Dvidešimt pirmasis (100) nenumatytas posėdis
2005 m. spalio 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LF*). Gerbiamieji kolegos, norėčiau paskelbti šios dienos vakarinio plenarinio posėdžio pradžią. Kviečiu patogiai užimti savo vietas ir noriu pasiūlyti užsiregistruoti.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai, neabejoju, kad mūsų bus daugiau, nes dauguma įstatymų, kuriuos šiandien vakariniame posėdyje svarstysime, yra priėmimo stadijos. Pereiname prie pirmojo kompleksinio darbotvarkės klausimo, tai yra su „Mažeikių nafta“ susiję įstatymų projektai, ir matau prie centrinio mikrofono – Liberalų frakcijos seniūnas A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA (LF). Gerbiamasis pirmininke, noriu priminti, kad ryte su pirmininku Č.Juršėnu mes sutarėme, kad bus balsuojama dėl „Mažeikių naftos“ klausimo išbraukimo ar svarstymo atidėjimo popietinei darbotvarkei. Buvo toks susitarimas.

Seimo valdybos inicijuota 2005 m. spalio 20 d. (ketvirtadienio) nenumatytų plenarinių posėdžių darbotvarkė

PIRMININKAS. Išties man Seimo posėdžių sekretoriatas sufleruoja. Buvome sutarę pradėti vakarinį posėdį, o rytiniam posėdyje darbotvarkė nebuvo patvirtinta, taigi pradžioje mes turime patvirtinti šios dienos posėdžio darbotvarkę. Taigi, kolegos, dėl posėdžio darbotvarkės… mes turėtume patvirtinti, kad…

P.GRAŽULIS (MSG). Dėl darbotvarkės.

PIRMININKAS. Minutėlę, tuoj aš, gerbiamasis Gražuli, leiskite sakinį pabaigti. Patvirtinsime ir tada pereisime prie klausimų, jeigu matysime, kad lieka visi tie klausimai, kurie numatyti.

P.GRAŽULIS. Aš dėl visos darbotvarkės norėjau, nors priešpietinė darbotvarkė jau baigėsi, tačiau, aš manyčiau, Seimas labai neproduktyviai organizavo darbotvarkę. Manau, kad klausimai, kurie prieš pietus buvo diskutuojami, buvo nevaisingi, nes dėl tų diskusijų nei Prancūzijos, nei Olandijos visuomenė tikrai nepakeis savo nuomonės Europos Konstitucijos atžvilgiu, taip pat ir Europos Sąjungos valstybės vargu ar po to susitars dėl 2007–2013 metų biudžeto. Todėl, aš manyčiau, tokias diskusijas ateityje reikėtų nukelti po pietų, nuo 17 val., ir tegul vyrai diskutuoja iki ryto. Čia jų reikalas, nes, aš manyčiau, čia tuščias kalbėjimas.

V.DOMARKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke!

PIRMININKAS. Taip, prašau, kolega Domarkas.

V.DOMARKAS. Aš frakcijos vardu prašyčiau išbraukti 2-4 klausimą, t.y. Nr.XP-811.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, aš primenu, kad šiandien tiek rytinis, tiek vakarinis posėdžiai yra nenumatyti, arba neeiliniai, plenariniai posėdžiai, nes po užvakar paskelbto biudžeto svarstymo pradžios eiliniai posėdžiai nėra rengiami. Tai dar, matau, kolega E.Klumbys norėtų dėl vedimo tvarkos. Prašom.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke. Aš manau, kad nereikėtų iš viso mums tvirtinti darbotvarkės, nes yra nenumatytas Seimo posėdis, kurio darbotvarkę sudaro Seimo valdyba. Ir Seimo valdyba, sudariusi darbotvarkę, sukvietusi posėdį, iš principo mums nesuteikė teisės šios darbotvarkės keisti, todėl mes turime dirbti pagal Seimo valdybos patvirtintą darbotvarkę.

PIRMININKAS. Leiskite man pasitikslinti, ar Seimo valdyba, ar Seimo plenarinis posėdis yra aukštesnė institucija? Man atrodo, teisinė logika sako, kad klausimus, kurie yra Seimo plenarinio posėdžio kompetencija, gali spręsti… ir atkreipiu dėmesį, kad Statuto 99 straipsnis apibrėžia nenumatytų posėdžių darbotvarkės klausimų sudarymą. Jame yra pasakyta, kad yra svarstomi tik tie klausimai, kurie yra pasiūlyti Seimo valdybos. Tačiau, jeigu tų klausimų sumažės, tai nereiškia, kad nauji klausimai bus svarstomi. Todėl, jeigu yra frakcijų siūlymų, dėl šitų siūlymų mes formaliai turėtume balsuoti. Galbūt eilės tvarka pradėkime nuo Darbo partijos frakcijos siūlymo, susijusio su 2-4 klausimu. Bet matau, kad Č.Juršėnas dar norėtų kalbėti. Prašom.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs siūlote vis dėlto naują tvarką, kurios nebuvo per 15 metų. Jeigu yra nenumatytas, ar neeilinis, posėdis, tai tie klausimai, kurie užrašyti, yra nagrinėjami. Žinoma, gali autoriai atsiimti arba gali nebūti pranešėjo, tada to klausimo neliks. Bet tas, kas patvirtinta ar trečdalio Seimo narių, ar Seimo valdybos, tas turi būti svarstoma. Tokia tvarka buvo 15 metų.

PIRMININKAS. Kolegos, apie jokias naujas tvarkas mes dabar nekalbame, mes kalbame apie tai, kad formaliai bet kurio eilinio ar neeilinio, nenumatyto posėdžio darbotvarkės turi būti tvirtinamos. Šiuo atveju yra bent dvi frakcijos, kurios pasiūlė išbraukti klausimus iš darbotvarkės, ir tai nereiškia, kad atsiranda naujų klausimų, arba yra naujais klausimais pildoma darbotvarkė. Ši darbotvarkė gali sutrumpėti. Jeigu atsirastų noras kvestionuoti šitą dalyką, geriausias būdas išspręsti yra paklausti Etikos ir procedūrų komisijos, kad ji išaiškintų, ar išties klausimas yra kaip tik toks.

Dabar, kolegos, mums nuspręsti, kaip mes elgiamės, ir šiuo atveju aš siūlyčiau tokį būdą. Jeigu nėra daugumos Seimo narių pritarimo tokiai darbotvarkei, mes grįžtume, aš kaip kompromisinį būdą siūlau, prie kai kurių frakcijų siūlymo tam tikrus klausimus išbraukti. Ar tinka toks kelias? (Balsai salėje) Gerai.

Dabar balsuosime. Procedūrinis balsavimas, ar pritariame šios dienos vakarinio plenarinio posėdžio tokiai darbotvarkei, kokia yra pasiūlyta Seimo valdybos teikimu kaip nenumatyto posėdžio darbotvarkė. Dabar balsuojame dėl tokios darbotvarkės, kokia yra pasiūlyta.

Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 84, 45 – už darbotvarkę, 14 – prieš, 22 susilaikė. Darbotvarkė patvirtinta.

Taigi mes pereiname prie darbotvarkės 1 klausimo, trys įstatymų projektai, kurie yra susiję tarpusavyje, ir, kolegos, pradedame nuo Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių papildymo įstatymo projekto Nr.XP-838. Priėmimo stadija. Primenu, kolegos, kad Seniūnų sueigoje buvo siūlyta, kad, prieš pereidami prie priėmimo procedūros, mes galėtume išklausyti ūkio ministro kolegos K.Daukšio informaciją dėl šito klausimo ir po to judėtume į priekį. Ar priimtinas toks kelias? Dėkoju, kolegos. Gerbiamasis ministre, kviečiu jus į tribūną.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip jūs žinote, šiuo metu 53,7% „Mažeikių naftos“ akcijų valdo „Yukos International“ bendrovė. Taip pat šiai bendrovei priklauso teisės ir pareigos pagal 1999 metų ir 2002 metų investicijų sutartis. Ir šiuo metu „Jukos“ yra pradėjusi šių akcijų ir teisių pardavimo preliminarų procesą. Su potencialiais pirkėjais sudarytos (…) sutartys bei nustatytos susipažinimo su parduodamu objektu „Mažeikių nafta“ procedūros. Šią ir ateinančią savaitę potencialūs investuotojai susitikinėja su „Mažeikių naftos“ vadovybe, taip pat nustatyta data, kada potencialūs investuotojai turi pateikti preliminarius pasiūlymus dėl „Mažeikių naftos“ įsigijimo. Susidomėjimą pareiškė 7 kompanijos. Visos jos veikia naftos gavybos, perdirbimo arba pardavimo srityje. Pardavimo procesą koordinuoja „Yukos International“ (…) patarėjas investicinis bankas (…). Pagal 2002 metų pirkimo birželio 18 dienos investicijų sutartį Vyriausybė turi pirmumo teisę įsigyti „Yukos International“ parduodama „Mažeikių naftos“ akcijas. Pirmumo teisė gali būti įgyvendinta per 30 dienų nuo „Yukos International“ pranešimo Vyriausybei apie (…) gavimą sumokant pardavėjui visą pardavimo kainą. Šiame procese nuolat atsiranda ir naujų aplinkybių. Jūs žinot, kad bankų konsorciumas yra padavęs į Amsterdamo teismą ieškinį „Yukos (…) company“, kur jų reikalaujama (…) priverstinio „Jukos“ akcijų pardavimo ir padengimo 475 mln. dolerių skolos likučio. Taip pat šių metų spalio pradžioje Amsterdamo teismas patenkino „Juganskneftegaz“ prašymą ir apribojo disponavimo teises „Yukos International“ akcijomis bei aktyvais, kurie yra valdomi „Yukos International“, tarp kurių yra ir „Mažeikių naftos“ akcijos. Kol kas „Juganskneftegaz“ nėra pateikusi ieškinio. Ir kai jie tai padarys…

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau dėmesio. Gerbiamieji socialdemokratai, taip pat kiti kolegos! Dėmesio! Ministras vis dėlto kalba, ir gana svarbiu klausimu. Labai atsiprašau, ministre, prašom tęsti.

K.DAUKŠYS. Jeigu „Juganskneftegaz“ pateiks tą ieškinį ir teismas priims jį nagrinėti, tada reikėtų galvoti Vyriausybei, kokiu būdu atstovauti Lietuvai tame teismo procese. Galbūt kaip trečiajai šaliai kartu siekiant realizuoti savo pirmumo teisę įsigyjant „Mažeikių naftos“ akcijas. Dėl šių aplinkybių Vyriausybė spartina procesus, susijusius su derybomis tarp Vyriausybės ir „Yukos International“ dėl „Mažeikių naftos“ akcijų įsigijimo. Kartu būtina kuo skubiau pradėti derybas tarp Vyriausybės bei potencialių investuotojų.

Šiame kontekste jums pateikto įstatymo priėmimo svarba yra labai išaugusi. Mūsų manymu, „Yukos International“ šiuo metu spartins akcijų pardavimo procesą ir esminis faktorius bus didžiausia kaina. Mes įsitikinę, kad šiam pardavimui būtina teikti ne tik kainos kriterijų, bet ir parinkti investuotoją, kuris užtikrintų „Mažeikių naftos“ aprūpinimą žaliavine nafta Lietuvos bendrovei palankiomis sąlygomis bei „Būtingės terminalo“ maksimalų pajėgumų išnaudojimą, taip pat „Mažeikių naftos“ rekonstrukciją ir sugebėjimą gerai parduoti pagamintus produktus. Taip pat investuotojas turėtų atitikti nacionalinio saugumo principus. Todėl būtina skubinti derybas su „Yukos International“, o tam, kad tai būtų galima padaryti, reikėtų kuo greičiau priimti minėtą įstatymą, ir kai jis įsigalios, Vyriausybė galės formuoti derybų grupes bei kitus dalykus. Ačiū už dėmesį.

Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“  reorganizavimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.XP-838* (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū, pone ministre. Išklausėme ministro informaciją. Toliau svarstome pirmąjį darbotvarkės klausimą. Kaip minėjau, registracijos Nr.XP-838. Šis įstatymas per vieną svarstymo stadiją yra atsilikęs nuo kitų dviejų. Primenu, kad tai yra svarstymo stadija. Ir šioje stadijoje turėtume apsvarstyti pasiūlymus, kurie yra gauti, tačiau dėl šio nėra gauta pasiūlymų. Diskusijoje dalyvauti pageidavo keletas Seimo narių. Iš pradžių išklausykime komitetų išvadas. Ekonomikos komiteto pranešėjas yra S.Bucevičius. Ruošiasi J.Sabatauskas, papildomo komiteto pranešėjas.

S.BUCEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr.XP-838. Balsavimo rezultatai buvo tokie: 9 – už, prieš nėra, 2 susilaikė.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo paskirtas papildomu. Jo pirmininką J.Sabatauską kviečiu į tribūną.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių papildymo įstatymo projektą. Komitetas balsavo dėl pritarimo iniciatorių pateiktam projektui su tam tikra redakcine Teisės departamento pastaba. Už pritarimą buvo 5, 1 – prieš, 2 susilaikė, taigi pritarta iniciatorių pateiktam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. 5 Seimo nariai pageidavo dalyvauti diskusijoje. Primenu, kad frakcijos vardu – iki 7 minučių, savo vardu – iki 5 minučių. Eilės tvarka J.Veselka – pirmasis. Prašom. Kviečiu jus į tribūną.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu vertintume šį įstatymo projektą grynai juridiniu požiūriu, tai įstatymo pataisos yra logiškos. Kaip buvo sudaryta sutartis dėl „Mažeikių naftos“ su „Williams“, išimtys buvo padarytos kitiems įstatymams, taip ir dabar norima taikyti tas pačias išimtis. Juridiniu požiūriu tas yra beveik priimtina. Bet štai vėl prasideda bet kurios… aš ir noriu keletą žodžių pasakyti. „Mažeikių nafta“ turbūt vienintelė, kur naftos įmonė tampa didžiausiu galvos skausmu valstybei. Visos valstybės į tai žiūri kaip į normalų verslą ir labai paprastai jį sprendžia: verslas, elgiamasi kaip su verslo įmone. Tai yra kaina, investicijos, kiti susitarimai ir t.t. Lietuvoje šis grynai biznio reikalas padarytas aukščiausio nacionalinio saugumo klausimu. Svarbiausia, kad tas nacionalinis saugumas traktuojamas maždaug šitaip: jeigu „Mažeikių nafta“ stovės tuščia su surūdijusiais vamzdžiais, tai bus didžiausia parama nacionaliniam saugumui.

Klausausi aš tų ilgų ir tokių man nesuprantamų samprotavimų ir galvoju: na, sakysime, labai dažnai matau, kad KGB ir rusų šnipai viską blogai daro. Bet kai pradedame nagrinėti, kiek iš Rusijos pavogta milijardų dolerių ir kaip užvaldyti naftos resursus, galvoju: tai kokie čia KGB ir rusų šnipai, jeigu Rusiją daugiausia apvogė… Vadinasi, mes patys labai įsipainiojam į tokį paprastą dalyką. Yra įmonė, norim iš jos užsidirbti daug pinigų, galėjom užsidirbti, milijardus galėjom užsidirbti, pralošėm. Dabar gal ir galim kažkiek užsidirbti, bet greičiausiai nieko neužsidirbsim.

Todėl, matydamas labai daug neaiškumų… kokių neaiškumų? Kas dalyvauja ir kokias kainas siūlo? Niekas mums nieko nesako. Kažkodėl Vyriausybė lyg ir užima logišką poziciją, kad reikėtų pasirinkti iš tų visų tiekėjų, bet užtenka Konservatorių partijai pasakyti: šitas netinka, Vyriausybė iškart irgi rėkia: mes jau šitą išmetėm. Tinka tas, kuris konservatoriams tinka. Palaukite, tai kas valdžioje? Ar konservatoriai, ar šita pusė? Jeigu esate valdžioje, žinote, ko norite, žinote, koks naudingiausias sandoris, tai kodėl taip pozicijas mėtote?

Todėl Liberaldemokratų frakcija, matydama valdžios nesugebėjimą ryžtingai apsispręsti naudingo Lietuvai sandorio požiūriu, balsuos prieš šį įstatymą. Esant tokiai nežinomybei įsivelti į tai, už ką paskui bent moraliai jausiesi atsakingas, mes negalime. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Eilės tvarka – A.Čaplikas. Kaip suprantu, frakcijos vardu.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji, turbūt artėjame prie finalinio naftos spektaklio etapo. Visi turim savo vaidmenis, visi turim savo pozicijas. Tik labai gaila, kad tarp šių vaidmenų ir pozicijų kažkaip pasimetė pati Lietuva arba jos interesas, man taip atrodo. Jis kažkur dingo. Žiūrint į šį privatizavimo procesą jį galima pavadinti, taip keistokai aš sugalvojau, trimis „ne“: trys „n“ raidės – neskaidru, neaišku ir nepatikima tai, ką šiandien daro Vyriausybė. Ir galim pasakyti tris „jeigu“, ką ir šneka ministras: jeigu pavyks, jeigu pavyks, jeigu pavyks. Štai viso projekto atrama. Vyriausybė nieko kito, išskyrus žodį „jeigu“, negali pasakyti. Rengdami projektą, įgyvendindami projektą, kurio vertė, arba sandorio vertė, gali svyruoti tarp 3–5 milijardų litų, na, tai nei daug, nei mažai, tai mažiausiai ketvirtadalis mūsų šalies nacionalinio biudžeto, remiamės trimis „j“ – jeigu, jeigu, jeigu. Keista.

Keistas ir dar vienas dalykas, kad šiuo atveju tiek valdančiosios daugumos, tiek konservatorių pozicija sutampa dėl privatizavimo būdo. Gerai ponas J.Veselka sako – nesutampa tik dėl to, kad vieniems patinka „Lukoilas“, kitiems patinka TNK-BP. O kokiais argumentais remiamės, mes šiandien atsakyti negalime.

Keista ir tai, už ką dėkingas, pone Juliau, kad pagaliau parėmėte mano pataisą, kurią Seimas prieš tai atmetė, – siūlymą privatizuoti akcijas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo numatyta tvarka. Ten aiškiai ir paprastai pasakyta, kaip Vyriausybė gali ir privalo tai padaryti. Kodėl to nedaroma? Tyliai jūs visi puikiai žinote. Norisi būti tarp tų, kurie pardavė akcijas, greičiausiai norisi ruoštis rinkimams, norisi turėti įtakos.

Ir vėl nėra Lietuvos. Yra partinis interesas. Vyriausybė kažkokiais kriterijais nori pati pasirinkti būsimą investuotoją. Kokiais? Yra vienintelis kriterijus – pinigai. Tai kodėl mes nenorime vadovautis Turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka? Padarykime aukcioną, gaukime pinigus, visi būsime laimingi ir šiandien nebus kylančių gandų, šnekų apie tai, jog kas nors neskaidru.

Girdėjau pono J.Razmos repliką: „Turėsime „Lukoilą“. Aš bijau, kad turėsime „Rusneft“. Jurgi, ne su tais kariaujate. Ar jums kartais neatrodo, kad jūs patys sau baubą susikūrėte įvaizdžio prasme ir imituojate karą? O prieš tai reikėtų pagalvoti, ką jūs čia darote, ar jūsų ta karo imitacija šiandien labai teisinga. Turėsime „Rusneft“ ir galėsime džiaugtis Rusijos valstybės kontroliuojama naftos kompanija. Štai yra paprastas dalykas.

Dėl to šio įstatymo projekto mes palaikyti negalime ir nepalaikysime. Siūlome dar kartą grįžti į pirminę stadiją ir keliauti mūsų įstatymų nustatyta tvarka, ten viskas aiškiai pasakyta. Įstatymas netgi leidžia būsimam pirkėjui nustatyti privalomuosius reikalavimus ir sąlygas, t.y. padaryti kvalifikacinę atranką. Ir tą gali padaryti Vyriausybė. Bet kodėl norisi eiti tokiu keliu, kai šiandien kyla gandai apie ketvirtį, tris ketvirčius, tenkančius tam tikriems žmonėms (…). Kodėl jūs brendate į tai, aš niekaip negaliu suprasti. Aš siūlyčiau jums sustoti, grįžti prie įstatymo nustatytos tvarkos ir privatizuoti taip, kaip sako mūsų įstatymai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu diskusijoje dalyvauti A.Kubilių.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, leiskite išdėstyti keletą Tėvynės sąjungos frakcijos motyvų. Tėvynės sąjunga yra valstybininkų partija, todėl, skirtingai nuo kitų partijų, mes, net ir būdami opozicijoje, nesiruošiame prieštarauti Vyriausybės veiksmams vien todėl, kad esame opozicija.

„Mažeikių nafta“, mūsų įsitikinimu, yra ne vien tik verslo, bet kur kas platesnis valstybės reikalas. Todėl mums rūpi ne tik ir ne tiek „Mažeikių naftos“, kaip įmonės, reikalai, bet ir valstybės gerokai platesni reikalai. Noriu padėkoti ministrui, kuris tarp kriterijų, kurie turi būti taikomi būsimam investuotojui, šiandien įvardijo, turbūt pirmą kartą tai išgirdome čia, Seimo salėje, ne tik kainos, ne tik naftos, bet ir nacionalinio saugumo reikalus.

Iš tiesų turime pripažinti, kad šiandien visos Lietuvos, ne tik Vyriausybės, yra gana sudėtinga situacija sprendžiant „Mažeikių naftos“ reikalus. Tą situaciją diktuoja ne kokie nors mūsų veiksmai, diktuoja Kremliaus, Olandijos teismų… ir daugelis kitų faktorių, kurių mes negalime paveikti. Todėl šiandien turiu labai aiškiai pasakyti, kad mes matome ir teisingus Vyriausybės žingsnius, už kuriuos galime Vyriausybę pagirti, bet taip pat matome ir dalykų, kurie mums kelia didelį nerimą.

Pagrindinis klausimas, į kurį mes nežinome atsakymo, yra tas, kad mes nieko nežinome apie tikrą Vyriausybės derybinę poziciją, ar ji suformuota, ar ji tik formuojama, ir galime tik spėlioti dėl jos tolesnių veiksmų ir kam gali būti panaudoti šiandien svarstomi įstatymai, kokiems rezultatams gali būti panaudoti šiandien svarstomi įstatymai.

Todėl savo poziciją grindžiame tokiomis nuostatomis. Pirmiausia Vyriausybė padarė neblogą žingsnį – atsižvelgė į mūsų perspėjimus dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui ir pasirinko gana tinkamą partnerį derybų pradžiai.

Antra, ką norėčiau pabrėžti. Tačiau mes nesame įsitikinę, kad toks žingsnis, kurį Vyriausybė padarė vakar pasirinkusi derybų partnerį, nėra vien tik trumpalaikis taktinis veiksmas bandant bent laikinai sumažinti mūsų politinį spaudimą. Iš premjero ir Vyriausybės atstovų taip ir neišgirstama aiškaus pareiškimo, kad derybos bet kokiomis aplinkybėmis nebus vedamos su tokiais galimais investuotojais, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Turiu dar kartą priminti, kad šiandien ministras pasakė žodžius, kurie suteikė mums šiek tiek daugiau optimizmo.

Trečias dalykas. Įstatymas ir visas įstatymų paketas nėra blogas teisine ir finansine prasme, tačiau mes visiškai nežinome, kokių rezultatų tokiais įstatymais bus siekiama. Rezultatus žinotume, jeigu prieš svarstant šį įstatymų paketą Vyriausybė būtų suformulavusi savo aiškią derybinę poziciją. Taip nėra ir šiandien svarstomi įstatymai sudaro galimybę Vyriausybei daryti bet ką, nepaisant svarbiausių įstatymų, kartu ir Privatizavimo įstatymo.

Nereikia klaidinti žmonių ir Vyriausybė galėtų to nedaryti šiandien sakydama, kad šiuo įstatymu Vyriausybei yra suteikiami kokie nors mandatai derėtis ir kad be šių įstatymų Vyriausybė negali pradėti derybų. Tai yra visiškai neteisingas kalbėjimas ir žmonių klaidinimas.

Todėl logiškiausia šiandien būtų nepriimti šių įstatymų, laukti, kol Vyriausybė, padariusi pirmą žingsnį, t.y. pasirinkusi derybų partnerį, galintį pradėti trišales derybas su „Jukos“ kompanija ir TNK-BP kompanija, suformuluos savo aiškią derybinę poziciją, ką Vyriausybė ruošiasi daryti per derybas ir ko jis sieks. Tada ją aptarus ir patvirtinus čia, Seime, būtų galima priimti ir tokios derybinės pozicijos įgyvendinimui reikalingus įstatymus.

Kitas kelias, blogesnis, yra siūlymas priimti įstatymus šiandien, tačiau turėtume reikalauti, kad Vyriausybė artimiausiu metu pateiktų Seimui savo derybinę poziciją. Nes apsisprendusi pradėti derybas su TNK-„British Petrolium“ ir su „Jukos“ Vyriausybė tai galėtų padaryti pačiu artimiausiu metu, išsiaiškinusi ir vienos, ir kitos kompanijos derybines nuostatas, atsižvelgusi į tai ir suformulavusi savo derybinę poziciją.

Šiandien galima priimti Seimo protokolinį sprendimą, mes pasiūlėme jo redakciją, ji jums yra išdalyta. Tai išspręstų mano minėtą problemą. Mes siūlome priimti protokolinį sprendimą, kuriame yra teigiami tokie dalykai: „Lietuvos Respublikos Seimas, apsvarstęs besiklostančią situaciją dėl galimų valdymo pasikeitimų akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“, pritardamas Vyriausybės sprendimui trišalėse derybose derėtis su bendrovėmis „Jukos“ ir TNK-„British Petrolium“, primindamas, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai yra pripažinę, kad Rusijos bendrovėms „Gazpromas“ ir „Lukoilas“ perėmus „Mažeikių naftos“ kontrolę padidėtų grėsmės nacionaliniam saugumui, ir svarbiausias dalykas, Lietuvos Respublikos Seimas ragina Vyriausybę, aptarus savo veiksmus trišalėse derybose, suformuoti aiškią derybinę poziciją ir ją pateikti tvirtinti Seimui“.

Mes siūlome šį protokolinį sprendimą apsvarstyti šiandien iki balsavimo dėl šio paketo svarbiausių įstatymų. Jeigu Seimas pritars tokiam protokoliniam sprendimui, tada mes į likusių įstatymų priėmimą žiūrėsime gana pozityviai. Jeigu toks nutarimas nebus priimtas, mes balsuodami turėsime susilaikyti, nes nežinios visuose būsimuose procesuose liks per daug, kad mes galėtume šiam įstatymui pritarti ir prisiimti atsakomybę už šio įstatymo įgyvendinimą, nes Vyriausybė vengia mus supažindinti su savo derybinėmis pozicijomis. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip sykis „tilpote“ į 7 minutes. Eilės tvarka į tribūną kviečiu J.Razmą.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, Tėvynės sąjungos frakcijos poziciją aiškiai išdėstė A.Kubilius. Aš tik norėčiau akcentuoti pabaigoje nuskambėjusį mūsų frakcijos prašymą, kad mes oficialiai prašome, kad pirmininkas, prieš teikdamas balsuoti konkrečius projektus, pateiktų mūsų parengtą Seimo protokolinį nutarimą. Jis tiesiogiai nėra susijęs su įstatymais, jeigu kas nors mėgintų aiškinti, kad tik po to galime balsuoti dėl jo. Jame kalbama apie Vyriausybės derybinę poziciją, kuri gali eiti net anksčiau negu įstatymai. Aš dar kartą norėčiau pabrėžti, kad mums yra labai svarbus dalykas, kaip bus balsuojama dėl to protokolinio nutarimo. Valdančiajai daugumai norėčiau pasakyti, kad opozicija turi ir vieną veiksmingą ginklą: jeigu visa opozicija nebalsuos, kai reikės priėmimo stadijoje 71 dalyvaujančio, tiek jų dešinėje nuo manęs pusėje gali ir nesusidaryti.

Dabar keletas dalykinių pastabų dėl šiandien teikiamų projektų. Manau, balsavimas už teikiamus projektus yra balsavimas už pasitikėjimo Vyriausybe mastą. Suprantama, kad mes, opozicija, ne kartą esame matę Vyriausybės klaidas, blaškymąsi, neteisingus sprendimus ir šiuo atveju visiškai negalime pasitikėti Vyriausybe, o priėmus teikiamus įstatymų projektus iš esmės Vyriausybei suteikiamos neribotos veikimo laisvės skolintis 3 mlrd., procedūras vykdyti nepaisant Privatizavimo įstatymų ir t.t. Būtų gerai, jeigu Vyriausybė, suvokdama, kad Seimas yra pasirengęs jai duoti gana didelę veikimo laisvę, atsakingai išdėstytų Seimui, kaip ji rengiasi tomis galimybėmis pasinaudoti, kad aiškiai išdėstytų savo principus, derybų partnerių pasirinkimo kriterijus ir t.t. Deja, Vyriausybės atstovai kalba nekonkrečiai ir gana miglotai. Pavyzdžiui, man iki šiol neaišku, kokiu atveju ir kokiam dalyviui laimėjus „Jukos“ akcijų 53% pardavimo aukcioną, kokiu atveju Vyriausybė išpirks. Ar ji išpirks kiekvienu atveju, nepaisydama, kas bus laimėtojas, tik tam, kad po to pridėtų savo akcijas ir per tai atsisakytų esamų sutarčių ir pelningai parduotų savo akcijas, ar ji nuosekliai vadovausis nacionalinio saugumo kriterijais ir išpirks tuo atveju, jeigu laimės subjektas, netenkinantis nacionalinio saugumo reikalavimų? Tokio aiškaus atsakymo aš negirdžiu.

Pagaliau dėl tų 3 mlrd. Mes turbūt suprantame, kad tai nėra toks momentinis procesas, kad per akimirką Vyriausybė gali pasiskolinti 3 mlrd., o jeigu jų neprireikia, grąžinti. Nėra taip paprasta išleisti tokios sumos Vyriausybės vertybinius popierius, reikia laiko. O kas, jeigu jų neprireiks? Ką tada darysime ir t.t? Yra daug neatsakytų klausimų. Seimui, aišku, lieka tam tikrų vilčių, kad jis galiausiai įgyja teisę tvirtinti esmines galutinių susitarimų nuostatas. Aišku, aš tikiuosi, Vyriausybę tai įpareigos, kad ji elgsis atsakingai žinodama, kad Seimas galų gale turi tvirtinti jų galutinį susitarimą. Bet vėlgi čia viskas priklauso nuo Vyriausybės atsakomybės masto, nes Seimas, be abejo, gali atsidurti sudėtingoje situacijoje, jeigu Vyriausybė atneš ir ganėtinai prastą susitarimą, bet sakys, kad nebėra galimybių kito susitarimo parengti ar bus labai blogai, jeigu to susitarimo nepatvirtinsime. Taigi, kaip minėjau, mūsų frakcija laukia Seimo apsisprendimo dėl mūsų protokolinio nutarimo, o tada pasakysime galutinę poziciją.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinis diskusijoje dalyvauja K.Glaveckas. Kviečiame į tribūną, kolega.

K.GLAVECKAS (LF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, ekonomika iš principo yra dvirankė. Vienoje rankoje visada yra… Lengviausias pasirinkimas, kai ekonomika yra vienarankė, o ne dvirankė, bet šiuo atveju mes turime labai įdomią situaciją, kokių, aš manau, pasaulyje būna labai retai arba, kaip rodo praktika, jos nenaudojamos. Visų pirma, kai bandoma parduoti tai, kas nevisiškai tau priklauso, ir bandoma parduoti iš anksto galvojant, kad tu gausi tą kainą. Kitaip sakant, kai sėdama žaisti prie kortų stalo su atverstom kortom, o ta atversta korta iš esmės yra teisė į pirmumą ir jos dydis taip pat yra 3 mlrd., ir galvojama, kad turint vieną kozirį galima laimėti žaidimą.

Iš tikro visa ta diskusija, kuri vyksta dėl „Mažeikių naftos“, mano supratimu, yra ne laiku visų pirma dėl to, kad mes savo diskusijom, galų gale tuo, kad pateiktas įstatymo projektas, suteikiame daug neaiškumo visam procesui. Vyriausybė gali tuo naudotis ir atlikti savo veiksmus būdama tokioje situacijoje, tartis dėl ko ir kažkam… ir dėl kokių nors kitų dalykų tiktai iš dalies informuoti Seimą. Šiuo metu toks priimtas įstatymo projektas iš tikro būtų tolygus bėgimui prieš garvežį, arba, kitaip sakant, bėgimui prieš traukinį. Tuo labiau kad neaišku, kuria kryptimi tas traukinys važiuoja, ar jis važiuoja „Lukoilo“, ar TNK, ar dar kita kryptimi. Toks krypties kaitaliojimas, pasakymas, kad, pavyzdžiui, arba susiejimas iš tikro ekonomine prasme… gal politine ir yra galimas, kad, pavyzdžiui, TNK-BP yra geresnė kompanija negu „Lukoilas“, bet aš galiu pasakyti, kad jos abi yra visiškai priklausomos nuo Kremliaus. Jūs turbūt puikiai žinote, kad TNK-BP (pasižiūrėjau į jų puslapius) 50% valdo „British Petrolium“, kurios visi aktyvai yra rusiški. Kitaip tariant, tai yra ta pati rusų kompanija. Aišku, ji turi geresnę praeitį, ji neturi tokių blogų dalykų kaip „Lukoilas“ arba kitos, bet tas pasirinkimas vis tiek turėtų būti kur kas didesnis.

Žiūrint tarptautiniu mastu, netgi į pardavimo teisę turėtų teisę tas, kuris perka ir norėtų pirkti, o mes savo ruožtu siūlome pirmumo teisę arba pirmumo aukcioną. Mes turėtume duoti pasirinkti, nes mes iš tikro veikiame tarptautinėse finansinėse rinkose ir pagal tarptautinius susitarimus. Dėl to dabartiniu metu tokia pozicija, kurią priėmė Vyriausybė, ir ypač tas angažavimas, kad vienas ar kitas yra pasirinktas, nežinant, kokia bus kaina, ir kalbant apie 3 mlrd. litų, tuo tarpu vieni ekspertai sako, kad 4,5 mlrd. ir t.t., gali suponuoti tokią situaciją, kad iš esmės mes liksime prie suskilusios geldos. Tai yra mes būsime priversti, turėdami tik 3 mlrd. litų skolinimosi limitą, nenupirkti šio paketo, vadinasi, nenupirkę mes jo negalėsime ir parduoti, mes iš karto prarasime teisę į akcijų emisijos išpirkimą, tai yra dar 20%, gausime 200 mln. litų, ir iš visų tų milijardų, kuriuos čia visus mums žadėjo, ir iš tos iš tikro didžiulės finansinės (…), kurią žadėjo Ministras Pirmininkas, mes gausime iš esmės nieko.

Todėl kur kas protingiau būtų dabar daryti svarstymo pertrauką, palaukti, kaip klostysis situacija, kaip Vyriausybė derėsis, apie tai išsamiai informuodama Seimą, kaip vyks visos derybų ir konkuravimo sąlygos, o po to, nes mes turėsime 30 dienų laikotarpį, per kurį turės būti atlikti visi finansiniai dalykai (pirmumo teisė galioja), mes, Seimas, galėsime staigiai susirinkti ir priimti arba pritarti tam geram ar blogam sprendimui. Mano supratimu, kortų užvertimas, arba, kitaip sakant, svarstymas, nepriėmimas, iš tikro Lietuvai leistų išlaikyti dar labai nedidelius likučius tikimybės laimėti kiek daugiau negu 200 mln. litų.

Frakcijos vardu mes manome ir pritariame prieš tai kalbėjusiųjų nuomonėms, kad reikėtų daryti pertrauką, dabar nepriimti šio įstatymo ir tuo paprasčiausiai bandyti sugrįžti prie elementarios ekonominės logikos, kuri tokiu atveju yra naudojama pasaulio praktikoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega.

Norėčiau trumpai pasitarti su jumis. Visi girdėjome Tėvynės sąjungos frakcijos siūlymą iki balsavimo dėl šio įstatymo priimti protokolinį nutarimą, kaip sąlygą šiai frakcijai apsispręsti dėl įstatymų projektų. Aš norėčiau pasiklausti Seimo pritarimo, nes logika sakytų, kad paprastai protokoliniai nutarimai priimami po. Jeigu Seimas manys, kad galime elgtis taip, kaip siūlo Tėvynės sąjungos frakcija, manau, kad galime tai daryti. Taigi procedūrinis balsavimas. Ar pritariame tam, kad pereitume prie protokolinio nutarimo priėmimo? Procedūrinis balsavimas. Dėl jo motyvai nėra išsakomi. Balsuokime už tai, ar pritariame, kad prieš balsavimą dėl įstatymo būtų priimtas protokolinis nutarimas.

Užsiregistravo 98. 21 – už, 44 – prieš, 30 susilaikė. Nepritarta, kad dabar būtų svarstomas protokolinis nutarimas. Logiška. Tada po balsavimo dėl įstatymo mes galėsime grįžti prie šio nutarimo projekto.

Taigi svarstymo stadija. Dabar proga išsakyti nuomonę dėl šio įstatymo projekto. Vienas – už, vienas – prieš. E.Klumbys – nuomonė už.

E.KLUMBYS (LDF). Aš spaudžiau prieš, taigi atsiprašau. Aš pasisakysiu prieš, o tada gal kitas…

PIRMININKAS. Ne, taip nesiskaito.

E.KLUMBYS. Nesiskaito – tai nesiskaito.

PIRMININKAS. J.Olekas – nuomonė už.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu tikrai nuoširdžiai pakviesti pritarti po svarstymo pateiktam įstatymo projektui. Mes girdėjome argumentus ir girdėjome tam tikrus pragiedrulius opozicijos pusėje, kad jie supranta, kad šis darbas turi būti padarytas ir įstatymas turi būti priimtas. Dar daugiau – aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad, jeigu mes nepriimsime šio įstatymo, nesudarysime Vyriausybei galimybės sėkmingai parduoti turimas akcijas, mes iš esmės sužlugdysime visų mūsų pasižadėjimą grąžinti žmonėms indėlius pagal nustatytą grafiką. Todėl aš kviečiu, kad toks dalykas neatsitiktų, ir tuos, kurie jau vieną kartą yra sustabdę indėlių grąžinimą, antrą kartą neprisidėti prie jo stabdymo. Taigi kviečiu visus balsuoti už pateiktą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonė prieš – E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS (LF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pirmiausia šiandien Seimas, apsispręsdamas priimti teikiamą įstatymą, tarptautinės teisės prasme atrodo labai nykiai, nes žinome Nyderlandų teismo sprendimus dėl akcijų arešto, o mes, ignoruodami šiuos sprendimus, toliau priimame savo nacionalinius įstatymus. Tačiau pagrindinis klausimas, kuris šiandien kyla kiekvienam iš mūsų, yra toks: koks gi tikslas šių įstatymų? Jeigu tikslas – sustiprinti nacionalinį saugumą, tai kodėl iš vienos privačios kompanijos iš karto bėgama į kitą privačią kompaniją, kuri dar labiau bus susieta su Kremliumi? Jeigu tikslas yra uždirbti pinigų valstybei, tai atleiskite, bet visiškai netikiu, kad šis sandoris bus pelningas. Dar daugiau – nereikia turėti iliuzijų. Mano supratimu, valstybė gali patirti net nuostolių sudarydama tokius sandorius. Dar keisčiau atrodo, kai iš tribūnos jau sakoma, kad geriausias ir tinkamiausias investuotojams yra TNK-BP. Gal jūs žinote ką nors daugiau, negu aš žinau? Tai ateikite į tribūną ir pasakykite. Gal jie jau pasiūlė kainą, gal jie jau pasiūlė kokias nors sąlygas? Aš tai šitų dalykų nežinau. Mano supratimu, lieka vienintelis dalykas, dėl ko šiandien tas veiksmas yra daromas. Kolegos, nenoriu nieko kaltinti, bet aš matau, kad yra galimybė dar vieną kartą išnaudoti valstybės pozicijas ir pasipelnyti politinėms partijoms už vieną ar kitą sandorį.

Taigi, kolegos, aš kviesčiau eiti tuo keliu – kiek įmanoma skaidriau veikti ir dirbti ir nematau šiandien prasmės pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Po vieną nuomonę už ir prieš išsakyta. Turime apsispręsti, ar pritariame įstatymo projektui po svarstymo. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-838, ar pritariame, ar nepritariame jam po svarstymo. Balsuokime.

Balsavimo rezultatai: 106 užsiregistravo, 56 – už, 15 – prieš, 34 susilaikė. Po svarstymo pritarta.

Yra gautas Seimo Pirmininko A.Paulausko teikimas svarstyti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka. (Balsai salėje) Kolegos, girdžiu, kad nėra bendro sutarimo, todėl dėl ypatingos skubos taikymo mes taip pat turėsime apsispręsti balsuodami. Kolegos, procedūrinis balsavimas. Balsuojame, ar pritariame Seimo Pirmininko siūlymui įstatymą Nr.XP-838 priimti ypatingos skubos tvarka.

Užsiregistravo 104, 57 – už, 31 – prieš, 15 susilaikė. Ypatingos skubos tvarkos taikymui Seimas pritarė.

Pereiname prie priėmimo stadijos. Du straipsniai. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime 1 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.

2 straipsnis. Ar galime 2 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.

Kolegos, priėmimas pastraipsniui baigtas. Taigi dėl viso įstatymo projekto. Primenu, kokį įstatymo projektą svarstome, nes yra veikiau nedideli pakeitimai. Išsakykime nuomones. Keturi – už, keturi – prieš. J.Olekas. Dar sykį nuomonė už. Prašom, kolega.

J.OLEKAS. Ačiū. Pirmiausia noriu padėkoti visiems kolegoms…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kalbėtojau, minutėlę! Gerbiamieji, salėje didelis šurmulys. Gerbkime vieni kitus. Gerbiamieji konservatoriai, salėje yra nedovanotinas šurmulys. Tęskite, pone Olekai.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pirmiausia norėčiau padėkoti visiems kolegoms, kurie pritarė šiam įstatymui po svarstymo. Iš tikrųjų tai yra labai svarbus įstatymas, nes mes šiuo įstatymu leidžiame Vyriausybei derėtis dėl to, kad „Mažeikių nafta“ galėtų toliau sėkmingai dirbti ir papildomai gauti pajamų, kuriomis mes galėtume taip reikalingai atsiskaityti su Lietuvos gyventojais dėl jų nuvertėjusių indėlių grąžinimo.

Buvo išsakyta daug motyvų už ir prieš, bet aš dar kartą noriu pakviesti balsuoti dabar, nedarant jokių atsitraukimų, ir priimti šį įstatymą, kad kuo greičiau būtų pereita prie tiesioginių derybų su galimais investuotojais. Kolegos minėjo, kad situacija yra tam tikra prasme ekstraordinarinė dėl pačios kompanijos „Jukos“ padėties, todėl mes delsti negalime. Kviečiu visus pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – R.Palaitis.

R.PALAITIS (LCSF). Šiaip visame pasaulyje, aišku, yra gana daug subjektų, spekuliuojančių akcijomis, bet kad valstybė pirktų ir parduotų, t.y. spekuliuotų tokiomis akcijomis, rizikingomis akcijomis, kokios yra „Mažeikių naftos“, aš kažkaip negirdėjau. Svarbiausia, kuo rizikuojama? Taigi visų mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigais. Šis įstatymas kelia ir dar daugiau visokių neaiškumų. Pavyzdžiui, imama 3 mlrd. litų paskola. Niekas aiškiai neatsako, ar, nupirkus akcijas, tie 3 mlrd. neis į valstybės biudžetą ir neapsunkins po to euro įvedimo. Ūkio ministras sako, kad neva finansų specialistai aiškina, jog problemų nebus, tačiau mano autoritetingi finansų specialistai D.Grybauskaitė ir R.Šarkinas vienu balsu tvirtina, kad neguls į deficitą 3 milijardai tik tada, jeigu operacija bus padaryta greitai. Sutinku, greitai nupirkti akcijas bus galima, bet ar greitai parduoti akcijas galima, tai tikrai neįsitikinęs. Šioje situacijoje už tokį rizikingą verslą balsuoti, prisiimti atsakomybę aš tikrai nesiruošiu ir kviečiu visus balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. B.Bradauskas – nuomonė už.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aišku, nebūtų jokios rizikos paimti ir dar kartą atiduoti gamyklą, kaip buvo padaryta kai kam valdant. Tada, matyt, būtų labai ramu. Dabar yra galimybė valstybei uždirbti bent kiek iš šios operacijos, tai mes pradedame įvairiais būdais pagalius kaišioti į ratus, kad tik valstybei būtų blogiau. Noriu priminti, gerbiamieji kolegos, kad „Mažeikių naftai“ yra suteiktas tiesioginis kreditas milijardas 100 mln. litų, kurį turime atsiimti, ir dar suteikta garantijų beveik už 800 mln. litų. Taigi milijardas 800 mln. – tai 10% valstybės biudžeto. Mes negalime žaisti tokia pinigų suma ir turime leisti ir sudaryti galimybę Vyriausybei vykdyti tai, kad ši įmonė dirbtų, kad būtų parduota tokiai kompanijai, kuri užtikrins naftos tiekimą, ir baikime kalbėti apie nacionalines grėsmes, nes negauti milijardo 800 mln. yra kur kas didesnė nacionalinė grėsmė, negu kur nors ieškoti vis kokių nors nesamų šnipų arba kokio nors agresoriaus, kuris staiga ims vieną NATO valstybę ir užpuls, ir ją kaip nors pavergs.

Todėl aš kviečiu balsuoti už, atrišti Vyriausybei rankas derėtis, nes iš to bus aiški nauda. Aš dar kartą galiu pakartoti, kad tai leis grąžinti ir nuvertėjusius rublinius indėlius, ir už išperkamą žemę, ir panašiai, ką konservatoriai labai gražiai pažadėjo, bet jie pradeda darbą ir niekada nieko nebaigia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, leiskite atkreipti jūsų dėmesį, kad šiuo metu mes svarstome įstatymą Nr.XP-838. Du jo straipsniai yra papildomi žodžiais „ar kiti įstatymai“, taip pat žodžiais „jeigu kiti įstatymai nenumato kitaip“. Prašyčiau visus, entuziastingai norinčius kalbėti dėl balsavimo motyvų, kalbėti į temą. Kol kas visos kalbos dėl balsavimo motyvų nebuvo susijusios su šiuo įstatymo projektu. Nuomones dėl paskolų ir kitų dalykų galima išsakyti dėl kito įstatymo, kai mes prie jo prieisime. Dabar svarstome, ir siūlau to nepamiršti, nedidelius pakeitimus kitame įstatyme.

Kolegos, nuomonė prieš – H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS (MSG). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jūs, be abejo, teisingai pastebėjote, tačiau jei kartą jau nuvilnijo ir svarstymo, ir priėmimo stadijoje tos pačios mintys, tai bet kuriuo atveju, kaip ir pats įstatymas, yra daugiau politinis klausimas negu juridinis ar ekonominis. Pas mus nėra tokio mygtuko, kuris galėtų žymėti tuos, kurie susilaiko. Aš paspaudžiau raudoną norėdamas aiškiai pasakyti, kad susilaikysiu. Susilaikysiu todėl, kad nežinau to, ką žino tie, kurie priima sprendimus. Manau, tokių nežinančių čia, Seimo salėje, yra labai daug. Jeigu būtų aiški informacija, aiškūs kriterijai, man regis, nekiltų tų klausimų, kurie dabar visą laiką kyla. Visą dieną klausiausi premjero ir premjero atsakymų į klausimus, bet neišgirdau to, ką norėjau išgirsti. Man atrodo, kad šis įstatymas yra labai geras testas, įrodantis, kaip mes kovojame su korupcija. Man regis, šio įstatymo tekstą, turinį turėtų gerai patikrinti STT ir atsakyti į klausimą, ar tai, ką mes šiandien priimsime, nėra aukščiausio lygio korupcija. Ačiū. Aš susilaikysiu.

PIRMININKAS. Toliau nuomonė už – A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš nelabai ruošiausi kalbėti, nes įstatymo projekte tikrai yra numatyta, kad turi būti išbraukiami du ar trys žodžiai. Tačiau kalbėjusieji kalbėjo apie viską, manau, ir dėl motyvų yra tikslinga kalbėti apie viską. Labai stebina tai, kad daugelis politikų svarstydami įstatymo projektą kalba apie korupciją, apie partijų finansavimą, bet vis dėlto, manau, įstatymo projekto svarstymo tikslas yra tas, kad akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ ir toliau galėtų sėkmingai dirbti. Pagalvokime apie jos perspektyvą, ar ji gali ilgai sėkmingai dirbti, kai stambios kompanijos investuotojos akcijos yra areštuotos? Ar mes pagalvojame apie tuos žmones, kurie ten dirba, kad po dvejų trejų metų ta akcinė bendrovė, savaime suprantama, dėl nedaromų investicijų gali atsidurti tokioje situacijoje, kad jos gamybos kaštai gerokai išaugs ir ji patirs didelių nuostolių, ir mes turėsime tokį atvejį, kokį turėjome 1999 ar 2000 metais. Mes apie tai turime galvoti ir kalbėti, kad politiko tikslas yra sudaryti sąlygas Vyriausybei derėtis su kompanijomis, o ne kalbėti apie atskiras kompanijas, lyg politikai jau žinotų, kokios tos kompanijos bus. Gal jie ir patys dalyvauja derybose kur nors pasislėpę ar atskirai susitikę? Reikia leisti Vyriausybei, kad ji padarytų pradžią, o po to gali nuolat atsiskaitinėti Seimui, ką yra nuveikusi ir kokiais kriterijais vadovaujasi.

Apie nacionalinį saugumą. Tiesiog kai kada juokinga klausytis. Ar „Mažeikių nafta“ yra ta įmonė, kurią galima lyginti su nacionaliniu saugumu? Ten gali būti jautresni socialiniai dalykai, jeigu ji užsidarytų ir žmonės netektų darbo. Naftos produktus visada bus galima atsivežti. Mes turime galvoti apie investicijas ir ateitį.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Čaplikas – nuomonė prieš.

A.ČAPLIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, klausantis kalbų už, susidaro įspūdis, jog mes esame ne Seimo nariai ir sėdime ne Seime, o tiesiog dalis arba dauguma Seimo narių tapo „Voltstyto“ rykliais arba biržos makleriais, kurie puikiai išmano, kaip tas akcijas parduoti, privatizuoti ir kaip iš to gauti pelną. Iš esmės mes negalime pritarti šiai įstatymo pataisai, nes, dar kartą galiu pakartoti, yra trys „ne“: – neaišku, neskaidru ir nepatikima. Projektas kabo ant trijų „jeigu“: jeigu pavyks susiderėti su „Jukos“, jeigu pavyks susiderėti su TNK-BP ir jeigu pavyks nuimti areštą. Darome sandorį, vertą 3–4 milijardų litų, valstybė daro, ir visiškai neaišku. Negalima paremti tokios pataisos, kuri leidžia iš esmės neskaidriai privatizuoti valstybės… galimai atsirandančias valstybės akcijas. Vienintelis įstatymas šiandien leidžia skaidriai ir aiškiai tai padaryti – Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymas. Kviečiu grįžti prie šio įstatymo ir privatizuoti akcijas remiantis juo.

PIRMININKAS.Dėkoju. P.Gražulis – nuomonė už.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš taip pat norėčiau kalbėti. Kadangi nėra mygtuko, kuris pažymėtų tuos Seimo narius, kurie susilaiko, todėl noriu išdėstyti motyvus, kodėl susilaikysiu aš. Labai daug buvo išsakyta motyvų ir gal pagrindinis yra tas, jog Seimo nariams trūksta informacijos. Man taip pat trūksta informacijos. Iš pradžių Vyriausybė lyg ir laikė prioritetiniu partneriu „Lukoilą“. Vėliau, konservatoriams darant didelį spaudimą, kad čia Rusijai yra labai palanki kompanija ir kad tai kelia mūsų valstybei nacionalinę grėsmę, staiga Vyriausybė ir A.Brazauskas pradėjo kalbėti, kad jie, kaip ir siūlė konservatoriai, derėsis su TNK-BP. Pažiūrėkime, ir vienoje, ir kitoje įmonėje yra užsienio valstybių kapitalo. Aš manau, ir vienai, ir kitai kompanijai bus daroma Rusijos valstybės įtaka, nes matome akivaizdų pavyzdį „Jukos“. Matome, kas atsitiko, kai „Jukos“ kompanija pradėjo vykdyti savarankišką politiką. Pats Michailas Chodorkovskis su savo vadovais sėdi kalėjime, o įmonė varoma į bankrotą. Manau, kad kiekvienai valstybei, net ir Amerikai, kur yra įmonės, kurios išgauna naftą iš Jungtinių Amerikos Valstijų gelmių, yra daroma įtaka, dėl naftos vyksta pasaulyje ir karai. Aš manau, viena iš priežasčių taip pat buvo karas Irake. Ir, manau, Rusijos valstybė, kurios žinioje yra vamzdis, kuriuo atiteka nafta, visada darys įtaką toms kompanijoms, kurios tuo bizniu užsiims. Todėl manęs šie argumentai visiškai neįtikino. Konservatoriai sako, kad jau dabar blogai ir su TNK-BP. Kodėl? Aš nesuprantu šių argumentų. Man neaišku. Dėl ko pasirinko TNK-BP? Gal siūlo 5 milijardus? Ar mažiau negu „Lukoilas“? Kodėl?

PIRMININKAS. Laikas, kolega.

P.GRAŽULIS. Ir dar vienas dalykas. Kodėl tik dvi kompanijos? Juk kalbama, kad jų buvo daugiau. Kodėl su jomis nesiderama? Todėl ir aš būsiu tarp tų susilaikančių, nes neturiu informacijos, o prisiimti atsakomybės , žinoma, nenoriu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis pasisakymas prieš. Keturi už jau pasisakė. K.Glaveckas. Prašau.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas iš tikro nieko neišspręs. Dabartiniai kiti konkurentai arba kiti pretendentai pirkti šių akcijų paketą, tokių yra aštuoni, iš esmės jau po kilimu, gal ir ne po kilimu, yra pradėję derybas su „Jukos“ tiesiogiai. Ir žinant tai, kad Lietuvos pozicija arba, kitaip sakant, mes teisę, kurią turime opcijai… nustatėme 3 mlrd. litų, natūralu, kad jie kalba apie aukštesnę kainą, žinodami, kad uždėtas trijų milijardų limitas. Iš esmės gali atmesti Lietuvą arba išmesti iš to žaidimo. Todėl tokio įstatymo priėmimas iš esmės nepakeis padėties ir nepadarys mūsų išskirtinių einant tokiu keliu, bandant gauti daugiau naudos iš tos finansinės transakcijos. Todėl, aš manau, jis iš tikro yra nepamatuotas, ne laiku ir ne iki galo apgalvotas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar turėsime balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-838. Taip, Z.Balčytis dėl vedimo tvarkos. Prašau.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Taip, šįryt vyko didžiulė konferencija, joje buvo kalbama apie naujus mūsų iššūkius ateityje, kompetenciją. Tai trečią kartą aiškinu dėl fiskalinio deficito. Jis į fiskalinio deficito skaičiavimo formulę neįeina, jeigu už įsipareigojimus yra įsigyjamas finansinis turtas.

PIRMININKAS. Supratome, kad tai buvo labiau dėl motyvų kalbėjimas. Kolegos, balsavimu išsakykite nuomonę, ar pritariame, kad įstatymas Nr.XP-838 būtų priimtas.

110 Seimo narių užsiregistravo. Balsavimo rezultatai: 59 – už, 17 – prieš, 32 susilaikė. Įstatymas Nr.XP-838 priimtas. Matau, yra norinčių pasakyti repliką po balsavimo. E.Masiulis eilės tvarka.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi dėl ką tik priimto sprendimo visuomenėje gali kilti pagrįstų įtarinėjimų dėl politinės korupcijos apraiškų Seime, todėl Liberalų frakcijos vardu siūlau priimti protokolinį nutarimą: „Atkreipti teisėsaugos institucijų dėmesį į parlamentinių partijų būsimus rėmėjų įnašus priėmus įstatymų paketą, susijusį su „Mažeikių naftos“ veikla“. (Balsai, šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymą supratom, bet siūlyčiau, kai baigsim viso paketo priėmimą, apsispręsti dėl protokolinio nutarimo. R.Bašys, replika.

R.BAŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, balsavau už, bet mano aparatas neveikė. Jis dažnai mane paveda. Norėčiau, kad užskaitytų mano balsą už.

PIRMININKAS. Jeigu Seimas neprieštarauja, pridedam dar vieną – 60 už. Ačiū. R.Bašio. Dabar, matau, visiems aiškiau. Puiku. Kolegos, šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo projektas Nr.XP-816(3*) (priėmimas)

Pereinam prie antrojo. Kaip tik jis yra pagrindinis šiame įstatymų pakete. Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-816. Jau priėmimo stadija. Kadangi yra gauta pasiūlymų, aš kviesčiau Ekonomikos komiteto paskirtą pranešėją P.Vilką į tribūną. Trumpai referuokite apie pasikeitimus priėmimo stadijoje ir judėsime prie priėmimo pastraipsniui.

P.VILKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Ekonomikos komitetas gavo vieną gerbiamųjų kolegų J.Razmos ir E.Pupinio pasiūlymą. Jam Ekonomikos komitetas nepritaria motyvuodamas, kad šis pasiūlymas susiaurina galimybes Vyriausybei derėtis, nes čia yra aiškiai parašyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę pasirašyti akcininkų sutartį su Nyderlandų bendrove „Jukos International“ dėl bendro akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų valdymo ir pardavimo. Ir dalis straipsnio, kuris buvo originale, yra visiškai išbraukiama. Originale buvo parašyta taip, kad, atsižvelgdama į šio įstatymo straipsnių nustatytus tikslus, Vyriausybė gali numatyti ir kitus būdus pasirašant sutartį. Svarbiausia, kad kolegos išbraukė dar tokią dalį teksto: „gavusi Seimo pritarimą esminėms sutarties nuostatoms“. Ir šito nelieka. Siūlyčiau ir jums pritarti Ekonomikos komiteto sprendimui ir nepritarti šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Siūlyčiau jums likti tribūnoje, nes turėsime aptarti siūlymus, kurie yra įregistruoti Statuto numatyta tvarka. Einam prie priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Kolegos, suprantu, dėl viso užsiregistravot. Gerai, ar galim priimti 1 straipsnį nesant pastabų ir pasiūlymų? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų taip pat… Gerbiamasis Raimondai Šuky, jūs norite kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio? Gerai. Dėl 1 straipsnio jūs nespėjot išsakyti savo abejonių. Dabar dėl 2 straipsnio. Gerai, viskas gerai. Dabar dėl 2 straipsnio nėra bendro sutarimo. Prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar priimame 2 straipsnį.

96 užsiregistravus, 52 – už, 14 – prieš, 27 susilaikė. 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gautas J.Razmos ir E.Pupinio pasiūlymas. Terminai išlaikyti. Nežinau, kuris iš jūsų pasiruošęs. J.Razma. Paspauskit mygtuką. Prašom pateikti savo siūlymą.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš jau minėjau, kad didelis šio įstatymo trūkumas yra tas, jog Seimas numato suteikti Vyriausybei teisę absoliučiai nesilaikyti Privatizavimo įstatymo. Aš, spręsdamas tą problemą, siūlau apsiriboti tuo, kad Vyriausybė gali nesilaikyti dviejų Privatizavimo įstatymo straipsnių, kurie numato, kad objektas turi būti įtrauktas į privatizavimo programą, kad privatizavimo biuletenyje turi būti pateikti atitinkami duomenys. Tačiau aš manau, kad Vyriausybė vis dėlto turi tikrai pasirinkti kažkokį Privatizavimo įstatyme numatytą konkretų būdą ir išlaikyti tuos principus, kurie ten yra įrašyti, nes priešingu atveju Vyriausybė gali derėtis parduoti akcijas ne kuo brangiau, bet kuo pigiau. Mes suteikiam jai visišką laisvę. Ir aš siūlau išskirtinai suteikti teisę, kad pirmiausia Vyriausybė mėgintų parduoti savo akcijas kartu, ne visas, bet dalį savo turimų akcijų kartu su „Jukos“, prieš tai pasirašiusi akcininkų sutartį, kurioje galima išspręsti atsisakymą visų dabar galiojančių nebūtinų sutarčių ir kitus klausimus, užfiksuoti savo strateginius interesus. Einant tuo keliu nereikėtų skolintis tų 3 mlrd. ir kiekvienam Lietuvos gyventojui užkabinti, duok Dieve, kad tikrai trumpam laikotarpiui, apie tūkstančio litų skolą. Tai yra labai rimti dalykai. Aš siūlau neapsiriboti, kaip dabar, kai yra abstrakčiai pasakoma, kad Vyriausybė gali ir kitus būdus rinktis. Nežinia, ar ji ką nors iš tų kitų neapibrėžtų būdų iš tikrųjų rinktųsi, bet siūlau pažymėti būtent prioritetinį būdą.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar turime apsispręsti, ar yra 1/5 Seimo narių palaikymas tam, kad šis siūlymas būtų svarstomas šiame posėdyje. Prašau balsavimu pasakyti, ar palaikome kolegų J.Razmos ir E.Pupinio teikiamą siūlymą, kad jis būtų svarstomas.

29 – kaip tik tiek, kiek reikia, parėmė šį siūlymą, kad jis būtų svarstomas.

Iš pradžių išklausykime komiteto nuomonę dėl šio siūlymo ir po to vienas – už, vienas – prieš.

P.VILKAS. Aš pasikartosiu. Pasakysiu, kad Ekonomikos komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 5, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar kolega E.Klumbys norėtų kalbėti palaikydamas šį siūlymą? Prašom.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad kuo daugiau bus dirbama pagal galiojančius įstatymus ir kuo mažiau bus daroma išimčių, kad to ar to nesilaikytume, tuo bus geriau. Aš manau, kad reikia balsuoti už tą pataisą, ir kad ir koks būtų blogas įstatymas, susijęs su „Mažeikių naftos“ akcijų įsigijimu ir disponavimu, gal ši teisė bent šiek tiek pagerins šį įstatymą. Tai bus šaukštas medaus deguto statinėje.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega A.Čaplikas dėl šio siūlymo? J.Veselka? J.Olekas norėtų dėl šio siūlymo kalbėti. Prašom. Motyvai prieš.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jau komiteto pirmininkas pasakė nemažai motyvų dėl to, kad negalima pritarti tokiam teikiamam pasiūlymui dėl didelio Vyriausybės galimybių susiaurinimo. Aš manau, kad Vyriausybė, derėdamasi su potencialiu investuotoju ir su „Jukos“ kompanija, iš tikrųjų turi turėti kur kas platesnius įgaliojimus nei tuos, kaip dabar siūlo mūsų kolegos. Todėl kviečiu nepritarti teikiamai pataisai.

PIRMININKAS. Dėkui. Po vieną nuomonę pasakė už ir prieš. Manau, kad galime dėkoti ir gerbiamajam pranešėjui. Ačiū už klausimo pateikimą. Balsuojame, ar pritarti su 3 straipsniu susijusiam pasiūlymui, kurį teikia J.Razma ir E.Pupinis. Kolegos, balsuokime!

Užsiregistravo 98.

37 – už, 46 – prieš, 12 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Dabar dėl viso 3 straipsnio ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Čia užsiregistravę dėl viso, bet buvo pageidaujančių, kad būtų balsuojama. Taigi be motyvų išsakymo balsuokime, ar pritariame 3 straipsniui.

Užsiregistravo 102.

58 – už, 13 – prieš, 26 susilaikė. 3 straipsnis priimtas. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas.

Kolegos, dėl viso įstatymo projekto. A.Čaplikas – nuomonė prieš.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Lieka tik pakartoti tai, ką jau esu sakęs ne kartą. Aš niekaip neįsivaizduoju, kokia tvarka ir kokiomis procedūromis vadovausis mūsų šalies pareigūnai parduodami valstybei priklausančias akcijas. Matyt, žiūrėdami į giedrą dangų, į tekančią saulę, arba šiaip laukdami kažkokio impulso nutars, kokia kaina tinkama, kokia ne. Jūs šiandien, kolegos, iš esmės leidote sau sudaryti tokią situaciją, kad vienas pagrindinių įstatymų, kuriuo reglamentuojamas valstybės turto privatizavimas, būtų padėtas į šalį. Atidavėte į Vyriausybės pareigūnų rankas, tarp kitko, pareigūnų, kurių pavardžių šiandien niekas negali įvardyti… Aš jau šeštą kartą klausiu ir premjero, ir ūkio ministro, kas tie pareigūnai, kurie derasi dėl akcijų pardavimo, ir tai nėra aišku. Atidavėte kažkokiems mistiniams pareigūnams derėtis žiūrint į giedrą dangų kainą ir sąlygas. Deja, manau, kad turėsime daug didelių problemų po metų, po kitų.

PIRMININKAS. Dėkui. E.Klumbys – nuomonė už.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, galbūt daug kam gana keista, kad E.Klumbys yra už šio įstatymo priėmimą. Žinoma, galbūt būnant iki galo nuoširdžiu ir vadovaujantis jausmais reikėtų balsuoti prieš šį įstatymą, bet aš vadovausiuosi savo logika pritardamas šiam įstatymui. Esu prieš euro įvedimą Lietuvoje ir šis įstatymo priėmimas, esu įsitikinęs, labai prisidės prie to, kad Lietuvoje nebūtų įvestas euras. Taigi mano vienintelis motyvas balsuojant už šį įstatymą yra tas, kad jis padės, mano įsitikinimu, kad Lietuvoje nebūtų įvestas euras, kaip tarybinio rublio analogas.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – J.Veselka.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, aš stebiuosi, kaip socialdemokratai daro priešais savo potencialius kompanionus. Girdėjome gerbiamojo B.Bradausko ir kitų kalbas. Sako: štai parduosime, galėsime padidinti rublinių indėlių grąžinimą. Iš tikrųjų, jeigu mes į šį sandorį pažiūrėtume grynai komerciniu požiūriu, mes tikrai galėtume išlošti ir tikrai padidintume rublinių indėlių grąžinimą, bet ką jūs darote? Jūs įveliate nacionalinio saugumo elementą, jūs iškart paskelbiate, kad „Lukoilas“ ir „Gazpromas“ yra Lietuvos priešai, nes palaiko gerus santykius su Kremliumi. Šios logikos, kad bloga kompanija, jeigu palaiko gerus santykius su valdžia, aš iš viso negaliu suvokti. Normalus verslas turi palaikyti normalius santykius su valdžia, kitaip tai bus ne valstybė, o kažkokia… Vienas čia tempia, kitas kitur tempia. Bet kuriame forume, bet kurioje valstybėje pasakykite, kad bloga ta kompanija, kuri palaiko gerus santykius su valdžia, iš jūsų pasijuoks. Tik tie verslininkai, kurie nemoka daryti verslo, nemoka mokesčių, tie nuolat konfliktuoja su valdžia. Normalūs verslininkai normaliai dirba, todėl aš laikyčiau pliusu tas kompanijas, kurios normaliai sugeba dirbti su Kremliumi. Jos kaip tik gali užtikrinti nuolatinį tiekimą, padėti gerinti santykius ir palankiausiomis sąlygomis dirbti Lietuvoje.

Gerbiamieji, šie jūsų argumentai… Iš tikrųjų gal jūs galvojate taip, kaip galvoja E.Klumbys: įsivelsime į finansines peripetijas, nes laiku neparduosime, nenupirksime, nereikės įvesti euro, bet galime ir šiaip jo neįvesti. Gerbiamieji, dar kartą sakau, yra galimybė labai naudingai nupirkti ir parduoti akcijas, todėl, jeigu vadovausimės logika, tikrai galime uždirbti. Ir eurui grėsmės nebūtų, ir galėtume indėlius grąžinti, bet jūs visi darot viską, kad šis sandoris būtų panašus į „Williamso“.

Dėl TNK. Gerbiamieji, ar nežinote, kad jiems jau buvo iškelta byla dėl mokesčių nesumokėjimo. Jie sumokėjo, ko iš jų pareikalavo. Dabar vėl keliama dėl didelių mokesčių nemokėjimo. Ar nebus su TNK kaip su „Jukos“ ir vėl po trejų metų mes iš naujo su „Mažeikių nafta“ vargsime? Todėl, gerbiamieji, kai matau šį neryžtingumą, nesugebėjimą spręsti tai, ką galima išspręsti, negaliu niekaip balsuoti, nors tikrai čia galimybių yra.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Butkevičius – nuomonė už.

A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau savo kolegoms, kurie kalba dėl akcijų pardavimo Vertybinių popierių biržoje, pasakyti. Vis dėlto tokių įmonių akcijos niekada Vertybinių popierių biržose nėra parduodamos dėl vieno pagrindinio motyvo – dėl spekuliatyvinių dalykų, nes Vertybinių popierių biržoje yra lengviausia legalizuoti nešvarius pinigus. Tas, kuris turi daug pinigų, bet neturi naftos ir negalvoja apie jokias investicijas, paprašo, jeigu galima taip pasakyti, švaraus žmogaus, kurį, aišku, gali patikrinti tam tikros tarnybos, kad jis pirktų akcijas to žmogaus pinigais, kuris jų daug turi ir negali legalizuoti. Tie, kurie kalba apie tokius dalykus, aš manau, gal ir turi tokią idėją.

Ir paskutinis sakinys. Įtarumas yra savotiška liga, nuo kurios joks gydytojas profesorius negali šiandien išrašyti vaistų.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Glaveckas – nuomonė prieš.

K.GLAVECKAS (LF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro Vertybinių popierių biržoje galima parduoti ką tik nori ir tas bus legalu, ir tas nebus susiję su spekuliaciniais dalykais. Nes jeigu Vertybinių popierių biržoje būtų plaunami pinigai, tai visos biržos seniai būtų uždarytos. Tai čia maža pastaba.

„Mažeikių naftos“ 6% akcijų iš tikro kotiruojami ir Lietuvos biržoje. Aš manau, galima buvo parduoti ir biržoje, bet su sąlyga, kad būtų parduodamas visas paketas, nes Valdymo sutartyje yra numatyta, kad 53,7% parduodama su 100% valdymo teise. Atskyrimas yra negalimas. Jeigu būtų buvęs galimas atskyrimas, pavyzdžiui, jeigu Lietuvos Vyriausybė iš principo būtų pirkusi, sakykime, 25% be valdymo teisių, tai ji nieko nebūtų laimėjusi.

O šiaip, aš manau, šis antras įstatymas iš paketo yra iš principo… jis blogas tuo, kad su kitais nesuderintas ir ypač su finansine dalimi. Nes, aš jau minėjau, ir iš tikro turbūt taip yra, šiuo metu (…) „Yukos Finance“ jau derasi beveik visi, tie, kurie atidarė langus. Jeigu Vyriausybė ir įsigytų, pagal kokį kriterijų ji parduotų kitam? Nes paprasčiausiai kiti, pavyzdžiui, Kazachstano ar kokios kitos kompanijos, galėtų pasiūlyti didesnę kainą ir turėtų visas tas pačias sąlygas, t.y. tiekimą garantuotų ir t.t. Jeigu taip įvyktų, tai paprasčiausiai būtų įtarimas dėl korupcijos dideliu mastu.

Paskutinis argumentas. Normaliai valstybės iš tikro, kaip buvo minėta, neatlieka tokių finansinių transakcijų, spekuliacinių akcijų. Tai yra nepriimtinas dalykas, lygiai taip pat, kaip valstybė neatsako už privataus verslo nuostolius. Ji šiuo metu atlikdama tokią transakciją prisiima riziką dėl privataus kapitalo nuostolių. O tas prieštarauja logikai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. P.Vilkas. Nuomonė už.

P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aišku, šiandien visiems suprantama, kad situacija yra neeilinė. Klausydamasis kalbų, ypač iš dešinės pusės, nesuprantu, iš esmės mažai kas ir kalbėjo. Koks tų kalbų tikslas? Galbūt, kad kuo blogiau, tuo geriau būtų valstybei. Arba galbūt yra kokia nuoskauda, kad ne jie gali privatizuoti „Mažeikių naftą“, nes, mano nuomone, patyrimo jiems pakanka ir galbūt būtų galimybė jiems dar sykį pasireikšti.

Buvo daug pretenzijų išsakyta, kad nežinoma tiksli derybinė pozicija. Mano manymu, ši pozicija yra per daug žinoma. Mes jau žinome, už kiek parduosime, žinome, su kuo derėsimės. Viską mes išsipasakojome. Čia yra ekonominis sandoris, todėl ypač derybinės pozicijos turėtų būti beveik slaptos. Mes šiandien manome, kad ne, mes turime viską žinoti ir pasakyti savo oponentams, ką mes galvojame ir kaip mes galvojame pirkti tas akcijas.

Kartu ne vieną kartą buvo pasakyta, kad dėl to mes nepasitikime Vyriausybe. Aš niekada negirdėjau per tuos ketverius ar penkerius metus, kad kas nors iš opozicijos pasitikėtų Vyriausybe, ir tai yra visiškai ne naujiena, turbūt ir ateityje taip bus.

Aš norėčiau priminti tai, kad Vyriausybė tikrai nedarys bet ko, kaip kai kurie čia sakė. Ji darys, kad „Mažeikių naftos“ akcijos būtų parduotos efektyviai, kad mes galėtume patikimai gauti žaliavą, kad gamykla dirbtų efektyviai ir būtų pelninga.

Nors ir kaip būtų, milijardiniai pelnai Lietuvos žmonėms tikrai yra jų gerovei padidinti. Ačiū. Prašau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kašėta. Paskutinis pasisakymas prieš.

A.KAŠĖTA (LF). Gerbiamieji kolegos, dar kartą akcentuoju, kad Liberalų frakcija galėtų pritarti šiam įstatymo projektui tik tada, jeigu Vyriausybė arba valdančioji dauguma galėtų užtikrinti šio sandorio skaidrumą. Vyriausybė turi pateikti išsamią informaciją apie iki šiol vykusias derybas. Šiandien mes taip ir negavome iš premjero atsakymo, ar prieš dvi dienas priimti Vyriausybės įsipareigojimai vienam iš investuotojų yra teisėti. Seimas neturėtų tapti tik žaisliuku Ministro Pirmininko rankose ir duoti (…) veiksmams, tarp jų ir neteisėtiems, mūsų įsitikinimu, kurie jau yra padaryti nelaukiant šiandienio Seimo sprendimo. Siūlau nepritarti minėtam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkui, kolega. Paskutinis pasisakymas už – J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu pritarti teikiamo įstatymo projektui, nes net ir oponuojantys kolegos šiandien supranta, kad „Mažeikių naftos“ situacija yra nestandartinė. Susiklostė tokia situacija, kad gali būti ir taip, kad nutrūkstant „Jukos“ veiklai Mažeikiai galėtų nedirbti, ir tai būtų tragedija ir ten dirbantiems mūsų beveik 3 tūkst. žmonių, ir mūsų įplaukoms į biudžetą, ir panašiai.

Be abejo, yra žmonių, kurie galbūt norėtų matyti nedirbančią „Mažeikių naftą“ ir savo verslą pasukti tuo keliu užimant nišą, kuri dabar yra užimta „Mažeikių naftos“ aprūpinant Lietuvą ir netgi eksportuojant naftos produktus iš Lietuvos.

Todėl kolegų baiminimasis, kad Vyriausybė priims sprendimą parduoti „Mažeikių naftos“ akcijas gaunant įplaukas į Lietuvos iždą ir taip atsiskaitant su jau minėtais mūsų žmonėmis, kurių indėliai nuvertėjo, – galbūt jie tokio scenarijaus nenori ir vadovaujasi kitu, kad kai kas galėtų sulaukti papildomų pelningų įplaukų. Todėl ir E.Masiulio siūlymas, lyg ir nubraukiant visa kita, ką kas gavo iš kokių rėmėjų, ir rėmėjai, kurie galbūt paremtų partijas kitokio sprendimo atveju, turėtų būti gerokai (…).

Bet aš nesiveldamas į šias batalijas dar kartą kviečiu pasielgti valstybiškai ir pritarti teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Visi, norėję kalbėti, išsakė nuomones. Turime balsuoti. Taigi prašau kolegas dėmesio. Balsuojame dėl Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo projekto Nr.XP-816. Prašau balsuoti dėl jo priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 102 užsiregistravus, 56 – už, 12 – prieš, 33 susilaikė. Įstatymas, projekto Nr.XP-816, priimtas.

2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-817* (priėmimas)

Šio įstatymo svarstymas yra baigtas, tačiau dar yra likęs su juo susijęs įstatymas – 2005 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-817. Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gautas Seimo nario J.Veselkos siūlymas. Aš kviesčiau P.Vilką. Atsiprašau, čia yra kitas komitetas, J.Lionginą, Biudžeto ir finansų komiteto, kuruojančio komiteto, pirmininką, į tribūną. O J.Veselką prašyčiau pristatyti savo teikiamą siūlymą. Po to komentuos komitetas. Prašau.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu rimtai vyksta derybos, kur skaičiuojami dideli pinigai, tai niekada partneris iš karto nesako, kad aš sumokėsiu tik 3 milijardus, daugiau jau bejėgis mokėti. Iš tikrųjų šio sandorio suma laikoma paslaptyje iki tol, kol aptariama labai daug kitų detalių ir kol visi pateikia savo siūlymus, tada tu matai. Šiuo atveju Vyriausybė nežino, kiek siūlo kitos firmos sumokėti ir kokiomis sąlygomis. Ir iš karto mes kaip maži vaikai sakome: jūs visi, partneriai, žinokite, mes daugiau kaip 3 mlrd. nebegalime mokėti.

Tada ką gali partneris? Jis mato, kad gali priversti, užmauti mus ant kabliuko kaip jauką, kad mes sumokėtume 3 mlrd., aiškiai žinodamas, kad niekas už 3 mlrd. nepirks. Antra, jis jau žino, kad mes galime ten šiek tiek gal daugiau kaip 3 mlrd., tai jis būtinai pasiūlys 4 mlrd. Tada mes automatiškai eliminuojame jį iš sandorio.

Todėl mano pasiūlymas buvo, kad būtent tą skolinimosi teisę įteisintume tik tada, kai mes žinosim, už kokią sumą Lietuvos Vyriausybė susitarė nusipirkti. Žinosim, ir tada skubos tvarka galėtume. O šiandien galėtume tik iš principo sutikti. Kai sako, kad ten mūsų įstatymas reikalauja, gerbiamieji, daug ko mūsų reikalavo įstatymai, o su „Williamsu“ pasirašėme visai kitokią sutartį. Konkrečiu atveju gali būti ir kiti konkretūs sprendimai. Todėl mano yra toks paprastas pasiūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū, supratom. Komiteto nuomonė. Bet, atsiprašau, prieš tai turi būti 29 Seimo narių pritarimas, kad būtų svarstoma. Kolegos, elektroniniu būdu balsuokime, ar pritariame, kad Seimo nario J.Veselkos siūlymas būtų svarstomas. Deja, nepakanka palaikančiųjų. Tuokart ačiū, gerbiamasis. Nebent turit ką nors pridurti kaip komiteto pranešėjas. Ačiū, pone Lionginai.

Tai dėl viso įstatymo, nes vienas vienintelis straipsnis, nesvarsčius Seimo nario J.Veselkos siūlymo, proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. R.Palaitis, nuomonė prieš.

R.PALAITIS (LCSF). Tokiam įstatymui iš tikrųjų sunkoka pritarti dėl keleto motyvų. Pirmas iš jų – 3 milijardai. Niekur neišgirdau pagrindimo, kodėl ne 5, kodėl ne 2, kodėl ne 3,5. Tai visiškai neaišku, ar tų pinigų užteks, ar jų bus per daug. Toks keistas skaičius. Lygiai taip pat galėjo būti parašyta ir 20 milijardų.

Kitas motyvas, ką kolega E.Klumbys šnekėjo, ar vis dėlto nesugriausim euro įvedimo. Dalis finansų ekspertų aiškina, kad jeigu šiais finansiniais metais apsisuksime pirkdami ir parduodami, tada akcijų įsigijimas kaip ir nenueitų į valstybės biudžeto deficitą. Tačiau jeigu nespėsim, kiek čia teliko to laiko, per du mėnesius ir pardavimas bus nukeltas į kitus metus, tai, mano supratimu, bus gana didelė grėsmė neįvykdyti Mastrichto kriterijaus, t.y. viršysim 3% valstybės biudžeto deficitą.

Tai šioje vietoje reikėtų labai gerai pagalvoti valdančiajai daugumai, ar veltis į tokius rizikingus biznius. Siūlyčiau nepritarti tokiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. J.Lionginas. Nuomonė už.

J.LIONGINAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau visiems vieningai palaikyti teikiamo įstatymo projektą ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Supratome argumentus. J. Veselka. Nuomonė prieš.

J.VESELKA. Na, kaip čia pasakyti? Mūsų valdžia – tai linksmų vyrukų kompanija. Rimtos derybos, kalbama apie dideles sumas. Kaip vaikučiai atidengia delniukus ir sako: štai kokią pinigų krūvelę turiu, todėl žiūrėkit, ar aš galiu ką nors tą pinigų krūvelę?.. Ir mes jau dvi savaites žinome, kad nieko ten neišeis, viską nuspręs kiti, mes tik galėsim paskui pūstis ir sakyti, na, vis dėlto neblogas atėjo tas investuotojas. Sakysim, gal „Rosneft“, gal „Lukoil“, o gal kitas. Ir žaidžiam, žaidžiam dvi savaites šį žaidimėlį. Jeigu reikėjo, taigi patys žinote, visada Vyriausybė turi turėti tai, ko partneris nežino, kad derybų metu galėtum partnerį spausti į kampą ir tokiu būdu laimėti. Šiuo atžvilgiu mes visus savo žaisliukus išdėstėm, išsiaiškinom, išsiginčijom, susiradom priešų, susiradom tikrų draugų ir paskui balsuosim rimtai. Todėl aš tikrai tame vaikų žaidime nenoriu dalyvauti.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys. Kita nuomonė.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, remdamasis tais pačiais argumentais, apie kuriuos aš kalbėjau priimant praeitą įstatymą, aš palaikau šio įstatymo priėmimą, nes jis didins mūsų finansinius įsipareigojimus, jis apsunkins jūsų, valdantieji, pastangas įsivesti eurą, kam aš nepritariu. Tad pirmyn, pirmyn su šiuo įstatymu! Atsiminkit, kad šiandien yra spalio 20 diena, už savaitės, man atrodo, Amsterdame bus nagrinėjami pareikšti ieškiniai dėl „Mažeikių naftos“ akcijų. Liks tiktai du mėnesiai, kad ši pinigų suma nepereitų į kitus metus. Taigi kuo didesnius akmenis pasikabinsit po kaklu, tuo greičiau nugarmėsit į dugną.

PIRMININKAS. R.J.Dagys. Kita nuomonė.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, klausydamas mūsų diskusiją, iš tikrųjų prisimenu tuos laikus, kai buvo svarstomas dar „Williamso“ klausimas. Kai kurie čia dabar tokie apeliuojantys į opoziciją, į jos išmintį, į jos protą dalyvavo tokiam koncerte, tokias solo partijas giedojo, kad apie valstybės reikalus kalbos negalėjo būti. Buvo stumiamas savas interesas, dažnai apmokamas interesas, ir keliamas kuo didesnis triukšmas, kad tiktai Vyriausybė atsidurtų kampe ir negalėtų normaliai derėtis. Palyginti su tuo, kas vyksta dabar, tai dar vyksta labai normali, švelni diskusija.

Iš tikrųjų šiuo atveju opozicija rodo didesnę išmintį negu mūsų valdančioji dauguma, kuri nenori įsiklausyti į tam tikrus argumentus, kurie iš tikrųjų yra pamatuoti ir kuriais remiantis nors kartą galima būtų priimti įstatymus, kai būtų galvojama apie valstybę, o ne vien tiktai apie politinių balų surinkimą. Anksčiau buvo prikurta daug mitų, kuriuos ir dabar kai kurie mano kolegos kartoja, patys tais mitais apie „Williams“ įtikėję ir panašiai. Bet palikim tai nuošaly, tai kita diskusija. Palikim taip pat nuošaly ir pono J.Olekos, kaip gydytojo… jis pats turėtų pasitikrinti šiek tiek savo sveikatą, nes jis visą laiką užmiršta arba nemato dėl indėlių, kurių grąžinimo terminą, greitį patys penkis kartus sustabdė, bet vis tiek kiti kalti, o kalbėkime apie šį mūsų įstatymą.

Aš kreipiausi į finansų ministrą prašydamas jo asmeniškai garantuoti, kad toks pasiskolinimas ir tokia transakcija nekelia grėsmės eurui įvesti, kad jis prisiimtų atsakomybę, o ne remtųsi kokiais nors ekspertais – manome, jie taip mano ir panašiai, prisiimtų asmeninę atsakomybę. Tokio atsakymo aš iki šiol negavau. Vadinasi, atsakomybės niekas neprisiima. Vadinasi, atsakomybę turim prisiimti mes. O aš manau, kad mes to padaryti dabar kol kas tikrai negalim, todėl siūlau susilaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. B.Bradauskas. Nuomonė už.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Aišku, reikėtų jau galbūt ir nebekalbėti, bet vis dėlto norėčiau kai ką priminti savo žemiečiui iš Siesikų Juliui. Kiek kartų aš kalbėjau, visą laiką eliminavau tą nacionalinį pavojų, apie kurį pats irgi kalbi lygiai taip pat, kaip ir aš. Nematau aš čia jokio nacionalinio pavojaus. Ir iš tikrųjų „Mažeikių nafta“ turėtų būti parduota tokiai kompanijai, kuri daugiausiai mokėtų, užtikrintų jos darbą, užtikrintų naftos tiekimą.

Bet aš noriu pasakyti ką tik kalbėjusiam gerbiamam J.Dagiui. Čia pat, prie šoninio mikrofono, finansų ministras ką tik, neseniai, kai ką pasakė dėl fiskalinio deficito. Jeigu jūs nebuvote salėje, galbūt negirdėjote. Bet jeigu buvote salėje, tai tada man nesuprantama jūsų kalba dėl šio reikalo.

Norėčiau taip pat nuraminti ir R.Palaitį. Buhalterija turi ir debetą, ir kreditą.Todėl dabar kalbėti apie fiskalinį deficitą tikrai nevertėtų ir nederėtų. Manau, kad iš tikrųjų, kai atrišime rankas Vyriausybei, bus padaryti tie veiksmai, kurių reikia. Perkelti į kitus metus ir panašiai… jau mes manome, kad Vyriausybė apskritai nieko nesuvokia, kad imsis tokių žygių, kurie pakenktų euro įvedimui. Todėl būkime ramūs ir duokime Vyriausybei ramiai dirbti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma – nuomonė prieš.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau prieš balsuojant ir valdančiosios daugumos atstovams atidžiai pasižiūrėti, už ką dabar jums siūloma balsuoti. Jums siūloma balsuoti už visiškai abstrakčią galimybę 3 milijardais padidinti valstybės skolinimosi limitą. Čia nėra parašyta, kad tų 3 milijardų reikia „Mažeikių naftai“. Jeigu mes priimsime šį įstatymo projektą, tai Vyriausybė, pasiskolinusi tuos 3 milijardus, gali bet kur išleisti. Dar daugiau. Jeigu Vyriausybė žada, kad pasiskolinusi 3 milijardus „Mažeikių naftos“ akcijoms išpirkti beveik tą pačią akimirką tas akcijas parduos, atgaus panašią sumą, tai kam didinti skolinimosi limitą, jeigu tos paskolos mums prireiks akimirkai? Išeitų, kad metų pabaigoje jokios skolos nebus. Tai kam reikia didinti skolinimosi limitą? Aš bijau, kad čia gali būti kokių nors blogesnių sumanymų, apie kuriuos garsiai nekalbama. Teisingai ponas finansų ministras pasakė, kad, jeigu Vyriausybė už pasiskolintas lėšas įgyja finansinį turtą, akcijas, Mastrichto kriterijai nepažeidžiami, bet jeigu pinigai pasiskolinami, o akcijų nesugebame įsigyti, tai kaip tada? Jeigu akcijas tuo metu kas nors vėl areštuos, tai sėdėsime su tais 3 milijardais ir mums užfiksuos Mastrichto kriterijų pažeidimą. Manau, kad šį įstatymą prireikus galėsime priimti, jeigu tuo laikotarpiu, kai į Seimą bus atneštos iš Vyriausybės, kaip numato ankstesnis įstatymas, esminės sutarties nuostatos, ir matysime, kad tikrai reikia tų pinigų, to skolinimosi, suspėsime pakoreguoti tą skolos limitą, nes šiaip jau ankstesniu įstatymu mes Vyriausybei teisę skolintis suteikėme.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Šukys būtų penktasis kalbantysis, todėl galimybės kalbėti nėra. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti išsakius nuomones prieš balsavimą. Balsuosime dėl įstatymo Nr.XP-817 priėmimo.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Už – 56, prieš – 10, susilaikė 23. Įstatymas, kurio registracijos Nr.XP-817, priimtas.

Dabar yra likę dar du protokoliniai nutarimai. Prieš tai repliką po balsavimo – R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų man susidarė toks įspūdis, kad priiminėdamas visus šiuos tris įstatymus, reguliuojančius „Mažeikių naftos“ pardavimą, Seimas leido save įvelti į avantiūrą – prisiėmė atsakomybę ir pridengė kažkieno aferą.

Protokolinis nutarimas

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar eilės tvarka yra Tėvynės sąjungos teikiamas siūlymas. Ar jūs siūlote, kad jis būtų priimtas? Gerai. Jis yra visiems išdalytas. Kolegos, dėl protokolinių nutarimų balsuojama be svarstymo, nes tai yra procedūrinis klausimas. Klausiu, ar mes galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – Č.Juršėnas. Prašom, kolega.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, iš tikrųjų gal būtų galima tą protokolinį sprendimą ir priimti, bet aš siūlyčiau kitaip redaguoti priešpaskutinę pastraipą: „Primindamas, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai reikalauja rūpintis nacionaliniu saugumu ir sprendžiant energetikos ūkio problemas…“ Kito teksto nekeičiame.

PIRMININKAS. Tai yra siūlymas dėl protokolinio nutarimo, juo labiau išsakytas žodžiu. Protokoliniai nutarimai paprastai priimami tokie, kokie yra pateikti, arba priėmimą galima atidėti, arba balsuojame. Klausiu, ką mano apie tai teikėjai? A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, mes suprantame, kad yra tokių vardų ir žodžių, kurių kai kurios partijos tam tikrame kontekste negali paminėti. Realybė yra tokia, ir yra teisės aktai, kurie tai yra pasakę. Bet dėl kompromiso ir to, kad būtų valstybiškai svarstomas visas šis klausimas, mes sutinkame su pasiūlytu variantu, nes manome, kad svarbiausias dalykas, kad išties Vyriausybė suformuluotų savo derybinę poziciją, tą derybinę poziciją pateiktų Seime ir jai būtų Seime pritarta. Šiuo metu Seimas iš tikrųjų jokiai Vyriausybės derybinei pozicijai nėra pritaręs, o yra suteikęs jau gailybę elgtis bet kaip. Mes manome, kad tokia laisvė yra šiek tiek per didelė.

PIRMININKAS. Dar kartą prašyčiau Č.Juršėną perskaityti tą formuluotę. Įjungiame jūsų mikrofoną. Minutėlę.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, čia kalbama apie priešpaskutinę pastraipą. Mano siūlomas redagavimas yra paprastesnis, bet jis atspindi esmę. Dabar jau skaitau: „Primindamas, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai reikalauja rūpintis nacionaliniu saugumu ir sprendžiant energetikos ūkio problemas…“ Po to – „ragina Vyriausybę“, kaip tekste. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, ar dėl to paties? E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, nelabai suprantama, kas vyksta. Protokoliniai sprendimai, jūs pats pasakėte, nėra diskutuojami. Dabar prasidėjo diskusijos, prasidėjo siūlymai. Manau, kad šioje situacijoje būtų galima išklausyti tokiu atveju ir kitą pusę, kuri irgi turi savo požiūrį į šį protokolinį sprendimą. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, negalima iš principo balsuoti už siūlymus, kurie yra pateikiami žodžiu. Balsuoti mes galime tik už tai, kas yra išdalyta Seimo posėdžių salėje, kaip to reikalauja Seimo statutas.

PIRMININKAS. Ačiū. B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Aš tiesiog nesuprantu rezoliucijos teikėjų. Jie žadėjo, kad balsuos vienaip, jeigu norėtų rezoliucijos, bet balsavo visai kitaip. Vadinasi, jie tos rezoliucijos priimti nenori. Juo labiau dabar čia atsirado įvairių siūlymų. Todėl aš siūlau balsuoti ir atmesti tą rezoliuciją.

PIRMININKAS. Kolegos, taip ir darysime, o balsavimas parodys, kaip yra, primenu, ne su rezoliucija, o protokoliniu nutarimu. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti už protokolinį nutarimą tokios redakcijos, kaip pateiktas raštu, be jokių pakeitimų. Prašom balsuojant išsakyti savo nuomonę.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Už – 25, prieš – 40, susilaikė 26. Protokolinis nutarimas nepriimtas.

Dabar noriu paprašyti kolegų atkreipti dėmesį, kad balsuoti galima tik už save, o ne už kaimyną. Jeigu tokių atvejų bus pastebėta ateityje, mes būsime priversti minėti pavardes.

J.Veselka. Prašom. Replika po balsavimo ar komentaras? Prašom.

J.VESELKA (LDF). Replika po balsavimo. Vis dėlto dėkoju Seimui, kad rezoliucijos nepriėmė. Bet kadangi Konservatorių partija labai mušė Vyriausybę, kad pasakytų konkrečius dalykus ir būtų aiški pati derybų tvarka, aiškūs kriterijai, dabar aš jų ir paklausiu, kodėl konservatoriai pritarė TNK-BP kaip geriausiai partnerei? Prašau A.Kubiliaus atsistoti ir viešai paaiškinti, kokią kainą siūlo TNK, ar atsisako opciono, ar atsisako papildomų akcijų pirkimo, ar kokios kitos lengvatos. Prašau man išdėstyti labai konkrečiai, kodėl jūs pasirinkote TNK.

PIRMININKAS. Labai ačiū, bet yra ne tas žanras. Gerbiamasis Juliau Veselka, raskite kitą vietą, kur išgirstumėte atsakymus į šiuos klausimus. Dabar vyksta posėdis. Gerbiamasis Andriau Kubiliau, galbūt nesiveliame.

Šiuo atveju, baigdami svarstyti šį klausimą, mes pabaigsime kitus procedūrinius dalykus, kuriuos turime baigti, ir tada spręsime, kaip elgiamės.

Protokolinis nutarimas

Taigi yra dar vienas protokolinio nutarimo projektas, kurį teikia kolega E.Masiulis. Jis taip pat yra visiems išdalytas. Lakoniškas, vieno sakinio. Dėl jo mes taip pat be diskusijos turime apsispręsti. Klausiu, ar galime bendru sutarimu priimti tokį protokolinį nutarimą? (Balsai salėje) Gerai. Kolegos, nėra bendro sutarimo. Balsuodami pasakykite nuomonę, ar pritariame, kad būtų priimtas toks protokolinis nutarimas, kurį teikia Seimo narys E.Masiulis, siūlantis atkreipti teisėsaugos institucijų dėmesį į būsimus parlamentinių partijų rėmėjų įnašus.

Užsiregistravo 76.

35 – už, 9 – prieš, 28 susilaikė. Balsų nepakanka.

J.Razma – dėl vedimo tvarkos.

J.RAZMA (TSF). Aš frakcijos vardu siūlyčiau perbalsuoti. Man atrodo, kad kai kurių frakcijų atstovai gal nepagalvojo, kad, balsuodami prieš šią rezoliuciją, gali sukelti negerų įtarimų, kad tai, ką siūlo ponas E.Masiulis, iš tikrųjų gali jų partijoms ir galioti. Aš siūlyčiau kitiems, kurie balsuodami susilaikė ar balsavo prieš, gal teigiamiau balsuoti per tą pakartojimą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Išties toks frakcijos siūlymas yra, balsų persvara yra minimali. Pakartokime balsavimą, kolegos. Pasakykite nuomonę dar kartą, balsuodami dėl protokolinio nutarimo, kurį teikia E.Masiulis.

Užsiregistravo 78.

40 – už, 3 – prieš, 34 susilaikė. Protokolinis nutarimas priimtas. Kaip matyti, kolegos, kartais ir J.Razmos apeliacija sulaukia atgarsio.

A.Kubilius dar norėtų replikuoti, nes jo pavardė buvo paminėta. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi J.Veselka klausė, kokiais motyvais remdamiesi mes parinkome TNK-BP, aš noriu pasakyti ponui Juliui keletą labai paprastų dalykų. Pirmas dalykas. Ačiū ponui Juliui, kad jis teisingai vertina mūsų galias – mes parinkome TNK-BP. Aš tikrai manau, kad visi turi tai matyti. Mes neleidome ateiti „Lukoilui“ ir „Gazpromui“ ir toliau to neleisime daryti. Tai yra visiškai aišku. Aš tikrai noriu padėkoti visiems tiems, kurie labai ryžtingai parėmė mūsų ne vieną kartą išsakytą poziciją, kad nacionalinio saugumo reikalai šiuo atveju yra labai svarbūs. Tie, kurie to dar nesuprato, manau, užaugs ir supras.

Paskutinis dalykas. Iš tikrųjų man gaila, kad tie, kurie visą laiką kalbėjo, kad negali balsuoti už svarstomus įstatymus taip pat, kaip ir mes, neturėdami išsamios informacijos, vis dėlto neparėmė mūsų pasiūlymo priimti protokolinį sprendimą, kuriuo būtų pareikalauta, kad Vyriausybė savo suformuluotą derybų poziciją pateiktų Seime ir už ją būtų balsuojama. Tokiu būdu mes būtume gavę visą informaciją. Ką padarysi, kad šiame Seime, štai šioje posėdžių salėje, mūsų galia yra mažesnė negu kad įtikinus Vyriausybę atvesti į Lietuvą ne „Lukoilą“, o TNK-BP. Vadinasi, turėsime naudotis kitais svertais, kad derybų pozicija būtų svarstoma čia, šioje Seimo salėje.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš norėčiau po balsavimo pasakyti tai, kad manau, kad protokolinis nutarimas buvo visiškai nereikalingas, nes tos institucijos, kurios turi tikrinti rėmėjų įnašus pagal įstatymo nustatytą tvarką, turi nedaryti jokių išlygų, o tikrinti visus atvejus.

PIRMININKAS. Šio klausimo svarstymas yra baigtas replikų pasakymu.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau paskelbti keletą informacijų. Pirma. Yra gautas Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos pareiškimas, kuriuo frakcija pasiskelbia opozicine frakcija. Kaip žinote, tai yra naujai susikūrusi frakcija. Yra išdėstyta pozicija ir pagrindimas, kodėl frakcija skelbiasi opozicine. Tai viena.

Taip pat yra kita informacija, kurią noriu paskelbti, kad įsisteigia Seimo tarpparlamentinių ryšių su Rumunijos Respublika grupė. Reikia paskelbti, kad nariai kviečiami įsirašyti į grupę nuo šiandien iki rytojaus, spalio 21 dienos. Tai galima padaryti I rūmų 413 kabinete. Grupės posėdžio susitikimas rytoj 14.00 valandą 413 kabinete. Štai tokia informacija.

Taip pat pagal Seimo statutą esu įpareigotas paskelbti, kad yra gautas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas, kuriuo grąžinama Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 71 straipsnio pakeitimo įstatymą. Tai paskelbus yra pradedama grąžinto įstatymo svarstymo procedūra.

Jeigu dabar, kolegos, neprieštarautumėte, pereiname prie kitų klausimų. Kad būtų aiškumas dėl mūsų artimiausios darbo perspektyvos, kviečiu į tribūną Č.Juršėną, kuris pateiks jau vėlesnių Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkes, o tada pasitarsime dėl pertraukos. Prašom pateikti darbotvarkes, kolega Juršėnai.

Savaitės (nuo 2005-11-07) – 2005 m. lapkričio 8 d. (antradienio) ir 10 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mielieji kolegos, iš tikro galime dabar šiek tiek atsikvėpę nagrinėti tai, kas mūsų laukia, o mūsų, žinoma, kaip paprastai, laukia neeiliniai, arba nenumatyti, posėdžiai, jeigu tiksliai pagal Statutą. (Balsai salėje) O kada buvo kitaip? Taigi pagal dabartinę mūsų situaciją kita savaitė yra be Seimo posėdžių, bet jau visiškai rimtu veidu noriu pasakyti, kad, jeigu bus kokių nors ypatingų klausimų, sakysim, ką nors, ko mes laukiame, pateiks Ekscelencija Prezidentas, arba dar kas nors nutiks, tada ketvirtadienį vieną posėdį gali tekti daryti. Ketvirtadienį, tai yra lapkričio 3 dieną. Bet kol kas tas nenumatyta, ir aš kalbu apie lapkričio 8 ir 10 dienas. Kokie čia yra esminiai dalykai? Vieną jau paminėjo gerbiamasis kolega G.Steponavičius – tai Prezidento grąžintas įstatymas. Iš tikro dėl jo mums reikės atitinkamai apsispręsti.

Kitas labai svarbus įstatymas, arba, tiksliau, įstatymų paketas, yra ketvirtadienį dėl Seimo rinkimų įstatymo papildymo, jeigu šiandien įveiksime svarstymo stadiją. Itin įdomus klausimas antradienį (tai šeštasis klausimas) dėl Seimo posėdžių salės ir vienos iš opozicinių frakcijų darbotvarkė. Mes Seimo valdyboje paskirstėme tas opozicines darbotvarkes. Matyt, reikės šiek tiek patikslinti, atsižvelgiant į tai, kad opozicinių frakcijų pagausėjo, tačiau skirtas laikas yra tas pats. Bet tai techniniai dalykai. Jeigu aš teisingai supratau, Etikos ir procedūrų komisija posėdžiavo ir pripažino, kad ankstesnis sprendimas dėl vienos komisijos yra teisingas. Taigi nereikėtų nagrinėti 11 klausimo, kuris buvo anksčiau įrašytas. (Balsai salėje) Tai Etikos ir procedūrų komisija.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia tas pats E.Klumbys, kuris dabar energingai gestikuliuoja. Prašom.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, kadangi jūs užsiminėte apie neeilinio posėdžio galimybę, aš noriu pasakyti ir jūsų paklausti. Manyčiau, tas jūsų pasakymas, kad gali būti neeilinis posėdis, nereiškia, kad jis bus, nes nėra Seimo valdybos sprendimo. Nes tas, kas buvo padaryta šiandien ir ką pasakė antradienį pirmininkavęs Seimo vicepirmininkas V.Muntianas, prieštarauja Statutui. Nes jis pasakė tai, ko dar nebuvo. Todėl aš norėčiau gauti patikinimą, kad neeilinis posėdis bus sušauktas, sukviestas 99 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Aš tik tiesiog prie visų, ir prie kolegos E.Klumbio, ir kitų, noriu pagirti, kad kolega V.Muntianas labai teisingai prognozavo. Jis jau beveik metus dirba ir išmoko daugelį dalykų. O paskui prognozė buvo formaliai patvirtinta to, kam priklauso tai daryti. Ir, žinoma, jeigu bus būtinybė, kaip sakiau, dėl tam tikrų klausimų šaukti tą posėdį, tai Seimo valdyba tai padarys, manau, kaip ir dera, trečiadienį, t.y. bent jau prieš parą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Razma.

J.RAZMA (TSF). Aš gal šiek tiek kartosiuos atkreipdamas dėmesį į tuos pačius dalykus kaip kolega E.Klumbys, nes tikrai nereiktų kalbėti apie 1-11 klausimo išbraukimą, nes, man atrodo, mes skirtingai traktuojame Etikos ir procedūrų komisijos išvadas ir Seimo neužbaigtas procedūras. Taip pat norėčiau prašyti labai atsakingai spręsti neeilinių posėdžių rengimą, nes mes, žinodami, kad nėra eilinių posėdžių, susiplanuojame susitikimus su rinkėjais, priėmimus ir juos atšaukdami tikrai nekaip atrodome. Jeigu atsiras kokia nors generalinio prokuroro kandidatūra, aš manau, kad tai nėra pakankamas pagrindas galvotrūkčiais bėgti ir į tribūną jį pastatyti. Palauks savaitę, kitą tas kandidatas.

Č.JURŠĖNAS. Gerai, turėsime galvoje šitą nuomonę. Kol kas kitų kokių ypatingų klausimų iš tikro nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Aš kaip tik pritariu J.Razmos nuomonei ir manau, kad kitą savaitę, kai yra suplanuoti kiekvieną dieną, išskyrus galbūt ketvirtadienį, biudžetų įvairių klausimų svarstymai, būtų gerai, jog vis dėlto nebūtų planuojama kitą savaitę… Labai blogai, kaip ir minėjo kolega J.Razma, kai tenka keisti planus. Ačiū.

PIRMININKAS. Turite ką pridurti, Česlovai? Ne? Klausia J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Juršėnai, jūs siūlote Seimo rinkimų įstatymo papildymo įstatymą lapkričio 10 d. svarstyti. Kodėl taip toli? Ar negalima buvo anksčiau, tarkime, šiandien?

Č.JURŠĖNAS. Jeigu bus toks siūlymas, čia priklauso nuo posėdžio pirmininko ir dar nuo vieno pirmininko, tai, be abejo, galima ir šiandien. O čia kaip rezervas ir norint galima perkelti į lapkričio 8 dieną.

PIRMININKAS. Dėkui, supratome. Ir ačiū už pristatymą, gerbiamasis Česlovai Juršėnai.

Č.JURŠĖNAS. Aš tik noriu pasakyti, jog sutinku su J.Sabatausko pastaba, kad Rinkimų įstatymas, jeigu šiandien jis nebus priimamas, būtų perkeltas į 8 dieną, ir vienas išbraukimas. 11 klausimas. (Balsai salėje) Aš siūlau. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Apibendrinsiu. Jeigu aš teisingai supratau, Č.Juršėnas, teikdamas ne kitos, o dar kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkes, siūlo 11 klausimą iš lapkričio 8 d., antradienio, posėdžio išbraukti, o perkelti šios dienos klausimus dėl Rinkimų įstatymo pakeitimų į lapkričio 8 d., taip, jeigu šiandien būtų nespėta, su tokia išlyga. Kolegos, balsuojant turime apsispręsti, ar pritariame tokiai siūlomai preliminariai darbotvarkei. Kolegos, procedūrinis balsavimas. Motyvai nėra išsakomi. Mes išgirdome pristatymą, balsuokime.

Balsavimo rezultatai: 63 užsiregistravo, 51 – už, 3 – prieš, 9 susilaikė. Darbotvarkėms pritarta. Replika po balsavimo. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, dabar ir vėl buvo padarytas Statuto pažeidimas, nes paskutiniame eiliniame posėdyje buvo padaryta svarstymo pertrauka dėl komisijos dėl A.Valionio. Seimas balsavo, kad šis klausimas būtų įtrauktas, ir Seimo nario J.Razmos siūlymu buvo padaryta pertrauka. Taigi ta pertrauka buvo padaryta iki kito Seimo posėdžio. Dabar Seimo vicepirmininkas pasiūlė šitą klausimą išbraukti. Dar ir dar kartą mes susiduriame, net nežinau, kaip pasakyti, su situacija, dėl kurios turbūt teks kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūs pats ir pasiūlėte visai tinkamą būdą šiai situacijai spręsti, nes aš irgi sutinku, kad negali būti išbrauktas klausimas, jeigu yra padaroma pertrauka iki posėdžio. Siūlau išnaudoti jūsų visas statutines galimybes, kad šis klausimas būtų galų gale išspręstas.

Kolegos, pertrauka buvo numatyta šiek tiek anksčiau, bet mes atsiliekame pagal numatytų darbų grafiką, ar galėtume dirbti be pertraukos? (Balsai salėje) Gerai, anksčiau baigsime. Taip pat kviečiu visus būti susitelkusius ir konstruktyvius.

Tabako kontrolės įstatymo 2, 4, 5, 6, 8, 14, 17, 18 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-759*ES (priėmimas)

Eilės tvarka vakarinio posėdžio darbotvarkės 2 klausimas – Tabako kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-759, su integracija susijęs projektas. Kviečiu į tribūną V.Karbauskį, Ekonomikos komiteto paskirtą pranešėją. Referuokite priėmimo stadijoje apie pasikeitimus.

V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po Tabako kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projekto svarstymo buvo gauta Sveikatos reikalų komiteto pataisa, kuri buvo ir svarstymo metu, tiesiog perregistruota. Komitetas svarstė ir liko prie savo nuomonės, tai yra nepritarė tam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manyčiau, kad jums dar reiktų likti tribūnoje, kai ateis tos pataisos svarstymas, gal dar pridursite ką nors. Eilės tvarka dabar pastraipsniui.

1 straipsnis. Ar galime 1 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime 2 straipsnį priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 3 straipsnis. Ar galime 3 straipsnį priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 4 straipsnis. Ar galime 4 straipsnį priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 5 straipsnis. Ar galime 5 straipsnį priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

6 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gautas grupės Seimo narių, priešaky su D.Mikutiene, pasiūlymas, kuriam, kaip girdėjote, pagrindinis Ekonomikos komitetas nepritaria. Mikutiene, jūsų mikrofonas netgi jau yra įjungtas ir laukia jūsų, kad pristatytumėte su 6 straipsniu susijusį jūsų grupės teikiamą pasiūlymą.

D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau jums pritarti grupės narių teikiamai įstatymo pataisai, kad išliktų vis dėlto ta nuostata, kad pardavėjams suabejojus, jog iš asmens, kuris įsigijo tabako gaminių, jie turėtų prievolę, t.y. privalėtų, pareikalauti iš to asmens asmens dokumento. Tiek Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek Sveikatos reikalų komiteto politika yra tokia, kad reikia labai stipriai drausti ir kontroliuoti, kad jaunimas iki 18 metų nepirktų tabako gaminių. Siūloma nuostata atitinka visus mūsų teisės aktus. Mano nuomone, mūsų visuomenė, tėvai iš tiesų bus mums dėkingi, jeigu mes paliksime galioti šią nuostatą ir nepaleisime taip liberaliai, kaip siūlė Ekonomikos komitetas. Verslo interesai šiuo atveju, mano mielieji, negali būti svarbesni už žmonių sveikatą ir ypač už jaunimo sveikatą.

PIRMININKAS. Tuoj apsispręsim, ar šis siūlymas bus svarstomas, nes reikia bent jau 29 Seimo narių pritarimo. O po to mes dar galėsim išklausyti ir komiteto nuomonę. Kolegos, balsuokime, ar pritariame, kad šis siūlymas būtų svarstomas.

47 pritarė, kad būtų svarstoma. Dabar proga išsakyti nuomonę. Vienas – už, vienas – prieš, taip pat komiteto nuomonė. Tai gal nuo komiteto nuomonės. Prašom.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas laikosi tokios nuostatos, kad šio įstatymo 14 straipsnyje yra aiškus imperatyvas, kad draudžiama parduoti tabako gaminius jaunesniems kaip 18 metų piliečiams. Todėl įrašyti į kitą straipsnį dar vieną imperatyvią nuostatą, t.y. privalomą, būtų tikrai neteisinga teisine prasme. Čia nėra jokių, kaip gerbiama D.Mikutienė minėjo, verslo interesų. Čia kalbama apie teisinę poziciją. Todėl komitetas, priimdamas tokį sprendimą, laikėsi būtent tokios technologijos.

PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė, pritarianti siūlymui. A.Matulas. Prašau.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, parlamentas turi daryti viską, kad rūkalai būtų kuo mažiau prieinami jaunimui. Be abejo, ta nuostata gali būti. Ji yra gerokai liberalesnė, ir rūkalai gal ne daugeliui, bet tam tikrais atvejais tikrai bus labiau prieinami, nes ta sąvoka, kaip minėjau, pardavėjų niekuo neįpareigoja. Galiu pareikalauti, galiu nepareikalauti. Todėl prašau pasikliauti Sveikatos reikalų komiteto siūlymu, nuomone, turima informacija dėl žalos ir pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenorėjo prieštarauti, kolegos, išskyrus komiteto nuomonę, kuri nepritaria. Prašau balsuojant išsakyti nuomonę. Nėra bendro sutarimo, kaip girdėjote. Ar pritariame siūlymui, kurį teikia D.Mikutienė, kuriam nepritaria komitetas?

užsiregistravo 61. 50 – už, 1 – prieš, 9 susilaikė. Pasiūlymas priimtas. Taip, dėl 6 straipsnio. Su pasiūlymu, kuris buvo priimtas. Ar, kolegos, būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Prašau balsuoti dėl 6 straipsnio. Dėl 6 straipsnio įskaitant pasiūlymą, kuriam buvo pritarta.

Balsavimo rezultatai: 61 užsiregistravus, 53 – už, 1 – prieš, 7 susilaikė. 6 straipsnis priimtas. 7 straipsnis. Ar galim priimti 7 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 8 straipsnis. Ar galim priimti 8 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 9 straipsnis. Ar galim priimti 9 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas 9 straipsnis. 10 straipsnis. Ar galim priimti 10 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 10 straipsnis taip pat priimtas bendru sutarimu.

Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Kolegos, dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Tada prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-759.

63 balsai. Iš jų 60 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Aš siūlau laikyti balsavimą neįvykusiu ir prie jo grįžti vėliau. Nėra salėje 71 Seimo nario. Ar galime konstatuoti tokį sprendimą? (Balsai salėje) Taip, kolegos, šis įstatymas nėra priimtas. Siūlysiu dėl jo balsuoti pakartotinai tada, kai salėje bus pakankamai Seimo narių, arba kitame posėdyje. (Balsai salėje) Aš jau esu perspėjęs: spaudžiančių už kaimynus pavardės bus skelbiamos viešai. Kolegos, tuoj pat… Užsiregistruokime. Jeigu išties būtų noras, registruokimės. Aš spaudžiu mygtuką, kad daugiau Seimo narių atvyktų į salę.

62 salėje. Dar mane galite priskaičiuoti. Tie patys 63. Kolegos, aš siūlyčiau svarstyti tuos klausimus, kuriuos mes galime svarstyti.

Trečiasis vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimas Nr.XP-692, tai yra priėmimo stadija, bet pažiūrėsime, ar galime bent pastraipsniui svarstyti. Ne, vienas straipsnis. Siūlau daryti šio klausimo svarstymo pertrauką.

4 darbotvarkės klausimas, Nr.XP-811… E.Klumbys – dėl vedimo tvarkos. Prašau.

E.KLUMBYS (LDF). Aš norėjau kalbėti dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, manyčiau, kad mes galėtume dabar visi nutarti, kad šiandien baigiam įstatymų priėmimą, ir nevargti su skambučiais jums ten, Seimo rūmuose. Svarstykime tik tuos klausimus, kurie nesusiję su 71 Seimo nario buvimo būtinybe, ir greitai baigsime šios dienos posėdį, nes iš tikrųjų tuoj bus 30 Seimo narių.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų prognozes, bet svarstysim tą, ką galim svarstyti. O jeigu atsitiks taip, kad salėje bus ne 30, o daugiau nei pusė, siūlysiu grįžti prie įstatymo ir svarstyti tuos klausimus, kurie numatyti šiame posėdyje. Ar tiktų toks kompromisinis siūlymas? Dėkoju už jūsų supratimą.

Įstatymo „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl azoto oksidų išmetamų kiekių ar jų tarpvalstybinių pernašų ribojimo ratifikavimo“ projektas Nr.XP-811ES (svarstymas)

Taigi darbotvarkės 4 klausimas. Dėl šio klausimo supratau, kad Darbo partija siūlo jį išbraukti, tiksliau, daryti pertrauką, ar ne? Prašau.

V.DOMARKAS (DPF). Taip, aš frakcijos vardu prašau atidėti šio klausimo svarstymą iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Gerai. Ne atidėti, bet daryti pertrauką iki kito posėdžio. Frakcijos vardu. Ar reikia dėl to balsuoti? (Balsas salėje: „Nereikia!“) Gerai, bendru sutarimu apsispręsta, kad darbotvarkės 4 klausimas perkeliamas padarius jo pertrauką iki kito posėdžio. Dėl vedimo tvarkos – kolega V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS (TSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš siūlau Seimo valdybai, Seniūnų sueigai ir visų pirma vadovybei nuspręsti ir paskirti balsavimo laiką. Tam tikrą laiką. Vieną valandą ar dvi valandas. Tada visi žinotume konkretų laiką ir tada visą laiką būtų. (Balsai salėje) Bet visą laiką sumaišoma darbotvarkė. Na, šiandien tik nesumaišyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Šiuo atveju, manau, esame tikrai gana išprusę Seimo nariai ir matome, kad vakariniame posėdyje buvo planuoti iš esmės vien priėmimai. Dėl to čia turbūt nėra jokio netikėtumo.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Suomijos Respublikos sutarties dėl socialinės apsaugos denonsavimo“ projektas Nr.XP-723 (svarstymas)

Judame į priekį. Ketvirtas klausimas nėra svarstomas padarius pertrauką. Taip pat yra darbotvarkės 5 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Suomijos Respublikos sutarties dėl socialinės apsaugos denonsavimo“ projektas Nr.XP-723. Pagrindiniu komitetu (dabar svarstymo stadija, primenu) buvo paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jo pirmininkas A.Sysas pristato išvadą, ruošiasi A.Lydeka. (Balsas salėje)

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Klumby, asmeniškai į jus kreipiuosi! Negirdi. Komitetas apsvarstė. Yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, joms pritarta. Taip pat svarstė Užsienio reikalų komitetas, jis siūlo pritarti iniciatorių pateiktam projektui. Jokių kitų pastabų nebuvo, siūlome pritarti pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Užsienio reikalų komitetas buvo papildomas. A.Lydeka pristato išvadą iš tribūnos.

A.LYDEKA (LCSF). Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kaip papildomas svarstė šį įstatymo projektą ir vieningai bendru sutarimu jam pritarė. Jokių pastabų daugiau nepateikė.

PIRMININKAS. Dėkui. Išklausius komiteto išvadas, noriu konstatuoti, kad diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra, pastabų, pasiūlymų, dėl ko turėtume balsuoti, taip pat nėra. Ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, mes galime pritarti įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Nėra kitų siūlymų, pritarta bendru sutarimu.

Aš siūlau šio klausimo svarstymą šiandien baigti nepereinant prie priėmimo stadijos, pritarus tik po svarstymo. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kanados sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr.XP-812 (svarstymas)

Darbotvarkės 6 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kanados sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr.XP-812. Tas pats A.Sysas, kaip pagrindinio komiteto pirmininkas ir paskirtas pranešėjas, pasiruošęs pristatyti išvadą.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Vis tas pats. Pastabų nei Teisės departamento, nei Užsienio reikalų komiteto negauta. Komitetas siūlo priimti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Tuokart turbūt siūlo pritarti po svarstymo. Ačiū. A.Lydeka – papildomo komiteto, Užsienio reikalų komiteto, paskirtas pranešėjas. Prašom.

A.LYDEKA (LCSF). Užsienio reikalų komitetas kaip papildomas apsvarstė įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kanados sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo“ projektą ir bendru sutarimu be jokių pataisų jam pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Išklausėme komitetų išvadas, pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Po svarstymo yra pritarta įstatymo projektui Nr.XP-812 bendru sutarimu. Šio klausimo svarstymą, pritarus po svarstymo, siūlau šiandien baigti.

Toliau kompleksiniai 7, 8, 9 klausimai, priėmimo stadija. Jų siūlau dabar nenagrinėti.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-651(2*) (sujungtas su projektu Nr.XP-385) (svarstymas)

Darbotvarkės 10 klausimas, svarstymo stadija, – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-651 (sujungtas su Nr.XP-385). Pagrindinis komitetas buvo Kaimo reikalų komitetas. Klausiu, kas iš komiteto narių yra pasiruošęs? Taip. Kolega J.Juozapaitis pristato pagrindinio komiteto išvadą. Prašom.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas svarstė šiuos abu įstatymų projektus: Nr.XP-385 ir Nr.XP-651. Visiems pasiūlymams pritarta, tik nepritarta Žemės ūkio rūmų pasiūlymui. Komitetas siūlo sujungti šiuos abu įstatymų projektus į vieną pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Nebuvo papildomų komitetų paskirta. Nėra norinčių dalyvauti diskusijoje. Ar galime po svarstymo pritarti įstatymo projektui Nr.XP-651 bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Civilinio proceso kodekso 145 ir 148 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-577 (pateikimas)

Dabar jau 11 klausimas, Seimo narių projektai pagal jų registracijos eilę. Pirmasis yra Civilinio proceso kodekso 145 ir 148 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-577. Pateikimo stadija. Teikia keli Seimo nariai. Vieną iš teikėjų – V.Grubliauską kviečiu iš tribūnos pristatyti jo teikiamą projektą.

V.GRUBLIAUSKAS (LF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite pristatyti jūsų dėmesiui gana aktualią įstatymo pataisą, ypač aktualią mūsų šalies, kaip jūrinės valstybės, statusui įprasminti, kuri labai padėtų Lietuvos laivų statytojams, o ypač laivų remonto įmonėms, spręsti gana specifinę jų veiklos sritį.

Aš kalbu apie laivų areštą, kartu norėčiau gana detaliai paaiškinti, kad siūloma įstatymo pataisa tikrai nėra perteklinė teisės norma, kaip yra nurodyta Teisės departamento išvadoje.

Civilinio proceso kodekso 145 straipsnis numato tik laikinąsias apsaugos priemones, kurių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Jos nukreiptos tik į skolininkui nuosavybės teise priklausančius daiktus. Tačiau laivų areštas turi kitokią specifiką. Laivus dažnai valdo jų nuomininkai valdytojai, kurie sudarinėja su laivo naudojimu susijusias sutartis, iš kurių gali kilti jūriniai reikalavimai savo vardu. Laivo arešto paskirtis dažniau gali būti ne būsimo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, o toks areštas gali užtikrinti jūrinio reikalavimo tenkinimą be ieškinio pateikimo, nes jo gali ir neprireikti, nes, sulaikius arba areštavus uoste skolininko valdomą laivą, tuo nesukėlus didelio teisminio įsikišimo patenkinti jūrinį reikalavimą siekiant išvengti žalos sau… Šia prasme laivo areštas yra labai veiksminga priemonė atgauti skolas su minimalia teismo pagalba, tai yra nutartis areštuoti laivą.

Iš tikrųjų laivai prilyginami nekilnojamiesiems daiktams, bet tik pagal privalomosios registracijos požymį. Laivas – transporto priemonė, vežanti krovinius už tam tikrą atlygį, o skolininko valdomo laivo areštas verčia jį siekiant neprarasti pajamų iš krovinio vežimo valdytojui… grėsmė atsiskaityti su kreditoriumi, kurio iniciatyva yra areštuotas laivas. Tai yra pasaulinė praktika ir tokios praktikos turi ir mūsų šalies bendrovės.

Kitas dalykas. Jei areštavus laivą vis dėlto tenka patenkinti ieškinį skolininkui laivo valdytojui, nesvarbu, ar jis būtų laivo savininkas, ar nuomininkas, laivas, pavyzdžiui, yra Klaipėdos uoste, ir sutartinis teismingumas, numatytas užsienio valstybės teisme, 148 straipsnio 2 dalies paskutinis sakinys faktiškai užkerta kelią areštuoti laivą Klaipėdos teismui, nes numato, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pateiktas teismui, kuris nagrinės ieškinį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo praktikos, deja, yra nevienodos. Pirmasis teismas netaiko konvencijos, atsisako areštuoti laivą motyvuodamas, kad reikia kreiptis į ieškinį nagrinėsiantį teismą, o antrasis dažniausiai taiko, nors tai vėlgi prieštarautų Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 2 daliai.

Taigi nors (…) Teisės departamento nurodyta Konstitucijos nuostata, kad ratifikuotos tarptautinės sutartys yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, tačiau pačios konvencijos 2 straipsnis labai aiškiai pasako, kad šios konvencijos nuostatos neišplečia ir neapriboja vyriausybėms ar jų žinyboms, valstybinės valdžios institucijoms arba doko ar uosto administracijoms pagal galiojančius nacionalinius įstatymus ar kitus teisės aktus suteiktų teisių ar galių areštuoti, sulaikyti ar kitaip neleisti plaukti jų jurisdikcijai priklausantiems laivams.

Taigi pasakyta, kad konvencija neturi viršenybės nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Beje, (…) departamentas nurodytoje 2002 m. Aukščiausiojo Teismo senato apžvalgoje apibendrina, kad užsienio valstybės teismas nagrinėja neteismingą Lietuvos teismui bylą, ieškovas prašo areštuoti Lietuvoje esantį atsakovo turtą, o Lietuvos teismas sprendžia ieškinio užtikrinimo klausimą bendraisiais pagrindais.

Taip pat svarbu pažymėti, kad iki naujo Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo 2003 m. sausio 1 d. nebuvo jokių įstatyminių problemų areštuoti laivą, tačiau nauja Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 2 dalies redakcija trukdo taikyti laivų areštą. Lietuvoje šiuo atžvilgiu Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai prarado savo išsamumą ir neatitinka laiko dvasios.

Ir dar viena gana svarbi aplinkybė – pasaulinį vardą turintys laivo arešto problemos tyrinėtojai bei ekspertai, deja, Lietuvą priskiria prie turinčių nepalankiausią laivo arešto jurisdikciją. Lietuva turi priėjimą prie jūros, tai lyg ir turėtų turėti visišką teisę būti vadinama jūrine valstybe, bet iki tikrojo jūrinės valstybės statuso su mūsų procesiniais įstatymais dar šiek tiek toloka.

Aš esu tikras, kad mano teikiami siūlymai realiai priartintų mus prie visoje Europoje ir, ko gero, pasaulyje gerbiamos jūrinės valstybės statuso. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū už klausimo pristatymą, neišprovokavote klausimų. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Pateikimas. Ar galim, nesant norinčių prieštarauti, pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu.

Seniūnų sueiga siūlo tokią… (Balsai salėje) Jūs norėjote kalbėti prieš? Bet aš jau buvau konstatavęs, kad mes… Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo procedūrą: pagrindiniu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, o kaip papildoma institucija galėtų nagrinėti Jūrinių ir žuvininkystės reikalų nuolatinė komisija. Svarstymo datą numatyti šių metų gruodžio 8 dieną. Ar tam galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu.

Matininkų įstatymo projektas Nr.XP-579(2) (pateikimas)

Dabar pagrindinės vakarinio posėdžio darbotvarkės 12 klausimas – Matininkų įstatymo projektas Nr.XP-579. Dėl vedimo tvarkos – kolega B.Pauža. Prašom.

B.PAUŽA (DPF). Aš Darbo frakcijos vardu prašyčiau šio klausimo pertraukos iki kito posėdžio, nes yra labai daug Seimo Teisės ir teisėtvarkos departamento pastabų ir daug prieštaravimų. Taip pat nenurodytos Vyriausybės institucijos ir t.t., kurios perims šio įstatymo vykdymą. Taigi prašyčiau pertraukos.

PIRMININKAS. Ką gi, frakcijos siūlymas yra, todėl mes turėsime apsispręsti. Ar būtų bendras sutarimas, ar reiktų balsuoti? (Balsai salėje) Dar kartą konstatuoju, kad buvo siūlymas daryti pertrauką iki artimiausio posėdžio. Jeigu yra kitoks siūlymas… Dėl vedimo tvarkos – J.Sabatauskas. Prašau.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Posėdžio pirmininke, aš nelabai supratau, kodėl siūloma pertrauka, nes čia yra tik pateikimas. Kai yra pastabų gausa, skiriami komitetai, daromi klausymai, tada gilinamasi į pastabas. (Balsas salėje) Pateikimo metu yra bendras principas, ar reikia iš viso tokio įstatymo, ar mes jį priimame svarstyti, ar ne. Jeigu yra pastabų gausa, nori nenori komitetai turės dirbti ilgiau, bet pateikimas reikalingas.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Jeigu galima, aš labai trumpai. Aš manau, kad tikrai motyvai nebuvo išsakyti arba kolegos buvo suklaidinti. Manau, kad tie, kurie nenori to įstatymo projekto, nori, kad matininkai ir toliau darytų įstatymų pažeidimus, jeigu kalbėtume atvirai, kad tie žmonės, kurie negali sumokėti tiek pinigų, kiek matininkai reikalauja, nes yra privatus sektorius ir jo Vyriausybė nereguliuoja jokiais įstatymais, kokie turi būti įkainiai… Tie, kurie pasisako už netvarką ir toliau šitoje srityje, aš manau, kad jie to tikslo gali ir pasiekti.

PIRMININKAS. P.Baguška. Prašau.

P.BAGUŠKA (DPF). Ar galiu išsakyti motyvus iš tribūnos dėl to įstatymo?

PIRMININKAS. Ne, negalite, yra centrinis mikrofonas ir dabar mes kalbame dėl procedūrinių dalykų. Paprastai yra apibrėžta, kada tribūna suteikiama.

P.BAGUŠKA. Aš turiu tokius motyvus, kad šis įstatymas yra grynai korupcinis, tai jūs man turite leisti juos išsakyti.

PIRMININKAS. Žodis suteiktas, kalbėkite.

P.BAGUŠKA. Pagal Matininkų įstatymo projektą, kurį numatoma teikti, nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus atliekantiems fiziniams asmenims siūloma suteikti valstybės numatytą funkciją priimti sprendimus dėl nekilnojamojo turto objektų suformavimo galimybės. Tokiu būdu sukuriama „privilegijuotų“ grupė, klanas, kuris veikdamas Matininkų rūmų savivaldos terpėje turi teisę atlikti ne kadastrinius matavimus, bet, perėmęs funkcijas iš valstybinių institucijų, apskrities viršininko administracijos, savivaldybės, kadastrų tvarkytojų, darytų įtaką teritorinio planavimo, turto vertinimo, nekilnojamojo turto registravimo bei kitiems su nekilnojamuoju turtu susijusiems procesams.

Akcentuotina, kad visiškai eliminuojamos galiojančiais teisės aktais apibrėžtos valstybės institucijų vykdomos kontrolės procedūros dėl nekilnojamojo turto duomenų surinkimo ir jų kokybės vertinimo. Tokiu būdu sudaromos palankios prielaidos korupcijai, nes vadinamasis „matininkas“ taptų vieninteliu valstybės įgaliotu sprendėju nekilnojamojo turto formavimo atžvilgiu, o jo nekokybiškai arba piktybiškai neteisingai atliktos paslaugos būtų kompensuojamos privalomuoju draudimu arba galimai būtų dangstomos Matininkų rūmų, išlaikomų tų pačių matininkų lėšomis, vadinasi, ginančių ne valstybės, o savo narių interesus… veikla.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog projekte matininkų kvalifikacijos priežiūros organizavimas ir įgyvendinimas iš valstybės institucijų perduodamas matininkų savivaldos institucijai – Matininkų rūmams. Tokiu būdu įstatymu siekiama įteisinti matininkų savikontrolės principus ir matininkų kvalifikaciją palikti jų pačių nuožiūrai. Atkreipiu dėmesį, kad šiuo atveju Matininkų rūmai įgytų neribotas teises suteikti, sustabdyti ar panaikinti matininkų įgaliojimus vykdyti matininkų funkcijas. Dar toliau, šiuo nekilnojamojo…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Baguška, aš manau, kad tie motyvai tikrai turėtų būti šioje svarstymo stadijoje išsakyti glaustai, kad yra abejonių dėl korupcinių aspektų.

P.BAGUŠKA. Aš baigiu. Mes prašysime šito įstatymo antikorupcinio vertinimo.

PIRMININKAS. Supratom. Bet tam, kad jis būtų vertinamas, jis turi būti pradėtas svarstyti, kaip aš suprantu. Kolegos, dar kartą A.Butkevičius ir balsuosime dėl Darbo partijos frakcijos pasiūlymo.

A.BUTKEVIČIUS. Aš tikrai norėčiau, kad šitas įstatymo projektas būtų visapusiškai apsvarstytas ir antikorupciniu požiūriu. Tai, apie ką kalbėjo kolega, jis kalbėjo apie visa tai, kas šiuo metu yra teisėta. Šiuo metu jie turi tuos valstybės numatytus įgaliojimus, kurių niekas nekontroliuoja. Už jų priimtus veiksmus niekas neatsako. Ir šitą įstatymo projektą yra parengę ekspertai, tarptautiniai ekspertai, o ne… tie, kurie nori, kad Lietuvoje tikrai būtų tvarka. Tas, kas jums yra parašyta, aš netgi žinau, kurių asmenų tai buvo parašyta, nes tai buvo stipriai veikiama Seimo narių grupė, kad neregistruotų to įstatymo projekto. Jeigu jūs toliau norite, kad būtų netvarka Lietuvoje šitoje srityje, neatstovauti žmonėms, tai tikrai, aišku, galima nesvarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar turime balsuoti. Primenu, kad reikia bent trečdalio posėdyje dalyvaujančių Seimo narių pritarimo, kad būtų padaryta pertrauka. Kolegos, balsuokime dėl to, ar daroma pertrauka iki artimiausio posėdžio.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Už – 47, prieš – 7, susilaikė 9. Pertrauka iki artimiausio posėdžio.

Dabar norėčiau konstatuoti, kad salėje yra tie patys 63 Seimo nariai, mūsų nei daugėja, nei mažėja. Galbūt mes galėtume… Atsiprašau, 65. Kol kas negalima imtis priėmimo stadijos įstatymų, o dabar siūlyčiau svarstyti rezervinius.

Trumpai noriu jums pasakyti, kad rezervinis 1 – Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas dabar galėtų būti svarstomas, tačiau yra pataisos, įregistruotos… Labai atsiprašau. Projektas yra įregistruotas, bet kad jis būtų svarstomas, nėra įvykdyta 24 valandų taisyklė. Juo labiau šio klausimo, kai tiek Seimo narių salėje, mes priimti negalime. Todėl aš siūlyčiau šio klausimo dabar nesvarstyti ir artimiausiame posėdyje šį klausimą baigsime tada, kai bus reikiamas balsų skaičius ir bus laikomasi Seimo procedūrų. Tas pats pasakytina ir apie rezervinį Administracinių teisės pažeidimų įstatymo projektą. Taip, dabar rezervinis 2 klausimas. Nematau salėje Č.Juršėno. Galbūt jis atvyks vėliau.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-857 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Tada dabar galėtume svarstyti rezervinį 3 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektą Nr.XP-857. Teikėjas – E.Masiulis. Kviečiu kolegą į tribūną.

E.MASIULIS (LF). Labas vakaras, gerbiamieji kolegos! Mano projektas yra susijęs su tuo, kad Seime užderėjo naujų frakcijų ir atitinkamai reikia koreguoti Seimo seniūnų sueigos sudėtį. Mes siūlome vietoj buvusio Seniūnų sueigos nario S.Lapėno įrašyti Liberalų frakcijos seniūno A.Kašėtos pavardę, o A.Čapliką paliekame Seniūnų sueigos sudėtyje, tiktai pasikeičia frakcijos pavadinimas, kuriai jis atstovauja Seniūnų sueigoje, t.y. Liberalų ir centro sąjungos frakcija.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aš suprantu, kad yra pateikti papildymai, kurie atitinkamai patikslina ir pavadinimus. Ir pagal Teisės departamento pastabą dar vienas straipsnis. Niekas nenorėjo klausti. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta. Ar neprieštarautų Seimas, kad šį procedūrinį klausimą mes šiandien pabaigtume? Nėra siūlančių kitaip. Svarstymo stadija. Ar galime po svarstymo taip pat pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų, pritarta.

Pereiname prie priėmimo stadijos. 1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaravimų, priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? Nėra prieštaravimų, 2 straipsnis taip pat priimtas bendru sutarimu, kaip tai siūlė, atsižvelgiant į Teisės departamentą, savo pasiūlyme A.Kašėta. Taigi priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso nutarimo projekto nesant norinčių kalbėti, kolegas prašau pasiruošti ir balsuoti dėl nutarimo, kurio registracijos Nr.XP-857, priėmimo. Primenu, kad Seimo nutarimams 71 Seimo nario daugumos nereikia.

Užsiregistravo 60, už – 56, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas (registracijos Nr.XP-857) priimtas.

Kolegos, taip pat noriu konstatuoti, kad nesant salėje Seimo Pirmininko A.Paulausko nutarimas dėl Seimo posėdžių salės nebus svarstomas. Mane informavo, kad jo artimiausiu metu ir nebus. (Balsai salėje) Seimo Pirmininko nebus, todėl ir salės klausimas bus sprendžiamas vėliau.

Seimo protokolinis nutarimas dėl Povilo Karsoko peticijos

Dabar yra Seimo protokolinio nutarimo dėl Povilo Karsoko peticijos projektas. Kviesčiau į tribūną Peticijų komisijos pirmininkę M.Petrauskienę pristatyti protokolinį nutarimą.

M.PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Vadovaudamasi Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų 28 punktu, teikiu išvadą dėl Povilo Karsoko peticijos dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo. Šių metų spalio 11 d. Seimo Peticijų komisija savo posėdyje išnagrinėjo šioje P.Karsoko peticijoje pateiktus pasiūlymus pakeisti Administracinių bylų teisenos įstatymo 93 straipsnį taip, jog administracinių teismų sprendimų nuorašai būtų siunčiami visoms, tiek bylos nagrinėjime dalyvavusioms, tiek ir nedalyvavusioms, šalims, nereikalaujant jokių papildomų raštiškų prašymų. Taip pat pratęsti terminą skųsti administracines nuobaudas bei administracinių teismų sprendimus.

Komisija, išnagrinėjusi ir įvertinusi Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Teisingumo ministerijos, Teisės instituto, Teisėjų asociacijos, Advokatų tarybos, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės katedros pateiktas išvadas bei nuomones, mano, kad, pirma, įgyvendinus pareiškėjo pasiūlymą pakeisti Administracinių bylų teisenos įstatymo 93 straipsnį taip, jog administracinių teismų sprendimų nuorašai būtų siunčiami visoms, tiek bylos nagrinėjime dalyvavusioms, tiek nedalyvavusioms, šalims, nereikalaujant jokių papildomų raštiškų pasiūlymų, prašymų, būtų užkirstas kelias galimiems asmenų procesinių teisių pažeidimams. Teismų sprendimų nuorašų išsiuntimas visiems, tiek teismo posėdyje nedalyvavusiems, tiek dalyvavusiems, asmenims sustiprintų į teismo posėdį atvykusių asmenų procesines garantijas, būtų panaikinta nelygybė tarp posėdyje dalyvaujančių ir nedalyvaujančių.

Antra. Teismo posėdyje dalyvavusieji asmenys dėl nervinės įtampos ne iš karto gali tinkamai apsispręsti, ar jiems reikalingas administracinio teismo sprendimo nuorašas, ar ne. Tuo labiau kad teismas ne visada atlieka tinkamai savo pareigą supažindinti su teismo spendimu, ką paliudija ir pareiškėjo prie peticijos pridėtas dokumentas, kuriame rašoma, kad teismas supažindino asmenį tik su rezoliucine dalimi ir pasakė, kad visą surašytą ar motyvuotą nutartį teismas atsiųs per 3 dienas. Reikia pasakyti, kad teismo sprendimą sudaro net keturios dalys: įžanginė, prašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė. Ir asmenys yra supažindinami tik su įžangine ir rezoliucine dalimis, o prašomoji ir motyvuojamoji dalys nėra asmeniui perskaitomos. Teismas jas surašyti turi per 7 dienų terminą. Tai kaip asmuo gali žinoti, ar jam skųsti, ar ne teismo sprendimą, jeigu jis net nežino teismo motyvų, kodėl buvo priimtas toks ar kitoks sprendimas? Be to, atkreipkime dėmesį į tai, kiek asmenų sugeba staiga, per kelias minutes, teisingai parašyti motyvuotą prašymą ir prašymą atsiųsti jiems teismo nuorašą. Jeigu tas prašymas bus negerai parašytas, niekas iš jo to prašymo nepriims. Turėdami teismo sprendimo nuorašą, nukentėję asmenys galėtų labiau motyvuotai surašyti savo skundą dėl sprendimo nutarimo ar nutarties.

PIRMININKAS. Jūs skaitote visą tekstą, išvadą, kuri yra gana išsami, tačiau jinai yra išdalyta Seimo nariams. Gal jūs su ta rezoliucine, sprendžiamąja nutarimo dalimi supažindinkite, ir mes sutaupytume laiko.

M.PETRAUSKIENĖ. Gerai, ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū.

M.PETRAUSKIENĖ. Atsižvelgdama į tai komisija priėmė sprendimą tenkinti abu pareiškėjo pasiūlymus, tai yra pakeisti Administracinių bylų teisenos įstatymo 93 straipsnį taip, jog administracinių teismų sprendimų nuorašai būtų siunčiami visoms, tiek bylos nagrinėjime dalyvavusioms, tiek nedalyvavusioms, šalimis, nereikalaujant jokių papildomų raštiškų prašymų, taip pat pratęsti terminą skųsti administracines nuobaudas bei administracinių teismų sprendimus. Antra. Kadangi yra sudarytos ir Seime, ir Teisingumo ministerijoje darbo grupės, kurios nagrinėja pareiškėjo keliamas problemas, komisija taip pat nusprendė siūlyti Seimui perduoti šią peticiją Lietuvos Respublikos Seimo valdybos š.m. vasario 18 d. sprendimu „Dėl darbo grupės Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektui tobulinti sudarymo“ sudarytai darbo grupei, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymu sudarytai darbo grupei Lietuvos Respublikos administracinio proceso kodekso projektui parengti, kad šios darbo grupės įtrauktų šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus į rengiamus projektus. Atsižvelgdama į tai prašyčiau Seimo narius pritarti Seimo Peticijų komisijos sprendimui ir priimti Seimo protokolinį nutarimą tenkinti P.Karsoko peticijoje pateiktus pasiūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji komisijos pirmininke, už klausimo pristatymą. Tai yra protokolinis nutarimas, tenkinantis Lietuvos piliečio peticiją. Tai norėtų paremti dvi Seimo narės. Prašau, D.Bekintienė pirmoji.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Labai kviesčiau balsuoti už peticiją ir jai pritarti, nes tai labai padėtų žmonėms, ypač tiems, kurie neturi tinkamo juridinio išsilavinimo, tai yra paprastiems žmonėms, kurie iki šiol… Teismai piktnaudžiaudavo tuo, ir nedalyvavusieji arba tie žmonės, kurie neteikė raštiško pasiūlymo, negavo teismo sprendimo nuorašo. Tai būtų pirmiausia naudinga paprastiems žmonėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. V.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš taip pat, kaip Seimo narė D.Bekintienė, kviesčiau jus visus balsuoti už tai, nes Peticijų komisija labai įsigilino į šią problemą, diskutavo su teisininkais praktikais, su teisininkais mokslininkais, su advokatais ir priėmė bendrą sprendimą. Todėl ir aš jus kviečiu balsuoti, kad ši peticija būtų įgyvendinta, kaip čia pasakyti… Ačiū. Realizuota.

PIRMININKAS. Tenkinama.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Tenkinama.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, išklausius pasisakymus, prašom balsavimu išsakyti savo nuomonę. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsas salėje) Reikėtų balsuoti. Matau, kad norit balsuoti, taip? Balsuokime.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Visi balsavo už, nė vieno – prieš, susilaikiusių nėra, šio klausimo svarstymas yra baigtas. Protokolinis nutarimas priimtas.

Seimo narių pareiškimai

Liko paskutinis klausimas, kurį galėtume šiandien išspręsti, tai yra Seimo narių pareiškimai. Seimo narys E.Klumbys yra kviečiamas į tribūną padaryti pareiškimą.

E.KLUMBYS (LDF). „Pareiškimas dėl 2005 m. spalio 20 dienos Seimo plenarinių posėdžių neteisėtumo.

2005 m. spalio 20 d. ryte įvyko Seimo valdybos sukviesti neeiliniai Seimo posėdžiai. Šiuos posėdžius Seimo valdyba sukvietė pažeisdama Seimo sprendimą.

2005 m. spalio 13 d. vakariniame posėdyje Seimo Pirmininkas A.Paulauskas pateikė savaitės nuo 2005 m. spalio 17 d., t.y. spalio 18 d. (antradienio) ir spalio 20 d. (ketvirtadienio), darbotvarkių projektus. Seimas bendru sutarimu jiems pritarė (žiūrėti pridedamą vakarinio posėdžio stenogramą ir protokolą).

Taigi šį Seimo sprendimą surengti 2005 m. spalio 20 d. Seimo eilinį plenarinį posėdį galėjo atšaukti tik pats Seimas. Tik tada Seimo valdyba įgautų teisę rengti nenumatytą Seimo posėdį. Taigi Seimo valdyba, surengdama 2005 m. spalio 20 d. neeilinius posėdžius, šiurkščiai pažeidė Seimo statutą ir uzurpavo Seimui priskirtas galias.

Labai liūdna, kad paskutinėmis savaitėmis Seimo vadovybės atstovai ne pirmą kartą šiurkščiai pažeidžia Seimo statutą. Dar liūdniau, kad vis dažniau Seimo vadovybė, vadovaudama Seimo darbui, griebiasi dvigubų standartų metodų: vienais atvejais preciziškai laikosi procedūrinių reikalavimų, kitais atvejais šiurkščiai juos pažeidžia. Norėtųsi tikėtis, kad tokių šiurkščių Statuto pažeidimų daugiau nepasikartos šios kadencijos Seimo darbe.“

Deja, parašius šį pareiškimą, Seimo vadovybė dar kartą pažeidė Seimo statutą, dėl ko mes, Liberaldemokratų frakcija, kreipsimės į Etikos ir procedūrų komisiją.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, noriu konstatuoti, kad daugiau norinčių daryti pareiškimus Seimo narių nėra.

17 val. 58 minutės. Noriu paskelbti šios dienos vakarinio plenarinio posėdžio pabaigą. (Balsas salėje) Tik ką registravomės, kolegos. Užtenka bent sykį būti užsiregistravus, kad patvirtintume savo buvimą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LF – Liberalų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VNDF – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija.