Pirmasis (80) posėdis
2005 m. rugsėjo 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS, V.MUNTIANAS ir V.GEDVILAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Mielieji kolegos, pirmasis skambutis. Prašom sėstis į savo vietas. Mielieji kolegos, prašyčiau pasiruošti dideliems darbams, kuriuos tuoj pradėsime. Ir pirmas iš jų yra įdėti tinkamai į tinkamą vietą korčiukes. Prašom pasitikrinti. Gerai. Malonu pranešti, kad mes susirinkome šiek tiek atjaunėjusiuose ar atšviežėjusiuose Seimo rūmuose. O kai pasižiūriu į jūsų veidus, tai ir jūs visi atjaunėję. Taigi su malonumu pradedu Seimo rudens sesiją ir pirmąjį posėdį.

M.STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato konsultantas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas.

Giedamas Lietuvos valstybės himnas

2005 m. rugsėjo 10 d. (šeštadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Ačiū, mielieji kolegos. Pradedame mūsų pirmąjį posėdį. Ar kolegos turi prieštaravimų dėl darbotvarkės, ar galime patvirtinti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Taigi pirmasis darbotvarkės punktas yra Respublikos Prezidento V.Adamkaus kalba. Man malonu pakviesti, kad Jo Ekscelencija Prezidentas kreiptųsi į Seimą pačią pirmąją sesijos darbo dieną. Prašom, Prezidente.

Respublikos Prezidento V.Adamkaus kalba

V.ADAMKUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis Lietuvos Seime, Ministre Pirmininke, Vyriausybės nariai, Seimo viešnios ir svečiai! Sveikinu susirinkus į Seimo rudens sesiją. Esu tikras, kad Lietuvos žmonės su išskirtiniu dėmesiu stebės šios sesijos darbus, lauks jūsų idėjų, nutarimų, o labiausiai – valstybiško požiūrio į savo veiklą. Per praėjusius metus ne vienas jūsų, naujų Seimo narių, tapote aktyviais viešojo gyvenimo dalyviais. Kartu turėjote progos įsitikinti, kad politinė veikla reikalauja profesionalaus ir sąžiningo darbo. Tikiuosi, kad ši politinė ir žmogiškoji patirtis ateityje leis išvengti kai kurių praėjusios sesijos klaidų, kad iš jų bus pasimokyta, kad bus dirbama atsakingiau. Juo labiau kad pati artimiausia ateitis Lietuvai meta didelių iššūkių. Tam, kad naftos kainų augimas netaptų visuotine ekonomine krize, kad galimas finansinis smūgis Lietuvos gyventojams, įmonėms ir visam ūkiui būtų kuo švelnesnis, visos mūsų valdžios grandys jau dabar turi imtis bendros, koordinuotos ir valstybės interesais grįstos veiklos. Veikdami atskirai, vadovaudamiesi kartais tik savo ar partijos interesais ir supratimu rezultatų nepasieks nei politikai, nei institucijos.

Drįstu tvirtinti, kad tai buvo vienas didžiausių praėjusios sesijos kliuvinių, kad kartais pristigdavo požiūrio, jog dirbama valstybei, o ne partijai, ir atstovaujama tautai, žmonėms, o ne apygardai. To rezultatas yra akivaizdus. Žmonės tebelaukia prieš rinkimus žadėtų permainų ir reformų, o jos, būkime atviri, stringa iš esmės visose mūsų gyvenimo srityse.

Nesibaigianti sveikatos apsaugos reforma, esminių problemų nepalietusios aukštojo mokslo ir studijų sistemos pertvarkos, problematiška teisėtvarkos situacija – visa tai kasdien virsta skaudesniais smūgiais vis didesnei piliečių daliai.

Tai, kas turėtų užtikrinti gerovę, socialinį saugumą ir pasitikėjimą savo rinkta valdžia, pernelyg dažnai kelia žmonių nusivylimą ir pasipiktinimą. Pridėję dar biurokratiją ir korupciją, prasilenkimą su elementaria etika, o kartais net ir su įstatymu, turime atsakymą į klausimą, kodėl Lietuvos žmonės nepasitiki valdžia?

Jūs, įstatymų leidėjai, galite tikrai daug nuveikti atkurdami šį pasitikėjimą. Tam reikia tik vieno, – kad jūsų priimami įstatymai gintų žmogaus, o ne interesų teises. Esu tos nuomonės, kad moralė gali ir turi būti neatsiejama politikos dalis, o ne abstrakti, neįgyvendinama siekiamybė.

Netrukus Seime bus tvirtinamas šalies biudžetas. Norėčiau palinkėti, kad jį svarstydami nepamirštume: tai ne tik finansinis, bet ir politinis šalies gyvenimo veiksnys. Esu siūlęs konkrečius biudžeto formavimo ir vykdymo principus. Tikiuosi, kad šis mano siūlymas bus išgirstas.

Norėčiau užsiminti ir apie artėjančius savivaldybių rinkimus. Tebūnie tai demokratiškos konkurencijos aktas. Keldamas šiuos uždavinius ir tikslus, jaučiuosi kaip ir jūs atsakingas Lietuvos žmonėms ir jiems įsipareigojęs. Dirbdamas tą patį Lietuvos kūrimo darbą, jaučiuosi to paties politinio dialogo dalyvis. Yra dalykų, kurių ir geriausių norų vedami nei Seimas, nei Vyriausybė, nei Prezidentas, dirbdami pavieniui, nepadarys.

Nuoširdžiai kviečiu, kad naująjį politinį sezoną visų Lietuvos politikos grandžių dialogas vyktų kuo sklandžiau ir geranoriškiau. Nesiblaškydami susitelkime racionaliam dialogui ir bendram darbui. To reikia Lietuvos šiandienai ir ateičiai. Tam čia ir esame. Ačiū jums. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju, Ekscelencija.

Dabar noriu atlikti vieną malonią priedermę – pasveikinti Seimo narę maloniąją O.Valiukevičiūtę su praėjusiu gražiu gimtadieniu. (Plojimai)

Mielieji kolegos, dar viena gera žinia, kurios materialinę išraišką jūs jau gal pastebėjote arba pačiupinėjote. Tai mūsų bendradarbio kolegos Alvido Lukošaičio monografija „Parlamento institucionalizacija ir teisėkūros procesas: Lietuvos atvejis“. Prašyčiau studijuoti, o ne tik pasidėti į knygų lentyną. Pabaigoje yra išvados ir pasiūlymai, tai gal iš tikro tas mums išeis į naudą. Čia yra Seimo kanceliarijos dovana jums, mielieji kolegos Seimo nariai.

Ir dar vienas pranešimas, kurį noriu pacituoti.

„Šį sekmadienį, rugsėjo 11 d., pažymimos ketvirtosios teroristų atakos prieš Jungtines Amerikos Valstijas metinės. Deja, po šio įvykio sekė daug išpuolių prieš nekaltus žmones kitose šalyse. Norėdami paminėti tūkstančius išpuolių metu prarastų gyvybių, kartu su Rusijos Federacijos, Ispanijos Karalystės, Turkijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės ambasadomis bei keliomis Vilniaus religinėmis bendruomenėmis organizuojame įvairių religinių konfesijų atstovų susirinkimą ir kviečiame diplomatinių atstovybių bei Lietuvos valdžios institucijų atstovus.“ Vadinasi, ir Seimo narius. Pamaldų pradžia – šių metų rugsėjo 11 d., t.y. rytoj, 9.30 val. Liuteronų bažnyčioje, Vokiečių g. 20.

Taigi kartu su ambasadomis kviečiu apsilankyti, o dabar prašyčiau tylos ir susikaupimo minute pagerbti ir to teroro, ir kitų baisių nelaimių aukas. (Tylos minutė) Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr.XP-772 (pateikimas)

Imamės antro darbotvarkės punkto. Tai Seimo nutarimo „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ projekto pateikimas. Pirmiausia į tribūną kviečiu Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką A.Brazauską. Prašom. Prašom, premjere.

A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū. Pone Prezidente, gerbiamieji Seimo nariai, Seimo rudens darbų sesijai Vyriausybė siūlo per 200 teisės aktų projektų. 60 jau pateikti ir įregistruoti, 53 eurointegraciniai, 32 prioritetiniai ir, mūsų nuomone, labai skubūs. Lyginant su praėjusia sesija, siūlomų projektų skaičius padidėjo beveik trečdaliu. Tai rodo, kad Vyriausybės, ministerijų, Vyriausybės įstaigų veikla įgavo reikiamą pagreitį ir mūsų programoje numatytos nuostatos bus įgyvendinamos greičiau.

Norėčiau atkreipti dėmesį į keletą įstatymų projektų, kuriuos Vyriausybė siūlo priimti neatidėliojant, jei įmanoma, net sesijos pradžioje. Pirmiausia Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti valstybės garantijas nuomininkams, gyvenantiems savininkams grąžintinuose namuose.

Antra. Nuo liepos 1 d. įsigaliojo Invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymas, pakeitęs „invalidumo“ sąvoką, todėl kai kurioms asmenų grupėms atsirado problemų dėl santaupų atkūrimo. Siekdama išspręsti šias problemas, Vyriausybė siūlo Seimui kuo skubiau pakeisti Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo kai kuriuos straipsnius.

Daugiau nei 30 įstatymų projektų yra tiesiogiai susiję su Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimu. Šioje sesijoje siūloma svarstyti Socialinių paslaugų įstatymo projektą. Tikslas – išplėsti paslaugų grupę, padaryti jas tikslingesnes, labiau atitinkančias realius vaiko, suaugusio asmens ar šeimos poreikius. Siekiama sudaryti sąlygas šeimoms, savo namuose prižiūrinčioms neįgalius senyvus asmenis, dalyvauti darbo rinkoje. Siūloma atkreipti dėmesį į besimokančius bendrojo lavinimo mokyklose nepasiturinčių šeimų vaikus. Reikia pagerinti moksleivių pavėžėjimą, kompensuoti mokinių vežimo mokykliniais autobusais išlaidas. Tuo tikslu būtina pakoreguoti Savivaldybių įstatymą.

Didesnis dėmesys bus skiriamas visuomenės sveikatos priežiūrai, geriau organizuojama greitoji medicininė pagalba.

Seimui siūloma priimti keletą įstatymų projektų, kurių tikslas – aiškinti arba aiškiau reglamentuoti statybas, t.y. užkirsti kelią savavališkoms statyboms, supaprastinti statybų leidimų išdavimo tvarką, numatyti neteisėtos statybos civilines ir teisines pasekmes.

Nors Pasaulio banko atliktas tyrimas rodo, kad Lietuva daug padarė siekdama pritraukti investicijas verslui plėtoti, tačiau Vyriausybė pastebėjo ir tam tikrų negerovių. Projektas parengtas siekiant sumažinti biurokratines kliūtis investicijoms, supaprastinti ir detalizuoti privačių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tai sudėtinga procedūra, seni įstatymai stabdo investicinį procesą. Paėmimas visuomenės poreikiams ir teisingas atlyginimas – šie du dalykai turi būti atskirti. Europos praktika rodo, kad pagal įstatymus šie reikalavimai tvarkomi be didelių trukdymų.

Bus teikiamos ir kitų įstatymų pataisos, kurios leis operatyviau spręsti problemas, iškylančias investitoriams, ir spartinti verslo plėtrą. Teks patobulinti Teritorijų planavimo įstatymą, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą ir daug kitų.

Pačiu svarbiausiu rudens sesijos įvykiu, be abejo, turėtų tapti Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas. Kartu bus pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai. Tai esminiai finansiniai dokumentai, koncentruotai atspindintys kitų metų valstybės politiką iš esmės visose valstybės valdymo srityse, Vyriausybės ir Seimo sąveiką europiniais klausimais. Tai atskira tema.

Nemaža dalis Seime siūlomų svarstyti įstatymų yra susiję su mūsų narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimų vykdymu. Šiais metais į Lietuvos teisinę sistemą perkeliamos Europos Sąjungos institucijų priimtų direktyvų nuostatos aplinkos apsaugos, ūkio, teisingumo, vidaus reikalų ir kitose srityse.

Vykdant narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus, dabar numatoma ratifikuoti apie 15 įvairių tarptautinių konvencijų ir susitarimų. Vyriausybė stengiasi tinkamai planuoti, koordinuoti šį gana didelį srautą dokumentų, kad būtų išvengta nereikalingos skubos ir kad pakaktų laiko susikoncentruoti prie projektų kokybinių aspektų. Apie proceso mastą ir intensyvumą byloja ir tai, kad per 2005 metų pirmąjį pusmetį Vyriausybė gavo ir registravo apie 14 tūkstančių įvairių Europos Sąjungos dokumentų. Parengta, svarstyta ir įvairių Europos Sąjungos institucijų lygiu pateikta beveik 1400 Lietuvos pozicijų. Į šį darbą buvo įsitraukę apie 50 valstybės institucijų ir daugiau kaip 600 tarnautojų.

Kad procesas vyksta gana sklandžiai, rodo faktas, kad pavasario sesijoje Seimas priėmė beveik visus suplanuotus vadinamuosius integracinius įstatymų projektus. Reikėtų pažymėti, kad Europos Komisija savo įvairiuose pranešimuose apie teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę nuolat mini Lietuvą kaip vieną iš geriausiai dirbančių iš visų 25 šalių. Esame toliausiai pažengę ne tik tarp naujų, bet ir tarp visų šalių naudodami tuo tikslu ir naujausias informacines technologijas. Taip užtikriname skaidrumą ir operatyvumą, sutaupome laiko derindami institucijų pozicijas.

Taigi galima konstatuoti, kad Vyriausybė ir Seimas pereina į naują procedūriškai stabilų Europos Sąjungos reikalų sprendimo Lietuvoje etapą. Narystės nauda priklauso ne tik nuo sėkmingo dalyvavimo Europos Sąjungos procesuose, bet taip pat ir nuo tinkamo pasirengimo šalies viduje.

Kas mūsų laukia artimiausiu metu? Pirma. Vyriausybė yra užsibrėžusi iki metų pabaigos parengti Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją 2007–2013 metams ir kitų metų pradžioje pradėti derybas su Europos Komisija dėl jos pripažinimo. Turime ją parengti tokią, kuri sudarytų papildomas prielaidas Lietuvos gerovės esminiam priartėjimui prie Europos Sąjungos vidurkio iki kito programavimo laikotarpio pabaigos. Turiu galvoje 2013 metus.

Antra. Ne mažiau svarbūs darbai laukia rengiant nacionalinės Lisabonos strategijos veiksmų planą. Jie reikalauja (…) tikro strateginio požiūrio į tolesnę šalies, jos visuomenės ūkio raidą. Neabejoju, kad į šiuos darbus aktyviai įsitrauks ir Seimo deleguoti nariai, atskiri komitetai.

Trečia. Kalbant apie pasirengimą eurui įvesti norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį, kad tuo tikslu reikės priimti tam tikras Konstitucijos bei įstatymų pataisas. Tikriausiai neišvengsime gana ilgo derinimo su Europos centriniu banku (…), žinoma, todėl jas reikia pradėti rengti nedelsiant. Seimas pavedė Vyriausybei atlikti sudėtingą uždavinį – numatyti maksimalias kompensavimo žmonėms priemones dėl euro įvedimo galimų neigiamų pasekmių. Tam reikia, žinoma, susitelkimo, supratimo ir nemažų pastangų.

Kita vertus, laisvosios rinkos sąlygomis yra labai sunkiai reguliuojamų arba nereguliuojamų veiksnių. Energetinių išteklių brangimas, realių pajamų augimas, didelės pinigų masės atėjimas į rinką – visa tai gali turėti labai svarbios, o galbūt ir lemiamos įtakos infliacijai augti. Tai atsilieptų Mastrichto kriterijų laikymuisi.

Lemiamas veiksnys yra mūsų piliečių gyvenimo lygis ir jo siekis. Siekiame sparčiau pereiti į aukštesnę gyvenimo kokybę. Tapę visateisiais Europos Sąjungos nariais, jau spėjome pajusti ekonominę pagalbą iš Briuselio. Dirbame racionaliau, vis labiau pasikliaudami savo jėgomis. Todėl sunku suprasti tuos, kurie ekonomines permainas įsivaizduoja kaip revoliucinius, skausmingus procesus, lydinčius ekonominių krizių ir socialinių sukrėtimų. Mes, žinoma, visi matome, kur mes esame. Mūsų augimo tempai didesni beveik trigubai negu Europos Sąjungos vidurkis. Todėl dirbant ir tvarkantis nuosekliai, ramiai, apgalvotai užtikrinamas visų visuomenės procesų stabilumas ir rezultatyvumas.

Ekonomikos augimas fiksuojamas kaip gana spartus, ryškiai mažėja nedarbas, kyla darbo užmokestis. Sausio mėnesį registruotas nedarbas sudarė 6,1%, o birželio pabaigoje – 4,4%. Darbo užmokestis pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 9%, ko niekada nebuvo. Kai kurie analitikai tvirtina, kad Lietuvos ūkis išsiskiria geriausių pagrindinių ekonominių rodiklių derinimu: bendrojo vidaus produkto augimo, einamosios sąskaitos deficito ir infliacijos. Suprantama, kad augimą skatina vidaus rinkos plėtra, po įstojimo į Europos Sąjungą labai pagerėjo eksporto sąlygos. Per pirmąjį šių metų pusmetį bendrasis vidaus produktas augo 7%, dabar Statistikos departamentas sako 6,4%, kažkoks nepastovus šis skaičius, daugiau negu praėjusiais metais. Vienam šalies gyventojui teko maždaug 5 tūkstančiai litų bendrojo produkto. Sparčiai plečiasi pramonė, statyba – net 14,5%, vidaus prekyba – apie 10%, prekių eksportas ypač – 24,4%, kai importas tiktai 18%. Jis, žinoma, gerina mūsų finansinę situaciją.

Vienas ilgalaikių valstybės raidos prioritetų yra žinių visuomenės formavimas. Informacinių ir ryšių technologijų panaudojimas visose ūkio šakose plečiasi ir yra skatinamas, vis didėja investicijos. Interneto prieigos ir paslaugos išaugo beveik 40% per pusmetį. Tai, žinoma, labai didelis skaičius. Abonentų skaičius – maždaug 3 su viršum karto. Neblogi yra žemės reformos rodikliai. 92% visų piliečių prašymų dėl žemės grąžinimo yra patenkinti. Žmonėms grąžinta 3 mln. 800 tūkst. hektarų, ir jie ta žeme disponuoja. Tai yra pagrindinė dalis. Išperkant žemę valstybė jau sumokėjo (aš turiu galvoje už žemę žmonėms) per milijardą litų per pastaruosius trejetą metų. Iki rugpjūčio 1 dienos jau išmokėjome tai, kas buvo numatyta šių metų biudžete, t.y. apie 150 mln., ir šiek tiek viršijome. Noriu priminti, kad mūsų partijų koalicija įsipareigojo išspręsti šią problemą ir kompensuoti visiems žmonėms iki 2008 metų pabaigos.

Nuo liepos 1 dienos bazinė pensija padidėjo 28 litais, o draudžiamosios pajamos – 94. Šiuo metu pensija vidutiniškai padidinta 50 litų. Tuos pokyčius pajuto apie 900 tūkstančių mūsų piliečių. Vienu pagrindinių ūkio plėtros šaltinių išlieka didėjantis gyventojų vartojimas. Žmonės drąsiau skolinasi iš bankų, tapo pajėgūs imti paskolas, kurių palūkanos mūsų šalyje, galima džiaugtis, yra labai labai mažos. Realūs laimėjimai mūsų tikrai neužmigdo, tačiau pažangai nebūtini perversmai ir stresai. Galiu pasakyti tik tiek, jog Vyriausybė dėkinga Seimo daugumai, kad buvo pritarta 2005 m. biudžeto paskirstymo pakeitimams. Tai pademonstravo, kad tų sprendimų iš tikrųjų reikėjo mūsų visuomenei, jie parodė ir mūsų koalicijos brandą. Žodžiu, vykdomoji valdžia pajėgi, noriu taip pasakyti, tęsti ekonomines ir socialines reformas, įvertinti naujus uždavinius ir, žinoma, objektyvias globalines pasekmes. Mes sugebėsime ir ateityje derinti didžiąją politiką su mūsų ekonominiais valstybės ir mūsų žmonių interesais.

Greta įstatymų leidybos, Seimas atlieka didžiulį darbą vykdydamas parlamentinę kontrolę. Sveikintina tai, kad pavasario sesijos metu Seimas sustiprino šią veiklą. Tai rodo mūsų parlamentinės demokratijos raidą, nes anksčiau neturėjome gilesnių šios veiklos tradicijų. Žinoma, smagiau yra kontroliuoti negu būti kontroliuojamam. Vyriausybei tenka pastarasis vaidmuo, tačiau mes puikiai suvokiame parlamentinės kontrolės naudą, todėl tobulinant vykdomosios valdžios darbą mūsų uždavinys ne tik pasiūlyti Seimui geriausius įstatymų projektus, bet ir didele dalimi įgyvendinti pagal mūsų atsakomybei priskirtus priimtus įstatymus. Praktiniame darbe neįmanoma išvengti trūkumų, todėl mes esame labai dėkingi Seimui, Seimo komitetams, paskiriems Seimo nariams, kurie atkreipia mūsų dėmesį į opias problemas ir siūlo įvairius sprendimo būdus. Taip pat tvirtai laikomės Konstitucijoje įtvirtintų valdžios padalijimo principų ir suvokiame, kad niekas kitas nepadarys to, ką privalo padaryti pati Vyriausybė. Todėl ne visuomet galime atsižvelgti į teikiamus siūlymus, nes atsakomybė už jų pasekmes vis tiek teks mums, t.y. Vyriausybei. Pavasario sesijos metu Vyriausybė gavo gana daug Seimo narių ir Seimo komitetų pasiūlymų ir kreipimųsi. Per aštuonis šių metų mėnesius iš Seimo gavome per 400 įvairių raštų, iš jų 219 iš įvairių Seimo komitetų, frakcijų, komisijų. Atsakome taip, kaip ir priklauso, į tuos Seimo narių laiškus, taip pat ir į tuos, kuriuose nėra siūlymų, o tiesiog kai kada moralizuojama ir politikuojama. Žinoma, apie tokius kreipimusis pirmiausia norėtume sužinoti tiesiogiai, o ne iš žiniasklaidos priemonių. Praeitoje sesijoje ne kartą teko komentuoti Seimo narių kreipimusis, kurių akyse nebuvome regėję, tačiau tai veikiau politinės kultūros ir etikos dalykas. Tai trukdo visuomenei pateikti išsamią informaciją ir laiku, klaidinama pati visuomenė, kuri paskui formuoja nuomonę apie konkrečias valdžios institucijas. Kartais Vyriausybę pasiekia ir įsakmūs reikalavimai, nors, kaip žinote, pagal Seimo statuto nuostatas Seimo komitetų siūlymai turi rekomendacinį pobūdį. Kartais reikalaujama atsiskaityti, kaip šie siūlymai vykdomi, arba piktinamasi, kodėl Vyriausybė priėmė kitokį sprendimą. Dar kartą norėčiau akcentuoti, kad mes visada geranoriškai apsvarstome visus įvairius pasiūlymus, tačiau nesėkmės atveju Vyriausybė, žinoma, negalės pasiteisinti, kad mes priėmėme tai, ką siūlė Seimo komitetas, nes vis tiek atsakomybė už tą veiklos sritį, kuri mums priskirta, priklauso Vyriausybei ir mes turėsime pasiaiškinti.

Galbūt reikėtų pakalbėti ir apie parlamentinės kontrolės esmę. Čia akivaizdžios tam tikros teorinės suvokimo sąvokos, skirtingas supratimas dažnai sukelia nereikalingas emocijas. Kas yra parlamentinė kontrolė? Ar smulkmeniška kitų valdžios institucijų globa, ar kiekvieno veiksmo vertinimas, ar metodas spręsti kokius nors vietinius ar grupinius interesus, ar priežiūra, kaip atsakingos institucijos įgyvendina įstatymus? Galbūt Seimas galėtų surengti teorinę konferenciją parlamentinės kontrolės klausimais. Manau, tai būtų visiems labai naudinga. Jeigu atsirastų bendras parlamentinės kontrolės teorijos suvokimas ir Vyriausybės taip pat, manau, galbūt mažiau būtų nesusipratimų mūsų kasdieninėje veikloje, mūsų kasdieninėje praktikoje.

Turiu pabrėžti, kad labai optimistiškai žiūriu į Seimo ir Vyriausybės bendradarbiavimą šioje sesijoje, mums visiems vienodai rūpi, kad būtų priimti geri įstatymai ir kad jie būtų vykdomi. Manau, kad jau baigėsi ilgokai po Seimo rinkimų užsitęsęs patirties kaupimo metas, praėjo neišvengiamų nesusipratimų laikotarpis ir atėjo rimto politinio darbo ruduo. Neabejoju, kad parlamentas efektyviai dirbdamas laiku svarstys ir priims mūsų pasiūlymus. Nuoširdžiai linkiu sėkmės Seimo nariams, tikiuosi, kad mūsų bendros pastangos sutvirtins piliečių pasitikėjimą Seimu, Vyriausybe ir kitomis institucijomis. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju, premjere.

M.STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato konsultantas). Jo Ekscelencija Lietuvos Prezidentas. (Prezidentas palieka posėdžių salę.)

PIRMININKAS. Kolegos, premjere, mielieji svečiai tęsiame darbą. Prieš paprašydamas toliau pirmininkauti kolegą V.Muntianą, noriu pranešti, kad turime sudaryti naują balsų skaičiavimo grupę iš įvairių frakcijų atstovų. Konkrečiai: V.M.Čigriejienė, S.Bucevičius, G.Jakavonis, J.Čekuolis ir A.Butkevičius. Kaip žinote iš anų sesijų patirties, balsų skaičiavimo grupei tik ypatingais atvejais tenka imtis darbo, bet pagal Statutą mes ją turime sudaryti vienam mėnesiui, t.y. iki spalio 10 dienos. Dabar prašyčiau toliau pirmininkauti V.Muntianą.

PIRMININKAS (V.MUNTIANAS, DPF). Žodis pranešimui suteikiamas Seimo vicepirmininkui Č.Juršėnui. Prašom.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Mielieji kolegos, gerbiamasis premjere, svečiai! Atsižvelgdamas į tai, ką pasakė abu ekscelencijos, aš tik trumpai drūtai pateiksiu iš mano ar Seimo vadovybės kampo žiūrint darbų programos projektą.

Pirmiausia noriu pasakyti, kad Seimo Pirmininkas prieš kelias dienas buvo surinkęs Seimo komitetų vadovus, komitetų atsakingus darbuotojus, Seimo valdybą, ir mes preliminariai tarėmės dėl tų siūlymų, kurie jau buvo pateikti. Siūlymų, žinoma, yra daugiau. Kai ką įdomaus pateikė ir opozicija, bet dar ne visos opozicinės frakcijos. Tikiuosi, kad bus papildyta darbų programa. Mes ją siūlome galutinai tvirtinti po komitetų nuomonės išklausymo kitą ketvirtadienį, t.y. artimiausią ketvirtadienį.

Dabar dėl tų prioritetų, apie kuriuos kalbėjo ir premjeras, ir kuriuos vienaip ar kitaip akcentavo ir Ekscelencija Prezidentas.

Žinoma, yra daug įvairių dalykų, kuriuos mes vienu metu turime nagrinėti. Suprantama, turime tinkamai paskirstyti jėgas ir čia, plenarinių posėdžių salėje, ir, svarbiausia, komitetų posėdžiuose. Tai mano kreipimasis visų pirma į komitetų pirmininkus, pavaduotojus ir visus komitetų narius, kad būtų iškart aktyviai imtasi darbo svarstyti tuos klausimus, kurie liko iš pavasario sesijos, ir, žinoma, tuos naujuosius, kurie dabar atsirado. Juo labiau kad dalis svarbių klausimų jau yra registruota ir juos šiandien pateiksime, o kai kuriuos – kitą savaitę, t.y. antradienį, ketvirtadienį. Žinoma, eurointegraciniai klausimai yra vieni svarbiausių. Palyginti su pavasario sesija, jų yra gerokai daugiau. Malonu, kad penktadalis planuojamų eurointegracinių klausimų jau yra įregistruoti Seimo sekretoriate. Dalį jų pateiksime šiandien ir kitą savaitę. Taigi dar kartą prašau komitetų, kurie bus paskirti, kad tie klausimai būtų neatidėliojant nagrinėjami.

Antras didelis dalykas, aš manyčiau, tai ne tiek plenarinių posėdžių klausimas, kiek frakcijų darbo klausimas, tai galimos Konstitucijos pataisos. Prisimenate, pataisos dėl savivaldos apskritai arba tiesioginių merų rinkimų – vienas punktas. Antras punktas – galima vicepremjero pareigybė, trečias punktas – euro įvedimas ir ryšium su tuo, specialistų nuomone, reikalingumas keisti kai kuriuos straipsnius. Dar vienas dalykas, jis iškilo paskutiniuoju metu, – konstitucinio skundo galimybė, t.y. galimybė kiekvienam piliečiui tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl, jo, piliečio, nuomone, pažeistų teisių per, kaip jam atrodo, netinkamus antikonstitucinius įstatymus ar kitus teisės aktus. Nenoriu daugiau minėti, yra dar kai kurių kitų pataisų. Sakysim, dėl įstatymų leidybos iniciatyvos teisės per piliečius, to skaičiaus sumažinimas. Tai štai dėl visų šitų ir kitų pataisų reikalingas frakcijų sutarimas. Ir ne tik valdančiosios koalicijos, bet ir būtinai opozicijos. Reikalingi 94 balsai. Tai yra didelis skaičius. Vadinasi, frakcijos, frakcijų vadovai, turi užtikrinti, kad būtų sutarimas dėl šių dalykų.

Toliau. Mes, deja, dar turime užsilikusius 2–3 teisės aktus, kurie galioja nuo tarybinių laikų. Visų pirma tai Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Labai nesmagu šešioliktaisiais atkurtos nepriklausomybės metais kalbėti apie tai, kad iš anų laikų dar yra užsilikę keli teisės aktai. Žinoma, jie yra taisyti, jie yra priimtini, bet mes juos turime pakeisti jau tikrai savais, nacionaliniais, lietuviškais. ATPK yra pateiktas, nepateiktas Administracinės teisenos kodeksas. Norėtųsi, kad šioje sesijoje bent pirmąjį kodeksą priimtume, vėliau – antrąjį, o įsigaliojimas, be abejo, turėtų būti vėliau.

Beje, dėl įsigaliojimo. Aš noriu pasiūlyti ir prašyčiau komitetus šį klausimą nagrinėti, kad iš esmės visi įstatymai būtų su paskutiniuoju straipsniu, kad įstatymas įsigalioja mažiausiai po dviejų savaičių po jo paskelbimo „Valstybės žiniose“, tai yra kad žmonės, fiziniai ar juridiniai asmenys, turėtų pakankamai laiko suvokti tuos naujus teisinius reguliavimus, kad nekiltų ginčų, arba, jeigu atsirastų kokių neaiškumų, norint būtų galima pataisyti dar negaliojantį įstatymą, o tai palengvintų darbą. Suprantama, kad ir šioje sesijoje bus planuojama taip, kad kodeksų pataisos, taip pat mokesčių įstatymų pataisos būtų grupuojamos, t.y. pateikiamos, svarstomos atskirai, bet priėmimo stadija vienu metu, kad iš tikro būtų aiškūs paketai ir taip pat vėlgi ne tik teisininkams, bet ir visiems piliečiams būtų lengviau naudotis mūsų priimtais įstatymais.

Dar viena grupė klausimų – tai vadinamieji personaliniai, arba kadrų, klausimai. Mūsų laukia generalinio prokuroro skyrimo procedūra, kai kurių teisėjų, galimas dalykas, dar kitų pareigūnų. Ši iniciatyva visų pirma priklauso Respublikos Prezidentui, kai kuriais atvejais – kitiems vadovams. Lauksime tų siūlymų ir, žinoma, atsakingai, tikiuosi, tai kartu su jumis nagrinėsime.

Ir baigdamas norėčiau pasakyti, kad Seimo valdyba patvirtino mūsų darbo spalvotąjį grafiką. Jūs visi gavote ir, tikiuosi, atkreipėte dėmesį į tai, kad, kaip Statutas numato, mes posėdžiaujame antradieniais, ketvirtadieniais, bet kas ketvirta savaitė yra laisva nuo posėdžių. Žinoma, jeigu bus būtinybė, Seimo valdyba tikrai kvies neeilinius posėdžius, bet stengsimės, kad iš tikro būtų posėdžiaujama antradieniais ir ketvirtadieniais, o per tą laisvą savaitę komitetai galėtų surengti ne po vieną posėdį ir tuo būdu, sakysime, „pasivyti“ grafiką ar išnagrinėti klausimą, kurio svarstymas yra atsilikęs. Suprantama, kai gausime iš Vyriausybės kitų metų biudžeto projektą, tada eiliniai posėdžiai irgi nebus rengiami. Mes skaičiuojame, kad tai bus spalio vidury, todėl spalio antroji pusė irgi turėtų būti be eilinių Seimo posėdžių.

Tai štai tokia trumpa mano kalba. Tiktai dar kartą primenu, kad darbų programos projektas buvo aptartas Pirmininko, komitetų vadovų ir Seimo valdybos narių. Šiandien Seimo seniūnų sueigoje taip pat buvo kalbėta apie darbų programą. Siūlome ją tvirtinti kitą ketvirtadienį, bet prieš tai aptarus komitetams. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjams. Jūsų nori klausti kolegos Seimo nariai. Prašom klausti kolegą A.Matulevičių. Ir prašome pasakyti, kam adresuojate klausimą, nes du pranešėjai.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Aš noriu paklausti gerbiamąjį premjerą.

Iš tikrųjų pateikta įspūdinga programa, bet, man atrodo, ko gero, jau tokia įsigalėjo pas mus praktika, kad truputį važiuojame pagal tą kelią, kuris jau yra senas. Galbūt gerai, bet kai jis duobėtas, ne visai gerai. Aš pateiksiu vieną konkretų pavyzdį, manau, kad juo būtų galima iliustruoti. Yra pateiktos Teritorijų planavimo įstatymo pataisos, Statybų įstatymo pataisos. Tiesa, nėra pataisų dėl kultūros paveldo. Visi šie įstatymai trukdo investicijas ir gimdo didžiulę korupciją. Žinoma, gaila… Aš suprantu gerbiamąjį premjerą A.Brazauską, jo niekaip nenugrimuosi ir neperrengsi, vis tiek jį pažins. Bet jeigu jūs pats kada nors pereitumėte ir gautumėte kokį nors leidimą, aš manau, tada jūs labai supyktumėt ir mes visi sutartume, kad reikia pasodinti nepriklausomus žmones, kurie parengtų šio įstatymo pataisas ir būtų išsaugotas ir tas paveldas, ko reikia, kad nebūtų centre statoma tai, ko nereikia, bet kad ir žmonės galėtų normaliai dirbti. Premjere, aš tikrai kviesčiau. Galbūt jūs manote… Gal reikia sudaryti nepriklausomą darbo grupę, nes tie, kurie dabar rengia pataisas, patys paskui duoda leidimus. O ką reiškia Lietuvos duoti leidimus? Reiškia imti. O gal Vyriausybė mano, kad šį dalyką, šią praktiką reikia vieną kartą baigti? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Pasiūlymas geras. Aš galiu pasakyti, papildyti, kad mes dar pavasarį buvome sudarę (mano potvarkiu) keturias grupes, į kurias įėjo ir valstybės tarnautojai, sakyčiau, atstovai. Joms vadovavo tam tikrų ministerijų sekretoriai. Į jas įėjo ir visuomeninių institucijų, pavyzdžiui, Architektų sąjungos, Amatininkų sąjungos ir t.t., atstovai ir, žinoma, valdžios institucijų atstovai. Ką tai reiškia nepriklausomi? Tokios institucijos ir iš viso charakteristikos aš nežinau. Ką reiškia nepriklausomos? Kažkur, kažkam ir kaip nors priklauso arba gali priklausyti Todėl tokio skaistumo, grynumo, sterilios komisijos galimybes aš labai sunkiai įsivaizduoju. Jie (…) suformuoti. Aš tik prašyčiau Seimą. Yra keletas įstatymų. Aš paminėjau tik vieną kitą. Jų yra keletas ir labai svarbių. Labai prašytume vis dėlto ir Seimo vadovybę, ir Seniūnų sueigą, kai bus žiūrimi šie įstatymai, kad juos pradėtų dabar svarstyti. Jeigu komitetai manys, kad reikia prašyti padaryti kokią nors ekspertizę, prašom pakviesti, jūs turite galimybę ir teisę, ir finansus, pasikviesti ekspertus, tegul jie įvertina. Buvo keletą kartų svarstyta ne tik formaliai Vyriausybės posėdžiuose, bet šie pasiūlymai buvo svarstyti darbine tvarka ir jau iteracijų būdu prieita prie tų variantų, kurie dabar yra dabar pateikti Seimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS (LCF). Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamasis premjere, norėčiau jūsų paklausti. Pristatydamas Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus, minėjote daug skaičių, dabar jau yra akivaizdu, kad iš Vyriausybės keliaujantys įstatymai kaip plati upė plūstels į Seimą, todėl galbūt ir gerai, kad jūs mėginate apibrėžti prioritetus. Tačiau darbų programoje yra įvardyti net 44 prioritetiniai įstatymai. Tarp jų nėra, gerbiamasis premjere, įstatymų, susijusių su tiesioginiu mero įteisinimu. Turbūt žinote, kad dėl nesuderinimo dėl tiesioginių mero rinkimų įvairių įstatymų lydimųjų aktų, tiksliau, pokonstitucinių įstatymų, mes negalime pajudėti į priekį. Neradus kompetencijų padalijimo tarp merų ir tarybos pataisa stovi Seime ir negali judėti į priekį. Ar jūs galėtumėte, gerbiamasis premjere, pasakyti, kad tai, Vyriausybės požiūriu ir valdančiosios koalicijos požiūriu, yra prioritetas, ir padarysite viską, kad artimiausiais mėnesiais šios pataisos iš Vyriausybės pasiektų Seimą.

A.M.BRAZAUSKAS. Čia mums reikėtų susitarti su Seimu. Pirmas dalykas, šis klausimas Seimo atskirų frakcijų, taip pat ir mūsų koalicijos partnerių iniciatyva jau seniai diskutuojamas. Mes įsivaizduojame, kad tokios savivaldos ir kitų įstatymų pataisos turėtų būti čia, Seime, ginamos ir pateiktos Vyriausybei padaryti savo išvadas Mes visuomet pasiruošę šitą padaryti. Bet dabar vėl imtis mums atmetant viską, ką Seimas darė iki šiol visą pirmąjį pusmetį, visą pavasario sesiją, ir imtis viso šio reikalo Vyriausybei, manau, kad mes sustabdytume šį procesą. Galbūt geriau jau sukauptą patirtį, kokia yra Seime, apibendrinti, parengti įstatymo … yra specialus Savivaldybių komitetas, prašau šias įstatymų pataisas pateikti Vyriausybei, mes labai greitai išdėstysime savo poziciją, žinoma, ji bus suderinta su mūsų koalicijos partneriais, nes Vyriausybė koalicinė, ir bus oficiali Vyriausybės nuomonė.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Steponavičius prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, kad leidžiate patikslinti klausimą. Gerbiamasis premjere, šią savaitę iš Vyriausybės šaltinių nuskambėjo, kad atsakinga Vidaus reikalų ministerija yra baigusi rengti siūlymus ir iš esmės modelis yra arti suderinimo, galbūt jūs nesate informuotas. Mes laukiame šių pasiūlymų Seime. Toks pavedimas, mano žiniomis, iš Vyriausybės buvo.

A.M.BRAZAUSKAS. Gerai, išsiaiškinsime pirmadienį, kur, koks modelis ir koks balsas šaukė, ir koks balsas kalbėjo. Išsiaiškinsime. Labai ačiū, kad priminėte.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, noriu priminti, kad konstitucinių pataisų pateikimas nėra Vyriausybės kompetencija. Taigi prašom klausti E.Masiulį.

E.MASIULIS (LCF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, sveikindamas jus su sesijos pradžia, kartu noriu padėkoti už tokį teorinį praktinį pranešimą Seime, dabar jau tikrai žinosiu, kas yra parlamentinė kontrolė. Bet klausimas būtų dėl artimiausių Vyriausybės veiksmų ir prioritetų. Kai Vyriausybė turi daugiau kaip 5 ar 7 prioritetus, klausimas, ar jie iš tikrųjų lieka prioritetais. Paties prioriteto sąvoka kaip tokia išplaunama. Sakykite, premjere, ar iš tikrųjų yra normalu valstybėje, kai valstybės policijos vadovas, vadovo šeima paduoda valstybę į teismą dėl neišmokėtų algų ir visa krūva policijos pareigūnų laukia tos teisybės iš Vyriausybės ir Seimo, nes laiku nebuvo išmokėta dalis pinigų? Noriu paklausti, ar jau numojote ranka į tai, ar vis dėlto turite kokių nors planų, kaip galima šią egzistuojančią problemą išspręsti? Ir dar vienas papildomas dalykas. Vis dėlto aš nematau Vyriausybės siūlymų…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

E.MASIULIS. Tuojau baigiu.

PIRMININKAS. Ačiū.

E.MASIULIS. Sakote, kad Lietuva iš tikrųjų nieko negali padaryti dėl labai sparčiai augančių kuro kainų. Bet ar tikrai Vyriausybė nesiima kokių nors veiksmų plano ir nerengia veiksmų plano, kuris galėtų bent jau iš dalies kontroliuoti šiuos procesus?

A.M.BRAZAUSKAS. Aš nelabai supratau, ar čia klausimai, ar čia pareiškimas, nes pradėjote nuo policijos komisaro ir baigėte naftos kainų kilimu. Tai dabar reikėtų turbūt ištisai kalbėti apie viską. Na, jeigu jūs kalbate apie Policijos generalinį komisariatą kaip instituciją, tai mūsų įstatymai numato, man atrodo, išskirtinę generalinio komisaro padėtį. Nors pagal vienus įstatymus Policijos komisariatas yra pavaldus vidaus reikalų ministrui, tačiau pagal kitus įstatymus vis dėlto bausmės skyrimas arba iš viso kokie nors sprendimai generalinio komisaro kaip asmens arba komisariato atžvilgiu gali būti priimami tik Prezidento. Todėl medžiaga, kiek man žinoma, yra pateikta Prezidentūrai, jeigu kalbama apie personaliją. Ar bus reakcija, ar nebus, čia jau ne mūsų kompetencijos reikalas.

Dabar dėl atlyginimų. Iš tikrųjų buvo padaryta klaidų pirmiausia komisaro tarnybos, generalinio komisariato, nes buvo patvirtinti atlyginimai neturint pakankamo finansavimo. Aš manau, kad buvo padaryta pažeidimų, ir teismai tai įrodė. Kadangi ginčas pasiekė teismų lygį, tai telieka tik laukti sprendimų. Sprendimai daugeliu atvejų jau buvo.

Toliau. Policijos departamentas per metus gauna vis papildomai po 40–50 milijonų litų. Per paskutinius 3 metus Policijos komisariato finansavimas padidėjo 100 mln. litų – 25%. Ir mes matome, kad racionalus lėšų panaudojimas yra irgi tokia pati atsakomybė kaip ir nusikaltėlių gaudymas. Lygiai tokia pati atsakomybė. Todėl reikia disponuoti tais puse milijardo litų, kuriuos turi Policijos komisariatas ir atskiri komisariatai, ir generalinis taip pat, ir ūkininkauti.

Paskutinis klausimas, nemanau, kad yra susijęs su šios dienos tema, mes kalbame apie paketą įstatymų projektų, kurie turi būti svarstomi. O kainų padidėjimas, be jokių abejonių, kelia visuomenei ir valdžios institucijoms, ir ne tik Lietuvoje, tam tikrą pavojų. Be abejo, viena valstybė, tuo labiau tokia nedidelė kaip Lietuva (mes stebime, kas darosi Europoje), vargu ar gali padaryti kokią nors esminę įtaką naftos produktų kainų reguliavimui. Aš vakar buvau Helsinkyje. Teko kalbėti su vadovais valstybių, kur benzinas kainuoja beveik dvigubai daugiau negu Lietuvoje. Ten kaina taip pat pakilo, tačiau kokių nors priemonių iš savo kolegos aš neišgirdau, nors valstybė turi didelę praktiką ūkininkaujant, yra Europos Sąjungos narė ir t.t. Tas klausimas lieka atviras. Žinoma, Vyriausybė negali numoti ranka ir niekada nenumos, bet aš norėčiau baigdamas pasakyti, kad mes skaičiavome, kiek litrui pieno, duonos, kur grasina padidinti 10%–15%, kiek sudaro degalų (…) 1%. Jeigu šio vieno procento pabrango 20%, jūs suprantate, kad čia yra vieno ar kito skaičiuko po kablelio klausimas. Todėl reikia tokią analitinę medžiagą paskelbti, kad ir žmonės žinotų, ir daugelis tuo nepiktnaudžiautų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, noriu priminti, gal per vasarą užmiršote, klausti viena minutė, atsakyti – trys minutės. Svarstome rudens sesijos darbų programą. Vyriausybės valanda bus ketvirtadienį ir atsakymai į visus klausimus bus. Prašom klausti kolegą A.Kubilių.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis premjere, sveikindamas su naujo politinio sezono pradžia norėčiau pasidžiaugti, kad jūs įvertinote parlamentinę kontrolę, kurią iš esmės atlieka opozicija. Aš tikiuosi, kad ne tik dėl įstatymų leidybos, bet ir dėl esminių valstybės klausimų jūs taip pat stengsitės įsiklausyti į opozicijos nuomonę ir nevengsite, kaip ir iki šiol, pokalbių apie esminius dalykus. Be abejo, mūsų nuomonės kai kuriais klausimais skiriasi. Štai ir šiandien jūs sakėte, kad reikia džiaugtis, jog auga abonentų skaičius. Mums abonentų skaičiaus augimas kai kuriais klausimais kelia nerimą, bet tai palikime kitai sričiai.

Jūs taip pat sakėte, kad džiugu, jog auga ir įstatymų projektų, kuriuos teikia Vyriausybė, skaičius. Man tai vėl kelia nerimą, nes šiame įstatymų ir pataisų sraute nematyti, jog jūs siūlytumėte svarstyti esmines problemas. Jau E.Masiulis klausė apie energetiką.

Aš taip pat norėčiau jūsų paklausti. Štai nuo Naujųjų metų dujų kaina kilo 30%. Kiek girdime, iki kitų Naujųjų metų, tai yra iki 2007 metų, dujų kaina pakils 60%. Gyventojams tai labai skaudžiai atsilieps. Dabar mano rankose dar gegužės mėnesį išleistas (jūs turbūt žinote šį dokumentą) Baltijos šalių energetikų ir…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau!

A.KUBILIUS. Tuoj pat baigiu. Danijos energetikų skaičiavimas, kad jau nuo 2010 metų Lietuvoje truks elektros energijos. Sakykite, ar jūs ir toliau manote, kad nereikia svarstyti iš esmės naujos energetinės strategijos ir ieškoti ilgalaikių atsakymų į šiuos klausimus, į kuriuos jūs vis dar nenorite ieškoti atsakymų?

A.M.BRAZAUSKAS. Atsakymų reikia ieškoti visur ir į visus klausimus. Vyriausybė pasiryžusi tai daryti. Jeigu yra trys klausimai, man reikia daugiau negu trijų minučių.

Dėl strategijos. Mūsų koalicijos programoje yra strategijos peržiūrėjimas, bet man atrodo, visi pritarė, kad energetinė strategija būtų peržiūrima kas penkeri metai. Ji patvirtinta 2002 metais, taigi naujoji strategija turėtų būti parengta 2007 metais. Tai yra numatyta ir mūsų programoje. Aš nepasakyčiau ir nenorėčiau su jumis sutikti, kad strategijos parengimas ir yra realizavimas to, ko mes norime. Deja. Pirmiausia mes nežinome, kokiais finansiniais resursais mes disponuosime nauju finansiniu periodu. Nežinome. Duok Dieve, kad mes sužinotume kitų metų pabaigoje.

Antra. Tie skaičiai, kuriuos jūs čia dėstėte, aš nežinau, iš kur jūs juos paėmėte. Vyriausybė tokių skaičių neturi. Po 40%, 60% dujų brangimas, aš nežinau, iš kur jūs paėmėte tokius skaičius. Klausimas yra, niekas nesako, kad to klausimo nėra, bet ir strategija bus parengta laiku, kaip yra numatyta. Vis dėlto atsiranda daug naujų faktorių. Aš jų čia galėčiau vardyti labai daug. Ir ryšius su Švedija, ir lenkų poziciją aukštos įtampos linijos statybos atžvilgiu, ir daugelį kitų dalykų, kurie visiškai nauji ir visus juos reikės įvertinti po to, kai mes turėsime pirminę pakankamą informaciją arba tikslinę strategiją, kuri dabar yra veikianti. 2010 metai irgi yra niekuo nepagrįstas skaičiavimas, kad mes 2010 metais netenkame elektros energijos. Nežinau, kur jūs radote. Reikės paskaityti, jeigu gausiu tai, ką jūs esate perskaitęs. Labai ačiū. Labai sunku ginčytis, kai nematau pirminių šaltinių, kuriais jūs vadovaujatės. Mes turime savo šaltinius ir savo skaičiavimus ir jie kalba visai ką kita.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausiame vieną minutę ir klausiame dėl rudens sesijos programos. Prašom klausti kolegą B.Bradauską.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Taip jau įvyko, kad aš turėjau galimybę kurį laiką matyti tiktai Rusijos televiziją, per Rusijos televiziją kalbėjo daug Dūmos narių ir aš supratau, dėl ko Lietuvoje pakilo ir naftos kainos, ir visi kiti energetiniai resursai, ir kartu Baltijos dugnu tiesiamas dujotiekis. Taip yra todėl, kad mes, Seimas, priimame nemažai nedraugiškų rezoliucijų kaimyninių valstybių atžvilgiu.

Aš norėčiau paklausti, gerbiamasis premjere, ar Vyriausybė nemano parengti įstatymo projekto, kad su Vyriausybe, su Prezidentu būtų derinami klausimai, susiję su užsienio politika, kad mes nepriimtume klaidingų sprendimų čia, Seime, vienos ar kitos rezoliucijos, kurios paskui kardinaliai lemtų visos mūsų valstybės gyvenimą? Šiandien aš turiu atsakingai pareikšti, kad Rusijos Dūmos narių nuomonė yra tokia, kad Lietuva (tarp kitko, ir kitos Baltijos šalys) priima daug nedraugiškų sprendimų jų atžvilgiu, todėl jie sprendžia savo klausimus kitaip, ir dėl to dujotiekio Baltijos dugnu, ir t.t. Paskui dešinioji pusė, inicijuodama visas šias rezoliucijas ir t.t., bando kaltinti Vyriausybę…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom klausti!

B.BRADAUSKAS. …neva ji nesiėmė reikiamų priemonių paveikti vieną ar kitą dalyką. Todėl aš labai norėčiau išgirsti atsakymą į tą klausimą, ar nereikėtų įstatymo projekto, kuris apribotų užsienio politikos…

PIRMININKAS. Kolega, prašom klausti!

B.BRADAUSKAS. …veiksmus.

A.M.BRAZAUSKAS. Ar čia man buvo klausimas, ar tai Seimo nario pasiūlymas? Žinoma, su daugeliu teiginių, kuriuos Seimo narys B.Bradauskas išdėstė, reikia sutikti, nes mes, viena vertus, rodome (aš turiu galvoje Seimą) poziciją, kuri iš tikrųjų būna nelabai suderinta su bendrąja. Kita vertus, pradedame reikalauti iš mūsų kaimyno iš Rytų. Žinoma, tokie veiksmai neturi jokios logikos.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, 20 minučių, skirtų klausti, baigėsi. Ar galime baigti klausimų pateikimą? Ačiū. Dėl rudens sesijos programos ar yra nuomonių prieš? Ar galime pritarti? Prašom. J.Veselka. Prašom. Nuomonė prieš.

J.VESELKA (LDF). Gerbiamieji kolegos, labai daug šnekėjome, kad iš Europos Sąjungos gauname galybę popierių, patys sukuriame popierizmą, bet nejaugi nematome esminių problemų? Naftos kaina už barelį artėja prie 100 dolerių. Atleiskite, kad ir kokie laimingi jūs būtumėte su savo Europos Sąjunga ir NATO, Lietuvos ekonomika nepajėgi tokių kainų atlaikyti. Vadinasi, yra viena alternatyva: įtvirtinti ir pratęsti branduolinę energetiką, kaip strategijoje užrašyta – „nepertraukiamumas“. Žiūriu į darbotvarkę – nieko nėra. Sėdi su savo… Čia numesime 10 litų, ten 15 litų, ten 30 litų. Dujos brangsta. Per Baltijos jūrą tiesiamas dujotiekis mus aplenkiant. Gerbiamasis B.Bradauskas teisus ir, matyt, reikėtų atiduoti valdžią Siesikams. Tie niekada antirusiškos politikos nedarytų, nes į Vakarus su jų demokratija… mes galime patys įdiegti, o dujų ir naftos Vakaruose negausime. Todėl, gerbiamieji premjere ir vicepirmininke, prašom įtraukti pateiktą įstatymo projektą dėl branduolinės energetikos tęstinumo ir II bloko darbo pailginimo. Kodėl? Iš tikrųjų Vyriausybei yra nepatogu inicijuoti tokį įstatymą, bet mes esame laisvi Seimo nariai, atstovaujame Lietuvos piliečiams, o Vyriausybė turi vykdyti mūsų valią. Todėl matydami, kokios problemos auga energetikos sektoriuje… Ir dar pabrėžiu, jeigu vykdysime tokią antirusišką politiką, atsitiks taip, kad mūsų dujotiekiuose nebus dujų, nes jų trūksta pasaulyje, ir mes liksime be nieko. Todėl prašau įtraukti II bloko pratęsimo įstatymą įpareigojant Vyriausybę derėtis su Europos struktūromis ir pradėti realiai mąstyti ir veikti, kad mažiausiai per 10 metų būtų modernizuotas arba pastatytas naujas blokas. Visa mūsų programa gera, bet… Todėl prašau įtraukti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymai bus pateikti, kai bus svarstomas programos projektas. Prašom, nuomonė už. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip supratau, kolega J.Veselka nebuvo prieš, kad būtų patvirtinta pateikta darbotvarkė. Jis pateikė savo pasiūlymus, bet manau, kad Vyriausybės, Seimo narių ir komitetų pateikti įstatymų projektai iš tikrųjų turėtų būti svarstomi šioje sesijoje. Mes kitą savaitę iki galutinio sprendimo priėmimo dar turėsime galimybę komitetuose apsvarstyti įvairius papildymus, todėl siūlau pritarti pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuojant išreikšti savo nuomonę dėl pritarimo pateiktai darbų programai. Prašom balsuoti. Ačiū.

Už – 76, prieš – 2. Po pateikimo pritarta rudens sesijos darbų programai.

Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-733ES (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Darbotvarkės 1-3 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-733. Pranešėjas – ūkio ministras K.Daukšys. Pateikimo stadija. Toliau pirmininkaus Č.Juršėnas.

K.DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, šiandien teikiu Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-733. Teikiamas svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas parengtas įgyvendinant naujų 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų reikalavimus. Šios direktyvos priimtos vietoj anksčiau galiojusių. Naujų direktyvų nuostatų įgyvendinimas šalims narėms nustatytas nuo 2006 m. sausio 31 dienos.

Įstatymo projektas buvo plačiai svarstytas su visomis ministerijomis ir valstybės institucijomis, tokiomis kaip Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, taip pat su asocijuotomis verslo struktūromis: Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos valdybų asociacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmais. Įstatymo projektas 2005 m. balandžio mėnesį svarstytas Seimo Audito komiteto posėdyje ir buvo skelbtas Ūkio ministerijos tinklalapyje.

Į įstatymo projektą perkeltos naujos Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvų nuostatos, kuriomis siūloma įteisinti: pirma, Bendro viešųjų pirkimų žodyno privalomą taikymą, antra, naujų pirkimo procedūrų konkurencingo dialogo, dinaminės pirkimo sistemos, elektroninių aukcionų apibrėžimus ir jų taikymo reikalavimus, trečia, centrinių perkančiųjų organizacijų statusą ir jų steigimo sąlygas, preliminarios sutarties taikymo reikalavimus, rezervuotų sutarčių neįgaliųjų socialinėms įmonės taikymo reikalavimus, privalomas tiekėjų paraiškų ir pasiūlymų atmetimo sąlygas, jeigu tiekėjas turi neišnykusį arba nepanaikintą teistumą už nusikalstamo susivienijimo organizavimą, vadovavimą jam, dalyvavimą jo veikloje, sukčiavimą, pinigų plovimą ir t.t., kvalifikuotų tiekėjų sąrašų sudarymą klasikiniame sektoriuje ir tiekėjų kvalifikacinių sistemų sudarymą komunaliniame sektoriuje, taip pat naują viešųjų pirkimų reglamentavimą komunaliniame sektoriuje.

Įstatymo projekte tikslinama perkančiosios organizacijos veiksmų apskundimo tvarka, siūloma nustatyti privalomą pretenzijos nagrinėjimą pirmiausia perkančiojoje organizacijoje, o tik po to teisme. Taip pat nustatoma, kad teismas šiuos ieškinius nagrinėtų rašytinio proceso tvarka ir ne ilgiau kaip per 60 dienų nuo bylos iškėlimo ar apeliacinio skundo priėmimo dienos.

Įstatymo projekte numatyta priemonių korupcijai mažinti. Kaip Anglijoje siūloma nustatyti, kad tiekėjas, pateikdamas siūlymą, pateiktų deklaraciją, kurioje patvirtintų, kad jis nedavė ir neketina duoti perkančiosios organizacijos darbuotojams pinigų, dovanų, nesuteikė jokių paslaugų ar kitokio atlygio už sudarytas ir nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti pirkimus. Pateikus melagingą deklaraciją pirkimo sutartis nesudaroma.

Vyriausybė prašo projektą svarstyti skubos tvarka, nes įstatymui įgyvendinti reikės parengti naujus ir pakeisti galiojančius poįstatyminius teisės aktus iki gruodžio 1 d., be to, ūkio subjektams susipažinti su naujais teisės aktais reikia ne mažiau kaip mėnesio.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Ačiū. Nori paklausti 8 Seimo nariai. Pirmasis – A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (LDF). Gerbiamasis ministre, ar jūs nemanytumėte, kad būtų tikslinga atlikti šio įstatymo antikorupcinę ekspertizę ar STT, ar kitų specialistų jėgomis, nes daug yra keičiama? Yra daug bėdų Viešųjų pirkimų įstatyme, ne tik įstatyme, bet ir jį taikant. Mes visi gerai žinome, kad per viešuosius pirkimus iš esmės perskirstoma per 3 milijardus litų Lietuvoje, ir tai yra labai svarbu. Manau, kad jį priimant tai duotų tik naudą, jeigu Seimas paprašytų to. Kokia jūsų nuomonė?

K.DAUKŠYS. Šis įstatymas, kaip minėjau, rengiant buvo derintas su STT, prieš pateikiant Seimui. Manau, kad Seimas svarstydamas galės dar kartą paprašyti visų specialiųjų žinybų, kad duotų savo išvadą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar vis dėlto nemanote, kad dėl viešųjų pirkimų ir pačios sistemos reikia sisteminio požiūrio į šią procedūrą, per kurią perskirstomi, aš patikslinčiau kolegą, 4 milijardai, šių metų biudžete turbūt tiek eis per viešuosius pirkimus. Manau, sutiksite, kad reikia monitoringo sistemos, analizės ir prevencijos. Kol kas yra tik pirmoji grandis: įvyko viešasis pirkimas ir tuo baigiasi. Mes svarstydami šį projektą komitete, kol jis buvo dar Ūkio ministerijoje esant buvusiam ministrui, su Viešųjų pirkimų tarnybos vadovu prašėme, komitetas prašė, kad į tai būtų atsižvelgta. Šiandien matyti, kad kai kurios savivaldybės, manau, piktnaudžiaudamos tuo perka paslaugas dešimčiai metų į priekį. Pavyzdžiui, kodėl perka ne 99? Atseit tai leidžia įstatymas. Prašyčiau atsakyti į mano tuos du klausimus.

K.DAUKŠYS. Galbūt greitai pateikdamas nepaminėjau, kad atsižvelgiant į Audito komiteto svarstymus, kurie įvyko pavasarį, įstatyme įrašyta, kad Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos papildytos įpareigojant tarnybą analizuoti nustatytus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus bei jų pobūdį ir šią informaciją, išskyrus konfidencialią, teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir skelbti viešai, o apie administracinės nuobaudos paskyrimą nedelsiant pranešti perkančiosios organizacijos vadovui. Tai vienas punktas.

Ir antras. Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymą tuo įstatymu įvedama deklaracija, kad kiekviena konkurse dalyvaujanti organizacija turi viešai deklaruoti, kad ji nedarė įtakos tai organizacijai, kuri daro pirkimus. Manau, tai yra nauji reikšmingi žingsniai šiame įstatyme (…) dėl pirkimų.

PIRMININKAS. Ačiū.

K.DAUKŠYS. Manau, kad Audito komitetas dar sugebės papildyti.

PIRMININKAS. Prašom. (Balsai salėje)

K.DAUKŠYS. Į šį klausimą aš dabar negaliu atsakyti. Mano manymu, tai nėra geras dalykas, nes užkrauna būsimoms taryboms įsipareigojimus, kuriuos jos turės vykdyti. Bet, matyt, ginkluotės pirkimas yra specialus dalykas…

PIRMININKAS. Kolegos, prašom nesiginčyti. Primenu, kad pagal Statutą…

K.DAUKŠYS. Manyčiau, kad Seimas turės sveikatos ir supratimą pataisyti, jeigu kur nors pas mus…

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, aš kolegoms noriu priminti, kad klausiama po vieną klausimą. Po vieną. (Balsai salėje) Kai kuriems ypatingiems Seimo nariams – po du. V.Navickas. Prašom, kolega.

V.NAVICKAS (VNDF). Gerbiamasis ministre, iš tiesų pateikiamas labai svarbus įstatymas. Labai gerai, kad jis suderintas su daugeliu Europos Sąjungos direktyvų. Tačiau iš karto projekte galima pastebėti, kad tie dalykai, kurie realiame gyvenime pasireiškė neigiamai, iš esmės nesprendžiami šiame įstatymo projekte. Viena iš tokių sričių yra netinkamas arba neaiškus identifikavimas kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams, deklaratyvūs reikalavimai leidžia interpretuoti pirkėjams tų reikalavimų lygį. Ar jūs nemanytumėte, kad šiuos dalykus reikėtų sukonkretinti? Pirmasis klausimas.

Antrasis klausimas susijęs. Įstatyme nėra įteisinta jokių pirkėjo įsipareigojimų tiekėjui. Visada perkančios organizacijos primesdavo sąlygas verslininkams, tiekėjams, ir įstatymas iš esmės tų dalykų vėlgi nesprendžia. Kaip jūs manote, ar tų klausimų nereikėtų detaliau spręsti projekte?

K.DAUKŠYS. Aš manyčiau, kad Seimas, nagrinėdamas šį įstatymą, ypač jeigu Ekonomikos komitetas mato kažkokių dalykų, atsižvelgs ir jį pataisys, ir Vyriausybė šioje vietoje… Nes iš tikrųjų įstatyme yra bandoma tuos dalykus tvarkyti, bet jūs žinote, kad ne viską galima vienu kartu ir ištaisyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, įvertindamas šio įstatymo apimtį, aš tikiuosi, kad per viešųjų pirkimų procedūras įvyks toks kardinalus posūkis skaidrumo linkme. Bet, aišku, tenka abejoti, ar skaidrumas yra tiesiogiai proporcingas to įstatymo apimčiai. Bet mano klausimas būtų toks. Jūsų įstatyme nurodyta, kad gali būti pirkimo sutartis, kuri vadinama žodine pirkimo sutartimi, ir kad būtų ne didesnė suma kaip 10 tūkst. litų. Mano klausimas būtų dėl žodinės sutarties įvertinimo. Kuo ji skirsis nuo tos paprastos pirkimo sutarties? Aš suprantu, kad ten visos tos procedūros daromos raštu, o čia dabar bus atliekamos tos pačios procedūros, bet tik žodžiu.

K.DAUKŠYS. Bet mes ir iki šiol įstatyme turėjome vadinamąjį apklausos būdą, kai perkančios organizacijos sugebėdavo telefonu sužinoti kainas ir paskui nuspręsti, iš ko perka. Tai šiuo atveju mes apribojame, kad nebūtų išplėstinio apklausos būdo, nes iš tikrųjų perkant iki 10 tūkst. to pirkimo visos procedūros organizavimas, matyt, brangiau kainuotų, t.y. pats nupirkimas, negu ta prekė, kurią perka.

PIRMININKAS. Ačiū. L.Sabutis. Prašom, kolega.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, gal pasakytumėt, kokią naudą davė vis dėlto šį dešimtmetį galiojęs Viešųjų pirkimų įstatymas arba kokios spragos buvo ir dėl ko prireikė naujos redakcijos? Ar todėl, kad palengvintume procedūrinius dalykus, ar kad pašalintume sukčiavimą, nesąžiningumą per šiuos pirkimus ir panašius dalykus? Mūsų įstatymų leidyba, aš vis dėlto pripažįstu, irgi yra negera, kai tokį problemišką įstatymą siūloma priimti skubos tvarka ir dar be ekspertinio vertinimo, ar jis atitinka Konstituciją ir antikorupcijos prasme. Kodėl tai nebuvo padaryta ir nepateikta Seimui tokia išvada?

K.DAUKŠYS. Norėčiau dar kartą pakartoti, kad šis įstatymo pakeitimas turi du tikslus. Pirmas tikslas yra tai, kad Europos Sąjungos Komisija priėmė naujas direktyvas, prie kurių mes turime prisitaikyti. Antras dalykas, jūs ir pats paminėjote, kad anksčiau galiojęs įstatymas turėjo tam tikrų netobulumų, dėl kurių įvykdavo įvairių nemalonių nesusipratimų per viešuosiuos pirkimus. Taigi šiuo įstatymo pakeitimu stengiamasi tuos dalykus patobulinti, kad tai neatsitiktų. Trečias dalykas, dar kartą kartoju, kad STT šį parengtą įstatymo projektą analizavo, pateikė savo pastabas ir į jas buvo atsižvelgta. Lietuvos Respublikoje yra organizacija, kuri atsakinga už kovą su korupcija.

PIRMININKAS. Ačiū. Laikas, kolegos, baigėsi. Ir prašau atleisti, turime laikytis tvarkos. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

K.DAUKŠYS. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar nori kas kalbėti? Matau. Tada prašom dėl balsavimo motyvų. E.Klumbys.

E.KLUMBYS (LDF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš kalbėdamas dėl šio įstatymo tiktai noriu, nes turbūt kitos galimybės kitaip nėra, pasisakyti prieš skubos tvarką. Aš manau, kad šis įstatymas yra ypač svarbus. Mes matėme, kiek problemų, kiek sukčiavimų yra susiję su viešaisiais pirkimais. Ir dėl to manyčiau, kad šį įstatymą reikia apsvarstyti ir išnagrinėti ir Seimo nariams labai įdėmiai, todėl jo priėmimo tvarka turėtų būti įprastinė.

PIRMININKAS. Ir B.Bradauskas. Kita nuomonė. Prašom.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, be abejo, šiame įstatyme yra įvairių dalykų. Labai džiugu ir sveikintina, kad šiandien ministras pateikė to įstatymo pataisas. Aš manau, kad svarstant komitetuose ir Seime kiekvienas Seimo narys turės galimybes teikti savo pasiūlymus, savo samprotavimus dėl šio įstatymo projekto. Todėl aš manyčiau, kad po pateikimo mes turėtume pritarti, ir kviesčiau tą daryti. O paskui svarstydami mes galėsime pateikti vienokius ar kitokius savo pasiūlymus. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar kas nors reikalauja balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Tik dėl skubos tvarkos. O dėl pateikimo nėra abejonių? Gerai, tvarka. Matote… Prašau. Minutėlę. Prašom per šoninį mikrofoną. Nereikia, gerai. Mielieji kolegos, pirmasis klausimas yra toks. Ar pritariame po pateikimo, ar reikia dėl to balsuoti? Nereikia?

Ir dabar dėl skubos tvarkos. Kaip matote, čia skubos tvarkos nėra, nes užrašyta 27 diena. (Balsai salėje) Taip. Prašau, bet Vyriausybė prašo, tai reikėtų pabalsuoti. Gerai. Jeigu dauguma mano, kad reikia normalia tvarka, tada aš neteikiu balsuoti, bet dėl datos niekas neabejoja. Tvarka.

Ir dabar trys komitetai: pagrindinis – Ekonomikos, papildomi – Audito ir Teisės ir teisėtvarkos. Sutinkame? Ačiū. Ir primenu dar dėl antrojo darbotvarkės punkto, kad darbų programą turėtų nagrinėti visi komitetai. Nors jau preliminariai nagrinėjo, bet vis dėlto turi būti jų išvados trečiadienį. Programos svarstymas ir priėmimas ketvirtadienį. Prašyčiau šito, kolegos komitetų vadovai, neatidėlioti.

Vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-695 (pateikimas)

Taigi darbotvarkės 4 punktas – Vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-695. Pranešėjas – ministras G.Bužinskas. Prašom į tribūną. Pateikimo stadija.

G.BUŽINSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke. Leiskite jus pasveikinti su pirmąja jūsų darbo diena. Iš tikrųjų labiau džiaugiuosi, kad ši diena sutampa su tokio svarbaus mums visiems, aš nebijau pasakyti, nes mes visi esame vartotojai, mums visiems svarbaus įstatymo projekto svarstymu.

Taigi šio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto paskirtis – užtikrinti aukštą vartotojų teisių apsaugos lygį. Įstatymo projekte yra nustatomos vartotojų teisių apsaugos sritys, valstybinė vartotojų teisių apsaugos sistema, išsamiau ir aiškiau nei galiojančiame dabar Vartotojų teisių gynimo įstatyme yra išdėstoma vartotojų teisių (…) apsaugos institucijų kompetencija, taip pat sukuriama ir reglamentuojama vartotojų teisių gynimo ne teisme procedūra, taip pat tikslinamos Vartotojų teisių gynimo įstatyme vartojamos sąvokos. Be to, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad keičiamas žodis „gynimas“ į žodį „apsauga“ ir taip yra išplečiama įstatymo reguliavimo sritis. Įstatymo projekte atsisakoma Civilinio kodekso nuostatų pakartojimo, suformuluojamos trūkstamos vartotojų apsaugos organizacinės, procesinės nuostatos, taip pat į įstatymo projektą nėra iš naujo perkeliamos direktyvų, kurios yra susijusios su vartotojų teisių apsauga, nuostatos… (Nėra salėje garso)

PIRMININKAS. Ne, įjungta, bet, kaip matote, ir mano neįjungta, nors lyg ir formaliai įjungta. Žalias mygtukas. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime girdėti. Gerai. Ačiū. Gerbiamasis ministre…

G.BUŽINSKAS. Dar vienas bus klausimas.

PIRMININKAS. Palaukite, mes turime dėl šito susitarti, pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame. Nagrinėjame spalio pradžioje. Sutinkame. Ačiū.

Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo pavadinimo bei 1, 2, 3, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5¹, 5² straipsniais bei priedu įstatymo projektas Nr.XP-703ES (pateikimas)

Dabar, matyt, turėsime padaryti mažą pauzę arba sėdėti labai labai tyliai, kad girdėtųsi skrendanti musė, tada gerbiamasis ministras, negaišdamas laiko, dar pateiktų vieną klausimą, t.y. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo pavadinimo ir t.t. ir įstatymo papildymo atitinkamais straipsniais bei priedu įstatymo projektą Nr.XP-703. Eurointegracinis įstatymas. Pateikimo stadija. Prašom.

G.BUŽINSKAS. Taigi rengti šį projektą paskatino tai, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra apibrėžti visi atvejai, kokia institucija turėtų atstovauti valstybei, be to, kylančiuose ginčuose kaip atsakovas atstovaujama valstybė, dažnai kyla tinkamam valstybės atstovavimui reikalingos informacijos gavimo problemų. Todėl šiuo projektu siekiama išspręsti praktikoje kylančias problemas tais atvejais, kai bylose arba siekiant ginčus išspręsti taikiai atstovaujama valstybė, įstatyme numatyti valstybei tarptautiniuose teismuose atstovaujančią instituciją, taip pat patikslinti tas žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo nuostatas, kurių taikymas praktikoje buvo neaiškus. Taigi „vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 51 straipsnio 4 dalimi, valstybei teisme atstovauja Vyriausybė, įstatymų numatytais atvejais Vyriausybės įgaliota arba kita institucija. Valstybei teisme taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą“. Citatos pabaiga.

Toks reglamentavimas buvo pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė yra pagrindinė valstybinės vykdomosios valdžios institucija. Priėmus šį projektą, galiojančiuose teisės aktuose išliks įtvirtintas principas, kad valstybei byloje atstovauja Vyriausybė, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitą instituciją, atstovaujančią valstybei, arba įstatymuose Vyriausybei suteikti įgaliojimai įgalioti kitą instituciją atstovauti Vyriausybei kaip valstybės atstovui. Projekte, siekiant, kad valstybei atstovautų daugiausia tinkamam atstovavimui reikalingos informacijos turinti institucija, yra išplečiama institucijų, įstatyme numatytais atvejais atstovaujančių valstybei, grupė (projekto 5 straipsnis). Projekte yra numatyta, kad bylose, kilusiose iš sutartinių santykių, valstybei teisme arba arbitraže, kitose ginčų sprendimo institucijose atstovauja sutartį pasirašiusi institucija ar valstybės įmonė. Jeigu ši valstybės institucija arba valstybės įmonė yra likviduota, ar reorganizuota – šios institucijos teisių perėmėjas, o jam nesant – Vyriausybės arba jos įgaliota institucija.

Taip pat, siekiant efektyvaus valstybės intereso atstovavimo, projekto 5¹ straipsnio 6 dalyje reglamentuojami principai, o būtent valstybės interesų gynimo efektyvumo bei bendradarbiavimo principai, kuriais yra grindžiamas atstovavimas valstybei. Valstybės interesų gynimo efektyvumo principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su atstovavimu valstybei, turi būti siekiama maksimalios naudos, o bendradarbiavimo principas reiškia, kad institucijos, atstovaujančios valstybei, turi teisę gauti iš valstybės ar savivaldybės institucijų tinkamam valstybės atstovavimui visą reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar jų kontroliuojamą informaciją taip pat dokumentus ir jų nuorašus. Informaciją privaloma pateikti per valstybei atstovaujančios institucijos nurodytą terminą.

Taip pat tinkamą valstybės interesų atstovavimą turi užtikrinti ir projekte numatyta galimybė vykdant atstovavimo valstybei funkciją pasitelkti advokatus. Projekte formuluojami kriterijai, kai vykdant atstovavimo valstybei funkciją gali būti pasitelkiami advokatai, t.y. jeigu byla yra sudėtinga, jeigu reikia specialių žinių, patirties, taip pat užsienio valstybių teisės žinių arba kitais atvejais, kai tai yra būtina tinkamai ir efektyviai ginti valstybės interesus. Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl apie reikalingumą bus sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Projekte taip pat yra numatyta, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teisme taip pat Europos Bendrijų pirmosios instancijos teisme, kituose specializuotuose teismuose arba Europos laisvosios prekybos asociacijos teisme nustatyta tvarka valstybei atstovauja Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

PIRMININKAS. Ministre, jau galima tyliau kalbėti.

G.BUŽINSKAS. Kaip jau minėta, vienas iš projekto tikslų, siekiant aiškumo, papildomai reglamentuoti kai kuriuos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo teisinių santykių aspektus.

Projekto 3 straipsnyje taip pat reglamentuojami žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais šių valdžios institucijų darbuotojams ar valstybės tarnautojams taikant darbo ar valstybės tarnybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, atlyginimo šaltiniai.

Žala, kylanti iš darbo ar valstybės tarnybos teisinių santykių, atlyginama iš žalą padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto finansavimų. Pažymėtina, kad žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatyme yra numatyti konkretūs terminai, per kuriuos Teisingumo ministerija šiame įstatyme numatytus dokumentus turi įvykdyti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto tam skirtų asignavimų. Siekiant tokiose situacijose išvengti neracionalių valstybės biudžeto išlaidų, įstatymas pildomas nuostata, kad dėl įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nurodytų dokumentų vykdymo asmuo nedelsdamas kreipiasi į Teisingumo ministeriją prašydamas lėšas pervesti į nurodytas sąskaitas arba išmokėti grynaisiais pinigais. Taip būtų išvengta neracionalaus, kaip minėjau, valstybės biudžeto pinigų panaudojimo vykdymo išlaidoms dengti.

Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjų tyčinių veiksmų, kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų atsiradusią žalą, įgyja regreso, t.y. atgręžtinio reikalavimo, teisę teismo tvarka išieškoti iš tų asmenų įstatymu nustatyto dydžio sumas. Tačiau, pavyzdžiui, kai kuriems valstybės tarnautojams kituose įstatymuose nėra nustatyti išieškotinų sumų dydžiai. Pavyzdžiui, nors Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje šie dydžiai yra nustatyti, šis įstatymas netaikomas teisėjams, prokurorams, valstybės… todėl, siekiant užpildyti šią spragą, žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo, kaip minėjau, 5 straipsnio 1 dalis yra pildoma nuostata, kuri reglamentuoja regreso tvarka išieškotinos sumos dydį tais atvejais, kai kituose įstatymuose šis dydis nėra nustatytas.

Priėmus šį projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Be to, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad projekto įgyvendinimas nepareikalaus iš biudžeto papildomų lėšų. Taip pat vėlgi noriu atkreipti dėmesį, kad įgyvendinant siūlomo projekto 7 straipsnį reikės papildomai lėšų užsienio valstybių pareigūnų padarytai žalai atlyginti, tačiau šias lėšas vėliau Lietuvos Respublikai kompensuos valstybė, kurios pareigūnai, veikdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, padarė žalą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Noriu tamstai ir kitiems pasakyti, kad tas nemalonumas, kurį mes patyrėme, tai yra kad salėje dingo įgarsinimas, neatsiliepė mūsų išlikimui istorijoje. Stenogramose viskas bus, ir jūs taip pat viską girdėjote kiekvienas savo darbo vietoje, tiesiog salėje nebuvo reikiamo garso. Aš labai atsiprašau dėl to, bet didelės bėdos neatsitiko.

Dabar normalia tvarka mums liko baigti pusantro klausimo. Taigi penki Seimo nariai nori jus, gerbiamasis ministre, paklausti. Pirmasis – L.Sabutis. Prašom, kolega.

L.SABUTIS (TSF). Aš atsiprašau. Norėjau dėl vartotojų teisių, bet jeigu jau dabar baigėm, aš galiu teirautis dėl žalos atlyginimo.

PIRMININKAS. Prašom.

L.SABUTIS. Aiškinamajame rašte, kuris yra viena iš sudėtinių įstatymo leidybos dalių, jūs teigiate, kad nereikės jokių biudžeto lėšų, išlaidų, jeigu kalbėtume apie žalos atlyginimą, įstatymui įgyvendinti. Leiskite suabejoti. Kodėl taip teigiama?

G.BUŽINSKAS. Todėl, kad, kaip minėjau, ir dabar galiojantis įstatymas tokią galimybę numato, ir biudžetas buvo formuojamas atsižvelgiant į dabar galiojančio įstatymo nuostatas. Tačiau, kaip jūs atkreipėte dėmesį, tais atvejais, kai žala bus padaryta užsienio valstybės pareigūno, tada laikinai Lietuvos biudžeto lėšų prireiks tam, kad mūsų piliečiui būtų kompensuota žala, o vėliau jau ta kompensuota žala bus išieškota iš kalto pareigūno šalies.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS (LSDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėjau paklausti. Čia yra kalbama apie neteisėtus veiksmus. Ar jie apima ir neveikimą, nes mes dažnai susiduriame su tuo, kad valdžios pareigūnai ar tarnautojai dėl savo neveikimo padaro mūsų gyventojams, mūsų piliečiams žalos? Ačiū.

G.BUŽINSKAS. Šio įstatymo prasme kalbama tiktai apie neteisėtus veiksmus. Tai neturi būti aiškinama plečiamai. Neteisėti veiksmai yra suprantami kaip aktyvūs veiksmai, kuriais yra šiurkščiai pažeidžiamas įstatymas, dėl ko atsiranda žala asmeniui. Tiesiogiai imant, neveikimas neapima tų neteisėtų veiksmų sąvokos.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Navickas. Prašom, kolega.

V.NAVICKAS (VNDF). Gerbiamasis ministre, jūs minėjote, kad pareigūnų neteisėtų veiksmų žala bus atlyginama iš tų institucijų biudžetų, bet tuo atveju, jeigu Seimas ar kitos institucijos, kurios tuos pinigus skiria, neskirs lėšų žalai kompensuoti, kaip tada bus atlyginama nukentėjusiems asmenims?

G.BUŽINSKAS. Kaip matyti, įstatymo ir šių įstatymo pakeitimų projekto esmė yra padaryti tai, kas yra įtvirtinta koalicinės Vyriausybės programoje ir apie ką mes visą laiką kalbame, kad galų gale surastume tuos kaltus pareigūnus, kurių nurodymais, veiksmais ar neteisėtais aktais buvo padaryta žala, bet principas yra aiškus, nes kalbant apie teisinius santykius kiekvieną žalą patyręs asmuo yra su institucija, taigi nieko naujo čia nėra. Ta institucija privalo atlyginti žalą, bet, kaip aš minėjau, ji turi teisę teismo keliu, vadinamąja regreso tvarka, tai yra atgręžtinio išieškojimo tvarka, iš to kalto pareigūno vėliau tą žalą išieškoti. Taigi ta situacija, kad kažkuriuo metu biudžetinė įstaiga gali neturėti pinigų žalai atlyginti… Aš nemanau, kad dėl to bus pažeistas teisingumo vykdymas ir užtikrinimas, nes tai bus labiau susiję su kokiu nors laikinu sudėtingumu, bet pati schema neatleis nuo pareigos vėliau… Tas, kas kaltas dėl žalos padarymo, kompensuos tą padarytą žalą.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Kupčinskas. Prašom, kolega. Prašom. Prašom spausti tinkamą mygtuką. R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, jūs savo kalboje sakote, kad svarbiausia surasti pareigūnus, kurie savo veiksmais padarė žalą piliečiams, bet, man atrodo, svarbiausia tai, kad piliečiai nepatirtų tos žalos. Jeigu jūs kalbate, kad iš tų institucijų arba iš tų žalą padariusių pareigūnų bus išieškoma, aš įsivaizduoju, kiek laiko tai užtruks. Iš esmės ta žala nebus tinkamai kompensuojama. Aš jau nekalbu apie negrįžtamus veiksmus, kurie bus padaryti, ir piliečiams ta žala iš esmės nebus atlyginta. Aš manau, kad vis dėlto kokį kitą mechanizmą reikėtų panaudoti, kad pilietis iš tiesų gautų kompensaciją už pareigūno padarytą žalą. Ačiū.

G.BUŽINSKAS. Ačiū už klausimą. Vis dėlto, aš manyčiau… Dar kartą noriu pakartoti, kad vis dėlto įstatymo ir įstatymo pataisų efektyvumas pasireikš tuo, kad visų pirma institucija privalės atlyginti žalą. Vadinasi, maksimaliai greitai garantuoja žmogui, piliečiui patirtos žalos kompensavimą. O visa ta vėlesnė procedūra, kurią mes čia dėliojom, kad regreso tvarka, atgręžtinio išieškojimo tvarka bus išieškoma iš kaltų pareigūnų, šiuo atveju, vaizdžiai tariant, to judančio traukinio nestabdys. Be to, mes nepamirškime, kad yra ir kiti įstatymų svertai, mechanizmai ir, priklausomai nuo atliktų neteisėtų veiksmų pobūdžio, gali būti pritaikytas ir baudžiamosios teisės mechanizmas, ir administracinės teisės mechanizmas, bet šiuo atveju mes kalbame siaurai – tiktai apie patį faktą, tai yra žalos atlyginimo faktą.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Nematau, kad kas nors kalbėtų dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Siūloma Seimo posėdyje nagrinėti spalio pradžioje, tai yra po mėnesio. Sutinkame? Ačiū. Jūs dar norite tarti žodį. Prašom. Kolegė Z.Žvikienė.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Susidarius šiai situacijai, noriu pasiūlyti dėl abiejų įstatymų projektų kaip papildomą komitetą Žmogaus teisių komitetą.

PIRMININKAS. Tai yra ir dėl vartotojų teisių, ir dėl žalos atlyginimo? Seimas neprieštarauja? Taigi tada dėl vartotojų teisių pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Tas pats dėl žalos atlyginimo: pagrindinis – irgi Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas.

Dabar, kolegos, mums liko kitos savaitės darbotvarkė ir Seimo narių pareiškimai. Prašyčiau toliau pirmininkauti kolegą Seimo Pirmininko pavaduotoją V.Gedvilą. Prašom.

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF). Laba diena, mielieji kolegos. Tęsiame plenarinio posėdžio darbotvarkės įgyvendinimą. Turime išspręsti du svarbius dalykus. Manau, kad posėdį baigsime laiku. Pirmasis klausimas, kurį pateiks Seimo vicepirmininkas gerbiamasis Č.Juršėnas, yra kitos savaitės darbotvarkės pateikimas. Prašom.

Savaitės (nuo 2005-09-12) – 2005 m. rugsėjo 13 d. (antradienio) ir 15 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

Č.JURŠĖNAS (LSDF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, tiek antradienio, tiek ketvirtadienio darbotvarkės šiandien buvo aptartos Seniūnų sueigoje ir aprobuotos. Klausimų, kaip matyti, yra gana daug tiek antradienį, tiek ketvirtadienį. Dauguma jų yra tie klausimai, kuriuos mums pateikė Vyriausybė. Čia konkrečiai jūs galite matyti, kad kaip tik pagal tas kryptis, arba pagal tuos siūlymus, apie kuriuos buvo kalbėta nagrinėjant sesijos darbų programą. Sakysim, per dvi dienas net 7 eurointegraciniai įstatymai, keli ratifikavimai ir vienas ypatingas ir labai retas dalykas – denonsavimas.

Toliau – Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimas. Antradienį pats pirmasis kompleksinis klausimas – Pilietybės įstatymas ir dar kai kurie kiti dalykai.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra įtrauktos opozicijos siūlomos dvi rezoliucijos. Žinoma, Seimo reikalas, kaip daryti su tom rezoliucijom. Pirmoji yra dėl padėties naftos produktų rinkoje. Tai yra antradienį. Antroji yra ketvirtadienį ir ji vadinasi „Dėl Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo įgyvendinant transeuropinius dujų infrastruktūros projektus“.

Tai štai tokie dalykai buvo aprobuoti, kaip sakiau, Seniūnų sueigoje. Taip pat Seniūnų sueigoje buvo kalbėta, kad gali būti papildomų klausimų, susijusių su mūsų pačių vidaus reikalais, tai yra kai kurių komisijų, delegacijų sudėties tvirtinimas. Seniūnų sueiga tam pritarė, manau, ir Seimas tam neprieštaraus. Ir dar noriu paminėti porą dalykų. Darbų programą mes turėtume apsvarstyti ir patirtinti ketvirtadienį per daug neatidėliodami, o į Vyriausybės pusvalandį, į pirmąjį Vyriausybės pusvalandį šioje sesijoje yra siūloma pakviesti finansų ministrą Zigmantą Balčytį. Ir euro reikalai, ir kiti reikalai, bet euro reikalai visų pirma. Tai štai tiek trumpai apie dvi dienas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų paklausti užsirašė 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamasis Seimo narys J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kodėl taip suprojektuota darbotvarkė, kad antradienį du paskutiniai klausimai yra svarstymo stadijos ir jie patys paskutiniai, o pateikimas eina prieš tai? Aš siūlyčiau sukeisti, nes svarstymo stadija yra kur kas svarbesnė negu pateikimo. Kaip matome, pateikimas įvyksta… šiandien galbūt taip lengvai, bet vis tiek jis yra lengvesnio svarstymo stadija, o pabaigoje, kaip dažnai būna, būna mažiau parlamentarų. Aš siūlyčiau juos perkelti į rytinę posėdžio dalį.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, visiškai su tamsta sutinku. O paaiškinimas yra labai paprastas. Kadangi tas siūlymas atsirado šiek tiek vėliau, tai kad nereikėtų gadinti daug popierių, buvo parašytas pabaigoje, bet tikrai perkelsime į rytinį posėdį.

J.SABATAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti kolega gerbiamasis G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS (LCF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, štai šalia manęs yra ūkio ministras ponas K.Daukšys. Persimetėme su juo keliais žodžiais apie svarbią problemą dėl naftos kainų. Yra įregistruotas kolegos E.Masiulio ir mano pasiūlymas koreguoti Privalomų naftos atsargų kaupimo įstatymą. Jeigu jau yra įrašyta rezoliucija, kuri yra labiau deklaratyvaus pobūdžio, tai gal šalia galėtų atsirasti ir šie pakeitimai, juo labiau tai yra visuomenės aktualija. Ministras taip pat yra viešai komentavęs, kad iš esmės tą problemą tuo kampu reikėtų svarstyti.

Č.JURŠĖNAS. Aš siūlau kol kas apsispręsti dėl rezoliucijos, o tada jau atsižvelgiant į Seimo nuotaikas bus galima ir tą papildomą klausimą įrašyti. Atidėkime jį antradienio Seniūnų sueigai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti kolega V.Žiemelis. Prašom. Gerbiamasis Vidmantai, jūs klausiate.

V.ŽIEMELIS (TSF). Labai ačiū. Gerbiamasis Juršėnai, į pirmąją Vyriausybės valandą yra kviečiamas Z.Balčytis euro įvedimo klausimu. Tačiau neretai pasigirsta ir kitokių nuomonių iš kitų institucijų. Ar nebūtų gerai, kad kartu dalyvautų ir banko vadovas Reinoldijus Šarkinas, ir mes išgirstume jų pozicijų skirtumus ar bendrą nuomonę. Tada būtų kur kas tvirčiau.

Č.JURŠĖNAS. Tai kad jis visiškai neseniai čia, tribūnoje, stovėjo ir apie tai buvo kalbama. Tada neužteks pusvalandžio. Gal kol kas apsiribokime ministru, o jeigu reikės… Aš noriu pasakyti, kad mums iš esmės šioje sesijoje (dovanokite, nepasakiau to pateikdamas programą) reikėtų surengti keletą diskusijų aktualiais klausimais, ką ir opozicija pasiūlytų, ir valdančiosios partijos. Viena iš jų, sakykime, būtų euro įvedimas. Ne abejonės dėl euro įvedimo, o pliusai ir minusai. Pliusai – kaip juos išnaudoti, minusai – kaip juos neutralizuoti. Tokia diskusija galėtų būti ir tada jau ir gerbiamasis R.Šarkinas, ir kiti tikrai stovėtų šioje tribūnoje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nori paklausti gerbiamasis A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis pavaduotojau, kadangi nebuvo suteikta teisė paklausti dėl rudens sesijos darbotvarkės, o klausimas yra apie posėdžio darbotvarkę, norėčiau paklausti. Jūs gal prisimenate, kad 2003 m. Seimui buvo pateiktas Kremavimo įstatymas. Jam buvo pritarta po pateikimo, pagrindiniu komitetu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomi Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetai yra pritarę, yra Teisės departamento išvados. Jūs turbūt žinote, kad daugėja žmonių, kurie nori kremuoti savo mirusius. Dabar šią paslaugą norėdami atlikti turi važiuoti į Rygą. Aš labai prašyčiau įrašyti į rudens sesijos darbotvarkę šį įstatymą, nes reikia tik pagrindinio komiteto išvados ir galėtume toliau svarstyti. Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, tas yra darbų programoje. Stropiau pažiūrėkite į programos pradžią.

A.MATULAS. Kremavimo įstatymo aš tikrai nemačiau.

Č.JURŠĖNAS. Tikrai yra.

A.MATULAS. Tada ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Jeigu kaip nors ta eilutė iškrito, nes aš tikrai mačiau, tai įrašysime. Svarbu, kad komitetai būtų išnagrinėję.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Vienas pranešėjas patikslino dėl mūsų galimybės įrašyti kai kuriuos klausimus, susijusius su mūsų organizaciniais dalykais, todėl aš savo klausimą atsiimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkojame gerbiamajam Seimo vicepirmininkui Č.Juršėnui už pateiktą darbotvarkę.

Mielieji kolegos, mes turime apsispręsti dėl kitos savaitės darbotvarkės balsuodami arba bendru sutarimu. Ar galime bendru sutarimu? Ne. Yra nesutinkančių, todėl turime balsuoti. Mielieji kolegos, pasiruoškime balsuoti kas už, kas prieš. Dėkoju už išreikštą nuomonę. Skelbiu balsavimo rezultatus.

Už – 78, prieš nėra, susilaikė 13. Darbotvarkę skelbiu patvirtintą.

Seimo narių pareiškimai

Liko vienas vienintelis mūsų darbotvarkės klausimas. Taigi gerbiamasis J.Veselka nori perskaityti pareiškimą. Prašom, Juliau.

J.VESELKA (LDF). „Realios politikos pamokos. Šią savaitę buvo pasirašyta sutartis tarp Vokietijos ir Rusijos dėl 2 milijardų dolerių vertės dujotiekio statybos per Baltijos jūrą aplenkiant Lietuvą ir Lenkiją. Mūsų elitiniai politikai dėl to labai susierzino ir pradėjo kaltinti Rusiją ir Vokietiją dėl suokalbio. Labai paprasta ir patogu savo nesugebėjimą matyti realų pasaulį ir vykdyti realią politiką suversti kitiems ir kitoms valstybėms.

O kokia mūsų politika Rusijos atžvilgiu? Blikbajoriškai pasipūtėliška. Keliamos vis naujos pretenzijos, atsisakoma pagerbti jai brangias istorines datas, vis bandoma sukiršinti Vakarų valstybes su Rusija. Jei Rusija bando nubausti vagis, šaukiama, kad taip Rusijoje naikinama demokratija, elitiniai politikai vos ne atvirai džiaugiasi, jei Rusijoje įvyksta nelaimės. Ką tokioje situacijoje turi daryti Rusija? Pataikauti tiems, kurie įsivaizduoja, kad jie jau yra didžiosios Žečpospolitos vadai ir gali savo tuščias ambicijas primesti Rusijai? Geriausia į plikbajoriškas ambicijas atsakyti ekonominiais spaudimais. Taip ir atsitiko. Lietuva prarado kasmet po pusę milijardo litų pajamų. Ar tų pajamų Lietuvai nereikia?

Lietuvos elitiniai politikai yra įsitikinę, kad NATO mus apgins, Europos Sąjunga padės spręsti ekonomines problemas. Matyti, kad tai mūsų tuščios iliuzijos. Jokios sąjungos labdaringai nespręs atskiros valstybės problemų. Vokietijos pavyzdys rodo, kad protingiems nacionaliniams interesams jokios sąjungos sutrukdyti negali. Jeigu valstybę valdo ne politikai ūkvedžiai, mokantys šiandien skirstyti pinigų krūveles, o politikai strategai, kurie rūpinasi savo valstybės ilgalaike istorine perspektyva, tai jie supranta, kad per artimiausius dešimtmečius vyks didžiausia konkurencija už energetinius resursus. Tos valstybės, kurios užsitikrins stabilų energetinių resursų pirkimą, turės augančią ekonomiką, augančią gerovę ir stabilią valstybę. Tų valstybių, kurios bus nustumtos į antraeiles konkuruojant dėl energetinių resursų, laukia ekonominis nuosmukis, nestabilumas ir skurdas. Kad ir kaip jūs, elite, dievintumėte Vakarus, jiems nesilankstytumėte, jie Lietuvos neaprūpins energetiniais resursais, jie bus tik mūsų konkurentai. Todėl reikia atsisakyti iliuzoriškos, pasipūtėliškos politikos Rusijos atžvilgiu ir vykdyti bendradarbiavimo, savitarpio pagarbos ir pasitikėjimo politiką, nes pats Dievas davė Rusijai resursus, mus padarė artimesniais jos kaimynais nei Vakarų valstybes. Lietuvos žmonėms reikia rusiškos naftos ir dujų, o ne NATO lėktuvų ar žečpospolitiško pasipūtimo. Klausimas: ar politinis elitas realiai įvertins Rusijos ir Vokietijos susitarimą ir atsisakys iliuzoriškos politikos, ir stengsis, kad vykdytų Lietuvos žmonių interesus? O jiems reikia darbo, šilumos, dujų ir pigios elektros. Ačiū“.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Juliui už pateiktą pranešimą. Mielieji kolegos, visi darbotvarkės klausimai yra išspręsti. Todėl skelbiu mūsų posėdžio pabaigą. Mielieji kolegos, tiktai noriu prieš mušdamas į gongą pasakyti, kad neužmirštumėte, jog kitas plenarinis posėdis prasidės antradienį 11 val. Šiandien jau nebebus, mielas Juliau. Užsiregistruokite, mielieji kolegos, ir linkiu gero savaitgalio. Gerbiamieji kolegos, registruojamės dar kartą. Dėkoju, mielieji kolegos. Skelbiu posėdžio pabaigą. Mielas Andriau, jūs galėsite paklausti tuoj pat po posėdžio. Ačiū visiems. Sėkmės jums! Gero savaitgalio!

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCF – Liberalų ir centro frakcija; LDF – Liberalų demokratų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; VNDF – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija.