Vienuoliktasis
(90) posėdis
2005
m. rugsėjo 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.PEKELIŪNAS
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VNDF*). Jums leidus, vakarinį posėdį pradedam. Liko vienas nepriimtas sprendimas dėl Seimo statuto 10, 11, 32, 78 straipsnių ir kitų straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios projekto Nr.XP-331. Daugumai jūsų žinoma, kad per pertrauką buvo susirinkę frakcijų, kai kurių partijų vadai ir buvo nuspręsta, kaip mes toliau elgsimės dėl šio projekto. Pagal Statutą mes turėtume iš karto balsuoti, nes visi balsai buvo iškalbėti… Yra pasiūlymas balsavimu išreikšti, ar galime pritarti po pateikimo, ar ne. Taip? Norite registruotis, taip? Registruojamės. Ir iš karto balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta, spaudžiame už, kas prieš, tas prieš. Registruojamės ir balsuojame už, prieš. Gerbiamieji, atsiprašau, dar kartą kartoju. 331 projektas, kuris buvo atidėtas vakariniam posėdžiui, tai yra Seimo statuto tam tikrų straipsnių pripažinimo netekusiais galios projekto pateikimas. Buvo sutarta per pertrauką frakcijų vadų ir partijų, kad vakariniame posėdyje jis vėl bus balsuojamas. Kaip buvo sutarta, aš negaliu sakyti, todėl jūs privalote išreikšti šitą dalyką balsuodami. Dar kartą kviečiu balsuoti už tai, minutėlę, ne visi išgirdo, gerbiamasis Dagy, prašom sėsti. Dar kartą sakau, kviečiu balsuoti už nutarimo projektą Nr.XP-662 ir pritarti po pateikimo. Kas už, tas už. (Balsas salėje: „Ne tą numerį pasakėte“.) 331. Prašom.
Už – 30, prieš – 7, susilaikė… Prašau? Dėl vedimo tvarkos.
J.RAZMA (TSF). Aš frakcijos vardu tikrai norėčiau prašyti perbalsuoti, nes čia kažkas mūsų frakcijos teritorijoje užstrigo. Žmonės kelis kartus bandė korteles…
PIRMININKAS. Supratau. Statutas leidžia frakcijos vardu prašyti ir mes turime teisę dar kartą leisti balsuoti. (Balsai salėje) Turime teisę, gerbiamieji, frakcijos vardu niekas neprašė. Gerbiamieji, aš turiu atsiprašyti, bet iš tikrųjų ne visi suspėjo sueiti, o frakcijos vardu gerbiamasis J.Razma paprašė, kviečiu dar kartą balsuoti dėl Statuto, kurį jūs matote ekrane. Prašom balsuoti, kas už, kas prieš, kad būtų po pateikimo pritarta. Daugiau jau nebebus…
Už – 44, prieš – 9, susilaikė 20. Pritarta po pateikimo. O tolesnis likimas… svarstys komitetai ir manyčiau, kad bus papildytas ir parengtas naujas projektas. Skelbiu komitetus. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kitokių pasiūlymų nėra? Siūloma svarstyti lapkričio 8 dieną. Ačiū.
Einame prie kito darbotvarkės klausimo… Gerbiamieji, prašau šiek tiek tylos! Kitas mūsų klausimas – Medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-693. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A.Bosas. Kol eina pranešėjas į tribūną, gerbiamasis V.Navickas prašo nukelti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymą į 16 valandą. Tie, kurie suinteresuoti, žinokite, kad jis bus nukeltas į 16 valandą. Prašom, pranešėjau.
A.BOSAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, gegužės 13 dieną išnagrinėjęs bylą dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1, 9, 10 dalių, 13 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 7 dalies ir 22 straipsnio 3, 6, 7 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, priėmė nutarimą, kuriuo kai kurias Medžioklės įstatymo nuostatas pripažino prieštaraujančias Konstitucijai. Seimo valdyba gegužės 20 d. pavedė Aplinkos apsaugos komitetui sudaryti darbo grupę dėl Konstitucinio Teismo sprendimo nutarimo įgyvendinimo. Aplinkos apsaugos komitetas sudarė darbo grupę, atstovaujančią visiems suinteresuotiems asmenims, patvirtintą Seimo valdybos. Darbo grupė gavo jos narių pasiūlymus bei pastabas, taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Įvertinusi gautus pasiūlymus bei pastabas, darbo grupė parengė Medžioklės įstatymo 7, 8, 13, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriuo įstatymo nuostatos derinamos su Konstitucinio Teismo gegužės 13 dienos nutarimo nuostatomis. Todėl prašyčiau po pateikimo pritarti šiam įstatymo pakeitimui.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti gerbiamasis J.Veselka. Prašom. Tik, gerbiamieji Seimo nariai Salamakinai ir kiti, yra sėdimos vietos ir mes jas privalome užimti.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, kiek žinau, dėl Medžioklės įstatymo ginčas vyksta dėl tų privačių miškų, ir tų senų taisyklių… Ar ten ta problema kaip nors sprendžiama ir kaip trumpai?
A.BOSAS. Dabar Medžioklės įstatymas pagal Konstitucinio Teismo nutartį koreguotas taip, kad privačių miškų savininkas gali neduoti teisės medžioti jo nuosavų miškų plotuose. Gali neduoti teisės medžioti, tai yra uždrausti medžioti. Taigi tas dalykas išspręstas.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra prieš? Ačiū, pritarta. Dėkojame pranešėjui. Siūlomi komitetai: Aplinkos apsaugos komitetas – pagrindinis ir šiandien Seimo narių grupė papildomu pasiūlė Teisės ir teisėtvarkos komitetą. (Balsas salėje: „Kaimo reikalų komitetas“.) Yra pasiūlymas Kaimo reikalų komitetą. Pritariam? Pritarta. Ačiū. Siūloma svarstyti lapkričio 10 dieną.
Atėjo gerbiamasis Č.Juršėnas. Yra pasiūlymas svarstyti rezervinį 1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Laisvės gynimo 15-ųjų metinių minėjimo komisijos sudarymo“ projektą Nr.XP-813. Į tribūną kviesčiau gerbiamąjį Č.Juršėną pristatyti Laisvės gynimo 15-ųjų metinių minėjimo komisiją. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, artėja Lietuvos naujausiosios istorijos iškili data, tai yra 15-osios metinės nuo tragiško ir didvyriško 1991 metų sausio. Pagal tradiciją, kai yra tokios metinės, sudaromos valstybinės minėjimo komisijos. Kadangi minėjimas – tai ne tik minėjimas čia, Seime (šią datą visų pirma reikia minėti Seime, bet, žinoma, ne tiktai Seime), iškilmingu Seimo posėdžiu, bet ir minėjimas surengiant tam tikrus renginius miestuose ir rajonuose, nes Lietuvos nepriklausomybę ginti pakilo visa Lietuva, ne tik Aukščiausioji Taryba ar žmonės, susirinkę apie Aukščiausiąją Tarybą, ar tie žmonės, kurie buvo prie Televizijos bokšto arba prie Televizijos ir radijo komiteto, bet iš tikro visa Lietuva. Todėl Seimo valdyba mano, kad šią datą reikia tinkamai paminėti ir kai ką papildomai padaryti arba, sakysim, ir albumą specialų išleisti (jis jau dabar yra rengiamas), ar kai kuriuos papildomus ženklus pastatyti. Žodžiu, yra įvairių planų. Todėl siūloma sudaryti komisiją, kuriai vadovautų Seimo Pirmininkas. Komisija būtų įpareigota iki spalio 15 d. parengti tam tikrą minėjimo programą ir per tą laiką, kuris liko iki Sausio įvykių metinių, galima būtų tinkamai pasirengti ir išties tinkamai, garbingai paminėti šią datą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jau?
Č.JURŠĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamasis Seimo narys L.Sabutis. Prašau.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūs preambulėje rašote, kad tai parlamentinės santvarkos atgaivinimo tam tikra prasme 15 metų minėjimas. Tada dirbo Aukščiausioji Taryba. Nė vieno Aukščiausiosios Tarybos vadovo nepasiūlėte į šią komisiją. Kodėl?
Č.JURŠĖNAS. Yra konkretus pasiūlymas, ir jeigu prieisime prie pasiūlymų, aš atsakysiu.
PIRMININKAS. Taip, dabar, matyt, tas ir bus iniciatorius. Seimo narys J.Razma. Prašau.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, tikiuosi, bus galimybė svarstyti mano pasiūlymą, kuris tik dabar dalijamas, nes kai projektas priiminėjamas ypatingos skubos tvarka, kartais iš tikrųjų nelengva suspėti ir pateikti pasiūlymus.
Č.JURŠĖNAS. Aš sutinku. Pasirinkimas buvo toks dėl tos paprastos priežasties, kad buvo imti tie žmonės, kurie dirba čia, vietoje. Tiktai dėl šios priežasties. O šiaip, jeigu jūs siūlote, aš asmeniškai pritariu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jurgi, reikia perskaityti, ko jūs norite.
Č.JURŠĖNAS. Prašau. Aš perskaitysiu. „Siūlau papildyti 1 straipsnį ir į 1 straipsniu sudaromos komisijos sudėtį įrašyti: „V.Landsbergis, Europos Parlamento narys, buvęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas“.
PIRMININKAS. Ačiū. Priėmimo metu apsispręsime. Ir Seimo narys P.Gražulis klausia.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis pirmininke, prieš 15 metų Lietuvos visuomenė sugebėjo apsiginti nuo kagėbistų, rezervistų ir vis dėlto iškovojo Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Bet po 15 metų jie vėl sugrįžo į aukščiausius postus, pareigas, į užsienio reikalų ministrus, Saugumo departamento vadovus, KGB rezervą. Ką vis dėlto galvojate 15 metų proga padaryti? Kaip apsiginti nuo dabar esamų ir sugrįžusių į Lietuvos valstybės valdymą kagėbistų ir rezervistų?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, atsižvelgdamas į jūsų garbingą praeitį iki 1991 m. sausio, aš noriu priminti, kad iki to momento niekas Lietuvoje neskirstė Lietuvos žmonių į vienokius ar kitokius. Kadangi visi…(Balsas salėje) Minutėlę… Aš ir… (Balsas salėje) Dovanokite, aš ir pats kai ką patyriau, bet daugiau ar mažiau nebuvo skirstoma ir nebuvo rūšiuojama. Ir visi gynė ir Aukščiausiąją Tarybą, ir Televizijos bokštą nepaisant partinės priklausomybės ar kitų dalykų. Todėl nepainiokime tų dalykų su dabartine situacija, kuri išsprendžiama, jeigu reikia spręsti, kitais teisės aktais.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Česlovai, jus dar nori paklausti Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA (LDF). Labai asmeninis prašymas. Kadangi norint gauti kokį ordiną, reikia būti ypatingai nusipelniusiam ir turėti savo grupę, kuri (…) Ar nesutiktumėte ta proga įsteigti medalį, kad mes, visi Seimo nariai, gautume?
Č.JURŠĖNAS. Tai kad, man atrodo, jau taip buvo. Jeigu jūs norite gauti dar kartą, tai aš asmeniškai pasirūpinsiu, kad J.Veselkai būtų nukaldintas specialus medalis. Ir V.Čepui taip pat.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti Seimo vicepirmininkas G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS (LCF). Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamasis Česlovai, ar jūs sutiktumėte, kad svarbu ne tai, kaip komisiją sudarysime, o tai, kaip pažymėsime šią svarbią datą? Ir antroji mano klausimo dalis: ar nuo skambių komisijų sudarymo mes galėtume šiek tiek pasukti normalia, darbine linkme ir tiesiog pavesti šį klausimą organizuoti jau egzistuojančiai struktūrai – Valstybinei švenčių komisijai?
Č.JURŠĖNAS. Aš sutinku, kad svarbiausia iš tikro ne figūros, ne konkretūs asmenys, o būtent tas darbas, kurį užsimota padaryti. Kadangi mes preliminariai tarėmės, tai išties yra atitinkamas užmojis. Bet šiuo atveju (čia aš atsakau į antrąją Tamstos klausimo dalį) vis dėlto yra ypatingos metinės ir ypatingi įvykiai. Jie, šiaip ar taip, koncentravosi apie Aukščiausiąją Tarybą arba apie dabartinį Seimą, ir ne veltui greta Seimo arba Aukščiausiosios Tarybos ant vienos barikados buvo labai gražus ir tikrai jaudinantis žmonių padarytas įrašas „Čia – Lietuvos širdis“. Žinoma, kartais atrodo, kad mes per daug pagerbti arba per daug išaukštinti, tie, kurie tada dirbome ir kurių adresu buvo taip žmonių pasakyta. Bet iš tikro tai ypatingi įvykiai, ir, kaip prisimenate, mes valdyboje taip ir sutarėme, kad vis dėlto reikėtų šiuo atveju Seimo nutarimo. Kitais atvejais, sakysime, bus 16-osios ar 17-osios metinės, be abejo, tai padarys tos struktūros, kurios nuolat veikia.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl balsavimo motyvų nuomonė už – gerbiamasis Seimo narys V.Žiemelis. Prašau.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Č.Juršėnas, šio klausimo pranešėjas, labai teisingai pasakė, kad artėja 15 metų sukakties paminėjimas. Labai svarbu, kad minint šią jubiliejinę datą šioje komisijoje dalyvautų asmenys, kurie buvo svarbiausiuose postuose tuo metu ir dirbo, drįstu teigti, sunkiausią ir sudėtingiausią darbą. Sudarant šią komisiją į Seimo nutarimo projektą nepasiūlytas V.Landsbergis – pirmasis tuometinis Seimo Pirmininkas, sekretorius L.Sabutis (tai buvo pagrindinės figūros), pavaduotojas Kazimieras Motieka. Manau, kad tokių žmonių įtraukimas į sąrašą jį papuoštų ir, svarbiausia, pagerbtų šiuos žmones. Be to, duotų ir naudos. Jie žino, kaip buvo tuo metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam V.Žiemeliui. Ir nuomonė prieš – Seimo narys P.Gražulis. Prašau.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, komisija, kuri bus sudaryta, kiek supratau iš Č.Juršėno, užsiims gražių leidinukų, lipdukų, galbūt dar kokių nors kitokių stambesnių leidinių leidimu. Aš nemanau, kad tai bus didžiausias įvertinimas tų žmonių, kurie stovėjo, atkakliai gynė mūsų Seimą ir Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Šiandien mes kaip niekada esame paniekinę tuos žmones, nes dabartinė valdančioji dauguma į Vyriausybę įtraukė tuos asmenis, kurie tuo metu, kai žmonės stovėjo prie Seimo, buvo KGB rezerve – kitoje barikadų pusėje. Jie šiandien užima ne kokias nors neatsakingas pareigas, bet vienas iš jų, kaip minėjau, A.Valionis, vadovauja Lietuvos užsienio reikalų ministerijai, kitas – Lietuvos valstybės saugumui. Tai, aš manau, yra pasityčiojimas iš visų tų žmonių, kurie gynė Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Dar vienas dalykas. Norėčiau pasakyti repliką Č.Juršėnui dėl to, kad anais laikais žmonės nebuvo rūšiuojami. Buvo. Ir tie, kurie nesutiko su okupacija, negalėjo užimti nei atsakingų pareigų, nei baigti aukštų mokslų, jie buvo vadinami ekstremistais. Tie, kurie kovojo už Lietuvos laisvę, nepriklausomybę, save įvardijo disidentais. Ir Vakaruose jie buvo vadinami disidentais. Taigi ta takoskyra buvo labai akivaizdi. Žinoma, tokių žmonių buvo palyginti nedidelis procentas. Nedidelis procentas buvo tų drąsių žmonių, nusprendusių nesitaikstyti su savo asmeniniu gyvenimu, bet savo gyvenimą paaukoti… už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Dar kartą sakau, jūs labiausiai juos pagerbtumėte, jeigu suformuotumėte Vyriausybę, kurioje nebūtų nė kvapo nė vieno kagėbisto, rezervisto.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam P.Gražuliui. Noriu paklausti, ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo, ar reikia balsuoti? Galime? Ačiū. Balsuoti? (Balsas salėje) Nėra. Pritarta po pateikimo.
Yra Seimo Pirmininko A.Paulausko kreipimasis projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Kviečiu vėl Č.Juršėną į tribūną. Bus priėmimas pastraipsniui ir , aišku, J.Razmos pasiūlymas, taip?
Č.JURŠĖNAS. Aš iš karto noriu pasakyti, kad 1 straipsniui raštu pateiktą pasiūlymą dėl V.Landsbergio aš priimu. Jeigu jis tikrai, nepaisant darbų Europos Parlamente, galės dalyvauti, tai bus naudinga. Siūlau Seimo nariams palaikyti šią pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori…
Č.JURŠĖNAS. Aš siūlau pritarti, bet jūsų, Seimo narių, valia balsuoti ar nebalsuoti. Aš siūlau pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų – R.Ačas, taip? Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Čia būtent dėl siūlymo, kolegos.
PIRMININKAS. Taip, dėl 1 straipsnio.
R.AČAS (LDF). Kalbėdamas dėl šio siūlymo sakyčiau, kad reikėtų susilaikyti, nes su visa pagarba V.Landsbergiui žinau, kaip jis yra užimtas Europos Parlamente, juo labiau kad jis užimtas ir Lietuvoje, nes byla su Vytautu Petkevičiumi, dar tvartelio reikalai nebaigti. Gal žmogui netrukdykime.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom. Gerbiamieji Seimo nariai, klausykime.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Aš dėkoju, kad ponas R.Ačas mėgina būti pono V.Landsbergio advokatu. Kiek žinau, šis siūlymas yra suderintas, niekas nesiūlo nesuderinęs su asmeniu. Todėl jo pasakyti argumentai neturi reikšmės. Siūlyčiau palaikyti siūlymą.
PIRMININKAS. Kadangi yra dvi nuomonės, Seimas turėtų apsispręsti. Siūlyčiau pirmiausia pritarti 1 straipsniui. (Balsai salėje) Įrašant su pasiūlymu, taip? Dėl pasiūlymo. Ar galime balsuoti, ar bendru sutarimu? Balsuoti. Supratau. Gerbiamieji, kviečiu balsuoti dėl to, kad būtų pritarta siūlymui papildyti 1 straipsnį įrašant į komisijos sudėtį V.Landsbergį, Europos Parlamento narį, buvusį Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininką. Prašom balsuoti. Balsuojame.
Už – 70, prieš – 5, susilaikė 18, pritarta siūlymui papildyti. Dabar mes turėtume apsispręsti dėl viso 1 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Galime. Ačiū. 1 straipsnis priimtas. (Balsas salėje) Negalima. Reikalaujate balsuoti? Gerai. Gerbiamieji, kviečiu balsuoti dėl 1 straipsnio su papildymu, kuriam jau pritarėme.
Už – 80, prieš – 1, susilaikė 9, 1 straipsniui pritarta.
Dėl 2 straipsnio – pavesti komisijai parengti minėjimo programą. Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Prieš nėra. Ačiū. Pritarta.
3 straipsnis – prašyti Vyriausybės lėšų visiems minėjimo renginiams organizuoti. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
4 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Gerbiamasis Česlovas prašo žodžio.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos, kad palaikėte nutarimą. Bet aš turiu kai ką patikslinti po kolegos P.Gražulio kalbos, kad jums neliktų neteisingas įspūdis arba neteisingas supratimas to, ką aš pasakiau.
Kalbėdamas apie žmonių rūšiavimą arba nerūšiavimą, aš turėjau galvoje nerūšiavimą. Aš turėjau galvoje laikotarpį po atkurtos nepriklausomybės iki sausio įvykių. Jeigu žmonės būtų šiurkščiai rūšiuojami, jie taip masiškai ir tūkstančiais nebūtų ėję ginti nei parlamento, nei televizijos bokšto, nei kitur. Vėliau, kai nepriklausomybė pradėjo stiprėti, prasidėjo rūšiavimas. Čia kita kalba. Aš noriu tik patikslinti P.Gražulį. Tarybiniai laikai yra tarybiniai laikai, ir aš su juo sutinku.
Dabar rezervistų klausimas. Man norėtųsi jau šiek tiek su humoru atsakyti. Kadaise, kai Lenkija taip pat kaip ir Lietuva buvo padalyta tarp trijų imperialistinių valstybių ir atkakliai daugiau negu šimtą metų buvo kovojama už nepriklausomybės atgavimą, lenkai bet kuria proga, nors ir kas būtų, visada sugebėdavo pridėti nepriklausomybės klausimą. Ta proga gimė geras anekdotas: „słoń a sprawa polska“*, t.y. ar apie dramblį kalbi, ar apie Lotynų Ameriką, ar apie Antarktidą, vis tiek Lenkija bus pridėta.
Mano kolega Petras dabar apie rezervistus. Apie ką bešnekėtum, jie vis tiek bus pridėti. Matyt, reikėtų kaip nors kitaip: ne „słoń a sprawa polska“, bet rezervistai ir, sakysime, reprodukcijos ar koks nors kitas įstatymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar nuomonė už – gerbiamasis P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Nenoriu kalbėti už, bet naudodamasis proga noriu atsakyti Č.Juršėnui. Jeigu nebūtų tokios situacijos, aš tikrai nekalbėčiau apie kagėbistus ir rezervistus. Kalbu tada, kai tie klausimai yra tiesiogiai su tuo susiję. Kai svarstysime Dujų įstatymą ar kitą, tikrai apie tai nekalbėsiu. Bet kai svarstome, kaip sudarant komisiją Lietuvos 15-ųjų metinių jubiliejui paminėti pagerbti tuos žmones, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, tai aš dar kartą sakau, Česlovai, šiandien didžiausias pažeminimas tų žmonių, kad kagėbistams ir rezervistams leidote užimti pačias aukščiausias ir atsakingiausias pareigas.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Petrui. Čia nebuvo nuomonė už, todėl suteikiu žodį gerbiamajai Seimo narei A.Balsienei, kuri kalbės už. Prašom.
A.BALSIENĖ (LDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš pritariu dėl komisijos sudarymo. Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, ką pasakė Seimo narys Č.Juršėnas, kad čia yra Lietuvos širdis. Norėčiau, kad Č.Juršėnas atkreiptų dėmesį, kokios piktos pasidarė širdys šiuo metu. Turėtume vieni kitų paklausti, kodėl mes tokie pikti ir tokios piktos širdys.
PIRMININKAS. Aš supratau, kad buvo už. Nuomonė prieš – Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, G.Steponavičius labai gerai ir racionaliai pasakė, kad yra nuolatinė švenčių komisija. Yra komisija, tegu ji organizuoja kad ir kiekvieną dieną. Kuo daugiau švenčių, tuo būsime bukesni. Viskas gerai. Kam kurti naują komisiją? Iš tikrųjų ta pati komisija.
Gerbiamoji A.Balsienė sako, kodėl mes tokie pikti. Aš tą požiūrį šiek tiek kitaip vertinu. Yra tokių žmonių, kurie aistringai gina idėją, ir yra tokių, kuriems tas pats: nepriklausoma Lietuva, priklausoma, būsime ubagai, būsime gerai… jam tas pats, žiūri tik savo… Štai tos grupelės, kurios žiūri tik savo… mirtinai įsitvirtino valstybėje. Jos ir šventes organizuoja, ir vienus apšaukia kagėbistais, kitus šnipais, kaip dabar tą karininką, kuris neaišku dėl ko apšauktas ir t.t. Štai bėda. Todėl suprasdamas, suvokdamas, iš tikrųjų nepriklausomybė yra pats geriausias dalykas suteikiant žmonėms… laisvai reikšti savo valią, pasirinkti santvarką, pasirinkti tvarkymosi būdą. Bet kai grupės įsitvirtino valstybėje ir grupės tyliai veikė tarpusavyje susišnabždėdamos, kilo labai daug įtarimų, ar tas 15-mečio minėjimas iš tikrųjų bus prasmingas susitaikymas, ar vėl tie, kurie šliaužioja, susitarė slidžiai, nesirodo visuomenei, bijo ginti savo poziciją, manevruoja, ar vėl jie dar 15 metų valdys Lietuvos valstybę. Štai koks yra mano klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Nuomonės už ir nuomonės prieš išklausytos. Pagal Statutą turėtume balsuoti dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Laisvės gynimo 15-ųjų metinių minėjimo komisijos sudarymo“ projekto. Pasirenkite, Seimo nariai. Prašom balsuoti. Kas už, kas prieš, kad būtų priimtas nutarimas?
Už – 87, prieš nėra, susilaikė 7. Priimtas.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko ataskaita
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas yra 2-3 (A) – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko ataskaita. Kviečiu į tribūną pranešėją – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininką Joną Liniauską. Seimo nariams primenu, kad ataskaitai duodama 30 minučių. Jeigu sutaupoma, visiems ačiū. Buvo nukelta į 16.00 valandą.
J.LINIAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai! 2004 metų Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ataskaita raštu Seimui buvo pateikta šių metų kovo mėnesį. Ji yra paskelbta interneto tinklalapyje. Pavasarį man teko atsiskaityti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Informacinės visuomenės plėtros komitetams.
Informacinės visuomenės plėtros komitetas savo nutarime pritarė ataskaitai ir siūlė komisijai aktyviau dalyvauti skaitmeninės antžeminės televizijos diegimo veiksmuose, parengti ir pateikti Seimui svarstyti pasiūlymus dėl tam tikrų teisės aktų pakeitimo, kad būtų reglamentuotos teisinės procedūros, kai užsienio šalies programą priimanti valstybė galėtų laikinai sustabdyti programos retransliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu transliuojama programa pažeidžia tarptautinių konvencijų ir Lietuvos įstatymų nuostatas. Pritarė stiprinti institucijos administracinius gebėjimus, kad būtų užtikrinta nuosekli radijo ir televizijos programų stebėsena, būtina reikalavimų reklamai ir licencinių įsipareigojimų laikymosi kontrolei.
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas po ataskaitos pasiūlė nutarimą, kuriuo Seimas pavestų komisijai pateikti Seimui siūlymus dėl Visuomenės informavimo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimo, kad būtų veiksmingiau įgyvendinamos komisijai įstatymu numatytos funkcijos. Kadangi nuo šių metų kovo mėnesio, kai buvo pateiktas šios ataskaitos tekstas, praėjo pusė metų ir jis jums yra pateiktas, gerbdamas jūsų laiką, pažodžiui nekartosiu jos teksto, o apsistosiu prie aktualiausių komisijos sprendžiamų uždavinių.
Taigi komisijos atstovai aktyviai dalyvavo Seimo sudarytos Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo darbo grupės darbe. Komisijos pateikta Visuomenės informavimo įstatymo pataisa, siūlanti griežčiau kontroliuoti užsienio valstybėse, ypač ne Europos Sąjungoje parengtas programas, platinamas Lietuvoje, įtraukta į Seimo darbo grupės parengtą projektą. Papildomai kartu su Kultūros ministerija buvo parengtas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo visuomenės informavimo priemonių poveikio įstatymo pakeitimo projektas dėl laidų magijos ir okultizmo temomis reglamentavimo.
2004 metais komisijos Monitoringo ir tyrimo skyriuje dirbo 5 specialistai, kurie parengė ir pateikė komisijai svarstyti 70 transliuotojų ir retransliuotojų patikrinimo aktų. Buvo išsamiai patikrinta 10 radijo programų bei 14 televizijos programų, transliuojamų ne tik Vilniuje, bet ir kitose Lietuvos vietovėse. Jos buvo stebimos siekiant patikrinti, kaip laikomasi reklamos reikalavimų bei licencinių įsipareigojimų. Taip pat stebėtos laidos, keliančios didelį visuomenės susidomėjimą, laidos, kuriose gali būti paslėptos reklamos. Tačiau didžiausias dėmesys buvo skirtas ir yra skiriamas nepilnamečius galinčiai neigiamai paveikti informacijai.
2004–2005 metais komisija 27 kartus savo posėdžiuose ir pasitarimuose svarstė apie galimus pažeidimus ir buvo skirtos nuobaudos. 2004–2005 metais pareikšta 11 įspėjimų, 2005 metais – 3 įspėjimai. 2004–2005 metais buvo skirtos baudos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. 2004–2005 metais – 11 baudų, iš jų 6 baudos už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimus. Taip buvo nubaustas „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, TV3, „Užupio vaizdelis“, vėl „Užupio vaizdelis“, UAB „Ukmergės televizija“, viešoji įstaiga „Klaipėdos kultūros ir turizmo projektai“. 2005 metais buvo skirtos jau 4 baudos, ir vėl gavo TV3 už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies reikalavimo pažeidimus. Direktorei buvo paskirta 6,5 tūkst. litų bauda, bet teismas baudą sumažino iki 4 tūkst. litų. Taip pat baudas gavo UAB „Baltijos televizija“ generalinis direktorius, dvi iš eilės, ir UAB TV3 generalinis direktorius.
Žinoma, ne nuobaudos svarbiausia, svarbu, kad keičiasi kompanijų vadovų požiūris ir atsakomybė už jų vadovaujamų radijo ir televizijos stočių transliuojamas programas. Taip pat reikėtų akcentuoti, kad radijo ir televizijos stočių vadovai už nepilnamečių vystymuisi neigiamą poveikį darančios ar draudžiamos skelbti informacijos paskelbimą yra baudžiami du kartus. Pirmą kartą, kaip ir leidinių vadovai, jie yra įspėjami žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu. Jei spaudos įmonių vadovams viskas tuo ir pasibaigia, tai transliuotojų vadovai, remiantis minėtu inspektoriaus sprendimu, baudžiami dar kartą, šįsyk Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimu.
Reikėtų akcentuoti, kad ypač pagerėjo bendradarbiavimas su Vartotojų teisių apsaugos taryba nustatant paslėptos reklamos atvejus, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra LATGA bei Lietuvos gretutinių teisių asociacijos agentūra „Agata“, LRT taryba, taip pat su komunikacijų agentūrų asociacija „Koma“, rinkos tyrimų kompanija „TNS Gallup“ analizuojant reklamos rinkos dinamiką.
Per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2004 metų pirmaisiais šešiais mėnesiais, televizijų pajamos iš reklamos augo labai nedaug. Artimiausia ateitis parodys, ar ši tendencija yra trumpalaikė, ar jai įtakos turėjo praėjusių metų rinkimų kampanijos. Juk Vakarų Europoje jau reiškiasi tradicinei televizijai skiriamų reklamos lėšų menkėjimas. Štai Vokietijoje per ketverius metus tradicinės televizijos reklamos pajamos sumažėjo 20%. Vis daugiau reklamos pinigų skiriama naujų technologijų sričiai, todėl mes atidžiai sekame ir remiame Europos Komisijos pastangas atsižvelgti į šias realijas peržiūrint direktyvą „Televizija be sienų“.
Po vaisingo bendradarbiavimo su Vyriausiąja rinkimų komisija ši patvirtino rinkimų agitacijos žymėjimo televizijos ir radijo programose tvarką, galiojusią 2004 metų rinkimų agitacijos metu. Lietuvos radijo ir televizijos komisija nuolat ir operatyviai pateikdavo Vyriausiajai rinkimų komisijai stebėsenos duomenis apie rinkimų agitacijos žymėjimo tvarkos pažeidimus.
Apie skaitmeninę televiziją. Pernai metų pabaigoje Vyriausybė patvirtino skaitmeninės antžeminės televizijos plėtros modelį. (…) komisija iki šių metų liepos 1 dienos turėjo paskelbti konkursą skaitmeninės televizijos transliavimo licencijoms gauti. Šis procesas kiek užtruko, ir ne tik dėl to, kad komisija iš Ryšių reguliavimo tarnybos gavo visus reikiamus dokumentus apie siuntėjų konkurso rezultatus tik praėjusią savaitę, bet ir dėl to, kad priimant tokį atsakingą sprendimą reikia išsiaiškinti kiekvieną detalę, kad konkurso sąlygos būtų suprantamos visiems rinkos dalyviams. Juk šis sprendimas yra susijęs su tuo, ką Lietuvos žiūrovai matys po 2012 metų, kai bus pradėta išjunginėti analogiška televizija. Todėl dirbtinis proceso forsavimas, žinant ribotą reklamos rinką ir didelę transliavimo ir retransliavimo sričių defragmentaciją, nėra priimtinas. Šiuo metu komisija baigia konsultacijas su rinkos dalyviais, siuntėjais ir rengia medžiagą konkursui paskelbti.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija didelį dėmesį skyrė vietinių radijo ir televizijos stočių steigimui bei atsiradimui tokių programų, kurių turinys ir formatas skirtųsi nuo esančių. Klaipėdoje bankrutavus radijo stočiai UAB „Bumsas“, licencijas gavo viešoji įstaiga „Klaipėdos kultūros ir turizmo projektai“, transliuojanti programą „Vox Maris“, ir UAB „Eglės leidykla“, kuri transliuoja programą „Radijas-9“. Įkurtos vietinės televizijos Plungėje, Mažeikiuose, Druskininkuose. Licencijos be konkurso buvo suteiktos Vilniaus universitetui, Kauno silpnaregių internatinei mokyklai, Utenoje UAB „Utenos indra“ ir Maknio individualiai įmonei. Sprendžiant iš stebėjimo rezultatų ir klausytojų atsiliepimų, nemažai daliai pagyvenusių žmonių, taip pat neįgaliųjų atgaiva tapo „Marijos radijo“ programa, transliuojama Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Per kalbamą laikotarpį toliau plėtėsi ir kitos nekomercinės radijo stoties „Relax FM“ programos tinklas.
Lietuvos Respublikos radijo ir televizijos komisija, skatindama kultūros vertybių puoselėjimą, populiarinimą ir kultūros laidų kūrimą, 2004 metais vėl organizavo geriausios metų televizijos kultūros laidos konkursą. Buvo parengti ir priimti šio konkurso nuostatai, iš ekspertų sudaryta vertinimo komisija, kuri vertino pateiktas laidas ir išaiškino nugalėtojus. Konkurse dalyvavo nacionalinės, regioninės, vietinės televizijos, kabelinių tinklų operatoriai, laidų kūrėjai, nepriklausomi prodiuseriai. Nugalėtojai buvo apdovanoti premijomis, kurias įsteigė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Buvęs geriausios kultūros laidos konkursas įgavo kur kas platesnį mastą, jame dalyvavo ir Lietuvos nacionalinės televizijos kultūros laidos. Todėl komisija planuoja šį konkursą rengti kiekvienais metais ir ieško būdų, kad nugalėtojų programas galėtų matyti kitos Baltijos šalys.
Šioje ataskaitoje norėčiau stabtelėti prie vienos paskutinių dienų aktualijos. Mums buvo gana netikėta, kai Seimo sudarytai darbo grupei įregistravus jos parengtą Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurį jūs svarstysite jau kitą mėnesį, Ryšių reguliavimo tarnyboje atsirado naujas kardinalus Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Apie jo rengimą Lietuvos radijo ir televizijos komisija nebuvo informuota. Juo siūloma Seimui atskaitingą instituciją, kokia yra Lietuvos radijo ir televizijos komisija, paversti savo padaliniu, su kuriuo ji turėtų konsultuotis spręsdama audiovizualinės rinkos reguliavimo klausimus. Vadovaujamasi vos kelių valstybių – Britanijos, Italijos pavyzdžiais. Iš visų 25 Europos Sąjungos valstybių tokių yra šešių, kuriose telekomunikacijų ir audiovizualinę rinką reguliuoja viena institucija. Tik pamirštama priminti, kad tose valstybėse du trečdalius šių institucijų funkcijų sudaro ne ryšių ir telekomunikacijų, o su audiovizualiniu turiniu susiję dalykai. Žinoma, kiekvieno teisė kurti projektus, tačiau tikrai ne Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymais turėtų būti sprendžiama, kas audiovizualiniame sektoriuje leidžiama ar draudžiama. Geriausiu atveju ji galėtų būti reorganizuota į retransliavimo ir ryšių reguliavimo tarnybą prie komisijos.
Kartais kyla klausimas, ar ne per daug šalyje institucijų, kurios vis kartodamos žodžius apie rinkos liberalizavimą, laisvą žinių visuomenę, turinį nori palikti savieigai ar atiduoti jį reguliuoti technokratams. Ar ne per daug funkcijų transliavimo turinio srityje Kultūros ministerija perleidžia Susisiekimo ministerijai?
Praėjusią savaitę Liverpulyje vyko etapinė konferencija „Audiovizualinė politika tarp kultūros ir komercijos“, skirta direktyvos Televizijos be sienų Europos peržiūros baigiamajam etapui. Ją organizavo Europos Komisija ir Europos Sąjungai pirmininkaujanti Didžioji Britanija. Tarp beveik 600 konferencijos dalyvių buvo ir mūsų Kultūros ministerijos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ir transliuotojų atstovai. Nė vienai direktyvai, kurios peržiūros procesas prasidėjo 2003 metais, nebuvo gauta tiek pasiūlymų ir pastabų, nes į šį demokratišką diskusijų projektą buvo įtraukti visų Europos transliuotojų, reguliuotojų, nepriklausomų kūrėjų, vartotojų teisių apsaugos, leidėjų ir kitų organizacijų atstovai. Baigiamojoje konferencijos kalboje Europos komisarė Vivijana Reding pabrėžė, kad Europos Komisija pasisako už geresnį reguliavimą, tai yra už viso audiovizualinio sektoriaus interesų grupių patenkinimą, už kai kurių taisyklių, reglamentuojančių reklamos transliavimo tvarką, liberalizavimą. Tačiau konferencijoje nebuvo net užsiminta apie atsisakymą licencijuoti tradicinio transliavimo ir retransliavimo veiklą. Buvo pasisakyta už tai, kad ir naujosioms technologijoms galiotų nepilnamečių apsaugos, rasinės neapykantos neskatinimo, žmogaus orumo apsaugos ir kiti kertiniai reikalavimai. Nebus keičiamas direktyvoje įtvirtintas šalies jurisdikcijos principas, tai yra kiekvienos valstybės atsakomybė už jos teritorijoje licencijuotą programą. Pirminis atnaujintos direktyvos tekstas gali atsirasti jau iki šių metų pabaigos. Tai tiek, nes bandau taupyti laiką. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti aštuoni Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys gerbiamasis B.Pauža. Prašom.
B.PAUŽA (DPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mane domintų toks klausimas, galbūt nevisiškai jūsų komisijai, tačiau aš norėčiau paklausti. Iš ataskaitos ir iš šios dienos jūsų kalbos apie tai neišgirdau. Grynai finansiniai dalykai. Suprantu, kad tai yra Valstybės kontrolės reikalas ir panašiai, tačiau kas kontroliuoja klausimą tarp laidos kainos ir laidos kokybės, kad už tam tikrą pinigų sumą būtų kuo kokybiškesnė laida ir ypač Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, kuri iš esmės išlaikoma iš valstybės mokėtojų pinigų. Todėl šis klausimas, man atrodo, mums visiems labai svarbus.
J.LINIAUSKAS. Lietuvos radijo ir televizijos komisija reglamentuoja komercinių stočių darbą ir, matyt, pateikdamos nekokybiškas laidas, jos paprasčiausiai pralaimi reklamos rinką. O apie Nacionalinio radijo ir televizijos rengiamas laidas, aš matau, gerbiamasis Romas Pakalnis ruošiasi būti tribūnoje.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Klausia Seimo narys B.Bradauskas? Prašom. Atsiprašau, Seimo narė A.Balsienė.
A.BALSIENĖ (LDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau jūsų paklausti, kodėl nemylite vaikų ir paauglių, nes televizijos laidose beveik neskiriamas laikas vaikams ir visiškai nėra laidų paaugliams? Anksčiau buvo „Gimnazistų“ laida, kuri turėjo pasisekimą, bet ji išnyko ir daugiau apie tai… Paaiškinama, kad nėra pinigų. Ar iš tiesų mes taip nemylime vaikų? Taip pat norėčiau paklausti, kodėl visiškai nėra socialinio dialogo tema, darbo kultūros tema?
J.LINIAUSKAS. Man atrodo, kad čia vėl buvo klausimas gerbiamajam R.Pakalniui dėl Nacionalinės televizijos programos. Dėl komercinių galėčiau pasakyti, kad mes negalime priversti komercinių televizijų transliuoti tai, kas joms nenaudinga, nuostolinga. Yra vienintelė išeitis, kad jos kreipiasi į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ir iš ten gauna paramą audiovizualiniams projektams rengti. Dažniausiai ir būna skirta vaikams arba paaugliams ir dažniausiai tos laidos, kurios negali pritraukti reklamos. Bet čia vėl turėtų atsakyti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo audiovizualinis sektorius, kaip paskirsto pinigus, čia jų tarybos reikalas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš esu klausęs tarybos ir siūlęs. Matau, kad mano klausimai ir siūlymai yra betiksliai, tai noriu jūsų paklausti ir kartu su klausimu siūlyti. Sakykite, ar turi teisę eilinis Lietuvos pilietis gauti objektyvią informaciją, kas dedasi valstybėje? Nes laikraščiai yra nepasiekiami ir niekas kitas negali informuoti taip masiškai, kaip radijas ir televizija. Deja, mes per visuomeninį transliuotoją, kuris, mano nuomone, turėtų objektyviai atspindėti visus procesus Lietuvoje, deja, visą laiką matome ir girdime politizuotas laidas ir faktiškai tarnaujančias vienai politinei partijai. Todėl aš norėčiau paklausti jūsų, ar gali komisija imtis to vaidmens ir užtikrinti Lietuvos žmonėms objektyvią informaciją apie valstybėje vykstančius procesus be politinių pagražinimų ir politinių išvedžiojimų? Dėkoju.
J.LINIAUSKAS. Kaip supratau, vėl turima galvoje Nacionalinis radijas ir televizija. Dėl komercinių ir kitų transliuotojų yra pasirašytas ir priimtas Žurnalistų etikos kodeksas. Žurnalistai lyg ir turėtų laikytis. Vienas iš punktų sako, kad turėtų būti imama iš trijų, informacija gaunama bent iš trijų nepriklausomų šaltinių. Bent taip turėtų būti. Lygiai taip pat priimdami į darbą, bet čia vėl darbo santykiai, o ne komisijos ir transliuotojo, priimdami į darbą, lyg ir pasirašome darbo sutartis su žurnalistais, jose aptariami tie dalykai, kaip turėtų elgtis ir pateikti žinias žurnalistai. Bet tai vėlgi ne mūsų komisijos kompetencija. Negalėčiau atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti Seimo narys E.Pupinis. Prašau.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs kaip tik minėjote, kad provincijoje atsiranda naujų radijo stočių. Tarkim, jos tikrai atlieka teigiamą funkciją, tačiau, kiek teko girdėti, yra gana mažo galingumo. Kas ruošiamasi daryti šioje srityje, kad vis dėlto vietinės radijo stotys turėtų tam tikras pozicijas, ypač didinant galingumus?
J.LINIAUSKAS. Už galingumų didinimą atsako Ryšių reguliavimo tarnyba. Jeigu jie neturi galingumų… Aš nežinau, dažniausiai būna tokia istorija, kad pradeda gal nuo mažo dažnio, paskui randa galimybę padidinti. Aišku, yra kai kurių miestų, kuriuose tų dažnių, ko gero, jau niekad ir nebebus, kol televizija netaps skaitmeninė arba kai kurios televizijos nepasitrauks į decimetrinį diapazoną. Jeigu pasitrauktų, tai, tarkim, Vilniuje teoriškai galėtų atsirasti kokios septynios radijo stotys. Sakau, tai yra tarpusavyje susiję dalykai, kuriuos prižiūri Ryšių reguliavimo tarnyba. Aš nežinau, ar atsakiau.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, daugelis Seimo narių painioja jus su kitu pranešėju, t.y. su Lietuvos televizijos tarybos veiklos ataskaita. Tačiau vis tiek noriu jūsų paklausti. Vienas iš jūsų komisijos uždavinių – jūs suteikiate besisteigiančiai radijo stočiai dažnius, kuriais transliuojama. Suteikiant dažnius, be abejonės, yra pateikiami tam tikri kriterijai, kurių turi laikytis transliuotojas. Bet ar daug užfiksavote pažeidimų ir ar per šį laikotarpį nė iš vienos radijo stoties nėra atimta teisė transliuoti?
J.LINIAUSKAS. Aš norėjau truputį patikslinti: mes suteikiame ne dažnius, o licencijas, dažnius suteikia Ryšių reguliavimo tarnyba. Licencijoje yra numatyta, kad privalo laikytis įstatymų. Bet vėlgi Radijo ir televizijos komisijai, tarkim, nėra suteikta galimybė, kad mes galėtume vertinti skambantį turinį. Aš, taupydamas laiką, truputį praleidau, bet gal reikėtų grįžti ir pasakyti tiesiai. Tarkim, „Užupio vaizdelis“ per savo „Dviračio šou“ vartojo necenzūrinius žodžius, keiksmažodžius, įžeidinėjo ir tuo pažeidė įstatymą. Mes jų direktoriui, nesvarbu, kad tie direktoriai keitėsi vienas po kito, kas savaitę vis po naują direktorių, vis tiek skyrėme tūkstančio litų baudą, kaip numato įstatymas. Jis buvo nubaustas už elgesį, nesvarbu, kad pasikeitė.
Bet reikėtų prisiminti, kad ta pati procedūra… Kol žurnalistų etikos inspektorius nustato, kad buvo padarytas nusižengimas, praeina labai daug laiko. Tarkim, man atrodo, penktadienį „Valstybės žiniose“ paskelbtas inspektoriaus sprendimas dėl balandžio mėnesio nusižengimų. Pasižiūrėkit. Mes, tarkim, išgirstam arba sužinom apie nusižengimą, kreipiamės į žurnalistų etikos inspektorių, tada jis sukviečia savo ekspertus, ekspertai svarsto, posėdžiauja, tada duoda išvadą. Yra buvę ir tokių atvejų, kad mes tiesiog pavėluojame gauti išvadas. Kai gauname po pusmečio, jau būna praėjęs senaties terminas. Transliuotojas pagal įstatymą privalo laikyti medžiagą tik tris mėnesius, taigi dėl to problemų yra. Man atrodo, kad šios naujos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos tą problemą išsprendžia. Jūs jas svarstysite. (Balsas salėje) Nežinau, į tai vėlgi galėtų atsakyti gal Saugumo departamento direktorius.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ir paskutinis jūsų klausia Seimo narys J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS (LCF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, savo kalboje jūs minėjote baudas, kurias įvairiems transliuotojams jūs ar jūsų teikimu skiria teismas, ir minėjote, jog pasitaikydavo atvejų, kad teismai paskirdavo daug mažesnes baudas, negu jūs siūlydavote. Norėčiau pasiteirauti jūsų, ar po tokių teismų sprendimų… Kaip dažnai jūsų komisija juos apskųsdavo ir teikdavo aukštesnės instancijos teismui, t.y. jeigu teismo sprendimas yra daug kuklesnis, negu jūs prašote, ar jūs toliau tuos atvejus nagrinėjate, ar jau pasikliaujate grynai teismo išvadomis?
J.LINIAUSKAS. Tiesiog yra administracinio teisės pažeidimo visa tokia procedūra. Pirmoji nuobauda būna įspėjimas. Jeigu toks pat pažeidimas pasitaiko kitais metais, tada yra svarstoma dėl administracinės… dėl baudos skyrimo. Vėl ten yra visa procedūra – yra atsižvelgiama, išklausomos visos pusės, surenkami daiktiniai įrodymai. Tarkim, tada, kai komisija skyrė vidutinę baudą UAB „TV3“, tai skyrė dėl to, kad tai buvo pakartotinis pažeidimas per vienerius metus. Mes manėme, kad jau nebėra lengvinančių aplinkybių, bet teismas nusprendė, rado dar tokias, į kurias atsižvelgė. Paprasčiausiai mes nematėme reikalo apskųsti teismo sprendimą. Už nusižengimą buvo nubaustas, tai yra svarbiausia. Tūkstantis šen, tūkstantis ten – jau nesvarbu.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Visi norėję klausti jūsų paklausė. Ačiū.
Į tribūną kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narį gerbiamąjį V.Kamblevičių pateikti Seimo nutarimo projektą Nr.XP-425 – „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2004 m. veiklos ataskaitos“. Prašau. Čia bus pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, išnagrinėjęs ataskaitą, pritaria ataskaitos projektui.
PIRMININKAS. Tada kviečiu Informacinės visuomenės plėtros komiteto narį gerbiamąjį V.Orechovą pateikti nuomonę. Turiu pasakyti, kad Teisės departamentas pritarė, kad juridiškai viskas atitinka.
V.ORECHOVAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2004 metų ataskaitą ir priėmė sprendimą: iš esmės pritarti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2004 m. veiklos ataskaitai; siūlyti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai aktyviau vykdyti skaitmeninės antžeminės televizijos diegimo veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame skaitmeninės televizijos diegimo Lietuvoje modelyje; parengti ir pateikti Seimui svarstyti pasiūlymus dėl atitinkamų teisės aktų pakeitimo, kad būtų reglamentuotos teisinės procedūros, kad užsienio šalies programą priimanti valstybė galėtų laikinai sustabdyti programos retransliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu transliuojama programa pažeidžia tarptautinių konvencijų ir Lietuvos įstatymų nuostatas; stiprinti institucijos administracinius gebėjimus, kad būtų užtikrinta nuosekli radijo ir televizijos programų stebėsena, būtina reikalavimų reklamai ir licencinių įsipareigojimų laikymosi kontrolei. Komitetas priėmė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji, ar galime bendru… Negalim. Gerbiamasis P.Gražulis – nuomonė prieš. Prašau.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, gal mano ta nuomonė nėra prieš, bet man po komisijos pirmininko R.Venclovo kilo šiek tiek neaiškumų, kad komisija, nustačius pažeidimus, lyg ir neturi teisės greitai imtis tam tikrų veiksmų, kad turi sulaukti žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus Romo Gudaičio išvadų ir po to gali imtis kažkokių veiksmų. Manau, kad nėra suderinta mūsų įstatyminė bazė. Man pačiam asmeniškai teko dalyvauti ir matyti, kaip buvo uždaryta interneto svetainė „Kavkazcenter“, kai paskambinus iš Rusijos ambasados arba Rusijos užsienio reikalų ministrui per vieną dieną buvo uždaryta interneto svetainė „Kavkazcentras“, ne nubausta, bet uždaryta. Kai aš tą kompiuterį, per kurį buvo transliuojama informacija iš Kaukazo regiono apie įvykius Čečėnijoje, bandžiau perkelti į Seimo bendrabutį, tai man nukirto tokį kabelį kaip pirštas, ir nežino kas. Prašiau policijos ištirti, aš, Seimo narys, likau be ryšio, greitai buvo patvarkyta. Ir šiandien ta interneto svetainė vis dėlto buvo priversta išsikraustyti į Švediją, Švedijoje puikiai gyvuoja, nepažeidžia nei Konstitucijos, nei kitų Švedijos teisės aktų. Ar negalioja pas mus dvigubi standartai? Vieniems viskas galima, kitiems nieko negalima. Kaip vertinti operatyvumo nebuvimą, kai vienu konkrečiu atveju, kuriame aš dalyvavau, tas operatyvumas buvo tiesiog žaibiškas. Aš negaliu vertinti teigiamai šios komisijos darbo, nes, matyt, nepasinaudojau visais įstatymo svertais.
PIRMININKAS. Dėkoju P.Gražuliui. Nuomonė už – Seimo narys V.Orechovas. Prašom.
V.ORECHOVAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Petrai Gražuli. Mano pavardė ne Venclovas, o Orechovas. Aš rengiau pranešimą. Tai pirma. Antra, galiu pasakyti, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija kol kas neuždarė „Kavkazcentro“, čia yra kiti veiksmai, ir nelabai atsakinga už tą visą veiklą. Kai mes stebime kelerius metus, kaip dirba Lietuvos radijo ir televizijos komisija, matyti, kad modernizuoja, aktyviai dalyvauja visuose visuomeniniuose renginiuose, kurie susiję su įstatymų pakeitimais… Manau, reikia iš esmės pritarti ataskaitai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju.Nuomonė už. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam nutarimo projektui? Prieš nėra. Ačiū. Pritarta po pateikimo.
Turiu kreipimąsi Seimo Pirmininko A.Paulausko dėl ypatingos skubos tvarkos. Galima pritarti? Ačiū. Tada pastraipsniui. Jūs turite to nutarimo projektą. 1 straipsnis – pritarti veiklos ataskaitai. Ar turite kitokių nuomonių? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis – pavesti ir t.t., kaip tekste. Ar yra kokių nuomonių? Pritarti. Ar galime balsuoti už visą nutarimo projektą? Ačiū. Kviečiu Seimo narius balsuoti. Kas už tai, kad pritartume šiam nutarimo projektui?
Už – 67, susilaikė 4, prieš nėra, priimta.
Yra pasiūlymas svarstyti rezervinį klausimą dėl Seimo nutarimo dėl Seimo Pirmininko pavadavimo, registracijos Nr.XP-819. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Kviečiu į tribūną.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašau priimti nutarimą dėl mano pavadavimo kelionės į Ukraina metu. Pavaduoti prašau paskirti Č.Juršėną. Nebūsiu nuo rugsėjo 29 dienos iki spalio 1 dienos. Ten vyks Šiaurės šalių penkių parlamentų pirmininkų ir trijų Baltijos šalių parlamentų pirmininkų susitikimas su Ukrainos parlamento vadovais, komitetų pirmininkais, prezidentu, premjeru ir kitais atsakingais pareigūnais, politikais. Kalbėsime apie demokratijos vystymąsi, demokratijos plėtojimą Ukrainoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis Pirmininke, aš suprantu, kad reikia važiuoti ir kalbėtis. Ar nebus jūsų dviprasmiška padėtis, jeigu tikėtume spaudoje pasirodžiusia informacija, kad Seimo komisija, t.y. Rados komisija, pasakė (cituoju iš spaudos), kad ir buvęs prezidentas Leonidas Kučma ir dabartinis jų Rados vadovas Vladimiras Litvinas, ir dar kiti, vienas nusižudęs ministras, kalti dėl žurnalisto Georgijaus Gongadzės nužudymo. Ar nebus mūsų, Lietuvos, pozicija… kad nepakliūtumėte į dviprasmišką situaciją. Ar įvertinote tą dalyką? Ačiū.
A.PAULAUSKAS. Taip, ir šiuo metu mūsų yra žmonių, išvykusių į Kijevą ir rengiančių šį vizitą. Mes esame atsakingi už visų aštuonių parlamentų pirmininkų vizitą Kijeve. Aš domėjausi, ar yra kokių nors kaltinimų parlamento vadovui, ar kokių nors konkrečių tyrimų, tokių nėra. Be abejo, gandų ir tokio požiūrio visokių straipsnių yra, bet konkrečių kaltinimų jam niekas neiškėlė. Byla dėl žurnalisto G.Gongadzės yra tiriama, kas bus kaltininkas, matyt, bus nustatyta ir paaiškinta. Kaip ir sakiau, mes vykstame ne tik susitikti su pirmininku, bet ir su komitetų vadovais, su frakcijų vadovais, su prezidentu, su premjeru. Taigi mūsų programa yra daug platesnė, negu vien susitikimas su parlamento pirmininku.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kodėl jūs esate toks dogmatiškas ir nuolat laikotės senų savo padėjėjų, nepaskiriate tų žmonių, kurie atėjo naujai ir kurių šiek tiek požiūris yra šviežesnis į Seimo darbą, į Seimo darbo organizavimą, į atskirus įstatymus, kurie faktiškai yra demokratiškesni negu sena nomenklatūra?
A.PAULAUSKAS. Jeigu jūs galėtumėte truputį praskleisti savo klausimo esmę, apie kokius jūs žmones kalbate? (Balsai salėje) Dėl pavadavimo? Aš maniau, jūs klausėte apie Ukrainą. (Juokas, šurmulys) Ne. Jeigu jūs pastebėjote, kiekvieną kartą paskiriu kitą žmogų pavaduoti. Buvo ir V.Muntianas, ir Č.Juršėnas. Šiandien pamaniau, kad galėtų vėl pavaduoti Č.Juršėnas. (Balsas salėje) Jeigu jūs turite tokį pasiūlymą, kitą kartą paliksime V.Gedvilą.
PIRMININKAS. Daugiau klausėjų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta.
Pereiname prie priėmimo. Ar reikia atskirais straipsniais? Galime iš karto? Prieš nėra. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume nutarimą dėl Seimo Pirmininko pavadavimo, prašom balsuoti.
Už – 69, prieš nėra, susilaikė 4, nutarimas priimtas.
Norėčiau paklausti Seimo. Mes buvome nukėlę Šilumos ūkio įstatymą į 16 valandą. Aš taip suprantu, jau mūsų laukia televizijos tarybos… Šilumos? (Balsai salėje) Prieš nėra?
Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-804 (pateikimas)
Gerbiamieji, kviečiu į tribūną pateikti – Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-804. Pranešėjas – Ekonomikos komiteto pirmininkas Seimo narys V.Navickas. Kviečiu į tribūną.
V.NAVICKAS (VNDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kovo 25 d. valdyba Seimo nutarimu sudarė darbo grupę iš 26 narių Šilumos ūkio įstatymo pakeitimams parengti. Darbo grupė gavo daugiau kaip 200 pasiūlymų šiam įstatymui tobulinti, labai intensyviai posėdžiavo ir parengė Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektą, kurį įteikė prieš porą savaičių Seimo valdybai. Daugelis pasiūlymų buvo gauta dėl šilumos ūkio valdymo, šilumos tiekimo, daugiabučių namų šildymo ir vartotojų teisių apsaugos. Nemažai pasiūlymų buvo dėl pagrindinių įstatymo sąvokų, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, taip pat šilumos kainodaros.
Pagrindinės šilumos įstatymo pakeitimo projekto nuostatos yra šios. Šilumos ūkio valdymas. Siekiant padidinti konkurenciją, vartotojams pasirenkant karšto vandens tiekėją ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be savivaldybių institucijų, skatinti konkurenciją karšto vandens ūkyje įpareigojama ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Be to, išplėsta Šilumos tarybos sudėtis, įtraukiant įvairių valstybinių bei visuomeninių organizacijų atstovus, taip pat patikslinant ir išplečiant jos funkcijas. Šilumos ūkio planavime įtvirtinta nuostata, kad rengiant ir tvirtinant šilumos ūkio specialiuosius planus negalima nepagrįstai trukdyti vartotojui pasirinkti norimą alternatyvią energijos ar kuro rūšį. Be to, siūloma nustatyti, kad Vyriausybė ne tik gali, bet ir turi teikti paramą savivaldybių šilumos ūkio specialiųjų planų projektams įgyvendinti ir metodinę paramą šilumos ūkio specialiesiems planams rengti. Šilumos tiekimo dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai nepriklausomas šilumos gamintojas yra vienintelis arba gamina daugiau kaip 70% šilumos vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje ir kai nėra alternatyvių šilumos gamybos šaltinių, jam privaloma šilumos gamybos kainodara yra taikoma kaip ir kitoms šilumos tiekimo įmonėms.
Taip pat siūloma nustatyti, kad daugiabučiuose namuose, kuriuose karštas vanduo ruošiamas name esančiame šilumos punkte, šilumos tiekėjas savo lėšomis turi įrengti šilumos, sunaudojamos karštam vandeniui ruošti, apskaitos prietaisus. Šilumos kiekis, sunaudotas karštam vandeniui ruošti paskirstant visą pastate suvartotą šilumos kiekį, negali būti priskiriamas vartotojams apmokėti kitaip, kaip tik atsiskaitant už karštą vandenį.
Kartu panaikinamas reikalavimas, kad šildymo sezono laikotarpiu butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomi, jeigu to reikalauja bent trečdalis to namo buto savininkų, neturinčių įsiskolinimų. Pagal siūlomą projektą tokius sprendimus gali nulemti tai, kokias sutartis yra sudarę vartotojai su šilumos tiekėjais.
Taip pat siūloma įrašyti 6 straipsnį – „Vartotojų teisių apsauga“, kuriame įvardijamos valstybės ir savivaldybės vykdomosios institucijos, nagrinėjančios ginčus, kylančius iš sutartinių santykių tarp šilumos vartotojų ir karšto vandens bei šilumos tiekėjų bei priežiūros paslaugų teikėjų. Tai Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos, Kainų ir energetikos kontrolės komisija, savivaldybės institucijos, Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos.
Kartu nustatyta prievolė šilumos tiekimo įmonėms informuoti vartotojus apie įmonės teikiamas paslaugas, jų kainas, prijungimo prie sistemų kainas bei sąlygas ir numatomų sutarčių sąlygų pakeitimus bei kainų padidėjimą. Daugiabučių namų šildymo skirsnyje siūloma panaikinti galimybę pakeisti atskiro buto šildymo būdą ir įteisinti galimybę pakeisti ne tik viso pastato, bet ir jo sekcijos ar bloko šildymo būdą.
Taip pat siūloma nustatyti, kad vartotojai turi teisę reikalauti iš šilumos ir karšto vandens tiekėjų ar sistemų prižiūrėtojų nuostolių atlyginimo, jeigu šilumos tiekimo įmonė arba prižiūrėtojai neužtikrina šilumos ir karšto vandens bei teikiamų paslaugų kokybės reikalavimų. Be to, įgyvendindami šiame įstatyme nustatytas teises ir pareigas butų ir kitų patalpų savininkai priima kolektyvinius sprendimus pagal Civiliniame kodekse nustatytą sprendimų priėmimo tvarką.
Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos skirsnyje supaprastinama buitinių šilumos vartotojų atsijungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ar šildymo būdo keitimo visam pastatui tvarka. Daugiabučio namo savininkai šildymo būdo keitimo projektą suderina su savivaldybe ir pateikia šilumos tiekimo įmonei. Atsisakius tenkinti šilumos vartotojo prašymą, savivaldybė pateikia šilumos vartotojo atsisakymo pagrindimą. Sprendimą dėl atsisakymo pagrįstumo ikiteismine ginčų sprendimo tvarka priima Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Šilumos kainodaroje iš esmės atsisakoma bazinės kainos taikymo, sugriežtinama šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo tvarka. Visais atvejais, kai nustatoma šilumos ar karšto vandens kaina, ji turi būti suderinta su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Šilumos ūkio ar jo dalies valdymo perdavimo skirsnyje didinama valdymą perėmusio subjekto priežiūra. Kartu nustatyta, kad reorganizuojant ar privatizuojant savivaldybių kontroliuojamas šilumos tiekimo įmones savivaldybės užtikrina, kad jų kontroliuojamoms įmonėms nuosavybės teise priklausytų šilumos perdavimo tinklai, kuriais per metus realizuojama ne mažiau kaip 5 gigavatai šilumos ir ne mažiau kaip 30% šilumos vartotojų poreikiams patenkinti reikalingų šilumos gamybos pajėgumų kiekviename tinkle. Kartu patikslinamos ir pagrindinės įstatymo sąvokos: aprūpinimo šiluma sistemos, atsiskaitomumo iš šilumos prietaisų, nepaskirstyto karšto vandens kiekio, šilumos daliklių ir daug kitų, kurių aš čia nenorėčiau minėti.
Taip pat noriu jus informuoti, kad rugsėjo 16 dieną Seimo valdyba pritarė darbo grupės parengtam projektui ir nutarė jį pateikti Seimui. Be to, rugsėjo 21 dieną nusprendė prašyti Vyriausybės pateikti išvadas dėl šio įstatymo projekto. Tiek norėčiau jums pasakyti šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Primenu, kad čia yra pateikimas. Jūsų nori paklausti 10 Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis kolega, gerbiamasis Seimo vicepirmininke, jūs pasakėte, kad Seimo valdybos sprendimu buvo sudaryta komisija, kuri pateikė įstatymo projektą. Sakykite, kodėl iš jūsų pateikto įstatymo projekto to, dėl kurio jūs buvote sutarę komisijoje, dingo 33 straipsnio 3 dalis?
V.NAVICKAS. Norėčiau atsakyti. Aš žinau autorių, kuris taip pat išreiškė tokią pastabą, tai yra darbo grupės darbe aktyviai dalyvavęs vienas ekspertas. Mes jam atsakėme į šį klausimą. Tiesiog ta dalis yra integruota kitame straipsnyje, kaip ir buvo sutarta po įstatymo derinimo, kad su teisininkais ekspertai atliks bendrą redakciją. Ta nuostata įstatyme yra išlikusi ir ta priežiūros funkcija yra atspindėta kitame straipsnyje. Galėsiu jums po to paaiškinti. Tos pastabos autorius taip pat gavo atsakymą ir jis sutinka su mūsų pasiūlymu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, ankstesnė Šilumos ūkio įstatymo koncepcija buvo tokia, kad maksimaliai nesugriautų veikiančių sistemų, nes tie, kurie turi daugiau pinigų, įrengė autonomines, o sąnaudos tada lieka tiems, kurie… o tie neturi galimybių modernizuoti. Ar jūs šitą socialinio elemento koncepciją pakeitėte naujame įstatyme, ar čia daugiau kitus punktus reguliuojate?
V.NAVICKAS. Galėčiau tik pasakyti, nes ir klausimas apibendrintas, kad tarp 26 grupės narių, kurie buvo Seimo valdybos patvirtinti, didžiąją dalį sudarė vartotojų interesams atstovaujantys asmenys iš įvairių organizacijų: Daugiabučių namų federacijos, vartotojų teisių gynimo ir panašiai. Taigi dauguma nuostatų, kurios čia yra įteisintos šiame projekte, iš tiesų atspindi vartotojų interesus ir pirmiausia tų, kurie negali savarankiškai spręsti šildymo būdo pakeitimo klausimų ir daugiau orientuojasi į tą nedidelių kaštų šildymo sistemą. Galbūt visiems reikėtų žinoti, kad į darbo grupės sudėtį įėjo ir Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas gerbiamasis Vytautas Stasiūnas, kuris, sakydamas, kad nėra tokio balanso tarp vartotojų ir tiekėjų, tiesiog per vidurį darbo grupės veiklos pasitraukė iš mūsų kolektyvo ir nedalyvavo jos tolesnėje veikloje.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis komiteto pirmininke, jūs paminėjote dėl V.Stasiūno ir aš norėjau klausti tokio dalyko. Šis įstatymas yra labai jautrus, bent anoje kadencijoje tai kainavo keliems parlamentarams mandatą. Aš norėčiau paklausti, kaip jus ar darbo grupę įtakojo „Rubicon group“ arba į ją panašūs – „Dalkia“ ir kitos, arba pasislėpusios už panašios kompanijos, ar tas įtakojimas buvo, ar dabar jis yra daromas ir ar jautėsi darbo grupėje, kad bandoma paveikti?
V.NAVICKAS. Negalėčiau pasakyti, kad buvo poveikis, nes dirbome tikrai demokratiškai ir turėjome per 30 posėdžių, kuriuose gana atvirai visi pasakydavo nuomones. Buvo gana įvairiausių savo pozicijų pasakymo, buvo dėl daugelio dalykų balsuojama. Galėčiau pasakyti, asmeniškai tikrai man jokios įtakos niekas nedarė, kolegoms, mano nuomone, taip pat.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, viena iš opių problemų, kai yra tiekiamas karštas vanduo, yra ta, kad dažnai piktnaudžiauja tiekėjai, vietoje karšto paduodami drungną vandenį, ir dar viena problema – nebūna spaudimo. Kaip žinome, dėl to NATO kareiviai išsikraustė Šiauliuose iš viešbučio, nes juos ten užpuolė utėlės ir kitokios bakterijos. Tokia pati problema gali iškilti ir Seimo nariams. Aš gyvenu Seimo bendrabutyje 5 aukšte.Vanduo vos varva ir drungnas. Todėl jeigu užpultų utėlės ar kas, nenustebkite. Ar numatote įstatyme kaip nors kovoti su šiuo piktnaudžiavimu, ar numatyta, kad ne mažesnės kaip 70 laipsnių temperatūros karštas vanduo būtų tiekiamas? Ar apie tai nekalbama naujame įstatyme?
V.NAVICKAS. Aš jau paminėjau šį projektą pristatydamas, kad vartotojams suteikiama daugiau teisių šilumos tiekėjams ar priežiūros institucijoms, kurios prižiūri tinklus pačiame name, reikšti pretenzijas dėl šilumos ir karšto vandens kokybės parametrų. Šis klausimas sustiprintas naujai teikiamame projekte.
PIRMININKAS. Jūsų klausia Seimo narys J.Jaruševičius. Prašom.
J.JARUŠEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar daugiabučio buto gyventojas, savininkas turės galimybę atsijungti arba sumažinti šilumos naudojimą bute, nepažeisdamas kaimynų interesų? Ar šiame įstatyme kas nors panašaus numatyta? Ačiū.
V.NAVICKAS. Taip, pristatydamas minėjau, kad, skirtingai negu dabar galiojančiame įstatyme, siūloma panaikinti nuostatą, kad atskiras butas daugiabučiame name galėtų atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos. Grupės nariai šį sprendimą argumentavo tuo, kad pasitaiko atvejų, kad žmonės atsijungia (beje, labai nedaug buvo atsijungimo atvejų) nuo centralizuoto šildymo sistemos, butas yra vidury daugiabučio namo, t.y. kaimynai šildo jo sienas, o jie, išvažiavę į Angliją, kažkur kitur ir panašiai, naudojasi kaimyno šiluma. Kitiems žmonėms tiesiog tampa našta toks atsijungimo atvejis. Siūlomame projekte kalbama apie tai, kad priimti sprendimą atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos gali tik visas namas arba, jeigu tai yra kotedžai, tam tikra jo sekcija, bet jokiu būdu ne atskiras butas.
PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia Seimo narys A.Ivanauskas. Prašom.
A.IVANAUSKAS (DPF). Laba diena. Labai šaunu, atrodytų, šis įstatymas lyg ir labai laukiamas, bet iš tikrųjų kilo labai daug minčių skaitant, kaip bus įgyvendinta. Jeigu supratau, šilumos tiekėjai kiekvienam individualiai turės įrengti apskaitos prietaisus.
Man labai įdomus dar vienas dalykas, kokios bus vieno įėjimo atsijungimo sąlygos, kiek jos bus sudėtingos ir kiek jos bus lengvos, nes iš tikrųjų šį įstatymą priimant reikėtų labai konkretizuoti, kad būtų aišku, ką reikia padaryti, kad žmogus galėtų atsijungti. Šiandien, kai buvo ankstesnis, poįstatyminiai aktai faktiškai tą užkirto.
Ir kitas momentas būtų. Jeigu žmogus sugalvojo atsijungti, per kiek laiko jis iš tikrųjų tą galėtų padaryti? Ačiū.
V.NAVICKAS. Dėl paskutinio aš nesupratau.
A.IVANAUSKAS. Įstatyme turėtų būti numatytas terminas, pagal kurį šilumos tiekėjai turėtų duoti konkretų atsakymą dėl atsijungimo.
V.NAVICKAS. Supratau. Dėl prietaisų, kad šilumos tiekėjai turi sutvarkyti apskaitos prietaisus. Galiu atsakyti, kad jau anksčiau priimtas įstatymas tą įpareigojo, tačiau šilumininkai to nevykdė, nes į šilumos kainos struktūrą nebuvo įskaičiuotos tų prietaisų sertifikavimo, taip pat pakeitimo išlaidos. Kadangi, kaip minėjau, grupėje buvo vartotojų, didžioji dalis vartotojų, jie, nepaisydami to, kad gali paaugti kainos, pasiūlė, kad tas turi būti sugriežtinta, kad šilumos tiekėjai tuos prietaisus turi sertifikuoti ir pastatyti ten, kur jų nėra. Čia būtų atsakymas į pirmąjį klausimą.
Antrasis klausimas dėl atsijungimo pagrįstumo ir sąlygų. Anksčiau buvo taip, kad norintis atsijungti butą ar namą kreipdavosi į savivaldybę, savivaldybė priimdavo vienokį ar kitokį sprendimą, ir šilumos tiekėjai, jeigu buvo priimamas pozityvus sprendimas, kad gali atsijungti, nustatydavo atsijungimo sąlygas.
Šiuo atveju, netgi jeigu savivaldybė pasakys, kad atsijungti negalima, paliekama galimybė (šiuo atveju namas turės galimybę) kreiptis į Kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kuri neteismine tvarka duotų atsakymą, ar savivaldybė teisingai priėmė tokį sprendimą. Paliekama nauja galimybė, kad Kainų komisija, kaip neutralus arbitras, dalyvautų atsijungimo procese. O sąlygas, aišku, nustatys šilumos tiekėjas sutartimi tarp tų, kurie atsijungia.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys B.Pauža. Prašom.
B.PAUŽA (DPF). Ačiū. Dėl vartotojų teisių 20 straipsnyje yra numatyta, kad vartotojų ginčus nagrinės keturios įvairios valstybinės bei savivaldybių institucijos. Faktiškai tos pačios, kurios dabar atlieka šį darbą. Tačiau vartotojui šiandien surasti teisybę faktiškai neįmanoma. Tai nelygios jėgos tiek intelektualine, tiek laiko prasme. Prašom pasakyti, ar nebūtų galima svarstant komitetuose pakoreguoti šiuos reikalus? Kad vartotojas turėtų… su viena institucija, kuri gintų jo reikalus. O kitos būtų pagalbininkės, jeigu reikėtų šį dalyką atlikti. Nes šiandien yra labai prasta praktika. Ačiū.
V.NAVICKAS. Jūsų pasiūlymą bus galima panagrinėti, čia bus daug svarstymų, daug visokių diskusijų. Bet, žinoma, kiekviena iš institucijų, kurios yra paminėtos Vartotojų teisių gynimo skirsnyje, vykdo tam tikras funkcijas ir atsako. Suderinti, kad vienas atsakytų už visus, yra nelengvas uždavinys. Galbūt tą bandysime ateityje.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Mūsų laikas klausti baigiasi. Aš turėčiau atsiprašyti Seimo narių, bet mes jau labai atsiliekame nuo darbotvarkės. 10 min. klausinėjimą siūlyčiau perkelti į svarstymo ir priėmimo stadiją, jeigu taip galima, jeigu jūs neprotestuojate.
V.NAVICKAS. Ir dar vis tiek reiks laukti Vyriausybės išvadų.
PIRMININKAS. Taip, bus išvados. Aš manau, kad dar yra Teisės departamento nuomonė. Jeigu su tuo sutinkate, yra pasiūlymas bendru sutarimu pritarti po pateikimo. Ne. Atsiprašau, yra nuomonė už ir nuomonė prieš. Kviečiu Seimo narį H.Žukauską. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jeigu nebūtų nuomonės prieš, aš, be abejo, nekalbėčiau ir siūlyčiau pritarti po pateikimo šiam projektui, o po to Seimo nariams teikti savo pataisas, pasiūlymus ir t.t. Iš tų 270 pasiūlymų, kuriuos darbo grupė nagrinėjo ir pateikė naują Šilumos įstatymo projektą, aš galėčiau pasakyti, kad projektas išėjo visai neblogas.
Gerbiamasis pirmininkas ponui A.Ivanauskui ne visai tiksliai atsakė į klausimą. Esmė yra tokia, kad pagal Civilinio kodekso nuostatas yra galimybė atsijungti ne tik namui, bet ir sekcijai, narveliui, ten yra taip parašyta. Jeigu sekcijos ar narvelio nariai sutaria dėl to, faktiškai savivaldybė per 15 ar 17 dienų turi pateikti sąlygas ir toliau viskas vyksta labai normaliai.
Siūlau pritarti šiam projektui, o Seimo nariams, įdėmiai jį perskaičius, teikti pasiūlymus. Tada, man atrodo, mes turėsime visai neblogą Šilumos įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę už. Ir nuomonę prieš, aš suprantu, pasakys Seimo narys B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų ši darbo grupė buvo sudaryta tam, kad vis dėlto naujoje Šilumos ūkio įstatymo redakcijoje būtų labiau apgintos vartotojų teisės. Man labai neramu pasidarė dėl to, kad pranešėjas (dabar šiek tiek sudvejojau po gerbiamojo Henriko kalbos) aiškiai akcentavo, kad daugiabučių namų gyventojams uždrausta atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo. Vadinasi, jie visam laikui tampa šilumos tiekėjo įkaitais. O senajame įstatyme po dvejų metų buvo leidžiama atsijungti atskirų butų savininkams įvykdžius atitinkamas sąlygas. O tos sąlygos buvo nustatytos: jis turi apšiltinti nuo kaimynų sienas arba grindis, arba lubas ar panašiai, bet tokia galimybė buvo žmogui, jeigu jis nori tą padaryti. Dabar mes eliminavome šią teisę, netgi nebeliko dvejų metų, tai buvo gana ilgas laikotarpis. Aš manau, kad šios grupės nariai labiau įvertino šilumos tiekėjų prašymus, o ne vartotojų. Jeigu taip iš tikrųjų yra, aš negaliu balsuoti už šį įstatymą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Broniui. Kadangi buvo nuomonė už ir nuomonė prieš, kviečiu Seimo narius balsuoti dėl Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto po pateikimo. Prašom balsuoti.
Už – 51, prieš – 1, susilaikė 16. Pritarta po pateikimo. Yra siūlomi komitetai: pagrindinis Ekonomikos, papildomi du komitetai, tai Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Žmogaus teisių komitetas. Kitokių nuomonių nėra? Ačiū. Ir siūloma svarstyti lapkričio 10 dieną.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininko ataskaita
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas 2-4a – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininko ataskaita. Kviečiu į tribūną pranešėją – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininką Romą Pakalnį. Mes visam šiam klausimui turime 30 minučių. Taigi, kiek galėsim, sutaupysim, patys sau plosim. Ačiū.
R.PAKALNIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man malonu šiandien pateikti Lietuvos radijo ir televizijos 2004 metų veiklos ataskaitą. Mūsų veiklos ataskaita yra paskelbta interneto svetainėje, ataskaitą dar pavasarį svarstė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, taigi visuomenė turėjo galimybę susipažinti su mūsų veiklos rezultatais. Žinoma, su mūsų veiklos rezultatais visuomenė susipažįsta kiekvieną dieną žiūrėdama televizijos laidas, klausydama radijo. Kaip jūs puikiai žinote, visa mūsų veikla grindžiama Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymu. Mes visais atvejais, taip pat ir kilus diskusijoms, visada stengiamės remtis būtent šiuo įstatymu, taip pat greta esančiais Visuomenės informavimo ir kitais įstatymais.
Turiu pasakyti, turiu tiktai priminti, kad mūsų misija yra teikti Lietuvos visuomenei tikslią, objektyvią ir subalansuotą informaciją, kokybiškas šviečiamąsias, kultūros ir pramogines programas, sudaryti prielaidas darniai demokratijos plėtrai bei atviros visuomenės vertybių įsitvirtinimui Lietuvos Respublikoje. Iš esmės yra tie patys veiklos principai ir vertybės, kurie mūsų dokumentuose yra, ir tie, kurie yra šįmet pavasarį priimtame Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse. Turiu pasakyti, kad tiek Lietuvos radijo ir televizijos administracijos, tiek tarybos atstovai dalyvavo rengiant ir pasirašant šį Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.
Aš suprantu, kad dėl radijo ir televizijos laidų nuomonės visada yra skirtingos, todėl norėčiau truputį pasiremti tyrimų rezultatais. Tų tyrimų, kuriuos yra atlikusi 2004 m. pabaigoje rinkos analizės ir tyrimų grupė. Tai pagal šiuos tyrimų rezultatus buvo klausiama: ar Lietuvos radijas ir televizija pateisina jūsų, kaip Lietuvos piliečio, lūkesčius? Turiu pasakyti, kad 74% atsakė, kad visiškai pateisina arba pateisina. Taigi trys ketvirtadaliai mano, kad Lietuvos radijas ir televizija vykdo tą misiją, kuri yra užfiksuota įstatyme.
Lietuvos televizija ir radijas šiuo metu teikia ir rodo dvi televizijos programas, pirmąją ir antrąją programas, ir tris radijo programas, Lietuvos radijo programą, klasikos programą ir internetinį radiją, kuriuo gali naudotis tie žmonės, kurie turi tam tikrą įrangą – kompiuterius, bet nelabai senos versijos. Lietuvos radijuje ir televizijoje šiuo metu dirba apie 650 darbuotojų. Vidutinis darbuotojų amžius apie 45 metus. Daugiau kaip 50% turi aukštąjį išsilavinimą.
Kokie 2004 metais buvo mūsų finansai? Mes turėjome iš biudžeto skirtus 38 milijonus litų ir dar 200 tūkstančių ir 19,9 milijono, t.y. beveik 20 milijonų, komercinių pajamų. Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad Lietuvos radijas ir televizija yra blogiausiai Europos Sąjungoje finansuojamas visuomeninis transliuotojas. Pavyzdžiui, kad palygintume, galiu pasakyti naujų Europos Sąjungos narių visuomeninių transliuotojų finansavimą. Slovakijos radijas ir televizija finansuojama keturis kartus daugiau, Slovėnijos – septynis kartus, Airijos – 21 kartą, Lenkijos – 27 kartus, netgi mūsų kaimynai latviai ir tai gauna 1,3 karto daugiau iš valstybės paramos.
Kokias turėjome investicijas? Investicijos 2004 metais sudarė 2,5 mln. litų. Iš jų buvo 2 milijonai komercinių lėšų skirta investicijoms, darbo sąlygoms gerinti, patalpoms atnaujinti, garso izoliacijai sustiprinti, taip pat už tuos pinigus buvo pradėtas televizijos studijos atnaujinimas. Lietuvos televizija turi korespondentų punktus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, taip pat Lietuvos televizija yra vienintelė krašto televizija, kuri turi korespondentų punktą Briuselyje. Jūs dažnai girdite žinias iš Europos. Tai yra taip pat Lietuvos televizijos veiklos baras.
55% Lietuvos televizijos laidų sukuria televizijoje dirbantys žmonės, 8% laidų sukuria kitos Lietuvoje veikiančios prodiuserinės kompanijos ir apie trečdalį laidų mes įvairiais būdais gaunam iš Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, tai yra filmų pirkimas ir visi kiti dalykai. Vėlgi apie visuomenės nuomonę. Aš nenoriu parodyti, kad Lietuvos radijuje ir televizijoje viskas yra taip puiku, bet vis dėlto du trečdaliai Lietuvos televizijos žiūrovų pastebi teigiamus pokyčius. Aš suprantu, kad reikia rūpintis ir tuo trečdaliu, kurie nepastebi tų pokyčių. Yra ir tokių dalykų.
Lietuvos televizijos antrasis kanalas iki šiol buvo transliuojamas taip pat „Sirijaus“ palydovu, todėl jį turi galimybę matyti Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje gyvenantys mūsų tautiečiai. Ta galimybė išliks ir dabar, ir vėliau, tačiau mes kaip tik jau šiais metais parengėme antrojo televizijos kanalo plėtros programą, pagal kurią kitą savaitę tvirtinsime tos antrosios programos tinklelį. Mes numatėme, kad tai bus ne tik pirmosios programos laidų kartojimas, kaip buvo iki šiol, o bus ir originalių laidų. Pirmiems metams yra toks sumanymas, kad kiekvieną dieną antrojoje programoje bus sukurta bent viena originali laida. Toliau, tikiuosi, ta galimybė didės.
Lietuvos radijas transliuoja programą 24 valandas. Turiu pabrėžti, kad 2006 m. birželio 12 d. sukanka 80 metų, kai pradėjo veikti Lietuvos radijas Kaune. Mes rengėmės šiam minėjimui, žinoma, šalia visų dalykų vėl iškils tam tikrų lėšų problema Lietuvos radijo minėjimui. Kas antras Lietuvos gyventojas jaučia teigiamus pasikeitimus radijo programose, kas trečias klausosi Lietuvos radijo. Lietuvos radijo, nors komercinių radijo stočių daugėja, reitingai niekada nekrinta žemiau 25%, išskyrus rudenį, matyt, per bulviakasį.
Klasikos programa transliuojama nuo 6 iki 24 valandos, 40% jos sudaro kultūros laidos, 49% – muzika. Taip pat kasmet atnaujiname ir gerai užsirekomendavusią svetainę, kuria naudojasi daug mūsų radijo ir televizijos klausytojų ir žiūrovų. Kaip minėjau, visi, kas turi kompiuteryje Windows Media Player ne senesnę nei septintą versiją, gali klausytis muzikos kartu dirbdamas kompiuteriu, tai yra tam tikras jaukas jaunimui. Mes tikimės ateityje šioje programoje atsiras ir trumpos svarbiausių žinių santraukos, kad žmogus ne tik būtų kompiuterių pasaulyje, bet ir normaliai žinotų, kas dedasi pasaulyje.
Mums pavyko išsaugoti, jūs dažnai matote ir girdite, Lietuvos radijo ir televizijos orkestrą, dirbantį daugiau negu 40 metų (dirigentas, kaip jūs žinote, Jaroslavas Cechanovičius). Šis orkestras pasirodo daugelyje renginių, valstybės renginių. Turime Lietuvos ir radijo vaikų chorą, įrašų studiją ir gausius archyvus.
2004 metais išleidome 10 kompaktinių plokštelių su geriausių Lietuvos radijo kūrinių įrašais. Turime 30 tūkst. vaizdo kasečių, 17 tūkst. kino juostų, 135 tūkst. – garso įrašų. Tai yra milžiniškas archyvas, kuriam tvarkyti taip pat reikia pastangų. Dabar kaip tik vyksta garso įrašų skaitmenizavimas.
Dėl problemų, kurios mums atrodo svarbiausios. Viena problema – finansavimo klausimai, kurie turėtų būti išspręsti Radijo ir televizijos įstatymo pataisomis, kurios yra rengiamos. Yra sudaryta darbo grupė, mes toje grupėje dalyvaujame. Kadangi jau senokai esu susipažinęs su šio įstatymo rengimo ir priėmimo keliais, nesu labai didelis optimistas. Tai yra finansavimo dalykai. Aš abejoju, ar jie bus išspręsti. Būtų gerai, kad Seimo nariai mažiau abejotų negu aš.
Dėl antrojo televizijos kanalo. Kalbėjau, kad jis atsinaujina. Yra paskirtas naujas antrojo kanalo vadovas, šiek tiek daugiau susijęs su kūrybos pasauliu. Mes tikimės, kad ir antrasis televizijos kanalas, koks yra sumanytas ne komercijai, ne reklamai, bet kultūrinėms šviečiamosioms laidoms, toks ir bus. Tikimės, kad naujasis antrojo kanalo vadovas turės gerus kontaktus su teatrais, su koncertų organizatoriais, kad mes galėtume įrašyti geriausius koncertus, kad jie būtų išsaugoti ir ateičiai ir būtų transliuojami tuo metu, kai jie vyksta.
Dabar rengiame radijo trečiosios jaunimo programos metmenis. Manau, jau šiais metais bus parengtas projektas. Idėja tokia, kad nors mūsų radijo klausytojų yra daug, bet mes pastebime, kad tai yra vyresnio amžiaus žmonės. Reikia, kad Lietuvos radijuje būtų skirta programa jaunimui, kad jie, būdami jauni, klausytų Lietuvos radijo jaunimo programos, o vėliau klausytų ir suaugusiems skirtos programos.
Praeitais metais, t.y. 2004 metais, mus kritikavo kultūros visuomenė (rašytojai, teatralai) už nepakankamą dėmesį kultūros dalykams. Jau šiais metais stipriname ryšius su kūrėjais, nes būtent jie turi kai kada visiškai pagrįstų pretenzijų. Tai mūsų ryšiai, bendri pasitarimai, sprendimai. Manau, mūsų Radijas ir televizija turi galimybę tobulėti aktyviai bendraudamas su visuomene. Radijo ir televizijos taryba yra atvira visiems pozityviems geriems siūlymams ir kritikai, mes juos visus svarstome ir stengiamės reaguoti. Tikiuosi, kad ir šios dienos Seimo posėdis padės gerinti mūsų veiklą, nes gerinti tikrai yra ką. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gausus Seimo narių būrys nori jūsų klausti, matyt, aktualus yra jūsų atsiskaitymas Seimui. Kviečiu klausti Seimo narį R.Smetoną.
R.SMETONA (MSG). Ačiū. Tikriausiai nepatiks mano klausimas jums, gerbiamasis pirmininke. Aš, matyt, esu tarp to piliečių trečdalio, kuriam ne viskas patinka radijo ir televizijos veikloje. Todėl klausiu. Jūsų nuomone, ar pridera nacionaliniam transliuotojui savo laidose diegti, skatinti nepagarbą valstybei, jos istorijai, Konstitucijoje įtvirtintoms valstybės valdymo institucijoms, pabrėžiu, ne politikams, ne konkrečioms partijoms, o institucijoms. Tai reiškia nepagarbą ir valstybės konstitucinei santvarkai. Ar Radijo ir televizijos taryba, jūsų manymu, skiria deramą dėmesį, kad padėtis būtų kitokia bent šioje srityje?
R.PAKALNIS. Aš atsakyčiau šitaip. Jeigu tas trečdalis, apie kurį jūs kalbate, tai pastebi, tai mūsų pastangų dar nepakanka. Aišku, taip neturi būti, to, ką jūs minėjote. Jeigu mūsų visuomeninis transliuotojas kada nors diskredituoja valstybės institucijas, tai yra negeras elgesys, mes į šituos dalykus reaguojame. Mes taryboje esame svarstę, esame baudę žmones už tokius nusižengimus, kai nusižengiama Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksui, nes tai yra bendri reikalavimai ir, be abejo, į juos stengiamės atsižvelgti. Gali būti, kad vienas kitas toks atvejis yra praslydęs, bet šiaip stengiamės tą padaryti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš truputį suklydęs klausiau prieš tai prelegento komisijos pirmininko, bet, manau, jums tas klausimas kur kas geriau tiktų. Ar po to laiko, kai jau kėliau tą problemą, kas nors buvo daroma dėl nacionalinio transliuotojo depolitizavimo? Vyksta visiškai tas pat, ir „Panorama“, ir kitos laidos pateikia informaciją būtinai su politiniu atspalviu ir paprastai tarnaujama vienai partijai. Kokia numatoma perspektyva šioje srityje? Dėkoju.
R.PAKALNIS. Manau, nėra visiška tiesa, kad mūsų Radijas ir televizija tarnauja kuriai nors vienai partijai, nes beveik tokius pat žodžius, galima sakyti, vienas su vienu, bet tą patį kartais sako ir opozicijos atstovai. Lygiai tą patį sako: kodėl jūs opozicijai neleidžiate reikiamai pasireikšti, kodėl jūs nerodot partizanų minėjimų, kurių daug vyksta, ir panašius dalykus. Aš manau, kad nėra šitaip. Gal iš tikrųjų politikams susidaro toks vaizdas, kad atstovaujama vienai partijai. Mano supratimu, taip nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A.Ivanauskas. Prašom. Minutėlę, tuojau!
A.IVANAUSKAS (DPF). Laba diena! Tikiuosi, kad jūs sąžiningiau atsakysite į mano klausimą negu į kolegos prieš tai.
Mes, iš rajonų atvykę žmonės, stebėdami „Panoramos“ ir kitas laidas, matome, kad tai iš tikrųjų laidos, daugiausia susijusios su Vilniumi, jau nekalbu apie kitus rajonų centrus, nekalbu apie Klaipėdą, apie Kauną ir kitus didesnius miestus. Iš esmės viskas daroma kaip politinės intrigos, viskas, kas rodoma, yra Seimas, Vyriausybė ir t.t. Bet kodėl televizijoje neatsiranda laidų, kurios būtų rengiamos apskričių mastu ar dar?.. Nejaugi rajonuose ir regionuose nėra įvairių problemų, apie kurias būtų galima diskutuoti, rengti laidas ir t.t.
Toliau dėl publicistinių laidų. Manyčiau, publicistinių laidų yra per mažai transliuojama, o kai kurios labai geros laidos yra transliuojamos vėlyvą vakarą, po vienuolikos, o baigiasi apie pirmą, pusę pirmos. Tokios, kurios nepasakyčiau… kultūriniu požiūriu, kad jos būtų labai naudingos žmonėms, rodomos geriausiu laiku. Ačiū už atsakymą.
R.PAKALNIS. Vėlgi aš turiu savo požiūrį į tai, ko jūs klausėte, bet aš tikrai atsakysiu sąžiningai, taip, kaip būtų galima atsakyti šiuo atveju. Buvo pateiktas žiūrovams klausimas, kokios jūsų mėgstamiausios Lietuvos televizijos laidos. 63,4% atsakė, kad mėgstamiausios yra informacinės Lietuvos televizijos laidos nežiūrint to, kad vėlgi beveik 40% yra ir nepatenkintų.
Aš turiu pasakyti, kad žinių iš rajonų, iš kitų miestų gausa iš tikrųjų labiausiai priklausytų nuo ryšių, nuo lėšų. Nėra taip paprasta… Vis tiek Lietuva nėra labai maža, kai reikia tą pačią dieną nuvažiuoti, parengti reportažą, parvežti ir t.t. Šie dalykai mus šiek tiek riboja, aš tai sakau atvirai. Kita vertus, antrajame televizijos kanale, ypač jeigu jam bus skirta nors kiek lėšų iš valstybės biudžeto, mes tikimės, atsiras regionų žinios. Iš Kauno žinios dabar ten transliuojamos. Dar turim problemų, bet turėtų atsirasti labai normalios žinios ir iš kitur.
Dėl laiko. Kaip jūs pastebėjote, mes nuo šio sezono truputį pakeitėme kai kurių laidų, kurios buvo susijusios su kūrėjų pageidavimais, pavyzdžiui, kad kultūros laidos kad būtų rodomos geresniu laiku negu nuo 11 ar pusės vienuolikos, laiką. Laida „Be pykčio“ dabar jau rodoma tiesiai po „Panoramos“. Aš manau, kad mes keičiame į gerąją pusę, ir tą darysim ateityje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis tarybos pirmininke, aš galiu pasakyti, kad daugiau kalbėsiu turbūt apie televiziją nei apie radiją. Dėl tokio laidų turinio, kurį mes dabar matome, turbūt finansavimą televizijai reikėtų sumažinti bent per pusę ir dėl to kokybė visiškai nepasikeistų. Nėra jokios nuomonių įvairovės. Mano klausimas. Aš atstovauju opozicijai. Kai aš klausau ir žiūriu Lietuvos radiją ir televiziją, aš matau… Ten iš esmės yra konservatorių, liberalų prieglauda, ir to aš nebijau pasakyti. Sakykite, kiek jūs toleruosit tokią situaciją, kada mūsų radijas ir televizija pagaliau taps objektyviais mūsų visuomenės gyvenimo atspindėtojais?
R.PAKALNIS. Aš labai atsiprašau, aš leisiu sau truputį pajuokauti. Ar iš tikrųjų profesorius Povilas Gylys įstojo į Konservatorių partiją, nes jis dažnai komentuoja per radiją įvairias… (Balsai salėje) Tai ar blogai? (Balsas salėje) Keičiasi žmonės, yra įvairių nuomonių. Gal proporcijos ten vieną, kitą kartą neišlaikomos, bet šiaip tai… Aš nemanyčiau, kad tai yra didelė problema.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti Seimo narė M.A.Pavilionienė. Prašom.
M.A.PAVILIONIENĖ. (LDF) Dėkui.
PIRMININKAS. Dėmesio, klausom!
M.A.PAVILIONIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, kodėl toleruojate užmaskuotą, tarsi į meninį rūbą įvilktą alkoholio reklamą nacionalinio transliuotojo programose? Ačiū.
R.PAKALNIS. Užmaskuota reklama. Jeigu čia turimas galvoje alus… Po 23.00 valandos, turbūt taip… Mes ateinantį antradienį, po savaitės, kaip tiktai svarstome… Bus tarybos posėdis, ir mes šį klausimą svarstysime. Jeigu tai yra sistema, tos sistemos nebus.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame. Paskutiniajai leidžiame klausti Seimo narei A.Balsienei, nes laiko limitas jau pypsi.
A.BALSIENĖ (LDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, aš užduosiu jums, jau pakartosiu, apie jaunimą. Kodėl nemylit vaikų ir televizijoje visai nėra jaunimo laidų, nors turite labai gerų žurnalistų, kurie galėtų parengti kaip tik tokias laidas? Dar vienas klausimas. Jūs kalbėjote apie objektyvumą… Kadangi finansavimo trūksta, matyt, ir objektyvumas priklauso nuo pinigų kiekio? Ačiū už atsakymą.
R.PAKALNIS. Aš turiu pasakyti dėl laidų vaikams, kad Lietuvos televizijoje laidos vaikams sudaro dešimtadalį viso laiko. Yra viena problema, kurią jūs kėlėte Radijo ir televizijos komisijai, – vyresnio amžiaus paaugliams laidų yra mažoka, trūksta, beveik nėra. Klausimas yra taip sprendžiamas: mes stengsimės tokių laidų parodyti per antrąjį televizijos kanalą. Ateinantį antradienį mes tvirtinsime televizijos tinklelį ir ten bus švietimui skirtas laidų blokas. Tame bloke bus laidų suaugusiems… paaugusiems jaunuoliams, jaunikaičiams.
Dabar dėl to, kiek objektyvumas priklauso nuo pinigų. Mes priversti gyventi rinkos ekonomikos sąlygomis ir džiaugiamės ta rinkos ekonomika, bet taip yra. Kalbant apie nacionalinio transliuotojo finansavimą, iš tikrųjų reikėtų didinti valstybės paramą ir mažinti komercinių pajamų dalį. Taip turėtų būti, bet tai ne mūsų valia.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Klausti laikas baigtas.
Siūlau pereiti prie kito darbotvarkės klausimo. J.Čekuolis turi nuo frakcijos? Jungiu. Prašom.
J.ČEKUOLIS. (LCF) Ačiū. Posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, liko keturi klausėjai. Trumpas klausimas, trumpas atsakymas. Gal pratęsiame dviem minutėm?
PIRMININKAS. Supratau. Kaip Seimas – ar leidžiame, ar nutraukiame… (Balsai salėje) Yra dvi nuomonės, taip? Už ir prieš. Viena nuomonė – prieš, bet, matyt, kadangi yra prašytojas, kviečiu balsuoti, ar pratęsti, ar ne. Kas už tai, kad pratęstume? Balsuojame. Kas už tai, kad pratęstume klausinėjimą, ir kas prieš? Aišku, atitinkamai balsuojame. Atsiliekame jau 40 minučių pagal grafiką.
Už – 28, prieš – 31, susilaikė 9. Nepritarta, todėl pereiname prie kito 2-4b klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2004 metų veiklos ataskaitos“ projekto Nr.XP-427. Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narį gerbiamąjį Vytautą Kamblevičių (vietoj gerbiamosios A.Pitrėnienės) pristatyti komiteto nuomonę.
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, ką tik išklausėme gerbiamojo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininko Romo Pakalnio ataskaitą. Ataskaitoje pateikta nemažai informacijos apie atliktus darbus, vykdomą reformą, gautą valstybės finansavimą, pajamas iš reklamos, sumažėjusias skolas ir kita. Analizuojant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos veiklą, nors ir vėlokai, nes jau 2005 metai (programos tinklelis buvo keičiamas du kartus), įžvelgiami ne tik teigiami poslinkiai, bet ir kai kurie taisytini tobulintini dalykai, gal ir tam tikri trūkumai, kuriuos reikėtų taisyti, gerinti.
Taigi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje aiškiai pasakyta, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programoje pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai. Manoma, kad ir šioje srityje dar yra nemažai resursų, neišnaudoto potencialo. Dar stokojama gero lygio pažintinių, šviečiamųjų kultūros, muzikos ir istorinio paveldo laidų. Norėtųsi, kad nacionalinė televizija rengtų sveikatos laidą, kuri dėl neaiškių priežasčių pradingo, nors komercinėse televizijose tokios laidos labai populiarios. Visi žinome, koks svarbus sportas Lietuvai, todėl visiškai nesuprantama dabartinė pozicija dėl sporto laidų. Lietuvos visuomenei svarbūs ne tik tam tikrų sporto šakų bei sportininkų pasiekimai, bet ir esama sporto, mėgiško ir profesionalaus, padėtis šalyje, problemos bei perspektyvos. Nustatant laidų reitingus būtų įdomu sužinoti, kiek tų laidų rengimas kainuoja, koks yra santykis laidos populiarumo ir jos kainos, tai yra tam skirtų lėšų. Todėl visuomeninio transliuotojo finansinės veiklos ataskaitoje turėtų būti smulkiau atspindėtas valstybės lėšų panaudojimas. Pateikta 2004 metų finansinė ataskaita neleidžia susidaryti aiškios nuomonės dėl lėšų panaudojimo tikslingumo, net ir komercinių pajamų panaudojimo. 2004 metų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos ataskaitos aptarimas turėtų vykti kur kas anksčiau negu dabar. Seimo siūlymus gali teikti įgyvendinti tik 2006 metais, vadinasi, kas antri metai į tai būtų atsižvelgiama. Rengiamos apklausos – gera tradicija, tačiau ne visos populiarios laidos gali būti gana gero lygio.
Baigdamas noriu pasakyti, nors buvo išsakyta nemažai kritinių pastabų, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas vis dėlto pritaria Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2004 metų veiklos ataskaitai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jus nori paklausti du Seimo nariai. (Balsai salėje) Klausinėjame, deja. Seimo narys Algis… Nepabėkite, prašom čia. Jūsų klausia gerbiamasis A.N.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš pateiktam nutarimo projektui iš esmės pritariu, jis gana objektyvus, tačiau viena gal smulkmena, gal ne visai smulkmena. Aš manyčiau, kad dabartinėje radijo ir televizijos veikloje didžiausia spraga yra švietėjiškų laidų trūkumas. Šis trūkumas paminėtas nutarime. Tačiau švietėjiškų laidų didžiausia spraga yra laidos istorine tematika. Čia paminėta: „įtraukti vertingas kultūrines bei šviečiamąsias, ypač etninės kultūros laidas“. Ar jūs neprieštarautumėte ir ar sutiktumėte, kad į „ypač etninės kultūros“ būtų įterptas žodis: „ypač etninės kultūros ir istorinės tematikos laidos“? Tai yra pabrėžiant, kad istorinė tematika mūsų šiandieninėje pereinamojo laiko visuomenėje yra labai sudėtinga. Tuo labiau kad naujųjų laikų Lietuvos istorija yra labai sudėtinga, paini, tragiška, kruvina ir t.t., ir daugeliui yra nesuprantama.
V.KAMBLEVIČIUS. Aš visiškai pritariu jūsų nuomonei, kaip sakoma, dėl kolegialumo aš specialiai jums palikau šią kalbą, nes jūs… buvo teikimas, todėl aš visiškai pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia Seimo narys J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kai komitete svarstėte ataskaitą, ar neturėjote diskusijų, ar nekilo mintis pasiūlyti Nacionaliniam radijui ir televizijai (televiziją turėčiau mintyje) pagalvoti apie kino filmų transliavimą originalo kalba?
V.KAMBLEVIČIUS. Dėl to irgi buvo kalbėta ir yra užfiksuota.
PIRMININKAS. Yra 3 straipsnis. Dėkojame pranešėjui. Į tribūną kviečiu Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovę Seimo narę gerbiamąją I.Šiaulienę.
I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstant Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2004 metų veiklos ataskaitą buvo papildomas. Komitetas bendru sutarimu nutarė iš esmės pritarti Lietuvos radijo ir televizijos tarybos ataskaitai. Siūlė pagrindiniam komitetui Seimo nutarimo projekte įrašyti siūlymą dėl Lietuvos radijo ir televizijos tarybos, kad ji nuosekliau įgyvendintų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme apibrėžtus veiklos principus, ypač nuostatas dėl nešališkumo, etikos, pagarbos žmogaus orumui užtikrinimo. Taip pat siūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei, rengiant 2006 metų biudžeto projektą ir numatant iš valstybės biudžeto Lietuvos radijui ir televizijai asignavimus, kad jie būtų rengiami Lietuvos radijui ir televizijai pateikus strateginį verslo planą ir finansavimo modelį, kad paskui, pateikiant ataskaitą, būtų galima aiškiai kontroliuoti ir žinoti, kaip tikslingai naudojami ir kam panaudojami gauti valstybės asignavimai. Manome, kad tokia tvarka sėkmingiau leistų vykdyti Nacionalinio radijo ir televizijai įstatyme numatytas prievoles. Tiek. Toks buvo Informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai I. Šiaulienei. Yra pasiūlymas pritarti po pateikimo bendru sutarimu. Nėra prieštaravimų? Gerbiamasis E.Klumbys – nuomonė prieš. Prašom.
E.KLUMBYS. Dėl bendro.
PIRMININKAS. Tai galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Balsuoti. Kviečiu balsuoti dėl pateikto nutarimo projekto. Prašom. Po pateikimo.
Už – 36, prieš – 9, susilaikė 24. Kas čia išeina?.. Pritarta. Yra Seimo Pirmininko A.Paulausko siūlymas dėl ypatingos skubos tvarkos. Ar pritariame? Nėra prieštaraujančių. Tada pastraipsniui.
1 straipsnis – pritarti Lietuvos Respublikos televizijos tarybos 2004 metų veiklos ataskaitai. Nėra. Pritarta. Ačiū. Gerbiamasis R.Smetona. Prašom. Dėl 1 straipsnio, taip?
R.SMETONA (MSG). Komiteto nuomonė maždaug tokia: nepaisant vis dar pasitaikančių trūkumų, vis tiek viskas gerai, pritarti. Tokia jau mūsų Seimo tradicija. Aš manau, kad Lietuvos radijas ir televizija rengia tikrai daug gerų, reikalingų visuomenei laidų. Tačiau ar Seimo nariai sutinka su tokiais ataskaitos teiginiais (cituoju): „Nacionalinis transliuotojas skatina pilietiškumą, patriotizmą. Lietuvos radijas ir televizija prisideda prie socialinio tautinio solidarumo skatinimo.“ Aš pasakyčiau, kad ne, todėl taip vienareikšmiškai pritarti negaliu.
PIRMININKAS. Ką jūs siūlote? Balsuoti dėl 1 straipsnio?
R.SMETONA. Be abejo.
PIRMININKAS. Taip?
R.SMETONA. Taip.
PIRMININKAS. Tai jūsų nuomonė nepritarti tokiai ataskaitai? Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 1 straipsnio yra dvi nuomonės. Viena už tai, kad pritartume, kaip yra nutarimo projekte, ir kita, kad nepritartume tokiai Tarybos 2004 m. veiklos ataskaitai. Pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad taip, kaip yra nutarime, 1 straipsnis – pritarti, ir kas už tai, kad nepritartume?
Už – 34, prieš – 13, susilaikė 23. Nepritarta ataskaitai. Tai yra pasiūlymas 1 straipsniui. Aš taip suprantu, kadangi 1 straipsnis yra pats svarbiausias, tai, matyt, kita procedūra – atiduoti toliau tobulinti komitetui. Grąžiname tobulinti. Yra kitokių nuomonių? Ačiū. Klausimas aiškus. Grąžiname komitetui tobulinti.
Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo, t.y. 2-5, nutarimo projekto Nr.XP-389 – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos 2004 m. veiklos ataskaitos“ projekto. Pranešėjas – gerbiamasis Seimo narys P.Jakučionis. B.Bradauskas repliką? Prašau.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Aš nesuprantu, kaip čia ataskaitą reikės tobulinti? Dėl praeito klausimo. (Balsai salėje) Nutarimą? Tai ką, nutarimą tobulinti? Nutarimas skamba „pritarti“. Vadinasi, bus patobulintas ir bus nepritarti. Procedūrą mes kažkaip turėtume išlaikyti. Gal kitas komitetas turėtų rengti, išklausyti iš naujo, daryti kažką tokio…
PIRMININKAS. Aš manau, kad komitetas ir patobulins. Vėl susirinks iš naujo, atkreips dėmesį į tas išsakytas pastabas ir bus naujas nutarimo projekto variantas. O šiaip aš pritariu Broniaus nuomonei.
Klausimo Nr.XP-389 pateikimas. Prašau. P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas Valstybinės paminklosaugos komisijos ataskaitą svarstė šių metų kovo mėnesį, t.y. prieš gerą pusmetį, ir parengė nutarimo projektą siūlydamas pritarti Valstybinės paminklosaugos komisijos 2004 m. ataskaitai. Žinoma, turėjo ir pastabų, t.y. siūlyti komisijai aktyviau dalyvauti formuojant kultūros paveldo apsaugos politiką, dažniau svarstyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo įsigaliojimo klausimus, nes naujas įstatymas buvo priimtas ir buvo daug neaiškumų. Bet visa tai yra praeityje. Siūlome komisijai dažniau informuoti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą apie problemas kultūros paveldo srityje, ir ne tiktai informuoti, bet ir siūlyti tų problemų sprendimo būdus ir kelius. Kviečiame pritarti nutarimo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Nėra norinčių klausti. Yra pasiūlymas pritarti po pateikimo bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Ar galime, vadovaudamiesi Seimo Pirmininko prašymu siūlyti ypatingos skubos tvarką, ir priimti šiandien šį nutarimą? Sutinkate, taip? Tai tada pastraipsniui?
1 straipsnis. Galima pritarti? 2 straipsnis. Nėra prieštaraujančių. Priimtas. 3 straipsnis. Nėra prieštaraujančių. Priimtas. 4 straipsnis. Nėra siūlymų, nėra prieštaraujančių. Ačiū, priimta. Pasiruoškime, Seimo nariai, balsuoti… Atsiprašau, yra dėl viso nutarimo projekto. Gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys. Prašau.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, šios komisijos vienas iš pagrindinių uždavinių – prižiūrėti mūsų paveldą. Mes matome, kas dedasi Vilniaus mieste, kas dedasi konkrečiai Vilniaus senamiestyje. Ramia sąžine pritarti veiklos ataskaitai vėlgi tokiu principu, kad yra trūkumų, bet jie galbūt bus ištaisyti, ir kitais metais viskas bus geriau, manau, yra klaidinga. Aš jus raginu lygiai taip pat, kaip buvote principingi svarstant praeitą klausimą, ir dabar įvertinti Valstybinės paminklosaugos komisijos ataskaitą neigiamai.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Kadangi pagal Statutą turėtume balsuoti, Seimo nariai, pasiruoškite balsuoti, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos 2004 m. veiklos ataskaitos“. Prašau balsuoti, kas už, kas prieš?
Už – 32, prieš – 6, susilaikė 26. Lygu. Nėra pusės Seimo narių. Nepritarta. Taip. Nepriimta. Gerbiamasis E.Klumbys nori repliką, taip?
E.KLUMBYS. Ne, dėl procedūros. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, tam, kad būtų priimtas projektas, turėjo būti bent 35 balsai. Vadinasi, tiek nėra, taigi dabar mes pagal Statutą turime nuspręsti. Nesvarbu, ar įstatymas, ar nutarimas. Mes turime nuspręsti, ar atmesti, ar grąžinti tobulinti.
PIRMININKAS. Skaitau Seimo statuto 3 punktą. Gerbiamasis Klumby, 159 straipsnis: „Balsavimas dėl viso įstatymo projekto“. Tai čia yra tas pats, aš manau. 3 punktas: „Jeigu įstatymo projektas nepriimamas, Seimas gali pavesti projekto iniciatoriams arba pagrindiniam komitetui parengti naują projektą“. Tai, matyt, perduosime vėl komitetui parengti naują nutarimo projektą. Taip? Gerbiamasis A.Salamakinas. Prašau.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Aš manau, ponas E.Klumbys turėtų skirti įstatymą nuo nutarimo. Čia yra Seimo nutarimas, tai yra visai kitas dalykas. O įstatymas irgi yra visai kitas dalykas.
PIRMININKAS. Nėra skirtumo. Tik rezoliucija skiriasi. O įstatymas ar nutarimas yra tas pats. Taigi yra pasiūlymas pagal Statutą atiduoti grąžinti pataisyti. Sutinkate, Seimo nariai, taip? Ačiū. Pritarta.
Kitas mūsų klausimas – 2-6… (Balsai salėje) Du kartus gal neiname. E.Klumbys. Prašau.
E.KLUMBYS. Vėlgi 159 straipsnis, 1 punktas. Priėmimo metu laikomas atmestu tada, jeigu negauna reikiamo balsų skaičiaus. Negavo reikiamo balsų skaičiaus.
PIRMININKAS. Bet mes turime vadovautis trečiu, kuris siūlo parengti naują projektą, nes lygiai balsų. A.Salamakinas, prašau.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, tada aš prašyčiau patikslinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, kurią mes priėmėme ir kur nuskambėjo gongas, ataskaitą. Ar ten buvo 71 balsas?
PIRMININKAS. Čia yra truputį kitaip. Jeigu reikia, perskaitau 113 straipsnį. Ar skaityti? Ten mes klaidos nepadarėme. Čia yra visiškai kitas dalykas. Gerbiamasis E.Masiulis dėl vedimo tvarkos. Prašau.
E.MASIULIS (LCF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Matome, kad papuolėme į labai aiškią teisinę situaciją. Siūlytume jums šį galvos skausmą panaikinti. Frakcijos vardu prašau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Taip, Statutas tą leidžia. Kviečiu Seimo narius pasiruošti balsuoti. Kartoju, nutarimo „Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos 2004 metų veiklos ataskaitos“ projektas. Balsuojame.
Už – 29, prieš – 11, susilaikė 21, nepritarta. Ir kvorumo nėra. Pagal Statutą grąžiname komitetui tobulinti. Kito kelio nėra. Ačiū.
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos 2004 metų veiklos ataskaitos“ projektas, registracijos Nr.XP-424. Pranešėja – gerbiamoji Seimo narė M.A.Pavilionienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Prašom.
M.A.PAVILIONIENĖ (LDF). Dėkoju. Mielieji Seimo nariai, dabar prašyčiau ne griauti, o pritarti. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, susipažinęs su Lietuvos mokslo tarybos 2004 metų veiklos ataskaita, bendru sutarimu ataskaitai pritarė. Komitetas pasiūlė Mokslo tarybai parengti Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros koncepciją, kuri būtų grindžiama Europos mokslo tarybos gairėmis. Labai prašau pritarti ataskaitai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, bet jus nori, nepabėkite, klausti gerbiamasis Seimo narys A.Sereika. Prašom.
A.SEREIKA (LSDPF). Aš ne tiek norėjau klausti, kiek norėjau pasakyti savo nuomonę. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nesant kvorumo, siūlyčiau nesvarstyti šių klausimų, nes klausimas iš anksto yra pasmerktas ir nėra prasmės diskutuoti.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, šalia turiu patarėją, kuris man viską aiškina ir sako, kad nutarimams nereikia. (Replika iš salės: „Kam jūs sakote?“) Statutas tą sako. Ačiū pranešėjai. Yra pasiūlymas pritarti bendru sutarimu po pateikimo. Prieš nėra? Ačiū. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Pritariame, taip? Nuomonių už ir prieš nėra. Yra siūlymas balsuoti. Prašom. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos mokslų tarybos 2004 metų veiklos ataskaitos projektas, prašom balsuoti. Atsiprašau… Balsuojame.
Už – 51, prieš – 1, susilaikė 7, pritarta po pateikimo.
Kviečiu balsuoti dėl viso nutarimo priėmimo. Dėl 1 straipsnio. 1 straipsnis skamba taip: pritarti tarybos 2004 metų veiklos ataskaitai. Galime pritarti? Pritarta.
2 straipsnis – pasiūlyti Vyriausybei… atitinkamai pateikta nuomonė. Nėra kitokių nuomonių? Pritarta. Ačiū.
3 straipsnis – įpareigoti tarybą ir t.t. Nėra kitokių nuomonių? Dėl viso nutarimo kviečiu Seimo narius balsuoti. Prašom balsuoti.
Už – 54, prieš – 1, susilaikė 9, nutarimas priimtas.
Darbotvarkės 2 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo“ projektas, registracijos Nr.XP-578. Pranešėja – Seimo narė M.A.Pavilionienė. Ar ponas A.Salamakinas ateina? Rezervinis klausimas. (Replika iš salės: „Seimo narys!“) Seimo narys, o ne ponas. Teisingai.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Jaunimo ir sporto reikalų komisija teikia nutarimo projektą dėl naujų komisijos nuostatų. Kodėl tą reikia daryti? Todėl, kad prieš aštuonerius metus priimti nuostatai nebeatitinka Seimo statuto ir komisijos uždavinių. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi yra teikiamas klausimas, jūsų klausti niekas nenori. Yra siūlymas pritarti bendru sutarimu po pateikimo. Pritarta. Ačiū.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir papildomu – Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Kitokių nuomonių nėra? Nėra. Siūloma svarstyti spalio 20 dieną. Ačiū. Pritarta.
3 rezervinis klausimas, bet nematau pranešėjo, tai Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ projektas, registracijos Nr.XP-673. Teikėjas buvo S.Lapėnas. Pranešėjas turėtų būti J.Dautartas. Nėra. Nukeliama į kitą posėdį, į ketvirtadienio posėdį.
Paskutinis, 4, rezervinis klausimas.
Teikėjas yra Seimo narys S.Lapėnas, o pranešėjas – Seimo narys J.Dautartas. Jo tikrai nėra. Mes jo įgaliojimo neturime. Nieko neatsitiks, jeigu ketvirtadienį. Ar taip? Gerai.
Kviečiu į tribūną kito klausimo pranešėją – gerbiamąją Seimo narę L.Graužinienę pateikti Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektą, registracijos Nr.XP-818. Pateikimas, svarstymas ir, jeigu pasiseks, priėmimas. Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai trumpai pateiksiu. Šis nutarimo projektas parengtas dėl to, kad mes norime pakeisti vieną narį: vietoj K.Daukšio, kuris tapo ministru, frakcija deleguoja R.Kšanienę. Techninis pakeitimas. Įvertinę jo didelį apkrovimą komisijos prašymu mes keičiame tą narį, nes komisija… įsibėgėjo su savo darbu, manau, dar tik pradėjo.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti Seimo narys L.Sabutis. Minutėlę. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Vis dėlto jūsų motyvai, kodėl reikia keisti Seimo narį į Seimo narį? Kodėl Seimo narys, kuris buvo patvirtintas toje komisijoje, nevykdo savo pareigų?
L.GRAUŽINIENĖ. Aš atsakysiu. Seimo narys visiškai vykdo savo pareigas, bet komisijos darbo laiką sunkų priderinti prie oficialių valstybės ministro darbotvarkės klausimų, ir komisija prašė pateikti. Todėl apsvarsčiusi frakcija deleguoja kompetentingą žmogų, kuris galbūt daugiau laiko galėtų skirti šiai komisijai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, manau, nereikėtų keisti. Gerbiamasis ministras K.Daukšys yra Seimo narys. Sutikite su tuo, kad kiekvienos komisijos darbe nebūtinai reikia, kad dalyvautų visi komisijos nariai, užtenka daugumos. Šiuo atveju K.Daukšys kaip tik jūsų komisijai naudingesnis. Jis – ūkio ministras, turi papildomos informacijos. Aš nesuprantu visiškai šio pakeitimo, manyčiau, kad tai yra nereikalinga, jūs Seimą ne klaidinate, o paprasčiausiai trukdote Seimo darbui.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ne, tiesiog buvo išreikštas abipusis pageidavimas tiek komisijos, tiek Seimo nario, frakcija svarstė šį klausimą ir teikė siūlymą Seimui. Seimo teisė apsispręsti.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai L.Graužinienei. Yra pasiūlymas pritarti po pateikimo bendru sutarimu. Galime? Negalime. Gerbiamieji, pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų pakeistas šio nutarimo projekto 2 straipsnis, prašom balsuoti. Pritarti po pateikimo.
Už – 43, prieš – 4, susilaikė 12. Pritarta po pateikimo.
Dėl balsavimo motyvų? Dėl vedimo tvarkos. Jungiu. Prašom.
A.KAŠĖTA (LCF). Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau Liberalų ir centro frakcijos vardu paprašyti pagal darbotvarkę grįžti prie rezervinio trečio klausimo, t.y. prie Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“. Remiuosi ta praktika, kuri buvo taikoma iki šiol, kad jeigu būdavo komitetų teikiamas projektas ir pranešėjo salėje nebūdavo, pateikdavo kitas komiteto narys, dėl to klausimas nebūdavo atmetamas, būdavo svarstomas. Todėl mes prašome, kad vis dėlto būtų grįžta prie rezervinio ką tik minėto klausimo ir būtų svarstymo ir priėmimo stadijos, nes pranešėjas S.Lapėnas yra čia, salėje.
PIRMININKAS. Supratau, bet dabar baikime šį nutarimą, tada galėsime dėl to diskutuoti. Ar galime, kadangi yra Seimo Pirmininko prašymas dėl laikinosios komisijos tvirtinimo ypatingos skubos tvarka, tam pritarti? Galime priimti šiandien? Nėra prieštaravimų.
Dėl šio nutarimo 1 straipsnio buvo dvi nuomonės: kad paliktume K.Daukšį ir pačios komisijos nuomonė, kad pakeistume. Reikia balsuoti ar pritariame bendru sutarimu? Bendru. Ačiū. Prieštaraujančių nebuvo. 2 straipsnis, visas sąrašas. Nėra prieš? Pritarta. 3 straipsnis, kad įsigalioja nuo priėmimo. Nėra prieš, taip?
Kviečiu Seimo narius balsuoti dėl viso nutarimo projekto. Prašom balsuoti.
Už – 47, prieš – 1, susilaikė 13. Nutarimas priimtas.
Deja, į gerbiamojo A.Kašėtos kreipimąsi galiu atsakyti taip: pagal tvarką, kadangi S.Lapėnas nepriklauso Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, jis negali pasakyti komiteto nuomonės. Toks yra Statutas.
Gerbiamieji, dar pareiškimai. Ar yra? Gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys turi pareiškimą ir gerbiamasis S.Lapėnas. Prašom. Kviečiu E.Klumbį.
E.KLUMBYS (LDF). Pareiškimas dėl įvykių Lietuvoje, susijusių su Rusijos karinio lėktuvo SU-27 nukritimu Lietuvoje.
„Baigiasi antra savaitė, kai Lietuvoje verda aistros dėl mūsų valstybėje nukritusio Rusijos karinio lėktuvo SU-27. Dauguma mūsų politikų bei masinių informacijos priemonių, manyčiau, neatsitiktinai, viską nori susieti tik su Lietuvos ir Rusijos santykiais, visiškai nutylėdami, kad Lietuva yra NATO šalis, o Vokietijos NATO karinių lėktuvų Lietuvoje užduotis yra saugoti ne Lietuvos erdvę, o NATO oro erdvę, kuri prasideda iš esmės nuo Sankt Peterburgo.
Čia kyla du esminiai klausimai.
Pirmas. Kodėl Vokietijos NATO kariniai lėktuvai, kurių bazė Šiauliuose, nestebėjo Rusijos karinių lėktuvų grupės nuo Estijos šiaurės rytų sienos, nors NATO apie šį skrydį žinojo? Tai liudija paskelbti duomenys, jog Danijos, kitos NATO šalies, kariniai lėktuvai beveik visą laiką skrido paskui Rusijos karinių lėktuvų grupę.
Antras klausimas yra svarbesnis. Kodėl gi, kai vienas iš Rusijos karinių lėktuvų nukrypo nuo numatyto kurso ir pažeidė NATO oro erdvę, nė vienas sekęs Rusijos lėktuvus Danijos, NATO šalies, karinis lėktuvas jo nepersekiojo? NATO Generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis, viešėdamas Lietuvoje, tvirtino, jog yra vieninga NATO erdvė, neskirstoma sienų, tačiau Danijos kariniai lėktuvai savo veiksmais tai paneigė.
Visi šie įvykiai liudija, jog jokie NATO lėktuvai, jokie tobuliausi radarai neapsaugos Lietuvos nuo kitų valstybių karinių lėktuvų įsiveržimo. Mes turime susitaikyti su tuo, kad tuoj už Nemuno yra Rusijos valdoma Karaliaučiaus sritis, o pietryčiuose, vos 50 kilometrų nuo sostinės Vilniaus, driekiasi mūsų nuolatos erzinama Baltarusija. Ir jokie NATO naikintuvai nepasaugos mūsų, jei šaus, neduok Dieve, Baltarusijos ar Rusijos vadovams į galvą mintis tikrai karinėmis sąlygomis patikrinti mūsų oro saugos priemones virš Vilniaus valdžios rūmų, Kauno hidroelektrinės, Elektrėnų elektrinės ar Ignalinos atominės jėgainės. Laikas suvokti, kad mes, nors ir būdami „Eurosojuzo“ ir NATO nariai, turime taip konstruoti savo užsienio politiką, kad pirmiausia pati Rusija būtų labiausiai suinteresuota, kad jos lėktuvai nepažeistų Lietuvos oro erdvės. Turime skaudžiai pripažinti, kad NATO skėčio koncepcija ydinga iš esmės.
Šis konfliktas taip sukomplikavo Lietuvos ir Rusijos santykius, kad mūsų valdžia visiškai pasimetė bandydama tuos santykius gerinti. Krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas ir kariuomenės vadas Valdas Tutkus griebėsi precedento neturinčio žingsnio – Rusijos lakūną, kuris nusileido Lietuvoje parašiutu, mūsų valstybėje turi įtariamojo statusą ir kuriam skirtas namų areštas, iškilmingai priima Krašto apsaugos ministerijoje. Šis žingsnis – visiškas mūsų valstybės diskreditavimas. Dar būtų galima suprasti, kad tą Rusijos lakūną būtų priėmęs koks karinių oro pajėgų pareigūnas, bet ne aukščiausi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos vadovai.
Lietuvos Respublikos aukščiausia karinė valdžia pagaliau surado atpirkimo ožį – Karinių oro pajėgų vadą Joną Marcinkų, kuris įtariamas šnipinėjimu Rusijai. Nežinau iš tikro, kuo jis kaltinamas, kaip jau įprasta Lietuvoje, tai yra valstybės paslaptis. Tik nesuprantama viena – jei po slaptų telefoninių pasiklausymų J.Marcinkus įtartas padaręs veiką, po kurios negali dirbti su slapta informacija, tai kodėl jam kariuomenės vadas V.Tutkus pirmiausia pasiūlė atsistatydinti? Ar tai reiškia bandymą nuo visuomenės nuslėpti šį bjaurų atvejį?
Visa tai liudija apie didelę netvarką krašto apsaugos sistemoje. Už ją atsakingi ne vienas ar kitas antraeilis pareigūnas, bet pirmiausia krašto apsaugos ministras G.Kirkilas, kuris, mano nuomone, turėtų atsistatydinti.“
PIRMININKAS. Dėkojame Seimo nariui gerbiamajam E.Klumbiui. Seimo narys S.Lapėnas… Praėjo noras.
Gerbiamieji, tai visa mūsų šios dienos darbotvarkė. Sekantis Seimo posėdis vyks ketvirtadienį 10.00 valandą. Seniūnų sueiga, kaip visą laiką – 8.00 valandą. Yra noras Seimo nariams registruotis. Prašom registruotis. Ir privalu.
Užsiregistravo 44.
Aš pasitaisau, ne sekantis posėdis, o kitas posėdis bus ketvirtadienį 10.00 valandą. Seimo posėdį skelbiu baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCF – Liberalų ir centro frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VNDF – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija.
* Dramblys ir lenkų reikalas.