AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO, 3 IR 4 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Projekto rengimą paskatinusios priežastys: Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – Įstatymas) keitimą paskatino didėjančios atliekų tvarkymo užduotys, dėl kurių įvykdymo Lietuva įsipareigojo Europos Sąjungai, bei naujos redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimas. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas priežastis, mokesčio mokėtojų pastabas ir Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacijos pasiūlymus dėl stiklo tarifo pakeitimo, parengė Įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

Projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto tikslas – įgyvendinti principą „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas, t.y. gamintojas ir (ar) importuotojas. Sudaryti prielaidas atliekų tvarkymo užduočių vykdymui ir paskatinti atliekų tvarkytojus bei mokesčio mokėtojus kurti atliekų tvarkymo sistemas.

                      Iš apmokestinamųjų gaminių sąrašo braukiamos gyvsidabrio lempos, siekiant išvengti jų dvigubo apmokestinimo. Pagal šiuo metu galiojančius Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus gyvsidabrio lempos yra priskiriamos elektros ir elektroninės įrangos 5 kategorijai (apšvietimo įranga), kurių tvarkymą reglamentuoja 2005 metais pakeistas Atliekų tvarkymo įstatymas, kuriame taip pat nustatomos ir šių atliekų tvarkymo ekonominės ir finansinės priemonės.

                      Šiuo metu galiojantis galvaninių elementų ir dalies akumuliatorių tarifas (4 %didmeninės kainos) yra daugeliu atveju dviprasmis, nes atsiradus įstatyme nuostatai, kad mokestis mokamas tik už išleistus į vidaus rinką apmokestinamuosius gaminius, pasidarė neaišku, nuo kurios kainos skaičiuoti 4 %, t.y. nuo įvežimo ar realizavimo kainos. Tai  akivaizdžiai parodo, kad skirtingiems ūkio subjektams sudaromos nevienodos rinkos sąlygos, o tai skatina nesąžiningą konkurenciją. Pagal 2004 m. deklaracijų duomenis, mokesčio mokėtojai, mokėdami 4 % didmeninės akumuliatorių ir galvaninių elementų kainos mokestį, atitinkamai mokėjo 0,08 Lt/kg ir 0,12 Lt/kg. Tokio dydžio tarifai neskatina galvaninių elementų ir akumuliatorių naudojamų buities prietaisuose tvarkymo ir surinkimo sistemų kūrimosi. Pasirinktas tarifas už svorį (0,50 Lt/kg) užtikrina sąžiningą mokesčio naštą visiems ūkio subjektams, įvežantiems ir gaminantiems galvaninius elementus ir akumuliatorius, kurie savo forma ir išvaizda yra vienodi ir kurių atliekų tvarkymo kaštai yra panašūs bei ne mažesni už transporto priemonėse naudojamų akumuliatorių tvarkymo kaštus. Keičiant galvaninių elementų tarifą, numatoma apmokestinti visų tipų galvaninius elementus, nes šiuo metu Europos parlamentas ir Taryba ruošia direktyvą, kuri šalis nares įpareigos tvarkyti visų rūšių galvaninius elementus ir akumuliatorius.

                      Stiklo tarifas didinamas nuo 0,09 Lt/kg iki 0,20 Lt/kg, atsižvelgus į stiklo pakuotės atliekų perdirbėjų pateiktus šios atliekos perdirbimo kaštų skaičiavimus ir stiklo pakuotės atliekų tvarkymo užduotis, kurios įpareigoja mūsų valstybę 2005 metais sutvarkyti 40 % stiklo pakuotės atliekų, o 2006 metais - net 60 % stiklo pakuotės atliekų. Dabar galiojantis mažas tarifas (0,09 Lt/kg) neskatina mokesčio mokėtojų tvarkyti stiklo pakuotės. Įstatyme nustatyti tarifai, kaip ekonominė priemonė, turi skatinti mokesčio mokėtojus tvarkyti pakuotės atliekas, o ne mokėti mokestį. Padidintas stiklo pakuotės tarifas taptų efektyvia ekonomine priemone, skatinančia ūkio subjektus tvarkyti šios pakuotės atliekas.

                      Priėmus Įstatymo pakeitimo įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Pakeistas Įstatymas įtakos esančiai kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

                      Pakeistas Įstatymas užtikrins vienodas konkurencijos sąlygas visiems mokesčio mokėtojams, o padidintas stiklo tarifas padės atliekų tvarkytojams sparčiau diegti stiklo pakuotės atliekų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo pajėgumus.

                      Priėmus Įstatymo pakeitimo įstatymą, reikės keisti vieną teisės aktą, t.y. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, patvirtintą aplinkos ir finansų ministrų bendru įsakymu (Žin., 2003, Nr.4-152). Papildomų teisės aktų priiminėti nereikės.

                      Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.

                      Priėmus Įstatymo pakeitimo įstatymą, biudžeto lėšų pasikeitimai nenumatomi, nes padidinus stiklo pakuotės tarifą, turėtų sumažėti mokesčio mokėtojų, mokančių mokestį, ir padaugėti tų mokesčio mokėtojų, kurie tvarko pakuotės atliekas ir nemoka mokesčio.

                      Projekto autorius - Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aidas Juozapaitis. Įstatymo projekto iniciatorius – Aplinkos ministerija.

                      Reikšminiai žodžiai: „mokesčiai už aplinkos teršimą“.

Aplinkos ministras                                                                                                                                                                                                                             Arūnas Kundrotas