Dešimtasis
(89) posėdis
2005
m. rugsėjo 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS
2005 m. rugsėjo 27 d. (antradienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Laba diena, mielieji kolegos, pradedame rugsėjo 27 d., antradienio, plenarinį posėdį. Jums yra pateikta šios dienos darbotvarkė ir yra vienas mano prašymas įtraukti Seimo nutarimo projektą „Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo“. Ar būtų kitų pasiūlymų? Negirdžiu. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiai darbotvarkei? (Balsai salėje) Ačiū. Pradedame dirbti pagal patvirtintą darbotvarkę.
Darbotvarkės 1 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 416, 1875 ir 2476 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-296. Svarstymo stadija. Kviečiu V.Aleknaitę-Abramikienę pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Ruošiasi O. Valiukevičiūtė. Prašom.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Svarstomas įstatymo projektas jokių prieštaravimų mūsų komitete nesukėlė ir jam buvo pritarta bendru sutarimu. Tiems, kurie galbūt dar nespėjo susipažinti su juo, noriu priminti, kad Seimas savo sprendimu yra išplėtęs moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijas ir pakeitęs šios institucijos pavadinimą. Dabar ji vadinasi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Ji nagrinėja skundus ne vien dėl diskriminacijos lyties pagrindu, bet taip pat ir dėl diskriminacijos amžiaus, negalios, rasės, etninės priklausomybės ir kitų. Šiomis pataisomis pirmiausia yra suvienodinamos teisinės sąvokos. Manau, jokių keblumų čia neturėtų iškilti ir siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Kviečiu O.Valiukevičiūtę pateikti Žmogaus teisių komiteto išvadą.
O.VALIUKEVIČIŪTĖ (LDF). Gerbiamieji, Žmogaus teisių komitetas buvo papildomas komitetas svarstant šį Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projektą. Komitetas iš esmės pritarė tokiam pažangiam, demokratiškam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui patobulinti projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Be to, siūlo pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projekto 2 straipsnį, keičiantį pagrindinio įstatymo 2476 straipsnį, ir žodžius „Moterų ir vyrų lygių galimybių tarnyba“ pakeisti žodžiais, kaip minėjo ponia V.Aleknaitė-Abramikienė, „Lygių galimybių tarnyba“. Siūlome pagrindiniam komitetui papildyti įstatymo projektą 1875 straipsniu, pavadinime žodžius „Moterų ir vyrų“ pakeisti į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos naująjį pavadinimą. Komitetas bendru sutarimu siūlo pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Pasiūlymų, papildymų dėl šio įstatymo negauta. Ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam projektui? Jūs norėtumėte balsuoti ir registruotis? Tai gal pabandome tada pritarti balsuodami. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume šiam įstatymo projektui, prašom kartu registruotis ir pritarti.
Už – 78, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo projektui pritarta.
Aš matau, kad šis įstatymo projektas diskusijų nesukelia, jokių pataisų nėra. Siūlyčiau ypatingos skubos tvarka ir priimti, nes tai yra daugiau techninio pobūdžio pasiūlymai. Jeigu nėra norinčių šiam projektui teikti pataisų, pasiūlymų, kad nenukeltume į kitą posėdį, ar sutiktumėte bendru sutarimu šiandien ir priimti? (Balsai salėje: „Taip“.) Ačiū. Kaip minėjau, nėra jokių pasiūlymų. Pradedame priėmimą. Įstatymas susideda iš keleto straipsnių.
Ar yra prieštaraujančių dėl 1 straipsnio? Nėra. Priimtas.
2 straipsnis. Priimtas.
Ir 3 straipsnis. Priimtas.
Dabar dėl viso įstatymo yra norinčių kalbėti? Nėra. Balsuosime. Pasiruoškite. Kas už tai, kad priimtume Administracinių teisės pažeidimų kodekso 416, 1875 ir 2476 straipsnius, prašome balsuoti.
Už – 91, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Civilinio kodekso 6.470 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-392(2*) (svarstymas)
Darbotvarkės 2 klausimas – Civilinio kodekso 6.470 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-392. Svarstymas. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu R.Šukys. Ruošiasi D.Mikutienė. Prašom.
R.ŠUKYS (LCF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2005 m. liepos 1 d. posėdžio išvadą dėl Civilinio kodekso 6.470 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-392. Komitetas, apsvarstęs šį įstatymo projektą, 4 komiteto nariams balsavus už, lemiant pirmininko balsui priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projekto variantui, o tai reiškia iš 6 knygos 470 straipsnio 4 dalies, kuria siūloma pripažinti netekusia galios visą 4 dalį, išbraukti ir pripažinti ją netekusia galios. Jeigu kolegos balsuodami apsispręs pritarti šiai išvadai, tai anksčiau galiojusi norma, kad draudžiama priimti dovanas sveikatos priežiūros, gydymo ar globos rūpybos institucijų vadovams ir kitiems darbuotojams iš asmenų, kurie šiose institucijose gydosi ar išlaikomi, bei jų artimųjų giminaičių, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos, bus išbraukta, o tai reiškia, kad jokių dovanų – nei simbolinių, nei neviršijančių vieno minimalaus gyvenimo dydžio – priimti nebus galima. Ačiū. Seimas turėtų apsispręsti dėl pritarimo šiai komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu D.Mikutienę – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę – paskelbti išvadą.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Civilinio kodekso 6.470 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-392 ir nutarė siūlyti pakeisti projektą, t.y. išbraukti 6.470 straipsnio 4 dalį, bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Projektui pritarė abu komitetai. Dabar pradedame diskusijas. Jose užsirašė dalyvauti E.Klumbys. Prašau.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Iš tikrųjų mes šiandien svarstome ganą įdomų klausimą. Nepasakyčiau, kad tai būtų opus klausimas, nes dar anais, tarybiniais, laikais šis klausimas egzistavo. Jis nebuvo taip griežtai reglamentuotas kaip neseniai priimtame Civiliniame kodekse. Bet mes patys žinome, kad niekas negali uždrausti pacientui, jeigu jisai tikrai dėkingas gydantiems daktarams, personalui, atnešti gėlių, atnešti kavos, tortą, galbūt kažkokio stipresnio gėrimo. Taip buvo. Dabar šia situacija iš principo pasakome, kad taip daryti nebus galima. Bet to nebus, jūs patys tą suprantate.
Antra. Iš tikrųjų pažiūrėjęs į šį įstatymą, į egzistavusį Civilinio kodekso 6.470 straipsnį, aš galiu pasakyti, kad šis straipsnis tam tikra prasme buvo diskriminacinis kitų profesijų atžvilgiu. Sakysim, mokytojų atžvilgiu. Galima netgi taip pasakyti: jeigu galima gydytojams, tai kodėl negalima teisėjams? Vadinasi, iš tikrųjų jis toks, koks parašytas, kelia daug abejonių. Tačiau gyvenimas yra gyvenimas. Mes dabar išbrauksime šį straipsnį. Pagal logiką vien dėl to, kad jis nebūtų diskriminacinis ir kad nevestų prie absurdų, kad jeigu galima daktarui, lygiai taip pat galima atsilyginti teisėjui ar policininkui, jį reikėtų išbraukti. Tačiau turime suprasti, kad išbraukimas neišspręs problemos iš esmės.
Ir dar vienas dalykas. Matyt, prieš gerus metus jis tokios formuluotės buvo priimtas ne iš gero gyvenimo. Mes matome, kokie dabar yra medicinos slaugytojų atlyginimai, kokie yra gydytojų atlyginimai, aš kalbu apie atlyginimą už vieną etatą. Taigi, manyčiau, šią problemą reikia spręsti kitaip, kitokiu būdu. Šiandien aš vis dėlto pasisakyčiau už tai, kad jis būtų išbrauktas, tačiau siūlau visiems pagalvoti, kad šią problemą – deramo atlyginimo už gerai atliktą darbą – reikia spręsti kokiu nors kitu būdu. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pataisų, kaip minėjau, nėra gauta. Tos, kurios buvo apsvarstytos komitetuose ir priimtos. Ar bendru sutarimu pritartumėte šiam įstatymo projektui po svarstymo? Ne. Gerai. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti S.Pečeliūnas. Prašau. Nuomonė už. Prašau.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Mielieji kolegos, aš norėčiau tiesiog priminti pačių daktarų nuomonę, kurią jie yra viešai išsakę, kad dabar galiojanti tvarka juos tiesiog įžeidžia. Ta speciali norma dėl dovanų juos tikrai įžeidžia, o jeigu kas norės daktarui atsilyginti po sėkmingos operacijos, niekas netrukdo nunešti gėlių, padėkoti. Iš to niekas jokio kriminalo nedarys. Bet dabar galiojanti nuostata jiems yra išskirtinė ir jie patys jos nenori. Tai ar mes turime priverstinai jiems sudaryti tokią nepatogią situaciją palikdami galioti senas normas? Manyčiau, turime keisti ir įsiklausyti į gydytojų pageidavimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka turi kitą nuomonę. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, teoriškai viskas labai tvarkinga. Visi Lietuvoje nebegalės gauti net, sakysim, torto arba vyrai pusės litro. Bet aš jums nupiešiu labai realią situaciją. Ateina į gydytojo kabinetą klientas, atsineša tortą, deda ant stalo. Gydytojas šaukia: nenoriu, nereikia, kyšis. Klientas nueina koridoriumi. Tai gydytojas turės vytis klientą ir šaukti, kad pasiimtų. Aš nežinau, dėl teoriško idealumo darome tai, kas realiai vyksta gyvenime ir vyks. Iki tų 125 Lt gydytojui atsilyginti ar puokšte, ar tortu, ar puse litro, tai man juokinga. Norime atrodyti švariai. Realiai tai vyks. Ką darys gydytojai? Lakstys koridoriais, vaikys klientus, o klientai vis tiek neš atsilygindami po visų gydymų. Todėl, man atrodo, teoriškai teisinga, praktiškai (…) įstatymas.
PIRMININKAS. Išgirdome dvi nuomones. Ačiū. Pasiruoškite, balsuosime. Kas už tai, kad pritartume šiam projektui po svarstymo, prašau balsuoti. Vyksta balsavimas, prašau balsuoti. (Balsai salėje)
Už – 53, prieš – 2, susilaikė 43. Po svarstymo projektui pritarta.
Tuo ir baigiame šio įstatymo svarstymą. Pateikimui mes, matyt, sulauksime ir kokių nors papildymų.
Švietimo įstatymo 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-501(2*) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar darbotvarkės 3 klausimas – Švietimo įstatymo 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-501. Pranešėjas V.Simulikas paskelbs Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą. Svarstymas.
V.SIMULIKAS (NSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo pagrindinis komitetas nagrinėjant šį klausimą. Po svarstymo, išklausę ministerijos pozicijas, Vyriausybės pozicijas, komiteto nariai pritarė. Už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 4. Komiteto pozicija yra palaikyti šio įstatymo projektą neatsižvelgiant į tai, kad Švietimo, mokslo ir kultūros ministerija turėjo kitą nuomonę.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar diskusijose niekas nenori dalyvauti. Jokių pasiūlymų, pakeitimų dėl šio projekto negauta. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Nėra prieštaravimų. Po svarstymo projektui pritarta.
Jeigu nėra jokių diskusijų, jeigu nėra jokių papildymų ir pataisymų, ar galėtume šiandien priimti šį įstatymo projektą? (Balsai salėje) Niekas neturi kokių pataisų dėl jo, abejonių? Sutinkate bendru sutarimu šiandien daryti ir priėmimą? Siūlote balsuoti? (Balsai salėje) Taip, bet kokį įstatymą ir reikia priimti. Gerai. Dabar prašau balsuoti dėl ypatingos skubos tvarkos.
Už – 78, prieš – 1, susilaikė 8. Priimsime ypatingos skubos tvarka. E.Klumbys. Prašau.
E.KLUMBYS (LDF). (…) balsavimo. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes su panašia situacija jau susidūrėme ir anksčiau. Buvome sutarę, man atrodo, niekas dėl to neprieštaravo, kad, priimant įstatymus skubos tvarka, turi būti raštiškas Seimo Pirmininko ar jo įgalioto asmens teikimas priimti skubos tvarka.
PIRMININKAS. Jeigu aš nedalyvauju posėdyje…
E.KLUMBYS. Atsiprašau, aš noriu iš karto reaguoti į gerbiamojo Č.Juršėno pastabą. Taip, Statute to nėra, bet mes buvom sutarę – priimant kitus įstatymus, turi būti raštiškas teikimas. Vadinasi, jeigu mes nesilaikome to, ką priimame, tvarka.
PIRMININKAS. Aš paaiškinsiu. Buvo toks rekomendacinis Etikos ir procedūrų komisijos nutarimas, kad jeigu Pirmininkas nedalyvauja posėdyje, tada jis raštiškai turi suformuluoti savo prašymą. Bet jeigu aš esu ir aš kreipiuosi į jus, tikrai man jokio prašymo sau pačiam rašyti nereikia.
Pradedame priėmimą. Vienas straipsnis. 71… 1 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Tada pasiruoškite balsuoti. Klausiau, kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 71 straipsnio pakeitimo įstatymą? Prašau balsuoti.
Už – 93, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Dabar svarstome darbotvarkės 4 klausimą – Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-606. Pranešėjas – S.Mikelis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas. Prašau.
S.MIKELIS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo. Lietuvos Respublikos Seimas šių metų liepos 7 d. svarstė Vietos savivaldos įstatymo projektą ir nusprendė grąžinti šį projektą tobulinti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui. Komitetas įvertino gautas Vyriausybės, Valstybės kontrolės bei Seimo Teisės departamento išvadas dėl Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo ir jį patobulinęs parengė Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurį ir teikiame Seimui. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ar diskusijoje yra norinčių kalbėti? Nėra. Klausčiau, ar yra prieštaraujančių pritarti po svarstymo? Nėra. Po svarstymo projektui pritarta. Jeigu nėra diskusijų ir nėra jokių papildymų ir pataisų, niekas neprieštarauja, klausiau, ar dar yra kokių nors abejonių dėl šio įstatymo, ar kas rengiasi teikti pataisas dėl jo?
Ar galime šiandien priimti ypatingos skubos tvarka šį įstatymo projektą? Galime. Bendru sutarimu ypatingą skubą taikau šio įstatymo priėmimo procedūrai. Kviečiu kalbėti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Priimta. Dėl 2 straipsnio? Nėra norinčių.
Dėl viso įstatymo, dėl viso 27 straipsnio. L.Sabutis. Prašau. Nuomonė už.
L.SABUTIS (TSF). Aš kviečiu Seimo narius balsuoti už šio įstatymo pataisas, jos yra perspektyvios, nes išsprendžia iki šiol buvusias abejones ir sulygina tarnautojus su kitais savivaldybių tarnautojais.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Muntianas. Prašau.
V.MUNTIANAS (DPF). Aš taip pat kviečiu visus pritarti įstatymo projektui ir jį priimti, nes mes vis tiek svarstysime savivaldos reformą. Savivaldos reformoje numatyta daug dalykų, pradedant nuo tiesioginių rinkimų, šiek tiek keisis ir mero kompetencija, ir tarybos kompetencija ir mes bandysim spręsti nepriklausomo savivaldybių auditavimo klausimą. Ko gero, gali atsitikti taip, kad mums reikės pasirinkti iš viso klausimą, kas turėtų audituoti savivaldybes ateityje. Todėl būtent ši įstatymo projekto nuostata leidžia daryti netolimoje ateityje pakeitimus. Tada bus apsispręsta dėl tarybos kompetencijos ir tiesioginių mero rinkimų.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS (NSF). Atsiprašau. Ačiū, Pirmininke. Išties tai yra laikinoji priemonė ir Valstybės kontrolė su tuo sutinka. Sutinka, kad turi būti parengti teisės aktai, leidžiantys savivaldybių kontrolierius įtraukti į bendrą sistemą. Todėl artimiausioje ateityje planuojama prašyti Seimą sudaryti darbo grupę, kad būtų parengtos įstatymo pataisos ir taip pat Konstitucijos pataisos, kurios leistų priimti tuos sprendimus ir turėti bendrą valstybės kontrolės sistemą, įtraukti į šią sistemą ir savivaldybių kontrolierius. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. A.Matulevičius. Nuomonė už.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mano kolegos pasakė argumentus. Valstybėje, kartu apimant visą savivaldos reformos paketą, reikia spręsti dėl savivaldos kontrolės efektyvumo. O efektyvumas bus, kada ji bus maksimaliai nepriklausoma. Todėl šias įstatymo pataisas šiandien reikia priimti ir toliau spręsti šią problemą kompleksiškai. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys. Nuomonė prieš.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, mano trejų metų darbo patirtis Vilniaus taryboje ir bendravimas su savivaldybių kontrolieriumi ir jo tarnyba parodė, kad savivaldybės kontrolierius visiškai sėdi mero kišenėje. Ką nori meras, iš principo kontrolierius turi daryti. Ir tai yra suprantama, nes tai yra viena komanda. Meras, ypač jeigu paimsime tokį merą, koks yra dabartinis Vilniaus miesto meras, visada suras būdų, kaip atsikratyti jam nepalankaus kontrolieriaus. Tai yra aksioma. Todėl manau, kad šį klausimą reikia spręsti ne taip, kaip dabar siūloma, kad panaikintume terminą, kuriam jis skiriamas, nes Valstybės kontrolė mūsų valstybėje, nedidelėje valstybėje, turi būti viena sistema ir nepriklausanti nuo vieno ar kito mero. Turi būti skiriamas mūsų valstybės kontrolierius, jis turi turėti savo padalinius tiek apskrityse, tiek savivaldybėse, ir tada Valstybės kontrolė iš tikrųjų bus rimta valstybės institucija. O dabar ji iš tikrųjų yra savivaldybės vadovo kišeninė institucija. Todėl aš negaliu pritarti šiems kosmetiniams siūlymams ir manau, kad šią problemą reikia spręsti iš esmės.
PIRMININKAS. Keturi jau kalbėjo už, todėl dar vienas, P.Gražulis, kalbės prieš. Prašom.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, manau, kad E.Klumbys išsakė nemažai argumentų, į kuriuos vertėtų įsigilinti. Žinoma, šia pataisa, kuri siūloma, vis dėlto bus daroma mažesnė įtaka savivaldybės kontrolieriui, nes jis tampa valstybės pareigūnu, o valstybės pareigūną yra sudėtingiau atleisti ir nėra nustatytas terminas. Tačiau tai vis dėlto neišsprendžia esminės problemos. Manau, kad apskritai yra absurdiška situacija, kad kontrole užsiima tas asmuo, kurį samdo meras. Jeigu jis neadvokataus merui, tai savivaldybė jo nesamdys. Manyčiau, kad ateityje būtų pats efektyviausias dalykas, jei būtų viena valstybės kontrolė ir savivaldybių kontrolė būtų pavaldi valstybės kontrolei, o ne savivaldybės administracijai arba savivaldybės tarybai. Galbūt kaip tarpiniam variantui, jeigu nebus prie jo sustota, būtų galima pritarti, bet raginčiau Seimą ieškoti, kad būtų pasirinkta efektyvesnė savivaldos kontrolės institucijos forma.
PIRMININKAS. J.Veselka – nuomonė prieš.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto nuo pat nepriklausomybės stebėdamas Lietuvos gyvenimą priežastį matau ne įstatymų leidybą, kiek tą valstybės palaikomą baimės principą. Bijo ir darbo netekti, ir politinės jėgos, ateisiančios į valdžią, ir viso kito. Dirbdamas EBSW komisijoje žmonių klausiu, kodėl jie, aiškiai suprasdami, kas darosi… tai jie sako, kad jie pripratę klausyti viršininkų, nes bijo netekti darbo. Vakar žiūriu, karinių oro pajėgų vadas, apkaltintas tokia didele kalte, nusigąsta ir net suserga. O kas būtų, jeigu prasidėtų karas? Tai visą kariuomenę paralyžiuotų? Gerbiamieji, pagrindinis dalykas, kad mes tai kaip nors išgyvendintume, o tai priklauso nuo politinių jėgų, kad panaikintume pataikavimo ir baimės principą. Kol šis principas valdys Lietuvos žmones, jokie įstatymai nepadės, nes ateina nauja valdžia, reikia iš naujo pataikauti. Taip ir ugdomi ištikimieji, savo gyvenimą reguliuojantys baimės principu. Juridine prasme įstatymas normalus, bet kol valdžia darys viską, kad kiekvienas jaustųsi sekamas, kad kiekvieną būtų galima bet kuo apkaltinti, tol šie įstatymai bus tik galimybė atsiskaityti Europos Sąjungai. Įstatymas teisingas, bet jis negalios.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbėjo 4 už, 4 – prieš. Pasiruoškite, balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti.
Už – 80, prieš – 1, susilaikė 11. Įstatymas priimtas.
Svarstome darbotvarkės 5 klausimą – Diplomatinės tarnybos įstatymo 27, 58 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-746. Pranešėjas – Užsienio reikalų komiteto pirmininkas J.Karosas. Ruošiasi A.Sysas. Prašom.
J.KAROSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projekto pataisa labai paprasta. Mes jau pakeitėme kai kuriuos terminus kituose įstatymuose, invalidumas yra pakeistas neįgalumu, todėl siūloma padaryti pataisą ir Diplomatinės tarnybos įstatyme. Mūsų komitetas vienbalsiai pritarė šiam pasiūlymui. Kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Socialinių reikalų komiteto pirmininką A.Sysą.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šio įstatymo pataisas, pastabų neturi ir siūlo pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje norinčių dalyvauti nėra. Kaip minėjo, yra tik sąvokų pakeitimas, kitų pakeitimų negauta. Ar po svarstymo galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Ar ypatingos skubos tvarka galėtume priimti šį įstatymą? Prieštaraujančių nėra? Jeigu pritariate, pradedame priėmimą.
Dėl 1 straipsnio norėtų kalbėti E.Zingeris? Ar dėl viso įstatymo? Dėl viso. Ačiū.
Dėl 2 straipsnio nėra norinčių kalbėti? Priimtas.
Ir 3 straipsnis. Taip pat priimtas.
Dėl viso įstatymo už – E.Zingeris. Prašom.
E.ZINGERIS (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, aš tik noriu patvirtinti, kad šis įstatymas mūsų komitete buvo priimtas bendru sutarimu, pritarus visoms politinėms jėgoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Diplomatinės tarnybos įstatymo 27, 58 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti.
Už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ekologinio saugumo užtikrinimo programos patvirtinimo“ projektas Nr.XP-539. Svarstymo stadija. Pranešėjas G.Jakavonis pateiks Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Ruošiasi A.Sadeckas. Prašom.
G.JAKAVONIS (NSF). Dėkoju, Pirmininke, Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Ekologinio saugumo užtikrinimo programos patvirtinimo“ projektą, pritarė visoms Teisės departamento, taip pat komiteto nario V.Rinkevičiaus pataisoms. Balsavimo rezultatas – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Sadeckas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė nutarimo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Pagrindiniam komitetui pateikti du pasiūlymai, kuriems buvo pritarta, ir dabar svarstomas projektas yra atitinkamai pataisytas.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose dalyvauti norinčių nėra, negauta jokių pataisų, papildymų. Ar po svarstymo galėtume bendru sutarimu pritarti?
J.Veselka – nuomonė prieš. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, yra daug gerų pasiūlymų. Jeigu žiūrėtume tik į šiandieną, tai iš tikrųjų būtų galima pritarti. Bet kai aš šiandien sužinojau, kad jūs atsisakote, iš esmės netaikydami politinių išvedžiojimų, branduolinės jėgainės Lietuvoje ir pradėjote visokias orimulsijas, mazutą, dujas, o jų gali gauti ar negauti… Vadinasi, jeigu žiūrėtume strategiškai, sprendžiamos tik šiandieninės problemos. Kas bus po to? Neišvengiamai blogės ekologinė padėtis, jeigu bus visokie jūsų „pečiai“, todėl aš negaliu pritarti. Vyriausybė ir Seimas savo veiklą turi planuoti ne 2, 3, 4 ar 5 metams, o dėl tokių dalykų kaip ekologinė švara, kaip energetika turi planuoti 10, 15, 20 metų į priekį. Šito aš nematau. Sėdi valdžioje žmonės, kurie laukia, kada jiems bus patogu išeiti, ir 20 metų perspektyvos jiems visai nerūpi. Todėl neleiskime savęs vedžioti už nosies ir matykime: taip, Lietuva planuoja kenkti savo tėvynės ekologinei švarai.
PIRMININKAS. L.Sabutis – nuomonė už. Prašau.
L.SABUTIS (TSF). Aš manau, kad būtų nelogiška nepritarti tokiai programai, kuri kartu įpareigoja ir Vyriausybę toliau tęsti tuos darbus. O jeigu vertintume tokią nuomonę, kas bus po 100 metų, tai niekada nieko nežinosime, kas bus, jeigu nežengsime pirmųjų žingsnių. Tokia ekologinio saugumo programa jau anksčiau buvo reikalinga, tačiau ji galėtų būti labiau detalizuota, kiek tai yra susiję su mūsų bendruomenių ir savivaldybių dalyvavimu. Todėl aš manau, kad priemonėse, kurias rengs Vyriausybė, galėtų pateikti net kai kuriuos dalykus, ir patvirtinti Seime. Aš pritariu ir siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti, balsuosime, ar pritariame po svarstymo nutarimui „Dėl Ekologinio saugumo užtikrinimo programos patvirtinimo“. Prašau balsuoti.
Už – 79, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo nutarimo projektui pritarta.
Ar J.Veselka teiktų pasiūlymus dėl šio projekto per priėmimą? Galima priimti? Ar ypatingos skubos tvarką galėtume taikyti… pritarti priėmimui? (Replika: „Taip, galime“.) Nėra prieštaravimų, pradedame ypatingos skubos tvarka.
Yra du straipsniai. 1 straipsnis – dėl programos patvirtinimo. Ar V.Rinkevičius dėl visos programos? Aišku. Ačiū. 2 straipsnis – dėl pasiūlymų Vyriausybei. Priimtas. Dabar dėl viso nutarimo. V.Rinkevičius – nuomonė už. Prašau.
V.RINKEVIČIUS (VNDF). Projektas yra reikalingas, nes pasaulio praktika parodė, kad įvyksta daug visokių katastrofų, gaivalinių stichinių nelaimių, susijusių su gamta, taip pat avarijų įvairiuose objektuose, ir tam tinkamai nepasiruošus… Nors tokia šalis kaip JAV atrodo ekonomiškai gana stipri, galinga, tačiau, praktika parodė, po uragano nukentėjo miestas, žmonės. Buvo lyg ir pasiruošta, tačiau pasekmės buvo blogai prognozuotos. Be abejo, ir mūsų šalyje gali atsitikti panašių dalykų, ir nepasiruošus pasekmės būtų kur kas didesnės, todėl ta pasiruošimo programa reikalinga. Siūlau balsuoti už šį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Pasiruoškime. Kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimui „Dėl Ekologinio saugumo užtikrinimo programos patvirtinimo“? Prašau balsuoti.
Už – 82, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.
Svarstome darbotvarkės 7 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Seimo nario, užsienio reikalų ministro A.Valionio galimų sąsajų su užsienio valstybių slaptosiomis tarnybomis ištyrimo sudarymo“ projektą Nr.XP-798. Pranešėjas – V.Mazuronis. Prašau. Pateikimas.
V.MAZURONIS (LDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Mūsų teikiamą nutarimo projektą „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Seimo nario, užsienio reikalų ministro Antano Valionio galimų sąsajų su užsienio valstybių slaptosiomis tarnybomis ištyrimo sudarymo“ jūs turite ir matote, ką siūlo Seimo narių grupė, Seimo narių, susidedančių iš skirtingų frakcijų – tiek frakcijų, kurios yra pozicijoje, tiek frakcijų, kurios yra opozicijoje, narių.
Remiantis Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalimi, esant tokiam prašymui, kurį pasirašė daugiau nei 36 Seimo nariai, komisija turi būti sukurta artimiausiame Seimo posėdyje nutarime nurodytiems klausimams ištirti. Tačiau vos pasirodžius informacijai apie šį siūlymą, į jį greitai ir energingai sureagavo tiek pat užsienio reikalų ministras A.Valionis, tiek Prezidentas Valdas Adamkus bei Seimo Pirmininkas A.Paulauskas, o Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas net neleido praėjusiame posėdyje pristatyti šio nutarimo projekto Seimo plenariniame posėdyje.
Aš privalau pasakyti keletą žodžių. Apie jokius kaltinimus ar bandymus kerštauti nei gerbiamajam užsienio reikalų ministrui A.Valioniui, nei, kaip jis teigia, valstybės interesus gynusioms ir ginančioms institucijoms nė vienas nutarimo projektą pasirašęs Seimo narys net nemanė. Tačiau iš tiesų tai, ką kalba ministras A.Valionis apie savo veiklą 1990–1991 m. Lenkijoje, ir tai, ką kalba buvęs užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas bei tuometinis Aukščiausiosios Tarybos Užsienio reikalų komisijos narys Vidmantas Povilonis, labai skiriasi. A.Valionis teigia: „Mes nutarėme, kad šiuo rimtu (būtent tuo laikotarpiu) mūsų valstybei laikotarpiu A.Saudargo pokalbiai telefonu su Vilniumi, Vytauto Landsbergio priimamuoju, gali tapti rimtais istorijos liudijimais, ir juos visus A.Saudargui žinant įrašinėjome“, o gerbiamasis A.Saudargas (čia aš citavau poną A.Valionį) sako: „Ten, matyt, lenkai įrašinėjo. Aš manau, jie turėjo įrašinėti“. Lygiai taip pat skiriasi, ir labai skiriasi, tai, ką apie tą laikotarpį kalba gerbiamasis A.Valionis: „Apie tai, kuo „neformalios“ diplomatijos laikotarpiu galėčiau prisidėti užmezgant Lietuvos ir Lenkijos santykius, siekiant Lietuvos Respublikos pripažinimo, dar 1990 m. vasarą, prieš išvykdamas į Lenkiją, tariausi su Lietuvos užsienio reikalų ministerija“. Tuometinės Aukščiausiosios Tarybos Užsienio reikalų komisijos narys V.Povilonis sako visai ką kita: „Aš neabejoju, kad jis susijęs su tam tikromis struktūromis. Aš jau tuo metu turėjau neblogus ryšius su Lenkijos „Solidarumu“ ir kitais, su tautiečiais, ta informacija jau mane buvo pasiekusi. Man neteko niekada girdėti, kad jis buvo kažkada prisidėjęs prie kažko, kad jis ten dirbęs, nes aš, kadangi tuo metu buvau Užsienio reikalų komisijoje, labai neblogai žinojau, kas vyko sausio dienomis ir kas ten buvo išvažiavęs, ir kas ten ką dirbo. Bet man apie A.Valionį, apie tą pavardę, jokių kalbų nebuvo. Aš labai dažnai buvau tenai, daug šnekėdavomės ir aš žinojau tuos reikalus. Bet apie A.Valionio veiklą aš nieko nežinojau tuo metu, išskyrus tai, kad jis dirba lenkų radijuje, atstovauja lenkų valstybei. Paskui aš labai nustebau, kad jis vis dėlto mūsų pilietis ir dirba tokiose atsakingose Lenkijos pareigose“ ir taip toliau.
Gerbiamieji kolegos, tiek buvęs užsienio reikalų ministras A.Saudargas, tiek buvęs Aukščiausiosios Tarybos Užsienio reikalų komisijos narys Vidmantas Pavilionis nėra atsitiktiniai žmonės, jie žino, ką kalba. Todėl abejones, kurias jie iškėlė, dera išsiaiškinti, be jokios abejonės. Žinodami, kad tuo metu gerbiamasis A.Valionis buvo KGB rezervo karininkas, aš manau… mes pasirašę, manome, jog naujai iškilusius faktus apie A.Valionio veiklą tuo laikotarpiu, galinčius mesti šešėlį ant Lietuvos užsienio reikalų ministro pirmiausia, o tai reiškia ant Lietuvos valstybės, ištirti yra būtina.
Socialdemokratų, socialliberalų ir konservatorių baimė pradėti tirti užsienio reikalų ministro A.Valionio biografijos faktus, susijusius su įvykiais Lenkijoje tais metais, yra akivaizdi. O tai gali reikšti tik viena – tiek socialdemokratai, tiek socialliberalai, tiek konservatoriai, matyt, žino, kas vyko tais laikais, kokius darbus ir kokias užduotis vykdė A.Valionis. Matyt, kaip tik todėl nei socialdemokratams, nei socialliberalams nei konservatoriams joks tyrimas nereikalingas.
Keletas žodžių dėl būtinumo iš naujo rinkti parašus, dėl kurių yra bandoma mums primesti… Aš noriu paskaityti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento rugsėjo 22 d. parašytą pažymą: „Nusistovėjusi parlamentinė praktika rodo, kad svarstant atitinkamą nutarimo projektą ir toliau jį tobulinant gali būti užregistruojama nauja projekto redakcija (tai yra tai, kas dabar padaryta mūsų komisijos…), tačiau iniciatyvos teisės subjektas išlieka tas pats. Jeigu projekto iniciatoriai yra Seimo narių grupė, parašai ant patobulinto projekto (gali būti įregistruoti keli projekto teksto variantai), iš naujo nėra renkami“. Tai yra tokio, kokį mes dabar pateikėme. Kaip pavyzdį būtų galima pateikti kai kurių Seimo nutarimų projektus, atspindinčius jų priėmimo eigą. Kaip tik tai aš noriu, gerbiamieji Seimo nariai, jums visiems padaryti. Kuriant Seimo laikinąją komisiją Seimo nario ir ūkio ministro V.Uspaskicho galimam neteisėtam veikimui, proteguojant kai kuriuos asmenis, ištirti ir įvertinti sudarymo pirmasis sprendimo projektas buvo parengtas 2005 m. gegužės 12 d. ir užregistruotas Nr.XP-498. Pasirašė šitą nutarimo projektą 46 Seimo nariai. Tą pačią dieną Seimo Teisės departamentas parašė išvadas. 16 dieną, tai yra po keleto dienų, buvo užregistruotas naujas sprendimo projektas būtent šiai komisijai tirti, kurio Nr.XP-498(2), jam Teisės departamentas taip pat gegužės 17 d. davė savo išvadas. Ir galutinai buvo parengtas ir užregistruotas trečias sprendimo projektas, kuris vadinosi Nr.XP-498(3). Nė dėl vieno, antro, trečio sprendimo pateiktų ir užregistruotų projektų, pataisius Teisės departamento pastabas, jokie parašai iš naujo nebuvo renkamai. Tas pats buvo su visom iki šiol įkurtom komisijom: ir dėl Artūro Zuoko veiklos tyrimo, ir su visom kitom. Taupydamas laiką, aš tikrai nenoriu jūsų gaišinti. Mielieji kolegos, aš manau, kad šitos komisijos įkūrimas bus naudingas pirmiausia užsienio reikalų ministrui ponui A.Valioniui, nes po tokio kaltinimo iš tikrųjų turi būti išaiškinti faktai. Manau, kad tai bus naudinga mūsų Seimui, visai mūsų Lietuvos valstybei. Todėl kviečiu, atvirai pasakius, aš nematau kitos išeities, kaip tik įkurti tokią komisiją. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų, kaip šito projekto teikėjo, dar nori paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia J.Karosas. Prašau.
J.KAROSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs ir vėl siūlote Seimui imtis tyrėjo funkcijos. Ar jums neatrodo, kad Lietuvoje jau pakankamai subrendo teisinės institucijos, kurios duoną iš to valgo?
V.MAZURONIS. Aš manau, kad iš tiesų teisinės institucijos ir galėtų ištirti tuos faktus, tačiau mes turime neužmiršti, kad šiandien kaip tik ta institucija, kuri turėtų tirti šį faktą, tai yra Saugumo departamentas, kuriam vadovauja taip pat praeityje buvęs KGB rezervo karininkas Arvydas Pocius), iki šiol (pasirodžius tai medžiagai praėjo jau gana daug laiko) nepadarė ir nedaro jokių žingsnių. Todėl mums pasirašiusiems atrodo, kad šito klausimo tyrimas ir inicijuojamas Seime, nes institucijos, kurios galėtų ir privalėtų tai daryti, rašo pažymas, kurias paskui įslaptina, kad visi Lietuvos žmonės nežinotų, o kas ten slapto užsienio reikalų ministro biografijoje. Todėl mums atrodo, kad tokios komisijos reikia.
PIRMININKAS. P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, jūs numatote šitos komisijos darbo laiką – 3 mėnesius. Ar negalima būtų per trumpesnį laiką atlikti šito tyrimo? Ir dar vienas mano klausimas. Iš tikrųjų man šiek tiek dabar aiškiau pasidarė, kodėl Algirdas Saudargas tapo Italijoje ambasadorium. Būdamas pono A.Valionio pavaldinys, nes labai gerai pažįstu poną A. Saudargą kaip gana konformistinę asmenybę, vargu ar jis šiandien…
PIRMININKAS. Jūs klauskite…
P.GRAŽULIS. …liudys tiesą. Kaip jūs įsivaizduojate, ar užduodama klausimus komisija gaus tiesą iš pono A.Saudargo?
V.MAZURONIS. Aš tikrai šiandien negaliu nei teigti, nei neigti, kokią informaciją komisija gaus, daugiau tiesos ar mažiau tiesos. Tačiau aš manau, kad mūsų užsienio reikalų ministro pono A.Valionio buvimo Lenkijoje laikotarpis, patekimas ir tos visos peripetijos, kurios, iš vienos pusės, yra ganėtinai pagarsintos, iš kitos pusės, joms uždedama tarsi slaptumo aureolė… Tokia padėtis valstybei tikrai nereikalinga. Reikia normaliai išsiaiškinti tuos visus klausimus ir sudėlioti taškus ant „i“. Dėl laiko tarpo, kaip jūs sakote, 3 mėnesiai. Dabar yra pateikimas, jeigu svarstymo metu bus pateiktas trumpesnis laikas ir Seimo nariai pritars trumpesniam laikui, vadinasi, bus trumpesnis laikas. Mums atrodė, kad tas laiko tarpas… visos komisijos, kurias mes iki šiol kūrėme, prašo, kad vis būtų pratęstas laiko tarpas. Komisijoms dirbti siūlomas panašus laikas, todėl mes taip ir siūlėme.
PIRMININKAS. V.Karbauskis.
V.KARBAUSKIS (NSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pristatydamas kalbėjote apie daug ką, bet nekalbėjote apie tai, kas yra komisijai formuluojama. O pirmas klausimas yra lyg ir aiškiai parašytas: ar atitinka tiesą paskelbtas televizijos laidoje teiginys, kad A.Valionis įteikė pokalbių įrašus. Ar jums neatrodo, kad būtent A.Valionio pareiškime yra labai aiškiai atsakyta į tą klausimą, net paminint, kur tai vyko. Ir A.Saudargo kalbose taip pat patvirtinama ta informacija. Tai faktiškai į pirmą klausimą kaip ir būtų atsakymas. Ar reiktų tos komisijos? Ir jums būtų aiškiau, paskaičius visą pareiškimą, kas jame parašyta. O dėl slaptumo aureolės, man atrodo, kad to, kas yra įslaptinta Saugumo departamento, be jo niekas išslaptinti informacijos negali. Manau, vargu ar komisija gaus atsakymą į tą klausimą, kurį jūs lyg ir bandote užduoti visuomenei, bet žinote, kad ir pats, ko gero, to atsakymo, būdamas komisijoje, neturėsite.
V.MAZURONIS. Labai ačiū už klausimą. Tikrai ne mes uždavėme tuos klausimus, į kuriuos dabar, manome, Lietuvai reikia atsakyti, jeigu kalbame apie užsienio reikalų ministro veiklą Lenkijoje tuo laikotarpiu. Žinote, mūsų politikai iš ryto pasako viena, vakare paliudija kažką kita. Visko būna. Kad komisija, išklausiusi vieną ir kitą pusę, nustatytų konkrečiai, kad toks faktas buvo, ir iš to išplaukiant eina kiti klausimai, kokiu būdu buvo įrašinėjama, kodėl buvo įrašinėjama, ar tuometinė Lietuvos Vyriausybė buvo informuojama ir t.t., visus tuos klausimus reikia sudėlioti. Gerbiamieji, aš manau, labiausiai, kad tie klausimai būtų sudėlioti, reikia socialliberalams. Jums reikia, kad čia būtų aiškumas. Aš nesuprantu jūsų baimės nagrinėti ir bandyti gauti atsakymą į šiuos klausimus. Na, nesuprantu.
PIRMININKAS. K.Bobelis.
K.BOBELIS (VNDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, pono A.Valionio klausimas yra labai rimtas. Jis atstovauja Lietuvos Respublikos užsienio politikai tarptautinėje arenoje. Neaiškumai, kurie šiuo metu paskui jį tęsiasi, sukelia labai daug įtarimų ne tik Lietuvai, bet ir ponui A.Valioniui, ir Seimui, ir Naujajai sąjungai, kuriai jis atstovauja. Aš daugelį metų rėmiau poną A.Valionį, buvau Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, ir kai kilo klausimas dėl ambasadoriaus Lenkijoje, buvo labai daug įvairių nuomonių, bet ponas A.Valionis viską paneigė. Šiandien tie klausimai vėl iškilo ir pačiam ponui A.Valioniui yra labai svarbu, kad šis nešvarus šleifas, jeigu toks yra, vieną kartą būtų išaiškintas ir padėtas taškas. Manau, ypač po vakarykščio atsitikimo, kai oro pajėgų vadas dėl pasikalbėjimo telefonu buvo pašalintas iš pareigų be jokios komisijos, be jokio tyrimo, o čia norima tik išaiškinti, ar tie faktai tikri, manau, kad ši komisija turi būti sukurta ir turi būti suteikta galimybė visiems neaiškumams išaiškinti.
V.MAZURONIS. Pritardamas jums galiu pasakyti, kad nepaisant to, kad šį projektą pasirašė 41 Seimo narys, šiandien galiu teigti, kad tokios komisijos įkūrimui pritaria bent jau 43 Seimo nariai. Vienas iš jų yra P.Gražulis, kuris nepasirašė, bet sako, kad tikrai, o antras – A.Valionis, kuris viešai pasakė, kad jis yra už tokios komisijos įkūrimą.
PIRMININKAS. J.Veselka. Jeigu galima, prie šoninio mikrofono, nes sugedo kompiuterinė sistema.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų A.Valionis sutinka, kad ši komisija būtų sudaryta, ir neaišku, kodėl kažkas priešinasi. Mano klausimas labai praktinis. Nustatyta, kad jis buvo KGB struktūrų rezervistas. Tokie žmonės, kaip įprasta, kaip sako, būna netikri. Kai pamatė, kad perversmas krypsta į kitą pusę, aišku, kad jiems kas nors arba pakišo slaptą medžiagą, kuri yra neslapta, arba dar ką nors, ir jis pasakys, kad jis yra didvyris ir dirbo Lietuvos naudai. Kokios būtų išvados, o gal reikia jį paskelbti tautos didvyriu, kuris dirbo tautos naudai ir šnipinėjo, sakysime, Lenkijoje ar kur nors kitur? Ar nematote čia labai sudėtingų dalykų, nes tie, kurie buvo netikri 50 metų, jie niekada nebūna tikri.
V.MAZURONIS. Gerbiamasis Juliau, vienas dalykas aiškus, kad reikia išsiaiškinti. Aš nepritarčiau nuostatai, kad iš anksto su vienokiomis ar kitokiomis nuostatomis reikėtų prieiti prie to klausimo nagrinėjimo, juo labiau kad kai buvo nagrinėjamas klausimas dėl KGB rezervistų komisijoje, nei tie faktai, nei tas laikotarpis nebuvo nagrinėjamas. Paprasčiausiai reikia išsiaiškinti, išsiaiškinti visiems ir tai nėra koks nors kaltinimas ar nekaltinimas, tai yra teisėtas noras padėti išsiaiškinti.
PIRMININKAS. Paskutinis klausimas – A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų pastarojo meto įvykiai Lietuvoje, ypač vakarykščiai, parodo, kad telefonų pokalbių yra klausomasi. Ar ši komisija negalėtų ištirti, kad ta tradicija gimė tik gimus mūsų nepriklausomai valstybei, nes iš to, kas surašyta projekte, matome, kad įrašų ir pokalbių klausomasi totaliai? Tai gal mūsų valstybėje per daug yra slaptumo ir tai nieko bendra neturi su demokratija? Ar komisija nori fundamentaliai pajudinti šį klausimą, ar ne?
V.MAZURONIS. Mūsų komisijai suformuoti klausimai yra aiškiai sudėlioti ir mes klausiame būtent apie tuo metu darytus įrašus, kaip jie buvo daromi, iš kur, kodėl, kieno pavedimu, kam žinant ir panašiai. Jeigu komisija nuspręs išplėsti klausimus, kreipsis pagal Statutą į Seimą ir tie klausimai bus išplėsti, tai kitas klausimas. Šiandien mes siūlome atsakyti į tuos klausimus, kurie yra suformuluoti 41 Seimo nario pasirašytame nutarimo projekte.
PIRMININKAS. Ačiū. Praėjo skirtas laikas jums atsakyti į klausimus. Dabar galima kalbėti dėl balsavimo motyvų po pateikimo.
E.Klumbys – nuomonė už. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, visa ši istorija atskleidė, kad yra labai daug rimtų klaustukų. Klaustukų, susijusių su žmogumi, kuris bet kokias pareigas užimtų šiuo metu: ar tai būtų paprastas žmogus, ar užsienio reikalų ministras, ar Seimo narys. Visa tai susiję su labai aštriu, labai sudėtingu mūsų valstybės istorijos laikotarpiu, tai yra su įvykiais, susijusiais su Sausio 13-ąja. Manyčiau, kad į juos reikia atsakyti, nes tai, kas dabar traktuojama socialliberalų, apie ką kalbėjo jų atstovas V.Karbauskis dėl A.Valionio pareiškimo, taip, tai yra vienos pusės įvykių interpretacija. Atsiminkite, kad tai yra grynai, kaip dabar vadinama, „piarinis“ reiškinys, tai yra noras parodyti tai, ką aš turiu gerai, ir tai rodoma iš 15 metų perspektyvos.
Šiandien turbūt simboliška, kad mes sudarysime komisiją, susijusią su Sausio 13-osios 15-ųjų metinių paminėjimu. Ko gero, į tuos renginius įsikomponuoja ir šios komisijos sudarymas. Taigi manau, kad tokią komisija sudaryti reikia, ir ji, kiek sugebės, kiek pajėgs, turėtų atsakyti į užduotus klausimus.
PIRMININKAS. J.Karosas – nuomonė prieš.
J.KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš visą laiką, kai sudaromos komisijos, keliu tą pačią mintį – man atrodo, laikas koreguoti Seimo statutą. Vis dėlto reikia padaryti taip, kad savo darbą visi atliktų tiesiogiai, kam tas darbas priklauso. Mes paverčiame Seimą kažkokia savotiška pasaulyje nežinoma tyrėjų įstaiga, kuri nuolat kuria komisijas nedirbdama tiesioginio darbo, tik sukelia tam tikrą didžiulę politinę ir visokią kitokią painiavą, atima laiko ir t.t. Mielieji kolegos, aš nesakau, kad nereikia aiškintis ir tirti dalykų, kurie neaiškūs, bet vis dėlto išvaduokime Seimą iš kančios, kuri iš tiesų atima daug laiko, pastangų, sukuria daug vietos spekuliacijai ir t.t. Aš nepalaikau komisijos sukūrimo, bet manau, kad problemos turi būti aiškinamos tose institucijose, kurios tiesiogiai atlieka tyrėjų darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Išgirdome dvi nuomones. Prašom pasiruošti. Balsuosime, ar pritartume nutarimo projektui po pateikimo. Prašom balsuoti. Ar pritartume nutarimo projektui po pateikimo.
Už – 21, prieš – 11, susilaikė 17. Komisijai nepritarta.
Po balsavimo – E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, manau, kad šioje situacijoje Seimo Pirmininkas šiurkščiai pažeidžia Statutą. Dėl tokios komisijos sudarymo balsuoti nereikia, nes ji sudaroma surinkus 36 parašus, ir Seimo veiksmais negalima kvestionuoti valios tų Seimo narių, kurie ją išreiškė pasirašydami, kad tokią komisiją reikia sudaryti. Aš manau, kad šis sprendimas yra neteisėtas ir komisija turi būti sudaryta. Mes dabar turėtume apsvarstyti, patvirtinti komisijos sudėtį ir viskas.
PIRMININKAS. Tai aš paaiškinsiu. Jeigu nepritariate šiam Seimo sprendimui, jūs galite apskųsti Etikos ir procedūrų komisijai. O savo argumentus jums taip pat galiu išdėstyti. Statuto 71 straipsnis sako, kad komisija sukuriama tada, kai Seimas pripažįsta būtinybę (aš necituoju toliau, jūs matote). Statuto 73 straipsnio 2 dalis nurodo, kad iniciatoriai pateikia nutarimą. Konstitucijos 69, 76 straipsniuose yra pasakyta, kaip priimami Seimo teisės aktai: įstatymai, nutarimai ir kiti teisės aktai. Kitokios tvarkos kaip balsavimas nėra nustatyta. Bet jeigu Etikos ir procedūrų komisija pripažins, kad Seimas pasielgė neteisingai, mes pakeisime savo sprendimą. Prašau.
P.GRAŽULIS (MSG). Manyčiau, tai yra precedento neturintis balsavimas. Seime esu jau trečią kadenciją ir man esant Seimo nariu gal buvo sudaryta ne mažiau kaip 50 komisijų. Nė dėl vienos komisijos Seimas niekada nebalsuodavo, jeigu būdavo surinkti 36 parašai. Tai pirmas akivaizdus balsavimas, kai ponas Seimo Pirmininkas krūtine dengia KGB kapitoną, rezervistą A.Valionį. Akivaizdžiai matom, kas šiandien valdo mūsų Lietuvą. Sovietiniais laikais sovietų valdžia taip negynė rezervistų kaip dabartinė Seimo dauguma.
PIRMININKAS. Ačiū. Replikos teise paskutinis – J.Veselka.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis Pirmininke, aš perskaičiau 71 straipsnį ir manau, kad nebuvo laikytasi Statuto. Gal pataisysite. 71 straipsnio 1 dalis sako: „Seimas, pripažinęs būtinybę…“
PIRMININKAS. Taip.
J.VESELKA. Jeigu mes būtume balsavę, ar reikia, ar nereikia. Dabar jau buvo už nutarimą, lyg ir būtinybė buvo, nes jūs tiesiogiai pateikėte nutarimą. Taigi pirma reikėjo, ar yra būtinybė. Jeigu būtume atmetę, tada to nutarimo gal nebūtume… Dabar man atrodo, kad pažeista formalioji pusė.
PIRMININKAS. Ne, aš pasakysiu. Iniciatoriai pasiūlė sudaryti komisiją, o Seimas svarsto, ar yra būtinybė. (Balsai salėje) Gerai, tegu Etikos ir procedūrų komisija išsprendžia ir pateikia atsakymą.
E.Klumbys jau kalbėjo. Aš manau, nepradėkime diskusijos, nes mes nepriimsime kitokio sprendimo. Etikos ir procedūrų komisijai teikite pasiūlymą ir apsvarstys.
E.KLUMBYS. Pirmininke!
PIRMININKAS. Paskutinį kartą. Prašau.
E.KLUMBYS. Paskutinis ar ne paskutinis kartas, man spręsti.
PIRMININKAS. Po šito.
E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti, kad 73 straipsnio 3 dalis imperatyviai sako: „Jeigu ne mažesnė kaip ¼ Seimo narių grupė raštu (yra 41 parašas) pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti“. Seimas neturi jokio kito pasirinkimo. Jis turi sudaryti. Esant šiai situacijai jūs, teikdamas balsuoti, ar pritarti, ar nepritarti, pažeidžiate 73 straipsnio 3 dalį. Jums nesuteikia teisės.
PIRMININKAS. Aš manau, kad nepažeidžiau. Bet Etikos ir procedūrų komisija gali atsakyti į jūsų klausimą.
Svarstome darbotvarkės 8a klausimą. Toliau pirmininkauja G.Steponavičius. (Balsai salėje)
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LCF). Gerbiamieji kolegos, jau buvo paskelbtas kito klausimo svarstymas, ir aš manau, kad yra visos procedūros, kurios… (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos? Žinoma. Kolega V.Mazuronis.
V.MAZURONIS (LDF). Gerbiamieji kolegos, pirmas dalykas, gerbiamasis Seimo Pirmininkas A.Paulauskas neturėjo teisės vadovauti šiam posėdžiui, nes kalbama apie jo partijos nario klausimą, ir čia neabejotinai mes matėme, kaip A.Paulauskas krūtine jį gina. Čia yra interesų konfliktas, todėl frakcijos vardu prašome grįžti prie šio klausimo svarstymo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad buvo pasiūlyta procedūra, kaip šią ginčytiną situaciją spręsti. Aš neatmetu galimybės, kad taip ir atsitiks, kad prie šio klausimo bus grįžta. Beje, yra buvę precedentų, kai dėl komisijų sudarymo vyko ginčai. Tada žodį tardavo Etikos ir procedūrų komisija. Seimas, prisimenu vieną ar du sykius, dėl panašių klausimų yra balsavęs. Procedūra yra ir išnaudokime ją, jeigu yra nusiteikimas.
P.Gražulis dėl vedimo tvarkos, taip?
P.GRAŽULIS. Taip, dėl vedimo tvarkos. Aš irgi siūlau grįžti prie šio klausimo ir nelaužyti Statuto. Manau, net Aleksandras Lukašenka taip įžūliai neišdrįstų laužyti Statutą ir įstatymus kaip mūsų Seimo Pirmininkas. Aš dar kartą kartoju, trečią kadenciją sėdžiu Seime, nė dėl vienos komisijos nebuvo balsuojama. Statute aiškiai pasakyta, kad imperatyvo teise sudaroma komisija. Koks čia įžūlumas, iš kur tas įžūlumas ateina? Negi Seime sėdi 50% KGB ar buvusių kokių agentų, turėjusių ryšių, kad baisiausiai bijo to A.Valionio?
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, vertinu jūsų nuostabą, bet šalia to kviečiu imtis veiksmų. Jeigu nesutinkate, yra teisinių, statutinių galimybių.
Kolegos, buvo paskelbta, kad dabar svarstomas darbotvarkės 8 kompleksinis klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo papildymo septintuoju skirsniu įstatymo projektas ir Seimo statuto papildymo projektas, Nr.XP-674 ir Nr.XP-675. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną, jeigu Seimas neprieštaraus, R.Palaitį. Jeigu Seimas neprieštarautų, pristatytų abu susijusius įstatymų projektus iš karto. Nėra prieštaravimų. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.
R.PALAITIS (LCF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamieji Seimo nariai, šie du įstatymai ne ką menkesni mums, Seimo nariams, pagal savo įtaką, nes 2004 m. liepos 1 d. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Seimo nariai gali užimti ne visas pareigas, tik tam tikras; kad Seimo nariai negali gauti kitų atlyginimų ir kad mūsų teisės aktai, įstatymai nelabai yra suderinti su Konstitucija. Seime buvo sudaryta komisija. Ši komisija praeitoje sesijoje baigė savo darbą. Jos darbo rezultatas yra jums pateiktas.
Dabar iš esmės. Keičiami du įstatymai. Pirmas keičiamas yra Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Jo pakeitimo esmė yra tokia, kad jeigu iškyla nesuderinamumas tarp šio įstatymo ir Seimo statuto, tai yra tiesiog nuoroda į Seimo statutą. Vadinasi, pakeitimas yra labai paprastas.
Visa esmė keičiama Seimo statute. Seimo statute yra siūlomi tokie dalykai. Iš esmės yra du punktai, kalbama apie pajamas ir apie galimas užimti pareigas. Pasiūlymas yra toks. Pagal Konstitucijos 35 straipsnį Seimo narys galėtų užimti pareigas, tas nurodyta tame straipsnyje, tai bendrijos, politinės partijos ir asociacijos, bet Seimo narys negalėtų atstovauti bendrijų ir asociacijų, sakysim, santykiuose su valstybės institucijomis, teismuose ir taip toliau. Kitaip sakant, bendrijų ir asociacijų viduje jis galėtų dirbti, o išorėje atstovaudamas negalėtų dirbti. Tai pirmas toks pasiūlymas.
Dabar dėl pajamų. Siūloma tokia išeitis. Seimo narys negali gauti kitų pajamų, tai čia nieko keista. Paliekama nuostata, kuri ir anksčiau buvo. Bet esminis klausimas yra ir neišaiškinta iki šiol, kaip yra su Seimo nario turto, turimo nuosavybės teise, disponavimu? Kada prasideda verslas, kada ne. Žodžiu, pasakyta taip, kad pajamas iš savo turto ir savo turto valdymo Seimo narys turėti galėtų, bet kol tai neperauga į verslą. Bet kas dabar nustatys, perauga į verslą ar neperauga, tai iš tikrųjų diskusinis klausimas. Ir mes per daug nesigilindami siūlome perduoti šią teisę Etikos ir procedūrų komisijai. Aišku, čia yra šiokia tokia politinė rizika, kad Etikos ir procedūrų komisija… Tiksliau sakant, pasitikėjimo Etikos ir procedūrų komisija klausimas. Bet, kita vertus, įrašyti įstatyme, ką Seimo narys… kada tas biznis jau yra, kada yra dar tik disponavimas savo turtu, yra be galo komplikuota. Todėl esant šiai situacijai šis komisijos pasiūlymas yra racionalus ir kviečiu už jį balsuoti per pateikimo stadiją, o paskui galėsime diskutuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Aš tik primenu, kad šie projektai yra susiję su Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimu ir juos teikia, kaip ir minėjo gerbiamasis pranešėjas, Seimo specialiai sudaryta darbo grupė. Taigi du klausiantieji. A.Matulevičius – pirmasis. Prašom.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų matyti, kad tikrai stipriai padirbėta, tik man kyla keletas abejonių. Teko kalbėtis privačiuose pokalbiuose ir Konstitucinio Teismo teisėjais, tai jie sakė, kad jūs patys, tai yra Seimas, galite apsispręsti, kaip manote reikia. Sako, ne mes čia nurodinėsime. O kartais mes tai priimame kaip imperatyvą, kad jau nieko negalime išspręsti. Man neaiškus 2 straipsnio 4 dalies užrašymas: „Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo ar bet kokios materialinės naudos“. Tai yra papildymas. Vadinasi, jeigu parduosite butą, tai jau turėsite kitos materialinės naudos. Tai ką tada daryti? Taigi Seimo nariui reikia gudrauti, nes kol nusipirksite, jūs deklaruosite jau gautus pinigus, kol nusipirksite kitą butą. Reiks gudrauti, perrašinėti žmonoms, vaikams ir panašiai. Tai bus neetiška.
Antras dalykas. Ar kituose straipsniuose mes suteikiame Etikos ir procedūrų komisijai tokias pareigas, nes jiems tikrai reikės aparato, žmonių, kurie tai darys? Ar kažkaip keistai visa tai neatrodo? Ačiū.
R.PALAITIS. Ačiū, už gerą klausimą. Bet norėčiau į pirmą dalį klausimo atsakyti, kad 4 straipsnyje yra parašyta, 4 punkte keičiamo 6 straipsnio, kad „Seimo nario nuosavybės tvarkymas ir pajamų iš jos gavimas nėra laikomas veikla, nesuderinama su Seimo nario statusu“. Vadinasi, jūs kalbėjote apie buto pardavimą konkrečiai, tai šituo atveju tai nėra laikoma nesuderinama su Seimo nario Statutu. Tačiau aišku, jeigu jūs pradėsite kas savaitę pirkti butą ir pardavinėti, kils klausimas, ar tai jau verslas, ar dar tik pajamos iš turto valdymo? Mes siūlome šitą ribą nustatyti Etikos ir procedūrų komisijai. Kaip ir sakiau, aišku, yra rizika, arba pasitikėjimo klausimas, kiek mes pasitikime ar ne Etikos ir procedūrų komisija. Taip, aš sutinku su antra jūsų klausimo dalimi, kad yra problemėlė. Bet čia aš jau nematau kitos racionalios išeities.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis kolega, tikrai yra neblogų jūsų pasiūlymų, bet man visą laiką tas šiek tiek juokina. Pavyzdžiui, jeigu jis ateina į Seimą, jis dažnai perleidžia akcijas žmonai. Tada jis tampa jau švarus, gali balsuoti visais klausimais. Aš nežinau, jeigu tu su žmona… žmona Tomske, o tu Vilniuje, ir tai gali telefonu pasikalbėti, bet jeigu jūs gyvenate tame pačiame bute, viską, tai iš tikrųjų tampa komiška. Ar nebūtų priimtina tokia paprasta nuostata, kad, pavyzdžiui?.. Dabar aš žiūriu į daug kitų… Jeigu į Seimą ateina žmogus ir nieko kito nemoka, o tik groti fortepijonu, jis visais klausimais gali kalbėti, balsuoti, jokių problemų. Jeigu ateina žmogus, gerai išmanantis žemės ūkį ir turintis ūkį, jeigu ateina pramoninkas, turintis akcijų, jis tada jau negali balsuoti. Tai atleiskite. Ar neužtektų labai paprasto dalyko, atsistoja per Seimo posėdį ir sako, aš turiu tokios įmonės 40% akcijų, aš jums pasakau, bet aš esu ir žinovas, todėl balsuosiu taip. Ar nebūtų geriau vis dėlto supaprastinti schemą, kad nereiktų Seimo nariams ar kitiems pareigūnams veidmainiauti?
R.PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Šita jūsų paminėta problema visam pasauly gana aktuali, kur ta riba tarp viešųjų ir privačių interesų. Mes komisijoje kalbėjome apie tokį dalyką, kad Etikos ir procedūrų komisijos veikla turėtų daugiau ne pažeidimus konstatuoti, o būti prevencinė. Šiandien aš pats asmeniškai gavau voką, kur buvo surašyta, jeigu balsavimai lies tokių ir tokių (pats turiu akcijų) įmonių veiklą, prašom susilaikyti nuo balsavimo. Aišku, jeigu matysiu, kad tai prieštarauja viešiesiems ir privatiems interesams, bus konfliktas viešųjų ir privačių interesų, aš tada turėsiu atsistoti ir pasakyti, kad nusišalinu nuo balsavimo. Va tiek, toks atsakymas. O šiaip ponui Juliui norėčiau pasakyti, kad tai yra tik pateikimas ir jūsų visus konkrečius pasiūlymus galima pateikti raštu kaip Seimo narių pasiūlymą.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamasis pranešėjau, atsakėte į visų norėjusių klausti klausimus. Pateikimas. Proga išsakyti motyvus. A.Matulevičius. Nuomonė už.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad nėra kito būdo, o tik pritarti po pateikimo, nes reikia kažkam atidaryti… Nes Lietuvoje, norim ar nenorim to, turim pripažinti tą faktą, kad toli gražu nei Seimas, nei Prezidentūra, nei Vyriausybė nėra tikros valdžios. Yra ne žmonių, o skirta valdžia. Tai yra Konstitucinis Teismas, ką jis pasakė, tą visi, kaip ant kojyčių atsistoję zuikiukai, turi vykdyti. Tai yra vienas dalykas.
O man tokios šarkos pranešė, kad jie visa tai surašė nieko neklausdami. Ir Konstitucijos 102 straipsnis jų neįpareigoja to daryti, bet jie taip sugalvojo pagal dvasią. Mes pagal dvasią galime kažką kita sugalvoti. Su dvasiom pasitarę, su spiritizmo mėgėjais ir panašiai, bet iš tikrųjų išeina nesąmonė, kada rašoma. Dėl 2 straipsnio gerbiamasis R.Palaitis išsisuko, ne tą straipsnį man pacitavo. Jos 4 dalyje rašoma, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo ar bet kokios materialinės naudos. Patikėkite, pagal šitą užrašymą, kai parduosite butą, nespėsite nupirkti kito, jau išeis, kad jūs gavote naudą. Ir jus tampys Etikos ir procedūrų komisija. Kas yra Etikos ir procedūrų komisija? Tokie pat užimti mūsų kolegos. Vadinasi, ten reikės etatinių darbuotojų ir tada mes vėl tapsime įkaitais ir spaudos pajuokos objektais.
Todėl aš siūlyčiau pritarti po pateikimo, bet labai rimtai įrašyti šiuos dalykus. Man atrodo, juo reikia įrašyti. Jeigu turėjai turtą, tai turi teisę jį ir perleisti, padovanoti, parduoti ir už tai gauti pinigus, nes kitaip mes pažeisime nuosavybės teisės neliečiamumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti dėl motyvų nėra, todėl prašau… Tiksliau klausiu, ar mes galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Nėra bendro pritarimo. Kolegos, jeigu neprieštarausite, teikiu balsavimui abu projektus, t.y. Nr.XP-674 ir Nr.XP-675. Prašau balsuoti, ar pritariame dviem projektams po pateikimo?
Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Už – 67, prieš – 1, susilaikė 14. Po pateikimo įstatymo projektams pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo dėl abiejų, tiksliau, dėl pirmojo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą skirti pagrindiniu, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetą, dėl antrojo Nr.XP-675 pagrindiniu – Teisės ir teisėtvarkos komitetą, o papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Ar priimtina, kad šie komitetai būtų paskirti svarstant šiuos įstatymų projektus? Nėra siūlančių kitaip. Pritarta bendru sutarimu. Dabar dėl svarstymo datos. Siūloma, kad Seimas grįžtų prie šio klausimo plenariniame posėdyje ir svarstytų juos dar šiais metais, lapkričio 8 dieną. Ar priimtina data? Nėra kitų siūlymų. Pritarta bendru sutarimu. Šių klausimų svarstymas, pritarus po pateikimo, baigtas.
Darbotvarkės 9 klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-331. Taip pat dėl Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimo teikiami pakeitimai. Darbo grupės vadovas P.Vilkas kviečiamas pristatyti šį Statuto pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimas. Prašom.
P.VILKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, vykdant Lietuvos Respublikos Seimo valdybos šių metų rugsėjo 8 d. sprendimą, teikiamas darbo grupės parengtas kai kurių Seimo statuto straipsnių patobulinimo įstatymo projektas. Projekte atsižvelgta į Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimą ir Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 10 d. sprendimo nuostatas ir Seimo Teisės departamento pastabas. Gerbiamieji kolegos, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo veikla yra nepertraukiama, o Seimo veiklos nepertraukiamumas suponuoja ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo, darbo nepertraukiamumą. Dalyvauti Seimo darbe Seimo nario konstitucinė pareiga ir kartu jo teisė. Statuto projekte siūloma numatyti, kad Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose, Seimo narys privalo dalyvauti Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų, komisijų ir pakomitečių posėdžiuose, jeigu jų narys jis yra. Seimo narys privalo dalyvauti Etikos ir procedūrų komisijos posėdžiuose komisijos pirmininkui kviečiant raštu. Jeigu Seimo narys negali dalyvauti tokiame posėdyje, turi pranešti šios komisijos pirmininkui nurodydamas priežastį. Pagal Statuto projekto nuostatas laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo daugiau kaip pusei balsavimų dėl teisės aktų priėmimo ir užsiregistravo kiekviename tos dienos posėdyje; Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų ir komisijos posėdyje, jeigu jis užsiregistravo posėdžio dalyvių protokole pasirašytinai. Statuto projekte numatyta Seimo nario pareiga iš anksto, jeigu jis negali, iš anksto, ne vėliau kaip iki kito mėnesio penktos dienos pranešti atitinkamai Seimo posėdžių sekretoriatui, komiteto ar komisijos pirmininkui apie negalėjimą dalyvauti posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
Atsižvelgiant į Seimo nario konstitucinę pareigą dalyvauti Seimo darbe, numatyta atsakomybė už šios pareigos nevykdymą be svarbių pateisinamų priežasčių. Numatyta, kad Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavus Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komiteto ir komisijos posėdyje, jo mėnesio darbo užmokestis sumažinamas vienu dešimtadaliu už kiekvieną be svarbios pateisinamos priežasties praleistą posėdį, tačiau bendra sumažinta suma negali būti didesnė kaip vienas trečdalis to mėnesio atlyginimo. Projekte siūloma Seimo narių darbo sąlygų įstatymą pripažinti netekusiu galios, todėl kai kurios nuostatos, galiojančios Seimo nario darbo sąlygų įstatyme, yra perkeltos į Statuto projektą.
Įvertinant, kad reprezentacijos išlaidos ir lėšos su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti yra mokamos iš valstybės biudžeto, Statuto projekte siūloma nustatyti, kad lėšų skyrimo, jų naudojimo paskirtį ir atsiskaitymo tvarką nustato Seimo valdyba. Statuto projekte siūloma patikslinti telefoninių pokalbių limitų dydžius ir juos nustatyti apskaitos vienetu, taikant vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Kartu pasiūlyta, kad opozicijos lyderiui už naudojimąsi tarnybiniu telefonu kiekvieną mėnesį būtų kompensuojama 0,4 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio lėšų suma.
Siekiant tiksliau reglamentuoti Seimo nario darbo laiką Seime ir įgyvendinant Seimo narių konstitucinę teisę į poilsį, Statuto projekte siūloma nustatyti, kad Seimo veikla yra nepertraukiama, Seimo nario darbo laiką Seimo sesijos metu ir tarp Seimo sesijos nustato valdyba. Poilsio laiką tarp Seimo sesijų Seimo narys planuoja savarankiškai.
Konstitucinis Teismas nurodė, kaip ir prieš mane kalbėjo kolega R.Palaitis, kad Seimo narys turi teisę naudoti savo nuosavybę, gauti iš jos pajamų, tvarkyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau tokia Seimo nario veikla negali peraugti į verslą, komerciją ar kitokią veiklą, kuria siekiama pelno. Statuto projekte suformuluotos bendro pobūdžio nuostatos, kuriose siūloma numatyti, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija Seimo nario prašymu teikia išvadas dėl jo veiklos, nesusijusios su Seimo nario pareigų vykdymu, suderinamumo su Seimo nario statusu, kontroliuoja ar Seimo nario veikla, susijusi su jo nuosavybe, neprieštarauja jo, kaip Tautos atstovo, konstituciniam statusui.
Gerbiamieji kolegos, prašau pritarti teikiamo įstatymo projektui, tiksliau, Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, kurio nuostatos, mano manymu, aiškiau apibūdina mūsų parlamentinę veiklą tiek Seime, tiek už jo ribų. Taip būtų sudaryta galimybė, įvertinant jūsų pastabas ir pasiūlymus, toliau svarstyti šį projektą. Neabejoju, kad bus priimti racionalūs ir teisiškai pagrįsti sprendimai. Siūlau apsispręsti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aštuoni Seimo nariai nori jūsų paklausti. Primenu, kad klausimams ir atsakymams iki 10 minučių. Jeigu laikysimės Statuto reikalavimų, manau, kad didesnė dalis tikrai spės paklausti. A.Matulevičius – pirmasis. Prašom, kolega.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis kolega, aš ne visai suprantu. Konstitucinis Teismas, aš atidžiai perskaičiau, tikrai nereikalauja iš Seimo daryti vaikų darželio. Tas, kas čia surašyta, tai netgi, jeigu mirė giminaitis, negalima nueiti į laidotuves. Nebent bus pateisinama priežastis, jeigu bus paties laidotuvės. Išeina taip. Antras dalykas dėl to, kad Seimo valdyba turės nustatyti, rinkti visus kvitukus, kad atsiskaitytume už lėšas. O telefonams lėšų visai neskiriama. Taigi ne paslaptis, kad tomis vadinamosiomis ūkinėmis išlaidomis mes dengiame savo telefoninius pokalbius, ir ne asmeninius, o darbinius. Ar jums neatrodo, gerbiamieji ponai, kad jūs, norėdami kam nors, nežinau, kam nors mistiškam įtikti, iš Seimo padarote tokias pinkles, kad spauda vėl iš mūsų kvatosis, kaip jiems faina apie mus rašyti. Viską, kas yra surašyta, normaliam žmogui įvykdyti neįmanoma. Ar jums atrodo kitaip?
P.VILKAS. Ačiū, kolega, už klausimą. Nemanau, kad čia yra vaikų darželis. Jūs minėjote, kad mirties atveju nebus galima nuvykti į laidotuves. Man atrodo, aiškiai parašyta, jeigu yra pateisinama priežastis, ir neįvardijama ar mirties atveju, ar vestuvės, bet jeigu bus pateisinama priežastis.
Dėl kvitukų. Mano manymu, tai nereiškia, kad Seimo valdyba nustatys, kad būtinai reikia rinkti kvitukus. Kaip tik ir bus nustatyta, kaip vykdyti atsiskaitymą. Man atrodo, tada bus labai aišku, o svarstymo metu mes galėsime pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia aš norėčiau atkreipti jūsų visų dėmesį, kadangi aš buvau tos komisijos narys, į įrašytą nuostatą, kad dabar už kiekvieną praleistą posėdį, ne tik plenarinį, bet ir komisijos posėdį, komiteto posėdį bus nuskaičiuojama dešimtadalis atlyginimo, bet visa suma neturės būti didesnė kaip trečdalis. Pagal visą tą logiką, pagal jūsų matematiką mums turėtų nuskaičiuoti šiek tiek daugiau kaip tūkstantį litų. Bet dešimtadalis atlyginimo yra maždaug 300 litų, gal kiek daugiau. Pagal šią logiką tik už tris praleidimus per mėnesį bus galima nuskaičiuoti atlyginimą. Ar pagal jus apskritai yra logiška tokia bausmė? Jeigu jūs norite bausti už kiekvieną praleidimą, tai bauda turėtų būti kur kas mažesnė, bet ta suma liktų. Kaip jums tai atrodo?
P.VILKAS. Ačiū už klausimą. Šiuo metu galiojančiame Seimo statute už ketvirtį praleistų Seimo nariui mažinama trečdaliu. (Balsai salėje) Ketvirtadalis. Ketvirtadalį sudaro maždaug du Seimo posėdžiai, jeigu per mėnesį būna aštuoni posėdžiai. Tai būtų, kad dabar… praleidus du buvo daugiau negu dabar praleidus du, jeigu po 300 litų. Tai viena.
Antras klausimas. Man atrodo, kad Seimo posėdžiuose, komitetų ir komisijų posėdžiuose tikrai privalo visi dalyvauti. Tai ne vien tik piniginė bauda, man atrodo, kad kiekvienas Seimo narys turėtų vengti, kad būtų viešai paskelbta, jog jis nedalyvavo posėdžiuose. Juk mes tikrai privalome dalyvauti posėdžiuose. Man atrodo, ta piniginė bauda ne vien reiškia, kad yra kaip bausmė, kuri tik iš dalies priverčia pagalvoti, kad yra ir materialinis nuostolis. Man atrodo, kad tai nėra toks būdas, kad būtų sumažinta. Manau, nebus tiek daug praleistų posėdžių ir nereikės tuo dešimtadaliu mažinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R.Šukys. Prašom.
R.ŠUKYS (LCF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų jums teko nelengvas darbas, kurio nesugebėjo atlikti iki tol dirbusios trys, matyt, darbo grupės, jeigu dabar skaičiuotume. Bet aš šiame projekte vėl pasigendu tam tikrų principinių nuostatų sprendimo, tai yra principinių Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų įgyvendinimo. Atrodytų, kaip jūs pateikėte projekte, kad pagrindinė problema yra priversti tvarkingai lankyti posėdžius, o tai, kas iš tiesų buvo pabrėžta ir, manau, yra svarbiausia, tai yra ūkio išlaidų naudojimo, transporto išlaidų kompensavimo atskaitomybė. Pats būdas, kad tai nustatys valdyba, aš mačiau, ten yra. Bet nepaisant to, kad kitos darbo grupės… Prie kiekvienos tos sumos kaip tik buvo įrašyta, kad atskaitytinai gauna, o valdyba nustato atsiskaitymo tvarką. Dabar tas žodis „atsiskaitytinai“ dingo. Manau, kad sudaroma galimybė vėliau valdybai nustatyti, kad jokio atsiskaitymo už tam tikras sumas nebereikės, ir tai bus Konstitucinio Teismo nutarimo pažeidimas.
Antras ir pagrindinis dalykas, dėl kurio buvo sulaužyta daug iečių ir aš nematau sprendimo, o buvo žadėta, kad iki Naujųjų metų sprendimą mes iš esmės rasime, tai yra atostogos, Seimo narių atostogos. Dabartiniame projekte yra paliekama jūsų siūlymu nuostata…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, laikas.
R.ŠUKYS. …ta, kuri buvo kompromisinė ir neįgyvendinanti Konstitucinio Teismo nutarimo, ką minėjo gerbiamasis Č.Juršėnas, ir mes balsuodami tą turėjome omenyje.
PIRMININKAS. Laikas!
R.ŠUKYS. Ir paskutinis. 12 reprezentacinių atlyginimų – Seimo Pirmininko alternatyva. Negi darbo grupė negalėjo apsispręsti?
P.VILKAS. Taip, dėl to, kodėl nėra atsiskaitytinai. Man atrodo, jeigu valdyba nustato kokią nors apskaitos tvarką, tai bus sprendžiama kaip atsiskaitytinai. Man atrodo, kad ji galės viską nustatyti – ar reikės kvitelių, ar nereikės kvitelių, gal daliai ir nereikės parodyti ar išvis nereikės tų kvitelių. Man atrodo, kad mes kaip tik leidžiame tokį pasirinkimą, kad valdyba nustatys, ir mes tada galėsime svarstyti, kaip tai yra.
Dabar dėl atostogų. Man atrodo, kad yra… Šiais metais mes išbandėme ir dabar yra numatyta, kad tokios atskiros atostogos, kiek man teko susipažinti su kai kuriais kitais parlamentais, nėra taip aiškiai nustatytos. Taigi ir mūsų sąlyga yra tokia, kad poilsio laiką jūs galėsite naudoti savarankiškai.
PIRMININKAS. Dėkui. L.Sabutis. Primenu, klausti 1 minutė.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū, man pakaks 1 minutės. Gerbiamasis pranešėjau, 10 straipsnis 5 dalis: kodėl nuvertinama oficiali parlamentinė struktūra – delegacija? Galima joje dalyvauti, negalima, o čia visiškai, kaip sakoma, ignoruoja darbo grupė. Kodėl pagal 11 straipsnio 1 dalį reikia pasirašyti Seimo nariui, dalyvaujančiam posėdžiuose? Pakanka, kad fiksuotų Sekretoriatas, man atrodo. 15.3 straipsnio 7 dalis: už kurio laikotarpio telefoninius pokalbius bus išskaitoma – kas mėnesį ar kas metai? Fondas galėtų būti vienas. 15.4 su dalimis. Kas išmatuos – 25 kilometrai ar 27 kilometrai, jeigu tai vis tiek sprendžia valdyba? Neturi kur gyventi – tegul sprendžia nustatyta tvarka Seimo valdyba, ir bus išspręsti visi reikalai. Dabar prirašėme 5–6 dalis, kurios visiškai nieko neišsprendžia.
Dėkoju už dėmesį.
P.VILKAS. Gerbiamasis kolega, čia tiek daug pasiūlymų, kad man dabar būtų labai sunku atsakyti. Jūs maždaug ir klausiate, bet jeigu jums rūpės, galėsite siūlyti svarstymo metu ir mes galėsime tai svarstyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau ir formuluoti kaip klausimus, nes dažnai… (Balsai salėje)
P.VILKAS. Ne, dabar atvirai…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Vilkai, dar keli Seimo nariai nori jūsų klausti. Prašau formuluoti klausimus aiškiai. J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, klausimas būtų toks. Kaip žinote, Konstitucijoje parašytas esminis dalykas: kiekvienas Seimo narys turi laisvą mandatą. Antra, mes prisiekiame Lietuvos Respublikai. Tai ar tas jūsų toks smulkmeniškas visokių atsiskaitymų reglamentavimas ir taip toliau… Ir kaip jūs pats vertinate, pats gerai žinote. Norint parengti įstatymo projektą arba pataisas, reikia surinkti labai daug informacijos, daug galvoti. Negali bėgioti, jeigu įsigilini į šitą problemą. Pavyzdžiui, ten koks nors įstatymėlis dėl dirbtinio apvaisinimo. Tegul šimtą jų priima, man visiškai nesvarbu, bet aš dirbu. Ar toks smulkmeniškas reglamentavimas vis dėlto nepažeidžia Konstitucijos, pagal kurią laisvas mandatas, ir Seimo nario priesaikos, kuri automatiškai įpareigoja jį gerai dirbti Seime? Nes dabar jūsų pataisos… Geriausias Seimo narys – žiopliukas, nieko nežinantis, žiūrintis į vadą ir kiekvieną dieną balsuojantis, kiekvieną valandą sėdintis Seime. Ar vis dėlto neprieštarauja Konstitucijai ir…
P.VILKAS. Gerbiamasis kolega, man atrodo, kad šitame projekte tikrai nėra smulkmeniškai nustatyta, taigi aš nepritarčiau tai jūsų nuomonei. Tai yra labai nekonkretu, bet tai privaloma apibrėžti atskiruose punktuose.
Dėl Seimo nario laisvo mandato taip ir yra. Mes dėl to straipsnio, kuris yra dėl poilsio laiko ir taip toliau… Mes galime naudoti savarankiškai, taigi niekas čia neprieštarauja.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar 3 Seimo nariai norėjo klausti, tačiau 10 minučių išnaudota. Ar tęsiame klausimus? (Balsai salėje) Kolegos, bus dar progų klausti, nes tai yra 3 ar 4 užėjimas ta pačia tema. Tai dabar proga… Statutas yra statutas – iki 10 minučių klausimams ir atsakymams. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už pristatymą ir atsakymus. Po vieną už ir prieš. R.J.Dagys. Prašom, motyvai už.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad yra dar daug visokių klausimų, kuriuos mes turėtume patys išsiaiškinti ir panašiai, bet iš tikrųjų mes vis dėlto turime šiek tiek judėti į priekį ir racionaliai ir protingai sutvarkyti tai, kas mums yra pavesta sutvarkyti, o ne taip maksimalistiškai, kaip buvo anksčiau. Šis projektas leidžia tą toliau daryti. Aš manau, kad bus dar daugiau siūlymų, taip pat ir Biudžeto ir finansų komiteto siūlymai dėl darbo sąlygų kitų straipsnių keitimo, išmokų reglamentavimo ir taip toliau. Galima bus svarstyti. Jeigu mes svarstydami pasieksime frakcijų susitarimą, tada nuspręsime, ką toliau su projektu daryti. Jeigu mes dabar nieko nesvarstysime ir atmesime šias pataisas, tada kitos pataisos, kurios yra dėl mūsų biudžeto, o biudžetas jau atkeliauja… Mes nieko negalėsime išspręsti ir sutvarkyti, todėl aš siūlau po pateikimo šiam projektui pritarti ir judėti į priekį, nagrinėti visas pateiktas alternatyvas ir pastabas, kurių, aišku, dar bus turbūt ne viena, nes jų gali būti įvairių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis – nuomonė prieš.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, manipuliuodama Konstitucinio Teismo išaiškinimu, Seimo vadovybė stengiasi kaip nors reglamentuoti kiekvieną Seimo nario veiksmą labiau nei darželinuko. Greitai nurodys, kada mes turime keltis, kada gultis, kada dantis valytis, kokia pasta, ir dar kokiais batais autis. Tada gali atsitikti taip, kaip Kuboje – mus pradės rengti viena uniforma – arba kaip sovietiniais laikais. Tikrai grįžta sovietinė dvasia. Gal todėl, kad Seime taip ginami KGB rezervistai. Matyt, iš čia ir išplaukia ta dvasia, kad, neduok Dieve, Seimo narys bus laisvesnis. Todėl būkime nors kiek principingi ir patys sau ant galvos nenerkime kažkokios kvailos kilpos. Paskui nieko daugiau nedarysime, tik stovėsime eilutėje prie A.Paulausko ir aiškinsimės. Sakysim, kad buvome tualete ne 1, o 1,5 minutės, būk geras, pateisint man šitą buvimą tualete. Manyčiau, kad būkime principingi ir nepasiduokime tokiam Seimo narių surišimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, po vieną už ir prieš išklausėme.
Remdamasis Statuto suteikta galimybe, skelbiu posėdžio pertrauką. Prieš balsuojant dėl šito klausimo, norėčiau, kad susirinktų frakcijų atstovai, nes tai yra ketvirtas kartas, kada yra keliamas klausimas. Pagal nuotaikas salėje matau, kad išties jau daugiau nei metai nėra vykdomas (dabar aiškinu motyvus, kodėl skelbiu pertrauką) Konstitucinio Teismo sprendimas, net nenorima pajudėti į priekį dėl gana nemažos dalies. Aš norėčiau paskelbti posėdžio pertrauką ir prašyčiau seniūnus tiesiog trumpam čia susirinkti.
Dabar tiesiog atsiklausčiau, ar priimtina pertrauka (grįžtume po 15 minučių), ar mes sutariame, kad 15 val. balsuosime dėl šio klausimo, ir jis nukeliamas iki vakarinio posėdžio? (Balsai salėje) Gal iki vakarinio, tuomet nereikės rinktis.
Kolegos, dabar aš siūlau padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką ir frakcijų atstovus, jeigu nėra seniūnų, kviečiu čia susirinkti ir trumpai pasitarti dėl šio klausimo. (Balsai salėje) Arba išties tada Veidrodinėje salėje trumpas frakcijų atstovų pasitarimas. Yra daroma šio klausimo svarstymo pertrauka. Kolegos, tai buvo paskutinis klausimas. (Balsai salėje)
Atsiprašau, tada pasibaigus posėdžiui susirinktų frakcijų atstovai, o dabar dar apsisprendžiam dėl likusio Ignalinos atominės elektrinės įstatymo projekto. Tinka? Labai ačiū.
Kolegos, rytinio posėdžio darbotvarkės 10 klausimas – Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo įstatymo projektas. Primenu, kad buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Žiūrėdamas į stenogramą noriu pasakyti, kad balsavimu buvo apsispręsta dėl tokios pertraukos. Motyvai išsakyti. Dabar belieka tik balsuoti, ar pritariame įstatymo projektui po pateikimo. Kolegos, įstatymas Nr.XP-662. Pateikimas. Teikėjas – J.Veselka. Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo įstatymo projektas. Prašau balsuojant išsakyti, ar pritariame projektui po pateikimo.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: už – 29, prieš – 6, susilaikė 29. Po pateikimo nepritarta. Kolegos. Galimi du sprendimai: grąžinti iniciatoriams tobulinti arba atmesti. Ar galime sutarti, kad grąžiname iniciatoriams tobulinti? Nėra siūlančių kitaip. Ačiū. Repliką po balsavimo – J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, žinau, kiek padirbėjo vadai, todėl noriu padėkoti, kad vis dėlto gana daug žmonių atsispiria vadų spaudimui. Nelaimėjome, bet aš labai greitai patobulinsiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, supratome.
Kolegos, apsvarstėme klausimus, kurie buvo numatyti rytiniame posėdyje, išskyrus dėl Statuto pakeitimų. Prie šio klausimo grįšime vakarinio posėdžio pradžioje.
Dabar kviečiu frakcijų atstovus, geriausiai seniūnus, susirinkti Veidrodinėje salėje į trumpą pasitarimą. Tuokart skelbiu rytinio plenarinio posėdžio pabaigą. Kolegos, dėkoju. Vakarinis posėdis prasideda 15.00 valandą.