Keturiasdešimt ketvirtasis (123) nenumatytas posėdis
2005 m. gruodžio 21 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Labas rytas. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. gruodžio 21 d. neeilinį, arba nenumatytą, Seimo posėdį. Prašyčiau pirmiausia registruotis, po to dėl darbotvarkės ir dėl pareiškimų, kuriuos, matyt, perskaitys kai kurie Seimo nariai. Prašom registruotis.

Kol kas užsiregistravo 72 Seimo nariai.

Primenu, kad pagal Seimo statutą tokį posėdį kviečia tam tikra iniciatorių grupė, šiuo atveju tai buvo Seimo valdyba. Darbotvarkė yra tokia, kokią aprobavo Seimo valdyba savo bendrai priimtu sprendimu. Taigi kviečiu tik patvirtinti, bet, kadangi kolegos nori tarti žodį, tai gal iš kairės į dešinę. J.Razma – pirmasis.

J.RAZMA (TSF). Aš norėčiau įvertinti kaip tam tikrą nepagarbą jūsų sprendimą vėl įtraukti į darbotvarkę visą eilę projektų, iš viso apie 15, susijusių su liustracijos klausimais. Nes vakar, kai mes prašėme išbraukti, mūsų buvo aiškiai pasakyta, kad prašom perkelti po Naujųjų metų. Seimo nariai, pagal tą pasakymą balsuodami, man atrodo, išreiškė tam tikrą valią. Jūs šiandien vėl įtraukėte ir dar apgavote Seimą, sakydamas, kad valdyba bendru sutarimu. Kiek žinau, A.Kubilius tikrai nebalsavo už tokį papildymą.

PIRMININKAS. Jeigu A.Kubilius tikrai kategoriškai pasakė taip, tai šitą dalį žodžių atsiimu. O dabar dėl reikalo esmės. Kaip teisininkai sako, atsiradus naujoms aplinkybėms. Ta nauja aplinkybė – dokumentai, kuriuos vakar mums pateikė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Atsižvelgiant į tai, o tuos dokumentus matė ir visi kiti, ir buvo įtraukta. Todėl dabar ginčytis dėl išbraukimo ar ko kito negalima. Jeigu Seimo nariai nenorės plačiai šito klausimo nagrinėti, tai kompromisas galimas toks: išklausome visus pranešėjus, o pataisas nagrinėjame sausio mėnesį. Bet mes jau būsime padarę tam tikrą darbą. Siūlau tokį kompromisą. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš vis dėlto žiūrėdamas į šitą darbotvarkę nesuprantu, kam reikia neeilinio posėdžio. Neeiliniai posėdžiai kviečiami ypatingos svarbos reikalu. Kas čia dega? Aš tik vieną dalyką…

PIRMININKAS. Tuoj paaiškinsiu.

P.GRAŽULIS. O aš paaiškinsiu, kaip aš suprantu, dėl ko kviečiamas šitas posėdis. Man atrodo, kadangi neblogai dirba Dalios Kuodytės komisija ir, matyt, kažkam iš Seimo valdybos atėjo eilė liudyti, kad nereikėtų liudyti ir pratęsti prisipažinimo terminą, matyt, dėl to suskubo pateikti šitą klausimą. Aš kitaip nesuprantu. Pasakykite, ką kviečia D.Kuodytė, A.Brazauską, A.Paulauską, Č.Juršėną ar ką? Kam reikia taip skubinti šitą klausimą? Aš dar pasiūlyčiau. Kadangi saugumiečiai tardydavo naktimis, tai ne tik neeilinį posėdį, bet naktį padarykime šitą posėdį, tai tikrai atitiks visą realią situaciją. Todėl prašyčiau, kad ir kitos frakcijos paremtų šitą klausimą išbraukti iš darbotvarkės.

PIRMININKAS. Klausimas negali būti išbrauktas iš darbotvarkės, o pagrindas – Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, apie kurį kolega P.Gražulis turėtų žinoti. Jeigu reikės, kolega A.Sadeckas, kai bus tribūnoje, paaiškins. Taigi diskutuoti dėl išbraukimo neišeina. Dabar dėl klausimų svarbumo. Pirmas klausimas yra pareiškimas, kurį reikia tenkinti. Antras klausimas – jau išnagrinėjome, kad jis svarbus. Trečias klausimas dėl vidaus pulkų taip pat svarbus ir rezervinis 1 klausimas dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos taip pat yra itin svarbus ir negali būti atidėliojamas.

S.Pečeliūnas. Prašau.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Aš dviem klausimais.

PIRMININKAS. Vieną minutę, aš prašyčiau kalbėti atitinkamai nusiteikus. Ačiū. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Aš tikrai atitinkamai nusiteikęs, gerbiamasis posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Malonu. Atsiprašau dar kartą, abiem rankom prašom paimti už popierių.

S.PEČELIŪNAS. Turiu kalbėti dviem klausimais.

PIRMININKAS. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Pirma. Kuo remdamasi Seimo valdyba kvestionuoja Seimo sprendimą? Vakar Seimas nusprendė šito klausimo šitoje sesijoje nesvarstyti. Todėl valdyba turi teisę siūlyti Seimui apsispręsti kitaip, bet pakeisti Seimo sprendimo neturi teisės. Tai čia pirma.

Antra. Dėl trečiojo klausimo. Jūs puikiai žinote, ponas Česlovai, kaip buvo priimamas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. Jis yra kaip mažoji mūsų saugumo konstitucija, sakykime taip. Ji buvo rengiama visų frakcijų atstovų, priimta Seime bendru sutarimu. Ir tada jau buvo sutarta, kad visos pataisos bus daromos irgi laikantis tų pačių vienas kito nuomonės gerbimo procedūrų. Jeigu yra iniciatyva ką nors keisti, kviečiami visų frakcijų, partijų atstovai prie apvalaus stalo, išdėstomas pasiūlymas, ką ir kaip žadam keisti ir kodėl to reikia, tada yra randamas bendras sprendimas, jis registruojamas ir tada siekiama, kad būtų priimta bendru sutarimu. Turim keletą atvejų, kai šitas susitarimas buvo pažeistas. Bet tai nėra gera praktika. Aš manau, turėtume grįžti prie tos tikrosios vienas kito gerbimo praktikos. Todėl aš siūlyčiau 3 klausimo iniciatoriams šiandien paskelbti, kada visų frakcijų atstovai kviečiami pasitarti tuo požiūriu, ir gal bus bendras teikimas. Aišku, dėl iniciatyvos juridiškai viskas teisinga, ją gali pareikšti bet kas, grupė Seimo narių ir komitetas, bet tai nėra vien Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto klausimas. Tai yra viso Seimo bendro sutarimo klausimas keisti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą. Ačiū, norėčiau išgirsti jūsų nuomonę abiem klausimais.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, paaiškinu dėl antro kompleksinio klausimo. Pagal Seimo statutą Seimo valdyba turi teisę teikti bet kokį klausimą, jeigu jis neprieštarauja Konstitucijai ir galiojantiems įstatymams. Tai ir padaryta.

Dėl kompleksinio trečio klausimo. Jūsų siūlymas man yra priimtinas, bet aš žiūriu į teikėjus. V.Čepas – viena frakcija, R.Smetona – kita frakcija, S.Pabedinskas – trečia frakcija, M.Petrauskienė – ketvirta frakcija, A.Kašėta – penkta frakcija. Galimas dalykas, kad jie neturėjo savo frakcijos įgaliojimų, aš su tuo galiu sutikti. Bet aš matau kolektyvinį autorių ir tuo remdamasis ginu šito klausimo įtraukimą į šio posėdžio darbotvarkę. Kaip sakiau, tai valdybos sprendimas. Ačiū.

Kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, žinodamas gerbiamojo Seimo vicepirmininko Č.Juršėno tikslumą Statuto klausimais, aš noriu jums pasakyti, kad Statutas nenumato neeilinių posėdžių, Statutas numato tik nenumatytus Seimo posėdžius. Todėl aš rekomenduočiau Seimo valdybai, kviečiant tokius posėdžius, atidžiau skaityti Seimo statutą.

PIRMININKAS. Prašom. Seimo valdyba tai ir daro. Cituoju: „Valdybos sprendimas dėl nenumatyto Seimo posėdžio sušaukimo“. Dar kartą cituoju: „Dėl nenumatyto Seimo posėdžio šaukimo: nusprendžia sušaukti nenumatytą Seimo posėdį“. Jeigu kolega neskaito Seimo valdybos sprendimų, labai apgailestauju. (Balsai salėje) O čia yra darbotvarkėje, protokole pataisysime.

Kolega A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pasikartosiu, bet vis dėlto aš nesitikėjau iš jūsų tokios kazuistinės ekvilibristikos. Jokio motyvo, suvokiamo normalia galva, motyvo, kuris priverstų nesilaikyti vakar priimto viso Seimo sprendimo apie šio kompleksinio klausimo perkėlimą į neceitnotinį, ramesnį laikotarpį ir gilesnę diskusiją sausio mėnesį, nėra. Jeigu tai yra tik jūsų čia, tarp žodžių paminėtas kažkoks Europos teismo sprendimas, tai bet koks Europos teismo sprendimas tikrai nenurodo, kada reikia neeiliniame ar nenumatytame posėdyje skubos tvarka svarstyti tą ar kitą klausimą. Gali būti kalbama apie principus, apie teises, o ne tai, kad viskas dega ir šiandien reikia svarstyti. Jūs du kartus pažeidėte Seimo sprendimą, nutarimą. Antra, sakyčiau, labai gaila, bet jūs vis dėlto nesąžiningai pateikiate mums tuos faktus ir savo argumentus. Manau, nederėtų taip elgtis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dar kartą ir tamstai paaiškinu, kad Seimo valdyba turi teisę tai daryti. O mano darbo principus jūs žinote: jeigu mes galime šiandien padaryti nors vieną žingsnį pirmyn, mes jį turime daryti. Likusius žingsnius padarysime rytoj, poryt arba neeilinėje sesijoje.

V.Bogušis.

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, apie teises mes girdėjome, o dabar norėčiau pakalbėti ir apie pareigas. Liberalų ir Centro frakcijos vardu aš prašau visus klausimus, kurie susiję su Liustracijos įstatymo pakeitimais, išbraukti šiandien iš darbotvarkės. Suprantu, kad tai, ko gero, nepavyks, todėl siūlyčiau dėl darbotvarkės balsuoti ir balsuojant išreikšti savo valią. Dar kartą pabrėžiu: mes prašytume išbraukti šiuos klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, aš negaliu teikti balsuoti dėl išbraukimo, nes tai yra Valdybos sprendimas ir Statuto vykdymas.

A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš vis dėlto norėčiau sužinoti, kokiu Statuto straipsniu remdamasis jūs neleidžiate frakcijai pasiūlyti išbraukti iš darbotvarkės tą klausimą, ką pasiūlė padaryti Liberalų ir centro frakcijos atstovai? Kiek aš suprantu, į nenumatyto posėdžio darbotvarkę negali būti įtraukti jokie kiti klausimai. Tačiau jeigu Seimas mano, kad koks nors klausimas Valdybos siūlymu yra įrašytas ne visai teisingai, mano įsitikinimu, tai galima padaryti remiantis Statuto 93 straipsniu. Todėl aš dar kartą siūlau tai, ką siūliau vakar. Valdyba turi gerbti Seimo sprendimą. Jeigu Seimas vakar pasiūlė šiuos klausimus nukelti į vėlesnį laiką, tai Valdyba paprasčiausiai turėtų jausti atsakomybę visam Seimui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, paaiškinu, kad neeiliniai posėdžiai, arba nenumatyti posėdžiai, šaukiami pagal kitą Statuto straipsnį, t.y. 99 straipsnį. Turi būti surengtas, jeigu reikalauja Prezidentas, trečdalis Seimo narių, Seimo valdyba, o kartais ir Seimo Pirmininkas. Nenumatytame Seimo posėdyje svarstomi tik tie klausimai, kuriuos pateikia posėdžio iniciatoriai, ir taškas. Dėl visos darbotvarkės mes galėsime balsuoti. Kolega Pečeliūnai, antrą kartą tuo pačiu klausimu nebus leista kalbėti.

S.PEČELIŪNAS . Ne tuo pačiu.

PIRMININKAS. Gerai, tada galėsite. Kolega A.Sadeckas, komiteto pirmininkas.

A.SADECKAS (NSF). Gerbiamieji kolegos, dėl darbotvarkės, kodėl Valdyba priėmė tokį sprendimą. Reikalas yra tas, kad lapkričio 14 d. komitetas gavo raštą iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų Europos žmogaus teisių teisme. Viso aš neskaitysiu, tik kai kuriuos sakinius. „Pakartotinai informuojame, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2005 m. vasario 7–8 d. įvykusio 914 posėdžio metu pradėjo Europos žmogaus teisių teismo sprendimo byloje Sidabras ir Džiautas prieš Lietuvą vykdymo priežiūrą. (Praleidžiu) Vadovaudamasi pareiga kuo geriau atstovauti Vyriausybės interesams Europos žmogaus teisių teisme Vyriausybės atstovė mano, jog būtina paspartinti su byla susijusių Respublikos teisės aktų nuostatų pakeitimo procesą, siekiant ne tik galutinio sprendimo byloje Sidabras ir Džiautas prieš Lietuvą įgyvendinimo, kurio priežiūrą vykdo Europos Tarybos Ministrų Komitetas, bet ir užkirsti kelią galimiems kitiems konvencijos pažeidimams. Kartu norime informuoti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybei perduotas naujas pareiškimas – Žičkus prieš Lietuvą dėl asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis įsidarbinimo įvairiose privataus sektoriaus srityse apribojimo atitikties konvencijos 8 straipsniui „Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą“ ir 14 – „Diskriminacijos uždraudimas“. Mes sulaukėme ne vieno rašto. Kadangi mes anksčiau aiškinome…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Sadeckai, per mikrofoną, o ne opozicijai.

A.SADECKAS. Aš visuomet žiūriu į tą, su kuo kalbu. Dar vasarą buvo parengti įstatymo projektai, mes galėjome aiškinti, kad įstatymo projektai yra, tačiau jie sustojo ir, kaip matote, antrą mėnesį mes neturime ką pasakyti. Jeigu šiandien mes bent pradedame Seime svarstymą, galima ką nors kalbėti apie tai, nes yra konkretus reikalavimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Man atrodo, pakankamas paaiškinimas. Dabar kolega A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, šitas ermideris, kuris trunka 20 minučių, rodo, kad vis dėlto Valdyba pasielgė nevisiškai protingai spręsdama šiuos klausimus. Aš tik pakartosiu tą patį, ką sakė dešinioji pusė. Vakar buvo tam tikras sutarimas. Tai, ką pasakė ponas A.Sadeckas, tai, mielieji ponai, būkime „biedni“, bet teisingi. Juk pirmame įstatyme, kurio Nr.520, visiškai nekalbama apie Džiauto ir Sidabro bylą, kalbama apie visai kitus dalykus. Tai yra sąmoningai bendradarbiavusių KGB ir kitų struktūrų darbuotojų galimybės pratęsimas prisipažinti. Ar jūs tikite, kad tiek metų jie neprisipažinę dabar, kai mes pratęsime dar metus laiko, prisipažins? Jeigu mes būtume sprendę tik Džiauto ir Sidabro klausimus, kur Žmogaus teisių teismas priėmė sprendimą, kad mūsų tam tikri ribojimai yra per griežti, manau, nebūtų čia to ermiderio ir to triukšmo. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu mes nebalsuosime dėl šių įstatymo išbraukimo, tai gali būti taip, kad Seimas nepritars darbotvarkei. Tai ne pats geriausias variantas. Manyčiau, kad mes turime lanksčiau žiūrėti į tą problemą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tada teks posėdžiauti penktadienį iki vakaro. Jeigu jums taip patogiau, tai tas bus padaryta. (Triukšmas salėje) Prašom, nebalsuokite, jūsų valia. Jeigu yra obstrukcija iš abiejų pusių, tai ir pripažinkime. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą dėstau kompromisinį pasiūlymą. (Balsai salėje) Aš dar kartą dėstau kompromisinį pasiūlymą. Šituos klausimus, kurie yra surašyti, mums vis tiek reikės spręsti. Ar juos spręsime sausį, vasarį, ar kovo mėnesį, bet reikės spręsti. Padarykime šiandien vieną žingsnį, t.y. išklausykime pranešėjus, o dėl pataisų ir kitų dalykų galėsime kalbėti pratęstoje sesijoje. Argi čia yra prasikaltimas? (Balsai salėje) Labai originalu. Tada aš iš tikrųjų galėčiau adresuoti klausimą, kurį P.Gražulis pateikė, dešiniajai pusei. Kolegė A.Balsienė. Prašom.

A.BALSIENĖ (LDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke ir gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, jūs atsakingas už Seimo darbą, taip pat už Seimo narių įvaizdį. Jeigu jūs norite negerbti Seimo narių, tai nereiškia, kad jūsų negerbs kiti. Mes jus gerbiame ir bandome jus įtikinti. Vis dėlto pateikti įstatymai yra tokie svarbūs, kad negalima jų spręsti visiškai nepaskaičius, nepastudijavus ir išmetus prieš pat. Gerbiamasis Juršėnai, jūs anksčiau buvote demokratijos tėvu, o šiuo metu jūs galite gauti labiausiai gudraujančio politiko, kuris prastūminėja neaišku kam naudingus įstatymus, įvaizdį.

PIRMININKAS. Dar kartą A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Posėdžio pirmininke, aš noriu dar kartą jums priminti Seimo statutą ir paraginti jo laikytis. Statuto 94 straipsnio 2 dalis: „Pasiūlymas papildomus klausimus įrašyti arba išbraukti iš darbotvarkės (bet kokios darbotvarkės) gali būti priimtas, jeigu už jį balsuoja dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.“ 1 dalis: „Iš priimtos posėdžių darbotvarkės klausimus galima išbraukti, jeigu tai siūlo Seimo narių frakcija.“ Mes siūlome išbraukti šiuos klausimus ir dar kartą siūlome gerbti Seimo sprendimą ir dabar balsuojant apsispręsti, kad tai, ką pasiūlė valdyba, yra klaida, todėl reikia išbraukti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs taikote ne tą straipsnį. Tai yra specialus straipsnis ir balsavimo dėl šito nebus. (Balsai salėje) Ir niekad gyvenime per penkiolika metų nebuvo, kad iš neeilinio posėdžio būtų išbraukiami kokie nors klausimai. Jūs norite sukurti precedentą. Aš siūlau baigti diskusijas ir pradėti dirbti taip, kaip numatyta, nes darbotvarkė, kuri patvirtinta Seimo valdybos, yra nekvestionuojama. (Triukšmas salėje)

Kolega V.Mazuronis.

V.MAZURONIS (LDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau tokį sprendimą: jeigu iš tiesų valdyba gerbiamojo Č.Juršėno lūpomis ir toliau be ceremonijų bando laužyti rankas visam Seimui, aš kviečiu visus kolegas, jeigu nebus pakeistas sprendimas, nepritarti darbotvarkei, nepaisant gerbiamojo Č.Juršėno grasinimų. Nepritarkim darbotvarkei, ir tai bus mūsų pozicija. Kviečiu visus.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar nori kas kalbėti? Kolegė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Aš norėčiau kreiptis į Seimo Pirmininką, nes ponas Č.Juršėnas iš tikrųjų elgiasi ne pagal Statutą ir, švelniai tariant žmonių kalba, laužo mums rankas. Jeigu jau Seimas vieną kartą apsisprendė, tai buvo visai neseniai, vakar, kad mes atidedame šiuos klausimus po Naujųjų metų, t.y. iki neeilinės sesijos… Dėl to buvo balsuota Seime ir tam buvo pritarta. Šiandien kažkodėl valdyba vienareikšmiškai, vienašališkai įtraukė į darbotvarkės projektą būtent šiuos klausimus. Taip negalima elgtis, gerbkime vieni kitus.

Šiandien yra prieškalėdinė savaitė. Aš suprantu poną Č.Juršėną, kuris nėra tikintis žmogus, bet vis tiek žmogiškąja prasme…

PIRMININKAS. Laisvamanis, nepainiokite.

I.DEGUTIENĖ. Laisvamanis, tarkim. Bet žmogiškąja prasme yra susikaupimo savaitė, taigi tuo labiau nedera neteisingai elgtis ir neteisingai kalbėti. Tiesiog net ir laisvamaniui yra negražu. Aš noriu, kad šalia sėdintis ponas A.Paulauskas, kuris tikrai nėra laisvamanis, paveiktų poną Č.Juršėną, kad mes šioje Seimo salėje bent prieš Kalėdas elgtumės padoriai.

PIRMININKAS. P.Gražulis. Jeigu dėl to paties klausimo, žodis bus suteiktas A.Salamakinui.

P.GRAŽULIS. Aš norėčiau paprašyti, kad paremtume pono V.Mazuronio siūlymą ir nebalsuotume už darbotvarkę, jeigu nebus išbraukti šitie „kagėbistus“ remiantys įstatymai. Prieš Kalėdas visiems „kagėbistams“ pravartu atlikti…

PIRMININKAS. Viskas, jūs jau pasakėte. Ačiū. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, abejodamas, kad mes padarysime klaidą dėl to, ką jūs sakote, kad Seimas, pabrėžiu – Seimas, negali išbraukti iš darbotvarkės klausimo, aš stoviu prie to mikrofono. Aš sutikčiau, jeigu jūs sakytumėte, kad į šios dienos darbotvarkę Seimas negali įrašyti papildomų klausimų. Aš peržvelgiau visas Statuto normas – Seimas gali išbraukti iš darbotvarkės ir valdybos per neeilinę sesiją pateiktą klausimą. Aš niekur nemačiau, kad Seimas negalėtų to padaryti. Vis tiek 86 straipsnyje yra parašyta, kad vis dėlto neeilinės sesijos darbų programą tvirtina Seimas. Šiuo atveju, man atrodo, jūs neteisus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, per 15 metų nebuvo nė vieno tokio atvejo. Kolega A.Sadeckas. Prašom.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvacija kodėl buvo aiški. Tačiau turbūt prieškalėdinio susitaikymo labui tada susitarkime, kad mes neatidėsime labai ilgai, bet po švenčių turėtume svarstyti tą klausimą. Išbraukime paketą, susijusį su visais saugumo darbuotojais. O valdyba šiuo atveju tikrai nekalta. Valdyba padarė tą, ką jinai turėjo padaryti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Kompromisas rastas. Ar galime dabar pradėti dirbti? (Balsai salėje) Be šio klausimo. (Balsai salėje) Mes nesvarstome 2 klausimo. Kolega S.Pečeliūnas, bet ne tuo pačiu klausimu.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pirmiausia norėčiau trumpai pasakyti, kad visi girdėtų, dėl ponios A.Balsienės pasakymo, kad ponas Č.Juršėnas yra demokratijos tėvas. Neklaidinkite visuomenės – žurnalistai seniai yra pripažinę juo mane. Tai pirmas dalykas. (Juokas salėje, plojimai) Ačiū, Česlovai, kad jūs irgi su tuo sutinkate.

Dabar antras dalykas. Galite paklausti tų Seimo narių, kurie yra pasirašę po teikimu dėl darbotvarkės 3 klausimo. Jie visi pasirašė kaip komiteto nariai ir Seimo nariai, o ne frakcijos vardu, tuo labiau pasirašė ne visos frakcijos. Taigi tą praktiką, aš manau, ir jūs galėtumėte, kaip ir sakėte, palaikyti ir pasiūlyti prieš tai padaryti tokį susibūrimą prie stalo, o jau tada traukti į darbotvarkę. Tuo labiau aš noriu priminti, kad tas klausimas buvo pateiktas iš Seimo tribūnos. Mūsų komitetas kaip papildomas jį vienu ar kitu būdu svarstė. Pagrindinis komitetas iki šiandienos negalėjo jo svarstyti, nes papildomas komitetas nepateikė išvados, tik dabar ją gavo. Kai jie apsvarstys, tada mes galėsime toliau Seime tuos klausimus svarstyti. Viena ar kita formuluotė klausimo esmės nekeičia. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, dėl 3 klausimo yra pateikimas, o ne svarstymas. Kolega A.Sadeckas. Prašom.

A.SADECKAS. Kolegos, mes sutarėme vienu klausimu ir, atrodo, jau galėtume pradėti dirbti. Ponas S.Pečeliūnas yra neteisus dėl to, kad tai buvo komiteto narių pasirašytas… Ne, tai buvo priimta komiteto sprendimu ir pasirašyta komiteto narių. Tai yra komiteto sprendimas, kurį jūs galite surasti. Jeigu mes kalbame apie kokius nors kompromisus, tai jau suradome vieną kompromisą. Tai gal nepradėkime visiškai į vieną pusę, kad sutiktų kita pusė.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, ačiū. Man atrodo, jau išsiaiškinome. Galime imtis darbotvarkės 1 klausimo? Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką A.Paulauską. Darbotvarkės 1 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl A.Meškausko atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario bei šios komisijos pirmininko pareigų“, projekto Nr.XP-1003. (Balsai salėje) Aš paklausiau, ar mes galime pradėti dirbti, ir jūs pasakėte, kad galime. Tai ir pradedam. (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau, nenumatyto posėdžio darbotvarkė netvirtinama, ir viskas. Prašom. (Balsai salėje) Yra posėdis, Seimo Pirmininkas tribūnoje. (Balsai salėje) Gerai. Pirmininke, jeigu galite, minutę palūkėkite, balsuosime. Nenagrinėjam, nes kolega A.Sadeckas siūlo nenagrinėti 2 klausimo. Su visais kitais klausimais. Prašome balsuoti už tokią darbotvarkę be 2 klausimo. (Balsai salėje)

Darbotvarkė nepatvirtinta. Darome pertrauką ir renkame Seimo valdybą. 15 minučių pertrauka. Dar Pirmininkas nori tarti žodį. Prašom.

A.PAULAUSKAS. Ne, aš nenoriu.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Per pertrauką, kaip ir buvo numatyta, įvyko Seimo valdybos posėdis. Seimo valdyba siūlo sutrumpintą darbotvarkę – be tų dviejų ginčytinų klausimų, t.y. be buvusio 2 ir 3 klausimų. Dabar 2 klausimas yra dėl mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, trečias – Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (kompleksinis klausimas), Seimo narių pareiškimai ir VTAKT’as. Štai tokia sutrumpinta darbotvarkė. Galime pradėti dirbti? Ačiū. Kviečiu registruotis. (Balsai salėje)

Manykime, nors aš turiu kai kurių abejonių.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Aš tikiuosi, kad kai reikės ką nors spręsti, atsiras daugiau.

Seimo nutarimo „Dėl A.Meškausko atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario bei šios komisijos pirmininko pareigų“ projektas Nr.XP-1003 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dabar pirmasis darbotvarkės punktas – nutarimo „Dėl Algirdo Meškausko atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario bei šios komisijos pirmininko pareigų“ projektas. Pateikimo stadija. Matyt, susitarsime ir dėl kitų. Primenu, kad projekto registracijos Nr.XP-1003, t.y. mes įžengėme į antrą tūkstantį pagal projektų skaičių. Seimas ir kiti įstatymų leidybos iniciatyvos subjektai yra labai kūrybingi. Prašom, pirmininke.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mano pristatymas bus labai trumpas. Šių metų gruodžio 12 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Algirdas Meškauskas kreipėsi į mane dėl atsistatydinimo iš einamų pareigų. Jo pareiškimas yra tokio turinio:

„Remdamasis viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 2 punktu, prašau atleisti mane iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko pareigų nuo 2005 m. gruodžio 31 dienos.“ Ir būtų galima baigti pranešimą, bet manau, kad jūs užduosite arba bent norėtumėte užduoti klausimus, o vis dėlto koks yra tyrimo rezultatas dėl tų publikacijų arba dėl pradėtų patikrinimų STT ir prokuratūroje. Aš, tikėdamasis tokių klausimų, užklausiau prokuratūros ir gavau atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas vyksta. Ikiteisminio tyrimo metu iš esmės bus įvertintas programinės įrangos viešųjų pirkimų teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat avansinio mokėjimo pagrįstumas ir tik tada, kai bus atlikti visi tyrimo veiksmai, bus galima atsakyti dėl galutinio sprendimo šioje byloje. STT pranešė, kad specialiųjų tyrimų tarnyba lapkričio 22 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius, kol kas tyrimas nebaigtas, o Algirdui Meškauskui įtarimai nėra pareikšti. Taip pat kreipiausi į Viešųjų pirkimų tarnybą, nes raštuose buvo užuominų, kad gali būti pažeidimų. Gavau atsakymą iš Viešųjų pirkimų tarnybos, kad šiurkščių įstatymų pažeidimų atliekant viešuosius pirkimus nenustatyta.

Tiek apie tyrimus ir dėl publikacijų, kurios yra spaudoje. Bet prašymas atleisti yra savarankiškas pagrindas, jis niekaip nesusijęs su visa ta medžiaga, kurią aš tik minėjau, tai yra savarankiškas pagrindas, numatytas 23 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Mano yra parengtas nutarimo projektas dėl patenkinimo šio pareiškimo ir aš prašau šį pareiškimą tenkinti ir nutarimą priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, jus keli Seimo nariai norėtų paklausti. Pirmasis A.Sysas. Prašom, kolega,

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, aš suprantu, kad pono A.Meškausko atsakymai iš šios tribūnos, kurioje jūs dabar stovite, nebuvo patys geriausi ir nepapuoštų nė vieno valstybės tarnautojo. Bet ar jums neatrodo, kad pirmųjų asmenų pasisakymai A.Meškausko atžvilgiu ar kito pareigūno atžvilgiu pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir suponuoja tai, kad žmogus paprasčiausiai įspeistas į kampą pasirašo prašymą atleisti savo noru. Kaip jūs į tai žiūrite?

A.PAULAUSKAS. Aš manau, kad kiekvienas politikas turi teisę reikšti savo nuomonę, niekas jam negali tos nuomonės riboti ir bet kokie pasisakymai arba komentarai, jeigu jie neįžeidžia, nepažeidžia kitų įstatymų, yra leistini. Jeigu jūs turite omenyje mano pasisakymus, aš pasakiau, kad jo atsakymai Seime išties nebuvo protingi ir kad tai sukėlė daugiau abejonių, ir kad padaryta reputacijai nemaža žala, o etikos sargo reputacija yra turbūt svarbiausias turtas ir svarbiausias kriterijus apsisprendžiant dėl jo tolesnio darbo. Bet pasakiau taip pat, kad tik Seimas gali vertinti ir priimti sprendimus. Taigi, jeigu turėjote minty mano pasisakymus, jums beveik pažodžiui pacitavau, bet nemanau, kad reikėtų susilaikyti ir nieko nekalbėti, ir nevertinti to, kas vyksta Seime, arba to, ką kalba jau visa žiniasklaida ir kiti žmonės.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis. Prašom, kolega.

E.MASIULIS (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Seimas – ta institucija, kuri paskyrė A.Meškauską į šias pareigas, ir turėtų turbūt jausti atsakomybę už savo sprendimus. Aišku, apgailestauju, kad paties A.Meškausko nematyti šiuo metu… buvo, bet nematyti. Tai tikrai yra klausimų, į kuriuos gerbiamasis A.Meškauskas taip ir neatsakė ankstesnio pokalbio metu, arba iškilo naujų klausimų. Bet prašom pasakyti, ar nesiklosto Lietuvoje tokia praktika, kad vienas ar kitas pareigūnas susikompromituoja, jį mes greitai atleidžiame arba jis pats atsistatydina iš kokių nors pareigų, ir visi tyrimai, pradėti ikiteisminio tyrimo įstaigose, irgi kaip ir užgęsta, nes lyg ir nebelieka motyvo tęsti tą tyrimą. Lyg ir jau atpildas įvyko, susikompromitavęs pareigūnas pasišalino, tuo dažniausiai tokie tyrimai ir baigiasi, jie yra nutraukiami, neprivedami iki galo. Tai ar neatsitiks šiuo atveju lygiai taip pat, kad tai bus signalas teisėsaugos institucijoms, kad nebereikia toliau šio tyrimo vykdyti, nes A.Meškauskas, supratęs savo kaltę, tiesiog pats pasiprašė atleidžiamas iš pareigų.

A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimą, aš vakar kalbėjau su A.Meškausku ir prašiau, kad jis būtų Seimo posėdyje, ir, jeigu reikės, matyt, jūs užduosite jam klausimus. Jis buvo, galbūt čia, Seimo pastate, jis šiuo metu yra.

Dabar dėl jūsų klausimo. Visi tyrimai yra vykdomi pagal tam tikrus įstatymus, ir pareigūno atsistatydinimas arba atleidimas iš pareigų tai nėra vada ar pagrindas tą tyrimą pabaigti. Aš nemanau, kad taip įvyktų. Jeigu tas tyrimas šiuo metu nebaigtas, tai jis bet kokia tvarka bus baigtas, ar dirbs, ar nedirbs žmogus, tik aš manau, kad žiniasklaidos dėmesys atslūgsta tam asmeniui ir tam įvykiui, kai žmogus neina jokių pareigų, nebeįdomus. Visuomenei, matyt, nelabai įdomūs jo reikalai, galbūt dėl to ir mes mažiau žinome, ar tie tyrimai atliekami, ar jie nutraukti. Tiesiog mes nesidomime. Bet aš nemanau, kad atleidimas gali būti pagrindas visai nutraukti tyrimus. Nes jeigu yra padaryta kokių nors pažeidimų, tai jie turi būti ištirti ir atsakyta į klausimus, ar kokia veika pagal kokius nors straipsnius turi būti kvalifikuota ar neturi, bet šiandien, kaip minėjau, turiu atsakymus, kad tyrimai yra tęsiami. Kito atsakymo aš neturiu.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius. Tamstai plius 15 sekundžių.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, iš tikrųjų situacija šiais metais šalyje nelabai maloni, nes skandalas lydi skandalą. Ir kai aukšti pareigūnai atleidžiami iš pareigų net patiems prašant, dėl etikos problemų, jau yra problematiška, bet kur kas geriau, kai jie paslydę pasiprašo, negu taip, kad Seimas priima išvadas, žino, kas yra „abonentas“, įvardija ir toliau nieko nedaro.

Gerbiamasis Pirmininke, mes neturime kitos progos jūsų paklausti, ar galvojama dėl Seimo išvadų dėl Vilniaus mero ką nors daryti, nes Seimas turi konstitucinę teisę dėl tiesioginio valdymo ir panašiai? Išeina labai neadekvatūs dalykai. A.Meškausko nusižengimai ir Vilniaus savivaldybės nusižengimai, mano nuomone, yra labai skirtingi. Aš, žinoma, negindamas A.Meškausko norėčiau paklausti, o ką darysime su kita problema, ar ji bus sprendžiama, ar ji taip ir liks pakibusi ore? Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Sutinku su jūsų vertinimu, kad labai blogai, kai žmogus nusižengia įstatymams ar pakliūva į kokius nors skandalus, bet jeigu jis sugeba įvertinti ir žengti teisingą žingsnį, turbūt galima tik pritarti tokiam jo poelgiui. O dėl Vilniaus savivaldybės aš nesu įpareigotas kaip nors ten specifiškai veikti ir įgyvendinti mūsų priimtą sprendimą. Kiek žinau, patys tarybos nariai yra surinkę parašus, pateikę merui siūlymą atsistatydinti, tas siūlymas galioja iki Naujųjų metų, palaukime mero sprendimo. Koks bus tolesnis žingsnis, pamatysime. Patys tarybos nariai turi spręsti ir patys turi žengti šitą žingsnį, niekas už juos to nepadarys.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis. Prašom, kolega.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis Pirmininke, aš nelabai suprantu, kodėl čia reikėjo šitą klausimą spręsti ir net sukviesti iš dalies dėl to neeilinį posėdį. Be generalinio prokuroro pragyvenome daugiau kaip pusmetį ir nieko neatsitiko. Taigi būtų pavedęs eiti pareigas savo pavaduotojui ir galėjome laisvai, po visų švenčių sukviesti ir patenkinti jo prašymą. Kam reikėjo čia taip skubėti?

A.PAULAUSKAS. Atsakysiu. Kaip jūs girdėjote, aš perskaičiau visą pareiškimą. Gerbiamasis A.Meškauskas siūlo atleisti jį nuo gruodžio 31 dienos. Jeigu aš jo nepateikčiau, tiesiog tas pareiškimas nustotų galios.

PIRMININKAS. Aišku. Kolega E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, vis dėlto kad ir kaip žiūrėtume, tai yra tam tikra prasme ir viso Seimo problema, nes žmonės nevertina, ar tai dauguma, ar mažuma, paprasčiausiai skyrė Seimas ir niekas neklausia, kuris Seimas skyrė tam tikrą žmogų. Ar nemanote, kad reikėtų tokį klausimą spręsti iš esmės? Galbūt atsisakyti tos praktikos, kai dauguma teikia tokius pareigūnus, ir galbūt tikrai, jeigu būtų skiriama iš mažumos, tai visos kandidatūros būtų svarstomos kur kas kruopščiau ir nebūtų taip, kad nepasidalijama atsakomybe, o dabar automatiškai turi aiškintis, kad tai daugumos problema ir panašiai. Sakau, žmonės supranta, kad tai Seimo problema.

A.PAULAUSKAS. Atsakau: nėra įstatyme tokios nuostatos, kad dauguma teikia savo kandidatūrą. Į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją vieną kandidatą teikia Prezidentas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Seimo Pirmininkas ir premjeras. Bijau suklysti dėl premjero. Seimas sprendžia ir daugumos balsais priima sprendimą, ar šitą kandidatą patvirtinti nariu, ar nepatvirtinti. Jūs žinote, čia buvo gal praėjusios kadencijos pabaigoje keli kandidatai nepatvirtinti. Jie buvo pakeisti kitais ir po to buvo suformuota ta komisija. Nėra tokios nuostatos, kad teikia dauguma. Konkretūs pareigūnai teikia savo kandidatūras ir Seimas priimta sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. D.Jankauskas. Prašom, kolega.

D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Pratęsiu prieš tai buvusį klausimą. Gerbiamasis Pirmininke, šiaip ar taip, komisijai, o jos pirmininkui juo labiau, neturėtų daryti įtakos vienos ar kitos politinės jėgos, politinės partijos. Norėjau paklausti jūsų asmeninės nuomonės. Ar komisijos pirmininkas, kaip ir nariai, galėtų priklausyti politinėms partijoms? Ir dėl pirmininko teikimo prerogatyvos. Jūsų nuomone, ar Seimo Pirmininkas turėtų teikti, nes Seimo Pirmininkas bet kokiu atveju yra atstovaujantis kuriai nors politinei partijai. Galbūt būtų teisingiau, jeigu tai darytų Respublikos Prezidentas? Dėkoju.

A.PAULAUSKAS. Aš minėjau, kad Prezidentas teikia vieną kandidatūrą. Toks yra įstatymas. Aš šiandien paaiškinau įstatymo normą. Aš, teikdamas kandidatūrą, tikrai partiškumui neteikiu jokių privalumų ir asmenys parenkami vadovaujantis visai kitais kriterijais. Man atrodo, kad partiškumas čia neturi jokios reikšmės. Taip pat nesutikčiau, kad apskritai, jeigu žmogus priklauso kokiai nors partijai, jis negali būti jokios komisijos nariu, jokiu pareigūnu. Manau, mes patys padarytume žalą partinei sistemai, jeigu taip aiškintume ir bandytume įgyvendinti tokią praktiką. Visų pirma žmogus turi būti sąžiningas, principingas, o kokiai partijai jis priklauso, ne taip svarbu.

PIRMININKAS. Ir J.Palionis. Prašom, paskutinis.

J.PALIONIS (LSDPF). Pirmininke, vertinant garbingą A.Meškausko poelgį, kad jis parašė pareiškimą, nors dar kaltė neįrodyta, kaip jūs sakėte, gal galimas kompromisinis variantas, gal jis galėtų laikinai eiti pareigas, kol bus įrodyta kaltė, o mes tik fiksuotume jo pareiškimą ir nebūtinai turėtume jį atleisti?

A.PAULAUSKAS. Aš neturiu teisės keisti jo pareiškime išdėstytos valios. Kitas dalykas, atleidimo pagrindas niekaip nesiejamas su tyrimu arba tyrimo rezultatais. Todėl, jeigu mes sietume, tada lyg ir kvestionuotume jo valią. Aš manau, jūs turite apsispręsti dėl to pareiškimo, kuris yra pateiktas šiandien.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Dabar kviečiu į tribūną Algirdą Meškauską tarti žodį (jį taip pat bus galima paklausinėti) ir kviečiu pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoją G.Steponavičių.

A.MEŠKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, pavaduotojau, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Pirmiausia atkreipsiu dėmesį į keletą ką tik išgirstų vertinimų, frazių. Buvo pasakyta, paminėti tokie žodžiai „nusižengė, prasižengė“. Noriu atkreipti dėmesį, kad niekas niekur nėra kaip nors manęs apkaltinęs jokia pražanga ir niekas nėra net domėjęsis ir kaip nors klausęs manęs, ar aš kur nors nusižengiau. Yra vienintelis dalykas – „išmesta“ operatyvinė informacija į viešumą, todėl sukeltas skandalas paviešinant ikiteisminio tyrimo informaciją yra žalingas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos reputacijai. Nors viešai išsakyti kaltinimai iš esmės yra prasimanyti, tai galėjo visuomenėje sukelti abejones, kurios trukdytų komisijos veiklai. Pasitikėjimu Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija neturi būti suabejota, o jeigu tokių abejonių atsiranda, jos turi būti nedelsiant išsiaiškintos ir likviduotos.

Mano atsistatydinimas turėtų užkirsti kelią komisijos ir jos sprendimų menkinimui. Dėkoju visiems, talkinusiems ir rėmusiems komisijos veiklą. Dėkoju tiems, kurie netrukdė darbui ir niekaip nesiekė daryti jam įtakos. Dėkoju argumentuotiems kritikams, kurių pastabos vertė tobulėti. Buvo tokių, kurie nusivylė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimais, be pagrindo vadino juos politizuotais, net kėlė abejones dėl komisijos kompetencijos. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tiria interesų konfliktus, kurie įstatyme, kuriuo mes vadovaujamės, nėra siejami su politika, su politine priklausomybe. Bet realiai vis dėlto interesų konfliktai neretai pastebimai susisiedavo su politiniais interesais.

Todėl Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, būdama nepolitinė institucija, neretai atsiduria politinių tarpusavio intrigų, savo interesų realizavimo kryžkelėje. Nepolitizuota Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tampa slenksčiu, barjeru, kurio neįmanoma pašalinti jokiais politiniais susitarimais ir jokia įtaka. Didžiausią įtaką pastebėdavome formuojant viešąją nuomonę. Nė vienam komisijos sprendimui niekada neturėjo reikšmės jokie skandalų, susijusių su mūsų atliekamu tyrimu, eskalavimai. Sprendimams neturėjo įtakos nei užtariantys telefono skambučiai, nei keisti vizitai ir užuominos per pokalbius. Plačiau šių dalykų nekomentuosiu, nes vis dar nedalyvauju politinėje veikloje ir susilaikysiu nuo politinių vertinimų.

Narystė partijoje man buvo prikaišiojama kiekviena proga. Tenka pripažinti, tai labai sunkino darbą. Bet dėkoju socialdemokratams už tai, kad nė vienu atveju jokia forma man nebuvo daromas joks poveikis.

Dėkoju visoms politinėms partijoms, kurios rėmė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos veiklą. Kviečiu tai daryti ir ateityje, nes tiems 5 komisijos nariams, priimantiems labai dažnai svarbius sprendimus, turinčius įtakos įvairiems valstybės procesams, tikrai reikia ir supratimo, ir palaikymo.

Esu įsitikinęs, kad artimiausiu metu ikiteisminis tyrimas bus objektyviai užbaigtas ir bus atmestos visos abejonės. Aš sureagavau į Seimo Pirmininko viešą užuominą dėl mano atsistatydinimo ir nedelsdamas tai padariau. Prašau patenkinti mano prašymą atleisti mane iš užimamų pareigų. Dėkoju.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LF). Ačiū, pone Meškauskai. Likite dar minutėlę tribūnoje. Dėl vedimo tvarkos – kolega J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Norėčiau paklausti posėdžio pirmininko, kokiu Statuto straipsniu remiantis ponas A.Meškauskas stovi tribūnoje ir dar rengiamasi jo klausinėti?

PIRMININKAS. Statutas reglamentuoja, kada svarstomas klausimas atleisti Seimo ar kitą valstybės pareigūną iš pareigų – 35 skirsnio 217 ir 218 straipsniai. Jeigu jūs nesate su juo susipažinęs, pasiskaitykite. Pagal Statuto 218 straipsnio 2 dalį po to, kai pristatomas iniciatorių atleidimo atstovas, tą mes ir išklausėme (Seimo Pirmininkas pateikė klausimą), tribūnoje iki 30 minučių yra pareigūnas, dėl kurio atleidimo svarstomas klausimas. Dabar mes iki 30 minučių galime užduoti klausimus, po to vyks diskusija, o paskui slaptu balsavimu apsispręsime dėl atleidimo.

J.SABATAUSKAS. Ne Seimas siūlo jį atleisti, jis pats prašo. Čia jūs painiojate procedūras.

PIRMININKAS. Kolegos, grįšime prie šio klausimo. Nėra kitos Statuto normos, kuria galėtume vadovautis, todėl aš remiuosi galiojančia tvarka. Užsiregistravo 7 Seimo nariai, norintys klausti. Pone Meškauskai, truputį kantrybės. Eilės tvarka – A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis Meškauskai, aš norėčiau pateikti gana rimtą klausimą. Ar jūs netapote tam tikrų gerai surežisuotų intrigų auka? Kai įsigilini į šios problemos esmę, taip, jūs pagal pareigas, atrodo, turėtumėte būti idealus, skaidrus kaip krištolas, bet tokių žmonių apskritai nėra arba jie gyvena ne šioje žemėje. Žmogus visada yra tik žmogus. Kiek žinau, nei pinigai pavogti, nei jie pasisavinti. Supratau jūsų taktinę klaidą, kad jūs ėjote ir aiškinotės dėl tų problemų, galima susidaryti įspūdį, prielaidą, lyg ir norėdamas save „išsukti“ ir panašiai. Kas jus pastūmėjo tam žingsniui ir ar tai nėra gudriai suplanuota intriga, į kurią jūs pakliuvote?

A.MEŠKAUSKAS. Viena ar kita intriga iš karto nepaaiškėja, dažniausia reikia tam tikro laiko. Dėl minėto vizito, į kurį jūs atkreipėte dėmesį, kuris sukėlė įvairių vertinimų, norėčiau pasakyti, kad šis apsilankymas buvo susijęs su tuo, kad operatyvinė informacija, kurią ruošiamasi skelbti spaudoje, neturi būti skelbiama. Vadovas, įgaliotas vadovauti savo institucijai ir užkirsti kelią tokios informacijos paviešinimui, turi būti informuotas apie tokius veiksmus. Tai buvo ir padaryta.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis pretendente, aš klausiau Seimo Pirmininko, kuris pateikė jūsų atsistatydinimo raštą, kad šį klausimą reikia svarstyti neeilinėje sesijoje, nes jūs nurodėte datą iki gruodžio 31 dienos. Kodėl pasirinkote tokią datą? Ir dar norėjau paklausti. Be abejo, jūs susirasite kitą darbą, bet gal jums jau yra numatytos dar aukštesnės ir atsakingesnės pareigos valstybės institucijose. Ar jūs žinote savo būsimą darbovietę?

A.MEŠKAUSKAS. Žinoma, jeigu būtų pasiūlymų, aš būčiau labai dėkingas. Deja, tokių siūlymų nėra, ir aš esu pasiryžęs savo žinias, savo sugebėjimą, patirtį realizuoti kitoje vietoje, kuri man būtų priimtina.

PIRMININKAS. Klausia R.Šukys.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis komisijos pirmininke, kol kas, aš suprantu, vizitas į Specialiųjų tyrimų tarnybą, dėl kurio jums dabar tenka atsistatydinti, buvo jūsų, kaip sąžiningo žmogaus, noras ir tikėjimasis, kad pareigūnai elgtųsi sąžiningai. Deja, panašu, kad atsitiko ne taip. Mano klausimas ne dėl to. Jūs apsisprendėte dėl atsistatydinimo. Tai yra jūsų valia ir, manau, apsispręsdamas jūs pasielgėte teisingai.

Aš norėčiau, kad jūs patikslintumėte jūsų viešai skelbtą informaciją, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas, jums apsilankius pas jį, pasakė jums, kad ir jo atžvilgiu buvo vykdomas operatyvinis tyrimas Specialiųjų tyrimų tarnyboje neva įtariant jį bendradarbiavimu su specialiosiomis tarnybomis.

Norėčiau, kad jūs dabar pasakytumėte, ar buvo toks pasakymas jums ir tokios informacijos pateikimas iš jo lūpų, ar nebuvo? Ačiū.

A.MEŠKAUSKAS. Noriu pasakyti, kad šio pokalbio metu apie jokią operatyvinę informaciją, jos viešinimą kalbos nebuvo. Ji nebuvo viešinama vienas kitam. Toks pavyzdys, kad ikiteisminių tyrimų arba operatyvinių patikrinimų vyksta labai daug ir kad jie ne visi tampa ikiteisminio tyrimo objektu, ne visi patenka į teismą, buvo, ir tai buvo pasakyta ta prasme, kad galbūt neverta imti į galvą tų dalykų, kurie dar yra abejonių lygiu. Kitas dalykas, kuris man labiausiai kėlė nerimą, tai tos informacijos viešinimas ir jos susiejimas su žiniasklaida. Iš tikrųjų dėl to aš atkreipiau dėmesį. Jeigu buvau neteisingai suprastas, paaiškinu papildomai, jog buvo prašymas ne kaip nors daryti įtaką tyrimui, ne kaip nors riboti tyrimą, o vienintelis prašymas, kad informacija, kuri turi būti saugoma įstatymų nustatyta tvarka, ir būtų saugoma.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis Meškauskai, ar jūs vis dėlto pasielgėte taip, kad kai informatorius, kaip jį pavadinčiau, operatyvininkas, jums pranešė, kad jūsų tarnybos atžvilgiu vykdoma operatyvinė veikla, jūs nuėjote ar paskambinote Povilui Malakauskui ir pasakėte: Jonas duoda man tokią informaciją, kurios neturėtų duoti nei man, nei žiniasklaidai, ir įvardijote, kad toks Jonas. Jeigu neįvardijote, kodėl šito nepadarėte? Būtų aišku, jūsų žingsnis tada būtų labai teisingas – pranešti vadovui, kad jo struktūrose dirba žmonių, kurie nesilaiko įstatymų.

A.MEŠKAUSKAS. Jokiais klausimais, susijusiais su šiuo tyrimu, ar dėl kitų aplinkybių, man nebuvo pateikti jokie klausimai nė vienoje specialiojoje tarnyboje ir į jokius klausimus aš nesu atsakinėjęs.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.Bogušis.

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis, aš taip ir nesupratau, kodėl jūs atsistatydinate. Aš suprantu, kad tai yra savanoriškas prievartinis įpareigojimas pono Pirmininko, t.y. mes žinome tą gražią rusišką pasakėlę „Lydekai paliepus, ten kažkam panorėjus“. Na, dabar Seimo Pirmininkui A.Paulauskui pasakius arba įsakius pareigūnai ima ir pasitraukia. Tai ar jūs man galite pasakyti tris rimtas priežastis, nes ir pats Pirmininkas pasakė, yra Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymas, kad jokių šiurkščių pažeidimų nėra. Ikiteisminis tyrimas vyksta, tai kodėl Pirmininkas ponas A.Paulauskas nepasidomėjo ir mums iš tribūnos nenori pasakyti, tai kaip bus su ta specialiųjų tyrimų informacija, kuri kažkaip nutekėjo, pasiekė net konkrečius žiniasklaidos šaltinius, tačiau iešmininku tampat jūs, pirmininke, kada jūs į tai mums atsakysite? Mano manymu, tai yra daug svarbiau.

A.MEŠKAUSKAS. Klausimas man? Aš jau paminėjau, kad šis sukeltas skandalas kenkia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos reputacijai. Aš iš tikrųjų nenoriu, kad tos abejonės, kurios yra iškeltos man, kaip nors būtų siejamos su kitais komisijos nariais, su principinga veikla, su ta atsakinga veikla, kurią vykdo ta institucija. Matydamas, kad iš tikrųjų tam tikri akcentai labai dažnai yra teikiami būtent man ir kad tokių skandalų organizavimas yra susietas, ko gero, su tuo, kad galbūt komisijai turėtų vadovauti kas nors kitas, aš nematau prasmės kariauti ten, kur iš tikrųjų neturėčiau kariauti. Aš nesu politikas šiandien ir VTEK yra ne politinė institucija. Ji neturi būti dirbtinai įtraukiama į visokius skandalus.

Kitas dalykas, kiti klausimai, kaip ta informacija vaikšto, kodėl ji nueina, kodėl ji pasiekia, tarkime, vieną ar kitą asmenį, ar ją sugebama saugoti, ar ja sugebama pasinaudoti, kodėl nelaukiama sprendimų, kai iš tikrųjų yra pasakoma, galėtų būti pasakoma, taip, yra padaryta taip ir taip, todėl tada prašome atsakyti už padarytus veiksmus? To nelaukiama, manau, nes jaučiama, kad nebus ką pasakyti vėliau.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausia A.Skardžius. Prašom, kolega.

A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis komisijos pirmininke, jūs ką tik minėjote, kad jūsų tarnyba sulaukia keisčiausių skambučių, vizitų. Jūs minėjote, kad į juos nereaguojate, bet Seimui turbūt būtų įdomu sužinoti, nes vis dėlto tai Seimui atskaitinga institucija, kodėl jie yra toleruojami, gal ne viskas gerai ten toje tarnyboje, nes priešingu atveju nei vizitų nesulauktumėte, nei skambučių nesulauktumėte? Ar galėtumėte dabar, besitraukdamas iš to posto, Seimui vis dėlto pasakyti, kas ten negerai?

A.MEŠKAUSKAS. Nė vienas jūsų įvardytas vizitas ar koks skambutis nebuvo toleruojamas, kad jis darytų įtaką sprendimams. Mes įvairiausių raštų, kreipimųsi per metus sulaukiame apie pusantro tūkstančio. Daugelyje jų gali įžvelgti vienokį ar kitokį interesą. Iš tikrųjų nedalyvaudami politinėje veikloje, nesureikšmindami vienos ar kitos nuomonės ar mums, tarkime, pasirodžiusio keistu kokio veiksmo, mes iš tikrųjų nenorime gadinti tų žmonių reputacijos, tuo labiau kad jokio poveikio komisija nepatyrė arba joks poveikis nepasiekė rezultato. Noriu atkreipti dėmesį, komisija iš esmės 99 atvejais sprendimus priėmė vienbalsiai. Tai yra ne tik mano koks nors nuopelnas ar iniciatyva, tai yra visų komisijos narių sutelktas bendras darbas įsigilinus į esmę. Tada visa aplinka, kad ir kokia ji būtų aktyvi ir siekianti ką nors paveikti, tampa bejėgė.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia V.Kamblevičius. Prašom.

V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis Meškauskai, jūs šiandieną, kaip supratau iš jūsų kalbos, neteisėtai atsistatydinote, todėl norėčiau paklausti. Jums teko spręsti daug problemų. Jūs šiandien iš tribūnos sakėte, kad sprendėte klausimus politinių susidūrimų kryžkelėje, visą laiką buvo priimti vienokie ar kitokie sprendimai. Jeigu grįžtume į praeitį, ar tie sprendimai būtų vienokie ar kitokie? Ačiū.

A.MEŠKAUSKAS. Sprendimai negalėtų būti vienokie ar kitokie, jeigu grįždami prie jų vadovautumės ta pačia informacija, kurią turėjome tuokart nagrinėdami, tarkime, vieną ar kitą prašymą ar skundą. Yra buvę atvejų, kai mes pakeitėme nuomonę vien dėl to, kad gavome papildomos informacijos, kuri turėjo įtakos sprendimui ir kurios mes nebuvome turėję iki tol. Minėdamas tai, kad komisija yra iš tikrųjų tokių politinių interesų kryžkelėje, aš turiu omenyje tai, kad labai daug besikreipiančiųjų į komisiją yra politinių partijų nariai, labai nemažai tų, kurie yra skundžiami, yra taip pat kaip nors susiję su politinėmis jėgomis. Natūralu, kad bet kokiu mūsų komisijos sprendimu yra suinteresuotos kokios nors politinės jėgos. Aš turiu omenyje tai, o ne kokį nors tiesmuką kišimąsi į mūsų darbą, kurio mes iš tikrųjų vengėme ir kurio nebuvo.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamasis Meškauskai, atsakėte į visus norėjusių paklausti Seimo narių klausimus. Dabar, gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti, kaip šio klausimo svarstymas judės į priekį. Nutarimo projektas buvo pateiktas, aš siūlyčiau vis tiek jį svarstyti pagal stadijas. Po pateikimo pristačius, atsakius į klausimus atleidžiamam iš pareigų pareigūnui, turime pritarti po pateikimo nutarimo projektui. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu?

Nėra bendro sutarimo. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Prašom, kolegos, pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame nutarimo projektui po pateikimo.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai. 63 – už, 1 – prieš, 29 susilaikė. Po pateikimo pritarta.

Seimo Pirmininkas, kuris sėdi šalia, patvirtina, kad siūlo ypatingos skubos tvarką svarstant šį nutarimo projektą. Ar galime tam pritarti, turėdami minty, kad yra ir paties pareigūno pono A.Meškausko prašymas atleisti iš pareigų? Nėra manančių kitaip. Pritarta ypatingos skubos tvarkai bendru sutarimu.

Svarstymo stadija. Proga kalbėti diskusijoje, juo labiau kad atleidimo procedūra numato diskusiją. Ar būtų norinčių kolegų? Taip. E.Klumbys yra užsirašęs dalyvauti diskusijoje. Kviečiame į tribūną. Primenu, savo vardu – 5, frakcijos vardu – 7 minutės.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, man turbūt yra santykinai nesunku kalbėti šiuo klausimu, nes aš buvau vienas iš nedaugelio tų, kurie nepritarė gerbiamojo A.Meškausko skyrimui į šias pareigas. Ką aš norėčiau pasakyti? Matyt, vis dėlto įvyko kažkas negero, nes Seimo Pirmininkas A.Paulauskas dėl to išsakė savo neigiamą poziciją. Manau, šioje vietoje turėtų atsirasti tam tikra politinė atsakomybė, nes komisijos pirmininkas yra skirtas mūsų Seimo ir Seimas skirdamas pareiškė jam pasitikėjimą. Todėl, manau, reikėtų vadovautis Statuto 217 straipsniu „Pasiūlymas atleisti pareigūną“. Motyvuotą siūlymą atleisti turėtų teikti Seimo valdyba. Aš manau, kad šioje situacijoje elgtis reikėjo kitaip. Pirmiausia, gavęs A.Meškausko raštą dėl atsistatydinimo, Seimo Pirmininkas turėjo sustabdyti komisijos pirmininko pareiškimo tenkinimą. Tada rekomenduoti komisijos pirmininkui sustabdyti savo įgaliojimus. Toliau, ištirti, ar buvo koks nusižengimas, vertas politinio įvertinimo. O tada buvo du pasirinkimai. Pirma, jei nėra nusižengimo, jei nereikia politinio įvertinimo, tai tada arba komisijos pirmininko pareiškimas tenkinamas, arba netenkinamas. O antras žingsnis. Jeigu buvo koks nors nusižengimas, vertas politinio įvertinimo, reikėjo teikti remiantis 217 straipsniu pasiūlymą atleisti pareigūną iš darbo. Aš manau, kad šis sprendimo būdas yra negeras. Manyčiau, kad mes paliekame tokią dviprasmybę, kas čia įvyko, nes visai kitas dalykas yra tai, ką vykdo ikiteisminio tyrimo institucijos. Aš negalėsiu balsuoti už tokį Seimo nutarimo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui, supratom. Taigi, kolegos, diskusijoje norinčių dalyvauti daugiau nebuvo. Dabar turime apsispręsti, kaip elgiamės dėl balsavimo būdo, nes tai yra personalinis klausimas. Minutėlę, kolegos. Aš noriu formuluoti klausimą, nes kai yra pareiškimas savo noru būti atleistam iš pareigų, daug precedentų ir dėl Seimo kontrolierių, ir dėl kitų atvejų mes sprendėm atvirai. Todėl prieš tai aš turiu atsiklausti jūsų sutikimo, ar mes galime nuspręsti, kad klausimą dėl pono A.Meškausko atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario ir šios komisijos pirmininko pareigų sprendžiame paprastu atviru balsavimu. Nėra siūlančių kitaip, dėl to Seimas apsisprendė bendru sutarimu. Taigi, kolegos, dabar mes balsuojame ne dėl nutarimo priėmimo, o dėl to, ar pritariame faktui atleisti poną A.Meškauską iš pareigų. Proga kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar yra atleidžiamas, ar ne. Priėmę sprendimą dėl atleidimo, fiksuosime, kad yra priimamas nutarimo projektas. Štai tokia procedūra. Z.Žvikienė – nuomonė už. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad gerbiamojo A.Meškausko pareiškimas ir Seimo Pirmininko nutarimas iš tiesų ir yra pavyzdys, kaip reikia etiškai pasielgti susidarius tokiai situacijai. Todėl siūlau ir kviečiu balsuoti už šį nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius – kita nuomonė.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų turiu kitą nuomonę. Aš negaliu būti prieš, kai žmogus nebenori eiti pareigų. Bet aš turiu kitą nuomonę, nes matau problemą valstybėje. Pas mus iš tikrųjų yra daug problemų, daug neskaidrių dalykų. Vien tik tie Europos Sąjungos fondai yra visiškai neskaidriai dalijami. Ir visiškai niekas nieko nedaro, girdėjau, kad konservatoriai bando kažką siūlyti, kad Seimas ką nors pradėtų daryti tuo klausimu, nes niekas nežino. Tikrai šiuo atveju remsiu. Bet norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, gerbiamieji kolegos, kad, kai kyla operatyvinės informacijos panaudojimo klausimas ir ta informacija iškeliama į viešumą, ir niekas niekada netiria, kodėl taip atsitinka, tai man yra aišku, jog Lietuvos specialiosios tarnybos negina Lietuvos nacionalinio saugumo, o tik yra naudojamos tam, kad būtų sukeliamos intrigos ir kas nors padaroma. Kam tai naudinga, aš nežinau. Bet aš, pavyzdžiui, šiandien nematau, kodėl gerbiamasis A.Meškauskas tikrai taip yra prikaltas prie kryžiaus. Nes tikrai neaišku, ar pavogti pinigai, ar kas. Aš vienintelį dalyką girdėjau, kad kažkas kažką įtaria, jog ne tam buvo atiduota padaryti programinę įrangą. Bet ta įranga lyg ir buvo padaryta, o gal nebuvo padaryta. Todėl balsuoti yra labai problemiška. Jūs matėte, nemažai kolegų šiandien susilaikė balsuodami. Tai ar mes skaidriai kalbame, ar mes viešai kalbame, ar šitaip mes galime pasiekti tikrai aukštos moralės ir etikos? Kai veltui dalijami sklypai, kai deginami namai tam, kad vėl tuos sklypus veltui ar pusdykiai pardavinėtų, visiškai nieko nedaroma. O čia sužaidžiama operatyvine informacija ir staiga viskas išsprendžiama. Blogai yra mūsų karalystėje, Lietuvoje, ponai. Seimas ir jo vadovybė turėtų susirūpinti. Todėl aš pademonstruosiu savo susirūpinimą susilaikydamas sprendžiant šį klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Šukys.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau šį klausimą spręsti atidžiau ir atsakingiau. Pats komisijos pirmininkas kol kas pasakė, kad jis, parašydamas pareiškimą, tik reagavo į Seimo Pirmininko pasiūlymą, išdėstytą viešai. Valios atsistatydinti, tikrosios valios ir priežasčių tam aš nematau. Taip reikėtų vertinti šį faktą. Iš tiesų Specialiųjų tyrimų tarnyba, pati neužtikrinusi operatyvinės medžiagos paslapties, sudarė galimybes iš anksto interpretuoti galimus tyrimo rezultatus. Dar, beje, neaišku, kuo baigsis tas tyrimas, kas bus, jeigu ten bus nustatyta, kad nieko nebuvo ir nieko nebuvo padaryta? Koks lieka faktas? Lieka faktas, kad žmogus, sužinojęs, jog operatyvinė medžiaga naudojama žiniasklaidoje, siekiant paveikti jį ir galbūt sąmoningai išstumti iš posto, kaip sąžiningas žmogus nuėjo perspėti tikėdamasis, kad tarnyba yra sąžininga, kad operatyvinė medžiaga negali būti platinama ir kad jie elgtųsi sąžiningai ir atsakingai. Tai ir buvo jo pagrindinė klaida, kad jis tarnybą palaikė sąžininga. Bet ką jau darysi, tokia prezumpcija galioja. Atsitiko kitaip. Šiuo atveju, žiniasklaidos pagalba politikams viešai reiškiant išankstines nuomones ir interpretuojant, pareigūnas, kaip sąžiningas pareigūnas, išeina iš posto. Ar mes turime tenkinti šį pareiškimą? Manau, kad ne. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip. J.Veselka – nuomonė už.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, štai šioje situacijoje yra du atvejai. Vienas, net priėmus nutarimą, kad labai žiauriai susiję su pinigais, neskaidrumu, visai valstybei rodo, taip sakant, va jums. Ir štai kitas. Iš tikrųjų neabejoju A.Meškausko sąžiningumu. Jis net ir pats turbūt suvokia, kad tapo auka, bet dėl to, kad parodytų, jog politikai vis dėlto turi būti sąžiningi, kaip pavyzdį parodė, kad prašau mane atleisti, nes iš tikrųjų tam tikru mastu galbūt realiai nesusivokiau situacijoje. Manau, šis jo žingsnis tegul būna pavyzdys visiems politikams, kaip reikia elgtis, kai atsiduri abejotinoje situacijoje. Tuo labiau jaudintis dėl savo institucijos.

PIRMININKAS. Ačiū. I.Degutienė – taip pat nuomonė už.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mes gyvenam dabar tokioje situacijoje, kai daugelis mūsų politikų laukia tiktai teisinio savo veiksmų įvertinimo, nekreipdami dėmesio į jokias nuostatas arba jokias normas, būtent moralines normas. Šiuo atveju mes susiduriame su visiškai kitokia situacija, kai ponas A.Meškauskas, įvertindamas visą situaciją, pirmiausia elgiasi moraliai teisingai. Kaip valstybės tarnautojas elgiasi pilietiškai demokratinėje valstybėje suprasdamas moralinius principus, nelaukdamas jokių teisinių įvertinimų. Tai tikrai yra pavyzdys. Mūsų kiti politikai ir valstybės tarnautojai šiuo atveju turėtų imti pavyzdį iš pono A.Meškausko, kuris ne dviprasmiškai, o tiesiai pats prašo atstatydinti, vertindamas susidariusią situaciją. Todėl gerbkime žmogaus apsisprendimą ir pritarkime šiam atsistatydinimui.

PIRMININKAS. Ačiū. B.Bradauskas. Kita nuomonė.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Pirmininke, visi kalbėjusieji poną A.Meškauską vertina kaip sąžiningą žmogų, kaip parodžiusį iš tikrųjų drąsą ir ryžtą. Kyla klausimas, ar mes galime tokiais žmonėmis mėtytis. Yra ir kitokių pavyzdžių, todėl aš ilgai nekalbėdamas noriu pakviesti Seimą įvertinti pono A.Meškausko poelgį. Manyčiau, kad tas žmogus, kuris ryžtasi pripažinti savo klaidas ir ryžtasi tokiems žingsniams, yra vertintinas kur kas daugiau negu tie, kurie to nedaro. Siūlyčiau palikti A.Meškauską eiti tas pareigas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kašėta – motyvai už.

A.KAŠĖTA (LF). Gerbiamieji kolegos, komisijos pirmininkas gana aiškiai pasakė motyvus, dėl kurių jis pasitraukia iš pareigų. Manau, kad jis elgiasi teisingai, principingai ir mes turėtume palaikyti jo apsisprendimą. Noriu tik priminti, kad mūsų naujosios politikos laikais tokių pavyzdžių yra labai nedaug, vienetai. Tai galėtų būti gera pradžia, gera pamoka tiek politiniams veikėjams, tiek aukšto rango naktiniams medžiotojams, kurie pažeidžia įstatymus, arba kyla didelių įtarimų dėl jų viešųjų ir asmeninių interesų painiavos. Siūlau pritarti šiam sprendimui ir kartu pasekti jo gražiu pavyzdžiu tiems, kuriems šiandien tų problemų yra iškilę, įtarimų problemų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji, 4 už jau kalbėjo, norinčių daugiau kalbėti prieš nebuvo. Kolegos, balsuojame dėl to, ar pritariame, kad A.Meškauskas būtų atleistas iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario bei šios komisijos pirmininko pareigų, kartu priimdami atitinkamą Seimo nutarimą su Teisės departamento pastaba, į kurią, kaip redakcinio pobūdžio, aš siūlyčiau atsižvelgti. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, balsuoti, ar pritariame, kad toks sprendimas, priimant šį nutarimą, būtų priimtas.

Užsiregistravo 104 Seimo nariai. Už – 58, prieš – 3, susilaikė 42. Seimo nutarimas (registracijos Nr.XP-1103), kuriuo A.Meškauskas yra siūlomas atleisti iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario bei šios komisijos pirmininko pareigų, priimtas.

Replika po balsavimo – V.Čepas. Prašom, kolega.

V.ČEPAS (LF). Gerbiamieji kolegos, aš balsavau už gerbiamojo A.Meškausko atleidimą, bet, aišku, reikėjo balsuoti prieš. Aš balsavau sąmoningai, nes, neabejoju, kad pono A.Meškausko pavyzdys bus užkrečiantis, ir tie žmonės, kurie šimtą kartų turėjo labiau atsistatydinti negu ponas A.Meškauskas, jau dabar neša pareiškimus Seimo Pirmininkui ponui A.Paulauskui dėl atsistatydinimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kadangi kai kas balsavo už kažką nesančius salėje, frakcijos vardu prašau perbalsuoti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Pone Broniau Bradauskai, patikslinkite priėjęs prie mikrofono, kas balsavo ne už save, tada mes perbalsuosime. Aš siūlau tokią praktiką šiame Seime, kad mes kalbėtume ne slapukaudami, o atvirai. Pone Bradauskai, ar norėtumėte pasinaudoti mikrofonu? Ačiū. Supratome. (Šurmulys salėje) Kolegos, šio klausimo svarstymas baigtas. Gongas buvo, kolegos. Negirdėjusiems antrą kartą gongo nebus.

Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės likvidavimo“ projektas Nr.XP-913A (pateikimas)

Svarstome rezervinį klausimą, nes dar nematau atvykusių kito klausimo pranešėjų. Rezervinis klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės likvidavimo“ projektas Nr.XP-913. Tai yra alternatyvus nutarimo projektas, kurį teikia Ekonomikos komitetas. Pranešėja – B.Vėsaitė. Pateikimo stadija. Nutarimo, kaip alternatyvaus sprendimo, registracijos Nr.XP-913. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, atsižvelgdama į tai, kad Sveikatos reikalų komitetas išreiškė neigiamą nuomonę dėl Ekonomikos komiteto sprendimo panaikinti tabako ir alkoholio kontrolės instituciją, kad Vyriausybė pareiškė neigiamą nuomonę dėl šios institucijos likvidavimo, parengiau nutarimą, kuris susideda iš dviejų punktų. Pirmame punkte siūloma keisti 5 įstatymus, susijusius su alkoholio kontrole ir šia tarnyba, o antruoju punktu siūlau perduoti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės steigėjo funkcijas Ūkio ministerijai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Trumpas pateikimas, bet, nepaisant to, 8 Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis – E.Klumbys.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamoji pranešėja, aš atidžiai susipažinau su jūsų nutarimo tekstu, tačiau niekur nutarimo tekste neradau to, kas parašyta pavadinime: „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės likvidavimo.“ Ten yra kalbama apie funkcijų perdavimą, o pavadinimas yra dėl likvidavimo.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis kolega, jūs žiūrite seną dokumentą.

E.KLUMBYS. Aš žiūriu tą, kuris yra paskelbtas šios dienos darbotvarkėje.

B.VĖSAITĖ. Aš galiu jį perskaityti. Jūs pažiūrėkite, kadangi projektas yra alternatyvus šitam, tai jis turi naują pavadinimą. Pažiūrėkite patį dokumentą. Aš galiu perskaityti: „Dėl įstatymuose nustatytų valstybės alkoholio ir tabako kontrolės pagrindų peržiūrėjimo ir Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės steigėjo funkcijų perdavimo Ūkio ministerijai.“ Kadangi šitam nutarimui yra alternatyvus, tai dokumento pateikimas yra atliktas pagal visas procedūras.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jeigu ir yra netikslumų, manau, kad žiūrint formaliai tai yra savo esme alternatyvus nutarimo projektas. Taigi kitas klausiantysis yra V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Birute, aš visą laiką maniau, kad Birutė yra visuomenės, verslininkų rėmėja, o dabar mano nuomonė lyg ir keičiasi. Kaip jūs vertinate tokius Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimus, pavyzdžiui, kai yra atvejų, ir Seimo nariams buvo išdalyta, kad sąskaitoje faktūroje yra maža klaidelė, ne taip įrašytas skaičius, tiekėjas… o iš produkto gavėjo buvo atimta licencija, 3 tūkst. litų bauda ir iš esmės buvo sužlugdyta įmonė? Kaip vertinate tuos faktus? Ar tai tikrai padeda verslo plėtrai, sveikai atmosferai ir verslininkų bei visuomenės pagarbai valstybės institucijoms?

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis kolega, vertinu tuos faktus labai blogai, tačiau noriu pasakyti, kad VTAKT’as veikia pagal galiojantį įstatymą. Štai vakar kolega P.Vilkas pateikė savo pasiūlymą, kurį jūs apsvarstėte, pritarėte. Pirmiausia problema yra pačiame įstatyme. VTAKT’as per daug uoliai jį vykdė. Iš tiesų man nepatinka, kartais, gerbiamieji kolegos, darbo stilius yra nepateisinamas. Reorganizacija galbūt šitai tarnybai būtų į naudą.

PIRMININKAS. Ačiū. Noriu paprašyti, kolegos, nereplikuoti iš salės, kai kalba kitas žmogus. Patikėkite, tai išmuša iš vėžių, gerbkime vieni kitus. Šiuo atveju, pone Klumby, jums pastaba. J.Veselka, jūsų kaimynas, klausia.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamoji pranešėja, dėl to, kad uoliai dirbti blogai, tai aš nežinau, gal visa valdžia niekam nereikalinga. Bet klausimas būtų toks: kaip jūs vertinate Ekonomikos komiteto darbą, kai jis, sakysime, gruodžio 7 d. priima sprendimą likviduoti tą tarnybą, o gruodžio 20, t.y. po dviejų savaičių, priima atvirkščią sprendimą, o jūs čia, tribūnoje, aiškinate, kad Sveikatos komitetas taip pasiūlė, Vyriausybė… Kaip vertinate tokį Ekonomikos komiteto darbą?

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis kolega, jūs turbūt nedrįsite prieštarauti, kad aš siūliau palaukti Vyriausybės nuomonės ir tada priimti sprendimą, bet, deja, jūs turbūt irgi buvote pusėje tų, kurie siūlė… (Balsai salėje) Na, tada… Žodžiu, kolegos nusprendė kitaip. Kadangi yra demokratija, tai mes su jumis buvome tarp mažumos.

PIRMININKAS. Toliau klausia A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamoji kolege, jūs esate labai drąsi moteris, ir aš norėčiau jūsų paklausti, kodėl tokį kuklų nutarimą siūlote? Juk mes turime tiek daug kontrolės institucijų, nuo kurių dūsta Lietuvos verslas, sąžiningas verslas. Ar nebūtų tikslinga visas jas panaikinti ir įkurti vieną kontrolės instituciją, kuri viską prižiūrėtų – švarą, kokybę ir visus kitus dalykus. Tada verslininkams paprasčiausiai būtų pigiau – jie žinotų, kad reikia duoti vieniems. O dabar reikia duoti dešimteriopai daugiau ir reikia juos nuolat priimti. Tai galbūt iš tikrųjų verta Seime inicijuoti darbo grupę ir vieną kartą pabandyti padaryti tokį drąsų žingsnį, bet tik jūs galėtumėte tam ryžtis. Ar pritartumėte tai mano idėjai?

B.VĖSAITĖ. Na, iš tikrųjų tokį darbą vykdo Verslo ir užimtumo komisija. Mes Vyriausybei ne kartą siūlėme mažinti kontrolės institucijų skaičių. Ne visada tam būna pritarta, bet šiuo klausimu, kuris yra specifinis… Alkoholis vis dėlto yra specifinė prekė, tabakas irgi. Deja, pasitaiko ir kontrabandos, mes matome padidėjusį suvartojimą, taip pat ir tarp jaunimo. Taigi į šį klausimą žiūrėčiau jautriau ir turiu abejonių, todėl ir teikiu tokį siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Skardžius taip pat klausia jūsų.

A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, išties arba mes esame dviveidžiai, arba aš nesuprantu. Mūsų Verslo ir užimtumo komisija, vadovaujama jūsų, nusprendė teikti aną projektą. Nubalsavome. Audito komitetas, taip pat Biudžeto komitetas nubalsavo. Dabar mes vėl iš naujo nagrinėjame, ar Valstybinė mokesčių inspekcija, policijos įstaigos, Muitinės departamentas, Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali pakeisti 19 žmonių per visą Lietuvą, neturėdami tam galių, neturėdami operatyvinės veiklos statuso, neturėdami informatorių, ar gali kovoti su pilstuko gamyba, su kontrabanda, su nusikaltėlių verslu. Išties yra juokinga tai, ką jūs siūlote, nesvarbu, ar tai bus prie Sveikatos ministerijos, ar tai bus prie Ūkio ministerijos, ar tai bus prie Vyriausybės. Vis dėlto reikėtų duoti tiems, kas gali padaryti.

PIRMININKAS. Labai prašau formuluoti klausimą.

A.SKARDŽIUS. Todėl aš siūlau: kodėl jūs tiesiog toleruojate tą tuščią pinigų išmetimą ir vienos institucijos, kuri nepajėgi to padaryti, funkcijų prisiėmimą?

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis kolega, man iš tikrųjų gaila, kad jums juokinga tai, ką siūlo Vyriausybė. Kita vertus, funkcijas vis tiek reikia perduoti, nes alkoholis, kaip žinote, yra specifinė prekė.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Mano klausimas pranešėjai būtų dėl to, kad jūs vis dėlto esate iš Ekonomikos komiteto. Vis dėlto ar nepavyko padaryti išsamesnės analizės, ar VTAKT’as tikrai kontroliuoja ir tikrina tiek tuos smulkiuosius verslininkus… Kiek kartų, pavyzdžiui, jie yra tikrinę stambiuosius prekybininkus? Aš matau, kad gal yra kitų problemų. Gal tiesiog kai kurių įstaigų netikrina, o tik skriaudžia tuos smulkiuosius. Aš manau, kad susitikus su verslininkais ir pakalbėjus apie tai, kad VTAKT’as Lietuvoje bus panaikintas… Neduok Dieve, jeigu tos funkcijos nebus perduotos ar Veterinarijos tarnybai, ar kitoms institucijoms. Aš neįsivaizduoju, kas atsakys, jei žmogus, nusipirkęs alkoholinių gėrimų kurioje nors parduotuvėje, apsinuodys ar atsitiks dar kokie atvejai. Vis dėlto kokia yra jūsų pozicija šiuo klausimu?

B.VĖSAITĖ. Pozicija aiškiai išdėstyta dokumente. Mes siūlome reorganizuoti ir steigėjo funkcijas skirti Ūkio ministerijai. Galbūt reikia diskutuoti, gal dalį funkcijų Sveikatos apsaugos ministerijai… O dėl darbo stiliaus ir pasirinktų objektų tikrinimo tai aš jums pritariu. Ko gero, buvo terorizuojami smulkieji verslininkai, ne visai pelnytai, aš pasakyčiau.

PIRMININKAS. Ačiū.Toliau klausia G.Šileikis. Ruošiasi…

G.ŠILEIKIS (LF). Gerbiamoji pranešėja, aš esu tikrai įsitikinęs, esu tos nuomonės, kad reikėtų naikinti šią tarnybą. Vykdyti kontrolę visiškai galėtų maisto ir ne maisto kontrolės tarnybos. Nereikia tokios baudžiamosios priemonės, tiesiog baudžiamosios eskadrilės, kuri daugiausia susidoroja su verslininkais, jos neturėtų būti. Ačiū.

B.VĖSAITĖ. Jeigu jūs siūlote kam nors perduoti funkcijas, bet kuriuo atveju tai susiję su mano siūlymu.

PIRMININKAS. Toks trumpas atsakymas?

B.VĖSAITĖ. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia A.Endzinas. Prašom, kolega.

A.ENDZINAS (LF). Gerbiamoji pranešėja, kaip jūs manote, ar iš tikrųjų VTAKT’o funkcijų arba jo atskaitomybės perdavimas Ūkio ministerijai, ministerijai, kuri iš principo turėtų rūpintis verslo plėtra, t.y. alkoholio pardavimo skatinimu, duos tuos rezultatus, kurių iš tikrųjų reikėtų laukti, o lauktinas rezultatas vis dėlto alkoholio vartojimo mažinimas ir galbūt tolimoje ateityje apskritai nebevartojimas. Aš suprantu, kad Vyriausybė, siūlydama nenaikinti VTAKT’o, būtent tai ir turėjo omenyje, kad pasidavė, tarkime, abstinentų, arba blaivininkų, pozicijai, kad VTAKT’o panaikinimas stumtels tautą į alkoholio liūną. Vis dėlto dabar siūlomas sprendimas, pagal kurį VTAKT’as taps atkaitingas Ūkio ministerijai, kuri rūpinasi verslu… Na, iš tikrųjų yra pavojus, kad tauta bus raginama vartoti kuo daugiau alkoholio. Ar jūs taip nemanote?

B.VĖSAITĖ. Ko gero, būtų galima su jumis iš dalies sutikti. Iš tikrųjų, pavyzdžiui, kai reklamos kontrolė žiniasklaidos priemonėse buvo perduota Vartotojų teisių tarybai, reikalai labai pablogėjo. Mielieji kolegos, aš šią savaitę per Lietuvos nacionalinį radiją septintą ir aštuntą ryte girdėjau reklamuojant „šnapsą“, kuris kainuoja 7 litus su centais. Palaukite, per Lietuvos nacionalinį radiją! Tai iš tikrųjų yra skandalas. Taip mūsų Vartotojų teisių taryba kontroliuoja reklamą. Aš siūlysiu šią funkciją atgal perduoti VTAKT’ui. Aš sutinku, kolegos, nes ši institucija yra prie Vyriausybės. Ji, ko gero, apsispręs padalyti funkcijas tarp Ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijų.

PIRMININKAS. Ačiū. Nutarimas pateiktas, klausimai atsakyti. Pateikimo stadija. Vienas – už, vienas – prieš. J.Karosas – nuomonė už.

J.KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš, tiesą sakant, nežinau, ar už, ar prieš, bet aš noriu padaryti vieną pastabą, kuri man senokai krenta į akis. Kolegos, kurie pasisako prieš tokios kontrolės institucijos buvimą, operuoja tokiu paprastu argumentu: kai ką kažkas neteisingai nubaudė. Bet yra kitas argumentas – kai ką kažkas teisingai nubaudė. Tas argumentas nieko neįrodo. Klausimas toks: ar reikalinga institucija, kuri kontroliuotų šitą labai jautrią mūsų gyvenimo sritį? Reikalinga. Jeigu ji dirba blogai, koreguokime jos darbą, keiskime vadovus, dar ką nors, bet negalima klausimo kelti taip: jeigu mano kaimyną nubaudė, vadinasi, jos nereikia. Taip tvarkydami valstybę mes niekur nenueisime. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis – nuomonė prieš.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš visada sakiau, kad kuo mažiau būtų kontrolės ir baudimo institucijų. Manau, kad šias funkcijas būtų tikslingiausia perduoti Maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri ir kontroliuoja viso maisto kokybę. Taip. Ir manau, tai vykdytų gana atsakingai. Dabar aš pats asmeniškai susitikau su Klaipėdos rajono smulkių parduotuvių savininkais ir kalbėjau apie šią problemą. Reikia konstatuoti, kad ši tarnyba į didžiuosius prekybos tinklus neina, netikrina, užmerkia akis į bet kokius pažeidimus, o paprasčiausiai baudžia pačius smulkiausius ir visiškai neadekvačiom baudom, už smulkmenas. Taigi aš manyčiau, kad nereikia jos naikinti, bet perduoti funkcijas kitai institucijai. Ir apskritai kad tų kontroliuojančių institucijų būtų kuo mažiau, kad verslininkams nežlugdytų verslo. Tai yra tikrai įrankis, per kurį yra sužlugdyta ne viena parduotuvė, atimtos licencijos, visiškai be pagrindo kartais apskundžiant konkurentui, kad va tas man konkurenciją sudaro, ir tokiu būdu paprasčiausiai žlugdoma kita įmonė. Todėl aš manyčiau, kad šį klausimą reikia svarstyti iš esmės, ir šios tarnybos funkcijas, manau, turėtų perimti kita institucija.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas – už, vienas – prieš pasisakė. Dabar dėl vedimo tvarkos. Eilės tvarka A.Endzinas.

A.ENDZINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Išties gerbiamoji B.Vėsaitė, atsakydama į mano klausimą, pripažino, kad šis nutarimo projektas, jeigu jis bus įgyvendintas, iš dalies gali paskatinti alkoholio vartojimą. Tai šito, aš manau, mums mažiausiai reikia. Todėl siūlyčiau padaryti pateikimo pertrauką ir patobulinti šį sprendimą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Patikslinkite, savo vardu pertrauką siūlote? Ir kokią pertrauką siūlote?

A.ENDZINAS. Siūlyčiau pertrauką padaryti iki kitos sesijos, nes šioje, akivaizdu, kad mes šio dalyko nespėsime.

PIRMININKAS. Jūs galite arba pusvalandžiui, arba iki kito posėdžio.

A.ENDZINAS. Iki kito posėdžio. Dėkui.

PIRMININKAS. Ir ar jūs tai savo vardu, ar…

A.ENDZINAS. Frakcijos.

PIRMININKAS. Ačiū, supratom. Kolegos, yra siūlymas frakcijos vardu daryti pertrauką. Tai yra teisėtas, procedūrinis balsavimas. Jeigu penktadalis pritars, nes tai opozicinės frakcijos vardu, taip ir bus pasielgta. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti, ar pritariama šio nutarimo projekto svarstymo pertraukai iki artimiausio posėdžio, kaip tai siūlo opozicinė Liberalų frakcija.

77 užsiregistravo, 55 pritarė pertraukai, 16 – prieš, 5 susilaikė. Pertrauka iki artimiausio posėdžio. Šio klausimo svarstymas baigtas.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 11 straipsnio, 3 ir 4 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-996 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Grįžtame į neeilinio posėdžio, tiksliau, nenumatyto plenarinio posėdžio pagrindinę darbotvarkę. Liko du klausimai. Eilės tvarka – tai abu Vyriausybės teikiami projektai. Antrasis darbotvarkės klausimas – Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-996. Kviečiu į tribūną aplinkos viceministrą Rytį Šatkauską. Pateikimo stadija. Ir jeigu galėtumėte pateikti lakoniškai, manau, kad Seimas tikrai būtų jums dėkingas.

R.ŠATKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pasistengsiu būtų lakoniškas ir pateikti pirmąjį savo klausimą. Jų iš viso bus keturi. Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 priedėlių keitimo įstatymo projekto. Projekto tikslas – įgyvendinti principą „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas, t.y. gamintojas ar importuotojas; sudaryti prielaidas atliekų tvarkymo užduočių vykdymui ir paskatinti atliekų tvarkytojus bei mokesčių mokėtojus kurti atliekų tvarkymo sistemas. Esminiai dalykai šio pakeitimo yra iš apmokestinamųjų gaminių sąrašo išbraukiamos gyvsidabrio lempos, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, nes, kaip žinome, pagal Elektronikos atliekų tvarkymo įstatymą jos jau papuola į šią atliekų rūšį. Atskiriami akumuliatorių ir galvaniniai elementai ir apmokestinami pagal svorį, o ne procentas nuo apyvartos. Stiklo tarifas didinamas nuo 9 centų iki 20 centų už kilogramą, atsižvelgus į stiklo pakuotės atliekų perdirbėjus, pateikus šių atliekų kaštus ir išlaidas stiklui sutvarkyti. Šio įstatymo pakeitimo neigiamų pasekmių nenumatome. Įstatymo projektas atitinka Europos Sąjungos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijas. Papildomų biudžeto lėšų taip pat nenumatoma.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka – pirmasis užsiregistravęs klausti. Suprantu, J.Veselka nenori klausti. Kitas klausiantysis. (Balsas salėje) Gerai, V.Rinkevičius klausia. Prašom.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, dėl apmokestinamų pakuočių tarifų. Nors mes, aišku, svarstysim ir Aplinkos komitete tą projektą, aš vis tiek noriu paklausti. Metalinė pakuotė apmokestinama 2600 litų už toną. Metalas nėra labai teršiantis. Antras dalykas, už metalo supirkimą moka pinigus, 200-300 litų už toną, o dabar 2600 litų už toną pakuotės metalo turės mokėti tas importuotojas ar kitaip naudotojas. Kur čia… logikos šiek tiek nematau.

R.ŠATKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pabandysiu paaiškinti, atsakyti dėl logikos dėl mokesčio už aplinkos teršimą. Tikslas… mes manytume, kad valstybė labai gerai tvarkosi su atliekomis, jeigu į šią atliekų tvarkymo programą, kur šie mokesčiai nueina, mes iš viso nesurinktume pinigų. Tai būtų indikatorius, kad yra labai gerai tvarkomasi su atliekomis. Todėl atliekų mokesčio dydis, pats tarifas yra nustatomas kiek įmanoma didesnis, t.y. jis netgi kaip savotiška bauda išeina už tai, kad nėra tvarkomos atliekos. Ir kaip aš minėjau, principas yra toks, kad teršėjas moka. Atsakant dėl metalinės pakuotės, šiuo atveju galėtų kilti stiklo… metalinė pakuotė, kaip žinome, yra labai daugeliu atvejų kombinuota. Norint ją priduoti, kaip jūs minėjote, kaip žaliavą, reikia išrūšiuoti pagal metalo rūšį, reikia išimti plastiką, reikia nurinkti dažus, o tai yra papildomi surinkimo kaštai. Todėl tas dydis yra tikrai gana didelis ir nepakanka išlaidų, kurias gauna už pačią žaliavą kaip metalo žaliavą.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Dagys taip pat klausia.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis ministre, gerai, kad jūs tą įstatymą pateikėte, bet atsimenu ankstesnius svarstymus, mes Biudžeto komitete svarstydami buvom prižadėję juos jau šių metų vasarą priimti. Dabar iš tikrųjų smarkiai vėluojame. Iš tikrųjų tai yra Europos integraciniai įstatymai. Mes dabar pagal tas įsigaliojimo datas, aišku, priversim sistemą dirbti labai vėluojant. Manytume, kad reikėtų tas datas maksimaliai paankstinti.

R.ŠATKAUSKAS. Dėkui už klausimą. Su šiuo įstatymu visiškai nėra vėluojama, palyginti su Europos Sąjungos integracinių dokumentų perkėlimu į mūsų teisinę bazę. Nevėluojama. Čia yra keičiami tarifai, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai. Čia yra atskiriami akumuliatoriai nuo galvaninių elementų, lempos. Kaip žinote, svarstėm šią vasarą, rudenį priėmėte Elektroninių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Taigi su Europa čia neturi nieko bendro. Aš pamenu, kai mes svarstėm, jūsų kaip tik ir buvo pateikta pastaba dėl stiklo tarifo padidinimo. Tai tiesiog kol per visą… mes kaip tiktai Biudžeto ir finansų komitetui žadėjome atlikti tyrimus. Kai tiktai tie tyrimai buvo atlikti, priėjome prie išvados, kad tikrai tas pasiūlymas aktualus šiandien Lietuvos surinkėjams.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausiantysis – V.Stankevičius. Prašau, kolega.

V.STANKEVIČIUS (NSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, tarifų dydis, t.y. mes orientuojamės į Europos Sąjungos matmenis, ar tai mūsų nuosavas kūrinys?

R.ŠATKAUSKAS. Europos Sąjungos teisės bazėje yra padaryta taip, kad šie tarifai yra baudos principu. Mes, žinodami mūsų bendrą blogą požiūrį baudas, nes žmogui yra nemalonu gauti baudą, einame mokesčių principu. Šiaip visoje Europoje yra kombinuoti principai. Vienur daugiau mokestis, kitur daugiau bauda yra. Tai čia šiuo atveju yra priimtas toks balansas, kad… nes, kaip žinote, Elektronikos atliekų tvarkymo įstatyme yra jau baudos nustatytos.

V.STANKEVIČIUS. Aišku.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi norėję klausti paklausė. Ar mes galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Gal dar likite, gerbiamasis viceministre, tribūnoje, nes kitas klausimas taip pat susijęs su jumis. Vyriausybė siūlo skubos tvarką. Kaip jūs, pone ministre, švenčių išvakarėse suprantate skubos tvarką, kokie terminai? Ar, tarkim, sausio vidury prasidėsianti numatyta neeilinė sesija, turint omeny, kad įstatymo įsigaliojimas vis tiek ne tuoj, yra priimtina?

R.ŠATKAUSKAS. Priimtina.

PIRMININKAS. Kolegos, negalime nurodyti neeilinės sesijos, kuri dar nesušaukta, bet turėkime omeny, kad tada galėtų būti, ir paskirtume tada svarstyti pagrindiniu Biudžeto ir finansų komitetą, papildomu – Aplinkos apsaugos komitetą. Dar norėtų Audito komitetas. Jeigu, pone Skardžiau, norėtumėte ką nors pasakyti, sakykite, nes dabar yra procedūrinis procesas, ir naudokitės šoniniu arba centriniu mikrofonais.

A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nors ir varinėjate iš vietos, aš specialiai užsiregistravau, kad pasiūlyčiau papildomą komitetą. Gerbiamojo J.Karoso prašyčiau nereplikuoti. Siūlyčiau Audito komitetą, nes mes svarstėme Valstybės kontrolės ataskaitą, kurioje buvo nagrinėjama daug medžiagos būtent mokesčių už aplinkos teršimą klausimu. Manome, kad komiteto nariai galėtų išsamiai pasižiūrėti į tą klausimą.

PIRMININKAS. Jūs norite būti papildomu komitetu? Gerai. Tai eilės tvarka surinkime visus pasiūlymus dėl komitetų. Dabar apsispręskime dėl komitetų. Ar bendru sutarimu priimtina, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų pagrindinis? Nėra siūlančių kitaip. Apsispręsta bendru sutarimu. Dabar dėl to, kad papildomi komitetai būtų Aplinkos apsaugos ir Audito komitetai. Dėl to taip pat galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Palaukite, pone Karosai, neblaškykite Seimo narių dėmesio. Ar priimtina, kad šie du komitetai būtų paskirti papildomais? Nėra siūlančių kitaip. Kolega Karosai, jeigu norite siūlyti… Siūlymas atkrito. Kolega R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti. Ar mes suspėsime pagal tuos jūsų siūlomus terminus skubos tvarka… ar finansine prasme mes galėsime įrašyti tokius terminus, kuriuos siūlote, ar nereikėtų svarstyti rytdienos posėdyje?

R.ŠATKAUSKAS. Aš siūlyčiau svarstyti kiek galima greičiau, nes, matote, čia yra vienas dalykas. Šiame įstatyme mes siūlome išbraukti vieną nuostatą, ir jeigu ji nebūtų išbraukta, mes nuo 2007 m. nespėtume įvesti to, ką planuojame, t.y. nuo 2007 metų sausio 1 dienos mes siūlome 11 straipsnio nuostatos išbraukimą, kad tarifai gali būti keičiami ar papildomi ne vėliau kaip prieš vienerius metus iki jų įsigaliojimo. Susidarytų tokia situacija, kad tada vėluotume, ir tai būtų negerai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, žvelgiant į įstatymo svarbą ir jautrumą, manau, kad tikrai nerealu per likusias dvi dienas iki švenčių apsvarstyti. Aš siūlau sausio mėnesį. Pritariant skubos tvarkai siūlau sausio mėnesį būsimoje neeilinėje Seimo sesijoje. Jeigu yra siūlančių kitaip, siūlysiu balsuoti alternatyviai. Ar pritariame eilės tvarka (bus balsuojama elektroniniu būdu), kad šis klausimas, pritariant skubos tvarkai, būtų svarstomas 2006 metų sausio mėnesį neeilinėje sesijoje? Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. 52 pritaria tam, kad būtų svarstoma sausio mėnesį pritariant, kad klausimas yra gana skubus.

Kolegos, dėl datos apsisprendėme.

Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-997. Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-998. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 21 d. nutarimo Nr.1-1164 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-999 (pateikimas)

Dabar kompleksinis 3 darbotvarkės klausimas – Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimo įstatymo projektas bei du su juo susiję įstatymų projektai, registracijos Nr.XP-997, Nr.XP-998 ir Nr.XP-999. Pateikimo stadija. Vyriausybės teikiami projektai, kuruojanti ministerija – Aplinkos ministerija. Tribūnoje – ministerijos viceministras R.Šatkauskas. Jeigu Seimas neprieštarauja, pone pranešėjau, visus tris projektus pateikite kartu.

R.ŠATKAUSKAS. Dėkoju. Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimo įstatymas. Aš trumpai. Visi šie trys įstatymų projektai yra parengti vykdant 2004–2008 m. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones ir 2003 m. lapkričio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo išaiškinta, ar Mokesčių administravimo įstatymo 27¹ straipsnio nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Esmė yra ta, kad apmokestinamaisiais objektais… mokesčio dydis, tarifas turi būti nustatomi tik įstatymais, o ne Vyriausybės nutarimais. Šiuo metu mokesčių už valstybinius gamtos išteklius tarifai ir mokesčių dydis, išskyrus mokestį už naftos produktus ir dujų išteklius, nustatyti Vyriausybės nutarimu.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti mokesčių dydžius, tarifus už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius, naudingąsias iškasenas, vandenį, medžiojamus gyvūnus pagal medžioklės plotų kategorijas, žuvis, jų indeksavimo tvarką, mokesčių apskaičiavimo bei mokėjimo tvarką. Numatoma, kad mokestis bus mokamas už faktiškai išgaunamų išteklių kiekį, o šiuo metu šie mokesčiai mokami avansu pagal planuojamą išgauti išteklių kiekį.

Kaip žinote, šiuo įstatymu neigiamų pasekmių nenumatoma, o teigiamas poveikis tas, kad visi punktai tik pagerins verslo sąlygas. Taigi teikiamas šis įstatymo pakeitimas. Taip pat yra teikiama dėl mokesčių administravimo pakeitimo ir vieno dar Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo pripažinimo netekusiu galios.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, 2 Seimo nariai nori klausti, netgi trečias spėjo užsiregistruoti. Pirmasis – J.Veselka.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, skaičiau aš jūsų įstatymą. Ten mokesčiai nustatyti ir už smėlį, žvyrą, molį, durpes ir t.t. Bet 2003 m. Seimas 50% sumažino mokestį už dujas ir naftą. Šiais metais naftos kaina išaugo daugiau kaip du kartus, pajamos į biudžetą už naftą ir dujas mažėja toliau. Ar nenumatote pateikti pasiūlymo, kad ten, kur sukasi labai dideli pinigai, daugiau pinigų patektų į biudžetą? Juo labiau kad pagal jūsų įstatymą tiems, kurie savo lėšomis atlieka žvalgybą, taikomi mažesni mokesčiai. Žiūrėkite, kokia išeina schema. Sumažina mokesčius už naftą ir dujas, papildomos pajamos tampa nuosavomis lėšomis ir ištekliai dar labiau mažinami. Ar nesiūlysite peržiūrėti šio įstatymo?

R.ŠATKAUSKAS. Dabar geras metas, kad Seimas pats savo valia tai padarytų, nes kaip tik yra keičiamas šis įstatymas. Mūsų ministerijoje, kiek žinau, nebuvo tai svarstoma, o apie Vyriausybę negaliu pasakyti. Šiuo klausimu žinau tiek, kad kaip tik rengiamasi vykdyti naujas plotų paieškas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis – H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS (MSG). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pranešėjui turėčiau to paties klausimo pratęsimą. Jūs 5 priede išvardijote anhidridus ir baigėte statybiniais gruntais, bet pamiršote lietuvišką naftą, kurios, kaip žinote, visi produktai dabar parduodami Lenkijai, kur jie tampa tepalais, ir tai yra viena iš brangiausių prekių. Apie tai yra nekalbama, juo labiau kad yra sumažinti mokesčiai už išteklius, kurie išžvalgyti paties mokesčio mokėtojo, ir biudžetas netenka beveik 50 mln. litų.

Tai vienas dalykas. Antras dalykas. Tos savivaldybės, kuriose vyksta tie žvalgymai ir naftos pumpavimas, taip pat netenka tam tikrų mokesčių. Ar jums neatrodo, kad šį įstatymą reikėtų grąžinti į ministeriją, kad ministerija inicijuotų šitą dalyką, o Seimas paskui svarstydamas pritartų arba nepritartų? Šiuo atveju jaučiu, kad atsakomybė yra permetama Seimui, ir tai man labai nepatinka.

R.ŠATKAUSKAS. Nemanau, kad šiuo atveju jį reikėtų grąžinti, nes yra vykdomas tam tikras kompleksas priemonių. Jūs kalbate tik apie vieną iš jų. Aš jau prieš tai kalbėjau, manau, reikėtų pritarti šio įstatymo pateikimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia kolega V.Grubliauskas.

V.GRUBLIAUSKAS (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš esmės mano klausimas irgi iš dalies susijęs su kolegos H.Žukausko ir net su J.Veselkos klausimu. Grįžtu prie paminėtos naftos, ypač daug išgaunamos Vakarų Lietuvos teritorijoje. Jūs turbūt tikrai žinote, kad Seime buvo registruojamos bent kelios įstatymų pataisos, ir mano paties. Kiek žinau, neseniai R.Palaitis užregistravo pataisą dėl mokesčio už naftos, dujų ir kitų gamtinių išteklių išgavimą tose savivaldybėse, kurių teritorijose ji išgaunama, dėl mokesčio perskirstymo, kad, kalbant liaudiškai, dalis mokesčio grįžtų į tas savivaldybes. Ar jūs nemanote teikdami šį įstatymo projektą, kuriam, manau, tikrai vertėtų pritarti po didelių svarstymų ir suradimų visų niuansų, kad jie tenai atsispindėtų, kad problema, kurią aš įvardijau, yra irgi gana aktuali, ir būtų galima sieti ją su jūsų teikiamu įstatymo projektu? Ačiū.

R.ŠATKAUSKAS. Labai pritarčiau jūsų idėjai, kad tai galėtų likti savivaldai tame regione, kuriame išgaunamas vienas ar kitas išteklius, nes, kaip žinote, visos aplinkosauginių reikalavimų vykdymo funkcijos priskirtos apskritims ir savivaldybėms. Todėl jeigu kokia nors lėšų dalis papildomai būtų skiriama savivaldybėms, į tam tikrus fondus aplinkosaugai, aplinkos tvarkymui, manau, būtų naudingas sprendimas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Atsakėte į visus klausimus. Dėkoju už pateikimą. Taigi ar galima išsakyti motyvus? Labai ačiū, viskas, jūsų misija baigta. Nėra prasmės jums likti tribūnoje.

R.ŠATKAUSKAS. Gerai, dėkui.

PIRMININKAS. Jūs visiškai teisus. Ar galim dėl visų trijų projektų išsakyti motyvus ir balsuoti kartu, nes jie yra susiję tarpusavyje? Ačiū. Eilės tvarka – V.Grubliauskas. Nuomonė už.

V.GRUBLIAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano „už“ yra sąlyginis. Aš balsuosiu už ir kviečiu kolegas balsuoti už, nes vis dėlto šis teikiamas įstatymo projektas yra gana aktualus. Jis nepadės išspręsti visų problemų, tačiau bent dalį jų tikrai išspręs. Pritardamas gerbiamajam viceministrui, kuris pasakė, kad problema dėl mokesčio perskirstymo už išgaunamus išteklius vienoje ar kitoje savivaldybėje yra gana aktuali problema, aš siūlyčiau tos problemos tikrai neužmiršti, turėti omeny ir svarstant šį įstatymo projektą kiek įmanoma jį bandyti susieti (ir kuo glaudžiau) su mano įvardyta problema. Manau, šių klausimų susiejimas padėtų išspręsti paprastą problemą – kad tos savivaldybės, kurių teritorijose išgaunami vieni ar kiti šaltiniai, sulauktų realios finansinės valstybės paramos arba grąžos už tai, o ne apsiribotų vien tik tuščiomis deklaracijomis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. H.Žukauskas. Nuomonė prieš.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Aš visiškai pritariu tam, ką šnekėjo kolega Seimo narys, tačiau aš visada būsiu prieš dėl to, kad tam tikri „pusfabrikačiai“ pasiektų Seimą ir Seime komitetai, komisijos, Seimo nariai dirbtų tokį darbą, kurį turi atlikti Vyriausybė. Aš manau, kad Seimą turi pasiekti tokie įstatymai, kurie yra visiškai sukoreguoti, suderinti su kitais įstatymais, nes dabar mes šnekam tik apie mokesčius už valstybinius gamtos išteklius. Dar yra ir lydimieji įstatymai. Vėl visas darbas yra perdedamas Seimui, komitetams ant pečių.

Aš manau, šį įstatymą vis dėlto turėtų peržiūrėti Vyriausybė, t.y. konkrečiai Aplinkos ministerija, iki galo ir pateikti tokį įstatymą, apie kurio priėmimą, svarstymą Seimas galėtų šnekėti šiek tiek lengvesniu tonu. Nes dabar aš matau, kad vėl prasidės diskusijos, o atsakomybė bus perkelta Seimo nariams. Ačiū. Aš manau, kad reikia nepritarti tokiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir nuomonė už – V.Stankevičius.

V.STANKEVIČIUS (NSF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, aš manau, vis dėlto reikia pritarti. Tai yra pateikimas ir labai sunku įsivaizduoti, kad vienas ar kitas įstatymas būtų pateiktas Seimui galutinis ir kad Seimo nariai nepriekaištautų dėl vieno ar kito straipsnio. Aš manau, nėra nieko blogo, jeigu yra vietos pasireikšti Seimo nariams ir patobulinti pateiktą įstatymą. Siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolega E.Zingeris. Nuomonė prieš.

E.ZINGERIS (TSF). Aš prisidėčiau prie pono H.Žukausko, nes iš tikrųjų tai yra perkeliama ant mūsų pečių, o mes turime daug mažesnę kvalifikaciją. Mes juk neturime tiek pajėgumų, kiek jų turi ministerijos. Žodžiu, dėl šios priežasties aš palikčiau jų pusėje, šnekant lietuviškai, „pūdymuoti“ šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat nuomonė prieš – A.Endzinas.

A.ENDZINAS (LF). Iš tikrųjų būtų galima apibendrintai pasakyti, kodėl reikia daryti prastą darbą, kodėl kepti priplėkusią duoną? Grąžinkime šį dalyką, parenkime išsamų projektą, kaip priklauso, ir tada jį priimkime. Iš tikrųjų to, kas siūloma, negalima atmesti. Bet matome, kad problema neišspręsta. Tai kam tada taip daryti? Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Karosas įsitraukia į nuomones už. Prašom.

J.KAROSAS (LSDPF). Kolegos, aš manau, kad negalima to dalyko taip supaprastinti. Vis dėlto projektas yra pateiktas. Pritarimas jam nereiškia jo panaikinimo arba kokios nors galimybės užkirsti kelią jį sureguliuoti. Todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Po tris pasisakė už tris kartu balsuoti teikiamus projektus. Nesant bendro sutarimo, turime balsuoti. Primenu, kad balsuosime taip jums pritarus dėl trijų projektų – Nr.XP-997, Nr.XP-998 ir Nr.XP-999, ar pritarti jiems po pateikimo. Kolegos, balsuokime.

60 užsiregistravo, 40 – už, 3 – prieš, 15 susilaikė. Po pateikimo pritarta. Dėl visų trijų projektų Seniūnų sueiga siūlo Biudžeto ir finansų komitetą pagrindiniu, Aplinkos apsaugos – papildomu. Aš suprantu, kad taupydami laiką galim konstatuoti – ir Audito komitetą siūlo papildomu. Iškalbingai skėstelėjo rankomis A.Skardžius. Tai reiškia norą būti papildomam. Ar galim šiems komitetams pritarti? Ačiū, pritarta. Svarstymo data (skubos tvarkos nesiūlau) – pavasario sesija. Jeigu paaiškės, kad galima greičiau, manau, bus teikimas svarstyti anksčiau. Dėl to taip pat apsispręsta bendru sutarimu.

Seimo narių pareiškimai

Kolegos, liko vienas darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Pareiškimą norėtų padaryti J.Veselka. Tuoj paaiškės, ar jis yra šventinis. Prašom.

J.VESELKA (LDF). Pareiškimas dėl 2005 m. gruodžio 21 d. blogo Seimo valdybos darbo.

Šios dienos darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti 29 klausimus ir dirbti nuo 12 iki 14.50 val., t.y. beveik tris valandas. Po ginčų liko aptarti tik 6 klausimus ir dirbti tik 2 valandas 20 minučių. 55 minutės buvo skirtos tik ginčams dėl blogo valdybos darbo. Viena valanda Seimo narių veiklos posėdžių salėje, kurioje pasiekiamas galutinis veiklos rezultatas, kainuoja apie 143 tūkst. litų. Dėl blogo valdybos darbo buvo ginčijamasi 55 minutes. Taigi buvo padarytas brokas už 132 tūkst. litų.

Seimo statute Seimo nariams yra numatyti atskaitymai už įvairius nusižengimus. Būtų logiška, kad šie 132 tūkst. litų būtų atskaityti iš valdybos narių pajamų. Tuo labiau kad man pernai už tai, kad nelankiau vienos komisijos, bet buvom susitarę su komisijos pirmininke B.Vėsaite, kad aš ten nesilankysiu, bet kad jai neduotų kito nario, kuris ten ką nors blogai darytų, iš manęs atskaitė ketvirtį… Todėl reikalauju 132 tūkst. litų atskaityti iš valdybos narių darbo užmokesčio. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, pone Veselka. Ar sutiktumėte, kad tik iš tų, kurie dalyvavo tame posėdyje? Gerai. Ačiū. (Juokas salėje) Kolegos, štai toks yra šventinis pareiškimas. Kolegos, daugiau pareiškimų nebuvo. Dar yra noras šventiškai registruotis. Neatimama Seimo nario prigimtinė teisė. Registruokimės. Gerbiamasis Zingeri, tai ne Viešpats, tai tik registracija.

Užsiregistravo net 50 Seimo narių. Taigi skelbiu… (Balsai salėje) Galiu jus nuraminti: jeigu buvo bent vienas paspaudimas šio posėdžio metu, to tikrai pakaks. Gerbiamieji kolegos, šios dienos nenumatytą posėdį skelbiu baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.