Dvidešimt
devintasis (108) posėdis
2005
m. lapkričio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.GEDVILAS
PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF*). Gerbiamieji kolegos, noriu jūsų visų dėmesio. Jeigu galima, užimkit savo darbo vietas. Noriu pradėti popietinį posėdį.
Gerbiamieji kolegos, vienas popietinės darbotvarkės klausimas jau buvo apsvarstytas iki pietų. Todėl sumažės vienu klausimu. Mes pradėsime nuo klausimo – nuo Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės finansinio audito“ projekto Nr.XP-900. Pranešėjas Donatas Jankauskas. Gerbiamasis Donatai, prašom. Atsiprašau, gerbiamieji kolegos, užsiregistruokite prieš suteikiant žodį gerbiamajam Donatui. Užsiregistruokit, kolegos. Gerbiamasis pranešėjau, jūs galite pradėti, kol užsiregistruos.
D.JANKAUSKAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Audito komitetas kaip pagrindinis apsvarstė Seimo nutarimo Nr.XP-900 projektą. Teisės departamentas pastabų neteikia. Alternatyvių pasiūlymų negauta. Komiteto sprendimas – pritarti pateiktam Seimo nutarimo projektui. Sprendimas priimtas vienbalsiai, balsuojant 6 komiteto nariams.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Taigi kviečiam papildomo komiteto gerbiamąjį J.Lionginą, Biudžeto ir finansų komitetas. Kas galėtų klausimą vietoj J.Liongino? Gal yra kas iš Biudžeto ir finansų komiteto? Gal gali pateikti ponas K.Glaveckas? Prašom atleisti, kad padarėm jums staigmeną.
K.GLAVECKAS (LF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė tą klausimą ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar pritariam po svarstymo? Projektui Nr.XP-900. Dar kartą primenu klausimą, kurį svarstom, Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas. Svarstymo stadija. Gerbiamieji kolegos, už ir prieš nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Taip? Yra Seimo Pirmininko raštas svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariate svarstyti ypatingos skubos tvarka? Tada svarstom pastraipsniui, jeigu pritariate. Bendru sutarimu. Taigi, gerbiamieji kolegos, noriu dar kartą paklausti. Ne? Negalim bendru sutarimu? Balsuojam, taip? Kas už tai, kad šį įstatymo projektą svarstytume ypatingos skubos tvarka, prašom balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 49, prieš – 2, susilaikė 11. Pritarta svarstyti ypatingos skubos tvarka. Taigi, gerbiamieji kolegos, svarstom įstatymo projektą pastraipsniui. Ar dėl 1 straipsnio yra pastabų? Nėra pastabų. Galim pritarti bendru sutarimu? Galima. Taip, čia dėl viso projekto tikriausiai yra norinčių kalbėti. Galim pritarti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio? Galim pritarti bendru sutarimu? Pritariam. Visam įstatymo projektui bendru sutarimu galim pritarti? Atsiprašau, dar nuomonė už. Prašom dėl viso įstatymo projekto. Nuomonė už – gerbiamasis V.Saulis. Prašom.
V.SAULIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tai yra tokia eilinė procedūra, kuria mes turime patvirtinti pačios Valstybės kontrolės atliktą praėjusių metų finansinį auditą. Todėl siūlau visiems pritarti. Tai mes darome jau ketvirti metai iš eilės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Taigi, gerbiamieji kolegos, nuomonės prieš nėra. Noriu paprašyti jūsų balsuoti ir pritarti įstatymo priėmimui. Prašom balsuoti.
Dėkoju. Skelbiu balsavimo rezultatus. Užsiregistravo 71 Seimo narys. Už – 64, prieš nėra, susilaikė 7. Nutarimą „Dėl Valstybės kontrolės finansinio audito“ skelbiu priimtą.
Gerbiamieji kolegos, kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Pagal laiką ir pagal eilę turėtume svarstyti 2-3 klausimą, tačiau nėra pranešėjo gerbiamojo G.Bužinsko, todėl bandysim paimti rezervinius klausimus, kuriuos ir apsvarstysim.
Taigi, gerbiamieji kolegos, rezervinis klausimas – Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 3001, 3002 straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-710. Pranešėjas – gerbiamasis A.Sadeckas. Gerbiamasis kolega, jeigu galima, pateikite ir jį lydinčius įstatymų projektus.
A.SADECKAS (NSF). Tai kad čia du – dėl Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso.
Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, didėjantis Lietuvos Respublikos piliečių pasų ir kitų asmens tapatybės dokumentų klastojimo atvejų skaičius ir bene svarbiausia – versliškumo pobūdį įgaunantis tokių dokumentų klastojimas ir realizavimas – skatina tobulinti įstatymus, užpildant esamas teisės spragas, išskiriant asmens tapatybės dokumentus ir numatant atsakomybę ne tik už šių dokumentų suklastojimą ar suklastotų dokumentų realizavimą, bet ir už neteisėtą asmens dokumentų, tikrų ar suklastotų, disponavimą, t.y. įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, ir įrangos, skirtos antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti, gaminimą, laikymą, gabenimą ar realizavimą.
Štai 2004 m. Lietuvoje buvo užregistruota 4070 nusikalstamų veikų dėl asmens dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo arba realizavimo. O šiais metais iki spalio mėnesio jau užregistruota net 3200 tokio pobūdžio nusikalstamų veikų. Asmens dokumentų išrašymo centro prie VRM pateiktais duomenimis, Lietuvoje praėjusiais metais buvo prarasti 34 tūkst. 438 Lietuvos Respublikos seno pavyzdžio ir 2427 naujo pavyzdžio pasai. O vien per šių metų pirmą ketvirtį, tokia yra pirmo ketvirčio statistika, jau buvo prarasta 10 tūkst. 699 seno bei 1300 naujo pavyzdžio pasų. Jau galima kalbėti apie augimo tendenciją. Panaši augimo tendencija matoma ir su asmens tapatybės kortelių praradimu. O praeitais metais Lietuvoje iš dešimties tūkstančių prarastų pasų surasta tik 61 suklastotas pasas ir 8 tapatybės kortelės, o 2005 m. pirmą ketvirtį rasti 37 suklastoti pasai ir 2 suklastotos asmens tapatybės kortelės.
Iš šios statistikos, iš žinomų įvykių ir vykstančių procesų aiškiai matyti, kad pasai ir kiti asmens tapatybės dokumentai iš tikro nėra pametami ar kitaip objektyviai prarandami, o panaudojami neteisėtiems tikslams, panaudojama kaip žaliava klastotėms. Lietuviškais pasais ypač susidomėjo prekiautojai žmonėmis, nelegalios migracijos organizatoriai. Asmens dokumentų klastojimas ar svetimų asmens tapatybės dokumentų neteisėtas įgijimas tampa neatsiejama organizuoto nusikalstamumo dalis. Šiais dokumentais gali naudotis ir teroristai. Štai Ukrainos ir Moldovos interneto tinklalapiuose yra daug pranešimų apie parduodamus lietuviškus pasus ir kad didesniems užsakymams netgi taikomos nuolaidos. Tai vėlgi kalbama apie versliškumo pobūdį klastojant tokius dokumentus. Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, vertinant prarandamų asmens dokumentų mastus galima teigti, kad Lietuvoje ir užsienyje veikia organizuota tokių dokumentų surinkimo sistema.
Tyrimus apsunkina tai, kad šiuo metu Lietuvoje nėra teisės aktų, numatančių atsakomybę už asmens dokumentų praradimą ar neteisėtą disponavimą – įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą – neteisėtą disponavimą svetimo asmens tapatybės dokumentu. Štai 2004 m. birželio mėnesį Vilniaus oro uoste buvo sulaikyti du Lietuvos Respublikos piliečiai, bandę išgabenti net 52 lietuviškus pasus į Didžiąją Britaniją. Tačiau pradėtas tyrimas buvo nutrauktas nesant jų veiksmuose nusikaltimo sudėties. Akivaizdu, kad 52 pasus be jokio tikslo surinkti gatvėje pamestus nebuvo galima. Tai, be abejo, vienos sudėtinės sistemos, verslo sistemos, gaminant tokius suklastotus dokumentus, dalis. Tobulinant su asmens dokumentų klastojimu ir jų neteisėtu panaudojimu susijusią baudžiamąją atsakomybę, nuoseklu bei logiška nustatyti, kas ir siūloma projekte, ir administracinę atsakomybę už neteisėtą asmens tapatybės kortelės ar paso perleidimą.
Siekiant užpildyti esamas teisės spragas, mažinti asmens tapatybės dokumentų klastojimą ir tiesiogiai su tuo susijusių kitų nusikalstamų veikų mastus ir buvo parengti šie Baudžiamojo bei Administracinių teisės pažeidimų kodeksų tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai. Prašau pritarti pateiktiems įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia kolega P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, kaip supratau iš jūsų pranešimo, yra dvi problemos. Viena problema ta, kad yra padirbinėjami dokumentai – pasai ir tapatybės kortelės, o kita, kad pametami, t.y. kalbama, kad pametami, bet faktiškai nėra pametami, o panaudojami neteisėtiems tikslams. Norėjau paklausti dėl dokumentų padirbimo. Mes išleidome tapatybės korteles, sakėme, kad yra labai daug apsaugos ženklų ir jų padirbti neįmanoma. Bet pasirodo, kad jos vis tiek padirbinėjamos.
A.SADECKAS. Iš dalies jūs teisus. Klausimas tas, kad dabartinis Baudžiamojo kodekso 300 straipsnis numato dokumento suklastojimą ar suklastoto dokumento panaudojimą arba realizavimą. Tuo tarpu jis visiškai nenumato suklastoto dokumento laikymo, gabenimo, siuntimo, t.y. elgesio su juo. Kaip minėjau, sulaikyti 52, tačiau atsakomybės tokios nėra. Taigi yra visas verslo pobūdis. Kita vertus, kaip jūs teisingai sakėte, imamasi priemonių apsaugoti mūsų dokumentus, tačiau nusikalstamas pasaulis ieško būdų, kaip juos pagaminti ir panaudoti. Pagal prarastų dokumentų skaičių, kaip matome, praeitas metais – beveik 35 tūkstančiai. Suprantama, kad jie nėra pamesti. Jie yra atiduoti, parduoti ir kitokiu būdu pateikti, kad jais toliau būtų naudojamasi.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega A.Sysas, ruošiasi J.Sabatauskas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs savo kalboje minėjote, kad jūsų įstatymo pataisos nukreiptos sugriežtinti ta prasme, kad padidėjo suklastotų dokumentų skaičius ir naudojimosi svetimais dokumentais atvejų. Bet Teisės departamento išvadą aš perskaičiau ir man kyla klausimas. Jie teigia, kad jūsų pasiūlytos sankcijos tam tikrais atvejais yra švelnesnės negu tos, kurios yra 302 straipsnio 1 dalyje. Ar jūs padarėte mažesnes sankcijas sąmoningai ar nesąmoningai?
A.SADECKAS. Dėl sankcijų galima diskutuoti, bet esmė šiuo atveju yra ne sankcijos. Esmė yra tų veikų kriminalizavimas. Tai yra išvis tokių sankcijų už tokias veikas nebuvo ir jos nebuvo kriminalizuotos. O dėl sankcijų – taip, tai buvo mano daryta sąmoningai, kad tos veikos būtų kriminalizuotos. O apie sankcijas galima galvoti, galbūt ir galima sutikti su Teisės departamentu, kad ne visai atitinka proporcijas ir nėra pakankamai griežtos. Mano supratimu, jos pakankamos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti kolega J.Sabatauskas, ruošiasi A.Baranauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs siūlote pildyti kodeksą naujais straipsniais, pavyzdžiui, 3001 ir 3021 straipsniais. Kodėl jūs rašote naujus straipsnius, kai galbūt buvo galima taisyti tuos straipsnius, kurie yra kodekse? Pavyzdžiui, 302 straipsnis. Kodėl reikėtų specialios normos dėl tapatybės kortelių, vairuotojo pažymėjimų, kai yra oficialaus dokumento klastojimo dispozicijoje? Ačiū.
A.SADECKAS. Ačiū už klausimą. Beje, Teisės departamento išvados neprieštarauja įstatymo projekto esmei ir su jais rengiant buvo daug konsultuotasi. Kaip minėjau, mes išskiriame keturis asmens tapatybės dokumentus, kurie Baudžiamojo kodekso prasme, baudžiamosios atsakomybės prasme turi išskirtinę reikšmę. Tai viena.
Antra, įvedamos naujos nusikalstamos veikos, tai yra kriminalizuojamos nusikalstamos veikos, ir esmė ta, kad kai rengiau šiuos projektus, taip pat konsultavausi su Teisės departamentu, koreguoti ar taisyti esamus Baudžiamojo kodekso straipsnius buvo gana sudėtinga. Geriau buvo atitinkamai papildyti arba įrašyti naujus straipsnius.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega A.Baranauskas, ruošiasi L.Sabutis.
A.BARANAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti, ar mūsų pasai, tapatybės kortelės yra spausdinamos Lietuvoje, ar tik užsienyje? Tai vienas klausimas. Antras dalykas, kaip jūs manote, ar pakankamos tos apsaugos priemonės, kurios šiandien dedamos į korteles ir pasus, t.y. apsaugos ženklai? Ar nereikėtų iškelti didesnių reikalavimų spausdinančioms įstaigoms? Ačiū.
A.SADECKAS. Ačiū už klausimą. Jis tik iš dalies susijęs su įstatymo projektu. Mes esame ne kartą diskutavę komitete ir kalbėję apie tai, jog apsaugos priemonės, kurios yra asmens tapatybės dokumentuose, yra nepakankamos. Jos yra tobulinamos, keliami papildomi reikalavimai, aukštesnių technologijų reikalavimai, tačiau vis tiek dokumentai yra klastojami. Nusikalstamas pasaulis galbūt žengia šiek tiek priekyje.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis komiteto pirmininke, kai atsakinėjate į klausimus, kalbėkite per mikrofoną, nes ne viską galima suprasti. Šiaip aš turėčiau diskusinį pasiteiravimą. Gal ir gerai, kad jūs papildote 300 straipsnį 3 dalimi, paaiškindami dėl konkrečių pažymėjimų. Tačiau Baudžiamajame kodekse visur yra konstruojama: tas, kas pagamino, kas padarė, tas ir atsako. Kodėl vis dėlto paliekate 5 dalį „Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo“? Jeigu juridinis asmuo pagamino, tai jis ir atsako. Visi kiti jūsų papildymai, kad atsako juridinis asmuo. Ką jūs norėtumėte tuo pasakyti ar pabrėžti? Prašom atsakyti.
A.SADECKAS. Kodeksas lyg ir reikalautų išskirti juridinio asmens atsakomybę.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Taigi nuomonės už, nuomonės prieš.
A.SADECKAS. Dėl girdėjimo, tai aš irgi nelabai girdžiu salės.
PIRMININKAS. Taigi nuomonių už ir prieš nėra. Po pateikimo mums reikia apsispręsti, ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po pateikimo. Abiem, ir lydinčiajam projektui. Taip, bendru sutarimu. (Balsai salėje) Balsuojame, taip? Yra pasiūlymas balsuoti. Gerbiamieji kolegos, dėl abiejų – šio projekto, ir lydinčiojo projekto – prašome apsispręsti balsuojant. Kas už, prašom balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus. Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Už – 42, prieš – 2, susilaikė 19. Taigi įstatymo projektams po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos. Siūloma svarstyti šiuos projektus šių metų gruodžio 15 dieną.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu į tribūną Lietuvos Respublikos Seimo vicepirmininką gerbiamąjį Č.Juršėną pateikti kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, kita savaitė yra dviejų posėdžių dienų savaitė, o ypatinga tuo, kad kitų metų biudžeto projektas jau įžengė į vieną lemiamą stadiją, tai yra konkrečiai lapkričio 24 dieną, ketvirtadienį, yra pirmasis svarstymas. Kartu eina ir savivaldybių, ir socialinio draudimo, ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetai.
Iš kitų klausimų, kuriuos reikėtų išskirti, yra keletas eurointegracinių įstatymų projektų. Jų gali atsirasti papildomai, nes Vyriausybė dar turėtų kai ką mums pateikti. Iš tų ypač svarbų išskirčiau Viešųjų pirkimų įstatymą.
Noriu pažymėti, kad kitą savaitę čia, Seime, mes turėsime aukštą parlamentinę delegaciją, tai yra Moldovos Respublikos spikerį Marijaną Lupu. Ketvirtadienį numatyta jo kalba iš šios tribūnos.
Seniūnų sueigoje mes kalbėjome dar apie kelis dalykus. Vieną noriu paminėti. Tai galimos konstitucinės pataisos savivaldos klausimu. Kadangi konstitucinių pataisų nagrinėjimas susijęs su griežtesnėm procedūrom, ypač su svarstymų laiko terminų išlaikymu, galimas dalykas, kad gali būti ir nespėta iki kitos savaitės. Kol kas šis dalykas yra neįrašytas, bet per kitas savaites, kai klausimas bus parengtas, bus galima įrašyti. Seniūnų sueigoje šioms abiejų dienų darbotvarkėms buvo pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam vicepirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo vicepirmininkas gerbiamasis G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LF). Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamasis darbotvarkių sudarytojau Česlovai Juršėnai, žvelgdamas į kitos savaitės klausimus, neabejoju, kad jie visi yra pribrendę, tačiau nematydamas bent kelių svarbių su Konstitucinio Teismo sprendimų įgyvendinimu susijusių įstatymų pakeitimų norėjau paklausti, kada darbotvarkėje (gal jau kitą savaitę?) galėtų atsirasti Medžioklės įstatymo svarstymo klausimai, Seimo statuto su Seimo narių darbu ir atsakomybe susiję klausimai, taip pat dar keli pakeitimai, susiję su Konstitucinio Teismo sprendimų įgyvendinimu?
Č.JURŠĖNAS. Galiu pasakyti, kad kol kas nėra konkrečių atitinkamų komitetų pasiūlymų. Kai tiktai bus, jie bus įtraukti neatidėliojant. Jeigu kuris nors yra, tai papildomai įrašysime be jokios kalbos. Tai yra senas mūsų abiejų įsipareigojimas, ir tai bus įrašyta net ir viršijant planą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų klausia kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į ateinančio antradienio popietinį posėdį, kuriame numatytas vadinamasis pono A.Syso benefisas. Jis pateikia 17 įstatymų projektų, tačiau tam skirta tik pusė valandos. Vien pagal Seimo statuto procedūras 17 klausimų – 30 minučių, jūs darykite kaip norite, tikrai neužteks, net su minimaliom laiko sąnaudom tikrai neužteks. Arba jam duokite valandą–pusantros, arba nukelkite į kitą laiką, nes tada tikrai vėl bus ginčas, ar laikomės darbotvarkės, ar nesilaikome ir kodėl taip elgiamės. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, jeigu jau grynai formaliai, žinoma, jūs teisus, bet, jeigu kalbame iš esmės, kiek aš suprantu, yra vienas klausimas, bet jis turi būti įformintas keliais dokumentais. Jis kalbės dėl to vieno esminio klausimo, jį motyvuodamas, o jeigu Seimo nariai, žinoma, reikalaus balsuoti dėl kiekvieno, be abejo, tada reikės daugiau laiko, bet dėl to jau spręs posėdžio pirmininkas. Aš manau, kad mes susitarsime gražiuoju.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti kolega R.Palaitis. Prašom.
R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, aš jau pripratau, kad mano teikiamiems projektams Teisės departamentas rašo išvadą, kad neva gali prieštarauti Konstitucijai, ir jie netraukiami į darbotvarkę. Bet aš praėjusį sykį kovojau dėl to, kad mano projektas, toks pat kaip ir V.Muntiano, dėl savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos būtų įtraukiamas kartu. Budėjau visą posėdį ir šiaip taip pasiekiau, kad būtų įtrauktas. Dabar žiūriu į darbotvarkę – vėl V.Muntiano teiktas projektas yra darbotvarkėje, mano labai panašaus projekto, lygiai taip pat yra komiteto išvados, vėl nėra darbotvarkėje. Kaip jūs paaiškintumėte tokį fenomeną?
Č.JURŠĖNAS. Labai paprastai. Pagal abėcėlę M yra pirma negu P. (Triukšmas salėje) Jeigu dar juokais, tiesiog jus ant posūkio pralenkė.
Dabar jau atsakau rimtai. Jeigu iš tikrųjų buvo vieno ir kito projekto atitinkamos stadijos, tai ir pagal Statutą viskas turi eiti kartu. Tiesiog mes su Sekretoriatu pasitikslinsime ir bus papildomai įrašyta, jeigu viskas yra taip, kaip jūs sakote, o lemia ne tai, kad abėcėlėje M yra pirma negu P.
PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamasis vicepirmininke. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Klausiu gerbiamųjų kolegų, ar galime pritarti kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkei bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu. Labai jums dėkoju.
Mielieji kolegos, einame prie kitų šios dienos darbotvarkės klausimų. Kitas įstatymo projektas – Baudžiamojo kodekso 273 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 2731 straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-920. Pateikimo stadija. Pranešėjas – gerbiamasis viceministras Gintaras Švedas. Prašom.
G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Vyriausybė teikia dviejų Baudžiamojo kodekso pakeitimų ir papildymų įstatymų projektą, kurių esmė yra derinti Seime dabar svarstomas Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas su galiojančiu Baudžiamuoju kodeksu.
Vienas iš esminių dalykų, kurie siūlomi šiuo pakeitimu, tai truputėlį kitaip reglamentuoti baudžiamąją atsakomybę už miško kirtimą, sunaikinimą ar sužalojimą. Jeigu dabar galiojančio Baudžiamojo kodekso nuostatos kalba apie išnaikinto miško plotą ir baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai yra sunaikinama daugiau kaip 1 hektaras miško ploto, tai pagal naująjį siūlymą atsakomybė yra sietina su tuo, kiek kubinių metrų miško yra iškertama. Nuostata būtų tokia, kad, neteisėtai iškirtus iki 50 kubinių metrų, kiltų administracinė atsakomybė, nuo 50 iki 300 – būtų paprasta baudžiamoji, o daugiau kaip 300 kubinių metrų – būtų kvalifikuota baudžiamoji atsakomybė. Tiek būtų trumpai apie šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūsų nori paklausti kolega P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Norėčiau gerbiamojo pranešėjo paklausti. Žinoma, gerai, kad yra sugriežtinama atsakomybė, tačiau ar nėra kur nors praleistas vienas intervalas, nes čia kalbama tik apie labai didelius plotus ir labai didelius kiekius, ir labai didelės baudos, o jūs sakėte apie smulkius. Tačiau yra ir tokie vidutiniai. Ar neliks praleisti tie nusikaltimai?
G.ŠVEDAS. Iki 50 m3 būtų administracinė atsakomybė. Ir savaime suprantama, kad administracinės nuobaudos šiuo atveju būtų švelnesnės negu baudžiamosios. Per 50 iki 300 atsakomybė, manyčiau, gana gerai diferencijuota, nes, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, teismas turės galimybę pasirinkti tarp trijų bausmių, t.y. baudos, arešto arba laisvės atėmimo. Tai, kas jau yra per 300 m3, iš tikrųjų yra dideli kiekiai, atsakomybė automatiškai griežtėja. Ir ten jau yra numatyta tiktai laisvės atėmimo bausmė. Be abejonės, svarstymo metu galima pagalvoti, ar nereikėtų dar vieno kažkokio intervalo, nes nuo 50 iki 300 tikrai ganėtinai platus veikų ratų galėtų patekti. Bet vėlgi žiūrint į tai, kad sankcijoje yra numatytos net 3 alternatyvios bausmės, į kiekvieną konkretų atvejį teismas galėtų atsižvelgti.
PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamasis viceministre. Nuomonių už ir nuomonių prieš nėra. Taigi, gerbiamieji kolegos, noriu jūsų paprašyti, ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po pateikimo? Galim bendru sutarimu. Dėkoju. Taigi siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti šį įstatymo projektą šių metų gruodžio 15 d.
Baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-652(2) (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas yra Nr.XP-652, Baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiam Finansų ministerijos viceministrą gerbiamąjį Jaunių Simonavičių. Kol J.Simonavičius ateis į tribūną, mielieji kolegos, noriu atlikti labai svarbią misiją. Vienas mūsų Seimo narys švenčia labai garbingą jubiliejų. Nenorėčiau sakyti, kiek metų. Noriu jūsų visų vardu pasveikinti ir pakviesti jį čia, į tribūną, ir įteikti gėles. Taigi Vytautą Kamblevičių kviečiu čia, į tribūną. Mes norim viso Seimo vardu jus pasveikinti garbingo jubiliejaus proga ir įteikti puokštę gėlių. (Plojimai)
Taigi, gerbiamieji kolegos, visus kviečiu užimti savo vietas. Tęsiam mūsų plenarinio posėdžio darbą. Dar kartą noriu pasakyti, kad tribūnoje gerbiamasis J.Simonavičius, finansų viceministras. Prašom.
J.SIMONAVIČIUS. Šio projekto tikslas – iš Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnio 1 dalies pašalinti esamus netikslumus įvardijant ikiteisminio tyrimo instituciją. Šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka Muitinės departamentas, t.y. Lietuvos muitinės centrinė įstaiga. Tačiau praktikoje kyla dviprasmiškų šios nuostatos interpretacijų, kadangi faktiškai ikiteisminį tyrimą Muitinės departamento pavedimu atlieka Muitinės kriminalinė tarnyba, Lietuvos muitinės specialioji įstaiga. Projekte siūloma tiesiogiai numatyti, kad ikiteisminį tyrimą atlieka Muitinės kriminalinė tarnyba. Priėmus projektą iš galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso bus eliminuoti šiuo metu esantys neaiškumai dėl to, kas turi teisę vykdyti ikiteisminį tyrimą, kas leis minėtąsias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas padaryti aiškiai, tiksliai, vienareikšmiškai apibrėžtas. Taip pat noriu pabrėžti, kad projektas teikiamas antrą kartą. Šis projektas yra parengtas pagal Seimo narių pateiktas pastabas.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Norinčių paklausti Seimo narių nėra. Nuomonių už ir prieš nėra. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar galim po pateikimo pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? Taip, galim. Taip, bendru sutarimu galim pritarti įstatymo projektui. Dėkoju viceministrui. Taigi siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Šį klausimą siūloma svarstyti šių metų gruodžio 15 d.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas, kurio Nr.XP-713, – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 ir 8 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras gerbiamasis Mečislovas Zasčiurinskas.
M.ZASČIURINSKAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 ir 8 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektas parengtas vykdant Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių 424 punktą. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 ir 8 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto pagrindinis tikslas – padidinti Lietuvos nacionalinio laivyno konkurencingumą laivų su patogiomis vadinamosiomis vėliavomis atžvilgiu, suteikiant valstybės pagalbą. Tai yra konkrečiai siūloma sudaryti galimybę dalį darbdavio už jūrininkus mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos kompensuoti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Šiuo įstatymo projektu taip pat bus sudaryta galimybė spręsti kitą problemą – tai formalizuoti jūrininkams mokamus dienpinigius kaip bendrą atlyginimo dalį. Jūrininkams darbo užmokesčio padidinimas dienpinigių sąskaita suteiks galimybę gauti didesnes socialinio draudimo išmokas. Siūloma tvarka būtų taikoma tik laivų, plaukiojančių tarptautiniais maršrutais, savininkams.
Įstatymo projektą inicijavo Susisiekimo ministerija, Lietuvos laivų savininkų organizacija ir jūrininkų organizacijų atstovai, šis klausimas buvo labai ilgai ir atsargiai svarstytas. Jis buvo svarstytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiame komitete, Vyriausybės ministrų pasitarime, Vyriausybės posėdyje. Šiuo metu galiojančiuose socialinio draudimo teisės aktuose yra numatyta tik bendroji įmokų mokėjimo taisyklė. Siūloma, kad įstatymo projektas įsigaliotų nuo 2007 m. sausio 1 d. Jam įsigaliojus darbdavys mokėtų socialinio draudimo išmokas, jeigu darbo užmokestis būtų nuo vieno MMA iki 1626 litų, t.y. pusantro dydžio draudžiamųjų pajamų. Tuo atveju, kai darbo užmokestis būtų tarp 1,5 ir 5 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų sumos, t.y. 5420 litų, priskaičiuota socialinio draudimo įmokų suma būtų kompensuojama iš valstybės biudžeto. Ir jeigu būtų per 5, tokiu atveju įmokos nebūtų skaičiuojamos.
Priėmus šį įstatymą būtų sudarytos galimybės ir tai būtų skatinama, kad Lietuvos laivų savininkai mokėtų didesnius atlyginimus jūrininkams. Tai sudarytų galimybę jūrininkams ateityje gauti didesnes socialinio draudimo išmokas. Prašome pritarti siūlomam įstatymo projektui. Šiam įstatymui įgyvendinti 2007 m. iš valstybės biudžeto yra numatyta 16 mln. litų. Prašome pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, ar gerą pavyzdį rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri kalba, kad mūsų demografinė situacija yra labai prasta ir vienas dirbantysis išlaiko vieną pensininką, kai siūlo dar daliai mūsų piliečių nemokėti socialinio draudimo įmokų? Ačiū.
M.ZASČIURINSKAS. Ačiū už klausimą. Šio įstatymo projekto tikslas – išspręsti dvi problemas. Kaip minėjau, viena problema – padidinti konkurencingumą. (Šurmulys salėje) Pavyzdys šiuo atveju, manome, yra geras, nes per šį sprendimą yra sprendžiami svarbūs mano minėti valstybės klausimai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti kolega J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu priimtume šį įstatymą, išeitų taip, jog jūrininkai didžiąja dalimi savo būsimai pensijai gauti būtų draudžiami valstybės lėšomis, tai yra de facto atsidurtų panašioje situacijoje kaip kunigai arba ūkininkai. Jūs motyvuojate, kad tai padidins mūsų laivyno konkurencingumą. Ar nemanytumėte, kad yra prasminga, ar ministerija nesvarstė, kad gal vertėtų padidinti ir mūsų vežėjų, kurie, pavyzdžiui, automobiliais vežioja po visą Europą, konkurencingumą ir juos taip pat drausti valstybės lėšomis, gal apskritai panaikinkime valstybinį socialinį draudimą ir visus drauskime valstybės lėšomis? Ačiū.
M.ZASČIURINSKAS. Ačiū. Pagal patvirtintą valstybės strategiją yra numatyta išlaikyti, išsaugoti Lietuvos valstybę kaip jūrų valstybę ir numatyta remti šį sektorių. Vienas iš sektorių rėmimo būdų yra šis. Šis būdas yra priimtas, kaip minėjau, ne taip paprastai, kaip per pageidavimų koncertą. Buvo daug svarstymų, daug skaičiavimų ir buvo priimtas kompromisas, kad toks sprendimas yra galimas ir realus.
PIRMININKAS. Dėkojame.
M.ZASČIURINSKAS. Reikia pasakyti, kad šiuo keliu nuėjo ir kitos valstybės. Aš to nepaminėjau, nes aiškinamajame rašte jums yra pateikta. Paminėtos Olandija, Danija ir kitos valstybės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti kolegė A.Balsienė. Atsiprašau, V.Žiemelis. Prašom, Vidmantai.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, jeigu aš teisingai supratau, ši priemonė yra kaip laikinoji tam, kad mūsų laivynas atsistotų ant kojų. Šiuo atveju, mano žiniomis, laivai registruojasi kitų valstybių vėliavomis, ir mes apskritai nieko negautume. Jeigu paskaičiuotume, kiek mes prarandame, tai, ko gero, daugiau gautume, jeigu jūsų pataisa būtų priimta. Aš suprantu, kad tai laikinoji priemonė. Kai tik mūsų laivynas atsistos ant kojų, šios priemonės nereikės. Aš taip suprantu.
M.ZASČIURINSKAS. Ačiū. Visiškai teisingai. Aš šiek tiek minėjau, bet nelabai aiškiai, kad yra laivynas, kuris naudojasi vadinamosiomis patogiomis vėliavomis, naudojasi lengvatomis. Laivynas, kuris registruojamas Liberijoje, Panamoje, Maltoje… ten dabar pervežama apie 20–25% visų krovinių ir nemokami jokie mokesčiai. Kad Lietuvos laivynas tinkamai galėtų konkuruoti, ir daromos kai kurios lengvatos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti kolegė A.Balsienė. Prašom.
A.BALSIENĖ (LDF). Gerbiamasis viceministre, aš matau, kad Vyriausybė ne visai sugeba spręsti iškilusias problemas, nes darbo užmokestis labai apmokestintas. Aš suprantu, kad jūrininkams reikia padėti, bet ar jūs nematote, kad taip pat reikia ir kitose valstybėse kur kas geriau remia ir ūkininkus? Tai turėtų būti kompleksinė programa, kuri padėtų vienai, kitai, trečiai sričiai. Kodėl išskiriate tik vieną? Ar tai parodo jūsų bejėgiškumą, ar strategijos neturėjimą visų dirbančiųjų klausimu (ir atlyginimo didinimo), ar ką nors kita?
M.ZASČIURINSKAS. Ačiū. Jūsų paminėtos problemos sprendimas yra vykdomas per atskirą programą. Kadangi šiandien mes kalbame apie kitą programą – apie Lietuvos jūrininkystės stiprinimo programą, todėl tuo klausimu ir nekalbėjau.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam viceministrui. Mes jūsų norime paprašyti, kad atsisėstumėte. Dabar nuomonės už ir nuomonės prieš. Gerbiamasis V.Stankevičius. Prašom.
V.STANKEVIČIUS (NSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, prie šio projekto Vyriausybė kartu su Jūrininkų sąjunga, su Laivų savininkų asociacija ir kitomis jūrinėmis organizacijomis dirbo 5 metus. Mes bandėme surasti kompromisą ir suradome.
Dabar noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šį projektą teikia ne vienas Seimo narys, ne atskira Seimo narių grupė, bet teikia Vyriausybė. Šis projektas, kaip gerbiamasis viceministras sakė, suderintas su visomis ministerijomis. Todėl labai prašau pritarti po pateikimo. Suprantu, kad jūs šiandien turite daug abejonių, bet prašau suprasti, kad laivybos sektorius yra labai specifinis mūsų ekonomikos sektorius. Todėl po pateikimo dirbsime frakcijose, komitete, Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijoje ir pateiksime atitinkamus argumentus. Siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. Nuomonė prieš – A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu kompromisą šiek tiek kitaip negu mano kolega V.Stankevičius. Kompromisas yra tada, kai abi pusės tarpusavyje suranda bendrą kalbą ir susitaria. Šiuo atveju kompromisą norima pasiekti kitų mokesčių mokėtojų sąskaita.
Kodėl aš esu prieš? Tai yra precedentas, kuris labai blogai pasitarnautų mūsų tolesnei įstatymų leidybai. Kodėl mes išskiriame vieną kategoriją žmonių? Atsiranda netgi diskriminacija tarp pačių jūrininkų. Už tuos, kurie išplauks pro Klaipėdos vartus, mokesčių mokėtojai turės mokėti, o už tuos, kurie plaukios viduje, jau nereikės mokėti.
Mielieji ponai, aš labai noriu, kad jūs rimtai pagalvotumėte. Tada, kai Lietuvoje ir taip mokančių socialinio draudimo įmokas yra labai nedaug, kai mes visi kalbame apie pensijų didinimą, kuriam reikia sumokėtų įmokų, o ne iš kitų mokesčių mokėtojų paimtų lėšų… Mes jau esame padarę blogų dalykų šioje srityje, jos buvo paminėtos. Yra trys grupės draudžiamųjų, už kuriuos moka valstybė, bet moka tik bazinei pensijai. Šiuo atveju norima, kad socialinio draudimo įmoka būtų mokama už didelius atlyginimus. Šitam aš negaliu pritarti, nes rytoj ateis mokytojai, ateis gydytojai ir pasakys: kodėl už mus negali sumokėti, mes tą fondą galėsime panaudoti darbo užmokesčiui. Tai yra labai blogas precedentas.
Gerbiu ir noriu, kad laivynas būtų, bet ne tokiais būdais tie klausimai turi būti sprendžiami.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakyta nuomonė už, nuomonė prieš. Mums reikia apsispręsti balsuojant. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 ir 8 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą, prašom balsuoti. Pateikimo stadija.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus. Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Už – 47, prieš – 5, susilaikė 21. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija. Šį įstatymo projektą siūloma svarstyti šių metų gruodžio 15 dieną.
Gerbiamieji kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-919. Tribūnoje mes matome socialinės apsaugos ir darbo viceministrą gerbiamąjį M.Zasčiurinską. Prašom.
M.ZASČIURINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pagrindinis tikslas – nustatyti, kad dvi grupės: pirma, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų mokiniai ir studentai, antra grupė, asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai, jų profesinės veiklos praktikos įstaigoje ar įmonėje metu būtų draudžiami valstybės lėšomis nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu nuo Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Šiuo metu darbdaviai, priėmę į praktiką mokinius, studentus ar darbo biržų siųstus asmenis, turi mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas tik tuo atveju, kai pastariesiems mokamas darbo užmokestis, o tai sumažina jų suinteresuotumą priimti mokinius bei studentus atlikti praktiką įmonėse bei įstaigose. Be to, šiuo metu mokiniams, studentams bei darbo biržų siųstiems asmenims, kuriems praktikos metu nemokamas darbo užmokestis, nėra galimybės užtikrinti socialinių garantijų dėl nelaimingų atsitikimų darbe.
Mokinių, studentų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas valstybės lėšomis sumažintų darbdavių sąnaudas bei užtikrintų mokiniams, studentams bei darbo biržų siųstiems asmenims draudimo garantijas įvykus nelaimingam atsitikimui. Įstatymo projekte siūlomas šių asmenų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe bus taikomas tik tuo atveju, kai minėti asmenys praktikos atlikimo metu nedirbs pagal darbo sutartį ir negaus darbo užmokesčio. Šiam įstatymui įgyvendinti 2006 metų valstybės biudžeto projekte numatyta 200 tūkst. litų. Prašom pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamasis P.Vilkas. Prašom.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš jums pateiksiu konkretų atvejį. Jaunuoliai, baigę vidurinę mokyklą, neįstoję į aukštąją mokyklą, eina į gamyklas ir prašosi priimami į darbą. Darbdaviai priima mokiniais, jie dirba, mokosi, paskui jiems suteikiama kategoriją. Ar tokie mokiniai bus draudžiami valstybės lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų, ar ne?
M.ZASČIURINSKAS. Jeigu jie bus siunčiami į praktiką, su jais nebus sudaryta darbo sutartis ir jie negaus kitokio atlyginimo, tokiu atveju bus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti kolega R.Kupčinskas. Prašom.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Norėjau trumpai paklausti, ar čia draudžiama, jeigu praktiką atlieka valstybinėse ir privačiose įstaigose, įmonėse, ar vienodai traktuojami tokie atvejai?
M.ZASČIURINSKAS. Ačiū. Taip, vienodai traktuojami.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar galima pasakyti nuomonę už, nuomonę prieš. Nuomonė už – gerbiamasis kolega V.Domarkas. Prašom.
V.DOMARKAS (DPF). Kaip žinoma, darbdaviai nelabai nori priimti į darbą praktikantų. Manau, kad ta 200 tūkst. litų suma iš tikrųjų nėra tokia didelė našta valstybei. Tikrai pasisakau už tą įstatymą, manau, priėmus šį įstatymą, darbdaviai tikrai noriau priimtų praktikantus į darbą.
PIRMININKAS. Dėkojame V.Domarkui už pasakytą nuomonę. Nuomonės prieš nėra.
Gerbiamieji kolegos, gal galime priimti po pateikimo šį įstatymo projektą bendru sutarimu? Negalime. Reikia balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus. Užsiregistravo 71 Seimo narys. Už – 65, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo, papildomas Biudžeto ir finansų, taip pat Švietimo, mokslo ir kultūros. Šį projektą siūloma svarstyti šių metų gruodžio 15 dieną.
Gerbiamieji kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas… Kadangi, kaip matyti, gerbiamojo pranešėjo G.Šileikio nėra, o jis turi pateikti du darbotvarkės klausimus, tai ieškosime toliau, eisime prie kito darbotvarkės klausimo. Mes matome, kad yra pasirengęs V.Mazuronis. Imsime rezervinį klausimą – Baudžiamojo kodekso 95, 228 ir 230 straipsnių papildymo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-912. Pranešėjas – gerbiamasis V.Mazuronis. Prašom.
Baudžiamojo kodekso 95, 228 ir 230 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.XP-912 (pateikimas)
V.MAZURONIS (LDF). Gerbiamieji kolegos, pagrindinės priežastys, paskatinusios šio projekto rengimą, mūsų manymu, yra Baudžiamojo kodekso spragos ir realūs pavyzdžiai. Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo iki šiandien didžiosios bylos, kuriose buvo padaryta didžiausia žala valstybei, deja, nepasiekė teismų. Paradoksas yra tas, kad yra žalos padarymo faktai, yra įtariamieji asmenys, o bylos būna nutrauktos dėl senaties termino suėjimo.
Dabartiniu metu 228 straipsnyje yra apibrėžtas valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnyboje, tačiau neišskirta tokia kategorija, kurią mes konkrečiai siūlome, tai yra 222 straipsnio papildymas 3 dalimi. Įvedama sąvoka „labai didelė žala“ arba, nes mums dabar šiek tiek pataisė Teisės departamentas, ta sąvoka turėtų skambėti taip: „labai didelė turtinės žalą, kurią patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija ar fizinis asmuo“. Mes siūlome už šį nusikaltimą, t.y. už nusikaltimą, dėl kurio valstybė patyrė didelę turtinę žalą, įtraukti į 95 straipsnio 5 dalies 12 punktą. Taigi yra siūloma tokiems nusikaltimams panaikinti senaties terminą, kad jų tyrimui nebūtų taikomas senaties terminas.
Aš neminėsiu visų žymiųjų ir didžiųjų bylų pradėdamas nuo bankų griūties, EBSW ir visų kitų bylų, kurios paskendo vien todėl, kad yra senaties terminas. Dabartiniu metu tai būtų puiki prevencinė priemonė, užkertanti galimybę piktnaudžiauti žmonėms, kurie darys tokius dalykus. Aš labai prašau jūsų po pateikimo… Žinau, kad panašius įstatymų projektus yra pateikę ir kiti kolegos, todėl, manyčiau, tikrai reikėtų pritarti po pateikimo šiems pakeitimams ir bendrom jėgom padaryti tai, kas iš tikrųjų būtų teisinga ir naudinga. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia G.Šileikis. Prašom, kolega.
G.ŠILEIKIS (LF). Gerbiamasis kolega, iš tiesų jūsų pateikimui, siūlymui tikrai reikėtų pritarti, bet, kaip mes esame jau kalbėję, diskutavę, galbūt vertėtų išplėsti ir sąvoką „sunkūs nusikaltimai“ apriboti ne vien ekonominiais, bet įtraukti ir kitus. Jūsų manymu, ar tai būtų tikslinga? Aš pritariu jūsų minčiai, kad reikėtų mūsų tuos projektus kartu sujungti ir diskutuoti, bet iš principo tikrai reikėtų pritarti.
V.MAZURONIS. Aš tikrai, kolega, manyčiau, reikia sujungti visus tuos pasiūlymus. Mes tikrai turėsime diskutuoti, nes mes siūlome 4 dalyje… būtent 3 dalyje nustatytą labai didelę turtinę žalą įvertinti kaip 7 tūkst. MGL dydžio sumą viršijančią žalą, tai yra netoli milijono. Gali būti čia kitų požiūrių. Galbūt mes padiskutavę nutarsime, kad reikia didinti tą sumą, galbūt reikia mažinti. Aš girdėjau ir vienokių, ir kitokių siūlymų. Jeigu bus pasiūlymų išplėsti arba apibendrinti tą problemą, tikrai reikia sujungti, padaryti bendrą grupę ir dirbti kartu. Bet šiam klausimui, man atrodo, tikrai vertėtų po pateikimo pritarti ir pradėti diskutuoti, nes klausimas yra rimtas ir aktualus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, gal galėtumėte pasakyti, kokiose Europos valstybėse ir kitose demokratinėse šalyse taikoma tokia praktika? Ar jūsų pataisa galios ir atgal, kaip jūs minėjote, EBSW ir kitoms buvusioms byloms?
V.MAZURONIS. Aš manau, gerbiamasis kolega Žiemeli, kad jūs žinote, jog įstatymai atgaline data negalioja. Ar tai galios atgaline data? Deja, aš manau, kad negalios.
Antras klausimas, kurį jūs keliate. Iš tiesų, aš turiu pasakyti, mes turime Teisės departamento išvadas. Ir Teisės departamentas iš esmės tokių didelių prieštaravimų neturi. Tačiau aš paskaitysiu, kad „pažymėtina, jog šio Baudžiamojo kodekso 5 dalies nuostata… dabartiniu metu nėra senaties 11 konkrečių karo nusikaltimų, nusikaltimų žmogiškumui“, yra pagrįsta Jungtinių Tautų 1968 m. konvencija dėl senaties termino netaikymo už karo nusikaltimus, už nusikaltimus žmogiškumui – Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutu. Teisės departamentas teigia, kad abejotina, ar teikiamas šis 5 dalies papildymas nusikaltimais valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams atitiktų šios nuostatos prigimtį ir paskirtį. Bet iš esmės tai yra iš tiesų politinio apsisprendimo klausimas. Ar mes manome, kad didelė žala, padaryta valstybei, kai yra apiplėšiami ir apvagiami Lietuvos žmonės, galima prilyginti savotiškam ekonominiam genocidui, ar ne? Aš manyčiau, kad galima. Aš manyčiau, grįžtu prie to, kad tai būtų puiki prevencija ateičiai. Todėl nepaisydamas tų abejonių, kurias išsakė Teisės departamentas, aš kviesčiau visus Seimo narius pritarti, nes iš esmės ir dabartiniu metu, kokia susiklosčiusi situacija Lietuvoje, žiūrėkite, kas vyksta su kiekviena privatizacija. Tai būtų tikrai, mano supratimu, Lietuvai reikalingas sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš tik norėčiau, kad dar patikslintumėte, nes jūs jau išsakėte nuomonę. Šis įstatymas yra kuriamas kaip prevencinė priemonė, kuria ateityje priėmus tą įstatymą visiems būtų sakoma: priimkite sąžiningai sprendimus, skaidrius, kad paskui nereikėtų atsakyti. Tai nėra kokių nors sąskaitų suvedimas, o prevencinis įstatymas.
V.MAZURONIS. Ne, ne. Gerbiamasis Juliau, aš dar sykį kartoju: negali įstatymas galioti atgaline data. Aš manau, kad kiekvienas Baudžiamojo kodekso straipsnis yra tam tikra prasme prevencinis. Bet šioje vietoje ir būtent už tuos nusikaltimus, mes kalbam apie rezonansinius, kurie iš tiesų visiems Lietuvos žmonėms yra labai aktualūs ir svarbūs, man atrodo, dauguma Lietuvos žmonių pritartų tokiam sprendimui. O dėl formos, sakau, po pateikimo priėmus mes tikrai pasiryžę kartu dirbti, diskutuoti ir šlifuoti detales.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega R.Kupčinskas. Prašom.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Aš visiškai sutinku su tuo jūsų pasiūlymu, bet reikia pripažinti, kad žmonės, užsiimantys nusikalstama veikla ir toli gražu ne visada sulaukiantys teisingo ir tinkamo įvertinimo teisėsaugos institucijų, yra labai išradingi. Man atrodo, kad čia bent į tą prevenciją kur kas giliau ir turbūt plačiau reikėtų pažiūrėti. Galbūt ištisą įstatymų paketą reikėtų peržiūrėti, kad faktiškai būtų įgyvendintos tos nuostatos, kurių jūs siekiate keisdamas dabartinį įstatymą. Ačiū.
V.MAZURONIS. Aš tikrai neabejoju, ir mes, ir aš asmeniškai pritarsime visiems kitiems pasiūlymams, kurie bus ta pačia linkme. Bet šitas žingsnis, man atrodo, yra būtent į bendrą kontekstą. O geriau ir daugiau padaryti tikrai visada galima ir reikia.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Taigi nuomonių už ir prieš nėra. Dėkoju. Nuomonė už – E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad yra labai svarbus pasiūlymas. Manyčiau, kad tai, kas vyko Lietuvoje iki šiol, kai slapstydavosi, paskui ligos, paskui dar kitos priežastys, ir viskas baigdavosi tuo, kad sueidavo senatis, šiuos fokusus reikėtų baigti. Siūlomas įstatymo projektas, aš manau, tam tikrai padės.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonės prieš nėra. Taigi, gerbiamieji kolegos, gal galime pritarti projektui po pateikimo bendru sutarimu? Galim pritarti bendru sutarimu. Taigi, gerbiamieji kolegos, siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir papildomas komitetas kuris galėtų būti? Nereikia. Užteks vieno komiteto. Siūloma svarstyti šio įstatymo projektą šių metų gruodžio 15 dieną.
Taigi, gerbiamieji kolegos, į mūsų plenarinių posėdžių salę grįžo gerbiamasis G.Šileikis. Todėl pradėsime nagrinėti klausimus, kuriuos pateiks būtent mūsų kolega. Projekto registracijos Nr.XP-641 – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 25 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – gerbiamasis G.Šileikis. Taip pat jį lydintis įstatymo projektas Nr.XP-642. Pranešėjas taip pat G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS (LF). Gerbiamieji kolegos, trumpai norėčiau pateikti esmę savo siūlymo. Iki šios dienos išankstinių pensijų mokėjimas žmonėms labai skaudžiai atsiliepia, kai jie pradeda gauti tą jau sulaukto amžiaus pensiją. Mano siūlymas toks, kad kai tie penkeri metai iki pensijos amžiaus žmonėms… po to nebūtų jiems mažinama ta pensija, nes iš tiesų žinome ir Europos Sąjungos dokumentus. Esmė yra ta, kad žmogus nebenukentėtų, kai jis sulaukia to tikro pensinio amžiaus, ir jo pensija yra mažinama tuo koeficientu, kuris buvo numatytas iki šiol. Taigi siūlau tikrai po pateikimo pritarti, o paskui diskutuoti ir kalbėti, nes negalime iš esmės skriausti žmonių, kai jie jau tikrai ilgą laiką dirbę, valstybei tikrai nusipelnę ir dar iš jų atimamas tas mažas koeficientas. Jie dar labiau nukenčia. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia kolegė R.Žakaitienė. Prašom.
R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs labai gerai žinote, kad pensijos mokėjimas priklauso nuo darbo stažo, nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų ir nuo asmens amžiaus. Jūs savo siūlymu siūlote pradėjus mokėti išankstines pensijas, o tai yra labai teigiama naujovė mūsų valstybėje, jų nebekeisti ir mokėti jas ir toliau, netgi tada, kai sueina žmogui reikiamas pensinis amžius. Ar tai reiškia, kad truputį gudraudami siūlote sumažinti pensinį amžių?
G.ŠILEIKIS. Ne, jokiu būdu, gerbiamoji parlamentare. Jūs pati esate buvusi ministre ir socialinius klausimus tikrai suprantate. Išties nėra tokia lengva situacija, kai pas mus pensinio amžiaus žmonės gyventų labai prabangiai ir, sakykime, labai pralobę. Esmė yra ta, kad jie, sulaukę pensijos, gautų tikrai tą užtarnautą visą pensiją, kurią iš tiesų jie savo darbais jau yra… padarę turbūt valstybei savo darbą ir mums kiekvienam turbūt irgi sukūrę tam tikrą turtą ir vertę. Esmė yra ta, kad yra netgi Europos Tarybos rekomendacija, jūs turbūt irgi puikiai žinote, kad ankstyvųjų pensijų sumažinimas neturėtų būti toks didelis, kad pasinaudoti šia teise būtų beprasmiška.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti kolega E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs kaip tik pabaigoje ir užsiminėte apie dalį mano klausimo. Vis dėlto, kaip jūs manote, kokios būtų tendencijos, ar tai būtų globalus išėjimas, ar tai paliestų labai mažą dalį žmonių, kurie šiuo metu neturi darbo?
G.ŠILEIKIS. Be abejo, nedidelę dalį, būtent tuos, kurie iš tiesų neturi darbo. Visi puikiai suprantame, kad vyresnio amžiaus žmonėms įsidarbinti yra sudėtinga. Tas išėjimas į pensiją, kai mes priėmėme įstatymą, yra teisingas, bet po to jiems nereikėtų mažinti, kai jau sulaukia pensinio amžiaus. Tai ir yra pagrindinė esmė ta: neatimkime tų centų, kuriuos jie tikrai užtarnavo.
PIRMININKAS. Klausia kolega V.Domarkas. Prašom.
V.DOMARKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, kaip jūs paaiškintumėte Teisės departamento išvadų teiginį, kad tai faktiškai įteisintų penkeriais metais mažesnį amžių, nustatytą senatvės pensijai gauti? Kaip jūs tą teiginį paaiškintumėte? Kaip supratau, kolegei R.Žakaitienei jūs to nesugebėjote paaiškinti.
G.ŠILEIKIS. Kolegė R.Žakaiteinė yra buvusi ministrė, manau, supranta padėtį. Ar mes galime nustatyti teisingumą atimdami iš žmonių teisėtai užsitarnautą atlygį? Negalime. Mano manymu, negalime. Iš tiesų yra nedidelė grupė žmonių, kurie naudojasi ta išankstine pensija, ir mes sprendžiame tą socialinę problemą, suteikdami žmonėms teisę gauti išankstinę pensiją, o jie dabar lyg ir skolinasi iš savęs, iš būsimos pensijos! Gerbiamieji, ar tai yra tiesa, ar yra teisingumas? Aš ir cituoju Europos Tarybos rekomendaciją. Negalime skriausti žmonių, kad jie šia teise negalėtų pasinaudoti ir būtų beprasmiška naudotis.
PIRMININKAS. Dėkojame kolegai už įstatymo projekto ir jį lydinčio projekto pateikimą. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Taigi turime išsakyti nuomones už ir prieš. Viena nuomonė už, kita nuomonė prieš. Gerbiamasis J.Veselka – nuomonė už.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, labai geras pasiūlymas, aš panašų siūliau prieš porą metų. Prašau įsidėmėti, kad tie žmonės, kurie turės teisę išeiti anksčiau laiko į pensiją, jie kaip įprasta (yra sąlyga) turi būti metus ar kiek bedarbiai. Jis ta pensija pasinaudos ne todėl, kad norėtų ką nors apgauti, bet todėl, kad jam kitos išeities pragyventi nebėra kaip tik gauti šitą pensiją. Kodėl pensija? Gerbiamieji, tie žmonės, kaip įprasta, pagrindinį savo gyvenimo ir darbo laiką praleido tarybiniais laikais, kur buvo numatyta moterims 55 metai, vyrams – 60 metų. Dabar mes atėjome ir nutarėme, kad jie visi sveikesni, geresni ir gali laukti ilgesnių metų. Apribojimas, kad turi būti bedarbiu… ir dar, įsidėmėkite, kad nė vienas pensijos negauna didesnės negu jis galėtų uždirbti dirbdamas. Tai kraštutinė sąlyga, kai žmogus ryžtasi išankstinei pensijai. Todėl jokių mažinimų neturi būti. Jeigu žmogus nedirbo, negavo pajamų ir paprašė tą penkerių metų laikotarpį, iš tikrųjų mes turime teisę suteikti jam tą pensiją. Tai labai geras pasiūlymas.
Ir prašau nesilaikyti jokių Europos Sąjungos nurodymų, nes, atsiminkite, kada ratifikavome Europos socialinę chartiją, jūsų dauguma dėl pensijų reikalavimų padarėte išlygą. Nevykdykite pensininkų genocido politikos. Ypač to prašau socialdemokratų, kurių pozicija turėtų būti socialumas, o ne kapitalumas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – kolegė R.Žakaitienė. Prašom.
R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Kaip socialdemokratė noriu pasakyti, kad reikia ne gudrauti, o registruoti tokią pataisą, kuri būtų absoliučiai visiems aiški, kad į pensiją galima išeiti 5 metais anksčiau. Nes kai tie, kurie išėję į išankstinę pensiją, gaus lygiai tokią pat pensiją, kaip ir tie, kurie išeis tuo metu, kaip nustatyta įstatymu, vadinasi, tai skatins žmones ieškoti galimybės išeiti į išankstinę pensiją. Šiandien mūsų įstatymai leidžia pensininkams dirbti ir gauti visą pensiją ir visą darbo užmokestį. Jeigu norime kalbėti apie pensinio amžiaus ankstinimą, tai apie tai ir kalbėkime, o šitokiai pataisai pritarti negalima.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakyta nuomonė už ir nuomonė prieš. Teks apsispręsti balsuojant. Kviečiu visus balsuoti dėl registruoto įstatymo projekto Nr.XP-641 ir jį lydinčio projekto, kurio registracijos Nr.XP-642. Prašom balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus. Užsiregistravo – 70 Seimo narių. Už – 32, prieš – 3, susilaikė 32. Po pateikimo įstatymo projektui nepritarta.
Dabar mums reikės apsispręsti, ar mes grąžiname įstatymo projektą tobulinti iniciatoriams, ar atmetame. (Balsas iš salės: „Tobulinti“) Tobulinti. Ar galime sutarti bendru sutarimu, kad įstatymo projektą reikėtų patobulinti? Tiek pagrindinį projektą, tiek lydintįjį projektą, taip? Bendru sutarimu. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkės klausimus mes turėtume svarstyti įstatymo projektą, kurio registracijos Nr.XP-193, tačiau apgailestauju, kad Seimo narys, kuris turėjo pateikti šį klausimą ir buvo pranešėjas, A.Matulevičius, serga, todėl šį klausimą atidėsime ir šiandien nesvarstysime.
Gerbiamieji kolegos, mes artėjame prie mūsų darbotvarkės pabaigos. Liko svarstyti du klausimai.
Pirmasis klausimas – Seimo protokolinio nutarimo projektas. Kviečiu pranešėją D.Mikutienę. Prašom.
Protokolinis nutarimas (dėl projekto Nr.XP-722 ekspertinio įvertinimo)
D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas, svarstydamas Pasaulio sveikatos organizacijos konstitucijos 7, 24, 27, 74 straipsnių pakeitimo ratifikavimo projektą Nr.XP-722, nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą vadovaudamasis Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalimi ir prašyti, kad būtų užsakytas nepriklausomas ekspertinis įvertinimas.
Ekspertinio įvertinimo reikia dėl šių priežasčių. Pasaulio sveikatos organizacijos konstitucijos 22 straipsnis numato, kad pagal 21 straipsnį patvirtintos taisyklės įsigalioja visoms šalims narėms, kai apie jų priėmimą praneša Pasaulio sveikatos organizacijos asamblėja, išskyrus nares, kurios per nustatytą laiką praneša (…) generaliniam direktoriui apie taisyklių atmetimą ar išlygas.
21 straipsnyje yra nustatytos labai svarbios taisyklės: sanitarijos ir karantino reikalavimų, skirtų užkirsti kelią ligų plitimui tarptautiniu mastu, ligų ir mirties priežasčių bei visuomenės sveikatos priežiūros praktikos nomenklatūra, tarptautiniam taikymui skirti diagnostinių procedūrų standartų, vaistinių ir biologinių bei kitų panašių produktų, esančių tarptautinėje prekyboje, grynumo ir veiksmingumo standartų bei jų reklamos ir ženklinimo. Nėra aišku, ar šių taisyklių automatinis įsigaliojimas Lietuvos Respublikoje neprieštaraus sveikatos politiką ir kitas susijusias politikos sritis reglamentuojantiems Lietuvos Respublikos įstatymams, nes jos gali nustatyti visiškai kitas teisės normas minėtose srityse nei nustato Lietuvos teisės aktai. Nėra aišku, kaip turi būti sprendžiama galima Pasaulio sveikatos organizacijos ir Lietuvos Respublikos įstatymų teisės normų kolizija ir kaip turėtų būti vertinamas toks Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų, darančių įtaką Lietuvos valstybės politikos atskirų sričių įgyvendinimui, santykis su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais. PSO konstitucijoje taip pat nėra numatyta galimybė šaliai narei pasitraukti iš šios tarptautinės sutarties.
PSO konstitucijoje yra ir kitų imperatyvių įpareigojimų šalims narėms. 61 straipsnyje numatytas privalomas valstybių narių kasmetinių ataskaitų dėl taikytų priemonių ir pasiektos pažangos gerinant savo tautos sveikatą pateikimas PSO. 62 straipsnyje numatytas privalomas kasmetinis atsiskaitymas dėl priemonių, susijusių su PSO rekomendacijomis ir konvencijomis, susitarimais, taisyklėmis ir panašiai. Nėra aiškus šių imperatyvių įsipareigojimų santykis su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais. Atsakymus į minėtas abejones turėtų pateikti nepriklausomi konstitucinės ir tarptautinės teisės ekspertai, atlikdami atitinkamą įvertinimą.
Šiandien taip pat yra pateiktas Teisės departamento vertinimas dėl šio protokolinio nutarimo. Vertinimas aiškiai suponuoja nuomonę, kad netikslinga atlikti tokį nepriklausomų ekspertų vertinimą.
Gerbiamieji kolegos, aš turiu pasakyti, kad pagal Tarptautinių sutarčių įstatymą tarptautinės sutarties ratifikavimas suponuoja tai, kad ji tampa Lietuvos teisės sistemos dalimi. PSO konstitucija yra tarptautinė sutartis, kuri įsigalios, jei tiktai ji bus ratifikuota. Be to, ratifikavimas yra įteisinamas įstatymu. Aš manau, kad tokių tarptautinių sutarčių santykis su Lietuvos Konstitucija ir sveikatos politiką reglamentuojančiais įstatymais turi būti išsamiai išnagrinėtas ir turi būti atsakyta į visus šiuos klausimus. Prašau jūsų pritarti šiam protokoliniam nutarimui.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai D.Mikutienei už pateiktą klausimą. Gerbiamieji kolegos, mes turime apsispręsti, ar galime priimti protokolinį nutarimą ir užsakyti nepriklausomų ekspertų vertinimą. Ar galime bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas, paskutinis, – Alkoholio kontrolės įstatymo 17, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-903. Pranešėjas – kolega P.Vilkas. Prašom.
P.VILKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamo įstatymo projekto tikslas – pakeisti ekonominių sankcijų taikymo nuostatas. Galiojančio įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje už alkoholio produktų laikymo reikalavimų nesilaikymą skiriama bauda nuo 1 tūkst. litų iki 80 tūkst. litų arba, kaip nurodyta šio straipsnio 17 dalyje, už tą patį pažeidimą panaikinamas licencijos galiojimas ir nauja licencija neišduodama penkerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, tikrinimo metu nesuradusi alkoholio produktų prekybos vietoje juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, panaikina licencijos galiojimą nepaisydama to, kad faktiškai šių produktų įsigijimo dokumentai yra ir, išaiškinus situaciją, pateikiami. Dėl to už nedidelius pažeidimus verslininkai netenka verslo, valstybė – biudžeto pajamų, parduotuvės pasmerktos bankrutuoti. Projekte siūloma už minėtų reikalavimų nesilaikymą įmones bausti nuo 500 iki 2 tūkst. litų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per penkerius metus nuo baudos paskyrimo, – nuo 2 tūkst. litų iki 5 tūkst. litų bauda.
Atkreipiu jūsų dėmesį, kolegos, kad teikiamame įstatymo projekte už išvardytus pažeidimus licencijų galiojimo panaikinimas nenumatytas. Pritarus teikiamam įstatymo projektui, būtų panaikinta teisinė galimybė, kad dėl vienintelio formalaus teisės pažeidimo įmonė netektų licencijos, prarastų pajamų šaltinį.
Projekto nuostatoms įgyvendinti specialių valstybės biudžeto lėšų nereikės. Prašau jūsų pritarti įstatymo pakeitimo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pasiūlymai logiški, bet vis dėlto mes turbūt galėtume sutikti, kad, priimdama šiuos įstatymus, valstybė turėjo omeny didelį pavojų, kurį sukelia alkoholizmas, narkomanija ir t.t. Dabar, kaip žinote, licenciją atima ne VTAKT’as, o atima savivaldybė. Lyg ir demokratinė forma… Kai savivaldybė gali pagal VTAKT’o pasiūlymą atimti licenciją arba jos neatimti, dažniausiai iš tikrųjų būna taip, kad savivaldybė nori vieną įmonę išlaikyti, kitos neišlaikyti. Dabar mano klausimas: ar reikia bausti instituciją, kuri bando vykdyti Seimo priimtus įstatymus, t.y. siūlo panaikinti šią instituciją, kai ji vykdo Seimo įstatymus. Jeigu už Seimo priimtų įstatymų vykdymą bausime institucijas, tada reikia apskritai panaikinti Vyriausybę ir palikti saviveiklai. Kaip jūs į tai žiūrite?
P.VILKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, šiame įstatyme mes nenumatome naikinti institucijos. Mes tik numatome baudas padaryti adekvačias nusižengimams. Mano manymu, pagrindinė priežastis yra ta, kad įstatyme yra numatytos tokios baudos, kurios nėra adekvačios nusižengimams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Kadangi iš Siesikų, tai ir maždaug sutampa klausimo esmė. Aš irgi norėjau paklausti beveik to paties, bet noriu dar truputį paklausti tamstos asmeninės nuomonės. Iš tikrųjų mes Seime priėmėme įstatymą, kuriame nustatėme baudų dydį ir t.t., aišku, metodiką ir visa kita. Aš jokiu būdu nepritariu tokiai praktikai, kuri buvo nurodyta kolegos V.Saulio išplatintame pareiškime, kai už vieną butelį, kurio data neatitinka, baudžiama 2 tūkst. litų ir panašiai. Aš norėčiau tiesiog žmogiškai paklausti. Gerbiamasis prelegente, ar jūs už tai, kad dėl to, kad institucija vykdo mūsų priimtus įstatymus, ją reikėtų naikinti? Dėkoju.
P.VILKAS. Ačiū. Vėl klausimas ne dėl to įstatymo. Kad ir kaip ten būtų, visas baudas skiria žmonės. Aš manau, kad tai yra žmogiškojo faktoriaus nesilaikymas, nes baudos, kaip minėjau, neatitinka nusižengimų. Mano manymu, aišku, reikia daugiausia kreipti dėmesį į tai, kad mūsų įstatymai būtų tokie, kad institucijos negalėtų jais pasinaudoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega E.Pupinis. Ruošiasi A.Matulas.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanote, kad šios pataisos vis dėlto šiek tiek paskatins nelegalią prekybą alkoholiu? Tarkim, vis dėlto dar vis atsiranda tokių pavyzdžių, kai ne visai nepiktybiškai yra parduodamas tas alkoholis, tada ieškoma dokumentų, jie surandami, gaunami po tam tikro laiko ir parodomi. Vis dėlto žmonėms, kurie užsiima prekyba nelegaliu alkoholiu, 1–3 tūkstančiai esmės nesudaro. Vis dėlto ar tai nepaskatins nelegalios prekybos?
P.VILKAS. Ačiū. Atkreipkite dėmesį, kad tame įstatyme yra nurodyta: kai parduoda prekybos vietoje. Tiems, kurie veža ar laiko tą kontrabandinį alkoholį, yra labai griežtos baudos ir jų tai visiškai nelies.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis, kuris nori paklausti, – kolega A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis kolega, jūs žinote, kad alkoholio vartojamas Lietuvoje didėja ir, aišku, daugėja problemų, susijusių su tuo, t.y. daugėja psichinių ligų, alkoholinių psichozių, nemažėja savižudybių skaičius. Ta šio Seimo tendencija, manau, tikrai yra negera. Mes šiandien svarstėme ir jau kalbėjome apie tai, kad siūloma naikinti VTAKT’ą, panaikinti higienos pasus, dabar jau sumažinti baudas. Vis dėlto, kolega, ar šio parlamento dauguma, žinodama, kiek Seime yra suinteresuotų turtingų žmonių, verslininkų, neužsiima protegavimu ir ar prisiimsite atsakomybę, jeigu dėl šių visų sprendimų po dvejų–trejų metų mes pamatysime, kad nelegalaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje labai padaugėjo? Ar jūs prisiimsite tokią atsakomybę?
P.VILKAS. Man atrodo, kad klausimas dėl atsakomybės tikrai ne man, bet aš noriu pasakyti, kad tos baudos buvo gana griežtos, bet alkoholio suvartojimas didėjo. Kodėl? Galima sakyti, kad baudos buvo griežtos, bet alkoholio suvartojimas didėjo. Mano manymu, dėl šios mano konkrečios pataisos alkoholio vartojimas tikrai nedidės. Taip sugretinti su šia pataisa, kad mes specialiai skatiname alkoholio vartojimą, sakyčiau, būtų visiškai nelogiška.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui už pateiktą įstatymo projektą. Labai jums dėkojame. Taigi nuomonės už ir nuomonės prieš. Matau, registruoja tik nuomones už. Taigi suteikiu nuomonę už V.Sauliui. Prašom.
V.SAULIS (LSDPF). Mielieji kolegos, jeigu kam teko dalyvauti Verslo užimtumo komisijos posėdyje ir išklausyti mūsų Lietuvos smulkiųjų verslininkų nusiskundimų, – jie tikrai buvo labai pagrįsti. Ir ši įstatymo pataisa, kurią teikia mūsų kolega P.Vilkas, yra bendras Verslo komisijos ir smulkiųjų verslininkų sutarimas. Ir aš manau, kad čia mes neskatiname nieko, neskatiname kontrabandos, neskatiname kitų dalykų, bet norime sužmoginti veiksmus, kuriuos atlieka mūsų kontroliuojančios organizacijos. Todėl visus kviečiu pritarti šio įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Nuomonė prieš – A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, jūs pabandykite įsigilinti į mažų prekybos taškų situaciją. Paprasčiausiai yra sukurta sistema, kai į tuos prekybos taškus savininkai (ir aš turiu keletą konkrečių faktų) darbo dieną atsineša po keletą nelegalių gaminių alkoholio ir tabako, kontroliuojančios institucijos niekada neras daug, pagal tą apyvartą visada randa du pakelius, vieną kažkokį nelegalaus alkoholio butelį ir baudžia, nes paprasčiausiai yra sistema. Ir neišdiskutuotus, neapgalvojus teikti tokius pasiūlymus, manau, yra tikrai negerai, kadangi tie žmonės ir tas parlamentas, kuris priėmė tokius įstatymus ir numatė tokias baudas, irgi galvojo ir mąstė. Taigi reikia diskutuoti ir nepriimti tokių skubotų sprendimų. Aš siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš, kadangi nuomonės išsiskyrė, reikia balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr.XP-903 po pateikimo, prašom balsuoti.
Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Už – 46, prieš – 9, susilaikė 12. Taigi, gerbiamieji kolegos, įstatymo projektui Nr.XP-903 po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis –Ekonomikos komitetas, papildomi – Sveikatos reikalų komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Šį įstatymo projektą siūloma svarstyti šių metų gruodžio 15 d. Gerbiamieji kolegos, visi darbotvarkės klausimai baigti. Seimo narių pareiškimų nėra. Siūlau baigti šios dienos plenarinį posėdį. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas registruotis. Prašom registruotis.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 72 Seimo nariai. Šios dienos plenarinį posėdį skelbiu baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VNDF – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija.