Aštuonioliktasis (97) posėdis
2005 m. spalio 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. spalio 18 dienos rytinį plenarinį posėdį.

Pirmiausia visus kviečiu registruotis, po to kalbėsime dėl darbotvarkės. Kolegos, registruojamės.

2005 m. spalio 18 d. (antradienio) darbotvarkė

Kol kas užsiregistravo 76 Seimo nariai. Dabar referuoju dėl darbotvarkės. Matau, kad jau keletas Seimo narių prie mikrofonų. Taigi darbotvarkė, palyginti su ta, kuri buvo patvirtinta praėjusią savaitę, yra šiek tiek pasikeitusi. Pasikeitimai yra tokie. Papildomai įrašytas eurointegracinis klausimas, kurį komitetas jau išnagrinėjo, t.y. popietinis 4 klausimas, ir popietinis 6 klausimas irgi apsvarstytas, tai kompensacijos už išperkamą nekilnojamąjį turtą. Kadangi kai kas įrašyta, kai kas ir iškrito, tai 9 ir 10 kompleksiniai klausimai. Seniūnų sueigoje dėl tų dalykų buvo sutarta, dėl ko reikėjo, buvo balsuota, ir buvo reikiama balsų dauguma. Taigi iš esmės darbotvarkė tokia, kokią jūs dabar gavote, Seniūnų sueigos yra patvirtinta. Mums lieka tik dėl jos balsuoti. Bet manau, Seimo nariai kai ką susakys.

Pirma – S.Lapėnas, po to – B.Bradauskas. Prašom.

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 10b klausimu numatytas svarstyti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Norėčiau priminti, kad remiantis Statuto 137 straipsnio 4 dalimi į plenarinio posėdžio darbotvarkę turėtų būti įtrauktas projektas Nr.XP-279(2) – tai R.Palaičio, A.Endzino alternatyvus projektas, pateiktas kur kas anksčiau. Teisės departamento išvados dėl šio antrojo projekto problemų nesukelia.

Praeitame plenariniame posėdyje buvo bandoma įtraukti šį klausimą, bet šiandien, manau, jis turėtų būti.

PIRMININKAS. Minutėlę. Mano kolegos tvirtina, kad pateikimas jau buvo. Tai jis bus su visu kompleksu svarstant.

S.LAPĖNAS. Būtent svarstymo metu turėtų būti kartu.

PIRMININKAS. Kol kas čia pateikimas, t.y. Vyriausybės yra pateikimas. Vadinasi, paskui sujungsime. Ačiū.

Dabar kolega B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, yra gauta daug pasiūlymų, todėl komitetas nespėjo apsvarstyti 2-6 klausimo – Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir t.t. Todėl frakcijos vardu prašau šį klausimą iš darbotvarkės išbraukti.

PIRMININKAS. Jį reikia ne išbraukti, o reikės balsuoti, ar įtraukiame, nes jis papildomai įrašytas. Jo praėjusią savaitę mes netvirtinome.

B.BRADAUSKAS. Tada siūlau nebalsuoti.

PIRMININKAS. Jūs siūlote neįtraukti?

B.BRADAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Aišku. Tada spręsime šį klausimą. Dabar kolega V.Mazuronis. Prašom.

V.MAZURONIS (LDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia norėčiau pritarti gerbiamajam B.Bradauskui, frakcijos vardu taip pat siūlome 2-6 klausimo neįtraukti, nes mes norėtume susipažinti, ten yra daug tam tikrų kontroversiškų vertinimų.

Antras dalykas. Vietoj 2-6 klausimo Liberalų demokratų frakcijos vardu, remiantis Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl Laikinosios komisijos (aš sutrumpinsiu) dėl užsienio reikalų ministro A.Valionio galimų sąsajų su užsienio slaptosiomis tarnybomis ištyrimo, kurioje Etikos ir procedūrų komisija vienareikšmiškai pareiškė, jog pripažinti, kad 73 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma ne mažiau kaip vienas ketvirtadalis Seimo narių, raštu pareikalavusių sudaryti Laikinąją kontrolės ir tyrimo komisiją… tokia komisija Seime turi būti sudaryta artimiausio posėdžio metu. Frakcijos vardu siūlau į šios dienos posėdį įtraukti nutarimo „Dėl Seimo Laikinosios tyrimo komisijos dėl Seimo nario, užsienio reikalų ministro A.Valionio galimų sąsajų su užsienio valstybių slaptosiomis tarnybomis ištyrimo sudarymo“ projektą Nr.XP-798(2).

PIRMININKAS. Ačiū. Pasirodo, dar ne viskas, nors šiuo atveju turėčiau kolegai V.Mazuroniui pasakyti, kad toje išvadoje yra labai svarbus 1 punktas: „Seimo Pirmininkas A.Paulauskas, teikdamas balsuoti nutarimo projektą, Seimo statuto nuostatų nepažeidė“. Jeigu jūs siūlote vis tiek traukti klausimą dar kartą, tai jūsų valia. Frakcija turi šią teisę. Dar kolega V.Tomaševskis. Prašom.

V.TOMAŠEVSKIS (VNDF). Ačiū, pirmininke. Seniūnų sueiga vėl siūlo iš darbotvarkės išbraukti Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymą. Lyg ir Teisės departamentas konstatuoja, kad prieštarauja Konstitucijai. Aš galiu jums pacituoti Teisės departamento išvadą, kurioje tik konstatuojama, kad svarstytina, ar įstatymas visiškai atitiktų. Aš siūlau šiandien daryti pateikimą ir po to negalima svarstyti, kaip parašyta Teisės departamento. Frakcijos vardu siūlau balsuoti už šio įstatymo įrašymą į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš turiu jums paaiškinti. Teisės departamentas visada rašo delikačiai, o ne šiurkščiai. Jis rašo „svarstytina“. Bet jeigu yra tokia formuluotė, tokiu atveju automatiškai klausimas perduodamas Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Kai Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstys, tada šis klausimas bus nagrinėjamas. Aš jo negaliu teikti balsuoti, jis braukiamas automatiškai, gerbiamasis kolega. Jeigu mano sprendimas jums nepatinka, jūs turite teisę skųstis aukščiau. Kadangi čia kalbama apie Bažnyčią, tai prašom aukščiau ir skųstis.

V.TOMAŠEVSKIS. Manau, jūs priimate politinį sprendimą, tik priedanga yra Teisės departamentas, nes įstatymas jau antrą kartą įtrauktas, ir niekas apie tai net nekalbėjo. Dėl politinių motyvų, jūsų priedanga Teisės departamentas. Manau, jūs šiurkščiai pažeidėte Statutą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš grįžau iš Kinijos, esu taikingai nusiteikęs ir daugiau tamstai neatsakinėsiu, tik pranešu sprendimą – klausimas šiandien nenagrinėtinas. Po Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimo. Ačiū už dėmesį.

Dabar du klausimai… Atsiprašau, dar kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS (LCF). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, keletą klausimų išbraukus iš darbotvarkės, gal jūs sutiktumėte ir Seimas neprieštarautų, kad formalų sprendimą dėl Seimo nutarimo „Dėl Seniūnų sueigos sudėties pakeitimo“ projekto… Dabar yra aiškiau, ir galėtume pajudėti su šiuo klausimu. Yra nutarimo projektas Nr.XP-857.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, nepabėkite nuo mikrofono. Mes Seniūnų sueigoje tarėmės, kad jį teiksime ketvirtadienį, jeigu galima. Dabar dienos klausimas…

G.STEPONAVIČIUS. Mes (…) pradėti pateikimą. Dėl Seniūnų sueigos mes nekalbėjome apie ketvirtadienį.

PIRMININKAS. Mes po Seniūnų sueigos tarėmės su jūsų atstovais, kad galime daryti ketvirtadienį. Koks čia skirtumas. Gal nepykite, padarysime ketvirtadienį.

Jeigu yra visi pareiškimai, tada mes turime balsuoti dėl dviejų dalykų. Kolegos, prašom susikaupti. Kolegos, dėmesio! Pirmiausia 2-6 klausimas, ar iš tikrųjų jį įtraukiame, ar dar duodame laiko komitetui papildomai pasvarstyti dėl naujų pasiūlymų ir klausimo sudėtingumo? Prašom. Komitetas iš tikro neapsvarstė kai kurių siūlymų. Klausimas yra toks, ar įtraukiame 2-6 punktą, projekto registracijos Nr.XP-683, dėl kompensacijų į šios dienos darbotvarkę? Ar įtraukiame, prašom balsuoti. (Balsas salėje) Prašau? Jis įrašytas, bet juodu šriftu. Už jį jūs praėjusią savaitę nebalsavote, kai manęs nebuvo. (Balsas salėje) Ne, čia jokių motyvų, nieko nereikia aiškinti. Ar įtraukiam? (Balsai salėje)

Už – 15, prieš – 37, susilaikė 23. Klausimas neįtraukiamas.

Dabar 2 klausimas dėl komisijos, dėl kurios sprendimas jau buvo priimtas, bet kolegos liberaldemokratai dar kartą kelia tą klausimą. Formaliai žiūrint, jie kelia teisėtai, tačiau, mano nuomone, klausimas yra išspręstas, bet vis tiek reikia balsuoti. Ar įtraukiam? Kolega J.Razma, prašau.

J.RAZMA (TSF). Aš manau jūs be reikalo taip kategoriškai sakote, kad klausimas išspręstas. Jis buvo išspręstas tik dėl Seimo Pirmininko atsakomybės, bet tai neapima visų reikalų. Deja, Etikos ir procedūrų komisija nieko nepasakė dėl paties Seimo balsavimo ir tos iniciatyvos teisės, kuri suteikta ketvirtadaliui Seimo narių, paneigimo. Aš manau, kad įtraukus į darbotvarkę šį klausimą tikrai būtų galimybė pasiaiškinti pačias procedūras ir spręsti. Galbūt dar kartą tektų kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kuri galėtų išaiškinti, ką reiškia toks balsavimas ir kaip Seimas turėtų elgtis, galbūt naikinti savo buvusį sprendimą, nes situacija čia yra sudėtinga. Bet apsvarstyti tai tikrai derėtų.

PIRMININKAS. Ačiū, kad jūs pasakėte, jog Seimo Pirmininkas buvo teisus. Tai jeigu jis buvo teisus vieną kartą, suprantama, kad jis bus teisus ir antrą kartą. Vadinasi, kam mums vargti. Bet E.Klumbys.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos! Iš tikrųjų turime labai negerą situaciją ir tą situaciją, manyčiau, sukūrė Etikos ir procedūrų komisija. Man joje teko dalyvauti, kai dalyvavo suinteresuoti žmonės, komisijos pirmininkas labai aiškiai pasakė, kad mes Seimo Pirmininko elgesio nevertinsime. Po to, kai mes išėjome, atsirado sprendimas, kad atseit Seimo Pirmininkas Statuto nepažeidė. Kita vertus, komisijos sprendimo 3 punktas prieštarauja pirmam. Yra dar vienas svarbus dalykas. Etikos ir procedūrų komisija visiškai ignoravo 2003 m. dar A.Salamakino vadovaujamos komisijos sprendimą, kur buvo aiškiai parašyta, kad jeigu yra surinkti 36 Seimo narių parašai, Seimas privalo sudaryti komisiją ar apkaltos komisiją, šiuo atveju jis turi sudaryti laikinąją komisiją. Manau, kad šioje situacijoje Seimas turi įsigilinti į šią problemą. Tai aktualiausia turėtų būti opozicijai, nes opozicijos teisės yra šiurkščiausiai pažeidžiamos. Žinokite, kolegos, nuo šiandien 36 Seimo narių parašai neturi visiškai jokios reikšmės, jeigu Seimo Pirmininkas užsimanys, kai jam tai šaus į galvą ar kai bus interesas, paleisti balsavimo mašiną ir nubalsuoti taip, kaip jam patinka.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jeigu neklystu, jūs nesate Etikos ir procedūrų komisijos narys. (Replika iš salės: „Bet jis dalyvavo.“) Minutėlę! Tai sprendė Etikos ir procedūrų komisijos nariai, todėl jis neturėtų reikšti priekaišto, kad jam nesant buvo priimtas atitinkamas sprendimas.

Ir antra. Aš matau tiktai du sprendimo punktus, o kolega kalba apie tris. Siūlau dėl to nesiginčyti.

Du paskutiniai, ir balsuojam. Kolega daktaras K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS (VNDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nuo pat šios komisijos projekto pristatymo visą laiką laužoma Konstitucija ir Seimo statutas. Aš manau, kad būtų daug geriau, jeigu mes vieną kartą šį klausimą priimtume, išspręstume ir padėtume tašką, nes visą laiką tas klausimas kils ir visą laiką bus abejonių dėl pono A.Valionio praeities. Todėl geriau būtų išspręsti, kad visiems būtų aišku. Jeigu ten nieko nėra, tada tą klausimą užbaigsime. Šiaip jis niekad nesibaigs. Kadangi ir jūs, ir Pirmininkas esate sulaužę Seimo statutą šiuo klausimu, todėl manau, ypač dėl jūsų, demokrato, ir, gerbdamas jūsų objektyvią poziciją, negaliu suprasti, kaip jūs galite toleruoti šitokį elgesį ir bandyti Seimo nariams neleisti šio klausimo spręsti.

PIRMININKAS. Ačiū, daktare, kad jūs įvertinote, jog esu objektyvus. Kaip objektyvus noriu dešimtą kartą pranešti, kad Etikos ir procedūrų komisija pasakė, jog Seimo Pirmininkas nepažeidė Statuto. Nepažeidė, prašome skaityti. (Balsai salėje) Minutėlę! Jeigu net Konstitucinis Teismas priims sprendimą, aš esu įsitikinęs, kad atsiras čia keletas Seimo narių, kurie vis tiek bus nepatenkinti.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs esate pelnęs ir Seimo nario džentelmeno vardą, bet aš manyčiau, kad po šitokio poelgio jūs ne tik kad Statutą pažeidėte, bet ir šito vardo tikrai nesate vertas.

Antra. Manyčiau, kad niekaip kitaip negalėčiau įvertinti šitų procesų, kurie vyksta Seime, kaip paprasčiausios šliaužiančios diktatūros ir visiško bet kokių mažumos teisių suvaržymo. Mes labai mokame parodyti pirštu į Baltarusiją, į A.Lukašenką, į V.Putiną, mokame parodyti pirštu, kad ten vyrauja diktatūra, bet nematome, kas dedasi pas mus, mūsų valstybėje. Manyčiau, yra labai gera patarlė, Evangelijos posakis, kad pasižiūrėkime, mes nematome savo akyje rąsto, o kito akyje matome krislą. Taigi, matyt, mūsų valstybėje vyksta gana negatyvūs pokyčiai, t.y. grįžta diktatūra. Šiuo atveju ir A.Paulausko, ir jūsų diktatūra. Kaip galima įvertinti? Aš manau, Statutas yra labai demokratinis.

Dar vieną dalyką noriu pasakyti. Aš taip pat dalyvavau Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje, kai buvo svarstomas klausimas, po svarstymo pats paklausiau Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko A.Monkevičiaus, ar dabar bus sudaryta komisija, ar ne, kad išeičiau turėdamas aiškią poziciją. Taip, atsakė, bus sudaryta. Jo žodžiai buvo pasakyti Etikos ir procedūrų komisijoje. Ir ne kartą klausiau, kad būtų aišku. Pasirodo, išvadą parašė tokią, kokios reikėjo A.Paulauskui arba valdančiajai daugumai.

PIRMININKAS. Komisija turi teisę spręsti ir jinai nusprendė, o jeigu rąstas savo aky, tai krislas kito aky iš tikrųjų didesnės reikšmės neturi, nes pats P.Gražulis taip pasakė.

Mielieji kolegos, vis tiek mums reikės balsuoti. Prašome susikaupti, mūsų salėje yra daugiau. Dabar klausimas formuluojamas taip. Ar tas dalykas, kurį pasiūlė kolega V.Mazuronis dėl komisijos sudarymo, dar kartą turi būti nagrinėjamas? Mes išties galėsime kai ką procedūriškai spręsti. Seniūnų sueiga tam nepritarė. Prašom pasiruošti ir balsuojam, ar įtraukiam šitą klausimą į šios dienos posėdžių darbotvarkę. Prašom balsuoti.

Už – 53, prieš – 7, susilaikė 20. Klausimas įtraukiamas.

Ar visi supratot balsavimą? (Balsai salėje) Gerai. Taigi įrašom į rezervą, nes čia vienas išbrauktas. Gerai.

Mielieji kolegos, kadangi mes praradome laiko, dabar iškart imamės biudžeto reikalų, t.y. 4 kompleksinio klausimo. Visi priėmimai vėliau.

Prašau, kolega V.Mazuronis.

V.MAZURONIS (LDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu dėl vedimo tvarkos. Mūsų siūlymas buvo ne tik įtraukti šį klausimą, bet įtraukti vietoj 2-6 klausimo.

PIRMININKAS. Tegul tai bus sprendžiama vakarinio posėdžio darbotvarkėje. Pažiūrėsime, kaip eisis pirmas posėdis. Mums buvo svarbu įtraukti į darbotvarkę. Viskas aišku. Prašom. Dabar ar reikia balsuoti dėl visos patikslintos darbotvarkės? Nereikia. (Balsai salėje) Reikia balsuoti. Gerai. Kas už tai, kad būtų patvirtinta patikslinta spalio 18 d. darbotvarkė? Prašom balsuoti.

Už – 67, prieš – 4, susilaikė 18. Darbotvarkė patvirtinta.

Kviečiu ministrą ir Seimo narį Z.Balčytį į tribūną. Kompleksinis 4 klausimas.

Iki jis ateis į tribūną, kolegos, dėmesio, svarbus pranešimas! „Dėl išstojimo iš Seimo Liberalų ir centro frakcijos. Vadovaudamasi Seimo statuto 139 straipsnio 3 dalimi, informuoju, kad aš, Violeta Boreikienė, išstoju iš Liberalų ir centro frakcijos.“ Parašas. Tai reiškia, kad mišri Seimo narių grupė iš karto padidėja ketvirtadaliu. (Balsai salėje)

Gerbiamasis ministre, čia yra trys dokumentai. Biudžetas, metodika ir rezoliucija. Tai jūs, matyt, visus tris klausimus pristatysite kartu.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Taip.

PIRMININKAS. Kiek maždaug minučių jums reikės?

Z.BALČYTIS. Pusės valandos.

PIRMININKAS. Klausimas labai rimtas, prašom susikaupti, po to bus galima ministrą klausinėti.

2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.XP-846. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 12 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-847. Seimo rezoliucijos „Dėl 2006, 2007 ir 2008 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių“ projektas Nr.XP-848 (pateikimas)

Z.BALČYTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pristatau jums 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Augančios ekonomikos, didėjančio eksporto, gerėjančio mokesčių surinkimo, mažėjančios šešėlinės ekonomikos dėka šiandien galima pristatyti beveik penktadaliu didesnį nei šiemet 2006 m. nacionalinį biudžetą. Tai daug pasako apie sėkmingą mūsų šalies integraciją į Europos Sąjungą bei pozityvius poslinkius vidaus ekonomikoje.

Šiandien jums pristatomą 2006 metų biudžetą apibūdinčiau kaip socialinių įsipareigojimų tęstinumą užtikrinantį bei svarbių investicijų biudžetą. Tai reiškia, kad bus tęsiami Vyriausybės prisiimti įsipareigojimai užtikrinti socialinę gyventojų apsaugą. Tačiau didelis dėmesys bus skiriamas formuoti aplinką, įgalinančią žmones realizuoti savo gebėjimus, tobulėti bei kurti, tad biudžete numatytos svarbios investicijos į švietimą, sveikatos apsaugą, verslumo skatinimą, žinių ekonomikos projektus – investicijos, kurios turėtų ilgalaikį poveikį mūsų šalies raidai. Pastaruoju metu Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos grindžiamos susiformavusiomis ūkio raidos tendencijomis bei ekonominės plėtros prielaidomis, iš kurių svarbiausia – siekis įsivesti eurą 2007 metais.

Euro įvedimas taps mūsų šalies ekonomikos plėtros ir tvarios finansų politikos pripažinimu. Tai, kad mūsų šalis šiuo metu yra geriausiai pasirengusi tenkinti griežtus Mastrichto kriterijus, kuriuos būtina atitikti siekiant įsilieti į euro zoną, yra svarbus pasiekimas ir paskata tolesniam stabiliam mūsų valstybės vystymuisi. Prognozuojame, kad Lietuva vidutinės trukmės laikotarpį išlaikys spartų ekonomikos augimą. 2005 m. BVP augimas gali siekti 7, 2006 m. – 6, 2007 – 5,3, o 2008 net 6,8%. Taip pat numatome, kad konkurencinga Lietuvos rinkos ekonomika gali užtikrinti infliacijos lygį, tenkinantį Mastrichto kriterijus. Prognozuojamas 2005 m. vidutinis metinės infliacijos lygis būtų 2,5%, o 2006 m. planuojama net 2,1%. 2005–2008 m. situacija darbo rinkoje toliau gerės. Darbo jėgos paklausos didėjimas, augantis produktyvumas, minimalios mėnesinės algos didinimas, gerėjantys ūkio dalyvių lūkesčiai ir kainų konvergencija esant Europos Sąjungos nare turės įtakos darbo užmokesčio pokyčiams. Numatoma, kad 2004 m. prasidėjusios tendencijos tęsis, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalyje augs. Prognozuojame, kad vidutinis mėnesinis (…) užmokestis išaugs iki 1600 Lt 2008 metais. Dėl augančios darbo jėgos paklausos nedarbo lygis šalyje mažės nuo 1,4 iki 7,5% 2008 metais.

Prieš pristatydamas biudžeto sandarą ir akcentus norėčiau pabrėžti, kad prognozuojamą 2006 m. nacionalinio biudžeto pajamų lygį sąlygos numatomos mokesčių reformos priemonės. Atskaitomų pajamų į Kelių priežiūros ir plėtros programą panaikinimas 2006 m. biudžeto pajamas sumažins apie 480 mln. litų. Ir gyventojams, ir darbdaviams naudingas gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas iki 27% nuo 2006 m. liepos 1 d., valdžios sektorius negaus apie 490 mln. litų. Siekiant subalansuoti biudžetą bus įgyvendinamos ir mokestinės priemonės, įvestas vadinamasis laikinasis socialinis mokestis bei apmokestintas komercinėms reikmėms naudojamas fizinių asmenų nekilnojamasis turtas. Preliminariais vertinimais, įplaukos į nacionalinį biudžetą iš laikinojo socialinio mokesčio 2006 m. sudarys apie 400 mln. litų pajamų. Norėčiau dar kartą atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad socialinio mokesčio tikslas – užtikrinti socialinių programų ir priemonių, mažinančių skurdą ir socialinę atskirtį, vykdymo finansavimą.

Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien jums pristatomas 2006 metų nacionalinio biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos lėšomis sudarys 18,7 mlrd. litų, tai yra 19,4% daugiau negu 2005 m. patvirtintas planas. Prognozuojami 2006 m. nacionalinio biudžeto asignavimai 20 mlrd. 423 mln., arba 3 mlrd. litų daugiau negu 2005 metais. Atkreipiu dėmesį, kad palyginus 2006 m. nacionalinio biudžeto asignavimus su 2001 m., šitų asignavimų apimtys padidėjo dvigubai. Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos. Kartu su Europos Sąjungos finansinės paramos lėšomis yra numatoma 16 mlrd. 471 mln., arba 18,8 % daugiau. 2006 m. valstybės biudžeto asignavimų apimtys valstybės biudžete numatomos 18 mlrd. 218 mln., arba net 2 mlrd. 549 mln. litų daugiau negu 2005 metais. Daugiau lėšų į nacionalinį biudžetą pavyks surinkti gerėjant mokesčių administravimui. Šaliai tapus Europos Sąjungos nare, suaktyvėjęs tarpinstitucinis bendradarbiavimas bei sparti informacinių technologijų plėtra leidžia sėkmingiau rinkti informaciją, naudoti naujus, efektyvius mokesčių administravimo metodus.

Pagrindiniai mokesčiai, kurie sudaro didžiausią nacionalinio biudžeto pajamų lyginamąją dalį, tai yra pridėtinės vertės mokestis, kurio pajamos kitais metais prognozuojamos 5 mlrd. 362 mln. litų, ir tai sudaro beveik 35%. Antrasis mokestis yra gyventojų pajamų mokestis – 24,5%. Akcizų mokestis taip pat užima labai svarbią dalį biudžeto pajamose, yra 14,5%. Ir pelno mokestis, kurio bendra apimtis yra beveik 1,7 mlrd. litų – 11%.

2006 m. biudžetas, kaip ir šių metų biudžetas, parengtas susiejant jį su Europos Sąjungos biudžetu. Tai yra projekte numatyti piniginiai srautai į Lietuvos biudžetą 3 mlrd. 326 mln. litų ir Lietuvos įmokos į Europos Sąjungos biudžetą 826 mln. litų. Konsoliduoti abiejų biudžetų srautai sukuria realias prielaidas užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimą bei galimybę daugiau lėšų skirti valstybės investicijoms. 2006 m. biudžeto projekte iš gaunamų Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų 932,2 mln. litų skiriama kapitalo investicijoms. Iš Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų įgyvendinimo įvairių projektų kofinansavimui yra numatoma skirti 619 mln. litų. Taigi spartus pastarųjų metų Lietuvos ekonomikos augimas leis kitais metais daugiau lėšų skirti žmonių poreikiams tenkinti, ypač švietimui, sveikatos apsaugos sistemai, žemdirbiams, socialiai remtiniems asmenims.

Švietimui ir aukštajam mokslui 2006 m. bus skirta 1,5 mlrd. litų, arba 108,5 mln. litų daugiau negu šiais metais. Tai labai svarbios investicijos į mūsų jaunosios kartos ugdymą, žiniomis grįstos ir konkurencingos valstybės formavimą. Universitetams planuojama skirti daugiau negu 646 mln. litų, mokslinių tyrimų įstaigoms 116 mln. litų, studijų įmokoms už gerai besimokančius studentus mokėti valstybė kitais metais skirs 14 mln. litų.

Biudžete taip pat yra numatyta 7 mln. litų studentų bendrabučiams rekonstruoti ir kapitaliniam remontui, ko nebuvo numatyta 2005 metais. Vyriausybė, spręsdama kaimo mokinių pavėžėjimo į pamokas problemą, pritarė mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusiukais programai ir kiekvienais metais nuo 2006 iki 2008 metų papildomai skirs po 5 mln. litų. Vien švietimo įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti numatyta papildomai skirti 130 mln. litų. Taigi darbo užmokestis padidės apytikriai 73 tūkst. pedagogų, o vidutinis padidėjimas turėtų sudaryti apie 70 litų.

Išlaidos sveikatos apsaugai, palyginti su 2005 metais, padidės 16,9% ir sudarys 1,1 mlrd. litų. Padidės įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. Lėšos už vieną draudžiamą asmenį padidės 40 litų, ir tai 2006 metais sudarys 304,4 lito. Tam numatyta net 611 mln. litų, arba 41 mln. litu daugiau negu šiemet. Kitais metais daugiau nei 500 mln. litų išaugs ir Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Tai sudarys sąlygas užtikrinti valstybės vykdomą medicinos darbuotojų atlyginimų didinimo politiką, kartu tikimės geresnės kokybės paslaugų visiems Lietuvos žmonėms.

Noriu paminėti, kad lėšos medikų atlyginimams didinti skiriamos jau kelerius metus. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiemet medicinos personalo atlyginimai padidėjo vidutiniškai 25%.

Socialinė apsauga. 2006 metais valstybės įsipareigojimams socialinės apsaugos srityje numatyta skirti 136,5 mln. litų, arba 12%, daugiau negu 2005 metais. Papildomai lėšų bus skirta valstybinėms pensijos motinoms, išauginusioms 7 ir daugiau vaikų, profesinės reabilitacijos paslaugoms teikti, išmokoms neįgaliesiems, padidėjusioms šalpos išmokoms pensinio amžiaus asmenims, nepasiturinčių šeimų vaikams, lankantiems bendrojo lavinimo mokyklas, maitinti. 2006 metais tam numatyta 11,4 mln. litų.

Didinami socialinių darbuotojų atlyginimai. Planuojama, kad beveik 5 tūkst. 200 socialinių darbuotojų, dirbančių biudžetinėse įstaigose, darbo užmokestis vidutiniškai padidės apie 140 litų. Nuo 2006 m. spalio 1 dienos yra numatyta papildomai didinti šių darbuotojų atlyginimus, ir tai taip pat turėtų sudaryti gana didelę sumą.

Siekiant paremti vaikus auginančias šeimas, nuo kito rugsėjo kiekvienam vaikui nuo 7 iki 9 metų bus pradėta mokėti po 50 litų. Šioms išlaidoms bus papildomai skirta 12 mln. litų. Minėta, kad vaikus auginančioms šeimoms teikiama ir kita socialinė parama – mokesčių už vaikų išlaikymą ikimokyklinio ugdymo įstaigose, vaistų įsigijimo, gyventojų pajamų mokesčio nuolaidos ir panašiai.

14 mln. litų, kaip minėjau, numatyta papildomai skirti mokyklose besimokančių nepasiturinčių šeimų vaikų nemokamam maitinimui. Prasidedant naujiesiems mokslo metams, vienam mokiniui bus vidutiniškai skirta apie 100 litų būtinosioms mokinio reikmėms įsigyti. Tai yra dvigubai daugiau negu 2005 metais.

„Sodros“, arba Socialinio draudimo fondo, išlaidos kitais metais taip pat labai didės. Palyginti su šių metų laukiamu įvykdymu, kitų metų „Sodros“ biudžetas padidės daugiau negu 680 mln. litų. Tai taip pat sudarys galimybę įvykdyti įsipareigojimus socialinės apsaugos srityje. Toliau bus tęsiama pensijų reforma ir iš „Sodros“ bei valstybės biudžeto šiai reformai vykdyti bus skirta beveik 500 mln. litų.

Didėja asignavimai ir kultūros sričiai. Kitų metų biudžete poilsiui, kultūrai ir religijai planuojama skirti 417 mln. litų, arba 20 mln. litų daugiau nešu šiemet.

2006 metų valstybės biudžeto projekte yra numatyta nuo 2006 m. spalio 1 d. beveik 13,6 mln. litų didinti kultūros ir meno darbuotojų bei kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį. Planuojama, kad darbo užmokestis padidės beveik 9 tūkst. 700 kultūros ir meno darbuotojų. Vidutiniškai tai turėtų sudaryti apie 150 litų per mėnesį.

Taip pat svarbu paminėti, kad ateinančių metų biudžete yra numatyta 50 mln. litų, kurie bus skiriami mažas pajamas gaunantiems gyventojams iš dalies kompensuoti brangstančius energijos išteklius. Didėjant valstybės remiamom pajamom vienam gyventojui, nuo šių metų spalio 1 d. padidės mažas pajamas gaunančių gyventojų socialinės pašalpos. Tam tikslui 2006 m. valstybės biudžete papildomai skirta 31 mln. litų.

Didėjant prekių ir paslaugų kainoms, 2006 metais bus svarstomos ir valstybės remiamų pajamų dydžio tolesnio didinimo galimybės. Nuo 2005 m. liepos 1 dienos bazinei pensijai padidėjus iki 200 litų, o draudžiamosioms pajamoms – iki 1084 litų, atitinkamai didėja šalpos ir kitos išmokos. Tam kitų metų biudžete yra numatyta papildomai beveik 23 mln. litų.

Apibendrinant galima teigti, kad išlaidos socialiai jautrioms sritims per visus asignavimų valdytojus kitąmet padidės 780 mln. litų. Tai yra 66% daugiau, nei galėjome skirti šiais metais. Iš viso socialinei apsaugai valstybės biudžete planuojama skirti 1 mlrd. 271 mln. litų, arba 12% daugiau negu šiemet.

Siekiant vykdyti ankstesnius Vyriausybės prisiimtus valstybės įsipareigojimus bei atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, 2006 metų biudžeto projekte siūloma kompensacijoms už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą numatyti 337 mln. litų, iš jų kompensacijoms už pastatus – 200 mln. litų, už žemę – 137 mln. litų. Preliminariais duomenimis, šias kompensacijas gaus daugiau negu 125 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Kompensacijoms už rublinius indėlius 2006 metais yra numatoma skirti 216 mln. litų. Atkuriamais rubliniais indėliais galės pasinaudoti apie 30 tūkst. mūsų šalies gyventojų. Norėdami įvykdyti žmonėms duotus pažadus, visas kompensacijas išmokėti sieksime iki 2011 metų pabaigos.

Norėčiau paminėti dar vieną Lietuvai labai svarbų sektorių – žemės ūkį, kuriame dirba daugiau negu 218 tūkst. mūsų valstybės gyventojų. Siekiant padidinti šalies žemės ūkio subjektų konkurencinį pajėgumą ir sukurti sąlygas sėkmingai jų integracijai į Europos Sąjungos rinką, jam yra skiriamas ypatingas dėmesys. Svarstomame projekte žemės ūkui iš valstybės biudžeto 2006 metais numatoma skirti 2,6 mlrd. litų, arba 742 mln. litų daugiau negu 2005 metais. Žemės ūkiui skiriamų lėšų panaudojimas skatins konkurencingo žemės ūkio ir maisto ūkio plėtrą, kaimo gyventojų užimtumą ir užtikrins šių šakų darbuotojų pajamų didėjimą.

Be jokios abejonės, svarbu užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, todėl šiai sričiai – policijos įstaigoms, priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms ir kitoms institucijoms – bus skirta 1,3 mlrd. litų, arba beveik 82 mln. litų daugiau negu 2005 metais.

Gynybai valstybės biudžeto projekte yra numatyta 1 mlrd. 246 mln. litų, arba 7% visų valstybės biudžeto asignavimų. Aplinkos apsaugai 2006 m. biudžete yra numatyta 553 mln. litų. Jų investicijos didėja daugiau negu 50%. Didelę minėtų lėšų dalį (apie 389 mln.) numatyta skirti Specialiosios Sanglaudos fondo programos priemonėms įgyvendinti, t.y. miestų ir regionų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų išplėtimui ir rekonstrukcijai, atliekų tvarkymo sistemos sukūrimui ir plėtrai.

Kaip žinote, praėjusią savaitę Strateginio planavimo komitete buvo aptarta Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa. Joje keliami trys svarbiausi uždaviniai: išlaikyti spartų ekonomikos augimą ir makroekonominį stabilumą, skatinti Lietuvos įmonių konkurencingumą, didinti užimtumą ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą. Atsižvelgiant į Europos Sąjungai ir Lietuvai kylančius iššūkius, biudžete numatyta strategiškai svarbios ilgalaikės investicijos. Didelė išlaidų dalis bus skirta investicijoms į žmogų ir žinias. Žmogiškųjų išteklių plėtrai yra numatyta per 600 mln. litų, žinių visuomenės plėtrai – 211 mln. litų, mokslo tiriamiesiems darbams – 116 mln. litų, technologijų parkui steigti – 2,5 mln. litų. Investicijų skatinimo programoje taip pat yra numatyta 16 mln. litų.

Norėčiau paminėti, kad valstybė remia asignavimų valdytojų programose užsibrėžtų uždavinių įgyvendinimą skirdama lėšų kapitalo investicijų projektams vykdyti. Rengiant valstybės investicijų 2006–2008 m. programos projektą buvo atsižvelgta ne tik į šalies finansines galimybes skirti lėšų kapitalo investicijoms, bet ir į ankstesniais metais nepanaudotų Europos Sąjungos lėšų likučius, kuriuos bus galima panaudoti ateinančiais metais viršijant patvirtinus lėšų limitus. Programa buvo rengiama atsižvelgiant į tokius prioritetus: bendrai su Europos Sąjunga finansuojamų investicinių projektų įgyvendinimo užtikrinimas, statinių, kurių konstrukcijų būklė yra avarinė, o jų eksploatavimo nutraukti negalima, rekonstravimas ir kapitalinis remontas, krašto apsaugos tolesnė plėtra ir kitus. Valstybės investicijų 2006–2008 m. programos projekte investicijoms 2006 m. iš viso yra siūloma skirti 2 mlrd. 441 mln. Lt, arba 28% daugiau nei šiemet, įskaitant nepanaudotas praėjusio laikotarpio lėšas. Iš jų valstybės biudžete yra numatoma daugiau nei 2 mlrd. 300 mln. ir Europos Sąjungos paramos 932 mln. Lt.

Ateinančių metų biudžete numatyta 618 mln. Lt, arba net 78% daugiau nei šiemet, Ūkio ministerijos srities finansavimui. Lėšos bus skirtos skatinti Lietuvos verslo plėtrą ir šalies ekonomikos augimą, pritraukiant tiesiogines (…) ir užsienio investicijomis. Šiemet jau galime skaičiuoti mūsų narystės Europos Sąjungoje finansinę naudą – 2,6 mlrd. Lt buvo skirta žemdirbiams, verslui, dideliems infrastruktūros projektams, žmogiškųjų išteklių plėtrai, o kitų metų biudžete ši suma yra dar didesnė – 3,3 mlrd. Lt. Kadangi kitais metais didės Europos Sąjungos paramos apimtys ir valstybės biudžete yra numatyta 619 mln. Lt Europos Sąjungos paramai kofinansuoti, galima teigti, kad valstybės skirtas 1 Lt turėtų pritraukti 5–6 Lt Europos paramos lėšų. Svarbu paminėti, kad Bendrojo programavimo dokumento numatytoms priemonėms finansuoti Lietuvai 2004–2006 m. skirta daugiau nei 4 mlrd. 100 mln. Lt. Daugiausia lėšų yra skiriama ekonominės ir socialinės infrastruktūros plėtrai, beveik 1,6 mlrd. Lt – gamybinio sektoriaus plėtrai. Taip pat tam tikra lėšų dalis yra skiriama žmogiškųjų išteklių plėtrai, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, techninei paramai. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą infrastruktūros ar energetiniam ūkiui modernizuoti jau gavo dešimtys mokymo įstaigų, modernizuojamos darbo rinkos ir socialinių paslaugų tiekimo įstaigos, gydytojų kabinetai, asfaltuojami žvyrkeliai bei stiprinamos krašto ir rajoninių kelių dangos. Iniciatyvios įmonės gavo paramą savo darbuotojams mokyti, veiklai modernizuoti, inovacijoms ir informacinėms technologijoms diegti. Ypač daug Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimo sutarčių pasirašyta su Lietuvos žemdirbiais. Įsikurti paramą gauna jau daugiau nei 300 jaunųjų ūkininkų, investuojama į žemės ūkio valdas, gerinamas žemės ūkio produktų perdirbimas, vykdomi kaimo turizmo ir kiti projektai.

Be abejonės, tokios didelės apimties darbai visoje šalyje kuria naujų atitinkamo išsilavinimo ir patirties reikalaujančių darbo vietų poreikį. Pažymėtina, kad savivaldybių biudžetų projektas parengtas pagal Pajamų nustatymo metodikos įstatymą ir atsižvelgiant į kartu teikiamą šio įstatymo pakeitimą. Pagal šį pakeitimą bendrosios dotacijos kompensacijos valstybės biudžetui numatomos tik iš tų savivaldybių, kurių prognozuojamos pajamos, be specialiųjų, tikslinių dotacijų, ateinančiais metais didės daugiau nei 19%. Šiais metais buvo 7%. Prognozuojama, kad savivaldybių biudžetų pajamos bus 4 mlrd. 527 mln. Lt, palyginti su 2005 m., jos didės 11,6%, arba 470… mln. litų. Mokinio krepšeliui finansuoti yra numatoma 1 mlrd. 278 mln. Lt, arba 81 mln. Lt daugiau, nei buvo numatyta 2005 m. biudžete. Biudžeto projekte numatomas sutartinis krepšelio dydis – 1942 Lt, arba 140 Lt didesnis nei šių metų rugsėjį. Padidėjimą lemia naujas mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimas ir kitos priemonės, gerinančios švietimo sistemą.

Taip pat noriu paminėti, kad su 2006 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu yra pateiktas ir rezoliucijos „Dėl 2006, 2007 ir 2008 m. nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių“ projektas, kuriame numatomos atitinkamų metų nacionalinio biudžeto pajamos, įskaitant ir Europos Sąjungos paramą, tai yra: 2006 m. – 18 mlrd. 886 mln. Lt, 2007 m. – 19 mlrd. 954 ir 2008 m. – 21 mlrd. 29 mln. litų. Taip pat nustatomi prognozuojami 2006, 2007 ir 2008 m. nacionalinio biudžeto asignavimai, kurie, įskaitant kompensacijas ir savivaldybių biudžetams, yra šie: 2006 m., kaip buvo minėta, – 20 mlrd. 433 mln., 2007 m. – 20 mlrd. 654 mln. Lt ir 2008 m. – 21 mlrd. 729 mln. litų.

Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, manau, kad pateiktas Biudžeto projektas atitinka prisiimtus valstybės įsipareigojimus ir padės efektyviai įgyvendinti patvirtintą Vyriausybės programą. Todėl prašau priimti 2006 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą 2006 m, 2007 m., 2008 m. nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių projektą svarstyti. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Labai ačiū, ministre. Jūs iš tikrųjų netgi neišnaudojote skirto laiko. Paklausti nori 26 Seimo nariai. Aš manau, kad tikrai paklaus visi frakcijų atstovai, bet gal būtų korektiška, kad iš pradžių paklaustų visų frakcijų atstovai, o paskui jau iš eilės. Ar tinka taip, ar iš eilės leisti? (Balsai salėje) Gal vis dėlto tegul bus visų frakcijų, įskaitant ir naująsias. Visų po vieną, o tada iš eilės, taip, kaip užregistruota. Taigi pirmas klausia kolega J.Olekas, o po to Mišrios Seimo narių grupės atstovė kolegė V.Boreikienė.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Sveikiname naujus frakcijų narius, sveikiname ministrą, gerai vykdžiusį šių metų biudžeto rinkimą ir pateikusį 2006 m. biudžetą, kuriame yra ryškus augimas, palyginti su šiais metais. Iš tikrųjų dėl to mes visi galime pasidžiaugti.

Mano klausimas būtų galbūt iš dviejų dalių. Priimant įstatymus dėl mokesčių reformos kai kurie opozicijos frakcijos nariai smarkiai kritikavo socialinio mokesčio įvedimą. Šiandien pateiktame projekte jūs, gerbiamasis ministre, ne kartą pabrėžėte, kad biudžete yra daug programų, kurios orientuotos į socialinę pagalbą, plėtrą. Vieną iš tokių galėčiau paminėti – studentų bendrabučiai, ko jau seniai nebebuvo. Gal jūs galėtumėte dar kartą pakartoti mūsų oponentams, kad iš tikrųjų buvo verta įvesti socialinį mokestį, nes socialinių programų yra gana daug numatyta kitų metų biudžete, jos yra labai reikalingos. Ačiū už atsakymą.

PIRMININKAS. Ministre, vieną minutę! Kolegos, aš suprantu, kad biudžetas, juo labiau keli biudžetai, yra ypač svarbus klausimas, bet labai prašau ir savo, ir vardu kolegos G.Steponavičiaus, kuris tuoj perims pirmininkavimą, klausti per tiek, kad būtų ne daugiau minutė, na, minutė penkios sekundės.

J.OLEKAS. Mano klausimo 9 sekundes jūs užėmėte sveikinimais, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Lygiai (…) minutę klausiau.

PIRMININKAS. Negali būti, vis tiek viršijote. Prašom.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Atsiprašau, ministre, toliau pirmininkaus G.Steponavičius. Prašau. Ruošiasi, kaip sakiau, kolegė V.Boreikienė. Prašom.

Z.BALČYTIS. Taip, kaip ir buvo paminėta, šiame biudžeto įstatymo projekte yra numatytas gana ryškus tiek pajamų, tiek išlaidų augimas. Manau, kad kiekviena valstybė stengiasi užtikrinti visų gyvenimo sričių tolygų finansavimą, tačiau kiekviena valstybė turi savų problemų. Ir šitos problemos, kas nereta, yra susiklosčiusios kaip tik socialinėje srityje. Deja, didelė dalis žmonių negali kartais kartu žengti su gyvenimu ir mes, kaip valstybė, privalome tam tikras sritis finansuoti daugiau. Manau, kaip tik šis biudžetas, kaip ir buvo minima, yra daugiau socialinės pakraipos biudžetas, jame numatyta 780 mln. Lt daugiau pinigų labai skaudžioms socialinėms sritims. Šitie pinigai kaip tik ateityje leis išlyginti skirtumus, kurie dar jaučiami tarp didelių miestų ir kaimiškų rajonų, ir ateityje tokia politika bus vykdoma. Todėl šito socialinio mokesčio įvedimas, kurio faktiškai prognozuojama surinkti 400 mln. litų, kaip tik ir pasiteisino. Mes, kaip valstybė, privalome užtikrinti visų sričių finansavimą.

Dėl studentų tolesnio gyvenimo kokybės gerinimo, iš tikrųjų ir šių metų biudžete, kaip ir minėjau, pirmą kartą numatyta pradėti įgyvendinti studentų bendrabučių renovaciją. Aš manau, kad tokios tendencijos išliks ir ateityje, didinant ne tik atitinkamų mokymo išlaidų finansavimą (tai irgi numatyta šitame biudžeto projekte), bet ir studentų kasdieninio gyvenimo kokybę.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LCF). Labai ačiū. Klausia V.Boreikienė. Po to – K.Glaveckas.

V.BOREIKIENĖ (MSG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, pateiktame biudžeto projekte ir toliau išlieka ta pati sistema ir tendencijos ženkliai remti pelno siekiančias valstybės įmones, taip pat viešąsias įstaigas, kurioms ir dabar galiojanti teisinė bazė leidžia turėti pelno. Taip pat numatyta remti visuomenines organizacijas, kurios realiai neturėtų būti remiamos iš valstybės biudžeto ir turėtų ieškoti kitų finansavimo šaltinių. Mano nuomone, šias lėšas būtų galima perskirstyti ir numatyti kitoms svarbioms sritims ir projektams įgyvendinti.

Mano klausimas – kaip jūs vertinate esamą valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių lėšų paskirstymo mechanizmą ir tendencijas?

Z.BALČYTIS. Patį lėšų paskirstymo mechanizmą ir tendencijas vertinu labai gerai. Todėl, kad tai yra skaičiai, kuriais džiaugiamės ne tik mes patys, džiaugiasi ir visa Europos Sąjunga. Džiaugiamės mūsų bendrojo vidaus produkto augimu, kuris jau keletą metų iš eilės didėja, ir šiais metais, kaip minėjau, bus 7%. Vertinu jį teigiamai todėl, kad visose gyvenimo srityse po truputį jaučiasi gyvenimo pagerėjimas. Tas gyvenimo sąlygų gerėjimas ateityje turės tendenciją didėti, ypač, kaip minėjau, kaimiškuosiuose rajonuose. Investicijos į šitą sritį tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetuose numatomos didesnės. Manau, kad ir kitos institucijos, kurios buvo jūsų paminėtos, kitų finansavimo šaltinių vargu ar galėtų gauti, bet jos atlieka labai svarbią valstybės funkciją – visuomeninę funkciją. Be to, mūsų valstybė nebūtų visapusiškai sveika.

Dėl pelningų valstybės įmonių, manau, kad pats pelno principas leidžia kiekvienai įmonei pasitempti, ir galima apskaičiuoti vienos ar kitos valstybės įmonės efektyvumą. Kaip žinome, dalį pelno valstybė pasiima dividendų pavidalu, į valstybės biudžetą, kurie paskui perskirstomi kitoms, kaip jūs ir minėjote, svarbioms sritims, ypač socialinei apsaugai, švietimui, mokslui. Manau, kad šitas valstybės biudžeto projektas yra gana efektyvus, objektyviai paskirstytas ir siūlyčiau jam pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K.Glaveckas. Aš paskelbsiu, kas eilės tvarka po to nuo frakcijų. Po K.Glavecko – R.Dagys, J.Veselka, V.Muntianas, J.Čekuolis ir A.Skardžius. Kolega K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS (LCF). Gerbiamasis ministre, valstybės įsipareigojimai indėlininkams, žemės ir nekilnojamajam turtui išlikę dar labai dideli, daugiau negu 2,5 mlrd. litų, ir kitų metų biudžete šiek tiek padidinamas tų įsipareigojimų vykdymas. Tačiau tikimybė, kad jie bus įvykdyti 2008 m., yra gana maža, juo labiau kad valstybės įsipareigojimai labai aiškiai išskirti Eurostato ir neįtraukiami į fiskalinį deficitą.

Klausimas būtų toks. Sakykite, gerbiamasis ministre, kai Seime buvo svarstomas klausimas pasiskolinti 3 mlrd. „Mažeikių naftai“ pirkti, ar nebūtų protingiau iš tikrųjų pasiimti paskolą, kuri neturėtų įtakos fiskaliniam deficitui, ir per metus, per pusantrų padengtume visus valstybės įsipareigojimus, kurie tęsiasi jau daug metų ir kurie iš tikrųjų yra socialinės politikos arba biudžeto, kurį jūs pavadinote socialiai orientuotu, viena iš svarbiausių arba svarbiausia sudedamoji dalis? Ačiū.

Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Dėl mūsų valstybės įsipareigojimų žmonėms dėl nekilnojamojo turto ir rublinių indėlių, šitas jautrus klausimas yra sprendžiamas nuo 1994 metų, ir pastaruoju metu, pradedant 2001 m., tiek ankstesnė Vyriausybė, tiek ir dabartinė, aš manau, šias problemas sprendžia pačiais sparčiausiais tempais. Bendra įsipareigojimų vertė buvo 3,6 mlrd. litų. Šiais metais taip pat yra numatyta tam tikra piniginių lėšų dalis, ir ją mums išmokėjus kitiems metams lieka 2,3 mlrd. litų. Iš jų apie 1,4 mlrd. lieka rublinių indėlių, likusi dalis – žemė ir nekilnojamasis turtas. Mes esame numatę, kad už žemę ir nekilnojamąjį turtą sugrąžinsime žmonėms per 2008 metus, iki 2009 m., o rublinius indėlius, jeigu neparduosime ir neišspręsime klausimo su „Mažeikių nafta“, iki 2011 metų. Kaip yra numatyta ir 2003 m. įstatymo projekte, dėl kurio pasisakė Konstitucinis Teismas. Jeigu mes iš tikrųjų išspręsime „Mažeikių naftos“ pardavimo klausimą ir, kaip planuojame, gausime papildomų įplaukų į valstybės biudžetą, tai didesnė dalis šitų pinigų būtų skirta rublinių indėlių grąžinimui.  „Mažeikių naftos“ pardavimo klausimas visiškai nėra susijęs nei su fiskaliniu deficitu, nei su infliacija. Rublinių indėlių grąžinimas per vieną laikotarpį, išmetimas į rinką 1,5 mlrd. litų, aišku, padidintų mūsų valstybės infliaciją ir tai būtų, manau, nevisiškai teisingas ekonominis žingsnis. Todėl mes, Vyriausybė, šiuos klausimus esame svarstę, ir kaip minėjau, netgi šių arba 2006 m. biudžete numatyta daugiau negu 500 mln. litų, ko niekada nebuvo anksčiau. Be to, jeigu šių metų mūsų skolinimosi limitas atitiks pagrindinius Mastrichto kriterijų reikalavimus, dar šiais metais esame numatę galimybę pasiskolinti ir išmokėti rublinius indėlius žmonėms iki 200 mln. litų. Tai yra iš tikrųjų didelės pinigų sumos, kurios ateis į rinką ir, aišku, vienintelė mūsų baimė – užtikrinti Mastrichto kriterijus dėl infliacijos nedidėjimo.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis ministre, jūs šiandien ilgai žongliravote milijonais, sakydamas, kaip gerėja biudžetas ir t.t. Jeigu jūs visa tai paverstumėte į procentų kalbą, tai pamatytumėte visai kitą vaizdą, kad procentiškai sveikatai ir švietimui mažėja kur kas mažiau, ir mes toliau didiname disproporcijas. Bet mano klausimas būtų susijęs su mano kolegos klausimu. Ką tik iš tribūnos pasakėte netiesą, sakydamas, kad iš esmės yra grąžinami 2001 m. indėliai, nuo to laikotarpio iš visos grąžintinos sumos grąžinta tik 20%, ir jums, kaip finansų ministrui, dera tai žinoti.

Antras dalykas, jūs pasakėte, kad jūs nevykdysite Vyriausybės programos ir įsipareigojimų, kur kalbama, kad indėliai bus grąžinti iki 2008 metų. Dabar sakote, kad jie bus grąžinami iki 2011 metų, nes iki 2008 m. jums reikėtų grąžinti po 500 mln. per metus. Ar jūs laikotės Vyriausybės programos, ar jūs žadate ir toliau nesilaikyti Vyriausybės programos ir visa tai yra tušti pažadai, ką jūs kalbėjote (jūsų dauguma) prieš rinkimus?

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų mes čia niekuo nežongliravome. Deja, yra tokia biudžeto pateikimo tvarka ir sistema, ir aš, kaip finansų ministras, privalau pateikti pagrindinius skaičius. Manau, kad tai jums irgi žinoma, todėl aš Seimo statuto neiškreipiau kalbėdamas procentiškai, arba teikdamas mūsų įvairių atskirų sričių apimtis pinigine išraiška. Tai yra viena.

Dėl mūsų įsipareigojimų. Aš jums minėjau skaičius. 3,6 mlrd. buvo bendra įsipareigojimų suma, šiuo metu likusi kur kas mažesnė suma, apie 1,5 mlrd. buvo 2005 m. pradžioje. Dabar, kai mes išmokėsime tuos įsipareigojimus, kurie numatyti 2005 m. biudžete, liks 1 mlrd. 300 mln. Yra tam tikri skaičiai, kurie iš tikrųjų yra. Ir kalbant apie mūsų Vyriausybės programą, taip, mes iš tikrųjų atsižvelgiame į mūsų valstybės finansines galimybes. Aš manau, kai 2007, 2008 ir kitų metų valstybės biudžetą ir nacionalinį biudžetą prognozuosime, į tai bus atsižvelgta. Manau, mes numatytus Vyriausybės įsipareigojimus vykdysime. Aš jau minėjau, jeigu parduosime „Mažeikių naftą“, gausime tam tikrų pajamų, todėl iš esmės mes su visais žmonėmis atsiskaitysime per 2008 metus.

PIRMININKAS. Dėkui. J.Veselka. Po to – V.Muntianas.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis ministre, jūs labai dažnai traktuojate, kad tai yra socialiai orientuotas biudžetas. Štai keletas pavyzdžių. Norėčiau pasitikslinti, ar negalėtume jo pakoreguoti. Sakysime, štai jūs Užsienio reikalų ministerijos pastatui remontuoti iš viso numatote 54 mln. Lt, tarp jų 12,5 mln. Lt kitiems metams. Valdovų rūmai – irgi labai svarbus socialinis objektas, jau šįmet numatoma 22,5 mln. litų. Taigi sudedu, du objektai, kurie su socialiniu… nieko neturi, gauna 35 mln. litų, kuriuos jūs skiriate.

Kitas pavyzdys. Ukmergės verslo mokykla, kurioje mokiniai mokosi, t.y. anksti ateina į tą mokyklą, neturi sporto salės. Ir nedaug ten reikėtų. Ukmergės policijos pastatui iš viso reikia 15 mln. litų. Dvejus metus metate po 1 milijoną. Taigi policininkai, kuriems reikia dirbti su žmonėmis, gyvena Bažnyčios rūsyje, ir jiems reikės, jeigu jūs ir toliau dalysite po milijoną, penkiolikos metų. Kas svarbiau, ar Užsienio reikalų ministerijos pastatą padaryti auksinį, pastatyti kaip Mao Dzeduno mauzoliejų, ar vis dėlto skirti socialinei sričiai, kur yra vaikų, policininkai dirba sunkiomis sąlygomis. Tai štai norėčiau klausti, ar nebūtų galima pakoreguoti ta linkme, kad iš tikrųjų būtų daugiau socialiniams tikslams?

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Dėl Užsienio reikalų ministerijos. Mes tikrai nesame numatę pastatui remontuoti 54 mln. litų. Ten įeina visų užsienyje esančių ambasadų kapitalinio remonto arba statybos išlaidos. Taip pat jūs paminėjote kitas sritis. Investicijų programos yra tęstinės, mes stengiamės išlaikyti tą tęstinumą.

Dėl policijos apsaugos, dėl kitų labai skaudžių mūsų valstybės sričių. Mes šiemet irgi esame numatę kur kas didesnę lėšų sumą šioms institucijoms finansuoti. Kalbant dėl dar kitų metų biudžeto, manau, tos tendencijos išliks.

Aišku, norų yra tris arba keturis kartus daugiau, ir mes su vienu arba dviem valstybės biudžetais išspręsti jų visų negalime. Todėl yra tokios tendencijos, visoms sritims finansavimas yra padidintas nuo 5 iki 15 arba 20%. Manau, šio biudžeto augimas yra didžiausias, kalbant apie paskutinių metų biudžeto augimą. Jūs, kaip Seimo narys, turite galimybę teikti pasiūlymus, nes šis biudžeto projektas turėtų būti svarstomas komitetuose, o komitetai turės teikti pasiūlymus Vyriausybei.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Toliau klausia V.Muntianas. Po to – J.Čekuolis.

V.MUNTIANAS (DPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Iš tikrųjų reikia pasveikinti ministrą ir ministeriją, pavyko subalansuoti biudžetą: ir pajamas, ir išlaidas. Akivaizdu, kad 2006 metų biudžeto pajamos ir išlaidos auga daugiau negu bendrasis vidaus produktas. Tai rodo, kad biudžetas yra mobilizuojantis. Visos galimybės yra gana gerai išnaudotos.

Aš norėčiau paklausti, ir man keistai pasirodė, jūs taip pat pastebėjote, kad reikalingas Savivaldybių biudžetų nustatymo metodikos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies pakeitimas. Vietoj 7% jūs siūlote nustatyti 19%, tačiau ir su jūsų pasiūlyta pataisa bendrosios dotacijos kompensacijos, kuri yra skiriama savivaldybių biudžetams, suma yra mažesnė, negu savivaldybės turės grąžinti į valstybės iždą. Ar logiškas tas pakeitimas? Ar pakeitimas šioje vietoje pakankamas, kad nebūtų taip, kad skiriama dotacija yra mažesnė, nei savivaldybės privalės grąžinti į valstybės iždą?

PIRMININKAS. Primenu, kolegos, kad klausimui skirta 1 minutė. Prašom, pone ministre.

Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. 7% ar 19%, tai 19% yra geriau negu 7%. Mes atsižvelgėme į mūsų bendrojo nacionalinio biudžeto augimo tempus. Mes ir toliau manome, kad ir savivaldybės, ypač tos savivaldybės, kurios didesnį dėmesį… arba pati valstybė yra suinteresuota sudaryti verslui geresnes sąlygas, ypač didieji miestai, kuriuose koncentruojasi darbo jėga, ten galima įkurti naujas įmones, verslui sudaryti sąlygas, tai atitinkamai ir tos savivaldybės, kurios dėl tam tikrų valstybės investicijų ateityje gaus didesnes pajamas per gyventojų pajamų mokestį, per kitus pajamų šaltinius, iš dalies turi prisidėti prie bendro intereso – socialinės srities įvairių klausimų sprendimo, todėl 19%, manau, šiandien yra visapusiškai subalansuota. Nemanau, kad 2006 metų gale galėsime svarstyti labai daug savivaldybių, kurios viršytų 19% augimą nuo plano, patvirtinto 2006 metams. Todėl ši pajamų dalis, kurią prognozuojame paimti tų savivaldybių, kurių pajamos didėtų 19%, tikrai nebus tokia didelė.

PIRMININKAS. Ačiū, pone ministre. Klausia J.Čekuolis. Po to – A.Skardžius.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre ir kolegos, pirmiausia trumpai sureaguosiu į tai, kas buvo kalbėta apie socialiai orientuotą biudžetą. Jeigu palygintume skaičių (…), jei patinka, praėjusių metų biudžete socialinėms reikmėms – daugiau nei 7%, šių metų net ir padidėjusiame nepasiekė 7 procentų.

Mano klausimas iš kitos srities. Ministre, pateikdamas kalbėjote, kad kur kas daugiau pajamų tikimasi surinkti iš akcizų. Akcizinės prekės yra tabakas ir alkoholis. 10% daugiau manoma gauti iš akcizų už tabaką ir alkoholį. Pasakykite, ar jūs didinsite akcizus, ar Vyriausybė mano, jog nepaisant atkaklių Sveikatos ministerijos pastangų kitais metais lietuviai gers ir rūkys daugiau? Ačiū.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Vyriausybė nėra numačiusi didinti akcizų. Šie padidėjimai yra susiję su geresniu akcizų administravimu. Visiškai neseniai spaudoje turbūt jūs matėte, kad kur kas efektyviau dirba tam tikros muitinės tarnybos, taip pat gana neblogus darbo rezultatus rodo kitos institucijos, tokios kaip Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, STT. Tai yra bendro darbo rezultatas, nes pas mus gerokai mažėja kontrabandinių prekių įvežimas į Lietuvą, yra tam tikri skaičiai. Tai yra susiję su akcizinių pajamų padidėjimu.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Skardžius klausia.

A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, Savivaldybių asociacija svarsto ir nemažai pretenzijų išreiškia, manau, pagrįstų pretenzijų, parlamentui, kuris tvirtina biudžetą, taip pat ir Finansų ministerijai. Ir Audito komitetui, ir man, kaip komiteto pirmininkui, teko dalyvauti įvairiuose susitikimuose su savivaldybių administracijų direktoriais, su asociacijos vadovais dėl valstybės deleguotų funkcijų ir lėšų, skirtų toms deleguotoms funkcijoms vykdyti, panaudojimo. Kai kurios savivaldybės naudoja savo funkcijoms, nes yra deleguotos funkcijos ir ne visos yra aprūpinamos lėšomis. Kryžminio finansavimo, sakykime, būdu finansuoja kitas funkcijas arba sukuria rezervą, nes savivaldybės taip pat turi turėti rezervą. Šiuo atveju ši metodika ir toks Finansų ministerijos, sakyčiau, stagnatoriškas požiūris į savivaldybės problemas ir lemia tai, kad būtent valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti skirtos lėšos ne visą laiką panaudojamos toms funkcijoms vykdyti. O kada jos panaudojamos, kaip ir šiemet sulaukia perskirstant jas neigiamos reakcijos iš savivaldybių, ir tada…

PIRMININKAS. Laikas, kolega. Aš jau ne pirmą kartą primenu.

A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, baigiu. Gerbiamasis ministre, vis dėlto norėtume žinoti, kokių priemonių ministerijos specialistai imsis, kad ta ne visai teisinga padėtis būtų taisoma. Gal rezervą sukurti, gal vis dėlto imtis kitų metodikos priemonių.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Pradėkime iš eilės. Kiek žinau, Audito komiteto ir jūsų, kaip pirmininko, nuomone, visos piniginės lėšos, kurios yra skirtos savivaldybėms arba kitoms valstybės institucijoms, turi būti griežtai naudojamos pagal paskirtį. Pati biudžeto sudarymo metodika jokių rezervų nei savivaldybėms, nei valstybės institucijoms nenumato, ir aš manau, kad nenumatys ir ateityje. Tai yra programiniai biudžetai, kurie yra skirti toms sritims, kur mes, kaip valstybė, kartu su jumis, su Seimu, nustatome, kaip reikėtų padidinti mūsų valstybės konkurencingumą, kad iš tikrųjų gautume ateityje pačią didžiausią naudą. Todėl manau, kad Finansų ministerija ir šiandien savo funkciją atlieka iki galo griežtai ir principingai, nes jinai visada prižiūri, teikia pasiūlymus, analizuoja, netgi tikrina, kaip šitos valstybės lėšos yra panaudojamos. Mes dar šiais metais nagrinėjome lėšų panaudojimo ne pagal paskirtį atvejus, didžiulių lėšų, kurios buvo skirtos socialinei sričiai. Todėl manau, kad ateityje mes kartu su visais komitetais, taip pat ir su Audito komitetu, apie tai ne kartą buvo sakiusi ir Valstybės kontrolė, turime sukurti dar griežtesnį priežiūros principą, kad bet kuri pinigų suma, skirta tam tikrai programai arba priskirtai funkcijai būtų griežtai panaudojama tom sritim.

Dėl priskirtų funkcijų, aišku, kad savivaldybės visada turi pasiūlymų daugiau tų funkcijų atlikti, tačiau yra nustatytos labai aiškios ir griežtos apskaičiavimo metodikos, kurių nevalia nė vienam iš mūsų pažeisti. Laikydamiesi tos metodikos ir kitais metais numatome valstybės priskirtoms funkcijoms pagal tas pačias proporcijas skirti pinigų, o kai kurioms sritims net ir daugiau.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Kolegos, noriu konstatuoti, kad visų frakcijų bent po vieną atstovą jau paklausė ir dabar turėtume pasitarti, kaip toliau svarstome šį klausimą. Mano siūlymas būtų šiandien ir baigti, nes atsiliekame bent pusvalandį nuo numatytos darbotvarkės. Komitetuose svarstyti laiko bus skirta tikrai gerokai daugiau. Ar galime dėl to sutarti? (Balsai salėje) Arba kaip kompromisas – dar 10 minučių klausimams eilės tvarka. (Balsai salėje) Nėra bendros nuomonės. Taigi dabar turime balsuoti, ar pratęsti klausimus finansų ministrui dėl kitų metų valstybės biudžeto. Kolegos, procedūrinis balsavimas. Ar pritariame, kad būtų tęsiama diskusija dar 10 minučių? Minutėlę! Tuoj mes pasižymėsime tuos, kurie yra užsirašę klausti. Aš suprantu, kad E.Masiulis šiandien norėtų nakvoti Seime. Tokia galimybė, be abejo, būtų, jeigu klaustų visi. Gerai, kolegos. Dabar procedūrinis balsavimas, ar pratęsiame diskusiją šiuo klausimu? (Balsai salėje)

Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 68, už – 29, prieš – 25, susilaikė 14. Diskusijos dėl 2006 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo, tiksliau, klausimai yra baigti. Dėkoju, gerbiamasis ministre.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Manau, kad prie to klausimo dar ne sykį grįšime. Dabar dėl tolesnės svarstymo procedūros. Kolegos, prašau jūsų dėmesio! Pirmasis biudžeto klausimas, dėl jo mes neturime apsispręsti, tiesiog pradedama svarstymo procedūra. Biudžeto ir finansų komitetas, jums yra išdalyta, siūlo tokią svarstymo eigą, svarstymo grafiką. Šiandien įvykus pateikimui iki lapkričio 3 d., t.y. 15 dienų, nėra rengiami Seimo plenariniai posėdžiai, taip pat Biudžeto ir finansų komitetas laukia pasiūlymų iki lapkričio 10 d. (ketvirtadienį dar vyks). Kiti komitetai ir frakcijos turi pateikti išvadas tai pat iki lapkričio 10 d., lauksime ir valstybės kontrolieriaus išvados iki lapkričio 15 d., o komitetas išvadas svarstys lapkričio 18 d., pirmasis ir antrasis svarstymai Seime numatyti atitinkamai lapkričio 24 d. ir gruodžio 6 dieną. Priėmimas preliminariai numatytas gruodžio 13 dieną. Taigi štai toks svarstymo grafikas. Dabar dėl šio įstatymo projekto, tai statutinė norma, aš tiktai konstatuoju, pagrindiniu yra skiriamas Biudžeto ir finansų komitetas. Visi kiti komitetai yra skiriami papildomais. O datos jau yra numatytos. Taigi šio klausimo svarstymas šiandien Seime yra baigtas.

Dabar jį lydintis – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 12 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-847. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų, pritarta. (Balsai salėje) Ne, nėra. Kolega A.Matulas – nuomonė prieš. Prašau.

A.MATULAS (TSF). Gal galite patikslinti dėl kokio projekto dabar kalbama, dėl kurio galiu kalbėti. Dėl biudžeto projekto galiu kalbėti?

PIRMININKAS. Ne, negalite. Dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo.

A.MATULAS. Aš dėl pagrindinio noriu kalbėti.

PIRMININKAS. Ne dėl pagrindinio nėra balsuojama, Statute yra tiktai pradedama atskira procedūra. E.Masiulis – nuomonė prieš.

E.MASIULIS (LCF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, mes jau esame svarstę Seime Seimo narių R.Palaičio ir A.Endzino įstatymo projektą, kuriuo siūloma kitaip pažiūrėti į savivaldybių biudžetų sudarymo metodiką. Šiandien mes turime situaciją, kad tos savivaldybės, kurios turi didesnį biudžeto augimą, nes iš dalies tai yra padiktuota jų pačių geresnio darbo, yra neteisėtai ir nepelnytai kitais metais skriaudžiamos. Tokia išlyginimo arba savivaldybių biudžetų sulyginimo praktika iš tikrųjų neleidžia savivaldybėms planuoti savo veiksmų ir kartais netgi atima motyvaciją. Kam tada reikia stengtis, kam reikia siekti brangiau parduoti žemės sklypus, kam reikia siekti gauti daugiau dividendų iš savivaldybių įmonių, jeigu vis tiek žinai, kad kitais metais iš tavęs Finansų ministerija tuos pinigus nupjaus. Tuo labiau noriu atkreipti dėmesį ir į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuriame yra aiškiai pasakyta, kad tokia Vyriausybės intervencija į savivaldybių biudžetus gali prieštarauti valdžių padalijimo koncepcijai. Aš tikrai kviesčiau Vyriausybę rasti kitus sprendimus ir užtikrinti toms savivaldybėms, kurios biudžetų nesurenka, dotacijas iš kitų šaltinių, o toms savivaldybėms, kurios savo geru darbu sugeba užsidirbti viršplanį, leisti šituos pinigus naudoti tų savivaldybių bendruomenių reikmėms. Taigi nepritarčiau siūlomam Finansų ministerijos projektui, o kviesčiau grįžti prie pono A.Endzino ir R.Palaičio pateiktų siūlymų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė. A.Endzinas. Prašau.

A.ENDZINAS (LCF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad Vyriausybė pagaliau po ilgų dvejonių ir svarstymų pripažino esamą problemą ir iš dalies pritarė mūsų teiktai įstatymo pataisai, įvardintai prieš tai kalbėjusio E.Masiulio. Tai yra džiugu ir prasminga. Kita vertus, Vyriausybė, pritardama pačios problemos iškėlimui, šiek tiek supaprastino mechanizmą, kaip kad dažnai pasitaiko, tai yra spręsti iš dalies, bet ne iš esmės. Todėl pritardamas iškeltai problemai negalėčiau pritarti jos sprendimo būdui. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsavimo neišvengsime, išsakykime nuomonę, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-847.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Už – 42, prieš – 5, susilaikė 26. Pritarta po pateikimo. Dabar Seniūnų sueiga siūlo tokius komitetus, kurie galėtų svarstyti projektą: Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis, papildomas siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Preliminari svarstymo data – šių metų lapkričio 8 diena. Ar galime tam pritarti? Nėra siūlančių kitaip, pritarta bendru sutarimu.

Dabar turim apsispręsti dėl kartu pateiktos Seimo rezoliucijos „Dėl 2006, 2007 ir 2008 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių“ projekto Nr.XP-848. Pateikimas. Ar būtų norinčių išsakyti balsavimo motyvus? J.Veselka, nuomonė prieš.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, pastebėjau įdomų dalyką. 2007 metų pradžioje žada įvesti eurą, o ekonominio augimo tempai krinta kaip tik 2007 metais. Tai man nesuprantamas dalykas, ar euras kenks Lietuvos ekonomikos vystymuisi? Pagal tai, kaip krinta, pasirodo, euras kenks. Arba specialiai sumažina rodiklį ir biudžeto pajamos specialiai sumažinamos. Todėl negaliu balsuoti, nes neaišku, kodėl įvedus eurą sumažėja ekonominis augimas ir biudžeto pajamos. Todėl siūlau arba susilaikyti, arba balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkui. E.Masiulis, kita nuomonė.

E.MASIULIS (LCF). Ačiū. Kadangi mes turime galiojančius įstatymus ir pagal tuos įstatymus turime tokią rezoliuciją dėl biudžeto prognozuojamų rodiklių tvirtinti, tai nebūtų galima kalbėti prieš. Bet kita vertus, aš noriu atkreipti Finansų ministerijos dėmesį, kad jau tampa praktika, kad kiekvienais metais vasarą, pavasarį Finansų ministerija ateina į Seimą su biudžeto perskirstymo projektu. Ir čia išeina toks dalykas, kad visą laiką biudžetas suplanuojamas taip, kad liktų truputį viršplanio, kad paskui valdžia galėtų vasaros metu tuos pinigus perskirstyti ir tokiu būdu pasirodyti labai gera. Aš kviečiu prognozuojant 2006, 2007 ir 2008 metų nacionalinių biudžetų pajamas ir išlaidas atsižvelgti į tai, kad jos būtų taip suprognozuotos, kad jokių papildomų perskirstymų metų eigoje nebūtų, o iš karto tiksliai prognozuoti, kokios bus pajamos, ir pagal tai planuoti išlaidas.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Dabar turime balsuoti. Išsakykime nuomonę, ar pritariame po pateikimo projektui Nr.XP-848.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Už – 39, prieš – 1, susilaikė 31. Pritarta po pateikimo. Biudžeto ir finansų komitetą siūloma skirti pagrindiniu, o svarstyti šį klausimą plenariniame posėdyje šių metų lapkričio 24 dieną. Ar galime tam pritarti? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu.

Jeigu neprieštarautumėte, būtų logiška, kad dabar svarstytume kitus biudžetinius įstatymus. Iš eilės būtų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2006 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, bet dėl vedimo tvarkos A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Aš norėčiau repliką po balsavimo, jeigu galima.

PIRMININKAS. Prašom.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvau užsirašęs paklausti ir po to kalbėti, bet nebuvo suteikta tokia galimybė, aš norėčiau pratęsti pono V.Muntiano išsakytas mintis dėl biudžeto projekto, kai jis sakė, kad pavyko subalansuoti biudžetą. Aš manau, kad pavyko subalansuoti Kėdainių klausimą, nes, ypač išanalizavus investicijų paskirstymą, matyti, kad Kėdainiams per 2005–2008 metus numatoma skirti investicijoms per 67 mln. litų, o kitoms savivaldybėms po 1 mln. arba visiškai nėra skiriama. Kalbant apie tai, kaip numatytos paskirstyti investicinės lėšos sveikatos priežiūros įstaigoms, tai akivaizdu, kad vienai įstaigai, kurioje yra dirbęs ir vienas ministras, kitiems metams numatyta per 25 mln. litų, o per 2005–2008 metus numatyta skirti per 91 mln. litų investicijoms. Aš drįstu teigti, kad skirstant bent jau investicines lėšas buvo vadovautasi ne padorumo ir sąžiningumo kriterijais, bet protekciniais sumetimais.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2006 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.XP-849 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 5 klausimą. Kviečiu į tribūną ministrę Viliją Blinkevičiūtę. Ministrės teikiamas, Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas. Ponia ministre, žodis jums, pristatykite pateikimo stadijoje projektą Nr.XP-849.

V.BLINKEVIČIŪTĖ (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ačiū už galimybę pristatyti „Sodros“ ateinančių metų biudžetą, kuriam Vyriausybė yra pritarusi, kuriam yra pritarusi ir „Sodros“ taryba, kuri, kaip žinote, dirba kartu su darbuotojų ir darbdavių atstovais.

Prognozuojama, kad 2006 m. fondo biudžeto pajamos viršys 6 mlrd. 790 mln. litų, tai yra bus 675 mln. didesnis, arba 11% didesnis, negu laukiama šiais metais. Pajamų didėjimui daugiausia įtakos turės apraustųjų darbo užmokesčio augimas bei apdraustųjų skaičiaus didėjimas. Bendrojo arba vidutinio šalies draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos tarifo siūloma nekeisti, jis būtų toks pats kaip ir šiais metais, tai yra 34%, iš jų 3% taip pat, kaip ir šiais metais, būtų išskaičiuojami iš apdraustojo algos: 2,5 eitų pensijai ir pusė ligai ir motinystei. Draudėjai mokėtų skirtingo tarifo įmokas, jų mokamų įmokų tarifo dalis, skirta ligos ir motinystės, pensijų, sveikatos, nedarbo, socialiniam draudimui, nesikeistų, būtų 30,7%, nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifą siūloma diferencijuoti pagal draudėjo traumatizmo ir profesinio susirgimo rodiklius, kaip to reikalauja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos.

Dabar dėl išlaidų. Prognozuojama, kad ateinančių metų fondo biudžeto išlaidos viršys 6 mlrd. 770 mln. litų ir bus 680 mln., arba 11,2% didesnis negu šių metų išlaidos. Didžiąją „Sodros“ biudžeto išlaidų dalį sudarys išlaidos pensijų socialiniam draudimui, tai yra beveik 70% viso „Sodros“ biudžeto, arba 4 mlrd. 730 mln. litų. Ateinančiais metais pensijoms numatoma išleisti beveik 430 mln. litų daugiau, arba 10% daugiau negu šiais metais. Išlaidos ligos ir motinystės socialiniam draudimui taip pat didės 7,5%, arba bus 35 mln. daugiau negu šiais metais. Į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą prognozuojame pervesti 529 mln. litų, arba 8,8% daugiau negu šiais metais.

Nedarbo socialiniam draudimui bus skirta beveik 240 mln. litų. Tai 0,6% daugiau negu šiais metais. Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui bus skirta 36,3 mln. litų. Tai beveik 20% didesnės išlaidos negu laukiame šiais metais. Papildomai yra numatyta 3,2 mln. litų skirti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai.

Pensijų fondams planuojame priskaičiuoti 497 mln. litų. Pusę jų planuojama kompensuoti iš „Sodros“ biudžeto ir pusę – iš Stabilizavimo fondo. Šių metų rezultatas – su asignavimais iš valstybės biudžeto ir kitų piniginių išteklių bus (…) 21 mln. 805 tūkst. litų.

Pasirengusi atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Dėkui. Eilės tvarka (G.Steponavičius išsibraukia, J.Oleko nėra) – A.Balsienė. Prašom.

A.BALSIENĖ (LDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš, peržiūrėjusi prognozę, matau, kad ūkininkų draudimas privalomuoju sveikatos draudimu trejus metus bus stabilus ir nedidės. Mes aiškiai žinome, kad kaime ūkininkai, taip pat jų šeimos nariai labai nesidraudžia. Kas daro įtaką, kad net neprognozuojamas pajamų padidėjimas ir apsidraudusių ūkininkų skaičiaus padidėjimas? Kas daro įtaką – ar skurdas, ar švietimo stoka, ar blogai dirba „Sodra“, kad neagituoja jų draustis? Kas daro įtaką?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamoji Aldona. Manau, įtaka yra. Turėčiau būti atvira dėl praeitos kadencijos Seimo narių, nes praeitos kadencijos Seime apskritai buvo priimtas sprendimas, kad ūkininkai neturėtų draustis privalomuoju socialiniu draudimu. Kaip žinote, ūkininkai todėl ir nedalyvauja socialinio draudimo, privalomojo socialinio draudimo, sistemoje, nes mano, kad jie, matyt, niekada nepasens ir jiems, matyt, ir pensijos nereikės mokėti. Manau, šios kadencijos Seime turime labai atvirai kalbėtis, labai atvirai svarstyti, kad padidintume tą privalomojo valstybinio socialinio draudimo aprėptį, nes neišvengiamai gali tapti neįgalus ir sulaukti pensinio amžiaus. Tokiu atveju iš valstybės, šiuo atveju iš „Sodros“, biudžeto išmokos nebus mokamos. Taigi, sakyčiau, mūsų valstybėje yra bendras požiūris, kad ūkininkams turi būti sudarytos išskirtinės sąlygos.

Sutinku, kad kai kuriais atvejais jos turi būti sudarytos, bet socialinio draudimo prasme mes turėtume būti solidarūs ir visi vienodi, nes kiek tu atneši į bendrą katilą, šiuo atveju „Sodros“ biudžetą, tiek mes turėsime tų pinigėlių, kaip sakau, nusenusiems žmonėms, neįgaliesiems, traumas patyrusiems ir panašiai išmokėti, todėl tas nedalyvavimas nėra sveikintinas. Beje, tai yra mano nuomonė. Aš manyčiau, kuo daugiau žmonės stengiasi, kad ir kur jie dirbtų, vengti mokėti įmokas, tuo jie daro didesnę žalą, tuo labiau iškreipia ir padaro absoliučiai nesąžiningą verslą ir bendrą konkurenciją.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sysas klausia.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, globalų klausimą, bet ne dėl globos ir rūpybos.

Mes, kai kalbame apie vidutinį darbo užmokestį, ir toliau skaičiuojame pagal skirtingas metodikas. Vėl mes naudojame šiek tiek (10%) mažesnį vidutinį statistinį darbo užmokestį negu visos kitos institucijos. Ar nereikėtų pagalvoti ir suvienodinti tuos dydžius, surasti metodinius skirtumus, nes, kiek suprantu, ir mokesčių sistema, ir statistika jau keitė savo metodiką. Aš suprantu, kad dėl šio biudžeto mes nieko nekeisime, bet kad ateityje egzistuotų vienas normalus dydis, kurį būtų galima taikyti visais atvejais, o ne taip, kad „Sodra“ turi vieną dydį, statistikai – kitą, biudžetas – trečią. Labai ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš taip ir nesupratau, kuris, jūsų manymu, uždarbio vidurkio dydis yra normalus – ar tas, kurį taikome rengdami „Sodros“ biudžeto projektą, ar tas, kurį taikome nustatydami valstybės biudžetą?

A.SYSAS. Mūsų nenormalus, nes jis yra mažiausias.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Manyčiau, mūsų… Nežinau, sutinku, kad jis nėra normalus, bet aš sutinku, kad jis yra teisingas, nes kas jau kas, bet „Sodra“ iš tikrųjų turi labai tikslius skaičius, nes apie kiekvieną žino, kas kiek sumoka ir kokie yra vidurkiai. (Replika: „Užsienyje, sako, didesnis“.) Tų, kurie draudžiasi „Sodroje“ visu socialiniu draudimu, iš tikrųjų yra toks vidurkis. Valstybės biudžete… Todėl, matyt, visą laiką galvoti, kad ateis įmokos į „Sodrą“ iš to paties katilo, kuris yra valstybės biudžete ir kuris yra socialinio draudimo biudžete, ne visai išeina, nes ne visi žmonės (štai ką tik girdėjome apie ūkininkus) dalyvauja privalomojo valstybinio socialinio draudimo sistemoje. Yra autorinės sutartys, žmonės, dirbantys pagal autorines sutartis, vėl neateina į valstybinio socialinio draudimo sistemą. Yra ir kitų žmonių, kurie labai daug uždirba, bet jiems įstatymas leidžia nedalyvauti privalomojo valstybinio socialinio draudimo sistemoje. Tos visos išimtys suponuoja tai, kad tas vidurkis, nuo kurio skaičiuojame „Sodros“ pajamas, yra 10% mažesnis negu tas, nuo kurio mes darome valstybės biudžeto prognozes. Bet aš sutinku, kad mes turime sėsti ir žiūrėti, kur yra tos spragos, kad jų būtų kuo mažiau.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Toliau klausia P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Gerbiamoji ministre, norėčiau paklausti apie nuo okupacijų nukentėjusiųjų asmenų socialinės padėties pagerinimą. Kiek man teko nagrinėti biudžeto projektą, tai ten nėra nei žodžio, nei cento numatyta, kad būtų didinamos nukentėjusiųjų asmenų pensijos. O tokių pažadų, kaip jūs gerai žinote, buvo, ir jūs pati buvote už tai ir žadėjote, kad tos pensijos tikrai bus padidintos. Aš norėčiau konkrečiai, ar kitais metais bus didinamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos? Jeigu bus, tai iš kokių šaltinių, nes valstybės biudžete, manau, lėšų tam nėra numatyta?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dėkui. Jūs labai teisingai pasakėte – „Sodros“ biudžete negali būti numatyta lėšų nukentėjusiųjų asmenų valstybinėms pensijoms didinti, nes nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos yra mokamos ne iš draudimo, ne iš „Sodros“, lėšų, o iš valstybės biudžeto lėšų. Aš turiu su gailesčiu konstatuoti, kad tų lėšų valstybės biudžete nėra, bet dar viskas jūsų rankose. Valstybės biudžetas yra tik ką pateiktas Seime ir viskas priklausys nuo to, koks bus Seimo sprendimas.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamoji ministre, pirmiausia norėčiau pasidžiaugti tuo, kad Lietuvoje daugėja dirbančiųjų, apsidraudusių socialiniu draudimu. Dėl to, aišku, „Sodrai“ iš karto geriau gyventi. Kita, kad iš tiesų didėja darbo užmokestis, nepaisant to, pagal kokią metodiką jis būtų skaičiuojamas. Norėčiau paklausti dėl aiškinamojo rašto pajamų skirsnio. Gal galėtumėte plačiau atskleisti, kodėl veiklos pajamos ir iš turimo turto gaunamos pajamos didėja 1,8 karto, palyginti su 2005 metais laukiamais dydžiais? Gal galėtumėte paaiškinti konkrečiai, kokios tai veiklos pajamos ir iš kokio turto gaunamos tos didėjančios pajamos?Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Tiesą sakant, gal mes tą galėtume aptarti komitete. Kaip suprantu, jeigu paimsime apskritai visos veiklos pajamas, jos yra numatytos 3,1% ir yra 0,1 % mažesnės, negu yra laukiama šiais metais. Vadinasi, bendrai galime konstatuoti, kad procentas bus šiek tiek mažesnis, negu šiais metais buvo veiklos sąnaudoms.

Dabar kokią pagrindinę dalį sudaro veiklos sąnaudos, kam yra jos naudojamos? Žinoma, pati pagrindinė dalis skiriama darbuotojų atlyginimams. „Sodros“ darbuotojų atlyginimams yra skiriama apie 56% veiklos sąnaudų. Kita dalis skiriama paslaugoms. Paslaugos yra tai, kad mes turime mokėti už pensijų pristatymą. Tai iš likusios dalies vėlgi labai didelė dalis skiriama pensijoms pristatyti. Dar dalis eina, aišku, sąlygoms sutvarkyti. Ypač nemažai skiriame informacinėms sistemoms, jų apsaugai, jų modernizavimui. Ta dalis skiriama iš veiklos sąnaudų.

Dėl turto. Aš noriu pasakyti, kad turto mes neparduodame kitais metais ir nėra numatyta, kad iš to galėtume gauti lėšų savo veiklos sąnaudoms arba kad apskritai ateitų į biudžetą. Šito dalyko nėra, kiek aš matau, prie to yra padėtas nulis. Dabar dėl kitų dalykų. Aš manau, kad gal mes galime konkrečiau mūsų komitete pasitarti, juo labiau kad dalyvaus „Sodros“ vadovai ir galės detaliau pasakyti, kokios konkrečios veiklos sąnaudos „Sodros“, kaip institucijos, domina.

PIRMININKAS. Dėkui. J.Veselka.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamoji ministre, kodėl skriaudžiate pensininkus? „Sodros“ pajamos, jūs rašote, auga 11%, o išmokamos pensijos – 10%, kur 1% padėjote?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. (Juokas) Gerai, gerbiamasis Juliau, ieškosim to 1%. Aš noriu tik tiek pasakyti, kad iš tiesų mes pensijas ir šiais metais, tikiuosi, ir kitais metais galėsime padidinti daugiau, nei planuojame dabar, man taip norėtųsi. Tai priklauso nuo to, kaip mes visi dirbsime, kaip valdžia sudarys sąlygas, pavyzdžiui, ekonomikos plėtrai, investicijų plėtrai ir žmonių atlyginimams augti. To 1% tikrai mes nepavogėme ir neišvaistėme. Tiesiog noriu pasakyti, kad 10% auga ta dalis, kuri yra skirta pensijoms, ir mes jas išdalijam visom sritim. Kaip jūs matote yra penkios draudimo rūšys ir pensijoms nuo visų penkių draudimo rūšių mes skiriame pačią didžiausią dalį, t.y. 10%, kitur visur augimas yra 8,8, 7,5 ir taip toliau. Tai pagal procentus yra išskirstoma ir matyti ta augimo dalis. Bet… (J.Veselka: „Kur 1%?..“) Gerbiamasis Juliau, aš jums asmeniškai pasakysiu, kur 1%.

PIRMININKAS. Klausimo nekartosime, manau, visi jį girdėjome. Toliau klausia R.Ačas. Prašom.

R.AČAS (LDF). Gerbiamoji ministre, labai džiugu, kad jūs taip optimistiškai žiūrite į „Sodros“ biudžeto perteklių. Aš noriu jūsų paklausti štai ko. Ar nereikėtų vis dėlto kreipti didesnį dėmesį į tuos žmones, kurie tapo našliais ar našlėmis, ypač tuos, kurie iki 1995 m. yra našliai ar našlės, nes žiūrint į jūsų biudžeto išlaidų skaičiavimą susidaro įspūdis, kad jūs baudžiate tuos žmones už prarastą galimybę antrą kartą ištekėti. Ar vien dėl to, kad jie nepasinaudojo ta galimybe?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Nesupratau paskutinio… dėl ko baudžiam?

R.AČAS. Aš pasakiau, kad susidaro įspūdis, jog žmonės yra baudžiami už tai, kad jie antrą kartą neištekėjo. Vis dėlto tiems žmonėms kompensacija, kurią jie gauna, yra tiktai labai simbolinė.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai dėkui. Aš atsakysiu taip. Mes įvairius variantus svarstome dėl našlių pensijų. Iš tikrųjų grįšiu prie to, ką sakau, ne pirmą kartą. Matyt, būtų buvę daug geriau, kad jų 1995 m. iš viso nebūtų atsiradę. Kadangi tos pensijos yra, tai pensijos visada visiems žmonėms yra skirtingos ir taip bus visą laiką. Nors aš įvairiose auditorijose sulaukiu klausimų, kodėl, pavyzdžiui, ne visiems vienoda pensija? Negali būti visiems vienoda. Dėl našlių pensijų. Mes svarstome variantą ir galimybę „Sodros“ biudžeto ir aš tikiuosi, kad per mūsų Vyriausybės kadenciją mes surasime sprendimą, kaip galėtume spręsti našlių pensijų klausimą. Jūs kalbate apie tuos našlius ar našles, kurie tapo jais iki 1995 m., yra dalis dar kitų žmonių, kurie kelia klausimą jaunais našliais tapę, kaip jūs sakote, niekad neištekėjusios ar niekada nevedę. Jų yra šiek tiek mažiau, jie irgi kelia klausimus, kodėl jie lieka nuskriausti ir panašiai. Matot, problemų yra gana nemažai šioje srityje, bet mes bent viena linkme, tikiuosi, šios kadencijos metu sprendimą pasiūlysime ir galbūt tai šiek tiek sušvelnins esamą situaciją.

PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinis klausia J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Miela ministre, visiškai pritariu jūsų nuomonei dėl ūkininkų ir to, ką kalbėjote anksčiau, ir tiesiog raginčiau ne vien tik žodžiais apsiriboti, o kelti šį klausimą per Vyriausybės pasitarimus, posėdžius, kad konkretūs projektai pasiektų Seimą. Ši kadencija, skirtingai nei priešinga, galbūt ir priims logiškus sprendimus, nes tikrai nėra nuoseklu, kai dalis žmonių, užsiimančių de fakto verslu, staiga iš bendros sistemos iškrenta. Mano klausimas būtų toks. Įvertinus jūsų pateiktus skaičiavimus ir skaičius dėl „Sodros“ biudžeto, ir gana optimistines prognozes, ar nemanytumėte, kad tai sudaro prielaidas radikaliau vykdyti pensijų reformą Lietuvoje ir didinti atskaitymus nuo žmonių socialinio draudimo mokesčio dalies į privačius pensinius fondus sparčiau, nei yra numatyta įstatymuose? Gal turime visą laiką galvoti ir apie šiuo metu dirbančius žmones, ir apie tai, kokio dydžio pensijas jie gaus, kada jie sulauks atitinkamo amžiaus. Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, mielas Jonai. Žinote, aš pasakysiu taip, mes visai neseniai tik atvėrėme vartus pensijų kaupimo sistemai ir kol kas mes jų vaisių dar nevalgome. Jie dar tik noksta. Todėl nežinant, kokie bus rezultatai ir tie vaisiai, kai mes palaipsniui keliame tarifą (kitais metais jis bus 4,5, iki 2007 m. pasieks 5,5), vargu ar mums yra tikslinga iš karto pasakyti, kad mes norime pakelti, kaip yra kai kurių siūlymų, ir iki 10% pervesti į kaupiamuosius fondus. Šiuo atveju aš nebūčiau labai optimistiškai nusiteikusi. Sutinku, kad reikia rūpintis ir dabartiniais žmonėmis, ir, manau, jog pats didžiausias rūpestis dabartiniais dirbančiaisiais yra toks, kad jiems atlyginimai nebūtų mokami vokeliuose ir kad jiems atlyginimai didėtų, kad nebūtume vieni iš paskutiniųjų, paskutinieji iš 25 Europos Sąjungos valstybių, su esamais atlyginimais, nes nuo to daugiausia priklauso, kokią senatvę turės žmogus. Manau, kad pirma pasižiūrėkime, kaip mums seksis sulaukus 2007–2008 m. ar dar po kiek laiko, kai prasidės išmokos iš kaupiamųjų fondų ir koks bus rezultatas. Tada galvokime apie tai, ar reikia didesnį procentą skirti pensijoms kaupti. Kaip matote, dabar mes tą, pavadinkime naštą, dalijamės perpus: pusę dengia Stabilizavimo fondas, pusę dengia „Sodros“ biudžetas. Aš čia matau problemą, dėl kurios mes galėtume diskutuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji ministre, už pristatymą ir atsakymus į klausimus.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Per pateikimo stadiją vienas už, vienas prieš dėl balsavimo motyvų. J.Olekas, nespėjęs paklausti, išsako nuomonę už.

J.OLEKAS (LSDPF). Atsiprašau, gerbiamasis posėdžio pirmininke dėl nedalyvavimo klausimų metu. Aš noriu paremti ministrės pateiktą Socialinio draudimo 2006 metų biudžeto įstatymo projektą, nes iš tikrųjų numatyta nemažai lėšų, kurios skirtos žmonių socialinėms reikmėms tenkinti, ir tas visiškai atitinka numatytą Vyriausybės programą, todėl kviesčiau visus balsuoti už. Taip pat, kadangi nespėjau paklausti, noriu pasakyti ministrei, kad galbūt ateityje būtų galimybė apsvarstyti vieną labai įsisenėjusią problemą, tai yra našlių pensijų klausimą, bet tai galbūt galėtų būti jau kitų metų biudžeto dalykai. Šiaip kviečiu visus pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. J.Veselka – kita nuomonė.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji ministrė, atsakydama į J.Čekuolio klausimą, šiek tiek patikslino, bet aš noriu pabrėžti – vargšai tie mūsų vyresnio amžiaus žmonės. Rublinių indėlių neatiduoda. Rubliniai indėliai guli Stabilizavimo fonde. Iš šio fondo 250 mln. – į privačius fondus. Vadinasi tie, kurie dirbo, dirbo ir sukūrė turtą ir toliau gali laukti, kol numirs. Antra. Užuot padidinus jiems pensijas, kurios vidutiniškai yra mažos pensijos, – vėl 250 mln. iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus. Jeigu valstybė labai užsimanė (kas iš principo teisinga… privačius), tai galėtų iš kitur paieškoti palyginti tų nedidelių pinigų. O reikėtų vis dėlto adituoti pagarbą tiems žmonėms, kurie pokariu pradėjo, sunkiai dirbo, sukūrė gana daug turto, kurį vis kažkas „prichvatizuoja“. Todėl jeigu net laikytume, kad privatūs fondai yra gera tendencija, bet kad skriaudžia dabartinius pensininkus, aš visada esu prieš.

PIRMININKAS. Ačiū, supratom. Kolegos, dabar balsavimu turėtume išsakyti savo nuomonę, ar pritariame įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-849, po pateikimo. Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: už – 55, prieš – 1, susilaikė 15. Pritarta po pateikimo.

Minutėlę, matau, kolega Gražuli. Dabar turime apsispręsti dėl komitetų. Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra siūlomas pagrindiniu, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Preliminarią svarstymo datą Seniūnų sueiga siūlo dar šių metų lapkričio 24 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu. Repliką po balsavimo, centrinis mikrofonas – P.Gražulis. Prašau.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, gaila, kad aš užsirašiau ir norėjau paklausti finansų ministro. Tačiau man visiškai nesuprantami reiškiniai darosi mūsų valstybėje. Biudžetas auga, visoms sritims finansavimas didėja, ypač didinama socialinei sričiai. Tačiau mūsų valstybėje tokia situacija, kad iš mūsų šalies žmonės bėga labiau, negu iš uragano nusiaubto Orleano arba Kašmyro provincijos. Kas darosi mūsų valstybėje? Kodėl neanalizuojamas šitas klausimas? Jau pradėjo iš mūsų valstybės migruoti ne tik jauni žmonės, bet ir gana brandaus amžiaus žmonės, net sulaukę pensinio amžiaus. Ir kur tas džiaugsmas? Aš nematau to džiaugsmo. Verslininkai skundžiasi, kad nėra darbo jėgos, ji išvykusi į kitas valstybes.

Aš manau, kad pragyvenimo lygis daug labiau brangsta, nei didėja pajamos. Valstybei iš principo reikėtų labai rimtai susimąstyti, kaip vis dėlto subalansuoti pragyvenimo lygį, kad žmonės neieškotų to geresnio gyvenimo svetur, kad galėtų sukurti padorų gyvenimą Lietuvoje.

2006 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.XP-861 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Šio klausimo svarstymas baigtas. Rytinio posėdžio darbotvarkės 6 klausimas – 2006 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Pateikimas. Sveikatos apsaugos viceministrą Rimantą Šadžių jau matau tribūnoje ir prašau pristatyti Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą. Prašom.

R.ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau šiandien trečiąjį biudžetą, kuris trečias ir pagal savo dydį. Mes nesiekiame tų 7 mlrd. „Sodros“. Nepaisant to, šito biudžeto pajamos ir išlaidos kitais metais planuojamos 2 mlrd. 870 mln. Mes manome, kad sėkmingai vykdant biudžetą ir gaunant valstybės biudžeto pajamas, galbūt kitais metais šturmuosime tą psichologiškai svarbią 3 mlrd. litų ribą. Biudžetas planuojamas daugiau negu pusę milijardo didesnis, negu buvo nustatytas šiemet, o tai sudaro 21,6%.

Atkreipčiau dėmesį, kad tai didesnis procentas, negu auga valstybės biudžeto pajamos. Sveikatos draudimas neturi galimybės (sveikatos draudimo fondas) administruoti įmokų į šitą biudžetą, todėl mes esame priklausomi nuo „Sodros“ biudžeto, kurio optimistinės prognozės mus gerai nuteikia, be to, mes gauname įmokų iš biudžeto.

Įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, kurių Lietuvoje yra apie 2 mln., kitais metais planuojamos padidinti nuo 264 iki 304 su trupučiu litų per metus. Be to, kadangi mes pagal įstatymą gauname fiksuotą procentą nuo gyventojų pajamų mokesčio, t.y. 30%, to mokesčio tarifo mažėjimas sukelia tam tikrų problemų. Buvo numatoma ir siūloma jums patvirtinti, kad valstybės biudžetas specialia eilute į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą pervestų dar 83 mln. litų kompensuoti praradimams dėl šito tarifo sumažėjimo.

Išlaidos. Svarbiausios išlaidos, be abejo, tai yra išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Jos auga beveik 25%. Toks didelis augimas yra ir dėl to, kad šiemet startavo gydytojų ir slaugytojų atlyginimų didinimo programa. Kitais metais padidintiems atlyginimams palaikyti prireiks 334 mln. litų, be to, dar yra susitarta su socialiniais partneriais, kad apie 200 mln. litų bus skirta papildomai atlyginimams maždaug nuo gegužės mėnesio dar pakelti 20%. Šito darbo rezultatai jau matyti. Jeigu sausio mėnesį šių metų gydytojų vidutinis atlyginimas vienoje darbo vietoje sudarė 1434 Lt, tai gruodžio mėnesio atlyginimas jau prognozuojamas 2200 litų. Slaugytojo atitinkamai nuo 885 litų padidės iki 1300 litų.

Keletą žodžių apie kitas svarbias išlaidų grafas, kurios iš tikrųjų yra svarbios. Pirmiausia aš paminėčiau, kad vaistų kompensavimui numatoma per pusę milijardo litų. Šiemet buvo numatyta 440 mln. Tiesa, papildomai teks skirti apie 40, 50 mln. iš rezervo. Auga lėšos, kurios skiriamos galūnių, sąnarių organų protezavimui, taip pat medicininių priemonių, atitinkančių šiuolaikines technologijas, įsigijimui. Paminėčiau, kad dantų protezavimui skiriamų lėšų augimas nuo 3,5 šiais metais išaugs iki 8,5 mln. litų. Taip mes išspręstume medžiagų, skirtų dantų protezavimui, brangimo problemą. Ortopedijos technikos priemonėms taip pat papildomai skiriami 4 mln.

Ir baigdamas paminėsiu sveikatos programas. Sveikatos ministerija vykdo profilaktines programas, finansuojamas iš Sveikatos draudimo fondo, tai profilaktinės programos tikrinant dėl gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos vėžio, dėl kardiovaskulinių susirgimų. Šitoms reikmėms planuojama skirti 70% lėšų daugiau, ir kitiems metams tai sudarytų 13,5 mln.

Antrus metus iš eilės nemaža lėšų suma yra skiriama įstaigų restruktūrizacijai. Restruktūrizavimo lėšos, skiriamos įmonėms, įstaigoms, teikiančioms sveikatos priežiūrą, mūsų skaičiavimais, atsiperka per 2 metus. Todėl 2006 m. prašytume patvirtinti 30 mln. Lt sumą, skirtą šitiems tikslams. Sveikatos draudimo lėšų administravimas, matyt, pigiausias iš valstybinių fondų ir sudaro tik 1,3% viso biudžeto. Ačiū. Atsakysiu į klausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori klausti 7 Seimo nariai. Eilės tvarka pirmasis – J.Olekas.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų sveikiname su geru Privalomojo sveikatos biudžeto augimu. Aš tik noriu patikslinti, kad darbo užmokestis medikams pradėtas kelti ne šiemet, o jau pernai nuo gegužės mėnesio. Nereikia taip greitai užmiršti.

R.ŠADŽIUS. Priimu kritinę pastabą. Tikrai priimu.

J.OLEKAS. Mano klausimas išeina už Privalomojo sveikatos draudimo fondo ribų, bet vis tiek aš noriu pasitikslinti dėl restruktūrizacijos tęsimo ir programos finansavimo. Aišku, čia bus Privalomojo sveikatos draudimo fondo sprendimas, ką jūs pasakytumėte. Ir apskritai dėl investicijų. Ar ministerija turi poziciją užbaigti tokias ilgalaikes statybas, kaip Pasvalio rajono ligoninė, Zarasų, Anykščių ir galbūt stiprinti apskričių ligonines? Ačiū už atsakymą.

R.ŠADŽIUS. Tikrai priimu, dar sykį sakau, kritinę pastabą. Bet atlyginimų augimas šiemet iš tikrųjų buvo įspūdingas. Dėl restruktūrizacijos. Restruktūrizacija finansuojama iš kelių šaltinių. Vienas iš šaltinių tas, kurį aš minėjau. Antras, be abejo, biudžetinė valstybės investicijų programa, apie kurią kalbėjo ministras Z.Balčytis. Trečias šaltinis, labai svarbus, mano supratimu, yra Europos Sąjungos lėšos. 2007–2013 m. finansinėje perspektyvoje mes numatome gauti galingą impulsą pinigais šitiems tikslams. Galbūt labai norėtųsi visus tuos kabančius, nebaigtus objektus baigti ir galbūt tai atsieitų pigiau, negu išdėstyti šitą išlaidų sumą per keletą metų. Deja, valstybės biudžeto lėšos yra ribotos, todėl dalį šitų problemų reikėtų spręsti organizaciniais būdais, sakykim, restruktūrizuojant įstaigas ir kitą dalį įstaigos arba paleidžiant parduoti privatininkams, kitą sykį gal ir nugriaunant, kad be reikalo nešildytume oro ir tuščių patalpų.

Kita vertus, aš manau, kad dėl racionalaus šitų investicijų išdėstymo šneka tikrai rimta. Gerbiamasis Seimo narys A.Matulas taip pat iškėlė šitą problemą, ten yra apie daug ką pamąstyti ir galbūt tikrai svarstant biudžetą pasižiūrėti, ar iš tikrųjų mums pavyko sukoncentruoti lėšas ir valstybės biudžete. Jos nepaskirstytos objektais šiame Sveikatos draudimo biudžete būtent į skausmingiausius taškus, kurie leistų mažiausiomis sąnaudomis pasiekti didžiausią efektą. Problema lieka.

PIRMININKAS. Dėkui. Kita klausiančioji – I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis viceministre, iš tiesų jūsų teikiamame Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete yra tokia programa – „Paslaugų restruktūrizavimo programa vykdant sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos nuostatas“. Aš puikiai suprantu, kad restruktūrizavimo procedūros ir procesas turi vykti, tačiau ar tai turėtų vykti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų? Tikrai turbūt kiekvienas iš mūsų, gyvenantis Lietuvoje, kiekvienas gyventojas, kuris mokame mokesčius, pirmiausia suprantame, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos yra naudojamos paslaugai apmokėti. Ar jums neatrodo, kad tai turėtų būti ar kokia nors investicinių fondų programa, ar iš valstybės biudžeto programa? Ačiū.

R.ŠADŽIUS. Ačiū jums už klausimą. Iš tiesų žiūrint į tas dvi pajamų ir išlaidų lenteles atsietai galbūt ir susidaro įspūdis, kad tie 30 mln. skirti iš sveikatos draudimui skirtų lėšų, kurios visos turėtų būti naudojamos sveikatos priežiūrai. Tačiau atkreipčiau jūsų dėmesį į pajamų dalį, kur yra biudžeto indėlis, nesąlygotas nei gyventojų pajamų mokesčio, nei „Sodros“ įmokų. Tai yra grynai biudžeto indėlis tam tikroms valstybinėms programoms finansuoti. Tarp jų ir šią, tarp jų ir kraujo programą, ir profilaktines programas, ir dar daugelį kitų, kurių aš nepaminėjau. Taigi šiam restruktūrizavimui, galima pasakyti, nėra naudojamos lėšos, kurios gyventojų mokesčiais tiksliniai sumokamos jų sveikatos priežiūrai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis viceministre, iš tikrųjų reikėtų pasidžiaugti, kad Sveikatos draudimo fondas didėja, bet jis didėja lygiai tiek pat, kiek didėja ir bendras šalies biudžetas. O medikai, visuomenė tikėjosi, kad sveikatos draudimo biudžetas didės santykinai daugiau negu šalies biudžetas, nes pagal bendrąjį vidaus produktą mes esame lyg ir priešpaskutinėje vietoje pagal sistemos finansavimą Europos Sąjungos šalyse. Kada vis dėlto galima tikėtis, kad sveikatos sistemai bus skirtas bent kiek padoresnis skaičius, t.y. ne mažiau kaip 5% nuo bendrojo vidaus produkto?

Kitas dalykas. Jūs pats paminėjote ir džiaugėtės, kad startavo atlyginimų didinimo programa. Bet išvažiuojamojo posėdžio metu Panevėžio apskrityje girdėjote įstaigų nuogąstavimus, kad įstaigos dėl ydingos apmokėjimo sistemos už paslaugas negali paimti tų pinigų, kuriuos jūs indeksavote atlyginimams kelti. Ir įstaigos šiandien klimpsta į skolą. Tai patvirtino ir Panevėžio teritorinių ligonių kasų direktorius…

PIRMININKAS. Laikas!

A.MATULAS. …teigdamas, kad lygiai tiek, kiek jūs indeksavote paslaugas atlyginimams kelti, Panevėžio apskrities ir visos Respublikos įstaigos faktiškai nepaims. Vadinasi, šiandien atlyginimus jos padidino į skolą. Tai kaip bus sprendžiamos šios problemos?

R.ŠADŽIUS. Ačiū už abu klausimus. Pirmuoju klausimu pasakyčiau, kad dabar mes parengėme sveikatos sistemos finansavimo strategiją, kuri artimiausiu metu bus teikiama Vyriausybės strateginio planavimo komitetui. Vyriausybė, apsvarsčiusi šią strategiją, matyt, teiks tam tikrų teisės aktų pakeitimus. Planuojame, kad esminis sveikatos sistemos finansavimo persilaužimas, o tam esminio persilaužimo ir reikia, kad nuo BVP procentas padidėtų, įvyks per kokius trejus ketverius metus, pradedant 2006 metais. 2006 m. jau yra padaryta pradžia ir į įkainius mes įkalkuliuosime dalį sveikatos priežiūros įstaigų turimo turto amortizacijos, arba nusidėvėjimo, ko iki šiol nebuvo. Tai pirmas žingsnis skatinant šias įstaigas, šiuos ūkio subjektus veikti savarankiškai ir siekti ūkinės sėkmės, ne tik sėkmės sveikatos priežiūros srityje, ir gerų kitokių rodiklių. Aš manau, šis persilaužimas įvyks, būkime optimistai, nors niekas negali numatyti ateities.

Dėl antro klausimo. Iš tiesų mes matome problemas, kurios iškyla. Dabar pirminės ir kitų rūšių, kitų lygių sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos, tvarkų aprašai, yra tobulinami. Ir žinoma, mes turime omenyje, galbūt Teritorinės ligonių kasos direktorius dar neturi paskutinės informacijos, kad nebūtų nesąžiningo žaidimo, kad lėšas, kurios skirtos, įstaigos, tenkinančios kokybinius reikalavimus, iš tikrųjų galėtų panaudoti. Ar tai bus vien mokėjimas už paslaugas didesniais tarifais, taikomais gerai veikiančiai įstaigai, ar tai bus kokie nors premijiniai mokėjimai, šiandien aš jums tiksliai pasakyti negaliu, nes teisės aktai dar yra rengiami.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis vicepirmininke. Neabejoju, kad pranešėjas, viceministras, yra kompetentingas atsakyti į visus klausimus, tačiau šiandien svarstome svarbiausią įstatymo projektą ir man labai gaila, kad jo nepristato ministras. Gal yra svarbių priežasčių ir atsakys.

Tačiau aš norėjau jūsų paklausti, jeigu galite atsakyti. Priėmus šį įstatymą, kokiu procentu padidės gydytojų atlyginimai vidutiniškai? Medicinos darbuotojų, atsiprašau. Ir norėčiau atkreipti dėmesį, kad restruktūrizacijai siūloma tikrai nemaža suma – 30 mln. litų. Būtų labai gerai, jeigu atskleistumėte dėl restruktūrizacijos, t.y. po restruktūrizacijos kaip pagerės gyventojų gydymo paslaugos? Tai, matyt, svarbiausia. Nes jeigu restruktūrizuotume tam, kad būtų restruktūrizuota, yra niekas.

Ir kitas dalykas. Jūs rašote, kad per 3 mln. bus skiriama gydyti žmonėms kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tačiau beveik septynis kartus daugiau pinigų yra numatyta…

PIRMININKAS. Laikas!

V.ŽIEMELIS. …baigiu, atsiprašau, Europos Tarybos reglamento įgyvendinimo programai. Tai man šiuo atveju šiek tiek nesueina galai. Man atrodo, kaip tik daugiau pirmiesiems atvejams reikėtų.

R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Dėl atlyginimų aš minėjau, kad kitais metais bent jau preliminariai planuojama maždaug nuo gegužės mėnesio kelti šiuos atlyginimus dar 20%. O šiemet nuo lapkričio 1 d. irgi svarstoma ir rytoj turėtų būti priimti sprendimai dėl apie 20% atlyginimų pakėlimo. Atlyginimų kėlimo programa tikrai bus vykdoma, dėl to visos garantijos.

Vykdant restruktūrizaciją pagrindinė restruktūrizacijos išdava yra stacionarinių paslaugų optimizavimas, jų teikimas tais atvejais, kai jos yra reikalingos, atlaisvinant lėšas, kurios nebeeikvojamos personalui, nevisiškai užimtam personalui, išlaikyti, tas lėšas skirti ambulatorinės priežiūros, t.y. priežiūros gyventojo gyvenamojoje vietoje, plėtotei.

Ambulatorinė slauga yra naujovė, kurią mes plėtojame. Dienos chirurgija taip pat yra pavyzdys paslaugų, kurios yra gana pigios, bet gana efektyvios gyventojų sveikatai.

Pirminės priežiūros plėtrai irgi numatomos didžiulės lėšos. Pirminė sveikatos priežiūra iš tikrųjų turi spręsti daugiau problemų. Greitoji pagalba turi efektyviau važinėti, efektyviau priimti kvietimus iš gyventojų ir efektyviau suteikti būtinąją pagalbą, kuri reikalinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, daugiau nei dešimt minučių buvo išnaudota klausimams. Daugiau nei valandą atsiliekame nuo numatytos darbotvarkės. (Balsai salėje)

R.ŠADŽIUS. Komiteto posėdyje gal dėl to.

PIRMININKAS. Kolegos, Statutas yra Statutas. Dabar pateikimo stadija. Tuo klausimu diskutuoti mes dar turėsime progos. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Taigi ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Eilės tvarka nuomonė už – A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, akivaizdu, kad skirstant ir investicines lėšas, ir restruktūrizacijos lėšas vis labiau aiškėja tendencija, kad šios lėšos skirstomos protekciniu būdu. Matyt, apie tai mes pradėsime kalbėti garsiai. Bet kadangi Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, palyginti su praeitais metais, didėja, ir viceministras (aišku, būtų geriau, kad ministras būtų tą pasakęs, bet aš tikiu ir viceministru) įsipareigojo peržiūrėti paslaugų apmokėjimo tvarką, pagal kurią Sveikatos apsaugos ministerija nevykdo savo įsipareigojimų ir neatiduoda pinigų už paslaugas atlyginimams kelti, vis dėlto tikiu gera valia ir geromis permainomis ir siūlau balsuoti už projektą po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkui. P.Gražulis. Nuomonė prieš.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, štai viceministras kalbėdamas pasakė, kad 30 mln. litų bus skiriama ligoninių uždarymui. Restruktūrizacija yra ne kas kita, kaip ligoninių uždarymas. Aš manau, kad tai ypač susiję su atokiais rajonais, atokiau gyvenančiais žmonėmis. Šiandien, reikia pripažinti, kaimiškoms vietovėms gydytojas tapo nepasiekiamas ir medicinos paslauga nepasiekiama, nors biudžetas ir didėja.

Kitas dalykas, pažiūrėkime, kas darosi. Gal nėra tiesiogiai susiję su biudžetu, bet visiškai degraduoja mūsų ligoninės, visiškas gydytojų abejingumas, kai dėl jų aplaidumo miršta arba sužalojami žmonės, vis daugiau bylų, vis daugiau teismų, kur gal tik šimtadalis žmonių bando rasti tiesą, bando kur nors belstis ir ieškoti teisingumo. Manau, kad ši sistema yra visiškai degradavusi ir neieškoma priežasčių, kaip gerinti medicinos paslaugų kokybę. Iš esmės pradedant nuo paklodės, švirkštų ir maitinimo šiandien, nors biudžetas yra didelis, patiems pacientams reikia pirktis paklodes, švirkštus, neštis į ligoninę maistą. Manyčiau, kad situacija yra apverktina, katastrofiška, o pinigai, matyt, eina farmacijos kompanijoms, dar kitiems, vaistai kompensuojami tik brangiausieji, pigesnių vaistų neįsileidžiama, nes tai neapsimoka farmacijos kompanijoms, nes gaunamas mažas pelnas. Todėl žiūrėdamas į sveikatos apsaugą iš esmės aš negalėčiau balsuoti už šį biudžetą, nors jis didėja, bet, manau, kad šis finansavimas nepasieks eilinio paciento.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar turime balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.XP-861. Ar pritariame jam po pateikimo?

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Už – 45, prieš – 1, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu siūloma skirti Sveikatos reikalų komitetą, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą. Preliminari svarstymo data šių metų lapkričio 24 diena. Ar galime tam pritarti? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu.

Kolegos, norėčiau jūsų paklausti, ar sutiktumėte iki 14 val. tęsti darbą be pertraukos? Dėkoju. Mažiau klausimų liks vakaro posėdžiui.

Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-703(2*)ES (priėmimas)

Kolegos, grįžtame prie 1-1 rytinio posėdžio darbotvarkės klausimo, projekto Nr.XP-703. Tai su Europos integracija susijęs įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Pastabų ir pasiūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti, nėra. Kolegos, pereiname prie priėmimo pastraipsniui. Ar kolega J.Pinskus turi ką nors reikšmingo pasakyti iš tribūnos? Jeigu ne, tai dėkoju. Manau, kad taupykime laiką. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui.

1 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

3 straipsnis. Ar galime priimti 3 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis. Ar galime priimti 4 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

5 straipsnis. Ar galime priimti 5 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

6 straipsnis. Ar galime priimti 6 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

7 straipsnis. Ar galime priimti 7 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

8 straipsnis. Ar galime priimti 8 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

9 straipsnis. Ar galime priimti 9 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

Priėmimas pastraipsniui baigtas. Galėtume balsuoti dėl viso įstatymo projekto, tačiau salėje nėra 71 Seimo nario. Aš kreipiuosi į frakcijų seniūnus ar vadovus, gal panaudotumėte savo galimybes sukviesti daugiau Seimo narių, nes dabar daugelis projektų yra priėmimo stadijos ir reikia bent 71 Seimo nario, dalyvaujančio posėdyje. Skambučius per visus rūmus leidome, skambinome, tačiau, kolegos, jeigu būtų galima ta linkme padirbėti per frakcijas, būtų labai gerai. (Replika iš salės: „Užsiregistruokime, kiek yra.“) Gerai. Gal užsiregistruokime, kad matytume, kiek mūsų yra salėje.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai.

Daroma šio klausimo svarstymo pertrauka. Dar kartą apeliuoju į frakcijų atstovus, kad kviestų savo kolegas. Dabar siūlyčiau svarstyti klausimus, kurie nereikalauja 71 balso.

Diplomatinės tarnybos įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-729* (svarstymas)

Darbotvarkės 10 klausimas. Svarstymo stadija. Diplomatinės tarnybos įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-729. Kaip minėjau, svarstymo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Klausiu, ar I.Degutienė pasiruošusi iš tribūnos pateikti pagrindinio komiteto išvadą? Papildomas yra Užsienio reikalų komitetas. Matau pasiruošusį vieną kolegą pateikti.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurio pagrindinis tikslas buvo suvienodinti valstybės tarnautojų ir karių sutuoktinių draudimo pensijų socialiniu draudimu ir nedarbo socialiniu draudimu tvarką tuo laikotarpiu, kai pastarieji gyvena su kariais, tarnaujančiais užsienio valstybėse ar tarptautinėje karinėje ar gynybos organizacijoje. Svarstymo stadijoje jokių pasiūlymų negauta, atsižvelgta į Teisės departamento pastabas. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam suredaguotam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatas: bendru sutarimu visi balsavo už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Užsienio reikalų komiteto narys V.Stankevičius pasiruošęs pateikti papildomo komiteto išvadą. Prašom, kolega.

V.STANKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kaip papildomas išnagrinėjo šį klausimą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatas: 9 komiteto nariai balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Prašome pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Išklausėme komitetų išvadas. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Pastabų ir pasiūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti, nėra. Ar galime po svarstymo pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? Nėra siūlančių kitaip. Pritarta bendru sutarimu.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-730* (svarstymas)

Darbotvarkės 11 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-730. Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu. Vėl I.Degutienę kviečiu į tribūną. Ruošiasi D.Mikutienė pateikti papildomo komiteto išvadą.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam ir suredaguotam projektui. Pateikto įstatymo ir redakcijos esmė yra ta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus gali vykdyti Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio privalomųjų sveikatos draudimo įmokų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansuojamų sveikatos priežiūros įstaigų socialinio draudimo įmokų tarpusavio įstatymais.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas vienbalsiai pritarė tokiam pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. D.Mikutienę, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę, kviečiu į tribūną.

D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-730 ir nutarė pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo Teisės departamento pastabas.

PIRMININKAS. Dėkui. Išklausėme komitetų išvadas. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nebuvo, taip pat nebuvo ir pastabų ar pasiūlymų. Dėl balsavimo motyvų prieš apsisprendžiant, ar pritarti po svarstymo, A.Matulas – nuomonė už.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, toks sprendimas buvo priimtas dar 1999 metais ir jis buvo patvirtintas ministro įsakymu. Nieko naujo mes čia neišrandame. Tiesiog ta atsiskaitymo forma, privalomojo sveikatos draudimo biudžeto ir „Sodros“ užskaitų forma, pasitvirtino. Aš siūlau ir pritariu, kad ji būtų įtvirtinta įstatymu, ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, ar galime nesant prieštaraujančių pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta įstatymo projektui Nr.XP-730 po svarstymo bendru sutarimu.

Darbo tarybų įstatymo 19 ir 23 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-740(2*) (svarstymas)

Rytinio posėdžio darbotvarkės 12 klausimas, svarstymo stadija. Darbo tarybų įstatymo 19 ir 23 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-740. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo. Jo pirmininką A.Sysą prašau pateikti komiteto išvadą.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad šio įstatymo nuostatos derinamos su Darbo kodekso jau priimtom ir nuo liepos 1 dienos galiojančiom nuostatom. Buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, į kurią iš dalies atsižvelgta. Iš kitų valstybės institucijų, asmenų, Seimo komitetų jokių pastabų negauta, todėl komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Už jį bendru sutarimu balsavome už. Kviečiu pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Kolegos, ar galime bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti po svarstymo? Nėra prieštaravimų. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Salėje dar nėra pakankamo skaičiaus Seimo narių, kad galėtume pereiti prie priėmimo įstatymo projektų, reikalaujančių atitinkamos daugumos. Todėl aš siūlyčiau rytiniame posėdyje apsvarstyti numatytą pirmą rezervinį klausimą – Civilinio kodekso 5.30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Kviesčiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį V.Žiemelį į tribūną pateikti pagrindinio komiteto išvadą.

Civilinio kodekso 5.30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-238 (svarstymas)

V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitete aptartas šis projektas. Komitetas atsižvelgė į Seimo Teisės departamento išvadą, kad siūlomo įstatymo pataisos gali turėti neigiamų pasekmių. Po testatoriaus mirties gali būti neįmanoma nustatyti, ar pateiktas teismui tvirtinti testamentas atitinka tikrąją testatoriaus valią ir nėra suklastotas. Tokiu būdu gali būti sudarytos prielaidos pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuotą teisę į nuosavybę. Šiai pataisai komitetas pritarė.

Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomone, gali padaugėti asmeninių testatorių suklastojimo atvejų. Asmeninių ir oficialių testamentų išraiškos forma beveik nesiskirtų, o iškilus testamento turinio neaiškumams būtų sunkiau įrodyti asmeninio testamento patikimumą. Be to, atitinkamai reikėtų taisyti CK 5.30 straipsnio 2 dalį, kurioje yra nuostatos dėl testamento pataisymų.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, tais atvejais, kai testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitų priežasčių negali pats surašyti testamento, šis klausimas yra labai aiškiai išspręstas Civilinio kodekso 5.29 straipsnyje. Todėl komiteto sprendimas – įstatymo projektą atmesti. Balsuota vienbalsiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Pagrindiniam komitetui siūlant atmesti įstatymo projektą, iš karto turi būti apsisprendžiama dėl to balsuojant. Ar galime bendru sutarimu apsispręsti atmesti įstatymo projektą? Nėra prieštaravimų. Bendru sutarimu Seimas apsisprendė atmesti įstatymo projektą, kurio registracijos Nr.XP-238.

Dabar, kolegos, dar kartą pasižiūrėkime, kiek mūsų yra salėje. Registruokimės! Kolegos, kebli situacija. Negalime priimti įstatymo projekto, bet galbūt mes galėtume bent jau priimti pastraipsniui ir palikti tiktai galutinį balsavimą prašant, kad frakcijos pakviestų savo narius 15.00 valandą ateiti ir dalyvauti gausiai, kad galėtume balsuoti. Ar tinka tokia procedūra? Ačiū. Kolegos, mes tikrai sutaupytume laiko, ir vakarinis posėdis būtų trumpesnis. (Balsai salėje) Skambinom be perstojo ir skambučiais, ir varpais.

Antrasis darbotvarkės klausimas – Draudimo įstatymo projekto du straipsniai Nr.XP-694. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną J.Lionginą. J.Razma dėl vedimo tvarkos. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau.

J.RAZMA (TSF). Iš tikrųjų, kadangi dėl to, kad nėra pakankamai Seimo narių, stringa mūsų darbas ir gaištamas laikas, aš siūlyčiau pirmininkui bent oficialiai paskelbti, kurių frakcijų dalyvauja salėje mažiau kaip pusė narių. Ta aplinkybė yra svarbi, jeigu bendrai nėra daugiau kaip pusės. Kad tai būtų viešai įvardyta iš tribūnos ir girdėtų visuomenė.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Jurgi Razma, nėra nei logikos, nei statutinio reikalavimo, kad aš tai turėčiau skelbti. Jeigu jūs norėtumėte pamatyti paskutinius registravimosi rezultatus, paprašykite, kad būtų išspausdinta Sekretoriate, ir išnaudokite visas galimybes paskelbti dalyvaujančius ar nedalyvaujančius. Šiandien aš siūlau judėti į priekį bent tiek, kiek mes galime judėti.

Draudimo įstatymo 210 straipsnio pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr.XP-694*ES (priėmimas)

Gerbiamasis Jonai Lionginai, prašom pateikti Draudimo įstatymo 210 straipsnio pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektą.

J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Draudimo įstatymo 210 straipsnio pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkui.

J.LIONGINAS. Taip pat aš norėčiau pridurti, kad iš tikrųjų šio įstatymo projekto svarstymas buvo numatytas 11.05 valandą, tačiau dabar jau, mes matome, yra 13.33 val. ir matome, kad negalima dėl jo balsuoti. Todėl Biudžeto ir finansų komiteto vardu aš reiškiu pastabą.

PIRMININKAS. Gal galėtumėte patikslinti, kam reiškiate pastabą, kad irgi būtų aiškiau?

J.LIONGINAS. Pastaba yra posėdžio pirmininkui. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš tik norėčiau priminti, kad 11.00 valandą, kai jums turėjo būti suteikta tribūna, pirmininkavo kitas kolega. Biudžeto svarstymas ir darbotvarkės tvirtinimas užtruko ilgiau nei tai buvo numatyta. Labai ačiū už pastabą posėdžio pirmininkui.

Yra du šio įstatymo straipsniai. 1 straipsnis. Ar galime priimti nesant pastabų? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime 2 straipsnį priimti? Pastabų ir prieštaravimų nėra. 2 straipsnis priimtas. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Aš siūlau daryti šio įstatymo svarstymo pertrauką ir grįžti prie jo 15.00 valandą vakariniame posėdyje.

Vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų gamybos įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-659* (priėmimas)

Trečiasis darbotvarkės klausimas – Vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų gamybos įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-659. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją B.Bradauską. Antrasis darbotvarkės klausimas. Turit tekstą?

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto komitetas svarstė šį projektą ir jam pritarė. Siūlome pritarti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Du straipsniai, priėmimo stadija. Pirmasis. Ar galim priimti pirmąjį straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Antrasis. Ar galim priimti antrąjį? Prieštaravimų nėra. Priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Galima būtų daryti šio klausimo svarstymo pertrauką, bet prieš tai pasitikrinkim, galbūt salėje mūsų jau yra pakankamas skaičius? Registruokimės.

Taip, užsiregistravo 72. Kolegos, dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių išsakyti motyvus? Ne, nėra. Kolegos, prašau jūsų dėmesio. Prašau balsavimu išsakyti, ar pritariate, kad būtų priimtas įstatymas Nr.XP-659.

Balsavimo rezultatai: 75 užsiregistravo, 75 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas, registracijos Nr.XP-659, priimtas.

Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-703(2*)ES (priėmimo tęsinys)

Jeigu neprieštarautumėt, grįžtume prie tų įstatymų projektų, dėl kurių buvo pasakyta pastaba. Pirmasis darbotvarkės klausimas Nr.XP-703. Priėmimas pastraipsniui buvo baigtas. Dėl balsavimo motyvų niekas nenori kalbėti. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-703 priėmimo. Kuo toliau, tuo mūsų daugiau.

Balsavimo rezultatai: 77 užsiregistravo, 77 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.XP-703 priimtas.

Draudimo įstatymo 210 straipsnio pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr.XP-694*ES (priėmimo tęsinys)

Taip pat siūlyčiau pereiti prie viso įstatymo Nr.XP-694 priėmimo. Draudimo įstatymo 210 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-694 priėmimo.

77 užsiregistravo, už – 74, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.XP-694 priimtas.

Noriu atkreipti dėmesį, kad pavyko priimti du su integracija į Europą susijusius įstatymus. Rytiniame posėdyje dar yra likę trys įstatymų projektai, priėmimo stadija. Kviesčiau dar truputį kantrybės. Manau, kad iki numatyto laiko – 14 valandos – mes spėsim juos apsvarstyti, jeigu dirbsime darniai.

Akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių banko kreditoriams įvykdymo bei jo turto perėmimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-721(2*) (priėmimas)

Taigi septintasis rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-721, – Akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių banko kreditoriams įvykdymo bei jo turto perėmimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. J.Lionginas iš tribūnos (priėmimo stadija) trumpai referuos pagrindinio komiteto nuomonę dėl šio projekto.

J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių banko kreditoriams įvykdymo bei jo turto perėmimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – atsižvelgti į patobulintą įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gal turėtumėt dar kokių pastabų? (Balsai salėje) Ne. Tada ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Du straipsniai, priėmimo stadija. Pastraipsniui pirmasis. Ar galim priimti pirmąjį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Antrasis. Ar galim priimti antrąjį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kolegos prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-721 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 80 užsiregistravo, 77 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Įstatymas Nr.XP-721 priimtas.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 15, 16, 17, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-791(3*) (priėmimas)

Aštuntasis rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas Nr.XP-791 – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją J.Zinkevičiūtę. Trumpai referuokite Seimui, ar yra kokių naujienų priėmimo stadijos metu.

J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas gavo Seimo nario E.Žakario pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 15, 16, 17, 23, 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-791. Neįgaliųjų reikalų tarybos sudėtį ir jos nuostatus socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Siūloma pritarti Seimo nario E.Žakario pasiūlymui. Taigi priimti įstatymą su pakeitimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Aš prašyčiau jus trumpam pasilikti tribūnoje, nes kai ateisime iki atitinkamo straipsnio, kai svarstysime pataisą…

Kolegos, pirmasis straipsnis. Ar galim priimti pirmąjį straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.

Antrasis. Ar galim antrąjį priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

Trečiasis straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gautas Seimo nario E.Žakario pasiūlymas. Kolegą E.Žakarį prašom trumpai pateikti savo pasiūlymą.

E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Įstatymo projekte buvo numatyta, kad Neįgaliųjų reikalų tarybos sudėtį ir nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Tačiau neįgaliųjų klausimai neapsiriboja tiktai vienos ministerijos sprendimais, todėl būtų noras, kad nuostatus ir sudėtį tvirtintų visas ministrų kabinetas, t.y. ir kitos ministerijos būtų įpareigotos spręsti neįgaliųjų klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Reikia 29 Seimo narių pritarimo, kad šis siūlymas būtų svarstomas. Ar mes galim pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galim“.) Ačiū. Ne, nėra. Kolegos, balsavimu išsakykim savo nuomonę, ar pritariame, kad Seimo nario E.Žakario siūlymas būtų palaikytas ir svarstomas plenariniame posėdyje. 49 palaikė. Daugiau negu būtina. Kolegos, dėl šio pasiūlymo dar trumpai komiteto nuomonė. Yra proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom. Pritaria komitetas, taip?

J.ZINKEVIČIŪTĖ. Komiteto siūlymas: pritarti patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. I.Degutienė – nuomonė už šį siūlymą. Tuokart ačiū, gerbiamoji pranešėja, daugiau pasiūlymų nėra. Dėkoju.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai siūlyčiau pritarti pono E.Žakario pateiktai įstatymo projekto pataisai, nes Invalidų reikalų taryba buvo prie Vyriausybės. Teko susitikti su neįgaliųjų organizacijų atstovais. Jie iš tiesų bijo, kad jeigu turės galias tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir ministrės įsakymu bus tvirtinamos nuostatos ir sudėtis Invalidų, arba neįgaliųjų, reikalų tarybos, tai bus nuleidžiama į žemesnį lygmenį. Kartais vien ministro įsakymas galioja tik toje žinyboje. Todėl jei neįgaliesiems reiks spręst ar būsto klausimus, ar švietimo klausimus, ar kitus, tikrai socialinės apsaugos ministro įsakymu to taip sklandžiai nebus galima padaryti. O kai nuostatai ir tarybos sudėtis bus patvirtinta Vyriausybės nutarimu, tą problemą tikrai bus galima lengvai išspręsti. Todėl siūlyčiau pritarti pono E.Žakario pateiktai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Galbūt mes, nesant prieštaraujančių, galėtume pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta pataisai, kurią teikia kolega E.Žakaris, bendru sutarimu.

Dabar, kolegos, dėl viso 3 straipsnio. Per vėlai, kolega Čaplikai, iškėlėte klausimą. Jeigu nenorite balsuoti už visą straipsnį, tai tokia galimybė jums bus sudaryta. Dėl 3 straipsnio su pataisa, kuriai mes pritarėme, prašau balsuoti ir išsakyti savo nuomonę.

Užsiregistravo 75. 75 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. 3 straipsnis su pasiūlymu, kuris yra įtrauktas, priimtas.

4 straipsnis. Ar galime 4 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas bendru sutarimu.

5 straipsnis. Ar galime 5 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas 5 straipsnis.

6 straipsnis. Ar galime 6 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas 6 straipsnis. Dėl viso įstatymo projekto, baigus priėmimą pastraipsniui, norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-791 priėmimo.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. 73 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Įstatymas Nr.XP-791 priimtas.

Pensijų kaupimo įstatymo 21, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-582(3*) (priėmimas)

Ir paskutinysis rytinio posėdžio darbotvarkės,t.y. 9 klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo trijų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-582. Priėmimo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komiteto paskirta pranešėja – J.Zinkevičiūtė. Prašau iš tribūnos trumpai pristatyti klausimą. Priėmimo stadija.

J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gauta Teisės departamento išvada dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 21, 22, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-582(3), siūloma nepritarti Teisės departamento išvadai. Taip pat gauti Seimo nario A.Syso pasiūlymai dėl šio įstatymo. Taigi siūlome pirmai pataisai nepritarti keičiant, o antrai pataisai pritarti, čia yra tik redakcinio pobūdžio pakeitimai. Ačiū.

PIRMININKAS. Antroji, turite minty Teisės departamento pastabą, taip?

J.ZINKEVIČIŪTĖ. Taip, ne…

PIRMININKAS. Atsiprašau, kolegos A.Syso. O dėl Teisės departamento pastabos?

J.ZINKEVIČIŪTĖ. Nepritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad kolega A.Sysas pateikė pasiūlymą vakar, galėčiau net pasakyti valandą – 11.20 val., todėl jis negali būti svarstomas. Todėl dabar turėtume pereiti prie priėmimo pastraipsniui.

1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Kolegos, dėl pirmojo pasiūlymo ir pastabų nėra. Yra ar nėra? Pirmas priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Siūloma neatsižvelgti į Teisės departamento pastabą, ar galime priimti 2 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.

3 straipsnis. Ar galime priimti 3 straipsnį? Šiuo atveju galbūt mes galėtume laikyti kolegos A.Syso pastabą tikslinančia šį 3 straipsnį, taigi priimti su patikslinimu 3 straipsnį? Nėra prieštaravimų, priimta.

Priėmimas pastraipsniui baigtas. Kolegos, dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Taigi prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-582 priėmimo.

Užsiregistravo 71. 70 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Įstatymas Nr.XP-582 priimtas.

Kolegos, ir paskutinis pranešimas, kurį rytinio posėdžio pabaigoje aš norėčiau paskelbti, kaip to reikalauja Statutas. Yra gautas Seimo liberalų ir centro frakcijos posėdžio protokolas, svarstytas Liberalų ir centro frakcijos seniūno pavaduotojo rinkimas. Nuspręsta išrinkti E.Masiulį frakcijos seniūno pavaduotoju. Pasirašo frakcijos seniūnas. (Plojimai)

Taigi 13.52 val., anksčiau nei numatyta, noriu paskelbti šios dienos rytinio plenarinio posėdžio pabaigą. Vakarinis posėdis, primenu, 15 valandą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCF – Liberalų ir centro frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija, LDF – Liberalų demokratų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VNDF – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija.