Trisdešimt
aštuntasis (117) posėdis
2005
m. gruodžio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS, V.MUNTIANAS ir G.STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis Konstitucinio Teismo teisėjau, mielieji susirinkusieji, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. gruodžio 23 d. rytinį plenarinį posėdį.
Seimo narės V.Baltraitienės priesaika
Tikiuosi, gerbiamieji Seimo nariai sutiks, kad darbotvarkę pasitvirtintume po labai svarbios konstitucinės procedūros, juo labiau kad po to mūsų bus daugiau, net 141-as arba 141-a. Jeigu sutinkate, siūlau pradėti nuo naujosios Seimo narės prisaikdinimo. Į tribūną kviečių Konstitucinio Teismo teisėją Kęstutį Lapinską. Prašom.
K.LAPINSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, prieš priimdamas Seimo narės priesaiką turiu priminti kai kurias konstitucines ir Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra.
Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse skelbiama: „Išrinktas Seimo narys visas tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.“
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2005 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr.90 dėl Seimo nario rinkimų vienmandatėje Kėdainių rinkimų apygardoje Nr.43 rezultatų. Jame nustatyta, kad gavusi daugiausia rinkėjų balsų Virginija Baltraitienė išrinkta Lietuvos Respublikos Seimo nare.
Konstitucijos sudėtinės dalies – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką minėtas tekstas turi būti perskaitomas, o vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo priesaikos sakinio.
Minėtos konstitucinės nuostatos yra konkretizuotos Seimo statuto 2 ir 4 straipsniuose. Seimo statuto 4 straipsnis skelbia: „Seimo narys prisiekia stovėdamas prieš priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaiką, Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, galima išbraukti tik paskutinįjį priesaikos sakinį. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Seimo narys neprisiekė.“
Dabar kviečiu ponią V.Baltraitienę prisiekti. Prašom.
V.BALTRAITIENĖ. Aš, Virginija Baltraitienė,
prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai;
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!
K.LAPINSKAS. Skelbiu, kad išrinktoji Lietuvos Respublikos Seimo narė V.Baltraitienė prisiekė 2005 m. gruodžio 13 d. Seimo posėdyje ir nuo šios dienos, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Konstitucinio Teismo teisėjui K.Lapinskui. Dar kartą sveikinu naująją 141 Seimo narę. Švelnioji ar dailioji Seimo pusė sustiprėjo. Prašom, vyrai, laikytis.
Mielieji kolegos, dabar siūlau užsiregistruoti. Naująją Seimo narę taip pat kviečiu registruotis. Prašom registruotis. Prašom registruotis ir po to susitarsime dėl darbotvarkės.
2005 m. gruodžio 13 d. (antradienio) darbotvarkė
Kol kas – 91 Seimo narys, bet, kaip posėdžio pradžioje, labai daug. Mielieji kolegos, darbotvarkė buvo patvirtinta praėjusią savaitę. Seniūnų sueigoje šiandien tik šiek tiek patikslinta. Pasiūlyta išbraukti 6a klausimą, nes atsirado papildomų pasiūlymų, kuriuos turi apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Statutą toliau nagrinėsime ketvirtadienį. Papildomai atsirado Vyriausybės projektų, tai 2-19 kompleksinis klausimas, ir Audito komiteto siūlomas Audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Dar reikia įrašyti vieną klausimą dėl sesijos darbų programos papildymo. Čia, turiu galvoje, reikės papildyti 6 rezerviniu klausimu dėl Žuvininkystės įstatymo pakeitimo. Seniūnų sueiga aprobavo, bet, matyt, kai kurie kolegos turi ką pasakyti.
L.Graužinienė. Prašom. (Šurmulys salėje) Kolegos!
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Darbo partijos frakcijos vardu prašau 2-7, t.y. Nr.XP-780, Pridėtinės vertės įstatymo svarstymą, atkelti vietoj Statuto, kuris buvo 12.15 val., prieš pateikimus, prieš 1-6a. Ir šiandien priimti.
PIRMININKAS. Taip. Kolega J.Lionginas šį projektą siūlė, tikrai mes galime jį įrašyti greta kolegų A.Salamakino ir J.Sabatausko siūlomų dalykų. Juo labiau kad aš esu pasiryžęs tai teikti svarstyti ypatingos skubos tvarka. Prašom. Kolega A.Sadeckas.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, prašytume išbraukti 1-11 klausimą.
PIRMININKAS. Prašau, kelintą?
A.SADECKAS. 1-11 klausimą iki kitos dienos posėdžio, nes reikėtų šiek tiek procedūriškai sutvarkyti visus įstatymus, kurie yra viename pakete.
PIRMININKAS. Minutėlę. Mes turime išsiaiškinti, kurį jūs čia klausimą turite galvoje. Nr.XP-918, taip?
A.SADECKAS. Taip, Nr.XP-918.
PIRMININKAS. Nr.XP-918. Komiteto vardu prašote?
A.SADECKAS. Taip.
PIRMININKAS. Aišku. Matyt, mes turime skirtingas darbotvarkes, buvo šiek tiek patikslinta, todėl aš ir klausiau, kelintas numeris pagal registraciją. Pagal registraciją yra Nr.XP-918.
Kolegos… Tiesa, dar J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų partijos frakcijos vardu prašau išbraukti Nr.XP-913, rezervinį 3 klausimą, nes nėra Vyriausybės išvados, kaip mes buvome prašę. Iki šio laiko tos išvados dar nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi nėra išvados, mes iš tikrųjų negalėsime nagrinėti, bet gal dar atsiras iki svarstysime. (Balsai salėje) Aš siūlau pasidėti klaustuką, ir jeigu atsiras išvada, svarstysime, neatsiras – nesvarstysime. Kolegos, aš daugiau pasiūlymų negirdžiu, noriu apibendrinti dar sykį: 6a – atidedamas, 1-11 – atidedamas, 2-7 nagrinėjamas apie 12.15–12.20 val. Niekas neprieštaravo, kad būtų papildyta kompleksiniu 2-19 ir 2-20 klausimais. Dėl rezervinio 3 klausimo galutinai apsispręsim, jeigu iš tikrųjų nebus Vyriausybės išvados. Ir rezervinių klausimų sąrašą papildome sesijos darbų programos papildymu.
Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiai patikslintai darbotvarkei? Galim. Ačiū. Siūlau dar kartą registruotis. Toliau pirmininkaus kolega G.Steponavičius. Prašom. Registruojamės kolegos.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Toliau pirmininkauja G.Steponavičius.
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LF). Kolegos, pasitvirtinę darbotvarkę tęsiame mūsų posėdį. Prieš pereidamas prie darbotvarkėje numatytų klausimų, norėčiau supažindinti jus su Seimo narės V.Baltraitienės prašymu. Nieko nuostabaus turbūt. Prašymas: „Prašau priimti mane, Lietuvos Respublikos Seimo narę Virginiją Baltraitienę, į Darbo partijos frakciją“. Ir mes taip pat esam spėję, įsivaizduokite, kolegos, gauti ir frakcijos protokolą, kad šis klausimas buvo svarstytas ir priimtas sprendimas priimti V.Baltraitienę į Darbo partijos frakciją. Tai sprendimai, kuriuos mes pagal Statutą turime paskelbti Seimo plenariniame posėdyje.
Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-733(3*)ES (svarstymas)
Gerbiamieji, dabar svarstome darbotvarkės 1-2 klausimą – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-733, su integracija susijęs projektas. Svarstymas. Pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Ekonomikos komitetas, po to išvadas kviesiu pristatyti papildomus komitetus. Dabar P.Vilką, pagrindinio komiteto pranešėją, prašau iš tribūnos pristatyti projektą bei komiteto išvadą.
P.VILKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų reikalavimus. Įstatymo projektu taip pat siekiama skatinti konkurenciją, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, užtikrinti racionalų lėšų, skirtų viešiesiems pirkimams, naudojimą ir įgyvendinti priemones atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius.
Įstatymo projekto svarstymo Ekonomikos komitete metu komitetas gavo daugiau nei 40 įvairių pastabų ir pasiūlymų. Visi jie buvo išnagrinėti ir įstatymo projektas atitinkamai patobulintas. Tenka konstatuoti, kad verslo asocijuotos struktūros, svarstant minėtą įstatymo projektą, buvo neaktyvios, ir konstruktyvių konkrečių pasiūlymų pateikė tik Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Komitetas pritarė visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms. Teisės departamento siūlymu įstatymo projekto 16 straipsnis papildytas nuostatomis, nustatančiomis viešojo pirkimo komisijos kvorumą, juridinės technikos požiūriu patikslinti kiti įstatymo projekto straipsniai.
Atsižvelgiant į praktikoje pasitaikančius piktnaudžiavimus, patobulintas įstatymo projekto 18 straipsnis. Šiuo metu dar pasitaiko atvejų, kai esant ginčui teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžia sudaryti sutartį su konkurso nugalėtoju iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės. Tačiau perkanti organizacija praneša, kad sutartis tartum jau buvo sudaryta iki teismo nutarties gavimo. Todėl įstatymo projekto 18 straipsnis papildytas nuostata, kad sutartis su konkurso nugalėtoju negali būti pasirašyta tol, kol nesibaigia terminas konkurso rezultatams apskųsti.
Komitetas išnagrinėjo ir pritarė kai kuriems Seimo narių pasiūlymams. Tarp pataisų, kurioms Ekonomikos komitetas pritarė, būtų galima paminėti pataisas, kuriomis tikslinamos Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos. Komitetas pritarė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba vertintų teikėjų pretenzijas dėl perkančių organizacijų pirkimo dokumentuose nurodytų sąlygų, būtų atsakinga už savo neteisėtus sprendimus.
Kitas svarbus dalykas, kuriam komitetas pritarė, – tai pirkimo sutarties kainos ir kainodaros taisyklių reglamentavimas. Komitete pritarta nuostatai, kad pirkimo sutartyje turi būti aptariama kaina ir kainodaros taisyklės bei jų galimas keitimas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Šiuose poįstatyminiuose teisės aktuose turėtų būti įtvirtintos nuostatos dėl kainos ir įkainių indeksavimo pasikeitus prekių, darbų ar paslaugų kainoms, mokesčiams, minimaliam mėnesio atlygiui, infliacijai ir panašiai. Taip pat Ekonomikos komitetas pritarė tiems pasiūlymams, kuriais tikslinamos įstatymo projekto nuostatos. Tarp tokių pataisų būtų galima paminėti tas pataisas, kuriomis tikslinama pažymų, patvirtinančių kandidato teisę verstis atitinkama veikla, išdavimo tvarka, taip pat nuostatas, kuriomis tikslinamas pripažinimas pažymų, kuriomis patvirtinama prekių, paslaugų ar darbų kokybė ir kurias išduoda valstybių narių kompetentingos įstaigos.
Be to, Ekonomikos komitetas išnagrinėjo Seimo paskirtų papildomų komitetų išvadas. Komitetas pritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje suformuluotam siūlymui, projekte nustatoma, kad ieškiniai nagrinėjami Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Komitetas iš dalies pritarė Audito komiteto išvadoje suformuluotiems pasiūlymams. Pritarta siūlymui, kad pirkimo sutarties ilgesnį nei 3 metų terminą ir kriterijus, kuriais remiantis gali būti sudaryta tokia sutartis, tvirtina Vyriausybė.
Tai tiek trumpai apie pagrindinius pakeitimus ir patobulinimus, kuriems svarstymo metu Ekonomikos komiteto nariai pritarė bendru sutarimu. Siūlau pradėti įstatymo projekto svarstymą iš esmės.
PIRMININKAS. Labai ačiū, pone pranešėjau. Mes jus dar kviesime grįžti į tribūną, kai svarstysime pataisas. Dabar kviečiu papildomo Audito komiteto pirmininką A.Skardžių pristatyti papildomo komiteto išvadą.
A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, apsvarstęs šį įstatymą, teikė pataisas. Vienoms pataisoms, tai yra 18 straipsnio papildymui nauja 7 dalimi, pagrindinis komitetas pritarė. Ta mūsų pataisa reglamentuoja pirkimo trukmę, kad pirkimo sutarties, ilgesnės nei 3 metai, terminą ir kriterijus, kuriais remiantis gali būti sudaroma tokia sutartis, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šis siūlymas buvo suformuotas komitete po ilgo svarstymo, nes atsirado tam tikras piktnaudžiavimas, ypač savivaldybėse, sudaromos sutartys 10, 15 metų. O savivaldybių skola yra valstybės skola. Finansų ministerija neturi galimybių stebėti įsipareigojimus, kuriuos prisiima savivaldybė, kuriuos anksčiau ar vėliau reikės dengti. Čia dar tikrai reikėtų ir Viešųjų pirkimų komisijai aiškesnio reglamentavimo, gal ir poįstatyminiais aktais.
Vienam straipsniui, 33 straipsnio 2 dalies papildymui naujuoju 7 punktu, teikiame tai, kad netoleruotina, kad firmos, kuriose dirba nelegalūs darbuotojai ir jos nemokėjo socialinio draudimo įmokų bei yra patrauktos administracinėn atsakomybėn už nelegalaus darbo naudojimą, turėtų galimybę pelnytis iš valstybinių užsakymų, kurie finansuojami iš valstybės biudžeto. Mes teikiame pataisą, kuriai pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, bet pagrindinis nepritarė. Mes siūlėme 33 straipsnio 2 dalį papildyti 7 punktu ir išdėstyti taip: „Buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už nelegalaus darbo naudojimą“. Tai mūsų komiteto pataisos, komitetas su šiomis pataisomis pritarė projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat buvo paskirtas papildomu, jo pirmininką J.Sabatauską kviečiu į tribūną išvadai pristatyti.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento siūlymus, kuriems komitetas pritarė, bei siūlyti taisyti projektą – suderinti jo normas su Civilinio proceso kodeksu dėl ieškinių nagrinėjimo tvarkos. Šiame projekte pasiūlyta žodinio proceso nagrinėjimo tvarka, siūlyti nagrinėti, kad… t.y. rašytinio proceso tvarka, siūlyti nagrinėti pagal Civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką. Kiek girdėjau, pagrindinis komitetas tam ir pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme komitetų išvadas. Diskusijoje dalyvauti užsiregistravo kolega A.Butkevičius, po to svarstysime Seimo narių teikiamus siūlymus.
Kalbėti savo vardu – iki 5 minučių. Prašom, gerbiamasis kolega.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš, taupydamas laiką, norėčiau pakalbėti apie tris pasiūlymus. Du pasiūlymai yra Ekonomikos komiteto, tai dėl 8 straipsnio 2 dalies 18 punkto. Yra siūloma, kad tiekėjai dėl perkančiųjų organizacijų pirkimo dokumentuose nurodytų pirkimo sąlygas. Manau, kad jeigu jau pirkimo sąlygos bus derinamos su Viešųjų pirkimų tarnyba, tai iš esmės bus apribotos… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš labai atsiprašau, kad jus pertraukiu. Štai ten, „galiorkoje“, kolegos, labai prašau pratęsti pokalbius, jeigu norite juos tęsti, už salės ribų. Gerbiamasis Rimantai Dagy, gerbiamoji profesore Pavilioniene ir kiti kolegos! Salėje didelis šurmulys. Prašau dėmesingumo ir pagarbos kalbančiajam. Prašom tęsti.
A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju. Vis dėlto, aš manau, Viešųjų pirkimų tarnyba ir toliau turėtų svarstyti pareiškimus bei skundus, kaip yra šiuo metu. Įsivaizduokite praktinį atvejį. Jeigu atvažiuoja koks nors ūkio subjektas, suderina su Viešųjų pirkimų tarnyba konkurso sąlygas, o po to kas nors apskundžia tas konkurso sąlygas. Ką ūkio subjektas paduoda į teismą dėl to, kad jis yra nepatenkintas galutiniu priimtu sprendimu? Pagal dabartinę tvarką kreipiasi į teismus ir teismai gali dar priimti tam tikrus sprendimus, o tokiu atveju faktiškai Viešųjų pirkimų tarnyba perimtų iš dalies teismų funkcijas. Manau, kad tikrai tokiai nuostatai nebūtų tikslinga pritarti, arba tada ją reikėtų suredaguoti ir atskirti teismų ir Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijas.
Kitas Ekonomikos komiteto punktas, t.y. 8 straipsnio 4 dalis: „Viešųjų pirkimų tarnyba yra atsakinga už savo neteisėtus sprendimus“. Aš manau, kad kiekviena institucija yra atsakinga už savo priimamus sprendimus, bet šiuo atveju taip, kaip yra suredaguota šio įstatymo straipsnio dalyje, yra numatyta, kad tarnyba atsakinga už viešųjų pirkimų kontrolę. Tai galima suprasti, kad iš esmės visų viešųjų pirkimų konkursų atvejus Viešųjų pirkimų tarnyba turės kontroliuoti. Aišku, būtų gerai tam tikra centralizuota sistema, bet manau, kad tam dar reikėtų papildomai apie 60–70 etatų. Aišku, jeigu Viešųjų pirkimų tarnyba pasakytų, kad jie šitą darbą galėtų atlikti jau nuo ateinančių metų sausio 1 d., bet, pagal mano turimą informaciją, vargu ar jie būtų pajėgūs tą padaryti su šiuo metu esančių darbuotojų skaičiumi.
Ir trečias momentas, apie kurį norėčiau pakalbėti, tai dėl Audito komiteto pateikto pasiūlymo, kuriame yra numatyta, kad Vyriausybė… jeigu konkurso sąlygose yra numatyta, kad viešasis konkursas yra vykdomas ilgiau kaip trejus metus, tai visas tokias sutartis turėtų tvirtinti Vyriausybė. Aišku, tai yra labai aktuali tema. Ypač šis klausimas tapo svarbus, kai prasidėjo konkursų skelbimas koncesijoms, taip pat jeigu bus pradėta įgyvendinti trijų P programa, t.y. privataus ir viešojo partnerystės modelio taikymo sistema, arba, jeigu bus statomi kai kurie objektai išperkamosios nuomos sąlygomis, tai tikrai, manau, Vyriausybė turėtų parengti metodiką dėl to, kas vykdys tokių objektų arba paslaugų monitoringą. Nes bėgant laikui gali būti tokių atvejų, kad tam tikri įsipareigojimai gali pereiti ir valstybei, tai atneštų neigiamas pasekmes finansų rinkai.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Diskusijos etapas baigtas. Kviečiu vėl grįžti į tribūną kolegą P.Vilką tam, kad būtumėte pasirengęs komentuoti pasiūlymus, dėl kurių mes taip pat turėsime apsispręsti. Taigi eilės tvarka yra visas paketas Seimo nario J.Jaruševičiaus siūlymų. Gal pradedame eilės tvarka nuo 2 straipsnio ir nuo tų, kuriems nebuvo pritarta. Prašom trumpai pateikti savo siūlymą.
J.JARUŠEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš, atsižvelgdamas į Teisės departamento, Ekonomikos komiteto, kitų komitetų išvadas, savo pasiūlymus atsiimu. Manau, kad dalis mano siūlymų jau yra įstatymo projekte, kita dalis bus pirkimo ir pardavimo sutartyje, todėl aš prašau nesvarstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Taigi konstatuojame, kad Seimo narys J.Jaruševičius atsiima visus savo siūlymus, kuriems nebuvo pritarta. Toliau eilės tvarka Seimo narys V.Navickas teikia siūlymus. Daliai jų nebuvo pritarta, daliai pritarta, kitai daliai buvo pritarta iš dalies. Paties jo nematau. Bet vis tiek pradėkime dabar gal nuo tų, kuriems nepritarta, susijusių su 8 straipsnio 1 dalimi.
P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, V.Navickas nedalyvauja Seimo posėdyje dėl pateisinamos priežasties. Iš- važiuodamas jis mane įpareigojo, kad aš pasiūlyčiau Seimui tuos siūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas nepritarė, atsiimti. Aš teikiu Seimui ir prašau jūsų sutikimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar patikėsime? Gerai. Patikėsime. Tai konstatuojame, kad Seimo narys V.Navickas per tarpininką P.Vilką pareiškė, kad atsiima savo tuos pasiūlymus, kuriems nebuvo pritarta. Taigi tai supaprastina mūsų tolesnį darbą. Liko dar vienas siūlymas, kurį teikia Audito komitetas, jam nebuvo pritarta, t.y. dėl 33 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 7 punktu. Kolega A.Skardžiau, pristatykite trumpai komiteto teikiamą siūlymą. Minutėlę, tuoj įjungsime.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dar kartą norėčiau pakartoti siūlymą, kuriam Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat pritarė. Netoleruotina, kad firmos, kuriose dirbo nelegalūs darbuotojai, ir jos nemokėjo socialinio draudimo įmokų arba mokėjo vokeliuose ne visas įmokas bei yra patrauktos administracinėn atsakomybėn už nelegalaus darbo naudojimą, turėtų galimybę pelnytis iš valstybinių užsakymų, kurie paprastai finansuojami iš valstybės biudžeto. Mūsų siūlymo esmė buvo tokia – tai profilaktikos priemonė, siekiant valstybinių užsakymų, būti taip pat valstybės drausmingais piliečiais ir laikytis įstatymų, ir mokėti mokesčius. Pagrindinis komitetas tam nepritarė. Aš siūlau pritarti mūsų pataisai, jos formuluotė yra tokia: „Buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už nelegalaus darbo naudojimą.“ Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar pasiruošęs pranešėjas komentuoti?
P.VILKAS. Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
P.VILKAS. Ekonomikos komiteto nuomone, ta nuostata yra perteklinė, ir nelegalaus darbo problema įstatymo projekte sprendžiama per mokesčių mokėjimų, socialinių draudimo įmokų privalomą sumokėjimą 33 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktais. Be to, siūloma nuostata nėra visiškai aiški ir jos taikymas praktiškai būtų problemiškas.
PIRMININKAS. Taip, supratome. Kolegos, niekas nenorite antrinti ar prieštarauti, todėl apsispręsime balsavimu dėl pasiūlymo, kurį teikia Audito komitetas ir kuriam nepritaria pagrindinis Ekonomikos komitetas. Pasiūlymas susijęs su 33 straipsnio 2 dalies papildymu nauju 7 punktu. Prašau balsavimu išsakyti nuomonę, ar pritariam tokiam papildomo komiteto siūlymui?
Užsiregistravo 86, už – 37, prieš – 13, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta.
Jeigu teisingai suprantu, daugiau komitetų siūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti, nebėra, tačiau jau po svarstymo pagrindiniame komitete yra gauti nauji siūlymai, kuriems reikia 10 Seimo narių pritarimo. Eilės tvarka tai yra du Seimo nario V.Navicko pasiūlymai, kuriuos komitetas svarstė ir jiems yra pritarta bendru sutarimu. Buvo dar pateikti nauji siūlymai ir jiems yra pritarta. Kadangi nėra paties kolegos V.Navicko, o reikia 10 Seimo narių pritarimo, kad šis siūlymas būtų svarstomas šiame posėdyje, aš klausčiau, ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui. Dabar gal jūs pristatytumėte, kolega pranešėjau, V.Navicko teikiamų siūlymų esmę. Gal abu, tada Seimo nariai žinos, dėl ko apsisprendžia.
P.VILKAS. Gerbiamasis V.Navickas siūlo, kad įstatymo įgyvendinimą, kuris buvo numatytas iki gruodžio 1 d., pratęstume iki 2006 m. sausio 31 d., tai yra logiška, nes iki gruodžio 1 d. tikrai būtų neįmanoma tai įvykdyti. Antras lygiai tas pats.
PIRMININKAS. Supratom. Tai yra su įstatymo įsigaliojimo terminais susijęs klausimas. Ar būtina dėl to balsuoti, gal galėtume bendru sutarimu pritarti? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu dviem Seimo nario V.Navicko siūlymams, susijusiems atitinkamai su 2 ir 3 projekto straipsniais.
Taip pat yra gautas tribūnoje stovinčio P.Vilko pasiūlymas, susijęs su 23 straipsnio 8 dalimi, siūloma papildyti ją nauju sakiniu. Gerbiamasis kolega, kartu siūlymo teikėjau, trumpai pristatykite jo esmę.
P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Mano pasiūlymo esmė: valstybės įmonės Seimo leidyklos „Valstybės žinios“ tikslas teikti viešąsias paslaugas, vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Augant informacinei visuomenei Lietuvoje technologiškai plečiasi ir vystosi informacijos sklaida, todėl sparčiai mažėja popieriuje spausdinamų leidinių tiražas, o leidykloje sukurta sistema platinti leidinius elektroniniu būdu mažėjančio tiražo nekompensuoja. Valstybės įmonė Seimo leidykla „Valstybės žinios“ gauna vis mažiau pajamų dėl kiekvienais metais patiriamų vis didesnių gamybos ir platinimo kaštų. Dėl minėtų priežasčių mažėja leidyklos pajamos. Ypač ši našta slegia leidinį „Informaciniai pranešimai“, kuris tapo nuostolingas, todėl nuo 2005 m. liepos 1 d. buvo apmokestinta dalis leidinyje „Informaciniai pranešimai“ skelbiamos individualaus pobūdžio informacijos. Šią informaciją pateikia institucijos, kurios vienokiu ar kitokiu būdu ima mokestį už teikiamas paslaugas, todėl panašaus pobūdžio Europos Sąjungos valstybių informacija yra apmokestinama.
Dėl skelbimų apmokestinimo Finansų ministerija konstatavo, kad pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą įmonė gali nustatyti savo produkcijos bei teikiamų paslaugų kainas ir tarifus, todėl manau, kad „Valstybės žinios“ už viešųjų pirkimų skelbimų spausdinimą leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“… atitinkamos valstybės institucijos turėtų apmokėti iš joms skirtų bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų.
Todėl aš siūlau 23 straipsnio 8 dalį papildyti sakiniu ir išdėstyti jį taip: „Skelbimas spausdinamas perkančios organizacijos pasirinkta kuria nors oficialia Europos Sąjungos kalba ir tik šis tekstas laikomas autentišku. Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras taip pat parengia ir išspausdina kiekvieno skelbimo svarbių elementų santrauką kitomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Skelbimų, kuriuos skelbia Europos Bendrijų Komisija, išlaidas padengia Bendrija“ ir kitas sakinys: „Skelbimų, kuriuos skelbia valstybės įmonė Seimo leidykla „Valstybės žinios“, išlaidas padengia perkančiosios organizacijos“. Prašau palaikyti šį mano pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkui, dar priminkite komiteto sprendimą.
P.VILKAS. Komitetas pritaria šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra bendro pritarimo, iš pradžių prieš pasisakymus dėl motyvų ar būtų 10 Seimo narių, pritariančių siūlymui? Gal elektroniniu būdu išsakykime savo nuomonę, kad būtų svarstomas P.Vilko pasiūlymas, kuris buvo pateiktas jau po to, kai komitetas svarstė. Primenu, kad mobilūs telefonai turi būti išjungti į begarsį režimą.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Yra pakankamas palaikymas, kad būtų svarstomas šis siūlymas. Dabar po vieną už ir prieš. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nuomonė už, tiksliau, jau įjungta, E.Klumbys – nuomonė prieš.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos! Kalbama apie „Valstybės žinias“. „Valstybės žinios“ yra oficialius Lietuvos valstybės leidinys ir atsižvelgiant į 1999 m. Konstitucinio Teismo sprendimą, ten buvo kalbama apie valstybinės kalbos vartojimą, ir jame yra labai aiškiai parašyta, kad viešajame gyvenime vartojama valstybinė kalba. Aš manyčiau, kad šitas siūlomas straipsnis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
PIRMININKAS. Dėkui, supratome. E.Pupinis – nuomonė už.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto jeigu kažkoks leidinys, nors ir valstybinis, turi priedermę spausdinti tam tikrus skelbimus, tai faktiškai turi būti užtikrintas ir finansavimas. Bet šiuo metu, ko gero, kito finansavimo nėra numatyta, todėl siūlome paprasčiausią kelią, t.y. kad už skelbimus susimoka tas, kuris teikia tuos skelbimus. Taigi prašau pritarti.
PIRMININKAS. Išklausėme po vieną pasisakymą. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nario P.Vilko pateikto pasiūlymo. Išsakykite savo nuomonę balsavimu.
Užsiregistravo 78, už – 46, prieš – 6, susilaikė 21. Pasiūlymui pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto, aptarus ir apsvarsčius visus pasiūlymus, svarstymo stadijoje vienas už, vienas prieš. Proga išsakyti savo nuomonę. Nėra norinčių. Vis dėlto suskubo kolega E.Klumbys. Prašom, nuomonė prieš.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos! Priėmus šį prieš tai siūlytą straipsnio pakeitimą, aš manau, kad po jo priėmimo įstatymas prieštaraus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir aš negaliu balsuoti už tokį įstatymą.
PIRMININKAS. Norinčių kalbėti už nebuvo. Kolegos, balsavimo neišvengsime. Prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-733 po svarstymo?
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: 61 – už, 2 – prieš, 16 susilaikė, po svarstymo projektui pritarta. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.
Darbotvarkės 3 klausimas – Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-757. Svarstymo stadija. Pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Jo pranešėją A.Butkevičių kviečiu į tribūną. Ruošiasi papildomo komiteto pranešėjas J.Sabatauskas.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas buvo svarstytas Biudžeto ir finansų komitete. Už jį balsavo 6, susilaikė 2. Siūlau po svarstymo šiam įstatymo projektui pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo paskirtas papildomu. Jo pirmininką J.Sabatauską kviečiu į tribūną.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė iniciatorių pateiktam projektui: už – 5, prieš – 1, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar diskusijoje nesant norinčių… Taip. Dėl motyvų už nori kalbėti A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamieji kolegos, atrodytų, kad šiuo klausimu nėra apie ką daug diskutuoti, idėja gera, reikėtų jai pritarti. Bet yra viena tendencija, kurią matau ( ir kitas klausimas su tuo susietas), kad iš tikrųjų atsiranda daugiau valstybės tarnautojų ir pareigūnų, kurie priims priesaiką Lietuvos Respublikai. Man atrodo, ar neateina laikas, jog iš tikrųjų galbūt Seimo valdyba turėtų sudaryti darbo grupę ir parengti specialų Seimo nutarimą ar įstatymą, kad būtų sukurtas mechanizmas, pagal kurį už priesaikos sulaužymą ar jos nesilaikymą būtų galima atitinkamai bausti pareigūnus. Mes turime karčios patirties dėl lyg ir priesaikos sulaužymo buvusio prezidento Rolando Pakso, bet šiandien taip ir liko „nuosėdų“, kad vieni gali vogti, ką nori daryti, imti kyšius, bet jiems nieko už tai nėra, o kitas, neaišku, ką padarė, bet už tai nukenčia ir visam gyvenimui nubaudžiamas.
Man atrodo, ar nėra tik formalūs aktai, kas dabar yra daroma? Nors apskritai iš principo tam pritarčiau. Man atrodo, nereikia palikti to pusiaukelėje, tą dalyką reikia sutvarkyti iki galo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame projektui po svarstymo.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai. 81 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Po svarstymo pritarta.
Yra gautas Seimo Pirmininko pareigas einančio Č.Juršėno teikimas svarstyti šį projektą ypatingos skubos tvarka. Ar galime dėl to apsispręsti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Bendru sutarimu nusprendėme taikyti ypatingą skubą.
Taigi pereiname prie priėmimo. Vienas straipsnis. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Todėl, kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl projekto, registracijos Nr.XP-757, priėmimo.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai. 73 – už, prieš nėra, 5 susilaikė. Įstatymas, projekto registracijos Nr.XP-757, priimtas.
Dar vienas panašus įstatymo projektas, t.y. Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-754. Svarstymo stadija. Pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jo pranešėją ir kartu komiteto pirmininką A.Sadecką kviečiu į tribūną.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje svarstymo stadijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Kalbėti dėl motyvų – taip pat nėra. Ar po svarstymo mes galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
Taip pat yra pasiūlymas dėl ypatingos skubos tvarkos taikymo. Jį teikia Seimo Pirmininko pareigas einantis Č.Juršėnas. Ar galime tam pritarti? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Kolegos, niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, projekto registracijos Nr.XP-754, priėmimo.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai. 75 – už, prieš nėra, 6 susilaikė, įstatymas, projekto registracijos Nr.XP-754, priimtas.
Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 5 kompleksinį klausimą, susidedantį iš dviejų projektų, kurie yra susiję tarpusavyje, – Seimo kontrolierių įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-629. Svarstymo stadija. Pagrindiniu buvo paskirtas Žmogaus teisių komitetas. Jo pirmininkę Z.Žvikienę kviečiu į tribūną. Ruošiasi J.Sabatauskas.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė Seimo kontrolierių įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam bei komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką pateikti išvadą.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė iniciatorių pateiktam projektui. Už buvo 5, 1 – prieš, 3 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, išklausėme komitetų išvadas. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Pasiūlymų ir pastabų taip pat nėra gauta. Ar galime, nesant prieštaraujančių, po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Kaip ir dėl dviejų ankstesnių, nes yra panaši esmė – su priesaika susiję įstatymų pakeitimai, yra gautas Seimo Pirmininko pareigas einančio Č.Juršėno siūlymas svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti tam bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Apsispręsta dėl ypatingos skubos taikymo. Pereiname prie priėmimo. Vienas straipsnis. Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.XP-629 priėmimo.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 81, 74 – už, prieš nėra, 6 susilaikė. Įstatymas, projekto registracijos Nr.XP-629, priimtas.
Su juo susijęs Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-630. Svarstymas. Pagrindinio – Žmogaus teisių komiteto pranešėją O.Valiukevičiūtę kviečiu į tribūną. Ruošiasi J.Sabatauskas.
O.VALIUKEVIČIŪTĖ (LDF). Gerbiamieji, Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam bei komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką prašau pristatyti papildomo komiteto išvadą.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas taip pat svarstė šį projektą ir pritarė iniciatorių pateiktam projektui. Už – 5, prieš – 1, susilaikė 3. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, išklausėme komitetų išvadas. Prieštaraujančių nėra. Klausiu, ar mes galime po svarstymo priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimta bendru sutarimu po svarstymo.
Ar neprieštarautumėte ypatingos skubos taikymui, kaip siūlo Seimo Pirmininko pareigas einantis Č.Juršėnas? Nėra prieštaraujančių, ypatingai skubai taip pat pritarta bendru sutarimu.
Du straipsniai pastraipsniui. Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio. Ar galime priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? Matau, galime priimti ir 2 straipsnį. Priimtas ir 2 straipsnis. Pastraipsniui priėmimas baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.XP-630 priėmimo.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Už – 72, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.
Aš manau, kad iki pertraukėlės mes dar galime suspėti apsvarstyti darbotvarkės 6 klausimą, juo labiau kad jau yra svarstymo stadija. Tai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-780. Pagrindiniu buvo paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Jo paskirtą pranešėją A.Butkevičių kviečiu pristatyti išvadą. Ruošias V.Simulikas.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Buvo gauta viena pastaba iš Seimo Teisės departamento, jai yra pritarta. Ji buvo daugiau redakcinio pobūdžio, į ją atsižvelgta, ji įvertinta. Taip pat buvo gauti pasiūlymai, gal būtų galima taip pavadinti, Europos teisės departamento. Nepritarta. Jie siūlė, kad būtų galima papildyti įstatymo projektą ir įrašyti visas prekes bei paslaugas, kurios yra įrašytos H priede. Ir taip pat buvo siūlomas Seimo nario H.Žukausko papildymas, pasiūlymas įrašyti žodžius „bei sporto“. Šiam pasiūlymui buvo pritarta ir šitas punktas skambėtų taip: „Visų rūšių meno ir kultūros bei sporto renginiams, kuriems netaikomos šio įstatymo 23 straipsnio nuostatos“. Biudžeto ir finansų komitetas patobulintam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą pristato V.Simulikas. Aš tik noriu pridurti, kolegos, kad šis projektas perkeltas iš vakarinės darbotvarkės, todėl jo darbotvarkėje nematyti, bet tai buvo pataisymas balsuojant dėl darbotvarkės posėdžio pradžioje. Prašom.
V.SIMULIKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo papildomas dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Po svarstymo komiteto sprendimas – iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr.XP-780 ir pasiūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į pateiktus Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento bei Seimo nario H.Žukausko ir Lietuvos sporto federacijos pasiūlymus. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti per svarstymo stadiją pageidaujančių nebuvo. Pasiūlymų, dėl kurio turėtume balsuoti, taip pat nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
Yra gautas Seimo Pirmininką pavaduojančio Č.Juršėno teikimas svarstyti įstatymą ypatingos skubos tvarka. Ar galime tam pritarti? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu.
Pereiname prie priėmimo. Kolegos, vienas straipsnis. Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.XP-780 priėmimo.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Už – 83, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.
Kolegos, apsvarstėme numatytus darbotvarkės klausimus. Turime dirbti pagal numatytą laiką. Pertrauka iki 12.15 valandos. Sveikinu ir taip aplenkus darbotvarkę bent vienu klausimu.
Pertrauka
PIRMININKAS (V.MUNTIANAS, DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, toliau tęsiame darbą. Prašome registruotis.
Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Prašau. A.Staponkienė. Prašom.
A.STAPONKIENĖ (VNDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiandien Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos posėdyje bendru sutarimu buvo nutarta pakeisti frakcijos pavadinimą. Nuo šiandien frakcija vadinsis Valstiečių liaudininkų frakcija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Sveikiname naują frakciją.
Darbotvarkės 1-7a klausimas – Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio 10 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-973. Pranešėjas –A.Salamakinas. Pateikimas. Prašom.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu įvardytą įstatymo projektą ir siūlau įstatyme vietoj „2006 m. sausio 1 d.“ įrašyti „2006 m. liepos 1 diena“. Yra kalbama apie Tautinių mažumų įstatymą, kuris priimtas 1989 m. lapkričio 23 d. ir jo galiojimo laikas baigiasi kitų metų sausio 1 dieną.
Truputį istorijos. Įstatymo naujos redakcijos pateikimas įvyko Seime prieš 3 metus. Praeita kadencija nebaigė svarstyti įstatymo projekto. Mūsų komitetas, Žmogaus teisių komitetas, buvo pagrindinis, todėl pratęsėme jo svarstymą. Šiuo metu komitetas pritarė naujai redakcijai, tačiau dėl techninių kliūčių, sesija eina į pabaigą, jis nebuvo pateiktas Seimui. Įstatyme yra 9 straipsniai, 49 pataisos, taigi svarstymas truks daug laiko.
Ir iš karto, gerbiamasis posėdžio pirmininke, nes yra J.Sabatausko alternatyvus projektas, aš, taupydamas laiką, savo atsiimu su sąlyga, kad Tautinių mažumų įstatymo pratęsimo laikas būtų ne iki 2007 m. sausio 1 d., o iki 2006 m. liepos 1 dienos. Kodėl? Nes, manau, pavasario sesijoje mes būtinai turime priimti naujos redakcijos Tautinių mažumų įstatymą, o jeigu įsirašysime dar visiems metams, manau, kad gali būti dar metus nepriimtas šis įstatymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom į tribūną kolegą J.Sabatauską. Atsiprašau. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes šito gerbiamojo J.Sabatausko teikiamo įstatymo projekto negalime svarstyti. Jis yra išdalytas mums prieš dvyliktą, o pagal Statutą jis turi būti išdalytas ne vėliau kaip vieną dieną iki jų pateikimo Seimo posėdyje. Tai yra 136 straipsnio 5 dalis.
PIRMININKAS. Užregistruota yra gruodžio 9 dieną.
E.KLUMBYS. Aš kalbu apie išdalijimą Seimo nariams. Salėje buvo išdalyta dabar. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, man atrodo, kad gal E.Klumbys šiek tiek klysta. Nežinau, kodėl išdalyta salėje, bet kadangi mano padėjėja įdėjo į mano paketą, parengtą dar vakar vakare, šį dokumentą, tai aš manau, kad tikrai tai buvo išdalyta daug anksčiau, taip, kaip yra įregistruota. O kad išdalyta salėje, matyt, gal čia persistengė Sekretoriatas ir dar sykį išdalijo.
PIRMININKAS. Ačiū. Vis dėlto pavyko nustatyti, kad išdalyta anksčiau. Čia kaip alternatyva turbūt papildomai buvo padalyta. Gerbiamasis Sabatauskai, jums dar teks atsakyti į pateiktus klausimus. Prašom klausti. Kolega A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš negirdėjau iš J.Sabatausko nieko, bet…
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Aš galiu pristatyti, jeigu reikia.
A.KUBILIUS. Jeigu galima. Aš tada paklausiu.
PIRMININKAS. Taip. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Siūlomas įstatymo projektas dėl dviejų dabar galiojančių įstatymų, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo priimti iki 1990 m. kovo 11 dienos. Tai Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir Tautinių mažumų įstatymas.
Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso. Jis yra parengtas ir dabar svarstomas Seime, prie jo dirba darbo grupė. Iš tikrųjų yra nemažos apimties dokumentas, tačiau Vyriausybė dar rengia kitą projektą – Administracinio proceso kodeksą. Kitaip tariant, vietoje dabar galiojančio vieno kodekso bus du kodeksai, skiriami materialusis ir procesinis dokumentai. Todėl šio kodekso galiojimas dar turėtų būti pratęstas iki kitų metų, t.y. iki 1997 m. sausio 1 dienos. Taip greitai dar nebus parengtas Proceso kodeksas, be kurio naujasis Administracinių teisės pažeidimų kodeksas tikrai negalės pradėti galioti.
Na, o Tautinių mažumų įstatymas irgi priimtas anksčiau. Tačiau aš sutinku su kolegos A.Salamakino siūlymu, kad galima būtų priimti kaip vieną įstatymo projektą, padarant pataisą dėl Tautinių mažumų įstatymo įsigaliojimo datos nuo kitų metų liepos 1 dienos, 2006 m. liepos 1 dienos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Kubilius. Prašom klausti.
A.KUBILIUS. Tai aš vis dėlto taip ir nesupratau. Nežinau, ar poną J.Sabatauską, ar poną A.Salamakiną klausti. Labai paprastas klausimas dėl datų. Vis dėlto kodėl dabar siūloma iki liepos 1 dienos? Tą įstatymą jau priimame, kiek čia metų išeina – 15, man atrodo, dar tiek pat bandysime jį priimti. Aš vis dėlto siūlau, kad Tautinių mažumų įstatymo, naujo įstatymo, įsigaliojimo datą paliktume sausio 1 dieną, t.y. kad senasis galiotų iki 2007 m. sausio 1 dienos.
J.SABATAUSKAS. Na, čia jūsų, t.y. Seimo, valia apsispręsti dėl datos. Siūlomos tokios dvi datos ir kolegų nuomonė bus lemtinga balsuojant.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių klausti nėra. Prašom dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių. Prieš – E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad turinio prasme šio įstatymo priėmimo būtinybė nekelia jokių abejonių, bet aš dar kartą sakau, šis įstatymo projektas yra teikiamas pažeidžiant Seimo Statutą, jis buvo išdalytas tik baigiantis pirmai šio rytinio posėdžio daliai. Pažeidžiamas Seimo Statutas, todėl aš negaliu balsuoti dėl procedūrinių pažeidimų už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu pakviesti pritarti pateiktiems įstatymų projektams, nes prieš mane kalbėjęs ir oponavęs kolega neturi priekaištų dėl paties įstatymo turinio, todėl siūlyčiau šiuo atveju vadovautis kaip svarbesniu dalyku pačiu įstatymo turiniu, o ne žiūrėti galbūt į labai nedideles formalias priekabes, kurias pastebėjo kolega. Kviečiu balsuoti už pateiktą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo po pateikimo įstatymo projektui.
Ačiū. 68 – už. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė 6. Yra siūlymas ypatingos skubos tvarka svarstyti ir priimti šį įstatymo projektą.
Ar galime pritarti dėl ypatingos skubos? Taip. Ačiū. Prašom. Yra norinčių dalyvauti diskusijoje? Nėra. Ar galima pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Ačiū. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio. Prašom, dėl vedimo tvarkos E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš manau, kad dabar įvyko pateikimo procedūra. Ypatinga skuba arba skuba yra po svarstymo procedūros. O Statutas nenumato, kad po priėmimo iš karto prasidėtų ypatingos skubos tvarka…
PIRMININKAS. 164 straipsnio 3 punktas: „Sprendimas taikyti ypatingos skubos tvarką gali būti priimamas per projekto pateikimą arba svarstymą Seimo posėdyje.“ Taigi, gerbiamieji, pateikimo metu buvo įvardyta, kad siūloma pakeisti datą, vietoj 2007 m. sausio 1 d. – 2006 m. liepos 1 diena. Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymui, priimtam 1989 m. lapkričio 23 dieną. Ar galime balsuoti alternatyviai? Buvo A.Kubiliaus pasiūlymas palikti galioti tą datą, kuri buvo pasiūlyta, – 2007 m. sausio 1 diena. Prašome balsuoti. Kas už, balsuojate už 2007 m. sausio 1 d., kas prieš, balsuojate už 2006 m. liepos 1 dieną. Ar supratote? Kas už – už tai, kaip projekte, o kas prieš – už tai, kaip buvo pasiūlyta. Prašom balsuoti.
Už – 58, prieš – 21. Paliekama taip, kaip buvo projekte.
Prašom dabar dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto. Nėra? Yra. Nuomonė prieš – E.Klumbys, prašom.
E.KLUMBYS. Aš dar kartą pakartosiu, jau dabar priėmimo procedūrai, kad įstatymas priimamas pažeidžiant Statutą, todėl aš negaliu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – A.Salamakinas, prašom.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš pritariu įstatymo projektui, tiktai dėl liepos 1 d. ar sausio 1 d. noriu dar kartą paaiškinti. Aišku, aš nekvestionuoju rezultatų, nes Tautinių mažumų įstatymas parengtas ir mes faktiškai rytoj galime pradėti jo svarstymą ir priėmimą. Manau, kad pavasario sesijoje jis bus įtrauktas į darbotvarkę, o ta data esmės nesudaro.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašom balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.XP-973 priėmimo.
Už – 83, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo narių darbo sąlygų įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-947. Pranešėjas – J.Sabatauskas. Pateikimas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, siūlau jūsų dėmesiui Seimo narių darbo sąlygų įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą, tiksliau, dabar galiojantį įstatymą, pripažinti netekusiu galios, kur šiandien buvo numatytas Seimo statuto projekto svarstymas (jis perkeltas, kiek suprantu, į kitą posėdžio dieną), tenai faktiškai jau perkeltos visos normos, kurios yra šiandien galiojančiame Darbo sąlygų įstatyme. Todėl nebėra prasmės laikyti galiojančius du teisės aktus apie tą patį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti A.Salamakinas. Prašom klausti.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, man truputį kelia abejonių, ar jau visos nuostatos, kurios buvo Seimo narių darbo sąlygų įstatyme, perkeltos arba bandoma perkelti naujuose projektuose į Seimo statutą, na, kaip vienas iš pavyzdžių, Seimo nario draudimas, man atrodo, dar nesutvarkytas.
Antras momentas. Jeigu mes greitai panaikinsim šį įstatymą nepriėmę Statuto pataisų, galime turėti tam tikrų problemų. Aš manyčiau, kad pirmiausia reikia pataisyti Statutą, sudėti viską, kas reikalinga, iš Seimo nario darbo sąlygų įstatymo į Seimo statutą ir tik po to panaikinti Seimo narių darbo sąlygų įstatymą, nes, man atrodo, pirmenybė turi būti atiduota priimtiems įstatymams, o ne panaikinti ir po to priiminėti.
J.SABATAUSKAS. Ačiū už gerus klausimus. Iš tikrųjų siūlyčiau priėmimą daryti kartu arba iš karto po Statuto projekto priėmimo. Šiandien pritarti po pateikimo, galbūt ir svarstymą kartu daryti su Seimo statuto projektu. O dėl draudimo aš šiek tiek netiksliai pasakiau. Arba tos normos yra Seimo statute, arba kituose įstatymuose, ten, kur yra kalbama apie Seimo narių socialinį draudimą, ir atitinkamas įstatymas, kuris taikomas visiems Lietuvoje socialinio draudimo įnašus mokantiems asmenims, ir taip toliau. Kitos normos taip pat yra kituose įstatymuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega J.Veselka. Prašom klausti.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš tokį klausimėlį. Kaip jūs manote, ar ne geriau būtų pirma atsiskaityti su rublinių indėlių savininkais, su nekilnojamojo turto savininkais ir, atsiskaičius bent šioje srityje, paskui gerinti Seimo nariams darbo sąlygas, kad ir labai?
J.SABATAUSKAS. Labai geras jūsų klausimas, bet tikrai ne dėl šio projekto, todėl aš galėsiu į jį atsakyti tada, kai bus svarstomi tie klausimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti kolega V.Simulikas. Prašom klausti.
V.SIMULIKAS (NSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis A.Salamakinas paklausė to, ką ir aš norėjau susižinoti, kad gali būti neatitikimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu įstatymo projektui pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu po pateikimo. (Balsai salėje) Ačiū, jau visi pritarė. (Balsai salėje) Ačiū, visi pritarė. Aš klausiau, ar yra dėl balsavimo motyvų? Nebuvo nė vieno. Vadinasi, visi pritarė. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nėra numatyta. Siūloma svarstyti gruodžio 22 dieną. Ar yra kitokių siūlymų? Nėra. Ačiū.
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo statuto dėl Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 10 straipsnio papildymo“ 2 straipsnio pakeitimo projektas Nr.XP-945. Pranešėjas – Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas. Prašom. Svarstymas ir priėmimas.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Dėl šio dalyko mes esame kalbėję ir Seimo valdyboje, ir Seniūnų sueigoje, ir susitikimuose su frakcijomis, konkrečiai su opozicinių frakcijų atstovais, bet, suprantama ir su valdančiųjų partijų frakcijų atstovais. Susitarimo esmė yra ta, kad laikinąjį reguliavimą siūloma pratęsti nuo š.m. gruodžio 31 d. iki rugsėjo 1 dienos. Tas siūlymas susijęs su tuo, kad esminis Statuto keitimas pagal Konstitucinio Teismo nutarimą yra sudėtingas dalykas ir kol kas neįstrigęs, bet gali įstrigti. Ir jeigu mes iki Kalėdų nepriimam štai šito siūlomo laikino reguliavimo pratęsimo, turėsime tam tikrų keblumų laikotarpiu tarp sesijų. Todėl ir yra toks siūlymas dar kartą pratęsti. O jeigu mes kitą savaitę, kaip yra suplanuota ir jau į preliminarią darbotvarkę įrašyta, jeigu kitą savaitę mes priimame tą didįjį paketą, kurį čia iš kito galo ir kolega J.Veselka prisiminė, jeigu mes jį priimame, aš pats teikiu pasiūlymą šią mano Statuto pataisą naikinti. Jeigu mes nepriimame, tai mes turime apsidraudimą. Todėl aš agituoju ir vienas, ir kitas frakcijas palaikyti šį sprendimą kaip tam tikrą paliatyvą.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje nori dalyvauti kolega E.Klumbys. Prašom. Kviečiu į tribūną.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo vicepirmininke, manau, šis gerbiamojo Seimo vicepirmininko Č.Juršėno siūlymas turėtų būt ne iki kitų metų rugsėjo 1 dienos. Aš pateikiau pataisą, kad tai turėtų būti iki mūsų Seimo kadencijos pabaigos, tiksliau, iki naujojo Seimo susirinkimo, t.y. iki 2008 m. gruodžio 1 dienos. Kodėl tai siūlau?
Viena vertus, mes su šia problema susiduriame neretai ir vis tenka nukelti šį terminą. Tai yra viena priežastis. Antroji priežastis. Vis dėlto Seimo statutui pakeisti, kad ir priimant tą didįjį pakeitimų bloką, kas yra numatyta ar ketvirtadienį, ar kitą savaitę, reikia 71 balso. Ką gali žinoti, galbūt tų balsų ir pritrūks, todėl ir siūlau pratęsti iki 2008 m. gruodžio 1 dienos. Susirinkęs naujas Seimas nuspręs taip, kaip jam atrodys reikia, ir mums nebereikės daugiau grįžti prie šios problemos. O jeigu mes priimsime naujas Statuto pataisas, tą didįjį bloką, tada šis klausimas labai paprastai bus išspręstas, kaip tą siūlė gerbiamasis Č.Juršėnas. Manau, reikėtų apsiriboti ne kitais metais, o kitos Seimo kadencijos pradžia.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, mes turime pasiūlymą. Prašom. Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, pasiūlymas, kurį pateikė kolega E.Klumbys, man yra priimtinas, bet jis yra maksimalistinis, ir Seimas tegul apsisprendžia. Aš asmeniškai ne prieš, nes manau, mes kitą savaitę vis dėlto tą didįjį paketą priimsime. Žinau, kad kai kas turi abejonių, bet gal vis dėlto bus 71 balsas, o ir daugiau. Tada bus galima ramiai panaikinti – ar jį pratęstą iki to laiko, kaip aš siūlau, ar iki to laiko, kaip siūlo kolega E.Klumbys. Aš asmeniškai neprieštarauju, kad dėl to Seimas apsispręstų, sakysime, alternatyviai.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi Dėl kolegos E.Klumbio pasiūlymo, kad šis Seimo statutas, t.y. ne Statutas, o ta pataisa galiotų iki 2008 m. gruodžio 1 dienos. Dėl šio pasiūlymo? Nuomonė už – J.Veselka.
J.VESELKA (LDF). Čia už E.Klumbio?
PIRMININKAS. Taip.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, noriu šiek tiek priminti. Didelė komisija labai ilgai svarstė po Konstitucinio Teismo sprendimo, kaip šį klausimą išspręsti. Svarstė, svarstė ir labai ūkišką mano pasiūlymą priėmė. Dabar noriu pabrėžti, kodėl tas pasiūlymas, jeigu priimsime tą didįjį Statutą, yra tinkamas. Gerbiamieji, mes, Seimo nariai, pirma, turime laisvą mandatą. Antra, mes duodame priesaiką. Trečia, mus kas ketverius metus tauta patikrina, tinkame ar netinkame šią funkciją vykdyti. Ketvirta. Jeigu rimtai nori šią Seimo nario funkciją vykdyti, reikia daug bendrauti su žmonėmis. Kai kas mano, kad mes tik čia, sėdėdami salėje, galutinai… Turi bendrauti su žmonėmis, turi labai daug skaityti, analizuoti, dirbti, todėl varžyti kokiais nors papildomais valdybų sprendimais kiekvieną, riboti saviraišką… esu prieš. Todėl siūlau priimti principinę poziciją, kad prie to negrįžtume, o tarp sesijų Seimo narys laisvai disponuotų savo darbo laiku. Manau, šitą reikia iš tikrųjų pratęsti iki mūsų Seimo kadencijos pabaigos. Gal kitas Seimas susirinkęs sumanys, kad Seimo Pirmininkas ar valdyba kiekvienam nustatys individualiai, kur važiuoti, su kuo miegoti, kaip valgyti, ką valgyti. Čia jau kitas dalykas. Aš siūlau vieningai palaikyti – iki maksimalaus mūsų termino.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, ar galima pasiūlyti alternatyvų balsavimą, t.y. taip, kaip pateikta įstatymo projekte, ir kitas pasiūlymas toks, kaip pateikta kolegos E.Klumbio, iki 2008 m. gruodžio 1 dienos. Kas balsuoja už, balsuoja už tai, kaip yra pateikta įstatymo projekte, iki 2006 m. rugsėjo 1 dienos, kas balsuoja prieš, balsuoja už tai, kaip pateikė E.Klumbys, t.y. iki 2008 m. gruodžio 1 dienos. Prašom balsuoti. (Šurmulys salėje)
Už – 24, prieš – 47, susilaikė 14, žinoma, susilaikyti šiuo atveju negalima, nes alternatyvus balsavimas. Pasiūlymas toks, kad šis Seimo statutas galioja iki 2008 m. gruodžio 1 dienos. Taigi, gerbiamieji, dėl balsavimo motyvų pritarti įstatymo projektui po svarstymo norinčių nėra?.. Prašome… (Balsai salėje) E.Klumbys leidžia nepritarti. Taigi, gerbiamieji, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo įstatymo projektui. Ačiū. Yra siūloma šį įstatymą priimti ypatinga skubos tvarka.
Dėl įstatymo projekto 1 straipsnio? Kitų pasiūlymų nėra. Pritarta.
2 straipsnio pakeitimas, t.y. iš esmės vienas straipsnis. Dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Prašom balsuoti ir išreikšti savo pritarimą įstatymo projektui. Ačiū.
Už – 81, prieš – 1, susilaikė 4, įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-10a klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybėje tarnyboje įstatymo papildymo septintuoju skirsniu įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-674. Svarstymas. Pranešėjas – L.Sabutis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas labai lakoniškas, trumpas, nors skirsnis atskiras, kad nuostatos Seimo nariams taikomos tiek, kiek Seimo Statute nenustatyta kitaip. Štai tokia buvo pateikta redakcija, komitetas svarstė ir turėjo gauti Statuto pakeitimus. Seimo statuto straipsnių korekcija ir redagavimas pagal pateikimą buvo pavesti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tai yra 6 ir 15 straipsnių, ir gavęs pastabų ir pasiūlymų Teisės ir teisėtvarkos komitetas grąžino tobulinti šiuos pasiūlymus, šį įstatymo projektą. Tai yra Nr.XP-675.
Mes, komitetas, atsižvelgdami į tai, kad Konstitucinis Teismas, priimdamas savo nuostatas 2004 m. liepos 1 d., nurodė, jog šie santykiai turi būti sureguliuoti įstatymu, svarstė ir pritarė tai nuomonei, jog reikia dar tobulinti atsižvelgiant į pastabas ir teikti kartu tiek Viešųjų ir privačių interesų septintojo skirsnio redakciją, tiek Seimo statuto redakciją. Kol nebus Seimo statuto redakcijos, komitetas kitokio sprendimo nepriėmė. Priėmė grąžinti tobulinti vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto nuomonei grąžinti tobulinti.
Ačiū. Už – 81, susilaikė 3. Pritarta pagrindinio komiteto nuomonei.
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 6 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-675. Pranešėja – N.Steiblienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Svarstymas. Prašom.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas Seimo statuto 6 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą, bendru sutarimu nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į komiteto siūlymus.
Pirma. Aiškiai nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad kiekvienu atveju, kai kiltų abejonių dėl to, ar Seimo nario veikla neperauga į verslą, būtų galima išsiaiškinti visas faktines aplinkybes, įvertinti tą veiklą ir nustatyti, ar minėta veikla nėra nesuderinama su Seimo nario konstituciniu teisiniu statusu.
Antra. Aiškiai nustatyti būdus, kurie sudarytų teisines prielaidas užkirsti kelią Seimo nario pareigų nesuderinamumui su užsiimamu verslu, komercija, kita privačia veikla, kuria siekiama pelno, atsirasti.
Trečia. Nustatyti veiksmingą Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis bei darbu, taip pat draudimą gauti kitą atlyginimą, išskyrus Konstitucijoje nustatytas išimtis, kontrolę.
Ir ketvirta. Tobulinti šį projektą ir paraleliai peržiūrėti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos funkcijas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti, ar pritariame pagrindinio komiteto nuomonei grąžinti tobulinti.
Už – 80, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta pagrindinio komiteto nuomonei grąžinti tobulinti.
Darbotvarkės 1-11a klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-277. Pranešėjas – V.Volčiokas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Svarstymas. Prašom.
V.VOLČIOKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė Seimo Teisės departamento pastaboms ir pasiūlymams. Taip pat pritarė Vyriausybės pastaboms ir pasiūlymams. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam projektui, projektą svarstyti ir priimti kartu su įstatymo projektu Nr.XP-761. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Dėl balsavimo motyvų. Atsiprašau. J.Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir jam pritarė atsižvelgdamas į Teisės departamento antrąją pastabą. Už – 5 komiteto nariai, prieš – 2, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir D.Mikutienė – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė. Prašom.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-277. Komitetas pritarė projektui, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Simulikas. Prašom. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu.
V.SIMULIKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo papildomas. Komiteto sprendimas pritarti projektui atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo įstatymo projektui? Prieštaravimų nėra. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
Darbotvarkės 1-11 b klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-430(2). Pranešėjas – V.Volčiokas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Svarstymas. Prašom.
V.VOLČIOKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apvarstė Valstybės tarnybos įstatymo 11 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo projektą. Seimo Teisės departamento pastabų nebuvo gauta. Paskutinės pastabos buvo pateiktos neseniai ir tai iš tikrųjų yra tik juridinės technikos reikalavimai. Siūloma pakeisti žodį „papildymus“ į „pakeitimus“. Europos Teisės departamentas pastabų neturėjo. Vyriausybės pasiūlymui pritarta iš dalies. Dar pasiūlymus pateikė Seimo narys J.Razma ir Seimo narė B.Vėsaitė. Seimo nario J.Razmos pasiūlymams komitetas nepritarė. Seimo narės B.Vėsaitės pasiūlymams buvo pritarta iš dalies. Komiteto sprendimas pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Projektą svarstyti ir po svarstymo sujungti su įstatymo projektu Nr.XP-716 ir Nr.XP-761. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 1, prieš nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasilikti tribūnoje. Prašom gerbiamąjį Seimo narį J.Razmą pateikti savo pasiūlymo turinį.
J.RAZMA (TSF). Aš mėginu sulaukti Seimo narių dėmesio ir dar kartą įtikinti, kad iš tikrųjų verta atsisakyti egzamino dalies žodžiu, nes kaip tik per tą dalį atsiranda didžiausių galimybių subjektyviai vertinti. Pakaktų gerai parengtų užduočių raštu, kad būtų galima objektyviai nustatyti žmogaus gebėjimus. Aišku, būtų tvirtesnis žingsnis į priekį, jeigu (…) būtų centralizuota priėmimo į valstybės tarnybą ir karjeros sistema. Bet nors tiek padarykime, kad baigtųsi protekcionizmas valstybės tarnyboje, nes pretendentai dabar absoliučiai netiki, jog be kokių nors ryšių su institucijai vadovaujančios partijos atstovais ar su nepolitiniais vadovais jie negali objektyviai pretenduoti nugalėti ir patekti į valstybės tarnybą. Aš siūlau palikti tik egzaminą raštu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom komentuoti.
V.VOLČIOKAS. Iš tikrųjų komitetas rimtai svarstė gerbiamojo Seimo nario J.Razmos pasiūlymą, bet vien tik testo raštu priimant į valstybės tarnybą, kai negali patikrinti būsimojo valstybės tarnautojo galimybės kompetentingai bendradarbiauti su piliečiais, kuriuos jis priima, kai reikia patikrinti pretendento užsienio kalbos žinias… todėl būtinai reikalingas pokalbis ir egzaminas, kuris numato šiems valstybės tarnautojams, kandidatams… žodžiu. Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl kolegos J.Razmos pasiūlymo nuomonės už, prieš? Nėra. Prašom. Nuomonė už. Kolega A.N.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis pasiūlymas, atrodo, yra smulkmena, tačiau jis yra labai principinis. Jeigu tokia tvarka ir toliau bus, apie objektyvumą priimant į darbą ar atrenkant būsimus pareigūnus neteks ir kalbėti. Automatiškai suponuojama protekcionizmas, pažintys, prašymai ir t.t. Jau pats sakinys, kuris įrašytas „žodžiu, raštu“ iš karto kelia klausimą, o kas svarbiau, kaip tada palyginti raštu įvertinimą ir žodžiu įvertinimą. Ar čia bus dar kokia nors formulė? Iš viso šiandieniai šiuolaikiniai testai, klausimų sistemos leidžia gauti visą informaciją apie žmogaus gebėjimą bendrauti, atsakinėti ir t.t., kuriuo bandoma pridengti šį atvirą protekcionizmą, „prakišimą“ į įstatymą. Todėl aš kviečiu pritarti kolegos J.Razmos pasiūlymui, nes nors tai smulkmena, bet yra labai principinis dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega R.J.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aišku, mes visi esame suinteresuoti ieškoti galimybių, kad valstybės tarnybos konkursai būtų kuo skaidresni, bet šiuo atveju aš labai abejoju. Ar raštu pateikti klausimai, ar žodžiu pateikti klausimai, jeigu jie naudojami nesąžiningai, nieko negelbsti. Paprasta procedūra ir žodžiu, ir raštu pateikia tam tikrą informaciją apie žmogų, o pokalbis suteikia tam tikrą galimybę įsivaizduoti, kaip žmogus elgiasi, kaip jis formuluoja mintis. Tai yra tradicinė priėmimo forma. Aš manau, kad mes čia laužome ietis ne dėl pagrindinių dalykų. Tai vargu ar užkirs kelią kokiam nors piktnaudžiavimui. Ne čia yra piktnaudžiavimai, o išankstiniai susitarimai, kuriuos reikėtų fiksuoti, arba konkurso sąlygos, kurios skelbiamos taip, kad tik vienas kandidatas gali laimėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuojant pritarti ar nepritarti kolegos J.Razmos siūlymui.
Ačiū. Už – 27, prieš – 17, susilaikė 21. Nepritarta.
Dabar kolegė B.Vėsaitė. Jūsų pasiūlymas. Jūs sutinkate su pagrindinio komiteto išvada? Sutinkate. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom dėl viso įstatymo projekto, pritarimo jam po svarstymo. Nuomonių už, prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu? Galime? Nėra prieštaravimų? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta įstatymo projektui po svarstymo.
Darbotvarkės 1-11c klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-716(2). Pranešėjas – L.Sabutis Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Svarstymas. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, kaip tik prieš du mėnesius Vyriausybė buvo pateikusi ir Seimas pritarė Valstybės tarnybos įstatymo atskirų straipsnių pataisoms. Iš viso buvo pasiūlyta keisti 27 straipsnius. Jūs žinote viso įstatymo istorinį kelią, jis yra nuolat tobulinamas. Komitetas svarstė, taip pat ir kiti komitetai svarstė šį įstatymo projektą, ir priėjome mes prie tokios nuomonės: gautiems Teisės departamento pasiūlymams iš esmės beveik visiems yra pritarta (arba visiškai, arba iš dalies).
Tik komitete iškilo abejonių dėl vieno siūlymo dėl 16 straipsnio – dėl valstybės tarnautojo teisių, t.y. kad statutinis valstybės tarnautojas į pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės institucijoje gali būti priimamas ir be atitinkamo suderinimo. Mes manome, kad išsamiau šiuos dalykus, teisingiau, santykius, reglamentuoja statutai, įstatymai, todėl paliekame Vyriausybės pateiktą redakciją, nepritardami departamento siūlymui keisti.
Taip pat dėl 16 straipsnio 6 dalies. Analogiškai įstaigų vadovams keliami didesni reikalavimai. Mūsų nuostata yra tokia, kad reikalavimai vadovams turi būti labiau sugriežtinti, ir mes nepritariame sulyginimui šiuo atveju dėl tų pačių teisių, nes įstatymo leidėjas tokius apribojimus turi teisę daryti.
Dėl J.Razmos pasiūlymo, kurį gavome ir dėl kurio neseniai diskutavome, t.y. dėl priėmimo į karjeros valstybės tarnautojus. Tai būtų 11 straipsnio 3 dalis. Buvo pasiūlyta vietoj žodžio „pokalbis“ įrašyti žodžius „valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos nustatyta tvarka“… tas funkcijas turėtų vykdyti. Iki šiol reguliavo Vyriausybės nutarimai, t.y. aukštesnio lygio teisės aktai, todėl komitetas nepritarė šiems siūlymams. Tai iš esmės būtų „nuleidžiama“ ministerijai.
Taip pat buvo pasiūlyta išbraukti žodį „pokalbis“ ir sakinį „Pokalbio metu patikrina asmens gebėjimą atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“. Mes manome (ir prieš tai diskutavome), jog negalima pritarti. Komitetas sutarė, jog pokalbis yra svarbus kandidatų kompetencijai nustatyti, ir, be to, būtų tam tikras vienodumo principo pažeidimas. Iki šiol galiojo priėmimo raštu ir žodžiu… kaip sąlyga, ir šiuo metu sumenkinti arba susilpninti reikalavimus būtų netikslinga. Tokie buvo argumentai dėl J.Razmos pasiūlymų.
Dėl Seimo nario J.Čekuolio. Taip pat iš dalies yra pritarta beveik visiems siūlymams, nes tai iš esmės susiję su Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymais, apie kuriuos čia bus pranešta. Mes tik nepritariame dėl kitų garantijos keičiamo straipsnio 43 straipsnyje, kur siūloma išbraukti visą šį straipsnį. Mes manome, tam negali būtų pritarta. Yra kita nauja šio straipsnio redakcija, patobulinta mūsų komiteto, tuo labiau, jeigu išbrauktume, būtų pažeistas valstybės tarnautojų, įstaigos vadovų lygiateisiškumo principas.
Į kitų komitetų, Biudžeto ir finansų ir Socialinių reikalų ir darbo komitetų, siūlymus taip pat atsižvelgta. Atsižvelgta ir į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabas, kiek jos mums buvo priimtinos. Todėl komitetas, balsuodamas už pateiktą redakciją, kuri jums yra išdalyta, jau antras jos variantas, balsavome taip: siūlome pritarti patobulintam komiteto projektui ir projektą svarstyti, o po svarstymo sujungti su kitais įstatymų projektais, tai yra Nr.XP-430 ir Nr.XP-761, kuris bus svarstomas po to. Štai tokia trumpa būtų mūsų išvada ir pasiūlymas dėl pateikto ir Seime pritarto projekto.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame A.Butkevičių kalbėti Biudžeto ir finansų komiteto vardu.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Komiteto galutinė išvada yra iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Kaip girdėjome iš komiteto pirmininko, jisai sakė, kad jų komitetas atsižvelgė į pasiūlymus, o mūsų komitetų galutinė išvada buvo pritarti bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame R.Baškienę kalbėti Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu.
R.BAŠKIENĖ (VNDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą. Komiteto sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus, kuriuos, girdėjome, pagrindinis komitetas apsvarstė ir į juos atsižvelgė. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą kviečiame į tribūną gerbiamąjį L.Sabutį. Prašome pristatyti savo pasiūlymus kolegą J.Razmą.
J.RAZMA (TSF). Pasiūlymai yra labai panašūs, nes ir aname projekte buvo liečiami tie patys straipsniai. Aš norėčiau dar kartą pabrėžti, kad svarbu yra atsisakyti tos egzamino dalies žodžiu. Gal tai iliustruočiau konkrečiais pavyzdžiais, kad visiems būtų aišku. Štai prieš kurį laiką Sveikatos apsaugos ministerijos personalo padalinio vadovės konkursą laimi ponia Svetlana Kauzonienė, visiškai nedirbusi toje sistemoje ir, mes su ja kalbėjomės komisijoje, ne per geriausiai kalbanti lietuviškai. Deja, bendravimas, tas egzaminas žodžiu nulėmė, kad jinai laimėjo tą konkursą, o turbūt iš tikrųjų nulėmė tai, kad priklauso tai pačiai partijai kaip ir sveikatos apsaugos ministras. Kitas pavyzdys, sakykim, Tauragės rajone socialliberalas laimi specialaus ugdymo mokyklos vadovo konkursą, nors tai yra neseniai buvęs policijos pareigūnas, atleistas už policininko vardo diskreditavimą, ir pralaimi jį tos mokyklos direktoriaus pavaduotoja, gerai išmananti visą sistemą. Štai tokie yra pavyzdžiai, pavyzdžiai iš dabartinės egzaminų tvarkos, kai pagal egzaminą žodžiu pasirenkamas tas, kurį norima pasirinkti, proteguojant kažką iš anksto ir taip toliau. Todėl aš dar kartą kviečiu balsuoti už mano pasiūlymą. Aišku, būtų puiku reglamentuoti tiksliau tą egzaminą žodžiu, filmuoti ar kažką daryti, bet tai yra labai sudėtingi variantai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom komentuoti.
L.SABUTIS. Galėčiau pridurti prie to, ką jau kalbėjome. Šiuo atveju problema yra ne forma, kokiu būdu.
J.RAZMA. Na, ką ne forma?..
L.SABUTIS. Įstatymą leidėjas yra priėmęs nuo pat pirmos įstatymo raidės redakcijos, o bėda yra ta, jog subjektyviai vertinama arba ta forma ne taip pritaikoma. Todėl reikėtų galvoti apie tokių komisijų vertinimą ir kontrolę. Jūs žinote, kad tokia savivaldybių kontrolė priskirta savivaldybių tarybų kompetencijai. Taigi šiuo atveju visi tie dalykai yra išsprendžiami, o jeigu nebūtų jokių pažeidimų šiandien gyvenime, tai kažin ar Seimas turėtų ką veikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi prašome sakyti nuomones už, prieš dėl kolegos J.Razmos pasiūlymo. Nuomonė už – E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paremti Seimo nario J.Razmos pasiūlymą. Mes visi kalbama apie skaidresnę konkursų į valstybės tarnybą tvarką, bet kai prieinama prie konkrečių darbų, tai kažkodėl to ryžto pritrūksta. Aš sutinku, kad yra gerai, norint įvertinti būsimo specialisto klasifikaciją, kartu dar ir pokalbį pravesti, bet mes esame ne kartą įsitikinę savo konkrečiu pavyzdžiu, kad tie pokalbiai dažnai tampa lemiančia konkurso dalimi ir tie žmonės, kurie gerai pasirodo per testavimą, po to tiesiog nebesurenka… Pokalbio metu dažnai laimi tas kandidatas, kuris iš anksto yra numatomas. Tai šioje vietoje tikrai tai neprideda objektyvumo. Kviesčiau kolegas palaikyti šį pasiūlymą, kad valstybės tarnyba būtų skaidresnė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašome balsuoti dėl kolegos J.Razmos pasiūlymo.
Ačiū. Už – 24, prieš – 23, susilaikė 21. Nepritarta kolegos J.Razmos pasiūlymui.
Dėl kolegos Seimo nario J.Čekuolio pasiūlymų.
L.SABUTIS. Nėra pateikėjo. Iš esmės beveik pritarta, kai kur pakeista redakcija, kai kur visiškai pritarta. Aš manau, kad čia…
PIRMININKAS. Atsiprašau. Supratau, kad kolega J.Palaitis gali už kolegą. Prašau pateikti to pasiūlymo, kuriam nepritarta, turinį.
R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiems trims siūlymams iš dalies pritarta komiteto, viskas gerai. Ketvirtas pasiūlymas. Įstatymo 43 straipsnyje siūloma įrašyti nuostatą, paklausykite įdėmiai, kad viršininkas gali būti tik viršininku ir niekuo kitu. Gerbiamieji Seimo nariai, tai kur dabar nuostatos dėl pateikimo į pareigas konkursų, kur konkurentų lygiateisiškumas? Grįžtam į sovietinės nomenklatūros laikus. Todėl aš labai rimtai siūlau, kad vis dėlto tai A.Čekuolio ketvirtai siūlymo daliai reikėtų pritarti ir palikti taip, kaip įstatyme buvo iki šiol. Panaikino viršininko poziciją, jis eina kokias kitas pareigas valstybės tarnyboje, bet nebūtinai viršininko, kaip siūloma dabar. Kviečiu palaikyti pataisą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome komentuoti.
L.SABUTIS. Komitetas svarstė ir šį pasiūlymą. Mes turime turėti omenyje, kad ta galimybė atsiranda tik tada, jeigu jam nesukako įstatymo nustatytas amžius, t.y. 62 metai ir šeši mėnesiai. Lygiai tokia pat nuostata yra taikoma valstybės tarnautojui. Jeigu jis buvo priimtas politinio asmeninio pasitikėjimo būdu, jeigu jis buvo priimtas tam tikram terminui, jeigu jau yra pasibaigęs laikas, tada, žinoma, tokia išlyga netaikoma, kad jis turi teisę būti paskirtas vadovu kitur. Lygiai taip pat tokia nuostata yra taikoma ir valstybės tarnautojui. Todėl, kaip jūs matote, ir mūsų argumentuose yra nurodyta, jog ši redakcija yra tikslinama ir tuo labiau būtų pažeistas vadinamasis lygiateisiškumas. Šiandien vadovas, rytoj gali būti tarnautojas. Jeigu tokių pareigų nėra, vadovui gali būti pasiūlytos valstybės tarnautojo kitos pareigos. Jeigu jis sutinka, jis gali dirbti, jeigu nėra baigęs, nėra suėjęs tas amžius.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto nuomonei, ar reikia balsuoti? Balsuojame? Prašom balsuoti dėl kolegos J.Čekuolio pasiūlymo. Dėl kolegos J.Čekuolio pasiūlymo.
Už – 23, prieš – 13, susilaikė 25. Pasiūlymui nepritarta. Dar yra pagrindinio komiteto nepritarta Socialinių reikalų ir darbo komiteto vienam iš pasiūlymų. Prašom pateikti. A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Šį pasiūlymą teikė mūsų komiteto narys J.Čekuolis. Tai dabartinio įstatymo 23 straipsnis, o originalo 43 straipsnis, mes siūlome dėl 3 dalies. Kolega J.Čekuolis siūlė išbraukti šitą dalį, visai išbraukti. Kolega pasakė, kad jie suredagavo šį straipsnį iš naujo. Aš perskaičiau ir pirštu vesdamas suradau du kablelius kitoje vietoje – visa redakcija. Suprantu, Č.Juršėnas man pasakė, kad tai labai svarbus klausimas, nes nuo kablelio priklauso arba pasigailėti, arba pakarti. Aš teikiu toliau šį siūlymą – išbraukti šią dalį, nes ar šio įstatymo dalykas būtinai surasti darbą buvusiam vadovui. Jeigu jūs paskaitysite būtent 3 dalį, apie ką čia kalbama, tai yra nuostata, kad buvusiam įstaigos vadovui reikia būtinai surasti darbo vietą. Aš manau, kad mes tada turime visais taip rūpintis, o ne tik vadovais.
PIRMININKAS. Dėl šito turinio mes jau balsavome vieną kartą.
A.SYSAS. Ne dėl šito dar nebalsavome.
PIRMININKAS. Prašom komentuoti.
L.SABUTIS. Visiškai tiksliai jūs, posėdžio pirmininke, pasakėte, mes dėl jo balsavome, bet tai siūlė kitas autorius. Motyvai gali būti tie patys. Jeigu, kaip sakė, kablelius suskaičiavo gerbiamasis Seimo narys A.Sysas, o juos gali ir turi tikslinti mūsų stiliaus, kalbos taisytojai, tai šiuo atveju aš turėčiau pasakyti, kad jis turėjo pastebėti šio straipsnio naujoje redakcijoje tris „išskyrus“. Vadinasi, ne taip jau paprasta, mes turėtume ieškoti ir surasti. Tiesiog mes atsižvelgiame į savo praktiką, į europines teisės nuostatas. Juk tas žmogus, kuris buvo paskirtas vadovauti tam tikrai įstaigai, institucijai, jeigu jam, kaip minėjau, leidžia sąlygos, jis turi teisę pretenduoti į analogiškas pareigas, o jeigu tokių nėra, tada į valstybės tarnautojo arba visiškai atsisakyti. Čia yra tik sureguliuota, kad taip turi būti sprendžiama, bet jokiu būdu nėra įrašyta, kad tai yra prievolė, pareiga taip padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes jau prieš tai buvome apsisprendę balsuodami. Pasilieka tie patys balsavimo rezultatai. Dabar, jeigu galima, dėl pritarimo visam įstatymo projektui po svarstymo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Galime. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu įstatymo projektui.
Darbotvarkės 1-11d klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo, 24 straipsnio papildymo bei įstatymo papildymo 161 ir 311 straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-761(2). Pranešėjas – L.Sabutis Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Prašom. Svarstymo stadija.
L.SABUTIS (TSF). Norėčiau gerbiamuosius kolegas supažindinti su komiteto išvada, svarstyta Seime sudarytos darbo grupės, kuriai vadovavo komiteto pirmininkas J.Sabatauskas. Teko dalyvauti šalia kitų rengiant šias pataisas. Jos yra kaip prievolė, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą, trumpai tariant, į tai, kad valstybės tarnautojui, jeigu yra sąlygos, galimybės, nebūtų ribojama teisė dirbti kitą darbą mūsų valstybėje, atsižvelgiant į suderintą laiką ir leidimus. Trumpai tariant, šiai redakcijai, kuriai buvo pritarta po pateikimo, Teisės departamentas dar pasiūlė ir kartu atsilieps į tai, kad jau šiandien buvo išdalyta dar pora pastabų dėl to paties projekto, atsižvelgė į daugelį redakcinio pobūdžio patikslinimų, ir teisinio pobūdžio… Jie yra jums išdalyti komiteto išvadoje, todėl aš neminėsiu. Trumpai paminėsiu tuos momentus, kur yra kalbama apie 161 naujos redakcijos straipsnio 1 dalį ir 17 straipsnio 4 dalį. Teisės departamentas čia ir siūlo diskutuoti dėl šių normų. Mes apsvarstę komitete vis dėlto nutarėme nepritarti. Esmė yra ta, kad įstatymų leidėjas turi teisę ir pagal Konstitucinį Teismą, ir pagal mūsų pačių visų sampratą nustatyti ir tam tikrus apribojimus, o ne vien tik laisvę ir galimybę dirbti be jokių apribojimų. O jeigu prisiminsime dar senosios Romos teisės kanonus, tai visada tvirtindavo: jeigu nori būti laisvas, laisvę reikia apriboti. Tuo atveju tam punktui komitetas nepritarė.
Europos teisės departamentas pastabų neturėjo. Vyriausybės pastabos, kurios buvo, svarstant šį projektą kartu dalyvavo Vyriausybės atstovas… Gavę oficialias išvadas iš Vyriausybės dėl kai kurių dalykų mes taip pat nenorime sutikti, tai yra dėl 15 straipsnio 1 dalies 11 punkto, kur siūloma atsisakyti, jei tai netrukdys valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ši ir kitos sąlygos, kurioms esant tarnautojai negalėtų dirbti, yra keičiamos 16 straipsnio 1 dalyje. Mes manome, kad tai yra principinė nuostata ir nepritariame, kad ją reikia keisti. Kitoms dalims iš dalies redaguojant… Keičiamo įstatymo 161 straipsnio 1 dalyje, vėl 17 straipsnio 4 dalyje analogiškai neva neapibrėžta kitos sąlygos. Iš tikrųjų labai sunku yra apibrėžti tas sąlygas, dėl kurių negalėtų būti leidžiama valstybės tarnautojui dirbti. Mes manome, kad tokios aplinkybės turi būti numatomos to asmens, kuris duoda teisę leisti arba, teisingiau, priima sprendimą leisti dirbti kitą darbą, arba priima sprendimą neleisti. Šis įstatymas taip pat kitoje dalyje sureguliavo taip, kad atsakomybė tenka tam asmeniui, kuris neteisėtai priima sprendimą arba neteisėtą sprendimą tiek leisti, arba neteisėtą sprendimą – neleisti. Todėl mes manome, kad tegul apsisprendžia, šias ir kitas aplinkybes vertina asmuo, kuris turi teisę leisti arba neleisti.
Beje, Teisės departamento šiandien siūlomoje redakcijoje dėl to, kad reikia įrašyti įstatyme, jog turi teisę dirbti ir gauti atlyginimą, mes, komitetas, išvardijome konkrečiai dabar galiojančias teisės normas, kuriose jau yra sureguliuoti tie dalykai, t.y. komisijos, tarybos ir t.t., ir ten nurodoma, kad tas asmuo turi teisę gauti atlyginimą. Teisės departamentas taip pat siūlo numatyti, kad nebūtų baigtinis toks sąrašas, tai analogija su kitais atvejais. Bet tą klausimą mes išsprendžiame taip. Kadangi 17 straipsnio 4 dalis kaip tik nurodo išimtis, išskyrus tuos atvejus, kuriuos nustato įstatymas. Taigi, man atrodo, įstatymo leidėjas turi teisę tokią prievolę užkrauti ir tam asmeniui, kuris priims sprendimą.
Taip pat nepritariame ir siūlomai redakcijai dėl specialios normos dėl kolegialių institucijų priimant į darbą. Man atrodo, kad iš esmės liko, ką aš komentavau čia 3.8 punkte, 161 straipsnio 4 dalyje vėl teigiama Vyriausybė… kad neaišku, kodėl tuoj pat valstybės tarnautojas tokį sprendimą arba atsisakymą, arba netinkamą sprendimą turi teisę apskųsti teismui. Darbo grupėje svarstėme. Turi teisę apskųsti teismui – tai nereiškia, kad jis neturi teisės panaudoti kitų svertų, kuriuos yra numatę mūsų teisės aktai. Todėl, atėmę šią galimybę tuoj pat kreiptis į teismą, mes kaip tik labai ilgam perkeltume tą procedūrą į ginčų komisijas ir visokias kitokias, o ne teismui nagrinėti. Ir atitinkamai šio įstatymo pataisomis yra numatyta, jog žalos atlyginimas – iki 9 mėnesių, jeigu ji buvo padaryta tam tarnautojui, kuris neatgavo teisės dirbti. Štai tokie esminiai mūsų samprotavimai ir ginčas su Vyriausybės teisės specialistais. Komitetas taip pat pritarė šiam projektui po svarstymo ir siūlo sujungti su kitais mūsų jau svarstytais įstatymo projektais Nr.XP-430 ir Nr.XP-716. Visi 7, kiek dalyvavo, vienbalsiai balsavo už šios naujos redakcijos pataisas, kurios iš esmės sudaro galimybę civilizuotai, saikingai spręsti klausimus, kurie yra galimi atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą.
Esminė pastaba buvo Socialinių reikalų ir darbo komiteto grupės pirmininko dėl siūlymo, kad darbo užmokestis ir atlyginimas būtų mokamas proporcingai dirbtam laikui. Komitetas taip pat pritarė šiai normai. Tai yra jeigu tu valstybės tarnybos metu gavai leidimą kitur, bet nesi valstybės tarnyboje, nedirbi, vadinasi, tos dalies tau nemokės, o mokės ten, kur tu išėjęs užsidirbai papildomą atlyginimą. Dėl šio įstatymo yra pasiūlyta, bet iki priėmimo mes dar atsižvelgsime į Teisės departamento siūlymą, jog įsigaliojimo datą reikėtų koreguoti, kad šis įstatymas įsigaliotų ne nuo sausio 1 dienos, o galbūt vėliau atsižvelgiant į tai, kad daugelis tarnautojų dirba ir pedagoginį darbą, yra sudarę sutartis ir t.t. Manau, kad tai nėra visiškai gera pastaba ir geras siūlymas. Reikės ieškoti kitokio būdo, bet iš esmės mes pritariame nuomonei, kas buvo pateikta dėl šio įstatymo koregavimo. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J.Sabatauską pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo svarstytas Valstybės tarnybos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Komitetas apsvarstė tiek Teisės departamento, tiek Teisingumo ministerijos, Muitinės departamento, policijos gautas pastabas, kai kurioms pastaboms pritarė, kai kurioms ne. Siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti projektą atsižvelgiant į tas pastabas, kurioms komitete buvo pritarta 5 balsais už, 2 – prieš ir 1 susilaikius. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, yra nemažai Vyriausybės pasiūlymų, kuriems pagrindinis komitetas nepritarė, tačiau čia komitetui atstovaujantis L.Sabutis labai plačiai komentavo, dėl ko nepritarė Vyriausybės pasiūlymams. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto nuomonei dėl tų pasiūlymų? Ačiū. Pritarėme. Tada galime po svarstymo pritarti visam įstatymo projektui. Nuomonių už ir prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū. Pritarta. Pavedame Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui sujungti tuos minėtus įstatymo projektus į vieną.
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Įstatymo dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl patvarių organinių teršalų ratifikavimo projektas, registracijos Nr.XP-896. Pranešėjas – V.Domarkas, Užsienio reikalų komiteto vardu. Svarstymas. Prašom.
V.DOMARKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu pateikti Užsienio reikalų komiteto kaip pagrindinio išvadą. Išvada yra tokia: grąžinti Įstatymo dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl patvarių organinių teršalų ratifikavimo projektą Nr.XP-896 iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Tokį pat sprendimą yra priėmęs ir papildomas Aplinkos apsaugos komitetas, o Teisės departamento išvada yra tokia, kad vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir jo santykį su galiojančiais įstatymais pažymėtina, jog pateiktos 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl patvarių organinių teršalų 5 ir 7 priedų tekstas anglų kalba ir lietuvių kalba nesutampa. Pastebėtina, kad aiškinamajame rašte teigiama, jog protokolo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų biudžeto lėšų, tuo tarpu protokolo 3, 7 ir 8 straipsniais prisiimami Lietuvos Respublikos įsipareigojimai kelia abejonių, ar protokolo įgyvendinimas tikrai nepareikalaus lėšų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto nuomonei? Ačiū. Pritariame.
Darbotvarkės 1 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo projektas, registracijos Nr.XP-960. Pranešėjas – Č.Juršėnas. Prašom. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, nutarimo projektas, kuris yra siūlomas, susijęs su tuo, kad Seimas frakciniu požiūriu dar labiau susifragmentavo ir, norint sudėlioti tuos „susifragmentavusius“, arba susiskirsčiusius, kolegas liberalus tvarkingai pagal proporcijas į komitetus, niekaip neišėjo, kaip tik imtis šiek tiek patikslinti komitetų narių skaičių. Tas dalykas buvo aptartas Seniūnų sueigoje ir jums siūlomas štai toks nutarimo projektas: Kaimo reikalų komitetą šiek tiek sumažinti, tai yra vienu Seimo nariu, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą vienu Seimo nariu padidinti. Jeigu šį nutarimą priimame (aš siūlysiu jį priimti iškart, ypatingos skubos tvarka), tada mes iškart galime imtis kito nutarimo dėl komitetų sudėties pakeitimo, kad ir senieji Seimo nariai, ir, svarbiausia, naujoji Seimo narė galėtų dirbti pasirinktuose komitetuose. Štai tas pirmasis – čia dviejų komitetų skaičiaus keitimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega G.Mikolaitis. Prašom.
G.MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kaip man (…) antroj kadencijoj Kaimo reikalų komitete buvo 12 narių, 11, 10. Kaip jūs manote, ar jau čia pagrindinė sritis – kaimo reikalai, kad trečdalis žmonių gyvena kaime, o komiteto narių skaičių nuolat mažiname. Kodėl taip buvo pasirinkta?
Č.JURŠĖNAS. Manau, kad ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad iš Europos kaimas gauna kur kas daugiau pinigų. Lemia šitas dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo įstatymo projektui? (Balsai salėje) Prašom, gerbiamieji, balsuojant apsispręsti dėl pritarimo įstatymo projektui po pateikimo. Prašom.
Už – 46, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Gerbiamieji, Seimo Pirmininkas siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Norinčių dalyvauti diskusijose nematau. Nuomonių dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Prieštaravimų nėra. Ačiū. Yra du straipsniai. Priimsime pastraipsniui.
1 straipsnis. Ar yra papildymų ar pasiūlymų? Nėra. Pritarta.
Dėl 2 straipsnio nėra papildymų ir pakeitimų? Ačiū. Pritarta. Dėl balsavimo motyvų nuomonių nėra? Prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. Atsiprašau, nutarimo priėmimo.
Už – 43, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.
2 rezervinis klausimas Nr.XP-961 – Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo 4, 5, 7 ir 13 straipsnių pakeitimo“. Pranešėjas – Č.Juršėnas. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, iš karto noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad turime dirbti pagal antrąjį šio projekto variantą. Jis yra patikslintas. Taip pat taupydamas laiką, sykiu noriu reaguoti į kolegų konservatorių pasiūlymą ir pateikti viską kartu. Tikiuosi, kad Seimo nariai malonės kompleksiškai pasižiūrėti į šiuos teikimus. Taigi siūloma perskirstyti dviejų Liberalų frakcijų narius po komitetus, kad būtų proporcingas atstovavimas. Tai vienas šio nutarimo tikslas. Antrasis nutarimo tikslas, kaip sakiau, mūsų naująją kolegę Virginiją Baltraitienę paskirti į komitetą, kurį ji pasirinko ir į kurį yra Darbo frakcijos rekomendacija. Trečias dalykas, sukeisti kai kuriuos darbiečius vietomis Europos reikalų komitete. Ir ketvirtas, kuris yra pateiktas kaip papildymas ar pataisymas projektui kolegos J.Razmos, arba konservatorių, – sukeisti komitetuose K.Starkevičių su A.Kubiliumi. Tai yra K.Starkevičių išbraukti iš Aplinkos apsaugos komiteto ir perkelti į Kaimo reikalų komitetą, o A.Kubilių išbraukti iš Kaimo reikalų komiteto, nežinau, ar kolega G.Mikolaitis tam priešinsis, bet sustiprinti Aplinkos apsaugos komitetą.
PIRMININKAS. Ypač bus susilpnintas… Norinčių klausti nėra? Ačiū pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Yra Seimo Pirmininko pasiūlymas svarstyti ir priimti nutarimo projektą ypatingos skubos tvarka. Dėl kolegos J.Razmos pasiūlymo.
Č.JURŠĖNAS. Siūlau pritarti ir, žinoma, tada atitinkamai reikės pernumeruoti pagrindinį nutarimo tekstą.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuoti turbūt nėra pagrindo. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta po svarstymo. Nutarimą priimsime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio.
Č.JURŠĖNAS. Labai atsiprašau, posėdžio pirmininke. Tokiu atveju 1 straipsnis būtų ne bazinio įstatymo 4 straipsnis, o bazinio įstatymo 1 straipsnis, nes, pritarus J.Razmos, arba konservatorių, siūlymui, keičiasi Aplinkos apsaugos komiteto sudėtis. Atitinkamai keičiasi visa numeracija. Antrasis jų siūlymas yra susijęs su Kaimo reikalų komitetu, tai čia yra dabartinio nutarimo 3 straipsnis, prisideda vienas straipsnis ir iš viso bus ne 5, o 6 straipsniai.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti pasiūlytiems pakeitimams dėl 1 straipsnio? Dėl 2 straipsnio?
Č.JURŠĖNAS. Atitinkamai pernumeruojami.
PIRMININKAS. Ir 7 straipsnio?
Č.JURŠĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl viso nutarimo projekto dėl balsavimo motyvų. Nėra? Prašom balsuoti dėl viso nutarimo projekto.
Už – 50, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.
Rezervinis 6a darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo Nr.XP-979. Pranešėjas – Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke.Jeigu jūs neprieštarausite, pirmiausia noriu pasveikinti Seimo narius, kurie dirbs kituose komitetuose ir atskirai pasveikinti V.Baltraitienę, kuri jau turi vietą frakcijoje ir turi garantuotą vietą Ekonomikos komitete. Sveikinu.
O dabar dėl dar vieno nutarimo projekto. Jis yra mažytis – Žuvininkystės įstatymo vieno straipsnio pakeitimas. Tai kaip tik kolegos G.Mikolaičio projektas. Siūlau įtraukti į darbų programą ir šiandien, jeigu turėsime laiko, jį būtų galima ir išnagrinėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti kolega V.Karbauskis. Prašom klausti.
V.KARBAUSKIS (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu paklausti, ar tas Žuvininkystės įstatymo 16 straipsnio pakeitimas šiandieną yra toks aktualus? O gal tiesiog paklausiu tiesiai – kodėl jis toks aktualus, kad reikia svarstyti?
Č.JURŠĖNAS. To reikėtų labiau klausti autoriaus, jis mane įtikino. Tai tik klausimo įtraukimas, o kai bus pateikimas, jeigu spėsim šiandien, jis paaiškins tą aktualumą. Aš mačiau Teisės departamento išvadą. Bet norint pradėti svarstyti mums reikia įtraukti į darbų programą.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo nutarimo projektui? Norinčių dalyvauti diskusijoje… Atsiprašau, vėl yra Seimo Pirmininko teikimas ypatingos skubos tvarka svarstyti šį nutarimo projektą. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Pasiūlymų, papildymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo nutarimo projektui? Ačiū. V.Karbauskis pritaria. Gerbiamieji, pereiname prie nutarimo priėmimo. Dėl 1 straipsnio ar yra kokių nors papildymų, pasiūlymų? Nėra. Pritariam. Dėl 2 straipsnio nėra. Pritariam. Kadangi nuomonių už ir prieš nėra, prašom balsuojant apsispręsti dėl nutarimo priėmimo.
Už – 47, prieš nebuvo, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, pietų pertrauka iki 15 valandos. Skanaus!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VNDF – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija.