Keturiasdešimt antrasis (121) posėdis
2005 m. gruodžio 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS, Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. gruodžio 20 d. rytinį plenarinį posėdį. Kartu primenu, kad pradedame paskutinę mūsų posėdžių savaitę, 23 dieną rudens sesija baigiasi. Prašyčiau registruotis. Registracija.

Kol kas užsiregistravo 68 Seimo nariai.

2005 m. gruodžio 20 d. (antradienio) darbotvarkė

Tikiuosi, kad bus daugiau, nes šiandien daugiausia yra priėmimų. Mielieji kolegos, pirmiausia dėl darbotvarkės. Darbotvarkė yra nežymiai patikslinta, prisidėjo 4 kompleksinis klausimas, jis turėjo būti anksčiau, bet nepavyko, o mes jį turime priimti. Iškrito 5 ir iš rezervinių klausimų dar kartą iškrito „triukšmo“ reikalai, o visa kita taip, kaip buvo numatyta anksčiau. Seniūnų sueiga aprobavo.

Kiek suprantu, kolega J.Razma turi kai ką pasakyti. Prašom. Minutėlę. Kolegos, tylos!

J.RAZMA (TSF). Mūsų frakcijai sutarus, frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės 1-11 kompleksinį klausimą, be abejo, jo svarstymas ilgai užtruktų, nes tai yra jautrūs klausimai. Mūsų nuomone, nėra jokios būtinybės tą projektą priimti iki Naujųjų metų. Tai yra pataisos dėl KGB rezervo, kurios reikalauja atskirų diskusijų, politinio apsitarimo. Mums atrodo, nieko neatsitiks, jeigu šie projektai liks po Naujųjų metų. Tai vienas siūlymas.

Antras siūlymas, tiksliau, reikalavimas, palikti darbotvarkėje buvusį 1-5 klausimą, projektą Nr.XP-944, nes pertraukos Socialdemokratų frakcijos vardu buvo paprašyta iki kito posėdžio. Jeigu tas projektas kam nors nepatinka, tegul šiandien prašo dar vienos pertraukos, bet darbotvarkėje jis turi likti.

PIRMININKAS. Gerai. Kolega V.Navickas, ir tada kompleksiškai viską spręsime. Kolega V.Navickas. Prašom.

V.NAVICKAS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl darbotvarkės 1-1 klausimo, dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Komitetas yra gavęs Teisės departamento išvadas, šiandien komitetas nagrinėjo, bet svarstymo nebaigė ir turėtų pratęsti svarstymą rytoj. Todėl prašyčiau šį klausimą nukelti į rytdienos arba ketvirtadienio darbotvarkę. Tai viena.

Antra būtų dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės alkoholio ir tabako kontrolės tarnybos“ projekto. Komitetas šiandien svarstė šį klausimą ir pritarė Vyriausybės nuomonei, taip pat pritarė naujam nutarimo projekto variantui. Todėl, atsižvelgiant į Statuto reikalavimus, jūsų valia, ar įtraukti, ar neįtraukti į šią darbotvarkę naujo projekto „Dėl Valstybinės alkoholio ir tabako kontrolės tarnybos“ svarstymą.

PIRMININKAS. Ar jis yra registruotas?

V.NAVICKAS. Dabar turbūt vyksta registracijos procesas, nes komitetas baigė posėdį 9.30 valandą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš eilės. Pirmiausia dėl Viešųjų pirkimų įstatymo. Jeigu čia yra tokia situacija, tai tada iš tikro mums netikslinga pradėti priėmimo ir tai mes galime daryti vėliau. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu paklausti. Kolega V.Navickas (komiteto vardu, taip?) komiteto vardu prašo nukelti vėlesniam laikui Viešųjų pirkimų įstatymo priėmimą. Taip, kitai dienai. Juo labiau aš dėl tų dienų pasakysiu. Niekas neprieštarauja? (Balsai salėje) Čia priėmimas jau. (Balsai salėje) Viskas gerai, bet aš turiu paklausti, nes jūs pats sakysite, kad aš kažko nepadariau. Šį kartą nesakysite? Ačiū. Gerai.

Dabar iš eilės. 1-5 klausimas. Kolega B.Bradauskas dėl jo? Prašom.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu atsirastų pirmos dienos pusės darbotvarkėje laisvo laiko, siūlyčiau 2–6 klausimą – Valstybės kontrolės įstatymo pataisas atkelti, nes po pietų aš nelabai galėsiu pateikti savo pataisų. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, jeigu iš tikrųjų čia atsiras laiko, mes tai galėsime padaryti. Aš labai atsiprašau, man atrodo, mes dar ilgai ginčysimės dėl darbotvarkės. Taigi, gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Ar kolega S.Pečeliūnas tuo pačiu klausimu? Prašom. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gal ponas B.Bradauskas galėtų pasakyti, kokiu Statuto straipsniu remdamasis jis žada nedalyvauti plenariniame posėdyje?

PIRMININKAS. Tai aiškinsis Etikos ir procedūrų komisija. Kolegė L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš tuo pačiu klausimu. Aš prašyčiau vis dėlto Valstybės kontrolės įstatymą palikti ten, kur jis yra, nes man jį reikės pateikti.

PIRMININKAS. Gerai. Tada dėl 2–6 klausimo mes nediskutuojame. Kol kas mes susitarėme dėl vieno klausimo.

Dabar 1–5 klausimas. Čia iš tikrųjų buvo padaryta pertrauka ir iš tiesų reikėtų palikti, bet, kiek prisimenu, buvo kalbama apie Vyriausybės išvadą. Mielieji kolegos, siūlau šiek tiek palaukti, kol pasiaiškinsime, ar iš tikrųjų buvo kreipimasis į Vyriausybę dėl išvados, nes čia yra papildomi milijonai. Jeigu jos nebuvo, tai tada kita kalba. Šitą reikia pasitikslinti, tada, be abejo, bus toje vietoje, kaip numatyta. Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS (LF). Aš tik noriu pasitikslinti. Mūsų supratimu, darbotvarkėje šis klausimas yra, taip?

PIRMININKAS. Šiuo momentu jis lieka, bet jeigu prašyta Vyriausybės išvados, be abejo, tada nagrinėsime vėliau. Taigi dėl dviejų dalykų susitarėme.

Dabar yra kapitalinis, kiek supratau, kolegų konservatorių pasiūlymas išbraukti 1–11 kompleksinį klausimą, taip? Čia ne vienai dienai, o, matyt, neeilinei sesijai. Taip? Mielieji kolegos, ar reikia dėl to balsuoti, ar galime bendru sutarimu išbraukti? Niekas nesipriešina. Gerai. 1–11 kompleksinis klausimas išbraukiamas.

Dėl 6 mes susitarėme. Tada lyg ir viskas. Gerbiamieji kolegos, ar reikalauja kas nors balsuoti, ar kartu registruojamės ir balsuojame. Minutėlę! Kol bus pradėtas balsavimas, pranešu, kad 1–1 klausimas atidedamas, 1–5 laikinai paliekamas, iki išsiaiškinsime, ar yra kreipimasis į Vyriausybę, 1–11 kompleksinis yra išbraukiamas, 2–6 lieka savo vietoje, o kiti taip, kaip yra numatyta, tai yra 1 rezervinis iškrenta. (Balsai salėje) Atsiprašau, ne 2–6, o 2–5, labai teisingai. 2–5 yra alternatyvus variantas. Gerbiamasis kolega Navickai, prieikite prie mikrofono ir paaiškinkite. Prašom. Dar kartą kolega V.Navickas.

V.NAVICKAS. Komitetas šiandien svarstė Vyriausybės nuomonę dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės alkoholio ir tabako kontrolės tarnybos“ projekto ir pritarė Vyriausybės nuomonei. Remiantis tuo buvo parengtas naujas projektas, naujas Seimo nutarimo projektas. Dabar vyksta jo registracija. Taigi šiandien nagrinėti bus pateiktas naujas projektas. Pagal nusistovėjusią tvarką, Statuto reikalavimus, ar jis turi būti šios dienos darbotvarkėje, ar nukeltas į kitą posėdį, tai jūsų valia spręsti.

PIRMININKAS. Čia klausimas yra toks. Jeigu kolegos neprieštarautų, tai mes po pietų galėtume daryti pateikimą. Jeigu kas nors prieštarauja, tada jokiu būdu šiandien ne, o darytume kurią kitą dieną. Ar galime šiandien daryti naujo varianto pateikimą? (Balsai salėje) Ne. Gerai, tvarka. Bet tada negalime nagrinėti ir 2-5 klausimo. Gerai. Tada dar kartą kartoju, kad nebūtų painiavos. Nelieka 1-1 klausimo. 1-5 klausimas yra su klaustuku. Nelieka kompleksinio 1-11 klausimo. 2-5 klausimo nelieka. (Balsai salėje) 2-6 klausimas savo vietoje ir nelieka rezervinio 1 klausimo. Dabar galiu patikslinti, kad iš tikrųjų dėl 1-5 klausimo yra kreiptasi išvados į Vyriausybę. Tai, kol nebus tos išvados, mes negalime priimti. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš nežinau, kas parodė iniciatyvą ir kreipėsi, bet jeigu pertraukos prašoma iki kito posėdžio, tai iki kito posėdžio. Aš nematau galimybių kitaip spręsti, nes frakcija gali prašyti tik iki kito posėdžio. Ponas A.Salamakinas tą aiškiai suformulavo. Tai jūs šiandien prašykite dar vienos pertraukos, kol Vyriausybė atsiųs. Prašau.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Pasirodo, į Seimo valdybą kreipėsi Biudžeto ir finansų komitetas, nes patvirtintam biudžetui reikia papildomų 50 mln. Lt, toks yra skaičiavimas. Žinoma, be Vyriausybės išvados mes negalime toliau nagrinėti. Taigi ar galime pasitvirtinti patikslintą darbotvarkę? (Balsai salėje) Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Ne, 1-5 klausimo nelieka, kol nebus Vyriausybės išvados.

J.RAZMA. Kokiu Statuto straipsniu remdamasis jūs jo neįrašote, kai pertrauka fiksuota iki kito posėdžio?

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Todėl, kad yra paprašyta Vyriausybės išvados. Finansiniais klausimais, kai yra papildomi pinigai, mes, žinote, negalime nagrinėti.

J.RAZMA. Tai imkit dar vieną.

PIRMININKAS. Ačiū. Kai reikės, bus paimta. Taigi prašome pasiruošti ir balsuoti, ar patvirtintam patikslintą, t.y. gerokai išbraukytą darbotvarkę? Prašome balsuoti. Prašome registruotis ir balsuoti. (Šurmulys salėje)

Užsiregistravo 109, už – 78, prieš – 25. Darbotvarkei pritarta.

Mielieji kolegos, mes nelabai ką sutaupėme 1 klausimo sąskaita, todėl iškart imamės 2 klausimo. Žinoma, galima būtų kurį nors rezervinį klausimą nagrinėti, bet, matyt, imamės 2 klausimo. Galima būtų rezervinį? Kolega Steponavičiau, jeigu jūs galėtumėte pateikti rezervinį 2 klausimą, tai būtų galima šitą… Ne. Gerai, tvarka.

Lietuvos Respublikos Seimo atstovo Europos Parlamente įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-832(2*) (priėmimas)

Tada iš eilės darbotvarkės 2 klausimas – Seimo atstovo Europos Parlamente įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-832(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas – P.Auštrevičius Europos reikalų komiteto, kaip pagrindinio komiteto, vardu. Prašom, kolega. Kol jūs einate, noriu pasakyti, kad čia yra, man atrodo, pora pastabų. Bet, nagrinėdami pastraipsniui, prie jų prieisime. Gal pradžioje pasakykite porą žodžių.

P.AUŠTREVIČIUS (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, iš tiesų grįždamas prie Nuolatinio Seimo atstovo Europos Parlamente įstatymo projekto nagrinėjimo, o, tiksliau, pasak kalbininkų, Seimo nuolatinio atstovo Europos Parlamente įstatymo projekto, taip turėtų, jų manymu, vadintis šis įstatymas, su tuo, matyt, būtų galima sutikti, aš noriu pabrėžti, kad pastabos ir pasiūlymai bei pakeitimai, kuriuos mes turėtume apsvarstyti, yra visiškai pagrįsti. Jie nustato aiškesnę…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, vieną minutę! Aš labai tamstos atsiprašau. Kolegos! Tikrai svarbų įstatymą nagrinėjam ir yra pora ginčytinų vietų. Turime būti susikaupę, kad paskui sąmoningai balsuotume. Prašome, gerbiamasis pranešėjau.

P.AUŠTREVIČIUS. Labai ačiū. Mielieji kolegos, nuolatinis atstovas atstovaus jums, todėl prašau įsiklausyti į pataisas ir vienaip ar kitaip balsuoti nusprendžiant jo likimą.

Šis įstatymas aiškiau nustatys atstovo skyrimą, jo vietą, jo bendradarbiavimą ir santykius Seimo viduje ir Europos Sąjungos institucijų atžvilgiu. Todėl manyčiau, kad projektas yra korektiškas, laiku ir reikalingas. Po svarstymo, mielieji kolegos, buvo gautas Seimo nario J.Karoso pasiūlymas, kuris iš esmės grąžina mus prie kai kurių ginčytinų vietų, kurios ir susilaukė didžiausio dėmesio. Pristatydamas galbūt aš norėčiau nuo jo pradėti. (Triukšmas salėje, skamba skambutis) Puiku.

PIRMININKAS. Prašom, aš dar kartą labai atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, deja, iš jūsų pusės per daug triukšmaujama. Prašom.

P.AUŠTREVIČIUS. Kolega J.Karosas, siūlydamas spręsti vieną iš pagrindinių ginčytinų vietų, t.y. Seimo Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto santykį ir funkcijas nustatant, pristatant ir toliau vystant veiklą nuolatinio atstovo atžvilgiu, siūlo tokią redakciją.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dabar jau mes sustokim. Jūs įžangą padarėte ir, kai prieisime prie siūlymų, tada.

P.AUŠTREVIČIUS. Puiku.

PIRMININKAS. Dabar iš eilės. Gerbiamieji kolegos, noriu pranešti, kad įstatymą iš esmės sudaro vienas straipsnis. Tai yra nauja redakcija, bet tą naują redakciją mes priimsime pastraipsniui. Taigi tikrasis įstatymo 1 straipsnis yra „Įstatymo paskirtis“. Jam pastabų nėra. Galime priimti? (Balsai salėje) Ar čia kolega A.Ažubalis dėl tų ginčytinų dalykų? Gerai, tvarka. Tai 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis taip pat pastabų nėra.

P.AUŠTREVIČIUS. Nesulaukta.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 2 straipsnį? Priimta. 3 straipsnis. Čia kaip tik yra kolegos A.Karoso siūlymai. Prašyčiau, kad jis tartų žodį. Tada vienas – už, vienas – prieš ir eisime pirmyn. J.Karosas, prašom.

J.KAROSAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Pamenate, kai mes svarstėme šį įstatymą, sakiau argumentus, kodėl mes norėtume, kad lygiomis teisėmis skiriant šį pareigūną dalyvautų Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai, nes jie abudu vienodomis teisėmis atstovauja Seimui tam tikrais Europos Sąjungos klausimais. Mes po to kalbėjome su kolegomis iš Europos reikalų komiteto, su jo pirmininku ir iš principo suderinom tokį variantą, kad suderinus, kaip ir siūloma, su Seimo Užsienio reikalų komitetu ir atsižvelgiant į svarstymo Europos reikalų komitete… Kitaip sakant, kad abu komitetai rekomenduotų tą žmogų Seimo valdybai. Būtent tai yra siūloma ir šitą mūsų bendrą rekomendaciją valdybai pristato, mano pataisoje siūloma, būtent Seimo kancleris, nes jis atlieka tam tikrą, kaip aš sakau, techninį veiksmą abiejų komitetų, sakykim, politinio sprendimo mūsų atstovo Europos Parlamente atžvilgiu. Tai tokia maždaug šios pataisos esmė. Ačiū. Siūlau ją palaikyti.

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau. Procedūra yra tokia, kad iš pradžių turi būti 29 Seimo narių balsai, kurie remia šio klausimo, tiksliau, šio siūlymo, nagrinėjimą. Taigi prašom balsuoti. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia tokį siūlymą, kad mes jį nagrinėtume, o paskui mes už jį dar atskirai balsuosime? Kad nagrinėtume.

65. Nagrinėjame. Dabar jau vienas kalba už, vienas – prieš. Man atrodo, kad kolega H.Žukauskas buvo už. Prašom. O prieš – kolega V.Gedvilas. Prašom. H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS (MSG). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ponas P.Auštrevičius sakė, kad yra ginčas. Aš manau, kad ginčo nėra ir negali būti, nes Seime priimtas konstitucinis aktas, be to, Seimo statuto straipsniai aiškiai nurodo arba nusako, kaip turi būti atliekamos šitos procedūros. Kaip minėjau ir praeitame posėdyje, šalia Europos reikalų komiteto yra ir Užsienio reikalų komitetas. Todėl aš manau, kad bendrame posėdyje pasiūlytas profesoriaus J.Karoso pasiūlymas šiandien turėtų būti priimtas. Jeigu šiandien būtų šis klausimas neišspręstas ar išspręstas kitaip, negu numato Statutas ir konstitucinis aktas, nė kiek neabejoju, kad aš pats inicijuosiu kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, kad tas įstatymas nebūtų pasirašytas, ir inicijuosiu kreipimąsi į Prezidentą, kad šis įstatymas nebūtų pasirašytas, nes mes patys prieštaraujame tam Statutui, pagal kurį turime dirbti. Todėl siūlau kolegoms balsuoti už profesoriaus J.Karoso pataisas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kita nuomonė. Europos reikalų komiteto pirmininkas kolega V.Gedvilas. Prašom.

V.GEDVILAS (DPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, aš iš dalies pritariu gerbiamojo J.Karoso siūlymui. Dėl to, kad reikia derinti su Užsienio reikalų komitetu, aš visiškai pritariu, bet aš nepritariu tai pataisai, kur kalbama, kad Seimo valdybai pristato Seimo kancleris. Ne dėl to aš teigiu, kad turi pristatyti Europos reikalų komiteto pirmininkas, kad aš esu to komiteto pirmininkas, bet dėl to, kad aš atstovauju Europos reikalų komitetui. Noriu pasakyti kodėl. Todėl, kad į Europos reikalų komitetą iš esmės įeina visi komitetų pirmininkai, pavaduotojai arba nariai. Tuo labiau kad Užsienio reikalų komiteto narių yra 6 mūsų komitete. Todėl aš manau, kad reikia palikti, kad Seimo valdybai pristato Europos reikalų komiteto pirmininkas, nes atstovas skiriamas (reikia skaityti) Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio sprendimu. Tos teisės iš kanclerio niekas neatima, tačiau išsakyti nuomonę valdybos posėdyje, aš manau, turi teisę Europos reikalų komiteto pirmininkas. Galbūt man ir neteks daugiau gyvenime pristatyti to Europos atstovo, bet kiti, kurie dirbs po manęs, aš manau, kad turi tokią teisę, nes Europos reikalų komitetas yra mažasis parlamentas ir atstovauja visoms frakcijoms, visoms politinėms jėgoms, ir čia paprasčiausiai tik nuomonės išsakymas. Todėl aš pritarčiau tik iš dalies.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė?

P.AUŠTREVIČIUS. Labai ačiū. Ko gero, J.Karoso pasiūlytas variantas, kai yra numatytas suderinimas su Seimo Užsienio reikalų komitetu atsižvelgiant į svarstymo Seimo Europos reikalų komitete rezultatus, nekelia abejonių ir panašu, kad gimsta pozityvus konsensusas, tačiau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, lieka abejonių, kas vis dėlto Seimo valdybai teikia šį klausimą. Yra dvi nuomonės: ar tai daro Europos reikalų komiteto pirmininkas, ar Seimo kancleris. Aš noriu pristatydamas pabrėžti Europos reikalų komiteto nuomonę, kad tai turėtų daryti Europos reikalų komiteto pirmininkas, todėl, matyt, dėl pirmo mes galėtume priimti, ko gero, ir bendru sutarimu, aš tikiuosi, o dėl antro reikėtų balsavimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis profesoriau, gal malonėtumėte dar kartą tarti žodį, nes čia lyg ir gimsta kompromisas. J.Karosas.

J.KAROSAS. Kolegos, kompromisas iš tiesų gimsta, bet aš noriu padaryti mažą pastabą. Kodėl mes norime sureikšminti žmogų arba žmogaus postą dėl grynai techninio veiksmo atlikimo, t.y. abiejų komitetų priimto sprendimo pateikimo valdybai? Aš niekaip to negaliu suprasti. Negi nėra kitų susireikšminimo būdų negu tokiu būdu save mėginti sureikšminti? Mielieji kolegos, mes iš esmės skiriame valstybės tarnautoją. Atliekame tam tikrą politinį veiksmą, dabar staiga iš pateikimo mes darome kažkokią atskirą istoriją. Niekas neuždraudžia kalbėti valdyboje Seimo Pirmininko pavaduotojui ir pasakyti savo poziciją.

PIRMININKAS. Gerbiamasis profesoriau, aš negavau atsakymo.

J.KAROSAS. Aš siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Balsuoti? Gerai. Ar balsuoti už visą siūlymą, ar už tą 2 dalį, nes, kiek aš supratau…

J.KAROSAS. 2 dalį.

PIRMININKAS. Minutėlę, Europos reikalų komitetas sutinka su pradžia, tik…

J.KAROSAS. 2 dalį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dar sykį pakartokite, dėl ko mes balsuosime. Manau, dėl to, kas pristato, ar Seimo kancleris, ar Europos reikalų komitetas, taip?

P.AUŠTREVIČIUS. Taip. Mielieji kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį ir negaišindamas skaitau 3 straipsnio antrą sakinį. Yra dvi alternatyvos. Pirmoji: „Atstovo kandidatūrą, suderinęs su Seimo Užsienio reikalų komitetu bei atsižvelgdamas į svarstymo Seimo Europos reikalų komitete rezultatus, Seimo valdybai pristato Seimo kancleris“. Tai yra pirmoji alternatyva.

Antroji alternatyva: „Kandidatūrą, suderinęs su Seimo Užsienio reikalų komitetu bei atsižvelgdamas į svarstymo Seimo Europos reikalų komitete rezultatus, Seimo valdybai pristato Europos reikalų komiteto pirmininkas“. Aš noriu pabrėžti, kad tai yra antroji alternatyva. Europos reikalų komitetas pasisakė už antrąją, ir kodėl. Tai yra politinis pristatymas, tačiau visus administracinius sprendimus ir toliau darys valdyba, pasirašys kancleris, ir jo, kaip valstybės tarnautojo, atsakingo už visą Seimo kanceliariją, funkcijos visiškai neperžiūrimos ir nesiaurinamos. Gerbiamieji, pirmas yra Seimo kancleris, antras – Europos reikalų komiteto pirmininkas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, čia reikia atvirkščiai, nes pagrindinis tekstas yra „Europos reikalų komiteto pirmininkas“.

P.AUŠTREVIČIUS. Gerai.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti. Minutėlę! Tuoj aš paaiškinsiu, jeigu kas nesupras, tada bus galima dar kartą grįžti. Kadangi kolegos ir iš Užsienio reikalų komiteto, ir iš Europos reikalų komiteto sutinka su J.Karoso pataisos 1 dalimi, kad suderinama su Užsienio reikalų komitetu, dėl to balsuoti nebūtina, nebent kas nors reikalaus. O ginčas yra, kas pateikia valdybai: ar Seimo kancleris, ar Europos reikalų komiteto pirmininkas. Balsavimas alternatyvus. Mygtukas „už“ – Europos reikalų komiteto pirmininkas, ką gina ir pagrindinis komitetas, mygtukas „prieš“ – Seimo kancleris, ką siūlo Užsienio reikalų komitetas. Ar aišku? Ne atvirkščiai. Pagrindinis tekstas yra „Europos reikalų komiteto pirmininkas“. Prašom balsuoti alternatyviai. Kas už tai, kad būtų Europos reikalų komiteto pirmininkas, mygtukas „už“, kas už Seimo kanclerį – mygtukas „prieš“. Prašom balsuoti.

Už Europą – 51, už kanclerį – 43. (Balsai salėje) Na, kur vienas balsas! 8 balsai. Gerai. Atstovas paprastai skiriamas vasaros… Prašom dėl šito, gerbiamasis pranešėjau.

P.AUŠTREVIČIUS. Labai ačiū. Kolegos, antrasis kolegos J.Karoso siūlymas yra susijęs su tuo, kad atstovas turėtų būti, pataisa – atstovas paprastai skiriamas vasaros laikotarpiu. Bet aš suprantu, kad teikėjas neprieštarautų, jeigu šito ir nebūtų pasiūlyta, nes tai yra daugiau techninis klausimas. Aš prašyčiau jūsų bendro sutarimo, kad mes galėtume jo nesvarstyti toliau. Tai yra techninis klausimas, kad vaikų mokslas ir visa kita, persikėlimas būtų sklandesnis ir panašiai. Bet proto ribose, aš manau, galima šitą reguliuoti ir be įstatymo nuostatos. Kolegos, aš prašau jūsų net nebalsuoti, nesvarstyti, suprantu, kad teikėjas irgi su tuo sutinka.

PIRMININKAS. Minutėlę, ar jis atsiima, ar ne? J.Karosas. Dėl jūsų siūlymo…

J.KAROSAS. Aš nematau čia problemos, manau, nėra ko čia svarstyti ir ginčytis.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Minutėlę. Tuoj užbaigsime tą straipsnį.

Dabar 3 daliai… jau čia nubalsavome, lieka, 4 daliai irgi lieka. Gerai. Dabar kolega S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, labai nemalonu jus trukdyti, bet jūs pradedate rytinio plenarinio posėdžio pirmojo klausimo svarstymą visiškai nesilaikydamas Statuto, kurį puikiai išmanote. Dabar turėjo būti balsuojama dėl teikiamų pataisų. Dėl pono J.Karoso vienos pataisos nereikėjo balsuoti, nes priėmė, o dėl antrosios buvo ginčas. Tačiau balsavimo klausimą jūs suformulavote atvirkščiai, tuo būdu suklaidindamas visą Seimą. (Replika iš salės: „Begėdis!“) Pone posėdžio pirmininke, prašom pakartoti balsavimą (Replika iš salės: „Teisingai.“) Nėra alternatyvų. Alternatyviai pasidaro labai konkretu: kas už J.Karoso pataisą ir kas prieš arba nepritaria tai pataisai. Tie, kurie balsuoja prieš pataisą, vadinasi, pritaria pagrindinio komiteto teikiamam tekstui. Šitoks turėjo būti balsavimas. Todėl prašom laikytis Statuto, grįžti atgal ir perbalsuoti, jeigu norim būti tvarkingi ir laikytis įstatymo. (Balsai salėje) Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už pamokymus, bet primenu, kad mes kartu su jumis, jums nesipriešinant, sutikome, kad pusė J.Karoso pataisos yra priimama bendru sutarimu, ir lieka ginčas, iš tikrųjų alternatyva, dėl to siūlymo. Tai jums buvo pateikta ir buvo atitinkamai nubalsuota. J.Razma. Prašom. Ar kolega J.Dagys? (Balsai salėje)

J.RAZMA (TSF). Aš manau, kad nebūtų preteksto paskui kam nors kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, reikia balsuoti už pasiūlymą, ir tiek, nes nėra galimybių jį traktuoti kaip pasirinkimą iš dviejų alternatyvų. Statutas to nenumato – balsuojama už pasiūlymą.

PIRMININKAS. Kadangi mes J.Karoso siūlymą padalinom į dvi dalis ir žodžiu susitarėme dėl vienos dalies, kad pasiūlymas pavirto kitu siūlymu, man atrodo, visiems tai buvo aišku. Kolega R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, mes paslydome lygioje vietoje. Jeigu mes būtume iš tikrųjų realizavę tokį sprendimą, kaip buvo sutarta pasitarime tarp Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo ir Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo (jis dabar yra toks, kokį mes nubalsavome), nebūtų buvę jokios problemos. Dabar užregistruotas šiek tiek kitoks susitarimas, ir mes vėl klaidžiojame, tikrai ne tokiu esminiu klausimu ginčijamės, laužom ietis, gaištam laiką. Aš siūlyčiau palikti taip, kaip yra, nes toks buvo sutarimas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs sakote, kad tai nėra principinis klausimas, tai ko mes laužom ietis, juo labiau po tokio balsavimo, kai yra didelis balsų skirtumas? Seimo Pirmininkas siūlo gerą mintį, prašom paklausyti. Jam leidus, aš garsiai pasakysiu. Atiduokime tai Seimo Pirmininkui ir tada nebus problemų nei dėl kanclerio, nei dėl Užsienio reikalų komiteto. (Balsas salėje) Bet pasiūlymas nėra pateiktas raštu. Aš siūlau palikti, o jeigu reikės, bus galima pataisyti.

Prašom pasiruošti. Ar nori kas dėl balsavimo motyvų dėl viso 3 straipsnio su tom pataisom, kurias aprobavome? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas. Galime priimti 3 straipsnį ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) S.Pečeliūnas. Prašau.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs labai daug visko įrodinėjote, bet vis tiek esate neteisus, nes Statutas nurodo labai konkrečiai. Alternatyvas padarėte jūs. Jeigu pusė pataisos priimama, dėl jos nebalsuojama, dėl kitos pataisos reikia balsuoti. Dabar jūs teikiate balsuoti už visą straipsnį, kuris yra suformuluotas pažeidžiant Statutą. Tai ar jūs, užuot balsavus dar kartą pagal Statutą, norit gaišinti visą Seimą iki kitos sesijos, kad dar aiškintųsi Etikos ir procedūrų komisija, negalėtume teikti Prezidentui? Kai jūs sakote, kad balsų skirtumas didelis, tai tas skirtumas, sudėjus visus, yra vienas balsas. Jūs tai žinote, todėl nedrįstate pagal Statutą balsuoti iš naujo. Štai ir viskas. Jeigu norite manipuliuoti prieš Kalėdas, tai manipuliuokite, bet neužmirškite nueiti išpažinties. (Balsai salėje) Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega, bet neužmirškite, kad balsuojant dėl tų dalykų skaičiuojami tik balsavusieji, o ne užsiregistravę. (Replika iš salės: „Žinom, žinom. Viską mes žinom, nereikia mums aiškinti!“) Straipsnis buvo modifikuotas bendru Seimo sutarimu.

3 straipsnis. Prašom. Kas už tai, kad būtų priimtas 3 straipsnis su atitinkamom Užsienio reikalų komiteto pataisom? Prašom balsuoti.

Už – 82, prieš – 2, susilaikė 16. Straipsnis priimtas.

4 straipsniui vėl yra profesoriaus J.Karoso pataisa, bet man atrodo, kad ją pagrindinis komitetas priima. Prašom, gerbiamasis Auštrevičiau.

P.AUŠTREVIČIUS. Labai ačiū. Iš tikrųjų kolega J.Karosas teikia pataisą dėl 4 straipsnio 1 dalies 9 punkto, siūlo jį papildyti ir išdėstyti taip: „Pasibaigus eilinei Seimo sesijai, parengę savo veiklos ataskaitą ir pateikę ją Seimo Europos reikalų komitetui“. Naujas intarpas – „Seimo Užsienio reikalų komitetui, Seimo kancleriui, Lietuvos nuolatinei atstovybei Europos Sąjungoje“. Mes manome, kad pataisa yra reikalinga, gerai papildanti ir visiškai logiška, todėl siūlome jai pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš turiu atsiklausti. Reikia manyti, dėl to yra 29 balsai, nes komitetas pritarė, ir nereikia balsuoti? (Balsai salėje) Yra. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti šitai pataisai? (Balsai salėje) Galim. Ar galim bendru sutarimu priimti 4 straipsnį su J.Karoso pataisa? (Balsai salėje) Priimta. Ačiū.

5 straipsniui, atrodo, pataisų nėra. Galim priimti? (Balsai salėje) Ačiū.

6 straipsniui taip pat nėra pataisų. Galim priimti? (Balsai salėje) Ačiū.

7 straipsniui, paskutiniam, irgi pataisų nėra. Galim priimti? (Balsai salėje) Priimta. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Minutėlę, Teisės departamentas siūlė kai kur suvienodinti terminus. Jūs nereagavote. Ar tai paliekame mūsų redaktoriams, ar tai yra principinis dalykas?

P.AUŠTREVIČIUS. Iš tiesų Seimo Teisės departamentas siūlė kai kur suvienodinti vartoseną, tačiau, gerbiamieji kolegos, aš noriu pabrėžti, kad painiavos tikrai nebus, nes mes kalbame apie nuolatinį Seimo atstovą, o ne Lietuvos Respublikos nuolatinį atstovą. Todėl aš manau, kad mūsų pozicija yra visiškai logiška ir siūlau nuo jos nesitraukti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Prašom. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kolega H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia tai, be abejo, esu patenkintas dėl to, kad buvo rastas kompromisas, tačiau savo ruožtu vis dėlto norėčiau kolegas paraginti dažniau žvilgtelti į Statutą, dažniau jį paskaityti ir nedaryti tokių sprendimų, kurie faktiškai turėtų prieštarauti tiems įstatymas, kurių mes tikrai turėtume laikytis. Aš nemanau, kad yra svarbus personalinis klausimas, kas bus tas atstovas. Man regis, kad du komitetai, kurie pagal Statuto pataisas turi apsvarstyti atstovo kandidatūrą, tikrai suras kompromisą ir galimybes. Raginčiau balsuoti už, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mes patys turime pirmiausia laikytis mums skirtų įstatymų. Ačiū.

PIRMININKAS. E.Klumbys. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš buvau prieš, kai pirmą kartą buvo priimamas šis įstatymas. Būsiu ir antrą kartą prieš, nes manau, kad šitas atstovas, toks atstovas, yra visiškai nereikalingas. Tai yra, manyčiau, valstybės lėšų švaistymas, nes mes turime didelę misiją, turim Lietuvos valstybės atstovybę prie Europos Parlamento, prie Europos Komisijos, pagaliau dar yra ambasada Belgijoje. Vienu žodžiu, ten tų eurobiurokratų iš Lietuvos yra pilna, ir mes šitoje situacijoje kuriam, tiksliau, pratęsiam, dar vienos tokios personos egzistenciją Briuselyje. Manau, visai pakaktų, kad Lietuvos ryšių su Europos institucijomis darbą atliktų mūsų atstovybė, joje yra tikrai daug etatų, daug žmonių, tai kurti papildomų nėra tikslo. Manau, kad šio įstatymo apskritai nereikia priimti, ir raginu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. S.Pečeliūnas. Prašom, kolega.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš nesiginčysiu su ponu E.Klumbiu, ar reikia tokio atstovo, ar nereikia. Seimas sprendžia ir mano, kad tokio atstovo reikia. Tačiau Seimo statutas nurodo, kad visi Seimo komitetai yra lygūs ir nėra lygesnių. Deja, ponas Seimo Pirmininko pavaduotojas, pažeisdamas Seimo statutą, padarė taip, kad vienas komitetas būtų reikšmingesnis už kitą. Manau, kad pono J.Karoso siūlymas buvo tikrai geras, paremtas Statutu ir logika: du komitetai pasvarsto, pateikia savo išvadą dėl asmens ir Seimo kancleris, nepriklausantis, ne politinis pareigūnas, pateikia tas dvi nuomones, nes jis priims tą žmogų į darbą. Jam irgi yra svarbu, koks žmogus dirbs, ar bus jam labai geras tas žmogus. Taigi, pone Česlovai Juršėnai, jums, matyt, neįdomu, kas čia vyksta, jūs turite savų darbų. Aš noriu, kad ir jūs girdėtumėte.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pečeliūnai, jeigu reikia pakartoti tai, ką jūs ką tik sakėte, aš jums galiu pakartoti. Jeigu reikia, tai prašom…

S.PEČELIŪNAS. Man nereikia, kad jūs pakartotumėte, man reikia, kad jūs girdėtumėte ir bent kiek gerbtumėte kitus.

PIRMININKAS. Aš girdėjau.

S.PEČELIŪNAS. Taigi, pone Česlovai Juršėnai, tegul šitas sureikšminimas būna, kaip sakoma, jums „ant sąžinės“, kad vieną komitetą jūs iškėlėte virš kitų. Todėl, neprieštaraudamas bendrai dvasiai, leiskite man šiame balsavime nedalyvauti, nes vienas straipsnis jūsų manipuliacijų dėka buvo priimtas pažeidžiant Statutą.

PIRMININKAS. Kaip sakoma, tai irgi tegul lieka jūsų sąžinei. V.Gedvilas. Prašom.

V.GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau dar kartą visiems paaiškinti, kad suprastumėte, kas yra Seimo atstovas Europos Sąjungoje ir kodėl reikėjo šį įstatymo projektą šiandien priimti. Dėl jo yra tiek daug diskusijų, ko aš tikrai nesitikėjau. Noriu pasakyti, kad 19 Europos Sąjungos parlamentų turi savo atstovus ir tik 2 iš jų vadinami atstovais Europos Parlamente. Praplėsdami šio atstovo funkcijas, mes įvardinome jį kaip „atstovas Europos Sąjungoje“, todėl, man atrodo, kitų stipresnių argumentų būti ir negali. Pagal dabartinę praktiką, jau ir dabar iš Seimo atstovo gauname informaciją ne tik apie Europos Parlamentą, bet ir kitas institucijas. Todėl įstatymu tik formaliai praplečiamos atstovo funkcijos, nes visi specializuoti komitetai tikrai tą informaciją gauna.

Dabar noriu pasakyti dėl Užsienio reikalų komiteto ir Europos reikalų komiteto. Aš tikrai santykių nesureikšminu, nes į Europos reikalų komitetą įeina 6 Užsienio reikalų komiteto nariai, plius 5 pavaduotojai yra iš įvairių frakcijų. Taigi kompetencijos ir įtakos Europos reikalų komitetas turi tikrai pakankamai ir ne vienas pirmininkas sprendžia, kaip turėtų atrodyti atstovas Europos Sąjungoje. Todėl, manau, kad Europos reikalų komiteto pirmininkas tik atstovauja Europos reikalų komitetui ir išsako šio komiteto nuomonę. Manau, tikslinga, kad, apsvarsčius tą kandidatūrą Europos reikalų komitete, į kurį įeina ir Užsienio reikalų komiteto 6 žmonės, kur yra 5 pavaduotojai, ji būtų pristatyta tik Seimo valdybai, o kancleris rašo įsakymą. Todėl dėkoju visiems už supratimą ir, manau, pasielgsime teisingai balsuodami už šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ir dar kolega R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, yra viena tokia pasakėčia, ten lapė kalbėjo apie vynuoges ir sakė, kad jos neskanios, nes ji negalėjo jų pasiekti ir paragauti. Kolegos, kurie nesupranta, kam reikia atstovo prie Europos Parlamento, turbūt išvis nesupranta integracinių santykių prasmės, turiu omeny poną E.Klumbį. Jam, matyt, šis klausimas visada liks paslaptimi. Bet šiaip atstovas yra aiškus ir jo reikia, nes mūsų du komitetai: Užsienio reikalų komitetas, jis kur kas mažiau svarsto klausimų, susijusių su integracija, ir Europos reikalų komitetas, kurio krūvis yra didesnis, vykdo tam tikrą ir vykdomosios valdžios funkciją. Mes patys taip Statute numatėme, kad yra aprobuojamos visų ministerijų, visų derybų delegacijų derybų pozicijos. Kad teisingai elgtumės ir teisingai pasinaudotume savo teise, net išimtine teise užblokuoti svarstymą paimdami parlamentinę išlygą svarstant vieną klausimą, mes turime turėti gana gerą informaciją iš savų kanalų, ne vien tik per Vyriausybės kanalus, nes mes kontroliuojame Vyriausybės poziciją šiais klausimais. Tai yra turbūt esmė. O kas ką pristato ir kaip pristato, nėra toks klausimas, dėl kurio mes turėtume laužyti ietis, todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ir kolega J.Veselka – kita nuomonė. Prašom.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, buvau nenumatęs šnekėti, bet kai pradėjome šnekėti apie vynuoges, ietis ir kad nežinome, ką jis ten veiks… aš iš tikrųjų nežinau, ką jis ten veiks. Ką ten veikti? Yra 13 parlamentarų, įvairių tarnybų ir dar pasiųsime du žmones, ką jie veiks, nežinau. Todėl, kad nežinau, ką jie veiks, kiek supratau, skins vynuoges, balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, negaliu šnekėti, bet tikrai buvo daug šnekėta ir be manęs. Tai nelabai tikiu tamstos žodžiais, bet kaip balsuosite – jūsų valia. Prašom pasiruošti. Balsuosime, ar priimame Seimo atstovo Europos Parlamente įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Balsavimas pradėtas. Prašom registruotis ir balsuoti.

Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Už – 92, prieš 2, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.

Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Pirmąjį šios dienos įstatymą išvargome. Dabar toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom.

Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr.XP-943 (priėmimas)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Tęsiame posėdį. Trečiasis klausimas, registracijos Nr.XP-943 – Seimo nutarimas „Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Priėmimas. Pranešėjas – A.Monkevičius.

A.MONKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, nutarimo projektui pritarta po svarstymo. Jokių pastabų ir pasiūlymų, išskyrus Seimo Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastabą, su kuria, aišku, turėtume sutikti, nėra. Siūlau apsispręsti balsuojant dėl pritarimo šio nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai – G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LF). Dėl viso?

PIRMININKAS. Taip, dėl viso.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų, manau, privalėtume kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes už kiekvieno Seimo nario yra tikrai didelė dalis rinkėjų. Kai nereikalingų diskusijų aistros verda Seime, nemanau, kad tai prideda mums, Seimui, papildomų pagarbos ženklų. Šiuo atveju, manau, kad labiau gerbtume ir tą Seimo narių grupę, nors ir ne pačią didžiausią, parodytume pagarbą ir opozicijai, ir Seimo mažumai, ir tai grupei, kuri kreipiasi vienokiu ar kitokiu klausimu siūlydama sudaryti Seimo narių grupę. Gerbiamasis Pirmininke, manyčiau, tuo tik parodytume pagarbą pačiam Seimui ir Seimo autoritetas visuomenėje taptų kur kas ryškesnis ir didesnis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu argumentus savo kolegų, kurie nori kreiptis, nes argumentai pagrįsti tuo, kad reikia turėti aukščiau sėdintį dėdę, kuris išspręs problemas, kurių patys nenorime spręsti. Jeigu iš tikrųjų suprantame parlamentą kaip visumą, kaip tautos atstovų instituciją, šias problemas turime spręsti patys. Juo labiau taip, kaip suformuluotas kreipimosi straipsnis, yra vienas straipsnis, aišku, kad dėl Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo Konstitucinis Teismas (žinoma, jeigu jis ne dvasiomis užsiiminėtų, o rimtu darbu) ir negalėtų pasakyti, kad galima sudarinėti komisijas nebalsuojant. Iš tikrųjų kiekvienas Seimo narys turi teisę balsuoti ir išreikšti savo nuomonę.

Bet čia yra visai kita problema, ir ne Konstitucinio Teismo, o paties Seimo tokio darbo organizavimo. Jeigu mes tarpusavyje suprantame, kad Seime yra dauguma, bet yra ir mažuma, ir vieni kitus gerbiame, tada parlamentas dirba civilizuotai ir kultūringai. Jeigu mes susitariame, kad gerbsime ir mažumos teises, tada jas ir gerbiame, tada ir gimsta nuostata, kad surinkus tam tikrą skaičių parašų sudaroma komisija. Bet jeigu mes negerbsime vienas kito, nieko čia ir nebus. Jokie teismai nesugebės mums įdiegti vienas kitam meilės ar pagarbos.

Aš taip suprantu, jeigu gyvenime nėra pagarbos vienas kitam, tai kaip ir su meile, nes meilė gali būti tik abipusė, tikroji meilė. Man atrodo, parlamento darbe tai yra labai svarbu. Visi daug kalbame apie moralines nuostatas, bet tikrai praktikoje ir gyvenime dažnai jas pamirštame. Todėl, man atrodo, yra nonsensas, kai norime Seimo problemas perkelti kokiam nors geresniam dėdei. Tuo labiau žiūrėkime, kas darosi. Mes prikūrėme teismų ir jie tarpusavyje nesusikalba. Apskritai reikėtų sujungti Konstitucinį Teismą su Aukščiausiuoju Teismu ir turėtume vieną aukščiausią teisinę instituciją. O tą, ką turime išspręsti mes, politikai…

PIRMININKAS. Laikas.

A.MATULEVIČIUS. …išspręskime patys. Todėl aš ir pasisakau prieš savo darbo perkėlimą kitiems.

PIRMININKAS. R.Smetona.

R.SMETONA (MSG). Mielieji kolegos, pirmiausia tie 50, pasirašiusieji kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kuris jau pasiekė jį. Prašau sutikti ir gal nesupyksite, kad pasakysiu, jog manau, kad šis kreipimasis, pasirašymas buvo labai gudrus, bet nelabai garbingas veiksmas. Juk žinojote, kad bus kreipiamasi arba ketinama kreiptis viso Seimo vardu. Bet taip padarėte. Aš dabar kreipiuosi į jus ir manau, kad jeigu jūs manote, kad reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą šiuo klausimu, turbūt pritarsite, kad reikia kreiptis, kad tas klausimas būtų sprendžiamas greičiau. Vadinasi, dabar balsuojant už, kreipiantis viso Seimo vardu ir laukiant kuo greitesnio Konstitucinio Teismo paaiškinimo, o po to jau mūsų veiksmo keičiant Statutą, jį tobulinant ar panašiai. Tiesiog nėra kitos išeities ir pasirašiusiesiems, ir ne, tik balsuoti už šį nutarimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ačiū.

PIRMININKAS. Č.Juršėnas – nuomonė prieš.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos! Labai svarbų dalyką pasakė kolega R.Smetona – reikia greičiau. Bet ką reiškia greičiau? Konstitucinis Teismas turi itin svarbių klausimų, pateiktų anksčiau, ir jie labai rūpi žmonėms. Vadinasi, dalis tų klausimų bus nustumta vėlesniam laikui. Kokie tie klausimai, kurie yra užregistruoti nuo 2002 m. ir 2003 metų? Tai nuosavybės teisių atkūrimo arba nuosavybės į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą atkūrimo, neišmokėti atlyginimai, pensijos ir kiti dalykai. Jie bus nustumti į šoną kaip nesvarbūs, o Seimo tarpusavio ginčai, kuriuos galima spręsti kitais būdais, pasirodo, yra svarbesni ir Seimui, ir tautai. Vadinasi, nustumkime tuos klausimus ir pareikalaukime iš Konstitucinio Teismo, kad vėl išspręstų Seimo iškilusius vidinius ginčus.

Manau, tas yra nepriimtina, todėl užtenka Seimo narių grupės kreipimosi, kuris yra įregistruotas ir priimtas nagrinėti. Vadinasi, tas klausimas bus nagrinėjamas. Jeigu opozicijos teisės arba mažumos teisės pasirodys pažeistos, tas bus įgyvendinta. Tuo tarpu pagal Konstituciją ir Seimo statutą mūsų mažuma ir mūsų opozicija turi daugiau teisių negu kai kurios senos demokratijos Vakarų šalys. Taigi siūlau nebalsuoti už šį nutarimą.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, nepaisant Č.Juršėno visų gražbylysčių, viskas yra absoliučiai aišku. Pirmas dalykas, apie ką mes kalbame? Mes kalbame apie vieną iš esminių mažumos teisių. Č.Juršėnas mano, kad dėl tos mažumos teisės dar galima galvoti apie porą metų, tiek, kiek svarstys Konstitucinis Teismas. Aš manau, mes šiandien svarstome vieną iš esminių demokratinių Lietuvos tolesnės raidos problemų. Todėl iš tikrųjų Seimo sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą leistų gauti atsakymą labai svarbiu klausimu kur kas greičiau, nei Č.Juršėnas to nori.

Antras dalykas. Mes turime labai aiškiai matyti tai, kad socialdemokratai kartu su Č.Juršėnu bijo šitokį atsakymą gauti greičiau nei per dvejus metus. Bijo, kad Konstitucinis Teismas tokį atsakymą duos sausio ar vasario mėnesį. Kodėl jie bijo? Matyt, visi tą labai gerai suprantame. Todėl, kad ir šiandien jie supranta, kad Konstitucinis Teismas, matyt, pasakys, kad tokios mažumos teisės negalima atimti iš Seimo opozicijos ir Seimo opozicija turi teisę sudaryti komisijas. Taigi vasario mėnesį, ko gero, vėl turėtume galimybę grįžti prie sudarymo tų komisijų, kurias Seimo dauguma šitaip bijojo sudaryti.

Tai štai apie ką mes šiandien ir kalbame. Kalbame apie socialdemokratų panišką baimę ir nenorą gauti atsakymus pačiu artimiausiu metu. Aš siūlau galų gale bent prieš Kalėdas padėti socialdemokratams iš tos baimės išsivaduoti. Todėl turime balsuoti už šį nutarimą.

PIRMININKAS. J.Veselka.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, atrodo, labai paprastas klausimas. Užtikrinant valdžios skaidrumą, opozicija, t.y. mažuma, turi turėti aiškias teises. Bet šį dalyką mes galime patys Seime išspręsti, nes dabar kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą sakome: deja, po 15 metų nepriklausomybės politinis elitas nesuprato, kas yra demokratija; mano, kad demokratija – tai paskelbimas kelių šventųjų, kurie turi daugiau teisių ir neliečiamybės principų nei paprasti. Tai jeigu mes šio principo – šventųjų… ir iš tikrųjų suprasime demokratijos esmę kaip skaidrumą ir mažumos teisę iškelti problemą, tai jokių nebus… Mes šiandien čia pat galime padaryti Statuto pataisas ir neapkrauti Konstitucinio Teismo sprendimais.

Aš suprantu opoziciją, kad kol kur nors bus atskirų šventųjų, Seimo statutas taip, kaip reikalauja demokratija, nebus pataisytas. O jeigu Konstitucinis Teismas išaiškins… Kaip žinome, jis išaiškino, kad turi būti sumokėtos pensijos, policininkams neišmokėti atlyginimai, bet vis tiek valdžia nemoka, todėl vaikšto po teismus tie žmonės. Vadinasi, vėl yra klausimas. Konstitucinio Teismo sprendimus vienur vykdom, kitur nevykdom, sprendimai, vieni šventieji, kiti nešventieji…

Gerbiamieji kolegos, elite, nesupratote demokratijos esmės ir bijote atsikratyti šventųjų aureolės. Jeigu mes tą įveiktume, problemų nebūtų. Pasižiūrėkite, komisija sudaroma. Komisijos dauguma yra iš valdančiųjų. Komisija parengia sprendimą, Seime balsuojama dėl jo, ir jeigu išvados yra netinkamos, neteisingos, melagingos, nepagrįstos, vėl galite balsuoti prieš, ir problema išsprendžiama. Tai kur čia problema?

Iš esmės aš pasisakau prieš, nes mes galime patys išspręsti ir parodyti, kad Seimas yra demokratiškas ir sugeba pats pataisyti neapkraudamas Konstitucinio Teismo ten, kur nereikia. Kadangi aš žinau užsispyrimą, štai kur problema atsiranda.

PIRMININKAS. E.Klumbys.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, ką gi, tai yra vienas iš nedaugelio klausimų, dėl kurio skiriasi mano ir kolegos Juliaus nuostatos. Tačiau noriu pasakyti, aš visiškai sutinku su juo, kad mes, Seimo nariai, galime, bet esmė ta, kad Seimo valdžia to nenori. Ji blokuoja, ir šioje situacijoje nėra jokios kitos išeities. Noriu pasakyti, kad nepasitikiu, labai nepasitikiu Konstituciniu Teismu, jo sprendimais, tačiau aš dar labiau nepasitikiu dabartiniais Seimo vadais, kurie, gelbėdami savųjų kailį, mus įstūmė į šią situaciją. Dėl visa to, ką minėjo Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas, dėl pensininkų, neišmokėtų atlyginimų ir t.t., buvo galima ramiai spręsti, jeigu Seimo Pirmininkas nebūtų įjungęs tos balsavimo mašinos, kai buvo priešinamasi sudaryti komisiją dėl premjero A.Brazausko veiklos. Štai dėl to šiandien turime šią situaciją. Turime iš jos išbristi, nes jeigu ir toliau bus ta situacija, tai dvejus metus mes vėl būsime priklausomi nuo keleto žmonių šiame Seime.

O kolegai A.Matulevičiui dar noriu pasakyti, kad jokiais būdais negalima sujungti Aukščiausiojo ir Konstitucinio Teismo, nes Konstitucinis Teismas nėra mūsų teisminės sistemos dalis.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, argumentuojant reikėtų sakyti tikrus faktus. Seimo Pirmininkas nepirmininkavo tam posėdžiui, kai buvo svarstoma dėl Laikinosios komisijos sudarymo, todėl nereikėtų jam taip priekaištauti. Taip, tokių atvejų yra buvę anksčiau, kai buvo balsuojama dėl komisijos sudarymo pateikimo stadijoje, buvo ir Arvydui Vidžiūnui pirmininkaujant, buvo ir dabartiniam Seimo Pirmininkui, bet tai buvo kitos aplinkybės. Svarstant paskutinę komisiją, buvo jau kiti posėdžio pirmininkai.

Todėl dar kartą kartodamas šiuos faktus, kad tai jau yra precedentiniai dalykai, buvę anksčiau, manau, mes patys galime šią problemą išspręsti. Juo labiau kad visas komisijas sudarant buvo balsuojama, tik ne pateikimo stadijoje, bet nutarimo priėmimo stadijoje. Todėl šiandien kviečiu nepritarti Seimo kreipimuisi, nes jau yra Seimo narių grupės kreipimasis. Manau, mes dar neužtversime kelio sudaryti ir kitas komisijas, jeigu reikės, taip pat nenustumsime kitų Konstituciniame Teisme esamų klausimų svarstymo į tolesnį laiką. Kviečiu nepritarti teikiamam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome visas nuomones. Pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijai“.

56 – už, 8 – prieš, 30 susilaikė. Nutarimas priimtas.

Svarstome darbotvarkės 4 klausimą… (Balsai salėje) Repliką? P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (MSG). Taip, aš džiaugiuosi, gerbiamieji Seimo nariai, kad vis dėlto balsavote už ir priėmėte šį nutarimą. O ponui J.Veselkai noriu pasakyti. Juliau, jeigu Seimas susitvarkytų, nereikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Deja, nesusitvarko. O aš manyčiau, kad tu būk ramus dėl Konstitucinio Teismo išaiškinimo, paprašysime poną G.Steponavičių, dar kartą su Egidijumi Kūriu papietaus ir kaip dėl R.Pakso tikrai priims palankų ir demokratišką sprendimą.

PIRMININKAS. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS (LF). Labai ačiū. Aš noriu padėkoti tiems valdančiosios daugumos atstovams, kurie nepasidavė užkulisių manipuliacijoms. Šiandien, aš tikiuosi, kolegos, ne paskutinį kartą buvo parodyta pagarba Seimo sukurtai Etikos ir procedūrų komisijai, kuri inicijavo tokį kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad būtų išaiškinta ir išsklaidytos abejonės.

Pelno mokesčio įstatymo 2, 7, 16, 18, 21, 27, 30, 31, 32, 41, 42, 43 straipsnių, 1, 3 priedėlių pakeitimo bei papildymo ir 44 straipsnio pripažinimo netekusiu galios bei Pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 37¹ bei 37² straipsniais ir Įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-814(3*)ES (priėmimas)

PIRMININKAS. Ketvirtą klausimą svarstome – Pelno mokesčio įstatymo 2–43 straipsnių, taip pat 1, 3 priedėlių pakeitimo bei papildymo ir 44 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, Pelno mokesčio įstatymo 5–53 straipsnių pakeitimo, papildymo, įstatymo papildymo 37¹, 37² straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-814. Pranešėjas – A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas po svarstymo gavo Seimo nario B.Bradausko įstatymo pataisą. Šios įstatymo pataisos esmė yra ta, kad įstatymo 9 straipsnio nuostatos įsigalioja ne nuo 2006 m. sausio 1 d., bet nuo 2007 m. sausio 1 dienos. Pasiūlymo priežastis, manau, yra ta, kad dar nėra visiškai parengta metodika, kaip būtų galima administruoti kai kuriuos įstatymų straipsnius, kuriuos buvo pasiūlęs komiteto pirmininkas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ar sutiktumėte pagal skirsnius, būtų greičiau?

Dėl pirmojo skirsnio. Nėra. Priimtas. Antrasis skirsnis. Nėra. Priimtas.

Ir trečiasis skirsnis. Jam yra B.Bradausko pasiūlymas. Gal autorius pristatytų šį siūlymą? Paspauskite mygtuką.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Pranešėjas jau iš esmės pasakė, kad reikėtų parengti metodiką dėl kai kurių straipsnių taikymo, jos kol kas nėra, o 2006 metai čia pat, tai būtų nelogiška nuo 2006 m. sausio 1 dienos. Todėl aš siūlau pasirengti tam reikalui ir galiojimą numatyti nuo 2007 sausio 1 dienos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį klausimą ir jam pritarė. Siūlyčiau pritarti ir plenariniame posėdyje. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ar yra komiteto nuomonė?

A.BUTKEVIČIUS. Komiteto išvada yra teigiama. Pritarėme.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Nėra prieštaraujančių. Pataisai pritarta. Dėkoju pranešėjui.

Dabar dėl viso trečiojo skirsnio su pataisa. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū.

Dėl viso įstatymo. Nėra norinčių kalbėti, pasiruoškite, balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo, taip pat šio įstatymo priedėlių ir kitų susijusių su Pelno mokesčio įstatymu straipsnių pakeitimus, prašom balsuoti.

82 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-815(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 4b klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-815. Pranešėjas – J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-815. Buvo gautos dvi Teisės departamento pastabos, iš kurių vienai pritarta, antrai ne. Komiteto sprendimas – pritarti pateiktam įstatymo projektui, kad būtų nustatyta įsigaliojimo data nuo 2006 m. sausio 1 dienos. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio. Ar būtų norinčių kalbėti, ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Ir 2 straipsnis dėl įsigaliojimo. Taip pat priimtas. Ačiū. Dėl viso įstatymo. Nematau norinčių kalbėti. Dėl balsavimo motyvų? Pasiruoškime, balsuojame. Kas už tai, kad priimtume Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, balsuojame.

Už – 82, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Labdaros ir paramos įstatymo 5, 7, 10, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-923(3*) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 5a klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo 5, 7, 10, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-923. Svarstymas ir priėmimas. Repliką dėl vedimo tvarkos – J.Razma. Prašau.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, prieš jus pirmininkavęs Č.Juršėnas labai neaiškiai suformulavo dėl klausimo 1-5, buvusio ankstesnėje darbotvarkėje, projekto Nr.XP-944. Tai yra dėl dvigubo pajamų apmokestinimo išvengimo. Aš atidžiai peržiūrėjau stenogramą ir matau, kad pirmininkas aiškiai formulavo, jog pertrauka daroma iki kito posėdžio. Dabar manipuliuojant tuo, jog nėra Vyriausybės išvados, norima nematyti to balsavimo. Tai aš dar kartą noriu akcentuoti, kad dabar turi būti svarstomas klausimas, projektas Nr.XP-944, ir niekam nevalia pažeidinėti Seimo sprendimo. Jeigu kas nors nori Vyriausybės išvados, tai dar kartą prašykite pertraukos.

PIRMININKAS. Tas projektas yra pajuodintas. Matyt, čia buvo…

J.RAZMA. Ką reiškia pajuodintas, jeigu Seimas ketvirtadienio posėdyje balsavo, kad pertrauka iki kito posėdžio? Tai jūs grąžinkite tą klausimą į darbotvarkę, o tada juodinkite. Kas dabar čia gali imti ir pajuodinti?

PIRMININKAS. Palaukite, aš nebaigiau kalbėti, jūs mane nutraukėte ir pradedate kartoti savo mintis, tą patį du kartus. Užtenka vieno karto. Dabar, jeigu jis yra pajuodintas, vadinasi, jis nebuvo įtrauktas į darbotvarkę, o dėl darbotvarkės jūs jau balsavote. Nėra tokios praktikos, kad vidury posėdžio mes vėl pradėtume svarstyti darbotvarkę. Dabar man ką tik komiteto pirmininkas pasakė, kad jie kreipėsi į Vyriausybę, rytoj bus atsakymas ir ketvirtadienį arba penktadienį šitas klausimas bus. Niekas jo, kaip aš matau, niekur nenori nukišti, bet tiesiog nori sulaukti Vyriausybės atsakymo. Tokia praktika yra, dėl mokesčių įstatymų visada klausiame Vyriausybės nuomonės.

Kviečiu J.Zinkevičiūtę pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę. Kaip minėjau, svarstymas.

J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 5, 7, 10, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-923. Gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvados, joms pritarta. Gerbiamieji kolegos, tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad redaguojant projektą įvyko techninė klaida. 15 straipsnio 4 dalį reikia skaityti: „Asmuo, pažeisdamas šio įstatymo reikalavimus“. Siūloma komiteto išvada – pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Jūs dabar užleiskite vietą Biudžeto ir finansų komiteto atstovui V.Galvonui. Prašau.

V.GALVONAS (LDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 5, 7, 10, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių ir kitų organizacijų pasiūlymų negauta, valstybinių institucijų negauta, o pats komitetas yra pateikęs tokius pasiūlymus. Jis iš esmės pritaria iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

Komitetas, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas, siūlo pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą ir teikia tokias pataisas. 2.1. Teikiamo įstatymo 3 straipsnio, keičiamo įstatymo 10 straipsnio, 2 dalies nuostatą „su politinėmis kampanijomis susijusių skolų įsipareigojimams“ reikėtų keisti į „su politinėmis kampanijomis susijusios skolos įsipareigojimams dengti“. 2.2. Komitetas mano, kad paramos gavėjo statuso panaikinimas nelaikytinas baudžiamąja sankcija, todėl siūlo įstatymo projekto 5 straipsnio, keičiamo įstatymo 15 straipsnio, 3 dalies redakciją suformuluoti analogiškai Alkoholio įstatymo 34 straipsnio 18 daliai ir ją išdėstyti taip: „Juridinių asmenų registro tvarkytojas paramos gavėjo statusą panaikina kontrolės institucijos teikimu arba paties paramos gavėjo prašymu. Juridinių asmenų registro tvarkytojas dėl juridiniam asmeniui suteikto paramos gavėjo statuso panaikinimo kreipiasi į instituciją pagal savo kompetenciją, nustačius, kad: „pirmame išbraukiama „padarė piktybinį mokesčių įstatymų pažeidimą, nurodytą Mokesčių administravimo įstatyme“, o įrašoma „asmens atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai“. Antra. Asmuo padarė Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pažeidimą. Trečia. Asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka neparengė šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos per 2 mėnesius po to, kai buvo apie šį pažeidimą įspėtas. Ketvirtame punkte yra išbraukiama: „Nuolat pažeidinėja labdaros ir paramos teikimo, gavimo bei panaudojimo reikalavimus, ir dėl to kontrolės institucijos panaikino jiems mokesčių lengvatas“, o paliekama „asmuo, pažeisdamas šio įstatymo reikalavimus, suteikė, gavo ir panaudojo didesnę kaip 250 tūkst. minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio per vienerius kalendorinius metus arba didesnę kaip 500 tūkst. MGL dydžio per 3 kalendorinius metus iš eilės labdaros ir paramos lėšų sumą“. Ir penkta, nesumokėjo mokestinės nepriemokos ir mokesčių administratorius Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę priverstinai ją išieškoti. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai Mokesčių administravimo įstatymo 120 straipsnio nustatyta tvarka mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas yra sustabdytas arba nepradėtas. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar J.Čekuolis. Dėl abiejų? Ir 5b. Susiję? Palaukite. Dabar mes po komiteto išvadų pristatymo turim paklausti, nes pataisų nėra. Jokių pasiūlymų dėl šito įstatymo nėra. Vis tiek turime pereiti prie diskusijų. Tada jūs. Prašau. J.Čekuolis dėl Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, du įstatymų projektai, abu yra susiję. Šiuo atveju apie abu, gal labiau apie antrąjį, aš norėčiau kalbėti. Norėčiau paprašyti trumpai jūsų dėmesio, ne taip dažnai čia puikuojuosi šitoje tribūnoje. Kiekvieną projektą svarstant, visada yra svarbu bent sau atsakyti į du klausimus. Pažiūrėti, kas nauja yra siūloma, ir antra, kam to reikia? Ir ar reikia apskritai.

Taigi esminis momentas, kuris yra naujas siūlomas. Tai, kad labdaros ir paramos gavus daugiau negu 250 MGL, suma bus apmokestinta pelno mokesčio tarifu. 250 MGL – tai 31 tūkst. 250 litų. Vadinasi, įsivesime pelno mokestį labdarai ir paramai. Galima manyti, kad 31 tūkst. yra didelė ir ryški suma, bet mes žinome, pažiūrėkime į mūsų šalies istoriją ir praktiką, kiek daug turėjome pavyzdžių, kai, tarkime, iš užsienio gautos paramos, naudojamos ligoninei rekonstruoti, kokia nors užsienio valstybės vyriausybė neatlygintinai padovanoja nevyriausybinei organizacijai tvarkyti vaikų namus arba tvarkyti kokią neįgaliųjų integraciją ir t.t. Daugybę tokių pavyzdžių mes visoje Lietuvoje galime surasti. Iki šiol dėkodavome už tai, kad jokio mokesčio neimdavome, dabar mokestį pradedame imti.

 Labai apdairiai įstatymo projekto autoriai aiškinamajame rašte nutyli ir nemini kitų valstybių patirties. Šiaip mėgstama kitą kartą pasiremti, kad štai taip daroma kitose šalyse, o šiuo atveju nutylima, ir labai tiesingai, nes taip niekur nėra daroma, išskyrus Baltarusiją, kurioje 30% užsienio paramos, kitais atvejais ir daugiau, automatiškai eina į šalies biudžetą. Dabar siūloma padaryti tą patį, ir nemanau, kad tai yra prasmingas siūlymas, ir nemanau, kad tai yra verta palaikymo. Pagalvokime apskritai apie labdaros ir paramos gavėjus, apie nevyriausybinį sektorių Lietuvoje, ar jis yra pakankamai stiprus, kad mes jam dar galėtume uždėti mokestinį apynasrį. Primenu jums, kad Lietuvos Respublika buvo paskutinė Europoje valstybė, kuri 2002 m., ačiū Dievui, galų gale leido nevyriausybinėms organizacijoms užsiimti komercine veikla. Net Albanija tai buvo anksčiau įsivedusi, o mes buvome paskutiniai ir leidome. Skirtumas yra esminis, susidarydavo paradoksalios situacijos, kad nevyriausybinė organizacija, tarkime, Labdaros ir paramos fondas, rūpinasi vaikais, tačiau parduoti vaikų piešinių negali, turi įsteigti atskirą UAB, nes pardavimas ar parodos organizavimas išeina jau kaip ir komercinė veikla. Dabar šitą ištaisėme, tačiau tarsi siūlome žengti žingsnį atgal, kuriam, mano galva, neprasminga pritarti.

Dėl antrojo klausimo, kurį pradžioje uždaviau, kam to apskritai reikia, atsakymo neturiu, mano galva, niekam ir nereikia. Esminis skirtumas nuo komercinių įstaigų, nuo pelno siekiančių organizacijų yra tas, kad labdaros ir paramos fondai, nevyriausybinės organizacijos, jeigu ir gauna pajamų, jų negali naudoti sau pasipelnyti, turi grynai savo tikslams išleisti tas lėšas. Tai yra griežtai įtvirtinta įstatyme ir tai yra teisinga. Neatiminėkime, jeigu žmonės gauna daug paramos savo veiklai plėsti, tai tegul gauna, argi gaila? Ar gaila? (Balsai salėje) Teisingai, negaila, sako. Ir antras dalykas yra elementariausias administravimas. Ar Mokesčių inspekcija neturi ko veikti, kad nori sau papildomą administravimo naštą užsikrauti, kurios anksčiau nebuvo? Mano galva, tai nėra prasminga.

Todėl aš kviečiu nepritarti šiems įstatymų projektams, ypač kalbu apie antrąjį Pelno mokesčio įstatymą. Iš esmės įvedamas naujas mokestis ir visiškai nesuvokiama, kodėl mes turime uždėti apynarsį savos valstybės trečiajam sektoriui – nevyriausybinėms organizacijoms. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar noriu paklausti, ar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Prašom pasižymėti. B.Vėsaitė – už. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš beveik dešimtmetį vadovavau nevyriausybinei organizacijai, tačiau kad kas nors organizacijai mokėtų 30 tūkst. grynais, tai tokio atvejo nebuvo. Iš tikrųjų mes galėtume tą deguto šaukštą pašalinti iš nevyriausybinio sektoriaus, nes iš esmės per sąskaitą pervedama parama yra tikrai neribojama, ir paprastai sąžiningai ir skaidriai dirbančios nevyriausybinės organizacijos tas lėšas paramos atveju gauna tik pavedimu per sąskaitas. Aš nematau didelės blogybės, konsultavausi su daugeliu nevyriausybinių organizacijų. Jos jokių pretenzijų neturi, o tai dar labiau padidintų šių organizacijų veiklos skaidrumą. Kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia nereikia klaidinti. Yra labai aiškus tekstas ir ten nieko nėra parašyta, ar gryni, ar negryni, ar bankinis pavedimas. Daug kas finansų srityje bankinius pavedimus taip pat laiko grynaisiais. Mes žinome Mokesčių inspekcijos praktiką, kaip jie sugeba taikyti mūsų neaiškiai surašytus įstatymus.

Aš norėčiau vienu aspektu pasisakyti prieš šias pataisas. Apskritai kas vyksta valstybėje. Įsivaizduokite, jeigu Lietuva turėtų tokį Bilą Geisą, kuris turėtų tiek milijardų dolerių, tai jis tikrai tos labdaros, kurią daro pasaulyje, pagal mūsų įstatymus čia daryti negalėtų. Nes istoriškai susiklostė taip, kad kažkada, prieš gerą dešimtį metų, Labdaros ir paramos įstatymas labai sunkiai gimė, bet jis beveik kiekvienais metais yra tobulinamas į minuso pusę. Tai yra iš principo bandoma viską suvaržyti, o labdara ir parama turi skatinti rėmimą, kad turtingi žmonės, turtingos kompanijos dalintųsi ne tik per biudžetą, dalintųsi plėtodami kultūrą, sportą, padėdami tiems žmonėms, kuriems sunkiau sekasi, ir panašiai. Tai yra visuomenės principas. O mes kartais matome tik vieną paprastą buhalterinį veiksmą – atimti arba neleisti. Tai čia yra problema. Mano supratimu, tokios pataisos nepasitarnaus tvarkai, nes „žulikas“ visuomet suras tuos keliukus, kaip apeiti. O gerą žmogų atbaidys, kad tais dalykais neužsiimtų. Todėl siūlau nepritarti. Gerai pasakyta, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas. Man tuo kvepia tos pataisos, todėl siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Išgirdome dvi nuomones, tiek, kiek reikia svarstymo metu. Dabar pasiruoškite balsuoti. Balsuosime, ar pritarti Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms po svarstymo. Kas už tai, kad pritartume, prašom balsuoti.

Už – 47, prieš – 6, susilaikė 31. Pritarta po svarstymo.

Ar sutiktumėte šiandien padaryti šio įstatymo priėmimą ypatingos skubos tvarka? Turime balsuoti, ar pritariame ypatingai skubai, ar ne. Prašom. Kas už tai, kad ypatingos skubos tvarka priimtume šį įstatymą?

Dauguma, t.y. 54, už ypatingą skubą. Pereiname prie priėmimo.

Prašom pagrindinio komiteto atstovę J.Zinkevičiūtę. Jeigu pataisų nėra, tada reikėtų balsuoti pastraipsniui. Kas už tai, kad bendru sutarimu priimtume 1 straipsnį? Čia užsirašę kalbėti dėl viso įstatymo? Gerai.

2 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. 3 straipsnis? Priimtas. 4 straipsnis? Priimtas. 5 straipsnis? Priimtas. 6 straipsnis? Priimtas.

Dėl viso įstatymo A.Butkevičius – nuomonė už. Pašom.

A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Labai trumpai norėčiau paaiškinti. Kolegos, kurie kalbėjo prieš šį įstatymo projektą, nepasakė vienos pagrindinės minties, kad pelno mokestis bus taikomas tik tokiu atveju, jeigu 250 MGL bus išmokėta arba gauta grynaisiais pinigais. Manau, kad tie, kurie pasisako už tokią nuostatą, kad būtų galima mokėti ir milijonus grynaisiais pinigais, tai pasisako už tai, kad reikėtų gal didinti ir korupciją.

PIRMININKAS. V.Grubliauskas – nuomonė prieš. Prašom.

V.GRUBLIAUSKAS (LF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Mes tikrai suvokiame, kas yra grynieji pinigai, kas yra mokėjimai pavedimu. Tačiau, manyčiau, šiuo atveju valstybė vis dėlto rado dar vieną puikią galimybę, nišą papildyti biudžetą pinigais, kurie skiriami labdarai. Vis dėlto nerandu pakankamai aiškios, bent man, argumentacijos, kodėl buvo apsiribota tais 250 MGL, arba 31 tūkst. litų. Man tos argumentacijos tikrai nepakanka. Aš vėlgi suprantu, kad iš tikrųjų moralumo, skaidrumo kriterijai yra labai svarbūs, ypač kalbant apie labdarą. Tačiau vėlgi mes atsiduriame, sakykim, prieš tokią dilemą: žmonės stengiasi, ieško, įrodinėja rėmėjams labdaros būtinumą, neišvengiamumą ir svarbą, kita vertus, žmonės, tos organizacijos, privačios kompanijos, skirdamos labdarą, suvokia, kad ta dalis, kuri viršys 31 tūkst. Lt, jau bus apmokestinta pelno mokesčiu. Aš sakyčiau, kad pati idėja tikrai yra gera, matyt, šiam procesui skaidrumo tikrai nebus niekada per daug, tačiau vis dėlto tegul nekiša valstybė ir Vyriausybė rankos, taip sakyčiau, be ceremonijų, nekorektiškai į paramos ir labdaros lėšas, kurių didžioji dalis, tikiu, mūsų valstybėje skirta kilniems tikslams. Taigi vis dėlto siūlyčiau nepritarti šitam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. B.Bradauskas – nuomonė už.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Be abejo, aš norėčiau pradėti tuo, kuo baigė kolega. Jeigu pinigai yra skirti kilniems tikslams, tai jie turi būti ypač skaidriai naudojami. Mes žinome ne vieną visuomeninę organizaciją, prie ko priveda tokie grynųjų pasidalijimai. Tikrai ne prie kilnių tikslų vykdymo. Tiems, kurie pasisako prieš šią įstatymo pataisą, manau, tiesiog patogiau remti tas organizacijas, kurios drumzliname vandenyje gali laisvai jaustis. O dėl mano kolegos Algio, tai iš jo kalbos matau, kad jis neperskaitė įstatymo projekto, nes ten visiškai nėra to, ką jisai sakė. Todėl aš kviečiu palaikyti šią įstatymo pataisą, priimti ją, nes, jeigu mes norime skaidrumo, mes neuždraudžiam… Jokia valstybė nesikiša ir neims jokio pelno mokesčio, jeigu tai bus skaidriai, tvarkingai padaryta pavedimais ir niekam nekils jokių abejonių. Dėkoju.

PIRMININKAS. R.Palaitis – nuomonė prieš.

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš remiuosi popieriais, kuriuos gavau. Projektas parašytas, Sekretoriato išdalytas. Skaitau, kad šiame Labdaros ir paramos įstatyme, kurį mes dabar rengiamės priimti, yra parašyta, kad, jeigu labdaros ir paramos fondas suteikė, gavo ar panaudojo didesnę nei 250 MGL, tai yra 31 tūkst. Lt, sumą, tada jam naikinamas paramos gavėjo statusas. Vienintelis dalykas – aš turiu tiktai žodinį ponios J.Zinkevičiūtės patikinimą, kad tai yra redakcinė klaida. Bet aš prieš akis turiu popierių, ir čia yra aiškiai parašyta, kad, jeigu fondas suteiks daugiau kaip 250 MGL, jam bus naikinamas statusas. Už tokį įstatymo projektą aš tikrai negaliu balsuoti. Siūlyčiau ir visiems kitiems daryti tą patį – balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Aš neišgirdau, kokie čia susitarimai, jeigu mes balsuojame tik už rašytinius dalykus.

R.PALAITIS. Taip, pristatydama komiteto išvadą, ponia J.Zinkevičiūtė pasakė, kad čia yra redakcinė klaida, kad turėjo būti parašyta taip: „asmuo, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, suteikęs“ ir t.t. Bet ten yra visai kitaip. Už tai, kaip parašyta tekste, aš balsuoti niekaip negaliu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai, kai baigsim kalbas, tada aš pakviesiu… (Balsai salėje) Aš pakviesiu, bet baikim kalbas. J.Veselka.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis Pirmininke, dabar labai keista kalbėti…

PIRMININKAS. Atsisėskite gal.

J.VESELKA. Jeigu taip, kaip gerbiamasis R.Palaitis išaiškino, tai yra nesąmonė.

PIRMININKAS. Nesąmonė.

J.VESELKA. Todėl iš principo manau… Aš skaičiau ir supratau kitaip – kad yra įvedama tam tikra drausmė, kad nebūtų pinigai grynaisiais nešiojami neaiškiais būdais ir remiama. Iš sąskaitų galima pervesti tokias sumas, kokias tiktai leidžia įstatymas, ir jokios papildomos kontrolės ir apmokestinimo nėra, įvedama tvarka. Todėl manau, kad kiekvienas, kuris supranta, kad valstybė – tai ne tik mes, valdininkai, bet yra labai daug valstybinių funkcijų… Tvarkos įvedimas finansų sistemoje yra tas žingsnis, kuris yra būtinas valstybei. Šiuo aspektu palaikau.

Palaikau ir dar kitu aspektu. Dabar, kai man jau labai seniai tenka dalyvauti politikoje, žiūriu, kad viešosios įstaigos, kurios kuria pilietinę visuomenę ir neaiškiais būdais gauna neaiškias sumas iš užsienio valstybių, jos, kaip įprasta, ateina, sakysim, Darius Kuolys ar kas, kalbėti per LRT, tu žinai, kad beveik visi bus peikiami, išskyrus tuos, kurie labai orientuojasi į Vakarus. Todėl, mano galva, reikėtų, kad jie laikytųsi skaidrumo, aiškiai išdėstytų, kam kiek pinigų duoda, ir tada mes žinotume, kada žmonės sąžiningai kalba, net ir klysdami, ir kada aiškiai kalba už pinigus, nes tai žmonėms yra labai svarbu. Kiekvienas, vertindamas žmogų, galvoja, kad jis sąžiningai kalba, o pasirodo, kad dideli pinigai vaikšto. Todėl siūlau balsuoti už valstybės drausmę ir palaikyti šį įstatymą.

PIRMININKAS. A.Matulevičius. Prašau.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu pasakyti taip, kad mes įstatymus priimame pagal parašytus tekstus, o ne pagal tai, kas ką turi galvoje. Taigi tai, kas čia yra parašyta, yra parašyta blogai. Jeigu mes priimsime tokias pataisas, tai mes tik vienintelį padarysime – tai atbaidysime ir sumažinsime paramos ir labdaros teikimą kilniais tikslais.

Aš norėčiau atkreipti dėmesį į kitą dalyką – kad apskritai pas mus šitų dalykų valstybė neskatina, o iš esmės nori, kad kuo mažiau to būtų. Todėl niekas nepasisako prieš skaidrumą, bet kad kuo mažiau valdininkų kištųsi į tuos reikalus, nes kuo daugiau valdininkų kišasi, tuo mažiau norima tuo užsiimti. Patikėkite manimi, toks įstatymas nieko gero neduos.

PIRMININKAS. A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, labai keistai atrodo, kai mes diskutuojame nežiūrėdami į visą įstatymo kontekstą. Gerbiamieji kolegos, kurie pasisakėte prieš, jūs paimkite ne tiktai vieno ar kito straipsnio taisymą, bet paimkite pagrindinį straipsnį ir žiūrėkite, apie ką kalbama. Šitas įstatymas skirtas tvarkai šiame sektoriuje padaryti, o ne kam nors apriboti ar kažką atimti. Taigi iš esmės kalbama apie grynųjų pinigų panaudojimą ir kokia suma galima disponuoti… Būtent tai ribojama šituo įstatymu. Visa kita yra leidžiama. Taigi mes čia kažkokių siaubų prisigalvojame. O jeigu mes norime plauti pinigus, tai kitas klausimas – tada tai jau ne šio įstatymo reikalas. Todėl aš pritariu šio įstatymo įsigaliojimui ir priėmimui.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu J.Zinkevičiūtę atsakytį į tą klausimą ar repliką.

J.ZINKEVIČIŪTĖ. Pone Palaiti, atkreipiu jūsų dėmesį, kad, redaguojant projektą, 15 straipsnio 4 dalyje įvyko techninė klaida, todėl jūs turėjote dokumentus, kad asmuo pažeidė. Iš tikrųjų atkreipsiu jūsų dėmesį, kad asmuo, pažeisdamas šio įstatymo reikalavimus (aš tai sakiau, jūs nenugirdote), suteikė, gavo ar panaudojo didesnę kaip… O šiaip, gerbiamieji kolegos, aš atkreipiu jūsų dėmesį, kad siūlau balsuoti už įstatymą, nes iš tikrųjų yra traktuojami atskiri konteksto fragmentai. Reikia perskaityti, padaryti studijas ir, kaip mano kolega ponas A.Sadeckas sako, retkarčiais pagalvoti. Taigi siūlyčiau pagalvoti ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar atsakė į klausimą? Gerai. Prieš balsavimą dar R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS. Ponia J.Zinkevičiūtė kaip tik ir patvirtino mano žodžius, kad tas tekstas, kuris išdalintas, yra parašytas nekorektiškai ir ten yra teigiama, kad, jeigu gauta ar suteikta didesnė nei 250 MGL parama, yra naikinamas paramos gavėjo statusas. Taip, žodžiu jinai pasakė esminę redakciją, už tokią aš galėčiau balsuoti, bet aš jos nematau raštu, todėl niekaip negaliu balsuoti už.

PIRMININKAS. A.Sysas galbūt paaiškins. Prašau.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš, kaip komiteto pirmininkas, atsiprašau už tą klaidą, bet jums išdalintoje pirminėje išvadoje iki redagavimo buvo aiškiai parašytas (aš skaitau ir galiu parodyti ponui R.Palaičiui) žodis „pažeisdamas“. Redaktorės redaguodamos paėmė ir parašė „pažeidė“. Todėl mes iš tribūnos ir pasakėme, ir fiksuojame, kad grąžiname taip, kaip turi būti, kaip yra parašyta pateiktame projekte – „pažeisdamas“, ir viskas.

PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis komiteto pirmininke, ar mes galime padaryti pertrauką, pataisyti ir balsuoti už tekstą, kurį mes matome? Nes dabar balsuojame už kažką, kas bus…

A.SYSAS. Pirmininke, kad mes ne vieną kartą taip darėme. Jeigu reikia, padarysime… jeigu reikia, padarykime bendrą… aš nematau jokio…

PIRMININKAS. Jeigu kilo ginčas, pataisome, perkelsime porą valandų ir balsuosime už tą, ką pataisysime. (Balsai salėje) Ne, galbūt padarome, kad matytume, už ką balsuojame. Sutarkite dėl vieno žodžio ar dėl dviejų, bet nebus ginčų. Padarome… dabar iš karto tegul pataiso. Po to balsuosime.

Pelno mokesčio įstatymo 4, 5, 12, 28, 47, 51, 55 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 37³ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-924* (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 5b klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 4, 5, 12, 28, 47, 51, 55 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 37³ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-924. A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš, teikdamas šitą įstatymo projektą, norėčiau pasakyti, kad pelno mokesčiai yra reguliuojami Pelno mokesčių įstatymo, bet ne Labdaros ir paramos mokesčio įstatymo. Jeigu atsiversite šio įstatymo projektą, jame yra aiškiai parašyta, kas yra vieneto mokesčių bazė. Kiekvienas finansininkas ekonomistas žiūri tą vieną straipsnį. Jame yra aiškiai apibrėžta, kad tai – iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 minimalių gyvenimo lygių… dydžio suma. Mokesčių administratorius vadovaujasi tik šiuo įstatymu ir žiūri, kas yra vieneto bazė. Čia šiek tiek teorijos.

Teikiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, Seimo Teisės departamento pastabų nebuvo gauta. Buvo gautas Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas, jam pritarta. Ir Biudžeto ir finansų komitetas pritarė šiam įstatymo projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Kviečiu J.Zinkevičiūtę pateikti komiteto išvadą.

J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, papildomo komiteto, išvada dėl viso Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4, 5, 12, 28, 45, 51 ir 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 37³ straipsniu įstatymo projekto Nr.XP-924.

Gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kuriai siūloma pritarti, ir komiteto sprendimas pritarti šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar po svarstymo galėtume pritarti bendru sutarimu, ar yra norinčių kalbėti? J.Čekuolis. Prašom. Nuomonė prieš.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Mielieji kolegos, vis dėlto tai yra mokesčių bazės didinimas, vienas momentas. Antras momentas, tai yra praktikos ir patirties dalykas. Būna skirtingai interpretuojama mokesčių inspekcijų, pavyzdžiui, pervedimas per banką. Vienas sako: čia irgi turi būti išskaičiuoti kaip grynieji, kitas administratorius sako: ne, tai nebėra grynieji pinigai. Yra dviprasmybių. Ir aš nepritariu šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Taip. Viena nuomonė po svarstymo. Ar yra norinčių kalbėti prieš?Negalime bendru sutarimu. Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad Pelno mokesčio įstatymui būtų pritarta po svarstymo?

66 – už, 6 – prieš, 17 susilaikė. Po svarstymo pritarta. Ar pritartumėte priėmimui ypatingos skubos tvarka? Ačiū. Pradedame priėmimo procedūrą. Ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Tada balsuosime, kas už tai, kad priimtume Pelno mokesčio įstatymo 4, 5, 12, 28, 47, 51 ir 55 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 37³ straipsniu įstatymą, prašom balsuoti.

66 – už, 5 – prieš, 18 susilaikė. Priimtas įstatymas.

Skelbiama pertrauka iki 12 valandos 10 minučių.

Pertrauka

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr.XP-988 (pateikimas)

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LF). Prašom užimti vietas, po pertraukėlės tęsiame Seimo rytinį plenarinį posėdį. Ir rytinio posėdžio darbotvarkės 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr.XP-988. Pateikimo stadija.

Noriu jus informuoti, kad skiriant atitinkamus kandidatus į atsakingas pareigas tvarką reglamentuoja Statuto 200 straipsnis. Taigi kviečiu į tribūną Lietuvos Respublikos Prezidento atstovą – teisės patarėją gerbiamąjį Haroldą Šinkūną pateikti nutarimo projektą, po to kviesime gerbiamąjį kandidatą kalbėti iš tribūnos.

H.ŠINKŪNAS. Ačiū. Labai diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Respublikos Prezidentas 2005 m. gruodžio 12 d. dekretu Nr.473, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 13 punktu, teikia Lietuvos Respublikos Seimui skirti Reinoldijų Šarkiną Lietuvos banko pirmininku, Lietuvos banko valdybos pirmininku. Jums leidus, norėčiau trumpai argumentuoti Respublikos Prezidento pasirinkimą.

Pirmiausia 2007 metais Lietuva numato įgyvendinti vieną iš pagrindinių Lietuvos strateginių tikslų – įstoti į ekonominę ir pinigų sąjungą, t.y. įsivesti eurą. Manome, kad Lietuvos banko valdybos pirmininkas R.Šarkinas turėtų būti skiriamas Lietuvos banko valdybos pirmininku, nes šiuo laikotarpiu būtinas pradėtų pasirengimo eurui įvesti darbų tęstinumo užtikrinimas. Taip pat Lietuvos pažanga, rengiantis narystei euro zonoje, yra susijusi ir su tinkamai įgyvendinama pinigų politika, taigi sėkminga Lietuvos banko valdybos pirmininko vadovavimo patirtis bus naudinga Lietuvai šiuo svarbiu laikotarpiu.

Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuva yra viena iš nedaugelio naujų Europos Sąjungos šalių narių, siekiančių įsivesti eurą, kuris šiuo metu tenkina visus Mastrichto kriterijus. Kita vertus, Prezidento apsisprendimą nulėmė ir tas argumentas, jog visuomenės nuomonės tyrimai rodo, jog Lietuvos banku visuomenė pasitiki. Toks aukštas visuomenės pasitikėjimo lygis, be kita ko, yra pasiektas ir sėkmingo vadovavimo Lietuvos bankui dėka.

Remdamasis tokiais argumentais, gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidentas prašo jūsų skirti R.Šarkiną Lietuvos banko valdybos pirmininku. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, už Prezidento teikiamos kandidatūros pristatymą. Primenu, kad pagal Statutą teikiančiajam asmeniui klausimai nėra užduodami.

Dabar kviečiu į tribūną poną R.Šarkiną, kuris yra teikiamas dar vienai kadencijai į Lietuvos banko valdybos pirmininkus. Pagal Statutą iki 10 min. jums prisistatyti, toliau Seimo narių klausimai. Prašom.

R.ŠARKINAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos bankas neseniai pateikė Seimui pranešimą apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę. Šie pranešimai teikiami reguliariai ir juose pateikiami duomenys apie ekonomikos raidą, bankų operacijas, grynuosius pinigus ir kita. Todėl šiandien nenorėčiau nagrinėti skaičių. Noriu trumpai pateikti informaciją apie užduotis, kurios Lietuvos banko laukia artimiausioje ateityje.

Be abejo, kaip jau ir buvo minėta, pagrindinis artimiausių metų darbas yra pasirengimas euro įvedimui. Kaip žinome, Lietuvos litas jau pusantrų metų dalyvauja valiutų keitimo kursų mechanizme. Šiame mechanizme reikia būti ne trumpiau kaip dvejus metus. Po to Europos Tarybos sprendimu gali būti panaikinta išlyga, leidžianti naudoti litą, ir suteikta teisė įvesti eurą.

Lietuvos bankas jau seniai įsitraukė į šį procesą ir atlieka visus darbus, reikalingus sėkmingam euro įvedimui. Artimiausiu laiku reikia baigti tvarkyti teisinę bazę. Tiesa, kai kuriuos įstatymus bus galima priimti tik gavus leidimą įvesti eurą. Turiu galvoje teisinę bazę, tai pirmiausia Konstitucijos, Lietuvos bankų įstatymų ir daug kitų įstatymų… Kai bus gautas leidimas, Seimui bus pateiktas ir Euro įvedimo įstatymas, kuriame bus išspręsti visi klausimai, dėl kurių dar šiandien kyla neaiškumų.

Kita svarbi priemonė yra supažindinti gyventojus su eurų banknotais ir monetomis, jų keitimo tvarka, laiku. Labai svarbu yra pasirengti prisijungti prie Europos atsiskaitymo sistemų.

Iki metų pabaigos turėsim aprūpinti bankus reikalingu eurų kiekiu ir, tas yra labai svarbu, surinkti visus litus, esančius apyvartoje, apsispręsti dėl užsienio atsargų dalies, perduodamos Europos centriniam bankui, valdymo. Taip pat yra daug techninių klausimų, kurių galbūt nereikėtų šiandien detalizuoti.

Bankinės sistemos situacija. Paskutiniai dveji metai pasižymi labai sparčiu bankinės sistemos augimu, ypač bankų suteiktų paskolų augimu. Spartus paskolų augimas kartu didina ir riziką, todėl svarbu užtikrinti tinkamą rizikos valdymą. Artimiausiu laiku bus tęsiami darbai kartu su komerciniais bankais siekiant užtikrinti reikiamą rizikos valdymo lygį. Atidžiai stebima situacija ir prireikus komerciniams bankams bus taikomos ribojamosios priemonės. Vykdydamas komercinių bankų priežiūrą, Lietuvos bankas vadovaujasi Bazelio efektyvios bankų priežiūros principais, Europos Sąjungos direktyvomis šiuo klausimu. Ir toliau svarbu turimomis priežiūros priemonėmis užtikrinti bankų sistemos stabilumą.

Trečia. Užsienio atsargų valdymas. Pirmaeilis uždavinys – pasirinkti optimalią jų struktūrą pagal valiutas, pasirinkti efektyviausią investavimo procesą ir procedūras.

Atsiskaitymo sistemos. Šiuo metu Lietuvos bankas eksploatuoja savo sukurtą realaus laiko tarpbankinių atskaitymų sistemą. Ši sistema veiks, iki bus prisijungta prie Europos atsiskaitymo sistemos (…). Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su komerciniais bankais intensyviai tam ruošiasi.

Penkta. Būtina baigti tvarkyti apskaitos sistemą, statistinės informacijos rengimo procesą ir t.t. O toliau laukia sėkmingas darbas euro sistemoje. Tai iš pradžių tiek. Pasiruošęs atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti 8 Seimo nariai, gerbiamasis kandidate. Eilės tvarka pirmasis – E.Klumbys. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis banko valdybos pirmininke, gerbiamasis pretendente, skaitant jūsų biografiją nuo 1991 m. ir vėliau ir atsižvelgiant į dabar vis labiau aiškėjančius dalykus, ypač susijusius su EBSW grupės veikla, bankų žlugimu… Sakykite, ar būdamas atsakingas Finansų ministerijos darbuotojas, t.y. pavaduotojas, sekretorius, jūs nesijaučiate atsakingas už tuometinę finansinę situaciją valstybėje?

R.ŠARKINAS. Ačiū už klausimą. Taip, aš dirbau Finansų ministerijoje nuo 1990 metų Biudžeto departamento direktoriumi, vėliau prie direktoriaus pareigų buvo pridėta ir ministro pavaduotojas, sekretorius ir t.t. iki ministro. Aš buvau atsakingas už biudžeto klausimus. Vadovavau Biudžeto departamentui, biudžeto sudarymo ir vykdymo procesams. Bet ne su EBSW.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau A.Matulevičius. Prašau.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų mes pažįstame jus ir Lietuva pažįsta, ir tiesiog suprantame, kad banko valdytojas nėra paprastas finansininkas, nori nenori tai yra ir politinė figūra, gal daugiau valstybės finansinėje srityje, bet tai labai svarbi sritis.

Norėčiau paklausti jus. Iš tikrųjų mūsų įstojimas į Europos Sąjungą, NATO labai daug davė Lietuvai, bet toje srityje, kurioje mes daugiau tikėjomės, kas susiję su investicijomis, nieko gero neišėjo. Dabar dėl euro įvedimo visi vienu balsu rėkia, kad jeigu įsivesime eurą, padaugės investicijų ir panašiai. Išskyrus, žinoma, bankų keitimo maržą, aš nematau ypatingų privilegijų.

Aš žinau, kad jūs esate Lietuvos patriotas. Ar jums negaila, kad jūsų parašo nebus ant lietuviškų nacionalinių pinigų, ir apskritai valstybė praras labai svarbų valstybinį instrumentą – savo pinigus? Mano supratimu, įtakos eurui turėsime palyginti labai mažai. Tiesiog jūsų pilietiška pozicija. Gal buvo galima neskubant kelerius metus padirbėti su dviem valiutomis? Jūsų nuomonė.

R.ŠARKINAS. Čia tiek daug klausimų buvo, nežinau, nuo kurio pradėti. Dėl politinės figūros. Manau, tikrai ne politinė figūra, centrinio banko vadovas turbūt negali priklausyti kokiai nors partijai ar politinei organizacijai.

Dabar euro įvedimo nauda ir investicijos. Kad įvestų eurą, kiekviena šalis turi įvykdyti Mastrichto sutartyje numatytus kriterijus, o tai yra griežti reikalavimai. Teisę įsivesti eurą gauna tik ta šalis, kuri juos įvykdo. O įvykdžius griežtus ekonominius reikalavimus, aišku, pasitikėjimas šalimi išauga. Manau, išaugus pasitikėjimui ir dingus valiutos rizikai, kai įvesime eurą, jūsų minėtas klausimas dėl investicijų turėtų būti sprendžiamas lengviau. Sudaromos galimybės pritraukti daugiau investicijų. Bet investicijų pritraukimas yra viena iš priežasčių. Dėl to, kodėl jų nėra tiek, kiek reikia. Galbūt turi įtakos ir kitos sistemos, turiu galvoje mokesčių sistemą arba dar kokias nors kitas, kurios turi tam įtakos. Aš įsitikinęs, kad įvedus eurą Lietuva kaip tik turės daugiau galimybių pritraukti investicijų. O dėl to, ar gaila, ar negaila lito, aišku, yra šiokios tokios nostalgijos, bet šiomis globalizacijos sąlygomis reikia žiūrėti pragmatiškiau į tuos klausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas klausiantysis – P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis banko valdytojau, manau, be didelių diskusijų jūs būsite patvirtintas antrai kadencijai, nes spauda jūsų negatyvių darbų neiškėlė ir per šį laikotarpį nebuvo vienokių ar kitokių negatyvių faktų apie jus. Tačiau aš norėčiau jums užduoti tokį klausimą. Daugelyje Europos Sąjungos šalių pabrango paslaugos, maisto produktai. Lietuvoje ypač yra koncentruota maisto produktų prekyba, dominuoja tik keletas prekybos tinklų, smulkios parduotuvės beveik visos uždaromos, bankrutuoja. Ar jūs prognozavote, kiek pabrangs maisto produktai įvedus eurą, nes tada, be abejo, atsiranda nemažos galimybės tuo pasinaudoti prekybininkams, kurie sukoncentravę į savo rankas daugiausia maisto produktus, bet iš dalies ir platesnės apyvokos prekes?

R.ŠARKINAS. Dėl paskolų brangimo, ar pabrango, ar atpigo ir produktai. Sakyčiau, klausimai nelabai susiję su euro įvedimu. Vienos atsiskaitymo priemonės – lito pakeitimas kita – euru įtakos šiems klausimams nedaro, nei paskolų brangimui, nei produktų kainų pasikeitimui. Paskolų procentus reguliuoja Europos centrinis bankas. Tie bankai, kurie neįsijungia, reguliuoja patys. Šiuo atveju jis priima sprendimus atsižvelgdamas į infliacijos kriterijaus vykdymą, bet kuriuo atveju, tarkim, esant infliacijos pavojui, palūkanos didinamos, esant mažesniam pavojui, palūkanos mažinamos. Kadangi mes esame susieję valiutą su euru, iš esmės su nelabai dideliu skirtumu tas palūkanų reguliavimas veikia ir Lietuvos rinką.

Apie produktų pabrangimą ir panašiai. Kad užtikrintume vienos valiutos pakeitimo į kitą metu įtakos kainoms nebuvimą, Euro įvedimo įstatyme bus numatytos priemonės, kurios bus įgyvendintos. Tai yra jau iš anksto, ne mažiau kaip prieš 90 dienų, numatome, kad bus pasiūlyta kainas parduotuvėse rašyti abiem valiutomis, litais ir eurais, vienodo dydžio skaičiais. Tas pat turėtų būti rašoma ir 90 dienų po sausio 1 dienos, t.y. po euro įvedimo datos. Yra ir daug kitų priemonių, kurios leis kontroliuoti, kaip keičiasi kainos. Be to, pas mus yra labai įtempta konkurencija tarp prekybos tinklų ir patys prekybininkai tikrai nesuinteresuoti didinti kainas. Perskaičiavimo ir apvalinimo taisyklės bus griežtai nustatytos, pagal jas ir bus perskaičiuojama. Mes nematome jokio pavojaus, kad galėtų padaryti reikšmingesnę įtaką kainoms valiutos pakeitimo momentas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis prelegente, aš jus norėjau paklausti apie tą prekių ir paslaugų brangimą, apie tai, ko labai bijo visuomenė. Ji netiki mūsų kalbomis, nes visi įsitikinę, kad viskas brangs. Ar pasirengta aiškinamajam darbui visuomenei, ar parengti kokie nors dokumentai, kokie nors paaiškinimai raštu, kad žmonėms juos būtų galima tiesiog išdalyti?

Ir dėl teisės aktų. Jūs gerai pasakėte, kad bus įstatymo projektas dėl euro įvedimo, bet ar jame bus tiesioginė nuoroda, kuri neleistų apvalinti būtent į didesnę pusę, turime omeny tą pusę, kuri yra po kablelio?

Ir dar norėčiau paklausti. Ar jūs manote, kad pakanka iš Konstitucijos teksto išbraukti tą žodelį „tik“, ar manote, kad reikia dar didesnių pakeitimų?

R.ŠARKINAS. Čia irgi keli klausimai. Dėl visuomenės informavimo. Taip, visuomenės informavimo kampanija jau vyksta kuris laikas ir visuomenė kasdien vis daugiau gauna informacijos. Ne taip seniai su keliais laikraščiais buvo išplatintas lankstinukas. Ten buvo pateikti pagrindiniai klausimai, kurie kyla dėl pasiruošimo euro įvedimui, bei atsakymai į tuos klausimus. Ta medžiaga, kiek žinau, turėjo būti pateikta ir visiems Seimo nariams su nuorodomis, kur tuo klausimu rasti daugiau informacijos. Ta informacija nurodė, kokių priemonių bus imamasi, kad būtų galima kontroliuoti kainas.

Dėl teisės aktų dėl apvalinimo ir Konstitucijos. Vien tik dėl to žodelio „tik“ išbraukimo. Kaip žinote, tie klausimai, tie teisės aktai turi būti pateikiami Europos centriniam bankui, šis dokumentas ir buvo pateiktas Europos centriniam bankui. Mes iš esmės iš jo sulaukėme nepritariančio atsakymo. Todėl dabar maždaug yra suderintas kitas variantas, kuriame išbraukiama iš 125 straipsnio 2 dalis, ten kalbama apie pinigų emisiją, ir šiek tiek papildoma to straipsnio 3 dalis. Toks pataisymas yra labai minimalus Konstitucijos pataisymas ir neturėtų sulaukti Europos institucijų prieštaravimų.

Dėl kainų apvalinimo. Taip, bus nustatyti griežti principai Euro įvedimo įstatyme, bus ir nuoroda, kaip turės būti apvalinamos kainos perskaičiuojant jas iš vienos valiutos į kitą. Aišku, detalesnis, smukesnis paaiškinimas bus Lietuvos banko arba Vyriausybės įstatymų lydimuosiuose dokumentuose.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A.Lydeka. Prašom.

A.LYDEKA (LCSF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, jums vadovaujant Lietuvos bankui buvo labai sėkmingai litas atsietas nuo dolerio ir tai įgyvendinta laiku ir tiksliai, taip pat litas laiku ir tiksliai susietas su euru, taip pat išspręsta pinigų, litų, spausdinimo problema. Visi puikiai prisimename nesėkmingą pirmąją spausdintų litų partiją. Ar yra tikimybė, ar galėtumėte patikinti Seimo narius, kad jums vadovaujant taip pat sėkmingai bus įvestas euras, t.y. Lietuva įsijungs į euro zoną?

R.ŠARKINAS. Aš atsakysiu, kad viskas jūsų rankose. Jeigu jūs patikėsite tuos darbus atlikti man, vadovauti Lietuvos bankui dar naują kadenciją, aš net neabejoju, kad tie darbai bendromis jėgomis, palaikant Seimui, tikrai bus atlikti laiku ir taip, kaip turi būti.

PIRMININKAS. Dėkui. Kitas klausiantysis – A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Pone Šarkinai, jūs, atsakydamas į Seimo narių klausimus, sakėte, kad jau pusę metų vyksta informacinė kampanija euro įvedimui pasirengti. Bet kaip atsitinka, kad kuo kampanija labiau intensyvėja, propagandinis mūšis, tuo skeptikų daugėja. Netgi Seimo nariai jau pradeda abejoti arba nieko nesuprasti. Ar jums neatrodo, kad pasirinkta viešųjų ryšių taktika yra truputį klaidinga ir ją reikėtų peržiūrėti arba gerokai pakoreguoti, nes iš klausimų, kuriuos šiandien uždavė Seimo nariai, tai jie jau irgi nebesupranta, kokios bus pasekmės įvedus eurą? Toks galbūt ne klausimas, patarimas, kad ne visai gerai yra su viešųjų ryšių strategija įvedant eurą.

R.ŠARKINAS. Aišku, galima ginčytis, ar gerai, ar blogai, bet rezultatus, aš manau, pamatysime. Tarkim, jeigu dabar pagal viešųjų ryšių akcijas vertintume pritariančius ir nepritariančius euro įvedimui, tai, sakyčiau, yra ne visai susiję dalykai. Galbūt labiau pritariančių ir nepritariančių skaičius keičiasi tada, kai keičiasi ekonominė situacija. Jeigu pasižiūrėtume paskutinę, mes turime lapkričio mėnesio apklausą, tai ten 2% padidėjo pritariančių euro įvedimui. Taigi, manau, neskirstome mes dabar į intensyvesnį laikotarpį ar mažiau intensyvų. Viskas vyksta, kaip numatyta. Dabar dar bus skelbiamas tarptautinis konkursas, nes įgyvendinant viešųjų ryšių priemones dalyvaus ir Europos Komisija. Bus atrinktos kompanijos, kurios organizuos tą procesą. Bet tuos darbus, aišku, bus galima intensyvinti, kai artės ta data, kai žinosime įvedimo datą, galutinį santykį ir taip toliau.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia P.Auštrevičius. Prašom.

P.AUŠTREVIČIUS (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Lietuvos banko valdybos pirmininke, nepaisant to, kad jūsų atvaizdo nebus ant eurų, kurie cirkuliuos Lietuvoje, vis tiek jums teks euro tėvo vardas. Čia yra garbingas ir įpareigojantis vardas, kurį iš tikrųjų reikia pateisinti darbais. Žvelgiant šiek tiek į ateitį ir atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos daugelio politikų, taip pat monetarinės politikos pagrindinis tikslas yra kainų stabilumas, kuris visiems žmonėms yra, matyt, vienas svarbiausių gyvenimo lygio rodiklių, kaip jūs manote, ar euro pasirodymas ir cirkuliacija Lietuvoje bus veiksminga priemonė žabojant ir valdant galimą infliaciją ateityje, tarkim, po 2007 metų?

R.ŠARKINAS. Manau, kad kaip tik įėjimas į euro zoną ir bendra euro zonos pinigų politika ir tas pats uždavinys – kainų stabilumas bus lengviau pasiekiamas. Dabar vidutinio ir ilgesnio laikotarpio infliacijos kriterijus, kurį išsikėlė Europos centrinis bankas, yra iki 2%. Manau, kad įsitraukę į euro zoną būsime pajėgūs užtikrinti to procentinio dydžio infliacijos dydį, ne didesnį.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis banko valdybos pirmininke, jūs, ko gero, unikalus Lietuvoje pareigūnas, kuris iš esmės beveik per 15 darbo metų nesulaukėte kritikos. Ko gero, turėtumėte pasidalyti patyrimu. Labai džiugu, kad toks pareigūnas vadovauja centriniam bankui. Drįstu teigti, kad vis dėlto jūs esate politikas, nes formuojate centrinio banko politiką. Norėčiau jūsų vis dėlto paklausti, dar grįžti prie tos pačios temos – visuomenės nuomonės formavimo prieš euro įvedimą. Vis dėlto, manyčiau, dar reikėtų peržiūrėti jums strategiją, nes žmonės nesupranta. Jeigu jau, kaip minėjo A.Čaplikas, ir kai kurie Seimo nariai, nesupranta, tai šiuo atveju, matyt, reikėtų pasitelkti žmones, kurie paprasta, logiška kalba aiškintų euro įvedimo prioritetus, ir kuo dažniau, pasinaudodami ne tik radiju, televizija, bet ir spaudos leidiniais, bet paprasta, žmoniška kalba. Kaip jūs manote, gerbiamasis pirmininke?

R.ŠARKINAS. Aš visiškai su tuo sutinku, bet mes tą ir darome. Aš pats esu buvęs bent keliuose miestuose, rajonuose, taip pat mūsų banko darbuotojai. Tie susitikimai vyksta, susitikimai su žmonėmis. Galbūt daug kas dabar mėgsta pateikti pastabas, kad blogai, nežino, neturi informacijos. Kas tuo klausimu nesidomi ir nenori turėti tos informacijos, jos neturi, bet tas, kas nors kiek domisi ir kas tuo yra susirūpinęs, tos informacijos dabar turi pakankamai. Kaip rodo apklausos, šiuo metu, bent šiuo metu, informacijos apie euro įvedimą žmonėms netrūksta. Bet sakau, kas ko nors nenori, tai turbūt nežino, neturi.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pretendente, atsakėte į visų norėjusių klausti klausimus. Dėkoju už pristatymą ir prisistatymą.

Kolegos, pateikus kandidatūrą ir prisistačius dėl tolesnės procedūros nėra balsuojama. Turime tiktai sutarti dėl to, kas svarstys. Tradiciškai Lietuvos banko valdybos kandidatūrą svarsto Biudžeto ir finansų komitetas. Taip pat yra numatyti svarstymai frakcijose. Kviečiame frakcijas pareikšti pageidavimus ir suderinti laiką su kandidatu, kada norėtų su juo susitikti ir pateikti jam galbūt daugiau klausimų.

Taip pat noriu jus informuoti, kad prie šio klausimo mes grįšime jau gruodžio 22 d., t.y. baigiantis šiai sesijai, ketvirtadienį. Kolegos, tuo šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.

Darbo kodekso papildymo 162¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-163(5*) (priėmimas)

Pereiname prie darbotvarkės 7 klausimo – Darbo kodekso papildymo 162¹ straipsniu įstatymo projekto Nr.XP-163. Priėmimo stadija. Pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Socialinių reikalų ir darbo. Jo pirmininką A.Sysą kviečiu į tribūną trumpai referuoti Seimo nariams, kas šioje stadijoje yra nauja. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo šioje posėdžių salėje buvo užregistruotos dvi pataisos. Jas pateikė ponas G.Šileikis ir ponas A.Čaplikas. Jos viena kitai prieštarauja. Komitetas prieš keletą dienų apsvarstė ir vienbalsiai pritarė pono G.Šileikio pateiktai straipsnio redakcijai. (Balsai salėje) Seimas dabar apsispręs. Pagal Statutą pirmiausia turime apsispręsti, kokiai pataisai pritariam.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, replikas galite pateikti numatyta tvarka. Dabar dar kviesčiau gerbiamąjį pranešėją likti tribūnoje. Eilės tvarka buvo pristatyta komiteto išvada dėl šioje stadijoje gautų pasiūlymų. A.Čaplikas buvo pirmas teikiantysis. Žvelgiant į pasiūlymo esmę, iš dalies į jo pasiūlymą buvo atsižvelgta. Ar jūs norėtumėte, kad vis dėlto būtų svarstomas.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Norėčiau.

PIRMININKAS. Prašom pristatyti savo siūlymo esmę.

A.ČAPLIKAS. Aš tiktai norėčiau dėl to. Tikslinausi, šiaip jau Seimas po svarstymo pritarė pono E.Žakario išplėstinei pataisai, kuri apima ir mano pataisą. Tai aš dar kartą grįžtu prie savo siūlymo. Siūlymas paprastas ir aiškus: švenčių dienos, kurios sutampa su išeiginėmis dienomis, turėtų būti įstatymo nustatyta tvarka perkeliamos į Kalėdų laikotarpį. Aš manau, kad komitetas, pagaliau pripažindamas, kad tokia teisė mūsų įstatymuose yra ir ją reikia įteisinti, padarė žingsnį. Bet nežinau, kodėl komitetas užsispyrė ir eina truputį neteisingu keliu. Todėl manau, kad tos dienos perkeliamos, tos dienos, kurios sutampa, švenčių su išeiginėmis, turi būti perkeltos į Kalėdų laikotarpį. Tai, mano manymu, ne tik teisingas sprendimas, tai yra tam tikra prasme ir protingas sprendimas. Ženkime link to pasaulio, kuriame mes norime gyventi. Jeigu šiandien nerandame galimybių įteisinti kalėdines atostogas kitu būdu, kaip mano siūlomas, tai padarykime bent pirmam kartui tai, ką dabar siūlau. Taip, iš karto neatsiras tradicijų, taip, bus tam tikros sumaišties, bet, patikėkite, po metų dvejų visi pamirš mūsų šitas batalijas, visos įmonės, įstaigos ruošis kalėdinėms atostogoms, atsiras tvarkingi režimai ir ciklai, baigsim finansinius metus taip, kaip gyvena kitos Europos Sąjungos valstybės, gruodžio 20 d. ir ramia širdimi, ne taip kaip dabar, pavogę… pametę draugus, šeimas, vaikus, bėgame ir imituojame darbą. Švęsime kaip ir visi normalūs žmonės. Aš dar kartą siūlau pritarti mano teikiamam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Tam, kad šitas siūlymas būtų svarstomas, reikia 29 Seimo narių pritarimo. Kolegos, balsuodami išsakykite savo nuomonę, ar pritariate, kad A.Čapliko pasiūlymas būtų svarstomas.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. 45 palaiko, kad būtų svarstoma. Taigi siūlymas buvo pristatytas, dabar komiteto nuomonė. Prašau. Po to po vieną kalbės už ir prieš.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia gerbiamasis A.Čaplikas pateikė savo pasiūlymą pačiam pirminiam įstatymo variantui, o ne tokiam, kokį mes svarstėme ir nubalsavome praeitą svarstymą posėdžių salėje. Iš principo pono A.Čapliko pasiūlymo galima iš viso nesvarstyti, nes jis pateiktas nestatutiškai, ne tam projektui, dėl kurio mes čia diskutuojame. Vienas dalykas.

Antras dalykas, aš pakartosiu tai, ką sakiau praeitą kartą, kodėl komitetas apsisprendė nepritarti pono A.Čapliko pasiūlymui. Gerbiamieji kolegos, šita pataisa ir bet koks įstatymas priimamas visiems Lietuvos gyventojams, o ne atskiroms grupėms. Taigi jeigu dauguma Lietuvos piliečių dirba paslaugų sektoriuje, mes niekaip neįsivaizduojame, kad tarp Kalėdų ir Naujųjų metų bus toks laikotarpis, kai visi nedirbs. Todėl ir kitų šalių praktika yra tokia, kad tada yra atskirai tikslinės Kalėdų atostogos. O dėl tokio varianto, kai poilsio ir švenčių dienos sutampa, kitose Europos šalyse yra kita diena po tų švenčių ir poilsio sutapimo dienos, tai yra kitas pirmadienis. O šiuo atveju, kai pas mus yra dvi šventės šeštadienį ir sekmadienį, būtų pirmadienis ir antradienis papildomai, todėl komitetas ir nepritaria.

Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, mes negalime dabar dėl jos balsuoti, reikia, kad ponas G.Šileikis taip pat pristatytų. Čia bus alternatyvus balsavimas, nes įstatymas susideda iš vieno straipsnio.

PIRMININKAS. Aš supratau jūsų siūlymą, tačiau dabar noriu ir pasitarti su jumis, ir pasiūlyti tokią tvarką. Vis tiek eilės tvarka, pagal tą laiką, kaip yra registruota, turi būti balsuojama dėl pono A.Čapliko siūlymo. Po to mes svarstysime G.Šileikio pasiūlymą. Jeigu bus pritarta G.Šileikio pasiūlymui, atitinkamai juo bus pakeistas tas variantas, kuris būtų jau kitoks. Šiuo atveju mes svarstome pagal pasiūlymų registravimo datas eilės tvarka. Štai tokia logika. (Replika iš salės: „Nereikalingas darbas“.) Dabar vienas kalba už, vienas – prieš. A.Matulevičius – dėl A.Čapliko pasiūlymo.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamieji kolegos, aš, gerbdamas komiteto pirmininką poną A.Sysą, žinau, kad jis visą laiką į kitus pasiūlymus iš pradžių žiūri kreivai. Panašiai buvo dėl Joninių, o dabar pats labai maloniai jas švenčia, kiek žinau. Lygiai taip pat dabar dėl pono A.Čapliko pasiūlymo. Per daug čia buvo tempta guma, jau šiemet buvo galima padaryti kalėdines atostogas žmonėms, ir nereikia sakyti, kad Europos Sąjungoje mažai žmonių dirba paslaugų srityje. Tie žmonės, kurie dirba, jie dirba ir atitinkamai už tai gauna didesnius pinigus, jeigu dirba atostogų metu. Aš tikrai retai, bet šiuo atveju labai protingą A.Čapliko pasiūlymą remiu vien dėl to, kad žinau, kad Lietuvos žmonės labai mėgsta šventas Kalėdas, mėgsta šitą periodą ir nori šeimose labai gražiai atšvęsti. Kalėdinės atostogos tarp Kalėdų ir Naujųjų metų būtų nauja tradicija, kai būtų nueita nuo anų laikų, kai tarp Kalėdų ir Naujųjų metų imituojama, kad dirbama, o iš tikrųjų, atsiprašant, yra gurkšnojama, arba geriama, švenčiama darbuose. Taigi palaikykime gerbiamojo A.Čapliko pasiūlymą.

PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė prieš – G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS (LF). Gerbiamieji kolegos, išties tai yra alternatyvus balsavimas. Jeigu įsigilintumėte į mano siūlymą, tai mano siūlyme yra labai aiškiai pasakyta, kad leistume pačiam žmogui pasirinkti. Pirmiausia neturime atimti iš jo tų švenčių dienų, o antras, pats svarbiausias momentas, kad pats žmogus turėtų nuspręsti, ar jis nori tą švenčių dieną persikelti į artimiausią darbo dieną, ar tą dieną pridėti prie atostogų, ar tą dieną perkelti į Kalėdų dienas. Tai yra mano siūlymo esminė nuostata. Pagaliau nespręskime už žmones mes visi, o pačiam žmogui leiskime pasirinkti tuos tris variantus. Ir tai būtų, mano manymu, tikrai žmogiška ir suprantama. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Dar kartą noriu pasakyti, kad dėl Seimo narių pasiūlymų nėra balsuojama alternatyviai, o kiekvienas iš jų svarstomas ir arba jam pritariama, arba ne. Taigi dabar mes balsuojame dėl Seimo nario A.Čapliko pasiūlymo, susijusio su šio įstatymo projektu. Kolegos, balsuodami išsakykite savo nuomonę.

Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 25, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta. Dabar yra Seimo nario G.Šileikio pasiūlymas, kuriam komitetas pritaria. Kolega Šileiki, trumpai pristatykite savo siūlymą.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų, manau, pasirinkimas turėtų tekti pačiam žmogui, kai žmogus nusprendžia dėl poilsio – savo poilsį, savo šventę panaudoti kartu pabūti su šeima, kartu pabūti su draugu, su draugais. Svarbiausia, kad tas žmogus galėtų susitarti su darbdaviu, ar jis gali šią dieną pridėti prie atostogų, ar ši diena būtų jo poilsio diena artimiausią darbo dieną, arba žmogus tą siūlymą pateiktų, kad galėtų būti Kalėdų atostogos. Taigi leiskime pačiam žmogui pasirinkti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Tam, kad siūlymas būtų svarstomas, nes jis jau buvo registruotas po to, kai svarstė pagrindinis komitetas, reikia 29 Seimo narių pritarimo. Kolegos, balsuodami išsakykite savo nuomonę.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Už – 65, prieš – 1, susilaikė 19. Pritarta, kad siūlymas yra svarstomas, jis buvo pristatytas. Dar trumpai referuokite, pone pirmininke, komiteto nuomonę.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, labai paprastas pavyzdys. Šiais metais ir Kalėdos, ir Naujieji metai būtų šeštadienį ir sekmadienį, du kartus pasikartoja. Tai paprasčiausiai pagal pono G.Šileikio pataisą pirmadienis, šiuo atveju antradienis po Kalėdų, būtų laisva diena ir sausio 2 d., pirmadienis, irgi būtų laisva diena. Aš manau, tai geriausiai komentuoja tokie dalykai, ir tai yra galimybė ir tikimybė, kad kiekvienas Lietuvos darbuotojas galės tuo pasinaudoti, nes bet koks nukėlimas į kitą datą po pusmečio… Pirmiausia tai gali būti nenaudinga ir darbuotojui, nes jis gali tuo nepasinaudoti, jeigu, pavyzdžiui, pakeičia darbo vietą. Ar kitas darbdavys turi jam suteikti atostogas už tas dvi dienas, pavyzdžiui, kurias dirbo iki to, ar ne. Dėl to yra labai daug techninių klausimų, nes komitetas vis dėlto apsisprendė pritarti tokiai europietiškai tradicijai, kad yra kita diena. Jeigu tai yra poilsis, už ją yra neapmokama ir darbdaviai šiuo atveju nepraras daugiau lėšų, nes, jeigu tai būtų didesnis laiko tarpas ir šventinės dienos, tai paprasčiausiai reikėtų mokėti dvigubai. Komitetas, vadovaudamasis visais argumentais, remia pono G.Šileikio siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratom. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Gal dar likite tribūnoje, gerbiamasis pranešėjau. Matysime, kuo baigsis epopėja. E.Masiulis – nuomonė už.

E.MASIULIS (LF). Gerbiamieji kolegos, tikrai kviesčiau pritarti šiai įstatymo pataisai, juo labiau kad ir artėja šventės. Aš tikiuosi, kad Seimas dar galėtų suspėti priimti šį įstatymą bent jau iki Naujųjų metų.

Kita vertus, prisiminkime savo situaciją – Seimas metus diskutuoja dėl savo atostogų. Šiandien yra situacija, kad dėl tarpų tarp sesijų yra lyg ir paliekama spręsti Seimo nariams pagal savo valią. Tai kiek atostogų šiandien turi Seimo narys ir kiek atostogų turi Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis kasdieninį darbą? Aš manau, kolegos, kad dėl kelių dienų, kurios iš tikrųjų sutampa su šventėmis, perkelti jas į artimiausias darbo dienas ir padaryti nedarbo dienomis… Mes net neturėtume dėl to diskutuoti. Aš manau, žmonėms tai būtų labai teisingas, suprantamas ir priimtinas įstatymas, o ekonomine prasme tik dar labiau, mano supratimu, padidėtų prekyba, suaktyvėtų paslaugų sektorius ir mes turėtume ir ekonominį rezultatą. Taigi kviesčiau pritarti gerbiamojo G.Šileikio teikiamam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Žakaris – nuomonė prieš. Prašom, kolega.

E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš nenorėčiau, kad būtų klaidinami Seimo nariai (nežinau, dėl kokių priežasčių), nes siūlymas, kuriam buvo pritarta po svarstymo… taip yra perkeliama į Kūčių dieną ir po to likusios dienos po Kalėdų. Tačiau yra antroji sakinio dalis, kad kolektyvinėje sutartyje arba šalių susitarimu galima susitarti kitaip, vadinasi, galima susitarti ir… į pirmą darbo dieną po švenčių. Yra visos galimybės, tik yra nuoroda, kad jeigu kolektyvą tai tenkina, tai bus perkelta taip, kaip siūlome. Taigi tikrai nereikia klaidinti, akcentuojant visai kitus dalykus. Todėl pasisakau prieš šį siūlymą ir agituoju balsuoti už tą patį siūlymą, kuriam buvo pritarta po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome, kolegos. Formuluoju klausimą, dėl ko balsuosime. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nario G.Šileikio teikiamo siūlymo, kuriam pritarė pagrindinis komitetas.

Balsavimo rezultatai: 94 užsiregistravo, 58 – už, 17 – prieš, 17 susilaikė. Pasiūlymui pritarta.

Taigi ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pritarus pasiūlymui, turime apsispręsti dėl viso įstatymo projekto. Priėmimo stadija. Kolegos, vienas straipsnis. Taigi keturi – už, keturi – prieš. J. Olekas – nuomonė už. Prašom.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pakviesti pritarti pateiktam įstatymo projektui. Šiuo įstatymu mes grąžiname Lietuvos dirbantiesiems jų teisę į poilsį švenčių dienomis. Manau, kad tai yra teisingas sprendimas. Vyko ilgos diskusijos, kokiu būdu tai padaryti. Pasirinktas variantas, už kurį pasisako didesnė dalis Seimo narių tiek iš Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, tiek ir socialiniai partneriai, todėl kviesčiau balsuoti ir pritarti. Aš manau, kad žmonės galės pasirinkti būdą. Iš tikrųjų palikta galimybė kolektyvinėje sutartyje numatyti ir kitaip perkelti švenčių dienas, todėl kviesčiau balsuoti už šį pateiktą projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. R. Dagys – nuomonė prieš.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, nėra ko čia džiaugtis, kad mes grąžiname žmonėms tai, ką iš tikrųjų turime grąžinti atgal. Jeigu mes ką padarome blogai, tai jokio džiaugsmo tikrai nematau ir nemanau, kad mes turėtume pritarti tokioms pataisoms. Iš tikrųjų ko mes norime? Mes norime sutvarkyti savo šventes ir palaikyti tas šventes, kurios iš tikrųjų mums visiems yra brangios, stiprina šeimą, sudaro galimybę bendrauti tarpusavyje, aplankyti artimus žmones. Ar mes norime palikti tai savieigai? Dažniausiai tos keturios dienos ar kiek ten jų bus bus prarastos dėl įvairių darbdavio susitarimų su darbuotojais. Žinant, kaip veikia mūsų kolektyviniai susitarimai, palikti tai savieigai ir chaosui… Ar mes vykdome tam tikrą valstybinę politiką, kuri mums yra svarbi, neatsižvelgiant į tai, kaip kas tiki ar netiki Dievą… Bet iš tikrųjų kalėdinės šventės yra tas laikotarpis, kuriuo stiprinamos mūsų šeimų tradicijos, stiprinamas tarpusavio bendravimas. Tai yra gerumo šventė. Ir jeigu mes, kaip ponas A.Sysas siūlo čia tokią kosmopolitinę nuostatą, tai įgyvendinsime, tai mes nieko nepasiekiame. Todėl siūlau šiam įstatymui nepritarti, nes jis iškraipo pačią esmę.

PIRMININKAS. Ačiū. H.Žukauskas – nuomonė už.

H.ŽUKAUSKAS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kiek aš bandau žiūrėti, niekur nematau blogybės – matau vien gėrį, todėl ir balsuosiu už. Aš manau, kad principas yra labai teisingas ir be reikalo čia yra kovojama ir laužomos ietys dėl autorystės. Man atrodo, ir ponas A.Čaplikas galėtų visiškai palaikyti šį pono G.Šileikio siūlymą, nes principas yra tas, kad tos dienos nedingtų ir būtų grąžinamos tiems žmonėms kaip šventinės dienos. Nematau dėl to blogio, siūlau iš viso visiems balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Na, pirmas žingsnis link teisybės žengtas, bet žingsnis, kaip čia gerai pasakė ponas R.Dagys, berods, be jokios valstybinės politikos krypties – suteikti dar vieną išeiginę dieną. Keista mūsų politika. Ir darbiečiai, kurie taip sutriko… Aš galiu tik pakartoti: kalbėti apie šeimos stiprinimą, tradicijų stiprinimą – pirmieji, realų darbą daryti – tai tauta tegul daro, mes palauksime; skelbti prioritetą žmonių poilsiui ir kokybiškam gyvenimui – pirmieji, realų darbą daryti – mes vėl į krūmus. Na, aš vėlgi sakau: žingsnis žengtas. Aš tikiuosi, po kokių trijų mėnesių vėl įregistruosiu šią Darbo kodekso pataisą ir iki kitų metų vis tiek sieksiu, kad per trejus metus Seimas susiprotėtų ir pagaliau įteisintų kalėdines atostogas. Tarpinis, pusinis žingsnis – tiek to, bet, aš manau, po dvejų metų mes turėsime normalias kalėdines atostogas, kokias turi visa Vakarų Europa.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Sysas – nuomonė už.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad apie kokią nors globalią politiką šiuo klausimu nėra ko kalbėti. Iš principo aš norėčiau pasakyti ir pakartoti, kad turbūt visi sėdintys salėje supranta, kad ir iš principo pritariame galimybei suteikti papildomą poilsio dieną, kai švenčių ir poilsio dienos sutampa. Ginčas kyla dėl to, kada tą padaryti. Nukėlimas į Kalėdas būtų tikrai labai gražus dalykas, bet turbūt visi mokate skaičiuoti, kad savaitėje yra penkios dienos. Maksimaliai dienų, kurios gali sutapti, yra keturios. Vis tiek viena diena niekaip… Ji yra darbo diena, ją reikės kilnoti, prašyti papildomai atostogų ar ko nors. Taigi jeigu mes gerai dirbsime, pasieksime tokį lygį kaip kitos Europos Sąjungos valstybės, mes galėsime kalbėti apie papildomas kalėdines atostogas, kokios yra kitose šalyse, kurios būtų vieną savaitę – nuo Kalėdų iki Naujųjų metų, ir tada nebūtų jokių ginčų, nes šiuo atveju pasiūlymas, kada nekelti… Pirmiausia būtų problemų ir daliai darbuotojų. Mes žinome, kokie darbo santykiai šiandien vyrauja – nevisiškai teisėti. Jeigu yra 34 tūkst. įvairių nusižengimų, tai aš įsitikinęs, kad dalis paprasčiausia nepasinaudotų jomis. Todėl tas variantas, už kurį mes balsavome, yra pats priimtiniausias, jį galima iš karto patikrinti ir pasinaudoti juo. Todėl kviečiu balsuoti už šį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. E.Žakaris – nuomonė prieš.

E.ŽAKARIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Prieš išrenkant į Seimą, 15 metų dirbau įmonėje ir prieš kiekvienas Kalėdas girdėdavau darbuotojų prašymą ir norą, kad tarp Kalėdų ir Naujųjų galėtų švęsti ir nedirbti. Tas siūlymas buvo remiantis žmonių norais, o labiausiai man gaila dėl gruodžio 24 d., Kūčių dienos. Kai pagal tradiciją žmonės turi puošti eglutę, kai turi būti ruošiamas stalas, dabar siūloma, kad tą dieną reikia dirbti. Todėl aš iš principo pritardamas, kad reikia grąžinti tas dienas, dėl šios nuostatos, kad atiduotume pirmą darbo dieną, esu prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinė nuomonė už – G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad teisingai po svarstymo nusprendėme leisti žmogui pačiam pasirinkti, duoti galimybę pasirinkti ir nedingtų nė viena diena… būtų šventės diena. Žmogus galėtų pats vienokiu ar kitokiu būdu švęsti, būti su šeima, visomis tomis geromis, gražiomis mintimis, idėjomis, kurias jūs minėjote ir sakėte. Nenorėdamas toliau agituoti, siūlyčiau kreiptis į Seimo Pirmininką ir šio įstatymo pataisą priimti ypatingos skubos tvarka, nes artėja Kalėdos, kaip tik per Kalėdas ir Naujuosius metus šis įstatymas įsigaliotų ir žmonės galėtų pasinaudoti tomis galimybėmis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinė nuomonė prieš – E.Klumbys.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, vis dėlto aš pirmiausia noriu pasakyti, kad valstybės šventės yra valstybinės politikos dalis. Seimas nustato, kada jos yra, ir jos yra visai valstybei, visai tautai. Taip pat norėčiau pasakyti, kad valstybinių švenčių kompensavimo dienos taip pat turėtų būti valstybės politika. Manyčiau, kad turėtų būti suteikta teisė Vyriausybei metų pabaigoje ar metų pradžioje pasakyti labai aiškiai, kada valstybėje, kokios visų metu dienos bus kompensuojamos. Įsivaizduokite, bus tokia situacija, man atrodo, kitais metais Žolinė bus antradienį, mes švęsime sekmadienį, tada pirmadienį dirbsime, o po to už Žolinę bus kompensuojama trečiadienį. Kur kas logiškiau būtų, kad išeiginė diena būtų pirmadienis ir kad būtų bendra valstybės politika. Kas iš to išeis? Išeis taip, kad dabar… ypač tai aktualu valstybiniam sektoriui. Tarkime, imkime muitines, kas žinos, koks užsienio verslininkas žinos, kad tą dieną muitinė pasirinko kaip išeiginę. Manau, šis siūlomas projektas geras tik tuo, kad tos dienos yra kompensuojamos, o pats turinys, kaip tas yra daroma, – man atrodo, mes, Seimas, darome didelį chaosą. Užuot padarytume tvarką, mes darome dar didesnę netvarką. Tai nėra gerai.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme po keturias nuomones už ir prieš. Kolegos, dabar turime apsispręsti balsuodami… (Triukšmas salėje) Jeigu galėčiau paprašyti jūsų dėmesio, formuluoju klausimą balsavimui. Balsuojame dėl Darbo kodekso įstatymo papildymo 162¹ straipsniu, registracijos Nr.XP-163, priėmimo. Kolegos, išsakykite savo nuomonę balsuodami. Gerbiamasis kolega Klumby, dabar vyksta… Kolega Klumby, dabar vyksta balsavimas, prašyčiau susitelkti į tai. (Šurmulys salėje)

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. 60 – už, 1 – prieš, 29 susilaikė. Įstatymas, registracijos Nr.XP-163, priimtas.

Repliką po balsavimo – A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, kolegos, kad priėmėme teisingą sprendimą. Norėčiau kalbėti dėl dienų kilnojimo. Mačiau, kad vėl yra parengtas Vyriausybės nutarimas net 3 dienas kitais metais iš šeštadienio kelti į kitas dienas. Tai, manau, yra labai blogas precedentas, nes niekur kitose Europos valstybėse nerasite, kad būtų daromi tokie dalykai, t.y. kilnojimas. Mes gyvename bendroje Europos erdvėje. Užsienio verslininkas susiruošia į Lietuvą, o čia, pasirodo, kad vėl dar kartą kažkas nukelta. Niekas taip nedaro. Šventė yra trečiadienį ir švenčia trečiadienį. Šventė yra pirmadienį, ją ir švenčia. Todėl bandykime irgi tą daryti, o ne užsiimti kilnojimais. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Būtų galima Seimui padėkoti tik už pusinį sprendimą. Aš niekaip nesuprantu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pono A.Syso baubų, kuriais jis gyvena. Ar tas siūlymas, kuris iš tikrųjų buvo protingas, kuriam visi pritarėme, o kažkodėl balsavimo metu visą laiką atmetame, ir argumentai, kad nukentės dirbantieji, kad kažkokiu būdu susitars, yra protingas, na, niekaip nesuprantu…

Jeigu aš gerai supratau poną A.Sysą, tai jis kitų metų pradžioje… Pone Sysai! Pone Sysai, ar aš gerai supratau? Jūs įregistruosite įstatymo pataisą, kuri įteisins kalėdines atostogas ne mano siūlomu būdu, o visiškai atskiru įstatymu. Jau tada bus visiškas „ištvirkimas“ švenčių prasme.

PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, mes, atrodo, tikrai padarėme didžiulį chaosą. Leidome pasirinkti kaip nori, vienos įstaigos tada poilsiaus, kitos poilsiaus kitą dieną, vieni kolektyvai susitars vieną dieną, kiti – kitą dieną, o kiti apskritai nesusitars, nes niekas neleis jiems susitarti, nes darbdavys darys su juo, ką nori, ir apskritai atostogų greičiausiai nematys, kaip dabar yra. Už tokią dovaną žmonės tikrai neturės ko dėkoti. Siūlyčiau Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kuris pakeitė mūsų sprendimą po svarstymo, jau eiti kalėdinių atostogų dabar, nes, aišku, jis jau dabar nedarbingas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-693(2*) (priėmimo tęsinys)

Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 8 klausimą – Medžioklės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-693. Primenu, buvo išsakyti motyvai, tik mums liko balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo. Taigi, kolegos, prašau jūsų dėmesio. Balsuojame dėl Medžioklės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo, Nr.XP-693. (Triukšmas salėje)

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: už – 50, prieš – 10, susilaikė 12. Įstatymas, Nr.XP-693, priimtas.

Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-129(3*) (priėmimo tęsinys)

Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 9 klausimą – Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-129. Priėmimo stadija. Dėl vedimo tvarkos – J.Razma.

J.RAZMA (TSF). Vėl turiu abejonių, ar sąžiningai balsuojama. Pavyzdžiui, pažiūrėkite, į dešinės pusės nuo posėdžio pirmininko paskutinę eilę. Pagal balsavimo rezultatus ten tik vieno nėra. Pagal sėdėjimą kiek kitaip atrodo. (Balsai salėje) Pažiūrėkite, antra eilė šimtu procentų turi būti. Vis dėlto kažkas negerai su sąžiningu balsavimu. (Balsai salėje) Gal galėtų būti tokia tvarka, kad salės tvarkdarys nuolat pereitų ir ištrauktų korteles, padėtų jas po pulteliu iš tų suolų, kuriuose nėra Seimo narių, nes nuolat sukčiaujama.

PIRMININKAS. Labai jums dėkui. Tikrai siūlau kiekvienam asmeniškai Seimo nariui į tai atkreipti dėmesį, taip pat pagalvoti ir dėl kaimynystėje esančių mygtukų maigymo. Šiuo atveju gongas buvo, balsavimo rezultatai yra užfiksuoti. Jeigu kas nors manote, kad yra nesąžininga ar dar kas nors, kelkite klausimą, žiūrėkite konkretų atvejį. Manau, už rankos pačiupus, turėsime rezultatą.

Kolega A.Ivanauskas. Prašom.

A.IVANAUSKAS (DPF). Mano balsavimas turėjo būti už. Atsiprašau, suklydau balsuodamas.

PIRMININKAS. Kolegos, gongas buvo ir niekas prieš gongą nebuvo prie mikrofono. Kolegos, šiuo atveju netgi galiu jums pasakyti remdamasis Etikos ir procedūrų komisijos išvada, kad balsai žodžiu nėra įskaičiuojami. Tai yra tokia tradicija Seime ir precedentai susiklostė… Šiuo atveju įstatymas yra priimtas, yra pasakyta Seimo nario, protokole ir stenogramoje tai atsispindės.

Kolegos, judame į priekį. Įstatymo, kurio svarstymą aš jau paskelbiau, yra priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją J.Čekuolį pateikti, kas yra naujo priėmimo stadijoje.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, po svarstymo Seimo posėdyje yra gauta mūsų kolegės Seimo narės D.Teišerskytės pataisa. Komitetas buvo susirinkęs šiandien ryte, ją svarstė ir šiai pataisai nepritarė. Kitų pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, bet vėlgi aš noriu atkreipti dėmesį, kad Seime jau buvo išklausyti ir motyvai, ir liko tik balsavimas. Kolegos, dėl pasiūlymo, kuris yra registruotas ir nėra laikomasi terminų, mes negalime nesilaikydami Statuto balsuoti. Todėl turime apsispręsti dėl viso įstatymo projekto. Nuomonės dėl motyvų taip pat buvo pasakytos. Prašom, kolegos, balsuojant pasakyti, ar pritariame įstatymo projektui Nr.XP-129. Priėmimo stadija. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 78.

Balsavimo rezultatai: 66 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Įstatymas, projekto registracijos Nr.XP-129, priimtas.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 10, 11, 16, 32, 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Statuto papildymo 15¹, 15², 15³, 15⁴, 15⁵, 15⁶ straipsniais bei 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr.XP-331(4*) (svarstymo tęsinys)

Kolegos, rytinio posėdžio darbotvarkės dešimtasis klausimas, manau, vienas įdomesnių – Seimo statuto pakeitimai, susiję su Seimo narių darbo sąlygomis ir atsakomybės įtvirtinimu. Projekto registracijos Nr.XP-331. Primenu, kad buvo padaryta svarstymo pertrauka. Komitetų išvados pasakytos, diskusijoje nuomonės taip pat buvo pareikštos. Todėl pereiname prie pasiūlymų svarstymo, o tam, kad galėtume sklandžiau svarstyti, į tribūną kviečiu pagrindinio – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J.Sabatauską. Svarstysime gana daug Seimo narių pateiktų pasiūlymų. Jeigu pritartumėte, gerbiamasis pranešėjau, eilės tvarka.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke.

PIRMININKAS. Ar taip priimtina?

J.SABATAUSKAS. Taip. Eilės tvarka ar chronologine, ar pagal straipsnius? Geriau chronologine, nes komitetas svarstė keturis kartus.

PIRMININKAS. Iš pradžių taip, kaip yra išvadoje surašyti pasiūlymai, kurie buvo svarstyti. Pirmiausia ypač tuos, kuriems nėra pritarta. Eilės tvarka yra Seimo nario P.Jakučionio du siūlymai, kuriems iš dalies yra pritarta. Klausiu, gerbiamasis kolega Jakučioni, ar norite, kad dėl jų būtų balsuojama?

P.JAKUČIONIS (TSF). Pateikiau tris pasiūlymus: vienam pritarta, dviem iš dalies. Aš sutinku su komiteto nuomone ir neprašau balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Taigi dabar E.Klumbio siūlymai. Pirmasis siūlymas yra susijęs su 10 straipsnio 3 punktu. Jam komitetas nepritarė. Kolega Klumby, prašom pateikti siūlymą.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, dabar Statute yra taip išdėstyta, kad Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų nariai gali būti dviejų komitetų nariai. Tačiau realiai yra tokia praktika, kad Europos reikalų komiteto nariai yra dviejų komitetų nariai, privaloma dviejų, o Užsienio reikalų komiteto yra privilegijuota padėtis. Todėl aš siūlau panaikinti šį, mano nuomone, nelogiškumą, kad Užsienio reikalų komitetas yra toks, kaip ir visi, o Europos reikalų komitetas yra išskirtinis, kiekvienas Europos reikalų komiteto narys yra ir kito komiteto narys.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes Užsienio reikalų komitetas yra minimas Konstituciniame akte dėl narystės Europos Sąjungoje ir šiuo požiūriu turi konstitucinį statusą ir panašias teises kaip Europos reikalų komitetas. Todėl jis turi būti minimas čia, šio straipsnio 3 dalyje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Dabar viena nuomonė už, viena prieš. E.Zingeris – nuomonė, palaikanti kolegą E.Klumbį. Prašom.

E.ZINGERIS (TSF). Ne, mano nuomonė, atsiprašau, visiškai priešinga, palaikau poną Julių.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Aš konstatuoju tai, ką matau, kaip užsiregistravote. Prašom. Nuomonė prieš. Supratome.

E.ZINGERIS. Aš palaikau nuomonę, nes tai yra specifinis komitetas (aš dalyvavau jį kuriant prieš daugybę metų) ir jis turi savo specifikas, kurios yra visiškai skirtingos. Todėl valstybine, konstitucine prasme aš visiškai pritarčiau ponui Juliui, kad turi likti taip, kaip yra. Ačiū.

PIRMININKAS. Kuriam dabar iš ponų Julių? Pranešėjui.

E.ZINGERIS. Komiteto pirmininkui. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Supratome. Niekas nenorėjo pritarti kolegai E.Klumbiui. Antrą kartą dėl savo paties siūlymo kalbėti jūs negalite. Pasiūlymas buvo pateiktas ir jis yra išdėstytas raštu. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nario E.Klumbio pasiūlymo, susijusio su 10 straipsnio 3 dalimi.

Už – 14, 28 – prieš, 26 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Toliau Seimo nario E.Klumbio siūlymas, susijęs su 11 straipsnio 5 dalimi. Komitetas nepritarė. Prašom, kolega Klumby, pateikti siūlymą. 11 straipsnio 5 dalį siūloma papildyti dviem naujais sakiniais.

E.KLUMBYS. Buvo 10 straipsnio 3 dalis, o dar aš siūlau dėl 10 straipsnio 6 dalies.

PIRMININKAS. Tam siūlymui pritarta.

E.KLUMBYS. Tam pritarta? Jau nereikia ar ne?

PIRMININKAS. Nebent norėtumėte, kad nebūtų pritarta.

E.KLUMBYS. Dabar aš nelabai žinau, dėl kokio siūlymo.

J.SABATAUSKAS. Dėl apeliacijos svarstymo Seime.

PIRMININKAS. Eilės tvarka ketvirtasis jūsų siūlymas. 11 straipsnio 5 dalis.

E.KLUMBYS. Šitą aš atsiimu.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Jeigu tikrai žinote, ką atsiimate.

E.KLUMBYS. Taip, žinau.

PIRMININKAS. Tvarka. Tai šiek tiek palengvina mūsų darbą.

Kolegos, E.Klumbio siūlymas, susijęs su 15¹ straipsnio 2 dalimi. Komitetas nepritarė. Pats paskutinis jūsų siūlymas, devintasis.

J.SABATAUSKAS. Išvada yra 6 puslapyje.

E.KLUMBYS. Jeigu galima, perskaitykite, kad susigaudyčiau.

J.SABATAUSKAS. Išvados, pagrindinė…

PIRMININKAS. Apie Seimo nario teisę skųsti Seimo valdybos sprendimą dėl darbo užmokesčio sumažinimo.

E.KLUMBYS. Kadangi nepritariu, tą irgi atsiimu.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Kolega E.Klumbys atsiima siūlymą. Taigi visi jo siūlymai, dėl kurių Seimas dar turėjo apsispręsti, apsvarstyti.

Seimo narys V.Domarkas teikia siūlymą dėl 15³ straipsnio 4 dalies. Gerbiamasis kolega Domarkai, pateikite savo siūlymą, kuriam nepritarė komitetas.

V.DOMARKAS (DPF). Aš atsiimu savo siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Domarkas atsiima.

Eilės tvarka toliau yra Seimo nario J.Jaruševičiaus ir kitų Seimo narių grupės pasiūlymas. (Balsai salėje) Taip, nebent. Judam toliau. Kolegos J.Jaruševičiaus siūlymas susijęs su 15³ straipsniu. Klausčiau, ar juos visus dėl 15³ galime laikyti vienu pasiūlymu, ar kiekvieną iš jų atskirai reikėtų?.. Kolega Jaruševičiau?

J.JARUŠEVIČIUS (DPF). Gal kiekvieną atskirai…

PIRMININKAS. Gerai. Eilės tvarka pradedame nuo 1 dalies, kuriai nepritaria Seimas. Prašom pateikti siūlymą.

J.JARUŠEVIČIUS. Šią dalį atsiimu.

PIRMININKAS. Šitą atsiimate. Gerai. Eilės tvarka toliau dėl 15³ straipsnio 9 dalies išbraukimo. Prašom pateikti.

J.JARUŠEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis siūlymas susijęs su tuo, kad paskirtis ir tvarka nustatoma valdybos sprendimu. Šiandien mes jos nematome, negirdėjome, nežinome, kokia ta paskirtis, kokia tvarka gali būti nustatyta. Ar tai atsiskaitytinai, ar neatsiskaitytinai. Manyčiau, kol nėra tos tvarkos arba šiame įstatyme nėra aiškumo, kaip tai daroma, atsiskaitytinai ar neatsiskaitytinai, arba paskirtis ir tvarka nežinoma, tokios normos įstatyme išvis neturėtų būti. Todėl prašau balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

J.SABATAUSKAS. Ačiū. Komitetas nepritarė, nes Konstitucinio Teismo nutarime pasakyta aiškiai, kad turi būti tokia tvarka. Kita vertus, turime pasitikėti Seimo valdyba, preziumuojame iš anksto, kad Seimo valdyba iš tikrųjų priims protingus sprendimus, kad nepiktnaudžiaus savo teise. Nėra pagrindo nepasitikėti Seimo valdyba. Mes jau turėjome vasarą tam tikrą laikotarpį, per kurį Seimo valdyba priėmė tikrai protingą sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius – nuomonė už kolegos J.Jaruševičiaus pasiūlymą.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Aš manau, kad reikia palaikyti šį pasiūlymą, nes jis yra protingas. Jeigu mes remsimės ta prerogatyva, kad iš tikrųjų į Seimą tauta išrenka tiktai „žulikus“, kurie galvoja, kaip ką nors apgauti, tada taip, tada rinkime įvairius kvitukus, pririnksime jų pilnus maišus. Bet kur surasime tiek buhalterių, kad jie tai patikrintų ir apskaičiuotų? Vieną kartą supraskime, kad sovietai ir tai atsisakė kadaise tų… nenoriu pasakyti negražaus žodžio, tų visokių nesąmoningų ataskaitų, visokių kvitų rinkimo. Jeigu parlamentinėms išlaidoms skirta lėšų, aš domėjausi, kaip yra Europoje, niekas nerenka jokių kvitų, jokių čekių. Siūlau, kad ir mes šiam pasiūlymui pritartume ir nedarytume tokių nesąmonių.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir ateityje kviesčiau nesakyti negražių žodžių.

A.MATULEVIČIUS. Aš ir nesakiau.

PIRMININKAS. Dabar J.Veselka. Nuomonė prieš pasiūlymą.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, mes turbūt prieš valandą balsavome už tai, kad labdara būtų aiškiai reglamentuota, jeigu pažeidžiami įstatymai, kad būtų tam tikras apmokestinimas, jeigu pinigais dalijama. Manau, visi Seimo nariai labai sutinka su finansine drausme. Iš tikrųjų dėl pinigų, pateiktų įsigyti kanceliarinėms prekėms, pavyzdžiui, galėtų galioti tokia nuostata: už pusę to vieno vidutinio atlyginimo neatsiskaitome, o už kitą pusę atsiskaitome. Būtų laisvas mandatas labai suderintas ir griežta finansinė atskaitomybė.

PIRMININKAS. Dėkui. Dar komiteto nuomonę nori patikslinti…

J.SABATAUSKAS. Kolegos, aš turiu priminti, kad prieš tai yra pritarta kolegos P.Jakučiono siūlymui dėl šios straipsnio dalies. Taigi… (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū.

J.SABATAUSKAS. Manau, nėra prasmės svarstyti.

PIRMININKAS. Taip, nėra bendro sutarimo dėl šio siūlymo. Komitetas nepritarė. Turime balsuoti. Taigi balsuojame dėl Seimo nario kolegos J.Jaruševičiaus ir kitų Seimo narių grupės teikiamo pasiūlymo dėl 15³ straipsnio 9 dalies išbraukimo.

Užsiregistravo 86. Balsavimo rezultatai: 58 – už, 13 – prieš, 12 susilaikė. Pasiūlymui pritarta.

Dėl šio straipsnio 10 dalies išbraukimo – kolega J.Jaruševičius. Prašom.

J.JARUŠEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jeigu pritarta šiam pasiūlymui, tai tuomet nebetenka prasmės ir tolesnė norma. Todėl siūlyčiau balsuoti ir už ją. Siūlau ją išbraukti. O dėl atsiskaitymo tvarkos iš tikrųjų reikia teikti mums dar iki priėmimo aiškų pasiūlymą, kuriame būtų nustatyta ta atsiskaitymo tvarka arba šių pinigų panaudojimo tvarka ir mokesčių mokėjimo tvarka. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, tačiau tai nėra susiję ir tiesiogiai neišplaukia iš prieš tai priimto sprendimo, jeigu mes kalbame apie atskiros institucijos kontrolės funkcijos vykdymą. Prašom komiteto nuomonės. Aš tik noriu pasakyti, kad šis siūlymas yra svarstomas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas tuo metu nepritarė, nes buvo manoma, kad Etikos komisija turi tokią funkciją atlikti. Bet aš turiu priminti, nes paskui mes svarstysim kitus siūlymus, kad iš principo iš dalies tai tiesa. Bet tuo metu komitetas tam siūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius. Nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų siūlau pritarti šiam siūlymui, nes, priėmus prieš tai buvusį siūlymą, šis punktas netenka prasmės. Antras dalykas, kad jeigu tai būtų priimta, kaip yra parašyta projekte, tada iš tikrųjų, patikėkite manimi, kitame posėdyje ar po mėnesio mes spręstume, kad reikia įsteigti Etikos ir procedūrų komisijos atskirą departamentą, daug etatų buhalterių ir kontrolierių, kurie tuos visus čekius ir kvitukus tikrintų. Tai tada iškyla klausimas, ar apsimoka, nes tas administravimas kainuos brangiau negu tai, kas yra suteikiama? Jeigu mes pasitikim parlamentaru, tai pasitikėkim, jeigu ne, tai ne. Galim apskritai padaryti laisvamanių Seimą, t.y. dirbantį visuomeniniais pagrindais, dirbame tada, kada norime, ir nieko negauname, jokių išlaidų, jokių pinigų, nieko. Ir taip galima. Bet jeigu yra parlamentinė demokratija, yra nuolat dirbantis parlamentas, tai jis turi dirbti. Galų gale, jeigu yra Seimo nariai, tai jais arba pasitikima, arba ne. Ačiū. Siūlau pritarti pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Salamakinas. Kita nuomonė.

A.SALAMAKINAS (LSDF). Atleiskite, bet tiek pranešėjo, tiek gerbiamojo A.Matulevičiaus nelabai supratau. Man atrodo, reikėjo pasisakyti prieš, t.y. už, bet dabar turiu kalbėti prieš. Kodėl vis dėlto aš pritariu, kad Etikos komisijai paliktume tą sakinį, kad vykdo kontrolę? Vis tiek Konstitucinis Teismas pasakė, kad turi būti kontrolė, tačiau čia nėra kalbama apie jokius čekiukus, apie visa kita. Bet jeigu Etikos komisija gauna skundą, kad yra piktnaudžiaujama, kažkas, sakysime… Vieną pavyzdį pasakysiu, kai Seimo narys naudoja ne savo transportą, o kažkokios firmos transportą ir nemoka už tas paslaugas, Etikos komisija turėtų įsikišti. Todėl šis sakinys tikrai reikalingas, kad kontrolė išliktų. Bet jokiu būdu, kartoju, apie čekiukus čia nėra šnekama. Jokių čekiukų Etikos komisija nerinks, bet prie bendros kontrolės turėtų būti palikta, kad Etikos komisija atlieka tam tikrą kontrolę.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, turime balsuoti. Taigi dėl 15³ straipsnio išbraukiant šio straipsnio 10 dalį, kaip siūlo kolega J.Jaruševičius ir dar dalis kartu teikiančių Seimo narių. Prašom balsuodami pasakyti, ar pritariate tokiam siūlymui.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: 52 – už, 8 – prieš, 21 susilaikė. Pasiūlymas priimtas.

Dėl vedimo tvarkos – E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamasis pranešėjau, kaip supratau, jūs dabar informavote, kad šitam siūlymui komitetas nepritarė, taip?

J.SABATAUSKAS. Toje stadijoje taip, bet paskui buvo…

E.KLUMBYS. Po to buvo mano lygiai toks pat, ir komitetas pritarė. Manau, objektyvumo dėlei reikėjo apie tai ir informuoti, nes galutinis komiteto sprendimas buvo pritarti šiam siūlymui. Labai negražiai išeina, manau, kad yra nuslepiami tam tikri esminiai faktai.

J.SABATAUSKAS. Nenuslepiami, o tiesiog tam neatėjo laikas.

PIRMININKAS. Gerai. Atkreipsime į tai dėmesį. Siūlau dirbti toliau. Toliau svarstome kolegos J.Jaruševičiaus ir Seimo narių grupės pasiūlymus, susijusius su 15⁴ straipsnio nuostatomis. Norėčiau paklausti, ar kolega J.Jaruševičius irgi norėtų išskaidyti šį siūlymą, ar jis laikytinas kaip vienas?

J.JARUŠEVIČIUS. Siūlau laikyti kaip vieną ir kviečiu balsuoti kaip už vieną.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom argumentuoti savo teikimą.

J.JARUŠEVIČIUS. Siūlau išbraukti žodžius, trečias siūlymas, iš 15⁴ straipsnio 1 dalies išbraukti žodžius „administracinės ribos miesto“, t.y. Vilniaus administracinės ribos, ir įrašyti žodžius „administracinio centro“, kad teisingiau būtų atspindėtas tas atstumas, kuris būtų nuo administracinio centro, o ne nuo administracinės ribos. Administracinės ribos kinta, miestas plečiasi ir tolsta, t.y. didėja tas atstumas. Tai viena.

Siūlau iš projekto išbraukti žodžius „paskutiniuosius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos neturėjusiam nuosavybės teise gyvenamojo ploto“. Manau, tai yra perteklinis reikalavimas arba įstatymo norma, kuri čia neturėtų būti įrašyta.

Taip pat siūlau išbraukti sakinį „Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, buvęs Seimo narys ir su juo gyvenantys jo šeimos nariai per 10 dienų privalo išsikelti iš užimamų patalpų ir visiškai atsiskaityti už gyvenimą Seimo viešbutyje“. Tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų pateiktą antrą siūlymą turime atskirti, nes jie nėra tapatūs. Dėl pirmojo, susijusio su atstumais, dėl automobilių naudojimo ir skaičiavimo. Komiteto nuomonė, nepritarus komitetui.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, čia yra du siūlymai, tai yra asmenys, kurie 5 metus iki to momento, kai jie prašo Seimo viešbučio, turėjo nuosavybę ir, tarkime, ją pardavė, po mėnesio paprašo viešbučio ir gauna tą viešbutį visiškai nemokamai, nemoka už jokius patarnavimus. Iš esmės tai prieštarautų tai pačiai to viešbučio suteikimo logikai. Kiti asmenys, kurie atvyksta iš kitų vietovių, palieka savo gyvenamąsias patalpas, už kurias, už patarnavimus ir toliau moka, nors jie ten negyvena. Logika yra tokia: viešbutis suteikiamas, kad nereikėtų žmogui, tiksliau, Seimo nariui, turėti papildomų išlaidų. Tačiau čia yra galima terpė piktnaudžiavimams. Tapai Seimo nariu, perleidai savo nuosavybę savo vaikams ir gyveni nemokamai, arba pardavei ir iš to, nenoriu sakyti, pasipelnei ar nepasipelnei, čia kitas klausimas. Bet čia tikrai ir asmenims, kurie pretenduoja gauti iš valstybės gyvenamąsias patalpas, toks pat principas irgi yra įtvirtintas. Kodėl mes turėtume būti kitokie?

Dėl atstumo. 25 km atstumas iki Vilniaus administracinės ribos – kolega siūlo keisti „iki administracinio centro“. Komitetas nepritarė, nes nėra galimybės nustatyti tikslią to centro vietą. Kita vertus, jau tokia tradicija buvo daugelį metų. Manome, nėra prasmės keisti.

Bet iš esmės dėl nuosavybės perleidimo ir Seimo viešbučio gavimo nemokamai tai tikrai nepritartina.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi į dvi dalis išskaidome pasiūlymą dėl 15⁴ straipsnio 1 ir 2 dalies. Dėl to dabar balsuosime. Kolegos, niekas dėl motyvų nenorėjote kalbėti. Prašom balsuoti ir išsakyti savo nuomonę.

22 – už, 15 – prieš, 43 susilaikė, pasiūlymui nepritarta.

Dėl 5 dalies išbraukimo. Pasiūlymas buvo pateiktas, jis taip pat buvo pakomentuotas. H.Žukauskas – nuomonė už pasiūlymą. Iš pradžių – komiteto nuomonė. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Atsiprašau, kolegos, aš tikrai nekomentavau. Kolegos siūlo apskritai išbraukti tą dalį, kurioje numatyta, kad per 10 dienų, nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, turi išsikraustyti. Komitetas iš dalies pritarė siūlymui, tiksliau, pakoregavo terminą: vietoj 10 dienų komitetas siūlo 30 dienų. Bet siūlo nepritarti visiškai atsisakyti tos normos, kad paskui nekiltų problemų kitos kadencijos Seimui susirinkus dirbti, jeigu kai kurie kolegos, tarkime, kai nebus jokio termino, neišsikraustys iš Seimo viešbučio. Todėl šiam konkrečiam siūlymui dėl išbraukimo 10 dienų termino nepritarta.

PIRMININKAS. Niekas nenorėjo kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom, kolegos, pasiruošti ir balsuoti dėl to, ar pritariame Seimo nario J.Jaruševičiaus ir kitų kolegų siūlymui išbraukti 15⁴ straipsnio 5 dalį.

3 – už, 23 – prieš, 59 susilaikė, pasiūlymui nepritarta. Taigi apsvarstėme su 15⁴ straipsniu susijusius pasiūlymus, kuriuos teikė Seimo narių grupė su kolega J.Jaruševičiumi.

Eilės tvarka judame į priekį. Yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto keletas siūlymų. Ar kolega A.Sysas pasirengęs pateikti tuos siūlymus, kuriems nepritarė pagrindinis komitetas? Yra bent du – trečiasis ir ketvirtasis. Dėl 15³ straipsnio atitinkamos nuostatos. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Mes siūlome, kad Seimo Pirmininko reprezentacinės išlaidos būtų trys vidutiniai darbo užmokesčiai, kaip yra kitų aukščiausiojo lygio šalies pareigūnų.

PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto nuomonė.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nusprendė nepritarti šiam siūlymui, nes buvo balsuojama dėl alternatyvos. Kaip žinote, darbo grupė pateikė du variantus. Tai yra 12 mėnesinių vidutinių dydžių ir 3. Komitetas pritarė 12.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Čekuolis – nuomonė, palaikanti siūlymą, kurį teikia papildomas komitetas.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Visiškai teisingai. Posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, trumpai kalbant, tris VMDU šioms reikmėms turi šalies Prezidentas, taip pat ir Ministras Pirmininkas. Manytume, kad ir Seimo Pirmininkas turėtų turėti 3, o ne 12, kaip yra siūloma projekte, todėl kviečiu pritarti papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonei.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, niekas nenorėjote kalbėti prieš papildomo komiteto nuomonę. Balsuodami pasakykite savo nuomonę, ar pritariate 15³ straipsnio pakeitimui, kaip siūlo papildomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Replika iš salės: „Komitetas nepritarė, o čia… čia politinis klausimas, kiekvienas sprendžia pats“.)

Kolegos, dar kartą noriu prašyti jūsų dėmesingumo! Mes dabar balsuojame dėl trečio pasiūlymo, kurį teikia papildomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuris buvo pateiktas ir argumentuotas. Balsuodami pasakykite savo nuomonę. (Replika iš salės: „Dėl Seimo Pirmininko reprezentacinių lėšų. Už – tai už 3, prieš – už 12“.)

Užsiregistravo 84. 67 – už, 1 – prieš, 15 susilaikė. Pasiūlymui pritarta.

15² straipsnio 1 dalis, kurią teikia papildomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kolega Algirdai Sysai, kviesčiau jus pateikti komiteto poziciją.

A.SYSAS. Siūlome, kad tarnybinis automobilis su vairuotoju priklauso tik Seimo Pirmininkui, kaip tai yra Danijos Karalystėje, kur panašus parlamentas ir žmonių skaičius vienodas.

PIRMININKAS. Ačiū. Pagrindinio komiteto nuomonė.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui, tačiau pritarė kitam siūlymui, kuriuo numatoma ne tik Seimo Pirmininkui, pavaduotojams, bet ir opozicijos lyderiui.

PIRMININKAS. Kolegos, prieš šį siūlymą nori kalbėti… Vis dėlto kaip, kolega Dagy? Prieš. Prieš šį siūlymą kalba kolega R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, man atrodo, šiandien mums nereikėtų per daug šiuo atveju diskutuoti. Yra tvarka, kuri nusistovėjusi, visi Seimo nariai važiuoja savo automobiliais, bet parlamento vadovai turi tą galimybę naudotis automobiliu su vairuotoju. Čia turbūt tikrai nėra koks nors didelis nusižengimas ir lėšų švaistymas. Lygiai taip pat komitetas pritaria alternatyvai, kuri, man atrodo, išlygina visas teises. Todėl abejoju, ar reikėtų tokias nuostatas mums priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys palaiko.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, aš manau, kad mes einame… Vėliau bus pasiūlymų, didiname skaičių žmonių, kuriems skiriami automobiliai su vairuotojais. Manau, kad šioje situacijoje turėtų būti aiškiai nustatyta, kad automobilis su vairuotoju priklauso Seimo Pirmininkui, ir taškas.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi balsuojame dėl 15² straipsnio 1 dalies pasiūlymo, kurį teikia papildomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom pasakyti savo nuomonę, ar pritariame šiam siūlymui.

Užsiregistravo 89. Balsavimo rezultatai: 42 – už, 17 – prieš, 30 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Kolegos, apsvarstėme papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymus.

Dabar svarstome Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą, kuriam taip pat nebuvo pritarta. Kas iš komiteto būtų pasirengęs pateikti? Ką reiškia atsiimate? Tai yra institucijos nuomonė ir nėra kitokios nuomonės pareikšta, kad atsiima. Klausčiau, gal kolega B.Bradauskas… Kviečiu B.Bradauską pateikti Biudžeto ir finansų komiteto teikiamą siūlymą, kuriam nepritaria pagrindinis komitetas. Jeigu teisingai suprantu, jūs esate komiteto pirmininko pavaduotojas. Taip? (B.Bradausko replika: „Taip, bet aš nesu pranešėjas“) Prašom. Buvote. (Balsai salėje) Ar aišku, ką jūs turite pateikti? Gerai. Ar yra kas nors iš Biudžeto ir finansų komiteto narių, kas būtų pasirengęs? Kolega R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, kadangi man teko Biudžeto ir finansų komitete kuruoti tuos klausimus, susijusius su tų projektų finansine dalimi, galiu pasakyti, jūs matote du pasiūlymus, kuriuos pateikė Biudžeto ir finansų komitetas. Čia buvo pirmas pasiūlymas – iki diskusijų tarp Seimo frakcijų seniūnų, o antrasis pasiūlymas jau yra įvertinus seniūnų susitarimą. Galioja tas antrasis. Čia techniškai mes nespėjome panaikinti savo pirmojo sprendimo. Čia buvo du variantai, esame už antrąjį variantą.

PIRMININKAS. Gerai. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, dabar norėčiau jums pateikti šį pasiūlymą. Dėl jo mes vis tiek turėsime apsispręsti balsuodami. Kolegos, išties yra siūlymas pakeisti projekto 5 straipsnį, susijusį su 15³ straipsnio 3 dalimi, kuriame yra siūloma atitinkamai numatyti kompensacijas išlaidoms, susijusioms su parlamentine veikla. Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas tam nepritaria.

Gerbiamasis pranešėjau, prašom.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo pritarta Seimo narių grupės, tai yra visų frakcijų atstovų, siūlymui, todėl šiam siūlymui buvo nepritarta.

PIRMININKAS. Kolegos, mes formaliai turime balsuoti, nes nėra raštu gauta kitokios komiteto nuomonės. Aš gal klausčiau, ar bendru sutarimu mes galėtume konstatuoti, kad nepritariame Biudžeto ir finansų komiteto išvadai? Ačiū. Dėl to apsispręsta bendru sutarimu.

Kolegos, apsvarstėme anksčiau pateiktus Seimo narių pasiūlymus, tačiau jau po to, kai svarstė pagrindinis komitetas, buvo gautas dar vienas paketas Seimo narių siūlymų, susijusių su Seimo statuto pakeitimais. Juos būtų galima suskirstyti taip pat į dvi grupes. Tuos, kurie atitinka 48 valandų reikalavimą, aš siūlyčiau svarstyti. Visi kiti nebus svarstomi, nes nėra praėjusios 48 valandos. Eilės tvarka. Nuo kurio siūlytumėte, gerbiamasis pranešėjau, pradėti?

J.SABATAUSKAS. Yra gruodžio 2 dienos siūlymai.

PIRMININKAS. Nuo kurio siūlote pradėti, nes jų yra įvairių, ir dabar jau principas… Pagal įregistravimo datą?

J.SABATAUSKAS. …yra kolegų V.Žiemelio, J.Pinskaus ir E.Zingerio siūlymas.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Dėl 15³ straipsnio 6 dalies. Komitetas jam pritarė.

PIRMININKAS. Nežinau, kuris iš teikėjų, kolega V.Žiemelis ar kas nors kitas, yra pasirengęs? Taip. V.Žiemelis. Prašom, pateikite savo ir dar dviejų kolegų teikiamą siūlymą, susijusį su 15³ straipsnio 6 dalimi.

V.ŽIEMELIS (TSF). Šio pasiūlymo esmė yra ta, kad kaip ir komitetų pirmininkams, pavaduotojams, komisijų pirmininkams ir pavaduotojams, taip pat ir pakomitečių pirmininkams būtų nustatytas tam tikras telefoninių pokalbių tarifas. Esmė tokia. Matyt, buvo pamiršta, kad yra ir pakomitečių pirmininkai. Tai buvo toks pateiktas pasiūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip, komitetas jau informavo, kad pritaria šiam siūlymui. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Ne, nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo narių 15³ straipsnio 6 daliai teikiamo pasiūlymo. Aš preziumuoju, kad 10 Seimo narių, palaikančių, kad būtų svarstoma, yra. Taigi balsuojame, ar pritariame trijų Seimo narių – V.Žiemelio, J.Pinskaus ir E.Zingerio – siūlymui.

Balsavimo rezultatai: 88 užsiregistravo, 66 – už, 1 – prieš, 15 susilaikė. Pasiūlymui pritarta.

Toliau, gerbiamasis pranešėjau, kurį siūlytumėte svarstyti?

J.SABATAUSKAS. Taip pat mano siūlymas dėl Statuto papildymo 16¹ straipsniu. Šio siūlymo esmė yra tokia. Kadangi kartu su Statuto pataisomis yra siūlomas Seimo narių darbo sąlygų įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas, nes, perkėlus iš to įstatymo daugelį normų į Statutą, lieka labai mažai straipsnių, būtent tie likučiai, jeigu taip galima sakyti, perkeliami į Statutą. Tai yra susiję su frakcijų darbuotojais, kad frakcijų darbuotojų skaičių ir apmokėjimo sąlygas nustato valdyba, atsižvelgdama į frakcijos narių skaičių. Į pareigas seniūno teikimu juos priima Seimo kancleris. Tokie papildymai. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, tai yra formalus, iš esmės tvarką paaiškinantis pakeitimas. Ar galime bendru sutarimu jam pritarti? (Balsai salėje) Dėkui už supratimą. Pritarta bendru sutarimu Seimo nario J.Sabatausko pasiūlymui, susijusiam su nauju 16¹ straipsniu.

Toliau yra E.Klumbio ir J.Razmos pasiūlymai. Nuo kurio dabar galėtume?.. Gal eilės tvarka E.Klumbio, nes anksčiau registruotas, taip?

J.SABATAUSKAS. Galima, nors mes iš esmės juos svarstėm kartu, nes daugelyje vietų jie yra arba tapatūs, arba panašūs.

PIRMININKAS. Taip, eilės tvarka pradedam nuo E.Klumbio pasiūlymo 10 straipsnio 3 daliai. Prašom. Tuoj įjungsiu.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, šis siūlymas jau buvo atmestas anksčiau. Nekorektiška būtų siūlyti iš naujo.

PIRMININKAS. Ačiū, supratom. Dabar dėl 10 straipsnio 6 dalies.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, bazinio įstatymo 10 straipsnio 6 dalies 1 sakinyje yra siūloma, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdžiai būtų atviri. Dabar yra siūloma nuostata, kad jie yra tik uždari. Manau, kad tai yra labai klaidinga nuostata. Mes, regis, diskusijų metu jau buvom sutarę, kad Seimo komitetų, komisijų posėdžiai yra atviri. Uždari yra išimtiniais atvejais. Statute yra surašyta, kokie yra uždarų ir Seimo, ir Seimo komitetų posėdžių pagrindai. Manau, kad tas, kas norima įtvirtinti, kad yra tik uždari, yra labai klaidinga nuostata, ir aš kviečiu pritarti mano siūlymui.

PIRMININKAS. Taip, ačiū. Tam, kad šis ir kiti siūlymai būtų svarstomi, reikia 10 Seimo narių pritarimo. Ar mes (minutėlę!) galim sutarti, taupydami laiką, kad pritariame, jog būtų svarstoma? Ačiū. Pagrindinio komiteto nuomonė.

J.SABATAUSKAS. Kolegos, tame pačiame posėdyje mes svarstėme ir kolegos J.Razmos siūlymą, kuris pasiūlė išvis išbraukti šį sakinį, t.y. nenustatyti jokių kraštutinumų, nes kolega E.Klumbys siūlo kitą kraštutinumą, kad tik… (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Taip, kolegos…

J.SABATAUSKAS. Kolega siūlo vietoj žodžių „tik uždari“ rašyti „atviri“. Kolega J.Razma išvis pasiūlė sakinį, kuriame pasakyta, kad Etikos ir procedūrų komisijos posėdžiai yra tik uždari, išbraukti. Vadinasi, lieka taip, kaip Seimo statute yra nustatyta tvarka visiems komitetams ir nuolatinėms komisijoms: posėdžiai paprastai yra atviri, tačiau komitetas ar komisija gali nuspręsti dėl tam tikrų atvejų, kad jie gali būti uždari. Mes pritarėm kitam variantui, kuriame išvis nebūtų šio sakinio.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka – nuomonė už kolegos E.Klumbio siūlymą.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man labai keista, kai galima nustatyti, kad Etikos ir procedūrų komisijos posėdžiai uždari. Iš tikrųjų Statute yra įvardyta, kada gali būti uždari. Tai rimti dalykai, kada gali būti tokie. O šiaip labai logiška, kad visi žinotų, jog tie posėdžiai atviri, nes aš nežinau, ką ten galima uždaryti. Etika ir procedūros – pažeidei tą, pažeidei tą… Tik nuslėpti viską nuo spaudos, kad galima vienaip ar kitaip… Todėl, aš manau, reikia palaikyti E.Klumbio, kad kas kas, o Etikos ir procedūrų komisijos posėdžiai visada būtų atviri.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – R.J.Dagys. Prašau.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai nenorėčiau pritarti tokiai nuomonei, nes iš tikrųjų kuo mes norim paversti Etikos komisiją – dar viena organizacija, kuri atliks cirko funkciją, nes vėl visi transliuos ten tarpusavio pokalbius, ypač kai kurių mūsų Seimo narių, kurie visą laiką juos mėgsta. Tai žiūrėkim, kas mums tada naudinga: ar mes turime spręsti savo problemas ir informuoti žiniasklaidą tada, kai priimamas sprendimas atvirai kalbantis su kolegom, išklausant jų nuomonę, ar mes darom spektaklį. Tai mes ir turime pasirinkti. Jeigu spektaklius, tada pritarkime šiam siūlymui. Jeigu kalbame apie tai, kad norime išnagrinėti klausimus iš esmės, tai aš manau, kad Etikos ir procedūrų komisija yra tokia vieta, kurioje mes turėtume ieškoti sutarimo. Man atrodo, komiteto sprendimas pritarti J.Razmos pasiūlymui tuo klausimu yra kur kas išmintingesnis. Kiekvieną kartą komisija apsispręs, kokius klausimus, ką ji gali nagrinėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nario E.Klumbio pasiūlymo, susijusio su 10 straipsnio 6 dalies pirmuoju sakiniu.

9 – už, 19 – prieš, 43 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Dabar E.Klumbio siūlymas dėl 11 straipsnio 1 dalies papildymo. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS. Aš tik noriu dar replikuoti, gerbiamieji kolegos, kad vis tiek posėdžiai Seimo nariams nebus uždari. Jūs turėsite teisę pagal Statutą dalyvauti bet kokiame posėdyje. Dabar toks yra mano siūlymas dėl bazinio įstatymo 1 dalies. Dėmesio, gerbiamieji kolegos! Šis siūlymas yra susijęs su jumis visais, nes tai bus susiję su jūsų praleistų posėdžių skaičiavimu.

Aš siūlau, kad neužtenka, kad dalyvavęs Seimo posėdyje bus tada, kai jis užsiregistravo per daugiau kaip pusę iš anksto numatytų, kaip tas buvo, bet aš dar siūlau papildyti: „ir numatytu laiku įvykusių balsavimu dėl teisės aktų priėmimo“. Dabar būna tokia situacija, kai „įmetamas“ koks nors klausimas. Sakysim, posėdyje nebuvo balsavimo, atsiranda vienas ar du balsavimai, jūs nedalyvaujate tuose balsavimuose ir toliau bus skaičiuojama, kad jūs nedalyvavote šiame posėdyje. Aš jums visiems siūlau, kad būtų tvarka, kad jūs žinotumėte, kada yra balsavimai, kad šiuose balsavimuose jums dalyvaujant bus skaičiuojama, kad jūs dalyvaujate, o jeigu neateisite, – nedalyvaujate. Jokie kiti ne laiku įvykę balsavimai nebus skaičiuojami.

PIRMININKAS. Ačiū. komiteto nuomonė.

J.SABATAUSKAS. Komitetas pritarė šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Kolegos, ar, taupydami laiką, mes galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Atsiprašau. Ir tikiuosi supratimo tų, kurie norėjo kalbėti dėl motyvų, mes tikrai atsiliekame nuo numatyto laiko. (Balsai salėje) Ačiū.

Yra Seimo nario E.Klumbio pasiūlymas dėl 15¹ straipsnio 1 dalies pasiūlymo, kuriam taip pat pagrindinis komitetas pritarė. Kolega Klumby, prašom. Truputį atstumą laikykite nuo mikrofono.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, tai yra susiję dalykai, manau, nereikia balsuoti, nes buvo pritarta prieš tai.

PIRMININKAS. Yra komiteto pritarimas, tai yra atskiras siūlymas. Ar galime pritarti jam taip pat bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.

Dar yra 5 pasiūlymas, kurį teikia kolega E.Klumbys, susijęs su 15… Ne. Dabar buvo dėl 11straipsnio 6… 15¹ pritarta. Toliau yra 15²… Gerai. Ačiū, kad grąžinate mano dėmesį. Dėl 11 straipsnio 6 dalies pasiūlymo, kuriam taip pat komitetas pritarė. Prašom pateikti.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, tai yra redakcinio pobūdžio pataisa, kuri detalizuoja. Manau, reikia pritarti.

J.SABATAUSKAS. Taip, čia iš tikrųjų redakcinė pataisa, komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū.

Yra likę dar keli kolegos E.Klumbio pasiūlymai, šeštasis – dėl 15² pasiūlymo. Prašom pateikti.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Taip, mes jau balsavome dėl šito. Mes jau apsisprendėme, tai dėl to paties neturėtume balsuoti.

E.KLUMBYS. Dėl 7 tas pats.

PIRMININKAS. Dėl 7, matau, irgi jau Seimas savo nuomonę išreiškė. Dėl 7 buvo pritarta, dėl 6 pritarimo nebuvo.

Toliau yra 15⁶ straipsnis – „Seimo nario darbo ir poilsio laikas“. Prašom pateikti siūlymą.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, šis mano siūlymas jau ne kartą buvo svarstytas ir sukėlęs daug diskusijų. Siūlau mūsų darbo ir poilsio laiką, kai mes dirbame ar leidžiame laiką tarp sesijų, jeigu nereikia dalyvauti Seimo komitetų, komisijų, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos ar frakcijų posėdžiuose, planuoti savarankiškai ir išbraukti nuostatą „jeigu Seimo valdyba nenustato kitaip“. Manau, patirtis rodo, kad Seimo valdyba kitaip nenustato, ir nereikia tos išlygos palikti. Mes patys mokame ir susitvarkome su savo darbu. Aš siūlau pritarti mano pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas nepritarė. Prašom nuomonę.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė, nes, kolegos, jūs jau balsavote dėl šios normos praeitą savaitę, kai ir buvo nustatyta jos galiojimo data iki 2008 m. gruodžio 1 dienos. Visas Seimas jau apsisprendė dėl to. Ne, dėl visos normos in corpore… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Klumby, prašyčiau, kai jums yra suteikiamas žodis, jūs ir kalbate. Dabar prašom nereplikuoti iš salės, nes trikdote darbą.

J.SABATAUSKAS. Balsavimas buvo už visą normą kartu su tais žodžiais „jeigu valdyba nenustato kitaip“.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme komiteto nuomonę. V.Žiemelis, palaikantis kolegos E.Klumbio siūlymą.

V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis vicepirmininke. Manyčiau, šiuo atveju gerbiamasis J.Sabatauskas nevisiškai teisus. Mes pratęsėme termino galiojimą, bet čia siūloma pataisa jau pratęstam terminui. Manyčiau, E.Klumbio pasiūlymas yra visiškai logiškas. Jeigu mes jau nutarėme, kad tarp posėdžių savo laiką planuoji pats savarankiškai, tai kam dar įrašyti tam tikrus galbūt būsimus ar nebūsimus darbus. Paprastai yra galimybių pratęsti sesiją, jeigu jau reikės…

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, tikrai atsiliekame nuo numatyto grafiko. Prašau labai lakoniškai mėginti dėstyti savo nuomonę. Dėl pasiūlymo, kurį teikia kolega E.Klumbys, susijusio su 15⁶ straipsniu, nesant bendro sutarimo, prašom balsuojant išsakyti savo nuomonę. (Balsai salėje: „Neveikia, neveikia…“) Taip, kolegos, technika neveikia. Dabar turime pasitelkti atsarginį variantą. Girdžiu siūlymus daryti pertrauką, nes kitas būdas yra… tikrai technika neveikia, mėginome keletą sykių. Yra skaičiavimo grupė, kuri gali darbuotis.

Taip, kolega A.Skardžius – dėl vedimo tvarkos.

A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų po 7 minučių yra planuojama pertrauka. Kol mes susirinksime, kol pradėsime skaičiuoti balsus, racionaliausia būtų susirinkti po pertraukos, kai bus pataisyta aparatūra, nes čia daug pataisų.

PIRMININKAS. Kolegos, mes turime sutarti, kad pertrauka iki vakarinio posėdžio, o nuo šio klausimo pradedame. Konstatuoju, kad dar lieka vieno nedidelio rytinio posėdžio klausimo priėmimo stadija. Todėl kviečiu 15 val. susirinkti gana gausiai. Atsiprašome dėl gedimų. Yra daroma pertrauka svarstant kolegos E.Klumbio siūlymą dėl 15⁶ straipsnio.

Pertrauka. Noriu paskelbti šios dienos rytinio plenarinio posėdžio pabaigą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.