Antrasis
(81) posėdis
2005
m. rugsėjo 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS
2005 m. rugsėjo 13 d. (antradienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Labas rytas ar jau diena. Pradedame rugsėjo 13 d. (antradienio) plenarinį posėdį. Jums yra pateikta darbotvarkė. Ji suderinta Seniūnų sueigoje. Ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti? Nėra prieštaraujančių. (Balsas salėje) Prašau. L.Graužinienė.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF*). Mes prašome iš šios dienos darbotvarkės išbraukti Nr.XP-375 ir Nr.XP-376.
PIRMININKAS. Jūs pasakykite tvarkos numerį.
L.GRAUŽINIENĖ. 2-4a ir 2-4b. Jeigu čia naujas.
PIRMININKAS. 2-4a ir 2-4b. Čia dėl DOSAAF.
L.GRAUŽINIENĖ. Dėl Miškų įstatymo…
PIRMININKAS. Mes pirma turime sutarti, dėl ko kalbama. Taip, dėl 2-7a, Teritorijų planavimo ir miškų įstatymo.
L.GRAUŽINIENĖ. Taip, nebuvo pateikta susipažinti aiškinamųjų raštų ir…
PIRMININKAS. Tai kokie motyvai būtų dėl šito?
L.GRAUŽINIENĖ. Mums pritrūko tam tikros informacijos ir mes prašome iki kito posėdžio atidėti.
PIRMININKAS. Gerai. Daugiau pasiūlymų nėra? Frakcija (dar kartą primenu) prašo 2-7a ir 2-7b darbotvarkės klausimus – Teritorijų planavimo įstatymo ir Miškų įstatymo projektus išbraukti iš šios dienos darbotvarkės. Prašom pasiruošti… kam pritariate? Pasiruoškite ir balsuosime, ar pritariate šiam pasiūlymui. Dėl išbraukimo iš darbotvarkės. Prašom. Kas už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės šiuos du įstatymų projektus? Ačiū.
67 – už, 18 – prieš, 3 susilaikė. Šie projektai šiandien nebus svarstomi.
Dabar dėl visos darbotvarkės. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti? Ačiū. Patvirtinta.
Taigi 1a darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-743 – Pilietybės įstatymo 12, 18, 20, 21, 26, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas. Pranešėjas – viceministras Virgilijus Bulovas. Prašom į tribūną. Pateikimas.
V.V.BULOVAS. Gerbiamasis Seimo pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti Pilietybės įstatymo jau išvardytų straipsnių pakeitimo ir papildymo 181 straipsniu įstatymo projektą. Įstatymo projektą rengė vidaus reikalų ministro sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kurioje buvo Vidaus reikalų, Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijų atstovai, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento įstaigos atstovas.
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, nustatantis pilietybės palikimo klausimų sprendimo tvarką, neapibrėžia paties pilietybės palikimo instituto. Be to, nereglamentuojama, kaip spręsti asmenų, kurie, būdami Lietuvos Respublikos piliečiai, įsigijo užsienio valstybės pilietybę iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas nebuvo konstatuotas…
Taip pat projekte yra tikslinamas sąrašas dokumentų, kuriuos turi pateikti asmuo prie prašymo suteikti pilietybę, nes šiuo metu esančiame pilietybės įstatyme nurodytų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad asmuo atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygas.
Be to, siūloma padaryti vieną techninį pakeitimą, nes Pilietybės įstatyme vartojama sąvoka „I ir II grupės invalidai“ neatitinka Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme numatytos sąvokos „neįgalusis“. Esmė ta, kad yra daug asmenų, kurie yra pateikę prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės palikimo ir kurie kitų valstybių piliečiais tapo iki 2003 m. sausio 1 d., t.y. kai Pilietybės įstatyme atsirado nuostata, kad lietuvių kilmės asmenys arba asmenų, turėjusių Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. palikuonys, nors ir tapę kitos valstybės piliečiais, gali kreipti dėl pilietybės palikimo.
Ankstesnis įstatymas nustatė, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę, automatiškai netekdavo Lietuvos Respublikos pilietybės. Taip pat tokiems piliečiams įstatyme buvo nustatyta pareiga pranešti Lietuvos Respublikos institucijoms apie įgytą kitos valstybės pilietybę.
Daug tokių asmenų iki nuostatų įsigaliojimo, t.y. iki 2003 m. sausio 1 d., minėtos pareigos neįvykdė. Ir ta aplinkybė, kad jie yra kitos valstybės piliečiai, paaiškėjo tik tada, kai jie kreipėsi dėl pilietybės palikimo. Dėl tų priežasčių šių asmenų Respublikos pilietybės netekimo faktas iki šiol nebuvo konstatuotas, o administraciniai sprendimai, kuriais būtų konstatuotas šių asmenų pilietybės netekimo faktas, negali būti priimti, nes nėra įstatymų normų. Ši pataisa ir ištaisytų šią teisinio reguliavimo spragą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume kartu pristatyti ir Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą kaip lydinčius pagrindinį pirmąjį? Galite. Prašom. Kartu pristatys visus tris įstatymų projektus, paskui dėl visų trijų bus užduodami klausimai. Prašom.
V.V.BULOVAS. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimas buvo parengtas todėl, kad senoje formuluotėje yra išlikęs šioks toks neaiškumas, kuris kelia problemų ir Pilietybės komisijai, ir Vyriausybės darbui. Tame straipsnyje šiuo metu yra įtvirtinta tokia sąvoka: tarnauti kitos valstybės karo tarnyboje arba dirbti pareigūnu valstybės tarnyboje. Ten yra žodis „pareigūnu“. Šios sąvokos neatitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąvokos, kurioje sakoma taip: 1 dalis ta pati: tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba kitos valstybės tarnyboje. Žodį „pareigūnų“ pakeisti „dirba kitos valstybės tarnyboje“. Tada būtų išvengta tam tikrų neapibrėžtumų, su kuriais mes jau susidūrėme, ir būtų suderinta su įstatymu.
Ir trečiasis iš šio paketo – Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą su Pilietybės įstatymo nuostatomis.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 straipsnio 11 dalies redakcijoje, kuri galios iki 2006 m. balandžio 1 d., yra nustatyta, kad prašymai suteikti Lietuvos pilietybę, atsisakyti Lietuvos pilietybės arba ją grąžinti yra pateikiami Lietuvos Respublikos Prezidentui per savivaldybės vykdomąją instituciją. Pilietybės įstatymo naujoje redakcijoje, kuri įsigalios nuo 2006 m. balandžio 1 d., yra nustatyta, kad prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę arba ją grąžinti asmenys pateikia per Migracijos tarnybą, t.y. prašymai nebus perduodami per savivaldybės vykdomąją instituciją ir savivaldybėms nereikės rengti dokumentų dėl pilietybės suteikimo. Kadangi ši valstybinė funkcija buvo pavesta savivaldybėms, reikia pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnį, kuris reglamentuoja valstybines savivaldybių funkcijas, t.y. pripažinti netekusiu galios šio straipsnio 12 punktą, nustatantį, kad savivaldybėms perduota funkcija – dokumentų pilietybei suteikti rengimas – yra išbraukiama. Tai ir būtų viskas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jūsų nori paklausti 10 Seimo narių. Pirmajam suteikiu žodį V.Žiemeliui. Prašau.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, matyt, reikalinga ši pataisa, tačiau į šį įstatymą reikėtų pažiūrėti kur kas globaliau ir plačiau. Man atrodo, kad ši pataisa dar nėra labai reikalinga ir būtina būtent šiandien. Ar jūs nemanote, kad į Pilietybės įstatymą reikėtų pažiūrėti kur kas plačiau ir taip pat atsižvelgiant į Europos reikalavimus galvoti apie tai, kad kuo daugiau mūsų žmonių turėtų pilietybę, o ne kuo mažiau jų turėtų. Šiuo atveju aš matau vieną blogybę – kad vis daugiau mūsų šalies piliečių ją praras. Ši pataisa yra tik dėl tų piliečių, kurie įgijo kitos šalies pilietybę iki šio įstatymo priėmimo. Čia yra mažytė, nedidelė problemėlė. O į ją reikėtų pažiūrėti kur kas plačiau.
V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Jeigu aš jį teisingai supratau, galėčiau taip pasakyti. Faktiškai pilietybės suteikimas nėra sunkinamas ar lengvinamas. Esminė problema yra ta, kad dabar yra tokia teisinė situacija, kad dalis žmonių pilietybės klausimu yra tiesiog „pakibę“ ore, ir reikia tą problemą išspręsti. Jie laiku nedeklaravo, kad gavo kitos valstybės pilietybę pagal tuo metu galiojusį įstatymą, ir dabar atsidūrė lyg ir už borto, nėra administracinių, teisinių priemonių jų klausimui išspręsti. Čia yra ne paprasčiausias būdas, o pasiūlytas būdas, kaip spręsti tą problemą.
PIRMININKAS. R.Smetona. Prašau.
R.SMETONA (MSG). Ačiū. Man atrodo, kad jūs vis dėlto paminėjote ne visas svarbias priežastis, dėl kurių keičiamas šis įstatymas. Todėl noriu jūsų paklausti, gal dar šiek tiek paaiškėtų, kodėl reikia skirtingai traktuoti vienus ir kitus Lietuvos Respublikos piliečius: tuos, kurie įgijo kitos valstybės pilietybę iki įstatymo įsigaliojimo, ir tuos, kurie po. Vieniems pilietybė paliekama be problemų ir prašymų, o kitiems, įgijusiems kitos valstybės pilietybę iki įstatymo įsigaliojimo, teigiama, pilietybė gali būti sugrąžinta, jei jie paprašys. Kam to reikia? Kam reikia versti prašyti to, kas jiems teisėtai neišvengiamai priklauso – Lietuvos pilietybės? Lietuviams, lietuvių kilmės asmenims, turėjusiems ją iki 1940 metų.
V.V.BULOVAS. Matot, problema kilo gerokai anksčiau, kai buvo priimta ankstesnė Pilietybės įstatymo redakcija, kurioje buvo visiškai atsisakyta dvigubos pilietybės. Automatiškai pagal tą įstatymą buvusiems Lietuvos piliečiams, kurie gavo kitos valstybės pilietybę, pilietybė buvo panaikinta. Ar jie kreipėsi, ar ne, bet pagal tą įstatymą buvo taip.
Naujasis įstatymas yra liberalesnis, leidžiama turėti dvigubą pilietybę, todėl reikia tą klausimą išspręsti. Kadangi atgal įstatymas negalioja, siūlomas mechanizmas, kaip išspręsti tai, kas buvo padaryta pagal seną įstatymą.
Aš jums pritariu, kad toks traktavimas nėra geras. Galbūt žmonės yra šiek tiek skirtingai traktuojami, bet kitos išeities nėra. Tas įstatymas, kuris galiojo… mes, deja, atgaline data negalime pakeisti jo galiojimo. Tai, kas įvyko, jau yra įvykę. Dabar taisome klaidas.
PIRMININKAS. K.Bobelis.
K.BOBELIS (VNDF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, jau 15 metų mes keičiame pilietybės įstatymus ir visą laiką darėme juos vis komplikuotesnius.
Dabar jūsų pateiktame 18 straipsnyje sakoma, kad Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jo prašymu Lietuvos pilietybė gali būti paliekama. 2 punktas sako kam. Jame sakoma: „Lietuvių kilmės asmuo, kurio tėvai arba seneliai, arba vienas iš senelių yra ar buvo lietuviai ir kurie patys save pripažįsta buvusiais lietuviais“. Čia yra didžiausias absurdas. Visi, kurie pateikia prašymus, pabrėžia, kad yra lietuviai, bet nepripažįsta.
Paskutinis Prezidento incidentas, kai nesuteikė pilietybės Barbarai Clow, Amerikos lietuvaitei, parodo šio įstatymo absurdiškumą. Jos vienas senelis gimė Šakių apskrityje, Vandžiogalos kaime, kitas – Vilkaviškio rajono kažkokiame kaime, Suvalkuose, Rusijos Federacijos Respublikoje. Visi lietuviai, seneliai ar tėvai, gimę prieš 1918 metus, yra gimę ne Lietuvoje. Jie gimė Rusijoje. Lietuvos imigracijos tarnyba reikalauja, kad jie savo kilmę įrodytu įstatymu. Nors jis gimė Lietuvos teritorijoje, kuri tuo metu buvo okupuota caro, jis nelaikomas lietuvių kilmės. Tokių pavyzdžių yra daug.
Pirmiausia reikia, kad kiekvienas lietuvis, kuris gimė Lietuvos teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, kada, kokiu metu ta teritorija buvo okupuota, būtų laikomas lietuviu. Dabar jis tą turi įrodinėti teismuose. O teisme neįmanoma įrodyti. Jūs tuos atvejus labai gerai žinote. Tai tik vienas pavyzdys, kokių didelių netikslumų yra šiame pateiktame įstatyme. Ačiū.
V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Aš ne visai norėčiau sutikti su jūsų nuostata. Mano supratimu, pilietybės palikimas kaip tik yra sušvelnintas, nes ta dalis, kurią jūs citavote – 181 straipsnio 1 dalies 2 dalį, kad lietuvių kilmės asmuo, kurio tėvai arba seneliai, arba vienas iš tėvų ar senelių yra ir buvo lietuviai, ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu, apima gana plačią grupę asmenų.
Dabar dėl tos tvarkos. Šį įstatymą turėtų lydėti Vyriausybės nutarimai, ir ten turėtų būti aiškiai pasakyta, kaip šis faktas yra įrodomas. Įstatyme to nėra pasakyta, bet įstatymą turi lydėti teisės aktai, kurie detalizuos, kaip tai konkrečiai turi būti padaryta.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Sereika.
A.SEREIKA (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, iš esmės sutikdamas su prieš tai klaususiųjų nuomone, turiu dar vieną pastabą. Iš tiesų jūs pateikiate visą įstatymų paketą ir reikia konstatuoti, kad šiuo įstatymu jūs iš atimate funkciją iš savivaldybių rengti dokumentus pilietybės klausimais ir tai perduodate Migracijos tarnybai, o Gyventojų vietos deklaravimo įstatymu perimate funkciją iš Migracijos departamento ir perduodate savivaldybėms. Ar jums neatrodo, kad iš esmės šias dvi funkcijas būtų galima numatyti vienai institucijai, t.y. Migracijos departamentui, o galbūt vietos savivaldybėms? Ar reikia abiejų institucijų, nes tai tik papildoma painiava ir išlaidos?
V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Aš ne visai norėčiau su jumis sutikti. Matote, jeigu kalbėtume apie pilietybės dokumentų rengimą, tai tas darbas yra tikrai reikalaujantis aukštos kvalifikacijos. Įstatymai ir teisės aktai yra, na, čia pritarčiau Seimo nariui K.Bobeliui, parašyti gana sudėtingai. Praktika rodo, kad daugeliu atvejų dokumentai, kuriuos rengė savivaldybės, turėjo būti naujai parengti migracijos tarnybų. Kad nedubliuotume to darbo, manome, migracijos tarnybos šią funkciją atliks gerokai kvalifikuočiau. Tuo labiau kad tokių asmenų skaičius nėra didelis. Jūs užsiminėte apie Gyventojų vietos deklaravimo įstatymą. Mes prie jo grįšime. Gyvenamosios vietos deklaravimo funkcija natūraliai yra susijusi su savivaldybėmis. Iš tikrųjų lyg ir vyksta tokie mainai, kad viena funkcija iš vietos savivaldos yra atimama, o kita funkcija, jai artimesnė, yra suteikiama.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Tomaševskis.
V.TOMAŠEVSKIS (VNDF). Gerbiamasis pranešėjau, prieš trejus metus buvo priimtos Pilietybės įstatymo pataisos, kuriose atsirado etninių lietuvių sąvoka. Tokia įstatymo redakcija sulaukė daug Europos Sąjungos struktūrų ir Europos žmogaus teisių organizacijų kritikos. Šiandien Vyriausybės siūlomame projekte kartojama neatitinkanti Europos dvasios etninių piliečių sąvoka. Ar Vyriausybė nemano, kad reikėtų įstatyme atsisakyti etninių lietuvių sąvokos kaip prieštaraujančios Europos Sąjungos dokumentams?
V.V.BULOVAS. Čia reikėtų sakyti taip. Iš esmės šiame projekte, kuris teikiamas, tokios jūsų minėtos etninio piliečio sąvokos nėra.
V.TOMAŠEVSKIS. Kaip nėra?
V.V.BULOVAS. Ta darbo grupė, kuri atstovavo įvairioms Lietuvos institucijoms, jas aš vardijau, t.y. vidaus, teisingumo, užsienio reikalų… Prezidentūra, bendru sutarimu mano, kad tos sąlygos, kurios čia yra išvardytos, tikrai atitinka Europos teisės aktus. Aš bijau daugiau ką nors sakyti.
PIRMININKAS. J.Olekas.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau pasitikslinti dėl tų, kurie, sakykime, buvo gavę kitą pilietybę ir nepranešė. Dėl tų, kurie pranešė, aišku, kad jie Lietuvos pilietybės neteko. Bet kaip sprendžiamas klausimas dėl tų, kurie buvo nepranešę ir lyg ir pažeisdami įstatymą turėjo dvigubą pilietybę? Kaip bus šį įstatymą priėmus? Tie, kurie sąžiningai informavo, gali iš naujo kreiptis ir panašiai, o ar tie, kurie nepranešė, automatiškai neturės abiejų pilietybių? Ačiū už atsakymą.
V.V.BULOVAS. Šis būdas yra sudėtingas. Pirmiausia pagal tą įstatymą, kuris galiojo, jie neteko Lietuvos pilietybės, bet šio naujo įstatymo 181 straipsnis jiems suteikia teisę vėl kreiptis ir gauti pilietybę. Būdas yra gana sudėtingas: pirma netenka, o po to…
J.OLEKAS. Bet jie šiuo metu turi pasą, turi pilietybę. Kas sužiūrės, kad jie tuomet turėjo dvi pilietybes?
V.V.BULOVAS. Pagal turimą informaciją visais atvejais, jeigu yra nustatyta, kad Lietuvos pilietis iki naujo įstatymo įgijo kitos valstybės pilietybę, ten buvo fiksuota, kad jis automatiškai netenka Lietuvos pilietybės. Pagal turimą Migracijos departamento informaciją ši nuostata turės būti įgyvendinta. Gal kartais vienas kitas praslys, sunku pasakyti, bet nuostatos yra tokios.
PIRMININKAS. L.Počikovska.
L.POČIKOVSKA (VNDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prieš keletą minučių jūs pasakėte, kad šis įstatymas šiek tiek leidžia žmones traktuoti skirtingai. Jūs pats neseniai tuos žodžius pasakėte, manau, kad tie žodžiai nelabai tinka demokratinės valstybės įstatymams. Jūs ką tik suklaidinote, kad nėra etninės kilmės sąvokos. 18 straipsnio 2 punktas apie tai ir kalba. Manau, kad 2 punktą reikia išbraukti ir įstatymą apskritai reikia tobulinti.
V.V.BULOVAS. Turėčiau pasakyti, kad tas mano traktavimas skirtingai buvo pasakytas tuo aspektu, kad tų, kurie pažeidė įstatymą, laukia sudėtingesnė procedūra vėl atgauti Lietuvos pilietybė. Aš tai ir turėjau galvoje – jeigu jis vykdė įstatymo reikalavimus, tai jam procedūra paprastesnė, jeigu jis nesilaikė įstatymo, kuris jam automatiškai atėmė pilietybę, jo laukia sudėtingesnė procedūra. Šiuo aspektu aš pavartojau tą. Galbūt nereikėjo taip sakyti, bet prasmė buvo tokia.
Dėl 18 straipsnio 2 dalies. Mūsų siūlomame projekte 2 dalį siūloma pripažinti netekusia galios, t.y. išbraukti 18 straipsnio 2 dalį. Nežinau, aš gal truputį nesupratau klausimo?
L.POČIKOVSKA. 181 straipsnis, 2 punktas.
V.V.BULOVAS. 181 straipsnis? Čia yra kartojama tai, kas buvo sakyta, kad „asmenys, kurie įgijo Lietuvos…“ 181 straipsnio 2 dalis: „Asmenys, kurie įgijo kitos valstybės pilietybę iki šio Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dienos, laikomi netekusiais Lietuvos Respublikos pilietybės nuo to dienos, kai įsigijo kitos valstybės pilietybę“. Yra parašyta, kad pilietybė gali būti grąžinta pagal 20 straipsnyje nustatytą tvarką. Jeigu aš gerai supratau jūsų pastabą dėl 181 straipsnio 2 dalies, tai čia tik tas būdas dėl tų, kurie pažeidė įstatymą, būdas vėl atgauti Lietuvos pilietybę, kad ji būtų sugrąžinta. Jeigu tai yra 181 straipsnio 2 dalis.
PIRMININKAS. Aš norėčiau pasitarti. Jau 20 minučių pranešėjas atsakinėja į klausimus. Liko trys klausimai. Ar baigiame, ar nutraukiame? Ar pranešėjas galėtų trumpinti atsakymus? A.Sysas. Prašau.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš irgi norėčiau dėl 181 straipsnio, jis nukeltas iš 18 straipsnio 2 dalies, bet mane domina techniniai dalykai. Ar keisis pažymų, pasižadėjimų, paaiškinimų tvarka realizuojant 181 straipsnio 1 dalies 2 dalį – dėl lietuvių kilmės asmens?
V.V.BULOVAS. Šiuo metu aš jums labai tikslaus atsakymo negaliu duoti, nes turi būti parengtas teisės aktas, nustatantis šitą tvarką. Jis dar turės būti parengtas, jeigu bus priimta šita įstatymo pataisa. Laiko iki 2006 m. balandžio 1 d. dar yra, ir tikrai tie teisės aktai turės būti parengti. Tada ten bus galima žiūrėti dėl tvarkos.
PIRMININKAS. I.Degutienė.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau konkrečiai vienu klausimu, mūsų naujųjų emigrantų klausimu, kurie ir Pasaulio lietuvių bendruomenių pirmininkų susitikime ne vieną kartą kėlė pilietybės klausimą, tai yra dvigubos pilietybės, kai naujieji emigrantai yra Lietuvos piliečiai ir gauna Ispanijos ar Airijos pilietybę, ir praranda Lietuvos pilietybę. Jie ne kartą kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, tačiau, manau, dabar teikiant įstatymo pataisas reikėtų atkreipti dėmesį į mūsų jaunus žmones, kurie išvažiavo, emigravo į kitas valstybes ir turi norą kad ir po 10 ar 15 metų grįžti į Lietuvą, bet jie jau bus praradę Lietuvos pilietybę. Ar jūs teikdami šitas pataisas negalvojate apie mūsų naujuosius emigrantus, kad būtų palikta jiems pilietybė?
V.V.BULOVAS. Ačiū. Ne. Jeigu kalbėtume apie palikimą, tai jeigu jis yra įgijęs kitos valstybės pilietybę po šio įstatymo įsigaliojimo, tai jo prašymu pilietybė gali būti palikta. Jeigu jis pagal anksčiau galiojusį neteko pilietybės, tai turi kreiptis, kad jam būtų grąžinta pilietybė. Abiem atvejais išeitis yra. Vienu atveju paprastesnė, kitu sudėtingesnė, bet abiem atvejais yra sprendimas.
PIRMININKAS. R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Gerbiamasis viceministre, norėjau jūsų paklausti dėl Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo. Vis dėlto paimant valstybės deleguotą funkciją, ar buvo tartasi su Savivaldybių asociacija? Juo labiau kad valstybės perduotų funkcijų tam tikras ryšys vienos su kita yra ir dėl dalyvavimo rinkimuose – Prezidento, Seimo, savivaldybių ir panašiai. Ar bus informuota savivaldybė dėl naujai suteiktų pilietybių? Dabar jie turėjo tą informaciją. Ačiū.
V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Tikrai taip, savivaldybės bus informuotos, nes faktiškai jos kur kas aktyviau dalyvaus rengiant rinkimų sąrašus ir joms bus suteikta teisė ir techninės galimybės naudotis duomenų bazėmis, pirmiausia Gyventojų registru.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar išklausysime nuomones dėl balsavimo motyvų ir po to balsuosime. Nuomonė už, J.Olekas. Prašau.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau pritarti teikiamiems įstatymų projektams, nes, kaip minėjo pranešėjas, šie įstatymų pakeitimai leidžia išspręsti kai kurias egzistavusias problemas dėl mūsų piliečių, kurie buvo įgiję ir kitų kraštų pilietybes. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, ką ir klausiau pranešėjo, dėl praktinio įgyvendinimo ir tų žmonių, kurie tam tikrą laiką turėjo dvi pilietybes nuslėpę nuo mūsų valstybės. Kad nebūtų taip, kad mes įteisintume ir ne visai sąžiningus kai kurių mūsų bendrapiliečių poelgius. Todėl kviečiu pritarti ir svarstyti mano keltą problemą svarstymo metu. Ačiū.
PIRMININKAS. R.Ačas. Nuomonė prieš. Prašau.
R.AČAS (LDF). Ačiū, Pirmininke. Jau iš pirmo žvilgsnio matyti, kad įstatymas parengtas skubotai, kad po tokio įstatymo priėmimo yra neišvengiamas jo taisymas. Susidaro įspūdis, kad šio skubotumo priežastys – suinteresuotumas išspręsti vieno ar kito piliečio problemą neišsprendžiant problemos iš esmės. Todėl balsuoti už negalėčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme visas nuomones. Prašau pasiruošti. Balsuosime dėl pirmojo pateikto Pilietybės įstatymo, ar pritarti jam po pateikimo. Prašau. Kas už tai, kad pritartume?
Už – 77, prieš – 2, susilaikė 18. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Dabar kalbėsime dėl antrojo, Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo. Kas už tai, kad… (Balsai salėje) Siūlote bendru? Ar galime bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Pritarta.
Trečiasis – Vietos savivaldos. Ar galime bendru sutarimu? Negirdžiu prieštaraujančių, ir jam pritarta.
Dabar dėl komitetų. Pagrindinis numatytas Žmogaus teisių komitetas dėl Pilietybės įstatymo ir Pilietybės įstatymo įgyvendinimo. Papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Preliminari svarstymo data – spalio 13 diena. Ar yra kokių prieštaravimų? Matau, stovi J.Sabatauskas. Prašau.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, ne todėl, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip jau gviešiasi svarstyti visus projektus, bet visą laiką Teisės ir teisėtvarkos komitetas dalyvaudavo Pilietybės įstatymo svarstyme. Tai aš siūlyčiau įtraukti.
PIRMININKAS. Jūs siūlote Teisės ir teisėtvarkos komitetą pagrindiniu ar papildomu komitetu?
J.SABATAUSKAS. Gali būti papildomas.
PIRMININKAS. Gali būti papildomas. Ar sutinkate, kad papildomu komitetu taptų Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Nėra prieštaravimų, taip ir padarysime. Bendru sutarimu nutarta patvirtinti. Ir dabar dėl Vietos savivaldos siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pagrindiniu, o papildomu – Žmogaus teisių komitetas. Čia turbūt irgi reiktų papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Ar pritartumėte tokiam siūlymui? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Tuo baigiame svarstyti Pilietybės įstatymo projektą.
Dabar pradėsime svarstyti darbotvarkės 2a klausimą ir kartu 2b, 2c, 2d, 2e, 2f. Tai yra susiję su Gyventojų vietos deklaravimo įstatymo 3, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu. Jį lydi Savivaldos įstatymo 8, 291 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektas, Referendumo įstatymo pakeitimo projektas, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projekto pakeitimas ir Prezidento rinkimų įstatymo projektas. Visus tuos mano paminėtus įstatymus kviečiu pateikti viceministrą V.Bulovą. Prašau. Pateikimas.
V.V.BULOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūsų dėmesiui pateikiamas paketas įstatymų pataisų, susijusių su gyvenamosios vietos deklaravimo funkcija. Šis klausimas buvo svarstomas Strateginio planavimo komitete praeitų metų birželio 11 dieną. Priežastis buvo ta, kad tas šiuo metu galiojantis mechanizmas, kad gyvenamąją vietą reikia deklaruoti migracijos tarnybose, iš esmės teigiamą rezultatą davė tik vienu požiūriu – kad migracijos tarnybos tą informaciją galbūt greičiau perkeldavo į Gyventojų registrą. Bet pasirodė kita medalio pusė – kad yra labai daug asmenų, kurie neturi gyvenamosios vietos, yra daug asmenų, kurie, neturėdami gyvenamosios vietos, kreipiasi į savivaldybes dėl įvairių socialinių išmokų. Po svarstymo vis dėlto buvo nutarta, kad šią funkciją reikia perduoti savivaldybėms. Iš esmės ją turėtų vykdyti savivaldybių seniūnijos, o tose savivaldybėse, kur seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms, – kiti savivaldybių administracijos padaliniai. Viena vertus, taip bus tikrai sustiprinta ir išplėtota vietos savivalda. Kaip tik seniūnijos, t.y. tas organas, kuris geriausiai žino savo teritorijos gyventojus, galės tinkamiausiai vykdyti tą funkciją.
Jeigu teikiamiems įstatymų projektams bus pritarta, t.y. numatyta, kad seniūnijos ir kiti savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai, vykdydami jiems paskirtas administravimo ir kitas viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, turės galimybę naudotis Gyventojų registro ir kitų registrų duomenimis, jos galės vykdyti asmenų, neturinčių gyvenamos vietos ir pretenduojančių gauti socialinę ar kitokią paramą, apskaitą. Šiuo metu tokios aktualios informacijos apie asmenis jos neturi ir tos informacijos turi prašyti iš gyventojų.
Šiuo metu gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją įgyvendina 71 migracijos tarnyba. Jeigu jūsų pritarimu ši funkcija bus perduota seniūnijoms, o seniūnijų yra 550, aišku, kad žmonėms bus gerokas palengvinimas, nes seniūnija yra tikrai mažai nutolusi. Ir dar viena –perdavus šią funkciją, yra numatyta įrengti kompiuterizuotas darbo vietas, sujungtas kompiuteriniais tinklais su duomenų bazėmis, be to, kaimo vietovėse bus sukurta ir papildomų darbo vietų. Tai trumpai tiek.
Dabar dėl visų kitų įstatymų, kurie yra. Iš esmės ten yra įvertinama ši pataisa, kad gyvenamosios vietos deklaravimas bus perduotas savivaldybių institucijoms. Tuose įstatymuose, kurių pataisos nebuvo padarytos, asmens tapatybės kortelė yra įrašyta kaip asmens dokumentas. Tai yra grynai formalumas.
PIRMININKAS. Pateikėte dabar visus. Jus norėtų klausti 10 Seimo narių. Kad suspėtume pagal mūsų nustatytą laiko tvarkaraštį, kviečiu atsakyti labai trumpai. H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Na, galima tik padėkoti ar apvaizdai, ar kam, kad pagaliau Strateginis komitetas ar Vidaus reikalų ministerija suprato, kad vis dėl to gyvenamoji vieta turi būti deklaruojama savivaldybėse ir seniūnijose, nes, kiek teko važinėti ir kalbėti, tai žmonėms buvo absoliučiai nesuvokiamas reikalas, tačiau aš suprantu, ir jūs esate suskaičiavę, kad norint įgyvendinti šitą įstatymą reikės papildomų išlaidų. Sakykite, jūsų čia yra parašyti 9 milijonai kompiuterizavimui, 5 – darbo užmokesčiui ir dar apie 7 mln. per metus visoms kitoms išlaidoms. Reikia suvokti, kad iš viso reikės per 22 mln. litų, aš taip suprantu. Mano klausimas yra paprastas: ar tai yra 22 mln. ir ar jų užteks šiai programai įgyvendinti?
V.V.BULOVAS. Aš galėčiau pasakyti, kad tie skaičiavimai, kurie buvo daryti, ypač dėl pirmojo, kur yra duomenų perdavimo kanalai, kompiuterizuotos darbo vietos, šios sumos rengiant konkrečius projektus turėtų labai sumažėti ne tik dėl to, kad kainos kris per viešuosius pirkimus, bet parengus projektus ir įvertinus šiuo metu kartu įgyvendinamus kitus projektus bus galima panaudoti dalį bendrų resursų. Taigi šios sumos tikrai negali padidėti. Jos turi gerokai sumažėti. Bet tai, kiek sumažės, bus galima pasakyti, kai bus projektai.
PIRMININKAS. D.Bekintienė.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš taip pat galiu pritarti, kad jūsų projektas iš tikrųjų yra naudingas svarbiausia seniūnijų gyventojams ir padidins pačių seniūnijų autoritetą. Tačiau mane labai jaudina įstatymo įsigaliojimo data – 2007 m. sausio 1 diena. Aš neseniai aptariau šią datą su Seniūnų asociacija. Jie pageidauja… Ar negalėtumėte šios datos paankstinti, sakykime, iki 2006 m. liepos 1 dienos? Pasakysiu, dėl ko. Dėl to, kad, nors savivaldybių tarybų rinkimų data dar nepatvirtinta, tai gali sutapti su savivaldybių tarybų rinkimų vajumi. Ar neatsitiks taip, kad įstatymo įsigaliojimas bus dar neįsibėgėjęs, ir dėl to gali kilti sumaištis? Jūs turbūt atsimenate tą momentą, kai buvo seniūnijoms buvo perduotas gyvenamosios vietos deklaravimo pažymų išdavimas. Kol šis visas dalykas įsibėgėjo, praėjo beveik metai, ypač Vilniaus miesto seniūnijose, nes ir Lietuvos gyventojų registro centras nebuvo techniškai pasirengęs tai daryti. Aš su nerimu… Ar jums taip pat neatrodo, kad būtų geriau, jeigu šis įstatymas įsibėgėtų iki savivaldybių tarybų rinkimų?
V.V.BULOVAS. Ačiū. Aš galėčiau trumpai pasakyti, kad tikrai jums visiškai pritariu, bet negaliu šiuo metu duoti teigiamo atsakymo, nes reikia pažiūrėti technines ir finansines galimybes. Dėl pačios minties aš jums visiškai pritariu, kad taip reikėtų, bet ar Vyriausybė pajėgs tai padaryti, aš šiuo metu… Mes peržiūrėsime galimybes, bet teigiamo atsakymo negaliu duoti.
PIRMININKAS. E.Pupinis.
E.PUPINIS (TSF).Gerbiamasis pranešėjau, čia buvo minėta, kad įgyvendinant šį įstatymą savivaldybės tikrai užims ne paskutinę vietą. Nuo to priklausys įstatymo įgyvendinimo sėkmė. Nustebau išgirdęs atsakymą į prieš tai jūsų pristatytą įstatymą – Pilietybės įstatymą, nes jūs pasakėte: apie tą įstatymą savivaldybės bus informuotos. Kiek žinau, Savivaldybių asociacija jau rengimo stadijos metu turi būti informuota. Ar jos buvo informuotos dėl šio įstatymo, ar dirba darbo grupėse, ar jos jau nusiteikusios vykdyti šias funkcijas, ar vėl bus pasakyta taip, kad mes jus informavome ir vykdykite?
V.V.BULOVAS. Ne, Savivaldybių asociacija žino, su ja šie klausimai derinami, nes be jų šito būtų neįmanoma padaryti, nes tai yra funkcijos, kurios tiesiogiai su jomis susijusios.
E.PUPINIS. Derinamos ar jau buvo derintos?
V.V.BULOVAS. Buvo derinama.
PIRMININKAS. K.Bobelis.
K.BOBELIS (VNDF). Prieš keletą metų buvo didelė akcija, kad registracija Lietuvoje iš viso būtų panaikinta. Mes visi turime pase antspaudą… kur gyveni, esi registruotas. Dabar kitokia forma tą pačią registraciją įvedate ir labai sunku suprasti, kam ji reikalinga. Jeigu mes visi deklaruojame savo gyvenamąją vietą, savo pajamas Mokesčių inspekcijoje, ten yra visa dokumentacija, kam dar reikia papildomos vietos, kuri registruotų ir tik padidintų popierinį biurokratizmą?
V.V.BULOVAS. Ačiū. Jūs ne visai tikslus. Tie, kurie turi senuosius Lietuvos piliečio pasus, taip, ten yra registravimo spaudas, tie, kurie turi tapatybės kortelę arba naująjį pasą, ten spaudo apie gyvenamąją vietą nėra, ypač tapatybės kortelėje, ten nėra jų kur dėti.
Dabar dėl deklaravimo. Dar Lietuvoje nėra visuotinio deklaravimo ir Mokesčių inspekcija neturi visų duomenų. Ateityje, manau, kad turės. Į šitą kategoriją vis dėlto nepatenka žmonės, kurių yra gana daug, šimtai tūkstančių, ir kurie dėl įvairių priežasčių neturi kur deklaruoti gyvenamosios vietos. Aš jau nekalbu, sakykim, apie grupę tų, kurie yra asocialūs, bet yra žmonių, kuriems savininkas neduoda sutikimo deklaruoti. Todėl deklaravimas turi būti „nuleistas“ į lygį, kur praktiškai galima visas tas problemas spręsti: ir socialines, ir įvairias, daugiausia socialines. Taigi deklaravimas yra reikalingas. Mes jo dar negalime atsisakyti.
PIRMININKAS. I.Degutienė.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jūsų paklausti, kaip bus visi šie įstatymai įgyvendinami praktiškai? Valstybė per įstatymus deleguoja savivaldybėms naujas funkcijas, kurioms aš tik tikrųjų pritariu. To reikia. Aiškinamajame rašte parašyta, kiek reikės lėšų. Tačiau man kyla klausimas. Pirma. Ar iš tikrųjų lėšos tiesiog bus skirtos savivaldybėms ir seniūnijoms iš valstybės biudžeto arba, kaip jūs rašote Privatizavimo fondo? Antra. Ar pakaks žmonių steigti naująsias darbo vietas konkrečiose seniūnijose ir rajonuose ir iš kur jūs tuos žmones planuojate paimti? Ačiū už atsakymą.
V.V.BULOVAS. Ačiū. Pirma dėl finansų. Mano giliu įsitikinimu, finansinių resursų turėtų pakakti, nes protingai rengiant projektą reikia jį integruoti su kitais projektais, ir su tuo ne taip seniai skambėjusiu RAIN projektu, ir kitais tinklais, kurie yra rengiami.
Dabar dėl žmonių. Vis dėlto manau, kad tai neturėtų būti labai didelė problema, nes čia dirbant kompiuteriu procedūros yra daugiau mažiau standartinės. Kompiuterizavimo įtaka tiek per vidurines mokyklas, tiek per viešuosius interneto centrus vis dėlto savo poveikį ir kaimui yra padariusi, todėl manau, surinkti tą maksimumą – 550 žmonių per visą Lietuvą neturėtų būti problema.
PIRMININKAS. A.Sereika.
A.SEREIKA (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, kitaip nei daugelis klausiančiųjų, nenorėčiau sutikti su šio įstatymo reikalingumu. Pirmiausia nematau jokios argumentų ir rimtų motyvų, kodėl ta funkcija yra paimama iš Migracijos tarnybos ir perduodama savivaldybėms. Ar migracijos tarnybos blogai dirbo? Tai pirma. Antra. Aišku, kad iš tiesų padidės biurokratinis aparatas, ir, kaip jūs sakėte, pareikalaus nemažų lėšų, per 22 mln. Taip pat manyčiau, kad šis įstatymas turės ir tam tikrų neigiamų pasekmių. Nors projekte jūs rašote, kad neturės įtakos kriminogeninei situacijai, bet, sutikite, kad visame pasaulyje (ypač dabar, po paskutinių teroristinių aktų), Britanijoje ir Prancūzijoje, ir Amerikoje paprastai šio įstatymo kontrolę vykdo policijos pareigūnai. Pas mus taip pat bus neišvengiamai. Ar jūs matote šio įstatymo tikslą keisti tą funkciją? Aš nematau jos, bent jau šiandien.
V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą, nors mūsų požiūriai truputį skiriasi. Pirmiausia kaip pareigūnas ir kaip pilietis, manau, kad vietos savivaldą tikrai reikia stiprinti. Kaip tik seniūnija yra ta vieta, kuri realiai toje ribotoje teritorijoje turi valdžią ir turi kontroliuoti. Dabar ji garantuos, kad informacija, įvedama į duomenų bazes, yra teisinga. Manau, kad kaip tik tie žmonės, kurie tiesiogiai bendrauja su savo teritorijos gyventojais, turinčiais nuolatinę gyvenamąją vietą ar laikinai atvykusiais, geriausiai žinos situaciją. Policijos kontrolės niekas nepakeičia. Policija ir toliau kontroliuos, bet seniūnija šitą informaciją tikrai galės panaudoti ir kitoms funkcijoms, būtent: socialinėms ir įvairioms kitoms funkcijoms, kurios yra pavestos. Turėdama galimybę kreiptis į duomenų bazes, seniūnija tikrai kur kas geriau jaus visą jos teritorijos pulsą. Migracijos tarnybos yra gerokai toliau nuo gyvenamųjų vietovių, kur gyvena visi tie piliečiai. Ten jau yra atstumas ir Migracijos tarnybos darbuotojui fiziškai neįmanoma tų žmonių pažinti, galų gale ir žmonėms sunkiau tenai patekti. Seniūnai žino savo žmones.
PIRMININKAS. Taip, mes jau atsiliekame nuo savo grafiko. Noriu paklausti. Liko trys Seimo nariai, norintys paklausti pranešėjo, ar nutraukiam, ar tęsiam? Baigiam? R.Baškienė. Prašau.
R.BAŠKIENĖ (VNDF). Teikiamas įstatymo projektas išties turi daug teigiamybių, tačiau įstatymo įgyvendinimas pareikalaus nemažai biudžeto lėšų. Kas prisiims atsakomybę už tai, kad prieš kelerius metus iš savivaldybių ši funkcija buvo atimta ir perduota migracijos tarnyboms? Vienas momentas. Kitas. Aišku, duomenų tinklas labai išsiplės. Ar galime tikėtis maksimalaus asmens duomenų apsaugos patikimumo?
V.V.BULOVAS. Ačiū. Pirmiausia aš noriu tai pasakyti, jog kiekvienai reformai, kad ji pribręstų ir sėkmingai funkcionuotų, turi būti savo laikas. Mano supratimu, būtent tiktai dabar yra galimybė seniūnijoms suteikti galimybę kreiptis į duomenų bazes, sukurti pakankamo patikimumo tinklą, kad perdavimo metu informacija būtų tikrai apsaugota. Anksčiau, deja, to padaryti nebuvo galima, dabar tokios sąlygos jau yra. Todėl priėmus šį įstatymą per kelerius metus, manau, kad tai galima padaryti. Anksčiau tikrai to negalėjome padaryti.
PIRMININKAS. A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, kadangi buvo be galo daug problemų asmenims, kurie neturi deklaruoti gyvenamosios vietos, ar yra nustatyta įstatymų lydimaisiais aktais tvarka, kaip vis dėlto tie žmonės, norėdami gauti vieną ar kitą socialinę išmoką, tvarkysis dabar savivaldybėse?
V.V.BULOVAS. Ačiū. Taip ta tvarka yra nustatyta. Jie yra registruojami seniūnijose. Kaip tik ši sistema padės išvengti to, kad nebūtų apgaudinėjama ir kad būtų registruotas tiktai tik vienoje seniūnijoje.
PIRMININKAS. D.Jankauskas. Prašau.
D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, gyventojai, be abejo, turėtų laimėti dėl šio įstatymo, ypač kaimiškose vietovėse, tačiau norėčiau jūsų paklausti, ar perduodant funkciją seniūnijoms yra numatytas sklandus duomenų perdavimas ir kaip seniūnijos galės naudotis duomenų baze įvertinant tai, kad, ko gero, įstatymas įsigalios nuo sausio 1 d. ir savivaldybių rinkimų monetas gali sukelti gana daug sumaišties. Ar yra numatoma galimybė seniūnijoms prieiti prie duomenų bazės? Dėkoju.
V.V.BULOVAS. Šiuo klausimu buvo galvota. Konkretaus mechanizmo, kaip tas bus daroma, šiandien nėra sukurta, bet tas klausimas jau buvo aptarinėjamas. Manau, kad rengiant įstatymą lydinčius teisės aktus ta tvarka bus numatyta. Aišku, sutapimas su greitai įvyksiančiais rinkimais nėra geras, bet ką dabar padarysi.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Dabar dėl balsavimo motyvų. Niekas nenori kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui? Nėra prieštaraujančių? Pritarta. Dėl pagrindinio. O dabar dėl Vietos savivaldos, Seimo rinkimų, Referendumo, Savivaldybių ir Prezidento rinkimų įstatymų, kurie lydi tą pagrindinį, pakeitimų. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam paketui? Pritarta. Ačiū. Baigėme svarstyti šį klausimą. Dabar reikia paskirti komitetus. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas būtų pagrindinis visiems. Ar pritariate? Svarstymo diena būtų spalio 13 diena. Nėra prieštaravimų. Nuspręsta.
Periname prie 3 klausimo – Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.XP-716. Pateikimas. Teikia viceministras V.Bulovas. Toliau pirmininkauja G.Steponavičius.
V.V.BULOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūsų dėmesiui teikiamas Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Labai sunku per ribotą laiką pateikti esmę, nes aiškinamasis raštas yra 9 puslapių, kuriuose iš esmės viskas yra detaliai paaiškinta. Aš bandysiu trumpai suformuluoti projekto tikslą.
Esmė yra tobulinti valstybės tarnybos santykių teisinį reguliavimą. Siūlymai dėl valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo tobulinimo buvo parengti pagal įvairių institucijų ir įstaigų pasiūlymus, taip pat Valstybės tarnybos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos apibendrinus trejų metų naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo taikymo praktiką.
Pagrindinės problemos, kurias norima išspręsti šiuo projektu yra šios. Pirma, sudaryti platesnes galimybes valstybės tarnautojams būti perkeltiems į Europos Sąjungos institucijas ir tarptautines organizacijas, taip pat užtikrinti platesnį Lietuvos atstovavimą šiose institucijos ir organizacijose.
Čia numatyti ir išskirti du momentai. Vienas, kai mes perkeliam darbuotojus į institucijas, ir antras, kad Lietuvos piliečiai gali patys susirasti ten darbą ir po kažkiek laiko, pakėlę savo kvalifikaciją, grįžti į Lietuvos institucijas ir organizacijas.
Antra. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus kaip pavyzdį būtų galima pasakyti atkūrimo grupę, kuri dirbs Afganistano Goro provincijoje. Siūloma nustatyti galimybę valstybės tarnautojus perkelti dirbti į specialiąsias misijas, taip pat galimybę grįžti į buvusias pareigas valstybės tarnautojams, išėjusiems atlikti savanorių karo tarnybos.
Trečia, nustatyti platesnę grupę asmenų, kurie galėtų atkurti turėtą valstybės tarnautojo statusą, tai yra grįžti į valstybės tarnybą be konkurso.
Šis siūlymas yra teikiamas dėl keleto priežasčių. Galiojančio įstatymo redakcijoje ne visiems vienodą teisinį statusą turintiems asmenims nustatomos vienodos garantijos. Pavyzdžiui, šiuo metu valstybės tarnautojo statusą gali atkurti tik dalis politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Galimybė grįžti į valstybės tarnybą be konkurso galėtų pritraukti į ją daugiau patyrusių specialistų.
Priėmus įstatymo projektą reikės priimti kai kuriuos jį įgyvendinančius teisės aktus dėl statuso atkūrimo statutiniams valstybės tarnautojams taisyklių, dėl valstybės tarnautojų siuntimo tobulinti kvalifikaciją užsienyje sąlygų ir tvarkos, taip pat pakeisti dalį jau galiojančių teisės aktų. Todėl įstatymo nuostatoms, kurioms įgyvendinti būtini teisės aktai, siūloma nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą. Neigiamų pasekmių nenumatoma. Trumpai būtų tiek.
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LCF). Ačiū, gerbiamasis viceministre. Trys Seimo nariai nori jūsų klausti dėl šio įstatymo projekto. Eilės tvarka pirmasis klausia A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aišku, ir Teisės departamentas parašė labai daug pastabų, ir kyla be galo daug klausimų. Aš norėčiau užduoti vieną klausimą. Man teko garbė praeitą savaitę dalyvauti Baltijos šalių valstybės tarnautojų seminare, kuriame dalyvavo ir mūsų valstybės tarnautojų profesinė sąjunga. Jie skundėsi, kad šio projekto jūs nederinote su profesinėmis organizacijomis. Kodėl taip buvo daryta? Manau, kad jų pastabos būtų padėjusios išspręsti tas problemas, kurios kyla ir ateityje kils valstybės tarnyboje. Labai ačiū.
V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Negaliu jums dabar atsakyti, ar buvo, ar nebuvo derinta, nes darbo grupėje aš nebuvau. Manau, kad tai turėjo būti daroma. Aš pasitikslinsiu ir iki svarstymo komitetuose tikrai galėsiu tiksliai pasakyti, su kuo ir kaip buvo derinta.
PIRMININKAS. Dėkoju. L.Sabutis taip pat nori jūsų paklausti. Prašom, kolega.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis ministre, jūs minėjote, bet pažiūrėjus pačią pradžią, čia ir daugiau yra pastabų, dėl kurių, be abejo, kyla abejonių, bet aš norėčiau dėl įstaigos vadovo. Įstaigos vadovas iki šiol galėjo būti priimamas ir konkurso būdu. Jūs sakote, „valstybės tarnautojas“… jau išbraukta konkurso būdu ar politinio pasitikėjimo priimtus vadovauti tam tikrai institucijai arba įstaigai. Ar šiuo įstatymu nesukuriama galimybė skirstyti postus, o ne organizuoti konkurso?
V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Kiek aš esu įsigilinęs, turėčiau pasakyti, kad ne. Ten, kur buvo kilusi problema dėl įstaigos vadovo, jeigu mes perkeliame valstybės tarnautoją, na, sakykime, į kurią nors Europos Komisijos sritį, tai jo sugrįžimas yra įteisintas ir teisinių problemų, susijusių su jo sugrįžimu į Lietuvą, nekyla. Dėl vadovo problemų buvo, nes įstaigai kas nors turi vadovauti, todėl įstaigos vadovas buvo išskirtas ir aptartas atskirai. Mano įsitikinimu, tokio paskyrimo, kad būtų galima paskirti, nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia V.Simulikas. Prašom, kolega.
V.SIMULIKAS (NSF). Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti truputį kita tema. Iš tikrųjų, ką minėjo gerbiamasis kolega L.Sabutis dėl konkursų. Manau, kad valstybės tarnyboje konkursai daugeliu atvejų yra fikcija, o ne iš tikrųjų realus faktas. Ar nereikėtų pagalvoti apie atsisakymą konkursų?
V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Turėčiau pasakyti, kad vis dėlto nemanau, kad reikia atsisakyti. Tvarka, kuri yra šiuo metu, nėra bloga. Man pačiam teko vykdyti ne vieną konkursą, kai buvo konkursai į Vyriausybės atstovų vietas. Turiu pasakyti, kad ten laimėjo tie žmonės, kurie buvo kvalifikuočiausi. Galbūt yra tik viena spraga, kad įstatymas nenumato mažiausio pereinamojo balo. Aš turiu pasakyti, kad tikrai skaudama širdimi teko rašyti protokolą, kai žmogus iš 20 balų surinko 13,5, bet jo balai buvo aukščiausi.
Mano supratimu, reikia tik sugriežtinti kontrolę, kaip yra vykdomi tie konkursai. Bet jeigu komisija yra objektyvi, tikrai galiu garantuoti, kad bus išrinktas tinkamiausias kandidatas.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis viceministre. Atsakėte į visus norėjusių klausti klausimus. Dėkoju už daugelio įstatymų projektų pristatymą. Kolegos, pateikimas. Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Manančių ar siūlančių kitaip nėra. Po pateikimo yra pritarta. Dėl šio įstatymo projekto svarstymo procedūros Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu tradiciškai skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą. Preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų spalio 13 dieną. A.Sysas, įtariame, nori pasisiūlyti, kaip komiteto vadovas, kad būtų dar papildomas.
A.SYSAS (LSDPF). Labai ačiū. Jūs teisingai pasakėte, nes po vasaros norisi daugiau darbo. Šiame įstatyme keičiama labai daug socialinių garantijų, darbo apmokėjimo ir visos kitos normos. Komitetas turėtų peržiūrėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Matote, po vasaros pailsėję mes ir vienas kitą greičiau suprantame, žinome intencijas. Kolegos, ar dėl papildomo – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pritariame? Gerai. Bendru sutarimu. Aš tik klausiu, žiūrėdamas į pagrindinį komitetą, ar realu, nes didelė dalis įstatymo keičiama, kad jau spalio 13 d. spėtų? Gal preliminariai planuokime spalio 13 d., bus matyti. Kolegos, apsispręsta nesant prieštaravimų dėl tokios svarstymo eigos.
Toliau bus daug Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektų. Kaip žinote, yra tokia tvarka, kad kai svarstomas teikiamas pakeitimo projektas, visi su tuo susiję to paties įstatymo pakeitimai teikiami svarstyti kartu. Taigi dabar Nr.XP-277.
Aš labai atsiprašau. Jeigu norėtumėte, Česlovai Juršėnai, ką nors pasakyti, sakykite, nes aš skelbiu, kad svarstome kitą klausimą. Dėl vedimo tvarkos – Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Jeigu galima, galėtų pradėti kolega J.Sabatauskas, nes buvo darbo grupė ir jis teikė pagrindinį, tik užregistruota vėliau ir darbotvarkėje viskas teisingai surašyta. Tiesiog čia yra didesnis darbas padarytas.
PIRMININKAS. Taip suplanuota, nebent kolega J.Sabatauskas nori po to pabėgti. Ne. Tada eilės tvarka, kaip seniūnai nusprendė, svarstome Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-277. Teikėja – D.Mikutienė. Tačiau jeigu Seimas neprieštarautų, įstatymo projektą pristatytų J.Olekas. Ar galime sutarti? Nėra prieštaraujančių. Gerbiamasis J.Olekai, pateikimas, pristatykite projektą. Prašom.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turiu garbės pristatyti kolegės D.Mikutienės teikiamą įstatymo projektą. Šis įstatymo projektas yra susijęs su Konstitucinio Teismo sprendimu. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalis prieštarauja Konstitucijai. Joje yra apribota valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą. Mūsų kolegė D.Mikutienė siūlo 4 straipsnio 6 dalį pripažinti netekusia galios. Siūlau pritarti jos teikiamam projektui.
PIRMININKAS. Dėkui už jūsų lakonišką pateikimą. Išprovokavote klausti A.Matulą. Prašom, kolega.
A.MATULAS (TSF). Noriu paklausti ir pasiūlyti. Įstatymo pataisa tikrai reikalinga, nes apie trečdalyje savivaldybių šiandien nėra net savivaldybių gydytojų. Jie mieliau renkasi gydytojo specialybę, nes po 5 metų negalės gauti licencijos. Aš siūlyčiau ir klausčiau jūsų, ar nesutiktumėte, kad teikėja prašytų Seimo Pirmininko, kad įstatymas būtų teikiamas skubos tvarka, nes tikrai šiuo atveju didelių diskusijų negali būti, reikia priimti šitą pataisą.
J.OLEKAS. Aš tam neprieštaraučiau, ačiū už pritarimą teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už klausimo pristatymą. Pateikimas. Iš pradžių apsispręskime dėl Seimo požiūrio į šį projektą esant pirminei stadijai. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kolegos, ar po pateikimo mes galime pritarti bendru sutarimu? Nėra manančių kitaip. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl svarstymo eigos. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra Teisės departamento pastabų ir jas reikės svarstyti. Primenu, kad siūlyti skubos, ne ypatingos skubos, bet skubos tvarką gali ir frakcija. Jeigu būtų siūlančių, Seimas galėtų spręsti tuo pagrindu.
Kolegos, dabar dėl svarstymo eigos. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, o papildomu – Sveikatos reikalų komitetą. Preliminari svarstymo data – spalio 13 diena. Ar galime pritarti tokiai eigai?
Gerbiamieji, po vasaros drįstu visiems priminti žaidimo taisykles Seime. Jeigu norime ką nors pasakyti, tai darome prie mikrofono. Kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad geriau papildomas komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tuo labiau kad jo vadovas vadovavo darbo grupei, kuri analizavo Konstitucinio Teismo nutarimą, kaip jį įgyvendinti, ir ta tema parengtos tam tikros pataisos. Todėl būtų logiškiau Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar jūs šalia Sveikatos reikalų komiteto siūlote, ar vietoj?
A.SYSAS. Vietoj.
PIRMININKAS. Ar mes galėtume pritarti tam bendru sutarimu? Siūloma palikti Sveikatos reikalų komitetą šalia Teisės ir teisėtvarkos komiteto dar kaip papildomą. R.Žakaitienė. Prašom.
R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Aš labai atsiprašau, bet vadovaujantis tokia logika papildomu komitetu turėtų būti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, nes čia leidžiama valstybės tarnautojams, kurie galės dirbti kultūros, švietimo, bendrojo lavinimo ir t.t… Iš tikrųjų ši pataisa galėtų būti svarstoma Teisės ir teisėtvarkos komitete ir visai nereikėtų nei Švietimo, mokslo ir kultūros, nei Sveikatos reikalų komitetų kaip papildomų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar aš siūlyčiau tokią svarstymo eigą apsisprendžiant dėl komitetų, kokie būtų svarstantys komitetai. Ar mes galime bendru sutarimu nuspręsti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra skiriamas papildomu? Niekas tam neprieštarauja. Ačiū. Dėl šito apsisprendėme. Dabar dėl kitų papildomų komitetų. Girdėjau J.Oleko žodį, jis siūlė, kad liktų Sveikatos reikalų komitetas. Dabar dėl Sveikatos reikalų komiteto paskyrimo papildomu komitetu. Kas už, prašau balsuojant išsakyti savo nuomonę.
Už – 60, prieš – 2, susilaikė 10. Sveikatos reikalų komitetas yra skiriamas papildomu. Ar remdamiesi ta pačia logika mes pritartume bendru sutarimu, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas taip pat būtų paskirtas papildomu? Bendru sutarimu pritarta. Taigi yra 3 papildomi komitetai šalia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto kaip pagrindinio bei svarstymo data – spalio 13-oji diena.
Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 5 klausimą – Valstybės tarnybos (to paties) įstatymo kelių straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą Nr.XP-761. Teikėjas – J.Sabatauskas. Pateikimo stadija. Gerbiamasis kolega, pateikite projektą iš tribūnos.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Šis projektas yra parengtas Seimo valdybos sudarytos darbo grupės dėl Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo įgyvendinimo…
PIRMININKAS. Garsiau arba mikrofonus pareguliuokite.
J.SABATAUSKAS. Jo pagrindinė esmė yra ta, kad Konstitucinis Teismas pasakė, kad prieštarauja Konstitucijai Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo norma, kuri draudžia dirbti valstybės tarnautojams kitą darbą. Tik tiek pasakė, kad turi būti, kad jie turi tokią teisę dirbti kitą darbą ir gauti kitą atlyginimą, tačiau turi būti nustatytas atitinkantis Konstituciją reguliavimas, pagal kurį kiekvienu individualiu atveju būtų sprendžiama, ar leisti valstybės tarnautojui tuo pat metu dirbti ir kitą darbą, ar tokiu leidimu nebus sudaryta prielaidų kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui valstybės tarnyboje, taip pat valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, taip pat užsiimti veikla, kuria galėtų diskredituoti valstybės tarnybą, valstybės tarnybos autoritetą, ar nebus trukdoma asmeniui, kuris atlieka pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti patikėtas jam pareigas.
Taip pat šiuo įstatymo projekte nustatoma, kad negalės dirbti kito darbo, jeigu jis dirba valstybės tarnyboje ir turi pareigas, turi valdingus įgaliojimus tos įmonės ar įstaigos atžvilgiu ar jis turi pareigą kontroliuoti tą įstaigą ar įmonę, kurioje planuoja dirbti. Taip pat įstatymų leidėjas šiuo atveju nustato tokį reguliavimą, kad nustatomas subjektas, kas priima tokį sprendimą, o tai būtų asmuo, priimantis į darbą valstybės tarnautoją. Taip pat nustatoma atsakomybė tam asmeniui, kuris priima tokį sprendimą, už pasekmes, tarkime, neigiamo sprendimo ar teigiamo pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Taigi trumpai tiek, kad galima… nustatoma asmens teisė skųsti tokius sprendimus teismui.
Dar noriu pasakyti, kad prieš tai pateiktam įstatymo projektui, kurio autorė – D.Mikutienė, lygiai toks pat analogiškas buvo parengtas ir mūsų darbo grupės. Kadangi jau šis buvo registruotas, tai svarstyti juos reikėtų kartu, nes jie yra tarpusavyje susiję, iš esmės pirmiau pateiktas projektas yra įgyvendinantis šio projekto… Kitaip tariant, būtų kaip lydintis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. 5 Seimo nariai nori jūsų klausti. Eilės tvarka pirmoji – R.Žakaitienė. Prašom.
R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, jūs atsakėte į mano klausimą, kad tikrai reikėtų daugelį šių keičiamų įstatymo straipsnių svarstyti kartu. Kadangi jūsų grupė buvo sudaryta dėl šių konkrečių straipsnių pakeitimo, gal yra kokios nors procedūros, kad jūsų grupė galėtų įvertinti atitinkamai ir tas pataisas, kurios turi konkretų sąlytį su galimybe dirbti valstybės tarnautojams?
J.SABATAUSKAS. Turiu dar pasakyti, kad mūsų grupė dar toliau tęsia darbą tuo aspektu, kad valstybės tarnyboje yra kiti tarnautojai, kurie vadinami statutiniais tarnautojais. Tai apims ir tą dalį valstybės tarnybos ir bus atitinkamai parengti projektai. Kadangi šiaip jie sudaro specifinę dalį, tai todėl šiandien yra pateikiamas šis įstatymo projektas. Aišku, mes įvertinsime tuos jūsų paminėtus aspektus.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Žiemelis – kitas klausiantysis.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, labai gražiai parašyta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 4 punktas prieštarauja Konstitucijai. Tuo remiantis iš esmės vėl atidaromi vartai, kad valstybės tarnautojai vėl dirbtų kitus darbus Aš bijau vieno, mes taip ilgai diskutavome dėl to, kad valstybės tarnautojas dirbtų tik valstybės tarnybos darbus, o dabar vėl grįžtame atgal po ilgiausių diskusijų. Sakoma, kad pažeista Konstitucija. Aš labai abejoju. Konstitucinis Teismas irgi yra ne šventa karvė, reikia galvoti apie valstybę. Aš bijau, kad valstybės tarnyba vėl taps kaip papildoma priemonė dirbti kitą darbą, ir pasinaudojant valstybine tarnyba. Ko mes siekiame ir kur einame? Man čia nereikia kalbėti apie tai, kad prieštarauja Konstitucijai, o kalbėkime apie valstybę.
J.SABATAUSKAS. Ačiū už jūsų nuomonę, deja, nei man, nei Seimui nesuteikta teisė ginčytis su Konstituciniu Teismu. Konstitucinio Teismo nutarimas yra neskundžiamas. Konstitucinis Teismas nustatė, kad draudimas dirbti valstybės tarnautojui kitą darbą prieštarauja Konstitucijai. Kaip žinote, iki šiol buvo išlyga, kad galėjo valstybės tarnautojai dirbti kultūros darbuotojais, bendrojo lavinimo švietimo įstaigoje pedagogo darbą, o dabar tai apims bet kurį kitą darbą. Tačiau jis aiškiai pasakė, kad turi būti nustatytas aiškus reguliavimas, kaip, kokiais kriterijais remiantis ir kas turi nuspręsti, ar galima tam valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą ar ne. Šiuo įstatymo projektu tai nustatoma. Gali būti, kad tokių atvejų bus nedaug, bet mes turime tinkamai taisyti įstatymus.
PIRMININKAS. Dėkui. Kitas klausiantysis yra A.Vrubliauskas. Prašom.
A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Taip, gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų po V.Žiemelio tokio išsamaus ir rimto klausimo aš nelabai turiu ką ir klausti.
PIRMININKAS. Tai kitas tada norėtų klausti P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, iš tikro jūsų įstatymo projektas tam tikru atžvilgiu leidžia arba leis žmonėms, valstybės tarnautojams, dirbti kitą darbą. Man atrodo, kad turbūt tai yra gerai tais atvejais, kai paskirtas valdininku tam tikrai kadencijai žmogus gali prarasti savo kvalifikaciją, savo profesiją. Tai būtų medikai, pedagogai. Ar jūs negalvojate, kad tam, kad nebūtų piktnaudžiaujama, būtų nustatytos ir tam tikros profesijos ir jos susietos su tomis kadencijomis, kad žmogus neprarastų savo profesijos, savo kvalifikacijos jam reikia suteikti galimybę po darbo ir tik po darbo dirbti savo profesijos darbą valandą ar dvi per parą?
J.SABATAUSKAS. Ačiū už jūsų klausimą. Iš tiesų turiu pripažinti, kad ne vien medikai, pedagogai praranda savo kvalifikaciją, kai nedirba darbo pagal gautą išsilavinimą, bet ir kitų profesijų atstovai. Iš tiesų šiandien tokiame pasaulyje gyvename, kad nuolat reikia mokytis ir atnaujinti savo žinias ir įgūdžius, ir patirtį. Taigi dėl medikų ir pedagogų ar kitų aš turiu pasakyti tiek, kad tai nereikš, kad jie iš karto bet kokiu atveju gaus tokį leidimą, nes įstatyme kaip Konstitucinio Teismo nutarime yra nuostata, kad jie negalės dirbti toje įmonėje, toje įstaigoje, kurios atžvilgiu kaip valstybės tarnautojai, kaip valstybės pareigūnai turi valdingus įgaliojimus arba turi teisę kontroliuoti, prižiūrėti tos įstaigos darbą. Taigi apie tai irgi…
PIRMININKAS. Ačiū, paskutinis klausia J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, man dirbant, diskutuojant su valdininkais dažnai valdininkai vienu ar kitu klausimu sako taip: taip, jūs teisus, ir aš taip manau, bet yra politinės nuostatos, kurios, kai vertini pagal ilgalaikę strategiją, tikrai atneš valstybei nuostolių. Ir, sako, jeigu aš ginsiu šitas ekonominiais argumentais pagrįstas išvadas, mane atleis iš darbo. Ar yra sureglamentuota ir kaip turėtų būti sureglamentuota, kad valdininkas, būdamas specialistas, nedvejodamas galėtų ginti argumentais paremtą poziciją, o ne politinės nuostatos būtų galutinės, besąlyginės ir leidžiančios susidoroti su valdininku? Ar yra tokia sistema įteisinta, ar jūs bandysite tai įteisinti, nes tai atneša valstybei daug nuostolių?
J.SABATAUSKAS. Čia turbūt mes kalbame jau ne apie įstatymo nuostatas, o apie mentalitetą. Šiandien aš noriu priminti. Konstituciniame Teisme 1999 m. buvo nagrinėjama byla, kai valstybės tarnautojas buvo atleistas iš valstybės tarnybos už kritiką ministro, apskrities viršininko atžvilgiu. Konstitucinis Teismas pripažino, kad tuometinio Valdininkų įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai. Mes kalbame apie asmenis valstybės tarnyboje. Jeigu jūs prisimenate statutinius tarnautojus, kurie turi besąlygiškai pirmiausia įvykdyti nurodymą, o po to jau yra galimybė skųstis, šiuo atveju valstybės tarnautojui tai netinka, jisai yra homo sapiens, mąstanti būtybė, ir kiekvienu atveju, jeigu yra neteisėtas nurodymas ar įsakymas, jis atitinkamai turi reaguoti. Šiuo atveju, jeigu jūs sakote, kad jam duodamas politinis nurodymas, kuris prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, tai kiekvienas valstybės tarnautojas turi teisę tokio nurodymo nevykdyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, atsakėte į visus klausimus. Pateikimo stadijoje dėl balsavimo motyvų kalbėti norinčių nebuvo. Ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Siūlančių kitaip nėra, pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu, toliau svarstant įstatymo projektą, siūloma skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Klausčiau, ar nėra siūlymų skirti kitų papildomų komitetų? Nėra. Taigi apsispręsta dėl komitetų bendru sutarimu. Preliminari svarstymo data taip pat yra siūloma šių metų spalio 13 diena. Ar galime tam pritarti? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
Valstybės tarnybos įstatymo 11 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.XP-430 (pateikimas)
Rytinio posėdžio darbotvarkės 6 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 11 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.XP-430. Teikėja yra B.Vėsaitė. Kviečiame jus į tribūną. Prašau pateikti įstatymo projektą.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pataisos esmė yra tokia, kad siekiantieji valstybės tarnybos būtų egzaminuojami lietuvių kalba. Dabar kai kurie egzaminatoriai įsigudrino valstybės tarnybos siekiančiuosius egzaminuoti anglų kalba. Aš suprantu, kai yra tikrinamos anglų kalbos žinios, yra specialūs testai, apie tai nekalbama, bet šiaip jau kad visas egzaminas vyktų lietuvių kalba, tai tiesiog būtų pagarba mūsų lietuvių kalbai ir apskritai mūsų kultūrai.
PIRMININKAS. Ačiū. Lakoniškas pateikimas. Taigi vienas Seimo narys nori klausti jūsų, gerbiamoji pranešėja. A.Vilkas, prašau.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aišku, gal keistai atrodytų, mane šokiruoja, kad mes įstatymu turime nustatyti, kad Lietuvoje konkurso metu reikia atsakinėti į klausimus lietuvių kalba. Mano klausimas. Jūs paminėjote, kad kai kurie yra įsigudrinę. Ar turite konkrečių faktų, kas taip daro, ar čia pavieniai atvejai, taip yra buvę, ir mes staiga taip jau išsigandome? Ačiū.
B.VĖSAITĖ. Tikrai, gerbiamasis Seimo nary, tai nėra pavienis atvejis. Į mane kreipėsi tų institucijų žmonės, kurie buvo labai nustebę, kad šitaip vyksta. Iš tikrųjų čia tiesiog perlenkiama lazda.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Atsakėte į visų norėjusių klausti klausimus. Pateikimo stadija. L.Sabutis, nuomonė už.
L.SABUTIS (TSF). Aš už, bet įstatymo pataisos rengėjai pasiūlyčiau vartoti terminiją, kuri yra Konstitucijoje, kad būtų egzaminuojama valstybine lietuvių kalba, o ne tik lietuvių kalba. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Ar nesant norinčių kalbėti prieš mes galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas yra siūlomas pagrindiniu. Papildomo nesiūloma skirti. Jeigu nesisiūlo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, tai apsiribojame tiktai pagrindiniu. Preliminarią svarstymo datą numatome šių metų spalio 13 dieną. Ar galime sutarti dėl to? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.
Rytinio posėdžio darbotvarkės 7 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-736. Teikėją J.Razmą kviečiu iš tribūnos pateikti projektą pateikimo stadijoje.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, teikiamu projektu pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į, mano manymu, labai rimtą priėmimo į valstybės tarnybą problemą. Man yra tekę matyti vienos M.Romerio universiteto studentės magistrės darbą, kuriame tyrinėjo tą problemą. Ji atskleidžia išties skandalingus rodiklius. Atlikus išsamias apklausas paaiškėjo, kad dabar į valstybės tarnybą apie 70–80% yra priimama protekcionizmo, bet ne objektyviu pagrindu. Kitaip sakant, giminystės ar draugystės, ar partinės priklausomybės pagrindu. Mano manymu, tokiai situacijai rastis sudaro sąlygas tai, kad šiuo metu priėmimo į valstybės tarnybą egzaminas yra dviejų dalių. Pirmoji dalis – egzaminas raštu, ir ten pasistengus, manau, tikrai galima daugmaž užtikrinti rezultatų objektyvumą. Tačiau yra kita dalis – pokalbis. Jis yra beveik nereglamentuotas ir, be to, sunku, aš įsivaizduoju, ką nors ten labai reglamentuoti. Kitaip sakant, kaip vyksta realus egzaminas? Kai po egzamino raštu paaiškėja gauti balai, pretendentai yra iššifruojami. Tarkim, pilietis Petraitis gavo daugiausia balų, bet jis nėra pageidaujamas laimėtojas. O štai pilietis Jonaitis gavo, sakykim, dviem balais mažiau, bet jis yra pageidaujamas laimėtojas, yra įstaigos vadovo artimas giminaitis ar panašiai. Pokalbio metu komisijos uždavinys labai aiškus: tam pageidaujamam pretendentui po pokalbio pridėti tiek balų, kad jisai taptų pirmuoju. Taip viskas ir išsprendžiama.
Manau, dar blogiau, kai tokia situacija planuoja pasinaudoti kai kurios partijos, netgi apie tai viešai skelbdamos. Manau, kad kitos partijos atidžiai stebi tokius reiškinius. Jeigu pastebi, kad kažkokioje institucijoje, kuriai vadovauja politikas, bus priimta daug tarnautojų partinės priklausomybės pagrindu, tai atėjęs kitas vadovas, priklausantis kitai partijai, be abejo, stengsis tą tarnybą pakeisti savo šalininkais. Tokie dalykai, be abejo, nesuteikia valstybės tarnybai stabilumo, reikiamos darbo kokybės, ir darbuotojai nuo pat darbo pradžios įsivaizduoja, kad iš esmės patenka į korumpuotą sistemą, jeigu jie tokiu būdu patys yra čia atsiradę. Manau, kad reikia taisyti. Užtektų palikti egzaminą raštu. Galima jį tobulinti, daryti išsamesnį. Į aukštąsias mokyklas mes sugebame priimti studentus iš esmės pagal egzamino raštu gautus rodiklius. Manau, kad tą patį galime padaryti ir valstybės tarnyboje, galima pasiūlyti tobulų testų ir taip toliau.
Na, teikiamu projektu aš siūlau spręsti ir kai kurias kitas problemas. Viena tokia ryški problema yra ta, kad šiuo metu, nors įstatymai numato teisę institucijai išsireikalauti valstybės tarnautojo padarytą žalą, bet teisė ir lieka teise. Ypač tada, kai žalą padaro įstaigos vadovas, niekas neužsiima to įstatymo įgyvendinimu. Siūlau parašyti, kad tai būtų ne teisė, o pareiga.
Toliau siūlau atsisakyti nuostatos, kad būtų mokamos priemokos tokiu keistu pagrindu, kuris dabar formuluojamas taip: „už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą“. Įdomiausia, kad yra nustatoma, jog kai kurių pareigūnų veikla metus į priekį bus tokia, kad ji viršys įprastą darbo krūvį. Be abejo, niekas to įprasto krūvio ir perviršio nematuoja. Neprikabinsi prie tarnautojo kokio nors skaitiklio, kad būtų galima nustatyti, kad yra viršijamas krūvis. Manau, pakanka, kad liktų kaip yra dabar, kad ta priemoka būtų mokama už papildomas užduotis. Papildomos užduotys gali būti matomos, gali būti surašomos. Nereikia apsimetinėti tada, kai norime kokiems nors tarnautojams mokėti didesnį atlyginimą ir bandome tai spręsti per priemokas, stokojančias objektyvaus pagrindo. Geriau pagrindiniu koeficientu numatykime tokį atlyginimą, kokį norime įsivaizduoti, ir tam tarnautojui nereikės aiškintis, kas yra darbas, viršijantis įprastą krūvį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. 8 Seimo nariai nori jūsų paklausti. Eilės tvarka – R.Žakaitienė. Prašom stengtis neviršyti vienos minutės. Prašom.
R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad egzaminas raštu tikrai neišspręs tų problemų, apie kurias jūs kalbate, nes dažnai rašto užduotys yra gana išsamiai išsinagrinėjamos, žinomos ir atsakymai kartais yra išmokstami, todėl gali atsitikti taip, kaip jūs sakote, kad ateina žmogus, kuris ne visai išmano tą sritį, už kurią bus atsakingas. Kaip įmanoma patobulinti egzaminą raštu taip, kad visiškai neprakalbinus žmogaus būtų galima priimti jį į tas pareigas, į kurias iš tikrųjų norima labai profesionalaus žmogaus?
J.RAZMA. Pateikdamas projektą pabrėžiau, kad egzaminas raštu yra tobulintinas. Manau, valstybės tarnybos sistemoje galėtų atsirasti atskiras rimtas centras, kaip yra centras, kuris rengia egzaminų užduotis moksleiviams, kuris parengtų rimtus, išsamius testus, kuris užtikrintų tų užduočių konfidencialumą, kad jų būtų daug ir atsitiktiniu būdu parenkamų konkrečiam egzaminui. Manau, tuos dalykus galima išspręsti, tik tam reikia šiek tiek daugiau politinės valios. Viskas yra įmanoma. Tai nepareikalautų ypač didelių sąnaudų ir, manau, būtų pateisinama vardan valstybės tarnybos sistemos skaidrumo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Veselka.
J.VESELKA (LDF). Gerbiamasis pranešėjau, sveikinu daug jūsų pasiūlymų, tarp jų ir tą, kad einant į pareigas būtų aiškus atlyginimas, jeigu jis ir didesnis, o ne priklausytų nuo malonės, ar pridės, ar nepridės. Iš praktikos turiu vieną esminį klausimą. Kai buvau ministras ir buvo privatizuojama užsienyje, t.y. už valiutą, prasidėjo derybos. Žiūriu, ateina buvę konservatorių ministrai, einantys aukštas pareigas. Aš pagalvojau, kad jie ateina man patarti, nes yra užsienio kompanijų patarėjai. Tai jie raštu tikrai į viską idealiai atsakys. Bet tam, kuriam labiau rūpi asmeniniai pinigai ir užsienio kompanijos, net ir garbė, nes buvo ministras… Kaip jūsų įstatymas padėtų spręsti šią problemą?
J.RAZMA. Kaip suprantu, jūs keliate labiau pretendentų reputacijos klausimus. Šiuo projektu tos problemos nesprendžiu. Kaip žinote, yra siūlomi įvairūs ir gana išsamūs kodeksai, sprendžiantys tą klausimą. Juos mes Seime lėtokai svarstome. Aš sutinku, ta problema yra reali, rimta, bet tai yra ne mano projekto sprendžiama problema.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausia A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad tolimoje ateityje mes virtualioje erdvėje priimsime į darbą valstybės tarnyboje.
J.RAZMA. Gerai būtų.
A.SYSAS. Šiuo atveju galbūt reikėtų eiti kitu keliu ir kovoti su tomis blogybėmis, kurias jūs minėjote: su svainiais, draugais, bičiuliais, kurie užima tam tikras vietas ar laimi tam tikrus konkursus. Tam yra viešumas, tam yra Seimo opozicija, yra kiti būdai, o ne tas… Vargu ar jūs įsivaizduojate, kad kiekvienos srities valstybės tarnautojui būtų surašytas atskiras klausimynas. Tikėtis, kad jis po dienos ar trijų nebus visiems paviešintas, nes ne tokie dalykai patenka į viešumą… Nepasikalbėjus su žmogumi vargu ar galima nuspręsti. Ar tas žmogus, kuris galės geriausiai atlikti darbą, tokiu būdu laimės tą konkursą? Labai ačiū.
J.RAZMA. Man atrodo, mes visi esame dabartinės sistemos įkaitai ir įsivaizduojame esą tie priimantieji: štai aš, toks išmintingas Seimo narys, pamatęs visus pretendentus, aišku, išsirinksiu patį geriausią. Ką reiškia egzamino raštu rezultatas? Tai nereikalingas laiko gaišimas.
Minėjau, kad tokiu mąstymu grįsta sistema tikrai sukėlė didelių problemų. Jūs sakote – opozicija. Gerai, opozicija pasakys, kad kas nors priimtas neskaidriai, giminystės pagrindu, bet nėra galimybės teisiškai protestuoti pokalbio rezultatų. Jums atrodo, kad tas geriausias per pokalbį, ir viskas. Jokiame teisme stiprus kandidatas neapsigins, kad jis pokalbyje atrodė geriau. Jūs galėtumėte numatyti net filmavimą, ir tai kiekvienas iš to vaizdo spręstų subjektyviai, kaip per tą pokalbį kuris kandidatas atrodė. Jeigu tokia logika ir tokiu bejėgiškumu vadovautųsi, sakykime, tie, kas organizuoja priėmimą į aukštąsias mokyklas, turbūt irgi sakytų, kad aukštoji mokykla sudarys kompetentingą komisiją, ir ji tikrai atsirinks geriausius kandidatus. Bet jie ryžtingai to atsisakė. Manau, jūs sutiksite, kad į aukštąsias mokyklas pakliūna geriausi studentai, na, su viena kita išimtimi dėl kokių nors momentinių problemų, priežasčių. Yra netikslumų, bet iš esmės sistema yra skaidri.
PIRMININKAS. Ačiū. L.Graužinienė. Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Girdėdama jūsų atsakymus norėčiau pasakyti tai, kad priimti studentai dar ketverius metus mokosi bendravimo, loginio mąstymo, sugebėjimo atsakyti į iškeltus klausimus. Jeigu mes išbrauktume tą žodinę dalį – bendravimą, tai iš esmės liktų tik techniniai atsakymai, o valstybės tarnyboje žmogui iš karto reikia dirbti ir jis dirba kolektyve. Tai yra labai svarbus veiksnys ir su tuo sprendimu mes…
PIRMININKAS. Ar galėtumėte formuluoti klausimą?
L.GRAUŽINIENĖ. Aš norėčiau paklausti: ar, siūlydamas tą pataisą, gerbiamasis Seimo narys negalvoja, kad ne tuo keliu eina? Galbūt reikėtų griežtinti komisijos narių atsakomybę, o ne apriboti jų teises?
J.RAZMA. Aš dar kartą akcentuočiau, kad niekas nepamatuos ir objektyviai neįvertins to pokalbio, tos egzamino dalies žodžiu rezultatų. Dėl to, kad jūs sakote, kad tik pokalbio metu galime išryškinti svarbias asmens savybes, tikrai nesutikčiau. Dabar yra toli pažengusi įvairių testų sistema, tarp jų testais galima išryškinti žmogaus gebėjimą pritapti prie kolektyvo, jeigu kiltų toks klausimas. Įvairias savybes – ir vadybines, ir kitokias – galima išryškinti per atsakymus raštu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Vrubliauskas. Prašom.
A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų jūs, pasinaudodamas studentės darbu, apčiuopėte ir išryškinote tas ritmas problemos, kurios egzistuoja. Matyt, daug kam ir seniau buvo aišku, ir tai yra vieša, kad šis klausimas kelia didelių spręstinų problemų, tačiau sprendimo būdai, teikiami dabar, manau, nevisiškai išsamūs, daliniai. Dabar pateiksiu iš savo praktikos labai konkretų klausimą. Labai dažnai mano praktikoje būna taip, kad internetu pateiktų klausimų atsakymai būna vienodi. Tarp kitko, labai dažnai buvo. Ir kas tada? Aš čia nematau kol kas pasiūlymų.
J.RAZMA (TSF). Jūsų pateiktas pavyzdys reikalauja detalizuoti, kaip vertinami vienodą balą gavę asmenys. Turbūt labai paprastas atsakymas: kai vienodi balai, įstaigos vadovas turi pasirinkimo teisę, ir viskas. Kai vienodi balai. Bet aš neliečiu ir nemėginu įstatymo lygmeniu detalizuoti egzamino raštu turinio ir tvarkos. Tikrai ji yra tobulintina ir turi būti išsamesnė. Tikimybė gauti vienodą balą bus labai menka, kai bus daugiau klausimų, jie įvairūs, kad nebūtų įmanoma išmokti tų tipinių klausimų ir t.t. Bet čia jau viskas priklauso nuo tos įstaigos, kuri atsakinga už valstybės tarnybos reikalus, nuo Vidaus reikalų ministerijos. Jie tuos klausimus gali išspręsti kokybiškai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia I.Degutienė.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų jūs atsisakote 2 dalies, tai yra pokalbio, kuris, jūs visai teisus, nėra gal visada ir objektyvus. Rašto darbas yra objektyvus, tai išliekanti medžiaga, kurią tu gali arba paneigti, arba teigti, kad atsakymas buvo teisingas. Tačiau, ar jums neatrodo… šiandien yra ir psichologijos testų, ir intelekto testų. Jie atstotų tą pokalbį, kurio metu kaip tik ir norima ne tik įteisinti dalykines žinias, bet ir tai, kiek tu sugebi būti komunikabilus, bendrauti su kitais tarnautojas, su klientais ir spręsti dalykiškai klausimus. Ar nereiktų įstatyme nuorodos į psichologijos ir intelekto testus?
J.RAZMA. Galbūt taip jau detalizuoti, kokie tie testai turėtų būti, ir nevertėtų. Bet apskritai pabrėžti, kad egzamino raštu turinyje yra ir testai, galbūt reikėtų, jeigu tą įstatymą įgyvendinanti institucija to dabar taip nesupranta. Tai čia, manau, gal ir būtų įmanoma paredaguoti išsamiau parašant, kad tai yra egzaminas raštu.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.Muntianas. Prašom.
V.MUNTIANAS (DPF). Gerbiamasis kolega, jūsų įstatymo projekto tikslas, kad valstybės tarnyba taptų skaidresnė ir tarnaujanti visuomenės labui. Taip yra aiškinamajame rašte ir aš taip suprantu skaitydamas aiškinamąjį raštą, kad skaidrumui ir tarnystei labiausiai trukdo Darbo partijos nariai, kurie laimėjo konkursus ir pateko į valstybės tarnybą. Ar jūs iš tikrųjų įsitikinęs… nes čia taip ir parašyta, kaip tik šie argumentai yra pagrindiniai aiškinamajame rašte, kad Kėdainiuose keli žmonės laimėjo konkursus. Ar jūs įsitikinęs, kad jeigu Darbo partijos nariai netaps niekur valstybės tarnybos tarnautojais, tai padidins skaidrumą ir tarnystę visuomenės labui?
J.RAZMA. Jūs turbūt pats geriau žinote, ko verti tie Kėdainiuose konkursus laimėję Darbo partijos nariai. Aš nesiimu detaliai analizuoti konkrečių atvejų. Aš tik norėjau atkreipti dėmesį į tendencijas, kurios jūsų atveju taip labai jau viešai deklaruojamos. Aš manau, kad ir kitom partijom yra kartais būdingi panašūs dalykai, bet gal nebūdavo taip jau tiesmukai deklaruojama. Aš manau, kad tai nėra geros tendencijos. Jūs pagalvokite, ką šiaip gabus pretendentas į valstybės tarnybą, gyvenantis Kėdainiuose, turi manyti perskaitęs žinutę, kad tas vietas užima tik Darbo partijos kandidatai. Žmogus turi save prievartauti, gal jam stoti į Darbo partiją ir išnaudoti savo potencialą, nors jis galbūt pagal pažiūras ir yra ne Darbo partijos šalininkas. Žodžiu, aš nesureikšminau Darbo partijos, tai yra tik iliustracija tendencijų, ir nenoriu pabrėžti, kad Darbo partija šiandien yra ypač daug nuveikusi toje srityje. Tiesiog buvo proga, kad toks pranešimas buvo viešai išplatintas tuo metu, kai aš rengiau tą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia V.Orechovas. Prašau.
V.ORECHOVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, be abejo, jūsų pataisa labai rimta ir atspindėti visi reikalavimai pretendentams į valstybės tarnybos darbą. Bet man nuskambėjo jūsų mintis, ką jūs mąstote apskritai apie Lietuvos kalbos inspekcijas, apie Lietuvos kalbos institutus. Konservatorių dėka buvo sukurti šie institutai. Ir šiandien aš pamačiau, kad jūs nepasitikite, kad šie institutai dirba labai blogai. Aš manau, šitoje srityje jūsų pataisa labai prasta. Ačiū.
J.RAZMA. Kad aš lietuvių kalbos klausimų neliečiau. Jūs gal supainiojote su kolegės B.Vėsaitės projektu, kur… (Balsas salėje) Be abejo, manau, kad egzaminų užduotys turi būti parengtos lietuvių kalba, bet tai savaime suprantu ir čia, atrodo, nieko nesiūlau įrašyti. Gal aš neperimsiu nuopelnų iš kolegės B.Vėsaitės toje srityje.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Atsakėte į visų norėjusių klausti klausimus. Pateikimas. Nėra norinčių prieštarauti. Ar po patekimo galime pritarti bendru sutarimu? Yra prieštaraujantis, kolega V.Muntianas. Prašau. Nuomonė prieš.
V.MUNTIANAS. Gerbiamieji, aš įsivaizduoju, kad tikslo apriboti vienos ar kitos politinės jėgos patekimą į vienokį ar kitokį postą, tokiais būdais siekti yra visiškai amoralu. Ir netgi tai deklaruoti yra amoralu. Todėl manau, kad čia kalti ne egzaminai, o yra noras bet kokiais būdais apriboti galimybę tam tikrų žmonių patekti į vienokią ar kitokią tarnybą. Aš suprantu, kad jeigu būtų galima uždrausti iš viso patekti ir būti egzaminuojamiems Darbo partijos nariams, tai toks pasiūlymas iš tikrųjų atsirastų. Todėl aš šiandien prieštarauju pateiktam įstatymo projektui kaip amoraliam.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė už. E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto mes, ko gero, vertiname šitą projektą iš savo darbo vietos. Mes esame politikai, kuriems ne paskutinėje vietoje kalbos dovana. Bet šiuo atveju, ko gero, mes turėtume daugiau dėmesio kreipti į kompetenciją valstybės tarnyboje. Aišku, labai svarbu iškalbos menas, bet vis dėlto svarbiausia yra kompetencija ir teikiant paslaugas mūsų žmonėms, mūsų gyventojams, ir apskritai įgyvendinant įvarius projektus. Tai yra pagrindas. Todėl vertinti priimant į tarnybą reikia pagal kompetenciją, kurią galima atspindėti įvairiom raštiškom formom.
PIRMININKAS. Ačiū. Po vieną išsakius nuomonę už ir prieš, turime balsavimu apsispręsti nesant bendro sutarimo. Kolegos, prašau balsuoti ir išsakyti savo nuomonę, ar pritariame įstatymo projektui Nr.XP-736, po pateikimo.
Balsavimo rezultatai: už – 36, prieš – 28, susilaikė 25. Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Po pateikimo šis projektas palaikymo nesulaukė. Dabar turime apsispręsti, kaip elgiamės su projektu. Gal bendru sutarimu galėtume grąžinti iniciatoriui tobulinti? Dėl vedimo tvarkos A.Kubilius.
A.KUBILIUS (TSF). Aš siūlau tobulinti, bet reikia, kad patobulėtų Darbo partija, nes ji labai susijaudino, kadangi aiškinamajame rašte pacituota jų, jų partijos pirmininko V.Uspaskicho išmintis, kai jis teigia, kad mūsų partija pradeda integruotis į valdininkiją, statyti savo žmones, vadinasi, jis stumia iš valdžios oponentus. Aš suprantu, kad kai taip yra demaskuojami visiškai akivaizdūs planai ir veiksmai, Darbo partija iš tiesų susijaudina, bet tai būdinga visoms naujoms partijoms. Aš siūlau palaukti, kol Darbo partija patobulės, tada su tuo pačiu įstatymo projektu bus galima pasiekti iš tikrųjų tų rezultatų, kurių reikia valstybei.
PIRMININKAS. Ką jūs siūlote? L.Graužinienė. L.Graužinienė, atsiprašau.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Iš tikrai labai gerbiamų kolegų Seimo narių girdėjome ką tik išsakytas mintis ir manome kad tai yra politiniai argumentai, todėl prašome atmesti šiuos įstatymų projektus.
PIRMININKAS. Gerai. Yra du siūlymai ir eilės tvarka buvo pirmasis siūlymas grąžinti tobulinti, antrasis atmesti. Alternatyvus balsavimas, susilaikymas nebus skaičiuojamas. Taigi balsavimas „už“ reiškia grąžinimą tobulinti, balsavimas „prieš“ reiškia pritarimą atmesti. Išsakykite, kolegos, savo nuomonę balsavimu.
28 pasisakė už tobulinimą, 47 pasisakė už atmetimą. Įstatymo projektas atmestas.
Darbotvarkės 8 klausimas Nr.XP-773 bei su juo susijęs Nr.XP-774, šių dviejų įstatymų projektų teikėjas – A.Sysas. Kviečiu jus į tribūną. Ir noriu pasakyti, kolegos, kad mes jums neprieštaraujant šiek tiek atsiliekame nuo grafiko ir dirbsime be tos trumpos pertraukėlės. Taip pat prašau kantrybės ir atvykusį ministrą, nes šiek tiek atsiliekame nuo grafiko. Gerbiamasis kolega Sysai, prašom pristatyti pateikimo stadijoje projektus.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pasistengsiu labai trumpai referuoti abu įstatymus. Nuo pat šito įstatymo priėmimo bandau išspręsti šią problemą, netgi svarstymo metu sakiau, kad iškils tam tikrų problemų. Šis įstatymas, noriu pabrėžti, mielieji kolegos, reglamentuoja ir Seimo narių atlyginimą, todėl, kad nebūtų viešųjų ir privačių interesų, aš nekeičiu jokio dydžio, periodiškumo, kitokių dalykų. Aš siūlau pakeisti tik pavadinimą. Tas pavadinimas dabar skamba taip, kad valstybės tarnautojai, politikai, pareigūnai, jų bazinis darbo užmokesčio dydis yra minimali mėnesinė alga. Jūs suprantate, kad minimalią mėnesinę algą… dėl jos deramasi Trišalėje taryboje, ir nei Seimo nariai, nei valstybės tarnautojai beveik niekaip nedalyvauja šiame procese.
Dar noriu pabrėžti, kad minimalus valstybės tarnautojo užmokestis yra 860 litų. Tai nėra 500 ar 550, ar kiek. 860. Todėl kiekvieną kartą, kai Trišalė taryba svarsto šitą klausimą, kyla tam tikrų neaiškumų ir nepasitenkinimas, kodėl nekinta valstybės tarnybos dydžiai ir Seimo narių atlyginimai. Mano siūlymas atsižvelgiant, kad visą praeitą kadenciją mes bandėme šitą įstatymą spręsti… buvo kilęs klausimas net dėl konstitucinio atitikimo ir vėl Teisės departamentas apeliuoja į šitą, bet apie tai šiek tiek vėliau. Jį svarstė kitas komitetas, savivaldybių reikalų, ir buvo prieita prie išvados, kad nėra jokių pažeidimų ir šis įstatymas suredaguotas atsižvelgiant į tas pastabas, kurias išsakė Savivaldybių reikalų komitetas praeitoje kadencijoje, kad bazinis dydis būtų tas pats – 430 litų ir kad jis būtų svarstomas svarstant biudžetą. Tai yra tie biudžetiniai darbuotojai, kurie dirba pagal Valstybės tarnybos įstatymą, arba kurie, kaip, sakykime, Seimo nariai arba kiti pareigūnai, kurie gauna atlyginimą… būtų atsižvelgiama ne į ekonominę situaciją. Aš suprantu, kad pramonėje dirbantys žmonės konkrečiai įtakoja tuos procesus, o valstybės tarnyba yra biudžetinė sritis ir atsižvelgiant į biudžeto galimybes mes keičiame, didiname darbo užmokestį mokytojams, gydytojams ar kitiems, lygiai taip pat turėtų būti ir su valstybės tarnyba. Nes jį priėmus, įtvirtinus tas nuostatas, iki šiol nė karto nebuvo didinti atlyginimai ir tai yra tam tikra problema.
Todėl aš ir siūlau teikti kitą pavadinimą, būtent „Bazinis dydis“, ir jį svarstyti svarstant biudžetą. O dabar labai trumpas komentaras dėl Teisės departamento. Aš džiaugiuosi, kad šį kartą jie kategoriškai neparašė, kad tai prieštarauja Konstitucijai, jie šiek tiek sušvelnino parašymus, bet aš negaliu suprasti, kodėl pavadinimo keitimas gali prieštarauti teisingam apmokėjimo už darbą principui? Na, koks skirtumas?Ar nuo minimalios algos, ar nuo bazinio dydžio, dydis tai yra tas pats, 430 litų. Aš jo nekeičiu. Dar kartą kartoju. Jie įžvelgia tam tikrus konstitucinių principų neatitikimus. Arba kaip pavadinimas gali įtakoti teisinį tikrumą? Aš manau, kad ar pavadinimas bus minimalus atlyginimas, ar bazinis atlyginimas, tai nieko nekeičia. Ar teisėtus lūkesčius apsaugos. Aš manau, kad Teisės departamentas aiškiai pasako, kad galėtų lemti kiti faktoriai, politinė valia, viešosios nuomonės įtaka ir panašiai. O kas šiandien lemia šitą darbo užmokesčio įšaldymą? Politinė valia, nes nėra pinigų. Aš būčiau nieko prieš, jeigu dabar mums atlyginimas būtų skaičiuojamas nuo 550 Lt. Turbūt kiekvieno čia sėdinčio atlyginimas padidėtų 1100 litų. Bet, aš manau, kad mes, politikai, žiūrime į valstybės galimybes, visų valstybės grupių darbo apmokėjimą, todėl jį reikia subalansuoti.
Todėl prašau, kad jūs pritartumėte, yra Valstybės tarnybos pagrindinis įstatymas, yra komitetai, svarstykime, bet mes vėliau ar anksčiau susidursime su šia problema, ir neduok Dieve, jeigu koks nors valstybės tarnautojas kreipsis į Konstitucinį teismą, nes gali baigtis taip, kaip atsitiko su policijos darbuotojais su tam tikru įstatymu. Tai yra toks siūlymas, kuris leistų lengviau laviruoti mums priimant sprendimus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Keturi Seimo nariai jūsų nori paklausti. Tačiau aš drįstu pastebėti, kad jūs pats atkreipėte dėmesį, kad yra Teisės departamento išvada dėl galimo sutikimo su Konstitucija. Statuto 138 straipsnis numato, kad tokiu atveju, esant tokiai Teisės departamento išvadai, projektą preliminariai turėtų svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Norėčiau klausti J.Sabatausko (galbūt prie šoninio mikrofono) ar jūs esate svarstę šį projektą?
A.SYSAS. Pirmininke, gal aš galėčiau kolegas informuoti, kad praeitoje kadencijoje toks svarstymas buvo. Šioje kadencijoje, aišku, nebuvo, nes tai iš naujo užregistruotas įstatymas.
PIRMININKAS. Aš norėčiau išgirsti kuruojančio komiteto nuomonę. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Šio projekto Teisės ir teisėtvarkos komitetas nesvarstė.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, galima būtų užduoti klausimus pateikimo stadijoje, bet bet kokiu atveju aš, kaip posėdžio pirmininkas, siūlysiu daryti pateikimo pertrauką. Mes pradėjome pateikimą. Ir komitetas, kaip Statutas ir numato, turi svarstyti atitinkamai Teisės departamento išvadoje iškeltą klaustuką. Net jeigu ten yra, kaip minėjo kolega A.Sysas, švelniau suformuluota išvada. Ar sutinkame, kad mes darome pateikimo pertrauką? Galbūt ir klausimų tada bus mažiau. Gerai. Mes atsiliekame nuo numatyto darbo grafiko, taip pat ir pertraukos sąskaita. Ačiū. Niekam neprieštaraujant, pateikimo pertrauka. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau.
Tas pats galioja, kolegos, ir lydinčiajam įstatymo projektui, nes dėl jo yra tokia pati Teisės departamento išvada. Tada aš galbūt tiesiog prašyčiau, kad mes darome protokolinį įrašą prašydami Teisės ir teisėtvarkos komitetą preliminariai apsvarstyti dėl sutikimo su Konstitucija ir tada mes prie šio klausimo svarstymo grįšime plenariniame posėdyje. Ačiū.
Judame į priekį. Dabar svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 9 klausimą.Vyriausybės teikiamas Aviacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr.XP-739. Pateikimo stadija. Kuruojanti ministerija – Susisiekimo. Ministrą Petrą Čėsną kviečiu į tribūną. Su Europos integracija susijęs įstatymo projektas. (Balsas salėje)
Dėl pertraukos jau buvo užsiminta, kad mes dirbame be pertraukos, ir niekas tam neprieštaravo. Taigi, pone ministre, prašau.
P.ČĖSNA. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto tikslas – išspręsti tarptautinių oro uostų žemės nuomos, asmenų patekimo į oro uosto ir oro eismo paslaugas teikiančių įmonių riboto patekimo vietas problemas, taip pat suderinti kai kurias Aviacijos įstatymo nuostatas su Biudžeto sandaros įstatymo ir Europos Sąjungos teisės nuostatomis.
Pirma. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 2 straipsnio papildymo tikslas – apibrėžti sąvokas „kontroliuojamoji teritorija“ ir „tarptautinio oro uosto žemė“.
Toliau. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies pateikimo tikslas – suderinti 6 straipsnį su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu. Atsižvelgiant į tai reikia pakeisti Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad Civilinės aviacijos administracijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina susisiekimo ministras. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad biudžetinės įstaigos sąmatą tvirtina biudžeto asignavimų valdytojas. Kadangi Civilinės aviacijos administracijos direktorius yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, vadovaudamasis minėto įstatymo nuostatomis jis tvirtina ir sąmatą, o ne ministras.
Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 21 straipsnio pakeitimo tikslas – įteisinti galimybę Lietuvos Respublikos orlaivių registre registruoti ne tik tuos orlaivius, kurie eksploatuojami iš Lietuvos oro uostų, bet ir tuos, kurie naudojami iš Europos Sąjungos oro uostų ir kurių naudotojai yra Lietuvos Respublikos fiziniai bei juridiniai asmenys.
Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies pakeitimo tikslas – atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvą Nr. 2004/36/EB, įtvirtinti nuostatą, kad ne tik orlaivio registracijos valstybės institucijos, bet ir Civilinės aviacijos administracija turi teisę nustatyti tam tikras sąlygas, kuriomis orlaivis galėtų pakilti iš Lietuvos oro uostų.
Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 36 straipsnio pakeitimo tikslas – įteisinti, kad EASA (Europos aviacijos saugos agentūra) galėtų išduoti pažymėjimus projektuoti civilinius orlaivius arba jų komponentus, taip pat prireikus suteikti teisę Nacionalinei civilinės aviacijos administracijai kreiptis į šią agentūrą, kad ji išduotų ar pratęstų Lietuvos Respublikoje esančių gamybos įmonių pažymėjimo galiojimo laiką. Tokia nuostata numatyta 2002 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1592 „Dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir Europos aviacijos saugos agentūros įsteigimo“ (15 straipsnio „b“ punkte).
Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 44 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimo ir papildymo 4 ir 5 dalimis tikslas – įstatymu reglamentuoti tarptautinių oro uostų žemės nuomos klausimus. Susisiekimo ministerija, įgyvendindama valstybės įmonių, valdančių tarptautinius oro uostus, savininko teises ir pareigas, atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme būtina patikslinti, kas valdo tarptautinio oro uosto žemę. Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarptautinis oro uostas žemę valdo, naudoja ir ja disponuoja turto patikėjimo teisėmis vadovaudamasis šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Pagal kitų straipsnių nuostatas galima suprasti, kad tarptautinis oro uostas yra ne juridinis asmuo, o vieta, į kurią atskrenda ir iš kurios išskrenda tarptautinius skrydžius atliekantys orlaiviai…
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, aš labai atsiprašau, kad jus pertraukiu. Išties, kiek galima pastebėti, jūs faktiškai skaitote visą aiškinamąjį raštą, ir jis yra dar labai ilgas. Tai jeigu būtų galima, pateikite likusias esmines nuostatas, nes pristatymui yra iki 10 minučių. Juo labiau kad mes dar norėtume, kad jūs pristatytumėte ir kitą jūsų teikiamą įstatymo projektą. Ar galiu prašyti?
P.ČĖSNA. Labai ačiū. Aš vadovavausi tuo, kiek jūsų darbotvarkėje man buvo skirta laiko. Jeigu mažiau, aš trumpiau kalbėsiu.
PIRMININKAS. Turėtų likti šiek tiek laiko klausti.
P.ČĖSNA. Gerai, ačiū. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 63 straipsnio papildymo tikslas – įteisinti draudimą orlaiviui išskristi ne tik aviacijos saugos ar finansinių įsipareigojimų užtikrinimo tikslais, bet ir siekiant apsaugoti orlaivį nuo neteisėtos veiklos. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 66 straipsnio pavadinimo pakeitimo, 1 dalies pakeitimo ir papildymo 5 ir 6 dalimis tikslas – įstatymu įtvirtinti nuostatą, kad nuolatiniai leidimai be palydos patekti į oro uostą ir oro eismo paslaugas teikiančių įmonių riboto patekimo vietas gali būti išduodami tik nepriekaištingos reputacijos asmenims, taip pat nustatyti, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Devinta. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo priedo pakeitimo tikslas – papildyti jį įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąrašu. Ačiū. Tiek dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Labai ačiū, ministre, kad susiorientavote. Du Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmoji yra L.Graužinienė. Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš norėčiau išgirsti. 6 punkte numatoma, kad leidimai patekti į tam tikras vietas gali būti išduodami tik nepriekaištingos reputacijos asmenims… taip pat nustatyti, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Ar bus pateiktas projektas ar dar kas nors susipažinti mums, ką jūs laikysite nepriekaištingos reputacijos, nes priimdami įstatymą mes turime apsispręsti?
P.ČĖSNA. Taip, yra pateikta būtent 5 punkto… Pirmiausia ačiū už klausimą. Pacituosiu: „Asmens, turinčio minėtą leidimą, tačiau neatitinkančio nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, leidimas yra panaikinamas. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas“.
Antra. „Asmuo buvo nuteistas už sunkų ar apysunkį, tyčinį ar neatsargų nusikaltimą, nėra išnykęs teistumas arba teistumas nepanaikintas; taip pat piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis arba alkoholiu, buvo atleistas iš valstybės tarnautojo, profesinės karo tarnybos kario pareigų arba vidaus tarnybos paskyrus tarnybinę drausminę nuobaudą.“ Per pastaruosius vienerius metus buvo skirtos administracinės nuobaudos už aviacijos saugumo reikalavimų pažeidimus, jam Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Dėkui, pone ministre. Kitas klausiantysis yra A.Endzinas. Prašom, kolega.
A.ENDZINAS (LCF). Gerbiamasis ministre, jūs, teikdamas įstatymo pataisas, minėjote, kad Lietuvos registre turės būti registruojami ne tik tie orlaiviai, kurie yra Lietuvos Respublikos įmonių nuosavybė, bet ir nuomojami orlaiviai. Sakykite, kartais būna vadinamieji užsakomieji vienkartiniai reisai, užsakomieji reisai. Ar tai numatoma ir tiems vienkartiniams reisams, Europos Sąjungos valstybėse nuomotiems lėktuvams, ar ne? Ar aš neteisingai supratau?
P.ČĖSNA. Galbūt aš kažką neteisingai pasakiau, bet, manau, neturi būti taikomos tos normos ir nereikia registruoti užsakomajam reisui.
A.ENDZINAS. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gal departamento atstovai norėtų papildyti ministrą, jeigu būtina? Gerai. Ačiū. Dėkojame, ministre, už šio klausimo pateikimą. Gal minutėlę dar likite tribūnoje.
Ar mes galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu siūloma skirti Ekonomikos komitetą, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą. Preliminari svarstymo data – šių metų spalio 13 diena. Ar galime pritarti tokiai svarstymo eigai? Kitų siūlymų nėra, pritarta bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, dėl galbūt ne iki galo sutvarkytos darbotvarkės, norėjau atkreipti dėmesį, vakariniame posėdyje yra ministro Petro Čėsnos teikiamas darbotvarkės 11 klausimas. Gal mes galėtume prašyti jį pateikti? Bet eilės tvarka dar kartu yra kitas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, rytinio posėdžio darbotvarkės 10 klausimas, registracijos Nr.XP-742. Pateikimo stadija. Pone ministre, pateikite šį projektą. Prašom.
P.ČĖSNA. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektą inicijavo Valstybinio jūrų uosto direkcija pritarus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybai.
Parengti įstatymo projektą paskatino būtinumas uosto veiklą ir valdymą reglamentuojančias teisės normas suderinti su kitais teisės aktais, taip pat būtinumas papildyti ir patikslinti kai kurias įstatymo nuostatas, susijusias su uosto infrastruktūros ir suprastruktrūtos vystymu, uosto lėšų panaudojimu, taip pat siekiant užtikrinti uosto plėtrą.
Apibrėžiant uosto infrastruktūrą trūksta dviejų pagrindinių reikalavimų: infrastruktūros objektai turi būti skirti bendram naudojimui, nuosavybės teisė turi priklausyti valstybei. Šių požymių įtraukimas padėtų išvengti ieškinių, kuriais privatūs asmenys iš valstybės reikalautų atlyginti išlaidas, susijusias su uosto suprastruktūros objektų sukūrimu. Uosto suprastruktūros objektams turėtų būti priskiriami atskirų ūkio subjektų reikmėms ir jiems nuosavybės teise priklausantys objektai.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje bei rezervinėse uosto teritorijose yra savivaldybei priklausančių statinių, jie negali būti naudojami uosto funkcinei paskirčiai, trukdo uosto plėtrai, todėl turėtų būti nugriauti ir pašalinti. Uosto teritorijoje bei rezervinėse teritorijose yra numatyta geležinkelio mazgo plėtra, kai kuriose plėtros zonose yra anksčiau minėti savivaldybės pastatai, kurie trukdo geležinkelio statybai. Todėl projekte siūloma papildyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33 straipsnio 8 punktą ir numatyti uosto lėšas už savivaldybei priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, pašalinimą iš uosto teritorijos ir rezervinių uosto teritorijų.
Pateikto projekto priėmimas prisidės prie aiškesnio veiklos uoste reglamentavimo bei sudarys galimybes Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui išspręsti problemas, susijusias su uosto plėtra. Tiek trumpai, gerbiamieji Seimo nariai.
PIRMININKAS. Ačiū, pone ministre. Trys Seimo nariai nori jūsų klausti. Eilės tvarka – B.Pauža. Prašom, kolega.
B.PAUŽA (DPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, jūsų siūlomos pataisos labai reikalingos jūsų uostui, nes jos iki šiol iš dalies trukdė veiklą. Mano klausimas būtų šiek tiek kitoks. Jūs turbūt žinote, kad 90-osios, 100-osios krantinių projektavimą trukdė laiku nepatvirtinta Vyriausybės šių darbų programa 2006–2010 metams. Prašau pasakyti, kokia padėtis šiuo metu dėl šios programos patvirtinimo?
P.ČĖSNA. Galbūt paprašysiu pagalbos departamento direktoriaus, kad nesuklysčiau.
J.DARULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės patvirtinta investicinių programa baigiasi šiais metais, todėl pagal Vyriausybės programą uosto direkcija ir ministerija rengia naują programą 2006–2010 metams. Metų pabaigoje tai bus pateikta Vyriausybei tvirtinti. Ten yra ir šios krantinės.
P.ČĖSNA. Ačiū už pagalbą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia P.Vilkas.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, 33 straipsnio 8 punktas anksčiau nurodė, kad privažiavimo prie uosto keliams rekonstruoti ir išplėsti lėšos priduodamos savivaldybei. Dabar yra papildoma: „kompensuoti už savivaldybės teise priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai“. Kas yra ta uosto plėtra, kas nustatys, ar nebus, kad vienas taip, kitas kitaip galvos? Kas yra ta uosto plėtra? Ten buvo labai aišku – keliai, o dabar yra bendras pavadinimas.
P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą, gerbiamasis Seimo nary. Uosto teritorija yra ir rezervinė teritorija, į kurią bus plečiamas uostas. Toje rezervinėje teritorijoje yra pastatų, kurie priklauso miesto savivaldybei, o juose gyvena žmonės. Sprendžiant dėl uosto teritorijos išplėtimo reikia spręsti gyventojų iškeldinimo klausimus ir už kieno lėšas bus tiems gyventojams nupirkti butai. Čia turima tai galvoje.
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinis klausiantysis – V.Grubliauskas. Prašom.
V.GRUBLIAUSKAS (LCF). Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas, ko gero, siejasi su prieš tai nuskambėjusiu. Be jokios abejonės, valstybės strateginei plėtrai tas Klaipėdos uostas yra labai svarbus projektas. Bet kalbant apie statinius, esančius rezervinėse uosto teritorijose, ir šiandien juose gyvenančius žmones, ar preliminariai bent yra apskaičiuota, kiek yra pastatų, kiek bus žmonių, kuriems reikės parūpinti būstą? Ar yra aiški perspektyva, strategija visų rezervinių teritorijų panaudojimo ateityje uosto reikmėms? Jų yra gana daug. Ačiū.
P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Yra tokie orientaciniai apskaičiavimai. Aišku, bėgant metams jie gali keistis. Uostas plečiasi ne per vienus metus, o palaipsniui, tai priklauso nuo krovinių kiekio, kaip vystosi uosto krovimo kompanijos. Tai priklausytų nuo plėtimosi tempų. Ir atsiranda poreikis papildomų teritorijų, kurios yra rezervuotos.
PIRMININKAS. Minutėlę. Kolega V.Grubliauskas norėtų patikslinti savo klausimą.
V.GRUBLIAUSKAS. Labai ačiū. Galbūt nevisiškai aiškiai išdėsčiau savo mintį. Pagrindinis akcentas šiuo atveju yra idėja, sklandanti dėl giliavandenio uosto Melnragėje. Tas teritorijas turiu omeny. Aš suprantu, kad tai yra amžiaus projektas, kad tai yra nauji Vasiukai, bet apie juos yra kalbama gana garsiai ir žmonės tuo labai rūpinasi. Štai ši teritorija mane domina labiausiai.
P.ČĖSNA. Ačiū už patikslinimą. Dabar man šiek tiek aiškiau, kas jus domina. Mano nuomone, tai šiandien yra ateities vizija. Tokia yra mano asmeninė nuomonė.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Kolegos, į visus klausimus, kuriuos kolegos kėlė, atsakyta. Dėl projekto po pateikimo norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Nėra siūlančių kitaip. Pritarta. Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo skirti Ekonomikos komitetą, o papildomai kad svarstytų nuolatinė Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija. Svarstymo datą numatyti šių metų spalio 13 dieną. Ar galim pritarti tokiai svarstymo eigai? Nėra kitų siūlymų. Pritarta bendru sutarimu.
Kolegos, norėčiau prašyti jūsų sutikimo, kad iš vakarinio posėdžio mes dabar galėtume svarstyti 11 klausimą, kurį taip pat teikia Vyriausybė, kuruojanti Susisiekimo ministerija. Administracinių teisės pažeidimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (registracijos Nr.XP-666) pristatytų ministras P.Čėsna. Nėra prieštaraujančių. Taigi, pone ministre, žodis jums.
P.ČĖSNA. Ačiū gerbiamiesiems Seimo nariams už galimybę šiuo momentu pristatyti.
Įstatymo projekto tikslas. Sugriežtinus nuobaudas neblaiviems transporto priemonių vairuotojams sumažėtų eismo įvykių, žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių skaičius. Eismo įvykių suvestinė rodo, kad 2004 m. dėl neblaivių vairuotojų kaltės eismo įvykių skaičius išaugo daugiau nei 10% palyginti su 2003 metais.
Įstatymo projekte siūloma sugriežtinti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalies sankciją. Pagal dabar galiojantį kodeksą transporto priemonių vairuotojams, kai jiems nustatomas lengvas girtumas, gali būti skiriama piniginė bauda arba jiems atimama teisė vairuoti transporto priemonę. Įstatymo projekte siūloma sugriežtinti minėtą sankciją numatant ir piniginę baudą, ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą. Tokio pobūdžio sankcija dabar galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyta už transporto priemonės vairavimą, kai transporto priemonės vairuotojui yra nustatytas vidutinis arba sunkus girtumas. 126 straipsnį taip pat siūloma papildyti dviem naujomis dalimis. Vienoje iš jų numatoma piniginė bauda transporto priemonių vairuotojams, kurių kraujyje nustatyta nuo 0,2 iki 0,4 promilės ir kurie vairuoja transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė didesnė negu 3,5 tonos arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos. Kitoje siūloma numatyti piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu tiems transporto priemonių vairuotojams, kurie jau anksčiau buvo bausti už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviems, t.y. už pakartotiną transporto priemonės vairavimą esant neblaiviems.
Įstatymo projekte siūloma sugriežtinti ir 127 straipsnio 3 dalies sankciją numatant piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu. Taupydamas laiką nevardysiu, kokios tai būtų sumos, nes viskas aiškiai matyti projekte. Siūlyčiau gerbiamiesiems Seimo nariams priimti šiuos Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pakeitimus.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis ministre. Neabejotinai atgarsį Seime turintis klausimas. 7 Seimo nariai nori klausti. Eilės tvarka – R.Remeika pirmasis.
R.REMEIKA (LCF). Gerbiamasis ministre, aš pavasarį panašias pataisas siūliau ir tuomet valdančioji dauguma tai atmetė. Bet sveikinu, kad jūs išdrįsote siūlyti tam tikras pataisas, nors tikiu, kad daugelis prevencinių dalykų yra efektyvesni negu baudžiamieji. Norėčiau paklausti, ar jūs numatėte, kas dabar yra gana paplitę, kad vairuotojai, kurie važinėja išgėrę ir jau netekę teisės vairuoti, pakartotinai keletą kartų važiuoja neturintys savo automobilio, sakykime, kaip turto? Kaip jūs numatote kovoti su tokia vairuotojų kategorija?
P.ČĖSNA. Tam yra numatytos gana didelės baudos.
PIRMININKAS. Dėkui. A.Pekeliūnas – kitas klausiantysis. Prašau.
A.PEKELIŪNAS (VNDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, daugelis Seimo narių į jus kreipėsi birželio 23 d. dėl to, kad būtų pakeistos Kelių eismo taisyklės jauniems vairuotojams, kurie turi stažą iki dvejų metų, kad jie iš viso neturėtų teisės važiuoti bent kiek išgėrę, kad 0,00 promilės. Ir mes gavome iš jūsų aiškų atsakymą. Žiūriu, kad šiose taisyklėse nėra pakeitimo, kurio mes prašėme, kad neturintys dvejų metų stažo iš viso negali vartoti alkoholio. Kokie jūsų motyvai, kad jūs nesiūlote pakeisti?
P.ČĖSNA. Labai ačiū, bet dabar mes svarstome Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pakeitimus ir ten tokios galimybės nenumatome, ką jūs pasakėte.
PIRMININKAS. Ačiū. Išties tai nėra tiesiogiai susijęs klausimas. Tai ne įstatymo lygio problema. Eilės tvarka toliau klausia A.Salamakinas. Prašom, kolega.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, vis dėlto norėčiau paklausti, kad jūs išsklaidytumėte mano abejones, kaip su nuosavybės šventumu? Nuosavybė yra neliečiama. Dabar jūs siūlote atimti transporto priemonę, jeigu jis pakartotinai važiavo išgėręs, t.y. buvo neblaivus prie vairo. Kaip su šio straipsnio konstitucingumu? Ar neatsidursime Konstituciniame Teisme?
P.ČĖSNA. Žiūriu, kurioje vietoje čia dabar tai parašyta. Gal jūs galėtumėte punktą įvardyti?
A.SALAMAKINAS. Trečiame.
PIRMININKAS. 126 straipsnio 8 dalis.
P.ČĖSNA. …užtraukia baudą vairuotojui nuo 3 iki 5 tūkst. litų su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu nuo 3 iki 5 metų.
PIRMININKAS. Ten kalbama, ko gero, ne apie transporto priemonę, o apie teisę vairuoti. Tai nesusiję su laikinu nusavinimu. Aš atsiprašau, kad už ministrą atsakau. Bet skaitant redakciją tikrai tas nėra numatyta.
P.ČĖSNA. Ne, aš nieko nesakiau apie automobilio konfiskaciją.
PIRMININKAS. Gerai, aš manau, kad mes dar pasitikslinsime šį dalyką. Kitas klausiantysis yra A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis ministre, aš suprantu, kad kovoti su tais, kurie geria, tikrai būtina. Ir galbūt sveikintinos priemonės, kurios čia dabar siūlomos, nes iš tikrųjų išgėrei – nėra ko sėsti prie vairo. Gali važiuoti su dviračiu, dabar dar su mopedais leidžia. Bet iš tikrųjų, man atrodo, yra kita problema. Aš šiuo atveju kreipiuosi į jus ne vien kaip į ministrą, nes čia yra daugelio žinybų problema. gal kaip į Vyriausybės narį kreipiuosi. Gal galvojama kas nors? Juk visi žinome, kad šiandien nors po šimtą tūkstančių skirk baudas, bet išsipirks iš policininkų. Yra visa sistema padaryta šito viso reikalo. Tai gal mes ne tuo keliu einame? Ar buvo svarstyti šie dalykai?
P.ČĖSNA. Noriu pasakyti, gerbiamasis Seimo nary, kad yra svarstyta daug dalykų, daug variantų. Ir ką mes pateikėme, tai tik tai, kas, mūsų nuomone, yra priimtina mums šiandieną. Kitų priimtinų variantų mes kol kas nesugalvojome. Jeigu gerbiamasis Seimo narys pasiūlys, aš manau, Seimas svarstys, ir Vyriausybė taip pat geriems pasiūlymams pritars.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Sereika taip pat nori klausti. Prašom.
A.SEREIKA (LSDPF). Gerbiamasis ministre, norėčiau, kad suprastumėte mane teisingai. Neturiu nieko prieš jūsų pateikiamas įstatymo pataisas. Tiesiog pritariu ponui A.Matulevičiui. Ar jūs nemanote, kad ne baudos dydis, o baudos neišvengiamumas yra geriausia priemonė? Ir iš tiesų manyčiau, kad ta sankcija, kuri yra, yra pakankamai didelė, piniginė sankcija. Problema yra kita, kad šiandien negalime išieškoti baudų. Keičiama administraciniu areštu, laukia areštantų eilė. Ir iš tiesų galbūt reikėtų geriau pasirūpinti, kaip išieškoti iš jų turtą, o ne dar didinti baudą? Ar taip nemanote?
P.ČĖSNA. Ačiū. Aš su jumis visiškai sutinku. Bet norėčiau priminti, kad šitas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas turi šiek tiek kitą tikslą, kalbama apie baudas, ne apie išieškojimą. Aišku, natūralu, dalis važinėja pagal įgaliojimus, automobilių vertė kai kada būna mažesnė negu numatyta bauda. Tai realūs dalykai. Manyčiau, tais klausimais visuomenė turi diskutuoti, diskutuoja ir ras tam tikrus sprendimus. Manau, pasiūlys ir gerbiamieji Seimo nariai, girdėdami, ko Lietuvos gyventojai pageidauja ir nori išgirsti jų balsą bei pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A.Endzinas. Prašom.
A.ENDZINAS (LCF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų aš nepritariu kolegos A.Matulevičiaus pasakytai nuostatai, kad išgėrus geriau sėsti prie dviračio vairo, tačiau mano klausimo esmė būtų kita. Įvairiose šalyse (aš turiu galvoje Europos Sąjungos šalis) yra skirtingai traktuojama lengvo girtumo sąvoka, leistinas promilių kiekis. Prašom pasakyti, kaip kitų šalių piliečiams, vairuojantiems ir pažeidžiantiems mūsų šalies Eismo taisykles, atsilieps ši įstatymo pataisa, nes jie, tarkim, galbūt iš nežinojimo, nesupratimo arba kito vadovausis savo šalies leistinų promilių kiekiu ir sėkmingai pas mus kels pavojų? Dėkoju.
P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad mūsų promilių kiekis, kiek galima būti išgėrus, kad būtų galima vairuoti automobilį, yra artimas ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms. Čia aš turiu informaciją, kad, tarkim, Ispanijoje didžiausias leistinas alkoholio kiekis kraujyje sunkvežimių vairuotojams yra 0,5 promilės, vežantiems pavojingus krovinius ir autobusų vairuotojams – 0,3 promilės. Slovėnijoje didžiausias leistinas alkoholio kiekis kraujyje C, D ir E kategorijų vairuotojams yra 0. Iš esmės tos promilės pagal mūsų turimą informaciją svyruoja nuo 0 iki 0,5. Tie skaičiai yra artimi.
PIRMININKAS. Dėkui.
P.ČĖSNA. Sutinku su jumis.
PIRMININKAS. A.Matulas klausia paskutinis. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis ministre, aš nežinau, ar jūs iš tikro tikite, kad Susisiekimo ministerijos pataisos padarys kokių nors esminių permainų, nes žinote, kokia šiuo metu statistika – žūva daugybė jaunų žmonių. Ar jūs nemanote, kad Susisiekimo ministerija turi iš esmės išanalizuoti situaciją ir pateikti tokių radikalių priemonių? Jūs žinote, kad, pavyzdžiui, Airijoje ribojamas mašinos darbinis tūris, jeigu vairuotojas turi mažą vairavimo stažą. Pas mus nuo 16 iki 18 irgi yra ribojamas mašinos darbinis tūris. Bet ar jūs nemanote, kad Susisiekimo ministerija turi pateikti esminių, galbūt ir netradicinių, pasiūlymų, kurie gali iš esmės pakeisti šiandieninę situaciją keliuose? Tos priemonės – draudimas arba promilių sumažinimas 0,2 – nieko iš esmės nepakeis.
P.ČĖSNA. Gerbiamasis Seimo nary, ačiū už klausimą. Aš iš dalies sutinku su jūsų nuomone, tik nemanyčiau, kad tai gali pajėgti padaryti kuri nors ministerija arba įmanoma padaryti kokiais nors teisės aktais. Manau, kad auklėjimas šeimose, auklėjimas mokyklose ir išvis visuomenės pažiūra, tų atvejų parodymas žiniasklaidoje… Manau, visų mūsų pagrindinis reikalas – visuomenės sąmonės reikalas. Kad ir kokius mes priimtume įstatymus, kol bendras visuomenės sąmoninės lygis nepakils, kad negalima sėsti už vairo išgėrusiam, tų avarijų bus gana daug, ypač dar dėl to, kad kiekvienais metais didėja nuosavų automobilių skaičius.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Atsakėte į visus klausimus. Dėkoju už projektų pateikimą.
Dabar proga dėl balsavimo motyvų pasakyti nuomonę (pateikimo stadija). Motyvų niekas nenorėjo pasakyti, visi norėjo balsuoti. Ar reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Jausmas, kad reikėtų balsuoti. Gerai, kolegos. Taigi prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-666, pritarimo arba nepritarimo jam po pateikimo.
Užsiregistravo 58.
Už – 39, 12 – prieš, susilaikė 6. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Dėl svarstymo eigos. Seniūnų sueiga siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetą skirti pagrindiniu bei preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų spalio 13 dieną. Ar galime pritarti tokiai svarstymo procedūrai? Nėra siūlančių kitaip. Pritarta bendru sutarimu.
Vėl grįžtame į rytinio posėdžio darbotvarkę. Yra likę du, tiksliau, trys, klausimai. Eilės tvarka 11 – Tabako kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, susijęs su integracija, Nr.XP-759. Jį teikia Vyriausybė. Pateikimo stadija. Ūkio ministrą K.Daukšį kviečiu į tribūną pateikti projektą.
K.DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Tabako kontrolės įstatymo 2, 4, 5, 6, 8, 14, 17, 18 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-759 esmė. Teikiamas svarstyti Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Europos Komisijos Vidaus rinkos generalinio direktorato ir Įmonių ir pramonės generalinio direktorato, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos ir kitų institucijų pasiūlymus. Europos Komisija pateikė pastabas, kad laisvo prekių judėjimo ir abipusio pripažinimo principai turi būti taikomi Europos ekonominės erdvės susitarimo šalims, taip pat ir Turkijai, todėl projekte keičiami importo ir įvežimo sąvokų apibrėžimai. Nustatoma, kad įvežimas – tabako ir tabako gaminių įvežimas į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos valstybių narių bei Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, ELPA valstybių ir Turkijos. Importas – tabako ar tabako gaminių įvežimas į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išskyrus valstybes Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis, Europos Sąjungos valstybes, ELPA valstybes ir Turkiją.
Antra. Nustatoma, kad tabako gaminių bandymai gali būti atliekami ir yra pripažįstami, jei jie yra atlikti ne tik Europos Sąjungos valstybių narių, bet ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių – Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, taip pat ir Turkijos kompetentingų institucijų patvirtintose laboratorijose.
Trečia. Tikslinama nuostata reglamentuoja, kad tabako gaminių pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, privalo iš perkančio tabako gaminius asmens pareikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą.
Vadovaudamosi šia nuostata, prekybos įmonės buvo pradėjusios reikalauti dokumento iš visų tabako gaminius perkančių asmenų. Siekiant išvengti nevienareikšmiško aiškinimo, projekte ši nuostata suformuluota taip: „Kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, tabako gaminių pardavėjai turi teisę iš perkančio tabako gaminius asmens pareikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą“.
Ketvirta. Tikslinamos nuostatos, reglamentuojančios prekių ženklo pateikimą prekybos tabako gaminiais vietose. Galiojančiame įstatyme reglamentuota, kad prekybos tabako gaminiais vietose leidžiama pateikti prekių ženklą, jei šis prekių ženklas nėra specialiai naudojamas tabako gaminių reklamai.
Kadangi prekių ženklo pateikimas iš esmės visada yra reklama, ši įstatymo nuostata suprantama nevienareikšmiškai. Siekiant išvengti dviprasmybės, tikslinama šios nuostatos redakcija. Projekte nustatoma, kad prekių ženklą prekybos tabako gaminiais vietose leidžiama pateikti ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, išbraukiant galiojančiame įstatyme įrašytus žodžius „jeigu šis prekių ženklas nėra specialiai naudojamas tabako gaminių reklamai“.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvenciją tabako gaminių reklama turėtų būti visiškai uždrausta per penkerius metus nuo konvencijos įsigaliojimo, ši nuostata taikoma iki 2008 m. gruodžio 31 dienos. Galiojančio įstatymo 18 straipsnyje nustatyti draudžiami tabako gaminių įsigijimo ir vartojimo skatinimo būdai. Atsižvelgiant į tai, kad teismai, nagrinėjantys bylas dėl šiame straipsnyje nustatytų draudimų, reikalauja įrodyti dar ir skatinamąjį draudžiamų veiksmų pobūdį, ši nuostata sunkiai taikoma. Todėl projekte šis straipsnis išdėstomas nauja redakcija – šie veiksmai vienareikšmiškai įvardijami kaip draudžiami, nesiejant jų su skatinimu. Tai atitinka Civiliniame kodekse įvardytus draudimus. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Penki Seimo nariai nori jūsų klausti. E.Masiulis – pirmasis. Prašom.
E.MASIULIS (LCF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, visiškai suprantamos jūsų teikiamos įstatymo pataisos ir, manau, jos laiku. Norėčiau paklausti. Mes pastaruoju metu matome Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos įvairius veiksmus baudžiant, taikant šį įstatymą praktiškai, vyksta teisminiai procesai. Ar, jūsų manymu, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba šiandien kaip savarankiška institucija atlieka savo vaidmenį, ar neviršija savo vaidmens ir savo įgaliojimų? Ar kartais ne per laisvai interpretuoja dabar galiojantį įstatymą? Ar ministerija negalvoja apie aiškesnį funkcijų priskyrimą šiai institucijai, kad ateityje tokių kvailysčių, kurios yra krečiamos, kai už kelis cigarečių pakelius yra reikalaujamos 10 tūkst. litų baudos, neliktų?
K.DAUKŠYS. Turėčiau pasakyti, kad įstatymas buvo taip suformuluotas, kad kai Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės komisija kreipdavosi į teismą, teismas patenkindavo tuos ieškinius. Vadinasi, arba kažkas negerai įstatyme buvo (ką mes dabar bandome pakeisti), arba ta įstaiga pažeidinėja patį įstatymą. Tai irgi būtų negerai. Kita vertus, ji ir sukurta kontroliuoti. Gal kartais ir nevisiškai tie sprendimai būna visiems priimtini, bet ką darysi, yra toks įstatymas ir įstatymo reikia laikytis.
PIRMININKAS. Mes gana stipriai atsiliekame nuo numatytos darbotvarkės, ir netrukus Seimo nariai kels klausimą dėl pietų pertraukos. Eilės tvarka – B.Vėsaitė.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, pritardama šioms nuostatoms, norėčiau apgailestauti, kad turguje, kur pardavinėjamos kontrabandinės cigaretės, beje, šios taisyklės absoliučiai negalioja, bet tai ne jūsų srities klausimas.
Mano pageidavimas ir klausimas būtų toks. Ar mes negalėtume praktikuoti tokių nuostatų, kad drauge su įstatymo pakeitimais mes kartu pateikiame ir taisykles. Nes paskui, tarkime, kaip įstatymo leidėjai, mes priimame vienas nuostatas, o taisyklėse atsiranda labai nenumatytų dalykų, ir gauname iš verslininkų daug priekaištų. Kaip jūs manote?
K.DAUKŠYS. Aš, kaip ministras ir kaip Seimo narys, džiaugčiausi, jeigu Seimas gautų visą dokumentų paketą iš karto, bet, deja, ne visą laiką tai pavyksta. Šiuo atveju mes bandome efektyviau ištaisyti tam tikras jau galiojančias įstatymo spragas, kad tie patys verslininkai galėtų normaliai dirbti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis ministre, jūsų teikiamos pataisos iš esmės tik patikslina tam tikras sąvokas. Pavyzdžiui, jūs numatote, kad gaminio ženklą bus galima didinti tik ant įrangos…
K.DAUKŠYS. Taip.
A.MATULAS. Jūs žinote, kad užėjus į kiekvieną parduotuvę, į prekybos centrą ta įranga visada yra matomiausioje vietoje – prie kasos. Užėję į parduotuvę, faktiškai visada matome tabako reklamą. Ar jūs nemanote, jeigu norime daryti įtaką reklamos mažinimui arba daryti įtaką jaunimui, kad būtų tikslinga uždrausti įrangą laikyti matomiausiose vietose, t.y. prie kasų. Dabar kasoje kiekvienas žmogus mokėdamas visada jaučia nemalonų tabako dvoką. Ar nebūtų tikslinga imtis radikalesnių priemonių?
K.DAUKŠYS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų kiekvienas reikalas, kaip ir ta lazda, turi du galus. Jeigu pažiūrėtume legalių tabako gaminių Lietuvoje gamybos ir pardavimo statistiką, tai jis mažėja. Pardavimas kiekvienais metais mažėja. Ką reiškia? Tai reiškia, kad mes mažiau rūkome? Tikrai ne. Tai reiškia, kad didėja kontrabandinių gaminių pardavimas. Kontrabandos cigaretės taip pat nuodija žmonių, kurie jas rūko, sveikatą, tik valstybės biudžetas negauna pajamų, iš kurių finansuojama sveikatos apsauga (…) padariniams šalinti. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas. Kaip mes dabar prekybos įmonėms liepsime tabako gaminius kažkur nukišti? Tai mes reguliuosime ir jų prekių išdėstymo tvarką,ir kitus dalykus, išeitų, kad valstybė kišasi į patį prekybos procesą. Aš neįsivaizduoju tokio dalyko. Matyt, 2008 metais tie ženklai išnyks, nes yra pasirašyta tokia konvencija. Gal mums reikėtų šiuo atveju nedaryti kažkokių labai griežtų veiksmų arba nedaryti kokių nors labai liberalių veiksmų, o vadovautis šiais įstatymo pasiūlymais ir per tą laiką pasistengti, kad kuo mažiau atsirastų kontrabandinių cigarečių Lietuvos rinkoje ir kad kuo mažesnę žalą padarytume ir patiems rūkoriams.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. 18 straipsnyje draudimai yra gana konkretūs. Gerbiamasis ministre, aš noriu sužinoti jūsų nuomonę, pateikdamas realų pavyzdį. Aišku, mes neturime skatinti pardavimo, turime saugoti nepilnamečius iki 18 metų. Štai yra parduotuvės, kurios turi alkoholio ir tabako pardavimo licencijas. Jos dirba visą parą, kartu jose veikia ir kompiuterinių internetinių žaidimų salė. Kaip šiuo atveju manote, ar yra skatinama? Ir kas po 24 valandos daugiausia sėdi ir užsiima internetiniais žaidimais? Kas daugiausia tuo užsiima? Man regis, kad asmenys iki 18 metų, nes mes su jumis neiname. Jūsų nuomone, kaip jūs manote šiuo atveju reikėtų pasielgti?
K.DAUKŠYS. Atvirai pasakius, aš asmeniškai tokių parduotuvių nemačiau.
H.ŽUKAUSKAS. Aš galėsiu jums pasakyti adresus.
K.DAUKŠYS. Iš tikrųjų po 24 valandos apskritai nė vienas nepilnametis neturėtų būti viešoje vietoje be savo tėvų arba be suaugusiųjų priežiūros. Tai yra pirmas dalykas.
Antras dalykas. Išduodant licenciją verstis lošimu, kokiu nors verslu, turėtų ta komisija, kuri išduoda, prižiūrėti, kokios licencijos sąlygos ir kas užsiims tuo dalyku. Aš visiškai sutinku, kad ten neturėtų būti nė vieno nepilnamečio. Tai visiškai (…) su šviesiu protu…
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia V.Navickas. Prašom, kolega.
V.NAVICKAS (VNDF). Gerbiamasis ministre, jūsų siūlomu įstatymo projektu nėra sprendžiamas tas klausimas, kurį minėjo kolega E.Masiulis, tai yra baudos adekvatumas nusižengimo mastui. Ta diskusija buvo spaudoje, yra ieškinių teismuose. Kaip jūs manote, ar nereikėtų šiuo klausimu pateikti naują poziciją, nes už mažą nusižengimą siūlomos gana didelės baudos pagal dabar galiojantį įstatymą. Ar nereikėtų to keisti?
K.DAUKŠYS. Didelės baudos siūlomos už kelių eismo taisyklių pažeidimus, už greičio viršijimą, dar už kitus dalykus. Nelicencijuotos prekės, jeigu mes apie tai kalbam… Asmuo, be licencijos pardavinėdamas prekę, kuri yra licencijuojama, padaro valstybei didelį nusižengimą. Tai nėra mažas nusižengimas. Jeigu baudas sumažinsime, visi sėkmingai tai darys ir lauks, kada pagaus, sumokės vienos dienos išlošimą, pelną, ir viskas. Tuo ir pasibaigs. Manyčiau, čia kokiu nors mažinimo būdu būtų sunku tikėti.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre, atsakėte į klausimus, pateikėte projektą.
K.DAUKŠYS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar proga išsakyti motyvus dėl balsavimo. Nėra norinčių. Kolegos, ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta projektui Nr.XP-759. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu.
Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo eigą: pagrindiniu skirti Ekonomikos komitetą, papildomu – Sveikatos reikalų komitetą. Preliminarią svarstymo datą plenariniame posėdyje siūloma numatyti šių metų spalio 13 dieną. Ar galime pritarti tam bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu.
Žvelgiu į laikrodį, kolegos, 14 valanda. Kad apsvarstytume likusius du klausimus, mes turėtume pratęsti posėdį, tarkime, 15 minučių. Ar būtų tokia mūsų visų bendra valia? Ministras dar vieną turi, bet eilės tvarka yra kitas. Taigi formali tvarka yra tokia. Nekviesdamas į tribūną, nesant bendro sutarimo, prašau balsavimu išsakyti, ar pritariame, kad rytinis Seimo posėdis būtų pratęstas, kol apsvarstysime du likusius klausimus?
Tabako kontrolės įstatymo 19 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-290 (pateikimas)
Balsų dauguma apsispręsta pratęsti posėdį. Sveikinu ištverminguosius ir nusiteikusius. Taigi eilės tvarka Nr.XP-290 – Tabako kontrolės įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Teikėja – B.Vėsaitė. Registracijos Nr.XP-290. Prašau iš tribūnos pateikti projektą.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, pataisos esmė yra ta, kad išplečiamas draudimų ratas, kai nuo 2006 m. bus draudžiama rūkyti. Tai yra ne tik restoranuose, kavinėse, bet ir ten, kur daugiausia lankosi mūsų jaunimas, t.y. klubuose, baruose ir diskotekose. Atsižvelgiant į tai, kad vis jaunėja rūkančiųjų amžius ir į Tabako konvencijos nuostatas bei politiką pasaulyje, nes yra daug valstybių, kuriose apskritai uždrausta rūkyti viešose vietose, kilo tokios pataisos sumanymas.
PIRMININKAS. Dėkui. Trys Seimo nariai nori jūsų klausti. Visi iš tos pačios frakcijos. A.Matulas – pirmasis.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamoji kolege, iš esmės pagal dabar galiojantį įstatymą galima rūkyti tiktai tam tikrose įrengtose vietose. Jūs siūlote uždrausti restoranuose, baruose, kavinėse. Bet vėlgi numatote, kad turi būti įrengtos tam tikros vietos. Iš esmės nelabai kas čia ir pasikeis. Tabako kontrolės įstatymas yra gana geras ir griežtas, bet jis per daugelį metų Seimo narių pataisomis yra sugadintas. Daugiau naudos gali duoti, jeigu bus griežtai laikomasi to įstatymo. Gal jums teko pasidomėti, kiek, tarkime, per šiuos ar praeitus metus buvo nubausta žmonių, įstaigų, organizacijų už šio įstatymo nesilaikymą? Tiesiog reikia praeiti vieną kartą per bet kokį miestą, užeiti į bet kokią įstaigą, restoraną, pagaliau Seimą, ir akivaizdžiai pamatysime, kad šio įstatymo nesilaikoma.
B.VĖSAITĖ. Jūs nesate visiškai teisus, nes įstatymo nuostatos, kad atskiros rūkymo vietos turi būti įrengtos, galios tiktai nuo 2006 m. gegužės 1 d. Taigi dabar restoranuose ir kavinėse dar galima rūkyti laisvai, ir visose vietose. Čia jūs nesate teisus. O dėl atskirų rūkymo vietų, be abejo, jeigu restoranas ar kavinė jų nenori įrengti, niekas jų ir neverčia. Tai būtų dar sveikiau visiems. Bet aš manau, kadangi ši pataisa buvo rengta prieš metus, mes galėtume žvelgdami šiandieninėmis akimis dar labiau sugriežtinti.
O dėl įgyvendinimo kontrolės, be abejo, verslininkai skundžiasi, kad jie per griežtai baudžiami, ir kartais yra netgi konkurentų, aš sakyčiau, išprovokuoti dalykai.
Be abejo, aš tokios statistikos neturiu. Tabako kontrolės priežiūros tarnyba ją turi. Kai mes svarstysime, svarstymo metu aš tikrai jums pateiksiu.
PIRMININKAS. Dėkui. A.Ažubalis taip pat klausia. Prašau.
A.AŽUBALIS (TSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, iš tikro tiktai trys valstybės Europos Sąjungoje yra priėmusios tokius, sakyčiau, griežtus apribojimus. Vienoje iš jų man neseniai teko lankytis. Turiu omenyje Airiją, Dubliną. Ir ten jų centre, kur yra visos pasilinksminimo įstaigos Dublino mieste, teko matyti tokį vaizdą, kai minios žmonių sustoja gatvėje, išėję iš kavinių, restoranų ir rūko. Esmė yra ta, kad jie rūkymą iš esmės perkelia į gatvę. Tačiau ar tai mažina patį rūkymą ar pagundas rūkyti, yra abejotina.
Kitas dalykas, kai siūloma bausti nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. litų bauda, tai ką tik čia buvo gerbiamasis ūkio ministras, ir kalbėjome apie pažeidimus ir prevenciją dėl vairavimo išgėrus. Visi žinome, kad Lietuvoje baudos yra kone didžiausios dėl vairavimo išgėrus. Tačiau visi matome, kad autoįvykių skaičius nemažėja. Priešingai, jis didėja. Klausimas būtų toks: ar jūs manote, kad tai padės kovoti su rūkymu ir ypač tarp jaunų asmenų?
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
A.AŽUBALIS. Ir kitas dalykas. Apie atviras vietas nieko nekalbama.
B.VĖSAITĖ. Be abejo, mes negalime uždrausti viešose vietose. Nors Niujorko patirtis rodo, kad netgi viešose vietose rūkyti negalima, nes miesto meras yra išleidęs tokį potvarkį. O dėl Airijos aš štai ką norėčiau pasakyti. Kuo kalti žmonės, kurie aptarnauja rūkančius klientus? Kuo kalti tie, kurie tikrai nenori rūkyti? Čia yra laisvas pasirinkimas. Tu išeini į gatvę ir rūkai. O tie, kurie nenori, nesėdi dūmuose. Personalas taip pat.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Kupčinskas nori klausti. Kolegos, prašau lakoniškai formuluoti klausimus.
R.KUPČINSKAS (TSF). Tikrai sveikintinas jūsų noras sumažinti rūkymo mastą. Bet čia ir mano kolega A.Ažubalis minėjo, kad vis dėlto tokiomis priemonėmis ne visai pavyksta pasiekti tų rezultatų, kokių norėtume. Aš irgi norėčiau pasakyti, kad ir pas mus miestuose išeina mokiniai iš mokyklos ir minios moksleivių tiesiog rūko aplinkiniuose rajonuose, šalia mokyklos. Ir dar norėčiau vieną pavyzdį pateikti. Visų pirma kenčia aplinkinių namų gyventojai, į kurių namų laiptines ateina moksleiviai ir tenai rūko. Čia irgi nepaprastai aktuali problema. Galbūt dabar negalėtumėte atsakyti, bet šiuos dalykus irgi reikėtų kažkaip spręsti, reglamentuoti teisiniais aktais. Ačiū.
B.VĖSAITĖ. Tada turbūt reikėtų eiti toliau ir kalbėti apie rūkymo uždraudimą viešose vietose. O savo virtuvėse tegul tada daro ką nori. Tėvų prižiūrimi, be abejo.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Dėkoju už pateikimą ir atsakymus į klausimus. Proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. H.Žukauskas. Nuomonė prieš.
H.ŽUKAUSKAS (MSG). Aš nerūkau. Turbūt būsiu nepopuliarus, nes visi, kurie nerūko, sakys, kad tu jau iš proto išsikraustei. Bet esmė yra tokia, kad visada taip sakoma: aš šiaip nerūkau, bet kai truputėlį išgeriu, tai tada tikrai užsitraukiu cigaretę. Aš manau, kad būdas padaryti taip, kad nerūkytų restoranuose, klubuose – uždrausti gerti. Tada bus normalios, kultūringos įstaigos ir bus išspręsta ta problema. O dėl tūkstančių baudų tai yra visiškas absurdas. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Supratome. A.Matulas, kita nuomonė.
A.MATULAS. Visoms priemonėms, kurios gali bent kažkiek sumažinti rūkančiųjų skaičių, ypač tarp jaunimo, aš pritariu ir siūlau pritarti ir šiai pataisai.
PIRMININKAS. Taip, kolegos, balsavimo neišvengsime. Prašau balsuoti ir išsakyti savo nuomonę dėl siūlymų, kuriuos teikia B.Vėsaitė.
Balsavimo rezultatai: 36 užsiregistravus, 15 – už, 6 – prieš, 14 susilaikė. Po pateikimo pasiūlymui nepritarta. Dabar dėl tolesnės eigos. Ar galime bendru sutarimu taupydami laiką siūlyti iniciatorei tobulinti? Galime sutarti? Nėra prieštaravimų. Bendru sutarimu projektas iniciatorei nepritarus po pateikimo yra grąžinamas tobulinti.
Dabar, kolegos, liko paskutinis rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas, tryliktasis, su integracija susijęs Energetikos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-717. Kviečiu tą patį ūkio ministrą K.Daukšį į tribūną. Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Prašom.
K.DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, dar kartą trukdau jus. Iš tikrųjų Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 1, 8 ir 20 straipsnių papildymo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projekto teikimas. Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 1, 8 ir 20 straipsnių papildymo įstatymo projektą. Teikimo tikslas – teikiamu įstatymo projektu į Energetikos įstatymą perkeliamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/91/EB „Dėl pastatų energetinio naudingumo“ 8 straipsnio „Šildymo katilų tikrinimas“ ir 9 straipsnio „Oro kondicionavimo sistemų tikrinimas“ nuostatos.
Vienas iš nustatytų direktyvos reikalavimų yra pastatuose esančių šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį ar skystąjį kurą, ir oro kondicionavimo sistemų reguliarus tikrinimas ir papildomai visos šildymo sistemos, kurios šildymo katilai yra senesni kaip 15 metų, tikrinimas. Tuo siekiama sumažinti energijos išteklių suvartojimą bei deginant šiuos išteklius išsiskiriančio anglies dvideginio kiekį.
Projekto esmė. Įstatymo projekte nustatoma, kad šildymo katilai, kurių vardinė atiduodamoji galia yra nuo 20 kilovatų iki 100 kilovatų, bus tikrinami ne rečiau kaip kartą per trejus metus. Šildymo katilai, kurių vardinė atiduodamoji galia yra didesnė negu 100 kilovatų, – ne rečiau kaip kartą per dvejus metus, o oro kondicionavimo sistema – ne rečiau kaip kartą per trejus metus.
Visos šildymo sistemos vienkartinis patikrinimas bus atliekamas, kai katilo patikrinimo metu pagal nustatytus periodiškumo reikalavimus nuo katilo pagaminimo datos bus praėję daugiau kaip 15 metų. Kiekvienais metais šalyje reikės patikrinti apie 4 tūkstančius katilų. Įstatymo projekte numatyta, kad savivaldybės gali (pabrėžiu, gali) fiziniams asmenims padengti šildymo katilų ir šildymo sistemų tikrinimo išlaidas. Tam savivaldybės turėtų nusistatyti tikrinimo išlaidų padengimo iš savivaldybės lėšų tvarką. Savivaldybėms nusprendus padengti visas minėtas išlaidas, visų savivaldybių išlaidos sudarytų apie 1 mln. litų.
Taip pat įstatymą siūloma papildyti priedu „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“. Prašome pritarti šiam projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas Seimo narys nori jūsų klausti. A.Endzinas. Prašom.
A.ENDZINAS (LCF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų įstatymo aiškinamajame rašte jūs teigiate, kad vienas iš tikrinimo motyvų yra tas, kad šie katilai gamina šilumą realizaciniam tinklui. Norėčiau pacituoti: „Kadangi tai gali būti neefektyvu, reikia taupyti ir t.t. Jie bus tikrinami“.
Tačiau aš drįstu teigti, kad tokių šildymo katilų, kurie yra 20 kilovatų nominalaus galingumo, o būtent nuo tokio galingumo pradedama tikrinti, visoje valstybėje turbūt yra vienetai. Paprastai jie yra nuo 100 ir galingesni. Ar reikia įvesti tokius laiptus, ar čia tik techninis klausimas suderinant su direktyva? Dėkoju.
Kitas, jeigu galima prie to paties pridėti. Vis dėlto jeigu valstybė numato tam tikrus tikrinimo veiksmus ir jie kainuoja (o jie tikrai kainuoja), turėtų numatyti ir atitinkamas lėšas šiai procedūrai atlikti. Dėkui.
K.DAUKŠYS. Dabar pirmiausia norėčiau atsakyti į pirmą klausimą. Nuo 20 iki 100 kilovatų yra katilai, kurie iš esmės naudojami buityje. Tai namų šildymo katilai ir visi kiti. Tai susiję tik su tais katilais, kurie naudoja skystą kurą arba anglį. Jeigu jūs pastebėjote, su atsinaujinančiais šaltiniais, kurie naudoja dujas arba malkas, tai nesusiję. Lietuvoje tai iš tikrųjų susiję su labai nedideliu skaičiumi vartotojų.
Dabar kodėl taip yra? Todėl, kad tokia yra Europos Sąjungos direktyva, ir mes tiesiog privalome ją perkelti.
Antras jūsų klausimas buvo dėl kaštų. Aš jau sakiau, kad kaštai per visą Lietuvą būtų apie milijonas litų. Iš esmės šie kaštai guls ant katilų savininkų pečių. Pavyzdžiui, važiuosite automobiliu į techninės priežiūros centrą, matuos išmetimą, ir jūs už tai sumokėsite. Ar reikia, kad valstybė tai padengtų? Lygiai tas pat yra ir čia. Jeigu yra padidėjęs CO išmetimas, jeigu mes saugome savo aplinką ir jeigu mes pasirašome tarptautines konvencijas, turime jų laikytis. Tik socialiai remtiniems žmonėms savivaldybės galėtų nustatyti kompensavimo tvarką. Tai vienintelis būdas. Juk tai toks pat degimo variklis kaip ir jūsų automobilio.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, atsakėte į klausimus. Dėl balsavimo motyvų prieš – A.Endzinas. Prašom, kolega.
A.ENDZINAS. Vienintelis prieštaravimas dėl paskutinio klausimo dalies atsakymo. Jeigu mes numatome tam tikras išlaidas, mes turėtume jas tiksliai žinoti ir skirti tas sumas savivaldybėms atitinkamoms funkcijoms atlikti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Č.Juršėnas – nuomonė už.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, aš siūlau pritarti šioje stadijoje, o paskui svarstant komitetuose, jeigu tikrai reikės pataisyti, kaip kai kurie kolegos čia kalba, bus galima tai padaryti. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių ir primygtinai reikalaujančių balsuoti? Gal balsuodami pasakykime savo nuomonę, kolegos, baigiantis rytiniam posėdžiui.
Užsiregistravo 42.
Iš jų 39 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Po pateikimo projektui pritarta.
Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo skirti Ekonomikos komitetą, o preliminarią svarstymo datą nustatyti spalio 13 d., dar šiais metais. Ar galime tam pritarti? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.
Kolegos, 14.18 valandų. Noriu paskelbti rytinio plenarinio posėdžio pabaigą. Po pertraukos renkamės 15.00 valandą. Tai vakarinio posėdžio pradžia.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCF – Liberalų ir centro frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VNDF – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija.