Dvidešimt trečiasis (102) posėdis
2005 m. lapkričio 8 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LF*). Atsiprašau dėl to, kad vėluojame pradėti Seimo plenarinį posėdį. Iki šios minutės vyko nenumatytas Seimo Seniūnų sueigos posėdis. Noriu paskelbti Seimo šios dienos vakarinio posėdžio pradžią.

Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueiga nerado bendro sutarimo, kaip išeiti iš šios keblios situacijos, kai rytiniame posėdyje buvo neleista baigti visų numatytų procedūrų svarstytu darbotvarkės 6 klausimu – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Ministro Pirmininko A.M.Brazausko šeimos verslo viešbutyje „Crowne Plaza“ skaidrumui ištirti sudarymo“.

Aš beveik esu įsitikinęs, kad nemaža dalis stovinčių prie mikrofono norėtų dėl šio klausimo išsakyti savo nuomonę. Norėčiau pradėti nuo to, kas yra svarbiausia. Mano žiniomis, yra penkių frakcijų teikiamas prašymas. Jeigu jis galėtų būti paskelbtas, tada mes galėtume išklausyti ir kitus kolegas. Matau pasiruošusią I.Degutienę. Po to žodis bus suteiktas kitiems. Prašom.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, penkių frakcijų vardu penki frakcijų seniūnai, Tėvynės sąjungos, Liberalų, Liberalų ir centro sąjungos, Liberalų demokratų frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės vardu kreipiamės į prieš tai posėdžiui pirmininkavusį Č.Juršėną. Norime pasakyti ir visiems parlamentarams, kad remdamiesi Seimo statuto 121 straipsniu prašome pakartoti balsavimą dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Ministro Pirmininko A.M.Brazausko šeimos verslo viešbutyje „Crowne Plaza“ skaidrumui ištirti sudarymo“. Dar kartą norime kreiptis į vakarinio posėdžio pirmininką ir penkių frakcijų vardu prašome teikti perbalsuoti minėtą Seimo nutarimą.

Be to, savo rašte buvusiam posėdžio pirmininkui Č.Juršėnui paprašėme jo atsistatydinti iš posėdžio pirmininko pareigų. Jis dabar Seniūnų sueigoje konstatavo, kad vakariniam posėdžiui turi pirmininkauti G.Steponavičius, ir pagal jo darbotvarkę nepirmininkauja ir nusišalina. Taigi prašom įvykdyti penkių frakcijų prašymą perbalsuoti minėtą Seimo nutarimą.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, visiems, kurie yra prie mikrofono, bus suteiktas žodis. Aš tik noriu šiuo svarstyto klausimo aspektu pasakyti, kad aš, kaip posėdžio pirmininkas, esu gavęs bent trijų Seimo narių raštiškus prašymus. Vieną jų perskaitysiu, kad jums būtų aiški esmė. Suprantu, kad „Seimo posėdžio pirmininkui neleidus perbalsavimo procedūros, balsuojant dėl Seimo nutarimo dėl atitinkamos komisijos (neskaitau viso projekto), prašau mano balsą laikyti už“, S.Lapėnas, J.Čekuolis, D.Jankauskas, tą patį galiu pasakyti dėl savęs. Mes galėtume atrasti gerą dešimtį taip pat negalėjusių sąmoningai išreikšti savo valios Seimo narių. Tai yra dar papildomas motyvas prie išsakytų Seimo penkių frakcijų pasiūlymo. Kaip posėdžio pirmininkas negaliu ignoruoti šių teisėtų Seimo narių ir frakcijų intereso.

Dabar Č.Juršėnas dėl procedūrų. Prašom.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėl keturių parašais patvirtinto rašto posėdžio pirmininkui, tai yra man. Pradėsiu nuo 2 punkto. „Taip pat reikalaujame, kad būtų pakeistas Seimo plenarinio posėdžio pirmininkas Č.Juršėnas“. Tai yra ne statutinis reikalavimas, ir posėdžio pirmininkai nekeičiami grupės net ir labai įtakingų, išmintingų ir malonių Seimo narių. Pasikeitimas įvyko nustatyta tvarka, nes buvo iš anksto patvirtintas posėdžiavimo grafikas. Todėl pasakymas, kad aš nusišalinau, čia yra netinkamas. Natūraliai pasikeista, ir kolega G.Steponavičius tai pripažįsta.

Pirmasis reikalavimas yra pakartoti balsavimą. Primenu, kad pagal Statuto 121 straipsnį, kuris čia minimas, sprendimą pakartoti balsavimą priima posėdžio pirmininkas. Aš taip ir padariau. Taigi aš pasinaudojau savo statutine teise, ir dirbome toliau. Tai taškas. Klausimas šiuo atveju yra išspręstas.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kolegos, ar jums neatrodytų, kad mes sutaupytume laiko, jeigu aš, kaip vadovaujantis Seimo posėdžiui, dabar siūlyčiau grįžti prie šio klausimo, ir mes perbalsuotume. (Replikos salėje: „Gerai“.) Tokią teisę aš, kaip posėdžio pirmininkas, turiu. Taip pat remdamasis Statuto 106 straipsniu, jeigu mėgstame remtis Statuto nuostatomis, noriu pasakyti, kad… (Balsai salėje) Pone Bradauskai, kantrybės, bent išklausykite posėdžio pirmininką. Noriu konstatuoti, kad prieš tai pirmininkavęs pirmininkas, kaip priklauso pagal Statutą, nebuvo suteikęs teisės Seimo nariams pasakyti replikų ir bent suskaičiuoti jų balsus šiame balsavime. Manau, procedūra nebuvo baigta. Todėl sakau, kad mes turime grįžti prie šio klausimo, ir balsavimas penkių frakcijų siūlymu turi būti pakartotas.

Gerbiamieji kolegos, jeigu norite dar prieš tai dėl vedimo tvarkos kalbėti, tokia galimybė jums yra suteikiama. Eilės tvarka, aš atsimenu, kaip kas atsistojo, A.Endzinas pirmasis. Prašom, centrinis mikrofonas.

A.ENDZINAS (LF). Dėkoju už galimybę pasakyti savo nuomonę. Kaip ir daugelis Seimo narių, aš taip pat nespėjau išreikšti savo nuomonės balsuodamas. Norėčiau pasakyti, kad niekas, net ir labai gerbiamas Č.Juršėnas, neturi teisės uzurpuoti šios nuomonės ir atimti man teisę ją išreikšti. Todėl labai prašau posėdžio pirmininką, pridėti mano balsą aname balsavime už, ir prisijungiu prie reikalavimo perbalsuoti šį sprendimą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. S.Pečeliūnas. Po to – P.Gražulis. Labai lakoniškai, kolegos, prašom formuluoti.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Ponas Č.Juršėnas prieš tą balsavimą, apie kurį kalbame, užsiminė apie savo pateiktą protokolinį nutarimą ir iš esmės mes balsavome už protokolinį nutarimą. Bet aš balsavau prieš tą nutarimą, kaip iš to balsavimo pamatysite, dėl vienos priežasties. Protokoliniame nutarime parašyta: „Pašalinti prieštaravimus tarp Statuto straipsnių“. Mano nuomone, prieštaravimų Statute nėra. Ten labai aiškiai viskas surašyta, tik juo reikia vadovautis. Jeigu jūs laikote aną balsavimą dėl komisijos sudarymo, dėl kurio, aš esu giliai įsitikinęs ir manau, visos instancijos taip pasakys, kad apskritai dėl tokių klausimų nereikia balsuoti, galima balsuoti, kas bus pirmininkas ir kiek bus joje narių, o ne dėl klausimo, tai mano balsavimą prašau laikyti prieš šį protokolinį nutarimą, kuris parašytas nei juridiškai, nei žmogiškai korektiškai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tiesų situacija nėra ordinari. Aš taip pat nei registravausi, nei balsavau, nes manau, kad toks balsavimas, kaip kalba Etikos ir procedūrų komisija, prieštarauja Statutui. Ar mes galime vykdyti posėdžio pirmininko nurodymus, kurie akivaizdžiai prieštarauja Statutui? Kaip mums, Seimo nariams, elgtis toliau? Aš nežinau. Aš iš tikrųjų nežinau, kaip elgtis. Etikos ir procedūrų komisija aiškiai pasakė, kad komisija sudaroma imperatyviai. Kai klausimas pateikiamas balsuoti, mes lyg priversti laužyti Statutą.

PIRMININKAS. Kolegos, labai ačiū. Aš siūlau nekartoti to, kas buvo pasakyta. Jeigu mes pereiname iš esmės prie balsavimo kartojimo, daugelis klausimų atkris, kai mes turėsime balsavimo rezultatus. Seimas, remdamasis teisėtu frakcijų siūlymu, pakartos balsavimą, ir bus aiški ši istorija. Aš siūlau žengti šiuo keliu. Ar galime replikas ar kalbas po balsavimo? (Balsai salėje: „Ne, ne.“) D.Jankauskas nesutinka. Prašom.

D.JANKAUSKAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėkoju už galimybę kalbėti. Jeigu mes nebaigsime tos situacijos, kurią sukūrė manipuliavimas protokoliniu sprendimu dėl pavedimo Seimo valdybai ir Seimo nutarimu „Dėl laikinosios komisijos sudarymo“… Tai manipuliavimo pasekmė. Ne vienas ir ne du Seimo nariai ir net elektronika klydo. Kaip buvo paskelbta, užregistruoti prašymai sekretoriatui, todėl primygtinai prašau, kad protokole būtų įrašyti prašymai pakeisti balsavusių Seimo narių nusistatymą ir, be abejo, perbalsuoti.

PIRMININKAS. Matote, jeigu mes perbalsuosime, jūs savo valią tuo pačiu klausimu išreikšite. Aš nematau čia dabar būtinybės kiekvienam prie mikrofono išreikšti savo valią dėl ankstesnio balsavimo. A.Sysas. Prašau, kolega.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, ar jums neatrodo, kad siūlymas balsuoti dar kartą vėl sukels statutinių normų prieštaravimą? Ar nebūtų geriau, jeigu jūs manot ir dalis Seimo narių mano, kad yra pažeisti tam tikri statutiniai dalykai, kad pirmiausia būtų Etikos ir procedūrų komisijos išvada? Jeigu jūs dabar pasiūlysite balsuoti, aš vėlgi žiūrėsiu Statuto pažeidimus, nes buvo balsavimas, buvo gongas, buvo kitas balsavimas. 121 straipsnis, kuriuo jūs remiatės, aiškiai formuluoja: jeigu kilo abejonių dėl balsavimo skaičiavimo tikslumo ir jeigu to reikalauja ir t.t. Tai kokių netikslumų kilo? Čia yra tiktai samprotavimai. Aš manau, tik Etikos ir procedūrų komisija gali patvirtinti, ar buvo pažeidimų, ar ne, ir tik tada galima balsuoti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Supratom jūsų motyvus. Aš norėčiau dar kartą pakartoti motyvus. Penkių frakcijų siūlymas yra, mano supratimu, statutinis reikalavimas, taip pat gera dešimtis Seimo narių teigia nesupratę, koks klausimas yra teikiamas balsuoti, todėl jie net nebalsavo arba balsavo netgi, kaip matote, visiškai priešingai. Štai tie motyvai ir mane, kaip posėdžio pirmininką, verčia grįžti prie šio klausimo. Tą aš ir ketinu padaryti.

Kolegos, aš siūlau taupyti laiką ir eiti prie balsavimo. Eilės tvarka – B.Bradauskas. Jeigu dar labai norite, kolegos, tęskime. Prašau.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Visų pirma tai iš tikrųjų nuskambėjo gongas. Tada reikėjo iki pertraukos penkioms frakcijoms prašyti perbalsuoti. (Balsai salėje) Bet dabar, kai jūs pamatėte, kad salėje yra jėgų pasikeitimas, kai kas išvyko ir panašiai, naudodamiesi proga, kad jūs, dešinioji pusė, balsavote kitaip, ir dabar matydami galbūt kažkokius kitokius niuansus, šį žaidimą žaidžiate. Tai tada nereikėtų nieko reikalauti ir iš daugumos, jeigu jūs patys tą bandote daryti. Būkim sąžiningi iki galo. Buvo 20 balsų persvara. Nėra jokio motyvo prašyti perbalsuoti.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Šiuo atveju, pone Bradauskai, dar kartą noriu pasakyti: man, kaip posėdžio pirmininkui, nerūpi niekas, išskyrus tai, kad Seimo nariai, visi Seimo nariai, galėtų aiškiai suvokdami išreikšti savo valią. V.Čepas. Prašau.

V.ČEPAS (LF). Gerbiamieji kolegos, mes galime labai ilgai kalbėti, bet, aišku, įvyko toks dalykas, kuris neturėjo įvykti vadovaujant tokiam prityrusiam ir gerbiamam Seimo Pirmininko pavaduotojui, koks yra Č.Juršėnas. Jeigu anksčiau jis ir „išdurdavo“, atleiskit už tokį pasakymą, tai būdavo net smagu, kad jis tai padarydavo. Dabar buvo padaryta labai neetiškai. Bet aš vis tiek siūlau ne balsuoti, o remtis mūsų Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalimi ir paprasčiausiai pripažinti, kad tokia komisija yra sudaryta, nes, jeigu mes balsuosim, mes kartu pripažinsim, kad galima pažeidinėti Seimo statutą. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kolegos, išties tai yra, mano supratimu, korektiška. Minutėlę, J.Olekas tuoj pat gaus žodį. Aš noriu dabar atsiklausti Seimo: pripažindamas, kad Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimas dėl tokių komisijų sudarymo iš esmės yra aiškus, aš klausiu, ar mes galime be balsavimo konstatuoti, kad komisija yra sudaryta? (Balsai salėje) Kolegos, nėra bendro sutarimo. Vien konstatuodami mes klausimo negalime išspręsti, todėl turėsime balsuoti. J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes jau pabaigėm šiandienos rytinį posėdį, atvykome dirbti į vakarinį posėdį, kurio darbotvarkė yra patvirtinta. Visi sprendimai, kurie buvo padaryti rytiniame posėdyje, buvo priimti pirmininkui sudaužus į gongą, kaip tai numato Statutas. Dėl to, ką jūs čia dabar bandote daryti, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlau frakcijos vardu padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Tai yra teisėtas mūsų frakcijos siūlymas, kadangi įvardyti to proceso negaliu, neturiu žodžių, nes nėra numatyta popietinio posėdžio darbotvarkė. Bet frakcijos vardu siūlau padaryti jūsų veiksmų pertrauką iki kito posėdžio ir pradėti popietinį posėdį, kaip yra numatyta pagal popietinio posėdžio darbotvarkę. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juozai Olekai, to paties Č.Juršėno minėto 121 straipsnio 4 dalis sako, tiksliau, 5 dalis: „Kol neprasidėjo pakartotinis balsavimas (aš dabar jau esu paskelbęs, kad bus pakartotinis balsavimas), bet kurios frakcijos seniūnas gali reikalauti, kad jis gali būti atidėtas. Tokiu atveju posėdžio pirmininkas daro ne trumpesnę kaip 15 minučių ir ne ilgesnę kaip 30 minučių pertrauką“. Ar jūs norėtumėte patikslinti savo prašymą? Tai jūsų prašymas… Formuluokite, kokios pertraukos jūs norėtumėte: 15 minučių, 20 ar 30? Šiuo atveju jūsų siūlymas bus teisėtas. Prašau.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano siūlymas frakcijos vardu yra padaryti pertrauką pagal 109 straipsnio 1 dalį – iki artimiausio posėdžio. Jūs skaitėte tiktai 30 minučių, valandą, o ten yra pabaiga – „atidedamas iki kito artimiausio posėdžio“. Todėl frakcijos vardu šias jūsų interpretacijas siūlau atidėti iki artimiausio posėdžio. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar, kai sprendžiame dėl balsavimo pakartojimo arba atidėjimo, mes dirbame pagal Statuto 121 straipsnį. (Balsai salėje) Atidėjimo galimybę aš pripažįstu… Tylos, kolegos! Atidėjimo galimybė yra numatyta. Jeigu jūs nenorite pusės valandos pertraukos, vadovaudamasis Statutu, aš siūlau, kolegos, pasiruošti balsuoti. Aš pasistengsiu suformuluoti klausimą aiškiai, kad kiekvienas iš jūsų suprastų, dėl ko balsuojame. Aš tai siūlau ir teikiu visiškai suprasdamas, kad kiekvienas Seimo narys ar frakcija turi teisėtą interesą išreikšti apskundimus ar kitką dėl procedūrų nesilaikymo ir panašiai. Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad mes neturime pradėti vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimų, nes, baigiant rytinį posėdį, nebuvo pasakyta, kaip dirbsime toliau. Jeigu nėra pasakyta, kaip dirbsime toliau, automatiškai yra tęsiami visi kiti klausimai eilės tvarka. Taigi, kolegos, dabar prašau pasiruošti pakartotiniam balsavimui ir balsuoti, ar pritariame nutarimo projektui, registracijos Nr.XP-869, po pateikimo. Kolegos, išreikškite savo valią balsuodami.

Balsavimo rezultatai: 111 užsiregistravo, 54 – už, 24 – prieš, 29 susilaikė. Po pateikimo pritarta. Gerbiamieji kolegos… (Plojimai) Aš siūlau iki ketvirtadienio posėdžio atlikti būtinus parengiamuosius darbus, kad nutarimas, susijęs su šios komisijos sudarymu, būtų galutinai pabaigtas. Kolegos, palaukite, dar nėra kuo džiaugtis. Mes turime tęsti darbą. Prašyčiau frakcijas taip pat pasiruošti ir pagal proporcinio atstovavimo dydį deleguoti žmones į šią komisiją. Taip pat prašyčiau artimiausioje Seniūnų sueigoje aptarti, kas galėtų vadovauti šiai komisijai ir būti jos pirmininko pavaduotoju.

Repliką po balsavimo – B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Ne po balsavimo, dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau.

B.BRADAUSKAS. Kadangi ne visi suprato jūsų formulavimą, tokia sumaištis, kadangi yra tiktai vieno balso skirtumas, frakcijos vardu prašau perbalsuoti.

PIRMININKAS. Kolegos, kokių dar būtų siūlymų? J.Razma.

J.RAZMA (TSF). Ką tik buvo perbalsavimas. Aš manau, to negalima kartoti be galo. Kolegos galės pasireikšti priimant tą nutarimą. Čia tik pateikimas. Aš daugumą kviečiu nebūti tokią žiaurią ir nestabdyti svarbių projektų pateikimo stadijos metu.

PIRMININKAS. Ar dar sykį B.Bradauskas? Prašau. Atsiimate siūlymą?

B.BRADAUSKAS. Iš tikrųjų laikykimės kokios nors logikos. Tada buvo 20 balsų skirtumas, mes patenkinom ir perbalsavom, dabar yra vieno balso skirtumas ir nelabai per tą sumaištį supratom, kas iš tikrųjų dedasi… Nepatenkinti frakcijos prašymo perbalsuoti – man tai būtų labai keista. Dar kartą primygtinai prašau frakcijos vardu perbalsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Karbauskis.

V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamieji kolegos, buvo formuluotė, kad vyktų perbalsavimas, iš tikrųjų buvo nesuprantančių, ar mes dėl perbalsavimo, ar dėl nutarimo. Jeigu jau vieną kartą atsižvelgėte, tai reikėtų atsižvelgti ir dabar į Socdemų frakcijos prašymą. Mūsų frakcija taip pat prisideda prie to, kad reikėtų perbalsuoti. Prašom perbalsavimo.

PIRMININKAS. Kolegos, manau, kad labai aiškiai suformulavau, dėl ko ir kaip balsuojame. Apgailestauju. 15.30, bet šiuo atveju aš, kaip pirmininkas, turiu būti nešališkas. Minimali balso persvara. Kolegos, nors ir konstatavau, kad po pateikimo yra pritarta, bet frakcijos siūlymu, esant minimaliai persvarai (tai yra Statuto norma), mes balsuosime trečią kartą ir tai yra paskutinis kartas. (Balsai salėje) Minutėlę! J.Veselka gaus po to žodį. Dabar aš labai aiškiai ir raiškiai pasistengsiu suformuluoti, dėl ko mes balsuojame.

Gerbiamieji kolegos, visų pirma prašau atsisėsti, kad galėtumėte įdėmiai išklausyti, dėl ko yra teikiama balsuoti. Taigi vyks pakartotinis balsavimas dėl Seimo nutarimo, registracijos Nr.XP-869, „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Ministro Pirmininko A.M.Brazausko šeimos verslo viešbutyje „Crowne Plaza“ skaidrumui ištirti sudarymo“ projekto. Pateikimo stadija. Kolegos, prašom balsuoti dėl nutarimo projekto Nr.XP-869, pritarimo jam arba nepritarimo po pateikimo. (Šurmulys salėje) Kolegos, salėje balsavimas, o ne šurmuliavimas.

Užsiregistravo 108 Seimo nariai. (Plojimai)

54 – už, 27 – prieš, 26 susilaikė. Ar reikia suskaičiuoti? Po pateikimo komisijos sudarymui pritarta.

Kolegos, dabar dar kartą kartoju tai, ką turime padaryti. Prašom deleguoti savo frakcijų atstovus į šią komisiją. Dabar jau yra ne dėl vedimo tvarkos, o replikos po balsavimo. B.Bradauskas trečią kartą per kitą mikrofoną.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Prašom ilgiau palaikyti šią įjungtą lentelę, o mes patikrinsime, kas buvo, kas nebuvo ir kas už ką balsavo. (Balsai, šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Pone Broniau Bradauskai, ne jūs turite teisę tikrinti, o jeigu jūs pamatėte ir sučiupote kažką už rankos, tada ir kelkite klausimą, nes tas pats galioja bet kuriai Seimo pusei. Aš manyčiau, kad visi mes turime būti sąžiningi vieni kitiems. Šis klausimas šiandien svarstyti yra baigtas. Siūlau, kad prie jo grįžtume ketvirtadienį ir baigtume komisijos formavimo procedūrą. Ačiū.

Dabar dar nori kalbėti K.Bobelis.

K.BOBELIS (VNDF). Gerbiamasis pirmininke, visas šiandien vykstantis balsavimas yra cirkas. Nė vienas balsavimas nėra teisėtas. Mūsų Statute aiškiai pasakyta, kad komisijos turi būti sudarytos be balsavimo, ir A.Valionio komisija, ir pono A.Brazausko komisija. Kol to nesilaikysite, visi šie balsavimai bus antidemokratiški ir neteisėti.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis daktare, jeigu jūs pamenate, aš, kaip pirmininkas, atsiklausiau, ar mes galime sudaryti komisiją be balsavimo. Seimas nepareiškė tokio bendro sutarimo. Apgailestauju, kad išties šiame Seime nėra bendro supratimo dėl tokių dalykų, kurie, mano supratimu, Statute aiškiai pasakyti.

Dabar aš siūlau pasitarti, gerbiamieji kolegos, kaip dirbame toliau. Galbūt mes galėtume tęsti nebaigtus rytinio posėdžio klausimus ir mėgintume pasivyti tiek, kiek įmanoma. Pasiekę laiką, iki kurio numatytas Seimo posėdis, mes apsispręstume, ar pratęsiame posėdį ir dirbame toliau, ar elgiamės kitaip. Tuo labiau kad ne taip ir daug posėdžiavome paskutiniu metu. Tuoj pat pereisime prie kito klausimo – septintojo rytinio posėdžio. G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LF). Gerbiamoji valdančioji koalicija, jūs turbūt ištiko šokas, bet aš norėčiau jus pakviesti atsikvošėti. Kadangi jūs turite vieną savo šventąjį, kurio šiukštu negalima nei klausti, nei liesti ir kuris labai aiškiai įvardijamas, kad jis yra jūsų protas, garbė ir sąžinė, neverskite visos Lietuvos gyventi pagal A.M.Brazauską. Nepasiduokite pražūtingam apsvaigimui, atsikvošėkite!

PIRMININKAS. Dėkui. E.Klumbys – replika po balsavimo.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, visa tai, kas įvyko dabar, kai Seimo valdančioji dauguma ir šiam posėdžiui pirmininkavęs Seimo vicepirmininkas ignoravo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą, nuo šiol liudija, kad šios komisijos darbas mūsų Seime iš esmės tampa niekinis. Jie ką nori, gali spręsti, kokius nori priimti sprendimus, tačiau jeigu šie sprendimai neįtiks valdančiajai daugumai ar posėdžio pirmininkui, komisijos nutarimai negalios. Taigi, aš manau, kad iš tikrųjų įvyko labai labai liūdnas atvejis mūsų Seimo istorijoje dėl to, kad tam akstiną davė socialdemokratai, kurie, svarbiausia, pasirėmė blogu konservatorių pavyzdžiu. Vienu žodžiu, mokiniai viršijo mokytojus.

PIRMININKAS. Kolegos, svarstome septintąjį darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimas „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Seimo nario užsienio reikalų ministro A.Valionio galimų sąsajų su užsienio valstybių slaptosiomis tarnybomis ištyrimo sudarymo“ projektas, registracijos Nr.XP-798. Pateikimo tęsinys. Aš norėčiau klausti, ar dar teikėjas kolega V.Mazuronis norėtų iš tribūnos pridurti? (Balsai salėje) Tuoj pat, bet kolega V.Mazuronis tribūnoje. Luktelkite, kolega Mazuroni.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos, mes padarėme precedentą dėl vienos komisijos, bet tai tegul būna paskutinis precedentas ir daugiau nebalsuokime dėl jokios komisijos. Laikykime imperatyvia nuostata, kad komisiją privaloma sudaryti, jeigu dėl to pasirašė 36 Seimo nariai, taip, kaip yra pasakyta Statute, taip, kaip išaiškino Etikos ir procedūrų komisija. Nesijuokime patys iš savęs. Mes reikalaujame iš kitų gerbti įstatymus, mes patys juos laužome. Todėl, aš manau, kad užteks mums išminties, ir ši komisija bus sudaryta vienbalsiai be jokių balsavimų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Žodis vienam iš teikėjų – V.Mazuroniui. Prašom.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Seimo nario, užsienio reikalų ministro A.Valionio galimų sąsajų su užsienio valstybių slaptosiomis tarnybomis ištyrimo sudarymo“ projektas Nr.XP-798(2) (pateikimo tęsinys)

V.MAZURONIS (LDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai prisijungiu prie ką tik kalbėjusio gerbiamojo P.Gražulio pasiūlymų ir kviečiu visus sudaryti komisiją, kuriai sudaryti tikrai yra surinktas reikiamas balsų skaičius, nebalsuojant. Aš manau, kad tuo mes pademonstruotume tai, kad iš tiesų mes gerbiame Seimo nedidelės grupės teises. Vis dėlto, jeigu kartais būtų apsispręsta ir vyktų balsavimas, gerbiamieji kolegos, aš nuoširdžiai kreipiuosi į jus visus. Nedarykime precedento, netaikykime dvigubų standartų. Aš manau, kad neišsiaiškinimas klausimų, kurie iškelti komisijoje dėl ministro A.Valionio, neišsiaiškinimas, kas jį tada siuntė į Lenkiją, ar partinė kuopelė, ar aktyvuotas KGB rezervas, pirmiausia yra nenaudingas pačiam ministrui A.Valioniui. Jis pats oficialiai yra pasakęs, kad jis nori ir sutinka, jog tokia komisija būtų. Aš manau, kad nesudarymas tokios komisijos pirmiausia nenaudingas valdančiajai daugumai, nes nesudarydami mes paliksime šešėlį žmogui, kuris šiandien vadovauja mūsų valstybės užsienio reikalams. Todėl, gerbiamieji kolegos, aš neagituosiu ir nesiplėsiu toliau. Nuoširdžiai kviečiu visus bendru sutarimu nebalsuojant pritarti komisijai. Jeigu vis dėlto balsavimas bus, kviečiu paremti ir išsiaiškinti tiesą, kurios reikia ne tik mums, bet ir Lietuvos žmonėms, ir parodyti, kad Seimas nesivadovauja dvigubais standartais.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Dėl šio klausimo dėl vedimo tvarkos. Prašom.

V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamieji kolegos, dėl jau anksčiau buvusio klausimo balsavimas vyko sudarant komisiją, ir komisija vienu balsu buvo sudaryta. Aš jums primenu, kad dėl A.Valionio komisijos taip pat buvo balsavimas. Buvo priimtas sprendimas, kad komisija nesudaroma. Man nesuprantama, kaip kalbama apie pateikimo tęsinį. Koks pateikimo tęsinys, jeigu balsavimas jau buvo? Aš manyčiau, kad reikėtų apsispręsti tuo klausimu, t.y. arba pratęsti procedūrą, atmesti arba tobulinti. Jeigu prie to neprieisime, tada prašyčiau pertraukos frakcijos vardu, jeigu neišspręstume klausimo taip.

PIRMININKAS. Eilės tvarka. Kolega Mazuroni, neskubėkite pulti prie mikrofono, kol dar nėra pasiūlyti galimi sprendimai. Puiku. Tą ir supratome. Kolegos, noriu su jumis pasitarti. Po to, kai buvo nepritarta po pateikimo (tas faktas yra užfiksuotas ir balsavimo rezultatai yra aiškūs), buvo paprašyta pertraukos, todėl nebuvo baigta iki galo. Mes neapsisprendėme, koks yra šio nutarimo projekto likimas. Ar jis yra grąžinamas tobulinti, ar jis yra atmetamas. Mes galėtume elgtis atsižvelgdami į tai, kad buvo ir komisijos išaiškinimas apsispręsti, ar mes grįžtame prie klausimo, ar turi būti sudaryta ši komisija. Grįžti prie šio klausimo taip pat siūlau civilizuotu keliu, tai yra procedūrinis kelias – balsuoti. Jeigu Seimas nuspręs, kad jis grįžta prie principinio klausimo, ar ši komisija yra sudaroma balsavimo būdu, tada mes galėsime pajudėti į priekį su visais kitais dalykais.

Dar kolega V.Mazuronis. Aš siūlysiu elgtis panašiai, jeigu nebus prieštaravimų. Prašom.

V.MAZURONIS (LDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs šiek tiek klaidinate Seimą. Norėčiau pasakyti, kad pirmiausia šis komisijos sprendimas buvo pateiktas, ir iš tiesų buvo balsuota ir nepritarta. Po to, kadangi klausimas buvo svarstomas Etikos ir procedūrų komisijoje, Etikos ir procedūrų komisija buvo už tai, kad tokia komisija privalo būti įkurta, šis klausimas iš naujo buvo įtrauktas į darbotvarkę ir įvyko jo pateikimas. Pirmą kartą net pateikimo nebuvo. Po pateikimo gerbiamasis J.Razma paprašė pertraukos. Taigi dėl šito klausimo mes pirmiausia turime nuspręsti, ar įkurti tą komisiją, ar ne, nes tas klausimas jau įtrauktas į darbotvarkę. O tą, kaip jūs sakote, ar atmesti tobulinti, ar ne, dabar to negalima svarstyti, nes neapsispręsta dėl komisijos sprendimo. Būtent dėl to šis klausimas yra įtrauktas į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Nepabėkite nuo mikrofono. Jūsų nori paprašyti. Jūs pripažįstate faktą, kad balsavimas dėl šios komisijos buvo?

V.MAZURONIS. Aš noriu pasakyti, kad po to balsavimo klausimas buvo iš naujo įtrauktas, iš naujo pateiktas (pažiūrėkite stenogramas), remiantis Etikos ir procedūrų komisijos išvadoms, ir dabar turime apsispręsti, ar tokia komisija bus, ar nebus. Mes prašome, kad būtų apsispręsta pagal Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacijas be balsavimo. Jeigu nuspręsite balsuoti, teks balsuoti.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, šiuo atveju pasiūliau procedūrą, kuri iš esmės veda prie to paties rezultato. Yra norinčių diskutuoti, kaip judėti į priekį? Prašom. A.Kubilius. Po to – A.Salamakinas. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, aš, pritardamas tam, ką sakė V.Mazuronis, manau, gal dar logiškiau būtų galima išspręsti visą problemą. Kadangi problema dėl liberaldemokratų inicijuotos komisijos buvo svarstyta ne vieną kartą ir Etikos ir procedūrų komisijoje, Etikos ir procedūrų komisija pateikė savo rekomendaciją. Ta rekomendacija yra ne kam nors, ne V.Mazuroniui, ne A.Kubiliui, o yra visam Seimui. Seimas turėtų apsispręsti, manau, dabar, kaip jis elgiasi su ta rekomendacija. Rekomendacija skamba taip: „Rekomenduoti Seimo posėdžio pirmininkui (praleidžiu dalį teksto) atsižvelgti į nusistovėjusią laikinųjų kontrolės ar tyrimo komisijų sudarymo tvarką ir neteikti balsuoti klausimo dėl tokių komisijų sudarymo“.

Mano siūlymas – dabar priimti protokolinį sprendimą, procedūrinį sprendimą ir apsispręsti, ar Seimas atsižvelgia į šią Etikos ir procedūrų komisijos rekomendaciją ir ar rengiasi pagal ją toliau gyventi. Jeigu Seimas apsispręs, kad jis toliau tokius reikalus sprendžia pagal Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimą, tai toliau viskas išsisprendžia automatiškai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, mes dar galime tęsti diskusijas, bet mes negalime balsuoti, kaip vertinam Etikos ir procedūrų komisiją. Balsavimas dėl klausimo esmės ir parodo, ar yra atsižvelgiama į komisijos išvadą, ar ne. Štai toks ir yra teisėtas ir aiškus kelias. Kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, manyčiau, kad jūsų siūlomas variantas kaip tik mus išvestų iš dabartinės situacijos. Kažkodėl dešinė pusė visą laiką skaito vieną Etikos ir procedūrų komisijos išvados dalį. Yra ir kita, kuri sako, kad balsavimas buvo teisėtas. Tai, pone Kubiliau, skaitykime viską. Aš manau, atsižvelgiant į situaciją, mes negalime palikti ano balsavimo „pakabinto“. Buvo priimtas toks Seimo sprendimas, kuris šiuo metu galioja. Norėdami išspręsti situaciją, tik balsavimu mes galime atlikti dar kartą… tarsi kvestionuojant aną balsavimą. Tarsi atšaukti aną balsavimą. Kito varianto nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, matau, kad mes nejudame į priekį, nėra konstruktyvaus siūlymo. Aš pasiūliau kelią, kuris iš principo vis tiek veda prie apsisprendimo. Nematau primygtinai prieštaraujančių, todėl formuluoju, ar Seimas dabar pritaria grįžti prie principinio sprendimo dėl komisijos sudarymo. Balsavimas už reiškia pritarimą, kad grįžtame prie balsavimo sudaryti komisiją po to, kai buvo paskelbtos Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Balsavimas prieš reikia nepritarimą. Tai yra procedūrinis balsavimas, kolegos. Manau, gana aišku. Balsavimu, kolegos, išsakykite savo nuomonę. Balsavimas už reiškia grįžimą prie komisijos sudarymo klausimo ir balsavimo po to dėl to, balsavimas prieš reiškia nepritarimą.

Užsiregistravo 92 – 55 balsavo už tai, kad būtų grįžta, 11 – prieš, 2 susilaikė, prie šio klausimo principinio sprendimo yra grįžtama. Kolegos, dabar turime balsuoti dėl antro dalyko. Vėlgi dėl korektiškumo ir turint minty Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimą, ar mes galime be balsavimo konstatuoti, kad yra sudaroma tokia komisija? (Triukšmas salėje) Bendro sutarimo nėra, yra prieštaravimų, todėl turėsime balsuoti. Tai yra procedūrinis balsavimas. Motyvai nėra išsakomi, nes jie jau buvo išsakyti. Prašom, kolegos, balsuoti, ar mes pritariame, kad atitinkama komisija, kaip siūloma nutarimo projekte Nr.XP-798, būtų sudaryta. Balsavimu išsakykite savo nuomonę.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai: 53 – už, 12 – prieš, 28 susilaikė, pritarta tokios komisijos sudarymui. Ta pati procedūra galioja dėl komisijos narių delegavimo į ją. Kreipiuosi į frakcijas, manau, ketvirtadienį turėtume būti pasiruošę pateikti siūlymus. S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau pasakyti dėl protokolo, nes Seimo stenograma yra dokumentas, kad mano balsavimai už dėl abiejų komisijų būtų suprasti kaip Seimo statuto imperatyvo laikymasis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Šio klausimas svarstymas šiandien yra baigtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos 2005 metų balandžio-gegužės mėnesiais visuomenės informavimo priemonėse paskelbtiems faktams apie galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje ištirti sudarymo“ 5 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-894 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 8 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos 2005 m. balandžio–gegužės mėnesiais visuomenės informavimo priemonėse paskelbtiems faktams apie galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje ištirti sudarymo“ 5 straipsnio pakeitimo“ projektą, registracijos Nr.XP-894. Pateikimo stadija. Teikėja – L.Graužinienė. Prašom trumpai pateikti nutarimo pakeitimo projekto esmę.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, komisija priėmė nutarimą ir prašo Seimo pratęsti komisijos darbą iki gruodžio 15 dienos. Pagrindinis motyvas dėl pratęsimo buvo tas, kad (turbūt niekas nebegirdi) vienu iš svarstomų klausimų apsisprendžiant, dėl išvados balsuojant išaiškėjo, kad…

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau rimties. Ir ypač prašau J.Oleką, A.Staponkienę, kolegą V.Karbauskį. Salėje tikrai yra nepagarba kitai jūsų kolegei, seniūnei, kalbančiai iš tribūnos. Prašom tęsti.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū posėdžio pirmininkui. Išaiškėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo ta pačia data, tuo pačiu numeriu „Valstybės žiniose“ yra paskelbti du sprendimai su skirtinga nutartimi. Tam, kad komisija neapsiriktų ir priimtų teisingą sprendimą, mes privalėjome kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl išaiškinimo. Todėl papildomai mes kreipėmės į Etikos ir procedūrų komisiją. Jinai išaiškino, kad mes iki artimiausio plenarinio posėdžio dirbti negalime. Todėl natūraliai susidarė tam tikra pertrauka.

Prašome Seimo leisti komisijai baigti darbą. Šiandieną jau yra gautas atsakymas iš apygardos teismo. Ten klausimų irgi yra nemažai, ir komisija dar turės sustoti prie šio klausimo.

PIRMININKAS. Dėkui. Nepaisant to, kad klausimas yra iš esmės dėl termino keitimo, 6 Seimo nariai nori jūsų klausti. Eilės tvarka J.Razma – pirmasis. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamoji komisijos pirmininke, aišku, būtų smagiau šiandien jau tvirtinti jūsų išvadas. Bet ką padarysi, jeigu reikia, tai reikia pratęsti.

Man rūpėtų, kiek per tą laikotarpį jūs iš tikrųjų galite pagilinti tam tikrą informaciją ir išvadas. Sakykim, man rūpėtų žinoti. Kiek žinau, jūs neišsiaiškinote „Eksimetos“ pirminių akcininkų. Ar nėra taip, kad firma „Ruskij torgovyj dom“ iš tikrųjų yra ne Lietuvos įmonė pagal dominuojančius akcininkus, o ten didesnę akcijų dalį turi Rusijos verslininkai. Nes tada išeitų labai įdomus sprendimas, kad vietoj sklypo, kurį gavo Rusijos verslininkai Maskvoje, mes Vilniuje Rusijos atstovams skiriame dar vieną sklypą centrui statyti. Man tada atrodytų labai savotiškas tas sprendimas. Bet ar jūs išsiaiškinote pirminius akcininkus?

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū už klausimą. Turiu pasakyti, kad šis klausimas nėra visiškai aiškus šimtu procentų ir komisijos nariams, nes pirmiausia mes turėjome išsiaiškinti, ar iš viso „Torgovyj dom Litvy“ buvo įregistruota Rusijoje ir ar tokia įmonė išvis egzistavo ir dabar egzistuoja. Šito patvirtinimo mes neturėjome. Komisijos nariai apsisprendė, kad nesikreiptume. Todėl mes dėl privatizavimo kreipsimės, bus tam tikros komisijos išvados dėl privatizavimo momento. Aš manau, kad mes turime pagilinti dar ne tiktai mano minėtus klausimus, bet ir turime žinių, kad iš Specialiųjų tyrimų tarnybos yra perduota medžiaga Generalinei prokuratūrai. Komisijos nariai taip pat nori įsitikinti, kad nepadarytų klaidos, ar ta medžiaga visa apimtimi pateikta Generalinei prokuratūrai. Mes tikrai dar turime ką veikti.

PIRMININKAS. Dėkui. Kitas klausiantysis – A.Matulevičius. Prašau.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamoji pirmininke, jausdamas, koks vyksta ažiotažas dėl jūsų komisijos darbo ir kaip negatyviai viskas yra pateikiama, turiu omeny komisijos veiklą, kaip kartais net yra tyčiojamasi, ar iš tikrųjų tas didžiulis spaudimas nepakenks dabar atidedant terminą ir komisijos nariai nebus paveikiami taip, kad komisijos išvados, sakykime, nueitų į orą? Aš bijau, kad šis tempimas gali būti nenaudingas.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš tikrai ir pati, kaip komisijos pirmininkė, labai norėjau baigti darbą nustatytu laiku. Bet tiesiog negalėjome priimti sprendimo, kol neišsiaiškinome, kas tiksliai yra su nutartimi teismo sprendimų. Ar tai yra klaida, ar tai yra irgi tam tikras skandalas. Todėl mes natūraliai stabdėme darbą. Tikiuosi, Seimo nariai bus sąmoningi ir dirbsim toliau.

PIRMININKAS. Gerai. Toliau klausia V.Bogušis. Kolegos, dar minutėlę, kolega Vytautai Boguši. Gerbiamasis Eligijau Masiuli, Audriau Endzinai, darbas sekcijose posėdžių metu nėra pageidautinas. Gerbiamasis Broniau Bradauskai, Gintautai Mikolaiti, gerbiamasis kolega Sereika, gerbiamieji Darbo partijos kolegos, prašau dėmesio salėje vykstantiems svarstymams. Kolega V.Bogušis. Sekundės neskaičiuojamos.

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamoji pirmininke, jūsų argumentai dėl komisijos darbo pratęsimo išties nėra svarūs. Ir per paskutinį komisijos posėdį, atvirai kalbėkime, jūs paslydot ant obuoliuko nedidelės sėklytės, nes jums politinė nuostata buvo duota tokia, kad išvados būtų neigiamos. Bet kadangi pamatėte, kad išvados yra ne tokios, truputį išsigandote ir pradėjote ieškoti motyvų ir net revizuoti teismo sprendimus. Tai jei aš teisingai supratau, gerbiamoji pirmininke, ką jūs pasakėte čia iš tribūnos, mes turime dabar šešis epizodus. Trys epizodai jau yra patvirtinti, nubalsuoti. Tai aš suprantu, kad jūs revizuosite ir tas nubalsuotas išvadas perrašysite iš naujo. Aš teisingai supratau?

L.GRAUŽINIENĖ. Ne, aš šito nesakiau. Aš nesakiau, kad mes peržiūrėsim. Aš kalbėjau… Buvo klausimas, ar mes viską padarėme „Eksimetos“ klausimu. Aš atsakiau, kad ne, ne viską. Ir dėl tam tikrų priežasčių, nes buvo užimamas laikas. O toliau mes (…) prie užskaitų ir aš apie tai kalbėjau. Šiandien visi komisijos nariai turbūt gavo atsakymą ir man dėl jo taip pat kyla labai daug klausimų.

PIRMININKAS. Dėkui. E.Klumbys – kitas klausiantysis.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamoji pranešėja, sakykite, kaip jūs vertinate vakar pasirodžiusią informaciją dėl Vyriausybės sprendimo atsisakyti pretenzijų į tą sklypą Maskvoje ir visa tai palikti „Eksimetą“ (…). Ar yra, sakysim, korektiška ir savo kolegų atžvilgiu, kai vyksta tyrimas, priiminėti tokius sprendimus?

L.GRAUŽINIENĖ. Aš nevisiškai esu susipažinusi su tuo, apie ką jūs šnekate. Bet aš manau, kad kadangi komisija dabar dar nepateikė išvadų, sprendimų galbūt reikėjo nepriimti. Tokia mano nuomonė.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia R.Remeika.

R.REMEIKA (LCSF). Aš prieš paklausdamas dar norėjau gerbiamajai pirmininkei pasakyti tokią pastabą, kad kol kas komisijos nėra, lapkričio 1 d. mes baigėme. Todėl jūs negalite šiuo metu kam nors duoti jokių paklausimų. O dabar klausimas.

Gerbiamoji pirmininke, jūs pamenate, kad prieš pratęsiant praėjusį kartą šios komisijos darbą aš siūliau ją pratęsti arba padaryti bent nuolatinę. Tada visi reagavote su humoru į šį dalyką. Bet jūs esate gana protingas žmogus ir turbūt ranką prie širdies pridėjusi galite ir dabar pasakyti, kad gruodžio 15 d. nėra ta data, kada jūs norėtumėte baigti komisijos darbą, nes tikrieji tikslai yra nepasiekiami, jūsų tikrieji tikslai. Todėl ar nevertėtų prisipažinti ir pasakyti, kad ši komisija turėtų dirbti arba kaip nuolatinė, arba iki savivaldos rinkimų?

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū gerbiamajam R.Remeikai. Aš tai vertinu kaip šaržavimą ir tam tikrą nepagarbą man ir komisijos nariams. Tačiau aš pasakysiu, kad komisija dirba tikrai konstruktyviai. Ji baigs darbą laiku. Jeigu jau, gerbiamieji kolegos, norite, kad ji dirbtų ilgiau, tai yra Seimo apsisprendimas. O ką veiks? Tai mes turbūt tada Seimo paprašysime papildyti nutarimą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja, už pateikimą ir atsakymus į visų norėjusiųjų paklausti klausimus.

Dabar turime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo. Ar galime bendru sutarimu nesant prieštaraujančių? Kolega Matulevičiau, sutinkate, kad bendru nutarimu? Ačiū.

Paprastai tokie klausimai yra sprendžiami skubos tvarka, taip pat turiu ir raštišką Seimo Pirmininko teikimą šiandien baigti procedūrą. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Gerai. Ačiū. Apsispręsta dėl to bendru sutarimu.

Dabar turime svarstyti atskirų Seimo narių pasiūlymus, kurie yra gauti. Diskusija dėl svarstymo… Pageidaujate dalyvauti diskusijoje? Gerai. Eilės tvarka pagal Statutą yra diskusija. Sveikinu kolegą E.Klumbį gavus progą kalbėti iš tribūnos. Prašom. Po to aptarsime pasiūlymus ir aš kviesiu kolegę teikėją grįžti į tribūną.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, manęs nereikia sveikinti gavus žodį, tai yra mano teisė, ir aš ja pasinaudojau užsirašęs diskusijai iš anksto. Noriu pasakyti, kad šis nutarimas, kuris, regis, gana paprastas – pratęsti komisijos darbą, jau sukėlė diskusijų, ypač jeigu žiūrėtume į paskutiniųjų poros dienų valdančiosios koalicijos kalbas per televiziją, kad reikia baigti šį darbą ir dėti taškus. Jeigu atsižvelgtume į vakar pasirodžiusią informaciją, kad Vyriausybė nutarė nesikišti į to sklypo tolesnį likimą, jis paliekamas „Eksimetos“ tolesnei veiklai, vadinasi, Vilniaus taryba, vadovaujama A.Zuoko, pasiekė tai, ko ji norėjo. Iš esmės A.Brazausko vadovaujama Vyriausybė parodė, kas iš tikrųjų realiai diktuoja visus dalykus.

Man tenka labai apgailestauti, kad kuo toliau, tuo labiau Darbo partija tampa tiesiog tokio manipuliavimo įrankiu socialdemokratų, socialliberalų rankose. Aš labai abejoju, ar tas sprendimas šiandien bus pozityvus, nes, kiek suprantu, svarbiausi veikėjai, t.y. Vyriausybė, yra nesuinteresuoti pratęsti šios komisijos darbą. Ji, manyčiau, jau yra susitarusi su A.Zuoku, nes A.Zuokas laimėjo tai, ką jis norėjo. Iš esmės dėl to sklypo, dėl kurio tuometinis ūkio ministras V.Uspaskichas sukėlė visą šį nepasitenkinimą, dėl ko užvirė visa ši košė, dėl ko buvo sudarytos trys komisijos (ir dėl jo paties) ir ketvirtoji, kuri buvo sudaryta dėl paskelbtų faktų galimai korupcijai Vilniaus miesto savivaldybėje ištirti, manau, vakar taškai buvo sudėti, o šiandien paprasčiausiai bus tai įforminta valdančiosios koalicijos sprendimu, kad reikia šios komisijos darbą baigti. Su tuo ir sveikinu!

PIRMININKAS. Ačiū. Yra įregistruoti du nutarimo pakeitimo projektai. Kviesčiau L.Graužinienę į tribūną. Eilės tvarka pagal jų įregistravimo datą teikia kolega V.Čepas. Prašyčiau trumpai kolegą V.Čepą pateikti savo teikiamą siūlymą. Prašom.

V.ČEPAS (LF). Gerbiamoji pranešėja, gerbiamasis pirmininke, siūlau papildyti esamą komisijos sudėtį vienu nauju nariu iš Liberalų frakcijos – G.Šileikiu. Kartu komisijos skaičius padidėja iki 13 ir keičiasi komisijos pavadinimas, paskutinė ilgo pavadinimo pastraipa skamba taip: „miesto savivaldybėje ištirti sudarymo 2 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo“. Įrašome „2 ir 5 straipsnių“ ir „papildymo“, nes iš karto tas veiksmas dabar ir vyksta. Taigi toks ir būtų pasiūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.ČEPAS. Dar noriu pabrėžti, kad Liberalų frakcija savo atstovo šioje komisijoje neturi.

PIRMININKAS. Dėkui. Ką apie tai mano teikėja?

L.GRAUŽINIENĖ (LDF). Aš neprieštarauju, kad būtų įtrauktas jūsų frakcijos narys, bet jūs prieš tai rašote: „Komisiją sudarytų 13 Seimo narių pagal Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principą“. Tokiu atveju sugriūtų visų frakcijų proporcinis atstovavimas. Todėl tiesiog nedrįsčiau palaikyti šio siūlymo. Kadangi suskilo frakcija, tai tos frakcijos sąskaita jūs galėjote dėl to proporcinio atstovavimo ir išspręsti. Aš taip manyčiau, nes dabar mums reikėtų keisti visų frakcijų proporcinį atstovavimą.

V.ČEPAS. Gerbiamoji pranešėja, man yra neetiška siūlyti Liberalų ir centro frakcijai atšaukti vieną narį. Tai yra jų reikalas, dėl ko jie nuspręs, tą ir atšauks.

PIRMININKAS. Gerai. Mes dabar neturėtume polemizuoti tęsdami diskusiją. Nuomonė išsakyta. J.Razma – nuomonė už kolegos V.Čepo teikiamą siūlymą.

J.RAZMA (TSF). Iš tikrųjų aš kviesčiau balsuoti už kolegos V.Čepo pasiūlymą, nes dabar jų frakcija komisijoje nėra atstovaujama. Tiesa ir tai, ką sako pirmininkė, kad su proporcijom komisijoje dabar nėra gerai pagal frakcijų atstovavimą, bet tas blogumas nėra susijęs su Liberalų frakcijos teikimu. Jis yra jūsų paveldėtas iš anksčiau, nes iš tikrųjų Liberalų ir centro sąjungos frakcija šiandien toje komisijoje yra per daug neproporcingai atstovaujama. Aš nesiūlyčiau tuo pagrindu nuneigti kolegos V.Čepo pataisos, kuri yra teisėta, prašymas turėti atstovą yra teisėtas.

PIRMININKAS. Dėkui. R.Šukys – nuomonė prieš.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, manau, mes visiškai tuščiai diskutuojame. Seimas apsisprendė dėl komisijos narių skaičiaus ir sudėties, kai sudarė komisiją. Komisija iš esmės baigia darbą. Pradėti keisti komisijos narius dabar… Aš noriu gerbiamajam J.Razmai, taip pat Liberalų frakcijai pasakyti. Tie du balsai dažniausiai vieniši būna, žiūrint į visą komisiją, jie tikrai nekeičia komisijos išvadų esmės. Gal jau pakentėkite kaip nors, nes tada mes pradėkime peržiūrėti ir Operatyvinės veiklos komisijos sudėtį todėl, kad išsinešė kvotas Liberalų frakcija, visų kitų komisijų tuoj pat įregistruosime pakeitimus nepaisydami Seniūnų sueigos sprendimo. Aš manau, kad tai niekur nevedantis kelias. Komisija turi baigti darbą. Dabar mes apsisprendžiame, kada ji turi baigti darbą. Siūlau balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Turime apsispręsti po vieną kalbėjus už ir prieš. Balsavimas už reiškia pritarimą kolegos V.Čepo teikiamam pasiūlymui, balsavimas prieš – nepritarimą.

Užsiregistravo 97. 64 – už, 5 – prieš, 26 susilaikė. Pasiūlymui pritarta.

Taip pat yra gautas dėl to paties nutarimo projekto dviejų Seimo narių – R.Remeikos ir V.Bogušio siūlymas dar ilgiau pavesti komisijai darbuotis. Kuris iš jūsų būtumėte pasirengęs pateikti? R.Remeika. Prašom pateikti siūlymą.

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš šiandien komisijos pirmininkės ponios L.Graužinienės pateiktos motyvacijos matome, kad mūsų komisija, nors sudaryta galimai korupcijai Vilniaus miesto savivaldybei tirti, tiria tam tikrus dalykus, kurie visiškai nesusiję su Vilniaus miesto savivaldybe. Pavyzdžiui, „Eksimetos“ klausimą, kur iškilo daug probleminių klausimų apskritai, kas tai yra Litovskij torgovyj dom, kokios ten akcijos, kaip ten atsitiko, kad Lietuva, Vyriausybė, pavedė ar pardavė „Eksimetą“ ir t.t. Panagrinėkime grąžintiną žemę, už kurią atsako Vilniaus apskrities administracija. Nagrinėjame Turto fondo parduotus tam tikrus sklypus, kurie ne be Vyriausybės žinios parduodami. Iš tikrųjų mes šioje komisijoje nagrinėjome keturis ar penkis klausimus iš šešių, kurie visiškai nesusiję arba tik iš dalies susiję su Vilniaus miesto savivaldybe. Aš jau sakiau, kad šį klausimą turėjome baigti spręsti dar pavasarį.

Kadangi ši komisijos veikla reikalinga valdančiajai daugumai kaip rinkimų šou, priešrinkiminis šou diskredituojant Vilniaus miesto savivaldybę, siūlau, nes esu visiškai įsitikinęs, kad nieko nusikalstamo nerasime, šitos komisijos veiklą padaryti iki savivaldos rinkimų. Tada galbūt jums bus lengviau vis kalbėti ir mėtyti tam tikrus gandus.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius. Gal ne. Prieš tai teikėja L.Graužinienė – nuomonė už.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš tikrai nenoriu sutikti su išdėstytais gerbiamojo R.Remeikos argumentais. Jeigu pradedi dirbti darbą, tai, manau, reikia klausimą pradėti nagrinėti nuo pradžių. Visiškai logiška, kad mes pradėjome darbą nuo pradžių, ką jūs ir minėjote, „Eksimetos“ klausimo. O kad tas klausimas nesusijęs su savivaldybės veikla, tai čia turbūt nė vienas nesutiks.

Galėčiau atsakyti argumentais ir į jūsų visus kitus pateiktus klausimus. Vienaip ar kitaip tie klausimai yra susiję su miesto savivaldybe. Jau pirma minėjau, aš maniau, kad čia tik šaržavimas, bet jeigu taip prašo, tai čia Seimo valia apsispręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jums nėra prasmės likti tribūnoje. Nuomonė už šį teikimą – A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamieji kolegos, aš irgi maniau, kad tai yra tik humoras. Bet kai geriau įsigilinau ir panagrinėjau visą medžiagą, tai supratau, kad yra labai rimtas dalykas. Matyt, kai kurie kolegos, kurie siūlo šiuos dalykus, jie supranta, kad tas, kas vyksta Vilniaus savivaldybėje, kai parduodamas oras į priekį už milijonus vilniečių pinigų, matyt, tęsis ir toliau, kol iki galo nebus įvardyta, o kas gi yra tas Abonentas, kuris daugumai vilniečių yra žinomas, tik nežinomas tiems, kurie siūlo šį pasiūlymą. Todėl manau, reikėtų sukurti kontrolės komisiją, kuri kaip nors saugotų vilniečių pinigus. Pasiūlymas yra labai įdomus, tik viena bėda – ne toj vietoj pateiktas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis – nuomonė prieš.

E.MASIULIS (LF). Gerbiamieji kolegos, akivaizdžiai suprantame ir patys iniciatoriai teigia, kad šis pasiūlymas yra tam, kad būtų išjuokta esama situacija, ir akivaizdu, kad Seimas neturėtų tokių nerimtų pasiūlymų svarstyti. Jeigu jau yra toks pasiūlymo autorių noras tirti ir ilgai tirti Vilniaus miesto savivaldybės situaciją, tai siūlyčiau padirbėti ir jiems įsteigti nuolatinę komisiją arba gal net Seimo komitetą. Tada nereikės iki 2007 metų, bet visą laiką bus tiriama Vilniaus miesto savivaldybė.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, dabar turime balsuoti, ar pritariame Seimo narių R.Remeikos ir V.Bogušio siūlymui. Išsakykime nuomonę balsuodami. Balsuojame dėl Seimo narių R.Remeikos ir V.Bogušio teikiamo siūlymo pratęsti terminus.

Užsiregistravo 91: 8 – už, 60 – prieš, 20 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Daugiau pasiūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti, nėra. Ar po svarstymo galėtume pritarti su vienu pasiūlymu, į kurį buvo atsižvelgta? Nėra prieštaravimų, pritarta po svarstymo. Kolegos, dėl viso. Gal tik priėmimo stadijoje? Gerai. Dėkui už supratimą. Pritarta po svarstymo.

Pereiname prie priėmimo pastraipsniui. Yra du straipsniai. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Kolegos, čia dėl viso? Nėra prieštaravimų. Priimta.

2 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.

Dėl viso nutarimo projekto, baigus priėmimą pastraipsniui. E.Klumbys. Matau, kolega R.Šukys – pirmasis. Nuomonė prieš.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš esu prieš šį nutarimą, nes pažiūrėkime, apie kokius klausimus buvo kalbama iš tribūnos arba kokie klausimai buvo užduodami. Nei savivaldybė steigė įmonę „Rusų prekybos namai“, nei savivaldybė sprendžia dėl sklypų paskyrimo. Akivaizdu, kad komisija pati sau ieško darbo, plečia tyrimo sritį. Tų užduočių, kurios jai buvo pavestos, nesugebėjo atlikti. Manau, kad tos komisijos darbas nėra tikslingas. Reikėtų nustatyti protingą laiką, kada baigti rašyti išvadas. Tą galima būtų padaryti per savaitę. Ta praktika, kai komisijos netelpa į nustatytus terminus, kai Seimas juos nustato, tokia nuolatinė praktika yra ydinga. Komisijoms reikėtų dirbti atsakingai ir pasistengti į Seimo suformuluotus klausimus atsakyti laiku, nes yra eikvojamos Seimo lėšos. Dabar neaišku, ar komisija daugiau ko atras, ar daugiau pati išeikvos lėšų. Todėl aš prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys – nuomonė už.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šio Seimo darbe galima rasti labai daug absurdų. Tai, kad komisija padirbės šiek tiek ilgiau, nei Seimui, nei Vilniaus miestui, nei su juo susijusiems asmenims tikrai nieko neatsitiks. Kalbant apie mokesčių mokėtojų lėšas, tai siūlyčiau pirmiausia paleisti Etikos ir procedūrų komisiją, nes ten kur kas daugiau lėšų sutaupytume. Todėl manau, kad komisijos darbą reikėtų pratęsti ir sulaukti jos išvadų. Reikia tikėtis, kad tos išvados bus parašytos kokybiškos. Manau, mes sulauksime to momento, kai galėsime balsuoti už jas čia, Seime, dalyvaujant Vilniaus miesto merui A.Zuokui.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Bogušis – nuomonė prieš.

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, šis šedevras, pono Seimo nario A.Matulevičiaus nutarimas, iš tiesų, kad ir kaip būtų, labai nepatogiai pastato visą komisiją į tam tikras darbo vėžes. Paklausykite, perskaitysiu vieną punktą, 4 straipsnio 3 papunktį. (Balsai salėje) Pone Matulevičiau, ar aš jums netrukdau kalbėdamas? Pone Matulevičiau?

PIRMININKAS. Kolegos, iš tiesų, bent minimumo pagarbos vieni kitiems. (A.Matulevičius: „Tegu jis nemini mano pavardės!“)

V.BOGUŠIS. Pono A.Matulevičiaus pavardę miniu todėl, kad viešai iš tribūnos šis nutarimas jūsų personaliai pateiktas. Taigi aš skaitau 4 straipsnio 3 dalį: „Ištirti, ar Vilniaus miesto mero A.Zuoko, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių ir savivaldybės administracijos valdybos tarnautojų veiksmai ir t.t.“, aš dabar klausiu komisijos, aš klausiu pirmininkės, ar jūs apklausėte tarybos narius? Aiškiai čia ir imperatyviai nurodyta. Ar mes apklausėme administracijos darbuotojus? Vadinasi, yra dvi deputatų kadencijos nuo 2000 metų, tai mes turėtume apklausti 102 žmones, kartu turėtume apklausti administracijos darbuotojus. Tai nepadaryta. Kad šis veiksmas ir šis A.Matulevičiaus nutarimas yra antikonstitucinis, tai daugiau negu aišku. Yra valdžios sąranga, yra savivalda. Tik, aš žinau, šis Seimas neturi politinės valios kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad mes nesivadovautume antikonstituciniais veiksmais. Ir baigdamas aš tikrai nesu prieš, nors komisija dirbo labai politizuotai, labai neefektyviai ir ponia L.Graužinienė a priori turėjo savo išvadą, kurią ne kartą yra išsakiusi televizijos laidose, suprantu, kad darbą reikia pabaigti. Bet išties atkreipiu dėmesį, gerbiamieji kolegos, kaip jūs motyvavote, valdančioji dauguma, sudarant komisiją dėl pono A.Brazausko, dėl pono A.Valionio ir kaip jūs elgiatės dabar. Bet aš tikiu, kad Lietuvoje yra tiesa ir teisingumas ir mes įveiksime, kad ir kaip nenorėtumėte, jūsų neigiamas išvadas, parašytas iš anksto. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Primenu, kad dvi minutės pasisakymams. J.Veselka – nuomonė už.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, aš įdėmiai stebėjau šiandien visa tai, kas čia, Lietuvoje, Seime, vyko dėl tų komisijų, ir padariau labai liūdną išvadą: šiame Seime žmonių, manančių, kad vis dėlto pats svarbiausias dalykas – Lietuva ir jos žmonės, beveik nėra. Tarsi susirinkusios grupuotės, maždaug „daktarų“, dar kieno, aiškinasi tarpusavio santykius. Svarbiausia – bet kuria kaina apsaugoti savo žmogų. Net ir jeigu vadovautumės principu, kad partija privalo ginti savo žmogų, bet tai turi būti daroma demokratiniais pagrindais, bandant išsiaiškinti tiesą. Labai keistai atrodys, kai vidury darbo dabar mes imsime ir pasakysime: ne, nutraukiame komisijos darbą ir nelaukiame jos išvadų. Aš manau, net tie žmonės, kurie pagal tą komisiją yra kaltinami, būtų nepatenkinti. Vis dėlto reikia užbaigti komisijos darbą ir pasakyti, kad taip ir taip. Tai bus ne tik mums, Seimo nariams, ar tiems žmonėms, kurie kaltina, bet bus ir tam tikra informacija tautai, kad galbūt tos įvairios grupuotės nuo nepriklausomybės laikų labai persipynė, pridarė daug nusikaltimų. O gal visa tai yra per daug išpūstas burbulas. Gal iš tikrųjų tai, ką rašo žiniasklaida, nėra tiesa. Taigi, manau, logiškai kiekvienos komisijos darbą reikia leisti iki pabaigos, todėl siūlau pritarti tos komisijos darbo pratęsimui.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Čaplikas – kita nuomonė.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, būtų logiška, kaip sako ponas J.Veselka, kad komisija baigtų darbą. Bet aš tik primenu, kad šios komisijos darbo pratęsimas vyksta jau trečią kartą. Akivaizdu, kad komisijai neišeina parašyti tokių išvadų, kokių ji norėtų. Akivaizdu ir tai, kad artėja savivaldybių tarybų rinkimai, akivaizdu ir tai, kad visos partijos, pradedant konservatoriais ir baigiant darbiečiais, suinteresuotos iškovoti Vilniaus miesto mero postą. Interesas yra bendras, ir tai yra rinkimų veiksmas, kuris tęsiasi jau ganėtinai ilgai. Šiandien visiškai aišku, kad komisijos išvados bus neigiamos. Kam mes čia apsimetinėjame? Ponia Loreta, aš jus labai gerbiu. Atneškite jūs tas savo išvadas, neleiskim mokesčių mokėtojų pinigų tuščiai, pateikit jas trumpai, kas ten parašyta, ir patvirtinam. Ko mes čia vargstame? Lyg dar kam nors šiandien kyla abejonių, kad tos išvados gali būti teigiamos. Nebūkime naivūs, neapsimetinėkime, negaišinkime žmonių. Tikslą jūs turite, tikslas atitinka visų Seimo daugumos partijų interesą – paveržti Vilniaus miesto merą iš Liberalų ir centro sąjungos, ir jūs jo sieksite. Tai nereikia dangstytis skambiais žodžiais, kažkokiom kovom ar dar kitom mistikom. Viskas aišku ir paprasta. Vien dėl to negaliu pritarti šio nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Labai ačiū, kolegos. Visiems kalbantiesiems ir kalbėsiantiesiems aš drįstu priminti, kad turime kalbėti dėl klausimo esmės. Primenu, kad nutarimo projekto esmė yra datos pakeitimas. Taigi, kolegos, prašau kalbėti į temą. A.Matulevičius – nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamieji kolegos, aš būčiau kalbėjęs į temą, jeigu ponas V.Bogušis būtų kalbėjęs į temą, bet kažkodėl ponas G.Steponavičius nenutraukė pono V.Bogušio, kai jis kalbėjo ne į temą. Ne aš šio nutarimo autorius ir nereikia čia man grasinti. Šio nutarimo autoriai yra 41 ar 46 Seimo nariai, kurie jį pasirašė. Pone Boguši, gerbkite Seimo narius, o ne pripaišykite man autorystę, kurios aš negaliu prisiimti, nors man būtų labai garbinga, kad aš tikrai būčiau vienas sudaręs komisiją. Vadinasi, esu labai įtakingas žmogus. Antra, aš gerbiamąjį Seimą ir vadovybę prašau mane apsaugoti, kad iš tikrųjų man kas dabar neatsitiktų, nes aš priimu tokius pasisakymus kaip asmeninį įžeidimą ir grasinimą. Man gali kas nors atsitikti. Ir jeigu atsitiks, pone Boguši, jūs arba tie, kurie už jūsų slepiasi, būsite kalti. O apskritai aš siūlau pratęsti komisijos darbą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų jūs jau kalbėjote. Paskutinis pasisakymas – dėl motyvų „už“. (Balsai salėje) Bus laikas, bus ir žodis. Kolega P.Gražulis. Prašau.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad yra Statuto nuostata – komisijos sudaromos imperatyviai, ir nereikėtų ginčytis. Jeigu komisija paprašė, kad būtų pratęstas laikas, aš manau, taip pat nereikėtų ginčytis. Matyt, dirbdama pamatė: kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių, daugiau problemų. Pažiūrėkim, kas darosi Vilniaus mieste. Čia buvo iškeltas klausimas, kad gal reikėtų sudaryti komisiją iki savivaldybių kadencijos pabaigos ar dar Seime įsteigti specialią antikorupcijos komisiją dėl Vilniaus mieste vykstančių reiškinių. Aš manau, tai logikos turi. Pažiūrėkit, nepaisant to, kad komisija dirba, Vilniaus mieste darosi siaubingi dalykai – padeginėjamas miestas. Man atrodo, toks susirūpinimas Vilniaus miesto mero primena, kaip Romos imperatorius Neronas padegė Romą. Jis, be abejonės, taip pat apkaltino kitus – apkaltino krikščionis, kad jie padegė Romą, ir net verkė, pats padegęs Romą, verkė Romos miesto ir jos gyventojų. Taigi aš manau, kad reiškiniai, kurie vyksta Vilniaus mieste, neturi precedento ir reikalingi išsamaus tyrimo. Tuo labiau kad aš kalbu apie padegimus (komisija netiria šių reiškinių), o svarbiausia – kad tose vietose išdygsta dangoraižiai, prestižiniai namai. Man labai keista, kad ir policija, ir prokuratūra – niekas neranda kaltų. Tai, aš manau, apskritai rodo, kad mūsų valstybę, pradedant sostine, yra apėmusi milžiniška korupcija. Tuo labiau kad tyli miesto gyventojai, bijo pasakyti, kas juo šantažuoja, kas juos degina. Matyt, grasinama ne tik padegti, bet ir nužudyti. Ir neveltui A.Matulevičius išreiškė tokią didžiulę baimę, kad, jeigu kas jam atsitiks, tai bus…

PIRMININKAS. Laikas!

P.GRAŽULIS. …kad bus kaltas kažkas gal net iš Seimo narių arba tų, kas už jų stovi. Todėl, aš manyčiau, nereikėtų laužyti iečių. Sudarykime komisiją, leiskime jai padirbėti tiek, kiek ji prašo. O aš manau, jeigu dar paprašys, pratęskim ir iki šios savivaldybės kadencijos pabaigos.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Kolegos, dabar balsuosime. Tada bus suteiktas žodis norintiems replikuoti. Taigi prašau pasiruošti ir balsuoti dėl nutarimo projekto, registracijos Nr.XP-894, priėmimo su visais priimtais pasiūlymais.

Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 100 Seimo narių, 85 – už, 3 – prieš, 9 susilaikė. Nutarimas Nr.XP-894 priimtas.

Replikų metas. Eilės tvarka – A.Čaplikas. Prašau.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, ką tiktai girdėjom išsigandusio pono A.Matulevičiaus žodžius. Aš tik noriu atkreipti dėmesį: ar toks V.Bogušis tokį A.Matulevičiui kaip nors gali pagąsdinti? Nebūkim juokingi. Algimantai, būkit ramus.

PIRMININKAS. Betrūksta tęsti šią temą. L.Graužinienė.

L.GRAUŽINIENĖ (LDF). Aš labai trumpai. Tiktai norėčiau atsakyti gerbiamam A.Čaplikui, kad komisijos darbą tęsime tik antrą, ne trečią kartą, jeigu jis susipainiojo, o šiaip nereikėtų daryti man tokios stiprios įtakos. Jeigu jūs pageidaujate, jeigu tokia jūsų frakcijos nuomonė, tai mes galime dar kartą grįžti prie visų išvadų nuo pradžių.

PIRMININKAS. Taip. Ir V.Bogušis.

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis pirmininke, aš noriu tiktai nuraminti labai susijaudinusį poną A.Matulevičių, nes aš tikrai mačiau tribūnoje jis stovėjo su šiuo nutarimu. Tegul ir P.Gražulis neišsigąsta, Romos aš tikrai nepadegiau, kaip ir nedeginu Šnipiškių rajono.

Pone Matulevičiau, mano galva, jūs turite labai didelį užnugarį ir labai didelę drąsą, kai pareiškėte šiandien balsuodamas už komisijos datos pratęsimą ir už tai, kad būtų nesudaryta komisija Algirdo Mykolo šeimos verslui tirti. Jūs tikrai labai drąsus. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti sudarymo“ 5 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-860(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Taigi klausimo svarstymas yra baigtas. Rytinio posėdžio darbotvarkės devintasis klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti sudarymo“ 5 straipsnio pakeitimo projektas, registracijos Nr.XP-860. Pranešėjas – J.Pinskus jau tribūnoje. Prašom trumpai, kolega, pateikti nutarimo projektą.

J.PINSKUS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, turbūt svarstymas dėl šios komisijos pratęsimo turėtų vykti ramiai, be tokių emocijų, kokios buvo iki šiol. Noriu pasakyti, kad mūsų komisija labai šauniai padirbėjo, labai džiaugiuosi visų komisijos narių darbu. Ji bendru sutarimu prašo jūsų, gerbiamasis Seime, pratęsti komisijos darbą iki 2006 m. kovo 1 d. Pagrindiniai motyvai kodėl? Šiuo metu vienas tokių pagrindinių motyvų – vyksta teisminiai procesai tarp „Boskos“ ir Valstybės turto fondo. Apygardos teismo sprendimas yra apskųstas Valstybės turto fondo, todėl komisija nenorėtų, nors ir subjektyviai, daryti įtaką teismų darbui.

Antra. Iš Valstybės saugumo departamento gavome ne visą medžiagą, reikalingą mūsų komisijos darbui.

Trečia. Vienas iš komisijos iniciatorių A.Sereika motyvuodamas tuo, kad mes neturime medžiagos iš Valstybės saugumo departamento, neteikia savo komentaro. Manau, kad tą klausimą mes irgi per pratęsimą turėtume išspręsti. „Boskos“ advokatų kontora „Saladžius ir partneriai“ mums žadėjo duoti papildomą informaciją, bet iki šiol mes jos dar negavome. Prašom klausti arba pratęsti…

PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys pirmasis klausia.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamasis pranešėjau, sakykite, kiek dar reikės pratęsti jūsų komisijos darbą, jeigu jūs manote, kad to nutolinimo reikia dėl to, kad vyksta teisminiai procesai? Sakykite, kaip jūs manote, jei vienas iš pagrindinių šios epopėjos veikėjų dabartinis Seimo narys dels, kad pagaliau duotų kokius nors parodymus komisijai, ar nereikės pratęsti dar metams, o gal ir dvejiems, kol jis susimils tai padaryti?

J.PINSKUS. Aš manau, kad komisija, kad gautų medžiagą iš Valstybės saugumo, griežtins savo poziciją, tada nebeliks motyvų atsisakyti duoti atsakymus į mūsų pateiktus klausimus ir mūsų kolegai.

PIRMININKAS. Klausia J.Veselka.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, mes gerai žinome, kad saugumas nesilaiko reikalavimų laiku ir kokybiškai pateikti reikiamą informaciją, net ten, kas jiems negalima, tai negalima… Jūs pats žinote, kad ir jūs raštu kreipėtės beveik prieš tris savaites, dokumentai buvo parengti eilinių saugumo darbuotojų, bet saugumo vadai delsė, delsė ir paskui nieko nepasakė. Maždaug pasakė: nieko negausit. Todėl ar nesutiktumėte, kad šiandien mes, pratęsdami komisijos darbą, įrašytume protokolinį nutarimą, kad Valstybės saugumo departamentas būtų įpareigotas laiku ir kokybiškai atsakyti į mūsų komisijos klausimus, kad mums nereikėtų vėl galvoti?

J.PINSKUS. Sutinku. Tai tik palengvintų mūsų darbą.

J.VESELKA. Prašau?

J.PINSKUS. Sutinku, nes tai tik palengvintų mūsų darbą.

PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų klausti nori G.Mikolaitis.

G.MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Ar neatrodo, nes nėra pastovesnio už laikiną… Pagal Statutą laikinoji komisija, kuri tęsiasi ilgiau kaip metus, tampa nuolatine. Ar jūs nesiekiate to, kad būtumėte nuolatinė komisija, per visą kadenciją? Ačiū.

J.PINSKUS. Tikrai to nesiekiame.

PIRMININKAS. Toliau klausia J.Razma.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis kolega, gal jūs tyrėte ir galite atsakyti, koks stebuklingas virsmas yra įvykęs vieno iš šios komisijos iniciatorių pono A.Sereikos asmenybėje, nes iš tikrųjų, kai aš su juo neformaliai kalbėjausi, kai jis inicijavo tą komisiją, jis buvo kupinas entuziazmo, aiškino, kad čia ir socialdemokratų atstovai tikriausiai įmerkę uodegas, bet paskui, žiūriu, pats atsidūrė Socialdemokratų frakcijoje ir žmogus stebuklingai pasikeitė. Nieko nenori liudyti, neliko jokio entuziazmo. Ar netyrėte, kas čia įvyko?

J.PINSKUS. Gerbiamasis kolega, A.Sereika buvo pakviestas į vieną iš komisijos posėdžių ir į mūsų komisijos klausimus atsakė panašiai taip: kol jūs neturite medžiagos iš VSD, bet koks mano teiginys yra kaip šmeižtas arba paskalų lygiu. Tada, kai bus medžiaga, tada atsakysiu į tuos klausimus pagal medžiagą iš VSD.

PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinis klausia A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis kolega, man atrodo, kad tai yra nonsensas. Kai bus medžiaga iš Valstybės saugumo departamento, tai niekam atsakinėti į nieką nereikės. Bus aišku, kas joje parašyta, o Seimo narius arba buvusius pareigūnus komisija turi teisę apklausti ir jie turi atsakyti sąžiningai. Tuo labiau jeigu apklausiamas Seimo narys, jis davė priesaiką. Atsisakymas tolygus priesaikos sulaužymui. Ar jūs nebandėte kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl to, kad vis dėlto mūsų kolega A.Sereika elgiasi neetiškai: pats inicijavo komisijos sudarymą, paskui galbūt išsigando, gal reikia žmogų apginti, gal jam yra daromas spaudimas. Gal tyrėte ar netyrėte tuo aspektu, nes matote, kas vyksta šioje salėje. Šioje salėje ką tik, neseniai, ir man buvo pagrasinta. Gal taip ir A.Sereikai negarsiai grasina, gal jis išsigando? Mane tai sunkiau išgąsdinti. Ačiū.

J.PINSKUS. Mūsų komisija nesvarstė klausimo kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, bet gal ateity taip ir bus padaryta.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Atsakėte į visus klausimus. Ar galime pritarti po pateikimo? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo taip pat ir kitas stadijas numatyti. Minutėlę! Dabar turime apsispręsti. Taip pat yra ir raštiškas Seimo Pirmininko teikimas taikyti ypatingą skubą, tuo labiau kad tai yra procedūrinis klausimas. Ar galime pritarti? Nėra prieštaravimų. Pritarta.

Dėl vedimo tvarkos prieš pereinant prie tolesnio svarstymo – kolega A.Sereika. Prašom.

A.SEREIKA (LSDPF). Matyt, kad turiu pareigą pasakyti šį tą savo kolegoms iš dešiniosios pusės. Iš tiesų arba jūs sąmoningai, arba tiesiog esate suklydę, kad atsisakiau liudyti komisijai. Gerbiamajam E.Klumbiui noriu pasakyti, kad nenorėčiau būti apklausiamas, nes esu Seimo narys, todėl galiu tik liudyti, bet sutikite, labai keista atsakinėti į klausimus, kai klausiantieji tiesiog neturi ką užduoti ir prašo papasakoti ką nors, ką prisimenu. Nežinau, laimei ar nelaimei, bet atmintimi nesiskundžiu ir prisimenu viską. Todėl prašiau jų užduoti konkrečius klausimus, į kuriuos galėčiau atsakyti, bet gerbiamoji komisija, neturėdama medžiagos, negali užduoti nė vieno konkretaus klausimo, išskyrus tai, kad prašo pateikti dokumentus, jeigu turiu pasidaręs kopijas ar dar ką nors, arba, dar pakartosiu, papasakoti ką nors, ką prisimenu. Tai nėra klausimai. Į tokius klausimus, deja, neturiu atsakymų.

PIRMININKAS. Judame į priekį. Klausčiau, ar mes galime iškart pereiti prie priėmimo stadijos diskusijų? Jūs vėl užsirašėte diskusijoje. Gerai. Kadangi kolega E.Klumbys užsirašė dalyvauti diskusijoje, tai kviesčiau kolegą E.Klumbį į tribūną. Šį kartą aš nesveikinu jūsų, tai yra jūsų Seimo nario teisė.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų formuojasi liūdna tradicija pratęsinėti darbą. Vadinasi, iniciatoriai, kurie siūlo sudaryti komisiją, nerealiai planuoja arba komisijų darbo turinį, arba tą laiką, per kurį turėtų būti padarytas darbas.

Tačiau man dar didesnį nerimą kelia tai, kaip elgiasi institucijos, kurios iš esmės yra pavaldžios Seimui. Aš kalbu apie Valstybės saugumo departamentą, kuris, kiek supratau iš pranešėjo, delsia pateikti informaciją. Tas delsimas gali būti traktuojamas įvairiai. Kas šioje situacijoje gali paneigti tokį sutarimą, kad Saugumo departamentas delsia pateikti medžiagą, o Seimo narys, buvęs Valstybės saugumo departamento darbuotojas A.Sereika neturi į ką atsakyti? Štai toks žaidimas gali tęstis gana ilgai, ir komisija, kartu ir Seimas, yra tarsi paralyžiuotas.

Dėl to Liberaldemokratų frakcijos vardu siūlau šiandien, baigus svarstyti šį klausimą, priimti Seimo protokolinį nutarimą įpareigoti Valstybės saugumo departamentą ne vėliau kaip per 7 dienas pateikti Seimo laikinajai tyrimo komisijai akcinės bendrovės „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti būtiną informaciją pagal komisijos pateiktus klausimus.

Antras dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, yra čia išsakytas motyvas pratęsti komisijos darbą dėl to, kad nenorima daryti įtakos teismams. Gerbiamieji, manau, jeigu remiamės šiuo motyvu, tai patikėkite, dar turbūt pratęsime darbą iki kitų metų kovo 1 dienos arba ir gal vėliau, nes dabar, kiek supratau, yra svarstoma apeliacine tvarka. Galimas variantas, kad, sakysime, apeliacinis teismas pripažins, kad neištirtos visos aplinkybės ir bus grąžinta pirmajai instancijai nagrinėti iš naujo. Šis ratukas gali suktis labai labai ilgai. Manau, šios komisijos darbas neturėtų būti sietinas su teismų darbu, nes teismai visą medžiagą surenka tam tikro proceso nustatyta tvarka, o Seimo komisija dirba tą darbą, kuris yra nustatytas komisijos sudarinėtojų… Seimo narių parengtame ir Seimo priimtame nutarime, ką ta komisija turi padaryti. Manau, motyvacija visa tai daryti atsižvelgiant į teismų procesus yra visiškai neteisinga. Manyčiau, kad tas terminas realiai iki kovo 1 dienos yra per ilgas, užtektų iki Naujųjų metų, ir padėtume tašką šios komisijos darbe. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Po kalbos diskusijoje klausčiau, ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, pritarta po svarstymo. Pereiname prie priėmimo. Du straipsniai. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

2 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra, priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso nutarimo projekto nori kalbėti keli kolegos. Pirmasis – A.Ažubalis. Nuomonė už.

A.AŽUBALIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, aš pritariu komisijos pirmininkui ponui J.Pinskui, kad reikia laiko. Reikia laiko, nes yra nemažai dokumentų, ir kai kurios žinybos, tą reikia pripažinti, vilkina. Kita vertus, norėčiau pasakyti, kad pono A.Sereikos buvo klausiama labai aiškiai ir tiesiai. Buvo aiškūs klausimai, deja, ponas A.Sereika atsisakė į juos atsakyti. Aš siūlau pratęsti komisijos darbą su viltimi, kad ponas A.Sereika, antrą kartą iškviestas, vis dėlto atsakys į komisijos klausimus.

PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbant kolegai J.Veselkai, noriu priminti, ką ponas E.Klumbys minėjo. Jeigu jūs teikėte tam tikrą pasiūlymą dėl protokolinio nutarimo priėmimo, pasistenkite, kad jis būtų išplatintas Seimo nariams raštu, tada kolegos galės lengviau apsispręsti, dėl ko balsuoti, jeigu jūs manote, kad tai yra būtina. J.Veselka. Prašom. Nuomonė už.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš į šitų komisijų darbą žiūriu šiek tiek plačiau. Galiu pasakyti tokias pastabas. Pirma bėda yra tai, kad su valstybinio turto privatizavimu, kuris nėra privatus turtas, mes įteisiname labai daug paslapčių. Ir niekaip nesuvokiu, kur po to, kai pasirašomos sutartys, gali būti tos slaptos medžiagos. Mes tiek pridarome slaptos medžiagos, kad faktiškai tai trukdo objektyviai ištirti visą procesą. Kai neturi teisės susipažinti su slapta informacija, perskaitai ir galvoji, kaip čia man dabar nepakliūti, kad aš nepažeisčiau šio įstatymo slaptumo. Todėl reikėtų iš esmės pažiūrėti, ką privalo ir gali įslaptinti ir kas po derybų turi būti vieša. antraip mes įklimpsime į korupcijos liūną.

Antra. Kiek man su „Alita“ tenka dirbti analizuojant medžiagą, galima įvairiai aiškinti – ir vienaip, ir kitaip. Bet kai Saugumo komitetas tris savaites negali pateikti ir nežino, ką jie patys gali pateikti… paprasti saugumiečiai aiškiai parengia medžiagą, ką gali pateikti ir kur informuoti. Ant vadovų stalo tai gali tris savaites, ir po to atsako vienu sakiniu, kad ten yra mūsų kažkokie veikėjai, todėl jums negalime teikti. Atleiskite, tai yra jau ne saugumas dirbant valstybės naudai, o tam tikra priedanga.

Todėl, gerbiamieji, reikia pratęsti, bet reikės iš esmės peržiūrėti ir tuos įvairius slaptumus, ypač susijusius su privatizavimu ar įvairių fondų skirstymu. Čia turi būti labai didelis skaidrumas ir mažiau paslapčių. Siūlau pratęsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu teisingai suprantu, kolega E.Klumbys dar kartą nori kalbėti šiuo klausimu?

E.KLUMBYS. Na, gerai…

PIRMININKAS. Dėkui už jūsų supratimą. Kolega E.Klumbys atsisako. Daugiau norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Prašau pasiruošti balsuoti dėl nutarimo, registracijos Nr.XP-860, priėmimo.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai: 58 – už, prieš nėra, 11 susilaikė, nutarimas, registracijos Nr.XP-860, priimtas.

Kolegos, dabar yra metas, kada turėtume pasitarti, kaip ir kiek dar šiandien darbuosimės. (Šurmulys salėje) Jau. Kolegos, iki pusės septynių yra suplanuotas Seimo darbas, anksčiau niekaip nepavyks. Dabar tarsimės dėl to, kokie klausimai galėtų būti apsvarstyti. Eilės tvarka, gerbiamieji, primenu, kad yra likę Seimo rinkimų įstatymo bei lydimieji projektai. Mes kalbėjome, kad būtų priimtina, jeigu juos nukeltume į ketvirtadienį ir nuo jų pradėtume posėdį. Ar priimtina? Gerai. Šie klausimai ir atitinkamai 1-2 – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas keliami į ketvirtadienį. Svarstymo stadija yra trečio rytinio posėdžio klausimo. Priimtina, kad nukeltume į ketvirtadienį? Gerai. Tada mes jau galėtume pereiti prie klausimų, kurie susiję su vakarinio posėdžio darbotvarke, bet su viena pastaba. Pusvalandis buvo numatytas žemės ūkio ministrės K.Prunskienės atsakymams į Seimo narių klausimus. Ar galime nukelti į kitą savaitę? Sutaupytume pusvalandį. Galim? Gerai. Dėkoju už jūsų supratimą. Dar trumpėja darbotvarkė.

Ir tada svarbus klausimas dėl mūsų dabartinės fizinės ir psichologinės būklės. Ar reikia pertraukos? 10 minučių iki 17.00 valandos padarome? Gerai. Po to pereisim prie pirmojo klausimo. Yra atvykęs viceministras. Galėsime darbuotis. Dėkoju už jūsų supratimą. (Balsai salėje) Klausimai yra eilės tvarka svarstytini. Gerbiamoji ministre, mes ir taip jau pusvalandį jūsų… Gerai, pasitarsime po pertraukos. Pertrauka iki 17.00 valandos.

Dar dėl vedimos tvarkos – kolega V.Žiemelis. Labai atsiprašau.

V.ŽIEMELIS (TSF). Aš atsiprašau. Aš labai retai būnu (…). Bet būtų gerai, kad pasižiūrėtumėte.

PIRMININKAS. Gerai.

V.ŽIEMELIS. Aš noriu tik pasitikslinti. Č.Juršėnas, pirmininkavęs pirmoje dienos pusėje… Gerbiamasis pirmininke, jūs klausykite. Č.Juršėnas, pirmininkavęs pirmoje dienos pusėje, labai aiškiai pasakė, kad trečiasis klausimas – tai projektai Nr.XP-640, Nr.XP-724 ir Nr.XP-731 – perkeliamas į popietinę darbotvarkę. Tai kaip iš tikrųjų yra? Jūs sakote, lyg ir perkeliate į ketvirtadienį. Kaip yra iš tikrųjų?

PIRMININKAS. Tuos klausimus, kurių yra priėmimo stadija, pasitarus ir turint minty, kad jie tikrai dar atimtų gerą dalį laiko, lyg ir nebuvo prieštaravimų, nukeliam į ketvirtadienio rytą.

V.ŽIEMELIS. Gerai, ačiū, aš tik tą norėjau pasitikslinti.

PIRMININKAS. Tvarka. Pertrauka iki 17.00 valandos. Trumpa. Labai atsiprašau ir ponios ministrės. Pasitarsime, nuo ko mes pradedame.

Pertrauka

Principinės kariuomenės struktūros 2006 metais ir planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2011 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo projektas Nr.XP-868 (pateikimas)

PIRMININKAS. …pertraukėlės. Eilės tvarka svarstome vakarinio plenarinio posėdžio klausimus. Pirmasis yra Principinės kariuomenės struktūros 2006 metais ir planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2011 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo projektas. Pateikimo stadija. Registracijos Nr.XP-868. Vyriausybės teikiamas projektas. Krašto apsaugos viceministrą Gintautą Šivicką kviečiu į tribūną pateikti projektą.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pagal Nacionalinių pagrindų įstatymą, taip pat ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą Krašto apsaugos ministerija privalo pateikti Seimui šį įstatymo projektą, kuris yra kartu apsvarstytas Gynybos taryboje. Jis apibrėžia karių, statutinių darbuotojų, taip pat vyresniųjų karininkų ribinius skaičius, kariuomenės struktūrą kitiems, 2006, metams, taip pat numatoma vizija iki 2011 metų. Šešiametė vizija.

Iš esmės tarp 2005 metų ir 2006 metų nėra didelių pasikeitimų. Tiek, kad yra mažinamas aktyvusis rezervas tūkstančiu karių: nuo 8 iki 7 tūkstančių. Kariūnų skaičius mažinamas nuo 350 iki 240. Pačios struktūros didelių pasikeitimų nėra. Tiek, kad krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinės yra formuojamos iš 7 į 5. Ir tolesnėje šešiametėje perspektyvoje didesnių pakeitimų taip pat nėra. Siūloma pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Keli kolegos Seimo nariai nori klausti. Pirmasis – S.Lapėnas. Prašau.

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų jūsų pateikta strategija ir konkretūs ribiniai skaičiai lemia tai, kad iki 2011 metų mes turėsime atidėti buvusias idėjas dėl profesionalios kariuomenės suformavimo. Iš esmės šie skaičiai reiškia, kad profesionali kariuomenė mums nepriimtina. Deja, ir svarstant, ir įvairiose diskusijose buvo tvirtinama, kad Krašto apsaugos ministerija yra ryžtingai nusiteikusi įgyvendinti šią idėją. Kaip, jūsų manymu, jūsų teikiamas įstatymo projektas derės su šiomis idėjomis?

G.ŠIVICKAS. Ačiū už klausimą. Iš esmės nesu girdėjęs, kad būtume pareiškę nuomonę dėl profesionalios kariuomenės. Yra taip, kad jau nuo dabar iki 2008 metų šauktiniai bus mažinami beveik dvigubai, t.y. iki dviejų tūkstančių. Kol kas dėl visiškai profesionalios kariuomenės, t.y. be šauktinių, nėra jokio sprendimo. Mes matome, kad kariuomenė profesionalėja ir, be to, mūsų nuomone, galbūt nėra teisinga radikaliai pereiti prie visiškai profesionalios kariuomenės, nes Lietuvos demokratinė visuomenė po nepriklausomybės yra dar gana jauna. Mes žinome, matome ir jaučiame kitų šalių patirtį ir manome, kad dar kol kas yra netikslinga.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Ažubalis taip pat nori klausti. Prašau.

A.AŽUBALIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aišku, aš tiktai apgailestauju, kad šauktinių karių skaičius mažėja. Bet čia yra dvi koncepcijos. Pritariu viceministrui, kad iš tikrųjų niekur nebuvo jokių įsipareigojimų kurti kariuomenę grynai profesionalią, kas, mūsų nuomone, atitolintų ją nuo visuomenės, nuo tautos ir mažintų jos galimybes priešintis galimos agresijos atžvilgiu.

Tačiau aš noriu paklausti gerbiamojo viceministro štai kokio klausimo. Jeigu žiūrime į perspektyvą iki 2011 metų, matome, kad bendras kariškių skaičius mažėja 1130. Tačiau tuo pat metu padidėja aukštųjų karininkų, t.y. žemiausias laipsnis – majoras, skaičius iki 87. Išeina, kad mūsų kariuomenė bendru skaičiumi mažėja, tačiau generolų, pulkininkų, leitenantų komandorų, pulkininkų ir jūrų kapitonų, ir majorų, ir komandorų leitenantų daugėja. Kaip jūs tai galėtumėte paaiškinti? Ačiū.

G.ŠIVICKAS. Ačiū už klausimą. Pirmas dalykas, yra numatomas didesnis profesinės karo tarnybos… skaičius. Tai vienas dalykas. Kitas – didėja karinis atstovavimas NATO ir kitose karinėse struktūrose. Ten reikalingi žmonės su laipsniais.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Smetona – kitas klausiantysis.

R.SMETONA (MSG). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, jau šiek tiek komentavote atsakydamas į kitų kolegų klausimus. Bet vis dėlto iš įstatymo projekto matomos tendencijos: profesinės karo tarnybos karių skaičius auga, o privalomos karo tarnybos karių ir savanorių, ir aktyviojo rezervo –mažėja. Tendencija akivaizdi. Ar, mažindami arba menkindami valstybės galimybes parengti pakankamą karo tarnybą išmanančių žmonių skaičių, mes nenusižengiam NATO sutarties trečiajam straipsniui, vis prisimindami penktąjį, t.y. valstybė turi turėti galimybę pirmiausia apginti save pati? Mažėjant šauktinių ir rezervo skaičiui, ar mes tą galėsime padaryti?

G.ŠIVICKAS. Be abejo, mes esame įsitikinę, kad pagal naują situaciją, tai, kad esame NATO narė, ir atsižvelgdami į nacionalinius interesus, mes darome prielaidą, kad šį poreikį mes galime mažinti. Tikrai užtikrinsim dalyvavimo NATO pajėgose ir taip pat nacionalinius interesus.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau viceministre, iš jūsų pateikto įstatymo projekto matyti, kad nors bendras kariūnų skaičius mažėja, aukšto rango generolų, admirolų, pulkininkų ir kitų didėja. Iš kur ta koncepcija, kad, mažėjant eilinių skaičiui arba kariuomenės skaičiui, aukšto rango karininkų didėja?

G.ŠIVICKAS. Ačiū už klausimą. Aš kaip tik atsakiau prieš tai pateikusiam klausimą. Pirma, didės profesionalių karių skaičius, antra, didės karininkų atstovavimas užsienyje, kur reikia aukšto rango pareigūnų.

A.SYSAS. Bet jūs minite, tarp 2005 ir 2006 metų skirtumų nėra, čia tiktai tolesnė perspektyva iki 2011 metų.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia J.Veselka.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš dar nežinau kariuomenės, kurioje 1400 kareivių būtų po vieną generolą. Gal jūs galite duoti pavyzdį iš NATO, iš kitų valstybių, kur maždaug… Aš atmetu tuos savanorius, kurie ten nėra jau tokie tikri kariai. Kur yra armija, kurios 1400 kareivių tenka po vieną generolą? Dar blogiau, kai maždaug 34 kareiviams tenka vienas majoras. Kiek žinau, puikiausiai susitvarkydavo su būriu leitenantas, vyresnysis leitenantas, o geriausiai seržantas susitvarkydavo. Ką čia jūs kuriate? Ar algas kariuomenei dideles, ar iš tikrųjų kariuomenę, kuri gali vykdyti tam tikrus veiksmus?

G.ŠIVICKAS. Ačiū už klausimą. Tikrai klausimas būtų daugiau tinkamas kariuomenės vadui. Mes iš esmės analizuojame šiuos dalykus ir šiandien dar situacija yra tokia, kad generolų galbūt pakanka, bet ne per daugiausia, nes paprastai kitose šalyse bent jau visos karinės pajėgos turi generolus. Šiandien ne visos mūsų karinės pajėgos turi generolus. Tuo labiau Lietuva labai keistai atrodo, kai į NATO štabus eiti tam tikras pareigas mes siunčiame pulkininkus leitenantus arba pulkininkus, kai kitos šalys jau turi kelių žvaigždučių generolus. Aš manau, iš esmės neteisinga būtų taip manyti, kad generolų yra per daug.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Atsakėte į visus klausimus. Už tai, kad sulaukėte klausimų svarstymo… Tikrai šiandien vėluojame, atsiprašome. Vienas kalba už, vienas – prieš dėl balsavimo motyvų. J.Veselka – nuomonė už.

J.VESELKA. Oi, tas S.Lapėnas viską sugadino.

PIRMININKAS. Dabar sako motyvus prieš S.Lapėnas. Jūs…

J.VESELKA. Būsiu už, paaiškinsiu, kodėl. Kai paskaičiuoji, aš tą ir minėjau, tai maždaug 1400 kareivių – vienas generolas, 351 kareiviui – pulkininkas (ten kitoks pavadinimas), 98 – pulkininkas leitenantas, 34 – majoras. Mūsų kariuomenė, nepaisant aukštų deklaracijų, rengiama tam, kad kai kam būtų mokamos geros algos, neįvertinama, pavyzdžiui, karo patirtis Irake, Afganistane, toje pačioje Čečėnijoje. Kaip kariuomenę dabartiniuose mūšiuose, jeigu tos šalys, kurios drįsta užpulti… lengvai sumuša ir didelių valstybių kariuomenės. Iš esmės pasipriešinimas perauga į partizaninį karą. Pažiūrėkime į mūsų tą principinę koncepciją ir apskritai gynybą, mes tiktai kuriame brangiai kainuojantį daiktą, kurį per 3 valandas galima nugalėti. Reikėtų pereiti prie to, kad iš tikrųjų ji būtų minimali, bet būtent teritoriniu principu organizuota, tai būtų kaip visos tautos dalyvavimas. Tai yra bent jau… Negali pasakyti, tik vyrui, nes dabar blogai pasidarys. O ši visa koncepcija, atleiskite, tai yra 1918 metų arba geriausiu atveju Antrojo pasaulinio karo, bet tik reikia gerokai sumažinti generolų skaičių. Todėl reikia pritarti, bet po to gerai papurtyti šią visą principinę struktūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS (LCSF). Iš tiesų, kolegos, svarstant tokį svarbų klausimą, t.y. kariuomenėje esančių kariškių ribinių skaičių nustatymą, svarbu atsižvelgti ir į tai, kaip kitos šalys sprendžia analogiškus klausimus. Profesionalios kariuomenės sukūrimo idėja nėra svetima. Ji išsakoma jau ne vieną kadenciją Seime. Deja, stebina toks principinis laikymasis nuostatų, kad tik šauktinių dėka mes galime sustiprinti savo karines pajėgas. Todėl siūlyčiau balsuoti prieš šį pateikimą, o jeigu įvyktų priešingai, vis dėlto teikti siūlymus, kaip būtų galima tuos konkrečius skaičius koreguoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, dabar turime apsispręsti nesant bendro sutarimo ir balsuoti. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl to, ar pritariame įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-868, po pateikimo.

Balsavimo rezultatai. Užsiregistravo 64. 52 – už, 3 – prieš, 9 susilaikė. Po pateikimo pritarta.

Paprastai tokį įstatymo projektą, kuris tradiciškai teikiamas Seimui, svarsto Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Preliminarią svarstymo datą siūlome numatyti šių metų gruodžio 8 dieną. Ar galime pritarti tokiai svarstymo procedūrai? Nėra siūlančių kitaip, pritarta bendru sutarimu.

Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-863 (pateikimas)

Antrasis darbotvarkės klausimas – Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos… įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Kviečiu Vyriausybės teikiamą projektą pristatyti žemės ūkio ministrę K.Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ (VNDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas parengtas įgyvendinant šių metų rugpjūčio 23 dienos Konstitucinio Teismo nutarimą. Jame siūloma pinigines kompensacijas už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą piliečiams nuo 2007 m. sausio 1 d. mokėti kasmet lygiomis jiems priklausančios kompensacijos dalimis. Jų dydis būtų nustatomas atsižvelgiant į išmokėjimo terminus ir tai, kokią sumą kiekvienam piliečiui liko išmokėti. Svarstant šį klausimą, rengiant projektą atskirai buvo įvertinta ta aplinkybė, kad 2006 metų biudžeto projektas buvo rengiamas, be to 2006 metais bus, atsižvelgiama į lėšų sumą, skirtą šiam tikslui Lietuvos Respublikos biudžete. Todėl dar kartą pabrėžiu, kad šią nuostatą numatoma įgyvendinti pagal projektą nuo sausio 1 dienos visiškai, o nuostata, numatanti tvarką 2006 metams, yra suformuluota siūlomo projekto paskutiniame straipsnyje atskirai.

PIRMININKAS. Dėkui. Trys Seimo nariai nori klausti. Eilės tvarka – pirmasis R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS (LCSF). Iš dalies į mano klausimą jūs paskutiniu sakiniu atsakėte, bet vis dėlto iš principo, kiek suprantu, ar taip, ar taip žmonėms reikia kompensuoti, tik keičiasi tvarka, kad proporcingai vis dalijame ir dalijame jiems. Dar sykį, nepaisant to, kad dabar formuojamas 2006 metų biudžetas, kodėl negalima šio principo buvo įvesti jau dabar nuo 2006 metų? Juk tas pinigų poreikio skirtumas nebus visiškai šimtaprocentinis, gal tik šiek tiek skirsis.

K.D.PRUNSKIENĖ. Papildomas pinigų poreikis yra 110 mln. litų. Vadinasi, dabartiniame biudžeto projekte reikėtų rasti galimybę sumažinti numatytus asignavimus 110 mln. litų kitoms kryptims. Tuo tarpu 2006 metais numatyta skirti 337 mln. litų. Tai didelė suma, palyginti su kai kuriais ankstesniais metais, o tokiam šuoliškam augimui irgi reikia pasirengti. Taigi per tą palyginti trumpą laikotarpį surasti lėšų ir stipriai paremti šią paskirtį tikrai buvo labai sunku. Nukentėtų kitos sritys.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Veselka.

J.VESELKA (LDF). Man labai keista mūsų valstybė. Kai tik reikia su savo piliečiais atsiskaityti, tai pinigų nėra. Kitoms reikmėms visada atsiranda. Kada vis dėlto galutinai bus atsiskaityta su Lietuvos žmonėmis ir kaip jūs tą šuolį paskutiniais metais žadate įveikti?

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis kolega, jūs puikiai pamenate, kai atsiskaitymas vyko labai lėtais tempais, būdavo skiriama apie 100 mln. už indėlius, apie 40 mln. – už kompensuojamą žemą, o įstatymai dabar numato tuos terminus už išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius atsiskaityti iki 2009 m. sausio 1 d., o už išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis ir butus – iki 2011 m. sausio 1 dienos. Tokia yra galiojanti įstatymo nuostata.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji ministre. Paskutinis klausia A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, 2 straipsnyje yra sakoma, kad ta tvarka bus nustatyta Vyriausybės. Ar ta tvarka jau yra parengta? Ar įstatymas bus priimtas, o tvarkos nebus, naujos tvarkos, būtent pagal jūsų siūlomą įstatymą? Labai ačiū.

K.D.PRUNSKIENĖ. Iš esmės ta tvarka skiriasi tuo, jog…

A.SYSAS. Aš suprantu, kuo skiriasi, bet iš principo visas įstatymas…

K.D.PRUNSKIENĖ. Kai įstatymas bus priimtas, tai ta tvarka automatiškai turės būti Vyriausybės svarstoma, o kokios stadijos, galbūt ponas Silvestras Staliūnas, Nacionalinės žemės tarnybos atsakingas vadovas, pasakys, ar Vyriausybės dokumentas jau yra baigtas, ar jis yra rengiamas.

A.SYSAS. Dažniausiai būna problemų…

PIRMININKAS. Taip, jeigu norėtumėte papildyti, prašom. Ten reikia spausti mygtuką.

K.D.PRUNSKIENĖ. Klausiama, kokios stadijos yra rengiamas Vyriausybės nutarimas. Gerbiamasis kolega, gal susitarkime, kad šis klausimas tikrai nebus užmirštas, nes tai yra bendra taisyklė, yra įstatymas. O čia Konstitucinio Teismo sprendimas paragino Seimą greitai parengti šį klausimą, kuris šiaip jau nėra labai procedūriškai, metodiškai sudėtingas.

PIRMININKAS. Čia yra šoninis mikrofonas, proga juo pasinaudoti. Prašom.

S.STALIŪNAS. Jeigu galima, paaiškinsiu. Vyriausybės nustatyta tvarka yra ir ji galioja. Tačiau po įstatymo pataisų ji šiek tiek bus pakoreguota pagal įstatymo nuostatas.

PIRMININKAS. Taip, daugiau norinčių klausti nėra. Gal, ministre, likite tribūnoje. Galėsite pristatyti kitus. Dėl balsavimo motyvų J.Veselka – nuomonė prieš.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, kur aš matau gudrų ėjimą. Numatyta data, atsiskaityti 2009 m., kaip tik tada, kai keičiasi valdžia. Aš jau galiu beveik šimtu procentų garantuoti, kad bus labai gera proga per rinkimus kalbėti, kad jeigu vėl mus perrinksite, mes iki 2009 m. išmokėsime. Jeigu neperrinksite, ateis kiti, sakys, anie nesumokėjo, o turėjo galimybes, bet dabar pablogėjo situacija. Ir taip mes tempsime ir tempsime. Todėl jau jeigu priimame, tai įpareigokime šitą Vyriausybę iki 2008 m. liepos vidurio išmokėti visas kompensacijas. Tada turėtų suktis, o šiaip aš matau mechanizmą, kai vieni taip, kiti taip darys. Todėl manau, kad reikia pakoreguoti ir aiškiai nurodyti, kad šita valdžia, šis Seimas ir atsiskaitytų.

PIRMININKAS. Taip, S.Lapėnas – nuomonė už.

S.LAPĖNAS (LCSF). Iš tiesų, kolegos, šaunu, kad klausimas pradedamas svarstyti. Siūlyčiau atkreipti dėmesį į Konstitucinio Teismo išvadas, kuriomis nedviprasmiškai pasakyta, kad kompensacijos turi būti išmokėtos ir atidėliojimų arba bandymų atidėti šio klausimo sprendimą tolesnei ateičiai paprasčiausiai neturėtų būti. Todėl siūlyčiau pritardamas šio įstatymo pakeitimui vis dėlto rimtai pagalvoti apie termino paspartinimą, koreguoti datą ir iš esmės įpareigoti Vyriausybę pačiu artimiausiu metu atsiskaityti su visais žmonėmis. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip, kolegos, po vieną kalbą išklausėme, prašau balsavimu išsakyti nuomonę, ar pritariame šiam įstatymo projektui Nr.XP-863 po pateikimo? (Balsai salėje)

Užsiregistravo 61, už – 60, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo skirti Biudžeto ir finansų komitetą, papildomu Kaimo reikalų komitetą. Svarstymo datą numatyti š.m. gruodžio 8 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4, 5, 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-737. Žemės reformos įstatymo 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-738 (pateikimas)

Kitas kompleksinis darbotvarkės klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-737 ir su juo susijęs Žemės reformos įstatymo 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-738. Pateikimo stadija. Teikia Vyriausybė. Pristato žemės ūkio ministrė D.Prunskienė. Jeigu visiems priimtina, abu įstatymus iškart. Gerai. Prašau, ponia ministre.

K.D.PRUNSKIENĖ (VNDF). Gerbiamieji kolegos, šie projektai yra parengti vykdant Ministro Pirmininko vasario mėnesio potvarkį, pagal kurį buvo suformuota darbo grupė, jos pasiūlymai yra įvertinti rengiant šį nutarimo projektą. Kalbant apie pirmojo projekto turinį, juo yra numatoma nustatyti piliečių nuosavybės teisių į žemės atkūrimą tvarką tiems, kuriems teismo sprendimu buvo atnaujinti jau praleisti prašymų atkurti nuosavybės teisę ar nuosavybės teisės bei giminybės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminai. Įstatymo projektu išplėtojant šias teises kartu siekiama nepažeisti teisių tų piliečių, kurie laiku pateikė visus reikalingus dokumentus, taip pat siekiama nestabdyti vykstančių procesų tų laiku pateikusių asmenų nuosavybės atkūrimo atžvilgiu. Projekte taip pat numatyta galimybė saugomose teritorijose ūkininkams neatlygintinai perduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, besiribojančius su šių ūkininkų nuosavybės teise turimais žemės ūkio paskirties žemės sklypais. Aš pasakiau neatlygintinai, bet turime minty tais atvejais, kai neatlygintinas suteikimas yra numatytas pagal įstatymus, susijęs su nuosavybės atkūrimu.

Žemės reformos įstatymu saugomose teritorijose taip pat leidžiama pirkti gretimus žemės sklypus, todėl ir būtina sudaryti sąlygas gretimuose laisvos valstybinės žemės sklypuose atkurti nuosavybės teises ūkininkams, turintiems teisę būtent į tos nuosavybės atkūrimą. Įstatymo projektu yra siūloma grąžinti natūra miškus, esančius miško parkų teritorijose. Siūloma įstatymo pataisa nesudaro galimybių miškus, priskirtus miško parkams, suteikti kaip lygiavertį miško plotą už valstybės išperkamą žemę. Čia norėčiau pridurti, nes ne kartą buvo teirautasi, kas atsitiktų Europos parkui, kuris turi ypatingą visuomenės susidomėjimą ir reikšmę? Mes manome, kad jam galėtų būti pripažintas svarbaus kultūrinio rekreacinio objekto statusas. Taigi čia du projektai, per juos eina nuostata – sudaryti teisines sąlygas žirgynams ir specializuotiems sėklininkystės ūkiams naudotis tais žemės plotais, kuriais jie šiuo metu naudojasi. Gal aš kiek trumpindama.

PIRMININKAS. Gerai, ponia ministre, manau, esmė yra aiški. Juo labiau kad kolegos nori ne vienas ir ne du jūsų paklausti. Eilės tvarka pirmoji R.Žakaitienė. Prašau.

R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, įstatymas iš esmės keičia situaciją tų asmenų, kuriems anksčiau kai kuri žemė nebuvo grąžinama, kad ir kalbant apie miško parkus. Anksčiau tai buvo išperkama valstybės ir už juos valstybės atlyginama. Kaip dabar su asmenų lygiateisiškumo principu? Kaip bus su tais, kuriems nebuvo leidžiama, o įsigaliojus įstatymui bus leidžiama.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš manau, kad jūsų klausimas, gerbiamoji kolege, yra daug platesnis, ne vien tik šio įstatymo projekto atvejis. Daugybę kartų per 15 nepriklausomybės metų keičiant ypač šios srities įstatymus, taisykles, žmonių teisės buvo arba išplėtojamos, arba apribojamos. Be abejo, tai buvo susiję ne tik su interesais tų žmonių, kurie pretenziją į savo teisę pareiškė po įstatymo priėmimo, bet keitė situaciją ir tų, kurie savo teisę jau buvo realizavę arba viena prasme, pavyzdžiui, nustačius apribojimus dėl parkų… Kurie anksčiau atkūrė, buvo laimėję, vėliau –pralaimėję. Šiuo įstatymo projektu, na, yra išplečiamos žmonių teisės. Taigi labai gaila, kad kuriam laikui buvo padaryti žingsniai, mano įsitikinimu, nelabai pagrįstai apriboję žmonių teises saugomose teritorijose. Tas gerokai suvaržė patį procesą ir vargu ar pagerino saugomų teritorijų būklę ir perspektyvas.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau vis dėlto šiek tiek papolemizuoti dėl miško parkų. Ne tiek jau daug mes jų turime. Tai yra Aukštaitijos parkas, kiti parkai, Labanoro. Aš norėčiau, kad valstybė gintų ir viešąjį visų kitų piliečių interesą naudotis tais miškais. Mes žinome, kas padaryta, privatizavus ežerus, pakrantes, kai atsirado labai daug ženklų „Įeiti draudžiama“, „Privati zona“, atsirado tvorų iki ežero ir net ežere. Ar nesusidarys tokia pati ta situacija ir su miškų parkais?. Todėl mano klausimas labai konkretus dėl Europos parko. Ar pirma atsiras įstatymas, kuris leis privatizuoti, o tada atsiras, kaip jūs sakėte, rekreacinio objekto statusas?

Mano klausimas: ar yra parengtas dokumentas dėl Europos parko, kuris mėgstamas jau ne tik vilniečių, bet ir tarptautiniu mastu yra žinomas objektas, ten yra žinomiausių skulptorių darbai… na, ar jis turės tą apsauginį statusą ir saugiklį, kuris leistų išsaugoti šį objektą, o ne paleisti iš varžytinių? Ačiū.

K.D.PRUNSKIENĖ. Jūsų pagrįstas susirūpinimas skatina mus kartu su Aplinkos ministerija šį klausimą spręsti kaip galima greičiau. Aš manau, kad iki galutinio balsavimo bus aišku dėl šio klausimo.

PIRMININKAS. Dėkui. Ačiū. E.Pupinis – kitas klausimas.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamoji ministre, dabar išgirdęs aš šiek tiek suabejojau ministerijos atsakymu, kurį gavau, kai pasiūliau, kad būtų galima iš apskrities į apskritį kilnoti mišką, jeigu žmogus nenori, tarkime, atkurti esamoje vietoje paveldėto miško. Ten buvo apeliuojama į tai, kad teisėti lūkesčiai, Konstitucija, negalime keisti įstatymo, nes bus nevienodos teisės tų, kurie nepasinaudojo šia teise, o jūs dabar kalbate visai kitaip – kad vis dėl to reikia ištaisyti klaidas, ir tas prieštaravimas yra. Bet aš norėčiau užduoti klausimą dėl kito įstatymo, kuriuo siūloma išplėsti teritorijas, kurios negali būti privatizuojamos. Aš manyčiau, ar nevertėtų padaryti tam tikrą reviziją, nes galbūt kai kurios tos teritorijos priklauso tam tikroms institucijoms, įstaigoms ir panašiai, tačiau jos yra neefektyviai naudojamos, tuo labiau kad kai kur apie miestus trūksta teritorijų nuosavybei atkurti. Ką jūs manote apie tai?

K.D.PRUNSKIENĖ. Manau, kad jūsų klausimas turi pagrindą, tačiau išvardyti objektai… Jūs kalbate apie paskutinį punktą, kurį aš minėjau, kuriame kalbama apie žirgynus, specializuotus sėklininkystės ūkius ir panašiai. Jeigu tai turėjote omenyje, tai šių objektų sudėtis nėra tokia plati ir jų veikla šiandien tikrai turi prasmę. Ji yra valstybės reguliuojama, valstybės kontroliuojama ir valstybei priklauso daugiau kaip pusė jų akcijų, jeigu mes su jumis vienas kitą teisingai supratome. Dėl to, ką jūs kalbėjote apie perkėlimą, tai iš tikrųjų šiuo projektu yra siūloma grąžinti natūra, o tai nesudaro galimybių miškus ir priskirtus miškų parkus grąžinti kaip lygiaverčius už negrąžintus.

PIRMININKAS. Dėkui. Kitas klausia J.Jaruševičius. Prašom, kolega.

J.JARUŠEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, ar šios pataisos sudarys galimybę atgauti tėvų turėtą žemę saugotinose teritorijose, jeigu ten dabartiniai paveldėtojai negyvena, gyvena kitose vietose? Ačiū.

K.D.PRUNSKIENĖ. Jeigu jie gyveno iki anksčiau nustatytos datos, tokiu atveju, taip.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Čepas klausia. Prašom.

V.ČEPAS (LF). Gerbiamoji ministre, iš esmės ponas J.Jaruševičius paklausė mano klausimą, aš tik noriu patikslinti. Yra tos saugomos teritorijos, tarkime, jums gerai žinomas triukšmas, kilęs dėl Karklės regioninio parko. Pajūrio regioniniame parke yra Karklės kaimas, kuriame iš esmės žemę gavo visi, išskyrus tuos, kurie ten gyveno ar turėjo paveldėjimo teisę. Dabar ten yra įsikūrusi bendruomenė, žmonės mušasi kaip musės į stiklą ir jokių šansų. Ten tiesiog dygsta pilys. Ar jūsų šis įstatymo pakeitimas garantuos, kad tie žmonės tikrai atgaus tai, kas jiems priklauso, nes jiems yra siūlomi sklypai, kaip pasijuokiant, už 10, už 5 kilometrų.

K.D.PRUNSKIENĖ. Jeigu naujas žemės statusas yra tokio pobūdžio, kad iš esmės jis pagal galiojančius įstatymus negali būti kaip žemė, skirta grąžinti, kitaip tariant, jau yra įvykęs procesas, suteikta perkėlimo būdu ar kaip kitaip ir yra nuosavybė, tai tik teismas gali šitą klausimą spręsti teisminio ginčo proceso tvarka. Kaip jūs žinote, egzistuoja galimybė buvusiems savininkams kreiptis į teismą.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir J.Veselka paskutinis klausia.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamoji ministre, čia ir A.Sysas, ir aš tą… Aš nežinau, kaip Vyriausybė, kad priimami nutarimai ir siūlomos įstatymo pataisos, kad Lietuva lyg ir susideda iš vienų turtuolių, kad tik daugiau jie galėtų nupirkti iš tų pačių privatininkų, ir nemato, kad tokių barbarų, kokie dabar yra Lietuvoje, kalbant apie visokius draustinius, apskritai miškus, Lietuvos istorijoje nebuvo. Nors nebuvo Aplinkos apsaugos ministerijos, bet tokių barbarų nebuvo. Aš žinau priešingų dalykų – kai žmonės, atgavę miškų draustinius, nori, kad valstybė juos išpirktų, nes ten visa bėda yra ta, kad negali tvarkytis, negauna pajamų, gyvena toli, negali kontroliuoti. Ar vis dėlto nereikėtų grįžti prie koncepcijos, kas yra visai Lietuvai brangu, ir tenkintų daugiau viešąjį interesą, o ne privatų? Nes atsiranda žmonių, kurie nori parduoti tuos draustinius valstybei – paimkite, sumokėkite ir tvarkykitės. Ar nereikėtų šitaip pasukti įstatymus, nes Lietuva nėra tik turtingųjų valstybė, tik 10%?

K.D.PRUNSKIENĖ. Manau, kad ne viską galima pataisyti, kas jau per ilgus metus buvo sprendžiama. Bet tam, kad valstybė išpirktų iš žmonių, kurie siūlo parduoti… Kitam tai yra galbūt vienintelė galimybė prasimaitinti. Yra klausimas, ar mes galime tam skirti biudžeto lėšų, kad būtų išpirkta, nes šiandien paprastai į tokius siūlymus sureaguoja, kaip jūs sakėte, žmonės, kurie turi lėšų ir gali pasinaudoti būtent tokia proga. Ar valstybė imtųsi šito? Aš labai abejoju, ar mūsų Seimo diskusija privestų prie to, kad biudžete būtų numatyti asignavimai šiam tikslui ir rekreacinėse zonose, prie ežerų ir panašiose vietose, pajūryje, būtų formuojami patrauklūs plotai, kurie skirti viešajam interesui.

Toks klausimas, žinoma, yra socialiai įdomus.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre, atsakėte į visų klausiančiųjų klausimus. Dėkoju už pristatymus. Po du, norinčius už arba prieš, nes apsispręsime iš karto dėl abiejų įstatymo projektų. V.Volčiokas. Prašau, nuomonė už.

V.VOLČIOKAS (DPF). Iš tikrųjų pataisos, pateiktos šiandien, yra laiku, nes man teko bendrauti su piliečiais, būna tokių atvejų, kai tėvai perleidžia gyvenamuosius namus istoriniame nacionaliniame parke savo vaikams, turi dokumentus atsikelti žemę į nacionalinį parką, o dabar jie negali. Dėl tokių pavyzdžių galima vienareikšmiškai pritarti. Kaip mano kolegos minėjo, kad turtuoliai gali vėl įsikelti, vėl iškelti tuos miškus… Tam yra atitinkamos institucijos, jos turi kontroliuoti, bet savininkas savo turtą, jeigu jis tikras savininkas, geriau prižiūrės negu valstybė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – J.Veselka.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, šie du įstatymai vėl praktiškai praplečia galimybes privatininkams atsiimti parkus, draustinius ir t.t. Kada mes galų gale suprasime, kad Lietuva tai nėra tų 10% turtuolių Lietuva. Lietuva yra vis dėlto visa tauta, aš prieš praplėtimą, kad dar labiau būtų privatizuoti parkai, draustiniai, ir mes lietuviai galų gale sulįstume… mums paliks tik varlynus ir galėsime lakstyti po varlynus. Aš – prieš.

PIRMININKAS. Nuomonė už – K.Starkevičius.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Aš noriu paagituoti balsuoti už. Štai dėl ko. Negalvokime, kad savininkas, atsiėmęs mišką, elgsis blogiau, negu elgėsi kai kur valstybė arba ypač kai kurios valstybinės įstaigos ar savivaldybės, kurios taip pat paskui bando daryti iš to biznį. Savininkui atkūrus nuosavybę, aš manau, iš tikrųjų būtų atkurta daug metų, jau 15 metų… tie, kurie neatgauna tų plotų, galės atgauti savo žemę. O tada jau jo reikalas, kaip jis elgsis. Manau, čia mes ne nuskurdinsime dalies žmonių, bet kaip tik praturtinsime. Nes iš tikrųjų šiandien yra daug žmonių, kurie nori atgauti žemę, šiandien žemės ir miško vertė yra labai didelė. Taigi daug žmonių taps turtingesni, aš manau.

PIRMININKAS. Dėkui. E.Klumbys – nuomonė prieš.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, mes jau matėme ir matome, kas dedasi su mūsų miškais. Sekmadienį buvo, jeigu kas matėte per LNK, Rūtos Grinevičiūtės laida apie tai, kas dedasi Labanore. Manyčiau, kad šių įstatymų projektų priėmimas dar labiau paskatins šitą veiklą. Kalbėti apie tai, kad privatininkas saugos mišką… yra tokių, kurie saugo mišką, tačiau, nors ir liūdna, daugumai miškas yra grynai pasipelnymo įrankis, kad kuo greičiau gautų lėšų, o tada jau, kaip duos Dievulis, su vadinamuoju mišku. Manau, kad vis dėlto tai nėra valstybinis požiūris, ir iš viso tai, kas padaryta su Lietuvos miškais… aš manau, kad buvo padaryta labai daug klaidų. Aš kviesčiau nedaryti naujų klaidų, o Seimą sukaupti dėmesį į tų klaidų, kurios buvo padarytos, ištaisymą. Todėl manau, kad nereikėtų priimti, tuo labiau kad prieš porą metų mes kaip tik apribojome labai ryškiai žemės perkėlimą į regioninius parkus, į miškus. Todėl aš manau, kad tai yra dar viena landa realizuoti mūsų Lietuvos turčių interesus.

PIRMININKAS. Kolegos, kalbos baigtos. Turėsime balsuoti, nes nėra vieningos nuomonės. Jeigu teisingai suprantu, niekas neprieštarauja, kad dėl abiejų įstatymo projektų galėtume apsispręsti kartu? Tvarka. Kolegos, balsuojame dėl to, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektams Nr.XP-737 ir Nr.XP-738.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 6, susilaikė 7. Po pateikimo įstatymo projektams pritarta. Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo eigą dėl abiejų klausimų: Kaimo reikalų komitetą skirti pagrindiniu, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą – papildomu. Kaip suprantu, dar būtų siūlymų dėl komitetų? R.Žakaitienė.

R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Papildomu komitetu siūlyčiau Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą.

PIRMININKAS. Kolegos, aš taip pat siūlyčiau tam pritarti, nes, kaip jau buvo iš klausimų matyti, tai irgi liečia kai kurias kultūros įstaigas. Ar pagrindiniam ir dviem papildomiems komitetams mes galėtume pritarti? Dėl abiejų įstatymo projektų. Gerai, pritarta bendru sutarimu. Preliminari svarstymo data – šių metų gruodžio 8 diena. Ar tai taip pat visiems priimtina? Nėra manančių kitaip, pritarta bendru sutarimu. Primenu, kad mes apsisprendėme Vyriausybės pusvalandį perkelti į kitą savaitę, nes užsitęsė kitų klausimų svarstymas.

Biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-494* (svarstymas)

Dabar svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 5 klausimą – Biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-494. Svarstymas. Pagrindinio – Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas ir jo pirmininkas J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pastabų ir pasiūlymų šiam įstatymo projektui nebuvo gauta. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkui. Nėra jokių siūlymų, taip pat nėra norinčių dalyvauti diskusijoje. Klausiu, ar mes galėtume, išklausę pagrindinio komiteto išvadą, pritarti po svarstymo įstatymo projektui bendru sutarimu. Nėra prieštaravimų, po svarstymo pritarta bendru sutarimu.

Muitinės įstatymo 79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-355(2*). Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-356(2*). Akcizų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-357(2*) (svarstymas)

Kitas taip pat Biudžeto ir finansų komiteto kuruojamas ir pristatomas kompleksinis klausimas yra Muitinės įstatymas, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, Akcizų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Registracijos Nr.XP-355, Nr.XP-356 ir Nr.XP-357. Svarstymas. Klausimą pristato komiteto pirmininkas – J.Lionginas. Prašau.

J.LIONGINAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gautos Teisės departamento trys pastabos. Į dvi pastabas yra atsižvelgta ir projektas patikslintas. Vienai pastabai nepritarta. Taip buvo gauta Europos Teisės departamento pastaba, ar nereikėtų atsižvelgti į 1960 m. birželio 16 d. priimtą Muitinių bendradarbiavimo tarybos rekomendaciją dėl neapmuitinamų parduotuvių steigimo. Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs šią pastabą ir įvertinęs padėtį, mano, kad tokių parduotuvių steigimas neturėtų tapti papildomo neteisėto importo rizikos faktoriumi, ir šiai Europos Teisės departamento pastabai nepritaria. Taip pat buvo pareikšta Vyriausybės nuomonė dėl to, kad reikėtų atsižvelgti į mano minėtą, prieš 45 metus priimtą Muitinių bendradarbiavimo tarybos rekomendaciją. Komitetas taip pat nepritarė šiai nuomonei. Daugiau pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Balsavimo rezultatai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Du lydintys… (Balsas salėje) Dėl susijusių dviejų įstatymo projektų tie patys motyvai, nėra jokių pastabų ir pasiūlymų. Diskusijoje pageidaujančių dalyvauti nėra. Ar mes galėtume, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti visiems trims įstatymų projektams bendru sutarimu? Nėra siūlančių kitaip. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Šio klausimo svarstymas baigtas.

Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projektas Nr.XP-867ES (pateikimas)

Svarstome 7 vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimą – Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projektą Nr.XP-867. Pateikimo stadija. Teikia Vyriausybė. Vidaus reikalų viceministrą poną Virgilijų Bulovą kviečiu pateikti projektą iš tribūnos.

V.V.BULOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projektu siekiama įgyvendinti 2000 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos teisinių aspektų vidaus rinkoje. Ši direktyva trumpai vadinama elektroninės komercijos direktyva. Įstatymo projektą rengė darbo grupė, sudaryta Informacinės visuomenės plėtros komiteto. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje nėra įstatymo, reglamentuojančio tokio pobūdžio santykių. Detaliausiai tokius santykius reglamentuoja ūkio ministro įsakymu patvirtintas reglamentas.

Svarbiausias įstatymo projekto tikslas – apibrėžti ir įtvirtinti visuomeninių santykių, susijusių su informacinės visuomenės paslaugomis, teisinio reguliavimo pagrindus. Informacinės visuomenės paslaugos apima ne vien paslaugas, dėl kurių sutartys sudaromos internetu, bet ir paslaugas, už kurias jų gavėjai nemoka. Pavyzdžiui, informacijos teikimo internetu paslaugos, priemonės informacijos paieška ir t.t.

Įstatymo projekte nustatyti reikalavimai teikiamai informacijai, komercinei informacijai, taip pat komercinės informacijos pateikimui, užsakymo pateikimui ir t.t. Įstatymas yra gana ilgas. Įstatymo projekte atsižvelgiant į tai, kad gali būti padaryta žala teikiant informacinės visuomenės paslaugas, pasižymi sparta ir geografiniu paplitimu… Pirmą kartą Lietuvoje yra siūloma galimybė paslaugų teikėjams ir paslaugų gavėjams esant bendram sutarimui perduoti savo ginčus spręsti ne teismo tvarka naudojant elektronines priemones. Ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos sprendimas bus rekomendacinis ir neužkirs kelio šalims savo ginčus spręsti kitais teisės aktuose numatytais būdais.

Įstatymo projekte numatyta funkcija Vyriausybės įgaliotai institucijai prižiūrėti, kaip paslaugų teikėjai laikosi šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų. Įstatymas sudaro sąlygas plėtoti moderniomis technologijomis pagrįstas paslaugas ir elektroninį verslą.

Priėmus įstatymą turės būti pripažintas netekusiu galios minėtas ūkio ministro įsakymas ir padarytos pataisos 9 teisės aktuose. Iki 2006 m. sausio 1 d. Vyriausybė parengs ir pateiks Seimui šio įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingus įstatymų projektus, o iki 2006 m. liepos 1 d. Vyriausybė turės priimti įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingus lydimuosius teisės aktus. Papildomų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės. Prašau pritarti šiam įstatymo projektui ir pradėti jo svarstymo procedūrą.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Nori paklausti 2 Seimo nariai. Pirmoji – I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėjau paklausti gerbiamojo pranešėjo. Priėmus labai reikalingą įstatymą, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymą, reikės keisti nemažai įvairių įstatymų ir net Civilinį kodeksą. Sakykite, ar šie projektai jau pradėti rengti ir kokia yra eiga?

V.V.BULOVAS. Šie projektai yra pradėti rengti ir rengėjai tikisi, kad gal dar šį mėnesį jie bus pateikti Vyriausybei.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Grubliauskas. Prašom.

V.GRUBLIAUSKAS (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labai trumputis klausimas. Šio įstatymo aiškinamajame rašte yra paaiškinta, kad įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Noriu paklausti, ar tai irgi europinė praktika, kad toks svarbus ne tik šiuolaikiškas, bet ir ateities įstatymas neturėtų turėti kiek įmanoma daugiau saugiklių arba poveikio priemonių, kad kaip tik mažintų korupciją ir kriminogeninę situaciją? Ačiū.

V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Matote, aiškinamajame rašte tikrai yra parašyta taip, kaip jūs sakėte. Galbūt tai yra šioks toks apsidraudimas todėl, kad pats įstatymas susijęs su nauja, ypač Lietuvoje, sritimi ir mes tiesiog neturime patirties tai įvertinti. Preliminari analizė rodo, kad įtakos neturėtų būti, bet kaip iš tikrųjų bus, turbūt parodys gyvenimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai buvo paskutinis klausimas. Dėkoju, gerbiamasis viceministre, už atvykimą, pateikimą ir atsakymus. Niekas nenorėjo kalbėti dėl balsavimo motyvų. Klausiu, ar po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti su Europos Sąjungos integracija susijusiam įstatymo projektui? Nėra siūlančių kitaip. Pritarta bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo Informacijos visuomenės plėtros komitetą skirti pagrindiniu. Į mane kreipėsi Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kad galėtų būti papildomu. Ar pritartume tam? Nėra manančių kitaip. Pritarta. Svarstymo data ta pati – gruodžio 8 diena. Ar galime tokiai datai pritarti? Kitų siūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu.

Kelių transporto kodekso 14, 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-864 (pateikimas)

8 darbotvarkės klausimas Nr.XP-864 – Kelių transporto kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas. Tai Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas. Kuruojanti ministerija – Susisiekimo ministerija. Šios ministerijos valstybės sekretorių poną Alminą Mačiulį kviečiu iš tribūnos pateikti projektą. Pateikimo stadija.

A.MAČIULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektu siekiama įgyvendinti vieną iš Vyriausybės veiklos programos priemonių. Kodekso 14 straipsnio 2 dalį siekiama papildyti nuostata, jog kelių transporto kontrolės pareigūnai galėtų turėti papildomą teisę uždrausti naudoti transporto priemones tol, kol nebus pašalintas nustatytas pažeidimas, arba gauti paaiškinimus iš vežamų keleivių užsakomaisiais maršrutais.

Kodekso 16 straipsnio 2 dalies papildymo tikslas – nustatyti, kad savivaldybių tarybos tvirtintų ne bet kokius keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifus, bet konkrečius šiuose vežimuose taikomų tarifų dydžius. Tai susiję su tuo, kad dabar pagal galiojančią 16 straipsnio 2 dalies redakciją kai kurios savivaldybės ją interpretuoja įvairiai. Vienos nustato konkrečius, kitos – maksimalius tarifų dydžius. Pagal galiojančią nuostolingų vežimų nuostolių kompensavimo tvarką nuostolingi vežimai dengiami konkrečiai padengiant tą dalį tarifų, kurie nekompensuoja būtinų išlaidų.

18 straipsnio 4 dalies papildymo tikslas – nustatyti užsakomųjų, tiksliau, patikslinti užsakomųjų reisų sampratą papildant draudimu šalia autobusų stočių rinkti keleivius vežti užsakomaisiais reisais, nes pastaroji veikla prieštarauja pagrindinei autobusų stočių paskirčiai. Siūlome pritarti svarstymui komitetuose.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kad svarstytume komitetuose, reikia pritarimo čia, Seime. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, už klausimo pateikimą. Niekas jūsų nenori klausti, neišprovokavote. Taigi ar po pateikimo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Po pateikimo pritarta bendru suarimu. Ačiū, pone pranešėjau. Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo skirti Ekonomikos komitetą, o preliminarią svarstymo datą Seime numatyti šių metų gruodžio 13 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Tam taip pat pritarta bendru sutarimu.

Kolegos, noriu jus informuoti, kad 9 darbotvarkės klausimas – Matininkų įstatymo projektas – šiandien nėra svarstomas. To paprašė pats teikėjas.

Protokolinis nutarimas

Taip pat yra aptarta su rezervinių klausimų teikėjais pritariant, kad mes du rezervinius klausimus, tiksliau, tris irgi perkeliame į kitus posėdžius, taigi šiandien mums liko apsispręsti dėl vieno protokolinio nutarimo, kuris yra jums išdalytas. Jis susijęs su „Alitos“ privatizavimo aplinkybėms tirti sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos. Štai yra tekstas, patys matote, kolegos, jis yra lakoniškas, tai yra pavedimas arba įpareigojimas Valstybės saugumo departamentui atitinkamai pateikti šiai komisijai informaciją. Na, nėra nuomonės išsakomos, nors pagal Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą ir pati komisija turi galią nurodyti žinyboms, bet nutarimo projektas yra. Dėl jo mes turime apsispręsti balsuodami. Kolegos, prašau balsavimu apsispręsti, ar pritariame, kad toks protokolinis nutarimas būtų priimtas? Jį teikia E.Klumbys ir J.Veselka.

Užsiregistravo 50 Seimo narių, už – 45, prieš – nėra, susilaikė 4. Protokolinis nutarimas priimtas.

Kolegos, dar yra vienas klausimas – Seimo narių pareiškimai, tačiau niekas jų pateikti nenorėjo. Taigi 18.05 val., truputį anksčiau nei numatyta, noriu paskelbti šios dienos vakarinio plenarinio posėdžio pabaigą. Dėkoju visiems, sulaukusiems pabaigos.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VNDF – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija.