Dvyliktasis
(91) posėdis
2005
m. rugsėjo 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS
2005 m. rugsėjo 29 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LCF*). Labas rytas. Metas paskelbti šios dienos rytinio posėdžio pradžią. Kolegos, 2005 metų rugsėjo 29 diena, skelbiu rytinį posėdį pradėtą.
Kolegos dar renkasi. Netrukus galėsime registruotis. Aš tik trumpai norėčiau jums referuoti, kas šiandien bus svarstoma. Seniūnų sueiga patikslintą darbotvarkę jums pateikė, ji išdalinta. Atkreipiu dėmesį, kad yra keletas klausimų, kurie buvo išbraukti iš antradienio. Pirmas Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo įstatymo projektas ir jį lydintys projektai. Taip pat kiti klausimai. Šalia to, atkreipiu dėmesį, iš darbotvarkės yra išbraukiama porą klausimų, konkrečiai vakarinio posėdžio 9 klausimas, nes jis negali būti svarstomas kaip prieštaraujantis, gavus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, Konstitucijai. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad vakarinio posėdžio kompleksiniai 4 ir 5 klausimai bus svarstomi tuo atveju, jeigu bus surinktas reikiamas skaičius Seimo narių, palaikančių šių įstatymų svarstymą. Dėl šių klausimų dar matysim vėliau ir nuspręsime, ar jie gali būti svarstomi. Taigi tokie pakeitimai. Kolega R.Ačas, matau, nori kalbėti dėl darbotvarkės. Prašau.
R.AČAS (LDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Rugsėjo 27 d. darbotvarkėje buvo klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.XP-673(2). Kadangi, kiek aš suprantu, nebuvo pranešėjo, jis buvo išbrauktas, bet lyg ir buvo žadėta, kad bus įtrauktas į kito posėdžio darbotvarkę. Nelabai suprantu, kodėl šitas klausimas yra neįtrauktas, ir gal yra galimybė jį įtraukti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, Seniūnų sueiga tikrai šio klausimo neaptarė, bet jeigu jis buvo išbrauktas (čia yra personalinis, tiesiog atidėtas), gal galime bendru sutarimu įtraukti į rezervinius. Jeigu liks laiko, mes jį galėtume svarstyti vakariniame posėdyje. Ar priimtina? Gerai. Ačiū. Čia kalbama apie Lietuvos radijo ir televizijos tarybos sudėties vieno asmens pakeitimą. Gerai. Kolegos, ačiū, apsispręsta papildyti darbotvarkę šiuo Seimo nutarimo projektu. Kolegos, daugiau nėra norinčių kalbėti dėl darbotvarkės. Aš siūlau kartu ir registruotis, ir balsuoti dėl šios dienos rytinio ir vakarinio posėdžių darbotvarkių patvirtinimo.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Už – 72, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Šios dienos posėdžių darbotvarkės yra patvirtintos.
Pirmasis darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-543 – Valstybės ir savivaldybės įmonių… Gal galėtume pradėti nuo darbų programos papildymo? Yra rezervinis 1 klausimas, lygiai 10.00 val. neišėjo pradėti nuo šio klausimo. Bet kviečiu į tribūną V.Aleknaitę-Abramikienę pristatyti nutarimo projektą. Tada mes galutinai galėsime pasakyti, kad visi klausimai darbotvarkėje yra teisėti, jeigu papildysime programą. Prašom, gerbiamoji pranešėja.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Iš tiesų šis nutarimo projektas yra grynas formalumas. Jūs turėtumėte savo balsavimu tiesiog leisti vienam iš Seimo narių realizuoti savo konstitucinę teisę ir pareikšti įstatymų leidėjo iniciatyvą. Tik tiek. Jeigu būtų kita Seimo kadencija su kitu Statutu, tokio dalyko apskritai nereikėtų daryti, nes, kaip žinote, kiekvienas iš jūsų turi teisę pasiūlyti priimti vieną ar kitą įstatymo pataisą. Taip jau išėjo, kad tenka pildyti darbų programą.
Aš noriu pasakyti keletą sakinių, nesusijusių tiesiogiai su šiuo nutarimo projektu, su, dar kartą pabrėžiu, kiekvieno Seimo nario konstitucine teise ir su tuo, kad Seimo dauguma visuomet gali ne tik redaguoti, bet ir atmesti bet kokį pasiūlymą, kai jį teikia opozicija. Tačiau pastaruoju metu ir jūs, ir aš matėme daug komentarų dėl mano įregistruoto ir 30 Seimo narių paremto projekto, susijusio su nacių ir sovietų simbolikos naudojimo apribojimu. Mane tikrai stebina, kad komentuojama visiškai nepaskaičius nei aiškinamojo rašto, nei paties projekto…
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūs tik pristatykite, kokiu klausimu siūlote papildyti, o esmę jūs galėsite pristatyti, kai svarstysime.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Suprantu. Jūs patys žinote, aš noriu papildyti trimis projektais. Tai Politinių partijų įstatymo 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas, Susirinkimų įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 18818 straipsniu ir 225 straipsnio pakeitimo įstatymu.
PIRMININKAS. Pasakykite, su kuo tai yra susiję, kad visiems būtų aišku.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Tai yra susiję su mano jau minėtais nacių ir sovietų simboliais. Tačiau aš pabrėžiu, tai nėra skverbimasis į privačią asmens gyvenimo erdvę, o tik siekimas apriboti tų antikonstitucinių, leidžiu sau taip teigti, organizacijų, jau veikiančių slapta ar viešai ar galinčių veikti Lietuvoje, pastangas dezinformuoti visuomenę ir savo renginių arba kitų renginių, eitynių, mitingų metu demonstruoti Lietuvos konstitucinėms vertybėms priešiškus simbolius. To reikia jau vien todėl, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas rugsėjo 19 d. nutarime pabrėžė, jog įstatymų leidėjas turi prievolę, turi pareigą nustatyti tokį reguliavimą, kad ne vien tais atvejais, kai už Konstitucijai priešiškus veiksmus numatyta baudžiamoji atsakomybė, bet ir tais atvejais, kai yra kita atsakomybė, viešoji valdžia turėtų instrumentus veikti. Jeigu jūs man leisite po pietų pristatyti šiuos projektus, aš jums plačiau išaiškinsiu, kokie įvykiai Lietuvoje paskatino teikti būtent šioje sesijoje šį įstatymo projektą. Ačiū. Gal yra klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Keturi Seimo nariai dėl jūsų teikiamų trijų įstatymų papildyti darbų programą nori klausti. Kolegos, prašom nesigilinti į turinį, nes tai yra procedūrinis sprendimas, kurį mes turime padaryti, kad klausimai judėtų, remiantis Statutu. Pirmoji A.Pavilionienė.
M.A.PAVILIONIENĖ (LDF). Labai ačiū. Aš tiesiog klausimą ir patarimą. Jau pasigirdo mokslininkų balsų, kurie abejoja, ar verta tokį projektą pateikti, nes jūs norite tarsi išbraukti istoriją. Kartu reiktų atsisakyti istorijos pamokų, nekurti istorinių filmų ir t.t. Jūs labai siaurai interpretuojate simbolius, todėl aš tiesiog patariu netraukti šito klausimo į darbotvarkę. Ačiū.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ponia Aušrine, man labai gaila, bet ir jūs esate dezinformuota žiniasklaidos ir joje pareikštų nuomonių. Jūs per plačiai interpretuojate simbolį. Aš visiškai neketinu kištis į istoriją, į kolekcininkų veiklą, į menininkų veiklą. Man tik rūpi, kad tam tikros organizacijos mūsų renginiuose nemosuotų panašiomis į nacistines vėliavomis ir kad pogrindyje veikiantys kai kurie veikėjai negalėtų mosuoti sovietinėmis vėliavomis ir rėkti, kad vėl „Visa valdžia taryboms“, kai jų šeimininkai Rytuose duos tokį signalą. Tik tiek. Jeigu kyla abejonių, tai mes galėsime padiskutuoti, bet tai nėra tai, apie ką jūs kalbate. Aš manau, kad istoriją turi išmanyti kiekvienas, net ir vaikas. Tačiau, kai visuomenė yra dezinformuojama, kai virš politinių kalinių ir tremtinių renginio suplevėsuoja beveik Hitlerio vėliava, tai tikrai visuomenė yra dezinformuojama, pasaulio bendruomenė dezinformuojama, ir mes neturėtume to leisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis – J.Karosas. Prašom.
J.KAROSAS (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, jūs esate patyrusi parlamentarė, ir negi dabar opozicija taip nusigyveno, kad į žaidybinius klausimus jau pradeda žiūrėti rimtai? Ačiū.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Pone Justinai, aš nežinau, ar esu patyrusi parlamentarė, čia jums spręsti, tačiau jūs puikiai matote, kad politinio gyvenimo įtampa Lietuvoje dabar yra pasiekusi tam tikrą tašką. Ir tikrai galima tikėtis, tikrai galima tikėtis, kad tam tikromis vėliavomis ir veiksmais bus bandoma diskredituoti mūsų valstybę. Jau daug metų aš dalyvauju Ariogaloje politinių kalinių ir tremtinių sueigoje, ir dar niekada nebuvo taip, kad virš jos plevėsuotų pronacistinė vėliava, o šiemet tai atsitiko. Aš manau, leidžiu sau įtarti, kad tas bandymas apšmeižti, išterlioti Lietuvos įvaizdį nėra atsitiktinumas. Jis dabar terliojamas kur kas stipriau ir rimtesnėmis priemonėmis. Kita vertus…
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš dar kartą prašau visų ir jūsų pačios. Primenu, ką mes svarstome. Turi būti klausimai, susiję ne su jo esme, o su procedūra, ar mes pritariame, ir klausimai ir abejonės, susijusios su tuo, ar reikia papildyti darbotvarkę, ar nereikia.
Toliau klausia A.Matulevičius. Tikiuosi, suprantate, kad mes turime judėti į priekį.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų šiandien man atrodo, kad Lietuvoje per savivaldą, ypač Vilniuje, visa valdžia ir priklauso taryboms. Ką jie nori, tą ir daro. Tai čia tarp kitko. Klausimas iš esmės. Kodėl reikia taip skubėti? Juk Seimas neseniai balsavo, nusprendė, kad reikia palaukti, tai teikime, kai ateis eilė. Kodėl reikia skubėti, kas čia užsidegė, ar nėra svarbesnių klausimų Lietuvos gyvenime? Ačiū.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Svarbesnių klausimų tikrai yra. Aš nemanau, kad mano teikiami įstatymo projektai iš esmės ką nors pakeistų ar pagerintų, juo labiau mentalitetą, jo deformacijas, kurios egzistuoja. Tiesiog galbūt mes greičiau priimdami šį įstatymo projektą užbėgtume už akių kai kuriems Lietuvos, kaip sakiau, veido peizojimo, atsiprašau už šį žodį, planuotojams. O jie, žinote, dirba gana greitai, jų pajėgos yra didesnės.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A.Sereika, ir tai paskutinis klausėjas.
A.SEREIKA (LSDPF). Gerbiamoji kolege, aš jums tiesiog noriu priminti, kad Seimas, tvirtindamas darbų programą, vieną kartą jau apsisprendė ir dėl jūsų klausimo, deja, jūsų klausimą atmetė. Iš tiesų nematau tokių reiškinių ir motyvų, kaip jūs sakote, kad yra politinio gyvenimo apogėjus, lūžis ar dar kas nors. Todėl nematau būtinybės dar kartą grįžti prie šio klausimo, juo labiau kad yra labai svarbių kitų dalykų. Šiame jūsų pateiktame projekte yra labai daug sunkiai įgyvendinamų dalykų.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Man regis, viena vertus, Seimas labai keistai atrodytų demonstruodamas baimę svarstyti tokius klausimus, tarytum čia yra nacių draugų, kurie bijo ką nors uždrausti. Kita vertus, jūs, kaip labai patyręs asmuo, dirbęs atitinkamose struktūrose, manau, galėtumėte iš esmės pagerinti šiuos įstatymų projektus teikdamas savo pataisas. Kodėl jūs atsisakote tokios geros galimybės?
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja, už klausimo pateikimą. Pateikimo stadija. Motyvai už – R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, nevyniokime į vatą to, ko vynioti visai nereikia. Jeigu mes Europos Sąjungos nariai, tai simbolikos klausimas, fašistinės simbolikos klausimas, yra aiškiai sprendžiamas, ir niekas to dalyko niekam neleidžia naudoti. Nekalbu apie istorikus, o naudojimą ideologiniais, agitacijos sumetimais ir panašiai. Lietuva lygiai taip pat nukentėjo nuo Tarybų Sąjungos, žmonės buvo išvežti, ištremti, sušaudyti ir t.t. Jeigu mes šią simboliką, su kuria viskas buvo vykdoma, ir toliau leidžiame eksploatuoti, tai taip ir sakykime, kad mes tai mylime, norime būti tokie, ir ponas J.Karosas gali nesidangstyti kokiais nors demagoginiais paaiškinimais, gražaus tono, švelnaus balselio nustatymu. Tiesiog yra kiekvieno apsisprendimas pagal tarptautines Europos Sąjungos tradicijas. Dabar mūsų parlamentarai kelia ir sovietinės simbolikos klausimus, kurie buvo primiršti Europos Sąjungoje. Tai ar mes bijome čia tuos klausimus svarstyti ir reglamentuoti, ar mums to dalyko nereikia? Gal tai niekam ir nesvarbu, bet nuo tokių dalykų prasideda viskas, čia prasideda Lietuva ir ji čia baigiasi. Pamatysime, kiek salėje tos Lietuvos liko.
PIRMININKAS. Dėkoju. J.Karosas – kita nuomonė.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, mes žinome, kad ta problema buvo keliama Europos Parlamente ir žinome, kuo jis baigėsi. Tai viena pastaba. Antra pastaba. Labai prašyčiau šios problemos, žaidybinės problemos, aš taip sakau, nepainioti su patriotiniais mūsų jausmais ir meile Lietuvai. Aš manau, kad mes, parlamentas, turime būti truputį solidesni ir tokių žaidimų parlamente nežaisti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi dabar balsuodami apsispręsime, ar pritariame nutarimo projektui po pateikimo. Prieš tai dėl vedimo tvarkos – J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Aš norėčiau posėdžio pirmininko pasiteirauti, kokia būtų jo nuomonė. Ar dabar balsuojant dėl šio klausimo neturėtų nusišalinti tie asmenys, kurie sovietinio režimo metu užėmė aukštas partines ir valstybines pareigas ir kuriems asmeniškai tie simboliai yra labai brangūs, ar jie balsuodami nepatirs viešųjų ir privačių interesų konflikto? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Paskelbkite visą sąrašą, Jurgi Razma, jūsų atžvilgiu klausimas būtų toks. Gal neužsiimkime spekuliacijomis ta tema. Tai yra procedūrinis balsavimas. Kolegos, pabrėžiu, kad opozicija turi teisę teikti savo siūlymus. Ir šiuo atveju, aš tikiuosi, kad opozicijos teisės bus gerbiamos. Kolegos, prašom balsuojant išsakyti savo nuomonę, ar pritariame Seimo nutarimo projektui Nr.XP-809 po pateikimo.
Už – 30, prieš – 31, susilaikė 36. Po pateikimo pasiūlymui nepritarta.
Kolegos, toks yra balsavimas. Galimas sprendimas tobulinti arba atmesti. Gal sutikime, kad čia nėra ką tobulinti, nepritarta iš esmės. Bendru sutarimu konstatuokime, kad nepritarus po pateikimo atmetamas. Priimtina? Ačiū. Taigi atitinkamai koreguojasi ir darbotvarkė, kurią dvi opozicinės frakcijos teikia savo vakariniame posėdyje. Gerbiamosios V.Aleknaitės-Abramikienės teikiami klausimai nebus svarstomi. (Triukšmas salėje). Dar kartą labai prašau! Kolegos konservatoriai, judame į priekį ir nešurmuliuokime taip, neabejoju, kad bus dar progų kalbėti ta tema.
Taigi darbotvarkės 1 klausimas Nr.XP-543. Priėmimo stadija. Kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką V.Navicką trumpai referuoti iš tribūnos dėl šio įstatymo projekto. Prašom.
V.NAVICKAS (VNDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, po svarstymo stadijos praeitą savaitę pasiūlymų šiam įstatymo projektui nebuvo gauta. Teisės departamento išvada yra teigiama, todėl siūlyčiau šį įstatymo projektą šiandien priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra pasiūlymų ir pastabų, nėra prasmės jums ir likti tribūnoje. Ačiū. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui.
1 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
3 straipsnis. Ar galime priimti 3 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
4 straipsnis. Ar galime priimti 4 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
5 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
6 straipsnis. Ar galime priimti 6 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
7 straipsnis. Ar galime priimti 7 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
8, paskutinysis straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. Šio įstatymo priėmimas pastraipsniui baigtas.
Taigi dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra kolegų, pageidaujančių išsakyti nuomonę už arba prieš. Taigi formuluoju balsavimo klausimą. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-543 priėmimo.
Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas Nr.XP-543 priimtas. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.
Darbotvarkės 2 klausimas – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 1 ir 2 straipsnių papildymo ir kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-583. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas buvo pagrindinis. Priėmimo stadija. Komiteto pranešėją A.Kašėtą prašau trumpai pristatyti įstatymo projektą.
A.KAŠĖTA (LCF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė įstatymo projektą. Komitetas pritarė Teisės departamento pastaboms, nepritarė Ignalinos atominės elektrinės regiono komisijos išvadoms ir pasiūlymams, išskyrus pakeisti 14 straipsnio 1 dalį (šiam pasiūlymui pritarta iš dalies), taip pat pritarė Seimo nario G.Jakavonio…
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, mes šituos dalykus svarstymo metu aptarėme. Yra dvi Teisės departamento pastabos, kurios gautos vakar. Klausimas būtų, ar yra komiteto nuomonė dėl šių pastabų?
A.KAŠĖTA. Komitetas neprieštarauja Teisės departamento pastaboms.
PIRMININKAS. Pritaria abiem pastaboms?
A.KAŠĖTA. Taip.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dėkoju už pristatymą.
Pereiname prie priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl jo pastabų ir pasiūlymų nėra. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. 2 straipsnis. Ar galime 2 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 3 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra Teisės departamento pastaba, į kurią komitetas siūlo atsižvelgti. Ar galime su šia pastaba priimti 3 straipsnį? Nėra prieštaravimų, priimtas. 4 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 5 straipsnis. Ar galime 5 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 6 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra Teisės departamento pastaba, į kurią komitetas siūlo taip pat atsižvelgti. Ar galime priimti 6 straipsnį su Teisės departamento pastaba? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 7 straipsnis. Ar galime priimti 7 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 8 straipsnis. Ar galime priimti 8 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 9 straipsnis, t.y. įstatymo papildymas priedu. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. 9 straipsnis taip pat yra priimtas.
Kolegos, priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso įstatymo projekto proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolegos, norinčių nematau. Taigi formuluoju balsavimo klausimą. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-583 priėmimo.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 88, už – 84, prieš nėra susilaikė 4. Įstatymas Nr.XP-583 priimtas.
Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 3 klausimą – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-441. Priėmimo stadija. Vėlgi pagrindinio – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėją A.Kašėtą priėmimo stadijos metu prašau trumpai referuoti dėl šio įstatymo projekto iš tribūnos.
A.KAŠĖTA (LCF). Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas patobulino įstatymo projektą. Naujų pastabų ir pasiūlymų negauta, siūlau jam pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Vienas vienintelis straipsnis. Taigi dėl viso įstatymo projekto iš karto. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, kolegos, nematau. Taigi formuluoju balsavimo klausimą. Prašau balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-441 priėmimo.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 87, už – 85, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.XP-441 priimtas.
Dabar, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau padaryti nedidelį, bet malonų nukrypimą. Rytoj viena mūsų kolegė švenčia gražų jubiliejų, ir mes norėtume pasveikinti mūsų kolegę Z.Žvikienę su jos artėjančia gražia švente. (Plojimai)
Kad ir kaip ten būtų, turime grįžti prie numatytų darbotvarkės klausimų. Dabar siūlau svarstyti rytinio posėdžio darbotvarkės 4 klausimą – įstatymo „Dėl Vairuotojų teisių atėmimo konvencijos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, ratifikavimo“ projektą Nr.XP-667. Tai su Europos integracija susijęs įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jo pranešėją J.Pinskų prašau pristatyti komiteto išvadą. Ruošiasi E.Pupinis.
J.PINSKUS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Įstatymą „Dėl Vairuotojų teisių atėmimo konvencijos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, ratifikavimo“ Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šių metų rugsėjo 23 d. posėdyje. Dėl šio įstatymo Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pagrindinis. Papildomi buvo Ekonomikos, Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetai.
Užsienio reikalų komitetas ir Europos reikalų komitetas siūlė mūsų komitetui atidėti konvencijos ratifikavimą, iki bus sukurta bendra veikianti pasikeitimo informacija sistema ir bendras šios konvencijos įgyvendinimo mechanizmas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, konvencija įsigalios tada, kai ją ratifikuos visos konvenciją pasirašiusios šalys. Kadangi konvenciją kol kas ratifikavo tik Ispanija ir Slovėnija, todėl turėtų užtekti laiko sukurti bendrą pasikeitimo informacija sistemą ir konvencijos nuostatų įgyvendinimo mechanizmą bei parengti ir priimti nacionalinių teisės aktų pataisas.
Apsvarstęs ir išnagrinėjęs papildomų komitetų išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas 7 balsais už, 1 susilaikius nusprendė pritarti įstatymo projektui „Dėl Vairuotojų teisių atėmimo konvencijos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, ratifikavimo“. Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Projektas iš esmės sutinka su Konstitucija, galiojančiais įstatymai bei juridinės technikos taisyklėmis.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar proga išklausyti papildomų komitetų išvadas. Ekonomikos komiteto išvadą kviečiu pristatyti E.Pupinį, ruošiasi R.Turčinskas.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas taip pat svarstė šį klausimą ir po tam tikrų diskusijų vis dėlto pritarė šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas papildomas komitetas buvo Užsienio reikalų komitetas. Jo paskirtą pranešėją R.Turčinską kviečiu į tribūną. Ruošiasi kolega R.Dagys.
R.TURČINSKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį klausimą ir nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui atidėti ratifikavimą, kol bus sukurta bendra veikianti pasikeitimo informacija sistema. Balsavimo rezultatai: buvo priimta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Paskutinis, papildomas – Europos reikalų komitetas, jo paskirtąjį pranešėją R.Dagį kviečiu pristatyti išvadą.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komitetas irgi nagrinėjo šitą klausimą, iš esmės pritarė Konvencijos ratifikavimui, tačiau siūlo pagrindiniam komitetui neskubinti ratifikavimo proceso, kol bus sukurtas vieningas šios Konvencijos įgyvendinimo mechanizmas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, išklausius komitetų išvadas diskusijoje dalyvauti niekas nepageidavo. Svarstymas. Motyvai už. Kolega A.Sereika nori kalbėti.
A.SEREIKA (LSDPF). Iš principo gal net nėra prasmės kalbėti už, nes nėra prieš. Aš noriu pasakyti, kad yra painiojami dalykai. Užsienio reikalų komitetas siūlo susilaikyti nuo ratifikavimo, kol nėra sukurta vieninga informacinė sistema. Iš esmės pirmasis veiksmas ir turėtų būti ratifikavimas, kad būtų sukurta vieninga sistema. Nematau nieko blogo, jeigu mes ratifikuosime šią Konvenciją. Iš tiesų tai visiškai nepablogins mūsų situacijos, atvirkščiai, aš manau, kad dar ir pagerins, nes turėsime bendrą, normalią informacinę sistemą, jeigu žmogus, nusižengęs vairavimo taisyklėms vienoje šalyje, lygiai taip pat bus traktuojamas ir kitoje šalyje. Taigi siūlau pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei ir ratifikuoti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar primenu, kad yra svarstymo stadija. Turime apsispręsti. Ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Būtų norinčių balsuoti? Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame projektui Nr.XP-667 po svarstymo?
Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Už – 67, prieš – 2, susilaikė 20. Po svarstymo yra pritarta. Kolegos, aš norėčiau pasiūlyti neforsuoti šiandien priėmimo. Bent du komitetai pasiūlė neskubėti, galbūt galima būtų pasitarti tarp frakcijų atstovų Seniūnų sueigoje, nes reikia surinkti 57 balsus. Ar priimtina, kad mes spalio 11 d. vyksiančiame posėdyje galėtume grįžti prie šio klausimo, jeigu yra platus sutarimas dėl šito klausimo? Bent du komitetai, iš jų (gerbiamasis Česlovai, matau, jūs net rankomis gestikuliuojate) ir Europos reikalų komitetas, siūlė neskubėti. Turbūt nėra didelės tragedijos, kad keletą savaičių šitas klausimas dar galėtų būti svarstomas, kad dėl jo būtų labiau sutarta. Ar priimtina, kolegos? Dėkui už jūsų supratimą. Po svarstymo pritarus Seime, šitas klausimas bus svarstomas vėliau. Šiandien jo svarstymas yra baigtas.
Rytinio posėdžio darbotvarkės 5 klausimas – Įstatymo dėl Susitarimo dėl Tarptautinio jūrų teisės tribunolo privilegijų ir imunitetų ratifikavimo projektas Nr.XP-628. Svarstymas. Pagrindiniu buvo paskirtas Užsienio reikalų komitetas. Jo pranešėją A.Ivanauską kviečiu į tribūną. Nematau kolegos A.Ivanausko. Gal komiteto pirmininkas būtų pasirengęs pavaduoti savo kolegą ir iš tribūnos pristatyti jūsų, kaip pagrindinio komiteto, išvadą dėl Nr.XP-628? Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėja A.Staponkienė.
J.KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas rugsėjo 23 d. svarstė įstatymo Nr.XP-628 projektą ir vienbalsiai pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomas buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. A.Staponkienę kviečiu iš tribūnos pristatyti komiteto išvadą.
A.STAPONKIENĖ (VNDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Susitarimo dėl Tarptautinio jūrų teisės tribunolo privilegijų ir imunitetų ratifikavimo įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu. Gerbiamieji kolegos, siūlau priimant šį įstatymo projektą balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Išklausėme komitetų išvadas. Diskusijoje pageidaujančių dalyvauti nėra. K.Bobelis nori išsakyti nuomonę už svarstymo stadijoje. Prašom, kolega.
K.BOBELIS (VNDF). (…) sutikti su kolega J.Karosu, nes komitetas iki galo nepritarė šiam klausimui. Iškilo klausimas, kaip tas tribunolas sudaromas, kiek kokių valstybių atstovų… (Balsai salėje, negirdėti) Todėl aš manau, reikia pirma tuos klausimus išsiaiškinti, o po to svarstyti priėmimo klausimą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūs užsiregistravote dėl motyvų už. Kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad išvadoje yra patvirtinta, kad komitete buvo bendru sutarimu ir nėra išsakyta net pastabų. Aš apgailestauju, tokia išvada. Kolegos, nesant norinčių daugiau diskutuoti, balsuokime dėl įstatymo Nr.XP-628 pritarimo ar nepritarimo po svarstymo.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Už – 79, prieš nėra, susilaikė 9. Pritarta po svarstymo. Ar galėtume bendru sutarimu nuspręsti, kad šiandien ir priimame šį įstatymo projektą? Nėra prieštaravimų. Pereiname prie priėmimo. Apsisprendus taikyti ypatingos skubos tvarką, yra vienas straipsnis. Priėmimas. Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolegos, prašau balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-628 priėmimo.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Už – 87, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas Nr.XP-628 priimtas. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.
Rytinio posėdžio kompleksinis 6 klausimas. Pradėkime nuo Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-646. Svarstymas. Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Pirmininką J.Lionginą kviečiu į tribūną. Ruošiasi papildomo komiteto pranešėjas A.Sysas.
J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gauta viena Socialinių reikalų ir darbo komiteto pastaba. Ji yra daugiau redakcinio pobūdžio, komitetas jai pritarė. Visam įstatymo projektui taip pat pritarė. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas buvo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jo pirmininką A.Sysą kviečiu į tribūną.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gauta Teisės departamento pastabų. Į jas atsižvelgta. Kitokių nebuvo gauta. Mes pasiūlėme pagrindiniam komitetui pakeisti vieną iš sąvokų, t.y „senatvės pensininkai“ pakeisti sąvoka „asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių“. Bendru sutarimu pritariame įstatymo projektui ir siūlome pritarti po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Tačiau motyvus prieš dėl šio įstatymo nori išsakyti J.Veselka. Gerbiamasis Lionginai, sudarykite jam tą galimybę.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, štai koks yra mano esminis požiūris. Čia nustatoma, kad žemės savininkams, kurie 60% ir daugiau procentų nedarbingi, taikoma žemės mokesčio lengvata, t.y. jie neapmokestinami žemės mokesčiu. Aš nežinau, kaip žemdirbys gali dirbti žemę, turėdamas tokį invalidumą. Vadinasi, jis kažkur sėdi, viską gauna ir dar tai gaus.
Pirmiausia, kodėl aš už ūkininką? Ūkininkas yra Lietuvos valstybės atrama. Jis yra ir direktorius, ir buhalteris, ir darbininkas. Nežinau Lietuvoje ūkininko, kuris galėtų išsiversti tik samdomuoju darbu. Tokios yra (…). Man šis pasiūlymas, kad tik savininkas atleidžiamas… Savininkas – tikras ūkininkas dirba. Tas, kuris jau nebedirba (aš nesuprantu, ar tokių iš viso yra), kaip įprasta, išnuomoja žemę. Todėl ši pataisa, kaip čia pasakyti, pasigirti galima, štai nedarbingi, 60% ir daugiau nedarbingi, atleidžiami, faktiškai yra nulinė ir neatitinka ūkininko tikro skatinimo. Nes mes žinome, jeigu visą Lietuvos valstybingumą žiūrėsime, valdžia, bajorai, kunigaikščiai ir kunigaikštienės dažniausiai išduodavo Lietuvą, o štai ūkininkas – niekada.
PIRMININKAS. Supratom. Ačiū. Nuomonė už – A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš nesiruošiau kalbėti, bet kadangi Julius taip aistringai pakalbėjo, norėčiau, kad ponas Julius perskaitytų aiškinamąjį raštą. Noriu priminti, kad mes pakeitėme vieną Lietuvos įstatymą, nustatantį invalidumą. Šiame įstatyme visą laiką buvo nuostata I ir II grupės invalidams. Padaryta, kad ta nuostata paprasčiausiai būtų gyva, nes naujajame įstatyme yra darbingumo lygis, o ne invalidumo lygis. Todėl keičiamas šis įstatymas ir dar du kiti įstatymai. Aš iš karto įspėju Julių, kad nereikėtų kalbėti ir dėl tų dviejų įstatymų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Po vieną per svarstymo stadiją dėl motyvų kalbėjome. Kolegos, nesant bendro sutarimo, prašau balsuoti, ar pritariame įstatymo projektui Nr.XP-646 po svarstymo.
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Iš jų 71 – už, prieš nėra, 9 susilaikė. Po svarstymo pritarta.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad yra gautas raštiškas Seimo Pirmininko teikimas taikyti šio įstatymo svarstymui ypatingos skubos tvarką. Reikia, kad ir mes tam pritartume. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta. Taigi, pritarus ypatingos skubos tvarkos taikymui, pereiname prie priėmimo. Vienas straipsnis. Taigi ar būtų norinčių kalbėti priėmimo stadijoje dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų? Ne, norinčių nėra. Taigi dabar pereiname prie balsavimo. Kolegos, formuluoju klausimą balsuoti. Prašau balsuoti dėl įstatymo, projekto Nr.XP-646, priėmimo.
Balsavimo rezultatai: 86 užsiregistravus, 79 – už, prieš nėra, 7 susilaikė. Įstatymas, projekto Nr.XP-646, priimtas.
Su juo susijęs įstatymo projektas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-647. Svarstymo stadija. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką J.Lionginą prašau pristatyti pagrindinio komiteto išvadą.
J.LIONGINAS (DPF). Kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gauta techninė Teisės departamento pastaba. Jai komitetas pritarė. Daugiau pastabų ir pasiūlymų negauta. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomo komiteto – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Sysą prašau pristatyti savo komiteto išvadą.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė. Aš iš karto noriu priminti, kad mažiau būtų kalbų dėl motyvų. Tai yra įstatymas, kuriame anksčiau buvo I ir II grupės invalidai ir jiems buvo taikomos tam tikros lengvatos. Taigi įsigaliojus naujam įstatymui nuo tam tikros datos, t.y. nuo 2007 metų birželio mėnesio, nustos galioti senasis pavadinimas ir jiems bus taikomos tos pačios lengvatos. Komitetas vienbalsiai pritarė įstatymo pataisoms.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Nėra norinčių prieštarauti ar dalyvauti diskusijoje. Ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Kaip ir dėl prieš tai svarstyto, taip ir dėl šio yra Seimo Pirmininko teikimas taikyti ypatingos skubos tvarką. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Dėl to apsispręsta bendru sutarimu. Taigi pereiname prie priėmimo. Priėmimo stadija, pastraipsniui, du straipsniai. Pirmasis. Ar galime 1 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Antrasis. Ar galime 2 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Taigi, kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, projekto Nr.XP-647, priėmimo.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Iš jų 79 – už, prieš nėra, 4 susilaikė. Įstatymas, projekto Nr.XP-647, priimtas.
Ir trečiasis su jais susijęs įstatymo projektas – Rinkliavų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-648. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto pranešėją J.Lionginą prašau paskelbti komiteto išvadą. Ruošiasi A.Sysas.
J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gautos Socialinių reikalų ir darbo komiteto dvi redakcinio pobūdžio pastabos, joms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo – Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. Kolega Sysai, prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip sakė pagrindinio komiteto pirmininkas, komitetas atsižvelgė. Aš norėčiau tik priminti vieną iš pastabų, kad buvo užmiršta dalis asmenų, kuriems ta lengvata irgi taikoma. Tai yra asmenys, kuriems sukakus senatvės pensijos amžiui teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nes pas mus pensininkams darbingumo lygis jau nebus nustatomas. Bus nustatomas tik specialiųjų poreikių lygis. Todėl džiaugiuosi, kad pagrindinis komitetas atsižvelgė. Komitetas vienbalsiai pritarė šiam įstatymo projektui. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Taigi išklausėme komitetų išvadas. Norinčių dalyvauti diskusijoje ir kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Kaip ir dėl dviejų anksčiau svarstytų projektų Seimo Pirmininkas siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti tokiai tvarkai? Nėra prieštaravimų, pritarta. Ačiū, kolegos. Taigi priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Prašau tokiu atveju pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, projekto Nr.XP-648, priėmimo. Supratau, kad dalis kolegų jau mygtelėjo balsuoti, taip? (Balsai salėje) Gerai. Tai tie, kurie paspaudėte anksčiau, dar kartą pasižiūrėkite, ar teisingai veikė jūsų pulteliai, nes balsavimo technika buvo įjungta keliomis sekundėmis vėliau. Vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Už – 84, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas, registracijos Nr.XP-648, priimtas. Šio klausimo svarstymas baigtas.
Pereiname prie darbotvarkės 7 klausimo. Tai, neabejotinai, sulauksiantis didžiausio dėmesio klausimas – Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo projektas Nr.XP-816 ir su juo susijęs klausimas – 2005 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-817. (Balsai salėje) Minutėlę. Pirmiausia norėčiau paklausti, ar Seimas sutiktų, kad šie projektai būtų pateikti kartu? Prieštaravimų nėra. Ačiū. Prieš pakviesdamas į tribūną gerbiamąjį ūkio ministrą, matau, kad dėl vedimo tvarkos nori kalbėti J.Razma. Prašom, kolega.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos vardu noriu prašyti šio klausimo svarstymo pertraukos iki kito posėdžio. Tas laikas galėtų būti sutrumpintas ir perkeltas į šį posėdį, jeigu iki tol ateitų Ministras Pirmininkas ir jis pateiktų minėtą projektą. Manau, visi stebėjome procesą iki šio projekto atkeliavimo į Seimą ir aiškiai matėme, kad šių klausimų padėties šeimininkas tikrai yra Ministras Pirmininkas. Nors ūkio ministras šiandien pirmą kartą praėjo pro mūsų frakciją ir energingai paspaudė visiems rankas, bet, man atrodo, dėl to mes nepatikėjome, kad jis yra tvirtas šio projekto atstovas.
Dar norėčiau papildyti savo kalbą. Jeigu Ministro Pirmininko nusišalinimas kartais yra susijęs su tuo, kad jis pripažįsta galimą interesų konfliktą dėl „Lukoilo“ atstovų ir jo žmonos partnerystės plėtojant viešbučių verslą, be abejo, tokiu atveju jo iškviesti nebūtina, bet tai turėtume žinoti aiškiai. O šiaip yra prašymas dėl pertraukos.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Toks jūsų siūlymas, juo labiau… (Balsai salėje) Minutėlę. Motyvai yra išdėstyti, siūlymas teisėtas, nes jis yra frakcijos vardu, ir mes dėl to netrukus balsuosime. Tik norėčiau pasiūlyti. Mes turime aiškiai apibrėžti, negali būti anksčiau ar vėliau. Pavyzdžiui, realus siūlymas, kuris galėtų būti, yra 12.30 val., pusvalandis prieš Vyriausybės valandą, kad galėtų atvykti. Tai vienas siūlymas. Arba Tėvynės sąjungos frakcija turi patikslinti – jeigu siūlymas ne toks, tada vakarinis posėdis. Eilės tvarka B.Bradauskas. Siūlau, kolegos, ilgai neįsivelti į procedūrinius dalykus. Balsuojame ir nuspręsime, ar bus pertrauka. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Be abejo, ne pirmą kartą konservatoriai bando sujaukti svarbių klausimų sprendimą. Aš norėčiau prašyti posėdžio pirmininko padaryti pastabą gerbiamajam J.Razmai, nes jis nei iš šio, nei iš to pareiškė nepagarbą esančiam ministrui ir taip pat Vyriausybės vadovui. Manyčiau, kad ponas Jurgis turėtų kalbėti truputį korektiškiau.
PIRMININKAS. Taip. Pirmiausia J.Razma.
J.RAZMA. Aš nemanau, kad pasakiau ką nors nekorektiško. Aš tik prašiau išsiaiškinti Ministro Pirmininko nedalyvavimo priežastį. Kiek žinau, jis dabar dalyvauja policininkų šventėje. Man sunku suvokti, kodėl tas dalyvavimas yra svarbesnis už ne mažiau kaip 3 milijardų litų projektą.
Patikslinu prašymą dėl pertraukos trukmės. Iš tiesų jis galėtų būti iki 12.30 val., jeigu premjeras iki to laiko čia atvyktų, arba iki kito posėdžio, jeigu tokios galimybės nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Na, negalima taip formuluoti klausimo, jeigu atvyktų ar neatvyktų. Pertrauka iki 12.30 val. arba iki kito posėdžio. Dar kartą klausiu Tėvynės sąjungos atstovų J.Razmos arba A.Kubiliaus. Iki kada jūs formaliai prašote pertraukos, kad būtų balsuojama? Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Mes prašome pertraukos iki to laiko, kai atvyks Ministras Pirmininkas.
PIRMININKAS. Dar kartą, gerbiamasis kolega Kubiliau, tai nėra statutinis siūlymas. Jis gali būti, kai bus aiškiai suformuluota, iki kada, nes kad iki pavasarinių bulvių ar dar ko nors, negalime taip formuluoti. J.Razma.
J.RAZMA. Aš kviesčiau gerbiamąjį posėdžio pirmininką nebūti formalistu. Mes čia tikrai nedarome kokių nors žaidimų. Statute nėra pasakyta, kad prašymas turi būti įvardytas valandų tikslumu. Yra nurodyta minimali, maksimali trukmė. Mes galime maksimalią trukmę įvardyti iki kito posėdžio, bet pertrauka gali nutrūkti, kai tik čia galės ateiti Ministras Pirmininkas.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratau. Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, yra du dalykai. Pirmas, tai yra Vyriausybės nutarimas. Mūsų kolega ir gerbiamasis ministras yra įpareigotas Vyriausybės nutarimu. Kolega J.Razma siūlo pakeisti Vyriausybės nutarimą. Žinoma, siūlyti jis gali ką nori, bet tai yra Vyriausybės nutarimas, paremtas Konstitucija, nes Vyriausybė in corpore turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. O tribūnoje stovi tas arba turi stovėti tas, kurį įpareigojo Vyriausybė. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas, šiandien yra Vyriausybė valanda. Per Vyriausybės valandą gerbiamieji kolegos konservatoriai ko norės, to ir galės klausinėti. Žinoma, jeigu jie prašo pertraukos, posėdžio pirmininkas formuluota teisingai, tai yra jų statutinė teisė, bet iš tikrųjų tai yra specialus laiko gaišinimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Sutikite, klausimas nėra eilinis, premjero dalyvavimas tikrai nepakenktų. Tai šiuo atveju dėl vedimo tvarkos dėl šio klausimo – E.Klumbys.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų klausimas yra ne eilinis. Tai susiję su 3,5, o gal daugiau milijardų litų. Tai iš tiesų yra didelė našta mūsų valstybei ir šį klausimą sprendžiame mes, Tautos atstovai. Manau, kad šio klausimo iniciatoriai, Vyriausybė ir pirmiausia premjeras A.Brazauskas, turėtų asmeniškai čia, iš tribūnos, pateikti šį klausimą. Mes turime patirtį dėl „Mažeikių naftos“ akcijų įvairių manipuliavimų, pardavimų, pirkimų, perleidimų ir t.t., matėme, kuo tai baigėsi nuo konservatorių laikų. Taigi ir ten premjeras įvairiais būdais eidavo į šoną. Manau, kad čia, iš šios tribūnos, pateikti ir atsakyti į mūsų klausimus turėtų Vyriausybės vadovas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, formuluoju balsavimo klausimą – opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos siūlymu perkelti šį klausimą į 12.30 val. ir kviesti į šio klausimo pateikimą atvykti Ministrą Pirmininką. Kolegos, prašom balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar mes pritariame, kad padarytume šio klausimo svarstymo pertrauką iki 12.30 valandos.
Užsiregistravo 100 Seimo narių. Už – 49, prieš – 29, susilaikė 19. Pertrauka iki 12.30 valandos.
Primenu statutinį reikalavimą – jeigu bent viena penktoji Seimo narių, kai tai yra opozicinės frakcijos siūlymas, pasisako už tai, pertrauka yra padaroma. Tikėkimės, Ministras Pirmininkas į šio klausimo svarstymą galės atvykti numatytu laiku. Kolegos, ar dar yra norinčių pasinaudoti replikos teise po balsavimo? Prašom. J.Razma.
J.RAZMA. Aš norėčiau reaguoti į Seimo Pirmininko pavaduotojo Č.Juršėno klaidinimą, kad Ministras Pirmininkas neva neturi teisės pristatyti šio klausimo. Ministras Pirmininkas be atskiro Vyriausybės nutarimo Vyriausybės vardu gali bet ką pristatyti ir teikti, o kad ūkio ministras turi tą teisę, tą mes žinome, bet nereikėtų menkinti Ministro Pirmininko galių ir sakyti, kad jam reikia specialaus Vyriausybės nutarimo, kad galėtų tuo klausimų kalbėti.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Aš tiktai atsiliepdamas į B.Bradausko siūlymą kviečiu tikrai dalykiškus klausimus svarstyti dalykiškai ir išlaikyti pagarbą vieni kitiems. Tikrai dar svarstymas neprasidėjo, o aš matau, kad mes per daug laiko gaištame smulkiems procedūriniams dalykams. Kolega A.Sysas dėl vedimo tvarkos arba repliką.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Paprasčiausiai aš noriu pasakyti, kad Jurgis turbūt blogai girdėjo. Č.Juršėnas nesakė, kad premjeras negali. Jis tik pasakė, kad yra Vyriausybės nutarimas, kuriame aiškiai suformuluota, kas šį klausimą pristato, tai reikia taip ir aiškinti, pone Jurgi. Neteisus.
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, kad pasikeitimas nuomonėmis dėl šio klausimo svarstymo yra baigtas. Kolegos, jeigu jūs neprieštarautumėte, mes galėtume svarstyti galbūt aplenkdami Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus. Yra J.Lionginas? Jeigu neprieštaraujat, kolegos, tai yra rytinės darbotvarkės 8 klausimas. Nematau prieštaravimų, taigi įstatymo projektas Nr.XP-776. Pateikimo stadija. Teikėjas J.Lionginas. Kviečiu jus, kolega, į tribūną.
J.LIONGINAS (Dpf). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Teikiu Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Projekto tikslas – užpildyti spragas, išryškėjusias praktiškai įgyvendinant Azartinių lošimų įstatymo normas. Taip pat projektu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas valstybinę lošimų verslo kontrolę atliekančių institucijų ir azartinių lošimų verslo subjektų skaidriam bendradarbiavimui. Galiojančiame Azartinių lošimų įstatymo tekste nėra apibrėžta lažybų ir totalizatoriaus, lošiamo naudojantis galiniais telekomunikacijų įrenginiais, sutarties sudarymo ir vykdymo vietos, statymo, priėmimo ir išmokėjimo būdai, taip pat nėra pakankamai aiškios vartotojų teisės. Taip pat galiojančiame įstatyme nėra nustatyta bendra lažybų punktų steigimo tvarka dėl lažybų punktų steigimo vietų ir kiekio. Be to, nėra reikalingas nei vietos savivaldos organų, nei valstybinių institucijų pritarimas, taip pat netikslus ir nenuoseklus vietų, kuriose draudžiama organizuoti azartinius lošimus, apibrėžimas.
Šiuo metu Lietuvoje veikiančios lažybų bendrovės pagal suderintą su Valstybinės lošimų priežiūros komisijos patvirtintu reglamentu organizuoja lažybas naudodamosi galiniais telekomunikacijų įrenginiais. Tačiau įstatymų lygmeniu ši sritis nėra reglamentuota, todėl, manau, tikslinga užpildyti šią įstatymo spragą. Kalbant paprastai, iš tikrųjų jau metai laiko, kaip Valstybinė lošimų priežiūros komisija išduodama licencijas, taip pat išduoda leidimus organizuoti lažybas internetu. Įstatyme niekur nėra pasakyta, ar galima tai daryti, ar negalima. Be to, įstatyme nėra apibrėžtas išankstinio apmokėjimo kortelių pavidalas, t.y. ar jos privalo būti patvirtintos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, ar neprivalo būti patvirtintos. Manau, ir tai yra svarbiausia, kur iš tikrųjų yra didelė spraga ir reikia ją kuo greičiau išspręsti, tai mes žinome, kad internetas valstybių sienų nepripažįsta, o lošimai, šiuo atveju ir totolizatorius, ir lažybų organizavimas, manau, nėra skatinama valstybės verslo sritis. Todėl kiekviena valstybė turi kontroliuoti ir griežtai kontroliuoti šią verslo šaką. Todėl šiame projekte ir yra nustatoma, kad jeigu lažybos vyksta internetu, tai gali naudoti sąskaitas tiktai Lietuvos komerciniam banke, t.y. Lietuvos piliečiai. O svarbiausia, man teko prieš keletą metų susitikti su prancūzų ekspertais iš Mokesčių departamento, jie kaip tik kontroliuoja lošimų verslą, tai jie sakė, kad pas jus Lietuvoje taip pat ateis tas momentas, kai prasidės lažybos, t.y. tam tikrų sumų statymas per internetą. Kur čia yra pavojus? Galima iš kokio Taganrogo permesti milijoną internetu į lažybų punktą, tai gali būti nešvarūs pinigai, ir paskui tuos pinigus išplauti, labai oficialiai legalizuoti. Manyčiau, kad tam reikia užkirsti kelią ir tai būtų griežtai reglamentuota įstatymu, todėl ir teikiau šį įstatymo projektą. Siūlau jam po pateikimo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Aštuoni Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų mes žinome, kad pernai Lietuvoje gyventojai pralošė 87 mln. Lt ir loterijose dar 52 mln. litų. Taip pat žinome, kad padaugėjo priklausomybės ligonių, ir štai lošimų verslas siūlo, kad tuos ligonius reikia gydyti už valstybės biudžeto lėšas, t.y. už visų gyventojų mokesčių lėšas. Jūsų siūlymuose, sutinku, kad yra tam tikrų pasiūlymų, kurie yra priimtini, kaip jūs sakėte, dėl lošimo internetu, tačiau man atrodo, kad 4 straipsnyje taip pat yra ir palengvinama reklama, ir išplečiama lošimų vietų geografija, nes išbrauktos kai kurios įstaigos, kuriose anksčiau nebuvo galima įrengti lošimo punktų, tai…
PIRMININKAS. Laikas.
P.JAKUČIONIS. …ar negalėtumėte paaiškinti, ar iš tikrųjų yra palengvinimai 4 straipsnyje?
J.LIONGINAS. Mano nuomone, tai nėra palengvinimai. Jeigu jūs žiūrėjote visą įstatymą, tos įstatymo pataisos… Apskritai yra siūloma riboti Lietuvoje lažybų punktų ir tų vietų, kuriose žaidžiamas totalizatorius, skaičių. Jeigu paimsime pasaulinę praktiką, mes domėjomės komitete, tai Europos Sąjungoje priimtina, kad vienas lažybų punktas yra atidaromas toje vietoje, kur yra 15 tūkst. gyventojų, t.y. negali būti ten 10–20–30 punktų.
Antras dalykas, kuris apsunkina. Šiuo atveju kontrolę atlieka, kaip žinome, Valstybinė lošimų priežiūros komisija. Ir mes sakome, kad tik tos bendrovės (šiuo pasiūlymu teikiama) gali organizuoti lošimus, kurios turi mažiausiai 50 lažybų punktų. 50 punktų tai yra maždaug 100–150 darbo vietų, t.y. kad nesisteigtų smulkios bendrovės kiekviename kaime, ir faktiškai jų kontroliuoti būtų išvis neįmanoma. Jeigu įgyvendintume šias nuostatas, tai Lietuvoje galėtų būti apie 300 lažybų punktų, paskirsčius per visą Lietuvos teritoriją, manau, nėra daug.
O ką jūs kalbėjote… Iš tikrųjų yra aktualūs klausimai, ligos ir taip toliau. Kiek aš žinau, Vyriausybė sudaro darbo grupę, kuri peržiūrės kazino organizavimą, dėl lošimo automatų… Bet ne šis įstatymo projektas. Šio įstatymo tikslas, kaip sakiau, užtaisyti spragą, kad nebūtų nelegaliai išplaunami pinigai per internetą. Tai pagrindinis tikslas.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, prieš užduodamas klausimą norėčiau klausimėlį. Ar tai jūsų patirties kūdikis šios įstatymo pataisos, ar tai kolektyvinis darbas, nes klausimas yra toks. Kodėl 10 straipsnio 3 dalyje atsiranda teisė bendrovei, vis dėlto turinčiai 50 veikiančių lažybos punktų ir totalizatoriaus punktų, kodėl ne 35. Ar čia jūs pats pasiūlėte, ar vis dėlto yra draugų, kurie jau turi 50 punktų ir nori apriboti laisvąją rinką. Labai ačiū.
J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Faktiškai, kaip aš sakiau, mes galvojame, kad vienas lažybų punktas turi būti maždaug 15 tūkst. gyventojų teritorijoje. Antras dalykas, 50 tai yra daugiau lenkų patirtis. Šiuo atveju galima svarstyti. Mūsų galva, galime ir padidinti, galime ir 60, ir 70. Tai šiuo atveju… bet mes manome, kad tik tokia bendrovė, kuri turi mažiausiai 50 punktų, tik jinai gali įsigyti programinę įrangą, kuri kainuoja labai didelius pinigus. Jinai gali nuomoti patalpas. Žiūrėkite, kas išeina, jeigu išvis neribojame. Bendrovė gali steigti vieną lažybų punktą. Vienas punktas – na, du žmonės. Bet ar tie du žmonės, investavus milijoną ar pusantro, duos paskui pelną tai bendrovei, kad ji galėtų gauti naudą. Čia yra svarstymo dalykas. Bet aš sakiau, konkurencija čia niekuo dėta, nes lažybų verslą, azartinių lažybų verslą, turi kontroliuoti valstybė ir nustatyti griežtas taisykles.
PIRMININKAS. Dėkui. G.Glaveckas taip pat nori jūsų klausti.
K.GLAVECKAS (LCF). Gerbiamasis pranešėjau, Azartinių lošimų įstatymas koreguojamas turbūt jau kokį 50 kartą. Ir prieš mėnesį, gal prieš kelias savaites, Azartinių lošimų komisijos pirmininkas sakė, kad yra baigta parengti nauja šio įstatymo redakcija. Ar nebūtų tikslinga palaukti, kol bus pateiktas visas įstatymas, ir jį priimti visą, o ne po atskirą gabaliuką koreguoti ir paskui viską vėl daryti iš naujo? Ačiū.
J.LIONGINAS. Ačiū už gerą klausimą. Tačiau, manau, ir jūs, ir aš turim patirties, kai matydavome, pavyzdžiui, kad mokesčių įstatymuose yra spraga, po to irgi būdavo diskusijų: gal reikėtų palaukti, sudaryti darbo grupę, parengsim įstatymo projektą, po to pateiksim Seimui. Taip praeina metai ir pusantrų, ir ta spraga naudojasi, pavadinkime, ne visai sąžiningi verslininkai. Mano galva, jeigu pamatai, kad įstatymas iš tikrųjų turi spragą ir ja gali pasinaudoti nesąžiningi verslininkai, tą spragą riekia užpildyti nedelsiant. Tokia mano nuomonė.
PIRMININKAS. Dėkui. V.Čepas. Prašau.
V.ČEPAS (LCF). Gerbiamasis pranešėjau, aš netiesiogiai dėl jūsų pateikiamų pataisų. Jos, matyt, yra reikalingos, jums geriau žinoti. Nėra didelė bėda, kad internetas neturi valstybinių sienų, matyt, tai yra didžiausia laimė ir privilegija, tik šiuo konkrečiu atveju tai yra nevisiškai gerai, nes, kaip jūs sakėte, galima išplauti pinigus. Tačiau aš noriu pasakyti, kur tik pažiūrėtume, pas mus Lietuvoje lošiama. Televizijoje – „Kas laimės milijoną?“, „Šeši nuliai – milijonas“. Išeini į gatvę, turguje ridenami kubeliai. Įjungi internetą, ir ten lošiama. Matom, kad lošimo aistra mūsų trijų milijonų tautą yra užvaldžiusi visiškai.
Jūs dabar pateikėte tokias pataisas, mano galva, tai vis dėlto nėra esminiai dalykai. Jūs, kaip tokio svarbaus Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, ar negalvojate pateikti pataisą, kad būtų galima dalį pelno (audituoto pelno ar kokio kito, ar nuo pajamų, nežinau tų lošimo namų) skirti žmonių, kurie kenčia nuo priklausomybės lošimui, reabilitacijai ir gydymui? Tarkim, kai kuriose valstybėse yra priimti dalykai, kur labai garsiai leidžiama muzika, skiria įvairioms surdologų organizacijoms kurtiesiems gydyti. Manau, tai būtų pagrindinis dalykas. Kiek žinau…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
V.ČEPAS. …ir jūs puikiai žinote, kad tokių žmonių pas mus daugėja. Ačiū.
J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Labai geras klausimas. Ta idėja, kaip profesorius K.Glaveckas klausė, Seime buvo iškelta. Aš visiškai pritarčiau, kad dalis iš lošimo verslo gaunamų pajamų būtų skiriama tiksline paskirtimi tam tikrai programai, kaip jūs kalbėjote apie tuos žmones, kurie nukenčia, ir t.t., ir panašiai. Aš visada būčiau už.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų ne paslaptis, kad mūsų tauta gerti mokėjo ir seniau, lošti baigiam išmokyti dabar, prasilošti taip pat. Ar neateina laikas padaryti rimtus pakeitimus, reorganizuoti Alkoholio ir tabako kontrolės (…) tarybą, taip pat Lošimų priežiūros tarnybą, sujungti jas, kad šitą tokį labai „bajavą“ verslą, tai yra „šnapsą“ ir lošimus, kontroliuotų labai rimta viena institucija? Kad ji būtų atskaitinga Seimui, retkarčiais informuotų, kokioje prasigėrimo ir prasilošimo stadijoje yra tauta. Pavyzdžiui, kartą per pusę metų. Man atrodo, tai būtų labai gerai mums ir visuomenei. Ką jūs manote apie tokį fundamentalų pasiūlymą? Ačiū.
J.LIONGINAS. Pasiūlymas vertas dėmesio. Mano žiniomis, Vyriausybėje yra sudaryta darbo grupė, kuri rengia panašias pataisas, tačiau, kaip aš minėjau, šio įstatymo paskirtis – uždaryti tą skylę, kuri šiandien egzistuoja ir kuri nereglamentuota įstatymais.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolega J.Veselka. Nematau jo salėje. Eilės tvarka – V.Grubliauskas. Be reikalo paspaudėte mygtuką, išsitrynė. Tuo pat įjungsime. Minutėlę.
V.GRUBLIAUSKAS (LCF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Atkūrėme teisybę.
V.GRUBLIAUSKAS. Dėkui. Teisybės verta palaukti. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti. Negi jūs manote, kad siekdami įvesti valstybės kontrolę šiuo atveju jūs išspręsite problemą? Ar jums neatrodo, kad tie procesai vis tiek vyks, tik tiek, kad tie pinigų srautai bus statomi ne Lietuvoje, bet lietuvių statomi pinigai nuplauks į Londoną arba kur nors kitur? Ir šiuo atveju bandydami reguliuoti arba kontroliuoti, anot jūsų, šį procesą, automatiškai mes prarasime lietuvaičių lėšas, kita vertus, tos problemos neišspręsime. Ar nereikėtų, jūsų manymu, konstatuojant, kad tai yra globalinis procesas, kurio dalis yra Lietuva ir mes visi, vis dėlto skirti daugiau jėgų ir resursų suaktyvinti atitinkamų tarnybų veiklą, kad būtų išvengta šitų pinigų plovimo atvejų Lietuvoje, pajungiant visas tarnybų galias, o ne bandyti uždrausti patį procesą, kuris vis tiek vyks? Ačiū.
J.LIONGINAS. Aš manau, čia jūsų nuomonė, ir iš dalies tenka su ja sutikti. Kaip jūs žinote ir girdėjote, kompiuteriniai nusikaltimai, kurie vykdomi interneto ar kitom priemonėm, yra sunkiausiai išaiškinami. Yra pas mus tarnybos, kurios dirba tais klausimais. Jūs girdėjote bandymą įsilaužyti į bankų informacines sistemas. Yra problemų. Bet taip dirbama visame pasaulyje. Jūs sakote, kur nors į Londoną. Ten irgi yra atitinkamos tarnybos, kurios taip pat prižiūri šį verslą. Bet aš dar kartą pasikartosiu, Lietuvoje reikia užpildyti tą įstatymo spragą.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia R.Kupčinskas. Prašom.
R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, teigiama nuostata užkirsti kelią pinigų plovimui, bet aš norėčiau grįžti prie 4 straipsnio, kur draudžiama organizuoti lošimus tam tikrose vietose. Ten kaip tik kalbama apie bendrojo lavinimo mokyklas. Bet aš galiu pateikti pavyzdį. Prieš metus, man būnant tarybos nariu, Kaune, kaip tik prie bendrojo lavinimo mokyklos, įkurtas kazino, visai šalia. Tai faktiškai niekas netrukdo mokiniams domėtis ir kartais patiems bandyti ką nors daryti. Man atrodo, kad vis dėlto nuo bendrojo lavinimo mokyklų, kitų įstaigų turėtų būti numatyti atstumai, kokiu atstumu ar kur galima įkurti kazino ar organizuoti lošimus. Ačiū.
J.LIONGINAS. Ačiū. Geras klausimas. Įsteigti kazino reikia vietos savivaldybės tarybos leidimo. Ir šiuo atveju savivaldybės taryba turi griežtai kontroliuoti, ar galima toje vietoje, kur šalia yra bendrojo lavinimo mokykla, steigti kazino, ar negalima. Jeigu ją gavo, čia gal politikų uždavinys pasidomėti, kodėl jie gavo tokį leidimą steigti kazino. Aš, pavyzdžiui, irgi esu kategoriškai prieš, kad prie mokyklų būtų steigiami kazino ar lažybų punktai, ir taip toliau, ir panašiai.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, atsakėte į visų, norėjusių klausti, klausimus. Dėl balsavimo motyvų – V.Grubliauskas. Nuomonė prieš.
V.GRUBLIAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau pasakyti, kad aš nesu kardinaliai prieš norą kontroliuoti šį procesą, tačiau norėčiau pabrėžti, kad vis dėlto draudimais arba tokia kontrole, kuri tolygi tam, mes neišspręsime problemos. Kaip aš minėjau savo klausime pranešėjui, vis dėlto virtualių technologijų amžiuje sienos tarp valstybių tampa labai simbolinės. Kita vertus, tie pinigai, kuriuos lietuvaičiai stato lošimo punktuose, tikrai nuplauks į kitas Europos šalis, kur tie dalykai nėra draudžiami. Šiuo atveju ar nesistengiame mes būti šventesni už patį Romos popiežių? Juo labiau kad tie procesai vyksta ir vyks, pinigai nuplauks. Aš vis dėlto likčiau prie siūlymo, kad ieškotume visų kitų formų, aktyvintume visas kitas institucijas, preventyviai išvengdami šitų problemų ir tų pinigų plovimo poveikio, bet nebandykime uždrausti šio proceso, kuris vis tiek vyks. Panašiai juk buvo su kazino. Panašiai vyksta ir su kitais procesais, kuriuos bando uždrausti – pasaulis neišrado kitų vaistų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. V.Mazuronis, nuomonė už.
V.MAZURONIS (LDF). Mielieji kolegos, aš kviesčiau paremti gerbiamojo J.Liongino iniciatyvą. Iš tikrųjų, ką sako kolegos, galima padaryti, pasižiūrėti dar svarstymo metu vienokių ar kitokių pataisų, bet jeigu yra spragų, kurias iš tikrųjų reikia pataisyti ir patvarkyti, tai man atrodo, kad ir reikėtų tą daryti, todėl kviesčiau paremti gerbiamojo J.Liongino pristatytą projektą pateikimo stadijos metu.
PIRMININKAS. Dėkui. Taigi pateikimo stadija. Prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame įstatymo projektui Nr.XP-776.
Užsiregistravo 70. 58 – už, 1 – prieš, 9 susilaikė. Po pateikimo pritarta.
Dėl svarstymo procedūros. Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo skirti Biudžeto ir finansų komitetą, papildomu – Sveikatos reikalų komitetą. Ar, kolega Sysai, norėtumėte ir savo komitetą pasiūlyti? Ne. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Kadangi tai yra Seimo nario projektas, aš norėčiau, kad būtų paprašyta Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Gerai. Netrukus mes dėl to taip pat apsispręsime, nes dabar dėl komitetų. Ar pritariame dėl šių dviejų komitetų? Norėtų Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Ar neprieštaraujame, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas būtų papildomas komitetas? Gerai, ačiū. Taip. Mikrofonas įjungtas.
R.BAŠKIENĖ (VNDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad Šeimos ir vaiko reikalų komisijai išties vertėtų įsigilinti į šį įstatymo projektą, ir prašau įrašyti kaip papildomą komitetą Šeimos ir vaiko reikalų komisiją.
PIRMININKAS. Ar neprieštarautų komisijos pirmininkės siūlymui Seimo nariai? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Taigi du papildomi komitetai, viena nuolatinė komisija, o pagrindinis komitetas liktų Biudžeto ir finansų komitetas.
Dabar pirmiausia apsispręskime dėl kreipimosi į Vyriausybę dėl išvados. Ar galima taip pat bendru sutarimu pritarti, kad kreipiamės į Vyriausybę išvados? Ir pats teikėjas neprieštarauja. Bendru sutarimu protokolinis nutarimas kreiptis į Vyriausybę išvados. Taigi svarstymo data. Klausimas, ar, paprašius išvados, tokia data yra reali? Galbūt mes galėtume bent jau lapkričio pabaigą siūlyti, tarkime, lapkričio 24 dieną? Priimtina? Ačiū, kolegos, apsispręsta dėl šio klausimo svarstymo eigos.
Rytinio posėdžio darbotvarkės 9 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-780. Teikia J.Lionginas. Jis yra paremtas 31 Seimo nario parašais. Taigi pateikimo stadija. Kviečiu kolegą pristatyti savo teikiamą projektą.
J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamo įstatymo projekto tikslas – nustatyti lengvatinį 5% pridėtinės vertės mokesčio tarifą bilietams į teatrus, koncertus ir kitus kultūrinius renginius.
Šiuo metu galiojančio Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 23 straipsnis nustato, kad taikomas standartinis 18% PVM tarifas. Dėl šios priežasties didėja teikiamos kultūrinės paslaugos kaina, ir ji tampa prieinama vis mažesniam vartotojų skaičiui. Ypač tai aktualu kaimo vietovėse, kur žmonių perkamoji galia sąlyginai nedidelė, o teatras, koncertai yra vieninteliai kultūros skleidimo šaltiniai. Todėl siūloma nustatyti, kad visų rūšių meno ir kultūros renginiams, kuriems netaikomos šio įstatymo 23 straipsnio nuostatos, būtų taikomas 5% pridėtinės vertės mokesčio tarifas, kas, manau, palengvintų gyventojų kultūrinių poreikių tenkinimą. Įgyvendinusi šias nuostatas Lietuva prisidėtų prie kai kurių Europos Sąjungos šalių narių, kurios jau yra pasinaudojusios Europos Tarybos 6 direktyvos nuostatomis, kad mokesčio tarifas gali būti apskaičiuojamas… lengvatinis mokesčio tarifas, t.y. 5%. Tokios paslaugos būtų: įėjimas į pramoginius renginius, teatrus, cirkus, muges, pramogų parkus, koncertus, muziejus, zoologijos sodus, kino teatrus, parodas ir panašius kultūrinius renginius ir infrastruktūras.
Reikėtų paminėti, kad, priėmus šį įstatymą, pagerėtų ir Lietuvos konkurencinės galimybės tarptautinėje arenoje organizuoti pasaulinio masto kultūros ir meno žvaigždžių pasirodymus. Čia Lietuva aiškiai pralaimi Estijai, nes šioje šalyje minėtoms paslaugoms taikomas 5% PVM tarifas, ir Latvijai, kuri šios paslaugos iš viso neapmokestina PVM.
Gali kilti klausimas, kodėl Latvijoje apskritai taikomas nulinis mokesčio tarifas. Pasirodo, aš jau vieną kartą kalbėjau su žurnalistais, kad latviai buvo gudresni ir jie derybose dėl stojimo į Europos Sąjungą išsiderėjo, kad šiems kultūros renginiams būtų taikomas nulinis tarifas. Nors Europos Sąjungos direktyva sako, kad galima 5%, bet, kadangi tai yra numatyta Stojimo sutartyje, latviai taiko 5% tarifą.
Mes buvome pasikvietę… Dirbo Finansų ministerijos ir tų organizacijų, kurios organizuoja koncertus, darbo grupė. Iš tikrųjų situacija tokia, kad, kaip aš jau minėjau, latviai taiko nulinį PVM tarifą, estai – 5%, lenkai – 7%, čekai – 7%, Lietuvoje – 18%. Mes matome pagal skelbimus, kad mūsiškiai, lietuviai, važiuoja koncertuoti tai į Prahą, tai į Varšuvą, tai į Katovicus, tai į Rygą, nes faktiškai ten yra sudarytos palankesnės sąlygos meno atlikėjams, ir kartu pritraukia ir užsienio žiūrovus. Aš manyčiau, kad tai yra reikalinga įstatymo pataisa ir šiandien norėčiau, kad jūs pritartumėte po pateikimo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkui. 7 Seimo nariai nori jūsų klausti. Kaip matote, jūsų tiekiami klausimai sulaukia dėmesio. Taigi A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai džiaugiuosi tokiu pasiūlymu, nes jaučiu, kad stovimas bilietas į Filo Kolinso koncertą kainuotų bent 110 litų, o ne 130 ar panašiai. Bet mano klausimas būtų toks. Jūs minėjote Stojimo direktyvą. Vyko derybos. Mes pasitvirtinome blogesnes sąlygas. Ar toks jūsų siūlymas nereikalaus iš naujo pradėti derybas dėl sutarties, dėl PVM, ir iš naujo derėtis? Labai ačiū.
J.LIONGINAS. Aš manau, kad ne. Kaip minėjau, Europos Sąjungos 1977 metų direktyva leidžia nustatyti šiems renginiams lengvatinį PVM tarifą, tai yra iki 5%, todėl mes jokių direktyvų nepažeidžiame. Nemanau, kad kiltų noras dar kartą persiderėti dėl to. Jau ir taip 13% sumažinus PVM, aš tikiuosi, tai bus žingsnis į priekį. Aš tikiuosi, kaip jūs ir sakėte, nes aš jus irgi ne kartą mačiau koncertuose, galėsite bilietus įsigyti pigiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis komiteto pirmininke, labai gražu girdėti, kad jūs pritariate tam, kad tauta mažiau gertų, mažiau loštų, bet geriau ir kultūringai gyventų. Aš norėčiau, kad jūs palaikytumėte ir iniciatyvą, kad gražiai žmonės gyventų. Butų kainos labai kyla, jaunimui butus įsigyti sunku, o PVM yra už butams statyti skirtą žemą. Gal ir ten reikėtų padaryti lengvatas. Tada… Nes jauniems žmonėms reikia butų, o ne mums, seniams. Kaip jūs į tai žiūrėtumėte? Išplėsti šitą dalyką.
J.LIONGINAS. Aš manyčiau, kolega, teikite pataisas ir bus galima svarstyti.
A.MATULEVIČIUS. Gerai.
PIRMININKAS. Kolega A.Matulevičius pasitikrino dėl galimų pataisų. Toliau klausia A.Butkevičius. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, mano klausimas būtų, ar nebūtų galima šį įstatymo projektą šiek tiek išplėsti, nes 6 direktyvoje, kuri apima paslaugų sritį ir kuri suteikta teisę Europos Sąjungos valstybėms taikyti mažesnį PVM tarifą, yra, aš manau, ir svarbesnių priemonių, kad būtų galima sumažinti PVM. Kodėl jūs pasirinkote kaip prioritetą šią sritį? Aš manau, kad tai nėra pati aktualiausia sritis mūsų visuomenei?
J.LIONGINAS. Aš manau, tai viena iš tų sričių, dėl kurių rinkėjai iš tikrųjų pagrįstai kelia klausimus. Pavyzdžiui, aš negalėdavau atsakyti į klausimą, kol nebuvau įsigilinęs į įstatymą, kodėl bilietas kainuoja 130 ar 150 litų ir riboja galimybę aplankyti koncertą. Be to, aš kalbu Seimo narių grupės vardu, yra 32 parašai. Tačiau jūs iš tikrųjų teisus, ta direktyva numato ir daugybę kitų lengvatų. Manyčiau, po pateikimo jūs, kaip Seimo narys, galite teikti siūlymus ir svarstymo metu mes galime pažiūrėti tą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori klausti R.Kupčinskas. Prašom.
R.KUPČINSKAS (TSF). Aš labai trumpai. O kiek preliminariai sumažėtų surenkamo PVM mokesčio suma? Ačiū.
J.LIONGINAS. Šiandien sunku pasakyti. Mes kalbėjome su Finansų ministerijos darbuotojais, dabar vyksta skaičiavimai ir, manyčiau, būtų logiška paprašyti ir Vyriausybės išvados dėl šio teikiamo įstatymo projekto, kad svarstymo metu mes maždaug žinotume tikslią sumą, kiek neteks biudžetas. Preliminariai sakė, kad bus labai nedidelės sumos.
PIRMININKAS. Dėkoju. J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, sveikinu, kad jūs tai teikiate, bet man išklausius jūsų kalbą kilo gera idėja ir norėčiau, kad jūs taip pat būtumėte logiškas. Teisingai, sutartyje yra įteisinta 18%. Latviai išsiderėjo nulį. Direktyva leidžia. Toliau klausimėlis. Dėl atominės elektrinės stojimo sutartyje yra, bet Europos Sąjungoje nėra direktyvos, draudžiančios atskirai valstybei turėti bet kokį atominį reaktorių. Tai kodėl kada mes norime kur kas rimtesnio dalyko, bus pigesni koncertai… visi jūs šaukiate, rėkiate, kad reikia tartis. O šiuo atveju sakote, na ir kas ta sutartis, priimsime, ir viskas, vadovausimės direktyvomis. Draudžiančios direktyvos nėra.
J.LIONGINAS. Manau, mes nagrinėjame mano pateiktą įstatymo projektą. Kai nagrinėsime dėl atominės energetikos, tada aš savo nuomonę irgi išsakysiu.
PIRMININKAS. Paskutinis klausiantysis – A.Endzinas. Prašom.
A.ENDZINAS (LCF). Dėkoju už galimybę paklausti. Seimo narys A.Butkevičius beveik pažodžiui suformulavo mano klausimą. Ar jūs nemanote, kad direktyvoje būtų galima išplėsti lengvatų skaičių, t.y. įtraukti ir sportą, ir kitus dalykus?
J.LIONGINAS. Seimo statute yra numatyta nuostata, kad įstatymas pereina tris stadijas: pateikimą, svarstymą ir priėmimą. Šiuo atveju, pateikus šį įstatymo projektą, kiekvienas Seimo narys gali teikti savo pasiūlymus. Žinoma, reikia svarstyti ir žiūrėti, kiek tai kainuos biudžetui, ar yra galimybės, ir iš tikrųjų, kur yra labai opios problemos, reikia spręsti iš esmės. Kai pradėjau gilintis į šį projektą, man buvo įdomu pažiūrėti į mūsų kaimynų praktiką, kaip jie tuos klausimus sprendžia. Aš turiu omeny Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, už pateikimą ir atsakymus į klausimus. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų pateikimo stadijoje. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Dabar dėl svarstymo eigos. Biudžeto ir finansų komitetas siūlomas pagrindiniu, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas – papildomu. Preliminarią svarstymo datą, jeigu nusprendžiame (netgi privalome) kreiptis į Vyriausybę, nes tai klausimas, susijęs su biudžeto dalykais, kaip ir dėl jūsų anksčiau teikto projekto, siūlysime lapkričio 24 dieną. Ar galime apsispręsti dėl komitetų, dėl kreipimosi dėl Vyriausybės išvados bei dėl preliminarios svarstymo datos bendru sutarimu? Nėra siūlančių kitaip. Dėl to apsisprendėme bendru sutarimu. Ačiū. Šio klausimo svarstymas baigtas.
Taupydami laiką gal galėtume apsvarstyti rezervinį 3 klausimą? Gerbiamieji kolegos, ne, šis klausimas negali būti svarstomas, nes jis yra svarstomas kartu su opozicinėje darbotvarkėje esančiu išmokų vaikams projektu. Gerbiamasis kolega Sysai, logiška seka būtų, kad pradėtume nuo opozicinio klausimo, nes būtent dėl to jis atsidūrė jūsų darbotvarkėje. Juo labiau kad jis numatytas vakariniame posėdyje. Yra atėjęs kolega V.Navickas, kurio rezervinis klausimas numatytas rytiniame posėdyje. Kolega A.Sysas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šis įstatymas užregistruotas dar kovo mėnesį, kai opozicine darbotvarke dar net nekvepėjo. Be to, mes jį porą kartų pabandėme pradėti svarstyti dar anoje sesijoje, bet dėl darbų krūvio jo eilė neatėjo. Aš nematau čia jokios kolizijos šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Labai gerai, bet noriu pasakyti, kad opozicinės darbotvarkės dėka jūsų klausimas atsidūrė darbotvarkėje, nes pakeitimai, susiję su tuo pačiu įstatymu, yra svarstomi kartu. Tai štai tokia istorija. Šiuo atveju aš norėčiau atkreipti dėmesį į darbotvarkę, taip pat atkreipti dėmesį, kad kolega V.Navickas yra salėje.
Svarstome rezervinį 2 klausimą – Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-706. Pateikimo stadija. Prašom kolegą V.Navicką pateikti.
V.NAVICKAS (VNDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums teikiamas svarstyti įstatymo projektas dėl Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo pakeitimo susijęs su teisinėmis ir ekonominėmis problemomis, kurios iškilo įgyvendinant šį įstatymą. Birželio mėnesį, komitetui lankantis Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, šis klausimas buvo pateiktas zonos valdymo bendrovės. Buvo pabrėžta, kad galiojančiame 1996 m. įstatyme yra tam tikras neatitikimas. Viename šio įstatymo straipsnyje yra paminėta, kad zonos teritorijoje yra 205 ha, o kitame straipsnyje yra nustatytos teritorijos ribos, apibrėžiamos tam tikrais pastatais, kurie yra toje teritorijoje, ir kitais dalykais. Atlikus geodezinius matavimus ir detalųjį planą paaiškėjo, kad pagal vieną įstatymo straipsnį nustačius realųjį zonos plotą jis pasirodė 100 ha didesnis negu apibrėžia įstatymas.
Norint ištaisyti dviprasmybę tarp dviejų įstatymo straipsnių, yra siūloma padidinti zonos teritoriją maždaug 100 ha ir taip išspręsti teisinę koliziją. Zonos valdymo bendrovė taip pat pateikė plėtros planus ir buvo pažymėta, kad norint toliau plėtoti tą sėkmingai veikiančią laisvąją ekonominę zoną, būtina išplėsti jos ribas maždaug 100 ha. Čia jau yra įsikūrusios ir veikia tam tikros įmonės, investuota maždaug 400 mln. litų investicijų. Ši naujai prijungiama teritorija turi geležinkelio atšaką, kuri būtina tam tikroms gamyboms plėtoti.
Remdamiesi tais dviem motyvais (komiteto nariai buvo supažindinti), ėmiausi iniciatyvos įregistruoti šį įstatymo projektą ir teikti jums svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis – J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Klausimas būtų toks. Ar toms riboms išplėsti yra laisvos valstybinės žemės, ar ją reikės išpirkti? Ir dar. Gal išanalizavote, ar normalioms įmonėms, norinčioms steigtis ne laisvojoje zonoje, konkurencinės sąlygos dėl žemės sklypų skiriasi, ar nesiskiria, ar normaliai turi labai daug mokėti ir, sakysime, nustumia į pakraščius, o kurie mažai nori mokėti, jiems yra lengvatų? Kokia situacija yra Klaipėdoje?
V.NAVICKAS. Į pirmąją klausimo dalį galiu atsakyti, kad naujai plečiamoje teritorijoje nėra privačios nuosavybės žemės. Ši žemė priklauso valstybei. Yra Klaipėdos miesto savivaldybės raštas, patvirtinantis, kad Klaipėdos miesto savivaldybė pritaria tokiai plėtrai.
Atsakydamas į antrąjį klausimą dėl to, ar lygios žemės nuomos sąlygos ir galimybė įsikurti panašiose vietose, galiu atsakyti iš patirties, iš informacijos, kurią turiu, kad įsikurti zonos teritorijoje ir gauti žemės sklypą yra palankesnės sąlygos ir mokesčių atžvilgiu, ir įforminant tam tikrus formalumus negu kitoms įmonėms. Tai akivaizdus faktas, kurį, žinoma, žinote ir jūs.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Deja, mes turime liūdną pavyzdį dėl ekonominių zonų steigimo ir šis išplėtimas man truputį kelia abejonių ir štai kodėl. Ar jūsų komitetas turi kokių nors duomenų apie tos egzistuojančios ekonominės zonos naudingumą valstybei? Koks nors priežiūros mechanizmas yra, kas nors kam nors atsiskaito už tuos dalykus, ar mes tos ataskaitos neprašome, tiesiog vykdome jų norus, kai jie atvyksta pas mus prašydami leidimo plėstis, ar dar ko nors ir panašiai? Dėkoju.
V.NAVICKAS. Atsakau į jūsų klausimą. Laisvųjų ekonominių zonų monitoringą, arba priežiūrą, vykdo speciali prie Ūkio ministerijos įkurta nuolat veikianti Priežiūros komisija, kurioje galima rasti įvairiausią informaciją apie investicijas, apie investuotojų paraiškas ir galima rasti atsakymus į kitus jūsų čia iškeltus klausimus. Taip pat galima paminėti, kad būtent Klaipėdos laisvoji ekonominė zona yra viena iš tų trijų, kurias buvo bandyta Lietuvoje įkurti, vienintelė sėkmingai veikianti ir turinti perspektyvą zona.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Atsakėte į visų norėjusių klausti klausimus. J.Veselka, nuomonė už. Primenu, pateikimo stadija.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš ne veltui pateikiau klausimą dėl galimybių įsigyti valstybinę žemę zonos įmonėms ir normaliai Lietuvos Respublikoje, sakykim, Klaipėdos mieste, veikiančioms įmonėms. Gerbiamasis V.Navickas aiškiai pasakė: jeigu tu nori įkurti įmonę su normaliais mokamais valstybės mokesčiais, tau tą pačią žemę įsigyti yra kelis kartus sunkiau ir brangiau, o jeigu tu esi gudrutis, ne (…), o gudrutis ir tu įsiverži į šią zoną, tai tau ir žemės mokestis, ir lengvatos įsigyti, ir tas Ūkio ministerijoje veikiantis padalinys, na, šiaip yra tokių bendrovių, ir jis nieko neveikia, nes jeigu jis veiktų efektyviai, tai mes Kauno zonos būtume neįsteigę ir neplėtę.
Man labai keista, kad Lietuvoje yra tokia situacija. Jeigu tu nori normaliai įsteigti įmonę, mokančią visus mokesčius, tau sunkumai. Jeigu tu nori lengvatų, tau dar ir padeda. Todėl man ši pozicija yra neteisinga. Nors Klaipėdos zona iš tikrųjų turi perspektyvą ta prasme, kad yra aerodromų, yra geležinkelių, yra jūra. Ten ši situacija yra palanki.
PIRMININKAS. Mes supratome, kad jūs už. Kolegos, pateikimo stadijoje niekas nepasisakė prieš. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra siūlančių kitaip. Kolegos, dėkoju už jūsų supratimą. Pritarus po pateikimo kolegos V.Navicko teikiamam siūlymui Seniūnų sueigos siūloma tokia svarstymo eiga: pagrindiniu skirti Ekonomikos komitetą, papildomu – Audito komitetą, bei preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų lapkričio 10 dieną. Ar galime apsispręsti dėl tokios procedūros bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Ačiū. Apsispręsta dėl to bendru sutarimu.
Dar turime šiek tiek laiko. Siūlyčiau svarstyti du klausimus, to paties įstatymo pakeitimus – Išmokų vaikams įstatymo tam tikrus pakeitimus. Vieną siūlymą teikia A.Sysas, kitą – G.Šileikis. Pradėkime nuo originalaus, t.y. to, kuris numatytas pagrindinėje darbotvarkėje, bet perkeliant jį iš vakarinio posėdžio į dieninį. G.Šileikį kviečiu į tribūną. Po to kolega A.Sysas galės pristatyti panašų su tuo susijusį siūlymą.
Išmokų vaikams įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-820 (pateikimas)
Prašom, kolega, lakoniškai pateikti savo įstatymo projektą. Svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 10 klausimą – projektą Nr.XP-820.
G.ŠILEIKIS (LCF). Gerbiamieji kolegos, pristatau jums Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio esmė yra tokia, jog turėtume panaikinti diskriminaciją vaikų, kurie yra nuo 7 iki 18 metų. Šiame įstatyme yra nustatyta, jog jie pinigines išmokas galės gauti tuomet, kai nuspręs Vyriausybė ir bus rasta pinigų. Manau, ši diskriminacinė nuostata neturėtų būti taikoma, ypač vaikams, ir šią nuostatą… ir Konstitucinis Teismas yra pateikęs savo išvadas, jog vaikų diskriminavimas neįmanomas.
Todėl siūlau pritarti šiam pasiūlymui ir rasti lėšų, rasti pinigų, kad ši diskriminacinė nuostata būtų pakeista ir vaikams, kurie yra sulaukę 7 metų iki 18 metų, šios išmokos jau turėtų būti pradėtos mokėti dabar, nes šie pinigai vaikams reikalingi dabar, o ne nuo 2009 m., kaip yra numatyta įstatyme. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Neišprovokavote klausti. Dėkoju už pristatymą. Klausčiau, ar po pateikimo galėtume pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, yra prašančių balsuoti. Kolegos, kviečiu išsakyti savo nuomonę balsuojant dėl to, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-820?
Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 66, už – 45, prieš – 8, susilaikė 12. Po pateikimo yra pritarta. Seniūnų sueiga pagrindiniu komitetu siūlo skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą. Kadangi tai yra susiję su valstybės finansais, siūlau kreiptis į Vyriausybę privaloma tvarka išvados. Preliminarią svarstymo datą numatyti lapkričio 17 dieną.
Kolega G.Šileikis. Prašau.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau pasiūlyti papildomu Žmogaus teisių komitetą, nes…
PIRMININKAS. O gal geriau, kad tai svarstytų nuolatinė Vaiko ir šeimos reikalų komisija?
G.ŠILEIKIS. Vaiko ir šeimos reikalų komisija, manau, savaime turėtų svarstyti.
PIRMININKAS. Gerai.
G.ŠILEIKIS. Kadangi tai dar susiję su vaiko teisėmis, Žmogaus teisių komitetas taip pat turėtų pateikti savo išvadą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Tai ar neprieštaraujame, kad Žmogaus teisių komitetas taip pat būtų skiriamas papildomu? Nėra prieštaravimų, pritarta. Dėl nuolatinės Vaiko ir šeimos reikalų komisijos, paskiriant ją taip pat svarstyti, ar galime sutarti? Nėra siūlančių kitaip, pritarta. Supratau, kad dėl išvados ir preliminarios datos, dėl išvados kreiptis į Vyriausybę, pritarimas yra. Gerai, kolegos, šio klausimo svarstymas baigtas.
Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-326 (pateikimas)
Dabar dėl to paties įstatymo yra kolegos A.Syso teikiamas pasiūlymas – projektas Nr.XP-326. Pateikimo stadija, prašome pristatyti savo pasiūlymą.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aišku, jeigu Vyriausybė pritartų pono G.Šileikio pateiktam įstatymo projektui, lyg ir dingtų būtinybė mano įstatymo projektą svarstyti. Kaip minėjau, aš jį pateikiau dar pavasarį.
Šio projekto esmė yra ta, kad daugumos šeimų, kuriose yra neįgalių, nedarbingų ir iš dalies darbingų asmenų, t.y. pagal seną tvarką I, II grupės invalidai, pajamas sudaro arba šalpos išmokos, arba valstybės socialinio draudimo invalidumo pensijos. Tokių šeimų pajamos yra mažesnės nei kitų šeimų pajamos. Vaikai, kurių bent vienas iš tėvų yra I arba II grupės invalidai, turi mažesnes galimybes mokytis ir studijuoti.
Įstatymo projektu siūloma paankstinti išmokų vaikams mokėjimą ir mokėti jas ilgiau nei kitoms šeimoms, auginančioms vieną arba du vaikus. Tai yra skirti išmoką vaiką arba du vaikus turinčioje šeimoje, kurioje bent vienas iš vaiko tėvų yra I arba II grupės invalidas.
Jūs turbūt žinote, kad mes turime tokią nuostatą – šeimoms, kurios augina 3 ir daugiau vaikų, tokia tvarka yra taikoma.
Šis įstatymas buvo parengtas kartu su visuomeninėmis neįgaliųjų organizacijomis. Išmokos dydis, kaip jūs žinote, yra 50 litų. Mūsų kartu su Statistikos departamentu skaičiavimais neįgaliųjų šeimose augančių vaikų yra maždaug 25 tūkstančiai. Tai papildomai iš biudžeto pareikalautų metams daugiau nei 10 mln. litų. Taigi aš pats iš karto prašau, kad būtų kreiptasi į Vyriausybę siekiant išgirsti jos nuomonę, bet aš manau, kad mes galime surasti galimybę. Jeigu ne tam, ką siūlė mano kolega G.Šileikis, jeigu mes negalime rasti galimybės visiems skirti, tai bent palaipsniui einant ir būtent toms šeimoms, kurių pajamos yra mažesnės, tas išmokas pradėti mokėti bent jiems. Todėl prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti R.Kupčinskas. Prašau.
R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Norėjau gerbiamojo pranešėjo paklausti, čia vis tiek datos turbūt kitokios turi būti?
A.SYSAS. Taip, jūs visiškai teisus.
R.KUPČINSKAS. Ir dar vieną, jeigu galima. Man atrodo, kad vis tiek pagal naująjį Neįgaliųjų integracijos įstatymą reikėtų formuluoti I, II grupės, ar jūs manote kitaip, negu parašyta tekste?
A.SYSAS. Aš manau, kad iš esmės, jeigu mes pritarsim… Įstatymo projektas parengtas iš karto po Naujųjų metų. Aišku, dar buvo sena tvarka, todėl aš nenorėjau perregistruoti. Jeigu mes pritarsime, tai viską sutvarkysim taip, kaip reikėtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Su šia gaida dėkoju jums už pristatymą ir atsakymą į klausimus. Kolegos, ar galim bendru sutarimu po svarstymo pritarti kolegos A.Syso teikiamam įstatymo projektui? Nėra manančių kitaip, pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo… Gal tuos pačius komitetus, kaip ir dėl kolegos G.Šileikio. Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pagrindinis, Biudžeto ir finansų, Žmogaus teisių komitetai – papildomi ir nuolatinė Vaiko ir šeimos reikalų komisija. Kreiptis į Vyriausybę išvados bei svarstyti numatyta data. Galim pritarti? Ačiū, kolegos, pritarta.
Dabar aš norėčiau paprašyti padaryti pertrauką iki 12.00 val., nes buvo numatyta. Po to Socialinių reikalų ir darbo ministrę prašysime pristatyti jos teikiamus projektus. Kolegos, trumpa pertraukėlė prieš batalijas, tarp jų ir „Mažeikių naftos“ klausimais. Pertrauka iki 12.00 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Mielieji kolegos, tęsiam posėdį. Pirmiausia noriu pranešti dėl rytinio posėdžio likusios dalies eigos. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į darbo žmonių pageidavimus, premjeras stovės tribūnoje 12.30 valandą. (Balsai salėje) Matote, sutarėme, labai gražu.
O dabar, kaip jau skelbė ankstesnės posėdžio dalies pirmininkas, į tribūną kviečiama ministrė V.Blinkevičiūtė. Tai yra darbotvarkės 14 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kanados sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr.XP-812. Pateikimas. Prašom, gerbiamoji ministre.
V.BLINKEVIČIŪTĖ (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, sutarties tikslas yra plėtoti Lietuvos Respublikos ir Kanados bendradarbiavimą socialinės apsaugos srityje, garantuoti pensinį aprūpinimą asmenims, kurie iš vienos valstybės išvyksta gyventi ar dirbti į kitą valstybę. Sutartis bus taikoma bet kuriam asmeniui, kuriam yra arba buvo taikomi Lietuvos Respublikos arba Kanados teisės aktai, ir to asmens išlaikytiniams ar maitintojo netekusiems asmenims. Nustatant teisę gauti pensiją, yra sumuojamos abiejose valstybėse įgytas valstybinio socialinio draudimo stažas. Kiekviena valstybė apskaičiuoja atskirai pensijos dalį, proporcingą kiekvienoje valstybėje įgytam draudimo stažui, ir siunčia į tą valstybę, kur pensininkas gyvena nuolat. Prašyčiau pritarti, nes iš tiesų Lietuvos žmonėms reikalingas toks sprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti. Ar galim bendru sutarimu? Labai malonu.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkame? Ačiū. Ir papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Nagrinėjame spalio 20 dieną. Sutinkame? Ačiū. Klausimas išspręstas.
Kadangi dabar turime finansų viceministrą, tai imamės kompleksinio 12 klausimo – Pelno mokesčio ir t.t. įstatymų pakeitimų projektas ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.XP-814 ir Nr.XP-815. Vienas iš jų yra eurointegracinis. Gerbiamąjį J.Simonavičių prašyčiau į tribūną. Prašom.
J.SIMONAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, šių įstatymų projektų motyvai ir priežastys yra šios. Atsižvelgiant į 2005 m. vasario 17 d. Tarybos 19 direktyvos nuostatas, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėse“ nuostatas, Europos Teisingumo Teismo teisinę praktiką ir kitus teisės aktų pakeitimus, pataisyti Pelno mokesčio ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymus. O Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimo projektas parengtas kaip lydimasis Pelno mokesčio įstatymo projekto dokumentas.
Projektų tikslas. Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekto tikslas – perkelti Tarybos 19 direktyvos nuostatas, reglamentuojančias mokestinius įmonių reorganizavimo aspektus, reglamentuoti Europos bendrovės apmokamų pagal įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėse“ nuostatas, sudarytas specialiojo derybų komiteto, Europos bendrovės darbo tarybos ir Europos bendrovės darbo tarybos komiteto narių išvykimo dalyvauti šių komitetų ar tarybų posėdžiuose išlaidų priskyrimą sąnaudoms, mažinančioms Europos bendrovės apmokestinamąjį pelną. Ir trečias, suvienodinti Pelno mokesčio, sumokėto nuo išmokėtų dividendų, užskaitymo tvarką užtikrinant, kad ji neprieštarautų Europos Bendrijos steigimo sutartyje įtvirtinam laisvo kapitalo judėjimo principui. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto tikslas – jį suderinti su Pelno mokesčio įstatymo pakeitimais.
Projektų esmė. Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti, kad: pirma, atsižvelgiant į direktyvos pakeitimus ir papildymus, mokesčio atidėjimas taikomas tais atvejais, kai, turint daugumą kitos bendrovės akcijų, mainais įsigyjama daugiau tos kitos bendrovės akcijų. Ir kitas atvejis, kai Europos bendrovė ar Europos kooperatinė bendrovė perkelia registruotą buveinę į kitą Europos Sąjungos valstybę narę.
Taip pat pagal naują redakciją išdėstomi straipsniai reglamentuoja atvejus ir tvarką, kai dėl įmonių reorganizavimo ar turto perleidimo nesusidaro turto vertės padidėjimo pajamos. Kartu reglamentuojama ir prestižo, neigiamo prestižo, pripažinimo sąnaudomis, pajamomis tvarka.
Antra. Specialiojo derybų komiteto, Europos bendrovės tarybos ir Europos bendrovės darbo tarybos komiteto narių išvykimas dalyvauti šių komitetų ir tarybų posėdžiuose laikomas komandiruote. Todėl Europos bendrovės apmokėtos narių komandiruotės išlaidos būtų atskaitomos iš pajamų.
Trečia. Įmonė mokėtiną pelno mokestį gali sumažinti pelno mokesčio suma, išskaičiuota ir sumokėta iš užsienio įmonėms išmokėtų dividendų.
Ketvirta. Neleidžiamiems atskaitymams priskiriamos neapmokestinamosios pajamoms tenkančios sąnaudos, nes jų atskaitymai iškreipia mokestinį rezultatą.
Priėmus Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, preliminariu vertinimu, valstybės biudžetas netektų apie 4 mln. litų pajamų. Poveikis išryškėtų 2007 m., nes įstatymo nuostatų įsigaliojimas nustatytas nuo 2006 m. mokestinio laikotarpio.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Kolega A.Butkevičius. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš norėčiau paklausti dėl dividendų, apie kuriuos yra kalbama, arba rašoma. Pagal šiuo metu galiojantį Pelno mokesčio įstatymą, jeigu užsienio rezidentas turi 10% akcijų paketą, savaime suprantama, dividendų mokesčiai nemokami. Aišku, ir ūkio subjektams Lietuvoje ta pat tvarka yra taikoma. Dabar šiuo įstatymu jūs norite įteisinti, kad ir užsienio rezidentams, kurie turi ir mažiau kaip 10% akcijų paketą, irgi būtų taikoma tokia lengvata. Vis dėlto aš norėčiau paklausti, kieno iniciatyva taip buvo sugalvota, nes Europos Sąjungos direktyva truputį kitaip kalba apie tuos dalykus. Antras dalykas, ar mes ne per daug esame dosnūs ir geri užsienio rezidentams, nes jau vien per 2005 metus dividendų užsienio rezidentams buvo išmokėta per 200 mln. litų, o Lietuvos subjektams 27 mln. litų. Vis dėlto pirmas klausimas būtų dėl iniciatyvos. Kieno tai yra padaryta?
J.SIMONAVIČIUS. Čia negalima būtų pasakyti, kad buvo parodyta kieno nors asmeninė iniciatyva. Europos steigimo sutartyje yra numatytas laisvo kapitalo judėjimo principas ir šiuo atveju Lietuvos įstatymuose šis apribojimas, kuris neleisdavo iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti pelno mokesčio nuo užsienio įmonėms išmokėtų dividendų, pažeidė šį principą ir anksčiau ar vėliau jis vis tiek turėjo būti pakeistas. Šiuo atveju yra tiesiog sulyginamos sąlygos su kitais užsienio subjektais, tai yra atitinka laisvo kapitalo judėjimo principus. Dividendų dydis nuo to nesikeičia, nes kiek buvo išmokama, tiek ir dabar išmokama. Tas pelno mokestis, kuris dabar bus išskaičiuojamos iš mokamo pelno mokesčio, jis liks Lietuvos įmonėse, tiesiog geriau bus Lietuvos įmonėms, jos galės daugiau investuoti Lietuvoje. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Simonavičiau. Mielieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu? A.Butkevičius dar tars žodį. Gerbiamasis viceministre, gal jūs minutėlę prisėskite prieš tą antrąjį klausimą. Prašom, A.Butkevičius.
A.BUTKEVIČIUS. Aš tikrai nesu prieš šį įstatymo projektą, bet, manau, jis sulauks gana daug diskusijų mūsų komitete. Noriu padaryti vieną patikslinimą. Jeigu šiuo metu dividendai yra išmokami užsienio rezidentui, kuris turi mažesnį paketą kaip 10% įmonėje, jis moka dividendų mokestį ir jį palieka Lietuvoje. Pagal dabartinę galiojančią tvarką. Jeigu šis įstatymas bus priimtas, jis gaus dividendus ir galės perkelti į sąnaudas ir taip pat nemokės dividendų mokesčio.
PIRMININKAS. Bet jūs neprieštaraujate, kad svarstytume. Taigi komiteto valia pasukti taip ar kitaip. Ar reikalauja kas balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Seniūnų sueiga pasiūlė, kad kaip tik Biudžeto ir finansų komitetas būtų pagrindinis komitetas. Sutinkam? Ačiū. Ir nagrinėjame lapkričio 8 dieną. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Prašom. Ar jūs apie antrąjį irgi pasakėte? Aš turiu galvoje pajamų mokesčio. Čia du buvo. Yra atskiri projektai. Ar jūs jau pasakėte viską? (J.Simonavičius: „Taip, taip.“) Gerai. Tada jūs pasėdėkite, aš paklausiu kolegų. Ar dėl antrojo irgi nereikia balsuoti, galime bendru sutarimu? Ačiū. Čia irgi siūloma, kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas ir kad svarstytume lapkričio 8 dieną. Sutinkam? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Klausimas yra išspręstas.
Ir dar vienas Vyriausybės projektas – įstatymo „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl azoto oksidų išmetamų kiekių ar jų tarpvalstybinių pernašų ribojimo ratifikavimo“ projektas Nr.XP-811, taip pat eurointegracinis. Pateikimo stadija. Aplinkos viceministras Rytis Šatkauskas. Prašom.
R.ŠATKAUSKAS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Noriu pateikti ratifikavimo įstatymą – įstatymą „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl azoto oksidų išmetamų kiekių ar jų tarpvalstybinių pernašų ribojimo ratifikavimo“. Trumpai pakomentuodamas šį projektą, norėčiau pasakyti, kad Europos Sąjungos stojimo sutarties 6 straipsnio 2 dalies nuostatose Lietuvos Respublika yra įpareigota prisijungti prie visų šios konvencijos protokolų, tarp jų ir protokolo dėl azoto oksidų išmetamų kiekių ar jų tarpvalstybinių pernašų ribojimų. Jį šiuo metu yra pasirašiusios 25 šalys, o ratifikavusios 29. Šio protokolo ratifikavimas jokių papildomų aplinkosauginių reikalavimų neiškels, jo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų biudžeto lėšų ir šalies narystės mokesčiai nepadidės. Taip pat neigiamų įstatymo pasekmių nenumatoma. Protokolo ratifikavimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Taigi teikiamas šis įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū, gerbiamieji kolegos, ačiū, gerbiamasis viceministre. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Užsienio reikalų komitetas, o papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Siūloma nagrinėti spalio 20 dieną. Sutinkame? Ačiū.
Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-799 (pateikimas)
Dabar jau pagal tikrąją eilę turėtų eiti Konstitucijos pataisos. Pirmoji pataisa, tai Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-799. Pateikėjas – grupės Seimo narių vardu Konstitucijos komisijos pirmininkas R.Smetona. Prašom į tribūną.
R.SMETONA (MSG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Konstitucijos 125 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektą, kurį parengė Konstitucijos komisija ir savo parašais parėmė 42 Seimo nariai. Atsižvelgiant į Europos centrinio banko 2004 metų pranešime apie konvergenciją padarytą išvadą, kad Lietuvos Konstitucijos 125 straipsnio 2 dalies nuostata „Pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas“ nepripažįsta Europos centrinio banko galių šioje srityje, ir buvo parengtas šis projektas. Pranešime teigiama, kad visos nacionalinės teisės normos, kalbančios apie nacionalinę Lietuvos valiutą, turi būti suderintos su sutartimi ir statutu. Taigi pagrindinis vykusių diskusijų dėl Konstitucijos 125 straipsnio keitimo poreikio argumentas – čia įtvirtinta išimtinė Lietuvos banko pinigų emisijos teisė – „tik Lietuvos bankas“. Lietuvai tapus Europos pinigų sąjungos nare ši nuostata neleistų pripažinti išimtinių Europos centrinio banko teisių duoti leidimą pinigų emisijai. Siekiant išvengti prieštaravimų ar bent tokio interpretavimo, Konstitucijos komisija nusprendė iš Konstitucijos 125 straipsnio 2 dalies išbraukti žodelį „tik“ paliekant tokį tekstą: „Pinigų emisijos teisę turi Lietuvos bankas.“
Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, gerbiamieji kolegos, kad Bendrijų sutarties 106 straipsnio 1 dalis numato (cituoju): „Europos centrinis bankas turi išimtinę teisę oficialiai leisti bendrijoje banknotų emisiją. Tokius banknotus gali leisti Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai.“ Statuto 16 straipsnis numato (cituoju): „Vadovaudamasi šios sutarties 106 straipsnio 1 dalimi (ją citavau), Europos centrinio banko valdančioji taryba turi išimtinę teisę duoti leidimą bendrijoje išleisti banknotus. Tokius banknotus gali išleisti Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai.“ Mes manome, kad teikiama Konstitucijos pataisa atitinka minėtas sutarties ir Statuto nuostatas, kad nebus paneigtos jose įtvirtintos išimtinės Europos centrinio banko teisės, taip pat nebus paneigta Lietuvos banko pinigų emisijos teisė.
Konstitucijos komisija svarstė ir pasiūlymą keičiamą Konstitucijos straipsnį papildyti tekstu ar išlyga, kad Lietuvos bankas turi teisę išleisti į apyvartą pinigus laikydamasis Europos Sąjungos teisės reikalavimų. Buvo tokių pasiūlymų. Komisija jiems nepritarė.
Argumentas: Seimas 2004 m. liepos 13 d. nutarė Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinių santykių klausimus spręsti ne keisdamas Konstitucijos straipsnius, bet priimdamas Konstitucinį aktą dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Jo nuostata (cituoju): „Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus“. Dar daugiau. Yra manančių (ir komisijoje), kad galimų prieštaravimų tarp Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės normų iš viso nereikėtų keisti, nes tie prieštaravimai jau išspręsti šiuo minėtu Konstitucijos aktu. Tačiau šiuo konkrečiu atveju siekdami, kad Konstitucijos neatitiktis Europos Sąjungos teisės normoms, paminėta konvergencijos pranešime, netaptų kliūtimi Lietuvai įsivesti eurą ir būti visateise Europos pinigų sąjungos nare, mes siūlome padaryti šį minimalų, tačiau, mūsų manymu, pakankamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimą. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. 5 Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis – E.Klumbys. Prašom, kolega.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas iš dviejų dalių. Sakykite, ar dabar, kai siūloma išbraukti žodelį „tik“, kuris reiškia, kad pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas, nereikš, kad tą pinigų emisijos teisę įgis ne tik Europos bankas, bet ir, sakysime, Rusijos bankas, galbūt Didžiosios Britanijos bankas, o galbūt koks žydelių „kromelis“, kuris gerai pinigėlius moka leisti?
Antras klausimas. Ar ši pataisa, kurią jūs siūlote, nereiškia, kad mes, tik Seime ratifikuodami įstatymą dėl stojimo į Europos Sąjungą, pažeidėme Lietuvos Respublikos Konstituciją? Ačiū.
R.SMETONA. Dėl žodelio „tik“ išbraukimo. Aš nemanau, ir komisijos bendra nuomonė, kad išbraukus žodelį „tik“ ir paliekant Konstitucijoje Lietuvos bankui daryti pinigų emisiją, leisti pinigus, tokiu būdu bus sudaryta galimybė tą daryti kitų šalių bankams arba, sakykime, ir kitiems Lietuvos komerciniams bankams. Jokiu būdu. Kaip minėjau, pinigų emisijos teisę sąlygoja ir Europos centrinio banko statutas, ir Bendrijų sutartis, šiuo atveju ir Konstitucija. Kaip sakiau, priėmus šią pataisą pinigų emisiją galės daryti ir Europos centrinis bankas, ir Lietuvos bankas.
O ar nebuvo pažeista Konstitucija priimant Konstitucinį aktą, be abejo, tai yra ne šios dienos ir ne šio projekto klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom, kolega.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, mano nuostata, jeigu aš einu į tribūną ir teikiu kokį nors klausimą, tai aš labai gerai išanalizuoju pasekmes, ką tai duoda. Šiuo atveju, kadangi jūs iš esmės už eurą ir už tai, kad jis būtų įvestas, pasakykite man, kokius jūs matote privalumus atsisakius nacionalinės valiutos ir įvedus internacionalinę valiutą? Kodėl? Tik nedarykite standartinių pranešimų, ką aš jau girdžiu nuo 1995 metų: įstosime į Europos Sąjungą ir NATO, tai plūstels investicijos, pradėsime sparčiai plėtotis, tai Jėzus Marija, nereikės 20 metų… į komunizmą. Kol turėjome pardavinėti tarybinį sukurtą turtą, tai užsienio investicijų buvo. Išgaravo, viską pardavėme, nėra, eina normaliai… Dabar senos Europos Sąjungos narės…
PIRMININKAS. Laikas!
J.VESELKA. …Anglija, Danija neįvedė, Suomija įsivedė. Klausiu suomių, kas pagerėjo? Sako, nieko, tik keisti valiutos nereikia. Kur jūs matote būtinumą keisti, atsisakyti lito ir įsivesti eurą? Ekonominę logiką ir ekonominius privalumus man išaiškinkite.
R.SMETONA. Manau, kad šiuo atveju mano asmeninė nuomonė apie eurą, įvesti jį ar ne, visai neturi reikšmės ir nėra susijusi su šiuo Konstitucijos keitimu. Antra, įsivesti eurą Lietuva nusprendė įstodama į Europos Sąjungą, nes kartu ji įstojo ir į Europos pinigų sąjungą. Mes esame Europos pinigų sąjungos nariai, tik mums padaryta išlyga, mums buvo leista neįsivesti euro iš karto, nes mes negalėjome ir neatitikome tų reikalavimų. Vienas iš reikalavimų, Europos centrinio banko nuomone, yra ir Konstitucijos pataisa, kurią ir siūlome padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Čepas. Prašom, kolega.
V.ČEPAS (LCF). Gerbiamasis kolega. Jūs iš to paketėlio siūlymų, kuriuos mes visi matėme, kurie buvo pateikti Lietuvos banko pirmininko pono Reinoldijaus Šarkino, paėmėte tik vieną, t.y. pakeitėte 125 straipsnį, 2 dalyje išbraukdami žodelį „tik“. Ar jūs nesvarstėte galimybės vis dėlto be žodelio „tik“ įrašyti ir „Lietuvos bankas“? Kodėl aš to klausiu? Matyt, niekam ne paslaptis, kad vis dėlto Europos Sąjungos įstatymai turi viršenybę mūsų įstatymų atžvilgiu ir ta prasme, kad vis dėlto tų pinigų, tos emisijos pagrindinis leidėjas bus Europos centrinis bankas.
Ir antras klausimas. Atmetėte likusius Lietuvos banko siūlymus, pateiktus pono R.Šarkino. Kokie buvo motyvai, kodėl jų nepatenkinote?
R.SMETONA. Dėkoju. Europos centrinis bankas ne tik turi išimtinę teisę leisti pinigus, bet ir išimtinę teisę duoti leidimą nacionaliniams centriniams bankams leisti pinigus. Tai tą ir darys. Kodėl Konstitucijos komisija nepritarė kitam Lietuvos banko siūlymui (o siūlymas minimas ir Europos centrinio banko konvergencijos pranešime) dėl Lietuvos centrinio banko, Lietuvos banko valdybos pirmininko atleidimo (…)? Konstitucijos komisija nepritarė. Turiu pasakyti, kad dėl šio klausimo ir dėl kito, minėto ir pateikiamo, Konstitucijos komisija kreipėsi į konstitucinės teisės ekspertus, institucijas ir žinovus, asmenis. Gavome jų atsakymus. Dėl banko valdybos pirmininko atleidimo aplinkybių daugelio nuomonės sutapo, kad Konstitucijos keisti nereikia. Be abejo, pagrindinis, svarbiausias argumentas buvo Konstitucinis aktas dėl narystės Europos Sąjungoje, kuriame įtvirtinta Europos Sąjungos teisės viršenybė nacionalinės teisės atžvilgiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, konservatoriai, gal sutiktumėte, kad vienas iš jūsų paklaustų, nes laikas labai skuba, gal vis dėlto Vilijai pirmenybė? Sutinkate? Klausia V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom. Tada vis dėlto R.Dagys. Prašom. (V.Aleknaitė-Abramikienė: „Nes aš labai mandagi“.)
R.J.DAGYS (TSF). Maloniai leidus mano kolegei (moterys kartais irgi labai tolerantiškos), norėčiau paklausti pranešėjo. Mes kaip tik po kelių minučių svarstysime labai svarbų klausimą, paskolos klausimą, ir žinome, kad šitas Konstitucijos pakeitimas yra susijęs su mūsų noru, kad mes 2000–2007 m. įsivestume eurą. Euro įsivedimas yra susijęs su daugeliu kriterijų, kuriuos mes turime įgyvendinti. Pritarus kitam įstatymui, kurį siūlo gerbiamasis premjeras ir Vyriausybė, mes iš esmės jau „išeiname“ už tų kriterijų. Greičiausiai Europos Sąjungos centrinis bankas to netoleruos. Taigi ar jums neatrodytų, kad mums reikėtų šiek tiek nukelti šios konstitucinės pataisos svarstymą, nes jinai neteks prasmės, jeigu mes priimsime tuos įsipareigojimus dabar? Gal tada be reikalo laužysime ietis dėl konstitucinės pataisos pakeitimo? Kaip, jūs, pranešėjau, galvojate?
R.SMETONA. Aš manau, kad nereikia atidėti, nereikia nukelti dėl dviejų priežasčių. Pirma, ši Konstitucijos pataisa nesprendžia kitų klausimų, kuriuos jūs minėjote, apie kuriuos dabar kalbėsime, t.y. kitų euro įvedimo sąlygų ir reikalavimų. Taigi netrukdo.
Antra, Konstitucijos pataisa, kaip visi žinome, yra ilgas procesas ir jį pradėti dabar pats laikas, nes jeigu atitiks kiti kriterijai, kiti reikalavimai ir Lietuva juos vykdys, tai manau, kad šiandien pritarę po pateikimo ir pradėję svarstymą bei balsavimus mes tinkamu laiku pabaigsime tą Konstitucijos keitimą ir bent tai nebus priežastis atidėti euro įvedimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt skaitėte, kad yra Teisės departamento išvada, ir čia siūlomas, sakyčiau, toks lyg ir radikalus, bet, kita vertus, ir elegantiškas klausimo sprendimas. Tai ar nereikėtų atsižvelgiant į tai gal išties daryti pertrauką ar šiek tiek atidėti, nes čia pasiūlyta veikti būtent per tą jūsų minėtą konstitucinį aktą? Prašom.
R.SMETONA. Mūsų Teisės departamentas jau iš pradžių buvo tos nuomonės, kad apskritai Konstitucijos šiuo ir kitu jau minėtu klausimu keisti nereikia. Dėl 125 straipsnio kiti teisės ekspertai, tarp jų Europos teisės departamentas, mano, kad reikia keisti, ir kaip tik šis departamentas paminėjo, kad reikia išbraukti žodelį „tik“. Konstitucijos komisija, kurioje yra visų frakcijų atstovai, mano, kad tą keitimą vis dėlto padaryti reikia. Konstitucinis aktas – taip, bet, dar kartą kartoju, jeigu Europos centrinis bankas manys, kad tas žodelis „tik“ yra kliūtis, kad jis neleidžia Europos centriniam bankui daryti pinigų emisijos, vykdyti jo funkcijų, tuomet tas nepakeitimas gali būti kliūtis įsivesti eurą. Tai kaip Seimas mano: jeigu bando rizikuoti – pirmyn, jeigu apsidraudžia – tuomet pataisą reikia daryti. Nes, pridursiu dar grįždamas pono J.Dagio klausimo, net jeigu ir įvyktų taip, kaip jūs manote, tai toks pakeitimas juk neatima iš Lietuvos banko teisės daryti pinigų emisiją, ji lieka. Pinigų emisijos teisę turi Lietuvos bankas. Niekas nesikeičia.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Vienas Seimo narys nori pasakyti savo, jaučiu, kritinę nuomonę. Prašom. J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš irgi manau, kad, kai mes įteisinome Konstitucijoje nuostatą, kad Europos Sąjungos teisės aktai turi pirmumą, palyginti su Lietuvos, šita problema išsprendžiama, o tas užfiksavimas „tik“ vis dėlto duoda nuolaidą, kad net ir eurus Lietuvoje turėtų leisti tik Lietuvos bankas. Todėl visiška kapituliacija įsivaizduojant, kad kažkur Europoje kažkoks biurokratas pasakė, yra neišmintinga.
Antras momentas. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Konstitucija yra priimta tautos referendumu. Kai jums labai reikėjo tautos palaikymo, jūs tada labai gražiai pateikėte tautos referendumui. Nors ten buvo daug blogų dalykų, bet tauta priėmė. Šiandien nuo to laiko, kai šis klausimas… Jūs tautai apskritai nesuteikiate žodžio esminiais Lietuvos valstybės raidos klausimais. Susirenka čia, pasijunta dievais, turinčiais išimtinę teisę spręsti už tautą dėl paskutinio simbolio, kuris simbolizuoja Lietuvos nepriklausomybę, tuo labiau kad pakeitimas litų į eurus… už litus eurus leidžiant jokio papildomo stimulo Lietuvos socialinei ekonominei plėtrai nebus. Atvirkščiai – ten, kur turėjom potencialią galimybę valiutą vienaip ar kitaip reguliuoti, paspartinti, šį tą pareguliuoti, mes ir to atsisakome. Todėl prašyčiau vieno – gerbkite tautą. Jeigu jau nusprendėte, leiskite tautai tarti lemiamą žodį, net jeigu ir pritars ar nepritars. Taip pripratinsime tautą pagalvoti, kai priima sprendimus, kad kartu prisiima ir atsakomybę. Dabar jūs šitą teisę atimate, todėl aš siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – V.Čepas. Prašom, kolega.
V.ČEPAS. Gerbdamas kolegos J.Veselkos nuomonę, vis dėlto kartais drįstu pasakyti, kas jis yra toks gilus „olipsistas“. Bet nieko čia nepadarysi, kiekvienas turime savo nuomonę. Aš manau, kad vis dėlto į realybę reikėtų atsižvelgti. Aš irgi norėčiau, kad Lietuvos valstybės įstatymai turėtų pirmenybę prieš Europos įstatymus. Bet, deja, taip nėra, ir realybė yra tokia, kad mes turime į ją atsižvelgti… Jis man trukdo kalbėti. (Juokas)
Gerbiamieji kolegos, taigi aš noriu pasakyti, kad realybė yra tokia, kad tikrai mes turime tą dalyką padaryti – balsuoti už, juolab kad tai visiškai netrukdo, nesuponuoja, kad nerenkime referendumo ir neatsiklauskime tautos. Galime ir šitą dalyką padaryti. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, gal bendru sutarimu ar vis dėlto reikia balsuoti? (Balsai salėje) Reikia. Gerai. Prašome pasiruošti. Prašome patikrinti korčiukes ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Balsavimas pradėtas.
Iš 101 užsiregistravusio už – 91, prieš – 2, susilaikė 7. Pritarta po pateikimo.
Dabar pagal nustatytą tvarką, kaip siūlo Seniūnų sueiga, šį klausimą turėtų nagrinėti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tai jam priklauso pagal Statutą. Papildomi – Biudžeto ir finansų, Europos reikalų komitetai ir, žinoma, Konstitucijos komisija. Seniūnų sueiga pasiūlė nagrinėti gruodžio 15 dieną. Aš siūlau tai daryti anksčiau, nes jeigu iš tikrųjų šis variantas, tada reikia spėti, kad kovo mėnesį būtų antrasis balsavimas. Tai gal parašykim gruodžio pradžioje. Sutinkam? (Balsai salėje) Ačiū. Mielieji kolegos, šis klausimas baigtas.
Dabar pagal mūsų bendrą sutarimą ir susiderinimą su premjeru, kuris jau dalyvauja mūsų posėdyje, darbotvarkės 7 kompleksinis klausimas – Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo projektas ir šių metų biudžeto dalinio keitimo įstatymo projektas. Abiejų projektų registracijos Nr.XP-816 ir Nr.XP-817. Kadangi Vyriausybė yra įgaliojusi klausimus pateikti ministrą ir mūsų kolegą Seimo narį K.Daukšį, aš jį kviečiu į tribūną. Paskui bus klausimai, tai atsakymus, matyt, pateiks ir ministras, ir premjeras, ir netgi esanti čia palaikymo komanda. Prašom. Ministras K.Daukšys. Manau, kad gal jūs iš eilės abu klausimus. Ar galima, nes antrasis yra kaip papildomas? Prašau.
K.DAUKŠYS (DPF). Prašau, kad vienu metu būtų galima.
PIRMININKAS. Prašom, turbūt niekas neprieštaraus, o čia paskui klausimai jau individualiai. Prašom, gerbiamasis ministre.
K.DAUKŠYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Vyriausybės vardu pristatau „Mažeikių naftos“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo projektą ir su juo susijusį 2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pakeitimo projektą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia pasirinkti aktyvų vaidmenį „Jukos“ valdomų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų pardavimo procese bei sukurti instrumentą, kuriuo naudodamasi galėtų siekti užtikrinti Lietuvos Respublikos viešąjį interesą, valstybės saugumui strategiškai reikšmingą naftos sektorių bei efektyvų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ valdymą ir sėkmingą jos veiklą. Įstatymu siekiama sukurti galimybę siekti įsigyti „Jukos“ valdomą 53,7% akcijų paketą arba įsigyti teises į šį paketą bei efektyviai valdyti „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimo procesą siekiant užtikrinti didžiausią tiesioginę ir netiesioginę naudą valstybei.
Vyriausybė siekia, turėdama galimybę realizuoti savo pirmos rankos teisę, kuri numatyta 2002 metų investicijų sutartyse… Ši teisė galioja 30 dienų nuo to momento, kai „Jukos“, nutarusi parduoti savo valdomas akcijas bei teises ir susitarusi su (…) investuotoju dėl pardavimo sąlygų, pateikė Vyriausybei pranešimą apie planuojamą pardavimą.
Vyriausybė šiuo įstatymo projektu prašo Seimą suteikti galimybę pasinaudoti šiomis investicijų sutarčių nuostatomis, taip pat leisti siekti susitarti su „Jukos“ dėl akcijų įsigijimo iki tol, kol „Jukos“ pasirinks investuotoją ir sudarys su juo sutartį, arba susitarti dėl išskirtinių teisių įsigyti „Jukos“ valdomą akcijų paketą.
Tokių galimybių sukūrimas ir turėjimas galimybės jas realizuoti sukuria prielaidas Lietuvos Respublikos Vyriausybei derėtis dėl kitokio pareigų pagal 1999 m. investicijų sutarties įgyvendinimo… tarp jų ir aukcionų įgyvendinimo pareigos įgyvendinimo, o tai leistų siekti efektyvesnio nei „Jukos“ pasiūlytos Lietuvos Respublikos Vyriausybei… valdomų AB „Mažeikių nafta“ akcijų realizavimo varianto.
Pasiekus tokius susitarimus ir tinkamai juos įgyvendinus, tai užtikrintų gerokai didesnes pajamas į valstybės biudžetą realizuojant Vyriausybės valdomų akcijų dalį. Jei tektų realizuoti akcijų paketo 53,7% įsigijimo alternatyvą, numatytą šiame įstatymo projekte, Vyriausybė prašo Seimo pritarimo finansuoti šį sandorį skolinantis. Numatytas skolinimasis neviršytų 3 mlrd. litų. Šių akcijų įsigijimas gali būti finansuojamas ir kitais skolinimosi valstybės vardu nereikalaujančiais būdais. Taip pat, jei būtų įsigytos nurodytos akcijos, Vyriausybė numato galimybę parduoti „Mažeikių naftos“ akcijas netaikant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo. Tokiu atveju pirkėjas būtų parenkamas derybų būdu.
Taip pat Vyriausybė siūlo patvirtinti nuostatą, kad įgyvendinus minėtų akcijų pardavimą valstybė išlaikytų nuosavybę ne mažiau kaip 10% akcijų, taip pat išsaugotų galimybę įtakoti esminius valdymo sprendimus bendrovėje. Numatoma, kad akcijų perleidimo sandorių dalyviams Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo reikalavimai pateikti privalomą oficialų pasiūlymą bei vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sandorius sudaryti vertybinių popierių biržoje, negaliotų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, čia yra teikiami du projektai, todėl klausimams mes turime 20 minučių. Užsirašė 23 Seimo nariai. Iš pradžių yra užsirašę dešinės pusės atstovai. Gal vis dėlto šiek tiek reikėtų pamaišyti, kad būtų įvairių frakcijų. Ar neprieštarausite? (Triukšmas salėje) Galima klausti, viskas gerai. Kaip susitarsime, kad būtų atstovaujama visoms nuomonėms. Bet kuriuo atveju pirmasis klausia K.Glaveckas. Prašom.
K.GLAVECKAS (LCF). Gerbiamasis pranešėjau, „Mažeikių naftos“ kompanijos ir jos rinkos vertė, ekspertų vertinimais, yra apie 9 mlrd. litų. „Jukos“ paketas, „Jukos (…)“, kuriam jis priklauso – 4,5 mlrd. Vyriausybė visuose dokumentuose, įstatymuose ir projektuose teikia prašymą ir biudžeto pataisas dėl 3 mlrd. litų. Vyriausybė iš anksto pasako tą sumą, iš tikro labai mažą sumą, mažai tikėtiną, už kurią ji galėtų pirkti. Ar tai nereiškia, kad po kilimu galima, iš principo galima… Pasiūlymas „Jukos (…)“ gali būti 3,5 mlrd. ir kadangi Vyriausybė neturi įgaliojimų sumokėti tos sumos, visa tai vyksta jau be Vyriausybės žinios? Kodėl Vyriausybė nebando panaudoti galimybės parduoti opcijos teise, kitaip sakant, (…) rinkoje, pasiūlymo teise, prijungiant savo turimą ir numatomą parduoti akcijų kiekį?
K.DAUKŠYS. Jeigu jūs įdėmiai klausėte, ką aš sakiau, tai aš ir pasakiau, kad arba įsigyti patį „Jukos“ paketą, arba teises į šį paketą. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, skolinamasi 3 mlrd. litų, bet pasakiau ir tai, kad šiuo atveju įsigijimas gali būti finansuojamas ir kitais, skolinimo valstybės vardu nereikalaujančiais būdais.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kitos, taip pat opozicinės frakcijos atstovas R.Ačas. Prašom. Prieisime prie visų kitų.
R.AČAS (LDF). Ačiū, pirmininke, už suteiktą teisę paklausti. Gerbiamasis premjere, kai mūsų kolegos konservatoriai pardavinėjo „Mažeikių naftą“, visiems Lietuvos gyventojams teigė, kad tai yra metalo laužo krūva, ją atidavė ir primokėjo. Norėjau sužinoti, kiek nuo pirmojo privatizavimo pradžios buvo investuota į „Mažeikių naftą“, kad taip išaugo jos kaina nuo nulinės vertės iki 3 mlrd., ką jūs dabar bandote skolintis už du trečdalius akcijų? Ir kokia šiandien tikroji šios gamyklos rinkos vertė ar rinkos kaina? Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Man galima atsakyti, taip, pirmininke?
PIRMININKAS. Jeigu ministras norės, jis galės papildyti.
A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia sunku palyginti 1999 metus ir dabartinę situaciją. 1999 metais iš tikrųjų vertė buvo arti laužo krūvos, nes 1999 metų sutartys nedavė jokių garantijų dėl žaliavos teikimo. Jokių garantijų. Po to, kai perėmė „Jukos“ ir kai atsirado tos garantijos ir šiandien mes jas matome visiškai realias, nes įmonė faktiškai nestovi nė vienos dienos, yra iki galo apkrauta, be abejo, jos vertė labai pakilo. Ir jeigu šiandien mes bandytume preciziškai nustatyti tą vertę, tai būtų visiškai beviltiška, nes ne mes parduodame akcijas, ne mes parduodame akcijų dalį. Mes prisidedame. Akcijas parduoda akcijų savininkas ir jų vertė yra derybų klausimas, ir taip, kaip bus susiderėta kaip ir laisvojoje rinkoje, tokia jų vertė ir bus. Aš manau, jos vertė augs tiek, kiek bus garantijos, kad šita įmonė dirbs, kad ši įmonė dirbs stabiliai. Koks bus garantijų lygis, tokio lygio bus ir akcijų vertė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sadeckas. Prašom.
A.SADECKAS (NSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą „Mažeikių nafta“ yra svarbi įmonė nacionaliniam saugumui užtikrinti. Tokia, be abejo, turbūt ir išliks. Aiškinamajame rašte kažkodėl ši aplinkybė net neminima, nors ji tiesiog prašyte prašosi sakinyje (cituoju) „kad „Mažeikių nafta“ yra ir ekonominiu, ir socialiniu požiūriu reikšminga Lietuvoje įmonė“. Įstatymo projekte kažkodėl kalbama ne tiesiogiai apie „Mažeikių naftą“, o apie valstybės saugumui reikšmingos ūkinės veiklos sektorių, kur veiklą vykdo „Mažeikių nafta“. Atrodo, lyg ir nenorima akcentuoti įmonės svarbos nacionalinio saugumo požiūriu. Atitinkamai projekto dokumentuose nenurodoma, kaip atsižvelgiama į šią aplinkybę. Taigi kokias sąlygas ir kriterijus kels Vyriausybė potencialiam investuotojui nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo požiūriu? Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Ką tai reiškia nacionalinio saugumo? Mes jį galime suprasti įvairiai ir diskusija turbūt gali būti labai plati šiuo klausimu. Jeigu žiūrėsime vidaus valstybės gyvenimo požiūriu, mes galime apsieiti be šios įmonės. Latviai neturi, estai neturi ir gyvena taip pat kaip ir mes. Taip, 4 tūkst. žmonių liks be darbo. Mažeikiuose nedarbas padidės 10%, galbūt ir dar daugiau. Bet išoriniu požiūriu, mūsų valstybės požiūriu, nacionaliniam saugumui vargu ar mes galėtume pritaikyti tuos kriterijus, kuriuos mes taikome kitiems objektams. Įmonė yra ūkio subjektas. 1999 metais parlamentas sutiko, kad ją valdytų ne kokia nors valstybinė kompanija, o buvo perduota užsienio kompanijai valdyti šią įmonę, ir tada reikėjo šiuos klausimus spręsti ar paimti iš nacionalinio operatoriaus ir perduoti užsienio operatoriui. Dabar mes gyvename pasekmių aplinkoje. Buvo vienas šeimininkas – sužlugo, antras gerai dirba – irgi sužlugo, tiesa, ne Mažeikiuose sužlugo, dabar ieškome trečio šeimininko. Aš manau, kad trečias kartas nemeluos, ir mes iš tikrųjų galėsime surasti tokį akcijų savininką, kuris visapusiškai užtikrins tuos kriterijus, kuriuos mes galėtume taikyti nacionalinio saugumo požiūriu šiam objektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kubilius – opozicijos lyderis. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis premjere, man visų pirma gaila, kad jūs vis šiek tiek, švelniai tariant, meluojate apie „Williamso“ atėjimo…
A.M.BRAZAUSKAS. Aš prašyčiau tokių žodžių nevartoti, mes esame Seime, o ne kur nors turguje.
A.KUBILIUS. Melas yra lietuviškas žodis ir jis apibūdina tam tikrą kalbėjimą, kai sakoma netiesa.
A.M.BRAZAUSKAS. Apibūdina jūsų išsilavinimo lygį.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, aš prašyčiau taip nesinervinti, kai kalbama tiesa.
Norėčiau jūsų vis dėlto paklausti, ar jums yra žinoma, kad Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas nustato, kad Vyriausybė kiekvienais metais pateikia Seimui ataskaitą apie nacionalinio saugumo būklę, kurią tvirtina Seimas. Šiais metais tokia ataskaita buvo pateikta ir gegužės mėnesį ji buvo patvirtinta. Toje ataskaitoje yra parašyta, kad „Lukoilo“ kompanijos atėjimas į „Mažeikių naftą“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Aš noriu jūsų paklausti, ar jūs sutinkate į šį įstatymą įrašyti labai aiškų punktą, kad būsimasis investuotojas negali kelti grėsmės nacionaliniam saugumui?
Ir antroji klausimo dalis, ar jūs sutinkate, kad kaip ir dėl „Williamso“ bei „Jukos“, kaip strateginių investuotojų, galutinį sprendimą dėl investuotojo į „Mažeikių naftą“ priimtų Seimas?
A.M.BRAZAUSKAS. Aš sutinku, kad Seimas turėtų priimti sprendimą, kad neliktų kokių nors abejonių dėl šio sandorio skaidrumo. Visiškai skaidrus turi būti šis sandoris.
Dabar dėl „Lukoilo“. Be abejo, kalbama plačiąja prasme – valstybės saugumo reikalai ir užtikrinimas. (Balsai salėje) Kalbama taip. Bet mes kalbame šiek tiek skirtingai matydami šio objekto potencialius pirkėjus. Mes matome maždaug 1991–1992 metų akimis kai kurias kompanijas, kurios iš tikrųjų buvo kitokio charakterio. Aš manau, kad ir konservatoriai, ir kiti gali įsitikinti, kad šios kompanijos yra visiškai kitokios. Jeigu reikia papildomos informacijos, mes galime paprašyti potencialių… ir TNK, ir „Lukoilo“, ir kitų kompanijų, kurios dabar nori pirkti, išsamios informacijos ir supažindinti ir visuomenę, ir Seimo narius, ir pamatyti visą įmonės struktūrą, pamatyti akcininkų sąrašą, pamatyti, kiek nuo valstybės valdžios institucijų priklausoma viena ar kita kompanija.
Šiuo atveju čia neturi būti jokių užkulisinių samprotavimų. Jokių užkulisinių. Mes kartu turėtume priimti patį geriausią sprendimą, kuris galėtų atnešti mums, nenorėčiau tiksliai sakyti, šimtus milijonų į valstybės iždą, ir mes galėtume tuos pinigus panaudoti spręsdami tikrai pribrendusias senas socialinio pobūdžio problemas mūsų visuomenės atžvilgiu. Prašau. Čia nėra jokių užkulisių.
PIRMININKAS. P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji konservatoriai, nors noriu užduoti klausimą premjerui, bet negaliu susilaikyti. Šitiek žalos jūs pridarę su „Mažeikių nafta“, drįstate įžūliai „lupti“ premjerui akis. Aš nesu matęs tokios įžūlios politinės partijos. (Juokas salėje) Iš tikro. Kur nors kokia gėda truputėlį būtų? Kur ji yra?
Bet norėjau dar vieną dalyką pasakyti. Gerbiamieji konservatoriai, jeigu jūs būtumėte į sutartį įrašę, ko reikalavo tuo metu krikščionys demokratai, kad bankrutavus „Williamsui“ dėl vienokių ar kitokių priežasčių akcijų negalėtų įsigyti nė viena Rytų bloko kompanija, šiandien to klausimo nebūtų. Jūs atsakykite, kodėl to sakinio tada neįrašėte į sutartį. Matyt, žinojote, kad čia ateis „Jukos“. Aš manyčiau, didžiausi machinatoriai esate jūs.
Bet mano klausimas vis dėlto būtų premjerui. Gerbiamasis premjere, šiandien aiškinamajame rašte jūs rašote…
PIRMININKAS. Trumpiau.
A.M.BRAZAUSKAS. Čia K.Daukšys rašo, ne aš.
P.GRAŽULIS. …kad įmonė dirbo pelningai ir vien valstybė, turėdama 47% ar 40% akcijų, gavo 100 mln. dividendų, o per pelno mokestį gavo beveik 140 milijonų. Tai kam mums jiems parduoti tas akcijas, nes dabar įmonė dar pelningiau dirba, nafta brangsta ir kasmet turėdami didesnį procentą akcijų mes papildome ir biudžetą? Ar neužtenka tam, kuris pirks iš „Jukos“ akcijas, tų 53%? Jis jau turės kontrolinį paketą.
PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis premjere, aš labai atsiprašau. Nors kolega P.Gražulis ir kritikavo konservatorius, bet tai galima daryti tik per minutę, ne ilgiau. Prašom atsiminti kitą kartą.
A.M.BRAZAUSKAS. Matote, šiek tiek logikos yra jūsų klausime. O kam reikia? Bet aš galiu atsakyti. Nėra šeimininko. Šiandien įmonėje nėra akcijų turėtojo, arba paketo turėtojo vaidmuo dingsta. Ir neaišku, kuo gali baigtis. Štai kur yra visas klausimas. Įmonė iš tikrųjų dirba, dabar gauna naftos iš kitų šaltinių, „Jukos“ dabar nėra nė lašo naftos. Nėra pačių šeimininkų. Todėl šis procesas natūraliai ir vyksta, nes turi būti toks paketo laikytojas, kuris garantuotų naftos tiekimą. Tai yra vienas iš valstybės reikalavimų, kad tai garantuotų naftos tiekimą ir sėkmingą įmonės darbą.
PIRMININKAS. Ačiū. B.Bradauskas. Prašom, kolega.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš visiškai pritariu P.Gražulio kalbos pirmai daliai. Iš tikrųjų konservatoriai šiandien mato, kad akivaizdžiai mūsų Vyriausybė sugeba įrodyti jų nemokšiškumą ūkininkavimo srityje, o jie, kaip pasakė per radiją vienas garbus Lietuvos pilietis, sugeba tik keisti simbolikas, daugiau nieko. Todėl juos ir ima toks siutulys. Aš maniau, kad gerbiamasis A.Kubilius atsiprašys ministro ir premjero už gerbiamąjį J.Razmą, kuris pirmame posėdyje sugebėjo pareikšti nepagarbą ministrui ir premjerui Seimo salėje skleisdamas paskalas apie premjerą. Bet tiek to, čia jų reikalas, todėl jums leidus aš už juos atsiprašau ministro ir Vyriausybės.
O mano klausimas būtų toks. Labai mėgiama konservatorių buvo firma „British Petrolium“, kuriai dabar, kiek aš žinau, iškelta byla dėl to, kad „Williamsui“ parduodant žemiau savikainos „British Petrolium“ naftą Lietuvai padaryta daugiau kaip pusės milijardo litų žala. Norėčiau paklausti ministro, kaip jūs vertinate tos firmos vėl pasirodymą Lietuvos padangėje su pretenzijomis pirkti „Mažeikių naftą“? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dar kartą atsiprašau. Jeigu kas trečias pradės kritikuoti konservatorius, iš karto nutrauksiu. Prašom. (Replika iš salės: „Ką jūs čia dabar padarėte?“)
K.DAUKŠYS. Aš iš tikrųjų dalies klausimo dėl triukšmo salėje net ir nelabai girdėjau, bet jeigu kalbama apie „British Petrolium“ pirkimus iš „Mažeikių naftos“ valdant ją „Williamsui“, esu tik girdėjęs, kad tokia byla yra Mažeikių prokuratūroje. Aš nesu susipažinęs su ta byla ir negalėčiau pasakyti, kas ten kaltas, kas nekaltas. Bet jeigu pasirodė toks faktas, kad buvo padaryti kažkokie nusikaltimai, aš dėl to tik apgailestaučiau.
PIRMININKAS. Klausia Z.Žvikienė.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų toks. Paprastai žmonėms grąžinami indėliai ir išmokamos kompensacijos už išlikusį nekilnojamąjį turtą iš privatizavimo lėšų. Jeigu šios lėšos bus gautos padarius išimtį ne privatizuojant, ne pagal Privatizavimo įstatymo nuostatas, ar šios lėšos galės būti panaudotos toms reikmėms, kurias aš minėjau?
A.M.BRAZAUSKAS. Tik į Privatizavimo fondą. Kitaip negali būti.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Navickas. Prašom.
V.NAVICKAS (VNDF). Gerbiamasis ministre, iš tiesų „Jukos“ situacija yra neaiški, vyksta teisminiai ginčai. Mano klausimai būtų du. Pirmasis klausimas dėl „Jukos“ teisinės padėties ir klausimas būtų toks. Kas dabar iš „Jukos“ visos imperijos turi oficialius įgaliojimus kalbėti dėl šio klausimo ir teikti siūlymą Vyriausybei? Ar yra toks pasiūlymas gautas?
Antras klausimas būtų dėl to, ar šiam sandoriui, kuris įvyktų tarp Lietuvos Vyriausybės ir „Jukos“, jeigu jis toks įvyktų, negresia tarptautiniai ginčai ir ar dėl to valstybė nepatirs žalos?
K.DAUKŠYS. Ačiū. Aš norėčiau pasakyti, kad jeigu Vyriausybė dabar iš viso užimtų pasyvią poziciją ir nesikištų į pardavimo procesą, tai „Jukos“ parduotų savo pasirinktam pirkėjui ne tik 53,7%, bet ir aukciono teises, dėl to Vyriausybei ar taip, ar taip paskui tektų 20% akcijų ir 200 mln., kuriuos pagal teises turėtų sumokėti „Jukos“.
Dabar dėl teisėtumo. Iš tikrųjų Rusijos teisingumo ministerija, man atrodo, buvo kreipusis tiek į Olandijos Vyriausybę, tiek į mūsų Vyriausybę. Jeigu aš gerai informuotas, Olandijos Vyriausybė sakė, kad tuos klausimus gali spręsti (…) aukščiausias teismas, kai bus konkretus kreipimasis, o Lietuvos Vyriausybė irgi sakė, kad tas kreipimasis nevisiškai atitinka esančią tarp šalių teisinės pagalbos sutartį. Dabar realiai, kaip žinote, dalis akcininkų yra sulaikyti Rusijoje, kalėjime, kita dalis yra laisvėje, bet šiandien įmonei vadovauja samdyti vadybininkai, kurie laiko akcijas. Ta įmonė yra taip pat skolinga ir investuotojams iš užsienio, ir smulkiesiems akcininkams. Taigi derybas bet kuriuo atveju šiandien būtų galbūt su (…) vesti dabar.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Čaplikas.
A.ČAPLIKAS (LCF). Pone Česlovai, aš manau, jūs būsite visiems lygus ir teisingas. Jeigu aš dabar stipriai barsiu konservatorius, jūs man duosite klausti tris minutes?
PIRMININKAS. Ne.
A.ČAPLIKAS. Gerai. Pone premjere, žiūrint į šį privatizavimo veiksmą, susidaro toks įspūdis, kad jūs einate jau Lietuvai įprastų slaptų derybų ir neskaidraus privatizavimo keliu. Esate pasakęs, jog parduosite akcijas geram pirkėjui. Labai įdomi sąvoka. Ar galite įvardyti kelis gero pirkėjo kriterijus, o gal galima jau įvardyti ir tą gerą pirkėją, mums čia nereikės labai daug vargti? Pabaigoje vienas pasiūlymas, jeigu šiandien neįvardysite pirkėjo. Kai sudarysite atrankos komisiją, aš siūlau įtraukti į tą atrankos komisiją stebėtojo teisėmis Specialiųjų tyrimų tarnybos agentą. Tiesiog tegul stebi, visiems bus aiškiau ir mažiau triukšmo.
PIRMININKAS. Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Į bet kokią komisiją mes pasiryžę įtraukti bet kokios žinybos agentus, kad būtų kuo skaidriau viskas padaryta dabar įprastu būdu. Privatizavimas visada vyksta įprastu būdu, nustatytu įstatymais. Lygiai tas pats vyksta ir dabar, tik mes paprašėme išimčių šitam, kuris sukėlė tam tikrą reakciją atskirų parlamento partijų frakcijų dėl įgaliojimų Vyriausybei suteikimo. Mes nieko nedarysim, kas yra neleistina įstatymais. Mes paprašėme keleto teisinių išimčių, kad mes turėtume šiek tiek laisvesnes rankas, kas galėtų mums suteikti galimybę operatyviai spręsti šiuos klausimus ir priimti galutinius sprendimus. Todėl jeigu ten bus komisijos, aš kol kas nematau, kad mes čia kokias nors komisijas turėtume sudaryti, bet jeigu prieis prie išvados ir Seimas, kad reikia sudaryti kokią nors stebėjimo grupę ar ką, prašom. Mes visiškai neprieštarausim, kad būtų sudaryta tokia grupė.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia kolega R.Garbaravičius.
R.GARBARAVIČIUS (TSF). Gerbiamasis premjere, aš noriu dar kartą užduoti klausimą, į kurį niekaip negaunu atsakymo. Šiandien valstybė valdo per 40% „Mažeikių naftos“ akcijų. „Jukos“ (čia aš cituoju jūsų žodžius, pasakytus rugpjūčio 1 dieną) turi aukciono teisę į nepilnai 10% naują akcijų emisiją. Blokuojantis paketas vis tiek išlieka valstybėse rankose. Šnekant su ponu Vagitu Alekperovu, jis pasakė, kad jiems tikrai nėra būtinas konstitucinis paketas. Tuo labiau jis per tą patį pašnekesį yra pasakęs, kad 20% akcijų paketas, o tai liečia tiek parduodamą, tiek liekantį paketą, yra nieko vertas. Kodėl tada mums būtinai reikia išardyti blokuojantį akcijų paketą?
A.M.BRAZAUSKAS. Mes nieko neišardom, bet mes matom valstybės interesus. Jeigu jūs pastebėjote, šio įstatymo projekto pirmo puslapio pabaigoje, atrodo, yra labai aiškiai pasakyta, kad mes, netgi pardavę 20% savo akcijų, pasiliekam to paties lygio dalyvavimą valdant įmonę ir mes tą klausimą keliam potencialiems pirkėjams. Potencialūs pirkėjai sutinka su tuo. Aš manau, kad tai yra labai geras dalykas.
Kita vertus, aš dar kartą kartoju, mes gaunam šimtus milijonų papildomų pinigų į Privatizavimo fondą. Manau, kad tai geriau nei… Tie aukcionai mums nieko neduoda. Tų aukcionų reikia atsisakyti. Pirmas aukcionas iš viso duoda nulį, antras aukcionas – 75 mln. dolerių. Viskas. Pagal dar šiandieną galiojančią 1999 metų sutartį.
PIRMININKAS. Ar ministras nori papildyti? Prašom.
K.DAUKŠYS. Iš tikrųjų norėčiau tik papildyti premjerą trumpai. Jeigu realiai dabar Vyriausybė ir Seimas nesiims jokių veiksmų, tai 80%… 75 su kapeikomis procentų akcijų atsidurs to pirkėjo, kuris nupirks iš „Jukos“ akcijas, rankose, nes jis tada galės realizuoti savo aukcionų teisę. Tokiu atveju, kaip premjeras teisingai sako, Lietuvos Vyriausybė gautų 75 mln. dolerių, ir viskas, ir liktų su savo 20%. O šiuo atveju, jeigu mes aktyviai įsikištume į tą procesą, Vyriausybė galėtų gauti, pasilikdama tuos pačius 20%, kelis šimtus milijonų litų.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Matau, kad bendro sutarimo nebus, todėl dėl balsavimo motyvų. Du projektai, tai po du kalbėtojus. Pirmasis užsiregistravo E.Masiulis. Prašom. (Balsai salėje) Jis pirmasis užsiregistravo. Greitesnis. Prašom.
E.MASIULIS (LCF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų svarstome neeilinį klausimą mums ir mūsų valstybei. Šio klausimo sprendimas tikrai gali turėti ilgalaikes pasekmes tiek Lietuvos ekonomikai, tiek Lietuvos žmonėms. Todėl stebina Vyriausybės elgesys, kad ne nuo pat pradžių, kai prasidėjo derybos, kalbos dėl numatomų operacijų, buvo kreiptasi į Seimą ir atvirai šnekama tam, kad būtų ieškoma vienokio ar kitokio modelio. Bet mes jau matome, kad procesas iš tikrųjų vyksta. Be jokios abejonės, klausimas yra toks. Jeigu viskas pavyks taip, kaip yra planuojama, aišku, kad mes visi džiaugsimės, bet tokie procesai turi ir gana didelės rizikos, todėl, gerbiamasis premjere, aš manau, kad atsakomybę už šiuos procesus turime prisiimti mes visi, tarp jų ir Seimas. Stebina tai, kad atėjęs projektas iš Vyriausybės vis dėlto nenumato tolesnio Seimo dalyvavimo šiuose procesuose.
Kitas dalykas, kuris vėlgi neduoda iki galo aiškių atsakymų, kokiais kriterijais bus pasirinktas naujasis investuotojas, nes tos derybos už uždarų durų, kai derasi du ar trys žmonės ir neįtraukiama daugiau, irgi palieka labai daug klaustukų. Ar tikrai šis sandoris bus skaidrus, kaip mes čia kalbame, viskas priklausys nuo Vyriausybės pozicijos. Taigi matydamas, kad šiandien yra likę daug klaustukų…
PIRMININKAS. Laikas!
E.MASIULIS. …ir dar daug dalykų yra neišsiaiškinta, stengiamasi Seimą palikti nuošaly, vis dėlto kviesčiau susilaikyti dėl šio įstatymo projekto, toliau konsultuotis su Seimo frakcijomis, su komitetais ir jau tada, parengus bendrą visų mūsų sprendimą, mėginti šiuos sprendimus priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Karbauskis. Prašom, kolega.
V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu palaikyti šiuos įstatymų projektus, taip pat palaikyti ir Vyriausybės siekius aktyviai dalyvauti „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimo procese, ką ji ir daro. Kartu Vyriausybė, dalyvaudama šiame procese, išspręs ne tik ekonominius ir socialinius klausimus, bet ir užtikrins nacionalinio saugumo klausimą. Manau, mūsų frakcija, Socialliberalų frakcija, nėra taip isteriškai nusiteikusi kaip konservatoriai, reikalaujantys nacionalinį klausimą iškelti pirmą, bet kartu prašo svarstant surasti arba užtikrinti nacionalinio saugumo kriterijais šio klausimo sprendimą. Taigi ne tik ekonominis ir socialinis klausimai yra svarbūs, bet taip pat ir nacionalinis saugumas, nesvarbu, kad mes gyvename, kaip premjeras pasakė, pasekmių laikotarpiu.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Prašom, kolega.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, svarstant šį įstatymą neišvengiamai turime svarstyti du aspektus. Visų pirma patį teisinį finansinį mechanizmą, kuris yra šiame įstatyme aprašytas ir kuris galbūt nebūtų koks nors problemiškas, jeigu būtų kalbama apie kokios nors duonos kepyklos įgijimą. Todėl neišvengiamai turime svarstyti ne tik instrumentinius klausimus, kas yra parašyta šiame įstatyme, bet ir kokius rezultatus šis instrumentas gali atnešti ir kas šiuo instrumentu naudosis. Štai šie klausimai mums ir neleidžia nedviprasmiškai paremti šio įstatymo projektą.
Mes matome, kad premjeras, nelaukdamas šio įstatymo, yra apsisprendęs, kad tinkamiausias pirkėjas bus „Lukoilo“ kompanija, nors tokią transakciją draudžia šiandien galiojantis Nacionalinio saugumo įstatymas ir jį lydintys kiti dokumentai. Todėl matydami, kad šitokiu veiksmu yra kuriamos ir stiprinamos bei didinamos grėsmės nacionaliniam saugumui, tai, ko mums pavyko išvengti 1999 metais kviečiantis Vakarų kompaniją, išvengiant Kremliui lojalios „Lukoilo“ kompanijos tiesioginio dalyvavimo valdant „Mažeikių naftą“ ir kartu dalyvaujant Lietuvos politiniame gyvenime ir visuomenės gyvenime visu aktyvumu, mes negalime šiandien paremti šio įstatymo projekto tol, kol nežinome tų rezultatų ir tų projektuojamų pokyčių, kuriuos žino vienintelis Ministras Pirmininkas. Todėl mes arba susilaikysime, arba balsuosime prieš šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū už trumpą kalbą. B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų mes šiandien labai plačiai kalbame apie nacionalinį saugumą. Mano manymu, šiomis dienomis, kai esame ir Europos Sąjungos narė, ir NATO narė, mūsų nacionaliniam saugumui kur kas svarbiau yra tvirta valstybės ekonominė bazė, jos ekonominė galia. Štai Vyriausybės dedami žingsniai šioje srityje mane tiesiog džiugina. Šiandien, jeigu mes pritarsime šiems įstatymų projektams, irgi galėsime dalyvauti išbrendant iš tos „Mažeikių naftos“ krizės, į kurią mus įstūmė 1999 metais. Yra galimybė mums visiems dalyvauti gerame projekte.
Man tik kelia didelį susirūpinimą ir abejones, kad tam tikra pusė, posėdžio pirmininkas liepė neminėti kokio nors vardo, viena pusė vis kelia klausimus ir pavadinimus tokių firmų kaip „Lukoilas“, kitų, bet nemini „Britisch Petrolium“, kuri kartu su „Williamsu“ nusikalstama veikla galimai, aš to netvirtinu, bet jeigu to ėmėsi prokuratūros organai, vadinasi, kažkas yra, padarė daugiau kaip pusę milijardo nuostolių Lietuvai. Štai į kur reikėtų kreipti dėmesį ir kalbėti apie nacionalinį saugumą.
Mūsų nacionalinis saugumas priklausys, jeigu „Mažeikių nafta“ dirbs nuolat, ritmingai, duos mums dideles pajamas ir, svarbiausia, bus užtikrintas naftos tiekimas jai, įmonei. Be naftos „Mažeikių nafta“, kaip patys suprantate, kas čia minėjo, geležies krūva.
Aš sveikinu Vyriausybės žingsnius šioje srityje. Manau, reikėtų vadovautis rytietiška patarle: „Kažkas viauksi, o karavanas turi eiti į priekį.“ Linkiu sėkmės. Balsuosiu už. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, manau, bus teisinga, kad mes balsuosime kartu už abu projektus, nes antrasis yra tik lydintysis. Sutinkame? Ačiū. Prašom balsuoti.
66 – už, 7 – prieš, 39 susilaikė, po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad čia būtų net keli komitetai. Pirmuoju atveju pagrindinis – Ekonomikos komitetas, antruoju, t.y. dėl biudžeto, – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkate dėl pagrindinių? Ačiū. Dabar papildomi. Pagrindiniam įstatymui – Biudžeto ir finansų komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Audito komitetas. Biudžeto pakeitimo įstatymui: papildomi – Ekonomikos komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Audito komitetas. Sutinkame? Ačiū. Nagrinėsime spalio 13 dieną.
Mielieji kolegos, mūsų laukia Vyriausybės valanda, bet pagal procedūras galima pasakyti replikas. Taigi du centre, du – iš dešinės, arba iš kairės, ir viskas. Vyriausybės valandai iškilusi grėsmė sutrumpėti. Pirmasis K.Glaveckas. Prašom.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pritardami skubos tvarkai antrajam projektui, biudžeto, mes pažeidėme Statuto 172 straipsnį…
PIRMININKAS. Mes nepritarėme.
K.GLAVECKAS. Taip, bet iš tikrųjų negalima jo svarstyti skubos tvarka. Statuto 172 straipsnio 8 dalyje rašoma, kad valstybės biudžeto projektas nesvarstomas ir nepriimamas skubos ir ypatingos skubos tvarkos. Vadinasi, jam turi būti taikoma paprasta tvarka.
PIRMININKAS. Gerbiamasis profesoriau, aš net neteikiau balsuoti šio klausimo. Kolegė R.Juknevičienė. Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Trumpai tiems, kurių trumpa atmintis. Apie geležų krūvą arba metalo krūvą iš „Mažeikių naftos“ kalbėjo Ivanas Paleičikas. (Juokas)
PIRMININKAS. J.Veselka. P.Gražuliui žodis bus suteiktas po Vyriausybės valandos. J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, aš klausiau klausiau tų susijaudinusiųjų dėl nacionalinio saugumo ir pagalvojau, labai blogai, kad kai kurios jėgos apie nacionalinį saugumą taip naiviai supranta. Pavyzdžiui, kaip vyko su „Mažeikių nafta“. Kadangi Rusijoje žydas suprato, kad jeigu jis eis kaip Rusijos žydas į „Mažeikių naftą“, jis negaus jokių lengvatų, tai jis pasikvietė Amerikos žydą, tas užsimovęs dryžuotus „triusikėlius“, gavo visas lengvatas, paskui perleido Rusijos žydui. Man labai patinka, kad „Lukoilas“, kai pamatė, kad tai labai naudinga, taip pat užsimauna Amerikos „triusikėlius“, ir saugumas bus šimtaprocentinis. Gerbiamieji, saugumą garantuoja tauta. Jeigu tautai bus daug pliusų, o tokių pliusų yra, jeigu iš tikrųjų bus viskas tvarkingai, tai tauta yra saugumo garantas. Nei NATO, nei mūsų kariuomenė nėra tautos garantas. Jeigu tai naudingas projektas, nežaiskite su savo saugumais.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš negaliu susilaikyti nuo kai kurių replikų. Tikiuosi turėti galimybę paklausti premjero kitais klausimais dėl euro įvedimo, nes tai visiškai akivaizdu. Norėčiau priminti kolegoms. Tie, kurie labai mėgsta kalbėti apie „Williamsą“ ir panašiai, skaitykite savo aiškinamąjį raštą ir pamatysite, kaip viskas priešingai apsiverčia, ką jūs čia pasakojate, įskaitant ir buvusius krikščionių demokratų atstovus, kurie staiga šiandien pamilo raudoną sovietinę vėliavą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rimantai, jūs sąmoningai išprovokavote tikrai nereikalingą P.Gražulio kalbą. Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji konservatoriai, aš jau sakiau klausiamojoje kalboje, kad jeigu jūs būtumėt įrašę į sutartį punktą, kad „Williamsui“ pasitraukus dėl kokių nors priežasčių negali nė viena Rytų bloko kompanija įsigyti akcijų, šiandien to klausimo nebūtų. Atsakykite prie mikrofono atsistojęs nors vienas garbingai, kodėl šis punktas mums, krikščionims demokratams, prašant nebuvo įrašytas? Gal jūs ir žinojot, dar kartą kartoju, kad ateis „Jukos“. Jūs apgavot tautą ir apgavot tuo metu krikščionis demokratus. Kad jūs kalbat, kad nebuvo… tik Ivanas Paleičikas kalbėjo, kad tai yra metalo krūva. Tai jeigu jūs kitaip įsivaizdavot, tai kodėl parduodami dar primokėjot?
PIRMININKAS. Ačiū. Pradedam Vyriausybės valandą. Po to galėsit viską aiškinti. Turėsim labai daug laiko. Ar A.Kubilius nori per Vyriausybės valandą klausti? Tuomet turi būti užsirašyta. A.Kubilius. Prašau. A.Kubilius pirmasis klausia ir jis turi teisę pateikti du klausimus.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia noriu nusistebėti, kad ir Ministras Pirmininkas, ir Seimo vicepirmininkas tylomis praleidžia išpuolius prieš žydų tautą. Ne pirmą kartą tai girdim. Ir man tikrai tenka apgailestauti, kad šioje salėje tam yra sudaromos visos galimybės. (Balsai salėje)
Mano klausimas Ministrui Pirmininkui. Aš noriu išgirsti jūsų aiškų atsakymą. Šiandieną galiojantys Lietuvos įstatymai, t.y. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir Seime patvirtinta ataskaita apie nacionalinio saugumo būklę, taip pat Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme išsakytas įpareigojimas Vyriausybei ir Seimui daryti viską, kad grėsmės nacionaliniam saugumui būtų mažinamos, imperatyviai draudžia vesti derybas su „Lukoilo“ kompanija dėl jos atėjimo į „Mažeikių naftą“ ir perdavimo jai valdyti „Mažeikių naftą“. Sakykite, ar jūs pažeidinėsite šį įstatymą ir šias nuostatas, ar vis dėlto jų laikysitės?
PIRMININKAS. Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Aš vienas nedarau jokių veiksmų ir nedarysiu. Tai pirmas dalykas. Antras dalykas, Seimas tegul nusprendžia, ar dabartinio pavidalo „Lukoil“ yra ūkio subjektas, kuris negali dalyvauti. Trečias dalykas. Jokių susitarimų su „Lukoilu“ nėra iki šios dienos ir iki rytojaus. Yra trys pretendentai. Kiekvienas bus įvertintas, kiekvienas bus charakterizuotas tiek, kiek mes turim informacijos. Ir aš manau, kad šios informacijos rezultatas leis nustatyti, ar ši jūsų įvardyta kompanija sukelia kokį nors pavojų mūsų valstybei, ar ši kompanija, kurios mes su jumis užsipilam benziną (apie 150 degalinių Lietuvoje), kelia nacionalinę grėsmę. (Replika iš salės: „Kelia“) Ir todėl aš vienas nesiimu šio dalyko spręsti. Tegul sprendžia Seimas.
PIRMININKAS. Vieną minutę! Gerbiamieji kolegos, dabar turėtų klausti pagrindinės opozicinės frakcijos…
A.KUBILIUS. Dar antras klausimas.
PIRMININKAS. Prašau. Aš maniau, kad jūs iškart pateikėt. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, aš, reaguodamas į jūsų atsakymą, noriu dar sykį pakartoti, kad šiandien galiojančių įstatymų nustatyta tvarka yra aiškiai įvardyta grėsmė nacionaliniam saugumui. Tai nebetęsdamas tos kalbos apie „Lukoilo“, kaip nacionalinės grėsmės, statusą, vis dėlto noriu jūsų paklausti, ar jūs sutinkate tam, kad visi procesai būtų absoliučiai skaidrūs, pateikti viešai visų akcininkų pasikeitimų ir valdybos narių pasikeitimų sąrašą jūsų šeimos valdomame „Crown Plaza“ viešbutyje per paskutinius ketverius metus?
A.M.BRAZAUSKAS. Pasiruošęs. Aš siūlau sudaryti komisiją (man atrodo, šešioliktą ar septynioliktą kartą) tikrinti „Draugystės“ akcijas. Siūlau FNTT, STT, prokuratūrai, saugumui, policijai sudaryti jungtinę komisiją ir šešioliktą kartą patikrinti šių akcijų teisėtumą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom nesiginčyti. Dabar turėtų klausti kolega R.J.Dagys, bet iš tikro pasikonsultavęs dėl to, ką pasakė J.Veselka, jeigu jis iš tikrųjų čia pasakė kai kurių negražių epitetų, tai aš noriu tamstai labai maloningai pareikšti įspėjimą. Vis dėlto epitetus reikia tinkamoje vietoje tinkamai parinkti. Vis tiek žodis dabar nebus suteiktas. Prašom ramiai sėdėti. (Balsas salėje) Ten buvo kai kas kitaip pasakyta, tai aš dabar jau prisiminiau. R.Dagys.
R.J.DAGYS (TSF). Aš norėčiau užduoti klausimą gerbiamajam premjerui. Šiandien buvo paklausta daug visokių klausimų įvairiais aspektais. Bet vienas aspektas nėra išnagrinėtas. Mes dabar visi labai ruošiamės įvesti eurą. Euro įvedimas yra susijęs su įsipareigojimais. Trijų milijardų galimybė pasiskolinti, nežiūrint kaip skirtingai jinai gali būti traktuojama Europos banko. Tai vienas dalykas. Gali būti įskaityta į mūsų įsipareigojimų skolą ir viršyti kriterijus, kurie mums leidžiami, nes limitai yra išsekę. Kita vertus, visas šis sandėris gali irgi vykti ne taip, kaip jūs dabar planuojate, dėl įvairių priežasčių: dėl kitų akcininkų veiksmų, juridinių procesų ir panašiai. Ir mes laiku galime neįvykdyti net, sakykim, ir geriausiam pirkėjui esant, tų transakcijų ir tada visa tai bus… į mūsų skolą, ir, aišku, tada euro įvedimas bus pasmerktas. Gerbiamasis premjere, ar jūs prisiimat atsakomybę už tai, kad įvykdžius šią akciją euras bus įvestas Lietuvoje?
A.M.BRAZAUSKAS. Aš prisiimu atsakomybę už viską, už ką aš atsakau. Prisiimu. Pagal veikiančius Lietuvoje įstatymus, už ką atsako premjeras, aš už viską prisiimu atsakomybę. O dabar į jūsų klausimą konkrečiai aš prašyčiau atsakyti finansų ministrą.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū. Tas klausimas čia jau ne kartą yra gvildenamas, ir kad ir kiek mes stengiamės aiškinti, vis vien niekaip nenorima suprasti. Ši transakcija jokios įtakos fiskaliniam deficitui neturės, nes pagal veikiančius apskaitos įstatymus ir veikiančius apskaitos principus yra balanso kairė ir dešinė. Kairėje pusėje yra finansinis turtas, už kurį bus įsigyjama, už tuos pinigus, dešinėje pusėje yra įsipareigojimai. Ir lygiai tokia pat suma padidėja tiek kairė pusė, tiek dešinė. Bendras rezultatas visiškai nepakinta ir į infliaciją jis neįskaitomas. Turės įtakos tiktai tai daliai, kiek valstybė mokės palūkanų. Tai yra prognozuojama nuo trijų galbūt iki penkių milijonų per mėnesį, jeigu bus tokia suma pasiskolinta. Taigi tiktai ši suma, labai nedidelė, kuri skaičiuojama tūkstantąja procento dalimi po kablelio, gali turėti įtakos. Tiek labai trumpai apie šitą transakciją. Jeigu ši pasiskolinta suma pereitų į 2006 metus, tai padidėtų mūsų valstybės skola. Mastrichto kriterijus sako, kad valstybės skola neturi būti didesnė negu 60%. Mūsų dabartinė valstybės skola, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto, yra 18,6. Padidėtų apie 4 procentinius punktus, būtų apie 23%. Taigi galiu visiškai atsakingai pareikšti, kad įvedant eurą šita transakcija jokios įtakos neturės.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Dagys trumpai patikslina.
R.J.DAGYS. Aš norėčiau vis dėlto patikslinti. Klausimas ne apie tai, kas atsitiks, jeigu sandėris bus sėkmingas. (Buvo antroji mano klausimo dalis.) Bet jeigu sandoris neįvyks, tai jūsų kairė ir dešinė pusė nesusibalansuoja.
Z.BALČYTIS. Aš manau, kad bus pasirašyta atitinkama sutartis. Ir kadangi akcijos… pagal tam tikrą tvarką bus pasiskolinami pinigai, nuperkama ir bus iš karto pagal tam tikrus kriterijus nustatytas pirkėjas, tai aš manau, kad šita abejonė tikrai atkrinta.
PIRMININKAS. Dabar klausia A.Kašėta. Prašom.
A.KAŠĖTA (LCF). Gerbiamasis premjere, klausant ir jūsų atsakymų, ir komentarų susidarė įspūdis, kad šioje salėje labai skirtingai suprantama nacionalinio saugumo samprata. Bet vis dėlto yra keli potencialūs pirkėjai. Jūs minėjot, kad vargu ar galima pritaikyti šiai gamyklai nacionalinio saugumo objektams taikomus kriterijus. Man tai nuskambėjo keistai. Vis dėlto kokius kriterijus jūs taikysit ir kaip jūs atrinksit, pagal kokius kriterijus (nacionalinio saugumo, be abejo, aš turiu omenyje) jūs atrinksit tą vienintelę iš kelių galimų kompanijų.
A.M.BRAZAUSKAS. Yra įstatymai, žinoma, mes jų laikysimės, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo. Bet jeigu šiuo atveju kalbėtume apie kokius konkrečius kriterijus, kokie kriterijai? Pirmas dalykas, įmonė turi dirbti stabiliai. Antras dalykas, naujo akcijų paketo turėtojas turi būti priimtinas ir finansine prasme, ir politine prasme. Todėl niekas per jėgą neprievartaus, kad būtų ne tas, o šitas pirkėjas, nes tai yra visos valstybės reikalas. O visa kita yra pasekmės. Tai yra žmonių uždarbis, tai yra garantuota naftos produktų rinka Lietuvoje, Latvijoje, kur irgi beveik 100% apima ši rinka. Būtų stabili rinka. Štai kriterijai.
Na, žinoma, mes naftą galime atsivežti iš už jūrų marių, yra fizinės galimybės. Todėl, matyt, šios įmonės darbas, sustojimas, ko mes labai nenorėtume, iš tikrųjų mūsų valstybės, mūsų, kaip valstybės, saugumo ir priklausomybės nuo kažko nepažeidžia. Nepažeidžia, nes yra atvira rinka, mes gyvename Europos Sąjungoje, mes laikomės bendrų principų. Laisvas prekių judėjimas ir šis kiekis benzino, dyzelino ir kitų produktų bus Lietuvoje, jis bus. Aš vėl noriu grįžti atgal prie Estijos, Latvijos – mūsų artimiausių kaimynių.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R.Ačas. Prašom. Ruošiasi kolega B.Pauža.
R.AČAS (LDF). Gerbiamasis ūkio ministre, norėčiau jums užduoti grynai ūkišką klausimą. Tiek statybininkai, tiek prekybininkai pastaruoju metu dejuoja, kad Lietuvoje pradėjo trūkti cemento. Kaip jūs žinote, ši problema atsirado turbūt po gegužės 1 dienos, bet ypač pasireiškė neseniai, nes yra striuka ypač tiems, kurie nėra sudarę išankstinių sutarčių su „Akmenės cementu“. Žinote kad „Akmenės cementas“ nespėja gaminti cemento. Sakykite, kaip bus sprendžiama ši problema?
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų šią problemą žinau ir galiu pasakyti, kad Lietuvoje ne cemento trūksta, o trūksta to pigaus cemento, nes brangesnio cemento yra atvežta ir būtų galima jo vežti.
Kaip ji susidarė? Iš tikrųjų aš buvau iškvietęs, paprašęs, kad atvažiuotų „Akmenės cemento“ vadovas, ir iš tikro jis patvirtino, kad metų pradžioje, kai buvo sudaromos sutartys su cemento pirkėjais, dalis pirkėjų jas pasirašė mažesniam kiekiui arba visai nepasirašė, tikėdamiesi, kad gaus pigaus cemento iš Baltarusijos. O šiais metais Baltarusija gavo geresnių pasiūlymų iš Maskvos ir tą patį cementą pardavė į Maskvos rinką, o ne į Lietuvos rinką ir dėl to susidarė tam tikras cemento trūkumas. Iš esmės, matyt, reikėtų pirmiausia žiūrėti, kaip atsargiai sudaryti sutartis su „Akmenės cementu“ ir planuoti poreikius ir kitus dalykus.
A.M.BRAZAUSKAS. Aš porą žodžių dar pridėčiau.
PIRMININKAS. Prašom, premjere.
A.M.BRAZAUSKAS. Akmenėje yra keturios technologinės linijos po 600 tūkst. tonų metinio pajėgumo. Dabar dirba dvi linijos – trečioji ir ketvirtoji. Aš manyčiau, kad reikėtų ir mums, ir Ūkio ministerijai gal padėti kaip nors, kiek leidžia mums Europos Sąjunga, ūkio subjektui paleisti dar vieną 600 tūkst. technologinę liniją ir būtų visiškai išspręstas klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. B.Pauža. Ruošiasi kolega S.Pabedinskas.
B.PAUŽA (DPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų susisiekimo ministrui. Atliekant Klaipėdos jūrų uosto akvatorijos labai reikalingus gilinimo darbus, neišvengiama ir neigiamų pasekmių. Kuršių marių žvejai skundžiasi, kad kai kuriose marių vietose, plūstelėjus sūriam vandeniui, sumažėjo žuvų ištekliai, dėl ko jie patiria nemažų nuostolių. Gerbiamasis ministre, ar nereikėtų įsiklausyti į žvejų reikalavimus ir planuojant akvatorijos gilinimo darbus kartu numatyti ir nuostolių kompensavimo žvejams mechanizmą? Ačiū.
P.ČĖSNA. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Aš manau, kad šis pareiškimas, kad sumažėjo žuvų… Šiandien turbūt niekas negali atsakyti, dėl ko tų žuvų sumažėjo. Tokios galimybės ir būtinumo šiandien tikrai nematau. Ateityje, aišku, reikėtų atidžiai pastudijuoti jūsų iškeltą problemą, bet tikriausiai tai nepasitvirtins. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš atsiprašau kolegos Skirmanto, iš eilės turėtų būti kolega B.Bradauskas, po to – kolegė N.Steiblienė ir tik tada. (Balsai salėje) Konservatoriai net du klausė. B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš matau, kad mes jau labai nuvarginome Vyriausybę, todėl atsisakau klausimo ir savo klausimą spręsiu darbo tvarka. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kolegė N.Steiblienė. Prašom.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Klausimas Ministrui Pirmininkui. Šiandien buvęs ūkio ministras V.Uspaskichas interviu ELTA’i atvirai protegavo Austrijos fondą „Baltic Holding“, teigdamas, jog jis vienintelis (cituoju) „nėra susijęs su Kremliumi“. Jos akcininkai, kiek man žinoma, buvo „Gazpromo“ bankas ir dar dvi austrų bendrovės – „Jurimex“ ir „Petrochemical Holding“, tačiau rugpjūčio mėnesį liko tik akcinė bendrovė „Petrochemical Holding“. Rusijos internetinėje žiniasklaidoje pasirodė informacija, neva ši bendrovė ir jos antrinės įmonės susijusios su ne pačia švariausia „Gazpromo“ veikėjų dalimi. Ar Lietuvos Vyriausybei žinoma, kas yra šios bendrovės akcininkai?
A.M.BRAZAUSKAS. Jūs turite galvoje „Baltic Fan“ bendrovę? Taip? Į kurią įeina „Petrochemical“ ir kitos.
N.STEIBLIENĖ. „Petrochemical Holding“, taip. Kas yra akcininkai?
A.M.BRAZAUSKAS. Ne, mes visų akcininkų nežinome. Mums tokios informacijos nedavė. Aš gavau oficialų raštą prieš savaitę, praeitą savaitę, iš „Baltic fondo“, kuris proteguoja šias dvi kompanijas, ir „Baltic fondas“ yra holdingo kompanija, kuri žada investuoti į naftos chemijos ūkį, sukurti iš esmės naują, mes neturime tokio. Tai kainuotų apie 4 mlrd. 600 mln. litų. Toks yra tame rašte pasiūlymas. O dėl naftos tiekimo ten yra viena eilutė parašyta, pasiūlymas, kad mes užtikriname 12 mln. tonų, o ateityje 15 mln. tonų žalios naftos. Tai tokį raštą mes turime, oficialiai mes jį gavome. Žinoma, mums kelia šiokių tokių abejonių tai, kad nafta faktiškai gali būti tik iš Rusijos. Mes nematome jokių kitų kanalų. Tuo labiau jeigu kistų naftos chemijos sudėtis, pačioje įmonėje reiktų daryti esmines investicijas į naftos perdirbimo technologiją. Toliau vykstant deryboms, jeigu jūs mums suteiksite įgaliojimus, aiškinsimės, pareikalausime, be jokių abejonių, kad mes turėtume išsamią informaciją ir taip pat informaciją, iš kur bus nafta.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar klausia kolega S.Pabedinskas. Ruošiasi kolegė R.Juknevičienė.
S.PABEDINSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Klausimą norėjau užduoti teisingumo ministrui, jo nėra. Gal galėtų ar vidaus reikalų ministras, ar premjeras atsakyti.
Pasak statistikos, šiais metais antstoliai įvykdė beveik tūkstantį iškeldinimo iš gyvenamųjų namų bylų. Taigi beveik pusantro šimto šeimų prievarta yra iškeldintos iš būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Daugelis jų tiesiog išmetamos, iškeldinamos į gatvę. Štai antstoliai lyg ir atlieka savo priedermę – atėjo, surašė, o tada dirba policija, pakviečiama policija. Man teko matyti, kaip tiems policininkams tenka sunkiai atlikti tą procedūrą. Negana to, vėliau kviečiami medikai – suprantama, kokia žmonėms situacija. Lyg jau trys institucijos dalyvauja šiame iškeldinimo darbe. Galbūt būtų galima kaip nors reglamentuoti, kad, jeigu antstoliai pradėjo, tegul ir baigia tą procesą, ar perduoti Vidaus reikalų ministerijai?
Ir dar. Kitose šalyse, Prancūzijoje, Vokietijoje, sakykime, dabar per televiziją mačiau, kad net Rusijoje, Maskvoje, tuos žmones iškelia kažkur į bendrabučius šalia miestų, kad nepaliktų gatvėje. Man atrodo, kad irgi yra svarbu, kad nepasidarytų tų vadinamųjų, atsiprašau, bomžų daugiau mūsų gatvėse. Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Sunkoka atsakyti. Aš įsivaizduoju, kad ir antstoliai, ir policija veikia pagal Lietuvos įstatymus.
Aš manyčiau, galbūt reikėtų Seime peržiūrėti šiuos įstatymus. Mes ne prieš dalyvauti, kiek reikės. Iš tikrųjų taip, kaip jūs pasakojate, negali būti. Vis tiek žmogų kažkaip reikia gelbėti. Tai mūsų piliečiai. Todėl mes pasirengę dalyvauti, Vyriausybė ir Teisingumo ministerija, galbūt tobulinant, galbūt švelninant kai kurias įstatymų normas ir patį procesą. Dėl antstolių veiklos, kai jie tapo privatūs, pastaruoju metu ne tik šioje srityje, bet ir daugelyje kitų sričių kyla labai didelis nepasitenkinimas, nes jų įkainiai už paslaugas labai aukšti, kai kada net didesni negu ieškinio suma ir panašiai. Aš manyčiau, kad čia reikėtų grįžti. Mes tą demokratijos puslapį jau per daug atskleidėme. Gal reikia palaipsniui, kai žmonės praturtės, gal turės daugiau lėšų, pažiūrėti priežastis, dėl ko jį reikia iškraustyti ir panašiai. Aš manau, čia iš tikrųjų yra problema.
G.J.FURMANAVIČIUS. Jeigu galima, aš dar norėčiau pridurti.
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
G.J.FURMANAVIČIUS. Norėčiau atsakyti ponui S.Pabedinskui, nes buvo paminėta policija. Man iš tikrųjų keistai atrodo situacija, kai privati struktūra savo sprendimams įgyvendinti gali pasitelkti valstybinę struktūrą. Aš visiškai pritarčiau premjerui, kad būtinai reikia peržiūrėti įstatymus, nes antstoliai yra privati struktūra, jie priima kokius nors procesinius sprendimus, o po to tie vargšai policininkai turi kentėti, ir yra daug neigiamų emocijų. Mes galime vėl kalbėti apie tą patį policijos įvaizdį, nes antstolio atliekant tuos veiksmuos jau iš esmės nebūna. Jis jau savo juodą darbą būna padaręs. Teisingai ponas J.Veselka sako, kad privati kompanija ima pinigus, o valstybė turi vykdyti funkcijas. Visiškai su jumis sutinku.
PIRMININKAS. Kolegė R.Juknevičienė ir ruošiasi kolega J.Juozapaitis.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Ačiū, pone pirmininke. Pone premjere, aš norėčiau pratęsti A.Kubiliaus klausimą dėl jūsų šeimos ir „Lukoilo“ atstovo Ivano Paleičiko bendro verslo. Šiandien Lietuvoje daug kalbama apie skaidrumą ir jūs turbūt nesiginčysite, kad ypač šiuo klausimu (turiu galvoje „Mažeikių naftą“) turi būti atskleista visa įmanoma informacija. Aš džiaugiuosi, kad jūs pritariate A.Kubiliaus pasiūlymui, jog pateiksite visų „Draugystės“ viešbučio akcininkų sąrašą ir jų judėjimą per pastaruosius ketverius metus. Aš tiktai norėčiau paklausti, kada tai bus padaryta? Žinoma, aš tikiuosi, kad iki apsisprendžiant Seimui dėl šio įstatymo tai bus padaryta.
Antras dalykas. Labai prašau, kad kartu būtų pateikti ne tik sudėtingi pavadinimai, bet ir atskleista, kas slypi po tais pavadinimais. Pavyzdžiui, ką tai reiškia (…), kas yra jų savininkai, kas ten juos valdo ir panašiai.
Baigdama dar noriu pridurti, ar jūs vis dėlto nemanote, kad ir to…
PIRMININKAS. Laikas!
R.JUKNEVIČIENĖ. … fakto, kad jūs esate bendro verslo dalyvis su „Lukoilo“ atstovu ir kad I.Paleičikas tebėra „Draugystės“ viešbučio valdybos narys, ar jūs neturėtume…
PIRMININKAS. Laikas!
R.JUKNEVIČIENĖ. … apskritai nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo ir sprendimo?
A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia aš nieko nepateiksiu, nes aš nieko nežinau. Pirmas dalykas.
Antras. Aš siūliau sudaryti komisiją. Jūs vis tiek manimi netikite. Kodėl aš turiu stengtis? Sudarykite komisiją ir tikrinkite viską visais prieinamais būdais. Prašom. Siūliau, iš kokių atstovų sudaryti šią komisiją. Sudarykite ir tikrinkite. Viskas bus atvira ir viskas pateikta.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Reikia įtraukti prokuratūrą, tegul pareikalauja tos informacijos. Aš neturiu tokios informacijos ir aš nesirengiu jokios informacijos išgalvoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pakanka. Jau tie dalykai kartojasi. J.Juozapaitis. Prašom. Ruošiasi kolega E.Masiulis. Paskui.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų švietimo ir mokslo ministrui. Dėl neišspręsto pavėžėjimo nemažai kaimo jaunimo negali patekti į žemės ūkio mokyklas. Klausimas būtų toks: kada bus skiriamas dėmesys ir lėšos kaimiškųjų rajonų žemės ūkio mokyklų mokinių pavėžėjimui skiriant geltonuosius autobusus?
R.MOTUZAS. Labai ačiū. Kaip jūs žinote, geltonųjų autobusų programa yra skiriama bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams, tai yra nepilnamečiams, ir aš apskritai pirmą kartą girdžiu, kad žemės ūkio mokykloms tai yra problema. Tokiu atveju jų steigėja turbūt yra Švietimo ir mokslo ministerija. Kadangi jūs nepaminėjote, reikėtų spręsti tada konkrečiai ir žiūrėti, kokiame regione, iš kokių rajonų veža. Jeigu tokia būtinybė yra, steigėja yra Švietimo ir mokslo ministerija, ir svarstysim. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega E.Masiulis. Ruošiasi kolega A.Baranauskas.
E.MASIULIS (LCF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau klausimą adresuoti ūkio ministrui ponui K.Daukšiui. Tikiuosi, ūkio ministras nėra taip pavargęs ir dar galėtų atsakyti į klausimą. Gerbiamasis ministre, kiek man žinoma, Ūkio ministerija yra valstybinės įmonės „Visagino statybininkai“ steigėja ir turbūt jums yra žinoma, kad šiuo metu šiai įmonei vadovauja praeityje liūdnai pagarsėjęs verslininkas Vytautas Mirskis. Bent jau pagal spaudoje paskelbtų publikacijų duomenis, anksčiau ponas V.Mirskis vadovavo Kauno trečiajai statybos ir remonto bendrovei, kuri bankrutavo ir liko skolinga apie 10 mln. litų. Kauno policijoje vyksta ikiteisminis tyrimas dėl vadovo veiksmų. Dabar tas pats žmogus tapo jūsų įmonės „Visagino statybininkai“ generaliniu direktoriumi ir, mano turimais duomenimis, 2004 metais iš vieno šaltinio be konkurso ši įmonė laimėjo Ignalinos atominės elektrinės III bloko darbus už 34 mln. litų. Šiuo metu atlikta darbų už 20 mln. litų, tačiau yra tokių duomenų, kad tiek darbų nėra atlikta.
Aš noriu paklausti, ar jums tokie faktai yra žinomi ir ar jūs, kaip ūkio ministras, imsitės veiksmų, kad ištirtumėte ir išsiaiškintumėte šią situaciją ir priimtumėte tam tikrus sprendimus?
K.DAUKŠYS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų „Visagino statybininkai“ yra atskeltas nuo atominės elektrinės statybų baras. Tokių faktų, kuriuos jūs dabar pateikėte, aš tikrai nežinojau. Kokių nors nusiskundimų ministerijoje nebuvo, bet aš tikrai imsiuosi priemonių, kad patikrintų, ar ten viskas gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baranauskas ir ruošiasi J.Veselka.
A.BARANAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš noriu trumpai paklausti dviejų ministrų: švietimo ir ūkio. Dabar didinami atlyginimai mokytojams, tačiau tarp jų yra didelis nepasitenkinimas. Noriu paklausti, ar viskas gerai su metodika?
Ūkio ministro noriu paklausti. Elektros galios mokestis sukūrė nevienodas sąlygas žemdirbiams. Individualūs ūkininkai moka, man atrodo, ribotą laiką – tik tris mėnesius, o bendrovės, ypač tos, kurios turi grūdų sandėlius, ištisus metus. Ar jums neatrodo, kad tie patys žemdirbiai jau dabar pastatyti į nevienodas sąlygas? Ačiū.
R.MOTUZAS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų mokytojams atlyginimai yra didinami dviem etapais. Pirmiausia jūs kalbate apie dabartinį nepasitenkinimą. Nuo rugsėjo 1 dienos iki sausio 1 dienos (tiems keturiems mėnesiams) papildomai iš valstybės biudžeto mokytojų atlyginimams buvo skirta 28,2 mln. litų, tačiau turbūt sutrikdė tai, kad kai kurie mokytojai nežino, kokį atlyginimą jie gaus, nes kartu įsigaliojo ir Vyriausybės nutarimas, susijęs su pedagogais dėl darbo, susijusio su protine ir emocine įtampa. Mokytojams nuo rugsėjo 1 dienos galima dirbti 36 valandas per savaitę. Pasirodo, kad ypač kaimo vietovėse buvo nemažai mokytojų, kurie dirbo 37 ir 38 valandas. Tie mokytojai dabar gali dirbti 36 valandas, ne daugiau kaip 36 valandas. Tokiu atveju mokytojams atlyginimas sumažėjo. Esant šiai situacijai, mes šį pirmadienį parašėme savivaldybėms operatyvinius laiškus prašydami pranešti pagal rajonus, kiek mokytojų ir mokyklų vadovų sumažėjo atlyginimai. Mes gavome atsakymus, kad jie dar nežino, nes atlyginimai už rugsėjo mėnesį mokami pradedant spalio 3 d. ir baigiant spalio 8 diena. Tie rajonai, kurie pateikė, pavyzdžiui, Šiaulių miestas, jau paskaičiavo, mokyklų vadovų didėja nuo 20 litų iki 700 litų. Visiems pedagogams atlyginimai padidėjo, bet, žinoma, atsižvelgiant į darbo krūvius. Jeigu jie turėjo daugiau kaip 36 tarifikuotas valandas, žinoma, jiems atlyginimai sumažėjo, bet tikros padėties šiuo metu nežino.
Tai buvo susiję, be jokios abejonės (matyt, gali jums papasakoti ir individualiu atveju) su tarifikacija. Apskritai mokytojų darbo krūvis keitėsi nuo rugsėjo 1 dienos. Pavyzdžiui, jeigu aš dėstau anglų kalbą ar matematiką, galiu turėti ne daugiau kaip 36 valandas apskritai, o kontaktinių šiuo atveju būtų tik 32,5. Jeigu, sakykime, penkioms klasėms yra 35 anglų kalbos pamokos, žinoma, iš manęs atima vieną klasę. Tai galbūt tada atima ne vieną valandą, o 3, 4 ir 5 valandas. Tai yra susiję su tarifikacija.
Atsižvelgiant į tai, Vyriausybėje buvo priimtas sprendimas, ir valstybės kitų metų biudžeto projekte numatyta paankstinti kitais metais mokytojų atlyginimo pakėlimą. Buvo numatyta nuo rugsėjo 1 dienos, bet valstybės biudžeto projekte kitais metais yra numatyta papildomai net 130,8 mln. litų. Jeigu mes tą sumą padalytume iš visų mokytojų, šiuo metu dirbančių Lietuvoje, vidutiniškai augimas būtų 7,4 procentai. Manyčiau, yra geras žingsnis nuo sausio 1 dienos, nes tai bus nesusiję su tarifikacija, tiesiog visiems bus perskaičiuojama turima tarifikacija. Dėl to į jus, kaip Seimo narius, dėl individualių atvejų nesikreips.
Manau, yra žengtas didelis žingsnis. Prašytume jus palaikyti svarstant biudžetą. Šiandien buvau susitikęs su profesinių mokyklų direktoriais. Mokytojai pabrėžė, kad pirmą kartą pakelta po aštuonerių metų, tai yra didelis žingsnis. Šiuo metu didinti krūvį daugiau kaip 36 valandas… profesinės sąjungos nesutiks ilginti darbo dienos. Tie, kurie esame mokytojavę, žinome, kokia galės būti kokybė, jeigu per dieną mokytojas ves pamokas 7 ar 8 valandas. Tai išsispręs pamažu pereinant prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo.
Šiuo metu savivaldybes, kurioms neaišku, kasdien konsultuojame. Rytoj atvažiuoja paskutinis srautas savivaldybių finansistų. Iš tikrųjų, kaip jūs sakote, metodikoje… galbūt dirba nestiprūs finansistai. Pavyzdžiui, vakar Alytaus rajono vienos mokyklos direktoriaus perskaičiavome, jis atvažiavo, jam davė Švietimo skyriaus finansistę, pasakė, kad jam padidėjo 68 litais, mūsų specialistai perskaičiavo, kad jam padidėjo 501 litu. Mes dabar konsultuojame, savivaldybėse dirba irgi nekvalifikuoti finansistai. Tuos, kuriems reikia, jūs bendraujate, mes esame oficialiai paskelbę, kasdien konsultuojame.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos ministrai, aš irgi prašyčiau jūsų trumpiau kalbėti, nes norinčių klausti yra pakankamai. Klausia J.Veselka. Ruošiasi kolegė R.Visockytė. Prašom, kolega.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis ūkio ministre, kadangi lengvai išsisukote, premjeras daug atsakinėjo, tai jums klausimas. Kai gerbiamojo premjero paklausė, kokia dabar tų akcijų paketo kaina, buvo labai logiškas atsakymas: tai bus susitarimas tarp „Jukos“ ir trijų potencialių pirkėjų. Bet jūs prašote trijų milijardų. Jeigu susitars dėl 4 milijardų, ką jūs darysite?
K.DAUKŠYS. Ačiū už klausimą. Bet aš dar turėčiau A.Baranauskui atsakyti, nes jis neišgirdo. Labai norėčiau, kad vadinamojo abonentinio mokesčio nebūtų žemdirbių bendrovėms. Ūkininkams pridėtinės (…) mokestis buvo panaikintas kaip kompromisas. Dar vieno kompromiso, matyt, reikės ieškoti. Reikės pasistengti ir pamąstyti, kaip tai galima padaryti, nes čia yra privačių bendrovių santykiai ir ministerijai būtų sunku įsikišti.
Dėl kainos. Šiandien mes niekas nežinome, kokia kaina gali būti. Manau, be 3 mlrd. pasiskolinimo, Vyriausybė dar vieną kitą milijoną rastų, jeigu reikėtų pridėti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolegė R.Visockytė. Ruošiasi kolega K.Starkevičius. Prašom.
R.VISOCKYTĖ (DPF). Ačiū. Klausimas bus premjerui. Šiuo metu Lietuvoje yra 5 tūkst. užregistruotų narkomanų, iš jų nemaža dalis vaikų. Tačiau iki šiol Lietuvoje nėra kompleksiškos narkomanų gydymo sistemos. Suaugusiems narkomanams dviejuose centruose valstybė apmoka tik 27 reabilitacines vietas. Vaikams reabilitacinio centro iki šiol nėra įkurta, ir nematau judesių, kad jis kada nors atsiras. Vaikai gydomi priklausomybių ligų centruose, kuriuose yra gydomi ir suaugę narkomanai.
Klausimas būtų toks. Kodėl Vyriausybė 2003, 2004, 2005 metais neskyrė lėšų vaikų narkomanų kompleksinio gydymo sistemai kurti? Jie įeitų į reabilitaciją. Ką planuojate daryti šiuo klausimu ateinančiais metais?
A.M.BRAZAUSKAS. Aš nesu toks šios srities profesionalas kaip jūs, todėl į tokius specifinius klausimus tikrai nelabai galiu atsakyti, kodėl taip vyko. Man atrodo, programos buvo rengiamos kartu su jumis. Dabar mes turime departamentą, kuris neseniai pradėjo veiklą. Konferencija vyko mūsų rūmuose, ir jūs dalyvavote. Manau, po to bus galima padaryti išvadas. Aš paprašysiu ponios Audronės Astrauskienės referuoti, ką iš tikrųjų papildomai dar reikėtų daryti ir kokias naujas įstaigas reikėtų kurti likviduojant pasekmes.
Man atrodo, Lietuva nėra paskutinėje vietoje šioje srityje. Mes nepalyginamai geriau atrodome už mūsų Baltijos kaimynes, netgi gerokai geriau. (Balsas salėje) Aš nežinau, aš buvau konferencijoje, mačiau skaičius ir kalbėjau su komisaru, kuris užsiima narkotikais. Labai gerai įsivaizduoju visą statistinę informaciją. Aš galiu pateikti Seimui, jeigu kyla abejonių.
Klausimas amžinas, ir mes privalome skirti tam dėmesio. Mes turime parengę labai daug programų. Į tas programas įtraukiama daug žinybų. Belieka tik vykdyti efektyvią kontrolę.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Starkevičius. Ruošiasi kolega S.Lapėnas. Matyt, jau eisime į pabaigą.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Norėčiau paklausti aplinkos apsaugos ministro. Lietuvai iš aplinkos apsaugos fondų skirta 1,5 mlrd. litų. Buvo pažadų rugsėjo 1d., spalio 1 d., kad išsispręs konkursai, bus galima pradėti darbus. Kol nepradedame darbų, negalime panaudoti šių lėšų. Mes labai labai vėluojame. Tada šiuos pinigus pervedame kelių taisymui, o šie projektai, tokie kaip Kauno vandenvalos ir kiti, stovi. Ar jau kas nors pajudėjo, ar vėl mes turėsime ieškoti, kur šiuos pinigus panaudoti, bet tik ne aplinkos apsaugos projektams?
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų atsakymas negali būti labai trumpas, nes pati problematika kartais yra labai supainiojama. Kalbama apie keletą fondų: ISPA, Sanglaudos, apie įsipareigojimą, pinigų panaudojimą ir panašiai. Jeigu galima, pasakysiu keletą žodžių.
ISPA pinigų, kurie buvo iki Sanglaudos fondo, per šių metų ir ankstesnį periodą vandenvalai 93% visų skirtų lėšų… bus pasirašyta sutarčių. 93 procentai. Lieka techninės priežiūros poprojektiniai patikrinimai ir panašiai. Skaičiuojame ir Kauno vandenvalos, ir tinklų. Dėl tinklų, kaip žinote, yra pasirašyta, o vandenvala – šių dienų klausimas, kada bus pasirašytas kontraktas. Jeigu kyla kokių nors abejonių ar kas uždelsė nors dieną pačioje procedūroje, pasirengę pateikti visą išklotinę veiksmų, kas buvo daryta. Deja, kartais tie procesai pas mus ilgai trunka.
Dėl Sanglaudos fondo. Sanglaudos fondo, kaip žinote, yra 953 mln. litų aplinkos apsaugai. Iki dabar yra pateikta projektų 1 mlrd. 120 mln., plius, matyt, jeigu Šiaulių taryba nubalsuos ir pritars Ventos ir Lielupės baseino projektui ir jis bus pateiktas, tai faktiškai įmanomą gauti lėšų sumą gerokai viršysime. Tikimės, kad tas viršijimas galbūt kitų sąskaita ateis į Lietuvą, tai yra kaip sudaromas visas lėšų įsipareigojimas. Dabar, kai kalbam apie panaudojimą, reikėtų vėlgi šiek tiek pasižiūrėti, kokį mechanizmą Lietuva naudojo aplinkos apsaugos srityje. Iš esmės planavimas yra nuoseklus, kad ir kaip būtų gaila, tikrai norėjosi tą mechanizmą pakeisti, bet bijojom, kad per vidurį brastos pradėjus keisti procesas gali visai sustoti. Bet tada, kai jau yra indikacija iš Europos Komisijos, kad projektui bus pritarta, pradedami rengti techniniai projektai ir konkursinė dokumentacija. Tai vėlgi – su kuo lyginsi šiandieną tą panaudojimą? Jeigu su tuo, kas yra (…) numatyta, tada 100% sutarčių bus pasirašyta, o į panaudojimą pažiūrėsim dar po kelių mėnesių. Tai vėlgi yra tam tikras planavimas. Tas laiko langas, ar metai, ar pusantrų, išliks nuo 2007 m. naujai perspektyvai, manom, visiškai pakeisti sistemą. Bet dabartiniu laikotarpiu mes tikrai nematom kokios nors baimės ir grėsmės, kad nepanaudosim skirtų lėšų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Lapėnas. Ir paskutinioji bus V.Vertelienė. (Balsas salėje) Bičiuliai, laikas yra laikas. Dar darbotvarkę reikia pateikti, kad paskui opozicinės darbotvarkės klausimai būtų ramiai išnagrinėti nustatytu laiku. (Balsas salėje) Tamstai ir taip neteks. Prašom neišgyventi. S.Lapėnas.
S.LAPĖNAS (LCF). Gerbiamasis premjere, iš tiesų visi laukiam euro įvedimo. Norėtume suformuoti atitinkamas sąlygas ir verslui, ir belaukiantiems žmonėms. Jūs galėtumėte išsklaidyti abejones, jeigu galėtumėte pasakyti, kokios pozicijos laikysis Vyriausybė, teikdama siūlymą, kokiu kursu bus keičiamas eurai į litus, t.y. litai į eurus. Nes kol nėra šio aiškumo, verslininkai iš tiesų „bevelija“ apsidrausdami kilstelėti ir kainas, aišku, be nuostolio sau. Puikiai suprantu, kad galutinį sprendimą priims ne Vyriausybė, tačiau jos teikiama pozicija turėtų būti aiški ir suprantama Lietuvos gyventojams ir verslui.
A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, į tą klausimą šiandien niekas negali atsakyti, nes bus priimtas sprendimas tik kitų metų birželio mėnesį. Mes tikimės, tikimės, žinoma, kiek tai bus mūsų galioje, daryti poveikį, kad kursas nesikeistų ir liktų toks, koks yra šiandieną. Ir kuris yra nuo 2002 m. vasario 1 d. 3,4582… 28, atsiprašau, sukeičiau skaičius. Tai štai, labai didelė tikimybė, nes litas yra susietas su euru ir kokių nors motyvų iš viso mes paprasčiausiai nematom, dėl ko tas kursas turėtų keistis.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir V.Vertelienė. Prašom.
V.VERTELIENĖ (DPF). Dėkui posėdžio pirmininkui. Mano klausimas skirtas aplinkosaugos ministrui. Iš tarnybos atleistas Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius ponas Vladas Portapas. Ar nemanote, kad toks pat likimas turėjo ištikti ir Valstybinės saugumų teritorijų tarnybos prie Aplinkosaugos ministerijos direktorę Rūtą Baškytę? Juk ponas V.Portapas nė vieno sprendimo nepriėmė be jos žinios ir viską derino su ja.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Jeigu iš tikrųjų turėtume bent kokią nors informaciją, kad buvo derinti sprendimai, tai galėtume ištirti ir imtis atitinkamų sprendimų. Bet aš manau, kad dabar kaip tik ponia R.Baškytė ir ištyrė visus klausimus, ir pasielgė labai principingai priimdama tokį sprendimą. Bet jeigu jums yra žinomi kiti faktai, mes juos tikrai galėtume panagrinėti. Aš manau, kad dabar daug šnekama apie jos tinkamumą ar netinkamumą šioms pareigoms dėl to, ką jinai iš tikrųjų padarė: ištyrė, padėjo ant stalo faktus ir visas tas sujudimas kilo po jos parengtos medžiagos.
PIRMININKAS. Dėkoju, premjere, dėkoju, gerbiamieji ministrai, o kolegas Seimo narius prašyčiau kelias minutes pasilikti. Turim pasitvirtinti artimiausios savaitės darbotvarkę. O jau po to bus pietų pertrauka, taip. (Balsai salėje)
Jeigu kas papietavo, tai prašom ramiai išklausyti, ką pasakysiu apie artimiausią darbotvarkę, kuri iš tikro labai rimta, – net dvylika eurointegracinių įstatymų projektų. Labai svarbus klausimas, kurį mes ką tik nagrinėjom, yra „Mažeikių naftos“ likimas. Trečias – gyvybinis klausimas, t.y. euro įvedimas, antradienį numatytas gerbiamojo Reinoldijaus Šarkino pranešimas. O ketvirtas klausimas, kad nebūtų nuobodu, ypač įdomūs klausimai, t.y. dėl vardų ir pavardžių rašymo, dėl Kovos su korupcija programos patikrinimo, o svarbiausia Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas. Taigi abiejų dienų darbotvarkės buvo aprobuotos Seniūnų sueigoje. Jos greičiausiai dar bus patikslintos, kadangi kitą savaitę Seimo posėdžių nebus, bet dabar prašyčiau pritarti. Niekas nenori klausti. Nebent kolega A.Baranauskas. Prašom.
A.BARANAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke.
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.
A.BARANAUSKAS (DPF). Ačiū. Noriu paklausti jūsų. Darbotvarkėje nėra klausimo dėl Konstitucijos 119, 122, 124 straipsnių įstatymo projekto. Čia turbūt yra dėl savivaldos reformos. Kada jis bus?
PIRMININKAS. Kiek suprantu, čia turi būti didžiųjų frakcijų sutarimas, nes norint tikėtis konstitucinių pataisų, juo labiau tokių kompleksinių, sėkmės, reikia užsitikrinti dviejų trečdalių paramą. Vienos koalicijos paramos neužtenka. Kai bus daugiau ar mažiau aišku, kad ir kai kurios, bent kai kurios, frakcijos iš kitos pusės remia, tada bus galima tą ir teikti. Ir antras dalykas, apie tą buvo anksčiau kalbėta, vis tiek pakeliui turėtų būti paketas įstatymų pataisų, susijusių su tomis galimomis Konstitucijos pataisomis. Bet pagrindinis tas, ar tikrai mes turėsim tuos du trečdalius balsų. Tai čia reikia vesti derybas tarp frakcijų. Bendru sutarimu galim aprobuoti? Juo labiau kad, kaip sakiau, vis tiek reikės patikslinti, nes, matyt, Vyriausybė pateiks projektų, Prezidentas ir t.t. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Išsprendėm nemažai svarbių klausimų, padiskutavom ir galim tikrai ramiai eiti pietauti, ypač tie, kurie nespėjo to padaryti. O po pietų dirbam pagal tą patvirtintą darbotvarkę, bet yra tam tikrų niuansų. Mes išnagrinėjom darbotvarkės 2-10 punktą, bet neišnagrinėjom rytinės darbotvarkės 1-11 punkto, t.y. dar vienos galimos Konstitucijos pataisos. Tai, matyt, toje vietoje, kur turėjo būti tas išnagrinėtas išmokų klausimas, turėtų būti Konstitucijos pataisa. Ir yra trys rezerviniai klausimai – dvi rezoliucijos ir dėl Radijo ir televizijos. Tai va tiek dėl posėdžio, kuris turi vis tiek prasidėti 15 valandą. O rytinis posėdis baigiamas. Ačiū, kolegos. Ir tiems, kas nepietavot, gero apetito.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCF – Liberalų ir centro frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VNDF – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija.