1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys
Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto 2004 m. birželio 11 d. sprendimą perduoti gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją savivaldybėms, numatant, kad šią funkciją vykdys seniūnijos, ir vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1554 „Dėl savivaldybių techninių galimybių atlikti įstatymų joms priskirtas viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas tobulinimo ir pasirengimo perduoti savivaldybėms gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją“ (Žin., 2004, Nr. 175-6498) 1.1 punktą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 21 d. nutarimu Nr.197 patvirtinto Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo 2005–2006 metų priemonių plano (Žin., 2005, Nr. 26-830) 3.4.2 priemonę.
2. Įstatymų projektų tikslas ir uždaviniai
Įstatymų projektų tikslas – perduoti savivaldybėms gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją, kurią vykdytų savivaldybių seniūnijos, o savivaldybėse, kuriose neįsteigtos seniūnijos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms, – kiti savivaldybių administracijos padaliniai. Įstatymų projektais siekiama stiprinti ir plėtoti vietos savivaldą, sudaryti sąlygas savivaldybėms teikti kokybiškas, gyventojams prieinamas viešąsias paslaugas, stiprinti seniūnijas, tobulinti valdymą, remiantis subsidiarumo principu, bei užtikrinti, kad gyventojai galėtų pasinaudoti visomis įmanomomis paslaugomis.
3. Įstatymų projektuose aptartų klausimų dabartinis teisinis reguliavimas
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 66-1910; 2002, Nr. 45-1711; 2004, Nr. 80-2834) 11 straipsnyje nustatyta, kad deklaravimo įstaiga yra gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų valdytojo įgaliota ir jo pavedimu deklaravimo duomenis bei gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą tvarkanti institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1232 „Dėl Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 1998, Nr. 92-2555) deklaravimo duomenų valdytoja paskyrė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją ir įgaliojo ją vykdyti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų apskaitą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2002 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 438 „Dėl Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 91-3909) gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigos funkcijas (rinkti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, teikti juos Lietuvos Respublikos gyventojų registrui ir kt.) pavedė vykdyti teritorinių policijos įstaigų migracijos skyriams, poskyriams, grupėms, pasų poskyriams (toliau – migracijos tarnybos). Šiuo metu gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją įgyvendina 71 migracijos tarnyba (130 darbuotojų).
Seniūnijos ir kiti savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai, vykdydami jiems priskirtas viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, šiuo metu neturi aktualios informacijos apie asmenis, deklaravusius gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje, todėl šios informacijos jie turi prašyti iš gyventojų. Tokiais atvejais pažeidžiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945) 22 straipsnio 2 dalies nuostata, kad viešojo administravimo institucija iš asmens gali reikalauti tik tos papildomos informacijos, kurios nėra kitose viešojo administravimo institucijose, valstybės registruose ar kitose informacinėse sistemose.
Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (Žin., 1992, Nr. 22-635; 2000, Nr. 59-1760) 26 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 64-2570) 34 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo (Žin., 1994, Nr. 53-996; 1999, Nr. 93-2710) 24 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 2-29; 1997, Nr. 93-2325) 231 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės institucijos, išduodančios asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tvarkančios asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, registruojančios asmenų mirtį ir pilietybės netekimą, yra atsakingos, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre laiku ir tinkamai būtų padaromi atitinkami pakeitimai ir patikslinimai.
4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, laukiami teigiami rezultatai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) papildomas nuostatomis dėl savivaldybėms perduodamos gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijos vykdymo. Teikiamame Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte patikslinta gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų valdytojo sąvoka, taip pat nustatyta, kad deklaravimo įstaiga yra savivaldybės seniūnija, o savivaldybėse, kuriose neįsteigtos seniūnijos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms, – kitas savivaldybės administracijos padalinys, kuris tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.
Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamosios vietos deklaravimo funkcija perduodama vykdyti savivaldybėms, teikiami Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 26, 31, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 231 ir 2310 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai.
Gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijos perdavimas savivaldybėms reikštų subsidiarumo principo, įtvirtinto Europos vietos savivaldos chartijoje, įgyvendinimą. Savivaldybės ir seniūnijos, vykdydamos joms priskirtas viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, turėtų galimybę naudotis aktualiais Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, spręsti asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, pretenduojančių gauti socialinę ar kitokią paramą, apskaitos problemas, gyventojams būtų patogiau deklaruoti gyvenamąją vietą, nes deklaravimo įstaigos funkcijas vykdytų 550 seniūnijų, iš jų 461 – kaimo gyvenamosiose vietovėse ir 89 – miesto. Be to, būtų sukurta papildomų darbo vietų kaimo gyvenamosiose vietovėse, o įkūrus kompiuterizuotas darbo vietas, paspartėtų kaimo vietovių kompiuterizacijos procesas.
5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės
Šiuo metu migracijos tarnybos aptarnauja asmenis ne tik gyvenamosios vietos deklaravimo, gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos, bet ir asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų išdavimo (keitimo) klausimais. Gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją perdavus vykdyti savivaldybėms, gyvenamosios vietos deklaravimo ir asmens dokumentų išdavimo (keitimo) klausimais asmenys turės kreiptis į skirtingas institucijas.
Priėmus įstatymus, gali tekti atleisti apie 130 migracijos tarnybų darbuotojų, kurie šiuo metu vykdo gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijas.
6. Įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai
Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai
Įstatymų įgyvendinimas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jų plėtrai.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą. Teisės aktai, kuriuos būtina parengti, pakeisti ar panaikinti, priėmus projektus
Šiuo metu gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą, tvarkymą ir naudojimą reglamentuoja:
1. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas (Žin., 1998, Nr.66-1910);
2. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 27-717);
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 1232 „Dėl Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 1998, Nr. 92-2555);
4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 438 „Dėl Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 91-3909);
5. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. 563 ,,Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr.117-5276);
6. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 1V-275 „Dėl gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos taisyklių patvirtinimo“(Žin., 2004, Nr. 135-4914).
7. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 464 „Dėl asmens duomenų teikimo Lietuvos Respublikos gyventojų registrui ir jų atnaujinimo taisyklių patvirtinimo“.
Priėmus teikiamus įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų nustatyti gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijos perdavimo savivaldybėms tvarką, be to, turėtų būti pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 438 „Dėl Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, iš naujo įvertinti kiti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymai, reglamentuojantys gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką, parengtos šių įsakymų pataisos arba priimti nauji teisės aktai.
Taip pat turėtų būti iš naujo įvertinti ir tie teisės aktai, kuriuose nustatyta, kad gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijas (pvz., gyvenamąją vietą patvirtinančių dokumentų išdavimą) vykdo migracijos tarnybos arba migracijos tarnyba nurodyta kaip deklaravimo įstaiga, o prireikus – parengtos atitinkamos šių teisės aktų pataisos.
9. Įstatymų projektų ir Europos Sąjungos dokumentų atitikimas
Europos Sąjungos teisė gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijos įgyvendinimo tiesiogiai nereglamentuoja. Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
10. Lėšos, reikalingos įstatymams įgyvendinti
Įstatymams įgyvendinti prireiks papildomų lėšų. Numatoma, kad programinei įrangai kurti, kompiuterizuotoms darbo vietoms bei saugaus duomenų perdavimo kanalams įrengti reikės apie 9 mln. 590 tūkst. litų. Be to, savivaldybėse įsteigus naujas pareigybes, papildomų lėšų reikės skirti ir darbo užmokesčiui. Preliminarių skaičiavimų duomenimis, darbo užmokesčiui per metus reikėtų skirti apie 5 912 400 litų, o įskaičiavus ir 15 proc. nuo darbo užmokesčio sumos įvairioms bendroms išlaidoms (popieriui, kompiuterių eksploatacijai ir pan.), – apie 6 799 260 litų per metus. Galimi finansavimo šaltiniai – valstybės biudžeto arba Privatizavimo fondo lėšos.
11. Įstatymų projektus rengiant gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
12. Įstatymų projektų rengėjai
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1V-25 sudaryta darbo grupė.
13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „gyvenamosios vietos deklaravimas“, „deklaravimo įstaiga“, „gyvenamosios vietos neturintys asmenys“.
Krašto apsaugos ministras,
pavaduojantis vidaus reikalų ministrą Gediminas Kirkilas