Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-277, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 11 IR 13 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-430 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 15, 16 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 24 STRAIPSNIO PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 161 IR 311 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-761
2005 m. spalio 28 d. Nr. 1147
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 468, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-277.
2. Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr. XP-430, nes Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) (toliau vadinama – Valstybės tarnybos įstatymas) 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, o Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pokalbio metu tikrinami pretendento gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustačius funkcijas, kurioms atlikti reikia užsienio kalbos žinių, pretendentų į tas valstybės tarnautojo pareigas gebėjimai kalbėti ar skaityti atitinkama užsienio kalba gali būti patikrinami tik juos egzaminuojant (pateikiant visus ar dalį klausimų) ta užsienio kalba. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo projekte Nr. XP-430 siūloma nuostata neleistų nustatyti, ar pretendentai gebės atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kurioms atlikti reikia mokėti užsienio kalbą.
3. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo, 24 straipsnio papildymo bei įstatymo papildymo 161 ir 311 straipsniais įstatymo projektui Nr. XP-761 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui dėl jo šiuos pasiūlymus:
3.1. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11 punkte siūlytina atsisakyti sąlygos „jei tai netrukdys valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“, nes ši ir kitos sąlygos, kurioms esant valstybės tarnautojas negalėtų dirbti kito darbo, yra keičiamo įstatymo 161 straipsnio, į kurį šiame punkte pateikiama nuoroda, 1 dalyje.
3.2. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato valstybės tarnautojo pareigą „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės tarnautojas yra „asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje“. Atsižvelgiant į tai, siūloma keičiamo įstatymo 161 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 4 punkte ir Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jam patikėtas pareigas“ įrašyti žodžius „valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“.
3.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime (Žin., 2004, Nr. 181-6708) konstatuota, jog pagal Konstituciją negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Atsižvelgiant į tai, siūloma Valstybės tarnybos įstatymą papildyti šiomis nuostatomis, kuriomis vadovaujantis būtų galima teisingai apmokėti valstybės tarnautojams už darbą apskričių administracinių ginčų komisijose: keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžių „taip pat atlyginimą už darbą“ įrašyti žodžius „apskričių administracinių ginčų komisijose“, o po žodžių „darbą pagal sutartis su“ įrašyti žodžius „apskričių administracinių ginčų komisijomis“. Tačiau siūloma Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti minėtas Įstatymo projekto nuostatas kartu su atitinkamais Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-310) pakeitimais, išbraukus iš pastarojo įstatymo nuostatą, kad valstybės tarnautojams už darbą apskričių administracinių ginčų komisijose nemokama.
3.4. Iš keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotės „jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis“ neaišku, ar šiuo atveju nustatomas mokėjimas už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas, ar nurodyta formuluotė apima ir darbo visų lygių rinkimų, referendumų komisijose laiką bei darbą pagal sutartis su rinkimų arba referendumų komisijomis. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir įrašyti po žodžių „savivaldybės tarybos nario pareigas“ žodžius „ne tarnybos (darbo) metu, arba tarnybos (darbo) laiku“.
3.5. Keičiamo įstatymo 161 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 4 punkte ir Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kad valstybės tarnautojui neleidžiama dirbti kito darbo, kai yra „kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo“, nes tokių aplinkybių sąrašas būtų nebaigtinis. Kadangi neaišku, kokios tos „kitos“ aplinkybės gali būti, tai apsunkintų įstatymo įgyvendinimą ir sudarytų sąlygas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui be aiškaus pagrindo riboti valstybės tarnautojo teisę dirbti kitą darbą. Todėl siūloma šias aplinkybes detalizuoti.
3.6. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 161 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodoma, kad sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo. Tais atvejais, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali institucija, gali būti keblu per trumpą laiką sušaukti šios institucijos posėdį. Tuomet sprendimo dėl leidimo ar draudimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą priėmimas būtų nepagrįstai vilkinamas. Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti, kad nurodytais atvejais sprendimą dėl leidimo ar draudimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą galėtų priimti kolegialios institucijos vadovas.
3.7. Keičiamo įstatymo 161 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad sprendimas dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą galioja vienerius kalendorinius metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Siūloma Įstatymo projekte numatyti teisinį reguliavimą tokios situacijos, kai nepraėjus vieneriems metams nuo leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą išdavimo paaiškėja keičiamo įstatymo 161 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
3.8. Keičiamo įstatymo 161 straipsnio 4 dalyje siūloma išbraukti žodį „teismui“, tokiu būdu paliekant galimybę įstatymų nustatyta tvarka pateikti skundą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimo įpareigoti valstybės tarnautoją nedirbti kito darbo (nutraukti darbo santykius) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai nagrinėti ne teismo tvarka taikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą.
3.9. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatuota, kad įstatymų leidėjas turėtų numatyti ir subjektus, kurie spręstų, leisti ar neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo ir gauti kito atlyginimo, bei šių subjektų atsakomybę už priimtus neteisėtus sprendimus. Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti atsakomybę tokiems subjektams tik už neteisėtus sprendimus neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo (t.y. nenumatoma atsakomybė už neteisėtus sprendimus leisti dirbti tokį darbą). Be to, bendrosios taisyklės, reglamentuojančios žalos, atsiradusios dėl valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginimą, nustatytos Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnyje, apima ir Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūlomus specialiai reglamentuoti santykius, todėl siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 6 straipsnio.
3.10. Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse vietoj žodžių „Valstybės tarnybos įstatymo 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo, 24 straipsnio papildymo bei įstatymo papildymo 161 ir 311 straipsniais įstatymo įsigaliojimo“ siūloma rašyti žodžius „šio įstatymo įsigaliojimo“.
3.11. Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai siūloma nustatyti pavedimą iki 2005 m. spalio 1 d. parengti Įstatymo projektui įgyvendinti būtinus teisės aktų projektus. Kadangi ši data jau praėjo, būtina ją tikslinti.
Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas
Vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius