Dvidešimt
šeštasis (105) posėdis
2005
m. lapkričio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V.GEDVILAS ir G.STEPONAVIČIUS
2005 m. lapkričio 15 d. (antradienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LF*). Lapkričio 15-oji, 11 valanda. Noriu paskelbti šios dienos rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Kol registruojamės, trumpai norėčiau jums pristatyti šios dienos rytinio ir vakarinio plenarinių posėdžių darbotvarkes. Kaip matote, jose yra keletas pakeitimų. Siūloma išbraukti darbotvarkės 5 klausimą, pasiūlė komitetas. Taip pat yra keli į rytinio posėdžio pabaigą ir į vakarinį posėdį įtraukti papildomi klausimai. Dėl darbotvarkės kolega A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. (Neveikia mikrofonas.) Ačiū, ponas pirmininke. Yra užregistruotas Seimo nutarimo projektas Nr.XP-913 „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės likvidavimo“. Tai labai svarbus sprendimas, nes svarstomas kitų metų biudžetas, o tai, be abejo, susiję su kitų metų biudžetu ir gana ženklia suma. Preliminariai du komitetai, t.y. Audito, Biudžeto ir finansų, ir Verslo ir užimtumo komisija yra pritarę šiam nutarimui. Todėl labai prašyčiau vietoje išbraukto jūsų minėto vieno įstatymo projekto įtraukti šį itin svarbų Seimo nutarimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, šis klausimas buvo aptartas Seniūnų sueigoje ketvirtadienį, lyg ir buvo iš principo pritarta, kad jis galėtų būti svarstomas. Ar yra suėję terminai ir kiti dalykai? Gerai. Mes galėsime balsuoti. Kaip formuluojate, kaip vadinasi šis nutarimas?
A.SKARDŽIUS. Tai 10 dieną registruotas Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės likvidavimo“ projektas Nr.XP-913.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, dėl to mes balsuosime. Dar matau P.Vilkas dėl darbotvarkės. Prašom.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu siūloma iš darbotvarkės išbraukti 2-5 klausimą, kuriame yra nurodoma, kad transporto priemonių savininkai ir valdytojai, vairuotojai Lietuvos Respublikos aukščiausios kategorijos keliais naudosis tik sumokėję naudotojų mokestį. Mano manymu, kontrolės nėra, įvesti baudas dar būtų per anksti. Siūlau iš darbotvarkės šį klausimą išbraukti.
PIRMININKAS. Atsiprašau, jūs turite minty Vyriausybės teikiamą Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektą…
P.VILKAS. Nr.XP-895.
PIRMININKAS. Supratau. Gerai. Štai toks siūlymas. Du siūlymai. Dabar klausiu, ar mes galime papildyti, į rezervą įtraukti Seimo nutarimo projektą Nr.XP-913 dėl VTAKT’o panaikinimo šiandien. Nėra bendro sutarimo. Turėsime balsuoti. Kolegos, prašom išsakyti savo nuomonę balsavimu. Mes turime apsispręsti, nes buvo toks siūlymas, kolegos. Ar įtraukiame į šios dienos darbotvarkę Seimo nutarimo projektą „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos likvidavimo“. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai, iš jų 46 – už, 6 – prieš, 16 susilaikė. Klausimas įtraukiamas į darbotvarkę. Kolegos, dar bus progų įsitikinti ir tvirtinti savo dalyvavimą balsavimu. Jeigu sutartume, vakarinio posėdžio metu būtų pateikimas. Iki to laiko, mes tikėkimės, Teisės departamentas, kaip priklauso, pateiks savo išvadą. Kol kas tai yra rezervinis klausimas vakarinio posėdžio metu. Ar priimtina? Gerai.
Dabar dėl Darbo partijos frakcijos siūlymo išbraukti 5-ąjį vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimą, kurį teikia Vyriausybė. Kolegos, turime balsuoti. Ar pritariame tokiam siūlymui dėl projekto Nr.XP-895 išbraukimo iš darbotvarkės? Balsuokime, ar pritariame tokiam Darbo partijos frakcijos siūlymui.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai, 45 – už, 8 – prieš, 22 susilaikė. Vakarinio posėdžio darbotvarkės 5 klausimas išbraukiamas iš šios dienos darbotvarkės.
Kolegos, dabar dėl visos darbotvarkės. Paminėsiu tik tiek, kad prieš pereinant prie pirmojo darbotvarkės klausimo žodį norėtų tarti Seimo Pirmininkas. Ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Nėra prieštaravimų, darbotvarkei pritarta bendru sutarimu.
Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką A.Paulauską. Gerbiamieji, metai, kaip dirba naujas išrinktas Seimas. Ta proga Seimo Pirmininkas taria žodį. Prašom, pone Pirmininke.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes pradedame antruosius šios Seimo kadencijos metus. Pradedame kiek kitokie, ryškiau nubrėžę liniją tarp valdančiosios daugumos ir Seimo mažumos, vieningesni, tiek daugumos, tiek mažumos pusėje. Vakar buvau maloniai nustebintas, kai į tradicinį susitikimą su opozicija atėjo jau ne opozicija, o visos mažumos atstovai ir kalbėjo vieningai, visi kaip vienas.
Reikia pripažinti, kad pirmi metai buvo nelengvi, nes daugeliui reikėjo mokytis, išsiaiškinti, suprasti Seimo nario darbo, elgesio subtilybes. Džiugu, kad kartu mokydamiesi, kartu klysdami, kartu darėme ir rimtus darbus. Nesu aš labai didelis skaičių mėgėjas, bet, manau, bus įdomu išgirsti, kad per šiuos metus priėmėme 385 teisės aktus, 190 įstatymų, 195 nutarimus ir 14 kitų aktų, 27 iš jų susiję su Europos teisės aktų ir mūsų nacionalinės teisės derinimu. Kad neatrodytų vien tik sausi skaičiai, paminėsiu, jog tarp šių įstatymų yra ir itin svarbių, tai mokesčių įstatymai, visas paketas mokesčių įstatymų, kurie yra labai svarbūs ir pradės galioti nuo kitų metų, Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas ir kiti. Tačiau šie Seimo metai pelnytai gali būti pavadinti komisijų kūrimo metais. Labai tikiuosi, kad taip nebus pakrikštyta visa mūsų kadencija.
Seimo kanceliarijos Informacijos analizės skyriaus aš paprašiau pateikti informaciją apie laikinųjų komisijų sudarymo tvarką Europos valstybių parlamentuose ir, patikėkite, nerado nė vienos šalies, kurioje komisijos būtų sudaromos be balsavimo už atitinkamą nutarimą. Tai akivaizdu, nes priešingu atveju būtų pažeistas Seimo nario laisvo mandato principas. Todėl dar kartą noriu paprašyti nepiktnaudžiauti šia teise, suraskite kitas formas, naudokite kitus mechanizmus norėdami išsiaiškinti tiesą. Tačiau komisijose iš tiesų reikia siekti išsiaiškinti tiesą, o ne kelti skandalą. Šalia kitų darbų noriu prisiminti parlamentinę kontrolę. Ši Seimo funkcija, kaip ir kitos funkcijos, yra konstitucinė vertybė, todėl skirkime šiai funkcijai daugiau dėmesio, prižiūrėkime, kaip veikia mūsų priimti įstatymai.
Baigdamas noriu palinkėti vieningumo svarstant svarbiausius valstybei klausimus, sutariant dėl strateginių valstybės tikslų. Patikėkite, tokios vienybės nori ir mūsų rinkėjai. Sėkmės jums. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū ne tik už pasisakymą, bet ir priminimą, kad šiandien išties yra gera proga prisiminti per metus nuveiktus darbus.
Kolegos, po šio žodžio norėčiau atlikti dar vieną formalią prievolę, paskelbti, kad laikotarpiui nuo lapkričio 12 d. iki š. m. gruodžio 12 d. yra sudaroma nauja balsų skaičiavimo grupė. Tai kolegos J.Dautartas, J.Jaruševičius, V.Galvonas, V.Orechovas bei A.Paleckis. Jie artimiausią mėnesį bus balsų skaičiavimo grupės nariai, jeigu prireiks pasinaudoti slaptu balsavimu ar, tarkime, sugestų mūsų elektroninė technika.
Dabar, kolegos, dar vienas trumpas pareiškimas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui A.Paulauskui (tačiau tokį skelbimą turiu paskelbti ir plenariniame posėdyje). „Vadovaudamiesi Seimo statuto 39 straipsnio 3 dalies nuostatomis pranešame, kad 2005 m. rugsėjo 20 d. Liberalų demokratų frakcijos posėdyje dar vienu frakcijos seniūno pavaduotoju išrinktas Seimo narys R.Ačas.“ Pasirašo Liberalų demokratų frakcijos seniūnas V.Mazuronis. Tai formalus dalykas.
Dabar pereiname prie darbotvarkės 1 klausimo – Aviacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr.XP-739. Priėmimo stadija. Su integracija susijęs projektas. Kviečiu į tribūną pagrindinio Ekonomikos komiteto pranešėją E.Pupinį. Trumpai referuokite, kokie yra pasikeitimai.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Po svarstymo jokių pasiūlymų dėl šio įstatymo nebuvo. Siūlau pradėti priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Tribūnoje jums nėra prasmės likti. Taigi pastraipsniui, iš viso devyni straipsniai. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 3 straipsnis. Ar galime priimti 3 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 4 straipsnis. Ar galime priimti 4 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 5 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 6 straipsnis. Ar galime priimti 6 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 7 straipsnis. Ar galime priimti 7 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 8 straipsnis. Ar galime priimti 8 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 9 straipsnis, paskutinysis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas ir 9 straipsnis. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto – Č.Juršėnas, nuomonė už. Prašau.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Aš šiandien jau Seniūnų sueigoje kalbėjau, bet dabar noriu pasakyti girdint kuo daugiau Seimo narių. Mes dabar turėsime priimti ir manau, kad vieningai balsuosime už dar vieną eurointegracinį įstatymą. Planas yra gana didelis, ir į viską atsižvelgus pasirodo, kad truputį atsiliekame nuo grafiko. Tad aš labai prašau pirmiausia komitetus sparčiau svarstyti šituos klausimus. Aptariamas įstatymo projektas tikrai yra reikalingas. Kaip matote, pataisų nebuvo, todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. J.Veselka nori pasinaudoti proga išdėstyti motyvus prieš.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, jei už įstatymą agituojama argumentais, kad tas pagerės, anas pagerės, aš už tą įstatymą balsuočiau. Bet kai girdžiu vieną argumentą – todėl, kad eurointegracinis… Kai kitą priiminėsime, aš parodysiu, ką tie eurointegraciniai reiškia. Todėl susilaikysiu, nes rimtų argumentų pats išdėstyčiau daugiau negu Č.Juršėnas. Bet kai taip agituojama, specialiai nebalsuosiu.
PIRMININKAS. Supratome. L.Sabutis, nuomonė už.
L.SABUTIS (TSF). Man atrodo, didelio ginčo iš tikrųjų nebus, bet kas yra naudinga. Žinant, kokie įvykiai vyksta oro uostuose ir orlaiviuose, įstatymas papildytas konkrečia norma dėl darbuotojų, priimamų į darbą gavus išankstinę valstybės saugumo darbuotojų išvadą. Tai yra išties atsakinga norma. Toliau, šioje pataisoje nurodoma, kokie darbuotojai negali būti priimami, tai kaip tik atsako į tą klausimą, kurį kolega J.Veselka minėjo, kad čia nieko gero nėra. O kad tai yra eurointegracinis įstatymas, ką padarysi. Tarpusavyje, ypač dėl oro transporto reikalų, turi būti derinamos teisės normos ir atsakomybė. Todėl aš pritariu šioms pataisoms ir šiam įstatymui ir kviečiu balsuoti už jį.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, kolegos!
E.KLUMBYS (LDF). Prieš.
PIRMININKAS. Dar norėtų kalbėti E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Taip.
PIRMININKAS. Žinoma, žodis jums, prašau. Nuomonė prieš.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos! Tas straipsnis, apie kurį kalbėjo kolega L.Sabutis, kad priimant į darbą reikalingas išankstinis Valstybės saugumo departamento leidimas, sudaro nepaprastai pavojingą precedentą. Manau, kad nuo šiol vadovaujantis tom nuostatom, kad visur aplink mus teroristai, netrukus priimant į bet kurį valstybinį darbą bus reikalinga Valstybės saugumo departamento išvada. Vienu žodžiu, mes kuo toliau, tuo labiau tampame ne tik policine, bet ir tokia valstybe, kurioje pagrindines funkcijas, netgi, aš pasakyčiau, diktatą pradeda daryti Valstybės saugumo departamentas. Tai, ką jie iš esmės pradėjo nuo Prezidento Rolando Pakso, nuo tų visų negražių dalykų, kuriuos iš šios tribūnos paleido tuometinis vadovas M.Laurinkus, dabar mes šias nuostatas perkeliame jau į oro uostus, netrukus tai bus perkelta turbūt ir į Seimo kabinetus, kad priimant mūsų pačių patarėjus reikės Valstybės saugumo departamento leidimo, nes tarp jų galbūt bus teroristų. Taigi šis įstatymas tuo aspektu yra labai pavojingas, ir aš dėl to negaliu už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Norėję kalbėti pasisakė. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, kurio registracijos Nr.XP-739, priėmimo.
Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: už – 80, prieš – 1, susilaikė 12. Įstatymas (registracijos Nr.XP-739) priimtas.
Rytinio posėdžio darbotvarkės 2 klausimas – Energetikos įstatymo 1, 5, 20 straipsnių papildymo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.XP-717. Priėmimo stadija. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Paskirtą pranešėją A.Endziną kviečiu į tribūną referuoti priėmimo stadijoje apie šį projektą.
A.ENDZINAS (LF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų noriu pasakyti, kad po svarstymo kokių nors pastabų, papildymų nėra gauta. Komitetas yra pritaręs šiam įstatymo projektui, Seimas po svarstymo taip pat. Todėl siūlyčiau balsuojant pritarti įstatymo projektui. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Nėra jums prasmės likti tribūnoje, nebalsuosime dėl pasiūlymų ar Teisės departamento pastabų.
Taigi pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime… Kolega J.Veselka dėl viso? Ar 2 straipsnis gali būti priimtas bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, priimtas. 3 straipsnis. Ar galime 3 straipsnis priimti? Nėra prieštaravimų, 3 priimtas. 4 straipsnis, siūlantis įstatymą papildyti priedu. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra, priimta. 5 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra, priimta. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto. Nuomonė prieš – J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Štai, gerbiamieji, tipinis eurointegracinis įstatymas, kuris sukuriamas tam, kad būtų sukurta viena biurokratinė sistema. Esmė yra tokia: ši struktūra tikrins, ar šildymo katilai ir šildymo sistemos atitinka efektyvumo atitikties principus. Svarbiausia, kad po šio patikrinimo tau tik pasako, kad tavo kaminas rūksta. Tu išeini ir sakai: aš pats matau, kad rūksta. Ir tas, kuris ateis pasakyti, kad tavo kaminas rūksta, uždirbs dėl visos šios sistemos sukūrimo… Rinka yra maždaug 2 mln. litų. Gerbiamasis A.Endzinas teisingai pasiūlė: jeigu valstybė kuria tokią sistemą nieko dėl nieko neįpareigodama, kad tik pasakytų, kad rūksta, tegul pati ir kompensuoja fiziniams asmenims už tai, kad kažkokia komisija trukdys. Principas yra tipinis biurokratinis, kai nei sankcijos taikomos, nei reikalavimai, o tik pasakoma: klausyk, tavo kaminas rūksta. Aš pasakau: taip, žinau, kad rūksta, ačiū. Man valstybė į kišenę 20 litų. Yra malonu, ar ne?
PIRMININKAS. Ačiū. A.Endzinas. Nuomonė už. Prašom, kolega.
A.ENDZINAS. Manyčiau, valstybei yra pigiau pasirūpinti ir patikrinti šildymo sistemų veikimo efektyvumą, negu energetinės krizės išvakarėse deginti nesuskaičiuojamus kiekius neatsinaujinančio kuro. Be to, turint galvoje, kad kiekvienais metais vien tik padegėliams dėl prasto šildymo sistemų veikimo išmokamos ne ką mažesnės sumos, turbūt neverta ir diskutuoti. Geriau tuos pinigus skirti prevencijai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, išsakius nuomones dėl motyvų, prašau pasiruošti balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-717 priėmimo.
Užsiregistravo jau 101 Seimo narys. Balsavimo rezultatai: 95 – už, 2 – prieš, 4 susilaikė, įstatymas Nr.XP-717 priimtas.
Rytinio posėdžio darbotvarkės 3 kompleksinis klausimas – Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-842. Priėmimo stadija. Buvo padaryta priėmimo pertrauka. Kviečiu į tribūną pagrindinio – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J.Sabatauską trumpai referuoti dėl priimamo įstatymo projekto. Prašom, kolega.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto po svarstymo naujų pasiūlymų neturime, išskyrus Teisės departamento pastabą, kuriai buvo nepritarta ir anksčiau. Galime priimti įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar yra gauta paskutinioji departamento pastaba. Jeigu teisingai suprantu, nėra pasiūlymų, dėl kurių turėtume balsuoti. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Pereiname prie priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimta.
2 straipsnis. Ar 2 straipsnį galime priimti? Ar kolegos dėl viso užsiregistravo? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų, priimta.
3 straipsnis. Galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta.
4 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta.
5 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta.
6 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta.
7 straipsnis. Ar galime priimti ? Nėra prieštaravimų. Priimta.
8 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta.
9 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta.
10 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta.
11 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta.
12 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta.
13 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta.
14 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta.
15 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta.
16 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta.
17 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta.
18 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta.
19 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta.
20 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta.
21 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta.
22 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta.
23 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta.
24 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta.
25 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta.
26 straipsnis, paskutinysis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas ir 26 straipsnis.
Dėl viso įstatymo projekto nori kalbėti keli Seimo nariai. Pirmoji yra V.Boreikienė. Nuomonė už. Prašom.
V.BOREIKIENĖ (MSG). Ačiū posėdžio pirmininkui. Mielieji kolegos, iš esmės pritardama teikiamoms įstatymo pataisoms, kurioms pritarus bus uždraustas rinkėjų papirkimas, numatytos griežtesnės administracinio poveikio priemonės kaltų asmenų atžvilgiu, įgyvendintas lygiateisiškumo principas, atsižvelgiant į nevienodas finansines kandidatų galimybes, atkreipiu dėmesį į tai, kad, jeigu kontrolės mechanizmas veiks taip, kaip veikė iki šiol, o praktiškai neveikė, į savivaldybių tarybas ir į Lietuvos Respublikos Seimą pateks kandidatai, kurių veikla remiasi ne valstybiniais, o siaurais asmeniniais interesais. Manau, prie įstatymo pataisų mes dar sugrįšime, nes tarp Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų nėra numatyta kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl kaltų asmenų.
PIRMININKAS. Dėkui. E.Masiulis – kitą nuomonė.
E.MASIULIS (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes dažnai turime labai gerų norų ir troškimų, bet tada, kai pradedame tuos norus ir troškimus realizuoti, sukuriame tik daugiau papildomų problemų. Kai skaitau įstatymo projektą, kuriame yra parašyta ir išvardyta, ką bus galima dalinti rinkėjams, o ko ne, tai akivaizdžiai matyti, kad ne visos agitacinės priemonės yra įtrauktos į šį projektą. Bus tokių situacijų, kai bus ginčytinos situacijos ir nebus aišku, ar kandidatas pažeidė įstatymo projektą, ar nepažeidė. Mano supratimu, Seimas eina labai smulkmeniško reglamentavimo keliu. Mes, gerbiamieji kolegos, gainiojame utėles, bet nematome, kaip pro šalį bėga drambliai. Mes visiškai nesirūpiname partijų pajamomis, nenorime skaidrinti partijų pajamų, leisti žmonėms per gyventojų pajamų mokestį paremti partijas. Mes visiškai nekontroliuojame, kaip politinės jėgos naudoja lėšas žiniasklaidoje, televizijoje, spaudoje, radijuje, o tiesiog demonstruojame elementarią nepagarbą rinkėjams, nes galvojame, kad kokiu nors batų raišteliu galima papirkti rinkėją. Tai tikrai mes neišspręsime jokių problemų, priimdami šį įstatymą. Priešingai, sukuriame dar daugiau neaiškumų. Gerbiamajam Zenonui Vaigauskui, matyt, teks atlaikyti labai didelį krūvį rinkimų kampanijos metu, kai pasipils įvairiausi skundai ir nebus aišku, ar vienas arba kitas kandidatas pažeidė įstatymą, ar ne. Taigi, kolegos, siūlau ne skęsti smulkmenose, o pažiūrėti į šiuos klausimus iš esmės, jeigu ateityje norime turėti civilizuotas ir garbingas rinkimų kampanijas.
PIRMININKAS. Dėkui. H.Žukauskas – kita nuomonė.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Manau, šios įstatymo pataisos negimė šiaip sau. Būtent praėję rinkimai, visi praėję rinkimai – tiek savivaldybių, tiek Seimo, iš esmės privedė prie tokių įstatymo pataisų. Manau, projekto 5 straipsnio draudimas papirkti rinkėjus labai aiškiai nurodo ir reglamentuoja. Buvo priimtas principinis darbo grupės sprendimas – nevardyti atskirai to, kas yra draudžiama, bet parašyti tik vieną frazę – kas yra nelaikoma rinkėjų papirkimu. Tai yra būtent spausdinta medžiaga. Be spausdintos medžiagos, be programos, be savęs pristatymo bendrauti su rinkėjais neįmanoma. Šiaip rinkimuose agituojant, be abejo, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas programai, pokalbiui, savo minčių išdėstymui, savo tiesų išdėstymui, tai yra pagrindas. Man regis, kad šito įstatymo pataisos praktiškai parodys, kaip jis galios. Aš manau, kad tai bus geros pataisos, ir siūlyčiau kiek galima greičiau pereiti prie savivaldos, prie Prezidento ir prie visų rinkimų įstatymų, kad panašios pataisos būtų priimtos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. V.Simulikas, nuomonė prieš.
V.SIMULIKAS (NSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Antrindamas E.Masiuliui noriu pasakyti, kad draudimais ne visą laiką galima pasiekti norimo rezultato. Iš principo reikėtų apsispręsti, ar mes draudžiame viską, ar leidžiame viską. Ribą tarp galimybės pripažinti tai kaip agitaciją arba galimybės pateikti tai kaip informaciją bus labai sudėtinga nustatyti. Manau, kad bus labai daug nesusipratimų ir teisminių procesų. Puikiai suprantate, kad šiandien nei žmonės turi tiek pinigų teismams, nei partijos. Iš principo esu už tai, kad turėtų būti arba apsispręsta visiškai uždrausti reklamą, arba leisti viską. Ačiū.
PIRMININKAS. L.Sabutis, nuomonė už.
L.SABUTIS (TSF). Be jokios abejonės, atrodo, kad kiekvieną kartą Rinkimų įstatymas yra vos ne tobulas. Bet šios pataisos parodė, kad tobulumui nėra ribų, ir ypač geros pataisos yra ta prasme, kad ne tik vieniems leidžiama, kitiems neleidžiama, bet ir vienodai taikoma atsakomybė ir tiems, kurie trukdo, ir tiems, kurie laisvai dalyvauja rinkimuose.
Aš tik norėčiau pabrėžti porą 51 straipsnių tezių, jog draudžiama tiesiogiai arba netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, kas pastaruoju metu buvo bandoma plėtoti ir įteisinti mūsų gyvenime. Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais, papirkinėjimais arba kitokiu būdu trukdantys rinkėjams įgyvendinti savo teisę arba būti išrinktiems į Seimą, ir kiti veiksmai taip pat užtraukia tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę. Po šio įstatymo bus priimamos administracinių teisės kodeksų pataisos, jos tarpusavyje yra susijusios. Aš kviečiu vieningai palaikyti šias pataisas ir pritarti joms priimant šį įstatymą.
PIRMININKAS. Labai ačiū, kolega Sabuti. Toliau J.Čekuolis, paskutinis pasisakymas už.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, tenka pritarti daug kam, kas jau buvo pasakyta, bet atkreipčiau dėmesį į du aspektus. Šiomis įstatymo pataisomis mes stipriname idėjų kovą, o ne dovanas ar koncertus rinkimų agitacijos laikotarpiu. Ir įstatymai apima ir apibrėžia tik laikotarpį, t.y. mėnesį iki rinkimų. Tie, kas nerimauja dėl dovanų rinkėjams, dėl koncertų, niekas nedraudžia to daryti dar neprasidėjus rinkimams. Dovanokite šiandien, darykite koncertą rytoj ir tai nebus draudžiama. Prašau. Kalbama tik apie mėnesį iki rinkimų, kai iš tiesų turi konkuruoti kandidatų idėjos, o ne kažkokios papildomos priemonės.
Antras aspektas, priėmus šį įstatymą, mes iš tiesų, ką jau sakė kolega H.Žukauskas, turėtume skubiai analogiškai taisyti kitus rinkimų įstatymus. Savivaldybių, Europos Parlamento ar Prezidento rinkimų. Būtų keista, jeigu per Seimo rinkimus galiotų vienos nuostatos ir taisyklės dėl rinkimų organizavimo, per kitus rinkimus kitos. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Už kalbėjo 4. Kolegos, prašau pasiruošti, baigus kalbas prieš balsavimą, ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-842 – Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto priėmimo.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Už – 91, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
Svarstome su šiuo ką tik priimtu įstatymu susijusį Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-843. Kviečiu į tribūną J.Sabatauską, pagrindinio komiteto pranešėją.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo gautos kolegės N.Steiblienės pataisos Administracinių teisės pažeidimų kodeksui, kurioms komitetas pritarė. Kitų pastabų ir pasiūlymų nėra. Galima priiminėti įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau jus trumpam likti tribūnoje. Eilės tvarka, svarstydami atskirus straipsnius, apsispręsime dėl kolegės N.Steiblienės pateiktų pasiūlymų. 1 straipsnis. Kaip tik 2072 straipsnis, pagrindinio įstatymo siūlomas pakeitimas, ir prašyčiau kolegę N.Steiblienę trumpai pristatyti savo teikiamą siūlymą.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog palieku taip, kaip buvo iki pataisų, kurios buvo padarytos prieš porą savaičių. 2072 straipsnyje „Rinkimų, referendumo agitacijos tvarkos pažeidimas“ likus 30 val. iki bet kokių rinkimų užtraukia baudą nuo 500 iki 1 tūkst. litų rinkimų komisijų, referendumo komisijų nariams, arba kitiems pareigūnams, taip pat rinkimų, referendumo stebėtojams, šitas sakinys „taip pat rinkimų, referendumo stebėtojams“, aš noriu, kad liktų, ir siūlau savo pasiūlyme nuo 1 iki 4 tūkst. litų. Rinkimų, referendumo stebėtojai yra asmenys, kurie gauna tam tikrus įgaliojimus stebėti rinkimų eigą, taip pat gauna pažymėjimus ir jeigu pažeidžia agitacinę tvarką, aš manau, kad jie turėtų būti baudžiami griežčiau, negu visi kiti piliečiai. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Komitetas pritaria šitiems siūlymams, bet kad jis būtų svarstomas, reikia bent 29 Seimo narių pritarimo. Kolegos, ar dėl visų pasiūlymų galime apsispręsti, taupydami laiką? Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad šis siūlymas būtų svarstomas? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Ar dar norite argumentuoti, kolega komiteto pirmininke?
J.SABATAUSKAS. Taip, iš tikrųjų stebėtojams taikoma didesnė atsakomybė, nes jie turi daugiau teisių, negu bet kuris kitas rinkimų dalyvis, nedirbantis rinkimų komisijoje. Jiems panaši atsakomybė, kaip ir rinkimų komisijų nariams, nes jų sprendimai, jų pataisos, padarytos protokole, pastabos, padarytos protokole, toliau turi tam tikrų teisinių pasekmių. Todėl teisinių pasekmių turi turėti ir tų asmenų veiksmai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, nematau norinčių prieštarauti, ar galime bendru sutarimu pritarti N.Steiblienės siūlymui? Nėra siūlančių kitaip, pritarta bendru sutarimu. Ta pati logika, jeigu aš teisingai suprantu, gerbiamoji Nijole, galioja ir dėl kitų dviejų jūsų siūlymų. Ar galime konstatuoti, kad dėl atitinkamų 2073 bei 2077 straipsnių siūlymų, pritarus pirmajam pasiūlymui, taip pat yra daromi pakeitimai ir šituose straipsniuose? Nėra manančių kitaip. Kolegos, dėl to apsispręsta bendru sutarimu. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Visi siūlymai, dėl kurių turėjome apsispręsti, yra aptarti. 1 straipsnis su N.Steiblienės siūlymu. Ar galime jį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Atsiranda naujas 2 straipsnis, nes jis, atitinkamai pildant šį straipsnį, yra susijęs, tai yra 2073 straipsnis. Ar galime šiam straipsniui su pakeitimu, kaip teikia N.Steiblienė, pritarti? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
2 straipsnis, originalaus varianto 2075 straipsnis. Ar galime pritarti? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
3 straipsnis su N.Steiblienės pasiūlymu. Ar galime pritarti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
4 straipsnis. Ar galime priimti 4 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
5 straipsnis. Ar galime priimti 5 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
6 straipsnis. Ar galime priimti 6 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
7 straipsnis. Ar galime priimti 7 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
8 straipsnis. Ar galima priimti 8 straipsnį? Nėra prieštaravimų, priimtas. Ir tai buvo paskutinis straipsnis.
Priėmimas pastraipsniui baigtas. J.Veselka. Nuomonė – už. Kalbos dėl balsavimo motyvų prieš priėmimą. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, tokios didelės baudos, viena vertus, yra logiškos, nes toms partijoms, kurios disponuoja milijonais, 4 ar 10 tūkst. sumokėti yra detalė. Bet tokios baudos mažoms partijoms, kurios neturi profesionalų, kur galėtų įstatymus… tai galimybė žlugdyti. Bet ką gi, istorijoje reikia sugebėti išlikti, todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, prieš priėmimą siūlau registruotis. Pažiūrėsime, ar mūsų pakankamai yra salėje. Kolegos, registracija.
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Taigi prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, projekto Nr.XP-843, priėmimo.
Užsiregistravo 80 Seimo narių: 69 – už, 4 – prieš, 5 susilaikė. Įstatymas, projekto Nr.XP-843, priimtas.
Rytinio posėdžio darbotvarkės 4 klausimas – su integracija susijęs Tabako kontrolės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-759. Ekonomikos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Kviečiu paskirtą pranešėją V.Karbauskį trumpai referuoti mums priėmimo stadijoje dėl šio projekto.
V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamieji kolegos, komiteto nuomonė buvo pateikta, teikėjo pataisos taip pat, buvo balsavimas ir pataisa priimta. Dabar tik, kiek aš atsimenu, buvo likęs procedūrinis dalykas – priimti straipsnį.
PIRMININKAS. Gerai. Įstatymą, ne straipsnį. Kolegos, pastabų ir pasiūlymų nėra gauta.
Taigi pastraipsniui. 1 straipsnis, ar galime priimti? Ar kolegė B.Vėsaitė dėl viso? Gerai. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Ar 2 galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
3 straipsnis. Ar galime priimti 3 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
4 straipsnis. Ar galime priimti 4 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
5 straipsnis. Ar galime priimti 5 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
6 straipsnis. Dėl šio straipsnio aš siūlau balsuojant išsakyti savo nuomonę.
Kolegos, labai atsiprašau, išties neturime balsuoti, nes man referuoja, kad priėmimas pastraipsniui iš esmės buvo baigtas. Ar galime tikrai konstatuoti, kad priėmimas pastraipsniui yra baigtas ir lieka balsuoti dėl viso įstatymo projekto? Taigi nuomonė už. B.Vėsaitė dėl viso projekto. Prašom.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pritariu visoms nuostatoms, ypač sugriežtinančioms tabako reklamos padėtį. Tik man keista, kodėl mes taip urmu pasiduodame europiniams reikalavimams ir visiškai nekreipiame dėmesio į tai, ką sako mūsų visuomenė. Štai neseniai balsavome dėl mano pataisos dėl rūkymo uždraudimo klubuose, baruose ir visur kitur. Ir ši posėdžių salė pasisakė prieš, nors 75% visuomenės yra už tai, kad tokius draudimus reikia įvesti ir kuo greičiau. Tą patį liudija ir studentų organizacijos.
Taigi, gerbiamieji kolegos ir gerbiamoji Seimo vadovybe, siūlau įtraukti naujai perregistruotą nuostatą į posėdžių darbotvarkę ir ją svarstyti. O dabar už šį įstatymą aš pasisakau už ir kviečiu visus balsuoti.
PIRMININKAS. Labai ačiū, būtinai perduosime kolegai Č.Juršėnui jūsų prašymą. O motyvai prieš – J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Labai trumpai. Ten iš tikrųjų yra daug gerų nuostatų įteisinta, bet man dėl vienos liko abejonė, kodėl keičia. Nuostata, pagal kurią jeigu pardavėjas įtaria, kad jaunuoliui nėra tiek metų, ir negali parduoti cigarečių, buvo būtina nuostata – turi pareikalauti, ir jokio triukšmo nebuvo. Viskas vyko normaliai, bet kažkam šovė į galvą, kad „turi pareikalauti“ reikia pakeisti į „turi teisę pareikalauti“. Sako, čia tas pats. Gerbiamieji teisininkai, jūs puikiai žinote, kad turėti teisę ir privalėti – vis dėlto skiriasi šie dalykai.
Aš abejoju, ar ne dėl tam tikrų dalykų palengvinimas, kad jeigu kartais ir parduosiu turėdamas teisę, bet ja nepasinaudojau, na, ką gi padarysi, man gal atrodė kitaip, gal taip toliau, ir prasidės ištisi aiškinimai ir t.t. Todėl man neaišku, kodėl ši pataisa buvo pakeista: privalėjimas tik į teisės turėjimą. Todėl susilaikysiu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, buvo pritarta D.Mikutienės pataisai, kuri ir grąžino tai. Aš tik jus orientuoju, kaip dėl viso pikto jūs turėtumėte balsuoti.
J.VESELKA. Tada aš atsiimu.
PIRMININKAS. E.Klumbys, nuomonė – už.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad iš tikrųjų šios pataisos yra žingsnis į priekį sutramdant didžiuosius alkoholio ir tabako ryklius. Manau, kad šie įstatymo pakeitimai dar nėra pakankami, kad mes būtume apginti nuo biznio mūsų sveikatos sąskaita. Tačiau, padarę šį žingsnelį, reikia tikėtis, padarysime ir kitą, juolab kad kolegės Birutės kalba man teikia vilčių, nes aš matau, kad ji iš tikrųjų gyja nuo euroeuforijos.
PIRMININKAS. Dėkui. V.Rinkevičius. Nuomonė – už.
V.RINKEVIČIUS (VNDF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų labai pritariu įstatymo nuostatoms, nes dažnokai tenka matyti nelabai gražų vaizdą, kai paaugliai gal 16, gal 15 metų rūko, ir mažesni rūko. Aišku, cigaretės vis tiek iš prekybos, iš kitur jų, matyt, neįsigyja, na, nebent kontrabandiniais keliais įsigyja. Be abejo, pritariu šioms nuostatoms.
Nespėjau pateikti siūlymo. Siūlyčiau iš viso uždrausti pardavinėti cigaretes apskritai visiems vyrams, nes vyrų vidutinis amžius 10 ar 12 metų trumpesnis už moterų Lietuvoje. O viena iš priežasčių, be abejo, yra rūkymas. Jeigu vyras norės parūkyti, galės prašyti žmonos. Jeigu ji leis, nupirks cigarečių, galės rūkyti, nenupirks, vadinasi, jis saugos savo sveikatą.
Bet pritariu šioms įstatymo nuostatoms ir balsuosiu už.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai sveikinu mūsų žingsnį, griežtinantį Tabako kontrolės įstatymą. Ir noriu pasakyti, kad šeštadienį teko dalyvauti Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos metiniame renginyje. Lietuvos jaunimo organizacijos priėmė kreipimąsi į Seimą prašydamos vis dėlto grįžti prie problemos, apie kurią kalbėjo B.Vėsaitė, t.y. draudimo rūkyti viešose vietose.
Turbūt daugelis pastebi, kad mūsų koncertų salės, kavinės ne visada pritaikytos rūkantiesiems ir nerūkantiesiems, ir jeigu susirenka daugiau rūkančios kompanijos, paprasčiausiai tie žmonės, kurie nerūko arba nelabai gerai reaguoja į dūmus, turi tam tikrų problemų. Todėl aš kviečiu, kad priimdami šį įstatymą mes vis tiek grįžtume ir svarstytume dėl draudimo rūkyti viešose vietose Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui, kolega. Norinčių kalbėti dėl motyvų daugiau nėra. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, projekto Nr.XP-759, priėmimo.
Užsiregistravo 91 Seimo narys. Už – 85, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (registracijos Nr.XP-759) priimtas.
Kolegos, svarstome darbotvarkės 5 klausimą, kuriam reikia 3/5 Seimo narių daugumos. Kolegos, prašau nepalikti salės. Taip pat skambinu skambučiu, kad daugiau surinkčiau. Svarstome įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Suomijos Respublikos sutarties dėl socialinės apsaugos denonsavimo“ projektą Nr.XP-723. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną, supratau, kad patį komiteto pirmininką A.Sysą. Trumpai pristatykite projektą.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas po svarstymo jokių pasiūlymų negavo dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Suomijos Respublikos sutarties dėl socialinės apsaugos denonsavimo“ projekto. Užsienio reikalų komitetas, kuris buvo papildomas, pastabų neturi. Seimo kanceliarija irgi jokių pastabų neturi. Todėl komitetas vienbalsiai balsavo už šios sutarties denonsavimą. Ten yra kalbama apie pensijas, kurias valstybės mokės piliečiams, gyvenantiems arba Suomijoje, arba Lietuvoje.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Vienas straipsnis. Taigi dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų.
Kolegos, prašau registruotis. Gerbiamasis Jonai Lionginai, jeigu galėtumėte paprašyti jus apspitusius kaimynus, kad jie registruotųsi, būtų labai gražu. Dėkui už talką. Primenu, kad dėl šio įstatymo reikia 85 Seimo narių balsų.
Pabandykime dar kartą, galbūt ne visi suprato. Ką tik salėje buvo per 90 Seimo narių. Dar kartą registruokimės. Prieš balsuojant dėl šio įstatymo priėmimo siūlau padaryti pertrauką, iki kol salėje bus reikiamas skaičius Seimo narių. (Balsai salėje) Aš nenorėčiau, kad balsavimas nepavyktų ir po to mes turėtume jį kartoti. (Balsai salėje) Ar yra kam dar nesuveikė? (Balsai salėje) Gerai, sveikinu dėl jūsų dėmesingumo. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo (registracijos Nr.XP-723) priėmimo. (Balsai salėje)
Išties mūsų buvo daugiau nei atrodė. Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Visi 94 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 6 klausimą – projektą Nr.XP-812. Vėlgi A.Sysas tribūnoje trumpai pristato projektą, priėmimo stadija.
A.SYSAS (LSDPF). Po svarstymų posėdžių salėje komitetas daugiau pastabų negavo dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kanados sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo“ projekto. Iš Užsienio reikalų komiteto pastabų neturime Seimo kanceliarijos Teisės departamentas irgi jokių pastabų neturi. Todėl bendru sutarimu už kviečiu pritarti šiam įstatymui. Čia irgi kalbama apie pensijų klausimą piliečiams, gyvenantiems mūsų šalyse.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Vienas straipsnis. Dėl viso įstatymo projekto, kolegos, niekas kalbėti nenorėjo dėl motyvų. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo (registracijos Nr.XP-812) priėmimo.
Užsiregistravo 91 Seimo narys. Balsavimo rezultatai: už – 89, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Dabar dar siūlyčiau apsvarstyti, nes ne visą valandą darbuojamės, rezervinį 1 klausimą – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-294. Svarstymo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Jo panešėją I.Degutienę kviečiu į tribūną.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas buvo svarstytas Socialinių reikalų ir darbo komitete. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos Teisės departamento bei Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę bei argumentus projektą siūlome atmesti. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. Siūlyčiau ir visiems Seimo nariams apsispręsti, nes būtent darbo apmokėjimas arba stažo įskaičiavimas šioje Lietuvos nepriklausomoje valstybėje yra nuo 1990 m. kovo 11 dienos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi yra pagrindinio komiteto siūlymas atmesti, dėl to turime apsispręsti iš karto. Prieš balsuojant viena nuomonė už, viena – prieš. J.Razma – motyvai prieš.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKAS. Primenu, prieš atmetimą.
J.RAZMA. Iš tikrųjų tam, kas dabar parašyta, sudėtinga būtų pritarti tokiai formuluotei, kai yra čia vienareikšmiškai fiksuojama, kad tarnyba Lietuvos valstybei prokurorų ir iki 1990 metų. Bet manau, kad jų stažo įskaitymo problema tikrai yra spręstina panašiu būdu, kaip ir buvo išspręsta policijos darbuotojams, tardytojams. Išties šie pareigūnai dirba labai panašų darbą ir pagal tokį bendrą teisingumo principą, manau, tą problemą reikėtų spręsti. Todėl, man atrodytų, šiuo atveju geresnis sprendimas būtų ne atmesti, o grąžinti tobulinti, kad autoriai galėtų kita forma išreikšti savo norą, savo mintį.
PIRMININKAS. Dėkui. A.Sysas – kita nuomonė.
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš labai norėčiau, kad jūs paklausytumėte. Stažas šiems pareigūnams, kaip ir kitiems politikams, teisėjams, yra skaičiuojamas nuo tos dienos, kai jis pradeda dirbti, ir tas stažas, skaičiuojant pensiją. Čia kalbama apie priemoką prie atlyginimo. O tą priemoką yra siūloma skirti už tarnybą Lietuvai, už tuos laikus, kai Lietuvos nebuvo. Tai paprasčiausia būtų nonsensas. Tada reikia taisyti Konstituciją, kad mūsų valstybingumas prasidėjo ne 1990 m. kovo 11 d., o galbūt XV ar kokiame kitame amžiuje. Vien dėl to, kad tai būtų nelogiškas pasiūlymas, komitetas ir siūlo atmesti šią įstatymo pataisą. Kitokius siūlymus prašome teikti, jie bus svarstomi.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar turime balsuoti. Po vieną kalbėjo. Balsuojame, ar pritariame pagrindinio komiteto siūlymui atmesti projektą Nr.XP-294.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Iš jų 63 balsavo už atmetimą, 10 – prieš, 8 susilaikė, įstatymo projektas yra atmestas.
Replika po balsavimo. V.Čepas.
V.ČEPAS (LF). Gerbiamasis pirmininke, daugelis nesuprato, už ką balsuoja, nes buvo apversta. Aš noriu priminti, gerbiamieji kolegos, jokių asignavimų iš biudžeto neprašo, prokuratūra pati sumokės šiuos priedus. Kodėl žmonėms nepadaryti, ką reikia padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Čepai, žiūriu į tai, kaip jūs balsavote, ir matau, kad jūs balsavote supratęs. Ar salėje yra nesupratusių? Manau, labai aiškiai suformulavau klausimą. Tokia yra Seimo narių išsakyta pozicija. Kolegos, nematau pagrindo grįžti prie šio klausimo, deja. Apsvarsčius šį rezervinį klausimą ir atmetus įstatymo projektą, norėčiau siūlyti dar antrą rezervinį, nors jis numatytas vakariniame posėdyje. Gal sutaupysime laiko. Kviečiu į tribūną pateikti projektą Nr.XP-281. Svarstymo stadija. Pagrindiniu buvo paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom, Algirdai Sysai.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai yra gana skausmingas ir aktualus klausimas, tai yra Valstybinio socialinio draudimo pensijų išmokėjimo pensininkams, turėjusiems draudžiamųjų pajamų, tvarkos įstatymo projektas. Aš suprantu, ir čia salėje yra skirtingų nuomonių, bet komitetas apsvarstė. Buvo gautos Teisės departamento pastabos. Buvo gautos Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabos, bet jų dalies nesvarstėme. Buvo gana daug suinteresuotų visuomeninių organizacijų ir piliečių pasiūlymų, kuriems nepritarėme. Yra gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. Aš necituosiu, kokiais argumentais Vyriausybė pasiūlė nepritarti šiai įstatymo pataisai. Taip pat buvo Seimo nario J.Čekuolio pasiūlymas, bet mes jo nesvarstėme dėl jau išdėstytų priežasčių, nes Vyriausybė siūlo atmesti šį projektą. Taip pat yra Biudžeto ir finansų komiteto išvada, kuriai pagrindinis komitetas pritarė, kad valstybė turi vykdyti jau prisiimtus įsipareigojimus. Aš neminėsiu sumos dydžio ir metų, per kuriuos mes vykdome, gana dideli, dar ilgai mes juos vykdysime. Be to, įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai priimame įstatymą, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet jų skirti iš Lietuvos valstybės biudžeto ar Socialinio draudimo fondo biudžeto nėra galimybių. Be to, priėmus siūlomas nuostatas gali būti neįgyvendinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės būsimų ketverių metų programa. Todėl komitetas siūlo šį įstatymą atmesti. Už balsavo 5, 1 – prieš, 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Vėl ta pati procedūra. Iš pradžių turime progą kalbėti už ir prieš. Balsuosime dėl pagrindinio komiteto siūlymo atmesti įstatymo projektą. Eilės tvarka J.Razma. Nuomonė prieš.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad negalima taip lengvai, kaip pasiūlė ponas A.Sysas, atmesti tokio jautraus klausimo sprendimą. Jeigu Konstitucinis Teismas jau vieną kartą išaiškinęs prilygino tiek žmogaus atlyginimą, tiek pensiją nuosavybės teisei į nekilnojamąjį turtą, tai ir atėmimas, jeigu jis yra neteisėtas, atitinkamai turi būti traktuojamas. Šiuo atveju, kai kalbame apie iš dirbančių pensininkų neteisėtai atimtas pensijas, žiūrint iš moralės pozicijų, jeigu dėl teisės dalykų ir būtų noras ginčyti, bet žiūrint iš moralės pozicijų tikrai turi būti kaip nors kompensuojamos žmonių negautos ir neteisėtai atimtos pensijos. Aš prašau nepritarti siūlymui atmesti, bet žiūrėti, per kiek laiko, kokiais būdais galima kompensuoti neišmokėtą pensijos dalį. Čia nėra tokios milžiniškos sumos. Kai Vyriausybė giriasi, kad šiais metais į biudžetą surinktos lėšos viršija per 600 mln. litų, tai, manau, nemoralu kalbėti, kad nėra iš ko spręsti štai tokius klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Žakaitienė – nuomonė už atmetimą.
R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Aš siūlyčiau gerbiamiesiems Seimo nariams pritarti komiteto išvadai. Jeigu mes laikytumės tokios praktikos, tai politikai, būdami daugumoje, priimtų bet kokius įstatymus, bet būdami jau opozicijoje, patys reikalautų, kad kas nors taisytų jų padarytas klaidas. Manau, šioje salėje sėdi tie, kurie priėmė tokias įstatymo pataisas. Mums būnant opozicijoje nepasisekė jų atmesti, bet šiandien biudžetas yra suformuotas pagal šios dienos poreikius. Todėl siūlau pritarti komiteto išvadai ir atmesti.
PIRMININKAS. Dėkui. Supratome. Po vieną nuomonę išsakyta. Turime balsuoti. Formuluoju klausimą. Kas už tai, kad įstatymo projektas Nr.XP-281 būtų atmestas?
Užsiregistravo 84 Seimo nariai: 43 – už, 33 – prieš, 8 susilaikė, įstatymo projektas atmestas.
J.Razma dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Manau, gal dalis Seimo narių nepagalvojo. Jeigu nebūtų balsuojama už atmetimą, tada rastųsi galimybė grąžinti tobulinti ir diskutuoti dėl tos dirbančių pensininkų problemos. Negi valdančiosios daugumos visi nariai mano, kad tai yra nespręstinas klausimas, kai iš žmonių buvo tikrai nepagrįstai atimta dalis pensijos. Aš frakcijos vardu prašau perbalsuoti. Čia tik dviejų balsų skirtumas. Tikiuosi, kad rezultatas gali būti ir kitoks.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, iš tiesų skirtumas nėra didelis. Pakartokime balsavimą. Prašyčiau kolegas, tarp jų ir J.Razmą, nedėstyti naujų motyvų dėl balsavimo, o formuluoti motyvus, kodėl turime perbalsuoti. Persvara yra nedidelė, todėl aš, kaip posėdžio pirmininkas, siūlau balsuoti dar kartą. A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tik jūs po to neužmirškite, kad kiekvienu atveju, kai bus dviejų ar trijų balsų skirtumas, mes visą laiką perbalsuosime, nes čia mažas skirtumas. Aš norėčiau atkreipti konservatorių dėmesį, kurie buvo valdžioje ir mažino tas pačias pensijas, tada nieko nedarė. Dabar vieni pasiūlė klaidingą sprendimą, dėl kurio teko vos ne į Konstitucinį Teismą eiti, o dabar reikalauja savo ydingą įstatymą (Replika iš salės: „Kokį savo, ką ten…“) dar ir įgyvendinti. Mielieji kolegos, mes galvokime apie šių dienų pensininkus, nes jiems reikia didinti pensijas. Jeigu pradėsime žvalgytis atgal, tai paprasčiausiai neturėsime, iš ko didinti pensijas šiandien.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau susilaikyti nuo šūkavimų, kai kalba kitas kolega. Šiuo atveju aš jau paskelbiau, kad balsuosime pakartotinai, kaip prašė viena iš frakcijų. (Balsas salėje) Gerbiamasis Razma, ar jūs norite tęsti, ar jūs norite perbalsuoti. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas už reiškia balsavimą už atmetimą, prieš arba susilaikymas reiškia tam nepritarimą. Prašom balsavimu išsakyti savo nuomonę.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Už – 39, prieš – 37, susilaikė 12. Atmetimui nepritarta. Kolegos, turim apsispręsti, ir mano siūlymas būtų bendru sutarimu arba pavesti kitam komitetui, arba grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kokių būtų siūlymų? Laukiu. I.Degutienė. Per šoninį mikrofoną. Prašau.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Replika po balsavimo.
PIRMININKAS. Prašau.
I.DEGUTIENĖ. Aš norėčiau sureaguoti į A.Syso pasisakymą, kad buvo priimtas Tėvynės sąjungos sprendimas dėl dirbančių pensininkų. Aš noriu priminti A.Sysui, kad tuo metu Konservatorių ir Socialdemokratų frakcijos Seime buvo kartu opozicijoje. Retas atvejis, bet taip buvo. Tuo metu ministrė V.Blinkevičiūtė buvo socialinės apsaugos ir darbo ministrė ir teikė šį projektą Seimui svarstyti. Ir tuometinė Seimo dauguma, tai yra liberalų dauguma, priėmė tokį sprendimą kartu su Naująja sąjunga.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dabar prašau kalbėti tik dėl siūlymų, kaip elgtis toliau. Primenu, kad mes negalime grąžinti tobulinti. Aš pasitikslinau statutinį reikalavimą. Pavedimas kitam komitetui arba sudaryti specialią komisiją. Kolegė Z.Žvikienė. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Darbo partijos frakcijos vardu siūlau pakeisti komitetą.
PIRMININKAS. Gal jūs turite siūlymą dėl komiteto?
Z.ŽVIKIENĖ. Aš paliksiu siūlymą kitoms frakcijoms.
PIRMININKAS. Kolega A.Sysas. Prašau.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš siūlyčiau Biudžeto ir finansų komitetą, jis jau susipažinęs su šita problema, būtų paprasčiau. O kitas dalykas, aš labai atsiprašau konservatorių, kad jie mane ne taip suprato. Aš turėjau omeny, kad mažinimas buvo ir jų valdymo laikais 1996–2000 metais. O kas tai padarė, tai aš gerai prisimenu, kas buvo ministrė, kas buvo dauguma. Galbūt ne taip supratote, bet mažinimas buvo nuo 1995 m. priėmus mūsų Socialinio draudimo įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Norėčiau pasiūlyti… (Triukšmas salėje) Posėdžio pirmininke, salė labai triukšmauja.
PIRMININKAS. Gerbiamasis J.Čekuoli, mielieji konservatoriai, judėkime į priekį su procedūromis, kaip šis klausimas bus sprendžiamas. Aš suprantu, ir jums, ir kitiems rūpi šis klausimas. J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS. Mes siūlytume šį klausimą pavesti nagrinėti Žmogaus teisių komitetui. Tai yra tiesiogiai su žmogaus teisėmis susijęs aspektas, kaip savo nutarime išaiškino ir Konstitucinis Teismas. Siūlomas Žmogaus teisių komitetas.
PIRMININKAS. Gal yra dar kokių nors kitų siūlymų? Yra du pasiūlymai. Eilės tvarka, kaip ir buvo pasiūlyta, balsavimas alternatyvus, procedūrinis. Balsavimas už – skiriamas Biudžeto ir finansų komitetas, balsavimas prieš – šį klausimą nagrinėti skiriamas Žmogaus teisių komitetas. Susilaikiusiųjų balsai nebus skaičiuojami. Kolegos, balsuodami išsakykime savo nuomonę.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Už – 52, prieš – 29. Šį klausimą svarstyti skiriamas Biudžeto ir finansų komitetas. Replika po balsavimo – S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Aš greičiausiai dėl vedimo tvarkos ir pastaba konkrečiai posėdžio pirmininkui. Mes darbotvarkę priimame, nustatome valandas, numatome pertraukėles. Pagrindinius klausimus iki pertraukėlės pabaigėte laiku. Ačiū jums už tai, retai taip atsitinka. Ir staiga darbotvarkė sugriūna, nes rezerviniai įeina į tą pertraukėlės metą nieko net nepaklausus. Arba mes taip nerašykime, kad bus pertraukėlė, arba tiesiog laikykimės, ką parašėme.
PIRMININKAS. Labai ačiū, vertinu jūsų dažnus priminimus, bet tikiuosi, kad per 1 val. 15 min. darbo Seimo nariai nepervargo. (Triukšmas salėje) Labai ačiū. Pertrauka, jeigu būtų visiems priimtina, iki 12.30 valandos. Ačiū.
Pertrauka
PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF). (…) pastaba labai teisinga, nes priimdami 1 klausimą mes turim turėti mažiausiai 71 Seimo narį. Šiuo metu galime spręsti kitus darbotvarkės klausimus. Mes gerbiamąjį A.Butkevičių esam pakvietę, tuoj pat jis žadėjo atvykti, ir mes toliau tęsime savo rytinio posėdžio darbotvarkę. (Balsai salėje) Sekundėlę dėmesio! Dėl to, kad nėra kvorumo. (Triukšmas salėje)
Gerbiamieji kolegos, tęsiame rytinio plenarinio posėdžio darbotvarkę. Praleidžiame 1-7 klausimą, nes reikia mūsų Seimo narių 71 balso. Todėl mes einame toliau ir nagrinėsime 1-8 klausimą – Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių, 1, 3 priedėlių pakeitimo bei papildymo ir 44 straipsnio pripažinimo netekusiu galios bei Pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 371 bei 372 straipsniais ir įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-814. Pranešėjas – gerbiamasis A.Butkevičius. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Mūsų komitetas išnagrinėjo Teisės departamento pasiūlymus bei pastabas. Jų buvo gauta tik dvi. Abiem pasiūlymams buvo pritarta. Taip pat buvo svarstyti Gyvybės draudimo įmonių asociacijos pasiūlymai. Noriu pasakyti, kad šiems pasiūlymams nebuvo pritarta. Taip pat buvo svarstyti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko J.Liongino pasiūlymai. Tiems pasiūlymams buvo pritarta. Galutinė Biudžeto ir finansų komiteto išvada: siūloma pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir išbraukti įstatymo projekto 10 straipsnį. Ir antras pasiūlymas buvo: pasiūlyti Finansų ministerijai papildomai išnagrinėti kitus dividendų mokesčių užskaitos mechanizmus, jų įtaką nacionalinio biudžeto pajamoms bei verslo aplinkai. Komiteto išvadai pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Turim Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pasiūlymą dėl 9 straipsnio dalies pakeitimo. Žodį suteikiu J.Lionginui. Gerbiamasis J.Lionginai, suteikiame žodį jums dėl straipsnio pakeitimo.
J.LIONGINAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ši įstatymo pataisa Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstoma apie 3 metus. Kalbama dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Klausimas kilo tais atvejais, kai įmonės laisvą pelną gali panaudoti pagal tris galimybes, tai yra arba išsimokėti dividendų pavidalu, arba nukreipti į finansinius rezervus, arba didinti įstatinį kapitalą. Šiuo atveju, jeigu įmonės išsimoka laisvą pelną, tai yra po apmokestinimo kaip dividendus, yra apmokestinama 15% gyventojų pajamų mokesčio tarifu ir ta suma yra mažinamas įmonės pelno mokestis. Tačiau nėra įstatyme aiškiai apibrėžta, kaip elgtis tais atvejais, kai įmonės laisvą pelną panaudoja įstatiniam kapitalui didinti ir po kurio laiko nusprendžia kapitalą sumažinti ir atsiradusias laisvas pinigų lėšas išsimoka kaip dividendus. Šiuo atveju galioja bendra taisyklė – dividendai yra apmokestinami 15% gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Įstatymo pataisa siūloma, kad lygiai ta pačia suma, išvengiant dvigubo apmokestinimo, būtų mažinamas įmonės pelno mokestis, nes šiandien galioja 15% pelno mokesčio tarifas ir 15% analogiškas dividendų apmokestinimas. Todėl aš manau, kad pataisa yra logiška, ir Biudžeto ir finansų komitetas pritaria bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Lionginui, tačiau noriu priminti visiems Seimo nariams, kad reikia 10 mūsų Seimo narių pritarimo. Jau minėjo gerbiamasis pranešėjas, kad komitetas pritaria šiam siūlymui. Ar galime bendru sutarimu pritarti siūlymui, kad svarstytume šią įstatymo projekto pataisą? Dėkojame. Taigi svarstome toliau. Nuomonė prieš – A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai sutinku su kolega J.Lionginu, kad tai gali būti logiška pataisa, bet kokią problemą aš matau? Vis dėlto tai yra mokestinis įstatymas. Aš suprantu, kad, jeigu dalies pelno mes neapmokestinsime, tiksliau, atskaičiuosime iš pelno, nuo kurio į valstybės biudžetą mokamas pelno mokestis, vadinasi, sumažės biudžeto pajamos. Todėl, gerbiamieji kolegos, aš pasisakau prieš grynai procedūriškai. Manau, kad mes galime pritarti po svarstymo, bet būtinai reikia gauti Vyriausybės išvadą, nes mes kartu svarstome ir kitų metų biudžetą, kokios pasekmės biudžetui, ar neatsiras tam tikrų spragų, kai dalis pinigų vėl bus išmokėta ir neapmokestinta, o valstybė dėl to praras dalį pelno mokesčio. Todėl aš pasisakau prieš tvarką, kokia bandoma teikti šią įstatymo pataisą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam A.Sysui. Nuomonės už nėra. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu jus visus apsispręsti balsuojant už J.Liongino pateiktą pataisos projektą. Kas už, prašom balsuoti.
Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Už balsavo 49, prieš 1, susilaikė 11. Po pristatymo pataisai pritarta.
Gerbiamieji kolegos, dabar reikia balsuoti už visą priimtą pataisą, už visą įstatymo projektą po svarstymo.
Gerbiamieji kolegos, galbūt galima bendru sutarimu pritarti? Galime, taip? (Balsai salėje) Dėkoju. Pritarta Pelno mokesčio įstatymo projektui po svarstymo.
Gerbiamieji kolegos, kitas… (Balsai salėje)
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš labai konkretų prašymą teikiau. Frakcijos vardu prašau padaryti protokolinį įrašą – kreiptis į Vyriausybę ir gauti Vyriausybės išvadą. Nesvarbu, kad mes šią problemą svarstome trejus ar ketverius, ar penkerius metus. Vyriausybės išvados nėra, o tai yra pinigai.Yra mūsų Statuto norma. Paprasčiausiai laikykimės Statuto. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš manau, kad bendru sutarimu galime pritarti ir į protokolą įrašyti būtent šitą pasiūlymą. Bendru sutarimu, taip? Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, lydintysis įstatymo projektas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-815. Prašom, pranešėjau. A.Butkevičius – Biudžeto ir finansų komitetas.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą svarstė Biudžeto ir finansų komitetas. Buvo gautos dvi Teisės departamento pastabos: pirmai pastabai buvo pritarta, antrai nepritarta. Nepritarta dėl to, kad Pelno mokesčio įstatymas… įsigyjamasis vienetas gali būti ir perleidžiamasis vienetas. Tai yra jau plačiai taikoma tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos valstybėse. Manau, kad šiai nuostatai tikrai nereikia pritarti.
Galutinė mūsų komiteto išvada yra pritarti įstatymo projektui su Teisės departamento pirmąja pastaba, dėl kurios komiteto nuomonė buvo pritarti. Siūlau šiam įstatymo projektui pritarti po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kadangi nuomonės už ir prieš nėra, kviečiu visus Seimo narius apsispręsti, gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, galime grįžti prie kito darbotvarkės klausimo. Kviečiu visus registruotis, nes reikia 71 mūsų parlamentaro balso. Prašom registruotis.
Gerbiamieji kolegos, apgailestauju, tik 66 Seimo nariai dalyvauja posėdyje, todėl mes turėsime nagrinėti kitą darbotvarkės klausimą. Prie šio klausimo grįšime šiek tiek vėliau.
Gerbiamieji kolegos, nagrinėsime kitą darbotvarkės klausimą – Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektą Nr.XP-800. Pranešėja – gerbiamoji R.Baškienė, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom. Ruošiasi R.Kupčinskas.
R.BAŠKIENĖ (VNDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas išklausė jaunimo organizacijų, ministerijų atstovų nuomonę. Komitetas svarstė gautus pasiūlymus ir pastabas, vieniems iš jų buvo pritarta, kitiems nepritarta. Aš manau, kad apie tai mes pakalbėsime atskirai. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 8 balsais už ir 1 prieš pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui. Po komiteto posėdžio papildomų pasiūlymų nebuvo gauta.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Kviečiu į tribūną R.Kupčinską – Biudžeto ir finansų komitetas. Ruošiasi A.Pitrėnienė – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Biudžeto ir finansų komitetas savo posėdyje svarstė ir atkreipė dėmesį į tokius nutarimus. Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Antra, pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui apsvarstyti galimybę Jaunimo reikalų departamentą steigti prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 1 – prieš, susilaikiusių nebuvo. Tokia komiteto nuomonė.
Jeigu galima, aš vienu sakiniu išsakysiu savo nuomonę. Aš manau, kad pagal Vyriausybės įstatymą ir Europos Sąjungos jaunimo politikos nuostatas šis departamentas vis dėlto turėtų būti prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu A.Pitrėnienę – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkę. Ruošiasi gerbiamasis V.Volčiokas.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas aptarė Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms pritarė, Seimo narės profesorės M.A.Pavilionienės kai kuriems siūlymams pritarė, nepritarė 2 straipsnio 1 daliai. Komitetas pasiliko prie jaunimo amžiaus ribos nuo 14 iki 29 metų, nes mano, jog amžiaus riba nuo 14 iki 29 metų apims didesnį jaunimo skaičių, ir tai atitiktų Europos Sąjungos dokumentus. Komitetas iš dalies pritarė ir 2 straipsnio 6 daliai, būtent siūlė išbraukti iš formuluotės žodį „Lietuvos“, nes mano, kad tai gali supainioti ir tam tikra Lietuvos jaunimo organizacija galėtų turėti išskirtinį statusą. Kitoms pataisoms pritarta. Taigi komitetas bendru sutarimu pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narės M.Pavilionienės siūlymus, kuriems pritarė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Kadangi šiuo metu nėra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nario V.Volčioko, todėl paprašysime pristatyti šio komiteto narį… Labai atsiprašau. Gerbiamasis Vladimirai, labai atsiprašau, o Valentinui dėkojame už tai, kad jis ruošėsi. Prašom.
V.VOLČIOKAS (DPF). Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai! Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms ir siūlo dar papildyti minėto įstatymo 7 straipsnį. Iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Kviečiu į tribūną kolegą A.Salamakiną, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininką.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Pone posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Jaunimo ir sporto reikalų komisija svarstė įstatymo projektą. Mes teikėme kelis pasiūlymus. Pagrindinis komitetas į juos iš dalies atsižvelgė, dėl to mes esame laimingi ir pastabų neturime.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pirmininkui. Taigi visi pranešėjai, kurie turėjo pristatyti savo komitetų ir komisijų išvadas, pristatė. Dėl šio įstatymo projekto nori diskutuoti du Seimo nariai. Pirmajam suteikiu žodį E.Masiuliui. Prašom, kolega. Gerbiamasis Eligijau, jūs kalbėsite frakcijos ar savo vardu? Savo vardu – iki 5 minučių.
E.MASIULIS (LF). Gerbiamieji kolegos, apie jaunimo reikalus retai kalbame Seime, bet šį kartą tikrai, atrodo, ketinimai įsteigti instituciją, kuri rūpintųsi jaunimo reikalais, iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg ir geri. Tačiau noriu atkreipti dėmesį (Liberalų frakcijoje tokia diskusija vyko, mes buvome susitikę ir su jaunimo organizacijų atstovais), kad ne viskas taip jau gražu, kaip atrodo. Pirmiausia tai nėra kažkoks naujas dalykas ta prasme, kad šiuo metu veikia Valstybinė jaunimo reikalų taryba, kurią sudaro šeši atstovai iš visuomenininkų, šeši atstovai iš valstybės institucijų, tai yra iš atskirų ministerijų, ir dažniausiai yra atstovaujama viceministro lygiu. Tikrai tokia Valstybinė jaunimo reikalų taryba buvo viena iš nedaugelio pavyzdžių visoje Europoje, kai Vokietijos jaunimas, kitų šalių jaunimas atvažiuodavo ir stebėdavosi, kaip gerai Lietuvoje yra suorganizuoti jaunimo politikos įgyvendinimo dalykai ir kaip gerai bendradarbiauja valstybinis ir visuomeninis sektoriai.
Priėmus šitą įstatymą faktiškai mes sunaikiname Valstybinę jaunimo reikalų tarybą, atsiranda valdiška institucija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikia komisija šalia to departamento, bet ta komisija jau yra tik po vienos ministerijos sparneliu.
Mano supratimu, priimdami šį įstatymą, mes sumenkiname jaunimo galimybes spręsti jų problemas, ir jeigu iki šiol buvo komisija, kuri apėmė visas pagrindines ministerijas, kurios susiduria su jaunimo politika, jaunimo problematika, tai dabar mes jau turėsime po viena ministerija „pakištą“ komisiją su atskira institucija – departamentu.
Dar vienas dalykas. Valstybinė jaunimo reikalų taryba turėjo savo administraciją ir patys jaunimo organizacijos atstovai konkurso keliu spręsdavo, kas vadovaus šiai administracijai. Dabar, kada mes įkuriame departamentą ministerijoje, akivaizdu, kad jaunimas nebeturės galimybės spręsti, kas vadovaus departamentui, pagal Valstybės tarnybos įstatymą bus skelbiamas konkursas ir ministro ar Vyriausybės tvirtinimu mes turėsime vadovą. Tačiau jau dabar pasigirsta kalbų, kad yra surastas žmogus, kuris vadovaus šiam departamentui, ir akivaizdu, kad sistema nebus skaidri, ir jaunimas čia vėlgi praranda tam tikrą dalį savo teisių.
Frakcija mano, kad toks sprendimas tikrai nepadės spręsti pačių jaunimo susikaupusių problemų, nes mes jau turėjome sukūrę gana gerą sistemą ir gana gerą mechanizmą ir nelabai yra prasmės dabar mėginti kurti kažkokią dar vieną struktūrą, dar vieną instituciją motyvuojant vien tik tuo, kad pagal dabar galiojančius įstatymus Valstybinė jaunimo reikalų taryba negali būti biudžeto asignavimų valdytoja, todėl reikalinga formali struktūra, kuri galėtų tuos pinigus valdyti. Aš manau, kad yra kitų kelių, kaip galima būtų suteikti šitai institucijai galimybę, negu pamėginti ją „pakišti“ po biurokratine struktūra, jaunimo interesai tikrai nublanks ir nebebus atstovaujami tokiu aukštu lygiu, kaip buvo atstovaujami dabar.
Akivaizdu, kai reikės prašyti pinigų iš biudžeto, Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje yra begalė kitų sričių. Ir pensininkai, ir vaikai, ir pašalpas gaunantys žmonės, o jaunimas bus tik viena iš tų grupių. O kai turėjome šiuo metu atskirą organizaciją, mano supratimu, jaunimas galėjo kur kas labiau ginti savo teises.
Todėl Liberalų frakcija, turėdama daug abejonių dėl šio įstatymo projekto ir manydama, kad šis įstatymo priėmimas tikrai nepadės spręsti jaunimo problemų, balsuos laisvai ir kviečia kitus Seimo narius taip pat skeptiškiau ir kritiškiau pasižiūrėti į šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju E.Masiuliui už išsakytą nuomonę. Noriu pakviesti į tribūną kolegę A.Balsienę. Prašom.
A.BALSIENĖ (LDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš nekartosiu to, ką jau pasakė prieš mane kalbėjęs ponas E.Masiulis. Iš tiesų šio įstatymo projekto pateikimas tai yra vėlgi žingsnis atgal, nes Vyriausybė, valstybė jaunimo klausimus kaip prioritetinius iškėlė labai aukštai prieš penkiolika metų. Tai yra mūsų ateitis, mes lygiavomės į entuziazmą ir patys buvome optimistiški. Tada prie Vyriausybės buvo įkurta Valstybinė jaunimo reikalų taryba, bet šiuo metu mes matome, kad gal nepakankamai dirbdama Jaunimo reikalų taryba nesugebėjo spręsti visų iškilusių problemų. Dabar ir studentų kalbos, ir organizacijų kalbos, taip pat jų problemų nesprendimas priverčia Vyriausybę galvoti, kaipgi nuslopinti ir amortizuoti tas problemas? Tokiu atveju jų sprendimo būdas – ne spręsti iškilusias jaunimo problemas, o tiesiog jas sumenkinti ir „pakišti“ po ministerijos departamentu iškeliant tokį klausimą, tarsi jaunimo problemos yra vien socialinės problemos. O kad šių problemų yra, rodo ir jaunimo išvykimas iš Lietuvos, ir praradimas vilties, kad Lietuvoje nesprendžiamos jų problemos. Kaip tik šis įstatymas dar kartą pabrėžia, kad iš tiesų tai jau tampa ne tokia aktuali problema.
Aš manau, kad mes turėtume dar pasvarstyti klausimą, ir jaunimo organizacijos, kurios atėjo, aš nemačiau, kad jos būtų tokios drąsios, kaip buvo prieš 15 metų, nes visi žiūrėjo… kadangi biudžeto asignavimo valdymas tai yra pinigai, gal geriau būtų prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nes jeigu nesutiks, gali negauti finansavimo arba negaus lėšų. Iš esmės toks požiūris į jaunimo problemas sumenkina visą tą reikšmę. Manau, jaunimas yra mūsų ateitis. Į jų problemas turėtume pažiūrėti kur kas plačiau ir tai turėtų likti Vyriausybės lygmeniu.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei A.Balsienei už išsakytą nuomonę. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pranešėją gerbiamąją R.Baškienę vėl į tribūną. Toliau svarstysime mūsų Seimo narių pasiūlymus.
R.BAŠKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jūs išklausėte diskusijas. Komitetas, noriu akcentuoti, dar kartą įsigilinęs į jaunimo organizacijų pateiktą informaciją, į ministerijų išsakytą nuomonę, akcentuodamas tai, kad, ko gero, reikia suvokti naują matymą, kas yra Vyriausybė ir prie Vyriausybės esančios institucijos… Šiuo atveju galimybė taip pat kaip ir neseniai svarstyto klausimo, Invalidų reikalų tarybos perdavimas kaip departamento funkcijos… taip pat ir Jaunimo reikalų tarybos suformavimas kaip atskiro departamento…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Rima, aš labai atsiprašau, jūs jau išdėstėte visas savo mintis. Gal svarstykime pasiūlymus…
R.BAŠKIENĖ. Gerai.
PIRMININKAS. …jeigu jūs neprieštaraujate. Truputėlį pabūkite tribūnoje. Aš norėčiau paprašyti pasiūlymo teikėjos Lietuvos Respublikos Seimo narės gerbiamosios M.A.Pavilionienės pakomentuoti savo siūlymą.
M.A.PAVILIONIENĖ (LDF). Jų buvo keli.
PIRMININKAS. 1 straipsnis. 2 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalių pakeitimas.
M.A.PAVILIONIENĖ. Ten buvo metų ribos, taip?
PIRMININKAS. Taip, ten buvo metų ribos.
M.A.PAVILIONIENĖ. Kadangi jaunimas pats atsisakė, bent atstovai, nesutiko praplėsti jaunimo ribas, tai man nieko kito nebeliko. Jie motyvavo tuo, kad jeigu bus pakeistos jaunimo ribos, jie gaus mažesnį finansavimą iš tarptautinių organizacijų.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Marija, jūs atsiimate savo siūlymą, aš taip suprantu?
M.A.PAVILIONIENĖ. Be abejo, atsiimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi mūsų kolegė M.A.Pavilionienė atsiima savo siūlymą, mums netikslinga toliau svarstyti šį siūlymą. Toliau antras jūsų pasiūlymas – pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Jaunimo iniciatyva – jaunimo veikla, skirta jaunimo siekiams įgyvendinti“. Prašom, gerbiamoji Marija.
M.A.PAVILIONIENĖ. Aš norėčiau, kad ši frazė būtų priimta, nes šiame įstatyme yra daug stilistinių klaidų, todėl aš mėginau gryninti, bet kai kurie komitetai nepriėmė mano siūlymų.
PIRMININKAS. Dėkojame Marijai. Norėčiau paprašyti komiteto nuomonės.
R.BAŠKIENĖ. Komiteto nuomone, pakeitus žodį „poreikių“ į žodį „siekių“ nebūtų esminis pakeitimas. Vis dėlto visame įstatyme ir daugelyje kitų daugiau taikomas žodis „poreikių“. Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Yra nuomonė už, nuomonė prieš. Ar už visas pataisas ir pasiūlymus yra nuomonė už ir nuomonė prieš? Gerbiamieji kolegos, aš noriu paprašyti apsispręsti balsuojant. Kviečiu balsuoti. Kas palaikote M.A.Pavilionienės siūlymą vietoj žodžio „poreikiams“ įrašyti žodį „siekiams“? Noriu priminti, kad komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti.
Už – 7, prieš – 13, susilaikė 26. Mūsų kolegės M.A.Pavilionienės pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, einame toliau. 3 straipsnis. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip. Galbūt aš neskaitysiu, nes jūs puikiai žinote. Norėčiau paprašyti M.A.Pavilionienės labai trumpai pakomentuoti.
M.A.PAVILIONIENĖ. Aš prašyčiau man priminti, jeigu galima.
PIRMININKAS. „Jaunimo organizacija – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota asociacija, kurios ne mažiau kaip du trečdalius narių sudaro jauni žmonės.“ Išbraukti „visuomenės organizacija“.
M.A.PAVILIONIENĖ. Ne. Asociacija. Šiam dalykui pritarė visi. Neturėtų būti jokios abejonės.
PIRMININKAS. Norėčiau paprašyti komiteto nuomonės. Prašom, Rima.
R.BAŠKIENĖ. Komitetas pasiūlė šio sakinio išdėstymą. Patobulintame įstatymo projekte jūs matote truputį aiškesnį išdėstymą.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Marija Aušrine, ar jūs pritariate šiam aiškesniam išdėstymui?
M.A.PAVILIONIENĖ. Matote, čia skiriasi požiūriai, kam aiškiau, kam ne. Aš lieku prie savo nuomonės. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerai. Siūlome balsuoti. Balsuosime, ar pritarti gerbiamosios Marijos pasiūlymui: kas už, kas prieš, kas susilaikė. Prašom balsuoti.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 6, prieš – 9, susilaikė 33. Gerbiamosios M.A.Pavilionienės pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas – 5 straipsnio pakeitimas. Komiteto nuomonė – nepritarti. Gerbiamoji Marija Aušrine, galbūt jūs norėtumėte pakomentuoti?
M.A.PAVILIONIENĖ. Aš lieku prie savo nuomonės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume M.A.Pavilionienės pasiūlymui, prašom balsuoti.
A.SYSAS (LSDPF). Komitetui duokit dar…
PIRMININKAS. Atsiprašau, norėčiau paprašyti gerbiamojo komiteto nuomonės, nors aš ją pasakiau.
R.BAŠKIENĖ. Komitetas manė, kad tai yra tik redakcinio pobūdžio pakeitimas, manė, kad pakeitimai nėra esminiai, todėl siūlė jiems nepritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sysai, manau, kad atsakyta į jūsų nuogąstavimus. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 13, prieš – 7, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau yra Lietuvos Respublikos Seimo narių pono E.Žakario ir pono J.Juozapaičio pasiūlymai. Taigi norim išklausyti gerbiamosios R.Baškienės komentarus. Atsiprašau. Gerbiamasis J.Juozapaitis – pasiūlymo autorius. Prašom.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Mes siūlėme, kad geriausia būtų prie Švietimo ir mokslo ministerijos tą komisiją įsteigti.
PIRMININKAS. Norim išklausyti komiteto nuomonę. Pašom.
R.BAŠKIENĖ. Komitetas posėdžio metu ir prieš posėdį (išvadų rengėjai) kalbėjo su vienos ir kitos ministerijų atstovais, kalbėjo su jaunimo organizacijų atstovais. Komiteto nuomonė būtų, kad vaikų ir jaunimo politikos valstybinis reguliavimas yra tradiciškai ir stipriai susijęs. Atsižvelgiant į Europos Tarybos Jungtinės Tarybos rekomendacijas šios dvi sritys neturėtų būti atskirtos. Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai priskirtos ne tik šeimos, vaikų, bet ir jaunimo politikos valdymo sritys, kurios yra neatsiejamos viena nuo kitos. Manome, būtų tikslinga, kad ir toliau šis departamentas būtų prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tas funkcijas toliau vykdytų ši ministerija.
PIRMININKAS. Dėkojame, supratome. Gerbiamasis Čekuoli, ar jūs norite kalbėti dėl šios pataisos? Prašom. Nuomonė prieš.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Renkantis, prie kurios ministerijos galima priskirti Jaunimo reikalų departamentą, geriausiai pasakė diskusijoje kalbėję kolegos E.Masiulis ir A.Balsienė, kad, ko gero, projektas ir departamento steigimas tam tikra prasme yra žingsnis atgal palyginti su situacija, kurią vadybos prasme jaunimo reikalus sprendžiant turime jau šiandieną. Bet jeigu darome žingsnį atgal, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra tikrai kompetentingesnė ir daugiau įsigilinusi į šią sritį nei Švietimo ir mokslo ministerija. Siūlyčiau nepritarti pataisai ir palikti taip, kaip yra projekte.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Čekuoliui. Gerbiamasis A.Sysas – nuomonė už.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, salėje sėdi ir Jaunimo reikalų tarybos prezidentas, kuris, matyt, buvo susitikęs ne su viena organizacija. Minėjau, kad šeštadienį buvau jų posėdyje, kuriame dalyvavo visų jaunimo nevyriausybinių organizacijų atstovai. Kol aš ten buvau, jokių diskusijų apie tai nebuvo ir niekas neprieštaravo. Kai iš tribūnos pradedama kalbėti apie tai, kad keisis tarybos sudėtis ir tvarka… Ponai, taigi norime sutvarkyti pastabas, kurias kiekvienais metais teikia Valstybės kontrolė tikrindama mūsų Biudžetinės sąrangos įstatymą. Ir visą laiką ši taryba buvo kuruojama ministerijos. Jeigu jūs pažiūrėsite anų metų ir dabartinius biudžetus, jie nesiskiria. Netgi šiais metais mes jaunimo reikalams paprašėm, Vyriausybė atsižvelgė ir duoda daugiau pinigų, kad būtų vykdoma programa, neskaičiuojant tų pinigų, kurių reikia reformai, įkurti sekretoriatui, iš sekretoriato padaryti departamentą. Aš manau, kad mes iš musės kartais padarom dramblį, nors, žinote, tikrai čia nieko nėra.
PIRMININKAS. Dėkojame už išsakytą nuomonę. Kviečiu visus Seimo narius apsispręsti balsavimu. Kas už šį pasiūlymą, prašom balsuoti. Už ponų E.Žakario ir J.Juozapaičio pataisą.
Gerbiamieji kolegos, noriu paskelbti balsavimo rezultatus. Už – 7, prieš – 20, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, dabar mes turėtume kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už, gerbiamasis P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš gal būčiau daugiau prie susilaikančių, nes, man atrodo, gerbiamojo E.Masiulio ir ponios Seimo narės A.Balsienės išsakytos mintys yra labai logiškos. Aš manau, kad ši institucija neturėtų būti nei prie vienos, nei prie kitos ministerijos ir nei prie vieno, nei prie kito departamento. O paprasčiausiai būtų tikrai tikslinga jos vieta prie Vyriausybė. Jaunimo reikalai nėra vien socialiniai reikalai ir nėra vien švietimo reikalai, yra labai platus spektras problemų. Jeigu mes pakeltume iki Vyriausybės lygmens, aš manau, tikrai atitiktų šiandienos realijas. Tačiau mes matome, dar noriu pasakyti, didelę socialinę problemą: jaunimo, baigusio mokslus, vis dėlto didelė dalis išvažiuoja iš Lietuvos ir savo įgytas žinias panaudoja ne Lietuvoje, bet užsienyje. Tai, manau, šiandien yra viena globaliausių problemų, kuri Seime nėra plačiai diskutuojama. Tačiau dėl ko aš negaliu balsuoti prieš? Šitas įstatymas, kiek suprantu, suderintas su Jaunimo reikalų taryba, bet man argumentai, kodėl vis dėlto Jaunimo reikalų taryba sutinka, kad jie būtų prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos departamento, vis dėlto nėra iki galo aiškūs ir neįtikinami. Todėl aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkojame P.Gražuliui, taip ir nesupratome. Supratome, kad susilaikys. Nuomonė prieš – V.Čepas. Prašom, kolega.
V.ČEPAS (LF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, aš esu iš principo prieš tokių komisijų amžiaus tarpsnių arba lyties pagrindu sudarymą, nes jos yra nenatūralios, dirbtinės ir niekada nepasiteisino. Kokios yra jaunimo problemos? Narkomanijos problemas nagrinėja kažkokia kita komisija, sveikatos, alkoholizmo ir kitoms problemoms yra sudaryta. Dabar mes paimame visa tai ir sujungiame kaip vieną jaunimo problemą. Aš jaunimo problemas matyčiau, jeigu kalbėtume apie paauglius, kai yra paauglystės krizė, kai žmogus su protu tikrąja ir perkeltine šio žodžio prasme susipyksta. Visa kita yra suaugusių žmonių problemos, kurias jie turi spręsti.
Antras dalykas, kodėl aš nebalsuosiu už. Jeigu mes priimsime, tai dabar jaunimo problemas spręs ne pats jaunimas, o biurokratai, sėdintys ministerijoje. Už tai jiems reikės mokėti didelius pinigus, bus sudarytas aparatas, reikės skirti asignavimus iš biudžeto. Taip sakant, tos problemos nė kiek nepajudės į priekį.
Taigi siūlau balsuoti prieš, tik lieka apgailestauti, kad jūs atmetėte A.Pavilionienės vieną labai teisingą pastabą, poreikius sumaišėte su siekiais. Poreikiai yra labiau biologizuoti dalykai, o siekiai yra to, ko jaunimas siekia, sociologizuoti poreikiai. Mes vis dėlto palikome tik biologiją. Taigi tas įstatymas yra visiškai netinkamas, prašau kolegų balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakyta nuomonė už, buvo išsakyta nuomonė prieš. Bendru sutarimu mes nepriimsime sprendimo. Replika prieš balsavimą.
R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Atsiprašau, ar galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašom.
R.ŽAKAITIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ponas P.Gražulis sugudravo ir buvo dvi nuomonės prieš. Norėtųsi išgirsti nors vieną nuomonę už.
PIRMININKAS. Pastaba gera, galima. Ponas P.Gražulis pasakė, kad susilaiko, nors jis turėjo kalbėti, kad yra už, todėl mes turime galimybę, vadovaudamiesi demokratiniais principais, suteikti žodį vienam, kuris būtų už. Šią nuomonę išsakys E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, bet kokiu atveju, sprendžiant jaunimo problematikos klausimus, tai yra žingsnis į priekį. Aš suprantu, galimi ir kiti modeliai, galbūt galimas variantas ir prie Švietimo ministerijos, tačiau yra gana ilgas procesas pertvarkyti visą struktūrą. Manau, vis dėlto tai vėl svarbu, kad turi būti atsižvelgta į tą nuostatą, nes vis dėlto taryba yra pati patvirtina Vyriausybės, taip pat ir nuostatai. Buvo einama dar gana blogu keliu, kad ir visas struktūros formavimo gaires reikėjo atiduoti į vieną rankas, t.y. į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jeigu ši klaida ištaisyta, manau, vis dėlto mes turėtume kalbėti už.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam kolegai už išsakytą nuomonę. Buvo išsakytos visos nuomonės: už, prieš, net ir susilaikiusiųjų. Gerbiamasis kolega, aš jums suteiksiu žodį po balsavimo. Dabar aš turiu paprašyti visų mūsų kolegų Seimo narių apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto išvadoms po visų svarstymų, pasiūlymų ir pakeitimų, prašom balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 55, prieš – 4, susilaikė 8. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta. Replikos po balsavimo. Gerbiamasis P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, čia nuskambėjo tokia nuostata, kad Seimo narys P.Gražulis apgavo, balsuodamas už sugudravo. Taigi yra tik nuostata, kad galima užsirašyti už arba prieš. Kaip kalbėti tam, kuris susilaiko? Aš užtai dalį savo kalbos paskyriau argumentams, kodėl nebalsuočiau už, bet dalį kalbos paskyriau argumentams, kodėl balsuočiau už. Bet reziumė – susilaikiau. Aš tą kalbėjau. Kaip man kitaip elgtis?
PIRMININKAS. Dėkojame, Petrai. Jūs galite savo balsavimu išreikšti savo nuomonę ir susilaikyti. Yra tam tikra jūsų, Seimo nario, galimybė. Gerbiamasis J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Aš žiūriu, čia yra jaunimo atstovai, todėl nutariau pasinaudoti replikos teise. Jūs priskirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Ten priskirti pensininkai ir invalidai. Kiek suprantu, jus nori laikyti tokio paties statuso. Panašu, kad taip ir yra, nes jaunimas dėl Lietuvos ateities, dėl skaidrumo, dėl demokratijos vystymo, kitais svarbiais aspektais… apskritai aš jūsų nematau. Matau, kai jums reikia dalies pinigų. Nejaugi jūs būsite išugdyti kaip tie, kurie dėl pinigėlio, dėl kokių papildomų lengvatų tik ir rūpinasi Lietuva, o jeigu šiaip, tai pirmai progai pasitaikius bėgate iš Lietuvos, užmirštate viską? Todėl apskritai aš palaikau V.Čepą – pagal lytį, pagal amžių jokių nereikia, tapkite aktyviais Lietuvos piliečiais ir siekite, ko 1960–1970 m. jaunimas siekė Vakarų Europoje. O dabar už ką jums pinigus mokėti? Nebent (…) Socialinės apsaugos ministerijai, tai čia labai tinka.
PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamasis Juliau, jūs išsakėte savo nuomonę. Einame prie kitų darbotvarkės klausimų. Mielieji kolegos, aš norėčiau paprašyti užsiregistruoti dėl balsavimo. Gal mes turime 71 Seimo narį? Kviečiu užsiregistruoti.
Gerbiamieji kolegos, aš noriu paprašyti jūsų užsiregistruoti. Mums reikia 71 balso, kad galėtume grįžti prie pirmojo mūsų darbotvarkės klausimo.
Mielieji kolegos, einame prie kito darbotvarkės klausimo, nes nėra 71 Seimo nario. Klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narkomanijos prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr.XP-261. Pranešėjas gerbiamasis kolega V.S.Draugelis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom. Ruošiasi A.Kašėta.
V.S.DRAUGELIS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus ir juridinės technikos taisykles. Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Bendru sutarimu Teisės ir teisėtvarkos komitetas nuostatoms pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Nuomonės – už, nuomonės – prieš nėra. Gerbiamieji kolegos, balsuojame už įstatymo projektą. Kas už tai, kad… Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narkomanijos prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas. Dar kartą primenu. Priėmimo stadija. Pranešėjas pasakė savo komiteto išvadą. Yra priėmimo stadija. Mielieji kolegos, nuomonės už, nuomonės prieš nebuvo. Reikia apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. Kviečiu balsuoti. Kas už šį įstatymo projektą, prašom balsuoti.
Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Skelbiu balsavimo rezultatus. Už – 60, prieš – 1, susilaikė 1. Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narkomanijos prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ priimtas.
Gerbiamieji kolegos, kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Vienas iš jų 1-11 – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-542. Pranešėjas gerbiamasis kolega V.Bukauskas. Svarstymo stadija.
V.BUKAUSKAS (DPF). Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektą Nr.XP-542. Buvo gauta papildomų komitetų, Audito ir Biudžeto ir finansų komitetų, išvados, kuriomis rekomenduota pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Teisės departamento ir STT išvadas.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas atsižvelgė į papildomų komitetų išvadas, taip pat į Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, kur nustatyta, kad jeigu keičiamame teisės akte keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių, paprastai dėstoma nauja keičiamo teisės akto redakcija arba parengiamas naujas teisės aktas. Dar noriu pabrėžti, kad pagrindinis komitetas svarstymo dieną buvo pateikęs taip pat papildomos institucijos aiškinamąjį raštą su papildomomis 9, 13, 7, 10 ir 32 straipsnių išvadomis, kurios nebuvo svarstomos Vyriausybės. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete 6 balsavo už, siūlome šį projektą tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Taigi nuomonės už, nuomonės prieš. Po vieną nuomonę. Nuomonė už – gerbiamasis H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Gerbiamasis pirmininke, aš perleidžiu savo žodį V.Boreikienei, nes ji tikrai žino reikalą.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamoji Violeta Boreikiene. Prašom.
V.BOREIKIENĖ (MSG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, pritariu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonei atmesti šį įstatymo projektą ir jį tobulinti dėl tokių motyvų: pirmiausia teikiamu įstatymo projektu nebūtų užtikrintas racionalus valstybės ir savivaldybių turto naudojimas, nes valstybės turtas yra naudojamas visos visuomenės poreikiams, o savivaldybės – savivaldybės bendruomenės interesams ir ne visada šie interesai sutampa.
Antra. Esant keičiamo įstatymo ir Žemės įstatymo normų kolizijai, neaišku, kuris įstatymas turėtų būti taikomas. Būtų sudarytos galimybės asmenims viešo pirkimo sutarties pagrindu įgyti teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą kaina, neatitinkančia šios žemės sklypo rinkos vertės. Sudaryti tik formalūs barjerai. Nekilnojamojo turto kainos mainams akivaizdžiai trūksta skaidrumo. Yra pateiktos išvados, ir būtent neigiamos, tiek Teisės departamento, tiek STT. Todėl atsižvelgdami į įvairių komitetų siūlymus, siūlome šį įstatymą atmesti ir Vyriausybei toliau tobulinti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš taip suprantu, kad yra tik nuomonė už, nuomonės prieš nėra. Galbūt galima bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti? Dėkoju, kolegos, už supratimą. Grąžiname iniciatoriams tobulinti, nes yra labai daug neaiškumų.
Mielieji kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-273. Pranešėjas gerbiamasis A.Rimas.
A.RIMAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir priėmė sprendimą projektą atmesti. Sprendimo argumentai. Teikiamu įstatymo projektu yra siūloma keisti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 1 punktą, numatant, kad pardavus nereikalingą arba netinkamą naudoti valstybės ir savivaldybių turtą, atskaičius jo saugojimo ir pardavimo išlaidas, gautos lėšos skiriamos investicijoms į valstybės, savivaldybės įmonę ar valstybinę aukštąją mokyklą, valdžiusias šį turtą. Pagal šiuo metu galiojančio Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatas valstybinės aukštosios mokyklos, kaip ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, pardavus nereikalingą ar netinkamą naudoti valstybės ir savivaldybių turtą turi teisę gauti 50% parduoto turto vertės. Priėmus teikiamą įstatymo pataisą, valstybinės aukštosios mokyklos būtų išskirtos iš kitų valstybinio mokslo ir studijų institucijų sistemos, taip pat iš kitų valstybinių įstaigų ir organizacijų, kaip sveikatos priežiūros, kultūros ir panašiai. Toks teisinis reguliavimas diskriminuotų kitus objektus. Balsavimo rezultatai: 6 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Taigi norėtume išklausyti nuomones už ir prieš. Nuomonė už – gerbiamasis kolega H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad pranešėjas labai tiksliai įvardijo visas priežastis. Manyčiau, kad vis dėlto negalima sudaryti išimtis vien tiktai švietimo įstaigoms, nes vis dėlto valstybė turi labai daug institucijų, kurioms taip pat būtų aktualus šis klausimas, jau vien dėl tos išimtinės teisės reikėtų atmesti.
Antras dalykas. Vėlgi negalvojama ir nekalbama apie tokį turtą kaip žemė, nes vienas iš esminių ir dabartiniu metu brangiausių turtų yra būtent ne pastatai, ne kokios nors funkcijos, bet žemė. Vien dėl to, man atrodo, reikia pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui atmesti šį projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – gerbiamasis kolega J.Jaruševičius. Prašom.
J.JARUŠEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Vyriausybė savo išvadose nepritaria tokiam projektui motyvuodama, kad toks išskirtinis dėmesys valstybės ir savivaldybių įstaigoms diskriminuotų kitus subjektus ir būtų negerai. Aš siūlau atsižvelgti į tai. Aplinkos apsaugos komitetas taip pat nepritarė. Taigi…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juozai, aš supratau, jūsų tokia pati nuomonė kaip ir H.Žukausko. Aš manau, nėra tikslo klausyti. Ar jūs sutinkate?
J.JARUŠEVIČIUS. Ačiū, bet jis lyg ir žalias buvo.
PIRMININKAS. Žalias. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, mums reikėtų apsispręsti, nes nuomonės išsiskyrė. Kadangi mano teikimas, aš vis dėlto siūlau balsuoti. Kas už tai, kad pritartume komiteto nuomonei, prašom balsuoti. Mielosios kolegės, kas už komiteto nuomonę? Balsuojame. Vadinasi, jeigu jūs balsuosite už komiteto nuomonę, atmesite šį įstatymo pakeitimo projektą.
Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas po svarstymo atmestas. Už – 56, prieš –1, 2 susilaikė. Taigi įstatymo projektas yra atmestas.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-639(A). Pranešėjas – kolega V.Karbauskis, Ekonomikos komitetas. Prašom.
V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas svarstęs priėmė sprendimą atmesti šį įstatymo projektą. Argumentai, kodėl atmesti. Teikėjas aiškinamajame rašte teigia, kad po rinkimų į šį Seimą Seime yra 7 frakcijos. Todėl, kad būtų atstovaujama visoms frakcijoms, reikėtų pakeisti šį įstatymo projektą. Kaip žinome, šiandien mes turime jau 8 frakcijas, taigi reikėtų keisti ir keisti, ir keisti įstatymą, jeigu laikytumės to principo. Toliau nebeaiškinsiu. Aš sakau, kad komitetas tuo pagrindu ir pasiūlė atmesti šį įstatymo projektą. Tuo labiau kad nutarimas sudaryti šią komisiją buvo priimtas ne per seniausiai, ir ta komisija, sudaryta pagal galiojantį įstatymą, veikia.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Taigi nuomonės už ir prieš. Yra viena nuomonė prieš – gerbiamasis V.Navickas. Prašom.
V.NAVICKAS (VNDF). Kadangi siūlomo įstatymo pataisą parengiau aš, o komitetas nepritarė, žinoma, aš ginu savo nuomonę ir manau, kad Liberalų demokratų frakcija nusipelnė atstovauti Privatizavimo komisijoje. Nematau balsų iš liberalų ir demokratų. Galbūt jie susitaikė su tokia pozicija, tada aš galbūt irgi pakeisčiau savo nuomonę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme nuomonę prieš ir žinome komiteto nuomonę. Taigi yra viena nuomonė – šį įstatymo projektą atmesti. Ar galime bendru sutarimu? Bendru sutarimu negalime, nes buvo kitų nuomonių. Taigi kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad palaikytume Ekonomikos komiteto nuomonę, prašom balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 30, prieš – 17, susilaikė 10. Taigi įstatymo projektas yra atmestas. Atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, tuoj pasitikslinsiu. Gerbiamieji kolegos, yra variantai. Kadangi komitetas jau atmetė šį įstatymo projektą, todėl siūlome grąžinti iniciatoriams tobulinti. Gerbiamieji kolegos, yra įvairių nuomonių, dėl to norėčiau paskaityti jums Seimo statutą. Pirmas variantas. „Grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti. Jeigu priimamas toks nutarimas, kartu turi būti priimtas Seimo protokolinis nutarimas“ ir t.t. Kitas variantas: „Grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės. Šiuo atveju įstatymo projekto svarstymo procedūra kartojama nuo pateikimo Seimo posėdyje“. Taigi yra du variantai. Mes turime pasirinkti arba vieną, arba kitą variantą: arba atiduoti komitetui tobulinti, arba grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar galime bendru sutarimu grąžinti projektą tobulinti iniciatoriams? Gerbiamasis J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Iš tikrųjų per tą laikotarpį, kol projektas buvo svarstomas komitete ir Seime, atsirado dar viena frakcija. Logiška, kad projektą tikslinga tobulinti, kad visos Seimo frakcijos turėtų po atstovą. Aš manau, valdančioji dauguma tikrai neturėtų bijoti, kad ten bus per daug opozicijos atstovų, nes jų net 6 atstovai būna ir per Vyriausybės teikimą. Šiuo atveju greitesnis kelias būtų grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti, skaičių padidinti vienetu būtų nesudėtinga.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jurgi Razma, supratome jūsų nuomonę. Galbūt grąžiname kitam komitetui tobulinti? Ar jūs nebūtumėte nieko prieš, nes tas komitetas… Bet yra dar kitas pasiūlymas grąžinti iniciatoriams tobulinti. Gerbiamieji kolegos, ar galime duoti kitam komitetui svarstyti šį klausimą? Aš manau, kad būtų greičiausia ir geriausia, kad svarstytų kitas komitetas. Laukiu jūsų pasiūlymų, koks komitetas galėtų svarstyti šį įstatymo projektą. Mielieji kolegos, laukiu jūsų pasiūlymų.
Gerbiamasis J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Šiuo atveju sunku siūlyti kitą komitetą negu Biudžeto ir finansų komitetą, nes privatizavimas visada susijęs su pinigais. Manau, artimiausias būtų šis komitetas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad šį įstatymo projektą svarstytų Biudžeto ir finansų komitetas? Galime bendru sutarimu. Dėkoju. Šį klausimą baigėme svarstyti.
Ūkininko ūkio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-141* (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Vienas iš jų – Ūkininko ūkio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-141. Pranešėjas – gerbiamasis J.Juozapaitis, Kaimo reikalų komitetas. Gerbiamasis A.Butkevičius. Taip? Po to, gerai. Prašom, kolega.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-141. Gautiems Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymams nepritarė. Pritarė Europos teisės departamento, Žemės ūkio ministerijos, Finansų ministerijos ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymams. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam suredaguotam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Prašau šiam įstatymui po svarstymo pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komitetas narį gerbiamąjį A.Butkevičių. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Ūkininko ūkio įstatymo projektą. Buvo svarstyta Teisės departamento pastaba, kuriai buvo pritarta. Taip pat buvo gauta Europos teisės departamento išvada. Šioje išvadoje pastabų ir pasiūlymų nebuvo pateikta. Biudžeto ir finansų komiteto galutinė išvada tokia: „Siūloma pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas“. Projektui pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamiesiems pranešėjams už išsakytą nuomonę. Komiteto nuomonė buvo pritarti šiam įstatymo projektui. Gerbiamieji kolegos, nė vienas Seimo narys neužsirašė kalbėti už ar prieš. Taigi galbūt galima šiam įstatymo projektui po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kitokios nuomonės nėra. Ūkininko ūkio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, iki popietinio posėdžio klausimai iš esmės baigti. Mes turime kvorumą, yra 71 Seimo narys. Galėtume svarstyti darbotvarkės klausimą, kuriam reikia 71 Seimo nario balso. Mielieji kolegos, kviečiu registruotis. Gerbiamąjį A.Čapliką taip pat kviečiu registruotis, nes jūsų balsas šiandien labai reikalingas.
Mielieji kolegos, labai apgailestauju, yra tik 61 Seimo narys, todėl nėra tikslo svarstyti darbotvarkės klausimą Nr.XP-501.
A.Ažubalis – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.AŽUBALIS (TSF). Norėčiau gerbiamuosius kolegas pakviesti į Baltąją salę. Kviečiu visus tuos, kurie užsirašė į Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupę. Mes galėtume per labai trumpą laiką išsirinkti pirmininką ir pavaduotojus. Kviečiu visus, kurie užsirašė. Yra daug kandidatų, apsvarstysime. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi iki pietų numatyti svarstyti plenarinio posėdžio darbotvarkės klausimai, išskyrus vieną, apsvarstyti. Skelbiu pertrauką iki 15 valandos. Šį klausimą bandysime įrašyti į popietinį posėdį ir svarstyti.
Taigi rytinį posėdį skelbiu baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VNDF – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija.