AIŠKINAMASIS RAŠTAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO
67 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO
1. Projekto tikslai ir uždaviniai
1956 m. rugpjūčio 22 dieną TSRS Ministrų Taryba nutarimu Nr. 1173 patvirtino du profesijų ir pareigų sąrašus, kuriose minimos profesijos ir pareigybės priskiriamos prie kenksmingų sveikatai darbų kategorijos. Šiais sąrašais tebesinaudoja „SODROS“ skyriai skaičiuodami kompensacijas už išdirbtus metus. Daugelio specialistų teigimu LR Sveikatos apsaugos ministerija turėjo seniai paruošti naują tokių pareigybių ir profesijų sąrašą ir jį pasitvirtinti. Daugelis kenksmingumo rodiklių TSRS sistemoje buvo toleruojami ir nelaikomi pavojingais žmogaus sveikatai, todėl ir netraukiami į pavojingų sveikatai darbų sąrašus.
Viena iš labiausiai diskriminuojančių sričių, tai radioaktyvią spinduliuotę skleidžiančių įrenginių naudojimas įvairiuose gamybos ir kitose srityse. TSRS Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 1173 patvirtintame sąraše Nr. 1 yra nurodoma, jog kenksmingas darbas laikomas tik tada jei tokiais aparatais buvo dirbama rentgeno kabinetuose ir laboratorijose pilną darbo dieną.
Lietuvoje įvairiose pramonės šakose buvo įrengti įvairūs skyriai, cechai (pvz. Kauno E. Ozarskio eksperimentinė automatizacijos priemonių gamykla) kuriuose taip pat buvo naudojami radioaktyvią spinduliuotę skleidžiantys įrenginiai. Deja daug darbininkų dirbusių tokiose „nekenksmingose“ sąlygose anksti mirė, susirgo nepagydomomis ar profesinėmis ligomis.
Įstatymo projekto tikslas yra padėti, tai saujelei likusių žmonių, dirbusių su radioaktyvią spinduliuotę skleidžiančiais įrenginiais, pilnavertiškai apsirūpinti jų sveikatai reikalingais medikamentais, sveikesne mityba ir kita būtina jų sveikatai priežiūra.
2. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų klausimų reglamentavimas
TSRS Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 1173 patvirtintame sąraše Nr. 1 yra nurodyta, jog kenksmingose sąlygose dirbančiais laikomi rentgenogama-defektoskopistai dirbantys rentgeno kabinetuose ir laboratorijose pilną darbo dieną. Kiti asmenys dirbantys su radioaktyvią spinduliuotę skleidžiančiais įrenginiais neminimi.
3. Teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus įstatymo projektą
Būtų įgyvendintos pagrindinės Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos, bei parodytas deramas dėmesys ir pagarba asmenims dirbusiems Lietuvoje su pačia pavojingiausia sveikatai radioaktyvią spinduliuotę skleidžiančia įranga.
Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimas šiai socialinei grupei būtų didelė parama rūpinantis savo sveikata, kurios kritiškumu neabejojama.
4. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės
Neigiamų pasekmių priėmus įstatymą nenumatoma.
5. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą
Įstatymo projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei kitiems Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktams.
6. Galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti
LR Vyriausybės nutarimą Nr. 267 “Dėl Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos patvirtinimo”
7. Projekto įgyvendinimo išlaidos
Šiuo metu kompensacija už ypatingas darbo sąlygas yra 300 Lt. per mėnesį. Priėmus šį įstatymo projektą asmenų galėsiančių gauti tokią kompensaciją bus apie 50.
Todėl priėmus šį įstatymo projektą apytiksliais skaičiavimais valstybei kasmet reikėtų skirti apie 180 tūkst. lt..
8. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai
„Kompensacija“, „radioaktyvią spinduliuotę skleidžiantys įrenginiai“.
Teikia LR Seimo narys Arimantas Dumčius