Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.138 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-562
2005 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 919
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2005 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 382 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.138 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XP-562 (toliau vadinama – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Atstovo sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.133 straipsnio 1 dalis). Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.138 straipsnio 1 dalyje nustatyti įgaliojimai, kurie turi būti patvirtinti notarine tvarka. Reikalavimas patvirtinti įgaliojimą notarine tvarka reiškia didesnę atstovaujamojo, atstovo ir trečiojo asmens, su kuriuo per atstovą sudaromas sandoris, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, kadangi notaras, tvirtindamas įgaliojimą, patikrina jo atitiktį įstatymui, sužino šalių valią, paaiškina joms šio sandorio prasmę, teisines pasekmes ir panašiai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi įgaliojimų, kuriuos fizinis asmuo duoda nekilnojamiesiems daiktams ir nuosavybės teisėms į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, pagrindu atlikti veiksmai gali pakeisti įgaliotojo daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus turinį ir apimtį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.138 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kada, kokių asmenų patvirtinti įgaliojimai prilyginami notaro patvirtintiems įgaliojimams. Visi šie atvejai skirti sudaryti galimybes dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose asmenims, kurie dėl vietos, kurioje jie yra mėnesius ar metus trunkantį laikotarpį, specifikos objektyviai negali kreiptis į notarą. Tuo tarpu įstatymo projekte numatytu atveju rajono savivaldybių gyventojai nėra izoliuoti ir objektyviai turi galimybę nuvykti pas notarą.
2. Notaro pagrindinė funkcija – užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Šios funkcijos svarba rodo, kad notaru gali tapti tik Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (Žin., 1992, Nr. 28-810) 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo, t.y. asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ne mažiau kaip vienerius metus buvęs kandidatu į notarus (asesorius) ir išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir atlikęs ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką, arba turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą ir atlikęs ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką, nepriekaištingos reputacijos, neturintis sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti notaro pareigų. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas užtikrina, kad notaro, jo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ir juridiniams asmenims padaryta žala, vykdant notaro profesinę veiklą, bus atlyginta. Tuo tarpu seniūnams nekeliami nei teisinio išsilavinimo, nei kvalifikacijos, nei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir kiti reikalavimai, kurie nustatyti notarams. Netinkamai parengus ir patvirtinus įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda nekilnojamiesiems daiktams ir nuosavybės teisėms į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, gali atsirasti žymi žala ir atsakomybė dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu. Įstatymui įgyvendinti gali prireikti papildomų savivaldybės biudžeto išlaidų tiek tuo atveju, jeigu savivaldybei tektų atlyginti žalą, tiek ir seniūno civilinės atsakomybės draudimo atveju. Įstatymo projekte pateiktas pasiūlymas suteikti rajono savivaldybių seniūnams teisę tvirtinti įgaliojimus, kuriuos rajono savivaldybių seniūnijų gyventojai duoda nekilnojamiesiems daiktams ir nuosavybės teisėms į juos įregistruoti viešame registre, mažintų atstovaujamojo, atstovo ir trečiojo asmens, su kuriuo per atstovą sudaromas sandoris, teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
3. Įstatymo projekte minimi rajono savivaldybių seniūnijų gyventojai, tačiau šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose neapibrėžta seniūnijos gyventojo sąvoka, taigi neaišku, ar tai sietina su faktine gyvenamąja vieta, ar su gyvenamosios vietos deklaravimu.
4. Nurodoma, kad įstatymo projektą parengti paskatino ta aplinkybė, kad registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 metų kaimo vietovėje, registro tvarkytojas pripažįsta teisėtu pagrindu registruoti seniūnijos tvarkomos ūkio knygos įrašus ir seniūno išduotus dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą, tačiau seniūnams nesuteiktos teisės tvirtinti įgaliojimus atstovauti turto savininkui registruojant nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį. Pažymėtina, kad registravimas viešame registre – tik vienas iš veiksmų, kuriuos asmuo turi atlikti siekdamas įteisinti savo nuosavybę į senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 dienos. Prieš registravimą turi būti susitariama dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo, atliekami statinio kadastriniai matavimai, parengiami statinių planai, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir kita. Taigi įstatymo projekte numatyta seniūnų teisė tvirtinti seniūnijų gyventojų įgaliojimus registruoti nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį neišspręstų aiškinamajame rašte dėstomų problemų.
5. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas problemas padėtų spręsti geriau gyventojams teikiamos notarų paslaugos: rajonuose turėtų būti daugiau notarų, tobulesnė jų organizacinė veikla.
Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas
Teisingumo ministras Gintautas Bužinskas