Trisdešimtasis
(109) posėdis
2005
m. lapkričio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, prašyčiau užimti savo darbo vietas. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2005 metų lapkričio 22 dienos rytinį plenarinį posėdį. Pirmiausia kviečiu registruotis.
2005 m. lapkričio 22 d. (antradienio) darbotvarkė
Užsiregistravo 67 Seimo nariai, bet kadangi šiandien gali būti pakankamai priėmimų, pakartosime. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėl darbotvarkės. Seniūnų sueigoje buvo susitarta dėl kai kurių patikslinimų. 12, arba buvęs 12 klausimas, kadangi komitetas posėdžiauja rytoj, taigi tas klausimas perkeliamas į ketvirtadienį, buvęs 2-2 iškrito dėl atitinkamos Teisės departamento išvados, ir dar buvo paprašyta atidėti 2-6 klausimą. Tai čia tas, kas iškrito.
Papildomai, gerbiamieji kolegos, prisidėjo pora klausimų, pirmiausia gerbiamosios Aušrinės Burneikienės, kadangi jos žodis, tai dėl gerbiamosios A.Burneikienės ataskaitos yra siūlomas atitinkamas nutarimas. Galbūt šiandien ne tik pateikimas, bet ir priėmimas. Bet tai priklausys nuo Seimo. Ir Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad į posėdį pasikviečiame Radijo ir televizijos generalinį direktorių. Tai štai tokie papildymai. Viskam buvo pritarta. Ar galime patvirtinti darbotvarkę? Kolega A.Endzinas. Prašom. Kolegos, tylos!
A.ENDZINAS (LF). Gerbiamasis pirmininke…
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, būkite malonus.
A.ENDZINAS. Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų Lietuvos radijo ir televizijos…
PIRMININKAS. Minutę! Prašom.
A.ENDZINAS. Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus atsakymai į Seimo narių klausimus yra numatyti 17 valandą. Na, iš tikrųjų turbūt ne visi tą garsiąją laidą žiūrėjo, ne visiems turbūt ir įdomu, čia viešų tos laidos peržiūrėjimų turbūt irgi nebus, gal galima iš karto šitą klausimą nukelti į posėdžio galą, nes iš tikrųjų nei čia mes žiūrėsime tos laidos, nei labai reikia ją žiūrėti.
PIRMININKAS. Ne, laidos…
A.ENDZINAS. Pagaliau yra komitetai ir komisijos, kurie…
PIRMININKAS. Galiu atsakyti. Gerbiamasis kolega, Seniūnų sueigoje buvo siūlymų parodyti visiems tos laidos įrašą, bet šios idėjos buvo atsisakyta.
A.ENDZINAS. Mano siūlymas būtų perkelti tą klausimą į pabaigą, nes…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, čia iš esmės ir yra dienos pabaigoje, nes posėdis baigiasi šeštą valandą. Taigi jokio skirtumo.
A.ENDZINAS. Aš matau netgi 18.10–18.20 val. bus svarstomi klausimai pagal planą. Gal būtų galima?
PIRMININKAS. Nematau skirtumo. Tegul lieka.
A.ENDZINAS. Aš tiesiog siūlau.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu daugiau siūlymų nėra, ar galime patvirtinti patikslintą darbotvarkę? Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, 1-1 darbotvarkės punktas – Jaunimo politikos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-800(3). Priėmimo stadija. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovę R.Baškienę. Prašom.
R.BAŠKIENĖ (VNDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, papildomų siūlymų ir pataisų Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl šio įstatymo projekto negavo. Alternatyvinių pasiūlymų Teisės departamentas taip pat negavo.
Vertinant projektą dėl to, ar jis atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus ir juridinės technikos reikalavimus, Teisės departamentas pastabų neturi. Siūlau pritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Mielieji kolegos, ar reikia dėl kiekvieno straipsnio balsuoti? Čia yra kai kurių straipsnių pakeitimai, bet niekam negauta jokių pasiūlymų, jokių pataisų. Nereikia? Tada tik primenu, kad 9 straipsnis, t.y. įstatymo įsigaliojimas, mano nuomone, yra korektiškas, nes siūloma nuo sausio 1 d., t.y. duodama šiek tiek laiko fiziniams ir juridiniams asmenims susipažinti. Ir 10 straipsnis – atitinkamai siūlymai Vyriausybei. Tai pastraipsniui laikykime, kad priimta. Dabar dėl viso įstatymo kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visiškai pritariu įstatymo nuostatoms, nes kai kurie dalykai buvo ilgą laiką nesutvarkyti, ir dėl to kildavo nesusipratimų, kai tikrindavo Valstybės kontrolė. Keletą kartų dėl šito įstatymo mes diskutavome ir mūsų komitete, ir atskirai su įvairiomis jaunimo organizacijomis. Buvo įvairių pasiūlymų, į kai kuriuos pasiūlymus yra atsižvelgta, t.y. kad tiek nuostatas, tiek tarybą tvirtintų Vyriausybė. Yra tam tikras nuogąstavimas, kad jeigu viskas bus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, bus blogai, bet aš manau, kad tais reikalais ilgą laiką užsiiminėjo Socialinių reikalų ir darbo ministerija, nors buvo ir kitų siūlymų, kad tuo turėtų užsiimti Švietimo ministerija. Gerbiamieji kolegos, Lietuva jau yra Europos Sąjungos valstybė narė, jau yra parengti žmonės šioje ministerijoje, ir kaip tik ši ministerija šiek tiek plačiau žiūri į visas problemas, ir ten yra ne tik švietimo klausimai. O taryba lieka kaip ir buvusi, ji buvo suformuota iš įvairių ministerijų atstovų. Todėl aš kviečiu pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kita nuomonė. E.Žakaris. Prašom, kolega.
E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš balsuodamas už šį projektą susilaikysiu dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad tai yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o ne prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Tie motyvai, kad ta ministerija tuo klausimu domėjosi, manęs neįtikino, nes pas mus frakcijoje buvo pateikta statistika, kad iš 25 Europos Sąjungos šalių tik keturiose, įskaitant ir Lietuvą, yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kadangi tai yra vaikai ir jaunuoliai nuo 14 iki 29 metų, manyčiau, kad vis dėlto su Švietimo ir mokslo ministerija to amžiaus vaikai ir jaunuoliai turi daugiau bendro.
Antras dalykas, kas man nelabai patiko, kad labai tvirtai nustatyta, kad ministerijos partneris bus vienas, t.y. šita Jaunimo reikalų taryba. Švietimo, mokslo ir kultūros komitete atstovai kalbėjo apie tai, kad nėra numatyta galimybės atsirasti kitai jaunimo skėtinei organizacijai, kuri taip pat galėtų būti partneris. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto šį kartą reikėtų pritarti šiam įstatymui. Manau, kolegos E.Žakario išsakyti argumentai gana svarūs, tačiau kaip tarpinis variantas galėtų būti ir šis. Manau, vertėtų diskutuoti ir, ko gero, atsižvelgti į tuos siūlymus, kuriuos išsakė gerbiamasis E.Žakaris, kad vis dėlto prie Švietimo ir mokslo ministerijos gal jaunimo politika ir labiau tiktų. Šiuo atveju vis dėlto reikia pritarti, nes prie šio projekto dirbo nemažai jaunimo organizacijų ir, manyčiau, kad tas variantas šiuo metu bus tinkamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, daugiau niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Todėl prašau susikaupti, visi registruojamės ir balsuojame, ar priimame Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą. Balsavimas pradėtas. Prašom registruotis ir balsuoti.
Užsiregistravo 96 Seimo nariai. 82 – už, prieš – 4, 9 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Antrasis darbotvarkės punktas.
Gerbiamieji kolegos, antrasis darbotvarkės punktas, kartoju, – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.XP-618, eurointegracinis. Svarstymas. Ir I.Degutienė. Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kaip pagrindinio komiteto, vardu – I.Degutienė. Ruošiasi J.Olekas, bet, man atrodo, jo nereikės. Prašom.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 1, 2, 4, 11, 12, 13, 14, 19, 21, 22, 25, 27, 33, 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo priedu įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto pastabas bei pasiūlymus.
Iniciatorių pateiktas įstatymo projektas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje ir 10 straipsnyje nustatytų teisės aktų turiniui keliamų reikalavimų, ypač projekto 5 straipsnis. Taip pat nėra aiški kitų siūlomų pakeitimų esmė. Projekto 4, 5, 8 straipsniai. Pavyzdžiui, projekto 5 straipsnyje keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje esami prieštaravimai paneigia numatytą darbdavio pareigą steigti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą įmonėje. Neaišku, kuo skiriasi įdarbinti darbuotojai nuo darbuotojų. Pirmos dalies 1 ir 2 punktai. Be to, nėra aiškus ir glaustas kitų dalių turinys. Projekto 8 straipsnyje dėl įstatymo 19 straipsnio 4 dalies pakeitimo nėra atskleistas įmonės nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių susirgimų prevencijos priemonių plano turinys. Taip pat svarstytina, ar kiekviena įmonė tokį planą privalo turėti.
Antra. Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūlo iš esmės peržiūrėti galiojančią Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe įstatymo redakciją ir įstatyme visiškai įgyvendinti darbdavio atsakomybės principą. Tai yra Darbo kodekso 260 straipsnis. Tokiai išvadai pritarė bendru sutarimu visi komiteto nariai.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Pagal Statutą dabar negali būti kitų kalbų, nebent Seimo nariai norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų, bet nematau užsiregistravusių. Ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto išvadai ir grąžinti iniciatoriams? Galim. Ačiū.
Aš vis dėlto turiu vieną apibendrinimą pasakyti. Eurointegraciniai įstatymai sunkiai iriasi ir per Vyriausybę, ir per Seimą. Konstatuoju, kad šitoje sesijoje yra grąžinamas iniciatoriams jau 4 eurointegracinis. Gal tai išeis į naudą, gausime kokybiškesnius, bet mes tokiu būdu atsiliekame nuo grafiko. Mano pakartotinis kreipimasis į komitetus, kurie nagrinėja kitus eurointegracinius klausimus, neatidėlioti jų, ką galima priimti, priimame, ko negalime, žinoma, elgiamės taip, kaip šiandien pasielgėme.
Darbotvarkės 3 klausimas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-742(3). Svarstymas. Ekonomikos komiteto, pagrindinio komiteto, vardu – V.Škilis. Ruošiasi kolega B.Pauža. Prašom.
V.ŠKILIS (DPF). Laba diena, gerbiamieji. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jums siūloma apsvarstyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Dabartinės įstatymo redakcijos kai kurių straipsnių nuostatos yra pasenusios, prieštarauja kitiems teisės aktams, pavyzdžiui, įstatymo 5 ir 10 straipsniai, arba yra dviprasmiškos ir neatitinka dabartinių realijų ir uosto poreikių, tai liečia įstatymo 2 straipsnio 3, 11 dalis ir t.t.
Įstatymo projekte patikslinamos sąvokos „uosto infrastruktūra“, „uosto valdymas“ ir „uosto lėšų naudojimas“. Seimo Ekonomikos komitetas apsvarstė Susisiekimo ministerijos pasiūlytą įstatymo pakeitimo projektą bei Seimo Teisės departamento išvadą ir jiems pritarė. Taip pat buvo apsvarstyti Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos pasiūlymai. Svarstymo metu buvo rasta kompromisinė, tenkinanti ir asociaciją, ir Susisiekimo ministeriją, įstatymo 33 straipsnio 8 punkto redakcija. Patobulintas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas buvo priimtas Ekonomikos komiteto posėdyje bendru sutarimu. Kviečiu ir jus, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti įstatymo pakeitimo projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dabar papildomos komisijos – Jūrinių ir žuvininkystės reikalų vadovas B.Pauža. Prašom.
B.PAUŽA (DPF). Gerbiamieji kolegos, Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė šiam teikiamam projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymų nėra, pataisų nėra. Prašom. J.Veselka – dėl balsavimo motyvų.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, įstatymui didelių pastabų neturiu, bet mane domina (aš susilaikysiu šiame etape) vienas straipsnis, pagal kurį Jūrų direkcija pirks ir sudarinės sandorius su privatininkais be jokios Vyriausybės kontrolės dėl naujų žemės sklypų įtraukimo. Todėl manau, kad kai Jūrų direkcija pirks žemes iš savininkų, vis dėlto turėtų kainą ir kitus sandorių dalykus suderinti bent su Susiekimo ministerija. Jeigu ne su visa Vyriausybe, tai bent su Susisiekimo ministerija. Taip būtų daug skaidresnis naujų žemių pirkimas.
PIRMININKAS. Kolega E.Pupinis.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti už, nes tai bet kokiu atveju pasitarnaus uosto plėtrai ir tam tikram konkurencingumui gerinti tarp konkuruojančių uostų Baltijos valstybėse, Pabaltijyje.
PIRMININKAS. Ačiū. Tik prieš balsuojant noriu pasakyti, kad, žinoma, Seimo nariai turi teisę iki priėmimo pateikti vienokius ar kitokius pasiūlymus ar pataisymus. (Balsai salėje) Prašau registruotis, ir balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Už – 60, prieš – 1, susilaikė 25. Pritarta po svarstymo. Kaip sakiau, iki priėmimo Seimo nariai turi teisę teikti siūlymus arba neteikti, jų valia.
Konstitucinio Teismo įstatymo 48 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-478(2*) (svarstymas)
Darbotvarkės 4 klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo 48 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-478(2). Svarstymas. Pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – kolega R.Šukys. Prašom į tribūną.
R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 48 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.XP-478(2). Komitetas šį įstatymo projektą apsvarstė, patobulino ir jis jums yra pateiktas. Komitete bendru sutarimu buvo pritarta šiam įstatymo projektui. Todėl siūlau pritarti komiteto išvadai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nematau, kad kas nors norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Drįstu klausti, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo, ar reikia balsuoti? Galime pritart? Negalime? Reikia balsuoti, kažkas nesiregistravo. Kolegos, dėmesio! Prašom susidėlioti korčiukes tie, kurie vėliau atėjo. Balsuojame, ar pritariame šiam projektui, tai yra Konstitucinio Teismo įstatymo vieno straipsnio papildymo įstatymo projektui, po svarstymo. Pagrindinis komitetas siūlo pritarti.
Už – 59, prieš – 1, susilaikė 21. Pritarta po svarstymo.
Gerbiamieji kolegos, mes aiškiai viršijome grafiką. Dabar turėtų eiti kompleksinis 5 klausimas. Pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu turėtų kalbėti pats pirmininkas J.Sabatauskas. Aš jo kol kas nematau. Gal kolega R.Šukys galėtų eiti į tribūną? Kiek žinau, komitetas pritarė. R.Šukys.
R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Komitetas, apsvarstęs šį įstatymo projektą, pritarė komiteto patobulintam variantui 5 balsavus už, prieš – 1, susilaikius 3. (Galbūt visus pateikti?)
PIRMININKAS. Aš tuoj atsiklausiu Seimo. Gerbiamieji kolegos, visas paketas, t.y. 5a, 5b, 5c, 5d, 5e, 5f, 5g, 5h, 5i ir 5j, yra apie tą patį klausimą – apie priesaikas. Tai iš esmės vienodi dalykai. Ar galėtų pranešėjas pasakyti vienu kartu dėl visų, ar reikia dėl kiekvieno? Vienu. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau papildomai informuoti, kad komitetas kartu svarstė Antstolių įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Notariato įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Prokuratūros įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Baudžiamojo proceso kodekso 210, 263, 269 ir 277 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šiuose projektuose taip pat kalbama dėl priesaikos teksto formuluočių ir priesaikos tvarkos davimo reglamentavimo pareigūnų, išvardytų šiuose įstatymuose. Balsavimas komitete buvo analogiškas. Projektams buvo pritarta po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Vieną minutę. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, niekas nenori kalbėti diskusijoje ir nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Todėl mano klausimas yra toks. Ar galime kiekvienam, ar galime visam paketui pritarti po svarstymo? Galim. Ar reikia balsuoti? Ačiū.
Tada aš jums turiu pranešti, kad yra Seimo Pirmininko raštiškas siūlymas visus šiuos projektus priimti ypatingos skubos tvarka, nes klausimas yra labai aiškus. Šiandien apsispręstume ir kartu sutaupytume mūsų darbo laiko. Ar galime pritarti ypatingai skubai dėl viso paketo? Galim? Ačiū. Priimti mes turėsime kiekvieną atskirai. Kadangi pranešėjas viską pasakė, aš jo nekviečiu į tribūną, nebent jis pats pageidautų.
Pirmasis įstatymas yra Teismų įstatymo 59 straipsnio pakeitimas. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Iš viso yra vienas straipsnis. Ar galime iš karto pereiti prie priėmimo procedūros? Galime. Kolegos, prašom susikaupti, registruojamės ir balsuojame, ar priimame Teismų įstatymo 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Už – 84, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, einame toliau. Analogiškas antrasis įstatymas – Antstolių įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-749(2). Čia irgi vienas straipsnis. Ar nori kas nors kalbėti? Nepageidaujate kalbėti dėl balsavimo motyvų. Siūlau susikaupti ir balsuojame, ar priimame Antstolių įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 91 Seimo narys. Už – 85, susilaikė 6 Seimo nariai. Šis įstatymas priimtas. Dėkoju.
Trečiasis – Notariato įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-750(2). Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Tada kviečiu balsuoti. Čia irgi yra vienas straipsnis. Prašom pasiruošti ir balsuoti.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Už – 77, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.
Ketvirtasis iš to paties paketo – Prokuratūros įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-751(2). Vėl klausiu, ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Tada prašom, kolegos, pasiruošti balsuoti. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame šį įstatymą. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 85, už – 76, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, šeštasis iš eilės paketo įstatymo projektas – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas. Noriu paklausti, ar nori kas kalbėti? Nematau. Ar nori kas balsuoti pastraipsniui, nes čia yra keturi straipsniai? (Balsai salėje) Nereikia. Tada prašome pasiruošti ir balsuojam dėl viso įstatymo priėmimo. Balsavimas pradėtas. Balsuojame dėl Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Užsiregistravo 74, už – 63, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas priimtas.
Mielieji kolegos, noriu kreiptis į jus, kurie salėje, ir kitus, kurie pamažu tirpsta, dingsta iš salės. Mes esame ant ribos. Reikia 71 Seimo nario. Taigi prašyčiau nepalikti salės, o kurie yra išėję, tuos prašyčiau grįžti, nes dar keletą įstatymų mums reikia priimti.
Dabar yra Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 13 straipsnio pakeitimas. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū. Prašome pasiruošti ir balsuojam, ar priimam šį įstatymą. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 83, už – 74, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, dar vienas – Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 5 straipsnio pakeitimo įstatymas. Vėlgi klausiu, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Taigi prašome pasiruošti. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame ir šį įstatymą. Prašome balsuoti.
Užsiregistravo 89, už – 79, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas. Ar nori kas kalbėti dėl šio projekto dėl balsavimo motyvų? Niekas nenori. Ačiū. Ar reikalauja kas balsuoti dėl atskirų straipsnių, nes čia yra keli straipsniai? Niekas nereikalauja. Ačiū. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti ir balsuojam, ar priimam ir šį įstatymą. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 90 Seimo narių, už – 79, prieš – 1, susilaikė 10. Įstatymas priimtas.
Mielieji kolegos Seimo nariai, priešpaskutinis iš šitos serijos – Valstybės saugumo departamento įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-758. Vienas straipsnis. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Kviečiu pasiruošti ir balsuojam, ar priimam ir šį įstatymą.
Užsiregistravo 91 Seimo narys, už – 78, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. Dėkoju.
Ir paskutinysis iš šitos serijos – Diplomatinės tarnybos įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-747. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Vienas straipsnis. Siūlau iškart registruotis ir balsuoti.
Užsiregistravo 80 Seimo narių, už – 74, susilaikė 6. Ir šis įstatymas priimtas. Dėkoju Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir kolegoms.
Dabar aš turiu su jumis pasitarti dėl tolesnio darbo. Mes gerokai viršijom grafiką. Pagal eilę turėtų eiti Biudžeto ir finansų komiteto svarstyti klausimai, bet nematau nei pirmininko, nei pavaduotojo, nei pranešėjo, kuris turėtų kalbėti, todėl siūlau šiek tiek peršokti eilę ir imtis darbotvarkės 12 klausimo, jeigu kolegos neprieštarauja. Tai Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės rekomendacijų, kaip panaudoti socialinei paramai savivaldybėms perduotas valstybės lėšas, įgyvendinimo“ projektas Nr.XP-810(2). Svarstymo stadija. Kalbėtojų labai daug. Pirmasis būtų pagrindinio Audito komiteto vardu komiteto pirmininkas A.Skardžius. Prašom. Ruošiasi V.Galvonas.
A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas apsvarstė Seimo nutarimą „Dėl Valstybės kontrolės rekomendacijų, kaip panaudoti socialinei paramai savivaldybėms perduotas valstybės lėšas, įgyvendinimo“ ir siūlo jau patobulintą projektą. Komiteto sprendimas. Finansų ministerija, rengdama Lietuvos Respublikos 2006 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, atsižvelgė į Valstybės kontrolės bei Audito komiteto siūlymus, kurie buvo išdėstyti šio Seimo nutarimo projekto 1 dalyje, ir Vyriausybė tam pritarė. Komitetas siūlo iš šio Seimo nutarimo projekto išbraukti 1 dalį ir pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui, t.y. variantui be 1 punkto, t.y. 1 straipsnio 1 punktą, kuris buvo išdėstytas taip: „Rengiant Lietuvos Respublikos 2006 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, numatyti, kad nepanaudotos pagal tikslinę paskirtį lėšos, skirtos dotacijoms socialinei paramai, pasibaigus metams, būtų grąžinamos į valstybės biudžetą“, bei 2 dalį – „Atskira eilute išskirti savivaldybėms skirtą tikslinę dotaciją socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti“ apskritai išbraukti iš šio Seimo nutarimo, nes Vyriausybė jau pateikė savo biudžeto projektą, eliminuodama tokią galimybę. Po svarstymo Seimo Audito komitete, atsižvelgiant į kitus siūlymus, pirmasis straipsnis lieka toks: „Siekiant pagerinti: 1 punktas…“ 2 jau tampa pirmuoju ir jis išdėstytas taip: „Siekiant pagerinti socialinių išmokų ir kompensacijų administravimą, svarstyti galimybę nuo 2007 m. sausio 1 d. išmokas vaikams, laidojimo pašalpas, socialines pašalpas ir kompensacijas skaičiuoti ir mokėti savivaldybėse per Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programą“.
2 punktas (taip pat siūlymas Vyriausybei): „Pateikti Seimui 2005 m. rudens sesijos metu svarstyti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų numatyta, kad permoka socialinės paramos… permokėtą socialinės paramos sumą iš gavėjo būtų galima išieškoti dalimis“.
Ir 3 dalis: „Imtis priemonių, kad prašymas-paraiška gauti piniginę socialinę paramą būtų supaprastintas, duomenys, reikalingi piniginei socialinei paramai skirti, būtų teikiami naudojant bendrą informacinę sistemą, o asmenys, teikiantys prašymą, būtų aptarnaujami vieno langelio principu“.
Audito komitetas bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui, atsižvelgdamas į kitų komitetų siūlymus ir pateiktą valstybės biudžeto projektą. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Kviečiu į tribūną V.Galvoną – papildomo, t.y. Biudžeto ir finansų komiteto, vardu. Ruošiasi A.Sysas arba kas kitas.
V.GALVONAS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas buvo papildomas komitetas. Jis taip pat svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijų dėl savivaldybėms perduotų lėšų socialinei paramai teikti panaudojimo ir įgyvendinimo“ projektą Nr.XP-810. Buvo gauti piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių organizacijų pasiūlymai, taip pat buvo gauti Seimo narių R.Baškienės, J.Juozapaičio, E.Žakario siūlymai. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: 8 – už, 1 susilaikė. Atskirųjų nuomonių nebuvo. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiu A.Sysą papildomo – Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovą… Nematau. Gal kolegė I.Degutienė? Tai yra dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės rekomendacijų, kaip panaudoti socialinei paramai savivaldybėms perduotas valstybės lėšas, įgyvendinimo“. Komiteto pirmininko pavaduotoja I.Degutienė. Prašom. Atsiprašau, vieną minutę. Ruošiasi A.Rimas. Prašom.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijų dėl valstybės savivaldybėms perduotų lėšų socialinei paramai teikti panaudojimo ir įgyvendinimo“ projektą, iš esmės pritarė Seimo nutarimo projektui, atsižvelgęs į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir komitetų pasiūlymus.
Kadangi 1 dalį Vyriausybė jau įvykdė Lietuvos Respublikos 2006 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr.XP-846 (3 straipsnis ir 4 priedėlis), siūloma pakeisti 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1. Nustatyti, kad vykdant biudžetą nepanaudotos specialios tikslinės dotacijos, numatytos socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti bei mokėti, sumos gali būti IV ketvirtyje naudojamos kitai socialinei paramai finansuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“.
2. Siūlome pakeisti 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Siekiant pagerinti socialinių išmokų ir kompensacijų administravimą, svarstyti galimybę nuo 2007 m. sausio 1 d. išmokų vaikams, laidojimo pašalpų, socialinių pašalpų ir kompensacijų skaičiavimą ir mokėjimą atlikti savivaldybėse per Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programą“.
3. 3 dalyje vietoje žodžio „numatoma“ įrašyti žodžius „būtų numatyta“.
Tokiam komiteto sprendimui 8 pritarė, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Ir paskutinis pranešėjas – papildomo, t.y. Valstybės valdymo ir savivaldybių, komiteto atstovas A.Rimas. Prašom į tribūną.
A.RIMAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą ir jam iš esmės pritarė. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadą ir šiuos komiteto pasiūlymus: „1. Kadangi 1 dalies 2 punktą Vyriausybė jau įvykdė Lietuvos Respublikos 2006 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, siūlome išbraukti ir 1 dalį dėstyti taip: „Rengiant Lietuvos Respublikos 2006 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą nustatyti, kad vykdant biudžetą nepanaudotos specialios tikslinės dotacijos, numatytos socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti bei mokėti, sumos gali būti IV ketvirtyje naudojamos socialinei paramai finansuoti Vyriausybės arba įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. 3. Išbraukti nutarimo projekto 2 dalį“.
Balsavimo rezultatai: 7 – už, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dabar aš prašyčiau kolegą A.Skardžių būti pasirengusį, o kol kas į tribūną kviečiu A.Balsienę, kuri pageidauja dalyvauti diskusijoje šiuo klausimu. Prašom. Ir juo labiau, man atrodo, ji pati teikė ir savo pasiūlymą. Prašom. 5 minutės.
A.BALSIENĖ (LDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau pateikti savo šiek tiek kitokį požiūrį į socialinę paramą. Mes dabar kalbame, kur turėtų likti savivaldybės tikslinei dotacijai skirtos nepanaudotos lėšos. Kalbame, kad tai geriau nuspręs savivaldybė ar ministerija. Aš manyčiau, kad šiuo metu yra neteisingas požiūris dėl to, kad mes neremiame šeimos, šeimos ir vaikų, o labiau remiame institucinę veiklą, t.y. senelių namus, vaikų globos namus. Šeimai mes skiriame tik socialinę pašalpą, kuri yra 125 Lt, plius 50 Lt vaikui. Tai iš esmės tokia maža parama, kad į skurdo spąstus pakliuvusi jauna šeima nesugebės išlipti iš jų. Kiekvienais metais tokiu atveju mes turime 3 tūkst. vaikų, kurie patenka į globos namus. Tada mes vienam vaikui jau skiriame daugiau kaip 1000 litų. Taip pat degraduoja jauni žmonės – tėvai. Tai šiuo požiūriu aš manyčiau, kad ši tikslinė dotacija turėtų likti savivaldybei ir kaip tik jaunoms šeimoms remti, kad jaunos šeimos išliptų iš skurdo spąstų. Gerbiamieji Seimo nariai, kai aš kalbu apie skurdą, tai jums atrodo labai tolima. Bet pas mane atėjo moteris, kurios vyras buvo dantų gydytojas, ir ji galėjo daugiau kaip 5 metus būti namų šeimininkė. Turėjo namus Vilniuje, bet prieš 4 mėnesius ją išmetė į gatvę, nes ji neteisingai susitvarkė paskolą ar kažkas neteisingai įvyko. Iš turtingiausio žmogaus Vilniaus mieste… staiga ši šeima pakliuvo į skurdo spąstus, du vaikai be namų. Tokiu atveju iš karto mes pamatome, kokia yra mūsų socialinė apsauga ir kiek ji gali padėti šeimai išbristi iš skurdo. Tada mes pamatome, kad parama yra 125 litai ir 50 litų vaikui. Ar tai yra reali pagalba, ar ne? Šiuo metu savivaldybėse ir ministerijoje į socialinę atskirtį pakliuvusioms šeimoms mes tik pasakome, kad jos bus integruotos į visuomenę. Integracija yra milijoninės lėšos, kurių iš biudžeto (ir šio biudžeto) mes neskiriame. Todėl, kad bent palengvintume į socialinę atskirtį pakliuvusių šeimų dalią, savivaldybės joms paliktomis lėšomis kaip tik remtų tas šeimas, kurios ką tik pakliūna, kad joms būtų realesnė pagalba išlipti iš skurdo. Todėl mano pataisa pateikta, kad lėšos, kurios nepanaudojamos pagal tikslinę dotaciją, liktų savivaldybėms padėti išbristi jaunoms šeimoms iš skurdo spąstų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau niekas neužsirašė diskutuoti, todėl kviečiu į tribūną kolegą A.Skardžių kaip pranešėją. Dabar kalbėsime dėl pataisų. Kolegos E.Žakario 1 pataisai yra pritarta. Dabar yra kolegės R.Baškienės, jeigu, gerbiamasis Artūrai, mūsų popieriai tie patys.
A.SKARDŽIUS (NSF). Bijau, kad ne.
PIRMININKAS. Aš siūlau imtis R.Baškienės ir prašyčiau, kad ji pateiktų savo pataisą. Aš tik tiek galiu pasakyti, kad komitetas nepritaria, o paskui pranešėjas motyvuos. R.Baškienė argumentuoja savo pasiūlymą. Ar palaikote?
R.BAŠKIENĖ (VNDF). Labai ačiū. Išbraukti nutarimo projekte 1 straipsnio 2 dalies pirmąjį punktą, jis turėjo panašią prasmę ir yra išdėstytas kolegų J.Juozapaičio ir E.Žakario siūlyme. Tam yra pritarta. Todėl aš atsiimu savo ir nereikalauju balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.SKARDŽIUS. Komiteto jau po svarstymo patobulintam projekte yra atsižvelgta ir nebetenka prasmės.
PIRMININKAS. Tada kolegė A.Balsienė. Ji turi teisę dar kartą motyvuoti savo siūlymą, tik, jeigu galima, trumpai. Prašom. A.Balsienė.
A.BALSIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš vis dėlto siūlyčiau, kad nepanaudota dotacija socialinei paramai liktų pasibaigus metams savivaldybėms ir būtų naudojama jaunų šeimų, turinčių mažamečių vaikų, socialinei atskirčiai mažinti, darbiniams įgūdžiams didinti ir darbo su socialinės rizikos šeimomis programoms finansuoti. Aš lieku prie tos nuomonės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė.
A.SKARDŽIUS. Išties gerbiamoji ponia Aldona aktyviai dalyvavo mūsų komiteto visuose svarstymuose. Remiantis tuo, kad Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės biudžeto projekte Vyriausybė jau atsižvelgė į mūsų pirmąjį punktą, to pirmojo punkto jau nebeliko, todėl kalbėti apie pirmojo punkto redakciją… Po svarstymo komitete nebeliko to pirmojo punkto, tai mes negalime skirstyti ir apskritai apie procedūrą nekalbame. Labai atsiprašome gerbiamosios kolegės.
PIRMININKAS. Šiuo atveju… Atsiprašau. Kolega A.Sysas dar norėtų tarti žodį. A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Pirmininke, aš dėl viso norėjau.
PIRMININKAS. Čia dėl viso. Ar gerbiamoji A.Balsienė reikalauja balsuoti dėl jos siūlymo?
A.SKARDŽIUS. Po komiteto svarstymo nebėra šito punkto.
PIRMININKAS. Punkto neliko. Tai tada grįžtų atgal tas punktas, ji turi teisę siūlyti. Juk vis tiek paskui bus priėmimas ir jūs galutinai suderinsite, jeigu balsavimas būtų ne toks, kaip pasiūlė komitetas. Gerbiamieji kolegos, yra Seimo narės A.Balsienės siūlymas. Pranešėjas Audito komiteto pirmininkas paaiškino, kad jie mano kitaip, juo labiau kad paties punkto neliko. Prašom balsuoti, vis tiek reikia balsuoti, nes Seimo nariai reikalauja. Ar pritariame kolegės A.Balsienės siūlymui? Pagrindinis komitetas nepritaria.
A.SKARDŽIUS. Šito punkto jau nėra. (Triukšmas, balsai salėje)
PIRMININKAS. Už – 19, prieš – 18, susilaikė 34. Nepritarta. Dabar Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas. Ar kolega A.Sysas motyvuos, ar kuris kitas? Prašom. Ar jūs atsisakote? Vieną sekundę. A.Sysas.
A.SYSAS. Aš norėčiau kolegoms pasiūlyti komiteto nuostatą… Dėl 3 straipsnio čia kalbama?
A.SKARDŽIUS. Naujo projekto, tai yra patobulinto po komiteto posėdžio, nes dingus vienam straipsniui visi straipsniai persikelia į viršų. Pirmoji jūsų pataisa – kalbama apie tą punktą, kurio nėra. Balsavome. Antroji pataisa – nuo kovo 1 d. išmokų vaikams, laidojimo pašalpų skaičiavimo mokėjimą atlikti savivaldybėse per Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programą. Tam buvo pritarta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji abu komiteto pirmininkai, vis dėlto noriu priminti, kad mes dirbame pagal 1 variantą, ir jeigu kuris nors Seimo narys ar komitetas atkakliai gina savo nuomonę, mes turim balsuoti. Jau ne? Tada tvarka. Ačiū.
A.SKARDŽIUS. Komiteto pasiūlymai atitinka redakciją.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Antram pasiūlymui yra pritarta. Dabar Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas. Kas šį siūlymą gina? Ar nėra tokių? Gerbiamasis pirmininke, jūs paaiškinkite savo poziciją, pagrindinio komiteto poziciją.
A.SKARDŽIUS. Pozicija yra tokia, kad Biudžeto ir finansų komitetas 1 punkto 1 dalyje, kurios jau nebeliko po svarstymo Audito komitete, kaip pagrindiniame komitete, siūlė vietoj žodžių „pasibaigus metams būtų grąžinama į valstybės biudžetą“ įrašyti žodžius „IV ketvirtyje naudojamos kitai socialinei paramai“. Vėlgi pradėčiau nuo to, kad Finansų ministerija, rengdama Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, atsižvelgė į Valstybės kontrolės ir Audito komiteto siūlymus, kurie buvo išdėstyti šio Seimo nutarimo projekto 1 dalyje, Vyriausybė tam pritarė. Todėl Audito komitetas ir siūlė iš Seimo nutarimo projekto 1 dalį išbraukti kaip netekusią aktualumo. Ir kitas aspektas dėl šito siūlymo būtų žodis „kitai“. Apskritai nėra tokios sąvokos „kitai socialinei paramai“, yra socialinė parama. Todėl čia būtų dar kita pastaba, bet ji nesusijusi su mūsų sprendimu. Todėl…
PIRMININKAS. Aišku, gerbiamasis kolega. Dar kartą primenu, tvarka yra tvarka. Ir nors niekas neremia, vis tiek mes turime balsuoti. Ar pritariame Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei, kuriai pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom balsuoti.
A.SKARDŽIUS. 12.
PIRMININKAS. Prašom garsiai nesakyti.
Už – 18, prieš – 23, susilaikė 33. Nepritarta. Lieka paskutiniai du Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymai. Ar kolega A.Rimas reikalauja balsuoti, ar sutinka? Prašau. Kolega A.Rimas. Prašom. Savo nuomonę. (Balsas salėje) Atsiimate? (Balsas salėje: „Taip“.) Ačiū. Abu siūlymus? Ačiū. Tada viskas išspręsta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar nori kas nors kalbėti po svarstymo, atsižvelgus į kai kurias pastabas, dėl viso nutarimo projekto? Nėra norinčių kalbėti, galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta. Ačiū.
Mes šiek tiek viršijome grafiką, bet užtai išnagrinėjome papildomą klausimą, todėl pertrauka iki 12.20 valandos. 12.20 val. toliau tęsime darbą.
Pertrauka
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LF). Apgailestauju, negalime kol kas tęsti posėdžio, nes nėra reikiamo Seimo narių skaičiaus salėje. Skambiname ne varpais, bet skambučiu, manau, netrukus mūsų bus daugiau. Prašom registruotis, pažiūrėsime, kiek mūsų yra. Tada bus aišku, kaip galėtume elgtis. Registracija.
Užsiregistravo 38 Seimo nariai.
Neabejoju, kad mūsų tuoj bus daugiau. Svarstome 6 rytinio posėdžio darbotvarkės klausimą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-343. Svarstymo stadija. Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Komiteto pirmininko pavaduotoją K.Glavecką kviečiu pateikti komiteto išvadą.
K.GLAVECKAS (LF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Trumpai priminsiu šio įstatymo turinį. Esmė yra ta, kad 21 straipsnio 2 dalyje yra išbraukiami žodžiai „Ne vyresnis kaip 26 metų“. Kitaip tariant, Biudžeto ir finansų komitetas, kitaip negu Vyriausybė, mano, kad riboti paramą studijuojantiems, kuriems yra per 26 metus, yra netikslinga. Pagrindinis motyvas yra tas, kad pateiktos įstatymo projekto nuostatos padėtų įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją.
Vyriausybės išvada buvo nepritarti ir pagrindinis leitmotyvas buvo tas, jog tai padarys neigiamą įtaką valdžios sektoriaus biudžetui, o mes, patikslinę skaičius, manome, kad tai bus labai nedidelės valstybės finansų, ypač biudžeto, sumos ir šio klausimo išsprendimas nebus nepakeliama našta biudžetui. Kalbama tik apie kelias dešimtis žmonių, kuriems yra per 26 metus ir kurie studijuoja.
Biudžeto ir finansų komitetas taip pat pritarė pono R.Kupčinsko pataisai, o pono R.Bašio pataisai nepritarė, bet kadangi jo pataisa iš esmės yra labai artima pono R.Kupčinsko pataisai, mes jas sujungėme. Bendru sutarimu Biudžeto ir finansų komitetas pritarė šiam įstatymo projektui ir konstatavo, kad šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant pajamas už 2005 ir vėlesniuosius metus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, likite dar minutėlę tribūnoje, nes yra pataisų, dėl kurių teks apsispręsti. Dar gali tekti jums komentuoti papildomai. Komitetui pritarus ir išklausius išvadą, lieka apsispręsti dėl siūlymų, kuriems komitetas nepritarė. Pritarus R.Kupčinsko teikiamam siūlymui, lieka pono R.Bašio siūlymas, tačiau jo nėra. Kad būtų aiškiau dalyvaujantiems posėdyje, trumpai informuokite, kokia jo siūlymo esmė.
K.GLAVECKAS. Jo siūlymo esmė – išbraukti žodžius „26 metų“ ir vietoj jų įrašyti „40 metų“. Komitetas mano, kad apskritai nereikėtų nustatyti amžiaus limito ir kad tai yra neteisinga. Iš dalies jo pataisai yra pritarta, bet pritarta be metų įvardijimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar I.Šiaulienė dėl viso, ar dėl šio pasiūlymo? Gerai. Ar būtų norinčių kalbėti už ar prieš dėl R.Bašio teikiamo siūlymo? Nėra. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kolegos, balsuokime. Ar pritariame Seimo nario R.Bašio siūlymui, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas? Balsavimas už reiškia pritarimą R.Bašio siūlymui, balsavimas prieš – nepritarimą.
Už – 51, prieš – 9, susilaikė 23. Pasiūlymui nepritarta.
Taigi apsvarsčius visus siūlymus, turime apsispręsti, ar pritariame, kaip siūlo komitetas, patobulintam variantui po svarstymo.
I.Šiaulienė – nuomonė už. Prašom, kolege.
I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurio autorius ir teikėjas yra A.Sysas, yra tinkamas, atsižvelgia į tai, ką mes deklaruojame ir savo svarstytoje Lisabonos strategijoje, ir į tai, kad mes mokomės visą gyvenimą. Džiaugiuosi, kad Seimo nariai nepritarė amžiaus reglamentavimui, ir jeigu mokomės visą gyvenimą, tai įstatyme tikrai nereikėtų nurodyti konkrečių metų, kad teikiamomis lengvatomis galėtų naudotis įvairios žmonių grupės. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių prieštarauti. Kolegos, ar po svarstymo galėtume pritarti projektui bendru sutarimu? Nėra siūlančių kitaip, tačiau yra norinčių balsuoti. Kolegos, balsuodami išsakykime savo nuomonę, ar pritariame įstatymo projektui Nr.XP-343 po svarstymo.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Už – 51, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
Eilės tvarka, baigus šio klausimo svarstymą, svarstome 7 kompleksinį darbotvarkės klausimą – Mokesčių administravimo įstatymo papildymo 491 straipsniu bei su juo susijusį Pinigų plovimo prevencijos įstatymą, registracijos Nr.XP-166 ir Nr.XP-167. Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Jeigu Seimas neprieštarautų, abu projektus paskirtasis komiteto pranešėjas K.Glaveckas pateiktų kartu ir tada apsispręstume dėl komiteto išvados. Prašom, kolega.
K.GLAVECKAS (LF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šiuos du įstatymų projektus, tai yra Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo papildymo 491 straipsniu įstatymo projektą ir Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Abu projektai vienas su kitu susiję. Atsižvelgiant į tai, kad galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai jau reglamentuoja tiesioginį mokesčių administravimą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bendradarbiavimą ir keitimąsi turima informacija, taip pat užtikrina aktyvų ir operatyvų minėtų institucijų bendradarbiavimą, įstatymų projektuose siūlomas teisinis reglamentavimas būtų perteklinis ir neteisingas. Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu siūlo abu siūlomus projektus atmesti kaip perteklinius.
PIRMININKAS. Taip, kolegos, išklausėme komiteto išvadą, nors Vyriausybė ir siūlo kitaip. Vis dėlto klausčiau, jeigu komitetas bendru sutarimu nepritaria, ar mes galime iškart apsispręsti dėl to, ar pritariame komiteto siūlomam būdui atmesti abu projektus bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, kad atmestume projektą Nr.XP-166 ir projektą Nr.XP-167. Kolegos, dar kartą primenu, kad sprendimas priimtas bendru sutarimu.
Toliau eilės tvarka svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 8 klausimą – Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.XP-266. Svarstymo stadija. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pristato K.Glaveckas. Mokesčių administravimo įstatymo 33, 70 ir 119 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.XP-266.
K.GLAVECKAS (LF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33, 70 ir 119 straipsnių papildymo įstatymo projektą, susipažino su visomis išvadomis. Kadangi vienos teikiamos įstatymo projekto nuostatos yra perteklinės, o kitos apribotų mokesčių administratorius tikrinant asmenis, vengiančius mokėti mokesčius, bei mokesčių mokėtojus, kuriems tvarkyti buhalterinę apskaitą neprivalu, siūloma įstatymo projektą atmesti. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė 2. Komitetas siūlo projektą atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Taigi dėl šio projekto turime iškart balsuoti, ar pritariame atmetimui. Tačiau dėl savo teikiamo projekto kitą nuomonę nori išsakyti R.Palaitis. Prašau.
R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Sutinku, kai kuriuose tuose projektuose ne visos nuostatos buvo ir geros, bet kai kur buvo patikslinantys motyvai ir specialistai komiteto svarstymo metu sakydavo, taip, anksčiau tokių problemų, kurias jūs dabar nurodote savo projekte, buvo, bet dabar jų nebėra. Mano supratimu, tai yra nepakankamas motyvas, aš tiesiog siūlau kai kurias įstatymo vietas patikslinti, tiksliau apibrėžti. Taigi komiteto išvada, kad nepritartume įstatymo projektui, man atrodo, šiek tiek skubota. Aš siūlyčiau vis dėlto tuos patikslinimus padaryti ir balsuoti prieš komiteto išvadą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pradžioje turime apsispręsti, ar yra pritariama atmetimui. P.Baguška, suprantu, nori kalbėti už atmetimą.
P.BAGUŠKA (DPF). Noriu pasakyti, kad Vyriausybė nepritarė šiam įstatymo projektui, antikorupcinis vertinimas, kuris yra atliktas ir kurį Seimo nariai turi, nepalankus nei projekto rengėjams, nei mums visiems. Siūlau atmesti.
PIRMININKAS. Supratom, ačiū. Kolegos, teks balsuojant apsispręsti. Balsavimas už reiškia pritarimą komiteto siūlymui atmesti projektą, kitoks balsavimas reiškia nepritarimą. Prašau išsakyti savo nuomonę balsuojant.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Už – 39, prieš – 6, susilaikė 16. Balsų dauguma projektas atmestas.
Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-314 (svarstymas)
Darbotvarkės 9 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-314. Svarstymo stadija. Komiteto paskirtą pranešėją K.Glavecką kviečiu iš tribūnos pristatyti pagrindinio komiteto išvadą.
K.GLAVECKAS (LF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, susipažino su visomis išvadomis ir konstatavo, kad siūlo projektą atmesti, nes pritarus projekto nuostatoms mokesčių administratorius netektų teisės mokestiniame ginče atstovauti valstybei ir ginti viešąjį interesą, be to, mokestinių ginčų praktiką formuotų ne teismas, o Mokestinių ginčų komisija. Balsavimo rezultatai: už atmetimą balsavo 7, prieš – 1, susilaikė 2. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Vėlgi tie patys du kolegos nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Eilės tvarka pirmas – R.Palaitis, nuomonė už neatmetimą.
R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Taip, nuomonė už atmetimą, komiteto išvada. Taigi buvo kalbama apie Mokestinių ginčų komisiją. Iš tikrųjų dabar kuriozas tas, kad dažnai dvi valstybinės institucijos, t.y. Mokesčių inspekcija ir Mokestinių ginčų komisija, ginčijasi teisme skųsdama viena kitos sprendimus. Aš sutinku, gal ir Mokesčių inspekcijai reikia suteikti teisę skųsti teisme, bet pasakykite, mieli ponai, kam reikalinga tokia Mokestinių ginčų komisija, jeigu jos sprendimą kita valstybinė institucija skundžia teisme? Tai numatykime maždaug 1,6 ar 2 mln. metinių asignavimų arba sutaupykime šias lėšas, arba transformuokime Mokestinių ginčų komisiją į, sakykim, kažkokį specializuotą mokestinį teismą, bet dabartinė absurdiška situacija, mano supratimu, ir toliau liekanti galioti, nėra gerai valstybei. Tuo tarpu Finansų ministerijos specialistai sakė, kaip ir mano anksčiau minėtam projektui, kad taip, anksčiau tokių problemų buvo, nesusipratimų buvo, bet dabar jų nėra. Na, tai ne motyvas, mano supratimu. Nieko neveikimas šioje situacijoje yra iš tikrųjų gana blogai, yra švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. P.Baguška. Kita nuomonė.
P.BAGUŠKA (DPF). Akivaizdu, kad, įstatymo projektu panaikinus teisę apskųsti centriniam mokesčių administratoriui Mokestinių ginčų komisijos sprendimą, mokesčių administratorius yra diskriminuojamas kaip mokestinių ginčų pusė, mokesčių administratorius negali įgyvendinti savo subjektinės teisės ginti viešąjį interesą. Tai prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio nuostatoms, kad teisingumą Lietuvoje vykdo teismai. Pažeidžiamos ir Teismų įstatymo nuostatos, kad teisę į teisminę gynybą turi įmonės, įstaigos, organizacijos bei kitos institucijos. Noriu pasakyti, kad Vyriausybė nepritarė, antikorupcinis vertinimas irgi yra nepalankus.
PIRMININKAS. Ačiū. Po vieną nuomonę už ir prieš išsakyta. Balsuosime dėl komiteto siūlymo atmesti projektą. Balsavimas už reiškia pritarimą atmetimui, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Kolegos, balsuokime ir išreiškime savo nuomonę dėl nepritarimo įstatymo projektui Nr.XP-314.
Užsiregistravo 70. Už – 45, prieš – 5, susilaikė 18. Įstatymas balsų dauguma atmestas.
Darbotvarkės 10 klausimas. Dabar jau su savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodika susiję projektai. Projektas Nr.XP-734. Svarstymo stadija. Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Jo pranešėją J.Počikovską kviečiu į tribūną pristatyti komiteto išvadą.
L.POČIKOVSKA (VNDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis pateikė tokią išvadą dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 14 straipsniu įstatymo projekto. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą, nes komitetas pritarė Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 12 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-847, kurį pateikė Vyriausybė.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, komitetas siūlo atmesti. (Balsai salėje) Taip, kolegos, tokia yra komiteto nuomonė. Dabar turime iš karto apsispręsti, be diskusijos. Pagal Statutą tokia, deja, procedūra. Ar pritariame komiteto siūlymui atmesti projektą? Dar dėl balsavimo motyvų buvo užsirašęs… Labai atsiprašau, bet norinčių kalbėti dėl motyvų buvo. Bent jau supratau, kad yra norinčių kalbėti. Ir net trys. Taip, Seimo narys V.Draugelis. Aš jo nematau salėje. Kaip jis galėjo užsiregistruoti, klausiu kaimyno. Tada V.Muntianas. Nuomonė – prieš atmetimą.
V.MUNTIANAS (DPF). Iš tikrųjų noras buvo, kad Savivaldybių biudžetų formavimo metodikos įstatymas atitiktų Konstituciją, pagal kurią savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetus, kad racionaliau, savarankiškiau būtų sprendžiami klausimai dėl patikėtų lėšų panaudojimo ir kad pati savivaldybė galėtų apsispręsti, ir kad didėtų tos savivaldybės savarankiškumas. Papildomų lėšų tam reikalui nereikia, reikia tik peržiūrėti ir perskirstyti tas lėšas, o tai ir buvo numatyta įstatymo projekte, kad Vyriausybė turi pakeisti metodikos įstatymą ir perskirstyti tas lėšas, kurios skiriamos savivaldybėms atitinkamoms funkcijoms vykdyti, ir specialią tikslinę dotaciją, kuri mažina savivaldybių savarankiškumą arba paneigia jį, nes 56% specialiųjų tikslinių dotacijų yra savivaldybių biudžete, pakeisti į bendrąją dotaciją, o tai taip pat didintų savivaldybių savarankiškumą, kurį numato būtent Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl aš manau, kad reikėtų pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Boreikienė – nuomonė už atmetimą.
V.BOREIKIENĖ (MSG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės pritardama iniciatoriaus teikiamo įstatymo esmei, šiandien balsuodama po svarstymo susilaikysiu, nes šis įstatymo projektas turėtų būti svarstomas kartu su Socialinių paslaugų įstatymu ir su projektu Nr.XP-874, kuris bus svarstomas ketvirtadienį. Tos nuostatos, kurios pateiktos šiandien iniciatoriaus, prieštarauja šių minėtų įstatymų projektų nuostatoms. Todėl siūlau pritarti komiteto pasiūlymui.
PIRMININKAS. Siūlote atmesti.
V.BOREIKIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Supratome. Ačiū. Kolegos, turime apsispręsti balsavimu dėl projekto, registracijos Nr.XP-734, ar atmetame jį, kaip siūlo pagrindinis komitetas.
Balsavimo rezultatai: 76 užsiregistravo: 14 – už atmetimą, 45 – prieš, 13 susilaikė. Įstatymas neatmestas. Dabar pagal Statutą mes turime apsispręsti, kaip elgiamės toliau. Yra dvi galimybės: arba paskiriame kitą komitetą, arba sudarome specialią komisiją. Siūlymas būtų vienas iš logiškesnių, jeigu kitas komitetas galėtų būti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar J.Razma norėtų ką kita pasiūlyti? Prašom.
J.RAZMA (TSF). Aš manyčiau, kad gal Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas yra šiek tiek inercinės būsenos ir gina dabar nusistovėjusią metodiką ir tvarką, o manau, pagal autorių pagrindines idėjas čia iš esmės iškeliami žmogaus teisių klausimai, kad tas socialiai remtinas žmogus, nesvarbu, kokio pavaldumo įstaigoje atsidurtų, galėtų tikėtis to paties finansinio pagrindo jam išlaikyti. Aš siūlyčiau Žmogaus teisių komitetą, tuo labiau kad šis komitetas turi mažesnį krūvį.
PIRMININKAS. Dėkui. Supratome. A.Sysas nori įsitraukti į siūlymus.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai yra per daug rimtas klausimas, kad mes taip nerimtai juokautume. Nes reikės gana daug lėšų, jeigu mes norime pakeisti metodiką ir išlaikyti visas globos ir rūpybos įstaigas. Juo labiau kad mes pradėjome svarstyti paslaugų teikimo naują tvarką. Pono V.Muntiano pataisai nepritariau, nes manau, kad vis dėlto paslauga…
PIRMININKAS. Dabar mes svarstome, koks komitetas turėtų būti.
A.SYSAS. Gerai, aš pasakysiu, gerbiamasis pirmininke.
PIRMININKAS. Tiesiog formuluokite klausimą.
A.SYSAS. Vis dėlto pinigai turi eiti ten, kur yra žmonių, kuriems reikia teikti tokią paslaugą, o ne ten, kur susikūrė. Todėl, aš manau, reikia sudaryti komisiją, nes tai yra gana sudėtinga ir paini, ir daug lėšų reikalaujanti įstatymo pataisa.
PIRMININKAS. Gerai. Siūloma net ne kitą komitetą paskirti, o kitas būdas. Dėl balsavimo tvarkos noriu trumpai paaiškinti.
Balsuosime alternatyviai dėl to, ar paskiriame kitą komitetą, neįvardydami kokį, ar sudarome komisiją. Apsisprendus vienaip ar kitaip, tada imsimės kitų žingsnių, bet dabar balsavimas už reiškia kito komiteto paskyrimą, balsavimas prieš reiškia pritarti komisijos sudarymui. Susilaikiusiųjų balsai neskaičiuojami. Balsavimas alternatyvus.
Už reiškia – komitetas, o prieš reiškia – komisija.
44 – už, 23 – prieš, apsispręsta paskirti kitą komitetą. Taip. L.Graužinienė.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš labai atsiprašau kolegų, bet aš prašau frakcijos vardu perbalsuoti, nes nesupratome balsavimo.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Perbalsuosime, jokių bėdų. Tiek, kiek reikės, kad visiems būtų aišku. Formuluoju dar kartą ir prašau visų įtempti dėmesį. Balsavimas už reiškia, kad yra skiriamas kitas komitetas, balsavimas prieš reiškia, kad yra sudaroma speciali komisija, susilaikiusiųjų balsai nebus skaičiuojami.
Pasidarė dar aiškiau. 62 – už komitetą, 13 – už specialiąją komisiją. Nuskambėjo du pasiūlymai dėl konkrečių komitetų. Vienas jų buvo Žmogaus teisių komitetas. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, siūliau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Ar būtų dar siūlymų? Nėra daugiau siūlymų. Kolegos, vėl alternatyvus balsavimas. Balsavimas už reiškia paskirti nagrinėti šį klausimą Žmogaus teisių komitetą. Balsavimas prieš reiškia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Balsavimu išsakykite savo nuomonę. Alternatyvus balsavimas. Susilaikiusiųjų balsai nebus skaičiuojami.
Balsavimo rezultatai: 76 užsiregistravus, už Žmogaus teisių komitetą – 16, 57 buvo už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Taigi svarstyti šį projektą paskirtas naujas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Šį klausimą baigėme svarstyti.
Taip, su tuo yra susijęs kitas įstatymo projektas – to paties įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-279(2). Svarstymo stadija. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pristato pranešėja L.Počikovska. Prašom, kolege.
L.POČIKOVSKA (VNDF). Biudžeto ir finansų komiteto išvada yra tokia. Taip pat įstatymo projektą atmesti, nes pritarta Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 12 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-847.
PIRMININKAS. Dėkui. Šiuo atveju savo nuomonę pareiškė ir kiti komitetai. Tačiau dabar turim iš karto apsispręsti balsuodami, ar pritariame atmetimui. Proga kalbėti vienam už, vienam prieš. R.Palaitis – nuomonė prieš atmetimą.
R.PALAITIS (LCSF). Dabar susidariusi kurioziška situacija: kuo geriau savivaldybė dirba, tuo daugiau mokesčių surenka, bet tuo daugiau iš jos paimama į centrinį biudžetą. Kitaip sakant, jos biudžeto augimas yra apribotas tam tikrais procentais. Šita tvarka buvo įvesta 2001 metais iš pradžių kaip laikina, dvejiems metams, bet dabar kažkodėl yra likusi tokia nuolatinė nuostata. Mano projekte (su A.Endzinu bendrauta) siūloma taisyti esamas blogybes, neriboti savivaldybių biudžeto augimo. Projektas buvo pateiktas vasario mėnesį. Buvo Teisės departamento visokios keistos išvados, neva prieštarauja Konstitucijai. Ir kai šitas projektas atėjo iki Seimo, komitete pagrindinė nuomonė, kodėl reikėtų atmesti šitą projektą, – jau 2006 m. biudžetas Vyriausybės suplanuotas. Mano supratimu, čia yra visiškas Seimo nario teisių ignoravimas, taip negalima ateityje daryti. Nepaisant to, šiam projektui pritaria, galiu pasakyti, Savivaldybių asociacija, nes visoms savivaldybėms biudžeto pajamos auga ženkliai, tik dviem neauga, mažėja. Galima daryti prielaidą, kad tik dvi savivaldybės yra prieš. Pasisakė už įstatymo projektą ir asociacija, kaip sakiau, ir Biudžeto ir finansų komiteto Savivaldybių pakomitetis. Mano supratimu, reikėtų vis dėlto nepritarti komiteto nuomonei, blogiausiu atveju svarstyti kaip kompromisą, kad šita nuostata įsigaliotų bent jau nuo 2007 m., jeigu mes negalime 2006 m. jos realizuoti. Taigi aš siūlyčiau balsuoti prieš arba susilaikyti, nes skriausti gerai dirbančias savivaldybes, kurių šiandien yra dauguma Lietuvoje, būtų tikrai nelogiška. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Niekas nenorėjo pritarti atmetimui. Pasiruoškime balsuoti. Kolegos, balsavimas už reiškia pritarimą komiteto siūlymui atmesti, balsavimas prieš reiškia nepritarimą.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Už atmetimą – 24. Nėra pakankamo skaičiaus, reikia 35. Kolegos, įstatymo projektas nėra atmestas. Aš siūlau elgtis analogiškai kaip ir apsisprendėme dėl ankstesniojo – pavesti tam pačiam komitetui, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui. Kolegos, ar priimtina bendru sutarimu? Nėra siūlančių kitaip, dėl to apsispręsta bendru sutarimu, nepritarus projekto atmetimui.
Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-379(3*) (svarstymas)
Judame į priekį. Darbotvarkės 12 klausimas. Tiesa, 12 klausimas jau yra apsvarstytas. Taigi 13 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-379. Svarstymas. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. V.Čigriejienę kviečiu į tribūną. Ruošiasi A.Butkevičius arba kas nors kitas iš Biudžeto ir finansų komiteto.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pristatau Draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies pakeitimą. Nemanyčiau, kad aš jus turėčiau supažindinti su įstatymu, su juo supažindinau, jūs pasiskaitėte. Mes siūlome, kad sveikatos priežiūros finansavimas neatsiliktų nuo valstybės ekonominio augimo ir bendrojo vidaus produkto augimo. Jeigu tai pavyktų, išspręstume medicinos finansavimo problemas.
Draudžiamosios pajamos auga, nes auga ekonomika, o sveikatos apsaugos finansavimas įšaldytas 2003 m. lygio. Valstybė didina pensijas, vadinasi, galima didinti ir sveikatos draudimo įmoką už draudžiamuosius asmenis, nes sveikatos sritis per mažai finansuojama. Siūlomas kompromisas, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2008 metų. Tai leistų įtraukti amortizacijos atskaitymus į Sveikatos priežiūros paslaugų įkainius. Priėmus šią pataisą būtų aiški siekiamybė, kurią įtvirtinus būtų pašalinta įtampa sveikatos sektoriuje. Tai ne vien sveikatos, bet ir socialinis rodiklis. Išvengsime protų nutekėjimo ir galėsime pasakyti, kad sveikata brangiausias valstybės turtas, o Lietuvoje sveikata yra nieko verta, bent šiuo metu.
Sveikatos reikalų komitetas nagrinėjo šį klausimą ir vienbalsiai pritarė pagal komiteto pirmininkės D.Mikutienės posėdžio metu pateiktą siūlymą patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Nesutinka su Vyriausybės išvada, kad už valstybės draudžiamus asmenis… dydis bus pasiektas 2007 metais. Pažiūrėję lentelę, kurioje Vyriausybė išdėstė viską tolygiai, tikrai matome, kad tą galime padaryti. Todėl siūlau ir pozicijai, ir opozicijai pritarti šitai pataisai, kad būtų galima išvengti problemų medicinoje, nes kosmetinėmis priemonėmis mes nieko nepasieksime. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Prašyčiau jūsų dar likti tribūnoje. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad yra teikiamas patobulintas variantas kaip kompromisinis tarp originalaus, kurį pateikė kolegė V.Čigriejienė, ir to, kam pritaria komitetas. Atkreipiu dėmesį, kad komitetas iš principo nepateikė… Ar yra jūsų teikiamas pasiūlymas kaip Seimo narės, nes komitetas nėra suformulavęs, ką pakeičia?
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Komitetas iš esmės pritaria šitam variantui, tik galbūt palaiko komiteto pirmininkės nuomonę, kad tai įgyvendinti mes galėsime 2008 metais.
PIRMININKAS. Atsiranda naujas 2 straipsnis. Ar teisingai supratau?
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. D.Mikutienė. Prašom išsakyti savo motyvus.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas, dalyvaujant Finansų ministerijos ir Sveikatos ministerijos atstovams, svarstė šį kolegės pateiktą įstatymo projektą. Atsižvelgdami į bendrus rodiklius, kaip yra modeliuojamos įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis iki 2009 m., mes matome, kad yra visiškai realus biudžeto augimas. Komitetas pritarė mano teiktai 2 straipsnio pataisai, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2008 metų.
PIRMININKAS. Gerai. Tai yra esmė patobulinto varianto, kuriam pritarė komitetas. A.Sysas – nuomonė prieš. Ačiū, gerbiamoji pranešėja.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Žadėjau nekalbėti, bet, mielieji kolegos, tas kompromisas šiek tiek keistas. Vis dėlto mes jau bandome priimti įstatymą net po 3 metų. Aš manau, kad iš esmės projekte nieko nepakeista. Aš ne dėl to, kad nepritariu pačiai idėjai, idėja labai gera, tvarkinga, viskas gerai, bet pats principas, kaip bandoma spręsti. Vyriausybės nepritarimas buvo pačiam projektui. Reiktų dar kartą kreiptis į Vyriausybę, kaip ji žiūri į šitą kompromisinį variantą. Gal bus šita Vyriausybė, gal bus nauja Vyriausybė, bet negalima… Mus Konstitucinis Teismas ne kartą įspėjo, kad mes nepriimtume įstatymų, kurie įsigalios tik po 2 ar 3 biudžetinių metų, nes tai nelogiška.
PIRMININKAS. Dėkui. Mes D.Mikutienės galime laikyti kaip patikslinantį pasisakymą ar kaip dėl motyvų? Jeigu buvo patikslinimas, tada kolega A.Matulas turėtų teisę išsakyti nuomonę už. Minutėlę, įjungsime mikrofoną. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, pakelkite savo rinkimines programas ir pamatysite, kad visos partijos žadėjo ženkliai didinti sveikatos sistemos finansavimą. Pažiūrėkime, kas yra šiais metais. Jeigu palygintume, kaip didėja sveikatos biudžetas pagal praeitų metų planą, tai jis didėja apie 18%, kaip ir bendras valstybės biudžetas. Bet turint galvoje, kad 2004 m. į fondą buvo surinkta per 200 mln. litų viršplaninių lėšų, tai tada kitų metų padidėjimas yra tik apie 8%. Vadinasi, Sveikatos draudimo fondo biudžetas didėja mažiau nei valstybės biudžetas. Kaip mums pateikė skaičius Valstybinės ligonių kasos direktorius, palyginti su bendruoju vidaus produktu, sveikatos sistemai ir šiais metais, ir praeitais, ir 2006 m. tenka tik 3,8% nuo bendrojo vidaus produkto. Tas skaičius yra pats mažiausias iš visų Europos Sąjungos valstybių. Be abejo, reikia pritarti kolegės V.Čigriejienės pateiktam įstatymo projektui ir siekti, kad sveikatos sistemos finansavimas artimiausiais metais pasiektų 5% nuo bendrojo vidaus produkto, kaip yra parašyta Seimo priimtoje Lietuvos sveikatos programoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme nuomones už ir prieš. Balsuodami turime apsispręsti, ar pritariame patobulintam komiteto siūlomam įstatymo projekto variantui. Nėra bendro sutarimo. Balsuodami išsakykime, ar pritariame po svarstymo įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-379.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Už – 61, prieš – 1, susilaikė 8. Po svarstymo projektui pritarta.
Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.
Darbotvarkės 14 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ Nr.XP-578. Svarstymo stadija. Pagrindiniu buvo paskirtas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Kviečiu M.A.Pavilionienę į tribūną pateikti išvadą. Ruošiasi Jaunimo ir sporto reikalų komisijos atstovas.
M.A.PAVILIONIENĖ (LDF). Dėkoju. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nuostatų projektui. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Matau Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininką A.Salamakiną. Kviečiu pateikti savo komisijos išvadą.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi Jaunimo ir sporto reikalų komisija buvo šio projekto autorė, tai pataisų savo projektui neturime. Siūlau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme komiteto ir komisijos išvadas. Diskusijoje dalyvauti norinčių nėra, įregistruotų pastabų ir pasiūlymų taip pat negavome. Klausiu, ar mes galėtume apsispręsti po svarstymo bendru sutarimu pritarti šiam nutarimo projektui? (Balsai salėje) Nėra siūlančių kitaip. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Turiu raštišką Seimo Pirmininko teikimą svarstyti nutarimo projektą ypatingos skubos tvarka ir dar šiandien pabaigti šio projekto priėmimo procedūrą. Ar galime apsispręsti, kad taikome ypatingą skubą bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra siūlančių kitaip. Apsispręsta bendru sutarimu.
Pereiname prie priėmimo. Vienas straipsnis. Juo yra keičiami Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nuostatai. Taigi dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo projekto, registracijos Nr.XP-578, priėmimo.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Už – 61, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas, registracijos Nr.XP-578, priimtas.
Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 15 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl lietuvių kalbos politikos ir perspektyvų Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare“ 2 ir 3 straipsnių pakeitimo“ projektą Nr.XP-712. Svarstymo stadija. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Jo paskirtą pranešėją J.Dautartą kviečiu į tribūną pateikti pagrindinio komiteto išvadą.
J.DAUTARTAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas vienbalsiai pritarė, tačiau yra keletas niuansų. Jūs gavote mano pasiūlymą. Atsitiko taip, kad mes lapkričio 15 d., švelniai sakant, pražiūrėjome. Tvarką patvirtino Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto darbo grupė… Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar šiandien dėl šio klausimo skubos tvarka Seimo Pirmininko yra pasiūlyta?
PIRMININKAS. Yra pasiūlyta, tačiau, jeigu jau kalbame tiesiai šviesiai, jūsų pasiūlymas, susijęs su gruodžio 1 d., irgi yra nerealus, kad ministerija tą darbą atliks.
J.DAUTARTAS. Ji jau atliko. Bent jau ministerija sako, kad ji atliko, ir mes neturime pagrindo netikėti.
PIRMININKAS. Gerai. Apsispręskime dėl projekto, kuriam nėra pastabų, tačiau yra norinčių dalyvauti diskusijoje. Išvadą jūs jau pateikėte, taip?
J.DAUTARTAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Priėmimo stadijos metu apsispręsime dėl ypatingos skubos ir prašysiu dar grįžti į tribūną. Dabar prašau suteikti galimybę iš tribūnos kalbėti norintiems dalyvauti diskusijoje Seimo nariams. Ačiū. Kviečiu į tribūną dėl šio nutarimo projekto kalbėti užsiregistravusį E.Klumbį.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, toks jau yra gyvenimas: mes priimame nutarimus, vėliau juos keičiame, o lietuvių kalbos situacija vis blogėja ir blogėja. Ta situacija blogėja nepaisant to, kiek nutarimų mes priimtume. Tai rodo, kad jie realiai neturi jokios reikšmės.
Nebijau drąsiai pasakyti, kad tokios blogos mūsų kalbos padėties nebuvo net tarybiniais laikais. Rusų kalba tada nebuvo taip plačiai vartojama mūsų viešajame gyvenime, kaip šiuo metu yra vartojama anglų kalba. Kuo toliau, tuo ryškiau šie procesai matyti. Kaip to išraišką paskaitykime dėl konkursų, paskaitykime reikalavimus, kurie keliami kandidatams, reikalavimus, kuriuos turi įvykdyti kandidatai. Iš esmės net norint tapti valytoja reikia mokėti anglų kalbą, bet ten neparašyta, kad reikia mokėti lietuvių kalbą.
Dar viena išraiška yra ta, kad disertacijų gynimas mūsų pačiu aukščiausiu intelektualiniu lygiu, netgi nedalyvaujant užsieniečiams… Jeigu jie ir dalyvautų, atsižvelgiant į Valstybinės kalbos įstatymą, disertacijų gynimas turėtų vykti lietuvių kalba. Dabar vis daugiau disertacijų ginama anglų kalba.
Žodžiu, jeigu trumpai reziumuočiau, mes šiandien galime priimti šį nutarimo projektą, pakeisti datas, dar ką nors parašyti, bet iš esmės šis nutarimas, tas didysis nutarimas, kurį mes keičiame, yra seniai seniai numiręs. Mes bandome pataisyti numirėlio padėtį. Tie darbai, patikėkite, yra beviltiški.
PIRMININKAS. Dėkui. Taigi, kolegos, diskusijoje išklausėme Seimo nario E.Klumbio kalbą, klausiu, ar svarstymo stadijoje būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, vis dėlto nėra, kaip supratau bendro sutarimo, todėl balsuodami turime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo, kaip siūlo pagrindinis komitetas, nutarimo projektui?
Užsiregistravo 60 Seimo narių, už – 56, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta. Seimo Pirmininkas raštišku teikimu siūlo šį nutarimo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar mes galėtume paremti bendru sutarimu siūlymą svarstyti ypatingos skubos tvarka? Nėra siūlančių kitaip. Pritarta ypatingai skubai bendru sutarimu.
Vėl kviečiu į tribūną grįžti teikėją arba gal iš vietos, tuo labiau kad teikiamas jūsų siūlymas. Tada pristatykite trumpai, kolega Dautartai.
J.DAUTARTAS. Pasiūlymas labai paprastas. Kadangi mes lapkričio 15 d. pražiūrėjome, tai gruodžio 1 d. yra gana reali, todėl tai yra grynai techninis pasiūlymas. Siūlau, kad tvarka įsigaliotų nuo gruodžio 1 dienos. Ministerijos atstovai garantuoja, kad visa tvarka yra parengta, todėl kaip ir neturėtume pagrindo jais netikėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip, pasiūlymas yra išdėstytas. Dabar eilės tvarka klausčiau dėl 1 straipsnio. Ar galime priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Dėl 2 straipsnio. Kaip tik dėl šio straipsnio ir yra kolegos J.Dautarto siūlymas, nemačiau prieštaravimų, logika sako, kad išties datą reikėtų šiek tiek pavėlinti. Ar galima tam pritarti bendru sutarimu? Nėra siūlančių kitaip. Pritarta J.Dautarto pasiūlymui dėl datos pakeitimo. Taigi dėl viso 2 straipsnio su pasiūlymu, kuriam dabar pritarėme, ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų? 2 straipsnis taip pat yra priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso įstatymo nutarimo projekto nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl nutarimo projekto Nr.XP-712 priėmimo.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai, už – 57, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas, registracijos Nr.XP-712, priimtas. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.
Rytiniame posėdyje yra likęs kompleksinis 16 klausimas, kurį teikia Vyriausybė – Administracinių teisės pažeidimų kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir su juo susijusio Vartotojų teisių gynimo įstatymo projektas. Yra atvykęs sveikatos apsaugos viceministras Rimantas Šadžius. Jeigu Seimas neprieštarautų, gerbiamasis viceministre, prašyčiau, kad pristatytumėte abu projektus, kurie yra tarpusavyje susiję. Taigi pristatymas iki 10 minučių. Prašom, pone pranešėjau.
R.ŠADŽIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamų jums įstatymų projektų prasmė, esmė yra ta, kad iš Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos būtų perduota Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos kontrolė tam tikrų paslaugų. Turima omeny kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų ir panašių, taip pat ir apgyvendinimo paslaugų, kontrolė. Šis Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimas jau buvo svarstytas Seime, Seimas grąžino jį iniciatoriams tobulinti. Pagrindinė pastaba buvo tokia, kad Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai buvo siūloma perduoti tiktai saugos kontrolę, neperduodant kokybės kontrolės. Dabar kartu teikiant ir Vartotojų teisių gynimo įstatymą būtų sureguliuota, kad šitas paslaugas – ir saugą, ir kokybę kontroliuotų Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, o likusios paslaugos, tarp kurių, sakykim, autoservisai, dujinė įranga, cheminės valyklos, buitinės technikos taisymas ir panašios, liktų ne maisto produktų inspekcijos kompetencija. Prašyčiau pritarti po pateikimo abiem įstatymo projektams.
PIRMININKAS. Dėkui. Tuokart penki Seimo nariai pageidauja jūsų klausti. Eilės tvarka B.Pauža – pirmasis.
B.PAUŽA (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti tokį dalyką. Kadangi Vartotojų teisių apsaugos įstatymas yra naujas įstatymas, po pateikimo Seime jau svarstomas komitetuose, ar jums neatrodo, kad būtų geriau tam naujam įstatymui pateikti pasiūlymus ir šitą klausimą įrašyti? Ačiū.
R.ŠADŽIUS. Deja, neišeitų teisiškai taip padaryti, nes mes turime galiojantį Vartotojų teisių gynimo įstatymą, nežinia, nauja redakcija bus priimta ar nebus priimta. Svarstymo komitetuose metu, jeigu šitų dviejų klausimų svarstymas susidurtų, aš manau, būtų galima atsižvelgti į Vyriausybės pasiūlytą variantą, kuris dabar siūlomas šiame įstatymo projekte, atsižvelgti ir įtraukti į naują redakciją. Bet negaliojančiam, net nepriimtam įstatymui Vyriausybė negalėtų teikti pataisų.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar inspekcija prie Ūkio ministerijos yra pasirengusi vykdyti šias funkcijas? Ar nebus jiems naujovė, ar pasirengta tam?
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Kaip tik kalbama apie atvirkščią procedūrą, kad tai inspekcijai mes palengvinam užduotį ir perduodam Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai kontrolę…
V.ŽIEMELIS. Atsiprašau, aš…
R.ŠADŽIUS. …tų paslaugų, kurios tam tikra dalimi susijusios su sveikata.
V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau, ne taip suformulavau klausimą. Atleiskite. Ar pasiruošusi šiuo atveju…
R.ŠADŽIUS. Taip, jinai pasiruošusi, kontrolę jinai vykdo, tiktai kol kas neturi įgaliojimų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylų.
V.ŽIEMELIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau eilės tvarka norėjo klausti R.Kupčinskas. Prašau.
R.KUPČINSKAS (TSF). Aš norėjau paklausti, ar čia yra tik tam tikras teisinis pakeitimas, logiškesnis galbūt, ar jau yra susidariusi tokia situacija, tarkim, kirpyklose, kad vis dėlto reikėtų, kad visuomenės sveikatos tarnybos galėtų efektyviau kontroliuoti šią sritį? Ar jau buvo kokių nors atvejų, kad, tarkim, Ūkio ministerijos atitinkama institucija šito nesugeba padaryti arba galbūt patikrinimai per reti, arba išvis neįmanoma kontroliuoti šitos veiklos srities? Ačiū.
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Valstybinės ne maisto produktų inspekcija kontroliuoja tam tikras paslaugas ir jinai gali šitą darbą daryti tose srityse, kurios tiesiogiai nesusijusios su poveikiu žmogui. O kontroliuoti paslaugas, susijusias su poveikiu žmogui (tai ir kosmetologija, ir tatuiruotės, ir tos saunos, galų gale apgyvendinimo paslaugos), labiau priimtina suteikti šitą teisę tai tarnybai, kuri turi tam tikrus specialistus, taip pat ir baigusius visuomenės sveikatos mokslus, ir turinčius panašią kompetenciją.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J.Zinkevičiūtė.
J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Gerbiamasis Šadžiau, tokia praktika jau buvo, kai ne Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, bet visuomenės sveikatos centrai turėjo kontroliuoti. Kuo remiantis buvo pakeistas variantas, dabar vėl grąžinamas, ar jūs tiesiog esate įsitikinę, kad valstybinėje visuomenės sveikatos priežiūroje yra gana kvalifikuotų žmonių, kurie gali tą daryti? Aš manau, kad sveikatos centruose yra tų žmonių, kurie tą galėtų daryti. Aš nesuprantu, kam vėl grąžinti tai, kas jau buvo, vėl pakeisti, ir vėl. Ar čia taip parodom, kad dirbam?
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Ne, tikrai nerodom, kad dirbam. Tie visuomenės sveikatos centrai apskrityse, apie kuriuos jūs šnekate, yra struktūros, pavaldžios Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, koks jis yra dabar suformuluotas, ir jeigu būtų priimtas šitas pakeitimas, tai tas bylas galėtų nagrinėti pareigūnai, Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir jos įgalioti pareigūnai. Tokius įgaliojimus jos jau seniai turi pagal atitinkamą straipsnį. Kitą veiklą kontroliavo ir tas bylas nagrinėjo ir visuomenės sveikatos centrų darbuotojai, ir atitinkami įgalioti darbuotojai. Šia prasme niekas nesikeičia. Šito naujo patikslinto projekto teikimas yra tik atsižvelgimas į tą pastabą, kuri buvo nagrinėta ir išsakyta Seime, kad derėtų perduoti, sukoncentruoti vienoje žinyboje ne tik tų paslaugų saugos kontrolę, bet taip pat ir kokybės. Tai yra pasiekiama atitinkamai pakeičiant Vartotojų teisių gynimo įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinioji klausia Z.Žvikienė.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu jūsų siūloma pataisa būtų priimta, sakykite, ar Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai nereikės papildomų etatų? Kiek žinau, šios tarnybos yra tik apskrityse. Antroji klausimo dalis būtų tokia: ar ir saugą, ir kokybę savivaldybės teritorijose tikrinantys… nagrinėtų bylas tik apskrityje esantys tarnybos pareigūnai, ar išplėstumėte jų etatus? Kaip galvojate daryti?
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Etatų, finansinis klausimas, žinoma, yra rimtas, tačiau jau 2005 m. pradžioje buvo skirta 800 tūkst. litų Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai šioms funkcijoms vykdyti, ten yra įsteigti ir patvirtinti 29 etatai, atitinkamas finansavimo lygis išlieka ir pasiūlymuose, kuriuos Vyriausybė pateikė 2006 m. biudžeto projekte. Perskirstant biudžetą dar papildomų lėšų buvo numatyta ir šių metų antrajam pusmečiui. Taigi šios funkcijos yra vykdomos ir vykdo ne tik tie darbuotojai, kurie dirba apskrityse, tas teises turi ir Vilniaus Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyboje dirbantys pareigūnai, jie gali važiuoti į vietas ir gali kontroliuoti šias paslaugas visoje valstybės teritorijoje.
PIRMININKAS. Ką gi, atsakėte, gerbiamasis pranešėjau, į visų norėjusių klausti klausimus. Dėkoju už projektų pateikimą Seime anksčiau, nei numatyta. Turime apsispręsti dėl abiejų projektų, ar pritariame po pateikimo. A.Matulas. Nuomonė už. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Na, iš tikro, kolegos, yra šiek tiek keista. Mes praeitą savaitę svarstėme nemažai įstatymų projektų ir bandėme mažinti stambių maisto gamybos įmonių, prekybos įmonių kontrolę. Ruošiamės naikinti VTAKT’ą, mažiname baudas ir t.t., ir t.t. Bet šiuo atveju smulkiems verslininkams, kirpykloms, saunoms lyg ir siekiame kontrolę stiprinti. Aš suprantu, kad nė vienas, matyt, milijonieriumi netapo iš kirpyklos verslo. Iš tikro reikėtų, aišku, pritarti šiam įstatymo projektui, nes rimtos šito verslo kontrolės vis dėlto šiuo metu nebuvo. Bet dar kartą sakau – gana įdomi tendencija Seime.
PIRMININKAS. Dėkui. L.Mogenienė. Nuomonė prieš. Prašom.
L.MOGENIENĖ (VNDF). Ilgai buvo svarstytas tų kontroliuojančių institucijų kiekis, jų funkcijų dubliavimasis ir prieš keletą metų buvo sutarta, kad būtų labai gerai, jeigu būtų maisto ir ne maisto inspekcijos, kurios vienytų darbuotojus, patyrusius specialistus iš higienos centrų, netekusių darbo ryšium su veterinarijos inspekcijos atsiradimu, tačiau dabar einam atbuline tvarka. Aš manau, turbūt reikėtų labai smarkiai pamąstyti iš naujo, išnagrinėti argumentus, kurie ir Saulėtekio komisijoje buvo nagrinėti, ir kai buvo priimta viena nuomonė, nereikėtų taip lengvai vėl grįžti atgal. Paprasčiausiai tai nerimta ir aš prašyčiau, jeigu būtų pritarta po pateikimo, kad Verslo ir užimtumo komisija būtų viena iš nagrinėjančių.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Nesant bendro sutarimo, turėsime balsuoti. Kolegos, ar priimtina, kad balsuosime dėl abiejų projektų, kurie susiję tarpusavyje? Nėra siūlančių kitaip. Balsuojame dėl projektų Nr.XP-380 ir Nr.XP-917. Ar pritariame jiems po pateikimo?
54 užsiregistravus, 42 – už, prieš – 2, 8 susilaikė. Po pateikimo yra pritarta abiem projektams. Dabar turime apsispręsti dėl svarstymo eigos dėl abiejų projektų. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomais – Žmogaus teisių ir Sveikatos reikalų komitetus. Ir dar nuskambėjo siūlymas, kad papildomai nagrinėtų nuolatinė Seimo Verslo ir užimtumo komisija. Ar dėl šių komitetų būtų bendras sutarimas? Nėra prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu. Svarstymo data dar šių metų gruodžio 22 dieną – Kalėdų išvakarėse. Ar galime pritarti tokiai datai? Nėra kitų siūlymų, pritarta tam taip pat bendru sutarimu. Taigi tai buvo paskutinis rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas. Kolegos, 13 val. 27 min. Noriu paskelbti šios dienos rytinio plenarinio posėdžio pabaigą. Primenu, kad vakarinis posėdis – 15 valandą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VNDF – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija.