Penktasis
(84) posėdis
2005
m. rugsėjo 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.MUNTIANAS
PIRMININKAS (V.MUNTIANAS, DPF*). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame vakarinį posėdį. Gerbiamoji Vilija, pradedame vakarinį posėdį.
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Nr.XP-… Prašau? Dėl vedimo tvarkos – E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS (LCF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaip prisimenate, antradienį šioje salėje popietiniame posėdyje buvo pateikta rezoliucija dėl situacijos degalų rinkoje. Seimo sprendimu buvo sudaryta redakcinė grupė iš visų Seimo atstovų. Buvo sutarta, kad ketvirtadienį šis klausimas, jeigu rezoliucija bus suredaguota, bus įtrauktas į ketvirtadienio darbotvarkę. Noriu pranešti, įvyko du redakcinės grupės susitikimai, yra pakoreguotas variantas, įregistruotas Sekretoriate, todėl redakcinės grupės vardu prašau šį klausimą įtraukti į popietinę darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, girdėjau tokius pasiūlymus, kad mes labai norime užsiregistruoti. Noriu pasakyti, kad atsirastų rezoliucija mūsų svarstymo darbotvarkėje, mums teks kartu balsuoti. (Replika iš salės: „Gal bendru sutarimu.“) Registruotis mums vis tiek reikės. B.Bradauskas tuo pačiu klausimu, taip? Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Taip, be abejo. Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų aš esu tos komisijos narys, bet nenoriu daryti kokių nors priekaištų Eligijui. Galbūt organizaciniai klausimai, bet nebuvau informuotas apie tos komisijos posėdį, neturėjau galimybės dalyvauti, neturėjau galimybės pasakyti savo frakcijos nuomonės. Todėl manau, kad šio klausimo įtraukimas į darbotvarkę būtų neleistinas, nes galutinai, bent jau aš, nemačiau to rezoliucijos projekto ir nežinau, kaip mes čia galėtume jį dabar šiandien svarstyti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Supratau. Taigi visais atvejais turbūt… Dar kartą. Prašom. E.Masiulis.
E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėjau patikslinti šią informaciją. Vakar buvo paskelbtas laikas ir vieta, mes su ponu Broniumi kalbėjome, tiesiog jis negalėjo dalyvauti tame posėdyje, bet posėdis įvyko, nes dauguma redakcinės grupės narių dalyvavo. (Replika iš salės: „Tai kodėl meluoja, kad niekas nekvietė?“)
B.BRADAUSKAS. Atsiprašau, pirmininke. Kai prieš pusantros valandos paskelbiama, kad vyks posėdis, tiesiog yra vaikiška. Mes juk nesėdime rankų sudėję ir nelaukiame, kada kažkas kažkur mus pakvies. Mes planuojame savo darbą. Bent jau prieš kelias valandas galėjo būti paskelbta arba kitai dienai, o dabar…
PIRMININKAS. Gerbiamieji, viską girdėjote šiuo klausimu. Vis tiek, kad ir kaip būtų, pagal Seimo statutą Seimas turi priimti sprendimą, ar mes galime įtraukti šį klausimą į darbotvarkę. Dabar skelbiamas balsavimas. Ar galime šį klausimą įtraukti į darbotvarkę?
Už – 25, prieš – 10, susilaikė 16, neįrašoma į darbotvarkę.
Taigi, mielieji, jūsų dėmesiui darbotvarkės 2-1 klausimas – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-651. Pateikimo stadija. Pranešėja – gerbiamoji K.D.Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ (VNDF). Gerbiamieji kolegos, teikiamu projektu…
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, gerbiamoji ministre, buvo klausimas dėl tos rezoliucijos, kuri buvo pradėta svarstyti. Nėra pranešėjo. Kai atsiras pranešėjas, tada bus. Kai atsiras pranešėjas, viskas bus. Prašom.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Atsiprašau gerbiamosios ministrės, kad aš jai dabar trukdau. Pranešėjas nėra šiaip kur nors išėjęs. Jis dalyvauja labai svarbiame posėdyje. Kaip jūs turbūt pastebėjote, projektą registravo du Seimo nariai, tarp jų ir B.Vėsaitė.
PIRMININKAS. Ieškome ir jos.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš norėčiau, kad jūs to nepamirštumėte.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą atsiprašome. Prašom, ministre.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, teikiamas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Yra siūloma pripažinti netekusia galios 5 straipsnio 6 dalį, t.y. galiojančio įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, kuri skelbia, kad asmenys, pagal šį įstatymą pasinaudoję pirmumo teise įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, teisę ją perleisti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims arba keisti pagrindinę, tikslinę šios žemės naudojimo paskirtį įgyja ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo šios žemės įsigijimo dienos. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo–pardavimo sutartyje įrašoma sąlyga, kad pagal šį įstatymą pasinaudojusio pirmumo teise įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės asmens prašymu arba nustačius, kad tokiu būdu įsigyta valstybinė žemės ūkio paskirties žemė naudojama ne pagal paskirtį, valstybė įgyja teisę atpirkti šią žemę.
Kitame teikiamo projekto straipsnyje yra numatyta įstatymo įgyvendinimo nuostata, kad įsigaliojus šiam įstatymui, kitaip tariant, teikiamo projekto 1 straipsniui netenka galios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo–pardavimo sutarčių atitinkamos sąlygos, kurios yra paminėtos.
Taigi, nors tik pernai buvo priimta ši nuostata, vis dėlto atsižvelgiant į daugelį aplinkybių derėtų pripažinti šią nuostatą netekusią galios, nes taip yra suvaržoma dalies asmenų teisė, nes didžioji dalis asmeninio žemės ūkio naudotojų šią žemę įsigijo kitomis sąlygomis. Jos yra 120 tūkst. ha, apie 50 tūkst. asmeninio ūkio žemės naudotojų, o po datos, kai buvo įvesta ši ribojanti nuostata, tik 8 tūkst., t.y. 20 tūkst. ha žemės. Tada susidaro nelygios sąlygos tiems asmenims, taip nukrypstama ir nuo svarbiausių Konstitucijos nuostatų.
Be to, atsiranda kliūčių įgyvendinti ankstyvojo pasitraukimo iš žemės ūkio gamybos kaimo plėtros priemonės, kuri labai vangiai vyksta, taip pat atsiranda kliūčių ir investiciniams projektams, taip pat persikeliant žmonėms į kitą vietovę gyventi, parduoti. Taigi yra daugelis priežasčių, ir praktinė patirtis parodė, kad ši nuostata šiandien visiškai neįsikomponuoja į bendrą mūsų teisinę ir konkrečiai nuosavybės teisės sistemą. Galbūt tiek.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji, noriu priminti, kad klausti – viena minutė, atsakyti – dvi minutės. Ministre, jūsų nori klausti Seimo narys J.Veselka. Prašom klausti.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamoji ministre, jūs visa tai, ką minėjote, dėl ko siūlote pakeitimus… Taip, iš tikrųjų yra daug žmonių, kuriems ne tiek rūpi dirbti žemę, kiek sukčiauti. Tos įvairios nuostatos iš tikrųjų trukdo. Klausimas paprastas. Yra įstatymas, kuris numato ilgalaikę nuomą, paskui galima išsipirkti šitą valstybinę žemę. Įstatymas priimtas turbūt prieš trejus metus. Iki šiol Vyriausybė neleidžia nusipirkti tos žemės. Jūs puikiai žinote… Ten galima, pavyzdžiui, už tuos rublinius indėlius… Išeina, valstybė skolinga už rublinius indėlius, žmogus, išsinuomojęs žemę, tikras ūkininkas, dirba tą žemę, valstybė jam neatiduoda rublinių indėlių, neleidžia nusipirkti žemės. Išeina taip: valstybė man skolinga, aš noriu nusipirkti žemės, noriu tuos rublinius… už žemę. Kada jūs vis dėlto priimsite sprendimą ne dėl spekuliantų, o dėl ūkininko, kuris nori šitą žemę įsigyti? Įstatymai leidžia, tik Vyriausybė to nedaro. Kada jūs leisite įsigyti valstybinę žemę?
K.D.PRUNSKIENĖ. Laisvesnis, lankstesnis, mobilesnis žemės rinkos tvarkymas, be abejo, atsiras, kai bus baigtas žemės nuosavybės atkūrimo procesas, o tai įvyks 2007 metais. Iki 2007 metų mes esame įsipareigoję, todėl ir šiandien teko kreiptis į Finansų ministeriją prašyti padidinti keliais milijonais litų žemėtvarkos reikalams skiriamas lėšas, kad mes suspėtume iki 2007 metų, ir Vyriausybės programoje tai yra numatyta. Ką jūs teigiate, iš tikrųjų yra tiesa.
Aš dar nepaminėjau, kad, pavyzdžiui, ir ši nuostata turi dar ir tą privalumą, kad, pavyzdžiui, labai populiari priemonė – jaunųjų ūkininkų įsikūrimas atsiskiriant nuo savo tėvų, nebūtinai, žinoma, plėtojant tą pačią veiklos sritį, irgi palengvėja, kai mes pašaliname tuos apribojimus. Labai norėtųsi, kad kur kas greičiau žmonės galėtų įsigyti žemę, kurią jie naudoja, ir nebūtų pririšti. Ypač mes susiduriame ekologinėj žemdirbystėj. Teko ieškoti tam tikros gijos. Jūs žinote, kad mes suradome formulę, kuri pareikalavo pastangų ir iš mūsų pusės, ir susirašinėjimų su Briuseliu, bet šiaip taip mes be didelių praradimų žmonėms šį klausimą išsprendėme, bet jis iš esmės spręsis tada, kai bus baigtas žemės restitucijos procesas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Ivanauskas. Prašom.
A.IVANAUSKAS (DPF). Laba diena! Labai džiaugiuosi, kad šis įstatymas atėjo ir kad jūs jį pateikėte, nes iš tikrųjų prieš tai veikęs įstatymas labai varžė rinką. Pirmiausia, žemėtvarka ne taip sparčiai dirba, ne taip sparčiai atiduoda. Daugelis žmonių, dar už investicinius čekius išsipirkę žemę, negali jos atsiimti, o kai atsiima, vėl reikia laukti tam tikrą metų skaičių, kad ją galėtų parduoti. Bet aš norėčiau paklausti. Kaip jūs manytumėte, ar nevertėtų padaryti skirtumus tarp tų žmonių, kurie atsiima žemę, pirktą už investicinius čekius, tėvų žemę, atskirti nuo tų, kurie išsiperka grynais pinigais, – tuos apribojimus?
K.D.PRUNSKIENĖ. Yra nustatyta įstatymų eilės tvarka ir dabar tikrai nenorėčiau bandyti atmintinai tą ilgą eilę vardyti. Aišku, kad pirmenybė teikiama tiems, kurie atsiima savo žemę, bet yra tam tikrų atvejų, turint minty asmeninio ūkio žemę, kai tie pretendentai neturi absoliutaus pirmumo, o tiktai tam tikrose ribose.
A.IVANAUSKAS. Aš turėjau omeny pardavimą.
K.D.PRUNSKIENĖ. Pardavimą. Pirmiausia mes stengiamės, kad žmogui būtų prieinama jo teisė atsiimti natūra, o jeigu jis keliasi tą žemę į kitą vietą, vėlgi tai jis gali daryti pagal žemės nuosavybės atkūrimo tvarką. O pirkimas-pardavimas yra tuo tarpu… Lengvatinės sąlygos buvo nustatytos ūkininkams, asmeninio ūkio naudotojams ir besikuriantiems jauniesiems ūkininkams. Tos trys grupės yra pakankamai pagrįstos. Jeigu Seimo nariai pasiūlys, mes tada aptarsime tą klausimą, kaip būtų galima dar pakoreguoti šias grupes. Jeigu ką nors norėtų Nacionalinė žemės tarnyba šiuo klausimu papildyti, tada ponas Silvestras Staliūnas čia pasirengęs, bet galbūt tiek užteks kolegai. Mes atkreipiame dėmesį į jūsų pastabą, bet nieko tuo tarpu negalėčiau konkretesnio pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Volčiokas.
V.VOLČIOKAS (DPF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų sveikintinas tas dalykas, nes į mane asmeniškai kreipėsi daug piliečių, kurie dėl tų apribojimų negalėjo perleisti savo asmeninio ūkio, tarkim, pensininkas savo vaikams. Dėl to atsirado didelė problema, bet mano klausimas būtų toks. Ar buvo tokie apribojimai pas mūsų kaimynus įvesti, pas latvius, estus, kad buvo ribojamas žemės nuosavybės disponavimas?
K.D.PRUNSKIENĖ. Aš nesukaupiau visos galimos patirties rengdamasi šiam, atrodo, Lietuvai labai suprantamam ir reikalingam įstatymo pateikimui, bet galbūt Nacionalinė žemės tarnyba turi informacijos apie tai, kaip buvo tas klausimas sprendžiamas kitose šalyse. Bet mes jau dabar matome, kad jis be reikalo buvo taip sprendžiamas Lietuvoje, ir nuo jo atsitraukėme, bet dėl informacijos, dėl tikslumo, prašom, jeigu turite informacijos Nacionalinė žemės tarnyba.
S.STALIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl kitų valstybių. Šis teisinis reguliavimas yra visiškai skirtingas, Baltijos šalyse tokio reguliavimo nėra. Vokietijoje yra apribojimas, kad ten netgi 20 metų draudžiama parduoti lengvatinėmis sąlygomis įsigytą žemę, bet taip buvo nuo pat jų reformos pradžios. Mes po 14 metų, be abejo, negalime to toliau toleruoti.
K.D.PRUNSKIENĖ. Kitaip tariant, jeigu būtų startuota anksčiau, galbūt mums šiandien kitaip atrodytų, bet kadangi vieni jau nuėjo kelią, iš esmės 4/5, tai 1/5 palikti kitokias sąlygas neišeina pagal teisingumo principą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš jus sveikinu, kad jūs sugebėjote mesti pirštinę vadinamiesiems Lietuvos mylėtojams ir tikrai bandote atkurti visus procesus pagal tas realijas, kurios iš tikrųjų turėtų būti Lietuvoje. Aš sveikinu jūsų šį pasiūlymą, bet kartu norėčiau ir paklausti. Sakykime, žmogus, gyvenantis mažame miestelyje iki 10, iki 15 tūkstančių gyventojų, kur iš viso nėra nei bendrųjų, nei detaliųjų planų, ir nori pasikeisti žemės paskirtį, žemės ūkio paskirties į kitos paskirties, pastatyti kaimišką gryčią, turėtų nueiti tuos kryžiaus kelius: parengti detalųjį planą, už kurį turėtų sumokėti 10 tūkst. litų ir daugiau, ir tuos derinimo procesus, ir visa kita. Ar jūs būtumėte, kaip ministrė, šalininkė, kad vis dėlto reikėtų kaimo žmonėms šią procedūrą palengvinti? Dėkoju.
K.D.PRUNSKIENĖ. Taip, aš iš tikrųjų esu ir būčiau už galimai lankstesnį sprendimą žmonių naudai, ypač kad gyvenimas būtų vešlesnis, kad spartėtų procesai ir, be abejo, kad nesusikurtų ir naujų problemų. O ar nesusikurtų naujų problemų ir kaip jų išvengti, manau, čia daugiau yra tų nuostatų racionalaus suformulavimo reikalas. Kadangi matau ir aplinkos ministrą, aš manau, kad mes kartu su juo turėtume panašius klausimus dar kartą apsvarstyti, kad neliktų nereikalingų biurokratinių apribojimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. (TSF) Gerbiamoji ministre, jūs viena iš ministrų kabineto narių, kuri pati pateikia klausimus ir nebijo jų, ir sugeba kompetentingai atsakyti. Todėl aš jus sveikinu.
K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū.
V.ŽIEMELIS. Norėčiau paklausti, kokią davė naudą Seimo 2004 metais, jeigu neklystu, priimta pataisa, kad žemės ūkio paskirties žemės negalima parduoti 5 metus? Bent jau šiuo atveju, atrodo, kad jokios naudos. Kas atsakys, kad ši norma tiek laiko stabdė investicijas?
K.D.PRUNSKIENĖ. Bent šiuo atveju aš tik tiek pasakyčiau, kad ne Žemės ūkio ministerija buvo iniciatorė. Tai buvo buvusio Seimo iniciatyva. O kadangi aš dar buvau ir Seimo narė, tai man nėra labai patogu ir šiuo atžvilgiu būti labai kritiškai. Svarbiausia, kad mes gal ne taip ilgai uždelsę stengėmės pataisyti. Ir tiems kurie įsigijo žemę tokiu būdu per tą laikotarpį, tie suvaržymai panaikinami.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Endzinas. Prašom klausti.
A.ENDZINAS (LCF). Gerbiamoji ministre, iš tikrųjų labai reikalinga ir naudinga pataisa, tačiau aš norėčiau paklausti. Dar pavasario sesijoje aš buvau užregistravęs visiškai analogiško turinio dokumentą. Jam po pateikimo yra pritarta. Yra persiųstas, kiek žinau, Vyriausybei dėl išvados. Ar jūs nemanote, kad dubliuojame vienas kitą?
K.D.PRUNSKIENĖ. Aš dabar negalėčiau pasakyti. Nacionalinė žemės tarnyba galbūt turi ir tą projektą, bent jau tikrai ji turi žinoti, jeigu jis judėjo iš Seimo į Vyriausybę. Ir ką šiuo atveju mes galim atsakyti? Aš Vyriausybei teikiau kaip ministerijos projektą, Vyriausybė tam pritarė. Klausimas toks, kad tikrai ir ne vienos netgi ministerijos reguliuojamos srities objektui priklauso. Todėl natūraliai ateina… Bet man atrodo, jeigu jūs tai palaikėte ir jūs tokį projektą teikėte, tai mažų mažiausiai gali būti iniciatyvos sujungtos ir mes su džiaugsmu žinosime, kad yra salėje garantuotų šio projekto rėmėjų. Tai aš nesu visiškai tikra, ponas S. Staliūnas vėl pakomentuos. Jis žino pernykštį jūsų projektą, jeigu jis buvo teikiamas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus.
S.STALIŪNAS.Aš žinau…
PIRMININKAS.Gerbiamieji, negirdėjau, kad kas prieštarautų šiam įstatymo projektui. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo įstatymo projektui? Galime? Prašau? (Balsai salėje) Aš matau, kad neužsiregistravo pavėlavęs … bloga praktika. Tai prašom, kas už pateiktą įstatymo projektą. J.Veselka norėjo nuomonę už. Ar galite atsisakyti? Galite. Prašom balsuoti dėl pritarimo įstatymo projektui po pateikimo.
Ačiū. Už – 62, prieš nebuvo, susilaikė 3. Pritarta po pateikimo įstatymo projektui. Siūlomi komitetai: pagrindinis numatytas Kaimo reikalų komitetas, papildomo Seniūnų sueiga nenumatė. Nėra kitokių pasiūlymų? Siūloma svarstyti spalio 18 d.
Taigi 2-2a įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-767, Civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – aplinkos ministras A.Kundrotas. Pateikimo stadija. Ministre, ar galite kartu pateikti ir 2b? Labai ačiū.
A.KUNDROTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų prasminga pateikti kartu abu įstatymus, nes esmė yra ta pati. Ir esmė yra skirta toliau teisiškai reguliuoti statybų procesus, tiksliau – užbėgti už akių tam tikriems veiksmams, kurie yra visuomenei nepageidautini, t.y. savavališka statyba arba statyba smarkiai nukrypstant nuo suderintų dokumentų, teritorijų planavimo arba leidimo statyti, turint galvoje statinio vietą, statinio aukštingumą, paskirtį ir panašiai.
Taigi kas yra siūloma Civiliniame kodekse? Anksčiau visi pastatai be leidimo arba su pažeidimais galėjo pereiti tokias lyg ir tris stadijas: sutvarkyti, įteisinti arba nugriauti. Dabar yra išskiriama į dvi dalis. Pirma, kai neturima leidimo arba kitų dokumentų, jeigu nesudėtingas statinys, ar yra žymių esminių nukrypimų, tada pastatas arba pastato dalis turi būti nugriauta. O esant kitokiems pažeidimams vėl galioja visų trijų žingsnių logika. Tas pats yra pasakoma Statybos įstatymo pakeitimuose. Čia daug straipsnių dėl to, kad naudojantis proga įstatymas yra derinamas su Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu. Todėl daug kur yra redakcinio pobūdžio, tačiau pati esmė yra vėl, kad be leidimo arba su esminiais statinio projekto sprendiniais, t.y. vietos sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirties, leistino sklypo užstatymo tankio ir statinio aukščio, tokiais atvejais taikoma griežta priemonė, kad statinys turi būti nugriautas. O kitais atvejais jau mano minėtame Civiliniame kodekse yra galimybė įteisinti ar suderinti dokumentus. Tai būtų šių abiejų įstatymų esmė.
Pati logika yra šių dienų, girdite apie tam tikrus pažeidimus. Kai statinys yra statomas be leidimo ir po to bandoma įteisinti, mes turime bent keletą problemų. Yra apskritai prastai, kai rinkoje vieni veikia pagal taisykles, kiti ne pagal taisykles, tai jie yra skirtingose sąlygose. Bet kas netgi kur kas svarbiau, yra tai, kad jeigu statinys pastatytas ir tik po to tvarkomi popieriai, kas gali atsakyti už jo saugumą, kas gali atsakyti už jo konstrukciją? Kaip visa tai patikrinti? Jeigu statinys buvo suprojektuotas dešimties aukštų, o iškilo šešiolika, penkiolika ir panašiai, kaip su konstrukcijos stabilumu, ir panašiai? Taigi yra tikrai daugybė įvairių priežasčių, kodėl toks griežtesnis požiūris yra siūlomas. Tokiam požiūriui buvo pritarta Vyriausybėje ir šiandien teikiame Seimui. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, yra labai daug norinčių klausti ministrą. Aš noriu pasakyti, kad du įstatymai teikiami. Todėl laikas vis tiek yra atitinkamas – 20 minučių. Tai prašom, klausimui – viena minutė, atsakymui – dvi minutės. Prašom klausti kolegą A.Matulevičių.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis ministre, čia premjeras praeitą šeštadienį mums daug žadėjo, kad kai ateis šie įstatymų projektai, tai žmonėms bus labai lengva gauti leidimus, o tų, kurie tai darys be leidimų, bus nugriaunama. Dabar aš matau (ko aš ir klausiau premjero), kad jis buvo dezinformuotas, kad tik nugriauti galima, pagal šias pataisas bus lengviau. O leidimus gauti paprastam žmogui bus, kaip ir buvo, sunku. Žinoma, tai nelies, pavyzdžiui, tokių grupių kaip „Roubicon City“, kurie gauna valstybinės žemės be kapeikos, o paskui keičiami detalūs planai ir dabar jau statys gyvenamuosius namus, nors žadėjo parkus statyti ir maudyti mus visus ir panašiai. Tai klausykite, jūs, būdamas socialdemokratų ministras, atstovaudamas vis dėlto, sakykime, tiems prastesniems, kaip liaudis sako, man baisu tą pasakyti, bet tiems paprastiems žmonėms, kodėl vis dėlto nedarote tokių pataisų, kad žmogui būtų lengviau gauti leidimą statyboms, apskritai pasitvarkyti ir nereikėtų mokėti kyšių? Juk tai labiausiai korumpuota sritis. Dabar ką jūs teikiate, tai paneikite, kad tai daroma dėl to, kad nekorumpuotumėt šitos situacijos… Ačiū.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą.
A.MATULEVIČIUS. O tie, kurie galingi, jie ir toliau statys ten, kur negalima.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, matyt, ne viena Vyriausybė ir ne viena ministerija yra atsakinga už tai, kad jūsų įvardytos situacijos nebūtų. Yra galybė teisėtvarkos institucijų, kurios turi prižiūrėti, kad įstatymai būtų vykdomi. Jeigu jūs labai atidžiai paskaitytumėte šios srities įstatymus ir palygintumėte su kitų valstybių reikalavimais, pamatytumėte, kad terminai, įrašyti Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, yra, matyt, trumpiausi Europoje. Aš nežinau kitos valstybės, kurioje jie būtų tokie. Kur bėda? Bėda, kad tų terminų nesilaiko. Kokie žingsniai? Vienas dalykas, naujame Administracinių teisės pažeidimų kodekse, kuris čia, Seime, yra jau kuris laikas, yra irgi numatytos griežtesnės baudos pareigūnams, jeigu jie tuos terminus pratęsia. Ir visų mūsų, taip pat ir verslininkų, spaudimas, kad terminai būtų išlaikyti, kaip yra numatyta.
O jeigu norite pavyzdžių iš šio įstatymo, tai yra pasiūlymas viename iš straipsnių, kur galima sugretinti procesus. Tai yra kai leidimas gali būti išduodamas ne tiktai visai statinių grupei, jeigu yra planuojama tam tikra teritorija, bet atskiriems darbams ar atskiriems objektams, kas iš tikrųjų palengvina investicijų atėjimą. Jeigu yra kitų pasiūlymų, ką šiuose įstatymuose dar reikėtų įrašyti, kad palengvėtų, aš visiškai pasirengęs juos svarstyti, ir mes, tobulindami įstatymą, galime įrašyti. Dar kartą sakau, problemos yra daugiau praktinės. Ir problemos, kodėl keičiamas šis įstatymas, vėlgi daugeliu atvejų kyla iš praktikos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Veselka.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis ministre, aš anksčiau buvau labai įsitikinęs jūsų nešališkumu. Po to, kai pradėjo aiškintis dėl 4–10 ha, kur buvo vieni ministrai įteisinę mišką, o jūs sakėte, kad ten buvo Sacharos dykuma, man kilo labai daug abejonių. Pasakykite, koks žioplas ministras Sacharos dykumą įteisino kaip valstybinės reikšmės mišką, kad jums, kaip padoriam ministrui, teko atstatyti, kad tai Sacharos dykuma ir „Rubikonui“ dar reikia mokėti priedą.
Prie Antano Smetonos buvo taip: ūkininkas gavo 10 ha žemės, jam reikėjo statyti tvartą, daržinę, dar ką nors. Jis atėjo, žingsniais atmatavo ir sako statybininkui: čia pastatyk man tvartą, čia daržinę. Logiška. Dabar jūs ūkininkams reglamentuojate lygiai taip pat, kaip mieste, visą tvarką. Jeigu ūkininkas nori statytis lengvų medinių konstrukcijų daržinę, tvartą ar dar ką nors, tai jam vėl – projektas, projektą derinti, parengti, nustatyti, suderinti. Ar jūs nemanote tiems žmonėms, kurie turi nuosavą žemę ir gyvena kaimuose, palikti seną tvarką: atėjau, atmatavau žingsnius ir pasakiau: štai čia man statykite.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Galėčiau į jį labai ramiai atsakyti, jeigu jūs nedezinformuotumėte pateikdamas informaciją. Jeigu palygintumėte, kokių dokumentų reikia mieste norint gauti leidimą arba suderinti teritorijų planavimo dokumentą ir kokių reikia ūkininkui, jūs pamatytumėte aiškius skirtumus. Detaliojo plano nereikia, pagal kitus dokumentus sklypas tvarkomas, tikrai yra palengvinta ir labai nesudėtinga pasistatyti namą ūkininkui. Bėda yra kita – Lietuvoje atsirado per daug ūkininkų, kurie neužsiima žemės ūkiu vien dėl to, kad yra palengvinta šita tvarka. Bet čia yra kita šio klausimo pusė.
Dėl miško ar ne miško. Skirkime du klausimus. Visų pirma visur, kur yra miškas, nebūtinai tai yra valstybinis miškas. Yra ir privačių, kur atėjus, įvardijus, pamačius mišką mes nepriskirsime valstybei. Taip pat pažiūrėkime į procedūras. Kaip yra dabar, pavyzdžiui, jeigu yra valstybinis miškas, ir norima ką nors statyti ar norima panaudoti kokioms nors reikmėms, yra tam tikra tvarka. Yra patvirtinamas detalusis planas, kuris apsvarstomas su visuomene ir panašiai, tada teikiamas Vyriausybei pasiūlymas svarstyti ar išbraukti iš valstybinio miško, ir jis atitinkamai po to išbraukiamas ar neišbraukiamas.
Grįžkime prie anos istorijos ir pažiūrėkime visą seką. Iš pradžių buvo savivaldybės sprendimas, o paskui buvo Vyriausybės nutarimas. Aš dėkoju, kad jūs kadaise kitaip galvojote, aš tikiuosi, kad jūs vėl tinkamai galvosite. Tai buvo procedūrų klausimas, o ne koks nors dalykas. (Balsas salėje) Netgi ten, kur yra miškas, yra procedūromis pakeičiama paskirtis: valstybinis ar nevalstybinis. Čia yra esmė, o ne tai, ar miškas, ar ne miškas. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Ten buvo valstybinis miškas.
A.KUNDROTAS. Taip.
PIRMININKAS. Klausia P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Aš noriu klausti konkrečiai dėl įstatymo projekto. Taigi įstatymo 1 straipsnio, nors čia yra vienas straipsnis, 3 dalis. Jeigu 1, 2 dalys nustato, gerbiamasis ministre, griežtesnes sąlygas savavališkoms statyboms, tai 3 dalis, ypač 1 punktas, vėl leidžia teismams arba leisti pataisyti projektą, arba pašalinti trūkumus, ir taip įteisinti savavališką statybą. Ar nemanote, kad čia paliekama tam tikra landa savavaliautojams, tokiems, kaip dabar Neringoje ir panašiai, valstybiniuose parkuose?
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Aš, pateikdamas įstatymą, norėjau tą pabrėžti, kad anksčiau pagal, tiesą sakant, ir dabar egzistuojančią teisę visi objektai papuldavo į tą trijų žingsnių zoną: eiti suderinti dokumentus, ar tą pastatą priimti, t.y. jį legalizuoti arba nuversti. Dabar yra siūloma visą tą didelį objektų sąrašą išskirti ir pasakyti, kad jeigu nėra leidimo, iš viso jo nėra arba leidimas yra, bet objektas statomas ne vietoje, ne toks, ne tos paskirties ir panašiai, tokiu atveju yra vienas sprendimas – nugriauti. Tas yra parašyta 2 dalyje. Bet jeigu yra neesminiai, ne mano minėti, ne vietos, ne aukščio, ne užstatymo tankio, ne kiti, kurie yra Statybos įstatyme išvardyti, t.y. smulkūs pažeidimai, jiems yra paliekama šita galimybė. Iš tų objektų sąrašo, kurie yra traktuojami kaip nelegalūs, kartais yra labai nedidelių pažeidimų, sakykime, žmonės kitą kartą padaro angą, praplatina langą ar dar ką nors, t.y. kur yra nesuderintas koks nors projektas, bet nėra taip, kad visuomenei pasidaro kažkoks nepriimtinas ir panašiai. Manau, siūlymas išskirti sudėtingus ir paprastesnius atvejus yra teisingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, man susidarė toks įspūdis, kad mes norime sugriežtinti ir pareikalauti, kad savavališkų statybų būtų mažiau, bet pagal dabartinę redakciją teismas galėjo priimti sprendimą iš karto nugriauti. Dabar mes sudarome galimybę (ir korupcinę) tą reikalą sutvarkyti. Mano klausimas. Ministre, ar jūs padarėte tam tikrą teismų analizę? Kokie buvo sprendimai? Man yra žinomas tik vienas atvejis, kai buvo nugriautas statinys. Ar daugiau yra tokių atvejų? Ir visuose reportažuose apie nelegalias statybas paaiškinama labai paprastai: buvo pareigūnas, kuris leido, kažkas pasistatė, ir jis nekaltas. Kada bus tokia tvarka, kad pareigūnas, kuris leido, jo sąskaita bus nugriauta ir jis turės atsiskaityti su tikru šeimininku, kuris patyrė nuostolių? Tada mums nereikėtų kas pusmetį keisti Administracinį kodeksą, kitokį, nes tada būtų pamoka, kad nusižengus įstatymams būna griežta valstybės reakcija. Šiuo atveju, manau, mes toliau leidžiame daryti viską, kaip buvo iki šiol.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Jeigu taip manyčiau, neteikčiau šio įstatymo. Kaip tik aš jau keletą kartų bandžiau paaiškinti, kad yra sugriežtinama. Visada buvo tos trys galimybės, bet ką pasako tos trys galimybės? Kitą kartą pastatas pradedamas statyti, kur numatyta, bet vėliau yra valdžios spaudimas atitinkamoms institucijoms, ypač savivaldos, kad kuo greičiau sutvarkytų popierius, kuo greičiau išduotų, ten nėra poreikio nugriauti, nes pagal teisės aktus jis ten galėtų būti. Kad nebūtų tokių dalykų, kad visų nepastatytų prieš tokį spaudimą ir panašiai, yra pasakoma: nėra leidimo, negalima net svarstyti apie jo įteisinimą ir panašiai. Taigi šiuo atžvilgiu yra sugriežtinama.
Šiame Civilinio kodekso variante yra parašyta, kad jeigu pats savininkas nenugriauna, nugriaunama antstolių pagalba, išreikalaujamos lėšos už nugriovimą, o medžiagos lieka buvusio statinio savininkui. Tokia siūloma sistema. Jeigu manote, kad galima kitaip sureguliuoti šį procesą, svarstymo metu būtų galima pažiūrėti.
Dėl teismų. Nedaug buvo priimta teismų sprendimų nugriauti. Kur kas daugiau buvo nugriauta pačių žmonių, kai buvo išaiškinta, kai buvo neteisėtai kažkas padaryta, ir panašiai. Viena iš priežasčių, kodėl dabar yra siaurinamas pasirinkimas, yra ta, kad ir tas pareigūnas neturėtų pasirinkimo. Kai jam būdavo galima įteisinti, suderinti ir panašiai, atsirasdavo galimybė tam tikrai jo paskatai ir panašiai. Dabar nėra tokios galimybės. Jis yra neteisėtas, niekas net nesvarsto, ar suderinti popierius, ar kažkur padėti parašą ir panašiai. Aš manau, kad tikrai šis įstatymas kur kas aiškiau ir griežčiau reglamentuoja.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, noriu priminti, kad klausti – viena minutė, atsakyti – dvi minutės. Klausia kolega A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, išties kad ir pavėluotas įstatymo projektas, kurį jūs teikiate, bet jo labai reikia. Aišku, norėtųsi, kad jis apimtų visumą, bet iš įstatymo turinio, iš pataisų matyti, kad tai tikrai visko neapima. Kaip pavyzdį aš galėčiau pasakyti, kad, pavyzdžiui, Vismaliukų poligone yra seni tankų angarai. Savivaldybė tankų neturi. Šios žemės niekas neišvalo. Jie tikisi, kad kada nors toje vietoje bus pastatai, po to prie tų pastatų bus priskirta žemė. Gal reikėtų nugriauti ir išvalyti? Gal reikėtų išvalyti nacionalinius parkus, pavyzdžiui, „Žalgirio“ bazę Trakų nacionaliniame parke, pionierių stovyklas Neringos nacionaliniame parke? Kodėl nėra reglamentuota? Kai kurie objektai priklauso savininkams, kai kas savivaldybei, bet čia nėra kalbama. Vadinasi, visos jūsų tarnybos ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba yra bedantė, kaip vakar įsitikinome išvažiuojamojo posėdžio metu. Dalyvavo jūsų ministerijos atsakingi pareigūnai. Kodėl tas procesas nėra reglamentuotas, kodėl apie tai nekalbate?
A.KUNDROTAS. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų šiek tiek gal kitas aspektas negu tas, apie kurį mes šiandien šnekame, bet pats procesas vyksta, taip pat pinigai ir iš struktūrinių fondų yra skirti. Jeigu pastatas yra be šeimininko arba jeigu jis praeina tam tikrus teisminius procesus, tris kartus turi būti skelbiama, ar yra savininkas, ar ne, ir jeigu pripažįstama, kad jis be šeimininko, jis gali būti nugriautas. Parengtas visas sąrašas tokių objektų struktūriniams fondams realizuoti.
Kitas dalykas, jeigu šis objektas turi savininką. Namelius turite galvoje, jie yra privatizuoti, jie turi savininką. Yra kitas dalykas. Statybos įstatymas įpareigoja, kad jeigu statinys yra neprižiūrimas pagal reikalavimus, savivaldybės sprendimu jis turi būti arba suremontuotas, arba likviduotas. Tai yra dabar galiojančiame įstatyme. Iš tikrųjų aš sutinku, kad saugomos teritorijos… turėtų spausti savivaldą priimti tam tikrus sprendimus. Galbūt reikia dar griežtinti realizavimo požiūrį.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Olekas. Prašom klausti.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už tikrai įdomų pateikimą. Aš manau, kad įstatymo projekto iš tikrųjų reikia, ir mes pasitarę ir apsvarstę tikriausiai pritarsime jo pateikimui. Aš tik noriu pasitikslinti. Aiškinamajame rašte yra nurodyta, kiek nuo 2002 metų buvo neteisėtų statybų ir kad dalis jų yra įteisinta, apie 70%, kitos liko neįteisintos. Ar šios įstatymo nuostatos palies ir tuos anksčiau pastatytus ir dar neįteisintus, ar priemonės, kurios numatytos įstatyme, bus taikomos ir ankstesnėms statyboms? Ačiū.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, matyt, būtų sudėtinga atsakyti universaliai dėl viso sąrašo, nes jeigu procedūros yra prasidėjusios, pavyzdžiui, fiksuota neteisėta statyba, yra priimtas teismo sprendimas susitvarkyti visus popierius ar panašiai, tokiu atveju ši įstatymo pataisa jau negaliotų atgal. Bet jeigu yra objektų, kurie identifikuojami po įstatymo įsigaliojimo datos, be abejo, tada jie yra šio įstatymo objektas. Taip pat jeigu pagal požymius, kurie yra įrašyti į įstatymus, bet teisminiai procesai neprasidėjo, jie irgi būtų šio naujo įstatymo objektas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis ministre, ar jums neatrodo, kad jūsų siūlomos pataisos yra labai pavėluotos, nes tie, kurie norėjo pasistatyti be leidimų gražiausiose Lietuvos vietose: prie ežerų, Kuršių nerijoje, jau pasistatė ir jiems nieko negalima padaryti. Ar jums neatrodo, kad nors ir kiek griežtintume įstatymus, kas susiję su savavališkomis statybomis, jos ir toliau vyks, nes niekas nežiūri, kaip tie įstatymai yra vykdomi, o po to, kai išaiškėja faktai, visi skėsčioja rankomis ir sako, kad nematė, nieko negali padaryti?
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų galbūt reikėjo anksčiau šį žingsnį daryti, bet atrodė, kad įstatymas kalba ir apie galimybę nugriauti civilizuotai. Yra teismas, visi procesai išklausomi ir panašiai. Praktika kitokia. Ką daryti, jeigu yra kitokia praktika? Viena ministerija, matyt, viso to nesutvarkys. Yra teismų praktika, yra teisėsaugos institucijos ir panašiai.
Aš dar turiu vieną pasiūlymą. Jeigu šis sugriežtinimas neveiktų, vėl reikėtų centralizuoti statybos inspekcijas, paimti iš apskričių. Jeigu manoma, kad tik ministerija tą gali sutvarkyti, aš turiu valdyti visą šį inspektorių korpusą ir tada jau eiti per Lietuvą. Dar yra toks administracinis žingsnis, bet lyg ir ne tokią Lietuvą kuriam. Lyg ir remiamės decentralizacijos, valdžios dekoncentracijos kryptimi ir panašiai, bet matome, kad kartais yra labai ilgos valdžios grandinės ir nesugebame visko sutvarkyti. Įstatymas padės.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš prisimenu Maskvos laikus, kai mes kur kas sudėtingesnėmis sąlygomis kovojome su tais reiškiniais, kurie čia šiandien buvo iškelti. Aš norėčiau jums pateikti ne klausimą, o patarimą. Paklausiu netgi koalicijos partnerių, o kur jūs buvote prieš tai? Jūs ministras esate maždaug ketveri metai. Kur kas anksčiau Seimo nariai buvo tie, kurie klausinėja jus dabar. Todėl aš manyčiau, kad kai kurie klausimai yra labai pavėluoti, labai norintys save sureikšminti ir politizuoti, todėl, gerbiamasis ministre, aš norėčiau padėkoti jums už išsamius atsakymus ir kompetenciją sprendžiant šiuos klausimus. Vis dėlto klausimą, kurį aš siūlau, jūs kai kam užduokite. Dėkoju.
A.KUNDROTAS. Labai ačiū. Iš tikrųjų aš tik galiu pakomentuoti tai, kad aš tikėjau, kad esant dabartiniam įstatymui ir esamai infrastruktūrai galime susitvarkyti. Praktika yra tokia, kad tikrai negalima paveikti iš centro visų grandinių. Yra savivalda, kuri iš viso turi savo valdymo ir atsakomybės principus, o daugeliu atvejų, kaip matyti ir iš Kuršių nerijos, pabėgo valdininkas ir, atrodo, atsakomybės nebėra, o atgal grąžinti procesą negalime. Aš manau, kad šie įstatymai, kurie yra siūlomi, yra labai svarbūs prevencijos prasme. Tiesiog kad nedarytų šių pažeidimų, o ne paskui žiūrėtų, kaip bylinėtis ir išsiteisinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Ramonas. Prašom.
J.RAMONAS (VNDF). Gerbiamasis ministre, manyčiau, kad šiuo įstatymu bandoma… Iš kaimo bėga žmonės, ir šis įstatymas dar labiau paskatins ir ūkininkus, ir žemdirbius, ir savininkus, atsiėmusius žemę, dar labiau peržegnoti bandymus sugrįžti į tėviškę. Čia kai kurie Seimo nariai klausė ir jūs atsakėte, kad tai palengvins. Patikėkite, aš gana gerai žinau kaimą. Gauti leidimus kaimo žmogui, ūkininkui ir kokioms rangos ar kitoms galingoms kompanijos yra skirtingi dalykai. Nors ir ką griežtintume, didelės kompanijos visada dokumentus susitvarkys, o žemdirbiai ir ūkininkai… Manau, tai yra beviltiška. Tuo labiau kad tokia nuostata, kad neatitinka projekto, bus labai sudėtinga įrodyti, atitinka ar neatitinka. Aš, Jonas Ramonas, negaliu pritarti šiam įstatymo projektui, manyčiau, kad kai bus svarstymas, kad Kaimo reikalų komitetas irgi svarstytų. To negalima daryti griežtinant vien tik tuos įstatymus ir taip bandant sakyti, kad bus palengvinimas ir tų nelegalių statybų sumažės. Aš atsakingai noriu pasakyti, tie žmonės, kurie… Nebenoriu daugiau komentuoti. Manau, supratote.
A.KUNDROTAS. Aš galiu tik padėkoti už komentarą ir poziciją, nors labai tikėčiausi, kad ji dar pasikeis svarstymo metu. Esame pasirengę svarstyti visus pasiūlymus, kuriuos jūs pasakysite, kaip palengvinti tą procesą. Matyt, kiekvienas iš mūsų turime tam tikrą savo pilietinę poziciją. Aš negaliu suprasti. Teisės aktuose mes įtvirtiname vieną situaciją, visi lyg ir esame patenkinti tuo, ką užrašėme, ir kartu toleruojame tai, kad taip nevyksta, kaip mes esame užrašę. Kaip mes iš viso galime kokius nors procesus valdyti? Todėl šie pasiūlymai yra vienas iš bandymų, kaip mes galime tą situaciją pakeisti. O jeigu jūs matote, kad ten dar yra kokių biurokratinių kliūčių, kad galima ką nors patobulinti jūsų minėtoje srityje, svarstykime. Bet dažniausiai viskas baigiasi tuo, kad pasikviečiame Statybininkų asociaciją, Nekilnojamojo turto plėtros asociaciją, su kitais šnekame, na, nėra to pasiūlymo, kaip dar tuose įstatymuose galėtume procesus palengvinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų yra didelių problemų šioje srityje, manyčiau, ypač dėl neteisėtai išduotų leidimų, nes čia mes stokojame griežtesnio įstatymo taikymo praktikos. Kai įteisinama statyba, kuri yra nelegali, tai yra pats bjauriausias variantas. Tą minėjo kolega A.Sysas. Šiandien jūs užsimojote iš esmės gana griežtai taikyti pažeidėjams… nors kartais galbūt pagal bendruosius ar kitos teritorijos projektus tokie statiniai galimi, bet pagal šią dabartinę formuluotę būtų taikoma tik vienintelė sankcija.
Kita vertus, jūs turbūt matėte Teisės departamento pastabą dėl savavališkos statybos apibrėžimo, kuris neatitinka Statybos įstatymo, Statybos įstatyme minimo tokio pačio apibrėžimo, tiktai ten jau visai kita sąvoka. Taip išeitų, kad keičiant Statybos įstatyme tam tikrą normą reikėtų kiekvieną kartą vėl keisti Civilinį kodeksą. Kita vertus, taikymo praktika vis dėlto, kiek kartų teismas… ar teismas iš tikrųjų netaikydavo griežtesnės sankcijos, t.y. nugriovimo, visais atvejais? Kaip jūs minite, 80% įteisinta nelegali statyba, ar būdavo sprendimų nugriauti? Ačiū.
A.KUNDROTAS. Dėkui už klausimą. Aš iš tikrųjų skaičiau teisininkų išvadas ir lyg ir tą pastebėtą netikslumą. Tačiau lygiai taip pat visus dokumentus žiūrėjo ir ministerijos teisininkai, ir Vyriausybės teisininkai, ir Teisingumo ministerijos teisininkai, ir panašiai. Ir čia yra tiesiog tada mūsų susitarimo klausimas – ar tie apibrėžimai turi būti identiški, žodis žodin, ar tie apibrėžimai turi būti pagal prasmę tapatūs ir apimti tą patį objektą? Dabar tie apibrėžimai šneka apie tą patį. Aš sutinku, kad jie semantiškai nėra identiški. Mums tikrai nėra didelio skirtumo, čia nėra nieko paslėpta. Galima juos padaryti visiškai vieną prie kito… tiesiog taip atrodė, kad esamiems teisės aktams jie labiau tinka, tie patys žodžiai vartojami ir panašiai.
Dėl teismų praktikos aš jau truputį minėjau, kad yra tikrai labai nedaug sprendimų, kurie yra priimti. Čia pastaruoju metu buvo trys dėl nugriovimo. Daugeliu atvejų buvo realizuota tai nepriėjus iki teismų. Iš tikrųjų niekas nepasikeičia. Ir dabar tik teismo sprendimu tas objektas bus nugriaunamas. O jeigu teismas manys, kad neužtenka motyvų, jis nepriims tokio sprendimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų. Prašom, nuomonė už – kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, aš už todėl, kad tikiu jūsų gera valia, ir kalbėdamas tam tikrą nuomonę išreikšiu. Ar negalėtumėte padaryti taip, kad (…) tas reglamentavimas priklausytų nuo statuso. Pavyzdžiui, miestas, miesto zonos, draustinis, ten saugoma teritorija, kita. Ir dėl tos paskutinės zonos, kuri toms ypatingoms zonoms nepriskiriama, tai ypač susiję su žemės ūkiu. Ar negalėtume taikyti iš tikrųjų tą smetonišką variantą – ūkininkas atėjo, pamatavo, pasikvietė statybininkus, sako: pastatyk man čia daržinę. Nuėjai į registrų centrą, užregistravai. Kad nuo lygio miestas… kad būtų tas minimalus reglamentavimas, kurio iš tikrųjų nereikia. Pagalvokite, kad šį labai griežtą reglamentavimą įrašytume ten, kur iš tikrųjų jo griežto reikia, o kur nereikia… kad nereikėtų laukti jokio biurokratų prašymo, savininkui nereikėtų laukti jokio prašymo, jis tiesiogiai galėtų užregistruoti. Šitą lygmenį pabandykite įteisinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš. A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad reikėtų parodyti valią, nors šiandien ministras pasirašė, tegul neįsižeidžia, ir paprašyti, kad šis įstatymas dar būtų patobulintas. Tai aš pasakysiu kodėl. Niekas nepagerės nei dėl teritorijų, nei dėl Vilniaus miesto Senamiesčio priėmus šias pataisas. Vienintelė galimybė padidės – dar daugiau imti kyšių. Žinoma, būtų puiku, jei kuri nors ministerija taip drąsiai imtų ir sudarytų kainininką, kaip anksčiau sakydavo, „preiskurantą“, kas ir kiek, ir už kokį parašą turėtų atnešti, ir kam. Tada būtų labai gerai, visi viską žinotume. O dabar būna, netgi girdėjome tą istoriją apie gerbiamosios Kristinos Brazauskienės detaliojo plano tvirtinimą, kad 18 mėnesių gulėjo, o per dvi dienas parašai buvo surinkti. Apie ką mes, ponai, kalbame? Mums premjeras… Ne, aš kaip tik manau, kad buvo blogai padaryta, kad gulėjo 18 mėnesių. Reikėjo padaryti per dvi dienas iš karto, nes reikia gerbti tokius žmones ir tokius pastatus. (Balsai salėje) Ponai, mes negalime eiti korupcijos gilinimo keliu. Šitas įstatymo projektas nerengiamas kompleksiškai, kaip buvo žadėta premjero, kad mes gautume galimybę, kad jeigu tenai negavo statyti, tai niekas nepasistatys. Reikia, kad taip būtų padaryta. O ten, kur galima, statykime kaip norime. Bet, deja, ne, yra lygūs, lygesni ir apskritai privilegijuoti. Aš matau, kad ydingos yra šios pataisos ir jas reikia tobulinti. Siūlau Seimui taip ir pasielgti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, balsuojant apsispręsti dėl pateikto įstatymo projekto. Gerbiamieji, dar kartą noriu priminti, kad dabar 2a ir 2b. Dėl abiejų įstatymų projektų.
Už – 64, prieš – 5, susilaikė 22. Pritarta po pateikimo. (Balsai salėje) Taip, gerbiamieji, siūlomi komitetai: pagrindinis… Taip, prašau. B.Bradauskas. Replika po balsavimo.
B.BRADAUSKAS. Aš norėčiau gerbiamajam Algiui, nors, matau, jis atsistojo irgi…
PIRMININKAS. Asmeniškai, gerbiamieji.
B.BRADAUSKAS. Kadangi jis mano kolega, mes kartu baigėme Leningrado aukštąją partinę mokyklą… (Balsai salėje: o o o!) Deja, likimas mus išskyrė. Aš likau ten, kur likau, jis truputį kitur. Niekada neplakime, gerbiamasis Algi, grietinės viename katile. Šiandieną tai, ką tamsta čia pasakei, aš kategoriškai smerkiu. Daugiau nekomentuoju. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tikiuosi, baigėsi kursantų pokalbis.
A.MATULEVIČIUS. Aš turiu pasiūlymą. Aš tikrai nekomentuosiu gerbiamojo auklėtinio vienos aukštosios mokyklos. Aš turiu pasiūlymą, kad taip pat svarstytų Seimo Antikorupcinė komisija šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji. Dar norėjote? A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Paprasčiausiai aš siūlyčiau, kad pagrindinis komitetas būtų abiem įstatymams Teisės ir teisėtvarkos, nes jie yra susieti. Jeigu vienas komitetas būtų vienam pagrindinis, kitas kitam, aš manau, dėl to nukentėtų…
PIRMININKAS. Ačiū. Ar nebus kitų nuomonių? Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos, papildomi – Aplinkos apsaugos, Audito komitetai. Ir Valstybės valdymo dar yra, ar ne? Ir Savivaldybių komitetas. Čia taip įrašyta. Taip Seniūnų sueigos nustatyta. Siūloma svarstyti spalio 18 dieną. Nėra kitų pasiūlymų? (Balsai salėje) Taip, taip. Antikorupcinė komisija, aš įsivaizduoju, įvertins antikorupciniu požiūriu. (Balsai salėje) Tai kreiptis dėl įvertinimo antikorupciniu požiūriu. Prašau.
P.BAGUŠKA (DPF). Turiu pranešti, kad vertinimas antikorupciniu požiūriu šiam įstatymo projektui duotas.
PIRMININKAS. A.Matulevičių informuokite. Ačiū.
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Statybos įstatymo papildymo 431 straipsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-714. Pateikimas. Pranešėjas – A.Kundrotas. Pateikimas. Prašom.
A.KUNDROTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dėkoju už pritarimą praeitam įstatymui po svarstymo. Teikiamas įstatymo vienas straipsnis, kurio tekstas labai nesudėtingas. Vykdydami Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai, turime suderinti savo teisę, turime įgyvendinti vieną iš Europos Sąjungos direktyvų – 2002 metų dėl pastatų energetinio efektyvumo sertifikavimo. Mačiau, kokios yra pateiktos teisininkų pastabos. Diskusija buvo ir Vyriausybės lygmeniu, kiek šis straipsnis turėtų būti detalus ir perkelti direktyvos reikalavimai. Buvo priimtas toks sprendimas, kad čia būtų principiniai reikalavimai, nes direktyvoje yra pasakyta, kad kas dvejus metus skaičiavimo metodika turi būti peržiūrima, keičiasi objektai, keičiasi jų dydžiai, keičiasi izoliacinės medžiagos ir reikalavimai. Taip pat visada reikia paskaičiuoti to pastato šilumos, saugumo vidurkį, ar kaip jį pavadintume. Tie skaičiai keičiasi kasmet. Todėl perkelti tas nuostatas į įstatymą atrodė neracionalu, o racionaliau pavesti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai patvirtinti.
Yra parengtas poįstatyminis teisės aktas. Jeigu yra pageidaujama, yra tam tikras vadinamasis (…), statybos techninis reglamentas su visomis detalėmis. Jis gali būti pateiktas jums svarstymo metu, jeigu norėtumėte pažiūrėti į detales. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia P.Vilkas. Prašom.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs mano klausimą sutrumpinote, nes pasakėte, kad yra parengtas poįstatyminis aktas. Bet vis tiek norėčiau klausti. Įstatymo nuostata yra labai bendra, ar ne. Parašyta, kad pastatai turi būti sertifikuojami pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, bet aiškinamajame rašte jūs šiek tiek praplečiate. Ten parašyta, kad palikta galimybė valstybėms narėms nenustatyti ar netaikyti reikalavimų ir t.t., išdėstyta net ir gyvenamiesiems namams, daugiabučiams namams ir ne daugiau kaip 50 kv. metrų ploto pastatams. Toliau matyti, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų sertifikavimui skiriami pinigai, milijonai. Kaip bus tiems, kurie pavieniai, daugiabučiai? Vadinasi, jie patys turės mokėti. Nors ir Europos Sąjungos direktyva, aš puikiai suprantu, bet pinigai bus mūsų.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Yra tokių niuansų, į kuriuos iki galo neatsakyta ir šiandien. Mes esame pateikę naudodamiesi direktyvoje esama galimybe, esame pateikę prašymą visą įgyvendinimo periodą ištęsti trejiems metams. Tada nuo pačių didžiausių objektų, kad būtų mažiausias poveikis kišenei, kai reikės juos sertifikuoti. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kam yra taikoma. Taikoma naujiems objektams. Vadinasi, statybos kompanija, baigdama statyti pastatus, atlieka matavimus. Jeigu yra daugiabutis, sakykime, kiekvienam įsigyjančiam butą duoda sertifikatą. Sertifikate parašyta, kad tai yra tokios klasės energetinis efektyvumas, o valdžios institucijos pareiga nustatyti vidurkį Lietuvoje, koks dabar yra. Taip gali palyginti ir spręsti, aš noriu pirkti, nes jis geras, gerai izoliuotas, nes taupo energija, o gal aš noriu nepirkti ir ieškoti kito, kuris atitiktų šiuos reikalavimus. Čia yra tokio pobūdžio, čia yra daugiau apsisprendimui.
Kai visuomeniniuose pastatuose yra rekonstruojama daugiau negu 1000 kv. metrų, irgi taikomas šis reikalavimas. Daugiau kol kas… Jeigu yra prievartiniu būdu, tai visuomeniniai pastatai, tai savivaldybės ar nauji pastatai, kur iš esmės jau yra dalis pačios statybos kainos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Olekas.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti to paties. Priėmus šias įstatymo pataisas, nuo kada jos įsigaliotų? Ar būtų pereinamasis laikas, nes kai kurie objektai yra rekonstruojami, statomi, ar jie turėtų tam tikrą galimybę susilaikyti? Ačiū.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Jeigu iš Europos Komisijos nebūtų gauta pratęsimo įsigalioti tie mano minėti treji metai, kai mes galėtume racionaliau išdėstyti objektus, tai pačios direktyvos tekste yra numatyta 2006 m. sausio 4 diena. Po tos datos atiduodami pastatai turėtų turėti sertifikatą, tai yra jo energetinio efektyvumo įvertinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti. Kolega A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, turbūt sertifikavimo problema atsirado po pasaulį krečiančių stichinių nelaimių, kad reikia susirūpinti ir Lietuvai, kuri irgi išgyveno, nors nestiprų, žemės drebėjimą. Mane domina pati procedūra. Lėšų skyrimas, trejų metų laiko reglamentavimas, kas už tas lėšas bus išlaikoma, ką statytojas turės apmokėti? Štai tie klausimai, kurie nevisiškai atsispindi teikiamame projekte.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Tai, kas yra paminėta aiškinamajame rašte, tai yra tam tikros lėšos savivaldybėms, kad jos galėtų užsakyti sertifikuotojus, ekspertus. Nes direktyvos tekste yra pasakyta, kad setifikavimą atlieka nepriklausomi ekspertai. Vadinasi, tai rinkos žmonės, kurie turės atitinkamus atestatus. Lėšos būtų skiriamos jų paslaugoms pirkti.
Statybos bendrovių, prieš joms baigiant, prieš atiduodant pastatą, bendroje sąmatoje turi būti atitinkama pinigų suma, kuri panaudojama tiems ekspertams pasamdyti, kad jie atliktų sertifikavimą ir duotų įvertinimą. Tiems, kuriems pasakyta, kad reikia, tai yra savivaldybėms, jų biudžetams, kad jie dėl savo valdomų pastatų galėtų užsakyti ekspertus, kad šie galėtų įvertinti.
PIRMININKAS. Klausia kolega B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš irgi, kaip ir jūs, esu sutrikęs, nes esu apsuptas moterų. Ministre, paneikite arba patvirtinkite, kad fiziniams asmenims už sertifikavimą nereikės mokėti. Bet jeigu reikės mokėti, tai tada mes teiktume kokias nors pataisas šiam įstatymui. Nes mes nuskriaustume paprastus kaimo žmones, kurie pasistatė namus. Dar mokėti už sertifikavimą jie tiesiog negalėtų. Dėkoju.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Būtų mano neteisingas atsakymas, jeigu sakyčiau, kad žmogus, pirkdamas naują butą, sumoka už viską, išskyrus tą paslaugą, kur buvo pinigų kiekis panaudotas ekspertams pasamdyti. Tai vis tiek vartotojas, įsigydamas tą butą, sumokės ir už šią dalį, t.y. naujų pastatų.
Pati direktyva sako, kad rekonstruojamų 1000 kv. metrų ir daugiau visuomeninės paskirties pastatų, modernizuojant, reikia sertifikuoti. (Balsai salėje) Ne, reikalavimų dėl modernizavimo šioje direktyvoje nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom klausti. Kolegė N.Steiblienė.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Gerbiamasis ministre, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tokią problemą. Šioje pataisoje nėra ne tik tų dalykų, kuriuos išdėstė kolega, bet, manau, ir kitų. Statant naujus pastatus, juos rekonstruojant, sertifikavimo reikalavimą įgyvendinti kur kas paprasčiau nei tais atvejais, kai sertifikatus turės įsigyti privataus kapitalo subjektai, šiandien eksploatuojantys 1000 kv. metrų komercinio pobūdžio patalpas su išplėtota infrastruktūra. Ar bus numatyti kokie nors terminai? Kokia atsakomybė bus taikoma tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie šio reikalavimo nepaisys? Kas juos kontroliuos? Ar nepareikalaus ta kontrolė vėl asignavimų iš biudžeto?
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Statybos įstatymas reglamentuoja labai daug sričių, kuriose jau veikia priežiūros institucijos, arba savivaldybė, arba apskritis, arba centralizuotai, kaip ir pastatų priežiūrai skirtos institucijos. Lygiai tos pačios prižiūrės, kaip yra įgyvendinami šie reikalavimai. Kitas dalykas, kad jeigu mes kalbame, pavyzdžiui, jūs paminėjote gyvenamąsias patalpas, čia ir švietimo tam tikras klausimas. Jeigu žmogus, pirkdamas butą, pats paprašys tokio sertifikato, galima iš karto identifikuoti, jeigu koks objektas jo nėra atlikęs. Bent pagal mūsų dabartinį matymą ir mastą, kiek čia tokių atvejų bus, dabartinės kontrolės institucijos visiškai pajėgios yra užtikrinti tinkamą priežiūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Ivanauskas. Prašom.
A.IVANAUSKAS (DPF). Dar sykį laba diena. Aš norėjau paklausti vieno klausimėlio. Jūsų vertinimas, aš manyčiau, labai geras, bet tai turėtų būti, mano nuomone, toli gražu iš karto netaikoma seniems pastatams, o tik naujiems, kurie atiduodami eksploatuoti, dideliems pastatams ir t.t. O kai žmonės gyvena senuose namuose, pavyzdžiui, vieno kambario butas yra šimtabutyje, kaip padaryti tą energetinį įvertinimą, jeigu viso namo gyventojai nenori parduoti, o tas žmogus nori parduoti butą? Iš karto yra problema.
Kitas momentas. Ar to namo įvertinamas bus daromas visam laikui, ar tik kuriam laikui?
Kitas momentas, kaip tai įvyks? Ar atvažiuoja žmogus, apeina pastatą, paspardo koja į sieną ir parašo popieriuką? Ar tai bus su prietaisais daroma, ar tik taip, kad atėjo, pažiūrėjo, labai gražu, kaip modelį, ir viskas? Labai ačiū.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Jeigu pradėčiau nuo pabaigos, tai tiktai atestuoti specialistai, ekspertai galėtų vykdyti vertinimą, sertifikavimą. Tai reiškia, kad jų atrankos ir atestavimo tvarkoj šie reikalavimai yra: prietaisų turėjimas, žinios ir panašiai. Bet netgi pačioje direktyvoje sakoma… na, suprantama, kad tokių žmonių šiaip rinkoje nėra. Todėl ir kalbama apie tuos trejus metus, kad rinka būtų išauginta pradedant nuo pačių rimčiausių objektų.
Jeigu kalbėtume apie naujus pastatus, yra pasakyta taip, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad nauji pastatai atitiktų minimalius energetinio naudingumo reikalavimus ir visa kita. Po to, kai kalbama apie esamus modernizuojamus, yra pasakyta, kad valstybės narės imasi priemonių, kai naudingas vidaus plotas yra didesnis kaip tūkstantis kvadratinių metrų ir kuriuose yra įsikūrusios valdžios institucijos, institucijos, teikiančios viešąsias paslaugas dideliam žmonių skaičiui, ir panašiai. Tas ratas nėra kiekvieno atskiro buto… Bet mes pasižiūrėkime, pavyzdžiui, kas vyksta dėl triukšmo kontrolės reikalavimų. Žmonės vis dažniau patys prašo įvertinimo prieš įsigydami. Lygiai tas pats atsitiks su šiuo. Irgi, kiek tu sumoki, tavo tiesioginė sąskaita, kiek tu sumoki už šildymą, ir tikrai patys prašys. Aš manau, kad ta paslauga bus daugiau teikiama žmonių raginimu negu valdžios institucijų raginimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus jums pateiktus klausimus.
Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galime? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta po pateikimo įstatymo projektui. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, Seniūnų sueiga papildomų nenumatė. Siūloma svarstyti spalio 18 dieną.
Maisto įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-665 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-15 klausimas – Maisto įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Rimantas Šadžius, sveikatos reikalų viceministras. Pateikimas.
R.ŠADŽIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia jums svarstyti Maisto įstatymo 4 straipsnio pakeitimą. Šiuo pakeitimu siekiama palengvinti ūkininkavimo sąlygas tiems ūkio subjektams, kurie užsiima maisto tvarkymu. Problemos esmė yra ta, kad maisto tvarkymu užsiimantis subjektas šiuo metu turi iš dviejų skirtingų valstybės institucijų – Maisto ir veterinarijos tarnybos ir Visuomenės sveikatos centro – gauti du skirtingus dokumentus: maisto subjekto pažymėjimą ir higienos pasą dėl tos pačios patalpos ir tų pačių sąlygų, už kurių vykdymą jie turi atsakyti. Siūloma sutvarkyti taip, kad šį leidimą išduotų tiktai Maisto ir veterinarijos tarnyba atsižvelgusi į Visuomenės sveikatos centro išvadas, kurios šiaip ar taip yra teikiamos šiam leidimui išduoti. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega A.Matulas. Prašom klausti.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis viceministre, mes apygardoje susidūrėme su tokia problema, kad paskutiniu metu atsidarė gal keturi alaus kioskai gal 10–12 kvadratinių metrų plote su teise dirbti visą naktį ir gerti tą pilstomą alų vietoje. Žinote, yra tiesiog keista, kad šiandien tuos leidimus išduoda dvi institucijos, bet kai mes nuvykome, komisija pasižiūrėjo, kokiom sąlygom ten yra dirbama… Aišku, aš dar palyginsiu, ar iš tikro atitinka higienos normas, bet akivaizdu, kad visiškai nėra sąlygų tokiems barams veikti mediniuose kioskuose. Šiandien, kaip jūs sakėte, kontroliuoja dvi institucijos. Dabar norite įteisinti, kad kontroliuos viena. Ar dar labiau nepablogės gaminamo maisto kokybė ir kas tada atsakys?
R.ŠADŽIUS. Aš manyčiau, kad situacija turėtų tik gerėti, nes jeigu kontroliuoja dvi institucijos, tai lyg ir išsisklaido atsakomybė. Kitą sykį nei viena, nei kita nekontroliuoja. Dabar atsakys viena valstybės institucija, kurios atsakomybės galima ir paklausti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega B.Pauža. Prašom klausti. Minutę atsiprašom. Prašom klausti.
B.PAUŽA (DPF). Labai ačiū pirmininkui. Aš norėčiau štai ko paklausti. Priėmus šią įstatymo pataisą, prašom pasakyti, ar ūkiniams subjektams nepasunkės veikla? Nes, kiek aš žinau, higienos tarnyba ar inspekcija labai vilkina šių objektų apžiūrą specialiai tam, kad ilgai nebūtų išduoti maisto tvarkymo pažymėjimai. Ačiū.
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Jūs iš tikrųjų esate teisus, kad higienos pasas-leidimas yra dokumentas, kuris išduodamas per gana ilgą laiką ir jam išduoti atliekamas tam tikras tyrimas. Priėmus šį įstatymą kaip tik problema išsispręstų, nes higienos paso maisto tvarkymo subjektams nebereikėtų, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gautų tiktai išvadą iš Visuomenės sveikatos centro, kurią šiaip ar taip dabar ji gauna išduodama subjekto pažymėjimą, kad visuomenės sveikatos teisės aktų ten yra laikomasi. Tai yra vienu pažymėjimu ir labai ilga procedūra mažiau. Ūkio subjektams dėl to tik pagerės.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už – V.Rinkevičius. Prašom.
V.RINKEVIČIUS (VNDF). Ačiū. Reikia pasveikinti tokį projektą, nes reikalavimai visoms maisto ir kitoms įmonėms nė kiek nesumažėja, viskas lieka tas pats, nekeičiama, tačiau tiktai pati leidimų išdavimo procedūra yra paprastesnė ir mažiau biurokratizmo, ir tai palengvins verslininkams tik pačią procedūrą, tačiau nepalengvins sąlygų, nesumažins reikalavimų jiems atidarant ir eksploatuojant tas maitinimo įstaigas. Todėl pritariu. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.
Už – 60, prieš nebuvo, susilaikė 6. Pritarta įstatymo projektui po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 18 dieną. Kitokių pasiūlymų nėra.
2-16 darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-722, įstatymo „Dėl Pasaulio sveikatos organizacijos konstitucijos ir jo 7, 24, 25, 74 straipsnių pakeitimo“ ratifikavimo projektas. Pranešėjas – R.Šadžius. Prašom, pateikimo stadija.
R.ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar leiskite jums pateikti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo teikiama ratifikuoti Pasaulio sveikatos organizacijos konstitucija ir trys jos pakeitimai, priimti įvairiais metais. Teikiamas įstatymas, nors tai yra tarptautinio dokumento ratifikavimo įstatymas, iš tikrųjų sutvarko mūsų vidaus teisinę bazę. Kadangi Lietuva prisijungė prie Pasaulio sveikatos organizacijos dar 1991 m., šis prisijungimas teisiškai įpareigojo abi šalis, nes abidvi šalys – ir PSO, ir Lietuva – vykdė savo pareigas ir atitinkamai realizavo savo teises, išplaukiančias iš šios narystės, nepaisant to, kad formaliai Lietuvoje ši Konstitucija nebuvo ratifikuota. Aš priminsiu, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija priimta vėliau, 1992 metais, griežtai nustatė, kad panašaus pobūdžio dokumentai turi būti ratifikuojami Seime. Be to, 1994 metais Lietuva su Pasaulio sveikatos organizacija pasirašė dvišalę bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią kas dveji metai yra nustatomos bendradarbiavimo kryptys. Tai štai vienintelis defektas mūsų narystės Pasaulio sveikatos organizacijoje yra tas, kad mes nesame ratifikavę šios konstitucijos. Prašyčiau jūsų pritarti po pateikimo, taip ištaisant tą teisinę klaidą, teisinį nesklandumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolegė V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom klausti.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs interpretuojate taip tarytum narystė Pasaulio sveikatos organizacijoje įpareigotų valstybę ratifikuoti ir šį teikiamą dokumentą. Sakykite, kiek valstybių, ar jums yra žinoma, iš esančių narėmis yra ratifikavusios? Man yra žinoma, kad, tarkim, Jungtinės Valstijos atsisakė ratifikuoti šį dokumentą vien dėl pernelyg išplėtotos sveikatos sąvokos apibrėžimo, baimindamosi, kad tai gali turėti įvairių pasekmių, tarp jų ir juridinių, ir ekonominių. Tai ar tikrai tai yra privaloma? Ir ar mes negalėtume ir toliau grįsti sutartiniais santykiais savo bendradarbiavimo? Ačiū.
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų tarptautinės teisės aktų įsigaliojimas valstybėms įvairiose valstybėse yra reguliuojamas įvairiai. Valstybė paprastai savo vidaus taisyklėmis susitvarko, kokius tarptautinius dokumentus ji pripažįsta, kokių ne, kokie tarptautiniai dokumentai gali būti tiesiogiai taikomi, o kokių tarptautinių dokumentų nuostatas reikia atskirais įstatymais įgyvendinti. Lietuvoje mes taip pat turime tuos du tarptautinės teisės normų (…) į Lietuvos teisę būdus, vienas – ratifikavimas ir tiesioginis taikymas, o kitas – to teisės akto tam tikrų normų, to tarptautinės teisės akto, sutarties, pavyzdžiui, tam tikrų normų įterpimas į egzistuojančius įstatymus arba išleidimas tam tikro specialaus įstatymo. Tačiau šiuo atveju Pasaulio sveikatos organizacijos konstitucija, apie kurią mes šnekam, niekaip neįpareigoja valstybės ratifikuoti arba neratifikuoti. Ji kaip tik duoda nuorodą į tai, kad valstybėje ši konstitucija, jos priimtinumas valstybei pagal tos valstybės vidaus taisykles turi būti įteisintas. Tai štai 1991 metais galbūt buvo galima šnekėti ir įvairiai interpretuoti egzistavusį Tarptautinių sutarčių įstatymą, kuris tikrai nebuvo tobulas. Tačiau 1992 m. lapkričio 25 d. įsigaliojusi mūsų Konstitucija įpareigoja tokio pobūdžio tarptautinius dokumentus ratifikuoti Seime. Dėl to jis yra teikiamas.
Truputį pratęsdamas mintį dėl to, kiek jis mus įpareigoja, galėčiau pažymėti, kad Pasaulio sveikatos organizacija sutvarkyta labai panašiai kaip Jungtinių Tautų Organizacija. Tai yra iš esmės dukterinė organizacija, į kurią Jungtinių Tautų narės įstoja lengvatinėmis sąlygomis. Tais laikais, 1946 metais, kai ji buvo įkurta, įstojo… Jungtinės Tautos atsirado 1945 metais. Yra vienas esminis skirtumas – šioje organizacijoje nėra organo, panašaus į Saugumo Tarybą, kuri priimtų sprendimus, savo valia įpareigojančius valstybes kažką daryti. Šioje organizacijoje yra kolegialus organas – tai Sveikatos Asamblėja, Pasaulinė Sveikatos Asamblėja. Ir ji iš tiesų turi tam tikrą kompetenciją priimti tam tikras taisykles. Tačiau toje pačioje Konstitucijoje, 22 straipsnyje, rašoma, kad kiekviena valstybė, priėmusi bet kokį Sveikatos Asamblėjos sprendimą, per tam tikrą terminą gali pareikšti, kad jos netenkina ir ji nebevykdys dalies arba ir visų šių taisyklių. Vadinasi, ši organizacija paremta savanoriško įsipareigojimų vykdymo principu ir jos esmė iš tikrųjų yra savitarpio pagalba. Tai yra didelė intelekto koncentracija, tai yra daugybė ekspertų, tai yra tam tikri finansavimo šaltiniai, kurie gali būti panaudoti šalių labui, suderinus su jų vyriausybėm, ir, žinoma, tik tose srityse, kur pačios vyriausybės sutinka. Žodžiu, tai, kad mes ratifikuojame šią konstituciją, nereiškia, kad staiga mes dabar privalome savo teisės aktuose vartoti tą sveikatos apibrėžimą, kuris joje yra išdėstytas. Jis turi tam tikrą rekomendacinį pobūdį. Tačiau, žinoma, Pasaulio Sveikatos Organizacijos autoritetas yra rimtas argumentas svarstant, tvarkant, priimant sprendimus sveikatos srityje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rimantai, noriu priminti: atsakymams dvi minutės.
R.ŠADŽIUS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis pirmininke.
PIRMININKAS. Klausia kolegė R.Visockytė. Prašom klausti.
R.VISOCKYTĖ (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kodėl ministerija kaip tik dabar suskubo ratifikuoti šią konstituciją? Ir koks bus rekomendacijų statusas Lietuvai, pavyzdžiui, dėl žalos mažinimo programų, dirbtinio apvaisinimo, cheminio aborto, ateityje gal net dėl embriono apsaugos? Ir kodėl klausiu? Todėl, kad ne taip jau seniai Jungtines Tautas sudrebino korupcijos skandalai, ir niekam jau ne paslaptis, kad Pasaulio Sveikatos Organizacijai daro įtaką didelės farmacinės kompanijos ir privatūs fondai.
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Aš neatsakinėsiu į vertinimus. Grynai formaliai. Tie klausimai, kuriuos jūs vardijote tomis temomis… mus įpareigoja tiktai tie teisės aktai, kuriuos mes savo valstybėje priimame, ir tos įpareigojančios konkrečią valstybę vykdyti kažkokius veiksmus tarptautinės sutartys, kurias ratifikuoja Lietuvos Respublikos Seimas arba kurios įsigalioja Lietuvai įstatymų nustatytais atvejais. Dėl to, kodėl šis klausimas iškilo tik dabar. Pasaulio Sveikatos Organizacijos Asamblėja tris kartus priėmė šios konstitucijos pataisas. Dvi iš jų, sakykime, mums nelabai galbūt aktualios, kad tekstas arabų kalba yra autentiškas. Tačiau viena yra iš tikrųjų aktuali, ja padidinamas Pasaulio Sveikatos Organizacijos vykdomojo komiteto narių skaičius. Profesorius Vilius Grabauskas jau yra buvęs to komiteto nariu. Padidinus tą skaičių, mes turėtume dar vieną galimybę būti šioje organizacijoje. Tai štai tas pataisas dabar vienareikšmiškai mes turėtume ratifikuoti Lietuvoje, bet mes negalėtume to padaryti neturėję ratifikuoto paties pradinio dokumento – konstitucijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis viceministre, jeigu mes ketiname ratifikuoti PSO konstituciją, tikriausiai įsipareigojame, dar kartą įsipareigojame siekti, kad mūsų šalies įvairūs sveikatos rodikliai atitiktų bent jau Pasaulinės Sveikatos Organizacijai priklausančių šalių rodiklių vidurkį. Ir jūs žinote, kad, sakykime, pagal sistemos efektyvumą Lietuva atrodo, užima apie 50 vietą. Bet pagal finansavimą – apie 150 vietą, t.y. beveik pačiame gale. Stebėdami Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmus, matome, kad, be savaiminio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto didėjimo dėl augančios ekonomikos, kitų radikalesnių, efektyvesnių priemonių Vyriausybė nenumato ir lyg ir neketina. Tai gal jūs galite pasakyti, gal kitais metais pagaliau bus peržiūrėti rodikliai ir pagaliau Lietuva bent jau pagal bendrąjį vidaus produktą … procentą, skiriamą sveikatos apsaugai, pavys Latviją, Estiją ir kitas, jau nekalbu apie seniai Europos Sąjungoje esančias valstybes.
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Pakartodamas tai, ką atsakiau, galiu tik patvirtinti, kad jokios Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos Lietuvos įstatymu neįpareigoja. Nepaisant to, kad tai, ką jūs pasakėte, yra geri siekiai, ir to mes turėtume siekti, bet to mes turėtume siekti patys, Konstitucija su tais siekiais nieko bendra neturi.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Olekas.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pranešėjas į mano klausimą jau atsakė atsakydamas į kolegų klausimus. Aš siūlau pritarti ir palaikyti teikiamą projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
R.ŠADŽIUS. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų. Nėra. Pritariame bendru sutarimu? Bendro sutarimo nėra, tuomet prašom išsakyti nuomonę už. A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS. Aš, kaip Sveikatos reikalų komiteto narys, negaliu nepritarti šiai Konstitucijai. Reikia ją ratifikuoti. Visiškai nesutinku su viceministro pozicija, kad buvimas Pasaulio sveikatos organizacijoje ir toks Konstitucijos ratifikavimas neturi nieko bendra su siekiu pasiekti bent jau šių šalių sveikatos sistemos finansavimo vidurkio. Tikrai su tuo nesutinku. Jeigu mes esame tokios garbingos organizacijos nariai, turime stengtis, kad finansavimas būtų padorus, kad nebūtume Europos Sąjungoje paskutinėje vietoje, kaip dabar esame.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi pritariame jūsų siekiui. Nuomonė prieš – V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ačiū. Aš neapibrėžčiau savo nuomonės griežtai prieš, bet turiu didelių abejonių, ar mums reikia skubėti, pulti ratifikuoti šį dokumentą, juo labiau kad jis yra labai seniai parašytas, po karo, ir jo sąvokos neatitinka ne tik mūsų pačių valstybės teisėje vartojamų sąvokų, bet ir apskritai nėra aišku, ar jo reikia. Man atrodo, jeigu Konstitucija, pasak viceministro, mus įpareigoja ratifikuoti tokio pobūdžio teisės aktus, tai mes galėtume ratifikuoti Lietuvos Respublikos sutartį su Pasaulio sveikatos organizacija. Toje sutartyje mes galėtume aiškiai apibrėžti sritis, kuriose norime bendradarbiauti, ir mums nereikėtų gaišti laiko ir eikvoti energijos analizuojant tas sritis ir tuos dokumentus, kurie visiškai Lietuvai nenaudingi arba jos neliečia. Galų gale mes toje sutartyje galėtume turėti ir savo valstybės vertybinį stuburą. Staigiai puldami, vargu ar mes galėsime jį išlaikyti, ir viskas mums taps privaloma, ką tik Pasaulio sveikatos organizacija nuspręs. Todėl aš susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti, ar pritariame įstatymo projektui. Prašom balsuoti.
Už – 43, prieš – 1, susilaikė 8, pritarta įstatymo projektui po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 13 dieną.
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-729. Pateikimo stadija. Pranešėja – Vilija Blinkevičiūtė, socialinės apsaugos ministrė. Prašom.
V.BLINKEVIČIŪTĖ (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės teikiamo įstatymo projekto esmė būtų tokia: nustatyti, kad karių sutuoktiniai draudžiami pensijų socialiniu draudimu ir nedarbo socialiniu draudimu tuo laikotarpiu, kai pastarieji gyvena su kariais, paskirtais atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ar Lietuvos Respublikos atstovybėse prie tarptautinių organizacijų užsienyje.
Prašytume pritarti tokiam projektui, juo labiau kad lėšos nebūtų didelės, ir taip būtų suvienodinta bendra tvarka visiems sutuoktiniams, kurie gyvena užsienyje kartu su pasiųstais ten dirbti asmenimis.
PIRMININKAS. Ačiū. Ministre, jūsų nori klausti. Kolegė A.Balsienė. Prašom klausti.
A.BALSIENĖ (LDF). Gerbiamoji ministre, norėčiau paklausti. Pagal kokius kriterijus nustatėte, kad tai bus pusė atlyginimo sumos? Antra, socialiniam draudimui apdrausti, pavyzdžiui, ūkininkams visiškai neturite lėšų. Iš kokių lėšų čia bus draudžiama?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū. Draudimas bus iš valstybės lėšų. Kriterijai yra tie, kad asmeniui, kurio sutuoktinis išvyksta, yra skiriama pusė sumos jam išlaikyti. Yra nustatyta jau kituose įstatymuose, ne šiame įstatyme. Nuo tos sumos, kuri yra skiriama, yra nustatyta… nuo pusės diplomato sumos būtų mokamos draudimo įmokos.
Dėl ūkininkų. Dėl ūkininkų, matyt, šiame Seime turėtume dar kartą svarstyti, kad iš esmės patys ūkininkai nenori draustis. Toks sprendimas buvo priimtas praeitoje Seimo kadencijoje. Aš, kaip ministrė, atsakinga už socialinio draudimo sritį, labai atvirai sakau, kad tai nėra gerai, nes vieną dieną visi pasens ir pamatys, kad negauna pensijų, o tada bus problema, iš ko gyventi.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Rinkevičius. Prašom klausti.
V.RINKEVIČIUS (VNDF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, ar šį projektą paskatino Irako, Afganistano įvykiai, kur dalyvauja mūsų kariai, ar čia yra kiti dalykai?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Tikrai, tai nieko bendro neturi. Tikrai ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta įstatymo projektui.
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-430. Pateikimas.
V.BLINKEVIČIŪTĖ (NSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Šiuo teikiamu projektu siekiama supaprastinti atsiskaitymus tarp Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, paprasčiau sakant, tarp „Sodros“ ir Ligonių kasų. Taip bus sudaryta galimybė sveikatos priežiūros įstaigoms, finansuojamoms iš Valstybinės ligonių kasos lėšų, priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas iš karto panaudoti savo veiklai finansuoti nelaukiant, kol šios lėšos jiems bus pervestos per Privalomojo sveikatos draudimo fondą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų nėra. Jūsų nori klausti kolega E.Pupinis. Prašom klausti.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamoji ministre, problema gana sena. Kodėl tik šiuo metu susigriebta ir, tarkime, kokie atsiskaitymai anksčiau buvo? Kiek žinau, ir anksčiau kažkokie įskaitymai buvo daromi. Kodėl įstatymo forma tai būtina įteisinti?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Tam, kad nebūtų įvairių insinuacijų ar interpretacijų. Kaip jūs žinote, tokie atsiskaitymai buvo pradėti vykdyti nuo 1999 metų, kai valstybėje buvo labai sudėtinga ekonominė situacija, kai „Sodros“ biudžeto ir sveikatos draudimo situacija buvo nekokia. Tada mes, vadovaudamiesi geranoriškumo principu, pradėjome taikyti tokias įskaitas. Aš, kaip kadaise baigusi Teisės fakultetą, maniau, kad tai reikia reglamentuoti teisiškai, kad kam nors nekiltų koks nors kitoks noras.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti. Kolegė A.Balsienė.
A.BALSIENĖ (LDF). Gerbiamoji ministre, aš matau, mes iš tiesų nemėgstame kai kurio sluoksnio žmonių, pavyzdžiui, ūkininkų, kurie skurdžiausiai gyvena ir neturi pajamų apsidrausti. Jūs labai gerai aname pranešime pasakėte, kad turėsime nemažų problemų senatvėje. Noriu paklausti. Jeigu čia imama penkerių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų suma, tai jeigu ją sumažintume per pusę ir paliktume pusę ūkininkams, kurie nepajėgūs apsidrausti, reikėtų maždaug 7–8 mln. litų, juos pasidalytų, ir jūrininkams būtų gerai, ir ūkininkams būtų gerai. Ar nebūtų galima to padaryti?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamoji Aldona, mes dabar ne tą įstatymo projektą nagrinėjame. Jūs tiesiog supainiojote. Bet galbūt viskas galima. Tiesiog reikia svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Matulas. Prašom klausti.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamoji ministre, malonu, kad mūsų įvesta sistema, kai jūs dar buvote viceministrė, o mes dirbome Sveikatos reikalų komitete, pasitvirtino ir kad jūs norite ją įteisinti. Jeigu dar sutrumpės pinigų patekimo kelias, tikrai bus malonu. Bet aš norėčiau paklausti.
Gal jūs galite pasakyti skaičius, kokia suma užskaitų padaroma per metus iš vieno fondo į kitą? Kadangi „Sodros“ biudžetas surenkamas gerai, gal jūs galite prognozuoti, kiek maždaug papildomai lėšų pateks ir į Sveikatos draudimo fondą, nes ministerija, Vyriausybė prižadėjo metų pabaigoje medikams kelti atlyginimus. Žinote, persvarstant biudžetą papildomai nebuvo skirta, nors ministerija prašė ir reikalavo, nes abejoja, ar įvykdys tuos įsipareigojimus. Vienintelė galimybė augant ekonomikai, jeigu bus surenkami mokesčiai, „Sodros“ biudžetas, tai iš tų lėšų bus galima įvykdyti tuos įsipareigojimus. Ar jūs galite prognozuoti, kiek vis dėlto papildomai jūs mums padovanosite arba pervesite lėšų į Draudimo fondą?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Esant didžiausiai pagarbai nieko negalėčiau padovanoti, nes „Sodros“ biudžetas yra nedovanojamas, jį reikia užsidirbti, arba sveikatos draudimo biudžetas. Noriu pasakyti, kad per mėnesį užskaitoms tenka 28 mln. litų. Galima padauginti, maždaug kokia tai būtų metinė suma. O kartu noriu pasakyti, kad mes dabar atliekame skaičiavimus dėl ateinančių metų „Sodros“ biudžeto ir prognozės galbūt yra geros, bet nenorėčiau iš anksto šnekėti. „Sodros“ biudžetas turėtų išaugti apie 10%. Jis turėtų siekti maždaug (dabar iš atminties tiksliai neatsakysiu) daugiau negu 6 mlrd. 770 mln. litų. Bendra suma, kuri augtų, būtų apie pusė milijardo litų. Tai atitinkamai, žinoma, tie 3%, kurie patenka į privalomąjį sveikatos draudimą, suma irgi bus didesnė.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, nuomonių prieš įstatymo projektą nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Gerbiamieji, bendru sutarimu pritariame įstatymo projektui. Siūlomi komitetai dėl prieš tai svarstyto įstatymo projekto – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Užsienio reikalų komitetas – papildomas. Prašau? Čia dėl prieš tai buvusio. Ir dėl šio pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svartyti abu įstatymų projektus spalio 18 dieną.
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Darbo tarybų įstatymo 19 ir 23 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-740. Prašom, ministre, pateikti.
V.BLINKEVIČIŪTĖ (NSF). Dėkui. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamu įstatymo projektu siūloma papildyti Darbo tarybų įstatymą suderinant jį su Darbo kodeksu tokiu papildymu, kad darbo taryba turi teisę priimti sprendimą skelbti streiką, vadovauti streikui, o jam pasibaigus priimti sprendimą jį nutraukti bei nurodyti darbų atnaujinimo pradžią, jeigu įmonėje arba jos struktūriniame padalinyje nėra profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas atstovavimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai.
Taip pat dar vienas papildymas, kad darbdavys privalo laiku nemokamai raštu, čia papildoma, teikti informaciją darbo tarybai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega P.Vilkas. Prašom klausti.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš noriu pasakyti lyg ir komplimentą. Sveikintina, kad mes prisimename darbo tarybas. Ne vieną kartą kalbėjome, kad darbo tarybos, profesinių sąjungų organizacijos turėtų dirbti kartu. Čia ne tas yra parašyta, kad atskirai, bet vis tiek prisiminėte darbo tarybas.
Mano klausimas būtų dėl 23 straipsnio 1 dalies, kad darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją. Man atrodytų, ką tai reiškia? Jeigu jau ne raštu, tai gali ir neteikti, o nemokamai… Jeigu mokamai, tai kas jam už tai mokės? Man atrodo, ir taip aišku, kad turi teikti informaciją, ir čia nėra kalbos.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš atsakyčiau į šį klausimą taip. Aš tikrai nemanau, kad šiuo atveju „nubiednės“ darbdavys, kiek bus paklausimų iš darbo tarybų. Tuo labiau kad aš, eidama į posėdį teikti šį klausimą, bandžiau sužinoti, kiek tų darbo tarybų jau atsirado įmonėse. Labai apgailestauju, bet kol kas tokios informacijos negalėjau gauti, nes, pasirodo, jos niekas nerenka. Aš paprašiau, kad metų pabaigoje ją surinktų. Bet kokiu atveju aš nemanau, kad jos pasipils kaip grybai po lietaus, nes, kaip matyti, pas mus labai vangiai kuriasi ir profesinės sąjungos.
O kad ta informacija būtų pateikiama raštu, aš manau, gerai, nes tada yra parašas ir atsakomybė, kad informacija nebūtų netiksli, klaidinga ir kad nebūtų kokių nesusipratimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė A.Balsienė. Prašom.
A.BALSIENĖ (LDF). Gerbiamoji ministre, kodėl išskirtinės sąlygos yra darbo taryboms, o profesinės sąjungos visiškai paliktos savieigai? Kodėl kaip nelygiaverčiai partneriai, kodėl partnerystę mažinat?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Pirmiausia man nepasirodė, kad tai yra kaip nelygiaverčiai partneriai ir kad mažintų partnerystę. Man atrodo, kad mūsų pagrindinis tikslas, kai mes kalbėjome Trišalėje taryboje su socialiniais partneriais, kad Lietuvoje yra problema, kad labai mažai yra darbuotojams atstovaujančių organizacijų. Deja, taip yra ir Lietuva (aš turiu galvoje įmones) pagal tuos rodiklius atrodo liūdnokai. Štai, pavyzdžiui, visai neseniai mūsų premjeras priėmė Slovėnijos premjerą, aš dar šiek tiek anksčiau kalbėjau su Slovėnijos ministru, kad pas juos yra tikrai labai daug asocijuotų struktūrų, profesinių sąjungų, kurios atstovauja darbuotojų interesams. Kaip matote, Slovėnijos rezultatai puikūs. Jie pirmauja tarp dešimties naujų Europos Sąjungos valstybių. Todėl aš siūlyčiau šitaip: jeigu jums iškilo toks klausimas, visą laiką tai galime svarstyti Trišalėje taryboje kartu su kitais socialiniais partneriais ir žiūrėti, kur čia ta diskriminacija.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji kolege, aš noriu pasakyti, kad mums nereikia kuklintis. Man atrodo, mes esame pirmaujantys tarp dešimties, o slovėnai yra po mūsų daugeliu atvejų.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerai būtų, kad taip būtų.
J.OLEKAS. Taip daug kur ir yra. Tikrai sveikinu dėl pataisos dėl informavimo, jos, man atrodo, labai reikia. Bet dėl streikų skelbimo, aš manau, kad tai yra iš tikrųjų tam tikras profesinių sąjungų pozicijų silpninimas, nes iki šiol darbo tarybos tokios teisės neturėjo ir jos turėjo ieškoti, deleguoti ir vis tiek šiek tiek žmones nukreipti į profesines sąjungas, t.y. į tuos susivienijimus, asocijuotas struktūras, apie kurias jūs taip pozityviai, teisingai atsiliepiate. Šiuo atveju jos galės skelbti streiką ir, be abejo, profesinės sąjungos liks nuošaly.
Antra vertus, jos nėra organizacija – darbo tarybos ir neturi net ir materialinės atsakomybės. Dar daugiau. Išieškojimai iš bendro darbo užmokesčio fondo skatins žmones bijoti tokio skelbimo. Taigi, aš manyčiau, šiuo atveju iš tikrųjų streiko skelbimas yra profesinių sąjungų silpninimas. Todėl norėčiau jūsų nuomonės. Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš atsakyčiau, kad taip, kaip mes įrašome aiškinamajame rašte, kaip Vyriausybė siūlo, turbūt jau šiek tiek anksčiau reikėjo galvoti. Matot, gegužės mėnesį buvo priimtas Darbo kodeksas ir jame yra įtvirtinta nuostata dėl darbo tarybų. Tiesiog mes dabar pildome Darbo tarybų įstatymą norėdami jį suderinti su jau galiojančiu Darbo kodeksu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau paklausti, gal jūs jau turite duomenų apie pačias darbo tarybas, ar jos kuriasi? Galbūt ministerija turi. Gal ir jūs gavote investitorių forumo pasiūlymus Vyriausybei ir Seimui, ką reikėtų taisyti. Jie savo prašymais siūlo nutolti nuo socialinio dialogo, nuo kolektyvinių derybų, viską perkelti į paprastas derybas, nes, sako, negali susitarti, nėra kolektyvinių derybų. Mes per tarybas davėm žalią šviesą dialogui. Gal turite statistiką, nes bent jau investitorių forumas savo pasiūlymuose… Aš įžvelgiu dar didesnį darbo santykių liberalizavimą. Labai ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dėkoju. Aš tiesiog atsakydama į klausimą prieš tai, gerbiamasis komiteto pirmininke, sakiau, kad stengiausi surasti skaičių, kiek darbo tarybų įkurta. Man to negalėjo pasakyti mūsų institucijos, nes paprasčiausiai tokių duomenų nerenka. Bet aš vis tiek paprašiau, kad metų gale pasakytų, nes bus metai kaip veikia įstatymas, kaip priimtas įstatymas, kiek jis daro poveikį kuriant darbo tarybas. Manau, mes metų pabaigoje pabandysime surinkti duomenis. Tiesiog paprašiau mūsų darbuotojų, struktūrų, darbo inspekcijos ir panašiai, kad sugalvotų mechanizmą, pagal kurį būtų galima tuos duomenis gauti, tada mes žinosime.
Dabar dėl investuotojų forumo. Aš manau, kad diskutuoti mums visą laiką verta, nes jie turi savo siūlymų, požiūrį, mes turime savo požiūrį. Vyriausybei arba Seimui, arba kitoms valdžios struktūroms tiesiog reikia sėsti prie vieno stalo, kalbėti. Jie turi ir kitų įdomių pasiūlymų, tikrai labai įdomių, kurie man, kaip ministrei atsakingai už socialinio draudimo sritį, gal ne visai įdomūs, nes reikia kas mėnesį išmokėti beveik milijonui pensininkų pensijas, sveikatos draudimui pervesti pusę milijardo ir panašiai. Aš manau, kad diskutuoti galima ir priimti atitinkamus sprendimus radus bendrą konsensusą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonių prieš nematau. Ar galime bendru sutarimu priimti?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Aš matau, kad yra tam tikrų oponuojančių žmonių. Prašom, gerbiamieji, balsuojant išreikšti savo nuomonę dėl pritarimo įstatymo projektui. Visi, kurie įrašo, matė…
Gerbiamieji, už – 48, prieš – 1, susilaikė 2. Pritarta įstatymo projektui po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nebuvo numatyta. Siūloma svarstyti įstatymo projektą spalio 18 dieną. Kitokių siūlymų nėra.
Darbotvarkės 2-14 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Suomijos Respublikos sutarties dėl socialinės apsaugos denonsavimo“ projektas Nr.XP-723. Pranešėja – ministrė V.Blinkevičiūtė.
V.BLINKEVIČIŪTĖ (NSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, mano pateikimas bus labai trumpas. Prašom Sutartį dėl socialinės apsaugos su Suomija denonsuoti todėl, kad mes jau esame Europos Sąjungos nariai. Mums nebereikia turėti atskirų tarpusavio sutarčių su Europos Sąjungos valstybėmis, nes turime tiesiogiai taikyti Tarybos reglamentą Nr.1408, kuriame yra reglamentuoti visi socialinės apsaugos klausimai Europos Sąjungos valstybių erdvėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti nėra norinčių. Gerbiamieji, ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū. Dėkojame ministrei. Labai sėkminga viskas.
Darbotvarkės 2-7 klausimas – įstatymo „Dėl 1992 metų Tarptautinės konvencijos dėl Tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo 2003 metų protokolo ratifikavimo“ projektas Nr.XP-784. Pranešėjas – susisiekimo ministras Petras Čėsna. Pateikimas. Prašom, ministre.
Dėl prieš tai buvusio įstatymo projekto pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Svarstymas – spalio 18 dieną. Prašom, ministre.
P.ČĖSNA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, 2000 metais Lietuvos Respublika ratifikavo 1992 m. Tarptautinę konvenciją dėl Tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo ir tapo šio fondo nare. Pagal minėtos konvencijos 10 straipsnį kiekviena valstybė 1992 m. fondo narė, narės įmonė, per metus priėmusi daugiau kaip 150 tūkst. tonų naftos, atgabentos jūra, privalo 1992 m. fondui mokėti metinę įmoką. Taip sukaupiama lėšų suma, reikalinga kompensacijoms už taršos nafta padarytą žalą išmokėti. Iki šiol į 1992 m. fondą mokėjo vienintelis naftos importuotojas iš Lietuvos – akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“. 2000 metais buvo importuota 391 tūkst. 432 tonos naftos ir buvo sumokėta 789 tūkst. svarų sterlingų
2003 m. gegužės 16 d. per Tarptautinės jūrų organizacijos organizuotą tarptautinę konferenciją dėl papildomo Taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo priimtas 1992 m. Tarptautinės konvencijos dėl Tarptautinio taršo nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo 2003 m. protokolas. 2005 m. kovo 3 d. šis protokolas įsigaliojo. Pagal 2003 m. protokolą įkuriamas 2003 m. Tarptautinis taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondas. Tokiu būdu įtvirtinama sistema, kurios dėka būtų galima skubiai sukaupti papildomų lėšų kompensacijoms nukentėjusiems nuo naftos tarša padarytos žalos.
Teikiant ratifikuoti 2003 m. protokolą siekiama suderinti Lietuvos Respublikos teisės normas su tarptautinėmis bei Europos Sąjungos teisės normomis, užtikrinančiomis tinkamą kompensaciją taršos nafta padarytos žalos atvejais, nes 2004 m. kovo 2 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimas Nr.2004/246 įgaliojo valstybes nares siekti pasirašyti, ratifikuoti arba prisijungti prie šio protokolo.
Ratifikavus 2003 m. protokolą, Lietuvoje turės būti paskirta institucija, atsakinga už šio protokolo nuostatų įgyvendinimą, parengta šiuo protokolu įgyvendinimo tvarka bei numatytos atitinkamos valstybės biudžeto lėšos įmokoms į papildomą fondą. Taip pat turės būti pakeistas 2001 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 97, nustatyta pranešimų 2003 m. fondui tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarė nuostatai, kad atsakinga institucija už 2003 m. protokolo įgyvendinimą paliekama Susisiekimo ministerija. Tai yra š.m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo protokole, nes pagal 2001 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 97 Susisiekimo ministerija jau yra paskirta atsakinga už 1992 m. Konvencijos nuostatų įgyvendinimą.
Lietuvos Vyriausybė siūlo ratifikuoti Tarptautinės konvencijos dėl Taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo 2003 m. protokolą. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai, už dėmesį. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū. Labai išsamus pateikimas, todėl nėra nė vieno norinčio klausti. Gerbiamieji, ar mes galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Nėra prieštaravimų. Ačiū, ministre. Pritarta įstatymo projektui bendru sutarimu. Kaip pagrindinis komitetas numatytas Užsienio reikalų, kaip papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Ekonomikos komitetas. Siūloma įstatymo projektą svarstyti spalio 13 dieną.
Kitas darbotvarkės klausimas 2-8 – Valstybės įmonės Giraitės ginkluotės gamyklos pertvarkymo į akcinę bendrovę įstatymo projektas Nr.XP-353. Pranešėjas krašto apsaugos ministras G.Kirkilas. Pateikimas. Prašom.
G.KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, projekto paskirtis, jau minėto Seimo Pirmininko pavaduotojo projekto, paskirtis suteikti teisę Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pertvarkyti Giraitės ginkluotės gamyklą į akcinę bendrovę Giraitės gamykla. Trumpai kodėl? Giraitės gamykla, kaip žinote, įsteigta 1999 m., investuota maždaug 160 mln. litų. Steigimo tikslas buvo valstybės gynybinių poreikių tenkinimas aprūpinant krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemas. Tačiau praktika per šį trumpą laiką parodė kelis dalykus. Pirma, kad įmonė gamina pernelyg didelį kiekį šaudmenų ir yra labai siaurai specializuota. Sakykime, mes vartojame daugiau kaip apie 20 pavadinimų šovinių, taip pat ir policija, ir kitos jėgos struktūros, Giraitės gamykla gamina tik dviejų. Todėl nepavyksta nupirkti tokio kiekio, t.y. Lietuvai nėra poreikio tokio gaminamo kiekio šovinių. Aš galiu jums tiesiog pateikti mažus skaičius. Mes, sakykime, didžiausi pirkėjai yra krašto apsaugos sistema, 2003 m. nupirkome apie 60% produkcijos, 2004 m. – 30%, šiemet tik 20%. Kodėl? Todėl, kad, kaip žinote, pagal Vyriausybės programą, krašto apsaugos sistemos reformą ypač savanorių yra mažinama, kitaip tariant, mes pereiname nuo teritorinės gynybos sistemos, nes tapome NATO nariais, prie visiškai kitokių mažesnių pajėgų, todėl mes jau sukaupėme gana didelį kiekį, tų šaudmenų mes jau nebesunaudojame. Kitaip tariant, įmonė dėl to, kad nepajėgi parduoti visą produkciją, yra nepelninga. Tiesą sakant, labai sunkiai laikosi. Tačiau norint užtikrinti pelningą įmonės veiklą, reikėtų ieškoti produkcijos realizavimo rinkų užsienyje, o tai yra tipinė komercinė veikla, o ne valstybės funkcija. Tuo tikslu Giraitės gamykla jau yra gavusi NATO licenciją ir būtent todėl mėginama akcionuoti šią įmonę, kad ji galėtų veikti daug lanksčiau negu tik kaip valstybės įmonė. Beje, pasakysiu, kad NATO ir Europos Sąjungos šalyse tokio pobūdžio įmonės, tokios produkcijos įmonės absoliučiai daugumoje šalių yra privačios, tik tiek, kad dažniausiai, aišku, valstybė, dažniausiai kariuomenė, policija ir kitos pajėgos perka tam tikrą dalį tų šovinių. Visa kita yra laisvojoje rinkoje, nes tai nėra sudėtingos technologijos gamyba ir t.t. Taigi 2003 m. kovo 27 d. Strateginio planavimo komiteto posėdyje Vyriausybė priėmė tokį sprendimą, svarstė šios įmonės perspektyvas, aišku, tarėsi su jos vadovais ir priėmė sprendimą, kad tikslinga akcionuoti, ateityje privatizuoti.
Aišku, jeigu vyks šios gamyklos privatizavimas, aš manau, jis turi vykti pagal euroatlantinius kriterijus. Atsižvelgiant į šias nuostatas dėl Giraitės įmonės privatizavimo tikslingumo, šiuo įstatymo projektu siūloma suteikti teisę Lietuvos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pertvarkyti valstybės įmonės Giraitės ginkluotės gamyklą į akcinę bendrovę. Po įmonės pertvarkymo į akcinę bendrovę, Vyriausybė turės pateikti Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, įrengimų, kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kitaip tariant, išbraukti iš strateginių įmonių sąrašo. Šis įstatymo projektas Europos Sąjungos teisės aktams neprieštarauja, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai. Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų lėšų iš biudžeto. Taigi dar kartą, jeigu jūs man leisite, gerbiamasis pirmininke, pabrėšiu, jog šis siūlymas yra susijęs su tuo, kad gamykla yra siaurai specializuota ir gamina per didelį kiekį produkcijos, t.y. tokios, kurios pagal dabartinės mūsų kariuomenės dydį nereikia. Ji buvo statoma 1999 m., į ją buvo investuojama, nes Lietuva dar nebuvo NATO narė, nebuvo aiškiai žinoma, ar ji bus NATO narė, todėl buvo orientuojamasi į teritorinę gynybą, kitaip tariant, į beveik 10 kartų didesnę kariuomenę, negu yra dabar.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, noriu priminti, kad klausimams 1 minutė, atsakymams – 2 minutės. Kadangi labai daug yra užsirašiusių klausti, prašome laikytis nustatytos tvarkos. Klausia kolega R.Smetona. Prašom.
R.SMETONA (MSG). Dėkoju. Pone ministre, sunkoka sutikti su jūsų teiginiu, kad rinkų paieška šiuo konkrečiu atveju nėra valstybės funkcija, nes mes turbūt visi žinome, kad būtent valstybiniu mastu šitoms prekėms ir šitai produkcijai valstybės stengiasi gauti rinkas, užsakymus ir panašiai. Visame pasaulyje turbūt, o netolimoje kaimynystėje žinome, kad tikrai ne privačios, o valstybės įmonės sėkmingai visame pasaulyje pardavinėja ir ginklus, ir šovinius. Tai vis dėlto ar ne todėl dabar vėl grįžta prie Giraitės gamyklos privatizavimo problemos būtent todėl, kad ji jau gavo NATO sertifikatą, jos produkcija, todėl, kad atsirado galimybė iš tiesų jos produkciją parduoti užsienyje mūsų sąjungininkams, vadinasi, įmonė tampa pelninga. Valstybės sukišti milijonai dabar nueina veltui, o yra numatyta, matyt, į numatytas privačias rankas juos perduoti.
G.KIRKILAS. Nemanau, kad tai yra kam nors numatyta, nes labai dar abejoju, ar bus sėkmingas privatizavimas, turint omenyje šios įmonės, kaip aš jau minėjau, siaurą specializaciją ir labai aštrią konkurenciją toje rinkoje, apie kurią jūs minėjote. Apie artimų kaimynų rinką čia kol kas tikrai nekalbama. Jeigu bus privati įmonė, kaip aš sakau, privatizuota, tikimės, pagal euroatlantinius kriterijus, nors tikimybė nėra labai didelė, būkime atviri… Aš jau sakiau, NATO rinkoje ir Europos Sąjungos rinkoje yra būtent šovinių didžiulis perteklius, todėl surasti ten vietą, surasti investitorius, nepaisant to, kad mes akcionuojame, bus labai sunku. Jeigu jūs man šiandien parodytumėte, kas čia norėtų nupirkti ir išlaikyti įmonės profilį, aš tikrai labai nustebčiau, nes tai bus iš tikrųjų labai sunku padaryti.
Kita vertus, gaminti produkciją į sandėlius ar yra tikslinga, valstybės požiūriu teisinga? Mes jau dabar turime pagaminę tų šovinių, kaip aš jau minėjau, vienos iš dvidešimties rūšių, kurią naudoja Lietuvos kariuomenė, įvairios pajėgos, mes jau esame pagaminę daugiau kaip dešimčiai metų į priekį. Kitaip tariant, net tie sandėliai, kuriuos mes turime ir kuriuose mes turime laikyti tokią produkciją ir kitą ginkluotę, jau yra iš esmės perpildyti ir turi būti priimtas koks nors sprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Vilkas. Prašom klausti.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, Vyriausybė yra pateikusi Seimui įstatymą ir jis jau yra svarstomas komitetuose, tai Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pateikimo ir papildymo įstatymo projektas. Tame projekte, aišku, yra kitaip reglamentuojamos kai kurios nuostatos, kai įmonė pertvarkoma į akcinę bendrovę. Ypač turto įvertinimas ir visa kita. Mano būtų klausimas. Ar jūs, teikdami šį įstatymą, jau įvertinote to naujo teikiamo įstatymo, kur dabar svarstomas Seime, nuostatas, ar ne?
G.KIRKILAS. Aš manau, kad tikrai dar nevisiškai įvertinome. Aš taip manyčiau, bet mes pateikėme, nes ilgai šis įstatymas buvo atidėliojamas. Manau, kad Seimas turi tikrai visas galimybes kartu su Vyriausybe viską įvertinti. Tačiau aš nemanau šiuo atveju, kad dėl to labai stipriai pasikeistų situacija. Vis dėlto aš manau, jūs sutiksite su manimi, kad mes turime rasti sprendimą. Nepamirškite, kad įmonė dar turi daug skolų, yra investuota, yra paskolos ir t.t. Todėl aš ir sakau, kad privatizavimo požiūriu tai nėra toks saldus kąsnelis, kaip kai kam galbūt galėtų atrodyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Kašėta. Prašom.
A.KAŠĖTA (LCF). Gerbiamasis ministre, pavasarį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete Ginklų fondo vadovas patikino, kad gavus NATO sertifikatą iš tikro atsiveria galimybės, kad jie intensyviai ieško rinkoje pirkėjų ir gana optimistiškai kalbėjo apie ateitį. Dabar tai visiškai prieštarauja tam, apie ką jūs kalbate. Ir aš noriu paklausti, ar ne per daug ankstyvas sprendimas, turint omeny, kad pats sprendimas Vyriausybėje buvo priimtas dar prieš gaunat NATO sertifikatą. Taigi ar nevertėtų palaukti metus ir pažiūrėti, kaip sekasi mums įsitvirtinti tarptautinėje rinkoje?
G.KIRKILAS. Gerbiamasis kolega, aš tikrai su jumis sutinku. Kaip jūs žinote, aš pats asmeniškai dar pavasarį atidėjau ir mes, orientuodamiesi į Graikijos vadovus ir į Ginklų fondo vadovų nuomonę, tai ir padarėme. Bet dabar Ginklų fondas kaip tik pritarė šitam. Reikia pasakyti, kad tai nėra visiškai mūsų Krašto apsaugos ministerijos reguliavimo sritis. Aš tikiuosi, kad į tą reikalą įsitrauks ir mūsų Ūkio ministerija. Mes čia tiek, kad esame žinote dėl ko, dėl Ginklų fondo, mes esame pristatytojai. Todėl jeigu aš ką nors ne visai teisingai pasakysiu ūkio privatizacijos ir kitais aspektais, tai jau atleiskit, nes tai yra ne visai mano tema. Dabar ir su vadovais, ir Ginklų fondu daugiau ar mažiau visa tai suderinta. Bet aš manau, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir kiti komitetai, kurie svarstys, turi teisę priimti tokius sprendimus – atidėti arba palaukti. Bet, atrodo, kaip tik būtent dabar iškilo klausimas, kai jie gavo licenciją ir mėgina įeiti į rinką. Jie patys mano, kad jeigu įmonė būtų akcionuota, galbūt atsirastų galimybė pritraukti kitus investuotojus, atsirastų daugiau apyvartinių lėšų ir kitų dalykų ir įmonės veikla taptų lankstesnė. Tarp kitko, tas akcionavimas nereiškia, kad būtinai didesnę dalį akcijų išpirks privatūs žmonės, galbūt jie norės tik investuoti, o didesnė dalis akcijų gali likti valstybės rankose. Šiuo įstatymu tai nėra numatyta. Tai, aišku, diskusijų, apskritai privatizacijos reikalas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Kamblevičius. Prašom.
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis ministre, jūs labai gerai atsimenate, kaip prieš 10 metų visi svarstė, kad niekam nereikalinga ta Giraitės šovinių gamykla. Bet tuo metu aiškiaregiai buvo konservatoriai, buvusiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Algirdui Katkui sukūrė vietą. Visi kalbėjo, bet taip ir buvo. Tai dabar aš noriu jūsų paklausti. Sukišome tiek milijonų, nenoriu kalbėti, jūs geriau žinote, dabar mes pamatėme, kad tie dalykai blogi, norime juos (…) akcinei bendrovei. Ką reiškia akcinei bendrovei? Parduosim ar pastatysim savam žmogui, nuvesim iki bankroto ir parduosim už litą. Tokia mūsų strategija. Ačiū.
G.KIRKILAS. Matote, yra ir daugiau klaidų iš praeities, kurias tenka taisyti ir mūsų šiuo atveju Seimui, nieko nepadarysi. Bet jūs sutikite su tuo, kad įmonė nuostolinga, jos veikla nėra perspektyvi. Tokio dydžio gamyklai Lietuvoje rinkos nėra, net jeigu mes kokias nors pajėgas turėtume. Geriau anksčiau žiūrėti tiesai į akis ir mėginti rasti sprendimus, negu užsimerkti ir toliau leisti pinigus neefektyviai gamybai. Tačiau, sakau, čia yra pateikimas, Seimas turi teisę apsispręsti. Negaliu pasakyti, kad mes žinome atsakymus į visus klausimus. Tačiau tokios įmonės privatizacija, kaip aš jau minėjau, aišku, neabejotinai turi vykti pagal euroatlantinius kriterijus. Tai aišku, to reikalauja mūsų įstatymai, todėl aš manau, kad taip ir vyks, jeigu vyks. Bet kuo vėliau mes tai darysime, kuo vėliau mes ieškosime priemonių, kaip išeiti iš šitos situacijos, tuo bus sunkiau tai padaryti apskritai, tuo bus sunkiau pertvarkyti įmonę ir leisti jai efektyviau veikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš manau, kad reiktų drąsiau jums teigti, kad yra privalumų būti akcinėje bendrovėje, nebūtinai valstybės įmonėje, ir privatizavimo klausimas šiuo atveju nėra svarstomas. Gal jūs galėtumėte patikinti, kad šiandien yra galimybė šiai įmonei verstis efektyviau, ekonomiškiau, ir galbūt akcinės bendrovės statusas leistų jai labiau laviruoti priimant užsakymus, derantis su partneriais dėl savo produkcijos realizavimo?
G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, jūs man padėjote. Aš stengiausi, bet gal nelabai aiškiai pasakiau. Aš kaip tik tai ir sakiau, kad čia yra pagrindinis tikslas. Pagrindinis tikslas – ne parduoti ar kuo greičiau privatizuoti, o suteikti šansą akcionuojant, galimybę pritraukti investicijų – suteikti šansą efektyviau veikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Sereika. Prašom klausti.
A.SEREIKA (LSDPF). Gerbiamasis ministre, aš manau, kad šioje salėje mažai kam yra neaiškumų, kad sprendimą priimti reikia. Klausimas tik laiko prasme. Gal jūs galėtumėt pasakyti skaičius? Kad gamykla yra nerentabili, tai mes žinome, bet kiek valstybei kainuoja per metus tos gamyklos paslaugos, jeigu tai nėra įslaptinta informacija?
G.KIRKILAS. Aš manau, kad tai įslaptinta informacija, bent jau mums tenka… Pavyzdžiui, šiais metais mums teko nupirkti daugiau kaip už 3 mln. litų tos produkcijos, kurios, kaip aš minėjau, mes turime labai daug, 10 metų į priekį. O apskritai ir tai negelbsti gamyklai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega D.Jankauskas.
D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, kai kurie kolegos konservatoriams prirašo visus nuopelnus, nors jau šešti metai, deja, daryti įtaką valdžios sprendimams konservatoriai neturi galimybės. Tačiau savo klausimą noriu pateikti kitokį, kurį šiuo metu padiktavo situacija. Įvairiuose portaluose, lietuviškose interneto svetainėse paskelbta informacija, kad Lietuvoje nukrito Rusijos naikintuvas. Ar jūs galėtumėte ką nors pakomentuoti?
G.KIRKILAS. Jeigu Seimo Pirmininko pavaduotojas leis.
PIRMININKAS. Pakilti ar ką?
G.KIRKILAS. Informuoti.
PIRMININKAS. Prašau.
G.KIRKILAS. Aš dar kartą sakau, atsakydamas į jūsų kritiką: kai gamykla buvo statoma, aišku, buvo galvojama apie teritorinę gynybą, ir daug didesnę. Dabar daug kur keičiasi situacija – ir mūsų karinės pajėgos, ir mūsų tikslai būtent todėl, kad mes įstojome į NATO. Taip, iš tikrųjų tai yra tiesa, Lietuvos teritorijoje neseniai nukrito SU-27, preliminariais duomenimis, rusų naikintuvas. Lakūnas katapultavosi, jis yra gyvas, apklausiamas. Iškelta ikiteisminio tyrimo byla, Lietuvos prokuratūra yra iškėlusi už Lietuvos sienos pažeidimą. Lėktuvas pats nukrito į lauką, žmonės nenukentėjo, jis tiesiog sudegs, mėginama jį užgesinti. Ten yra mūsų ir policijos, ir Lietuvos krašto apsaugos oro pajėgos. Pakelti, kaip priklauso pagal visas instrukcijas, helikopteriai. Jūs klausiate, ar turėjo būti… Labai trumpas laikas buvo, įskrido šitas lėktuvas. Aš sakau jums dar tik preliminarią informaciją, kad skrito grupė lėktuvų iš Suomijos įlankos į Kaliningradą ir vienas netikėtai, kaip lakūnai kalba, kurie visa tai matė ir elgėsi pagal instrukcijas, nukrypo nuo kurso ir nukrito. Matyt, lakūnas prarado valdymą. Kol kas tokia informacija, kurią turiu paskutinę: lakūnas ištiktas šoko, sunkiai teikia informaciją. Tai yra tiesa, jūsų informacija yra teisybė, bus labai daug gandų, bet kol kas, mano požiūriu, tai tik patvirtina, kad Lietuvai yra būtina oro policijos funkcija.
PIRMININKAS. Ačiū.
G.KIRKILAS. Galima? Numušti galima tada, kai mes turime tikslius duomenis, jog yra siekiama kažkur skristi. Bet, kaip žinote, naikintuvai bombų neturi, nebuvo jo kryptis į strateginius… viskas buvo įvertinta. Šiuo atveju tokio sprendimo priimti nereikėjo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame ministrui už pristatymą, už atsakymą. Prašom. Nuomonė už pateiktą įstatymo projektą. A.Sereika.
A.SEREIKA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš dar kartą pasikartosiu, kad šiandien visiems akivaizdu, kad sprendimą reikia daryti. Ir ne be reikalo klausiau gerbiamojo ministro, kokia finansine išraiška valstybė naudojasi šios gamyklos paslaugomis. Iš tiesų į gamyklą investuota beveik 200 mln., o tuo tarpu valstybė, Krašto apsaugos ministerija, produkcijos perka už 3 mln., visi kiti, panašu, dar už 1 milijoną. Iš esmės yra tik 4 mln. per metus, o gamyklos pajėgumai yra daryti 10 kartų daugiau. Šiandien turime spręsti, ar tokią gamyklą (tai yra unikali gamykla su unikalia įranga) paliekame likimo valiai ir leidžiame jai numirti, ar ieškome sprendimo ir padedame išgyventi? Aš manau, kad antras kelias yra teisingesnis ir todėl reikėtų pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš. A.Endzinas. Prašom.
A.ENDZINAS (LCF). Iš tikrųjų stebina, kai dėl vadybinių dalykų reikia keisti įmonės statusą arba ją išvis parduoti. Tuo metu, kai pasaulyje vis tiktai dar labai intensyviai vartojama šita produkcija. Labai paprasta nuomonė. Jeigu nėra žmonių, kurie sugeba parduoti šią produkciją, tai jų reikia paprasčiausiai ieškoti.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji prašom balsavimu apsispręsti dėl pritarimo pateiktam įstatymo projektui. Prašome balsuoti.
Už – 23, prieš – 10, susilaikė 13. Prašome pakartoti balsavimą. Prašome balsuoti atidžiau. Jeigu lėktuvai patys krenta, kam tie šaudmenys…
Už – 26, prieš – 12, susilaikė 13. Pritarta po pateikimo įstatymo projektui. Pagrindiniu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Įstatymo projektą siūloma svarstyti spalio 20 dieną.
Darbotvarkės 2-9a, 2-9b, 2-9c klausimai, atitinkami registracijos Nr.XP-718, Nr.XP-719, Nr.XP-720. Prašome krašto apsaugos ministrą G.Kirkilą pristatyti Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 771 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
G.KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pagrindiniai šių visų pakeitimai tikslai yra šie. Pirma. Mes norėtume patikslinti Antrojo operatyvinių tarnybų departamento funkcijas, patikslinti priėmimo į tarnybą departamente ir atleidimo sąlygas (iš dalies tai susiję su mūsų nauja situacija, su naryste NATO), nustatyti papildomas departamente civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų socialines garantijas, taip pat pataisyti kalbos klaidas, pakoreguoti vartojamas sąvokas ir suderinti jas su sąvokomis, vartojamomis naujai priimtuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
Dėl Statuto 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto. Jame yra įvardyta viena iš atliekamų funkcijų – saugoti į Lietuvą atvykusius užsienio valstybių gynybos, karinių institucijų, aukšto rango pareigūnus, kuriems nepaskirta vadovybės apsaugos prie Vidaus reikalų ministerijos apsauga. Siūloma jos atsisakyti, nes aukšto rango pareigūnų apsaugą perėmė Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų junginys ir šiai funkcijai yra parengtas dalinys. Departamentas, vykdydamas žvalgybą, kontržvalgybą, aprūpina informacija.
Įstatymo projekte taip pat siūloma įteisinti galimybę departamentui neatlygintinai gauti informaciją iš valstybės institucijų. To reikia dėl bendradarbiavimo visų Valstybės saugumo departamento ir kitų operatyvinės veiklos subjektų. Taip pat įstatyme siūloma įsteigti departamento karių statutinių tarnautojų rezervą. Jis reikalingas, nes nemažai šio departamento darbuotojų turi dirbti įvairiose tarptautinės misijose, tuo metu mes galėtume paimti iš rezervo žmones, kurie galėtų, sakykim, pirmumo teise laikinai tarnauti.
Įstatymo projekte siūloma departamente tarnaujančių statutinių tarnautojų socialines garantijas prilyginti kitose žvalgybą ir operatyvinę veiklą vykdančiose institucijose tarnaujančių asmenų socialinėms garantijoms. Iškart sakau, kad šis punktas sukėlė daugiausia diskusijų. Tačiau mes manome, kad iš dalies ši pataisa atliepia Konstitucinio Teismo paaiškinimą, kad negali būti diskriminacijos, taip pat ir socialinės, atliekantiems tokią pačią tarnybą. Yra ir kitų argumentų, kuriuos aš galėsiu išdėstyti Seimo nariams atsakydamas į klausimus.
Kitas įstatymas yra Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 771 straipsnio pakeitimas. Juo reglamentuojama departamente tarnaujančių statutinių tarnautojų teisė į karių, į pareigūnų valstybinę pensiją, t.y. pensiją už tarnybą Lietuvos valstybėje.
Trečias. Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas. Siūloma civilinę krašto apsaugos tarnybą departamente atliekantiems statutiniams valstybės tarnautojams įtvirtinti teisę į valstybinę pensiją už tarnybą Lietuvos valstybei.
Ir dar vieną mintį, jeigu gerbiamasis posėdžio pirmininke, leistumėte. Šis sprendimas, aš turiu omenyje pirmiausia dėl pensijų, nepareikalaus papildomų valstybės lėšų, mes esame paskaičiavę, kad jeigu tai būtų leista daryti, kitais metais iš mūsų krašto apsaugos biudžeto reikėtų 5 tūkst. Lt maždaug papildomai, o dar kitais metais apie 10 tūkst., nes tarnyba yra labai jauna ir artimiausius 10–15 metų daug tokių pareigūnų, kurie gautų tokias pensijas, nebus. Be to, kaip žinote, Valstybės saugumo, kitų tokių tarnybų pareigūnai migruoja, jeigu taip galima pasakyti. Dirba tai tame, tai tame. Pavyzdžiui, jeigu mes priimame pareigūnus, dirbusius tokį patį darbą Valstybės saugumo departamente, ten jiems tokia pensija yra užtikrinta, o kai jie pereina pas mus – ne. Todėl mes, aišku, netenkame dalies potencialo, visų pirma intelektinio, analitikų ir taip toliau, be to, remdamiesi dar ir Konstitucijos išaiškinimu, mes galvotume, kad toks sprendimas būtų teisingas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame ministrui už pristatymą. Jūsų nori klausti nemažai Seimo narių. Klausia kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėčiau jums priminti, kai jūs nebuvote krašto apsaugos ministras, tai buvo maždaug prieš metus, ko gero, ir jūs balsavote už tą nuostatą, kad civiliai tarnautojai negautų karių pensijų. Šita pataisa buvo praeitoje kadencijoje ir jai mes nepritarėme. Aš norėčiau jums priminti vieną iš įstatymų, kai jūs sakote apie kitas struktūras, tai būtent 1 straipsnio 1 dalies 3 punkte sakoma: profesinės kario tarnybos kariai turi teisę gauti kareivių pensijas. O jūs dabar siūlome ir statutiniams valstybės tarnautojams, t.y. civiliams. Tai būtų precedentas, kuris leistų ir kitoms tarnyboms, nes jūsų 4 dalyje aiškiai pasakyta, kad net laikas dirbant pagal darbo sutartį būtų įskaitytas kaip kario tarnyba. Čia yra precedentas, kuris sukeltų, manau, norą ir kitų tarnybų: sekretorių, vairuotojų ir visokių kitokių, jūs vadinate juos operatyviniais darbuotojais, taigi visi dirbantys šioje sistemoje paprasčiausiai gautų teisę į valstybines pensijas. Negalėčiau pritarti, nes ir tą kartą balsavau prieš. Ačiū.
G.KIRKILAS. Gerbiamasis kolega, aš tikrai labai gerbiu jūsų kompetenciją socialinės apsaugos srityje ir negalėčiau sakyti, kad jūsų argumentai yra visiškai atmestini. Tačiau mes siūlome Seimui svarstyti šį įstatymą, neabejoju, kad ir jūsų komitetas svarstys. Nelabai sutikčiau, kad vairuotojai, techniniai darbuotojai pretenduos į šią pensiją, tačiau mes turime tikrai daug civilinių statutinių tarnautojų, kurie faktiškai atlieka tą darbą kartu su kitais. Kitas dalykas, kad, pavyzdžiui, mano minėtame Valstybės saugumo departamente taip yra. Ir trečias argumentas būtų. Matot, mes tada privalėtume eiti kitu keliu. Absoliučiai sukarinti antrąjį departamentą, o tai, bent jau NATO šalyse, nėra priimta, ir aš manau, jog yra gerai, kad karinėse struktūrose dirba ir civiliai statutiniai tarnautojai. Mano labai trumpa praktika rodo, kad vis dėlto yra gerai, kad ne vien tik kariai arba kariai profesionalai. Kitas dalykas, kad yra daug profesijų, kurių neįmanoma parengti kaip kariškių, arba tai yra labai specifinės profesijos. Pavyzdžiui, retų kalbų vertėjai. Jie nenori eiti į tarnybą, jie dirba kaip specialistai. Problema iš tiesų yra, bet, manau, kad Seimo valia apsispręsti. Aš vis dėlto kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis ministre, norėčiau vis dėlto sužinoti tas tendencijas, nes einame į profesionalią armiją. Kokia dabar situacija, ar labai didėja tų statutinių civilių valstybės tarnautojų skaičius, ar iš esmės tas lygis išlaikomas, ar tempas didžiulis?
G.KIRKILAS. Ne, jų nedidėja. Manau, kad mūsų artimiausiuose planuose, vadinamosiose „Ministro gairėse“, kuriuos mes pateikiame ir NATO ministrų susitikimuose, toks didėjimas nenumatytas. Kaip aš ir minėjau, tai nėra didelis skaičius. Be to, visus pinigus, kurių reikia, mes sumokame ir „Sodrai“, ir visur kitur. Kaip ir sakiau, artimiausius dešimt metų mes neturėsime didelio krūvio, tai bus vienas kitas atvejis, nes tarnyba yra labai nauja, o skaičius nėra didelis, ir jis tikrai nedidės. Galbūt net greičiau mažės.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Smetona.
R.SMETONA (MSG). Ačiū. Prašyčiau, gerbiamasis ministre, jūsų komentaro dėl Teisės departamento išvados. Jeigu atkreipėte dėmesį, čia teisingai pastebima, kad 718 projekte keičiama daugiau kaip pusė straipsnių. Taigi turėtų būti naujas projektas, nauja redakcija. Turbūt taip ir ketinate daryti. Ir antra. 35 straipsnyje iš tiesų yra kažkoks neaiškumas. Rezerve praleistas laikas įskaičiuojamas į tarnybos stažą, bet tuo metu išmokos nemokamos. Tai jeigu nemokamos išmokos, susijusios su ta tarnyba rezerve, darbo užmokestis, kodėl tas laikas įskaičiuojamas į tarnybos stažą?
G.KIRKILAS. Abu jūsų pasiūlymai, ypač pirmasis, yra visiškai pagrįstas. Manau, kad galbūt tikrai reikėtų, tokia yra teisė, tokie įstatymai ir, ko gero, tikrai reikėtų. Antras jūsų pasiūlymas, sakyčiau, taip pat yra svarstytinas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Kašėta. Prašom.
A.KAŠĖTA (LCF). Dėkoju, mano klausimas buvo užduotas.
PIRMININKAS. Klausia kolega V.Kamblevičius. Prašom.
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis ministre, aš pritariu gerbiamojo A.Syso nuomonei, kaip buvo akcentuota, kad departamento statutiniams tarnautojams numatoma pareigūnų ir karių pensija. Aš nepritariu ir norėčiau jūsų paklausti. Prieš mėnesį (gal daugiau) gerbiamasis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas irgi nepritarė šiai nuomonei. Jo šiuo momentu nėra, bet ar pasikeitė jo nuomonė, ar ne?
G.KIRKILAS. Ne, manau, kad jo nuomonė, kiek aš žinau, nepasikeitė. Mes kelis kartus diskutavome su gerbiamuoju pirmininku, tačiau Vyriausybė tokį sprendimą priėmė, aš privalau teikti Seimui, teikiu ir, aišku, komiteto nuomonė bus svarbi, jeigu ne lemiama, Seimo apsisprendimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ministre, jūs atsakėte į visus klausimus.
G.KIRKILAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonės dėl įstatymo projekto. Nuomonė už – kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Nenustebkite, bet iš principo aš pritariu pagrindiniam įstatymui. Tuos dalykus, kuriuos reikia taisyti, apie kuriuos kalbėjo ministras, iš esmės reikia tam pritarti. Bet aš jokiu būdu negaliu pritarti lydimiesiems įstatymams ir atskirai nuostatai dėl kai kurių šio įstatymo straipsnių. Bet, kaip ir sakė ministras, mes svarstysime, todėl aš iš karto prašau, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų paskirtas kaip papildomas komitetas dėl visų trijų arba bent vieno. Kai balsuosime, aš prašau, kad mes balsuotume už kiekvieną įstatymą atskirai. Precedentas, kuriuo bandoma civilius darbuotojus prilyginti kariškiams, būtų nepagrįstas ir turėtume problemų vėliau. Kitose tarnybose, kurias vis minime, saugumo ir STT, ta problema buvo, bet jie padarė tuos darbuotojus kariškiais. Tai yra jie turi laipsnius ir naudojasi tomis teisėmis teisėtai. Jeigu jūs žiūrėsite į įstatymą, kuris reglamentuoja pensijas, dar kartą pasikartosiu, jokie tarnautojai į pensijas kitose tarnybose nepretenduoja, išskyrus antrąją operatyvinę tarnybą. Todėl, pritardamas pagrindiniam įstatymui, nepritariu lydimiesiems.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, nuomonių prieš pateiktus įstatymų projektus nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu dėl visų trijų pateiktų įstatymų projektų? A.Kubilius atėjo neseniai ir jis labai nori balsuoti. Taigi 2-9a. Kaip suprantu, šis įstatymo projektas sukėlė daugiausia įvairių nuomonių. Prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo po pateikimo įstatymo projektui 2-9a, registracijos Nr.XP-718. Prašom balsuoti.
Už – 32, prieš nėra, susilaikė 17. Pritarta po pateikimo įstatymo projektui.
Gerbiamieji, ar galima bendru sutarimu pritarti 2-9… Prašau? (Replika iš salės: „Negalima!“) Negalima. Gerai. Prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo įstatymo projektui 2-9b, registracijos Nr.XP-719.
Už – 33, prieš – 1, susilaikė 14. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Ir 2-9c, registracijos Nr.XP-720. Prašome apsispręsti balsuojant.
Už – 35, prieš – 1, susilaikė 12. Įstatymo projektui pritarta.
Visiems trims įstatymų projektams siūlomas pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Svarstymas numatytas spalio 18 dieną.
Klausimas 2-10. Prašau? A.Skardžius – replika po balsavimo.
A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Aš dėl papildomo komiteto dėl 353, kur kalbama apie akcinės bendrovės „Giraitė“ pertvarkymą į akcinę bendrovę, šios įmonės pertvarkymą. Norėjau prašyti (šiek tiek pavėlavau), jeigu pirmininkas būtų toks maloningas ir kolegos sutiktų, papildomu komitetu įrašyti dar ir Audito komitetą.
PIRMININKAS. Reikia pripažinti, kad jūs kaip visada laiku. Turbūt neprieštarausime, ar ne?
A.SKARDŽIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Audito komitetas visada eina paskui. Gerbiamieji, 2-10 darbotvarkės klausimas – Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto dėl 9 straipsnio 1 dalies 6 punkto pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-506. Pranešėjas – krašto apsaugos ministras G.Kirkilas. Pateikimas. Iš tikrųjų, matyt, jam per daug pasisekė. Gal jis pristatė ir tą įstatymą. Gerbiamieji, tuomet darbotvarkės 2-17a klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo 2, 15 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-375. Ir 2-17b – Miškų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-376. Pranešėjas – K.Starkevičius, mūsų kolega. Pateikimas. Prašom.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Labas vakaras. Šias pataisas mane paskatino parengti susidariusi situacija, nes vidinės miškotvarkos projektai, kurie savo esme yra konkrečiai miško valdai ar valdų grupei skirti miško ūkinių priemonių planai, turi būti rengiami, derinami, įtvirtinami kaip teritorijų planavimo dokumentai, nors iš esmės vidinės miškotvarkos projektuose tiek valstybiniams, tiek ir privatiems miškams teritorijų planavimo priemonių nėra projektuojama.
Matyčiau teigiamas šių pataisų pasekmes, nes būtų supaprastinta tvarka. Jeigu šiuo metu norima paprasčiausiai kirsti mišką malkoms, reikia atlikti visą procedūrą. Aš ją palyginčiau su tuo, kaip Vilniuje, Kaune ar kitame mieste patvirtinti detalųjį planą. Ši procedūra būtų šiek tiek supaprastinta ir būtų leista žmogui išsikirsti vieną kitą medį, jeigu jo reikia. Aišku, tas kirtimas bus suderintas, bus atliekami derinimai su gamtosaugininkais, suskaičiuoti visi paukščių lizdai, jeigu reikia, paukščiai, kurie peri, ir tik po to leistina atlikti šiuos darbus.
Girdėjau architektų ir kolegų, kurie yra salėje, tam tikrą nenorą, nes nereiks kreiptis į institutus ir galima paprasčiau parengti tas schemas, kuriomis bus naudojamasi. Paliekama miškų tvarkymo schema, pagal kurią galėsime atlikti nedidelius kirtimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega J.Jaruševičius. Prašom klausti.
J.JARUŠEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs ką tik pasakėte, paliekama schema ir vidinės miškotvarkos projektai. Matau, kad jūs supainiojote sąvokas. Kam paliekama schema ir kam sudaromas vidinės miškotvarkos projektas? Atsakykite, kokie projektai sudaromi valstybinėms įmonėms, miškų urėdijoms ir kokie projektai sudaromi privačioms įmonėms? Ir dar papildydamas paklausiu, kaip dabar? Visos įmonės, kurios dirba šiandien rinkos ekonomikos sąlygomis, įsipareigoja ir nevengia viešosios nuomonės, informuoja apie savo planus dešimčiai, penkiolikai metų, trejiems metams į priekį. O jūs čia rašote, kad nereikės, bijosime viešosios nuomonės. Ir tai darys be šio projekto, be suderinimo arba informacijos privatininkai, kurie jau šiandien valdo apie 700 tūkst. hektarų, ateityje valdys apie 1 milijoną. Yra AB, UAB, kurių apyvarta didesnė negu miškų urėdijų, o miškų urėdijos vis dėlto informuoja, daro schemas, aptaria su visuomene savo veiklą teritorijų atžvilgiu. Teritorijų atžvilgiu, vadinasi, ir kraštovaizdžio atžvilgiu, ir apsaugos atžvilgiu, ir vandens reguliavimo. Vis dėlto visuomenės interesas yra didelis. Po kirtimo lieka išvažinėti keliai, lieka patvenktos upės, šaltiniai, lieka palaukės. Žmonės skundžiasi, seniūnai prašo sureguliuoti.
K.STARKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tiek privatiems, tiek ir valstybiniams miškams pagal šį statymą bus taikomos vienodos sąlygos. Įstatymą įsiskaitykite gerai, nenumatoma, kad būtų skirtingos sąlygos. O jeigu mes norėsime, kaip jūs sakėte, išlieka ir miškotvarkos projektai. Jeigu mes toliau projektuojame miško ateitį, ką mes darysime, sodinsime, išlieka ir projektas. Atsižvelgiant į tai, kokius darbus darysime savo plote.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Pupinis. Prašom klausti.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis kolega, čia kaip tik buvo labai panašus klausimas dėl abejonių, ar nepasinaudos tuo vertelgos, kurie bet kokiomis priemonėmis nori iškirsti miškus, svarbiausia gauti litą. Aš pritariu įstatymui dėl kitos jo pusės, kad tas pats įstatymas galioja ir tiems žmonėms, kurie nori nevertinguose miškuose pasikirsti medienos, ir labai sudėtinga jiems tai padaryti. Bet noriu paklausi, ar nevertėtų šioje vietoje įvesti tam tikrą miškų klasifikavimą pagal jų vertę? Tarkim, vertingiems, brandiems, geriems miškams, kuriems reikalinga griežta priežiūra, taikyti vienus reikalavimus, o krūmynams, baloms ir panašiems, kurie dabar pavadinti miškais, kitus.
K.STARKEVIČIUS. Iš tikrųjų tai bus numatyta, nes šių projektų rengimo taisyklės, metodika… bus nustatyti kriterijai ir tai nustatys Aplinkos ministerija. Aš pritarčiau, kad būtų atskiros kategorijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad siekiate supaprastinti procedūras, kad žmogus galėtų pasikirsti miške medienos ir panašiai. Gal ir sveikintinas dalykas, bet ar tokie pakeitimai nesuprastins miškų priežiūros? Iš tikrųjų kolegos kėlė abejonių, kad šiuo metu gal griežtokai ir biurokratiškai elgiamasi, bet mes išsaugojame savo vertingą turtą – miškus ir juos puoselėjame, gražiai atsodiname. Ar tokiu atveju nebus taip, kad iš tikrųjų mes prarasime dalį miškais užsodintos teritorijos? Ačiū.
K.STARKEVIČIUS. Aš manau, mes kartais „užsicikliname“ ir manome, kad jeigu sudėtingesnė tvarka, daugiau kliūčių, tai neįveiks. Paprastai tie, kurie nori naikinti mišką ar kitus blogus darbus daryti, randa tam lėšų ir tai padaro. O paprastam žmogui sunku nueiti tą kelią. Iš tikrųjų nesuderinę su urėdija, su gamtos apsauga nieko negalės daryti, tik galbūt sumažės lėšų, nes nereikės tokių sudėtingų planų, jeigu norės pasiruošti malkų, projektų. Nes dabar miške gali kirsti tik nudžiūvusią eglę, o jeigu su keliais spygliais, negali paliesti, turi atlikti visą procedūrą, ne tokią biurokratinę kaip mieste, bet turi atlikti. Kolegos pasiūlymą reikės pažiūrėti, galbūt suskirstyti miškus, kad iš tikrųjų nepapultume, gal pavojus ir yra šioks toks. Bet mes rengdami, dirbdami prie šio projekto apgalvosime visa tai, ką jūs išsakėte.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega S.Pabedinskas. Prašom klausti.
S.PABEDINSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš kolegos norėjau paklausti. Iš tikrųjų prieš užduodamas šį klausimą aš pažiūrėjau į policijos suvestines ir man labai gaila, bet 60–65% suvestinėse minima, rašoma, kad nelegaliai iškirsti miškų plotai, kurie priklauso savininkams. Taigi daugiausia iškertama ir daugiausia darbo policininkai turi ten, kur plotai priklauso savininkams. O girininkai, kaip man paaiškino, tiek Aukštaitijos miškų ūkyje, sugeba kontroliuoti (…). Ar supaprastinę mes nesudarysime dar didesnių galimybių iškirsti? Ir antra, ar neturės mūsų policija dar daugiau darbo, nors rezultatas labai niekinis, ten išaiškinama tiktai 10–12%? Ačiū.
K.STARKEVIČIUS. Manau, kad mes supaprastinę tvarką nukirsime tam tikrą gyslą, kuri nereikalinga. Šiandien to derinimo yra ir valdininkų yra, kurie ir laukia to derinimo. Kad pablogins tą kriminogeninę situaciją… čia ir yra rašoma, kad to tikrai neturėtų atsitikti. Ne sudėtingumas, manau, sukelia ten kažkokį norą imtis kažkokio miško vogimo. Tai tikrai šita tvarka, nes vis tiek tas, kuris kerta, turės turėti tą dokumentą. Tik galbūt nereikės jam pusę metų jo laukti, o jisai jį susitvarkys per mėnesį. Nes be dokumento jis negalės jokio kirtimo imtis, kaip ir buvo anksčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų – nuomonė prieš. Kolega J.Jaruševičius. Prašom.
J.JARUŠEVIČIUS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ne tiesa, kad šiandien kiekvienam kirtimui reikalingas leidimas. Šviesinti, valyti, sausuolius kirsti jokie leidimai nereikalingi, todėl juos išduoda aplinkos apsaugos inspekcijos supaprastinta tvarka. Noriu pasakyti, kad jūs galbūt einate ne tuo keliu. Atsiradus Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimams, gal reikėjo tas taisykles supaprastinti rengiant įstatymo projektą dėl miško kirtimo. Šiandien, kiek teko kalbėti su projekto dėl miško rengėjais, projektavimo instituto darbuotojais, tai jie nemato didelės problemos. Projektas parengiamas per tris, ilgiausiai per 17–20 dienų. Bet kai reikia aptarti šiandieninę teritorijų planavimo tvarką su visuomene, tas trunka dar du mėnesius, mėnesį ar daugiau. Tai šioje vietoje ir keiskite žaidimo taisykles, nelįskite ten, kur nusistovėjusi tvarka, ir bus viskas gerai. Todėl siūlau nepritarti šiam jūsų variantui ir jį grąžinti tobulinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už kolega V.Kamblevičius.
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Aš siūlyčiau pritarti, bet kai bus svarstymas, norėčiau gerbiamojo pranešėjo paprašyti, kad atsižvelgtų į tas pareikštas kritines ir geras gerbiamojo J.Jaruševičiaus ir E.Pupinio mintis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai… Prašau.
P.BAGUŠKA (DPF). Noriu patikslinti.
PIRMININKAS. Prašau. P.Baguška.
P.BAGUŠKA. Rugsėjo 13 d. Seimo plenariniame posėdyje Aplinkos apsaugos ministerija, pranešėjas buvo ministras A.Kundrotas, pateikė Teritorijų planavimų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimus. Tame įstatyme yra įvardyti ir tie patys straipsniai, apie kuriuos kalba ponas K.Starkevičius. Teritorijų planavimo įstatymo 2, 15, 34 straipsnių pakeitimai atitinka pranešėjo K.Starkevičiaus teikiamą pasiūlymą. Todėl šiandien teikti antrą kartą tas pačias pataisas plenariniame posėdyje nėra tikslinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Pagrindinis komitetas, kuris svarstys, bus paskirtas. Jis galės sujungti vieną ir kitą. (Balsai salėje)
K.STARKEVIČIUS. Čia gerai, kad ir sutapo, nes tos pastabos mūsų su pirmininku buvo užregistruotos kovo mėnesį ir įvertintos. Čia yra gerai.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji, prašome balsuojant apsispręsti dėl pritarimo pateikiam įstatymo projektui. Prašome balsuoti.
Už – 25, prieš – 8, susilaikė 11. Pritarta įstatymų projektams po pateikimo. Kalbėjome apie įstatymų projektus Nr.XP-375 ir Nr.XP-376. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 13 dieną. Kitokių pasiūlymų nėra? D.Jankauskas. Prašom repliką po balsavimo.
D.JANKAUSKAS (TSF). Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, prašosi.
PIRMININKAS. Aišku. Audito komitetas papildomas. Prieštaravimų nėra? Ačiū. Dar kartą D.Jankauskas.
D.JANKAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, Audito komitetas pirmininko pavedimu dėl Teritorijų planavimo įstatymo papildymų, pakeitimų (Nr.XP-715). Jūs turte tą kreipimosi raštą, ar aš jį turėčiau skaityti?
PIRMININKAS. Taip, aš būčiau kalbėjęs, jeigu jūs pirma manęs nebūtumėte kalbėjęs. Iš tikrųjų yra dar vienas dalykas. 13 dieną buvo svarstomas tas įstatymo projektas, apie kurį kalbėjo P.Baguška, jį pristatė aplinkos ministras, tai buvo Teritorijų planavimo įstatymas. Audito komitetas, kaip visada, pavėluotai paprašė, kad jis galėtų būti kaip papildomas svarstant šį įstatymo projektą. Ar reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Nėra kitų nuomonių. Jeigu kolegos nori dirbi, tai iš tikrųjų mes tam pritariame.
Gerbiamieji Seimo nariai, darbotvarkės klausimai apsvarstyti ir vakarinis pokalbis… (Balsai salėje) Prašau? Ką tik registravomės. (Balsai salėje) Prašau? Nėra daugiau pareiškimų. Pareiškimas? Prašau.
Pareiškimas. V.Tomaševskis. Prašom.
V.TOMAŠEVSKIS (VNDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pareiškimas dėl laikinai einančio Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo pareigas kalbos švietimo klausimais Vilniaus apskrityje. Gaila, kad nėra nė vieno Naujosios sąjungos atstovo, nes šis valdininkas atstovauja Naujajai Sąjungai.
„Lietuvos lenkų bendruomenė nerimauja dėl Lietuvoje pastaruoju metu prieš lenkus nukreiptų veiksmų, kuriuose taip pat dalyvauja Lietuvos valstybės atstovai ir aukšto rango valdininkai. Manau, kad toks elgesys didžiausiosios valstybėje tautinės mažumos atžvilgiu yra neleistinas, ypač atsižvelgiant į Lietuvos ir Lenkijos strateginę partnerystę bei pavyzdiniais laikomus tarpvalstybinius santykius.
Kaip dar vieną išsišokimą prieš lenkus Lietuvos lenkų bendruomenė vertina Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo, tuo metu laikinai ėjusio viršininko pareigas Arvydo Klimkevičiaus interviu, paskelbtą dienraštyje „Respublika“ naujųjų mokslo metų proga.
A.Klimkevičiaus interviu vartojami apibūdinimai būtų mažiau žeidžiantys, jeigu skambėtų iš kokios nors kraštutinės nacionalistinės partijos atstovų lūpų. Tuo tarpu pavartoti aukštas pareigas einančio valdžios atstovo jie skamba skandalingai ir įžeidžia Lietuvos lenkus. Juk kaip kitaip galima įvertinti žodžius, kuriais Lietuvos lenkai, įskaitant mokytojus, vadinami, – „5-oji kolona“? Kieno „5-oji kolona“? Galbūt ponas A.Klimkevičius malonėtų tai paaiškinti, nes iš teksto galima suprasti, kad laikinai einantis apskrities viršininko pareigas nesupranta sąvokos „5-oji kolona“ reikšmės arba sąmoningai įžeidžia ir provokuoja Lietuvos tautines mažumas.
Tūkstančius Lietuvos mokyklų su lenkų mokomąja kalba absolventų bei dabartinių auklėtinių ir mokytojų įžeidžia tvirtinimas, kad lenkų tautybės vaikas galėtų integruotis į visuomenę ir pažinti šalies kultūrą tik baigęs lietuvišką mokyklą. Stebina tai, kad aukštas pareigas einantis valdininkas nežino, kad Lietuvos lenkiškose mokyklose valstybinės kalbos dėstymas yra aukšto lygio, o jas baigę auklėtiniai neturi problemų nei dėl integracijos, nei dėl lietuviškos kultūros pažinimo. Apie tai liudija sėkmingos mokyklų su lenkų mokomąja kalba abiturientų studijos šalies ir užsienio aukštosiose mokyklose.
Kaip nesusipratimą vertinu A.Klimkevičiaus tvirtinimą, kad Vilniaus krašto lenkiškų šeimų vaikai maistą, šilumą, draugus ir supratimą gali rasti tik lietuviškose mokyklose. Mūsų manymu, demokratinė valstybė privalo vienodai rūpintis visais vaikais, nepaisyti jų tautybės. Lenkų tautybės vaikų diskriminacija, kuri pasireiškia geresniu lietuviškų mokyklų finansavimu, neturėtų būti pagrindas elgtis pagyrūniškai. Laikinai einantis apskrities viršininko pareigas, kaip valstybės atstovas, turėtų žinoti, kad visi piliečiai, mokėdami valstybės mokesčius, vienodai prisideda prie švietimo sistemos išlaikymo ir plėtros.
A.Klimkevičius tvirtina, kad „apie 90% Vilniaus apskrities mokyklų moksleivių yra kilę iš socialiai remtinų šeimų“ ir tik lietuviška mokykla gali tapti „šviesiausia vieta jų gyvenime“. Tėvų, ypač priklausiančių žemiausiems socialiniams sluoksniams, gundymas lietuviška mokykla, žadant, kad vaikai bus nemokamai maitinami ar turės „visus patogumus“, kuris skamba iš aukšto rango valdininkų lūpų, yra mažų mažiausiai nemoralus.
Prašau, kad Seimo Pirmininkas A.Paulauskas ir Ministras Pirmininkas A.Brazauskas pareikštų savo poziciją dėl einančio Vilniaus apskrities viršininko pareigas A.Klimkevičiaus kalbų ir paaiškintų, ar Lietuvos valstybė tapatina save su minėtomis pažiūromis, ar jos yra tik valdininkų, kurie atstovauja šiai valstybei, nacionalistiško stropumo apraiška?“ Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Pareiškimas bus pridėtas prie protokolo ir įteiktas Seimo Pirmininkui.
Gerbiamieji, visi klausimai apsvarstyti, ačiū už bendrą darbą. Skelbiu vakarinį posėdį baigtą. (Balsai salėje) Prašom registruotis.
Užsiregistravo 35 Seimo nariai.
Taigi, gerbiamieji, vakarinį posėdį skelbiu baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCF – Liberalų ir centro frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VNDF – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija.