Devintasis
(88) posėdis
2005
m. rugsėjo 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.MUNTIANAS
PIRMININKAS (V.MUNTIANAS, DPF*). …Seimo nariai, pradedame vakarinį posėdį. Prašom… Atsiprašau, būk geras, paduok mano kortelę. Labai ačiū. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 51 Seimo narys. Kol kas turbūt daugiau mes nieko gero nuveikti negalime. Tai dėl vedimo tvarkos. Prašom E.Klumbys.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad prieš pusantros valandos Seimo Sekretoriate įregistruotas patikslintas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, nutarimo „Dėl komisijos sudarymo dėl galimų Seimo nario, užsienio reikalų ministro A.Valionio sąsajų su užsienio valstybių slaptosiomis tarnybomis ištyrimo“ projektas. Tad remiantis Seimo statutu šiame posėdyje turėtume sudaryti komisiją.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji… Prašom.
A.AŽUBALIS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau, kad jūs primintumėte visoms frakcijoms, nes praėjusiame Seimo posėdyje buvo sutarta, kad bus sudaryta devynių žmonių derinimo grupė rezoliucijų projektams aptarti. Bet iki šiol, kiek suprantu, niekas nieko dar ir nedarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, kiek supratau, kiek turiu informacijos, dėl tos redakcinės komisijos reikia tik liberalcentristų pasiūlymų. Kol kas liberalcentristų siūlymų nėra. Kai tik bus tie siūlymai, iš karto visa tai paskelbsime. Jonas jau eina prie mikrofono, nori pateikti liberalcentristų siūlymus, ar ne? Atsiprašau tada. (Balsai salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, jūs girdėjote mūsų kolegos E.Klumbio pasiūlymą. Tas pasiūlymas mūsų darbotvarkėje neatsispindi. Nėra tokio klausimo mūsų darbotvarkėje. Vis tiek tam reikia Seimo pritarimo. Ar mes galime papildyti darbotvarkę dar tuo komisijos dėl A.Valionio sudarymo klausimu? Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, yra Statuto imperatyvinė nuostata, kad komisija sudaroma artimiausiame posėdyje. Tai tas artimiausias posėdis yra dabar. Mes nei balsuoti, nei diskutuoti turime, mes turime tą komisiją sudaryti.
PIRMININKAS. Bet aš nieko neturiu. Ar kas nors iš Seimo?..
E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti, kad yra įregistruota…
PIRMININKAS. Mes nieko neturime nė vienas.
E.KLUMBYS. Gerai. Galbūt pasirodys, mes tikėsimės, kad pasirodys. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Egidijau, kai pasirodys, tada ir krikštysime. Gerai? (Balsai salėje)
Gerbiamieji, darbotvarkės 2-1 klausimas – Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo bei 11, 12 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.XP-691. Pranešėjas – kultūros viceministras Faustas Latėnas. Pateikimas. Prašom.
F.LATĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Kultūros ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 metų kovo 25 d. nutarimu Nr. 315… parengė Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo bei 11 ir 12 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą. Įstatymo tikslas yra panaikinti negaliojančias Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatas, t.y. išbraukti iš įstatymo kaip neveikiantį fondą, kuris buvo apibrėžtas įstatyme. Priėmus siūlomą įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikėtų, nes, vadovaujantis Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, tokių fondų, kurie finansuojami ne tik iš biudžeto, bet ir iš privačių lėšų, neturėtų būti. Toks trumpas pateikimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kiek suprantu, norinčių klausti gerbiamąjį F.Latėną nėra. Nuomonių skirtumo dėl įstatymo projekto taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo įstatymo projektui? Galime. Ačiū.
Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą prašom registruotis.
Kol vyksta registracija, siūlomi komitetai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pagrindinis. Siūloma svarstyti spalio 18 dieną. Atsiprašau, pagrindinis Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir siūloma svarstyti spalio 18 dieną.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Taigi darbotvarkės 1-3b klausimas – Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-688. Priėmimas. Kviečiame Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką J.Lionginą.
J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pertraukos metu buvo gautas dar vienas pasiūlymas dėl šio įstatymo projekto, t.y. gerbiamųjų Seimo narių pono B.Bradausko, A.Rimo, V.Saulio ir G.Mikolaičio. Gal jie galėtų ir pateikti?
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymo teikėjai, prašom pateikti savo pasiūlymus. B.Bradauskas, A.Rimas, V.Saulis, G.Mikolaitis.
G.MIKOLAITIS (LSDPF). Labai ačiū. Aš manau, mes čia labai rimtą problemą palietėme. Jeigu sugrąžintume indėlį mirus arba ypatingomis sąlygomis, tai, sakyčiau, tikrai labai reikalingas dalykas, nes žmonės ateina į priėmimus ir sako: mums valstybė neduoda pinigų, mums nelaimė, negalime parsivežti iš kitų valstybių žuvusių, sugrąžinkit bent pinigus, jeigu taip nepadedat. Aš siūlyčiau, kad tikrai reikėtų tam pritarti. Linkėčiau, kad, aišku, tokių atvejų Lietuvoje nebūtų, bet kad ir kaip būtų gaila, jų yra. Mes siūlome…
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, komiteto pirmininke.
J.LIONGINAS. Biudžeto ir finansų komitetas buvo susirinkęs ir įdėmiai svarstė šį pasiūlymą. Komiteto sprendimas – pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Galbūt mes tada jau apsisprendžiame dėl to pasiūlymo iki galo? Taip. Pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio.
J.LIONGINAS. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Prašau? Prieštaravimų nėra? Ačiū. Priimta. Dėl 2 straipsnio.
J.LIONGINAS. Pastabų ir pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Prieštaravimų nėra? Ačiū. Pritarta. Dėl 3 straipsnio.
J.LIONGINAS. Pastabų ir pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų? Ačiū. Pritarta. Dėl 4 straipsnio.
J.LIONGINAS. Pastabų ir pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Prieštaravimų nėra? Ačiū. Pritarta. Dėl 5 straipsnio.
J.LIONGINAS. Dėl 5 straipsnio Seimas apsisprendė palikti pateiktą redakciją. Daugiau pastabų ir pasiūlymų gauta nebuvo.
PIRMININKAS. Prašom dėl B.Bradausko, A.Rimo, V.Saulio ir G.Mikolaičio pasiūlymo. Ar yra 29 Seimo narių palaikymas? Pasitikrinam, balsuojam. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad pritartume šiam pasiūlymui? Yra 29 Seimo narių palaikymas. Prašom dėl balsavimo motyvų dėl šio pasiūlymo. Nuomonė už, nuomonė prieš. J.Veselka – nuomonė už. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis pasiūlymas turi ir vieną minusą, mano galva. Jeigu būtų pakakę formuluotės „indėlininko sutuoktinio“, kaip dabar yra įstatyme, ar po „vaikų mirties atveju“ padėti tašką, tai būtų labai priimtina. Iš tikrųjų būna tokių problemų, bet kai „taip pat kitais ekstremaliais atvejais“, tai čia jau labai išplečiamai prasideda įvairios interpretacijos. Jeigu gerbiamasis komiteto pirmininkas sutiktų, kad po „ir/ar vaikų mirties atveju“ dedam tašką, tada iš tikrųjų būtų galima priimti. Aš būčiau už tokios formuluotės priėmimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš nesu kategoriškai prieš, tačiau laikykimės Statuto. Kadangi tai yra susiję su finansais, o Seimo statute numatyta, kad Vyriausybė turi pateikti savo išvadą. Aš dabar žiūriu į gerbiamąjį komiteto pirmininką Joną ir klausiu, kiek tam reikės finansų? Ar mes turime skaičiavimus? Jeigu nieko neturime, tada aš nieko kito negaliu pasiūlyti, kaip pertraukos prašyti išvados arba nepritarti. Kito varianto nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme nuomonę už ir nuomonę prieš. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuodami apsispręsti dėl B.Bradausko ir kolegų pasiūlymo. Prašom balsuoti.
Už – 29, prieš – 14, susilaikė 44. Pasiūlymui nepritarta.
Noriu paklausti pranešėjo, ar Teisės departamento pasiūlymams pritarė komitetas?
J.LIONGINAS. Taip, pritarta.
PIRMININKAS. Pritarta. Dėl 5 straipsnio prieštaravimų…
J.LIONGINAS. Dėl 5 straipsnio daugiau prieštaravimų nebuvo.
PIRMININKAS. Prieštarauja J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aišku, man nesuprantama, kodėl, kai miršta sutuoktinis, galima atsiimti santaupas. Tai yra premija už tai, kad sutuoktinis mirė anksčiau laiko ir nereikės pensininkams mokėti, bet jeigu žuvo vaikas, pavyzdžiui, jis buvo Ispanijoje, Italijoje, daug kur buvo ir reikia tą vaiką parsivežti, tai kainuoja, man atrodo, 10 tūkstančių ir daugiau ir yra pinigų, reikia tik tuos 5 ar 6 tūkst. gauti ir jūs esate prieš. Nesuprantu. Tikrai negaliu suprasti. Tas ekstremalus atvejis, tai ten yra fantazijos.
Dabar dar vienas. Gerbiamasis Jonai, dar kartą skaitau ir konsultavausi su teisininkais. Štai yra „slaugytojams (sutuoktiniams, tėvams, globėjams, rūpintojams), slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą arba I grupės invalidą nuo vaikystės“. Klausiu, išbraukus „nuo vaikystės“, teisininkas atsako: aiški formuluotė, išbraukiame „nuo vaikystės“. Visi, kurie tapo invalidais ir juos reikia slaugyti, gauna pirmumo teisę atsiimti, dar kartą pabrėžiu, ne valstybės biudžeto, o savo pinigus. Jonai, būk žmogus, pritark šiai nuostatai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuodami apsispręsti dėl 5 straipsnio, 6 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų ir 5 dalies pakeitimų. Prašom balsuoti.
Už – 86, prieš – 2, susilaikė 7. Pritarta įstatymo 5 straipsniui.
Dėl 6 straipsnio.
J.LIONGINAS. Dėl 6 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Prieštaravimų nėra? Ačiū. Pritarta 6 straipsniui. Dėl 7 straipsnio.
J.LIONGINAS. Dėl 7 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Atsižvelgta į Teisės departamento?
J.LIONGINAS. Taip, į Teisės departamento pastabas yra atsižvelgta.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka šiaip sau įsijungė? Dėl viso? Ačiū. Dėl 7 straipsnio nėra prieštaravimų? Ačiū. Pritarta.
Dabar dėl viso įstatymo projekto. Prašom. Nuomonė už – R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, šios pataisos šiek tiek gerina situaciją ir šiek tiek palengvina žmonių galimybes atgauti santaupas, bet, aišku, lieka tik apgailestauti, kad jos toli gražu nepakankamos. Gaila, kad mes atmetėme labai racionalius siūlymus ir pataisas, kuriuos siūlė gerbiamasis E.Pupinis. Gaila, kad ponas J.Olekas praėjusį kartą nelabai sugebėjo girdėti ir nelabai sugebėjo įsiskaityti į kolegų pateikiamus skaičius… apie kažkokius įsipareigojimus, kurių kiti nevykdo. Ponui J.Olekui noriu pasakyti, jūs konkrečiai ir nevykdote įsipareigojimų. 20% santaupų iki šiol tiktai grąžino nuo 2000 metų, o jeigu skaičiuotume jūsų Vyriausybes, tai dar mažiau. Nereikia čia jokios demagogijos ir pasakų. Jeigu nenorite grąžinti, tiesiai ir sakykite, nereikia žmonių kiršinti ir kalbėti. Pagal dabar patvirtintą jūsų planą ir nepriėmus šių pataisų, jūs ir toliau negrąžinsite tų santaupų tokiu tempu, kad iki 2008 m. jos visos būtų grąžinamos. Ir fonde pinigų yra, tas fondas, kurio likimas dabar „kabo“, turi būti kuo greičiau pertvarkytas, kam mes jį naudosime, nes Europos Sąjungoje dabar yra visai kitokios sąlygos. Taigi pinigų yra, noro nėra, o kai noro nėra, tada visi kalti. Labai apgailestauju, kad nebuvo įsiklausyta į argumentus ir skaičiavimus, kurie net neprieštarauja valdančiosios koalicijos įsipareigojimams ir atitiktų jų grafiką, nepažeistų jokios tvarkos. Deja, mes to nepadarėme. Aišku, geriau mažiau negu nieko, todėl reikia pritarti šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Aš tik pratęsiu gerbiamojo R.Dagio mintį. Tai yra abstraktu truputį.
PIRMININKAS. Jis buvo už.
J.VESELKA. Vienu atveju siūlo ir sako, kad mes tave iš karto nušausime, nes tu invalidas. Ne, ateina – žinai, mes būsime geri ir šaudysime tave po truputį. Na, pataisa lyg ir yra, lyg ir geriau, gal dar kaip nors išsisuksi.
Gerbiamieji, iš esmės ginčas buvo dėl kelių dalykų. Kad slaugytojai galėtų ne biudžeto pajamas, o savo pinigus atsiimti, kuriuos valstybė pripažino, jeigu jie slaugo invalidą, nebūtinai nuo vaikystės, o bet kurį, tapusį invalidu, jeigu jam įstatymu suteiktos galimybės jį slaugyti. Nežinau, gal papildomai reikėtų kelių dešimčių tūkstančių. Kategoriškai – ne. Toliau. Žūsta vaikas. Sako, yra Vyriausybės programa, pagal kurią duoda 4 tūkstančius. Gerbiamieji, pats kalbėjau. Kai vienos moters vaikas žuvo Ispanijoje, prašiau visur, net užsienio reikalų ministro, kad išklausytų, kad priimtų sprendimą. Užsienio reikalų ministras A.Valionis pasakė: džiaukis, kad aš su tavim dar kalbu, prorusiškas elemente. Tie 4 tūkst. yra iš biudžeto, prie tų 4 tūkst. buvo pasiūlyta galimybė atiduoti žmogui jam priklausančias santaupas. Ne, kaip ožiai užsispyrėte – neduosime! Dar parašė „kitais ekstremaliais atvejais“. Siūliau „kitais ekstremaliais atvejais“ išbraukti, nes neaiški interpretacija ir visa kita. Du geri dalykai šiame įstatyme: kad gali šeima gauti, kad gali daugiavaikės šeimos gauti. Du geri. Bet valstybei nieko nekainuotų ir būtų labai padorus žingsnis ir I, ir II invalidumo grupei, tada mes visi pritartume. Bet kažkodėl vis tiek reikia parodyti ragus: nedarysime taip, kaip kiti siūlo. Žingsnis geras, bet, manau, turi būti įgyvendintas socialinis teisingumas, žmonėms pinigai, ką įsipareigoja Vyriausybė, pirmiausia invalidams, turi būti grąžinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už, kolega Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, mes turime žiūrėti, koks esminis klausimas sprendžiamas. Ar mes išplečiame gaunančių kompensacijas grupę, ar neišplečiame? Aišku, kad išplečiame. Kitas klausimas. Ar pakankamai išplečiame? Be abejo, nepakankamai, o pagal galimybes. Taigi ar judame pirmyn, ar nejudame? Vadinasi, jeigu judame, kaip sako profesorius J.Karosas, tai už tai ir balsuokime. Jeigu atsiras papildomai pinigų ir kitų galimybių, bus galima spręsti ir tuos klausimus, kuriuos pateikė keturi kolegos Seimo nariai, taip pat ir dar kai kuriuos klausimus, apie kuriuos čia buvo kalbėta. Jeigu galime padaryti nors nedidelį žingsnį į priekį, darykime ir nedvejokime. O bendras koalicijos įsipareigojimas, kurį jūs puikiai žinote, 2008 m. baigti grąžinti. Tas terminas – ne už kalnų.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš, kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad visada, ypač valdančiajai daugumai, gerai kalbėti apie galimybes. Tos galimybės, kaip mes matome, po spaudimo, kuris buvo nuo praėjusios sesijos, davė rezultatus. Tačiau tos galimybės neatsirado savaime. Opozicijai reikėjo padėti daug pastangų, kad tos galimybės atsirastų. Manau, kad tos galimybės yra kur kas didesnės negu yra teigiama. Manau, kad jeigu žadama skolintis 3,5 milijardo „Mažeikių naftai“, tai galima pridėti 200 mln., ir bus viskas sutvarkyta. Reikia tik noro, kad tos galimybės atsirastų. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Manau, kad šiame įstatyme yra labai rimtas Konstitucijos pažeidimas, kai mes invalidus skirstome į kategorijas. Jeigu mes sutariame, kad invalidas yra invalidas ir atsižvelgiame į tai, kad vis dėlto visų žmonių, jeigu kalbėtume ir apie invalidus, teisės yra vienodos, neišskiriama, kad vienų invalidų teisės aukštesnės, o kitų žemesnės, manau, kad šiame įstatyme yra įrašytas Konstitucijos pažeidimas. Bus teigiama, kad rinkite parašus ir tada žiūrėsime, bet turime žinoti, kad šis įstatymas yra ydingas. Didžiuotis, kad mes praplėtėme galimybes, nėra reikalo.
PIRMININKAS. Nuomonė už, kolega J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau visus pritarti teikiamam įstatymo projektui, nes, kaip girdime ir iš mūsų kritikų, jie didžiuojasi tuo, kad kažką spaudė ir todėl gimsta naujas įstatymas, kuris padės daliai žmonių. Kaip anksčiau sakydavo, „Ačiū partijai, tėvynei“, o dabar dar sakome ačiū ir opozicijai, kad nesnaudžia, kai ką paspaudžia, ir galime padaryti gerus darbus. Kolegos, dėstymas, kad pažeidžia Konstituciją ar ne, manau, yra demagogiškas, nes visi įstatymai, kurie priimti ar priimami, nubrėžia tam tikras ribas ir parodo mūsų galimybes. Kolegos kalbėjo tik apie II grupės invalidus. Noriu paklausti, kur III grupės invalidai, kodėl juos pamiršote, kodėl skirstome į I, II, o III pamirštame? Manau, visi suprantame, kad indėlių grąžinimas yra sudėtingas procesas, į kurį mes įsitraukėme. Nepaisant to, kad tie didieji žadėtojai arba didieji spaudėjai buvo labai daug pažadėję grąžinti, apgavo žmones ir tuo metu, kai buvo gal ir galima grąžinti, negrąžino, ir mums dabar tenka dalia grąžinti tai, kas buvo seniai pažadėta. Todėl išplėtimas grupės žmonių, kuriems galbūt sunkią valandą tų pinigų labai reikia, suteikta galimybė atsiimti indėlius, yra geras dalykas, todėl visus kviečiu pritarti teikiamam įstatymo projektui. Galbūt pardavus, privatizavus ir fonde atsiradus daugiau pinigų, žengę kitus žingsnius mes galėsime tą grupę plėsti ir, kaip Č.Juršėnas minėjo, tas procesas nesibaigia, tikimės, kad jis baigsis 2008 m., kai bus visiems grąžinta. Kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų tenka pritarti šiam projektui, nes valstybės neįvykdytų įsipareigojimų savo piliečiams problema yra, egzistuoja ir tai yra didesnė problema, negu mes šiandien sugebame ją svarstyti ir spręsti. Klausydamasis vis dėlto negaliu nepastebėti, kad labai keistai nuteikia ta vis didėjanti demagogijos dozė, kurią tenka girdėti iš valdančiosios koalicijos ir valdančiųjų partijų, konkrečiai, iš mano gerbiamojo J.Oleko. Suprantu, kad opozicija kartais gali piktnaudžiauti kokiomis nors demagoginėmis frazėmis arba kokios naujos gelbėtojų ar darbo partijos tuo piktnaudžiaudavo, bet valdančioji partija turėtų elgtis sąžiningai ir sąžiningai bei solidžiai kalbėti. Kai klausausi J.Oleko pareiškimų, kad, girdi, kažkas kažkada apgavo piliečius, gyventojus ir negrąžino jiems indėlių, kaip buvo žadėta, tai norėčiau, kad J.Olekas prisimintų ir atvirai pasakytų, ką turėjome daryti po Rusijos krizės. Kalbėti netiesą šioje salėje tikrai nėra garbinga.
Antras dalykas, aš tikrai manau, kad indėlių grąžinimo problema, yra labai sudėtinga ir tikrai nelengva, todėl reikia ne demagoginių pareiškimų, o išsamios analizės ir labai aiškių valstybės sprendimų, kad galų gale piliečiai nustotų jaustis, kad yra apgaudinėjami ir kad valstybė su jais elgiasi nesąžiningai.
Nepaisant visų gražių kalbų apie tai, kaip šiandien Vyriausybė, geroji Vyriausybė, stengiasi, iki 2008 m. reikia grąžinti 1,5 mlrd. litų. Tai kur yra tie pinigai ir kur yra tas planas, kaip tie indėliai bus grąžinti? Tai gal iš tikrųjų reikia Seime sudaryti specialią darbo grupę ir parengti normalią analizę ir normalų planą, kaip tą įsipareigojimą galų gale įvykdyti, nes tampymasis po krislelį – duodam vieniems invalidams, kitiems, dar kažkam – neišsprendžia problemos. Todėl balsuodamas už šį projektą aš vis tiek raginu Vyriausybę ir visas kitas partijas – ir valdančiosios koalicijas, ir kitas partijas – šiai problemai skirti kur kas daugiau dėmesio, negu iki šiol yra skiriama.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo projekto priėmimo. Prašom balsuoti.
Už – 95, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji, kitos savaitės darbotvarkei pristatyti žodis suteikiamas Seimo vicepirmininkui Č.Juršėnui. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, kitą savaitę posėdžiaujame vėl dvi dienas ir siūlomi tokie pagrindinai klausimai. Jie buvo aptarti Seniūnų sueigoje, darbotvarkių projektai aprobuoti. Pirmiausia išskirčiau kol kas dar neregistruotus, bet Vyriausybės jau tikrai aprobuotus du įstatymų projektus, susijusius su „Mažeikių nafta“. Tai kompleksinis 9 klausimas antradienį. Toliau, darbo grupė pagaliau parengė naują Šilumos ūkio įstatymo projektą. Jį taip pat siūlome nagrinėti antradienį. Keletas ataskaitų, daugiau jų bus kitom savaitėm. Dar antradienį svarbus dalykas – siūlom priimti Seimo nutarimą „Dėl Laisvės gynimo 15-ųjų metinių paminėjimo komisijos sudarymo“. Tiek apie antradienį.
Ketvirtadienį svarbiausias dalykas – dvi Konstitucijos pataisos, tai yra jų pateikimas. Viena pataisa susijusi su euro įvedimu ir atitinkamai siūloma taisyti Konstitucijos 125 straipsnį, o kita pataisa susijusi su privalomojo mokymosi pratęsimu, tai yra Konstitucijos 41 straipsnis. Antras ypatingas dalykas – pirmoji šitoje sesijoje vienos iš opozicinių frakcijų, tai yra Tėvynės sąjungos–Lietuvos konservatorių, siūloma darbotvarkė, kurią, tikiuosi, kitą savaitę gausime ne paskutinę dieną. Žinoma, dar yra ir eurointegracinių klausimų, ir kai kurių kitų.
Kolegos, dėmesio! Gali būti minimum dar pora dalykų – tai tos rezoliucijos, kurias mes nagrinėjame, kankiname. Darbo grupė, atrodo, dėl grupės rezoliucijų projektų sudaryta. Reikia manyti, kad atitinkamas rezultatas bus ir antradienį arba ketvirtadienį galėsim nagrinėti. Ir komisija, apie kurią kalbėjo kolega E.Klumbys, galėtų būti aptariama ir dėl jos galutinai susitarta irgi antradienį, nes, šiaip ar taip, nors yra Teisės departamento išvada, bet tuos klausimus turi nagrinėti, pagal mane, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Atsarga gėdos nedaro. Aš taip siūlau, o kaip Seimas nuspręs, Seimo valia.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega E.Klumbys. Prašom klausti.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš pirmiausia replikos teise. Gerbiamasis Česlovai, kai praeitą kartą jūs kalbėjote apie nutarimo projektą, jūs pats iš šitos tribūnos pasakėte, kad, jeigu bus pataisytas projektas, jį iš karto ir trauksime. Tai buvo jūsų žodžiai. Jūs nesilaikote savo žodžių. Tai yra vienas dalykas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas gali svarstyti tik tada, jeigu yra prieštaravimas Konstitucijai. Mes pamatysime, ką dabar pasakys Teisės departamentas.
Č.JURŠĖNAS. Kai bus šitai parodyta, kai visi susipažins, tada bus galima spręsti. Šiandien ne aš pirmininkauju. Jums bus pasiūlytas vienoks ar kitoks sprendimas. Aš sakau, kad tai galima įtraukti antradienį. Nesudaro jokio skirtumo, ar šiandien, ar antradienį. Problema tikrai nėra deganti – toks mano įsitikinimas. Bet jeigu jūs reikalausite, kad būtų šiandien sprendžiama, tegu Seimas balsuos ir spręs.
E.KLUMBYS. Klausimą.
PIRMININKAS. Prašom.
E.KLUMBYS. Aš norėčiau klausimą dėl kitos savaitės darbotvarkės. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, sakykite, kodėl kitos savaitės darbotvarkėje nėra Seimo dokumento dėl generalinio prokuroro skyrimo projekto.
Č.JURŠĖNAS. Kaip žinote, tai priklauso ne nuo manęs, o priklauso nuo Ekscelencijos Respublikos Prezidento. Su juo buvo kalbėta, bet kol kas teikimas Seimo sekretoriate (teikimas dekreto forma) yra neįregistruotas. Bet jeigu jūs pavesit, aš pasistengsiu papildomai pasiaiškinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori klausti gerbiamasis G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LCF). Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Česlovai, norėčiau paklausti jūsų. Jau kelios savaitės, kaip prasidėjo sesija. Kodėl darbotvarkėje mes nematome su Konstitucinio Teismo nutarimais ir jų įgyvendinimu susijusių projektų? Drįstu priminti, kad jau prieš 4 savaites, rugpjūčio mėnesį, Posėdžių sekretoriate įregistruoti Medžioklės įstatymo pakeitimai. Taip pat atkreipčiau dėmesį (ir tai jau buvo kalbėta), kad yra parengtos įregistruotos darbo grupių pataisos dėl Seimo narių darbo sąlygų, taip pat ir turtinių interesų. Jos taip pat nėra įtrauktos į darbotvarkę. Dėl pastarųjų dalykų daugiau nei metai kaip delsiama įgyvendinti nutarimus. Aš tiesiog prašyčiau kitą savaitę, nes matau darbotvarkę ir matau, kad ji yra apylaisvė, ypač antradienio, įtraukti tuos klausimus, bent pajudėti šiek tiek į priekį.
Č.JURŠĖNAS. Asmeniškai aš už, bet šiuo atveju ar iš tikrųjų yra Teisės departamento išvados? Tai tikrai nesunku pridėti. Aš asmeniškai ne prieš. Aš – už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Navickas nori klausti. Prašom.
V.NAVICKAS (VNDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, galbūt galima vieną iš tų dviejų dienų įtraukti įstatymo „Dėl Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos“ pakeitimo projektą? Jis yra rudens darbų programoje ir numatytas rugsėjo mėnesį. Tiesiog pakeitimas nėra toks platus ir galėtume per labai trumpą laiką tai išnagrinėti, bent pateikimo stadija įvyktų.
Č.JURŠĖNAS. Ar tai ne tas klausimas, dėl kurio buvo ginčijamasi?
V.NAVICKAS. Ne. Tai yra visiškai naujas. Ne Kauno, bet Klaipėdos laisvosios zonos.
Č.JURŠĖNAS. Gerai. Antradienį apsispręsime galutinai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Tomaševskis.
V.TOMAŠEVSKIS (VNDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, matyti, kad darbotvarkė, ypač antradienio, neapkrauta, iš esmės posėdžiausime 3–4 valandas, pradedame tik 11.00 valandą. Spalio mėnesį dvi savaites apskritai nebus plenarinių posėdžių – pirmą ir ketvirtą. Labai daug aktualių įstatymų neįtraukiama į darbotvarkes. Norėčiau paklausti, kodėl toks aktualus įstatymas kaip Negimusių vaikų apsaugos įstatymas, kurį pasirašė apie (…) Seimo narių, neįtraukiamas į darbotvarkę?
Č.JURŠĖNAS. Pirmiausia aš prašyčiau neturėti iliuzijų dėl spalio mėnesio antrosios pusės. Kaip žinote, yra labai nesunku valdybos sprendimu sušaukti neeilinį posėdį ir nebus pažeistas Statutas, ir mes tikrai posėdžiausime. O tas jūsų klausimas yra eilėje, jis yra žinomas ir įregistruotas, bet pirmiausia, jeigu iš tikro čia neatsiras kokių nors vyriausybinių ar Prezidento projektų, tie projektai, kurie susiję su Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimu. Štai šie du pirmieji eilėje. O tada jau visi kiti.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji, dėl darbotvarkės klausimų daugiau nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Nėra prieštaravimų. Dėkojame pranešėjui. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Darbotvarkės 2–2 klausimas – Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 9 straipsnio 1 dalies 6 punkto pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-506. Pranešėjas – G.Kirkilas. Atsiprašau, viceministras G.Šivickas. Pateikimas. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas yra parengtas Krašto apsaugos ministerijos, jį teikia Vyriausybė. Jo esmė yra ta, kad siūloma atsisakyti visiškai nebūdingos funkcijos, t.y. kad Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas nevykdytų svarbių asmenų, kariškių arba kariškų institucijų asmenų apsaugos, jeigu tam nepriskirta Vyriausybės apsaugos departamento. Mes atsisakome ir siūlome tai padaryti, nes yra remtasi Europos Sąjungos ir NATO šalių praktika, nes žmonės, kurie dirba tame departamente, jeigu yra šalia, jie yra identifikuojami ir faktiškai negali vykdyti savo pagrindinių funkcijų. Siūloma pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori klausti kolega A.Sysas. Prašom klausti.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, ar toks jūsų siūlymas nepareikalaus tai tarnybai, kuriai jūs siūlote saugoti, papildomų lėšų?
G.ŠIVICKAS. Ne, papildomų lėšų tikrai nereikės, nes tų tarnybų funkcijos niekur neišnyksta, be to, lygiai taip pat mes, kaip Krašto apsaugos ministerija, turime tą funkciją, t.y. karo policiją, kuri ir toliau ją vykdys.
A.SYSAS. Prisiminsiu biudžetą svarstant…
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, nėra prieštaraujančių dėl pritarimo įstatymo projektui? Kitų nuomonių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Ačiū. Įstatymo projektui pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir siūloma svarstyti spalio 18 dieną.
Darbotvarkės 2-3 klausimas – įstatymo dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, jos 4, 7 ir 11 protokolų ratifikavimo pakeitimo projektas Nr.XP-787. Pranešėjas – viceministras G.Šivickas. Pateikimas. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Šis dokumentas yra lydintis dokumentas Kariuomenės drausmės statuto. Esmė yra ta, kad 1995 metais Seimas, ratifikuodamas šią konvenciją ir jos protokolus, padarė išlygą ir nustatė, kad minėto konvencijos straipsnio reikalavimai nebus taikomi drausminės nuobaudos arešto skyrimo krašto apsaugo kariams pagal Drausmės statutą atveju. Šiuo metu yra Seimo komitetuose svarstomas Drausmės statutas ir ta nuostata yra naikinama, todėl mes siūlome taip pat atsisakyti šios nuostatos konvencijoje. Ačiū. Siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių klausti nėra. Kitų nuomonių dėl įstatymo projekto nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu įstatymo projektui po pateikimo.
Darbotvarkės 2-4 klausimas Nr.XP-662 – Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo įstatymo projektas. Pranešėjas –J.Veselka. Pateikimas. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, aš neskaitysiu jums aiškinamojo rašto, žinau, gerbiu jus suprasdamas, kad jūs perskaitėte aiškinamąjį raštą, tuo labiau kad V.Navickas siūlomoje rezoliucijoje antradienį taip pat išdėstė daug papildomų argumentų, kodėl reikia siekti branduolinės jėgainės. Aš paaiškinsiu papildomus dalykus, kurių nėra aiškinamajame rašte, ir tai, kas jums apie tai ir visuomenei mažai žinoma.
Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pirma laiko epopėja Lietuvoje prasidėjo 1993 metais. Kaip žinote, tada Lietuvoje buvo labai sunki socialinė ekonominė padėtis, visur labai trūko lėšų. Norint tais metais nusipirkti energetinius resursus ir nesušaldyti žmonių, mirk plyšk Lietuvos Vyriausybei reikėjo gauti valiutinį kreditą. Energetikos ministras nuvažiavo į Briuselį gauti šito kredito. Ten jam iškėlė sąlygą, kad bus suteiktas kreditas, jei Lietuvos Vyriausybė sutiks anksčiau laiko uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Ministras sugrįžęs informavo Prezidentą ir Vyriausybę. Įvyko šiuo klausimu pasitarimas, kuriame dalyvavau ir aš. Tada Prezidentas A.M.Brazauskas pasakė: „Ką darysi, reikia tokį protokolą pasirašyti, o paskui žiūrėsime“. Atsimenu, kad aš tada argumentavau: „Prezidente, Briuselis ne Maskva, kaip pagriebs už rankos, tai jos ir neatleis“. Prezidentas atsakė: „Mokėjome dirbti su Maskva, išmoksime dirbti ir su Briuseliu“. Tai buvo potekstė, kad bėgant laikui atsisakysime šio tik protokolinio, nenaudingo Lietuvai susitarimo.
Bet 1996 m. rudenį į valdžią sugrįžo „fortepijonas“. Jo pagrindinis tikslas buvo bet kokia kaina kuo greičiau nuvesti Lietuvą į Europos Sąjungą ir NATO. Faktiškai tai buvo besąlyginės kapituliacijos strategija, pagal kurią kietai ginti Lietuvos esminius interesus buvo neįmanoma. Tuo labiau kad tas ilgą laiką laikė mus de jure nors ir nepriklausoma, bet de facto laikė Rusijos sudėtine dalimi ir mus, kaip ir rusus, spaudė anksčiau laiko uždaryti branduolines jėgaines. Rusijos valdžia atsilaikė šiam spaudimui, Lietuva kapituliavo. Kodėl Lietuva kapituliavo? Buvo pasirinkta neteisinga strategija – bet kokia kaina reikia kuo greičiau įstoti į Europos Sąjungą ir NATO. Šią strategiją nulėmė dvi esminės politinės klaidos. Pirma – idealizuota Europos Sąjunga ir NATO, antra – (…), o gal ir sąmoningai naudojamas Rusijos – amžino agresoriaus įvaizdis, kad pasiektų savų tikslų. Idealizuojant Europos Sąjungą ir NATO, nebuvo įvertinta, kad, subyrėjus TSRS, Europos Sąjunga ir NATO neišvengiamai bandys įtvirtinti savo įtaką buvusiose socialistinio lagerio valstybėse. Tokia visa istorija buvo ir liks: nusilpusių valstybių įtaką perima stipresnės valstybės. Realiai vertinant įvykius po TSRS subyrėjimo, mums kietai reikėjo derėtis dėl stojimo sąlygų, o nesivadovauti baime Rusijai ir stengtis bet kokia kaina įstoti į Europos Sąjungą ir NATO.
Žinoma, mus spausti uždaryti anksčiau laiko Ignaliną turėjo įtakos elektrinės eksploatavimo saugumo nepatikimumas. Jis iš esmės buvo pašalintas įdiegus įvairias technines priemones, kurias finansavo Švedija ir kitos valstybės. Taigi pirma išvada: reikalavimą Ignalinos atominę elektrinę uždaryti pirma laiko nulėmė ne elektrinės nepatikimumo techninės eksploatacinės sąlygos, o grynai politiniai interesai, neįvertinant šimtu procentų uždarymo socialinių ekonominių Lietuvos saugumo pasekmių. Tai sudaro visas sąlygas siekti Lietuvai, kad ši politinė klaida būtų atitaisyta. Dabar atitaisyti šią klaidą atsirado papildomų aplinkybių.Vien per šiuos metus žalios naftos kaina pasaulinėje rinkoje pabrango maždaug 2,7 karto. Tai – ilgalaikė ir negrįžtama tendencija. Dėl to pabrangs ir dujos, o įvertinant dujotiekio statybą Baltijos dugnu atsiranda praktinė galimybė, kad Lietuva ateityje gali likti ir be dujų. Nuolat brangstant organiniams energetiniams resursams, po Ignalinos uždarymo viena kilovatvalandė elektros energijos gali kainuoti 72 ir daugiau centų. Dėl šio pabrangimo Lietuvos ūkis ir gyventojai kasmet tik esant šiandieniniam elektros suvartojimui turės papildomai mokėti apie 3,8 mlrd. litų. Europos Sąjunga žada abiejų blokų uždarymui skirti 3 mlrd. litų. Taigi mums kasmet reikės papildomai sumokėti 3,8 mlrd. litų, o gauti visam periodui iki 2013 metų – 3 mlrd. litų. Taigi išdėstykite visus tuos skaičius ir pamatysite, kaip tai yra nenaudinga.
Antra. Didelius pinigus reikės mokėti šiluminių elektros tinklų modernizavimui, kurie, tiekiant resursus su pertrūkiais, ir dirbs su pertrūkiais. Potencialūs nuostoliai neapskaičiuojami, nes neaišku, kaip bus… Bet aišku, kad yra dar papildomas motyvas.
Trečia. Padidės užterštumas, Kioto protokolai ir visa tai, ką gerbiamasis V.Navickas labai teisingai išdėstė. Jau esant mažesnei organinių resursų kainai energetikos ekspertai paskaičiavo, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymas prieš laiką Lietuvai atneš nuostolių už 41 mlrd. litų. Vėl skaičiuojame: 3 mlrd. litų ir 41 mlrd. litų.
Ketvirta. Visi, kas realiai suvokia energetiką ir ekonomiką, puikiai supranta, kad negalima pirma laiko uždaryti abiejų Ignalinos blokų, kol nebus pastatytas modernizuotas reaktorius ar pastatytas naujas III blokas. Imtis konkrečių veiksmų trukdo premjero pozicija, girdi, pirma gaukime finansinius resursus iki 2013 metų, o tada pradėkime derybas. Vėl A.Brazauskas klysta, kaip ir pirmą kartą, – pasirašykim protokolą, o paskui atsiimkim parašą. Nepavyko. Tos pačios klaidos negalima daryti. Tai viena.
Antra. Užtenka Europos Sąjungai save pateikti kaip valstybę, kuri pati nieko nesugeba, negali gyventi be išmaldų ar svetimo pono globos. Esant šiai situacijai, kol nesutariama dėl finansinės perspektyvos, reikia Lietuvai pasirodyti kaip valstybei, kuri ne tik prašo Europos Sąjungos pagalbos, bet gali realiai padėti Europos Sąjungai pagal savo galimybes susitarti dėl finansinės perspektyvos, t.y. pasiūlyti atsisakyti dalies pinigų, numatytų Ignalinos elektrinės uždarymui pirma laiko su sąlyga, kad bus leista pratęsti II bloko darbą iki techniškai saugių terminų ir kol bus pastatytas naujas modernizuotas reaktorius ar pastatytas naujas III blokas. Pats laikas pradėti intensyvias derybas. Manau, premjero baimė dabar pradėti aktyviai veikti Europos Sąjungos valdžios ir valdymo struktūrose dėl II bloko darbo pratęsimo remiasi ydingu verslo ir valstybės interesų supratimu.
Kadangi valstybė iš Europos Sąjungos gali gauti apie 3 mlrd. litų, tai premjerui atrodo dideli pinigai. Jis nevertina, kad uždarius Ignalinos elektrinę verslas ir gyventojai kasmet už tai mokės 3,8 mlrd. litų. Laikas suprasti, kad verslas, gyventojai ir valstybė yra vienas ir tas pat. Valstybė be verslo ir gyventojų apskritai negali funkcionuoti ir turėti biudžetą. Kadangi tai mokės ne valstybė, (…) premjeras dabar nenori imtis atsakomybės ir bando tai atidėti. Bet bus per vėlu, nes Europos Sąjunga pateiks papildomų argumentų, kodėl jūs pradėjote kalbėti, kai yra skirti pinigai. Kad premjero pozicija iš esmės yra už elektrinę, patvirtinta ir toks faktas, kad kai buvo bandoma uždaryti pirma laiko I bloką, premjeras bandė pratęsti bloko… bet užteko Prezidentui treptelti koja, ir šio sumanymo buvo atsisakyta.
Todėl prašau, gerbiamieji Seimo nariai, priimti šį įstatymą priverčiant (…), kad kiekvienas prisiimtų asmeninę atsakomybę. Ar mes turėsime nepriklausomą energetiką, ar mes turėsime modernią energetiką, kad neužtektų kam nors treptelti koja ir po to nieko nelieka. Vis dėlto kas nulemia, ar buvo atsisakyta, ar buvo priimta…
Prašyčiau pritarti po pateikimo įstatymo projektui. Prie manęs priėjo iš tų 58 Seimo narių, kurie pasirašė šį įstatymo teikimą prašydami valdžios… Aš negaliu, bet, jų nuomone, ar negalėtume paprašyti, kad būtų taikoma ne ypatingos skubos, bet skubos tvarka, kad iš tikrųjų mes galėtume į Europą išeiti kaip išdidūs žmonės, kurie gali padėti Europai. Visi skaičiavimai, argumentai yra mūsų pusėje.
Prašyčiau pritarti ir pabandyti skubos tvarka, nes dar yra daug problemų… Pateks pas Prezidentą, jis gali grąžinti, dar čia gali būti pataisų. Manyčiau, kad šitam dalykui reikia pritarti ir prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, dešimt minučių klausti pranešėjo. Klausia kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų siūlomas įstatymo projektas yra fundamentalus, jis gali daryti įtaką mūsų ateities gyvenimui bent 15 metų į priekį, ypač žinant energetikos tendencijas ir kainų kilimą. Sakykite, kaip jūs vertinate tą faktą, kad šiandien šioje salėje, kurioje pradedamas svarstyti toks svarbus klausimas, matome vos vieną žurnalistą? Kaip visuomenė bus informuojama apie tuos dalykus?
J.VESELKA. Man tai irgi keista, kad kai mes kalbame apie kokį nors seksualinį priekabiavimą, žurnalistų pilna, lūžta tribūna. Kai mes kalbame apie ir ekonomine, ir saugumo prasme strategiškai svarbius klausimus, Lietuvos žurnalistams tai visiškai neįdomu. Išvada: arba jie visiškai nekvalifikuoti, neraštingi, gali dirbti tik paskalų lygiu, arba gal kur puota rengiama žurnalistams.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Aš neturiu klausimo. Čia klaida.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kad daugiau tokių klaidų. Klausia kolegė B.Vėsaitė. Prašom.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, dėkui už tokį šmaikštų klausimo pateikimą ir šiaip aiškiaregiškas galias. Jūs tiesiog žinote, kas dedasi premjero širdyje. Bet aš norėjau paklausti tokio klausimo. Ar mes negalėtume eiti priešingu keliu, sakykim, Seime priimtume įstatymą dėl naujo reaktoriaus statybos, o tada jau kreiptumės į komisiją, nes iš tikrųjų, kol pastatysime naują reaktorių, mažiausiai praeis dešimt metų. Galbūt toks kelias būtų teisingesnis? Tuo labiau kad mums ir Europos Parlamento nariai šitaip pataria.
J.VESELKA. Gerbiamoji Seimo nare, ačiū, kad remiate idėją, principą, bet manau, jūsų pozicija, kad pirma priimtume dėl III bloko… Juk žinote, dėl III bloko mums su Europos Sąjunga jokių problemų nėra. Statykit III bloką, nėra jokių problemų. Problema ta, kad net jeigu nuo kitų metų intensyviai pradėtume statyti su visais projektavimo, pasirengimo darbais, praeitų dešimt metų. Vadinasi, mes galėtume paleisti šį bloką 2016 metais, o uždaryti turime 2009–2010 metais. Šešerių metų tarpas. Jau ekspertai paskaičiavo, kad jeigu mes uždarome ir atidarome po penkerių metų, Lietuva papildomai patiria 13 mlrd. litų nuostolių. Todėl mums reikia šiandien pradėti intensyvias derybas, kad mes ten… Mano įstatyme, jeigu jūs matėte, parašyta: kol bus pastatytas III blokas ar modernizuotas reaktorius. Ten yra numatyta, kad statysime III bloką, bet mums reikia to termino. Jeigu jūs atsimenate, buvo Prancūzijos atomo generalinė direktorė, ir ji pasakė: jeigu aiškiai apsispręsite dėl branduolinės energetikos tęstinumo, mes padėsime jums pratęsti šį darbą gal ne septyneriems metams, gal trumpiau. Manau, kad šia pozicija pradėdami derybas aiškiai parodome, kad mes statysime, bet mums reikia nepertraukiamumo. Manau, ši pozicija irgi yra teisinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Smetona. Prašom klausti.
R.SMETONA (MSG). Ačiū. Gerbiamasis kolega, esu įsitikinęs šio įstatymo reikalingumu. jūs pateikėte daug svarių argumentų, gal net šiek tiek per daug, bet aš noriu paklausti, ar jūsų pasiūlymuose Vyriausybei numatomi terminai negalėtų būti glaustesni? Jeigu priimamas politinis sprendimas, taip vadiname, tai ko trypčioti, kodėl būtinai 2007 m. parengti ir pasiūlyti?
J.VESELKA. Gerbiamasis Smetona, aš šiek tiek dirbau Vyriausybėje, įsukti tokį mechanizmą reikia laiko. Matote, reikia pasamdyti ekspertus, reikia rasti finansavimo resursų, reikia pradėti derybas. Jeigu tik dėl derybų, tai galima būtų glaustesnius… bet tam įsisvyruoti iš tikrųjų reikia šiek tiek laiko. Vyriausybė vis dėlto negali visko greitai spręsti, nes yra labai daug derinimų. Manyčiau, kad terminai yra gana glausti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš analizuodamas čia pasirašiusiųjų, kurių yra beveik 70 asmenų, sąrašą, matau, kad čia yra daug valdančiosios daugumos lyderių. Sakykime, Socialdemokratų frakcijos lyderis J.Olekas, beveik visi Darbo partijos frakcijos nariai, kurių politinė atsakomybė yra už šią sritį, nes ūkio ministras yra jų. Jūs rinkote parašus ir bendravote su valdančiosios daugumos atstovais, sakykite, ar nesiaiškinote, ar nebūtų patogiau tokius klausimus spręsti per Vyriausybę? Kodėl jie neina per Vyriausybę, o jūs, kaip Seimo nariai, taip drąsiai tiesiog rašote 1 straipsnyje „pratęsti Ignalinos atominės elektrinės II bloko darbą“ iki tiek ir tiek, ir taškas?
J.VESELKA. Ne, ten yra „pasiūlyti Vyriausybei pradėti…“
J.RAZMA. Taip, po to eina siūlymai, bet 1 straipsnyje jūs tiksliai fiksuojate – „pratęsti“, ir taškas, tegul Europos Sąjungos atstovai perskaito ir žino, kad Seimas savo įstatymu jau pratęsė.
J.VESELKA. Gerbiamasis kolega, kai rinkau parašus, buvau maloniai nustebintas, kad valdančiosios frakcijos nariai, Darbo partija, socialdemokratai, valstiečiai, nepaisant kai kurių partijų, išskyrus socdemus, neigiamo požiūrio į šį įstatymą, išdrįso prisiimti asmeninę atsakomybę, kaip ir numato Konstitucija, kad Seimo narys laisvas nuo bet kurių mandatų, išskyrus Tėvynės interesus, ir tai parėmė.
O dėl to, kad parašyta „pratęsti“, tai Europos Sąjunga neskaitys tik pirmo sakinio, o paskaitys viską. Ten aiškiai matyti, kad mes norime padėti Vyriausybei. Supraskite, tai, kaip jau suderėta sutartyje, pačiai Vyriausybei imtis iniciatyvos, sakyčiau, yra ne visai korektiška. Mes, kaip turintys laisvą mandatą ir parlamentinę Respubliką, įpareigojame Vyriausybę. Pasitelkdami tą laisvą mandatą įpareigojame Vyriausybę veikti, nes Vyriausybėje yra daug tokių, kurie „dūšia“ pritaria, bet šioje situacijoje mes turime daryti spaudimą, nes tai yra bendras interesas. Labai malonu, kad valdančioji dauguma tai suprato. Buvau priėjęs prie kelių konservatorių. Visi mane siuntė pas vadovus. Aš negaliu kalbėti su tais, kurie negali prisiimti personalinės atsakomybės ir sako: eik pas vadą ir aiškinkis. Aš visada prisiimu asmeninę atsakomybę. Kol bijome priimti personalinę atsakomybę, tai taip ir išeina, kad valstybėje atsakingų nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Pabedinskas. Prašom klausti.
S.PABEDINSKAS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, žinau, kad jūs esate energetikos žinovas ir šalininkas. Aš esu jūsų šalininkas, nes irgi manau, kad atominė jėgainė turi būti ir jos darbas turi būti pratęstas. Šalyje suformuota nuomonė, kad atominė energetika yra pigi. Tačiau prisiminkime, kad šią atominę elektrinę paveldėjome jau pastatytą ir veikiančią. Specialistų išvados patvirtina, kad naujos atominės jėgainės, jeigu tokia būtų pastatyta, energija būtų kur kas brangesnė. Taigi ir klausiu. Dar yra toks sprendimas, sakykime, atominę elektrinę mes uždarome, bet juk Lietuvos elektrinė Elektrėnuose jau turi parengusi dviejų kombinuoto ciklo energetinių blokų po 400 megavatų statybos projektą. Ar nebūtų geriau įgyvendinti tai, žinant, jog koks nors investuotojas, kol dirbs atominė elektrinė, vargu ar ateis į Lietuvą? Teisingai? Ką jūs manote, kodėl mes dabar pamirštame šį projektą?
J.VESELKA. Noriu jums paaiškinti, kad jūs neteisingai informuotas. Pavyzdžiui, Suomijoje, kuri pasistatė naują atominę elektrinę, savikaina – 10 centų. Šiandien Elektrėnų elektrinė nemodernizuota ir buvusių resursų savikaina – 13 centų. Jeigu įvertintume augimą, tai jų savikaina bus 25 centai, o šiandien Ignalinoje, kai panaikinome I bloką, savikaina išaugo iki 6,5 centų. Todėl ji gali funkcionuoti 50 metų, o po to galime dar modernizuoti. Visa tai įvertinus sąnaudos kapitalinei statybai yra didesnės. Įvertinus visą eksploatacijos laikotarpį, atominės elektrinės tampa pigesnės, o Elektrėnams modernizuoti pinigus duoda Europos Sąjunga. Todėl ji, kaip tam tikras rezervas, turi funkcionuoti ir mes tas lėšas iš Europos Sąjungos turime pasiimti kaip rezervui, kad užtikrintume funkcionavimą. Kaip žinote, čia iškyla ir Kruonio hidroelektrinės problema. Todėl mums turėti daugiau energetinių resursu, negu yra poreikis, naudinga, nes, kaip ekspertai sako, po 15 metų ir Vakaruose trūks elektros energijos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji, 10 minčių, skirtų klausimams, baigėsi. Ar baigiam klausti? Baigiam. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nuomonė už – A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu kai kurių kolegų susirūpinimą, kad galbūt šiam įstatymo projektui išvysti dienos šviesą lemta ne tik per pateikimą, bet apskritai, kad jis būtų svarstomas Seime, nes žmonės, kurie to bijo, niekada negalvojo apie šalies ir žmonių gyvenimą. Norėčiau, kad tie žmonės arba nebalsuotų, arba bent neparodytų savo tikrojo veido, kai atsiranda drąsių žmonių, kurie nori pasakyti, kad šiandien atsirado nauji iššūkiai pasaulyje, Europoje ir Lietuvoje. Net užduodami klausimus ponui J.Veselkai visi pamirštame, kad kiekvieną valandą, kiekvieną dieną auga naftos kainos pasaulinėse biržose. Ir nebus kitos alternatyvos. Ne po 15 metų, gerbiamasis Juliau, trūks energijos Europoje, bet yra ekspertų nuomonė, kad po 10 metų, ir kainos augs.
Nežinau, kokių alternatyvų yra atominei elektrinei. Yra labai brangi elektros energija ir brangi mūsų pagaminta produkcija, vadinasi, yra visiškas mūsų gamybos, mūsų pramonės merdėjimas ir ekonomikos tempų sulėtėjimas, nes jeigu reikės pirkti net iš Kinijos, reikės turėti už ką. Todėl manau, kad šiandien reikia įvertinti ne tikt tai, ką kas padarė 1993 m. ar 1999 m. (…), kai nelabai kas mus vertė, nes iš tikrųjų patys pasisiūlėme ir visai nepaisėme nacionalinių interesų. Esu įsitikinęs, kad mus ir taip būtų priėmę į Europos Sąjungą, bet šiandien pasikeitė Europa ir situacija pasaulyje. Mes, kaip nacionalinis parlamentas, turime į tai reaguoti. O jeigu kas nors nori padaryti taip, kad Seimas būtų tik statistų būrys, kuris balsuoja aklai už tai, ką pasakė koks nors ministras, arba prisidengdamas Vyriausybe, tai atsiprašau. Seimas turi parodyti rimtą iniciatyvą, nes tai visi deklaruojame, kai dalyvaujame rinkimuose. Aš siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, o jeigu tik norime išblaškyti abejones, padarykime labai viešus visuomeninius šio įstatymo projekto svarstymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš. Kaip suprantu, E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji, susidaro įspūdis, kad kažkas Lietuvoje nori blogo ir yra prieš energetikos plėtrą ir panašiai. Galiu pasakyti, kad šiandien mes nedalyvausime balsavime vien todėl, kad tai yra ne tas būdas siekti tikslų. Turėtų būti ne koks nors revoliucinis būdas, bet evoliucinis. Tą siūlė ir gerbiamasis V.Navickas, procesas vyksta, reikia diskutuoti. Mes negalime kirsti ir kapoti, nes mes gyvename Europoje, kurioje sprendimai priimami diskusijos būdu, o ne gąsdinimu ir panašiai.
Norėčiau pasakyti dar vieną dalyką, nes tai yra pusiau provokacinis dalykas. Norėčiau iš sprendimo perskaityti, kad kažkas turės nustatyti… t.y. tarptautinės branduolinės energetikos specialistų nustatyti techniškai saugūs terminai. Tokio dalyko, jeigu kas nors domėjosi, užsienyje nė vienas… nebent koks aferistas sės ir rašys tą raštą. Vis dėlto tie visi raštai turi būti apdrausti ir institucijos, kurios duoda tokius raštus, turi turėti milžiniškus draudimus, kad tai parašytų. Tikrai garantuoju, kaip neatsiranda, kad kas nors apdraustų Ignalinos atominę elektrinę, taip pat neatsiras pasaulyje nė vienos įmonės, kuri duotų garantinį raštą. Aš viena manau, kad toje visoje komisijoje bus du nariai, vienas iš Baltarusijos, kitas iš Rusijos. Todėl noriu grįžti prie V.Navicko pasiūlyto būdo, kur yra jau parašyta rezoliucija ir kur mes svarstome, ir toliau tuo klausimu diskutuoti. Tik nereikia čia gąsdinti Europa ir priimti kažkokių kreivų sprendimų. Aišku, jie populiarūs, aš suprantu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų, taip? Dėl vedimo tvarkos. Prašom. B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien išgirdome labai rimtus, J.Veselkos išdėstytus argumentus. Mes patys puikiai suprantame, kad atominė energija Lietuvai yra labai aktualus klausimas. Tik aš negaliu visiškai sutikti su skaičiais, kurie buvo išdėstyti ir kuriuos išgirdau. Galbūt jie dar reikalauja patikrinimo. Įskaitant tai, kad vis dėlto mes turime daug tarptautinių susitarimų, vis dėlto mes turime paisyti ir Vyriausybės, ir Užsienio reikalų ministerijos nuomonės. Aš manau, kad būtų visiškai protinga paprašyti Vyriausybės išvados šiuo klausimu, nes tas pirmas punktas iš tikrųjų truputį šokiruoja, galbūt… Kad derėtumės dėl šitų klausimų, aš pritariu ir esu už. Bet vis dėlto dėl tų subtilių pusių, kad mes nepadarytume klaidų, aš manau, reikia Vyriausybės išvados. Todėl aš frakcijos vardu siūlau daryti pertrauką ir prašyti Vyriausybės išvados. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, buvo pasiūlymas… Statuto 109 straipsnis: „Svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, arba opozicinės frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau 1/5…“ Tam pasiūlymui, kurį pateikė frakcijos vardu B.Bradauskas, reikia vieno trečdalio posėdyje dalyvaujančių Seimo narių palaikymo. Prašome balsuoti. Minutėlę, iki balsavimo, taip parašyta. (Triukšmas, balsai salėje) Klausimo svarstymas, bet dabar pateikimas. Pateikimo stadija. (Balsai salėje) Gerbiamieji, pasiūlymas yra ir vienas trečdalis Seimo narių turėtų pritarti tam pasiūlymui. Prašau.
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kokiam įstatymo projektui jūs prašote Vyriausybės išvados, jeigu jis nepateiktas Seime. (Replika iš salės: „Nėra, pirma reikia pateikti.“) Nėra tokio projekto. Reikia padaryti pateikimą, o po to balsuoti, ar prašom Vyriausybės. Kokiam projektui jūs prašote? Jo nėra. (Triukšmas, komentarai salėje)
PIRMININKAS. Jeigu jo nėra Seime, tai ką mes tada svarstome. Yra Seime registruotas įstatymo projektas, jis egzistuoja. (Balsai salėje) Gerbiamieji, dar kartą noriu pasakyti, yra Statuto 109 straipsnis. Pagal Statuto straipsnį, jeigu iki balsavimo frakcijos vardu buvo paprašyta pertrauka, tai vienas trečdalis Seimo narių turi tam pritarti. (Triukšmas, replikos salėje) Dar kartą perskaityti tą patį? Čia yra žmonių, kurie yra daug patyrę šitam visam reikale. Yra Statutas, kuriuo mes privalome vadovautis. Aš jums perskaičiau. (E.Klumbys: „Nesiginčijam dėl to.“) Ar taip dirba, ar kitaip dirba, bet pagal Statutą taip priklauso ir aš privalau teikti balsuoti tą pasiūlymą. Prašau, E.Klumbys.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš manau, kad Seimo nario A.Bradausko siūlymas nebuvo statutiškai iki galo teisingai suformuluotas, tai aš Liberaldemokratų frakcijos vardu prašau pusės valandos šio klausimo svarstymo pertraukos.
PIRMININKAS. Supratau. Dabar eiliškumo tvarka bus taip. Pirma, pasiūlymas bus Socialdemokratų frakcijos, o paskui bus Liberaldemokratų frakcijos pasiūlymas. (Replika iš salės: „Mes siūlom pusės valandos, o B.Bradauskas nepasakė.“) Ne, ne iki kito posėdžio. Nėra kitos galimybės. (Garsūs komentarai ir triukšmas)
Gerbiamieji, prašom balsuoti – iki artimiausio posėdžio. (Triukšmas salėje) Pertrauka iki artimiausio posėdžio. (Balsai, triukšmas salėje) Daug laiko turėti irgi blogai. Prašau.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, akivaizdu, kad aš prašiau ne pusės valandos pertraukos, o iki Vyriausybė pateiks išvadas, neįmanoma pateikti per pusę valandos. Todėl patikslinu – iki kito posėdžio. (Salėje garsūs komentarai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji, prašom balsuoti. Kas už tai, kad Socialdemokratų frakcijos pasiūlymu darytume pertrauką iki kito posėdžio. (Replika iš salės: „Ne, čia yra alternatyva.“) Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Už, kad būtų pertrauka iki kito posėdžio, – 42, prieš – 18, susilaikė 9. Pertrauka iki kito posėdžio. (Replikos ir triukšmas salėje)
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, jūs man nedavėte kalbėti. O tą klausimą buvo galima išspręsti kitaip. Jeigu būtumėte jūs alternatyviai davęs balsuoti, ar už socdemų pasiūlymą, ar už liberaldemokratų, būtų išspręsta. Bet kadangi jūs paleidote balsavimą dėl pirmo siūlymo, tai dabar jūs turite pateikti, kad ir kokie būtų rezultatai, dėl antro siūlymo, liberaldemokratų, padaryti pusės valandos pertrauką. Galbūt tie žmonės, kurie balsavo už aną, balsuos ir už šitą.
PIRMININKAS. Gerai. Prašau. J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, štai pradėjo gerbiamąjį E.Klumbį kaltinti, kaip mes galime kitaip pasielgti. Tai aš ir klausiu, pasirašė 58 Seimo nariai. Ir dabar, kai reikia priimti sprendimą ir pradėti jį įgyvendinti, jūs teikiate net nestatutinį, pasakė, iki Vyriausybės įvertinimo. Vyriausybė gali vertinti per 30 dienų ir t.t. Paskui pasitaisė. Paskui manipuliuojate. Pirmas tapo E.Klumbio balsavimo variantas. Šito nevykdote. Man labai keista, kodėl jūs pasirašę, aiškiai perskaitę, o nuo vasaros šis projektas guli. Visi turėjo teisę susipažinti. Staiga jūs žinote A.Brazausko atsakymą: „Ne laikas. Išvada – ne laikas“.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų Seimo nariai, matyt, nori dar laiko susikaupti, apsispręsti prieš priimdami atitinkamus sprendimus. Taigi, gerbiamieji, viskas taip, kaip užrašyta Statute, pertrauka iki kito posėdžio. Ponas B.Bradauskas, eidamas prie mikrofono, irgi turi iš anksto pagalvoti, ką jis siūlys.
Gerbiamieji, dar buvo vienas E.Klumbio siūlymas „Dėl nutarimo projekto „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos „Dėl Seimo nario užsienio reikalų ministro A.Valionio galimų sąsajų su užsienio valstybių slaptomis tarnybomis ištyrimo sudarymo“. Taigi dabar dar kartą noriu paaiškinti visus tuos dalykus nuo pradžios iki galo. Vėl remdamiesi Statutu mes privalome atsiklausti Seimo, ir jeigu dauguma esančių Seimo narių balsuos už tai, kad papildytume darbotvarkę šiuo klausimu, mes tą klausimą svarstysime. Kadangi kolega E.Klumbys nutarimo projektą pasiūlė svarstyti jau prasidėjus vakariniam posėdžiui, taigi mes pagal Statutą jį privalome svarstyti tik antradienį – artimiausiame posėdyje. O tam, kad įtrauktume kaip neplaninį klausimą, mes turime balsų dauguma apsispręsti. Prašom, E.Klumbys.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš dėl to klausimo informavau jus ir Seimą tik prasidėjus Seimo plenariniam posėdžiui. Aš negalėjau anksčiau apie tai informuoti Seimą. Tačiau dar kartą kartoju: šis projektas buvo užregistruotas prieš šį Seimo posėdį. Ir Seimo statute yra aiškiai parašyta: jeigu yra ne mažiau kaip 36 parašai, tai šis klausimas yra svarstomas artimiausiame posėdyje. Artimiausias posėdis po to, kai jis buvo įregistruotas, buvo šiandieninis popietinis posėdis. Todėl pagal Statutą reikia ne balsuoti, o automatiškai įtraukti ir svarstyti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis, mes jį gavome, ir visi žino, kada mes jį gavome. Gavome prieš pusvalandį. Gerbiamieji, dar kartą noriu pasakyti, kad mes privalome apsispręsti, ar mes papildomai sutinkame svarstyti šiandien Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Seimo nario, užsienio reikalų ministro A.Valionio galimų sąsajų su užsienio valstybių slaptomis tarnybomis ištyrimo sudarymo“.
Gerbiamieji, prašau, dar E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš cituoju Seimo statuto 73 straipsnį: „Iniciatyva sudaryti laikinąją kontrolės arba tyrimo komisiją. Jeigu ne mažesnė kaip ketvirtadalio Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu“. Tas pareikalavimas buvo iki artimiausio posėdžio. Čia nėra parašyta, kada šis siūlymas pasiekė posėdžių salę. Jis Sekretoriate įregistruotas Seimo statuto nustatyta tvarka. Ir nuo to momento pradeda tiksėti laikas, o ne nuo to momento, kada jūs, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gavote į rankas šį projektą.
PIRMININKAS. Bet mes neturėdami jo negalime svarstyti.
V.KARBAUSKIS (NSF). Galima?
PIRMININKAS. Prašom.
V.KARBAUSKIS. Aš posėdžio pirmininko norėčiau paklausti, apie ką čia kalbama. Seimo nariai, man atrodo, neturi jokio teksto, apie kurį kalba kolega E.Klumbys. Apie kokį tekstą, kurį yra pasirašiusi grupė Seimo narių, apie kokį tekstą jis kalba?
PIRMININKAS. Ar turi Seimo nariai nutarimo projektą?
V.KARBAUSKIS. Darbotvarkė patvirtinta ir prašom eiti pagal darbotvarkę. Aš prašau frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji, jeigu yra pažeidimų, nepateiktas klausimas taip, kaip priklauso, tai jūs apsispręsite balsuodami.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis, šis dokumentas buvo užregistruotas pusę dviejų. Panašiai. Aš negaliu pasakyti minutės tikslumu. Dabar yra pusė penkių. Kas trukdė Sekretoriatui išdalyti šitą projektą tuoj po įregistravimo?
PIRMININKAS. Na, jūs žinote, kad reikia dar ne tik įregistruoti, bet reikalinga ir Teisės departamento išvada. Teisės departamento išvada atsirado jau vakarinio posėdžio metu.
E.KLUMBYS. Niekas netrukdė išdalyti ir Teisės departamento… Yra Statutas, kurio reikia laikytis.
PIRMININKAS. Mes ir laikomės Statuto.
E.KLUMBYS. Ne, kaip tik jūs nesilaikote. Jūs visais būdais stengiatės šį klausimą nustumti kuo toliau, kad per savaitgalį ką nors dar sugalvotumėte. Toks yra jūsų tikslas.
PIRMININKAS. Jokių kitų tikslų nėra. Mano tikslas yra vienas. Yra 94 straipsnis, yra papildomas klausimas mūsų darbotvarkėje, ir aš siūlau Seimo nariams balsuojant apsispręsti, ar mes šitą klausimą svarstome papildomai šiandien, ar ne? Ir visi reikalai, daugiau jokių kitokių nėra. Prašom. Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, tas pusdienis juk nelemia, bus ta komisija sudaryta ar ne, nes parašai surinkti. Kai bus atlikti visi formalumai, iš tikro bus galima įtraukti į darbotvarkę. Posėdžio pirmininkas teisingai siūlo. Balsuokime, bet automatizmo negali būti, nes tam tikri reikalavimai yra iki galo neišlaikyti. Todėl arba balsuojame, arba svarstome kitą antradienį, ir viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Malonu, visada jaučiu kolegų palaikymą. Prašom. J.Veselka taip pat nori palaikyti mano nuomonę.
J.VESELKA (LDF). Man sukilo abejonių po gerbiamojo Č.Juršėno kalbos. Niekas nepasikeis – vėliau ar anksčiau. Tai kam tempti gumą, jeigu niekas nepasikeis, sprendžiame šiandien, kad nereikėtų grįžti prie to, kas nepasikeis vėliau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji, siūlau Seimo nariams balsuoti pagal Statuto 94 straipsnį, ar įtraukiame nutarimo projektą kaip papildomą į vakarinio posėdžio darbotvarkę.
Už – 22, prieš – 12, susilaikė 32. Klausimas neįtraukiamas papildomai į darbotvarkę.
Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.XP-457 (pateikimas)
Darbotvarkės 2–6 klausimas – Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.XP-457. Pranešėjas – Viktoras Rinkevičius. Pateikimas. Prašom.
V.RINKEVIČIUS (VNDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiuolaikinis ūkininko ūkis yra didelis, stambus ūkis, turintis didelę apyvartą, modernizuojantis įmonės kreditus. Iš esmės ūkininko ūkiui taikomos visos įstatymų nuostatos, tai darbo, mokesčių ir kitų įstatymų. Tačiau ūkininko ūkis taip pat ima kreditus, rizikuoja vykdydamas savo ūkinę veiklą. Kartais, įvykus nepamatuotai rizikai, pasitaiko atvejų, kad ūkininko ūkis bankrutuoja. Tačiau ūkininko ūkiui yra netaikomos Bankroto įstatymo nuostatos, todėl aš siūlau ūkininko ūkiui, kaip ir kitoms įmonėms, taikyti Bankroto įstatymo nuostatas ir pagal tai būtų vykdoma ūkininko ūkio bankroto procedūra. Viskas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori klausti kolega J.Veselka. Prašom, klausti.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš vis dėlto norėčiau pasitikslinti, kas čia bus ūkininko ūkiui, nuo ko jis bus apsaugotas? Ar jam bus pagalba, kad kaip tik taip pat bus varomas, kaip bet kuri įmonė, pagal Bankroto įstatymą? Šiandien veikia kitos procedūros.
V.RINKEVIČIUS. Jeigu nebus taikomos bankroto procedūros, iš esmės bus taikomasi į visą ūkininko turtą ir visą jo gyvenimą, o įvykus bankroto procedūrai, ūkininkas gali pasirinkti kitą arba tą pačią veiklą, kaip ir yra ne vieną kartą bankrutavus įmonei. Ji iš naujo vėlgi atlieka panašias funkcijas, panašų darbą, panašią veiklą. (Balsai salėje) Taip, sutinku. Taip. Iš esmės yra… Aš sutinku su Teisės departamento išvadomis, čia yra pateikta pastabų. Galbūt buvo ir mano klaida, pražiūrėti kai kurie dalykai, tačiau svarstydami mes galime papildyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių klausti nėra. Matau, kad nuomonių prieš nėra. Prašom? Taip, prašom klausti. Iš arti paklausit?
P.BAGUŠKA (DPF). Pranešėjui yra klausimas. Pagal Ūkininko ūkio įstatymą ūkininku laikomas fizinis asmuo, kuris įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, o pagal Įmonių bankroto įstatymą įmonių kategorijai priskiriami tiktai juridiniai asmenys.
V.RINKEVIČIUS. Iš esmės tai neprieštarauja tom nuostatom, tačiau, kaip ir buvo… Jūs perskaitėte iš Seimo Teisės departamento išvadų. Aš sutinku, kad kai kuriuos kitus įstatymus reikia taip pat pataisyti pagal tai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieštaraujančių nėra. J.Veselka nori palaikyti. Nenorit? Ačiū. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo įstatymo projektui? Reikia balsuoti? Prašom balsuojant pasakyti savo pritarimą įstatymo projektui.
Už – 47, prieš nebuvo, susilaikė 12. Pritarta įstatymo projektui po pateikimo.
Kitas darbotvarkės… Atsiprašau, siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos, papildomas – Kaimo reikalų. Siūloma svarstyti spalio 20 dieną. Iš tikrųjų yra toks noras ir galimybė sujungti Nr.XP-1016 su Nr.XP-457, nes abu susiję su Įmonių bankroto įstatymu.
Taigi darbotvarkės 2-7 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 81, 82, 183 ir 1891 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-411. Pranešėja – D.Mikutienė. Pateikimo stadija.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, kadangi jūs čia tiek prisitriukšmavote, aš norėčiau dabar pateikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 81, 82, 183 ir 1891 straipsnių pakeitimo įstatymą. Šis įstatymo projektas teikiamas…
PIRMININKAS. Atsiprašau pranešėjos. Vytautai, būk geras, eik į savo vietą. Prašom.
D.MIKUTIENĖ. Šis įstatymo projektas yra teikiamas siekiant suderinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių nuostatas su Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo nuostatomis, taip pat įvertinti Seimo Teisės departamento, Teisės ir teisėtvarkos, Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos pastabas bei pasiūlymus dėl minėtų ATPK straipsnių keitimo ir tikslingumo.
Galiojančio ATPK 81 ir 82 straipsniuose vartojamos triukšmo rodiklių sąvokos ir 183 straipsnyje vartojamas triukšmo apibrėžimas bei 189 straipsnyje, kuris taip pat yra keičiamas, vartojama triukšmo ir vibracijos rodiklio sąvoka neatitinka Triukšmo valdymo įstatyme vartojamų sąvokų. Be to, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio („Viešosios rimties trikdymas“) norma nustato administracinę atsakomybę dėl keliamo triukšmo gyvenamosiose patalpose įmonėse, įstaigose ir organizacijose tik nuo 22 valandos iki 6 valandos, o viešosiose vietose visą parą. Taip pat yra nenumatyta administracinė atsakomybė už triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių pažeidimą.
Šį įstatymo projektą pateikėme kartu su kolege Seimo nare V.Boreikiene. Iš tiesų gauname labai daug skundų ir manome, kad yra būtina suderinti ATPK nuostatas, kaip minėjau, su Triukšmo valdymo įstatymu. Prašau jūsų pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti kolegos Seimo nariai. Klausia A.Matulas.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamoji kolege, klausimas galbūt nėra tiesiogiai susijęs su jūsų teikiamu projektu, bet tikrai dėl triukšmo. Parlamento posėdžių metu kai kurie nuolat kalbantys Seimo nariai labai garsiai kalba arba netgi rėkia. Ar jūs pritartumėte, kad pirmininkui būtų įrengtas koks nors garso reguliatorius ir būtų galima reguliuoti šį garsą, arba bent jau jūs, kaip Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, patartumėte kai kuriems Seimo nariams neapžioti mikrofono ir kalbėti normalia kalba?
D.MIKUTIENĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tiesų ir mūsų salėje tai yra opi problema. Manau, galima pasiūlyti keletą dalykų. Būtų galima išmatuoti ribinį triukšmo dydį, o kitiems kolegoms galima pasiūlyti ausų kamštukus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Olekas. Prašom klausti.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Aš atsiimu klausimą. Kolegė labai išsamiai pateikė ir atsakė.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Čepas.
V.ČEPAS (LCF). Gerbiamoji pranešėja, aš pritariu šiai jūsų iniciatyvai ir labai sveikinu, nes, matyt, daugelis mūsų savo kailiu esame patyrę, ką reiškia triukšmas, kai negali pailsėti nei dieną, nei naktį. Tačiau aš esu teikęs pasiūlymus ir anam variantui, bet man ir dabar kelia tas triukšmo apibrėžimas. Kaip jūs galite paaiškinti „nepageidautini garsai“? Aš nueinu, tramdau kaime kokį kaimyną, vyruką, kuris ten dusina, arba, kaip dabar priimta sakyti, „dubasina“, kokį nors popsą, ir jis sako, kad tai labai graži muzika. Suprantate, tai, kas man nepageidautina, kitam yra labai pageidautina, kas kitam nepageidautina, tai man pageidautina. Žodis „nepageidautina“ nėra juridinė sąvoka, jo neįmanoma tiksliai apibrėžti. Tai yra subjektyvus dalykas, o subjektyvumo teisėje reikia vengti. Jeigu mes į įstatymą įtrauksime kiek galima daugiau tokių subjektyvių sąvokų, tas įstatymas praras bet kokią prasmę. Ačiū.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, į šį 183 straipsnį buvo perkeltas Triukšmo įstatymo apibrėžimas, tai yra ne mes su kolege V.Boreikiene jį sugalvojome. Tiek. Kai mes priėmėme šį įstatymą, dėl paties to apibrėžimo iš tiesų buvo labai daug diskutuota ir buvo rastas toks kompromisas, suderintas su teisininkais. Dabar jūsų buvo pasakyta dėl „nepageidaujamų“… Suprantate, čia nereikėtų vertinti taip: man patinka–nepatinka. Vienam fleita gali būti pageidaujama, o kitam pianino garsai gali būti nepageidaujami. Čia ne iš tos pozicijos jūs turbūt norėjote pasakyti. Jeigu mes kalbame apie triukšmą, apie garsus, kurie pažeidžia nustatytus normatyvus, tai yra aukščiau už numatytus ribinius dydžius, kurie tiesiogiai kenkia žmonių sveikatai, tada aš sutinku, tada yra matuojamas. O garsiai gali skambėti tiek būgnas, tiek pianinas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Grubliauskas. Prašom.
V.GRUBLIAUSKAS (LCF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Sutinku su tuo, kad įstatymo tikrai reikia, ir, manau, jis gana aktualus. Tačiau gyvenime realiai būna taip, kad įgyvendinant pačius geriausius įstatymus ir žiūrint, kaip jų laikomasi, dažniausiai prasideda įvairios interpretacijos, kurios iškreipia patį įstatymą. Mano klausimas gal susišauks su prieš tai išsakytomis kolegos V.Čepo mintimis. Kaip ir kokius saugiklius jūs planuotumėte, atsiprašau už terminą, „įdėti“ į šį įstatymą, geras koncertas, formaliai vykstantis lauke, iš esmės visada pateks į tų apribojimų poveikio erdvę ir, be abejo, formaliai, remiantis šiuo įstatymu, visada bus galima pritaikyti jį ir labai geram, kokybiškam renginiui arba koncertui. Kaip jūs manytumėte, kad visiškai neformalizuodami šio įstatymo taikymo, mes nepriskaldytume malkų traktuojant jį?..
D.MIKUTIENĖ. Tai yra teisės lydimųjų aktų reikalas. Aš supratau ir labai nustebau, kad Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, svarstydamas Triukšmo įstatymą, ne ATPK, kurį dabar teikiu, priėmė sprendimą, kad jį reikia grąžinti tobulinti. Mielieji, mums nereikia galvoti apie tai, kad tas renginys, kuris vyksta, kuriam duotas leidimas, kur viskas yra suderinta, visa tai lemia lydimieji teisės aktai… Kalbama apie triukšmą, kuris yra keliamas piktybiškai, kuris tiesiogiai kenkia žmonių sveikatai. Mes nekalbame apie proginius renginius. Galbūt galima ir tokia situacija, kai sako, kad jei muzikantas groja, kaimynui yra blogai. Aš supratau logiką, kuo rėmėsi jūsų komitetas, tačiau tai yra ne ta situacija. Ribiniai dydžiai yra išmatuojami, ir jeigu taip yra, pagaliau kaimynai susitaria tarpusavyje, o viešosios tvarkos taisyklės yra savivaldybėje, kur galima viską reglamentuoti. Čia kalbama apie piktybinius dalykus ir apie tas sąlygas, kokiomis gyvena dauguma didžiųjų miestų gyventojų, kurie gyvena virš kavinių, restoranų arba šalia greitkelių, šalia aplinkkelių, kur ir vibracija, ir garsas kelia tiesioginę grėsmę jų sveikatai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų nuomonė už – V.Boreikienė. Prašom.
V.BOREIKIENĖ (LCF). Ačiū, Seimo vicepirmininke. Gerbiamieji kolegos, Europos žaliojoje knygoje dėl ateities triukšmo strategijos komisija yra paskelbusi aplinkos triukšmą viena iš pagrindinių Europos aplinkos problemų. Mes visi puikiai žinome, kad triukšmas daro didžiulę neigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Tai yra pats svarbiausias dalykas, tai yra mūsų prioritetas ir šiandien mes negalime savo asmeninių tikslų painioti su visuomenės tikslais, su visuomenės poreikiais. Kai kalbame apie gyvenimo kokybę, ką mes galime šiandien pasakyti savo rinkėjams, Lietuvos visuomenei, kokią gyvenimo kokybę mes galime gerinti, jeigu nepritarsime šio įstatymo pataisoms? Manau, kad įstatymo pataisos šiandien yra laiku, aktualios, siūlyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – V.Grubliauskas. Prašom.
V.GRUBLIAUSKAS. Norėčiau iš karto įvardyti, kad nesu kategoriškai prieš šį įstatymą. Aš tikrai drįsčiau save dar priskirti prie žmonių, nesvetimų menui, ir tų, kuriems menas nėra svetimas. Tačiau labai raginčiau šio įstatymo teikėjus, ypač teikiant ir svarstant komitetuose, atkreipti dėmesį į tuos visus dalykus, į visas aplinkybes, kurios gali būti vertinamos arba interpretuojamos keleriopai, netgi ne dvejopai, bet kartais turbūt ir trejopai. Iš esmės raginčiau balsuoti už šį įstatymą, tačiau jis turi būti labai nuodugniai ir labai preciziškai perkratytas, persijotas komitetuose atkreipiant dėmesį ir išvengiant kiek įmanoma visų galimybių vėliau interpretuoti ir dvigubai ar trigubai vertinti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome balsuojant apsispręsti dėl pateikti įstatymo projekto.
Už – 52, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 20 dieną.
Gerbiamieji, yra naujų žinių. Posėdžiavo Liberalų ir centro frakcija, ji išrinko naują frakcijos seniūną A.Kašėtą. (Plojimai) Niekas ypatingai nepasikeitė, nes vienas Algis pakeitė kitą Algį. (Balsai salėje)
Tėvynės sąjungos frakcija į redakcinę komisiją rezoliucijos projektams Nr.XP-779, Nr.XP-783 ir Nr.XP-785 redaguoti deleguoja A.Ažubalį ir A.Kubilių, Darbo frakcija tam pačiam reikalui siūlo Seimo narius P.Vilką ir A.Baranauską, Socialdemokratų frakcija – B.Vėsaitę, Liberalų ir centro frakcija – P.Auštrevičių, Socialliberalų frakcija – V.Karbauskį, Valstiečių ir naujosios demokratijos frakcija – V.Navicką, Liberaldemokratų frakcija – E.Klumbį. Kol kas tiek.
Kolega V.Čepas nori perskaityti pareiškimą. Prašom.
V.ČEPAS (LCF). Labas vakaras. Gerbiamieji kolegos, aš jūsų tikrai ilgai neužlaikysiu, akademinę valandą, manau, iškentėsite. Noriu trumpai pakalbėti su jumis apie valstybės prestižą ir perskaityti pareiškimą.
„Valstybės prestižas, jos autoritetas priklauso nuo daugybės, kartais iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų dalykų. Tačiau kaip tik jie išryškėja, kai mūsų valstybėje lankosi kokios nors valstybės garbingi asmenys. Tai, kas paskutinėmis dienomis vyksta Vilniuje, vargu ar didina mūsų Lietuvos valstybės prestižą. Mes, viena iš Europos Sąjungos ir NATO valstybių, pasišaipydami ir pašmaikštaudami stebime, kaip košerinama mūsų Prezidentūra, perkami košeriniai indai, stalo įrankiai, maisto produktai ir gėrimai, nugryninami stalai ir visa kita tarsi tai būtų būdinga mūsų valstybės kultūrai, papročiams ir tradicijoms. Suprantama, svečią reikia priimti, reikia gerbti jo statusą, rūpintis, kad jis jaustųsi jaukiai. Bet tokia pagarba, toks įsiteikinėjimas atrodo ne tik juokingas, bet ir pavojingas, nes iki visiško bevališkumo tetrūksta tik apsipjaustyti. Mes šiek tiek su nuostaba, bet tylėdami žiūrime, kaip šalia Izraelio ir Lietuvos Prezidento pro Garbės sargybos kuopas žingsniuoja dar ir trečias asmuo. Kas jis toks? Kokios nors nežinomos mums valstybės prezidentas, viceprezidentas ar dar kas nors? Sako, kad tai asmens sargybinis. Bet kur, kokioje valstybėje Garbės sargybą išrikiuoja asmens sargybinių garbei? Bent man per 15 gan aktyvios politikos metų tokio precedento dar niekur neteko nei matyti, nei girdėti. Taip pat neteko matyti, kad kitos valstybės vadovui sakant kalbą Seime, priešais tautos išrinktuosius atsistojęs, asmuo skvarbiu žvilgsiu gręžtų salę, rąžytųsi ir traškintų rankų pirštų sąnarius. Gal kam nors tokia pantomima, verta paties Marselio Marso, ir patinka, bet, manau, daugeliui mūsų sukelia tik nuostabą ir nusivylimą. Suprantama, užsienio svečių saugumas yra labai svarbus dalykas, bet jei mes to nesugebame užtikrinti, jei tai ne mūsų kišenei, tai gal nekvieskime, pasitenkinkime vizitais pas juos. O jeigu vis dėlto pakviečiame, tai principingai pasakykime, kad čia galioja tokia ir tokia tvarka ir kad jos privalo laikytis visi be išimties, kas pas mus atvyksta. Lietuviai – kultūringa tauta, bent jau taip yra kalbama. Tačiau, kad ir kas vyktų, kad ir koks garbingas užsienio svečias lankytųsi, mes neturime jaustis esą svečiai savo namuose.
Tai tik keletas pastabų, liudijančių, kad Lietuva dar neturi tvirtų valstybingumo tradicijų, kad mes dar nemokame gerbti ne tik savo valstybės, bet ir patys savęs. O jeigu negerbiame savęs, tai vargu ar galima reikalauti, kad kiti mus gerbtų“. Ačiū už dėmesį. (Plojimai. Balsas salėje: „Bravo“.)
PIRMININKAS. Aš taip suprantu, kad visiems patiko, gal pakartoti? (Juokas. Balsas salėje: „Apipjaustyti…“) Gerbiamieji, apsvarstėme visus klausimus. Prašom registruotis, nes yra toks poreikis. Ačiū.
Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Vakarinį posėdį skelbiu baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCF – Liberalų ir centro frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VNDF – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija.