LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO
81, 82, 183, 1891 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
Projekto pirminiai siūlytojai: nėra.
Projekto tikslas ir uždaviniai: Įstatymo projektas teikiamas, siekiant suderinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 81, 82, 183 ir 1891 straipsnių nuostatas su Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 164-5971) nuostatomis, taip pat įvertinant Seimo Teisės departamento, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Teisingumo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos pastabas bei pasiūlymus dėl minėtų ATPK straipsnių keitimo tikslingumo.
Šiuo metu teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Galiojančio ATPK 81 ir 82 straipsniuose vartojamos triukšmo rodiklių sąvokos, 183 straipsnyje vartojamas triukšmo apibrėžimas, 1891 straipsnyje vartojama triukšmo ir vibracijos rodiklio sąvoka neatitinka Triukšmo valdymo įstatyme vartojamų sąvokų. Be to, ATPK 183 straipsnio (Viešosios rimties trikdymas) norma nustato administracinę atsakomybę dėl keliamo triukšmo gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose tik nuo 22 iki 6 valandos, o viešosiose vietose – visą parą, taip pat nenumatyta administracinė atsakomybė už triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą.
Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Teikiamo projekto naujas reglamentavimas suderinamas su Triukšmo valdymo įstatymo tikslais ir sąvokomis. Atsižvelgiant į tai, tikslinamos ATPK 81 ir 82 straipsnių 1 dalyse vartojamos “techninių normatyvų” sąvokos bei ATPK 1891 straipsnyje vartojama “triukšmo ir vibracijos lygio” sąvoka pagal Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį, o ATPK 183 straipsnio 1 dalyje vartojama triukšmo sąvoka pagal Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 19 dalį. Kadangi Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 23 dalis ir 14 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad triukšmo šaltinio valdytojas privalo imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti ar mažinti, jei jis viršija triukšmo ribinį dydį dienos, vakaro ar nakties metu, todėl teikiamame projekte ir siūloma taikyti administracinio poveikio priemones triukšmo šaltinio valdytojams, nesiimantiems triukšmo ribojimo priemonių ir dienos metu ne tik viešosiose vietose, bet ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose ir jų teritorijoje. Kadangi Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad savivaldybių institucijos tvirtina triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles, todėl tikslinga numatyti administracinę atsakomybę taip pat už šių taisyklių pažeidimą. Laukiami teigiami rezultatai – žmonių gyvybės, sveikatos bei aplinkos apsauga nuo neigiamo triukšmo poveikio, geresnė žmonių gyvenimo kokybė.
Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės: nenumatomos.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: Įstatymo reguliacinės normos inkorporuojamos į administracinės teisės normų teisės šaką.
Kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti svarstomas su juo suderintas ir Seimui pateiktas Triukšmo valdymo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. X P-610, patikslinantis Vidaus reikalų ministerijos kompetenciją triukšmo kontrolės srityje.
Kitų lydimųjų teisės aktų įstatymui įgyvendinti nereikia, kadangi Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsniu, įsigaliojusiu 2005 m. birželio 1 d., nustatyta, kad savivaldybių institucijos nustato pavaldžių viešojo administravimo institucijų kompetenciją triukšmo valdymo srityje, taip pat atitinkamai papildytas Vietos savivaldos įstatymas.
Šis įstatymo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams.
Biudžeto lėšų įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus.
Įstatymo projekto autorės: Seimo narės Dangutė Mikutienė ir Violeta Boreikienė.
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: triukšmo ribinis dydis, administracinė nuobauda, viešoji rimtis.
Seimo narės Dangutė Mikutienė
Violeta Boreikienė