Dvidešimt
penktasis (104) posėdis
2005
m. lapkričio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.MUNTIANAS
PIRMININKAS (V.MUNTIANAS, DPF*). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame vakarinį posėdį. Prašom registruotis. Ačiū. Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Pradedame posėdį nuo opozicinės darbotvarkės.
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-892. Pateikimo stadija. Pranešėjas – G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LF). Pone pirmininke, gerbiamieji kolegos, tie, kas jau susirinkote į vakarinį plenarinį posėdį, norėčiau jums pateikti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo aš ir E.Masiulis siūlome paankstinti gyventojų pajamų mokesčio mažinimą pusmečiu ir jau nuo 2006 m. sausio 1 d. imtis mažinimo žingsnių, t.y. mažinti tarifą iki 27%, o mažinimui iki 24% taip pat numatyti ankstesnę datą.
Tokį siūlymą pateikti mus paskatino kelios priežastys. Pirma, per tą laikotarpį, bene pusmetis praėjo nuo tada, kai buvo priimti įstatymo pakeitimai, matome, kokia padėtis klostosi Lietuvos darbo rinkoje. Matome, kad konkurencinėje aplinkoje Lietuva pralaimi pritraukdama investicijas, išlaikydama pačią darbo jėgą Lietuvoje. Kartu matome nuo rugsėjo 1 d. žadėtą, bet realiai neįvykusį pedagogų atlyginimų didėjimą. Mūsų siūlymas yra paprastas ir grindžiamas logika, kad tai būtų konkretus būdas, kaip galėtume paskatinti didinti žmonių atlyginimus, kartu šalutinis tikslas būtų daugiau palikti ne tik žmonėms, bet ir didinti mūsų valstybės investicinio klimato palankumą.
Pagrindinis klausimas, kurį daugelis turbūt ir jūsų užsiregistravusių norėtumėte kelti, o iš kur surinkti tuos trūkstamus pinigus, nes, mūsų skaičiavimu, yra labai didelės šimtamilijoninės lėšos. Mes nežiūrime pro pirštus į šiuos dalykus. Šalia to norėčiau pateikti šiuos argumentus, kodėl manome, kad tam tikrą biudžeto spragą būtų galima užpildyti visų pirma ieškant būdų, kaip galbūt šiek tiek padidinti ir valstybės skolinimąsi. Tų kelių šimtų milijonų litų skolinimasis būtų labai trumpalaikis, nes už tuos pačius pinigus, kurie liktų žmonėms, iš esmės būtų įsigyjama, būtų daugiau vartojama, ir per kitus mokesčius, per tam tikrą ciklą nemaža dalis pinigų grįžtų.
Norėčiau jums pateikti argumentą, jis yra išdėstytas aiškinamajame rašte, kad pagal Finansų ministerijos skaičiavimus, jeigu nuo 2006 m. liepos 1 d. pajamų mokestis yra mažinamas iki 27, t.y. 6% punktais, valstybė negautų 490 mln. litų. Jeigu pažvelgtumėte į kitų metų biudžeto projektą, nepaisant jau ir to mažinimo, beveik 500 mln., vis tiek pajamų iš asmens pajamų mokesčio yra net 600 mln. litų daugiau. Mes matome, kad, nepaisant to, šio mokesčio surinkimas didėja, yra gana ryškus. Štai šie aspektai ir lemia, kad mes norėtume spartinti. Be abejo, siūlymas nėra naujas, bet gera proga grįžti prie šio klausimo, nes ekonominės padėties ir Lietuvos ekonominės būklės kontekstas verčia vėl prie jo grįžti.
Yra kelios Teisės departamento pastabos, kurias norėčiau trumpai pakomentuoti. Vienoje yra nurodoma, kad šis įstatymas yra susijęs su svarstomu Biudžeto įstatymu, todėl logiška, kad jie turėtų būti svarstomi kartu. Mes manome, jeigu dabar būtų pritarta po pateikimo, svarstant biudžeto pakeitimus į tai būtų galima atsižvelgti.
Kita vertus, dėl terminų. Šis įstatymas susijęs su mokesčių pakeitimais ir jau nebeliktų pusmečio ar panašaus laikotarpio. Šiuo atveju, jeigu palengvinsime žmonėms mokesčių naštą, tai yra palankus sprendimas ir neigiamų pasekmių nebūtų, nebent biudžeto požiūriu galima kalbėti apie neigiamas pasekmes. Kalbant apie žmonių gerovės didinimą, tai, be abejo, pasekmės yra teigiamos. Tai tiek mano teikiamų minčių. Gerbiamasis pirmininke, pasirengęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti net šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, kodėl jūs, kaip patyręs politikas, taip pat naiviai manote ir mums čia norite įteigti, kad darbo rinkoje yra darbo jėgos problema tik dėl to, jog mūsų mokesčiai yra dideli. Netgi priėmus jūsų pasiūlymą, nuo sausio 1 d. žmogus, uždirbantis 600 litų, gautų net 24 litais daugiau, o uždirbantis 1000 litų – net 42. Jūs manote, jie tik dėl to nevažiuos į užsienį, kur jų darbo užmokestis yra 3 ar 4 kartus didesnis? Aš labai abejoju. Mano klausimas būtų toks. Kodėl jūs nesiūlote užtikrinti mūsų darbo jėgos likimo čia, pavyzdžiui, didinant minimalų darbo užmokestį iki 800 litų, kad vidutinis uždarbis nuo Europos vidurkio atsiliktų 2, 3 kartus, bet ne 7 kartus. Labai ačiū.
G.STEPONAVIČIUS. Labai dėkui. Gerai, kad priminėte vieną iš priežasčių, kodėl mes su kolega E.Masiuliu teikiame šį siūlymą. Manau, mūsų siūlomas būdas yra efektyvesnis negu minimalios mėnesio algos didinimas. Iš esmės mes atsiliepėme į profsąjungų siūlymą ieškoti būdų, kaip didinti atlyginimus. Galėčiau pasakyti: taip, šis siūlymas pirmiausia teigiamai atsilieptų išlaikant kvalifikuotą darbo jėgą. Sutikite, jeigu jūs judėtumėte tuo jūsų siūlomu būdu didinti iki 800 litų ar neapmokestinamąjį minimumą, ar minimalią mėnesio algą, tai šiuo atveju tik paskatintų nedarbą. Tarkime, kai kuriuose ekonomikos sektoriuose arba provincijoje už tuos pačius pinigus žmonės galbūt sutinka dirbti ir dirba, o kai kuriose srityse iš esmės tai neišspręstų problemos. Šiuo atveju per ilgai nepolemizuodamas su jumis sutinku, kad šiek tiek skiriasi mūsų požiūriai, pone Sysai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, pritardamas jūsų siūlymui ir matydamas, apie tai mes jau seniai esame diskutavę, kad mums, Lietuvai, tą reikėjo seniai daryti, nes matome, kokios yra pasekmės, apie ką jūs kalbėjote, norėčiau jūsų klausti. Ar nereikėtų bandyti ne tik kaip pozicija prieš opoziciją, bet bandyti rimtai diskutuoti, kad galbūt Lietuvoje reikia kuriam laikui įšaldyti valstybinių pinigų naudojimą visokioms administracinių pastatų statyboms, tokiems dalykams, kurių tikrai dabar nereikia, nes kalbama apie resursus. Ir antra, arba nors įšaldyti, bet aš manyčiau, kad gal būtų galima pradėti susitarimą tarp partijų ir politinių jėgų. Jūsų nuomonė būtų svarbi dėl to, kad irgi užšaldytume valstybės tarnautojų algų didinimą ir apskritai jų skaičiaus didinimą. Arba leisti jiems didinti algas tik sumažinus skaičių. Kaip jūs į tai žiūrėtumėt? Atsirastų resursų spręsti jūsų problemą, kurią šiandien siūlote. Ačiū.
G.STEPONAVIČIUS. Labai ačiū. Jūs minit keletą beveik konkrečių siūlymų, arba šaltinių, kur galima ieškoti papildomų taupymo lėšų. Ir aš manau, kad tai yra ne dešimtys, bet tikrai ženklesnės milijoninės sumos. Ir manau, kad sutelktai mes ties tuo darbuodamiesi galime rasti sprendimą. Mūsų iniciatyva ne sykį buvo siūlytas tas pats variantas, kad partijos galėtų sutarti dėl ilgalaikių mokestinės reformos gairių, kaip tai, tarkime, įvyko Airijoje. Deja, jūs prisimenate birželio mėnesio debatus, šalia pajamų mokesčio mažinimo buvo pasirinktas naujo mokesčio įvedimas, iš esmės tai paliko panašią naštą, tiktai perkėlė nuo vieno subjekto tiesiogine prasme ant kito. Bet galutine prasme ta našta vėl guls ant galutinio vartotojo arba dirbančiųjų pečių. Taigi, deja, suvokimo nėra tiek. Džiaugiuosi vienu, kad bent jau buvo suvokta, kad pajamų mokesčio mažinimas yra būtinas. Ir šiandien stoviu prieš jus ir pateikiu siūlymą tam, kad spartintume šitą reformą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega K.Glaveckas. Prašom.
K.GLAVECKAS (LF). Gerbiamasis pranešėjau, kadangi bendrąja ekonomine prasme tiek algas, tiek ir mokesčius moka ne valstybė, darbdavys, o moka pagamintas ir parduotas produktas ar paslauga, tai iš tikro kaip tas puikus siūlymas sumažinti mokestį paveiktų ekonomikos augimą? Ar jūs turit kokius preliminarius skaičiavimus, kokią įtaką visas tas procesas padarytų ekonomikos augimui paspartinti? Ačiū.
G.STEPONAVIČIUS. Tikslaus skaičiavimo nėra. Bet, aš manau, galiu remtis ne vieno eksperto vertinimais, kad spartesnis pajamų mokesčio mažinimas duotų didesnį postūmį mūsų ekonomikos augimui negu, tarkime, euro įvedimas. Ir šiuo atveju yra skaičiavimai, kad euras galėtų duoti iki pusės procentinio punkto kasmet BVP papildomą augimą, spartesnis mokesčių mažinimas, manau, ne mažiau galėtų prisidėti, bet tai yra, aišku, tiktai labai preliminarūs pamąstymai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega B.Bradauskas. Prašom, pone Broniau.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Atsiprašau. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad jūs esate ekonomistas.
G.STEPONAVIČIUS. Ne, esu teisininkas pagal profesiją.
B.BRADAUSKAS. Teisininkas. Tada atsiprašau. Aš visąlaik maniau, kad ekonomistas. Tada truputį atleistina, kad tai siūlote. Iš tikrųjų jūs žinote Vyriausybės įsipareigojimus, Vyriausybės programą ir visa kita. Mes turime dar beveik du milijardus įsipareigojimų be kitų, tai būtent Lietuvos piliečiams grąžinti indėlius ir išmokėti už turtą. Mums irgi visiems labai norisi, ir aš tikrai nesu prieš tokį pasiūlymą, kad sumažintume fizinių asmenų pajamų mokestį, ką Vyriausybė ir daro. Ir tai nubrėžta ir mūsų programoje. Bet jeigu įvertintume apskritai visą valstybės ekonomiką, tai aš manyčiau, kad jūsų siūlymas visiškai prasilenkia su realia ekonomine logika. Todėl aš norėčiau paklausti. Jeigu tiktai iš „dūšios“ atsakysite, tai taip, o šiaip galite ir neatsakyti. Ar jūs čia priešrinkiminį tokį populistinį siūlymą darote, ar nuo „dūšios“ kažką galvojate kitaip? Galit jūs, kaip teisininkas, šiek tiek ir klysti, aišku.
G.STEPONAVIČIUS. Nenorėčiau, kad čia dabar klausdamas, gerbiamasis Broniau Bradauskai, vaidintumėte išmanantį ar pretenduojantį į vienintelį teisingą supratimą. Aš noriu pabrėžti labai paprastą dalyką. Manau, kad valstybė neefektyviai išnaudoja šimtus milijonų litų. Šiame biudžeto projekte tai taip pat matyti. Aš manau, kad žmonės protingiau šiuos pinigus išleis. Ir tai yra iš mano vidinių įsitikinimų išplaukiantis dalykas. O padarius principingą ir ryškų žingsnį, o ne pusines reformas, ir atsigavimo tempai būtų kiti. Aš labai apgailestauju, kad jūsų taip ginama Vyriausybė šiuos dalykus ne iki galo supranta. Reikėjo trejų ar ketverių metų įtikinti jus, priartinus prie gyvenimo realybių, kad mokesčių mažinimas, net ir toks lėtas, kokį jūs pasiūlėte, yra neišvengiamas. Tai aš sveikinu su tuo pavėluotu, bet vis dėlto įsitikinimo atėjimu iki jūsų galvų, širdžių ir sąžinės.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė R.Žakaitienė. Prašom klausti.
R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs iš tikrųjų esate tarp tų Seimo narių, kurie savo pasisakymais ir savo veiksmais siekia stabilumo ir aiškumo tiek šalyje, tiek verslui. Mokesčių įstatymai šiaip jau yra priimami bent jau pusė metų iki jų įsigaliojimo, geriausiai – metai, kad jie būtų aiškūs, suvokiami ir kad prie jų būtų spėta prisitaikyti. Aš pamenu, kad jūs tokias pat pataisas siūlėte ir vasaros metu, kai buvo keičiamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Sakykite, ar jums neatrodo, kad truputį siūlymas teikiamas ne laiku, arba terminas turėtų būti vėlesnis, ne kitų metų sausio 1 diena?
G.STEPONAVIČIUS. Dėkui už jūsų tikslią pastabą. Bet aš ir pateikdamas projektą atkreipiau dėmesį, kad iš principo, jeigu mes kalbėtume apie papildomos naštos didėjimą, arba naujų mokesčių įvedimą, be abejo, kad iš esmės rinka galėtų reaguoti ir deramai pasiruoštų verslas, ir ekonomika tai normaliai priimtų, tai bent pusės metų terminai yra tikrai reikalingi. Bet kai mes priimam vienareikšmiškai ekonomiką stimuliuojantį sprendimą, tai sveikai atsilieptų taip pat ir dirbančiųjų motyvacijai. Yra iš esmės vienintelis didžiausias trūkumas, kaip atrasti, sakykim, galimybę užpildyti galimus biudžeto netekimus ir subalansuoti skirtingus kitus įsipareigojimus. Mano ir E.Masiulio teiginys, kad mes tų resursų ir rezervų matome, įskaitant ir laikiną galimą Vyriausybės grynojo skolinimosi limito padidinimą. Tai mes tikrai siūlom ieškoti būdų, nes manom, kad konkurencinė aplinka mus spaudžia tai daryti. Paimkite atskirų sektorių – tekstilės, statybų, baldų pramonės, kitų – padėtį. Nedarydami radikalesnių veiksmų nei iki šiol imtasi mes pralošime, mes prarasime ne tiktai žmones, bet ir atskiros įmonės pradės užsidarinėti. Ir to mes neturėtume ignoruoti. Dėl terminų aš sutinku, o galimybes subalansuoti biudžetą mes taip pat matome.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamieji Seimo vicepirmininkai, jau yra žinoma, ir tai ne paslaptis, kad Lietuva Europoje yra valstybė, kurioje yra vieni iš mažiausių mokesčių. Dabar jūs dar labiau siūlote mažinti mokesčius. Motyvacija – investicijos ir t.t. Buvo sakoma: įstosime į Europos Sąjungą – investicijų atsiras, įstosime į NATO – investicijų atsiras. Praėjo daugiau kaip metai, mes matome, kad investicijos mažėja, tragiškai mažėja. Ar jūs tikrai esate įsitikinęs, kad ši jūsų pataisa stimuliuos tas investicijas, kurios dabar važiuoja žemyn?
G.STEPONAVIČIUS. Dėkui. Visų pirma nepriklausau tiems, kurie būtų kiekviena proga kalbėję, kad užsienis mus išgelbės, arba NATO ir Europos Sąjunga mums padės. Čia yra tiktai šalutinė priemonė sparčiau atsigauti mūsų gyvenimui. Namų darbus turim padaryti patys. Ir tai yra vienas iš šių būtinų namų darbų. Esu įsitikinęs, kad jis šalia kitų būtinų priemonių prisidės prie to, jeigu bus suvokimas ir supratimas, taip pat ir tarp platesnio rato politinių partnerių ir kitų socialinių partnerių.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Nuomonės už ir prieš. Nuomonė už. Prašom kolegą A.Matulevičių. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, suprantama, kad galbūt laikas truputį ir pavėluotas, bet kad reikia diskutuoti dėl mokesčių klausimų, tai taip. Mūsų valstybėje, ko gero, nuo pat nepriklausomybės pradžios visą laiką su mokesčiais nėra tvarkos. Iš tikrųjų nėra sistemos, nes sistema neskatina taupyti. Mūsų valdininkija garsiai pasivadino valstybės tarnautojais, bet iš esmės tokie netapo, gal tik dalis jų pagal darbą ir savo esmę tapo tokie, neišmokyta taupyti. Mes mėtomės… Pastatėme kažkokį rūmą šalia šventos vietos – Vilniaus Arkikatedros, kad dabar baisu eiti pro šalį. (Balsai salėje) Nesvarbu, kas, bet pastatėme. Išeis, kad mes visi pastatėme, tarp kitko, nes sakys, kad Seimas pinigus davė. Bet imu kaip pavyzdį. Daugybė kitų administracinių pastatų, garsėja „Sodros“ namai ir panašiai. Ar nereikėtų valstybei vieną kartą įšaldyti šį eikvojimą ir neverkti, kad yra mažas biudžetas, o gyventi pagal tokias galimybes, kokias valstybė gali sau leisti? Todėl aš siūlau pritarti tokiems siūlymams, kurie skatins mokesčius mažinti ir ieškoti vidinių rezervų, kaip kukliau gyventi mūsų visai ponijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega A.Butkevičius. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad diskusijų apie mokesčius bus tol, kol bus mokesčiai, nes tai yra gana populiari tema ir apie ją gali kiekvienas kalbėti. Aišku, politikai, aš manau, visada kalbės į vieną pusę, kad reikia mažinti mokesčius. Politiškai tai yra pats populiariausias būdas patraukti kai kuriuos rinkėjus, bet manau, reikia pasirinkti laiką, kada reikia apie tai diskutuoti. Šiuo metu, kai Seime svarstomas Biudžeto įstatymo projektas, tikrai ne laikas kalbėti apie mokesčių mažinimą nuo ateinančių metų sausio 1 dienos. Surasti vidinių rezervų, aišku, visada galima, bet reikia pasakyti, ko mes nefinansuosime, kokių nevykdysime finansinių įsipareigojimų. Aš manau, tada būtų tikra diskusija. Arba gal kažkas turi kažkokią stebuklingą lazdelę ir galės surasti papildomų lėšų ir mažindami mokesčius. Bet manau, kad reikia įvertinti dar vieną labai svarbų aspektą, kad jeigu nuo ateinančių metų sausio 1 dienos būtų taikoma ši mokestinė pataisa, neigiamai atsilieptų infliacijai ir tikrai iškiltų pavojus dėl euro įvedimo. Aš manau, kad liberalai pasisako už tai, kad tikrai euras būtų laiku įvestas.
Paskutinė mintis yra tokia: nepriklausomi ekspertai: ir ponas Gitanas Nausėda ir „Nord/LB“ banko kai kurie ekspertai, ir kiti įvertino tai, kad jau nuo ateinančių metų liepos 1 dienos 6% Vyriausybės siūlomas gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas yra labai ryžtingas žingsnis. Aš manau, ir eikime tuo keliu, kurį Vyriausybė yra užsibrėžusi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuodami pasakykite savo nuomonę, ar pritariate po pateikimo įstatymo projektui. Prašom balsuoti. Ačiū.
Už – 44, prieš – 13, susilaikė 36. Nepritarta įstatymo projektui po pateikimo.
Dėl vedimo tvarkos – kolega J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Aš frakcijos vardu prašau pakartoti balsavimą, nes aš vizualiai matau, kad kairioje pusėje užsidegė daugiau taškelių, negu sėdi Seimo narių, ir prašyčiau pirmininką atlikti vieną operaciją, kad būtų uždengti šie pulteliai ir ištrauktos kortelės tų Seimo narių vietose, kurių nėra, nes čia neįmanoma stebėti, kuris paspaudžia už kaimyną. Ar čia mums reikės eiti patiems tai daryti? Aš prašau, kad pirmininkas padarytų tvarką, kad iš nesančių Seimo narių pultelių būtų ištrauktos kortelės ir jie būtų uždaryti. Tada mes žinosime, kad tikrai niekas nesukčiauja.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. (Balsai salėje) Gerbiamieji, dar kartą noriu paprašyti šiek tiek rimties, nes visą laiką kyla tam tikrų įtarimų. Prašom dar kartą balsuoti ir pasakyti savo nuomonę, ar pritariate įstatymo projektui po pateikimo. Prašom balsuoti. Ačiū.
Už – 44, prieš – 12, susilaikė 32. (Balsai salėje) Aš matau, kad treniruotės duoda tam tikrų rezultatų. Prašom dar kartą balsuoti, ar pritariate po pateikimo įstatymo projektui. (Balsai salėje) Prašom balsuoti. (Triukšmas salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, už – 45, prieš – 14, susilaikė 30. Prašom.
M.ŽYMANTAS (DPF). Mano balsas prieš.
PIRMININKAS. M.Žymantas – balsas prieš. Už – 45, prieš – 15, susilaikė 30. (Balsai salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, 121 straipsnio 3 punktas. Valandos pertrauka ir po valandos balsuosime iš naujo. (Balsai salėje)
E.KLUMBYS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom. E.Klumbys – dėl vedimo tvarkos.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, nors aš balsavau prieš, tačiau demokratija turi vis dėlto mūsų Seime triumfuoti. Jūs sakote, kad balsavote prieš. Taip? Bet jūs susilaikėte, tai yra tas pats. Kokiu pagrindu jūs reikalaujate perbalsuoti? Priimkime šį rezultatą. Ką darysi! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji, skaičiai yra aiškūs. V.Čepas.
V.ČEPAS (LF). Gerbiamieji kolegos, kam mes dabar čia tuščiai laužome ietis. Čia yra tik pateikimo stadija. Yra neetiška neleisti šio klausimo svarstyti Seime. Ar kas nors atsitiks, jeigu jūs leisite? Sužlugdysite antroje stadijoje, jeigu pasirodys, kad projektas yra prastas. Čia tiesiog yra mažumos teisių pažeidimas ir vaikiška kairumo liga socializme.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, mes pradedame daryti tam tikrus žaidimus iš Seimo posėdžio. Aš vadovaujuosi Statuto 121 straipsnio 3 punktu, kuriame numatyta, jeigu du kartus balsai pasiskirsto po lygiai, daroma vienos valandos pertrauka. (Balsai salėje)
Replika po balsavimo – A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, jūs pasielgėte, mano manymu, visiškai teisingai, tačiau mane stebina jau kelintąkart girdimas pasakymas, kad Seimas vis pažeidžia mažumų teises. Ponas V.Čepas (…) kalba. Vis tiek Seime priimami sprendimai daugumos, kas balsuoja už, prieš, susilaiko. Aš nelabai suprantu, ar poną V.Čepą čia po dvejų metų seksualinių mažumų konferencija Lietuvoje taip paveikė, ar kas kitas? Baikime vieną kartą naudotis šiuo terminu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, gerbiamasis G.Steponavičiau.
G.STEPONAVIČIUS. Pone pirmininke, noriu pasitikslinti, ar teisingai supratau, kad po valandos grįšime prie to balsavimo, ir bus galutinis balsavimas?
PIRMININKAS. Taip.
G.STEPONAVIČIUS. Gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, kadangi jūs po balsavimo pridėjote vieną balsą, kuris turėjo lemiamos reikšmės, tai pasakykite, kokiu Seimo statuto straipsniu vadovaudamasis jūs taip padarėte? Nes taip pagal Statutą negalima.
PIRMININKAS. Ačiū. Vadovaujuosi tomis tradicijomis, kurias jūs sukūrėte per ankstesnes kadencijas. (Balsai salėje) Kiti sakys, kad aš pažeidinėju Statutą.
Gerbiamieji, kitas darbotvarkės klausimas, rezervinis 8 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-850. Pateikimo stadija. Pranešėjas – J.Lionginas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Prašom.
J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Jūs, manau, visi turite aiškinamąjį raštą, tai gal aš trumpai savo žodžiais pasakysiu, kas paskatino teikti šio įstatymo pataisas.
Šio įstatymo pataisos apima tris gyvenimo atvejus, kuriuos mes Biudžeto ir finansų komitete esame apibendrinę ir išsakome tas problemas. Pirmas atvejis, kai pilietis būna apsidraudęs gyvybės draudimu, t.y. sudaręs sutartį. Kaip žinote, gyvybės draudimo sutartys yra dviejų tipų, t.y. arba 10 metų, arba neterminuotai, t.y. iki pensijos. Jeigu pilietis, nesulaukęs tos sutarties pabaigos, netikėtai miršta, draudimo sumą, kuri gali būti mokama už 2 ar 3 metus, paveldi artimieji. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai ne iki galo išmokėtą draudimo sumą paveldi artimieji, nes suprantama, kad to, kuris mokėjo įmokas, nėra tarp gyvųjų, kad tos sumos nebūtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Tai yra vienas atvejis.
Antras atvejis, kai pilietis, apsidraudęs gyvybės draudimu, pavyzdžiui, įvyksta nelaimingas atsitikimas (mes čia dabar pakeitėme) ir jis tampa I, II grupės invalidu, arba, kaip dabar vadinama, netenka darbingumo iki 40%. Jis iš esmės nutraukia darbo santykius ir neturi galimybės toliau kaupti tų lėšų pagal gyvybės draudimo sutartį, todėl pageidauja jas atsiimti, nes lėšų pragyvenimo šaltinis būna tik suteikiama pensija. Tais atvejais mes taip pat siūlome neapmokestinti tų išmokų anksčiau nutraukus draudimo sutartis gyventojų pajamų mokesčiu.
Trečias atvejis, jis paskutinis iškilo, dabar mes irgi daug diskutuojame, kai piliečiai, kurie yra apsidraudę gyvybės draudimu, mokėjo draudimo įmokas ir išvyko gyventi į užsienį. Šiuo atveju jie nenori nutraukti tų gyvybės draudimo sutarčių, jie moka draudimą iš užsienio, kaupia savo fonde, bet jokiomis lengvatomis pasinaudoti negali, nes jie nesusiję darbo santykiais su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis. Dėl to tais atvejais būtų nelogiška, kad visiškai pasibaigus sutarčiai ir gaunant išmoką, ta suma būtų dar apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, nors jokių lengvatų jis neturėjo. Štai tokia pagrindinė šių pataisų esmė. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega A.Sysas. Prašom klausti.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, ar daug tokių atvejų pasitaikė praktiškai, kad paskatino jus tą padaryti? Jūsų pasiūlymai yra labai geri. Manau, būtent ką jūs ir rašote aiškinamajame rašte, taip būtų priimtas socialiai teisingas sprendimas. Ar daug tokių atvejų?
J.LIONGINAS. Kol kas Lietuvoje buvo 6 mirties atvejai, kiek mes informuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi nuomonių už ir prieš nėra, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra prieštaravimų? Ačiū. Pritarta po pateikimo. Numatyti komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas nebuvo numatytas. Ar yra kokių pasiūlymų? Nėra. Ačiū. Yra pasiūlymas prašyti Vyriausybės išvados. Taip? (Balsas salėje) Ar yra toks prašymas ar pasiūlymas? (Balsas salėje) Prašom. Gerbiamieji, kas už tai, kad būtų paprašyta Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo projekto?
Už – 21, prieš – 23, susilaikė 27, pasiūlymui nepritarta, todėl dar kartą pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, siūloma svarstyti gruodžio 15 dieną.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-852 (pateikimas)
Darbotvarkės rezervinis 9 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-852. Pateikimas. Pranešėjas – J.Pinskus. Prašom.
J.PINSKUS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šio projekto rengimą paskatino susidariusi situacija darbo rinkoje bei įvairių įmonių ir organizacijų nusiskundimai dėl specialistų stygiaus. Projekto tikslas – siekti, tiksliau, suderinti studentų ir moksleivių rengimo specializaciją su verslo poreikiais, skatinti ūkio subjektus prisidėti prie specialistų rengimo bei gerinti studentų ir moksleivių mokymosi materialines sąlygas.
Šiuo metu pagrindinė studentų ir moksleivių dalis gauna stipendijas ir pašalpas ar pašalpas tik iš valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšų, kurios nėra apmokestinamos. Pagal Statistikos departamento duomenis 2004 m. stipendijas iš valstybės biudžeto gavo 59% 3 šalies kolegijų dieninio skyriaus studentų ir 44% universitetų studentų.
Kolegijose ūkio subjektų mokamų stipendijų apskritai nebuvo, o universitetuose tokias stipendijas gavo tik 0,4% studentų. Todėl labai svarbu paskatinti ir sudaryti sąlygas ūkio subjektams aktyviau dalyvauti rengiant specialistus ir gerinant studentų ir moksleivių mokymosi materialines sąlygas, mokymo kokybę ir specializaciją.
Siūloma keisti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnį nustatant, kad ūkio subjektų lėšos, skiriamos studentų ir moksleivių stipendijoms mokėti bei materialinei paramai teikti, būtų taip pat neapmokestinamos, kaip ir šiems tikslams skiriamos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos. Šios lėšos būtų skiriamos sudarant trišales sutartis tarp ūkio subjekto, mokymo įstaigos bei studento ir moksleivio. Tai turėtų teigiamą poveikį šalies ekonomikos ir ūkio plėtrai, nes sudarytų kur kas geresnes sąlygas mokymo įstaigoms bendradarbiauti su ūkio subjektais, ir rengiamų specialybių diapazonas būtų nuolat derinamas su ūkio subjektų poreikiais.
Priėmus įstatymo pakeitimo įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. Jis neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. Projekto nuostatos neprieštarauja Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei. Prašau po pateikimo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, pritardamas idėjai, pačiai idėjai, aš norėjau paklausti, ar jūs, rengdamas šį įstatymą, apie tai pagalvojote, ar neatsiras galimybė piktnaudžiauti? Kokio dydžio stipendiją jūs savo teikiamame projekte numatote? Čia niekur neparašyta dydžių. Pavyzdžiui, aš, verslininkas, siunčiu savo sūnų mokytis ir skiriu jam 10 tūkst. stipendiją. Tai jeigu mes jį atleisim nuo mokesčių, tai vis tiek biudžetas nukentės. Labai ačiū.
J.PINSKUS. Aš manau, kad stipendijos bus tiesiog gal netgi tokios pačios, kokios yra valstybinės. Bet čia yra idėja teikiama. Manau, mes prie šių klausimų galėsime sugrįžti svarstydami.
PIRMININKAS. Klausia kolega K.Bobelis. Prašom klausti.
K.BOBELIS (VNDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mane šiek tiek supainiojo. Ką tik pritarėme pono J.Liongino Mokesčių įstatymo 17 straipsnio pakeitimui, ir dabar jūs irgi tą darote. Ar nebuvo galima suderinti, abu į vieną? Ar čia būtinai reikia atskirai pateikti šio straipsnio keitimą? Kuo jie skiriasi iš esmės? Sunku susigaudyti, kai tuo pačiu metu keičiami du straipsniai.
J.PINSKUS. Man sunku dabar atsakyti.
PIRMININKAS. Pagrindiniame komitete, matyt, galės sujungti abu.
J.PINSKUS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Svarstymo stadijoje.
J.PINSKUS. Vienas kitam netrukdys. Taip.
PIRMININKAS. Kolega A.Butkevičius. Prašom klausti.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Mano klausimas bus panašus į kolegos A.Syso. Vis dėlto aš manau, kad šiam įstatymo projektui reikėtų pritarti. Aišku, reikėtų labai atsargiai pasižiūrėti dėl jūsų siūlomo lėšų skyrimo pašalpoms, nes gali atsirasti įvairiausių piktnaudžiavimų, juk pašalpa gali būti įvairaus dydžio. Taip pat turėtų būti sutarimas, manau, atsižvelgiant į Vakarų praktiką, nes, pavyzdžiui, ten yra taikomi apribojimai akcininkui, kuris toje įmonėje turi daugiau kaip 10% akcijų, jiems tos lengvatos neleidžiama taikyti. Direktoriams. Ir jeigu, pavyzdžiui, studentas išvyksta studijuoti į užsienį. Aišku, kai kuriuos dalykus, manau, dar bus galima aptarti svarstymo metu.
J.PINSKUS. Taip, manau, svarstant gal atsiras ir papildomų klausimų, kuriuos bus galima apsvarstyti komitetuose ir Seime.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Nuomonių už ir prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo įstatymo projektui? Nėra prieštaravimų? Ačiū. Pritarta po pateikimo įstatymo projektui. Pagrindiniu komitetu numatytas Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomo nėra. Svarstyti numatyta gruodžio 15 dieną.
Gerbiamieji, noriu jūsų atsiklausti. Dabar salėje yra pakankamai Seimo narių. Ar mes galime grįžti prie tų klausimų, kurie nebuvo išnagrinėti rytiniame posėdyje? Ir kelis klausimus, kurie susiję su priėmimu ir svarstymu. Neprieštaraujate? (Balsai salėje) Prašau. V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (TSF). Labai atsiprašau, gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, tačiau klausimas, kurį aš turiu pateikti, jau turėjo būti pateiktas. Aš kantriai laukiau, kol mūsų opozicijos darbotvarke naudojosi daugumos atstovai, ir gal maniau, kad jie jau perėjo į opoziciją.
PIRMININKAS. Ar jūs nesutiksit, kad, tarkim, 20 minučių mes…
V.ŽIEMELIS. Ne, aš nesutiksiu, nes jau seniai turėjau pateikti. Prieš tai du Seimo nariai pateikė klausimą.
Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-792(2) (pateikimas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 2-2 darbotvarkės klausimas – Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-792. Pranešėjas – V.Žiemelis. Pateikimas. Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Atsiprašau, gerbiamasis pirmininke, kad aš vis dėlto paprašiau, kad būtų nagrinėjamas šis projektas, nes nematau, kad salėje būtų daugiau žmonių negu prieš tai. Tai gal dar ateis.
Mano siūlymas yra papildyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį. Kodėl vis dėlto iškilo būtinybė papildyti šį kodeksą?
Ne paslaptis, kad Bausmių vykdymo kodeksas galioja neseniai. Savaime suprantama, idealų kodeksą sukurti nepritaikius jo praktikoje yra labai labai sunku. Paprastai trūkumai, baltos skylės įstatymuose išryškėja, ypač baudžiamuosiuose, tik po tam tikro laiko, kai jie būna taikomi praktikoje.
Šio kodekso trūkumus šį kartą iškėlė spaudos atstovai, parašydami apie tai, kad iš pataisos darbų įstaigų anksčiau laiko, atbuvę vieną trečdalį laiko, išeina gana daug kalinių, remdamiesi vienu motyvu, kuris yra labai abejotinas, t.y. išeina tie, kurie turi vieną vaiką iki septynerių metų arba du, daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 metų. Tokie asmenys pagal 157 straipsnio 3 dalį gali būti išleisti iš įkalinimo vietų išbuvę vieną trečdalį laiko. Kartu ir nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Tai yra tam tikras ir pavojus.
Koks yra pavojus? Štai ir spaudos atstovai, „Respublika“ 2005 m. rugsėjo 14 d. atskleidė tokius faktus, kad, tarkime, iš Vilniaus 2-osios pataisų darbų… tokiu būdu buvo išleistas Junda. Jis dalyvavo ginkluotoje grupuotėje, kuri įvykdė 10 apiplėšimų. Taip pat buvo sulaikytas ir nuteistas už narkotikų kontrabandą laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Tai yra ypač sunkus nusikaltimas. Ir štai jis, išbuvęs vieną trečdalį laiko, remdamasis šia nuostata, išėjo iš įkalinimo vietos.
Mes paprašėme Teisingumo ministerijos informacijos apie priešlaikinį paleidimą iš įkalinimo vietos. Ir kokia gi situacija? 2005 m. teismai lygtinį paleidimą iš pataisos namų pagal 157 straipsnio 3 dalies 1 punktą taikė 98 nuteistiesiems. Pagal padaryto pavojingumo laipsnį jie gali būti suskirstyti taip: 3 asmenys padarė labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos Baudžiamojo kodekso straipsnio sankcija numatyta laisvės atėmimo bausmė daugiau kaip 10 metų. 54 asmenys padarė sunkius nusikaltimus. Kitų aš neminėsiu.
Dažniausiai lygtinis paleidimas iš pataisos namų buvo taikomas asmenims, nuteistiems už vagystę ir t.t., tačiau ir už kitus sunkius nusikaltimus. Svarbiausia, neteisėtą disponavimą narkotinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą platinti – 8 atvejai, nužudymą – 7 atvejai. Iš 98 asmenų, kuriems buvo taikytas lygtinis paleidimas, 44 asmenys turėjo po vieną vaiką iki 7 metų, 40 asmenų – 2 vaikus iki 18 metų, 8 asmenys – 3 vaikus ir t.t.
Taigi situacija yra pavojinga. Teisės departamentas, pateikdamas išvadą dėl šio įstatymo projekto, suabejojo, ar reikėtų tokiu būdu taisyti šią problemą. Jie mano, kad problema yra ne tik taisant Bausmių vykdymo kodekso straipsnius, tačiau ir Civilinio kodekso 3.143.14 straipsnius, kuriuose kalbama apie tėvystės pripažinimo sąlygas, tėvystės pripažinimo tvarką. Iš tikrųjų ir čia problema yra. Aš galiu pasakyti labai aiškiai, kad tėvystės pripažinimo tvarka labai paprasta. Pacituosiu Civilinio kodekso 3.142 straipsnio 1 dalį: „Vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo“. Štai ir viskas. Tarkim, esantis nusikaltimo vietoje asmuo, kuris nuteistas už sunkų ar ypač sunkų, ar labai sunkų nusikaltimą, susitaria, kad štai tas vaikas iki septynerių metų yra jo, ir po trečdalio… jis iš laisvės atėmimo vietos jau gali būti paleistas prieš laiką. Tai yra labai paprasta, nes yra labai paprasta tėvystės pripažinimo tvarka. Be abejonės, reikia tvarkyti ir šias Civilinio kodekso teisės normas. Galbūt tam tikslui Teisės ir teisėtvarkos komitetas sudarė darbo grupę, kad spręstų plačiau šias problemas, tačiau neatidėliojant reikia taisyti Bausmių vykdymo kodeksą, kad ši norma nebūtų taikoma asmenims, kurie padarė sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Šios dvi kategorijos iškrenta. Vis dėlto tai yra asmenys, padarę sunkius nusikaltimus valstybei. Aš siūlau pritarti po pateikimo šiai normai.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori klausti kolega R.Smetona. Prašom klausti.
R.SMETONA (MSG). Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš šiek tiek abejoju, kad iš jūsų pateiktos šios gausios informacijos Seimo nariai galėjo susidaryti tinkamą vaizdą apie problemą. Aš kažkaip nesupratau jūsų pozicijos, į kurią atkreipiamas dėmesys ir Teisės departamento išvadoje, t.y. dėl nesiūlymo taikyti lygtinio paleidimo galimybės nuteistiems už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus.
Kitas dalykas. Ar tikrai manote, kad jūsų minėtų klaidų arba tokių atvejų, kuriems nepritariame, nepadaugės įteisinus jūsų pataisas?
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš pasakiau, tačiau gal nevisiškai konkrečiai pasakiau dėl neatsargumo. Jeigu žvilgtelėtume į visą šį straipsnį, yra pasakyta, kad taip pat taikoma ši norma asmenims, kurie nuteisti už neatsargius nusikaltimus iki šešerių metų. Iš esmės didesnės sankcijos ir nėra, tačiau į patobulintą projektą aš dar įrašysiu ir neatsargius. Aš jau esu parengęs patobulintą variantą ir jau kitoje stadijoje, jeigu bus priimtas, aš įrašysiu ir neatsargius, nors galima be šito ir apsieiti. Ar šios priemonės pataisys padėtį? Viena, pataisys tik tai, kad asmenys, kurie nuteisti už sunkius nusikaltimus, negalės išeiti tuo atveju, jeigu jie įsisūnys arba pripažins tėvystę, tarkim, vaikui, kuriam yra tik treji metai, arba pripažins tėvystę kitiems dviem vaikams, kuriems yra iki 18 metų. Yra galimybė dabar ir piktnaudžiauti tuo, o šiuo atveju nebūtų. Ši norma apimtų tik nesunkius ir apysunkius nusikaltimus. Tik šiems asmenims būtų taikoma.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų iš gausios statistikos, informacijos apie tai, kiek ir už kokius nusikaltimus asmenys buvo nuteisti ir po to paleisti lygtinai, jūs pasakėte vieną atvejį, kuris paaiškėjo tiriant tą atvejį mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitete, kai asmuo, kuris iki tol neturėjo vaikų, paskui pripažino tėvystę ir buvo paleistas lygtinai. Kaip manote, ar pagal vieną atvejį galima apibendrinti ir iš karto taisyti įstatymą? Tuo labiau kai pripažinta, kad reikėtų detaliau išanalizuoti visą situaciją ir tik po to kirsti. Aš tai siūlyčiau pirma devynis kartus matuoti, o po to rėžti. Ačiū.
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Ne vienas, tačiau aš jums paskaičiau, gal jūs neatkreipėte dėmesio, yra septyni atvejai už nužudymą. Tai kokiai nusikaltimų kategorijos sąvokai jie priskiriami, jūs tikriausiai žinote. Iš 98 asmenų tik už nužudymą yra 8, taip pat už psichotropinių ir, narkotinių medžiagų platinimą… (Balsai salėje) Ko klausėte? (Balsai salėje) Ne, čia lygiai taip pat, dėl vaikų. Tas pat. Aš miniu, dėl vaikų. Dėl nužudymų 7 atvejai. Teisingumo ministerijos informacija. Tai jau nėra mažai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega…
V.ŽIEMELIS. Aš dar pabaigsiu atsakyti į gerbiamojo J.Sabatausko klausimą. Aš ir minėjau, kad vien tik pataisydami šią teisės normą mes neišspręsime problemos. Tai tik dalinis problemos sprendimas. Reikia spręsti taip pat ir labai rimtai pažiūrėti galbūt ir į Civilinio kodekso normų taisymą, nes šiandien pernelyg lengva pripažinti tėvystę parašius pareiškimą tėvui ar motinai metrikacijos skyriui ir notarui patvirtinus – štai aš jau esu to vaiko tėvas, kuriam yra, tarkim, iki trejų metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, džiaugiuosi, kad jūs labai greitai reagavote į spaudos publikacijas, bet, kiek man žinoma, toks atvejis buvo vienas, kai įsivaikina vaiką vienas iš nuteistųjų. Manau, kad ta norma, kuri galioja šiandien, neturi privalomumo ir tai nėra prievolė bet kokiu atveju, tai spręs teismas. Todėl mano klausimas būtų. Galbūt reikėjo šiek tiek palaukti ir pažiūrėti, kokia būtų susiklosčiusi praktika, nes iš vieno atvejo daryti išvadas ir teikti įstatymo pataisą gal ne pats geriausias variantas?
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis kolega, tačiau aš jau minėjau atsakydamas į J.Sabatausko klausimą, gal jūs praklausėte, kad tai yra ne vienas atvejis. Tai yra ir nuteistiesiems už asmenų nužudymą, kai jie išėję pagal šią teisės normą. Aš minėjau statistinius duomenis. Yra ne vienas atvejis. Ši norma galioja ne pirmus metus, yra tam tikra teismų praktika ir reikia taisyti. Galbūt ją dar reikia tobulinti. Aš nesakau, kad tai yra geriausias pasiūlymas, bet problemą reikia spręsti. Šiuo atveju taisant Bausmių vykdymo kodeksą, tačiau to dar negana. Mes Teisės ir teisėtvarkos komitete kalbėjome, svarstėme ir sutarėme, kad šį klausimą reikia spręsti kompleksiškai. Sudarėme darbo grupę, į kurią įeina ne tik atstovai iš teisėsaugos institucijų, bet ir iš kitų suinteresuotų žinybų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Monkevičius. Prašom klausti.
A.MONKEVIČIUS (NSF). Aš iš tikrųjų manau, kad ši pataisa labai aktuali, bet vis dėlto problemos esmė turbūt yra ta, kad bandoma prisidengti vaikais. Didžiulė tragedija, kai ne tik vaiko teisės, bet vaikas šioje situacijoje apskritai yra psichologiškai luošinamas. Galbūt ir reikėtų iš esmės bandyti tada taisyti Civilinį kodeksą. Štai čia yra sprendimo esmė, bet pritariu, kad galbūt nereikėtų išleisti ir tų, kurie turi vaikų ir kurie padarė sunkius tyčinius nusikaltimus. Reikėtų iš karto lygiagrečiai tą problemą spręsti teikiant pataisas Civiliniam kodeksui.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis kolega, aš sutinku, bet šiuo atveju tas procesas užsitęs. Teisės ir teisėtvarkos komitete, aš jau minėjau, dar kartą sakau, sudaryta grupė, kuri spręs kompleksiškai tas problemas. Tačiau nelaukdami, kol bus išspręsta, mes galime priimti Bausmių vykdymo kodekso pataisą, kad nepiktnaudžiautų šia teise ir netraumuotų vaikų. Nuteisti už nesunkius arba apysunkius nusikaltimus paprastai to nedaro, jeigu jie nėra vaikų tėvai. Jiems paprasčiausiai tai neverta, jų pernelyg trumpos bausmės. Tuo rizikuos tik tie asmenys, kurie nuteisti už sunkius ir ypač sunkius nusikaltimus. Nelogiška kitiems tai daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Sereika. Prašom.
A.SEREIKA (LSDPF). Gerbiamasis kolega Žiemeli, jūs teisingai pasakėte, kad mes komitete analizavome šią problemą. Tikriausiai sutiktumėte, kad sunkaus nusikaltimo ir apskritai nusikaltimo traktavimas yra daugiau politinio ir teisinio apsisprendimo definicijų reikalas. Jūs pamenate, tame pasitarime sėdėjo ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė ponia Rimantė Šalaševičiūtė. Ji buvo prieš jūsų teikiamą pasiūlymą. Kaip jūs vertintumėte savo siūlomą pataisą, kaip ji derintųsi su Vaiko teisių apsaugos konvencija?
V.ŽIEMELIS. Yra ne tik Vaiko apsaugos konvencija, bet yra ir piliečių teisė į ramų gyvenimą. Šiuo atveju paleidžiami nusikaltėliai, išbuvę tik trečdalį jiems paskirtos bausmės už sunkius nusikaltimus, tarp jų ir nužudymus. Kaip paprastai tokie asmenys turi tam tikrą stimulą tą daryti – įsiteisinti vaikus, kurie gal ir nėra jų vaikai. Labai atsiprašau, jeigu aš neklystu, R.Šalaševičiūtė dėl šio projekto savo nuomonės nepareiškė.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už – V.Volčiokas. Prašom.
V.VOLČIOKAS (DPF). Norėčiau pritarti įstatymo pataisos teikėjui, nes pataisa aktuali. Dabar ir diskusijų daugiau atsirado, o ne tik pranešimai spaudoje, bet ir Seime karščiau diskutuojame. Manau, po pateikimo reikia būtinai pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš. Kolega A.Sereika. Prašom.
A.SEREIKA. Gerbiu kolegą V.Žiemelį, tačiau turėčiau pasakyti, kad įstatymo pataisa šiuo atveju yra padiktuota daugiau politinių ir galbūt viešųjų ryšių kampanijos motyvų. Situacija nėra tokia, kaip bandoma ją pateikti. Jeigu kiekvieną įstatymo projektą pateiksime pagal žiniasklaidos teikiamus straipsnius, tai nueisime iki visiškų kuriozų. Iš tiesų įstatymas nekaltas, galbūt stringa įstatymo vykdymas, turiu omeny Bausmių vykdymo kodeksą. Iš esmės sistema veikia, sistema yra parengta. Jeigu jau reikia peržiūrėti, tai reikia peržiūrėti visą dokumentų paketą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti dėl pateikto įstatymo projekto. Prašom balsuoti.
Už – 57, prieš – 1, susilaikė 19, įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 15 dieną.
Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą noriu paprašyti, ar negalėtume grįžti prie rytinio posėdžio ir užbaigti du klausimus, susijusius su rytiniu posėdžiu? (Balsas salėje) Replika po balsavimo. Prašom.
R.BAŠKIENĖ (VNDF). Labai prašyčiau ką tik svarstyto klausimo esmę perduoti papildomai svarstyti ir Šeimos ir vaiko reikalų komisijai.
PIRMININKAS. Prieštaravimų nėra? (Balsas salėje) Ačiū. Dar replika po balsavimo ar? Prašau?
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Dėl papildomo komiteto.
PIRMININKAS. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašau pateikti klausimą ir Žmogaus teisių komitetui, kaip papildomam komitetui.
PIRMININKAS. Ar nėra prieštaravimų? Nėra. Ačiū. Gerbiamieji, ar galime grįžti prie rytinio posėdžio? (Balsas salėje)
Darbotvarkės 1-4a klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo“ projektas, registracijos Nr.XP-692. Priėmimo stadija. Pranešėjas – H.Žukauskas Užsienio reikalų komiteto vardu.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien teikiu įstatymo projektą „Lietuvos Respublikos ir Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo“ projektą, Užsienio reikalų komitetas buvo pagrindinis. Galiu perskaityti šio komiteto išvadą, tai sprendimas pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 6 – už, prieš nebuvo, 1 susilaikė. Galiu pasakyti, kad susilaikiau aš. Perskaičiau Užsienio reikalų komitetas nuomonę, bet savo nuomonę pasakysiu po to, kai bus motyvai dėl balsavimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsavimu išreikšti savo nuomonę dėl įstatymo Nr.XP-692 priėmimo. Atsiprašau, dar yra nuomonių už ir prieš. (Balsas salėje) Prašom. H.Žukauskas – nuomonė prieš, taip?
H.ŽUKAUSKAS. Taip. Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, taip yra, aš esu būtent iš tų susilaikiusių komiteto narių. Manau, turėčiau jums paaiškinti, dėl ko susilaikiau. Komitetas svarstydamas galbūt neatkreipė dėmesio į tai, kad Aplinkos ministerija, pateikusi šį projektą, kaip ir kitą, kurį mes svarstysime, iš esmės yra juridiškai neteisingai pateikusi dokumentus. Aš dėl to susilaikiau. Šiandien jūsų prašau balsuoti prieš, kad įstatymas būtų grąžintas Aplinkos ministerijai, kad būtų juridiškai teisingai pataisyta, tada jį būtų galima priimti Seime.
Mano motyvai yra tokie, kad ant lietuviško teksto, kuris bus spausdinamas „Valstybės žiniose“ nėra jokių parašų, išskyrus vertėjo. Vadinasi, būtent juridiškai yra neteisingai pateikti šie popieriai. Ant angliško teksto yra ministrų parašai, o ant lietuviško nėra. Lietuviškas tekstas turės būti spausdinamas. Jo autentiškumo arba to, koks jis turės būti, niekas negalės patikrinti. Tai yra ratifikavimo sutarties projektas. Tai yra ne pirmas atvejis, kai Užsienio reikalų komitetui yra pateikiami juridiškai neteisingi dokumentai. Į tai yra atkreiptas dėmesys mūsų Teisės departamento. Kitas klausimas yra lygiai toks pat. Manau, mums reikėtų principingai žiūrėti į šį klausimą, nes juridinis brokas bus Seimo atsakomybė. Siūlau balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, tai, ką pasakė kolega H.Žukauskas, manau, yra nepaprastai rimtas procedūrinis pažeidimas, tai yra nepagarba valstybinei kalbai. Aš dar suprasčiau, kad nebūtų vizuotas angliškasis variantas. Bet variantas valstybine kalba privalo būti vizuotas. Mes negalėtume ratifikuoti, negalime net teikti ratifikuoti tokio įstatymo projekto. Antra vertus, tų dokumentų, noriu atkreipti dėmesį, Seimo nariams turėtų būti pateiktas angliškas ir lietuviškas variantas. Taigi kreipiuosi į šio posėdžio Seimo vicepirmininką, kad jis galbūt darytų pertrauką ir apskritai nutrauktų šią procedūrą teikiant ratifikuoti šį dokumentą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS (VNDF). Gerbiamasis pirmininke, visiškai pritariu pono H.Žukausko pozicijai. Aš irgi komitete nesutikau, kadangi mes tikrojo originalo teksto anglų kalba net nematėme. Pateikė lietuvišką tekstą, kurio negalėjome sulyginti. Todėl aš negaliu suprasti, kaip galima priimti rimtą įstatymą, kai originalo kalba to įstatymo nepateikiama komisijai, komitetui ar net Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome balsuojant apsispręsti dėl priėmimo. Prašau? Dabar jau balsavimas. (Balsai salėje) Taip, prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Įvertinęs tai, kas buvo pasakyta dėl motyvų, ir suprasdamas, kad tai yra formalūs prieštaravimai, o ne prieštaravimai iš esmės, kreipčiausi į jus, posėdžio pirmininke, siūlydamas padaryti pertrauką iki kito posėdžio, ir per tą laiką galim išsiaiškinti visus kalbinius niuansus. Jeigu staiga nubalsuotume prieš, būtų apmaudus rezultatas, nes gal tai ir teisingas dokumentas, tik netinkamai parengtas formaliąja prasme.
PIRMININKAS. Taip, pasiūlymas iš tikrųjų vertas dėmesio. Gal iš tikrųjų galime daryti pertrauką iki kito posėdžio? (Balsai salėje) Darome priėmimo pertrauką iki kito posėdžio. Ar reikia balsuoti? Nereikia. Ačiū.
Darbotvarkės 1-4b klausimas – Įstatymo dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl azoto oksidų išmetamų kiekių ar jų tarpvalstybinių pernašų ribojimo ratifikavimo projektas, registracijos Nr.XP-811. Pranešėjas – H.Žukauskas Užsienio reikalų komiteto vardu. Prašau.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę. Atsiprašau pranešėjo. Prašom, E.Klumbys dėl vedimo tvarkos.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad čia yra, kaip sakė gerbiamasis H.Žukauskas, lygiai tas pats variantas. Ir dėl to aš siūlyčiau taip pat analogiškai, kaip ir anuo atveju, daryti pertrauką ir kartu tuos dokumentus sutvarkyti.
PIRMININKAS. Taip, prašau, H.Žukauskas. Užsienio reikalų komiteto vardu.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Labai ačiū. Pertraukos visada yra gerai, ypač dėl tokių svarbių įstatymų svarstymo. Tačiau Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, priėmė štai tokį sprendimą – grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. Balsavimo rezultatai yra 8 už, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Taigi šis įstatymo projektas yra grąžinamas iniciatoriams tobulinti, nes yra didžiulių skirtumų tarp lietuviško ir angliško teksto. Ir vėl yra juridinių techninių pažeidimų. Ir šiuo atveju Seimas vėl turėtų priimti visiškai juridiškai neparengtus dokumentus. Taigi siūlau pritarti pagrindinio komiteto nutarimui grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindiniam komitetui? Nėra prieštaravimų? Ačiū, bendru sutarimu pritariam. Ir dabar rezervinis dar… (Balsai salėje) Gerbiamieji, ne, taigi mes Bausmių vykdymo kodekso klausimą svarstėm. Dabar rezervinis dešimtas – vėlgi Bausmių vykdymo kodeksas. (Balsai salėje) Prašau.
V.ČEPAS (LF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, yra opozicinė darbotvarkė, o jūs ją paverčiat rezervinių ir kažkokių neišspręstų klausimų sprendimu. Ji būna taip retai, tada prašom laikytis, kaip ten yra surašyta mūsų šios dienos darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Taip, iš tikrųjų aš laikausi būtent Statuto reikalavimų. Kadangi prieš tai mes po pateikimo pritarėm įstatymo projektui, susijusiam su Bausmių vykdymo kodekso pataisom, tai dabar aš siūliau svarstyti rezervinį klausimą, kuris taip pat yra susijęs su Bausmių vykdymo kodeksu… (Balsai salėje)
Gerai, grįžtam prie opozicinės darbotvarkės, nes užtruksim labai ilgai, nes dar du Seimo nariai ruošiasi kalbėti dėl vedimos tvarkos. Bus greičiau turbūt. (Balsai salėje)
Darbo kodekso papildymo 1621 straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-163(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas. Darbo kodekso papildymo 1621 straipsniu įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-163. Pranešėjas – A.Čaplikas. Pateikimo stadija. Prašom.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, šią Darbo kodekso pataisą aš jau teikiu antrą kartą. Mes atsižvelgėme į Seimo komitetuose ir Seime išsakytas pastabas. Įstatymo projektas buvo grąžintas tobulinti. Mes atsižvelgėme į profsąjungų reikalavimą arba prašymą suteikti jiems teisę kolektyvinėse darbo sutartyse numatyti kitaip, įstatymo pataisoje tai ir atsispindi, numatyti kitas dienas arba kitus kompensavimo būdus. Ir į tai yra atsižvelgta teikiamame įstatymo projekte. Esu jau daug kalbėjęs apie tai, tikrai esam daug diskutavę. Galbūt atsakyčiau į klausimus, jeigu būtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolegė R.Žakaitienė. Prašom klausti.
R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš atsimenu, kai mes keitėm Švenčių dienų įstatymą ir dėl kiekvienos naujos valstybinės šventės liberalų pozicija buvo, kad tai trukdys verslui, kad tai žlugdys ekonomiką, kad tai dar viena ar antra papildoma laisva diena, kuri gali labai pakeisti ir pakenkti Lietuvos ekonomikos vystymuisi. Sakykite, ar jūs iš esmės pakeitėte savo nuomonę, nes jūsų siūlymas iš tikrųjų yra labai sveikintinas.
A.ČAPLIKAS. Aš manau, liberalams ar liberalcentristams, ar socialdemokratams šiaip jau yra svarbi įstatymo viršenybė. Ir šiandien galiojantis Darbo kodeksas aiškiai nusako, kad jeigu šventinės dienos sutampa su poilsio dienomis, jos turi būti kompensuojamos. Tai yra šiandien galiojanti įstatymo nuostata. Aš nieko kito nesiūlau kaip tiktai pagaliau įteisinti tai, kas yra pasakyta įstatyme. O liberalui įstatymas yra aukščiau visko.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Pabedinskas nori jūsų paklausti. Prašom.
S.PABEDINSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų džiugu ir malonu, kad pagaliau jūs vėl grįžote prie šios temos, prie šio klausimo. Tokių dienų iš tikrųjų nėra per daug ir nebus per daug. Ar kalendorių jūs pažiūrėjote, ar ateityje dar reikės papildomų kokių dienų, ar paprastai, sakykim, 10–15 metų žiūrint į priekį tai sutaps su poilsio dienomis, tarkim, sekmadieniais, ir tai nekainuos valstybei labai daug? O šiaip tai pritarčiau.
A.ČAPLIKAS. Aiškinamajame rašte mes esame pateikę tą informaciją. Galiu tik pasakyti, kad 2007, 2011, 2013 metais bus po keturias poilsio dienas, sutampančias su šventinėmis. 2006, 2008, 2009, 2010, 2012, 2014 metais tokių bus penkios dienos. Ir 2007, 2008, 2009, 2013 metais bus po tris dienas, o 2010 metais – penkios dienos. Iš esmės iš tikro papildomai nereikės suteikti jokių dienų, t.y. vienu atveju, sakykime, šis laikotarpis baigtųsi sausio 1 d., kai kuriais metais, tarkime, baigtųsi sausio 3 d. arba 2 dieną,čia įvairiai. Bet vėlgi tobulinant įstatymo nuostatą galima surasti variantą, kuris tenkintų visus. Bet šiuo atveju papildomai nieko tikrai nereikės.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Sysas. Prašom klausti. Vieną minutę. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu pasveikinti kolegą su pataisom, tiktai aš suprantu, kad jūs pasiliekate prie tos pačios idėjos, kad jeigu poilsio, šventinė diena… na, pagal įstatymą dvi šventės yra sekmadieniais, tai yra Velykos ir dar viena šventė, tai ką mes darysim su tomis? Jos yra sekmadienį, jau iškart pasakyta.
A.ČAPLIKAS. Mes galėsim galbūt dar komitete pašnekėti, bet šiaip jau įstatyme aiškiai pasakyta – šventė. Tada keiskime galiojantį Šventinių dienų įstatymą ir nevadinkime nei Velykų, nei kitos dienos šventinėmis dienomis, bet taip yra pasakyta įstatyme ir nėra kitos alternatyvos, kaip tik tai pripažinti. Juk šiuo atveju sutampa šventinė ir poilsio diena.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Prieštaravimų nėra. Ačiū. Bendru sutarimu pritariame įstatymo projektui. Kadangi taip gerai sutaupėme laiko, dabar žodis suteikiamas ateinančios savaitės darbotvarkei pateikti kolegai Č.Juršėnui. Kol jis eis į tribūną, šiuo klausimu pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo, papildomas – Žmogaus teisių. Siūloma svarstyti gruodžio 15 dieną. Prašom, gerbiamasis Česlovai.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, kitą savaitę mes turime dvi pilnas mūsų parlamentinių triūsų darbo dienas. Pilnas todėl, nes net apie 10, o gal papildžius ir bus daugiau negu 10, yra vadinamųjų eurointegracinių įstatymų. Daugelis jų priėmimo stadijos. Pagaliau galbūt baigsime priimti Seimo rinkimų įstatymą. Kitą savaitę mes taip pat turėsime galutinai apsispręsti dėl Prezidento veto dėl Švietimo įstatymo vieno straipsnio. Kitą savaitę taip pat mūsų posėdyje turėtų būti ministrė K.Prunskienės ir per Vyriausybės pusvalandį atsakyti į Seimo narių klausimus. Dar vienas svarbus dalykas, ką siūlė Audito komitetas, kad turėtume priimti nutarimą dėl Valstybės kontrolės finansinio audito. Ketvirtadienį bene svarbiausias klausimas yra mūsų apsisprendimas dėl kandidato į generalinius prokurorus, o iš kitų klausimų, jeigu neskaičiuosime eurointegracinių, išskirčiau Seimo nutarimo „Dėl praėjusių metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“ projekto svarstymą. Seniūnų sueigoje buvo aprobuota ir kol kas neįrašytas tiktai vienas sutartas dalykas – Vyriausybės atsakymas į grupės Seimo narių paklausimą dėl branduolinių reikalų. Tiesiog nespėjome suderinti, kada į paklausimą atsakantiems yra patogus laikas, tai yra ar antradienis, ar ketvirtadienis, bet, be abejo, šis klausimas kitą savaitę irgi bus.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritariame bendru sutarimu. Taip? Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. 2-4 darbotvarkės klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-143. Pranešėjas – L.Sabutis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Svarstymas. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, sudėtingas pavadinimas, bet jame kalbama apie tai, jog buvo kilęs ginčas, ar teisingai pasielgė anksčiau buvęs Seimas dėl to, kad leido Vyriausybei reguliuoti neišmokamo atlyginimo dydį. Konstitucinis Teismas pasakė, jog to daryti nevalia, ir buvo pavesta keliems komitetams pasakyti savo nuomonę dėl pateikto projekto. Surinkti parašai. Iniciatoriai teikdami siūlė koreguoti jį taip, kaip yra dėstoma, tai yra kad būtų išmokamas tas neišmokėtas dydis iki 2006 m. sausio 1 d. Mes gavome vertinimus iš Teisės departamento, iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, Vyriausybės, yra įvairių nuomonių. Pagrindinė nuomonė yra tokia – atsižvelgiant į Vyriausybės ir Biudžeto ir finansų komiteto vertinimus, negalima pritarti tam projektui ir jo nesvarstyti. O mūsų komitetas svarstydamas atsižvelgė į teisės specialistų nuomonę ir mūsų pačių, kad nors formaliai ir neatitinka Statuto ir įstatymo rengimo tvarkos ir reikalavimų, – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Priežastis yra tokia, kad pats įstatymas, kurį bando koreguoti iniciatoriai, nebegalioja. Ta įstatymo dalis buvo panaikinta, todėl turėtų būti rengiamas naujos redakcijos įstatymas.
Beje, ir komitetas, ir Teisės departamentas, Biudžeto ir finansų komitetas nuolat daro klaidą, kad svarstydami įstatymų projektus, susijusius su finansinėmis išlaidomis, nenurodo ir nebando argumentuoti arba paprašyti iš anksto iš Finansų ministerijos ir Vyriausybės, kiek lėšų tai pareikalautų. Vyriausybė dabar teigia, kad tai būtų apie 100 milijonų, kurių faktiškai neišmokėjo valstybės ir statutiniams tarnautojams, todėl neva taip nukentėtų mūsų valstybės biudžetas ir panašiai. Komitetas negalėjo sutikti su tokia nuostata. Manome, kad problema liko neišspręsta, ir siūlome Seimui pritarti mūsų komiteto sprendimui, jog prie šio klausimo reikia grįžti tinkamai parengus atskirą naujo pavadinimo įstatymą ir aiškinamąjį raštą ir svarstyti pačiam Seimui, nes Vyriausybės nuomonė yra neigiama. Tiek aš galiu šiandien pranešti, todėl mes prašome pritarti mūsų komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pasiūlymas yra grąžinti tobulinti. Nuomonė už – V.Boreikienė. Prašom.
V.BOREIKIENĖ (MSG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nepaisydama to, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį projektą ir pateikė išvadas, kad būtų nepritarta įstatymo projektui, siūlo tobulinti, aš dar norėčiau pasakyti savo atskirąją nuomonę. Iš tiesų siūlomo įstatymo turinys yra labai laiku ir padėtų išspręsti labai aktualias valstybės problemas. Todėl gal nereikėtų taip skubėti atmesti įstatymo projekto po svarstymo, o dar atlikti išsamią analizę.
Antras labai svarbus momentas, kad keičiasi šio teikiamo įstatymo projekto pavadinimas. Dėl to mes ir pasiūlėme įstatymo projekto iniciatoriui užregistruoti kaip naują patobulintą projektą. Siūlyčiau po svarstymo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS (LF). Gerbiamasis pirmininke, Seimo nariai, iš tiesų šiandien Seimas galėtų žengti labai ryškų žingsnį ir padėti išspręsti problemą, apie kurią jau kalbama visus metus – policininkams ir kitiems pareigūnams neišmokėtų algų istoriją. Akivaizdu, kad Vyriausybės nenoras grąžinti žmonėms pinigus yra labai ryškus, tačiau galutinis žodis priklauso Seimui ir kaip tik Seimas yra tautos atstovybė ir jo valia vienokią ar kitokią nuomonę pareikšti ir pasakyti, ar mes už tai, kad būtų gerbiama nuosavybės teisė, už tai, kad būtų nepažeistos žmonių teisės. Kiekviena partija savo programose pasisakė už tas vertybes: už teisingumo užtikrinimą, pagarbą nuosavybei ir visa tai, apie ką visus metus diskutuojame. Mane tiktai stebina, kad ir komitetų išvados, ir ypač Vyriausybės, nors, tiesą sakant, nuo šios dienos manęs jau visiškai nebestebina Vyriausybės elgesys… Šiandien aš siūlyčiau po svarstymo pritarti, tuo labiau kad šiomis dienomis svarstome biudžetą, ir tos reikalingos sumos yra numatytos jau kitų metų biudžete. Turėtume pradėti sąžiningai grąžinti žmonėms tuos pinigus, kurių jie negavo. Siūlau pritarti. Bet negaliu pritarti komiteto išvadai, todėl ir pasisakiau prieš komiteto išvadą. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, mes dabar turime balsuodami apsispręsti, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai. Prašom balsuoti. Ačiū.
Už – 44, prieš – 16, susilaikė 4, pritarta grąžinti įstatymo projektą tobulinti. (Balsas salėje) A.Sysas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš supratau, kad jūs norėjote teisingai pasakyti, kad mes grįžtame prie 2-1 klausimo? Valanda praėjo.
PIRMININKAS. Ačiū, kad jūs manimi pasirūpinote. Taigi, mielieji kolegos, grįžtame prie darbotvarkės 2-1 klausimo – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-892. Balsavimas iš naujo, nes valanda jau praėjo. Prašom balsavimu apsispręsti dėl pritarimo įstatymo projektui. Prašom balsuoti.
Už – 35, prieš – 9, susilaikė 25, taigi pritarta įstatymo projektui po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo nėra numatyta. Nėra siūlymo dėl papildomo komiteto? Siūloma svarstyti gruodžio 8 dieną.
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Garantinio fondo įstatymo 4 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-795. Pateikimo stadija. Pranešėjas R.Kupčinskas. Prašom.
R.KUPČINSKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau pateikti įstatymo projektą. Šiuo projektu siekiame atkurti socialinį teisingumą, nes bankrutuojančių įmonių darbuotojai iki šio įstatymo priėmimo, t.y. iki įstatymo galiojimo pradžios, negavo tam tikros dalies savo uždirbtų lėšų.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad siekiame ne tik socialinio teisingumo, bet taip pat atsižvelgiame ir į daugkartinius įvairių visuomeninių organizacijų kreipimusis į įvairias valdžios struktūras, Vyriausybę ir ministerijas, kartu įvertiname tai, kad pastaruoju metu Garantinio fondo pajamos yra didesnės negu išlaidos. Noriu pasakyti, kad šiuo įstatymu teikiama dar viena galimybė, kad tos lėšos nebūtų įšaldomos ir už jas būtų galima įsigyti valstybės vertybinių popierių kartu papildant fondo lėšas. Savo ruožtu atsižvelgiant į dabartinę situaciją ir bandant suderinti su įvairiomis valstybės institucijomis bei įvertinant Europos Tarybos ir Europos Sąjungos direktyvas būtų galima bankrutavusių įmonių darbuotojams iki šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 2000 m. rugsėjo 12 d., grąžinti išeitines pašalpas. Ačiū. Kviečiu pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti. Prašom, kolegos, klausti. Kolega A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš galbūt neišgirdau, nespėjau perskaityti aiškinamojo rašto. Kokias laisvas Garantinio fondo lėšas jūs turite omeny?
R.KUPČINSKAS. Kaip minėjau, Garantinio fondo pajamos yra didesnės negu išlaidos. Pastaruoju metu pagal mano informaciją ir tai, ką mes kalbėjome Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, dalis lėšų kol kas nėra panaudojama. O pagal mano siūlomą variantą tų lėšų panaudoti reikėtų ne tiek daug, maždaug 6–7 milijonus. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū. Nuomonės už ir prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo įstatymo projektui? (Balsas salėje) Negalime. Prašom balsavimu apsispręsti dėl pritarimo pateiktam įstatymo projektui. (Balsas salėje) Taigi buvo, aš turbūt matau.
Už – 36, prieš – 5, susilaikė 15, pritarta įstatymo projektui po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 15 dieną. Kitokių pasiūlymų nėra.
Gerbiamieji, įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-891. Teisės departamento išvada tokia, kad jis gali prieštarauti Konstitucijai. Todėl remiantis Statuto 138 straipsnio 2 punktu, jeigu Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti šį projektą. Remiantis šiuo Statuto straipsniu, perduodame Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Dėl vedimo tvarkos, taip?
R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jau ne pirmą sykį, čia precedentų buvo į valias, Teisės departamentas tampa įrankiu ir tam tikru Konstitucinio Teismo pakaitalu. Aš noriu pasakyti, kad, pirma, yra Konstitucinis Teismas. Antra, mano siūloma norma galiojo iki 2001 metų. Kiek žinau, per tą laiką Konstitucija nepasikeitė. Trečia, Teisės departamento išvadoje parašyta, kad gali kilti abejonių, lygiai taip pat gali ir nekilti tų abejonių. Labai neapibrėžta išvada.
Kokiems straipsniams prieštarauja, neparašyta. Neva riboja vartotojų interesus. Riboja alkoholio vartotojų interesus. Kiek žinau, alkoholis yra priskiriamas narkotikams. Tai kodėl, sakykim, baudžiamųjų kodeksų normos, kurios baudžia narkotikų platinimą, vartojimą, neprieštarauja Konstitucijai, o dabar toks mano pasiūlymas prieštarauja Konstitucijai? Mano nuomone, čia yra labai akivaizdus valdomos demokratijos pavyzdys. Aš siūlyčiau šį klausimą svarstyti šiandien. Ačiū.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų gal jūs, kolega, ir esate visiškai teisus. Deja, yra tokia išvada. Mes vadovaujamės Statuto tam tikru straipsniu. Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas nuspręs, kad yra būtent taip, kaip jūs sakote, tuomet bus įtraukta į darbotvarkę ir šis klausimas bus svarstomas.
Gerbiamieji Seimo nariai, dar noriu pasakyti, kad darbotvarkės 2-8 klausimas – Dokumentų ir archyvų įstatymo 14 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-183 taip pat neperėjo. Yra Teisės departamento įvertinimas, kad šis įstatymo projektas gali neatitikti Konstitucijos ir gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl remdamiesi tuo pačiu Statuto straipsniu, 2 punktu, irgi atiduodame Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Kolega J.Razma – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
J.RAZMA (TSF). Aš vis dėlto noriu, kad jūs atidžiai skaitytumėte. Ten yra pasakyta, kad viena iš nuostatų negali būti interpretuojama kaip leidžianti be asmens sutikimo skelbti bet kokią informaciją. Taip ir neinterpretuokime. Bet čia nėra parašyta, kad ši nuostata gali prieštarauti Konstitucijai.
Norėčiau pabrėžti, kad ši dalis, apie kurią kalba Teisės departamentas, išliko nepakeista lyginant su pirmuoju mano projektu. Pirmąjį projektą dėl jokių Teisės departamento pastabų man nebuvo uždrausta pateikti. Aš pateikiau, Seimas grąžino tobulinti. Aš kaip tik po to dar sugriežtinau priėjimą prie archyvų. Dabar staiga jūs bandot interpretuoti, kad čia yra prieštaravimas. Aš nematau, kad Teisės departamentas būtų taip parašęs. Čia samprotauja apie konvencijas, bet tiesmukai nėra parašyta. Jūs neviršykite įgaliojimų pats dar interpretuodamas Teisės departamentą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, skaitau, kas yra parašyta: galėtų neatitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos. (Balsai salėje) Yra abejonė, ar atitinka, ar ne. Tai mes ir atiduodam Teisės ir teisėtvarkos komitetui išsiaiškinti. Tą mes ir darome. Jūs teisingai pasakėte.
Darbotvarkės 2-7 klausimas, registracijos Nr… R.Palaitis, taip?
R.PALAITIS (LCSF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Taip, prašau.
R.PALAITIS. Akivaizdu, kad jeigu Teisės departamentas tik pamini žodį „Konstitucija“ savo išvadoje, automatiškai išmetama iš darbotvarkės.
Dabar aš noriu priminti trumpą istoriją. Vasario mėnesį pateikiau Savivaldybių biudžetų formavimo metodikos įstatymo pataisą. Kaip ir jūs, gerbiamasis kolega, pateikėte. Jūsų projektas neprieštaravo, mano prieštaravo. Dėl tos priežasties mano projektas ne vasario mėnesį pateko į opozicinę darbotvarkę (o opozicinės darbotvarkės būna retai), bet pateko tik spalio mėnesį. Ir vienas iš mano projekto atmetimo motyvų buvo toks: jis dabar pateiktas ne laiku, nes Vyriausybė jau suformavo biudžetą; jeigu būtumėt anksčiau pateikęs šį projektą, galbūt būtų buvę viskas gerai. Matote, kaip čia viskas išeina, valdoma demokratija.
Mano supratimu, negalima taip laisvai traktuoti. Paminimas žodis „Konstitucija“ ir pasakoma, kad jau prieštarauja. Ten labai abstrakčios formuluotės: gali prieštarauti, gali kilti abejonių. Tai tegul parašo savo nuomonę aiškiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame už pastabas. Gal jos ir teisingos, iš tikrųjų galėsime pasiremti ir ta praktika. Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstys ir padarys savo išvadas.
Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-901 (pateikimas)
Taigi, gerbiamieji, Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-901. Pranešėjas – kolega A.Kašėta. Pateikimo stadija. Prašom.
A.KAŠĖTA (LF). Gerbiamieji kolegos, tie, kurie išrinkti apygardose, turbūt ne vienas esate susidūrę su šia problema. Tikriausiai buvo atėję jūsų apygardų, jūsų rajonų gyventojai dėl ribojimo naudotis savo nuosavybės teise. Tai yra šiuo metu Miškų įstatyme yra tokia nuostata, kad privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarai. Išties susidaro paradoksalios situacijos, kai, sakykim, yra bendraturčiai, vienas norėtų tą mišką parduoti arba savo dalį, jie yra bendrasavininkiai, kitas norėtų išsaugoti ir galbūt kiekvienais metais malkų pasigaminti, jeigu gyvena kaime ir t.t. Žodžiu, skirtingas įsivaizdavimas.
Tačiau šis įstatymas riboja atlikti bet kuriuos veiksmus, jeigu nėra bendro sutarimo. Kaip žinom, deja, šeimose, o turint omeny, kad bendrasavininkiai dažnai netgi yra jau gana tolimi giminės, sutarimo nėra dėl šio bendro turto. Mes puikiai suprantam, ką reiškia bendras turtas, kaip juo disponuojama. Taigi, mano įsitikinimu, toleruodami tokią įstatymo nuostatą, mes pažeidžiam šventą konstitucinę normą, kad yra piliečių teisė naudotis savo nuosavybe.
Kita vertus, dar galima priminti, kad miškų savininkai yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą dėl šio įstatymo nuostatos išaiškinimo, ar neprieštarauja Konstitucijai. Deja, Konstitucinis Teismas turbūt jau daugiau kaip dveji metai nesprendžia šio klausimo. Matyt, eilė yra gana ilga ir artimiausiais mėnesiais turbūt nebus išspręsta.
Todėl aš manau, kad mes neturėtume visų klausimų, šiandien opių žmonėms, atidėlioti, kol dar po metų, sakykime, Konstitucinis Teismas savo verdiktą paskelbs, ar prieštarauja įstatymas, ar neprieštarauja. Mes turbūt kiekvienas turime savo nuostatas ir pirmiausia turim atstovauti žmonių interesui.
Kokie motyvai lėmė, kad tokia nuostata buvo įtvirtinta įstatyme? Aš atsimenu argumentus (ir jie manęs tikrai neįtikina), kad susiformuos pernelyg smulkios miškų valdos, ir nukentės miškininkų planai, kad būtų suformuotos stambios miškų valdos ir t.t. Tačiau įvyko atvirkštinis procesas. Šiandienė situacija akivaizdžiai tą demonstruoja. Negalėdami parduoti savo dalių, savo turto dalies… faktiškai dabar 5 hektarų valdos sudaro labai didelę dalį tų smulkių miško valdų. Šis apribojimas ir sustabdė stambėjimą, nes šiems penkiahektarininkams, jeigu nėra bendro sutarimo, faktiškai negalioja rinkos dėsniai, rinkos principai. Jeigu jie nesutaria dėl pardavimo, faktiškai ne tik kad negali (…) savininkų parduoti, tačiau netgi kartais negali iki galo juridiškai sutvarkyti savo miško valdos dokumentų.
Aš būčiau linkęs geriau atsakyti į jūsų klausimus, jeigu tokių bus, ir pasistengti įtikinti, kad šį projektą vertėtų svarstyti Seime, o ne atstumti kaip mažą problemą. Iš tikro problema yra didelė ir susijusi ne su vienu tūkstančiu Lietuvos gyventojų.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori klausti kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, ar jums neatrodo, kad jūsų pataisa dar kartą bus vajus dėl miškų kirtimo. Mes susmulkinsim, ką jūs ir sakot, mažesniems ir tada jau nereikės su niekuo tartis. Tame krašte, iš kurio jūs kilęs, jau dabar gana išretintas miškas, man tenka būti visos Lietuvos miškuose, aš matau, kas darosi su miškais. Ar dėl šios pataisos neatsitiks taip, kad liks tik kelmai ir kalvos, kurias paskui dar reikės užsodinti? Labai ačiū.
A.KAŠĖTA. Atsakau labai paprastai. Ar 2 ha savininkui, ar 5, ar 10 reikalavimai yra tie patys. Jie nesikeis. Čia gi nesiūloma keisti reikalavimų. Jeigu tos kontroliuojančios institucijos nesugeba kontroliuoti 50 ha miško savininkų, be abejo, jos lygiai taip pat, matyt, nesugebės kontroliuoti ir šitų. Tačiau šiandien yra miškų kirtimo problema, kai kalbu su miškininkais, jie akcentuoja jau vieną paprastą dalyką, kad pažeidimų mažėja, jų yra mažiau. Yra kita problema, kad tiesiog perkami milžiniški masyvai miškų, milžiniški masyvai, ir jeigu yra leidžiamas, tinkamas amžius kirsti, jie kertami. Kaip tik smulkieji savininkai neturi galimybių, lėšų atsodinti. Čia būtent yra dėl tų, kurie turi supirkę stambius miškų masyvus. Man atrodo, būtent ši pataisa nepagilins tos problemos arba nelabai ką bendra turi.
PIRMININKAS. Kolega Pabedinskai, prašom klausti.
S.PABEDINSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėjau pasiteirauti. Šiame įstatymo projekte yra toks tikslas apriboti, panaikinti tuos apribojimus, kurie dabar yra disponuojant atskirus miškų masyvus. Tai gal ir perspektyvu, tačiau tai sudaro galimybes savavališkoms statyboms ateityje, ypač tose vietovėse, tuose regionuose Aukštaitijoje, prie ežerų, kur yra patys gražiausi Lietuvos miškai. O dabar, pasak A.Baranausko, „kelios pušelės apykreivės liko“, net jeigu dar nepriimsime įstatymo pataisos. Antra, dabartiniame Miškų įstatyme vidutinė valda, atrodo, yra 4,6 hektaro, t.y. pati mažiausia visoje Rytų Europoje. Tai jeigu dar mes pradėsime smulkinti, ar iš tikrųjų negyvensime tokioje teritorijoje, kokią aprašė A.Baranauskas? Ar išvengsime to, kad bus tik pliki laukai?
A.KAŠĖTA. Visiškai, gerbiamasis kolega, nieko bendra su savavališkomis statybomis tie dalykai neturi, nes pirmiausia bet kokiu atveju reikia pakeisti žemės paskirtį. Šiuo metu, beje, Lietuvoje labai sudėtinga pakeisti dirbamos žemės paskirtį, aš jau nekalbu, kad iš esmės beveik niekada negaunamas leidimas pakeisti miškų žemės paskirtį. Tačiau jeigu nėra geros valios ir pilietis atlieka savavališką statybą, tai koks skirtumas, ar jis disponuoja 5 ha, 10 ha ar 2 ha, nes jis tą padarys? Tai yra vėlgi problema, nes iki šios dienos Lietuvoje faktiškai nėra nugriautas nė vienas savavališkai pastatytas pastatas. Tai yra problema. Aš nieko bendra su šia pataisa tikrai nematau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pataisos teikėjau, tiesa, neretai žvelgdami į tai, kas yra svarbiau, ar pamatinės piliečių teises, ar aplinkos apsauga, mes aplinkosauginius dalykus statome į priekį. Šiuo atveju mano klausimas yra toks. Pritariu jūsų teikiamo projekto esmei, bet ar nemanytumėte, kad būtų logiška, jog toks projektas būtų svarstomas Žmogaus teisių komiteto, kaip pagrindinio komiteto, o ne Aplinkos apsaugos, kaip dabar siūloma?
A.KAŠĖTA. Be abejo, tokia diskusija, manau, vertinga, jeigu po pateikimo būtų pritarta šiam įstatymo projektui. Bet, kolegos, aš tikrai siūlyčiau tiesiog nevengti tos diskusijos dėl šios problemos, nes kalbama apie žmogaus teisę laisvai naudotis savo nuosavybe. Aš nežinau, ar tikrai žmonės nesikreipė į jus dėl tos problemos, nes į mane gana dažnai kreipiasi būtent dėl to, kad esu išrinktas miškingame krašte. Žmonės labai dažnai sako, problema dėl kelių pušų išsaugojimo šioje valstybėje keliama aukščiau už žmonių teisę disponuoti savo turtu. Tai dar kartą akcentuoju, esu tikras, kad pažeidimų skaičius dėl to nepadaugės, tačiau jeigu susiformuos stambesnė žemėnauda, stambesni sklypai, tai tikrai pati rinka sureguliuos tuos dalykus. Žmonėms reikia suteikti teisę parduoti savo disponuojamą žemę, o ne laikyti tris bendrasavininkius penkiuose hektaruose arba juo labiau penkis bendrasavininkius ir tikėtis, kad jie labai greitai susitars dėl miško pardavimo. Tai, ko siekia aplinkosaugininkai tokiais apribojimais, duoda visiškai atvirkščią rezultatą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Volčiokas. Prašom.
V.VOLČIOKAS (DPF). Ačiū. Iš tikrųjų jūs paminėjote, kad teikiamo projekto tikslas – panaikinti apribojimus disponuoti nuosavybės teise. Jūs čia trupučiuką veidmainiaujate, nes tie bendrasavininkiai turi teisę parduoti, laisvai gali gauti leidimą arba, nurodydami kainą savo bendrasavininkiams, jie gali po mėnesio informuoti per notarą irgi parduoti savo dalį. O kad iš tikrųjų galėtų naudoti savo miško sklypo dalis, jie gali nustatyti tarpusavio naudojimo ribas, dėl to problemų aš nematau. Jūs paminėjote savo aiškinamajame rašte, kad čia didelis miško valdomas plotas – 6… 84 tūkst. ha miško savininkų, kad pagrįstume savo siūlymus. Bet iš tikrųjų jūs turite ir aiškinamajame rašte paaiškinti, kad dalis miškų yra saugomose teritorijose, o, kaip žinote, saugomose teritorijose dalyti miško sklypų negalima. Tai toks jūsų pasiūlymas, žinote, kelia labai daug abejonių.
A.KAŠĖTA. Aš ne su visais jūsų išsakytais argumentai sutinku, tačiau atsakysiu, kad toms abejonėms išsklaidyti išties mes turime čia pernelyg mažai laiko ir galimybių. Turbūt keliuose komitetuose, kurie tas problemas galėtų išnagrinėti detaliau, išties tie atsakymai ir būtų surasti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prašom pateikti nuomonę už, nuomonę prieš. Nuomonė už – E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Tikrai siūlau pritarti šiam įstatymui, nes teko susidurti su vienu atveju, kai trys pretendentai valdė mišką, tačiau vienas buvo nuteistas ir sėdėjo kalėjime, ir iš esmės jokių sprendimų dėl miško priimti nebuvo galima. Reikėjo važiuoti su notarais tvirtinti ir panašiai. Taigi šis įstatymas ir priešingu atveju palengvintų ir sumažintų tam tikrus pykčius tarp brolių ir seserų, nes jie kai kada nesutaria. Vienas nori pasikirsti malkų, o kitas iš pykčio neleidžia. Taigi tai tikrai supaprastintų miškų tvarkymą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A.Endzinas. Prašom.
A.ENDZINAS (LF). Iš tikrųjų argumentas, kad, rodos, 5 ha miško galėtume disponuoti, skirsto žmones į lygius ir lygesnius, arba į gerus ir geresnius. Jeigu tas argumentas yra pagrįstas, kaip aš suprantu, dauguma jam pritariama, tada reikėtų atmesti pono A.Kašėtos siūlymą, o jeigu jis tinkamas, derantis ir priderantis, tada reikėtų juo vadovautis? Aš nežinau, nedrįsčiau čia šiandien lyginti taip žmones pagal hektarus, tačiau jeigu vadovautumės šitokiu paskelbtu principu, tada, be abejo, reikia atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, mielieji, prašom balsavimu apsispręsti dėl pritarimo įstatymo projektui po pateikimo. Prašom balsuoti.
Už – 33, prieš – 11, susilaikė 14. Pritarta po pateikimo įstatymo projektui. Siūlomi komitetai: pagrindinis Aplinkos apsaugos, papildomas Žmogaus teisių. Siūloma svarstyti gruodžio 15 dieną.
Dėl vedimo tvarkos. Prašau, kolega G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Mano siūlymas būtų sukeisti komitetus, nes šiuo atveju paties keitimo esmė yra grindžiama būtent žmogaus teisių aspektu ir neturėtų būti svarstant sukeisti prioritetai.
PIRMININKAS. Ar yra prieštaravimų? (Balsai salėje) Taip, prašom. Kolega R.Smetona.
R.SMETONA (MSG). Aš kalbu ne dėl šio įstatymo, o dėl procedūros apskritai, dėl vedimo tvarkos. Aš noriu kalbėti apie taip jūsų pamėgtą projekto siuntimą į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kai Teisės departamentas suabejoja dėl projekto atitikimo Konstitucijai.
Gerbiamieji kolegos, ypač jūs, Seimo Pirmininko pavaduotojau, Statuto 138 straipsnio 2 dalis sako: jeigu Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nebe pirmą kartą Teisės departamentas savo išvadoje sako, kad galėtų prieštarauti, jis mano, jis abejoja. Bet jis kategoriškai neteigia taip, kaip sakoma Statute. Departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja. Mano įsitikinimu, taip laisvai interpretuojant Teisės departamento tekstą, išvadą yra nusižengiama Statutui. Todėl siūlyčiau galbūt Seimo protokoliniu nutarimu, ar Seimo valdybos kreipimusi į Teisės departamentą paprašyti, pasiūlyti Teisės departamentui aiškiai formuluoti pagal Statutą savo išvadą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, tas klausimas buvo svarstomas, būtent šiuo aspektu buvo svarstomas ir Seniūnų sueigoje. Iš tikrųjų Teisės departamentas tokių išvadų negali padaryti, nes jis nėra Konstitucinis Teismas. Jie daro atitinkamas išvadas pagal savo kompetenciją, o mes vadovaujamės tomis išvadomis tokiomis, kokios surašomos.
Gerbiamieji, ar galime sukeisti tuos komitetus? Negalime sukeisti. Yra du pasiūlymai. Vienas pasiūlymas toks, koks yra projekte, jam pritarta Seniūnų sueigoje. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Kitas pasiūlymas yra G.Steponavičiaus: Žmogaus teisių komitetas pagrindinis, Aplinkos apsaugos komitetas papildomas. (Balsai salėje) Ir dar papildomas Kaimo reikalų komitetas. Žodžiu, alternatyvus balsavimas. Kas už, balsuoja taip, kaip šiandien Seniūnų sueigoje yra patvirtinta, pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Kas balsuoja prieš, yra už tai, kad Žmogaus teisių komitetas būtų pagrindinis, o Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetai būtų papildomi. Gerbiamieji, alternatyvus balsavimas. Prašom, kas už, kas prieš.
Už – 28, prieš – 30. Žmogaus teisių komitetas skiriamas pagrindiniu. Papildomais – Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetai.
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-604. Pranešėjas – R.Palaitis. Pateikimas. Prašom.
R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šįkart projektas yra ypač paprastas ir prieštaravimų Konstitucijai jame niekaip neišeina įžvelgti, todėl stoviu čia, tribūnoje. Kalbama apie keltą, nes mano vienmandatė apygarda.
Dabar apie keltų kėlimą yra pasakyta, kad tolimojo susisiekimo maršrutų autobusai, tolimojo susisiekimo, keltu yra keliami nemokamai. Tolimojo susisiekimo maršrutai yra tokie, kurie eina daugiau nei per dviejų savivaldybių teritoriją. Taip ir yra. Tie, kurie važiuoja iš Klaipėdos į Nidą arba iš Nidos, keliami nemokamai. Tačiau čia yra, aš taip manau, techninė įstatymo klaida ar trūkumas, kaip jį pavadintume, kad tarptautinio susisiekimo maršrutai jau nebekeliami nemokamai, nors jie irgi eina per kelias savivaldybes. Tarptautinio susisiekimo maršrutas turi tokį požymį, kad kertama valstybės siena, ir jis lyg ir tampa ne be tolimojo susisiekimo maršrutu. Mano supratimu, čia yra toks netikslumas, dėl kurio kenčia keli mūsų autobusų parkai. Tiesiog siūlau tą techninį netikslumą ištaisyti: po tolimojo susisiekimo maršrutų įrašyti „ir tarptautinio susisiekimo maršrutų autobusai keliami keltu nemokamai“. Kviečiu pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių klausti nėra. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų irgi nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? (Balsai salėje) Taip, bendru sutarimu pritarta įstatymo projektui po pateikimo. Pagrindiniu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 15 dieną. Kitokių pasiūlymų nėra, taip?
Darbotvarkės 2-10a klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-465. Pranešėja – D.Bekintienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Svarstymas.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-465(2). Šiam variantui buvo gauta Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Seimo paskirto preliminariai įvertinti projekto konstitucingumą, išvada, buvo sulaukta labai daug pastabų iš įvairių institucijų, todėl šiam projektui komitetas nepritarė. Tačiau Seime buvo įregistruotas tos pačios Seimo narės V.Boreikienės pasiūlymas pateiktam įstatymo projektui. Juo autorė iš esmės atsisako teiktų Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų, tik sutrumpina savivaldybių tarybų rinkimų rengimo pradžios terminą, t.y. nebe keturi mėnesiai, bet jie rengiami likus dviem mėnesiams iki tarybų narių kadencijos pabaigos. Komitetas, pritardamas tokiam pasiūlymui, patobulino įstatymo projektą, todėl nepritarė papildomo komiteto siūlymui atmesti projektą ir teikia Seimui projekto trečią variantą. Prašau pritarti komiteto teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip, prašom. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – V.Žiemelis. (Triukšmas salėje) Prašom, arba iš vietos, jeigu norite. Prašom. Įsiamžinkite.
V.ŽIEMELIS (TSF). Atsiprašau, jeigu galima, kalbėsiu per savo mikrofoną, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė šiam projektui. (Balsas salėje: „Trečiam variantui“.) Atsiprašau. Atleiskite, gerbiamasis J.Pinskus pasiruošęs pristatyti komiteto nuomonę.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu prašom kolegą J.Pinskų.
J.PINSKUS (DPF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo paskirtas papildomu šiam klausimui. Komitete balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikiusių nėra. Siūloma projektą atmesti dėl šių priežasčių. (Balsai salėje) Už – 6, prieš – 3. Už – 6, kad reikia atmesti. Dėl šių priežasčių: projekto 1 straipsniu keičiamo pagrindinio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos preliminariai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 12 punktui.
Antra. Tos pačios Teisės akto normos turi būti aiškinamos ir taikomos vadovaujantis analogijos principais. Todėl abejotinas šio projekto siūlymas skirtingai taikyti identiškas Konstitucines normas – 87 straipsnio 4 ir 12 punktai.
Trečia. Lietuvos Respublikos Konstitucija nedeleguoja niekam kitam skelbti savivaldybių tarybų rinkimų kaip tik Seimui. Tad priėmus šio projekto teikiamas pataisas liktų neaiškus mechanizmas, kas bus tuomet, jeigu Seimas neskelbtų tarybų rinkimų datos, o to padaryti negalės ir Vyriausioji rinkimų komisija, nes tokia funkcija pateiktu projektu išbraukiama.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, į tribūną grįžta pagrindinio komiteto pranešėja D.Bekintienė.
D.BEKINTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, galbūt jūs praleidote mano kalbą. Taip, tam projektui ir komitetas nepritarė, tačiau pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas patobulino šį projektą gavęs dar vieną gerbiamosios Seimo narės V.Boreikienės pasiūlymą. Kitaip tariant, aš būtent akcentavau, kad ji atsisakė viso to, kas yra nesuderinama su Konstitucija, tai yra atsisakė ir fiksuotos rinkimų datos. Ji paliko savo pasiūlyme ne 4 mėnesius, o tik 2, tai iš esmės neprieštarauja nei Konstitucijai, nei niekam. Iš tikrųjų 4 mėnesiai yra didelis tarpuvaldis ir jis buvo įvestas tik tada, kai savivaldybių tarybų rinkimai buvo sutapatinti su Prezidento rinkimais. O ji tiesiog įveda anksčiau buvusią dviejų mėnesių laikotarpį. Ir viskas. Šiam projektui mes pritarėme, aš kalbu ne apie 2 variantą, o kalbu apie Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patobulintą (prašom klausytis, nes vėl negirdėsite) 3 variantą, kuriame lieka ne 4 mėnesiai, o 2 mėnesiai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, matote, kad yra tam tikras nesusipratimas. Ar galime daryti įstatymo svarstymo pertrauką? (Balsai salėje) Tegu susiderina tuos dalykus. Prašau. Kuris dabar pirmiau? Prašom. Kolega V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Ačiū, dėl vedimo tvarkos aš norėjau pasakyti. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę pagal darbotvarkę turėjo pristatyti Seimo narė V.Aleknaitė. Atvirai pasakius, aš maniau, kad jūs klausėte mano asmeninės nuomonės. Mano asmeninė nuomonė aiški, aš pasakiau. Kita vertus, atsiprašau, gal kolega J.Pinskus nevisiškai teisus, nes tai yra jau 3 projektas. Mes svarstėme tada dar aną projektą, nesvarstėme 3 varianto, taip. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, reikėtų tiksliai laikytis darbotvarkės, kaip parašyta. Ten parašyta V.Aleknaitė. Jūs manęs paklausėte, aš atsakiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Žinote, aš esu jau visko prisiklausęs šiame Seime, bet kad tie, kurie pažeidinėja, dar kaltintų posėdžio pirmininką… Komiteto atstovai pasakė, kad papildomo komiteto nuomonę pateiks Seimo narys V.Žiemelis Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Taip pranešė komisijos atstovai. Prašom. Kolegė V.Boreikienė.
V.BOREIKIENĖ (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė yra pateikta dėl buvusių projektų. Ir aš, kaip iniciatorė, atsižvelgiau į Konstitucijos teisės ekspertų nuomonę, į komiteto pateiktas išvadas ir pateikėme dar patobulintą įstatymo projektą. Komitetas svarstė šį projektą ir pateikė savo patobulintą variantą, kuriame liko tik teisės norma, skelbti rinkimus ne prieš 4 mėnesius, bet prieš 2 mėnesius. Taip būtų išvengta ne tik neefektyvaus valdymo savivaldybėse, tai yra to vadinamojo tarpuvaldžio laikotarpio, bet ir leistų išspręsti kitą problemą – tinkamai pasirengti rinkimams. Nes pagal dabar esančią tvarką šito laikotarpio neužtenka, jeigu rinkimai paskelbiami prieš mėnesį laiko. Rinkimams pasirengti per mėnesį laiko yra neįmanoma. Todėl siūlyčiau pritarti paskutinei redakcijai po svarstymo. Kiek aš spėjau pasidomėti, mano nuomone, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šitą pasiūlymą ir jam pritarė. Čia reikėtų patikslinti, daryti pertrauką tikrai nėra tikslinga. Mes neišspręstume problemos ir ją dar kartą vilkintume.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, dar kartą noriu paklausti salėje esančių Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių: ar yra jūsų nuomonė? Kolega A.Sysas dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš nematau jokios didelės tragedijos, jeigu bus padaryta pertrauka, nes iš principo Teisės ir teisėtvarkos komitetas šito varianto nesvarstė, kiek aš suprantu. Todėl darykim pertrauką, jeigu reikia, aš frakcijos vardu prašau padaryti pertrauką iki kito posėdžio, nes elementariai vieni kalba apie 2 variantą o iš 1 varianto iš esmės nieko neliko, visiškai naujas projektas. Tai galbūt reikia užregistruoti visiškai iš naujo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, kolega J.Razma.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamąjį posėdžio pirmininką ir gerbiamąjį A.Sysą prašyčiau vertinti šitą situaciją neįžvelgti kažko ypatingo, nes tai yra įprasta praktika, pagalbinis komitetas svarsto pirminį variantą, galbūt jam nepritaria, tačiau pagrindinis komitetas, jeigu imasi tobulinti, jis patobulina ir galbūt pritaria. Bet dėl to neatsiranda prievolė papildomam komitetui vėl svarstyti tą naują variantą. Tai yra įprastas dalykas mūsų svarstymuose. Dabar jūs šitą komitetų priešpriešą pateikėte kaip kažką ypatingo. Taip. Buvo 2 variantas, papildomas komitetas nepritarė, bet pagrindinis padarė 3 tobulą, ir jam pritarkime po svarstymo. Kokios čia pertraukos, aš nesuprantu?
PIRMININKAS. Prašom dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių kalbėti? Yra norinčių. A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Pritariame po svarstymo ir, jeigu reikia, balsuojame, jei ne, bendru sutarimu ir einame namo… Einame namo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji, prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo įstatymo projektui po svarstymo.
Už – 48, prieš – 2, susilaikė 10. Pritarta įstatymo projektui po svarstymo.
Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-466(2) (svarstymas)
Darbotvarkės klausimas 2-10b, registracijos Nr.XP-466(2) – Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – V.Bukauskas. Prašom. Svarstymo stadija.
V.BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-466(2). Įstatymo projekto rengėjai, motyvuodami tuo, kad dabar galiojantis Savivaldos įstatymas sudaro nekokybiško valdymo prielaidas nepagrįstai ilgu laikotarpiu nuo naujos sudėties savivaldybių tarybų išrinkimo ir jų įgaliojimų veikti įgijimo, siūlo, kad pirmasis naujai išrinktas savivaldybių tarybos posėdis visais atvejais turėtų būti sušauktas per dvi savaites po rinkimų paskelbimo.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir išanalizavo … remdamasis Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo komiteto, siūlymu, kad reglamentavimas nesudarytų galimybės sutrumpinti esamo savivaldybių tarybų kadencijos laikotarpio, vertindamas siūlymą šiuo požiūriu, jam pritaria. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad Konstitucijoje yra numatytas kadencijos laikotarpis ketveri metai. Susidarytų neaiškumų, jeigu būtų priimta ši įstatymo pataisa – esama taryba pusantro mėnesio turėtų nutraukti kadenciją. Remdamasis Konstitucijos nuostata, kad vis dėlto renkami ketveriems metams, Savivaldybių valdymo komitetas nutarė šį projektą atmesti. Balsavimo rezultatai: 4… ir 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindiniam komitetui? Ačiū. Pritarta.
Kad pereitume prie darbotvarkės 2–11 klausimo, privalome svarstyti rezervinį 7a darbotvarkės klausimą, registracijos Nr.XP-910(2) – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priedėlio papildymo“ projektas. Pranešėjas – J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, daugumos atstovai neretai prašo papildyti darbų programą, nes iš tikrųjų ne visada gali numatyti, kokių projektų reikmė iškils prasidėjus sesijai, tai šiuo atveju opozicija taip pat teikia nedidelį prašymą papildomai įrašyti į darbotvarkę tris projektus, kurių reikalingumą kiekvienu atveju autoriai pagrįs, kai tie projektai bus pateikiami. Ačiū.
PIRMININKAS. Supratau, kad pritariame po pateikimo. Toliau turime svarstyti… Ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje svarstant įstatymo projektą? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo įstatymo projektui? Ačiū.
Taigi pereiname prie įstatymo priėmimo. Dėl įstatymo 1 straipsnio nėra prieštaravimų? Nėra. Dėl 2 straipsnio prieštaravimų nėra. Prašom. Atsiprašau, dėl nutarimo projekto? Nėra. Prašome balsuoti ir pareikšti pritarimą nutarimo projektui.
Ačiū. 56 – už, nutarimo projektas priimtas. Kartu tada siūlau svarstyti rezervinį 7b darbotvarkės klausimą, registracijos Nr.XP-907 – Seimo nutarimą dėl tos pačios rudens sesijos darbų programos priedėlio papildymo. Pranešėja – L.Graužinienė. Pateikimas.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jūs turite išdalytą nutarimo projektą, neskaitysiu, yra siūlomi trys įstatymo projektai. Juos, manau, irgi pateiks pranešėjai, kurie pateiks įstatymą. Jeigu trumpai, tai galiu atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū Norinčių klausti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Iš solidarumo. Ar galima pritarti nutarimo projektui po svarstymo? Taip. Pereiname prie nutarimo projekto priėmimo. Ar nėra prieštaraujančių dėl nutarimo 1 straipsnio? Dėl 2 straipsnio? Nėra. Ačiū. Prašom balsuojant apsispręsti dėl priėmimo.
54 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. Gerbiamieji Seimo nariai, ar nebus prieštaravimų, kadangi nutarimai labai panašūs ir tuo pačiu klausimu, sujungti abu nutarimus į vieną? Ačiū. Taip ir yra priimti abu.
Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-853 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas, registracijos Nr.XP-853 – Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – E.Pupinis. Pateikimas.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas atsirado dėl to, kad priėmimo valandomis kreipiasi žmonės, be to, buvo suderinta su socialinės rūpybos skyriumi, kuris taip pat patarė pateikti tokią pataisą. Klausimas, galima sakyti, susideda iš dviejų dalį, t.y. to paties įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto, kur buvo sakoma taip: „Asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymu nustatytą bet kurios rūšies pensiją, gali būti draudžiami valstybės lėšomis“. Priėmus Valstybės šalpos išmokų įstatymą ir, tarkim, Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas, kai kur kertasi ir persidengia tam tikros sąvokos. Tarkim, kalbant apie šalpos išmokas ten yra surašyta, kad šalpos išmokos rūšys yra tokios: šalpos pensijos, šalpos našlaičių pensijos. Taip pat yra minima, kad pagal Šalpos įstatymą ir anksčiau buvo mokamos šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose, socialines pensijas, tačiau yra paminėta keletas tokių punktų, kaip slaugos pašalpos, kurios mokamos visiškos negalios invalidams, šalpos kompensacijos I ir II grupės invalidams, žmonėms su negalia pagal naują… praradusiems darbingumą, taip pat tikslinės kompensacijos slaugos išlaidoms.
Kaip tik šioje sąvokoje ir yra kitas pagal Socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnį 9 punktas, kur yra pasakyta, kad žmonės gali gauti privilegiją būti draudžiami valstybės lėšomis, kai vienas iš tėvų, globėjas ar rūpintojas, slaugo namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis, arba asmenį, pripažintą nedarbingu iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų. Sąvoka gana suvelta ir, tarkim, ką daryti žmogui, jeigu jis tapo invalidu iki 24 metų, tačiau pražiūrėjo šitą laiką dėl informacijos stokos ir apsižiūrėjo, kai suėjo 27 metai.
Todėl yra siūloma, gal tai pareikalaus šiek tiek biudžeto lėšų, įrašyti paprastą sąvoką, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami visi, kuriems nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis. Ar būtų 27 metai, jeigu žmogų reikia slaugyti namuose, tai jį reikia prižiūrėti, ir tas žmogus ne visada gali dirbti. Tarkim, kai kada tas žmogus nedirba laikinai. Manyčiau, kad nieko baisaus nebus. Teisės departamento išvadose yra nurodyta, kad reikės šiek tiek biudžeto lėšų, tačiau nespėta surinkti informacijos, nes kol kas tik pateikiau šį klausimą, manau, svarstymo metu bus galima tiksliai pasižiūrėti, kiek tų lėšų reikia. Taip pat buvo problematiška nustatyti datą, nes šis įstatymas buvo pateiktas bendra tvarka, buvo neaišku, kaip viskas plėtosis, todėl, manau, svarstymo metu mes nustatysime tikslią įsigaliojimo datą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori klausti kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad nieko baisaus nebus, jeigu mes kiekvienam Lietuvos piliečiui išmokėsime po 1 mln. Lt, aišku, nieko baisaus nebus. Bus tikrai geras dalykas. Šiuo atveju jūs savo aiškinamajame rašte rašote, kad pinigų įstatymo įgyvendinimui nereikės. Dabar jūs sakote, kad šiek tiek reikės. Tai mano klausimas būtų, vis dėlto kiek reikės? Norėčiau priminti normą, kuri galioja mūsų Statute, to ne vieną kartą reikalavo ir Konstitucinis Teismas, kad teikiant įstatymus, kurie reikalauja papildomų lėšų, eitų ir Biudžeto sandaros pakeitimo įstatymas, kuriame būtų aiškiai nurodyta, iš kur tuos pinigėlius paimsime.
E.PUPINIS. Manau, kad čia tikslumas gal ir gerai būtų, tačiau aš vis dėlto laikausi tokios nuostatos, kad mes esame ne kokie statistikai, o politikai. Mes surenkame informaciją, kaip ir minėjau, o svarstymo metu, jeigu pritarsime po pateikimo, mes tikrai sužinosime tą informaciją. Čia nieko baisaus. Teisės departamentas taip nurodo, ir Biudžeto ir finansų komitetas ir kiti komitetai svarstydami tai nustatys. Manau, ta problema, kad kai kas, kurie galėtų būti draudžiami… tarkim, nėra kitos išeities gaunant tam tikrą pagalbą iš medicinos įstaigų, jie turėtų būti apdraudžiami. Tai būtų daugiau nei jūsų pateiktas klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonės už ir prieš. Nuomonė už – kolega A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Man atrodo, kad klausimas pateiktas labai laiku, labai rimtas ir reikia jį svarstyti, ir dabar po pateikimo siūlau priimti. Manau, kad gerbiamasis A.Sysas nesupyks, irgi pritars, ir po pateikimo apsvarsčius bus galima nuspręsti, kokios apimties bus galima jį priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš puikiai suprantu tą problemą ir pritariu, kad ją reikia spręsti. Bet mes, Seimo nariai, turėtume būti pavyzdys, kad įstatymų reikia laikytis, ir tvarkos reikia laikytis. Negalima šiandien nesilaikyti pusę valandos ar valandą, o rytoj jau laikytis. Mūsų klauso, mus žiūri, ir tada pilietis gali pasakyti: jie vieną kartą padarė pertrauką, galėjo nesilaikyti įstatymų, bet tam ir yra tvarka. Ponai, susiskaičiuokim, pateikim viską, kaip reikia, ir tada tikrai visi pritarsim. Dabar mes pritariam įstatymo projektui, ir nežinom, nei kiek pinigų reikės, nei iš ko juos paimsim. Mums Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad negalima priiminėti įstatymų nenurodant, iš kur paimsim pinigų. Mes tik erzinam tautą sakydami, kad mes padarysim tą, tą, o po to žiūrim, kad pinigų nėra. To nereikia daryti. Dėl to aš dėl procesinių dalykų ir sakau: kolegos, nedarykime tokių išimčių. Reikia balsuoti prieš, padarykime viską, kaip reikia, tada mus gerbs ir mylės.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo įstatymo projektui po pateikimo.
Už – 27, prieš – 2, susilaikė 19. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Gerbiamieji, 145 straipsnis, kurį faktiškai mintinai citavo A.Sysas, iš tikrųjų reikalauja šiam įstatymo projektui Vyriausybės išvados. Paprašysime Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Galite būti prieš… negalima, nes Statutas reikalauja.
Kitas darbotvarkės klausimas… (Balsai salėje) Prašau.
M.ŽYMANTAS (DPF). Papildomą siūlyčiau Sveikatos reikalų komitetą, nes 2 dalis susijusi su invalidumais, su metų nustatymu…
PIRMININKAS. Atsiprašau, labai ačiū. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Papildomu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, kurio taip pat reikalauja Statutas. Siūloma svarstyti gruodžio 15 dieną.
Darbotvarkės rezervinis 1 klausimas. (Balsai salėje) Mane pataisė, kad priėmimo negali būti, neturime kvorumo.
Taigi rezervinis 2 klausimas. Taip pat.
Maisto įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-665(2*) (svarstymas)
Rezervinis 3 klausimas – Maisto įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-665(2). Pranešėjas – M.Žymantas Sveikatos reikalų komiteto vardu. Svarstymo stadija. Prašau.
M.ŽYMANTAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Seimo Sveikatos reikalų komitetas dėl įstatymo projekto Nr.XP-665(2) negavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų ir pasiūlymų.
Iš piliečio A.Žobako buvo gautas pasiūlymas atmesti įstatymo projektą motyvuojant tuo, kad vienintelio elemento – technologinio proceso saugos – neleistina iškelti virš daugumos kitų žmogaus sveikatos saugos elementų, kurių didumą įmanoma įvertinti tik po technologinio proceso bandomųjų paleidimų.
Sveikatos reikalų komitetas nepritarė šiam pasiūlymui, nes maisto tvarkymą vykdantis subjektas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybos institucijai turės pateikti higieninės ekspertizės pažymėjimą, liudijantį, kad subjektas atitinką kompleksą visuomenės sveikatos priežiūros norminių teisės aktų ir kitus nekenksmingumo sveikatai reikalavimus.
Iš Seimo Kaimo reikalų komiteto buvo gautas pasiūlymas patikslinti projekte Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pavadinimą, įrašant prieš jį žodžius „Vyriausybės įstaiga“. Sveikatos reikalų komitetas nepritarė šiam pasiūlymui, nes oficialus institucijos pavadinimas yra Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Daugiau pastabų ir pasiūlymų šiam projektui negauta. Sveikatos reikalų komitetas po svarstymo siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom Kaimo reikalų komiteto pirmininką J.Jagminą.
J.JAGMINAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas buvo pritaręs pataisai įrašant žodžius „Vyriausybės įstaiga“. Paskui pasitarę visiškai pritarėme Sveikatos reikalų komiteto nutarimui ir siūlome pritarti Sveikatos reikalų komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Nėra prieštaravimų? Ačiū. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas. Pranešėjas – V.S.Draugelis. Ar kalbės kas Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu? Ar Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu gali kas kalbėti? V.Žiemelis tiek užsiėmęs, kad jį kvieti po tris kartus, bet jis neatsiliepia.
V.ŽIEMELIS (TSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos nuostatus. Labai retai būna toks atvejis Teisės ir teisėtvarkos komitete, kad nė vienas mūsų komiteto narių neturėjo jokių pastabų. Šiems nuostatams buvo pritarta vienbalsiai. Net komiteto pirmininkas J.Sabatauskas neturėjo pastabų. Siūlau ir Seimui pritarti šiems nuostatams.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kašėta – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu. Prašom.
A.KAŠĖTA (LF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė nutarimo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti projektui po svarstymo? Atsiprašau, nutarimo projektui po svarstymo? Ačiū. Pritarta nutarimo projektui bendru sutarimu po svarstymo.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr.XP-900 (pateikimas)
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr.XP-900. Pranešėja – L.Graužinienė Audito komiteto vardu. Pateikimas.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Dar kartą ačiū posėdžio pirmininkui. Norėčiau pristatyti nutarimo projektą, kurio turinį turite, bet galiu perskaityti. 1 straipsnis – „Paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Provisus“ atlikti Valstybės kontrolės 2005 m. finansinį auditą“. Ir 2 straipsnis – „Pavesti Valstybės kontrolei sudaryti sutartį su uždarąja akcine bendrove „Provisus“ dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2005 m. finansinio audito“. Komitete balsavo dėl pateikimo: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega J.Čekuolis. Prašom klausti.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Mieloji pranešėja, tik prašau patikslinti, ar firma, kuri yra pasirinkta, buvo pasiūliusi mažiausią kainą už savo paslaugas, atlikti auditą už mažiausiai įmanomą kainą, mažesnę nei konkurentai.
L.GRAUŽINIENĖ. Turiu pasakyti, kokia šiuo atveju yra tvarka. Valstybės kontrolė buvo paskelbusi apklausą. Iš visų gautų pasiūlymų ji atrinko tris, pasiūliusias mažiausias kainas, ir pateikė Audito komitetui apsispręsti. Buvo pakviesti visi pretendentai, išklausyta, pažiūrėta į jų galimybes ir pasirinkta, jeigu klausiate pagal kainą, vidutinė kaina. Iš visų vidurinė kaina. Tai nebuvo mažiausia, bet mes daugiau žiūrėjome į įmonės galimybes atlikti. Vis dėlto Valstybės kontrolės yra tam tikra specifika. Valstybės kontrolėje kaip tik tais metais buvo PHARE lėšų, o ši įmonė daug dirbo su PHARE lėšomis. Tai buvo vienas iš kriterijų, kad būtų tinkamai įvertinta.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo nutarimo projektui? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta po pateikimo nutarimo projektui. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Audito komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną. Ačiū. Kitokių pasiūlymų nėra.
Gerbiamieji, noriu paklausti. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-68. Ar kas gali pristatyti, nes pranešėjas J.Olekas? (Balsai salėje) Prašom. Kolega A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau, čia bus minima mano pavardė, bet manau, kad mes tikrai galim balsuoti… kaip norėsite. Siūloma pakeisti. Gerbiamasis Z.Balčytis dabar yra finansų ministras ir jis negali dalyvauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje. Vietoj jo siūloma įrašyti A.Sysą. (Balsai salėje) (Triukšmas salėje) Ir viskas, esmė šios pataisos tokia. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Jūsų nori klausti kolega V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Aš maniau, kad nebus siūlomas A.Sysas. Bet jeigu pasiūlė A.Sysą, tai jis vienas iš tų koalicijos daugumos narių, kuris dirba. Aš tikrai už jį.
PIRMININKAS. Už dirbančius žmones, taip reikia suprasti. Ačiū. Gerbiamieji, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje? Norinčių dalyvauti diskusijoje, svarstant nutarimo projektą, nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū.
Gerbiamieji, ar galime pereiti prie įstatymo priėmimo? Dėl 1 straipsnio. Nėra prieštaravimų? Ačiū. Dėl 2 straipsnio nėra prieštaravimų? Dėl 3 straipsnio nėra prieštaravimų? Ačiū.
Prašom balsuojant apsispręsti dėl nutarimo priėmimo. (Balsai salėje) Nutarimo priėmimo.
Už – 35, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.
Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-678 (pateikimas)
Rezervinis 10 klausimas – Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-678. Pranešėja – V.V.Margevičienė. Pateikimas. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju gerbiamajam Seimo Pirmininko pavaduotojui. Gerbiamieji kolegos, pristatau jums Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio papildymo įstatymą. Jo esmė yra tokia, kad gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdyba patvirtino darbo grupę. Darbo grupė dėl nepilnamečių, linkusių nusikalsti, ir nusikaltusių minimalios ir vidutinės priežiūros sistemos sukūrimo, taip pat teisės aktų parengimo, susijusių su šiuo įstatymu, realizuodama savo teisę, pateikė su nepilnamečių justicija susijusius teisės aktų projektus. Vieno iš jų, kurį dabar teikiu jums, esmė yra tokia, kad reikia skirti paauglių, nepilnamečių mitybai 1,5 MGL per mėnesį. Esmė yra ta, kad dabar mes turime vieną tokią įstaigą Lietuvoje, ten šiuo metu yra 150 paauglių nuo 14 iki 18 metų, kurie laukia teismo, ir jau yra 80 nuteistų, atliekančių bausmę. Jų paros mitybos išlaidos šiandien siekia tik 3 litus 97 centus. Tai yra nepaprastai mažai, iš esmės mes pažeidžiame Vaikų teisių konvenciją ir kitus norminius aktus, nes nesudarome paaugliams sąlygų normaliai vystytis.
Labai prašau pritarti, nes tai nesudarytų labai didelės sumos. Yra paskaičiuota, kad maždaug 300 tūkst. Pataisos namai, tardymo izoliatorius priklauso Teisingumo ministerijos Kalėjimų departamentui. Tai tikrai nėra tokia didelė suma per metus. Šiuo metu jau visi specialieji ugdymo ir globos namai nuo spalio 1 d. vaikų mitybai išleidžia po 8 litus 50 centų, o savaitgaliais turi teisę mokėti dar po 60 centų. Tai yra nepaprastai maži pinigai, o tai yra paaugliai berniukai, kurie yra nuolatos alkani. Labai prašau pritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Ar jūs nesvarstėte varianto ne tik nepilnamečiams, bet visiems įkalintiems padidinti maistpinigius? Tai, ką jūs minėjote, 60 centų, 1,5 lito, dabar liečia ne tik nepilnamečius.
V.V.MARGEVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų mes nesvarstėme, nes darbo grupės užduotis pasirūpinti nepilnamečiais, linkusiais nusikalsti ir nusikaltusiais, bet jeigu jūs tokią nuomonę išsakysite, žinoma, kad reikėtų padidinti maistpinigius visiems. Bet labiausiai dabar rūpi vaikai, paaugliai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, žinau, kad jūs šioje srityje turite didelę patirtį. Labai gerai, kad iš karto, nuo pirmųjų dienų parlamente, darote viską, kad šioje srityje padėtis pagerėtų. Sakykite, jeigu ir liktų tokia norma nepilnamečiams – 3 litai augančiam organizmui, ar nesužalotume jų sveikatos, kaip teigia medikai?
V.V.MARGEVIČIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Jūs žinote, kad dabar tų vaikų, kurie linkę nusikalsti, pagrindiniai nusikaltimai yra tokie, kad kažkas pavogta, o pavogtas dažniausiai būna iš parduotuvių maistas arba mobilusis telefonas, kad jį pardavus būtų galima nusipirkti valgyti. Manau, kad tikrai tai būtų pirmas žingsnis vaikų sveikatai stiprinti. Daugelis tų vaikų yra vartoję alkoholį, narkotikus, jų organizmai yra silpni, apleisti. O tai yra berniukai, tai yra valstybės vaikai, mes jais turime pasirūpinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Volčiokas. Prašom.
V.VOLČIOKAS (DPF). Iš tikrųjų problema aktuali. Kodėl jūs pasiūlėte tokią sumą, o ne didesnę?
V.V.MARGEVIČIENĖ. Pagalvojome taip, kad dabar tos lėšos, kurių mes prašome, ir taip padidintų dvigubai tą mitybos normą. Paprasčiausiai pasikuklinome, gal galėjome prašyti daugiau. Bet žinome, kad visada, jeigu daug prašai, tai tuoj pat visi puolate prieštarauti ir nesutinkate, tai prašome dabar tiek. Dabar parašome minimalia suma padidinti, praeis kiek laiko, prašysime daugiau.
PIRMININKAS. Žinoma, jeigu vartoja alkoholį, užkąsti reikia. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus.
V.V.MARGEVIČIENĖ. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Prašom. Nuomonių už ir prieš nėra. Gerbiamieji, ar galime?.. Atsiprašau, negalime. Prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo įstatymo projektui po pateikimo. Paskui vis tiek prašysiu balsuoti.
Už – 44, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Visi teisingai supranta, ko ir kam reikia. Gerbiamieji, Teisės departamento išvada, nes reikia papildomų lėšų. Biudžeto ir finansų komitetas – vienas dalykas, o kitas – Vyriausybės išvada. Pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Aš jau suprantu, kad Šeimos ir vaiko reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 15 dieną.
Kadangi Seimo narių pareiškimų nėra, vakarinį posėdį skelbiu baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VNDF – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija.