Keturiasdešimtasis
(119) posėdis
2005
m. gruodžio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, mielieji kolegos signatarai ir kiti garbingi svečiai! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. gruodžio 15 d. rytinį plenarinį posėdį.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau dabar imtis 1 klausimo, o po to tarsimės dėl darbotvarkės ir dirbsime taip, kaip numatyta arba kaip sutarsime aptardami darbotvarkę. Niekas neprieštarauja?
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro P.Poškaus (1935-12-15 – 2004-01-05) pagerbimas
Taigi 1 klausimas yra signataro Petro Poškaus jubiliejaus paminėjimas, jo prisiminimas. Kviečiu į tribūną jo ir mūsų kolegą Mečislovą Treinį.
M.TREINYS. Aukštasis Seime ir jo svečiai! Nelengva išbandymų našta atiteko tiems, kurie brendo pokaryje. Tos kartos gyvenimas – tai ištisa pasirinkimų ir išbandymų enciklopedija. Ne visada pasisekusių pasirinkimų, bet visada lėmusių žmonių likimus. Nelengva buvo išlikti savimi nuolatos balansuojant tarp ano meto paragrafų ir žmogiškosios tiesos. Užtat ši karta į Lietuvos žemę ir istoriją įmynė nevienodus pėdsakus. Deja, tai karta, kurią jau retina laikas ir nelengvi išgyvenimai.
Šiandien mes minime vieno šios kartos atstovo, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Petro Poškaus 70-ąjį gimtadienį, nors jau greitai bus dveji metai, kai jo nebėra tarp mūsų.
Petras Poškus – varėniškis. 1954 m. baigė Vilniaus žemės ūkio technikumą, po to treji metai atiduoti tarnybai sovietų armijoje. Nuo 1958 m. Petras dzūkišką smėlį iškeičia į Šiaurės Lietuvos molį. Jis atsikelia į Biržų kraštą ir pačiame Latvijos pasienyje pradeda dirbti agronomu, po to daugiau kaip 30 metų dirbo „Laisvosios žemės“ kolūkio pirmininku. Neakivaizdžiai besimokydamas 1978 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultetą.
P.Poškaus vadovaujamas ūkis ilgą laiką buvo tarp ekonomiškai pajėgiausių Lietuvos ūkių. Galbūt kas nors paklaus, ar šio kolūkio klestėjimui nebuvo paaukoti ten dirbę žmonės, ar nebuvo paminti jų žmogiškieji interesai? Aišku, niekas nepasakys, kad ten tuomet galiojo kitokie įstatymai nei visoje sovietų Lietuvoje. Tačiau vertinant ano laikmečio vadovus tenka pasitelkti ne vien formalius teisinius, ekonominius, bet, svarbiausia, žmogiškumo kriterijus, kaip vienas ar kitas vadovas suderino valdžios ir savosios naudos interesus su jam pavaldžių žmonių interesais. Šiandien niekas Pačeriaukštėje (toks kaimo pavadinimas) neginčija, kad Petrui svarbiausia buvo to krašto žmonių interesai – ne tik ekonominiai, bet ir socialiniai, kultūriniai, sportiniai, religiniai. Ir ne visų šių interesų tenkinimą žmogaus labui valdžia toleravo. Reikėjo daug diplomatijos, takto ir, aišku, gerų gamybinių rodiklių. Petras taip sugebėjo dirbti pats ir talkai pasitelkti kitus.
1990 metų pradžia – Lietuvos nepriklausomybės laukimas, savotiškas adventas. 1990 m. vasario 25 d. rinkimams ypač ruošėsi dvi politinės jėgos: Lietuvos Sąjūdis ir LKP. Pabiržės 96 apygardoje pirmasis savo kandidatą iškėlė Sąjūdis. Rajono LKP lyderiai pasiūlė Petrui Poškui taip pat balotiruotis kandidatu į Aukščiausiąją Tarybą ir pažadėjo paramą. Tačiau daugelio nuostabai partijos paramos Petras atsisakė, nors balotiruotis sutiko. Pati rinkimų kampanija nepasižymėjo vingrybėmis, rinkiminių straipsnių apie jį pasirodė vos vienas kitas, ir tai daugiausia apie moralės dalykus, o ne pažadai rinkėjams. Rinkimų sėkmę lėmė Petro sukauptas ir visiems žinomas moralinis autoritetas. Nepaisant Sąjūdžio remtų kandidatų triumfo rinkimuose visoje Lietuvoje, P.Poškus nesunkiai įveikė savo oponentą – poetą iš Vilniaus. Aukščiausioji Taryba sulaukė nepriklausomo, mąstančio specialisto, jautraus žmogaus.
Ką dirbti Aukščiausiojoje Taryboje, Petrui dvejoti neteko. Pasirinko Agrarinę komisiją. Buvo jos nenuolatinis deputatas, nors ir toliau pasiliko ūkio vadovu. Aktyviai dalyvavo rengiant agrarinės reformos programą, įstatymų projektus, kurių pirmąja patikros laboratorija tapo jo vadovaujamas ūkis. Reformai prasidėjus tapo laikinosios administracijos, o vėliau vienos iš bendrovių vadovu.
Dirbdamas visuose baruose Petras stengėsi pritaikyti profesines žinias ir ilgametę patirtį. Posėdžių stenogramose užfiksuota tvirta Petro pozicija paremiant žemės ūkio bendrovių steigimo idėją ir ginant jų veiklos nuostatas. Per Petro vertinimo filtrą perėjo visi mokesčių įstatymai: kainodara, biudžetas, kaimo socialiniai reikalai. Daug kartų plenariniuose posėdžiuose Petras reiškė ir visos Agrarinės komisijos nuomonę.
Ir dar. Beveik visų pretendentų į aukštus valstybės postus Petras teiravosi apie jų požiūrį į kaimo reikalus. Jiems Petras klausimus formuluodavo meistriškai, vienur klausimas atskleisdavo tam tikrą pasiūlymą, kitur kritiką. Šitokia Petro taktika ne tik priversdavo pretendentą pasirodyti, kiek jis nuovokus kaimo reikalais, bet ir išrašyti vekselį palankiai pozicijai sprendžiant žemės ūkio reikalus ateityje.
Aukščiausiojoje Taryboje agrarininkai sutarė, kad žemės ūkyje būtini pokyčiai, tačiau nesutarė dėl reformos turinio ir jos įgyvendinimo būdų. Ypač išsiskyrė požiūriai į žemės grąžinimą, ir diskutuojant buvo svyruojama tarp kraštutinių nulinio ir restitucinio reformos variantų. Paprastai P.Poškaus pozicija būdavo kompromiso zonoje tarp negausių sutarimo ieškotojų. Tačiau skirtingai nuo kitų deputatų ūkio vadovų, P.Poškus vis dėlto balsavo už Žemės reformos įstatymą.
Aukščiausiojoje Taryboje vyko sudėtingos deputatų politinės tapatybės paieškos, nemaža jų dalis taip ir neišryškino savosios politinės krypties. Aišku, šie deputatai nepriklausė ir jokiai frakcijai. Petras taip pat pasiliko frakcijoms nepriklausančių deputatų grupėje. Jo logika buvo paprasta: priklausymas frakcijai trukdo tarnauti žmonėms, kurių pasitikėjimu deputatas išrinktas. Petras buvo tipiškas apygardos deputatas, žinantis, kokiam sluoksniui siekė valstybės palankumo. Tačiau, kad šitokiais deputatais visuomenė pasitikėtų, o parlamentas efektyviai dirbtų, reikia tvirtų, taurių, nesavanaudiškų asmenybių, kurių visada stokojama. Čia reikėtų pridurti, kad vėliau, jau nebūdamas Aukščiausiosios Tarybos deputatu, savo rajono taryboje kurį laiką buvo Krikščionių demokratų frakcijoje. Vadinasi, jis nusprendė, kad vienas lauke ne visada gali būti karys.
P.Poškaus, deputato ir vadovo, savaitės darbotvarkė buvo nusistovėjusi. Pirmadienį jis spręsdavo ūkio reikalus. Nuo antradienio iki ketvirtadienio dirbo Aukščiausiojoje Taryboje, dalyvaudavo plenariniuose posėdžiuose, o trečiadieniais dar ir Agrarinės komisijos posėdžiuose. Savaitgalis buvo skirtas susitikimams su rinkėjais. Aiškinti kaimui gyvybiškai svarbias agrarinės reformos nuostatas Petras ne kartą į savo apygardą kvietėsi ir kitus deputatus, atstovaujančius tiek politinei kairei, tiek ir politinei dešinei.
Biržų ir Pasvalio rajonų spaudos puslapiuose P.Poškus liko įamžintas nuotraukose atidengiant paminklus žuvusiems partizanams, atidarant rekonstruotų įmonių cechus. Jis buvo dažnas ir aktyvus tų rajonų tarybų svečias. Nemažai jo straipsnių ir interviu rasime to meto Biržų ir Pasvalio rajonų spaudoje. Priešlaikiniuose rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą, vykusiuose 1992 m. spalio mėnesį, P.Poškus nedalyvavo, nors buvo rėmėjų skatinamas tai daryti. Savo apsisprendimą jis komentavo taip: „Rinkimuose nedalyvauju todėl, kad negalėjau įvykdyti visų savo priešrinkiminių pažadų“. Kita priežastis – netobulas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas.
Petras buvo griežtai nusistatęs prieš proporcinę rinkimų sistemą, kai vietas parlamente dalijosi partijos ir visuomeninės organizacijos, o ne tarpusavyje kovojusios asmenybės. Kalbėdamas apie kandidatus į būsimą Seimą jis pabrėžė: svarbiausia, kad į Seimą ateitų dori, sąžiningi ir kompetentingi žmonės, kad jie nepasijaustų viską žinančiais vunderkindais. Kai kurios 1992 m. Petro išsakytos mintys skamba kaip jo agrarinės politikos credo. Jos nepaseno ir šiandien. „Vis turime prisiminti, kad vien tik kaltindami kitus ir pasyviai laukdami geresnių dienų nieko nesulauksime. Reikia dirbti kitaip ir į ateitį žiūrėti su perspektyva. Dabar kaime žmonės gyvena meditacinį laikotarpį. Sunku pasakyti, kiek jis tęsis. Ten, kur greičiau vystysis draugiški, kaimyniški, pagrįsti kooperacija santykiai, šis laikotarpis bus trumpesnis“ (citatos pabaiga). Manau, kad šie P.Poškaus žodžiai tiksliausiai atspindi jo siekį tuo audringu pertvarkos laikotarpiu, kuriam jis atidavė daug širdies, jausmo ir proto.
Išėjęs iš Aukščiausiosios Tarybos, Petras vadovavo bendrovei „Butautai“, buvo Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo narys.
1998 metais jis persikėlė gyventi į Vilnių. Vis labiau vargino silpnėjanti sveikata, ir 2004 m. sausio 5 d. P.Poškus mirė.
Susidūrus su garbingo žmogaus netektimi, man visada prisimena lietuvių egzodo poeto Henriko Radausko žodžiai: „Ir spindėjimą žalio lapo tu pasiėmei su savimi“. Nors šie žodžiai elegiški, bet eilėraščio pavadinimas optimistinis. Jis vadinasi „Sugrįžimas“. Šie žodžiai, manau, tinka kalbant apie mūsų kolegą Petrą.
Ir dar daugiau. Išdrįsiu pasakyti, kad savąjį pasirinkimą, tą „žaliojo lapo spindėjimą“, tu, signatare Petrai Poškau, visiems laikams įrašei į istoriją. Ji jau įvertino tave.
Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis profesoriau. Dabar siūlau visiems: ir Seimo nariams, ir čia esantiems signatarams, ir svečiams, artimiesiems, dar kartą prisimenant šviesų signataro atminimą, pagerbti P.Poškų tylos minute, susikaupimo minute.
(Tylos minutė)
Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, dabar kviesčiau pirmiausia registruotis. Prašom. Registruojamės.
2005 m. gruodžio 15 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
Kol kas 93 Seimo nariai. Referuoju, mielieji kolegos, ką pasiūlė Seniūnų sueiga, dėl ko susitarta. Pirmiausia papildomi 9 ir 10 klausimai. Jie buvo kilnojami, kaip prisimenate. Turime šiandien juos apsvarstyti, o kitą savaitę gal ir priimsim. Komiteto prašymu buvęs 10 klausimas dėl Seimo atstovų Europos Parlamente nukeliamas iki kitos savaitės. Sutarta, kad įrašomas 12 kompleksinis klausimas dėl VRM ar dėl vidaus tarnybos pulkų.
Dabar sudėtinga ir didelė yra opozicinių frakcijų siūloma darbotvarkė. Papildymai arba pataisymai yra tokie. 4 klausimo negalima nagrinėti, nes nėra Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvados. Turime pačioje pradžioje papildomai susitarti dėl Seimo sesijos darbų programos papildymo, nes priešingu atveju mums neišeis nagrinėti kai kurių opozicinės darbotvarkės klausimų.
Komitetų siūlymu papildomai yra įrašytas Darbo kodekso kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projektas ir du klausimai, kuriuos pasiūlė Audito komitetas, kita vertus, Sveikatos reikalų komiteto siūlymu į vėlesnį laiką yra perkelti buvę 4a ir 4 b klausimai, susiję su triukšmo valdymu. Štai tokie dalykai, kuriuos aprobavo Seimo seniūnų sueiga.
Matau, kolegos turi klausimų, tai siūlau iš eilės. Gal iš kairės į dešinę, juo labiau pagal senjoriteto principą. Kolega A.N.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom arčiau mikrofono.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš naudojuosi proga, kad netoli mikrofono stovi kolega Egidijus. Yra 2-8 klausimas, Nr.XP-400. Dėl šio nukentėjusių asmenų statuso dabar jau yra įstatymo pataisų projektas, svarstymo stadija. Kiek suprantu, šis kolegos siūlymas yra jo siūlymas tam projektui, ir jis yra svarstomas. Ar šis pateikimas nėra nereikalingas dubliavimas?
PIRMININKAS. Ačiū. Labai racionalus pasiūlymas. Jeigu kolega E.Klumbys su tuo sutiks, tai mes tada tikrai galėsime sutrumpinti darbotvarkę, juo labiau kad rezervinių klausimų sąrašas gana ilgas. Ačiū už pasiūlymą. Tikiuosi, kolega kalbės. Dabar A.Balsienė. Prašom.
A.BALSIENĖ (LDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu kreiptis į jus, kaip į pirmininkaujantį socialdemokratą, kad Išmokų vaikams kelių straipsnių pakeitimo įstatymas yra išbraukiamas iš darbotvarkės vien todėl, kad socialdemokratas premjeras ir socialdemokratas A.Sysas, komiteto pirmininkas, užvilkino šio labai svarbaus įstatymo svarstymą. Norėjau paklausti, ar yra taip, kad, kai šeimoje tėvas pykstasi su žmona, visada po kojomis pakliūna vaikai? Ar tikrai socialdemokratai yra susipykę su tauta, kad gaili prieš Kalėdas priimti dėl 25 litų paramos labiausiai skurstančių šeimų vaikams? Dabar tarp Baltijos šalių esame labiausiai skurstantys, t.y. turime skurstančius vaikus.
Kreipiuosi į jus, socialdemokratai: kas jums atsitiko?
PIRMININKAS. Ačiū. Šiuo atveju aš, kaip posėdžio pirmininkas, negaliu demonstruoti savo partiškumo. Matyt, buvo tam tikrų priežasčių, kodėl komitetas nespėjo apsvarstyti: turi daug darbo ar kas nors (gal pats komiteto pirmininkas paaiškins), bet yra formali priežastis – neapsvarstyta, taigi negalime įrašyti.
Kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau pasitikslinti, pradėti nuo to, ką pasakė gerbiamasis A.N.Stasiškis. Vis dėlto yra užregistruotas mano įstatymo projektas. Jis buvo sukėlęs tam tikrų diskusijų, prieštaravimų, nes buvo įtarta, kad gali prieštarauti Konstitucijai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė ir nustatė, kad neprieštarauja Konstitucijai. Todėl manau, kad turi būti pateikimas, o vėliau, svarstymo stadijos metu, turi būti sujungta. Taigi šiandien turi būti pateikimas.
PIRMININKAS. Aš iš karto atsakau. Tai, kolegos, yra jūsų, opozicijos frakcijų, reikalas. Jeigu jūs manote, kad turi būti nagrinėjama, tai aš negaliu teikti ką nors išbraukti ar ką kita daryti.
E.KLUMBYS. Taip. Toliau, gerbiamasis Seimo vicepirmininke, frakcijos vardu siūlome išbraukti 12 kompleksinį klausimą, susijusį su vidaus tarnybos pulkais. Manome, šis klausimas dar kelia didelių diskusijų, ir jis neturėtų būti šios dienos darbotvarkėje. Tai mes siūlome frakcijos vardu.
Taip pat frakcijos vardu siūlome išbraukti rezervinį 3 klausimą, tai yra Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektą. Taigi yra labai rimtas įstatymas. Jis planuojamas svarstyti 11.40 val., tada, kai pagal darbotvarkę yra skelbiama (11.40) pertrauka. Manau, nei 5, nei 10 minučių turbūt neužteks šiam klausimui svarstyti, todėl mes norime, kad šis klausimas būtų rimtai įtrauktas į pagrindinę darbotvarkę ir tokiu būdu būtų svarstomas.
Paskutinis klausimas. Noriu pasakyti, kad vakar Europos Parlamentas priėmė įstatymą, tiksliau, direktyvą, kad nuo 2007 m. birželio 1 d. mes visi būsime sekami. Taigi kaip balsavęs prieš Europos Sąjungą ir Europos Sąjungos Konstitucijos ratifikavimą noriu visus su tuo pasveikinti ir kartu noriu paprašyti, kad būtų išbrauktas mano, kaip iniciatoriaus, teikiamas 2-9 klausimas, t.y. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas, nes jį dar reikia peržiūrėti. Tai susiję ir su Europos Sąjungos vakar priimta direktyva. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl išbraukimo, jeigu tai yra suderinta su frakcija, nėra jokių problemų. Šitą galima lengvai padaryti. Tada iš eilės. Gal, Gintarai, šiek tiek vėliau, nes jau A.Butkevičius seniai stovi. Prašom. A.Butkevičius.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prašyčiau klausimą 1-10 Nr.XP-683 nukelti po mokesčių įstatymų projektų, nes 12 val. turiu labai svarbų pasitarimą.
PIRMININKAS. Ar ten yra daug pataisų?
A.BUTKEVIČIUS. Man atrodo, kad jos yra suderintos, tik vienai pataisai nėra pritarta. Manau, didelių diskusijų tikrai nebus.
PIRMININKAS. Jeigu Seimo nariai neprieštarautų, iš tikro tą galima padaryti. Ačiū. Dėl to nesiginčysim. Dabar dar kolega G.Steponavičius. G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LF). Labai ačiū. Liberalų frakcijos vardu norėtume, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas kreipimosi į Konstitucinį Teismą priėmimas, t.y. nutarimo projektas gerbiant Etikos ir procedūrų komisijos narių iniciatyvą. Juo labiau kad tai paspartintų ir 36 Seimo narių parašais patvirtintą iniciatyvą, kuri jau yra pasiekusi Konstitucinį Teismą. Taigi mes norėtume, kad dėl to būtų balsuojama, ir nereikėtų čia įvairiais procedūriniais dalykais šito stabdyti. Taip pat aš norėčiau paklausti jūsų, pone pirmininke, ir kaip darbotvarkių formuotojo. Yra dar vieną kartą pajuodintas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo projektas, kurio yra priėmimo stadija, Nr.XP-651. Jis vėl yra išbraukiamas. Ar jūs manote, kad iki sesijos pabaigos jis bus priimtas, ir kaip šis klausimas apskritai, jūsų nuomone, judės į priekį?
PIRMININKAS. Aš šiandien, gerbiamasis kolega, galiu pasakyti tiek, kad dar yra pasiaiškinimų tarpusavyje stadija, ir tikiuosi, kad tai baigsis šią savaitę. Kadangi posėdžiausime ir kitą savaitę, iškart noriu anonsuoti, tris dienas, arba dvi su puse dienos, prie to klausimo bus galima grįžti. Taip, tai dabar mums papildymai, išbraukimai. Atsiprašau, dar kolegė D.Mikutienė. Prašau.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį į darbotvarkės klausimą 2-10 Nr.XP-976, t.y. Seimo rezoliucijos „Dėl armėnų tautos genocido pripažinimo“ projektą. Aš manyčiau, kad į tą klausimą reikėtų iš tiesų labiau įsigilinti. Galbūt po pateikimo ir derėtų pritarti ir pavesti Užsienio reikalų komitetui. Nedaryti šiandien svarstymo ir priėmimo. Tiesiog būtų siūlymas, kad būtų tiktai pateikimas.
PIRMININKAS. Aš manau, kad kolegos siūlytojai su tuo sutiks. Iš tikro vis tiek turi būti pateikimas, o po to balsuosime, spręsime. (Balsas salėje) Taip. Bet priėmimo jokiu būdu nedaryti, tik kai ateis laikas. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Dabar prašom užimti savo vietas ir turėsime apsispręsti dėl kai kurių klausimų, kurie yra pateikti frakcijų vardu. Nes dėl kitų dalykų mes sutarėm. Kolegos, dėmesio! Mieli bičiuliai, jau matote, kiek minučių praėjo, o darbotvarkė yra įtempta. Juo labiau siūloma dar kai ką papildomai įrašyti. Aš nuo to papildomo dalyko formuluoju: nutarimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Jis yra preliminariai įrašytas į antradienio darbotvarkę. Asmeniškai siūlau ir palikti antradienį, o šios dienos darbotvarkės neapkrauti, nes ir taip yra daug klausimų. Bet kadangi frakcija siūlo, tai aš teikiu balsuoti, ar įtraukiam papildomai klausimą, kurį siūlo kolegos liberalai, dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą? Ar aišku? Ar įtraukiam. Preliminariai jis įrašytas į antradienį. Prašom balsuoti.
Už – 40, prieš – 25, 21 susilaikė. Neįtraukiamas.
Dabar, kolegos, dvyliktas kompleksinis klausimas. Frakcija siūlo išbraukti. Irgi prašom balsuoti. Tiktai prašyčiau nesusipainioti. Taip, 12 kompleksinis klausimas. Kas manote, kad jo reikia nesvarstyti, tas balsuojate už, t.y. nesvarstyti šiandien. Kas manote, kad turi būti svarstoma, balsuojate priešingai – prieš arba susilaikote. Ar aiškus balsavimas? Prašom balsuoti. Minutėlę. Prašom nutraukti balsavimą. Dar kartą paaiškinu. Tie, kurie manote, kad šis kompleksinis klausimas neturi būti nagrinėjamas, balsuojate už, spaudžiate mygtuką „už“. Tie, kurie manote, kad turi likti darbotvarkėje, balsuojate prieš arba susilaikote. Ar supratote? (Triukšmas salėje) Kolegos, jūsų frakcijos pasiūlė, kad reikia išbraukti. Tai jeigu už išbraukimą, jūs balsuojate už. Tie, kurie mano, kad nereikia išbraukti, balsuoja prieš arba susilaiko. Aišku? Prašom.
Už – 43, prieš – 27, 17 susilaikė. Neišbraukiamas. (Triukšmas salėje)
Gerbiamieji kolegos, juk aš tris kartus aiškinau. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, yra tokia tradicija: jeigu balsavimas iš esmės lygus, mes jį kartojame. Aš taip supratau iš kolegų, kad daugelis vis dėlto nesuprato, nors jūs tris kartus aiškinote, kaip balsuoti. Tad frakcijos vardu siūlau pakartoti balsavimą.
PIRMININKAS. Gerai. Tada aš dar kartą išvardysiu. Dvyliktas kompleksinis klausimas. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio pakeitimas. Toliau Policijos veiklos įstatymo pakeitimas, Bausmių vykdymo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimas, Vidaus tarnybos statuto kai kurių straipsnių pakeitimas. Tai yra kompleksinis 12 a, b, c, d klausimas. Kolegos liberaldemokratai siūlo išbraukti. Kiti mano (ir Seniūnų sueigoje buvo apie tai kalbėta), kad turi likti. Taigi dar kartą sakau: tie, kurie manote, kad nereikia šiandien svarstyti, spaudžiate mygtuką „už“. O kurie manote, kad turi likti, spaudžiate mygtuką „prieš“ arba susilaikote. Ar aiškiai pasakiau? Tai prašom tada balsuoti dar kartą.
Už – 47, prieš – 29, susilaikė 10. Išbraukiamas.
Dabar yra dar vienas siūlymas – išbraukti trečiąjį rezervinį klausimą, t.y. Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Procedūra ta pati: tie, kurie remiate siūlymą išbraukti, balsuojate už, tie, kurie manote, kad turi būti nagrinėjama, balsuojate prieš arba susilaikote. Ar aišku, kolegos? Dėmesio! Mielieji bičiuliai, prašom pažiūrėti į laikrodį. Mes dar nepradėjome svarstyti nė vieno klausimo. Darbotvarkė milžiniška. Taigi dėmesio! Ar kolegė Nijolė tuo pačiu klausimu? Kitu? Gerai. Mielieji kolegos, gerbiamasis Rinkevičiau, gerbiamasis Smetona, prašome susikaupti! Dabar balsuojam dėl rezervinio 3 klausimo išbraukimo, kaip pasiūlė viena frakcija. Kas manote, kad nereikia šiandien svarstyti, balsuojate už, kas manote, kad turi likti darbotvarkėje, balsuojate prieš arba susilaikote. Ar aišku? Prašome balsuoti. (Triukšmas salėje)
Už – 17, prieš – 55, susilaikė 21. Paliekama. Mielieji kolegos, dabar jau dėl darbotvarkės daugiau ar mažiau susitarta. Tik primenu, dėl ko mes susitarėme, kad paskui nebūtų ginčų. 10 klausimas keliamas po mokestinių įstatymų. Išbraukiamas kompleksinis 12 klausimas. Žodžiu susitarėm, kad nenagrinėjamas 2-9 klausimas. 10 klausimą galutinai išspręsim, kai jį nagrinėsim popietinėje darbotvarkėje. Visi kiti klausimai, kaip buvo anksčiau referuota. Ar reikia balsuoti už tokią patikslintą darbotvarkę, ar galim sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galim. Ačiū. Tada N.Steiblienė, matyt, dėl vedimo tvarkos. Prašom, kolege.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Aš norėjau…
PIRMININKAS. Kolegos, tylos! Paklausykim.
N.STEIBLIENĖ. Aš norėjau atkreipti tiek posėdžio pirmininko, tiek visų Seimo narių dėmesį į 1-11 klausimą – į Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jis išbrauktas iš darbotvarkės. Norėčiau, kad jis nebūtų įtrauktas į darbotvarkę iki to laiko, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės, ar šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai, ar ne. Mes juk buvome pasitarime su Seimo Pirmininku, kuriame dalyvavo Žemės ūkio ministerijos, Kaimo reikalų komiteto atstovai, valdančiosios daugumos seniūnai. Buvo nuspręsta, kad jeigu norėtume paspartinti Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimą, Seimas tuo klausimu galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir kartu paraleliai taisyti tas įstatymo nuostatas, kurios neprieštarautų Konstitucijai, t.y. susijusias su mišku ir vandens telkiniais, bet ne su žeme.
Aš tiesiog noriu pasakyti. Tos pataisos reikštų tai, kad supirkti žemę lengvatinėmis sąlygomis gali ūkininkai, o parduoti ir keisti paskirtį… Dabar būtų galima supirkinėti ir iškart pardavinėti. STT taip pat pasisakė prieš šį įstatymą, pavadindama jį korupciniu.
PIRMININKAS. Ačiū, kad suteikėte aiškumo mūsų diskusijai. Kolega Baguška, prašom.
P.BAGUŠKA (DPF). Posėdžio pirmininke, tuo pačiu klausimu. Šis įstatymo projektas, pateiktas, yra antikorupcinis, ir prašyčiau jo neteikti. (Balsai salėje) Atsiprašau, korupcinis, ir prašyčiau jo neteikti. Yra tam tikrų interesų grupių, kurios nori prastumti šį įstatymą. Su Seimo Pirmininku buvo sutarta, kad jo nebus. Aš vakar tikslinausi Sekretoriate, pažadėjo, kad nebus. Prašome jo neteikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš šiuos dalykus pasakiau, bet kolega abejojo. Ačiū, kad paaiškinote. Dar kartą kolega E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Šį kartą dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, artėja Kalėdos – dovanų metas. Dėl to Liberaldemokratų frakcija nori įteikti dovanėlę – priminimą apie čia, šioje salėje, įvykdytą sąmokslą valstybėje 2003 m. – Seimo Pirmininkui, Seimo vicepirmininkams, opozicijos lyderiui ir visiems frakcijų vadovams.
PIRMININKAS. Aš siūlyčiau vartoti kitokią terminologiją, bet dovaną priimsiu. (Balsai salėje)
Mielieji kolegos, nagrinėjam darbotvarkės 2 klausimą. (Balsai salėje) Kol kas priimsiu dovaną, nes įvairias knygas imu. Tikrai. Čia tik man. (Plojimai) Dar kartą sakau, kad terminologija buvo netinkama. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, praradome laiko, bet gal šiek tiek garas nuleistas, ir užtai klausimus lengviau priiminėsim. (Balsai salėje) Prašome atskirai tartis.
Darbotvarkės 2 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-343(2). Priėmimo stadija. Į tribūną kviečiu pagrindinio komiteto atstovą, patį Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką J.Lionginą. Prašom, kolega.
J.LIONGINAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-343. Pastabų iš Teisės departamento, Europos teisės departamento negauta. Buvo gauta Vyriausybės išvada, kad jinai nepritaria šiam įstatymo projektui. Tačiau komitetas šiai nuomonei nepritarė, nes, komiteto nuomone, pateiktos įstatymo nuostatos padėtų įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją. Be to, buvo…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu galima, trumpiau, nes tamstai dar ilgai reikės stovėti tribūnoje.
J.LIONGINAS. …R.Kupčinsko pataisa. Jai komitetas pritarė. Ir R.Bašio pataisa. Jai komitetas nepritarė. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Kviečiu visus kolegas palaikyti šį įstatymo projektą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi pataisų nebuvo, mes iškart imamės priėmimo procedūros. Ar reikalauja kas balsuoti dėl tų dviejų straipsnių atskirai? Kolega R.Palaitis dėl viso įstatymo? Gerai. Mielieji kolegos, tada iškart dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Pirmasis – kolega R.Palaitis. Prašom.
R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, visiškai pritardamas šiam įstatymo projektui, realizuojančiam idėją, kad mokymasis visą gyvenimą yra gerai, noriu atkreipti dėmesį, kad šiame įstatyme siūloma atleisti nuo pajamų mokesčio pajamas jau 2005 m. ir vėlesniais. 2005 metais. Įsidėmėkite šią nuostatą, nes po dviejų klausimų bus kitas įstatymo projektas, kuriame siūloma atleisti nuo mokesčio pajamas, gautas užsienyje, nuo 2006 metų. Tai siūloma motyvuojant, kad įstatymas neturi atgalinio veikimo galios. Siūlau prisiminti šią nuostatą svarstant G.Steponavičiaus pataisą, kurioje jisai siūlo, kad pajamas, gautas užsienyje, reikėtų atleisti nuo mokesčių nuo 2005 metų. Siūlau pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū, kad pritariate. Aš galiu tik tiek pasakyti, kad geri darbai gali ir atgal galioti. Jeigu blogi arba apsunkinama kas nors, tada jau ne.
Aš nematau, kad kas daugiau norėtų kalbėti. Kviečiu kolegas susikaupti ir balsuoti dėl pirmojo šiandien įstatymo priėmimo. Prašome balsuoti, ar priimam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 85. Balsavimas tikrai gražus. Už – 84, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. Tai rodiklis, kad iš tikrųjų priimam įstatymą, kuris reikalingas daugumai suinteresuotųjų. Ačiū.
Kviečiu į tribūną kolegą A.Butkevičių, svarstysim Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-850(2). Prašom, kolega.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Buvo gautos Seimo Teisės departamento kelios pastabos, pasiūlymai. Visiems tiems pasiūlymams buvo pritarta. Atsižvelgiant į pasiūlymus, buvo parengtos įstatymo pataisos ir užregistruotos mano vardu. Toms visoms pataisoms Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. Biudžeto ir finansų komiteto galutinė išvada – pritarti patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Nematau, kad kas norėtų dalyvauti diskusijose ar norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Tai gal galime iškart pritarti? Ar po svarstymo jūs norite, ar dėl viso? Prašom. Kolega R.Palaitis. Prašom.
R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, pritardamas ir šiam projektui noriu pasakyti, kad čia siūloma pajamas, gautas už 2005 metus, jau atleisti nuo mokesčių. Čia kitam klausimui, prisiminkime, ką dabar svarstome.
PIRMININKAS. Gerai. Žodžiu, jūs už. Malonu. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū.
Noriu pasakyti, kad Seimo Pirmininkas siūlo šį klausimą nagrinėti ypatingos skubos tvarka, t.y. kad mes jį šiandien priimtume. Galime su tuo sutikti? Nereikia balsuoti? (Balsai salėje) Ačiū.
Taigi imamės priėmimo procedūros. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo arba bent atskirų straipsnių? Nereikia dėl atskirų straipsnių? Ačiū.
Dėl viso įstatymo kolega R.Palaitis jau nekalbės. Tada prašom pasiruošti, ir balsuosime, ar priimame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Prašom balsuoti. Kolegos, balsavimas.
86 Seimo nariai balsavo, o už – 85, vėl visi sutartinai, malonu. Dar vienas svarbus įstatymas priimtas. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, imamės trečio iš šios srities įstatymo, tai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 37 straipsnio pakeitimo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-944. Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiu pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką J.Lionginą. Prašom.
J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 37 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-944. Buvo gauta viena Seimo nario G.Steponavičiaus pataisa. Komitetas šiai pataisai nepritarė motyvuodamas tuo, kad šiuo metu yra taikomas kredito metodas, t.y. kai nuolatiniai Lietuvos gyventojai iš Lietuvoje apskaičiuotos sumos gali atimti nuo užsienio valstybėje gautų pajamų tose valstybėse sumokėto pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumą. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlyčiau, gerbiamasis pirmininke, kol kas prisėsti, nes du labai rimti kolegos nori tarti žodį visam Seimui ir Tautai. G.Steponavičius – pirmasis. Ruošiasi A.Butkevičius. Gerbiamasis kolega, savo ar frakcijos vardu? Prašom, tada 7 minutės.
G.STEPONAVIČIUS (LF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šiandien, atrodytų, nedidelis įstatymo pakeitimas reikalingas ir būtinas, bet verta prie jo stabtelti ir pažiūrėti detaliau.
Neatsitiktinai kiekvienam iš jūsų elektroniniu paštu, taip pat ir posėdžio pradžioje yra išdalytas mano pagrindimas, kodėl, mano supratimu, šiam įstatymo pakeitimui turėtume skirti daugiau dėmesio, kartu svarstyti, ar neturėtų būti atsigręžta į tuos du ar tris šimtus tūkstančių mūsų bendrapiliečių, kurie yra išvykę ne iš gero gyvenimo į užsienį, anksčiau, negu siūlo Vyriausybė ir, kaip mes dabar matome, pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. Turbūt kiekvienas iš jūsų turite tarp savo artimųjų giminaitį ar… Noriu paklausti, gal jūs, pone Karosai, norėtumėte vietoj manęs į tribūną atsistoti? Labai ačiū.
Tai jums leidus aš neskaitysiu teksto, bet pasakysiu žodžius, kurie, mano supratimu, svarbūs. Kiekvienas turime pažįstamų ar artimųjų, kurie yra išvykę į užsienį, jie nenori nutraukti saitų su savo valstybe. Jie tikisi, kad ir valstybė žiūrės į juos su pagarba ir supratimu. Jie jau seniai kėlė dvigubo apmokestinimo problemą, ne sykį ir ne du Seime buvo teiktos pataisos, bet jos nesulaukė pritarimo. Vyriausybė galų gale suprato, kad tokie pakeitimai būtini, ir sutinka taikyti atleidimo metodą tam pajamų skirtumui, kuris bus mokant mokesčius dviejose valstybėse, tarkime, Airijoje ir Anglijoje. Šiandien, kai paaiškėjo, kad daugelis mūsų tautiečių dirba ir gauna minimalaus mokesčio dydžio apmokestinimą šiose šalyse, tas mokėjimo skirtumas tarp Lietuvos pajamų mokesčio dydžio ir to, kuris yra daugelyje Europos valstybių, yra gana didelis. Tai nėra net tie 13 ar panašiai procentų, sumos yra gerokai didesnės.
Manau, biudžetas dėl to nieko neprarastų, jeigu mes galėtume priimti sprendimą, ir ne taip, kaip siūlo Vyriausybė, nuo 2006 metais uždirbtų pajamų ir vėlesniais metais, bet jau ir nuo šių 2005 metų uždirbtų pajamų galėtų taikyti atleidimo metodą. Mano supratimu, tai nėra įstatymo taikymas atgaline data. Pajamos būtų deklaruojamos 2006 metais, šiems metams pasibaigus. Jeigu priimtume įstatymą dabar, tai, manau, būtų labai normalus signalas ir ženklas Lietuvos piliečiams, kurie nori pinigus investuoti deklaruodami sąžiningai uždirbtas pajamas ne kur nors Anglijoje, ne Ispanijoje įsigydami nekilnojamojo turto, deja, tokia tendencija yra pastebima, bet čia, Lietuvoje. Parvežtų tuos pinigus ne slapstydami kišenėje, ne kur nors susigūžę, bet deklaruotų ir pasakytų: štai, mano valstybė nori, kad aš tuos uždirbtus pinigus palikčiau čia, Lietuvoje, ir taip išlaikyčiau ryšį su savo valstybe.
Noriu pabrėžti, kad biudžetui jokių neigiamų pasekmių nebus. Lietuvos išeivija, kiek patys bendraujate su žmonėmis, jaučiate, laukia šio sprendimo. Kai pasakysime, kad mes žingsnį darome su ištiesta ranka ne dabar, o po metų ar pusantrų, mano supratimu, nusivylimo banga bus didelė. Kolegos, jums primenu, kai teikiau įstatymo projektą, čia, tribūnoje, stovėjo finansų ministras Z.Balčytis. Aš jo specialiai paklausiau, ar jis mato problemų, kad jau nuo šių metų gautų pajamų… nereikėtų taikyti dvigubo apmokestinimo? Man jis pasakė, kad nemato problemos, jeigu taip Seimas nuspręs. Manau, mes galime žengti žingsnį į priekį ir ne į ateitį nukelti dvigubo apmokestinimo problemos sprendimą, bet spręsti ją jau dabar.
Dar kartą noriu pabrėžti, tai yra ne tik simbolinis žingsnis. Jeigu mes tos valios šiandien… Mano supratimu, reikia nedidelių pastangų šiai valiai išreikšti. Jeigu jos neišreikšime, tai deklaracijos, kurios spręs išeivijos problemas, išeivijos ar emigracijos reikalų komisijos sudarymą, bus tik veiklos imitacija. O čia būtų, mano supratimu, realus žingsnis sugrąžinti mūsų piliečius į Lietuvą ir bent jau parodyti, kad ši valstybė juos gerbia. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, jūs šiek tiek sutaupėte laiko. Malonu. Dabar A.Butkevičius. Prašom, kolega. Ar savo, ar frakcijos vardu? Savo. Tada 5 minutės. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu pasakyti, kad aš pritariu Vyriausybės įstatymo projekto variantui. Prieš mane kalbėjęs kolega įvardijo tam tikrus teigiamus dalykus, bet aš taip džiaugtis nenorėčiau. Vis dėlto turėtume pagalvoti apie solidarumo ir teisingumo principą tų žmonių, kurie dirba Lietuvoje, ir tų, kurie yra išvykę, atžvilgiu. Manau, teisingumo principas šiuo metu iš dalies būtų pažeistas. Reikia vertinti tai, kad tokia išimtinė sąlyga yra taikoma tose valstybėse, kuriose yra taikoma progresinė mokesčių sistema, t.y. tada, kai sudedamos pajamos, uždirbtos tiek toje valstybėje, tiek uždirbtos užsienyje, o pildant deklaraciją iš užsienyje uždirbtų lėšų dalies sumokėti mokesčiai yra atimami.
Kyla klausimas, kaip bus taikomas neapmokestinamųjų pajamų dydis, kai bus atimamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytos išlaidos kompiuteriams įsigyti, manau, turėtume pagalvoti ir dėl draudimo pensijų įmokų ir t.t., kur yra numatytos tam tikros lengvatos. Noriu pabrėžti, kad žymiausi pasaulio ekspertai labai atidžiai analizuoja tam tikras išimtis, taikomas tų valstybių piliečiams, kurie yra išvykę į užsienį, kai yra taikoma darbuotojų nuoma. Reikia nepadaryti klaidų, ypač Vokietijoje, pavyzdžiui, tokių kompanijų… (Skamba skambutis) …kurios tiesiog užsiima tam tikru bizniu. Vis dėlto tos nuostatos irgi turėtų būti aprašytos mūsų teisinėje sistemoje, kad, pavyzdžiui, nepasinaudotų kai kurios kompanijos, kai jos samdo Lietuvos piliečius atlikti tam tikras paslaugas arba darbus užsienyje ten sumokant mažus mokesčius ir po to būtų galima išvengti dalies mokesčių mokėjimo mūsų valstybėje. (Balsas salėje) Ne apie tai, kolega, kalbam.
Taip pat dar vieną pastabėlę norėčiau pasakyti po pokalbių su įvairiausiais verslininkais ir ekspertais. Mes mokesčių reformą turim daryti ne kad skatintume, sudarytume kam nors sąlygas išvykti ir ten užsidirbti, bet turime skatinti čia gyvenančius žmones, kad jie būtų suinteresuoti likti dirbti mūsų valstybėje, aktyviau dalyvauti įmonių valdyme ir taip pat būtų lojalesni toms įmonėms. Tai yra pagrindiniai ekspertų dabar daromi žingsniai įvertinus didelį konkurencingumą pasaulyje, suteikti tam tikras galimybes įsigyti akcijų paketus, tos lėšos, kurios yra skiriamos šiose įmonėse akcijoms įsigyti, yra neapmokestinamos. Taip pat suteikiama teisė, kai tie žmonės išeina į pensiją, kad jie po to gautų tam tikrą paramą prie pensijų, nes šiuo metu tose buvusiose sovietinėse valstybėse didžioji problema, kad pensijos yra mažos, o žmonėms visiškai nebuvo sudarytos sąlygos per mokesčių lengvatas dalyvauti įvairiuose fonduose, tiek sukurtuose įmonėse, tiek sukurtuose valstybės. Ačiū, bet aš už įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar vėl kviečiu į tribūną kolegą J.Lionginą, nes, kiek supratau, dėl kai kurių dalykų mes turėtume balsuoti svarstymo stadijoje. Konkrečiai, jeigu neklystu, dėl kolegos G.Steponavičiaus siūlymo. Gal jūs trumpai pasakykit, o po to ir pats autorius tars žodį.
J.LIONGINAS. Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš gal pasikartosiu. Biudžeto ir finansų komitetas atidžiai nagrinėjo G.Steponavičiaus pasiūlymą, taip pat buvo pasikviesti atstovai iš Finansų ministerijos. Kaip minėjo prieš tai kalbėjęs kolega A.Butkevičius, vis dėlto, komiteto nuomone, tai pažeistų solidarumo principą. Tie, kurie gyvena Lietuvoje ir dirba, moka 33%, tie, kurie išvykę į užsienį, jeigu dirba ten trumpesnį laiką, moka mažesnį tarifą. Aš tik noriu pasakyti, kad tai nėra dvigubas apmokestinimas, kaip bandė mus suklaidinti kolega Gintaras. Mokamas tik skirtumas nuo sumokėto mokesčio užsienyje ir sumokėto mokesčio Lietuvoje. To niekada negalima traktuoti kaip dvigubo apmokestinimo. Be to, yra kai kurie Tarptautinio ekonominio vystymo ir bendradarbiavimo organizacijos priimti dokumentai, kurie sako, kad iš tikrųjų, jei mokesčių tarifai nėra labai skirtingi, valstybė gali atleisti savo piliečius nuo mokesčių, kurių dalis jau sumokėta užsienio valstybėje. Bet komitetas pasiūlymui nepritaria.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Steponavičius. Prašom. Siūlymo autorius. Kiek supratau, aš noriu kartu, gerbiamasis Gintarai, paklausti, čia yra jūsų kompleksinis siūlymas, taip? Prašom. Kolega G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia norėčiau pasakyti, kad taip, tai yra vientisas siūlymas. Dėl jo, aš manau, turėtų būti balsuojama kartu vieną kartą.
PIRMININKAS. Ačiū.
G.STEPONAVIČIUS. Antras dalykas. Dabar aš dar kartą norėčiau trumpai paminėti…
PIRMININKAS. Vieną minutę. Kolegos, paklausykim, iš tikro yra rimtas ir esminis siūlymas. Įsiklausykim. Prašom, kolega. 30 sekundžių neskaičiuojama.
G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mano supratimu, mes visi esame atsakingi už tai, kad piliečiai neišvyktų iš mūsų valstybės. Mes lygiai taip pat esame atsakingi, kad sąlygos čia investuoti ir palikti pinigus taip pat būtų visiems vienodos. Ponas Lionginai ir ponas Butkevičiau, tai yra jūsų atsakomybė, kad jūs mokesčių nemažinote ir delsiate tai daryti vos ne dešimtmetį. Aš manau, kad jeigu šis pajamų mokesčio dydis anksčiau būtų buvęs sumažintas, nei tai yra siūloma dabar, tai jūs ir nekalbėtumėte apie tokį skirtumą ir jo nereikėtų mokėti, ir žmonės būtų deklaravę. Tai yra pasekmė jūsų nenoro spręsti problemas per pastaruosius penketą metų. Jeigu mes pripažįstam, kad žmonės norėtų tuos pinigus kitur legaliai uždirbę parvežti, tai ir ieškokim būdų, kaip tas kliūtis naikinti. Paprastas teisingumo principas reikalauja, kad net tie piliečiai, kurie ne dėl savo kaltės šiandien yra už Lietuvos ribų, kad jie sugrįžtų, mes dėl to turėtume dėti pastangas. Mano supratimu, teisingumo principo neatitinka toks dabartinis reglamentavimas, kuris skatina žmones slėpti savo pajamas ir taip pažeidinėti įstatymus. Taip pat aš galiu remtis teisiniais argumentais ir sakyti, kad tai yra nepagarba savo piliečiams. Bet tai yra kartu ir teisinės valstybės principų neigimas. Aš manau, kad biudžetui jokios žalos nėra. Padarykime šitą žingsnį, ir aš manau, kad tiktai tokiais realiais veiksmais mes suartinsime vienus su kitais – valdžią ir piliečius. Aš manau, kad tai nėra toks skausmingas sprendimas, kolegos.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar… Minutėlę. Vienas – už, vienas – prieš. Ar kolega P.Gražulis dėl pataisos?
P.GRAŽULIS (MSG). Taip. Tai esminė pataisa.
PIRMININKAS. Tai prašom. P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, tai, ką kalbėjo gerbiamasis G.Steponavičius, ir tie, kas klausė, neturėtų turėti jokių abejonių ir paremti jo pataisą. Šiandien viena didžiausių Lietuvoje problemų yra ta, kad išvyksta jaunimas, kad išvyksta žmonės ieškoti geresnio gyvenimo svetur. Žmonės nevažiuoja šiaip sau, bet važiuoja negalėdami normaliai pragyventi Lietuvoje. Daugelis turėdami aukštąjį išsilavinimą dirba pačius juodžiausius ir sunkiausius darbus ten, išvykę į kitas valstybes. Mes nežiūrėkime į šį klausimą vien per finansų prizmę. Čia yra daug platesnis klausimas. Jeigu mes priimtume šią pataisą ir žmonėms, kurie užsidirbo ten pinigų, nereikėtų to skirtumo sumokėti grįžus į Lietuvą, jie vis tiek tuos pinigus investuotų čia, Lietuvoje. Jie sugrįžtų. Ne visi, bet dalis žmonių sugrįžtų į Lietuvą. Aš manyčiau, jeigu mes nepriimsime tos pataisos, tai aš negaliu kitaip to vertinti kaip piktybiško nenoro, kad mūsų žmonės, kurie dirba užsienyje, sugrįžtų. Tai antivalstybinė politika. Aš kitaip negalėčiau to vertinti. Todėl prašau visus paremti gerbiamojo G.Steponavičiaus pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar aš noriu paklausti, ar kolega H.Žukauskas šiuo klausimu?
H.ŽUKAUSKAS. Šiuo.
PIRMININKAS. Šiuo. Prašau. H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Labai ačiū. Pirmininke, šiuo klausimu. Aš tikrai pritariu pačiam įstatymo principui. Tačiau aš nepritariu komiteto nuomonei, kad reikia apmokestinti 2006 metų…
PIRMININKAS. Minutėlę! Prašom nepainioti… Išjungiu. Kolega E.Klumbys dėl G.Steponavičiaus pataisos? Prašom. E.Klumbys.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto noriu pasakyti, kad ryšys su valstybe iš esmės yra nustatomas ne pinigais. Santykis su valstybe yra nustatomas visiškai kitokiais, galbūt aukštesniais ryšiais. O šioje situacijoje yra tie pinigai, kuriuos tu sumoki kaip mokesčius parvažiavęs, tai yra tam tikra, sakykim, netgi auka valstybei, kuri tave išmokslino, išauklėjo. Tai yra mokestis tai valstybei, kurioje tu gavai savo gyvenimo pamatus. Dėl to aš negaliu pritarti šiai pataisai, nes aš joje įžiūriu tam tikrą savanaudiškumo elementą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal tada kalbų užteks ir galim iškart imtis balsavimo? Kolegos, dėmesio! Aš prašyčiau, kad pirmininkas dar truputėlį pasiliktų čia. Kolegos, dėmesio! Mes dabar balsuosim dėl Seimo Pirmininko pavaduotojo G.Steponavičiaus kompleksinio siūlymo, kurio esmė yra ta, kad tie pakeitimai būtų taikomi nedelsiant, tai yra apmokestinant ir deklaruojant jau ir 2005 m. pajamas. Tai yra kas remiate kolegos G.Steponavičiaus siūlymą, balsuojate už, kas manote kaip pagrindinis komitetas, balsuojate kitaip. (Balsai salėje)
Už – 32, prieš – 14, susilaikė 29. Nepritarta.
Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Ačiū tada, gerbiamasis pirmininke. Jūs šituo klausimu ar kitu? Dabar pereisime prie priėmimo stadijos. (Balsai salėje) Prašom, kolega S.Lapėnas.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų man gėda šiandien už kolegų sprendimą, šitos idėjos nepalaikymą. Iš esmės deklaruodami ir nerimaudami dėl už Lietuvos ribų išvykstančių žmonių, savo realiu veiksmu, konkrečiu darbu jūs akivaizdžiai pademonstravote, kad nenorite jų ir ateityje matyti grįžtančių į Lietuvą. Tiktai šitaip galima vertinti jūsų abejingumą šiems pasiūlymams sutvarkyti apmokestinimą, kad tai būtų palanku grįžtantiesiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Siūlymų autorius G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano prašymas būtų šiandien priėmimo nedaryti. Tikrai klausimas yra jautrus, gal galime ieškoti ir šito dalyko kitokio sprendimo, todėl aš siūlau kitą savaitę, antradienį, nieko neįvyks, jeigu bus priėmimas, o ne dabar, kaip jūs siūlote, iškart pereiti.
PIRMININKAS. Minutėlę! Aš tuoj paaiškinsiu, kokia mintis buvo. Aš prašyčiau, kad gerbiamasis J.Lionginas prieitų prie centrinio mikrofono. Kolega Lionginai, jūs prieikite prie centrinio mikrofono, o aš pasakysiu, kokia buvo Seimo vadovybės mintis ir ką siūlo Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Jis siūlo, kad šitas įstatymas būtų priimamas ypatingos skubos tvarka. Tai yra vienas siūlymas. O antras siūlymas, jeigu iš tikrųjų taip įvyktų, kad visi trys įstatymai, arba pustrečio įstatymo, būtų sujungti į vieną ir jie galėtų kartu įsigalioti, mums ir dėl šitų priežasčių reikėtų pritarti ypatingai skubai ir šiandien priimti.
Gerbiamasis pirmininke, jeigu turite dar ką pridurti, tai prašom.
J.LIONGINAS. Aš kviečiu kolegas palaikyti įstatymo projektą ir šiandien jį priimti.
PIRMININKAS. Gerai, po svarstymo buvo pritarta, dabar, matyt, kolegos reikalaus balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta ypatingai skubai, prašome balsuoti. (Balsai salėje)
Už – 48. Pakanka. Taigi pereiname prie priėmimo procedūros. Įstatymą sudaro trys skirsniai. Pirmasis yra kaip tik dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 37 straipsnio pakeitimo. Čia yra vienas straipsnis. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega R.Palaitis? Ne. Tai ar galime priimti pirmąjį skirsnį? (Balsai salėje) Ačiū. Priimta.
Dabar antrasis skirsnis. Čia yra sudėtingiau. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio pakeitimas. Čia būtent tas taikymas. Ar kolega R.Palaitis ne dėl šito? Galime priimti šitą? Ačiū.
Ir trečiasis skirsnis, arba baigiamosios nuostatos. Čia rašoma, kad šio įstatymo pirmojo skirsnio nuostatos taikomos apmokestinant ir deklaruojant 2006 m. ir vėlesnių metų pajamas. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dabar dėl viso įstatymo – kolega R.Palaitis pirmasis.
R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu pasakyti, kad šis įstatymas yra gerai, jį būtinai reikia priimti. Apgailestauju, aišku, kad anksčiau keltos, prieš metus, prieš dvejus, liberalcentristų ir liberaldemokratų tokios pačios idėjos nesusilaukė pritarimo, tačiau geriau vėliau negu niekad. Taisyklė yra geležinė. Pasisakydamas už kartu noriu apgailestauti, kad vis dėlto mes nesiryžome atleisti nuo mokesčio pajamų, gautų 2005 metais. Dėl kitų dviejų pajamų grupių prieš tai buvusiame įstatyme mes vis dėlto pasakėme, kad taip, 2005 m. gautas pajamas mes atleisime, o užsienyje gautų pajamų mes nesiryžome atleisti nuo mokesčio, dėl to labai apgailestauju. Tačiau nepaisant to vis dėlto tai yra pozityvus įstatymas ir siūlyčiau jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai įstatymas yra lauktas ir sveikintinas. Nors pirmas iniciatorius buvo kolega A.Matulevičius, bet Vyriausybė, šiek tiek pakoregavusi tą įstatymą, pateikė kaip savo. Aš irgi labai apgailestauju, kad mums nepavyko paankstinti. Visada norisi anksčiau, greičiau ir geriau padaryti. Bet atgal negalioja, ponas J.Lionginas sako, nors kartais galioja. Aš manau, kad įstatymas yra geras, reikalingas, ir siūlau kolegoms balsuoti. Galbūt ponas G.Steponavičius dar užregistruos pataisas, ir vėliau, paankstinant ar ką nors, tačiau bet kuriuo atveju už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar siūlau išklausyti kitokią nuomonę. J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai gerai suprantu Seimo narių gailestingumą, bet žiūriu šiek tiek kitu aspektu. Tie, kurie išvažiuoja dirbti į užsienį, jie ieško, kaip įprasta, ten geresnio darbo negu čia yra, lieka jų susenę tėvai, susenę seneliai, vadinasi, tie, kurie lieka čia, turi uždirbti jų tėvams pensijas, turi uždirbti socialinę apsaugą, sveikatos apsaugą, todėl kažkaip pas mus užmirštamas tas žmogus, kuris kuria turtą Lietuvoje. Kažkaip vis rūpinamės išbėgusiais, nulėkusiais kažkur. Todėl aš iš principo palaikau, bet reikia suprasti, kad turi būti gerbiamas tas žmogus, kuris labai sunkiomis sąlygomis ir po karo, ir dabar dirba Lietuvai.
PIRMININKAS. Ačiū. B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Be abejo, šio įstatymo priėmimas yra pozityvus žingsnis į priekį, skatinantis žmones, dirbusius užsienyje, parsivežti visas santaupas nieko neslepiant. Kyla klausimas, kodėl nuo 2006 m.? Todėl, kad jeigu mes paimtume 2005 m., tai iš tikrųjų įstatymas veiktų atgal ir mes duotume precedentą didelei grupei reikalauti už praeitą laiką grąžinti iš biudžeto, ir vargu ar biudžetas tą galėtų padaryti, nes tai būtų milijardinės sumos. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, kadangi nuo kitų metų yra mažinamas fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifas ir tas skirtumas bus ne toks ženklus, todėl šiai pataisai reikėtų pritarti nuo 2006 m. pajamų. Šiek tiek, aišku, galėčiau pritarti ir kolegos J.Veselkos nuomonei. Be abejo, jisai teisus kalbėdamas apie tai, kad čia sukuriantys nacionalinį produktą turi uždirbti ir pensijas, ir taip toliau. Bet mes pagalvokime, kas pastūmėjo tuos žmones išvažiuoti į užsienį ir jie ten tikrai ne kokį nors biurokratinį darbą dirba, o juodą darbą dirba, patį juodžiausią, todėl manyčiau, kad tokia paskata galėtų būti. Mes tikrai siūlome tą įstatymo projektą priimti, kad tie žmonės, užsidirbę ten pinigus, parsivežtų čia. Be abejo, jie išleis čia, valstybėje, tai irgi bus nauda. Dėkoju.
PIRMININKAS. S.Lapėnas, prašom, kolega.
S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šis įstatymas geriau vėliau negu niekada vis dėlto išvys dienos šviesą. Tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį į tuos argumentus, kai kalbama, kad kitų metų biudžetas jau patvirtintas ir dėl to atsirastų tam tikras netikslumas. Tai šiuo metu grįžtančių ir sumokančių gyventojų pajamų mokesčio skirtumą nuo ten jau apmokestintų lėšų yra minimaliai mažai. Tai tikrai neturi jokios įtakos. Leisdami ir neapmokestindami šio gyventojų pajamų skirtumo, mes kaip tik sudarytume prielaidas viršplaninėms pajamoms, kurios atsiranda per padidėjusį vartojimą, per normalų šių pinigų įtraukimą į Lietuvos ekonomiką. Manyčiau, praėjus 2–3 mėnesiams, mes vis tiek turėtume dar grįžti prie šio įstatymo tobulinimo ir atsižvelgti į tuos realius poreikius turėti normalias sąlygas parvežti savo uždirbtas lėšas.
Be to, tos lėšos paprastai investuojamos ne tik į savo buitį, aplinką. Dažniausiai šiomis lėšomis paremiami ir senyvi tėvai, ir giminės, likę Lietuvoje, neturintys galimybės gauti papildomų pajamų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes dabar galėtume balsuoti, bet matau kolegą A.Kašėtą prie mikrofono. Matyt, dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.KAŠĖTA (LF). Gerbiamasis pirmininke, frakcijos vardu noriu paprašyti atidėti priėmimo stadiją iki kito posėdžio. Mes norėtume registruoti pataisas šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes jau atkalbėjome dėl balsavimo motyvų, negi nebuvo galima šito anksčiau padaryti? Dabar jau yra nepatogumų.
A.KAŠĖTA. Kad jūs anksčiau man nesuteikėte žodžio. Neleidote anksčiau.
PIRMININKAS. Jau buvo kalbama dėl balsavimo motyvų. Tą reikėjo daryti anksčiau. Gerai. Vardan sutarimo tegul šį sykį eisiu į konfliktą su dauguma. Siūlymas yra padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Tada įspėju, kad kitas posėdis yra opozicijos. Nepaisydami opozicinės darbotvarkės, 15 val. turėsime balsuoti.
J.Lionginas. Prašom.
J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs aiškiai ir lietuvių kalba pasakėte, kad kalbame dėl balsavimo motyvų. Vieni pasisakė už, kiti – prieš. Dabar, manau, reikėtų tęsti procedūrą ir balsuoti.
PIRMININKAS. Aš tiesiog nenorėčiau konfliktuoti, nes mes šiandien turime daug svarbių klausimų ir prarandame laiką.
Kolega G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Kadangi Seimas apsisprendė dėl ypatingos skubos tvarkos, pataisų registravimas yra pagreitinta tvarka. Aš teisingai suprantu, pone pirmininke?
PIRMININKAS. Be abejo.
G.STEPONAVIČIUS. Mano vardu yra įregistruotos pataisos (aš kolegoms tai noriu pasakyti kaip kontekstą), dėl kurių priėmimo stadijos metu mes galėtume taip pat apsispręsti. Šiuo atveju drįstu pasakyti, kad pertraukos padarymas leistų realizuoti šią iniciatyvą. Aš labai apgailestauju, kolegos, kad nebuvo informuojama, kad šis klausimas bus svarstomas ypatingos skubos tvarka, bet mano pataisa jau yra įregistruota.
PIRMININKAS. Viskas gerai. Bet jeigu tai ta pati, tai mes ką tik balsavome. Tikrai laiko gaišinimas. Šiuo atveju prašom pasiruošti… (Šurmulys salėje) Kolegos, dėmesio! Kas už tai, kad būtų padaryta pertrauka iki kito posėdžio? Prašom balsuoti.
Ačiū. Balsavo 33. Pakanka, nes opozicinė frakcija prašė, bet ir ne opozicinei pakaktų. Taigi galutinis priėmimas, galbūt ir dar kai kurių pataisų nagrinėjimas – 15 valandą.
Neatsižvelgdamas į tai, kaip baigsis darbotvarkės 4 klausimo nagrinėjimas, aš iš karto siūlau, kad procesas eitų į priekį, pritarti tokiam siūlymui, kad pirmieji du mūsų priimti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai būtų sujungti į vieną, kad tai atliktų Dokumentų skyrius. Neprieštaraujate? Ačiū.
Akcizų įstatymo 25 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-831* (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 5 klausimas – Akcizų įstatymo 25 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas, projekto registracijos Nr.XP-831. Priėmimo procedūra. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, pirmininką J.Lionginą. Atrodo, jam jokių pataisų nėra. Tada, gerbiamasis, trumpai pateikite.
J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis apsvarstė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-831. Pastabų negauta. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Įstatymą sudaro 1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 25 straipsnio papildymas. Taigi prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame Akcizų įstatymo 25 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Už – 73, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Pirmiausia dėkoju Biudžeto ir finansų komitetui bei jo pirmininkui, taip pat kolegoms, kurie gražiai, vieningai palaikė net tris įstatymų projektus. Dėl ketvirto, manau, susitarsime 15 valandą.
Primenu, pagal patikslintą darbotvarkę yra Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio ir t.t. įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiu pagrindinio komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, atstovą A.Butkevičių. Kol jis ateis, primenu, kad tai yra projektas Nr.XP-683A(2), t.y. alternatyvus. Prašom, gerbiamasis kolega. Minutėlę! Dar pranešiu, kad ruošiasi J.Jagminas – Kaimo reikalų komiteto vardu.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Jeigu galima, labai trumpai, taupydamas laiką, noriu pasakyti, kad darbo grupė dirbo labai ilgai, svarstydama įstatymo projekto pataisas bei Seimo narių pasiūlymus. Manau, pasiekėme sutarimą tarp pozicijos ir opozicijos narių, kurie dalyvavo toje darbo grupėje. Norėčiau pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento dviem pastaboms buvo pritarta. Taip pat buvo svarstomi piliečių, gyvenančių grąžintinuose namuose Kaune (Violetos Anankienės), pasiūlymai. Daugeliui nebuvo pritarta. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymui pritarta. Kaimo reikalų komiteto pastaboms irgi buvo pritarta.
Galutinė mūsų komiteto išvada – pritarti Vyriausybės pateiktam ir komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas patobulintam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar J.Jagminas ar kuris kitas Kaimo reikalų komiteto atstovas. Kolega J.Juozapaitis? Prašom. Ruošiasi A.Sysas.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas rugsėjo 21 dieną posėdyje apsvarstė Kompensacijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą – Seimo nario A.Dumčiaus pateiktą Nr.XP-683 ir Vyriausybės pateiktą Nr.XP-683A.
Kadangi šiais abiem įstatymų projektais siekiama analogiškų tikslų, komitetas bendru sutarimu nusprendė pasiūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui sujungti juos į vieną įstatymo projektą ir tobulinti nuostatas, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Už išvadas balsavo 6, prieš – 1. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu A.Sysą, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką. Ruošiasi P.Baguška – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom, gerbiamasis pirmininke.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė įstatymo projektą. Gauta Teisės departamento išvada, kuriai pritarta. Tiesioginių pasiūlymų iš suinteresuotų asmenų nebuvo, bet buvo laiškų, kuriuose daugiau politiniu aspektu buvo žiūrima į šią problemą ir grįžtama net į pirminę stadiją, kai buvo kalbama išvis apie šio įstatymo priėmimą. Komitetas nesvarstė tų pasiūlymų ir bendru sutarimu siūlo pritarti įstatymo projektui atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar P.Baguška, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom, kolega.
P.BAGUŠKA (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstomu klausimu Teisės ir teisėtvarkos komitetui buvo pavesta pateikti papildomo komiteto išvadą. Komitetas pateiktą projektą apsvarstė ir nusprendė bendru sutarimu iš esmės pritarti teikiamo įstatymo projektui, tačiau siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurios buvo pateiktos iš viso dvi dėl 2 ir 9 straipsnių atitinkamų dalių formuluočių, kurias jūs turite. Komitetas bendru sutarimu pritarė pateiktoms minėtoms Teisės departamento pastaboms.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose niekas neužsirašė kalbėti. Čia dėl balsavimo motyvų, taip? Diskusijoms reikia iš anksto užsirašyti, kolega Pekeliūnai. Aš labai atsiprašau. Tada tik dėl balsavimo motyvų. O dabar kviečiu į tribūną dar kartą… tuoj bus, nagrinėsim juos… A.Butkevičių ir nagrinėsim pasiūlymus. Gerbiamasis kolega Butkevičiau, susitarkim, nuo ko pradedam. Gal nuo paprastesnio, nuo kolegos A.Syso, kur lyg ir yra pritariama. Ar nuo E.Klumbio, t.y…
A.BUTKEVIČIUS. Siūlyčiau nuo E.Klumbio.
PIRMININKAS. Gerai. Tada pirmas dalykas, mes turim susitarti, ar yra 10 balsų, palaikančių svarstymą. Prašau. Kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi aš dalyvavau Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, mano pataisoms nebuvo pritarta, aš nemanau, kad reikia jas toliau svarstyti. Aš siūlau jų nesvarstyti taupant laiką, neturiu vilčių, kad jos bus priimtos.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš asmeniškai tai labai vertinu ir avansu atleisiu kai kurias kitas kalbas. Ačiū. Tada, gerbiamasis Butkevičiau, kurias imam? Gal kolegos A.Syso?
A.BUTKEVIČIUS. Taip, galima.
PIRMININKAS. Tada iš karto. Ar yra 10 balsų? Ar kolega A.Sysas pradžioje pasakys porą žodžių? A.Sysas.
A.SYSAS. Girdžiu, girdžiu.
PIRMININKAS. Kodėl nekalbate?
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Turėjau surasti savo pasiūlymą. Aš siūlau į įstatymo įgyvendinimo projektą papildomai įrašyti įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 6 punktus… nurodytas valstybines garantijas iš šios dalies 5 punkto nurodyta… valstybės garantija. Šitas pasiūlymas kilo po diskusijų ir su valstybės institucijomis, ir su suinteresuotų asmenų grupe. Būtent kokiais būdais gali būti kompensuojamas nekilnojamasis turtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar yra remiančių 10 balsų? Reikia dėl to balsuoti ar galim… Yra remiančių 10 balsų? Ar nėra? Gerai, balsuokim, ar yra 10 Seimo narių, kurie remia kolegos A.Syso siūlymą.
A.BUTKEVIČIUS. Jeigu galima, pasakysiu: Biudžeto ir finansų komitetas pritarė jo pasiūlymui.
PIRMININKAS. Vis tiek formaliai turi būti dešimt balsų.
A.BUTKEVIČIUS. Dėl procedūrinių dalykų posėdžio pirmininkas geriau žino.
PIRMININKAS. Net 42. Gerbiamieji kolegos, per tą laiką, kol šnekėjom, Biudžeto ir finansų komiteto atstovas pranešėjas kolega A.Butkevičius pranešė, kad komitetas pritaria. Ar Seimui reikia dar kartą balsuoti, ar galime bendru sutarimu pritarti kolegos A.Syso pataisai? Pritariam? Ačiū.
A.BUTKEVIČIUS. Pritariam.
PIRMININKAS. Prašau tada, kurios pataisos? Kolegos A.Dumčiaus, V.Boreikienės…
A.BUTKEVIČIUS. Taip, siūlyčiau Seimo narių A.Dumčiaus ir V.Boreikienės.
PIRMININKAS. Ar profesorius tars žodį? Prašom. Ne, iš savo vietos. Jūs pirma turite trumpai referuoti ir po to ieškosime dešimt balsų, ir komitetas…
A.DUMČIUS (TSF). Ar aš galiu kalbėti, ar ne?
PIRMININKAS. Prašom. Profesorius A.Dumčius.
A.DUMČIUS. Ačiū. Mūsų pasiūlymas pasinaudojant, kad įstatymas iš tikrųjų yra gerai apgalvotas ir parengtas, buvo trys pasiūlymai. Pirmasis pasiūlymas buvo dėl 2 punkto 6 dalies, kad bus kompensuojama nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertė pinigais, kurie buvo pervesti į valstybės garantijas, turėtojo nurodyta sąskaita. Vienas pasiūlymas. Antrasis pasiūlymas. 2 dalies 5 punktas, kad nuomininkui mirus nuomos sutartis pakeičiama Civilinio kodekso tokio ir tokio straipsnio (aš neskaitysiu) nustatyta tvarka. O likusi nepanaudota nuomos mokesčiui padengti valstybės garantiniame dokumente nurodytos (…) dalis įskaitoma į nuompinigius. Čia atsižvelgta ir į nuomininkų pageidavimus.
Ir trečiąjį siūlymą turėjome, aš jo labai smulkiai nekomentuosiu, dėl persikėlimo lėšų. Kadangi iš esmės jau yra įstatymas, ir jis vadinasi dėl piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančių… įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 4 punktas jau užtikrina tą leidimą savivaldybėms savo nuožiūra. Tai mes tada su V.Boreikiene atsisakom, kad būtų įtraukta toji trečioji dalis, siūlome ne balsuoti dėl jos, o atsižvelgti į jau esamus įstatymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar turim formaliai balsuoti dėl dešimties balsų?
A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas pritaria visoms išsakytoms nuostatoms. Ir jeigu atsiima paskutinį pasiūlymą, tai aš manau, kad komitetas…
PIRMININKAS. Tada vis tiek ar yra dešimt balsų? Prašom balsuoti. Yra? Yra, gerai. Nutraukiam balsavimą. Taupom laiką. Ir tada iš eilės. Jeigu aš teisingai supratau kolegą A.Butkevičių, tai pirmajam kolegų A.Dumčiaus, V.Boreikienės siūlymui pritariama, antrajam taip pat pritariama.
A.BUTKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Trečiajam pritariama. Ar reikia dėl visų šių dalykų balsuoti?
A.BUTKEVIČIUS. Trečiajam nepritarta.
PIRMININKAS. Trečiajam nepritarta. Aš maniau, kad ketvirtajam. Gerai, tada pakartoju. Ar dėl pirmojo siūlymo reikia balsuoti? Komitetas pritaria.
A.BUTKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Nereikia. Dėl antrojo reikia balsuoti? Ačiū. Tai dabar prieš trečiąjį kolega A.Pekeliūnas nori tarti žodį. Prašau.
A.PEKELIŪNAS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš dėl balsavimo motyvų norėčiau pateikti tokį klausimą. Praėjusiame posėdyje, kai svarstėme šį įstatymą, Seimas priėmė nutarimą, kad bus kreiptasi į Valstybės kontrolę, gausime išvadas ir tada mes jį priiminėsime. Tai ar jis grynai tas pats, ar čia neatsižvelgta į tą buvusį mūsų nutarimą?
PIRMININKAS. Tai aš pirmiausia, gerbiamasis kolega, turiu pasakyti, kad dabar ne priėmimo stadija, o svarstymas. Vadinasi, tas pasiūlymas galioja, priėmimas kol kas nenumatytas. Ir ypatinga skuba čia nenumatyta. Nenumatyta. Jeigu kolega A.Butkevičius gali ką pasakyti…
A.BUTKEVIČIUS. Gerai, aš galiu pakomentuoti. Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstomas šis klausimas ir valstybės kontrolieriai jau dirba šį darbą. Bet tai yra visiškai kiti klausimai, visiškai nesusiję su tomis įstatymo pataisomis. Tas patikrinimas tikriausiai yra atliekamas vienuoliktą ar dvyliktą kartą, ir jeigu mes šio įstatymo šiais metais dar nepriimsime ir jis neįsigalios, tai lėšos, skirtos savivaldybėms, ypač Kauno miestui, turės būti grąžinamos į valstybės biudžetą, ir nukentės vėl tie paprasti žmonės, kurie gyvena šiandien grąžintinuose namuose.
PIRMININKAS. Gerai. Man atrodo, kad tai yra įtikinamas argumentas. O dabar konkrečiai dėl trečiojo gerbiamųjų kolegų A.Dumčiaus ir V.Boreikienės siūlymo – įstatymo projekto 1 straipsnio buvusias dalis laikyti… Tai prašom.
A.BUTKEVIČIUS. Jie atsiima, kiek aš supratau.
PIRMININKAS. Atsiima? Gerai, atsiimama. O dėl ketvirtojo siūlymo komitetas pritaria? Gerbiamieji kolegos, vis dėlto pirma mano kalba buvo teisinga. Pirmas, antras ir trečias siūlymai, kuriems pagrindinis komitetas pritarė. Ir dar sykį kartoju, neprieštarauja Seimas? (Balsas salėje: „Ne“.) O štai ketvirtą siūlymą, kuriame kalbama apie savivaldybę ir taip toliau, aš supratau, kad profesorius atsiima. Gerbiamasis pranešėjau, gal galite trumpai pasikonsultuoti, kad nebūtų dviprasmybių. Minutėlę! Prašome, gerbiamasis Butkevičiau, nepabėgti. Kolega Dumčiau, jeigu galite, trumpai pasakykite, kad Seimo nariams būtų aišku. Kolega A.Dumčius.
A.DUMČIUS. Dėl to atsiėmimo, tai suderinus, aišku, su gerbiamąja V.Boreikiene. Tai numatyta, aš dar kartą kartoju, Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunantiems… įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Savivaldybei tas leidimas yra duotas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, visos pataisos. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritariam. Ačiū. (Balsai salėje) Ne. Tada prašau balsuoti. Kas už tai, kad pritartume šiam Kompensacijų įstatymo projektui po svarstymo, prašome balsuoti.
Už – 78, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta. Ačiū, kolegos.
Darbotvarkės 6 ar jau 7 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr.XP-908. Svarstymo ir priėmimo stadija. Pagrindinio komiteto vardu – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas J.Lionginas. Prašom. Ruošiasi H.Žukauskas.
J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas, balsavimo rezultatai: bendru sutarimu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. H.Žukauskas – Užsienio reikalų komiteto vardu.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė pono J.Liongino minėtą įstatymo projektą ir nutarė už balsavus 8 Seimo nariams pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime pritarti po svarstymo? Niekas neprieštarauja? Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, irgi yra siūlymas priimti šiandien, t.y. nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso ratifikavimo įstatymo? Niekas nenorite. Prašome pasiruošti. Kolegos, dėmesio! Čia reikalinga kvalifikuota balsų dauguma. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo“? (Balsai salėje) Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 83, už – 82, nei prieš, nei susilaikiusių nėra. Vėl vienbalsiai, labai ačiū. Įstatymas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. (Balsai salėje: „Pertrauka!“)
Gerbiamieji kolegos, aš jus įspėjau, kai pradžioje buvo daug kalbų, kurių galėjo būti mažiau arba trumpesnių. (Balsai salėje) Mielieji bičiuliai, siūlau pradėti nagrinėti labai įdomų klausimą, o paskui, kai jau bus sunku, padarysime pertrauką. Bet gal priimsim.
Taigi Medžioklės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A.Bosas. Kviečiu į tribūną. Protokolui primenu, kad tai projektas Nr.XP-693(2).
A.BOSAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Po svarstymo stadijos gavome dviejų Seimo narių pasiūlymus. Jeigu Seimas apsispręs, mes juos galėsime svarstyti. Daugiau pastabų ir pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Gerai. Pradėsime iš eilės. Pirmiausia yra kolegos A.Endzino pasiūlymai bazinio įstatymo 7 straipsniui, arba šio įstatymo 1 straipsniui. Aš prašyčiau kolegą A.Endziną tarti žodį dėl savo pasiūlymo. Kolega A.Endzinas.
A.ENDZINAS (LF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų įstatymas iš esmės yra geras ir atsiliepia į Konstitucinio Teismo… Kolegos, gal leisite kalbėti?
PIRMININKAS. Prašom. Dabar ar yra…
A.ENDZINAS. Atsiprašau, kolegos jau leido man pasakyti, todėl aš kalbėsiu.
PIRMININKAS. Prašau.
A.ENDZINAS. Pirmas pasiūlymas. Vis dėlto medžioklės plotuose, nors ir gaila, retkarčiais kyla tam tikros ligos. Aš turiu galvoje pasiutligės židinius. Pasiutligės laikotarpiu medžioklės plotų savininkas vis dėlto negalėtų ir neturėtų uždrausti medžiotojams vykdyti tam tikras prevencines priemones pasiutligės atžvilgiu. Nes prevencinės priemonės užtikrina visų kitų plotų, visos faunos gerą ir reikiamą būseną. Aš siūlyčiau priimti mano pataisą, palaikyti ją ir balsuoti už. Dėkui.
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis pirmininke, jūs paskui pasakysite. Dabar ar yra Seimo narių, remiančių būtent… (Balsai salėje) Komitetas, man atrodo, jau pasakė savo nuomonę.
A.BOSAS. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Minutėlę! Mums dabar reikia balsuoti. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys tokį siūlymą, t.y. kad nagrinėtume, o po to jau balsuosime. Po to kalbės kolega A.Matulevičius. (Balsai salėje) Ar nagrinėjame, o dėl rėmimo vėliau. Tik ar nagrinėjame. Reikalingi 29 Seimo narių balsai. (Balsai salėje)
15. Nenagrinėjame. Tada kolega A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke ir…
PIRMININKAS. Prašome nepainioti.
A.MATULEVIČIUS. Dabar pavaduojantis Seimo Pirmininką.
PIRMININKAS. Jau nebe Pirmininkas.
A.MATULEVIČIUS. (Balsai salėje) Aš nemačiau šiandien Seimo Pirmininko, tai man jūs Seimo Pirmininkas. Atsiprašau.
Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gali įvykti nesusipratimas. Salėje yra nemažai Seimo narių medžiotojų. Vienus pažįstu, kitų nepažįstu. Ar jie gali dalyvauti svarstant ir priimant šį įstatymą, gerbiamieji kolegos? (Balsai salėje) Ar nebus supainioti interesai? Niekada nebuvau medžiotojas, todėl esu ramus, bet tikrai noriu kolegas apsaugoti nuo nemalonumų, bent su spauda.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš pranešu Etikos ir procedūrų komisijos išvadą. Minutėlę! Etikos ir procedūrų komisija jau nagrinėjo šį klausimą šių metų gruodžio 6 d. ir priėmė sprendimą, kurio Nr.101-1-41. Labai svarbi išvada yra tokia: „Etikos ir procedūrų komisija nusprendė. Pirma. Vadovaujantis Seimo statuto 18 straipsnio 2 dalies ir 6 dalies nuostatomis, rekomenduoti Seimo nariams, kurie yra įsiregistravę medžiotojai, atsižvelgus į privatų interesą, susijusį su medžiokle, ir galimas abejones dėl sąžiningumo, savo nuožiūra nusišalinti nuo balsavimo priimant Medžioklės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą“. Taigi išvada yra tokia, o Seimo nariai medžiotojai savo nuožiūra tai daro arba nedaro. Kolega A.Skardžius kažką jau pasakys. Prašom.
A.SKARDŽIUS (NSF). Aš iš tiesų, gerbiamasis pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį, kad nereikėtų grįžti priėmimo stadijoje prie to, dėl ko mes aistringai diskutavome svarstymo stadijoje. Pirmiausia Etikos ir procedūrų komisija išnagrinėjo vieną galimai suinteresuotą pusę, t.y. medžiotojus, bet tie patys medžiotojai ir ne tik medžiotojai yra miško plotų savininkai, žemės plotų savininkai. Klausimas nebuvo visapusiškai išnagrinėtas, todėl siūlau negrįžti prie to, apie ką mes diskutavome beveik visą valandą svarstymo stadijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už šį paaiškinimą. Dar kartą primenu, tai kiekvieno apsisprendimo reikalas. Jeigu dar kolega A.Bosas?.. (Balsas salėje) Jeigu jūs dar norite ką pasakyti, tai prašom, bet aš siūlau dėl 1 straipsnio susitarti, nes nebuvo pakankamo balsų skaičiaus. Ar galime jį priimti, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo 1 straipsnio, arba bazinio įstatymo 7 straipsnio? E.Klumbys.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis pirmininke, aš dėl viso anksčiau buvau užsiregistravęs, tai…
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 7 straipsnis?
40 – už, 10 – prieš, 8 susilaikė. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsniui pastabų nėra. Galime jį priimti? (Balsai salėje) 2 straipsniui nėra pastabų. Dar kartą klausiu, ar galime priimti? Negalime. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis, arba bazinio įstatymo 8 straipsnio pakeitimas ir papildymas?
Už – 38, prieš – 5, susilaikė 12. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsniui, kuris yra visiškai nedidukas, irgi pataisų nėra. Ar galime jį priimti? Ačiū. Priimta.
4 straipsniui yra kolegos A.Endzino pataisa. Prašyčiau jį tarti žodį. Kolega A.Endzinas.
A.ENDZINAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Audriau, arčiau mikrofono.
A.ENDZINAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų kalbama apie tai, kad medžioklės plotuose savininkams uždraudus vykdyti medžioklę galima vykdyti kitą medžioklę, turiu galvoje paprasčiausią brakonieriavimą arba galimybę piktnaudžiauti savo teise į turtą. Tokių atvejų realiai yra gana daug. Aš neatnešiau ir nesiruošiu atnešti čia daiktinių įrodymų, kilpų ir kitokių dalykų, bet tokių faktų yra gana daug. Kartais atsitinka, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių žmonės eina į mišką ne tik gėrėtis gamta, ne tik medžioti, bet ir piktnaudžiauti tam tikromis teisėmis. Todėl siūlyčiau palaikyti mano siūlomą pataisą, kurios esmė yra ta, kad žmonės, kurie piktnaudžiauja savo teisėmis, dalį teisių suspenduotų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, gal porą žodžių, o po to ieškosime 29 balsų.
A.BOSAS. Gerai. Vakar komitetas svarstė šį pasiūlymą ir, pasitaręs su teisininkais, bendru sutarimu nepritarė. Tas punktas mus grąžintų prie to klausimo, ar šis įstatymas atitinka Konstituciją, nes laisvas savininko disponavimas miško sklypu neatitiktų Konstitucijos normų. Antras dalykas, jeigu pažeidėjas piktnaudžiauja savo sklype ir pažeidinėja įstatymus, tam yra kitos instancijos, tam yra ir Baudžiamasis, ir Administracinių teisių kodeksai, kurie užtraukia jiems atsakomybę už šiuos neteisėtus veiksmus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, vėl reikia 29 balsų, kad pradėtume nagrinėti. Prašom balsuoti, ar yra 29 balsai, kad pradėtume nagrinėti.
Už – 20. Nenagrinėjame.
Gerbiamieji kolegos, dabar visas straipsnis. Ar jį galime priimti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Kolega E.Klumbys dėl šito? E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke ir gerbiamieji kolegos, manau, priimti šį straipsnį be tos pataisos, kurią siūlė kolega A.Endzinas, būtų negerai. Dėl to negaliu pritarti šio straipsnio priėmimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom pasiruošti, balsuojame, ar priimame 4 straipsnį, arba bazinio įstatymo 13 straipsnio pakeitimą. Prašom balsuoti. Prašom neagituoti balsavimo metu.
Už – 38, prieš – 11, susilaikė 12. Straipsnis priimtas.
Gerbiamieji kolegos, 5 straipsniui pastabų nėra. Galime bendru sutarimu? Priimta.
6 straipsnis „Baigiamosios nuostatos“ – dėl įsigaliojimo nuo kitų metų liepos 1 dienos. Galime priimti? Priimta.
Noriu pasakyti, kad čia dar buvo pateiktos pastabos kolegų G.Steponavičiaus ir J.Juozapaičio, bet suformuluotas labai bendrais bruožais nekonkretus siūlymas ir plius pateikta pavėluotai. Taigi šis dalykas nenagrinėtinas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. (Balsas salėje) Jeigu nagrinėjote, tai juo labiau. Ačiū. Viskas, gerbiamasis pranešėjau.
Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo – kolega R.Smetona. Prašom.
R.SMETONA (MGS). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš esu ne medžiotojas, bet, be abejo, gerbiu tą pomėgį, kurį išpažįsta daugelis Lietuvos žmonių, tarp jų ir Seimo nariai. Manau, įstatymo projekte vis dėlto nepakankamai atsižvelgta į Konstitucinio Teismo išvadas ir nuorodas, kai kas yra pateikta tiesiog aukštyn kojom. Štai: žemės savininkas dėl uždraudimo medžioti jam priklausančiame sklype turi kreiptis į komisiją. Jis, žemės savininkas, turi parengti ir pateikti jai dokumentus. Jis turi įrodinėti dokumentais savo teises į savo žemę. Taip išeina. Arba, jeigu komisija negavo rašytinio reikalavimo uždrausti medžioti, laikoma, kad žemės savininkas jau ir neprieštarauja. Manau, kai kurios formuluotės yra tiesiog diskriminacinės, žeminančios, ir joms pritarti negalima. Ne žemės savininkai turi rūpintis, kad kas nors medžiotų ar pramogautų jų žemėje, o medžiotojai, kurie tuo suinteresuoti, turi pateikti savininkams parengtus dokumentus ir gauti savininkų sutikimą. Jie turi paprašyti ir gauti. Todėl, manau, galbūt tos formuluotės, o ne pats principas, yra nekorektiškos, netinkamos, jas reikėtų dar šiek tiek keisti. Todėl – prieš.
PIRMININKAS. Kolega B.Bradauskas. Tada E.Klumbys, kuris buvo iš anksto užsirašęs.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš karto pasakau, kad esu medžiotojas ir nenusišalinu nuo to klausimo svarstymo. Galėčiau nusišalinti, jeigu nusišalintų visi miškų ir žemių savininkai. Tada ir aš nusišalinčiau. Bet kadangi to niekas nedaro, tai nedarau ir aš. Buvo gana audringas tas svarstymas. Mes visi išsakėm daug ir tiesos, ir netiesos. Aš norėčiau šiandien tiktai gerbiamajam kolegai R.Smetonai šiek tiek pasakyti. Miškų ir laukų savininkų yra šimtai tūkstančių, turi po vieną hektarą, po dar mažiau ir panašiai. Iš esmės medžioklės ploto vienete surinkti tuos žmones ir apeiti, gauti jų sutikimą neįmanoma. Jie tose teritorijose iš esmės negyvena. Atsiėmė žemę, sakykime, Ukmergės rajone, o gyvena kažkur Klaipėdos rajone, kažkur Kaune, Vilniuje ir t.t. Todėl tie, kurie suinteresuoti, ir įstatymas leidžia, kad tikrai jie gali uždrausti medžioti savo žemėje, tai turi tiesiog ateiti. Klubas ir visa kita – labai aišku, kiekvienoje savivaldybėje yra jų adresai, yra sąvadas. Todėl nėra jokios kliūties tą padaryti. Aš manau, kad kai kas bando išstumti paprastus kaimo žmones iš medžioklės ir palieka galimybę tik savininkams. Tai yra neteisinga. Žvėrys yra valstybės. Mes turime paremti ir paprastą kaimo žmogų arba miesto žmogų, kuris neturi pinigų, neturi savo miško, realizuoti savo teisę medžioti, prie ko jis yra įpratęs, ir tokių žmonių yra apie 40 tūkstančių. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Kaip sakiau, E.Klumbys. Po to kolega A.Skardžius.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad šias įstatymo pataisas mes svarstome po to, kai buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą ir buvo pripažinta, kad kai kurios anksčiau priimto įstatymo nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Antra vertus, mane iš tikrųjų stebina, kad taip aktyviai už tokias šio įstatymo pataisas agituoja Seimo nariai medžiotojai, pristato Seimo narys medžiotojas. Kalbama vis dėlto apie privačią nuosavybę, ir dabar į privačią nuosavybę, vadinasi, kitas atėjęs galės sau medžioti. Tai galbūt, kolegos, greit jūsų privačiuose butuose irgi kas nors pradės medžioti ką nors kita be jūsų leidimo? Čia aš dar noriu pasakyti principinę nuostatą, kad šios įstatymo pataisos, kurias mes dabar priimsime, vis tiek prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Noriu pasakyti, kad nėra iki galo įvykdytas Konstitucinio Teismo nuostatų įgyvendinimas. Iš esmės reikės papildomai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Man bus labai įdomu, kaip jausis tie žmonės, kurie antrą kartą gaus Konstitucinio Teismo išvadas, kad ir šis jau priimtas įstatymo projektas prieštaraus Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Aš kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.Skardžius. Ruošiasi kolega P.Baguška.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, pirmininke. Tikrai Konstitucinis Teismas turi daryti savo darbą, Seimas – savo darbą. Konstitucinis Teismas išreiškė savo nuomonę. Įstatymų leidėjas Seimas, atsižvelgdamas į išsakytas pastabas, pataisė įstatymą. Tiesiog nereikėtų, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Klumby, visų pirma nereikėtų prisiimti Konstitucinio Teismo funkcijos mums, Seimo nariams. Jeigu Konstitucinis Teismas matys, kad mes nepakankamai pataisėm, vėl išreikš savo nuomonę. Aš manau, kad po šios darbo grupės atlikto darbo tikrai įstatymas pataisytas pakankamai, žemės savininkas turi pakankamai teisių. Tikrai ne mažiau negu medžiotojas turi teisių. Visų pirma savo nuosavybę gali puikiai apginti neleisdamas savo plotuose medžioti. O kaip galima šiandien prieiti prie kiekvieno vandens telkinio, taip medžiotojui turi būti pasiekiamas kiekvienas žvėris. Todėl aš siūlau balsuoti, nes juk turi galioti Medžioklės įstatymas, turi būti reglamentuota procedūra. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalba P.Baguška, ruošiasi kolega A.Pekeliūnas.
P.BAGUŠKA (DPF). Ačiū, pirmininke. Noriu atkreipti dėmesį, kad Seimo nariams išdalintas įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Prašau patikslinti įvardytas įstatymo nuostatas atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, nes gali kilti ginčų taikant įstatymą ir gali būti piktnaudžiaujama.
PIRMININKAS. Supratome. A.Pekeliūnas. Ruošiasi kolega A.Endzinas.
A.PEKELIŪNAS (VLF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Iš tikrųjų aš esu medžiotojas, bet nenusišalinsiu nuo balsavimo, o balsuosiu. Ne todėl, kad, sakykim, jaučiu kaip nors pažeisiąs viešuosius interesus. Manyčiau, kad kaip tik tie žmonės, kurie medžioja, labiausiai ir supranta tą visą tvarką. Jeigu mes pakeistume tvarką dėl ploto vieneto ir išmestume tūkstančius medžiotojų iš medžioklės, aš manyčiau, Seimas padarytų didžiulį nusikaltimą. Jeigu kalbama apie savininko teisių tvarką, tai kaip tik šis įstatymas gina ir savininko teises. Aš daug neaiškindamas kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dabar A.Endzinas ir ruošiasi kolega A.Matulevičius.
A.ENDZINAS. Dėkoju. Iš tikrųjų gerbiu privačią nuosavybę. Savininkas turi teisę uždrausti bet kam lįsti ir vaikščioti po jam priklausantį mišką. Tačiau gerbdamas privačią nuosavybę, aš taip pat gerbiu ir visuomenės interesą. Šiandien priimdami tokį įstatymą, koks jis yra, mes leidžiame uždrausti miške lankytis žmonėms, sudarome sąlygas tuose uždraustuose plotuose virti naminę degtinę, statyti kilpas ir užsiimti kitais niekiniais darbais. Be to, siūlyčiau atkreipti dėmesį į tai, ką pasakė gerbiamasis Seimo nario A.Baguška. Iš tikrųjų įstatymas sako, kad reikia gerbti privačią nuosavybę, ir be jokių išlygų. Tačiau tokį, koks jis yra dabar, jį priimti būtų dar didesnė nuodėmė. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis kalba A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kadangi didelė dalis Lietuvos tautos iš tikrųjų turėtų važiuoti į Afriką, jeigu mes šiandien nepriimtume šio įstatymo ir jie negalėtų patenkinti savo tokio prigimtinio poreikio medžioti ir išlieti adrenaliną, kurio nesugeba išlieti Seimo salėje, aš manau, kad gal reikia jų pasigailėti ir priimti šį įstatymą. Nors iš tikrųjų problemų yra, buvo ir bus. Bet kur jų nėra? Sako, medžioklėje daug kas išsprendžiama. Galbūt ir to „samagono“ bus mažiau, kai jie vaikščios po miškus, išgąsdins vieną kitą degtindarį, o antra, man atrodo, kad jie kartais gal padaro ir neblogą darbą, nes yra žvėrių, kuriuos reikia naikinti. Todėl galbūt pasigailėkime ir būkime kilniadvasiški tie, kurie mylime gerus gyvūnus, mylime žvėris ir gamtą. Leiskime tuos bloguosius nušauti tai daliai giminės, kuri truputį linkusi į blogus darbus.
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi salė, mano akimis žiūrint, yra apytuštė, aš prašyčiau registruotis, o kol registruojamės, kolega S.Pečeliūnas nori tarti žodį. Prašom registruotis.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau atkreipti jūsų ir kitų kolegų žodžius į buvusio Seimo Pirmininko pavaduotojo išreikštą, aš nežinau, nuomonę ar kaip tą pavadinti, kad Konstitucinis Teismas pasako savo nuomonę ir mes kaip norim, taip su tuo elgiamės. Gerbiamasis kolega Skardžiau, Konstitucinis Teismas priima nutarimus ir sprendimus. Tai nėra nuomonė ir niekas negali jų apskųsti, mes tiesiog privalome juos vykdyti. Tai, kas šiandien čia buvo pasakyta, ką dabar priimam, yra konkretus faktas, kad šitas Konstitucinio Teismo sprendimas, o ne nuomonė, yra ignoruojamas. Tai štai ir spręskite dabar, ar jūs gerbiate Konstitucinį Teismą ir jo sprendimus, net jeigu jie jums nepatinka, ar jūs tiesiog juos traktuojate kaip nuomonę ir griaunate Lietuvos, kaip teisinės valstybės, įvaizdį. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registracija rodo, kad mes balsuoti negalime. Imamės paskutinio iki pertraukos klausimo. O kol kas labai trumpai A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Yra siūlymas. Pirmiausia norėčiau pakartoti registraciją, nes atėjo daug žmonių. Antra, aš nenorėčiau, kad ponas S.Pečeliūnas paimtų ir iškraipytų savaip interpretuodamas žodžius. Pirmiausia aš niekada nesakiau, kad Seimas ignoruoja. Seimas atsižvelgia, ir tam Valdybos buvo sudaryta darbo grupė, visi aktyviai dalyvavome, ko prašė Konstitucinis Teismas, taip ir yra pataisyta. Jeigu nepatiks, jūs, kolega, turite teisę vėl kreiptis ir vėl „šventas raštas“ bus dar kartą paaiškintas. Vis dėlto „šventą raštą“ šiuo atveju kuria Seimas, o ne Konstitucinis Teismas. Jie yra tik „švento rašto“ aiškintojai, gerbiamasis Pečeliūnai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti, kad kalbant rankos neturėtų būti slepiamos kišenėse. (Balsai salėje) Prašome tai įsidėmėti. Kitą kartą nutrauksiu žodį. Taigi užsiregistruosime dėl šventos ramybės antrą kartą, bet bijau, kad rezultatas bus tas pats. Prašome registruotis. (Balsai salėje) Technika atsisakė. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Primenu: jeigu balsuojant nebus registracijos metu atitinkamo skaičiaus, vis tiek balsavimas bus nukeltas. Bus balsavimas nukeltas, įspėju! (Balsai salėje) Paskutinė ta, kuri bus balsavimo metu. Taigi prašome pasiruošti ir balsuojam, ar priimam Medžioklės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Registruojamės ir balsuojame.
Registracijos nėra. Balsavimas nukeliamas geresniems laikams. (Triukšmas salėje) Balsavimas nukeliamas. Balsavimas nukeltas geresniems laikams.
Darbotvarkės 8 klausimas – Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu J.Čekuolį arba kurį kitą, kuris pateiks. Pats Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas. Projekto Nr.XP-129(3).
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKAS. Priėmimas dabar? Aš manau, kad čia nebus kokių nors…
A.SYSAS. Po svarstymo pastabų negauta. Siūlome priimti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau nesiskirstyti, čia vieno straipsnio įstatymas, tikrai labai svarbus įstatymas, tuoj balsuosim. Prašom, pirmininke. Minutėlę, kolegos! Neišsiskirstykite, čia minutės klausimas.
Gerbiamieji kolegos, niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Įstatymą sudaro vienas straipsnis, arba bazinio įstatymo 2 straipsnio pakeitimas. Prašome registruotis ir balsuojame, ar priimame šį įstatymą. Registracija ir balsuojame. Tada bus pertrauka.
Irgi tas pats, balsuosime, kai bus daugiau Seimo narių. Balsavimas nukeliamas. Gerbiamieji kolegos, pertrauka. (Balsai salėje) Paskui, po pertraukos. Dabar prašome šiek tiek apsiraminti, gal kas užkąs. Pertrauka iki 12.25 valandos.
12.25 val. nagrinėsime Seimo statutą. (Replika iš salės: „Pradėsim nuo vedimo tvarkos!“) Prašome, jokių problemų.
Pertrauka
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Tęsiame posėdį. Noriu priminti, kokia mums dabar lieka darbų eiga. (Replika iš salės: „Rezerviniai“.) Atsiprašau, rezerviniai, jeigu gerai dirbsime spręsdami pagrindinės darbotvarkės klausimus. Taigi darbų eiga, darbų seka tokia: Statutas, po to principinės kariuomenės struktūros reikalai ir tada eina rezerviniai klausimai.
O dabar, prieš pradedant nagrinėti Seimo statuto klausimus, pranešėjas J.Sabatauskas pagrindinio, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komiteto, pirmininkas, prieš jam ateinant į tribūną, – kolega E.Klumbys ir, matyt, dar kolega P.Vilkas.
E.Klumbys, prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos! Kadangi aš šiandien atsiėmiau didelį bloką kalbėjimo, turiu moralinę teisę truputį pakalbėti. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
E.KLUMBYS. Aš nebe pirmą kartą grįžtu prie to klausimo, kurį reglamentuoja Statuto septynioliktasis skirsnis, reglamentuojantis balsavimą. Ir aš manau, kad, gerbiamasis Seimo vicepirmininke, bene pirmą kartą yra daroma ta pati sisteminė klaida, nes 113 straipsnio 3 dalis labai aiškiai atskiria registracijos procedūrą ir balsavimo procedūrą. Mūsų kompiuteryje tai yra suplakta ir tai prieštarauja Statutui. Statute yra pasakyta taip: „taip pat prieš balsavimą dėl viso įstatymo ar kito teisės akto priėmimo turi patikrinti, kiek dalyvauja Seimo narių“, tai yra pirma stadija – registracija, patikrinimas. 4 straipsnis: „Jeigu prieš kurį nors balsavimą posėdžio pirmininkas arba kuri nors frakcija nepareikalavo patikrinti, kiek Seimo narių dalyvauja posėdyje, vėliau dėl to abejonių kelti negalima“. Taigi paskutinis registracijos skaičius yra tas, kai mes registravomės, ir yra 83 Seimo nariai, kiek ten buvo. O tai, kad yra sujungtas registravimas ir balsavimas, prieštarauja Statutui. Aš nebe pirmą kartą prašau vadovaudamasis Statutu atskirti kompiuteryje tas dvi procedūras.
PIRMININKAS. Gerai. Šitą klausimą galima nagrinėti, mano interpretacija yra aiški: registruojamės – vadinasi, registruojamės. Aš specialiai pabrėžiau, kad registruojamės ir balsuojame. Taigi ta registracija, kuri buvo po mano žodžių, ir yra paskutinė. Jinai kompiuteryje ir įrašyta, ta paskutinė registracija. (Balsai salėje) Čia dėl abiejų įstatymų, ir jis apibendrintai kalba, o kad Statute reikėtų aiškiau įrašyti, aš sutinku.
Kolega P.Vilkas. Prašom.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ne paslaptis, kad Statuto straipsnių papildymui ir pakeitimui buvo sudaryta darbo grupė, kuri gana netrumpai dirbo ir pateikė savo pasiūlymus. Susipažinęs dabar su patobulintu variantu matau, kai kuriems mūsų pasiūlymams, kuriuos teikė Seimo nariai, dalyvaujantys darbo grupėje, nėra pritarta. Dabar mano klausimas būtų procedūrinis: ar dabar bus svarstoma tai, kas mums nepritarta, mes teikėm, nes dabar aš žiūriu visą tą tvarką, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas ten svarstė – mūsų nėra.
PIRMININKAS. Šiuo atveju, gerbiamasis kolega, tvarka yra tokia: yra įregistruotas projektas ir to projekto pataisos. Jeigu ten nėra jūsų siūlymų, tai bus priėmimo procedūra (šiandien jos nebus), tada galite papildomai teikti per priėmimą tuos siūlymus, kurie neatsispindėjo tame tekste, kuris, sakysime, dabar jums yra išdalytas ir apie kurį kalbėsime, kai svarstysime pataisas.
P.VILKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom. Taigi, kolega Sabatauskai, prašyčiau į tribūną. Jūsų, kaip pagrindinio komiteto atstovo, žodis, ruošiasi A.Sysas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Seimo statuto pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Buvo tikrai nemažai pastabų ir pasiūlymų, ir netgi keliomis bangomis buvo šie siūlymai, todėl mūsų svarstymai irgi buvo keli. Komitetas pritarė patobulintam Statuto projektui bendru sutarimu prieš pirminį variantą, o vėliau buvo dar Seimo narių siūlymų svarstymas ir taip pat buvo pritarta. Tas Seimo statuto patobulintas variantas, kuris jums pateiktas, yra po pirmo komiteto svarstymo. Toliau buvo svarstomi, kaip aš minėjau, Seimo narių siūlymai, vieniems pritarta, kitiems ne, todėl tas palygintas variantas bus pataisytas vėliau, jau po Seimo posėdžio. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar kviečiu A.Sysą, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką, – papildomo komiteto vardu. (Balsas salėje) Po kolegos A.Syso kalbos. Po kolegos A.Syso kalbos. Būkite malonus prisėsti. Čia minutės klausimas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Statuto pataisas. Yra gautos Teisės departamento pastabos, kurioms pritarta, taip pat buvo Seimo narių P.Jakučionio, J.Liongino, E.Klumbio. Aš, taupydamas laiką, apie kiekvieną nekalbėsiu, nes vis tiek bus pagrindinio komiteto nuomonė ir dėl kiekvieno bus balsuojama.
Aš tik galėčiau pasakyti, kad kiekvieno Seimo nario kai kurioms pataisoms pritarta, kai kurioms nepritarta. Komitetas priėjo prie tokios išvados: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabą, Seimo narių siūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti 153 straipsnio alternatyvai, kad Seimo Pirmininko reprezentacinėms išlaidoms apmokėti būtų skiriamos trys vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokos. Ketvirta. 152 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad tarnybinis automobilis su vairuotoju priklauso tik Seimo Pirmininkui. Penkta pastaba – svarstant 2006 m. valstybės biudžetą, Seimo kanceliarijai numatyti papildomas lėšas šiam įstatymui įgyvendinti. Už šį nutarimą buvo balsuota bendru sutarimu. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolega A.Skardžius. Prašom.
A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, pirmininke. Kažkaip nesinorėtų stovėti valandą prie mikrofono, tuo labiau kad norėčiau kalbėti dėl vedimo tvarkos. Prašyčiau taikyti Statutą visiems vienodai. Šiuo atveju gerbiamasis kolega A.Monkevičius norėtų kalbėti diskusijoje Socialliberalų frakcijos vardu. Tad, gerbiamasis pirmininke, Statutas ypač svarbus projektas. Jeigu jūs man cituosite Statutą, tai vis dėlto aš norėčiau paprašyti, kad Seimas apsispręstų, ar leisti A.Monkevičiui kalbėti, ar ne.
PIRMININKAS. Štai, matote, kolega E.Klumbys, kuris mane nuolat kritikuoja, pasakė tai, ką aš turėjau pasakyti: 105 straipsnis – „Diskusijų organizavimo tvarka“, 1 punktas: „Užsirašyti kalbėti pradedama likus valandai prieš pirmąjį tos dienos, kurią numatyta klausimą svarstyti, posėdį, o baigiama – iki klausimo svarstymo pradžios“. Aš pranešiau, kad pradedama svarstyti, jūs pasakėte, kad jūsų čia nėra. Tai šiuo atveju aš niekuo negaliu padėti, bet, gerbdamas kolegą A.Monkevičių, aš siūlyčiau jam leisti kalbėti ir kad Seimas būtų maloningas ir nesipriešintų. Sutinkame? (Balsai salėje) Ir pirmajam jam? Gerai. Prašom. A.Monkevičius. Seimas pasiūlė, ir aš vėl esu šiandien toks švelnus, kad pats savimi stebiuosi. Kolega Monkevičiau, prašom, o tada J.Olekas.
A.MONKEVIČIUS (NSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai trumpai, negaišindamas laiko, noriu pasakyti, kad mūsų frakcija mano (šioje diskusijoje aš turbūt perduosiu ir daugelio Seimo narių nuomonę), jog Etikos ir procedūrų komisijos, kaip ir kitų Seimo struktūrų, veikla neturėtų būti išskirtinė ir kokia nors kitokia. Tuo labiau kad iš tikrųjų Etikos ir procedūrų komisija visada posėdžius rengia kolegialiai. Mes iš to tikrai nenorime daryti nieko daugiau, tik objektyviai išnagrinėti visus klausimus, kaip numatyta Seimo statute ir mūsų komisijos nuostatuose, ir tai turi būti vieša. Jeigu mūsų posėdžiai bus uždari, jie nebus vieši, tokiu atveju kaip tik atsiras galimybė spausti, daryti įtaką komisijos nariams, kažkaip susitarti. Mūsų komisija tikrai prarastų bet kokį savo veiklos efektyvumą. Štai todėl manyčiau, kad, matant visą Seimo statuto logiką ir tai, kad Seimas yra ta vieta, kurioje mes, tautos išrinkti atstovai, turėtume viską daryti viešai… Labai keistai atrodytų, kad štai šios komisijos veikla taptų kokia nors uždara ir atsirastų galimybė veikti neskaidriai. Todėl siūlyčiau tikrai jokiu būdu nepriimti tokios pataisos, kuri iškraipytų visą Statutą ir mūsų parlamentinės demokratijos esmę. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Teisingai padariau, nes kalba trumpa, aiški ir svarbiu klausimu. Kolega J.Olekas ir ruošiasi E.Klumbys. (Balsai salėje) Pamatysime. Pamatysime tuojau. Prašom. J.Olekas.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, už jūsų švelnumą ir lankstumą šios dienos posėdyje prieš kalėdinę savaitę.
Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcija apsvarstė teikiamas pataisas ir iš esmės pritarė šioms Statuto pataisoms. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, ką prieš mane kalbėjo kolega A.Monkevičius, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas siūlomas pataisas, yra atsižvelgęs į visas pataisas. Dabar svarstomame projekte Etikos ir procedūrų komisijai siūlomos darbo sąlygos yra lygiai tokios pačios kaip ir kitoms komisijoms bei komitetams.
Socialdemokratų frakcija taip pat pritarė reprezentacinių lėšų Seimo Pirmininkui sulyginimui su Lietuvos Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko turimomis reprezentacinėmis lėšomis. Ir dar aš norėčiau atkreipti dėmesį į galbūt ne visada teisingai traktuojamą klausimą dėl Seimo nario darbo kokybės gerinimo ir dėl jo padėjėjų… turimų Seimo narių referentų padėjėjų.
Taigi numatytos Statuto pataisos, kurios didina darbo užmokesčio fondą, bet ne darbo užmokestį konkrečiam Seimo nario padėjėjui. Seimo nario padėjėjo konkretų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir Seimo nutarimas dėl Seimo nario padėjėjų ir kitų Seimo darbuotojų darbo užmokesčio. Tiesiog norėčiau dar kartą pabrėžti, pirmiausia žiūrėdamas į spaudos ložę, kad tai nėra konkretaus Seimo nario padėjėjo darbo užmokesčio didinimas, o galimybė Seimo nariui turėti ne vieną, o galbūt du ar tris padėjėjus, ypač atsižvelgiant į tai, kad mūsų Seimo nariai, tie, kurie išrinkti vienmandatėse apygardose, arba tie, kurie išrinkti ir pagal partijų sąrašą, dirba ne tik vienoje savivaldybėje, bet dirba keliose savivaldybėse, nes taip suformuotos apygardos, ir galbūt būtų logiška, kad Seimo nario padėjėjas dirbtų ir apygardoje, ir čia, Seime. Todėl kviečiu ir kitus kolegas pritarti tokiam pateiktam siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kalbės E.Klumbys. Ruošiasi kolega J.Veselka. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, manau, svarstome labai svarbų klausimą – Seimo statuto pataisas. Mane šiek tiek stebina tai, kad yra labai nedaug Seimo narių pataisų, nors tai yra labai svarbus klausimas, kuris susijęs su kiekvienu iš mūsų.
Pirmiausia noriu pasakyti (apie tai kalbėsiu ir teikdamas savo pataisas) ir atkreipti dėmesį į mano siūlomą pataisą, kad iš bazinio įstatymo 10 straipsnio būtų išbrauktas Užsienio reikalų komitetas.
Kokia yra situacija? Dabar yra suteikta teisė, kad Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto nariai gali būti dviejų komitetų nariai, bet realiai tas galioja tik Europos reikalų komitetui. Kiekvienas Europos reikalų komiteto narys yra ir kito komiteto narys. Užsienio reikalų komitetui tai negalioja. Manau, ta nuostata, kuri yra įtvirtinta Statute, yra neteisinga. Dvigubas buvimas komitete turi galioti tiktai Europos reikalų komitetui.
Dėl uždarų Etikos ir procedūrų komisijos posėdžių. Noriu pasakyti, kad Statuto 55 straipsnio 3 dalis sako, kad uždaras komiteto posėdis iš esmės gali būti uždaras žurnalistams. Tą pasako 7 dalis. 5 dalis sako, kad komitetų posėdžiuose, taip pat uždaruose, o komitetų posėdžiai yra tas pat, kaip ir komisijos, Seimo nariai dalyvauja patariamojo balso teise. Tie sumanytojai, kurie norėjo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdžius padaryti uždarus nuo Seimo narių, realiai šia pataisa savo tikslo nepasiektų. Taigi, manau, šis pasiūlymas yra labai klaidingas.
Taip pat noriu pasakyti, kad pagrindus uždariems posėdžiams nustato Statuto 53 straipsnio 3 dalis. Taigi komitetai, taip pat komisijos, gali rengti uždarus posėdžius. Atkreipiu visų dėmesį, kad pirmas pagrindas yra, kai svarstymo metu pateikiama informacija, susijusi su valstybės ar komercine paslaptimi. Antras pagrindas, kai yra pateikiama kita informacija, kurios naudojimą bei platinimą riboja įstatymai. Uždaro posėdžio be pagrindo surengti negalima. Ir vienam Seimo vidaus padaliniui suteikti tokią teisę būtų visiškai nelogiška.
Taip pat noriu priminti, kad Statuto 101 straipsnio 2 dalis, kuri kalba apie visą Seimą, sako, kad Seimui nutarus, taip pat Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui pareikalavus išimties tvarka, pabrėžiu, išimties tvarka rengiamas uždaras posėdis. Taigi uždaras posėdis yra išimtis, bet ne norma, kaip tą norima dabar padaryti Seimo statute įteisinant uždarus Etikos ir procedūrų komisijos posėdžius.
Noriu atkreipti dėmesį į principinį mano pasiūlymą, kad Seimo narys dalyvauja Seimo posėdyje, kai vyksta balsavimas, ir po to skaičiuojama, kaip mes lankomės posėdžiuose… kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje tuomet, jeigu jis ne tik užsiregistravo daugiau kaip pusėje iš anksto numatytų, bet ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl teisės akto priėmimo. Manau, ši nuostata geriau sutvarkys Seimo posėdžių darbo tvarką ir nebus tokių dalykų, kai, pavyzdžiui, yra įrašomas klausimas, o tas klausimas po to yra balsuojamas, ir nuo jo bus skaičiuojama, kaip mes lankome Seimo posėdžius.
Taip pat noriu pasakyti, kad visi atkreiptume dėmesį į Statuto 15.3 straipsnio 9 dalį. Šioje dalyje yra kalbama apie mūsų Seimo narių lėšų, susijusių su parlamentine veikla, išlaidomis, skyrimo naudojimo paskirtį ir tvarką. Manau, šioje vietoje įrašytas žodis „tvarka“ suteikia Seimo valdybai galimybę, kad už tas lėšas būtų reikalaujama visiems Seimo nariams nešti kvitus ir taip atsiskaityti už tas išlaidas. Noriu pasakyti, kad analogiška situacija šiuo metu yra Latvijos parlamente. Latvijos parlamentarai, įvedę šią tvarką, šiuo metu yra, net nežinau, nerandu žodžių, kaip tą pasakyti, bet jie žurnalistų yra laikomi už pavadėlių, tikrinamas kiekvienas kvitas. Manau, tokia tvarka, kokia buvo iki šiol, turi būti ir dabar. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, bet laiką viršijote. Kolega J.Veselka. Negirdėjau. Tada atsiprašau. Galite dar kalbėti 5 sekundes. Ne? J.Veselka. Prašom. J.Veselka. Prašom, kolega.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, man keista ta vis auganti manija atsitverti nuo visuomenės. Gal jūs imate pavyzdį iš sorošistų ir visokių kitokių, kurie, veikdami kitoje valstybėje, nenori pasakyti, kiek kam davė lėšų. Šios baimės atsiverti visuomenei niekaip negaliu suprasti. Aš esu auklėtas Etikos ir procedūrų komisijos labai daug, pagaliau ir A.Salamakinas, ir A.Monkevičius suprato – beprasmiška mane auklėti, todėl neauklėja, už tai noriu padėkoti.
Kitas dalykas, kurį noriu pabrėžti. Štai kartais priimame tokių įstatymų ir paskui esame priversti veidmainiauti. Kitaip sakant, jau buvo pasiūlymų didinti Seimo narių atlyginimus. Aš pasakyčiau, tai buvo logiškas pasiūlymas, nes lyginant su kitomis struktūromis mes tampame tokie daug žemesni. Kadangi to atsisakėme, bandome apeiti kitu keliu. Traktuojame, kad jeigu turėsime daug padėjėjų, tai taip įtemptai dirbsime tautos labui, kad tauta iš karto pradės džiaugtis, ir mūsų reitingas pradės augti. Nieko nebus. Didesnio darbo apygardose nebus. Iš karto mes pradedame patys veidmainiauti, susipainiojame, o kai įlendi į melą, paskui sunku išeiti, ir mūsų reitingas ritasi žemyn.
Noriu pasakyti, kad aš nesu tas, kuris yra prieš. Kai aš grįžau iš kariuomenės ir bandžiau uždrausti vogti tarybiniame ūkyje, labai pagerėjo rodikliai, bet žmonėms nemokėjo. Man senelė sakydavo, ko tu taip šakojiesi? Pažiūrėk, kaip Marijos rankos sudėtos. Sako, juk sudėtos šitaip, o ne šitaip. Tai yra normalus žmogaus principas norėti daugiau uždirbti. Bet pirmiausia yra moralinis dalykas, tai yra tūkstančiai žmonių neatgauna rublinių indėlių, kuriuos valstybė įsipareigojo atiduoti. Šitų pinigų yra. Tie žmonės, kaip įprasta, vyresnio amžiaus, su skausmais, su nepritekliais, su įvairiomis bėdomis. Mūsų valstybė elgiasi su jais taip, lyg ne valstybė jiems būtų skolinga. Valstybė jiems mėto išmaldą kasmet po šimtą, po du šimtus milijonų, dabar gal keturis šimtus milijonų ir t.t. Toliau yra tie, kuriems skolingi už namus, už žemę. Dabar skaitau vienos peticijos pareiškimą: lietuviai nenori išpirkti valstybinės žemės. Tik tiek (…). Kad jūs neduodat išpirkti. Neduodat išpirkti, o vėl būtų papildomų pajamų. Vėl galima. Neduodat. Todėl vertindamas moralinį aspektą, (…) pritardamas, kad reikėtų Seimo nariams… moralinį aspektą, atsiskaitykime bent su žmonėmis. Tada pasididinkime atlyginimus kad ir 3–4 kartus. Todėl aš būsiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. A.Matulevičius taip pat pageidauja dalyvauti diskusijoje. Prašom.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamieji kolegos, ši problema atsirado seniai, kai kažkas kreipėsi į Konstitucinį Teismą ne aiškindamasis dėl Statuto, o paklausdamas, ar žmonės gali dėstyti aukštosiose mokyklose. Bet Konstitucinis Teismas mums kažkodėl surašė tą, ką mes jau antri metai šioje Seimo kadencijoje negalime išsrėbti. Iš tikrųjų būtų galima net nekalbėti ir priimti tą, kas surašyta. Bet yra principinis dalykas, yra vienas momentas – gal išgirsite tą šauksmą tyruose ir susimąstysite: o ką gi mes svarstome ir iki kur mes einame, iki kur mes prieisime. Iš tikrųjų susidaro toks įspūdis, kad norima surašyti, nevengsiu tokio palyginimo, iš tikrųjų kaip darželinukams ar pradinukams visas elgesio taisykles, pastatyti dėdę prižiūrėtoją su rimbu arba su sausainiu ir mus čia visus perauklėti.
Gerbiamieji kolegos, tai yra tautos atstovybė, Lietuvos parlamentas, čia išrenkami žmonės ne tam, kad juos čia mokytų, kaip jie turi elgtis, o tam, kad jie dirbtų žmonėms. Nė viena komisija nesugebės perauklėti to, kurio neįmanoma perauklėti. Jeigu tėvai arba Dievas jam nedavė, joks Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas ar narys, būdami tokie patys kaip ir mes visi, nieko nepakeis. Gerbiamasis Julius teisingai prisipažino, kad jau beviltiška mus čia perauklėti. Vienintelis kriterijus yra mūsų darbas: arba geras, arba blogas. Taip, mes turime lankyti posėdžius.
Beje, Europos Parlamente, pasakysiu, kas nežinote, net nėra Etikos ir procedūrų komisijos. Ten yra mokama… (Skamba varpelis) Posėdžio pirmininke, aš galiu dar garsiau kalbėti ir tikrai mane išgirs tie, kurie nori išgirsti. Ten yra mokama taip, kaip tu lankai posėdžius: pasirašei už tai, kad tu atėjai į kurį nors posėdį, ir atitinkamai gausi pinigus arba jų negausi. Niekas nieko nesiruošia perauklėti, nes jau, matyt, suprato Europoje, kad tai yra beviltiška.
Aš sutinku su pataisomis, vis tiek reikia jas priimti, bet su viena pataisa – iš tikrųjų nedarykime tarybinio žaidimo. Sovietiniais metais irgi reikėdavo rinkti įvairius čekius, ataskaitas rašyti. Ir dabar yra paslėpti Statute netgi du nekalti punktai: valdyba nustatys tvarką, kaip bus naudojami parlamentiniai pinigai, skirti parlamentiniam darbui. Ne mūsų algos. Taip pat Etikos ir procedūrų komisija dar turės priimti darbuotojų, kad kontroliuotų, kaip mes tai darome. Aš matau, kas ten yra paslėpta. Ten yra paslėpta, kad reikės rinkti didžiulius aplankus čekių, čekelių, kur tu pirkai pieštuką, parkeriuką ar apskritai ką nors dar darei, ar kam nors knygą pirkai.
Taigi nuo tokių dalykų reikėtų išvalyti iki priėmimo. Apskritai Statutas turėtų būti kiek galima lakoniškesnis, aiškesnis. Spręsti apie mus, žinoma, turėtų mūsų didžiai moralūs žurnalistai, mūsų labai gerbiami rinkėjai ir apskritai Lietuvos žmonės. Arba jie mus mylės, arba nemylės. Jie mus gerbs tik už darbą, nors ir kokį čia Statutą priimtume, kad ir kiek į krūtinę muštumės.
Man atrodo, dabartinis pasiūlytas variantas vertas dėmesio, ypač su tomis mūsų kolegų pataisomis, kuriomis jie tobulina. Žinoma, jį reikia priimti. Bet man atrodo, kad mes taip pat turėtume pareikalauti iš mūsų sukurtos institucijos – Konstitucinio Teismo, kad jis laikytųsi Konstitucijos, t.y. aiškintų, ar įstatymai atitinka Konstituciją, o ne aiškintų, ką Seimas turi daryti. Taip, Konstitucijoje jam nėra užrašyta tokios priedermės. Vieną kartą mes tą diskusiją pratęskime ir labai rimtai išsiaiškinkime, nes čia mūsų žmonėms, garbingiems profesoriams, uždraudė dėstyti aukštosiose mokyklose, o patys ir atostogas ilgas turi, ir penkiagubas algas turi, ir dėsto mokyklose, tik nežinau ką.
Taigi aš manau, kad jeigu valstybėje esame aukščiausia tautos atstovybė, tai ir būkime ja. Tik nuo mūsų pačių elgesio ir solidumo priklausys, ar mus gerbs, ar laikys kvaileliais. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Bet Seimo vadovybės vardu turiu priminti, kad atitinkamos institucijos kai kuriuos Seimo narius, net sunkiai auklėjamus, toliau auklės. O jeigu reikės, bus imtasi atitinkamų priemonių. Taip. (Replika iš salės: „Negąsdinkite“.) Gąsdinu tuos, kurie atsiliepia. Jie žino. Kiti neišsigąsta.
Gerbiamieji kolegos, kaip bus auklėjama ir kokiomis priemonėmis, deja, turėsim nagrinėti vėliau, arba, laimei, turėsim nagrinėti vėliau, nes, kaip matote, susirinko ministrai. Statuto klausimas bus nagrinėjamas antradienį. Antradienį mes nagrinėsim konkrečias pataisas. O priėmimas greičiausiai bus ketvirtadienį arba penktadienį. Greičiausiai ketvirtadienį. Taigi šiandien keletas klausimų lieka neišnagrinėta. Lieka neišnagrinėti kai kurie rezerviniai klausimai. Tris minutes pavėlavę pradedame Vyriausybės valandą.
Gerbiamieji kolegos, pradedame Vyriausybės valandą. Primenu nustatytą tvarką, kad pirmasis klausia opozicijos lyderis. Aš jo nematau. Tada opozicinių frakcijų vadovai. Tai, matyt, V.Aleknaitė – pirmoji. Prašom. Po to iš liberalų ir liberaldemokratų. Prašom.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū, pirmininke. Į vadovus aš nepretenduoju, bent kol kas.
PIRMININKAS. Bet galėtumėte.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Bet norėčiau jums leidus paklausti sveikatos apsaugos ministro pono Žilvino Padaigos.
PIRMININKAS. Prašom.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ministre, man yra žinoma ir visuomenei tapo žinoma iš kai kurių dienraščių, kad Sveikatos ministerijos patalpose gruodžio 9 d. vyko slaptas pasitarimas dėl vadinamojo mefipristono – vaisto, sukeliančio medikamentinį abortą. Į šį renginį, kuris vyko ministerijoje, mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomoje valstybės institucijoje, nebuvo įleisti žurnalistai ir buvo „filtruojami“ specialistai įleidžiant tik tuos, kurie yra už medikamentinį abortą. Buvo vengiama bet kokios kritiškos minties. Taip pat žinoma, jog to renginio metu Reprodukcinių teisių organizacija, jos filialas Niujorke, taip pat vietinis, esantis Vilniuje, darė spaudimą Lietuvos vaistų kontrolės institucijoms, kurios atsisako šį pavojingą moters gyvybei vaistą registruoti. Taip pat iš spaudos žinome, kad jūsų šeima lyg ir turi interesų šio pobūdžio vaistų platinimo srityje.
PIRMININKAS. Kolege, laikas.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Tai pasakykit, ar čia yra koks nors sąmokslas prieš lietuvių tautą. Ir kaip paaiškinti, kad ministerijoje yra rengiami tokio pobūdžio slapti renginiai? Ačiū.
PIRMININKAS. Ministre, vieną minutę. Aš kolegoms Seimo nariams turiu priminti: klausti minutė. Lygiai daugumos atstovams, lygiai mažumos atstovams arba opozicijai. Prašom, ministre.
Ž.PADAIGA. Labai ačiū už klausimą. Klausiau jūsų ir galvojau, kiek ilgai meluosite. Labai daug primelavote. Toks susitikimas vyko. Mano asmeninė nuomonė dėl medikamentinio aborto taip pat yra publikuota. Aš išsakiau didelių abejonių dėl šio vaisto saugumo, dėl jo vartojimo pagrįstumo. Tą pačią poziciją palaiko Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Ministerijos patalpose susitikimas vyko todėl, kad atvažiavo oficialūs Pasaulio sveikatos organizacijos asmenys ir regioninis patarėjas profesorė Gunta (…). Nematau problemos, kodėl mes negalėtume diskutuoti svarbiais klausimais ministerijos patalpose. Tai nebuvo slaptas pasitarimas, dalyvavo specialistai. Kurie norėjo, galėjo dalyvauti. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom. Gerai. Kolegė V.Aleknaitė…
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Atsiprašau, noriu tik pasakyti, kad jūs mane melavimu be reikalo kaltinate, nes aš neturiu jokių slaptų agentūrų. Aš savo informaciją gavau iš dienraščio „Kauno diena“. Gal jūs tada paduosite „Kauno dieną“ į teismą? (Replika iš salės: „Neatsakykite į nesąmones!“)
PIRMININKAS. Prašom be replikų. Jeigu ministras malonės, galės papildyti.
Ž.PADAIGA. Melavote dėl mano šeimos kažkokių interesų, tai yra akivaizdu, o „Kauno dienos“ publikacijos neskaičiau, pasidomėsiu. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Glaveckas. Ruošiasi kolega A.Čaplikas.
K.GLAVECKAS (LF). Gerbiamasis pirmininke, klausimas turbūt finansų ir ūkio ministrams. Prieš kelis mėnesius, kai prasidėjo vajus dėl „Jukos“ akcijų privatizavimo, dėl „Jukos“ bankroto ir bandymo perparduoti, Ministras Pirmininkas iš šios tribūnos kaip vieną iš motyvų tokios vyriausybinės finansinės transakcijos pateikė būtinumą arba galimybę kur kas greičiau grąžinti indėlininkams indėlius, kurių dar likę, nepaisant šių metų, kitų metų pastangų, per 1 mlrd. litų. Pradėjome viešai, buvo svarstomi visokie variantai, po to pasirodė teismai, vėl kitokie dalykai. Dabartiniu metu iš esmės visuomenė ir mes mažai žinome, kokia yra situacija ir ko galima tikėtis.
Klausimas būtų finansų ministrui. Ar iš tikro tas Ministro Pirmininko sakymas, arba motyvas, kad mes pardavę už gautus pinigus galėsime padengti indėlius, yra realus? Ūkio ministrui klausimas. Kokia situacija tos visos valstybės vykdomos finansinės transakcijos, kuri tada taip garsiai buvo pavadinta? Ačiū.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Į pirmąją dalį atsakydamas vis dėlto norėčiau paprašyti, kad mes neskubintume įvykių, nes nei ekonomikos, nei finansų srityse tokie principai naudos neduoda. Vyksta derybos. „Jukos“ akcijų pardavimas priklausys nuo pačios „Jukos“, ar ji sutiks, ar nesutiks su vienu ar kitu investuotoju, kurie turi sumokėti jiems už jiems įstatymų numatyta tvarka priklausančias akcijas. Šis procesas, ir premjeras tai sakė, gali būti išspręstas ir 2005 m., bet šis procesas gali persikelti ir į kitus metus.
Nepaisydama klausimo, susijusio su „Mažeikių nafta“, kaip jūs žinote, Vyriausybė deda didžiules pastangas, jai gana neblogai sekasi, ir rublinius indėlius, ir įsiskolinimą žmonėms už nekilnojamąjį turtą ir žemę grąžinti. Per 2005 metus mes išmokėjome 609,5 mln. litų. Kitų metų biudžete tiems reikalams numatyta daugiau negu 500 mln. litų. Jūs matote, kiek išaugo ekonomika, kaip prognozuojamas BVP augimas, yra prognozuojamas beveik 7% 2005 metų ir panašiai yra prognozuojamas 2006 metų. Manau, kad kitais metais dar bus galimybė perskirstyti biudžetą ir vėl dalį lėšų skirti šiems reikalams. O jeigu bus parduota pelningai Vyriausybei priklausanti „Mažeikių naftos“ akcijų dalis, tai atsiras kur kas didesnė galimybė sparčiau grąžinti įsiskolinimą žmonėms, jis šiandien sudaro beveik 2 mlrd. litų.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Čaplikas. Ruošiasi kolegė M.Pavilionienė. (Balsai salėje) Atsiprašau, jeigu ūkio ministras pageidauja. Prašom, gerbiamasis ministre.
K.DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų finansų ministras, matyt, išsamiai atsakė. Šiandien vyksta derybos, jos vyksta intensyviai. Šiandien sakyti kokias nors išvadas būtų anksti, bet manau, kad Vyriausybei pavyks teisingai parduoti tą savo akcijų dalį ir pasiekti didesnės naudos Lietuvai. Tiek ir norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Čaplikas. Ruošiasi profesorė M.Pavilionienė.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Aš norėjau paklausti pono premjero, bet tada klausiu laikinai einančio premjero pareigas pono Z.Balčyčio. Ką mes čia dabar, artėjant Kalėdoms, apie „Mažeikių naftą“, apie vaistus? Kalėdos artėja! Ministre, ar tiesa, kad Vyriausybė yra paskelbusi nuo 21 dienos savo kalėdines atostogas, t.y. nuo tada Vyriausybės posėdžiai nevyks? Jeigu tai yra tiesa, kodėl Vyriausybė prieštarauja, kad Seimas įstatymu įteisintų ir Tautai kalėdines atostogas? Iš kur ta dvilypė moralė ir standartai? Ministre, taip paprasta – visi nori pailsėti. Jeigu tai yra tiesa, artėjant Kalėdoms pasakykite, kad Vyriausybė pritarė šios dienos svarstomam įstatymui po svarstymo ir įteisins kalėdines atostogas, ir viskas bus gerai.
Z.BALČYTIS. Ką nors dar pridurti ar ne? (Balsas salėje: „Ar tiesa, kad paskelbėte atostogas?“) Manau, kad Tautai atostogas turi nustatyti Seimas, jūs tą puikiai žinote. (Balsas salėje: „O Vyriausybė…“) Jūsų valia yra tai padaryti. Manau, kad iš tikrųjų kalėdinis laikotarpis yra ypatingas, kai daugelis žmonių, darbuotojų pasiima atostogas, turi reikalų savo namuose, išvažiuoja atostogauti. Mes, Vyriausybė, jokių oficialių atostogų nesame įsiteisinę ir kiekvienas Vyriausybės narys turi teisę pagal grafiką numatytu metu išeiti. Kiek žinau, tokių jokių oficialių nėra, tačiau mes taip pat kitą trečiadienį svarstysime visus klausimus. Jų nedaug lieka, beveik visus 2005 metų klausimus esame išsprendę. (Balsai salėje) Taigi mums lieka tik netrukdyti kitiems. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre ir gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad mes net ir labai stengdamiesi galime tą klausimą, kurį kelia kolega A.Čaplikas, išspręsti kitą savaitę, bet neužmirškite, kad dar dešimt dienų priklauso Seimo Pirmininkui, kad jis vizuotų įstatymą, ir plius dešimt dienų Prezidentui. Štai kada tai bus paskelbta „Valstybės žiniose“, nuo sausio 1 dienos. Taigi prašom ramiai dirbti visus kitus darbus. Jeigu įsigalios, tai jau kitoms šventėms.
Taigi M.Pavilionienė. Ruošiasi kolega V.Volčiokas.
M.A.PAVILIONIENĖ (LDF). Labai ačiū. Klausimas kultūros ministrui. Kaip žinia, Kultūros ministerija kiekvienais metais skiria stipendijas įvairiems Lietuvos kultūros veikėjams. Tai didelė parama žmonėms, kurie gyvena iš nedidelių atlyginimų. Gavau vieno žymaus vertėjo laišką, jo pavardę jums asmeniškai pasakysiu, kuriame rašoma, jog Kultūros ministerijoje sukurta ydinga paramos skirstymo praktika. Stipendijos skiriamos saviesiems, o tiems, kuriems iš tikrųjų jų reikia, jos neteikiamos. Mano klausimas, ar jums žinomi kriterijai, kuriais remiantis skirstoma parama? Ačiū.
V.PRUDNIKOVAS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia noriu pasakyti, kad tvarka buvo galbūt iš dalies ne visai teisinga. Mes pakeitėme Meno tarybos sudėtį, visų ekspertų komisijos pakeistos, kaip tik šiandien pasirašiau dėl ekspertų, kurie nagrinės ir šį klausimą. Ateina visiškai nauji žmonės. Taigi manau, kad ateitis bus teisingesnė, šviesesnė. Labai ačiū. Mes dar paskui pakalbėsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega V.Volčiokas. Ruošiasi kolega J.Olekas.
V.VOLČIOKAS (DPF). Ačiū. Mano klausimas būtų aplinkos ministrui. Iš tikrųjų jūsų institucija turi labai daug pavaldžių įstaigų, ypač kurios kuruoja darbą saugomose teritorijose. Iš tikrųjų jų balanse yra labai daug apleistų pastatų, bet yra, ypač pajūryje, pastatų, kuriuos tos institucijos ir įstaigų darbuotojai naudoja poilsiui. Vyriausybė savo poilsio namų „Rūta“ Nidoje atsisakė, pardavė, Ūkio ministerija Nerijoje, Nidoje, irgi atsisakė, pardavė, Vidaus reikalų ministerija Preiloje poilsio namų irgi atsisakė, pardavė. Jūsų darbuotojai, nors, atrodo, nekenksmingos sąlygos, naudojasi tokiomis privilegijomis, atrodo, ne tarybiniai laikai, bet važiuoja ilsėtis į poilsio namus. Ypač yra tokių pareigūnų, kurie užima aukštus postus, kurie dirba VSTT – Valstybės saugomų teritorijų tarnyboje.
Norėčiau paklausti, kada jūs irgi sieksite to, pavyzdžiui, kaip ir kitos ministerijos, ir atsisakysite tų poilsio namų ir galų gale baigsis tos visų klerkų privilegijos? Ačiū.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Nepaminėjote, matyt, manęs nematėte poilsiaujančio, nesu buvęs jokiuose pastatuose, kurie priklauso vienai ar kitai mūsų organizacijai. Matyt, nėra nė vieno pastato, kuriame būtų kas nors tokio, kaip jūs sakote, poilsio namai. Tai yra ar mokymo tikslams skirtas pastatas su galimybe apnakvindinti, arba yra, matyt, pačiame pastate, viename ar kitame, kokia nors patalpa, kur galima atvažiavus į komandiruotę apsistoti. Bet aš galėsiu dar kartą detaliai patikrinti, nes neturiu tokios informacijos, kiek tų pastatų ir kiek tų vietų yra, galėsiu detaliai patikrinti ir jus informuoti.
V.VOLČIOKAS. Informuosiu jus. Juodkrantėje, Miško g. 4 – trijų aukštų pastatas, 15 poilsio kambarių.
A.KUNDROTAS. Taip, tai yra mokymo centras.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Oleko nematau. Tada J.Karosas. Prašom.
Savo kortelę reikia. Gerai. J.Karosas, ruošiasi kolega V.Stankevičius.
J.KAROSAS (LSDPF). Aš norėčiau klausti socialinių reikalų ministrę. Priimant gyventojus Druskininkuose, į mane kreipėsi žmonės su labai aktualia problema. Mes ją seniai jau esame kėlę, būtent padidinus pensijas pasikeitė kompensacijų situacija, t.y. padidėjo turimas žmogaus užmokestis ir jis negauna kompensacijos. Konkrečiu atveju didinimas 50 Lt faktiškai sumažino pajamas, nes reikia mokėti visą kainą už šilumą. Kaip ta problema atrodo šiandien? Kaip ji sprendžiama? Buvo žadama premjero, kad bus ieškoma būdų tą dalyką kompensuoti, kad pinigų prisidėtų, o dabar netgi kai kam sumažėjo.
V.BLINKEVIČIŪTĖ (NSF). Dėkoju. Iš tikrųjų buvo ieškoma būdų ir jų yra rasta. Norėčiau, kad jūs rinkėjams pasakytumėte, jog Vyriausybė atsižvelgė į gyventojų išsakytas mintis. Iš tiesų nuo praeitų metų liepos 1 d. vidutiniškai 50 Lt buvo padidinta pensija, 50 Lt iki 550 Lt padidėjo minimali mėnesio alga, vadinasi, augo gyventojų pajamos. Tam, kad jie neprarastų teisės į kompensaciją už būsto išlaikymą ir į socialinę pašalpą, Vyriausybė kaip tik priėmė sprendimą ir nuo rudens padidino vadinamąsias valstybės remiamas pajamas 20 Lt – nuo 135 Lt iki 155 Lt – tam papildomai skirdama lėšų kaip tikslinę dotaciją savivaldybėms iš valstybės biudžeto. Taigi tie žmonės, kurie turėjo teisę į kompensaciją, jos neprarado, o dalis – keletas tūkstančių žmonių papildomai pradėjo gauti kompensacijas. Lygiai tokia pati tvarka turi galioti ir Druskininkų savivaldybėje. Ji tikrai žino apie valstybės remiamų pajamų padidinimą.
Taip pat norėčiau pasakyti, kad kaip tik dabar mes jau Vyriausybėje svarstome ir apie ateinančius metus, kaip galėtume panaudoti tą 50 mln. rezervą, kuris yra valstybės biudžete. Vienas iš galimų būdų būtų valstybės remiamų pajamų kėlimas, nes ateinančiais metais mes vėl numatome ir didinti pensijas, ir didinti, susitarus su socialiniais partneriais, minimalią mėnesio algą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Stankevičius. Ruošiasi kolegė V.Čigriejienė.
V.STANKEVIČIUS (NSF). Ačiū, pirmininke. Savo klausimą norėčiau adresuoti vidaus reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, praktika parodė, kad migraciniai procesai Europoje sukelia daug problemų. Manau, kad tokie dalykai aktualūs ir Lietuvai, nors Lietuvoje dažniausiai akcentuojama emigracija, bet aš manau, kad imigracija taip pat labai svarbi Lietuvai, mūsų kultūrai, etnosui ir t.t. Manyčiau, kad ypač imigracija turi būti valdoma, kontroliuojama ir galbūt net prognozuojama. Norėčiau paklausti, gerbiamasis ministre, kaip jūs manote, ar viskas čia pas mus gerai, ar mes valdome situaciją, ar reikia imtis kokių nors ypatingų priemonių? Ačiū.
G.J.FURMANAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų malonu, kad jūs atkreipėte dėmesį ir į kitą pusę, ne į emigraciją, taip plačiai pas mus komentuojamą, bet ir į imigraciją. Iš tikrųjų Lietuvoje kol kas turbūt mes nejaučiame šios problemos aktualumo, bet statistikos duomenys rodo, kad atvykstančių į Lietuvą užsieniečių skaičius kasmet didėja. Pavyzdžiui, 2004 metais atvyko 17,4% daugiau negu metais prieš tai. Šių metų statistikos kol kas neturime, bet akivaizdu, kad augimas bus dar didesnis.
Aš manau, kad kol kas migracijos problemos Lietuvoje kaip tokios nėra, normaliai dirba mūsų migracijos centras, bet įvertinant tai, kad darbo jėgos mums pradeda katastrofiškai trūkti, akivaizdu, kad šie procesai tikrai pajudės mūsų nenaudai, bet mes, ministerija, galvojame apie tai, rengiamės ir esame parengę įvairias priemones, kurios padės tuos procesus suvaldyti. Aš galėčiau ilgai atsakinėti į šį klausimą, nes tai žinau, bet tiesiog malonu, kad atkreipėte dėmesį ir į tai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Profesorė V.Čigriejienė. Ruošiasi kolega A.Endzinas.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis sveikatos apsaugos ministre, prie Kauno medicinos universiteto klinikos jau prijungta Kauno onkologijos ligoninė, panašus likimas laukia Raudonojo Kryžiaus ligoninės Kaune. Net teigiama, kad universitetinė klinika gali tapti pati didžiausia Europoje. Ar tokie jūsų sprendimai kyla iš to, kad esate nuoseklus centralizacijos ir gigantomanijos šalininkas, ar tai tiesiog nulėmė asmeninio pobūdžio priežastys? Ačiū.
Ž.PADAIGA. Atsakydamas į jūsų klausimą, gerbiamoji profesore, noriu pasakyti, kad nei viena, nei kita. Abiem atvejais remiamės Vyriausybės strateginio planavimo komiteto sprendimais dėl onkologijos ligoninės. Kaip jūs žinote, premjeras buvo suabejojęs jos prijungimo tikslingumu ir įkūrė darbo grupę, kuriai vadovavo premjero patarėjas docentas Jonas Kairys. Vis dėlto dar kartą įsigilinus į pagalbos teikimo onkologiniams ligoniams pokyčius Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, kur atitinkamos įstaigos buvo prijungtos prie daugiaprofilinių įstaigų, buvo nuspręsta tą patį padaryti ir Kaune. Be to, Vyriausybė įpareigojo, priimdama tokį sprendimą, skirti atitinkamai lėšų šios onkologijos ligoninės renovacijai. Kiek žinau, Kauno medicinos universiteto klinikos teikė paraišką kitų metų restruktūrizacijos fondui būtent šitai ligoninei atnaujinti.
Raudonojo Kryžiaus ligoninės prijungimo prie Kauno medicinos universiteto klinikų sprendimas taip pat yra patvirtintas Vyriausybės strateginio planavimo komitete, kuriame dalyvavo ir savivaldybės, ir Kauno apskrities atstovai. Šio prijungimo idėja yra komplikuotos, sudėtingos traumos atvejais pagalbos teikimo gyventojams gerinimas, nes Raudonojo Kryžiaus ligoninėje nėra specialistų, kurie yra būtini komplikuotos traumos atvejais, t.y. nėra neurochirurgų, angiochirurgų, torakalistų, pilvo chirurgų, mikrochirurgų, kurių visada reikia įvykus sunkesnei traumai. Šis perėjimas bus nuoseklus, tai neįvyks nei per metus, nei per dvejus, dalis Traumatologijos skyriaus jau yra persikėlę į Kauno universiteto klinikas anksčiau. Raudonojo Kryžiaus ligoninės vietoje bus įkurtas ir išlaikytas stiprus diagnostinis ambulatorinis centras teikti pagalbą rajono gyventojams.
Tačiau noriu pažymėti, kad mes negalėsime šio sprendimo įgyvendinti, jeigu savivaldybės taryba manys kitaip. Mes tik galime rekomenduoti savivaldybės tarybai priimti būtent tokį sprendimą. Jeigu taryba nuspręs kitaip, deja, mes daryti įtakos negalėsime, ir pagalba liks tokia, kokia yra teikiama dabar.
PIRMININKAS. A.Endzinas. Ruošiasi kolegė A.Balsienė.
A.ENDZINAS (LF). Dėkoju. Norėčiau šiek tiek praplėsti gerbiamojo J.Karoso klausimą ir paklausti gerbiamosios ministrės V.Blinkevičiūtės. Praeitais metais kompensacijoms už šilumą šalies biudžete buvo numatyta 123 mln. Lt, faktinė kompensacija 50 mln. Lt, tiek buvo išmokėta. Šių metų biudžete toms pačioms reikmėms numatyta 100 mln. Lt, bet indeksavus nekilnojamąjį turtą didelė dalis iki šiol pretendavusių į šias kompensacijas piliečių tokios teisės neteko.
Gerbiamoji ministre, ką Vyriausybė daro, kad šios numatytos šalies biudžete išmokos vis dėlto pasiektų adresatus, nes per vieną naktį tapę „turtingesni“ Lietuvos piliečiai faktiškai iš tikrųjų sunkiai suduria galą su galu? Dėkoju.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Jums taip pat dėkoju už klausimą ir dėkoju už rūpinimąsi socialiai remtinais žmonėmis Lietuvoje. Iš tikrųjų noriu pasakyti, kad mūsų Vyriausybės ir Seimo dėmesys pirmiausia turi būti skirtas tiems žmonėms, kurių pajamos yra mažiausios. Jeigu kylant ekonomikai ir Lietuvoje gerėjant socialiniams reikalams didėja žmonių pajamos, tai tokiu atveju mažėja dalis žmonių, kurie gauna socialinę pašalpą. Noriu pasakyti, jeigu mes įvertinsime situaciją, buvusią prieš 4 ar 5 metus, tada apie 16% Lietuvos gyventojų gavo kompensaciją už būstą ir šiek tiek mažiau socialinę pašalpą. Tuo metu situacija buvo tokia po įvairių ekonominių krizių, kurios tiesiogiai atsiliepė šalies socialiniam gyvenimui, kai buvo įšaldytos pensijos, įšaldyti atlyginimai, vadinasi, įšaldytos visos žmonių pajamos. Tada labai aktyviai pradėjo veikti socialinės paramos sistema. Tačiau šiuo metu mūsų tikslas, pagrindinis mūsų Vyriausybės tikslas, turi būti žmonių pajamų didinimas, tai yra atlyginimų didinimas ir pensijų didinimas. Tuo tarpu socialinė parama yra kraštutinė parama tiems žmonėms, kuriems jos nepakanka. Iš tiesų lėšos paprastai yra suplanuojamos savivaldybių biudžetuose kaip tikslinė dotacija didesnės, ką parodė mūsų dabartinis auditas ir išsami atlikta praktika. Man, kaip ministrei, dirbančiai šioje srityje, labai gaila, kad tos sutaupytos lėšos, pavyzdžiui, pernai 155 mln. Lt, kurie buvo skirti savivaldybėms kaip tikslinė dotacija, didžioji jų dalis nuėjo ne socialinėms reikmėms. Manau, kad tai yra labai blogai, jos galėjo būti panaudotos, pavyzdžiui, socialinėms paslaugoms neįgaliesiems, senyvo amžiaus žmonėms, šeimoms su vaikais, socialinės rizikos grupėms ir panašiai. Mūsų tikslas yra pirmiausia remti tas šeimas, kurios neturi pakankamai pajamų. Kaip minėjau, geriausias rėmimo būdas yra per draudžiamųjų pajamų kėlimą. Kaip jau minėjau, nuo rudens mes pakėlėme draudžiamąsias pajamas 20 litų, taip pat dabar labai intensyviai Vyriausybėje svarstome, kaip pakelti kitais metais draudžiamąsias pajamas, įvertinus ir galimą dujų pabrangimą, ir kaip panaudoti tuos 50 mln. litų, kurie yra skirti socialinėms reikmėms. Aš tai įvertinčiau dvejopai. Viena vertus, mes iš tikrųjų turime dėti visas pastangas, kad augtų žmonių darbinės ir draudiminės pajamos, šiuo atveju pensijos, ir, kita vertus, tiems, kuriems jų nepakanka, įvertinti galimybę skirti socialinę pašalpą ir kompensaciją už būstą. Esu įsitikinusi, kad mes tą ir darome.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Balsienė. Ruošiasi kolega P.Gražulis.
A.BALSIENĖ (LDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimą norėčiau užduoti susisiekimo ministrui. „Lietuvos pašto“ veikla sukėlė daug diskusijų. Pasak valstybės įmonės „Lietuvos paštas“ darbuotojų, pertvarkius valstybės įmonę „Lietuvos paštą“ į akcinę bendrovę „Lietuvos paštas“, bendrovė neišvengiamai pradės dirbti nuostolingai. Ar Susisiekimo ministerija jau svarstė ir žino, kokie bus nuostoliai pertvarkius valstybinę įmonę į akcinę bendrovę „Lietuvos paštas“, ar šiais veiksmais po pertvarkymo nesiekiama „Lietuvos pašto“ dirbtinio bankroto? Vyriausybės ir Seimo narių žiniai, visi Lietuvoje esantys „Lietuvos pašto“ pastatai yra geriausiose strateginėse vietose. Ar ministras galėtų paaiškinti, kokie socialiniai ir ekonominiai motyvai daro įtaką Susisiekimo ministerijos sekretoriaus kišimuisi į valstybinės įmonės „Lietuvos paštas“ personalo klausimus, kodėl tai daroma, ar…
PIRMININKAS. Laikas!
A.BALSIENĖ. …tai po to bus susiję su bankrotu?
P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Manau, kad dėl pavardės pakeitimo žmogus nesikeičia. Ar „Lietuvos paštas“ yra valstybinė įmonė, ar bus akcinė bendrovė, tas juridinės formos pakeitimas į akcinę bendrovę, manau, turės tik teigiamos įtakos, nes kol kas geresnės įmonių valdymo formos kaip akcinė bendrovė pasaulyje neišrasta. Taip teigia mokslininkai, ne aš, bet iš savo gyvenimo ir darbo patirties taip pat tam pritariu. Manau, visi jūsų išsakyti nuogąstavimai nieko bendra neturi. Tai gal kurio nors žmogaus problema, kuris galbūt ne visai atlieka savo funkcijas. Daugiau neturiu informacijos ir galiu užtikrinti, kad tikrai nebankrutuos, jeigu jūs būsite Seime, o aš dirbsiu ministru.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Gražulis. Ruošiasi S.Lapėnas.
P.GRAŽULIS (MSG). Aš noriu paklausti vidaus reikalų ministro. Gal jums yra žinoma, kad iš šiandienos darbotvarkės yra išbrauktas paketas klausimų, susijusių su vidaus tvarkos palaikymo pirmuoju pulku, kuris šiuo metu yra pavaldus Vidaus reikalų ministerijai. Šio įstatymų paketo esmė yra ta, kad šis pirmasis pulkas būtų pavaldus tiesiogiai generaliniam komisarui. Man būtų labai įdomu ir būtų lengviau apsispręsti, kaip balsuoti dėl šio įstatymo, žinant jūsų poziciją dėl šio įstatymų paketo. Ar jums yra žinoma, kad šis įstatymas svarstomas Seime, ar nežinoma ir kokia jūsų pozicija?
G.J.FURMANAVIČIUS. Man yra žinoma, kad šiandien, atrodo, jau trečią kartą šis įstatymų paketas yra išbrauktas. Aš negaliu paaiškinti to, nes nesu Seimo narys. Iš šios tribūnos esu jau ne vieną kartą sakęs, kad yra Vyriausybės pozicija, kuri suderinta pas premjerą vykusiame pasitarime, atrodo, dar kovo ar vasario mėnesį, kuriame dalyvavo ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, ir generalinis komisaras, ir ministerijos sekretorius, ir premjero patarėjai. Ten buvo susitarta, kaip turėtų atrodyti tie pulkai. Jie turėtų būti reorganizuoti į policijos viešojo saugumo dalinius, o ypatingų ir ekstremalių situacijų atvejais jų pavaldumą nustatytų Vyriausybė. Mano pozicija visiškai sutampa su Vyriausybės išsakyta pozicija ir nebeturiu ką pridėti. Negaliu niekaip paaiškinti, kodėl trečią kartą šis klausimas papuola į darbotvarkę ir po to iš jos būna išbraukiamas. Kiek žinau, žmonės pulkuose tikrai laukia šio sprendimo, nes jų pavaldumo nežinia juos tikrai slegia ir trukdo normaliai dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Lapėnas. Ruošiasi kolega S.Pabedinskas.
S.LAPĖNAS (LCSF). Klausimą norėčiau užduoti gerbiamajam finansų ministrui. Aš gavau jūsų atsakymą dėl mano kreipimosi, kuriame kėliau klausimą, kad yra diskriminuojami Lietuvos gyventojai, gyvenantys pasienio zonose, teritorijose. Mano atstovaujama Jurbarko rinkiminė apygarda iš esmės neturi nė vieno pasienio perėjimo punkto, tačiau vien todėl, kad formaliai ji yra pripažinta pasienyje esanti savivaldybės teritorija, jos gyventojams taikomos dvigubai mažesnės prekių įvežimo normos. Aš ne už tai, kad tos normos būtų didinamos. Mano klausimo esmė – kodėl mes diskriminuojame Lietuvos gyventojus, kai Lietuva skersai išilgai 300–400 km? Ar vis dėlto nebūtų protingiau, įvertinant tai, kad Lietuva yra nedidelė teritoriniu požiūriu valstybė ir per sienas jau seniai niekas pėstute nevaikšto, o naudojasi transporto priemonėmis, kad tos normos vis dėlto būtų vienodos visiems Lietuvos gyventojams? Ačiū.
Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Prisimenu tą atsakymą, jis surašytas ant dviejų puslapių. Mes mėginome dar kartą detaliai išdėstyti, kodėl mes manome, kad taip reikėtų daryti. Pirma, mes visi kovojame su šešėline ekonomika, su kontrabanda, su kitais negerais dalykais mūsų valstybės gyvenime, kaip ir kitos valstybės. Todėl yra nustatyti tam tikri normatyvai, kas yra normalu, nepaisant to, ar tu nori to, ar nenori. Jeigu gyveni tam tikru atstumu nuo sienos, tai tu turi didesnę tikimybę ir ekonomiškai tau labiau apsimoka kur kas dažniau kirsti valstybės sieną ir įvežti neapmokestinamų prekių, taip padarant labai didelę žalą smulkiajam verslui, ypač tame rajone. Nemažai yra smulkiųjų verslininkų nusiskundimų iš Panemunės, ar iš Jurbarko yra, dabar negaliu teigti, bet iš tos srities. Todėl jūs turite sutikti, kad mes negalime būti valstybė, tranzito šalis, dėl nelegalių produktų tie normatyvai yra kur kas griežtesni. Tai yra padaryta tuo tikslu, kad mes apgintume savo rinką nuo panašių reiškinių. Manau, kad pats gyvenimas yra įrodęs, kad tie normatyvai yra gana teisingi, nes, be jūsų, aš daugiau nesu gavęs nė vieno prašymo, kad panašaus pobūdžio pakeitimai būtų padaryti.
PIRMININKAS. Kolega S.Pabedinskas. Ruošiasi kolega A.Skardžius.
S.PABEDINSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų gerbiamajai profesorei žemės ūkio ministrei. Gerbiamoji profesore, važinėjant po Aukštaitiją, ypač Aukštaitijos regionuose matyti daug žemės plotų, kurių turbūt jau dešimtis metų niekas nedirba, tiksliau, nėra savininkų. Manau, kad tų plotų dar ilgai nieks nedirbs, nes tai kalvotos vietovės. Aišku, ten kaimo turizmas gali būti. Klausimas dažnai būna toks: kodėl Vyriausybė, be abejo, ir jūsų turėtų būti įtaka, negalėtų tų žemių grąžinti 4 grupės indėlininkams? Kiek yra laisvos žemės? Turbūt apie 1 mln. Tai būtų labai didelė paspirtis jauniems žmonėms, kurie šiuo metu gyvena Lietuvoje ir norėtų nevažiuoti į užsienį, nenorėtų važiuoti į Airiją ar kitur dirbti, bet tame Aukštaitijos regione galėtų plėsti kaimo turizmą. Kalbama būtent apie tuos plotus, kurie šiandien visai nedirbami.
K.D.PRUNSKIENĖ (VLF). Labai ačiū. Labai ūkiškas, praktiškas jūsų klausimas. Iš tikrųjų daugiau kaip milijonas hektarų apleistų žemių labai prastina Lietuvos įvaizdį, kraštovaizdį. Be abejo, dėl tos žemės valstybei reikia turėti strategiją.
Jeigu kalbėtume apie indėlininkus, aišku, jie pirmiausia laukia savo lėšų. Kaip girdėjote iš finansų ministro, tų lėšų suma, grąžinamų indėlių suma, kaip ir kompensacijos už žemę, sparčiai didėja.
O dėl žemės įtraukimo į šitą mechanizmą, pirmiausia turi būti atsiskaityta pagal žemės nuosavybės atkūrimą ir 2007 m. viduryje mes turime šitą procesą užbaigti. Daugumoje apskričių jis yra artimas 100%, išskyrus Vilniaus, Utenos ir Klaipėdos apskritis, kur atskiruose rajonuose tas procesas yra peržengęs tik 80 ir nesiekia 90%. Taigi tas klausimas galėtų grįžti į darbotvarkę, ir ačiū, kad jūs keliate.
O dėl apleistos žemės, nuo 2007 m. ne be mūsų pastangų Europos Sąjunga ketina skirti paramą, tai yra žemės ūkio fonde numatyti priemonę kaimo plėtrai, skirtą apleistai žemei apželdinti. Šiandien nėra paklausus žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, nes šioje žemėje galima kurti produktą, todėl žmonės pirmiausia orientuojasi į išmokas ir paima produkciją. Taigi apleista žemė iš tikrųjų galėtų būti kur kas sparčiau ir prasmingiau apželdinta mišku. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Skardžius. Ruošiasi kolega A.Matulas.
A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Turbūt norėčiau paklausti finansų ministro. Dabar spauda ir Vyriausybės posėdžių darbotvarkė vėl pradėjo mirgėti dėl mainų procedūrų. 15 metų nepriklausomoje valstybėje turbūt elgiamasi kaip pokario turguje, kai lašinius mainė į veltinius. Kai egzistuoja pinigai, turbūt tos procedūros galų gale turėtų būti reglamentuotos. Kiek žinau, ponas Gintautas Bužinskas ir jo pareigūnai važinėjo net į Suomiją, atsivežė daug gerų idėjų, jos pateiktos Vyriausybei kaip Turto atnaujinimo įstatymas. Nežinau, kodėl Vyriausybė neranda laiko ar nesutaria. Jeigu netinka ponas Povilas Milašauskas, gal galima rasti kitą sprendimą, kaip vis dėlto pradėti civilizuotai atnaujinti valstybės turtą. Kada jūs Seimui pateiksite įstatymo projektą? Ačiū.
Z.BALČYTIS. Labai ačiū, kad taip mane sureikšminote ir man reikia atsakyti į gana paprastą klausimą. O dėl lašinių, jeigu man veltiniai nereikalingi, o reikalingi lašiniai, tai mainai galimi, aš nematau dėl to didelių problemų.
Dabar dėl jūsų paminėto įstatymo. Yra sudaryta darbo grupė, kurią sudarė Ministras Pirmininkas. Dėl tam tikrų nuostatų iš tikrųjų yra didelė patirtis tiek Suomijos, tiek kitų valstybių. Bet šios valstybės taip pat ėjo gana revoliuciniu keliu to principo link, nes turtas valstybėje yra labai didelis, jo sąmatinė vertė taip pat yra didelė, tačiau didelė dalis šito turto dar yra neinventorizuota. Tai irgi bus tam tikra problema. Kiek žinau, yra parengtas naujas įstatymo projektas, jis jau išsiųstas derinti valstybės institucijoms. Manau, kad artimiausiu metu jis bus pateiktas. Tačiau taip pat noriu pabrėžti, kad mes, Vyriausybė, jokių terminų nepažeidėme. Greičiau ar negreičiau – tai yra per daug sudėtingas klausimas, ir jis visiškai nesusijęs su jokiomis personalijomis. Jūs paminėjote vieną pavardę, bet tai tikrai nesusiję su jokiomis personalijomis, nes pirmiausia turi būti apsispręsta dėl paties principo.
PIRMININKAS. Ačiū.
G.BUŽINSKAS. Jeigu leisite, posėdžio pirmininke, aš dviem žodžiais norėčiau papildyti.
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
G.BUŽINSKAS. Iš tikrųjų dabar yra to projekto derinimo stadija, ir aš manau, kad Vyriausybę jis turėtų pasiekti net šiais metais. Jo principinės nuostatos suderintos. Iš tikrųjų jis nėra padėtas į gilų stalčių.
PIRMININKAS. Dėkoju už papildomą informaciją. Klausia A.Matulas. Ruošiasi kolega A.Ivanauskas.
A.MATULAS (TSF). Norėčiau paklausti gerbiamojo aplinkos apsaugos ministro. Gerbiamasis ministre, šiuo metu Etikos ir procedūrų komisijos pavedimu aiškinasi, ar kai kurie Seimo nariai nedarė spaudimo valstybės tarnautojams dėl teritorijų užstatymo Klaipėdos rajono Karklės kaime, Kuršių nerijoje. Tik labiau įsigilinęs supratau pažeidimo mastą, taip pat suvokiau, kad ir jūsų, ir ministerijos pozicija šiuo požiūriu labai tvirta. Ar jūs nemanote, kad tapote kliūtimi, todėl kai kurie Klaipėdos krašto parlamentarai teikia siūlymą panaikinti arba reorganizuoti Aplinkos apsaugos ministeriją? Ar be tos veiksmingos priemonės, vienos veiksmingiausių priemonių, kad atsistatydino susikompromitavusi Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė, Aplinkos apsaugos ministerija rengia dar kokių nors veiksmingesnių priemonių šiems procesams sustabdyti? Ačiū.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų procesas yra tikrai labai sudėtingas ir mastas yra didelis. Matyt, reikia ir papildomų tam tikrų teisės aktų pakeitimų, todėl Seimui yra pateiktas ir Statybos įstatymas. Aš tikiuosi, kad jis bus toliau svarstomas ir priimtas. Tai duotų tikrai daug įrankių tiems procesams geriau sureguliuoti.
Dėl spaudimo. Be abejo, jo šiek tiek yra jaučiama. Aš manau, kad kai kuriems pareigūnams, kurie darė sprendimus ne taip, kaip reikalavo įstatymai, yra neramu. Matyt, kai labiau išeisime į finišo tiesiąją, kai prasidės teisminiai procesai, tada bus įvardinta ir daugiau asmenų. Atitinkamai vėlgi bus ta diskusija ir galbūt bus bandomos taikyti kokios nors poveikio priemonės. Bet iš tikrųjų manau, kad yra pakankamai pajėgų atsilaikyti. Aš tikrai nusiteikęs šitoje srityje padaryti tvarką, nes ateina kita banga. Po to, kai įvyko žemės reforma, po to, kai buvo išdalinti sklypai gražiausiose teritorijose, ateina norų statytis banga, ir mes turim labai aiškiai pasakyti, kas valstybėje galima, ko negalima, kokie teisės aktai tai reglamentuoja ir kokios institucijos už tai atsako. Manau, kad svarstyti dėl statybų priežiūros nėra taip blogai. Dabar tam tikri Seimo komitetai priims sprendimą teikti Seimui pasiūlymus, kad Valstybės auditas peržiūrėtų statybų priežiūros ir teritorijų planavimo sistemą. Matyt, tam bus irgi atitinkamų pasiūlymų pateikta, o kiek jie bus susiję su Aplinkos ministerija, pažiūrėsime. Aš manau, kad dabar svarbiausia nepradėti reorganizacijų gerai neišsiaiškinus ir nestabdyti šio proceso, kuris dabar vyksta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.Ivanauskas. Nematau. Tada kolega M.Žymantas. Prašom. Ruošiasi kolega V.Bogušis.
M.ŽYMANTAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas sveikatos apsaugos ministrui. Valstybės strateginio planavimo komitete pritarta sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo vizijai, tarp jų ir tam, kad pirminės sveikatos priežiūros paslaugas iki 80% teiks privatūs bendrosios praktikos gydytojai. Man tenka daug važinėti po rajonus, susitikti su gydytojais, tarp jų ir vyresnio amžiaus gydytojais. Jie bijo, kad ministerija gali pasekti estų pavyzdžiu ir prievartos būdu bendrosios praktikos gydytojus padaryti privatininkais. Ar jų nuogąstavimai turi pagrindo?
Ž.PADAIGA. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų jūs teisingai pasakėte dėl mūsų strateginių nuostatų apie 80% visų paslaugų teikimo būtent privataus sektoriaus paslaugomis pirminės sveikatos priežiūros… Ministerija nesiims jokios prievartos. Mes sudarysime palankias sąlygas tiems gydytojams, kurie norės imtis pirminės sveikatos priežiūros paslaugų, jų teikimo privačiai, bet jokios prievartos nebus. Jeigu tų veiksmų užteks, jeigu žmonės, kurie, atrodo, yra tikrai nusiteikę ir pasirengę išeiti į privatų pirminės sveikatos priežiūros sektorių, pasitikės siūlomomis garantijomis, pasitikės plėtra, pasitikės tuo, kad pirminė sveikatos priežiūra ir apylinkės, tai yra tas žmonių skaičius, ta paslaugų infrastruktūra iš tiesų tampa dideliu turtu Lietuvoje, jie žengs tą žingsnį. Jeigu jie nematys sudaromų gerų sąlygų, jie tiesiog pasirinks dabartinį variantą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Bogušis. Ruošiasi kolega R.Garbaravičius.
V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis vidaus reikalų ministre, girdėjau žiniasklaidoje jūsų tikrai labai geras iniciatyvas iš kelių policijos paimti funkciją, t.y. vairuotojo pažymėjimų išdavimą, ir atiduoti, tarkim, „Regitrai“ ar kokiai nors panašiai įmonei. Ar jūs tam jau esate pasirengę ir kada rengiatės tą galimybę įgyvendinti, kad kelių priežiūros policija tikrai neužsiimtų tuo, kuo jai nereikia? Ačiū.
G.J.FURMANAVIČIUS. Ačiū už komplimentus. Iš tikrųjų procesas vyksta. Teigti, kad mes jau šiandien esame pasirengę, tikrai negalėčiau, tačiau yra darbo grupė. Ji jau baigė, kaip tik kitą savaitę turi būti paskutinis jos posėdis, ir aš manau, kad vėliausiai nuo kitų metų vidurio šis procesas tikrai vyks „Regitroje“.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Garbaravičius. Ruošiasi kolega A.Ivanauskas.
R.GARBARAVIČIUS (TSF). Mano klausimas skirtas ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, šiomis dienomis „Gazpromas“ nužymėjo naujas dujų kainų kilimo gaires. Ukrainai buvo pasakyta, kad 160 dolerių – tai vakar diena ir reikia kalbėti apie 230 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Aišku, mes šiandien mokame gerokai mažiau, tačiau tai tik laiko klausimas. Aš norėčiau paklausti, kokių žingsnių imsitės, kai dujų kainos pasieks naują lygį, arba su kokiais Rusijos reikalavimais sutiksite, kad kainos taip smarkiai nekiltų, nes mes puikiai suprantame, kad nemokamas sūris tik pelėkautuose? Ačiū.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jūs teisingai pažymėjote, kad dujų kaina kyla. Teisingai pastebėjote, kad ukrainiečiams jas pasiūlė brangesnes negu Pabaltijui, ir, matyt, realiai mes visi turime suprasti, kad ateis laikas, kai turėsime dujas pirkti pasaulinėmis kainomis, ir prie to reikia pereiti palaipsniui. Šiandien Vyriausybėje yra svarstoma, kaip kompensuoti šilumos ir dujų kainų kilimą tiems vartotojams, kurie yra labiausiai socialiai priklausomi, gauna mažiausias pajamas. Kokių nors kitokių pelėkautų šioje vietoje nebus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Ivanauskas. Ruošiasi kolega A.Vrubliauskas.
A.IVANAUSKAS (DPF). Laba diena! Norėčiau užduoti klausimą vidaus reikalų ministrui. Klausimas būtų toks. Paskutiniu metu, kiek siekia informacija, (…) 24% padidėjo autoavarijose žuvusių žmonių skaičius, jie vairavo būdami neblaivūs. Nuolat didėja ir skaičius autoavarijų, į kurias pakliūva neblaivūs pareigūnai. Kas tai? Ar tauta daugiau geria, ar policijos vadovybė neišsprendžia problemų?
G.J.FURMANAVIČIUS. Laurais norėčiau pasidalyti su Susisiekimo ministerija, nes mes kartu už šią sritį esame atsakingi. Jūsų klausimas, aišku, yra retorinis, ir mes čia neturime kito varianto, kaip rimtai spręsti šią problemą, nes iki 2010 metų tiek autoavarijų, tiek žuvusių jose skaičius turi būti sumažintas perpus. Mes kalbame ir su Sveikatos apsaugos ministerija, ir su Susisiekimo ministerija. Yra darbo grupės ir tikrai problema yra aiški. Pareigūnai negeria daugiau negu geria tauta, dėl to galiu jus užtikrinti. Tikrai mes privalėsime šią problemą išspręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Vrubliauskas ir ruošiasi kolega E.Pupinis. Jeigu jo nėra, kolega J.Razma, ir jeigu pastarojo nėra, tada kolegė D.Bekintienė.
A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Dėkui, vicepirmininke. Iš tikrųjų aš, kaip ir mano suolo kaimynė, pasiremsiu spauda ir norėčiau paklausti gal dviejų ministrų.
PIRMININKAS. Artėliau mikrofono, būkite malonus.
A.VRUBLIAUSKAS. Gal dviem ministrams skirtas klausimas. Sakau, pasiremsiu spaudos pranešimais, kaip ir mano suolo kaimynė, apie tai, kad buvo skelbiama, jog Finansų ministerijos ekspertai aptiko neskaidraus Europos Sąjungos lėšų skirstymo Ūkio ministerijoje pavyzdžių. Ar pažeidimai bus įvertinti, ar kalti asmenys bus nubausti ir kaip ten tie susitarimai, kas skirstys, kuri bus vadovaujanti institucija 2007-2013 metais gaunant ir skirstant Europos Sąjungos paramą? Ačiū.
Z.BALČYTIS. Turbūt pirmiausia gal aš pradėsiu, jeigu galima. Dėl Europos Sąjungos finansinių lėšų panaudojimo ir kontrolės mechanizmo. Jis yra gana seniai nustatytas, dar 2004 metų pabaigoje. Pagrindiniai principai, kad kiekviena iš institucijų, dalyvaujančių priežiūros komitete arba atrankos komitete, kaip yra suformuotas komitetas Ūkio arba kitoje ministerijoje… kiekviena iš institucijų, dalyvaujančių komisijos darbe, gali ir turi teisę reikšti savo matymą ir savo pasiūlymus, kad nebūtų pažeisti bendri nustatyti principai, ypač Europos Sąjungos paramai panaudoti. Tai Finansų ministerija daro labai dažnai ir tuose komitetuose reiškia savo nuomonę. Tada yra duodamas tam tikras terminas, per kurį privalo trūkumus pašalinti. Aš manau, kad visos institucijos elgiasi panašiai, ir iki šiol didelių procedūrinių pažeidimų nebuvo.
Dėl mūsų perspektyvos. Jūs žinote, kad vakar buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, pagal kurį iki vasario 1 dienos turi būti pateikti veiksmų programų prioritetai. Yra nustatytos trys veiksmų programos. Manau, tai labai geras sprendimas, kai jų yra kur kas mažiau, ir per septynerius metus mes turėsime galimybę tarp veiksmų programų perskirstyti lėšas atsižvelgdami į naujus mūsų gyvenimo iššūkius, kurie iškils 2007, galbūt 2010, o galbūt 2011 metais.
Antra. Iki kovo 1 dienos turime galimybę apsispręsti dėl valdymo schemos, nes įvairiose valstybėse yra įvairiai. Būna arba viena vadovaujanti institucija, arba būna kiekvienai veiksmų programai kelios institucijos. Iki gegužės 1 dienos darbo grupės turi pateikti Vyriausybei tvirtinti veiksmų programas. Taigi iš tikrųjų darbas yra daromas, jis yra suplanuotas. Manau, kad labai svarbu iš pat pradžių nepridaryti klaidų, ypač kalbant apie veiksmų programų skaičių ir apie administravimo principus. Manau, mes, Lietuva, kaip valstybė, iš tikrųjų priimsime sau optimaliausią ir priimtiniausią variantą.
PIRMININKAS. Prašom.
K.DAUKŠYS. Norėčiau pasakyti, kad Ūkio ministerijoje Europos Sąjungos lėšos skirstomos visiškai skaidriai. Komitetas svarsto tuos visus dalykus. Jeigu Finansų ministerija turi pastabų, nereiškia, kad jos nebus atsiimtos, jeigu įrodysime, kad taip ir turėjo būti, vienas dalykas. Antras dalykas, yra normalu, kad Finansų ministerija turi vieną ar kitą pastabą.
O dėl 2007–2013 metų perspektyvos manau, kad Lietuvoje galėtų būti kelios vadovaujančios institucijos, kurios tuo pačiu metu už tas programas galėtų atsakyti, ir niekas dėl to nenukentėtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinioji klausia kolegė D.Bekintienė. Prašom.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas socialinių reikalų ir darbo ministrei. Aš ką tik gavau labai nerimastingą žinią iš sausio 13-ąją žuvusiųjų šeimų. Labai emocingai reaguodamos, jos tiesiog kūkčiodamos man pasakė, kad gavo mokestinius pranešimus už buto šildymą, kad dabar ne visas plotas kompensuojamas, o tik jo dalis. Labai prašė manęs jūsų paklausti, ar iš tikrųjų jūsų ministerija priėmė naują sprendimą ir kaip čia bus, nes jos sakė, kad tos, kurios nepasikeitė savo buto į mažesnį, ten įsikūrė ir Stasė Asanavičienė, kaip jums žinoma, yra Loretos muziejus, sako, argi iš tikrųjų dabar net ir už žuvusių vaikų kambarį turės mokėti, kai nekompensuojama už šildymą.
Ačiū, ministre. Gal paaiškintumėte?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dėkoju. Be abejo, paaiškinsiu. Aš noriu pasakyti, kad jūs prisimenate, mes Seime priėmėme įstatymą ir Sausio nukentėjusiems dalyviams, asmenims ir žuvusiųjų šeimų asmenims dvigubai padidinome pensijas. Jie dabar šalia „Sodros“ pensijų, kurias užsidirbo, taip pat dėl to, kad jie nukentėjo, tapo pirmos, antros ar trečios grupės neįgaliaisiais arba yra žuvusiųjų šeimų nariai… Jų išmokos siekia gerokai per 1000 Lt, visų tų šeimų.
Žinoma, tokiu atveju kompensavimo už būstą mechanizmas veikia bendra tvarka, todėl bendra tvarka gal būti ir taip, kad kai kurios šeimos negaus kompensacijų už būstą. Toks yra įstatymas, įstatyme tai yra nustatyta. Ne ministerija priėmė tokį sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, kolegos Seimo nariai, ačiū, gerbiamieji ministrai, Vyriausybės valanda baigta. Bet aš prašyčiau Seimo narių nesiskirstyti. Padarykime vieną gerą darbą, kad po pietų mums būtų lengviau.
Mums reikia papildyti darbų programą. Ją siūloma pildyti 10-čia įvairių projektų. Ar galime taip padaryti, juo labiau Pirmininkas siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Iš karto galime? Žinoma, registruosimės. Taigi ar galime manyti, kad pateikimas įvyko? Ačiū. Tada kviečiu pasiruošti, registruojamės ir balsuojame, kad priimame darbų programos papildymą, kurį pateikė kolega V.Mazuronis ir kolega J.Razma. Jis bus kaip vienas teisės aktas, t.y. atitinkamas nutarimas. Registruojamės ir balsuojame. Prašom. Už darbų programą pačios opozicijos. Prašyčiau bent opoziciją balsuoti už. (Balsai salėje) Čia jau jūsų vidaus reikalas.
Užsiregistravo net 18 Seimo narių, iš jų 14 – už, o 1 susilaikė. Nepaisant to, nutarimas priimtas, darbų programa papildyta ir vakare, t.y. vakariniame posėdyje, bus galima dirbti pagal opozicinių frakcijų pasiūlytą darbotvarkę. Ačiū. Rytinis posėdis baigtas. Vakarinis posėdis prasidės 15 valandą, priminsiu, vienu mokestiniu įstatymu, kurį nukėlėme 15 valandai. Posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.