LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS

 

                                                                                                                                                           

PAGRINDINIO KOMITETO 

IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKININKO ŪKIO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XP-141

2005 m. spalio 19 d. Nr. 26(31)

Vilnius

 

            1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas J. Jagminas, komiteto nariai:

J. Jaruševičius, J. Juozapaitis, P. Gražulis, E. Klumbys, S. Lapėnas, G. Mikolaitis, B. Pauža,

J. Ramonas, A.N. Stasiškis, A. Kubilius, komiteto vyresnysis patarėjas R. Abugelis, patarėjai: A. Brokorius, I. Bulvinaitė, G. Dešukaitė, L. Michelbertas, komiteto padėjėja- S. Kairienė,  kviestieji asmenys – Žemės ūkio ministerijos sekretorius K. Sivickis, ŽŪM Nuosavybės skyriaus viršininkas A. Gustas, Finansų ministerijos vyr. specialistė G. Rimkevičiutė.

            2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Išvados projekto rengėjų nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

Seimo kanceliarijos Teisės depar-

tamentas

Vertinant projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei juridinės technikos reikalavimais, teikiame šias pastabas:

Iš teikiamo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad projekto tikslas – pakeisti šiuo metu galiojančią ūkininko ūkio išregistravimo tvarką, ūkininkui mirus. Tai yra siejama su asmens, paveldėjusio ūkio (nepriklausomai nuo to, ar toks asmuo yra pasiruošęs pats ūkininkauti, ar ne)  pareiga atstatyti ilgalaikio turto pirkimo PVM tuo atveju, jei miręs asmuo (ūkininkas)  buvo PVM mokėtojas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teikiamo projekto nuostatos tiesiogiai nėra susijusios su minėtų problemų sprendimu.

 

Pirma, projektu tik nustatoma išimtis, išregistruojant ūkį iš Ūkininkų ūkio registro, t.y. mirus ūkininkui, kurio ūkį paveldi asmuo, pasiruošęs tęsti ūkio veiklą, toks ūkis nebūtų išregistruojamas. Taigi, projektu tik numatoma ūkio neišregistravimo iš Ūkininkų ūkio registro atvejis, neapibrėžiant tolesnės procedūros. Tai reiškia, kad teikiamame projekte  nėra aptariamos jokios ūkį paveldėjusio asmens teisės ir pareigos. Pabrėžtina, kad ūkio paveldėtojas gali įgyti tam  tikras teises ir pareigas, pvz.: parduoti, išnuomoti  ūkį ir kt.  tik perregistravęs paveldėtą ūkį savo vardu. Iš kitos pusės, būtent perregistravimas ir sukelia neigiamas finansines pasekmes tokiam asmeniui. Taigi, manytume, kad Ūkininko ūkio įstatymą reikėtų papildyti nuostatomis, siejančiomis (paveldėjimo atveju, kai ūkio veiklą ketinama tęsti) ūkio neišregistravimą su prašymu perregistruoti ūkį bei nuostatomis, reglamentuojančiomis tokią ūkio perregistravimo procedūrą, kuri užtikrintų įpėdiniui ūkio tęstinumą.

 

 

Antra, teikiamo projekto nuostatų nebūtų galima sieti vien tik su ilgalaikio turto pirkimo PVM atstatymo problemomis, kurios kyla ūkio paveldėtojui tuo atveju, jei miręs ūkininkas buvo PVM mokėtojas. Manytume, kad didesnę dalį ūkininkų sudaro ne ūkininkai – PVM mokėtojai, bet  ūkininkai, kuriems pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą yra taikoma kompensacinio PVM tarifo schema. Ši schema gali būti taikoma tik ūkininkams. Taigi, ji galėtų būti taikoma tik tokiam ūkį paveldėjusiam įpėdiniui, kuris yra įregistravęs ūkį (arba atitinkamai perregistravęs ūkį savo vardu).

 

Trečia, Ūkininko ūkio įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja klausimų, susijusių su PVM atstatymu ir kita. Todėl teikiamo projekto priėmimas, atitinkamai nepakeitus Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, kuris savo ruožtu turėtų neigiamų pasekmių valstybės biudžetui, neišspręstų teikiamo įstatymo projekto aiškinamajame rašte iškeltų problemų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paveldėtojo teisės ir pareigos nustatytos Civiliniame Kodekse, ūkio registracija nurodyta žemės ūkio ministrės “Ūkininkų ūkių registravimo ūkininkų ūkių registre” taisyklėse, kurias, priėmus įstatymo pataisą, reikės patikslinti.

 

 

 

 

 

Finansų ministerijos pateikta ūkio perėmėjo PVM ataskaitos tikslinimo tvarka.

 

 

 

 

 

 

 

 

Projekte patikslinama tik ūkio išre-gistravimo  tvarka.

2.

Europos teisės departamen-tas

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-141, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisę neturime.

 

 

Pritarti

 

            3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

 

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Išvados projekto rengėjų nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

Žemės ūkio ministerija

Ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir jam pritaria.

Pritarti

 

2.

Finansų ministerija

Finansų ministerija, atsižvelgdama į Jūsų 2005 m. spalio 10 d. raštą Nr. 110-S-448, pagal kompetenciją išnagrinėjo Ūkininko ūkio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-141, kuriame siūloma iš Ūkininkų ūkių registro neišregistruoti tokio ūkio, jeigu, ūkininkui mirus, yra ūkio paveldėtojų ir ūkio veikla toliau tęsiama. Vienas iš pagrindinių tokio pasiūlymo motyvų ‑ išregistravus ūkininko ūkį, ūkininkas yra išregistruojamas ir iš PVM mokėtojų registro, todėl reikia tikslinti PVM atskaitą (grąžinti į PVM atskaitą įtrauktą pirkimo (importo) PVM).

Pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 68 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai fizinio asmens PVM mokėtojo ekonominė veikla, teisės aktų nustatyta tvarka vykdyta neįsteigus įmonės (įregistravus ūkininko ūkį ar pan.), kaip kompleksas perduodama (paveldėjimo ar kitu būdu) kitam apmokestinamajam asmeniui, kuris yra PVM mokėtojas, laikoma, kad su tuo susijusių nuosavybės teisės objektų perėmėjas jų (o jeigu jie buvo pasigaminti, ‑ jiems pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM arba jo dalį įtraukė į savo PVM atskaitą ir jam tenka prievolės tikslinti PVM atskaitą.

Tokias atvejais laikoma, kad turto perėmėjas, PVM mokėtojas, pats įtraukė į atskaitą jo perimto turto, kurio PVM atskaita buvo padaryta, pirkimo (importo) PVM ir, pasikeitus jo perimto turto naudojimo jo veikloje paskirčiai, jis turės prievoles tikslinti atskaitą už laikotarpį nuo šio turto pirkimo PVM įtraukimo į atskaitą momento (ne jo paties, o to asmens, kurio turtą jis perėmė) iki PVM atskaitos tikslinimo laikotarpio pabaigos. Tokiu būdu, ūkininkui mirus, atskaitytas PVM netikslinamas, o laikoma, kad turto perėmėjas pats įtraukė pirkimo (importo) PVM į savo PVM atskaitą ir tik tuo atveju, jeigu, perėmus turtą, jis bus pradėtas naudoti veikloje, nesuteikiančioje teisės į PVM atskaitą, jam (perėmėjui) teks prievolė tikslinti PVM atskaitą.

Pažymėtina, kad nuostata dėl prievolės tikslinti PVM atskaitą perdavimo taikoma neatsižvelgiant į tai, ar ekonominės veiklos perdavimo momentu ekonominės veiklos perėmėjas jau yra įsiregistravęs PVM mokėtoju, ar jis dar nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju, tačiau yra žinoma, kad jis tikrai įsiregistruos PVM mokėtoju (pavyzdžiui, jau yra padavęs prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, ketina šį prašymą paduoti ir pan.).

Atsižvelgdami į tai, pažymime, kad apmokestinimo PVM tvarką reglamentuojantys teisės aktai sudaro visas galimybes, kad būtų išvengta pateikto projekto aiškinamajame rašte situacijų (grąžinti į PVM atskaitą įtrauktą pirkimo (importo) PVM), ir todėl, mūsų nuomone, tik dėl PVM klausimų keisti Ūkininko ūkio įstatymą yra netikslinga.

 

 

Pritarti

 

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Išvados projekto rengėjų nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

Seimo biudžeto ir finansų komitetas

Siūlome pagrindiniam Komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas.

 

Pritarti

Atsižvelgiant į Finansų ministerijos pastabas.

7. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam suredaguotam įstatymo projektui.

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu “už”.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: J. Juozapaitis.

            PRIEDAI:  Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

 

 

            Komiteto pirmininkas                                                                                Jonas Jagminas