Dvidešimt aštuntasis (107) posėdis
2005 m. lapkričio 17 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai V.GEDVILAS ir Č.JURŠĖNAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. lapkričio 17 d. rytinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis ir tarsimės dėl darbotvarkės. Registracija.

Kol kas užsiregistravo 63 Seimo nariai. Aš labai atsiprašau tų kolegų, kurie prie mikrofonų, nes aš dar turiu atlikti vieną svarbią misiją. Mielieji kolegos, šiandien vienas mūsų Seimo narys švenčia gražų gimtadienį. A.Skardžiui – tik 45 metai. Kviečiu jį arčiau tribūnos. (Plojimai)

2005 m. lapkričio 17 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Gerbiamieji kolegos, kaip sakiau, pirmiausia darbotvarkė. Aš referuoju tai, kas buvo sutarta Seniūnų sueigoje, o tada prašysiu tų kolegų, kurie jau išsirikiavo prie salės mikrofonų, pasakyti savo žodį. Yra pridėti tie klausimai, dėl kurių buvom susitarę, tiksliau, nebaigę tartis, per praėjusius posėdžius. Visų pirma tai Prezidento grąžintas mūsų pakeistas Švietimo įstatymas. Dėl jo turim galutinai apsispręsti, liko tik balsavimas. Tai darbotvarkės 4 klausimas. Atsirado papildomų klausimų, kuriuos teikia Vyriausybė, konkrečiai Baudžiamojo kodekso pakeitimai ir dar kai kurie dalykai. Iškrito keletas klausimų: vienas dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai, kiti komitetų ar Seimo narių prašymu. Ir iš esmės viskas. Dėl kai kurių dalykų iš tikrųjų buvo Seniūnų sueigoje ginčijamasi.

Dabar aš noriu išklausyti kolegų kalbas, ir tada mes galutinai susitarsime dėl šios dienos darbotvarkių variantų. Kolegė V.Vertelienė. Prašom arčiau mikrofono.

V.VERTELIENĖ (DPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Darbo partijos frakcijos vardu prašau išbraukti iš šiandienos darbotvarkės ir atidėti iki lapkričio 24 d. Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.XP-683 svarstymą.

PIRMININKAS. Tai yra vakarinio posėdžio darbotvarkės 1 punktas.

V.VERTELIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Gerai, supratau. Dabar J.Razma. Prašom, kolega. Kolegos, dėmesio, paklausom.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, atsižvelgdamas į klausimo svarbą ir rezonansą, sukeltą visuomenėje, dėl buvusių mūsų balsavimų per praėjusį posėdį, kad būtų nesudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija, aš siūlau numatyti, kad posėdžio metu būtų galima išklausyti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką, o jis informuotų apie vakarykštį sprendimą, nes, man atrodo, kiekvienas dabar komentuoja ir savaip interpretuoja. Dar geriau būtų, jeigu būtų suteikta galimybė jam atsakyti į vieną kitą klausimą.

PIRMININKAS. Man atrodo, kad paprastai tokiais atvejais išvada yra pateikiama raštu, ir tai yra padaryta. Bet jeigu Seimas mano, kad reikalinga informacija, manau, kad popietiniame posėdyje tai galėtume padaryti. Bet turėsim susitarti, ar reikalinga tai pranešti Seimui žodžiu. Visada yra daroma raštu. (Balsas salėje) Aš pasiūlysiu balsuoti. Kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, manau, kad iš šios dienos darbotvarkės turėtų būti išbrauktas 2-9 klausimas – Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas, ne išvadoje yra parašyta, kad tai galėtų prieštarauti Konstitucijai.

PIRMININKAS. Matote, gerbiamasis kolega (grįžkite prie mikrofono), yra du šito įstatymo variantai. Viename tikrai parašyta, bet ar šitame parašyta?

E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti, kad dėl ano Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau apsisprendė ir pripažino, kad jis gali prieštarauti, o išvadoje dėl šito (aš vakar specialiai pasitikrinau) yra parašyta, kad galimas prieštaravimas Konstitucijai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs akylesnis už mus, tai aš jus sveikinu, ir išvados bus nedelsiant padarytos. Tuoj patikrinsime.

Dabar iš eilės. Pirmas klausimas, kuris, atrodo, yra paprastesnis –nukelti ir vėliau nagrinėti darbotvarkės 2-1 klausimą. Ar sutinkame? (Balsai salėje) Ačiū. Klausimas išspręstas.

Kolegos, dabar J.Razmos siūlymas, kad Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas pateiktų informaciją apie vakarykštį posėdį, neatsižvelgiant į tai, kad jis jau išplatino atitinkamus savo komisijos sprendimus ir pagal vieną komisijos sprendimą mes šiandien Seniūnų sueigoje priėmėme savo nutarimą ir išbraukėme vieną klausimą iš nagrinėjamos darbotvarkės. Kolegos, ar bendru sutarimu sutariame, kad kai… (Balsai salėje) Ne. Tada teks balsuoti. Kolegos, prašom dabar susikaupti – bus papildomas registravimasis ir balsavimas, ar išklausom Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko informaciją apie vakarykštį komisijos posėdį. Ten buvo nagrinėta keletas įdomių klausimų. (Balsai salėje) Tai jau antras dalykas, pirmiausia balsuokime, ar reikalinga žodinė informacija, nes paprastai viskas pateikiama raštu. Ar kolegos suprato? (Balsai salėje) Mes dabar balsuosime, ar vakariniame posėdyje suteikiame žodį kolegai V.Monkevičiui, kad pakalbėtų apie vakarykštį Etikos ir procedūrų komisijos posėdį. Ar aišku? (Balsai salėje) Prašom. Balsavimas pradedamas.

Už – 43, prieš – 15, susilaikė 30. Apsiribojam informacija.

Dabar, gerbiamasis kolega Klumby, mes nesugebėjome rasti prieštaravimo Konstitucijai. Tai gal jūs savo siūlymą atsiimate? (Triukšmas salėje) Prašom prie mikrofono. Prašom. (Balsai salėje) Minutėlę, pirma užbaikime su kolega E.Klumbiu.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, galbūt aš nesiginčiju, kad nėra parašyta. Aš vakar internete žiūrėjau išvadą, ten perskaičiau, bet nesvarbu. Aš noriu pasakyti, kad dėl analogiško siūlymo, kurį teikė Vyriausybė, yra aiškus Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasakymas, kad tai galėtų prieštarauti Konstitucijai. Manau, analogiškų siūlymų yra ir šiame įstatyme. Manyčiau, negalima šio įstatymo svarstyti, o reikėtų duoti preliminariai išvadai Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, čia nėra pakankamas pagrindas. Prašom nesitraukti nuo mikrofono, aš siūlau jums kitą variantą. Jeigu jūs frakcijos vardu reikalaujate išbraukti iš darbotvarkės, tada balsuosime. Priešingu atveju lieka darbotvarkėje, nes čia analogija netinka. Turi būti pateikimas, ir tik vėliau spręsime.

E.KLUMBYS . Tada siūlau frakcijos vardu išbraukti.

PIRMININKAS. Prašom. Kolegos, antras balsavimas. (Triukšmas salėje) Minutėlę, mes turime užbaigti vieną klausimą. Kolegos, dėmesio! Balsuojame, ar Liberalų demokratų frakcijos siūlymu išbraukiame klausimą dėl pavardžių rašymo. (Balsas salėje) Minutėlę, tamstai žodis bus suteiktas, nors mano kairioji akis silpnesnė, bet žodis bus suteiktas.

Kolegos, ar išbraukiame darbotvarkės 2-9 punktą iš darbotvarkės, t.y. Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą. Kaip sakiau, tiesiogiai apie galimą prieštaravimą Konstitucijai neparašyta. Dėl pirmo varianto sprendimas priimtas ir Vyriausybei atiduota pataisyti. Ar mes darome pateikimą, ar nedarome, t.y. kolegos liberaldemokratai siūlo išbraukti iš darbotvarkės 2-9 punktą, prašom balsuoti.

Už išbraukimą – 59, prieš – 9, 22 susilaikė, išbraukta.

Kolega J.Dautartas. Prašom.

J.DAUTARTAS (TSF). Pone Česlovai, labai atsiprašau, aš skubėdamas…

PIRMININKAS. Tylos! Paklausykime.

J.DAUTARTAS. …skubėdamas paspaudžiau ne tą mygtuką per prieš tai buvusį balsavimą. Prašau jūsų jo neįskaityti ir grįžti prie balsavimo, nes tada būtų lygiai balsų.

PIRMININKAS. Tada iš tikrųjų yra 44 ir 44.

J.DAUTARTAS (TSF). Kolegos, atleiskite.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi kolega Seimo narys atsiprašo, čia yra retas atvejis, tai iš tikrųjų galima jį suprasti ir atleisti. Dėmesio! Prašom susikaupti. Dar kartą balsuosime. Formuluoju. Dėmesio! Prašom klausyti. Ar išklausom vakariniame posėdyje Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko kolegos A.Monkevičiaus informaciją apie vakarykštį Etikos ir procedūrų komisijos posėdį? Kadangi ten ir mane svarstė, tai, žinoma, visiems bus įdomu. Prašom. Kas mano, kad užtenka raštiško paaiškinimo, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Kas mano, kad A.Monkevičius turi čia stovėti, balsuoja už. (Triukšmas salėje)

Už – 48, prieš – 17, 32 susilaikė, neįrašoma. Kolegos, ar galime patvirtinti darbotvarkę tokią, kokia ji yra patvirtinta, minusavus du klausimus? Galime. Ačiū.

Balsuoti už darbotvarkę? (Balsas salėje) Prašom. Kolegos Seimo nariai, prašom susikaupti. Balsuojame, ar patvirtiname sutrumpintą darbotvarkę?

Yra keletas rezervinių klausimų, tai darbotvarkė vargiai ar sutrumpės.

Už – 61, prieš – 9, 16 susilaikė, darbotvarkė patvirtinta.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-696(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, 1 kompleksinis klausimas – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, projekto registracijos Nr.XP-696. Kartu su šiuo Nr.XP-697 – lydintys įstatymai: Nr.XP-698, Nr.XP-699, Nr.XP-700 ir Nr.XP-701. Visų projektų antrieji variantai priėmimo stadijos. Tribūnoje – pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovė D.Bekintienė. Prašom referuoti.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, dėl projekto Nr.XP-696(2) Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad, suteikiant seniūnijoms ar kitiems savivaldybės administracijos padaliniams, savivaldybės viešojo administravimo subjektams, įgaliojimus įgyvendinti deklaravimo įstaigos funkciją, įstatymu suteiktą atlikti savivaldybei, tarytum suniveliuojama savivaldybei priskirta deklaravimo duomenų tvarkymo funkcija.

Reikia pabrėžti, kad aptariamojo straipsnio pavadinimas yra „Deklaravimo įstaiga“, o straipsnio pirmasis sakinys, atskleidžiantis deklaravimo įstaigos sąvoką, bendrinį pavadinimą, yra išlikęs galiojusios redakcijos, tik išbraukiami žodžiai „deklaravimo duomenų valdytojo įgaliotas“. Deklaravimo įstaiga minima ir įstatymo 7 straipsnyje. Aptariama straipsnio norma, kuria abejojama Teisės departamento išvadoje, pavedama deklaravimo įstaigos, atliekančios įvairius gyvenamosios vietos deklaravimo, pažymų išdavimo, apskaitos, tai yra duomenų tvarkymo, veiksmus įgyvendinti seniūnijoms. Šis įstatymo projekto straipsnis nepaverčia seniūnijų deklaravimo įstaigomis, tai tik vienas iš Vietos savivaldos įstatymu seniūnijoms suteikiamų įgaliojimų.

Dėl šių motyvų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nesutinka su Teisės departamento pastaba. Siūloma pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, įstatymą sudaro penki straipsniai. Pastabų, pasiūlymų atskiriems straipsniams nėra. Įsigaliojimo laikas – nuo 2007 m. liepos 1 d., išskyrus 4 straipsnį, t.y. siūlymus Vyriausybei, manau, padorus laikas, yra kada pasiruošti. Gerbiamieji kolegos, ar reikalauja kas balsuoti pastraipsniui, ar galime iš karto dėl viso įstatymo projekto? Dėl viso. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Atsiprašau. Kolega A.Sereika. Prašom.

A.SEREIKA (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, atsiprašau, norėjau kalbėti už, nors iš pradžių paspaudžiau prieš.

PIRMININKAS. Prašom.

A.SEREIKA. Iš tiesų mes Teisės ir teisėtvarkos komitete diskutavome dėl šio įstatymo. Manau, galima įvesti tokią naują normą, kokią siūlo D.Bekintienė.Galbūt šis įstatymas spręstų ir palengvintų nemažai problemų žmonėms ir rinkimų metu, nes toliau eina lydintieji rinkimų įstatymai, ir apskritai dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nematau norinčių kalbėti. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti, ir balsuojame, ar priimame Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymą. Gerbiamoji pranešėja, jūs pasiimkite savo kortelę į tribūną ir čia jūs galėsite balsuoti. Minutėlę, balsavimas tik dabar prasideda. Prašom. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. 85 – už ir tik 1 susilaikė, įstatymas priimtas.

Vietos savivaldos įstatymo 8, 29¹ ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-697(2*) (priėmimas)

Kolege Bekintiene, prašom į tribūną kartu su korčiuke. Antrasis – 1-1b klausimas. Dabar jau prasideda lydinčiųjų serija – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-697. Prašome, gerbiamoji pranešėja. Ar čia irgi nėra pastabų?

D.BEKINTIENĖ (TSF). Ta pati Teisės departamento pastaba, apie kurią mes ką tik kalbėjome.

PIRMININKAS. Aišku.

D.BEKINTIENĖ. Jai nebuvo pritarta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia yra keturi straipsniai, įsigaliojimas taip pat nuo liepos 1 dienos. Nematau, kad kas norėtų kalbėti. Ar reikalaujate balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? (Balsai salėje) Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl viso įstatymo? Ačiū. Prašom pasiruošti ir balsuojam. Kolegos, dėmesio! Ar priimam Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 90, už – 88, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Seimo rinkimų įstatymo 26, 31, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-698(2*) (priėmimas)

Trečiasis iš eilės įstatymo projektas – Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašom, gerbiamoji pranešėja.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Taip pat buvo gauta Teisės departamento išvada, kurioje jie atkreipė dėmesį į tai, kad siūlo tarpusavyje suderinti du įstatymų projektus. Kaip žinote, antradienį mes priėmėme Rinkimų įstatymą, projekto Nr.XP-842, jį suderinti su šiuo teikiamu įstatymo projektu. Todėl aš pateikiau redakcinio pobūdžio pasiūlymą, kad priimto įstatymo, projekto Nr.XP-842, 31 straipsnio 5 dalį reikia suderinti su šio teikiamo projekto Nr.XP-698(2) 31 straipsniu.

Jo esmė yra tokia, kad įteikiant rinkėjo pažymėjimus, jeigu rinkėjas yra išvažiavęs į kitą apygardą, jis gali rinkėjo pažymėjimą gauti ir kitoje apygardoje, pateikęs apygardos komisijai prašymą raštu. Viskas. Kitaip tariant, kaip ir Rinkimų įstatymo projekto Nr.XP-842 variante yra išbraukiami žodžiai: „Pateikus pasą ir asmens tapatybę nustatantį dokumentą“.

Kaip žinote, rinkėjų pažymėjimai išduodami net ir kaimynui, jeigu jis įsipareigoja jį įteikti savo kaimynui. Tačiau, kaip žinote, einant su tuo rinkėjo pažymėjimu balsuoti, reikalingas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Tai yra redakcinio pobūdžio pasiūlymas suvienodinti priimto įstatymo ir šio įstatymo nuostatas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tada iš eilės. 1 straipsniui, arba bazinio įstatymo 26 straipsniui, pastabų nėra. Galime priimti? Ačiū. 2 straipsnis yra su redakcine pastaba, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Ar galime pritarti kartu su ta iš tikrųjų redakcine pastaba? Niekas neprieštarauja? Priimta. 3, 4, 5 straipsniai, numatytas įsigaliojimas nuo 2007 m. liepos 1 d., pastabų nėra. Galime priimti šiuos straipsnius? Priimta. Ačiū.

Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Prašome pasiruošti ir balsuojam, ar priimam visą įstatymą, įskaitant ir Teisės departamento pastabą? Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 88, už – 84, susilaikė viena Seimo narė ar vienas Seimo narys. Įstatymas priimtas.

Referendumo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-699(2*) (priėmimas)

Gerbiamoji kolege, prašome nepabėgti, turime baigti darbą iki galo. Dar liko trys įstatymai. Referendumo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Pastabų neturime.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pastabų nėra, o įstatymą sudaro du straipsniai. Įsigaliojimas tas pats – 2007 m. liepos 1 diena. Ar reikalauja kas balsuoti pastraipsniui? Ačiū. Taigi nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom pasiruošti ir balsuojam, ar priimam šį įstatymą. Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo 87, už – 85 ir vėl vienas Seimo narys susilaikė. Įstatymas priimtas. Ačiū.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-700(2*) (priėmimas)

Penktasis iš eilės – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašome, gerbiamoji pranešėja.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Pastabų neturime, negauta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, du straipsniai. Ar reikalauja kas balsuoti pastraipsniui? Ne. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašome pasiruošti ir balsuojam dėl viso įstatymo priėmimo. Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo 88, už – 85, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Prezidento rinkimų įstatymo 23¹ ir 23¹⁰ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-701(2*) (priėmimas)

Ir paskutinysis iš šios serijos – Prezidento rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašome, gerbiamoji pranešėja.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Pastabų negauta, neturime.

PIRMININKAS. Įstatymą sudaro trys straipsniai. Paskutinysis – vėlgi įsigaliojimas, kaip ir ankstesnių, nuo 2007 m. liepos 1 dienos. Ar reikia balsuoti pastraipsniui? (Balsai salėje) Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Ačiū. Prašome pasiruošti ir balsuojam. Ačiū, gerbiamoji pranešėja.

Užsiregistravo 81, už – 81. Vienbalsiai nubalsavome, įstatymas priimtas.

Dėkoju, gerbiamoji pranešėja ir mielieji kolegos. Pirmąjį paketą sėkmingai įveikėme.

Švietimo įstatymo 71 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.XP-501Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (priėmimo tęsinys)

Dabar, kolegos, dėmesio! Klausimas, dėl kurio ginčijomės praėjusį posėdį, t.y. Prezidento grąžintas įstatymas – Švietimo įstatymo 71 straipsnio pakeitimo įstatymas, projekto Nr.XP-501. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad praėjusiame posėdyje buvo atliktos visos procedūros, tai yra buvo kalbos diskusijoje, buvo kalbos dėl balsavimo motyvų ir mums liko tik balsavimas. Kad nebūtų jokių apsirikimų ir jokių neaiškumų, aš prašyčiau susikaupti, dar kartą perskaitysiu, kaip mes balsuosime.

Kolegos, dėmesio! Statuto 167 straipsnis – „Grąžinto įstatymo priėmimas. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų“. Toks, koks yra įstatymas su tuo kitokiu 71 straipsniu. Tam reikia 71 balso. Čia toks simbolinis sutapimas – 71 straipsnis ir 71 balsas. Jeigu nesurenkamas 71 balsas, tada vyksta antrasis balsavimas, ar priimame su Prezidento pataisomis. Žinoma, jeigu nepriimsime savojo varianto, tai Prezidento veto iš esmės bus įgyvendintas. Bet jeigu kas reikalaus, balsuosime dar kartą.

Taigi, kolegos, dėmesio, pradedame balsavimą, ar priimame dar kartą tą patį mūsų jau vieną sykį priimtą Švietimo įstatymo 71 straipsnio pakeitimo įstatymą. Prašom balsuoti. Ar aiškus balsavimas? Kolegos, dėmesio! Nutraukiu balsavimą.

Labai prašyčiau kolegas užimti savo darbo vietas ir dar sykį paaiškinu. Kolegos, dar kartą paaiškinu. Mes esame priėmę įstatymą, kuris pakeitė 71 straipsnį. Diskusijoje praėjusiame posėdyje buvo kelis kartus kalbėta apie tai. Dalis Seimo narių tvirtino, kad reikia palikti taip, kaip mūsų sykį buvo nubalsuota, kiti Seimo nariai aiškino, kad taip neturi būti, vadinasi, reikia patenkinti Prezidento veto. Taigi pirmasis balsavimas yra, ar mes dar kartą priimame savo priimtą įstatymą ir kartu pasipriešiname Prezidento veto. Ar aišku? Tai yra pirmasis balsavimas, ar priimame dar kartą, ir tam reikia 71 balso. Prašome balsuoti.

Už – 27, prieš – 35, susilaikė 32. Mūsų priimtas įstatymas nepriimtas.

Dabar yra vienas formalus momentas. Prezidentas pasiūlė laikyti šitą įstatymą nepriimtu. Taigi jis iš esmės nepriimtas ir mums būtų nereikalingas antrasis balsavimas, bet Statutas įsakmiai reikalauja balsuoti antrą kartą. Tai kolegų valia balsuoti kaip patinka, nes dabar vis tiek sprendimas aiškus. Įstatymo nėra, bet, mano nuomone, reikia mums antrą kartą balsuoti. Pakartotinai Seimo… (Balsai salėje) Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. O kadangi pataisų ir papildymų nėra, tai pagal logiką reikėtų nebalsuoti. Bet, dovanokite, aš jau jūsų esu mokytas, kad reikia pagal Statutą. Tai dabar prašom, kad paskui nebūtų keblumų. Aš siūlau dar kartą balsuoti, ar pritariame Prezidento veto. Štai taip. Ar pritariame Prezidento veto?

Už – 68, prieš – 15, susilaikė 13, taigi Prezidento veto pritarta. Įstatymo nėra. Primenu mūsų Seimo praktiką, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ar kiti iniciatoriai gali siūlyti kitus variantus, kaip spręsti šią problemą. Kolega A.Pekeliūnas. Prašom.

A.PEKELIŪNAS (VNDF). Jeigu galima, aš iš karto turėčiau tokį siūlymą, kad reikia kreiptis į Švietimo ministeriją, kuri turėtų parengti talentingų vaikų rėmimo programą. Ne tik muzikos besimokančių, bet visų. Tada būtų viskas aišku.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu nesunku būtų, ar kolegė A.Pitrėnienė, ar kas nors kitas būkite malonūs, parenkite raštu protokolinį Seimo nutarimą. Jei nesunku, tuoj pat bus priimta. Kolegė A.Pitrėnienė. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Iš tikrųjų norėčiau…

PIRMININKAS. Kolegos, paklausome.

A.PITRĖNIENĖ. Norėčiau kolegas informuoti. Jau devintą dieną komitetas svarsto grąžintą mums pataisą. Svarstydami mes jau tada priėmėme nutarimą ir su ministerija yra visiškai susitarta, kad iki sausio 1 d. bus parengta gabių vaikų ugdymo programa. Tada mes kalbėsime apie finansines injekcijas šiai programai, kad šie vaikai nebūtų pamiršti ir kad vieną kartą susitarimas įgautų tam tikrą kūnišką… (Balsai salėje) Mes kalbėjome apie biudžeto perskirstymą. Kai bus programa. Tai yra susitarta. O plius dar per transporto lengvatas jau šiandien, jeigu tik Seimas priims ir apsispręs, mes tiems vaikams padėsime.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pirmininke, tada aš darau išvadą, kad mums tikrai šiuo momentu nereikalingas protokolinis Seimo sprendimas, jeigu jūs su ministerija sutarėte.

A.PITRĖNIENĖ. Jeigu pageidauja, jis gali būti iš tikrųjų.

PIRMININKAS. Tada būkite maloni, imkitės iniciatyvos parengti trumpą protokolinį nutarimą, mes jį galime ar šiame posėdyje, ar vakariniame posėdyje priimti.

Dabar prašom iš eilės. S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Ponia Pitrėniene, tai, ką jūs komitete nusprendėte, yra gerai, bet tai yra vis tiek silpniau negu Seimo sprendimas, kad ir protokolinis. Tai viena.

Antra yra tai, ką jūs ten svarstėte. Jeigu sausio 1 d. čia kas nors Seime atsiras, tai biudžetas jau bus patvirtintas ir tas koks nors rėmimas geriausiu atveju bus fiziškai įmanomas tik peržiūrint kitų metų biudžeto patikslinimą viduryje metų. Vadinasi, mažiausiai pusę metų visa tai bus tik popieriuje. Tai gal ieškokite būdų, kaip jau šių metų biudžete ką nors iš tos programos su Seimo pagalba būtų galima padaryti. Vis dėlto pusė metų yra daug, ypač mokslo metų laiku, ne vasarą. Ieškokite kokios nors dabar įvykdomos išeities. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Balsienė. Prašom.

A.BALSIENĖ (LDF). Lietuva tarp Pabaltijo šalių garsėja labiausiai skurstančiais vaikais. Ir šiandien mes dar atidedame pusę metų svarstymą, kad talentingiausi vaikai negalėtų gauti 30–90 litų stipendijų. Tai dar kartą parodo, kaip mes žaidžiame žmonių likimais. Kas yra viena diena, kai tu alkanas? Kas yra savaitė, o kas yra pusė metų? Todėl norėčiau pasakyti, kad sotus alkano nesupranta.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kolega J.Dautartas.

J.DAUTARTAS (TSF). Pone Česlovai, čia mes pasitarėme su kolegomis be emocijų. Tame Seimo protokoliniame nutarime būtų galbūt galima pažymėti, kad nepraeitų pusė metų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom susirasti kolegę A.Pitrėnienę ir tuojau pat surašyti atitinkamą…

J.DAUTARTAS. Mes tą jau darome.

PIRMININKAS. Ir galime priimti net šiame posėdyje, o vėliausiai – vakariniame. Ačiū. Klausimas baigtas.

Diplomatinės tarnybos įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-729* (priėmimas)

Darbotvarkės 3 punktas – Diplomatinės tarnybos įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-729. Pagrindinio, t.y. Socialinių reikalų ir darbo, komiteto vardu – kolegė I.Degutienė. Priėmimo stadija. Prašom.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau dar kartą priminti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto tikslas – suvienodinti diplomatų ir karių sutuoktinių draudimo pensijų socialiniu draudimu ir nedarbo socialiniu draudimu tvarką tuo laikotarpiu, kai pastarieji gyvena su kariais, tarnaujančiais užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos organizacijoje. Po svarstymo Seime daugiau pasiūlymų nėra gauta. Teisės departamentas iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui po svarstymo. Prašau svarstyti ir priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūs galite prisėsti. Pastabų nėra, mes turėsim balsuoti paskirsniui. Tik vienam skirsnyje yra keli straipsniai, jeigu kas reikalaus, tada atskirai balsuosime. Gerbiamieji kolegos, pirmasis skirsnis – Diplomatinės tarnybos įstatymo 69 straipsnio pakeitimas. Ar reikalauja kas balsuoti, ar galime priimti? Priimta.

Antrasis skirsnis – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas. Čia yra keli straipsniai. Ar reikalauja kas balsuoti, ar galim iš karto priimti visą skirsnį? Galim. Ačiū. Priimta.

Trečiasis skirsnis – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimas. Ar nori kas kalbėti, ar galime iš karto priimti? Priimta.

Ketvirtasis skirsnis – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimas. Nematau, kad kas norėtų kalbėti. Galim priimti? Priimta.

Ir penktasis skirsnis – tai Baigiamosios nuostatos: įstatymas, arba visi šie keturių įstatymų pakeitimai, įsigalioja nuo sausio 1 dienos. Taigi yra laiko pasirengti įgyvendinti. Galim priimti paskutinį skirsnį? Priimta. Ar nori kas kalbėti dėl viso įstatymo? Nematau. Prašom pasiruošti ir balsuojam, ar priimame Diplomatinės tarnybos, Valstybinio socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymų pakeitimo įstatymą. Prašom balsuot.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Už – 76, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas priimtas.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr.XP-692* (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 4 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr.XP-692. Priėmimas. Buvo padaryta pertrauka. Pranešėjas – pagrindinio Užsienio reikalų komiteto vardu H.Žukauskas jau tribūnoje ir pasiryžęs mums visiems tarti svarbų žodį. Prašom paklausyti. Čia yra šiek tiek ypatinga situacija. Prašom, kolega.

H.ŽUKAUSKAS (MSG). Gerbiamieji kolegos, kuo paprastesnis įstatymas, tuo sudėtingiau mes jį priimame. Šiuo atveju mes turime Lietuvos Respublikos ir Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo projektą. Aš jau kelis kartus buvau tribūnoje ir dėl to kalbėjau. Mes šiandien ir su gerbiamuoju posėdžio pirmininku, ir su Sekretoriatu bandėme išspręsti šią problemą. Šiandien aš jums pasakysiu kelias priežastis, kodėl reikia neratifikuoti šito įstatymo. Bet tai nereiškia, kad mes esame nusistatę prieš orų prognozes arba panašiai.

PIRMININKAS. …orų prognozes.

H.ŽUKAUSKAS. Tačiau aš manau, kad Seimui turi patekti juridiškai teisingi dokumentai, kad mes juos galėtume priimti ir neperimti atsakomybės iš teikėjų, tai yra iš Aplinkos ministerijos. Pagrindiniai trūkumai, kodėl reikia neratifikuoti šito įstatymo projekto, yra tokie: Lietuvos Respublikos ir Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro bendradarbiavimo susitarimas pasirašytas laiškų forma, o juose pateikiama skirtinga susitarimo preambulė ir pabaiga. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį, kad ratifikavus tokio pobūdžio susitarimą iškiltų problema, kuris susitarimo tekstas turėtų būti oficialiai paskelbtas. Lietuviškas tekstas, noriu pabrėžti, yra be parašų, kitaip sakant, niekas nežino, koks tekstas turėtų būti spausdinamas „Valstybės žiniose“.

Antra priežastis. Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad susitarimo kai kuriuose straipsniuose yra kalbama apie Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro steigimo konvencijos konkrečius straipsnius, tačiau ratifikavimo projekte neatskleidžiami šios konvencijos straipsnių turiniai. Turint omeny, jog šis susitarimas sukels nemažus finansinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikai, būtų tikslinga pridėti prie esamų dokumentų ir pačią konvenciją, nes visą laiką kalbama, kad ne visi dokumentai yra pateikiami. Todėl, atkreipiant dėmesį į mano išdėstytą turinį, aš siūlau neratifikuoti, bet siūlau priimti šiandien protokolinį nutarimą, kurį jums išdalijo ir aš jo neskaitysiu. Tokiu atveju…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gal perskaitykite, nes mūsų klauso ne tik Seimo nariai.

H.ŽUKAUSKAS. Gerai. Aš perskaitysiu siūlomą protokolinį nutarimą. „Atsižvelgiant į įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo“ projektą Nr.XP-692 teikiamame susitarime nustatytus trūkumus pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūlyti projekto iniciatoriams pateikti ratifikuoti pataisytą susitarimo variantą“. Tai reiškia, kad projektas bus grąžintas teikėjams, jis bus teisiškai sutvarkytas, grąžintas Seimui ir tada mes ratifikuosime šį susitarimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl balsavimo motyvų. Bet prieš balsavimo motyvus, kolega E.Klumbys. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau, jūs galite prisėsti.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau.

E.KLUMBYS. Aš manau, kad, kaip teigia pranešėjas, vis dėlto Seimui yra pateikti ne iki galo teisiškai sutvarkyti dokumentai, kaip turėtų būti pateikti. Aš manau, kad šitoj situacijoje negalima teikti tokių dokumentų priimti. Todėl aš manau, kad… Man sunku dabar siūlyti, kaip išeiti iš padėties, bet aš manau, kad jų net negalima teikti balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Matote, jau buvo pradėtas balsavimas, ir dabar mums yra keblumas. Todėl pasiūlytas toks paliatyvus, galbūt ne pats geriausias, sprendimas, bet mums atrodo tinkamiausias. Dabar mes išklausome dar kai kurias kalbas, tada turim balsuoti ir priimti, ne ratifikuoti, bet priimti atitinkamą protokolinį nutarimą. S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, štai dar sykį Seimas susiduria su ta pačia problema, kuri tęsiasi ne metus, ne dvejus ir ne vieną kadenciją. Turbūt ir ponas Česlovas prisimena, kai retkarčiais į Seimą patekdavo ratifikuoti tikrai juridiškai nesutvarkyti dokumentai ir mums iškildavo tikrai rimtas klausimas, ar atmesti. Tačiau kaip tai bus suprantama, Seimas atmetė, neratifikavo, dėl kokių priežasčių, prasideda visokios politikos. Bet Seimas taip ir nesugebėjo per gana ilgą laiką priversti, įtikinti ir išreikalauti, kad į Seimą ratifikuoti patektų tik tikrai juridiškai korektiškai ir teisingai sutvarkyti dokumentai, kad lietuviški vertimai būtų teisiškai galiojantys, kad paskui būtų galima iš karto skelbti „Vyriausybė žiniose“. Nes yra, beje, mūsų šalies, Lietuvos, pasirašytų ir ratifikuotų dokumentų, kurie dar nėra paskelbti, nes jie dar nėra išversti. Vadinasi, juridiškai jie lyg ir negalioja, jeigu žiūrėtume į kitus įstatymus. Manyčiau, šis protokolinis nutarimas, kuriam pritariu, netgi yra per silpnas. Prie jo reikėtų pridėti ankstesnę praktiką ir griežtai pasakyti, kad daugiau į Seimą juridiškai neparengtų ratifikavimui dokumentų tiesiog nedrįstų nešti. Mūsų procedūrininkai, Teisės departamentas ir kiti, nepaleistų tų dokumentų lengva ranka iki plenarinio posėdžio. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Manau, suinteresuoti asmenys tiek Vyriausybėje, tiek ministerijose įsiklausys į mūsų kalbas ir stropiai perskaitys stenogramas. Dabar kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi aš esu tuo klausimu optimistas, esu įsitikinęs, kad nei Vyriausybėje, nei ministerijose Seimo stenogramų visiškai neskaito ir jiems apskritai nelabai rūpi, ką Seimas daro. Jeigu jie drįsta į Seimą teikti dokumentus, neatitinkančius reikalavimų, tai, manyčiau, parodo, koks yra požiūris į aukščiausiąją valstybės instituciją Vyriausybėje ir jos padaliniuose.

Mes susiduriame su keblia problema. Dėl turinio neturėtų būti ginčo, orai turbūt nepriklauso nuo Seimo sprendimų. Nepaisant to, kad blogai savo darbą vykdo Vyriausybė ir ministerijos, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ir Seimo posėdžių sekretoriatas kartu su Seimo valdyba turėtų atidžiau žiūrėti, kokie klausimai yra įtraukiami į Seimo darbotvarkę, kad daugiau nesikartotų tokie dalykai. Visi dokumentai pagal įstatymą turi būti teikiami valstybine kalba. Ir tai, kaip kalbėjo kolega S.Pečeliūnas, kad yra ratifikuojami neišversti dokumentai, yra visiškas absurdas. Aš dar kartą kartoju, negalima balsuoti už šios sutarties ratifikavimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kad visi gerai susiorientuotume, aš tiktai turiu pasakyti, kad ratifikavimo grandinėlė yra kur kas ilgesnė negu kolega E.Klumbys išdėstė: ministerija, Vyriausybė, Ekscelencija Prezidentas ir tik tada Seimas. Taigi prašom dėl teisybės viską tiksliai išdėstyti.

Kolega A.Ažubalis. Prašom.

A.AŽUBALIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš tik norėčiau kolegas informuoti, kad nei Užsienio reikalų komitetas, nei Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepasisakė už šio įstatymo ratifikavimą ir pritarė Teisės departamento pastaboms. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS (LSDPF). Dėkui. Aš noriu pasakyti tokį siūlymą, kad šiandien neratifikuotume siūlomo projekto, o priimtume siūlomą protokolinį nutarimą ir taip klausimą užbaigtume. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar norėtų paskutinį žodį tarti teikėjas H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū. Kadangi kilo klausimų dėl Vyriausybės ir ministerijų darbo, noriu pasakyti, kad mes jau kreipėmės į Vyriausybės kanclerį. Gerbiamasis Antanas Kaminskas suprato šio klausimo svarbą, tai yra kokie dokumentai patenka į Seimą. Jis pažadėjo sekretorių pasitarime išaiškinti šių klausimų svarbą, juridinę svarbą, ir pažadėjo, kad ateityje toks nekokybiškas darbas nebus teikiamas Seimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, kiek supratau, dauguma kalbėjusiųjų mano, kad neturėtume ratifikuoti, todėl prašome nesusipainioti balsuojant, nes aš vis tiek formaliai pagal procedūrą turiu teikti balsuoti. Prašom nesusipainioti. Balsavimas pradedamas. Jeigu manote, kad nereikia ratifikuoti, reikia spausti mygtuką „prieš“ arba „susilaikau“, arba nedalyvauti balsavime.

Užsiregistravo 85, 12 – už, 19 – prieš, 51 susilaikė. Neratifikuota.

Yra protokolinis nutarimas, kurį perskaitė kolega H.Žukauskas, manau, antrą kartą skaityti man nereikia. Galima jį priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū. Taigi ir šį palyginti painų klausimą išnagrinėjome.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-730* (priėmimas)

Manau, kol Seimo Pirmininkas ateis į tribūną, mes galime dar susitarti dėl darbotvarkės 5 klausimo, tai yra Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-730. Priėmimo stadija. Pranešėja pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – I.Degutienė. Prašom, kolege. Minutėlę, jūsų kolega dar nori kažką pasakyti. V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS (TSF). Labai trumpai, gerbiamasis pirmininke. Jau esu anksčiau sakęs, kad mes ratifikuojame daug įvairių konvencijų, susitarimų, bet pačių konvencijų neturime. Ir per šį paskutinį balsavimą balsavome už konvenciją, kurios nematėme net angliško varianto.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Tas tekstas buvo anksčiau išdalytas. Tikrai, netgi abu tekstai. Gal šiuo momentu ne, bet anksčiau tikrai buvo. Prašom, gerbiamoji Degutienė.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas reglamentuos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio, privalomojo sveikatos draudimo įmokų, iš privalomojo sveikatos biudžeto finansuojamų asmens sveikatos priežiūros įtaigų, valstybinio socialinio draudimo įmokų tarpusavio biudžetinius atsiskaitymus.

Po svarstymo nebuvo gauta jokių naujų pasiūlymų ar pastabų. Teisės departamentas iš esmės irgi pritarė teigdamas, kad atitinka juridinės technikos reikalavimus. Prašyčiau priimti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Kadangi pastabų nėra, jums nebūtina būti tribūnoje. Mielieji kolegos, čia yra du skirsniai dėl skirtingų įstatymų. Pirmiausia dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo. Ar nori kas kalbėti, ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.

Antrasis skirsnis – Sveikatos draudimo įstatymo 18 straipsnio pakeitimas. Ar nori kas kalbėti, ar galime bendru sutarimu? Priimta. Dar sykį klausiu, ar nori kas kalbėti dėl viso įstatymo? Nematau. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame, ar priimame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai, 75 – už ir vienas Seimo narys susilaikė. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo posėdžių salės“ projektas Nr.XP-865 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji, iki Pirmininkas ateis, gal tada iš eilės… Jau yra. Tai tada klausimas paprastesnis. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, yra rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo posėdžių salės“ projektas Nr.XP-865. Pateikimo stadija. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom į tribūną.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, tai klausimas dėl Seimo salės. Norėčiau jums pristatyti projektą.

Prieš pradėdamas pristatyti, norėčiau atkreipti dėmesį, kad dėl naujos salės statybos ne kartą buvo klausiama frakcijų apsisprendimo, buvo ne vienas posėdis, kuriame dalyvavo frakcijų seniūnai arba frakcijų atstovai, kai architektai, projektuotojai pateikė savo versijas, projektus, atsakė į klausimus. Todėl atrodo, kad toks paruošiamasis darbas, vykęs beveik metus, galų gale reikalauja galutinio sprendimo, galutinio apsisprendimo.

Noriu pasakyti, kad Seimo posėdžių salė nėra paprasta darbo vieta. Tai ne vien tik paprasta patalpa, tai ne tik formalus teisės aktų priėmimo, bet ir stiprus politinių idėjų centras. Čia aptariami ir čia Lietuvai skelbiami pagrindiniai sprendimai. Todėl šis centras, kaip yra kiekvienoje demokratinėje vakarietiškoje valstybėje, reprezentuoja tautos įgaliojimų pirmumą, jos rinktų atstovų kolektyvinę įtaką šalies valdymui, liudija istorijos tęstinumą.

Reikia paminėti, kad mes nepaveldėjome atitinkančios parlamentarizmo tradicijas salės, nes iki karo parlamentas dirbo laikinojoje Lietuvos sostinėje, o po 1990 m. paveldėjome Aukščiausiosios Tarybos pastatą, kuris tikrai nėra paženklintas nei tikra parlamentine tradicija, nei tinkamas administraciniu požiūriu, todėl sprendimas dėl naujos salės ar šios salės rekonstrukcijos buvo visą laiką atidedamas. Taigi politinis argumentas projektuoti ir statyti Seimo salę pagrįstas poreikiu sukurti tokį pastatą, kuris simbolizuotų šiuolaikinio parlamentarizmo tradiciją, reprezentuotų tautos valią, įtvirtintą keliuose nepriklausomybę įtvirtinančiuose aktuose.

Taip pat noriu pasakyti, kad technologijų pažanga irgi diktuoja savo sąlygas. Naujoje salėje būtų siekiama užtikrinti tobulesnį Seimo plenarinių posėdžių, komitetų posėdžių dokumentų teikimą ir svarstymą, aprūpinimą naujomis informacinėmis technologijomis. Salės projekto autoriai, konstruktoriai, inžinieriai atsižvelgė į iškeltas sąlygas užtikrinti gerą informacijos, vaizdo, garso ryšį parlamento viduje, taip pat, prireikus, ir vykstant bendriems posėdžiams su Europos Sąjungos institucijomis, Europos Parlamentu.

Be to, nauja salė turi būti reprezentacinė tautos valios išreiškimo vieta. Svarbus ir geras visapusiškai tinkamos politiko darbui aplinkos sukūrimo veiksnys. Atlikęs tyrimus, Vilniaus visuomenės sveikatos centras nustatė, kad nepakankamas salės apšvietimas, blogas vėdinimas, netinkama oro kokybė gali daryti ir neigiamą poveikį posėdžiaujančių asmenų darbingumui, lemti nuovargį ir trikdyti regėjimą, todėl labai svarbu sudaryti normalias, nekenksmingas fizinei ir psichinei sveikatai darbo sąlygas Seimo nariams, čia besilankantiems žmonėms ir akredituotiems žurnalistams.

Projekto autoriai lankėsi ir kitų valstybių salėse, ypač pastaruoju metu pastatytose, analizavo jų patirtį ir savo projekte perėmė visas naujoves. Manau, kad parengtas projektas būtų vienas iš moderniausių pastarųjų metų parlamentų statinių.

Baigdamas noriu pasakyti, kas ir buvo keliama keletą kartų, kokia būtų dabartinės salės paskirtis, pastačius naująją. Noriu pasakyti, kad jinai visų pirma turi istorinio paveldo statusą. Čia galima rengti istorinius, šventinius minėjimus ir šventinius Seimo posėdžius, taip pat gali vykti konferencijos, asamblėjų posėdžiai. Kitaip sakant, Seime tikrai būtų galimybė panaudoti šios salės galimybes ir jos funkcionalumą. Manau, neturėtų dėl to kilti ypatingų klausimų ir problemų.

Baigdamas prašau pritarti šiam nutarimo projektui, juolab kad mes svarstome biudžeto projektą. Būtų gerai, kad iki pirmojo svarstymo Seime mes galėtume pareikšti savo nuomonę ir pasiūlyti Vyriausybei skirti pirmosioms investicijoms reikiamus pinigus, tuo labiau kad šią salę planuojama pastatyti per keletą metų, per atitinkamus etapus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Klausimas iš tikrųjų sudomino tautos atstovus – net dešimt Seimo narių nori paklausti. Pirmasis – E.Klumbys. Prašom. Primenu, kad klausimams ir atsakymams – dešimt minučių.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kad ir kaip mes norėtume pabėgti nuo tarybinės praeities, tačiau šitie rūmai simbolizuoja LTSR Aukščiausiosios Tarybos tęstinumą. Ar jums neatrodo, kad yra tokia situacija, kad reikėtų šitą problemą spręsti konceptualiai ir galvoti ne apie naujos salės statybą, t.y. tam tikrą paliatyvą, bet galvoti apie išvis naujų parlamento rūmų statybą, kad būtų galima atsisakyti, kol dabar taip labai norima, tos tarybinės praeities, kad tai būtų kompleksas – tiek parlamentas, tiek galbūt Vyriausybė, kuri dabar posėdžiauja buvusiose TSKP CK rūmuose.

A.PAULAUSKAS. Aš galiu tik tiek pasakyti, kad idėja statyti naują salę kilo ne šios kadencijos Seimui ir net ne praeitos kadencijos Seimui, tiesiog jinai užgimė dar anksčiau. Matyt, tie, kurie diskutavo, linko prie minties, jog reikia statyti naują salę, panaudojant ir dabartinę Seimo infrastruktūrą, jog nereikia naujų rūmų, rėmėsi mūsų finansinėmis galimybėmis, mūsų biudžeto galimybėmis. Dabartinio Seimo nariai ir frakcijų seniūnai taip pat tuose posėdžiuose nekėlė tokios minties, kad būtų svarstoma apskritai, ar nereikia perkelti Seimo į naujus rūmus arba pastatyti naujus rūmus. Buvo kalbama tik apie naujos salės statybą. Manau, kad šiandien mūsų valstybė nėra pajėgi skirti tokių sumų naujo Seimo statybai. Bet čia yra viskas, ko reikia Seimui, čia yra visa infrastruktūra, tiesiog reikia naujos modernios salės. Ją statant atsirastų šiek tiek daugiau ploto ir Seimo narių darbo vietoms, t.y. kabinetams, aptarnaujančio personalo darbo vietoms, ir būtų iš dalies išspręstas klausimas, kurį aš pristatau jums, ir išspręstos kitos problemos, į kurias, pristatydamas šį klausimą, aš atkreipiau jūsų dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis Pirmininke, jūs daug išdėstėte argumentų, bet man jie visi abejotini. Pirmas, mačiau jau labai senas tradicijas turinčio Anglijos parlamento rūmus. Anglijos istorijoje irgi buvo visokių – ir gerų, ir blogų – laikų, bet jie niekada, kaip čia, Lietuvoje, neatsisako savo istorijos, ar ji buvo gera, ar bloga. Niekada nebūna vien tik blogis. Ir tas argumentas, kad statyta tarybiniais laikais, man visiškai nepriimtinas.

Antra, kad vis dėlto čia labai sunku dirbti. Trečią kadenciją dirbu. Jeigu jau esate tokie silpni, siūlyčiau pasirinkti kitą darbą. Pavyzdžiui, žemės ūkyje. Grynas oras, saulė, šviesa visą laiką.

Trečia. Pagrindinės politinės idėjos, kaip jūs sakote, generuojamos ne didžiosiose salėse (čia tik išsakomos), geriausios idėjos generuojamos mažuose kambariukuose ir lauke. Todėl man atrodo, ar jūs nenorite vis dėlto vykdyti… truputį gal suabsoliutinsiu – vienas mūsų nepakeičiamasis statosi Lordų rūmus, o kitas gal užsinorėjo savo vardo salę pastatyti.

A.PAULAUSKAS. Dėl Anglijos. Anglijoje tikrai parlamentarizmo tradicijos jau yra šimtmečiais ir salė tikrai atitinka šias tradicijas, mes vaikštome kaip po muziejų, kaip po pačius brangiausius rūmus, yra tikrai kuo pasididžiuoti, yra nemažai ir prabangos, bet viskas funkcionalu ir tas yra, manau, svarbiausia.

Dabar dėl sveikatos. Aš perskaičiau Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktą tyrimą. Tai yra objektyvus tyrimas, specialistų atliktas tyrimas, bet ir iš Seimo narių esu ne kartą girdėjęs dėl apšvietimo, dėl kitų dalykų nusiskundimų, taigi aš manau, kad atliktas tyrimas yra objektyvus ir patvirtinamas čia dirbančių žmonių savijautos. O dėl to, kur išsakomos ir kur priimami nutarimai, man atrodo, visi puikiai žinome, kam tarnauja tokia salė, čia iš tiesų vyksta nemažai debatų, aš tik galėčiau pritarti, kad sprendimai priimami visur, bet ši salė reprezentuoja tautos atstovų pagrindinius sprendimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė V.Aleknaitė. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs labai gyrėte projektuotojus, tikinote, kad tai tikrai labai geri projektuotojai. Bet kaip bus su šio projekto įgyvendinimu? Sakykite, ar tikrai kaip visuomet įvyks skaidrus konkursas, kurį kaip visuomet laimės tautos statytojų susivienijimas „Panevėžio statyba“. Ar bus kaip nors kitaip sprendžiama šį kartą?

A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimą. Seniūnų sueigoje dalyvavo keletas mūsų kolegų, kurie pagal savo išsilavinimą ir kvalifikaciją yra architektai ir geriau už mane išmano, jie neturėjo priekaištų architektams, be to, tai yra garsūs Lietuvos architektai. Jų vardai tikrai yra visiems žinomi, aš neturėčiau ką daugiau pridurti. O dėl įgyvendinimo pasakysiu, kad yra bendra tvarka, kaip yra skelbiami konkursai, juos organizuoja Seimo kanceliarija. Jeigu man reikėtų tą pasakyti, nors, manau, to nereikia, kad jeigu būtų toks konkursas, būtų užtikrintas ir jo skaidrumas, ir objektyvumas.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis. Prašom, kolega.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis Pirmininke, jūs vieną iš argumentų paminėjote, kad tautos atstovų salė, ne tik salė, mano manymu, bet ir pati institucija – Seimas turi būti reprezentatyvi. Bet dabar žiūrėkime, kas yra, kas leido šalia Seimo pastatyti tą „bildingą“? Šalia Seimo šitą dangoraižį, kas leido pastatyti? Ten, gale. Jau dabar jis tiek užgožia Seimą, kad Seimas virto tik seimeliu. Ir aš nežinau, man atrodo, jau dabar tikrai kyla mintis, kad reikia bėgti iš čia Seimui, nes gėda Seimui, tas dangoraižis, tas „bildingas“ tiesiog sudarkė, paniekino Seimą, paniekinančiai Seimas atrodo.

A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimą. Jūs žinote, kad Seimas tikrai nesprendžia klausimų dėl mieste vykdomų statybų. Galiu pasakyti, kad mūsų savivaldybė tikrai neklausė, kai buvo skelbiamas aukcionas dėl šio sklypo, tačiau mes gavome raštą, kuriame buvo klausiama mūsų nuomonės dėl to pastato aukštingumo. Mes pasakėme, kad nepritariame šio pastato aukštinimui, tokį raštą pasirašė kancleris ir išsiuntė į atitinkamas tarnybas. Bet šio pastato pradžia ir visi kiti darbai buvo vykdomi be Seimo įtakos ir mūsų kokios nors žinios ar dalyvavimo.

PIRMININKAS. A.Skardžius. Prašom, kolega.

A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, dėl šios salės projekto įgyvendinimo Vyriausybė demonstruoja jai ne visai gal būdingą taupumą. Tiesiog norėčiau patarti, nes egzistuoja praktika, kai ieškodami galimybių universitetai stato auditorijas kartu su prekybos centrais. Tai Klaipėdos pavyzdys. Išties yra 2 ha žemės, gal mūsų kancleris galėtų susitarti su Vilniaus prekyba ir už dyką pastatyti tą salę, atiduodant dalį sklypo. (Balsai salėje)

A.PAULAUSKAS. Kiek aš žinau, jūsų vadovaujamas komitetas kritikuoja tokią praktiką ir mes negalėtume ja naudotis. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Originalus pasiūlymas, bet geras atsakymas. A.Stasisškis. Prašom, kolega.

A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Pone Pirmininke, iš dalies jau palietė tai, ko aš norėjau paklausti. Aš sutinku, kad posėdžių salės ir apskritai Seimo rūmų plėtimas yra neišvengiamas ir būtinas. Bet aš vis dėlto abejoju, ar jūsų pasirinktas kelias nesužlugs atėjus laikui. Vien dėl to, kad jau pastatytas tas „bildingas“, kaip čia įvardijo, rodo, kad Seimas, parlamentas nėra šeimininkas dėl savo įvaizdžio. Kiek aš suprantu, parlamento rūmai yra kiekvienos valstybės reprezentacinė vieta, simbolis, tam tikra vizitinė kortelė, pats rūmas, aplinka, aikštė, o dabar Seimo rūmai atsidūrė, na, geriausiu atveju spaudos ar alaus kiosko vaidmenyje. Ar jūs tikras, kad kitais metais ar po penkerių metų neiškils dar vienas dangoraižis iš vieno kampo, iš kito kampo, tai tas priestatas bus geriausiu atveju panašus į menką garažiuką. Taigi ar yra kokia nors perspektyva, gal tikrai prisieis ne dėl ideologinio paveldo, bet prievarta palikti šią aikštę ir ieškoti kažkur už miesto parlamentui, Seimui vietos. Kodėl Seimas nepajėgus tvarkyti tokių dalykų kaip planavimas ir statybos…

PIRMININKAS. Laikas, kolega.

A.N.STASIŠKIS. … prie pat jo pastatų sienos?

A.PAULAUSKAS. Seimas iš tiesų turi vykdyti funkcijas, kurios yra Konstitucijoje parašytos. Bet jeigu jūs kalbate apie Seimo aplinką arba apie statybas apie Seimą, tai ne mūsų kadencijos Seimo vadovai iš viso žemę, kuri yra apie Seimą, buvo perdavę savivaldybei. Tik praėjusios kadencijos metu mums pavyko perimti atgal šią žemę, kad mes galėtume ja disponuoti. Todėl galiu tiesiai pasakyti, kad šiose žemėse, kurios yra priskirtos Seimui, be mūsų leidimo nebus nieko statoma. Bet tik praėjusioje kadencijoje mums pavyko susigrąžinti. O dėl kitų žemių, kurios nėra Seimui priskirtos, mes tikrai negalime daryti kokios nors įtakos, mes galime pareikšti savo nuomonę, bet jūs matote, kad be mūsų vyksta statybos.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, laikas numatytas klausimas ir atsakymams, baigėsi. Minutėlę! Tuojau aš paklausiu, jeigu Pirmininkas būtų malonus, o Seimas sutiktų, tada keturi Seimo nariai galėtų labai trumpai paklausti, o Pirmininkas trumpai atsakytų. Ar sutinkame su tokiu sprendimu, ar baigiame?

A.PAULAUSKAS. Ne, aš sutinku, tik dabar klausiu… Mes tiek kartų rinkome frakcijų seniūnus. Vadinasi, jie nieko nekalba su savo frakcijomis, nes į visus tuos klausimus šituose susitikimuose buvo atsakyta, bet aš sutinku atsakyti Seimo nariams.

PIRMININKAS. Gerai, Pirmininke. (Šurmulys salėje) Dabar nesiginčykite ir nepriekaištaukite, nes dar laukia balsavimas. Klausia V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, pritariu šiam projektui, tačiau aš irgi manyčiau, reikėtų spręsti daug kompleksiškiau ir fundamentaliau. Derėtų pasikalbėti su Vilniaus meru A.Zuoku, kaip jis padarė perkeldamas savivaldybę ekonomiškai naudingai, drįstu teigti, į kitą rajoną, į prastą rajoną, kuris suklestėjo. Šiuo atveju ir Seimą, manau, yra galimybių parduoti pelningai ir pastatyti, tarkime Lazdynuose, gražius Seimo rūmus, kuriuos matytų iš toli. (Šurmulys salėje)

A.PAULAUSKAS. Aš nežinau, ar čia rimtai jūs klausiate, ar juokaujate. Kaip dabar jums atsakyti? Kad Seimas būtų perkeltas į prastą rajoną, tikrai nesvarstėme tokio uždavinio. Manome, kad vieta parinkta vieta yra strategiškai labai svarbi ir labai tinka Seimui. Bent aš nepasiryžęs ieškoti kitų vietų.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, tikrai nesu populistas, bet šiuo atveju nelabai pritariu šiam projektui. Aš tikrai įsitikinęs, kad reikia gerinti Seimo narių gebėjimus, bet pastačius naują pastatą, aš manau, tie gebėjimai nepagerės. Jeigu iš tiesų biudžete yra laisvų lėšų, reikia didinti Seimo narių padėjėjų skaičių, reikia daugiau investuoti į patį Seimo narį, o ne į pastatą. Aš ketvirtą kadenciją sėdžiu čia, ir mano sveikata tikrai nepablogėjo.

Kaip jūs manote, ar nereikia šiuo metu vis dėlto investuoti į patį Seimo narį, kad jis geriau atliktų savo pareigas? O pastato vis dėlto dar palaukti. Išties gėda, kai valstybė negali nupirkti mokyklinių suolų, nėra tam lėšų, o mes statysime rūmus už 60 mln. Man atrodo, tai yra per ankstyva.

A.PAULAUSKAS. Aš irgi galėčiau atsakyti, kad, matyt, natūrali atranka veikia. Išlieka patys stipriausi, o tie, kurie silpnesni, krinta po kiekvienų rinkimų.

Bet dabar – gebėjimai. Investuoti į Seimo nario gebėjimus mes galime, bet po to mes matome, kad lieka tik patys stipriausi ir nebūtinai geriausi. Noriu dar pasakyti, kad dabar lyginti Seimo salės statybą su mokyklos baldais, aprūpinimu baldais… Aš manau, reikia spręsti klausimus ir dėl baldų, ir Seimo patalpų. Manau, tai yra valstybinis klausimas ir reikalas. Ir vienas, ir kitas.

Dabar dėl gebėjimų. Jūs žinote, kad svarstant biudžetą yra pateikti visi šie siūlymai, ką jūs sakėte, ir dėl padėjėjų, ir dėl kitų dalykų. Jie Biudžeto ir finansų komitete svarstomi, jiems iš dalies pritarta. Aš vakar kalbėjau su gerbiamuoju J.Lionginu. Matyt, kompleksiškai spręsime tuos klausimus, neatsiedami vieno nuo kito.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma – priešpaskutinis. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kodėl tik dabar jūs norite sužinoti Seimo nuomonę dėl naujos salės statybos, o ne tada, kai praeitoje kadencijoje, kai jūs taip pat buvote Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba palaimino projektavimą? Tam yra išleista, atrodo, apie 200 tūkst. litų, jeigu neklystu. Beje, Seimo nariai neturėjo galimybės padiskutuoti dėl naujos salės koncepcijos. Ten, pavyzdžiui, yra labai mažai vietų lankytojams, lyg uždaro tipo parlamento salė. Dabar visas Seimas pastatytas prieš faktą: pinigai išleisti, projektas parengtas. Dabar labai sudėtinga ką nors kitaip spręsti.

A.PAULAUSKAS. Bet negi Seimo nariai braižys salės projektą, aš noriu paklausti? Gal patikėkime profesionalams, kurie tikrai išmano šiuos dalykus. Jeigu mes užsiimsime parlamento salių braižymu, tikrai toli nenueisime. (Balsai salėje) Koncepcija yra, reikia Seimo salės su 140 darbo vietų. Visa koncepcija.

PIRMININKAS. Vienas architektas yra, tik jis… Jis dabar ir pasakys žodį. H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS (MSG). Labai ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Atsiprašau. Dar vienas yra. (Balsai salėje) Ir dar…

H.ŽUKAUSKAS. Yra trys architektai.

PIRMININKAS. Yra trys. Visų trijų vardu – H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Aš nežinau, aš neįpareigotas kalbėti už visus tris, bet noriu pasakyti tokį dalyką, kad Seimo nariai vieną kartą turėtų priimti tokį sprendimą ir baigti užsiiminėti saviplaka, nes jaučiamas politikavimas. Atsiranda būdas parodyti, koks tu esi taupus ir t.t.

Ką mes dabartiniu metu turime? Mes turime vieną pastatą, kuriame dabar sėdime. Du pastatai yra visiškai kitos funkcijos, kitam tikslui statyti objektai, t.y. Finansų ministerijai ir Profsąjungų rūmams, sujungti kažkokiais labirintais, per kuriuos reikia vedžioti svečius ir aiškinti, kad nepykite, jeigu aš jus paliksiu, tai iš jūsų liks tik griaučiai, nes jūs be Susanino nerasite išėjimo iš šio pastato.

Vieną kartą reikia baigti šiuos dalykus, baigti politikuoti ir sudaryti tokias sąlygas, kurios būtų tinkamos jums, kaip Seimo nariams, dirbti. Aš netgi neklausiu Seimo Pirmininko, aš sveikinu, kad jis išdrįso pateikti šį klausimą, ir siūlau visiems pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, ar galim bendru sutarimu? Nematau bendro sutarimo. P.Gražulis – pirmasis. Prašom.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš nemanau, kad šiandien yra didžiausia būtinybė statyti reprezentatyvią plenarinių posėdžių salę ir kad ši salė iš tikrųjų išspręs viso Seimo, kaip institucijos, reprezentatyvumą. Aš manau, viena ranka mes bandome pataisyti situaciją, o iš kito… Šalia, kaip minėjau, dygsta pastatai, jie be galo dideli, užgožia patį Seimą. Pastačius šiuos pastatus apie Seimo, kaip institucijos, reprezentatyvumą negalima net ir kalbėti. Po visų šių statybų iš Seimo liko ne seimelis, bet paprasčiausiai, pasirodo, didelis viešas miesto tualetas. Todėl man labai gaila, kad Seimas, aukščiausia institucija mūsų valstybės, negali susitvarkyti ir įvesti tvarkos vykdant statybas arba reguliuoti aukštingumų. Manau, šis pavyzdys parodė, kad būtina grįžti prie statybų reglamentavimo įstatymo, jį sutvarkyti, nes iš tikrųjų mūsų valstybėje yra didelis chaosas šioje srityje.

PIRMININKAS. J.Olekas, kita nuomonė. Prašom.

J.OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, man atrodo, apsisprendimas dėl vadinamosios salės projekto, nors iš tikrųjų tai ne salės projektas, o projektas antrųjų rūmų, kurie turėtų būti atnaujinti, pritaikyti Seimo darbui, kartu įkomponuojant naują posėdžių salę dabartinės spaudos salės vietoje, pagerintų Seimo narių ir aptarnaujančio personalo darbą, tai pagerintų mūsų bendravimą su tais žmonėmis, kurie atvyksta stebėti Seimo darbą, tai pagerintų ir mūsų žurnalistų, kurie nušviečia mūsų posėdžius, darbą. Todėl, manau, buvo pakankamai svarstymų, buvo gana geras sutarimas. Ačiū Pirmininkui, kuris surinko visų frakcijų atstovus. Mes turėjome galimybių kalbėti, ir frakcijų seniūnai, ir ne tik frakcijų seniūnai. Keletą kartų buvo tartasi frakcijose. Šiandien siūlau pritarti pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galim bendru sutarimu, ar reikalaujama balsuoti? Balsuojam. Dėmesio, prašom pasiruošti ir balsuojam, ar pritariame Seimo nutarimo „Dėl Seimo posėdžių salės“ projektui. Balsavimas pradėtas. Po pateikimo.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. (Plojimai) Už – 72, prieš – 6, susilaikė 5. Pritarta po pateikimo. A.Skardžius nori tarti žodį.

A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties, matyti, Seimo nariai demonstruoja vienybę. Galų gale po tiek metų šis nesudėtingas įstatymo projektas aptartas su frakcijomis. Gal būtų galima Pirmininko paprašyti ypatingos skubos.

PIRMININKAS. Gerai. Jūsų įgaliotas kreipiuosi į Seimo Pirmininką. Kol kas dar S.Pečeliūnas. Prašau.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš džiaugiuosi, kad Seimo Pirmininkas, kaip ir buvo minėta, išdrįso šį klausimą pateikti ir spręsti mums iš esmės, nes ir Česlovas turbūt atsimena, kad tai yra jau ne metų ir ne dvejų metų klausimas, o kelių kadencijų klausimas. Bet jis irgi neišsprendžia kai kurių klausimų iš esmės.

Turbūt daugelis iš jūsų atvažiuoja į darbą automobiliu ir susiduria su labai konkrečiomis problemomis. O Seimo svečiai iš viso nežino, kur čia atvažiavus pastatyti automobilį. Aš nežinau, ar jūs žinote. Prieš I rūmus esanti aikštė iš esmės yra be komunikacijų, nes jau projektuojant pastatą buvo numatyta, kad ten reiktų įrengti požeminį garažą, bet tuo metu nebuvo ryžtasi tai daryti. Artėja Vilniaus, kaip Europos kultūros sostinės, metas. Gedimino prospektas bus pertvarkomas. Šioje dalyje kol kas bus sutvarkyta, kiek man yra žinoma, tik šaligatvių dalis, nes kelio danga nėra tokia visiškai bloga, kokia buvo anoje dalyje. Aš siūlyčiau Seimui imtis iniciatyvos, gal ne patiems, bet paakinti kitas institucijas, spręsti ir šiuos klausimus, tuo labiau kad prie Seimo vyksta labai daug renginių. Viešosios įstaigos su w ir raidele c šioje prospekto dalyje jūs su žiburiu nerasite. Nors pažiūrėkite į visą Gedimino prospektą, prie Katedros yra, prie Vyriausybės…

PIRMININKAS. Kolega, laikas.

S.PEČELIŪNAS. (Aš tuoj baigiu.) …prie Vyriausybės yra, Lukiškių aikštėje yra, šiame gale, kur vyksta daugiausia renginių, nieko nėra. Ką daryti tiems žmonėms, kurie ateina čia į renginius? Manau, yra dar vienas projektas, kuris bus įgyvendinamas kartu su salės statyba, šalia visų barikadų sutvarkymo reikėtų pratęsti šį statybų metą toje dalyje, pakalbėti apie požeminį garažą, pakalbėti apie paminklo statymą, apie kurį irgi yra kalbama…

PIRMININKAS. Laikas.

S.PEČELIŪNAS. …ir apie (atsiprašau už žodį) tualeto pastatymą.

PIRMININKAS. Teisingai, labai svarbiu klausimu viskas užbaigta. Gerbiamieji kolegos, tiek, kiek žinau, požeminiai garažai yra numatyti. Bet dabar yra svarbesnis dalykas, ar sutinkame priimti dabar, t.y. nagrinėti, ypatinga skuba? Sutinkame?

A.PAULAUSKAS. Teikiu.

PIRMININKAS. Pirmininkas teikia. Ačiū. Taigi be balsavimo. Pereiname prie priėmimo procedūros. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto balsuoti? (Balsas salėje) Ar būtinai? Ar dar vienas architektas nori? Galime iš karto balsuoti? (Balsas salėje)

Kolegos, dėmesio! Čia yra du straipsniai. Pastraipsniui mums, matyt, nereikia balsuoti, nes 2 straipsnis – „Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo“. Taigi prašom pasiruošti, ir balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Seimo posėdžių salės“. Balsavimas pradėtas. Prašom. (Balsas salėje) Balsuoti reikia teisingai, aš dar kartą pabrėžiu.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. 71 – už, 5 – prieš, 1 susilaikė, nutarimas priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Tikiuosi, kad Biudžeto ir finansų komitetas imsis svarstyti šį klausimą.

Statybos įstatymo papildymo 43¹ straipsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr.XP-714(2*)ES (priėmimas)

Iš eilės darbotvarkės 6 klausimas, eurointegracinis klausimas, – Statybos įstatymo papildymo 43¹ straipsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-714(2). Pranešėjas pagrindinio Aplinkos apsaugos komiteto vardu – kolega V.Mazuronis. Prašom į tribūną.

V.MAZURONIS (LDF). Gerbiamieji kolegos, aš pasistengsiu labai trumpai, nes dabar jau priėmimo stadija. Buvo gautos pastabos, tai yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Pastabos nepakeitė esmės įstatymo, kuriam pritarėme svarstymo metu, bet buvo tiktai, sakykime taip, iki galo juridiškai suderinta su Europos Sąjungos direktyva.

Noriu priminti, kad šis įstatymas susideda iš dviejų blokų. Pirmojo įstatymo bloko esmė yra nustatyti minimalius pastatų energetinio naudingumo reikalavimus. Tie reikalavimai pagal šį įstatymą jau bus diegiami nuo įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo 2006 metų. Vadinasi, nauji ir rekonstruojami statiniai turės būti statomi pagal tuos minimalius energetinio naudojimo reikalavimus.

Antras klausimas yra sertifikavimo klausimas. Tai yra išdavimas pažymos, kad pastatas yra tokios, tokios ar tokios kategorijos. Dėl šio sertifikato išdavimo buvo gerbiamojo B.Bradausko ir gerbiamojo V.Galvono siūlymai. Komitetas pritarė. Mes siūlome nukelti iki 2009 metų, tą galima padaryti pagal direktyvą informuojant Europos Komisiją, išskyrus naujos statybos pastatus. Nauji pastatai bus statomi ir sertifikuojami nuo 2007 metų. Komitetas pritarė visiems klausimams. Komitetas siūlo priimti šiuos pataisymus. Komitete nuomonę pasirašė komiteto pirmininkas gerbiamasis A.Bosas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kadangi aš iš tikrųjų nematau pataisų, ar galime priimti iš karto, ar reikia dėl kiekvieno straipsnio balsuoti? Nereikia? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom pasiruošti, ir balsuojame, kad tik būtų 71 balsas, t.y. kad tiek dalyvautų. Ar priimame Statybos įstatymo papildymo ir įstatymo priedo papildymo įstatymą, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Pakanka. Už – 65, 2 – prieš, 3 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Maisto įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-665(2*) (priėmimas)

Manau, mes iki pertraukos dar galime priimti vieną įstatymą – tai Maisto įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-665(2). Pagrindinio Sveikatos reikalų komiteto vardu – kolega M.Žymantas. Kviečiu į tribūną. Įstatymas labai trumpas. Prašom.

M.ŽYMANTAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, įstatymas trumpas, tai ir pateikimas taip pat trumpas. Kadangi komitetas nei pataisų, nei pasiūlymų po svarstymo negavo, kviečiu balsuoti ir pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi viskas aišku, tai pastraipsniui, matyt, mums nėra reikalo priimti. Juo labiau, įsigaliojimas nuo sausio 1 dienos. Bet kolega A.Matulas, matyt, dėl viso įstatymo? Prašom. A.Matulas.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, paskutiniu metu Seime kai kurie Seimo nariai, prisidengdami gražiu vardu, verslo sąlygų gerinimu, teikia tokius abejotinus projektus kaip be didelio įsigilinimo naikinti tarnybas, pavyzdžiui, VTAKT, arba naikinti reikalavimą išduoti maisto tvarkymo įmonėms higienos pasą. Įsigilinę į situaciją matome, kad vietoj higienos paso planuojamas išduoti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas neišspręs to proceso, nes pažymėjimas neturės tokios juridinės galios, jis bus išduodamas tik gamybinio proceso pradžioje. Jeigu to proceso metu bus skleidžiami tam tikri žalingi faktoriai, triukšmas, kvapas, vis dėlto nebus įmanoma pritaikyti tinkamų priemonių ir sustabdyti gamybinį procesą.

Mes ir šiandien gauname labai daug įvairių skundų dėl to, kad šalia veikiančios panašios įmonės skleidžia įvairius kvapus ir triukšmą. Mes matome, kad praktiškai labai sunku sustabdyti tą procesą. Priėmus šį įstatymą bus dar sunkiau apginti žmonių teises. Manau, mes nepakankamai įsigilinome į šią įstatymo pataisą, tuo labiau kad kai kurie visuomenės sveikatos specialistai, pavyzdžiui, daktaras Žobakas, kuris šioje sistemoje dirbo apie 40 metų, visiems Seimo nariams yra pateikęs labai daug įtikinamų argumentų. Manau, reikia bent nebalsuoti. Aš susilaikysiu balsuojant už šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas – kita nuomonė. Prašom.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip matote, ir gerbiamasis A.Matulas išdėstė kai kuriuos argumentus, lyg ir prieštaraujančius įstatymo pakeitimams, bet pats nesiūlo balsuoti prieš. Todėl kviečiu visus balsuoti už. Taip, kai kurių probleminių klausimų yra. Į tuos klausimus, kuriuos mes kėlėme, kuriuos kėlė jau minėtas ekspertas, tikrai į nemažą dalį jų buvo atsakyta. Yra kiti normatyvai, kurie verčia dirbančias įmones laikytis ir triukšmo reikalavimų, ir kitų reikalavimų. Manau, kad šiuo atveju biurokratijos mažinimas turėtų pasitvirtinti. Kviečiu Seimo narius pritarti pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti. Balsuojame, ar priimame Maisto įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Kolegos, prašau balsuoti.

Aš labai apgailestauju, priėmimas neįvyko. Mes jį turėsime pakartoti… (Balsai salėje) Yra. Tada kartoju balsavimą, bet prieš tai registruojamės, ar tikrai yra pakankamai žmonių. Kolegos, dėmesio, kol kas tik registracija. Pasitikslinkim. Pakanka. Kolegos, prašome susikaupti. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame minėtą Maisto įstatymo pakeitimą. Registruojamės ir balsuojame. Svarbiausia – registruojamės.

Užsiregistravo 75, už – 58 ir net 16 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, dabar pagal grafiką turėtų būti pertrauka, bet man atrodo, kad yra dar vienas įstatymas, kur nėra pataisų, ir mes galėtume priimti, nes atsiliekame nuo grafiko. Aš siūlau tiktai vieną, nes Akcizų įstatymas yra susijęs su biudžetiniais reikalais. Labai gailiomis akimis į mane žiūri kolega J.Lionginas. Tai darbotvarkės 8 klausimas – Akcizų įstatymo 25 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinio komiteto vardu pats Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas J.Lionginas. Prašom.

Akcizų įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-831* (svarstymas)

J.LIONGINAS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Pastabų negauta. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Čia yra dar papildomas komitetas, tai Ekonomikos komitetas. S.Girdauskas. Prašom, kolega, į tribūną.

S.GIRDAUSKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė ir nutarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori kalbėti, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.

Biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-494* (priėmimas)

Mes turime dar dvi minutes ir yra dar vienas su biudžetu susijęs įstatymas, tai Biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – B.Bradauskas. (Balsai salėje) Ar tada pats pirmininkas? J.Lionginas. Priėmimo stadija. Projekto registracijos Nr.XP-494. Prašom. Tada darysim pertrauką.

J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo daugiau pastabų dėl Biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto negauta. Siūlau šį įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Čia išties vienas straipsnis, eina eilutė. Nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kviečiu registruotis ir balsuoti. Primenu, kad turi registruotis ne mažiau kaip 71 Seimo narys. Po to prašau balsuoti. (Balsai salėje) Kolegos, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 72, už – 67, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, prieš skelbdamas pertrauką noriu pranešti, kad mums liko neišnagrinėtas kompleksinis 10 klausimas ir 11. O po pertraukos mes vis tiek pirmiausia turime imtis generalinio prokuroro kandidatūros, po to premjero atsakymas į paklausimą, po to Vyriausybės valanda. Bet, jeigu sveikatos užteks, galime dar rytinio posėdžio pabaigoje apsispręsti dėl 10 ir 11 klausimo. Jeigu ne, tada jie keliami į popietinę darbotvarkę, nes iš popietinės darbotvarkės yra išbraukti du klausimai. Taigi, kolegos, pertrauka iki 12 valandos. 12 val. generalinio prokuroro klausimas.

Pertrauka

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo A.Valantino skyrimui Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru“ projektas Nr.XP-870 (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Tęsiame posėdį. Noriu jums pranešti, kad pradedame svarstyti darbotvarkės 12 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo A.Valantino skyrimui Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru“ projektą Nr.XP-870. Dar kartą primenu, kokia tvarka vyks šios kandidatūros svarstymas. Statuto 202 straipsnio 3 dalis sako, jog pirmiausia bus pateikiamos Seimo narių frakcijų, komitetų išvados, po to suteiksime žodį norintiems dalyvauti diskusijoje ir pabaigoje žodis bus suteiktas kandidatui, kuris galės kalbėti iki 10 minučių. Po to mes… (Balsai salėje) Prašau? Po to mes balsuosime dėl šios kandidatūros. Pradedame nuo didžiausios frakcijos ir taip toliau. Kviečiu Darbo frakciją. Kas kalbės jūsų vardu? Nieko nėra. Toliau Tėvynės sąjungos frakcija. Kviečiu I.Degutienę. Ji pateiks nuomonę dėl kandidatūros.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pretendente į generalinio prokuroro postą. Tėvynės sąjungos frakcija susitiko su ponu A.Valantinu, buvo pateikta nemažai klausimų, manyčiau, ir gana nemalonių, tačiau kompetentingai, išsamiai buvo atsakyta į visus klausimus, ir Tėvynės sąjungos frakcija remia Prezidento V.Adamkaus pasirinkimą generalinio prokuroro poste matyti poną A.Valantiną. Mes šiai kandidatūrai pritariam.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Socialdemokratų frakcijos atstovas ar seniūnas. Nėra. Tada kviečiu iš Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos. A.Staponkienė. Prašau.

A.STAPONKIENĖ (VNDF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pretendente į generalinio prokuroro postą, Valstiečių ir naujosios demokratijos sąjunga savo frakcijoje susitiko su pretendentu į šalies generalinio prokuroro postą. Su gerbiamuoju A.Valantinu buvo įdomus susitikimas, gavome išsamius atsakymus į pateiktus klausimus. Frakcija balsų dauguma remia šią kandidatūrą ir pritaria A.Valantino kandidatūrai į šalies generalinio prokuroro postą.

PIRMININKAS. Ačiū. Naujosios sąjungos frakcijos seniūnas V.Karbauskis.

V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Naujosios sąjungos socialliberalų frakcija taip pat turėjo susitikimą su pretendentu į generalinio prokuroro postą, į klausimus gavo atsakymus, dėl kompetencijos frakcija neturi priekaištų. Jeigu Seimas pritars tai kandidatūrai, linki sėkmingo darbo.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu Liberalų frakciją. Kas atstovas? Prašom, A.Kašėta.

A.KAŠĖTA (LF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis kandidate į generalinio prokuroro postą, Liberalų frakcija susipažino su kandidato biografija, išklausė jo atsakymus ir mano, kad kandidatas turi pakankamai dalykinių savybių eiti minėtas pareigas, turi pakankamą patirtį, dirbo ir teisėju, ir prokuroru, išmano tą sritį, kurią jam teks kuruoti. Pritars jo kandidatūrai, taip pat linki jam sėkmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Liberalų demokratų frakcijos vardu – E.Klumbys.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pretendente į generalinio prokuroro vietą. Svarstome tikrai nepaprastai svarbų klausimą – valstybės klausimą, tačiau tai, kiek šiuo metu salėje yra Seimo narių, iš tikrųjų liudija, kiek Seimo nariams yra aktualus šis klausimas. Aš manyčiau, kad Seimo vadovybei tikrai reikėtų susirūpinti dėl tokios situacijos, kai vyksta generalinio prokuroro svarstymas ir priėmimas.

Dabar aš norėčiau išdėstyti, ką mano apie situaciją Liberalų demokratų frakcija. Pirmiausia norėčiau pasakyti frakcijos poziciją dėl padėties Lietuvos prokuratūros sistemoje. Deja, ši situacija yra labai nestabili. Nė vienas generalinis prokuroras iki šiol neišbuvo visą kadenciją. Manome, kad Prezidentas V.Adamkus turėjo pasakyti griežtą ne, kai generalinis prokuroras Antanas Klimavičius panoro susirasti šiltesnę vietą Aukščiausiajame Teisme. Prezidentas eilinį kartą nestojo ginti Konstitucijos, kad generalinis prokuroras turi išbūti visą kadenciją. Dabar jis siūlo kitą žmogų, jau teisėją, tačiau nesame garantuoti, kad ir jis išbus septynerius metus ir nepanorės iškeisti generalinio prokuroro kėdės kaip tramplino į geresnį ir saugesnį postą. Mums taip pat labai neramu ir dėl to, kad į generalinio prokuroro vietą ateina teismo… paskutiniu metu išgarsėjusių politinių bylų nagrinėjimo atstovas. Manome, kad Prezidentas V.Adamkus galėjo siūlyti į generalinius prokurorus geresnį žmogų, kuris daugiau atstovautų valstybei, o ne Prezidento V.Adamkaus interesams. Liberalų demokratų frakcija nebalsuos už šį kandidatą į generalinius prokurorus.

PIRMININKAS. Ačiū. Liberalų ir centro frakcija. S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pretendente į generalinio prokuroro postą! Liberalų ir centro frakcija teigiamai įvertino Prezidento pasirinktą kandidatą iš gana didelio galimų kandidatų skaičiaus ir labai nuodugniai svarstė įvairiausias aplinkybes, gyvenimo, biografijos detales, uždavė klausimus pretendentui į generalinio prokuroro postą. Visi atsakymai, mums atrodo, buvo pateikti gana kompetentingai, išsamiai, nepaliekant dviprasmybių. Remdama V.Adamkaus, Lietuvos Prezidento, apsisprendimą pateikti šią kandidatūrą mūsų svarstymui, Liberalų ir centro sąjunga pritaria tokiam Prezidento pasirinkimui. Linkime sėkmės ir turime viltį, kad septyneri metai nebus trumpesni. Ačiū.

PIRMININKAS. Darbo frakcija. V.Bukauskas.

V.BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pretendente į generalinio prokuroro postą, Darbo partijos frakcija svarstė, susitiko su kandidatu diskutavo, buvo išsakytos nuomonės ir priėmė laisvą balsavimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Socialdemokratų frakcija. J.Olekas.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis pretendente, gerbiamosios kolegės ir kolegos, Socialdemokratų frakcija apsvarstė gerbiamojo Algimanto Valantino kandidatūrą. Iš tikrųjų mes šiek tiek ir raginome Respublikos Prezidentą anksčiau pateikti tą kandidatūrą, nes kandidatūros parinkimo laikas užtruko. Manau, kad Generalinė prokuratūra yra labai svarbi institucija, ji turi turėti savo vadovą. Frakcijos nuomone, kandidatas suderino tuos reikalavimus, kurie yra keliami generaliniam prokurorui, kaip turintis darbo prokuratūroje patirties, ir kas turbūt ne mažiau svarbu, gal kiek ir naujoviška mūsų patirtyje, darbo teisme. Mums anksčiau yra ne kartą užkliuvę tai, kad mūsų prokurorai kai kur gana aštriai, o kai kur galbūt ir per daug aštriai (…) ne tik prokurorais, bet jau ir teisėjais. Taigi tikimės, kad gerbiamojo A.Valantino patirtis ir prokuratūroje, ir teisme leis Generalinės prokuratūros darbą nukreipti taip, kad būtų pakankamai aštru ir aiškinamasi ten, kur tai reikia padaryti, ir nebūtų užbėgama už akių priimant sprendimus dėl žmonių nuteisimo, o tą paliekant, kaip jis darė kitoje savo profesinėje veikloje, teisėjams, teismams, ir prokuratūros darbą organizuoti gerai. Tikimės (ir amžius leidžia tikėtis), kad visų septynerių metų kadencija bus ne per sunki našta. Todėl Socialdemokratų frakcija nusprendė pritarti teikiamai Prezidento kandidatūrai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome frakcijų nuomones, bet taip pat suteikiame žodį H.Žukauskui – Mišrios grupės vardu. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS (MSG). Labai ačiū, kad šiandien vėl nebuvo paminta demokratija ir buvo prisiminta ir Mišri Seimo narių grupė. Mes neparengę pareiškimo, bet noriu pasakyti, kad susitikome su gerbiamuoju kandidatu į generalinius prokurorus, teikėme klausimų, gavome atsakymus. Galiu pasakyti tik tiek, kad mes sveikiname drąsą šio jauno žmogaus, kuris ją deklaruoja ir nori parodyti savo nepriklausomumą, nori padaryti prokuratūros darbą skaidrų ir tokį, kuris būtų paremtas Konstitucija ir įstatymais. Mišri Seimo narių grupė palaiko kandidatą į generalinius prokurorus ir balsuos už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar paklausime komitetų nuomonių. J.Sabatauskas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašau.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitete svarstėme gerbiamojo A.Valantino kandidatūrą. Kaip niekad, komiteto nariai turėjo daug pageidavimų gauti informacijos. Mes gavome tą informaciją raštu, ir labai didelį kiekį, tiek dėl jo, kaip asmens, tiek dėl jo paties vizijos, kaip jis rengiasi dirbti. Jis atsakė į daug klausimų ir komitete netgi nebuvo balsuojama. Komitetas bendru sutarimu pritarė A.Valantino kandidatūrai į generalinio prokuroro pareigas. Aš noriu palinkėti, kad iš tikrųjų, kaip sakė kitas kolega, A.Valantinas būtų pirmas Lietuvos istorijoje prokuroras, visą kadenciją ėjęs savo pareigas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Z.Žvikienę ar kitą Žmogaus teisių komiteto atstovą. Nėra. Tada aš jums pats paskelbsiu komiteto nuomonę. Žmogaus teisių komitetas svarstė šią kandidatūrą. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nėra, susilaikė 2. Vadinasi, kandidatūrai pritarta. Daugiau nėra komitetų, norinčių pareikšti savo nuomonę.

Dabar pradedame diskusiją. Diskusijoje užsirašė kalbėti J.Veselka. Prašau.

J.VESELKA (LDF). Kad nesilankstyčiau visiems, visus gerbiu.

Lietuvai yra labai svarbu turėti principingą, drąsų, tik įstatymams ištikimą generalinį prokurorą. Tokį prokurorą norėtų turėti gal 10–20% Seimo narių, o iš kitų valdžios struktūrų dar mažiau. Manau, kad pretendentas tai žino ir prieš balsavimą dar paklaus pats savęs, ar įveiks, ar užteks drąsos įveikti aplinką, priešišką besąlyginiam įstatymų ir teisingumo vykdymui, ar prisieks savo širdyje, o ne žodžiais, kad nesileis, kad jam darytų įtaką ta didelė šutvė, apie kurią buvo užsiminęs buvęs generalinis prokuroras Antanas Klimavičius. O šita šutvė yra galinga – ji, kai užsinori, verčia prezidentus ar, pažeisdama įstatymus, juos išrenka, ji keičia generalinius prokurorus, ji gali pašalinti ministrus. Jai Lietuva yra ne pagrindinis tikslas, o tik priemonė, turėti valdžią, įtaką, pinigus, tartis užkulisiuose.

Labai blogai, kad Prezidentas iki šiol nebandė sukurti tik įstatymus vykdančio teisingumo, o bet kokiam teisėsaugos savarankiškam žingsniui ištirti korupciją aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, ištirti rezonansines bylas trukdydavo. Prisiminkime Kęstučio Betingio bandymus ištirti klausimus, susijusius su įtartinu privatizavimu. Jie baigėsi K.Betingio tremtimi. Prisiminkime Valentino Junoko likimą, prisiminkime, kaip buvo susitvarkyta su generaliniu prokuroru A.Klimavičiumi. Generalinis prokuroras turi žinoti tokią Prezidento poziciją dėl teisingumo ir tai, ar išdrįs vykdyti tik įstatymus. Jeigu Prezidentas klydo, tai galima pasitaisyti, bet jeigu jam darė įtaką tos grupės, tai pasitaisyti jau neįmanoma. Todėl labai svarbu, kad nebūtų užkulisinių susitarimų, o Lietuva, generalinio prokuroro prižiūrima, tikrai vykdytų teisingumą.

Dabar esminis klausimas yra, ar imsis naujasis generalinis prokuroras ištirti kai kurias rezonansines bylas. Iš tokių bylų paminėsiu Juro Abromavičiaus nužudymo bylą. Pacituosiu kai kuriuos J.Abromavičiaus bylos dalykus. J.Abromavičiaus nužudymo priežastis (tai jau ne mano, o prokuratūros ir teismų)… J.Abromavičiaus nužudymo priežastis galėjo būti jo veiklos SKAT’e ir saugume rezultatai, J.Abromavičiaus gauta informacija apie savanorių veiksmų 1993 m. rudenį priežastis, atskirų asmenų įtaką, geležinkelio tilto per Bražuolės upelį sprogdinimo organizatorius ir jo tam tikri veiksmai prieš juos. Pažymėtina, kad tyrimo sėkmei neigiamos įtakos turėjo įvykis, kuriuo metu, kaip parodė jo aplinkybių analizė, nusižudė su J.Abromavičiaus nužudymu susijęs asmuo. 1997 m. gruodžio 10 d. apie 16.00 val. N mieste įvyko sprogimas asmens gyvenamojo namo rūsyje. Po sprogimo sunkiai sužalotas asmuo nusišovė pistoletu „Valter“ su duslintuvu. Rūsyje įrengtose dirbtuvėse rasti ir kiti svarbią reikšmę turintys įrodymai: granatos, šoviniai, savadarbiai duslintuvai, magnetai, JAV kariuomenės departamento 1966 m. instrukcija, kaip gaminti ir naudoti įvarius sprogstamuosius užtaisus, kaip juos slėpti įvairiuose buitiniuose ir kitos paskirties daiktuose.

Lieka neaiškumų dėl „Mažeikių naftos“ privatizavimo, kai kurių kitų esminių dalykų, dėl ko labai bijome, todėl pretendentas turi savo širdyje prisiekti, ar sugebės atlaikyti tos vadinamosios šutvės spaudimą ir, turėdamas nedidelį valdžios palaikymą, vykdyti įstatymus.

Ir paskutinis prašymas. Gerbiamasis pretendente, kai kalbėsite… Gavau informacijos, kad buvęs generalinis prokuroras jums nurodė ir davė pamokymų, kaip reikės elgtis, kaip reikės atleisti kai kuriuos prokurorus. Ar buvo toks susitikimas, ar gavote tokius nurodymus? Jeigu taip, papasakokite, koks prokuroras jums tai davė. Ačiū.

PIRMININKAS. Baigėsi norinčių dalyvauti diskusijoje sąrašas. Dabar suteikiame žodį pačiam kandidatui A.Valantinui. Jūs galite iki 10 min. pasakyti viską, ką norite. (Triukšmas salėje)

A.VALANTINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų galima sakyti emocingą kalbą, bandyti paveikti jūsų apsisprendimą, bet aš tikrai to nedarysiu. Šiandien jūs esate teisėjai ir jūs priimsite sprendimą šituo klausimu. Aš tikiuosi, kad jūs esate apsisprendę, jūs esate pasvėrę visus „už“ ir „prieš“. Bet koks jūsų sprendimas bus gerbtinas.

Aš noriu pasakyti tik vieną dalyką: man buvo malonu susitikti su jumis, buvo malonu bendrauti su jumis. Ir noriu pasakyti, kad aš, bendraudamas su jumis, pasakiau tą, ką aš norėjau, o ne tą, ką jūs norėjote išgirsti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų dabar negali būti, tiesiog jums buvo skirtas laikas paskutiniam žodžiui. Dabar – E.Klumbys. Prašau. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Tai nebus paskutinis žodis, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Liberaldemokratų frakcijos vardu mes siūlome slaptą balsavimą dėl šio klausimo. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Mūsų Statuto 115 straipsnis numato slaptą balsavimą. Bet jis vyksta tada, kai Seimas nutaria, kad toks balsavimas turi būti. Be abejo, pasiūlymas yra, ir mes turėtume dėl jo apsispręsti. Mielieji kolegos, prašom tylos, nes pakui vėl būna neaiškumų, dėl ko balsuota, kas… Mielieji, ar galite atsisėsti į savo darbo vietas, ne vėliau vėl bus ginčų dėl to, kad nesupratome, už ką balsuoti. Gerai. E.Klumbys teikė pasiūlymą dėl slapto balsavimo už generalinio prokuroro kandidatūrą. Prašom pasiruošti, balsuosime. (Šurmulys salėje) Kas už tai… Atsiprašau, dar kartą prašau klausyti. Kas už tai, kad dėl kandidatūros būtų surengtas slaptas balsavimas, prašom balsuoti.

45 – už slaptą balsavimą, 44 – prieš, 8 susilaikė. Nepritarta.

Dabar, mielieji, pasiruoškite balsuoti dėl kandidatūros jau elektroniniu būdu. Dėl motyvų nori kas kalbėti? Nematau. Norinčių nėra. Pasiruoškite. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl pritarimo Algimanto Valantino skyrimui Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru“, prašom balsuoti.

78 – už, 1 – prieš, susilaikė 20. Nutarimas priimtas. (Plojimai) Noriu paaiškinti, čia yra tik pritarimas. Prezidentas skiria šį pareigūną, bet mes gerbiamojo A.Valantino kandidatūrai pritariame ir sveikiname jį. Manau, Prezidento sprendimas bus teigiamas, todėl tikimės, kad visi tie linkėjimai, kurie jums buvo šiandien išsakyti, bus išgirsti, ir jūs principingai bei objektyviai atliksite savo pareigas Sėkmės jums! (Plojimai)

Toliau pirmininkaus V.Gedvilas.

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, LDP). Gerbiamieji kolegos, laba diena! Tęsiame rytinio posėdžio darbotvarkę.

Muitinės įstatymo 79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-355(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės klausimas – Muitinės įstatymo 79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-355(2). Pranešėjas – J.Lionginas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Prašom. Gerbiamieji kolegos, kviečiu neišsivaikščioti, reikia 71 Seimo nario.

J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas po svarstymo dėl Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 79 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto papildomų pastabų ir pasiūlymų negavo. Todėl siūlome šį įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Nėra Seimo narių, norinčių kalbėti už ir prieš. Gerbiamieji kolegos, einame prie priėmimo stadijos. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą, prašom balsuoti. Dar kartą noriu priminti, mielieji kolegos, Muitinės įstatymo 79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-355. Kas už, prašom balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: užsiregistravo 86 Seimo nariai, už balsavo 63, prieš – 3, susilaikė 19. Įstatymas priimtas.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-356(2*) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-356. Pranešėjas – gerbiamasis J.Lionginas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Prašom.

J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, toliau eina du lydintys įstatymo projektai: Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-357, ir taip pat Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-356. Siūlau priimti abu šiuos lydinčiuosius įstatymus.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Nuomonė už ir nuomonė prieš. Nuomonė prieš – gerbiamasis J.Razma. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Posėdžio pirmininkas taip greitai paskelbė balsavimą dėl pagrindinio projekto, kad aš net nespėjau kalbėti tada. Todėl kalbėsiu dėl viso šio paketo reikšdamas tam tikrą abejonę dėl tų projektų reikalingumo. Priminsiu, jog juos inicijavo Darbo partijos frakcijos Seimo nariai. Beje, pažymėtina, kad reguliuojama sritis, t.y. pasienio neapmuitinamos parduotuvės, kaip tik yra atsakomybės sritis dviejų taip pat Darbo partijos ministrų: vidaus reikalų ir ūkio ministrų. Mes atidžiai stebėsime, kokia firma laimės konkursą tom neapmuitinamom parduotuvėm pasienio sausumos kontrolės postuose įrengti. Manau, tokie sprendimai šiek tiek sudarko normalią konkurencinę prekybininkų rinką. Nėra būtinybės plėsti neapmuitinamų parduotuvių tinklo, tegul visi prekiauja normaliomis sąlygomis. Tuo labiau kad tokių parduotuvių tinklo plėtimas savotiškai gali prisidėti prie kontrabandinių prekių pardavimo skatinimo.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonę už – kolega H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS (MSG). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Manau, visada įstatymuose galima rasti teigiamų ir neigiamų bruožų ir galima kalbėti taip ir taip. Noriu pasakyti, kad jūs, agituodamas balsuoti už dėl to, kad mes tapome Europos Sąjungos nariais… visoje Europoje prie išorinių sienų yra panašių, tai yra galimybė įsigyti tam tikrų prekių, dėl to ilgai nenorėdamas trukdyti jūsų dėmesio, noriu pasiūlyti balsuoti už, nes esame Europos Sąjungos nariai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Buvo nuomonė už, buvo nuomonė prieš. Kviečiu visus kolegas apsispręsti balsuojant. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-356. Prašom balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 49, prieš – 3, susilaikė 23. Įstatymas priimtas.

Akcizų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-357(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, mūsų darbotvarkės 1-10c klausimas, tai lydimasis įstatymas – Akcizų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-357. Pranešėjas – gerbiamasis J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Kaip jau minėjau, šie du įstatymų projektai lydi mūsų priimtą pirmą įstatymą. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Taigi nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Kviečiu visus Seimo narius apsispręsti balsuojant. Prašome balsuoti, kas už šį įstatymą. Prašom.

Užsiregistravo 71 Seimo narys, už – 46, prieš – 3, susilaikė 22. Įstatymas priimtas.

Darbo tarybų įstatymo 19 ir 23 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-740(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, mūsų darbotvarkės 1-11 klausimas – Darbo tarybų įstatymo 19 ir 23 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-740. Pranešėjas – kolega A.Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo jokių pastabų, pasiūlymų negauta. Todėl komitetas siūlo pritarti pateiktam įstatymo projektui – Darbo tarybų įstatymo 19 ir 23 straipsnių papildymui ir pakeitimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra, todėl kviečiu pastraipsniui… (Balsai salėje) Minutę, kolegos! (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, noriu pakviesti apsispręsti pastraipsniui dėl įstatymo projekto. Ar 1 straipsniui pritariam? (Balsai salėje) Bendru sutarimu, taip? 2 straipsniui pritariam? Gerbiamieji kolegos, ar dėl viso įstatymo projekto papildymo ir pakeitimo yra nuomonių už, nuomonių prieš? Nėra. Taigi kviečiu visus apsispręsti balsuojant. Kas už šį įstatymo projektą, prašom balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, apgailestauju, užsiregistravo 68 Seimo nariai. Reikalingas… Gerbiamieji kolegos, kviečiu dar kartą užimti savo vietas ir pabandykime dar kartą balsuoti, nes įstatymo projektas yra visiems aiškus ir nesukelia jokių abejonių. Mielieji kolegos, prašome dar kartą registruotis. Tada pakartosime balsavimą. Dabar tik registracija. Mielieji kolegos, kviečiu užimti savo darbo vietas ir registruotis. Gerbiamieji kolegos, sakė, E.Zingeris neužsiregistravo. Tai dar kartą pabandykime. Paskutinis bandymas. Mielieji kolegos, susikoncentruokime, trūksta vieno balselio. Prašom dar kartą registruotis. (Balsai salėje) Prašome dar kartą registruotis. Gerbiamoji Ramune, prašom užsiregistruoti.

Gerbiamieji kolegos, dėkoju už supratimą. Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Todėl dabar kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą. Dar kartą noriu priminti, tai Darbo tarybų įstatymo 19 ir 23 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-740. Priėmimo stadija. Prašome, kas už šį įstatymo projektą. Prašom balsuoti. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, dėkoju. Užsiregistravo 73 Seimo nariai, už – 71, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymą skelbiu priimtą.

Darbotvarkės 1-13 klausimas – Ministro Pirmininko Algirdo Mykolo Brazausko atsakymas į opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus paklausimą „Dėl branduolinės energetikos tęstinumo“. (Balsai salėje)

A.M.BRAZAUSKAS. Galiu pradėti?

PIRMININKAS. Jūsų Ekscelencija, norime paprašyti truputį palaukti. Vieną minutėlę! Nėra paklausėjo. Noriu supažindinti su Statuto straipsniais, kurie… Gerbiamieji kolegos, 216 straipsnio 4 dalis: „Nagrinėjant paklausimą turi dalyvauti jo teikėjai (bent vienas jų atstovas). Kai paklausimo teikėjas posėdyje nedalyvauja, paklausimo nagrinėjimas atidedamas. Jeigu teikėjas posėdyje nedalyvauja apie tai iš anksto nepranešęs, paklausimas anuliuojamas“.

Gerbiamieji kolegos, aš jums perskaičiau 216 straipsnio 4 dalį. Mes turime vykdyti Statutą. Ar atstovų nebus? (Balsai salėje) Atstovų nėra. Jūsų Ekscelencija, dėkojame už dalyvavimą. Anuliuojamas jūsų klausimas. (Plojimai) Linkime jums sėkmės! (Balsai salėje)

Lietuvos Respublikos Seimo protokolinis nutarimas (dėl grąžinto Seimui pakartotinai svarstyti Švietimo įstatymo 71 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr.XP-501Gr)

Gerbiamieji kolegos, prie rezervinių klausimų yra protokolinis nutarimas, kurį mes turėtume priimti. Prisimenate, mes svarstėme Švietimo įstatymo 71 straipsnio pataisos projektą, Prezidento veto, į protokolą norime įtraukti tokios formuluotės protokolinį nutarimą. Ar jūs turite šį protokolinį nutarimą? Kokių bus pastabų dėl šio nutarimo? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti šiam protokoliniam nutarimui? Taip. (Balsai salėje)

Gerbiamasis J.Olekas, prašom.

J.OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Nuomonė už, taip?

J.OLEKAS. Taip. Gerbiamieji kolegos, aš pritarčiau tokiam protokoliniam nutarimui, tik manau, kad yra per ankstyvos datos. Jeigu mes norime, kad būtų parengta programa ir finansuojama, tai likus pusantro mėnesio mes tikrai negalime tikėtis, kad jinai bus laiku ir gerai parengta. Todėl siūlyčiau rašyti, nes mokslo metai prasideda nuo rugsėjo 1 d., nuo rugsėjo 1 d., o ne nuo mokslo metų vidurio. Kviečiu pritarti tokiam nedideliam redakciniam pakeitimui – nuo rugsėjo 1 dienos. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs siūlote, kad nuo rugsėjo 1 d. įsigaliotų šis protokolinis nutarimas. Taip, yra vienas pasiūlymas. Nuomonė prieš, prašom. (Balsai salėje)

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, neprieštaraudamas esmei, kad reikėtų kažką daryti, jeigu mes neišdrįstame priimti to įstatymo… Manau, jis yra nepakankamas ir tikrai neišspręs visų problemų, nes ir skiriama suma – 2 mln. Lt yra per maža spręsti iš esmės… visų gabių jaunimo ir ugdymo programai. Tai neapima visos grupės žmonių, kuriuos mes išmetėme dabar svarstydami klausimą, kai atsisakėme priimti savo patvirtintą sprendimą.

Todėl aš siūlau šį nutarimą, jeigu mes iš tikrųjų į jį žiūrime rimtai, perduoti Biudžeto ir finansų komitetui, kad jis apsispręstų dėl reikalingos sumos tokiai programai. Nes 2 mln. litų tikrai nepadengia to, ką mes norime kompensuoti panaikindami tas nuostatas, kurias buvome įtvirtinę buvusiame įstatyme.

PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamieji kolegos. Aš noriu dar kartą priminti Statutą, kad protokolinio nutarimo mes negalime keisti, jis yra toks, koks yra suformuluotas grupės žmonių, todėl aš noriu pateikti dėl jo balsuoti. Kas už šį protokolinį nutarimą, prašom balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: užsiregistravo 66 Seimo nariai, už – 57, prieš – 1, pritarta protokoliniam nutarimui.

Gerbiamieji kolegos, dar reikia apsvarstyti vieną klausimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 31 straipsnio… Gerbiamieji kolegos, dėl šiandien priimto įstatymo projekto Nr.XP-698(2). Šiandien mes jį priėmėme ir turime įtraukti į… Gerbiamieji kolegos, mes tuos du dokumentus pavedame Dokumentų skyriui sujungti į vieną dokumentą. Anksčiau priimtą Seimo plenarinio posėdžio metu. Pritariate bendru sutarimu, taip? Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, išnagrinėjome visus rytinio posėdžio klausimus, todėl rytinį posėdį skelbiu baigtą. (…) kurį reikėjo staigiai jums pateikti, todėl mes jums nepriminėme, kad vyks Vyriausybės valanda. Gerbiamasis R.Dagys. Replika, taip?

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, tikiuosi, dabar tęsiame posėdį, tas gongas turbūt laikytinas negaliojančiu, nes kitaip mes Vyriausybės negalėtume išklausyti? Aš noriu atkreipti dėmesį kolegų, kurie ką tik nubalsavo už protokolinį nutarimą. Mes nubalsavome teikimo… turėtų būti teikiamos pataisos biudžetui, nes tai yra pataisa dėl biudžeto. Teikimo laikas jau yra pasibaigęs. Mes galime tik tokiu atveju… savo valios jau negalime išreikšti, bet jeigu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sutiktų tą klausimą svarstyti, mes galėtume svarstyti Biudžeto ir finansų komitete, nes siūlyti Vyriausybei yra tas pat, kas beveik nieko nesiūlyti. Jeigu mes patys manome, kad 2 mln. reikia skirti, tai mes galime svarstyti dabar.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Skelbiu 10 minučių pertrauką. Nuo 13.00 val. iki 14.00 val. vyks Vyriausybės valanda. 10 minučių pertrauka.

Pertrauka

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Laba diena, gerbiamieji ministrai, laba diena, gerbiamieji kolegos, dar kartą pradedame Vyriausybės valandą, kuri truks nuo 14.00 iki 15.00 val., atsiprašau, nuo 13.00 val. iki 14.00 val., po to bus pertrauka nuo 14.00 iki 15.00 valandos ir pradėsime popietinį plenarinį posėdį.

Dar kartą noriu priminti gerbiamiesiems kolegoms, kad pirmieji klausia opozicijos atstovai. Tėvynės sąjungos atstovas. Prašom. Gerbiamoji I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis premjere, norėčiau užduoti klausimą iš Lietuvos energetikos srities. Iš tiesų matydami nerimą keliančias ekspertų išvadas, jas pateikė įvairūs Lietuvos spaudos leidiniai, nemažėjančią Lietuvos energetikos ūkio izoliaciją nuo Vakarų Europos energetikos tinklų, padidėsiančią Lietuvos priklausomybę nuo Rusijoje išgaunamų energetinių išteklių po Ignalinos branduolinės jėgainės antrojo bloko uždarymo, norime paklausti. Ar numato Vyriausybė būsimą elektros energijos Lietuvoje trūkumą po Ignalinos branduolinės jėgainės antrojo bloko uždarymo? Ar numato didinti elektros energijos importą, taip pat ir iš Rusijos, ar statyti naujus energetinius pajėgumus bei atnaujinti esamus? Ačiū už atsakymą.

A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū už klausimą. Galiu paaiškinti ir labai plačiai, bet reglamentas man neleidžia daug kalbėti, aš jau buvau pasirengęs pateikti daug faktų ir teiginių, tačiau esu priverstas trumpiau pasakyti, keliais žodžiais.

Pirmas dalykas – poreikio prognozė ir poreikio aprūpinimas. Lietuva su dabar turimais savo energetiniais resursais, aš turiu omenyje šaltinius, gali ir po Ignalinos uždarymo beveik 10 metų gyventi panaudodama tas elektrines, žinoma, modernizuodama jas ir įtraukdama naujus netradicinius šaltinius, t.y. vėją, biologinio kuro panaudojimą ir kitas priemones. Numatyta, kad jie gali duoti iki 10% papildomai elektros energijos, tai apie 10 metų mes galėtume gyventi.

Tačiau ar tai būtų racionalu? Ar tai būtų racionalu, yra klausimas, todėl naujo energetinio bloko statyba yra aktualus klausimas. Labai aktualus ir Vyriausybei, tikiuosi, ir visai Lietuvai. Dedame pastangas, ir Vyriausybė in corpore, ir Ūkio ministerija, kuri tiesiogiai užsiima Lietuvos energetika. Aš galėčiau išvardyti daug ką, ką mes šiais metais esame nuveikę, tačiau mums reikia turbūt rezultatų, ne tik veiksmų. Galėčiau atsakyti, kad dabar yra rengiama pasiūlymų medžiaga būsimoms kompanijoms arba konsorciumams, kokia tai turėtų būti elektrinė, kokia turėtų būti jos ekonomika, kokia būtų elektros energijos rinka. Į daugelį klausimų turėtų būti atsakyta šioje programoje, kuri bus parengta iki š.m. pabaigos. Mes tikimės, kad ji bus pateikta potencialiems, arba galimiems, suinteresuotiems ūkio subjektams, kurie įvertinę galėtų pareikšti savo nuomonę.

Dabar dėl Nacionalinės strategijos, Energetikos nacionalinės strategijos. Mes išgirdome daug priekaištų. Vertindamas šią visą situaciją aš noriu pranešti, kad maždaug kitų metų gegužės mėnesį mes turėtume parengti tokią strategiją, į kurią, be jokių abejonių, turėtų būti įtrauktas, sakyčiau, klausimas arba atskira dalis apie branduolinės energetikos plėtrą arba būseną. Aš supratau, jog šis klausimas iškilo todėl, kad 2009 metais ateis laikas, kai mes turėsime uždaryti Ignalinos atominės elektrinės antrąjį bloką. Jo uždarymo ar neuždarymo klausimas tampa labai aktualus, mes vertiname rezoliuciją, kurią priėmė Seimas.

Kita vertus, norėtume atkreipti dėmesį, kad šis klausimas nagrinėtinas. Reikia tik parinkti patį geriausią laiką, kada tą daryti, nes dabar prasideda, įsivaizduoju, ne tik Vilniuje, bet ir Briuselyje, ir kitose sostinėse pasirengimas naujam finansiniam periodui ir formavimas užsakymų naujam finansiniam periodui. Ten atskirą vaidmenį vaidina esantys aukščiau visų struktūrinių, sanglaudos, žemės ūkio plėtros fondų Ignalinos uždarymo kaštai. Jie naujam finansiniam periodui yra dideli, mūsų tarnybos yra pateikusios paraišką, tai jau sudaro šimtus milijonų eurų.

Aš manau, kol nebus fiksuoti skaičiai, nebus visiškai aišku, vargu ar reikėtų šiandien taip garsiai kol kas kalbėti apie antrojo bloko likimą. Juo labiau kad tai nėra visiškai atviras klausimas dėl jungčių, kurios yra labai aktualios. Be jungčių sunku įsivaizduoti naujų energetinių pajėgumų racionalumą ir prasmę. Mūsų nedidelės sistemos energija, žinoma, gali būti naudojama pas mus, bet Lietuvoje poreikio augimas sudaro maždaug 3,5% per metus. Visa tai vertina galiojanti strategija 2002–2007. Kai mes taip susiejame tuos faktus su ta perspektyva, tai nepasakyčiau, kad yra tokia kritiška padėtis ar Lietuvos priklausomybės padidėjimas nuo išorės.

Ir dar vienas klausimas – trijų Baltijos valstybių bendravimas. Šiais metais keletą kartų premjerų lygiu, energetinių sistemų vadovų lygiu, ministrų lygiu buvo susitikinėjama Briuselyje, Taline, Vilniuje. Labai rimtai yra svarstomi šie klausimai. Manau, kad dėmesys, kurį dabar mums rodo kitos Baltijos valstybės, tikrai padės mums greičiau ir konkrečiau spręsti ir atominės energetikos išlikimo ir plėtros klausimus. Be abejonių, aš iškėliau šį klausimą posėdžio pirmininkui ponui Toniui Bleirui. Gruodžio 2 d. mes su juo susitiksime ir raportuosime, kokia yra mūsų pozicija ir kaip mes manome, kad Baltijos valstybės gali turėti pakankamą autonomiją energetinio aprūpinimo srityje. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame, Jūsų Ekscelencija, už atsakymą. Noriu kolegoms priminti, kad klausimui yra suteikiama 1 minutė, atsakymui – 3 minutės. Toliau klausia kolega A.Kašėta. Ruošiasi R.Ačas. Prašom.

A.KAŠĖTA (LF). Gerbiamasis premjere, prieš kelias dienas išgirdome jūsų, kaip Vyriausybės vadovo, pažadą jau artimiausiu metu piliečių santaupų atkūrimui bei kompensacijoms už valstybės išperkamą turtą skirti papildomus 350 mln. litų, kartu nenurodant aiškios įsipareigojimų vykdymo strategijos. Susidaro įspūdis, kad kasmet surenkamos papildomos biudžeto lėšos, pajamos atspindi Vyriausybės nesugebėjimą, o greičiau nenorą tvirtinant biudžetą numatyti realias biudžeto pajamas ir pasilikti galimybę Vyriausybei panaudoti papildomas pajamas tikslams, kurie nėra valstybės veiklos ilgalaikės strategijos vykdymo atspindys. Taigi klausimas, premjere. Ar jūs tikitės, kad visuomenė atsidėkodama už malonę gauti tai, kas jai priklauso, pamirš abejones dėl jūsų šeimos verslo skaidrumo? Ar tai nėra bandymas papirkti visuomenę?

A.M.BRAZAUSKAS. Nieko nesupratau, bet atsakyti vis tiek pasistengsiu. Pirmas dalykas. Aš rekomenduočiau, pone Kašėta, perskaityti mūsų koalicinės Vyriausybės programą. Ten juodu ant balto yra parašyta, ko mes siekiame šioje srityje. Ne žmonių papirkimas, o atsiskaitymas jiems už tuos, kurie pažadėjo ir nieko nepadarė. Todėl mūsų Vyriausybė praėjusioje ir šioje kadencijoje, iš esmės kiekvienais metais didina žmonėms grąžinimą vienokia ar kitokia forma, turiu galvoje už žemę, nuvertėjusių indėlių dalį ar už nekilnojamąjį turtą. Aš labai apgailestauju, kad toks geras gestas, kurį mes rodome visuomenei, taip niekingai yra vertinamas.

A.KAŠĖTA. Tiesiog sutapo su ką tik kilusiu skandalu. Jūsų papildomas…

A.M.BRAZAUSKAS. Skandalą ne aš sukėliau. Skandalą sukėlėte jūs.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis premjere. Klausia R.Ačas. Ruošiasi kolega S.Lapėnas.

R.AČAS (LDF). Gerbiamasis Vyriausybės vadove, pagal avarijose žuvusių ir sužeistų žmonių skaičių Lietuva tarp kitų Europos Sąjungos šalių sparčiai ritasi žemyn. Dėl šios situacijos Susisiekimo ministerijos specialistai kaltina, jog tai leistino maksimalaus greičio didinimo pasekmės. Su šia nuomone būtų galima sutikti tik iš dalies, nes Europos Sąjungos šalyse leistinas maksimalus greitis dar didesnis, tačiau šiose šalyse dominuoja nauji, saugūs automobiliai, yra skatinama juos pirkti. Mūsų šalyje priešingai, kaip į Europos šiukšlyną vežami seni, atgyvenę, nesaugūs automobiliai. Buvusi Vyriausybė 2002 metų vasarą panaikino PVM lengvatas perkamiems naujiems lengviesiems automobiliams, ko nepadarė Latvija ir Estija. Šio žingsnio pasekmė – Lietuva tapo Pabaltijo autsaiderė tarp parduodamų naujų lengvųjų automobilių. Noriu paklausti. Kadangi avarijose žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius tiesiogiai priklauso nuo automobilių saugumo, o saugūs automobiliai yra nauji automobiliai, prašom pasakyti, kaip Vyriausybė galvoja skatinti naujų automobilių pardavimą ir ar negalvoja griežtinti senų automobilių pardavimo tvarkos, nes išeina taip, jog už naują automobilį sąžiningai sumokamas PVM…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, užduokite klausimą.

R.AČAS. …nuo realios kainos, o parduodant senus automobilius dokumentuose rodoma tik simbolinė tūkstančio litų pardavimo kaina, kartu ir PVM mokamas simbolinis. Išeina taip, jog mes kaip tik skatiname senų automobilių pardavimą, kartu nukenčia eismo saugumas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu priminti. Klausti yra viena minutė. Gerbkime vieni kitus. Atsakyti – 3 minutės. Prašom atsakyti į klausimą.

P.ČĖSNA. Jeigu Ministras Pirmininkas leistų, aš pabandyčiau atsakyti. Norėčiau pakomentuoti, kad vis dėlto avarijos iš esmės vyksta ne dėl to, jog seni ar nauji automobiliai. Jeigu palygintume šiuos metus su praėjusiais, daugiausia avarijų įvyksta, jų skaičius auga dėl neblaivių lengvųjų automobilių vairuotojų kaltės. Antra vieta yra dėl pėsčiųjų kaltės, taip pat dėl neblaivių vairuotojų, kurie neturėjo vairuotojo teisių. Čia to ryšio tarp naujo ir seno automobilio iš avarijų skaičiaus nematau. Mes galėtume diskutuoti apie pasekmes. Taip, nauji automobiliai yra saugesni negu seni. Nėra nė vieno, kuris čia bandytų ginčytis, tačiau avaringumas, pasirodo, priklauso ne nuo to, o nuo žmonių. Jeigu išgėrę vairuotojai sėda prie vairo, jeigu išgėrę žmonės, kurie neturi teisių, sėda prie vairo, – štai tos pagrindinės priežastys, kodėl mes negražiai atrodome Europos Sąjungoje dėl avaringumo. Aš manyčiau, kad tas procesas – pirkti naują ar seną automobilį priklauso nuo rinkos galimybių ir nuo to, ar žmonės ekonomiškai pajėgūs pirkti naujus automobilius, ar jie perka senus. Naujų automobilių pirkimo skaičius turi didėti priklausomai nuo gyventojų pajamų didėjimo. Toks didėjimas vyksta. Jeigu mes pažiūrėtume, kas metai bankų sąskaitose gyventojų santaupos padidėja daugiau negu milijardu litų, o automobilių skaičius per metus padidėja apie 50 tūkstančių, kiekvienais metais vis didėja automobilių skaičius. Tai tiek trumpai.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Klausia kolega S.Lapėnas, ruošiasi V.Kamblevičius.

S.LAPĖNAS (LCSF). Norėčiau užduoti klausimą gerbiamiesiems švietimo ir susisiekimo ministrams. Daugelis savivaldybių švietimo įstaigoms nebūdingas funkcijas, kurios nesusijusios su mokymo procesu, pagal Koncesijų įstatymo nuostatas perduoda privačiam sektoriui. Kalbu apie moksleivių pervežimo ir nemokamo maitinimo funkcijas, bet jokiu būdu ne apie turtą. Suprantama, tokie savivaldybių norai paprastai būna derinami su mokyklų bendruomenėmis, atliekami atitinkami parengiamieji darbai informuojant visuomenę apie numatomus pasikeitimus, tačiau, jau priėmus panašius sprendimus, paprastai dažniausiai atsiranda pralaimėjusių arba turėjusių finansinę naudą inspiruoti skundai, reikalavimai savivaldybių taryboms peržiūrėti priimtus sprendimus. Norėtume sužinoti jūsų nuomonę apie galimybes mokymo įstaigoms ir savivaldai nebūdingas funkcijas perduoti privačiam sektoriui ir ministerijų poziciją šiuo klausimu. Ačiū.

R.MOTUZAS. Labai ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Šiuo metu šis klausimas yra nepaprastai aktualus. Mes žinome, kad pirmiausia dėl to diskusija prasidėjo Seime. Formaliai aš galėčiau atsakyti. Mes irgi ministerijoje diskutavome, nagrinėjome kartu su Švietimo taryba, tėvų forumu, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis šią problemą. Iš tikrųjų formaliai Koncesijų įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai tai leidžia, išskyrus vykdymą, organizavimą formalių mokymo programų, t.y. negali disponuoti mokinio krepšelio lėšomis, kurios formaliai yra skirtos tik mokiniui ugdyti, tačiau transporto išlaikymas, jo priežiūra pagal šiuo metu galiojančius įstatymus gali būti perduota. Šiuo metu problema iškilo Jurbarko rajone, nes buvo šiek tiek supainiota nuosavybė, bet mes išsiaiškinome ir šią problemą išsprendėme. Žinoma, negalima pagal koncesiją perduoti autobusų ar kito inventoriaus, nes tai yra valstybės nuosavybė.

Paskutinis dalykas, į ką norėčiau atkreipti dėmesį. Žinoma, reikia labai griežtų atrankos kriterijų, kad neatsitiktų taip, kad visos paslaugos, skirtos mokyklai, pabrangtų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam ministrui. Klausia kolega V.Kamblevičius, ruošiasi A.Sereika.

V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Aš klausimo neturiu, nes nėra žemės ūkio ministrės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Supratome. Klausia A.Sereika, ruošiasi A.Matulas.

A.SEREIKA (LSDPF). Neturiu mikrofono.

PIRMININKAS. Jūs jau turite mikrofoną. Prašom.

A.SEREIKA. Labai ačiū. Norėčiau paklausti vidaus reikalų ministrą ir klausti norėčiau apie statutinių organizacijų profsąjungų rengiamas akcijas. Dalį jų mes jau matėme, kaip suprantu, dalies dar laukiame. Teko matyti ir tai, kad jau įvyko profsąjungų susitikimas su jumis, ir teko girdėti profsąjungų komentarus, kad susitikimas iš esmės buvo bevaisis ir diskusijos nevyksta. Vidaus reikalų ministerijos komentaro taip ir neišgirdau. Gal jūs dabar galėtumėte pakomentuoti situaciją?

G.J.FURMANAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Taip jau yra įprasta, kad kai mes dėl ko nors susitariame, tai komentarų lyg ir nebūna. Noriu pasakyti, kad profsąjungos kaltina mus, jog neišgirdo jokių pažadų, ir jos yra teisios, nes pažadų metas jau baigėsi prieš kurį laiką. Tai buvo mano trečias susitikimas su VRM statutinių pareigūnų profsąjungų atstovais. Taip pat mes buvome susitikę praeitą savaitę pas premjerą, kur jie aiškiai išdėstė savo reikalavimus. Noriu dar kartą pakartoti, kad dėl vadinamųjų negražintų atlyginimų mes jokios įtakos negalime daryti ir neturime daryti, nes dabar yra vykdoma teismų procedūra. Mes laukiame jų sprendimų. Kad ir kokie būtų sprendimai, mes juos vykdysime.

Dėl bazinės pensijos sumažinimo mes esame pateikę per komitetą Seimui įstatymo pataisą. Kadangi Seimui reikės dėl to balsuoti, naudodamasis proga noriu paprašyti, kad bazinės pensijos pareigūnams nebūtų mažinamos.

Į kameras ir aš, ir profsąjungų atstovas ponas Tomas Vaitkunskas pasakėme tai, kad mes paskutinio susitikimo metu sutarėme įkurti vadinamąją trišalę komisiją. Ponas T.Vaitkunskas, beje, į kameras irgi pasakė, kad tai buvo diena, kada išsipildė jo sena svajonė. Aš tik paskaitysiu vieną citatą iš susitarimo dėl komisijos: „Nutariama trišaliu principu bendradarbiauti sprendžiant vidaus reikalų sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo, darbo apmokėjimo, kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo ekonominių bei socialinių garantijų taikymo problemas“. Vadinasi, užuot švaistęsi kaltinimais, Vidaus reikalų ministerijos du atstovai, profesinių sąjungų du atstovai ir generalinis komisaras bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius sės prie stalo. Manau, artimiausiu laiku išspręs visas tas problemas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre, už atsakymą. Klausia kolega A.Matulas. Ruošiasi V.Domarkas.

A.MATULAS (TSF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Kadangi nėra sveikatos ministro, prašyčiau klausimo teisę perleisti kitam mūsų frakcijos nariui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, suteiksiu jums tokią galimybę. R.Garbaravičius. Prašom, Ramūnai.

R.GARBARAVIČIUS (TSF). Gerbiamasis premjere, privatizuojant ELTA, kurios savininkai dabar yra žinomi, kartu su ja buvo privatizuotas ir visas nuotraukų archyvas, kuris faktiškai siekia įkūrimą. Ar jūs nemanote, kad taip buvo tarsi privatizuota dalis Lietuvos istorijos? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Tas privatizavimas vyko jau prieš kelerius metus. Čia ne naujas dalykas, bet paskutinė akcijų dalis dabar privatizuojama. Tiesa, dar nebaigtas privatizavimo procesas, bet archyvų klausimą, manau, verta rimtai pasvarstyti. Ačiū už gerą patarimą.

PIRMININKAS. Dėkoju, Jūsų Ekscelencija. Klausia V.Domarkas. Ruošiasi kolega A.Endzinas.

V.DOMARKAS (DPF). Turėčiau klausimą susisiekimo ministrui. Gerbiamasis ministre, Kretingos rajono Daubėnų kaimo gyventojai reiškia nepasitenkinimą, nes negali naudotis geležinkelio pervaža. Man pasidomėjus situacija, Susisiekimo ministerijoje buvo paaiškinta, kad kaimo gyventojai, norėdami važiuoti per pervežą, turi tartis su tos pervažos savininku, o pastarasis nesutinka leisti gyventojams ja naudotis. Sakykite, ar gali būti privatizuojamos geležinkelio pervažos? Ar tos pervažos įrengiamos kaip nors asmeniškai? Tai vienas klausimas.

Antras, ministre, Lietuvoje, kaip žinome, visi įsisuko į automobilių vežimo iš Amerikos verslą. Sakykite, ar nebus daroma kokių nors kliūčių šiems verslininkams? Ačiū.

P.ČĖSNA. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Kiek aš prisimenu, atsakymas buvo pasiųstas Kretingos gyventojams. Jeigu aš neklystu, tą pervažą jis buvo įsirengęs iš esmės savo lėšomis. Yra atsakyta, daugiau negaliu komentuoti, yra aiškintasi ir tas paaiškinimas yra suprantamas.

O dėl amerikietiškų automobilių – taip, šiuo momentu diskusijos vyksta, mes analizuojame situaciją. Klausimas, ar automobiliai, pagaminti Amerikoje ir atvežti į Lietuvą, atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. (Replika iš salės: „Neatitinka!“) Taip. Sutinku, dėl žibintų spalvos, kitų dalykų. Dabar diskutuojame, ką daryti, ar reikia, kad jie būtų pritaikyti Europos Sąjungos vidaus rinkos reikalavimams, žiūrime, ką daro kitos valstybės – Estija, Latvija, Lenkija, – kad nebūtume vieni išsiskyrę iš kitų. Šiandien aš galutinio sprendimo neturiu, bet tą problemą žinau, mes dirbame.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre, už atsakymą. Klausia A.Endzinas. Ruošiasi J.Veselka.

A.ENDZINAS (LF). Dėkoju. Gerbiamasis premjere, norėjau paklausti ministrės V.Blinkevičiūtės, bet kadangi jos nėra, gal jūs galėtumėte. Reikalas toks. Indeksavus nekilnojamąjį turtą ir būstą daugelis Lietuvos žmonių iš tiesų per vieną naktį staiga tapo turtingesni. Tai susiję ir su tais žmonėmis, kurie neturi pakankamai pajamų. Turiu galvoje pensininkus ir sunkiai suduriančius galą su galu. Tie žmonės, prasidėjus šildymo sezonui, iškėlė labai aštrų klausimą. Kadangi jie tapo turtingesni, disponuoja lyg ir didesniu turtu, jie neturi galimybės pasinaudoti lengvatomis ir kompensacijomis už tiekiamą šilumą. Ar jūs nematote čia tam tikros problemos ir ar Vyriausybė nemano šio klausimo spręsti? Dėkoju.

A.M.BRAZAUSKAS. Iš tikrųjų tas klausimas iškyla, bet ką daryti, lazda turi du galus. Viena vertus, žmogaus turtas įvertinamas daugiau, jis disponuoja didesniu turtu, kita vertus, sumažėja pagalba. Tačiau jūs turbūt žinote, kad mes jau padarėme tam tikrą žingsnį, rengiamės daryti kitą – socialiai remtiniems žmonėms didinti šitą rodiklį. Jis buvo 135, pasidarė 155, ir mes galvojame padidinti iki 175. Tokiu būdu žmonėms, kurių pajamos didėja, mes kompensuojame. Čia galbūt yra visai kitas kriterijus, bet jo irgi labai reikia. O dėl turto, tai ką padarysi, jeigu tampi turtingesnis, tai tampi turtingesnis. Labai sunku žmogų, tapusį turtingesniu, padaryti „biednesniu“. Kol kas mes nesugalvojome. Jeigu Seimas turės gerų pasiūlymų, tai mes su džiaugsmu bandysime pateikti kokius nors konkrečius pasiūlymus, kaip tai padaryti. Mechanizmas sukasi, ir kai jis sukasi, į jį vis tiek kas nors papuola.

PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Klausia J.Veselka. Ruošiasi V.Bogušis.

J.VESELKA (LDF). Klausimas vidaus reikalų ministrui. Truputį priminsiu aplinkybes, kaip buvo kovojama su Daktaru. Sugaunamas Kaune, išverčiamas iš automobilio į balą, uždedami antrankiai ir viskas filmuojama ir po to rodoma per televiziją. Po to šturmuoja ginkluoti būriai su kaukėmis ir viskas filmuojama jo namuose. Kai jį ten sodina, prieina dvi moterytės, ir prie jų vėl prišoka ginkluoti ir kaukėti. Klausimas: ar Vidaus reikalų ministerija pasirašė sutartį su Holivudu ir kuria „bajeviką“, nežinau, ten būtų ne karinis filmas, o „bajevikas“, ar iš tikrųjų Vidaus reikalų ministerija gavo informaciją, kad Henrikas Daktaras organizuoja karinius būrius, vienam būriui vadovauja jo žmona, kitam būriui jo duktė, trečiam būriui jo marti, ir ruošiasi pulti Vilnių? Kaip tai jūs paaiškintumėte? O po to pasirodė, kad jis tik darė įtaką įtariamajam ar liudytojui, ir dviem mėnesiams uždaro. Ar vis dėlto tai buvo sutartis, ar dideli įtarimai?

G.J.FURMANAVIČIUS. Aš jums pabandysiu atsakyti į klausimą jūsų tonacija. Grįžęs į ministeriją pažiūrėsiu, ar tarp sutarčių yra sutartis su Holivudu. Aš jau seniai kėliau klausimą, kaip atsiranda tokios laidos televizijoje kaip „Komanda“, kur laksto su kameromis paskui įvykius ir t.t. Atsakymo, tiesą sakant, negavau. Kauno pareigūnai, kiek teko kalbėtis, visa tai, ką pamatė per televiziją, pavadino „kaukių baliumi“, taip buvo įvardyta. O aš manau, kad į visus jūsų užduotus klausimus privalėtų atsakyti policijos generalinis komisaras, nes aš tokių akcijų, kaip žinote, neorganizuoju. Aš apie tą akciją perskaičiau „Delfyje“. Manęs niekas neinformavo prieš ją vykdant.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre, už atsakymą. Klausia kolega V.Bogušis. Ruošiasi S.Pabedinskas.

V.BOGUŠIS (LCSF). Aš, ko gero, irgi norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro. Gaila, kad nėra teisingumo ministro.

Yra didelė problema dėl asmens duomenų apsaugos. Teisinė bazė kaip ir būtų, yra ir baudžiamoji atsakomybė, ir administracinė atsakomybė. Bet, gerbiamieji kolegos, kad ir ką darytume, visada reikalingas tas liaudiškai vadinamasis asmens kodas. Tačiau juo naudotis vėl gali kas nori. Matom įvairius sandorius, matom įvairias reklamines propagandines akcijas. Dabar prasidėjo vienos leidybos firmos loterija, kuri vyksta visoje Lietuvoje. Gerbiamasis ministre, ką mes galėtume daryti, kaip sureguliuoti, kitaip tariant, kaip galbūt apriboti tų duomenų pateikimą? Jeigu jūs atsimenate, jūsų pirmtakas Juozas Bernatonis, buvęs vidaus reikalų ministras, tą klausimą iškėlė, bet jis dabar jau sėdi kitur ir jau yra nebe ministras. Jo balsas liko tyruose. Ką mes bendrom jėgom galėtume padaryti ir kaip sureguliuoti, nes tai jau didelė problema? Aš jau nekalbu apie žmogaus teisių pažeidimą. Ši sąvoka Lietuvoje jau neegzistuoja. Ačiū.

G.J.FURMANAVIČIUS. Kiek žinau, Lietuvoje vis dar galioja Asmens duomenų apsaugos įstatymas. Jūs iškėlėte tikrai opų klausimą. Aš dabar taip negaliu atsakyti, ką mes turim daryti, bet mes ministerijoje apie tai tikrai galvojam. Aš manau, kad artimiausiu metu ateisim su labai konkrečiais pasiūlymais, nes ir tos istorijos, kai duomenys iš „Sodros“ duomenų bazių yra „pumpuojami“, ir mūsų registrai… Mes stengiamės juos apsaugoti, kaip yra įmanoma, bet, jūs žinote, XXI amžius vis tiek savo daro. Problema tikrai opi. Mes tikrai apie tai galvojame ir tikrai ateisim su pasiūlymais į Seimą.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Klausia kolega S.Pabedinskas. ruošiasi A.Vrubliauskas.

S.PABEDINSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Jeigu jau pradėjom vidaus reikalų ministru, tai ir užbaikime ministru.

Pone ministre, dabar jau madinga tiesiog kiekviename Lietuvos kaime turėti tarpininką tarp pažeidusio įstatymus asmens ir bylą sprendžiančio pareigūno. Šie žmonės kaime taip ir vadinami – policijos rėmėjai“. Dabar užtenka turėti tokį rėmėją, kuris pažįsta policijos inspektorių, ir viskas lyg ir susitvarko. Štai įdomūs faktai. Sakykim, Panevėžio rajone policininkai arba policijos vadovai pastaruoju metu padaro vieną ar kitą… Ir labai daug pažeidimų. Išaiškina STT. Kas iš to, kad dabar atsiranda ne po vieną, bet po 5, 7, o šiandien prie vieno vadovo, kuris taip pat įtariamas kyšininkavimu, atsirado 11 tarpininkų, t.y. šitas visas, sakykim, problemas prisiima kiti, o tie policijos pareigūnai lyg ir tampa tokie švarūs. Taigi dar kartą sugrįžtu. Kaime (dabar jau net būtina) policininkai turi savo tarpininkus, rėmėjus. Ar nejaučiate, kad čia vėlgi yra toks skydas apsaugoti tuos žmones, pareigūnus, nuo nusikaltimo… kad padarė nusikaltimą ir juos išteisintų.

G.J.FURMANAVIČIUS. Jeigu aš teisingai supratau klausimą, nes klausimas buvo toks žurnalistiškai painus, tai jūs klausiat apie policijos rėmėjus ir jų statusą.

S.PABEDINSKAS. Ne, ne apie tuos. Tie yra neoficialūs policijos rėmėjai.

G.J.FURMANAVIČIUS. Neoficialūs? Apie tokius neoficialius policijos rėmėjus mes iš tikrųjų girdim ir matom. Bet pastaruoju metu, naudodamasis proga, noriu pasakyti, labai aktualizuojamas klausimas dėl policijos rėmėjų statuso pakeitimo ir įteisinimo iš esmės iki tokio lygmens, kad policijos rėmėjas galėtų vykdyti policijos funkcijas be policijos pareigūno. Tai aš noriu pasakyti, kad ministerijos požiūris į tai yra neigiamas, nes ne policininkai negali vykdyti policijos funkcijų. Aš manau, kad pagal dabartinį Policijos departamento finansavimą, pavyzdžiui, kitų metų, yra visos prielaidos sumažinus valdymo struktūrą, iš esmės kiekviename kaime paskirti po įgaliotinį. Tam reikalinga valdymo reforma, apie kurią aš jau kalbu metai laiko. Kol kas nieko nevyksta.

Dėl tų neformalių rėmėjų. Aš manau, kad tie tarpininkavimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, ir tuo turi užsiimti struktūros, kurioms tai priklauso daryti pagal kompetenciją.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Taigi klausia kolega A.Vrubliauskas. Ruošiasi V.Saulis.

A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Gerbiamasis premjere, ir, matyt, finansų ministrui būtų klausimas. 2003 m. patvirtinta programa dėl kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojų saugumo ir policijos apylinkės inspektorių veiklos gerinimo 2003–2005 metais. Aš norėčiau paklausti premjero, ar ta programa jau pratęsta? Visi žinom, kad ji iš esmės buvo finansuota kol kas tik dešimtimis procentų. Taigi mane domintų, ar ji pratęsta ir ar bus pratęsta. Finansų ministras rašo, kad 2006 m. biudžete tai programai numatoma skirti 3,2 mln. litų. Yra pateiktas mano ir gerbiamojo V.Žiemelio pasiūlymas Biudžeto komitetui (ir šiandien yra pritarimas), kad dar papildytume tą programą 3,3 milijono. Žinant, kokia dabar situacija kaime, ir žinant tuos paskutiniuosius įvykius iš tiesų norėtųsi aiškumo šiuo klausimu…

A.M.BRAZAUSKAS. Aš manyčiau, kad pirmiausia negali būti tokios atskiros programos kaimui, nes mes turim Lietuvoje Policijos departamentą, kuris valdo daugiau kaip 600 milijonų biudžetą. Trečdalis Lietuvos gyventojų gyvena kaime. Jokie 3 milijonai ar 30 milijonų šio klausimo išspręsti negali. Vienas iš pagrindinių uždavinių yra saugoti Lietuvos žmones, ir jokių atskirų programų Vyriausybė nesirengia kurti. Vyriausybė turi teisę ir reikalaus iš Policijos departamento užtikrinti kaimo žmonių saugumą. Tokią programą turi parengti Policijos departamentas ir visiškai už ją atsakyti.

Aš jums gali pasakyti, kad kiekvienais metais mes didinam Policijos departamento finansavimą. Kalbama ne apie 2–3 mln., o apie 30–40 mln. kiekvienais metais, taip pat ir kitų metų biudžete, kurį jūs nagrinėjate. Jūs turėjote progą pamatyti, kiek yra didinamas Policijos departamento biudžetas. Dėl visa ko aš noriu priminti, kad jis padidėjo ir dabar yra didesnis negu viso Lietuvos aukštojo mokslo. Policijos departamento biudžetas, man atrodo, – 626 milijonai, jie visiškai atsakingi už trečdalio Lietuvos žmonių, ir miesto, ir kaimo žmonių, gyvenimą.

PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamasis premjere, už atsakymą. Klausia kolega…

Z.BALČYTIS (LSDPF). Aš iš tikrųjų dar irgi galėčiau šiek tiek papildyti.

PIRMININKAS. Prašom.

Z.BALČYTIS. Gerbiamasis Žiemeli, mes norim atsakyti į jūsų klausimus. Gal ir blogai, bet mes vis tiek norim atsakyti.

Atsakymas būtų toks, kad programoje buvo numatyta viena suma, ir tie 3,2 mln. yra kur kas didesnė suma, negu buvo 2005 metais. Jūs pateikėte savo pasiūlymus, mes juos atidžiai nagrinėsime visais lygiais ir bus priimtas tam tikras sprendimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Aš norėčiau dar kartą suteikti žodį, kad papildytų klausimą, gerbiamajam A.Vrubliauskui. Prašom.

A.VRUBLIAUSKAS. Ne, gerbiamasis premjere, iš tiesų aš neabejoju, kad skiriama daugiau pinigų departamentui ir t.t., bet aš tiesiai šviesiai klausiu apie kaimo reikalus, nes paskui išplaunami tie pinigai, jie nueina kitur, kitomis kryptimis, o apylinkės inspektorių situacija lieka apgailėtina. Ir klausimas tikrai rimtas.

A.M.BRAZAUSKAS. Mes irgi rūpinamės Lietuvos kaimu, aš irgi papildomai jums atsakau. Kaime gyvena vienas trečdalis Lietuvos gyventojų, per vieną milijoną. Todėl aš manau, kad turint 600 mln… Asignavimų valdytojas yra policija, ne Vidaus reikalų ministerija. Todėl aš manau, kad asignavimų valdytojas, išlaikydamas šią proporciją, kaimo reikalams turi skirti 200 mln. litų.

PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamasis premjere. Klausia kolega V.Saulis. Ruošiasi kolegė V.Vertelienė.

V.SAULIS (LSDPF). Atsiprašau, mano klausimas buvo adresuotas žemės ūkio ministrei. Kadangi jos nėra, atsisakau klausti.

PIRMININKAS. Dėkojame, kolega. Taigi klausia V.Vertelienė. Ruošiasi J.Razma. Gerbiamoji Verteliene, žodis suteikiamas jums klausti.

V.VERTELIENĖ (DPF). Dėkui posėdžio pirmininkui. Norėčiau paklausti gerbiamojo G.Furmanavičiaus.

Pratęsdama J.Veselkos klausimą, aš noriu jūsų paklausti. Iš tikrųjų mes visi čia, Seime, pakampiuose, šnekame, kad Vytautas Grigaravičius dirba su be galo daug šou elementų. Negi jūs negalite apsvarstyti tokio elgesio, kas buvo padaryta su Henriku Daktaru, ar toks elgesys nenusipelnė papeikimo?

G.J.FURMANAVIČIUS. Nežinau, ką atsakyti į klausimą, kas ko nusipelnė. Tai yra operatyviniai veiksmai ir aš neturiu teisės kaip politikas nei į juos kištis, nei komentuoti. Bet kokia mano intervencija būna vertinama kaip spaudimas policijai ir asmeniškai jos vadovui. Beje, skirti generaliniam komisarui papeikimo pagal dabar galiojančius įstatymus aš taip pat negaliu. Jis yra man pavaldus, bet atskaitingas Lietuvos Respublikos Prezidentui.

A.M.BRAZAUSKAS. Iš tikrųjų įstatymuose yra aiški painiava. Manau, kad Seimas turėtų tuos įstatymus, kuriuos priėmė, gerokai peržiūrėti.

PIRMININKAS. Dėkojame ministrui ir premjerui. Taigi klausia kolega J.Razma. Ruošiasi A.Sysas.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs visą laiką tvirtinate, kad Seimo komisijai neatsakinėsite į klausimus, susijusius su jūsų šeimos turimos nuosavybės įsigijimu ir valdymu, bet neatmetate galimybės tai aiškintis per teisėsaugos institucijas. Žmogiškai jus galima suprasti, tačiau, mūsų nuomone, iškelti klausimai daugiausia yra ir politiniai, todėl atsakymai į juos turi būti vieši ir be nutylėjimo. Be to, turi būti galimybė patikrinti, sakykime, ar jau šiandien kai kurie gauti raštu atsakymai atitinka faktinius duomenis. Tokią galimybę kaip tik geriausiai teikia Seimo komisija. Noriu jūsų paklausti, ar savo buvimą premjero poste toliau tebesiejate su specialiosios Seimo komisijos sudarymu ir ar atvyksite atsakyti į klausimus, jeigu kvies dabar dirbanti EBSW reikalų tyrimo komisija?

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia neturėsiu kam atsakinėti, nes komisija nesudaryta. Antras dalykas. Jeigu iš tikrųjų yra dar opozicijai iškilę kokių nors klausimų, labai prašyčiau juos pateikti raštu. Be jokių abejonių, aš esu pasiruošęs atsakyti teisinėms institucijoms, dar kartą kartoju, aš pripažįstu Lietuvos teisinę sistemą, aš ją gerbiu, gerbiu taip pat ir parlamentą, bet esu ir pareigūnas, ir pilietis ir man galioja tie patys įstatymai, ir aš jų visuomet laikysiuosi. Nemanau, kad kokia nors komisija gali pakeisti mūsų teisines institucijas – prokuratūrą, STT, teismus. Aš nemanau, kad gali pakeisti. O visokie kaltinimai, kurie absoliučiai niekuo nepagrįsti, vien tik įvairiom užuominom, turi būti įrodyti, o įrodyti kaltinimus gali tik teisinės institucijos, kurios dirba pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus. Jeigu iš tikrųjų teisinės institucijos nustatys, kad yra padaryta… kokių nors kaltinimų, tada galima ir moralinė, ir baudžiamoji mano ir mano žmonos atsakomybė.

PIRMININKAS. Dėkojame, premjere. Klausia… (Balsai salėje) Kaip sugebėjo gerbiamasis premjeras, taip atsakė. Atsiprašau, gerbiamieji kolegos, tęsiame toliau. Klausia G.Mikolaitis. Ruošiasi J.Ramonas. Prašom.

G.MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai dėkoju premjerui, finansų ministrui už tai, kad biudžete numatyta daugiau…

A.M.BRAZAUSKAS. Aš galiu atsakyti EBSW komisijai, kad nusiramintumėte ir taip nesijaudintumėte. Galiu atsakyti, jeigu matysiu reikalą.

G.MIKOLAITIS. Dėkoju Vyriausybei, premjerui, finansų ministrui už tai, kad daugiau lėšų skirta Vidaus reikalų ministerijai, bet tenka apgailestauti po šiandienos straipsnio po pareigūnų veiksmų… Jeigu važiuoja jauna šeima, nėščia moteris, sustabdo, klupdo ant kelių, varo pėsčius ir panašiai… Tai yra atsakomybė… Komitete… ar tai pretekstas, ar mes to nežinojome trečiadienį… bet šiandien svarstėme dėl to. Ūkininkas sako, kad vagia iš mano fermos, aš skambinau, o man sako, kad pirmiausia atvažiuok, parašyk pareiškimą, paskui mes atvažiuosime gaudyti. Ar, jūsų manymu, tai yra teisinga? Ačiū.

G.J.FURMANAVIČIUS. Tikėjausi klausimo apie istoriją, aprašytą laikraštyje. Aš jau seniai išaugau iš to amžiaus, kad daryčiau išvadas iš to, ką perskaitau žiniasklaidoje. Jums leidus, aš perskaitysiu, kadangi tai nėra ilgas, kitą šio įvykio versiją ir atsakysiu. „Policijos patruliai Egidijus Čekanauskas ir Ramūnas Markevičius bei apylinkių veiklos grupės tyrėjas Albertas Ašakėnas pagal atskirą priemonių planą patruliavo trečiajame Antakalnio kaime 18 valandą“. Čia paskui detalės, kaip tas užfiksuota ir t.t. „Stabdant automobilį jis nestojo ir nuvažiavo tolyn. Patrulių ekipažas, įsijungęs švyturėlius, pradėjo persekioti automobilį „Opel Ascona“, kuris nuvažiavęs apie 300–500 metrų įvažiavo į pakelės krūmus ir sustojo. Prie automobilio priėjus patruliui R.Markevičiui iš jo išlipo vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo Nerijus Bartkus ir jo žmona, kuri laikėsi už šono. R.Markevičius, pamatęs, kad Akvilė Bartkienė yra nėščia, paklausė, ar nereikia iškviesti greitosios pagalbos. Ji atsakė, kad nereikia. N.Bartkus su savimi jokių dokumentų neturėjo, pasakė, kad paliko namuose Antakalnio kaime. Tuomet Bartkai buvo įsodinti į patrulio automobilį ir nuvežti prie namų, kad paimtų dokumentus ir pateiktų policijos pareigūnams. Neprivažiavus namų apie 50 metrų, N.Bartkus paprašė sustoti, kad nepamatytų motina, nes jie automobilį esą paėmę be jos leidimo. Tuomet A.Bartkienė nuėjo į namus ir po kelių minčių grįžusi atnešė vyro asmens tapatybės kortelę ir automobilio registracijos liudijimą. Vairuotojo pažymėjimo N.Bartkus neturi. E.Čekanauskas surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą ir Bartkai, išlipę iš automobilio, nuėjo į namus.“ Kaip matote, visiškai kitokia versija. Aš ryte raštu pavedžiau Policijos departamentui atlikti tarnybinį patikrinimą ir informuoti apie rezultatus.

Į antrą jūsų klausimo dalį atsakysiu labai trumpai. Mano giliu įsitikinimu, Policijos departamente yra labai daug ką gerinti. Aš manau, kad nemažai Seimo narių prieš kelias savaites buvo Estijoje ir matė, kaip galima organizuoti policijos darbą kitaip, negu jis organizuojamas Lietuvoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, už atsakymą. Klausia kolega J.Ramonas. Ruošiasi O.Valiukevičiūtė.

J.RAMONAS (VNDF). Labai ačiū. Nežinau, kaip trumpai paklausti. Man vis tiek arčiau yra kaimo žmonės, aš su jais nemažai bendrauju. Gal klausimas būtų kaip kuruojančiam valstybės valdymą vidaus reikalų ministrui. Klausimas toks. Ar jums neatrodo… ir iš tikrųjų aš pritariu, kad negalima vertinti ir daryti sprendimus pagal žiniasklaidos straipsnius, tai yra teisinga. Kita medalio pusė. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto reikėtų analizuoti, kaip dirba valstybės tarnautojai. Vis tiek vienaip ar kitaip ateina signalai, jeigu sakoma, kad narkomanijos prevencija – tai ne policijos reikalas, apie kai kuriuos policijos darbo atvejus aš jau nenoriu ir kalbėti. Jeigu kaime žmogui atsitinka kas nors… galiu pasakyti labai nuskambėjusį pavyzdį, kai buvo nužudytas gerbiamojo J.Kairio tėvas, aš netoli gyvenu ir pakankamai žinau, nenoriu ilgai komentuoti. Jeigu yra skambutis, tai man labai įtartina, kaip suveiks signalizacija nuspaudus mygtuką, jeigu atvažiuoja į kiemą… paskambini policijai, kad yra grėsmė, kad „tave vienaip ar kitaip padarys“ sako, atvažiuok ir parašyk pareiškimą. Kitas dalykas, dėl valstybės tarnybos iš kitos operos – dėl aplinkos apsaugos inspektorių. Manau, tai susiję su valstybės tarnyba…

PIRMININKAS. Gerbiamasi Ramonai, noriu jus perspėti, kad jūsų laikas baigėsi.

J.RAMONAS. Jeigu ten kažkas vyksta, tai klausia: ar turi faktų? Klausimo esmė tokia. Vis dėlto valstybės tarnybos žmonės privalo atlikti savo pareigas pagal kompetenciją ir atsakingai.

G.J.FURMANAVIČIUS. Aš tik galiu patvirtinti jūsų paskutinį teiginį ir aš pats tai esu daug kartų sakęs. Grįžtant prie policijos, tai aš 80% savo darbo laiko atsakinėju į klausimus dėl blogo policijos darbo. Manau, gal atėjo laikas į Seimą pasikviesti generalinį komisarą ir jo paklausti. Aš neorganizuoju nei Policijos departamento veiklos, nei policijos darbo. Aš pats dabar važinėju po visą Lietuvą, po komisariatus ir matau, kad ten tikrai yra žmonių, kurie gali tas funkcijas atlikti. Bet kažkas, matyt, vis dėlto yra negerai. Pavyzdžiui, šią savaitę buvau Molėtuose ir man pasakė, kad Molėtų rajone yra 219 vienkiemių ir, atrodo, 3 ar 4 apylinkių inspektoriai. Vadinasi, kažkur piramidė pastatyta žemyn galva, ne ten yra esminis pareigūnų skaičius.

Aš žiniasklaidoje pats skaitau, kad nepriklausomi ekspertai, visiškai neinicijuoti mano, kad, gink Dieve, niekas nepagalvotų apie kokį nors spaudimą, kalba apie tai, kad viduriniojoje grandyje yra per daug vadovaujančių policininkų. Mes su Policijos departamentu kalbame, kad būtina stambinti tam tikras struktūras ir kad statutiniai pareigūnai neprivalo dirbti Personalo, Finansų skyriuje, lempučių įsukimo skyriuje ar dar kur nors. Policininkai turi vykdyti policines funkcijas. Visiškai su jumis sutinku.

Dėl valstybės tarnautojų mes nuolat atliekame vertinimus ir turime tą medžiagą. Jeigu jums įdomu, aš jums galėsiu atsiųsti dėl valstybės tarnautojų vertinimo. Iš tikrųjų valstybės tarnyboje situacija tikrai gerėja. Jeigu neturime konkrečių faktų, kaip jūs sakėte, mes tiesiog negalime pradėti jokių tyrimų ir veiksmų, nes nuogirdomis mes nesivadovaujame ne tik iš žiniasklaidos, bet ir iš žmonių.

PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamasis ministre. Klausia kolegė O.Valiukevičiūtė, ruošiasi M.Žymantas.

O.VALIUKEVIČIŪTĖ (LDF). Taip pat turiu klausimą gerbiamajam vidaus reikalų ministrui. Žinoma, šis klausimas galbūt labiau tiktų, kaip jūs ką tik pasakėte, generaliniam komisarui. Prieš keletą dienų romų bendruomenės prašymu lankiausi tabore. Atvirai sakant, padėtis tragiška ir pavojinga, švelniai tariant, tragiška ir pavojinga. Per pusę valandos, kol mes tame tabore buvome, sužinojome ir konkrečius narkotikų pardavimo taškus bei pardavėjus, ir dozės sudėtį, ir kiek pabrango narkotikų dozė. Per tą pusvalandį savo akimis mačiau, kaip 30–40 jaunų žmonių, nusiplovę švirkštus vandens kolonėlėje, čia pat sunaudojo įsigiję tą dozę.

Mums teko pasikalbėti ir su trimis ten dirbančiais pareigūnais, kurie nuleidę galvas ir rankas pasakė, kad, jų nuomone, jų buvimas tabore yra visiškai nerezultatyvus ir beprasmis. Norėčiau paklausti, ar jums nekelia abejonių policijos kovos su narkotikų platinimu tabore neveiksmingumas ir galimų korupcinių apraiškų buvimas?

Dar vienas klausimas. Ar policija galvoja kaip nors spręsti tabore narkotikų pardavimo problemą ir kada pradės tai daryti?

G.J.FURMANAVIČIUS. Problema nėra nauja. Vėl klausimas apie policiją. Aš manau, kad taboras yra jau pasekmė, o ne priežastis, ir mes vis dėlto turime kovoti su priežastimis.

Dėl policijos darbo aš jau šiandien kalbėjau labai daug. Man atrodo, jums nusibodo klausyti to paties. Aš manau, kad norint įmanoma išspręsti bet kokią problemą. 1975 metais žmonės nuskrido į Mėnulį, o mes negalime sutvarkyti taboro.

PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamasis ministre. Klausia kolega M.Žymantas, ruošiasi E.Pupinis.

M.ŽYMANTAS (DPF). Kadangi nėra sveikatos apsaugos ministro, aš atsiimu savo klausimą.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Klausia E.Pupinis, ruošiasi D.Bekintienė.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis premjere, šiandien išgirdome, kad jeigu būsite pakviestas į EBSW veiklos tyrimo komisiją, jūs ateisite, bet vis dar girdėti jūsų neigiamas požiūris dėl vadinamosios šeimos verslo komisijos. Norėčiau paklausti, ar jūs dar siejate savo atsistatydinimą su tos komisijos atsiradimu ir nenoru eiti ten liudyti ir kalbėti?

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia aš neatsistatydinu. Aš nežinau, iš kur jūs paėmėte.

Antras dalykas. Dabar vyksta Vyriausybės valanda. Jūs kalbate apie mano šeimos, mano asmeninius reikalus. Man atrodo, apie juos tiek daug prikalbėta, kad labai gaila gaišti Vyriausybės valandos laiką.

PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Klausia D.Bekintienė, ruošiasi A.Balsienė.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Mano klausimas gerbiamajam premjerui ir gerbiamajam finansų ministrui. Aš prieš pusmetį irgi per Vyriausybės valandą jus informavau apie apgailėtiną situaciją prie Televizijos bokšto Sausio 13-osios įvykiams atminti. Vilniaus miesto savivaldybės prašyme Vyriausybei skirti bent dalį – 450 tūkst. litų teritorijai prie Televizijos bokšto sutvarkyti… Jūs, premjere, tada tarstelėjote, kad jei reikia tvarkyti, tai tvarkysime, bet lėšų iki šiol neskyrėte, nors savivaldybė į jus kreipėsi raštu du kartus. Savivaldybė dabar, paėmusi kreditą tos dalies, kurios neskyrė Vyriausybė, vykdo projekto įgyvendinimo darbus.

Gerbiamasis premjere, norėčiau jūsų paklausti, ar jūs persigalvojote? Ar jūs nemanote, kad tai daugiau ne savivaldybės, o visos Lietuvos, tai yra valstybės reikalas? Primenu, kad liko mažiau kaip du mėnesiai iki Sausio 13-osios 15-ųjų metinių paminėjimo. Prašom atsakyti, ar vis dėlto skirsite reikiamas lėšas šiems darbams atlikti, o jei ne, tai prašom atsakyti kodėl.

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia aš kišenėje pinigų neturiu. Tai yra biudžeto lėšos. Jeigu paprašo mūsų viduryje metų arba dar vėliau, aš, pavyzdžiui, neturiu galių paimti ir keletą šimtų tūkstančių arba milijonų paskirti iš kokių nors lėšų. Be jokių abejonių, reikia baigti sutvarkyti teritoriją. Aš manau, ji bus sutvarkyta ir viskas bus… Prašyčiau ministrą Z.Balčytį pratęsti mano atsakymą.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū. Pirmiausia dėl Sausio 13-osios tam tikro įprasminimo prie Televizijos bokšto. Aš manau, kad jūs per daug liūdna nata minėjote visas problemas, nes visiškai neseniai, prisimenu, jūsų bendrija atsiuntė padėkos raštus už tai, kad buvo pastatytas paminklas Sausio 13-osios atminimui prie Televizijos bokšto, kad prieš tai buvo sutvarkyta teritorija. Tas paminklas buvo statomas iš Lietuvos radijo ir televizijos centro lėšų. Steigėjas yra Susisiekimo ministerija. Mes ieškojome būdų, kaip tą dalyką padaryti. Kiekvienam darbui ateina savas laikas.

Iš tikrųjų, manau, kitų metų biudžete galbūt ir galima numatyti, bet prieš tai mums reikia turėti projektą, ką jūs planuojate ten daryti, kur tas projektas yra, kas kreipėsi. Vien tik per Vyriausybės valandą pasakyti, kad skirtume 450 tūkst. Lt, nepakanka. Yra tam tikra tvarka ir sistema. Manau, jūs turėtumėte inicijuoti šiuos dalykus. O dėl muziejaus įsteigimo, priežiūros ir teritorijos sutvarkymo (jūs žinote, ji buvo tvarkoma ir anksčiau), tie dalykai yra daromi dešimtmečius.

PIRMININKAS. Dėkojame premjerui, dėkojame ministrui.

Gerbiamieji kolegos, prieš suteikdamas galimybę užduoti paskutinį klausimą, aš noriu visų Seimo narių paprašyti dar šiek tiek likti po Vyriausybės valandos ir iš popietinės darbotvarkės apsvarstyti vieną klausimą. Yra pateikimo stadija ir yra gerbiamasis užsienio reikalų ministras. Reikia apsvarstyti įstatymo dėl stojimo į Europos Sąjungą ratifikavimo projektą Nr.XP-871. Ar jūs nieko prieš? Aš jūsų prašau truputėlį pasilikti čia, labai trumpas klausimas, mes po pietų greičiau baigsime darbą.

Gerbiamieji kolegos, paskutinis Seimo nario klausimas ir jį užduoda gerbiamoji A.Balsienė. Prašom.

A.BALSIENĖ (LDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis premjere, mes žinome, kad Lietuvoje skursta vaikai, ir šiandien mes atėmėme galimybę paremti konservatorijos moksleivius. Priėmėme protokolinį nutarimą, kad iki sausio 1 dienos Vyriausybė turi parengti gabių vaikų ir jaunimo ugdymo programą ir skirti 2 mln. Lt iki šių metų sausio 1 dienos. Ar realiai galima tai padaryti?

A.M.BRAZAUSKAS. Tai visiškai nerealu, nes skirti 2 mln. galima tik peržiūrėjus šių metų biudžetą. Jokių įgaliojimų Vyriausybė neturi ir jokių rezervų tikrai neturi. Jeigu kalbama apie kokį nors rimtą, kaip aš įsivaizduoju, fundamentalų reikalą, reikia biudžete numatyti lėšas, reikia numatyti programą ir finansuoti, nes problemų, susijusių su vaikais, su vaikų skurdu, su vaikų priežiūra, su didelių šeimų problema, yra labai daug. Aš visiškai suprantu šią problemą. Galima akcentuoti dar aštriau, kiek valstybė leidžia. Tai nėra koks nors mūsų kaprizas, mano nenoras ar panašiai. Tai paprasčiausiai yra galimybės. Šiais metais jokios procedūros… Bent Vyriausybė neturi įgaliojimų, kad lapkričio mėnesio pabaigoje surastų 2 mln. litų papildomai. Aš nežinau, iš kur galima paimti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamųjų kolegų Seimo narių norėčiau paprašyti likti salėje, o premjerui ir visiems kitiems ministrams padėkoti už išsamius atsakymus ir palinkėti jiems sėkmės. O užsienio reikalų ministrą norėtume pakviesti į tribūną.

Įstatymo „Dėl Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių) ir Bulgarijos Respublikos bei Rumunijos sutarties dėl Bulgarijos Respublikos bei Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą ratifikavimo“ projektas Nr.XP-871ES (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas Nr.XP-871. Jis yra numatytas popietiniame posėdyje, yra jo pateikimo stadija. Paprašysim gerbiamąjį užsienio reikalų ministrą pateikti šį klausimą.

A.VALIONIS (NSF). Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo Respublikos Prezidento Seimui pateiktu ratifikavimo įstatymo projektu siekiama atlikti Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytus reikalavimus, būtinus 2005 m. balandžio 25 d. Liuksemburge pasirašytai sutarčiai dėl Bulgarijos Respublikos bei Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą įsigalioti.

Stojimo sutarties 4 straipsnyje nustatyta, kad sutartis įsigalioja, kai ją pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas ratifikuoja visos susitariančios valstybės, t.y. visos dabartinės Europos Sąjungos narės. Todėl stojimo sutarties ratifikavimas Lietuvos Respublikos Seime yra būtina sąlyga šiai stojimo sutarčiai įsigalioti ir kartu įteisinti Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos narystę Europos Sąjungoje.

Šią sutartį siūloma ratifikuoti pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 2 dalį. Ten nustatyta, kad Seimas taip pat ratifikuoja tarptautines sutartis, kuriose yra numatytas jų ratifikavimas. Baigdamas dar pasakysiu, kad šią sutartį jau ratifikavo Slovakija, Slovėnija, Graikija, Vengrija, Estija ir per pirmą skaitymą pritarė Kipras. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamasis ministre. Nėra norinčių jūsų paklausti. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu šiam įstatymo projektui po pateikimo? Siūlomi komitetai: pagrindinis Užsienio reikalų komitetas ir papildomas Europos reikalų komitetas. Šį klausimą siūloma svarstyti gruodžio 8 dieną. Ar galite pritarti?

Taigi, mielieji kolegos, iš tikrųjų dėkoju už supratimą. Mes vieną popietinės darbotvarkės klausimą išnagrinėjome. Manau, popietinis posėdis baigsis anksčiau. Skelbiu rytinį posėdį baigtą. Pertrauka iki 15 valandos.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VNDF – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija.