Dvidešimt
antrasis (101) posėdis
2005
m. lapkričio 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. lapkričio 8 d. rytinį plenarinį posėdį.
Noriu, kad posėdį pradėtume nuo tradicinės procedūros – registracijos. Prašom korteles susidėlioti taip, kaip priklauso, ir registruotis. Registruojamės.
Užsiregistravo 87 Seimo nariai.
Tuoj pakartosime, nes yra trys svarbūs pranešimai ir atitinkami veiksmai. Pirma, prieš pertrauką, t.y. prieš mūsų posėdžių pertrauką, buvo paskutinis posėdis, kurio Nr.100. Taigi šiandien 101 posėdis mūsų pirmųjų metų kadencijos pabaigoje, pirmųjų metų. (Plojimai) Lapkričio 15 d. bus pirmosios metinės. (Balsai salėje) Švęsime. Geras pasiūlymas.
O dabar norėčiau pasveikinti kai kuriuos Seimo narius, kurių Seimas neturėjo galimybės pasveikinti, nes neposėdžiavo. Pirmiausia – Rima Baškienė. (Plojimai) Ir Juozas Olekas. (Plojimai)
Dabar siūlau dar kartą registruotis. Kolegos, prašome sėstis, paskui galėsime dar sveikintis vieni su kitais, o šiuo momentu siūlau registruotis. Kol registruositės, noriu pranešti apie Tarpparlamentinių ryšių grupės įkūrimą. „Pranešam, kad Tarpparlamentinės ryšių su Rumunijos Respublikos parlamentu grupės posėdyje išrinktas pirmininkas H.Žukauskas ir jo pavaduotojai V.Boreikienė ir V.Domarkas.“ Pasirašo pirmininkas H.Žukauskas. Su Rumunija. Sveikiname. Su Rumunija, būsima Europos Sąjungos nare.
2005 m. lapkričio 8 d. (antradienio) darbotvarkė
Gerbiamieji kolegos, dabar dėl šios dienos posėdžių darbotvarkių. Įvyko Seniūnų sueiga ir kai kas buvo patikslinta. Kaip matote, yra primarginta ganėtinai daug, kadangi buvo, kaip prisimenate ir kaip sakiau, ilga pertrauka tarp plenarinių posėdžių, todėl atsirado įvairių klausimų, o kai kas iškrito. Pirmiausia, kas įrašyta papildomai, pradedant penktuoju klausimu iki rytinio posėdžio pabaigos: tai ir generalinis prokuroras, ir kelios komisijos, įvairios jų stadijos. Popietiniame posėdyje: principinės kariuomenės struktūra kitiems metams (tai yra reguliariai priimamas Seimo sprendimas), žemės reikalai, vienas eurointegracinis klausimas ir Matininkų įstatymo projektas. Tiesa, dėl jo Seniūnų sueigoje buvo klaustukų, bet teikėjas tvirtina, kad jis turi atitinkamą pažymą, kurią išplatins, dėl šio projekto tinkamumo. Įrašytas dar vienas mūsų vidaus klausimas į rezervinius, tai dėl vienos delegacijos sudėties patikslinimo. Kartu yra pora išbraukimų, t.y. buvęs 1-4, nes atsirado papildomų klaustukų ir siūlymų, tai sutarėme, kad šį klausimą nagrinėsime vėliau. Ir, kadangi nėra pranešėjo, buvęs 2-3 klausimas taip pat yra išbrauktas. Iš eilės.
A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš dėl 1-7 klausimo, tai yra Laikinosios komisijos dėl Seimo nario ministro A.Valionio galimų sąsajų tyrimo komisijos sudarymo. Seimas balsavo ir Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad tai yra teisėtas balsavimas, kad tokios komisijos sudaryti nereikia. Mes šiuo metu turime dvi galimybes.Pirma. Arba aną balsavimą laikyti negaliojančiu, ką aš ir siūliau Etikos ir procedūrų komisijoje, tačiau balsų dauguma buvo priimtas kitoks sprendimas. Arba turi būti surinkti 29 parašai, arba toks projektas gali būti teikiamas tik po pusės metų, kaip ir numato Seimo statutas. Šiuo atveju aš nelabai suprantu, kodėl tas klausimas įrašytas į darbotvarkę, jeigu yra pripažinta, kad anas balsavimas buvo teisėtas ir Seimas atmetė tokios komisijos sudarymo galimybę?
PIRMININKAS. Manau, kad čia turėtų būti pirmasis jūsų variantas, ir kai tas klausimas bus nagrinėjamas, tada ir siūlau spręsti pagal pirmąjį jūsų variantą.
Dabar kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš Liberalų demokratų frakcijos vardu dėl 1-7 klausimo. Kadangi šis klausimas jau yra iš spalio 20 d. posėdžio, tai frakcijos vardu mes prašome, kad jis būtų sukeistas su 1-6 klausimu. 1-7 turėtų būti anksčiau, nes tai yra pateikimo tęsinys, nes tai yra tas pats komisijų sudarymo klausimas. Mes manome, kad pirmiau reikia baigti su A.Valionio komisijos klausimu, o po to pereiti prie A.Brazausko komisijos klausimo. Mes siūlome šiuos du klausimus sukeisti vietomis.
PIRMININKAS. Aš nematau čia problemos, bet atsiklausiu Seimo, nes Seniūnų sueigoje buvo pritarta kaip tik tokiai eilei. Dėl šito tarsimės. Aš labai atsiprašau…
J.Ramonas. Prašom.
J.RAMONAS (VDNF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien labai daug apie mane prirašyta ir noriu pasakyti, kad nei man, nei mano žmonai ši žemė nepriklauso, mes jos nenuomojame. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, čia ne dėl vedimo tvarkos. Jūs turite teisę perskaityti pareiškimą iš šios tribūnos. Ačiū.
Kolegė L.Graužinienė. Prašom. (Balsai, šurmulys salėje) Minutėlę, gerbiamoji Loreta! Aš labai prašau, tikrai seniai nesimatėme ir visi norite kalbėti. Po vieną! Prašom. L.Graužinienė.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Frakcijos vardu prašyčiau šiandien iki antradienio išbraukti 2-2 klausimą Nr.XP-683 dėl kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą.
PIRMININKAS. Gerai, aš išklausau visų siūlymus ir tada tarsimės. Kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš šiek tiek nustebęs, kad yra pasiūlyta išbraukti Jaunimo politikos pagrindų įstatymą, nes komitete jis apsvarstytas prieš mėnesį. Per mėnesį nepateikta jokių pasiūlymų. Jaunimo organizacijos buvo pasiruošusios šiandien ateiti pažiūrėti, kaip bus priimtas tas įstatymas, todėl man šiek tiek kelia nuostabą, kad mes išbraukiame iš darbotvarkės įstatymą, kuriam nėra jokių pretenzijų. Ačiū.
PIRMININKAS. Šiek tiek paaiškins kolega Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LF). Ačiū gerbiamajam kolegai A.Sysui. Lietuvos jaunimo organizacijų skėtinė taryba paprašė, kad būtų sudaryta galimybė šio įstatymo pakeitimus pateikti visose frakcijose. Iki šiol to nėra padaryta, jie tai padarys artimiausiu metu. Taip pat yra pagrindo manyti, kad šalia šio įstatymo Savivaldybių įstatyme irgi vienas ar du straipsniai turi būti pakeisti, kad jie būtų suderinti. Aš manau, per savaitę dangus nesugrius, pone Sysai, Seniūnų sueiga taip vieningai ir nusprendė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Algirdai, gal tada taip ir paliekam, atsižvelgdami į šitą paaiškinimą. Prašau.
A.SYSAS. Mes rengėme klausymus ir svarstymus ir tokio pasiūlymo nebuvo. Man šiek tiek keista, kad dabar pačios jaunimo organizacijos skambina ir klausia, kas išbraukė šitą įstatymą iš darbotvarkės? Čia kažkoks nesusikalbėjimas išeina. Ponas G.Steponavičius sako, kad jis paprašė, ir aš sakyčiau, kad čia yra pono G.Steponavičiaus pasiūlymas.
PIRMININKAS. Manykime, kad toks traktavimas, bet šiuo atveju mūsų darbotvarkė yra įtempta, ir jeigu vienu klausimus bus mažiau, blogiau nebus.
A.SYSAS. Ketvirtadienį turi būti!
PIRMININKAS. Vadinasi, dėl šio dalyko nesiginčijame. Dabar, jeigu aš teisingai supratau jus, gerbiamieji Seimo nariai, neturėtų būti ginčo ir dėl 2-2 klausimo perkėlimo vėlesniam laikui. Ar kas prieštarauja, ar dėl to reikia balsuoti? Niekas neprieštarauja? Irgi palengviname savo darbą. Ar šiuo klausimu? (Balsas salėje: „Ne“.) Minutėlę. Niekas neprieštarauja, vadinasi, 2-2 klausimą dėl kompensacijų atidedame, o kitą klausimą dėl kompensacijų, kur yra tik pateikimo stadija, aš manau, kaip tik turime svarstyti ir tada bus galima kartu abu klausimus nagrinėti.
Dabar lieka paskutinis klausimas dėl dviejų komisijų klausimų nagrinėjimo sukeitimo. Ar A.Salamakinas dėl šito? Prašau.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Taip. Aš vis tiek norėčiau, kad man, gerbiamasis posėdžio pirmininke, bent jau Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas paaiškintų. Statuto 161 straipsnis sako: „Jeigu įstatymo ar nutarimo projektai atmesti, jie gali būti teikiami po 6 mėnesių“. Dėl A.Valionio komisijos jis buvo atmestas. Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad balsavimas yra teisėtas, tai kaip dabar tas klausimas atsirado darbotvarkėje?
PIRMININKAS. Pateikimą tęsiant buvo padaryta pertrauka kolegų konservatorių prašymu. Tada dar kartą tą klausimą nagrinėjo Etikos ir procedūrų komisija, bet kadangi tai yra ginčijamas dalykas, mes iš tikrųjų be ypatingų diskusijų, gal vienas už, vienas prieš, turėsime balsuoti, ar galioja ankstesnis mūsų sprendimas, ką patvirtino pati Etikos ir procedūrų komisija, ar negalioja. Štai ir viskas. Todėl tas klausimas turi būti darbotvarkėje. Dabar mes turime balsuoti, ar yra tikslinga sukeisti vietomis. Antrą kartą E.Klumbys, ir balsuojame.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti kolegai A.Salamakinui, kad tai, ką jis siūlo, reikėjo siūlyti praeitą kartą, prieš pateikiant antrą kartą. Dabar mes negalime sustabdyti procedūros, kai yra padaryta pateikimo pertrauka. Mes šitą procesą turime baigti. Pateikinėti iš naujo, balsuoti ar nebalsuoti mes negalime. Turim baigti procedūrą ir tada priiminėti sprendimus.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Manau, kad jau išsiaiškinome, o jeigu reikia, dar galite papildomai pasiginčyti. Dabar klausimas yra toks: ar tikrai tikslinga sukeisti vietomis?
Gerbiamieji kolegos, jūs reikalaujate balsuoti frakcijos vardu? Prašau. (Balsai salėje) Minutėlę! Seniūnų sueigoje buvo patvirtinta, jie siūlo sukeisti nagrinėjimo eilę, todėl balsavimas toks. Kolegos, prašom susikaupti, kartu mes registruosimės ir balsuosime, ar sukeičiame 7 klausimą su 6? Seniūnų sueiga patvirtino tokią eilę. Kas mano, kaip liberaldemokratai, kad reikia pirma nagrinėti kolegos A.Valionio klausimą, tas spaudžia mygtuką „už“, kas mano, kad turi likti, kaip patvirtino Seniūnų sueiga, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.
Už – 31, prieš – 28, susilaikė 38. Tvarka nekeičiama. Dabar referuoju, kad yra išbrauktas 2-2 klausimas, visa kita yra taip, kaip patvirtinta Seniūnų sueigoje. Ar galime bendru sutarimu, ar dėl to reikia dar kartą balsuoti? Nereikia? Bendru sutarimu. Ačiū, kolegos.
Imamės 1 klausimo, kuris yra gana sudėtingas. Tai yra Seimo rinkimų įstatymo papildymo kai kuriais straipsniais pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-842(2). Teikėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Svarstymas ir galbūt priėmimas. Pranešėjai – visų pirma pagrindinio komiteto vardu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas, ruošiasi Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu V.Volčiokas. Prašom, gerbiamasis Sabatauskai.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Buvo gauta daug pastabų ir pasiūlymų, turbūt apie pastabas ir siūlymus kalbėsime atskirai. Komitetas pritaria patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu už. Aišku, už atskirus pasiūlymus buvo balsuojama įvairiai. Vieniems buvo pritarta, kitiems ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jums iš tikrųjų nereikia toli eiti, nes tuoj pradėsime nagrinėti pataisas. Dabar kolega V.Volčiokas. Prašom. Papildomo komiteto vardu.
V.VOLČIOKAS (DPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė teikiamą Seimo rinkimų įstatymo projektą ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento ir Seimo nario J.Razmos pastabas ir pasiūlymus, kurioms komitetas pritarė. Ir dar pasiūlė 6 savo siūlymus. Iš esmės įstatymo projektui pritarė.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kadangi niekas neužsirašė dalyvauti diskusijose, gerbiamasis Sabatauskai, kviečiu antrą kartą ir nagrinėsime pataisas iš eilės. Aš siūlau pagal jūsų, tai yra pagrindinio komiteto, išvadą iš eilės. Ir, matyt, reikia pradėti nuo Seimo nario J.Razmos siūlymų. (Balsai salėje)
J.SABATAUSKAS. Mūsų išvados yra trys. Mes svarstėme tris kartus, nes po to buvo registruojami siūlymai. Taip, iš tikrųjų pagal mūsų pirmąją išvadą Seimo nario J.Razmos yra pirma. Turbūt komitetas…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs palaukite, kol pats autorius pasakys. J.Razma, prašau. Jums pridedama pusė minutės.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, turbūt daugelis sutiks, kad iš šiuo metu pastebėtų pažeidimų rinkimų kampanijos metu daugiausia jų aptinkama būtent balsavimo paštu laikotarpiu. Aš ir siūlau numatyti ne tik mažiau dienų, kaip yra projekte, tam tikslui, bet ir konkretų laiką, būtent nuo 9.00 iki 12.00 valandos. Kad būtų aiški galimybė tiems, kuriems reikia kažkur išvykti, prisiderinti prie numatyto laiko, kartu bus palikta mažiau laiko galimiems piktnaudžiavimams. Toks yra mano pirmasis pasiūlymas dėl balsavimo paštu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra remiančių, ar… Ar yra už, prieš?
J.SABATAUSKAS. Kad būtų…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dabar jūsų eilė, o po to vienas už, vienas prieš.
J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritaria šiam siūlymui, nes projekte yra pasakyta, kad darbo valandomis. O darbo valandas nustato atitinkamos įstaigos… Šiuo atveju pašto vadovo teikimu nustatomas darbo laikas. Iš esmės tai keistų nusistovėjusią tvarką ir kokio nors papildomo reguliavimo, mūsų manymu, nereikia.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Čekuolis remia. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, praėję Seimo rinkimai, kuriuose mes visi dalyvavome, akivaizdžiai parodė, ir kiekvienas iš mūsų turbūt žino, kad balsavimo paštu procedūrose daugiausiai pažeidimų arba daugiausiai įtarimų dėl balsų pirkimo egzistavo. Tikslus valandų nustatymas, kada balsuojama paštu, leidžia rinkimų komisijai ir rinkimų stebėtojams sustiprinti balsavimo paštu kontrolę. Todėl šis sugriežtinimas ir šis pasiūlymas, kurį teikia kolega J.Razma, yra iš tiesų prasmingas ir vertas palaikyti. Deja, turime liūdną praktiką, turime taisyti klaidas, ir šis pasiūlymas būtent tam yra skirtas. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ruošiamės pirmą kartą balsuoti dėl J.Razmos siūlymo, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom balsuoti, ar remiame J.Razmos siūlymą.
Kolegos, prašom susikaupti.
Už – 42, prieš – 33, 21 susilaikė. Pataisa nepriimta. Toliau J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau nustatyti, kad balsuojant paštu ten privalomai dalyvautų komisijos nariai. Dabar yra juokingai ir neapibrėžtai parašyta, kad prireikus jie ten dalyvauja. Tai kas čia nustatys, ar prireikia, ar neprireikia.
Viena komisija bus pavyzdingesnė ir siųs savo atstovus, kita bus tingesnė ir nesiųs. Tai ar galime turėti tokį chaotišką vaizdą skirtingose rinkimų apylinkėse ir skirtinguose paštuose? Paštų nėra tiek daug, ir aš manau, kad komisija tikrai yra pajėgi paskirstyti savo narius, kad būtų išspręstas budėjimo klausimas. Tegul į tas komisijas eina dirbti tokie žmonės, kurie turi laiko. Partijos gali deleguoti daugiau dar gana energingų pensinio amžiaus žmonių ir išspręsti šį klausimą, kad paštuose būtų privaloma komisijos narių priežiūra.
PIRMININKAS. Pranešėjas trumpai.
J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes iš esmės išeitų taip, kad komisija dirbs ir pašte, nes nėra pasakyta kitaip, būtų imperatyvas, tada tegul ji dirba ne pašte, o apylinkės teritorijoje, apylinkės patalpose. Tada jau visai kitas balsavimas, jeigu komisija in corpore dirbs ir pašte, ir apylinkės komisijos patalpose. Todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, (…) ir dabartinį paaiškinimą man apskritai tampa neaišku. Mes turime išgyventi ne dėl komisijos, kur ji dirbs, kaip ji dirba ir kaip jos darbas reglamentuojamas, bet dėl balsavimo procedūros. Balsavimo procedūra gana griežtai numato, kaip turi būti stebima ir prižiūrima, ar balsuojama apylinkėje, ar pašte, turi būti vienodai užtikrintas sąžiningas nepriklausomas balsavimas. Viena iš užtikrinimo formų yra komisijos nario dalyvavimas ir priežiūra, kaip vyksta šis procesas. Ta procedūra turėtų būti privaloma, o ne savanoriška.
Kita vertus, man atrodo, mes Seime esame pritarę po pateikimo J.Čekuolio ir R.Palaičio siūlymui, kuris irgi reglamentuoja būtent taip šią procedūrą. Todėl būkime logiški ir padarykime viską iki galo, nes iš tikrųjų turime rūpintis balsavimu, pačios procedūros sąžiningumo užtikrinimu, o ne komisijos darbo sąlygomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame dar vienai kolegos J.Razmos pataisai. Pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom balsuoti.
Už – 51, prieš – 31, 13 susilaikė. Pataisai pritarta.
Prašom toliau. J.Razma dar dėl vienos… Ne, atsiprašau, kolega J.Jaruševičius. Prašom.
J.JARUŠEVIČIUS (DPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, mano siūlymas – pakeisti 51 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „Rinkėjų papirkinėjimu nelaikomas (…) valandos trukmės ir jo metu žodinis kvietimas balsuoti už remiamą kandidatą, kandidatų sąrašą ar partiją“. Toliau kaip tekste, siūlomos komisijos. Aš prašau gerbiamųjų kolegų apsispręsti dėl šio siūlymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas.
J.SABATAUSKAS. Na, kolegos, pirmiausia kuo skiriasi vienos valandos, iki vienos valandos, koncertas nuo vienos valandos ir vienos minutės koncerto. Iš esmės niekuo. Tai tas pats koncertas. Iš esmės tai yra gudravimas. Ir dar vienas dalykas, tai yra kandidatų, kurie yra skirtingų finansinių, sakykime, pajėgumų remiami, arba kiti galbūt neremiami, nelygiateisiškumas.
Jeigu mes nusprendėme, kad dovanų nepripažįstame, arba, tiksliau sakant, uždraudžiame dovanas rinkėjams, o dovana gali būti materiali ir ne materiali, koncertas šiuo atveju yra ta ne materiali dovana. Todėl mes manome, kad tokiai pataisai pritarti negalima. Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Čekuolis. Kita nuomonė. Prašom.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Nuomonė yra tokia pati kaip ir komiteto, nes nepritariu šiai pataisai. Noriu dar porą papildomų argumentų pasakyti.
Gerbiamieji kolegos, mes kalbame apie laikotarpį, kuris yra susijęs su Seimo rinkimų agitacijos arba kampanijos laikotarpiu. Mėnuo iki rinkimų. Niekas nedraudžia daryti koncertų kada nori. Darykime dabar, kai rinkimais nekvepia. Tačiau paskutinį mėnesį iki balsavimo dienos turi būti tik idėjų konkurencija. Jokių dovanų, jokio koncerto, tik idėjų konkurencija. O prieš mėnesį iki rinkimų kiek nori gali vykti koncertų, tai nėra reglamentuojama. Čia kalbama tik grynai apie ikirinkiminį laikotarpį, tikrai koncertų neturėtų būti. Siūlau nepritarti pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. H.Žukauskas. Nuomonė už.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš vis dėlto visiems, kurie buvo rinkti, kurie dar bus rinkti, siūlau, kaip ir darbo grupėje buvo nutarta, suvienodinti sąlygas ir neieškant galimybių arba pasiteisinimo, arba galbūt kokių nors tokių… kaip pranešėjas aiškino, materiali, ne materiali dovana, iš esmės atsisakyti tokių dalykų, kad nebūtų galimybės spekuliuoti arba kalbėti apie tai, kad aš nieko nenorėjau, aš tik norėjau, kad pasilinksmintų. Sąlygos visų turi būti vienodos, kiekvienas koncertas taip pat yra galimybė papirkti rinkėją. Aš siūlau, kaip darbo grupė pritarė, atsisakyti tokių galimybių papirkinėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, labai suktai kolega pakalbėjo. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria pirmajai, nes čia yra ir daugiau kolegos J.Jaruševičiaus pataisų, kas pritaria, prašom balsuoti už, kas mano kitaip, kitaip ir balsuojate. Pagrindinis komitetas nepritarė.
Už – 28, prieš – 53, 12 susilaikė. Nepritarta.
Prašom toliau. Kolega J.Jaruševičius. Antra jūsų pataisa 2 straipsniui. Dėkoju. Prašome…
J.JARUŠEVIČIUS. Dėl antros, trečios pataisų aš sutinku su Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone ir jas atsiimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsiimate, tai ačiū. Tada prašome iš karto kalbėti dėl trečios jūsų pataisos 6 straipsnio 4 daliai. Ir šitą atsiimate?
J.JARUŠEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Abu.
J.JARUŠEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Po to eina du pasiūlymai, kuriems pritarta. Seimas, matyt, neprieštaraus? Ačiū. Dabar 9 straipsnis, arba bazinio įstatymo 48 straipsnis. Kolega J.Jaruševičius.
J.JARUŠEVIČIUS. Šešta pataisa dėl 48 straipsnio dalies. Aš taip pat sutinku su Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone ir pataisą taip pat atsiimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome tada toliau. Dėl bazinio įstatymo 50 straipsnio, arba septintos jūsų pataisos. Prašom.
J.JARUŠEVIČIUS. Dėl septintos pataisos, arba dėl 50 straipsnio 2 dalies, aš taip pat sutinku su Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone ir pataisą atsiimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Aštunta jūsų pataisa, arba bazinio įstatymo 51 straipsnis.
J.JARUŠEVIČIUS. Taip pat sutinku su Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone ir pataisą atsiimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Greičiau procedūra vyksta. Dar kartą 51 straipsnis, bet kita dalis. Jūsų devintasis siūlymas. Prašom.
J.JARUŠEVIČIUS. Dėl 51 straipsnio 6 dalies pataisos aš dėkoju Seimo komitetui už išreikštą nuomonę, bet su ja nesutinku ir norėčiau, kad dėl jos būtų apsisprendžiama Seime.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų teisė. Gerbiamasis pranešėjau, prašom. Gerbiamasis Jaruševičiau, jūs dar norite…
J.JARUŠEVIČIUS. Aš neperskaičiau. Galiu perskaityti.
PIRMININKAS. Gerai, prašom. Kolega J.Jaruševičius.
J.JARUŠEVIČIUS. Išbraukti 51 straipsnio naują 6 dalį. Jos tekstas buvo toks: „Išorinė politinė reklama saugomose teritorijose ir nekilnojamose kultūros vertybėse, taip pat jų teritorijose leidžiama tik suderinus su valstybės įstaiga, atsakinga už kultūros vertybių apsaugą ir saugomos teritorijos steigėjo įgaliota įstaiga“. Manau, kad tai yra perteklinis tekstas. Šiaip ar taip, dėl išorinės ar politinės reklamos sprendžia savivaldybės administracija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka, nuomonė už.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas nori įteisinti ydingą praktiką, pagal kurią kažkoks direktorius ar kitas administratorius galės vienom leisti reklamą, vienom partijom ant tų pastatų ir kultūros vertybių, kitom – neleisti. Tokios dvigubos galimybės įteisinimas, manau, yra klaida, todėl logiškai J.Jaruševičius siūlo tai išbraukti, kad tai eitų po bendra dalimi, kur leidžiama, kur neleidžiama, kad tai nepriklausytų nuo kažkokio direktoriaus ar kito noro leisti ar neleisti. Išeina dviprasmybė. Vienam leidęs, jis gali kitam neleisti. Jeigu jau leido vienam, turėtų leisti ir visiems.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Žakaitienė. Prašom, kolege.
R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, nekilnojamosios turto vertybės yra ne vien tik pastatai, kuriuos administruoja direktoriai. Tai yra ir kulto namai, tai yra ir bažnyčios, tai yra iš tikrųjų dvarai, tai yra tokios vietos, kurioms išties reikia savininko, kuris nebūtinai yra pavaldus valstybei ar savivaldybei. Todėl siūlau šiai pataisai nepritarti.
PIRMININKAS. Labai trumpai prašyčiau pranešėją.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Kolegos, komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes, matote, ši 6 dalis reglamentuoja, kad išorinė reklama leidžiama tik tais atvejais, jeigu suderinta su atitinkamos įstaigos vadovu. O ta derinimo procedūra atliekama prieš tai, kai savivaldybės administracija, t.y. jos direktorius, savo sprendimu nustato tas vietas, kuriose leidžiama išorinė reklama. Vadinasi, kaip tik bus apsauga tų kultūros vertybių labiau užtikrinta, prieš visa tai, prieš paskelbdamas nustatytas vietas, jisai suderins. Todėl tiesiog nelabai suprantu ir prasmės šio siūlymo, nes kaip tik kultūros vertybės bus labai apsaugotos. Tai priklausys ne vien nuo vieno ar kito valdininko, atvirkščiai, pereis visą derinimo procedūrą. (Balsai salėje) …visiems nustatytas sąrašas.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio, prašom balsuoti. Balsuojam dėl devintosios kolegos J.Jaruševičiaus pataisos, kuriai pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom balsuoti. Devintoji pataisa. Prašome garsiai neagituoti.
Už – 41, prieš – 35, susilaikė 18. Nepritarta.
Kolega Jaruševičiau, dabar jūsų dešimtoji pataisa. Jai pritarta. Manau, čia Seimas nesipriešins. Dabar vienuoliktoji pataisa dėl 51 straipsnio, bet 7 dalies. Prašom. Prašom arčiau mikrofono.
J.JARUŠEVIČIUS (DPF). Skaitau: „Pakeisti 51 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip“. Esmė yra tokia, kad išorinei politinei reklamai stendų skaičių reikia padidinti minimaliai ne nuo vieno, o nuo trijų. (Balsai salėje) Ne mažiau trijų skirti apylinkei. Prašau dėl to apsispręsti – ar vieną, ar tris.
PIRMININKAS. Gerai. Nematau, kad kas norėtų kalbėti. Gerbiamasis pranešėjas.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip matote, projekte ir taip leidžiama dabar daugiau nei vieną skirti tų vietų išorinei reklamai, nes čia parašyta „ne mažiau kaip po vieną“. Kolega siūlo padidinti apatinę ribą iki trijų. Vadinasi, būtų privaloma, būtinai trys ir ne mažiau. Tai gali būti, kad… mes palikime tai tikrai savivaldybei, nes galbūt ypač didesniuose miestuose gali susidaryti keblumų. Labai tankiai gyvenamose kaimo vietovėse taip, galima toje apylinkėje skirti ir penkias, ir dešimt tų vietų. Taigi šiuo atveju tiesiog tai yra palikta savivaldybės kompetencijai, bet galimybė lieka. Galima ir tris, ir penkias, ir dešimt. Tokio draudimo nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sysas.
J.SABATAUSKAS. (…) nepritaria šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Kadangi pirmininkas jau pasakė, manau, kad nereikia keisti, nes nuostata ne mažiau kaip vieną leidžia ir dešimt. Ir nesikiškim į savivaldos reikalus, ir spręskim, ar reikia penkių, trijų ar daugiau.
PIRMININKAS. Kolegos, prašome pasiruošti. Balsuojam, ar pritariam vienuoliktajai kolegos J.Jaruševičiaus pataisai. Pagrindinis komitetas nepritaria. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Vienuoliktoji pataisa pagal eilę, arba įstatymo 51 straipsnio pataisymas. (Balsai salėje)
Už – 28, prieš – 32, susilaikė 40. Nepritarta.
Dvyliktoji pataisa. Prašome, kolega Jaruševičiau.
J.JARUŠEVIČIUS. Dvylikta pataisa: „Pakeisti 671 straipsnio 2 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip“. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė. Aš sutinku su Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų antrajam siūlymui pritarta.
J.JARUŠEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Dabar 72 straipsnis, arba tryliktoji jūsų pataisa. Prašom referuoti.
J.JARUŠEVIČIUS. Dėl tryliktos pataisos, 72 straipsnio 3 dalies, aš taip pat sutinku su Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone ir pataisą atsiimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis teikėjau. Dabar keturiolikta jūsų pataisa, arba bazinio įstatymo 74 straipsnis. Prašom.
J.JARUŠEVIČIUS. Keturiolikta pataisa. „Pakeisti 74 straipsnio 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip: „Pasibaigus balsavimui paštu, kitą dieną iki 12 val. nepanaudotus balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius pašto vadovas grąžina apygardos rinkimų komisijai.“ Ir 4 dalis: „Vokus su rinkėjų užpildytais biuleteniais pašto viršininkas įteikia apylinkių rinkimų komisijai rinkimų dieną ne vėliau kaip iki 11 valandos“. Aš čia sutinku su Teisės ir teisėtvarkos komiteto daline pataisa, Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlyta redakcija. Jai pritariant, nežinau, ar reikia balsuoti, ar nereikia.
PIRMININKAS. Dėl dalies būtų galima nebalsuoti, o dėl pirmos, jeigu jūs reikalaujate, reikės balsuoti.
J.JARUŠEVIČIUS. Tuomet aš 1 dalį atsiimu ir nereikalauju balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas išspręstas. Dėkoju, gerbiamasis Jaruševičiau, jūsų daug pataisų buvo. Dabar Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisas referuos gerbiamasis V.Volčiokas. Prašom. Čia į kai ką atsižvelgta, bet į daugiau neatsižvelgta. Pirmoji komiteto pastaba dėl 5 straipsnio.
V.VOLČIOKAS (DPF). Dėl pirmos pastabos mes sutinkame ir tikimės, kad dėl Rinkimų įstatymo sudaryta darbo grupė pateiks ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo papildymą, kuriuo bus nustatyta papirkimo faktų nustatymo įforminimo procedūra.
PIRMININKAS. Sutinkate?
V.VOLČIOKAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Antra jūsų pastaba dėl 10 straipsnio.
V.VOLČIOKAS. Dėl antros pastabos. Buvo redakcinis pasiūlymas ir su komiteto nuomone galime sutikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitai jūsų siūlymų daliai pritarta. Dabar ketvirtoji pastaba dėl 12 straipsnio. Komitetas nepritarė.
V.VOLČIOKAS. Tai redakcinio pobūdžio pastaba, kuri buvo derinta su Reklamos įstatymo sąvokomis. Sutinkame.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Penktoji pastaba. Čia parašyta „diskutuoti“.
V.VOLČIOKAS. Taip, „diskutuoti“, manom, kad tai komiteto ir redaktoriaus apsisprendimo reikalas. Sutinkame.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir šeštoji jūsų pastaba dėl 23 straipsnio.
V.VOLČIOKAS. Iš tikrųjų mes nesutikome dėl pagrindinio komiteto nuomonės ir siūlome balsuoti. Balsų (Negirdėti, skambinama varpeliu) kodai yra ir areštinėse, ir pataisos įstaigose, ir kardymo vietose. Norėčiau teikti savo pasiūlymą ir kreipiamės, kad Seimas pritartų mūsų komiteto pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada pagrindinio komiteto atstovas, pats pirmininkas kolega J.Sabatauskas. Prašome motyvuoti pagrindinio komiteto nepritarimą.
J.SABATAUSKAS. Šis siūlymas buvo daug kartų diskutuotas dar darbo grupėje ir dėl jo apsispręsta, kad vis dėlto būtų paliekamas toks apibendrintas pavadinimas, nes priešingu atveju, jeigu mes dabar nustatysim taip, tai keičiantis kitam įstatymui atitinkamai jau reikia keisti, o šitas pavadinimas neprieštarauja Bausmių vykdymo kodeksui, tuo labiau kad pačiame tekste minimos kai kurios bausmių atlikimo vietos. Nemanom, kad tai yra tikslinga. Jeigu nėra ypatingo poreikio keisti, manome, kad nereikia keisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto šeštąją pataisą, prašom balsuoti už, kas remia pagrindinį komitetą, prašom balsuoti kitaip. (Balsai salėje)
Už – 29, prieš – 21, susilaikė 42. Nepritarta.
Ir paskutinė komiteto pastaba dėl 671 straipsnio. Čia formuluočių klausimas. Prašom, gerbiamasis kolega. V.Volčiokas. Prašom.
V.VOLČIOKAS. Iš tikrųjų dabar įstatyme įrašoma sąvoka „kaimynas“. Kaimyno, kaip sąvokos, įstatyme nebuvo. Komitetas mano, kad įstatymas nereglamentuoja kaimyno statuso. Todėl mes ir siūlome, kad būtų globėjas ar rūpintojas. Ateina dabar pas pilietį komisija, kad tas balsuotų namuose, ir komisijos atstovai prašo, kad kaimynas padėtų. O kokie kaimyno santykiai su tuo piliečiu? Kad kaimynas man reguliuotų gyvenimą, aš nesutikčiau. Jeigu yra oficialus globėjas ar rūpintojas, tai yra normalus dalykas, bet kaimynas… Todėl komitetas ir nesutinka su tokiu siūlymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjas.
J.SABATAUSKAS. Kolegos siūlo tam tikra prasme susiaurinti galimybes tam neįgaliam asmeniui balsuoti, kai ateinama pas jį į namus pagal iš anksto patvirtintą sąrašą, kad jis galėtų pasinaudoti savo rinkimų teise. Tokiu atveju reikėtų ieškoti to oficialaus globėjo arba rūpintojo, jeigu, tarkim, tas šeimos narys galbūt nėra jo globėjas ar rūpintojas. Pagaliau gal jis tokio ir neturi, nes ne visi neįgalūs turi globėją arba rūpintoją. Turi tik tie, kurių yra tam tikras neįgalumo laipsnis. Taigi šiuo atveju komitetas nepritaria, nes taip būtų susiaurintos galimybės įgyvendinti to asmens rinkimų teisę.
PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Kolegos, prašome apsispręsti. Balsuojame. Ar pritariame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto septintajam siūlymui, kuriam pagrindinis komitetas nepritaria. Prašom balsuoti.
Už – 25, prieš – 12, susilaikė 52. Nepritarta.
Ši pataisų grupė užbaigta. Dabar yra antroji pataisų grupė. (Balsai salėje) Tos pataisos buvo pateiktos vėliau ir dėl jų… (Salėje šurmulys) Kolegos! Gerbiamasis Klumby, prašyčiau susikaupti, nes nagrinėjame svarbų įstatymą, būtent dėl įstatymo, bet galime langsam langsam ir still. Taigi yra kolegų E.Žakario, J.Juozapaičio ir kolegos V.Simuliko pataisos. Aš siūlau pirmiausia apsispręsti, ar nagrinėjame E.Žakario ir J.Juozapaičio pasiūlymus. Reikia 10 Seimo narių. Ar yra 10 remiančių Seimo narių? (Replika iš salės: „Nėra.“)Yra?
J.SABATAUSKAS. Kai kurioms yra pritarta.
PIRMININKAS. Nėra. Tada prašome balsuoti. Ar yra tiek Seimo narių, t.y. jų reikia 10, kad būtų nagrinėjamos šios pataisos. Prašom balsuoti. Kolegos E.Žakario ir J.Juozapaičio pataisos. (Triukšmas salėje) 18. Pritarta. Tada iš eilės. Čia kai kurioms pataisoms yra pritarta. Kuris referuos – kolega Ž.Žakaris ar kolega J.Juozapaitis? Prašom. Dėl 12 straipsnio, arba bazinio įstatymo 51 straipsnio. Kolega E.Žakaris. Prašom.
E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. 51 straipsnio 5 dalį mes siūlytume papildyti 2 punktu. 1 punktas yra toks, kad politinė išorinė reklama yra draudžiama ant statinių, kuriuose įsikūrusios valstybės institucijos ir įstaigos. Mes manome, kad 2 straipsnis turėtų būti draudžiantis politinę išorinę reklamą ant statinių, kur yra įsikūrusios savivaldybės institucijos ir įstaigos, išskyrus tuos atvejus, kai yra numatyta reklama direktoriaus įsakymu. Jeigu mes šito nenumatysime, tik direktoriaus įsakymu, tai reiškia, kad reklama gali būti ant mokyklų, darželių ir t.t., nes direktoriaus įsakymu yra tik nurodomos vietos, kur visos politinės partijos vienodomis sąlygomis gali reklamuotis, o visa kita lyg ir nedraudžiama. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Razma – nuomonė už. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Ačiū. Tikrai, manau, labai prasminga formaliąja prasme kolegos E.Žakario pastaba, nes be jos iš tikrųjų liktų tam tikras neapibrėžtumas derinant draudžiamąsias nuostatas, kurioms draudžiama išorinė reklama, ir leidžiamąsias nuostatas, kurioms pasakoma, kad tai sprendžia savivaldybės administracijos direktorius. Dabar šitas punktas kaip tik gražiai tuos dalykus suderina ir sudaro galimybę vienareikšmiškai traktuoti įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Tuoj balsuosime, bet prieš balsavimą aš labai nuoširdžiai prašau kolegų mažiau triukšmauti. Mūsų mielosios ir darbščiosios stenografistės, norėdamos įamžinti mūsų visų rimtas ir svarbias kalbas, nesusigaudo per tą triukšmą. Ar norite įsiamžinti, ar norite triukšmauti – tik toks pasirinkimas. (Balsai salėje) Gerai. Manau, kad yra savitarpio supratimas. Dabar prašom balsuoti. Prašom. Komiteto pirmininkas.
J.SABATAUSKAS. Komitetas nepriarė šiam siūlymui, nes šiame straipsnyje nustatyti draudimai yra susiję su tam tikais apsaugos aspektais – tiek keliai, tiek transporto priemonės saugaus eismo sumetimais, kultūros paminklai, kultūros paveldo apsauga, žemės savininkų sutikimas, nuosavybės apsauga ir t.t., ir t.t. Šiuo atveju ta pareiga kiltų savivaldybės administracijai. Šiandien, pažiūrėkite, jūs norite papildyti, kad tai darytų rinkimų komisija, rinkimų komisija, kuri iš viso neturi tokių funkcijų, dėl to savivaldos teritorijoje… Tiek tų statinių apsauga, tiek kultūros paveldo apsauga ir visa kita. Iš tikrųjų gali būti iškreiptas vaizdas. Palikime tai savivaldybės kompetencijai ir savivaldybė iš tikrųjų suderins tuos klausimus taip, kad nebus tų dalykų, dėl kurių jūs nuogąstaujate. Komitetas nepritarė, nes tai yra savivaldybės darbo organizavimo klausimas ir savivaldybės funkcijų klausimas. Komitetas, dar kartą kartoju, nepritarė šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti ir balsuojam, ar pritariame kolegų E.Žakario ir J.Juozapaičio siūlymui papildyti bazinio įstatymo 51 straipsnį. Pagrindinis komitetas nepritarė.
Už – 35, prieš – 14, susilaikė 38. Nepritarta.
Dabar, jeigu teisingai supratau, antras siūlymas dėl 51 straipsnio 6 dalies yra atskiras. Ar čia tas pats, susijęs su pirmuoju? Kolega Žakari, prašom.
E.ŽAKARIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pranešėjas suklaidino kolegas, nes jis, komentuodamas mūsų siūlymą dėl 51 straipsnio 5 dalies, komentavo kaip 6 dalį, kurioje mes siūlėme, kad derintų rinkimų apygarda. O 6 dalį mes atsiimame, pritariame Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei. Daugiau siūlymų mes neteiksime, nes visiems likusiems mūsų yra pritarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
J.SABATAUSKAS. Aš komentavau pirmąjį siūlymą, nes ten parašyta, kad administracijos direktoriaus tiekimu tvirtina apygardos rinkimų komisija. Taigi, kolegos…
PIRMININKAS. Ačiū. Einam iš eilės, nes atsiimama. Dabar 51 straipsnio 8 dalis. Pagrindinis komitetas pritarė. Ar Seimas neprieštarauja? Priimta. Ačiū. 67 straipsnio 2 dalis. (Balsai salėje) Čia kartu. Prašau. (Triukšmas salėje) Jau buvo balsuota. Tada tikrai nereikia. 671 straipsnio 4 dalis. (Balsai salėje)
Gerbiamasis pranešėjau!
J.SABATAUSKAS. Pritarta.
PIRMININKAS. Seimas nesipriešina? Sutinkame? Priimta. Kolegų E.Žakario ir J.Juozapaičio pataisos išnagrinėtos. Dabar kolegos V.Simuliko siūlymai. Prašyčiau jį referuoti savo mintis, nors čia yra… Prašau. V.Simulikas.
V.SIMULIKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėkoju. Komitetas nepalaikė mano siūlymo. Išklausęs argumentus, aš atsiimu pasiūlymą. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas išspręstas. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Pranešėjas. Prašau.
J.SABATAUSKAS. Dar buvo Teisės departamentas pastabos. Antrai pastabai komitetas pritarė, redakcinio pobūdžio pataisai.
PIRMININKAS. Gerai. Aš manau, kad Seimas nesipriešina. V.Boreikienė. Prašom, kolege.
V.BOREIKIENĖ (MSG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimas, priimdamas šias įstatymo pataisas, manau, daro labai reikšmingą žingsnį, nes pataisos yra daromos labai laiku. Joms pritarus, bus užtikrintas didesnis rinkimuose dalyvaujančių politikų veiksmų skaidrumas, užkirstas kelias papirkti rinkėjus bei sudarytos lygesnės galimybės visiems kandidatams.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo, ar kas nors reikalauja balsuoti? Galima? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame Seimo rinkimų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui su tom pastabom, kuriom pritarėm po pagrindinio komiteto siūlymo. Prašom balsuoti.
Už – 83, prieš nėra, susilaikė 11. Pritarta po svarstymo.
Dabar turiu jums pranešti, kad yra gautas Seimo Pirmininko A.Paulausko siūlymas šį klausimą nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Bet mes balsuotume jau po pietų, tuo metu, kai atsirastų laiko, išbraukus vieną klausimą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Gerai. Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad šį klausimą, tai yra įstatymo projektą Nr.XP-842, nagrinėtume ypatingos skubos tvarka, bet balsavimas būtų po pietų? Prašom balsuoti.
Už – 48, prieš – 24, susilaikė 21. Pritarta. Taigi po pietų.
O dabar yra lydintis įstatymas, kuris, matyt, yra paprastesnis ir dėl jo greičiau susitarsime. Pagrindinio komiteto atstovas – pats pirmininkas J.Sabatauskas. Prašom į tribūną. ATPK pakeitimai, projekto Nr.XP-843(2). Svarstymas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šį įstatymo projektą kaip lydintį komitetas taip pat svarstė, taip pat buvo daug pastabų ir pasiūlymų. Kai kuriems komitetas priarė, kai kuriems ne. Aišku, apie juos kalbėsime vėliau. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgdamas į pastabas ir komiteto siūlymą dėl projekto 1 straipsniu keičiamos 2072 straipsnio 2 dalies sankcijos nustatyti didesnę baudą.
PIRMININKAS. Atskirai.
J.SABATAUSKAS. Taip. Bendru sutarimu komitetas priarė patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Nepabėkite, nes tuoj reikės kalbėti dėl pataisų. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti, todėl prašyčiau gerbiamąjį pirmininką grįžti atgal į tribūną. Kalbėsime dėl pataisų. Yra kolegos J.Jaruševičiaus siūlymas.
Prašyčiau tarti žodį dėl savo pataisų. Prašom.
Seimo narys J.Jaruševičius.
J.JARUŠEVIČIUS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Prašom.
J.JARUŠEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, jeigu galima, tyliau.
PIRMININKAS. Aš irgi prašau tyliau, kad kolega galėtų ramiai paaiškinti.
J.JARUŠEVIČIUS. Siūlau pakeisti 2072 straipsnio 1, 3 4, 5 dalis ir iš jų išbraukti „taip pat rinkimų ar referendumo stebėtojams“, kuriems pagal naują redakciją numatomos baudos atitinkamai nuo 1 tūkst. iki 4 tūkst. litų. Čia mano formuluotė yra visur vienoda: išbraukti „taip pat rinkimų ar referendumo stebėtojams“. Manau, kad šie žmonės dirba visuomeniniais pagrindais ir jiems taikytinos tokia didelė atsakomybė ir dar baudos yra perteklinės. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė šiems siūlymams, nes stebėtojai, kaip ir Rinkimų komisijos nariai, turi tam tikras teises, daug didesnes, negu visi kiti asmenys, kurie dalyvauja rinkimuose, tai yra tiek rinkimų pasyviąja teise, tiek rinkimų aktyviąja teise besinaudojantys. Taigi šiuo atveju stebėtojas, jeigu turi teises, gali daryti tam tikrus veiksmus Rinkimų komisijos patalpose rinkimų metu. Tai jeigu jis daro kokius nors neleistinus veiksmus, už tai jam turėtų būti tokia pati atsakomybė arba analogiška, bent jau proporcinga atsakomybė. Mes negalime palikti nebaudžiamų stebėtojų, jeigu jie pažeidžia įstatymą. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Kolega V.Muntianas. Nuomonė už. Prašome.
V.MUNTIANAS (DPF). Iš tikrųjų, gerbiamieji…
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.
V.MUNTIANAS. Jie turi panašias teises kaip ir visi rinkimuose dalyvaujantys ir jų atsakomybė turėtų būti atitinkama. Jeigu numatysime tokią, kaip yra įstatymo projekte, atsakomybę, mes neturėsime stebėtojų ir tuomet komisijų nariai iš tikrųjų darys tai, ką nori daryti. Todėl reikia palikti atsakomybę tokią pačią kaip ir eiliniam rinkėjui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Aš manau, kad čia mes už visą paketą balsuojame. Taip, kolega Jaruševičiau? Kadangi iš esmės per visą įstatymą, bet tas pats dalykas. Taigi kas remia kolegos J.Jaruševičiaus siūlymą, kuriam prieštarauja pagrindinis komitetas, prašom balsuoti už. Kas remia pagrindinį komitetą, kitaip balsuoja.
Už – 45, prieš – 13, 25 susilaikė. Pritarta. Ačiū. Visos, atrodo, pastabos. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime pritarti?Ačiū. Čia irgi Seimo Pirmininkas siūlo nagrinėti ypatingos skubos tvarka, nes lydintysis įstatymas. Galime pritarti? Pritarta. Ačiū. Ir, kaip sakiau, šitą mes darome po pietų.
Mielieji kolegos, dėmesio, dabar mes turime susitarti dėl tolesnės mūsų darbo tvarkos. (Šurmulys salėje) Dėmesio, kolegos! Iš eilės turėtų būti antras, trečias klausimai, bet kadangi yra Prezidento atstovai ir eis du jų teikiami projektai, t.y. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo grąžinimas, generalinio prokuroro kandidatūra (numatytas tam tikras laikas), aš siūlau antrą ir trečią klausimą taip pat nukelti į popietinį posėdį. Žodžiu, tiek, kiek spėsime, po pietų padarysime, o dabar iš karto imsimės to, kas ir buvo numatyta pagal grafiką, bet šiek tiek vėluojame, Švietimo įstatymo 71 straipsnio pakeitimo įstatymo. Jį Prezidentas grąžino. Prašyčiau į tribūną Haroldą Šimkūną – Respublikos Prezidento patarėją pateikti Prezidento dekretą. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau, kol kas J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Pirmininke, aš dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso prašau pertraukos komiteto vardu. Mano manymu, Seimo nariai balsuodami neįsigilino į svarbą.
PIRMININKAS. Ne dabar, atsiprašau. Dabar jau yra nubalsuota, galite tik prašyti pertraukos dėl kokios nors esminės nuostatos priėmimo, kuri paneigia visą įstatymo koncepciją. Tada jūs galite prašyti pertraukos. Tada po pietų priėmimo nedarysime. Prašom. Taigi priėmimo tada po pietų nedarome. Prašom.
H.ŠINKŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Švietimo įstatymo 71 straipsnio pakeitimo įstatymą. Dekretas, kuriuo Prezidentas taip padarė, yra jums žinomas, dėl to aš šiek tiek, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau plačiau išdėstyti abejones, kurias yra išsakęs minėtame dekrete Prezidentas. (Balsai, šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Prašom, prašom.
H.ŠINKŪNAS. Šiuo metu galiojančiame Švietimo įstatymo 71 straipsnyje yra nurodyta, kad mokiniui, kuris mokosi pagal pirminio profesinio mokymo programas, taip pat aukštesniųjų studijų studentui gali būti mokama stipendija bei skiriama materialinė parama. Vadinasi, stipendiją bei materialinę paramą gali gauti mokiniai, besimokantys, pavyzdžiui, profesinėse mokyklose, taip pat mokyklose, kurios vykdo aukštesniųjų studijų programas. Gerbiamieji Seimo nariai, čia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad paramą aukštųjų mokyklų studentams reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas. Vykdant švietimo reformą, konservatorijos, kurių šiuo metu Lietuvoje iš viso yra penkios, buvo pertvarkytos į bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos tipo mokyklas, vykdančias vidurinio ugdymo programas. Konservatorijoms iš aukštesniųjų mokyklų tapus bendrojo lavinimo mokyklomis, jose, kaip ir kitose bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos tipo mokyklose, mokosi tik 9–12 klasių moksleiviai. Studentų konservatorijose, gerbiamieji Seimo nariai, nebėra. Pažymėtina, kad pagal Švietimo įstatymą bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų tipo mokiniams stipendijos nebemokamos, t.y. stipendijų negauna nei vidurinių mokyklų, nei gimnazijų, nei menų gimnazijų mokiniai.
Respublikos Prezidento Seimo pakartotinai svarstyti grąžintame įstatyme siūloma praplėsti stipendijas bei materialinę paramą gaunančių asmenų grupę, įtraukiant penkių Lietuvoje veikiančių konservatorijų moksleivius. Tuomet stipendijas gautų ne tik studijuojantys pagal aukštojo ir profesinio mokymo programas, bet ir penkių konkrečių bendrojo lavinimo mokyklų 9–12 klasių moksleiviai. Akivaizdu, kad toks teisinis reguliavimas nepagrįstai išskirtų penkių vidurinės mokyklos tipui priskiriamų mokyklų mokinius iš kitų analogiško tipo mokinių tarpo. Beje, menui gabūs moksleiviai iš visos šalies pagal tas pačias kaip ir konservatorijose vykdomas meno ugdymo programas mokosi ir menų gimnazijose bei nacionalinėse menų mokyklose. Pavyzdžiui, akredituota vidurinio ir muzikinio ugdymo programa įgyvendinama tiek menų gimnazijose, tiek ir konservatorijose. Todėl Respublikos Prezidentas mano, kad reikia ieškoti būdų gabiems mokiniams skatinti ir remti, tačiau tai neturi būti daroma diskriminuojant kitų gabių, nors ir kitose mokyklose besimokančių mokinių. Beje, jau šiuo metu už mokinių gyvenimą visų tipų mokyklų, taip pat ir konservatorijų, vykdančių bendrojo lavinimo programas, bendrabučiuose moka mokyklų steigėjai, taip pat socialiai remtini vaikai gauna nemokamą maitinimą. Į tai, gerbiamieji Seimo nariai, yra atkreipusi dėmesį Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nepritardama šioms Švietimo įstatymo pataisoms. Atsižvelgdamas į tai, Respublikos Prezidentas siūlo jums, gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo įstatymo 71 straipsnio pakeitimo įstatymą laikyti nepriimtu.
PIRMININKAS. Ačiū. 6 Seimo nariai norėtų jus paklausti. Pirmasis – V.Simulikas. Prašom, kolega.
V.SIMULIKAS (NSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš esmės galima pasakyti, kad jūs daug teisybės pasakėte, bet kadangi gabių vaikų sistema dar nėra visiškai reglamentuota ir sureguliuota, manome, kad šių mokyklų naikinimo procesas bus įvykęs, jei nebus finansuojami šie vaikai. Tai yra regioniniai vaikai, teisingai. Žiūrint plačiau, Čiurlionio mokykla, kurioje yra 35% vilniečių, taip pat gauna tokius pačius pinigus. Klausimas toks – kuo prastesni vaikai regionuose, bent laikinai numatant šį finansavimą, kol nėra bendros sistemos, kuo jie yra blogesni už Vilniaus vaikus, už sostinės vaikus? Į Čiurlionio mokyklą atrenkama iš visos Lietuvos. Dabar yra maždaug 25% mokinių, o ką daryti kitiems gabiesiems, kurie yra ne tokie turtingi? Ačiū.
H.ŠINKŪNAS. Ačiū už klausimą. Visų pirma norėčiau pasakyti, jog konservatorija yra vidurinė mokykla, vidurinės mokyklos tipui priskiriama mokymo įstaiga. Nė vienoje iš vidurinių mokyklų besimokantys mokiniai šiuo metu stipendijų negauna. Klausimas, gerbiamieji Seimo nariai, kodėl kiti mokiniai yra ignoruojami, kodėl pažeidžiamos jų teisės? Kitose mokyklose, taip pat ir Menų gimnazijoje, mokiniai studijuoja iš visos Lietuvos. Siekiant suteikti jiems paramą yra numatytos tam tikros priemonės, aš jau minėjau. Tai yra išsakiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jog yra skiriamas jiems maitinimas, yra apmokamas gyvenimas bendrabučiuose, tai yra jiems teikiama tam tikra parama. O šiuo metu išskirti vieną vidurinių mokyklų tipą iš kitų vidurinėse mokyklose besimokančių mokinių iš tikrųjų būtų ne kas kita kaip diskriminacija.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Pavilionienė. Prašom, kolege.
M.A.PAVILIONIENĖ (LDF). Labai ačiū. Talentingi žmonės, turintys muzikinių ar dainavimo gebėjimų, buvo išskiriami, kaip ypatingi asmenys, net vergijos ir baudžiavos laikais. Ar manote, kad Konstitucijos normos gali sulyginti talentingus ir netalentingus žmones, ir kodėl Prezidento institucija, rengianti parodomąsias vaikų šventes, nepajėgia suvokti, jog talentingi vaikai yra valstybės pasididžiavimas, jog talentingiems vaikams kasdien reikia valgyti ir apsirengti? Juos būtina parengti, nes būtent jie ateityje garsins Lietuvos vardą. Ačiū.
H.ŠINKŪNAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jokios abejonės nėra. Prezidentas yra įsitikinęs, kad gabūs vaikai turi būti remiami ir turi būti ieškoma priemonių, kaip tą būtų galima daryti. Tačiau norėčiau pasakyti, jog gabūs ir talentingi vaikai mokosi net tik konservatorijose. Gabūs ir talentingi vaikai mokosi menų gimnazijose, mokosi nacionalinėje Menų gimnazijoje, tai yra mokosi tokiose mokslo įstaigose, kurios įgyvendina analogiškas ugdymo programas. Pasižiūrėkime, (…) vidurinio ir muzikinio ugdymo programa. Ji įgyvendinama ne tik konservatorijose, ji įgyvendinama ir menų gimnazijose. Kodėl menų gimnazijose besimokantys vaikai yra prastesni, kodėl jiems negali būti taikomos kokios nors bent panašios garantijos? Iš tikrųjų Prezidentas, neabejotinai pasisakydamas už tai, kad gabūs ir talentingi mokiniai turi būti remiami, tuo pat metu pasisako prieš nepagrįstų privilegijų teikimą vieno iš vidurinių mokyklų tipo mokiniams.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Žakaitienė. Prašom, kolege.
R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis, gal jūs galėtumėte tada atsakyti, kokia būtų Prezidento nuomonė, jeigu šio įstatymo pataisa būtų susieta su visomis menų gimnazijomis, ne vien tik su konservatorijų mokiniais?
H.ŠINKŪNAS. Na, klausimas hipotetinis. Kas būtų, jeigu būtų? Man iš tiesų šiandien sunku pasakyti, bet iš tikrųjų tuo keliu turėtų būti einama. Neturėtų būti diskriminuojami vieni, vieno vidurinių mokyklų tipo mokiniai, tiksliau, privilegijuojami.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Grubliauskas. Prašom.
V.GRUBLIAUSKAS (LF). Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš neabejoju, kad jūsų lūpomis kalba pirmiausia jūsų pozicija ir jūsų požiūris, bet labai abejočiau, ar tokia yra ir Prezidento pozicija. Drįsčiau save priskirti prie menininkų, bent jau buvusių, ir žinau, kad menininką reikia ugdyti visą gyvenimą. Ir pagrindai dedami būtent konservatorijose, vaikų muzikos mokyklose ir konservatorijose. Ir dabar bandymas sulyginti, sakyčiau, tikrai ypač subtilų menininko ugdymo procesą su bendrojo lavinimo ugdymo procesu, sutinku, galbūt šiuo atveju lygybės principas ir būtų išlaikytas. Tačiau jauniesiems menininkams iš esmės tai būtų nuosprendis.
Aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūs suvokiate, kad menininkų rengimui turi būti išskirtinės sąlygos? Nereikia išskirti menininko iš bendro lavinimo rengimo programos taip, kad tai taptų konfrontacija, arba, kaip jūs netgi sakote, diskriminacija. Negalima diskriminacijos pridengti menu arba menininkų rengimu. Jeigu jūs nesuvokiate, kad menininko rengimui reikalingos ypatingos sąlygos, tai drįsčiau abejoti jūsų kompetencija. Ar jūs galėtumėte paaiškinti, kas leidžia jums daryti tokias prielaidas, kad jūsų (…) diskriminacija… rengiant menininkus. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
H.ŠINKŪNAS. Ačiū už klausimą. Gerbiamasis Seimo nary, iš tikrųjų norėčiau pasakyti, jog vykdant švietimo reformą konservatorijos buvo pertvarkytos ir jos šiuo metu nebėra nei aukštosios mokyklos, nei aukštesniosios mokyklos. Buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį konservatorijos vykdė aukštesniojo mokymo programas, tačiau tas laikotarpis yra pasibaigęs. Šiandien konservatorijos remiasi Švietimo įstatymu. Yra lygiai tokia pati bendrojo lavinimo mokykla, ir kaip ir kitos mokyklos, kaip ir vidurinės, kaip ir gimnazijos, taip ir konservatorijos šiandien yra bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos tipo mokyklos. Jau esu sakęs, kad menininkų ugdymą ir meno ugdymo programas įgyvendina ne tik konservatorijos, įgyvendina ir kitos mokyklos. Analogiškas kaip konservatorijose mokymo programas įgyvendina ne tik konservatorijos, bet ir menų gimnazijos.
Kita vertus, jeigu kalbama apie konservatorijas, kuriose yra vykdomas muzikinis ugdymas, kyla klausimas, kodėl šiuo atveju yra nekreipiamas deramas dėmesys į kitų gabių ar kitais gabumais pasižyminčių mokinių ugdymą? Tarkime, dailės ugdymas, kuris yra vykdomas menų gimnazijose, čia yra pamirštas. Remdamiesi tokiais argumentais iš tikrųjų manome (ir Prezidentas yra įsitikinęs), jog yra neteisinga išskirti vieną vidurinių mokyklų tipą iš kitų vidurinių mokyklų tipo ir suteikti vieno vidurinės mokyklos tipo moksleiviams ypatingas privilegijas.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka paskutinysis. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, kiek suprantu, iš esmės jūsų siūlymas pakeisti priimtą įstatymą remiasi tuo, kad nebūtinai turi būti teikiama papildoma parama, susijusi tik su muzika, kad apskritai jeigu menas, iš kurio didelio verslo nepadarysi… ne taip, kaip teisininką tėvas užstojo ir jis gali Prezidentūroje dirbti, sakysime, patarėju. Jūs norite, kad visa tai, kas susiję su asmenybe, kur talentas nulemia, kad visiems būtų taikomos tam tikros lygios lengvatos. Jūs tokiu požiūriu…
H.ŠINKŪNAS. Be jokios abejonės, taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs galite prisėsti. Mielieji kolegos, primenu Seimo statutą. 161 straipsnis. 1 ir 2 dalį mes įvykdėme. Ne, 1 dalį įvykdėme, dabar 2 dalis. Ne vėliau kaip kitą posėdžio dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Prašome dėl balsavimo motyvų kas nori kalbėti arba už vieną, arba už kitą variantą. Mygtukas „už“ – grąžinti, tai yra nuomonė už, ir laikyti nepriimtu – nuomonė prieš. Prašom, ponia A.Pitrėnienė. Komiteto pirmininkė.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dabar galvoju, gal aš čia neteisingai paspaudžiau. Šiaip manau, kad reikėtų grąžinti tobulinti į Seimą. Ne taip paspaudžiau. Dėl to, kad iš tikrųjų yra gabių vaikų problema, ir ją reikia spręsti. Sistema šiandien dar nėra veikianti, bet manau, kad gilesnės diskusijos dėl 71 pataisos tikrai reikia. Aš visus kviečiu balsuoti, kad klausimas grįžtų į komitetą persvarstyti. Atsiprašau, kad ne tą paspaudžiau.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Simulikas. Prašom.
V.SIMULIKAS (NSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Noriu vienu sakiniu papildyti gerbiamąjį pranešėją. Šios mokyklos nėra vienodos (…), kurios yra miesteliuose ir miestuose. Į šias vidurines mokyklas suvažiuoja vaikai iš įvairių savivaldybių. Į Klaipėdos konservatoriją, arba vidurinę mokyklą, kaip ji šiandien vadinama, suvažiuoja 7–8 savivaldybių vaikai. Į Šiaulius suvažiuoja iš 7–8 savivaldybių. Vidurinė mokykla daugmaž yra sukomplektuota mikrorajonų principu. Arba kaimiškose vietovėse yra pavėžėjimo sistema geltonaisiais autobusais.
Norėčiau pritarti pirmininkei, kad klausimas grįžtų į komitetą. Kol valstybėje nėra sistemos gabių vaikų tiek sportui, tiek menui, tiek mokslui, nėra tos sistemos, kol kas skatinimo (…) sutvarkyta tiek pašalpų, tiek pavėžėjimo. Siūlyčiau grąžinus dar padiskutuoti komitete.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų galime tą įstatymą tobulinti kiek norime, bet aš bijau vieno dalyko, kad kaip dabar bent sugebėjo (…), nežinau, ar tai Prezidento nuomonė buvo, ar padėjėjo, bet man susidarė įspūdis, kad norima ir tą trapią sistemėlę, kuri tik iš dalies yra, sugriauti, tai, kas yra. Aš siūlyčiau, kad šis įstatymas galiotų. Seimas turi galimybę ir komitetas galėtų toliau pagal galimybę esant lėšoms didinti, plėsti grupę vaikų, jiems daugiau padėti, bet nesugriauti, ko siekia prezidentūra. Man keista, kad prezidentūra šiandien siūlo nubraukti tai, kas yra, kas šiandien pasiekta gero tam tikrai gabių vaikų kategorijai. Todėl aš siūlyčiau šio įstatymo, koks jis yra, kol kas nekeisti, toliau Seimui niekas nedraudžia tobulinti, bet nepriimti Prezidento veto. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Grubliauskas. Prašom.
V.GRUBLIAUSKAS (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš palaikyčiau pono V.Simuliko nuomonę. Norėčiau priminti gerbiamajam pranešėjui, kad mes turime suvokti du dalykus. Vienas, kad negalime išskirti muzikų rengimo iš apskritai gabių vaikų rengimo, sakykime, suvokimo. Tai vienas aspektas. Kitas aspektas. Jeigu mes, kaip valstybė, nesuvoksime, kad turime sudaryti kuo palankesnes sąlygas visų gabių vaikų menui, kartu ir muzikai, ir dailei, ir šokiui, ugdymui, nesudarysime sąlygų, mes savo rankomis užgniaušime ir taip jau trapius daigus.
Čia keletą kartų buvo paminėta Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija (taip vadinosi anksčiau). Galiu priminti gerbiamajam pranešėjui, kad tai buvo, yra ir, duok Dieve, kad liktų viena iš pagrindinių Respublikoje menininkų, iš esmės muzikų, rengimo kalvių. Kiek man teko kalbėtis su pedagogais ir atlikėjais, jie tiesiog yra pašiurpę dėl tokios jūsų pozicijos.
Manau, kad jūs privalote išgirsti tų žmonių rūpestį ir nerimą. Aš kviečiu jus dar kartą įsigilinti į šią situaciją. Be abejo, manau, kad šis projektas kuo greičiau turi grįžti į komitetą ir rasti sprendimą ten. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, kaip numato Seimo statutas, kalbėjo 4 Seimo nariai. Dabar mes turėsime balsuoti alternatyviai. Mygtukas „už“ – svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, o kaip baigsis – jau kitos istorijos. Ar sprendžiame iš karto ir manome, kad šis įstatymas nepriimtas, lieka, kaip sakoma, tuščia vieta ir vėl galima siūlyti įvairius variantus.
Kartoju. Mygtukas „už“ – svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, mygtukas „prieš“ – laikyti įstatymą nepriimtu. Kolega E.Klumbys dėl šio ar dėl kito dalyko?
E.KLUMBYS (LDF). Vėliau, po balsavimo.
PIRMININKAS. Vėliau. Gerai. Kolegos, ar supratote, kad grąžinimas svarstyti – tai komitetas nagrinėja, siūlo ir po to priima atitinkamą sprendimą, o Seimas dar kartą sprendžia. Mygtukas „prieš“ – laikyti nepriimtu, vadinasi, šiandien iš karto mes išsprendžiam. Ar supratote? (Balsai salėje: „Supratome“.) Prašom balsuoti. Balsuojame. Mygtukas „už“ – grąžinti įstatymą svarstyti iš naujo, mygtukas „prieš“ – laikyti įstatymą nepriimtu.
Už – 92, prieš, susilaikiusių nėra.
Taigi dabar tolesnės procedūros. (Balsai salėje) Tuoj. Jeigu nusprendžiama grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo, tame pačiame posėdyje Seimas turi paskirti svarstymo Seimo posėdyje datą. Šis svarstymas turi įvykti ne vėliau kaip po savaitės. Vadinasi, kitą antradienį. Manau, kad Seimas neprieštarauja, nes ketvirtadienis ir taip pagal pateikiamus klausimus yra gana sodrus. Sutinkame, kad kitą antradienį? Ačiū.
Dabar kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis vicepirmininke, jūs dabar labai tiksliai pavyzdingai viską atlikote, kaip numato Seimo statuto 165 straipsnio 2 dalis, kurioje aiškiai pasakyta, kad Seimas turi nuspręsti. Aš noriu palyginti su 73 straipsniu, dėl kurio nuolat vyksta ginčai dėl komisijų sudarymo. Ten irgi rašoma, kad Seimas turi sudaryti sekančiame posėdyje. Tai aš ir norėčiau, kad kai bus svarstoma dėl komisijų, jūs elgtumėtės lygiai taip pat, kaip elgėtės svarstant šį klausimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, noriu priminti, kad, be Statuto, dar yra specialus įstatymas ir Konstitucija. Kol jūs aiškinsitės, kuris įstatymas, aš jums paskui pats paaiškinsiu.
Mielieji kolegos, dabar mes pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę turėtume padaryti pertrauką. Bet aš siūlau, kadangi yra Prezidento atstovai ir kandidatas į generalinio prokuroro postą, išnagrinėti šį klausimą ir tada padaryti 10 minučių pertrauką prieš visas linksmas ir rimtas komisijas. Sutinkame? Gerai. Dar kartą kviečiu į tribūną gerbiamąjį H.Šinkūną.
Darbotvarkės 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo A.Valantino skyrimui Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru“ projektas Nr.XP-870. Pateikimo stadija. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
H.ŠINKŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, remdamasis Respublikos Prezidento 2005 m. spalio 20 d. dekretu Nr.434, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Algimanto Valantino skyrimui Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru.
Respublikos Prezidentas ne kartą yra pabrėžęs, kad Prokuratūrai, kaip vienai iš svarbiausių valstybės teisinių institucijų, turi vadovauti deramą išsilavinimą bei profesinę patirtį turintis, tačiau kartu ir nepriklausomas bei nė su viena iš politinių jėgų nesusijęs vadovas. Valstybės vadovas yra įsitikinęs, kad jo teikiamas kandidatas būtent toks ir yra. Atsižvelgdamas į tai, Respublikos Prezidentas prašo Seimo narių pritarti A.Valantino skyrimui Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pagal mūsų nusistovėjusią praktiką paprastai pateikėjas neklausinėjamas. Čia, matyt, klausimai yra kandidatui, taip? Ačiū. Tada kviečiu kandidatą gerbiamąjį A.Valantiną į tribūną. Prašom. A.Valantinas – kandidatas į generalinio prokuroro postą. Jis turi teisę pasakyti įžanginę kalbą, po to atsakymai į Seimo narių klausimus. Prašom, gerbiamasis kandidate.
A.VALANTINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia noriu pasisveikinti – laba diena. Aš suprantu, kad… (Skamba skambutis) Šitas skambutis man taip pasako, suprantu, kad laikas nelabai dėkingas prisistatyti, nes nėra piktesnių žmonių už nevalgiusius žmones. Bet vis dėlto… (Balsai salėje) …norėčiau šiek tiek istorijos ir ekskurso į praeitį ir pasakyti, kas man atrodo. O atrodo man, kad apie šią instituciją, tai yra apie prokuratūrą, buvo sukeltas ir yra sukeltas tam tikras ažiotažas. Galima sau užduoti klausimą, kodėl taip atsitiko, kad kiekvienos kadencijos Seimas, išskyrus, ko gero, šitą, keitė generalinio prokuroro skyrimo, atleidimo tvarką, ne kartą buvo keičiami ir šio atleidimo pagrindai? Nė vienas generalinis prokuroras neišdirbo visos įstatyme nustatytos kadencijos. Manau todėl, kad mes visi, ir jūs, ir mes, aš kalbu apie prokuratūrą, ko gero, pamirštame teisinės valstybės principus.
Noriu pasakyti, kad prokuroras priimdamas sprendimus turi būti nepriklausomas, sprendimai turi būti priimami vadovaujantis įstatymu, gerbiant asmens teises ir laisves, branginant nekaltumo prezumpciją. Noriu pasakyti tik viena, kad šios vertybės man yra šventos, jeigu bus pritarta mano kandidatūrai, aš tikrai laikysiuosi šių vertybių. Daugelis apie nepriklausomumą susimąsto tik tada, kai yra paliečiamas pats asmeniškai ar jo interesai. Aš manau, kad nė vienas iš jūsų nenorite, kad prokuroras būtų priklausomas, kad priimdamas vieną ar kitą sprendimą žiūrėtų, iš kur pučia vėjas. Teismui ir kitoms institucijoms visi asmenys prieš įstatymą yra lygūs. Todėl kartais būna nesuprantama reakcija tų asmenų atžvilgiu, netgi audringa reakcija, jeigu tie žmonės kreipiasi į prokuratūrą. Prokuratūra yra ta institucija, kuri privalo atlikti ikiteisminį tyrimą ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Matyt, reikėtų kalbėti ir apie tas problemas, ir tuos uždavinius, kurie laukia, jeigu būtų pritarta mano kandidatūrai. Iš tikrųjų prokuratūra tai yra valstybės institucija, kuri atlieka Konstitucijoje, Prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Kyla klausimas, ar šios funkcijos atliekamos tinkamai? Matyt, kad ne. Prokurorai iš tikrųjų dar nėra tapę tikraisiais ikiteisminio tyrimo organizatoriais ir vadovais, ikiteisminio tyrimo įstaigų koordinatoriais, viešųjų interesų gynėjais. Galima klausti, kodėl taip atsitiko? Aš tikiuosi, kad atsakymus į šiuos mano iškeltus gal šiek tiek retoriškus klausimus bus galima pateikti pabuvus tenai ir susipažinus su situacija vietoje. Matyt, reikėtų kalbėti ir apie institucijų tarpusavio sąveiką, ko mes šiandien, deja, pasigendame. Mano galva, neturėtų būti nesveikų varžybų tarp ikiteisminio tyrimo įstaigų keliant klausimą, kas pirmas. Tai iš tikrųjų visų mūsų bendras tikslas. Manau, kad ši veikla, ši sritis turi būti labai gerai koordinuota. Netoleruotina, kad vyrautų pozicija, kad mane problema domina tik tiek ir tol, ko aš ją tiriu. Matyt, mes visi turime būti atsakingi iki galo ir analizuoti priežastis tiek sėkmės, tiek nesėkmės atveju.
Matyt, reikėtų kalbėti ir apie pačios prokuratūros kompetencijos pasiskirstymą, aš kalbu apie funkcijų pasiskirstymą tarp apygardų ir apylinkių prokuratūrų. Reikėtų, matyt, kalbėti ir apie pačios Generalinės prokuratūros vietą šitoje sistemoje. Mano manymu, Generalinė prokuratūra iš tikrųjų turėtų tapti vadovaujančia ir organizacine įstaiga, turėtų būti ypač sustiprinta analitinė veikla šitos įstaigos, turiu minty Generalinę prokuratūrą. Nesakau, kad tas darbas nedirbamas dabar, bet ši sritis turi būti sustiprinta. Iš tikrųjų tiek nusikaltimai, tiek nusikaltėliai modernėja, prokuratūra turi būti tam pasirengusi, turi prognozuoti šiuos procesus.
Nusikalstamumas, baudžiamoji politika, ikiteisminis tyrimas, valstybinis kaltinimas, viešojo intereso gynimas – tai sritys, kurios, matyt, taip pat reikalauja analitinės veiklos. Todėl manau, kad būtent šią sritį Generalinei prokuratūrai ypač reikėtų sustiprinti. Matyt, reikėtų kalbėti ir apie tai, kad tinkamai parengus tam tikrus projektus galima pretenduoti į Europos Sąjungos lėšas, kurios galėtų būti skiriamos šiai veiklai. Matyt, reikėtų kalbėti ir apie prokurorų mokymus, iš tikrųjų nenormali situacija, kai mes šiandien sužinome iš užsienio ekspertų, kad prokuratūros prokurorai neturi deramo mokymo. Gyvenimas yra toks, kad mus verčia mokytis kiekvieną dieną. Vien nacionalinės teisės išmanymo, matyt, šiandien nepakanka, nes mes esame Europos Sąjungos nariai. Aš manau, šis darbas yra pradėtas ir būtų labai teisinga, jeigu prokurorų mokymas vyktų kartu su teisėjų mokymais, būtų parengta tam tikra bazė, sutartos ir aprobuotos mokymo programas, galų gale numatyti finansavimo šaltiniai.
Matyt, reikėtų kalbėti ir apie prokuratūros materialinę bazę. Iš tikrųjų nėra normalu, kai prokuroras dirba su skolintu ar atsineštu iš namų kompiuteriu, matyt, nėra normalu, kai, norėdamas apklausti proceso dalyvį, kolega yra priverstas prašyti savo kolegos, sėdinčio kartu, kad jis palauktų koridoriuje iki apklausos pabaigos. Matyt, šioje vietoje taip reikėtų labai kruopščios ir gilios analizės, kodėl yra tokia situacija. Reikėtų rengti projektus ir programas, kaip šitą situaciją pakeisti. Aš puikiai suprantu, kad valstybės galimybės nėra beribės, bet turi būti aiškiai sudėlioti visi dalykai, tinkamai parengtos programos, tai turėtų būti strateginis tikslas.
Matyt, kalbant apie materialinę bazę, reiktų kalbėti ir apie informacinių technologijų įdiegimą. Iš tikrųjų prokuratūroje reikia sukurti ir informacinę sistemą. Tokią sistemą turi teismai. Manau, tai palengvintų prokuratūros darbą, palengvintų besikreipiančių žmonių darbą. Galima tas problemas vardyti ir vardyti, bet tikiuosi, kad jūs turite klausimų, aš pasirengęs į juos atsakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti net 22 Seimo nariai. Primenu, kad pagal Statutą tam skiriama 15 minučių. Pirmasis – K.Starkevičius. Prašom. (Balsai salėje) Prašom trumpai drūtai klausti, tikiuosi, kad pretendentas trumpai atsakys. Kolegos K.Starkevičiaus nematyti. Tada kolega R.Ačas. Prašom.
R.AČAS (LDF). Gerbiamasis pretendente, po Lietuvos Respublikos Prezidento apkaltos daugeliui liberaldemokratų buvo iškeltos bylos, kurias visas nagrinėjo Antrasis apylinkės teismas. Visi jie jūsų vadovaujamo teismo buvo nuteisti. Vėliau, nagrinėjant tas bylas aukštesnės instancijos teismuose, didžioji dalis jų buvo išteisinti. Susidarė įspūdis, jog jūsų vadovaujamas teismas tapo politinio užsakymo arena. Kas gali paneigti, kad jūs ir siūlomas generaliniu prokuroru vien dėl to, jog tapote paklusniu vykdytoju. Ir prašom dar pasakyti, ar senai pažįstate Artūrą Zuoką ir kas jus sieja?
A.VALANTINAS. Gal pradėsiu nuo lengvesnio klausimo. Iš tikrųjų A.Zuoko nepažįstu visiškai ir manęs niekas nesieja su A.Zuoku. Dabar dėl šitų bylų… (Balsai salėje) …norėčiau pasakyti, kad nei vienas teismas bylų nesirenka. Iš tikrųjų tos bylos buvo perduotos nagrinėti Vilniaus antrajam teismui pagal teismingumą. Aš noriu pasakyti, kad nė vienam teisėjui nedariau įtakos, kaip reikėtų priimti sprendimus kokioje byloje. Kiekvienas teisėjas spręsdamas bylą yra nepriklausomas. Manau, kad šitoje vietoje suveikė teisinės valstybės principas, kiekvienas teisėjas priėmė tokį nuosprendį, koks jam atrodė teisingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis kandidate į generalinius prokurorus. Jūs daug kalbėjote apie didelius darbus, sakėte, kad iš tikrųjų šiandien Generalinė prokuratūra ir prokuratūra dar nesugeba tinkamai atlikti įvairių funkcijų, kurios jai priklauso. Sakykite, ar jūs esate tikrai pasirengęs tinkamai vadovauti tokiai institucijai, kuri užima iš tiesų labai svarbų barą, kurioje dirba keli šimtai žmonių, rodos, netoli 900 žmonių, o štai jūsų administracinė patirtis yra tik šešių mėnesių, nuo 1999 metų rugsėjo mėnesio iki 2000 metų kovo mėnesio, kai jūs bandėte tą laiką pabūti Teismų departamento direktoriumi? Ar nėra taip, kad jūs tuo administraciniu darbu nelabai buvote sužavėtas, todėl vėl grįžote į teismus? Mano klausimas toks, ar jūs esate įsitikinęs, kad jums užteks tos administracinės patirties valdyti iš tikrųjų didelį kolektyvą, kur reikalingos ir gana didelės administracinės funkcijos, administraciniai gebėjimai, ir ugdyti personalą, ir tvarkyti visus ryšius? Kaip jūs į tai galite atsakyti?
PIRMININKAS. Pirmininke, gerbiamasis pretendente, kolegos, viena minutė klausimui, nepaisant klausimo svarbos. Prašom, gerbiamasis pretendente.
A.VALANTINAS. Aš manau, kad tos patirties užteks. Iš tikrųjų tą administracinį darbą dirbu ne tiek ir mažai. Teko būti ir mažesnio apylinkės teismo pirmininku, ir prokuratūros vadovu, teko būti ir dabar dirbu gana didelio teismo pirmininku. Aš manau, kad administracinio darbo sritis man nėra svetima. Žinoma, generalinis prokuroras, matyt, ne vienas tuos klausimus sprendžia, galų gale prokuratūra yra ir kolegialus organas, kolegija, yra ir pavaduotojai. Aš tikiuosi, kad mes tikrai rasime bendrą kalbą ir tas darbas judės į priekį.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Kupčinskas. Prašom, kolega.
R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, daugeliui mūsų yra nesuprantama, kodėl Generalinė prokuratūra taip vangiai tiria lietuvių tautos genocido bylas, juo labiau kad tikrai nemažai gyventojų, jų artimųjų okupacinės kariuomenės ir represinių struktūrų buvo nužudyti. Toli gražu ne viskas yra ištirta, tos bylos, kurios jau yra pradėtos, deja, dažnai nepasiekia teismo, o teisme Generalinė prokuratūra arba prokuratūros atstovai tinkamai neatstovauja tiems žmonėms, kurie patyrė tokias netektis. Aš manau, kad vis dėlto tikslus nusikaltėlio įvardijamas būtų mūsų valstybės prestižo reikalas. Man atrodo, kad prokuratūra neatlieka to vaidmens, kuris skirtas pagal Konstituciją Generalinei prokuratūrai. Ačiū.
A.VALANTINAS. Iš tikrųjų jūs palietėte labai skaudų klausimą, bet, deja, aš, matyt, šiandien negalėčiau į jį atsakyti, nes tai reikalauja tam tikros informacijos iš kitos pusės, aš turiu omenyje iš prokuratūros pusės.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma. Prašom, kolega.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis pretendente, jūs turbūt sutiksite, kad kaip naujas žmogus Generalinės prokuratūros kolektyve nepakankamai gerai pažįstate ten dirbančius pareigūnus, todėl mano toks klausimas. Kaip tokioje situacijoje jūs formuosite komandą, koks būtų jūsų požiūris į tą artimiausią savo aplinką, į pavaduotojus, pirmiausia dėl dabartinių pavaduotojų darbo perspektyvų? Kitas klausimas. Gerbiant skaidrumo principą, gal jūs pasakytumėte, kas jus rekomendavo Respublikos Prezidentui pretenduoti į šias pareigas?
A.VALANTINAS. Į šį klausimą, norėčiau atsakyti šitaip. Iš tikrųjų aš negalėčiau atsakyti, kas mane rekomendavo, galbūt tai būtų klausimas Prezidento atstovui, ar apskritai buvo tokių rekomendacijų.
O kalbant apie kadrus, tai mano nuostata yra tokia, aš niekada nevertinu žmonių pagal žodžius, o vertinu juos pagal darbą. Aš manau, kad negalima eiti į instituciją su tokia nuostata, kad tas ar anas nedirbs. Turi būti aiškūs tikslai, aiškūs uždaviniai, o jeigu tie uždaviniai ir tikslai tinkamai vykdomi, tai, matyt, neturėtų kilti problemų dėl asmenybių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius. Prašom, kolega.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis pretendente, aš tikrai rengiausi užduoti klausimą, bet galvoju, uždavinėjame mes klausimus ir būsimiesiems teisėjams, ir prokurorams, o kada nors mums tai gali atsiliepti. Bet būkime drąsūs. Klausimas iš tikrųjų yra nelengvas, klausimas yra toks. Aš mąstau, kad per mūsų Lietuvos nepriklausomybės istoriją iš esmės visi generaliniai prokurorai degė, liaudiškai kalbant. Dabar žiūrėkite, kas išeina. Jūs sakote, kompiuteriai ir kiti dalykai. Kompiuterių gali būti ir algos gali būti prokuratūroje, net per milijardą verslininkai kyšius dalija. Taip rodo apklausos, ne aš manau. Vadinasi, dalį paimkite ir bus tų pinigų. Bet klausimas yra kitas – apie rezonansinius dalykus. Abonentai, Rubicon City, 60 ha žemės sklypas Vilniuje, nors visi sako, kad viskas zakonno, bet visi manome, ir čia dauguma sėdinčių, kad tikrai ne zakonno, atsiprašau už ne lietuvių kalbą. Ar užteks drąsos, gerbiamasis kandidate, prieš tai sukilti, iš tikrųjų sukilti prieš sistemą ir pradėti daryti taip, kad ir jūsų dabar kolegos teisėjai kai kurie būtų pasodinti. Nes jeigu nebus pasodinti kai kurie teisėjai, kurie ima kyšius, nieko nepadarysite. Ar šitos sveikatos ir jėgos užteks, ar ne? Ačiū.
A.VALANTINAS. Su jūsų pagalba tikrai. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. G.Steponavičius. Atsiprašau. Prašom, gerbiamasis pretendente. G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS (LF). Labai ačiū. Gerbiamasis pretendente, dėl sveikatos matome, kad viskas gerai. Klausimas būtų kitas, labiau dalykinis. Sakykite, jeigu būtumėte paskirtas generaliniu prokuroru, kokių priemonių artimiausiu metu imtumėtės, kad iš jūsų vadovaujamos žinybos, taip pat iš kitų teisėsaugos institucijų nenutekėtų operatyvinė informacija?
A.VALANTINAS. Klausimas iš tikrųjų labai rimtas. Matyt, aš kalbėsiu galbūt dar iš teisėjo pozicijų, kad norint priimti kokius nors sprendimus, pirmiausia reikia tą situaciją labai gerai žinoti. Matyt, pirmas dalykas, reikėtų susipažinti su šia situacija, ir aš neabejoju, kad tas priemones ir būdus rasime.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka buvo užsirašęs iš anksto klausti. Ar kolega E.Klumbys užleis vietą suolo draugui? (E.Klumbys: „Leisiu.“) Ačiū.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pretendente, klausimas gana nemalonus, bet vis dėlto man jis labai rūpi. Kaip žinome, pabandė generalinio prokuroro pavaduotojas K.Betingis tirti su „Komjaunimo tiesa“ susijusius privatizavimo dalykus, buvo Prezidento pareikalautas atsistatydinti iš generalinio prokuroro pavaduotojų ir ištremtas į Kauną. Toliau J.Junokas pradėjo tirti aukšto lygio bylas ir ten, klausant ne teisininkui, buvo labai rimtų argumentų. Toliau, A.Klimavičius. Kai Seimas neleido ištirti, nieko kito jam neliko, kaip paviešinti tą surinktą informaciją, taip pat Prezidento buvo priverstas pabėgti iš prokuratūros. Kaip jūs manote, kaip tą iš tikrųjų deklaruotą labai gerą nepriklausomybės ir teisingumo principą realizuoti, jeigu Prezidento tas, kas pabandė tai realizuoti, buvo atstatydintas. Ar tarp jūsų tas pokalbis vyko? Ar jūs įsipareigojimus kokius davėte, ar kaip? Štai pavyzdžiai, kurie man labai kelia nerimą.
A.VALANTINAS. Iš tikrųjų apie tai su Prezidentu buvo kalbėta ir tomis vertybėmis ar tomis nuostatomis buvo pasikeista. Aš jau minėjau savo kalboje, kad nepriklausomumo principas man yra šventas. Prezidentas irgi patvirtino, kad Prezidentūra nesikišo ir nesikiš į jokius tyrimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Z.Žvikienė. Prašom, kolege. (Balsas salėje) Taigi užleidai vietą kolegai. Ne, tai vis tiek jau įjungta kolegei. Tada vėliau. Z.Žvikienė. (Replikos salėje) Prašom nesiginčyti. Plius 10 sekundžių.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis pretendente, iš tiesų pasikeitus Baudžiamojo proceso kodeksui, jums turbūt yra žinoma, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjai šiandien bylose terminų neturi. Šiuos terminus arba patį procesą skiria prokurorai. Iš tiesų reikia pasakyti, kad bylos yra tiriamos labai ilgai. Jūs tai šiek tiek akcentavote savo kalboje. Manau, kad ilgas bylų tyrimas pažeidžia žmogaus teisę į efektyvų ir greitą ištyrimą, kas yra numatyta Žmogaus teisių konvencijoje. Kokia būtų jūsų nuostata tuo klausimu? Ko trūksta, kad prokuroras dabar negali peržiūrėti, prižiūrėti taip šitų tyrimų, kad jie būtų daromi efektyviai ir greitai?
A.VALANTINAS. Aš ne visai norėčiau su jumis sutikti, kad įstatyme nebėra jokių terminų. Kaip žinote, įstatyme yra labai aiški nuostata, kad jeigu tyrimas vyksta aiškiai per ilgai, tai galima kreiptis dėl bylos nutraukimo. Šitos procedūros labai sėkmingai vyksta. Dėl to problemos aš tikrai nematau.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, mano tradicinio klausimo pirmoji dalis kiekvienam žmogui šioje tribūnoje. Sakykite, ar jūs nesate… nebuvote susijęs su KGB, ar nebuvote KGB rezervistas? Antroji dalis: sakykite, ar jūs esate toks optimistas, kad manote, jog būsite generaliniu prokuroru visus 7 metus?
A.VALANTINAS. Atsakau labai trumpai: ne, ne, esu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom. A.Skardžius. Prašom.
A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, ką jūs manote, ar šiandien prokuratūra gerai gina viešąjį interesą? Kaip jūs numatote šią sritį tobulinti? Kokių imsitės veiksmų, kaip užtikrinsite civilinės teisės specialistų grandį? Jeigu galima, trumpai.
A.VALANTINAS. Aišku, jūs savo klausimu iškart ir atsakymą pasakėte. Jeigu jūs paklausėte, ar tinkamai gina, matyt, kad ne. Aš tą irgi paminėjau per savo prisistatymą. Iš tikrųjų galima pasakyti tik vieną faktą, kad mes neturime, tiksliau, prokuratūra, kiek aš žinau, kiek pareiškė ieškinių ir iškyla klausimas kalbėti apie palankaus sprendimo vykdymą, tai prokuratūra neturi pinigų kreiptis į teismo antstolius. Tai apie ką mes kalbame? Iš tikrųjų dėl to problemų, matyt, yra begalės, kaip aš ir minėjau, atsakydamas į kitus klausimus. Žinoma, reikėtų labai aiškiai išanalizuoti situaciją. Matyt, mes surasime būdų, kaip tą situaciją pakeisti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pretendente.
Skirtas laikas baigėsi ir šiek tiek viršytas. Pagal Statuto 201 straipsnį, po pristatymo kandidatūras nagrinėja Seimo narių frakcijos ir atitinkami komitetai. Taigi frakcijos kartu su Mišria Seimo narių grupe – tai jau devynios. Jos laiką paskyrė, gerbiamasis pretendente, 9 ir 10 dieną. Jūs, matyt, gavote, o jeigu negavote, tai gausite tą susitikimų grafiką. Komitetas pagal tvarką turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos, nors, žinoma, gali svarstyti ir kiti komitetai. Žmogaus teisių komitetas? Prašau. Neprieštaraujame, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Žmogaus teisių komitetas? Sutinkam? Prašau. (Balsai salėje) Prašom. Jūsų valia, jūs taip pat turite teisę kviestis. Svarbu profilinis komitetas. Tai ačiū, gerbiamasis pretendente. Sėkmės jums susitinkant su Seimo frakcijomis. (Balsai salėje) Ačiū. Ar grafiką reikia paskelbti, ar visi žinote? (Balsai salėje) Žinote? Kaimo reikalų komitetas taip pat galės susitikti, ten irgi esama nusikaltimų, t.y. kaime, o ne Kaimo reikalų komitete.
Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes viršijom visus grafikus, deja, bet vis tiek turime pasidaryti 10 minučių, tiksliau, 11 minučių, pertrauką iki 12.10 valandos. Tada, kaip numatyta, eina visos tos tyrimo komisijos. 10 minučių pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Galime iškart registruotis, o A.Kubilius gali ruoštis eiti į tribūną. Gerai. Prašome registruotis. Kol kas 69 Seimo nariai. Jeigu reikės, paskui dar registruosimės ir balsuosime, ir vėl registruosimės. A.Kubilius pateikia klausimą, kuris vadinasi taip: Seimo nutarimas „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Ministro Pirmininko A.M.Brazausko šeimos verslo viešbutyje „Crowne Plaza“ skaidrumui ištirti sudarymo“, projekto Nr.XP-869. Šiandien pateikimo stadija. A.Kubilius – grupės Seimo narių vardu. Prašom, 10 minučių.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Leiskite man pristatyti jums pateiktą Seimo nutarimo projektą ir pristatymo metu leiskite pasakyti keletą žodžių šiek tiek plačiau, nes šiandien jau reikia kalbėti ne vien tik apie tuos klausimus, vis naujus klausimus, susijusius su premjero A.M.Brazausko šeimos verslo neaiškiomis aplinkybėmis, klausimus, į kuriuos vis dar negirdime aiškių atsakymų, bet reikia kalbėti ir apie kur kas platesnius demokratijos ir politikos sąžiningumo bei pasitikėjimo politika reikalus.
Visų pirma keletą žodžių apie demokratijos reikalus Lietuvoje.
Po paskutinio valdančios koalicijos Politinės tarybos posėdžio ir jos priimtų sprendimų iškilo rimtų abejonių, ar valdančiosios koalicijos lyderiai iš tikrųjų gerai supranta demokratijos esmines taisykles. Viena iš esminių demokratijos taisyklių yra tai, kad ne tik dauguma, bet ir mažuma turi savo teises. Be abejo, mažuma turi mažesnes teises nei dauguma, tačiau ir mažumos teisės yra garantuojamos įstatymo, ir įstatymas gina tos mažumos teises nuo kartais pasitaikančio daugumos noro jas atimti. Jeigu mažumos teisės priklauso nuo daugumos valios, tokiu atveju mes jau turime nebe demokratiją – turime valdomą demokratiją. Tokiu atveju turime kalbėti ne apie Europos valstybę, o turime kalbėti apie Baltarusiją.
1997 m., kai mes, konservatoriai, turėjome daugumą Seime, man teko vadovauti Seimo statuto reformos grupei, kurioje dirbo ir Č.Juršėnas. Tada kaip tik mano siūlymu Seimo mažumai Seimo statute buvo suteikta naujų papildomų teisių, tarp jų ir teisė inicijuoti ir steigti specialias Seimo komisijas, specialias Seimo tyrimo komisijas, jeigu yra surenkami 36 Seimo narių parašai. Tokių mažumos inicijuotų komisijų steigimą nukopijavome iš tuometinio Austrijos parlamento. Tuo metu tai siūlau sąmoningai, manydamas, kad didesnių teisių suteikimas Seimo mažumai padarys efektyvesnę kontrolę, o kartu ir paspartins mūsų politikos tapimo vis sąžiningesne procesą. Be abejo, priklausydamas tuometinei Seimo daugumai, kartu galvojau ir apie tai, kad mes, ko gero, amžinai nebūsime valdančioji dauguma. Toks yra demokratijos negailestingas dėsnis.
Įrašant tokių komisijų steigimo nuostatas į Seimo statutą, nebuvo jokių abejonių dėl to, kad parlamentinės tyrimo komisijos gali būti kuriamos pagal dvi skirtingas tvarkas: kai Seimo dauguma nutaria, kad yra reikmė tokią komisiją steigti (tai aprašyta Seimo statuto 71 straipsnyje; tokiu atveju komisija yra steigiama daugumos balsais, priimant Seime sprendimą), ir antrasis atvejis – kai steigti tokią komisiją reikalauja Seimo mažuma, t.y. ne mažiau kaip 36 Seimo nariai. Šiuo atveju buvo numatyta, kad komisija privalo būti įsteigta, nepaisant ir Seimo daugumos prieštaravimų. Todėl ir šiandien aš nematau jokio prieštaravimo tarp Seimo statuto 71 ir 73 straipsnių, nes jie aprašo dvi skirtingas procedūras.
Tai, kad Seimo mažuma gali turėti tokią išskirtinę teisę, ginamą įstatymo, ginamą Seimo statuto, mums nekėlė jokių abejonių, nors iki šiol, ir iki tol, ir dabar, Seimo mažuma turi kai kurių specifinių išskirtinių teisių, kurių dauguma savo balsais negali iš jos atimti. Noriu priminti, kad šioje vietoje, Seimo statute, įtvirtintos nuostatos yra visiškai analogiškos kai kurioms ir Konstitucijoje numatytoms tautos mažumos teisėms. Pavyzdžiui, jeigu tautos mažuma, t.y. 300 tūkst. piliečių, pasirašo po iniciatyva rengti referendumą, tai nei likusioji tautos dalis, t.y. nei tautos dauguma, nei Seimas negali sustabdyti tokio referendumo skelbimo.
Šiandien štai klausiausi radijo laidos, kurioje kalbėjo buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas. Jis paminėjo dar vieną pavyzdį. Konstitucijoje yra numatyta, kad Seimas skiria Prezidento rinkimus. Tai Seimo nariai yra lyg ir laisvi balsuoti, kaip jie nori, tačiau ar galim įsivaizduoti, kad Seimo nariai, balsuodami dėl Prezidento rinkimų skyrimo, nubalsuotų, kad tokių eilinių rinkimų iš viso nereikia skirti? Būtų visiškas absurdas. Kalbėdamas apie mažumos teises Seime, kaip pavyzdį galiu paminėti daugybę ir šiandien galiojančių procedūrų. Pavyzdžiui, Seimo posėdžių darbotvarkės sudarymas. Kaip žinote, paprastai Seimo posėdžių darbotvarkė yra nusprendžiama Seimo daugumos balsais balsuojant Seimo posėdyje. Bet taip pat visi žinome, kad jeigu ne mažiau kaip 47 Seimo nariai reikalauja, yra surengiamas neeilinis Seimo posėdis, reikalaujant Seimo mažumai, kuriame yra svarstomi tik tokios mažumos pasiūlyti klausimai. 99 Statuto straipsnis. Vėlgi, jeigu 47 Seimo nariai reikalauja, ir į eilinio posėdžio darbotvarkę privaloma tvarka yra įtraukiamas klausimas, nepaisant to, kad tai gali ir nepatikti Seimo daugumai. Statuto 92 straipsnyje tai numatyta. Kai kalbame apie komisijas, prisiminkime kitą atvejį. Seime apkaltos procesas, kurį jau esame išbandę, prasideda nuo Seimo mažumos, t.y. 36 Seimo narių iniciatyvos, kurią pareiškus Seime privaloma tvarka turi būti sudaryta speciali Seimo komisija, skirta tam apkaltos procesui. 235 Statuto straipsnis. Visas šias teises mažuma realizuoja automatiškai, nesuteikiant daugumai galimybės balsuoti prieš, nes jeigu dauguma galėtų balsuoti prieš, ji automatiškai pažeistų šias Seimo mažumos teises.
Lygiai tokiu pat principu yra pagrįsta ir ta mažumos teisė, apie kurią kalbame šiandien, t.y. teisė pasiekti, kad Seime mažumos iniciatyva būtų sudaryta speciali Seimo tyrimo komisija, nepaisant to, kad tai galbūt nepatinka ir valdančiajai daugumai. Todėl ir šiandien teigiu labai kategoriškai, kad pagal Seimo statutą valdančioji dauguma negali sustabdyti Seimo komisijos įsteigimo, jeigu to reikalauja, kaip numatyta Seimo statute, ne mažiau kaip 36 Seimo nariai. Seimo dauguma, įsteigus komisiją, savo daugumos valią gali realizuoti tokioje komisijoje svarstant tokios komisijos išvadas, kurios, be abejo, priklausys nuo Seimo daugumos, kadangi dauguma proporcingai turės savo atstovus ir Seimo komisijoje. Klausimas šiandien: kas įvyks, jei valdančioji dauguma nepaisys Seimo statuto ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo, reikalaujančio, kad dėl tokių komisijų sudarymo nebūtų balsuojama? Be abejo, Seimo dauguma tokiu atveju šiurkščiai pažeis Seimo statutą. Taip pat turėsime konstatuoti, kad tokiu būdu bus atimta viena iš svarbesnių Seimo mažumos teisių. Tokiu atveju demokratija Lietuvoje praras vieną iš efektyvesnių savo instrumentų. Daugumos valia yra apsispręsti, ar žengti šiandien tokį didelį žingsnį atgal. Aš pažadu tik viena: jeigu ir bus padarytas toks žingsnis, kai mes turėsime daugumą Seime, Seimo mažuma šiuo instrumentu tikrai galės naudotis nevaržoma, negąsdinama ir nešantažuojama.
Dabar apie politikos sąžiningumą ir pasitikėjimo politika reikalus. Jeigu šiandien bus nuspręsta komisijos nesudaryti, kyla klausimas, ar tai padidins žmonių pasitikėjimą politika, o žmonės patikės, kad premjero šeimos verslo reikalai yra skaidrūs ir sąžiningi? Turbūt visi sutiksime, kad tikrai tokio tikėjimo beliks labai nedaug. Draudimas sudaryti komisiją bus taip pat aiškus atsakymas visuomenei, kad tikėtis sąžiningumo ir skaidrumo yra beviltiška, kol šalį valdo tokia dauguma. Dar daugiau – bus akivaizdžiai parodyta, kad šiandieninė dauguma gyvena taikydama akivaizdžias dvigubų standartų taisykles. Komisijas buvo galima sudaryti Artūro Zuoko, Viktoro Uspaskicho, Rolando Pakso reikalams tirti, bet Algirdo Brazausko reikalams negalima. Kodėl? Todėl, kad jis nusipelnęs, kad jis išskirtinis, kad jam turi būti taikomos kitokios taisyklės? Politikoje ir demokratijoje baisiausia yra, kai kuris nors iš krašto lyderių patiki ir, ko gero, nuoširdžiai patiki, kad jis yra išskirtinis. Paprastai tai yra tiesiausias kelias į tokio lyderio susikompromitavimą. Šiandien padėtis yra tokia, kad tie, kurie norėtų padėti premjerui, turėtų sąmoningai siekti, kad komisija būtų greičiau sudaryta ir pateiktų visuomenei aiškius atsakymus. Neatsakyti klausimai tokioje situacijoje yra kur kas pavojingesni nei pati nemaloniausia tiesa.
Ir paskutinis dalykas, kurį norėčiau pasakyti. Mums sakoma, kad mes nagrinėjame ne premjero veiklą, o jo šeimos reikalus, kad mes knaisiojamės po senus, jau ne vieną kartą nagrinėtus reikalus, kad štai vakar advokatai jau atsakė į visus užduotus klausimus, kad dar bus užsakytas auditas. Taip, išties gerai, kad gavome advokatų parengtus atsakymus. Komisija turės ką nagrinėti ir vertinti, kaip ir audito duomenis. Tačiau turime pasakyti, kad tų klausimų daugėja kasdieną, ir advokatų atsakymų šiandien jau nebeužtenka. O kai kurie advokatų parengti atsakymai, kuriuos skaitėm šiandien, yra, atrodytų, akivaizdus bandymas skleisti dūmų uždangą vengiant įvardyti net ir žinomus faktus. Štai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sako, kad Kristinai Brazauskienei 2004 m., ne taip seniai, jau po viešbučio rekonstrukcijos, įsigyjant beveik 40% viešbučio akcijų banko pasamdyti turto vertintojai viešbučio rinkos vertę nustatė lygią 40 mln. litų. Vadinasi, 40% tokio viešbučio akcijų turėtų kainuoti apie 15–16 mln. litų. Bet Kristina Brazauskienė, kaip matyti iš visų dokumentų, sumokėjo ne 15, o tik 3,5 mln. litų. Kas tai yra? Bandymas išvengti mokesčių ar nemaža dovana, suteikta Brazauskų šeimai? O advokatai savo išvadose apie visa tai sako, jog (cituoju): „Tikėtina, kad K.Brazauskienė nusipirko akcijas už ne mažesnę nei tuo metu buvusią rinkos vertę“. Iš tiesų atrodo, kad advokatai arba iš viso nematė ir neskaitė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sukauptų duomenų, arba sąmoningai iš tikrųjų skleidžia dūmų uždangą. Šiomis dienomis paaiškėja ir vis naujų faktų, kurių vėlgi tie patys advokatai nebepaaiškina. Ar galima palikti be komisijos tyrimo kad ir tas…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
A.KUBILIUS. Tuoj pat baigiu.
PIRMININKAS. Prašom.
A.KUBILIUS. Kad ir tas šiomis dienomis pasirodžiusias užuominas, kad valgyklos „Šešupė“ perėmime tuo metu, kai A.Brazauskas buvo Prezidentu, kartu su K.Butrimiene dalyvavo ir vienas iš EBSW lyderių. Ar nėra taip, kad iš visų operacijų su „Šešupės“ akcijomis K.Butrimienės bei EBSW uždirbti milijonai vėliau buvo panaudoti tai pačiai „Draugystei“ privatizuoti? Tai yra natūralūs klausimai, kurie kyla ir į kuriuos reikia atsakymų.
Per pastarąjį mėnesį sužinojome tikrai daug naujų, nuostabą ir nerimą bei vis naujus klausimus keliančių dalykų, kurie reikalauja atviro ir sąžiningo tyrimo. Tarp jų ir tai, kokia ir nuo kada draugystė sieja A.Brazauską ir Ivaną Paleičiką, A.Brazauską ir EBSW lyderius? Taip pat ir tai, kiek ir kokių dar „draugysčių“ tokios draugystės padėjo Lietuvos galingiesiems per visus 15 nepriklausomybės metų tokiais pat draugiškais būdais įsigyti? Todėl ir reikia šiandien sudaryti komisiją, kad tokios draugystės Lietuvoje pagaliau baigtųsi.
PIRMININKAS. Dabar 10 minučių klausimams ir atsakymams. Pirmasis – E.Masiulis. Prašom, kolega.
E.MASIULIS (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu dar prieš keletą dienų mano galvoje gal ir buvo tam tikrų abejonių dėl tokios komisijos sudarymo, tai dabar, gavęs advokatų išvadas, tikrai įsitikinau, kad tokios komisijos reikia, nes advokatų pateikti atsakymai sukėlė dar daugiau klausimų, kurių iki tol komisijos iniciatoriai ir nekėlė. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs sutinkate, kad nuo šios dienos Seimo sprendimo labai daug priklausys netolima mūsų valstybės ateitis. Ar mes išliksime demokratine valstybe, ar vis dėlto pasuksime demokratinių principų nepaisymo ir tam tikrų oligarchinių interesų tenkinimo keliu? Ar jums neatrodo, kad Lietuvos valstybė, darniai ilgus metus ėjusi link Briuselio, šiandien staiga gali pasukti link Minsko?
A.KUBILIUS (TSF). Aš jau sakiau, kad iš tiesų šiandien svarstome ne tiktai Brazauskų šeimos verslo aplinkybes, bet svarstome kaip tik tai, ar Lietuvoje galios tokios demokratinės taisyklės, kokios iki šiol galiojo, ar jos bus šiandienės valdančiosios daugumos ryžtingai mažinamos ir atimamos iš Seimo mažumos. Tai irgi bus labai reikšmingas atsakymas Lietuvos visuomenei. Lietuvos visuomenei, kuri, mano įsitikinimu, yra nusipelniusi per 15 metų, kad į visus neaiškius klausimus, susijusius su Lietuvos valdžia, pagaliau gautų aiškius atsakymus.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Dagys. Prašom, kolega.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų gavus vienos iš Vilniaus advokatų kontorų įvertinimus, jų nuomonę, klausimų kilo dar daugiau, negu jų turėjome iki šiol, ir matyti ta visa klasikinė schema, kaip valstybės valdomas turtas su Vyriausybės pagalba, institucijų pagalba tampa kažkieno privačiu turtu. Aišku, čia yra daug klausimų. Mano klausimas susijęs irgi su ta pačia pažyma, bet siejasi su vienu faktu. 2002 m. „Draugystės“ rekonstrukcijai paskolas suteikė „Lukoil Baltija“ I.Paleičiko šeimos įmonė „Pajaras“. Tas pats I.Paleičikas per kitą savo bendrovę „Vaizga“ valdė 40% viešbučio akcijų. Kaip būtų galima paaiškinti, kad I.Paleičikas savo ir K.Brazauskienės valdomai „Draugystei“ paskolino pinigus už kur kas didesnes palūkanas nei komercinis bankas? Ar čia nėra pinigų plovimo požymių?
PIRMININKAS. Laikas.
A.KUBILIUS. Manau, tai klausimas, į kurį galėtų atsakyti komisija, nes matant advokatų išvadas, kelia nuostabą paprastas faktas, kad 2002 m. birželio 5 d. I.Paleičikas per savo kompaniją paskolina, rodos, 11,5 mln. už 7,5%, o 2002 m. lapkričio 27 d., t.y. po kelių mėnesių, „Draugystės“ viešbutis gavo iš Lietuvos komercinio banko (nežinau, kokio) 17 mln. už 4,5% palūkanų, t.y. už 3,5% mažesnes palūkanas. „Pajaro“ paskolinti pinigai, kiek galima suprasti, su tomis 7,5% palūkanomis buvo laikomi viešbutyje iki pat 2005 metų, t.y. 5 metus, su palūkanomis, kurios gerokai viršijo tuometinės rinkos sąlygomis nusistovėjusias bankų palūkanas.
PIRMININKAS. Kolega E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs šiek tiek užsiminėte apie žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad K.Butrimienė buvo sukūrusi įmonę su menamais kanadiečiais „Šešupė Ontario“, kurios tikrieji dalininkai buvo ne kas kita, kaip EBSW koncerno „berniukai“. Ar negali būti, kad pirmosios „Draugystės“ akcijos ir buvo įsigytos pasinaudojus neaiškiais sandoriais su „Šešupe“? Tiksliau pasakius, buvo nupirktos už EBSW pinigus, kurie buvo surinkti iš Lietuvos žmonių. Ar nemanote, kad mes, svarstydami šį klausimą, sužinosime dar daugiau įdomių dalykų apie tas visas priedangas, apie galimą EBSW dalyvavimą įvairioje veikloje?
A.KUBILIUS. Aš jau sakiau, kad šie nauji aiškėjantys faktai natūraliai sukelia vis daugiau klausimų, ir ne tik klausimų, bet ir įtarimų. Vienintelis būdas, kaip tie įtarimai gali būti pašalinti, yra atviras ir viešas tyrimas. Kitu atveju tie įtarimai tik didės ir ne tik čia, Seime, bet ir visuomenėje. Manau, demokratinis pasaulis, gyvenantis demokratijos sąlygomis jau kelis šimtmečius, yra atradęs labai aiškius dėsnius, kaip tokiomis sąlygomis reikia elgtis, jeigu nenori visiškai sužlugdyti savo ir savo partijos perspektyvos. Ta tradicija ir tos taisyklės yra labai aiškios. Į visus tokius klausimus premjeras turi nedelsdamas atsakyti, ir jeigu yra sudaryta Seimo komisija, ten tie atsakymai turi būti rasti.
PIRMININKAS. Ačiū. Matyt, dėl vedimo tvarkos B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs taikydavote praktiką, kad galėtų paklausti visų frakcijų atstovai. Dabar klausia tik dešinė pusė, žodžiu, patys groja ir patys šoka. Gal duokite galimybę paklausti ir kitų frakcijų atstovams?
PIRMININKAS. Aš su tuo iš principo sutinku, bet būtų smagu, kad visi kolegos laiku paspaustų atitinkamus mygtukus arba užsirašytų sekretoriate. R.Juknevičienė. Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, noriu pratęsti klausimą ta tema, kuria jūs baigėte savo pagrindinį pranešimą. Vilniaus II apylinkės teismo sprendime dėl Valstybinio komercinio banko suteiktos paskolos iššvaistymo yra nustatyta, kad viena UAB, t.y. „Kustos“, yra gavusi EBSW pastangomis 4,5 mln. litų paskolos, ir Gintaro Petriko nurodymu, kad ta paskola būtų gauta, buvo užsakyta „Šešupė“. Dar daugiau – vienas iš „Šešupės Ontario“ dalininkų G.Špokauskas yra minimas kaip EBSW aplinkos žmogus. Ar jums neatrodo, kad taip pat būtų gerai įrašyti ir į komisijos siūlymus ar kad pati komisija tirtų, ar tai nėra vienas iš įrodymų, kad su EBSW buvo dirbama ranka rankon? Todėl tuometinė valdžia kaip tik į šio aštuonkojo, t.y. į EBSW veiklą, žiūrėjo pro pirštus.
A.KUBILIUS. Aš jau sakiau, kad paskutinėmis dienomis pasirodžiusi nauja informacija žiniasklaidoje kelia naujų klausimų ir rimtų klausimų, ir į juos reikia atsakyti. Ar ši komisija, kurią dabar siūlome įsteigti, ar jau sudaryta komisija EBSW reikalams tirti į šiuos klausimus turi artimiausiu metu aiškiai atsakyti. Negalima tikėtis, kad jeigu į šiuos klausimus nebus ieškoma atsakymų, jie bus kaip nors visuomenėje užmiršti. Labai naiviai kai kas įsivaizduoja. Manau, bandymas atimti galimybę žmonėms sužinoti atsakymus į šiuos klausimus paprasčiausiai skandina ir premjerą A.Brazauską.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega D.Jankauskas.
D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, kuo toliau, tuo daugiau „Draugystės“ viešbučio ir grupės draugų matomi ir nematomi ryšiai kelia klausimų. Pasakykite, gal jums yra žinoma, kokia statybos bendrovė atliko „Draugystės“ viešbučio rekonstrukciją? Jeigu taip, tai ar statybos darbų kainos atitiko ar bent buvo artimos rinkos kainoms, jeigu ne, tai ar, jūsų nuomone, sudaryta komisija į tokius klausimus būtų pajėgi atsakyti, ar ne?
A.KUBILIUS. Tikrai šiuo klausimu nieko nežinau, ir, manau, komisija galėtų irgi pasidomėti, kad vėl nekiltų tokių ar panašių klausimų ir galimybių įtarinėti. Šis aspektas, premjero šeimos veiklos aspektas, turi būti skaidrus iki galo. Galbūt besiaiškinant paaiškės, kad visi mūsų įtarimai ir visi mūsų klausimai yra nepagrįsti, ir mes tokiu atveju galėsime drąsiai palinkėti premjerui toliau sėkmingai tęsti savo darbą. Neatsakius į šiuos klausimus, tie įtarimai liks ir toliau visų mūsų galvose.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia pateikėte kai kuriuos faktus apie naują informaciją, kurią mes gavome, ir apie kai kurių konservatorių šeimų finansų papildymą iš „Williamso“ pardavimo verslo, dar kitas istorijas, kurių nenoriu čia minėti. Klausimas, ar mes, Seimo nariai ir Lietuvos žmonės, norime žinoti tiesą, atsakymus į klausimą, ar jūs užsispyrę norite sukurti komisiją? Man atrodo, jūs labiau linkę užsispirti turėti komisiją, nei gauti atsakymus. Nes be to, ką jūs keliate dabar, yra ir naujų klausimų. Pagal Statutą ir mūsų praktiką naujų klausimų sudaryta komisija nenagrinėja. Jūs planuojate sudaryti dar vieną ir dar vieną komisiją, ir normalus Seimo darbas turėtų sužlugti.
Aš noriu jūsų paklausti. Gal jūs galėtumėte visiems atvirai pasakyti, kaip balsavo jūsų frakcijos nariai A.Matulas ir kiti, kurie dalyvavo Etikos ir procedūrų komisijoje, kai buvo svarstomas klausimas dėl A.Valionio komisijos sudarymo? Dėl to, ar posėdžio pirmininkas teisingai pateikė balsuoti dėl komisijos sudarymo. Prašom pasakyti, kaip balsavo jūsų deleguoti Etikos ir procedūrų komisijos nariai?
A.KUBILIUS. Jūs uždavėte daug klausimų. Pradedant nuo Etikos ir procedūrų komisijos išvadų… (Balsas salėje) Leiskite man atsakyti. Aš matau Etikos ir procedūrų komisijos išvadas ir manau, kad jos yra visiems mums privalomos. Kokios buvo diskusijos Etikos ir procedūrų komisijoje svarstant šį klausimą, tikrai negaliu pasakyti. Žinau vieną dalyką, kad Etikos ir procedūrų komisijos išvada yra labai aiški. Tokios komisijos, nepaisant to, patinka J.Olekui ar nepatinka, patinka ar nepatinka valdančiajai daugumai, turi būti sudarytos. Valdančioji dauguma neturi atimti iš mažumos tokios iniciatyvos teisės.
Trečias dalykas dėl to, ar mes užduodame vis naujus klausimus. Ne mes užduodame naujus klausimus, o Lietuvos visuomenė užduoda vis naujus klausimus. Ir jūs turėtumėte pasirūpinti, kad į tuos klausimus būtų gauti aiškūs ir nedviprasmiški atsakymai. Deja, iki šiol ir jūsų pastangomis, manau, ir nevisiškai gerais patarimais premjerui premjeras yra stumiamas į visiškai nepalankią jam padėtį. Atsisakymas sudaryti komisiją bus dar vienas smūgis tam pačiam premjerui.
PIRMININKAS. Ačiū. Numatytas laikas praėjo, netgi šiek tiek viršytas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar mes turime apsispręsti dėl mūsų tolesnių veiksmų. Prašom. Visi galėjo paklausti per nustatytą laiką, t.y. 10 minučių, o klausinėjama buvo 12 minučių. Taigi prašom dabar kalbėti dėl balsavimo motyvų. O gal dar kolega A.Matulas dėl vedimo tvarkos? Prašom.
A.MATULAS (TSF). Taip, kadangi buvo paminėta mano pavardė, aš noriu priminti ir pasakyti ponui J.Olekui, kad ir A.Matulas, ir visa komisija vienbalsiai pripažino, kad yra tam tikra kolizija tarp dviejų Statuto straipsnių. Bet kol ji neištaisyta, siūlėme ištaisyti ją ypatingos skubos tvarka, mes rekomendavome, kad Seime būtų vadovaujamasi jau susidariusia tradicija nebalsuoti sudarant komisijas. Aš balsavau būtent už tai, kad nebūtų teikiama balsuoti sudarant komisijas.
PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (MSG). Dėl vedimo tvarkos aš noriu. Yra sudaroma komisija ir nebuvo leista paklausti nė vienam iš mūsų frakcijos narių, todėl aš norėčiau, kad būtų pratęsta.
PIRMININKAS. Iš eilės klausinėjama.
P.GRAŽULIS. Ir būtų sudaryta galimybė visiems paklausti.
O dėl A.Matulo pozicijos. Iš tikro ponas A.Kubilius dabar aiškino, kad dabartinis Statutas neprieštarauja, nėra jokių prieštaravimų ir kad čia nėra jokių kolizijų. O kad A.Matulas Etikos ir procedūrų komisijoje labiausiai prieštaravo įrodinėdamas, kad tai yra kolizija ir kad reikia keisti Statutą, taip pat buvau toje komisijoje ir girdėjau. Geriau, gerbiamasis Matulai, būkite garbingesnis žmogus. Kaip elgėtės komisijoje, taip kalbėkite ir Seime.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom dabar kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar pritariame po pateikimo, arba, cituojant Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą, ar Seimas pripažįsta būtinybę ištirti valstybinės svarbos klausimą. (Balsas salėje) Įstatymas yra aukščiau negu Statutas. Prašom nepainioti. I.Degutienė. Prašom. (Triukšmas salėje) I.Degutienė. Prašom.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad buvo išreikšta 42 Seimo narių mintis ir prašymas, kad būtų sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija Ministro Pirmininko A.Brazausko šeimos verslo viešbutyje „Crowne Plaza“ skaidrumui ištirti. Buvo pateikti tam tikri klausimai, parlamentarai teisėtai, pagal savo konstitucines teises norėjo gauti skaidrų atsakymą į konkrečiai pateiktus klausimus. Tačiau nei žodžiu, nei raštu į pateiktus klausimus nebuvo gauta Ministro Pirmininko jokio atsakymo. Todėl, be abejo, Seimo nariai buvo priversti sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, arba prašyti sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, pagal mūsų galiojantį Seimo statutą mes privalome sudaryti tokią laikinąją tyrimo komisiją. Jeigu šiandien mes nepritartume tokios komisijos sudarymui, ir visi parlamentarai, ir Lietuvos valstybės piliečiai liktume toliau nieko nežinodami. Mes nežinotume konkrečių atsakymų į pateiktus klausimus. Tuomet kyla kitas pagrįstas klausimas, kodėl valstybės Ministras Pirmininkas nenori arba vengia atsakyti į paprastus ir suprantamus, atrodo, jokių problemų nesukeliančius klausimus.
Aukščiausi šalies politikai, man atrodo, meta iššūkį pamatinei demokratijos sampratai. Jeigu Ministras Pirmininkas su Seimu bendrauja per advokatus, tada kokia yra parlamentinė kontrolė, kaip parlamentarai gali kreiptis į Ministrą Pirmininką? Galbūt irgi samdyti advokatus, kad Ministro Pirmininko advokatas galėtų bendrauti su parlamento samdytais advokatais, ir tik tada išsiaiškinti realią situaciją.
Man atrodo, jeigu mes visi gerbiame savo valstybę, gerbiame demokratines vertybes, privalome pritarti Seimo nutarimui „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos A.Brazausko šeimos verslo viešbutyje „Crowne Plaza“ skaidrumui ištirti sudarymo“. Ačiū.
PIRMININKAS. J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šeimų verslų, ko gero, Seime yra daugiau, negu kur nors kitur. Galima pažiūrėti, ar visų šeimų verslai neprieštarauja statutams ar įstatymams čia, Seime. Bet šiuo metu mes kalbame apie tai, kad galime… ar reikia sudaryti komisiją, ar reikia gauti atsakymus. Aš nesuprantu kolegų iš dešiniosios pusės, kaip jie nesugeba perskaityti labai konkrečių netgi advokatų tyrimais paremtų atsakymų į konkrečius jų klausimus. Šiuos atsakymus gavote ne tik jūs, gerbiamieji kolegos, gavo ir Lietuvos žmonės, šie atsakymai yra išspausdinti dienraščiuose ir žmonės gali normaliai su jais susipažinti.
Dar kartą kartoju, kad ir mūsų kolegos konservatoriai, kurių pavardes aš jau minėjau, balsuodami Etikos ir procedūrų komisijoje, aiškiai pasisakė dėl komisijų sudarymo tvarkos. Seimo Pirmininkas, teikdamas balsuoti Seimo nutarimą dėl tokios ir tokios komisijos, Statuto nuostatų nepažeidė. Todėl, aš manau, jokio bandymo paspausti vienus ar kitus, kaip reikia balsuoti… Kiekvienas Seimo narys turi balsuoti pagal savo sąžinę. Aš manau, mes ta galimybe pasinaudosime ir prašome būti ramiems, nesinervinti. Jeigu jums atrodys, kad neaišku ar kas nors pažeista, yra puikus kelias kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar nebuvo pažeistos kurio nors Seimo nario… Todėl kviečiu visus balsuoti ir nepritarti pateiktam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš dabar galėčiau paleisti balsavimo mašiną, bet prašyčiau tuos, kurie stovi prie mikrofono, trumpai tarti savo žodį, t.y. du iš vienos pusės, du iš centro ir vienas iš dešinės. G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LF). Ačiū, pone pirmininke. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Elektroninė.
G.STEPONAVIČIUS. Opozicinės frakcijos nenori nieko daugiau, nei nori Lietuvos visuomenė. Mes norime, kad šiame Seime ir viešajame gyvenime visiems būtų taikomos tokios pačios taisyklės, o ne dvigubi standartai.
Liberalų frakcija reikalauja, pone pirmininke, kad dėl šio klausimo, kaip numato Statuto 73 straipsnis, būtų apsispręsta be balsavimo. Priešingu atveju, jeigu jūs neteiksite ir neformuluosite kaip posėdžio pirmininkas šio klausimo, mes manysime, kad jūs norite, kad visuomenė taip ir suprastų šiuos Seimo veiksmus. Mes reikalaujame, kad iš esmės būtų toks sprendimas, kaip Seime yra buvę ne vieną ir ne du sykius, taip pat susijusius ir su kitais aukščiausiais valstybės pareigūnais.
PIRMININKAS. Ačiū. Įspėjimą supratau. E.Klumbys.
E.KLUMBYS (LDF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš norėčiau, kad jūs daugiau neklaidintumėte Seimo, teigdamas, kad Laikinųjų komisijų įstatymas yra aukščiau nei Seimo statutas. Pirmiausia Seimo statutas yra kaip įstatymas, jie yra bent lygiaverčiai.
Antras dalykas. Seimo statutas yra paminėtas mūsų valstybės Konstitucijoje.
Ir trečias dalykas. Seimo statutas yra keičiamas ypatinga tvarka, o ne taip, kaip paprastas įstatymas, prie kurių priklauso Laikinųjų komisijų įstatymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kad Statutas turi įstatymo galią, o nėra įstatymas. Prašom nepainioti žanrų. R.Smetona. Prašom.
R.SMETONA (MSG). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadai, kad laikinosios komisijos turi būti sudaromos be balsavimo, jeigu to reikalauja vieno ketvirtadalio Seimo narių grupė. Bet aš manau, kad prieštaravimo, apie kurį kalbama ir komisijos išvadose, tarp Statuto kai kurių nuostatų nėra. Buvo pasakyti ir kolegos A.Kubiliaus svarūs argumentai, kodėl nėra tų prieštaravimų. Todėl, kad (gerą dalyką verta pakartoti) 73 straipsnio 1 dalis kalba apie iniciatyvos teisę, kurią turi Seimo valdyba, nepamirškime, komitetai, frakcijos ir Seimo narių grupė. To paties straipsnio 3 dalis specialiai ir kategoriškai pasako, kad, skirtingai nuo kitų iniciatorių, nuo valdybos, komitetų ar frakcijos, kai reikalauja sudaryti komisiją Seimo narių grupė, štai tuo atveju, skirtingai nuo anų kitų, ji turi būti sudaroma be balsavimo, ir diskutuoti ar ginčytis čia nėra dėl ko.
Aš suprantu, gerbiamieji kolegos, kad yra partiniai interesai, tikslai, įsipareigojimai, ir tai suprantama ir natūralu, bet būna atvejų, kai Seimo nariui turėtų būti, mano supratimu, svarbiau jo žinojimas, jo sąžinė…
PIRMININKAS. Laikas!
R.SMETONA (MSG). …ir jo savigarba. Todėl aš kviečiu jus šiuo atveju atsižvelgti į savo savigarbą ir ją vertinti.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius.
A.KUBILIUS (TSF). R.Smetona labai teisingai išdėstė argumentus. Aš tik galėčiau dar sykį pakartoti šiuo atveju Č.Juršėnui asmeniškai. Tai spalio 19 dienos Etikos ir procedūrų komisijos išvados, kurias dar sykį gal pakartos ir A.Monkevičius. Komisija nusprendė: „Rekomenduoti Seimo posėdžių pirmininkui atsižvelgti į nusistovėjusią laikinųjų kontrolės ar tyrimo komisijų sudarymo tvarką, neteikti balsuoti klausimo dėl tokių komisijų sudarymo“. Gerbiamasis Česlovai Juršėnai, 73 straipsnyje labai aiškiai numatyta prievolė – jeigu yra surinkti 36 Seimo narių parašai, tokia komisija privalo būti sudaryta.
Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš raginu jus laikytis Seimo statuto, kaip svarbiausio įstatymo, nes kiti jūsų veiksmai darosi panašūs į sąmoningą (aš pabrėžiu – sąmoningą) Seimo statuto laužymą. Noriu pasakyti, kad sąmoningas Seimo statuto laužymas yra labai netoli nuo priesaikos sulaužymo.
PIRMININKAS. Prašom. Man būtų malonu, kad jūs atitinkamus kaltinimus suformuluotumėte raštu. A.Monkevičius.
A.MONKEVIČIUS (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu atlikti pareigą kaip Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas ir priminti, jog procedūrinius ginčus įgaliota spręsti būtent ši komisija. Ji savo posėdyje, atsižvelgusi į Teisės departamento direktoriaus išvadą, įvertinusi kitų teisininkų pastabas, nagrinėdama Liberalų demokratų frakcijos ir paskui atskirai jos nario prašymą išnagrinėti štai šią konfliktinę situaciją, iš tikrųjų sako, kad tas prieštaravimas vis dėlto yra formalus ir jeigu reikia, Seimas turėtų ypatinga skuba jį pašalinti. Pats Seimas turėtų nuspręsti, kaip tai padaryti, bet kartu komisija iš esmės, galima sakyti, bendru sutarimu dėl 2 dalies sutarė, kad kol nebus pašalinta ši kolizija, reikia vienareikšmiškai laikytis įprastos tvarkos, kaip numatyta 73 straipsnio 3 dalyje. Štai todėl pirmininkas į tai turėtų atsižvelgti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, visi, kurie stovėjo, tie pakalbėjo. Aš nenorėčiau jums abiem suteikti žodžio. Tuo labiau P.Gražulis kalba dėl to paties klausimo kelintą kartą, nebent A.Salamakinas. (Balsai salėje) Tada nė vienam. Dabar pranešu. Mielieji kolegos, aš parengiau Seimo protokolinio nutarimo projektą, kuris skamba taip: „Pavesti Seimo valdybai sudaryti darbo grupę, aš reaguoju į kolegos A.Monkevičiaus kalbą, pavesti Seimo valdybai sudaryti darbo grupę, kuri parengtų Seimo statuto pataisas, pašalinsiančias prieštaravimus tarp atskirų Seimo statuto straipsnių, ypač 12 skirsnio, ir suderinsiančių Seimo statuto normas su konstitucine Seimo nario laisvojo mandato nuostata“. Dėl jo mes balsuosime šiek tiek vėliau.
Dabar atsakau dėl savo veiksmų, paaiškinu. Etikos ir procedūrų komisija priimdama sprendimą pabrėžė, kad galioja abi komisijos išvados. Kokios komisijos išvados? Galioja ir ta, kur pasakyta, kad Seimo Pirmininkas A.Paulauskas, teikdamas balsuoti nutarimą, Seimo statuto nuostatų nepažeidė. Jeigu A.Paulauskas nepažeidė, tai kodėl Č.Juršėnas gali pažeisti teikdamas analogišką klausimą? (Balsai salėje) Minutėlę! Minutėlę!
Dabar dėl precedento. Šlovingais konservatorių valdymo laikais buvo bandoma sudaryti vieną komisiją dėl biudžeto lėšų švaistymo. Tą komisiją inicijavo daugelis Seimo narių, tarp jų tokie kolegos kaip P.Gražulis, L.Sabutis, E.Zingeris, R.Smetona, R.Dagys. Kuo baigėsi ši komisija? Posėdžio pirmininko pasiūlymu. Posėdžio pirmininkas tada pasiūlė balsuoti ir komisija nebuvo sudaryta. Priminsiu, kas buvo posėdžio pirmininkas – kolega Arvydas Vidžiūnas. Taigi yra precedentas, yra Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas ir prašom balsuoti, ar pritariame po pateikimo. (Balsai salėje) Prašom balsuoti, ar pritariate. Ar pritariame po pateikimo pateiktam nutarimo projektui? (Balsai salėje) Prašom.
Už – 33, prieš – 33, 20 susilaikė. Nepritarta komisijos sudarymui. (Balsai salėje) Taškas. Prašom. E.Masiulis.
E.MASIULIS (LF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs nesuformulavote prieš balsavimą klausimo, dėl kurio yra balsuojama, todėl Liberalų frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes dauguma Seimo narių nesuprato, už ką išvis yra balsuojama. O jeigu jums sunkiai sekasi formuluoti tuos klausimus, gal pavesite kitam kolegai vesti posėdį.
PIRMININKAS. Mielasis kolega, dar kartą sakau, kiekvienas nutarimas pereina atitinkamas procedūras pagal mūsų mylimą Statutą. Statutas neturi prieštarauti Konstitucijai. Todėl štai ir siūlymas priimti protokolinį nutarimą, bet jeigu pageidaujate perbalsuoti, prašom. Nėra reikalo? Gerai. (Balsai salėje) P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (MSG). Aš norėjau kreiptis į pirmininką, kad po tokio sprendimo, kai klausimas dėl komisijos sudarymo teikiamas balsuoti, kai buvo surinkti 36 Seimo narių parašai, Seimas priimtų kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, ar šis balsavimas nepažeidžia ne tik mažumos teisių, bet ar nesulaužo ir Lietuvos Konstitucijos. Todėl aš prašyčiau, kad Seimas tikrai ne atskirų Seimo narių surinktų parašų kreiptųsi… bet visas Seimas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą. Šis klausimas tada bus nagrinėjamas Konstituciniame Teisme ne eilės tvarka, manau, tai yra labai svarbu.
PIRMININKAS. A.Kubilius kalbėjo. Kas nors kitas gali kalbėti. Kolega V.Čepas. Prašom.
V.ČEPAS (LF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, su didžiausia pagarba jums, bet ką jūs dabar padarėte, tikrai netelpa į jokius demokratijos ir lietuviško parlamentarizmo rėmus. Negalima šitaip: perskaityti rezoliuciją, paskui staigiai po tos rezoliucijos siūlyti balsuoti, kai niekas nesuprato, už ką balsuoja. Pavyzdžiui, aš… ar už rezoliuciją, kurią jūs čia teikiate, nežinau, iš kur jūs ją dabar ištraukėte, kai buvo kalbama apie visiškai kitus dalykus. Paskui pasakėte, kad balsuojame. Aš buvau nusiteikęs, kad tos komisijos gal ir nereikia, kad išspręstume tuos klausimus, bet kai taip daroma, aš pradėjau įtarti, kad ten tikrai yra kažkas labai negero. Jūs savo veiksmais, nežinau, kaip balsuos kolegos, tikrai tokį grūdą labai stipriai pasėjote net tokiam žmogui, koks esu aš, kuris sąmokslo teorijoms niekada nepritarė. Taigi būkite malonus, laikykitės to, kas yra numatyta Seimo statute, kurį priėmėme, nežiūrėkime, kaip ten balsavo prieš penkerius metus konservatoriai, kaip socdemai (aš nei vienai, nei kitai pusei nepriklausau), bet elkimės padoriai. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom. Geras pasiūlymas. Kolega… Prašom.
G.ŠILEIKIS (LF). Gerbiamasis pirmininke, aš norėjau paklausti, ar bus kartojama, nes frakcijos vardu buvo siūlymas balsavimą pakartoti?
PIRMININKAS. Suformuluota buvo labai aiškiai – nutarimas po pateikimo, ir jokių problemų.
G.ŠILEIKIS. Ne, jokiu būdu neaiškiai. Labai neaiškiai…
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Šileiki. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Aš labai trumpai. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis Seime, štai ką duoda dvigubų standartų taikymas arba laipiojimo ant grėblio sistema. Kai buvo balsuojama dėl A.Valionio, pasiimkite stenogramą ir pažiūrėkite, kas ir kaip balsavo, ypač G.Steponavičius – susilaikė, nebalsavo, kad būtų leista sudaryti komisiją dėl A.Valionio tyrimo, konservatoriai – vienas balsavo už, vienas prieš. Viskas. Iš visų 25. Vadinasi, A.Valioniui buvo taikomi vienokie standartai. Aš Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje sakiau, jūs sulauksite to, ką dabar turite. Štai ir turime. Taigi visiems linkiu netaikyti dvigubo standarto ir nežaisti pagal principus. Norėjote įspirti liberaldemokratams, o įspyrėte sau.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu balsuoti dėl protokolinio nutarimo, kurį jūs turite. (Triukšmas salėje) Prašom balsuoti. Balsavimas pradedamas. Protokolinį nutarimą jūs turite. Prašom balsuoti. (Triukšmas salėje) Protokolinis nutarimas pagal Etikos ir procedūrų komisijos siūlymą.
Už – 48, prieš – 2, susilaikė 2. Protokolinis nutarimas priimtas. Mielieji kolegos, klausimas baigas. (Triukšmas salėje) Baigtas! (Balsas salėje) Viskas. (Balsas salėje) Gerai, 10 minučių pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Posėdis tęsiamas. Noriu pranešti savo verdiktą atsižvelgdamas į jūsų konstruktyvią ir nekonstruktyvią kritiką. Kadangi aistros pakankamai įkaito, tai rytinis posėdis yra baigiamas. 14.45 val. yra kviečiama Seniūnų sueiga, tada tarsimės dėl tolesnių veiksmų. Ačiū už dėmesį. Posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VNDF – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija.