Aštuntasis (87) posėdis
2005 m. rugsėjo 22 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS

2005 m. rugsėjo 22 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LCF*). Dešimta valanda ryto. Noriu paskelbti šios dienos, rugsėjo 22 d., rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Po truputį salėje mūsų gausėja, tačiau atlikime tai, kas kiekvienam svarbu, registruokimės ir tada pereisime prie darbotvarkės tvirtinimo.

Užsiregistravo 49. Neabejoju, kad registracijos pareigą atliksime dar ne kartą. Kolegos, tuoj pat tvirtindami darbotvarkę mes galėsime balsuoti. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad Seniūnų sueigoje buvo patikslinta darbotvarkė. Pirmieji du klausimai, nespėjus apsvarstyti komitetuose, siūlomi išbraukti iš darbotvarkės. Antradienį apsisprendus dėl ypatingos skubos tvarkos taikymo dėl Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo pakeitimo, šie klausimai yra darbotvarkėje. Taip pat yra dar keletas klausimų, kuriais papildoma darbotvarkė. Žinoma, atkreipiu jūsų dėmesį, kad šiandien 10.40 val. Seime kalbą sakys Izraelio Valstybės Prezidentas. Taigi, kolegos, nematau norinčių diskutuoti ar klausti dėl darbotvarkės. Siūlau, nors ir jausdamas, kad pritariate darbotvarkei, balsavimu ją patvirtinti. Kartu ir registruokimės.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Už – 60, susilaikiusių ir prieš nebuvo. Taigi darbotvarkę mes pasitvirtinome ir pereiname prie darbotvarkės 1 klausimo, tai įstatymo projektas Nr.XP-627. Įstatymas dėl tarpvyriausybinio susitarimo ratifikavimo. Svarstymo ir priėmimo stadijos. Į tribūną kviečiu pagrindinio komiteto išvadą pristatyti V.Mazuronį. Aplinkos apsaugos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Ruošiasi E.Vareikis.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijos (EUMETSAT) susitarimo dėl valstybės bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektas Nr.XP-627* (svarstymas ir priėmimas)

V.MAZURONIS (LDF). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Mes komitete svarstėme įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijos (EUMETSAT) susitarimo dėl valstybės bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektą. Negaišdamas laiko pasakysiu, kad komitete vienbalsiai buvo nutarta, jog tam ratifikavimo projektui reikėtų pritarti. Komiteto nariai tikisi, kad pritarus ir ratifikavus orai Lietuvoje bus nuspėjami tiksliau ir geriau.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiu papildomo komiteto pranešėją pristatyti išvadą. Užsienio reikalų komitetas – E.Vareikis. Prašau, kolega.

E.VAREIKIS (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, papildomas Užsienio reikalų komitetas svarstė šį projektą ir, deja, ne taip vienbalsiai kaip pagrindinis komitetas pasižiūrėjo į visą šitą reikalą. Mums užkliuvo labai nekvalifikuotai pateikti mūsų finansiniai įsipareigojimai, kiek mes mokėsime, kiek tas kainuos ir kokios mūsų laukia pasekmės. Taigi komitetas po ganėtinai audringų diskusijų pritarė projektui su išlyga, kad iki svarstymo ir priėmimo stadijų ministerija pateiks patikslintą susitarimo 4 straipsnio prisiimamų finansinių įsipareigojimų išaiškinimą. Šiandien turiu džiugiai pasakyti, kad toks papildomas išaiškinimas buvo gautas, mes jį gavome, finansiniai įsipareigojimai yra patikslinti. Ir vis dėlto komiteto vardu noriu dar tokią pastabą padaryti dėl ateities. Ministerijos galėtų truputį pagarbiau ir tiksliau Seimui rašyti tokius jautrius dalykus kaip mūsų finansiniai įsipareigojimai tarptautinėms organizacijoms ir dėl sutarčių. Na, o formaliai po tokios išlygos 10 komiteto narių balsavo už, vienas susilaikė ir projektui buvo pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Išklausėm komitetų išvadas. Diskusijoje dalyvauti pageidavusių nėra. Svarstymo stadijoje dėl balsavimo motyvų nori kalbėti H.Žukauskas. Prašom, kolega.

H.ŽUKAUSKAS (MSG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, kaip sakė mūsų Užsienio reikalų komiteto paskirtas pranešėjas E.Vareikis, mūsų komitete buvo šiek tiek diskutuojama, galbūt daugelis Seimo narių turi čia tą pažymą, kurią pateikė Aplinkos ministerija. Aš užsiregistravau balsuoti už ir agituosiu balsuoti už, kad tikrai reikia pritarti tokiam susitarimui, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad ta pažyma vėl yra netiksli. Čia yra parašyta, kiek mes turėsime mokėti, bet absoliučiai nė žodžio neparašyta, kiek mes, t.y. Aplinkos ministerija, teikdama šias paslaugas gauna lėšų. Tai yra įdomus dalykas. Pasirodo, kad jie uždirba arba gauna lėšų šiek tiek daugiau, negu reikės mokėti iš biudžeto. Štai šis klausimas yra visiškai neaptartas, nes iš biudžeto mes turėsime mokėti tą mokestį, bet kur tie pinigai dedasi, kuriuos jie uždirba? Šitas klausimas yra nutylėtas. Manau, kad tai yra netvarka ir Aplinkos ministerija turėtų griežčiau kontroliuoti, žiūrėti ir Seimo nariams pateikti objektyvią informaciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui kolegai. Kita nuomonė – P.Baguška. Prašom.

P.BAGUŠKA (DPF). Susitarimo 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta suma, kad Lietuvos Respublikos metinis įnašas jokiu būdu neturi būti mažesnis kaip 1300 eurų. Kyla klausimas, ar tokia įmoka Lietuvai atsipirks? Ar tiek problemų mes turime meteorologinių sąlygų požiūriu? Mes per penkerius metus turėsime sumokėti beveik 543 tūkst. eurų. Dalyvavimas tarptautinėse organizacijose, žinoma, yra prestižinis dalykas bet kuriai šaliai, tačiau finansinius įsipareigojimus mums reikės vykdyti. Pažymoje pateiktos įnašo sumos paskaičiuotos pagal metodiką, tačiau nėra paaiškintas dalyvavimo šioje organizacijoje realus praktinis privalumas, t.y. nauda Lietuvai. Žemės ūkiui oro prognozės nėra tokios aktualios Lietuvoje. Didelių gamtos anomalijų taip pat retai pasitaiko, o mokestis yra gana didelis. Reikia derėtis dėl mokesčio mažinimo kaip šaliai, įeinančiai į euro zoną, ir neįsipareigoti laikotarpiu nuo 2007–2009 m., nes nė vienas ekspertas neturi šalies ekonomikos prognozių šiam laikotarpiui.

PIRMININKAS. Ačiū, supratome. Kolegos, primenu, kad yra svarstymo stadija. Balsuodami išsakykime nuomonę, ar pritariame, kad po svarstymo būtų pritarta šiam įstatymo projektui.

Užsiregistravo 79, už – 71, prieš nėra, susilaikė 8. Po svarstymo, kolegos, pritarta.

Svarstydami tarptautinių susitarimų ratifikavimo įstatymų projektus, mes paprastai kartu svarstome ir pereiname prie priėmimo stadijos. Ar Seimas neprieštarautų, kad šiandien mes ir priimtume įstatymą? Dėkoju. Apsisprendėme taikyti tokią priėmimo tvarką. Pereiname prie priėmimo. Vienas straipsnis. Kolegos, taigi dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašau jūsų dėmesio. Pradžioje galbūt registruokimės.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Matau, galime balsuoti dėl įstatymo priėmimo. Kolegos, prašau jūsų dėmesio. Prašom balsuoti dėl įstatymo (registracijos Nr.XP-627) priėmimo.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai: 67 – už, prieš nėra, 12 susilaikė, įstatymas (registracijos Nr.XP-627) priimtas.

Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl visuotinių techninių taisyklių nustatymo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti sumontuotos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ratifikavimo“ projektas Nr.XP-668ES (svarstymas)

Svarstome kitą tarptautinį susitarimą ratifikuojantį įstatymo projektą. Registracijos Nr.XP-668, projektas susijęs su Europos Sąjunga. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pagrindinio Užsienio reikalų komiteto paskirtą pranešėją R.Turčinską. Ruošiasi E.Pupinis. Galbūt ir nereikės papildomo komiteto išvados. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

R.TURČINSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė įstatymo dėl Susitarimo dėl visuotinių techninių taisyklių nustatymo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ar dalims, kurios gali būti sumontuotos ir (arba) naudojamos ratinėse ir transporto priemonėse, ratifikavimo projektą. Dalyvavo 11 komiteto narių. Komiteto sprendimas priimtas toks: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, nes svarstymui Užsienio reikalų komitete Susisiekimo ministerija pateikė naują susitarimo vertimo tekstą, kuris skiriasi nuo Prezidento dekretu pateikto Seimui. Balsavimo rezultatai: 8 – už, prieš nebuvo, 2 susilaikė.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kai pagrindinis komitetas siūlo projektą arba atmesti, arba grąžinti iniciatoriams tobulinti, dėl to yra balsuojama iš karto. Tuokart ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Niekas nenorėjo kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar bendru sutarimu galime nuspręsti grąžinti iniciatoriams tobulinti? Nėra siūlančių balsuoti, bendru sutarimu apsispręsta šį įstatymą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Taigi šio klausimo svarstymas baigtas.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau prašyti minutėlę jūsų dėmesio. Vienas iš mūsų kolegų šiomis dienomis sukako solidaus – jubiliejum nepavadinsiu, bet solidaus amžiaus. Norėtume, kad ne kiek skaičius, bet solidus amžius būtų paminėtas. Gerbiamieji kolegos, turėtume pasveikinti mūsų kolegą R.Venclovą su praėjusiu gimtadieniu. (Plojimai)

Dar viena puokštė išduoda, kad šiandien sveikinimų dar ne pabaiga. Prie šios gaidos, manau, dar grįšime vėliau, jeigu mūsų posėdyje dalyvaus ir kitas mūsų kolega. Dabar, pasveikinus poną R.Venclovą, siūlau tęsti mūsų darbą.

Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-688A (svarstymas)

Periname prie darbotvarkės 3 kompleksinio klausimo – Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Čia yra du įstatymai. Pradedame nuo pirmojo – Nr.XP-688. Jo teikėjas yra J.Lionginas. Kartu jis buvo ir pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto, svarsčiusio klausimą, pranešėjas. Taigi, komiteto pirmininke, kviečiu iš tribūnos pateikti projektą.

J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip jūs pastebėjote, yra du įstatymo projekto variantai, t.y. vienas alternatyvus, Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Darbas būtų konstruktyvesnis… Įstatymo projektą Nr.XP-688 Biudžeto ir finansų komitetas svarstė. Komiteto pasiūlymas – projektą atmesti atsižvelgiant į tai, kad pritarta alternatyviam įstatymo projektui Nr.XP-688A. Balsavimo rezultatai: 8 – už, 2 – prieš. Atskirosios nuomonės nebuvo pateikta.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kolegos, dėl motyvų niekas nenorėjo kalbėti. Aš suprantu, kad iš dalies tos nuostatos bus atspindėtos kitame projekte, galime net laikyti, kad iš esmės tai yra kompromisas. Kolegos, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad atmetame šį įstatymo projektą? Siūlančių kitaip nėra, dėl to apsispręsta bendru sutarimu. Dėkoju, kolegos.

Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-688A(2)* (svarstymas ir priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Šalia jo yra teikiamas alternatyvus projektas, jo antroji redakcija. Pagrindinis buvo Biudžeto ir finansų komitetas. Prašau J.Lionginą pateikti. Ruošiasi A.Sysas.

J.LIONGINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Svarstant šį įstatymo projektą buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Pirmai pastabai pritarta, į dvi pastabas neatsižvelgta. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr.1020 yra pateikti pasiūlymai. Tai yra Vyriausybė atsižvelgė į Seimo narių atskirus pasiūlymus, iš dalies jiems pritarė. Biudžeto ir finansų komitetas taip pat pritarė. Dėl to, kad būtų konstruktyviau, siūlau gal pradėti įstatymo priėmimą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, juo labiau dar po jūsų mes norėsime išklausyti papildomo komiteto išvadą.

J.LIONGINAS. Šiam įstatymo projektui buvo gautas Seimo nario E.Pupinio pasiūlymas dėl 6 straipsnio. Komitetas jam nepritarė, nes pritarta Vyriausybės pateiktam alternatyviam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar kviečiu į tribūną papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateikti šio komiteto pirmininką A.Sysą.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Kaip jau minėjo ankstesnis pranešėjas, yra gauta Teisės departamento išvada, kuriai yra pritarta. Taip pat buvo svarstomas mūsų kolegos Seimo nario E.Pupinio siūlymas į įstatymą įtraukti ir II grupės invalidus bei jų sutuoktinius. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai pareikalaus gana didelės pinigų sumos. Mūsų komitetas šiai pataisai pritarė. Svarstėme Seimo nario A.Kašėtos įstatymo projektą. Jis siūlo taip pat prie grupės, kuri turės teisę atgauti santaupas, priskirti daugiavaikes šeimas, auginančias tris ir daugiau vaikų. Šiam pasiūlymui komitetas irgi pritarė. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra pagrindiniam komitetui… Norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra Teisės departamento išvada antrajam projektui. Mes turėtume vis dėlto aiškiai suformuluoti, kas yra daugiavaikės: ar daugiavaikė yra trys ir daugiau, ar, kaip kai kur minima, keturi ir daugiau. Taigi komitetas, apsvarstęs visą įstatymą, balsavo taip: 5 – už, 2 susilaikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Išklausius komitetų išvadas, dabar proga pageidaujantiems dalyvauti diskusijoje. Du Seimo nariai norėtų dalyvauti. Pirmąjį dalyvauti diskusijoje kviečiu R.J.Dagį, po to – J.Veselka. Primenu, kolegos: savo vardu – iki 5 minučių, frakcijos vardu – neviršyti 7 minučių. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, gerai, kad Vyriausybė vis dėlto ryžosi padaryti tam tikras pataisas. Bet aš norėčiau kalbėti galbūt iš esmės apie visą mūsų indėlių grąžinimo padėtį ir jos perspektyvą, kartu ir pataisas, kurios buvo pasiūlytos. Juo labiau, svarstant Biudžeto komitete ne visoms pataisoms buvo pritarta, priešingai nei buvo Socialinių reikalų komitete. Manau, kad Biudžeto komitetas dėl to padarė klaidą.

Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiuo metu yra grąžinta jau 2 mlrd., dar reikės 1,5 milijardo grąžinti, bet iš tų 2 mlrd. 80%, t.y. 1 mlrd. 600 mln., grąžinta iki 2000 metų. Nuo 2000 m. iki dabar grąžinta tik 400 mln., t.y. 20% visų indėlių. Taigi, jeigu skaičiuotume pagal grąžinimo tempą, tempas nuo 2000 m. sumažėjo aštuonis kartus. Tai visiškai nepateisinamas dalykas, nes fonde pinigų yra ir reikia greičiau tuos dalykus spręsti, nes paties to fondo likimas neaiškus, kaip čia bus toliau sprendžiama. Juo labiau kad mes dar turime įsiskolinimą ir pagal seną įstatymą, pagal kurį mūsų piliečiai galėtų išreikalauti iš mūsų 400 mln., nes tada buvo labai aiškiai pasakyta: iš fondo trečdalis eina santaupoms grąžinti. Jeigu kas nors mūsų valstybę paduotų į teismą, manau, baigtųsi lygiai taip pat, kaip baigėsi dėl kitų mūsų valstybės įsiskolinimų. Taigi į šią problemą mes turime žiūrėti labai rimtai.

Gerai, kad koalicija įsirašė 2008 m. viską grąžinti, bet tada jiems reikia grįžti prie tokio grąžinimo tempo, koks buvo iki 2000 metų, o tai reiškia – po pusę milijardo per metus. Vadinasi, pusė milijardo per metus tai ir yra ta suma, kuria mes galime dabar disponuoti. Šiais metais mes kol kas grąžinome maždaug 50 mln., iki šios minutės. Pagal visus kitus planus, aš matau, tas tempas tikrai nebus išlaikytas ir atsilikimas yra didelis.

Visoms pataisoms, kurios čia yra pasiūlytos, man atrodo, užteks to pusės milijardo labai drąsiai. Taigi reikėtų pritarti gerbiamojo E.Pupinio pataisai, nes iš tikrųjų yra tam tikra logika, kurią mes prisiimam. Mes I grupės invalidų sutuoktiniams leidžiam disponuoti ta kita sąskaita, nes žmonės greičiausiai turėjo vieną sąskaitą, bet tie žmonės iš esmės jau beveik nejuda, kitos pusės, o II grupės invalidams, tiems, kurie dabar gauna tuos pačius pinigus pagal tą patį įstatymą, pagal tą patį tempą, mes jau tos taisyklės netaikom. Tai kodėl čia tos dvi kategorijos skiriamos – I ir II grupių invalidai? Kuo dabar skiriasi jų sutuoktiniai? Tuo, kad I grupės žmonės iš esmės yra labiau pažeidžiami, o tos santaupos II grupės invalidams gal kaip tik ir padėtų atgauti tam tikrą fizinę sveikatą. Tai jeigu mes žiūrėtume kartu, tai palengvintų mūsų valstybės biudžeto, kuriam mes dabar turėtume skirti viską iš savo valstybės kišenės, naštą, o tie žmonės vis tiek tuos pinigus panaudotų savo sveikatai gerinti.

Todėl aš, pritardamas toms nuostatoms, kurioms pritarė Biudžeto komitetas, siūlau visiems, esantiems Seimo salėje, drąsiai balsuoti ir už E.Pupinio pataisą, nes pagal valdančiosios koalicijos įsipareigojimų programą, jeigu ji yra tikrai nuoširdžiai vykdoma (tai yra maždaug pusė milijardo litų pažadėta per metus), mes puikiausiai galime. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Toliau diskusijoje dalyvauja J.Veselka. Prašom. Aš labai noriu visų paprašyti: salėje yra didelis šurmulys, o dabar iš tribūnos vyksta diskusija. Kolegos! Gerbiamoji kolege Verteliene!

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, keletas tokių pastabų. Senajame Indėlių kompensavimo įstatyme buvo numatyta labai gera struktūra – du trečdaliai Privatizavimo fondo lėšų turi būti skiriami indėliams kompensuoti, vienas trečdalis – ekonominėms programoms. Tą vieną trečdalį skyrė kam norėjo, bet dažniausiai su ekonomika tai neturėjo nieko bendra. Senajame Indėlių įstatyme taip pat buvo numatyta teisė Vyriausybei skolintis, kad kaip galima greičiau būtų grąžinti tie indėliai. Tai nebuvo daroma.

Dabar prisiminkime pavasario sesiją. Kai pasiūlėme įtraukti I ir II grupės invalidus ir sutuoktinius, Finansų ministerija grėsmingai čia, iš tribūnos, pareiškė: tai kainuos papildomai 460 mln. litų. Pradėjau skaičiuoti ir šiaip, ir taip. Galvoju, pagal šią poziciją visa Lietuva susideda vien iš invalidų, arba kas trečias Lietuvoje yra invalidas. Na, gryna teisybė pagal ministeriją… Ačiū Dievui, kad Seimo nariai vis dėlto suvokė, jog tai yra netiesa. Net tie, kurie yra pozicijoje, pirmąkart išdrįso prisiimti atsakomybę ir nepaklusti Vyriausybei, ėmė ir atmetė šį projektą. Kilo triukšmas: „Seimo nariai, balsavę prieš šį projektą, nusikalsta! Negalėsime grąžinti pinigų invalidams, tiems, kuriems numatyta pirmumo teisė!“ Pasėdėjo per vasarą du mėnesius, ateina, suskaičiuoja – jau tik 96 mln. litų reikės. Na, gerai. Aš gavau tada J.Liongino pamoką. Manau, Ukmergėje užsiimsiu tyrimais, išsiaiškinsiu, iš kur ten tiek daug invalidų. Pradėjau aiškintis. Jeigu mes įrašome pirmumo teise I ir II grupės invalidus ir sutuoktinius, ir turinčius vaikus invalidus, Ukmergėje tokių yra 44. Gerai, apvalinu iki 50. Išsiaiškinau: tų kurie yra invalidai, vidutinis indėlis – 3 tūkst. litų. Dauginu ir gaunu, kad, jeigu skaičiuosime I ir II grupės invalidus, jų sutuoktinius ir vaikus, jeigu jie yra invalidai, pagal tą pirmumo teisę Ukmergėje per metus reikės išmokėti 150 tūkst. litų. Kadangi Ukmergė sudaro nedidelę Lietuvos dalį, tai tokių yra maždaug 74 kartus daugiau. Visa tai padauginau ir gavau, kad reikės (vidutinės santaupos ne 6, o 5 tūkst. vietoj 3) sumokėti papildomai, įtraukus į šį sąrašą II grupės invalidus ir vaikus, 20 milijonų. Net jeigu tikėtume, kas yra melas… Finansų ministerijos apie 96 mln., pridėkime 20 – 116 milijonų. Nejaugi šitų pinigų valstybė neturi? Tai vienas momentas.

Antras momentas. Pasižiūrėkit, gerbiamieji, kas man šiek tiek priminė labai negerus laikus. Pavyzdžiui, formuluotė „šeima, kuri augina vaiką iš prigimties invalidą, turi pirmumo teisę“. Bet jeigu vaikas tapo invalidu metų, dvejų, trejų, ketverių, penkerių ir t.t., tai jau išbraukiamas iš šio sąrašo. Kas čia yra? Ar nežinot? Toliau. Ačiū Dievui, kad dabar pritarėt dėl daugiavaikių šeimų. Daugiavaikės šeimos taip pat buvo priskirtos II grupei. Visi deklaruoja – gimstamumas mažėja, bėga iš Lietuvos jaunimas. Trūksta. Ir daugiavaikės šeimos taip pat…

Gerbiamieji, kas yra blogai šiame įstatyme? Kad žmonės rūšiuojami pagal galimybę judinti galūnes. Jeigu tu dar gali šiek tiek paeiti, tai tau neduoda indėlio, nors esi invalidas, jeigu tu visiškai nebegali paeiti, tai taip. Jeigu gimei invalidas – duoda, bet jeigu paskui tapai invalidu – nebeduoda. Su vaiku. Todėl, manau, tai yra ne tik amoralu, toks žmonių rūšiavimas yra antikonstitucinis.

Prašau pritarti pataisoms, kur pirmumo teise I ir II grupė (yra tame 1 punkte), vaikai ir daugiavaikės šeimos. Tada mes per pirmąjį etapą ir atsiskaitysim su visais, kurie turi kokią nors negalę arba ribotą darbingumą. Tam papildomai reikės ne daugiau kaip 116 milijonų litų. Todėl prašau priimti jį pataisytą atsižvelgiant į tuos pasiūlymus, kuriuos teikia Seimo nariai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar į tribūną kviesčiau grįžti J.Lionginą. Pradėsime svarstyti pasiūlymus, kurie nesulaukė pritarimo komitete arba buvo pateikti vėliau.

Tai pradedame nuo kolegos E.Pupinio siūlymo. Gerbiamasis kolega Pupini, mygtelkite mygtuką, įjungsime. Prašom pristatyti savo teikiamą siūlymą.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šios problemos yra labai aiškios ir pakankamai išdiskutuotos. Norėčiau priminti, kad ir praeitoje sesijoje šis klausimas buvo gana nuodugniai nagrinėtas, ir norėčiau priminti tai, kad nemažai kelių frakcijų žmonių pasirašė bendrą raštą, bendrą teikimą, kuriame buvo siūloma disponuoti sąskaitomis ne tik I ir II grupės invalidams, bet ir jų sutuoktiniams. Čia jau buvo minėta, kad vis dėlto, ko gero, esminis dalykas yra ne I grupės invalidai, bet II grupės neįgalūs žmonės , kurie dar gali būti išgelbėti nuo tolesnio progresavimo ir I grupės invalidumo. Manyčiau, per tai valstybė taip pat galėtų sutaupyti nemažai lėšų, ypač žinant Socialinės ministerijos pagalbos problemas, kai reikia operuotis, yra didžiulės eilės. Manyčiau, tai taip pat paskatintų valstybę sutaupyti šiek tiek lėšų. Bendrame kontekste valstybė ne prarastų, o laimėtų. Tuo labiau norėčiau pabrėžti moralinius dalykus – vis dėlto kenčiančiam žmogui, negalinčiam judėti, negalinčiam normaliai gyventi, mūsų visuomenėje turėtų būti taikomas prioritetas. Manyčiau, ne vienas sveikas žmogus, kai kada ir pensinio amžiaus, neatsisakytų vardan to kenčiančio žmogaus. Todėl kviečiu ir Seimo narius palaikyti šią iniciatyvą ir balsuoti už pasiūlymą, kad vis dėlto ir II grupės invalidams, jų sutuoktiniams būtų suteiktos galimybės atsiimti lėšas.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

J.LIONGINAS. Komitetas šiam pasiūlymui nepritaria. Pritarta Vyriausybės pateiktam projektui. Aš tik dėl įdomumo noriu pasakyti, kad pritarus gerbiamojo Seimo nario E.Pupinio pasiūlymui papildomai iš biudžeto reikėtų 361 mln. litų. Tai apimtų 125 tūkstančius asmenų ir jiems reikėtų išmokėti 361 mln. litų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar po vieną pasisakymą už ir prieš. R.J.Dagys – nuomonė už. Prašom.

R.J.DAGYS. Pratęsdamas komiteto pirmininko kalbą. galiu pasakyti, kad tikrai galime drąsiai balsuoti, nes 360 mln. minus pusė milijardo įsipareigojimų pagal programą, dar lieka 140 mln. Šių metų grąžinimo tempas buvo 105 mln. Tai tuos susumavus, prie tų 360 pridėjus dar 105, lieka rezervo grąžinti. Todėl drąsiai telpame į įsipareigojimų programą. Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes šiuo atveju neturėtume taikyti dvigubų standartų ir I, ir II grupei. Kokiu pagrindu mes diferencijuojame, kad sutuoktinis I grupės invalido yra geresnis negu sutuoktinis II grupės invalido? Jau jam ta taisyklė netaikoma. Mes imame gerą principą, jeigu žmonės turėjo vieną sąskaitą, ir mes tiems žmonėms pagal savo nustatytą eilę kompensuojame, pagal savo nustatytus prioritetus kompensuojame, jeigu jie turi vieną sąskaitą, kad galėtų būti šeimos sąskaita, tai ja galėtų disponuoti, nepaisant to, kieno vardu ji buvo atidaryta. Tą eilę mes sustatėme patys, prioritetų mes nepažeidžiame, tai ir vykdykime tą tvarką ir tą pačią logiką. Todėl siūlau palaikyti E.Pupinio siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas – kita nuomonė.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes iš tikrųjų neturėtume apgauti žmonių, kaip yra apgavę dabartiniai pono J.Dagio kolegos. Kai pažadėjo grąžinti indėlius ir po to pasakė, kad keletą metų nebegrąžinsime. (Šurmulys salėje) Tiesiog, kolega, turėtum prisiminti (ir kiti), kad tokie dalykai dar labiau žeidžia tuos neįgalius žmones. O iš tikrųjų daromas geras žingsnis: tiems žmonėms, kurie turi didesnę negalę, mes grąžiname pirmumo tvarka. Tuo ir skiriasi, tam ir yra įvairios invalidumo grupės arba negalės procentiniai laipsniai, kad vieni žmonės turi didesnę negalę, kiti mažesnę. Ir tiems, kurių negalė didesnė, kuriems reikia didesnės pagalbos, tie tą pagalbą ir gaus, todėl kviečiu pritarti Vyriausybės teiktam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, kolegos, dabar turime balsuoti dėl kolegos E.Pupinio pateikto pasiūlymo, kuriam nepritaria komitetas. Prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę.

Užsiregistravo 94. 42 – už, 25 – prieš, 26 susilaikė. Pasiūlymas nesulaukė pritarimo. Dabar yra kolegų J.Veselkos ir S.Bucevičiaus teikti siūlymai. Eilės tvarka nuo kurių pradedame, gerbiamasis komiteto pirmininke?

J.VESELKA. Nuo tų dviejų…

J.LIONGINAS. Tai nuo dviejų galima pradėti…

PIRMININKAS. Kurių dviejų Seimo narių? Kas pristatytų? Jūs, kolega Veselka? Prašom. Eilės tvarka nuo pirmojo siūlymo, 5 straipsnio, susijusio su 6 straipsniu.

J.VESELKA. Supratau.

PIRMININKAS. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu pabrėžti. Siūlome, kad ir tie, kurie dabar prilyginami II grupei, arba pagal naują formuluotę yra netekę 60–70% darbingumo, taip pat būtų įtraukti, kaip ir I grupės visiškos negalės, nuo 75 iki 100%. Dar kartą noriu paaiškinti kodėl. Ir tas pats užrašoma. II invalidumo grupę kartu su I invalidumo grupe norime įteisinti, kad ir sutuoktiniai, ir jie gautų. Dar kartą prašau atkreipti dėmesį. Gerbiamieji, šiam papildomam įtraukimui… gerbiamasis J.Lionginas gąsdina dideliais pinigais. Atsiminkite, kad labai seniai jau daugelis invalidų, beje, ir 70-mečiai jau gavo. Likę nespėjo, amžius pasikeitė ir t.t. Todėl jeigu papildomai prie 96 mln., kurie yra du kartus padidinti, pridėsime dar II grupę, daugiau kaip 120 mln. nereikės invalidams atsiskaityti, tarp jų ir daugiavaikėms šeimoms, auginančioms tris ar keturis vaikus. Todėl neklausykite tų klerkų skaičiavimų. Jie aiškiai man parašė, kad jie gerai nežino, ir jie tikrai gerai nežino, nes tokia apskaita nevedama. Kai atlikau sociologinius tyrimus, dar kartą skaičiavau, tai labai nedidelė našta. Bet principas! Valstybė pirmumo tvarka atsiskaitys su tais žmonėmis, kurie turi vienokią ar kitokią negalę, kurių, kaip žinote, tarybiniais laikais buvo vienas… mes nebuvome tokie skrupulingi…

PIRMININKAS. Laikas!

J.VESELKA. … kad ir šeimos gaus, todėl prašau balsuoti už tai, kad su visais invalidais arba su tais, kurių šeimose jų yra, būtų atsiskaityta pirmumo eile. Tai nedaug kainos. Garantuoju jums, nedaug kainos.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kad šis siūlymas būtų svarstomas, reikia 10 Seimo narių balsų pritarimo. Gal dėl visų mes galėtume iš karto apsispręsti , ar gali būti šie siūlymai svarstomi? Ar galite pakelti rankas dėl to, kad būtų svarstomi šie siūlymai? Yra. Akivaizdu bent dešimt. Jie yra svarstomi. Pereiname prie komiteto nuomonės. Gerbiamasis komiteto pirmininke, prašom.

J.LIONGINAS. Komiteto sprendimas – nepritarti pateiktiems pasiūlymams.

PIRMININKAS. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo narių J.Veselkos ir S.Bucevičiaus teikiamo siūlymo, susijusio su 6 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 5 punktų pakeitimu.

Užsiregistravo – 93. 41 – už, 13 – prieš, 38 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Antrasis, kolega J.Veselka, jūsų teikiamas siūlymas. Aš tik noriu perspėti, kad atvykus mūsų garbingam svečiui, mes padarysime šio klausimo svarstymo pertrauką. Bet dabar judame į priekį. Kolega Veselka, prašom. Arčiau mikrofono.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mano papildomas pasiūlymas yra įtraukti daugiavaikes šeimas į pirmumo eilę, bet Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritaria trims, tai yra dar geriau. Bet aš noriu dar paprašyti, jog jūs pritartumėte, kad būtų išmokama ir šeimoms, kuriose yra neįgalus vaikas, nepaisant to, kada jis tapo invalidu, tai yra jeigu jis yra neįgalus. Jeigu jis nuo prigimties invalidas, tai išmokama, o jeigu jis tapo vienerių, dvejų ar trejų metų, jam tada antraeilė (…). Todėl prašau pritarti bent šitai nuostatai, kad nesvarbu, ar vaikas yra neįgalus, ar jis gimė neįgalus, ar jis vaikystėje tapo neįgalus, kad jam būtų pirmumo teisė. Norėčiau, kad bent šitai nuostatai pritartumėte.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, apie kurią nuostatą, kad mes visi suprastume vienodai, jūs kalbate?

J.VESELKA. 6 straipsnio 3 dalies 2 punktą išbraukiant žodžius: „nuo vaikystės“ ir juos perkeliant į 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Išbraukti „nuo vaikystės“ 1 punkte… Čia mano visa formuluotė surašyta.

PIRMININKAS. Dabar čia jau yra vėlesnis jūsų siūlymas, nebe su kolega A.Butkevičiumi.

J.VESELKA. Ne, kadangi tam nepritarėte, kur aš daugiau… tai iš to siūlymo čia įrašytas.

PIRMININKAS. Mes dar turime kitą jūsų siūlymą, antrasis siūlymas, įregistruotas vakar 10.50 val., taip?

J.VESELKA. Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, jūsų nuomonė? Prašom.

J.LIONGINAS. Komitetas svarstė ir pasiūlymui nepritarė, nes tai pablogina Seimo nario A.Kašėtos pasiūlymą, kuriam komitetas jau pritarė, kad daugiavaikės šeimos yra auginančios tris ir daugiau vaikų. Todėl komiteto sprendimas – nepritarta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, aš norėčiau (matau, dar yra norinčių kalbėti dėl šio siūlymo dėl balsavimo motyvų) daryti pertrauką. Po Izraelio valstybės Prezidento kalbos mes iš karto grįšime prie šio klausimo, bus išsakyti motyvai. Dabar šio klausimo svarstymo pertrauka. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Gerbiamieji kolegos, aš noriu jus informuoti, kad pas mus lankosi Izraelio Valstybės Prezidentas Moshe Katsavas. Prašau pagerbti jį. (Plojimai) Pagal mūsų darbotvarkę yra numatyta Prezidento kalba. Todėl kviečiu Izraelio Valstybės Prezidentą Moshe Katsavą pasakyti kalbą.

Izraelio Valstybės Prezidento Moshe Katsav kalba

M.KATSAVAS. Pone Seimo Pirmininke Artūrai Paulauskai, ministrai, Seimo nariai, Izraelio ambasadoriau Vilniuje, Lietuvos ambasadoriau Izraelyje, Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai! Dėkoju, pone Seimo Pirmininke, už pakvietimą kreiptis į gerbiamuosius Seimo narius. Iš šios garbingos tribūnos norėčiau padėkoti Lietuvos Prezidentui ponui Valdui Adamkui už kvietimą apsilankyti jūsų šalyje su oficialiu vizitu. Tai –pirmasis Izraelio Prezidento vizitas Lietuvoje.

Pone Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Didžiuojuosi atstovaudamas tėvynei, tapusiai trijų monoteistinių religijų lopšiu. Prieš 4000 metų čia gimė judaizmas, prieš 2000 metų – krikščionybė, prieš 1400 metų – islamas. Priklausau tautai, kuri tūkstantmečiais buvo persekiojama, varoma, tremiama, gyveno nelaisvėje, kentė nuo inkvizicijos, o kulminacijos taškas buvo pasiektas vykdant baisų holokaustą, kai pagal „galutinį sprendimą“ išnaikinti žydų tautą 6 milijonai mūsų brolių buvo žiauriai ir skausmingai nužudyti.

Mes, žydų tauta, niekuomet nenustojome melstis, prašydami galimybės grįžti į Izraelį. Žydai nuolat kūrėsi Izraelyje, žydai nuolat sugrįždavo iš viso pasaulio. Specialus terminas apibūtina šią emigraciją – tai yra kilimas, kopimas į viršų – alija.

Lietuvių ir žydų ryšys gyvuoja nuo senų laikų. Žydų bendruomenė čia įsikūrė dar iki IV amžiaus, vėliau Vilnius tapo dideliu ir svarbiu žydų centru, kuris buvo žinomas „Lietuvos Jeruzalės“ vardu. Jūsų šalyje klestėjo daug religinių mokyklų (ješivų), čia gyveno vienas dvasinių žydų tautos gigantų rabinas Elijahu ben Solomon Zalmanas, kurį visas pasaulis pažįsta Vilniaus Gaono vardu.

IX amžiuje Vilnius tapo svarbiu švietimo bei jidiš ir hebrajų literatūros centru. Vilniuje susikūrė religinio sionizmo Mizrahi judėjimas, socialistinis žydų judėjimas Bund, o nuo XX amžiaus pradžios miestas tapo svarbiu sionistinio judėjimo centru.

Lietuvos žemėje yra vykę ir baisūs dalykai. Žiaurus nacistinis režimas sunaikino didingą bendruomenę, kurią Antrojo pasaulinio karo išvakarėse sudarė maždaug 250 tūkstančių žmonių. Per baisųjį holokaustą buvo išžudyta didžioji žydų bendruomenės dalis. Deja, naikinant žydų tautą dalyvavo ir daug nacių pagalbininkų lietuvių.

Holokaustas – tragiškas žydų tautos gyvenimo įvykis. Jis peržengė laiko ir vietos, interesų bei realybės, požiūrių ir nuomonių ribas. Holokausto trauma amžinai lygės žydų tautą. Už holokaustą negalima atleisti, jo negalima užmiršti. Gyvena dar daug žydų, ant kurių rankų yra nacių ištatuiruoti numeriai. Dvasinės kančios ir psichologiniai randai kankina antrąją ir trečiąją kartas. Holokausto aukų šeimos ir holokausto liudininkai verkia bei gedi ir šiandien. Žydų tauta iki šiol kenčia skausmą ir sielvartą.

Mes ir jūs, po karo gimusi karta, siekiame iš holokausto pasimokyti ir holokausto pamokas perduoti iš kartos į kartą. Norim pakartoti tas pamokas vėl ir vėl. Mes, žydų tauta, tikėjomės, jog po nacių nusikaltimų pasaulis nebeleis antisemitizmui pakelti galvos. Mes manėme, kad antisemitizmas – tai istorija, senasis pasaulis, senoji Europa.

Tačiau dabar kyla nuo Antrojo pasaulinio karo neregėta agresyviai kurstoma antisemitizmo banga. Antisemitai naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis ir žiniasklaida, globalizacija bei demokratija, kad anksčiau neregėtu mastu ir intensyvumu skleistų antisemitizmą.

Antisemitizmas yra ne tik žydų tautos tragedija, bet ir moralinis bei istorinis žmonijos pralaimėjimas, pasaulio vadovų pralaimėjimas ir laisvojo pasaulio pralaimėjimas. Žmogaus nekaltumas pralaimi susidūręs su blogiu ir demagogijomis. Tikėjimas ir žmogiškosios vertybės išnaudojamos siekiant piktų ir iškrypėliškų tikslų. Demokratija dar neužtikrina imuniteto blogiui ir tironijai.

Mes labai vertiname Europos vyriausybių, taip pat ir Lietuvos Vyriausybės žingsnius kovojant su antisemitizmu. Sveikinu Prezidento V.Adamkaus pasiryžimą kovoti su antisemitiniais išpuoliais. Bet to nepakanka, reikia ryžtingų žingsnių teisėkūros, švietimo srityse bei įtakos formuojant visuomenės nuomonę. Niekas nežino, kas laukia ateityje, kokie pūs vėjai, kokia atmosfera įsivyraus po dešimtmečio ar užaugus kitai kartai. Todėl mūsų pareiga dėti tvirtų vertybių pamatus ateinančioms kartoms.

Praeityje patirtą traumą pakeiskime viltimi dėl ateities, tautų draugystės tilto viltimi, kovos su totalitarizmu ir už žmogiškąsias vertybes, geros žinios žmonijai viltimi kovojant prieš rasizmą ir prieš antisemitizmą.

Kai buvo įkurta Izraelio valstyė, susidūrėme su arabų pasaulio pastangomis mus sunaikinti. Nuo tada į šalį atvyko maždaug milijonas holokausto liudininkų iš Europos, milijonas žydų iš islamiškų ir komunistinio bloko šalių, ir visiems davėme būstą, švietimą, sveikatos apsaugą ir gerovę.

Pasiekėme daug. Izraelis yra viena pirmaujančių šalių pasaulyje mokslinių tyrinėjimų, mokslo, aukštųjų technologijų ir kitose srityse, nepaisant nuo pat mūsų nepriklausomybės paskelbimo mums primetamų karų, teroro ir liejamo kraujo.

Gerbiamieji Seimo nariai, prieš pastaruosius 12 metų Izraelis padarė istorinį savo santykių su Palestina posūkį. Posūkis prasidėjo 1993 metais Oslo susitarimu ir truko, kol prieš trejus metus buvo priimtas susitarimas dėl Kelio gairių taikos plano, kuriame Izraelis išreiškė savo pasirengimą remti Palestinos valstybės įkūrimą. Dabar, baigus vykdyti atsiribojimo planą, mūsų ryžtas nesumažėjo.

Susitaikymas ir taika su palestiniečiais įmanomi ir jų negalima atidėti kitam dešimtmečiui, o gal net kitai kartai. Šios istorinės progos praleisti nevalia. Tačiau Izraelio valstybė ilgiau netoleruos kraujo praliejimo gatvėse, kavinėse, restoranuose, diskotekose, autobusuose ir stotelėse. Visomis aplinkybėmis ginsime savo piliečių teises gyventi be teroro baimės.

Laisvasis pasaulis gali padėti išspręsti Izraelio ir Palestinos konfliktą, jeigu panaudos visą savo įtaką bei galią, kad priverstų Palestinos savivaldą įvykdyti įsipareigojimus nutraukti palestiniečių vykdomą terorą.

Tikimės, ateis diena, kai savo žmogiškuosius ir technologinius išteklius galėsime skirti iš tikrųjų visoms žmonijos problemoms – skurdui, nepagydomoms ligoms, ekologinėms katastrofoms – spręsti, o ne karui ir kovai su terorizmu.

Pone Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, sveikinu Lietuvą, atgavusią nepriklausomybę, tapusią Europos Sąjungos ir NATO nare, ir giriu ją už garbingą poziciją tarptautiniais klausimais. Lietuvos ir Izraelio santykiai draugiški ir geri. Abi šalys žino nepriklausomybės kainą ir tiki laisvės ir demokratijos vertybėmis. Bendroje mūsų istorijoje daug pakilimų ir nuopuolių, pažangos ir klestėjimo, griovimo ir nelaimių. Patyrėme okupaciją ir kovą už nepriklausomybę. Šiandien žvelgiame į priekį, jausdami pareigą kartu kurti geresnį ir saugesnį pasaulį ateinančioms kartoms. Ir Izraelis, ir Lietuva tiki bendromis visuotinėmis vertybėmis – teisingumu ir laisve. Manau, jei būsime kartu, sugebėsime sėkmingai pasiekti savo nacionalinius ir bendrus tikslus. Mano oficialus vizitas į jūsų šalį Lietuvos Prezidento kvietimu rodo mūsų šalių ir žmonių santykių pobūdį ir lygmenį. Izraelis labai suinteresuotas skatinti santykius su Lietuva politikos, ekonomikos, mokslo ir kultūros srityse. Manau, kad turime didelių bendradarbiavimo galimybių.

Pone Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, linkiu Lietuvai sėkmės ir klestėjimo, dėkoju už garbę kreiptis į jus. Labai dėkoju! (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū Izraelio Valstybės Prezidentui. Toliau pirmininkauja G.Steponavičius.

Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-688A(2)* (svarstymo tęsinys ir priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LCF). Ką gi, kolegos, tęsiame posėdį. Grįžtame prie trečiojo nebaigto svarstyti darbotvarkės klausimo. Matau, kad yra noras J.Veselkai ir komiteto pirmininkui sekcijose diskutuoti. Bet siūlau grįžti į tribūną. Dėl balsavimo motyvų primenu, kad… Minutėlę. Dabar svarstant antrąjį iš vėlesnių J.Veselkos pasiūlymų grupės yra proga kalbėti dėl motyvų. Ar ponas R.Dagys nenori? Ponia Baškiene, dėl J.Veselkos siūlymo. Prašom, jūsų nuomonė už.

R.BAŠKIENĖ (VNDF). Mielieji kolegos, aš manau, tikrai reikšmingas mūsų Seimo nario J.Veselkos siūlymas. Ir tie, kurie norime padėti vaikams, vaikams, kurie yra šeimoje invalidai, tikrai kviečiu balsuoti už, nes tai labai reikšminga.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti prieš nėra. Taigi, kolegos, dabar… Jūs, gerbiamasis komiteto pirmininke, jau lyg ir kalbėjote, bet, jeigu norite dar sykį pridurti, prašom, jums žodis.

J.LIONGINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš nenorėčiau, kad gerbiamasis kolega Julius klaidintų mus visus ir sakytų netiesą, skaitydamas įstatymą taip, kaip jam atrodo. Todėl aš norėčiau pasakyti, kad įstatyme aiškiai yra pasakyta, jog šeimos, auginančios vaiką invalidą, turi pirmumo teisę. Niekur nėra pasakyta, kad vaikas nuo vaikystės invalidas. Jeigu jis 5 ar 7 metų taps invalidu, iš karto šeima įgyja pirmumo teisę. Kur supainiojo Julius? Pasakyta, kad taip pat „arba I grupės invalidas nuo vaikystės“. Yra tokia socialinio draudimo sąvoka „I grupės invalidas nuo vaikystės arba II grupės invalidas“. Gerbiamieji, penkiasdešimtmetis, kuris yra I grupės invalidas nuo vaikystės, tėvams visą laiką išliks vaikas. Dėl to manyčiau, kad J.Veselkos pasiūlymai yra nekorektiški, nes reikia skaityti įstatymus taip, kaip jie parašyti. Todėl siūlau jo pasiūlymą atmesti.

PIRMININKAS. Aš suprantu, komitetas siūlo?

J.LIONGINAS. Taip, komiteto vardu.

PIRMININKAS. Gerai, aš atkreipiu ne tiktai J.Veselkos, bet ir visų čia dalyvaujančių posėdyje dėmesį. Buvo proga pateikti pasiūlymą, buvo galimybė paremti arba kalbėti prieš ir taip pat buvo išklausyta komiteto nuomonė. Gerbiamasis Juliau Veselka, jūs turite dėl vedimo tvarkos arba replikos teise progą kalbėti. Dėl vedimo tvarkos. Prašau, J.Veselka.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi jūs šiek tiek leidote antrąkart kalbėti tuo pačiu klausimu, tai aš manau, kad vis dėlto pranešėjas neteisingai interpretavo, todėl noriu tikrai paskaityti, kas parašyta šiame punkte. Prašau čia: „Slaugytojams (sutuoktiniams, tėvams, globėjams, rūpintojams), slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą arba I grupės invalidą nuo vaikystės…“ Tai aš siūlau šitą „nuo vaikystės“ ir išbraukti. Jeigu jie slaugo, kad jam būtų pirmumo teise. Paaiškinau.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, deja, Seimas apsisprendė taikyti skubos tvarką, todėl iš dalies galbūt ir trūksta laiko diskusijoms. Tą mes turime pripažinti. Bet yra siūlymas, dėl kurio mes turime balsuoti, ir niekur mes nedingsime. Taigi, kolegos, prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame Seimo nario J.Veselkos siūlymui, susijusiam su 6 straipsnio 3 dalies 1 punkto pakeitimu.

Balsavimo rezultatai: 96 užsiregistravus, 41 – už, 14 – prieš, 37 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Yra dar keli J.Veselkos siūlymai. Gerbiamasis Veselka, tikiuosi, jums aktualu, kad jūsų siūlymai būtų svarstomi? Tai kurį dabar iš jūsų siūlymų jūs norėtumėte, kad mes svarstytume? Paspauskite mygtuką. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, visi mano siūlymai yra atmesti.

PIRMININKAS. Tiksliau, atmetus pirmuosius, kiti, susiję…

J.VESELKA. Jie automatiškai atmetami.

PIRMININKAS. Tvarka. Tą mes ir norėjome pasitikslinti. Ačiū. Daugiau siūlymų, dėl kurių mes turėtume balsuoti… Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dar atsiprašau minutėlę, paklausiu. Yra gauta Teisės departamento išvada, kelios pastabos. Ką komitetas mano apie tai?

J.LIONGINAS. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Pritaria pastaboms? Ir atitinkamai bus redaguojama remiantis Teisės departamento pastabomis. Ačiū, gerbiamasis komiteto pirmininke. Svarstymo stadijoje 1 – už, 1 – prieš. A.Matulevičius – nuomonė už, po to – J.Veselka.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Aš tikrai apgailestauju, kad kolegos J.Veselkos rimtos pastabos ir pasiūlymai nebuvo priimti. Tai nebūtų didžiuliai pinigai. Ir kitų kolegų, ir E.Pupinio buvo geri pasiūlymai. Bet yra kita problema. Dabar pasisakyti prieš tai, kas liko, irgi būtų kvaila. Nes vis tiek tai yra geriau, negu yra dabar, todėl reikia priimti. Nors gaila, kad nedrąsūs žingsniai yra žengiami. Reikėtų šias visas spekuliacijas dėl to dalyko baigti. Būkime atviri, mes ir patys paspekuliuojame tuo dalyku, nes visas tas grąžinimas nuo pat pradžių buvo sujauktas, sumaltas ir nesimato nei galo, nei krašto. Labai norėtųsi, kad būtų aišku, kad iki 2008 metų tikrai bus tai padaryta. Bet dabar nelabai kas tiki. Atvirai kalbant, ir mes, čia sėdintys, ne visai tikime, nes aiškios ir tvirtos pozicijos Vyriausybė vis dėlto neparodė. Siūlau skaudančia širdimi pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė prieš – J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, štai kaip esi priverčiamas dalyvauti negeruose sprendimuose. Iš tiesų dvi pataisos yra geros, nes sutuoktiniai, jeigu yra I grupės invalidas, gauna pirmumo tvarka. Labai gerai, kad įtraukė ir daugiavaikes šeimas į pirmą punktą. Bet, gerbiamieji, pažiūrėkime, pinigų yra. Liko tik tie, kodėl nepasinaudojo dar pagal pirmą invalidumą… Ten reikės visiškai nedaug, tų sutuoktinių yra nedaug. Ministerija… jūs atsimenate, 460 mln., dabar 96 mln., iš tikrųjų kur kas mažiau. Tai aiškiai rodo, jog ministerija mano, kad turi teisę mus apgaudinėti, ir mes, lyg kokie nieko nesusigaudantys, pasiduodame šiai apgaulei. Tai yra tas principas: Vyriausybė yra, mes suformavome Vyriausybę, ir Vyriausybė visada teisi. Kaip taip galima?

Aš prisimenu koncentracijos stovyklas iš filmų. Vokiečiai varo suvargusius žmones, tą, kuris paeiti negali, nušauna. Taip ir jūs. Jeigu jau I grupės invalidas, jis jau greitai… tai jam grąžinate. Jeigu jis dar gali pasveikti naudodamasis savo santaupomis…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau Veselka, aš prašau susilaikyti nuo nekorektiškų palyginimų.

J.VESELKA. Palaukite, įsigilinkite, gerbiamasis Steponavičiau, pamatysite. Kas turi teisę rūšiuoti žmones? Tu pirmas turi atgauti, invalidu būdamas, tu antras turi teisę atgauti. Todėl manau, kad šis principas yra antidemokratinis, antikonstitucinis žmonių rūšiavimas – tu mažesnis, tu didesnis. Teisė į savo pinigus! Jeigu čia būtų valstybės pinigai, kurių jie prašo iš biudžeto, o dabar – jų nuosavi pinigai ir jie turi teisę už nuosavus pinigus gydytis. Jūs šitą teisę atimate, pažeidžiate visus įstatymus. Ir aš, matydamas tokį įžūlumą invalido atžvilgiu, pacituosiu Jevgenijaus Jevtušenkos vienos poemos dalį: „Pakuda nasledniki Stalina jest na zemle, mne budet kazatsia, čto Stalin ješčio v mavzoleje“.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau Veselka, aš noriu padaryti jums pastabą ir dėl ateities, ir dabar. Aš neliečiu jūsų kalbos turinio, bet noriu pasakyti, jūsų palyginimai ir paralelės yra nekorektiškos, ir prašau susilaikyti ateityje. Aš ne apie eilėraštį. Taip pat sakant eiles kviesčiau jus gerbti šią salę ir vartoti valstybinę kalbą.

Kolegos, po vieną nuomonę už ir prieš mes išsakėme. Dabar balsuojame, ar pritariame įstatymo projektui po svarstymo.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Už – 86, prieš nėra, 1 susilaikė. Po svarstymo pritarta. Dabar norėčiau paklausti, kolegos. Ar yra manančių, kad mes turėtume daryti pertrauką ir suteikti galimybę dar pateikti galimus patikslinimus ar pasiūlymus? Taikant ypatingos skubos tvarką, trijų valandų pertrauka gali būti padaryta. Jeigu bendru sutarimu nuspręstume, kad tęsiame priėmimą, jis būtų tęsiamas. Aš matau, prie mikrofono pirmiausia J.Olekas. Dėl vedimo tvarkos.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu norėčiau paprašyti, kad mes šiandien nepriiminėtume. Baigėme svarstymo procedūrą. Buvo įvairių pasiūlymų, galbūt ir skirtingų skaičiavimų, ir mes ramiai galėtume priimti kitą savaitę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš taip pat pritarčiau gerbiamojo J.Olekos siūlymui ir frakcijos vardu prašyčiau priėmimą atidėti. Man atrodo, nors gerbiamasis Julius ir sakė audringą kalbą, bet ne visai įsigilino į įstatymo pataisas. Mes visi tikrai turėtume aptarti iškilusius klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kokios yra mūsų statutinės galimybės. Frakcijos vardu galima prašyti pertraukos iki kito posėdžio arba pusvalandžiui. Ypatingos skubos tvarką taikant, statutinė galimybė yra trijų valandų pertrauka. Likus valandai, ne mažiau, iki jo svarstymo, pateikti pasiūlymus. Ir trečia galimybė, gerbiamasis J.Lionginai, dabar jau į jus labiau kreipiuosi, komiteto prašymas padaryti pertrauką. Jeigu komiteto vardu būtų prašymas padaryti pertrauką, ji galėtų būti ilgesnė nei iki kito posėdžio. Štai tokios alternatyvos. Šiuo atveju aš atkreipiu dėmesį, kad nei frakcija negali prašyti ilgesnės pertraukos negu iki kito posėdžio, nei ypatingos skubos tvarkos taikymas neleidžia mums numatyti tokių galimybių.

Taigi dar matau E.Klumbį. Labai trumpai, kolega, prašom.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstydami šį įstatymą, žinoma, mes esame istoriškai jau toli pažengę, bet aš akivaizdžiai matau dvigubą Konstitucijos pažeidimą, tai yra Konstitucijos 29 straipsnio, išskiriant invalidus ir invalidus suskirstant į dvi grupes. 29 straipsnis teigia, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Išskiriant invalidus, viena vertus, yra pažeidžiama Konstitucija, antra, invalidus suskirstant į vienokius ar kitokius, taip pat yra pažeidžiama Konstitucija. Aš atkreipiu į tai dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratau, kad yra atkreipiamas dėmesys, bet nėra nieko siūloma. Kolegos, dar kartą kreipiuosi į J.Lionginą. Ką šiuo klausimu mano komitetas? Yra šoninis arba centrinis mikrofonas. Prašom. Mikrofonas įjungtas.

J.LIONGINAS. Komiteto nuomone, nėra jokių problemų nepriiminėti įstatymo šiandien.

PIRMININKAS. Dėkui. Aš, vadovaudamasis pirmininko teise, siūlau padaryti trijų valandų pertrauką ir šį klausimą svarstyti vakariniame posėdyje, kaip tai ir numato Statutas taikant ypatingos skubos tvarką. Pabrėžiu, kad per artimiausias dvi valandas Seimo nariai turi galimybę teikti pasiūlymus pereidami jau prie priėmimo stadijos. Tai yra kita stadija. Svarstymo stadija baigta dabar nubalsavus. Iki priėmimo stadijos per artimiausias dvi valandas kviečiu dar kartą įdėmiai peržvelgti, taip pat ar atitinka Konstituciją ir panašiai, ir tada vakariniame posėdyje (žvelgiu į laikrodį) prie šio klausimo grįšime.

Ar galime dėl to sutarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos, už jūsų supratimą. Šio klausimo priėmimas perkeliamas į vakarinį posėdį, t.y. 15 val., nuo jo aš siūlau pradėti vakarinį posėdį.

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 1 ir 2 straipsnių papildymo, 6, 12, 13, 14, 30 straipsnių pakeitimo, 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.XP-583(2*) (svarstymas)

Dabar svarstome darbotvarkės 5 klausimą – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-583. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą svarstymo stadijoje pristato A.Kašėta, ruošiasi A.Endzinas.

A.KAŠĖTA (LCF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, pagrindinis komitetas, apsvarstė minėto įstatymo projektą ir pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadų visiems punktams, nepritarė Seimo komisijos Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms sprendimams, išskyrus dėl vieno straipsnio, t.y. 14 straipsnio 1 dalies, kuriam pritarė iš dalies. Komitetas taip pat pritarė Seimo nario G.Jakavonio abiem pasiūlymams, Aplinkos apsaugos komiteto išvadoms ir Ekonomikos komiteto pasiūlymui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo nario G.Jakavonio pasiūlymus ir įvertinant Valstybės kontrolės išvadas. Išvadoms pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Vienas papildomas komitetas buvo Ekonomikos komitetas. Paskirtą pranešėją A.Endziną kviečiu į tribūną. Ruošiasi G.Jakavonis.

A.ENDZINAS (LCF). Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Iš tikrųjų komitetas svarstė šį įstatymą ir pagrindiniam komitetui pasiūlė pritarti Teisės departamento ir Seimo nario G.Jakavonio pataisoms. Joms buvo pritarta. Komitetas taip pat rekomendavo pagrindiniam komitetui įvertinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2005 m. liepos 19 d. Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų naudojimo valstybinio audito ataskaitą Nr.20-988 ir spręsti dėl įstatymo projekto 6 straipsnio tikslingumo. Iš tikrųjų šito sprendimo nėra.

Norėčiau dar atkreipti dėmesį, kad aiškinamajame rašte yra rašoma, kad mūsų svarstoma įstatymo pataisa yra suderinta su Valstybės ir savivaldybių valdymo įstatymu, tačiau šitas įstatymas dar nėra priimtas, dar gali būti įvairių pataisų, todėl aiškinamasis raštas šiek tiek užbėga įvykiams už akių. Manyčiau, kad pirma turėtų būti priimtas Valstybės ir savivaldybių valdymo įstatymas ir visos jo pataisos, o tik paskui prie jo priderintas šis įstatymas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dar vienas papildomas komitetas buvo Aplinkos apsaugos komitetas. G.Jakavonį kviečiu į tribūną. Ruošiasi A.Baranauskas.

G.JAKAVONIS (NSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Komitetas apsvarstė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 4, 5, 6, 12, 13 ir 30 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu bei 14, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr.XP-583 ir nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir komiteto nario G.Jakavonio pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Be komitetų, buvo paskirta nuolatinė Seimo komisija Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms. Nematau salėje komisijos pirmininko A.Baranausko. Ar kas nors iš komisijos narių yra pasirengęs pristatyti šį klausimą? Nėra. Tai norėčiau tiktai informuoti jus, kad yra keletas siūlymų, kuriuos teikia komisija. Šiuos siūlymus svarstė pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir ne visiems buvo pritarta.

Matydamas, kad niekas nenori dalyvauti diskusijoje, kviesčiau A.Kašėtą grįžti į tribūną. Yra trys pasiūlymai, kurie yra teikti Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos, ir dėl jų kviesčiau jus į tribūną. Dėl jų mes turėtume balsuoti. Eilės tvarka pradėkime nuo pirmosios išvados, nuo pirmojo pasiūlymo, kurį teikia nuolatinė Seimo komisija. Jis susijęs su 5 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktu. Gal pagrindinio komiteto pranešėjas galėtų pakomentuoti?

A.KAŠĖTA. Kaip minėjau, komitetas nepritarė pasiūlymui. Programa išties skirta Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros veiklai, o ne bendram radioaktyviųjų atliekų tvarkymui, todėl mes nepritarėme šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Apgailestauju, numatytu laiku turėjo dalyvauti ir komisijos poziciją ginti komisijos pirmininkas, tačiau čia buvo pristatyta ir pati pasiūlymo esmė, ir pagrindinio komiteto nuomonė, todėl mes dabar balsavimu turime apsispręsti, ar, nepritarus pagrindiniam komitetui, pritariame nuolatinės komisijos siūlymui. Prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę dėl komisijos siūlymo koreguoti 5 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus.

Užsiregistravo 59, už – 21, prieš – 2, susilaikė 31. Pasiūlymui nepritarta.

Gerbiamasis Andriau Baranauskai, aš noriu jus informuoti, kur mes dabar esame. Svarstome Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus. Buvo pristatytos jūsų nuolatinės komisijos išvados. Dabar buvo balsuota dėl jūsų pirmojo siūlymo. Pirmajam siūlymui nepritarta.

Dabar kviesčiau jus pristatyti antrąjį komisijos siūlymą, susijusį su 6 straipsnio 6 punktu. Jam pagrindinis komitetas svarstymo metu nepritarė. Prašom, kolega.

A.BARANAUSKAS (DPF). Komisija siūlė tvirtinti trejų metų Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programą (ne agentūros veiklos, o programą), suderinusi su Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, ir numatomą lėšų poreikį. Toks buvo komisijos siūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė?

A.KAŠĖTA. Komitetas nepritarė minėtam siūlymui. Komiteto nuomone, trejų metų Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros programos tvirtinimas turi būti paliktas Vyriausybės kompetencijai kaip gana svarbus dokumentas.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenorėjo išsakyti nuomonės prieš balsavimą dėl šio komisijos siūlymo. Taigi prašau balsuoti dėl komisijos siūlymo, susijusio su 6 straipsnio 6 punktu, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas.

Užsiregistravo 62, už – 13, prieš – 3, susilaikė 44. Antrajam pasiūlymui nepritarta.

Ar sutiktumėte, gerbiamasis komisijos pirmininke, kad trečiasis siūlymas netenka prasmės, nes jis yra susijęs su prieš tai buvusiais?

A.BARANAUSKAS. Sutinkame.

PIRMININKAS. Sutinkate, atsiimate. Gerai, jis nėra svarstomas. Dabar dar norėčiau paklausti, gerbiamasis Baranauskai, dėl 14 straipsnio 1 dalies. Yra pagrindinio komiteto pritarimas iš dalies. Ar jus tenkina toks sprendimas, ar norėtumėte, kad būtų balsuojama?

A.BARANAUSKAS. Komitete buvo pritarta, kad agentūroje gali būti sudaroma taryba.

PIRMININKAS. Tai jums tokia formuluotė priimtina?

A.BARANAUSKAS. Mums tokia formuluotė priimtina.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Taigi dėl to mes neturime balsuoti. Apsvarstėme visus siūlymus, kuriems nebuvo pritarta pagrindiniame komitete. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Daugiau siūlymų, dėl kurių turėtume diskutuoti ir balsuoti, nėra. Taigi, kolegos, svarstymo stadija. Dėl balsavimo motyvų nuomonę prieš – J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, kodėl komitetas nepritarė mūsų komisijos siūlymams. Dabar yra strategija, bet strategija, kaip įprasta, visada yra perspektyvinio požiūrio. Dirbama pagal programas, kur konkretizuojamos pačios strategijos įgyvendinimo priemonės, ir tam reikalingi pinigai. Todėl man labai keista – strategiją turime, o pati strategija be programos. Aš nesuprantu. Todėl manyčiau, kad vis dėlto po svarstymo reikėtų grįžti, nes strategija ir programa kaip tik viena kitą papildo – tolimi tikslai ir programoje detalizuojamos priemonės tiems tikslams, todėl be jos visada ir lėšos neefektyviai naudojamos, ir kitų nesusipratimų būna, todėl, manau, buvo klaida, kad nepritarėte komisijos pasiūlymams.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, prašom pasiruošti, nesant bendro sutarimo, balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.XP-583 pritarimo arba nepritarimo jam po svarstymo.

Balsavimo rezultatai: 61 užsiregistravus, 35 – už, prieš nėra, 24 susilaikė, po svarstymo pritarta įstatymo projektui. Šio klausimo svarstymas tuokart yra baigtas.

Seimo rezoliucijos „Dėl jaunimo, išvykstančio iš Lietuvos į užsienį, ir jo susigrąžinimo atgal programos sudarymo“ projektas Nr.XP-781 (pateikimas, svarstymas)

Svarstome rytinės darbotvarkės 6 klausimą – Seimo rezoliuciją „Dėl jaunimo, išvykstančio iš Lietuvos į užsienį, ir jo susigrąžinimo atgal programos sudarymo“, registracijos Nr.XP-781. Pateikimo stadija. V.Mazuronis. Kviečiu kolegą iš tribūnos pateikti teikiamą rezoliucijos projektą.

V.MAZURONIS (LDF). Gerbiamieji kolegos, noriu jums pateikti mūsų siūlomos rezoliucijos „Dėl jaunimo, išvykstančio iš Lietuvos į užsienį, ir jo susigrąžinimo atgal programos sudarymo“ projektą. Nors dabartinė Lietuvos Vyriausybė ir rūpinasi Lietuvos Respublikos piliečių, pasinaudojusių laisvo asmenų judėjimo teise, geresniu socialinių ir kultūrinių poreikių tenkinimu užsienio valstybėse bei yra pasirengusi parengti ir įgyvendinti priemones, skatinančias ekonominius migrantus grįžti į tėvynę (šie žodžiai yra iš 2004–2008 metų vyriausybinės programos), manau, priimti rezoliuciją, įpareigojančią Vyriausybę parengti kompleksinę Lietuvos jaunimo sulaikymo nuo išvykimo nuolat gyventi ir grįžimo į kitas šalis, ir sugrąžinimo programą, yra būtina. Mums atrodo, tokios rezoliucijos priėmimas būtų geras pretekstas formuoti kryptingą valstybės strategiją emigracijos ir ypač jaunimo emigracijos atžvilgiu. Iš esmės jaunimo emigracija tai yra, pirma, grėsmė pilietinei visuomenei ir šalies intelektiniam potencialui. Antra, yra akivaizdu, jog kaip tik ši problema paaštrėjo dabar, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, nes akivaizdu,kad mažėja kliūčių išvykti.

Manau, ši problema tampriai yra susijusi su protų nutekėjimo problema. Juk iš talentingų studentų, kurių tūkstančiai šiandien studijuoja užsienyje, deja, į Lietuvą grįžta tik vienetai. Be jokios abejonės, ši problema yra susijusi su jaunų specialistų išvažiavimu iš Lietuvos, kurių išvažiavimas tokiais mastais iš esmės yra grėsmė valstybės socialinei infrastruktūrai ir gyvenimo kokybei. Gerbiamieji kolegos, pagal Statistikos departamento duomenis, 1990–2003 metais iš Lietuvos išvyko 303 tūkstančiai gyventojų. Reikia pabrėžti, tie duomenys nėra tikslūs ir nėra iki galo aiškūs. Skaičiuojant išvykimo ir atvykimo saldo 1990–2003 metais iš Lietuvos išvyko daugiau –apie 240 tūkst. gyventojų. Mes turime tiesiai pasakyti, kad didžioji išvykusių žmonių dalis – tai jaunimas. Mūsų manymu, kompleksinė programa, kurią mes siūlome parengti Vyriausybei, turėtų apimti ir ekonominių, ir socialinių, galų gale diplomatinių priemonių visumą. Turėtų būti sukurta išvykstančio ir atvykstančio jaunimo monitoringo sistema.

Mielieji kolegos, aš neskaitysiu rezoliucijos teksto, jį jūs vis turite. Manau, šią problemą puikiai visi žinome. Aš tik baigdamas noriu pridurti, kad ne taip seniai, rugsėjo mėnesį, profesinių sąjungų jaunimą buriančios organizacijos (jos suvienijo daugiau nei 30 tūkstančių narių) kreipėsi į mūsų valstybės Prezidentą V.Adamkų, Ministrą Pirmininką A.Brazauską ir Seimo Pirmininką A.Paulauską reikalaudamos imtis konkrečių priemonių jaunimo emigracijai pristabdyti. Mes, priimdami šią rezoliuciją, manau, išsakytume gana aiškiai Seimo poziciją ir įpareigotume arba paragintume Vyriausybę realiai spręsti šį ypač svarbų klausimą ir sukurti, kaip čia rašome, kompleksinę programą. Tikiuosi jūsų palaikymo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Likite tribūnoje. 10 Seimo narių nori klausti. Primenu, klausimams yra skiriama iki 10 minučių. Eilės tvarka – E.Pupinis. Po to J.Veselka. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, šios problemos aktualumas yra labai didelis. Ar nemanote, kad mes Seime turėtume kompetencijos sukonkretinti visą jūsų teikiamą problemą nurodydami tikslesnes Vyriausybės veiklos kryptis? Jūs pats minėjote, kad tai yra sudėtinė problema, o ne tik, tarkime, jaunimo noras pakeliauti. Tai yra tam tikros sritys, kurios turėtų būti paliestos. Ar nenorėtumėte, kad būtų keliamos čia tam tikros diskusijos ir mes sukonkretintume Vyriausybės žingsnius?

V.MAZURONIS. Gerbiamasis kolega, aš tikrai pritarčiau jūsų siūlymui Seimo nariams aktyviai dalyvauti šios programos kūrimo procese. Manyčiau, jeigu mes norime valstybės lygmeniu parengti kvalifikuotą ir kompleksinę programą, Vyriausybė šiuo atveju turi kur kas didesnį pajėgumą ir kur kas didesnes galimybes. Todėl pritardamas tam, ką jūs siūlote, manyčiau, mes galėtume prašyti, jeigu Vyriausybė kurs kokią nors grupę tai programai rengti, kad tos grupės veikloje aktyviai dalyvautų Seimas, galbūt per komitetus, galbūt per kokius nors atskirus narius. Manau, jūsų pasiūlymas logiškas, bet jeigu mes norime parengti tikrai realią ir valstybės lygmens programą, būtų teisingesnis kelias įpareigoti, kad pagrindinis kūrėjas būtų Vyriausybė.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, vakar išgirdau Kauno jaunimo apklausą, ji mane labai įbaugino: atrodo, apie 70% jaunimo norėtų išvažiuoti iš Lietuvos. Čia jūsų lyg ir sąmoningai… ekonominis tikslas, bet apie 30% iš tų 70% visiems laikams norėtų išvažiuoti iš Lietuvos. Vadinasi, labai didelis Lietuvos jaunimo procentas ne tik dėl ekonominių dalykų išvažiuoja uždarbiauti, bet apskritai savo valstybę vertina labai neigiamai ir nori visiems laikams palikti. Kaip jūs manote, ar reikėtų plačiau apimti ir politinį aspektą, kodėl daug Lietuvos žmonių nori visiems laikams palikti tėvynę? Nes šiaip mūsų valdžia kažkaip įsivaizduoja: čia demokratija, čia viskas gerai, gerai, o tauta reaguoja visiškai kitaip. Kaip vertinate, kad ne tik dėl ekonominių… jie išbėga laikinai uždirbti (čia yra paprastesnis), bet tiems, kurie nori visam laikui palikti tėvynę.

V.MAZURONIS. Labai ačiū už klausimą. Gerbiamasis Juliau, aš ir pateikdamas bandžiau kalbėti apie protų nutekėjimą, tai ne vien ekonominė emigracija. Kodėl mes kalbame apie kompleksinę programą? Be jokios abejonės, ji turėtų apimti ir švietimo sistemą, pradedant nuo mokyklų. Kas svarbiausia, kas pirmiausia turėtų būti padaryta? Turėtų būti padaryta aiški monitoringo sistema, kad mes žinotume, kiek išvažiuoja, kur išvažiuoja, kodėl išvažiuoja. Manau, ta programa, jeigu mes realiai norime sulaikyti ir sukurti sąlygas grįžti jaunimui, turi apimti gerokai platesnes kategorijas, o ne vien tik ekonominius klausimus. Todėl man atrodo, kad Vyriausybės lygmeniu ji turėtų būti rengiama, be jokios abejonės, kaip kolegos sakė, aktyviai dalyvaujant Seimui ir Seimo nariams.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Pitrėnienė. Prašau.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Ačiū. Iš Lietuvos išvykstančio jaunimo problemų sprendimas, manau, šiandien yra gyvybiškai svarbus Lietuvai. Todėl pritariu rezoliucijai. Kelia abejonių pats tekstas ir galbūt kai kurie ne visai korektiški pasakymai. Ar jūs nesutiktumėte (gal aš klystu), kad galbūt būtų galima sudaryti redakcinę grupę iš Seimo narių, kurie paredaguotų tekstą, sudėliotų taškus, atsižvelgtų į kitų Seimo narių siūlymus?

V.MAZURONIS. Be jokios abejonės. Aš manyčiau, kad tai būtų pats teisingiausias kelias, juolab kad tai turėtų būti ne kažkokios vienos frakcijos, bet bendra Seimo nuostata. Šį klausimą reikia spręsti. Aš tikrai sutikčiau su tuo pasiūlymu, kurį jūs teikiate.

A.PITRĖNIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Ažubalis. Prašom.

A.AŽUBALIS (TSF). Pone pranešėjau, ar jūs tikrai manote, kad kokia nors vyriausybinė programa padės sulaikyti Lietuvoje žmones, kurie vyksta į užsienį užsidirbti didesnių atlyginimų? Aš dar negirdėjau, kad kokia nors pasaulio valstybė būtų sustabdžiusi emigraciją, kuri yra natūralus pokomunistinio sąstingio, įsivyravusio Lietuvoje, rezultatas. Kad ir kokia būtų programa, žmonės važiuos.

Dar labiau man kelia abejonių jūsų šitas… kodėl dėl jaunimo, nuo kokių metų? Ar mums nesvarbūs išvykstantys 40-mečiai ar 45-mečiai? Juoba kad jie jau turi sukaupę tam tikrą profesinės patirties bagažą. Taigi ar jūs nemanote, kad ši rezoliucija yra šauksmas tyruose? Ačiū.

V.MAZURONIS. Labai ačiū už klausimą. Aš pasakysiu atvirai. Aš tikrai nemanau, kad programa sulaikys jaunimo emigraciją. Tačiau manau, kad tos programos pagrindu vykdomi valstybės veiksmai, priemonės, ne tik gali, bet ir turi sulaikyti tą emigraciją. Jeigu ta programa liks tiktai popieriaus lapukas kaip programa, jūs tikrai esate teisus. Bet tos programos… ir kodėl būtų gerai, kad čia būtų bendra viso Seimo nuostata įtraukiant ir Vyriausybę? Kad tai būtų atitinkamų veiksmų, kaip aš šiek tiek minėjau pateikdamas, tam tikrų ekonominių, socialinių, švietimo, galų gale diplomatinių ir t.t. priemonių visuma. Tie veiksmai, aš manau, turi ir gali sustabdyti. Tai atsakymas į jūsų pirmąjį klausimą.

Antrasis klausimas. Kodėl mes rašome jaunimą ir nuo kiek metų bus jaunimas? Jūs teisus. Aš tikrai nenorėčiau, kad būtų pasakyta, jog 35 metai – dar jaunimas, o 36 – jau ne jaunimas. Esmė ne čia. Aš manau, kad tuo būtų akcentuojama, kad iš visos emigracijos problemos pagrindinis ir vienas svarbiausių aspektų yra jaunimo emigracija. Būtent dėl tų priežasčių, kurias aš čia išdėsčiau. Tai yra maksimalus proto nutekėjimas, jaunimo, jaunų specialistų, galų gale studentų išvažiavimo, ekonominiai ir kiti klausimai. Galų gale jaunimas yra mūsų ateitis. Ir akcentuoti, kad pagrindinės priemonės būtų nukreiptos į jaunimą, mums atrodė lyg ir teisinga.

Jeigu ši jaunimo programa taptų bendros programos dalimi – viskas gerai. Tai neprieštarautų vienas kitam. Aš manau, kad išskyrimas to segmento kaip ypatingo būtų teisingas.

PIRMININKAS. Dėkui. E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS (LCF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, problematika, kurią jūs šiandien keliate iš tribūnos, iš tiesų yra aktuali, ir sveikinu, kad kalbate apie tas problemas. Bet turbūt sutiksite, kad to kalbėjimo neužtenka. Reikalingi labai konkretūs sprendimai. Migraciją galima sustabdyti, matyt, kaip rodo pasaulinė praktika, dviem būdais: arba tiesiog uždaryti sienas, kaip elgėsi kai kurios totalitarinės valstybės praeityje, ir mes žinome, kuo tas baigėsi, arba sukurti tokias gyvenimo sąlygas šalyje, kad jaunam ar pagyvenusiam žmogui net nekiltų noro važiuoti kitur ir ieškoti tų geresnių sąlygų.

Aš norėčiau pasakyti, kad šalia tos rezoliucijos (aš manau, kad jūs pritartumėte) mums reikia bendromis pastangomis siekti, kad Vyriausybė kuo greičiau atneštų į Seimą įstatymų projektus, susijusius su uždirbtų pinigų užsienyje apmokestinimo panaikinimu, kitų ekonominių priemonių… ir taip mes turėtume, skatindami Lietuvos ekonomiką…

PIRMININKAS. Laikas, kolega!

E.MASIULIS. Aš pritarčiau šiai rezoliucijai, bet norėčiau sužinoti ir jūsų požiūrį dėl šiuo metu vykdomos Vyriausybės politikos.

V.MAZURONIS. Be jokios abejonės, gerbiamasis Eligijau, šios jūsų mintys yra teisingos. Ne tik ekonominės sąlygos verčia emigruoti. Tai, ko klausė gerbiamasis Julius, iš tikrųjų tų sąlygų yra visas komplektas. Vienos pagrindinių priežasčių šiandien turbūt yra ekonominės. Be jokios abejonės, ko ir gerbiamasis A.Ažubalis klausė, jeigu mes tą programą paliksime vien tik popierėliu, tai tikrai ji niekam nebus reikalinga. Esmė yra ta, kad mes, Seimas, įpareigojame Vyriausybę, bet juk be programos mes galų gale jos ir kontroliuoti negalėsime. Programoje turėtų būti visos priemonės, veiksmų planai, konkretūs darbai, kad padarytume tai, ką jūs sakote. Kad pagerintume ekonomines sąlygas, kad, sakykime, tų pačių pinigų apmokestinimo, sugrąžinimo klausimai, galų gale psichologiniai klausimai, mūsų švietimo sistemos klausimai, socialiniai, sveikatos… Viskas turėtų būti kartu, ir tai, man atrodo, turėtų įeiti į šią programą.

PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Atsakėte bent į dalies norėjusių klausti Seimo narių klausimus. Dešimt minučių tam buvo skirta ir išnaudota. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nebuvo. Todėl dabar turėtume apsispręsti, kaip elgiamės. Po svarstymo mes turime priimti vieną iš sprendimų: priimti rezoliuciją be pataisų, redaguoti projektą arba atmesti rezoliucijos projektą ir pavesti parengti naują. Todėl iš pradžių aš norėčiau atsiklausti jūsų, ar galime priimti rezoliuciją be pataisų? Nėra tokio sutarimo. Tada mes turėtume balsuoti eilės tvarka, galbūt yra du variantai. Pirmasis, kad teikiantys iniciatoriai siūlo priimti tokios redakcijos ir nenori redaguoti. Kiek aš supratau, kolega V.Mazuronis sutiko, kad gali būti redaguojama. (Balsas salėje) Gerai, supratau. Tada aš klausčiau kitaip: ar yra siūlančių atmesti tokią rezoliuciją? (Replika iš salės: „Yra!“) Yra. Tada mes turėsime balsuoti alternatyviai. Balsavimas už reiškia už tai, kad rezoliucija būtų redaguojama, balsavimas prieš reiškia pritarimą, kad rezoliucija yra atmetama. Dabar proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. A.Balsienė už tai, kad būtų redaguojama. Prašom.

A.BALSIENĖ (LDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasisakyti už šią rezoliuciją ir jos svarbą. Tai yra labai svarbi rezoliucija, nes išvykstantys į užsienį galbūt mano, kad ten yra rojus, bet iš tiesų jie priversti vykti, nes čia yra skurdas. Ir daug kas vyksta dėl to, kad užsidirbtų duonos kąsnį. O tai priklauso nuo mūsų bendros politikos, kaipgi mes stengiamės, kad užimtumas, atlyginimai Lietuvoje būtų sutvarkyti ir sureguliuoti. Išvykimo į užsienį pasekmės yra ir prekyba žmonėmis, kai suklaidinti žmonės išvyksta į užsienį ieškoti darbo, o parduodami į vergiją. Ir daug lietuvių vergauja. Mes turėtume labai rimtai pažiūrėti į šią rezoliuciją ir į programą, o Vyriausybės dėmesys šiuo klausimu turėtų būti ypač svarbus. Todėl siūlyčiau balsuoti už rezoliuciją.

PIRMININKAS. Tuokart balsuosime už rezoliucijos redagavimą, nes mes konstatavome, kad be pataisų ji negali būti priimta.

Nuomonė už, kad nereikia tokios rezoliucijos. A.Sysas. Prašom, kolega.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes kasdien priimame po vieną arba dvi labai svarbias rezoliucijas. Vienu metu mes kūrėme komisijas kasdien po kelias. Dabar mes perėjome prie rezoliucijų. Aš netikiu, kad rezoliucijomis galima sumažinti išvykstančių žmonių skaičių. Lygiai taip pat aš netikiu, kad jeigu kas nors ir perskaitys tą rezoliuciją, grįš čia, į Lietuvą. Kiekvienas iš mūsų, sėdintis šioje salėje, turi teisę teikti įstatymų pataisas, tai yra mūsų pagrindinis darbas, ir taip prisidėti, kad daugiau žmonių liktų čia, kad būtų geresni santykiai darbo vietose, kad darbuotojai gautų didesnius atlyginimus. Aš manau, kad rezoliucija yra ne tas būdas spręsti dėl gyvenimo čia, Lietuvoje. Todėl aš pasisakau prieš bet kokias rezoliucijas. Mes išsirinkime vieną svarbią temą ir kada nors vieną rezoliuciją priimkime. O jeigu mes kasdien priimame po dvi rezoliucijas, paprasčiausiai piliečiai net nekreipia į tai dėmesio. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, po vieną kalbėjo. Turime apsispręsti, ar redaguojame, ar atmetame rezoliuciją. Kad jums būtų aišku, tai yra alternatyvus, kolegos, balsavimas. Susilaikymo balsai nėra skaičiuojami. Balsavimas už reiškia pasisakymą už redagavimą, balsavimas prieš – pasisakymą už tai, kad rezoliucija būtų atmesta. Prašom, kolegos, pasiruošti ir balsuoti dėl šios rezoliucijos.

Užsiregistravo 72. 58 pasisakė už, 7 – prieš. Taigi nuspręsta rezoliuciją redaguoti. Taip apsisprendus pagal Statutą mes turime sudaryti redakcinę komisiją bei nustatyti rezoliucijos svarstymo datą. Ar galime sutarti, kad iki kitos savaitės antradienio rezoliucija būtų patobulinta, tai yra pateiktas suredaguotas variantas? Nėra siūlančių kitaip.

Dabar prašyčiau jūsų pritarimo, kad būtų iš 9 narių sudaryta redakcinė komisija, į ją įtrauktas iniciatorius, taip pat frakcijų atstovai. Galbūt sutarkime, kad pavardės iki šios dienos pabaigos galėtų būti praneštos Seimo posėdžių sekretoriatui ir redakcinė grupė galėtų pradėti savo darbą. Ar priimtina, kolegos? Ačiū. Dėl to mes apsisprendėme ir šio klausimo svarstymas tuokart yra baigtas. Jeigu būtų priimtina, mes padarytume trumpą pertrauką iki 12.05 valandos. Taigi 11 minučių trukmės pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Mielieji kolegos, prašom sėsti, Tęsiame darbą. Pirmiausia kviečiu registruotis. Dirbsime pagal darbotvarkę, kaip numatyta, ir iš eilės bus darbotvarkės 7 punktas. Kol kas 53 Seimo nariai, manau, kad atsiras ir daugiau.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-441(3*) (svarstymas)

Kaip sakiau, darbotvarkės 7 punktas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-441. Jau net trečias variantas. Ir pagrindinio komiteto, t.y. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, vardu kviečiu kalbėti kolegą A.Kašėtą į tribūną, ruošiasi J.Čekuolis.

A.KAŠĖTA (LCF). Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms. Nepritarė Europos teisės departamento išvadai. Pritarė taip pat Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadai. Taigi buvo balsuota bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskui vis tiek dar tamstai reikės grįžti į tribūną. O dabar J.Čekuolis – Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, mūsų komitetas svarstė antrąjį įstatymo projekto, o dabar jau po svarstymo pagrindiniame komitete yra trečiasis. Mes atsižvelgėme į Teisės departamento ir Vyriausybės nuomonę. Dėl komitete vykusių diskusijų buvo priimtas sprendimas siūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui, taip pat paredaguoti taip, kad kariui, grįžusiam iš vaiko priežiūros atostogų, garantuojamos jo laipsnį atitinkančios pareigos. Pradiniame projekto variante buvo, kad jis grąžinamas į tą pačią tarnybą. Bet karių tarnybos vietos keičiasi, laipsniai taip pat keičiasi, taigi jis turi grįžti, prižiūrėjęs savo vaiką, kai jam sueis treji metai, į jo laipsnį atitinkančias pareigas. Čia kalbama apie profesinės karo tarnybos karius. Iki šiol karys turėjo galimybę į atostogas vaikui prižiūrėti eiti, iki vaikui sueitų vieneri metai. Dabar yra leidžiama treji metai, kaip ir nemažai daliai kitų pareigūnų ir kitų darbuotojų. Šiai idėjai mūsų papildomas komitetas pritarė bendru sutarimu. Į mūsų teiktą pastabą ir pasiūlymą pagrindinis komitetas atsižvelgė, jai pritarė ir į dabar čia siūlomą trečiąjį įstatymo projekto variantą taip pat įtraukė, todėl daugiau pastabų neturime. Pritariame bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje niekas nenori kalbėti. Ar nori kas pasakyti kalbą dėl balsavimo motyvų, ar bendru sutarimu pritariame patobulintam variantui? Pritariam? Bet vis dėlto balsuoti reikia? Kadangi atsirado papildomai Seimo narių salėje, tai gal iš tikro pabalsuokime. Taigi kas už tai, kad pritartume po svarstymo patobulintam, tai yra, kaip sakiau, trečiajam, šio projekto variantui? Atsižvelgiant į Vyriausybės, Teisės departamento ir kitų pastabas, prašom balsuoti.

54 Seimo nariai – už ir 2 susilaikė. Yra pritarta.

Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-800 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Dabar, gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 8 punktas – Jaunimo politikos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-800. Pateikimo stadija. Pranešėjas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras Mečislovas Zasčiurinskas. Prašom į tribūną, viceministre.

M.ZASČIURINSKAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamas klausimas dėl Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Siūlomas priimti įstatymo projektas yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekiu tobulinti viešojo administravimo institucijų sistemos sandarą ir modernizuoti jų vidines struktūras, dėl to reikia parengti teisės aktų, kurie numatyti viešojo administravimo institucijų vidinės struktūros standartizavimo pagrindus… projektus. Taip pat dėl Respublikos Vyriausybės tiesiogiai pavaldžių skirtingos funkcinės paskirties įstaigų, taip pat dėl tarpšakinio profilio institucijų, steigiamų pagal specialiuosius įstatymus vietos valdymo sistemoje ir funkcijų apibrėžimą įtvirtinti optimalų institucinės sandaros modelį centriniu lygiu, kuris aiškiai atspindėtų valdymo ryšius tarp institucijų, pavaldumo klausimus ir funkcijų pasiskirstymą.

Įstatymo projektas taip pat atitinka Europos Komisijos Baltosios knygos „Naujas postūmis Europos jaunimui“ nuostatas, kad jauniems žmonėms turi būti sudarytos galimybės dalyvauti sprendimų priėmimo procese, ir Europos Sąjungos Tarybos 2003 m. lapkričio 25 d. rezoliucijos „Dėl bendrųjų tikslų jaunimo dalyvavimo ir informavimo srityse“ nuostatas. Siūlomos reguliavimo nuostatos nenumato iš esmės naujos administravimo srities, pagrindinė Valstybinės jaunimo reikalų tarybos funkcija, t.y. įgyvendinti valstybinę jaunimo politiką, išlieka nepakitusi ir pertvarkius ją į Jaunimo reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau naujasis dokumentas numato aiškiai ir juridiškai teisingą Jaunimo reikalų departamento teisinę formą. Šios institucijos funkcija – įgyvendinti valstybės jaunimo politikos programas ir priemones, analizuoti jaunimo ir jaunimo organizacijų būklę Lietuvoje, vykdyti kitus pavedimus.

Antras punktas. Įstatyme pažymėti, kad išlieka pariteto principu formuojama tarpžinybinių koordinavimo principu veikianti Jaunimo reikalų taryba ir išlieka tos pačios funkcijos.

Trečiu pakeitimu projektas numato sąvokos „Nacionalinės jaunimo organizacijų tarybos“ keitimą į „Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos“ sąvoką. Keičiamas žodis „nacionalinės“ į „Lietuvos“.

Ketvirta. Ryšium su tuo, kad įsigaliojo Asociacijų įstatymas, atitinkamai pakeisti šio įstatymo keli straipsniai.

Penkta. Šiuo įstatymo projektu Jaunimo politikos pagrindų įstatymo kontrolė ir priežiūra pavedama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Šešta. Įrašomas papildomas tikslas – tai regioninės politikos vykdymo vienas iš tikslų skatinti jaunimo organizacijų plėtrą regionuose. Pažymėtina, kad šį dokumentą rengia specialiai sudaryta darbo grupė. Buvo daug įvairių ilgų svarstymų ir buvo nuspręsta, Vyriausybės posėdyje buvo patvirtintas šis optimalus sprendimas. Į atskirų ministerijų ir žinybų pateiktas pastabas visiškai atsižvelgta. Tiek. Prašau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Šeši Seimo nariai nori… Atsiprašau, gerbiamieji kolegos. Būkite malonūs, dar kartą įjungsim, spustelkite tie, kurie anksčiau… Dabar galbūt bus šiek tiek kitokia eilė. Pirmas J.Olekas, bet čia ne specialiai išėjo. Prašom.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad yra suprantamas ministerijos noras struktūrizuoti institucijas pagal įstatymo dvasią. Bet jūs pats minėjote, kad išlieka koordinuojanti taryba, o, kiek aš žinau, šiuo metu ministerijoje yra skyrius ar poskyris, kuris domisi tais klausimais. Tai ar nereikėtų tą skyrių praplėsti, o ne kurti departamentą prie ministerijos? Ačiū.

M.ZASČIURINSKAS. Ačiū. Klausimas išties geras, ačiū už jį. Čia atsirado vienas naujas aspektas. Toks skyrius yra, jis vadinasi Šeimos, vaiko ir jaunimo skyrius. Jame dirba keturi žmonės ir už jaunimą atsakingas vienas žmogus. Tačiau mūsų nuomonė yra tokia, kad tokios veiklos, kokia dabar vykdoma valstybėje su jaunimu, nebūtų galima laikyti patenkinamos. Pavyzdžiui, šiandien jaunimo reikalams kolegialiai, įvertinant jaunimo organizacijų pasiūlymus ir taip toliau, skiriama tiktai apie 2 mln. Lt per metus. Mūsų nuomone, jaunimo reikalai, jaunimas tikrai nusipelnė, kad būtų numatoma ir skiriama kur kas daugiau lėšų. Tada iškiltų klausimas ir jis dabar iškyla, kaip būtų valdomos tos lėšos, tas finansinis turtas? Tokio turto valdyti skyrius, kuris, kaip minėjau, yra iš keturių asmenų ir vienas asmuo dirba jaunimo srityje, negali, tokią funkciją gali atlikti atskiras struktūrinis padalinys prie ministerijos. Todėl mes siūlome daryti analogiją, kaip buvome teikę klausimą, su Invalidų reikalų taryba, steigti departamentą prie ministerijos. Manome, kad toks sprendimas būtų optimalus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sysas. Prašom. A.Sysas, prašom. (Balsai salėje) Atsiprašau. E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Ačiū, kad galų gale pastebėjote. Vis dėlto norėčiau užduoti klausimą dėl Jaunimo reikalų tarybos. Kai kurios institucijos, kurios formuoja tam tikrą politiką, vis dėlto yra tvirtinamos aukštesniu lygmeniu. O visos jaunimo organizacijos teikia pasiūlymą, kad ir nuostatai, ir pati tarybos sudėtis būtų tvirtinama Vyriausybės lygmeniu. Ar neatrodo, kad tos problematikos sumenkinimas kaip tik siejasi ir su kitomis problemomis, kurias šiandien svarstėme ir norėjome išreikšti dėl jaunimo emigracijos? Ką aš norėčiau pasakyti? Vis dėlto lygmuo turėtų būti aukštesnis ir dėmesys didesnis. Neprilyginkime departamentui kažkokios tarybos, kuri formuoja Lietuvoje jaunimo politiką. Kodėl to buvo atsisakyta?

M.ZASČIURINSKAS. Atsisakyta… Klausimas toks. Keičiama valdymo struktūra, tačiau nei tikslai, nei siekiai nekeičiami. Tiktai papildomai sudaromos galimybės daugiau lėšų skirti jaunimo veiklai, daugiau koordinuoti. Šiandien jaunimo veikla koordinuojama dviem lygmenimis. Vienas lygmuo yra Vyriausybės, antras – savivaldybių. Savivaldybės lygmeniu yra numatyta galimybė kiekvienoje savivaldybėje turėti atskirą koordinatorių jaunimo reikalams. Kai praktiškai iškyla klausimai, kaip koordinuoti finansus, jų veiklą valstybės ir savivaldybių lygmeniu, tai kyla įvairiausių problemų. Todėl pačios jaunimo organizacijos išreiškė pageidavimą ir pritarimą tokiam sprendimui, koks yra dabar siūlomas.

E.PUPINIS. Sakoma atvirkščiai, kad jaunimas kreipėsi ir prašo palaikyti, kad būtų tvirtinama Vyriausybės lygmeniu.

M.ZASČIURINSKAS. Vyriausybės lygmeniu tai ir bus tvirtinama, nes, kaip praeitą kartą minėjau, visos valstybėje esančios funkcijos yra paskirstytos tarp 13 ministerijų ir nė viena organizacija, kuri šiandien yra prie kažko, neturi tiesioginės laisvės arba tiesioginio priėjimo su įstatymais, su nutarimais ir panašiai. Visi tie dalykai daromi per atitinkamą ministeriją. Iš šiandien jau yra susiklosčiusi tokia praktika. Po ilgų svarstymų priimtas toks sprendimas Vyriausybės lygmeniu, kad jaunimo reikalus, kaip yra šiandien, kuruoja… dabar formalizuojant kuravimas turėtų būti paskirtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jau A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke, kad taip skubėjote man suteikti žodį. Gerbiamasis viceministre, vienas labai trumpas ir kitas šiek tiek ilgesnis klausimai. Gal galėtumėte aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškinti, kam reikalinga skuba priimant šį įstatymą? Antras klausimas. Savo aiškinamajame rašte jūs visai nerašote, o kiek tai kainuos biudžetui? Vis dėlto ar reikės papildomų biudžetinių išlaidų reorganizuojant ir pertvarkant šitą instituciją, ar ne? Labai ačiū.

M.ZASČIURINSKAS. Pirmame etape nereikės. Antrame etape papildomai reikės 310 tūkst., jeigu bus toliau laikomasi nuostatos, kad reikia vykdyti koalicinės Vyriausybės patvirtintas priemones. Tada reikės didinti darbuotojų skaičių, kurių šiandien yra 12. Mes manome, kad reikėtų padidinti iki 20. Tokiu atveju atsirastų papildomas poreikis 310 tūkst. litų. O dėl skubos, mes neprašom, kad įstatymas būtų rengiamas ypatingos skubos tvarka, o jį teikiam todėl, kad 2003 m. pabaigoje priimtas Jaunimo politikos pagrindų įstatymas pareikalavo rengti nemažai poįstatyminių aktų ir juos rengiant išaiškėjo, kad priimta schema, kai organizacija yra prie Vyriausybės, neleidžia teisiškai tokių poįstatyminių aktų parengti. Tada buvo ieškomas sprendimo būdas ir rastas tas, kurį mes dabar pristatome.

PIRMININKAS. Kolegos, aš čia įsiterpsiu. Noriu priminti, teikiamo įstatymo 8 straipsnis nustato, kad jeigu Seimas taip nuspręs, tai šis įstatymas įsigalios nuo sausio 1 dienos, vadinasi, ir pinigai bus kartu su kitų metų biudžetu.

Dabar klausia A.Pitrėnienė. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Ačiū. Norėčiau paklausti dėl jūsų siūlomo pakeitimo, „Nacionalinės jaunimo organizacijų tarybos“ sąvokos pakeitimo į „Lietuvos jaunimo organizacijos tarybos“ sąvoką. Kokia čia logika, kokios čia priežastys, gal galėtumėte paaiškinti?

M.ZASČIURINSKAS. Teisininkai teigia, kad šie žodžiai turi būti pakeisti: vietoj „nacionalinės“, turi būti parašyta „Lietuvos“.

PIRMININKAS. Ačiū. S.Bucevičius. Prašom, kolega.

S.BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Į savo klausimą gavau atsakymą, tad dėkui.

PIRMININKAS. Gerai. L.Graužinienė, jeigu jau gavo instrukcijas. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū. Iš dalies ar irgi gavau atsakymą į savo klausimą, kai klausė gerbiamasis A.Sysas ir A.Pitrėnienė. Tik noriu patikslinti, norėčiau aiškumo. Kiek numatoma etatų, koks jų paskleidimas būtų per respubliką?

M.ZASČIURINSKAS. Šiandien sąmatą sudaro 1,8 mln. litų. Dirba 11 žmonių. Yra užimtų 11 etatų. Iš viso šiandien yra numatyta 12 etatų. Sekretoriatas štai tokios sudėties. Kitais metais, nuo 2006 metų, planuojama, jeigu Seimas priims šį sprendimą, kad sąmata bus 2,2 mln. litų, etatų skaičius, vykdant koalicinės Vyriausybės programą, padidės iki 20, pamažu, ne iš karto. Papildomos lėšos bus numatomos vadinamosioms ūkinėms išlaidoms, taip pat kvalifikacinei klasei suteikti. Taip pat krepšeliui finansuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir J.Sabatauskas – paskutinysis.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, šiuo teikiamu projektu jūs lyg ir pripažįstate, kad Valstybinė jaunimo reikalų taryba neatliko savo darbo, arba, priešingai, ministerija neatliko savo darbo, nes kiek taryba teikdavo siūlymų, matyt, jie atsimušdavo kaip į sieną, tai dabar reikės tam nuolat dirbančių žmonių, valstybės tarnautojų. Ar tai reikš, kad po to teikiamose programose, tyrimuose, kaip plėtoti jaunimo organizacijas ir apskritai ginti jaunimo reikalus, mes sulauksime įstatymo pataisų dėl mokesčių lengvatų jauniems žmonėms, dėl įdarbinimo kvotų, dėl išsilavinimo krypčių, kad universitetuose būtų atitinkamai į juos atsižvelgiama? Ačiū.

M.ZASČIURINSKAS. Aš, žinoma, nenorėčiau ir neturėčiau sutikti su teiginiu, kurio aš nesakiau, kad mes pripažįstame, jog jaunimo organizacijos šiandien neatliko savo funkcijų. Sakyčiau, priešingai, jaunimo organizacijos, turėdamos tokią norminę bazę, kokia yra šiandien, dirba labai aktyviai ir atlieka joms pavestas funkcijas. Tačiau žvelgiant į ateitį, norint plėsti jaunimo galias, suteikti jaunimui daugiau galimybių dalyvauti pilietinės visuomenės veikloje, spręsti tuos klausimus, kuriuos jūs paminėjote, manome, būtina žengti šį organizacinį žingsnį.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Matau, Seimo nariai nori tarti žodį ir už, ir prieš. Pirmasis – A.Sysas. Prašom, kolega.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš pritariu įstatymo projektui, nes ir dėl šios organizacijos, ir dėl kitos svarstant biudžetą visą laiką iškyla problemų, į tai atkreipdavo dėmesį ir Valstybės kontrolė. Galbūt svarstymo metu surasime kitokį sprendimo būdą. Jokiu būdu aš nepasisakau už skubą. Aš prisimenu, kai mes svarstėme pirminį įstatymą, kiek buvo daug diskusijų, kiek kartų darėme pasitarimus, nes jaunimo organizacijos gana rimtai reiškė savo pretenzijas dėl to įstatymo. Todėl ir šiuo atveju, jeigu mes darome pataisas, keičiame struktūrą, priklausomumą, tai, manau, reikėtų paklausti nevyriausybinių organizacijų jaunimo nuomonės, ir tą reikėtų daryti neskubant, juo labiau kad šio įstatymo įsigaliojimas planuojamas nuo sausio 1 dienos. Viena ar dvi savaitės ilgesnio svarstymo, man atrodo, tik pasitarnaus šio įstatymo kokybei. Todėl pritardamas iš karto pasisakau prieš skubą.

PIRMININKAS. Supratau. Dabar J.Čekuolis. Prašom, kolega.

J.ČEKUOLIS (LCF). Dėkoju. Aš paspaudžiau raudoną mygtuką, irgi norėjau daugiau dėl procedūrinių dalykų pasisakyti, ne prieš projektą, bet prieš siūlomą skubos tvarką, turėdamas galvoje tuos pačius argumentus, kuriuos išdėstė kolega A.Sysas. Todėl siūlyčiau atsisakyti skubos tvarkos. Reorganizavimo klausimai visada yra ir jautrūs, ir reikalaujantys itin atidaus dėmesio, skubėti nėra prasmės. Aš – prieš skubą.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, gal tada galime draugiškai sutarti, kad po pateikimo pritariame? Ar dėl to reikia balsuoti, ar reikia? Nereikia. Štai dėl skubos, kadangi Vyriausybė siūlo, tada kviečiu balsuoti, nors matau atitinkamas nuotaikas. Bet Vyriausybė, kaip įstatymų leidybos iniciatyvos subjektas, siūlo skubą.

Prašom balsuoti, ar pritariame skubai. (Balsai salėje) Kolegos Seimo nariai, jūsų valia. Žinoma, jeigu nubalsuosite priešingai, tai prašysime komitetus tiesiog per daug neatidėlioti ir nenustumti po to, kai jau biudžetas bus pusiau apsvarstytas.

15 – už, 21 – prieš, 26 susilaikė, taigi iš tikro svarstome normalia tvarka.

Dėl komitetų. Seniūnų sueiga pasiūlė, kad pagrindinis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, sutinkame, o papildomi du: Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Šeimos ir vaiko reikalų komisija. (Balsai salėje) Švietimo? Gerai. Vadinasi, netiksliai užrašėme, pasitaisome. Papildomi – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje) Gerai. Jaunimo ir sporto komisija. Minutėlę. B.Bradauskas žodžio neturėjo, dabar jis gali jį pasakyti. Prašom.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Pranešėjas minėjo, kad reikės papildomų biudžetinių lėšų. Todėl manyčiau, kad Biudžeto ir finansų komitetas kaip papildomas turėtų irgi pasvarstyti šį klausimą.

PIRMININKAS. Man atrodo, kad jūs automatiškai kartu su biudžetu svarstysite, bet jeigu turite laiko dar papildomą klausimą paimti, tai prašom. Ar Seimas neprieštarauja? Tada, gerbiamieji, dar sykį perskaitau: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas, plius Jaunimo komisija. Ar dabar visi sutinkate? Ačiū.

Nagrinėjimas – spalio antroje pusėje. Čia jau faktiškai taip išeis, nes yra keletas komitetų, čia užrašyta 20 diena. Laiko, atrodo, yra pakankamai, nebus skubos, bet vis tiek reikėtų viską apsvarstyti. Man atrodo, aš minėjau, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jeigu neminėjau, tai paminime: Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, plius viena komisija. Ačiū.

Mielieji kolegos, darbotvarkės 9 didelis kompleksinis klausimas, kurį aš turėčiau pateikti. Kviečiu pirmininkauti kolegą Seimo Pirmininko pavaduotoją G.Steponavičių.

Seimo kontrolierių įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-629. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-630. Teismų įstatymo 59 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-633. Diplomatinės tarnybos įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-747. Antstolių įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-749. Notariato įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-750. Prokuratūros įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-751. Baudžiamojo proceso kodekso 210, 263, 269, 277 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-752. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 13, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-753. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statuto 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-755. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-757. Valstybės saugumo departamento įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-758. Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-782 (pateikimas)

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LCF). Taigi, kolegos, pateikimo stadijoje svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 9 klausimą, raidelės nuo a iki m. Registracijos numeriai nuo Nr.XP-629 iki Nr.XP-758, taip pat dar Nr.XP-782. Jeigu Seimas neprieštarautų, pateikimo stadijos metu prašytume teikėją Č.Juršėną pateikti iškart, kompleksiškai, visus tarpusavyje susijusius projektus, taip pat užduoti klausimus dėl visų šių projektų vienu metu. Ar tinka? Gerai, netgi nuoširdžiai nori. Prašom, kolega Česlovai.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininkas teisingai pasakė, nes tai yra kompleksinis klausimas, susijęs su priesaikos institutu. 12 iš 13 yra konkrečiai skirti, sakykim taip, dvigubai priesaikai – su paskutiniuoju sakiniu ir be paskutiniojo sakinio.

Istorija, gerbiamieji kolegos, yra tokia. Pirmojoje mūsų nuolatinėje Konstitucijoje, t.y. 1922 m. Konstitucijos 35 paragrafe, buvo numatyta (čia kalbama apie Seimą, bet tinka ir kitais atvejais): „Kiekvienas atstovas arba Seimo narys, pradėdamas eiti savo pareigas, prisiekia arba iškilmingai pasižada“, t.y. buvo priesaika su Dievo vardu ir pasižadėjimas be jo, bet abu tekstai turėjo vienodą teisinę galią. Pas mus pagal Konstituciją buvo pasirinkta priesaika ir Konstitucijos integralinėje dalyje, t.y. įstatyme dėl Konstitucijos įgyvendinimo, yra konkretus Seimo nario priesaikos tekstas su paskutiniuoju sakiniu ir be paskutiniojo sakinio. Vėliau dalį įstatymų pataisėm, kad tie, kurie nori prisiekti be paskutiniojo sakinio, t.y. laisvamaniai, nebūtų nepatogesnėje padėtyje procedūros atžvilgiu negu prisiekiantieji pagal pagrindinį variantą. Buvo įvesta taisyklė, kad iškart yra du priesaikų tekstai – su paskutiniuoju sakiniu ir be paskutiniojo sakinio, ir tas, kas prisiekia be paskutiniojo sakinio, ne tik nesako to sakinio, bet jam nereikia viešai išbraukti Dievo žodžio.

Taigi toks dalykas jau yra kai kuriuose įstatymuose. Bet kadangi priesaikos, pasirodo, įtvirtintos daugelyje įstatymų, tai pamažu stengiamės šį dalyką iki galo reglamentuoti. Taigi, kaip sakiau, iš 13 įstatymų 12 yra skirti kaip tik tam, kad būtų dvigubi priesaikų tekstai. O vienas įstatymas, t.y. 11b, arba antrasis iš eilės pagal kompleksą, t.y. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo papildymas, yra susijęs su tuo, kad šiuo atveju iš viso įvedamas priesaikos institutas, nes Seimo kontrolieriai prisiekia, taigi aišku, kad tai turėtų daryti ir kiti kontrolieriai. Čia siūloma jau iškart numatyti tą dvigubą priesaiką. Štai toks dalykas.

Kadangi mes, kaip sakiau, tai jau padarėme ne viename įstatyme, siūlau ir šiuo atveju pozityviai pažiūrėti į tą siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Penki Seimo nariai nori jūsų klausti. Eilės tvarka – A.Dumčius. Prašau.

A.DUMČIUS (TSF). Ačiū, pirmininke. Išties, kaip sakoma, neminėkime Dievo vardo be reikalo. Tas toks teksto braukymas dėl to vardo ir panašiai yra nepriimtinas. Klausimas būtų toks. Ta procedūra man vis tiek dar truputį neaiški. Ar tie abudu tekstai išdėstomi visur pagal standartą – kas aukščiau, kas žemiau, ar atskirai, taip sakant, kad paskui nesupainiotų autorius, kuris pasirašo. Ta procedūra, ta technika.

Č.JURŠĖNAS. Paaiškinsiu. Šiuo atveju, kadangi mes jau turime pakankamą praktiką, štai yra tas aplankas, kurio vienoje pusėje yra vienas tekstas, kitoje pusėje yra kitas tekstas. Visada mūsų Sekretoriato darbuotojai arba darbuotojos su prisiekiančiaisiais, tiksliau, su prisieksiančiaisiais, susitaria, kurį tekstą jie skaitys, ir jiems pasakoma, kad kairėje yra tas, dešinėje tas. Jie pasirenka, perskaito ir pasirašo, o tas kitas tekstas yra sunaikinamas. Tokiu būdu procedūriškai viskas padaroma tvarkingai. Kol kas kliuvinių ar nemalonumų dėl to nebuvo, o piliečių ar pareigūnų lygybė tokiu atveju yra visiškai užtikrinama.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS (LSDPF). Aš manau, kad dabar, po šio paaiškinimo, čia teikiami svarstyti visiškai racionalūs projektai, bet aš noriu ko kita paklausti. Žmonėms, kurie nežino, kas čia bus aiškinama, kai pamato tokį sąrašą, kyla klausimas, ar nenumatoma tokia darbotvarkė, kur visoje darbotvarkėje būtų vien tik Č.Juršėno projektai.

Č.JURŠĖNAS. Galiu pasakyti, kad iš tikro jūs (nebūtų profesorius) matote toliau ir daugiau, nes projektų yra parengta daugiau ir jie turėjo eiti kartu, bet kai kurie projektai kertasi su Statuto taisykle, kurioje yra suformuluota nuostata: negalima teikti naujų pataisų, kol nepraėjo šeši mėnesiai po ankstesnių to įstatymo pataisų. Tai kad per daug nesivarginčiau rinkdamas 29 parašus, nors, be abejo, aš manau, kolegos būtų pasirašę, taigi kad ir man, ir jums būtų mažiau vargo, tiesiog tuos projektus pateiksime vėliau. Bet teoriškai galėjo būti taip, kaip jūs sakote.

PIRMININKAS. Ačiū. Tuokart, manau, 15 minučių šiai klausimų grupei aptarti turėtų užtekti. Kolegos, toliau klausia V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Aš, pone Seimo vicepirmininke, noriu pasidžiaugti, kad jūs jau bijote, nedrįstate išbraukti iš teksto Dievo vardo. Tai yra tikrai didelė pažanga. Aš jaučiu, netrukus ateis tas laikas, kai mes su jumis kartu eisime į bažnyčią. Tai aš tuo ir džiaugiuosi. Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Tiktai kokios kokybės mes eisime? Nes aš turiu savo žmoną, prašom neužmiršti. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Česlovai, aš supratau, klausimas buvo formuluojamas – kada.

Č.JURŠĖNAS. Taip, gerai. Viską paaiškinsiu. Ir kada. Jeigu dabar reikalingas atsakymas kada, tai aš esu ne kartą buvęs bažnyčioje. Šitą jūs žinote. Skirtumas tiktai tas, kad aš bažnyčioje paprastai nesiklaupiu. Bažnyčios hierarchų garbei turiu pasakyti – niekad dėl to negavau pastabų.

O dabar esminis klausimas yra pačioje pradžioje. Jūs galbūt neatkreipėte dėmesio į tą aplinkybę, kad, kaip sakiau, integraliojoje Konstitucijos dalyje yra nustatytas Seimo narių priesaikos tekstas. Paprastu įstatymu to įstatymo mes negalime pakeisti, reikia 94 balsų. Todėl jeigu mus abu, gerbiamoji kolege, 2008 m. vėl išrinks, aš, deja, turėsiu braukti tą paskutinįjį sakinį, o tamsta, matyt, paliksit. Taigi vėl mūsų keliai kol kas išsiskirs.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia B.Bradauskas. Prašau.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, aš pritariu tiems siūlymams, kuriuos jūs teikiate, bet tokį pamąstymą turiu: o jeigu staiga mūsų Seime kada nors bus musulmonas ir norės ištarti „Tepadeda man Mahometas!“, kaip tada bus?

Č.JURŠĖNAS. Alachas.

B.BRADAUSKAS. Alachas.

Č.JURŠĖNAS. Manau, šią problemą išspręsim, nes šiek tiek skirtingas priesaikos teksto tarimas yra buvęs Seime, ir Konstitucinio Teismo Pirmininkas to netraktavo kaip Konstitucijos ar įstatymo sulaužymo. (Balsai salėje) Taip, „protėvių dvasia“ buvo, teisingai.

PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamasis projektų teikėjau. Dabar proga apsispręsti, ar pritariame projektams po pateikimo. Jeigu būtų priimtina, taip pat balsuotume dėl viso paketo. Gerai, S.Pečeliūnas – nuomonė už. Prašau.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Norėjau paklausti, išsakydamas nuomonę, gal Česlovas girdės tą dalyką. Aišku, aš ne prieš, kad nereikėtų Dievo vardo braukyti, ir, kaip Česlovas minėjo, dar vieną vietą reikėtų taisyti, kad visur būtų vienodai. Man atrodo, bendru sutarimu galim kada nors tą padaryti. Bet sakykite man, kaip bus, jeigu atsitiks techniškai taip: žmogus turi prieš akis du tekstus, paskaitė vieną ir paskui pasirašė kitą?

PIRMININKAS. Na, tai turbūt jau vėlesnės diskusijos arba praktinio taikymo srities klausimas. Taigi nėra daugiau norinčių dėl motyvų kalbėti. Kolegos, ar bendru sutarimu po pateikimo galime pritarti įstatymų projektams? (Balsai salėje) Yra abejojančių. Tai balsavimu išsakykime savo nuomonę, ar pritariam teikiamiems įstatymų projektams po pateikimo.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: 58 – už, prieš nėra, 4 susilaikė. Įstatymo projektams po pateikimo yra pritarta.

Dabar, kolegos, prašyčiau pasižiūrėti į jums išdalytas darbotvarkes. Nenorėčiau vardyti kiekvieno iš projektų, bet prie jų yra įrašyti komitetai, kurie numatyti. Ar turite pastabų, ar pasiūlymų dėl pagrindinių ar papildomų komitetų žiūrėdami į tai, kaip siūlo Seniūnų sueiga? Nėra kitų siūlymų, nei kaip pateikta darbotvarkėje prie kiekvieno iš projektų. Taigi dėl to, matau, galime apsispręsti bendru sutarimu. Dėl svarstymo datos. Yra siūlymų svarstyti šių metų lapkričio 22 dieną. Ar priimtina tokia data? Siūlančių kitaip nėra, dėl to taip pat apsispręsta bendru sutarimu. Taigi šio kompleksinio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo, rytinio posėdžio dešimto. Toliau prašau pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoją Č.Juršėną.

Teismų įstatymo 51, 66, 67, 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-762 (pateikimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Projekto registracijos Nr.XP-762. Teismų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – kolega J.Sabatauskas. Pateikimo stadija. Prašom į tribūną.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums Teismų įstatymo pataisas, susijusias su grąžinimu tos tvarkos, kuri buvo iki 2004 metų gegužės 18 dienos, t.y. kada buvo pakeistas Teismų įstatymas ir buvo nustatyta supaprastinta tvarka kai kuriems asmenims be egzaminų tapti teisėjais, t.y. prokurorams ir advokatams. Šiuo teikiamu projektu aš siūlau, kad nei advokatai, nei prokurorai tokios lengvatos neturėtų tapdami teisėjais. Praktika parodė, kad nors aname projekte buvo teikiama, kad ir prokurorai laiko egzaminus, deja, pasižiūrėjus tai, kas dabar yra veikiančiame įstatyme, matyti, kad tie prokurorai, kurie turi tokį stažą, kad galėtų be egzamino eiti į teisėjus, dar nelaikė egzamino prieš tapdami prokurorais, nes egzaminas įvestas tik prieš trejus metus.

Taigi, kolegos, manau, kad vis dėlto teisingumas nėra toks lengvas ir pigus dalykas, kad galėtume leisti žmonėms tapti teisėjais be egzamino. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori paklausti. V.Rinkevičius pirmasis. Prašom, kolega.

V.RINKEVIČIUS (VNDF). Ačiū. Ar nesisieja šie siūlymai su paskutiniais paskyrimais į teisėjus, vis tiek dalis žmonių lieka su tomis lengvatomis? Gal tada visiškai jas panaikinti?

J.SABATAUSKAS. Ačiū, kolega, už gerą klausimą. Iš tikrųjų ta mintis buvo kilusi dar pavasarį. Aš pagal pareigas esu Teismų tarybos narys ir matau, kaip tenka Teismų tarybai svarstyti klausimus dėl patarimo Prezidentui, patarti ar ne tą asmenį skirti teisėju… ir iš tiesų buvo matyti ir kiti Teismų tarybos nariai tiesiog rankas keldavo iš beviltiškumo. Bet kaip tik dėl to, ką jūs minėjote, aš pavasarį neregistravau šito projekto, kad nebūtų niekaip susieta su tuo paskutiniu paskyrimu, apie kurį jūs galvojate.

PIRMININKAS. E.Vareikis. Prašom, kolega.

E.VAREIKIS (TSF). Mano klausimas susijęs su kvalifikaciniais reikalavimais žmonėms, kurie galėtų būti, kaip mes sakome, prileisti prie egzaminų, galėtų laikyti egzaminus. Anksčiau buvo sakoma, kad užtenka bakalauro diplomo, paskui – kad tik magistro, paskui buvo versija – kad ir bakalauro, ir magistro. Kaip yra šiuo metu jūsų siūlyme?

J.SABATAUSKAS. Ačiū. Kaip matote, 51 straipsnyje, arba šio projekto 1 straipsnyje, apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Pagal Aukštojo mokslo įstatymą žmogus, įgijęs universitetinį išsilavinimą, yra bakalauras. Tačiau yra Teismų įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme tokia frazė, kad tai reikštų ir tą, ir tą. Tai yra ir bakalaurą, ir magistrą. Šios padėties aš kol kas nesiūlau taisyti, bet, mano įsitikinimu, tai tikrai ne specialiųjų įstatymų reikalas, o tai yra Aukštojo mokslo įstatymo reikalas. Bet šiandien praktika tokia, kad į teisėjus gali pretenduoti žmogus, baigęs vientisąsias studijas, tai yra Vilniaus universiteto Teisės fakultetą arba kitų universitetų, turintis ir bakalaurą, ir magistrą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kad svarstytume spalio 20 dieną. Galime sutikti? Ačiū. Klausimas išspręstas. Mielieji kolegos, mums liko 9 minutės, aš siūlau jas racionaliai išnaudoti. Mes galime paimti… Ne, ne pertrauka. Aš siūlau geriau vakarinį anksčiau baigti.

Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio papildymo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-16 (pateikimas)

Siūlau imti vieną iš dviejų klausimų, kurie pabaigoje. Tai yra klausimai, susiję su Bankroto įstatymu. Pagal eilę P.Vilkas, jeigu trumpai pakalbėtų, o tada galėtų spėti V.Rinkevičius, jeigu jis yra. Prašom, kolega, į tribūną, trumpai išdėstote, ir mes galėsime sutrumpinti vakarinį posėdį. Padarysime gerą darbą. Prašom.

P.VILKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Ypatingai nukenčia šalies ekonominė, socialinė ir moralinė būklė, kai darbdaviai nemoka atlyginimų savo darbuotojams. Teikiamo projekto tikslas – pagerinti darbuotojų interesų apsaugą tais atvejais, kai su darbuotojais delsiama atsiskaityti.

Noriu jums priminti, kad Seimas 2002 metais papildė Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatą, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą. Ir dar. Galiojančio įstatymo nuostatos nurodo, kad darbuotojai gali pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio. Tačiau tokia teise darbuotojai pasinaudoja tik labai retais atvejais. Pavyzdžiui, 2004 metais iš 708 pradėtų bankroto procesų darbuotojų inicijuotų procesų yra tik 26. 2005 metų pirmą pusmetį iš 404 – 24. Priežastis to – teisinių žinių trūkumas, nes surašyti pareiškimą dėl bankroto iškėlimo įmonei reikia specialių teisinių paslaugų, kurios yra mokamos. Darbuotojai, negaunantys atlyginimo, užmokėti už paslaugas neįstengia. Kita vertus, atlyginimo negaunantys darbuotojai (daugiausia tai mažai kvalifikuoti darbuotojai) dažnai būna apgaudinėjami įvairiais pažadais ar net įbauginami, todėl ginti savo pažeistų teisių net nepradeda.

Teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Valstybinė darbo inspekcija privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tais atvejais, kai įmonės darbuotojai pranešė inspekcijai, kad įmonė neišmokėjo darbo užmokesčio už du mėnesius arba tikrinimo metu nustatyta, kad įmonė yra nemoki. Inspekcija pareiškimą teismui turėtų pateikti per vieną mėnesį nuo darbuotojų pranešimo gavimo. Be to, būtina pažymėti, kad inspekcijoje tokia prievolė jau buvo nustatyta Įmonių bankroto įstatyme, galiojusiame iki 1997 metų. Ir tik 2001 metais, priimant Įmonių bankroto įstatymo pataisas, inspekcija tokio įsipareigojimo neteko. Priėmus siūlomą pataisą darbuotojų interesai būtų geriau ginami. Dėl savo pažeistų teisių gynimo darbuotojai galėtų kreiptis tiesiogiai į teismą arba į Valstybinę darbo inspekciją. Įstatymo pakeitimo įgyvendinimas teigiamai atsiliepti verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes darbdaviai būtų skatinami laiku mokėti atlyginimus, o tai įpareigotų verslininkus kokybiškiau ir atsakingiau vertinti verslo riziką. Labai prašau kolegų pritarti teikiamam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū už trumpą kalbą. J.Veselka pirmasis nori paklausti. Prašom.

J.VESELKA (LDF). Aš noriu pasisakyti už.

PIRMININKAS. Gerai. Turėsime galvoje. V.Navickas. Prašom. V.Navickas. Gerbiamasis Stankevičiau, prašom netrukdyti. V.Navickas.

V.NAVICKAS (VNDF). Jau galiu? Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų jūsų teikiamas įstatymo projektas, kad Valstybinė darbo inspekcija atliktų kreditoriaus reikalavimų funkcijas, būtų naujas teisėkūros momentas. Ar jis komponuojasi su visais kitais procesais, pavyzdžiui, neteismine bankroto procedūra ir kaip toliau viskas bus?

P.VILKAS. Mano manymu…

PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu papildyti kolegos klausimą tuo, kas surašyta Teisės departamento išvadoje. Ten irgi kalbama, kad reikėtų keisti dar kai kuriuos įstatymus arba papildyti tą patį Bankroto įstatymą. Gal kartu ir kolegai V.Navickui, ir man arba Teisės departamentui atsakykit.

P.VILKAS. Kolegos, Teisės departamentas nurodo, kad Valstybinei darbo inspekcijai reikia papildomai pareikšti arba įrodyti įmonės nemokumo sąlygą. Aš noriu pasakyti, kad dėl įmonės nemokumo įstatymas ir dabar nurodo, kad tai yra praėjus trims mėnesiams po termino, kai įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka kreditorius ir įmonė nevykdo sutarties įsipareigojimų. Jeigu jau tris mėnesius nemoka atlyginimų, tie įsipareigojimai nevykdomi ir kreditoriai gali rašyti pareiškimą dėl bankroto iškėlimo visiškai neįrodant įmonės nemokumo. Tai ir yra įmonės nemokumo įrodymas. Aš norėčiau atsakyti, kur Teisės departamentas siūlė, kad reikėtų taip papildyti. Mano manymu, didelių papildymų tikrai nereikia. Galbūt reikėtų dėl to laiko, gal ne du, o tris mėnesius, tai yra kitas klausimas, bet iš tikrųjų papildomų įsipareigojimų neprireiks.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar dėl balsavimo motyvų J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš jums trumpai išdėstysiu savo praktiką. Tie teoretikai labai skaito, viskas gerai. Žiūriu, J.Sabatauskas… nereikia šito. Praktika. Yra taip. Pirma sąlyga. Turi prieš mėnesį perspėti įmonės vadovus, kad sumokėtų tau atlyginimo įsiskolinimą ir tada, jeigu jie nesumoka, tu turi teisę kelti bankroto bylą. Kaip įprasta, kai darbuotojai kreipiasi… Aš nekalbu apie jų kvalifikaciją… susiranda, bet jeigu jie eis per teisininkus, mokėti reikia visur. Nuneša šį perspėjimą administracijai. Administracija sako: mes nepriimsime. Grįžti atgal, siunti registruotu laišku. Nusiuntei, jie, kaip įprasta, į tą tavo pagąsdinimą jokio dėmesio nekreipia, tada tu vėl keli bankroto bylą. Darbuotojai čia bejėgiai. Aš ėmiausi…

PIRMININKAS. Laikas!

J.VESELKA. Pats ėmiausi šio dalyko. Rašai bankroto bylai, surenki visas „Sodros“ knygeles, pažymas, rašai bankroto bylą teismui. Teismas sako: pateikite administratoriui. Atleiskite, iš kur darbuotojai gali pateikti administratoriui? Gerai, tada vėl parašau, kad administratorių turi paskirti Ūkio ministerija, mes, darbuotojai, nežinome ir t.t. Turi vėl perspėti įmonę. Įmonė vėl nepriima dokumentų. Vėl siunti registruotu laišku. Teismas rašo: kadangi jūs nepasiūlėte administratoriaus, vėl bėda. Ateina sprendimas. Įmonė sako: mes sumokėsime. Teismas, kadangi žada sumokėti, atideda bylą. Jie sumoka tik tiems, kurie pasirašė bankroto bylą, o kad yra pažyma, kad ten yra daug daugiau darbuotojų, jie… Ir vėl tada tie darbuotojai, kuriems… vėl reikia iš naujo kelti bankroto bylą. Labai gerai, kad yra profesionali Darbo inspekcija, tada ta pati procedūra: mėnuo perspėti ir tada po dviejų mėnesių kelia bankroto bylą. Labai profesionaliai tas buvo ankstesniame įstatyme ir veikė labai gerai. Bet kai kam tai nepatiko. Todėl siūlau pritarti, nes tai bus tikrai protingas pasiūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Sabatauskas. Prašom, kolega.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Juliau, iš tiesų jūs pamatėte mano pavardę ir iškart galvojate, kad sakysiu, kad nėra problemos. Ne, problema yra, ir tai, kad jūs atkreipėte dėmesį į tą problemą, dėkui jums. Deja, man atrodo, jūs veržiatės visiškai ne į tuos vartus, nes Teisės departamento pastaba yra teisinga, kad Darbo inspekcija ne tik neturi pareigos, ji neturi teisės tikrinti įmonės mokumo ar nemokumo ir finansinės apskaitos. Ji tiktai gali tikrinti, ar dirba darbuotojai, ar yra legalus darbas, nelegalus, ar yra Darbo kodekso pažeidimų.

Šiuo atveju gal labiau reikėtų, kad Mokesčių inspekcija, Socialinio draudimo fondo valdyba tokią teisę turėtų. Dar noriu atkreipti dėmesį. Jūs rašote, kad kitų įstatymų keisti nereikės, deja, Civilinio proceso kodekse nėra nustatyta nei teisė, nei pareiga valstybės institucijoms atstovauti teismuose darbuotojams, išskyrus profesines sąjungas. Profesinė sąjunga gali kreiptis dėl bankroto, nes ji turi teisę atstovauti pagal tą Civilinio proceso atstovavimo skirsnį.

Dar vienas dalykas. Noriu pasakyti, kad dėl viešojo intereso (o čia būtų galima įžvelgti viešąjį interesą) galėtų kreiptis į bendros kompetencijos teismą, prokuratūrą, bet vėlgi ne Darbo inspekcija. Todėl, mano manymu, jūs taisote, bet ne tą įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėjau paklausti gerbiamojo kolegos J.Sabatausko, ar jūs reikalaujate, kad būtų balsuojama? Gerbiamasis Sabatauskai, balsuojame? Gerai. Tvarka.

Mielieji kolegos, nuomonės pasakytos. Įstatymo pataisų tikrai reikia, bet nuomonės yra įvairios, todėl turime balsuoti, ar pradedame svarstymo procedūras, ar ne. Prašom balsuoti.

62 – už, 1 – prieš, 11 susilaikė. Pritarta.

Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas, o papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkame? Ačiū. Klausimas baigtas.

Kitas su Bankroto įstatymo taisymu susijęs įstatymo projektas bus po pietų.

Dabar, mielieji kolegos, gerbiamieji ministrai, Vyriausybės valanda. Prašom. Dar vieną minutę, kolega J.Sabatauskas nori tarti žodį. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Iš tikrųjų tam, kad patikrintume, gal aš čia kliedžiu, o gal teisybę sakau, reikėtų papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto.

PIRMININKAS. Aišku, kad tai yra ir teisinės procedūros. Seimo nariai neprieštaraus, kad papildomas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Gerai. Užrašome papildomai ir Teisės ir teisėtvarkos komitetą.

Dabar prieš pradėdamas Vyriausybės valandą noriu priminti, kad visi rytinio posėdžio klausimai išnagrinėti, išskyrus kapitalinį Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo pataisymo įstatymą. Dėl jo, kaip buvo pranešta, balsuosime 15.00 valandą. Labai prašau susirinkti į vakarinį posėdį laiku. Dabar Vyriausybės valanda. Pradedame nuo opozicijos lyderio A.Kubiliaus. Po to kolega A.Čaplikas.

Vyriausybės valanda

A.KUBILIUS (TSF). Kadangi nėra premjero, yra ūkio ministras. Gerai. Tada pirmasis mano klausimas ūkio ministrui, nors gal iš dalies būtų ir finansų ministrui dėl „Mažeikių naftos“. Ar galėtumėte aiškiai atsakyti į keletą paprastų klausimų, susijusių su jūsų planuojamais veiksmais? Mano klausimo pirmoji dalis būtų tokia. Gal galite paaiškinti motyvus, kodėl Lietuva rengiasi atsisakyti ir šiandien valdomų 30% „Mažeikių naftos“ akcijų? Kokie yra tokio skubėjimo motyvai atsisakyti šių akcijų, kurios duoda ir nuolat gali duoti didelį pelną valstybei?

Antroji klausimo dalis taip pat susijusi su „Mažeikių nafta“. Ar galėtumėte paaiškinti, kokiais kriterijais remiantis jūs nustatysite, kas yra tinkamas partneris ir kas ne? Ir ar sutiktumėte, kad galutinį žodį susiderėjus dėl sutarčių tartų ir Seimas. Ir trečioji klausimo dalis. Ar nematote pavojaus, kad šios transakcijos metu Lietuva viršys Mastrichto sutarties kriterijus?

PIRMININKAS. Prašom.

K.DAUKŠYS. Ačiū. Dėl pirmojo klausimo. Niekas nesako, kad Lietuva atsisako kokių nors akcijų ar dar ką nors daro. Yra svarstoma tik tokia galimybė. Tai leistų, jeigu Seimas pritartų, išspręsti kai kurias problemas, kurios yra užsilikusios nuo seno, tai yra indėlių grąžinimo, grąžinimo pinigų žmonėms už žemę, kuri jiems negalėjo būti grąžinti natūra ir t.t.

Dėl antro klausimo apie akcijų išpirkimą. Aš jau užvakar Seime sakiau ir dabar pakartosiu, tai nėra koks nors prievartinis dalykas, kad Vyriausybė tikrai nupirks tas akcijas. Vyriausybei yra tik suteikiama galimybė, jeigu to reikėtų. Be abejo, be Seimo sutikimo ir pritarimo nieko nebus kitaip, negu turėtų būti. Šioje vietoje Vyriausybė jokių slaptų dalykų nedaro, slapčia nuo Seimo. Jeigu jūs atsimenate, pagal „Jukos“… pagal sutartį Vyriausybė turi teisę išpirkti akcijas per 30 dienų. Jūs žinote, kad pagal visą mūsų valstybės tvarką mes paprasčiausia nespėtume per tas 30 dienų įforminti leidimo išpirkti, jeigu jo prireiktų. Bet tai nereiškia, kad jo iš tikrųjų prireiks.

O dėl deficito, tai nežinau, gal turėtų pasakyti finansų ministras.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar A.Kubilius dar nori paklausti, ar jau gana jo trijų klausimų? (Balsai salėje)

A.KUBILIUS. Dar turiu klausimą.

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUBILIUS. Antrą klausimą aš adresuoju krašto apsaugos ministrui, bet prieš tai noriu pasakyti, kad ministras neatsakė į mano pirmą klausimą. Jeigu jis dabar dar girdėtų, tai norėčiau, kad jis aiškiai atsakytų, kokiais kriterijais remdamasi Vyriausybė nustatys, kuris partneris yra tinkamas? Ar tas, su kuriuo medžioja premjeras, ar tas, kuris padeda rekonstruoti viešbutį, kokie bus taikomi kriterijai?

Klausimas ministrui G.Kirkilui. Ar galėtumėte čia, Seime, detaliau paaiškinti Rusijos naikintuvo nukritimo aplinkybes ir Lietuvos gynybos pajėgumą apsiginti nuo tokių netikėtų skrydžių? Kaip išeina, kad svetimi naikintuvai skraido apie 20 minučių, jūs manote, kad jie yra neginkluoti, po to paaiškėja, kad jie ginkluoti? Gal galėtumėte pasakyti keletą žodžių apie mūsų šios srities pajėgumus gintis?

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamieji ministrai. Gerbiamasis opozicijos lyderi, jūs iš tikrųjų uždavėte daugiau negu du klausimus, plius viršijote laiko limitą. Visiems turi būti vienoda tvarka, išskyrus tą išimtį, kuri yra Statute jums užrašyta. Prašom, gerbiamieji ministrai.

K.DAUKŠYS. Tai, kuris pirkėjas Lietuvai tinkamas ar netinkamas, bus sprendžiama pagal tam tikrus kriterijus. Pirmas, ar jis sugebės užtikrinti naftos tiekimą, antras dalykas, ar tai yra organizacija, kuri sugeba dirbti pagal tarptautinius standartus atvirai ir ar bus vieša Lietuvai naudinga įmonė. Tuos kriterijus, man atrodo, mes visi puikiai suprantame, tiek Seimas, tiek Vyriausybė.

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

G.KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pirmiausia norėčiau atsiprašyti Seimo dėl to, kad praeitą kartą negalėjau dalyvauti posėdyje. Tikrai nebuvo jokio nusistatymo, manau, kad įvyko techninė klaida, nes tuo metu buvau Klaipėdoje ir ten, kur nukrito lėktuvas. Kartu buvo ir viceministras. Na, įvyko klaida, mes tikrai labai dėl to apgailestaujame ir atsiprašome Seimo.

Pradėsiu nuo detalesnės informacijos. Gerbiamasis kolega Kubiliau, mes planuojame pateikti detalesnę informaciją, nes tai yra susiję su slaptumu, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, dalyvaujant Užsienio reikalų komiteto pirmininkui. Juo labiau kad reikia kai kurios vaizdinės ir kitokios medžiagos. Seimas apie tai bus informuotas, juolab, kaip suprantu, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra atstovaujamas visų parlamentinių frakcijų.

Ar pakankami mūsų pajėgumai? Iš tikrųjų yra įvairių pajėgumų. Jeigu kalbėtume apie strateginių objektų apgynimą, tai yra kitų priemonių, o ne tik tie keturi lėktuvai, naikintuvai, oro policijos funkcija, kurią vykdo mūsų NATO partneriai. Tačiau, aišku, mes galvojame, kad jie nėra pakankami ir nuolat juos tobuliname. Viena iš tobulinimo krypčių yra oro erdvės kontrolės techninės bazės stiprinimas? Čia Lietuva planuoja investuoti. Ir lig šiol investavome, kaip žinote, šią sistemą pradėjome kurti nuo pradžių. Ir dabar galvojame, tai nesusiję su ta katastrofa, nes ir anksčiau galvojome, kad ji yra nepakankama, ir toliau nuosekliai pagal planą tai darome.

Tai užtrunka dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų yra finansavimas. Tikiuosi, kad šiais metais, jeigu Seimas patvirtins biudžetą, kuris yra planuojamas, mums to finansavimo pakaks, kad gerokai sustiprintume oro erdvės kontrolę. Dėl oro policijos funkcijos šiuo atveju mes, aišku, tarsimės su partneriais, ar tas pasirengimo lygis pagal laiką yra pakankamas. Mes tai esame ne kartą kėlę, tačiau daugelis mūsų partnerių mano, kad jo užtenka. Ar šio incidento tyrimo išvados bus tokios, kad šį pasirengimą reikės pakelti į aukštesnį lygį, aš dar nežinau ir negaliu pasakyti.

Kitas dalykas yra tas, kad čia yra daug įvairių aplinkybių. Tarp jų yra ir tas faktas, kad jeigu, sakysime, būtų net pati blogiausia versija, Rusija yra NATO ir Rusijos Tarybos narė. Aišku, kiekviena valstybė turi savo požiūrį į tai. Šiuo metu nėra tokio pasirengimo lygio, kuris galbūt buvo šaltojo karo laikais, kai du blokai stovėjo vienas prieš kitą. Jis yra kitoks. Kita vertus, mes ruošiamės ir konsultuojamės šiuo metu su NATO partneriais. Ir aš nelabai galiu sau atsakyti į klausimą, kodėl reikia skraidyti tokia jautria teritorija kaip Baltijos jūra su tokiu kiekiu bombonešių, su ginklais, su kovine amunicija ir t.t. Tie klausimai NATO ir Rusijos Tarybos lygiu, aišku, ir kitais lygiais bus keliami. Aš tuo neabejoju ir tikiuosi, kad bendradarbiausime ir su Latvija bei Estija. Šiandien yra tokia situacija.

Į daugelį klausimų dėl mūsų pozicijos, kuri bus keliama ateityje mūsų partneriams, atsakys tyrimo pabaiga. Šiandien dar būtų per drąsu teigti, kad tai yra provokacija ir t.t. Kitas dalykas, kad mes kiekvienais metais, taip pat ir šiemet esame užfiksavę oro erdvės pažeidimų. Jie yra fiksuojami, apie juos mes pranešame. Aš pats asmeniškai vos ne visiems kolegoms ministrams ir NATO generaliniam sekretoriui apie tai kalbėjau. Apie tai informuojama ir visais kitais būdais. Juo labiau kad šiuos pažeidimus mato ir pati NATO karinė dalis, jokios paslapties čia nėra, kiekvienu atveju yra imamasi tam tikrų diplomatinių žingsnių. Tačiau pasakysiu taip, kad nėra tokios oro erdvės apsaugos, kuri garantuotų šimtaprocentinį apgynimą nuo tokių atvejų. Kaip žinote, tokių atvejų arba panašių yra atsitikę ir NATO šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje, Vokietijoje, Liuksemburge. Beje, mes į tas šalis kreipėmės, kad jie perduotų mums savo patirtį, kaip vykdė tyrimą ir kitus dalykus. Jie mums tai maloniai pažadėjo duoti ir jau teikia informaciją. Tiek šiandien galėčiau pasakyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš dabar turiu atsižvelgti į nuostatą, kad pirma klausia didesnės frakcijos seniūnas. Tada I.Degutienė, o tik po to kolega A.Čaplikas.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Ačiū, gerbiamasis vicepirmininke. Norėjau paklausti vidaus reikalų ministrą. Ką tik krašto apsaugos ministras kalbėjo apie tą situaciją, kai nukrito Rusijos lėktuvas ir gresia ar grėsė pavojus mūsų valstybei. Tačiau aš labai paprastais skaičiais ir pavyzdžiais, kurie kiekvieną dieną rašomi laikraščiuose, norėčiau paklausti apie nevaržomą nusikaltėlių siautėjimą kaimuose. Ypač tų, kurie išeina iš įkalinimo įstaigų, kurie jau yra vieną ar keletą kartų teisti. Tokia padėtis, kokia šiuo metu yra susidariusi, tikrai kelia grėsmę mūsų gyventojams, ypač atokiose vietovėse, tie žmonės patys tikrai negali apsiginti, nes yra vyresnio amžiaus. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį ministrą, ar Vyriausybėje šis klausimas iš viso sprendžiamas, ką daryti su atskirties žmonėmis, tai yra išėjusiais iš įkalinimo įstaigų, kad jie daugiau nedarytų nusikaltimų, kad mūsų žmonės, gyvenantys kaimuose, o gal ir mažesniuose miesteliuose, būtų apsaugoti nuo tokių nusikaltėlių siautėjimo, koks šiandien yra Lietuvoje. Ačiū.

G.J.FURMANAVIČUS. Labai ačiū jums už aktualų klausimą. Aš net neabejojau, kad kas nors manęs šito paklaus. Tik noriu pasakyti, kad asocialių žmonių, nusikaltėlių paleidimas į laisvę nėra Vidaus reikalų ministerijos kompetencija. Aš tiesiog nenoriu komentuoti teismų, bet, pavyzdžiui, kai grįžau po atostogų ir sužinojau, kad gerbiamasis Vytautas Šustauskas atgavo vairuotojo teises, aš manau, kad tai pavyzdys, kuris labai daug pasako. Dabar apie tai, ko jūs klausėte apie atokiose vietovėse gyvenančius žmones. Jeigu galima, aš atsakysiu truputį plačiau ir su skaičiais.

Apylinkės inspektorius visais laikais buvo pagrindinis policijos atstovas visuomenėje. Aš puikiai pamenu, kai dar augau, labai gerai atsimenu tą žmogų, kuris tuo metu buvo milicininkas. Dabar tarp mūsų nėra nė vieno, kuris pažinotų apylinkės inspektorių. Jo tarnybinė veikla ir pasitikėjimas juo iš esmės formuoja policijos įvaizdį mūsų visuomenėje, tarp mūsų gyventojų. Apie kokį įvaizdį galime kalbėti, jeigu žmonės jo tiesiog nepažįsta. Mes tradiciškai galime kalbėti apie nepakankamą finansavimą ir t.t., ir t.t. Aš noriu labai atsakingai pasakyti, kad 2003–2005 m. Vyriausybė buvo priėmusi programą, praėjusi Vyriausybė, kurios pavadinimas buvo Kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojų saugumo ir policijos apylinkės inspektorių veiklos gerinimo 2003–2005 m. programa. Pagal tą programą 2004 m. buvo skirta 3,5 mln. litų, nors iš tikrųjų poreikis, prašymas buvo 29 mln. Iš tų 3,5 mln. 2,5 mln. buvo skirta investicijoms ir 1 mln. litų kitoms išlaidoms, tai yra policininkų aprangai, kvalifikacijos kėlimui ir jau esamų automobilių išlaikymui. Už investicijoms skirtas lėšas buvo nupirkti policijos apylinkės inspektoriams būtent 43 specialūs automobiliai „Suzuki Vitara“ ir buvo jie paskirstyti 39 policijos įstaigoms. Nors buvo skirta 12% numatytos sumos, aš leidžiu sau teigti, kad tie pinigai buvo panaudoti labai racionaliai ir gana gerai sprendė tuo metu aktualiausias problemas. 2005 m. už minimos programos priemonėms įgyvendinti skirtas lėšas, tai yra dar už 3 mln. litų, buvo nupirkti dar 48 specialieji automobiliai „Mitsubishi“ kaimo gyvenamosiose vietovėse dirbantiems policijos inspektoriams. Šie automobiliai kitą savaitę prieš Policijos dieną bus įteikti tiems, kam jie ir priklauso – teritorinėms policijos įstaigoms. Kadangi Policijos departamentui nuolat trūksta finansų, mes, rengdami Kaliningrado tranzito ir Šengeno priemonių programas, pasienio zonai ir rajonams, besiribojantiems su Kaliningrado tranzito geležinkeliu, radom galimybę dar papildomai skirti lėšų policininkus aprūpinti automobiliais. 2004 m. Kaliningrado tranzito programoje yra numatyti 32 specialūs policijos automobiliai už 2,2 mln. litų, su įranga. O iš 2005 m. Kaliningrado tranzito programos bus įsigyti dar 33 automobiliai. Taip pat pagal Šengeno priemones numatoma skirti dar 103 automobilius policijos pareigūnams, dirbantiems prie išorinės Europos Sąjungos sienos. Aš manau, kad visa tai, ką aš išvardijau, iš tikrųjų leis policijos pareigūnams tapti kur kas mobilesniems ir tai tikrai pagerins nuošalių ir atokių gyventojų saugumą. Gal tiek.

Aš noriu pasakyti, spaudoje pasirodė, kad Vyriausybė šitos programos netęsia. Iš tikrųjų mes turime labai daug programų, kurios yra popierinės, neparemtos pinigais. Daug priemonių šitų programų yra perkelta į mūsų naują programą, kuri vadinasi Policijos sistemos plėtros programa. Į ją nukeltos visos numatytos priemonės ir kaimo gyventojai tikrai nebus palikti likimo valiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia kolega A.Čaplikas. Ruošiasi kolegė M.Pavilionienė.

A.ČAPLIKAS (LCF). Norėčiau paklausti ūkio ministro pono K.Daukšio ir pratęsti vakar dienos mano klausimą ir pono A.Kubiliaus klausimą. Prašau pasakyti, ministre, po to, kai Vyriausybė išpirks iš „Jukos“ dalį akcijų, pradės valdyti devyniasdešimt kelis procentus akcijų, kokiu būdu bus privatizuojamos arba perleidžiamos akcijos? Primenu, šiandien galioja Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymas, kurio apeiti niekaip neįmanoma. O jūs kalbate, kad jūs su kažkuo deratės ir kažką tariatės. Ar tai reiškia, kad jūs rašysite specialų įstatymą, kuris leistų jums apeiti Valstybės ir savivaldybės turto įstatymą ir teikti jį Seimui. Paaiškinkite kelius, nes aš kažko nesuprantu.

K.DAUKŠYS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų dar kartą noriu pažymėti, kad Vyriausybė šiandien nei perka kokias akcijas, nei parduoda. Akcijas parduoda „Jukos“ kompanija. Vyriausybė vienintelio dalyko, ko šiandien prašo Seimo, tai turėti galimybę, jeigu to prireiks, įsikišti į šitą procesą. Tai nereiškia, kad Vyriausybė tikrai pirks tas akcijas arba kas nors bus kitaip.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė M.A.Pavilionienė. Ruošiasi kolega S.Pabedinskas. Prašom.

M.A.PAVILIONIENĖ (LDF). Labai ačiū. Klausimas ūkio ministrui, nes nėra premjero. Žymūs Lietuvos ekonomistai laiko rizikingu Vyriausybės sprendimą pirkti ir parduoti „Mažeikių naftos“ akcijas. Jeigu šis Vyriausybės projektas žlugs, kas prisiims asmeninę atsakomybę? Kodėl ketinama perkelti atsakomybę už galimą projekto nesėkmę Seimui, kaip tai prieš 6 metus padarė konservatoriai? Ar nemanote, kad nesėkmės atveju mūsų vaikai ir vaikaičiai bus paversti šio rizikingo projekto įkaitais, mokančiais milijardines skolas valdžios, kuri kaip iki šiol dangstysis lėšų stygiumi švietimui, mokslui, sveikatos apsaugai ir kitoms svarbioms gyvenimo sritims? Ačiū.

K.DAUKŠYS. Labai ačiū už klausimą. Aš noriu dar kartą pakartoti, kad be Seimo niekas nei pirkimo, nei pardavimo niekada nespręs. Šiuo atveju yra techninis klausimas, kad Vyriausybė turėtų galimybę įsikišti, jeigu reikės, į derybų procesą. Tai nereiškia, kad Vyriausybė perka ar dar ką nors daro su tomis akcijomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Pabedinskas. Ruošiasi kolega A.Rimas.

S.PABEDINSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėjau klausimą užduoti sveikatos ministrui ponui Ž.Padaigai. Kadangi tos pačios partijos atstovas, tai galima ir kritikuoti. Pone ministre, 1997 m. pradėjus decentralizuoti šalies medicinos paslaugas, iš šalies medicinos įstaigų į privatų sektorių išėjo arba dar išeis beveik pusę šeimos gydytojais tapusių terapeutų ir pediatrų. Suprantama, jie kartu išsivedė ir poliklinikų pacientus. Poliklinikos, kaip viešosios savivaldybės įstaigos, privalo skirti lėšų atleistų darbuotojų išeitinėms pašalpoms. Nes sumažėjus pacientų skaičiui, poliklinikų personalai neturi tiek darbo, kiek anksčiau. Vieni rajonai, parengę tinkamus projektus, gavo lėšų iš ministerijos, o kiti, deja, ne. Ir tuo jie kaltina Sveikatos ministeriją, kad ji neskiria lėšų. Pavyzdžiui, Panevėžio savivaldybės viešosios įstaigos poliklinikos vadovai sako, kad ministerija, neparemdama jų projektų, medikų atlyginimams skirtus pinigus turi skirti išeitinėms pašalpoms. Tam jau panaudota daugiau kaip 200 tūkst. litų. Taigi ir seselių, ir gydytojų alga po padidinimo beveik nepadidėjo. Kokia čia problema? Ar čia yra prasta vadyba poliklinikose, ar nesugebėjimas pateikti projektų ministerijai? Beje, tai aktualu ne tik Panevėžio miestui. Ačiū.

Ž.PADAIGA. Ačiū už klausimą. Iš tiesų tarsi ir neišgirdau tos kritikos, nes jūs pats labai gražiai pasakėte visą tvarką, kuria šiais metais rėmėmės. Šiais metais ministerija skyrė 29 mln. litų sveikatos priežiūros įtaigų restruktūrizavimui. Iš tiesų įstaigos turėjo pateikti projekus, kurie turėjo atitikti restruktūrizavimą, koks jis yra patvirtintas Vyriausybės nutarimuose ir Sveikatos apsaugos ministerijos programose. Tos įstaigos, kurios nepateikė projektų, pateikė juos ne laiku arba pateikė nekokybiškus ir po trečio prašymo koreguoti vis tiek nesugebėjo to padaryti, iš tiesų pinigų negavo. Tačiau daugeliui įstaigų skyrėme pinigų išeitinėms kompensacijoms, kur tai buvo reikalinga. Galiu paminėti jų nemažai, tačiau, manau, nėra prasmės. Panevėžio poliklinika, jeigu teisingai prisimenu, pateikė prastą projektą.

Dėl privačiai dirbančių medikų. Iš tiesų Sveikatos apsaugos ministerija remia privačią iniciatyvą pirminės sveikatos priežiūros grandyje. Norėtume, kad iki 2008 metų didžioji dalis pirminio sveikatos priežiūros lygmens paslaugų būtų teikiamos privačiai dirbančių bendrosios praktikos gydytojų. Tikime, kad savivaldybės gali atiduoti tam tikrą infrastruktūrą, turtą. Akivaizdžiai yra įrodyta, kad privačiai dirbantys šeimos gydytojai dirba daug geriau.

Dėl specifinės Panevėžio poliklinikos problemos. Mėnesio laikotarpiu mes skelbsime kitų metų restruktūrizavimo programos konkursą. Ir jeigu tai, kad jie nesugebėjo pateikti projekto, turėjo didelių finansinių išlaidų ir negalėjo pakelti atlyginimų, o turėjo išmokėti išeitines kompensacijas, iš tiesų yra labai didelė problema šiai poliklinikai, mes pasistengsime į jos poreikius atsižvelgti, tačiau reikėtų gero kontakto ir gerų projektų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Rimas. Ruošiasi kolegė R.Visockytė.

A.RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Į mano klausimą, kurį norėjau paklausti, jau atsakė Vyriausybės nariai. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė R.Visockytė. Ruošiasi kolega V.Žiemelis.

R.VISOCKYTĖ (DPF). Mano klausimas vidaus reikalų ministrui. Narkotikų kontrolės departamentas tuoj Vyriausybei teiks tvirtinti Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004–2008 m. programos vykdymo priemonių planą 2006 metams. Mes jau matome, kad šis priemonių planas beveik nieko nesiskirs nuo šių metų ir praėjusių metų, t.y. narkomanijos prevencijai bus skiriama lėšų maždaug apie 9%, gydymui, t.y. penkiems priklausomybių ligų centrams, apie 80%, o jėgos struktūroms, kurios vykdo narkotikų užkardymą, lieka apie 6–7%. Ir ministrui klausimas: ar šį kartą tvirtinant šį priemonių planą bus lengvai keliamos jūsų ir jūsų kolegų rankos ir sutinkama, kad vietoje 6 mln. poreikio policijos departamentas gautų vėl apie 600 tūkstančių?

G.J.FURMANAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš tik noriu pataisyti klausimo autorę, kad aš rankos nekelsiu, nes aš nesu Seimo narys. (Replika iš salės: „Vyriausybės posėdyje!“) Man atrodo, kad šis pinigų paskirstymas procentais labai aiškiai rodo, į ką mes kreipiame pagrindinį dėmesį, ar į ėjimą prieš faktus, t.y. į prevenciją, ar į kovą su jau įvykusiais dalykais. Galbūt aš taip tiesiogiai ir negalėčiau pasakyti, bet aš manau, kad tiems pareigūnams, kurie užsiima užkardymu, turėtų būti atvirkščiai proporcingai skirta pinigų, negu yra dabar. Bet šis klausimas jau seniai yra diskutuojamas, ir mes su jumis daug kartų apie tai kalbėjome, kaip matome, kol kas niekas nesikeičia.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė M.Čigriejienė, ruošiasi J.Olekas.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis sveikatos ministre, vykdant medicinos reformą, restruktūrizuojant gydymo įstaigas, universitetinės ligoninės plečiasi iki begalybės ir pabaigos nematyti. Nukreipiami pagrindiniai pacientų srautai, o kitos gydymo įstaigos atsiduria slaugos ligoninių vaidmenyje. Ar gali normaliai tokia įstaiga funkcionuoti, o gal geriau pagerinti ligonių buitines sąlygas, nes daugumoje universitetinių ligoninių ligoniai guli geležinėse spyruoklinėse lovose? Ir kada jums pavaldžioms įstaigoms vadovaus ne gydytojai, o vadybininkai, turintys finansinį, ekonominį ir teisinį išsilavinimą? Ačiū.

Ž.PADAIGA. Supratau, pagrindinis klausimas, kada vadovaus vadybininkai, o ne medikai? Manau, tada, kai nepakaks dabar vadovaujančių medikų kvalifikacijos. Išplėsdamas atsakymą noriu pasakyti, kad universitetinės ligoninės restruktūrizavimo metu taip pat sumažino labai didelį stacionaro lovų skaičių, pakeitė dalį savo funkcijų į dienos stacionaro funkcijas, jūs puikiai tai žinote, ir Kauno medicinos universiteto klinikose, ir Vilniaus universiteto Santariškių ligoninėje. Restruktūrizavimas vyksta ir didžiosiose universitetinėse ligoninėse labai sparčiai. Dėl materialinio aprūpinimo. Geležinės spyruoklinės lovos taip gaila, kad dar visur negalime mėgautis patogiomis moderniomis daugiafunkcinėmis lovomis, tačiau manau, kad tai yra labai artima ateitis.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas, ruošiasi kolega A.Kašėta.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau pratęsti klausimą krašto apsaugos ministrui, nes jūs esate populiarus šią savaitę. Gerbiamasis ministre, aš truputį kita tema. Jau praėjo beveik pusė laiko, kai mes išsiuntėme savo vyrus ir moteris atlikti labai svarbios tarptautinės misijos į Afganistaną. Turbūt greit ateis tas laikas, kai mums reikės pakeisti tą misiją nauja tarnyba. Gal galėtumėte truputį pakomentuoti Seime, kaip mūsų žmonėms sekasi, nes aš manau, kad tie žmonės taip pat tarnauja dėl narkotikų užkardymo. Mes galėtume skaičiuoti ir tuos pinigus, kurie yra išleisti šiai misijai atlikti, nes kai skaičiuojame tik tai, ką turi gydymo įstaigos, ir nepridedame visų tų pinigų, kurie skirti platesniu mastu užkardymui, todėl jų taip mažai atrodo. Todėl klausimas jums, kaip sekasi mūsų išsiųstai misijai? Ačiū.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų labai geras klausimas. Aš nespėjau tik ministrui G.Furmanavičiui pasakyti, kad narkotikų prevencija iš tikrųjų šiandien prasideda Afganistane, nes iš ten eina daugiau kaip 90% narkotikų į Europą. Mūsų žiniomis, kurias mes turime iš ISAF misijos, kuri vyksta Afganistane, partnerių, yra duomenų, kad apie 18% pasėlių sumažinta. Kitaip tariant, žmonėms siūloma užsiiminėti kitomis žemdirbystės formomis. Ir net jau dabar iškilo klausimas, kas iš tų, kurie savanoriškai pereina prie kitų kultūrų, ne narkotinių, auginimo, nupirks derlių. Aš girdėjau, kad per šiuos rinkimus, kurie neseniai vyko, kaip žinote, buvo toks klausimas, nes jau yra kai kurios žemės ūkio produkcijos perviršis. Tie patys procesai vyksta ir Goro provincijoje. Tiems, kas nežino, galėčiau pasakyti, kad prieš 30 metų ši provincija kaip tik garsėjo savo žemdirbyste, augino ypatingas specifines riešutines kultūras, turime net ir tokių istorinių paliudijimų. Taigi žmonės iš tikrųjų sutinka pereiti. Jie norėtų ne tik taikos, bet norėtų ir turėti pragyvenimo šaltinį. Absoliuti dauguma žmonių, kurie ten augina tai, jie supranta, kad tai yra susiję su visokia jų prievarta, nusikalstamumu ir t.t., todėl jeigu tik yra lėšų, galimybių, jie sutinka pereiti. Tai ta prasme procesas Afganistane jau yra prasidėjęs.

Kai dėl mūsų misijos, iš tikrųjų pirmoji misijos dalis sėkmingai baigėsi. Lietuva yra įsitvirtinusi ten, mes turime stacionarią stovyklą, šiuo metu rengiamės žiemai, pirmiausia, aišku, maisto produktai, medicinos pagalba ir visa kita. Iš esmės 80% – keturi penktadaliai – pasirengimo yra baigta. Kol atvyks kita misija, ji pakeis dabartinę, vadovaujamą pulkininko Gintauto Zenkevičiaus, tam bus pasirengta.

Taip pat yra nustatyti visi kiti ryšiai, kurių reikia. Mes taip pat laukiame, kol prie mūsų misijos (jau prisijungė danai) prisijungs kroatai, islandai. Su kai kuriomis kitomis šalimis, apie kurias šiandien dar nenorėčiau kalbėti, mes vedame derybas. Amerikiečiai ir britai, kaip žinote, jau dalyvauja. Taigi Lietuvos vadovaujama misija iš tikrųjų yra sėkminga ir, kas yra svarbiausia, vietos gyventojai ir vietos lyderiai mūsų misiją sutinka palankiai. Be projektų, kuriuos mes vykdome… Neseniai man pavyko susitikti su mūsų ambasadore prie UNESCO, kurios labai aukštos pozicijos, ponia Ina Marčiulionyte. Taip atsitiko, kad mūsų vadovaujamoje Goro provincijoje yra vienas iš dviejų UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų. Mes su tuo siejame projektus, net ir paminklosaugos, taip pat švietimo, kas yra ypač aktualu Afganistane.

Mūsų duomenimis, jeigu labai trumpai, rinkimai mūsų provincijoje įvyko gana sėkmingai, kokių nors įvykių nebuvo. Reikia pasakyti, gana aktyviai, aktyviau, negu buvo tikėtasi, šiek tiek mažiau aktyviai, negu buvo per prezidento rinkimus, bet vis dėlto valdžią, ypač vietos, žmonės rinko gana aktyviai ir labai suinteresuotai.

PIRMININKAS. Ministre, jeigu galima…

G.KIRKILAS. Paskutinį sakinį. Ypač moterims norėčiau pasakyti, kad labai džiugu, jog gana aktyviai rinkimuose dalyvavo moterys. Ačiū.

PIRMININKAS. Tikrai graži pabaiga. Dabar klausia kolega A.Kašėta ir rengiasi kolegė V.Vertelienė.

A.KAŠĖTA (LCF). Norėčiau sulaukti dviejų ministrų atsakymo – žemės ūkio ir aplinkos.

Iki 2000 metų atkuriant nuosavybę matininkai iš bendro žemės ūkio ar miško paskirties žemės sklypo neišskirdavo namų valdos žemės, nors teisiškai tokia valda buvo registruota. Dabar, kai reikia pasidaryti namų valdos planą, reikia rengti detalųjį planą, tai yra sklypų atskyrimo planą. Tai kainuoja iki 3000 litų. Kitiems visiškai neleidžiama atskirti namų valdos sklypo, nes yra miško paskirties žemėje. Pagal aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintą tvarką… 2004 metų rudenį buvo nustatyta tokia tvarka, kuri sukelia žmonėms, kaip jau minėjau, daug nepatogumų ir, be abejo, išlaidų. Gyventojai piktinasi galiojančia tvarka ir prašo ją pakeisti. Kokia jūsų pozicija dėl šios problemos ir ar jūs ketinate ją spręsti?

A.KUNDROTAS. Dėkui už klausimą. Aišku, gal būtų šiek tiek aiškiau, jeigu kokią nors konkrečią situaciją…

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.

A.KAŠĖTA. Aš patikslinsiu. Aš nusiunčiau vieno žmogaus prašymą, kuriame yra konkreti situacija, su iš institucijų gautais atsakymais ir panašiai. Tokia problema tikrai yra.

A.KUNDROTAS. Pasižiūrėsime tą konkrečią situaciją. Bet jeigu jūs klausiate mano nuostatos, ar miškuose reikia formuoti namų valdas, atsakau „ne“, ir labai griežtai. Jeigu norime Lietuvoje nebeturėti miškų, tai pradėkim tai daryti. Jeigu ten yra kokių nors niuansų, kad keitėsi įstatymai, žmogui kažko neįformino, matyt, reikėtų žiūrėti. Aš dabar tiesiog negalėčiau labai tiksliai atsakyti. Aš manau, kad jeigu tai yra mūsų su ministre įsakymas, mes tą atvejį panagrinėsime. Gal ten galima atsižvelgti į pasikeitusius įstatymus, teisės aktus ir grįžti prie tos situacijos, bet šiaip tikrai negalėtume leisti formuoti namų valdų miško žemėje.

K.D.PRUNSKIENĖ (VNDF). Atrodo, kad jūs minėjote praėjusių metų bendrą dviejų ministrų įsakymą. Negaliu prisiimti praėjusių metų ministro įsakymo autorystės, tačiau jeigu problema egzistuoja, ją reikia spręsti.

Beje, dėl jūsų minėtų ir panašių kitų aplinkybių bei keblumų, kurie pristabdo žemės nuosavybės teisių atkūrimą, kurią pagal Vyriausybės programą numatyta užbaigti 2007 metų trečiajame ketvirtyje. Mes praėjusią savaitę surengėme bendrą Žemės ūkio ministerijos ir apskričių vadovų bei specialistų pasitarimą. Dabar kaupiame visų suinteresuotų ir funkcijas toje srityje atliekančių institucijų pasiūlymus, kad parengtume bendrus sprendimus, kaip tą procesą pagreitinti, supaprastinti, padaryti žmonėms patogesnį, prieinamesnį. Šiandien aš neskubėčiau. Mes dirbame ir dėl matininkų bei kadastro (registro) darbo tobulinimo. Mano įsakymu prieš kurį laiką jau yra suformuotos darbo grupės, ir šią savaitę jos baigia darbą. Po sekmadienio mes įvertinsime pasiūlymus dėl įstatymų pataisų ir teiksime Vyriausybei tikriausiai kitą savaitę.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Vertelienė. Ruošiasi kolega J.Veselka.

V.VERTELIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas yra žemės ūkio ministrei.

Gerbiamoji ministre, kilo kuro kainos, žemės ūkio technikos, jos atsarginių dalių kainos, tačiau kol kas nekilo žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Kaip jūs žadate spręsti šią problemą, kad nebankrutuotų žemdirbiai – ar didinsite supirkimo kainas, ar dar kokiu kitu būdu? Ačiū.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Žinoma, labai nelengva atsakyti į klausimą, kuris neišvengiamai atsiremia į tai, kad pirkimo-pardavimo sandoriai tiek tarp technikos tiekėjų ir pirkėjų, tiek tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų ir supirkėjų, perdirbėjų, prekybininkų vis dėlto iš esmės vyksta pagal rinkos santykius.

Kitas dalykas, kad egzistuoja intervenciniai grūdų supirkimai, bet pagal Europos reglamentą jie gali prasidėti tiktai lapkričio 1 dieną. Tačiau šiandien mes turime informacijos, kad visoje Europoje yra derliaus netekčių ir rinka nėra nepalanki. Jau porą savaičių turime kylančias grūdų kainas. Kita problema, kuri šiemet priklauso grynai nuo rinkos, yra ta, kad 80% grūdų (tai yra kur kas daugiau nei kitais metais) bus tiktai pašarinės kokybės, tai yra ne maisto reikmėms, todėl kainos bus kritusios daugiau kaip dešimtadaliu, ir tai sumažins žemdirbių pajamas.

Kitas dalykas, kad mes stengiamės šiemet pradėti anksčiau mokėti tiesiogines išmokas. Jau pirmadienį gavau tokį principinį komisarės pritarimą. Dabar rengiamės su Mokėjimų agentūra (iš Finansų ministerijos užsitikrinome lėšų) maždaug spalio 15–20 dienomis jau pradėti avansinius mokėjimus tiems, kurie patyrė nuostolių dėl stichinių reiškinių. Žinoma, pagal reglamentą mes negalėsime išmokėti visos išmokų sumos, bet 50% reglamentas leidžia su atskiru Briuselio pritarimu. Taigi darome tai, kas įmanoma daryti. Jeigu dirbama teisingai, valstybės institucijos daro saikingą įtaką rinkos sąlygomis, bet nustatyti kainas tvirtai, žinoma, sunku.

Ta proga norėtųsi paraginti žemdirbius labiau kooperuotis, nes, pavyzdžiui, pieno kainos auga gana stipriai – daugiau kaip 15%, palyginti su praėjusiais metais, bet tas augimas daugiau stambiųjų naudai. Todėl smulkesnieji gamintojai turėtų kooperuotis, kad gautų tas… kad, derėdamiesi su produkcijos supirkėjais, atitinkamus privalumus suformuluotų kaip stambusis ūkis.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Veselka. Ruošiasi kolega P.Auštrevičius.

J.VESELKA (LDF). Aš vis dėlto norėčiau klausimą ūkio ministrui. Man aišku, nes tas jūsų sumanymas, aš pasakyčiau, gudrus dalykas politiniu aspektu, ir aš tam pritariu. Bet vis dėlto, kadangi jūs labai plačiai užsimojote, norėčiau paklausti, kur jūs suradote tokį labdaringą verslininką, kad jūs žadate iš jo atimti tas visas privilegijas dėl dėl valdymo, dėl 10% teisės lengvatinėmis sąlygomis pirkimo ir dar jis jums žada sumokėti didesnę kainą, negu nusipirks valstybė. Man paaiškinkite tai, politinį sprendimą aš suprantu ir pritariu.

PIRMININKAS. Geras daiktas, užtai ir moka.

K.DAUKŠYS. Ačiū už klausimą. Matyt, reikia dar kartą visiems paaiškinti, kad nėra to verslininko, kurį kas nors būtų suradę. Vyriausybė tik pasilieka sau laisvę manevrui, jeigu kas. Gerbiamasis Julius, kaip buvęs ministras, irgi tai puikiai supranta.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Auštrevičius. Ruošiasi kolega G.Mikolaitis.

P.AUŠTREVIČIUS (LCF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš turiu klausimą kultūros ministrui. Gerbiamasis ministre, mums kartu teko dalyvauti viename pasitarime dėl vadinamojo nekomercinio kino teatro. Padėtis yra liūdna. Vilniaus mieste išnyksta tie kino teatrai, kurie užsiėmė nekomercinio kino verslu. Pakaitalų, kaip ir visoje Lietuvoje, nenusimato. Iš tikrųjų negalima, matyt, prieštarauti privataus verslo teisei pasirinkti sau verslą, bet privatizavimas, matyt, įvykdytas ne pačiu geriausiu būdu.

Ir antras klausimas yra susijęs su tuo, ar Kultūros ministerija ką nors numato, kaip skatinti kino gamybą Lietuvoje, mūsų, nacionalinio kino gamybą, nes tai yra geriausias Lietuvos reprezentavimas užsienyje? Ačiū.

V.PRUDNIKOVAS. Labai ačiū. Pirmiausia, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, labai atsiprašau dėl tokio „incidento“, nes informacija mūsų nepasiekė ir ministras negalėjo dalyvauti. Kaip man pasakė mano tarnyba, kompiuteris buvo „užlūžęs“. Labai atsiprašau.

Ačiū už klausimą. Dėl „Lietuvos“ kino teatro mes kalbame jau labai seniai. Aš labai apgailestauju, kad prieš trejus metus toks kultūros centras buvo parduotas, tai nėra Kultūros ministerijos turtas, tai yra miesto turtas, jis buvo parduotas. Dabar savininkai nori plėsti savo verslą. Mes susitarėme su „VP Market“ vadovais, kad „Lietuvos“ kino teatro vietoje bus pastatas, kuriame bus numatytos dvi kinui skirtos salės. Tai yra grynai mūsų darbas, mūsų prašymu, mūsų susitarimu tai yra padaryta ir patvirtinta. Bet, kad taip būtų, reikia, kad išdygtų naujas pastatas. Kultūros ministerija nuolat remia nekomercinį kiną ir rems ateityje. Kaip sakiau, kiekvienais metais jie gauna ne mažiau kaip 100 ir daugiau tūkstančių. Tai yra galbūt ne visai tokie pinigai, kurių šiai sričiai reikia, bet Kultūros ministerija remia šį kiną.

Dėl kino ateities ir kino gamybos. Taip, Lietuva turi labai neblogą, sakyčiau, kino bazę. Pats susitariau su Meksikos kultūros ministru dėl bendradarbiavimo šioje srityje. Mūsų filmai jau verčiami pristatymui Meksikoje ir numatomi bendri projektai dėl serialų ir kitų filmų gamybos ir Lietuvoje, ir Meksikoje. Kitų metų biudžete numatyti 4 mln., tai, aišku, yra mažos lėšos. 4 mln. yra labai mažos lėšos. Kitais metais mes prie šių planų pridėsime 1 mln., bet kad mūsų kinas galėtų dirbti, jam reikia mažiausiai 10 milijonų. Aš prašyčiau Seimą, kad svarstant biudžetą, ne šių, ne kitų metų, bet 2007 m. šiai sričiai numatytų kur kas didesnes lėšas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G.Mikolaitis. Ruošiasi kolega A.Ivanauskas.

G.MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Aš norėčiau paklausti žemės ūkio ministrę. Gerbiamoji ministre, pastaruoju metu susitinkant su pieno gamintojais, kyla aštrokas klausimas dėl pieno kvotų. Pieno kvotiniai metai baigėsi kovo 31 d., o šiandien jie dar neinformuoti apie praėjusių metų kvotų įvykdymą, nors pagal Europos Sąjungos reglamentą jie jau turėjo būti informuoti. Taip pat neatsakyta į prašymus dėl papildomų pieno kvotų, nors jau, kaip jie traktuoja, kitų kvotinių pieno metų praėjo pusmetis. Dėl kokių priežasčių kol kas nesusumuoti rezultatai, kas trukdo suskaičiuoti papildomas kvotas ir padalyti žemdirbiams, kad pieno gamintojai žinotų, kiek jie gali įvykdyti? Ačiū.

K.D.PRUNSKIENĖ. Šis darbas intensyviai vyksta. Iš tikrųjų yra apie 100 tūkst. tonų nepaskirstytos kvotos. Yra duoti pavedimai. Ponas Rimantas Krasuckis vadovauja darbo grupei, rengiančiai tokį sprendimą. Jis leistų smulkesniems gamintojams, kuriems labiausiai stinga kvotų, ir tai grupei, kur yra didžiausias nestabilumas, tiek yra ir dideliems perviršiams skirtų kvotų, tiek yra ir neišnaudotų kvotų, kad priartintume kvotų paskirstymą prie realybės. Puikiai suprantate, jog dalis gamintojų, žiūrėdami į perspektyvą ir savo ketinimus įgyvendinti projektus, stengiasi gauti kvotą, šiek tiek viršijančią realias galimybes, o kai kam nepavyko gauti. Gyvenimas eina, kasmet šiek tiek keičiasi pieno gamintojų sudėtis, karvučių skaičius ir, žinoma, mes šiek tiek pakoregavome ministerijos požiūrį ir sudarėme galimybę ir smulkiam gamintojui išlikti rinkoje. Todėl reikėjo gerokai padirbėti ir su Maisto veterinarijos tarnyba, kad jų šiek tiek gal per griežti tame etape reikalavimai neatimtų galimybės smulkiems gamintojams išlikti rinkoje. Šia prasme vėlgi norėčiau pasakyti, kad labai geras receptas visa tai sureguliuoti yra pieno gamintojų kooperacija, kuri vis dėlto vyksta lėtokai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Ivanauskas. Ruošiasi kolega E.Pupinis.

A.IVANAUSKAS (DPF). Norėčiau paklausti susisiekimo ministro ir kad pakomentuotų aplinkos ministras. Keliai Lietuvoje tiesiami gana greitai ir, atrodytų, kad viskas gerai. Bet pažiūrėkime, kaip susiklostė. Magistralė „Via Baltica“ buvo nutiesta visai neseniai. Šiuo metu, galima sakyti, vykdomas kapitalinis remontas: drožiamas užklotas asfaltas, dedamas kitas labai storas sluoksnis (iš tikrųjų labai storas, per sprindį). Už kokius pinigus tai daroma ir ar tos statybinės kelių organizacijos neatsako už savo atliktą darbą, o jeigu yra blogai suprojektuota, nepaskaičiuotos apkrovos, – projektavimo organizacijos? Galų gale kas kontroliuoja šį reikalą ir už kokius pinigus tai daroma? Ačiū.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Jeigu jūs kalbate apie kelius, sakykime, Kaunas-Lenkijos siena…

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, ministre.

P.ČĖSNA. Turbūt niekas negalėjo įvertinti, kad per tokį trumpą laiką taip išaugs krovininių automobilių srautas nuo Rygos į Lenkijos pusę, ir tai buvo neįvertinta. Šiuo metu keletą kartų išaugo automobilių skaičius, per parą jis viršija daugiau nei 2000 krovininių automobilių. Kai buvo suprojektuotas kelias, nebuvo apskaičiuota tokiam apkrovimui. Buvo planuojamas, jeigu aš neklystu, IV kategorijos, o iš esmės reikėjo jį tęsti kaip I kategorijos ir ta danga turėjo būti kur kas brangesnė. Visada ieškomas optimalus variantas, kad būtų ne per daug brangu ir gana patikima. Tai yra pagrindinė problema ir ne be reikalo vyksta analizė ir daroma ikiprojektinė studija dėl „Real Balticos“, tai yra kad tuo pačiu maršrutu būtų geležinkelis ir pagrindinių krovinių srautą galėtų priimti geležinkelio pervežimai ir sumažėtų apkrovimas, taip pat ir atmosferos tarša šiuo maršrutu. Jūsų pastaba teisinga, tačiau nebuvo tokių prognozuotojų, kurie teisingai galėjo įvertinti tada, kai prieš keletą metų projektavo, kad artimiausiais metais bus toks krovinių srautas. Daugiausia yra naudojamos Europos Sąjungos lėšos šito kelio statybai. (Replika iš salės: „Tik norėčiau tada dar vieną dalyką.“)

PIRMININKAS. Minutėlę, kolega A.Ivanauskas nori papildyti.

A.IVANAUSKAS. Kodėl senas Marijampolės kelias laiko, o naujas nelaiko?

P.ČĖSNA. Gal galima patikslinti, ar senuoju keliu dabar yra toks automobilių srautas? (Balsai salėje) Kai mes buvome jaunesni, viskas buvo geriau, geresni keliai ir t.t.

PIRMININKAS. Bet tam tikrą kokybę reikia išlaikyti ir bet kuriame amžiuje ar laike. Dabar kolega E.Pupinis ir jeigu spės, dar kolega V.Kamblevičius.

E.PUPINIS (TSF). Norėčiau paklausti ūkio ministro tokio užmiršto klausimo, kaip verslo informaciniai centrai. Kaip jau, ko gero, teko girdėti, aistros šiek tiek aprimo, grįžtame prie vienos tų senų centrų valdymo sistemos, faktiškai nieko nebus pakeista, išskyrus tai, kad dalis funkcijų bus perduota iš Ūkio ministerijos į Smulkaus verslo plėtros agentūrą ir Vidutinio verslo plėtros agentūrą. Norėčiau išgirsti ministro nuomonę. Ar jis pripažintų, kad tas triukšmas padarė tam tikros žalos, nes verslo informacinių centrų žmonės, jausdamiesi nestabiliai, palieka tas įstaigas?

K.DAUKŠYS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų vakar buvo paskutinis, man atrodo, komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ir gerbiamasis Seimo narys E.Pupinis, jis net geriau už mane žino, kas ten vakar buvo nutarta. O kaip jūs sakote, tas triukšmas dėl verslo centrų iš tikrųjų buvo laiku, ir gerai, kad jis buvo, nes mes išsiaiškinome, kad dalis verslo centrų dirba visiškai nepatenkinamai. Tik nedidelė dalis dirba idealiai, taigi mums reikia tvarkyti ir valdymą, ir teikiamas paslaugas, ir kitus dalykus, ir ta diskusija tik į gerą dėl pačios tvarkos centre.

PIRMININKAS. Kolega K.Kamblevičius. Prašom klausti.

V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimas būtų gerbiamajai ministrei. Lietuvoje dvi aukštosios mokyklos rengia aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistus. Mano žiniomis, tik apie 20% žemės ūkio specialistų dirba Žemės ūkio ministerijoje. Priimant naujus kadrus į vakansines vietas, niekur neįrašoma ir neįvardytas reikalavimas, kad būtų baigę Žemės ūkio akademiją arba aukštos kvalifikacijos specialistai. Gerbiamoji ministre, kokia būtų jūsų nuostata, jeigu ne, tai ką jūs galvojate padaryti? Ačiū.

K.D.PRUNSKIENĖ. Iš tikrųjų tai, kad kiekvienas dirbtų pagal savo specialybę, yra labai svarbu. Bet Žemės ūkio ministerijoje, kitaip nei ūkiniu lygiu, turi dirbti ne vien tik žemės ūkio specialistai, turintys grynai žemdirbišką, augalininkystės ar gyvulininkystės sričiai tinkamą specialybę, bet ten reikalingi ir teisininkai, ir ekonomistai, ir finansininkai. Taigi niekaip neišeina vienos srities specialistų sutelkti į ministeriją. Ministerija būtų labai vienpusiška ir nepasirengusi. Mūsų bendradarbiavimas su Žemės ūkio universitetu ir Veterinarijos akademija yra labai tamprus, labai partneriškas. Mes ketiname siųsti geriausius specialistus pasitobulinti kitose valstybėse, kad jie galėtų ateiti dirbti pas mus. Toks rezervas yra reikalingas, ypač rengiantis 2013 m. Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungoje. Be abejo, tam naujų specialistų būryje turi būti ir baigusių Žemės ūkio universitetą. Ačiū.

V.KAMBLEVIČIUS. Galima papildyti? Jūs gerai žinote, kad ir buhalterius, ir ekonomistus irgi rengia Žemės ūkio akademija.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kamblevičiau, ir papildymas galimas tik posėdžio pirmininkui leidus.

K.D.PRUNSKIENĖ. Teisingai, rengia, bet jie mažų mažiausiai nėra ignoruojami. O kad tai nėra išimtinė teisė tik vieną universitetą baigusiems, tai irgi yra konkurencijos sąlyga.

PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamieji ministrai ir ministrės. Ačiū, mielieji kolegos. Vyriausybės valanda baigta ir rytinis posėdis baigtas.

Primenu, kad vakarinis posėdis prasidės nuo labai svarbaus klausimo, tai yra Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo pataisų. Prašyčiau gausiai dalyvauti.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCF – Liberalų ir centro frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VNDF – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija.