Devynioliktasis (98) posėdis
2005 m. spalio 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir V.MUNTIANAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Mielieji kolegos, prašom pasiruošti. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. spalio 18 d. vakarinį plenarinį posėdį. Kol suteiksiu žodį kolegai E.Klumbiui, siūlau registruotis. Registracija! O dabar E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš kalbu Liberalų demokratų frakcijos vardu. Rytiniame posėdyje buvo toks sutarimas, kad mes, pradėdami šį posėdį, sutarsime dėl laiko, kada bus pateiktas klausimas dėl komisijos dėl galimų Seimo nario, užsienio reikalų ministro A.Valionio sąsajų sudarymo. Mes siūlėme, kad tai būtų vietoje įstatymo projekto dėl kompensacijų ir kad tai būtų svarstoma 16.30 valandą. Ar dabar tas sutarimas galioja?

PIRMININKAS. Darbotvarkėje taip ir užrašyta – rezervinis antrasis, planuojama svarstyti 16.30 valandą.

E.KLUMBYS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar turėtų būti rezoliucija, bet kiek aš supratau, ji ką tik išdalyta, nes… (Balsas salėje) Dar daugina. Tada tikrai negalime. Gerai.

Statybos įstatymo papildymo 43¹ straipsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr.XP-714(2*)ES (svarstymas)

2-2 darbotvarkės punktas – Statybos įstatymo papildymo 43¹ straipsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-714(2). Dar papildomai pranešu, kad tai ES įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Yra keli pranešėjai. Pirmasis – pagrindinio Aplinkos apsaugos komiteto vardu kolega V.Mazuronis, ruošiasi V.Galvonas. Prašom.

V.MAZURONIS (LDF). Laba diena po pietų, mielieji kolegos. Mūsų komitete buvo apsvarstytas Statybos įstatymo papildymo 43¹ straipsnis ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas. Svarstymo metu komitete buvo gautos pastabos, iš esmės du blokai pastabų. Pirmasis blokas yra dvi pastabos, kurias pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Jūs turbūt jas turite. Pirmoji pastaba iš esmė siūlė šiek tiek išplėsti įstatymą įrašant į jį kai kurias papildomas normas, kad jos būtų įstatyme, o ne įstatymus lydinčiuose aktuose. Šiai Teisės departamento išvadai mūsų komitetas pritarė ir teikiamas įstatymo projektas yra pataisytas. Antra pastaba yra daugiau korektūros pastaba, kuriai taip pat komitetas pritarė ir tos pataisos padarytos.

Antroji šio įstatymo pataisymų grupė, juos pateikė Seimo nariai B.Bradauskas ir V.Galvonas. Aš galbūt neteiksiu jų pataisų, gal jie patys geriau jas pateiks.

PIRMININKAS. Tuo labiau kad joms pritarta.

V.MAZURONIS. Mūsų komitetas šioms jų pastaboms pritarė. Ten iš esmės pagrindiniai dalykai, kurie skiriasi (gal mane kolegos papildys), yra įstatymo įsigaliojimo termino pratęsimas iki 2009 metų ir to sertifikato ne būtinumas, o tam tikras laisvumas savanoriškumo link. Tai yra parduodant, nuomojant pastatus tie dokumentai, tas sertifikatas turėtų būti pateikiamas pirkėjui prašant. Mums atrodė, kad iš tiesų tos dvi normos yra esminės pataisos, kurių reikia, nes jeigu mes padarysime tą sertifikavimą būtiną, privalomą visiems pastatams, tai būtų kalbama ne tik apie visuomeninius pastatus, kur biudžeto lėšos eitų tų sertifikatų parengimui, bet ir apie privačius pastatus, butus, kuriuos pardavimo ar išnuomojimo būdu… visi turėtų juos daryti, ir tai, be jokios abejonės, būtų didžiulė finansinė našta ir gyventojams, ir biudžetams, ir t.t. Šios pataisos, mūsų komiteto manymu, sudeda visus taškus į vietą ir komitete bendru sutarimu tam įstatymui su pataisomis, kurios buvo padarytos atsižvelgiant į tas pataisas, kurias aš pateikiau, pritarta.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Dabar V.Galvonas papildomo Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Ar jūs neturite ką pasakyti? Prašom.

V.GALVONAS (LDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas, svarstė šio Statybos įstatymo papildymą. Kaip jau minėjo gerbiamasis V.Mazuronis, jie, būdami pagrindiniai, atsižvelgė į Seimo narių B.Bradausko ir V.Galvono pasiūlymus ir pataisymus. Mūsų komitete taip pat į tai atsižvelgta ir bendru sutarimu yra priimti pasiūlymai, o iš kitur pasiūlymų negauta. Dėkui.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Mielieji kolegos, diskusijoms niekas neužsirašė, pataisų nėra arba toms pataisoms, kurios buvo, buvo pritarta. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime ar nori kas? (Balsai salėje) Prašom. Aš suprantu, kad reikia registruotis, o kartu ir balsuoti. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, prašom registruotis ir balsuoti.

Iš 58 užsiregistravusių 53 – už, nė vieno prieš ir 5 susilaikė. Pritarta po svarstymo.

Statybos įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-34 (svarstymas)

Dabar, matyt, iš tos pačios serijos trečiasis darbotvarkės punktas – Statybos įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-34. Vėlgi du pranešėjai. Pagrindinio – Aplinkos apsaugos komiteto vardu – kolega J.Palionis. Ar pats pirmininkas kolega A.Bosas? Prašom. Ruošiasi R.Baškienė.

A.BOSAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Statybos įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas, kurį teikia B.Vėsaitė, svarstytas Aplinkos apsaugos komitete ir dėl per plačios redakcijos grąžintas tobulinti, todėl siūlome šiam įstatymo projektui nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Patikslindamas procedūrinius veiksmus, noriu pasakyti, kad kolegės R.Baškienės kalba sutaupoma, nes dabar mes turime iškart apsispręsti, ką darome, ar bendru sutarimu grąžiname, ar dar kas nori dėl balsavimo motyvų kalbėti ir reikalaus balsuoti, ar bendru sutarimu. Balsuoti? Gerai.

Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašom pasiruošti balsuoti ir balsuojame, ar pritariame pagrindinio komiteto siūlymui grąžinti iniciatoriams arba, tiksliau, iniciatorei tobulinti. Prašom balsuoti. Už grąžinimą – už, o kas mano, kad reikia elgtis kitaip, balsuoja kitaip.

Už – 57, prieš ir susilaikiusių nėra. Grąžinama iniciatorei.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-702(2*)ES (svarstymas)

Gerbiamieji, 4 darbotvarkės punktas – Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-702. Antrasis pataisytas variantas. Tai irgi eurointegracinis projektas. Yra net keli pranešėjai. Pirmasis Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu – kolega V.Orechovas. Jis jau čia pat. Pašome, gerbiamasis pranešėjau.

V.ORECHOVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarbiausias svarstomo įstatymo projekto tikslas – apibrėžti ir įtvirtinti visuomeninių santykių, susijusių su asmenų teise gauti informaciją, kuria disponuoja įstaigos, teisinio reguliavimo pagrindus. Vienas iš svarbiausių įstatymo projekto uždavinių yra sudaryti palankias sąlygas pareiškėjams rasti ir gauti įstaigose sukauptą jiems reikiamą informaciją ir panaudoti ją saviems teisėtiems tikslams.

Įstatymo projektas užpildys teisinio reguliavimo spragas, susijusias su įstaigų disponuojamos informacijos perdavimo asmenims reglamentavimu.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto patobulintas variantas nuo pirminio Vyriausybės pateikto įstatymo projekto skiriasi išsamesnėmis su galiojančiais nacionalinės teisės aktais suderintomis sąvokomis bei stilistine prasme tikslesnėmis įstatymo nuostatų formuluotėmis. Pataisų, kardinaliai keičiančių oficialios informacijos gavimo principus ir tvarką, nėra. Komiteto patobulintam įstatymo projektui buvo pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū už trumpą ir aiškią kalbą. Prie pataisų prieisime vėliau. Dabar prisėskite, gerbiamasis pranešėjau. Toliau Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – P.Baguška. Ruošiasi V.Bukauskas.

P.BAGUŠKA (DPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas, apsvarstęs ir išnagrinėjęs projektą, bendru sutarimu nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui, t.y. Informacinės visuomenės plėtros komitetui, tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Komitetas visiškai pritarė Teisės departamento ir komiteto pastabai, kad įstaigoms veiksmus pareiškėjas turi teisę skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Irgi malonu, kad bendrai svarstoma ir vieningai nutariama. Dabar Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu kolega V.Bukauskas ar kuris kitas? (Balsai salėje) Tada aš perskaitysiu, kas čia surašyta. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo papildomas komitetas. Jis viskam iš esmės pritarė ir konkliuzija yra tokia: „Iš esmės pritarti įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo“. Pasirašo komiteto pirmininkas kolega S.Mikelis. Taigi, kaip sakiau, norinčių kalbėti nėra. Dar kartą kviečiu į tribūną pranešėją V.Orechovą ir nagrinėsime pataisas.

Pirmoji yra kolegės D.Teišerskytės pastaba. Gerbiamasis pranešėjau, trumpai referuokite, po to pateikėja, ir tarsimės, ką toliau daryti. Čia yra jos kelios pataisos, jūs daug kam pritarėte…

V.ORECHOVAS. Daugumai pataisų mes pritarėme.

PIRMININKAS. Bet porai nepritarėte.

V.ORECHOVAS. 6 straipsnio 2 daliai komitetas nepritarė. Mes manome, kad vidaus administravimo informacija skirta tik institucijai, o ne kitam jai nepavaldžiam asmeniui. Tai yra Europos Sąjungos direktyvos.

PIRMININKAS. Gal dabar pabūkite tribūnoje, padėsite man. D.Teišerskytė paaiškins, ko ji siekia. Prašom.

D.TEIŠERSKYTĖ (LCF). Taupydama mūsų visų laiką, norėčiau pasakyti, kad visas pataisas, kurioms nepritarė komitetas, aš atsiimu.

PIRMININKAS. Tada klausimas palengvėjo. Manau, Seimas neprieštaraus, kad pritariam tam, kam komitetas pritarė, o kam nepritarė, tai taip ir bus. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dėkoju komitetui ir kitiems komitetams už klausimo nagrinėjimą.

Dėl balsavimo motyvų norėtų tarti žodį komiteto pirmininkė I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, noriu pasakyti, kad šis įstatymas tikrai buvo kruopščiai nagrinėtas trijų komitetų. Be pagrindinio Informacinės visuomenės plėtros komiteto, jį nagrinėjo ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bei Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

 Esmė yra ta, kad, kaip ir pranešėjas mūsų komiteto vardu kalbėjo, yra įtvirtinama teisė asmenims gauti informaciją, kuria disponuoja įstaigos, ir apibrėžti teisinio reguliavimo pagrindai. Svarbiausia yra tai, kad yra reglamentuojama informacija, tvarkoma elektroniniu būdu, kaip ji bus perduodama fiziniams ar juridiniams asmenims elektroninėmis priemonėmis. Tai yra šio įstatymo naujovė.

 Šiaip visi pateikti pasiūlymai, pastabos buvo išnagrinėtos kolektyviai. Dėkojame Seimo narei D.Teišerskytei, kuri tikrai nuoširdžiai padirbėjo prie šio įstatymo projekto. Jos pasiūlymai, ji pati dalyvavo, buvo kruopščiai išanalizuoti. Ji sutiko su komiteto pareikšta nuomone, kaip ir kitos institucijos. Manau, kad šis įstatymo projektas po svarstymo neturėtų kelti kokių nors didesnių diskusijų. Siūlau jį Seimui priimti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar reikalaujate balsuoti, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Vis dėlto balsuojame. Prašom. Laiko turime, šiek tiek sutaupėme, galime ir balsuoti. Taigi kas už tai, kad projektui Nr.XP-702 pritartume po svarstymo, prašom registruotis ir balsuoti.

Už – 67, susilaikė 1. Projektui po svarstymo pritarta.

Seimo rezoliucijos „Dėl biodegalų gamybos ir vartojimo skatinimo“ projektas Nr.XP-826(2) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar mes jau galime grįžti prie vakarinio posėdžio darbotvarkės pradžios ir imtis rezoliucijos, kuri anksčiau vadinosi Seimo rezoliucija „Dėl naftos kainų augimo“. Ji mūsų buvo jau nagrinėta, o dabar po redagavimo, buvo speciali darbo grupė, vadinasi rezoliucija „Dėl biodegalų gamybos ir vartojimo skatinimo“. Taip pat čia dėl numerių, kad nebūtų painiavos. Numeris yra tas pats (tai sakau protokolui ir stenogramoms) – Nr.XP-826, nors jums buvo išdalyta šiek tiek kita numeracija. Dabar numeracija patikslinta. Nr.XP-826(2). Ar gerbiamasis pranešėjas norėtų tarti žodį, ar iš karto einame prie reikalo, t.y. kalbų dėl balsavimo motyvų ir balsavimo? Iš karto? Gerai. Kol kas nori kalbėti J.Veselka, rimtai nusiteikęs. Prašom.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, dabar dėl šios rezoliucijos viskas gerai, bet man kelia įtarimą – paankstinti biodegalų naudojimo terminus ir greičiau pasiekti maišymo į benziną ir dyzeliną maksimalų santykį. Kur aš įžvelgiu pavojų? Čia primaišysite nekokybiškų biodegalų, kaip žinote, traktoriai yra labai seni ir ūkininkams prasidės bėdos. „Belarusai“ subyrės, o pirkti naujus vakarietiškus gali tik stambūs ūkiai, kaip įprasta, jie vadinami bendrovėmis, jie beveik atitinka kolūkius ir t.t. Todėl aš čia matau didelį pavojų, nes bus sunaikinta ta technika, kurią dabar naudoja smulkūs ir vidutiniai ūkininkai.

Taip pat man neaišku, kodėl jūs tiems, kurie augins žaliavas biodegalams, t.y. ten, kur nedaug darbo palyginti, sakysim, su kitom žemės ūkio šakom, dar papildomai primokėsit 153 litus už hektarą. O tie, kurie užsiims, sakysim, gyvulininkyste arba kuo kitu, jau gaus kur kas mažiau už hektarą. Juk principas Europos Sąjungoje, jūs čia pabrėžėt, bet yra labai geras: mes mokam maždaug vienodai nuo žemės hektaro. Toliau blogos žemės. Tegul ūkiai specializuojasi. Vieni tą, kiti tą. O čia iš anksto ten, kur reikia mažiausiai darbo ir mažiausiai užimtų, jūs darot privilegijas. Todėl matydamas šį pavojų, aš už šitą jūsų rezoliuciją, nors rezoliucija – tai popieriuko skiautė, kuri nieko neįpareigoja, vis tiek nebalsuosiu, nes aš matau joje ir neigiamų dalykų.

PIRMININKAS. Nors kolega J.Veselka įtaria, kad rezoliuciją galutinai redagavo antibaltarusiški elementai, aš siūlau nekreipti dėmesio į jo politines kalbas, o atsižvelgti į rezoliucijos ekonominę ir socialinę prasmę ir tarti žodį būtent iš šios pusės. Kolegė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis vicepirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, turbūt rezoliucija ne popierėlis, kaip Julius pasakė. Tai turbūt yra dokumentas, ir kreipimasis, ir raginimas Vyriausybei vieną kartą padaryti ryžtingus žingsnius. Šiandien nekiltų jokių abejonių ir jokių diskusijų dėl naftos produktų kainų augimo, iš kur gauti, kur parduoti, kaip gyventi. Jeigu mes skatintume biodegalų gamybą ir vartojimą, tikrai visas šias problemas pamirštume. Kitas dalykas vienu šūviu išspręstume daugelį problemų. Tai viena. Biodegalų ir kainos yra mažesnės.

Antra, tai yra ir gamtos apsauga, aplinkos apsauga, tai ir žemdirbiams yra efektyvu, ekonomiška ir naudinga. Iš to, kas yra pateikta šioje rezoliucijoje, mes tikrai matom daugiau pliusų, jeigu skatintume ir įgyvendintume biodegalų gamybą ir vartojimą, negu kad mes tos rezoliucijos nepriimtume. O tai, ką daro Seimo nariai, tai toks mūsų darbas – priimti rezoliucijas. Aš tikrai siūlyčiau pritarti naudingai tiek ekonomine, tiek socialine prasme rezoliucijai, o vėliau, po kiek laiko, po konkrečių veiksmų paprašyti Vyriausybės pateikti ataskaitą, kaip yra įgyvendinama mūsų priimta rezoliucija. Ačiū.

PIRMININKAS. G.Steponavičius. Prašom, kolega.

G.STEPONAVIČIUS (LCF). Labai ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nors darbotvarkėje šio dokumento pavadinimas ir skamba „Dėl naftos kainų augimo“, mes matome, kuo virto iniciatyva susiaurinant klausimą iki biodegalų gamybos ir vartojimo skatinimo. Aš suprantu dalies kolegų norą skatinti paskirų sektorių plėtrą, taip pat ir biodegalų svarba čia yra ne paskutinėje vietoje, bet noriu pasakyti, kad tai yra siaura, selektyvu ir parodo gana trumparegišką Seimo požiūrį į dabartinę situaciją naftos produktų rinkoje. Aš manau, kad neatsakę į klausimus, neįvertinę ir nepaieškoję realių svertų, kaip mes galėtume išnaudoti instrumentus, kurie yra Vyriausybės rankose švelninant kainų augimo pasekmes, priimdami tokius dokumentus, mes ir parodome, kad esame fragmentiškos politikos darytojai. Todėl tik to patvirtinimas yra ši rezoliucija. Aš balsuodamas susilaikysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega ir autorius J.Ramonas. Prašom.

J.RAMONAS (VNDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pirmiausia noriu padėkoti redakcinei komisijai, kuri intensyviai ir daug dirbo ir teikė pasiūlymus. Tai vienas dalykas.

Antras, dėl gerbiamojo J.Veselkos nuogąstavimo, kad baltarusiški traktoriai sustos, jeigu atsiras daugiau biodegalų. Aš galiu užtikrinti, kad to nebus.

Ir trečias dalykas, tai tikrai nėra selektyvus ir siauras klausimo sprendimas, o yra parodantis aktualų šių dienų klausimą, prie kurio reikia ne vieną kartą teikėjams grįžti. Iš esmės Vyriausybė ir Seimas tikrai nemažai yra padarę dėl įstatymų bazės. Esminiai dalykai yra du: kad būtų paspartintas Europos Sąjungos direktyvų diegimas, tai ir yra akcentuota rezoliucijoje, ir greičiau tai būtų vykdoma. Tie procentai, kurių reikia, jeigu kas nežino, galiu pasakyti, bus galima maišyti iki 10%, ne daugiau, kad greičiau tai būtų daroma. Antras dalykas, jeigu taip paprastai šnekant, demonopolizuotų „Mažeikių naftos“ galimybes arba būtų išplėsta, kad ir kiti galėtų tai daryti. O žemdirbiams ir visiems kitiems rinkos dalyviams tai iš tikrųjų bus signalas, kad Lietuvos valstybėje konkrečiai Seimas ir Vyriausybė, ir kitos institucijos rūpinasi ir ieško alternatyvių šaltinių, kaip paskatinti ir apsirūpinti mūsų valstybei alternatyviais energijos šaltiniais. Tikrai gera rezoliucija. Aš kviesčiau visus vieningai pritarti ir duoti akstiną ir žemdirbiams, ir perdirbėjams kartu paskatinant, kad jie galėtų pasinaudoti Europos Sąjungos fondais. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Pekeliūnas. Prašom.

A.PEKELIŪNAS (VNDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad mes negalim šiandien nebalsuoti už, nes jeigu balsuotume prieš, tai balsuotume prieš ekonominę Lietuvos kaip valstybės perspektyvą, nes tai yra galimybė stabilizuoti šiandienines aukštas naftos kainas, neleisti joms kilti. G.Steponavičiui patarčiau nuvažiuoti į kaimą, pasišnekėti su kaimo žmonėm apie kitų kultūrų auginimą. Jis supras, kad rapsas iš tikrųjų yra išsigelbėjimas kaimui ir kviečiai, kurie gali būti panaudojami etanolio gamybai. Patarčiau pasikalbėti su žmonėmis degalinėse, ką sako tie, kurie šiandien pila jau po litrą benzino į bakus. O gerbiamam J.Veselkai, kai jis pasakė, kodėl turi būti iš Europos Sąjungos rėmimui skiriamų papildomų pinigų biodegalų augintojams, tai ir yra ta priemonė, kuri turėtų padaryti postūmį. Mes daugiau pinigų šioje rezoliucijoje nesiūlom. Tiktai tai, kas jau seniai yra įgyvendinta Europoje. Aš manau, kad mes neturim būti atsilikėlių valstybė. Mes turim būti lyderiai ir norim jais būti. O kadangi Tėvynės sąjunga sutinka, tai aš jau nebenorėčiau kritikuoti, bet šiaip vos nenorėjau pasiūlyti, kad tai būtų grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo priemonė. Bet jau, matyt, nesiūlysiu.

PIRMININKAS. Rimtas siūlymas. A.Čaplikas. Prašom, kolega.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Galėčiau tik pasakyti, kad valdančiosios daugumos apsisukimai kaip sulėtintame kine arba filme. Tai yra prieš mėnesį aš, G.Steponavičius ir E.Masiulis buvome įregistravę rezoliuciją, kuri apėmė ne tiktai biodegalų gamybą, arba alternatyvaus kuro gamybą, bet apėmė kur kas platesnę sritį. Labai gaila, kad reikėjo mėnesio tam, kad būtų padaryta bloga mūsų rezoliucijos kopija, t.y. išmesta viskas, kas yra esminio iš jos, ir įrašyta tik tai, kas šiandien rūpi vienai Lietuvos visuomenės daliai. Suprantu, kad žemdirbiai kenčia, suprantu, kad žemdirbiams reikia padėti, bet primenu, kad Lietuvoje gyvena ne tik žemdirbiai ir ne tik kaimo žmonės, o daugelis gyventojų skursta kaimuose ir jie turi savo problemų, ir nori jas spręsti. Mūsų siūlymas buvo radikalesnis, teisingesnis. Tik labai apgailestauju, kad jūs gana nevykusiai nukopijavote mūsų rezoliuciją. Dėl to aš susilaikysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, mes nemažai girdėjom įvairiausių diskusijų, kad kylant naftos kainoms reikėtų imtis kokių nors priemonių, kaip valdyti šį procesą. Pasaulio ekspertai kalba, kad sparčiai auga Kinijos ekonomika, didėja naftos suvartojimas ir net nėra jokių prognozių, jog naftos produktai atpigtų. Todėl, aš manyčiau, vienas protingiausių siūlymų yra šis, kad mes iš atsinaujinančių šaltinių galėtume daugiau naudoti pagamintų naftos produktų, t.y. maišyti tam tikrus ingredientus tiek su benzinu, tiek su dyzelinu. Aš manyčiau, rezoliucijoje, ypač pirmajame jos variante, kur buvo parengta J.Ramono, buvo pateikta tiek įtikinančių argumentų, ir jeigu būtų Seimo nariai perskaitę, aš manau, nė vienas neprieštarautų. Tai ir darbo vietų kūrimas, tai ir dirvonuojančių laukų nebuvimas, ir įvairiausių kitų teigiamų dalykų. Aš manau, kad Seimo nariai visi turėtų vienbalsiai paremti šią rezoliuciją. Dar mane vienas dalykas stebina. Ir šiandien galiojantys įstatymai netrukdė įgyvendinti tų nuostatų, kurios keliamos šioje rezoliucijoje, bet Vyriausybė turėtų pasidomėti, kodėl vis dėlto tos įstatymo nuostatos nebuvo įgyvendintos ir kodėl reikalinga papildomai ta rezoliucija. Ar neatsitiks taip, kad nors ir priimsime rezoliuciją, bet viskas stovės savo vietoje ir nejudės ši problema į priekį. Prašyčiau balsuoti už ir tikrai skirti daug didesnį dėmesį, ne tik priimti rezoliuciją, kad ši problema ir šis klausimas judėtų į priekį.

PIRMININKAS. Ačiū. Keturi kalbėjo už, trys prieš. Taigi prašom pasiruošti, registruojamės ir balsuojame, ar priimame rezoliuciją tokią, kokia ji yra pateikta, tiksliau tariant, jos antrąjį variantą, kuris vadinasi „Dėl biodegalų gamybos ir vartojimo skatinimo“. Prašom registruotis ir balsuoti.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. 60 – už, 1 – prieš, 8 susilaikė. Rezoliucija priimta.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ projektas Nr.XP-833 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, mes šiek tiek lenkiame grafiką ir aš siūlau paimti porą lengvų klausimų, t.y. 6 kompleksinį – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo. Ir analogiškas projektas Nr.XP-855(2) irgi dėl papildymo. Dėl projekto Nr.XP-833 – kolega A.Sysas. Prašom. Dėl programos papildymo.

A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu nutarimo projektą „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo. Visi šie trumpi įstatymai, kuriuos aš teikiu, kad būtų įtraukti, iškilo, sakykime, iš gyvenimo, iš pasiūlymų, kurie atėjo iš vienos, kitos, trečios… arba ministerijų. Pavyzdžiui, Diplomatinės tarnybos įstatymas. Čia kalbama apie vaikus, kurie auga šeimoje, antroje santuokoje neįvaikinti, ir iškyla problemų, kai jie su diplomatais išvažiuoja į svečias šalis. Dėl Valstybinės darbo inspekcijos. Mes darėme parlamentinę kontrolę. Manau, kad yra padaryta klaida. Po to, kai mes uždraudėme Darbo inspekcijai daryti garso ir vaizdo įrašus kovojant su nelegaliu darbu, tai statistika, ypač teismuose, kai reikia įrodyti, kad tas darbas buvo nelegalus, nes dažniausiai po to vyksta susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo… Taigi mano pasiūlymas vis dėlto tokią teisę grąžinti, jeigu mes tikrai realiai norime kovoti su nelegaliu darbu, tai tokią teisę Darbo inspekcija turi turėti. Ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymas. Čia irgi konkretūs atvejai, kai pradėjus restruktūrizavimo procesą ir uždėjus tam tikram laikui teismui areštą negali vykti kai kurie procesai. Taigi aš prašau pritarti šių projektų įtraukimui, nes jie reikalingi užtikrinti vieną ar kitą veiklą vienoms ar kitoms įstaigoms ar organizacijoms. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. S.Pečeliūnas jus nori paklausti. Prašom, kolega.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, aš nenoriu ginčytis su tuo, ką jūs siūlote, tas yra reikalinga, pritariu, bet kartu noriu paklausti. Gal sutiktumėte savo siūlymą papildyti, jeigu tai reikalinga (gal čia ir ponas Česlovas galėtų pasakyti) dar vienu projektu? Svarstant vyriausybinių ryšių, arba elektroninių ryšių, įstatymo pataisas Seime buvo gautos Teisės departamento pastabos dėl siūlymų 1 straipsniui, kur buvo siūloma vis dėlto „vyriausybinius ryšius“ vadinti „valstybiniais ryšiais“. Yra parengta ir užregistruota, remiantis šiomis Teisės departamento išvadomis, Saugumo departamento įstatymo pataisėlė, pakeičianti tą vieną žodį. Jis yra kaip lydintis aną įstatymą. Bet šiaip ar taip, aš manyčiau, kad ši pataisėlė būtų naudinga, nes tada per diskusijas čia, Seime, faktiškai visi sutiko, kad pavadinimas „vyriausybiniai ryšiai“ neatitinka tikrovės, nes šiuo ryšiu naudojasi ir Seimas, ir Prezidentas, ir Vyriausybė. „Valstybiniai ryšiai“ būtų daug tikslesnis pavadinimas. Ar sutiktumėte papildyti savo siūlymą ir šiuo įstatymo projektu? Ačiū.

A.SYSAS. Ačiū. Gerbiamasis Sauliau, yra paprastesnis dalykas pateikti nutarimo projektą, nes jūsų atveju jau yra svarstomas įstatymas ir reikia tik lydintįjį tobulinti, tai aš nemanau, kad Seimas priimtų kokį nors kitokį sprendimą, negu pritarti įtraukti į darbotvarkę. Nes jau užregistruoti šitie trys, statutinė procedūra būtų sudėtingesnė. Paprasčiau nutarimą parengti.

PIRMININKAS. Aš čia, jeigu leisite, irgi pridursiu. Kaip lydintysis įstatymas jis gali eiti normalia tvarka greta to pagrindinio. Niekas daugiau nenori klausti? Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ar nori kas dalyvauti diskusijose? Niekas. Tada, aš manau, kadangi čia iš esmės yra procedūrinis dalykas, galime imtis iš karto priėmimo. Sutinkame? Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Čia nutarimas, kurį sudaro du straipsniai: pirmas – dėl tų papildymų ir antras, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Taigi kviečiu kolegas registruotis ir balsuoti, ar priimame nutarimą „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo? Prašom registruotis ir balsuoti.

Užsiregistravo 63. 61 – už, 1 susilaikė. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ projektas Nr.XP-855(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Ir antras analogiškas. Kviečiu į tribūną kolegą V.Muntianą. Tik primenu, kad projekto registracijos Nr.XP-855 (2).

V.MUNTIANAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, siūlau papildyti Seimo nutarimo „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ priedėlio 3 dalį atitinkamais įstatymų projektais. Jų būtinumas (kalbu pirmiausia apie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą) iškilo dėl asocijuotų struktūrų kreipimosi. Kreipėsi į mane Statybos darbuotojų asociacijos ir Pramonininkų asociacijos atstovai, prašydami, kad ryšium su darbo rinkos situacija jie galėtų prisidėti finansuoti darbo rinkos papildymą tiek profesinio mokymo srityje, tiek ir aukštojo mokymo srityje, prašė, kad tas rėmimas nebūtų apmokestinamas ir kad tos stipendijos, kurios būtų atitinkamo ūkio subjekto suteiktos moksleiviams arba studentams, nebūtų apmokestinamos. Atsižvelgiant į tai ir parengtas įstatymo projektas, kad ūkio subjektai galėtų paremti mūsų moksleivius, paremti studentus savo stipendijomis ir tos stipendijos nebūtų apmokestinamos pajamų mokesčiu.

Ir kiti du projektai yra susiję su Maisto ir veterinarijos tarnybos statuso pakeitimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – V.Žiemelis. Prašom, kolega.

V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, sakykite, ar nenumatote vis dėlto piktnaudžiavimų, jeigu bus suteikta tokia lengvata? Ne paslaptis, kad, nori nenori, ir mūsų verslininkai gana gerai išmano įstatymus, ir šiuo atveju stipendijos užsienio universitetuose nėra mažos. Tai yra galimybė nuslėpti mokesčius.

V.MUNTIANAS. Visada, kai reikalai susiję su mokesčių mokėjimu ar nemokėjimu, iš tikrųjų daug gudravimo, slėpimų ir panašių dalykų, tačiau aš manau, kad tai vienas iš būdų, kaip pagerinti tą situaciją, kuri šiandien egzistuoja, kaip paskatinti mūsų vaikus atitinkamai mokytis, kaip juos paremti ir kaip išspręsti tas problemas, kurios šiandien egzistuoja mūsų darbo rinkoje. Jūs žinote, kad yra atlikta studija. Toje studijoje yra pasakyta, kad Lietuva, kaip šalis, 2008 metais turės labai didelių problemų dėl darbo rinkos, ir iš tikrųjų neturėsime pakankamai specialistų.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis kolega, klausimas būtų toks: ar ta parama bus skiriama tokia tvarka, kad aukštajai mokyklai pervedama tam tikra suma ir tai nesusiejama su konkrečiu piliečiu, ar bus taip, kad, sakykim, verslininkas Viktoras savo brolio žmonos vaikui tiesiogiai perveda 10 tūkst. litų ir jau aukštoji mokykla negali tos stipendijos kitam naudoti, tik konkrečiam asmeniui? Ar sistema bus tokia: pervedu tam tikrą sumą, kad būtų skiriama jau universiteto ar kokio politechnikumo vadovybės nuožiūra, ar irgi bus finansuojamas konkretus žmogus?

V.MUNTIANAS. Rems konkrečius žmones.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti po pateikimo? Ar jūs po viso norite kalbėti, kolega Sabuti? Po viso. Gerai. Galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašom prisėsti. Kartu, nes tai vėlgi procedūrinis nutarimas, gal galime pritarti ir po svarstymo? Tada prašom dėl balsavimo motyvų dėl viso. Kolega L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Galbūt reikėtų kalbėti ir pritarti, ir nepritarti, tačiau Seimo Pirmininkas pateikė du įstatymo pavadinimus, kurie yra neregistruoti Seime ir net…

PIRMININKAS. Jau registruoti – Nr.XP-858 ir Nr.XP-859.

L.SABUTIS. Aišku. Jeigu registruoti, vadinasi, jie jau yra įtraukiami ir galima pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Kolegos, prašom susikaupti ir balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo. Prašom registruotis ir balsuoti.

Užsiregistravo 69.

59 – už, 5 – susilaikė. Nutarimas priimtas.

Kolegos, dabar dar vienas procedūrinis techninis klausimas: ar galime šiuos abu projektus – Nr.XP-833 ir Nr.XP-855 – sujungti į vieną, kad tiesiog vienu dokumentu būtų mažiau? (Balsai salėje: „Galim“.) Galime pavesti Dokumentų skyriui? (Balsai salėje: „Galim“.) Jau priėmėme, jau ačiū, jau šaukštai popiet. Reikėjo šiek tiek… (Balsai salėje) Įstatymus vėliau priimsime. Galime sutarti, kad sujungiame? (Balsai salėje: „Galim“.) Ačiū. Gerai. Ačiū.

Mielieji kolegos, mes dar turime laiko iki ministro Žilvino Padaigos, todėl dabar turime apsispręsti, ar imamės rezervinio antrojo klausimo, ar 2-7? Gal tą, rezervinį klausimą nagrinėjame, nes ten iš esmės liko mums dėl balsavimo motyvų apsispręsti, ką darome toliau. Galime?

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Seimo nario, užsienio reikalų ministro A.Valionio galimų sąsajų su užsienio valstybių slaptosiomis tarnybomis ištyrimo sudarymo“ projektas Nr.XP-798(2) (pateikimo tęsinys)

Prašyčiau tada susikaupti. Aš priminsiu, kas buvo. Buvo balsuota… „Balsuosime, ar pritartume nutarimo projektui po pateikimo. Prašom balsuoti, ar pritartume nutarimo projektui po pateikimo. Už – 21, prieš – 11, susilaikė 17, komisijai nepritarta.“ Tada čia buvo daug kalbų ir buvo kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją, kuri padarė tokią išvadą, nes buvo skundžiami posėdžio pirmininko ir kartu Seimo Pirmininko veiksmai. Etikos ir procedūrų komisija padarė išvadą, kad Seimo Pirmininkas A.Paulauskas, teikdamas balsuoti nutarimo projektą, Seimo statuto nuostatų nepažeidė. Vadinasi, pagal šį 1 straipsnį mes turime eiti toliau, o tokiu atveju Statutas sako: „grąžinti autoriams tobulinti arba atmesti“. Tie, kurie užsirašėte kalbėti dėl balsavimo motyvų, taip pat ir P.Gražulis, prašom pasakyti kalbas, ką darom – grąžiname tobulinti ar atmetame. E.Klumbys pirmasis. Prašom. (Balsai salėje) E.Klumbys.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, mes dabar turėtume labai ramiai įvertinti situaciją.

PIRMININKAS. Prašom.

E.KLUMBYS. Aš suprantu, kad Etikos ir procedūrų komisija, kurios pirmininkas yra vienoje partijoje su Seimo Pirmininku, turbūt negalėjo priimti kitokios rezoliucijos, bet yra, aš jau minėjau, 2003 m. gruodžio pabaigoje priimta Etikos ir procedūrų komisijos išvada. Tai komisijai tada vadovavo socialdemokratas A.Salamakinas. Situacija buvo susijusi su apkaltos komisija, tačiau vėlgi buvo, kad turi būti 36 Seimo nariai, pasirašę dėl tos komisijos sudarymo. Ten buvo labai aiškiai parašyta, kad šitoje situacijoje Seimas neturi jokio kito pasirinkimo, kaip sudaryti komisiją. Šiandien mes turime du prieštaringus tos pačios Etikos ir procedūrų komisijos sprendimus. Aš manau, kad dabartinė, šios sudėties, Etikos ir procedūrų komisija neįsigilino į ankstesnės komisijos sprendimus (o gal ir nenorėjo įsigilinti? o gal tie sprendimai komisijai tiesiog nebuvo pateikti?) ir priėmė tokį sprendimą, kuris prieštarauja ankstesniam. Mes, Seimo nariai, dabar turėtume priimti sprendimą, nes jeigu mes pritariame Seimo Pirmininko A.Paulausko veiksmams, aš dar kartą kartoju, nuo šios dienos opozicija iš esmės neturi absoliučiai jokio balso. Iš jos atimtas bene paskutinis įrankis pabandyti sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, nes 36 Seimo narių parašai nuo šiol nebeturės didesnės galios dėl to, kad opozicija panorėjusi… šį klausimą balsuos prieš, kaip buvo padaryta su šios komisijos iniciatyva. Dėl to aš manau, kad Seimas dabar turėtų balsuoti iš naujo ir vadovautis A.Salamakino komisijos 2003 metų sprendimu.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis gali tiktai pasirinkti variantą – arba grąžinti, arba atmesti. Prašom. P.Gražulis, nes jis užsirašė balsuoti prieš.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, kaip toliau matome, reguliuojama, ką ir kaip Seimo narys turi kalbėti. Manau, kad greitai bus parašyti ir rašteliai…

PIRMININKAS. O kaip parašyta?

P.GRAŽULIS. …bus parašyti rašteliai ir neturėsime nieko daugiau, tik teisę perskaityti raštelį. Ką parašysi, tas turės būti vizuota Seimo Pirmininko, tas raštelis.

PIRMININKAS. Jeigu moka skaityti.

P.GRAŽULIS. Jeigu nebus vizos, matyt, greitai neturėsi teisės ir kalbėti, turėsi gauti tą leidimą. Aš matau, kur eina mūsų Seimas.

Tačiau aš noriu pasakyti, vis dėlto dar kreiptis į jus, kaip į buvusį ar dar esamą džentelmeną, Seimo Pirmininko pirmąjį ar pavaduotoją Č.Juršėną, nedaryti precedento, šiuo atžvilgiu elgtis garbingai, imti ir sudaryti komisiją ir jokių balsavimų, kaip ir anksčiau nebuvo, nedaryti. Balsavimai turėtų būti tik dėl pačios komisijos. Akivaizdžiai pažeidžiamos bet kokios demokratinės valstybės teisės. Jeigu mes pradėsime daryti tokius procedūrinius nusižengimus, tai aš nežinau, kur mes nueisim, toliau negu Baltarusija arba V.Putinas nuvedė Rusiją. Taigi nežiūrėkime į Rytus, kas ten daroma, bet žiūrėkime į demokratines valstybes ir neatimkime iš opozicijos teisės formuoti komisiją. Dar vienas dalykas. Valdančioji dauguma visada kiekvienoje komisijoje turi daugumą ir per tą daugumą rengdama išvadas arba išteisina, arba nuteisia. Seimas, tvirtindamas komisijos išvadas, turi teisę atmesti arba pritarti toms išvadoms, o jūs neleidžiate net žengti pirmojo žingsnio – sudaryti tos komisijos. Ar jūs nepasitikite Seimo nariais, kurie bus komisijoje, kad jie jūsų neklausys ir dirbs ne pagal partijos ar frakcijos nurodymus, o dirbs pagal savo sąžinę? Kas čia darosi, jūs man pasakykite, šiame Seime? Kokių priemonių reikia imtis, kad būtų sustabdytas politinės diktatūros įvedimas?

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbėjo vienas už, vienas – prieš, o kaip balsuosim, susitarsime. Dar du kalbėtojai ir po to bus balsavimas. (Balsai salėje) Minutėlę! Primenu, kad ankstesnės kadencijos Seimas priėmė tam tikrą sprendimą. Mums dar gali tekti aiškintis labai originalų klausimą –ar galioja diskontinuiteto taisyklė kaip Amerikoje, ar Lietuvoje yra kontinuiteto taisyklė. Kas tai yra, aš jums paskui atskirai išaiškinsiu. (Balsai salėje) J.Razma. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nors jūs suformulavote balsavimui dvi alternatyvas, aš vis dėlto drįsčiau pasiūlyti dar vieną sprendimą. Man atrodo, kad šioje susiklosčiusioje situacijoje vis dėlto reikia papildomo Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo, kaip mums elgtis. Jie apsiribojo nagrinėdami tik siaurą Seimo Pirmininko kaltės ar nekaltumo aspektą, bet tai neišsprendžia visų kilusių problemų. Mums reikia žinoti, kokias procedūras toliau atlikti, kad išeitume iš tos nenormalios padėties, kuri susidarė po šio klausimo paskutinio balsavimo.

PIRMININKAS. Tai ką, jūs siūlote pertrauką?

J.RAZMA. Aš siūlau pertrauką ir Etikos ir procedūrų komisija tegul išaiškina, kokios procedūros turi būti atliekamos šioje situacijoje.

PIRMININKAS. Gerai. Minutėlę. Dar atsirado ketvirtas. Susitarkime. Tuoj ateina ministras arba gal jau yra atėjęs, gal keletą minučių jis palauks. Keturi kalbėtojai. Prašyčiau labai trumpai, drūtai. Pirmiausia Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, paskui buvęs komisijos pirmininkas ir gal vis dėlto vienas iš jūsų: kolega V.Mazuronis arba kolega E.Klumbys. Gal užleisite viršininkui? (Balsai salėje) Viršininkas V.Mazuronis. Gerai. Kolega A.Monkevičius. Prašom.

A.MONKEVIČIUS (NSF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pirmiausia reaguodamas į tai, ką pasakė kolega E.Klumbys, pasakyti, kad komisija iš 9 narių. Pirmininkas turbūt nenulėmė, mes bendru sutarimu priėmėme tą sprendimą, todėl nereikėtų politizuoti šio klausimo, tuo labiau kad mes ir posėdyje kalbėjome, jog atsiribojame nuo konkrečios situacijos, ir šį klausimą žiūrėjome iš esmės. Kita vertus, mes negalėjome „išeiti už prašymo ribų“, o prašymas buvo įvertinti Seimo Pirmininko elgesį. Mes jį įvertinome. Maža to, pasakėme, kad iš tikrųjų yra imperatyvi nuostata, ir pasiūlėme Seimui koliziją panaikinti. Tai iš tikrųjų būtų dar ilgos diskusijos ir reikėtų susitarti, kaip įstatymo leidėjas panaikintų šią koliziją. Mes buvome už tai, kad mažumai, opozicijai, būtų tokia imperatyvi teisė, tačiau kartu reikėtų reglamentuoti aiškesnę tvarką ir dėl to reikėtų susitarti. Taip pat noriu pasakyti, kad komisijos posėdyje rytoj tas klausimas bus svarstomas, nes yra kolegos E.Klumbio detalesnis paklausimas ir prašymas išnagrinėti ir rytoj mes svarstysime. Galbūt tada galėsime rasti ir kitą išeitį.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. A.Salamakinas. Prašom, kolega.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Kaip jūs prašėte, pirmininke, aš tikrai trumpai. Statutas yra priimtas 1998 m. būnant valdžioje konservatoriams. Aš kaip šiandien prisimenu, kad buvo diskusijos dėl tos nuostatos. Tada buvo sakoma, kad opozicija gauna didesnes teises, kad tam tikras narių skaičius gali sudaryti komisiją. Tuo mes vadovavomės iki pono A.Valionio komisijos sudarymo. Nebalsavome nei dėl pono V.Uspaskicho trijų komisijų sudarymo, nei dėl manęs niekas nebalsavo, kai sudarė komisiją. Buvo surinkti parašai ir tarsi imperatyvi nuostata – iš karto sudaryta komisija. Balsuojama tik dėl kandidatų, t.y. dėl narių skaičiaus, ir gali būti balsuojama dėl personalijų. Šiuo atveju, nežinau, kam atėjo į galvą, kad būtinai turime balsuoti. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad Seimo nutarimai priimami balsuojant, tačiau ta imperatyvi nuostata yra įrašyta į Statutą. Suprantu, ten gali būti traktuojama ir taip, ir taip, nes balsuojama, jeigu pasiūlė komitetas, jeigu pasiūlė komisija, jeigu pasiūlė ne numatytas skaičius narių, bet, sakykime, trys Seimo nariai pasiūlė sudaryti komisiją, tada Seimas tarsi ir apsisprendžia. Tačiau šios imperatyvios nuostatos, jeigu mes laikėmės iki šiol, turėtume laikytis. Gaila, aš negalėjau dalyvauti Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje dėl svarbių reikalų, bet rytoj aš pareikšiu savo nuomonę, ką iš esmės pasakiau ir dabar.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Mazuronis.

V.MAZURONIS (LDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke Česlovai, aš siūlau atidėti tuos politinius dalykus ar politines emocijas šiek tiek į šalį. Iš tiesų yra Etikos ir procedūrų komisijos išvados ir tas išvadas jūs, gerbiamasis Česlovai, traktuojate vienaip, t.y. pagal 1 punktą, aš traktuoju, kaip pasakė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, pagal 2 punktą, kad ta 73 straipsnio 3 dalis yra imperatyvi. Mano manymu, tokiu atveju Seimas, ne jūs, ne aš, ne kas nors kitas, o Seimas balsuodamas turėtų patvirtinti Etikos ir procedūrų komisijos išsakytą nuostatą, kad 73 straipsnio 3 punktas yra imperatyvi nuostata, pagal kurią privalu sudaryti komisijas. Jeigu Seimas apsispręs kitaip, vadinasi, tie punktai nebegalioja, ir viskas aišku. Aš siūlyčiau Seimui balsuoti, o ne jums dabar prisiimti teisę atmesti, atiduoti, neatiduoti. Ar iš tiesų tai yra imperatyvi nuostata ar ne, taip, kaip pasakė Etikos ir procedūrų komisija, aš frakcijos vardu prašau, kad Seimas apsispręstų ir balsuotų. Jeigu Seimas apsispręs, kad ta nuostata yra imperatyvi, ką Etikos ir procedūrų komisija išdėstė, ir kad iš tiesų negalima mažinti demokratinių pagrindų Seime, vadinasi, komisija turės būti įkurta. Jeigu Seimas apsispręs kitaip, vadinasi, bus kitaip. Kadangi dėl Etikos ir procedūrų komisijos nuostatos mūsų nuomonės skiriasi, prašau Seimui balsuojant išsakyti Seimo požiūrį į tas išvadas.

PIRMININKAS. Kolega Mazuroni, būkime sąžiningi. 2 punktas, kurį aš anksčiau skaičiau, galiu dar kartą perskaityti, baigiasi labai aiškia formule: kad būtų išvengta kolizijos tarp Seimo statuto 71 straipsnio 1 dalies ir 73 straipsnio 3 dalies, kuria jūs remiatės, siūlyti Seimui tiksliau reglamentuoti Seimo laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų sudarymo tvarką. Štai kur yra reikalo esmė.

V.MAZURONIS. Gerbiamasis Česlovai,..

PIRMININKAS. Minutėlę, nesuteikiau žodžio. Kol šitas nebus sureguliuota, balsuoti dėl to neišeina. Mes galime tik balsuoti dėl kolegos J.Razmos siūlymo, ir taškas. Kolega daktaras K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS (VNDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, niekas šiame Seime nežino geriau Seimo statuto kaip jūs ir kolega A.Salamakinas. Mes visi esame daugiau kaip 12–13 metų Seime. Daug panašių atsitikimų buvo ir niekada nebuvo to, kad kai 36 Seimo nariai pasirašo pareiškimą, kad jų pareiškimui nebūtų „duota eiga“. Negaliu suprasti, kodėl mes visa tai darome. Labai gerbiu Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą, jie priėmė sprendimą, bet jie negali to sprendimo daryti praeičiai, jie gali duoti sprendimą ateičiai, kad ateityje būtų taip, kaip jie pageidauja. Bet šiuo metu tai nepakeista, Statutas galioja ir mes turime jį vykdyti. Aš apeliuoju į jus, kaip demokratiškai nusiteikusį posėdžio pirmininką, kuris gali objektyviai spręsti klausimą –nebandykite šiandien padaryti kokių nors neaiškių, nešvarių sprendimų, kurie atsilips visai mūsų tolesnei veiklai. Dar kartą prašau negaišinti tiek laiko, sukurkime komisiją, komisija priims sprendimą, Seimas priims arba atmes ir bus baigta, labai greitai išspręsime. Todėl aš apeliuoju į jus, į jūsų demokratišką sąžinę, kad jūs vadovautumėtės tuo, kas yra Statute, bet nebandytumėte kitaip interpretuoti.

PIRMININKAS. Kolega, aš ir vadovaujuosi tuo, kas yra Statute. Prašom pasiruošti. Balsuojame, ar darome pertrauką iki kito posėdžio, kaip pasiūlė kolega J.Razma. Yra formalus pasiūlymas ir prašome balsuoti. Ar darom pertrauką? Juo labiau kad rytoj posėdžiauja Etikos ir procedūrų komisija. Prašom balsuoti. Jau pradėtas balsavimas po to. (Balsai salėje) Prašom balsuoti dėl pertraukos. (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos!“) Po balsavimo. Vidury balsavimo niekada nekalbama.

47 – už, prieš – 6, 5 susilaikė. Pertrauka iki kito posėdžio. Rytoj yra Etikos ir procedūrų komisijos posėdis. V.Mazuronis. Prašom.

V.MAZURONIS (LDF). Gerbiamasis Česlovai, frakcijos vardu aš noriu pasakyti, kad, mūsų nuomone, jūs šitam posėdžiui pirmininkavote šališkai. Mes norėjome prieš balsavimą paprašyti, kad jūs nusišalintumėte nuo tolesnio posėdžio vedimo, ir kai tas klausimas bus svarstomas dar kartą, mes labai norėtume, kad posėdžiui vadovautų kitas posėdžio pirmininkas, nes jūs vienareikšmiškai šališkai pirmininkavote posėdžiui.

PIRMININKAS. Išvados tuoj bus padarytos. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš noriu prisiminti, kai buvo tvirtinama šita Etikos ir procedūrų komisijos sudėtis ir jos pirmininkas. Prisimenu, kaip kalbėjau, kad vis dėlto labai garbingą egzaminą išlaikė buvęs pirmininkas ponas A.Salamakinas. Ir šiandien jis kalbėdamas taip pat parodė, kad jam sąžinė, teisingumas, demokratija aukščiau už bet kokios frakcijos, Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo nuomonę. Ir jis garbingai atstovavo šiai nuomonei. Tai rodo ir jo komisijos išaiškinimas 2003 metais.

Deja, reikia pasakyti, kad ši, dabartinė, komisija, kuriai vadovauja ponas A.Monkevičius, egzamino neišlaiko ir pasiduoda Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojo spaudimui. Aš manau, kad galime nueiti ir kitu keliu: priimkime specialų įstatymą, kaip galima sudaryti pono A.Valionio atžvilgiu komisiją, sukurkime kokį nors specialų įstatymą, kad tai yra neliečiama kažkokia asmenybė ar kas, kad jos atžvilgiu reikia naudoti visiškai kitokias procedūras negu visų kitų pareigūnų atžvilgiu. Turėkite, Seimo Pirmininko pavaduotojau, vis dėlto gėdos. Jūs nuo pat pirmų dienų esate Seime ir, manau, puikiai suprantate, ką jūs darote ir į kokią aklavietę stumiate Seimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi aš suprantu, tai prieš nusišalindamas noriu pranešti, kad, pirma, Seime buvo precedentas, kai komisija vienąkart nebuvo patvirtinta ir po to reikėjo iš naujo balsuoti. Taigi mes turėjome precedentą. Antra, tie, kurie nepatenkinti šios dienos ar ankstesniu procedūriniu sprendimu, turi teisę kreiptis į aukštesnę instanciją, kuri mus yra ne kartą pataisiusi, t.y. į Konstitucinį Teismą. Prašom. Ir jeigu Konstitucinis Teismas išaiškins, kad mes buvom… kalti, teks mums pelenais barstytis galvas. (Balsas salėje) Bus išaiškinta, bet vis tiek reikės pelenais galvą barstytis. Taigi aš „nusišalinu“ ir kviečiu pirmininkauti V.Muntianą.

Sveikatos apsaugos ministro Ž.Padaigos atsakymai į Seimo narių klausimus

PIRMININKAS (V.MUNTIANAS, DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, 2-5 darbotvarkės klausimas – sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos atsakymai į Seimo narių klausimus. Prašom, gerbiamasis ministre, jums tribūna.

Ž.PADAIGA. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju, kad pakvietėte atsakyti į jūsų klausimus. Jeigu leisite, aš trumpai pristatysiu esminius Sveikatos apsaugos ministerijos darbus, kurie yra pradėti ir dirbami šiais metais, bei pagrindines aktualijas. Iš svarbiausių aktualijų turbūt visus labai domina paukščių gripo problema. Tai, kas yra naujausio, kokia informacija. Iš tiesų atsižvelgdami į didėjančią paukščių gripo grėsmę imamės atitinkamų veiksmų. Kaip žinote, yra patvirtintas gripo pandemijos planas Lietuvoje, kuriame numatyta nemažai veiksmų, kaip elgtis gripo pandemijos atveju. Valstybės rezerve yra kaupiami antivirusiniai vaistai, yra išplatintos Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centro rekomendacijos dėl paukščių gripo įtarimo išaiškinimo keliautojams, grįžusiems iš paukščių gripo paveiktų šalių, ir kitiems asmenims. Apskritys turi taip pat parengti savo planus. Manau, kad šioje srityje situacija kol kas yra visiškai kontroliuojama.

Apie kitus darbus, kuriuos atlieka Sveikatos apsaugos ministerija. Noriu pasidžiaugti, kad šiais metais gerokai pajudėjo restruktūrizavimo problema. Šiai problemai šiais metais skyrėme 29 milijonus litų. Jeigu visa programa bus įvykdyta taip, kaip esame sutarę su gydymo įstaigų atstovais, kuriems ruošiamės finansuoti nemažai priemonių, vien per šiuos, ateinančius metus bus kokybiškai sumažinta apie 50 tūkst. kvadratinių metrų ligoninių plotų. Tai yra uždaromos nereikalingos patalpos, stacionarios paslaugos keičiamos dienos stacionaro paslaugomis ir t.t.

Man labai smagu, kad pagaliau pajudėjo restruktūrizacija didžiuosiuose miestuose. Vilniuje nemažai darbų, kurie buvo pradėti prieš keletą metų jungiant ligonines, tęsiami toliau. Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje priimti sprendimai, kaip Vilniaus mieste turi būti restruktūrizuojamos gydymo įstaigos. Planas parengtas ir Kauno miestui. Ruošiamas restruktūrizacijos planas Klaipėdos miestui. Taip pat, kaip ir Vilniaus miesto atveju, šiuos klausimus svarstysime Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje.

Atlyginimai. Žinote, kad nuo gegužės 1 d. atlyginimai buvo vidutiniškai didinami 28%. Pagal susitarimą, kurį pasirašėme su profsąjungomis, nuo lapkričio 1 d. atlyginimus didiname vidutiniškai 20%. Rytoj įvyks Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybos posėdis, kuriame galutinai nuspręsime, kiek ir kokias paslaugas indeksuosime, t.y. didinsime įkainius, kad atlyginimai medikams padidėtų. Kaip žinote, pagal susitarimą kitų metų biudžete yra papildomai skiriama 210 milijonų Lt taip pat atlyginimų didinimui. Tas leis padidinti atlyginimus dar apie 20%.

Šiais metais toliau tęsiamos profilaktinės programos. Anksčiau pradėta gimdos kaklelio vėžio programa įgauna gerą pagreitį. Manau, kad už 3–4 metų turėsime labai ženklius, apčiuopiamus rezultatus. Startuojame su krūties vėžio profilaktikos programa, prostatos vėžio, didelės kardiovaskulinės rizikos profilaktikos programa, ankstyva antenatalinės diagnostikos programa.

Psichikos sveikatos srityje esame parengę psichikos sveikatos strategiją Lietuvai, taip pat rengiamas veiksmų planas. Kaip žinote, Lietuva parengė ir pateikė projektą Europos Komisijai, projektas bus finansuojamas, jis vadinasi „Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos problemų sprendimas Europos Sąjungoje“. Lietuva vadovauja šiam projektui. Tai bene pirmas atvejis, kai Lietuva koordinuoja tokį didelį projektą, kuriame dalyvauja 18 Europos Sąjungos šalių.

Šiais metais taip pat toliau tęsiami darbai elektroninės sveikatos srityje. Startavo projektas „Nacionalinių informacinių technologijų sveikatos srityje branduolio sukūrimas“, finansuojamas iš Pasaulio banko lėšų. Kitų metų rugsėjo mėnesį turi būti sukurtas nacionalinis informacinių technologijų branduolys, kuris leis keistis sveikatos informacija tarp visų sveikatos įstaigų Lietuvoje nepaisant jų turimų informacinių sveikatos sistemų. Tikiuosi, kad Finansų ministerija leis pradėti antrą šio projekto etapą. Parengtas projektas įvertintas Centrinėje projektų valdymo agentūroje bei pateiktas Informacinės visuomenės plėtros komitetui, tam skiriama 18 milijonų litų. Antrasis etapas tai yra informacinių sistemų plėtra trijuose regionuose – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.

Toliau tęsiamas 2004–2006 metų struktūrinių fondų pasisavinimo etapas. Pateiktas skelbimas, t.y. kvietimas rengti projektus. Išplėsta geografija. Vietoj anksčiau paskelbtų Klaipėdos, Tauragės, Marijampolės apskričių papildomai galės pretenduoti Telšių, Panevėžio, Šiaulių apskritys bei Raseinių rajonas.

Svarstome 2007–2013 metų finansinės perspektyvos prioritetus sveikatos apsaugos srityje. Manome, kad jie turėtų atitikti mūsų iškeltus prioritetus ministerijoje, t.y. širdies kraujagyslių ligos, vėžiai, traumos, nelaimingi atsitikimai ir psichikos sveikata. Rengiamos šių keturių krypčių programos.

Pradėjome rengti nacionalinės reikšmės projektus vaikų sveikatos ir onkologijos srityje pretenduodami į norvegų skiriamus pinigus. Tai yra Europos ekonominės erdvės iniciatyva. Rengiame greitosios medicinos pagalbos koncepciją, pirminės sveikatos priežiūros plėtros koncepciją, endoprotezavimo problemas svarstome. Yra daug kitų darbų, nepasakosiu detaliau. Toks būtų trumpas pristatymas.

Baigdamas noriu pasakyti, kad šie metai mums yra be galo svarbūs. Turime tarpinį Lietuvos sveikatos programos vertinimą. Ši programa, Seimo patvirtinta 1998 metais, šiais metais turi būti įvertinta. Lapkričio 4 dieną bus konferencija Seime, kurioje mes aptarsime, kas yra nuveikta, kokiomis kryptimis einame, ką pasisekė pasiekti, ko nepasisekė. Turime sutarti dėl Lietuvos sveikatos programos korekcijų, kurias taip pat pateiksime jūsų kritikai, jūsų teismui, ir turėsime pasitvirtinti, kuria linkme dirbsime toliau.

Naudodamasis proga noriu pranešti, kad kitą savaitę Lietuvoje viešės komisaras Markas Kiprianu, kuris atsakingas už sveikatą ir vartotojų apsaugą Europos Komisijoje. Aptarsime daug klausimų, t.y. paukščių gripo problemą, (…) sveikatos strategiją, daug kitų jam svarbių klausimų. Toks būtų trumpas pristatymas. Maloniai atsakysiu į klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, jūsų nori klausti net 16 Seimo narių. Gerbiamieji, noriu priminti, kad klausimui – 1 min., atsakymams – 2 minutės. Pagal Statuto 209 straipsnio 6 punktą pirmiausia klausia opozicinių frakcijų vadovai. Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė I.Degutienė. Prašom klausti.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Ačiū, gerbiamasis vicepirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tiesų jūs labai vaizdžiai ir gražiai paaiškinote, kokios yra vykdomos programos. Galbūt mes, tie, kas gyvename Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, iš tiesų matome tų programų vykdymą ir rezultatus. Tačiau, žvelgiant į gyventojų apklausas ir reitingus, kažkodėl pasitikėjimas sveikatos apsauga po kiekvienų apklausų krenta vis žemyn ir žemyn.

Gerbiamasis ministre, jūs esate sveikatos apsaugos organizatorius, vadovas. Kaip jums atrodo, ar jūs galbūt nežinote, kokia yra reali situacija žmonių gyvenime, ar yra kokių kitų priežasčių, kad gyventojų pasitikėjimas sveikatos apsaugos sistema kiekvieną mėnesį yra vis mažesnis. Štai šiandien man skambino gydytojas iš Molėtų…

PIRMININKAS. Kolege, jūsų laikas baigėsi.

I.DEGUTIENĖ. Aš labai atsiprašau, vicepirmininke, tik paskutinį sakinį. Jis skambino ir klausė, ką daryti, nes Molėtų rajono centrinei ligoninei jau pusę metų atlyginimai vėluoja dviem mėnesiais? Ačiū už atsakymą, ministre.

Ž.PADAIGA. Labai ačiū už klausimą dėl pasitikėjimo ir realios situacijos žinojimo. Aš manau, kad puikiai žinau realią situaciją. Turbūt jūs pati, kaip ilgametė mūsų sistemos administratorė ir atsakinga darbuotoja, pritarsite, kad pasitikėjimas neatsiranda ir nekrenta per labai trumpą laiką.

Manau, kad paskutinieji penkeri metai, kai finansavimas sveikatos apsaugai nuolat mažėjo, palyginti su bendrojo vidaus produkto didėjimu, nulėmė labai neigiamas tendencijas. Jūs turbūt matėte, kad 2004 m. sutrumpėjo vidutinė gyvenimo trukmė, padidėjo kūdikių mirtingumas. Tai yra tie integruoti sveikatos rodikliai, kurie labai greitai nesikeičia. Mes bandėme visą tą naštą tempti vien tik ant asmens sveikatos priežiūros įstaigų pečių. Aiškiai matome, kad to nepajėgiame daryti. Profilaktinės programos, kurios duos apčiuopiamą naudą po ketverių penkerių metų, rimtai startuoja tik šiais, taip pat ateinančiais metais. Todėl kol kas nėra didelio pagrindo tam pasitikėjimui labai didėti. Kai gyventojai pajus, kad egzistuoja profilaktinės programos, kad didėja paslaugų kokybė, kad gerėja finansavimas, tai atsispindės ir reitinguose.

Dėl Molėtų, aš manau, reiktų atskirai pasidomėti. Iš Restruktūrizavimo fondo Molėtams paskyrėme tikrai daug pinigų, dabar neprisimenu skaičiaus. Bet aš atskirai pasidomėsiu ta ligonine, taip neturėtų būti, kažkas yra negerai. Pasidomėsiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Čaplikas. Prašom klausti.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Ministre, nuo 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kuriame numatytas sveikatos priežiūros įstaigoms privalomas civilinės atsakomybės draudimas. Aš klausiau metų pradžioje ir dabar norėčiau paklausti jūsų, kiek sveikatos priežiūros įstaigų iki šios dienos jau apsidraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu? Iš kur gavote pinigų ir kaip viską susitvarkėte? Kokios draudimo kompanijos šiandien dominuoja šioje rinkoje?

Ž.PADAIGA. Ačiū už klausimą. Pinigai metų pradžioje buvo skirti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo 16 mln. Lt kiekvienai įstaigai didinant po procentą, tikintis, kad procentas yra ta riba, kurios pakaks sudaryti draudimo sutartį. Iš tiesų neturiu labai tikslaus skaičiaus, tačiau dauguma įstaigų yra apsidraudusios. Kai kurios naujai, kitų dar galioja senesni draudimai, jos neskuba persidrausti. Tačiau ta tendencija didėja.

Draudimo kompanijos, kiek aš žinau, yra dvi, tos pačios kokios ir anksčiau buvo. Didelio intereso šioje srityje kol kas nėra. Žalos atlyginimo komisija, kuriai vadovauja premjero patarėjas Jonas Kairys, dirba vis intensyviau, tokių skundų daugėja. Aš manau, po truputį įsivažiuoja teisinė bazė šioje srityje. Aš ir nesitikėjau, kad per vienerius metus viskas stos į vėžes. Kitais metais žadame taip pat visiškai kompensuoti draudimo išlaidas visoms įstaigoms ir neprašysime atiduoti pinigų iš tų, kurios apsidraudė mažesne suma negu papildomas 1% prie biudžeto.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Veselka. Prašom klausti.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis ministre, klausiau jūsų kalbos. Iš tiesų yra milžiniški veiklos mastai sveikatos sistemoje. Labai paprastas klausimėlis. Ką jūs galvojate padaryti, kad neatsitiktų taip, kaip neseniai atsitiko: už dviejų šimtų metrų sėdi gydytoja, ligonis miršta, du kartus kviečiama, o gydytoja sako, kad nėra automobilio. Toks požiūris į ligonį yra ir ne tik šis, daug yra. Kaip labai (…) gydytojas – pacientas. Ką jūs čia numatote padaryti, kad tokių atvejų nesikartotų?

Ž.PADAIGA. Ačiū, gerbiamasis Veselka, už klausimą. Iš tiesų tai yra be galo skaudus atvejis, gydytojo elgesys jokiais pasiteisinimais nepagrįstas. Jeigu yra poreikis, nes turime Hipokrato priesaiką, mes bet kada privalome suteikti pagalbą kiekvienam žmogui. Šį atvejį išanalizuosime ypač atsakingai. Aš manau, reikia didinant atlyginimus, finansavimą, jums šiandien pristatė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, iš tiesų didėjimas įspūdingas, labai griežtai pareikalauti atsakomybės. Tą ir ruošiamės daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega M.Žymantas. Prašom klausti.

M.ŽYMANTAS (DPF). Laba diena. Džiugu žinoti, kad didėja biudžetas bent jau absoliučiais skaičiais ir pirminei sveikatos priežiūrai maždaug 12,2%. Norėjau paklausti, ar didės algos ir bendrosios praktikos slaugytojoms, kurios dirba mokyklose, baseinuose, kitose sporto įstaigose, nes jos lyg ir liktų nuošaly nuo tos tikrosios sveikatos paslaugos?

Ž.PADAIGA. Ačiū už klausimą, gerbiamasis Seimo nary. Iš tiesų tai yra labai aktualus klausimas, nes didindami atlyginimus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo mes atkreipėme dėmesį tik į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos dalyvius. Šiais sprendimais nedidinome atlyginimų biudžetinėse įstaigose dirbantiems žmonėms. Tai daugybė kitų įstaigų, tai ir kūdikių namai, ir visuomenės sveikatos specialistai mokyklose. Tam turime kitus mechanizmus ir užtikrinsime, kad tiems medikams, kurie dirba ir ne sveikatos sistemos grandyje, atlyginimai didėtų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Olekas.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų noriu padėkoti ir pasveikinti, kad yra tęsiami seni ir pradedami nauji geri darbai. Linkiu, kad stovėtumėte tvirtai, nors turbūt bus kritikos arba pavienių įvairių faktų.

Aš noriu paklausti ir šiek tiek siūlyti dėl ateinančių metų biudžeto. Jūs kažkada esate sakęs, kad nebūsite Kauno ministru, dabar atėjus biudžetui kai kas pastebi, kad Kauno klinikoms tenka daugiau lėšų, bet ir joms yra ką tęsti, kardiochirurgijos projektą ir turbūt kitus. Gal būtų galima išdėstyti kelis principus, kur mes turime senų bėdų. Yra keletas objektų: Pasvalio, Zarasų, Anykščių ligoninės, kurios dešimt metų statomos ir niekaip… Gal mes galėtume per šią kadenciją pabaigti? Gal galėtume bent gimdymo skyrius visose apskrityse sutvirtinti, jeigu jūs tam pritartumėte? Ačiū už atsakymą.

Ž.PADAIGA. Labai ačiū už klausimus ir dėkoju už palinkėjimus dėl darbų tęstinumo. Iš tiesų juos tęsiame. Dėl manęs kaip Kauno ar Lietuvos ministro, jūs turbūt turite omeny kardiochirurgijos korpusui skiriamą ženklią sumą – 21 mln. litų. Priimdamas šį sprendimą, aš mačiau tris nacionalinės reikšmės objektus, kuriuos norėjau kitais metais įvesti į gamybą, jeigu galima taip pasakyti. Tai yra greitosios pagalbos universitetinės ligoninės B korpusas, nuspręsta papildomai skirti 12 mln. litų iš viso, kad būtų visiškai aprūpinta įranga ir korpusas galėtų pradėti funkcionuoti, ir kardiochirurgijos korpusui numatyti 9 mln. litų pabaigti statyboms ir 12 mln. litų, kurie padės, tikimės, sutarti su konkursą laimėjusia kompanija pastatyti visą aparatūrą, kad korpusas taip pat kitų metų pabaigoje galėtų funkcionuoti. Trečias nacionalinės reikšmės objektas yra Šiaulių motinos ir vaiko klinika, kuriai skyrus 5,6 mln. litų kitais metais taip pat būtų baigtos besitęsiančios amžiaus statybos. Aš pritariu, kad yra ir kitų labai svarbių sričių, tačiau mes turime nemažą Restruktūrizavimo fondą. Dėl Pasvalio ligoninės (pačiam teko lankytis Pasvalyje) mes sutarėme, kad jie teiks projektą restruktūrizavimo programai ir slaugos palaikomojo gydymo paslaugos galės persikelti į neužbaigtą korpusą. Kitoms ligoninėms taip pat žadame padėti per Restruktūrizavimo fondą, kur mes kartu galime glaudinti paslaugas ir sumažinti įstaigų skaičių. Praėjusį penktadienį lankiausi Anykščiuose. Sutarėme, kad savivaldybės taryba svarstytų sprendimą į ligoninę įkelti Troškūnų slaugos palaikomojo gydymo įstaigą, likusią ligoninės dalį iš miesto. Aš siūliau pasvarstyti galimybę po to, kai tos paslaugos bus čia, kad tikrai svarstytume galimybę paremti iš Restruktūrizavimo fondo lėšų, o jeigu per metus nekyla sprendimų dėl likusios ligoninės dalies, tiesiog apsispręsti ją nugriauti ir vis dėlto apsispręsti, kad tai yra ligoninė su visa infrastruktūra.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Matulas. Prašom klausti.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis ministre, aš, aišku, ne su viskuo sutinku, su jūsų pasakytais argumentais atsakant į gerbiamojo Seimo nario J.Oleko klausimą, bet tiek to, tegul lieka ateičiai. Aš noriu jūsų paklausti. Visi džiaugiamės, kad startavo, kaip sakė jūsų viceministras rytiniame posėdyje, kad startavo atlyginimų didinimo programa, bet išvažiuojamojo posėdžio metu Panevėžio apskrityje praėjusią savaitę daugelis įstaigų vadovų konstatavo, kad jie klimpsta… Po to, kai buvo indeksuotos paslaugos ir tie pinigai turėjo būti skirti atlyginimams kelti, jie klimpsta į skolas dėl to, kad yra ydinga apmokėjimo tvarka už paslaugas, ir jeigu įvykdys reikalaujamą hospitalizacijos rodiklį 18, tai paprasčiausiai dėl mažo indekso nepaima tų pinigų. Jeigu viršys, tada apmokama tiktai 15% arba 25% paslaugų. Teritorinių ligoninių kasų direktorius patvirtino, kad įvykdžius arba viršijus paslaugas ligoninės ir kitos įstaigos pinigų nepaima būtent tiek, kiek yra indeksuota atlyginimams kelti. Žodžiu, įstaigos klimpsta į skolas. Mes frakcijoje svarstome galimybę apskųsti tą tvarką Vyriausiajam administraciniam teismui.

Gerbiamasis ministre, vis dėlto aš noriu iš jūsų išgirsti. Ar ruošiatės skubiai priimti sprendimą ir pakeisti tą ydingą tvarką, kad vis dėlto tas, kas buvo pažadėta ir kuo visi džiaugiamės, ir kuo reikia džiaugtis, kad buvo indeksuotos paslaugos ir atsirado teorinė galimybė pakelti atlyginimus, bet, deja, praktinės galimybės, kaip matote, nėra… Ar numatote nedelsdamas pakeisti tą tvarką?

Ž.PADAIGA. Dėkoju už klausimą ir dėkoju už jūsų nesutikimą su mano nuomone. Kol jūs nesutiksite ir kritikuosite kaip iki šiol, iš tiesų mes turėsime labai konstruktyvią diskusiją.

Dėl jūsų pasakytos problemos. Turbūt puikiai žinote, kodėl buvo priimtas toks sprendimas elgtis būtent taip, kad nebūtų leista įstaigoms pernelyg išplėtoti stacionarinių paslaugų ir gauti visą apmokėjimą. Taip, mes svarstome galimybę pakeisti šį sprendimą, kad jis būtų kur kas racionalesnis ir priimtinesnis tiek įstaigoms, tiek Sveikatos apsaugos ministerijai ir ligonių kasoms, tačiau tikrai pageidaučiau svarstymų ir Seimo Sveikatos reikalų komitete, ir ministerijoje, kaip mes galėtume suvaldyti tas lėšas, nes visiškai atiduoti visų pinigų už visas paslaugas, kiek yra viršyta, tikrai nenorėtume. Norėtume laikytis ir spausti hospitalizacijai iki 18, tačiau sutarti, kad už tai mes apmokame visa kaina ir kad jie gali pasinaudoti padidintų įkainių teikiamomis galimybėmis, tai yra atlyginimų padidinimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Jau jūs pusantros minutės užduodate klausimus. Prašom. Klausia kolegė V.Boreikienė. Prašom klausti.

V.BOREIKIENĖ (MSG). Gerbiamasis ministre, prieš mėnesį aš kreipiausi į jus, į Valstybinę darbo inspekciją, kad man pateiktų informaciją apie didžiausių Lietuvos ligoninių vadovų papildomus darbus ir darbus kitose darbovietėse ir įvertintų šių darbo santykių atitikimą teisės aktams. Šiuo metu aš gavau iš Darbo inspekcijos atsakymą, kuriame teigiama, kad buvo nustatyta ir atkreiptas dėmesys į vieną aplinkybę, kuri sukelia teisės koliziją. Gydytojų, kurie dirba ir universitete, ir ligoninėje, darbo laikas ir taip pat darbo grafikai sutampa, o tai rodo, kad būtent gydytojai gauna atlyginimą ir vienoje, ir kitoje vietoje už tą patį darbo laiką. Todėl atkreipdama jūsų dėmesį pirmiausia, aišku, norėčiau gauti jūsų viešą atsakymą, kaip jūs vertinate tokią situaciją ir ką jūs manote toliau daryti?

Antras klausimas. Kaip jūs manote, ar yra moralu, kai vienas vadovas, sakykim, klinikų vadovas kartu dirba ir klinikų vadovu, ir chirurgijos klinikos vadovu, ir universitetinės klinikos prorektoriumi, taip pat dar gauna honorarus, autorinius atlyginimus? Tokio fenomeno iš tiesų aš dar nesu girdėjusi Lietuvoje. Kaip jūs manote, reikėtų šį klausimą spręsti? Aš tikrai tikiuosi jūsų kompetencijos, geranoriškumo.

PIRMININKAS. Ačiū.

Ž.PADAIGA. Labai ačiū už klausimą. Dėl darbo laiko dubliavimo dirbant universitetinėje ligoninėje ir universitete. Ši diskusija vyksta jau tiek laiko, kiek ir aš pats dalyvauju akademinės visuomenės darbe. Jeigu jūs padėtumėte atskirti, kur baigiasi vienos funkcijos, kur prasideda kitos. Paprastas pavyzdys. Jeigu chirurgas atlieka operaciją, jam asistuoja du rezidentai ir vyksta mokymo procesas. Kaip padalinti, ar tai yra pedagoginis darbas, ar tai yra klinikinis, ar tai yra kartu sudėjus? Aš tikrai būčiau labai dėkingas, tačiau atsakymo iki šiol neranda nei universitetinė bendruomenė, nei įstaigos, kurių mes prašome pateikti komentarus. Paprasčiausia yra sakyti negalima, uždrausti, tačiau reikia įsigilinti į pačią reikalo esmę. Manau, kad ta diskusija dar ilgokai nesibaigs.

Dėl profesoriaus Juozo Pundziaus, kurį jūs čia pristatėte. Aš supratau, kad kalbama būtent apie jį. Jis yra universitetinės ligoninės prorektorius klinikos reikalams, klinikos vadovas, senato pirmininkas, Nacionalinės sveikatos tarybos narys, daugelio tarptautinių organizacijų vadovas arba pavaduotojas, redkolegijų žurnalų pirmininkas arba narys, chirurgijos klinikos vadovas. Klausimas, ar yra moralu gauti atlyginimą už šias pareigas? Aš manau, kad tokių žmonių Lietuvoje nėra daug ir į tokią gretą negalėčiau sustatyti gana daug žmonių, kurie iš tiesų yra išskirtiniai Lietuvos sveikatos sistemoje ir yra jai labai daug nusipelnę. Negalėčiau komentuoti toliau. Atlyginimo dydis buvo paskelbtas „Veide“, kituose leidiniuose, visi galėjo su tuo susipažinti ir ne man spręsti, ar tas žmogus uždirba per daug, ar per mažai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega S.Bucevičius.

S.BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš norėjau, ministre, jūsų pasiteirauti dėl 2006–2008 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekto. Čia yra asmenų, kurie moka už save 10% vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio privalomąjį sveikatos draudimą. Ir yra 2006, 2007 ir 2008 metų ir po 400 tūkstančių. Ar čia padaryta klaida, ar tokie yra skaičiai?

Ž.PADAIGA. Ne, nėra klaidos. Iš tiesų tokie skaičiai, tokių žmonių nėra daug.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pratęsiu šiokią tokią diskusiją, kuri buvo dėl atlyginimų, nes dirbu Seimo komisijoje, kuri sprendžia dėl valstybės tarnautojų galimybės dirbti kitą darbą. Manau, niekas negali uždrausti žmogui dirbti daug darbų, bet jeigu tai yra valstybinė institucija – viena, kita, trečia, – tai labai sunku nubrėžti liniją, kada kas už kokį darbą gali gauti. Tegul pasirenka labiausiai apmokamą darbą ir už tą laiką ima atlyginimą, bet negalima iš valstybės imti trijų atlyginimų vien už tai, kad tu esi labai iškilus ir labai žinomas. Tai yra problema, kuri mūsų valstybės tarnyboje ir valstybės biudžetiniame sektoriuje neišspręsta. Man atrodo, visi kartu turime pagalvoti ir rasti būdą, kaip ją išspręsti.

Mano klausimas būtų dėl įstatymo, kuris šiandien buvo žadėtas pateikti. Tai klausimas dėl abortų. Toks įstatymas yra užregistruotas. Norėčiau išgirsti jūsų, kaip mediko, specialisto, nuomonę.

PIRMININKAS. Algirdai, laikas!

A.SYSAS. Viskas.

Ž.PADAIGA. Ačiū už jūsų komentarą dėl atlyginimų. Tikrai daug kur su jumis sutinku ir manau, kad reikėtų reglamentuoti. Taip nėra, kad žmogus gauna 3 ar 5 skirtingus atlyginimus. Yra pagrindinė darbovietė, yra papildomos darbovietės, yra tam tikros priemokos už atliekamą administracinį darbą. Tai galima pasižiūrėti.

Dėl abortų. Mes suformavome savo nuostatą ir raštu pateikėme Sveikatos reikalų komitetui. Mes iš esmės nepritariame teikiamam įstatymui, tačiau manome, kad tai yra gera proga dar kartą pasvarstyti šį klausimą, ir diskusijų šia tema tikrai nebus per daug.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis ministre, jūs visada deklaruojate, kad svarbiausia sveikatos reformoje – pirminė sveikatos priežiūra ir efektyvus gydytojo darbas. Bet žiūrint į 2006 m. pateiktą biudžeto projektą, ypač skirstant investicijas, matyti, kad jūsų žodžiai skiriasi nuo darbų. Įtariu, kad jūs proteguojate įstaigą, kurioje dirbote prieš tapdamas ministru. Juk jūs Kauno universitetinėms klinikoms kitiems metams numatėte skirti investicijų per 25 mln. ir per 1998–2008 m. – per 91 milijono. Tuo tarpu pirminės sveikatos priežiūros įgyvendinimo programai visai respublikai – tik per 47 milijonų. Kaip jūs galite tai pakomentuoti, nes aiškiai matyti, kad jūsų žodžiai akivaizdžiai skiriasi nuo darbų? Ačiū.

Ž.PADAIGA. Ačiū už klausimą. Dėl kardiochirurgijos korpuso ir 21 mln. aš komentavau atsakydamas gerbiamajam Seimo nariui J.Olekui.

Dėl pirminės sveikatos priežiūros. 50 mln. struktūrinių fondų priemonėje 1.4, už kurią atsako Sveikatos apsaugos ministerija. Duok Dieve, kad būtų tiek gerų projektų. Aš minėjau, kad mes išplėtėme geografiją ir paraiškas gali pateikti ne tik trijų apskričių – Klaipėdos, Tauragės, Marijampolės, – bet ir Telšių, Šiaulių, Panevėžio. Dėl Panevėžio apskrities reikėjo keisti bendrąjį programavimo dokumentą ir derinti su Europos Komisija, kad leistų priimti tokį sprendimą. Taigi 50 mln. yra skirta vieniems metams sudaryti sutartims tik pirminei sveikatos priežiūrai. Manau, kad tai iš tiesų yra labai daug. Papildomai noriu pasakyti, kad pirminei sveikatos priežiūrai atlyginimai didėja labiausiai šiame atlyginimų didinimo etape. Pirmą kartą pradedame mokėti už paslaugas, už kurias nebuvo mokama, t.y. už nėščiųjų priežiūrą nėštumo laikotarpiu, už vaikų iki metų priežiūrą, už kiekvieną vizitą, už neįgaliųjų priežiūrą namuose, slaugytojoms už papildomas paslaugas namuose, t.y. už kraujo paėmimą, už lašelinės infuzijas, už pragulų priežiūrą, taip pat už vaikų paruošimą mokyklai, daugelis kitų paslaugų yra įrašoma dėl papildomo apmokėjimo pirminei sveikatos priežiūrai, kuri praeitame atlyginimų didinimo etape iš tiesų liko nuskriausta. Ten atlyginimai nedidėjo tiek, kiek didėjo kitose ligoninėse.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė J.Zinkevičiūtė. Prašom klausti.

J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Gerbiamasis ministre, visiškai neseniai, vasarą, nuskambėjo toks ažiotažas – termosinį maistą į vaikų darželius ir mokyklas. Ačiū tėvams, ačiū kai kuriems Seimo nariams, kad mes susibūrę visi pristabdėme šį savivaldybės norą. Dabar vėl kai kurie atsakingi savivaldybės darbuotojai ragina parašyti raštą, prašymą, kad mokyklos sutinka priimti tą termosinį maistą. Norėčiau sužinoti, ar Sveikatos ministerijoje buvo svarstomas šis klausimas ir koks jūsų asmeniškas požiūris į tą termosinį maistą vaikų darželiuose ir mokyklose? Ačiū.

Ž.PADAIGA. Ačiū už klausimą. Ne kartą svarstėme tą klausimą Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose įstaigose. Tas klausimas priimtinas tiek, kiek nenukenčia maisto kokybė ir atitiktis reikalavimams, taikomiems tam tikroms amžiaus grupėms. Pasirinkimas čia yra akivaizdus. Jeigu maistas gali būti pristatytas, paruoštas, kokybiškas termosuose, tai viskas gerai. Jeigu jis pristatomas atšalęs, jeigu jį reikia šildyti, jeigu nukenčia jo kokybė, tai yra absoliučiai nepriimtina ir taip problema negali būti sprendžiama.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė A.Balsienė. Prašom klausti.

A.BALSIENĖ (LDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, priklausomybė nuo alkoholio ir tabako atveria vartus narkomanijai. Mokyklose vartojančių alkoholį mokinių yra labai didelis skaičius. 15–16 metų paaugliai beveik 100% yra vartoję alkoholio. Kaip jūs žiūrite į šią problemą, ar bus programos prieš alkoholio ir tabako vartojimą mokyklose, ar tai jau tampa norma?

Ž.PADAIGA. Labai ačiū už klausimą. Taip, tai yra didžiulė problema, alkoholio vartojimas didėja. Ne kartą atkreipėme dėmesį, tai yra sveikatos sektorius atvirai sakė, kad pusė mirtingumo atvejų visoje Lietuvoje yra dėl alkoholio, tabako ir transporto traumų. Jūsų išsakyta jaunimo problema rodo, kad mes nesugebame sustabdyti tos epidemijos.

Sprendimo būdai. Dar ministras J.Olekas įtvirtino visuomenės sveikatos specialistus mokyklose. Mes žengiame toliau tuo keliu, esame parengę programą, kuri pateikta į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2.2 priemones dėl šių specialistų perkvalifikavimo, ir rengiame profilaktikos programas, kurias galėtume realizuoti per mokyklas, konkrečiai panaudodami tuos specialistus ir kitas visuomenės sveikatos tarnybos struktūras, kurios turėtų teikti metodinę medžiagą, kaip kovoti su šia problema. Bet vėlgi vien sveikatos sektorius čia nieko nepadarys. Turime sutelkti bendruomenę, savivaldybes, nevyriausybines organizacijas, įtraukti pačius moksleivius, kaip ir spręsdami daugelį kitų moksleivių sveikatos problemų. Tik tokiu būdu galėtume šią problemą pradėti spręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Gražulis. Prašom klausti.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis ministre, aš manau, kad ir tėvai, ir bendruomenės, jeigu mes kovosime su piktnaudžiavimu alkoholiu, o Lietuvos visuomeninis transliuotojas Lietuvos televizija kas penkios minutės už mokesčių mokėtojų pinigus reklamuos „Sobieski“, tai visos pastangos nueis perniek.

Bet mano klausimas kitas. Gerbiamasis ministre, aš šiemet turėjau truputėlį reikalų su medicinos įstaigomis. Man teko apsilankyti ir pabuvoti pas gydytoją pusvalandį. Per tą pusvalandį gydytojas pasirašinėjo dokumentus, aš pasirašiau kažkokias sutartis, kad sutinku, kad būtų taikoma tokia procedūra ar kita procedūra, tokie vaistai būtų taikomi. Pasirašinėjau gal 20 minučių ir tik 10 minučių buvo skirta mano apžiūrai. Ar tai yra normalu, kai man siūlo kažkokią paslaugą ir aš, ne specialistas, turiu pasirašyti, ar ta paslauga bus kokybiška, ar nekokybiška? Iš esmės šiandien gydytojai daugiau nieko nedaro, tik užsiima popierių pildymu, o gydymui lieka tik trečdalis laiko. Ką galvojate daryti šioje srityje?

Ž.PADAIGA. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Šis klausimas iš tiesų sudėtingas, susideda iš keleto skirtingų dalių. Dėl dokumentų pildymo ir perteklinės dokumentacijos. Aš paminėjau mūsų pradėtus vykdyti „E“ sveikatos projektus, kurie, jeigu iš tiesų gausime finansavimą antrajam etapui, kitų metų gale Lietuvoje bus pradėti. Tai labai sumažins popierizmą, nes viskas bus internete skaitmenine forma, ir gydytojams darbo sumažės iki 30%. Kita vertus, didindami atlyginimus pirminei sveikatos priežiūrai, t.y. šeimos gydytojams, mažiname apylinkes ir ilginame laiką, kurį šeimos gydytojas gali skirti vienam gyventojui, 5 minutėmis. Dabar buvo 10 min., bus iki 15 min. Laiko bus skiriama daugiau. Jūsų klausimas dėl to, ar jūs galite nuspręsti, ar ne, ar paslauga kokybiška, ar tinkamas gydymas. Aš manau, turi įvykti ir mūsų pačių mentaliteto tam tikras virsmas. Turbūt pritarsite, kad brangesnio turto už sveikatą nėra ir įsigilinti kiekvienam vertėtų. Aš sutinku, kad vieną kartą apsilankius pas gydytoją galbūt tos frazės menkai ką sako, bet visiems reiktų pasidomėti, ypač jeigu tai susiję su vaikais, šeimos nariais. Ką tai reiškia? Dar kartą pasiteirauti. Yra galimybė tą informaciją susirasti internete, yra galimybė pabendrauti su slaugytoja, visuomenės sveikatos specialistais, ir mūsų pačių žinios šioje srityje turėtų labai didėti, kad mes nuolat augtume ir su gydytoju galėtume diskutuoti bendro supratimo lygmeniu. Kol kas tai yra pradžia. Aš sutinku, kad ne specialistui kartais labai sunku nuspręsti, ar tai, kas siūloma, yra gerai, ar negerai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Kupčinskas. Prašom klausti.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, aš norėjau paklausti, kaip yra sprendžiama dantų protezavimo ir vyresnio amžiaus žmonių dantų gydymo problema, nes man susidaro įspūdis, kad tie berods 8 mln., kurie skiriami šiai funkcijai, yra labai nedidelis pinigų kiekis. Ir dar norėčiau. Vis dėlto kaip profilaktiškai bus prižiūrimi… Kaip vyks moksleivių dantų gydymas, nes tai nepaprastai aktuali problema? Toli gražu ne visose mokyklose… Kai kuriose jau panaikinti atitinkami kabinetai. Ir šis klausimas tikrai… Dažnai švietimo atstovai ir tėvai kelia šį klausimą. Dėl dantų protezavimo ir dėl mokyklų. Ačiū.

Ž.PADAIGA. Labai ačiū. Taip, žinoma, 8 mln. neužtenka. Taip pat nėra užtektinai lėšų, skiriamų endoprotezavimui, sąnarių taip pat eilėje laukia 24 tūkst. žmonių. Aš galėčiau vardyti sritis, kam neužtenka. Vakcinoms šiais metais taip pat nebuvo surasta reikalingų papildomų 4 mln. litų. Vėlgi tai yra trūkumas. Daugybė sveikatos apsaugos sričių tokį trūkumą patiria, tą sakau labai atsakingai, ir dantų protezavimas nėra išimtis. Galima skirti daugiau, tačiau reikia sutarti, kieno sąskaita. Jeigu sutarsime, gerai, galime didinti. Problemos iki galo kol kas nesprendžiame. Tačiau Draudimo taryboje, skirdami 8 mln. dantims protezuoti, sutarėme, kad, įvertinę poreikį, ar jis lieka toks pat, ar didėja, ar mažėja, grįšime ir iš rezervo, jeigu kitų metų Draudimo fondo biudžetas bus patvirtintas toks, kaip pateikta Seimui, šiai sričiai galėsime papildomai pridėti lėšų.

Dėl moksleivių dantų priežiūros. Aš įvardyčiau kaip burnos sveikatos. Žinote, kad yra finansuojama programa „Dantų dengimas silantais“. Dėl pačių dantų gydymo vaikams. Ši paslauga yra teikiama nemokamai, galima šią paslaugą teikti, tačiau dėl to matyčiau labai didžiulę profilaktinių programų reikšmę. Pasakysiu pavyzdį. Tikrai nenoriu pasigirti, tiesiog manau, kad tą vertą pasakyti kaip gerą pavyzdį. Mano aštuoniolikmetis sūnus neturi nė vieno sugedusio danties vien dėl to, kad tą, ką reikia daryti, tikrai darėme. Buvo puiki burnos higiena, valymas. Vadinasi, galima atidėti tų problemų sprendimą ir užsiauginti kartą vaikų, kuriems stomatologų paslaugų reikės vis mažiau. Tokių vaikų Lietuvoje daugėja. Taigi investicijos į dantų ėduonies profilaktikos programas bus. Mes praeitame Draudimo tarybos posėdyje pritarėme Dantų ėduonies profilaktikos programai ir numatėme investicijas, kad ši programą būtų finansuojama, steigiant centrus didžiuosiuose miestuose su filialais mažesniuosiuose, prižiūrėti, kaip ta programa vykdoma. Žingsniai šioje srityje yra gana dideli.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Palionis. Prašom.

J.PALIONIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, vertinu jūsų jaunatvišką energiją ir ryžtą, džiaugiuosi jūsų pasiekimais, bet norėčiau pagalvoti apie tai, kad Prienų rajonas ir Birštono savivaldybė turi savo specifiką. Mes turime centrinę ligoninę, polikliniką ir tris pirminės priežiūros centrus – Jiezne, Balbieriškyje ir Veiveriuose. Aš norėčiau jus pakviesti ten, seniai kviečiau, kad jūs pamatytumėte. Aš manau, kad tarp švediško ir lietuviško variantų tikrai geras variantas yra mūsų rajone. Jeigu mes galėtume nuvykti tą apibendrinti ir priimti teisingus sprendimus… Aš įsivaizduoju, kad iš tikrųjų tai yra geriausias variantas, tačiau jūs turėtumėte paremti tuos mūsų prašymus, kurių mes pateikėme ir anksčiau.

Ž.PADAIGA. Labai ačiū už klausimą, gerbiamasis Seimo nary. Kartą lankiausi Prienų ligoninėje. Aš manau, kad po daugybės raštų ir kreipimųsi atšaukti mūsų siūlomą sprendimą perkelti bent vieną slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigą į laisvas Prienų rajono… paslaugas, tam teikiant finansavimą. Aš laikyčiausi šios nuostatos, nes iš tiesų rajono ligoninės patalpos išnaudojamos neracionaliai, ir toks sprendimas galėtų būti savivaldybės tarybos priimtas. Bet slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse neteko lankytis. Aš manau, sutarkime dėl laiko ir aš mielai kartu su jumis ten apsilankysiu. Galime nuvažiuoti ir pasižiūrėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkojame ministrui.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15 straipsnio 7 ir 8 dalių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-830 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas 2-7 – Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15 straipsnio 7 ir 8 dalių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-830. Pranešėjas – kolega A.Sysas. Pateikimo stadija. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pasistengsiu labai trumpai paaiškinti šio įstatymo pataisos esmę, nes iš principo ne kiekvienas domėjosi įmonių restruktūrizavimo įstatymais.

Esmė yra tokia, kad yra mūsų įstatymas, kuris reglamentuoja terminus, kada įmonė gali kreiptis, kai pradėtas teismo procesas dėl restruktūrizacijos. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tokiais atvejais, kai tos įmonės, sakykime, skolinius įsipareigojimus turi valstybė, ji turi atsiklausti Europos Komisijos dėl paramos teikimo tokiai įmonei. Kiek svarsto Europos Komisija, tiek nelimituoja. Yra konkretus atvejis su Kauno ketaus liejykla, kai valstybė bando restruktūrizuoti, kad įmonė vykdo ūkinę veiklą. Bet procesas, kol bus gautas arba negautas sutikimas, greičiausiai bus Europos Sąjungos sutikimas, yra per trumpas, koks reglamentuotas mūsų Restruktūrizavimo įstatyme, tai yra keturi mėnesiai, plius galima mėnesį pratęsti. Todėl pataisos esmė yra tokia, kad tokiais atvejais, kai įmonei teikiama valstybės pagalba, kuriai būtinas Europos Komisijos pritarimas, įmonės administratorius restruktūrizavimo plano projektą ir Europos Komisijos sprendimą pritarti valstybės numatytai teikti pagalbai teismui pateikia per 5 dienas nuo sprendimo gavimo dienos, o ne per tą laikotarpį, kuris buvo prieš tai. Prašau pritarti šiai įstatymo pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega P.Vilkas. Prašom klausti.

P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kai valstybė nori suteikti restruktūrizuojamai įmonei lengvatų, pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, įmonė turi gauti Europos Komisijos sutikimą. Suprantama, kad jūs norit sudaryti sąlygas stambioms įmonėms, kurios nori restruktūrizuotis… Nesulaukusios Europos Komisijos pritarimo, sprendimo, gali ne tik pradėti restruktūrizavimą, bet ir jį baigti. Tai mano klausimas būtų toks: kas gresia toms įmonėms, kurios gaus neigiamą sprendimą, o restruktūrizavimo procesas jau beveik baigtas?

A.SYSAS. Matote, bet kokiu atveju vis tiek teismas priima dėl restruktūrizacijos pradžios arba proceso tęsimo. Šiuo atveju kaip teismas priimdavo? Per tą laikotarpį turėdavo kreiptis. Kadangi šiuo atveju aš kalbu apie įmonę, kuriai reikalinga valstybės parama, o valstybė negali suteikti, tai, aš manau, tokio atvejo negali būti. Įmonė tęsia veiklą ir laukia. Galbūt ji daro kažkokias restruktūrizacijas, restruktūrizavimo procesus, bet valstybė nesuteiks pagalbos, kol tai pagalbai nepritars Europos Sąjunga. Tai aš manau, kad saugiklis čia yra toks, kad valstybė nesuteiks paramos, kol negaus iš Europos Sąjungos Komisijos. Aš manau, kad įmonė paprasčiausiai neturi iš ko tęsti, sakykim, restruktūrizacijos plano, dėl kurio ir vyksta derybos.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti prieš – kolegė L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš irgi norėčiau pažymėti, kad sutinku su gerbiamuoju P.Vilku ir ne visai suprantu, kaip tas procesas normaliai vyktų. Kitas dalykas, penkios dienos. Visiškai neaišku, ar tai yra kalendorinės dienos, ar tai yra darbo dienos, tai yra labai svarbu. Terminas yra labai nedidelis. Taigi čia yra tikrai dėl daug ko pamąstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega J.Palionis. Prašom.

J.PALIONIS (LSDPF). Aš manau, kad turėtume tikrai pritarti tam pasiūlymui. Mes galim būti prieš, bet būdami už tikrai pasieksime daugiau. Aš manau, kad reikia balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo teikiamam įstatymo projektui. Prašom. Volodia… (Balsai salėje)

Už – 15, prieš – 10, susilaikė 20. Įstatymo projektui nepritarta po pateikimo. Ar galime grąžinti tobulinti bendru sutarimu? Nereikia balsuoti? Ačiū. Grąžinam įstatymo projekto autoriams tobulinti.

Gerbiamieji, mes apsvarstėme visus darbotvarkės klausimus. Seimo narių pareiškimų nėra. Noriu įspėti visus, kad ketvirtadienį numatytas neeilinis Seimo posėdis. Jo pradžia 10 valandą. Taigi prašom neužmiršti. Ketvirtadienį neeilinis Seimo posėdis. Pradžia 10 valandą. (Balsai salėje) Taigi ką tik registravomės… Prašau? Prašau, registruokimės. Taip, gerbiamieji, neeilinis, nes Statutas, kai svarstomas biudžetas, nenumato plenarinių posėdžių.

Ačiū, užsiregistravo 45 Seimo nariai. Vakarinis posėdis baigtas. Gero vakaro visiems.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCF – Liberalų ir centro frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija, LDF – Liberalų demokratų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VNDF – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija.