Penkioliktasis (94) posėdis
2005 m. spalio 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V.MUNTIANAS ir A.PEKELIŪNAS

PIRMININKAS (V.MUNTIANAS, DPF*). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame vakarinį posėdį.

Mūsų darbotvarkė pasipildė keliais klausimais. Papildomai yra pateiktas dar vienas alternatyvus Seimo rezoliucijos „Dėl incidento su Rusijos kariniu orlaiviu SU-27“ projektas. Taip pat iš rytinio posėdžio į vakarinį posėdį perkeltas klausimas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos papildymo. Papildomai yra įtrauktas į darbotvarkę Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – R.Palaitis.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-825 (pateikimas)

Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, jūsų dėmesiui darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas, registracijos N.r.XP-825. Pranešėjas – Gintaras Furmanavičius, vidaus reikalų ministras. Atsiprašau, viceministras Virginijus Bulovas. Prašom. Pateikimas.

V.V.BULOVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jums yra pateikiamas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo projektas. Nutarimo projekto tikslas – pakeisti šiuo metu esantį Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių planą ir išdėstyti jį nauja redakcija. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2004 metų veiklos ataskaitos ir poreikis pratęsti Nacionalinės kovos su korupcija programos nuostatų įgyvendinimą buvo viena iš priežasčių, kodėl buvo parengtas naujas priemonių planas.

Atsižvelgusi į Seimo antikorupcijos komisijos šių metų kovo 23 dienos išvadą dėl Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo ir programos įgyvendinimo efektyvumo analizės išvadas, tarpžinybinė komisija kovai su korupcija koordinuoti nusprendė, kad, įgyvendinus tik 62% 2002 m. sausio 17 d. nutarimu patvirtintos Nacionalinės kovos su korupcija programos, toje programoje patvirtino įgyvendinimo priemonių plano, ir nepasiekus Nacionalinės kovos su korupcija programoje nustatytų tikslų, tikslinga patvirtinti naują įgyvendinimo priemonių planą, kuris įvertindamas tai, kas jau padaryta, pratęs Nacionalinėje kovos su korupcija programoje numatytų tikslų bei uždavinių įgyvendinimą ir užtikrins Nacionalinės kovos su korupcija programos tęstinumą.

Tarpžinybinė komisija kovai su korupcija koordinuoti konstatavo, kad programoje numatytas tikslas ir svarbiausi kovos su korupcija uždaviniai ir kryptys išlieka aktualūs, todėl būtina pakeisti tik įgyvendinimo priemonių planą. Priėmus nutarimo projektą neigiamų padarinių nenumatoma. Manoma, turėtų būti pasiektas teigiamas efektas kovojant su korupcija.

Nutarimu siūlomą patvirtinti priemonių planą būtų sunku čia komentuoti, nes jis yra gana ilgas. Tarpžinybinė komisija numatė gana daug priemonių. Priemonių planas suskirstytas į tris grupes: į korupcijos prevenciją, korupcinių teisės pažeidimų tyrimą ir antikorupcinį visuomenės švietimą ir jos paramą. Kiekviename skyriuje yra numatyta nemažai konkrečių priemonių. Toks būtų visas pateikimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega H.Žukauskas. Prašom klausti.

H.ŽUKAUSKAS (MSG). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš pranešėjui turiu vieną klausimą. Sakykite, kaip tame anekdote sakoma, kai lovas stumdo iš vienos vietos į kitą, o buvęs priemonių planas šiuo metu keičiamas nauju. Ar jis keičiamas dėl to, kad daugelio priemonių nepavyko įgyvendinti ir dėl to mašinaliai reikia nukelti, kiek pastebėjau, į 2006 metų pirmą, antrą ar netgi į ketvirtą ketvirtį? Ar jums atrodo, kad tų pačių priemonių perrašymas į kitus planus padės mums nugalėti korupciją, ar čia tik yra formalus būdas neišspręstus uždavinius perkelti į kitus planus ir į kitus laikus? Ačiū.

V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Nevisiškai taip. Tarpžinybinė komisija kovai su korupcija koordinuoti rimtai peržiūrėjo ankstesnio priemonių plano vykdymo rezultatus. Peržiūrėjo tas priemones, kodėl, dėl kokių priežasčių buvo neįvykdytos. Dalis jų tikrai perėjo į šitą planą, dalis yra papildyta naujų. Analizė to, kas neįvykdyta, buvo padaryta ir padarytos išvados. Todėl tikimasi, kad šis priemonių planas tikrai turėtų būti įgyvendintas kur kas geriau.

H.ŽUKAUSKAS. Ar mes galėtume gauti tą medžiagą šiek tiek pastudijuoti?

V.V.BULOVAS. Vertinimo?

H.ŽUKAUSKAS. Analizės medžiagą.

V.V.BULOVAS. Analizės medžiagą? Aš manau, to galima paprašyti tarpžinybinės komisijos. Aš nesu jos narys, bet manau, kad tą galima.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Baguška. Prašom.

P.BAGUŠKA (DPF). Pagal priemonių plano 17 punktą ketinama sukurti saugią informacinę sistemą Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėse atstovybėse. Šios priemonės tikslas, kaip užrašyta, apsaugoti informaciją nuo išorinio panaudojimo, sukurti atskirą kompiuterinį tinklą. Neprieštarauju šiai idėjai, bet ar tai Nacionalinės kovos su korupcija programos reikalas? Apsauga nuo išorinių išsilaužimų į kompiuterinį tinklą bei viešų ir neviešų kompiuterinių tinklų atskyrimo problema Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėse atstovybėse turėtų būti kitų nacionalinį saugumą stiprinančių programų reikalas. Prašau programos pakeitimo projekto rengėjų motyvuoti, kodėl ši priemonė turėtų būti Nacionalinės kovos su korupcija programos dalis?

V.V.BULOVAS. Ačiū už sunkų klausimą. Matote, šį priemonių planą rengė tarpžinybinė komisija, kurios narys aš nesu. Blogiausia, kad aš visiškai jums pritariu, kad mano taip pat yra padėtas klaustukas prie tos pačios priemonės. Man asmeniškai, kaip piliečiui, ji taip pat nėra aiški.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Sysas. Prašom klausti.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad ne ministerija rengė šį naują planą, bet ministerija teikia. Ar buvo koks nors šių visų pasiūlymų svarstymas ministerijoje, nes ir daugiau galima rasti ne visai, manau, tinkančių būtent kovai su korupcija skyriui ir veiklai. Mano klausimas būtų susijęs su kolegos H.Žukausko. Jeigu atsiverstume 1 punktą – parengti Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, tai ir toje programoje buvo rašyta, kur buvo numatyti šie metai. Dabar mes matome, kad vėl nukeliama į kitų metų pirmą ketvirtį. Manau, ateis pirmas ketvirtis, ir mes nieko neturėsime. Gal galite pasakyti, kiek senos programos punktų buvo įvykdyta ir kiek atsirado naujoje programoje?

V.V.BULOVAS. Ačiū už jūsų klausimą. Aš asmeniškai peržiūrėjęs viską klaustuką esu pasidėjęs tik prie 17 priemonės. Dabar, kiek konkrečiai priemonių, man būtų šiuo momentu sunku pasakyti. Komisija procentais įvertino, kad įvykdyta 62% priemonių. Komentuoti čia būtų sunku.

Dabar dėl šito pirmojo. Matote, problemos yra tos, kad kur yra susiję su politinių partijų finansavimu, teisės aktų rengimas vyksta labai lėtai ir labai sunkus derinimas tiek sistemos viduje, tiek tarp institucijų. Yra projektai, bet derinimai vyksta keliais turais: gaunamos pastabos, į tas pastabas reaguojama, vėl siunčiama, vėl gaunamos pastabos, ir taip ne vieną kartą tie projektai sukasi. Mes manome, kad jeigu jau komisijai nustatė terminą kitų metų pirmą ketvirtį, tikrai tikimasi, kad tas finišas bus pasiektas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka. Prašom klausti.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, labai ūkiškas ir labai paprastas klausimas: kiek kainavo valstybei per metus šios programos vykdymas, kiek bylų dėl korupcijos buvo iškelta ir kam? Bent penkias tokias ryškiausias bylas… Ir sumos, maždaug kokie ten pinigai sukosi?

V.V.BULOVAS. Man labai gaila, bet aš į jūsų klausimą negaliu atsakyti. Čia galėtų atsakyti vieni iš rengėjų – STT. Galima taip tada padaryti, jeigu jus patenkintų. Kai bus svarstoma komitetuose, tada šią medžiagą mes tame komitete, kuriame esate jūs, galėsime pateikti, nes čia yra STT informacija.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė R.Juknevičienė. Prašom klausti.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, gyvenimas diktuoja tam tikras pataisas ir siūlo tam tikrus pamąstymus. Pastaruoju metu viena iš aktualijų yra istorija su „Draugystės“ akcijomis, labai aukšto valstybės pareigūno – premjero akcijomis. Paaiškėjo, kad mūsų įstatymai nereglamentuoja, kaip politikai, pareigūnai turėtų deklaruoti akcijų judėjimą. Ko gero, svarbiausias dalykas žinoti, kaip per tam tikrą laikotarpį, už kokius pinigus ir kiek įsigijo arba pardavė akcijų. Ar jūs nemanote, kad taip pat būtina šią problemą nagrinėti ir įsirašyti į programą? Antras labai svarbus klausimas, kas čia yra numatoma naujo dėl galimų korupcinių ryšių teismuose? Aš čia turiu galvoje net ir advokatų vaidmenį teismuose, plačiau imant, ne tik teisėjus.

V.V.BULOVAS. Ačiū. Atsakydamas į pirmą klausimą, tikrai aš turiu sutikti, kad deklaravimo spragų dar yra, vis dėlto, matyt, jų dar ir ateityje bus, kol bus tiktai pajamų deklaravimas. Jeigu būtų pajamų ir išlaidų deklaravimas, manau, kad tikrai situacija būtų truputį kitokia. Vien pagal pajamas yra sunku turėti tikrą vaizdą. Gana dažni atvejai, kai vykdydamas statybas asmuo rodo, kad jis gauna pajamas, metų pabaigoje jo santaupų nelieka, ir faktiškai jis negali parodyti, sakykim, per trejus metus, kur tie pinigai dingo. Staiga 2004 metais, kai yra vykdoma inventorizacija, pasirodo, kad jis tapo vos ne milijonieriumi, nors tikrai, žiūrint jo pajamų deklaracijas, visas tas procesas rodytų, kad pinigai yra kažkur dedami. Taigi dėl tos spragos aš sutinku.

Dėl galimų korupcinių ryšių teismuose, kas naujo? Ypatingai naujo, aš sakyčiau, kad gal nėra. Aš sutinku, kad į tai reikia atkreipti dėmesį ir galbūt svarstymo metu Seime tokį papildymą bus galima komitetuose daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų skirtingų nuomonių nėra. Ar galime pritarti nutarimo projektui? Nori pasitreniruoti. Seimo nariai, prašom balsuoti ir apsispręsti dėl pritarimo nutarimo projektui po pateikimo. Prašom balsuoti. Ačiū.

Už – 73, prieš nebuvo, 8 susilaikė, nutarimo projektui pritarta.

Gerbiamieji Seimo nariai, šį nutarimo projektą toliau svarstyti numatytas pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos, papildoma – Antikorupcinė komisija. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.XP-673(3*) (priėmimas)

1-7 darbotvarkės klausimas (buvo daryta pertrauka) – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.XP-673. Kaip žinote, dabar priėmimo stadija. Prašom tada pastraipsniui priimti šį įstatymo projektą.

Dėl nutarimo 1 straipsnio yra užregistruotas pasiūlymas. Prašom pasiūlymo autorių pateikti savo pasiūlymą. S.Lapėnas ar A.Čaplikas? Čia tas pats, ar S.Lapėnas, ar A.Čaplikas?

S.LAPĖNAS (LCF). Gerbiamieji kolegos, įvertindami siūlymo priėmimo procedūras, kurios įvyko rytiniame posėdyje, siūlytume, atsižvelgdami į Seimo opozicijos daugumą sudarančių Liberalų ir centro frakcijos bei Tėvynės sąjungos frakcijos teikimą, siūlyti į tarybą įtraukti R.Čiupailą, mokslų daktarą, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Mykolo Romerio universiteto docentą. Atitinkamai pakoreguoti 1 ir 2 straipsnius.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų dėl viso. Taigi, gerbiamieji, yra pasiūlymas. Prašom Seimą apsispręsti dėl pritarimo šiam pasiūlymui. Reikalingi 29 Seimo nariai, kad svarstytume šį pasiūlymą. Prašom apsispręsti balsuojant.

PIRMININKAS. Ačiū. Už – 31. Taigi galima svarstyti pasiūlymą. Prašom dėl balsavimo motyvų, svarstant šį pasiūlymą. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu kelis dalykus pasakyti. Poną R.Čiupailą mes gerai pažįstame nuo senesnių laikų ir dėl paties pono R.Čiupailos asmenybės turbūt čia būtų mažiausia ginčų. Bet, kiek aš suprantu, iš tiesų Seimo dauguma mano, kad turi teisę spręsti už opoziciją ir konkrečiai už Liberalų partiją, kas turi atstovauti opozicijai šioje Radijo ir televizijos taryboje. Visada, be abejo, dauguma savo rankose turi galią balsuoti taip, kaip jiems šauna į galvą, ir kartu atimti iš opozicijos natūraliai priklausančią teisę pačiai nuspręsti, kas jai turi atstovauti. Klausimas šiandien yra ne tiek dėl R.Čiupailos pavardės, kiek toks – ar valdančioji dauguma yra subrendusi civilizuotai ir demokratinei procedūrai, gerbiant mažumos teisę, pasirinkti, kas turi atstovauti mažumai šioje institucijoje. Todėl iš tikrųjų čia yra ne pono R.Čiupailos ar kokios nors kitos pavardės klausimas, o testas valdančiajai daugumai, ar ji gerbia mažumos teisę. Jeigu gerbia, tai pati mažuma yra išsirinkusi savo atstovą, galbūt yra nepatenkintų tuo atstovu, liberaldemokratai, be abejo, ir nėra tuo patenkinti, tačiau tokia yra rinkėjų valia, kad mažumoje daugumą turi Liberalų ir centro sąjunga bei konservatoriai, ir mes esame sutarę, kas turi atstovauti. Čia yra klausimas daugumai, ar gerbiama, ar ne mūsų nuomonė ir mūsų teisė pasirinkti savo atstovą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš noriu kalbėti dėl vedimo tvarkos, o prieš kol kas nekalbėsiu. Aš manau, kad dabar svarstydami gerbiamojo S.Lapėno pataisą, kuri yra užregistruota 14 valandą… pirmiausia aš nežinau, ar mes dabar svarstome ypatingos skubos tvarka? Kokia tvarka svarstome šitą nutarimo projektą, nuo to priklausys šios pataisos svarstymas. Jeigu mes tai svarstome paprasta tvarka, tai pagal Statuto straipsnį šios pataisos turi būti teikiamos likus 48 valandoms iki svarstymo. (Balsas iš salės: „Nesąmonė… ypatingos skubos… nesąmonė…“) Tai yra normalia tvarka. Taigi mes jos svarstyti negalėtume. Jeigu jūs atsakysite, kad vis dėlto ta tvarka yra ypatingos skubos, tai aš manau, kad šią pataisą turėjo apsvarstyti komitetas. Komitetas šios pataisos nesvarstė. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Apsvarstyta komitete.

E.KLUMBYS. Kelintą valandą jis svarstė?

PIRMININKAS. Apsvarstyta ir pritarta.

E.KLUMBYS. Palaukite, kelintą valandą jis svarstė? Aš noriu pasakyti, kad gerbiamojo S.Lapėno pataisa buvo užregistruota 14 val., ir jos negalėjo komitetas svarstyti šiandien rytą. Taigi aš manau, kad turi būti komiteto posėdis, kuris apsvarstytų 14 val. užregistruotą gerbiamojo S.Lapėno pataisą, ir tada ši pataisa turi būti svarstoma plenariniame posėdyje, kitaip yra Seimo statuto pažeidimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Mano supratimu, mes dabar svarstome pasiūlymus. Svarstome atsižvelgdami į tai, kokie pasiūlymai buvo. Pasiūlymas surinko 29 Seimo narių, pritariančių šiam pasiūlymui, balsus ir toliau mes viską darysime taip, kaip priklauso. (Balsai, triukšmas salėje. Balsas iš salės: „Pirmininke, kiek po tas… galim…“)

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, jūs paliekate man mikrofoną, tai aš paaiškinsiu, kad ponui E.Klumbiui negalima suteikti žodžio.

PIRMININKAS. O kaip čia įsijungė dabar? (Juokas salėje)

E.KLUMBYS. Aš suprantu, kad man negalima suteikti žodžio, nes aš konservatorių planus griaunu, tai aš suprantu šitą. Tačiau aš noriu pasakyti, kad turi būti pataisos svarstomos Statuto numatyta tvarka. Jeigu 14 val. yra užregistruota S.Lapėno pataisa, tai turėjo būti po 14 val. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdis. Kiek aš žinau, jo nebuvo. Taigi ši pataisa nėra svarstyta. O tą, ką jie svarstė pažeisdami Statutą šiandien ryte, ar vakar vakare, tai šitas dalykas negalioja.

PIRMININKAS. Gerai. Iš tikrųjų Seimo plenarinio posėdžio valia yra aukštesnė, o komiteto valia irgi išreikšta. Mano supratimu, reikia baigti tuos reikalus iki galo, ir tiek. Kokia čia problema? Aš įsivaizduoju, kad Seimo nariai balsuoja visuomet sąmoningai, ir jie pasirinks balsuodami, kuriam pasiūlymui pritarti. Taigi, gerbiamieji. Gerbiamasis E.Klumby, nuomonė prieš…

E.KLUMBYS. Gerai, aš dar kartą pasakysiu nuomonę prieš. Šį kartą pasakau nuomonę prieš todėl, kad ši pataisa yra svarstoma pažeidžiant Seimo statutą. Jeigu ją bus leista toliau svarstyti, aš noriu, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija duotų išvadą dėl šios pataisos svarstymo, ar nebuvo pažeistas Seimo statutas.

PIRMININKAS. Gerai, susitarėm…

E.KLUMBYS. Kadangi vyksta procedūriniai pažeidimai, aš negaliu pritarti tam, kad ši pataisa būtų svarstoma.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, ar galime priimti 1 straipsnį su pasiūlymu, kuris dabar nuskambėjo, kad įtrauktume R.Čiupailą į tarybos sudėtį? Prašom apsispręsti balsuojant dėl šio pasiūlymo. Dabar balsuojame, minutėlę, jeigu galima, atsiprašau, sustabdykite balsavimą. Dar kartą noriu paprašyti. Mes balsuodami turime apsispręsti, ar pritariame tam pasiūlymui, kuris buvo pateiktas, kad R.Čiupailą deleguotume į tarybą. Ar reikia dar kartą pakartoti? Dabar balsuosite už tai ir turėsite balsavimu apsispręsti. Tie, kurie balsuos už, bus už tai, kad R.Čiupailą deleguotume į Nacionalinio radijo ir televizijos tarybą. Tie, kurie balsuos prieš, balsuos prieš šį pasiūlymą. Ar galime balsuoti? Prašom balsuoti.

Už – 38, prieš – 40, susilaikė 10. Pasiūlymui nepritarta.

Prašom A.Kubilius. Replika po balsavimo.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, šis sprendimas rodo, kad mes Lietuvoje su šiandienine valdančiąja dauguma turime gyventi valdomos demokratijos sąlygomis. Šiandien lankosi Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso delegacija, kuri svarsto, kiek reikia skirti pinigų, kad būtų demokratizuotas Baltarusijos nedemokratinis režimas. Matyt, reikės kreiptis į tą delegaciją paramos, kad taip pat padėtų pagaliau demokratizuoti ir Lietuvos valdomos demokratijos režimą. Atimti iš opozicijos teisę pačiai nuspręsti, kas turi būti deleguota į vieną ar kitą tarybą, yra veiksmas, visiškai atitinkantis tai, ką mes šiandien matome kaip valdomos demokratijos idealų pavyzdį, t.y. Vladimiro Putino Rusijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašom, kas už tai, kad pritartume nutarimo 1 straipsniui? 1 straipsnis – paskirti vietoj Jurgos Ivanauskaitės Edmundą Ganusauską, žurnalistą. Kas už tai, prašome balsuoti.

Už – 50, prieš – 21, susilaikė 14. Pritarta 1 straipsniui. Kadangi 2 straipsnis panašus į 1 straipsnį, ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? (Balsai salėje) Nėra? Prašom balsuoti, kas už tai, kad 2 straipsnis… taip kaip pateikta nutarimo projekte. Už pritarimą nutarimo 2 straipsniui.

Už – 55, prieš – 21, susilaikė 10. Pritarta nutarimo projekto 2 straipsniui. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nuomonės už ir prieš dėl viso nutarimo projekto. Nuomonė už. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš nemanau, kad šiuo atveju buvo tikslinga laužyti tiek daug iečių. Ir nemanau, kad ponas E.Ganusauskas ką nors pakeistų Televizijos ir radijo taryboje. Juk prieš tai buvo taip pat garbingas žmogus – gerbiamasis Vidmantas Valiušaitis, kuris matydamas, kaip tendencingai dirba televizija, nieko negalėdamas padaryti, kad bent kiek daugiau būtų teisingos informacijos, nebūtų dozuojama informacija, garbingai pasitraukė iš tų pareigų. Dabar jį pakeičia kitas žmogus, aš manau, taip pat garbingas, žurnalistas E.Ganusauskas. Bet taip pat bus šioje taryboje tik balta varna, kuri negalės išspręsti jokių problemų.

Man labai gaila, kad valdančioji dauguma neturi politinės valios ir vis dėlto nesiima iš esmės reformuoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybą. Nes ši televizija, vis dėlto reikia pasakyti, yra viena tendencingiausių, ji daugiausia dozuoja informaciją. Galim atvirai kalbėti: tai yra Konservatorių partijos rinkimų štabas. Taip vienu žodžiu aš galiu apibūdinti per daug metų šią televiziją.

Dar kartą man gaila, kad valdančiajai daugumai trūksta politinės valios ir ji nesiima iš esmės reformuoti šią televiziją. Mokesčių mokėtojų pinigai švaistomi šiai televizijai, kad būtų klaidinami tie patys rinkėjai pateikiant informaciją. Tikėkimės, kad jei ne šiandien, tai vėliau jie vis dėlto turės politinės valios ir reformuos.

Aš asmeniškai esu užregistravęs įstatymo pataisą, kad būtų visai kitokiu principu sudaroma Nacionalinio radijo ir televizijos taryba. Jeigu būtų priimtas šis įstatymas, aš manau, iš esmės būtų išspręstas šis klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū P.Gražuliui. Nuomonė prieš – kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Visų pirma, manau, kolega P.Gražulis šiek tiek nuvertina konservatorius, jei mano, kad mes kontroliuojame tik Nacionalinį radiją ir televiziją. Mes kontroliuojame kur kas daugiau, pone Gražuli. Jūs tiesiog turėtumėte vardyti viską, jeigu jau vardijate mūsų galimybes.

O šiaip išties norėčiau pasakyti, kad, na, ką daryti šioje Lietuvoje, kurioje stagnacijos apimta valdančioji dauguma bijo opozicijos, normalios opozicijos, konstruktyvios opozicijos ir nori iš jos atimti teises, susikurdama kišeninę opoziciją, kaip kuria ir visokius kitokius kišeninius darinius. Nieko nepadarysi, Lietuva turės pergyventi šį periodą, paskutinį pokomunistinės nomenklatūros valdymo laikotarpį. Kaip nors pergyvensim, nieko. Manau, kad Lietuvos žmonės, sekdami Lenkijos piliečių pavyzdžiu, nušluos ne tik tokią valdančiąją daugumą, pokomunistinės nomenklatūros daugumą, bet ir visokias kišenines opozicijas.

Linkiu ir toliau valdančiajai daugumai šitaip darbuotis artėjant prie savo pabaigos.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamieji kolegos, prieš tai kalbėjusiam kolegai, byrančios opozicijos lyderiui norėtųsi pasakyti: nekask kitam duobės, nes pats įgriūsi. Man atrodo, šis procesas jau ir vyksta. Iš tikrųjų jokios čia ne daugumos, jokios ne opozicijos. Man atrodo, elementariai yra viena didžiulė problema. Su ta televizija nieko Lietuvoje neišėjo. Ta televizija nėra visuomeninis transliuotojas. Reikia ją parduoti. Žinoma, būtų labai smagu ją parduoti už vieną litą. Kuri nors partija galėtų ir įsigyti. Gal ir mūsų. Tiesa, aš ne partinis, bet padėčiau, paremčiau. O apskritai galbūt ir konservatoriai galėtų turėti pusę akcijos ir dar antrą pusę lito. Irgi būtų neblogai. Bet tada visi žinotų, kieno tai yra.

O jeigu kalbėtume rimtai, man atrodo, ietys laužomos visiškai be reikalo. Klausimas buvo, ar politiką į tarybą, ar žurnalistą? Mano supratimu ir mano sprendimas yra, teisinga, jog buvo apsispręsta dėl žurnalisto. Kai jis skraidė ir rašė, visi jį gerbė. Dabar jis kažkodėl tampa blogas. Ponai, dar kartą sakau: nepaišykite kitų juodai, nes patys galite išsitepti. Ir būkite draugiški, nes ne tik opozicija subyrės, o visas Seimas gali subyrėti, kai dar vienas naikintuvas atskris.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia sprendžiamas rimtesnis klausimas negu vieną ar kitą Lietuvos pilietį paskirti į tą komisiją. Aš norėčiau, kad žurnalistai atkreiptų dėmesį, kad formuojasi naujoji dauguma, galbūt konstitucinė dauguma, kuri nebekreipia jokio dėmesio į statutus, į tai, kas deleguota daugumai ar mažumai, tiesiog gimsta naujasis „paksizmas“, kai dėl sau naudingo rezultato galima pirkti ir parduoti net ir opozicijos teises. Linkiu sėkmės. Toli nenuvažiuosite. Vienas jau bandė.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad balsavimai dėl KGB rezervistų Antano Valionio ir Arvydo Pociaus jau seniai pademonstravo, kad Seime yra susiformavusi nepaprastai stipri dauguma, kuri nieko nepraleidžia. O jeigu dabar iš nuoskaudos norima įžiūrėti kitokią daugumą, tai yra tų įžiūrinčiųjų problema.

Dar noriu pasakyti, čia buvo kalbėta opozicijos lyderio apie valdomą demokratiją. Ji tikrai Lietuvoje žydėjo 1996–2000 metais. Tai buvo žydinti jų valdoma demokratija. Ir dabar visa tai vėl perkelti praėjus penkeriems ar aštuoneriems metams yra tikrai neteisinga. Buvo pasakyta, kad siūlo… nebuvo kreipiamas dėmesys į opozicijos siūlymą skirti savo žmogų į šią vietą. Noriu pasakyti, kad R.Čiupailą siūlė liberalai. Tik nežinau kurie – ar tikrieji liberalai, ar liberalkomunalai, kaip dabar vadinama. O tai, kad konservatoriai nenori pripažinti, kad liberaldemokratai yra opozicinė frakcija, yra jų problema. Jeigu jie nori uzurpuoti opozicijos teises vieni, šitaip, vyrai, negalima. Dėl to aš noriu pabrėžti, kad gerbiamąjį E.Ganusauską irgi siūlė opozicinė frakcija, o visas Seimas, kurį sudaro opozicija ir pozicija, jau rinkosi iš dviejų opozicijos kandidatų. Jie išsirinkto tą, kuris yra priimtinesnis, turbūt vien dėl to, kad jis yra žurnalistas, daug rašantis žmogus. O televizija yra kur kas arčiau…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jau jūsų laikas baigėsi.

E.KLUMBYS (LDF). (Baigiu.) …žurnalistikos negu politiniai mokslai. Taigi siūlau balsuoti už šį nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS (LCF). Gerbiamieji socialdemokratai ir gerbiamieji Darbo partijos nariai, jūs dar turite galimybę persigalvoti. Klausydamasis argumentų už poną E.Ganusauską, pasijunti lyg psichiatrijos ligoninėje: vienam naikintuvai krenta, kitam vaidenasi konservatorių sąmokslas, trečias „blūdija“ apie dar velniai žino ką. Jeigu tai yra jų atspindys Radijo ir televizijos taryboje, tai man gaila tos tarybos. Atsipeikėkite. Klausykite argumentų. Beprotnamis! Visai. Žmonių srautai, vienas nuo mikrofono nepasitraukia 10 minučių, kažkokius kliedesius pasakoja. Aš dar kartą sakau, jūs dar turite persigalvoti, paremti protingą žmogų, kuris nėra politikas, kuris turi puikų išsilavinimą, moka kalbų, supranta darbą, bet jūs norite chaoso. Tada kliedėkite toliau apie kritimus bombonešių, naikintuvo, paskutiniąsias dienas, konservatorių totalinį valdymą ir savo visas dar neišpasakotas pasakas. Ką padarysi, tokia jūsų situacija. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji išklausėme tris nuomones už ir tris prieš. Užtenka? Galima apsiręsti balsuojant? (Balsai salėje) Prašom apsispręsti balsuojant dėl… (Balsai salėje) Jeigu R.Šukys neatsisako savo žodžio, tai ką dabar darysi. Prašom. R.Šukys.

R.ŠUKYS (LCF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau kreiptis į valdančiąją daugumą. Tai, kas dabar vyksta, panašu į su blogu kvapu vykstantį sandėrį, būtent sandėrį. Dabar norėčiau paklausti kolegos E.Klumbio retorinį klausimą: kur dingo ta iniciatyva dėl kolegos A.Valionio? Valdančioji dauguma pažeidė jūsų teises, bet jūs toliau nesiginčijate, atrodo, ir nurimote. Kas gali paneigti, kad tai yra sandėris mainais? (Juokas, balsai salėje)

Noriu paklausti valdančiosios daugumos. Ar jūs skaitėte, kolegos, E.Ganusausko knygą „Taikinys Nr.1“? Jeigu neskaitėte, perskaitykite, ten daug naujovių apie save, apie Seimo Pirmininką A.Paulauską ir apie kitus šio Seimo kolegas sužinosite. Dabar balsuokite taip, kaip liepia sąžinė. Ačiū. Aš nieko neturiu prieš kolegą E.Ganusauską asmeniškai, bet šis sandėris su blogu kvapu man labai nepatinka.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme nuomones už, nuomones prieš. Dar L.Graužinienė – nuomonė už.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausydama debatų negalėjau nepasakyti, kad gerbtinas ir vienas kandidatas, ir kitas. Nereikia to susieti su kažkokiomis politinėmis spekuliacijomis. Tai lemia kiekvieno Seimo pasirinkimas, kiekvienas balsuos už tą, kuris, mano, tinkamesnis. Iš esmės balsuojant už asmenybę nereikia visko susieti su politika.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo nutarimo projektui.

Už – 53, prieš – 27, susilaikė 8. Nutarimas priimtas.

Replika po balsavimo, taip?

E.KLUMBYS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi kolega R.Šukys įtaria mane dėl tam tikrų turbūt susitarimų ar dar kažko negero, kad neginame teisių, kurios buvo pažeistos dėl komisijos dėl A.Valionio sąsajų su KGB, noriu pasakyti, kad šis klausimas nėra užmirštas. Šiandien klausiau Procedūrų ir etikos komisijos pirmininko A.Monkevičiaus, kada šis mūsų skundas šiai komisijai bus svarstomas, man buvo pasakyta, kad tai bus padaryta rytoj. Noriu pabrėžti gerbiamajam R.Šukiui, kad tas klausimas bus svarstomas rytoj. Kodėl taip ilgai jis buvo nesvarstytas, tai čia gal galėtų atsakyti ir pats A.Monkevičius.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Aš tik norėčiau, kad ponui E.Klumbiui užtektų daugiau drąsos negu ponui, kuris prieš tai iš tos frakcijos registravo „Alitos“ komisijos sudarymą ir tyrimą. Jeigu užteks tos drąsos, o balselis, pone Egidijau, virpėjo kalbant, tai ir lauksite rytoj atsakymo, o tada pažiūrėsime po savaitės, ar tikrai jūs esate toks drąsus, kaip kalbate dabar prie mikrofono, ar tai buvo tik elementarus sandėris.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka. Taip pat replika?

J.VESELKA (LDF). Taip. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs turbūt praleidote labai svarbų opozicijos lyderio gerbiamojo A.Kubiliaus pasiūlymą, kad mes kreiptumės į Jungtinių Amerikos Valstijų Senatą, kad skirtų mums pinigų Lietuvos demokratizavimui. Tai aš prašau įrašyti protokolinį sprendimą ir dėl šio dalyko kreiptis. Nes tai, kas vyksta čia, yra tik laiko gaišinimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, yra Atviros Lietuvos fondas, ko jūs išgyvenate. Ačiū. Baigiame. (Balsai salėje) E.Klumbys, kurio pavardė buvo ne laiku paminėta.

E.KLUMBYS. Taip, ją paminėjo prieš J.Veselką kalbėjęs Seimo narys. Dėl balso drebėjimo. Patikėkite, tai yra jūsų asmeniniai pojūčiai. Galbūt galima jūsų ausyse įžiūrėti drebėjimą. Jeigu jūs įtariate mane kokiais nors sandėriais, tai kviečiu kartu su manimi rytoj dalyvauti Procedūrų ir etikos komisijoje, išsiaiškinti pozicijas viešai, turbūt dalyvaus daug žurnalistų. Pažiūrėsime, kas ką mano A.Valionio klausimu, ypač žinant jūsų balsavimą dėl šios komisijos.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sereika. Prašom.

A.SEREIKA (LSDPF). Aš norėčiau eksseniūnui nemalonią repliką. Jeigu esate drąsesnis už mane ir jeigu sugebate kalbėti, tai kalbėkite aiškiai ir iki galo. Minite tam tikras komisijas, bet tik užuominomis. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, remdamasis 183 straipsniu, baigiu šias replikas. (Balsai salėje) Atsiprašau. Baigiame. (Balsai salėje)

P.GRAŽULIS (MSG). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Kadangi gerbiamasis R.Šukys užsiminė apie komisijas, tai iš tikrųjų yra labai svarbus klausimas. Šiandien reikėtų viešai adresuoti šį klausimą, kodėl dėl alkoholio įmonių, konkrečiai „Alitos“, Privatizavimo komisija nedirba savo darbo. Visi puikiai žinome, kad „Alitos“ alkoholio įmonė buvo parduota tam, kas pasiūlė mažiausią kainą. Mes turime žinoti, kodėl buvo parduota akcinė įmonė tam, kuris pasiūlė mažiausią kainą. Manau, ponas A.Sereika ne šiaip sau atsidūrė Socialdemokratų frakcijoje. Matyt, tai yra susiję su „Alitos“ komisijos darbo rezultatais. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, viskas baigta. 106 straipsnio 4 punktas: „Ar suteikti žodį replikai, sprendžia posėdžio pirmininkas“. Baigiame. (Balsai salėje) Baigiame.

Seimo rezoliucijos „Dėl incidento su Rusijos kariniu orlaiviu SU-27“ projektas Nr.XP-841. Seimo rezoliucijos „Dėl incidento su Rusijos kariniu orlaiviu SU-27“ projektas Nr.XP-841A (pateikimas, svarstymas)

Gerbiamieji, turime vėl unikalią situaciją, turime alternatyvias rezoliucijas, o Statutas nenumato, kaip mes jas turėtume svarstyti. Siūlau daryti taip: išklausyti ir dėl vienos, ir dėl kitos rezoliucijos. Išklausysime klausimus, bus atsakymai, tuomet bus alternatyvus balsavimas dėl Seimo rezoliucijos. Noriu priminti, kad dabar Seimo rezoliucijos „Dėl incidento su Rusijos kariniu orlaiviu SU-27“ projektas. Pranešėjas – A.Kašėta. Ta pati Seimo rezoliucija, Nr.XP-841, alternatyvi. Pranešėjas – R.Smetona. Pateikimas. Prašom. A.Kašėta.

A.KAŠĖTA (LCF). Gerbiamieji kolegos, tikiuosi, šis projektas nesukels tokių aistrų šioje salėje. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo priimti rezoliuciją, kurioje Seimas politiškai įvertintų šių metų rugsėjo 15 dieną įvykusį incidentą su Rusijos kariniu lėktuvu. Šia rezoliucija Seimas pasiųstų žinutę tiek Rusijai, tiek NATO ir Europos Sąjungos sąjungininkams, taip pat pažymėtų, ką reikia daryti ir tobulinti mums patiems. Komitetas praėjusią savaitę buvo supažindintas su tarpžinybinės komisijos, tyrusios Rusijos karinio lėktuvo avarijos aplinkybes, tyrimo išvadomis. Jos aiškiai parodo, kad Rusija nesugeba užtikrinti savo karinių orlaivių skrydžių saugumo ir tokių ginkluotų lėktuvų skrydžiai, kartkartėm pažeidžiantys Lietuvos oro erdvę, kaip parodė pastarasis incidentas, kelia grėsmę Lietuvai, kartu ir kitiems mūsų sąjungininkams. Kaliningrado sritis yra Europos Sąjungos ir NATO viduje, o tai reiškia, kad ribojasi su draugiškomis valstybėmis, kurios tikrai nekelia Rusijai grėsmės, ir jos saugumo aplinka visiškai neatitinka ten sutelktos Rusijos kariuomenės dydžio. Todėl siūlome pažymėti, jog reikia demilitarizuoti Kaliningrado sritį, kaip labiausiai Europoje apginkluotą teritoriją. Kartu Seimas rezoliucijoje pažymėtų, kad Lietuva yra suinteresuota geranoriškai plėtoti draugiškus kaimyninius santykius su Rusija. Rezoliucijoje taip pat kalbama, kad NATO oro policijos misija virš Baltijos valstybių būtų stiprinama ir taptų nuolatine, nes kol kas galutinio sprendimo dėl tolesnio jos likimo nėra. Taip pat reikia tobulinti nacionalinę ir regioninę oro erdvės stebėjimo kontrolę. Taigi prašyčiau pritarti po pateikimo mūsų komiteto pateiktai rezoliucijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega E.Klumbys. Prašom. Kolega Egidijau Klumby, prašom klausti!

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, mes žinome, kad Izraelis, norėdamas apsiginti nuo palestiniečių, stato sieną. Ar jūs nemanote, kad užuot siūlius čia stiprinti oro policiją, kuri, kaip dabar matyti, yra visiškai nenaudinga, reikia keisti bendrą koncepciją. Galbūt virš Lietuvos pastatyti kokį stiklinį gaubtą, kad mes galėtume apsisaugoti tokiu būdu?

A.KAŠĖTA. Ne, man atrodo, kad bent Rusijai tikrai būtų naudinga, kad mes atsisakytume oro policijos paslaugų, ar tai būtų NATO, mūsų partnerių, teikiamos paslaugos, ar mes patys jas sukurtume, tačiau tai tikrai nebūtų mūsų valstybės interesas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kadangi yra dvi rezoliucijos, matyt, jos bus redaguojamos ir galbūt būtų galima pažymėti, kad iš tikrųjų rusai labiausiai mus įžeidė tuo, jog atsiuntė kažkokį „lievą“, iš dalių surinktą lėktuvą ir tai kelia tikrai labai rimtą grėsmę, nes vieną gražią dieną jis ir nenukritęs gali subyrėti. Gal tai reikėtų pažymėti? Ačiū.

A.KAŠĖTA. Grėsmę kelia nuolatiniai oro erdvės pažeidimai. Aš turiu čia tam tikrą statistiką. Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo užfiksuoti keturi mūsų oro erdvės pažeidimo atvejai (tai duomenys, kuriuos pateikė Užsienio reikalų ministerija). Aš nesu tikras, ar tikrai visi atvejai buvo fiksuoti. Manau, kad ne. Taigi ta praktika yra nuolatinė ir išties mums ne tiktai iš dalių surinkti rusų orlaiviai kelia grėsmę.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė Z.Žvikienė. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jūsų paklausti. Jūs rezoliucija siūlote Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti prioritetą nacionalinės ir regioninės oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir valdymo sistemos stiprinimui ir tobulinimui numatant tam reikiamas lėšas. Prašom pasakyti, ar turima omenyje siūlyti Vyriausybei numatyti papildomas kokias nors lėšas, ar vis dėlto tuos pačius 2%, kurie yra skirti krašto apsaugai? Ar jūs manote išplėsti lėšų panaudojimą, tai yra papildomų lėšų skyrimą?

A.KAŠĖTA. Pirmiausia noriu patikslinti, kad krašto apsaugai, deja, nėra skiriami 2%, o tiktai 1,24%. Deja, tokia yra realybė.

Dėl lėšų. Be abejo, aš manau, kad Krašto apsaugos ministerija gali ieškoti resursų viduje, tačiau be papildomų asignavimų vargu ar mes galėtume kaip reikiant sutvarkyti tas problemas, ir oro erdvės stebėjimo, ir kontrolės, nes išlaidos gana didelės.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš čia skaitau, turbūt tiesa, komisijos išvados maždaug… Kai kuriuos sakinius perskaitysiu. „Rusijos naikintuvo įskridimą į Lietuvos oro erdvę ir katastrofą lėmė techninių, organizacinių, žmogiškų veiksnių visuma.“ Toliau. „V.Trojanovas paskutiniu metu mažai skraidė, skrydžiai buvo atliekami skubotai, nesilaikant … eiliškumo.“ Dabar čia atrodo viskas taip atsitiktinai, buvo įskrista, komisijos išvada, kur dirbo ekspertai. Staiga jūs, konstatuodamas, kad Rusijos Federacija neužtikrino savo karinių ginkluotų orlaivių skrydžių saugumo, kas tiesa, ką prieš mūsų komisijos išvadas rašė Alksnis… Toliau. Siekti, kad būtų sustiprintas NATO… čia ta oro stebėjimo kontrolė, didinti karines išlaidas. Iš esmės jūs ta rezoliucija siūlote ir Rusijai didinti karines išlaidas, kad lėktuvai saugiai skraidytų, ir Lietuvai. Didinate įtampą. Daugiau lėktuvų iš NATO pusės Zokniuose, daugiau Rusijos lėktuvų prie mūsų. Ar neužtektų komisijos išvadų ir mums čia politinių visokių rezoliucijų nereikėtų? Tas dalykas rimsta ir tegul veikia struktūros, kad iš tikrųjų kariniu požiūriu normaliai veiktų visos struktūros. Kaip jūs manote, ar nereikėtų to karinių išlaidų ir įtampos didinimo rezoliucijoje atsisakyti ir priimti tai, ką komisija padarė išvadoje?

A.KAŠĖTA. Aš visiškai sutinku su paskutine jūsų kalbos dalimi, kad įtampą reikia mažinti ir tokie incidentai tikrai negerina mūsų kaimyninių santykių, todėl mes ir siūlome kaimyninei šaliai – Rusijai vengti tokių oro erdvės pažeidimų, užtikrinti savo ginkluotų karinių orlaivių skrydžių saugumą. Kokiais būdais jie užtikrins, ar papildomom investicijom, čia jų reikalas, bet mes savo Vyriausybei išties siūlome, kad mums taip pat reikia daugiau dėmesio skirti šioms problemoms, nes jūs sutinkate, kad problema yra.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė R.Juknevičienė. Prašom klausti.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Ačiū, pirmininke. Aš gal daugiau dėl procedūrinių dalykų. Mes svarstome dviejų rezoliucijų tekstus. Viena iš jų pavadinta alternatyvus projektas, tačiau aš nematau jokios alternatyvos. Iš esmės tam, ką pateikė R.Smetona, reikia pritarti. Ten yra siūloma labai gerų dalykų ir iš esmės niekas neprieštarauja, tik gal šiek tiek sustiprinama, paryškinama ir gerai atskiriama, kur yra konstatuojamoji dalis ir kur yra siūlymai Vyriausybei. Nors aš esu pasirašiusi po pirmąja komiteto teikiama rezoliucija, bet kadangi tai tikrai nėra alternatyva, ar jūs nesutiktumėte, kad mes vis dėlto priimtume didžiąją dalį, iš esmės galime priimti visus R.Smetonos pasiūlymus, priimtume kaip vieną bendrą rezoliuciją?

A.KAŠĖTA. Aš nesu komiteto įgaliotas priimti alternatyvą. Noriu pabrėžti, kad iš kolegos Rimanto alternatyvaus projekto arba pasiūlymų iš tikro keletas jų buvo priimta, įtraukta į mūsų rezoliucijos tekstą. Aš esminių skirtumų išties nematau. Galbūt redakciniu požiūriu galima pasiginčyti, kuris geresnis, kuris ne. Paskutinė dalis – siūlymai Vyriausybei ir paskutinė pastraipa. Mes diskutavome komitete ir manome, kad užtenka mūsų komiteto priimto sprendimo, protokolinio nutarimo, kuriuo mes pavedame Vyriausybei ir Krašto apsaugos ministerijai nustatyti, ar adekvačiai veikia mūsų šalies pareigūnai ir tarnybos, ir informuoti Seimą, komitetą. Aš nežinau, ar būtina traukti į rezoliuciją, nes daugiau nukreipia į išorę šita rezoliucija, kaip jau minėjau, ji yra adresuota tiek Rusijai, tiek NATO sąjungininkams. Ar mes čia turėtume minėti tokius smulkesnius dalykus, procedūrinius dalykus? Mano manymu, neturėtume.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, kai Lietuva įstojo į NATO, NATO generalinis sekretorius kalbėjo, kad Lietuvos erdvė yra NATO erdvė ir kad ji bus ginama ir rūpinamasi taip pat kaip ir NATO erdve. Tačiau vis dėlto įvykus SU-27 lėktuvo katastrofai matėsi NATO abejingumas. Ar nereikėtų išreikšti susirūpinimo NATO vadovybe, kad net komisijoje, kuri, atrodo, turėtų būti sudaryta tarptautinė, kurioje turėjo dalyvauti ir NATO atstovai, nes pažeista NATO oro erdvė, deja, nedalyvavo. Lyg ir buvo paliktas visas klausimas spręsti Lietuvos valstybei vienai. Ir buvo pasakyta, kad tai daugiau Lietuvos vidaus reikalas. Ar nereikėtų išreikšti susirūpinimo, kad NATO gana formaliai pažiūrėjo į šią problemą?

A.KAŠĖTA. Nemanyčiau, kad reikėtų įtraukti tą nuostatą, nes mes esame NATO šalis ir kaip NATO šalis sprendėme iškilusią problemą savo jėgomis. Nemanyčiau, kad mums galėjo kuo nors padėti. Nebent tuo atveju, jeigu Rusija būtų visiškai nebendradarbiavusi, nesutikusi bendradarbiauti ir būtų kilęs diplomatinis karas. Tada, be abejo, išties mes būtume pasigedę tokio bendradarbiavimo. Bet to neįvyko, ir aš nemanau, kad mūsų sąjungininkės NATO bloke kaip nors ignoravo mūsų interesus. Tiesiog, man atrodo, nenorėjo primesti savo kokių nors žaidimo sąlygų. Aš manau, kad mūsų valstybė gana solidžiai atliko tyrimą šioje situacijoje. Galima būtų gal ginčytis dėl kai kurių mūsų ministrų skubotų, neapgalvotų pareiškimų. Čia neesminiai dalykai, bet pats tyrimas, manau, praėjo gana sklandžiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Prašom dar klausti opozicijos lyderį. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, dėkoju. Aš norėčiau paklausti pranešėjo paprasto klausimo. Sakykite, ar jūs sutiktumėte į preambulę įdėti keletą nuostatų, kurios iš tiesų plačiau įvertintų kai kuriuos dalykus. Pirmiausia mano pasiūlymas būtų įrašyti paprastą sakinį: „Lietuvos Respublikos Seimas, apsvarstęs Specialiosios komisijos išvadas apie incidentą…“ Aš tikiuosi, tada mes, visi Seimo nariai, būtume tikrai supažindinti su šiomis išvadomis, nes dabar mes jų nesame matę. Toliau pratęsti sakinį taip: „…iš esmės pozityviai vertindamas Vyriausybės bei Specialiosios komisijos veiksmus tiriant incidentą…“ Nes manau, kad iš tiesų Vyriausybė ir komisija nusipelno Seimo pozityvaus įvertinimo šioje situacijoje, kuri tikrai nebuvo lengva…

PIRMININKAS. Ačiū, jūsų laikas baigėsi.

A.KUBILIUS. (Aš baigiu, taip) …prisimenant visą spaudimą ir tą situaciją, kokioje teko Lietuvai būti.

A.KAŠĖTA. Aš supratau, kad pirmiausia norėdamas įtraukti tokį sakinį, kaip jūs sakėte, Seimas turėtų susipažinti su tyrimų išvadomis. Mums tada tektų atidėti šios rezoliucijos priėmimą. Aš nežinau. Galbūt galima rasti ir kitų būdų, kaip Seimo nariai galėtų susipažinti. Man atrodo, kiekvienas, turintis leidimą, gali susipažinti, tačiau… Ar jūs tai turėjote omeny?

PIRMININKAS. Gerai, čia ne klausimai.

A.KAŠĖTA. Jeigu trumpai drūtai, manau, kad nebūtina šioje rezoliucijoje girti komisiją ir mūsų mielą Vyriausybę. Čia gal yra net ir ne opozicijos, o valdančiosios daugumos problema. Todėl kaip opozicijos lyderiui siūlyčiau atsisakyti šitos nuostatos.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Alternatyvųjį rezoliucijos projektą pristatys R.Smetona. Prašom.

R.SMETONA (MSG). Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų projektas vadinamas alternatyviu, kaip čia ir buvo pasakyta, toks žanras, nėra kaip kitaip toliau tokiam dokumentui pateikti pasiūlymų. Iš tiesų mano kai kurie pasiūlymai čia jau yra panaudoti, bet norėjau, kad dokumentas būtų geresnis, todėl ir siūlau keletą redakcinių pataisymų. Šiek tiek pakomentuosiu. Dalyje „Konstatuodamas, kad Rusijos Federacija…“ pirmasis mano siūlomas išbraukimas, tiesiog tik redakcinis, siūlau paprastesnę sakinio konstrukciją. Dabar antrasis išbraukimas prasideda žodžiu „Pažymėdamas, kad NATO policijos misija…“ Na, ši konstatacija yra toliau pakartota kaip siūlymas Vyriausybei, todėl du kartus to paties nereikėtų sakyti, todėl aš ją braukiu supaprastindamas visą dokumento tekstą.

Trečias išbraukimas prasideda „Pripažindamas būtinybę tobulinti nacionalinę regioninę…“. Na, lyg neturėtume ką sakyti. Taigi yra pakartota siūlymuose, tik vietoj… (Matulevičius labai rėkauja) tik vietoj „pripažindamas būtinybę“ čia siūloma „teikti prioritetą stiprinimui“. Tai aš vietoj tų dviejų paprasčiausiai siūlau dar vieną kitaip suredaguotą siūlymą, tiesiai sakyti Vyriausybei: „tobulinti ir stiprinti“. Manau, kad verta įrašyti mūsų Seimo siekį: „Siekdamas, kad ateityje būtų išvengta panašių incidentų“. Tai yra viso to teksto ir mūsų siūlymų prasmė.

Bene pagrindinis dalykas, kurį norėčiau pasiūlyti, kuris įrašytas „nustatyti, ar tinkamai ir adekvačiai“. Čia aš noriu šiek tiek plačiau pakomentuoti. Aš manau, kad šalia rezoliucijos projekte tų įrašytų svarbių pastabų ir siūlymų šio Seimo dokumento didelis trūkumas yra tas, kad jame nekalbama apie mūsų krašto apsaugos sistemos, arba, tiksliau, oro erdvės kontrolės ir apsaugos sistemos, veikimą šiuo atveju ir galbūt plačiau. Veikimą. Labai gerą veikimą, o gal nepakankamai gerą veikimą šio incidento metu? Juk šis įvykis buvo labai gera proga atidžiau pažvelgti ir į save. Aš netgi sakyčiau, pirmiausia į save mums svarbu pažvelgti ir nepolitikuojant pasižiūrėti, ne tik kur reikia naujos technikos, apie tai jau kalbama, bet ir nustatyti vadinamojo žmogiškojo faktoriaus galbūt silpnesnes vietas, t.y. ką kada matė, fiksavo, kaip reagavo mūsų tarnybos nuo Rusijos lėktuvų pakilimo pradžios iki nusileidimo ir sudužimo. Aš manau, kad tai yra svarbu. Turbūt vis dėlto reiktų kolegoms pasakyti, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete aš tris kartus šito klausiau į komitetą atvykusių aukštų pareigūnų, tačiau atsakymo mes nesulaukėme. Ir dar daugiau. Paskutinį kartą kariuomenės vadas generolas Valdas Tutkus šį mano klausimą priėmė vos ne kaip asmeninį įžeidimą ar nepasitikėjimą juo. Aš su tokiu požiūriu ir, manau, nenoru kalbėti apie labai svarbius dalykus niekaip negaliu sutikti. Štai kodėl palikti apie tai kalbėti, kaip ponas S.Kašėta užsiminė, tik komitete, aš manau, jau nebepakanka. Mes keletą savaičių žiūrėdami į lėktuvo nuolaužas dirvoje vengdavom užsiminti, kad jos galėjo būti ir kitur. Jos galėjo būti ir kitur. Ir aš manau, kad tik atsitiktinumo dėka raketomis ginkluotas naikintuvas nesprogo, pavyzdžiui, vidurinėje mokykloje su tūkstančiu moksleivių. Lygiai taip pat kaip toje dirvoje galėjo būti virš mokyklos ar virš ligoninės. Ar ir tuomet apeitume tylomis mūsų krašto apsaugos sistemos parengtį? Ko gero, būtų per vėlu. Todėl siūlau, kad mes turėtume pasiūlyti Vyriausybei išnagrinėti, nustatyti, ar tinkamai ir adekvačiai veikė mūsų šalies pareigūnai ir tarnybos, atsakingos už Lietuvos oro erdvės kontrolę bei apsaugą, Rusijos Federacijos kariniam orlaiviui patekus į Lietuvos oro erdvę. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, mes abu komitete svarstėm tą komiteto rengtą variantą. Buvo ir jūsų siūlymai. Ir po viso to atsirado šitas siūlymas. Aš manau (noriu sužinoti jūsų nuomonę), kad jis vis dėlto yra nulemtas tam tikrų labai subjektyvių ir labai blogų madų, leiskit taip pasakyti, mūsų komitete. Tiek jūs, tiek aš, tiek kiti mūsų kolegos, išskyrus galbūt vieną arba pusantro, tikrųjų komisijos išvadų, rašytinių komisijos išvadų, nėra matę iki šiol. Aptarimas, kuris buvo komitete, buvo vis dėlto paviršutiniškas, ką jūs ir konstatavote. Į daugelį klausimų mes negavom atsakymų. Ir tam yra kelios priežastys. Viena iš jų – tai, kad jau penkiolikti metai…

PIRMININKAS. Gerbiamasis (…), jūsų laikas baigėsi.

S.PEČELIŪNAS. Aš turiu dar dvi sekundes, prašom man netrukdyti. O Seimas specialiai tam įrengtų patalpų neturi. Aš manau, kad paskutinė jūsų pastraipa… ką priėmė komitetas, jūs tiesiog perrašėte tą mūsų protokolinį nutarimą, ji nebūtinai čia turėtų būti. Bet priešpaskutinė pastraipa…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Sauliau, jūsų laikas baigėsi!

S.PEČELIŪNAS. Nes jūs atsisakote prioriteto, o tik numatote pinigus. Aš siūlyčiau sujungti ankstesnio projekto ir jūsų į vieną krūvą. Ačiū už kantrybę.

R.SMETONA. Dėkoju. Na, aš vis dėlto manau, pasakyti „tobulinti ir stiprinti“ yra geriau nei „teikti prioritetą tobulinimui ir stiprinimui“. Tai tiesiog, man atrodo, gramatika diktuoja. Apie atskiras tinkamas patalpas čia, matyt, dabar nesvarstysime. Užsiminėte apie komisijos darbą. Aš taip pat manau, kad komisija padarė didžiulį darbą, dirbo gerai, bet mes, kaip jūs ir sakote, ne viską žinome. Todėl ne viską galime ir galbūt tinkamas išvadas daryti… Bet tiek, kiek aš siūlau padaryti, manau, to reikia ir kaip tik kalbėti ne uždarame komitete, o pavesti Vyriausybei, kad Vyriausybės lygiu būtų išsiaiškinti šie dalykai: kas ką matė, ką fiksavo, kaip veikia, ar tobulai visa sistema dirba, ar yra tam tikrų trūkumų, kuriuos būtina šalinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamasis pranešėjau, jūs savo siūlymuose… Čia tas, kuris sukėlė tam tikrą nepasitenkinimą: „Tobulinti ir stiprinti nacionalinės bei regioninės oro erdvės stebėjimo kontrolės ir valdymo sistemą numatant tam reikiamas lėšas.“ Aš noriu jūsų paklausti. Žinant, kad krašto apsaugos sistema gauna daugiau kaip milijardą litų, ar nereiktų kalbėti ne apie papildomų lėšų skyrimą, o apie tai, kad tos skiriamos lėšos būtų deramai perskirstytos ir jų dalis būtų paskirta visiems šiems dalykams, o ne reikalauti papildomų lėšų.

R.SMETONA. Aš manau, kad ir tas, ir tas gerai. Ir tyrimas parodė, kad reikia keisti pasenusią įrangą naujesne todėl, kad nebūtų tokių įvykių arba būtų išvengta, arba sušvelnintos… Kita vertus, aš taip pat manau, kad būtina ieškoti priemonių racionalesniam tų lėšų panaudojimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Ramonas. Prašom.

J.RAMONAS (VNDF). Labai ačiū. Norėjau paklausti kolegos S.Kašėtos, bet manau, gal ir jums tinka. Aš manyčiau, abiejuose rezoliucijos projektuose ir pasiūlymuose gal per daug stipriai apnuoginamos arba parodomos Rusijos problemos. Nesu specialistas, gal jų tikrai nemažai yra, bet šioje rezoliucijoje per mažai akcentuojama, iš dalies su jumis sutinku, Lietuvos atitinkamų tarnybų vienokios ar kitokios problemos, kurias reikėtų gal kruopščiau pasiūlyti paanalizuoti. Kartu labai svarbu akcentuoti, kad yra ne tik Lietuvos problemos, bet ir NATO, tuo labiau kad ji vis dėlto šiek tiek (daugiau ar mažiau), drįstu teigti, paliko Lietuvą vieną nagrinėti šias problemas ir jas spręsti. Gal tikrai Lietuva ganėtinai gerai susitvarkė, bet atkreiptinas dėmesys, kad tai, dar kartą noriu akcentuoti, yra ne vien Lietuvos problemos, bet tam tikra prasme ir NATO. Ir tai reikėtų šioje rezoliucijoje…

R.SMETONA. Jūs beveik, ko gero, pats atsakėte į savo klausimą, nes Rusijos problemų parodymas tai ir yra savotiškas kreipimasis į NATO, ko jūs sakote, kad reikia, arba mūsų norėjimas, kad NATO veikimas būtų bent jau adekvatus padėčiai. Taigi vienas kitam neprieštarauja.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Baranauskas. Prašom.

A.BARANAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau paklausti pranešėjo. Gal ir gera yra jūsų paskutinė nuostata… Iš tikrųjų mūsų Nacionalinio saugumo komitete buvo kalbama apie tai, kad reikia nustatyti, ar tinkamai, adekvačiai veikia mūsų šalies pareigūnai ir tarnybos, juo labiau kad mes turime savo šalies teritorijoje ir tokį objektą kaip Ignalinos atominę elektrinę. Tačiau, gerbiamasis pranešėjau, jeigu būtų priimama jūsų redakcija, ar jūs nesutiktumėte sukeisti vietomis, nes truputį logiškiau turbūt būtų pirma nustatyti, ar tinkamai ir adekvačiai veikia, o paskui pasiūlyti Vyriausybei, jeigu jie nustatys priežastis, tada spręsti, tobulinti ir stiprinti nacionalinės regioninės oro erdvės stebėjimus. Tai yra nukelti žemiau tą prieš tai esančią pastraipą „nustatyti, ar tinkamai“. Ar sutiktumėte sukeisti vietomis?

R.SMETONA. Iš esmės dokumento turinys nesikeistų. Bet tiktai taip, kaip dabar yra išdėstyta, jeigu žvilgtelėtume į prieš tai esantį pirmąjį pasiūlymą Vyriausybei – siekti, tai antrasis su juo yra tiesiogiai susijęs. Jį nukėlus į trečiąją poziciją, būtų šioks toks pertrūkis vidaus reikalų. Manyčiau, kad čia būtų nuosekliau.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA (LCF). Gerbiamasis kolega, aš, sutikdamas su visais jūsų redakciniais pasiūlymais, vis dėlto nesutinku su paskutinės pastraipos būtinybe. Išties manau, kad Seimas ir Vyriausybė pakankamai pajėgūs dar kartą atidžiau pasižiūrėti, išsiaiškinti, įsigilinti į komisijos išvadas, o jeigu reikia, – sukurti dar papildomą komisiją. Tačiau jeigu mūsų rezoliucija, kaip minėjau, daugiau skirta išorei, tai gal mes iš anksto labai neplakim savęs rykštėmis, kad galbūt čia mūsų didelė kaltė, nes aš taip supratau, kad Rusijos pareigūnams labai miela ir patinka kalbėti, kad čia yra kaip tik kažkokios Lietuvos bėdos, o jie čia vos tik tarp kitko šiame incidente. Tai aš dar kartą akcentuoju: ši rezoliucija „nukreipta“ į išorę. Ir ar jūs su tuo sutinkate?

R.SMETONA. Ačiū. Aš nemanau, kad ši rezoliucija, kaip jūs sakote, „nukreipta“ į išorę. Ji yra skirta mūsų valstybės problemoms spręsti. Kai mes sakome, kad mums reikia tobulinti ir stiprinti mūsų krašto apsaugos sistemą, tai yra ne užsieniui, čia mums. Seimas sako Vyriausybei. Todėl taip atskirti, kad čia užsieniui, manyčiau, ne taip. Jeigu rašytume rezoliuciją dėl Kaliningrado srities demilitarizavimo, manau, tema verta atskiro dokumento, taip, tai būtų, kaip jūs sakote, užsieniui. Šiuo atveju, manau, tinka. O jūsų noras ar siūlymas apsieiti tos problemos svarstymu komitete, tai aš pabandžiau atsargiai paminėti argumentus, kodėl manau, kad uždaryti juos komitete neverta, nebūtų vaisinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, dabar turėtume apsispręsti, kurį rezoliucijos projektą imsime pagrindu. Prašom apsispręsti balsuojant. Ar A.Kašėtos… (Balsai salėje) Dar norite diskutuoti? Nėra užsirašiusių kalbėti diskusijoje. Prašau? (Balsai salėje) Nė vieno nėra užsirašiusio.

Gerbiamieji, dabar turėtų vykti diskusijos, bet diskusijoje kalbėti nė vieno nėra užsirašiusio. (Balsai salėje) Gal perskaityti dar kartą Statutą.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Ar galima?

PIRMININKAS. Kolegė R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, aš buvau priėjusi, prašiau užsirašyti diskusijoms, bet man pasakė, kad svarstant rezoliuciją diskusijų nebus, todėl negalėjau užsirašyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, skaitau, 183 straipsnio 2 punktas: „Svarstymo metu kalba ir į klausimus atsako rezoliucijos projekto iniciatorių atstovas, o po to bendra tvarka vyksta diskusija“. (Šurmulys salėje) Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš skaitau mūsų šios dienos darbotvarkę. Čia yra parašyta: dėl rezoliucijos yra tik pateikimas. Jeigu čia būtų buvę užrašyta – svarstymas, tai ir aš pasirengęs svarstymo metu kalbėti, bet čia yra tik pateikimas. Manau, mes baigiame pateikimo procedūrą, pasirenkame, kurią rezoliuciją imsime, kaip jūs pasakėte, pagrindu ir dirbame su ja. Dabar jūs norite iš karto pradėti svarstymą, kai yra du alternatyvūs projektai.

PIRMININKAS. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, man atrodo, kad abi rezoliucijos turi ir privalumų, ir trūkumų. Socialdemokratų frakcijos vardu siūlyčiau sudaryti darbo grupę, deleguoti atstovus į tą komisiją, ji padirbėtų su abiem rezoliucijos projektais, padarytų vieną ir tada priimtų, ir baigtųsi mūsų debatai.

PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymus. A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, kaip minėjau, man kolegos Rimanto pasiūlymai yra priimtini, bet nesu vienintelis pasirašęs po šia rezoliucija, yra daugiau komiteto narių. Todėl negalėčiau ir geriausių norų skatinamas kalbėti už visus. Protingiausia būtų padaryti pertrauką, sudaryti darbo grupę ir kitame plenariniame posėdyje priimti suderintą redakciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Iš tikrųjų yra jūsų teisė dalyvauti diskusijoje šiuo klausimu. Kiek yra norinčių dalyvauti diskusijoje? E.Klumbys? Jūs galite, ar kiekvienas už save, ar abu už vieną? (Balsai salėje) Gerai.

Prašom. Žodis kolegei R.Juknevičienei. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, svarstomas klausimas, peripetijos aplink jį, manau, kaip tik turėtų būti tokia sritis, kur neliktų pozicijai, opozicijai vietos Seime, kur mes neturėtume pernelyg laužyti iečių, o rodyti… Žinoma, sutinku su R.Smetona, kad tekstas galėtų būti geresnis, ir siūlyčiau priimti jo pataisas, bet čia nėra oponavimas. Mes didele dalimi esame atsakingi už Lietuvos valstybės saugumą ir čia galėtume pradėti rodyti bendrumą ir savo valstybinį mąstymą. Gal sunku iš visų Seimo narių tikėtis, bet bent jau pagrindinių politinių jėgų sutarimas šiuo atveju būtų labai sveikas ir labai geras signalas visuomenei, kad mes iš tikrųjų labai panašiai matome kai kuriuos dalykus. Aš tikiuosi, kad taip ir bus. Todėl gal nėra labai svarbu, ar mes šiandien priimsime rezoliuciją. Gal kaip tik bus sveikiau, jeigu mes priimsime kolegų pasiūlymus ir ketvirtadienį priimsime rezoliuciją, kuri yra labai svarbi.

Keletas pastabų, keletas matymų. Iš tiesų šis įvykis sudarė galimybių mums pasižiūrėti į mūsų nacionalinį saugumą, į mūsų oro erdvės apsaugą, į mūsų santykius su kaimynais, su Rusija ir į mūsų buvimą NATO šiek tiek plačiau. Gaila, kad reikėjo nukristi rusų naikintuvui, kad mes pagaliau sužinotume daugelį svarbių dalykų.

Nė kiek nesididžiuodama, bet labai nuoširdžiai norėčiau pakviesti tuos kolegas, kurie galbūt yra mažiau susipažinę su krašto apsauga, frakcijas šį kartą pasekti mūsų pavyzdžiu, mūsų frakcija tikrai balsuos už rezoliuciją labiau apsisprendusi, nes praeitą savaitę apsilankėme ir Karmėlavoje, ir Zokniuose. Iš pirmų lūpų išgirdome ir apie problemas, ir apie bėdas, ir susidarėme objektyvų vaizdą. Vaizdas yra toks, kad iš tiesų mes, mano toks apibendrinantis matymas, stodami į NATO per mažai išsiaiškinome patys sau, tą bandėme aiškinti, bet gal ne visi norėjo girdėti, kad įstojus į NATO nė kiek nesumažėja nacionalinių valstybių atsakomybė už savo teritorijų apsaugą.

Mes labai daug kalbėjome apie 5 straipsnį. Visi žinome, ką tai reiškia. Tai reiškia, kad, kilus kokiai nors bėdai, karui, mus gintų mūsų draugai iš NATO. Tačiau taikos metu, kol nėra konfliktų, yra NATO sutarties, arba Vašingtono sutarties, 3 straipsnis, kuris galioja lygiai taip pat kaip 5 straipsnis, kuriame labai aiškiai parašyta, kad už teritorijos saugumą yra atsakinga nacionalinė valstybė narė. Tiems, kurie klausė, ir ponui J.Ramonui, ir kitiems, norėčiau priminti, kad NATO neturi savo kariuomenės, kurią galėtų čia atsiųsti. Mūsų padangę saugo kitų NATO valstybių naikintuvai. Tai yra visai kitas dalykas. Tą mes turėtume suprasti. Yra proga pagalvoti šiandien svarstant apie tai, kad jau antra kadencija šioje salėje, iš šios tribūnos, svarstant biudžetą, nuolat kalbame apie tai, kad nevalia apgaudinėti partnerių, nevalia prižadėti, kad mes skirsime 2%, mus tik priimkit kuo greičiau, o po to meluoti ir sakyti, pakišinėti, atsiprašau už žodį, po tais 2 procentais viską, kas tik įmanoma.

Prieš mėnesį iki šio įvykio kaip tik NATO vadovybė, NATO Taryba perspėjo Lietuvą, kad nevykdomi įsipareigojimai. Dėl to yra ir skylė oro erdvės apsaugoje. Dėl to yra skylė ir tai, kad mes neturime tinkamų radarų. Iš čia yra ir turbūt buvusios krašto apsaugos vadovybės… noriu tikėtis, kad ši skirs daugiau dėmesio tam 3 straipsniui. Labai intensyviai ir gerai dirbame su partneriais kovodami su terorizmu, bet ar kada nors neatsitiks tokia pat bėda prie Klaipėdos, mūsų jūroje, nes yra tas pats ribojimasis su Karaliaučiaus kraštu. Kiek ten yra visokių povandeninių laivų, kokių bėdų gali atsitikti. Ar bus pajėgi mūsų jūrų karinė apsauga sureaguoti, ar nebus panašių bėdų?

Tai yra mano siūlymas dėl rezoliucijos, kad ją priimtume. Būtų gerai ją priimti suderinus abudu projektus ir sujungus juos į vieną, jokiu būdu su šia rezoliucija neužmigti ir svarstant kitų metų biudžetą mažinti tą skylę (atsiprašau už žodį), kuri atsirado dėl buvusios valdančiosios daugumos ir dabartinės valdančiosios daugumos nenoro vykdyti mūsų valstybės įsipareigojimus dėl krašto apsaugos finansavimo.

Dar vienas dalykas dėl NATO planų. Iš tiesų iš dalies esame dviprasmiškoje padėtyje. Rusija deklaruoja, kad yra draugiška valstybė NATO, NATO deklaruoja, kad Rusija jai yra draugiška valstybė. Mes matome šiek tiek kitaip reikalus. Tai, kad toks NATO planas buvo pasirinktas dėl keturių ar kiek naikintuvų ir tik oro policija, o ne palydėjimas taip, kaip darė suomiai, švedai arba danai, tai yra susiję iš dalies su tuo, kad dalis NATO valstybių, nenorėdami erzinti Kremliaus, turbūt ne itin atidžiai žiūri, kas dedasi Karaliaučiaus krašte. Todėl nuostata apie Karaliaučiaus krašto demilitarizavimą yra svarbi, bet čia taip pat yra mūsų įsipareigojimas visų tarpparlamentinių institucijų (aš turiu galvoje visas delegacijas) kelti šį klausimą tam tikru lygiu. Tai yra įpareigojimas ir mums, Seimo nariams, ne vien tik Vyriausybei ar kam nors nežinomam, kuris turėtų demilitarizuoti Karaliaučiaus kraštą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, akivaizdu, kad klausimas dėl rezoliucijos diskusijų užsitęs, o mes nuo 16.00 valandos turėjome išklausyti ūkio ministrą. Jis dabar jau pusę valandos laukia. Ar mes galime padaryti svarstymo pertrauką ir išklausyti ūkio ministrą? (Balsai salėje) Bet jis yra dar ir ūkio ministras. (Balsai salėje) Suprantu, kad pritarimo nėra. S.Pečeliūnas. Prašom.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pirmininke, aš siūlau kompromisą. Kadangi daugelis sutarė, kad abi rezoliucijas reikėtų sujungti, tai gal iš tikrųjų tegul jas paredaguoja ir šiandien atsako, mes ketvirtadienį pateiktume suredaguotą, o tuomet būtų suredaguotos svarstymas ir priėmimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada Saulius jau pasirodė. Pirma kalbų dalis įvykdyta, antros nebus.

Mielieji, aš suprantu, kad mes dabar redaguojame ir parengiame vieną rezoliuciją, įtraukiame į ketvirtadienio posėdį, o tada bus rezoliucijos priėmimas. Taip? Tinka? (Balsai salėje)

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, man dabar jau nelabai suprantama, kas vyksta procedūriškai, nes viskas prasideda nuo procedūrų. Mes…

PIRMININKAS. Procedūriškai mes pažeidimų jau padarėme labai daug. Nebuvo nė vieno užsirašiusio diskutuoti, o mes diskutuojame.

E.KLUMBYS. Aš norėjau pasakyti, kad pirmiausia buvo užrašytas pateikimas. Toliau, mes pradėjome svarstymą, išsiaiškinome, kad po pateikimo mes iš karto pradedame svarstymą, užsirašė keturi Seimo nariai. Dabar viena Seimo narė pakalbėjo ir norime nutraukti diskusijas, paskui bus priimtas vėl kažkoks dokumentas. Manau, dabar mes turime grynai pagal Statutą baigti svarstyti, nes Statute parašyta, ką mes turime daryti, ir nuspręsti, ar mes patvirtiname, ar atmetame rezoliuciją, ar parengiame jungtinį projektą. Taigi mes turime baigti svarstymo procedūrą.

PIRMININKAS. Gerai. Mielieji, aš jau dabar kaip pirmininkas sakau, mes darome svarstymo pertrauką, nes mes buvome pakvietę ūkio ministrą 16.00 valandai. Jis turi patvirtintą ir savo darbotvarkę ir 17.00 valandą jau turi dalyvauti kitoje vietoje. Dabar darome svarstymo pertrauką iki kito posėdžio. Kitame posėdyje galėsite kalbėti…

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Jeigu leisite man, tik vieną repliką, kad nereikėtų eiti prie šoninio. Jeigu ir skelbiama pertrauka pagal Statutą, tai dar vienas kalba ir tada ji daroma. Tuo labiau išvaryti žmogų iš tribūnos neleidžia jokie Lietuvos Respublikos statutai. Dar norėčiau priminti, kad Lietuva yra parlamentinė valstybė, o ne prezidentinė ar vyriausybinė. Ačiū. Aš kantrus, ateisiu ketvirtadienį. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ūkio ministre, prašom. Aš manau, kad visi, ir Seniūnų sueiga, kvietė jus į tribūną, bet užleisti tribūnos niekas nenori, kaip matote. Prašom.

Ūkio ministro K.Daukšio atsakymai į Seimo narių klausimus

K.DAUKŠYS (DPF). Aš iš tikrųjų labai atsiprašau, kad nutraukiau tokias vaisingas diskusijas. Jeigu jūs man užduotumėte mažai klausimų arba iš viso neužduotumėte, aš galėčiau ir palikti tą tribūną.

PIRMININKAS. Jūsų nori klausti kolega A.Kašėta. Prašom klausti. Klausti viena minutė. Prašom. A.Kašėta.

A.KAŠĖTA (LCF). Atsiprašau. Gerbiamasis ministre, aš tokį bendro pobūdžio klausimą. Ar jūs galėtumėte suteikti daugiau papildomos informacijos apie Mažeikių įmonę, kiek Vyriausybė pasistūmėjo, kokia derybų situacija?

K.DAUKŠYS. Apie Mažeikių įmonę. Vyriausybė ten yra akcininkė. Mažeikių įmonė sėkmingai dirba, perdirba naftą, parduoda naftos produktus. Kol kas jokių derybų Vyriausybė negali vykdyti, nes Seimas dabar svarsto įstatymą, kuris suteiktų galimybę Vyriausybei kažkokias derybas pradėti. Tai tiek. Jeigu…

PIRMININKAS. Kolega P.Auštrevičius. Prašom klausti.

P.AUŠTREVIČIUS (LCF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke.

Gerbiamasis ministre, mes iš esmės kiekvieną dieną girdime vis naujų žinių iš naftos fronto, pavadinkime tai taip. Šiandien štai atėjo žinia, kad, atrodo, tinkamiausias pirkėjas yra TNK-BP. Nežinau, ką rytoj mes galime išgirsti, bet, ministre, reikėtų iš tikrųjų kalbėti apie konkrečius kriterijus ir standartus, kuriais remiantis vis dėlto tas geriausias, tinkamiausias Lietuvos valstybei pirkėjas bus atrinktas. Aš, ministre, jūsų norėčiau pasiteirauti. Ar bus keliama viena iš sąlygų naujajam pirkėjui, kad jis, pirkdamas ir įsigydamas atitinkamą kiekį „Mažeikių naftos“ akcijų, peržiūrėtų ankstesnius susitarimus, kuriuos Lietuva turėjo sudariusi su „Williams“, siekiant atsisakyti šių papildomų ir šiuo metu jau nereikalingų įsipareigojimų Lietuvos valstybei? Ačiū.

K.DAUKŠYS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų viena iš priežasčių, aš jau pateikdamas įstatymą tai sakiau, išskyrus tai, kad gautume didesnę kainą, negu dabar numatyta pagal sutartį už aukcionus Vyriausybei, yra nutraukimas tų sutarčių, kurios buvo pasirašytos 1999 metais, deja, perkeltos į 2002 metus ir tebegalioja. Tai susiję ir su investicijų sutartimi, ir su kitais susitarimais, kurie šiandien ne visai gražiai atrodo mūsų Vyriausybei.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS (LCF). Gerbiamasis ministre, teko išgirsti, kad Ūkio ministerija, konkrečiai ūkio ministras, įsakymu patvirtino tvarką, kuri reglamentuoja santykius tarp elektros energijos tiekėjų ir vartotojų. Teko patirti, kad vartotojų interesams atstovaujančios asocijuotos struktūros negalėjo, neturėjo galimybės pateikti savo požiūrio, daryti įtaką šios tvarkos nustatytoms normoms. Kaip manote, ar tokia praktika lems labai normalius santykius tarp vartotojų ir energijos tiekėjų?

K.DAUKŠYS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų ne vienos taisyklės reglamentuoja santykius tarp elektros tiekėjų ir elektros vartotojų. Yra bent penkios. Ir kaip žinote, visai neseniai Seimo yra priimtas elektros energijos tiekimo įstatymas ir atitinkamai reikėjo sutvarkyti taisykles. Mes praeitą savaitę kalbėjome tiek su Pramonininkų konfederacija, tiek su Verslo darbdavių konfederacija apie tai, kad sudarysime bendrą darbo grupę kartu su visais energijos tiekėjais, ne tik su elektros, ir su dujų, ir su… ir apsvarstysim visas sąlygas, kurios šiandien trukdo verslui arba netrukdo. Tada tokiu būdu revizuoti visus ministro įsakymus arba net daryti įstatymų pataisas ir siūlyti Seimui. Bet tai yra ilgesnio laikotarpio darbas ir kiekvieną kartą neįmanoma iš karto reaguoti tik į konkretų pasiūlymą. Reikia žiūrėti visus įstatymus, visus ministro įsakymus, kurie trukdytų verslui ir kuriuos būtų galima papildyti ar pakeisti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega E.Pupinis. Prašom klausti.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis ministre, iš Lietuvos radijo interviu mes sužinojome, kad premjeras šiame procese prioritetą dabar teikia TNK-BP. Suprantamas toks jo nervingas elgesys, nes jam kaip ir gresia tam tikras neigiamas Lietuvos žmonių požiūris, nes tam tikru momentu jis protegavo „Lukoilą“. Ar nemanote, kad vis dėlto toks premjero blaškymasis suteikia tam tikros destrukcijos derybiniam procesui ir daro žalą visam procesui ir tuo labiau valstybei?

K.DAUKŠYS. Nemanau.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis ministre, pastarosiomis dienomis jūs labiausiai išgarsėjote dėl, atrodo, prabangiai organizuoto seminaro Druskininkuose. Kaip supratau, ir Ministras Pirmininkas reikalaus iš jūsų tam tikro pasiaiškinimo. Sakykite, kaip jūs pats vertinate tą renginį? Ar jis, jūsų manymu, buvo normalus, ar dabar jau ir kritiškų vertinimų randate? Sakykite, kiek jums žinoma, ar ir kitos ministerijos panašiai tokius renginius rengia ir tik toks skirtumas, kad tik spauda nesusidomėdavo? Ar jūsų tas renginys išsiskiria savo pramogos elementais?

K.DAUKŠYS. Iš tikrųjų nežinau, ką kitos ministerijos rengia. Aš už jų darbą neatsakingas. Renginys buvo, manau, normalus. Rezultatai, kurie jo metu turėjo būti pasiekti, yra pasiekti. Jeigu reikės kokių nors pasiaiškinimų, aš ramiai pasiaiškinsiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS (LCF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, tikrai suprantu, kad pastarosios dienos jums, kaip ministrui, yra nelengvos, nes artėja vienokia ar kitokia atomazga dėl „Mažeikių naftos“ ir jūs, kaip vienas iš pareigūnų, irgi dalyvaujantis „Mažeikių naftos“ akcijų operacijoje, be jokios abejonės, iš dalies turėsite prisiimti ir atsakomybę už vienokį ar kitokį sprendimą. Bet ar jūs nesijaučiate šiandien tam tikru žaisliuku kitų rankose, kai premjeras šiandien jau aiškiai pasako, kad priimtiniausia jam būtų TNK-BP, kaip potencialus investitorius, o Seime net nėra priimtas įstatymas, kuris leistų Vyriausybei pradėti derybas. Jūs, kaip ministras, kaip vertintumėte? Aš suprantu, kad jums sunku vertinti savo tiesioginio viršininko veiksmus, bet ar tokie premjero pareiškimai nesuabsurdina paties proceso? Kaip jūs manote?

K.DAUKŠYS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų aš nenorėčiau komentuoti to, ko pats negirdėjau, ir (Balsas salėje: „Yra.“) perpasakotų dalykų negaliu komentuoti.

PIRMININKAS. Klausia kolega V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS (LCF). Gerbiamasis ministre, ar jūs galite garantuoti, kad kai Lietuva perpirks ar kitokiu būdu įsigis tas akcijas, išnyks iš sutarties tokie gėdinti Lietuvai punktai kaip draudimas mums bet kokių statybų nuo Būtingės iki Šventosios, kad aptarnauti gali kažkokie locmanai, kokie tik nori, tik ne Lietuvos, ir, sakykime, geležinkelio įkainiai, žlugdantys naftos terminalo verslą. Ar kartais neužmiršite?

K.DAUKŠYS. Ačiū už klausimą. Aš galiu jums garantuoti, kad nuoširdžiai šito sieksiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Klausia kolega R.Garbaravičius. Prašom.

R.GARBARAVIČIUS (TSF). Gerbiamasis ministre, jums vis tenka tokia nesmagi dalis komentuoti premjero pasakytus žodžius. Aš, palaikydamas jūsų nuomonę, sakau, kad šiandien dar visiškai neaišku, kas gali būti pirkėjas. Tokiu atveju, ar jūs vertinate, kokią įtaką rinkos konkurencinei aplinkai, sakysime, turėtų toks atvejis, jeigu pirkėjas vis dėlto būtų „Lukoilas“, nes jis yra vienas iš didžiausių mažmenos pardavėjų Lietuvoje ir kartu jis taptų faktiškai dominuojančiu tiekėju savo konkurentams. Kaip į tai žiūrėtumėte būtent konkurencinės aplinkos atžvilgiu?

K.DAUKŠYS. Iš tikrųjų aš negalėčiau pasakyti, kokią tai turės įtaką rinkai, bet realiai mes turėtume gauti Europos Sąjungos konkurencijos tarybos leidimą, nes, matyt, koncentracija vis dėlto būtų labai didelė.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Vrubliauskas. Prašom klausti.

A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis ministre. Iš tiesų čia visi mini premjero gerą požiūrį į „Lukoilą“, po to į TNK-BP, tačiau vienas politinės tarybos narys ponas V.Uspaskichas vakar neatmetė galimybės ir dėl kitų besidominčių firmų. Jis iš tiesų buvo skeptiškas, kad lyg ir apsispręsta tik dėl šitų dviejų įmonių. Gal galėtumėte pakomentuoti plačiau?

K.DAUKŠYS. Aš neabejoju, kad Vyriausybė derėsis su visais potencialiais pirkėjais ir stengsis išgauti kuo didesnę naudą valstybei. O kalbėti apie vieną arba kitą pirkėją dabar, aš dar negalėčiau šito patvirtinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Ramonas. Prašom.

J.RAMONAS (VNDF). Gerbiamasis ministre, sprendžiant „Mažeikių naftos“ privatizavimą, vis tiek yra svarstomi, analizuojami klausimai tarp kompanijų, kurios susijusios su Rusija ir turi naftos, ir kompanijų, kurios nesusijusios su Rusija, bet neturi naftos. Ir vienos, ir kitos turi privalumų ir trūkumų. Vis dėlto, jūsų nuomone, kas šiuo atveju Lietuvai būtų naudingiau? Kaip jums atrodo, gal galite pasakyti. Tokie variantai svarstomi, analizuojami ar ne?

K.DAUKŠYS. Iš tikrųjų dabar nenorėčiau plėstis ta tema. Aš laukiu, kol Seimas priims vienokį ar kitokį sprendimą dėl to įstatymo, kurį mes pateikėme, nes bet kokios informacijos skleidimas toliau visą laiką kenkia derybų procesui. Aš neatmetu nė vieno galimo dalyvio ir neatmetu nė vienos progos, jeigu Vyriausybė galėtų išgauti kuo didesnę naudą Lietuvai iš to sandorio.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis ministre, klausimą buvau uždavęs gerbiamajam premjerui, tačiau negavau aiškaus atsakymo, todėl dar noriu jūsų paklausti. Aiškinamajame rašte jūs rašote, kad Lietuva šiuo metu turi, rodos, 43% akcijų ir kad „Mažeikių naftos“ praeitų metų pelnas buvo apie 600 mln. litų, o Lietuva per dividendus ir per pelną gavo apie 300 mln. litų į biudžetą pajamų. Ar nebūtų tikslinga išlaikyti tas akcijas? O tik nupirktas, išpirktas vėl parduoti tik tas akcijas, kurias šiandien valdo „Jukos“. Kadangi naftos kainos didėja, pelnai didėja, tai aš manyčiau, tokiu būdu į biudžetą galima gauti ir 400 mln. litų. Kaip jūs pakomentuotumėte tą klausimą, kodėl vis dėlto Vyriausybė siekė parduoti didesnį akcijų skaičių nei šiuo metu turi „Jukos“?

K.DAUKŠYS. Iš tikrųjų jūsų klausimas įdomus ir laiku, bet jeigu jūs atsimenate, praėjusiais metais „Mažeikių nafta“ gavo pirmą pelną, kurį iš viso turėjo, visą laiką buvo nuostoliai. Dabar kiek tas pelnas laiko laikysis ir ar gausime mes jį dar kitais metais, irgi būtų labai sunku atspėti, nes neaišku, kokios bus naftos perdirbimo maržos ir gali būti taip, kad, pavyzdžiui, už 2007 metus to pelno gali būti vėl labai mažai ir dividendų labai mažai. Iš esmės Vyriausybė ar taip, ar taip, aš aną kartą sakiau, praranda 20% akcijų pagal akcionų teisę. Dabar klausimas, kaip mums seksis derybose ir kaip mes sugebėsime nuo tos akcionų teisės nusisukti ar nesugebėsime nusisukti. Tai turėtų būti derybų metu išspręstas klausimas. Šiandien aš nenorėčiau vienareikšmiškai atsakyti nei taip, nei kaip nors kitaip.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS (LCF). Gerbiamasis ministre, finansiniuose sluoksniuose vis netyla kalbos, kad jeigu jūs sugalvosite kartais pirkti „Mažeikių naftos“ akcijas už 3 mlrd., kad tie 3 mlrd. nusės į valstybės biudžeto deficitą. Gana rimtos diskusijos. Aš prašau jūsų dabar patvirtinti arba paneigti, kaip čia bus iš tikrųjų, ar nusės, ar ne? Ačiū.

K.DAUKŠYS. Jeigu galima, tai aš pirmiausia truputį su humoru atsakysiu. Aš tikrai nesirengiu pirkti „Mažeikių naftos“ nei už 2 mlrd., nei už 3 mlrd., nes neturiu tiek pinigų, bet jeigu pirks Vyriausybė ir jeigu tą sandorį sugebės sudaryti greitai ir jis nepersikels į kitus metus, kaip mane patikino finansų ministras, į jokį deficitą nepersikels.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS (LCF). Gerbiamasis ministre, klausantis jūsų nesijaučia žvalumo balse. Įtariu, kad „Mažeikių naftos“ projektas jums jau gerokai įkyrėjo. Aš jau ne pirmą kartą klausiu. Situacija, kai valstybė išpirks iš „Jukos“ dalį akcijų. Kažkas (ir šiandien neaišku, kas) turės nustatyti pardavimo kainą. Aš kelintą kartą klausiu kas: premjeras, jūs, premjero patarėjas ponas Spėčius ar ponas Eidukevičius? Tauta nori žinoti savo didvyrius, herojus. Tiesiog būtų įdomu, kas tas asmuo ar grupė asmenų, kurie šiandien veda derybas, ir mes kiekvieną dieną apie jas girdime, nustatys galutinę pardavimo kainą.

K.DAUKŠYS. Ačiū už klausimą. Atleiskite, jeigu pasirodau jums be entuziazmo, bet aš tikrai taip nesijaučiu. Derybos šiandien, aš jums dar kartą pabrėžiu, nevyksta, kol Seimas nepriims atitinkamo įstatymo ir nesuteiks Vyriausybei įgaliojimų, o tada Vyriausybė paskirs atitinkamą derybininkų grupę, kuri ir ves visas derybas. Nebėkime pirma traukinio!

PIRMININKAS. Dėkojame ministrui už atsakymus į klausimus. Ačiū.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pranešimas apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę 2005 metų pirmąjį pusmetį

2-4 darbotvarkės klausimas – Lietuvos banko valdybos pirmininko pranešimas apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę 2005 metų pirmąjį pusmetį. Reinoldijus Šarkinas – Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Prašom.

R.ŠARKINAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos bankas, vykdydamas įstatyme numatytą pareigą pateikti Lietuvos Respublikos Seimui pranešimą apie pagrindinio tikslo įgyvendinimo funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę, stengiasi pateikti išsamesnę informaciją tuo klausimu. Šis pranešimas iš esmės skiriasi nuo ankstesnių Lietuvos banko pranešimų. Manome, kad šiame pranešime informacija geriau susisteminta ir geriau pateikta. Kadangi Seimo nariai turi visą pranešimo tekstą, todėl aš šiandien norėčiau kalbėti tik kai kuriais klausimais ir palikti laiko klausti. Be abejo, aktualiausias būtų pasirengimas euro įvedimui ar kai kurių konvergencijos kriterijų vykdymas.

Euro įvedimas – tai nėra vienašališkas mūsų valstybės aktas. Tam Lietuva turi įvykdyti nustatytus kriterijus ir tik Europos Tarybos sprendimu šalis gautų leidimą įvesti bendrą Sąjungos valiutą. Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartis numato, kad nuo įstojimo dienos kiekviena nauja valstybė narė dalyvauja ekonominėje ir pinigų sąjungoje, kai valstybė narė, kuriai taikoma išimtis laikinai neįvesti euro… Steigimo sutartyje rašoma apie nacionalinių teisės aktų suderinamumą su Steigimo sutarties bei Europos centrinio banko ir Europos centrinio banko sistemos statuto nuostatomis. Šie suderinimai turi būti atlikti iki bus rengiama ataskaita apie konvergenciją. Tikimės, kad ši ataskaita bus parengta ateinančių metų gegužės-birželio mėnesiais. Lietuvai reikia suderinti daug teisės aktų. Pirmiausia turi būti padaryti atitinkami pakeitimai Konstitucijoje, Lietuvos banko įstatyme, taip pat Akcinių bendrovių, Buhalterinės apskaitos, Mokėjimų ir kituose įstatymuose. Nuo euro įvedimo datos neteks galios Pinigų išleidimo, Pinigų, Užsienio valiutos, Lito patikimumo įstatymai. Bus labai svarbus euro įvedimo įstatymas. Jame numatome, kad bus išspręsta litų keitimo, kainų perskaičiavimo, litų išėmimo iš apyvartos ir daug kitų praktinių klausimų. Euro įvedimo įstatymą bus galima priimti tik Tarybai priėmus sprendimą dėl išimties Lietuvai panaikinimo.

Dabar apie kai kuriuos praktinius euro įvedimo klausimus. Pasirengimas euro monetų kaldinimui. Euro monetų nacionalinės pusės dizainas pradėtas kurti 2004 kovo mėnesį, nutarus euro monetų nacionalinėje pusėje pavaizduoti herbo simbolį Vytį. 2005 metų vasario 24 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu patvirtinti euro monetų nacionalinės pusės projektai. Birželio 7 d. taryba pritarė Europos Komisijos siūlymui pakeisti euro monetų bendrą pusę, kad būtų pristatytos išsiplėtusios Europos Sąjungos visos valstybės. Naująją bendrą pusę turės tik ateityje kaldinamos euro monetos. Visos dabar apyvartoje esančios euro monetos ir toliau bus teisėta mokėjimo priemonė ir nebus išimamos iš apyvartos. Tarybai priėmus šiuos sprendimus, Europos Sąjungos valstybės pritarė pasiūlymams dėl euro monetų bendrosios pusės dizaino. Kovo viduryje valstybės įmonėje „Lietuvos monetų kalykla“ išankstinį auditą atlikę Europos centrinio banko ekspertai padarė išvadą, kad kalykloje įdiegta euro monetų kokybės valdymo sistema atitinka jų gamybai keliamus reikalavimus. Kitas auditas numatytas pradėjus kaldinti euro monetas. Lietuvos monetų kalykla patvirtino pasirengimo gaminti euro monetas veiklos planą. Numatoma, kad kitų metų liepos 1 d. ji bus pasirengusi iki numatytos euro įvedimo Lietuvoje datos nukaldinti euro monetų reikalingą kiekį.

Euro banknotų poreikis jų įvedimo laikotarpiu ir 2007 metų apyvartos papildymui apskaičiuotas pagal Europos centrinio banko metodiką tikslinant atskirų nominalų euro banknotų poreikį pagal per pastaruosius metus Lietuvoje susiklosčiusį skirtingų banknotų litų poreikį ir remiantis euro zonos šalių statistiniais rodikliais. 2005 m. liepos mėnesį Europos centrinio banko valdančiosios tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas dėl Estijos, Lietuvos ir Slovėnijos poreikiams reikalingų euro banknotų įsigijimo būdų. Kaip racionaliausias pasirinktas bendrosios valiutos banknotų skolinimosi iš Europos centrinio banko variantas. 2008 metais skola bus grąžinta Europos centriniam bankui išspausdinus atitinkamo nominalo pasiskolintų eurų banknotus.

Šiuo metu jau pradėti derinti euro banknotų pristatymo ir Lietuvos banko klausimai įvertinant visus saugumo reikalavimus, taip pat sudaromi konkrečių logistikos veiksmų grafikai. Pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas pradėjo savo informacinių sistemų banke pritaikymą, užtikrindamas jų darbą su dviem valiutomis, sklandų grynųjų litų ir centų pakeitimą į eurus, taip pat pritaikyti programinę įrangą atlikti operacijas eurais, atsiskaitymams, valdymo ir statistinei informacijai. Artimiausioje ateityje numatoma pasirengti komercinių bankų kasiniam aptarnavimui, įvertinti banknotų ir monetų apdorojimo įrangos modernizavimo poreikius, parengti išimtų iš apyvartos litų banknotų ir litų bei centų monetų pervežimo, išdėstymo ir saugojimo Lietuvos banko saugyklose schemą, litų naikinimo planą ir kuo labiau sumažinti rankomis atliekamų operacijų skaičių. Taip pat numatoma rengti seminarus komercinių bankų kasininkams ir jiems pateikti naujausią informaciją apie padirbtus eurų banknotus ir monetas, jų identifikavimą.

Rengdamasis euro įvedimui, Lietuvos bankas ypač daug dėmesio skyrė ir skirs visuomenės informavimui, kad būtų užtikrintas euro įvedimo skaidrumas, sudarytos palankios sąlygos visiems gyventojams tinkamai laiku pasirengti perėjimui prie Europos Sąjungos bendrosios valiutos. Lietuvos bankas nuolat analizuoja, kaip visuomenė vertina euro įvedimo planą ir kokios informacijos šiais klausimais jai reikia. Į tai atsižvelgiama, jau pradėta ir perėjimo prie bendrosios valiutos informacinė kampanija rengiantis jos aktyviausiam etapui 2006 metais.

Šių metų kovo 21 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į Lietuvos banko pateiktą informaciją, pritarė nuostatai, kad bankas, dalyvaujant suinteresuotoms institucijoms, rengtų Lietuvos visuomenės informavimo ir komunikacijos dėl euro įvedimo strategiją, koordinuotų jos įgyvendinimą ir pasirašytų partnerystės susitarimą su Europos Komisijos Ekonominių ir finansinių reikalų generaliniu direktoratu. Ši strategija iš esmės parengta. Taip pat numatoma pasirašyti Europos Komisijos ir Lietuvos banko partnerystės susitarimą, juo remiantis Europos Komisija finansuos ir įgyvendins informavimo ir komunikacijos kai kurias priemones, skirtas eurui įvesti.

Lietuvos bankas, įgyvendindamas savo veiklos planą dėl euro įvedimo, nuolat skelbia informaciją apie šios srities atliekamus darbus, svarbiausius sprendimus. Euro įvedimo aktualijas Lietuvos banko atstovai nušviečia žiniasklaidoje, seminaruose, susitikimuose su verslininkais, kitomis visuomenės grupėmis, atsako į žmonėms rūpimus klausimus. Su Europos Sąjungos bendra valiuta supažindina Lietuvos banko leidiniai, pateikiama informacija interneto svetainėje. Lietuvos banko atstovai euro įvedimo planą pristatė susitikimuose su verslo ir su kitomis visuomenės grupėmis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauriuose, Kėdainiuose, Anykščiuose, Biržuose ir Skuode. Gyventojams buvo platinami Lietuvos banko ir Europos centrinio banko leidiniai, supažindinantys su Europos Sąjungos bendrąja valiuta, jos apsaugos požymiai.

Nuosekliai įgyvendindamas visuomenės informavimo ir komunikacijos veiklą, Lietuvos bankas taiko tarptautinius centrinio banko suformuotus aukštus šios srities standartus ir vadovaujasi ne vienų metų praktika patikrintais principais: skaidrumo, atvirumo, grįžtamojo ryšio ir informacijos kokybės. Lietuvos banko veiklos skaidrumas užtikrinamas visuomenei įvairiais būdais teikiant aktualią informaciją. Tai skatina pasitikėjimą Lietuvos centriniu banku, prisideda prie visos bankų sistemos stabilumo ir formuoja teigiamus šalies ūkio lūkesčius. Banko atvirumas padeda gyventojams geriau suvokti šiuos finansų institucijos priimamus sprendimus ir visą ekonomikos kontekstą, skatina žmones pareikšti nuomonę jiems rūpimais klausimais. Lietuvos bankas kruopščiai analizuoja, kaip visuomenė supranta skelbiamą informaciją, kad būtų užtikrintas grįžtamasis ryšys. Siekiama, kad skelbiama informacija būtų operatyvi ir tiksli, pateikiama suprantama kalba.

Daug diskusijų pastaruoju laiku kelia infliacijos lygis ir šio Mastrichto sutartyje numatyto kriterijaus vykdymas. Norėčiau labai trumpai išdėstyti mūsų poziciją šiuo klausimu. Kainų stabilumo kriterijaus kontrolinis dydis apskaičiuojamas kaip trijų šalių, kuriose yra mažiausia infliacija, vidutinės metinės infliacijos nesvertinis aritmetinis vidurkis plius pusantro procentinio punkto. Birželio mėnesį vidutinė 12 mėnesių infliacija Lietuvoje buvo 2,7%, o galimas Mastrichto sutartyje nustatytos infliacijos kriterijaus kontrolinis dydis – 2,3%. 2006 metų viduryje bus vertinama, ar Lietuva atitinka ekonominio suartėjimo kriterijus. Jeigu būtų vertinama 2006 m. birželio mėnesį, tai metinės infliacijos duomenys, pagal kuriuos būtų suformuluojama išvada, ar Lietuva atitinka kainų stabilumo kriterijų, apimtų šių metų gegužės, kitų metų balandžio infliacijos duomenis. Todėl siekiant įvertinti šio kriterijaus vykdymo perspektyvas reikėtų stebėti metinės infliacijos tendencijas šiuo laikotarpiu.

Šių metų gegužės rugpjūčio mėnesiais vidutinė infliacija Lietuvoje buvo 2%, iš visų Europos Sąjungos šalių valstybių šis rodiklis mažiausias buvo Švedijoje – 0,7%, Suomijoje – 0,9% ir Čekijoje – 0,2%. Taigi besiformuojant… 2006 m. balandžio mėnesį nustatyto infliacijos kriterijaus kontrolinis dydis, apskaičiuotas pagal trijų mėnesių duomenis, būtų 2,4 procento. Darant prielaidą, kad šiuo laikotarpiu Lietuvos vartotojų kaina, kai tos tendencijos liks vidutiniškai tokios pat, kaip ir per pastaruosius 12 mėnesių, 2004 m. rugpjūčio, 2005 m. liepos, 2006 m. balandžio vidutinė 12 mėnesių infliacija būtų 2 procentai. Tai nėra labiausiai tikėtina prielaida. Infliacijos augimo riziką didina tai, kad ir toliau gali kilti naftos kaina, ypač didėjanti netiesioginio poveikio tikimybė. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į galimą administracinių sprendimų įtaką infliacijai. Dėl rugpjūčio mėnesį padidinto keleivinio transporto paslaugų kainų Vilniuje infliacija padidės 2005 metų antroje ir 2006 metų pirmoje pusėje. Nuo liepos 1 dienos įsigaliojęs minimalios mėnesinės algos padidinimas nuo 500 litų iki 550 litų taip pat turės įtakos kai kurių gamintojų sąnaudoms.

Pagal Europos Komisijos prognozes 2005 m. stabiliausios kainos turėtų būti Švedijoje, Suomijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje, o kainų stabilumo kriterijaus kontrolinis dydis 2005 m. turėtų padidėti iki 2,4 procento. 2006 m. numatyta, kad vidutinė metinė infliacija sumažės Nyderlanduose ir Vokietijoje, o Švedijoje ir Suomijoje šis rodiklis turėtų padidėti. Taigi Nyderlandus traktuojant kaip išimtį ir į kainų stabilumo kriterijaus kontrolinio dydžio skaičiavimo netraukiant kitų metų kontrolinis dydis padidėtų iki 2,8 procento…

Europos Komisija prognozuoja, kad Lietuvoje vidutinė metinė infliacija 2005 m. bus 2,9 procento. Tai yra didesnė, negu numatyta 2005 metais. Tačiau 2006 m. sumažėjus vidutinei prognozuojamai metinei infliacijai iki 2,6% ir prognozuojamam kontroliniam dydžiui padidėjus iki 2,8%, tikėtina, kad Lietuva vykdys kainų stabilumo kriterijų. Aišku, čia kalbama apie metų duomenis, o pranešimas, kaip žinote, bus rengiamas metų viduryje. Tiek. Jeigu bus klausimų, pasirengęs atsakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti R.Palaitis. Prašom klausti.

R.PALAITIS (LCF). Ačiū posėdžio pirmininke. Gerbiamasis valdybos pirmininke, iš dalies pabaigoje jau atsakėte į mano klausimą, bet man vis tiek įdomu. Vadinasi, per paskutiniuosius tris mėnesius vidutinė metinė infliacija buvo 2%, bet rugsėjį ta infliacija gana stipriai šoktelėjo. Kyla abejonių, ar mes tenkinsime Mastrichto kriterijų. Klausimas, ar yra koks nors planas, kaip suvaldyti infliaciją? Jūs kai kurias priežastis jau paminėjote galimos infliacijos kilimo. Ar yra siekiama, kaip nors suvaldyti tą infliaciją? Antroji klausimo dalis tokia pati, kaip uždaviau ūkio ministrui. Kaip dabar su tais 3 milijardais, už kuriuos Vyriausybė žada pirkti „Mažeikių naftą“? Jeigu tai nėra valstybės deficitas, neįeina į sąnaudas, tai lygiai tokia pat logika galima skolintis pinigus ir statyti, tarkime, ligonines ir mokyklas, bet to nedaroma. Tai būtų išlaidos, tai būtų deficitas. Ar nėra tas pat su „Mažeikių nafta“? Ar čia nekils pavojus Mastrichto kriterijui per biudžeto deficitą? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Ačiū. Aš supratau. Infliacijos suvaldymas. Man atrodo, kad aš gale stengiausi išdėstyti, kad turime visas realias galimybes įvykdyti. Rugsėjo mėnesį ji padidėjo, bet, kaip matėte, vidutinė metinė infliacija rugsėjo mėnesį 2,6, ji mažesnė, negu buvo rugpjūtį 2,7 procento. Kokios galimos pagrindinės priemonės? Aišku, su administracinėmis kainomis kiek galima stengtis, kad jos neturėtų didelės… administruojamomis kainomis, kad jos neturėtų didelės įtakos iki to laiko. Daugiau priemonių nelabai ir yra. Aišku, turimi galvoje atlyginimai, išmokos ir visos priemonės, kurios skatintų vartojimą.

Kreditų augimas bankų sistemoje. Mes, pavyzdžiui, siekdami, kad kreditų augimas nebūtų toks spartus, šiais metais nesumažinome bankų privalomų atsargų. Jos liko tokios pačios, didesnė 6% norma. Yra daug kitų smulkių priemonių.

Dabar dėl „Mažeikių naftos“. Gal ne visai man klausimas, bet aš savo nuomonę galėčiau pasakyti. Manau, kad jeigu suma pasiskolinama šiais metais ir ji grįžta šiais metais, tai fiskaliniam deficitui įtakos nebūtų. Aišku, biudžeto išlaidoms tektų ta dalis, kuri būtų sumokėta kaip palūkanos už paimtą paskolą. Nebent, sakykim, skirtųsi: už vieną sumą būtų nupirkta, o už kitą sumą parduota. Tas skirtumas, aišku, tada gultų ant valstybės pečių ir jis turėtų įtakos deficitui. O jeigu ta suma, kuri pasiskolinama, šiemet grįžtų, tai, mano nuomone, ji neturėtų jokios įtakos fiskaliniam deficitui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS (LCF). Gerbiamasis pirmininke, iš tiesų artėjant euro įvedimo galimybei kyla pasitikėjimo klausimas. Man atrodo, kur kas aiškesnė situacija būtų, jeigu jūs galėtumėte patvirtinti, kad formuojant Lietuvos Vyriausybės poziciją palaikysite premjero išsakytą nuostatą išlaikyti esamą euro ir lito santykį.

Kitas labai svarbus apsisprendimui dėl palaikymo šios visos akcijos momentas, kaip bus vykdomos keitimo funkcijos, kurias tarsi numatoma perduoti ūkio subjektams, kad jie savo apyvartinių lėšų sąskaita turėtų užtikrinti reikiamą eurų kiekį grąžai atiduoti.

R.ŠARKINAS. Dėl esamo santykio išlaikymo. Viską, aišku, lems, kaip Lietuva vykdys Mastrichto kriterijus. Turbūt vienas iš pagrindinių dalykų, kuris turėtų įtakos apsispręsti dėl santykio, būtų valiutos stabilumo kriterijus. Kaip žinome, mūsų valstybė yra prisiėmusi vienpusį įsipareigojimą išlaikyti stabilų lito ir euro santykį, ką ji sėkmingai ir daro. Jokios grėsmės, kad iki numatomos įvedimo datos pasikeistų šis santykis, tikrai nėra, nes mūsų užsienio valiutos atsargos, kurios yra lito stabilumo garantas, šiais metais labai sparčiai didėja. Labai sparčiai didėja. Mes šiais metais nupirkome gerokai, keliais šimtais milijonų eurų, daugiau valiutos negu jos pardavėme. Aš, aišku, dabar, šiandien, užtikrinti galimybių neturiu, bet neįsivaizduoju, dėl ko jis galėtų pasikeisti. Tikrai manau, kad jis turėtų būti toks pat.

Dabar dėl grąžos ūkio subjektams ir panašiai. Aš manau, kad dar yra pakankamai laiko ir mes per tiesiogines derybas su komerciniais bankais ir ūkio subjektais tuos klausimus tikrai išspręsime. Manyčiau, turbūt nereikia akcentuoti, ar tai apyvartos lėšų… kaip dabar apyvartos lėšų sąskaita jie ima smulkias monetas, taip apyvartos lėšų sąskaita ims šituos. Bet jeigu iškils kokių konkrečių problemų, mes, aišku, su jais kartu spręsime tuos klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Navickas. Prašom.

V.NAVICKAS (VNDF). Valdybos pirmininke, Seimas pavasario sesijoje priėmė labai svarbų nutarimą dėl tinkamo pasirengimo eurui įvesti. Seimo nutarime buvo pažymėta, kad Vyriausybė kartu su Centriniu banku iki spalio 1 d. turi parengti programą ir numatyti priemones, kurios neleistų nepagrįstai didėti kainoms keitimo metu. Jūs čia paminėjote keletą priemonių, kad bus dvigubas kainų rašymas kainų etiketėse, ir panašius dalykus. Bet iš tiesų žmonėms tai kelia nerimą. Ar negalėtumėte paminėti dar keletą programoje numatytų priemonių, kurios neleistų piktnaudžiauti kainų didinimu keičiant litus į eurus.

R.ŠARKINAS. Visų pirma dar iš mokslo teorijų, kas reguliuoja, kas daro įtaką kainoms. Daro paklausa, pasiūla, bet jokiu būdu ne atsiskaitymo priemonė. Jeigu vieną atsiskaitymo priemonę pakeičiame kita, kaip ji gali reguliuoti kainą? Tai čia taip. O šiaip priemonių plane numatyta daugybė priemonių, kurios padės kontroliuoti galbūt ir visuomenei, ir visiems, kad kainos nekiltų. Bet nesukoncentruokime į tai, lyg ir dabar kainos mažėja, o įvedus eurą kainos pradės kilti. Kaip matėte, ir dabar… tai visiškai, sakyčiau, nesusiję dalykai: kainų augimas ir atsiskaitymo priemonės pakeitimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Dumčius. Prašom.

A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamasis pone Šarkinai, jūs irgi jaučiate, kad pastaruoju metu dėl tokios euro įvedimo forsavimo metodikos entuziastų visuomenėje vis dėlto mažėja. Tai aš norėjau paklausti jūsų asmeninės nuomonės. Sakykim, jeigu mes pasirinktume ne forsavimo, o nuoseklaus, ištęsto perėjimo laikotarpį, kurio metu dvi mūsų valiutos – ir litas, ir euras – tebefunkcionuotų, bet kad visa tai pereitų į eurą natūraliai, susiklostytų tokia situacija, kaip tokia metodika turėtų įtakos, sakykim, ekonomikos infliacijos rodikliams? Ar tai įmanoma?

R.ŠARKINAS. Viskas įmanoma ir viskas bus Seimo rankose, kai ateis Euro įvedimo įstatymas. Bet dabar aš galbūt nesutikčiau, kad yra kokia nors forsavimo metodika. Kad įvestų eurą, šalis turi įvykdyti griežtus ekonominius reikalavimus. Šalis įvykdo Mastrichto sutartyje numatytus kriterijus, didėja pasitikėjimas ta valstybe. Jeigu Lietuva sėkmingai įvykdys, didės pasitikėjimas, pas mus ateis naujų investicijų, atsiras darbo vietų, kils ekonomika, kils ir visų žmonių gerovė. Nesuprantu, kodėl reikėtų „tempti“ šią datą ir kažką daryti, sakykim, atidėti. Bet koks blaškymasis investuotojus veiks neigiamai.

Dabar palaikymo ir nepalaikymo rodiklis nuolat svyruoja. Jeigu paimsim verslininkus, jų ir dabar apie du trečdaliai pritaria greitesniam euro įvedimui. Kai kurios kainos dabar padidėjo ir visuomenės pritarimas sumažėjo, nes visą laiką gąsdinama tik tuo, kad įvedus eurą didės kainos. Nors vienos atsiskaitymo priemonės pakeitimas kita tikrai neturėtų turėti jokios įtakos kainoms.

Dabar dėl nuoseklumo. Aš manau, kad mes dirbom tikrai labai nuosekliai ir kartu su Vyriausybe, niekur neskubėdami, labai ramiai ruošiamės, ir jeigu Seimas pritars, taip pat ramiai bus viskas įvykdyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė B.Vėsaitė. Prašom klausti.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, ar jūs nepakeitėte nuomonės dėl 15 dienų laikotarpio, kai bus galima atsiskaityti ir eurais, ir litais? Ar tai nėra per trumpas laikotarpis? Aš įsivaizduoju, kad prekybininkams tai yra naudinga, bet vartotojams vargu.

Dėl Stabilizavimo fondo. Vis tiek grėsmė infliacijai išlieka, ir kad ji bus viršijusi Mastrichto kriterijus… Gal mes galėtume socialiai pažeidžiamas grupes kažkiek pamaloninti iš jo? Ir koks jo likimas apskritai?

R.ŠARKINAS. Aš nemanau, kodėl čia infliacija turėtų šoktelti, kaip sakiau, dėl vienos atsiskaitymo priemonės pakeitimo kita. O dėl 15 dienų, aišku, apsispręs ir galutinį žodį tars Seimas, kiek bus – 15 ar daugiau. Bet jeigu paimsim tai, kas buvo prieš kelerius metus, kai įvedė kitos Europos Sąjungos šalys, tai pats trumpiausias buvo dviejų savaičių laikotarpis, kai kur ir iki 2, iki 3 mėnesių, nes euras tada buvo išvis nauja ir pirmąkart pasirodanti apyvartoje valiuta. Dabar, kadangi ta apyvarta trunka jau ilgesnį laiką, nemanome, kad yra didelis reikalas ilginti šį terminą. Geriau turbūt reikės galvoti, mes tarsimės su bankais, kaip pakeisti valiutą tose vietovėse, kur nėra banko skyrių. Turiu galvoje kaimus, miestelius ir didesnius kaimus, kur žmonėms sunkiau… Pavyzdžiui, Vilniuje ar didesniuose miestuose nėra jokių problemų dėl bankų, pilna bankų. Prekybininkams ir kitiems paslaugų teikėjams tikrai dirbti su dviem valiutom yra sunku. Ir tikrai bus sunku. Kaip žinome, tokiais atvejais didėja… daug kas stengiasi pasinaudoti ta proga ir iškišti galbūt ir padirbtos valiutos, ir tų pačių litų, ir kokių kitokių, todėl kontroliuoti kiekvieną kasą, aišku, bus sunkiau. Atsižvelgdami turbūt turim pasverti visų interesus, ir tų, kurie dirba kasoje, ir tų, kurie ateina pirkti. Bet, manau, bus rastas pats geriausias sprendimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė I.Degutienė. Prašom klausti.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis valdybos pirmininke, iš dalies jūs savo atsakymuose kitiems Seimo nariams palietėte ir atsakėte ir į mano turimą klausimą. Bet aš dar pabandysiu jį šiek tiek kitaip tada suformuluoti. Šiandien kaip tik buvo pateikti statistiniai duomenys, kad nuo metų pradžios nenorinčių, kad būtų įvestas euras, padaugėjo iki 38%. Tai iš tiesų politikams yra toks lyg ir nelabai raminantis signalas, kad tas nepasitikinčiųjų euro įvedimu procentas auga. Jūs iš dalies atsakėte, kodėl taip vyksta. Tačiau aš norėčiau paklausti, ką dar gali padaryti jūsų vadovaujama institucija, kadangi jūs esate patvirtinę ir tam tikras programas, ir priemones, kaip labiau paveikti Lietuvos gyventojus, kad jie patikėtų, jog euro įvedimas yra reikalingas? Gal dar kažką efektyvaus padarysite, kad tų euro įvedimo skeptikų būtų mažiau? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Tikrai padarysim, bet manau, kad viskas bus padaryta, kai bus tam atėjęs laikas. Nes, kaip aš minėjau savo pranešime, mes naudojamės ir apklausomis, ir teiraujamės apie informaciją. Iš esmės žmonės atsako, kad jau dabar jiems pakanka informacijos, kurios reikia šiandien. Bet mūsų pati intensyviausia kampanija bus pradėta likus pusmečiui iki euro įvedimo datos. Tada jau tikrai bus kalbama konkrečiai apie eurų banknotus, monetas, kaip atskirti, pasieksim kiekvieną Lietuvos gyventoją ir panašiai. Taigi, manau, vykdant tas priemones nereikia… Mes gavom išvadą, kodėl sumažėjo palaikančių greitesnį euro įvedimą skaičius. Tam labai turi įtakos ekonomikos situacija ir panašiai. Manau, sugebėsime žmonėms pateikti tiek informacijos, kad jie teisingai supras ir pritars valiutos pakeitimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš keletą trumpų klausimų.

PIRMININKAS. Vieną.

R.KUPČINSKAS. Kokia jūsų nuomonė apie kai kurių visuomenės grupių atstovų norą organizuoti referendumą dėl euro įvedimo? Dabar dar vienas klausimėlis. Kaip jūs įsivaizduojate kai bus įvestas euras, bus grąžinamos nusavintos santaupos, taip pat kompensacijos už žemę, už turtą? Ir dar vieno dalyko norėčiau paklausti.

PIRMININKAS. Vieną klausimą, kolega.

R.KUPČINSKAS. Aš minutės neišnaudojau. Galima sujungti į vieną klausimą, gerbiamasis pirmininke. Aš tikiuosi, man užteks minutės. Ir dar vienas klausimas. Kaip vis dėlto jūs įsivaizduojate, tiksliau, norėjau paklausti, kiek kainuos tas mūsų monetų kaldinimas? Ar čia iš mūsų valstybės biudžeto, ar mes sulauksime Europos Sąjungos paramos? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Referendumas – tai labai aiški pozicija, Lietuvos gyventojai pasakė savo nuomonę. Juk nėra kokios nors kitos… yra Europos ekonominė ir pinigų sąjunga. Lietuvos gyventojų dauguma pasakė, kad taip, mes pritariame dalyvavimui šioje sąjungoje. Mes stodami pasirašėme sutartį, pagal kurią mums pritaikė išimtį, kol mes pasirengsime įvesti eurą. Iš esmės anksčiau ar vėliau tai mes turime padaryti ir turime įsivesti. Ir dabar naujas referendumas, manau, yra beprasmiškas lėšų mėtymas. Jis nereikalingas, nes žmonės referendume jau tai pasakė.

Dabar dėl kompensacijų už santaupas, žemę ir visa kita. Tos, kurios nebus išmokėtos iki euro įvedimo datos, jos bus išmokėtos eurais pagal euro ir lito keitimo santykį, kuris bus galutinis ir neatšaukiamas.

Ir dėl įvedimo kainos. Pavyzdžiui, monetų ir banknotų spausdinimo, įsigijimo ir panašiai tikslūs kiekiai dar nėra žinomi, bet tai bus iš esmės tas pat. Jeigu dabar užsakinėtume litus, litų monetas ir litų banknotus, o paskui užsakinėsime euro monetas ir euro banknotus, tai yra panašūs skaičiai. Dabar nekalame jau kelerius metus… nespausdiname banknotų, monetas iki šiol kalame. Labai didėja kasdien poreikis vieno, dviejų centų monetų. Išleidžiame per mėnesį kartais maždaug iki 3 milijonų vienetų monetų. Kažkur visos dingsta išleistos į apyvartą ir vėl reikia leisti naujas. Taigi kalame, mokame. Tos išlaidos tikrai nebus didelės. Aišku, jeigu vertintume milijonais, jos bus turbūt keliasdešimt milijonų, bet tai, sakau, ne litai… Jeigu dabar spausdintume ir kaltume litus, tai būtų tas pats.

PIRMININKAS. Dėkojame Lietuvos banko pirmininkui. Atsakėte į visus klausimus.

Toliau pirmininkaus A.Pekeliūnas.

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14 straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-734 (pateikimas)

PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VNDF). Yra praleistas vienas rezervinis klausimas, kuris užrašytas 11 valandą. Tai aš prašyčiau jūsų sutikti, kad pakviesčiau į tribūną Seimo vicepirmininką V.Muntianą pateikti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 14 straipsniu įstatymo projektą Nr.XP-734. Yra pateikimas. Teikėjas – pats V.Muntianas. Prašau.

V.MUNTIANAS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų daugelio savivaldybių kreipimasis tuo klausimu paskatino parengti įstatymo projektą, kuris dabar ir pateikiamas. Didelių specialių tikslinių dotacijų lyginamasis svoris savivaldybių biudžete, o jis sudaro šiandieną vidutiniškai 56%, panaikina savivaldybių finansinį savarankiškumą planuoti išlaidas, apriboja vietos savivaldą, neskatina efektyviai, racionaliai naudoti biudžeto lėšų. Dėl to projekte siūloma skirti bendrąją dotaciją savivaldybių globos namams ir nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūrai. Jūs žinote, ir perskirstant 2005 metų biudžetą klausimas jau buvo iškilęs šioje salėje. Tuomet, jūs pamenate, buvo toks atsakymas. Ministrė V.Blinkevičiūtė ir premjeras tą patvirtino, kad svarstant 2006 m. biudžetą į šiuos klausimus bus atsižvelgta ir jie bus pataisyti. Kadangi jie pataisyti nebuvo, o 2006 m. biudžetą mes netolimoje ateityje svarstysime, todėl yra siūloma, kad tom savivaldybėm arba, kitaip sakant, kad visos savivaldybės, visų savivaldybių vaikų ir senelių globos namai būtų išlaikomi iš valstybės bendrosios dotacijos. Šiandien jūs žinote, kad vienose savivaldybėse senelių ir vaikų globos namai išlaikomi iš valstybės biudžeto, kitose – iš savivaldybių. Nors pagal demografinę situaciją, pagal biudžeto nustatymo metodikos įstatymą, atsižvelgiant į demografinę situaciją, visos savivaldybės gauna vienodas pajamas šioms išlaidoms padengti. Todėl šioje vietoje akivaizdi diskriminacija. Lygiai taip pat jūs puikiai žinote, kad yra koeficientai, kuriais įvertinamos padidėjusios išlaidos tų savivaldybių, kurios šiandien laikomos kurortinėmis. Lygiai taip pat yra savivaldybių, kurios turi gana daug nekilnojamųjų vertybių, jų gausu, tačiau aplinkai, savarankiškom funkcijom visos savivaldybės lėšų gauna vienodai, priklausomai nuo teritorijos dydžio, nuo kelių ilgio ir t.t. Todėl į tai taip pat reikėtų atsižvelgti ir įvertinti, kad savivaldybėms, kurios turi daug kultūros vertybių, kultūros paveldo objektų, turėtų būti padidintos pajamos padengti šias išlaidas.

Taip pat, jūs žinote, šiandien yra taip, kad pagal įstatymą valstybė savivaldybėms gali kompensuoti negautas pajamas. Tačiau gali kompensuoti, gali ir nekompensuoti. Todėl siūloma pataisyti šią dalį. Kadangi vis tiek valstybės institucijos planuoja savivaldybių pajamas ir jeigu valstybinės institucijos netinkamai suplanuoja arba nepagrįstai suplanuoja savivaldybių pajamas, tai iš tikrųjų jos turi būti kompensuojamos, nes planuojant pajamas savivaldybės tame procese nedalyvauja.

Yra toks pasiūlymas, kad specialios tikslinės dotacijos būtų pakeistos bendrąja dotacija dėl tos priežasties, kaip jau minėjau pačioje pradžioje. Specialios tikslinės dotacijos sudaro apie 56–60% savivaldybės biudžeto, o specialios tikslinės dotacijos buvimas atima galimybę iš savivaldybės savarankiškai planuoti savo biudžetą. Noriu priminti, kad pagal Konstituciją savivaldybės taryba sudaro ir tvirtina savo biudžetą. Jeigu mes apie 56–60% savivaldybės biudžete numatome specialiųjų tikslinių dotacijų, kurias po to pagal pasiūlymus galima peržiūrėti ir mažinti, tai mes iš tikrųjų tuomet sukeliame tam tikrą nesusipratimą savivaldybėms planuoti biudžetą ir prieštaraujame konstitucinei teisei savivaldybei pačiai sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą.

Maždaug tokie yra siūlomi įstatymo pakeitimai. Priėmus šį įstatymo projektą, savivaldybių pajamos bus stabilesnės, padidės savivaldybių finansinis savarankiškumas planuojant išlaidas. Savivaldybės bus skatinamos ieškoti racionalesnio, efektyvesnio ir taupesnio lėšų panaudojimo būdo ir bus suvienodintos kai kurių įstaigų išlaikymo sąlygos. Maždaug tiek.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių ir pirmasis yra užsirašęs gerbiamasis A.Sysas. Prašom. Matau, matau.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau… Ne visai man aišku, pagal kokius kriterijus mes nustatysime, kokias globos įstaigas reikia finansuoti ar nefinansuoti. Galime daryti tokią prielaidą, kad atidarysime Pandoros skrynią, nes galime steigti iki begalybės. Aš norėčiau jūsų paklausti. Ar ne paprasčiau būtų pakoreguoti formulę, pagal kurią yra dotuojamas arba perskaičiuojamas savivaldybių biudžetas, formulėje aiškiai numatyti tuos globos namus ir įstaigas, kurios yra savivaldybėje, ir įdėti į tą formulę, skaičiuojant biudžeto perskirstymą. Būtų aiškesni kriterijai ir suprantami. Nors man teko ne kartą kalbėti su Savivaldybių asociacija ir daugelis savivaldybių kažkodėl tokį pasiūlymą atmesdavo. Kodėl jūs pasirinkote tiesioginės dotacijas ir tuos kriterijus? Kur pastatysime ribą? Labai ačiū.

V.MUNTIANAS. Ačiū. Aš tikrai to nepasirinkau. Gyvenimas taip sudėliojo, kad faktiškai visose savivaldybėse yra globos įstaigų, senelių ir vaikučių globos įstaigų.

A.SYSAS. Vienoje yra penkios, kitoje dvi.

V.MUNTIANAS. Tačiau, kaip jau minėjau, vienos iš jų finansuojamos iš valstybės biudžeto, kitos turi būti finansuojamos iš savivaldybių biudžeto. Formulėje yra numatyta, kad savivaldybėms lėšos šiai funkcijai skiriamos atsižvelgiant į senelių ir vaikų iki 14 metų skaičių. Formulėje taip yra numatyta. Tačiau ta formulė galioja ir tiems, kurie turi savivaldybių globos ir senelių globos įstaigų, ir tiems, kurie neturi įstaigų. Šiandien turbūt akivaizdu, kad tų savivaldybių, kurios turi savivaldybių globos įstaigų, išlaidos yra kur kas didesnės negu tų, kurios neturi stacionarių įstaigų. Tai visiškai akivaizdu. Nors ir viena, ir kita savivaldybė pinigų gauna pagal tai, kiek ji turi vaikučių ir kiek ji turi senelių. (Balsai salėje) Tai dar kartą noriu pasakyti, kad būtent visoms savivaldybėms pinigų skyrimo kriterijai šiai funkcijai yra vienodi. (Balsas salėje) Vienodi yra kriterijai. Todėl aš ir siūlau, kad pinigų neturėtų didėti, tačiau toms savivaldybėms, kurios turi stacionarias įstaigas, finansavimas turi didėti. Dar kartą noriu pasakyti, kad šioje salėje prieš pusmetį, kai buvo peržiūrimas valstybės ir savivaldybių biudžetai, buvo toks pasiūlymas, jam pritarė ir ministrė, ir Ministras Pirmininkas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis kolega, reikia pasveikinti, kad išlaikėte dar savivaldybininko dvasią ir bandote kažką padaryti savivaldos naudai. Aišku, ir šiandien matyti tam tikra priešprieša tiems visiems procesams, tačiau manau, kad vis dėlto pasitelkus Seimo narius kai ką bus galima padaryti. Norėčiau vis dėlto paklausti dėl 4 straipsnio. Dėl savivaldybių planuojamų pajamų. Kokia metodika bus taikoma? Čia jau išeina atvirkščiai, kad ne apskaičiuojamos, o savivaldybės pačios susiplanuoja šitas pajamas, kurias turės kompensuoti. Kuo skirsis metodika nuo apskaičiavimo ir planavimo? Ar galioja ta pati apskaičiavimo sistema?

V.MUNTIANAS. Jūs turbūt ne vieną kartą įsitikinote, kad finansinių rodiklių įstatymuose, kur būna numatytos tos pajamos, jos neretai nepasitvirtina. Neretai. Ir šiais metais, žinoma, labai gerai, kad tos suplanuotos pajamos nepasitvirtino, ir labai gerai, kad savivaldybės gauna viršplaninių pajamų. Bet tai yra vienoda blogybė skaičiuojant taip ir toliau. Iš tikrųjų reikia remtis ne tomis, kurios neteisingai suplanuojamos, o remtis skaičiuotinomis pajamomis.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys D.Jankauskas. Prašau.

D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Pritardamas pateiktam projektui norėčiau labai trumpai paklausti pranešėją dėl lėšų apskaičiavimo metodikos tiek globos įstaigų išlaikymui, tiek ir kultūros vertybių priežiūrai. Jūs pildote 14 straipsniu, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi patvirtinti lėšų apskaičiavimo metodiką. Ar nemanytumėte, kad reikėtų ir terminą nustatyti? Ir antras klausimas, koks jūsų… Suprantu, tai nėra šio projekto turinys, bet koks jūsų požiūris dėl kontrolės mechanizmo, kas jį turėtų vykdyti? Dėl metodikos teisingumo ir jos vykdymo.

V.MUNTIANAS. Ar teisingai taikoma metodika? Aš įsivaizduoju, tą turėtų kontroliuoti, be jokios abejonės, Seimas, nes Seimas tvirtinta nacionalinį biudžetą, tai čia vienareikšmiškai. Kitaip ir būti negali.

D.JANKAUSKAS. O dėl termino, kada ta metodika turėtų būti Vyriausybės patvirtinta?

V.MUNTIANAS. Kitų metų nacionalinį biudžetą mes jau turėtume tvirtinti su pakeista metodika.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys gerbiamasis A.Rimas.

A.RIMAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti tokio dalyko. Prieš pietus svarstėme nutarimą dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijų dėl valstybės savivaldybėms perduotų lėšų socialinei paramai teikti panaudojimo. 1 straipsnyje numatyta atskira eilute išskirti savivaldybėms skirtą tikslinę dotaciją socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti. Jūs šitą straipsnį išbraukėte – valstybės perduotoms funkcijoms atlikti – ir perkėlėte iš specialios tikslinės dotacijos į bendrosios dotacijos eilutę, bet čia jau nekalbama apie tą reikalą, apie kurį kalbama nutarime.

V.MUNTIANAS. Aš jau minėjau, kad Konstitucijos 121 straipsnyje yra parašyta, kad savivaldybės taryba sudaro ir tvirtinta savo biudžetą. Visa tai atlieka savivaldybės taryba remdamasi Finansinių rodiklių įstatymu, kurį patvirtina Seimas. Tai jeigu paskui mes metų eigoje bandom peržiūrėti savivaldybės biudžetą, nesvarbu, ar mažindami specialiąsias tikslines dotacijas, ar kaip nors kitaip, mes, be jokios abejonės, mano tvirtu įsitikinimu, pažeidžiame šitą konstitucinę savivaldybės tarybos teisę sudaryti ir tvirtinti biudžetą. Ir jeigu kuri nors savivaldybė dėl tokių veiksmų pasiskųstų, mano supratimu, mes turėtume grąžinti tuos pinigus.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, vienas klausimėlis dėl kultūros vertybių, kad kultūros vertybės būtų finansuojamos valstybės. Bet, pavyzdžiui, Vilnius, kaip labai sparčiai besivystantis miestas, turi labai dideles pajamas. Paimsime Kelmę ar Prienus, kur investicijos beveik neateina, kiek vietiniai padeda, jie turi mažas pajamas. Tada jeigu mes pagal kultūros vertybių sąrašą tvirtinsime, Vilnius gaus bendrai plius dar savo galės daug duoti, o rajonuose bus mažai. Tai viena. Antra, nelabai supratau, kur yra globos namuose seneliai ir vaikai. Vienur yra globos namuose, kitur yra galimybė, prižiūri broliai, seserys, tėvai, giminės. Kai priimsime, kad globos namuose visi iš valstybės biudžeto, o kiti… tai jūs sukursite tendenciją, kad visus reikia suvaryti į globos namus. Gerbiamasis posėdžio pirmininkas krato galvą. Jūs kratot kratot, paskui, pasirodo, aš teisus. Aš prieš senelių ir vaikų suvarymą į globos namus. Tai yra nelaimė. Todėl kaip jūs numatote spręsti šitą problemą?

V.MUNTIANAS. Iš tikrųjų, žinote, čia dvi dalys tos nelaimės. Didelė nelaimė, kai pas mus auga asocialūs vaikučiai asocialioje aplinkoje, ir iš tikrųjų valstybė dėl to, nori ji to ar nenori, turės ir jau turi labai daug problemų. Vyksta nusikaltimai, ir tokie žiaurūs, aš manau, kad viena iš dalių…

J.VESELKA. Ir gerose šeimose!

V.MUNTIANAS. …iš dalių tos problemos, ir tas nuožmumas, kuris nuolat pasireiškia, ir t.t. Manau, kad nėra savivaldybės, kuri turėtų tokį tikslą steigti globos namus. Aš manau, kad tai yra būtinybės reikalas, tačiau šiandien man visiškai akivaizdu, kad tos savivaldybės, kuri turi stacionarias įstaigas, išlaidos yra kur kas didesnės negu bet kurios kitos savivaldybės išlaidos. Aš manau, kad reikia visom savivaldybėm padaryti vienodas galimybes. Galima riboti ir globos įstaigų, ir globojamų vaikų skaičių, nors jis irgi kiekvienoje savivaldybėje yra skirtingas.

Dabar dėl kultūros vertybių apsaugos. Jūs žinote, kad vienintelė savivaldybė Lietuvoje, kuri gaudavo pinigus kultūros vertybių priežiūrai, – tai buvo Vilniaus savivaldybė. Pamenate, pusantro milijono kasmet kultūros vertybių priežiūrai. Nė viena kita savivaldybė, turėdama kultūros vertybių, šitai priežiūrai pinigų negaudavo. Todėl aš manau, kad būtų teisinga, kad į tas savivaldybes, kurios turi kultūros vertybių, o kultūros vertybių priežiūra reikalauja kur kas didesnių pinigų, turėtų atsižvelgti ir įstatymas.

PIRMININKAS. O aš dar papildysiu. Gerbiamasis Juliau, globą tiek vaikas, tiek senelis gali gauti įstatymo nustatyta tvarka, kitaip nėra, savivaldybė pati nesugalvos ir neįkiš į globos namus.

Toliau klausia gerbiamasis A.Vrubliauskas.

A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų aš pritarčiau tiems žmonėms, kurie jus prisiminė kaip seną savivaldybininką ir gyrė už tai, kad nepamirštate šitų reikalų, tikrai aš prie jų prisidedu. Tačiau aš grįšiu prie tų klausimų, kurie, aš manau, ne visai buvo atsakyti – tiek gerbiamojo A.Syso, tiek J.Veselkos. Iš tiesų tas siūlymas pagal globos institucijų skaičių finansuoti, duoti pinigų savivaldybėms man kelia nerimą. Ar neprasidės varžytuvės: kuo daugiau įsteigia, tuo daugiau gauna pinigų, ir gali būti ne visai normalių dalykų. Jūsų požiūriu, ar nereikėtų kažkokių apribojimų? Iš principo idėja būtų gera, tačiau ar neatsiras landa tas įstaigas steigti be galo, be krašto?

V.MUNTIANAS. Aš dar kartą grįžtu prie to, kad šiandien yra labai didelė problema, mano supratimu, asocialioje aplinkoje augančios mūsų atžalos. Manau, kad dėl to valstybė turės labai daug problemų ateityje, todėl visą laiką galvoju, kaip tuos vaikus ištraukti iš asocialios aplinkos ir kaip padaryti, kad jie būtų apsaugoti nuo to. Jūs matėte, taip yra įstatymo projekte, kad skaičiavimo būdą turi nustatyti Vyriausybė. Aš įsivaizduoju, kad ji, pasiūlydama metodikoje skaičiavimo būdą, išspręs ir šitą klausimą, kad nebūtų kokio nors piktnaudžiavimo. Tačiau, kiek aš žinau, nėra nė vienos savivaldybės (dar kartą grįžtu prie to), kuri turėjo savitikslį dalyką įsteigti globos įstaigas – ar senelių, ar vaikučių.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Klausimai baigti. Iš klausimų suprantu, kad yra įvairių nuomonių, todėl siūlysiu balsuoti. Nuomonę už nori išreikšti Seimo narys D.Jankauskas.

D.JANKAUSKAS. Dėkoju. Pasisakau už šitą įstatymo projektą, nes ir šiandien keliais klausimais diskutuojant labai aiškiai buvo matyti lyg ir dviejų požiūrių takoskyra. Viena vertus, savivaldybės kaltinamos, kad joms trūksta gebėjimų, kartais kompetencijos. Kita vertus, savivaldybių galių, kartu ir atsakomybės didinimas kaip tik ir turėtų gerinti tiek viešąjį administravimą pačiose savivaldybėse, tiek ir suteikti didesnes galimybes savivaldai prisiimti daugiau kompetencijos, didinti savo gebėjimus ir kartu atsakingai vykdyti šitas funkcijas, kurios deleguojamos savivaldybėms. Jeigu kalbėsime apie kultūros vertybių priežiūrą, Seimas įstatymus pakoregavo, šita funkcija yra deleguojama savivaldai, tai reikia suteikti jai ir galimybių. Todėl raginu kolegas pritarti pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Dėkojame. Ir dar viena nuomonė už – Seimo narys A.Baranauskas. Bet jeigu nėra nuomonės prieš, užtenka gerbiamojo D.Jankausko. Taip? Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu balsuoti. Prašau balsuoti už nutarimo projektą Nr.XP-734 po pateikimo. Kas pritariate?

Už – 54, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 15 dieną. Nėra kitokių pasiūlymų, taip? Toliau pirmininkavimą perduodu gerbiamajam V.Muntianui.

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-279(2) (pateikimas)

PIRMININKAS (V.MUNTIANAS, DPF). Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas rezervinis 1b – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-279. Pranešėjas – R.Palaitis. Pateikimo stadija. Prašom.

R.PALAITIS (LCF). Ačiū, posėdžio pirmininke, kad po ilgų diskusijų vis dėlto įtraukėte šitą klausimą į darbotvarkę. Jau ėmiau manyti, kad demokratija iš tikrųjų valdoma. Mano projektas yra paprastas. 2001 m., kai keitėsi savivaldybių biudžetų formavimo metodika, dėl tam tikrų pasikeitimų dvejiems metams buvo įrašyta norma. Toms savivaldybėms, kurių pajamos viršija 7%, pinigai buvo nusavinami į centrinį biudžetą ir perskirstomi likusioms savivaldybėms. Tai buvo tik laikina nuostata, įrašyta dėl to, kad išbandytume, kaip veiks nauja metodika. Natūralu, kad tai sukėlė dalies savivaldybių nepasitenkinimą. Gerėjant Lietuvos ekonominei situacijai ir kartu mokesčių surinkimui, savivaldybių padėtis irgi gerėjo, ir kuo daugiau savivaldybių buvo taikomas šis punktas, tuo daugiau jų lėšų buvo nusavinama. Taip 2005 m. savivaldybės į centrinį biudžetą turėjo grąžinti 32 mln., o 2006 m. biudžete jau prognozuojama, kad turės grąžinti apie 203 mln. Mano supratimu, tai yra tikrai didelis centrinės valdžios kišimasis į savivaldybių kompetenciją.

Mano pasiūlymas yra toks: pakeisti 12 straipsnį ir išbraukti tą ribojimą, kuris sako, kad jeigu surinkote daugiau kaip 7% pajamų, jeigu pajamų augimas yra didesnis kaip 7%, lėšas reikia grąžinti į centrinį biudžetą. Mano supratimu, taip turėtų būti ir savivaldybės turėtų būti nepriklausomos nuo centrinio biudžeto. Kviesčiau, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti mano siūlomam projektui.

PIRMININKAS. Aš norėčiau paklausti, jeigu galima. Nežinau, ar galiu klausti, bet iš tikrųjų norėčiau paklausti. Tą, ką jūs paminėjote, kad dvejus metus turi veikti, tai Biudžeto nustatymo metodikos įstatymas turėjo galioti dvejus metus, nes niekas nesutiko jo keisti iš esmės ir pasirinko tarpinį variantą, kad pripratintų tuos gerai gyvenančius gyventi šiek tiek prasčiau. Bet praėjo tie dveji metai, praėjo ir daugiau metų, ir tie kaip gyveno gerai, taip ir gyvena. O kiti kaip gyveno prastai, taip ir gyvena. Dabar jūs norite padaryti taip, kad tie, kurie labai gerai gyveno, gyventų dar geriau.

R.PALAITIS. Koks būtų klausimas?

PIRMININKAS. Klausimas, ar jūs tikrai norite padaryti taip, kad tie, kurie gavo nepagrįstai dideles pajamas, nepagrįstai, dar kartą noriu pakartoti, dideles pajamas, gautų dar didesnes?

R.PALAITIS. Pirmiausia dėl nepagrįstai aš ginčijuosi, nes metodika turi būti visiems vienoda, ir savivaldybės yra priverstos stengtis surinkti daugiau mokesčių ir jos tai darys, jeigu žinos, kad perteklius nenusavinamas į centrinį biudžetą. Tai pirma. Antra, šiais ekonomikos kilimo laikais tokių prastų savivaldybių faktiškai nebėra. Trečia, mano projektui pritaria Savivaldybių asociacija.

PIRMININKAS. Klausia kolega A.Endzinas. Prašom.

A.ENDZINAS (LCF). Dėkoju. Iš tikrųjų aš norėjau paprašyti, kad jūs pailiustruotumėte, kaip į tą dalyką žiūri Savivaldybių asociacija ir atskiros savivaldybės. Tiek tos, kurių augimas yra didesnis negu 7% ir kurių augimas dirbtinai stabdomas, ir ar tai skatina tas savivaldybes, tas atskiras savivaldybes, kurių augimas yra mažesnis? Bet iš principo jūs atsakėte. Jeigu galėtumėte dar pakomentuoti, būtų gerai.

R.PALAITIS. Aš neturiu ką daugiau pridurti. Tik turiu pasakyti tiek, kad Savivaldybių asociacija šitam projektui pritaria ir dabartinės ekonomikos augimo laikais tai yra natūralu. Jeigu kartais mes įbristume į ekonominę krizę, tada ir galvosime. Pats posėdžio pirmininkas sakė, kad pagal Konstituciją savivaldybių tarybos yra gana nepriklausomos ir turi tvirtinti savo biudžetą. Dabar per prievartą dalis pajamų iš jų yra atimama. Tai, mano supratimu, netgi Konstitucijai prieštaraujanti norma.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – A.Endzinas. Prašom. Ar aš galiu išsakyti nuomonę prieš?

A.ENDZINAS. Vargu.

PIRMININKAS. Negaliu?

A.ENDZINAS. Vargu. Bet jeigu jūs neišsakote nuomonės prieš, tada nėra pagrindo išsakyti nuomonės už. Tada aš suprantu, kad mes bendru sutarimu prieisime prie šito klausimo.

PIRMININKAS. Čia iš tikrųjų daug netikslumų buvo pasakyta.

A.ENDZINAS. Vis dėlto dėkoju už suteiktą galimybę kalbėti. Iš tikrųjų aš norėjau pabrėžti, kad gilinantis į šią problemą teko bendrauti ne su vienu meru, ir aš pats kadaise buvau savivaldybės ekonomikos komiteto pirmininkas, kaip ir gerbiamasis V.Muntianas buvo meru ir žino šias problemas. Iš tikrųjų, mano nuomone, daugelio savivaldybių neskatina šiandien veikiantis modelis. Aš suprantu, kad buvo laikas, kai tai reikėjo daryti, nes buvo sunku su biudžetu. Šiandien situacija yra kitokia. Biudžeto augimo tempai iš tikrųjų yra įspūdingi ir dirbtinai varžyti vienų savivaldybių pastangas greičiau vystytis būtų neteisinga tų savivaldybių ir tų žmonių atžvilgiu. O toms savivaldybėms, kurios negali ar nesugeba, reikės ieškoti galimybių padėti. Bet jokiu būdu ne šių savivaldybių sąskaita totaliai braukiant ir perskirstant vėliau kaip viršplanines pajamas, ką mes turėjome netolimoje praeityje.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, negaliu išsakyti savo nuomonės. Galiu tik pasakyti, kad visą laiką daugiau negu pusė Lietuvos savivaldybių nesutiko su ta metodika. Visą laiką taip buvo nuo 1998 metų.

Gerbiamieji, prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo po pateikimo šiam įstatymo projektui.

Pritarta įstatymo projektui po pateikimo. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 15 dieną.

Seimo rezoliucijos „Dėl naftos kainų augimo“ projektas Nr.XP-826 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl naftos kainų augimo“ projektas Nr.XP-826.

J.Ramonas. Pateikimas.

J.RAMONAS (VNDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Šis rezoliucijos projektas gimė paskutiniu metu Lietuvoje ir kituose kraštuose diskutuojant apie naftos kainų kilimą ir ieškant būdų, kaip tai stabilizuoti. Iš principo yra du būdai. Per akcizo mokesčio mažinimą tai padaryti, kad vartotojams būtų pigiau. Kitas būdas – ieškoti alternatyvių energijos šaltinių, ką daro Europos Sąjungos valstybės, ką daro kiti kraštai, kad apsirūpintų energija ir šiek tiek daugiau ar mažiau padarytų tuos kraštus priklausomus nuo tų, kurie turi naftos, dujų ir kitų gamtinių išteklių. Kokia padėtis dabar yra Lietuvoje?

Lietuva yra priklausoma: ir benzinas, ir dyzelinas yra perdirdami išimtinai tiktai „Mažeikių naftoje“. Aišku, jie yra naudojami ne tik Lietuvoje, bet ir kituose kraštuose. Šita rezoliucija gimė atsižvelgiant į Europos Sąjungos daugelį direktyvų, aš jų gal nevardysiu, kad sutaupyčiau laiko. Manyčiau, kad Lietuva iš tikrųjų privalo neatsilikti ieškodama kuo daugiau alternatyvių energijos šaltinių, kartu vykdyti ne vieną Europos Sąjungos direktyvą, kuri mus įpareigojo tai daryti. Iš principo Lietuvoje įstatymų bazė lyg ir yra sukurta, yra priimti įstatymai, bet pagrindinis dalykas, kad jie neveikia. Tas įstatymų neveikimas duoda pagrindą manyti, jog neaišku, kokia yra perspektyva dėl alternatyvių energijos šaltinių: ką privalo ir kaip turi orientuotis žemdirbiai, kad galėtų prognozuoti, aiškiai sau susiplanuoti, kokius jie augalus augins, pagaliau kokią techniką pirks. Dar daugiau gilinantis, kokią techniką pirkdami … eis į struktūrinius fondus, kad paskui nereikėtų persiorientuoti. Tai gana rimta.

Antra. Labai svarbu aiškiai pasakyti, kokia yra galimybė ir kiek spaudyklų reikėtų turėti, kad iš rapsų ir iš grūdų galėtume gaminti biokurą. Trečia. Labai svarbu, aš manau, yra aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyti ir priversti, nebijau tokio žodžio, „Mažeikių naftą“ maišyti mineralinius degalus – biodyzeliną ir etanolį. Manyčiau, jeigu Seimas pritartų, aš tikiuosi, kad taip bus, šiai rezoliucijai, tai būtų aiškiai pasakyta orientacija mano minėtom verslo grupėm. (…) rezoliucijos tekste išdėstyta, ką privalo padaryti ir kaip orientuotis atitinkamos žinybos, ministerijos ir iš dalies Vyriausybė. Ir pagaliau priimti aiškų sprendimą, kad Lietuva galėtų žengti didelį žingsnį į priekį.

Ir dar. Jeigu atsigręžtume atgal, kaip kažkada buvo sakoma, jeigu taip stipriai gilintumės, kai buvo blokados, kaip ir kur galima ieškoti alternatyvių šaltinių, tai aš manyčiau, preliminariai suskaičiavus, Lietuva per metus sunaudoja apie 1 mln. tonų benzino ir dyzelino, taip šiurkščiai kalbant, apytiksliai padidinus, kaip Europos Sąjunga yra užsibrėžusi tikslą, iki 22%… nebijau pasakyti, kad tos įstaigos, kurios privalo užtikrinti valstybės gyvybinius poreikius… galima išspręsti šiandien Lietuvoje gaminant energetinį kurą iš grūdų ir rapsų. Tai sudarytų, jeigu 22%, gana ryškų indėlį ir į ekonomiką. Dar daugiau noriu pasakyti, tai labai stipriai padėtų susiorientuoti žemdirbiams. Tuo labiau kad grūdų sektoriuje aiškios tendencijos yra tokios, kad perspektyvų nėra labai didelių. Čia ilgai nereikėtų kalbėti. Didelės reformos laukia ir Europos Sąjungos cukraus sektoriaus.

Visa tai sudėjus į krūvą, aš manau, kad šiai rezoliucijai reikėtų iš principo pritarti, dar daugiau, pabandyti padaryti viską, kad kuo greičiau būtų įgyvendinami ir priimami įstatymai ir, jeigu reikia, pataisyti įstatymų lydimieji teisės aktai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega V.Žemelis. Prašau.

V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis kolega, jūsų rezoliucijoje keliamos problemos tikrai yra labai svarbios ir, mano požiūriu, vertos dėmesio, aš pritarčiau tokiems jūsų pasiūlymams. Tačiau rezoliucijai, mano požiūriu, yra netinkama trečioji pastraipa. Jinai daugiau tiktų pranešimui arba daugių daugiausia Seimo nario pareiškimui. Aš pacituosiu, kuri dalis, mano požiūriu, netiktų norminiam dokumentui. Vis dėlto rezoliucija yra norminis dokumentas. Pacituosiu, kuri dalis: „Akcizo…

PIRMININKAS. Vidmantai, jums nedaug laiko liko.

V.ŽIEMELIS. …mokesčio mažinimas, kaip tai siūlo opozicija. Kokios būtų to pasekmės, jeigu pasirinktume šį kelią“. Ir taip toliau. Pastebėjote šią pastraipą? Kaip jūs manote, ar atsisakytumėte šios pastraipos? Tada, mano požiūriu, ir opozicija jus palaikys ir balsuos už šį jūsų pasiūlymą.

J.RAMONAS. Manau, jeigu aš būčiau ne vieną kadenciją, gal šitų žodžių, kad rezoliucija būtų priimta, nebūtų buvę opozicija… Bet aš manau, tai nekeičia esmės, jeigu jūs pritariate šitai rezoliucijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Razma.

J.RAZMA (TSF). Iš tikrųjų, matyt, autoriui čia nereikia opozicijos balsų, nes, kiek aš prisimenu, visų seimų laikotarpį, negalėčiau prisiminti, kad kurioje nors rezoliucijoje būtų išskirtinai imta kritikuoti opoziciją. Ir ypač tokiais klausimais kaip siekis mažinti degalų kainas, manau, nereikia skirti opozicijos ir daugumos. Turbūt ir tie, ir tie stengiasi kažką pasiūlyti, kad būtų pasiektas teigiamas rezultatas. Tokia pastaba.

Aš jūsų norėčiau pasiteirauti. Jūs teikiate Vyriausybei įvairių siūlymų. Yra štai toks siūlymas: „Paspartinti biodegalų naudojimo terminus ir jų maišymo į benziną ir dyzeliną kiekius“. Kaip jūs suprantate, kaip tą Vyriausybė padarys, kaip paspartins terminus ir tuos kiekius padidins?

PIRMININKAS. Ačiū.

J.RAMONAS. Aš gal suklysiu dėl vienos datos. Šių metų kovo 16 ar 18 dieną ūkio ministro yra pasirašytas įsakymas, kuriame sakoma, kad suteikiama išskirtinė teisė maišyti tik „Mažeikių naftai“. Aš manau, kad jį reikėtų taisyti, ir daugelį kitokių dalykų. Dėl kiekių. Manau, jeigu jūs pritariate ir žinote, kad nuo kitų metų sausio 1 d. Lietuvoje benzino dyzelino kuro kiekyje turi būti (nuo sausio 1 d.) ne mažiau kaip 2%… Tai yra Europos Sąjungos direktyva. Ją iš principo reikia vykdyti. Dar daugiau. Į Kaimo reikalų komitetą buvo atėjęs Ūkio ministerijos sekretorius gerbiamasis Anicetas Ignotas, jis užtikrino: nesijaudinkite, nesinervinkite, gruodžio 31 d. bus tai padaryta. Tada mes klausėme, kodėl būtent gruodžio 31 d., ne anksčiau ir kodėl tik 2%, galima ir 5%, ir 7%, kiek leidžia technologiniai dalykai. Aš tikrai nesu technologinių dalykų specialistas.

PIRMININKAS. Ačiū. Nori klausti kolega E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, čia taip pat iš Vyriausybės siūlymų yra „remti biodegalų gamybos įmonių kūrimą Lietuvoje“. Ar nemanote, kad tam tikra paramos struktūra egzistuoja, gal tiktai kai kam trūksta aktyvumo. Ir dar vienas dalykas… taip, būtų galima gerinti. Ar nemanote, kad tai vis dėlto taip pat rizikinga, kaip ir vienu metu visi metėme kūrenti malkas ir panašiai. Šiuo metu kilo kaina, ir žiūrime, kad tokios pasiūlos jau nėra. Mes galime populiariai pasakyti, kad miškai dar neišvalyti, bet kainos kyla. Ar nemanote, kad taip pat per daug drastiška iš nieko remti, suaktyvinti rinką, paskui pažiūrėsime, kad lieka tik tie laukai, kuriuose auga žolės ir kuriuose neįmanoma nieko užauginti?

J.RAMONAS. Turimos omeny ne žolės. Bendrojo programavimo dokumentai ir kiti struktūriniai fondai neremia perdirbimo įmonių per Europos Sąjungos fondus. Buvo norima taip pasakyti, kad reglamentuotų nuo žemdirbio iki naudojimo, kad tai būtų remiama.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R.Kupčinskas. Prašom klausti.

R.KUPČINSKAS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš, galbūt pritardamas anksčiau klausiusiųjų nuomonei, manau, ar nereikėtų šią rezoliuciją daryti apibendrintesnę, o kartu, kaip jūs minėjote, toli gražu ne visi įstatymai veikia, parengti įstatymų pataisas. Tai būtų konkretesnis ir, mano požiūriu, efektyvesnis žingsnis dėl šios problemos, dėl kurios jūs siūlote šią rezoliuciją. Aš, be abejo, pritariu, kad ir ateityje kuo daugiau alternatyvios energijos išteklių būtų panaudota. Ačiū.

J.RAMONAS. Ačiū, kad pritariate.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Rimas. Prašom.

A.RIMAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs rašote dėl akcizų mažinimo. Mano supratimu, tai nėra visai realu. Dėl biodegalų kainų. Jos yra didesnės negu šiuo metu dyzelino kainos. Visais atžvilgiais turėtų būti, jūsų manymu, kompensuojama iš valstybės biudžeto. Ar teisingai suprantu?

J.RAMONAS. Jeigu galima, atsakysiu. Europoje yra įvairių modelių. Kai kuriose šalyse biodyzelino gamybos akcizą kompensuoja valstybė, kai kuriose šalyse to nedaroma, yra kitų įvairių variantų. Šios rezoliucijos tikslas… Galiu pasakyti, įstatymų bazė gana nebloga, bet realiame gyvenime nieko nevyksta. Nevyksta gamyba, spaudyklos nesiplečia (yra viena padaryta) ir nežino, ką toliau daryti. Dar daugiau, Šilutėje, „Stumbre“, žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos, kompensacijos, ir pagamintas alternatyvus energetinis kuras išvežamas į Vokietiją. Esmė yra ta, kad vyktų ir mūsų biudžeto iš dalies kompensuojami pinigai neatitektų kitoms šalims. Viską reikėtų panaudoti Lietuvoje ir viską nuo A iki Z išplečiant, aiškiai pasakant su perspektyva, kas mūsų laukia ir kokia yra valstybės orientacija.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega B.Pauža. Prašom.

B.PAUŽA (DPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau tokį klausimą suformuluoti. Aš pritariu rezoliucijai. Vyriausybės programoje yra numatytas, kaip jūs minėjote, 2008 metais tam tikras kiekis. Žinoma, 2%, 5% tai yra labai svarbu, ir yra didelis skirtumas. Štai koks mano klausimas. Ir Europoje, ir Lietuvoje moksliniai tyrimai, ypač naudojant šį kurą su priedu, yra labai mažai išplėtoti. Ar nereikėtų rezoliucijoje ką nors parašyti šiuo klausimu, nes dabar žemės ūkio technika yra labai sudėtinga, kad po to mes nepadarytume tam tikros meškos paslaugos? Ačiū.

J.RAMONAS. Manau, nebloga pastaba. Šioje rezoliucijoje yra parašyta, kad būtų sudaryta, sakykime, komisija, kuri aiškiai išnagrinėtų ir pasakytų, kokiu keliu eiti. Be abejo, tai reikia daryti. Dar kartą noriu akcentuoti, jeigu būtų pritarta šiai rezoliucijai, aiškiai būtų pasakyta tam tikroms institucijoms, kad visa tai yra signalas, reikia daryti ir žemdirbiams, ir spaudėjams, ir mokslininkams. Kartu, be jokios abejonės, kas toliau bus savininkas, ir „Mažeikių naftai“, nes ji yra Lietuvos teritorijoje. Manau, mes privalome rūpintis, kad ji nenusišalintų nuo šių įvykių.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.PEKELIŪNAS (VNDF). Aš, kaip vienas iš pasirašiusių, prašau, gerbiamasis Jonai, gal iš tikrųjų sutikime, kad reikia išbraukti dalį dėl akcizų mokesčio mažinimo, nes ji yra konstatuojanti ir jau gal neatitinka šios dienos. Kviesčiau visą Seimą vieningai pasisakyti.

Tikriausiai žinote, kad prieš porą savaičių Švedijos parlamentas priėmė 15 metų programą, pagal kurią bus apskritai atsisakoma skysto kuro namams šildyti ir visoms jėgainėms. Panaudos vėjo jėgaines, panaudos hidrojėgaines, panaudos atominę energetiką. Žinome, kad pas mus stringa atominės elektrinės darbo pratęsimo ir naujos statybos klausimas. Manyčiau, vienas iš išsigelbėjimų tiek žemės ūkiui, tiek miesto žmogui yra biokuro gamyba. Todėl visus kviečiu palaikyti šią rezoliuciją.

Jonai, pasakyk, ar sutinki išbraukti.

J.RAMONAS. Taip, sutinku.

PIRMININKAS. Ačiū. Jonas iš anksto su viskuo sutinka. Gerbiamieji, ar mes galime pritarti rezoliucijai bendru sutarimu? (Balsas salėje) Negalima. Ar galime sudaryti komisiją redaguoti? Iš kiekvienos, na, gal ne iš kiekvienos, o iš opozicinės Tėvynės sąjungos 2 atstovai, iš Darbo partijos 2 atstovai, iš kitų po vieną. Iš viso bus 9, ne daugiau, kaip numato mūsų Seimo statutas. Ketvirtadienį kiekviena frakcija turėtų pasiūlyti po savo atstovą Seniūnų sueigai. Tuomet apsispręsime, kada turėtų būti rezoliucijos svarstymas. Ar gerai? Tinka? Prašau? (Balsas salėje) Čia nereikia, mes jau nusprendėme, kad sudarysime redakcinę komisiją ir toliau teiksime svarstyti. Ar tinka? Prašau? Tada kolegiškai duosiu paskaityti Statutą. Tinka taip ar ne? Sudarome redakcinę komisiją: du iš Tėvynės sąjungos, du iš Darbo partijos, iš kitų frakcijų po vieną. O iš mišrių nieko.

Lietuvos Respublikos Seimo atstovo Europos Parlamente įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-832 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-6 klausimas – Lietuvos Respublikos Seimo atstovo Europos Parlamente įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-832. Pranešėjas – P.Auštrevičius. Pateikimas. Prašom.

P.AUŠTREVIČIUS (LCF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, norėčiau jūsų paklausti, kokiu būdu, ar ilguoju, ar trumpuoju? Matydamas jūsų pasiryžimą dirbti, priimsiu, matyt, teisingiausią sprendimą ir pateiksiu koncentruotai.

Kolegos, iš tikrųjų jūsų dėmesiui teikiamas specialios Seimo darbo grupės pateiktas įstatymo projektas dėl Lietuvos Respublikos Seimo atstovo Europos Parlamente įstatymo pakeitimo. Kolegos, kodėl reikėjo šio pakeitimo ir kodėl buvo sudaryta ši darbo grupė? Kaip jūs žinote, pirmasis tokio pobūdžio įstatymas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad Lietuva rengėsi narystei. Reikėjo numatyti mūsų dalyvavimą šiose institucijose, todėl 2002 metais buvo priimtas įstatymas, tik kiek kitokiu pavadinimu.

Iš tikrųjų pavadinimas keičiasi. Pastebėjote, kad Europos institucijose, t.y. Europoje, Europos Sąjungoje atstovas. Pavadinimas skiriasi nuo prieš tai buvusio Europos Parlamente, nes mes išanalizavome kitų valstybių patirtį. Pastebėjome, kad dauguma remiasi tokiu, nes mūsų Seimo skirtas atstovas turi dirbti ne vien tik su Europos Parlamentu, bet ir su kitomis institucijomis. Jos visos yra išvardytos įstatymo projekte, tarp jų Europos Parlamentas, Taryba, Komisija, Teisingumo Teismas bei Audito rūmai. Manau, tai yra teisinga, gerokai išplečia galimybes ir parodo interesų lauką, kuriame vykdoma tam tikra Seimo atstovo veikla. Be jokios abejonės, pats įstatymas, įstatymo projektas numato, kad atitinkamos techninės pataisos padarytos. Pavyzdžiui, pašalinti tokie dalykai, kad rengiantis narystei, taip pat reglamentuoti teisingi mūsų nuolatinės atstovybės pavadinimai ir panašiai. Teikiamas įstatymo projektas, sakyčiau, aiškiau reglamentuoja atstovo, jo pavaduotojo bei padėjėjo skyrimo tvarką. Tarkime, pabrėžiama, kad atstovas daugeliu atvejų dirba su Europos reikalų komitetu, yra nustatytos Europos reikalų komiteto funkcijos bei atitinkamai atstovo skyrimo, jo veiklos ir atšaukimo atveju visų reikiamų institucijų, tarp jų ir Užsienio reikalų ministerijos, kompetencijos, kai suderinus ir suradus bendrą sprendimą būtų skiriami atstovai, jų pavaduotojai arba padėjėjai.

Neabejoju, kad 4 straipsnio 2 dalis geriau reglamentuoja funkcijas, aiškiai nurodo, ką tas atstovas turi daryti. Aš manau, su Europos reikalų komiteto atitinkamų funkcijų apibrėžimu mes galėsime daug darniau ir efektyviau dirbti. Be to, šis įstatymo projektas siūlo įtvirtinti ne tik atstovą ar atstovę, kaip šiuo atveju mes turime… pavaduotojo pavaduotoją ir padėjėją, nes darbų apimtys auga, ir nebūtinai jis turi būti paskirtas, tai nėra įpareigojimas, bet prireikus jį būtų galima skirti.

Negavome jokių esminių prieštaravimų iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento, jų pastabos daugeliu atvejų yra priimtinos. Aš manau, būtų galima koreguoti šį įstatymą svarstymo metu. Atsižvelgdami į tai, mes siūlome neuždelsti šio įstatymo priėmimo ir teikiame jums jį svarstyti. Mes tikimės palaikymo dėl to, kad šis įstatymas, mano manymu, ir aiškiau, ir plačiau nurodo visas situacijas, kai mūsų atstovai, pavaduotojai ir padėjėjai dirbs visos Lietuvos naudai. Tiek. Ačiū, kolegos.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, 3 straipsnyje yra parašyta, tuo metu gal tai buvo ir teisingai, bet mano požiūriu nevisiškai. Atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio sprendimu, o jį teikia Seimo valdyba, be to, pritaria užsienio reikalų ministras. Ar nekeista, kad pritaria net užsienio reikalų ministras, taip pat valdyba teikia, o skiria kancleris ir aparato vadovas. Kažkaip nesiderina, mano požiūriu. Ką jūs atsakytumėte į šį klausimą?

P.AUŠTREVIČIUS. Kolega, jūsų pastaba, matyt, iš esmės atspindi ilgiausių mūsų diskusijų esmę. Iš tikrųjų dėl priklausomybės, kam turėtų būti priskirtas šitas atstovas, atitinkamai visa jo institucija ir panašiai, vyko ilga diskusija. Vis dėlto mes manome, kad Seimo valdybos teikimas ir atitinkamas užsienio reikalų ministro pritarimas yra daugiau institucinis koordinavimas ir suderinimas, o Seimo kancleris yra tas vyriausiasis administratorius, kuriam priskirti visi darbuotojai, ne politinio pasitikėjimo darbuotojai Seime. Kitaip tariant, jam administraciškai yra pavaldus ir mūsų Seimo atstovas, šiuo metu esantis Europos Parlamente. Todėl mes manome, kad tai yra daugiau administracinis sprendimas, parodantis, kad jis yra skiriamas, kad jis yra įpareigojamas dirbti, ir administraciškai jis turės atsiskaitinėti kancleriui, nors turinio prasme, gerbiamasis kolega, jis bus labiau atskaitingas Europos reikalų komitetui ir visiems kitiems komitetams, kurie išreikš kokį nors norą paklausti, pasiteirauti ir pateikti siūlymus. Kitaip tariant, daugiau demonstruojama administracinė proceso pusė, ir tai nėra, mano manymu, nei Seimo valdybos, nei užsienio reikalų ministro nužeminimas.

PIRMININKAS. Galima ir netikslinti. (Balsas salėje) Gerbiamieji, aš dėkoju pranešėjui, matau, kad prieštaravimų… (Balsas salėje) Patikslinkite.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto skiriamas Seimo pareigūnas. Sutinku. Kancleris skiria, tačiau kam tada reikia užsienio reikalų ministro pritarimo, juk jis ne diplomatinės atstovybės atstovas ir panašiai? Nesuprantami dalykai.

P.AUŠTREVIČIUS. Gerbiamasis kolega, dar pabandysiu jums išaiškinti Europos Sąjungos institucijų veiklos esmę. Mūsų atstovas yra prilygintas specialiajam atašė. Tai yra jo statusas pagal atlyginimų lentelę ir pagal subordinaciją. Vienos Lietuvos institucijos atstovas negali dirbti atskirai Briuselyje, todėl jis yra labai aiškiai subordinuotas su mūsų nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje veikla, ir mes tikimės, kad jam bus net skirta techninė darbo vieta, kad būtų pabrėžtas ryšio tamprumas. Todėl ir daromas tas dalykas, kad tai nebūtų naujiena užsienio reikalų ministrui. Mes tikime, kad jis neturės kokių nors pretenzijų arba neigiamų nuostatų, tačiau dėl bendros institucinės sanglaudos ir sutarimo tai vis dėlto… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Labai ačiū. Ačiū už visus atsakymus. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po pateikimo? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Bendru sutarimu pritariame įstatymo projektui po pateikimo.

Darbotvarkės 2–7 klausimas. Atsiprašau. Prašau? (Balsai salėje) Pagrindinis komitetas siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Europos reikalų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną.

P.AUŠTREVIČIUS. Posėdžio pirmininke, ar galima? Europos reikalų komiteto pirmininkas yra išvykęs, o mes turime neformalų susitarimą su Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu, kad Europos reikalų komitetas būtų pagrindinis, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – papildomas.

PIRMININKAS. Šiandien Seniūnų sueigoje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas…

P.AUŠTREVIČIUS. Aš tik perduodu komiteto pirmininko nuomonę ir su gerbiamuoju S.Mikeliu suderintą sprendimą. Aš siūlau pademonstruoti lankstumą ir…

PIRMININKAS. Buvo Seniūnų sueigoje prieštaravimų, aš perduodu Seniūnų sueigos sprendimus. Matyt, galima su tuo sutikti, nors kalbama apie valstybės tarnautoją, kaip pats pranešėjas teigė. (Balsai salėje) Aš vengiu su tamsta ginčytis, bet ką dabar daryti? (Balsas salėje) Sutarta. Pagrindinis – Europos reikalų komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Užsienio reikalų komitetas.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 21 straipsnio 1, 5 dalių pakeitimo ir 3, 4 dalių pripažinimo netekusiomis galios“ projektas Nr.XP-829 (pateikimas)

Darbotvarkės 2–7 klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 21 straipsnio 1, 5 dalių pakeitimo ir 3, 4 dalių pripažinimo netekusiomis galios“ projektas Nr.XP-829. Pranešėjas – A.Monkevičius. Įstatymo projektas teikiamas su 32 Seimo narių parašais. Pateikimas. Prašom.

A.MONKEVIČIUS (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiuo metu Statuto 4 skirsnio 21 straipsnyje yra reglamentuotas Seimo nario pašalinimas iš posėdžio. Gana akivaizdu, kad numatyta nuobauda pašalinti iš posėdžių salės nelankius iki 10 Seimo plenarinių posėdžių prasilenkia su Konstitucija, nes suvaržo Seimo nario teises dalyvauti Seimo darbe vykdant savo pagrindinę priedermę, svarstant įstatymus, klausiant pranešėjus, sakant replikas ir t.t. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje ir kitose Konstitucijos nuostatose yra įtvirtintas laisvas Seimo mandatas, taip pat ir imunitetas saugant asmens neliečiamybę ir taikant ypatingą patraukimo tiek baudžiamojon, tiek administracinėn atsakomybėn tvarką.

Taigi visiškai nelogiška būtų palikti Seimo statute tokias nuostatas, kurios ribotų Seimo narių dalyvavimą Seimo plenariniuose posėdžiuose. Aišku, paliekant, kad esant kažkokioms ypatingoms aplinkybėms (tokių atvejų yra buvę, bet tokių precedentų labai nedaug, tai yra labai išskirtiniai pavieniai atvejai) būtų galima pašalinti Seimo narį iki posėdžio pabaigos. Bet jokiu būdu negalime drausti jam kitą dieną, jeigu tai buvo, tarkime, jam pasikarščiavus, pasielgus netinkamai, toliau tęsti tai, kam jį įpareigoja jo mandatas. 32 Seimo nariai pasirašė. Siūlyčiau svarstyti. Yra Teisės departamento pastabų, su kuriomis būtų galima sutikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolegos. Klausia kolega V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, sveikintinas pasiūlymas, kad Seimo narys būtų pašalintas tik iki posėdžio pabaigos. 10 plenarinių posėdžių, be abejo, manau, netgi suvaržytų konstitucinę Seimo nario teisę.

1 straipsnio 4 punktas man taip pat kelia abejonių, ten išdėstyta, dėl kokių motyvų galima pašalinti iki posėdžio pabaigos. 4 punktas: „Jeigu Seimo narys savo veiksmais žemina Seimo nario vardą“. Šiuo atveju, jeigu, tarkime, Seimo pirmininko pavaduotojas V.Muntianas nuspręs, kad V.Žiemelis savo veiksmais žemina, jis pašalins. Bet nėra apibrėžta ši sąvoka. Kiti punktai labai aiškūs, tikslūs, bet šiuo atveju ši sąvoka, kuo pasireiškia Seimo nario vardo žeminimas, nėra išaiškinta. Ar nereikėtų jos išaiškinti, jeigu jau įrašėme?

A.MONKEVIČIUS. Tie Seimo nariai, tarp jų ir aš, kurie inicijavome tas pataisas, neketinome labiau koreguoti to, kas yra. Taip ir yra, jūs matėte, šito nekeičiame, bet dėl šito galima diskutuoti. Gal svarstymo metu, jeigu jūs, kaip teisininkas, pateiktumėte pasiūlymą, kaip būtų galima racionalizuoti, išplėsti šią sąvoką, žeminimą, aš sutikčiau su tuo, galima patikslinti, tada būtų daugiau aiškumo. Šiuo metu tik bandėme eliminuoti tas nuostatas, kurios akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS (VNDF). Ačiū. 3 dalyje yra išvardytos personalijos, jas įžeidęs Seimo narys yra pašalinamas. Jeigu jis įžūliai, šiurkščiai įžeidžia valstybę, valstybingumą, tautą, ar tokiu atveju nereikėtų pašalinti? Valstybė aukščiau jos personalijų?

A.MONKEVIČIUS. Aš dar kartą norėčiau pasakyti, mes nekeitėme to teksto, kuris yra Statute. Įstatymo leidėjai surašė tokį tekstą. Jeigu būtų tokių minčių, kad būtų galima kokiu nors būdu aiškiau, tiksliau, išsamiau įvertinti netinkamą, nederamą elgesį, su kuo negalėtume susitaikyti per šį posėdį ir manytume, kad tai yra labai šiurkštus pažeidimas, dėl ko derėtų Seimo narį pašalinti iki posėdžio pabaigos, aišku, būtų galima svarstymo metu, jeigu užregistruotume tokį pasiūlymą, jį svarstyti ir patikslinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS (LCF). Gerbiamasis komiteto pirmininke, jeigu Seimo narys be pateisinamos priežasties nedalyvauja Seimo posėdyje, jam gali būti su jūsų Procedūrų ir etikos komisijos pagalba nubraukta iki trečdalio atlyginimo. Jeigu Seimo narys, tarkime, už kokį nors nekorektišką elgesį bus pašalintas ir nedalyvaus keliuose Seimo posėdžiuose, ar jis finansiškai nukentės, ar ne? Ačiū.

A.MONKEVIČIUS. Kol kas galioja nuostata, kad valdybos sprendimu tai yra padaroma automatiškai pagal Statutą. Jeigu Seimo narys daugiau kaip ketvirtadalį praleidžia to mėnesio Seimo posėdžių, tai tokiu atveju yra mažinamas jo atlyginimas, bet pusė darbo dienos arba iki posėdžio pabaigos, tai dar nesuponuoja… jeigu jis nebus praleidęs daugiau, vargu ar jam bus mažinamas atlyginimas. Tai priklausys nuo to, kiek tą mėnesį buvo posėdžių. Jeigu būtų per visą mėnesį tik trys ar keturi posėdžiai, tai tokiu atveju būtų ir ta bausmė, apie kurią jūs kalbate. Tai priklausytų kol kas, taip yra Statute, nuo tokios aritmetikos. Taip yra Statute, kol kas nieko keisti neketinama. Aš dar kartą kartoju, šioje situacijoje norime išmesti tai, kas iki šiol nebuvo taikoma, iki šiol nereikėjo taikyti tokių nuobaudų. Kita vertus, kaip sakiau, ir teisininkai pataria, mums patiems reikėtų sutvarkyti Statutą, kad jis neprieštarautų Konstitucijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašom balsavimu pritarti įstatymo projektui po pateikimo.

Už – 36, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta projektui po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 17 dieną. Kitokių pasiūlymų nėra? Nėra.

Gerbiamieji, kadangi pareiškimų nėra, skelbiu vakarinį posėdį baigtą. Aš matau, kad niekas skirstytis nenori.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCF – Liberalų ir centro frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VNDF – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija.