LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTATYMO PAPILDYMO 51 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO (XP-630)
2005 m. lapkričio 11 d. Nr.
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas J.Sabatauskas, komiteto nariai – A.Staponkienė, V.Žiemelis, P.Baguška, J.Pinskus, Č.Juršėnas, V.Aleknaitė-Abramikienė, R.Šukys, A.Sereika, komiteto patarėjai – L.Zdanavičienė, A.Kabišaitis, D.Komparskienė, D.Latvelienė, komiteto padėjėja A.Jankauskaitė.
2.Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:
2.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada:
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Įstatymo projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus.
2.2. Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabos:
Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektą Nr. XP-630, pažymi, kad projektu siūlomų pakeitimų turinio ES teisė nereglamentuoja. Pastabų bei pasiūlymų dėl projekto atitikties ES teisę neturime.
2.2. Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjų A.Kabišaičio ir L.Zdanavičienės pastabos:
Konstitucinis Teismas ne kartą yra analizavęs į pareigas išrinkto ar paskirto asmens priesaikos institutą. Detaliausią šio instituto analizę galima rasti dviejuose Teismo nutarimuose - Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (2004 m. liepos 1 d.) ir Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 11 straipsnio (2004 m. gegužės 4 d. redakcija) ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. gegužės 4 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (2004 m. gegužės 25 d.). Teismas konstatavo, kad “Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas). Ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. nutarime konstatavo, kad Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas: duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti; nuo priesaikos davimo jam atsiranda konstitucinė pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti.” Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad “Kadangi Respublikos Prezidento priesaikos institutas ir priesaikos turinys yra įtvirtinti Konstitucijoje, Respublikos Prezidento duota priesaika turi konstitucinę teisinę reikšmę ir sukelia konstitucinius teisinius padarinius: tol, kol Respublikos Prezidentas neprisiekė, jis negali pradėti eiti savo pareigų; atsisakymas prisiekti, priesaikos davimas su išlyga arba priesaikos teksto pakeitimas, atsisakymas pasirašyti Respublikos Prezidento priesaikos tekstą pagal Konstituciją reiškia, kad Respublikos Prezidentas negali pradėti eiti savo pareigų; jeigu asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, neprisiekė, turi būti skelbiami nauji Respublikos Prezidento rinkimai. Respublikos Prezidento priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas ir dėl to, kad Respublikos Prezidentas – valstybės vadovas, duodamas priesaiką Tautai, viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti tik taip, kaip jį įpareigoja ši priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis šios priesaikos nesulaužyti; Respublikos Prezidentui davus priesaiką, jam atsiranda pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja Tautai duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis šios priesaikos nesulaužyti. Pagal Konstitucijos 74 straipsnį priesaikos sulaužymas yra vienas iš pagrindų, kuriems esant Respublikos Prezidentas apkaltos proceso tvarka gali būti pašalintas iš užimamų pareigų.”
Iš pateiktų citatų matyti, kad Konstitucinis Teismas į priesaiką žiūri kaip į asmens pasižadėjimą sukeliantį teisines pasekmes. Pateikto projekto atveju kyla klausimas, kokias teisines pasekmes sukels antro priesaikos teksto nustatymas. Tarp dviejų priesaikos tekstų esminis skirtumas yra tas, kad vienu atveju prisiekiama su sakiniu “Tepadeda man Dievas!“, kitu – be jo. Siekiant nustatyti ar šis projektas gali prieštarauti Konstitucijai ir koks jo santykis su kitais įstatymais, būtina atsakyti kokius įsipareigojimus asmeniui nustato žodžiai “Tepadeda man Dievas!“. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose yra numatyta galimybė prisiekti be šio sakinio, galima daryti išvadą, kad šis sakinys nesukelia teisiškai reikšmingų pasekmių. Atitinkamai prisiekimas su šiuo sakiniu ar be jo priesaikos nedaro negaliojančios, sąlyginės ar pažeidžiančios Konstitucijos ir teisės aktų reikalavimus.
Projektas galėtų būti įvertintas nebent teisinės technikos požiūriu. Iš esmės pasikartojanti nuostata galėtų būti laikoma pertekline, ypač atsižvelgiant, kad pataisa iš esmės nepakeičia šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, o tik jį detalizuoja ir daro aiškesniu.
Komiteto nuomonė – atsižvelgti. Siūlytina visuose projektuose, kuriuose keičiamos nuostatos susijusios su priesaikos tekstu suvienodinti redakciją, t.y. rašyti, kad “Nustatomi šie priesaikos tekstai: <...> ir atsisakant žodžio “arba”.
3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
6. Komiteto siūlomas sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam projektui.
7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 3.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: J.Sabatauskas, R.Šukys
9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas