Trisdešimt
septintasis (116) posėdis
2005
m. gruodžio 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.PEKELIŪNAS
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VNDF*). Jau po trijų kelios minutės. Manau, kad galėtume pradėti vakarinį posėdį. Skelbiu vakarinio posėdžio pradžią. Prašom užimti savo vietas, yra prašymas registruotis. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 24 Seimo nariai.
Yra Seimo Pirmininko prašymas prieš pradedant svarstyti Europos Komisijos teisėkūros programą vienai minutei paimti rezervinį klausimą r-4 – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo“ projektą. Kviečiu Pirmininką į tribūną. Prašom pateikti.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašau pritarti nutarimo projektui dėl pavadavimo, nes 12–14 dienomis būsiu komandiruotėje su Seimo delegacija Šveicarijoje ir prašau, kad tuo laikotarpiu mane pavaduotų Č.Juršėnas. Toks nutarimo projektas jums yra išdalytas.
PIRMININKAS. Nėra norinčių paklausti. Priėmimas, svarstymas. Galima vienu metu. Galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Priimtas. Vis dėlto pataria, kad reikia balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, atsiprašau. Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas dėl Seimo Pirmininko pavadavimo, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 27.
Už – 27, prieš ir susilaikiusių nėra. Priimta.
Seimo diskusija dėl Europos Komisijos 2006 metų teisėkūros ir darbo programos (tęsinys)
Tęsiame darbą. Popietinis 1a klausimas – Seimo diskusija dėl Europos Komisijos 2006 metų Teisėkūros ir darbo programos. Kviečiu į tribūną Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę pateikti Lietuvos Ministrą Pirmininką gerbiamąjį Algirdą Mykolą Brazauską. Prašom.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonė
A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Europos Komisijos paskelbta 2006 metų darbo programa yra gera proga apibrėžti Lietuvos europinę darbotvarkę ir mūsų nacionalinius interesus ir prioritetus ateinantiems metams. Komisijos programa, be abejo, yra tik išeities taškas. Reikia atsižvelgti ir į kitais metais Europos Sąjungai pirmininkausiančios Austrijos, o vėliau Suomijos prioritetus. Ateinančiais metais matau penkis pagrindinius Europos darbotvarkės klausimus. Norėčiau išdėstyti.
Pirma. Pasirengimas naujajam Europos Sąjungos biudžeto programavimo laikotarpiui 2007–2013 metais.
Antras ir trečias klausimai – pasirengimas narystei euro zonoje ir Šengeno erdvėje. Tai Lietuvai yra labai labai aktualu.
Ketvirta. Energetikos politikos klausimai, jų svarstymas nacionaliniame (turiu galvoje Lietuvos) lygiu ir Europos Sąjungos institucijose.
Penktas. Lisabonos strategijos įgyvendinimo klausimas. Šių krypčių problematiką norėčiau trumpai pateikti ir savo kalboje.
Visų pirma pradėsiu nuo Lietuvos pasirengimo įgyvendinti Europos Sąjungos naująją finansinę perspektyvą. Pasirengimo darbai Lietuvoje jau gerokai įsibėgėję, o Europos Sąjungoje vis dar nerandame susitarimo dėl naujojo Europos Sąjungos biudžeto. Pirmadienį Jungtinė Karalystė pateikė atnaujintą derybų pasiūlymą, o vakar Briuselyje įvyko derybų raundas užsienio reikalų ministrų lygiu. Lietuvos pozicija yra labai aiški. Susitarimas naujųjų narių sąskaita (noriu pabrėžti naujųjų narių sąskaita) mums yra visiškai nepriimtinas. Lietuvai labai reikia, žinoma, naujojo Europos Sąjungos biudžeto, tačiau galiu pabrėžti, kad ne bet kuria kaina. Tokios nuostatos laikysimės iki pabaigos ir, be jokių abejonių, tą nuostatą mes derinsime ir su kitomis naujosiomis Europos Sąjungos valstybėmis, ką darome ir dabar. Svarbi yra ne tik būsimo Europos Sąjungos biudžeto dalis, tenkanti Lietuvai, bet ir šių lėšų skyrimas investicijoms, kurios užtikrintų Lietuvos ekonomikos proveržį, augimą ir leistų kito programinio laikotarpio pabaigoje, tai yra apie 2013 metus, iš esmės priartėti prie Europos Sąjungos 25 valstybių išsivystymo lygio, bent pasiekti 75%. Gerai girdžiu visuomenės nuomonę ir įvairius pasiūlymus dėl šio klausimo. Norėčiau viešai dar sykį patvirtinti ir patikinti, kad Vyriausybė galutinius sprendimus dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos arba krypčių priims tik viešai paskelbusi jos projektą ir po konsultacijų su visuomene, su visuomeninėmis organizacijomis, valdžios institucijomis. Mes labai gerai suvokiame atsakomybę už tinkamą ir tikslingą Europos investicijų panaudojimą ir, žinoma, jų reikšmę Lietuvos ir jos piliečių gerovei.
Kiti du klausimai, nuo kurių aš pradėjau, kitų metų mūsų europinė dienotvarkė yra susijusi su Lietuvos visateisės narystės Europos Sąjungoje įtvirtinimu. Būtent pasirengimas įvesti eurą ir dalyvauti Šengeno erdvėje nuo 2007 metų – tai yra du mūsų strateginiai tikslai. Kalbant atskirai apie pasirengimą įsivesti eurą nuo 2007 metų, tai lapkričio mėnesį paskelbtas Europos Komisijos įvertinimas Lietuvai iš esmės yra teigiamas ir tai yra ženklas, kad esame teisingame kelyje. Įvertinant šios dienos informaciją, kad lapkričio mėnesį Lietuvoje yra nulinė infliacija, aš manau, dar labiau sustiprina šį mūsų pasirengimą. Tačiau negalime nepastebėti didėjančio visuomenės susirūpinimo dėl euro įvedimo, visų pirma baimės, kad padidės kainos. Vyriausybė ir toliau lieka tvirtai įsitikinusi, kad pasirinkta eurui įvesti data 2007 m. sausio 1 d. yra visiškai reali, ir ne tik reali, bet ir teisinga. Būtent tada reikia įsivesti naują valiutą, pagreitinti šiuos procesus, o ne laukti, kada į šią erdvę pradės jungtis kitos iš dešimties naujų valstybių, kurios yra kur kas didesnės, turinčios kur kas didesnį ekonominį potencialą. Mes, vieni iš pirmųjų įsivedę arba įėję į euro zoną, nepalyginti daugiau galime iš to laimėti. Manau, Seimas – visos frakcijos, kairioji ir dešinioji pusės – supranta šią strateginę svarbą ir tą naudą, kurios mes galime pasiekti įsivesdami eurą.
Kitų valstybių euro zonos narių (dabar jų yra 12) patirtis rodo, kad baimės dėl kainų padidėjimo yra, bet visiškai pagrįstai galima sakyti, kad, jeigu ir buvo, tai buvo laikinas reiškinys. Jeigu šiandien atsiverstume „Eurostato“ informaciją, tai pamatytume, kad 12 valstybių, euro zonos valstybių, infliacijos lygis yra žemesnis negu visų kitų likusiųjų. Tarp kitko, tai šios dienos informacija. Todėl norėčiau matyti kur kas didesnį mūsų visų institucijų, pirmiausia Valstybinio banko, aktyvumą informuojant visuomenę apie būsimus pokyčius ir apie tai, kokią naudą Lietuvai gali atnešti štai šis žingsnis.
Mes kartu su Valstybiniu banku esame parengę didžiulę programą. Panašiai kaip ir Estija, pažiūrėjom ir palyginom. Sakyčiau, net daugiau yra numatyta įvairių pastangų. Mes, be jokių abejonių, jau po Naujųjų metų imsimės konkrečių tam tikrų veiksmų. Tikiuosi, aktyvesnės kampanijos rezultatai netrukus pasirodys, ir žmonės supras, ką gali duoti mūsų įstojimas į euro zoną.
Norėčiau atskirai kalbėti apie mūsų narystę Šengeno erdvėje. Tai irgi vienas iš prioritetinių mūsų valstybės uždavinių. 2006 metų antrojoje pusėje įvyks Lietuvos pasirengimo narystei Šengeno erdvėje vertinimo komisijos, pagal kurios rezultatus Lietuva bus vertinama, raportas. Manau, jis bus teigiamas. Tačiau noriu informuoti Seimą, kad paspartinti šį procesą mums nelabai sekasi, nes labai smarkiai vėluoja Europos Sąjungos Komisijos sprendimai dėl finansavimo padėjimo. Ir praeitais metais finansavimas buvo pradėtas tik gruodžio mėnesį, ir šiais metais dar neturime pradėto 2005 metų finansavimo. Be abejo, tai labai apsunkina. Mes artimiausiu laiku išnagrinėsime galimybes galbūt net dėl laikinojo avansavimo finansavimo srityje, nes visų šių priemonių apimtis, o ji numatyta trejų metų laikotarpiui, yra per 600 mln. litų. Tai yra didelė apimtis. Deja, pats finansavimas stringa ne dėl mūsų kaltės, nes mes visas programas – vardines, pagal kiekvieną eilutę – esame pateikę Europos Sąjungai. Ši programa yra pripažinta kaip tinkama, lieka tik pakankamai finansuoti. To, deja, šiandien nematome. Be jokių abejonių, apie esamą padėtį, apie pažangos būklę informuosime ir parlamentą, ir pačią visuomenę, ir mūsų Seimą.
4 klausimas. Jeigu kalbėtume apie energetikos politiką nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygiu, manau, yra du pagrindiniai klausimai: energetinių išteklių kainų didėjimo tendencija ir infrastruktūrinių jungčių fizine prasme, žinoma, ateityje ir mūsų naujų energetinių pajėgumų, sukūrimas.
Praeitą mėnesį paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje dėl pažangos, kuriant gamtinių dujų ir elektros energijos vidaus rinką, yra konstatuojama nepakankamų jungčių tarp šalių narių problema (beveik pažodžiui), todėl kaip vienas svarbiausių Europos Sąjungos energetikos politikos prioritetų yra įvardijamas bendros energetinės sąjungos sukūrimas ir energijos tiekimo patikimumo užtikrinimas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims ši problema yra dar aštresnė, nes mūsų elektros tiekimo sistemos šiandien nėra sujungtos su Europos Sąjungos valstybių elektros tinklais ir visiškai priklauso nuo vienos šalies. Taigi Lietuvai yra gyvybiškai svarbi visapusiška Europos Sąjungos parama sprendžiant integracijos į Europos Sąjungą klausimą. Šią problemą jau kelerius metus nuolat keliu susitikimuose su Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovais bei Europos Komisijos vadovybe.
Reikia pripažinti, kad rezultatai mūsų kol kas tikrai nedžiugina. Naujosios Europos Sąjungos Komisijos 2006 metų iniciatyvos vertinamos… nei teigiamai, bet iniciatyvų mažai. Visiškai aišku, kad be aiškios Europos Sąjungos vadovų viršūnių paramos ir politinės valios, be jokių abejonių, ir Europos Komisijos įgaliojimų, kažin ar mes sulauksime apčiuopiamų ir mums labai naudingų rezultatų.
Šiuo požiūriu yra itin svarbus 2006 metais numatytas Nacionalinės energetikos strategijos peržiūrėjimas. Svarbus yra ne tik dėl dar neišspręstos energetikos jungčių problemos ar naujų energijos gamybos pajėgumų, sakyčiau, Baltijos regiono mastu, nes kalbėti vien apie Lietuvą vargu ar būtų tikslinga.
Didėjančios energetikos išteklių kainos (jos yra visiškai akivaizdžios) verčia rimtai susimąstyti apie energijos taupymo priemones. Kiekvienais metais elektros energijos poreikis Lietuvoje didėja maždaug 4%. Tai gana didelis padidėjimas, ir tai yra labai svarbu. Neabejoju, kad tai taps vienu svarbiausių atnaujintos, apie ją aš kalbu, strategijos akcentu.
5 klausimas. 2006 metais bus pirmieji atnaujintos Lisabonos strategijos įgyvendinimo metai. Vyriausybė lapkričio mėnesį patvirtino atitinkamą programą laikotarpiui iki 2008 metų. Joje iš tikrųjų yra labai daug priemonių, sąrašas yra didelis. Tarp svarbiausių, numatytų 2006 metais, išsiskiria priemonės, skatinančios verslą ir mokslo institucijų bendradarbiavimą realizuojant technologinius ir inovacinius projektus rengiant rinkoje paklausius specialistus. Tai taip pat atsispindi ir šiandien patvirtintame mūsų biudžete. Labai svarbu, kad šios priemonės būtų realiai įgyvendinamos siekiant pagrindinio Lietuvos tikslo šioje srityje – greito augimo tempo išlaikymo. Tai sudaro sąlygas socialinei gerovei didinti.
Vyriausybė ėmėsi konkrečių žingsnių ir inicijavo, manau, itin svarbias Lietuvos Respublikos žemės reformos ir Žemės įstatymo bei Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas. Sąrašas yra labai ilgas. Šiomis dienomis kreipsiuosi į Seimo Pirmininką, prašydamas suteikti prioritetus šiems įstatymams. Jie yra labai svarbūs, ypač jeigu kalbame apie investicijų pagreitinimą Lietuvos teritorijoje.
Baigdamas norėčiau akcentuoti Vyriausybės ir Seimo bendradarbiavimo svarbą formuojant Lietuvai aktualias problemas, numatant prioritetinę darbotvarkę ir atstovaujant Lietuvos interesams aktualiais klausimais. Šį bendradarbiavimą mes esame pasiryžę tęsti, ir mes privalome tą daryti.
Manau, kad pusantrų metų narystės praktika parodė, kad toks bendradarbiavimas yra vaisingas ir norėčiau palinkėti tolesnio sėkmingo darbo. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, dar jūsų nori paklausti pora Seimo narių. Dėkojame jums už pranešimą. Atsiprašau, diskusijose. Labai atsiprašau. Tada kviečiame į diskusiją gerbiamąją B.Vėsaitę. Irgi nėra. (Balsai salėje) Dar kartą labai atsiprašau, bet patarėjas pavėlavo viską pasakyti.
Einame pagal darbotvarkę. Kviečiu Seimo opozicijos lyderį, švenčiantį šiandien gimtadienį, gerbiamąjį A.Kubilių, jis išsakys Seimo opozicijos lyderio nuomonę.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš taip suprantu, kad jau trečią kartą aptariama mano gimtadienio problema, galėčiau padovanoti visiems dovaną ir nieko nekalbėti. (Balsai salėje: „Mes to ir norime.“ Plojimai.) Bet, jeigu leisite, keletą žodžių norėčiau pasakyti, nes manau, kad tema yra tikrai labai svarbi ir aš norėčiau nukrypti nuo to, kas mums yra užduota šiandien diskutuoti, nes pagal darbotvarkę turėtume svarstyti, kokius teisės aktus mums kitais metais siūlo svarstyti Europos Komisija, bet yra proga pakalbėti apie tai, ką aš pavadinčiau lietuviška Europos Sąjungos programa.
Premjeras kalbėjo daugiau apie specifinius Lietuvos dalykus, kurie tikrai yra labai svarbūs: euro įvedimas, Šengenas, galų gale naujoji finansinė perspektyva. Tam, ką pasakė premjeras, faktiškai viskam pritariu, bet norėčiau pasakyti, kad mes jau pusantrų metų Europos Sąjungos nariai, ir mums turėtų rūpėti ne tik tai, kas vyksta čia, Vyriausybėje ar Seime, tai yra tai, kas vyksta Vilniuje, bet taip pat ir tai, kas vyksta Briuselyje. Išties ir po pusantrų metų narystės Europos Sąjungoje į kitų metų Europos Sąjungos Teisėkūros programą galime pažiūrėti šiek tiek kitaip, su šiokia tokia patirtimi, žiūrėti į tą programą kaip į savo gyvenimo programą, o ne kaip į kažkokios svetimos Europos Sąjungos programą. Ir, pasinaudodami savo patirtimi, galime daryti kai kuriuos apibendrinimus. Todėl ir norėčiau išsakyti keletą apibendrinančių pastabų remdamasis ta pusantrų metų patirtimi ir žiūrėdamas į ateitį, o ne kalbėti apie kokius nors konkrečius Europos Sąjungos teisės aktus. Savo apibendrinimą norėčiau suskirstyti į tris dalis.
Pirma. Ką galime pasakyti apie Europos Komisijos Teisėkūros darbų programą, kurią mes svarstome šiandien. Antra. Ar mes turime savąją lietuvišką Europos darbų programą? Ir trečia. Kaip šis Seimas dalyvauja Europos darbuose? Taigi pirmoji mano pastabų dalis, ką galime pasakyti apie Europos Komisijos darbų programą. Mano pastaba yra viena – kitų metų Europos Komisijos Teisėkūros darbų programa yra per mažai ambicinga. Mano įsitikinimu, Europa akivaizdžiai trypčioja vietoje ir todėl šiandien Europos Sąjunga yra ne pergalių, o tam tikra prasme nesėkmių simbolis. Nesėkminga Lisabonos strategija, nesėkminga Europos Konstitucija, lygiai taip pat nelabai sėkminga paieška susitarimo dėl 2007–2013 metų finansinės perspektyvos. Visa tai yra ištisinis europinių nesėkmių sąrašas, ir gana stambių nesėkmių sąrašas. Todėl tenka tik apgailestauti ir, be abejo, tylomis stebėti, kaip globalioje konkurencijoje nuo mūsų tolsta tos pačios Jungtinės Amerikos Valstijos ir kaip baigia aplenkti Europą tokios šalys kaip Kinija ir Indija. Atrodytų, kad po visos serijos tokių nesėkmių, Europoje turėtų atsirasti ambicija pagaliau susiimti ir žengti ryžtingus žingsnius ne vien kuriant begalines strategijas, kaip reikėtų geriau Europoje tvarkytis, bet ir realiais darbais plėtojant bendrąją rinką, stiprinant Europos ekonomikos konkurencingumą. Bet ar tą matome kitų metų Europos Komisijos mums siūlomoje darbų programoje? Nors programa pavadinta labai skambiai „Išlaisvinti visą Europos potencialą“, tačiau, pavyzdžiui, paslaugų rinkoje to potencialo išvaduoti ir toliau nesiruošiama, nes Paslaugų direktyvos darbų programoje taip ir nematyti. Bet yra (cituoju): „Tarybos reglamentas, iš dalies keičiantis reglamentą, dėl bendros bananų rinkos organizavimo“. Taigi paslaugų bendros rinkos neturime ir neturėsime, bet už tai turime bananų rinką ir dar ją patobulinsime. Tad žiūrėdamas į kitų metų Europos Komisijos darbų programą, galiu dar geriau suprasti, kodėl mes, europiečiai, turime bijoti Kinijos ekonomikos veržlumo ir čia pasakyti „ deja“.
Antra. Ar mes turime savąją lietuvišką Europos darbų programą? Kai matau tokį Europos sąstingį ir rūpestį tik dėl bananų rinkos reguliavimo Europos Komisijos Teisėkūros darbų programoje, aišku, šiek tiek hipertrofuoju, bet specialiai tą pabrėžiu, kyla klausimas: o mes ar turime savąją Europos darbų programą? Ar mes ruošiamės svarstyti tik Briuselyje gimstančius projektus ir toliau klaidžioti tų begalinių Briuselyje gimusių teisės aktų detalėse, ar pradedame suvokti ir savo interesus, kokios Europos mes norime, kokie mūsų strateginiai interesai, ir, tai suvokę, pradedame rūpintis ne tik Europos Komisijos Teisėkūros programa, bet ir tuo, kaip mums pasiekti, kad mums svarbūs dalykai taptų svarbūs ir visai Europai. Mano įsitikinimu, tą pasieksime tik tada, jeigu suvoksime, kad mums iš Europos reikia ne vien tik europinių pinigų, struktūrinės paramos ar europinių geležinkelių, galų gale, jeigu suvoksime, kad mums iš Europos reikia ne vien tik euro ar Šengeno narystės, bet kad mums iš Europos reikia ir kitokios Europos. Ir svarbiausia – tokios Europos Sąjungos, kurioje mes neprarastume to, ką gero, net ir lyginant su Europa, šiandienos Europa, mes dar turime.
Pats svarbiausias geras dalykas, kurį mes dar išlaikome, – tai per 15 metų mūsų visuomenės išsiugdytas gebėjimas keistis energingai, kartais ir gana skausmingai prisitaikyti prie greitai besikeičiančių išorės sąlygų. Mano įsitikinimu, tai ir garantuoja šiandienos mūsų ekonomikos augimą. Senojoje Europoje tai yra tapę dideliu deficitu. Šis mūsų, taip pat ir platesnės naujosios Europos privalumas yra didelė visos išsiplėtusios Europos vertybė. Ir mes turime prisiimti atsakomybę, kad šie mūsų gebėjimai taptų ir visos Europos gebėjimu. Todėl į Europos teisėkūrą Naujoji Europa, tarp jų ir mes, turime įnešti tai, kas garantuotų šiandienos Europos Sąjungos, stagnuojančios Europos Sąjungos, dinamiškumą. Ir tai galės būti pasiekta tik atveju, jeigu mes aiškiai apsibrėšime, kad tai šiandien yra mūsų svarbiausias prioritetas, ir tokiam prioritetui įgyvendinti ieškosime šalininkų visoje Europoje.
Tada galbūt pagaliau išdrįsime pasakyti, kad visokios Europos Sąjungos direktyvos, reguliuojančios, pavyzdžiui, darbo valandas visoje Europoje, yra paprasčiausia atgyvena, kurios neverta net pradėti svarstyti. Galbūt tada taip pat ir Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose išdrįsime drąsiai pasakyti, kad kitų metų Teisėkūros programa be Paslaugų direktyvos paprasčiausiai negali būti patvirtinta. Iki šiol mes to dar neišdrįstame pasakyti. Turime labai aiškiai suvokti, jeigu Europos Komisijos Teisėkūros programa yra per mažai ambicinga, vadinasi, ir mes buvome per mažai ambicingi. O dėl to pralaimime visi: ir Europa, ir Lietuva, kuri, turime atsiminti, yra integrali Europos, Europos Sąjungos dalis.
Ir trečias dalykas. Tai klausimas, kaip Seimas dalyvauja Europos darbuose. Mano įsitikinimu, atsakymas yra labai paprastas ir trumpas – paviršutiniškai. Kaip tie prasti mokinukai, kurie nespėja atlikti mokytojo, šiuo atveju Briuselio, užduotų namų darbų. Ir, mano įsitikinimu, taip yra todėl, kad Seimo Europos reikalų komitete esame paskendę begaliniuose įgaliojimų ir ataskaitų klausymuose, neišskirdami jokių strateginių, Lietuvai svarbių prioritetų. Mes tik mokomės, be abejo, kaip reikia gyventi Europoje. Todėl turbūt vis dar mokomės ir kaip reikia Seime svarstyti Europos reikalus. Aš tikrai norėčiau matyti Seimą ir Europos reikalų komitetą, kurie sugeba nepaskęsti europinėse detalėse, o rasti kur kas daugiau laiko strateginiams dalykams. Taip pat ir tokiems kaip svarstymai, kokie yra mūsų strateginiai interesai ir kokios Europos mes norime.
Kai aš girdžiu ir premjero žodžius apie tai, kad Lietuvos nacionalinė strategija dėl 2007–2013 metų bus labai atvirai svarstoma, aš galiu pasakyti labai paprastą dalyką: jeigu tokia strategija nebus tvirtinama Seime kaip specialus įstatymas, Seimas svarstant tą strategiją iš esmės nedalyvaus. Ir aš padarysiu viską, kad šitokia strategija būtų svarstoma kaip įstatymas su visa ne tik Vyriausybės, bet ir Seimo atsakomybe.
Baigdamas noriu pasakyti, kad iš tiesų mes turėtume ir galėtume europiniams reikalams Seime skirti kur kas daugiau strateginio dėmesio, jeigu pergalvotume savo darbų organizavimą. Todėl siūlau priimti ne tik tą Seimo nutarimą, kuris yra išdalytas dėl europinės teisėkūros programos, bet taip pat ir paprastą protokolinį nutarimą, kad per vieną mėnesį Seimo Europos reikalų komitetas surengtų išsamią diskusiją dėl to, ką reikia keisti svarstant europinius reikalus čia, Seime, kad mes galėtume iš tiesų ne paskęsti detalėse, o svarstyti esminius, strateginius Lietuvai, taip pat ir visai Europos Sąjungai svarbius dalykus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam A.Kubiliui. Gimtadienis nepadėjo, kalbėjo griežtai. Toliau pagal darbotvarkę turėtų kalbėti Seimo komitetų atstovai ir išsakyti savo nuomonę. Pirmąjį kviečiu Aplinkos apsaugos komitetą. Ar yra? Nėra. Audito komitetas. Gerbiamasis Audito komiteto pirmininkas A.Skardžius. Prašau.
A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas pagal kompetenciją apsvarstė Europos Komisijos 2006 m. teisėkūros ir darbo programą ir mano, kad pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, pakeičiančios Europos Bendrijos direktyvą 89-665 ir Europos Bendrijos direktyvą 92-13 su paskutiniais pakeitimais dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą, viešųjų pirkimų tvarką suderino (…) tikslinga priskirti prie labai aktualių pasiūlymų. Šiuo metu galiojančios direktyvos nustato bendras taisykles viešųjų pirkimų subjektų teisėms ginti, kurios yra neišsamios, o šalys narės gali laisvai nustatyti viešųjų pirkimų subjektų teisių gynimo procedūras savo teisės aktuose. Tačiau ne visose šalyse tiekėjų interesų gynimas vienodai garantuojamas. Todėl labai svarbu nustatyti detalesnes taisykles Europos Sąjungos viešųjų pirkimų subjektų teisių gynimui, kad Lietuvos ūkio subjektų interesai būtų garantuojami lygiai taip pat, kaip ir kitų šalių ūkio subjektų interesai garantuojami mūsų šalyje.
Kaip ir pažymėta 2006 m. Europos Komisijos teisėkūros ir darbo programoje, naujos direktyvos pasiūlymu siekiame pagerinti apskundimą numatančių direktyvų nuostatas. Pasiūlymo tikslas yra dar labiau paskatinti Bendrijos įmones dalyvauti konkursuose bet kuriose valstybėse narėse, garantuojant joms, kad prireikus jos galės teismuose efektyviai apginti savo teises, jei jų interesai bus pažeisti vykdant darbų tiekimo ir paslaugų viešųjų pirkimų sąlygas.
Prie aktualių pasiūlymų tikslinga priskirti aiškinamąjį komunikatą dėl viešųjų pirkimų apsaugos sutarties 296 straipsnio taikymo, nes gynybos sektoriaus viešųjų pirkimų reglamentavimo trūkumai Europos Bendrijos teisėje sukelia nemažai sunkumų tiekėjams. Pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 296 straipsnio įtvirtintas nuostatas šalims narėms tam tikromis tiksliai apibrėžtomis sąlygomis leidžiama nukrypti nuo viešųjų pirkimų taisyklių, nes šios sąlygos nėra tinkamai išaiškintos, o šalių narių įstatymų nuostatos, numatančios išimtis viešiesiems pirkimams gynybos srityje, skiriasi. Todėl šalyse narėse tiekėjams sukelia sunkumų dalyvauti kitų šalių gynybos srities pirkimuose.
Priėmus aiškinamąjį komunikatą, kuriuo planuojama paaiškinti Europos Bendrijos steigimo sutarties 296 straipsnio, leidžiančio valstybėms narėms nukrypti nuo viešųjų pirkimų taisyklių, iškilus grėsmei dėl esminių saugumo interesų taikymo, mūsų nuomone, pagerėtų tiek valstybinės įmonės Giraitės ginkluotės gamyklos, tiek ir kitų Lietuvos tiekėjų galimybės dalyvauti minėto sektoriaus viešuosiuose pirkimuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam A.Skardžiui. Labai prašosi ne eilės tvarka Kaimo reikalų komiteto pirmininkas gerbiamasis J.Jagminas. Ir iš karto biudžetas. Jis sakė, vieną minutę. laukia dar nenuimti cukriniai runkeliai.
J.JAGMINAS (DPF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, posėdžio pirmininke, ateinančiais metais žemės ūkio srityje komisija numato toliau tęsti bendrosios žemės ūkio politikos reformą reformuojant vaisių ir daržovių bei kitus sektorius, juos labiau orientuojant į rinką ir taip prisidedant prie konkurencingumo didinimo. Komisija taip pat planuoja pateikti komunikatą dėl biodegalų gamybos skatinimo, kas ypač svarbu Lietuvai, bei su maisto sauga susijusias priemones. Kaimo reikalų komitetas, pagal kompetenciją apsvarstęs Europos Komisijos 2006 m. teisėkūros ir darbo programą ir įvertinęs joje numatytų pasiūlymų aktualumą Lietuvai, bendru sutarimu nusprendė pasiūlyti Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetams du teisės aktus priskirti labai aktualių kategorijai ir penkis – aktualių kategorijai. Prie labai aktualių klausimų komitetas priskyrė komunikatą dėl biodegalų, kuris galėtų suaktyvinti diskusijas dėl žemės ūkio ir miškininkystės žaliavinių medžiagų panaudojimo biodegalų gamybai bei dėl biodegalų pramonės plėtros galimybių, taip prisidedant prie strateginio tikslo – atsinaujinančių energetikos šaltinių vartojimo skatinimo. Ši priemonė ypač svarbi Europos Sąjungos cukraus reformai.
Komitetas mano, kad šviežių ir perdirbtų vaisių ir daržovių rinkos sektoriaus reforma – taip pat labai aktualus Lietuvai klausimas. Vaisiai ir daržovės yra viena iš prioritetinių žemės ūkio sričių. Mes esame labai suinteresuoti naujomis skatinimo priemonėmis gamintojų organizacijų kūrimuisi, sudarančiomis palankesnes sąlygas šių organizacijų steigimuisi ir Europos Sąjungos lėšų panaudojimui. Kaimo reikalų komitetas nusiteikęs aktyviai dalyvauti rengiant ir derinant Lietuvos Respublikos poziciją dėl minėtų dokumentų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam kolegai J.Jagminui. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką gerbiamąjį J.Lionginą. Ruošiasi Ekonomikos komiteto atstovas, jeigu yra.
J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, išnagrinėjęs Europos Komisijos 2006 m. teisėkūros ir darbų programą, savo išvadoje pateikė aštuonis klausimus, kuriuos įvardijo kaip labai aktualius (tai yra vienas klausimas) ir kaip aktualius – septynis klausimus Lietuvai. Lietuvoje šiuo metu aktyviai rengiamasi stoti į ekonominę ir pinigų sąjungą. Su tuo susijusius klausimus ne kartą svarstėme Biudžeto ir finansų komitete. Taip pat jie buvo svarstomi ir Seimo plenariniuose posėdžiuose. Nemažai teisinių, organizacinių ir kitų su euro įvedimu mūsų šalyje susijusių klausimų yra išspręsta Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtame Nacionaliniame euro įvedimo plane bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijoje.
Svarbus vaidmuo įgyvendinant šiame plane numatytas priemones tenka Lietuvos bankui ir Finansų ministerijai. Todėl bendradarbiaudami su šiomis ir kitomis valstybės institucijomis siūlome Europos Komisijos 2006 m. teisėkūros ir darbų programoje numatytus du klausimus, susijusius su euro įvedimu, ir Lietuvoje įvardyti kaip aktualius Lietuvai. Tai pasiūlymas dėl euro kurso keitimo bei pasiūlymas dėl sprendimo, panaikinančio, leidžiančio nukrypti nuostata tam tikroms valstybėms narėms. Taip pat prie aktualių klausimų Biudžeto ir finansų komitetas priskyrė Baltąją knygą dėl efektyvios investicinio fondo rinkos stiprinimo bei Baltąją knygą dėl integracijos į Europos Sąjungos hipotekinių kreditų rinką, kas aktualu Lietuvai siekiant aktyvinti Lietuvos Respublikos hipotekinių obligacijų ir hipotekinio kreditavimo įstatymo įgyvendinimą. Direktyvos dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo peržiūrėjimas Biudžeto ir finansų komiteto įvardytas kaip aktualus klausimas Lietuvai, nes šio dokumento peržiūrėjimo tikslais bus paaiškinta, kokio proceso ir tvarkos turėtų laikytis bankai, siekdami skaidrių ir teisingų siūlomų bankų susijungimų ir įsigijimų.
Klausimą dėl Bendrijos 2007–2013 metų sanglaudos politikos strateginių gairių Biudžeto ir finansų komitetas įvardijo kaip labai aktualų, nes naujuoju laikotarpiu – 2007–2013 metais Europos Komisija siūlo Europos Sąjungos struktūrinę paramą naudoti strategiškiau, atsižvelgiant ne tik į nacionalinius, bet ir Europos Sąjungos prioritetus. Turiu omeny Lisabonos, Geteborgo, Europos užimtumo strategijas.
Tuo tikslu Europos Komisija rengia Bendrijos 2007–2013 metų strategines gaires. Gairės nustatys bendrus Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo principus ir pagrindines prioritetines investicijų sritis. Daugiau investicinių sričių bus numatyta naujuose Europos Sąjungos sanglaudos politikos reglamentuose. Gairės bus tvirtinamos Tarybos sprendimu po to, kai bus patvirtinti naujo laikotarpio Europos Sąjungos sanglaudos politikos reglamento projektai. Atsižvelgdamos į gairėse nustatytus prioritetus šalys narės rengs nacionalinius programavimo dokumentus.
Taigi Lietuvos 2007–2013 metais ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija bei veiksmų programos šiai strategijai įgyvendinti turės remtis Bendrijos 2007–2013 metų strateginėmis gairėmis. Nors gairėse nustatyti prioritetai neapriboja galimų investicijų sričių grupės, tačiau, derinant su Europos Komisija Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos strategiją bei veiksmų programas, kur kas paprasčiau bus įrodyti paramos skyrimo pagrįstumą sritims, paminėtoms gairėse, nei sritims, nepaminėtoms gairėse. Dėl šios priežasties gairių projektas yra labai aktualus Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Lionginui. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto pirmininką gerbiamąjį V.Navicką. Ruošiasi Aplinkos apsaugos komiteto vardu, aš suprantu, gerbiamasis K.Starkevičius. Taip?
V.NAVICKAS (VNDF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komiteto pateiktoje veiklos programoje 2006 metams kartu su jau pradėtais darbais numatomos ir naujos iniciatyvos teikti pasiūlymus dėl konkrečių Europos Sąjungos teisės aktų. Tarp jų yra nemažai tokių, kurie yra aktualūs ir Lietuvai.
Ekonomikos komitetas, apsvarstęs minėtą programą ir įvertinęs Vyriausybės poziciją, nusprendė pasiūlyti Europos reikalų komitetui ir Užsienio reikalų komitetui priskirti aštuonis teisės aktus labai aktualių teisės aktų kategorijai ir vienuolika teisės aktų – aktualių kategorijai.
Visų pirma labai aktualių teisės aktų kategorijai Ekonomikos komitetas pasiūlė priskirti Europos Komisijos ataskaitą Europos Vadovų Tarybai apie atnaujintos Lisabonos strategijos įgyvendinimą, nes labai svarbu, jog pirmieji peržiūrėtos Lisabonos strategijos įgyvendinimo metai pademonstruotų, jog Lisabonos priemonės tiek Europos Sąjungoje, tiek nacionaliniu lygiu efektyviai prisideda prie spartesnio Europos Sąjungos sanglaudos siekių realizavimo.
Lietuvai yra aktualu, kad šios priemonės efektyviai prisidėtų prie spartesnio pačios Europos Sąjungos išsivystymo netolygumų mažinimo. Todėl norėtųsi tikėti, kad deryboms dėl finansinės perspektyvos 2007–2013 m. ir Europos Sąjungos konkurencingumo siekių finansavimo klausimui būtų skirtas deramas dėmesys visų atsakingų institucijų lygiu.
Lisabonos strategijos kontekste labai aktualus klausimas dėl tolesnės Europos Sąjungos Komisijos iniciatyvos dėl geresnio reguliavimo. Kartu pasakysiu, kad, pasak Europos Komisijos nario Giunterio Verhoigeno, ši iniciatyva neturėtų būti suprantama kaip absoliutus reguliuojančių dokumentų sumažėjimas. Tai suprantama kaip efektyvesnis, veiksmingesnis reglamentavimas, modernesnis reguliavimas, siekis modernizuoti bei supaprastinti Bendrijos teisę padarant ją patrauklesnę ir lengviau suprantamą.
Kitas, Ekonomikos komiteto nuomone, labai aktualus klausimas – valstybės pagalbos veiksmų planas, kuriame numatoma šiuo metu galiojančių valstybės pagalbos taisyklių peržiūra siekiant valstybės pagalbą nukreipti mokslo ir tyrimų bei inovacijų, taip pat smulkių įmonių rizikos kapitalo ir konkurencingumo skatinimo paramai. Aktualių teisės aktų kategorijai priskirtinos tolesnės iniciatyvos gerinant verslo aplinką, taip pat stiprinant verslumą bei smulkaus ir vidutinio verslo pajėgumus.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2006 metų pirmojoje pusėje numatoma pateikti Europos Komisijos komunikatą „Augimo finansavimas, europinis požiūris“, kuriame bus pateiktos Europos Sąjungos lygmens veiksmų gairės būtent šioje srityje.
Ne mažiau aktualūs Lietuvai transporto tinklų plėtros klausimai. Lietuvos teritoriją kerta keli Europos Sąjungos transporto koridoriai, ir pervežamų krovinių srautų didėjimas yra vienas pagrindinių transporto srities tikslų. Pažymėtina, geležinkelių transportui tenkantis krovinių srautas Lietuvoje sudaro apie 45% visų krovinių, tad labai svarbu kartu vystyti ir atitinkamas logistines sistemas, plėsti bei inovuoti tam reikalingas komunikacijos technologijas ir patobulinti teikiamų paslaugų spektrą ir kokybę.
Ekonomikos komiteto nuomone, labai aktualių teisės aktų kategorijai priskirtini Europos Komisijos komunikatai dėl Europos krovinių vežimo geležinkeliais tinklo bei dėl transporto logistikos siekiant pagerinti intermodalinio transporto kokybę.
Transporto srityje, Ekonomikos komiteto nuomone, aktualūs dokumentai yra GALILEO programos taikymo spartesnis įgyvendinimas, nes Europos palydovinės navigacijos infrastruktūra padės teikti pozicionavimo paslaugas 2008 metais ir padės koordinuoti veiksmus bei standartus tarp Europos Sąjungos valstybių.
Energetikos srityje 2006 m. Europos Komisija numato pateikti Žaliąją knygą dėl saugios, konkurencingos ir tausojančios energetikos politikos Europai. Siekiant sumažinti Europos priklausomybę nuo importuojamos energijos, pagrindinis dėmesys skiriamas naujų technologijų ir alternatyvaus kuro šaltinių vystymui, geresniam energetikos rinkos reguliavimui. Žaliosios knygos pagrindu bus rengiamos ir tolesnės iniciatyvos šioje srityje.
Mes atkreipiame dėmesį į tai, kad šiame dokumente didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ir branduolinei energetikai.
Kitas labai aktualus dokumentas – komunikatas Europos Tarybai ir Europos Parlamentui dėl biodegalų ateities perspektyvų. Kaimo reikalų komitetas šia tema kalbėjo. Mūsų komitetas solidarizuojasi su Kaimo reikalų komiteto nuomone, kad tai Lietuvai aktualus dokumentas.
Kitas aktualus energetikos srities dokumentas yra energetikos rinkos plėtra su kaimyninėmis Europos Sąjungos šalimis. Rengiamas komunikatas dėl paneuropinės energetikos rinkos vystymo 2006 metų gruodžio mėnesio pabaigoje siekiant sustiprinti energijos tiekimo (…) pačioje Europos Sąjungoje, taip pat energijos efektyvumo veiksmų plano įgyvendinimą.
Baigdamas, gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į mums pateiktos Lietuvos pozicijos dėl Europos Komisijos teisėkūros ir darbo programos analitinio pobūdžio medžiagos stygių. Manau, jums, kaip ir Ekonomikos komiteto nariams, buvo nelengva identifikuoti vieno ar kito Europos Komisijos būsimo darbo turinį ir dar svarbiau – galimą išsamų poveikį Lietuvai. Nelabai suprantamas ir skirtumas tarp vieno ar kito dokumento identifikavimo ženklo „labai aktualu“ arba „aktualu“. Takoskyros kriterijai tarp šių vertinimų yra neryškūs arba neaiškūs ir, svarbiausia, neaiškios tokio įvertinimo pasekmės. Tačiau, žinoma, ši programa yra pirmasis svarstymas mūsų parlamente ir turime rengtis kokybiškesniems svarstymams ateinančiais metais.
Baigdamas noriu patvirtinti, kad Ekonomikos komitetas iš esmės pritarė Vyriausybės pateiktai pozicijai minėtos programos klausimu ir pateikė labai nedidelius patobulinimus.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam V.Navickui. Kviečiu pateikti Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę kolegą K.Starkevičių. Prašom. Ruošiasi Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Europos Komisijos 2006 metų teisėkūros ir darbo programą. Norėčiau jums pateikti mūsų išvadą.
Europos Komisija kitais metais rengiasi svarstyti nedaug aplinkosaugos srities teisės aktų. Mums pateiktoje Komisijos darbų programoje yra tik 7 projektai, tiksliau, jų pavadinimai ir trumpas apibūdinimas. Svarstydami naudojamės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktu 2006 metais Lietuvai aktualių teisės aktų sąvadu. Vyriausybė iš Komisijos teikiamų 7 pasirinko tris teisės aktus, visus iš klimato kaitos ir atmosferos užterštumo srities. Pritarėme šiai Vyriausybės nuomonei, nes sutinkame, kad klimato kaita šiuo metu yra viena iš svarbiausių ne tik Europos Sąjungos, bet ir Lietuvos aplinkos problemų.
Tačiau prie aktualių pasiūlėme priskirti dar vieną, mūsų nuomone, labai svarbų dokumentą, susijusį su atnaujinančios energijos šaltinių skatinimu. Pastaruoju metu keliems mūsų komiteto nariams teko dalyvauti tarptautinėse konferencijose dėl atsinaujinančios energijos šaltinių. Susipažinęs su kitų Europos šalių šios srities patirtimi, komitetas mano, kad Lietuvos Vyriausybė įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2010 metų padidinti energijos gamybą iš atsinaujinančios energijos šaltinių iki 7%, šiuo metu šis skaičius yra tik 3,5%, per mažai tam skiria dėmesio ir turėtų sudaryti palankesnes sąlygas pramonei ir privačiam sektoriui labiau plėtoti šią energetiką.
Svarstydami šį komunikatą Aplinkos apsaugos komitete, manau, suformuluosime pasiūlymus mūsų Vyriausybės derybininkams, vykstantiems į Briuselį pateikti Lietuvos pozicijų. Taigi apibendrindamas noriu įvardyti šiuos keturis Europos Sąjungos teisės aktus, kurios Aplinkos apsaugos komitetas siūlo priskirti aktualių ir labai aktualių Lietuvai klausimų kategorijai. Tai yra direktyva dėl tam tikrų į atmosferą išmetamus teršalų nacionalinių limitų peržiūros, su tuo susijusi direktyva dėl aviacijos sektoriaus įtraukimo į prekybos šiltnamių dujomis schemą, Žalioji knyga dėl adaptacijos klimato kaitos sąlygomis ir mano jau anksčiau minėtas komunikatas dėl Atsinaujinančios energijos finansavimo fondo įsteigimo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu į tribūną Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkę I.Šiaulienę pateikti šio komiteto nuomonę. Ruošiasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas pagal kompetenciją svarstė Europos Komisijos 2006 metų Teisėkūros ir darbo programą. Iš viso mes apsvarstėme 14 pozicijų: iš jų 3 direktyvas, 8 komunikatus, 2 sprendimus ir vieną Žaliąją knygą, kalbančią apie vartotojų apsaugos norminės bazės priežiūrą.
Komitetas bendru sutarimu pritarė teikiamai mūsų kuruojamo komiteto klausimų programai. Iš direktyvų pritarėme, kad viena direktyva yra labai aktuali Lietuvai ir turės pasekmių mums. Tai būtų pasiūlymas direktyvai dėl visiško pašto paslaugų rinkos sukūrimo. Šiuo pasiūlymu yra siekiama užbaigti pašto paslaugų rinkos formavimą, kartu užtikrinant visuotinių pašto paslaugų teikimą visiems vartotojams, nepaisant jų buvimo vietos Europos Sąjungoje. Šio pasiūlymo taikymo srityje numatyta, jeigu įmanoma, iki 2009 metų visiškai suformuoti vidaus pašto paslaugų rinką, leidžiant likusioms pašto paslaugų monopolijoms konkuruoti ir papildomai įtraukiant priemones visuotinių pašto paslaugų teikimui visiems vartotojams ir vartotojų apsaugai neiškraipytos konkurencijos rinkos sąlygomis užtikrinti. Tai būtų svarbus rinkos liberalizavimo žingsnis. Ši direktyva yra pripažinta aktualia.
Kitoms dviem direktyvoms komitetas suteikė aktualaus dokumento prioritetą. Iš jų norėtųsi išskirti dėl informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles, nes informacinei visuomenei, kaip ir kitoms sritims, siekiant paslaugų suderinamumo, yra svarbu parinkti vienodus techninius standartus ir juos taikyti. Taigi svarbios direktyvos nuostatos turės būti perkeltos ir į mūsų nacionalinę teisę.
Taip pat iš 8 apsvarstytų komunikatų komitetas suteikė labai aktualaus komunikato prioritetą 4 dokumentams ir vienam neaktualaus. Kalbant apie komunikatus, norėtųsi išskirti komunikatą dėl elektroninių ryšių ir paslaugų reguliavimo sistemos funkcionavimo. Jis, apibendrinant ligšiolinę elektroninių ryšių rinkų reguliavimo patirtį ir nustatant pagrindines elektroninių ryšių reguliavimo kryptis, turėtų toliau tobulinti, remiantis praktika, keisti elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, apibrėžti, kokios rinkos turėtų būti tiesiog peržiūrėtos, ar atlikti tyrimą. Dabartinė elektroninių ryšių reguliavimo sistema nustato gana sudėtingą ir dėl išteklių intensyvų rinkos tyrimų procesą, kurį būtina tobulinti. Tai yra svarbu Lietuvai. Tada nereikėtų arba mažesnis būtų privalomų, tirtinų rinkų sąrašas.
Taip pat labai svarbus komunikatas dėl saugios informacinės visuomenės strategijos. Mes visi susiduriame ir puikiai žinome, kad naudojimosi skaitmeninėmis paslaugomis pagrindinė sąlyga yra saugūs ir patikimi ryšių tinklai ir informacijos sistemos, todėl jų saugumas turi didelę įtaką informacinės visuomenės plėtrai bei paslaugų vartotojų pasitikėjimo didinimui. Todėl šis komunikatas turės didelės svarbos ir mūsų įstatymų leidybai, ypač Elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo įstatymo koncepcijai, rengiant tokį arba įstatymo projektą ir parengiant įgyvendinimo planą.
Taip pat yra svarbus komunikatas dėl elektroninio saugumo ir kovos su elektroniniais nusikaltimais politikos, nes žinome, kad nusikaltimų vis daugėja. Tam turi būti užkirstas kelias, mūsų teisinė bazė turi būti tam tikro lygio ir taip pat turi būti užtikrintos įgyvendinimo priemonės.
Labai svarbus yra dokumentas dėl elektroninės valdžios įgyvendinimo. Iki 2010 metų numatytoje Informacinės visuomenės plėtros bendrojoje programoje, įgyvendinant Lisabonos strategiją, yra skatinamos e- valdžios paslaugos. Tai yra vienas tiek iš europinės programos uždavinių, tiek ir iš mūsų Lietuvos Vyriausybės priemonių plano punktų apskritai realizuojant Lisabonos strategijos tikslus dėl sklandaus elektroninės valdžios ir elektroninės valdžios paslaugų funkcionavimo, tiekimo užtikrinimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę gerbiamajai I.Šiaulienei. Kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką pateikti komiteto nuomonę. Prašom. Ruošiasi Žmogaus teisių komitetas.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitete aptardami kitų metų Europos Komisijos Teisėkūros ir darbo programą, konkrečiai 18 Europos Sąjungos dokumentų, atsižvelgėme į dabartinio gyvenimo realijas Europos, tarp jų ir Lietuvos, saugumo kontekste.
Siekis užtikrinti saugumą šiandien tapo vienas svarbiausių Europos uždavinių, tad kaip niekada anksčiau pateikta daug iniciatyvų, kurios kuria sąlygas saugiam žmonių gyvenimui ir bendros gerovės augimui. Akcentuotina, jog tarptautinis nusikalstamumas ir terorizmas šiandien kelia daugiausia rūpesčių, tad Komisijos iniciatyvos, orientuotos į siekimą gyventi laisvai ir be persekiojimo ir smurto baimės mūsų valstybei, jos piliečiams, yra itin svarbios. Apie tai šiandien šioje tribūnoje kalbėjo ir Europos Sąjungos komisarė. Todėl manome, kad Tarybos sprendimas sukurti Europos teisėsaugos tinklą kovai su terorizmu Lietuvai yra labai aktualus. Mažinant tarptautinio terorizmo grėsmę ir siekiant papildomos civilių apsaugos, svarbu stiprinti kovos su terorizmu prevencines priemones. Minėtas dokumentas suteiks galimybę geriau organizuoti teisėsaugos institucijų darbą ir keitimąsi informacija kovojant su terorizmu. Šioje srityje paminėtinas ir komunikatas dėl svarbiausių transporto ir energetikos infrastruktūros objektų apsaugos. Tokie objektai mums yra itin svarbūs, atsižvelgiant į tai, jog turime Ignalinos atominę elektrinę. Komitetas kitaip, nei buvo siūloma kai kurių institucijų, mano, kad tai labai aktualus dokumentas ir pakėlė jį į labai aktualaus dokumento lygį, nes mūsų valstybėje būtina užtikrinti transporto ir energetikos infrastruktūros objektų apsaugą nuo galimo jų sugadinimo ar sunaikinimo, arba kitokio pasikėsinimo.
Vertinant Komisijos iniciatyvų aktualumą, kaip labai aktuali Lietuvai išskirtina energetinio saugumo problema. Teisės aktai, reglamentuojantys Europos Sąjungos energetinio saugumo didinimą, yra labai svarbūs ir reikalingi. Išskirtinos dvi Europos Komisijos iniciatyvos. Pasiūlymas sukurti energetikos rinką su kaimyninėmis Europos Sąjungos šalimis ir Žalioji knyga apie saugią, konkurencingą ir darnią Europos energetikos politiką. Žaliosios knygos pagrindu planuojamas reglamentas energetikos srityje siejasi su Lietuvos strateginiais interesais ir vertiname šį dokumentą kaip labai aktualų Lietuvai. Be minėtų prioritetų, Lietuvai svarbūs ir aktualūs dokumentai sienų apsaugos, migracijos, teisminio bendradarbiavimo ir narkomanijos prevencijos srityse. Sienos apsaugos srityje akcentuotinas siūlymas priimti reglamentą, suteikiantį įgaliojimus ir finansavimą šalių narių ekspertų grupėms teikti techninę ir operatyvinę paramą šalims narėms, saugant išorines sienas. Ir mums, ir Europos Sąjungai tai yra itin svarbu, nes Lietuvoje yra rytinė Europos Sąjungos siena.
Migracijos srityje išskirtini komunikatai dėl veiksmų programos legalios migracijos srityje ir dėl kovos su nelegalia migracija ateities prioritetų.
Sprendžiant narkotikų vartojimo problemas ir pateikiant kovos su narkotikais pagrindus, bus pasiūlyta diskusija ir inicijuota Žalioji knyga dėl narkotikų Europos Sąjungos pilietinei visuomenei. Tai Lietuvai irgi svarbus ir aktualus dokumentas.
Siekiant apsaugoti asmenų teisėtus interesus, verta akcentuoti komunikatą dėl Europos elektroninio saugumo ir kovos su elektroniniais nusikaltimais politikos, ką prieš mane kalbėjo kolegė I.Šiaulienė. Tai ganėtinai nauja, tačiau itin plati sritis, kurioje labai sunku kontroliuoti nusikalstamai veikiančius asmenis. Šia proga galėčiau pasakyti, kad grupė Seimo narių baigė rengti baudžiamųjų įstatymų pataisas kovos su kompiuteriniais nusikaltimais klausimais.
Taigi pristatęs komiteto išvadas, siūlau atsižvelgti į išsakytus vertinimus dėl Europos Komisijos darbo programai pateiktų siūlymų aktualumo Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam A.Sadeckui už nuomonę ir kviečiu į tribūną pristatyti Žmogaus teisių komiteto nuomonę šio komiteto pirmininkę gerbiamąją Z.Žvikienę. Ruošiasi gerbiamasis A.Sysas.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis vicepirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, žmogaus teisių klausimas tampa aktualus ne tik nacionaliniu, bet ir Sąjungos lygiu. Europos Komisijos 2006 metų Teisėkūros ir darbo programoje pateikiamos gairės žmogaus teisių klausimais, saugumo, socialinės politikos ir užimtumo srityje, skatina atidžiau pažvelgti į esamas problemas ir ieškoti priemonių užtikrinant ir saugant žmogaus teises.
Žmogaus teisių komitetas šioje Europos Sąjungos Komisijos Teisėkūros ir darbo programoje siūlo ypač atkreipti dėmesį į komunikatą dėl vaiko teisių įgyvendinimo. Europos Komisijos programoje solidarumo dalyje pažymima, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaiko teisėms, šeimos sudarymo ir tėvų atsakomybės srityje. Atsižvelgiant į tai ir esamas problemas tam tikrose socialinės politikos srityse, taip pat atsižvelgiant į intensyvėjančią migraciją Lietuvoje, kurios padarinius pirmiausia patiria šeima ir ypač vaikai, siūloma šį komunikatą vertinti kaip labai aktualų. Žmogaus teisių komitetas socialinės politikos ir užimtumo srityje priskiria aktualiems Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui – augimas, gerovė ir solidarumas lygiateisėje ir demokratiškoje visuomenėje, moterų ir vyrų teisių suvienodinimo planas. Nepaisant siekiamo lygiateisiškumo, vis dar egzistuoja lyčių atotrūkis užimtumo, nedarbo, apmokėjimo už darbą srityse. Taip pat išlieka ir tokie reiškiniai kaip smurtas prieš moteris ir prekyba moterimis. Komitetas, įvertindamas dokumento aktualumą, tikisi, kad tai bus viena iš priemonių, skirta gerinti pažeidžiamų socialinių grupių padėtį.
Kartu su naujomis iniciatyvomis Europos Komisijos darbų programoje yra tęsiami ir pradėti darbai. Žmogaus teisių komitetas saugumo srityje išskyrė du dokumentus: komunikatą dėl Europos Sąjungos priemonių laisvės, saugumo ir teisingumo srityje įgyvendinimo objektyvaus ir nešališko įvertinimo ir Hagos veiksmų plano švieslentės plius pirmąją įgyvendinimo ataskaitą. Hagos programos veiksmų plane numatyti aktualūs Lietuvai klausimai žmogaus teisių srityje. Tai pagrindinių teisių agentūros sukūrimas, Šengeno erdvės išplėtimas, reglamentuojami vizų, prieglobsčio, pabėgėlių apsaugos klausimai. Šiuo dokumentu siūloma atkreipti dėmesį į Hagos veiksmų plano pirmąją įgyvendinimo ataskaitą, susijusią su migracijos valdymu, ypač nelegalia migracija ir prekyba žmonėmis.
Žmogaus teisių komitetas bendru sutarimu pritarė išskirtiems prioritetams siekdamas, kad žmogaus teisių klausimas, žmogiškos vertybės būtų skatinamos tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos lygiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę pristatys šio komiteto pirmininkas Seimo narys gerbiamasis A.Sysas. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi Sveikatos reikalų komitetas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė 2006 metų teisėkūros ir darbo programą ir aš norėčiau pristatyti būtent komiteto išvadą su tam tikromis galbūt mano asmeninėmis pastabomis kai kuriais klausimais. Taigi komitetas, apsvarstęs Komisijos 2006 metų Teisėkūros ir darbo programą, skiria septynis svarbius klausimus, nurodančius tolesnes politikos gaires. Iš jų prie labai aktualių mes priskyrėme du socialinės politikos ir užimtumo srities klausimus. Mūsų nuomonė šiek tiek skiriasi nuo ministerijos, nes ministerija siūlė, kad tai būtų paprasčiausiai aktualūs.
Pirmas, tai būtų Komisijos komunikatas dėl sveikatos ir saugos darbo vietose bendrijoje 2007–2012 metais naujos strategijos. Jis labai aktualus siekiant didinti produktyvumą ir darbo kokybę, laikantis Lisabonos strategijos ir mažinant nelaimingų atsitikimų darbe ir pravaikštų dėl prastos sveikatos būklės skaičių. Be to, šio dokumento inicijuotos diskusijos gali nulemti, jog šioje srityje bus priimti privalomi Europos Sąjungos teisės aktai. Norėčiau pakomentuoti, jog Lietuvoje mes kiek mažokai skiriame dėmesio būtent šiai sričiai, t.y. saugai ir sveikatai darbe. Mes daugiau akcentuojame ir svarstome darbo santykius darbe, įstatymų laikymąsi. Bet šioje srityje, jeigu mes žiūrėtume į nelaimingų atsitikimų skaičių, mirtinų atsitikimų skaičių darbo vietoje, tai tie rodikliai yra tokio paties lygio arba kai kuriais atvejais net didėja. Nuo kitų metų mes net numatome naują įmokų dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų tvarką, kad galbūt tai padėtų šiek tiek daugiau atkreipti darbdavių dėmesį, kad sauga ir sveikata darbo vietoje būtų tikrai tas rodiklis, į kurį būtų kreipiamas rimtas dėmesys.
Antras dalykas. Prie labai aktualių mes priskiriame Žaliąją knygą dėl darbo teisės evoliucijos. Labai aktualu siekiant padaryti išvadas apie darbo teisės dabartinės evoliucijos pagrindines tendencijas tiek Europos Sąjungoje, tiek ir nacionaliniu lygmeniu. Be to, šio dokumento inicijuotas diskusijas gali nulemti, jog šioje srityje bus priimti privalomieji Europos Sąjungos teisės aktai. Aš labai norėčiau atkreipti dėmesį, gerbiamieji kolegos, kad, kai mes Seime diskutuojame dėl Europos Sąjungos direktyvų, ar tai būtų Darbo laiko direktyva, ar Paslaugų direktyva, mes į pirmą vietą visada iškeliame verslumo, liberalizavimo galimybę, bet visada pamirštame, kad už šių teiginių (tiek verslumo, tiek liberalizavimo) yra konkretūs žmonės Lietuvos piliečiai, Lietuvos žmonės, kurie dėl galbūt per daug didelės iniciatyvos liberalizuojat tam tikrus įstatymus paprasčiausiai susikrauna lagaminus ir palieka Lietuvą. Ir atsitinka taip, kad žmonės, verslas išgyvena tam tikrą problemą būtent dėl darbo jėgos stygiaus. Kas galėjo pagalvoti, kad metų pradžioje, kai nedarbas Lietuvoje buvo 7%, šiandien nedarbas Lietuvoje bus 3%? Tai yra toks nedarbo lygis, kada… Jis ir turėtų būti tokio lygio, nes neįmanoma pasiekti nulinio varianto, arba, sakykime, mažesnio, nes dalis žmonių paprasčiausiai iš prigimties nelabai mėgsta dirbti, nenorėčiau sakyti, tingi dirbti.
Aš manau, mes nekreipkime dėmesio į tą dalį, o kalbėkime apie tas problemas, kurias galime sukelti mes patys, priimdami nuostatas. Mano nuostabai, mes, svarstydami tą pačią Darbo laiko direktyvą, kažkodėl pritariame Britanijos pozicijai, o ne kitų senųjų gerovės valstybių politikai, tai yra Skandinavijos šalių politikai, kur pirmiausia mes matome žmogų, jo poreikius, jo galimybes, o tik tada deriname ir socialines garantijas, ir ekonomiką. Aš labai nenorėčiau, kad mes į tuos procesus žiūrėtume pirmiausia per ekonominį pagrindą, užmiršdami žmones, kurie mus išrinko čia, į Seimą, ir kuriems mes esame atskaitingi.
Prie aktualių komiteto klausimų mes priskyrėme keturis klausimus. Pirmiausia tai Komunikatas dėl minimalių darbo jūroje standartų. Siekiame, kad uostuose valstybė imtų kontroliuoti darbo standartus, taikomus į Europos uostus atplaukiančiuose laivuose. Dėl to mūsų nuomonė vėl nesutapo su ministerija, nes ji sakė, kad tai nėra labai aktualus dalykas. Bet sprendžiant iš to, kad mes vakar komitete labai karštai svarstėme tam tikras garantijas jūrininkams… Kaip sakė vienas iš tos diskusijos dalyvių, kad, kovojant dėl Lietuvos vėliavos plevėsavimo ant laivų stiebo prie kokios nors Afrikos Respublikos krantų… Būtent taip teigė laivų savininkų atstovas ir prašė suteikti įvairių lengvatų. Šiandien mes jūrininkams, kurie yra išskirti iš kitų Lietuvos piliečių grupės, suteikėme nulinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Noriu pabrėžti – nulinį. Net ne 15, ne 5 ar kiek –nulinį tarifą. Einama dar toliau. Siūloma ne tik įvesti socialinio draudimo įmokų lubas, bet kad kiti mokesčių mokėtojai už jūrininkus mokėtų dalį būsimos pensijos. Toks dalykas būtų nonsensas. Todėl mes manome, kad būtų labai aktualu, kad būtų svarstomi šie standartai, kad nebūtų taip, kaip šiandien rašo mūsų laikraščiai, kad Airijoje, Dubline, 9 dieną bus didelės demonstracijos ir prieš „štreichbrekerius“, kurie, sakykime, Airijoje norėtų dirbti už mažesnę kainą. Prie jų yra priskiriami latviai ir lietuviai. Taigi tokiu būdu skaldant ir valdant darbo jėga paprasčiausia nupiginama.
PIRMININKAS. Laikas jau eina.
A.SYSAS. Ir dar labai trumpai, dar 2 minutes. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui „Augimas, gerovė ir solidarumas, lygiateisėje demokratiškoje visuomenėje. Moterų ir vyrų teisių suvienodinimo planas“. Dokumentas, skirtas dėmesiui į egzistuojančias problemas moterų ir vyrų lygiateisiškumo srityje atkreipti. Ypač Lietuvoje mes galime pabrėžti darbo apmokėjimą. Jeigu mes pažiūrėtume į tam tikrus sektorius, moterų ir vyrų darbo užmokestis skiriasi du kartus.
Komunikatas dėl demografinės padėties Europoje ateities. Komunikatas apims daugelį politikos sričių ir turės strateginės reikšmės sprendžiant bendras ES valstybės problemas. Manau apie demografinę situaciją Lietuvoje nėra ko kalbėti. Mūsų demografinė situacija blogiausia iš visų Europos Sąjungos valstybių, jeigu žiūrėtume per socialinio draudimo mokesčių prizmę.
Ir paskutinis – Komunikatas dėl vaiko teisių įgyvendinimo. Šiame komunikate pateiktas veiksmų planas turėtų padėti Sąjungai ir valstybėms narėms įvykdyti su Suvienytųjų Tautų vaikų teisių konvencija susijusias problemas.
Prie nelabai aktualių komitetas priskirtų vieną klausimą – tai Rekomendaciją dėl europinės kvalifikacijos sistemos. Siūlomas teisinės galios neturintis teisės aktas dėl europinių kvalifikacijų sistemos suteiks paramą palyginamumui ir galiausiai kvalifikacijos bus pripažintos. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę, bet ji buvo ilgoka. Kviečiu į tribūną gerbiamąją Seimo narę V.Vertelienę pristatyti Sveikatos reikalų komiteto nuomonę. Ruošiasi Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
V.VERTELIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė Europos Komisijos 2006 metų teisėkūros ir darbo programą, įvertino jos aktualumą Lietuvai ir bendru sutarimu pasiūlė labai aktualia pripažinti Žaliąją knygą dėl narkotikų Europos Sąjungos pilietinėje visuomenėje, nes, vadovaujantis jos rekomendacijomis, yra kuriama kovos su narkotikais strategija Lietuvoje; Komisijos komunikatą dėl alkoholio vartojimo sukeltos žalos įvertinimo koordinavimo (alkoholio kontrolės politikos koordinavimas svarbus Lietuvai ir nacionaliniu, ir Europos Sąjungos mastu); ir aktualiais pripažinti Komisijos komunikatą dėl naujos Bendrijos strategijos dėl sveikatos ir saugos darbe 2007–2012 metais (ši sritis probleminė dėl didelio gamybinio traumatizmo); taip pat Komisijos komunikatą dėl organų donorystės ir transplantacijos Europos Bendrijoje (tai yra svarbus dokumentas nustatant standartus dėl saugios organų transplantacijos ir donorystės). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. Kviečiu gerbiamąją Seimo narę R.Žakaitienę pristatyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonę. Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom.
R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, svarstydamas 2006 metų teisėkūros darbo programą, įvardijo keturis aktualius klausimus. Praeitais metais mes, svarstydami tokią programą, atkreipėme dėmesį, kad vienas labai aktualus, penki aktualūs, šiais metais mūsų komitetas susidomėjo keturiais teisės aktais iš Europos Komisijos programos. Du iš jų yra teisinio pobūdžio, du rekomendacinio. Du dokumentai buvo įtraukti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės priskirtų aktualiems teisės aktams sąrašą. Tai pasiūlymas Tarybos reglamentui, kuriuo įkuriamas Europos technologijos institutas, bei Europos Komisijos rekomendacija „Teisingas kompensavimas už privatų kopijavimą, kopijavimo apmokestinimo reforma“. Tačiau komitetas atkreipė dėmesį, kad dar du klausimai yra aktualūs. Tai būtų pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Bendrijos sanglaudos strateginių gairių. Jos bus įgyvendinamos teikiant šalims paramą iš Sanglaudos ir struktūrinių fondų lėšų, kurių paskirstymo ir panaudojimo prioritetai turėtų būti tikrai aktualūs Lietuvai. Antra yra Rekomendacija dėl europinių kvalifikacijų sistemos. Joje yra rekomenduota, kad europinių kvalifikacijų sistema būtų palyginimo ir kvalifikacijų pripažinimo pagrindas. Jos pagrindu bus parengta kvalifikacijų suteikimo sistema sektorių lygiu bei visą gyvenimą besimokantiems piliečiams. Atsižvelgdamas į tai, komitetas yra nusiteikęs visus tuos keturis teisės aktus svarstyti. Prašyčiau pritarti tokiam sprendimui.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę gerbiamajai R.Žakaitienei ir kviečiu tribūną gerbiamąjį Seimo narį ir komiteto pirmininką J.Sabatauską pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. O ruošiasi
Užsienio reikalų komitetas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, atsižvelgdamas į Statute apibrėžtas komiteto kryptis bei Teisingumo ministerijos bei Vidaus reikalų ministerijos nuomonę dėl Europos Komisijos programai numatytų pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kitų dokumentų aktualumą Lietuvai, pasiūlė 15 Europos Sąjungos teisės aktų ir dokumentų priskirti labai aktualių ir aktualių Europos Sąjungos teisės aktų kategorijoms. Iš jų 8 – labai aktualūs ir 7 – aktualūs. Pagal Europos Sąjungos politikos kryptis keturi iš jų būtų solidarumo, dešimt iš saugumo ir vienas iš užsienio politikos. Svarstydamas šį klausimą, komitetas atkreipė dėmesį į strateginius Europos Sąjungos politikos tikslus, ypač atsižvelgiant į 2004 metų pabaigoje priimtą Hagos programą dėl laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimo Europos Sąjungoje, dabartinės politikos tendencijas bei Europos poziciją dėl globalizacijos pateiktų iššūkių, taip pat Lietuvos prioritetus, atsižvelgiant į Vyriausybės programą, Valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir kitus strateginius ir programinius dokumentus.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto veiklos kryptys yra valstybinės teisinės sistemos bei politikos formavimas, teisėtumo įgyvendinimas ir teisėtvarkos stiprinimas, nusikalstamumo kontrolė bei teisėsaugos institucijos veiklos parlamentinė kontrolė. Todėl ypatingą dėmesį komitetas atkreipė į kovą su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu. Keturias šios srities Europos Sąjungos iniciatyvas komitetas siūlo pripažinti labai aktualiomis. Pažymėtina, kad šioms problemoms spręsti būtinas kompleksinis strateginis ir bendras požiūris į problemą. Ne tik būtina stiprinti papildomas priemones egzistuojančiam civilinės apsaugos ir padalinių valdymui, kitaip sakant, steigti tinklą, kuris leistų valstybėms narėms greičiau sulaukti kaimyninių valstybių narių pagalbos teroristinio išpuolio metu. Būtina kovoti ne tik su pasekmėmis, bet ir su priežastimis dedant pakankamas pastangas, kad visuomenėje sumažėtų radikalizmas, nepakantumas, bei stengtis įgyvendinti viešo ir privataus sektoriaus partnerystę kovai su nusikalstamumu ir terorizmu. Kaip vienos iš svarbiausių priemonių galėtų būti laikomi ir svarbios informacijos bei gerosios patirties mainai, didinamas teisminių ir policijos įstaigų bendradarbiavimas. Pasakytina, kad terorizmo grėsmė yra glaudžiai susijusi su organizuotu nusikalstamumu. Todėl kovojant su pastaruoju galima gana efektyviai spręsti terorizmo prevencijos, ypač terorizmo finansavimo užkirtimo klausimus.
Kita svarbi sritis – Europos Sąjungos išorinių sienų apsauga. Viena vertus, užtikrinant efektyvią sienų apsaugą, galima pasiekti teigiamų poslinkių kovoje su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir nelegalia emigracija. Kita vertus, Lietuvai tai yra labai aktualu vien dėl to, kad didelė dalis mūsų valstybės sienos yra išorinė Europos Sąjungos siena. Šiuo atveju būtini bendri veiksmai ir bendri griežti standartai. Priemonės, skirtos padėti valstybėms narėms, turinčioms išorines sienas, turėtų būti reglamentuojamos Europos Sąjungos lygmeniu. O efektyvią kontrolę turėtų užtikrinti tinkamas teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas bei atnaujintas vizų politikos ir muitinių priemonių ACQUIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Sabatauskui už nuomonę. Kviečiu į tribūną Užsienio reikalų komiteto nuomonę pristatyti Seimo narį A.Paleckį. Prašom. Ruošiasi Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
A.PALECKIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Gerbiamieji kolegos, šiandien išsiplėtusi Europos Sąjunga išsikėlė daug ambicingų uždavinių: Europos Sąjungos konkurencingumo ir subalansuotos plėtros uždaviniai; sustiprintas Europos Sąjungos vaidmuo globalioje arenoje ir tarptautinėse organizacijose: efektyvi bendrosios saugumo ir gynybos politika bei atsakas į naujus globalinius iššūkius tarptautiniam ir kiekvieno Europos Sąjungos piliečio saugumui; Konstitucijos likimas; biudžetas; tolesnė plėtra, kartu ir demokratinių vertybių plėtra. Lietuva pritaria šiems uždaviniams ir aktyviai dalyvauja jų sprendimo procese. Negalime leisti, kad trumpas atokvėpis virstų ilgalaike stagnacija. Atsižvelgdami į tai, remiame Europos Komisijos Teisėkūros ir darbo programą 2006 metams, kuri yra paremta teisėkūros kokybinio pagerinimo principu.
Užsienio reikalų komiteto kompetencijai tenka 27 Komisijos 2006 metų Teisėkūros ir darbo programoje suplanuoti dokumentai arba jų paketai. Didžiausią prioritetą Užsienio reikalų komitetas skiria dešimčiai pasiūlymų kaip labai aktualių. Aktualiais įvardyti trylika pasiūlymų. Aktualumo Lietuvai dydį vertinome atsižvelgdami į pateiktus specializuotų komitetų prioritetus pagal Seimo statuto 180 straipsnio 4 dalyje numatytą tvarką. Taip pat atsižvelgėme į dokumentus, nustatančius Lietuvos užsienio ir saugumo politikos kryptis, tikslus ir uždavinius.
Strateginėse komisijos darbo programos kryptyse, išorinių santykių ir bendrosios užsienio ir saugumo politikos srityje Lietuvai ypač aktualūs šie klausimai: sėkmingas ir efektyvus Europos kaimynystės politikos įgyvendinimas Ukrainos, Moldovos ir Pietų Kaukazo atžvilgiu. Esame įsitikinę, kad efektyvi kaimynystės politika yra galima tik skiriant subalansuotą dėmesį rytinei ir pietinei dimensijoms. Be to, turi būti ieškoma lanksčių ir efektyvių būdų toliau remti Baltarusijos pilietinę visuomenę ir demokratizaciją. Plėtra yra vienas iš svarbiausių prioritetų ateinančiais metais. Siekiame, kad plėtros procesas vyktų sklandžiai ir atsižvelgiant į atitikti narystės kriterijams.
Energetikos išteklių, tiekimo, saugumo ir diversifikacijos užtikrinimas yra kitas labai svarbus prioritetas. Neseniai matėme pavyzdį, kai ne viskas vyksta taip, kaip norėtųsi. Seimas rezoliucijoje yra išreiškęs savo požiūrį į šiuos įvykius ir siekia, kad energetikos politika būtų vienoda ir solidari su mažiau palankioje situacijoje esančiomis šalimis narėmis. Šiuo aspektu labai svarbus tolesnis Europos Sąjungos ir Rusijos energetinis dialogas ir dalyvavimas jame. Remdamiesi Šiaurės dimensija, taip pat galime pasiekti rezultatų.
Manome, kad žmogaus teisių klausimai neturi būti užgožti pragmatinių, ekonominių Europos Sąjungos interesų, atvirkščiai, jie ir toliau turi būti integruojami į Europos Sąjungos santykius su trečiosiomis šalimis. Išorinių sienų saugumas ir efektyvus migracijos srautų valdymas atitinka Lietuvos interesą sustiprinti Rytinės Europos Sąjungos išorinės sienos saugumą ir nepralaidumą nelegaliai migracijai. Komisijos planuojami siūlymai kovos su terorizmu ir nusiginklavimo srityse atitinka Lietuvos interesą tęsti aktyvų tarptautinį bendradarbiavimą kovoti su terorizmu ir skatinti trečiųjų šalių bendradarbiavimą šiuo klausimu. Lietuva siekia sustiprinti savo pozicijas regione nusiginklavimo klausimais ir aktyviai propaguoti humanitarinės teisės principų laikymąsi tarptautiniu lygiu.
Atkreipiame dėmesį į Europos Sąjungos plėtros pagalbos politiką. Nors Lietuvai tai gana nauja sritis, kiekvienais metais šis klausimas tampa vis aktualesnis, o Lietuva imasi vis didesnių įsipareigojimų. Esame suinteresuoti, kad Europos Sąjunga turėtų stiprų ir bendrą balsą saugumo, stabilumo ir demokratijos klausimais pasaulyje ir kad tame bendrame balse Lietuvos balsas skambėtų užtikrintai, o jos interesams būtų tinkamai atstovaujama. Mums yra svarbu, kad Europos Sąjungos išorinių santykių srityje būtų toliau siekiama darnumo ir Europos Sąjungos bei atskirų šalių narių politikų suderinamumo. Ir toliau sieksime, kad tarpparlamentiniuose forumuose Lietuvos balsui būtų deramai atstovaujama ir jis būtų išgirstas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojam už nuomonę gerbiamajam Seimo nariui A.Paleckiui. Kviečiu į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką gerbiamąjį Seimo narį S.Mikelį. Ir komiteto nuomonės išsakytos, lieka, matyt, B.Vėsaitė, kuri išsakys savo nuomonę. (Balsas salėje) Frakcijos nuomonę. Gerai. Prašom.
S.MIKELIS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, svarstydamas 2006 metų Europos Komisijos Teisėkūros ir darbų programą pagal komitetui priskirtas veiklos kryptis ir atsižvelgdamas į programoje numatytą pasiūlymą priimti Europos Sąjungos teisės aktų aktualumą Lietuvai, nusprendė priskirti aktualių teisės aktų kategorijai Komisijos siūlomą komunikatą dėl elektroninės Vyriausybės, kuriuo siūlomas 2006–2010 metų veiksmų planas, siekiant pagerinti valstybinių institucijų, piliečių ir verslo sąveiką. Kitas komunikatas, kurį komitetas priskyrė aktualių kategorijai – dėl Europos Sąjungos piliečių, gyvenančių valstybėje narėje ir nesančių šios valstybės narės piliečiais, balsavimo ir dalyvavimo rinkimuose į Europos Parlamentą, kuriuo, siekiant išvengti dvigubo balsavimo į Europos Parlamentą rinkimų metu, numatoma siūlyti informacijos apsikeitimo sistemą dėl piliečių, gyvenančių valstybėje narėje ir nesančių šios valstybės narės piliečiais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojam gerbiamajam S.Mikeliui už nuomonę. Kviečiu į tribūną pristatyti Socialdemokratų frakcijos nuomonę Seimo narę gerbiamąją B.Vėsaitę. Ruošiasi Europos reikalų komitetas. Bus baigiamasis žodis.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jeigu iki tikrosios narystės Europos Sąjungoje mes sėdėjome Briuselio koridoriuose ir kantriai laukėme, ką už mus nuspręs valstybės narės, tai šiandien mes patys sudarinėjame 2006 m. europinę darbotvarkę. Norėčiau išskirti iš keturių programos dalių vieną, sakyčiau, pagrindinę dalį, tai yra saugumą. Šiandien mes priimame tai tarsi Dievo duotą, tarsi savaime suprantamą dalyką, bet už tai mes turime būti dėkingi Europos Sąjungai. Kad nekyla karų Europoje, mes turime būti dėkingi Europos Sąjungai, kur yra derinami ekonominiai interesai.
Kalbant apie užsienio politiką mes turime naujuosius, bet iš tikrųjų senuosius kaimynus ir pagrindinį dėmesį reikėtų skirti tokiems gigantams kaip Ukrainai, netgi mūsų artimai kaimynei Baltarusijai, kuri ekonominiu požiūriu mums gali būti labai naudinga.
Kalbant apie Lisabonos strategiją, be abejo, šiandien yra Europos krizė nekalbant apie naująsias šalis ir kai kurias ne euro zonos šalis. Iš tikrųjų daug dėmesio turi būti skiriama konkurencingumui. Verslai išsikelia į Kiniją, į Indiją ir paslaugų direktyva, jeigu mes, naujosios šalys narės, kaip nors nepaspausime, tos paslaugos, kurios gali palikti Europą, tikrai tą ir padarys.
Konkurencingumas gali būti pasiekiamas tiktai per mokslinius tyrimus, inovacijas ir diegimą į gamybą. Šiandien mes esame pasmerkti pažangai ir kito kelio Lietuva, ko gero, ir neturi. Tačiau konkurencija Lisabonos strategijoje labai tampriai siejama su socialiniu atsakingumu. Daugelis iš mūsų, ypač opozicija, mano, kad liberalizacija tai yra rojus. Visi mes norime ten patekti, tik ne dabar. Šiandien kapitalas globalizuotas, intelektinė nuosavybė apsaugota, bet ar mūsų darbininkai laisvi ir apsaugoti? Iš tikrųjų ne.
Taigi kalbant apie darbo laiko direktyvą, tai yra vienas iš prioritetų, nes šiandien, kai mes neturime stiprių profesinių sąjungų, kurios galėtų pakovoti už savo darbininkus, darbo laiko direktyva iš tiesų bent jau mūsų šaliai yra nepaprastai svarbi.
Mes kalbame apie mokymąsi visą gyvenimą. Tai iš tikrųjų yra prioritetas. Bet ar visi mūsų piliečiai gali mokytis visą gyvenimą? Aš gavau laišką iš darželio auklėtojos, kuri sako, kad jai mokslas per metus kainuoja 2,5 tūkst., taigi deklaracija yra viena, o iš tikrųjų galimybės yra kita. Taigi ir Lietuvai reikia pasistengti, kad kiekvienas jos narys, kiekvienas pilietis galėtų mokytis visą gyvenimą ir jam būtų suteikta šita teisė.
Aišku, būdama feministė, aš negaliu nepaminėti moterų ir vyrų teisių sulyginimo plano, ir labai džiaugiuosi, kad Vyriausybė jį įtraukė į darbotvarkę. Aišku, planus galima rašyti, bet, tarkim, kai mes pateikiame Rinkimų įstatymo pataisą dėl moterų lygiateisio dalyvavimo, tai šitam Seimas irgi nėra labai palankus ir faktiškai klausimas išbraukiamas, neįtraukiamas netgi į darbotvarkę, net pasakoma, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Tačiau aš turiu Europos Tarybos rezoliuciją, kurioje sakoma, kad tai yra laikina priemonė, ir ji jokiu būdu negali prieštarauti Konstitucijai.
Taigi, kadangi jau visi esate išvargę nuo svarstymų, noriu pasakyti, kad Socialdemokratų frakcija pritaria Vyriausybės patvirtintai Teisėkūros programai ir darbo planui bei pakoreguotam Europos reikalų komiteto darbo planui. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju už tokią aktyvią ir gerą nuomonę, nors Seimo nario J.Veselkos mimika rodo nepasitenkinimą, bet aš manau, kad tai juokai.
Kviečiu pristatyti Europos reikalų komiteto nuomonę ir kartu Seimo nutarimo projektą dėl 2006 m. Europos Komisijos teisėkūros ir darbo programos Seimo vicepirmininką, Europos reikalų komiteto pirmininką V.Gedvilą. Ir sudėti šiandien taškus šiuo klausimu.
V.GEDVILAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Šiandienos diskusija, kaip minėjo Seimo Pirmininkas ir daugelis prieš tai kalbėjusių, yra svarbios europinės iniciatyvos dalis. Dar konvento dėl Europos ateities metu du Nyderlandų parlamentarai (…) ir (…) pasiūlė apsvarstyti galimybę visų Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniuose parlamentuose vienu metu surengti diskusiją dėl kitų metų Europos Komisijos teisėkūros ir darbų programos. Tai leistų visiems parlamentarams, ne tik dirbantiems Europos reikalų komitetuose, susipažinti su bręstančiomis europinėmis iniciatyvomis. Lietuva nuosekliai rėmė šį pasiūlymą ir štai šiandien jį realizuojame. Tai pradžia, o pradžia niekada nebūna lengva. Džiaugiuosi Lietuvos Respublikos Seimu, kad tokios diskusijos vyksta. Nelikome nuošalyje ir dar kartą parodėme, kad esame aktyvūs Europos Sąjungos teisėkūros proceso nariai. Nuo šių metų lapkričio 16 d., kai bendrame Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto posėdyje buvo pristatyta Europos Komisijos 2006 m. teisėkūros ir darbo programa, bendradarbiaudami su ministerijomis ir Vyriausybės įstaigomis, ją apsvarstėme visuose Seimo komitetuose. Iš Komisijoje įvardytų 97 pasiūlymų 38 komitetai išskyrė kaip labai aktualius Lietuvai ir 52 kaip aktualius. Džiaugiuosi, kad komitetai atsakingai atliko šį darbą ir įsigilino į kitais metais mūsų laukiančių europinių darbų apimtis ir esmę.
Norėčiau paminėti, kad vertindami Europos Komisijos 2005 m. teisėkūros ir darbo programą Seimo komitetai išskyrė 76 labai aktualius ir 80 aktualių pasiūlymų Lietuvai. Naudodamasis proga norėčiau padėkoti Seimo komitetams, kurie aktyviai svarstė Europos Sąjungos teisės aktų projektus ir kitus Europos Sąjungos dokumentus – Žaliąsias knygas, Komisijos komunikatus, Europos audito ataskaitas ir daugelį kitų dokumentų.
Vakar įvykusiame bendrame Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto posėdyje buvo apibendrintos visų Seimo komitetų išvados dėl Komisijos 2006 m. darbo programos. Komitetai taip pat pritarė jums teikiamo Seimo nutarimo projektui, kuriuo siūlome patvirtinti Seimo prioritetus pagal Europos Komisijos 2006 m. teisėkūros ir darbo programą.
Prašau jūsų pritarti nutarimo projektui, kuriame rekomenduojame visoms už Lietuvos Respublikos pozicijų dėl europinių pasiūlymų rengimą ir derinimą atsakingoms institucijoms, įskaitant Seimo komitetus, komisijas bei frakcijas, aktyviai bendradarbiauti siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą Lietuvos interesams Europos Sąjungos institucijose bei Europos Sąjungos solidarumo ir sanglaudos stiprinimą. Noriu pasakyti, kad nutarimo projektą jūs visi turite, ir kviečiu visus palaikyti visų komitetų, ne tik specializuotų komitetų, bet Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto, nuomonę. Visi prieš tai kalbėjusieji labai aktyviai dalyvavo diskusijose, buvo išsakyta daug nuomonių, labai plačiai kalbėta, džiaugiuosi, kad komitetai tikrai labai nuoširdžiai pažiūrėjo į šią veiklą ir pasiūlė labai konstruktyvių pasiūlymų. Noriu visų paprašyti pritarti šiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui, klausimų nėra. Už, prieš kalbančių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Kviečiate balsuoti, taip? Gerbiamieji, prašau pasiruošti balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Europos Komisijos 2006 metų Teisėkūros ir darbo programos“ projekto. Prašau balsuoti. Kas už? Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Už – 62, prieš – 2, susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo. Kalbėti diskusijose užsirašė du Seimo nariai. Jų nėra? Yra. Pirmasis kviečiamas Seimo narys gerbiamasis J.Veselka. Prašau. Iki 5 min., gerbiamasis Juliau.
J.VESELKA (LDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau vis dėlto reaguoti į paskutinę B.Vėsaitės kalbą ir pakviesti: gerbiamieji vyrai, nenusileiskite feministėms. Mus pavers moterimis ir paskui pačios feministės bus labiausiai nelaimingos moterys. Tai yra mano principinė nuostata ir prašau šią nuostatą įrašyti į Teisėkūros programą ir rimtai apsvarstyti Europos Parlamente. (Replika iš salės: „Išnešti į Europą“.) Atsiprašau, išnešti į Europą.
Dabar keletas kitų pastabų. Kova su terorizmu – labai svarbi, aktuali problema. Bet man labai keistai atrodo, kad „terorizmo“ sąvoka dažnai suprantama kaip religijų kova, kaip socialinio teisingumo siekis, kaip nenoras dalyvauti kitų šalių okupacijoje. Tolesnė mano išvada. Štai Lietuvos Respublikos Prezidentas, dalyvaudamas tarptautiniuose pasitarimuose, sako: Baltarusija yra valstybė, iš kurios aš galiu laukti visokių netikėtumų. Ta prasme, kad gali paskelbti karą ir užimti Lietuvą.
Dabar logiškai aš mąstau. Baltarusija nuo 1990 m. nedalyvavo jokiuose kariniuose konfliktuose, nedalyvavo užkariaujant kokias nors kitas valstybes. Lietuva visada pagal Jungtinių Amerikos Valstijų mostą dalyvavo Jugoslavijos, Irako, Afganistano karuose. Man pagal Prezidento Valdo Adamkaus filosofiją atrodo, kad Lietuva ruošiasi užkariauti Baltarusiją, jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos duos tokią komandą. (Replika iš salės: „Nesąmonės“.) Kas čia sako nesąmonės? Gerbiamasis tarybini generalini prokurore, prašau nutilti ir leisti man demokratinėje valstybėje pasakyti savo nuomonę. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Iki 5 minučių.
J.VESELKA. Lietuva dalyvavo ir dalyvauja Jugoslaviją naikinant, Afganistano kare, Irako kare. Todėl pirmiausia Lietuva turi prisiimti įsipareigojimą nedalyvauti jokiuose kitų valstybių užkariavimo karuose. Dabar dalyvavimas užkariaujant kitas valstybes rodo viena. Kadangi Šiaurės Korėja, kur yra didelė diktatūra, turi branduolinių raketų ir atominį ginklą, Jungtinės Amerikos Valstijos, taip pat ir Lietuva, kaip jų satelitas, bijo užpulti Korėją. Jeigu Irakas būtų turėjęs branduolinį ginklą ir raketų, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos dalyvavimas Irako kare būtų neužtikrintas.
Todėl klausimas: kodėl Lietuva, norėdama iš Europos Sąjungos biudžeto pinigų, tampa proamerikietiškos politikos vasalė? Ir Seimo nariai turi atsakyti į šį klausimą. Kodėl Europos Sąjunga šiandien mums nori sumažinti 10% finansavimą? Todėl, kad Lietuvos politika pagrįsta labai neigiamu principu: bandyti gauti iš Europos Sąjungos biudžeto kuo daugiau pinigų, o tarnauti Jungtinių Amerikos Valstijų politikai. Jūs pasakykite, ar taip yra kokioje nors kitoje valstybėje. Norite gauti pinigų iš vienos struktūros, o tarnauti kitai struktūrai.
Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia suvokite demokratijos esmę, būkite laisvi nepriklausomos valstybės atstovai ir nedalyvaukite įvairiuose nusikaltimuose pasaulinėje politikoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už tokią nuomonę. Kviečiu į tribūną Seimo narį gerbiamąjį E.Klumbį. (Replika iš salės: „Aš negirdėjau tokių pataikūnų kaip jūs“.) Iki 5 minučių.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien mūsų darbotvarkėje parašyta, kad vyksta diskusija dėl Europos teisėkūros dalykų. Tačiau aš retoriškai klausiu, ar šiandien buvo kokia nors diskusija čia, Seime? Jokios diskusijos nebuvo. Nebuvo jokių ginčų. Vienas J.Veselka dabar išreiškė nuomonę, kuri jau sukėlė tam tikrą reakciją. Gal aš dabar pakalbėsiu. Diskusijoje dalyvavo vienintelė gražiosios lyties atstovė gerbiamoji B.Vėsaitė. O tai, kad kalbėjo premjeras, kad kalbėjo kiti, tai nėra diskusija, tai yra įprastos formalios kalbos. Bet ši diskusija atkreipia dėmesį į tai, koks pas mus, norėčiau pasakyti, svarbus moterų vaidmuo. Juk 100% diskutantų buvo moterys. Aš manau, kad esant šiai situacijai kalbėti, kad moterys Seime ignoruojamos, yra neteisybė.
Dabar noriu pasakyti, truputį buvo užsiminta, kad liberalizaciją propaguoja ir proteguoja daugiausiai opozicija. Nieko panašaus. Būtent opozicija, vadovaujama socdemų, ir realizuoja liberalizaciją Lietuvoje. Juk nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje, tą patys valdantieji sako, nėra tokios mažos biudžeto lėšų perskirstymo dalies. Kas tai yra? Tai yra grynas liberalizmas. Manau, tokių dalykų mes tikrai surastume kur kas daugiau.
Dabar dėl Teisėkūros programos. Aš ją įvertinčiau labai paprastai – tai yra „neosojūzo“ kūrimo ant sugriuvusių pamatų programa. Programa kuriama, nes iš tikrųjų Europos Sąjunga nežino, kas ji tokia yra. Po nepavykusio referendumo Prancūzijoje, nepavykusio referendumo Olandijoje ir to, kas dabar vyksta su Europos Sąjungos biudžetu, kai iš tikrųjų vyksta naujųjų narių iliuzijų griovimas… Juk mes sakėme – negali egzistuoti tokia sąjunga, į kurią tu įdėsi mažiau, o gausi daugiau. Ji anksčiau ar vėliau turi sugriūti. Štai ji ir pradeda griūti, nes nėra pinigų ir tų pinigų daugiau nebus. Mes turime suvokti šią realybę.
Mes kalbame apie teisėkūrą. O šiandien yra simboliška, kad šiandien Europos Parlamente svarstomas totalinio (…) dokumentas. Jeigu bus priimtas, aš manau, ir mes labai sėkmingai čia, Lietuvoje, būsim priversti gyventi pagal 2005 m. teisėkūros dokumentą.
Baigdamas noriu pasakyti. Dabar vyksta diskusijos, tai irgi, beje, yra teisėkūros dalis. Diskusijos klausymai susiję su euro įvedimu Lietuvoje. Visiems akivaizdu, kad mūsų Stojimo Europos sutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Visi nori kažkaip išsukti, kaip bus su tuo euru, o išsukti nepavyksta, nes mums sąlygas jau kelia Europos bankas, jis labai griežtai nustato ir nusako savo poziciją. Man iš tikrųjų bus labai įdomu pažiūrėti, kaip šis Seimas šioje salėje išprievartaus Lietuvos Respublikos Konstituciją.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę gerbiamajam E.Klumbiui. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) Negalima. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti po svarstymo dėl Seimo nutarimo „Dėl Europos Komisijos 2006 metų Teisėkūros ir darbo programos“. Prašom balsuoti, kas už, kas prieš.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Už – 57, prieš – 2, susilaikė 11. Pritarta po svarstymo.
Turiu pranešti gerbiamajam Seimui, kad yra gautas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko A.Paulausko pasiūlymas, remiantis Statuto 164 straipsniu, šį nutarimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Yra pasiūlymas priimti šį nutarimą. Ar yra priešingų nuomonių? Nėra. Ar galime pastraipsniui? Galime.
1 straipsnis. Ar yra prieštaraujančių? Nėra. Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Pritarta.
Pasiruoškime balsuoti už visą projektą. Balsuojame.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Už – 62, prieš – 2, susilaikė 6. Ši Seimo nutarimą skelbiu priimtą.
Gerbiamasis Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas paprašė pristatyti ne eilės tvarka kitos savaitės darbotvarkę. Kviečiu į tribūną. Toliau bus projektas Nr.XP- 957.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, pirmiausia noriu pranešti, kad iki Kalėdų mums liko penkios posėdžių dienos. Galimas dalykas, kad Seimo valdybai kils mintis dar kokį pusdienį paposėdžiauti, nes atsiliekame nagrinėdami kai kuriuos klausimus. Yra daug pateiktų tiek Vyriausybės, tiek Seimo narių projektų, kurių niekaip neišeina pateikti, vis kilnojame iš vienos dienos į kitą. Bet oficialiai penkios posėdžių dienos, vadinasi, gali būti 9 posėdžiai. Taip galima skaičiuoti.
O kitą savaitę posėdžiai yra 13 ir 15 dienomis. Ir 13 dienos posėdis prasideda nuo labai svarbios ceremonijos, kuri turi juridinę galią, tai yra naujo Seimo nario, tiksliau, naujos Seimo narės, prisaikdinimo. Iš kitų klausimų išskirčiau Seimo statuto pataisas. Kaip tik jos susijusios su mūsų visų čia esančių ar nesančių Seimo narių gyvenimu, poilsiu ir visokiais kitokiais reikalais. Grupė įstatymų projektų, taisančių, tikimės, o ne gadinančių Valstybės tarnybos įstatymą. Antradienį po pietų Konstitucijos pataisų paketo pateikimas, keletas eurointegracinių klausimų. Kadangi atsirado nauja Seimo narė ir mūsų vėl 141, reikės šiek tiek patikslinti komitetų sudėtį ir skaičių komitetų narių, esančių atitinkamame komitete, ir personalinę sudėtį.
Ir 15 dieną, tai yra ketvirtadienį, vakarinis posėdis atitenka opozicinėms frakcijoms, tai yra, jeigu neklystu, konservatoriams ir liberaldemokratams. Seniūnų sueiga aprobavo.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Č.Juršėnui, jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamasis Seimo narys A.Endzinas. Prašom.
A.ENDZINAS (LF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, iš tikrųjų peržiūrėjau atidžiai naujos savaitės darbotvarkę ir pasigedau ten vieno labai svarbaus klausimo. Praeitą darbo savaitę buvo išbrauktas, nepelnytai buvo išbrauktas, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas. Buvo pripažinta, kad jis lyg ir atsiduoda korupcija. Tuo tarpu yra gautas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atsakymas (cituoju): „Atlikę minėto teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, pastabų ir pasiūlymų neturime“.
Č.JURŠĖNAS. Labai gerai…
A.ENDZINAS. Tai siūlyčiau šį labai svarbų klausimą įtraukti į darbotvarkę, jeigu reikia, tą pusdienį prisidėsime ir padirbėsime.
Č.JURŠĖNAS. Sutinku, tik jūs man priminkite numerį, jeigu ten yra užrašyta, kad būtų lengviau tvarkyti.
A.ENDZINAS. Minutėlę, tuoj pat pasakysiu, tai projektas Nr.XP-651, antrasis variantas.
Č.JURŠĖNAS. Nr.XP-651, gerai. Dėl jo iš tikro buvo kalbėta, buvo abejonių, bet jeigu yra atitinkama STT išvada, tada abejonės atkrenta.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, mes šiandien kalbėjome dėl Tautinių mažumų įstatymo. Mes šiandien įregistravome, kad tas įstatymas būtų pratęstas, nes sausio 1 d. baigiasi jo galiojimas. Kad naują įstatymą priimtume, mes sugaišime bent tris keturias valandas, yra 9 straipsniai ir 50 pataisų. Jeigu galima, ar šią savaitę, ar bent jau kitą būtinai įtraukite. Būtina priimti, nes nuo sausio 1 d. tas įstatymas nustos galioti ir atsidursime idiotiškoje pozicijoje.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū, kad jūs man priminėte, apie tai mes iš tikro kalbėjomės, jeigu reikia, aš pats pasiryžęs tą vieną eilutę surašyti, o kitą savaitę mes galime ir apsvarstyti, ir priimti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų klausia Seimo narys E.Klumbys.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, vis dėlto kitą savaitę yra labai svarbus klausimas, kuris jau gerą mėnesį yra vienaip ar kitaip analizuojamas, tai yra dėl laikinųjų komisijų sudarymo, Seimo kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Jūs jį esate numatę po pietų. Ar nebūtų tikslinga, nes tai gana svarbus klausimas, kad jis būtų perkeltas į antradienio rytinį posėdį?
Č.JURŠĖNAS. Mano nuomone, visi klausimai yra svarbūs, ypač Statutas.
E.KLUMBYS. Tai po Statuto labai logiška, nes tai su Statutu yra susiję.
Č.JURŠĖNAS. Konstitucija irgi po pietų. Tada Konstituciją priešpiet reikia perkelti. Aš manau, palikime ramybėje. Ir ne mėnuo, kaip jūs sakote, o pateikimas tik 6 dieną buvo. Ar tai labai seniai?
E.KLUMBYS. Aš apie komisijas kalbu. Nuo spalio mėnesio.
Č.JURŠĖNAS. O mes visą gyvenimą kalbame apie komisijas, kol jas sudarinėjame.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti Seimo Pirmininko pavaduotojas gerbiamasis G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LF). Ačiū. Gerbiamasis Česlovai Juršėnai, matau darbotvarkės 2-2 klausimą, jis turbūt yra antradienio darbotvarkėje, tai yra kreipimasis į Konstitucinį Teismą su prašymu dėl (…) komisijų. Kaip jūs pats pakomentuotumėte tą faktą, kad jūs, šiandien nepritardamas, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas klausimas, surinkote 36 parašus, esate smaigaly to proceso? Štai darbotvarkėje tas klausimas. Kaip čia suderinti tas dvi skirtingas iniciatyvas? …kad liktų.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Labai paprastai. Čia dialektiškas visko paaiškinimas. (Balsai salėje) Tuoj viską iš eilės pasakysiu. Kreipimasis grupės Seimo narių buvo pradėtas rengti prieš 10 dienų. Jis buvo rengiamas kruopščiai, ilgai, ginčijantis su teisininkais, ir išėjo ne pora pastraipų, o trys puslapiai. Kol jis buvo parengtas, paskui kol buvo surinkti parašai, ir Konstituciniam Teismui jis buvo įteiktas 6 dieną, t.y. užvakar. Kaip matote, jau labai seniai, palyginus su mūsų greitais darbo tempais.
Čia yra kitų kolegų iniciatyva, kuriai prieštarauti aš negaliu. Man atrodo, jos nereikia, bet kadangi yra tokia iniciatyva, tai ji yra ir darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.Sysas nori klausti? Gerbiamasis G.Mikolaitis. Prašom.
G.MIKOLAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, mes kalbėjome apie Žuvininkystės įstatymo pataisą. Ar nebūtų galima…
Č.JURŠĖNAS. Man atrodo, jos yra įrašytos, tiktai neperskaitėte iki galo darbotvarkės. Aš labai apgailestauju.
G.MIKOLAITIS. Atsiprašau. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti Audito komiteto pirmininkas gerbiamasis A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū vienam pirmininkui. Gerbiamasis pirmininke, toks svarbus klausimas kaip Seimo nutarimo naikinimas dėl celiuliozės gamyklos statybos, kuri yra svarbi, gal buvo du tokie projektai, tai „Mažeikių nafta“ ir celiuliozės fabriko statyba pripažinti valstybinės reikšmės objektais… Štai jis grūdamas kažkur į patį posėdžio galą, kai salė bus tuščia, gal bus 30 žmonių, ir t.t. Aš siūlyčiau perkelti į priekį, nes Seimas prieš trejus metus išreiškė valią, o dabar Vyriausybė sako Seimui – ša, o jūs grūdate į galą. Ar būtų galimybė tą projektą atkelti šiek tiek į ankstesnę darbotvarkę?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, jūs nesupratote… (Balsai salėje) Ar jau galiu kalbėti? Prašom.
A.SKARDŽIUS. Antrasis klausimas būtų dėl ypatingos skubos projekto, seniai apsvarstyto, jau trys savaitės yra svarstomas, tai Seimo nutarimas „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarybos“, jis yra rezervinis. Būtų gerai, kad jis būtų pagrindinėje darbotvarkėje. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Iš eilės paaiškinu. Gerbiamasis kolega jau tiek metų kartu su manimi ir nesuprato mano veikimo potekstės. Jeigu vakare, tai yra garantija, kad toks projektas pereis, nes lieka tiktai tamstos šalininkai, o oponentų nelieka. Čia dėl to taip padaryta.
Dėl klausimo apie tabaką, tai aš nesu girdėjęs, ar yra Vyriausybės išvada. (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau. Bet Seimo valdyba kreipėsi į Vyriausybę, ir elementarus mandagumas reikalauja, kad gautume tą atsakymą iš Vyriausybės. (Balsai salėje)
A.SKARDŽIUS. Ar galėčiau dėl labai svarbaus?.. Gerbiamasis pirmininke, atsiprašau. Tikrai gerbiu jūsų patirtį Seime, bet negirdėtas atvejis, kai Seimo valdyba tokiais keistais kreipimaisis Seimui primeta savo valią, tai yra dėl kreipimosi į Vyriausybę dėl išvadų. Aš nežinau, turbūt istorijoje bus pirmas atvejis…
Č.JURŠĖNAS. Matote, gerbiamasis kolega, istorijoje šis atvejis tikrai bus, nes projektas buvo antikonstitucinis. Pasiūlyta Vyriausybei naikinti įstaigą, kuri Vyriausybės įsteigta, remiantis įstatymu, o įstatymai nepakeisti. Kaip galima taip daryti? (Balsai salėje) Kaip Vyriausybė įstatymą pakeis, ką jūs šnekate, man net nepatogu viešai ginčytis. Viskas juk lieka stenogramoje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, jūs repliką ar dėl darbotvarkės? Prašom.
J.VESELKA (LDF). Aš tikrai palaikau šią darbotvarkę. Man labai keista, kad vieno iš svarbiausių komitetų pirmininkas nesupranta, jog Vyriausybė jokios iniciatyvos panaikinti šią struktūrą neišreiškė. Išreiškė Seimas, rodydamas absoliutų bejėgiškumą, nesiūlydamas pakeisti įstatymo, o prašo Vyriausybės duoti atsakymą to, ko Vyriausybė pati neprašo. Arba jūs Seimą įsivaizduojate kaip absoliutų impotentą, nesugebantį kurti įstatymų, ir užsimanėte kažką panaikinti, ko Vyriausybė visiškai nesvarstė. Todėl pritariu programai, kurią pateikė Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas.
PIRMININKAS. Ačiū visiems. Daugiau klausti nėra norinčių. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Balsuojame. Išgirdau žodį „balsuojam“. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti už Č.Juršėno pateiktą kitos savaitės darbotvarkę.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Už – 55, susilaikė 6, prieš nėra. Pritarta kitos savaitės darbotvarkei. Dėkoju.
Kadangi pranešėjo dėl Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekto nėra, toliau einame pagal darbotvarkę. Nutarimo projektas dėl principinės kariuomenės struktūros, taip sutrumpintai, registracijos Nr.XP-868. Jį ruošiasi pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Kviečiu į tribūną.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė nutarimo projektą ir jam pritarė. Yra vienas siūlymas.
PIRMININKAS. Kadangi diskutuoti užsirašė trys Seimo nariai, tai gerbiamasis A.Sadeckas gali užimti savo vietą. Kviečiu gerbiamąjį Seimo narį A.Kašėtą į tribūną diskutuoti. Nematau. Nėra. Kitas Seimo narys J.Veselka. Prašom į tribūną.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kelios pastabos dėl principinės kariuomenės struktūros. Pirmiausia, formuojant savo karinę struktūrą, reikia labai praktiškai įvertinti savo istorinę patirtį ir šiandieninę pasaulio patirtį karinėje srityje.
Kokia mūsų patirtis? Iki 1940 metų Lietuva labai daug lėšų skyrė krašto apsaugai, maždaug apie 35 % savo biudžeto, ir turėjo gana modernią kariuomenę. Pasirodo, visos lėšos buvo išleistos beveik veltui, ir visa ginkluotė atiteko TSRS, o kariuomenė neatliko savo pareigos. Dėl kariuomenės kaltės galima diskutuoti, bet priesaikos sulaužyti niekam nevalia.
Kitas istorinis etapas. Nuo 1944 metų iki maždaug 1956 metų Lietuvos miškuose su ginklu rankose žuvo apie 25 tūkst. jaunų Lietuvos vyrų. Irgi nebuvo laimėta. Štai 1990 metais Lietuva be ginklų, o dideliu Lietuvos žmonių susivienijimu atkūrė Lietuvos nepriklausomybę. Tai puikus istorinis patyrimas, kurio negalima nurašyti ir užmiršti. Tai XXI amžiuje turi būti ir liks pagrindinis nepriklausomybės garantas. Tautos vienybė ir socialinis teisingumas, nuolatinė pažanga ir gerovė – tik tai gali suvienyti tautą.
Dabar apibendrinkime neseniai įvykusius karus Afganistane, Jugoslavijoje, Irake ir t.t. Gana galingos šių valstybių armijos buvo labai greitai sunaikintos ir tapo bejėgės. Bet profesionalios Vakarų valstybių kariuomenės nieko negali padaryti partizaniniam pasipriešinimui. Tos profesionalios kariuomenės bus priverstos bėgti iš užkariautų valstybių, kaip bėgo iš Vietnamo, Laoso, Kambodžos ir t.t. Įvertinant šiuolaikines modernias karines technologijas, techniką, Lietuvos profesionali kariuomenė, jeigu sureikšmintume vieno procento tikimybę, kad mus kas nors XXI amžiuje norės užkariauti, bus sunaikinta. Tai pabrėžiu, Lietuvos profesionali kariuomenė pagal jūsų struktūrą, jeigu kas nors bandys užpulti, bus sunaikinta per 1 ar 3 valandas. Tautos vienybė yra esminis dalykas, garantuojantis nepriklausomybę, o kariuomenė yra tik pagalbinis, daugiau simbolinis veiksnys. Todėl pasiūlymas turi būti – ženkliai sumažinti kariuomenės skaičių, performuoti krašto apsaugos strategiją pereinant prie vadinamosios teritorinės gynybos. Kai karininkija tik vadovauja kiekvieno Lietuvos vyro apmokymams, o sukurti tą tautos vienybės principą, kai kiekvienas Lietuvos pilietis, ypač vyras, jaustų atsakomybę ir pareigą vykdyti Konstitucijos priesaiką ginti nepriklausomybę… Todėl manau, kad šita principinė struktūra daugiau tinka NATO struktūroms dalyvaujant kariniuose konfliktuose, o ne pačios Lietuvos nepriklausomybei garantuoti. Nepriklausomybės garantas yra tautos vienybė, kuri gali būti pasiekta pagal gerovės, socialinio teisingumo ir nedalyvavimo konfliktuose principus. Todėl, manau, šitą kariuomenės struktūrą iš esmės reikia peržiūrėti pereinant prie ne didesnės kaip 5 tūkst. vyrų profesionalios kariuomenės. Ačiū.
PIRMININKAS. Be moterų, supratome. Gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų dalyvauju turbūt penktą kartą svarstant principinę kariuomenės struktūrą. Kokias tendencijas aš pastebiu? Pastebiu tendencijas, kad principinė kariuomenės struktūra keičiasi žvaigždučių ant karininkų pečių didėjimo linkme. Ir yra kitas dalykas, ką atskleidė lėktuvas SU-27. Jis iš principo atskleidė, kad tai yra susiję ne tik su priešlėktuvine apsauga, tai yra susiję iš viso su valstybės apsauga. Kad mes, dabar perkėlę viską į NATO, laukiame atsakymų iš ten, o atsakymų iš ten nėra, lėktuvas, man atrodo, 50 min. blaškosi po Lietuvą, jokių sprendimų nėra, jis nukrenta. Jis galėjo per tą laiką nuskristi iki Briansko ar Smolensko, kol būtų susigaudę. Esmė yra visiškai kita. Reikia, ką užsiminė ir Julius, kalbėti apie ruošimąsi šalies viduje. Ką gali žinoti, ar koks girtas viršaitis, susirinkęs būrį vyrų, ateis iš Latvijos ar iš Lenkijos, ar iš Kaliningrado. Ir ar mes lauksime atsakymo iš NATO, ar mums reikia priešintis? Ar bus iš viso mokančių priešintis su dabar projektuojama kariuomenės struktūra? Todėl aš manau, kad iš tikrųjų reikia permąstyti visa tai, o tai, kas čia yra siūloma, aš manau, kad reiktų dar radikaliau, labiau padidinti generolų skaičių, padidinti pulkininkų skaičių, sumažinti eilinių skaičių. Iš tikrųjų dabar mūsų kariuomenės yra du pagrindiniai uždaviniai: vienas uždavinys važiuoti į karštus taškus ir tarnauti, antras dalykas – važiuoti į šiltas vietas Briuselyje ir kitas vietas, o ten reikia žvaigždučių. Jeigu mes eisime tokiu keliu, tikrai po 10 ar 15 metų, kam nors įsiveržus į Lietuvą, turbūt nebus kam pasipriešinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Yra dar vienas Seimo narys, kuris buvo užsirašęs prieš antradienį, – tai gerbiamasis R.Smetona. Kviečiu į tribūną išsakyti savo nuomonę.
R.SMETONA (MSG). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu kiek kitaip, nei girdėjome pasisakymus. Aš noriu paklausti, ar jums pakanka argumentų, ar jūs žinote, kodėl pagal svarstomą įstatymo projektą 2011 m. Lietuvos kariuomenėje turi būti 6 tūkst. 500 savanorių ir aktyviojo rezervo karių, o ne, pavyzdžiui, 1000 arba 10000? Kodėl privalomosios tarnybos karių turi būti iki 2 tūkst., o ne, pavyzdžiui, iki 200 arba iki 6000? Kaip ši kariuomenės struktūra atitinka numatomas ar prognozuojamas grėsmes mūsų valstybei, o ekspertai analitikai tai nustato?
Aš, kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, argumentų žinau gal šiek daugiau nei kitų komitetų nariai. Todėl ir manau, kad projekte pareikiami kai kurie ribiniai skaičiai turėtų būti kitokie. Arba vėl: kaip ši siūloma kariuomenės struktūra, pokyčiai… O numatomi pokyčiai – tai aktyviojo rezervo karių bei privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus ženklus mažinimas, jis prasidėjo 2001-2002 metais, ir tendencija ta kryptimi numatoma iki 2008 m., ir po to išlaikant iki 2011 m. ir t.t. Taigi kaip šie pokyčiai ir struktūra atitinka pagrindinius Lietuvos Respublikos teisės aktus? Leiskite keletą jų pacituoti, tuomet gal ir kolegos, kurie kalbėjo kitaip, pakeis savo nuomonę. Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnis: „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga“. Kiekvieno piliečio teisė ir pareiga. Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindai. Pirmoji citata: „Lietuvos gynybinė galia grindžiama piliečių pasirengimu ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui bei pilietinei gynybai“. Kita citata: „Valstybė nacionalinį saugumą užtikrina garantuodama pasirengimą besąlygiškai gynybai ir visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui agresijos atveju“. Kita citata: „Siekdama NATO sąjungininkų ir kitokios tarptautinės pagalbos gynybai, Lietuva ginasi ir priešinasi pati, nelaukdama, kada toji pagalba bus suteikta“.
Bene svarbiausias argumentas, kodėl turi būti pereinama prie profesinės karo tarnybos, mažinant arba visai atsisakant privalomosios karo tarnybos, tai NATO standartai ir reikalavimai. Vis kartojamas 5 straipsnis, nustatantis kolektyvinės gynybos principą. Tačiau yra ir šitos sutarties 3 straipsnis. Cituoju: „Kuo efektyviau siekdamos šios sutarties tikslų šalys, kartu ir kiekviena atskirai, nuolatinės ir veiksmingos saviugdos bei abipusės paramos priemonėmis palaikys ir plėtos individualų ir kolektyvinį pajėgumą pasipriešinti ginkluotam užpuolimui“. Palaikys ir plėtos ir individualų pajėgumą. Žinoma, kad kolektyviniam pajėgumui užtikrinti, bendram veikimui ir už Lietuvos ribų, aišku, pirmiausia skirta profesionalioji kariuomenė, kurios skaičiaus aš nesiūlau keisti. Tačiau individualiam šalies pajėgumui užtikrinti, įgyvendinant Konstitucijos nuostatą dėl piliečių teisės ir pareigos ginti savo valstybę, mes privalome parengti piliečius krašto gynybai, nustatyti pareigą, ir neišmokyti tą pareigą įgyvendinti tinkamai, aš manau, tai yra nusikalstama. Ir todėl manau, kad reikia keisti kai kuriuos ribinius nustatytus skaičius: nemažinti privalomosios karo tarnybos skaičiaus ir aktyviojo rezervo skaičiaus, o jį šiek tiek didinti, t.y. daugmaž atkurti 2002–2003 m. lygį, ką ir teikiu savo pasiūlymais. Juos, matyt, pristatysiu vėliau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rimantai, gal iš karto tada būtų galima… (Balsai salėje) Tada kviečiame gerbiamąjį A.Sadecką, o jūs pristatysite iš vietos. Kviečiu gerbiamąjį A.Sadecką į tribūną ir prašome gerbiamąjį R.Smetoną pristatyti nuomonę. Du pasiūlymus jis yra pateikęs. Abiejų komitetų nuomone, nebuvo pritarta. Prašau.
R.SMETONA. Dėkoju. Aš siūlau keisti principinę kariuomenės struktūrą, t.y. sustabdyti tą privalomosios pradinės tarnybos naikinimą. 2006 m. aš siūlau nedidelį pakeitimą, t.y. privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių padidinti tūkstančiu, kitas eilutes paliekant nepakeistas, ir tada bendras ribinis skaičius 2006 m. taip pat būtų tūkstančiu didesnis. Tada per ateinančius penkerius metus reikėtų palaipsniui didinti privalomosios karo tarnybos karių skaičių iki 6210 tūkst., karių savanorių ir aktyviojo rezervo –iki 10500. Bendras ribinis krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių skaičius būtų 25120, tiksliau, pasiektume maždaug tą 2002–2003 m. lygį, kuris, manau, ateityje turėtų toks ir laikytis.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Rimantui. Dėl komiteto nuomonės išklausymo aš jau pareiškiau. Manau, kad pagrįs gerbiamasis A.Sadeckas. Prašau.
A.SADECKAS. Nenorėčiau polemizuoti su kolega. Jis ką tik iš šios tribūnos aiškino, kad reikia labai tiksliai apskaičiuoti, ir tą padarė kariuomenė, kodėl tokie skaičiai. Jeigu kalbėtume apie tikslų skaičiavimą, tai, matyt, ir didinti reikėtų ne tūkstančiu, o 998 ar 1002. Tai būtų tikslūs skaičiai. Tačiau mes turime du priešingus siūlymus (antras bus gerbiamojo G.Steponavičius ir A.Kašėtos): vieno siūlymo esmė – didinti šauktinių skaičių, o kito siūlymo esmė yra kaip tik atsisakyti šauktinių ir pereiti prie profesionalios kariuomenės. Tai du kardinaliai priešingi pasiūlymai. Taigi paaiškinimas būtų paprastas. Man atrodo, aš atsakyčiau ir kolegoms E.Klumbiui ir J.Veselkai. Juk neišvažiuos visa Lietuvos kariuomenė tarnauti arba vykdyti tarptautinių misijų, ji liks ir Lietuvoje. Taigi kalbėti apie tai, kad niekas negins teritorijos, yra visiškai neteisinga. Gins tą teritoriją, kariuomenė bus čia, ji visa neišvažiuos. Tai vienas klausimas.
Antras klausimas. Niekas kategoriškai neneigia pareigos ginti tėvynę. Pareigą ginti tėvynę turi ne tik šauktiniai. Kiekvienas iš mūsų turi tą pareigą ir mes, kiekvienas būdamas savo vietoje, pagal savo galimybes tą darysime. Tačiau Lietuva, įstojusi į NATO, pereina prie kolektyvinės gynybos principų ir natūralu, kad mažėja šauktinių skaičius. Štai dėl to motyvo šauktinių skaičius nuolatos mažinamas. Todėl didinti šauktinių skaičių – tai prieštarauti visai gynybos politikos logikai. Paaiškinimas Konstitucijai nė kiek neprieštarauja. Kiekviena jūsų norma absoliučiai neprieštarauja.
PIRMININKAS. Dėkojam. Norėčiau paklausti…
A.SADECKAS. Todėl komitetas nagrinėjo tą siūlymą ir jam nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkojam. Norim paklausti gerbiamųjų Seimo narių A.Baranausko ir G.Steponavičiaus: jūs už visą ar dėl R.Smetonos pozicijos? Taip, abu. Gerai, ačiū. Tada, matyt, balsuosime.
A.SADECKAS. Ne, G.Steponavičius negali būti už visą, jis siūlymą pateikė.
PIRMININKAS. Ne, dėl G.Steponavičiaus mes dar prieisime. Dėl gerbiamojo R.Smetonos pirmo pasiūlymo kviečiu Seimą balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta R.Smetonos teikiamam 2 straipsnio 2 dalies pakeitimui? Dėl R.Smetonos nereikia jokių, dėl R.Smetonos viskas gerai. Balsuojame. Kas už tai, kad palaikote, nors komitetas buvo prieš, R.Smetonos pasiūlymą?
Už – 3, prieš – 16, susilaikė 32. Nepritarta.
Kviečiu gerbiamąjį R.Smetoną pristatyti antrą savo pasiūlymą dėl 3 straipsnio 2 dalies skaičių. (Balsai salėje) Ar jie susiję, ar nesusiję? Tas jūsų antras pasiūlymas dėl 2 straipsnio 3 dalies?
R.SMETONA. Dėl jo reikia atskirai balsuoti.
PIRMININKAS. Reikia. Gerbiamieji, tada vėlgi pasiruoškime. O komiteto nuomonė? (Balsai salėje)
A.SADECKAS. Pono R.Smetonos siūlymui buvo nepritarta, nes jie abu eina pagal skaičius. Tai jeigu vienam nepritarėm, atitinkamai ir kitiems, nes tai yra skaičių pakeitimas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Smetona, ar prašote Seimo balsuoti, ar sutinkate su komiteto nuomone?
R.SMETONA. Jeigu jūs pirma teikėte balsuoti dėl viso mano pasiūlymo, dėl abiejų straipsnių, tada nereikia balsuoti.
PIRMININKAS. Aš neturėjau teisės abiejų. Aš pateikiau jūsų vieną…
R.SMETONA. Dėl 2006 m., tai dabar balsuokime dėl 2011…
PIRMININKAS. Gerai, supratau. Tada kviečiu Seimą pritarti arba nepritarti R.Smetonos pasiūlymui dėl 3 straipsnio 2 dalies. Kviečiu balsuoti… (Balsai salėje) Balsuojam. Gerai, balsuojam. Seimo komiteto nuomonė yra nepritarti. (Balsai salėje)
Už – 2, prieš – 15, susilaikė 32. Nepritarta.
Yra gautas gerbiamųjų Seimo narių A.Kašėtos ir G.Steponavičiaus pasiūlymas šiam projektui. Bet aš taip suprantu, kad reikia 10 Seimo narių pritarimo. Ar yra? Pakelkim rankas? Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši. Nėra daugiau. Ačiū, nesvarstoma. (Balsai salėje)
Gerbiamasis E.Klumbys – dėl balsavimo motyvų.
E.KLUMBYS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. Dėl vedimo tvarkos.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, dabar jūs sakote, kad reikia surinkti 10 Seimo narių balsų. Bet prieš tai juk yra aiškiai pasakyta (Statuto 152 straipsnio 1 dalis): „Visas siūlomas įstatymo projekto pataisas, išbraukimus bei papildymus Prezidentas, Vyriausybė, Seimo narys turi įteikti Posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki posėdžio darbotvarkėje numatyto laiko“. Tvarka. Tas turi būti padaryta. Ir toliau yra labai aiškiai pasakyta (5 dalis): „Seimo narių pataisos ir papildymai, pateikti šio straipsnio 1 dalyje (tai, ką aš išvardijau) nustatyta tvarka, posėdžio pirmininko nėra teikiami svarstyti ir balsuoti, jeigu posėdžio metu posėdžio pirmininkui šiuos paskelbus, juos paremia mažiau kaip 10 Seimo narių“. Vadinasi, bet kokiu atveju būti 10 Seimo narių.
PIRMININKAS. Visų pirma šie pasiūlymai 10 Seimo narių nesurinko. Antras dalykas, 151 straipsnio 9 punktas kai ką sako… ir 10 punkte kai kas yra pasakyta kitaip, nei gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys motyvavo.
Gerbiamasis Seimo narys E.Masiulis – dėl balsavimo motyvų? Dėl vedimo tvarkos. Prašau.
E.MASIULIS (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tiesiog frakcijos vardu prašau, kad ne rankas kilnotume, nes pusė salės tiesiog net nesiklauso, ką jūs sakote, o kai įjungiat balsavimo aparatą, tai visi atsibunda. Taigi aš kviesčiau elektroniniu būdu patikrinti, ar Seime yra 10 narių, kurie remia.
PIRMININKAS. Aš manau, kad galime pritarti. Kas pritariat, kad būtų svarstomas gerbiamojo A.Kašėtos ir gerbiamojo G.Steponavičiaus pasiūlymas? Prašau balsuoti elektroniniu būdu. Kuriam komitetas, aišku, nepritaria. Kas pritaria, kad būtų svarstomas pasiūlymas, – už kas nepritaria – prieš. (Balsai salėje) Dar kartą sakau: komiteto nuomonė buvo prieš.
(Balsas iš salės: ‘‘Čia formalumas’’.) Tik aštuoni. Šis pasiūlymas nebus svarstomas. Ačiū. Nuomonių už nematau. Nuomonė prieš? Yra. Nuomonė už – gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius, nes šiandien jo gimtadienis, visi žinote, ne? Tik dabar jau kalbama dėl viso projekto.
A.KUBILIUS (TSF). Prieš pradedant kalbas apie projektą, aš suprantu, kad visi dar kažko tikisi iš manęs. (Balsai salėje) Ką darysi, laukim. Bet, kalbant rimtai apie projektą, aš manau, kad nepaisant visų gerbiamojo Juliaus, ar Egidijaus kalbų, kurias jau girdime penktus metus iš eilės, labai panašias, aš siūlau pritarti projektui.
Tik papildomai šalia to, aš noriu pasakyti, kad man, kaip Lietuvos Seimo nariui, jau ne pirmi metai esančiam Seime, šiek tiek gėda, kai mes svarstome kariuomenės principines schemas ir suprantame, kad Lietuvai tai tikrai yra reikalinga, kad reikia stiprinti mūsų nacionalinę gynybą (tas pats Rusijos naikintuvas, atskridęs čia, į Lietuvą, tai parodė), kad tikrai mes turime ką daryti ir Lietuvos viduje, taip pat stiprinti ir savo pajėgumą NATO organizacijoje, nes iš ten ateina didelė dalis mūsų stiprybės… Svarstome pačias įvairiausias schemas ir politiškai lyg ir suprantame mūsų gynybos poreikius, bet kai ateina klausimas apie pinigus, tai mūsų supratimas ir baigiasi. Kelinti metai iš eilės krašto apsaugai mes skiriame tik 1,27 ar kiek ten išeina nuo bendrojo vidaus produkto ir tai yra ryškiai mažiau, negu reikia, negu mūsų įsipareigojimai, negu NATO standartas. Iš to kyla visos mūsų problemos, kad Rusijos naikintuvai skraido virš Lietuvos, nes mūsų radarai yra 30 metų senumo ir neturime pinigų jiems pakeisti. Tai štai čia yra problema, kad mes žodžiais besirūpindami mūsų saugumu, kai ateina reikalas padaryti paprastą ir aiškų sprendimą ir skirti tam saugumui pinigų, kažkaip tuos savo žodžius užmirštame. Remdamas šį projektą ir principinę schemą, aš raginu ir opoziciją, ir valdančiąją daugumą bent jau per kitų metų biudžetų svarstymus prisiminti tai, ką mes kalbame apie nacionalinį saugumą ir paraginti Vyriausybę skirti pakankamai lėšų tam, kad tas saugumas būtų realus.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę už. Ir nuomonė prieš – Seimo vicepirmininkas G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LF). Ačiū. Aš suprantu, kad vien iš klausos ar tam skiriant 15 min. diskusija vargu ar gali būti dalykiška. Bet man išties labai smalsu matyti kolegas Seimo narius rimtu veidu svarstančius apie tai, kiek turi būti šauktinių, sumažinti juos tūkstančiu ar panašiai, kai nėra suvokiama, kad, pavyzdžiui, pagal statistiką šiandien to amžiaus iki 27 metų, kada gali būti pašaukti jauni žmonės, vienas iš penkiolikos eina tarnauti. Jūs man pasakykite, kokiais kriterijais remiantis, kokiais objektyviais, žmogiškais, normaliais kriterijais mes galima parinkti tuos žmones. Pažiūrėkite ir pasikalbėkite su medikais, su kiekviename savivaldybės skyriuje dirbančiais atrankos į privalomą karinę tarnybą šaukimą organizuojančiais pareigūnais. Jūs pamatysite, kokia yra paini biurokratinė ir korupcines landas kurianti sistema. Tai yra ne šiaip loterija, o dažniausiai, aš atsiprašau už tą negerą žodį, bet paprastai sugeba patekti nevykėliai, su prasčiausiu išsilavinimu, tie, kurie socialiai remtini, net be vidurinio išsilavinimo jauni žmonės. Taip. Jiems tai gal yra gera gyvenimo mokykla. Bet tai nieko neturi bendro su valstybės gynimo sistemos profesionalumu, nieko neturi bendro su platesniu parengimu. Šalia to egzistuoja daugybė kitų alternatyvių būdų, kaip žmones parengti. Ir ponas R.Smetona gerai kalbėjo apie didesnį rezervo ir savanorių tarnybos išplėtojimą. Ir šiuo atveju mes siūlome principinį sprendimą – atsisakyti tų 2000 privalomos karinės tarnybos šauktinių iki 2011 metų palaipsniui, aš pabrėžiu, atkreipiant dėmesį, kad iš 26 NATO valstybių narių per artimiausius trejus metus tik keturiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, liks šauktinių kariuomenės. Taigi, kolegos, aš siūlau principingai šį klausimą svarstyti, suvokti, kokia šiandien yra realybė, ir realiais būdais užtikrinti mūsų efektyvią krašto apsaugą. Todėl tokiam variantui aš ir raginu nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę prieš. Nuomonės išsakytos. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Negalime. Pasiruoškite, gerbiamasis Seime, balsuoti dėl Principinės kariuomenės struktūros 2006 metais ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo projekto, ar pritarti jam po svarstymo. Kviečiu balsuoti.
Už – 36, prieš – 6, susilaikė 9. Pritarta po svarstymo. Kada bus priėmimas, negaliu pasakyti, nežiūrėjau dar kitos savaitės darbotvarkės.
Kitas darbotvarkės rezervinis klausimas – Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-909. Pranešėjas – gerbiamasis Seimo narys J.Sabatauskas. G.Steponavičiui siūlau, jeigu reikia, dar jūs galite registruoti ir dėl kariuomenės iki priėmimo… Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiame įstatymo projekte numatyta patikslinti 16 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti, kad pensininkams, statutiniams pareigūnams, išėjusiems į pensiją ir neturintiems kitų pajamų, išskyrus pensiją, prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, skiriamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, iki jie įgis teisę gauti valstybinio socialinio draudimo pensiją. Na, o Vyriausybė įpareigojama iki 2007 m. sausio 1 dienos įgyvendinti pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo kitose veiklose srityse sistemos reglamentavimą. Kaip žinote, galiojančiame įstatyme numatyta, kad Vyriausybė iki 2006 metų sausio 1 d. įgyvendins tą sistemą, kurią aš minėjau, tačiau iki šio termino tai faktiškai buvo neįgyvendinta dėl didelio jos veikimo masto ir plataus institucijų bendradarbiavimo. Turiu pasakyti, kad, preliminariais paskaičiavimais, šią įstatymo pataisą įgyvendinti reikėtų apie 900 tūkst. litų. Seimui patvirtinus 2006 metų valstybės biudžetą, priedas turėtų būti mokamas iš pensijas mokančios institucijos biudžete patvirtintų asignavimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamasis A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, mano klausimas būtų toks. Kadangi mes komitete svarstėme ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai užtikrino, kad gruodžio 20 d. viskas bus „čiki čiki“, kaip sakoma liaudyje, viskam bus pasiruošta, tai, jūsų nuomone, kas yra geriau, ar priemoka prie bazinės pensijos dabartinė 200 litų, ar vis dėlto sistema, kuri leistų pareigūnams, kurie baigia tarnybą, jauni išeina į pensiją, turėti socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos ar profesinio orientavimo galimybę. Nes niekas nepasikeis ir po metų. Metus pinigų neskirsime, o po metų vėl kelsime tą pačią problemą. Taigi Vidaus reikalų ministerija sako, kad jie pasiruošę. Ir jūs teikiate tokį pasiūlymą, kuris atideda šios sistemos įgyvendinimą. Tai ką geriau pasirinkti?
J.SABATAUSKAS. Kiek aš žinau, kaip jūs sakėte, „čiki“ nėra. Ta sistema iš tikrųjų yra labiau vienkartinė, ji labiau padėtų pareigūnams apsispręsti, turėtų vienkartinį poveikį, apsispręsti priimant savarankiškus sprendimus pasirenkant naują profesiją, kita vertus, pareigūnų ji suvokiama kaip socialinė garantija. Jie tą priima kaip garantijų atėmimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori klausti Seimo narys gerbiamasis G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS (LF). Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanote, kad reikėtų pagreitinti, paraginti, kad Vyriausybė iš tiesų šį klausimą spręstų greičiau? Kiek atmintis leidžia prisiminti, jau nuo 1994 metų vis kalbama, kalbama ir nedaroma konkrečių sprendimų. Manau, gal užtektų ir pusės metų, nereikėtų metų, nes daugelis pareigūnų turbūt gali palikti darbą, jeigu nebus sutvarkyta ši sistema. Siūlyčiau pusę metų. Ačiū.
J.SABATAUSKAS. Ačiū už klausimą. Manau, priimant šį įstatymą būtų galima kreiptis protokoliniu nutarimu paraginti Vyriausybę pagreitinti procesą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti nori Seimo narys A.Sereika. Atsiprašau. J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pirmiausia niekaip negaliu sutikti su mūsų komiteto pirmininku kolega A.Sysu, kad viskas yra „čiki“ su ta programa. Pranešėjas teisus, toli gražu ne. Popieriuje ji yra parašyta, bet toliau popieriaus, ypač Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, ji nėra nuėjusi. Krašto apsaugos sistemoje daugiau ar mažiau reikalai yra sutvarkyti, KAM’as jau turi atitinkamą sutartį su Darbo biržos mokymo centrais ir t.t. Dėl vidaus reikalų, dėl policininkų iš tiesų yra labai didelių problemų.
Mano klausimas būtų, turint galvoje, kad nebūtų tikslinga atidėlioti programos pradžios, bet dėl 1 straipsnio visiškai pritariu, kad bazinės pensijos priedas privalo išlikti, nes mes dar niekas nesame matę, kaip ta programa veikia realiai. Popieriniu dalyku negalima pasitikėti, kad pritartume tam.
J.SABATAUSKAS. Dėl programos įgyvendinimo datos galbūt galima kalbėti, bet numatyti trumpesnį terminą, negu realiai įmanoma įgyvendinti, nežinau, ar verta, nes bet kokiu atveju Seimas galės pakeisti įgyvendinimo datą, jeigu bus visiškai tam pasiruošta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Primenu, tai buvo pateikimas. Gerbiamasis Seimo narys A.Sereika.
A.SEREIKA (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke, kad pastebėjote. Gerbiamasis kolega Juliau, iš tiesų jūsų siūlymą vertinu gana vienareikšmiškai kaip pataikavimą šiandienos situacijai. Pabandysiu pasakyti kodėl. Jeigu visi valstybės piliečiai gautų tokio dydžio pensijas, kokias gauna pareigūnai, tada suprasčiau ir nekelčiau problemos. Šiandien pareigūnai, pasakykime tiesiai, gauna gerokai didesnes pensijas. Vidurkis yra vos ne du kartus didesnis, o nemažai pareigūnų gauna po 1,5 tūkst. litų. Dabar mes jiems dar pridedame bazinės pensijos dydį. Ar ne geriau būtų, jūsų manymu, tą sumą, kuri bus skirta bazinės pensijos dydžiui, geriau skirti perkvalifikavimo programai, ir tokiu būdu spręsti? Nes šiuo metu to varianto, kurį jūs siūlote, aš niekaip kitaip, kaip tik pataikavimu bendrai situacijai, negaliu pavadinti. Tai – ne problemos sprendimas.
J.SABATAUSKAS. Iš tikrųjų problemos sprendimas turėtų būti kompleksinis, ne tiek sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas, kiek pritraukimas į vidaus reikalų sistemą ir kitas statutines organizacijas jaunų žmonių, jaunų specialistų, kurie baigė universitetus, ir, deja, neina dirbti. Neina dirbti dėl įvairių priežasčių, tarp jų ir dėl nepakankamai gerai apmokamų pareigybių. Specialistų trūksta, ypač turinčių teisinį universitetinį išsilavinimą, ypač vidaus reikalų sistemoje, ypač policijoje. Daug problemų yra. Jūs teisus, problemų yra, jas reikia spręsti. Tai vienas iš sprendimo būdų, kuris iš dalies padėtų laikinai išspręsti tą problemą, kad tie žmonės, kurie turi patirtį, kurie gali dirbti, neišeitų. Galiu paminėti pavyzdį, kad kitose valstybėse dirba sulaukę ne tik 40 metų, bet ir 50, ir 55, ir daugiau.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Turime nuomonių už ir nuomonių prieš. Pirmasis nuomonė už – gerbiamasis Seimo narys J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS. Ačiū. Mielieji kolegos, vienas paskutinių klausimų šiandien ir norėčiau paprašyti jūsų dėmesio. Apie ką čia kalbama? Kalbama apie 200 litų priedą prie pensijos, kurį gaus pareigūnai (ir gauna šiuo metu), išeisiantys į pensiją iki sausio 1 dienos, t.y. per šiuos metus. Kas taps pensininku po sausio 1 dienos, to priedo negaus. Tai, ką siūlo kolega Julius ir kam kviečiu pritarti, tai yra šią sausio 1 dienos datą panaikinti, kad ir vėliau išėję tą patį priedą prie pensijos gautų.
Kokia yra reali situacija? Policijoje – apie 800 laisvų etatų, apie 1,5 tūkst. policininkų gali išeiti į pensiją šiuo metu. Čia ne spaudimas, čia yra faktai. Jie faktiškai laukia, kokį sprendimą mes priimsime. Žinoma, dažnas jų pasistengs susitvarkyti dokumentus ir taps pensininku iki Naujųjų metų, kad vėliau galėtų gauti tuos 200 litų priedo. Kas patruliuos gatvėse, jeigu mes situacijos neištaisysime? Kolegos J.Sabatausko pasiūlymas ištaiso šią situaciją. Taip, anksčiau buvo manoma, kad Vyriausybė parengs policininkų ir karių perkvalifikavimo programą, ir ta programa tarsi bus kaip kompensacija jiems vietoj papildomos pensijos gavimo. Bet programa kol kas yra tik popieriuje, ji nėra veikianti. Mes nematome ir negalime pasakyti, ar ji bus efektyvi, ar ji tikrai bus naudinga tiems konkretiems žmonėms, kurie tą darbą dirba. Pagalvokime, apsispręskime, ir kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą, nes tai yra vienintelė galimybė šiandien šią situaciją išspręsti ir nesukelti iš tiesų rimtos krizės pirmiausia policininkų gretose po Naujųjų metų.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę už. Nuomonė prieš – Seimo narys gerbiamasis A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Pirmiausia norėčiau patikslinti. Turbūt iš jaudulio mano kolega Jonas sukeitė skaičius. Šiandien policijoje yra 1200 laisvų vietų, niekas ten neina, arba yra kitų priežasčių. Dabar toks sabotavimas su tais 800, kad tuoj išeis, tai prašom pasakyti, kas geriau – ar gauti vidutiniškai 2 tūkst. atlyginimą, ar 200 litų priedą? Niekas juk nevaro iš policijos. Yra pakankamai vietų, ir visi gali dirbti. Bet mes patys, kaip politikai, Seimo nariai, sukeliame nereikalingą ažiotažą.
Gerbiamieji kolegos, ši programa yra rengiama jau 11 metų. 11 metų! Ir jeigu norime nukelti metams, tai mes paprasčiausiai patys leidžiame pareigūnams, kurie gauna už tai atlyginimus, sėdi ministerijoje, nedirbti. Mes, užuot juos pabarę, leidžiame jiems toliau tą daryti ir nevykdyti savo įsipareigojimų.
Kitas labai svarbus faktas, apie ką niekas nekalba. Šiandien šią priemoką gauna 4 tūkst. pareigūnų. Negi jūs manote, kad 45 metų, net 40 metų vyras sėdi namie už 670 Lt pensiją plius 200 Lt priemoką ir niekur nedirba? O ši priemoka mokama tik tada, jeigu jis nedirba. Taigi mes skatiname dar ir tam tikrą mokesčių nemokėjimą. Verčiame žmones dirbti pagal svetimas knygutes, nes šiandien nedarbo lygis Lietuvoje 3 procentai. Ir sveikos rankos, žmogiškasis faktorius labai svarbus.
Taigi, kolegos, susimąstykime, ką mes darome. Nė viena kategorija žmonių Lietuvoje priedo prie pensijos negauna. Kodėl mes darome išimtis vienai kategorijai? Gerbiu liberalų nuostatą, bet ką pasakė mano kolega J.Čekuolis, niekaip su liberalia politika nesiejama. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Išreikšta viena nuomonė už, viena nuomonė prieš. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Negalime. Kviečiu balsuoti dėl nutarimo projekto Nr.XP-909, pritarimo jam po pateikimo.
Už – 35, prieš – 1, susilaikė 5. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi net trys: Biudžeto ir finansų komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 15 dieną. Repliką po balsavimo – gerbiamasis A.Sysas. Prašau.
A.SYSAS (LSDPF). Kadangi tai yra Seimo nario projektas, aš prašau, kad būtų Vyriausybės išvada, nes jos nėra. Todėl aš prašau šį klausimą svarstyti pavasario sesijoje, nes mes paprasčiausiai nespėsime. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jeigu gausime Vyriausybės nuomonę, išvadas anksčiau, tai spręsime dėl darbotvarkės. Seniūnų sueiga nuspręs. Matyt, mes turime klausyti. Gerbiamasis J.Čekuolis. Prašau.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Labai dėkoju. Aš raginu ir kviečiu nesikreipti į Vyriausybę, arba galime dėl to apsispręsti balsuodami, jeigu reikia. Pasiūlymas svarstyti pavasarį yra pasiūlymas „numuilinti“ problemą. Nes sausio 1 d. yra po mėnesio, po trijų savaičių, jeigu norite. Mes šį klausimą turime apsvarstyti Seime, prisiimdami atsakomybę, ir išspręsti jį greitai ir sparčiai. Aš kviečiu neprašyti Vyriausybės išvados. (Replika iš salės: „Bet šiandien mes biudžetą patvirtinome“.)
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamoji Z.Žvikienė, prašau.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mes ką tik balsavome pritardami pateiktam projektui. Labai teisingai padarėme, svarstyti turime kaip galima greičiau, nes nuo sausio 1 d. ši situacija jau būtų kitokia. Taigi iš tiesų negalima nustatytos padėties bloginti. Jeigu nepasirengta kitokiems sprendimams, šis sprendimas yra labai teisingas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamoji Seimo narė A.Balsienė. Prašau.
A.BALSIENĖ (LDF). Šiandien patvirtino biudžetą, bet aš manau, kad biudžete jau yra skirta lėšų, yra tos lėšos. Aš manau, reikia priimti kuo greičiau, nes tai yra nereikalingas šurmulys.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir dar gerbiamoji Seimo narė V.Margevičienė. Prašau.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš irgi noriu paraginti, pritardama gerbiamajam J.Čekuoliui ir poniai A.Balsienei. Iš tikrųjų šiandien, kai kreipiausi per Vyriausybės valandą į gerbiamąjį ministrą G.Furmanavičių, jis tiesiog man didelę paslaptį išdavė, kad už viską atsakingas Policijos departamente gerbiamasis komisaras. Bet mes šioje Seimo salėje dirbame ilgiau negu metai, ir aš nesu girdėjusi nė vieno pasakymo, kad trūksta pinigų, kad yra problema, nes pareigūnai neateina dirbti, kad bėga iš policijos žmonės. Pasirodo, net ir žinant, koks didelis šiandien yra paauglių ir nepilnamečių nusikalstamumas, naikinamos tarnybos Policijos departamente. Šiandien yra laisvi 1422 etatai, ir mes kalbame, kad reikia atidėti, dar svarstykime, tai tada apsidairykime, kur tie pinigai. Jeigu, pavyzdžiui, tie 1422 etatai bus išnaudoti tam, kad būtų išmokėti priedai metų pabaigoje, o ne tam, kad iš tikrųjų būtų padėta žmonėms, kad jie dar labiau nebūtų nusiminę ir dirbtų toje tarnyboje, padėtų žmonėms… Labai ačiū, aš siūlau svarstyti kaip galima greičiau.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Bet yra dvi nuomonės. Viena nuomonė – prašyti Vyriausybės išvadų, kita nuomonė – ne. Aš kviečiu Seimą balsuoti. Kas už tai, kad būtų prašoma Vyriausybės išvadų, prašome balsuoti. Pagal gerbiamojo A.Syso prašymą. Jis turi teisę prašyti.
Už – 6, prieš – 25, susilaikė 7. Neprašysime išvadų ir svarstysime pagal pasiūlymą gruodžio 15 dieną.
Ačiū. Kitas darbotvarkės klausimas – Nr.XP-936. Viskas tas pat, tas pat straipsnis, tik kitų dalių pakeitimas. Pristato Seimo narys gerbiamasis B.Bradauskas. Paskutinis šios darbotvarkės klausimas ir turim dar vieną pareiškimą.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymo esmė yra irgi šiek tiek susijusi su prieš tai pritartu klausimu. Aš manau, kad jeigu būtų pritarta po pateikimo mano pasiūlymui, būtų galima sujungti abu klausimus ir svarstyti kaip vieną projektą.
Mano pasiūlymo esmė yra tokia. Yra didelė netvarka mokant pensijas pagal išėjimo į pensiją datą. Jeigu vienas išėjo šiandien, jam mokama vienokia pensija, išėjo vakar – kitokia, išeis rytoj – dar kitokia. Reikia bent kiek suvienodinti pensijas. Juo labiau atsižvelgti į tai, kad 1992 m. ir ankstesnių metų, tada dar nebuvo policijos, milicija dirbo, galbūt nepasakysiu, kad geriau, bet ne blogiau už šiuolaikinį korpusą. Iš tikrųjų yra didelė neteisybė.
Mano pasiūlymo esmė būtų tokia: bent kiek priartinti tas pensijas prie šių dienų išėjusiųjų į pensijas policininkų pensijų.
Nenoriu smulkintis, aiškinamajame rašte esu viską parašęs. Norėčiau pasakyti, kad šiam reikalui reiktų apie 2,9 mln. litų. Tai nėra didelė pinigų suma. Iš tikrųjų mes panaikintume nepasitenkinimą tų žmonių, kurie visą gyvenimą paaukojo kovai, tai pačiai kovai su banditizmu, su pažeidimais ir t.t. Jie nė kiek nesiskiria nuo šių dienų žmonių, išėjusių į pensiją, kurie irgi aukoja savo darbą tam pačiam tikslui, tam pačiam labui. Todėl aš labai prašau, Seimo nariai, pritarti mano pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam B.Bradauskui. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia Seimo narė gerbiamoji Z.Žvikienė.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų jūsų iniciatyvą reikia sveikinti. Tik norėčiau jūsų paklausti, ar jūs iš tiesų pagalvojote, ar kuriuo nors laikotarpiu neatsiras tokia kategorija išėjusiųjų į pensiją, kurių padėtis pagal jūsų siūlomą metodiką pablogėtų?
B.BRADAUSKAS. Tikrai ne. Norėčiau šiek tiek pratęsti jūsų mintį, ar neatsiras precedentas šiam reikalui? Taip, atsiras, ir mes jį turėsime tvarkyti, tai būtent našlių pensijas. Bet mes turime nuo kažko pradėti ir tvarkyti, nes tokios netvarkos, kuri yra pensijų srityje, mes tikrai negalime palikti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti Seimo narys gerbiamasis D.Jankauskas. Prašau.
D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau tik pasitikslinti, ar šiandien patvirtintame biudžete tos kad ir nedidelės lėšos numatytos, ar ne?
B.BRADAUSKAS. Biudžete jų tikrai nenumatyta, bet aš manau, kad Vidaus reikalų ministerijos biudžete 3 mln. Lt visada atsiras. Juo labiau kad mes turėsime progą perskirstydami biudžetą, vis tiek mes realiai perskirstysime biudžetą metų viduryje, trūkstamas lėšas papildyti. Tai nesukelia jokių finansavimo problemų.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gal galime, gerbiamasis Seime, bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Negirdžiu ne, ačiū, pritarta. Komitetai yra tokie pat: Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagrindinis, papildomi – Biudžeto ir finansų, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Teisės ir teisėtvarkos. Siūloma svarstyti gruodžio 15 dieną.
Gerbiamasis A.Sysas – repliką po balsavimo, taip?
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš vėl reikalauju Vyriausybės išvados, nes čia reikalaujama dar daugiau pinigų. Biudžete šiems reikalams išvis nebuvo numatyta. Tai jeigu vėl dauguma nutars, kad nereikia, tai prašau. Bet tai mano, kaip komiteto pirmininko, pareiga, nes reikės atsakyti už tai, yra pinigų tam procesui ar nėra.
PIRMININKAS. Šiam klausimui, matyt, mes turėtume pritarti nebalsuodami, nes pagal Statutą, kai kalbama apie pinigus, Vyriausybės išvadų reikia. Tai, matyt, paprašysim Vyriausybės išvadų ir pasistengsime, kad iki tos datos jos būtų gautos. Ar sutinkame, gerbiamasis Seime? Ačiū.
Ir paskutinis klausimas, t.y. gerbiamojo Seimo nario V.Tomaševskio pareiškimas. (Balsai salėje) Svarstymas yra pasakyta kada, viskas gerai.
Kviečiu gerbiamąjį Seimo narį V.Tomaševskį. (Balsai salėje) Prašau.
V.TOMAŠEVSKIS (VNDF). Ačiū, posėdžio pirmininke.
„Norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į Vilniaus apskrities vadovybės veiksmus (viršininkas – Gintaras Gibas, viršininko pavaduotojas – Arvydas Klimkevičius), kompromituojančius valstybės tarnybą ir apskritai mūsų valstybę.
Susidaro toks įspūdis, kad apskričiai vadovauja kažkoks klanas, kuris valstybės vardu vykdo tam tikras reketo formas. Akivaizdžiai turėdami asmeninių tikslų, apskrities atstovai bando įbauginti Vilniaus rajono vadovus, reikalaujama, kad būtų priimti sprendimai, tenkinantys kažkieno asmeninius interesus. Tarp reikalavimų, pavyzdžiui, yra reikalavimas trigubai mažinti Europos centro kraštovaizdžio draustinio plotą arba išduoti leidimus statyboms ežerų apsaugos zonose.
Akivaizdu, kad savivaldybė pagal galiojančius įstatymus to daryti negali. Dėl to prasidėjo frontalus savivaldybės puolimas. Apskrities administracija piktybiškai neišduoda leidimų Lavoriškių ir Mickūnų darželio statybai, blokuoja Egliškių mokyklos priestato statybą, Eitminiškių mokyklos direktorė nubausta 500 Lt bauda už naudojimąsi priestatu ir tualetais, nors delsiama juo priimti eksploatuoti.
Gauti apskrities atsisakymai išduoti leidimus yra formalūs: patikslinti duomenis, pateikti projekto vadovo atestato kopiją ir panašiai. Vilniaus rajono savivaldybei neleidžiama vykdyti savarankiškų funkcijų, t.y. švietimo objektų remonto ir statybų, vien dėl to, kad kažkas nori daryti neteisėtą biznį.
Kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką su prašymu pažaboti neteisėtus, žeminančius valstybinių institucijų autoritetą veiksmus. Taip pat prašau apginti Vilniaus rajono piliečių ir jų vaikų teises naudotis švietimo įstaigose šiuolaikiška infrastruktūra.“ Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame pareiškėjui. Dar turiu atsiklausti Seimo, ar galima neužsirašiusiam suteikti žodį? Gerbiamajam A.Endzinui. Nėra prieštaravimų? Kviečiu į tribūną. Prašau.
A.ENDZINAS (LF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, dėkoju už kantrybę, gerbiamieji kolegos! Išties labai trumpai. Svarstant kitos savaitės darbotvarkę, aš pasiūliau įtraukti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą. Siūlydamas pacitavau Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą. Turiu apgailestaudamas pasakyti, kad aš beskubėdamas supainiojau išvadas ir išvada iš tikrųjų yra visiškai priešinga. Bet lieku prie savo siūlymo ir vis tiek siūlau šį klausimą įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę. Dar kartą atsiprašau, kad suklydęs pats suklaidinau ir jus, kolegos.
PIRMININKAS. Dėkojame, ar pageidauja Seimo nariai registruotis? (Balsai salėje) Pageidauja. Registruojamės.
Ačiū. Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Kadangi Seimo darbotvarkė baigta, skelbiu Seimo posėdžio pabaigą. Ačiū.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VNDF – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija.