Dvidešimt
ketvirtasis (103) posėdis
2005
m. lapkričio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir V.GEDVILAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. lapkričio 10 d. rytinį plenarinį posėdį. Prašome registruotis.
Užsiregistravo net 94 Seimo nariai. (Balsai salėje) Mielieji kolegos, gerai, pakartosim. Pirmiausia dėl darbotvarkės noriu.
2005 m. lapkričio 10 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
Kolegos, dėl darbotvarkės. Šiandien Seniūnų sueigoje buvo nutarta šiek tiek patikslinti darbotvarkę. Taip, kaip susitarta, pirmiausia yra tyrimo komisijos, po to klausimai, kurie buvo perkelti iš antradienio į ketvirtadienį. Atitinkamai daug klausimų atidėta kitai savaitei. Popietinė darbotvarkė, primenu, yra opozicinių Liberalų frakcijos, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos ir Tėvynės Sąjungos frakcijos darbotvarkė. Tiesa, yra nemažai rezervinių klausimų, tiek daugumos pasiūlytų, tiek opozicijos pasiūlytų. Bet tie papildomi klausimai priklausys nuo to, kaip spėriai dirbsime iki pietų ir po pietų. Žinoma, vakarinis posėdis gali būti ir pratęstas. Ar turi kas klausimų dėl darbotvarkės? Prašom, kolega A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Pone posėdžio pirmininke, kažkur dingo vienas iš antradienio iki šios dienos perkeltas įstatymo projektas, kuris buvo pažadėtas įtraukti į šios dienos darbotvarkę, nes antradienį nespėjom. Tai yra Nr.XP-129 – Paramos žuvusiųjų šeimoms…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jis įrašytas į antradienį, t.y. į preliminarią darbotvarkę, kurią Seniūnų sueigoje mes aptarėme. Kaip matote, yra labai prigrūsta, plius turi būti kai kurie eurointegraciniai klausimai, Seimo rinkimų įstatymas, ir iki pietų mes tikrai neturime laiko.
A.N.STASIŠKIS. Vadinasi, yra labai silpni posėdžio pirmininkų žodžiai, nes jie keičiasi per naktį tris kartus.
PIRMININKAS. Čia Seniūnų sueiga buvo virš manęs. Buvo dar kitų siūlymų, kuriuos irgi teko atmesti. Labai atsiprašau. Kolega V.Žiemelis. Prašau.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, antradienio rytiniame posėdyje turėjo būti nagrinėjamas darbotvarkės 1-6 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymas. Tačiau jis nebuvo nagrinėtas. Todėl logiška, jeigu jis būtų nagrinėjamas iš karto po komisijų. Jeigu nebuvo išnagrinėtas, turėtų būti bent anksčiau. Man tai svarbu, nes man netinkamas laikas. Aš pristatau šį įstatymo projektą, ne V.Aleknaitė, todėl prašau, jeigu galima, perkelti arčiau.
PIRMININKAS. Jeigu Seimo nariai neprieštaraus, o mes per ilgai neužtruksime, iš tikrųjų jį būtų galima anksčiau nagrinėti, nes, kiek prisimenu, ten pataisų lyg ir nėra, kolega Žiemeli. Jeigu pataisų nėra, aš nematau problemos.
Gerbiamieji kolegos, jeigu daugiau pastabų nėra, kadangi dar buvo norima registruotis, aš siūlau dabar registruotis ir balsuoti patvirtinant Seniūnų sueigoje patikslintą darbotvarkę, įskaičiuojant ir kolegos V.Žiemelio siūlymą, jeigu atsiras galimybių.
Užsiregistravo 110 Seimo narių. Už – 91, susilaikė 10.
Dabar, gerbiamieji kolegos, pradedame nagrinėti darbotvarkės 1 klausimą. Aš noriu pasakyti, kaip mes dirbsime, kad paskui nebūtų abejonių. Pirmiausia bus diskusija, t.y. svarstymas, po to priėmimo stadija. Priėmimo stadijoje aš siūlau dėl atskirų straipsnių nesiginčyti, išskyrus tuos atvejus, kai yra pateikta pataisų, o pataisa yra dėl Seimo narių skaičiaus atitinkamoje komisijoje. Dėl to mes tikrai turime balsuoti. Ir, žinoma, turime susitarti, kas pirmininkas, pavaduotojas ir dėl datos. Jeigu čia ginčų nebus, atskirų straipsnių nenagrinėsim, nebalsuosim, po to kalbėsim dėl viso nutarimo keturi – už, keturi – prieš ir balsuosime. Tokia darbo tvarka. Kolega J.Olekas.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš frakcijos vardu norėčiau padaryti 1 klausimo svarstymo pusės valandos pertrauką, kad mes galėtume pasiderinti dėl pavardžių ir dėl skaičiaus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę. Iki pertraukos iš eilės. J.Veselka.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau vis dėlto paprieštarauti jūsų pasiūlymui, kad dėl atskirų straipsnių nesiginčytume. Manau, kad 1 straipsnis yra ribotas. Reikėtų, mano manymu, ištirti, ar skaidriai ir ekonomiškai tikslingai valstybės tarnybos, kurios atliko privatizavimą, vykdė šį privatizavimą. Negalima paimti tik vienos pusės nenagrinėjant tarnybų įtakos šiam privatizavimo procesui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš teiksiu tik tas pataisas, kurios yra suformuluotos raštu. Ar A.Kubilius turi ką pasakyti? Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, turiu pasakyti…
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Paklausykim. Tylos!
A.KUBILIUS. Turiu kalbėti klausimu, kuris susijęs tiesiogiai su jumis.
PIRMININKAS. Prašom.
A.KUBILIUS. Šiuo atveju, manau, logiškiausia būtų, jeigu svarstant klausimą, susijusį tiesiogiai su jumis, jūs nusišalintumėte nuo posėdžio pirmininko pareigų. Mano siūlymas paremtas, man atrodo, ir kitų opozicinių frakcijų pritarimu, yra labai paprastas: kad svarstant darbotvarkės 1 ir 2 klausimus posėdžiui pirmininkautumėte ne jūs. Toks yra siūlymas, nes jūs esate suinteresuotas asmuo, mes matėme, kaip tai atrodė antradienį. Todėl jūs pats savanoriškai tai turėtumėte padaryti ir pasakyti, kad jūs nusišalinsite. Kitu atveju aš siūlysiu tai spręsti visam Seimui. Tokiu atveju jūs tikrai šiam klausimui turėtumėte nepirmininkauti, kol mes spręsime jūsų asmeninę problemą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tai yra nestatutinis reikalavimas. Pirmininkavimas yra Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų teisė. Pagal Seimo Pirmininko potvarkį man yra pavesta tvarkyti pirmininkavimą ir šis klausimas yra nesvarstytinas. Jeigu A.Kubilius… Prašom.
A.KUBILIUS. Dėl procedūros. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tokiu atveju aš dar kartą prašau šiuo momentu jus nusišalinti, kol mes sprendžiame jūsų klausimą. O Seimui siūlau priimti Seimo protokolinį sprendimą, kuris skambėtų taip: „Seimas nusprendžia, kad šios dienos rytiniame plenariniame posėdyje 1 ir 2 klausimais negali pirmininkauti Č.Juršėnas“. Mano teisė yra siūlyti protokolinį sprendimą, Seimo teisė – apsispręsti.
PIRMININKAS. Toks klausimas, dar kartą sakau, yra nestatutinis. Prašom. A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Aš kaip tik, gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiuo klausimu. Aš nelabai įsivaizduoju, kuris Seimo narys nėra suinteresuotas asmuo, nes kiekvienas turėsime balsuoti. Jeigu būtų paskirtas pirmininkauti ponas G.Steponavičius, aš manau, irgi būtų blogai, nes jis padėjo parašą po šia peticija dėl komisijos sudarymo. Vadinasi, irgi yra suinteresuotumas. Ponas A.Kubilius taip pat turi savo interesų. Aš nelabai įsivaizduoju, kas pirmininkaus. Ar reikia pakviesti žmogų iš šalies? Bet to neleidžia daryti Seimo statutas. Tai jūs paaiškinkite, kas tuomet pirmininkaus? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Minutėlę! Kolega G.Steponavičius. Prašau.
G.STEPONAVIČIUS (LF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau atkreipti visų Seimo narių dėmesį, kad Seimo Pirmininkas išvykdamas ar kokiu kitu atveju jokių potvarkių nepasirašo dėl posėdžių vedimo. Čia neturėtų būti kuriama dviprasmiško įspūdžio. Tai viena.
Aš išties nepretenduoju pirmininkauti svarstant šį jautrų klausimą, kaip to neturėtų daryti ir Č.Juršėnas. Manau, geriausias sprendimas ir, ko gero, neatsitiktinai šalia Č.Juršėno sėdi ponas V.Gedvilas, kuris, mano supratimu, ir psichologiškai yra pasirengęs perimti šias vadžias. Aš siūlau taip ir elgtis. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar formalioji reikalo pusė. A.Kubiliui trečią kartą žodis nebus suteiktas. E.Masiuliui. (Balsai salėje) Ne, tris kartus negalima tuo pačiu klausimu kalbėti.
Kolegos, dėmesio! Perskaitau Seimo Pirmininko potvarkį, kuris buvo išleistas lapkričio 7 ir kurio numeris 52. „Pavedu Seimo Pirmininko pavaduotojui Seimo statuto 29 straipsnio 1 dalies 11, 12, 13 punktuose numatytais Seimo darbo organizavimo klausimais pavaduoti Seimo Pirmininką lapkričio 7–10 dienomis komandiruotės į Austrijos Respubliką metu.“ Cituoju šitą vieną minėtą punktą: „Pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos posėdžiams arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų“. Taigi štai yra atitinkamas pavedimas. Grafikas buvo anksčiau suderintas, ir klausimas yra išspręstas. O atsižvelgdamas į jūsų pageidavimus aš pakviečiau kolegą V.Gedvilą, kad jis padėtų spręsti stresines situacijas, jeigu jos įvyks. Taigi mes dviese pirmininkausime. Ačiū.
Dabar balsuosime, ar darome pertrauką svarstydami pirmą klausimą. Prašom pasiruošti. (Balsai salėje) Viskas. Prašom, E.Masiulis dar nekalbėjo. Prašom. Gerai.
E.MASIULIS (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Na, matyti, kad daugiausia iš tikrųjų jūs ir stresuojate. Seimas yra nusiteikęs ramiai ir rimtai dirbti.
PIRMININKAS. Tylos! Kolegos, prašom klausyti.
E.MASIULIS. Aš noriu pasakyti, kad ką tik perskaitytas jūsų tekstas visiškai nieko bendro neturi su tuo klausimu, kurį mes čia dabar svarstome. Noriu atkreipti dėmesį į Seimo statuto 18 straipsnio 6 punktą, kuriame labai aiškiai pasakyta: „Prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu Seimo narys, kuris tokiame klausime turi privatų interesą, privalo informuoti posėdžio pirmininką (šiuo atveju jūs pats ir esate posėdžio pirmininkas) apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo“. O mes kaip tik svarstome jūsų klausimą. Gerbiamasis Česlovai, tikrai kviečiame išvengti tos įtampos ir suteikti galimybę kitam žmogui vesti posėdį.
PIRMININKAS. Ačiū. Man būtų labai smagu sužinoti, ar aš turiu „Draugystės“ akcijų, ar kokių kitų dalykų. O dėl šito klausimo yra suinteresuoti visi 140 Seimo narių. (Balsas salėje) Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš norėčiau priminti tai, kas vyko antradienį. Buvo penkių frakcijų pareiškimas, vertinantis posėdžio pirmininko veiksmus tame posėdyje. Tada nebuvo priimtas joks sprendimas, nes po pietų tiesiog Č.Juršėno nebuvo. Bet klausimas lieka tas pat. Remdamasis Seimo statutu aš, kaip Seimo narys, turiu teisę reikalauti Seimo balsuoti dėl pono Č.Juršėno nušalinimo svarstant šiuos klausimus. Aš tą ir darau. Seimas turi apsispręsti, ar palaiko mano siūlymą, ar ne. Prašom teikti balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tai nestatutinis reikalavimas ir aš jo neteiksiu. Kolegė A.Balsienė.
A.BALSIENĖ (LDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiandien nevyksta Komunistų partijos 24-asis suvažiavimas. Mes jau 15 metų gyvename demokratinėje visuomenėje. Jeigu jūsų prašo tokio paprasto dalyko, kad jūs du klausimus pavestumėte šalia sėdinčiam posėdžio pirmininkui, ar jums, kaip žmogui, tai labai sunku?
PIRMININKAS. P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu jums priminti jūsų džentelmeno titulą. Manau, gal jį turėjote, kol iškilo šis klausimas. Jeigu jūs dar laikote save džentelmenu, tai nereikėtų nei balsuoti, jūs pats turėtumėte turėti savigarbos, palikti posėdžio pirmininko kėdę ir ją užleisti šalia sėdinčiam pirmininkui.
PIRMININKAS. Antrą kartą neišeina. Gali kalbėti kolega G.Šileikis. Prašom. Kolega G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS (LF). Pone Juršėnai, P.Gražulis, manau, jau pavėlavo sakydamas, kad jūs likote džentelmenas. Manau, jūs, vesdamas praeitą paskutinį posėdį antradienį, tą savo džentelmeno titulą sutrypėte. Aš galiu labai aiškiai pasakyti. Iš tiesų jūs pats, pone Juršėnai, nusišalinkite nuo posėdžio vedimo. Aiškiai ir tiesiai galiu pasakyti, jūs gal dar susigrąžintumėte šį titulą taip pasielgdamas, bet galiu pasakyti, kad jūs atėmėte iš manęs teisę praeitą kartą labai aiškiai akivaizdžiai balsuoti ir išreikšti man garantuotą Konstitucijos teisę išsakyti savo nuomonę. Taigi dar kartą apeliuoju į jūsų sąžinę, būkite malonus ir pats nusišalinkite. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kad vakar dėl balsavimo motyvų ir dėl kitų dalykų kalbėjo daugiau negu 10 Seimo narių. Taigi prašome pasiruošti balsuoti, ar svarstant pirmąjį klausimą daroma pusės valandos pertrauka. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Dėl pusės valandos pertraukos. Pasiūlė Socialdemokratų frakcija.
Užsiregistravo 114. 58 Seimo nariai balsavo už, daroma pusės valandos pertrauka.
Pradedame svarstyti 2 klausimą – dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl ministro A.Valionio. Kolega V.Karbauskis. Prašom.
V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu aš ir dėl antro klausimo prašau pusės valandos pertraukos, nes nėra įrašyta, kas pirmininkas ir pavaduotojas. Reikėtų pasitarti, manyčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom… (Balsai salėje) Prašom. Kolega E.Masiulis.
E.MASIULIS (LF). Aš Liberalų frakcijos vardu pagal Statuto 109 straipsnį prašau pertraukos iki kito posėdžio dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. Ne, šiuo atveju jau…
E.MASIULIS. Yra du siūlymai ir prašau balsuoti dėl šito siūlymo.
PIRMININKAS. Ne, prašom nesiūlyti nestatutinių dalykų. Jūs puikiai žinote, ką siūlote. Yra konkretus siūlymas dėl pusės valandos ir prašom balsuoti. Ar darome pusės valandos pertrauką svarstydami darbotvarkės 2 punktą? Balsavimas pradedamas.
Užsiregistravo 116 Seimo narių. 59 – už pertrauką.
Tai aš dabar siūlau nagrinėti tą klausimą, kurį pasiūlė kolega V.Žiemelis. Ar sutinkame? Kviečiu į tribūną V.Žiemelį. Kol jis ateis, dar kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, dabar kreipiuosi į kolegą signatarą poną Č.Juršėną. 15 metų Seimo nariai ir frakcijos turėjo teisę reikalauti pirmininką nušalinti, jeigu turi jam pretenzijų dėl pirmininkavimo. Šiandien yra precedentinė diena, kai Seimo posėdžio pirmininkas ignoruoja Seimo narių valią ir precedentus, kurie vyko 15 metų, paneigia, ir elgiasi taip, kaip jam patogiau. Ignoruoja Seimo narių valią nubalsuoti jų prašymu. Taigi, pone Česlovai, tai, kas buvo paminėta apie jūsų elegantiškumą, jūs pats trypiate dar kartą, ir pasitikėjimą jumis, kaip Statuto žinovu ir kolega signataru, kuris gerbia ne tik save, bet ir kitus, irgi po truputį palaidojote. Sėkmės jums ir toliau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega ir signatare, primenu, kad tokie siūlymai nušalinti būsimų konservatorių buvo teikiami jau 1992–1993 metais ir jų niekada nebuvo balsuojami, nes tai yra nestatutiniai reikalavimai. (Balsas salėje) Nestatutiniai… (Balsai salėje) Tai jam iš viso nepasitikėjimas. Prašom man pareikšti oficialų nepasitikėjimą, kaip reikalauja Statutas, arba pradėti apkaltos procesą. Prašom. O dabar V.Žiemelis. Prašom į tribūną. Aš pagalvosiu, turiu laiko, kol bus V.Žiemelio klausimas.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, dėl pateiktų Administracinių teisės pažeidimų kodekso jokių papildymų, pataisų negauta, išskyrus Seimo kanceliarijos Teisės departamento tam tikras pastabas, kurios yra juridinės technikos pobūdžio ir yra priimtinos. Aš siūlau balsuoti už siūlomus įstatymų projektus. Teisės ir teisėtvarkos komitetas vienbalsiai pritarė šiems projektams.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia iš tikrųjų yra jungtinis projektas. Gal dar Teisės departamento išvadą pažiūrėkite. Ar ten tos pastabos…
V.ŽIEMELIS. Techninės pastabos.
PIRMININKAS. Prašom pasakyti.
V.ŽIEMELIS. Yra techninių pastabų. Jie tik siūlo už, atsiprašau, vietoj žodžių „88 straipsnio 1 dalyje, 2, 3 dalyse“ rašyti žodžius „88 straipsnyje“. Tai logiška jų pataisa, nerašyti visų dalių, o įrašyti tik patį straipsnį, nes daugiau dalių nelieka.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš jūsų noriu paklausti, ar reikia balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? Nereikia. Tada, ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Iš tikrųjų trumpas pranešimas ir pristatymas. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nenori. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojam dėl ATPK kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo net 104 Seimo nariai. Už – 100, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Ačiū. Nagrinėjame iš eilės. Darbotvarkės 3 klausimas – Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-702(2). Tai ES įstatymas. Pranešėjas – kolega V.Orechovas. Prašom.
V.ORECHOVAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komiteto patobulintas variantas nuo pirminio Vyriausybės pateikto įstatymo projekto skiriasi išsamesnėmis ir suderintomis su galiojančiais teisės aktais sąvokomis bei stilistine prasme tikslesnėmis įstatymo nuostatų formuluotėmis. Pataisų, kardinaliai keičiančių oficialios informacijos gavimo principus ir tvarką, nėra. Komitete patobulintam įstatymo projektui buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Mielasis kolega, čia yra jūsų paties ir Seimo nario M.Žymanto kai kurie papildymai, kurie, kiek supratau, yra komiteto aprobuoti.
V.ORECHOVAS. Komitetas aprobavo mano ir gerbiamojo M.Žymanto pasiūlymus ir nepritarė 2 straipsnio 11 daliai. Mes su tuo sutinkame. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Vyriausybės davė gerokai platesnę informaciją apie šią sąvoką ir mes sutinkame su šita pataisa. 6 straipsnio 2 daliai kartu su komitetu buvo sukurta bendra formuluotė ir mes pritarėme šiai formuluotei. 15 straipsnio 2 daliai ir 16 straipsnio 2 daliai yra tik stilistinio pobūdžio pataisa ir komitetas jai pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš siūlau tokiu atveju nagrinėti paeiliui, nes kai kur jūs pritarėte, o kai kur nepritarėte, tai mes iš eilės ir turėtume nagrinėti. Čia yra dviguba numeracija. Noriu kolegoms Seimo nariams priminti, kad 1 straipsnis – tai įstatymo nauja redakcija. Bet mes dabar eisim per tuos straipsnius, kaip yra suredaguotame parengtame naujajame variante. Šiuo atveju 1 straipsnis yra įstatymo tikslas ir taikymas. Kiek supratau, čia nėra pataisų.
V.ORECHOVAS. Nėra.
PIRMININKAS. Galim priimti, ar nori kas kalbėti? Priimta. 2 straipsnis – tai pagrindinės įstatymo sąvokos. Čia yra kolegės I.Šiaulienės, M.Žymanto ir V.Orechovo pasiūlymai. Bet jiems komitetas nepritarė. Ar kolega…
V.ORECHOVAS. Mes galime atsiimti tą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Prašau. Šiuo atveju reikia 29 balsų. Ar kolega M.Žymantas nori kalbėti? (Balsas salėje: „Atsiimu.“).
V.ORECHOVAS. Mes atsiimame tą pasiūlymą, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Jeigu atsiimate, tada klausimas aiškus. Jeigu pataisa atsiimama, ar galime priimti 2 straipsnį tokį, kokį jį suredagavo pagrindinis komitetas? Priimta.
3 straipsnis. Pataisų nebuvo. Galim priimti? Priimta.
4 straipsnis. Irgi nebuvo pataisų. Priimame.
5 straipsnis. Pataisų nebuvo. Priimta. Ačiū.
Dabar 6 straipsnis. Vėl yra kolegų pasiūlymas, komitetas nepritarė.
V.ORECHOVAS. Komitetas patobulino mūsų pasiūlymą ir mes su tuo patobulintu variantu sutinkame.
PIRMININKAS. Ačiū. Patobulintą 6 straipsnį galim priimti? Ačiū.
7 straipsniui pastabų nėra. Galim priimti?
V.ORECHOVAS. Taip.
PIRMININKAS. Priimta. 8, 9, 10 ir 11 straipsniams, tai yra trečiajam skirsniui, pastabų nėra. Galime priimti visą skirsnį? Priimame. Ačiū. Ketvirtasis skirsnis – 12, 13, 14, 15 straipsniai. Pastabų nėra. Galime priimti šituos straipsnius? Ačiū.
16 straipsnis. Yra pastaba. Vėl kolegų M.Žymanto ir V.Orechovo. Prašom.
V.ORECHOVAS. Komitetas pritarė šitai pastabai. Mūsų pataisa yra stilistinio pobūdžio. Komitetas vienbalsiai pritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nors čia ir pritarta, vis tiek turi būti 29 Seimo narių pritarimas, ar tai svarstome. Kolegos, dėmesio, prašom susikaupti ir dabar balsuosime, ar svarstome šitą dviejų kolegų Seimo narių siūlymą. Prašom balsuoti.
Už net 78. Svarstome. Dabar, gerbiamasis Orechovai, kaip pranešėjas, o ne kaip autorius pakartokite komiteto poziciją.
V.ORECHOVAS. Komitetas pritarė mūsų pataisai ir siūlau Seimui pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti 16 straipsniui su kolegų pasiūlymu ir su pagrindinio komiteto pritarimu? Galim pritarti? Ačiū.
V.ORECHOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu mes balsavome už 16 straipsnį, reikia balsuoti ir už 15 straipsnio 2 dalį, nes ten taip pat buvo stilistinio pobūdžio mūsų pataisa.
PIRMININKAS. Aš supratau, kad jūs atsiimate.
V.ORECHOVAS. Ne, 15 straipsnio mes neatsiimame.
PIRMININKAS. Prašau. Tada tas pats, pakartokime. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šį siūlymą. Prašom balsuoti.
Už net 80 Seimo narių. Taigi svarstome. O svarstymas yra toks –pagrindinis komitetas pritarė 15 straipsnio pakeitimui. Ar Seimas neprieštarauja, galime taip pakeistą 15 straipsnį priimti? Galim. Ačiū. Priimta.
Vėl einame paeiliui. Dėl 16 straipsnio balsavome. 17, 18 straipsniams pataisų nėra. Galim priimti? Ačiū. Ir paskutinis skirsnis, arba 19 straipsnis, irgi pataisų nėra. Galime priimti? Priimta. Taigi galime laikyti, kad priimtas visas šio įstatymo 1 straipsnis, kuris yra naujos redakcijos.
Dabar 2 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas“. Pastabų nebuvo. Galime priimti? Ačiū.
3 straipsnis – „Pasiūlymai Vyriausybei dėl įgyvendinimui reikalingų teisės aktų“. Galime priimti? Ačiū. Priimta. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? E.Klumbys – pirmasis. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, manau, kad šis įstatymas yra kur kas blogesnis nei buvęs. Pirmiausia todėl, kad neliko nuostatos, kad informacijos teikimas yra prioritetinis dalykas prieš informacijos neteikimą. Manau, kad tai yra šiuo metu vykdomos valdančiosios daugumos apribotos demokratijos politikos išraiška. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Šiame įstatyme yra įtvirtinama nuostata, kad galima neteikti informacijos dėl prašomos informacijos gausos. Ta gausa yra labai reliatyvus dalykas. Vienam klerkui ta gausa gali būti vienas puslapis, antram – 10 puslapių, o trečiam galbūt ir 100 puslapių. Tas žmogelis, kuris gaus neigiamą atsakymą, kad jam negalima gauti informacijos dėl jos gausos, jis pradės ilgus teisminius kelius per administracinius teismus ginčydamas šį sprendimą, ir taip, manau, yra toliau žlugdoma skaidrumo ir informacijos laisvumo gavimo nuostata. Taigi aš negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. I.Šiaulienė – kita nuomonė. Prašom.
I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, nauja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo redakcija kaip tik suteikia didesnes galimybes gauti informaciją tos informacijos prašytojui patogiu laiku, patogioje vietoje ir patogiomis priemonėmis. Šis įstatymas reglamentuoja, kaip gali būti teikiama informacija ir elektroninėmis priemonėmis. Tai yra žingsnis pirmyn einant mūsų valstybėje link e. valdžios ir kartu vieno langelio principo. Teiginiai, kad šis įstatymas apsunkina informacijos teikimą, yra niekuo nepagrįsti. Kolegos, jūs beveik visi ką tik pritarėte šio įstatymo projekto patobulinimui, nes 6 straipsnis numatė išimtį, jog neteikiama informacija apie įstaigos vidaus administravimą. Mes jį patobulinome, išbraukėme tą sąvoką ir apibrėžėme, kaip numato įstatymai. Todėl informacijos, atsižvelgiant į galimybę kreiptis daugiau žmonių ir gauti informaciją, tiksliai neapriboja jokie įstatymo straipsniai. Priešingai, jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją, tai turi pateikti raštu motyvaciją, kodėl atsisakyta teikti informaciją.
Kolegos, prašau pritarti šiam įstatymo projektui, kad mūsų visuomenės nariai, kaip ir sakiau, patogiu laiku, patogiomis priemonėmis ir patogioje vietoje prašytų ir galėtų gauti informaciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom susikaupti ir balsuojame, ar priimame naujos redakcijos Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymą. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Už – 89, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.
Primenu, kad mes, kolegos, priėmėme dar vieną eurointegracinį įstatymą. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Ryšium su kai kurių Seimo narių pareiškimais, kviečiu Seimo pavaduotojus į 308 kabinetą pasitarti dėl tolesnio darbo. 10 minučių pertrauka iki 10.50 valandos. (Balsai salėje)
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigėsi pertrauka, įvyko Seimo Pirmininko pavaduotojų pasitarimas, ir viską iš eilės noriu jums pranešti.
Dabar mes turėsime grįžti prie darbotvarkės pirmo punkto, t.y. Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Ministro Pirmininko A.Brazausko šeimos verslo viešbutyje „Crowne Plaza“ skaidrumui ištirti sudarymo“ projekto, registracijos Nr.XP-869. Svarstymas ir priėmimas. Diskusijoms užsirašęs tam tikras Seimo narių skaičius ir visi turės galimybę kalbėti. Toliau, kaip sakiau, priėmimas pastraipsniui ir balsavimas tik tais atvejais, kur yra ginčijamasi. Po to dar kartą kalbos dėl balsavimo motyvų.
Dabar dėl Seimo Pirmininko pavaduotojų pasitarimo rezultatų. Išsiaiškinus šiuos ir kitus dalykus ir priminus, kad vakar Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje aš jau aiškinausi kai kuriuos klausimus, arba man buvo kai kas paaiškinta, patikėkite, aš tam tikras išvadas padariau ir, kaip matote, šiandien elgiuosi ramiau. 3 balsais už ir vienam balsui esant prieš buvo sutarta palikti mane pirmininkauti. Toks yra vadovybės sutarimas.
Taigi dabar frakcijos vardu kviečiu R.Juknevičienę į tribūną. 7 minutės. Ruošiasi kolega P.Gražulis. Irgi frakcijos vardu, ar savo? Prašom, kolege.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, ne kartą šioje salėje teko bendrauti su svečiais iš užsienio, ir visada susilaukiu jų nuostabos, kam reikia tų keistų kėdžių virš posėdžio pirmininko. Atsakymas lyg ir paprastas – palikimas iš sovietinio vadinamojo parlamentarizmo, kai virš vadinamų parlamentarų sėdėdavo kompartijos politinio biuro nariai su gausia įvairių organų palyda. Beje, vienoje iš šių kėdžių ilgai yra sėdėjęs ir dabartinis premjeras A.Brazauskas.
PIRMININKAS. Vieną minutę, kolege. Kolegos, kad ir kas būtų pasakyta, prašom ramiai išklausyti.
R.JUKNEVIČIENĖ. Ir nors šiuo metu to nėra, nėra jau beveik 16 metų, šios dienos balsavimo rezultatai parodys, ar dar gyva šių nuolat prieš mus stūksančių kėdžių dvasia, buvusi realybe tuomet. Šiandien aš kalbėsiu jau ne apie reikalingumą ištirti „Draugystės“ viešbučio privatizavimo klausimus. Nė kiek ne mažiau svarbus klausimas, dėl kurio šiandien teks balsuoti, yra parlamentarizmo, demokratijos vystymosi mūsų krašte klausimas. Tik neteisiniais būdais, paminant demokratijos egzistavimo kertinius akmenis, galima nuskandinti komisijos sudarymą. Du kertiniai demokratijos principai – iš daugumos jokiu būdu negalima atimti pagrindinių instrumentų, kad ji galėtų įgyvendinti savo programą ir pažadus, tikra tiesa – mažuma negali užgožti daugumos. Tačiau lygiai taip pat ne menkesnis demokratijos principas – iš mažumos negali būti atimtos kalbėjimo ir valdžios kontrolės teisės. Jeigu šiandien bus sumanipuliuota kitaip, išvada viena – parlamentarizmo Lietuvoje, tikro parlamentarizmo, deja, dar nėra.
Tačiau daugumos nėra amžinos. Patikėkite, man taip pat teko sėdėti šiame Seime tuomet, kai mūsų buvo 70, ir kai kam atrodė, kad tai jau yra amžinai. Paprastai visos manipuliacijos atsisuka kitu galu jų iniciatoriams. Seimas šiandien ties labai didelio išbandymo riba. Ant mūsų visų, nepaisant mūsų partinės priklausomybės, gula didelė atsakomybė, Seimas – Tautos atstovų institucija turi galimybę, gerą galimybę įžiebti viltį daugumai mūsų visuomenės, kuri yra nusivylusi bet kokia valdžia, bet kokia partija, o tai jau vienas žingsnis iki nusivylimo valstybe. Kviečiu visus drąsiai balsuoti už demokratinį, o ne už sovietinį parlamentarizmą.
Mielieji, čia, virš posėdžio pirmininko, viso labo tik kėdės, čia tikrai nebėra skvarbios CK politbiuro akies, kažkada dirigavusios paskirtų deputatų balsavimams. Aš tikiu, kad žmonių išrinkti parlamentarai drąsiai balsuos už žmonių viltį gyventi kitokioje Lietuvoje. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis. Ruošiasi V.Muntianas.
P.GRAŽULIS (MSG). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Komisijų dėl KGB kapitono užsienio reikalų ministro A.Valionio ir premjero A.Brazausko sudarymas tampa rimtu išbandymu sunkiai iškovotai ir trapiai demokratijai Lietuvoje. Premjeras A.Brazauskas nuolat teigia, kad jis be jokio preteksto yra puolamas ir kaltinamas. Jo atžvilgiu yra vykdoma provokacija, nes nieko bendro su viešbučio „Crowne Plaza“ privatizacija jis neturi. Jeigu iš tikrųjų taip yra, tai kodėl premjeras taip prieštarauja Seimo komisijos sudarymui ir ištyrimui. Tai ir kelia didelių abejonių dėl A.Brazausko šeimos verslo šiame viešbutyje skaidrumo. Tokia kietakaktiška A.Brazausko pozicija kenkia ne tik jam pačiam, bet ir Socialdemokratų partijos įvaizdžiui ir prestižui. A.Brazauskas tampa panašus į linksmai pagarsėjusį Italijos premjerą Silvijų Berluskonį, kuris taip pat visokeriopai priešinosi parlamentinės tyrimo komisijos sudarymui jo atžvilgiu ir taip tapo pajuokos objektu visoje Europoje. S.Berluskonio vadovaujamos partijos pastangomis buvo priimtas įstatymas, kad premjero ir kitų aukščiausių pareigūnų atžvilgiu negalimi jokie teisiniai persekiojimai ir tyrimai, tačiau Italijos konstitucinis teismas pripažino, jog toks įstatymas yra antikonstitucinis.
Visokeriopai trukdydama sudaryti tyrimo komisiją, Seimo valdančioji dauguma pažeidžia Seimo statuto nuostatas, nepaiso Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadų, varžo opozicijos teises…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, vieną minutę! Ar noriu paprašyti paklausyti. Rimtai kalba P.Gražulis, kaip visada. Prašom klausyti.
P.GRAŽULIS. Taip. Laužo susiklosčiusią parlamentinę tradiciją, trypia teisinės, demokratinės valstybės nuostatas ir tai primena Minsko ir Maskvos vykdomą politiką. Jeigu Seimo dauguma nesiliaus pažeidinėti Seimo statuto ir prieštaraus laikinosios tyrimo komisijos be balsavimo sudarymui, reikalausiu, kad būtų balsuojama slaptai, nes daugumai Seimo narių daromas beprotiškas spaudimas. Taip pat pasibaigus šiai procedūrai siūlysiu pačiam Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar šie veiksmai nepažeidžia Konstitucijos ir Seimo statuto. Jeigu Seimo valdančioji dauguma atmes komisijos sudarymą, tuomet dar pasiūlysiu visoms opozicinėms frakcijoms sudaryti savą komisiją ir atlikti tyrimą, ir savo išvadas taip pat paskelbti viešai. Tik elgdamiesi principingai, nuosekliai, užkirsime kelią tolesniems Statuto pažeidinėjimams ir demokratijos nuostatų laužymui Lietuvoje.
Laikinųjų tyrimo komisijos sudarymo praktika gyvuoja ir pasiteisino ne tik Europos, bet ir Amerikos parlamentuose. Deja, Lietuvos parlamentas šiandien demonstruoja precedento neturintį atvejį. Tokie valdančiosios daugumos veiksmai griauna Seimo autoritetą, diskredituoja jį visuomenės akyse. Kaip galima reikalauti iš visuomenės, iš piliečių laikytis įstatymų, kai pati įstatymų leidybos institucija – Seimas – juos įžūliai laužo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą Seimo Pirmininko pavaduotoją V.Muntianą. Ruošiasi J.Veselka. Noriu pirmiausia paklausti frakcijos vardu ar savo?
V.MUNTIANAS (DPF). Savo.
PIRMININKAS. Prašom.
V.MUNTIANAS. Mielieji, beveik metai, kai aš Seime. Iš tikrųjų šio laikotarpio praktika rodo, kad kaip tik laikinosios komisijos per šitą laikotarpį buvo sudaromos ypač tankiai. Turiu prisipažinti, kad deklaruojami tikslai, dėl kurių buvo sudaromos šios laikinosios komisijos, tikrai neatitiko realybės. Pavyzdžiui, komisija, kuri buvo sudaryta dėl Darbo partijos pirmininko V.Uspaskicho galimų viešųjų ir privačių interesų konflikto. Šiandien jau galime aiškiai, tiesiai šviesiai pasakyti, kad kaltinimai buvo menami ir išvados atitinkamos. Šiandien jau visiškai aišku, kai Europos Sąjungos auditas atliko, peržiūrėjo, ar tvarkingai ir teisingai buvo panaudota parama Krekenavos agrofirmoje, padarė atitinkamas išvadas, taip, viskas gerai. Šiandien visiškai aišku dėl mesto kaltinimo dėl Krekenavos agrofirmos ar kitos įmonės protegavimo… V.Uspaskicho protegavimo dėl sklypo įsigijimo Maskvoje ir Logistikos centro statybos Maskvoje… buvo įrodyta, kad tai menami kaltinimai, ir šiandien mes jau žinome, kad kita, kas buvo įrodyta, jog kaip tik akivaizdžiai proteguojama „Aksimeta“. Šiandien mes jau žinome, kad teisę statyti logistikos centrą Maskvoje jinai gavo. Ir kitas tikslas, kuris nebuvo šios komisijos deklaruotas, – neįtikęs politikas su laikinosios komisijos pagalba buvo nušalintas. Mes atlikome gana daug tyrimų dėl Vilniaus savivaldybės veiklos ir korupcijos požymių šioje savivaldybėje. Aiškiai, tiesiai šviesiai įrodyta, kad neteisėtai „prichvatizuotas“ yra 61 ha sklypas. Tačiau ir dabar galime pasakyti, visiškai akivaizdu, kad ydingi Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimai toliau priiminėjami dėl šio sklypo užstatymo ir panašiai.
Šiandien mes taip pat žadame sudaryti dvi laikinąsias komisijas. Noriu pasakyti, kad tai nėra jokia išimtis, lyginant su ta praktika, kuri buvo anksčiau. Taip pat deklaruojami šių komisijų sudarymo tikslai ir tyrimo objektai nėra tikri. Jeigu jie būtų tikri… šitą iniciatyvą paskelbė Konservatorių partija, jie kaip tik buvo valdžioje, kai buvo privatizuojamas „Crowne Plaza“ viešbutis. Privatizavimo eigą jie galėjo kontroliuoti šimtu procentų nuo pradžios iki galo, todėl vėlgi teigiu, kad tikrieji tikslai yra ne šitie. Tikrieji tikslai yra devalvavimas valstybinės valdžios ir valstybės diskreditavimas. Visiškai sutinku su prieš mane kalbėjusiu P.Gražuliu, kad iš tikrųjų tai, kas yra šiandien, kad Lietuvos Respublikos Seimas, tik spėtas išrinkti Lietuvos piliečių daugumos, iš karto prarado pasitikėjimą, yra būtent tai, kad mes sudarome ir laikinąsias komisijas, nedeklaruojame arba deklaruojame tikslus visiškai ne tuos, kurie yra iš tikrųjų, ir dėl to noriu pasakyti, kad aš nepritariu tokių komisijų sudarymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kad pagal Statuto nuostatą posėdžio pirmininkas turi teisę kaitalioti Seimo narių kalbėjimo eilę, kad nuomonės už ir nuomonės prieš būtų tolygiau išdėstytos. Ačiū, kad suprantate. Malonu. Bet kas nesupranta, tiems primenu. Kolega J.Veselka. Minutėlę. Frakcijos vardu?
J.VESELKA (LDF). Ne, savo.
PIRMININKAS. Savo, gerai. Ruošiasi A.Kubilius – opozicijos lyderis.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kaip matau, kovos pulkai surikiuoti, tuojau prasidės mūšis. Bet išeina į tribūną Ciceronas ir sako: „Tie, kurie šiandien mūšį laimės, pralaimės, tie, kurie mūšį pralaimės, tie laimės“, bet pulkai išrikiuoti ir partinių trintukų armija nieko neklauso. Klausimas, kodėl premjeras, iš pradžių priėmęs teisingą sprendimą sukurti tą komisiją, dabar labai stipriai pasisako prieš. Esu iš tų nedaugelio likusių Seime, kuriems trumpą laiką teko dirbti sunkiausiais premjerui laikais. Kai buvo sukurtas absoliutus ekonominis chaosas ir teko imtis atsakomybės pabandyti šitą chaosą įveikti, tada daugelio iš šiandieninių nepakeičiamų lyderių A.Brazausko aplinkoje nebuvo. Pasitariant su dabartiniu premjeru… buvo ir tokių atvejų, kai buvo A.Brazauskas, Gylys ir aš. Būdavome penkiese, būdavome septyniese. Būdavo platesnis būrys. Tada aš mačiau A.Brazauską kaip tikrą valstybininką, kuriam reikėjo suburti komandą, kurioje būtų ir žmonės, suvokiantys realų gyvenimą, savo srities profesionalai, ir kartu reformatoriai. Labai gerai atsimenu čia, už tilto, Žvėryne, įvykusį susitikimą. Iš čia esančių dabar LDDP nebuvo nė vieno. Susitikimą, kai A.Brazauskas prašė: duokite žmonių, kurie nebijotų prisiimti atsakomybės išvesti valstybę iš vyraujančio chaoso ir supriešinimo. Aš buvau iš tų, kurie suvokė, kokia bus sunki užduotis išvesti valstybę iš to liūno. Tada reikėjo ieškoti ministrų, nes nelabai kas norėjo būti ministrais. Aš juo tapau, tik kai A.Brazauskas pasakė: jeigu nesi tu, paskirsiu aną. Aš tada supratau – geriau jau man eiti, negu būtų anas. Ir labai gerai atsimenu „Draugystės“ istorijos pradžią. Ji 1993 metais Pramonės ir prekybos ministerijos siūlymu buvo įtraukta į čekinio privatizavimo programą. Aš buvau kategoriškas čekinio privatizavimo priešininkas ir tokiu lieku ir dabar, ir žinau, kad tai buvo pats blogiausias sprendimas, kuris privedė prie ekonomikos griuvimo.
Tada man paskambino Prezidentas A.Brazauskas ir pasakė – ar negaila tokio viešbučio veltui atiduoti piliečiams, neturintiems nei pinigų, nei profesionalumo, nei sugebėjimo valdyti? Ir sako: „Ministrai, išbraukite jį iš to čekinio privatizavimo, ir aš, kaip Prezidentas, pažadu pasistengti gauti kreditą ir šį viešbutį padaryti aukštos kategorijos valstybiniu viešbučiu“. Aš įrodžiau Privatizavimo komisijai ir Vyriausybei, kad išbrauktų šitą viešbutį iš čekinio privatizavimo programos. Ir vėl tą patį anomis sąlygomis besąlygiškai padaryčiau.
Tada Prezidento prašymas buvo tikro valstybininko prašymas. Dėl laiko stokos praleidžiu, kas vyko toliau, kai 1996–2000 m. buvau niekam nereikalingas, išskyrus Vytautą Matulevičių, kuris taip pat dabar tapo niekam nereikalingas. Labai nustebau sužinojęs, kad vis dėlto „Draugystė“ buvo privatizuota, ne tiek nustebau, kad „Draugystė“ privatizuota, kiek nustebino tos aplinkybės, kuriomis ji buvo privatizuota. Bent kiek ekonomiškai susigaudantys žmonės žino, kad parduodant objektą didžiausią kainą galima gauti parduodant kuo didesnį kontrolinį akcijų paketą. „Draugystė“ buvo pardavinėjama tikslinėmis porcijomis.
Padarykime sąlyginę prielaidą, kad to norėjo tuometinis Prezidentas. Bet juk privatizavimą vykdė ne Prezidentas, o Vyriausybė, ministerijos, departamentai, privatizavimo komisija, kurioms vadovavo konservatorių valdžia. Vėl pasiremkime istorijos faktais, kad vyrai dėl mylimos moters pridaro visokių kvailysčių, ir juos moterys pražudo. Mane domina ši komisija kitais aspektais. Kodėl tuometinė konservatorių valdžia, reguliuodama privatizavimą, leido valstybei nenaudingomis sąlygomis tikslinėmis proporcijomis privatizuoti šį viešbutį? Ar tai…
PIRMININKAS. Prašom. Trumpai drūtai baikite.
J.VESELKA. Nedaug liko.
PIRMININKAS. Trumpai drūtai.
J.VESELKA. …nenaudingomis sąlygomis tikslinėmis proporcijomis privatizuoti šį viešbutį. Ar tai kompetencijos stoka, ar tai sąmoningas siekis sukurti kompromituojančias aplinkybes, kad po to būtų galima šantažuoti oponentų valdžią ir vėl grįžti prie valdžios? Kitaip sakant, Lietuva tampa įrankiu turėti valdžią, o ne svarbiausiu tikslu. Turi būti duota pamoka, kad visos tarnybos sąžiningai vykdytų savo funkcijas, ir bet kokie prezidentų, premjerų, pirmininkų ar kitų vadų nurodymai ir prašymai, neatitinkantys valstybės ir žmonių interesų, būtų besąlygiškai atmetami ir nevykdomi. Tikras valstybininkas privalo norėti sukurti tokią Lietuvos valdžios struktūrą, kad jokių skambučių net nesinorėtų daryti, kad kiekviena struktūra besąlygiškai dirbtų savo darbą.
Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šitos komisijos sudarymas – tai ne A.Brazausko problema. Tai problema išgryninti valstybę, kad iš tikrųjų mes turėtume skaidrią XXI amžiaus valstybę, kuri galėtų globalizacijos proceso metu išlikti kaip iniciatyvos, nešališkumo, skaidrumo valstybė. Aš siūlau įveikti savo ambicijas ir sukurti komisiją ne tik A.Brazausko, bet ir toms aplinkybėms, kuriomis buvo privatizuojamas viešbutis, ištirti, t.y. jas ištirti platesniu aspektu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės A.Kašėta. Ruošiasi E.Klumbys. Frakcija po frakcijos ėjo.
A.KAŠĖTA (LF). Gerbiamieji…
PIRMININKAS. Minutėlę, vieną minutėlę, jūs frakcijos vardu ar savo?
A.KAŠĖTA. Frakcijos.
PIRMININKAS. Frakcijos. Tada 7 minutės.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, drįstu teigti, kad politinio apsivalymo procesas Lietuvoje po Rolando Pakso apkaltos daugiau nevyksta. Šiandienos situacija dėl komisijos arba nenoras sudaryti komisiją turbūt antram pagal kalibrą valstybės veikėjui po eksprezidento Rolando Pakso Algirdui Mykolui Brazauskui rodo, kad Lietuvos politiniame gyvenime galioja ir dvigubi, ir trigubi standartai, juo labiau kad galime prisiminti, kad visai neseniai tokia komisija veikė dėl kito svarbaus veikėjo iš valdančiosios daugumos, tai yra Darbo partijos lyderio. Pravartu prisiminti A.Brazausko poziciją, kai Seime buvo iškelta iniciatyva ir jai buvo pritarta, dėl komisijos Prezidentui R.Paksui sudarymo jo, sakykime, kai kurių veiksmų ištyrimui.
Tuo metu šitą procesą, vykstantį Seime, A.Brazauskas pavadino cirku, jeigu gerai atsimenate, kolegos. Greitai tas cirkas išties virto labai rimtu išbandymu esamai politinei sistemai, ir svarbus veiksmas, t.y. politinio apsivalymo veiksmas, įvyko. Aš, kaip tuometinės Seimo komisijos, sudarytos Prezidentui, narys, ir didžioji dalis visuomenės išties patikėjo, kad tai bus puikus atskaitos taškas, nuo kurio nebus įmanomi politikų piktnaudžiavimai savo padėtimi. Ir ne tik politikų, turbūt visam viešajam sektoriui, valdininkų darbo įvertinimui bus pradėti taikyti visai kiti reikalavimai. Deja, ir šiandienos pozicija liudija, kad išties tai buvo tik… Tuo metu dalis politikų ir didžioji dalis visuomenės tikėjosi, kad tai nėra vienkartinės akcijos, turiu omeny Prezidento Rolando Pakso apkaltą. O šiuo metu akivaizdu, kad dalis politikų įsivaizdavo ar suvedė tam tikras sąskaitas su kitu politiku. Tačiau tai, deja, buvo ne valstybinis, o siauras požiūris.
Šios kadencijos pradžioje beatodairiškai buvo sudaromos komisijos. Aš sutinku, kad ne visais atvejais reikėjo tas komisijas sudaryti. Dabar kyla įtarimas, kad galbūt valdančioji dauguma specialiai stengėsi sudaryti tiek daug komisijų, kad jos tiesiog niveliuotų arba sumenkintų Seimo narių darbą būtent tokioje institucijoje kaip komisija ir padarytų jas bevertes ir bereikšmes. Visai nenustebčiau, jeigu Seimo dauguma atmestų iniciatyvą dėl šios rimtos, tikrai rimtam atvejui sudaromos komisijos, o po savaitės sudarytų komisiją, kuri nagrinėtų kurio nors Seimo nario suartas kapinaites ar kažką panašaus, ūkininkaujančio Seimo nario. Išties mes dar kartą pademonstruotume visuomenei savo solidumą ir rimtą požiūrį į valstybėje vykstančius reiškinius.
Pagrindinis motyvas, kuris, mūsų įsitikinimu, lemia Seimo teisės į tokios komisijos sudarymą atmetimą, yra baimė, kad iškils į viešumą, kad valstybingumo garantas A.M.Brazauskas išties nėra tokia monumentali figūra, kaip iki šiol buvo stengiamasi įtvirtinti viešojoje opinijoje, ir kad socialdemokratų ilgametis lyderis ir vienintelis jų sėkmės politiniame gyvenime garantas yra labai pažeidžiamas.
Aš frakcijos vardu siūlau kolegoms pasinaudoti savo, kaip Seimo narių, kuriems rinkėjai ir Konstitucija suteikė tikrai plačias teises… taip pat vadovaujantis savo sąžine paremti siūlymą sukurti Seime komisiją A.M.Brazausko veiklai arba, tiksliau, jo šeimos verslui ištirti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną opozicijos lyderį A.Kubilių. Ruošiasi J.Olekas. Prašau. (Balsai salėje) Teisingai, formaliai žiūrint, tamstai priklauso 5 minutės. Prašom. Nesiginčysime. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien svarstome tikrai rimtą klausimą, kurį aš pavadinčiau demokratijos klausimu. Jau pirmųjų išbandymų šiandien valdančioji dauguma, vadovaujama Č.Juršėno, paprasčiausiai neišlaikė. Tuo metu, kai mes siūlėme svarstyti, ar Č.Juršėnas gali pirmininkauti posėdžiui, Č.Juršėnas ir toliau pirmininkavo svarstant tokį paprastą procedūrinį dalyką. Tai iš tikrųjų rodo, kad ribos yra peržengiamos. Todėl ir svarstome šiandien tikrai ne tiek ir ne tik „Draugystės“ ir „Crowne Plaza“ reikalus, kiek iš tiesų tai, kur ir kaip eina Lietuvos parlamentinė demokratija.
Aš noriu priminti, kad prieš gerą dešimtmetį mūsų kaimyninėje Baltarusijoje Aleksandras Lukašenka buvo išrinktas demokratiniuose rinkimuose ir po to pamažu, po žingsnelį, po žingsnelį, parlamentas neteko anksčiau turėtų demokratinių teisių ir demokratinių įrankių. Galų gale šiandien turime mūsų kaimyninėje Baltarusijoje tai, ką turime. Demokratijos nykimas prasideda nuo visiškai mažų žingsnių. Tuo ne vieną kartą yra įsitikinta ne vienoje valstybėje.
Dabar keletas pastabų dėl to, ką kalbėjo mūsų kolegos. Manau, kad J.Veselkos liudijimas tiek čia, Seime, tiek ir televizijos laidose būtų labai vertingas Seimo sudarytoje komisijoje atsakant į visus klausimus, kurie šiandien tapo aktualūs, ir klausimus, kurie iš tiesų yra susiję net ir su gana senu laiku, taip pat ir su konservatorių buvusiomis vyriausybėmis. Mes norėtume, kad į visus klausimus būtų atsakyta, ir J.Veselkos liudijimas būtų labai svarbus.
Tačiau atsakydamas V.Muntianui turiu pasakyti, kad viešbutis buvo privatizuotas dalyvaujant ne tik konservatorių Vyriausybei, bet ir dalyvaujant Prezidentui A.Brazauskui. Vėlgi turime ką tirti ir ką atsakyti. Dar daugiau, turime tirti ne tik tai, kas buvo 1995 m., bet turime tirti ir tai, kas įvyko 2004 metais. Visiškai nauji dalykai paaiškėjo, ir atsakymų į šiuos klausimus šiandien visiškai neturime, nepaisant premjero ir jo žmonos pastangų platinti advokatų laiškus ar platinti pačios premjero žmonos laiškus.
Aš suprantu, kad socialdemokratai yra suinteresuoti priešintis šios komisijos sudarymui, nors akivaizdu, kad tai yra visiška stručio pozicija. Nes tai, ką šiandien bando daryti socialdemokratai, yra ne tik demokratijos išbandymas, bet yra visiškai akivaizdi meškos paslauga pačiam premjerui. Dar nuo Romos laikų… J.Veselka čia citavo Ciceroną, aš pacituosiu Romos išmintį, nežinau, kas ją suformulavo. Ji skambėjo labai paprastai: „Jupiteri, tu pyksti, vadinasi, esi neteisus“.
Šiandien, mielieji socialdemokratai, jūs elgiatės būtent taip, ir jau vien iš jūsų elgsenos galima spėti, kad yra kažkas, ką jūs norite labai stipriai paslėpti. Aš galėčiau pasveikinti ministrą A.Valionį, kuris, nepaisant to, kad jam taip pat nelabai patinka komisijos sudarymas, elgiasi visiškai priešingai negu premjeras A.Brazauskas ir visi socialdemokratai.
Man šiandien keista, kodėl tokios komisijos sudarymui prieštarauja ir priešinasi Darbo partija, ieškodama iš piršto išlaužtų argumentų. Aš suprantu, kad Darbo partijai galėjo nepatikti komisija, kuri buvo sudaryta Viktoro Uspaskicho veiklai tirti. Bet komisijos išvados buvo tikrai svarios, skirtingai negu galvoja V.Muntianas. Tą svorį įrodo tai, kad V.Uspaskichas atsistatydino iš pareigų. O tai, kad šiandien yra tiriama Artūro Zuoko veikla, aš suprantu, kad V.Muntianas pritaria tam tyrimui, rodo, kad Seimas tikrai turi ką tirti.
Komisijų sudarymas yra vienas iš instrumentų, kuris yra Seimo rankose tam, kad pasiektume, jog ne mes sužinotume tiesą apie vienus ar kitus dalykus, bet visuomenė sužinotų. Ir visuomenė vertina, ne mes vertiname, visuomenė vertina. Jos instrumentas esame mes. Šiandien nuo Darbo partijos priklauso, ar Lietuvos žmonės sužinos tiesą, ar ne. Todėl Darbo partija turi suprasti savo atsakomybę ir kiekvienas turi suprasti savo asmeninę atsakomybę. Šiandien galite užgniaužti žmonių teisę sužinoti tiesą, bet galite tokią galimybę ir suteikti. Aš neprisimenu, ar tarp jūsų pažadų per 111 dienų pakeisti gyvenimą Lietuvoje buvo koks nors pažadas apie tai, kad daugiau tiesos Lietuvos žmonės negalės sužinoti. Todėl dar kartą raginu labai ritmai pagalvoti kiekvienam apie savo atsakomybę, nes mes padarysime viską, kad Lietuvos žmonės suprastų kiekvieno iš mūsų atsakomybę šio balsavimo metu.
Ir paskutinis dalykas dėl tradicijų čia, Seime. Iš tiesų ne balsavimas yra problema, ar balsuoti, ar nebalsuoti dėl komisijų sudarymo. Čia Etikos ir procedūrų komisija mums pasiūlė, kaip reikia elgtis. Iki šiol daugeliu atvejų komisijos buvo steigiamos arba bendru sutarimu…
PIRMININKAS. Laikas.
A.KUBILIUS. (Tuojau baigiu.) …arba net ir balsuojant vis dėlto komisijos būdavo sudaromos. Rezultatas yra svarbus, o ne procedūra. Rezultatas būdavo toks, kad komisijos visą laiką buvo sudaromos, ar tai kam nors patikdavo, ar ne. Jeigu kam nors komisijos sudarymas nepatikdavo, tie nedalyvaudavo balsuojant. Noriu priminti ir Č.Juršėnui, kad 2002 m., kai buvo sudaroma komisija dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybių, mums tokios komisijos sudarymas tikrai nepatiko, bet mes tikrai nesipriešinome tos komisijos sudarymui. Tai raginu ir šiandien kolegas Seimo narius elgtis būtent taip, kaip liepia priesaika, kaip liepia sąžinė ir kaip liepia atsakomybė Lietuvos žmonėms, kurie turi visišką teisę sužinoti visą tiesą apie tai, kas buvo anksčiau, kas buvo visai neseniai. Ar mums patinka ta tiesa, ar nepatinka, bet tik tiesa padaro mus visus laisvus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. J.Olekas. Prašom. Frakcijos vardu. Socialdemokratų frakcijos vardu. Ruošiasi E.Klumbys.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamosios kolegės ir kolegos, mes ką tik išgirdome mūsų tikslą sužinoti atsakymus į klausimus. Atsakymai į užduotus klausimus yra pateikti visų institucijų, kurių buvo klausta, arba žmonių, kurių buvo klausta. Gerbiamieji konservatoriai klausė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, ar gali Ministras Pirmininkas dalyvauti svarstant „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimo klausimus. Gavo labai aiškų atsakymą, kad nėra jokių viešųjų ir privačių interesų konflikto ir Ministras Pirmininkas gali vadovauti šių klausimų svarstymams. Šiandien dar aiškiau išgirdome iš mūsų kolegės pasakymą, kad nereikia tirti „Draugystės“ viešbučio privatizavimo, kad jai, pasirodo, nepatinka šioje salėje esančios kėdės. Tai galbūt mūsų kolega A.Pekeliūnas ir buvo tikslus, kad kai kas nori persikraustyti į Valdovų rūmų pilį, kurioje tokių kėdžių nėra buvę.
Gerbiamieji kolegos, kalbėdamas kitas mūsų kolega net nežino, kokia komisija sudaroma, ar A.Brazausko veiklai tirti, ar šeimos verslui tirti, nors kas yra šeimos verslas, ir jis pats nepasakytų, ir tai nėra komisijos sudarymo klausimas. Gerbiamieji kolegos, jūs kreipėtės į premjerą, pateikėte klausimus, keletą klausimų, ir jau kelios dienos kai mes tuos klausimus visi turime. Juose yra labai aiškūs atsakymai. Turime ne tik mes, tuos klausimus išgirdo ar perskaitė Lietuvos žmonės. Jie yra viešai, publikuoti Lietuvos dienraščiuose ir dėl jų nekyla jokių abejonių.
Šiandien mes girdime kaltinimus lukošenkizmu dėl komisijų nesudarymo. Ar tai kaltinimai Lietuvos Respublikos Prezidentui Ekscelencijai Valdui Adamkui, kuris taip pat nepritaria komisijų sudarymui? Gerbiamieji kolegos, šiandien svarstome klausimą, ar eiti demokratijos keliu, ar tyčiotis iš demokratijos, nes siūlymai sudaryti komisijas sraigių kojelių skaičiui nustatyti, gyvybei Marse, pasinaudoti tokiomis teisėmis, manau, yra pasityčiojimas, o ne kelias, kuriuo mes turime eiti.
Yra klausimai, kurie buvo iškelti. Yra atsakymai, išsamūs atsakymai, į tuos klausimus. Taip, yra Seimo narių, kuriems rūpi parašyti savo memuarus ar atkeršyti, kad vietoj jų buvo pasirinkti kiti šiandieniniai ministrai, kurie pasiruošę reformatoriškai Lietuvą vesti į Europos Sąjungos šeimą ir leisti pasinaudoti Lietuvos žmonėms tuo, kuo mes galime pasinaudoti dirbdami Europos Sąjungos bendrijoje. Mielieji kolegos, atsakyti į klausimus ir sudaryti komisijas tam, kad galėtume vieną ar kitą žmogų įžeisti, pasipuikuoti prieš kameras, manau, yra du visiškai skirtingi dalykai. Todėl frakcijos vardu mes kviečiame paklausti, kas dar liko neaišku, gauti atsakymus, nesudaryti komisijos ir svarstyti kitų metų biudžetą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega E.Klumbys. Kaip suprantu, savo vardu. Frakcijos? Tada 7 minutės. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš kreipiuosi į darbiečius. Jūsų, kaip ir konservatorių 1996–2000 m., yra valdančiosios pozicijos. Kai kurie apsvaigę nuo rinkimų pergalės konservatoriai 1996 m. žadėjo valdžioje išbūti 100 metų, bet su didžiausiais vargais ir sunkumais teišbuvo ketverius metus pakeitę du premjerus. Gerbiamieji darbiečiai, jūs dabar esate pozicijoje ir po trejų ar septynerių metų, jeigu dar išliksite kaip partija, nebūsite valdžioje. Aš taip kalbu, kad jūs šiandien nepatektumėte į pinkles, kaip dabar į jas iš esmės pateko konservatoriai.
Dar 1999 m. tuometinis Seimo vicepirmininkas konservatorius Arvydas Vidžiūnas įjungė balsavimo mašiną, kai opozicija, regis, norėjo išsiaiškinti Seimo kanceliarijos darbo „plonybes“. Tuomet pirmą kartą buvo paneigta mažumos teisė, įtvirtinta Statute, 36 Seimo narių parašais sudaryti laikinąją tyrimo komisiją. Šiandien jau Seimo vicepirmininkas socdemas Č.Juršėnas remiasi tuo konservatoriaus A.Vidžiūno sprendimu bei tuo balsavimu ir teigia, kad jau buvo precedentas, kai balsavimu nebuvo leista realizuoti ne mažiau kaip 36 Seimo narių iniciatyvos. Tačiau liūdniausia tai, kad socdemas Č.Juršėnas labai ydingą konservatoriaus A.Vidžiūno precedentą iš 1999 m. daro statutine norma 2005 metais. Jei vienas davė politinį smūgį į nosį, tai ar verta tai įteisinti po penkerių metų?
Noriu kreiptis į jus, gerbiamieji socdemai. 2000 m. jūsų Seime buvo 50. Dabar liko 20, po trejų metų jūsų bus, ko gero, dar mažiau ir jūs būsite mažuma, jeigu ir toliau elgsitės taip, kaip elgiatės dabar. Tad nesudarykite naujo blogo precedento, kad būsimoji opozicija su jumis elgtųsi taip, kaip dabar jūs elgiatės su mažuma. Paneigdami 36 Seimo narių teisę sudaryti laikinąją tyrimo komisiją jūs kartu paneigiate Seimo statute įtvirtintą teisę opozicijai reikšti interpeliaciją, apkaltą ar nepasitikėjimą. Šiandien jūs, socdemai, gelbėjate savo kailį, bet po trejų, septynerių ar vienuolikos metų jūs nieko nepadarysite būdami mažuma, kai būsima dauguma bandys krėsti šunybes.
Pora žodžių apie premjero A.Brazausko elgesį. Kuo toliau, kuo realesnis komisijos sudarymo pavojus, tuo daugiau premjeras kalba. Šiandien jis gana logiškai paaiškino, kodėl trečdalis „Draugystės“ akcijų kainavo per 3 mln. litų. Bet ar iš tiesų buvo tie kreditai ir ar tikrai tokia buvo kreditų suma, ar tikrai už „Šešupės“ ir „Draugystės“ buvo dabar JAV kalėjime sėdinčio Gintaro Petrikio šešėlis? Juk ne bet ką tuometinis Prezidentas A.Brazauskas imdavo į savo palydą užsienio vizitų metu. Faktas – toje palydoje būdavo ir G.Petrikis. Klausimų daug, politinių, moralinių, ir į juos turi atsakyti komisija.
Baigdamas noriu pasakyti, jeigu komisija nebus sudaryta, tai bus liudijimas, kad mūsų valstybė krypsta link žiaurios stagnacijos liūno. Noriu pasakyti, prisiminkime tą TSRS stagnaciją, kuri privedė prie didelių pasikeitimų. Tuomet Leonido Brežnevo ir Aleksejaus Kosygino, valstybės lyderių, amžiaus suma buvo 150. Šiandien mūsų lyderių, Prezidento ir premjero, amžius yra 152. Ar jums tai nieko nesako? (Replika iš salės: „Pabaiga čia ne…“)
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Dėmesio! Prašome dabar klausytis dėl tolesnių procedūrų. Mes dabar baigėme diskusijas ir, manau, bendru sutarimu iškart pritarėme perėjimui prie balsavimo arba, kitais žodžiais tariant, ypatingai skubai. Pritariam? Pritariam. Tada, jeigu taip, pirmas klausimas turėtų būti toks. Mano siūlymas: dėl preambulės, dėl 1 straipsnio, dėl 2 straipsnio nebalsuojam, dėl 3 straipsnio mes turime apsispręsti, nes yra skirtingų siūlymų. Pabrėžiu, kad vėl kolegos nesipainiotų, jums yra išdalytas projekto trečiasis variantas, kurio 3 straipsnyje kalbama apie 11 Seimo narių. Pagal ankstesnį variantą buvo 10 Seimo narių. Plius dar yra kolegos A.Čapliko siūlymas sudaryti iš 13 Seimo narių. Tai štai dėl šitų dalykų mes turime apsispręsti. Sutinkam dėl tokios tvarkos? (Balsai salėje) Prašau? Kolega A.Čaplikas atsiima? Gerai.
Mielieji kolegos, jeigu kolega A.Čaplikas pasiūlymą atsiima, tada gal galime bendru sutarimu? Ar kolega P.Gražulis dar nori tarti žodį?
P.GRAŽULIS. Taip, aš dėl vedimo tvarkos norėčiau žodį tarti.
PIRMININKAS. Prašau.
P.GRAŽULIS. Manau, kad visi kalbėjusieji įtikino valdančiąją daugumą, ypač Darbo partijos atstovus. Manau, kad nebalsuosim dėl šios komisijos, o balsuosim tik dėl pirmininko, dėl jo pavaduotojų ir dėl sudėties. Sutariam, kad komisija imperatyviai, be balsavimo, yra sudaroma, taip? Pritariam?
PIRMININKAS. Aš jūsų siūlymą suprantu, bet Statutas yra kitoks ir praktika yra tokia: absoliučiai visais atvejais dėl nutarimo dėl komisijos sudarymo buvo balsuojama. Dar nebuvo kitaip. Jūs siūlote elgtis kitaip. Ačiū.
Taigi dabar yra 3 straipsnis, kad komisija sudaroma iš 11 Seimo narių. Sutinkam ar reikia dėl to balsuoti? (Balsai salėje) Sutinkam. Ačiū.
Dabar 4 straipsnis – tai pirmininkas ir pavaduotojas arba gali būti tik pirmininkas. Yra kolegės A.Staponkienės Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos vardu pateiktas konkretus siūlymas, kad komisijos pirmininku būtų V.Rinkevičius. Ar sutinkam, ar dėl to reikia balsuoti? Pritariam. Tada laukiu pasiūlymų dėl pavaduotojo. Ar galime apsieiti be pavaduotojo? Prašom, kolega A.Čaplikas. Prašom. (Balsai salėje)
A.ČAPLIKAS (LCSF). Posėdžio pirmininke, aš norėčiau grįžti, nes nespėjau nueiti iki mikrofono. Manau, kad komisijos pirmininką reikėtų atiduoti opozicijai ir mes į komisijos pirmininkus siūlome R.Šukį.
PIRMININKAS. Minutėlę! Tada jau reikės balsuoti. O jūs tokiu atveju sutinkate, kad jis galėtų būti kandidatas į pavaduotojus? Gerai. Tai alternatyvus balsavimas. Kolegos, dėmesio! Alternatyvus balsavimas, jeigu nėra sutarimo, nes kol kas buvo vienas pasiūlymas, kad V.Rinkevičius, bet atsirado alternatyvus siūlymas, kad būtų kolega R.Šukys. Taigi alternatyvus balsavimas. Prašome susikaupti. Mygtukas „už“ – V.Rinkevičius, mygtukas „prieš“ – kolega R.Šukys. Ar aišku? Prašom balsuoti. Mygtukas „už“ – V.Rinkevičius, mygtukas „prieš“ – R.Šukys.
Už – 72, prieš – 41, susilaikė 2. Pirmininku tvirtinamas kolega V.Rinkevičius. Tada dėl kolegos R.Šukio, kaip pavaduotojo, gal ir nereikia balsuoti? Bendru sutarimu? Sutinkam. (Balsai salėje) Tuoj prieisim prie visko. Kartoju, 4 straipsnis – pirmininkas V.Rinkevičius, pavaduotojas kolega R.Šukys.
5 straipsnis. Dėl datos nėra abejonių? Bendru sutarimu, ačiū. Prašome tada dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo. J.Veselka, prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto nereikia galvoti, kad šita problema atsiranda tik dėl to, kad su tuo viešbučiu šiek tiek neaišku. Problema yra ta, man atrodo, gilesnė, kad iš tikrųjų Lietuvos žmonės Seime daugumą, tai didžiausia frakcija, suteikė Darbo partijai. Aišku, bet kuri normali partija, kai yra nustumta į antraeilės partijos vaidmenį, kažkaip kunkuliuoja savyje, bet nedrįsta pasakyti: mes gavome didžiausią pasitikėjimą iš visų veikiančių partijų, todėl drąsiai prisiimam atsakomybę daryti įtaką valstybei priimant lemiamus sprendimus. Bet tai bijo pasakyti, kažkur per vieną ministeriją pasidalinsim, tai dar kažką padarysim. Gerbiamieji kolegos, ta komisija, dar kartą pabrėžiu, yra ne A.Brazausko. A.Brazausko pasmerkti nebeįmanoma. Jis pasirodė kaip tikras valstybininkas, kuris sugeba prisitaikyti prie aplinkybių ir dirbti, vesti Lietuvą palankia kryptimi. Žinoma, aš daugiau už principingumą. Todėl, gerbiamieji, šita komisija turi būti tokia, kad vis dėlto valstybės institucijos būtų priverstos dirbti savo darbą, nepaisydamos skambučių, nurodymų ir taip toliau, kaip vyko su prokurorais, kaip vyksta ir dabar. Todėl aš siūlau nebijoti, atsisakyti tos baimės, kad A.Brazauską mes pasmerksime. Dar kartą sakau, jo pasmerkti nebeįmanoma. Bet reikia bandyti apšvarinti valstybę ir sukurti tikrai skaidrią demokratinę Lietuvą, kad globalizacijos procese ir tauta, ir valstybė neišnyktų iš pasaulio žemėlapio, todėl aš dar kartą sakau – už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega B.Bradauskas. Kita nuomonė.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų stebint šį procesą man tapo aišku, dėl ko konservatoriai nori sudaryti šią komisiją. Aišku, yra didelis pavojus ir būtų išsiaiškinta, kad vis dėlto dėl to viešbučio ir dėl kitų privatizavimo dalykų 1996–2000 m. būtų kalti jie patys. Bet jie mano, kad išaiškėjus tiems visiems dalykams, jie tiesiog apkaltins G.Vagnorių, kuris dabar nebe jų partijos narys, ir taip išlaviruos. Bet tikrasis pretekstas sudaryti komisiją yra destabilizuoti padėtį Lietuvoje prieš artėjančius rinkimus į savivaldybes. Jie mato, kad sekasi šitai Vyriausybei, kad 2006 m., ko gero, antrame pusmetyje bus grąžinta didžioji dalis indėlių, visi kiti ekonominiai dalykai išspręsti, jiems tiesiog tai labai nenaudinga. Konservatoriai, kiek darbų pradėjo, nė vieno nebaigė. Paimkime indėlių grąžinimą, kuris jau čia skamba ir skamba, pradėjo ir nebaigė. Dabar jiems tiesiog labai neparanku, kad socialdemokratai kartu su valdančiąja dauguma užbaigs tuos dalykus, kaip ir daugumą dalykų, kuriuos pradėjo ir baigė. Būtent įstojo į NATO, į Europos Sąjungą ir visus kitus dalykus. Tai štai jų tikrasis tikslas – destabilizuoti padėtį ir sudaryti tas komisijas, komisijėles, kad tiktai Vyriausybė būtų atitraukta nuo pagrindinio darbo ir Seimas nuo pagrindinio darbo, kad kuo blogiau, tuo geriau jiems. Aš nesuprantu tokios politikos ir nesuprasdamas šito kviečiu baigti su tokiu komisijų sudarinėjimu, dirbti tikrą darbą, o ne kokias nors pamazgas pilstyti vienas ant kito. Mes, manau, jau išaugome iš to amžiaus, demokratija pažengė šiek tiek toliau. O jeigu kas nors supranta demokratiją kaip anarchiją, čia jų reikalas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Matome, kad šiandieniniame posėdyje nėra argumentų kalbos, matyt, kiekvienas iš mūsų viduje jau esame sau atsakę į klausimus ir turbūt nėra prasmės įtikinėti toliau vienas kito. Tačiau kartu reikia konstatuoti, kad šiandien turbūt byra dar viena Lietuvos politinė uola. Ir tas byrėjimas iš tikrųjų gali turėti labai skaudžių pasekmių, ypač matant socialdemokratų šiandieninį nusiteikimą, netgi Lietuvos demokratinei sistemai, demokratinei raidai ateityje. Bet šiandien didžiausia vertybė, kolegos, yra vis dėlto tai, kad Seimo sprendimas būtų objektyvus ir skaidrus, ir paremtas laisva Seimo narių valia. Mes pastarosiomis dienomis girdime, jog yra mėginama pavergti į vieną ar kitą pusę savo laisvai apsisprendusį Seimo narį. Aš manau, kad šiandien mes neišvengiamai turime remtis Seimo statutu. Liberalų frakcijos vardu siūlau, remiantis Seimo statuto 115 straipsnio 3 dalimi, t.y. Seimui nutarus gali būti slaptas balsavimas ir kitais personalijų klausimais. Taigi aš manau, kad tik slaptas balsavimas gali šiandien suteikti galimybę Seimui apsispręsti objektyviai. Todėl Liberalų frakcija kviečia Seimą apsispręsti dėl slapto balsavimo, nes Seimo nutarimas „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Ministro Pirmininko A.Brazausko šeimos verslo viešbutyje „Crowne Plaza“ skaidrumui ištirti sudarymo“ iš tikrųjų yra susijęs su personalija, ir tokia akla socialdemokratų gynyba tik dar labiau šitą klausimą personalizuoja. Taigi, kolegos, kviečiame balsuoti dėl apsisprendimo balsuoti slaptai.
PIRMININKAS. Minutėlę. Dabar žodis turėtų priklausyti P.Gražuliui, bet, kiek aš suprantu, jis yra už komisijos sudarymą, tai jeigu jis atitinkamai kalbės, jis bus užskaičiuotas, ir plius dar aš turėsiu pasakyti keletą šiltų žodžių. Dabar tiesiog siūlau nekalbėti ir perleisti žodį J.Olekui. Ačiū. J.Olekas.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kas iš tikrųjų byra šiame Seime, tai, aišku, byra opozicijos gretos, smulkėja frakcijos, darosi frakcijėlės, ir tai tam tikra prasme demokratijai yra nuostolis. Kita vertus, galbūt aršėja kalbos, nes kiekvienas iš smulkiosios frakcijos nori labai aštriai kalbėti ir pasirodyti. Bet jeigu žiūrėtume į tai, kas buvo pačioje pradžioje visiems iškelta – klausimai, abejonės dėl tam tikrų dalykų, sakykime, dėl „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimo, dėl „Draugystės“ viešbučio privatizavimo. Šiandien pasirodo, kad į tuos klausimus viskas atsakyta, jie nėra keliami, ir patys konservatoriai sako, kad šių klausimų nagrinėti toliau nereikia. Galbūt reikia nagrinėti parlamentarizmo tradicijas, tai tikrai pažadu, kad dėl to mes būsime solidarūs su jumis ir tokią konferenciją apie parlamentarizmo tradicijas galėsime organizuoti, pasikeisti nuomonėmis ir parlamentarizmą, kaip Lietuvos politinio gyvenimo uolą, stiprinti. Bet nusileisti į asmeniškumus, į šeimos narių klausimų nagrinėjimą, aš manau, tikrai nereikia nei šiuo atveju, nereikia nei kitais, nes mes girdime informaciją ir apie vieno kito konservatoriaus šeimos narių paklydimus, todėl nepradėkime vieni kitų užgaulioti, o šiandien iš tikrųjų, kaip gerbiamasis kolega E.Masiulis sakė, balsuokime pagal savo sąžinę. Ir jeigu tokių balsuojančiųjų Liberalų ar Liberalų centro frakcijose yra, tai mes matysime, kad vieni balsuos už, kiti balsuos prieš ir niekaip negalės pasislėpti po slapto balsavimo skydu. Todėl kviečiu nepritarti slaptam balsavimui ir nepritarti pateiktam nutarimo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio, dabar pagal tvarką žodis priklauso kolegai G.Steponavičiui, bet pagal politkorektiškumo principą gal jis būtų malonus perleisti žodį kurios kitos frakcijos atstovui, nes jau jūsų kolega kalbėjo, bet formaliai jūs turite teisę kalbėti. Jūs kalbėsite? Prašom. G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS (LF). Labai ačiū, gerbiamasis Česlovai Juršėnai, sutikčiau, jeigu jūs sutiktumėte, kad vietoje jūsų toliau pirmininkautų kitas Pirmininko pavaduotojas, tada laikyčiau, kad jūsų korektiškumas visom prasmėm yra išlaikytas.
PIRMININKAS. Greitai ateis tas laikas.
G.STEPONAVIČIUS. Tikiuosi, kad anksčiau, nei bus galutinis sprendimas dėl komisijos. Bet šiuo atveju pasinaudosiu man suteikta galimybe išsakyti nuomonę.
PIRMININKAS. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Pirmas dalykas, ką norėčiau akcentuoti dar sykį visiems čia susirinkusiems kolegoms Seimo nariams. Balsuodami antradienį mes jau esame priėmę sprendimą sudaryti komisiją. Šito sprendimo revizuoti mes jau negalime, mes galime tik pabaigti jos formavimo visas būtinas procedūras. Aš manau, kad šitą suvokdami mes nedarysime prasto precedento šiame Seime ir ateities seimams nerodysime prasto pavyzdžio.
Dar vienas dalykas, į ką aš norėčiau atkreipti dėmesį, kai kalbėjo kolegos socialdemokratai apie jų demokratijos sampratą. Gerbiamieji kolegos, socialdemokratai tiesiai šviesiai pasakė, demokratija pagal socialdemokratus yra: ištirkime V.Uspaskicho veiklą, ištirkime visų kitų pareigūnų veiklą, bet netirkime A.Brazausko ir jo šeimos verslo istorijos. Aš manau, kad šiandien balsavimas parodys labai paprastą dalyką, ar Seimas savo balsavimu sudarys Lietuvos žmonėms įspūdį, kad Lietuvoje yra neliečiamųjų kasta. Aš prieš balsavimą kviečiu, kolegos, pamąstyti ir apie tai.
PIRMININKAS. G.Kirkilas. Prašom.
G.KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kreipiuosi į visus kolegas ir frakcijas. Man atrodo, kad mes tiek užsipolitikavome ir gražbyliavome čia apie demokratiją ir kitus dalykus, ypač tas gražbyliavimas keistai skamba konservatorių lūpose, prisimenant jų veiklą, bet bala nematė, grįžkime prie 2 straipsnio, kuris dabar siūlomas nutarime.
Gerbiamieji kolegos konservatoriai, man atrodo, kad jeigu žiūrėtume į visus penkis jūsų iškeltus punktus, visi atsakymai yra duoti raštu ir paskelbti viešai. Bent jai į du iš šių penkių punktų atsakė ir Vyriausioji etikos komisija. Tačiau aš dabar paaiškinsiu, ko siekia konservatoriai. Konservatoriai, kai jiems buvo įteikti šie atsakymai, dar nespėję jų perskaityti iš karto pasakė, kad dar daugiau kyla klausimų. Ką tai reiškia? Nejučia konservatoriai išsidavė, kad dėl to jiems ir reikalinga komisija, kuo daugiau bus pateikta atsakymų, tuo labiau jie norėtų, kad ilgiau dirbtų šita komisija, tuo ilgiau vyks realybės šou ir konservatoriai turės puikią progą puikuotis prieš televizijos ekranus, demonstruoti savo politines nuomones, ypač gražbyliauti apie demokratiją ir panašiai. Todėl aš manau, kad iš tikrųjų tie, kas rimtai, valstybiškai galvoja apie demokratiją, apie rimtas demokratijos tradicijas, kurios yra sukurtos ir Seime, kuomet buvo svarstomi labai sudėtingi klausimai įvairių laikų, ne tik šiame Seime, tai kaip tik tie ir neturėtų pasisakyti už šitą komisiją. Komisija yra kuriama tik tam, kad būtų politinis realybės šou, kuris skirtas iš tikrųjų uždengti tokiu triukšmu tikruosius šios valdančiosios koalicijos ir šios Vyriausybės pasiekimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega, R.Ačas. Prašom.
R.AČAS (LDF). Gerbiamieji kolegos, prieš dvejus metus taip gražiai buvo kalbama, kad prasidėjo apsivalymo procesas. O kas pasikeitė? Aš šiandien matau sąmoningai laužomą, pažeidinėjamą Statutą. O jeigu jis sąmoningai pažeidinėjamas, vadinasi, ir laužoma priesaika. Gerbiamasis Česlovai, ko verta jūsų priesaika? Aš šiandien suprantu, kodėl jūs, sakydamas priesaiką, nesakote tų žodžių, kurie yra apie Dievą. Aš šiandien gavau sau atsakymą. Šis Seimas, aišku, ir nesiryš jums surengti apkaltos, bet bent jau nepasitikėjimo klausimą tikrai galėtų spręsti. O visiems kolegoms, kurie šiandien balsuos, aš norėčiau palinkėti vieno: nepadarykime taip, kad šiandien mūsų nepriklausoma valstybė ir šis Seimas į Lietuvos istoriją įsirašytų kaip vienos bufetininkės įkaitai.
PIRMININKAS. Negaliu nereaguoti. Ne vienas Europos Prezidentas yra prisiekęs be paskutinio sakinio ir ne vienas Seimo narys per 5 kadencijas taip pat yra tai padaręs. Bet jeigu manote, kad kažką su manim reikia daryti, tai jūsų valia. Aš mielai dalyvausiu visose procedūrose. Dabar mes turim apspręsti dėl slapto balsavimo. Kolegos… Dėl vedimo tvarkos. Prašau. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi dabar yra priėmimo stadija, tai Liberaldemokratų frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Primenu, kad pagal Statutą vienam posėdyje daroma viena pertrauka, ir viskas. (Balsai, triukšmas salėje) Viena pertrauka. Prašom. Kolega R.Šukys.
R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, posėdžio pirmininkas sureagavo tik dėl tikėjimo klausimo. Aš manau, į kolegos R.Ačo kalbą reikėjo reaguoti ir dėl paskutinės išsakytos frazės. Aš manau, Seime ne vieta, net sudarant komisiją, svaidytis tokiais pareiškimais arba įžeisti žmones. Man jo pasakymas nuskambėjo kaip įžeidžiantis. Aš, manau, kolega R.Ačas atsiprašys.
PIRMININKAS. Ačiū, palaikau šitą pasiūlymą ir jį peradresuoju kolegai R.Ačui. Dabar dėl slapto balsavimo. Perskaitau 115 straipsnį. Kolega J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. (Balsai salėje) Kolegos E.Masiulio siūlymo dėl slapto balsavimo motyvai visiškai netikę. Čia nesvarstomas personalinis klausimas. Jeigu jūs norite tikrųjų tikslų, tai yra pritaikyti Konstitucijos 61 straipsnį, tai yra pareikšti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui, kai ji bus svarstoma, tada bus svarstoma, tada bus reikalingas slaptas balsavimas, nes tada bus balsuojama dėl personalinių klausimų. Dabar tai nėra tas klausimas, iš tikrųjų visiškai netikusi motyvacija ir negali būti slapto balsavimo, nes svarstome Seimo nutarimą dėl komisijos sudarymo. Jeigu, kolegos, norite iš tikrųjų pasiekti savo tikslų, reikškite interpeliaciją, pereikite konstitucinę procedūrą, o ne turškimės komisijų dulkėse.
PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, aš savo kalboje svarstymo metu taip pat sakiau, kad reikalausime slapto balsavimo. Akivaizdu, kad yra sudaroma komisija premjero A.Brazausko šeimos verslo reikalams tirti. Tai yra akivaizdžiai personalizuota komisija. Kitas dalykas, komisija sudaroma dėl aukščiausio, įtakingiausio pareigūno, kuris turi didelę įtaką Seimo nariams. Ne vienas prie manęs priėjęs Seimo narys sakė, kad daromas milžiniškas spaudimas. Aš manau, kad demokratinėse valstybėse visi balsavimai, kai renkamas parlamentas, Prezidentas, vyksta slaptai. Ir jeigu opozicija reikalauja, kad būtų slaptas balsavimas, aš manau, bent čia iečių nelaužykime ir visi, gerbiamieji, vienbalsiai balsuokime už slaptą balsavimą. Tai dar kartą parodys tik brandą mūsų Seimo ir Seimo narių.
PIRMININKAS. Kolega, aš siūlyčiau pasitarti su daktaru K.Bobeliu, ką jis mano apie slaptą balsavimą, remdamasis Jungtinių Amerikos Valstijų patyrimu, jis jums paaiškins, kad jokių slaptų balsavimų net ir tais klausimais, kurie mūsų Konstitucijoje užrašyti, nebūna. (Balsai, replikos salėje) Būna mūsų Konstitucijoje, bet ne Amerikoje. E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tik norėjau sureaguoti į gerbiamojo J.Sabatausko argumentus. Man tikrai nejauku Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui cituoti Statutą. Bet 115 straipsnio 1 punktas kaip tik numato visus konkrečius slapto balsavimo atvejus tiek dėl Vyriausybės, tiek dėl premjero, tiek dėl ministrų, tiek dėl Seimo paskirtų pareigūnų. Žodžiu, kitame straipsnyje visi atvejai jau yra nurodyti. Tačiau dar yra 3 straipsnis, pagal kurį Seimui nutarus gali būti slaptas balsavimas ir kitais personalijų klausimais, tai yra tais klausimais, kurių Seimo statutas nenumato. Taigi šiandien mes turime atvejį, kurio Seimo statutas nenumato, bet Seimui laisvai apsisprendus ir įvertinus tai, kad komisijos sudarymas tikrai yra susijęs su konkrečiu asmeniu… aš siūlau ir Liberalų frakcija siūlo balsuoti slaptai.
PIRMININKAS. Ne. Gerbiamieji kolegos, 115 straipsnis kaip tik apie ypatingus atvejus, kurie numatyti Konstitucijoje, tai yra nepasitikėjimai, apkalta ir t.t. O visa kita yra grynai personaliniai klausimai, tai yra skyrimai, atleidimai arba pritarimas skyrimui ir atleidimui. Kolega E.Masiulis praleido 115 straipsnio 2 dalį: taip pat slaptai balsuojama, kai sprendžiamas klausimas dėl Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo. O Seimui nutarus gali būti slaptas balsavimas ir kitais personalijų klausimais. Klausimas aiškus, prašom balsuoti. Ar pritariame Seimo nutarimui. (Balsai salėje) Prašom balsuoti, visos kalbos baigėsi. Prašom balsuoti! (Triukšmas, balsai salėje) Mes balsuojame dėl nutarimo priėmimo. (Balsai, triukšmas salėje) Kartoju, kad mes dabar balsuosime dėl nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Ministro Pirmininko A.M.Brazausko šeimos verslo viešbutyje „Crowne Plaza“ skaidrumui ištirti sudarymo“. Yra sutarta dėl komisijos: 11 narių, dėl komisijos pirmininkų, dėl datų. Ar priimame visą nutarimą? Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 121 Seimo narys. Už – 54, prieš – 42, susilaikė 24. Nutarimas nepriimtas. (Balsas salėje: „Mano balsą pridėkite už“.) Už – 55, su Gražuliu. Iš susijaudinimo. Prašom. E.Masiulis. Dabar replikos po balsavimo. (Šurmulys, balsai salėje)
E.MASIULIS. Man tikrai sunku sakyti žodį „gerbiamasis“. Bet, kolegos, aš tikrai dar nemačiau tokių savivaliavimo atvejų šitame Seime, kai yra ignoruojami ne atskiro Seimo nario, bet frakcijos siūlymai, nėra pateikiami jokie argumentai, dėl ko tie siūlymai ignoruojami. Kaip aš matau, gerbiamasis Česlovas nepadarė jokių išvadų po antradienio posėdžio. Tikrai pasvarstykite, ar jūs esate tinkamas toliau eiti Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas.
PIRMININKAS. Jūsų teisė atitinkamai spręsti. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad mes stebime vieną iš liūdniausių per 15 nepriklausomybės metų Seimo darbo ir parlamentarizmo visos raidos valandų. Ir turiu konstatuoti labai paprastą faktą. Iš Seimo mažumos yra pačiu šiurkščiausiu būdu atimta viena iš svarbių Seimo mažumos teisių, iš Lietuvos visuomenės yra atimta teisė sužinoti tiesą. Už tai, kad tokios teisės yra atimtos, visų pirma visą atsakomybę turi prisiimti Darbo partija, kuri yra valdančiosios daugumos didžiausia frakcija ir kuri šiandien sąmoningai apsisprendė tokias teises ir iš Seimo mažumos, ir iš Lietuvos visuomenės atimti. Tai yra gėda. Be abejo, kad toks šiurkštus Seimo statuto sulaužymas, pirmininkaujant Č.Juršėnui, įeis ne tik į istoriją, bet ir bus apskųstas Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, nes šitaip šiurkščiai laužyti Seimo statuto tikrai negalima. O klausimai, į kuriuos bandėme ieškoti atsakymų ir į kuriuos atsakymus nori sužinoti ne tik Seimo mažuma, bet ir Lietuvos visuomenė, neatsakyti ir mes padarysime viską, kad šių klausimų nei premjeras A.Brazauskas, nei valdančioji dauguma neužmirštų.
Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad žengėte didelį žingsnį į priekį sunaikindami save ir sunaikindami šiandieninę valdančiąją daugumą. Linkiu sėkmės ir toliau save taip naikinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs daug kartų mus laidojote, bet, kaip matote, vis nepavyksta. P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau, kadangi nesuveikė balsavimo pultas, kad mano balsas būtų įskaitytas už. Tada bus 50 už.
Dabar norėčiau pasakyti tai, ką kalbėjau savo pranešime, kad opozicija nesudėtų rankų, o iš savo frakcijų suformuotų komisiją, kuri, ištyrusi visas viešbučio privatizavimo aplinkybes, viešai paskelbtų išvadas visuomenei.
PIRMININKAS. Ačiū.
P.GRAŽULIS. Taip pat noriu paprašyti, kad Seimas savo nutarimu kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, ar visi veiksmai, kurie buvo atlikti formuojant arba atsisakant formuoti komisiją ir paminant mažumos teises, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Jeigu Seimas ras savyje jėgų kreiptis in corpore, o nerenkant Seimo narių parašų, tai prie šito klausimo dar bus galima grįžti, nes tokiu atveju Konstitucinis Teismas šį klausimą nagrinėtų ne eilės tvarka, o pirmumo tvarka. Manau, kad Seimas dar turi kažkiek orumo ir garbės, ir toks sprendimas bus priimtas.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys ir po to kolega R.Dagys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, atsižvelgiant į šio ką tik įvykusio balsavimo rezultatus ir į tuos mano minėtus 152 metus, galiu teigti, kad nuo šiol Lietuvoje prasideda asmens kulto metai.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, mes šiandien turėjome labai liūdną dieną mūsų parlamentarizmo istorijoje. Labai liūdną dieną, nes mes iš esmės pamynėme visa tai, ką iki šiol pasiekėme per 15 metų. Buvo panaudota įvairiausia demagoginė retorika, net socialdemokratai, gindami savo lyderį, neužmiršo ir patys jo įžeisti. Kolega J.Olekas poną A.Brazauską ir jo žmoną K.Brazauskienę pavadino vištos kojelėmis, ir nereikia balsuoti už komisijos sudarymą ir t.t. Bet ne čia esmė. Išvadą galime padaryti tokią: dalis mūsų politikų ir aukščiausių pareigūnų Lietuvos valstybėje įsijautė ne į šalies vadovo vaidmenį, o valdovo vaidmenį, ir turbūt ne veltui statomi jam Valdovų rūmai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar V.Muntianas. Prašom, kolega. Arčiau mikrofono, būkite malonus.
V.MUNTIANAS. Iš tikrųjų Darbo partijos frakcija yra didžiausia Seime ir mes visada jaučiame didelę atsakomybę už tai, kas vyksta Lietuvoje, kas vyksta Lietuvos Seime. Tą atsakomybę realizuosime, aš tai prižadu, tam, kad Lietuvos žmonės galėtų sužinoti apie A.Brazausko šeimos narių verslą viešbutyje „Crowne Plaza“ ir šio verslo skaidrumą. Tikiuosi, mes turėsime galimybę sudaryti Lietuvos žmonėms teismo proceso metu, nes teismo procesai yra atviri, užduoti visus klausimus ir gauti atsakymus į juos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kašėta. Prašom.
A.KAŠĖTA. Akivaizdu, kad koalicijos partneriai šiandien socialdemokratų lyderiui A.Brazauskui įtaisė kuprą, ir tai, be abejo, turbūt gerai apskaičiuotas ėjimas. Gaila tik, kad tas politinis žaidimas vyko demokratijos sąskaita. Neabejoju, kad tai, kad A.Brazauskas ilgą laiką, o galbūt visada vaikščiojo su įtarimų kupra, koalicijos partneriams yra tikrai naudinga, nes konkurencija jų viduje akivaizdžiai matoma.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Ačas.
R.AČAS. Gerbiamieji kolegos, kalbėdamas dėl balsavimo motyvų aš turėjau kur kas gilesnę prasmę. Jeigu kas nors mane suprato ne taip, tai aš tikrai atsiprašau.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius priešpaskutinis ir turime pereiti prie kito klausimo. Po to J.Olekas.
A.KUBILIUS. Aš supratau iš V.Muntiano, kad ne tik komisija Seime nesudaroma ir tai reiškia, kad žmonės nesužinos tiesos, bet dar ir opozicijos atstovai bus pasodinti per teismo procesus. Čia yra nauja demokratijos pažanga. Manau, kad tokią pažangą reikia įvertinti labai rimtai ir šiandien, po Vyriausybės valandos, apie 13.30 val. kviečiu susirinkti opozicinių frakcijų seniūnus arba atstovus pasitarti dėl to, kaip turime gyventi toliau šiomis besiplėtojančios demokratijos sąlygomis.
PIRMININKAS. J.Olekas gal paaiškins, kad ne taip baisu.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nereikia mūsų gąsdinti, tai senas dar Sąjūdžio laikų šūkis, nereikia ir savęs gąsdinti. Manau, kad posakis „Skaldyk ir valdyk“ toks pat senas, kaip ir kiti Romos posakiai, kuriuos opozicija šiandieną laidė. Šiandien mes pamatėme, kad opozicijos kirvis yra atšipęs, suskaldyti pozicijos jiems nepavyksta. Dėkoju visiems už teisingą ir gausų balsavimą ir linkiu, kad mūsų sprendimai toliau tarnautų demokratijai. Ačiū.
PIRMININKAS. V.Muntianas. Prašom.
V.MUNTIANAS. Yra tokia lietuviška patarlė, kad kažkieno kepurė dega, dėl to aš nė kiek nekaltas. Noriu pasakyti, kad kai aš kalbėjau, aš kalbėjau ne apie opoziciją, o apie Lietuvos žmonių galimybę išsiaiškinti viešbučio „Crowne Plaza“ privatizavimo skaidrumą ir kad atsakymus į visus klausimus bus galima gauti teismo proceso metu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes visą valandą atsiliekame nuo grafiko. Išimtis A.Matulevičiui.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Labai ačiū. Kadangi čia buvo keistokų siūlymų Seimą perkelti į Valdovų rūmus, o šiandien jau kalbame apie tai, kad reikia sodinti, tai buvo viena gera Vilniaus verslininkų idėja, kad kalėjimą iš centro reikia iškelti ir ten, Lukiškėse, įkurti Seimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kolega G.Šileikis. Prašom labai trumpai.
G.ŠILEIKIS (LF). Noriu pasakyti gerbiamajam J.Olekui, kuris prisiminė Sąjūdį. Norėčiau, kad jis šia proga perskaitytų Sąjūdžio programą, už kurią turbūt balsavo ir jis, ir kai kurie iš mūsų, ir pamatytų, kad nuo šios dienos jis ir didžioji koalicija stato po tą savo balsą, po tą plytą didelį monumentą nomenklatūrai, savo vieninteliam vadui A.Brazauskui, nors mintyje turi protą, garbę ir sąžinę. Deja, tos plytos yra smėlio plytos.
PIRMININKAS. Žinoma, aš ta proga galėčiau kolegai G.Šileikiui priminti, jeigu jis primiršo Sąjūdžio programą, kas ten kalbama apie lenininę federaciją, bet galai nematė, šiandien apie tai nekalbėkime. Kolegė L.Graužinienė. Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš labai trumpai. Negaliu nereaguoti į gerbiamojo A.Kubiliaus pasakymą apie tai, kad Darbo partijos frakcija sugriovė Lietuvoje demokratiją. Tai įžeidžia mūsų frakciją ir, aš manyčiau, kad gerbiamasis A.Kubilius turėtų mūsų atsiprašyti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Nagrinėjame 2 darbotvarkės punktą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Seimo nario, užsienio reikalų ministro A.Valionio galimų sąsajų su užsienio valstybių slaptosiomis tarnybomis ištyrimo sudarymo“ projektą, registracijos Nr.XP-798. Svarstymo stadija. Tai irgi diskusijos.
Pirmasis – J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji Seimo nariai, manau, nepažeisite gerbiamojo užsienio reikalų ministro A.Valionio noro viską išsiaiškinti ir išlikti garbingam. Todėl prašau palaikyti komisijos sudarymą.
PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis. P.Gražulis. Nematau.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai! Manau, kad daug argumentų yra išsakyta ir šios komisijos… praeitos komisijos atžvilgiu. Aš manau, kad tokia pati situacija yra ir šios komisijos atžvilgiu. Iškilo tam tikrų įtarimų dėl pono A.Valionio, kuris buvo (…) ir kieno deleguotas į Lenkiją, yra metami tam tikri įtarimai, kad galbūt dirbo specialiosioms tarnyboms. Siekiant panaikinti šį šešėlį ir sužinoti tikrą tiesą, kad sužinotume ne tik mes, o sužinotų ir visuomenė, manau, būtina sudaryti parlamentinę komisiją. Tuo labiau kad pono A.Valionio biografija išties yra labai marga.
Jau Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis tuo metu dar buvo KGB rezervo kapitonas. Kaip tvirtina saugumo aukščiausi buvusieji pareigūnai, Rusijos saugumo, į KGB struktūras tik įstojama, iš ten neišstojama, iš ten tik išnešama. Todėl, manyčiau, šią komisiją būtina sudaryti. Galbūt bent šios komisijos atžvilgiu, sudarydami šią komisiją mes elgsimės daug atsakingiau, daug principingiau ir nedangstysime savųjų pažemindami ir demokratijos principus, ir bet kokias moralines nuostatas.
Dar kartą apeliuoju į jūsų sąžinę. Tikiuosi, kad mūsų skelbta akcija, kuri buvo ne tik mano, kaip Seimo nario, po to prisidėjo dar keturi parlamentarai, bado akcija, suras atgarsį jūsų širdyse, nes daugelis tuo metu raginote mane ir kitus nutraukti bado akciją. O šiandien yra galimybė visas abejones, kurių turiu ir aš, ir, manau, ne vienas iš jūsų, tikrai išsiaiškinti.
Jeigu kalbėčiau plačiau šia tema, aš manau, kad, deja, nė vienoje valstybėje buvę KGB karininkai, rezervo karininkai negali ir neužima tokių atsakingų pareigų. Todėl yra mūsų valstybės prestižo reikalas, kad tokių aukštų pareigų neužimtų buvę ir uoliai sovietinėms struktūroms tarnavę žmonės. Tikiuosi, kad ši komisija bus sudaryta.
PIRMININKAS. Kolega E.Klumbys. Ir dar paprašė žodžio frakcijos seniūnas V.Mazuronis, t.y. anksčiau buvo paprašęs.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos! Ar viskas taip gražu, kaip dėsto užsienio reikalų ministras A.Valionis savo pareiškime? Bet štai faktai.
Pirma. KGB kapitonas. Antra. KGB rezervo karininkas, neišsibraukęs iš to rezervo po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Trečia. LKP CK darbuotojas, kaip teigiama, 1989 m. išvažiavęs mokytis į Varšuvą. Ir ar mokytis? Juk A.Valionis mokytis išvažiavo per TSKP CK, per pastatą, stovintį Maskvoje, Staraja Naginskaja aikštėje. Ir važiavo jis, kai Lietuvoje jau plaikstėsi trispalvių jūros, kai nuo Vilniaus iki Talino driekėsi Baltijos kelias.
Šis žmogus, kaip teigia savo pareiškime, prisidėjo prie tuometinės mūsų Respublikos premjerės K.Prunskienės ir vicepremjero Romualdo Ozolo vizitų į Lenkiją organizavimo, nors nebuvo joks oficialus Lietuvos Respublikos pareigūnas. Kokiu pagrindu jis prisidėjo prie šio vizito organizavimo?
Pagaliau kokiu pagrindu KGB kapitonas įrašinėjo tuometinio Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio bei tuometinio užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo telefoninius pokalbius? Ir dar. Kodėl A.Valionis tas išklotines laikė 6 metus ir tik 1997 m. jas atidavė A.Saudargui?
Tai tik keletas klausimų, susijusių su dabartiniu Lietuvos užsienio reikalų ministru. Jeigu jūs to nepadarysite – nesudarysite komisijos, tuos klausimus ir toliau paliksite karštų diskusijų objektu. Aš manau, kad tos diskusijos tikrai nenurims, nemanau, kad tai daro didelę garbę mūsų valstybei. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir dar kolega V.Mazuronis, kaip klausimo teikėjas. Prašom.
V.MAZURONIS (LDF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, mielieji Seimo nariai! Iš tiesų pristatinėti šį klausimą po tokios diskusijos, kuri buvo pirmu klausimu, yra sudėtinga. Pirmu klausimu diskutuodami, aš manau, visi savo nugaromis, nors ir kaip būtų gaila, iš gerbiamojo Č.Juršėno lūpų pajutome baltarusiškos demokratijos šaltuką. Pradėdamas pristatyti aš visiems linkiu ir noriu tikėti, kad tas baltarusiškos demokratijos šaltukas nevirs demokratiją Lietuvos Seime laidojančia žiema. Esu tikras, kad didžioji dalis Seimo narių nori, kad tokia žiema tikrai neateitų.
Ir vis dėlto nepaisydamas didelio emocinio krūvio arba emocingų diskusijų pirmu klausimu aš nuoširdžiai noriu pasakyti: gerbiamieji valdančiosios daugumos atstovai, mes tikrai norime jums gero. Ir norėdami jums gero, mes kreipiamės ir kviečiame – nelipkime ant grėblio antrą kartą. Pirmą kartą ant politinio grėblio mes šiandien jau užlipome neįkurdami pirmos komisijos, susietos su premjeru A.Brazausku. Suprantama, jis yra jūsų Vyriausybės vadovas, lyderis. Tai nėra demokratiška, tai yra labai blogai, bet tai galima suprasti. Jeigu mes neįkursime šiandien ir antros komisijos, iš esmės mes patvirtinsime, kad tendencija demokratijos naikinimo mūsų Seime iš tikrųjų įgauna pagreitį.
Netiesa, kai sako, kad sukurtos komisijos visiškai nenaudingos ir nieko nepadarė. Lenkime pirštus apie komisijas. Imkime KGB rezervo komisiją. Taip, jinai nepasakė taip, kaip, sakykim, man atrodė, turėjo pasakyti. Bet kad klausimą jinai iškėlė ir išjudino, be jokios abejonės. Imkime komisijas dėl gerbiamojo V.Uspaskicho ar gerbiamojo A.Zuoko. Taip, mums visiems vienos komisijos patinka, kitos nepatinka. Jos visos turi naudą, ir jos visos duoda rezultatą. Taigi jeigu bus atmesta ši antroji komisija, dar kartą kartoju, mes užlipsime ant grėblio antrą kartą, ant demokratijos griovimo grėblio, ir pasidarysime sau, o pirmiausia valdančiajai daugumai, blogai.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu įrodyti, kad taip nėra, ir pritarti komisijos kūrimui dėl užsienio ministro A.Valionio. Juolab, aš noriu pabrėžti, pats ministras nori, kad tokia komisija būtų įkurta, tą jis ne kartą viešai deklaravo. Jeigu jūs, valdančioji dauguma, pasitikite užsienio reikalų ministru, aš niekaip nesuprantu, kaip jūs galite nepritarti jo norui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar tokios pačios procedūros kaip ir pirmu atveju. Niekas neprieštarauja, kad baigiam svarstymo procedūrą. Niekas neprieštarauja, kad pereiname iškart, t.y. ypatingos skubos tvarka, prie priėmimo stadijos. Sutinkam? Ačiū. Tokiu atveju vėlgi pastraipsniui. Siūlau dėl įžangos, arba preambulės, kaip ir tuo atveju nebalsuoti, dėl 1 straipsnio taip pat, o štai 2 straipsnį čia mes turime arba bendru sutarimu taip, kaip pateikta trečiajame variante… Atkreipiu dėmesį, kad kolega V.Mazuronis pateikė grupės Seimo narių vardu jau trečią projekto variantą. Taigi 2 straipsnis pagal trečią variantą yra toks: „Sudaryti komisiją iš 12 Seimo narių“. Sutinkame ar dėl to reikia balsuoti? Sutinkame? Ačiū. Ir tada 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis yra vėlgi dėl pirmininko ir pavaduotojo. Turiu oficialų Socialdemokratų frakcijos siūlymą, kad pirmininku būtų tvirtinamas B.Bradauskas. Sutinkame? Yra kitų siūlymų? Prašom. J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, gal tokiais atvejais mes gerbkime iniciatorių prioritetą siūlyti pirmininką. Kaip ta komisija dirbs, jeigu skiriamas žmogus, kuris nepritaria pačios komisijos sudarymui? Kaip mes įsivaizduojame tą darbo organizavimą? Tikiuosi, kad liberaldemokratai šiuo atveju gali pasiūlyti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, nes raštu, tai yra oficialiai, aš neturėjau siūlymų. Gal dabar žodžiu kolega V.Mazuronis pasakys.
V.MAZURONIS. Gerbiamieji kolegos, mes tikrai nenorime čia jokių politinių dalykų. Mes norime, kad būtų išsiaiškinta tiesa, kurios siekia ministras A.Valionis. Todėl mes siūlome ir pritariame B.Bradausko kandidatūrai. Pirmininku.
PIRMININKAS. Aišku. Gerai. Ar jūs tuo pačiu klausimu, kolega Šileiki?
G.ŠILEIKIS (LF). To pačiu klausimu, o pavaduotoją – opozicijos atstovą V.Čepą.
PIRMININKAS. V.Čepą. Aš pamaniau, kad A.Čapliką. V.Čepą. Gerai. Yra du siūlymai, dėl kurių ginčų lyg ir nėra, kad pirmininku būtų B.Bradauskas, o pavaduotoju – V.Čepas. Sutinkame, ar reikia dėl to balsuoti? Nereikia. Ačiū.
Ketvirtas punktas. Čia išdėstomi konkretūs klausimai. Siūlau nebalsuoti. 5 punktas yra dėl termino, t.y. trys mėnesiai. Sutinkame? Ačiū.
Prašom dėl balsavimo motyvų. Ar nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra.
Tada prašom susikaupti, ir balsuojame dėl nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Seimo nario gerbiamojo A.Valionio galimų sąsajų ir t.t. ištyrimo sudarymo“. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 108 Seimo nariai. Už – 52, prieš – 28, 28 susilaikė. Komisija nesudaroma. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlau, nepaisant visos įtampos, imtis klausimo, kuriam, atrodo, pataisų nėra, ir spręsti. Tai yra… (Balsai salėje) Minutėlę. Seimo rinkimų įstatymas. Ar dar A.Kubilius? Minutėlę. (Balsas salėje) Prašom netriukšmauti, turime priimti tą įstatymą. A.Kubilius. Ačiū…
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis kolega, vėlgi tas pats apgailestavimas, nes valdančioji dauguma visiškai šiurkščiai laužo Seimo statutą du kartus iš eilės, tai dvigubas priesaikos laužymas. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad šiuo atveju susiduriame su dar vienu paradoksaliu dalyku, kokio iki šiol nebuvo. Jeigu jau traktuojame, kad ši komisija buvo sudaroma pagal Seimo statuto 71 straipsnį, tai noriu priminti Seimo statuso 71 straipsnio 1 dalį, prasidedančią tokiais žodžiais, kad Seimas, pripažinęs būtinybę, gali sudaryti nuolat veikiančią arba laikinąją tyrimo komisiją. Taigi Seimas pripažino būtinybę, kad tokią komisiją reikia sudaryti, surinko visus komisijos narius ir pasitvirtino pirmininkus, bet toliau apsisprendė šiuo momentu nesudaryti. Taigi būtinybė sudaryti komisiją yra pripažinta, bet kol kas laikinai komisija nėra sudaryta.
Gerbiamieji kolegos, aš raginu tą būtinybę sudaryti komisiją realizuoti pačiu artimiausiu metu. Kitaip Seimas lieka pats nerealizavęs savo sprendimo. Sprendimas, kad yra būtinybė sudaryti komisiją, yra padarytas, tačiau nerealizuotas iki galo. (Balsai salėje) …Č.Juršėnui paradoksai darosi vis didesni ir gilesni.
PIRMININKAS. Ačiū. Galiu pranešti, kad ta galimybė yra, bet po šešių mėnesių pagal Statutą. Ačiū.
J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Aš atsiprašau, pone Juršėnai, mano balsą atšaukite.
PIRMININKAS. Palaukite, o kur jūsų balsą tada dėti? Protokole reikia fiksuoti. Prieš ar susilaikėte, ar nedalyvavote?
J.ZINKEVIČIŪTĖ. Prieš, prieš.
PIRMININKAS. Prieš, aišku. Tada 51 – už, 29 – prieš, 28 susilaikė. Ačiū.
Kviečiu į tribūną kolegą J.Sabatauską. Nematau. Tada kolega H.Žukauskas. Nematau pranešėjų. Gerbiamieji kolegos, o gal mes galime gražiuoju susitarti. Seimo rinkimų įstatymui niekas nepateikė jokių pataisų. Aš siūlau, kadangi nėra jokių pataisų, padaryti gerą darbą. Sutinkate? Neprieštaraujate? Taigi dėl atskirų straipsnių nereikia balsuoti? Dėl atskirų straipsnių balsuoti nereikia. Nėra pataisų ir juo labiau klausimas nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka. Taigi jeigu nėra siūlymų balsuoti dėl atskirų straipsnių, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega E.Žakaris. Prašom.
E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš labai atsiprašau, ne dėl motyvų. Su kolega J.Sabatausku kalbėjome, mūsų siūlymai dėl techninės klaidos yra neįtraukti. Jis sakė iš tribūnos apie tai pasakyti, ir tada mes balsuosime. O jeigu dabar balsuosime už trečią variantą, kuriame yra praleisti trys siūlymai, tai mes juos lyg ir atmesime, už tą jau Seimas balsavo. Ačiū.
PIRMININKAS. Jeigu iš tikrųjų taip yra, tada aš tikrai nedrįstu tęsti priėmimo procedūros. Neišeina. Jeigu išties taip, kaip kolega E.Žakaris sako. Turime pasitikslinti, gal ir opozicijos frakcijos neprieštaraus, kad mes jį po pietų priimtume.
O dabar, kolegos, mes galėtume priimti įstatymą dėl Lietuvos ir Europos vidutinės trukmės orų prognozių…
Ar jau yra? Prašom. Gerbiamasis kolega Sabatauskai, gal malonėtumėte į tribūną? Seimo rinkimų įstatymas. Kolega E.Žakaris čia pasakė porą pastabų, kurių jūs atseit neįtraukėte. Tai kaip iš tikrųjų yra?
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Iš tikrųjų įsivėlė techninė klaida, nes Seimas svarstymo metu pritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai dėl kolegos E.Žakario ir J.Juozapaičio siūlymo. Laikykime, kad tie siūlymai yra ir jie bus ištaisyti. Tiesiog padaryta redakcinė klaida.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…
J.SABATAUSKAS. Dėl…
PIRMININKAS. Prašom paaiškinti, kas čia per dalykai, ar?..
J.SABATAUSKAS. Aš pacituosiu. Dėl 51 straipsnio 8 dalies, dėl išorinės reklamos formato turėtų būti, kad „ne didesnis kaip A2 formato“. Bei dėl 671 straipsnio 4 dalies, kai balsavimo paštu metu į namus pristato, turėtų būti „ne mažiau kaip du apylinkių komisijos nariai“. Tai bus ištaisyta, Tiesiog čia redagavimo klaida. Labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, išrinktoji Tauta, t.y. šiuo atveju Tautos atstovybė, jums suteikia galimybę raštu ištaisyti šias klaidas, nes salėje, aš aiškiai matau, nėra 71 nario ir mes negalime priimti įstatymų. Teks daryti pertrauką. Aš prašyčiau tada iš tikro ar tuos puslapius ištaisyti ir pateikti, ar gal ir visą tekstą. Iki, sakyčiau, kokių pusės dviejų jūs spėtumėte padauginti ir mes labai greitai po Vyriausybės valandos, jeigu vėl bus 71 Seimo narys, galėtume priimti. Nes dabar mes vis tiek negalime priimti.
J.SABATAUSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš siūlau iš karto atiduoti jūsų darbuotojams, kad pataisytų tą tekstą. Atiduota. Labai ačiū.
Mes vis dėlto galėtume apsvarstyti vieną klausimą, bet čia siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti, tai gal mes patys pasitobulinkime iki pirmos valandos, tai yra padarykime pertrauką? Padarome? Visi sutinka? Na, nors su vienu sprendimu ir opozicija sutinka. Ar nesutinkate? Sutinkate. Ačiū už tai. Atsiprašau, mes galime nagrinėti 4 klausimą. Ačiū. Pertrauka iki 13.00 val., iki Vyriausybės valandos. (Replika iš salės: „Prašau įskaityti prieš, nes aš nespėjau nuspausti.“) (Balsai, triukšmas salėje) Gerai, čia moralinė satisfakcija, o dabar protokolui jau negalioja.
Pertrauka
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, gerbiamasis premjere, ministrės ir ministrai, pradedame eilinę Vyriausybės valandą, o tam tikra prasme, žinoma, neeilinę Vyriausybės valandą. Tvarka yra ta pati, kokia nustatyta Seimo statute. Pirmasis klausia opozicijos lyderis A.Kubilius, po to –opozicinių frakcijų atstovai. A.Kubilius turi teisę pateikti du klausimus. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Pirmasis mano klausimas Ministrui Pirmininkui A.Brazauskui. Gerbiamasis premjere, ar galėtumėt mums paaiškinti, kiek kainavo jūsų santykinė ramybė, ir tai, kad buvo šiurkščiai laužomos demokratijos taisyklės Seime. Kitaip sakant, ar tikrai už santykinę savo ramybę jūs pažadėjote V.Uspaskichui, kad į „Jukos“ akcijų perpirkimą taip pat bus įtraukta ir V.Uspaskicho proteguojama „Baltic Holding“ kompanija?
A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū už tokią politinę įžangą, kuri visiškai nieko bendra neturi su dalykine veikla. Lietuva suinteresuota Mažeikiuose sukurti papildomų darbo vietų. „Baltic Holding“ pasiūlymai, kuriuos mes gavome prieš porą mėnesių, iš tikrųjų verti labai rimto dėmesio, taip pat ir investicijos, kurios galėtų būti. Dvi austrų kompanijų nieko bendra neturi su 53,7% akcijų pardavimu, visai nieko bendro neturi. Mes vakar vedėm derybas su TNK-BP. TNK-BP neužsiima naftos chemija, tai yra ne jų verslo sritis. Tai, ką jie turi pasaulyje, stengiasi parduoti ir, be jokių abejonių, aš išreiškiau pageidavimą, kad toks… Ir gavau, tiesa, prieš tai sakiau, konkrečius pasiūlymus, net technologines schemas ir pageidavimą toje aikštelėje, kuri labai didelė, labai patogi, aprūpinta energetika, kitais infrastruktūriniais objektais, ten šalia statyti keletą gamybos rūšių cechų, kurie susiję su polipropileno gamyba. Štai būtų toks atsakymas. Jokių mainų su niekuo valstybės sąskaita ir valstybės reikalais aš niekad nedariau ir nedarysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Antras klausimas. Prašom.
A.KUBILIUS. Pradžioje tik trumpa replika. Premjere, raginčiau pasiteirauti ir Valstybės saugumo departamento apie „Baltic Holding“ prieš pradedant kokius nors tariamus rūpesčius valstybės reikalais. Bet mano klausimas ministrui Z.Balčyčiui.
Gerbiamasis ministre, kaip rašo spauda, infliacija šių metų spalyje jau pasiekė 2,7%. Daugelio ekspertų vertinimu, tai reiškia, kad Lietuva gali viršyti infliacijos vadinamąjį Mastrichto kriterijų. Akivaizdu, jeigu infliacijos lygis ir toliau taip didės, tai reikš, kad šitą kriterijų viršysime ir neturėsime galimybių įsivesti eurą, kaip yra numačiusi Vyriausybė. Mano klausimas toks, ar Finansų ministerija ir Vyriausybė turi kokį nors planą, kaip pažaboti tokias tendencijas, kaip pažaboti infliaciją, ar viskas, kaip įprasta šiai Vyriausybei, paliekama savieigai.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų Vyriausybė ir Finansų ministerija turi planą, šitas planas yra 2007 m. sausio 1 d. įsivesti eurą. Šiandien spaudoje yra paminėta, kad mūsų vidutinis metinis infliacijos kriterijus yra 2,7. Tačiau yra imami paskutiniai 12 mėnesių, bet mūsų valstybė bus vertinama pagal kitų metų balandžio arba gegužės mėnesį ir, skaičiuojant tų šešių mėnesių vadinamąjį besiformuojantį Mastrichto kriterijų, mūsų kriterijus šiandien yra 2,3, Europos Sąjungos yra 2,5. Mes šiandien visiškai atitinkame visas kriterijų sąlygas. Tai yra viena.
Antra. Žinote, labai aiški nuostata, dar 2003, 2004 ir 2005 m. buvo patvirtinta ir pateikta vadinamoji Konvergencijos programa, kurioje yra labai aiškiai išsakytos nuostatos, ką valstybė, stodama į euro zoną, privalo padaryti. Pirma, nedaryti jokių papildomų veiksmų, kurie iškreiptų bendrą principą dėl svarios finansinės ir ekonominės politikos. Kitaip sakant, jeigu mes, kaip valstybė, padarysime tam tikrus žingsnius, kurie leis dirbtinai trumpam laikotarpiui sumažinti infliaciją, šitie visi veiksmai bus išskaičiuoti ir atstatytas infliacijos rodiklis. Tai dar kartą, aš visiškai neseniai, prieš dvi dienas turėjau galimybę papietauti su komisaru ponu Ch.Almunija, dar kartą šitos nuostatos labai aiškiai buvo išsakytos, jos vėliau, kitą dieną ECOFIN’e buvo išsakytos ir Slovėnijai, taip pat ir Estijai, kurios infliacijos rodiklis šiandien yra 4,3%, kad mes, kaip valstybė, tokių veiksmų nedarytume. Kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko Graikijai, kai ji įstojo į euro zoną, po pusės metų infliacijos rodiklis nuo 2,5 padidėjo iki 6%. Manau, kad mes privalome vykdyti visas sąlygas, numatytas Konvergencijos programoje, ir mes tai darome. Mes kitais metais esame numatę ne taip ženkliai didinti atlyginimus, kaip iš tikrųjų galbūt reiktų tai daryti. Mes taip pat kalbame su Lietuvos banku, kurio pagrindinė funkcija yra kaip tik ir palaikyti stabilias kainas Lietuvos Respublikoje. Tai Lietuvos bankas ir pirmininkas aiškiai žino.
PIRMININKAS. Dabar dar vienas Konservatorių frakcijos atstovas kolega J.Dautartas. Po to kitų opozicijos frakcijų atstovai: A.Kašėta, R.Ačas ir A.Čaplikas. Prašom. Statute parašyta – iš eilės visų frakcijų atstovai. Jeigu J.Dautartas ne atstovas, tada suteikiu žodį kolegei I.Degutienei. (Balsai salėje) Mandagus žmogus. Tada I.Degutienė ir ruošiasi kolega A.Kašėta.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Ačiū. Aš norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministrą. Klausiu todėl, kad su Sveikatos apsaugos ministerija susirašinėju nuo šių metų rugpjūčio 12 dienos. Atsakymo ne aš, o žmonės, kurie kreipiasi į mane, taip ir negauna. Klausimo esmė yra tokia. Ministras Ž.Padaiga 2005 m. birželio pabaigoje iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo išbraukė onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms reikalinga vaistą zometą. Visiškai suprantama, kad taip galėjo būti, aš parašiau vieną laišką, gerbiamasis ministre, jums. Gavau labai keistą atsakymą, kurį cituoju: „Atsižvelgiant į užsienio šalyse atlikus bifosfonatų grupės vaistų efektyvumo bei ekonominio naudingumo tyrimus, šis vaistas buvo išbrauktas“. Tada paklausiau vėl, parašiau raštą…
PIRMININKAS. Kolege, viena minutė.
I.DEGUTIENĖ. Tuoj pat. Tai kokiu vaistu bus pakeistas šitas vaistas, kad ligoniai gautų vaistą. Gaunu lygiai tokį patį atsakymą. Ministre, kokiu vaistu mes gydysime šituos ligonius, aš taip ir nesupratau, ir nežinau, ką atsakyti žmonėms, kurie į mane kreipiasi.
Ž.PADAIGA. Labai ačiū už klausimą. Pradėsiu iš toliau. Iš tiesų atėjęs vadovauti į ministeriją, aš susidūriau su ne pirmo ministro valdoma problema, tai yra įsiskolinimų už kompensuojamuosius vaistus mažinimu. Tas įsiskolinimas yra apie 100 mln. litų. Pirmas uždavinys buvo peržiūrėti kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir rasti tuos vaistus, kurie yra neefektyvūs arba kurie tam tikrų ligonių grupėms yra prabangos priemonė, o kitos ligonių grupės negauna jokio gydymo. Į tų vaistų sąrašą pateko ir bifosfonatai, kurių efektyvumas nėra įrodytas, ir Privalomojo sveikatos draudimo taryboje buvo priimtas sprendimas išbraukti bifosfonatus iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Yra daugelis preparatų, kurie tinka onkologinių ligonių skausmui mažinti. Jūs, kaip medikė, nuskausminančius vaistus turbūt žinote geriau negu aš. Visą tą sąrašą, jeigu reikia, galime pateikti atskirai, tačiau tokių vaistų, kompensuojamų vaistų, yra labai daug.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kašėta. Ruošiasi Seimo narys R.Ačas.
A.KAŠĖTA (LCF). Gerbiamasis premjere, Seimo valdančioji dauguma, inspiruojama ir jūsų asmeniškai, ir Socialdemokratų frakcijos, atmetė pasiūlymą sukurti komisiją jūsų šeimos verslui ištirti. Ar jums, kaip premjerui, vienam iš pirmųjų valstybės asmenų, netrukdys ta įtarimų našta, liaudiškai tariant, kupra, vadovauti Vyriausybei ir ar nejausite tam tikro spaudimo iš savo koalicijos partnerių, ar galėsite objektyviai vadovauti Vyriausybės darbui?
A.M.BRAZAUSKAS. Nors tai nėra Vyriausybės valandos klausimas, susijęs su Vyriausybės veikla, bet aš jums atsakysiu, kad aš nepasirengęs nešioti jokios kupros, aš ją pasistengsiu išlyginti vadovaudamasis Lietuvos teisine sistema, nes buvo kalbama netiesa, klaidinama visuomenė, šmeižiamas aš, kaip asmuo, ir mano žmona. Todėl, be jokių abejonių, mes stengsimės tą kurpą, kaip jūs pasakėte, ištiesinti.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Ačas. Ruošiasi Seimo narys A.Čaplikas.
R.AČAS (LDF). Gerbiamasis finansų ministre, susitikimuose su studentijos atstovais yra keliamas klausimas, jog Lietuva, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, mažą dėmesį skiria žinių visuomenei ir iš struktūrinių fondų šiai sričiai skiria palyginti mažai lėšų. Ar jūs sutinkate su tokia jų nuomone ir kokia padėtis yra iš tikrųjų šioje srityje? Ačiū.
Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Kiek žinau, studentija daugiau priklauso švietimo ministrui, bet galėčiau atsakyti remdamasis savo nuomone. Vyriausybėje ne kartą buvo svarstomi klausimai dėl švietimo finansavimo, kartu ir studentijos, yra universitetai, kurie turi nepriklausomumo statusą ir turi galimybę vienai ar kitai reikmei skirti pagal savo statutų numatytus reikalavimus. Jeigu kalbėtume apie 2007–2013 m. perspektyvą, vakar Vyriausybėje ministrų pasitarime šis klausimas buvo svarstomas. Kiekviena iš sričių turi labai argumentuotus motyvus, kodėl reikėtų šią sritį daugiau finansuoti. Sveikatos srityje, aš manau, irgi yra labai daug įsisenėjusių problemų; kalbant apie regioninę politiką, manau, irgi sutiksite, kad reikia lyginti skirtumus tarp miesto ir kaimo; jei kalbėtume apie infrastruktūros objektus, labai daug reikia sutvarkyti privažiavimo kelių prie stambių objektų, prie gamyklų, kurios yra miesteliuose. Yra daug kitų dalykų. Aišku, vienas iš pagrindinių klausimų yra studentija, mokslas. Žinoma, mes, Vyriausybė, privalome rasti optimaliausią būdą, kuris leistų ne tik vienai sričiai per tam tikrą laikotarpį labai išaugti ir nueiti į priekį. Mūsų visų tikslas, taip pat ir Seimo, subalansuoti mūsų valstybės visų sričių proporcingą augimą. Ekonomine prasme tai reiškia, kad mūsų valstybė turi vystytis ne šuoliais, bet nuolat tam tikru procentu. Ta Europos Sąjungos perspektyva iš esmės taip ir yra planuojama. Kai kurioms sritims finansavimas didės 1,6 karto, o švietimui, mokslui mes pagal veiksmų programas esame numatę 2,5 karto didesnį finansavimą. Tai yra jeigu šis finansavimas buvo numatytas 100 mln., tai kitam finansiniam laikotarpiui yra numatyta net 250 milijonų. Aišku, galima sakyti, kad to nepakanka, bet, manau, yra kita problema, kad institucijos būtų pasiruošusios parengti gerus projektus. Pagal blogą projektą, arba ne visai subalansuotą projektą, yra skiriami pinigai, tai irgi neatneša naudos, nors galima sakyti, kad tie pinigai skirti kokiai nors funkcijai vykdyti. Todėl mes ateityje turime kreipti dėmesį į kokybę, efektyvų lėšų panaudojimą. Aš kitą antradienį susitinku su studentija, su jų atstovais, tikrai bus išklausyta, kaip jie įsivaizduoja savo perspektyvą, kokią jie mato savo vietą universitetiniame gyvenime. Aš manau, kartu su švietimo ministru mėginsime atsakyti į jų užduotus klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Čaplikas. Ruošiasi kolega A.Ivanauskas.
A.ČAPLIKAS (LCF). Klausimas švietimo ministrui ponui R.Motuzui. Vasaros viduryje, ministre, jūs paskelbėte žinią, kad nuo rugsėjo 1 d. bus didinami mokytojų atlyginimai. Žinia buvo gera, mokytojai laukė, deja, spalio pirmosiomis dienomis išmokant pirmuosius atlyginimus paaiškėjo, kad atlyginimai nebuvo padidinti, o buvo padidintas tik darbo krūvis. Šiandien premjeras buvo susitikęs su švietimo darbuotojų profsąjungų vadovu ponu Aleksu Bružu. Ir vėl nuskambėjo žodžiai, kad nuo kitų metų atlyginimai vėl bus didinami. Noriu jūsų paklausti, ar nuo kitų metų atlyginimai bus didinami taip pat kaip ir šiemet, tai yra tik viešai paskelbiama žinia, o realiai nieko nevyksta, ar pagaliau bus realiai padidinti atlyginimai ir mokytojai nebus erzinami tokia nenormalia darbo atmosfera?
R.MOTUZAS. Labai ačiū už klausimą. Jūs neteisingai formuluojate klausimą. Jūs klausiate, ar didindami atlyginimus jūs padidinote mokytojų krūvį. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad švietimo institucijoms nuo rugsėjo 1 d. atlyginimams padidinti (dar kartą pabrėžiu ir nebijau to žodžio) papildomai buvo skirta 48,6 mln. litų. Kita vertus, atlyginimai sumažėjo tiems mokytojams, kaip jūs ir sakote, kuriems sumažėjo darbo krūvis. Atlyginimai sumažėjo tiems pedagogams, kurie turėjo 36 ir daugiau valandų, nes nuo liepos 1 d. įsigaliojo mūsų Darbo kodekso nuostata, kad visi pedagoginiai darbuotojai per savaitę gali dirbti 36 valandas. Žodžiu, sumažėjo dėl krūvio. Visi 48,6 mln. Lt yra pedagogams sumokėti. Mes turime ir statistiką, lenteles.
Dar kartą noriu apibendrindamas pasakyti, kad sumažėjo tiems, kurie turėjo 36 ir daugiau valandų, ir socialiniams pedagogams. Siekiant tas klaidas ištaisyti arba, tiksliau tariant, kad pedagogai pajustų padidėjimą, kaip žinote, Vyriausybės darbo apmokėjimo programoje buvo numatyta padidinti pedagogams atlyginimus nuo rugsėjo 1 d., tačiau Vyriausybė yra priėmusi sprendimą paankstinti ir dabar numatyta nuo sausio 1 dienos. Nuo sausio 1 d. bus mokama už papildomą 1 valandą, už pasirengimą pamokoms. Visiems mokytojams atlyginimai nuo sausio 1 d. (vidutiniškai vienam mokytojui) padidės 7,4%. Bet vėlgi, žinoma, bus ir tokių pedagogų, kuriems padidės 12%, ir bus tokių, kuriems padidės 4% – priklauso nuo turimo darbo krūvio. Švietimo ir mokslo ministerija ir ministras nėra bendrojo lavinimo mokyklų steigėjai, steigėjos yra savivaldybės ir jos nustato tarifus. Tačiau papildomai kitų metų biudžete mokytojų atlyginimams padidinti yra numatyta 130 mln. litų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Ivanauskas. Ruošiasi kolega J.Olekas.
A.IVANAUSKAS (DPF). Laba diena. Norėjau klausimą užduoti gerbiamajam premjerui, nes klausimas šiek tiek susijęs su jūsų specialybe. Anksčiau visi rajonai turėjo vyriausiuosius architektus. Architektas informuodavo rajono savivaldybes, kokia jis bus, derino projektus, rengė detaliuosius planus ir labai kūrybiškai dirbo. Šiuo metu yra ne vyriausieji architektai, o architektūros skyrių vedėjai. Lyg ir viskas būtų gerai, bet ateina dirbti žmonės, neturintys architekto išsilavinimo. Ateina statybininkai, kurie neturi to išsilavinimo. Ar jūs nematote, premjere, kad tai iš tikrųjų yra bloga vizija, kad miesto ateitį kuria žmonės, šiek tiek susiję su tuo dalyku – su statybom, be abejo, bet ne su ta kūrybine veikla? Iš tikrųjų Lietuvoje architektų yra gana daug ir yra tokių, kurie tiesiog neturi kur dirbti. Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Be jokių abejonių, aš visiškai su jumis sutinku, kad tokias pareigas, nesvarbu, kaip jas pavadinsime, ar Architektūros skyriaus, ar Plėtros departamento, pavyzdžiui, kaip yra Vilniuje, kitose valdybose dar kitaip yra vadinamas šis žmogus, kai kur yra likęs vyriausiasis architektas… Be jokių abejonių, aš manau, kad žmogus turi turėti šios srities profesionalų išsilavinimą, bet reikėtų gerai pagalvoti. Mes, žinoma, pagalvosime, bet čia yra savivaldybių kompetencija. Deja, čia yra savivaldybių kompetencija. Jie patys, nei jie ko nors klausia… jie patys renka, skiria, matyt, konkurso tvarka, kaip ir priklauso, šiuos žmones. Iš viso, aš sakyčiau, kad dėl architektūrinės priežiūros netgi apskričių lygiu mes turime daug problemų, mes su jomis susiduriame. Jūs puikiai jaučiate, kas darosi pajūryje, toje pačioje Neringoje, daug priekaištų yra. Aš manyčiau, kad architektūrinės priežiūros tarnyba visais lygiais turi būti smarkiai sugriežtinta. Čia įstatymų klausimas. Mes jau bandėme ieškoti būdų, kaip tai sugriežtinti ir padaryti, galbūt dalį šių funkcijų centralizuoti turint labai stiprią Aplinkos ministerijos tarnybą, kuri galėtų efektyviau kontroliuoti apskričių ir, žinoma, šias savivaldybių tarnybas, bet čia reikia nemažai teisinių aktų pakeitimų. Tema iš tikrųjų labai svarbi. Mes šią temą svarstome ir, aš tikiuosi, kad mes prieisime prie išvadų, kaip vis dėlto patobulinti visą šią architektūrinę, urbanistinę priežiūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia J.Olekas. Ruošiasi P.Gražulis.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, naudodamasis proga, aš pirmiausia noriu padėkoti daugeliui Vyriausybės narių, kurie čia šiandien dalyvauja, už dalyvavimą ir įdomius pranešimus praėjusią savaitę vykusioje Nacionalinės sveikatos programos svarstymo konferencijoje. Iš tikrųjų tai buvo ryškus įvykis mūsų gyvenime, kai ne tik sveikatos ministras, bet ir kiti Vyriausybės nariai, kitų sričių ministrai kalbėjo apie sveikatą ir mes turėjome unikalią galimybę pamatyti, kad tai yra mūsų bendras darbas, ir galime tikėtis gerų rezultatų, jeigu taip sutartinai toliau dirbsime. Mano klausimas būtų sveikatos ir socialinės apsaugos ministrams, jis išplaukia iš tos konferencijos dvasios. Jūs turbūt žinote, kad jau rodoma Seimo narių iniciatyva spręsti gal iš dalies vieną labai opią problemą, tai yra gimstamumo sumažėjimo problemą. Seimo nariai renka parašus, kad būtų galimybė ir tėvui, tai yra darniai šeimai, ne tik mamai, bet ir tėčiui, turėti bent kelias dienas po gimimo atostogų. Jeigu jūs paremtumėte tokią mūsų iniciatyvą, aš manau, kad mes būtume dėkingi. Dėl finansų mes galėtume pažiūrėti, ar jau nuo sausio 1 dienos, ar nuo kitų metų, tada, kai būtų galimybė. Man atrodo, tai iš tikrųjų būtų tam tikras stimulas ir šeimai, ir gimstamumo didėjimui. Ačiū už jūsų atsakymus.
Ž.PADAIGA. Aš trumpai noriu padėkoti už dar kartą pažymėtą labai svarbią sveikatos sričiai konferenciją. Pritariu, kad tai parodė visos Vyriausybės dėmesį sveikatos sričiai, ne tik sveikatos apsaugos ministro. Manau, gimstamumo klausimus iš tikrųjų gerbiamoji V.Blinkevičiūtė detaliau paaiškins.
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
V.BLINKEVIČIŪTĖ (NSF). Ačiū, gerbiamasis Juozai, už klausimą. Aš pasakysiu taip, kad visos priemonės, kurios yra siūlomos Seimo narių ir kurios gali sudominti šeimas gimdyti ir auginti daugiau vaikų ir turėti sąlygas tiems vaikams auginti, visą laiką mūsų Vyriausybės yra palaikomos ir bus palaikomos. Tuo labiau kad mūsų Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane yra numatyta, jog mes ypač turime skatinti ir daugiau remti iš Valstybinio socialinio draudimo biudžeto lėšų tas dirbančias šeimas, tiek tėvą, tiek motiną, jeigu dirbo, po to nusprendė, jog laikas turėti vaikelį, tai reikėtų didesnes išmokas mokėti arba tėvui, arba mamai, kurie augina vaiką iki metų. Tarkim, dabar yra 70% nuo tam tikro riboto dydžio. Taip pat, žinoma, reikėtų, kad ir tėtis, ir mama kažkurį laiką galėtų pabūti kartu, nes tai labai, matyt, svarbu vaiko formavimuisi. Iš tiesų ne visai teisinga, kai suvokiama, jog už vaiko auginimą, auklėjimą, priežiūrą (būkim atviri) daugiausia būna atsakingos mamos. Mūsų ministerija jau baigia rengti įstatymų paketą pagal Vyriausybės programą, kurioje taip pat bus siūloma nemažai priemonių, kaip padidinti išmokas iš „Sodros“ biudžeto mamoms arba tėčiams, kaip taikyti lanksčias darbo sąlygas, jeigu yra mažų vaikų. Kartu aš pritarčiau, kad viena iš tų priemonių, kaip ir jūs sakote, turėtų būti ir galimybė tėvui turėti atostogas kažkurį laikotarpį tik gimus kūdikiui, kad galėtų kartu pajusti rūpestį.
PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis, o ruošiasi kolega S.Pabedinskas.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis premjere, jūs teigiate, kad jums nepagrįstai klijuojama kupra, stengsitės jos nusikratyti kreipdamasis į teismo institucijas, bet demokratinėse valstybėse taip pat viena iš priemonių buvo sudaryti parlamentinę tyrimo komisiją, kuri būtų ir padėjusi nusikratyti tos kupros, tuo labiau kad jūs teigiate, jog jūsų šeimos verslas yra visiškai skaidrus. Dabar, kai taip priešinamasi šios komisijos sudarymui, tai kelia įtarimus, net jeigu jų ir nebūtų. Aš manyčiau, kad priešinimasis sudaryti komisiją, pakenkė ne tik jūsų, kaip premjero, prestižui, bet ir jūsų vadovaujamos partijos prestižui. Tai mano nuomonė. Bet mano kitas trumpas klausimas būtų toks. Gerbiamasis premjere, yra daug problemų, ne tik su nelegaliom statybom, bet ir su nežabota gigantomanija. Štai, pažiūrėkite, šalia Seimo išdygsta dangoraižis ir Seimas virsta tik seimeliu. Kai šalia Katedros pastatomi Valdovų rūmai, vietoje Katedros…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
P.GRAŽULIS. …tik koplytėlė. Kas pažabos šią visą gigantomaniją ir šį nevaldomą procesą?
A.M.BRAZAUSKAS. Tiesa, pone Gražuli, jūs pradėjote kažkodėl nuo manęs ir baigėte Katedra. (Juokas) Dabar aš galvoju, kur čia klausimas man. Jeigu kalbėtume apie pirmąją dalį, tai žinote, kai kur mūsų nuomonės nesutampa. Aš nemanau, kad garbinga Seimo komisija, kuri pagal jūsų Statutą ir įstatymus turi spręsti svarbiausias valstybės problemas, mano, kad mano žmonos verslo reikalai yra svarbiausia valstybės problema, nes mano klausimą išsprendė Valstybės tarnybinės etikos komisija. Ji pasakė (ją kažkodėl ignoruoja parlamentas), kad A.Brazauskas, premjeras, neturėjo nieko bendro su šiuo verslu. Tada reikia anuliuoti, jeigu yra tokia Seimo teisė, šios komisijos sprendimą ir pradėti visą žaidimą iš naujo. O dėl pačios kupros ir partijos likimo, tai priklausys, kaip mes toliau elgsimės. Jeigu kas nors sugalvoja ir meta kaltinimus žmogui – man, jums, dar kam nors kitam, aš manau, kad Lietuvoje yra jau ganėtinai subrendusi teisinė sistema, ir kiekvienas pilietis, netgi premjeras, turi teisę vis dėlto apsiginti ir aš stengsiuosi apsiginti.
Dabar toliau dėl didelių pastatų statybų. Taip, kyla didelis klausimas. Jis kyla ne tik Vilniuje. Jis kyla Paryžiuje, Stambule. Neseniai teko būti Kiote. Lygiai tas pats – civilizacija ateina, prasiveržia į urbanistiką. Požiūris į urbanistinius sprendimus visuomenėje yra įvairus. Dabar jūs kalbate apie Valdovų rūmus žiūrėdamas tiesiai į mane. Valdovų rūmus ne aš stačiau prieš 500 metų, statė mūsų didieji kunigaikščiai. Mes jokių pretenzijų, manau, visa tauta… neturime pastatyti ką nors kitą. Visi kartu bandome, taip pat ir parlamentas, nes parlamentas priėmė sprendimą dėl jų statybos, kaip jūs atsimenate, mes tiesiog atkuriame tą tiesą. Prieš 200 metų Valdovų rūmai buvo sulyginti su žemės paviršiumi mūsų okupantų. Mes atstatome proporcijas tarp Valdovų rūmų ir Katedros skrupulingai, kaip man sako architektai, speciali kūrybinė grupė, mūsų daktarai, profesoriai, skrupulingai atstatyta tuo pačiu masteliu. Nors kai kas užsigaus, bet reikia pasakyti, kad Katedra tokiu pavidalu, kitu pavidalu, kokia ji buvo, tai buvo Valdovų rūmų bažnyčia, į kurią buvo du įėjimai: per vieną įeidavo karalius, arba didysis Lietuvos kunigaikštis, per kitą įėjimą įeidavo jo žmona į mišių procedūrą. Štai ir viskas. Visa kita yra diskusija, ir visiškai subjektyvus požiūris į šiuos reiškinius.
PIRMININKAS. Ačiū už įdomų istorinį paaiškinimą. Dabar klaus S.Pabedinskas. Ruošiasi kolega J.Dautartas. Toliau pagal mūsų ankstesnį susitarimą su kai kuriais Seimo nariais pirmininkaus kolega V.Gedvilas.
S.PABEDINSKAS (DPF). Ačiū. Kol keičiasi valdžia, pats metas užduoti klausimą. Matau poną sveikatos ministrą, jau įpratęs jūsų klausti, tad dar šiandien noriu pasiteirauti. Panevėžio mieste per praėjusius metus buvo dešimtys gyventojų skundų dėl triukšmo, iš jų per dešimtį dėl triukšmo iš maisto gamybos arba prekybos objektų. Dabar rengiama Valdymo įstatymo pataisa, kurioje numatyta, kad triukšmo kontrolė bus vykdoma tik objektuose, turinčiuose leidimą ir higienos pasą. Klausimas. Jeigu toks triukšmas sklis iš kitų įstaigų, objektų, kurios neprivalo turėti to paso, kur ir kam galės pasiskųsti ne tik Panevėžio, bet ir kitų miestų gyventojai dėl jiems ne tik ilsėtis, bet ir normaliai gyventi trukdančio triukšmo, jei maisto tvarkymo objektas neturės leidimo ir higienos paso? Ačiū.
Ž.PADAIGA. Gerbiamasis Skirmantai, ačiū už klausimą. Jūs teisingai įvardijote, kad Vyriausybė imasi spręsti triukšmo valdymo problemą, nes yra priimtas įstatymas. Yra numatyta didelė pinigų suma, sakyčiau, tikrai didelė pinigų suma, atlikti triukšmo kartografavimą, t.y. įvertinti situaciją, ypač didžiuosiuose miestuose, tarp jų ir Panevėžyje. Kartografavimo metu galėsime išaiškinti problemiškiausias vietas, kur reikia atkreipti dėmesį. Žmonės visada galės kreiptis į visuomenės sveikatos centrus. Panevėžyje toks yra, jie turi aparatūrą triukšmui matuoti ir turi tinkamas poveikio priemones suvaldyti, jeigu iš tiesų triukšmas viršija nustatytas higienos normas.
PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF). Dėkoju, ministre. Klausia J.Dautartas. Ruošiasi kolegė B.Vėsaitė.
J.DAUTARTAS (TSF). Klausimas gerbiamajam premjerui. Klausimas susietas su Europos struktūriniais fondais, ir finansų ministras tarsi ir bandė į jį atsakyti. Gerbiamasis premjere, 2007–2013 metų struktūrinių fondų panaudojimo tendencijos nesikeičia. Moksliniams tyrimams tenka tokia pat dalis kaip ir praeito programavimo laikotarpiu. Žinių visuomenės kūrimo prioritetus atitinka tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vis dėlto kritikos yra daug – ir Mokslo akademijos, ir Rektorių konferencijos, ir Studentų organizacijos. Ar nebūtų tikslinga perduoti funkcijas, tarkime, Švietimo ir mokslo ministerijai, ar čia yra koks nors ypatingas prisirišimas prie gerbiamosios Vilijos? Nes logiškai turėtų gerbiamasis R.Motuzas tą reikalą šiek tiek pagloboti.
A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū. Aš turiu jus šiek tiek nuliūdinti, nes Vyriausybė šiandien dar neturi dokumento, kurį jūs dabar cituojate. Mes nesvarstėme jokio dokumento, buvo parengtas dokumentas, kuris dar nesvarstytas. Nei ponios Vilijos, nei kitų ten nėra apskritai.
Mes vakar labai ilgai, iki vėlyvo vakaro, svarstėme, kaip visą paramą, kurią galėtume gauti iš Europos Sąjungos, sugrupuoti į atskiras programas. Mes jau antrą kartą svarstėme ir dar nepriėjome prie išvados, kiek tų programų turėtų būti. Ar jos turėtų būti trys, ar penkios, tai yra sanglaudos ir struktūriniai fondai. Ar turi būti penkios programos, ar šešios. Manau, per 10 dienų, per dvi savaites prieisime prie vieningos nuomonės pirmiausia Vyriausybėje, ir turėsime programų sąrašą ir kiekvienos programos veiklos turinį.
Jūs keliate labai daug opių klausimų, ir aš esu gavęs daug raštų iš Mokslo tarybos, iš atskirų universitetų, iš akademijos. Visi paėmę kažkokį, svarbiausia, net nežinau, iš kur, gal iš Finansų ministerijos, popierių, ir dabar daro išvadas ir jau avansu kritikuoja Vyriausybę. Mes nepriimame šitos kritikos. Kai planuosime tam tikras finansavimo proporcijas tarp atskirų programų (kaip sakiau, yra trys, penkios ar šešios, vakar buvo svarstyti trys variantai), tada, be jokių abejonių, bus nustatytos tam tikros proporcijos procentais, kiek kokiai programai numatyti. Tikslas yra toks, kad tos programos būtų mobilios ir kad tuo atveju, jeigu kur nors stringa programos lėšų panaudojimas kokiai nors vienai sričiai, kad lėšos be jokių derinimų Briuselyje ir panašiai galėtų būti panaudotos panašiai sričiai pagal tą programą.
Todėl diskusija yra labai karšta. Jokių sprendimų Vyriausybės… aš kreipiuosi ir į žurnalistus, nes ši informacija ir kaltinimai jau sklinda žiniasklaidoje. Mes kol kas nenusipelnėme jokios kritikos, nes mes šitų skaičių patys dar šiandien neturime. Juos reikės turėti. Mes pasistengsime vieno, dviejų mėnesių laikotarpiu. Maždaug per mėnesį turėsime ją suformuluoti. Tada prašom, galime diskutuoti, galime įrodinėti vienas kitam, kur, kiek, kokia proporcija tai, ką mes gausime, kas yra numatyta iš Europos Sąjungos saldo… vadinama mūsų įmokų ir išmokų į mūsų biudžetą. Jis maždaug yra toks: 1 euras įmokų – 5 eurai mums valstybės dispozicijai. Tai yra didelis efektyvumas, skaičiuojant neto pagalbą Lietuvai. Mes pasistengsime. Manau, diskusija bus kur kas platesnė ir su visuomene, ir su komitetais, diskutuosime ir su Europos reikalų komitetu, galbūt, jeigu Seimas pageidaus, galima tuos klausimus aptarinėti ir plenariniuose posėdžiuose.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūsų Ekscelencija, už atsakymą. Jūsų nori klausti kolegė B.Vėsaitė. Ruošiasi A.Endzinas. Prašom.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Vakar Vyriausybė savo sprendimu pasiūlė apmokestinti ne pagal paskirtį panaudotą labdarą. Su tuo visiškai sutinku. Norėčiau paklausti gerbiamosios Vyriausybės dėl Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekto, kuriuo siūloma grynaisiais pinigais gautos paramos dalį taip pat apmokestinti, t.y. 31,5 tūkst. Tai dabar mano klausimas toks. Štai norvegų Vyriausybė nevyriausybinėms organizacijoms skyrė daugiau kaip 1 mln. eurų per metus paramą. Ar nevyriausybinės organizacijos, gaudamos didesnę dalį nei nurodyta pataisose, nebus apmokestintos? Kita vertus, tarkime, jeigu struktūrinių fondų projektuose dalyvaujančios organizacijos gaus šia dalimi didesnę paramą, nes tai irgi traktuojama kaip parama, ar nebus apmokestinamos? Ačiū.
Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų dėl Labdaros ir paramos įstatymo buvo labai daug diskusijų ne tik Vyriausybėje, prisimenam kiekvienus rinkimus, tų diskusijų būna Seime. Šis Vyriausybės įstatymo projektas buvo nulemtas šiandienių gyvenimo būtinumų ir reikalavimų.
Dabar dėl labai konkrečių jūsų užduotų nuostatų. Apmokestinama tik ta paramos dalis, kuri grynaisiais pinigais viršija 31 tūkst. 500. Jeigu norvegai pinigus į sąskaitą pervedė oficialiai, pelno mokesčiu apmokestinama nebus. Bet jeigu norvegas grynaisiais pinigais įneš milijoną, tai skirtumą, aišku, reikės apmokestinti.
Tai yra daroma tam, kad operacijos, susijusios su visa labdaros ir paramos veikla, būtų skaidrios. Taip pasisakė įvairios institucijos (…), taip pat kovos su nusikaltimais ir narkotikų prevencijos įvairios komisijos. Dėl to ir atsirado ši nuostata. Kitaip sakant, iki 31 tūkst. 500 – prašom, jūs galit ieškoti rėmėjų Labdaros ir paramos fondui. Bet visa kita, kas yra daugiau, bus apmokestinta pelno mokesčiu. Tokia yra pagrindinė nuostata, ir, mūsų supratimu, ji yra visiškai priimtina. Bet jeigu bus sąskaitos, jokių apmokestinimų nenumatoma.
PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamasis ministre, už atsakymą. Klausia kolega A.Endzinas. Ruošiasi J.Čekuolis. Prašom.
A.ENDZINAS (LF). Gerbiamoji žemės ūkio ministre, gerbiamoji profesore, aš norėjau jūsų pasiteirauti štai ko. Jūsų kuruojamos ministerijos viena iš kuruojamų sričių yra žvejyba. Žemės ūkio gamintojai programose turi ankstyvo pasitraukimo iš prekinio ūkio, iš gamybinio ūkio galimybę, o žvejai šios galimybės, turiu galvoje ankstyvą pasitraukimą iš verslo, neturi. Ar jūs nemanytumėt, kad šių pozicijų sulyginimas sudarytų tam tikras palankesnes sąlygas šio verslo net ir plėtotei perduodant, perleidžiant tas kvotas taip, kaip, tarkime, yra su atitinkamomis kvotomis žemės ūkyje. Dėkoju.
K.D.PRUNSKIENĖ (VNDF). Ačiū už klausimą. Tikrai logiška sulyginti sąlygas, nes žuvininkystėje, ypač jūros žuvininkystėje, šiandien Europos mastu ieškoma būdų, kaip mažinti sugavimo kvotas, kaip tausoti žuvies išteklius. Be abejo, logiška ir šiuo požiūriu rasti priemonių, kaip paskatinti išeiti iš šio sektoriaus. Viena iš priemonių buvo panaudota, bet jinai labiau apsiribojo paties laivyno mažinimu, t.y. supjaustant 20 laivų.
Šiandien mes jau esame išsiderėję, tik dar reglamentas nepatvirtintas, kad nuo 2007 m. būtų galima laivus peradresuoti, perorientuoti, panaudoti kitiems tikslams, t.y. ne žuvininkystei, o mokymui, moksliniams tyrimams, taip pat ir turizmo tikslams. Taigi yra tokių priemonių. Pavyzdžiui, mes dabar keliam klausimą, kaip kompensuoti žvejams pabrangusį kurą. Europos Komisija tvirtina, kad tai būtų galima spręsti, jeigu tai būtų siejama su konkretaus laivo ar konkrečių laivų, ar paties žvejo, verslininko, pasitraukimu iš verslo laikinai ar gal ir nuolat. Tai čia yra būdai, kurie jau yra įgyvendinami, tik šiek tiek kitaip modifikuojant.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai ministrei. Klausia J.Čekuolis. Ruošiasi kolega J.Veselka.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Mano klausimas finansų ministrui. Taip pat prašyčiau ir premjero dėmesio. Siekiant sėkmingai įsitraukti Lietuvai į Šengeno erdvę iki 2007 m. lapkričio mėnesio, per dvejus metus planuojama ir turės būti pastatytas naujas Vilniaus oro uosto terminalas. Pagal sąmatą statybos darbai turėtų kainuoti apie 90 mln. litų (plius minus). Apie 20 milijonų Šengeno pinigų statyboms galima gauti. Iš ko galvojama finansuoti likusią dalį?
Pati įmonė Vilniaus oro uostas tiek daug lėšų neturės. Skolintis iš bankų ar kitais būdais? Juk liko dveji metai, laiko nėra daug. Įvairiose institucijose: Susisiekimo, Finansų, Vidaus reikalų ministerijose, teko domėtis šiuo klausimu. Kol kas yra labai skirtingi ir prieštaringi vertinimai ir vieno lyg ir nėra.
Mano konkretus klausimas taip skambėtų: kodėl Vilniaus oro uosto naujo terminalo statybos projektas nėra įtrauktas į valstybės investicijų programą 2006 ar 2007 metams? Ačiū.
Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Jis iš tikrųjų nėra toks paprastas, nes šį klausimą sprendžiant dalyvauja, ko gero, keturios institucijos. Tai valstybės įmonė Vilniaus oro uostas, Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, kuri yra atsakinga už Šengeno lėšų panaudojimą, Finansų ministerija, kuri atsakinga už VIP’ą, galima priskirti dar Vyriausybę, kuri atsakinga už Šengeno nuostatų įgyvendinimą iki 2008 metų.
Tai dabar iš eilės. Valstybės įmonė Vilniaus oro uostas iš tikrųjų yra pelno siekianti organizacija. Kiekvienais metais jie iš savo veiklos turi tam tikrų rezervų, sukaupia pelno. Iš esmės didesnė dalis, buvo numatoma, kad ši statyba turėtų būti finansuojama iš šito. Tačiau išaugus statybos kaštams reikėjo perskaičiuoti projektą.
Tam tikra dalis, kiek prisimenu, apie 20 milijonų, yra numatyta, kad bus finansuojama iš Šengeno lėšų, nes bus galima finansuoti tik tas priemones, kurios yra numatytos tam tikrame sąraše. Negalima finansuoti statybos darbų, jeigu jie nesusiję su Šengeno reikalavimų įgyvendinimu. Dėl kitos dalies Vilniaus oro uostas gali kreiptis į banką. Jis ne kartą savo infrastruktūrą iš banko paskolų ir vykdė.
Aišku, jeigu, prasidėjus statyboms, bus matoma, kad finansinių resursų trūksta užbaigti statybai, Susisiekimo ministerija per Finansų ministeriją turės kreiptis į Vyriausybę, kad būtų skirta tam tikra dalis valstybės investicijų programoje. Iki šiol šio kreipimosi nebuvo, nes statybos pradžia ir pats principas… buvo tikimasi, kad iš Vilniaus oro uosto ir Šengeno lėšų bus galima pastatyti šį objektą.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia kolega J.Veselka. Ruošiasi gerbiamasis J.Jaruševičius. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Klausimas gerbiamajam premjerui. Jūs ir finansų ministras čia bandėte atsakinėti dėl struktūrinių fondų ir kitų Europos fondų panaudojimo. Bet mane šiek tiek išgąsdino finansų ministro požiūris, kad viskas turi vystytis nuosekliai. Iš esmės sutinku. Bet kartais reikia padaryti kokybinį šuolį. Jūs turbūt sutiksite, kad tiek Lisabonos strategija, tiek ir be Lisabonos strategijų mums reikia padaryti kokybinį šuolį inovacijų, technologijų, naujos technikos ir apskritai naujo produkto srityje. Jūs sutiksite, kad Vakaruose varomoji jėga yra universitetai ir institutai. Tai kaip numatoma parengti tas programas, kad galų gale Lietuvoje palaipsniui universitetai ir institutai būtų to šuolio pagrindiniai varikliai? Kaip numatoma tą sukurti, kaip diskutuoti? Kartais yra kaltinama, kad patys universitetai neturi projektų, neturi vizijos, kaip tai padaryti. Kokia situacija yra realiai ir kaip, jūs manytumėte, ją reikėtų spręsti?
A.M.BRAZAUSKAS. Labai ačiū. Tikrai ypač aktuali tema, bet žinote, jeigu į šį klausimą būtų radę atsakymą Europos Sąjungos nariai, tai štai dėl Lisabonos strategijos realizavimo, kuris vyksta jau penkerius metus – pusę viso laikotarpio, iš tikrųjų būtų padaryta didelė pažanga. Deja, ir pono Vimo Koko ataskaita, kurią mes išklausėme šį pavasarį, ir bendri rodikliai sako, nevykdome arba vykdome maždaug 50%. Reikėtų gal dviem žodžiais pasakyti, ko gi siekiama, kas tai yra ta Lisabonos strategija, nes mes kai kada priemones sumaišome su tikslais.
Pagrindinis Lisabonos strategijos tikslas yra dinamiška ekonomikos plėtra efektyvaus darbo pagrindu kuriant maksimalią pridėtinę vertę. Viskas skamba labai gražiai, o šios inovacijos, apie kurias jūs ir mes kas dieną kalbame, yra priemonė pasiekti. Jeigu kalbėtume apie tą priemonę, aš galiu tiek jums pranešti. Taip, dabar planuodami tai, apie ką mes ką tik kalbėjome, t.y. lėšų panaudojimą, mes pasiryžę 2–2,5 karto padidinti, mes pasiryžę vietoje 7… ten 0,76 nuo (…), kas skiriama šiandien mokslui, padidinti iki 1%, ką daro kitos valstybės, valstybės sąskaita. Bet tie 2%, kurie turėtų būti užsakomi mokslui, deja, Lietuvoje šiandien sudaro dvylika šimtųjų. Štai tokių nedidelių valstybių, kokia yra mūsų valstybė, ir yra problema, kaip padaryti, kad Europos mastu būtų galima integruoti ar sujungti visas tas mokslines pajėgas, kurios vienų valstybių yra vienoje srityje, kitų valstybių – kitoje srityje, trečių – trečioje srityje.
Tai ir yra problema, nes vien tik finansavimas – tai ne panacėja. Turi būti šių lėšų efektas ir panaudojimas. Aš įsivaizduoju, kad čia Europos Sąjungos tos institucijos, kurios atsako ir užsiima Europos mastu, turėtų pateikti rimtų receptų, kaip galėtų būti realiai integruotos šios pajėgos ir jėgos visų, ypač mažųjų valstybių, kaip jie galėtų įsitraukti į tą bendrų uždavinių sprendimą didinat darbo efektyvumą, didinant pridėtinės vertės kūrimą pačiais efektyviausiais metodais. Klausimas lieka ir šiandien atviras. Jeigu būtų kalbama tik apie pinigus, aš jaučiu ir matau galimybę išspręsti, dėl to 1% mes išspręsime, bet ar mes turėsime rezultatą, kurį mes visi norime pasiekti? Gamybos tempai, ekonomikos kokybė, užimtumo didinimas, darbo efektyvumo didinimas – visa tai turi būti. Aš pasakyčiau, kad Lietuva, kaip ir kitos kelios naujos Europos Sąjungos valstybės, iš tikrųjų vykdo Lisabonos strategiją, nes mes augame maždaug tris kartus greičiau negu Europos vidurkis.
Z.BALČYTIS. Jeigu būtų galima, aš dar irgi norėčiau šiek tiek, keletą žodžių…
PIRMININKAS. Prašom.
Z.BALČYTIS. …pridurti dėl replikos, kas sukėlė nerimą. Kiekviena valstybė tam tikrame etape turi savo pagrindinius uždavinius. Mūsų pagrindinis uždavinys, pereinant į naujas konkurencijos sąlygas, atvėrus sienas ir perėjus į Europos Sąjungą, yra tas, kad mes privalėjome sukurti sąlygas verslui, kad verslo sąlygos atitiktų kitų Europos valstybių. Mums tai pavyko. Mes šiandien iš 155 valstybių pagal verslumą ir pagal šias sąlygas esame 15 vietoje, vertinimai vieni iš aukščiausių. Kitas etapas – kas tam verslui toliau turi padėti? Aš su jumis sutinku. Ir mokslas, ir mokslininkai, ir studentai, ir švietimas, ir sveikatos apsauga. Prašom pasiūlyti, kaip mokslas gali padėti verslui, valstybės institucijoms ir t.t. Duokit projektus. Bus ne 1%, bus 10%, nes tai turi atnešti naudos. Tai tiek.
A.M.BRAZAUSKAS. Per devynis mėnesius Lietuvos eksportas padidėjo 25%. Aš manau, tai daug ką pasako apie mūsų ekonomikos stiprumą.
Z.BALČYTIS. BVP paskutinius trejus metus auga nuo 6% iki 7%.
PIRMININKAS. Dėkoju Jūsų Ekscelencijai, dėkojame ministrui. Klausia J.Jaruševičius. Paskutinė, kuri turės galimybę paklausti, bus V.Čigriejienė, tuo mes savo rytinį posėdį ir baigsime.
J.JARUŠEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas žemės ūkio ministrei. Gerbiamoji ministre, gerbiamoji profesore, žmonės, turėję Kauno mieste keletą arų, 22 arus žemės, kurios vertė buvo įvertinta 15 tūkstančių kompensacija, po perskaičiavimo į akcijas (…) gauna tik 2 tūkstančius akcijų. Ar tai yra teisinga? Kaip dabar yra? Žmonės nusivylė šia tvarka ir kelia problemas. Ačiū.
K.D.PRUNSKIENĖ. Kadangi klausimas susijęs su konkrečiu atveju, aš labai prašyčiau, kad būtų kreiptasi į ministeriją ir būtų išaiškinta situacija, nes taip ekspromtu atsakyti į tokio pobūdžio klausimus ir tuo labiau įvertinti, ar tai teisinga, tikrai nesiimčiau.
PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamoji ministre, už atsakymą. Paskutinė, kuri klausia, yra Seimo narė V.Čigriejienė. Prašom.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Ačiū. Mano klausimas sveikatos ministrui. Ar neatrodo jums, kad reorganizuojant Kauno onkologinę ligoninę ją numatyta tendencingai prijungti prie KMUK ir vienose rankose išlaikyti valdymą? Tokios reformos metu nukenčia pacientai ir paslaugų kokybė, Sveikatos priežiūros įstatyme numatyta, kad apskričių ligoninės teikia antro lygio paslaugas (tokias teikia Kauno onkologijos ligoninė), o universitetinės ligoninės yra trečio lygio. Kodėl neprijungta prie Kauno apskrities ligoninės, o prie trečio lygio paslaugas teikiančios ligoninės? Premjero sudaryta komisija neatliko detalios analizės ir vertinimo, neatsižvelgė į gyventojų nuomonę. Ar neįžvelgiate pataikavimo KMUK interesams, ar nemanote, kad taip susitvarkoma su konkurentais, ar neįžvelgiate interesų konflikto? Ar nemanote, kad reikėtų reaguoti į premjero sudarytos darbo grupės išvadas, kurios yra kritikuotinos, nes pažymoje nėra argumentuota, kodėl reikia imtis šio reorganizavimo? Kodėl neįvertinta Prezidento pažyma? Ačiū.
Ž.PADAIGA. Atsakysiu labai trumpai. Ne, neįžvelgiu, ne, nemanau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji ministrai, gerbiamasis premjere, dėkojame jums už dalyvavimą, už atsakymus. Linkime jums sėkmės!
Rytinį posėdį skelbiu baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VNDF – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija.