Penkiasdešimtasis
(77) posėdis
2005
m. liepos 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS
PIRMININKAS. Posėdį skelbiu pradėtą. Svarstome 2-1a klausimą – Advokatūros įstatymo 4, 7, 15, 16, 25, 35 ir 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-664. Kviečiu į tribūną J.Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. Svarstymas. (Balsai salėje) Tai gerai, bet pradedam dirbti. O kur J.Sabatauskas? Kur? J.Karosas. Gerai, kol ateina J.Karosas, prašau registruotis. Prašau į tribūną. Ar galit kas nors paskambinti J.Sabatauskui, kad jis ateitų į salę? (Balsai salėje) Ne, bet tas įstatymas įregistruotas, užrašytas, apie ką mes kalbam… Gerai, ar kas nors gali pakeisti J.Sabatauską? Niekas. Tada šis klausimas baigtas svarstyti. Pereinam prie kito. Yra… Tiesiog tas klausimas baigtas nepradėjus svarstyti. (Balsai salėje)
Toliau. Prašom pasirengti svarstyti rezervinį klausimą. Čia įtrauktas papildomas nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“. Žinote, kad rašytoja Jurga Ivanauskaitė atsistatydino iš tarybos, ir opozicija siūlo Regimantą Čiupailą. Taip, kas pateiks šitą? Jūs. Tada A.Čaplikas pateiks nutarimo projektą. Prašau.
Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Rezervinis.
A.ČAPLIKAS. Rezervinis klausimas jums yra išdalintas šiandien papildomai. Jis buvo įtrauktas formuojant darbotvarkę papildomai mūsų frakcijos prašymu. Trumpas pateikimas. Jurga Ivanauskaitė dėl asmeninių motyvų atsistatydino ir išėjo iš Radijo ir televizijos tarybos. Mes, kaip opozicinė frakcija, turime teisę siūlyti savo kandidatą ir siūlome jums Regimantą Čiupailą. Jis yra atvykęs. Regimanto Čiupailos biografija jums yra pridėta ir siūlome pradėti pateikimo procedūrą.
PIRMININKAS. Jus nori klausti E.Klumbys. Prašau. Nenorite?
E.KLUMBYS. Noriu.
PIRMININKAS. Prašau.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau jūsų paklausti, kokiu pagrindu jūsų frakcija siūlo šį pretendentą į komisiją? Ar tai yra žmogus nuo jūsų frakcijos, ar tai yra žmogus nuo opozicijos, ar tai išvis yra, sakysim, kažkoks atstovas, kurį siūlo koks pareigūnas? Kuo remdamasi jūsų frakcija siūlo šį žmogų į komisiją?
A.ČAPLIKAS. Įstatyme yra pasakyta, kad du asmenis, šiuo atveju vieną iš jų, tai būtų Regimantas Čiupaila, deleguoja opozicija. Šis teikimas yra pasirašytas Liberalų ir centro frakcijos ir Tėvynės sąjungos. Mes kreipėmės į jūsų frakciją ir nesulaukėme jokio atsakymo. Šiuo atveju yra mūsų bendras teikimas kartu su Tėvynės sąjunga.
PIRMININKAS. Tėvynės sąjungos parašo nėra.
A.ČAPLIKAS. Yra bendras teikimas, Pirmininke, jūsų sekretoriato įregistruotas su ponia I.Degutiene kartu.
PIRMININKAS. Aišku. Toliau – A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Aš suprantu, kad Jurga Ivanauskaitė buvo vien žinoma rašytoja ir visiškai politiškai, mano supratimu, neangažuota. Aš neprieštaraudamas dėl jūsų teikiamos kandidatūros tiesiog norėčiau paklausti: gal yra žinomi realūs motyvai, kodėl J.Ivanauskaitė atsistatydina? Ar jai nepatinka tai, kas dabar darosi Radijo ir televizijos taryboje, ar kiti kokie motyvai? Gal jums jie yra žinomi?
A.ČAPLIKAS. Aš tikrai nežinau, kodėl J.Ivanauskaitė jau atsistatydino prieš gerą mėnesį, bet tai buvo jos asmeninis sprendimas, niekas jos nevertė. Ji, matyt, norėjo atsidėti kūrybai. Tai buvo jos sprendimas.
PIRMININKAS. Taip, M.A.Pavilionienė. Prašau.
M.A.PAVILIONIENĖ. Būkit malonus, priminkit, kada jūs kalbėjote su mūsų frakcija dėl kandidatūrų? Šito aš tikrai neatsimenu.
A.ČAPLIKAS. Aš galiu informuoti, kad jūsų frakcijos seniūną V.Mazuronį informavau prieš Seimo Pirmininkui teikdamas bendrą kandidatūrą su konservatoriais, lygiai prieš dešimt dienų.
PIRMININKAS. V.Simulikas.
V.SIMULIKAS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų labai gerbiu opozicijos partijas ir visus kitus mūsų gerbiamus kolegas. Yra bent jau minimalus precedentas, kad prieš tai (tai yra švietimo, mokslo ir kultūros veiklos sritis), prieš tai nors minimaliai bandoma tartis ir šnekėtis. Iš tikrųjų su komitetu… Liberalcentristai turi du atstovus…
A.ČAPLIKAS. Aš supratau, kad šiandien įvykusi procedūra… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Paspauskit mygtuką.
V.SIMULIKAS. Aš labai atsiprašau, bet dar nepabaigiau klausimo, jeigu galima. Iš tikrųjų kiek jau mums teko diskutuoti ir praeitoje kadencijoje, ir šioje kadencijoje, pirmiausia komitetui pasiūloma kandidatūra ir pasišnekama, o po to jau ji yra teikiama Seime, daromas teikimas. Gerbiu jūsų partiją, galbūt ir jums priklausančią vietą, bet yra kolegos, komiteto nariai, kurie galėjo poną G.Steponavičių išklausyti, ponią D.Teišerskytę. Nėra jokių problemų. Bet reikia šnekėtis. Pavyzdžiui, dabar aš balsuosiu kategoriškai prieš. Ačiū.
A.ČAPLIKAS. Aš supratau taip, kad po pateikimo šis nutarimo projektas pateks į komitetą ir komitetas, be abejo, pareikš nuomonę. Niekas niekur nebando nuo komiteto nuslėpti. Tikrai gerbiu komiteto valią ir įtaką formuojant Radijo ir televizijos tarybą, aš supratau, kad Statuto nustatyta tvarka ta personalija atkeliaus į jūsų komitetą ir jūs pareikšit savo nuomonę. Juk šiandien niekas nesiūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Pagal mūsų Statutą galima suteikti žodį ir pretendentui. Ar mes norėtume pretendento? (Balsai salėje) Gerai, ačiū. Baigiame. Dabar pagal Statutą šią kandidatūrą turi apsvarstyti frakcijos ir komitetai. (Balsas salėje: balsuojam.) Ne, čia nėra ką balsuoti. Čia tiesiog tokia procedūra, be balsavimo. Taip, po pateikimo pereina į frakcijas ir komitetus be balsavimo. Taip, V.Mazuronis. Prašau.
V.MAZURONIS. Aš norėčiau replikos teise. Aš noriu patikslinti, kad su liberalais demokratais ši kandidatūra nėra suderinta. Gerbiamasis A.Čaplikas mūsų paklausė, ar mes iš tikrųjų pritartume šiai kandidatūrai, aš jam pasakiau. Jeigu jis tada neišgirdo, bet, atrodo, išgirdo, kad mūsų frakcija šiai kandidatūrai nepritaria ir kartu neteikia.
PIRMININKAS. Aišku. Dabar noriu jūsų visų paklausti: tai kam jūs įtraukėt į darbotvarkę šį klausimą? (Balsai salėje) O kas įtraukė? (Balsas salėje: Č.Juršėnas!) Č.Juršėnas. Kuo čia dėtas Č.Juršėnas? Jūs balsavot. Gerai, dabar pagal Statutą ši kandidatūra perduodama į frakcijas ir komitetus. Tada, jau sužinoję jūsų frakcijų ir komiteto nuomonę (be abejo, Švietimo ir kultūros komitetas turbūt čia turėtų būti pagrindinis), mes tada galėsim apsispręsti dėl šios kandidatūros. Pritariate? Ačiū.
Einam toliau. Replika. Prašau, R.Juknevičienė.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš klausausi tų diskusijų, ginčų tarp neva opozicijos ir opozicijos, ir man atrodo, kad laikas nustoti vynioti reikalus į vatą. Po to, kai trijose komisijose, laikinosiose komisijose dėl V.Uspaskicho, dėl kitų tos komisijos pirmininko pavaduotojas liberaldemokratų atstovas, parinktas Darbo partijos, balsavo visada kartu su valdančiąja koalicija, apie kokią opoziciją mes galim kalbėti kalbėdami apie liberaldemokratus? Tai, mieli vyrai, reikia vieną kartą laikytis rimtos, sąžiningos politikos ir nebežaisti tokių negražių žaidimų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip, baigėme šį klausimą. (Balsai salėje) O, šiandien norit ilgai sėdėti. Prašau. V.Mazuronis.
V.MAZURONIS. Ne, mes nenorime. Bet aš noriu gerbiamajai Rasai siūlyti aiškintis dėl savo frakcijos. Ji opozicija ar jau pozicija, su kuo jie balsuoja – su dauguma, su mažuma? Liberalai demokratai buvo ir yra vienintelė tikra opozicija Seime.
PIRMININKAS. Ar sutariame, tie du žmonės, kuriuos tai liečia, išeina ir pasišneka už salės ribų? Kodėl mes turime klausytis čia jūsų dialogo? Prašom. Kolega R.Ačas.
R.AČAS. Gerbiamasis Pirmininke, kad ir labai gerbiu jus, bet kai ponia R.Juknevičienė skleidžia dezinformaciją, netiesą, kai mes pasišnekėsime su ja dviese, tai kiti neišgirs. Ponia Juknevičiene, jeigu Darbo partija balsavo už, tai liberalų demokratų deleguotas atstovas dažniausiai susilaikė. Jūsų žiniai, tai nėra tokia pat nuomonė.
PIRMININKAS. Pradedame toliau svarstyti antrąjį darbotvarkės klausimą – Karo prievolės įstatymo 4, 6, 7, 9, 154, 155, 158, 19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-477. Pranešėjas – A.Sadeckas. Svarstymas. Prašom. (Balsas salėje) Dar visa savaitė. Mes turime šiandien.
A.SADECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, jį patobulino patikslindamas ir papildydamas kai kuriuos straipsnius, kuriuose nebuvo atitinkamai inkorporuotos sąvokos, kurios įėjo į kitą įstatymą, ir pritarė bendru sutarimu patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar norinčių dalyvauti diskusijoje nėra? Pataisų, pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto taip pat negauta. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Aš siūlau ypatingąją skubą šiam įstatymui, galėtume šiame posėdyje jį ir priimti, nes nėra jokių pasiūlymų ar kokių nors kitokių pakeitimų. Nėra prieštaraujančių?
Tada pradedame priėmimą. Gal pranešėjas A.Sadeckas galėtų atsistoti tribūnoje, jeigu būtų kokių nors klausimų?
Pradedame. 1 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio. Nėra. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. Ir 10 straipsnis. Priimtas. Ačiū.
Dabar dėl viso įstatymo projekto. Nėra norinčių kalbėti?
Gerbiamieji kolegos, paklausykite, dėl ko dabar balsuosime. Balsuosime, ar priimti Karo prievolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymą. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.
73 – už, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.
Svarstome trečiąjį darbotvarkės klausimą – Žemės įstatymo 14 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-600. Pranešėjas – A.Skardžius. Ruošiasi J.Jagminas. Svarstymas. Prašom.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Audito komitetas svarstė papildomų komitetų teiktus siūlymus, taip pat Teisės departamento išvadą ir atsižvelgė į ją, buvo pataisytas pavadinimas. Kaimo reikalų komitetas siūlė pataisas, joms buvo pritarta. Yra papildyta, kad „valstybės nuosavybė neatlygintinai“ ir žodis „mainant“ įdėta į 19 straipsnio 3 dalį.
Komitetas svarstė Teisės ir teisėtvarkos komiteto teiktas pataisas ir šioms pataisoms nepritarė. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė Audito komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į pastabas, kurioms Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė. Pataisos buvo tokios: siekiant išvengti neteisėtų sandorių, siūloma neuždrausti sudaryti projekte nepaminėtus sandorius, o Žemės įstatyme reglamentuoti privalomus reikalavimus konkretiems sandoriams bei jų realizavimo būdus.
Antra. Jeigu projektas susiaurins sandorių sudarymo galimybes, turi būti nustatyta teisės aktų įgyvendinimo tvarka, nes pagal Civilinio kodekso 6.157 straipsnio 2 dalį galimos pasekmės jau sudarytiems sandoriams vykdyti.
Trečia. Siūlyta dėl projekto paprašyti Vyriausybės, savivaldybių nuomonės, todėl komitetas nepritarė. Kodėl nepritarė? Motyvuoja tuo, kad atkreiptinas dėmesys, jog tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo valdžios funkcijas, tai yra viešojo administravimo funkcijas, o šių funkcijų realizavimo tvarką reglamentuoja viešoji teisė. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu konstatavo, jog institucijos, vykdančios viešąjį administravimą ir (arba) teikiančios viešąsias paslaugas ir šitaip garantuojančios viešąjį interesą, sudaro vientisą sistemą, o šių funkcijų realizavimo tvarką nustato viešoji teisė. Taigi ir šiuo metu Žemės įstatymo nuostatos leidžia savivaldybėms sudaryti tik tam tikras sandorių rūšis. Projektu siūloma tik užkirsti kelią neteisingoms interpretacijoms, jog viešąja nuosavybe galima disponuoti tokiu būdu kaip ir privačia nuosavybe. Toks teisinis reglamentavimas laikytinas ne prieštaravimu Civilinio kodekso nuostatoms, o disponavimo savivaldybių žeme ypatumu. Kitoks Žemės įstatymo nuostatų interpretavimas reikštų, jog savivaldybėms yra suteikti platesni įgaliojimai disponuoti viešąja nuosavybe nei valstybės institucijoms. Toks buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabų vertinimas.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat siūlė vieną pataisą – įstatymo projekto paskutinį sakinį pasiūlyti patikslinti taip: „Kiti sandoriai dėl savivaldybės žemių negali būti sudaromi, o sudaryti yra niekiniai ir negalioja“. Tam buvo nepritarta, nes įstatyme tikslingiau nustatyti imperatyvų draudimą tam tikros rūšies sandoriams, o sandorių, prieštaraujančių tokioms interpretacijoms… įstatymo normoms, sudarymo pasekmės, tai yra jų negaliojimas nuo sudarymo momento, įtvirtintos Civiliniame kodekse kaip vienas iš esminių civilinės teisės principų.
Komitetas svarstymo stadijoje taip pat atkreipė dėmesį į Kaimo reikalų komiteto siūlymą ir 14 straipsnio papildomoje 3 dalyje vieną žodį „mainant“… atsirado 2 straipsnis, tai yra 19 straipsnio 3 dalies, kuriame kalbama apie savivaldybių disponavimą žeme. Atsirado vienas pakeitimas, kad mainai galimi tik tada, kai vykdoma žemės sklypų konsolidacija pagal parengtą teritorijos žemės konsolidavimo projektą. Buvo išbrauktas 5 dalies 2 punktas, tai yra „privačios žemės sklypo ar jo dalies arba kito nekilnojamojo daikto reikia savivaldybių funkcijoms atlikti“.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu J.Jagminą, Kaimo reikalų komiteto pirmininką. Ruošiasi J.Sabatauskas.
J.JAGMINAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas birželio 29 d. bendru sutarimu iš esmės pritarė projektui ir pasiūlė pagrindiniam Audito komitetui patikslinti įstatymo formuluotę. Balsuota bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Sabatausko nėra? Tada R.Šukys gal galėtų, pavaduotojas, pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Žemės įstatymo 14 ir 19 straipsnių? Prašom.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo komiteto, 2005 m. birželio 29 d. posėdyje priimtą išvadą dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.XP-600(2).
Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir nusprendė pasiūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas, kurioms komitetas pritarė, bei komiteto siūlymus. Komiteto siūlymai buvo konkretūs. Siekiant išvengti neteisėtų sandorių, siūlytina ne uždrausti sudaryti projekte nepaminėtus sandorius, o Žemės įstatyme reglamentuoti privalomus reikalavimus konkretiems sandoriams bei jų realizavimo būdus. Jeigu projektas susiaurins sandorių sudarymo galimybes, turi būti nustatyta teisės aktų įgyvendinimo tvarka, nes pagal Civilinio kodekso Šeštosios knygos 157 straipsnio 2 dalį iškils galimos pasekmės jau sudarytiems sandoriams vykdyti. Trečia, siūlytina dėl projekto prašyti Vyriausybės ir savivaldybių nuomonės. Komitete svarstymo metu dalyvavo Savivaldybių asociacijos atstovė, kuri prieštaravo, tačiau oficialios pozicijos, kaip aš suprantu, nebuvo paprašyta arba bent jau į ją nebuvo atsižvelgta. Vyriausybės nuomonės taip pat nebuvo paprašyta.
Kiek aš supratau iš pagrindinio komiteto pranešėjo, pristatančio išvadą, komiteto išvadoje siūlymai nebuvo įvertinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu Vladimirą Volčioką pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
V.VOLČIOKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo paskirtas papildomu svarstant įstatymo projektą Nr.XP-600. Komitetas posėdyje svarstė įstatymo projektą ir vienbalsiai priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui, bet po diskusijų nusprendė, kad būtų pasiūlyta pagrindiniam komitetui redaguoti įstatymo projekto tekstą, paskutinįjį sakinį papildant nuostata, atitinkančia Civilinio kodekso 1.80 ir 1.78 straipsnio normas.
Diskusijoje buvo aptarta Savivaldybių administracijos priežiūros įstatymo situacija, kai savivaldybės institucija priima sprendimą, kurio pagrindu gali būti sudarytas neteisėtas ir pažeidžiantis viešąjį interesą sandoris. Tuomet Vyriausybės atstovas, jeigu jis įsikiša, sustabdo tokį sprendimą ir pareikalauja pakeisti ar panaikinti, nurodydamas įstatymą, kurį pažeidžia tas sprendimas. Ginčo atveju Vyriausybės atstovas pareiškia ieškinį administraciniam teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. O kai Vyriausybės atstovas nustato, kad jau yra sudarytas sandoris, kai yra įstatymu numatyto sandorio negaliojimo pagrindas, jis iš karto kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl neteisėto sandorio pripažinimo negaliojančiu, kartu kreipdamasis ir dėl ieškinio užtikrinimo priemonių, kad teismas sustabdytų sandorį. Abiem atvejais Vyriausybės atstovas ieškinio reikalavime turi nurodyti, kad sandoris gali būti arba yra neteisėtas. Tuo mes ir pagrįstume šį pasiūlymą pagrindiniam komitetu dėl to, kad sudarytas sandoris, kurio negalima buvo sudaryti, buvo neteisėtas, todėl yra niekinis. Prašome Seimą balsuoti už tokį komiteto siūlymą, o šiaip iš esmės komitetas vienbalsiai pritaria įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme komitetų nuomonę. Dabar diskusijoje norėtų dalyvauti E.Klumbys. Prašom. Frakcijos ar savo vardu?
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš manau, kad ši įstatymo pataisa yra svarbi, svarbi dėl to, kad mes matome, kokia yra situacija su žeme, ypač Vilniaus mieste, ir kas čia darosi dar atsižvelgiant į tą faktą, kad Vilniaus mieste yra grąžinta tik 7% žemės, o visa kita yra laikoma tam, kad, pasinaudojus reikiamu momentu, valdžios viršūnėje būtų padaryti tinkami sprendimai.
Aš manau, kad šiandien reikėtų šiam įstatymo projektui pritarti po svarstymo, kad mes jį galėtume ketvirtadienį priimti, kad ta situacija, kuri tam tikrose savivaldybėse ir toliau šiandien egzistuoja, nenusitęstų per vasarą, iki rudens, kai galima pridaryti įvairiausių darbų. Todėl aš kviečiu nedelsti priimti šį įstatymą. Iš tikrųjų nei Vyriausybės, nei savivaldybių nuomonės nereikia. Manyčiau, kad mums šiandien reikėtų balsuoti. Bus priimta, nepriimta, matysime, kokia yra situacija. Jeigu bus pritarta po svarstymo, tada ketvirtadienį, aš manyčiau, reikėtų šį įstatymą priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar mes turėtume kalbėti dėl pastabų ir pasiūlymų šiam projektui. Yra gauta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastaba, tiksliau, paskutinio projekto sakinio papildymas. Jam Audito komitetas nepritarė. Dėl to mes turėtume balsuoti.
Dabar galbūt galėtume išgirsti komiteto nuomonę. Ar jūs minėjote šitą? Taip, iš esmės tai minėjo ir komiteto atstovas, ir Audito komiteto pirmininkas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl šitų pasiūlymų, tiksliau, vieno pasiūlymo, ir išsakyti savo nuomonę? Primenu, kad Audito komitetas nepritarė šiam siūlymui kaip perteklinei normai, nes sako, kad šių pasekmių klausimai yra išspręsti Civiliniame kodekse.
A.Skardžius dėl motyvų. Prašom. Motyvas prieš.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš tiesiog norėčiau komiteto nuomonę išsakyti. Išties komitete svarstymo metu buvo išsakyta ir pagrįsta nuomonė. Komitetas vienbalsiai pritarė tam, kad tai yra perteklinis teiginys, todėl buvo komiteto suformuluotas toks paaiškinimas, kad įstatyme tikslingiau nustatyti imperatyvų draudimą tam tikros rūšies sandoriams, o sandorių, prieštaraujančių tokioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, sudarymo pasekmės, t.y. jų negaliojimas nuo sudarymo momento, įtvirtintos Civiliniame kodekse kaip vienas iš esminių civilinės teisės principų. Dėl tos priežasties nebuvo pritarta, o išties tai jau yra išsakyta pačiame įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar R.Šukys. Nuomonė už. Prašom.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų problema ir klausimas dėl šio įstatymo priėmimo pasekmių, tai yra pasekmių ta prasme, kas gi atsitinka su sandoriais, kurie buvo sudaryti iki šio įstatymo įsigaliojimo, komitete svarstant šį projektą kilo. Tos abejonės nepaneigė ir Teisingumo ministerijos atstovas viceministras Gintaras Švedas. Vienareikšmiškai pasakyti, kad Civilinis kodeksas tą situaciją reglamentuoja ir sprendžia, kad nekils pareiga privalomai nutraukti visus sandorius, sudarytus iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir kad tai nesukels pasekmių, tarp jų ir nuostolių atlyginimo, ir sutarčių kitais klausimais nutraukimo atvejų, tokios garantijos tikrai nėra. Todėl jeigu yra galimybė išspręsti aiškiau, kas gi atsitinka su tais buvusiais sandoriais… nes vienareikšmiškai pagal Civilinį kodeksą galima pasakyti, kad jie nebegali būti vykdomi toliau. O tai reiškia iš esmės taip pat ir privalomą nutraukimą, jeigu nebegalima vykdyti, bet su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis, tarp jų ir su galimais nuostolių atlyginimo reikalavimais. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, išgirdome dvi nuomones. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui? Primenu, kad pagrindinis komitetas nepritarė. Prašau balsuoti.
17 – už, 33 – prieš, 35 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Ar dėl balsavimo motyvų būtų kokių kalbų po svarstymo? Yra. L.Sabutis. Prašau, nuomonė už.
L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, tai yra visiškai gera pataisa. Kadangi keletas komitetų svarstė šią normą, o ateityje įvairiausių sandorių ypač gausės, ir tarp valstybės bei savivaldybių institucijų, ir tarp fizinių bei juridinių asmenų, tai aš manau, kad jokių abejonių nekiltų, jeigu vis dėlto mes būtume pritarę, žinoma, ir tai pataisai, kad visi sandoriai sudaryti, pažeidžiant civilinės teisės normas, taip pat tie, kurie galimi ateityje, yra niekiniai. Tai mes tik konstatuotume galiojantį teisės aktą ir kartu savivaldybėms būtų labai aišku, kad toliau jokių veiksmų negalima vykdyti, jeigu tai buvo pažeista anksčiau sudarant tas sutartis. O šiaip pati pataisa yra iš tikrųjų gera, šiuo metu reikalinga. Aš visiškai pritariu dabartinei redakcijai ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Taip, pats autorius norėtų pasisakyti prieš. Prašau.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Vis dėlto komitetas pasisakė prieš. Aš nesu autorius. Norėčiau pasakyti tai, kad šiandien yra įtvirtintas baigtinis sandorių skaičius ir aiškiai yra reglamentuota, tik dėl praktinio taikymo čia šiandien yra problemų. Tiek prokuratūra, kuri turi ginti viešąjį interesą, tiek Valstybės kontrolė konstatuoja, kad nepakanka teisinio reglamentavimo. Šio reglamentavimo nebuvimas gali sudaryti prielaidas neefektyviai valdyti ir naudoti viešosios nuosavybės turtą – valstybinę ir savivaldybių žemę. Šiuo atveju kalbama apie savivaldybių žemę. Tai yra Valstybės kontrolės išvada. Tą patį ne kartą kalbėjo ir prokurorai, t.y. prokurorės, konkrečiai galėčiau įvardyti ir pavardes, dalyvavusios Audito komiteto posėdyje svarstant šį klausimą.
PIRMININKAS. Bet dėl įstatymo jūs kalbat už ar prieš?
A.SKARDŽIUS. Aš – prieš pataisą.
PIRMININKAS. Prieš pataisą jau balsavom, ji nepriimta. Dabar kalbama dėl viso projekto.
A.SKARDŽIUS. Atsiprašau, Pirmininke. Aš tikrai supratau, kad čia už tą pataisą. Aš kalbu…
PIRMININKAS. Ne, ne, pataisai buvo nepritarta, tik 17 pasisakė už, 33 – prieš, 35 susilaikė. Tai jau paskelbta, traukinys nuvažiavo. Kalbame dėl viso projekto. Gerai, dabar išklausėm nuomonę už, prieš ne ta nuomonė buvo. Balsuosime. Ar reikia, ar galim bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Jeigu nėra, aš klausiu, ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta. Ačiū. Svarstymą baigėm.
Aš čia esu parengęs jums siūlymą dėl ypatingas skubos dėl šio įstatymo. Norėčiau paklausti, ar sutiktumėt su tokiu mano siūlymu? Galime? Tai gerai. Jeigu galime, tada pereinam prie priėmimo.
Dėl 1 straipsnio būtų kokių nuomonių? Nėra? Ačiū, priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Ačiū.
Dabar dėl viso įstatymo. J.Sabatauskas dėl šio įstatymo? Prašau. J.Sabatauskas – nuomonė prieš.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kai Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį įstatymą, pasiūlė, kad būtų prasminga prašyti Vyriausybės nuomonės dėl šio projekto ir taip pat savivaldybių nuomonės. Svarstant projektą buvo akcentuojami pažeidimai, bet kai paklausėm, kiek būta tų pažeidimų, paaiškėjo, kad buvo vienas vienoje savivaldybėje. Na, buvo kalbėta apie Vilniaus miesto savivaldybę. Tada aš noriu paklausti, ar gera teisėkūros praktika, kai kalbama apie vieną pažeidimą vienoje savivaldybėje, o mes apibendrinam ir priimam sprendimą dėl visų savivaldybių?
Komitetas siūlė reglamentuoti ne sandorių uždraudimą, o reglamentuoti privalomus reikalavimus konkretiems sandoriams. Todėl šiuo atveju, manyčiau, reikėtų tikrai neskubėti priimant šį projektą, o paklausti pirmiausia Vyriausybės nuomonės. Aišku, mes turime Savivaldybių asociaciją, asocijuotą struktūrą, kuri atstovauja savivaldybių interesams valstybėje, bendraujant su Seimu ir Vyriausybe, taip jau pasakyta įstatyme, tai paprašykime jų nuomonės. Ir tik tada… Ar kas nors smarkiai pasikeis, jeigu šį įstatymą mes priimsime gavę tas nuomones? Manyčiau, kad ne.
Kalbant apie kitus įstatymų projektus, netgi apie tarptautines sutartis, kurios buvo svarstomos rytiniame posėdyje, irgi buvo priimtas toks sprendimas, kad tikrai nederėtų skubėti, o tik konkrečiai pasvarsčius visas nuomones priimti objektyvų ir optimalų sprendimą. Ne tokį, koks pasiūlytas paskubomis. Nes faktiškai šis projektas svarstomas tik savaitę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius. Nuomonė už.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai gražiai kalbėjo gerbiamasis Seimo narys J.Sabatauskas, kad užfiksuotas tik vienas pažeidimas, bet jo kaina – apie milijardą litų. Tai neblogai. Man atrodo, dėl tokio dalyko verta ir atskirus įstatymus priimti.
Antras dalykas. Kodėl reikia skubėti? O todėl, kad Vismaliukuose pagal turimus duomenis buvo 70 hektarų, o jau liko tik apie 40, arba nepilni 50. Jau vyksta pardavimas. Todėl reikia skubėti, kad to pardavimo nebūtų, nes taip išplaunama žemė, valstybės turtas. Ir aš tikrai gerbdamas J.Sabatauską, manau, kad jis paprasčiausiai tiesiog klysta. Mums Vyriausybės nuomonė privaloma dėl biudžeto. Šiuo atveju atvirkščiai – mes norime, kad valstybės turtas, o tai yra plius ir didžiuliai pinigai, būtų išsaugoti. Todėl siūlau, kolegos, nesvarstyti, daug nemąstyti apie „Rubicon City“, o imti ir priimti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Karosas. Nuomonė prieš. Prašau.
J.KAROSAS. Nors labai gražiai kalbėjo gerbiamasis A.Matulevičius, manau, skubėti nėra kur, nes bent jau nežinant Savivaldybių asociacijos pozicijos šiuo klausimu priimti tokį sprendimą, nors kai kurių kolegų didelis entuziazmas, būtų tikrai visiškai nekorektiška, tai būtų akivaizdus savivaldos ignoravimas. O tai, žinoma, niekaip nedera su mūsų bendrais pareiškimais. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys. Nuomonė už.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš klausau šio įstatymo svarstymo argumentus už ir prieš. Gerbiamieji kolegos, man tikrai įdomu matyti, kad jau Sacharovo klonavimo procesas prasidėjo ir mūsų Seime. Visa tai vėlgi yra susiję su ta viena savivaldybe, su tuo vienu miestu, su tuo vienu meru ir su to mero vadovaujamos savivaldybės sprendimais. Manau, kad šį, pasakysiu nevalstybine kalba, „kromelį“ reikia uždaryti kuo greičiau, uždaryti iki tol, kol mes išeisim atostogauti. Aš kviečiu balsuoti ir priimti šio Žemės įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. R.Šukys. Nuomonė prieš.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, teisiškai nėra taip viskas paprasta. Aš pateikiau komiteto nuomonę Seimo tribūnoje. Ten suformulavau tik tai, kokie buvo pagrindinio komiteto pasiūlymai. Manau, kad į juos buvo būtina atsižvelgti. Kadangi neatsižvelgta, aš nemanau, kad galime priimti. Ši įstatymo pataisa uždraudžia sudaryti kitus sandorius, išskyrus nurodytus. Vadinasi, netgi išnuomojus sklypą kils klausimas, ar gali suteikti užstatymo teisę, kuri šiaip jau logiškai seka kaip šalia einantis sandoris. Ar nuomininkas galės užstatyti sklypą? Viskas teisėta pagal nuomos sutartį ir panašiai, tačiau sandoris dėl užstatymo teisės kaip toks yra draudžiamas, nes pasakyta, kad visus kitus sandorius draudžiama sudaryti.
Gerbiamieji kolegos, nėra taip viskas paprasta. Todėl reikėjo į šį klausimą teisiškai pažiūrėti labai preciziškai, idant su vandeniu neišpiltume ir kūdikio. Todėl aš negaliu taip skubiai, ypatingos skubos tvarka esamam projektui, koks yra komiteto pasiūlytas, be pataisų, nepritarus nei Teisės ir teisėtvarkos komiteto, nei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonei pritarti ir jį šiandien priimti. Todėl balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka – nuomonė už.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, toks ir už. Skaitau aš tą įstatymą ir matau pirmykštės bendruomenės sandorius, kai nebuvo pinigų. Savivaldybė galės žemę mainyti. Dabar logiškai pagalvokime, jeigu savivaldybė norės su savininku mainyti, taigi savininkas, matydamas, kad jo žemė brangesnė, niekada nemainys į pigesnę. Yra vienas atvejis, kai savininkas turtingas, turi pinigų ir gali per „blatą“ sugalvoti prastesnę žemę išmainyti į geresnę. Todėl, kai giriamės rinkos ekonomika, bet įteisiname tą sistemą, kuri egzistavo, kai nebuvo pinigų, žinote, man iš viso jau tampa neaišku. Bandoma paaiškinti, kad čia visokie, ypač Vilniaus mieste, vyko neteisėti sandoriai, bet kad tos jūsų pataisos iš esmės nieko nekeičia ir aš galėsiu toliau kaip čigonas mainikauti. Todėl aš kalbėdamas lyg ir turėjau būti už, bet susilaikau, nes man valstybės turto mainai išvystytoje rinkos ekonomikoje yra nesuprantami, išskyrus korupciniu pamatu.
PIRMININKAS. Bet jūs supainiojote – jūs tada turėjote kalbėti prieš. Tada klausiu, ar B.Bradauskas kalbės už ar prieš? Prieš. Vadinasi, teisingai – prieš. Kiek kalbėjo prieš? Ketvirtas. B.Bradauskas prieš. Prašom.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Mes labai dažnai skubame priimti vieną ar kitą įstatymą, o praktika paskui parodo, kad padarėme ne tai, ką iš tikrųjų reikėjo padaryti. Galbūt įstatymo projekte viskas yra gerai, bet jis vis dėlto reikalauja gilesnės analizės ir iš esmės išnagrinėti visus už ir prieš, pasižiūrėti, kaip jis veiks praktiškai ir t.t. Kur čia mes skubam? Kur čia mus kas veja? Aš manyčiau, kad rudens sesijoje šį klausimą geriau išanalizavę, išklausę ekspertus ir visa kita tikrai galėtume priimti. Jeigu jis geras, tai geras, o jeigu reikėtų dar kokių nors pataisų, papildymų ir panašiai, mes galėtume tai padaryti. Nebūtų tokios skubos, kai nubėgam ir paskui žiūrim. Maždaug kaip blogas šaulys: iššauna ir lekia pažiūrėti, kur pataikė. Šitokių dalykų vis dėlto nereikėtų. Ta skuba visai nereikalinga. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. H.Žukauskas – nuomonė už.
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš tikrai kalbėsiu už. Noriu pasakyti tik tiek, kad pavyzdžiai visada yra arba geri, arba blogi ir paskui pagal tuos pavyzdžius daug kas gyvena. Aš nenoriu šnekėti apie vieną savivaldybę, apie menką, didelį nusižengimą. Paskui, aišku, tie gerieji pavyzdžiai patraukia ir kitus. Jeigu tai būtų padaryta Naujojoje Akmenėje arba Pakruojyje, arba dar kur nors, galbūt mes nekreiptume į tai dėmesio. Iš esmės Vilniuje žemė yra be galo brangi, tačiau aš dar kartą noriu pasakyti, esmė yra ta, kai paskui, kai kreipiesi į įvairias institucijas, kurios turi prižiūrėti, ginti viešąjį interesą, yra pasakoma: tokie yra įstatymai, mes nieko negalime padaryti. Todėl aš siūlau balsuoti už, kad tie įstatymai būtų teisingi ir geri. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. D.Jankauskas – nuomonė už.
D.JANKAUSKAS. Iš tikrųjų norėčiau kalbėti už teikiamą projektą dėl kelių motyvų. Audito komitete kaip pagrindiniame svarstant šį projektą dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, iš tikrųjų vyko racionali diskusija ir, atrodo, rastas bendras sutarimas. Kalbant apie mainus, iš tikrųjų savivaldybės turės tą teisę pagal teikiamą projektą tik žemės konsolidavimo atveju. Tai yra išimtinai tiktai viena sritis. Šiandien žemė, deja, yra tiktai priklausinys prie esamų pastatų. Tie pastatai gali būti apgriuvę, reikalaujantys remonto arba netgi nugriovimo, tačiau, deja, žemė, kuri yra po pastatais, šiandien pagal mūsų situaciją yra laikoma tiktai priklausiniu, o nuosavybės teisių atkūrimas į turėtą žemę vyksta vangiai ir patys sudėtingiausi atvejai neišspręsti. Septyni, aštuoni iš dešimties besikreipiančių rinkėjų kelia būtent tokias problemas. Reikia pažiūrėti į akis tų, kurie nesulaukia tų teisingų valstybės sprendimų. Man šiandien sąžinė iš tikrųjų leidžia palaikyti šį projektą. Už tai ir raginu kolegas elgtis taip pat. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Keturi jau kalbėjo už, keturi – prieš. Tada baigiame kalbas dėl balsavimo motyvų. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Žemės įstatymo 14 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.
58 – už, 2 – prieš, 23 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Replika – A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, Pirmininke. Aš trumpą repliką kolegoms, nes svarstant komitete buvo susidurta su tuo, kad šiandieną ir III skyriuje, kuris reglamentuoja savivaldybės disponavimą žeme, ir II skyriuje, kuriame valstybės disponavimas žeme reglamentuotas, yra mainai. Išbraukus tuos mainus, atsisakius, kad savivaldybė negalėtų daryti mainų konsoliduodama žemę, tada savivaldybės funkcijos būtų lyg ir mažesnės negu valstybės valdant žemę. Todėl komitetas nutarė šiandien atsisakyti tam tikro neapibrėžtumo ir siūlyti baigtinį sąrašą, o rudenį vis dėlto grįžti tiek prie tų valstybės žemės mainų, tiek prie savivaldybės žemės mainų.
PIRMININKAS. E.Zingeris. Prašom.
E.ZINGERIS. Aš atsiprašau, Pirmininke, matyt, nesuveikė. Aš paspaudžiau už, jeigu galima, protokolui. Ačiū.
PIRMININKAS. O kaip parodė ekranas?
E.ZINGERIS. Neparodė visai nieko.
PIRMININKAS. E.Zingeris už – 59. Pradedame… Tiesa, norėčiau pasitarti. Jūs prisimenate, iš pradžių mums nepavyko pradėti Advokatūros įstatymo svarstymo, nes nebuvo pranešėjo. Pranešėjas atsirado – J.Sabatauskas atvyko į posėdį ir vis dėlto prašo svarstyti šį klausimą. Ar galėtume grįžti į darbotvarkės pradžią? (Balsai salėje) Palaukite! Bet čia ne J.Sabatauskui, jis man pareiškė, reikia, o advokatams reikia to įstatymo. (Balsai salėje) Ne, jis yra įtrauktas į darbotvarkę. Aš suprantu, kad jūs dabar pasipiktinę, kad jis neatėjo, bet galbūt leiskime pateikti.
Pradedame svarstyti 2-1a darbotvarkės klausimą ir, kaip buvau pranešęs, tai yra Advokatūros įstatymo 4, 7, 15, 16, 25, 35 ir 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Labai ačiū, Pirmininke, ačiū, kolegos. Iš tikrųjų esu kaltas, bet dabar turėtume grįžti prie Advokatūros įstatymo 4, 7, 15, 16, 25, 35 ir 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Šis projektas nėra naujas ir bene metus laiko buvo svarstomas. Įvyko klausymai, kurių metu buvo išklausytos įvairios nuomonės, tiek suinteresuotų asmenų, tiek teisės ekspertų pateiktos pastabos buvo apsvarstytos ir jūsų sprendimui šiandien pateiktas komiteto patobulintas projekto variantas, kuriam komitetas pritarė.
Pagrindiniai pakeitimai yra tokie. Grįžtama prie visuotinės egzaminų sistemos advokatūroje, kas prieš metus buvo pakeista. Kaip žinote, šiandien pagal galiojantį įstatymą advokatu gali tapti asmuo, jeigu jis turi penkerių metų teisinio darbo patirtį, jeigu yra baigęs universitetą, teisės krypties studijas, ir to pakanka, kad jis būtų įrašytas į advokatų sąrašą. Šiandien to jau nepakaks. Reikalingas egzaminas, taip pat penkerių metų stažas ir dvejų metų advokato padėjėjo stažas. Taip pat šiek tiek pakeista dėl išsilavinimo, prilyginta ar bakalauro, ar magistro, ar vienpakopės teisės studijos teisinio universitetinio išsilavinimo… Taip pat papildyta, prieš tai buvo reikalavimas, kad advokatų kvalifikacinio egzamino komisijoje nebūtų nė vieno advokato, dabar – ne daugiau kaip du advokatai. Ir šiek tiek yra pakeistas reikalavimas dėl Advokatų tarybos pirmininko bei pavaduotojo, pasakyta, kad Advokatų tarybos pirmininkas arba pavaduotojas, jei už darbą einant šias pareigas yra nustatytas atlyginimas, negali būti atstovas ar gynėjas bylose teisme. Šiandien reikalavimas yra bendras. Pirmininkas arba pavaduotojas negali atstovauti teisme, todėl šiandien padaryta išlyga. Na, ir grąžinamas toks dokumentas kaip advokato orderis baudžiamajame procese, nes tai yra baudžiamajame procese. Dar pakeitimas dėl galimybės būti taikintoju, teisės ekspertu bei tarpininku.
Tokie yra pagrindiniai šio projekto pakeitimai, komitetas jį svarstė ir bendru sutarimu priėmė jums spręsti.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Svarstymo metu tik vienas komitetas svarstė šį įstatymą. Ar dabar galėtume pradėti diskusijas? Yra užsirašęs E.Klumbys ir B.Bradauskas. Prašau, E.Klumbys pradeda diskusijas.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, man, galiu pasakyti, yra labai lengva viduj kalbėti apie šias pataisas, nes prieš metus aš buvau vienas iš nedaugelio, kuris pasisakė prieš tas pataisas. Ir ši situacija parodo, kokią prieš metus Seimas priėmė korupcinę sistemą.
Taigi kas buvo padaryta? Iki 2004 m. balandžio 5 d. norint tapti advokatu reikėjo išlaikyti egzaminą. Po to buvo daroma didžiulė įtaka, po Seimą vaikščiojo daug žmonių, kurie aiškino, kad yra pažeidžiama pasirinkimo teisė ir t.t., aš neminėsiu. Ir tada Seimas socialdemokratų, socialliberalų ir nė vieno liberalo balsais priėmė įstatymo pataisas, kurių esmė – atsisakyta advokatūros egzamino.
Aš noriu dabar priminti 2004 m. kovo 12 d. balsavimą. Seimo narys R.Šukys siūlė, kad būtų egzaminas. Už tai pasisakė iš dabartinių Seimo narių J.Čekuolis, I.Degutienė, P.Jakučionis, E.Klumbys, Rimas, V.Saulis, A.Stasiškis ir G.Steponavičius. Susilaikė 28, iš jų dabartiniai Seimo nariai K.Glaveckas, A.Kubilius, S.Lapėnas, E.Masiulis, A.Matulevičius, J.Palaitis, K.Prunskienė, I.Šiaulienė, H.Žukauskas. Prieš buvo keturi socialdemokratai, tarp jų dabartinis Seimo narys G.Kirkilas. Po to 40 Seimo narių balsų šitas įstatymas buvo priimtas.
Kas buvo padaryta? Metams laiko buvo nuimta kartelė, tiksliau, buvo atidaryti vartai. Ir visi, kas buvo suinteresuoti, per tuos metus suėjo į advokatūrą. Dabar, praėjus metams, ramiausiai yra siūloma grąžinti tą tvarką, kuri buvo tada. Mano nuomone, buvo didžiausia klaida, kad tai buvo padaryta. Bet kažkodėl apie tai niekas šiandien nešneka, kodėl buvo padaryta, ir tame pačiame Teisės komitete ne vienas Seimo narys dirba iš praeitos kadencijos. Tarp jų dirba ir tie, kurie buvo už tą pataisą, už egzaminų panaikinimą, o dabar jie, praėjus metams laiko, jau labai ramiai kalba, kad grąžintume senąją tvarką. Ir šioje situacijoje aš klausiu: o kam tai buvo naudinga? Kam buvo naudinga padaryti tą chaosą, kurį mes patyrėm per metus? Ir kas pagaliau prisiims atsakomybę už tai? Ir iš principo šiuo Seimo žingsniu, aš esu įsitikinęs, buvo padarytas didžiulis korupcinis dalykas. Susitvarkė tie, kuriems skubiai reikėjo susitvarkyti. O dabar jau gali ramiai tą kartelę nuleisti vėl, dabar aš jau apsisaugau toliau nuo to, kad man atsirastų rimtesnių advokatų konkurencija.
Aš manau, kad iš tikrųjų pakeisti reikia, ta situacija ydinga. Tačiau kai aš matau, kaip vėlgi tai yra skubotai daroma, aš manyčiau, kad yra kažkokie interesai vėl užsidaryti. Mes, Seimas, pakliuvom tikrai į negerą situaciją, į tą negerą situaciją mus įstūmė praeitos kadencijos Seimas. Manau, kad reikia ištaisyti klaidą. Seimo nariai turi atsiminti, turi pasimokyti, kad negalima daryti tokių skubotų sprendimų netgi ir dėl pačių geriausių ketinimų, galvojant, kad mes čia palengvinam situaciją, atveriam vartus konkurencijai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. B.Bradauskas tęsia diskusijas. Prašau.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pusę kalbos, ką aš norėjau pasakyti, pasakė Egidijus. Todėl aš kalbėsiu trumpiau.
Pasižiūrėkime į situaciją, kokią turime. Aš matau, kad mes įstatymais specialiai užkertam kelią kai kuriems žmonėms dirbti jiems norimą darbą. Paimkim Valstybės tarnybos įstatymą. Baigė jaunas žmogus aukštąją mokyklą. Ar jis gali realiai pakliūti į valstybės tarnybą? Ne, nes pirmenybė teikiama tam, kuris jau dirbo valstybinėje tarnyboje. Ir atsiras žmogus, sakykime, koks 60 metų, paduos į konkursą dokumentus, ir tas jaunas gabus žmogus, suprantate, niekada nepaklius, nes visada atsiras kas nors, kas dirbo valstybinėje tarnyboje. Tai įtvirtinta mūsų įstatyme. Ir mes paskui stebimės, kad jaunimas išvažiuoja iš Lietuvos, neranda čia darbo ir t.t. O kaip jis ras, jeigu jam užkirsti keliai?
Šiuo teikiamu įstatymo projektu vėlgi norima apriboti kitų žmonių teises. Egzaminas. O kas sudarys tą egzaminų komisiją? Tai tie, kurie dabar dirba ir kurie nenori įsileisti tų, kurie ateina ir sudaro jiems konkurenciją. Būkime biedni, kaip sakoma, bet teisingi ir prisiminkime tą dalyką. Niekada jaunas žmogus nepateks į advokatūrą, nes jis niekada neišlaikys egzaminų, o jeigu išlaikys, tai mes žinome kitą būdą, kaip išlaikys. Daugelyje įstatymų ribojamas išsilavinimas – būtinai toks, būtinai toks, būtinai toks. Ko mes norime, ką čia norime pademonstruoti? Vėlgi yra klanų interesai, kurie užkerta kelią normaliems paprastiems žmonėms dirbti ten, kur jie norės. Tada, atsiprašau, jeigu mes medikams neorganizuojame egzaminų ir patikime savo sveikatą, chirurgams ir visa kita… Tada ir jiems reikėtų egzaminų. Kas svarbiau – ar mūsų gyvybė, ar advokato darbas? Matote, kur yra šuo pakastas: visur stengiamasi užkirsti kelią. Aš manau, kad mes turime kuo daugiau liberalizuoti šitą klausimą, o ne daryti kokias nors dirbtines kliūtis, kurios nė kiek nepadeda integruotis mūsų jauniems žmonėms į darbo rinką, į visuomenę ir panašiai. Todėl aš manau, kad šis įstatymas yra dar vienas mūsų piliečių laisvių ir teisių ribojimo pavyzdys, ir aš kategoriškai siūlau balsuoti prieš jį.
PIRMININKAS. Baigiame diskusijas. Yra pasiūlymas pakeisti 25 straipsnio 5 dalį, tiksliau, ją visiškai išbraukti. Tokį pasiūlymą teikia N.Steiblienė, bet jos nėra. Ar ji įpareigojo ką nors kalbėti? Ne, aš neturiu tokių įgaliojimų. A, komiteto pirmininką?
J.SABATAUSKAS. Na, aš galiu paaiškinti.
PIRMININKAS. Palaukite, mes tada iš pradžių atlikime visą procedūrą ir tada padarysime balsavimą. Tai jeigu nėra N.Steiblienės ir nėra kas teikia šią pataisą, aš tiesiog perskaitysiu.
25 straipsnio 5 dalies papildymas yra toks, kad Advokatų tarybos pirmininkas arba jo pavaduotojas, jeigu už darbą einant šias pareigas mokamas atlyginimas, negali būti atstovas ir gynėjas teisme, ikiteisminio tyrimo įstaigose, valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose. Vadinasi, jeigu jis dirba pirmininku, jis negali teisme vesti bylų. Ji siūlo šitą nuostatą išbraukti ir palikti, kaip yra dabar.
Kad mes pradėtume svarstyti pasiūlytą pataisą, reikia, kad ją paremtų 10 Seimo narių. Prašom pakelti rankas tuos, kas remia šį siūlymą. Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, aštuoni, devyni, dešimt. 10 yra. Dabar išklausome komiteto pirmininko nuomonę dėl šio siūlymo. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, svarstant komitete šio siūlymo dar nebuvo, tačiau iš esmės jis pakartoja pradinį projekto variantą, kuriame buvo siūloma išbraukti tą dalį. Komitete svarstant… Pasakysiu, kad dabar galioja tai, jog apskritai pirmininkas ir pavaduotojas negali atstovauti bylose teisme ar būti gynėjai dėl dviejų motyvų: dėl to, kad jie turi tam tikrus įgalinimus kitų advokatų atžvilgiu, na, kaip Advokatų tarybos nariai, vadovaujantys Advokatų tarybai, antra priežastis – kad už darbą Advokatų taryboje yra nustatytas atlyginimas.
Jeigu kalbėsime šia prasme apie atlyginimą, tai tam asmeniui, jeigu jis negalės atstovauti bylose, yra kompensuojama, vadinasi, jis rūpinsis Advokatų tarybos reikalais ir neis į bylas. Taigi buvo paliktas tas švelnesnis variantas – ne visiškas draudimas, o tik tada, kai jis gauna atlyginimą, todėl buvo nepritarta visam siūlymui išbraukti šią straipsnio dalį.
PIRMININKAS. Bet jūs sakėte „kaip dabar“. Dabar nedraudžia.
J.SABATAUSKAS. Dabar draudžia iš viso atstovauti tiek pirmininkui… Dabar galiojantis įstatymas draudžia ir pirmininkui, ir pavaduotojui atstovauti ir būti gynėjais teisme, jeigu yra išrinkti pirmininku arba pavaduotoju.
PIRMININKAS. Dabar išklausėme komiteto nuomonę ir buvo pristatyta pataisa. Kalbos dėl šių pasiūlymų. R.Šukys – nuomonė už. Prašom.
R.ŠUKYS. Aš kaip tik prieš.
PIRMININKAS. A, jūs prieš. Tada L.Sabutis – nuomonė už.
L.SABUTIS. Aš pritarčiau ir pritariu N.Steiblienės siūlymui štai dėl ko. Žvilgtelkime į keičiamo Advokatūros įstatymo 1 straipsnį – 4 straipsnio papildymą. Ten advokatas turi teisę, be viso kito, kas paminėta N.Steiblienės redaguojamame straipsnyje, atstovauti kaip lobistas, turto palikimo administratorius, testamento vykdytojas ir t.t. Dabartinėje 5 straipsnio redakcijoje, 25 straipsnio pataisoje, kuri teikiama komiteto, yra sakoma, kad Advokatų tarybos pirmininkas, pavaduotojas, jei už darbą einant pareigas yra nustatytas atlyginimas, negali būti tik atstovas, gynėjas teisme, ikiteisminio tyrimo įstaigose, valstybės, savivaldybių institucijose bei įstaigose. Žodžiu, minimos tos institucijos. Tačiau tai prieštarauja tam, ką aš paminėjau dėl 1 straipsnio, kokias faktiškai funkcijas ir veiksmus gali atlikti advokatas. Kadangi nėra tarpusavyje suderinta, tada geriausia išbraukti visiškai ir palikti redakciją, kokią siūlo Seimo narė N.Steiblienė.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka – prieš. Ne? R.Šukys – prieš.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų labai gerbiu kolegos L.Sabučio nuomonę, bet, manau, šį kartą yra neteisus, nes yra neleidžiama tuo atveju, kai yra rungtyniavimas, kai kitoje pusėje yra kitas advokatas arba advokato padėjėjas, o valstybės institucijose (dėl bankroto ir panašiai) nėra to rungtyniavimo, jis atlieka savo pareigas ir ten interesų susikirtimo su kitu advokatu ar padėjėju dažniausiai nebūna. Yra problema, ir aš iš principo dėl tos esamos redakcijos turiu pastabų, bet N.Steiblienės pataisai niekaip negaliu pritarti.
Gerbiamieji kolegos, čia yra netgi ne atlyginimo klausimas, o priklausomybės klausimas: kaip advokato padėjėjas galėtų atstovauti teisme ir rungtis su Advokatų tarybos pirmininku, kai tarp jų yra priklausomybės santykiai? Beveik galiu garantuoti, kad tokią bylą pilietis „prapils“ arba bus atstovaujama nevykusiai, netinkamai, galima taip prognozuoti. Gaunant 11 000 atlyginimą, gerbiamieji kolegos, tikrai reikėtų užsiimti advokatų savivaldos reikalais, o ne vaikščioti po teismus ir naudotis, sakyčiau, nesąžiningos konkurencijos užsiimant šia veikla galimybėmis, nes Advokatų tarybos pirmininko visada bus nelygi, tiksliau, privilegijuota, geresnė situacija, ir dėl to kentės bylų dalyviai, šalys, paprasti piliečiai. Todėl nepritariu gerbiamosios N.Steiblienės pataisai, o šiai pataisai, kuri yra redaguojama, aš dar registruosiu pataisą. Aš manau, kad pirmininkas, nepriklausomai nuo atlyginimo, neturi būti atstovas teismuose ir rungtis su kitais advokatais ar jų padėjėjais.
PIRMININKAS. Bet reikia paminėti, kad atlyginimo dydį savo pirmininkui nustato patys advokatai. (Balsas salėje) Kokį nustato, tokį.
Dabar balsuosime. Kas už tai, kad pritartume N.Steiblienės siūlymui, primenu, išbraukti? Komitetas nepritaria šiam siūlymui. Prašom balsuoti.
12 – už, 29 – prieš, 25 susilaikė, pataisai nepritarta. Daugiau pataisų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo šiam įstatymo projektui? Negalime. Gerai. Pasiruoškite ir išreikškite savo nuomonę balsuodami. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Advokatūros įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui? Balsuojame. Prašom balsuoti nenurodant kitiems ir neprimetant savo valios.
35 – už, 10 – prieš, 23 susilaikė. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
Dabar svarstome vakarinės darbotvarkės 1b klausimą – Advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 1 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-3568. Pranešėjas – J.Sabatauskas, komiteto pirmininkas. Svarstymas. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo priėmimas jau netenka prasmės…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baikite svarstyti, netęskite, nes jūs trukdote. Gerbiamasis Algimantai! Baigiame tą klausimą. Prašau tęsti.
J.SABATAUSKAS. Netenka prasmės svarstyti šį projektą, nes jame minimos datos jau yra praėjusios ir iš esmės nurodymai jau buvo įgyvendinti, todėl siūlome atmesti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar bendru sutarimu pritartume komiteto nuomonei atmesti šį nutarimo projektą? Nėra prieštaravimų? Projektas atmestas. Baigėme.
Svarstome darbotvarkės 4a klausimą – Pelno mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-94. Pranešėjas – V.Galvonas. Svarstymas.
Mes vėluojame 4 minutes. Prašau susikaupti.
V.GALVONAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-94. Buvo atsižvelgta į Teisės departamento pastabas, į Vyriausybės pastabas, daugiau iš asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymų negauta. Seimo paskirtų komitetų pasiūlymų taip pat negauta. Biudžeto ir finansų komitetas balsavo bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar norinčių diskutuoti dėl šio įstatymo nematau, nėra užsirašiusių. Pataisų, papildymų taip pat negauta. Ar galėtume po svarstymo pritarti šiam projektui? Nėra prieštaraujančių? Pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. Nėra tikrai jokių pataisų, papildymų, niekas nenori diskutuoti. Ar pritartumėte ypatingai skubai? Ačiū.
Pradedame priėmimą. Įstatymas susideda iš vieno straipsnio, tiksliau, iš dviejų. Vienas yra dėl esmės, kitas – dėl taikymo. Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio? Taip pat priimtas. Dėl viso įstatymo? Nėra norinčių kalbėti.
Tada pasiruoškite, ir balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Pelno mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymą? Balsuojame.
58 – už, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-95 (svarstymas)
Darbotvarkės 4b klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-95. V.Galvoną kviečiu vėl į tribūną pateikti šį įstatymo projektą. Svarstymas.
V.GALVONAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-95. Taip pat buvo pritarta Teisės departamento teiktiems siūlymams, Vyriausybės. Vienam Vyriausybės punktui – „Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.XP-95, nes pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr.73-3085) nuostatas, vienetui sumokėjus mokesčius už mokymą, nelaikoma, kad gyventojas gavo pajamų natūra, kurios buvo apmokestintos pajamų mokesčiu“ – nepritarta. Kitų pasiūlymų, pastabų negauta, komiteto išvada – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Už atmetimą? Pasakykite.
V.GALVONAS. Siūloma pritarti.
PIRMININKAS. Kam?
V.GALVONAS. Komiteto išvada – šio įstatymo pataisai pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Siūloma įstatymo projektą atmesti.
V.GALVONAS. Taip, atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū. Įstatymo projektą komitetas siūlo atmesti. Ar būtų kokių minčių, kitokių siūlymų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto siūlymui? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Projektas atmestas.
Svarstome darbotvarkės 5a klausimą – Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-322. Svarstymas. Pranešėjas V.Galvonas paskelbs Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Ruošiasi D.Mikutienė.
V.GALVONAS. Biudžeto ir finansų komitetas taip pat svarstė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-322. Pritarė Teisės departamento teiktiems siūlymams, Europos teisės departamentas jų nepateikė, Vyriausybės siūlymams pritarė, Sveikatos reikalų komiteto siūlymams taip pat buvo pritarta. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. D.Mikutienę kviečiu pateikti Sveikatos reikalų komiteto nuomonę.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-322. Bendru sutarimu pritarė siūlymui pagrindiniam komitetui patobulinti projektą atsižvelgiant į Teisės departamento 1, 2 ir 4 pastabas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra norinčių kalbėti diskusijoje, nėra papildymų dėl šio įstatymo projekto. Ar po svarstymo galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas. Ačiū.
Taip pat norėčiau teikti ypatingą skubą šiam įstatymui priimti. Ar neprieštarautumėte? Nėra prieštaraujančių.
Pradedame šio įstatymo priėmimą. Įstatymas susideda iš dviejų straipsnių. 1 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti, prieštarauti? Nėra. Pritarta. Ir 2 straipsnis – dėl taikymo. Taip pat nėra. Priimtas.
Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti, tada pasiruoškite, balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio papildymo įstatymą? Prašom balsuoti.
79 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Ar galėtume priimti tokį protokolinį sprendimą, kad įstatymus dėl Pelno mokesčio įstatymo 13 straipsnio ir dabar priimto įstatymo 26 straipsnio sujungtame į vieną įstatymą, kad nebūtų du skirtingi. Ačiū. Priėmėme protokolinį sprendimą sujungti šiuos du įstatymus.
Darbotvarkės 5b klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-323. Kviečiu V.Galvoną. Ruošiasi D.Mikutienė.
V.GALVONAS. Gerbiamasis Seimo pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-323. Buvo atsižvelgta į Teisės departamento pasiūlymus, jiems pritarta. Taip pat pritarta piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų ir politinių organizacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pateiktiems siūlymams. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos, valstybės institucijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymams buvo pritarta. Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymų 2 punktui iš dalies pritarta. Taip pat yra Biudžeto ir finansų komiteto rezultatai – bendru sutarimu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu D.Mikutienę – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą Nr.XP-323. Bendru sutarimu už. Pasiūlyta pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento 1, 2, 4 pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra jokių siūlymų dėl šio įstatymo, nėra norinčių diskutuoti. Ar galime priimti po svarstymo bendru sutarimu? Priimta. Taip pat siūlau ypatingą skubą. Neprieštaraujate? Dėkoju. Įstatymas yra iš vieno straipsnio. Ar būtų norinčių dėl jo kalbėti? Jeigu ne, tada jis laikomas priimtu.
Dėl viso įstatymo taip pat nematau norinčių kalbėti. Prašom pasiruošti ir balsuosime dėl įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad priimtume Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymą? Prašom balsuoti.
60 – už, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas… Negalime skelbti, kad įstatymas priimtas, nes balsuojant salėje nebuvo 71 Seimo nario. Kas buvo anksčiau? Ne, priimant įstatymą, turi būti 71 Seimo narys. (Balsai salėje) Na, kam man jį skaityti, aš žinau, kad įstatymą priimti turi 71 Seimo narys. O ką aš jį skaitydamas kitaip perskaitysiu. Prašom užsiregistruoti dar kartą, pažiūrėsime, kiek mūsų yra. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Noriu pasakyti, kad dabar tokia programa, jog iš karto matyti, kiek salėje yra žmonių. Kiek balsavo už, kiek – prieš, kiek susilaikė ir kiekvieno balsavimo metu būtų galima pasakyti, ar yra 71, ar ne. Todėl jokių problemų balsuoti ir pasitikrinti nėra. Mes negalime dabar priimti įstatymo, nes trūksta keturių mūsų kolegų. Gal gali seniūnai paskambinti į savo frakcijas, papildyti. Ne, vis tiek negalime priimti, tik svarstyti. Tada gerai, mes darome šio įstatymo priėmimo pertrauką.
Pradedame svarstyti darbotvarkės 6 klausimą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-404. Pranešėjas V.Galvonas. Prašom.
V.GALVONAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas nagrinėjo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-404, pritarė Teisės departamento teiktiems siūlymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymams. Nepritarė pono A.Syso teiktiems pasiūlymams. Komiteto išvada yra tokia: siūloma įstatymo projektą atmesti, nes Lietuvos Respublikos Seimas 2005 m. birželio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuriuo 2006–2008 m. laikotarpiu laipsniškai mažinamas gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo 33% iki 24%. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 3 – prieš, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Pagrindinis komitetas siūlo atmesti šį projektą. Ar pritartumėte? Prašom? Nepritartumėte. Balsuokime. Pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Prašom pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad atmestume projektą, t.y. taip, kaip siūlo pagrindinis komitetas. Kas už atmetimą? Kas balsuoja už, tas už atmetimą.
45 – už, 18 – prieš, 5 susilaikė. Projektas atmestas.
Gal dabar galėtume dar kartą pasitikrinti, kiek mūsų yra salėje? A, sako ką tik užsiregistravo 69 Seimo nariai. Mes pasitikrinome. (Balsas salėje) Prašom? Dar mažiau. Gerai.
Svarstome darbotvarkės 7 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti sudarymo“ 5 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-661. Kviečiu J.Pinskų – komisijos pirmininką.
J.PINSKUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, š.m. birželio 9 d. Seimo nutarimu Nr.XP-241 „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti sudarymo“ buvo sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti. Komisija savo darbą pradėjo tik įsigaliojus minėtam Seimo nutarimui, t.y. š.m. birželio 17 dieną, tada, kai buvo paskelbta „Valstybės žiniose“.
Iki šiol įvyko du komisijos posėdžiai. Pirmame komisijos posėdyje komisija kreipėsi į Valstybės turto fondą, Valstybės saugumo departamentą, Policijos departamentą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu pateikti reikiamą informaciją. Visą šią informaciją komisija gavo tik birželio 28 dieną, ją svarstė paskutiniame savo posėdyje. Po posėdžio buvo kreiptasi į Valstybės turto fondą su prašymu pateikti papildomą informaciją. Atsakymas iš Turto fondo buvo gautas tik vakar. Artimiausiame savo posėdyje ketvirtadienį, liepos 7 d., komisija planuoja apklausti Valstybės turto fondo, Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovus. Ir svarbiausia, dar nėra pasibaigęs teismo procesas dėl AB „Alita“ bylos. Bylą nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, į kurį komisija irgi kreipėsi su prašymu susipažinti su teismo sprendimu, tačiau atsakymas iš teismo dar nėra gautas. Komisijai yra pavesta ištirti, aš gal necituosiu visų klausimų, tik priminsiu trečią ir ketvirtą. Ar privatizuojant AB „Alita“ valstybei nebuvo padaryta žala? Ir ketvirtas, konstatavus, kad privatizuojant AB „Alita“ valstybei buvo padaryta žala, nustatyti už tai atsakingus asmenis. Kadangi komisija dar nėra gavusi teismų sprendimų, ji negalės išsamiai ir teisingai atsakyti į jai iškeltus klausimus. Liepos 8 d. baigiasi Seimo pavasario sesija. Komisija nespės pateikti savo išvadų Seimui iki liepos 8 d., todėl prašome pratęsti komisijos darbą iki lapkričio 1 dienos. Prašau Seimo pritarti.
PIRMININKAS. Ar norite kas klausti J.Pinskų? Niekas nenori. Ačiū jums. Pateikimas. Ar pritartumėte po pateikimo šiam nutarimo projektui? Negirdėti nuomonių prieš. Pritarta. Dabar galėtume svarstyti šį pasiūlymą. Pasiūlymas labai aiškus, lapkričio 1 d. data nėra labai gera, bet kai teikėjas teikia, mes negalime keisti. Ar nebūtų svarstymo metu norinčių kalbėti diskusijoje, ką nors kitaip siūlyti? Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta. Dėkui. Pasiruoškime, balsuosime. Nėra norinčių kalbėti. Kas už tai, kad priimtume nutarimą, prašau balsuoti.
Už – 79 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.
Ar galėtume dabar grįžti prie mūsų darbotvarkės 5b klausimo ir balsuoti, nes salėje dabar yra 81 Seimo narys. Dar kartą aiškinu, dėl ko mes turėtume balsuoti. Mes baigėme svarstymą. Ypatinga skuba, buvo balsuota, kad galima šį įstatymą priimti, bet trūko 71 balso salėje, todėl reikėtų mums perbalsuoti. Kas už tai, kad priimtume Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymą? Prašau balsuoti. Vyksta balsavimas.
Už – 79, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Dabar svarstome darbotvarkės 8 klausimą – Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 1, 2, 3, 4, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 7, 8 straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-245. Darbo grupės rezultatą pristato J.Sabatauskas. Juliau, susikaupkite šiandien, esate kviečiamas į tribūną. (Balsas salėje) Taip, jūs.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jums teikiamas Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Buvo sudaryta darbo grupė praėjusioje kadencijoje ir dirbo gana ilgai. Problema ta, kad šiandien Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas nustato tam tikrą procedūrą, kaip jie turi kreiptis, jeigu jie buvo nuteisti tų vadinamųjų „troikų“ ir t.t… Faktinės aplinkybės buvo imamos iš tų bylų, kurios buvo sudarytos tų represinių struktūrų, ir faktiškai pati svarstymo procedūra tikrai neatitiko teisingo teismo, žmogaus teisių nustatytų normų ir pasaulyje, ir Lietuvoje, todėl darbo grupė siūlo jums pakeisti šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Ačiū už pristatymą. Noriu paklausti, ar bendru sutarimu galėtume pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui? Nėra prieštaraujančių. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Yra pasiūlytas Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis ir papildoma – Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių komisija. Preliminari svarstymo data būtų jau rudens sesija. Kolega A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš dėl pagrindinio komiteto. Manau, kad čia yra apsirikimas, nes čia su socialiniais reikalais nieko nėra bendro, tai yra teisės problemos, turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKAS. Aš nežinau, kodėl čia taip parašyta.
A.N.STASIŠKIS. O mūsų komisija tegu būna.
PIRMININKAS. Gerai, pasiūlymas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetą daryti pagrindiniu, o Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kolega N.Stasiškis sako, nurodytas per klaidą. Ar J.Sabatauskas pritartų tokiam pasiūlymui?
J.SABATAUSKAS. Pirmininke, iš tiesų tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto kompetencija – dėl baudžiamojo proceso, dėl Aukščiausiojo Teismo, dėl Generalinės prokuratūros, viso to žmonių pareiškimų dėl jų teisių atkūrimo svarstymo proceso.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas neprieštarauja. Galime Teisės ir teisėtvarkos komitetą paskirti pagrindiniu, o komisiją papildomą? Nėra prieštaravimų? Negirdžiu. Nėra. Dėkoju. Tuo klausimo svarstymą baigiame.
Darbotvarkės 9a klausimas, registracijos Nr.XP-629 – Seimo kontrolierių įstatymo… Palaukite, Č.Juršėno nebus? (Balsai salėje) Klausimas yra, bet žmogaus nėra. (Balsai salėje) Ar niekas nėra įgaliotas pateikti šituos projektus? (Balsai salėje)
Iš karto pereiname prie darbotvarkės 10 klausimo, peršokame. 10 klausimas. Ar J.Pinskus pasiruošęs pristatyti? Gerai. Tik pranešu. Teismų įstatymo 120, 124, 125, 127, 128 straipsnių ir įstatymo V dalies pavadinimo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 1291 straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-637. Pranešėjas – J.Pinskus. Prašau.
J.PINSKUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, parinktame Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120, 124, 125, 127, 128 straipsnių ir įstatymo V dalies pavadinimo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 1291 straipsniu įstatymo projekte siūloma, pirma, suderinti Lietuvos Respublikos teismų įstatyme vartojamus terminus, sampratas su teisės aktuose, reguliuojančiuose valstybėse investicinių programų rengimą, vartojamais terminais ir sampratomis; antra, patikslinti Nacionalinės teismų administracijos funkcijas, atsižvelgiant į jos statusą bei užtikrinant teismų nepriklausomumo principo įgyvendinimą; ir trečia, nustatyti naują Nacionalinės teismų administracijos skyrimo tvarką.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį valstybės valdžia organizuota ir įgyvendinama remiantis valdžių padalijimo principu. Šis principas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios yra atskirtos, gana savarankiškos, kad tarp šių valdžių turi būti pusiausvyra. Kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkančią kompetenciją, kurios konkretus turinys priklauso nuo to, kokiai valstybės valdžiai ši institucija priklauso, taip pat nuo jos vietos tarp kitų valstybės valdžios institucijų, jos įgaliojimų santykius su kitų valstybės valdžios institucijų įgaliojimais.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismų organizacinis savarankiškumas ir savivalda yra svarbios realaus teisinės valdžios nepriklausomumo garantijos. Kitų valdžios institucijų konstitucinė pareiga – gerbti Konstitucijoje įtvirtintą teismų nepriklausomumą. Pažymėtina, kad teismų veiklą užtikrina Konstitucija, jai neprieštaraujantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Valstybės pareiga – sudaryti teismams tinkamas darbo sąlygas. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad nustatant konkrečius kitų valdžios institucijų įgaliojimus dėl santykių su teismine valdžia galima paneigti Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimą bei teismo, kaip visavertės ir veikiančios nepriklausomos nuo kitų valdžių valdžios, esmę.
Taigi valstybė sudaro teismams tinkamas darbo sąlygas. Pagal Konstituciją vykdomosios valdžios institucijoms gali būti nustatomi tik įgaliojimai sudaryti sąlygas teismams veikti.
Pirma, siekiant suderinti Teismų įstatyme vartojamus terminus ir sampratas su Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais valstybės investicinių programų rengimą, įstatymo projekte siūloma pakeisti 120 straipsnio 15 punktą, 127 straipsnio pavadinimą ir papildyti jį 4 dalimi, taip pat siūloma išbraukti įstatymo projekto 128 straipsnio 2 dalį, nes ji, remiantis teisinės technikos reikalavimais, turi būti įtvirtinta 127 straipsnyje, kuris skirtas biudžeto ir valstybės investicinių programų projektų rengimui ir svarstymui.
Antra, pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 124 straipsnio 1 dalį, Nacionalinė teismų administracija yra teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti biudžetinė įstaiga.
Analizuojant Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas darytina išvada, kad Nacionalinė teismų administracija vykdo organizacinio aptarnaujančio pobūdžio funkcijas, pavyzdžiui, rengia medžiagą Visuotinio teisėjų susirinkimo ir Teismų tarybos posėdžiams; jų pavedimu atlieka tyrimus, analizes, apibendrinimus, rengia sprendimų, nutarimų ir kitų aktų projektus; techniškai aptarnauja teismų savivaldos institucijas; renka informaciją, kaip vykdomi Visuotinio teisėjų susirinkimo, Teismų tarybos ir Teisėjų garbės teismo sprendimai ir nutarimai, ir ją pateikia Teismų tarybai ar jos nurodymu Visuotiniam teisėjų susirinkimui; analizuoja teismų veiklą, išskyrus teisingumo vykdymą, teikia pasiūlymus dėl teismų darbo sąlygų ir kita.
Nacionalinės teismų administracijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad Nacionalinė teismų administracija atlieka apylinkių, apygardų, apygardų administracinių teismų, taip pat Nacionalinės teismų administracijos vidaus auditą. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 3 straipsnyje nustatyti vidaus kontrolės tikslai ir veikimas. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vidaus kontrolės tikslas yra užtikrinti, kad viešojo juridinio asmens veikla būtų vykdoma įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal strateginius arba kitus veiklos planus, programas bei procedūras; kad valstybės ir savivaldybės turtas bei įsipareigojimai tretiesiems asmenims būtų apsaugoti nuo sukčiavimo, iššvaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo ir kitų neteisėtų veikų; kad viešasis juridinis asmuo, vykdydamas veiklą, laikytųsi patikimo finansų valdymo principų; ketvirta, informacija apie viešojo juridinio asmens finansinę ir kitą veiklą būtų teisinga ir patikima teisės aktų nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta: kiekvieno juridinio asmens vidaus kontrolės sistema kuriama ir palaikoma atsižvelgiant į jo veiklos ypatumus, teisės aktus bei kitus dokumentus, reglamentuojančius viešojo juridinio asmens veiklą. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 5 straipsnyje nustatytas vidaus audito tikslas – sistemingai ir visapusiškai vertinant rizikos valdymo ir vidaus kontrolę, padėti įgyvendinti viešojo juridinio asmens, jam pavaldžių ir jo valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų veiklos tikslus.
Taigi analizuojant minėtas įstatymų nuostatas darytina išvada, kad vidaus audito tarnyboms pagal joms skirtus uždavinius suteiktos tam tikros administracinio pobūdžio funkcijos viešojo juridinio asmens, jam pavaldžių ir jo valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų atžvilgiu. Pagal Teismų įstatymo 124 straipsnio 1 dalį bei Nacionalinės teismų administracijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį Nacionalinė teismų administracija yra teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti biudžetinė organizacija, taigi jos paskirtis yra aptarnauti teismų savivaldos institucijas. Pažymėtina, jog teismai nėra priskirti Nacionalinės teismų administracijos valdymo sričiai. Nacionalinės teismų administracijos funkcijos iš esmės yra aptarnaujančio techninio pobūdžio. Administracinio pobūdžio Nacionalinės teismų administracijos funkcijos įstatyme neįtvirtintos, todėl centralizuotos vidaus audito tarnybos įsteigimas Nacionalinėje teismų administracijoje vidaus auditui apylinkių, apygardų administraciniuose teismuose atlikti ne tik iškreiptų įstatymuose numatytą Nacionalinės teismų administracijos paskirtį, bet tam tikra prasme ir pažeidžia Lietuvos Respublikos teismų įstatyme įtvirtintą teismų institucinio savarankiškumo principą.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymas teismams suteikė teisę vykdyti teismų vidinį bei išorinį administravimą, pagrįstą teismų savarankiškumu, autonomija bei savo atsakomybe. Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatas teismų sistemoje bei tęsiant Lietuvos Respublikos teismų įstatyme įtvirtintas teismų savarankiškumo nuostatas, vidaus audito tarnybos turėtų būti steigiamos pačiuose teismuose, pritaikant Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 104 straipsnyje numatytą išorinio teismų administravimo modelį. Tai ne tik užtikrintų Lietuvos Respublikos teismų įstatyme įtvirtintos teismų savivaldos ir savarankiškumo administravimo principais pagrįstos teismų sistemos tolesnį funkcionavimą, bet ir labiau atitiktų vidaus audito teismuose tikslus bei specifiką, o vidaus audito rezultatų svarstymas ir įgyvendinimas būtų kur kas efektyvesnis ir operatyvesnis.
Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus siūloma Lietuvos Respublikos teismų įstatymą papildyti 1291 straipsniu. Įstatymo projekte siūloma, atsižvelgiant į Nacionalinės teismų administracijos statusą, pakeisti Nacionalinės teismų administracijos įstatyme įtvirtintą Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus skyrimo tvarką. Nacionalinės teismų administracijos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad Nacionalinei teismų administracijai vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas Aukščiausiojo Teismo pirmininko siūlymu. Minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Nacionalinės teismų administracijos steigėjo funkcijas atlieka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Manytume, kad dėl to tikslinga perduoti steigėjui ir direktoriaus skyrimo funkcijas, todėl įstatymo projekto 2 straipsnis papildomas Teismų įstatymo 124 straipsnio 6 dalimi: „Nacionalinės teismų administracijos direktorių penkeriems metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Teismų tarybos siūlymu“.
1999 m. gruodžio 21 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisingumo ministro įgaliojimai organizuoti teismų materialinį aprūpinimą nepažeidžia teismų nepriklausomumo. Ši nuostata suponuoja, kad Teisingumo ministerija gali užtikrinti tinkamas darbo sąlygas teismams, išsiaiškinti teismų materialinius poreikius, padėti tiek teismų sistemai, tiek atskiriems teismams racionaliai panaudoti valstybės skirtas lėšas, sudaryti teismams tinkamas sąlygas veikti.
Pažymėtina ir tai, kad teismų valstybės investicijų programas valdo Teisingumo ministerija. Sistemiškai bei gramatiškai aštrinant teisės normas, reguliuojančias valstybės investicinių programų projektų rengimą, valstybės investicijų programų įgyvendinimą bei remiantis administravimo principais, terminas „valstybės investicijų programų valdymas“ reikštų valstybės investicinių programų projektuose numatomų lėšų planavimą, valstybės investicinių programų projektų rengimą, tikslinimą, teikimą, tinkamą valstybės investicinių programų įgyvendinimą, siūlymų dėl investicijų perskirstymo tarp investicinių projektų teikimą. Pavyzdžiui, Teisingumo ministerija 2003 m. Teismų tarybai teikė investicinių programų projektus dėl teismų kompiuterizavimo – teismų pastato Laisvės prospekte 79a, Vilniuje, Marijampolės rajono apylinkės teismo, Šalčininkų rajono, Lietuvos apeliacinio, Vilniaus apygardos, Kauno apygardos, Kauno miesto apylinkės, Klaipėdos miesto, Šilalės rajono, Trakų ir kitų miestų. Teisingumo ministerija taip pat turi ne vienų metų patirtį kompleksiškai spręsdama informacinių sistemų administravimo ir vystymo problemas. Atkreiptinas dėmesys, kad, integruojantis į Europos Sąjungą, Teisingumo ministerijos specialistai turi sukaupę darbo su tarptautiniais projektais patirtį. Teisingumo ministerijai administruojant (…) informacine sistema būtų galima tiksliau ir išsamiau įvertinti atskirų teismų poreikius, operatyviau spręsti problemas. Atsižvelgdami į tai, siūlome pakeisti įstatymo projekto 128 straipsnį. Priėmus įstatymo projektą tikslinga pripažinti netekusiu galios Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, auditorija pavargo.
J.PINSKUS. Pavargo.
PIRMININKAS. Aš žinau, ne visi tokie ištvermingi, kaip jūs, kai kurie, pasirodo, jau 10 minučių vos išlaukia. Bet galbūt jie paklaus ir jūs tada galėsite išplėsti savo atsakymą kai kuriais klausimais ir pratęsti pristatymą. Ar sutiktumėte?
J.PINSKUS. Taip, prašau.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius. Prašau.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad mūsų iniciatyva sveikintina, bet man susidaro toks įspūdis, kad ne tą vietą norime gydyti. Iš tikrųjų šiandien daug žmonių skundžiasi teismų darbu, nes kai kur jie labai poniški pasidarė. Pabandykite pats nueiti pas teismo sekretorę, pamatysite, jeigu jūsų nepažins, kaip su jumis elgsis. Man atrodo, ar tik jūs nepakliuvote į vienas pinkles, kad patys teisėjai pasiprašė dar daugiau teisių naudodamiesi Seimo narių galimybe teikti įstatymo pataisas? Ar jums pačiam taip neatrodo?
J.PINSKUS. Ne, iš tikrųjų neatrodo, nes šios įstatymo pataisos kaip tik susiaurina Teismų administracijos galias šioje vietoje. Daugiau darbo ir atsakomybės tenka Teisingumo ministerijai.
PIRMININKAS. R.Šukys. Prašau.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis kolega, mano klausimas iš dviejų dalių. Pirmoji. Gal jūs galėtumėte įvardyti, kas yra šių įstatymų projektų autoriai? Koks šiuo atveju yra Aukščiausiojo Teismo arba Nacionalinės teismų administracijos vaidmuo? Norėčiau, kad tai pasakytumėte atvirai, nes tai gana rimtas klausimas, tai yra susiję su tam tikra etika ir korektiškumu. Jeigu tai yra Aukščiausiojo Teismo ir Nacionalinės teismų administracijos iniciatyvos, jos jau buvo, aš noriu pasakyti, svarstomos anksčiau ir joms nebuvo pritarta ne kartą komitete, kai buvo priimamas įstatymas. Tai norėčiau žinoti, kodėl Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nesinaudoja Seimo Pirmininko ar bent jau komiteto pirmininko, ar Respublikos Prezidento tokių įstatymų pateikimo galimybėmis? Tai pirma dalis klausimo. Kas yra tikrieji autoriai?
Antra dalis mano klausimo yra dėl projekto esmės. Jūs pasakėte, kad siaurina, aš drįstu abejoti, kad siaurina. Manau, kad suteikia papildomas galias, nebūdingas teismams. Kaip pavyzdys yra Aukščiausiasis Teismas, kuris norėtų būti teismų savivaldą aptarnaujančios institucijos, tai yra valstybės įstaigos, įsteigtos atskiru įstatymu, steigėjas. Tokių steigėjo teisių perdavimas teismo institucijai kelia labai rimtų abejonių. Aš norėčiau, kad jūs pakomentuotumėte, kaip čia bus su teismams Konstitucijos numatytomis funkcijomis?
J.PINSKUS. Ačiū, kolega, už klausimą. Šis projektas buvo rengiamas kartu su Teisingumo ministerija. Nemanau, kad Teismų administracijai tas statusas, jog steigėjas yra Aukščiausiasis Teismas ir direktorių skiria Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, suteikia daugiau galių. Iš esmės visas techninis aprūpinimas, taip pat ir informacinės technologijos pasilieka Teisingumo ministerijos galioje.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs norite patikslinti klausimą? Minutę! Paspauskite. Prašau patikslinti.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš matau, kad jums iš tiesų sunku teikti atsakymus dėl specifinės srities. Aš klausiu ne apie Nacionalinės teismų administracijos vadovo skyrimą, tai visiškai atskiras klausimas, nors irgi keliantis labai didžiulių abejonių dėl atėmimo iš Prezidento tos teisės ir jos atidavimo tik Teismo pirmininkui, nors ir Teismų administracijos teikimu. Mano klausimas buvo dėl kompetencijos, kai Aukščiausiasis Teismas tampa steigėju valstybės įstaigos, kokia yra šiandien atskiras biudžetinių asignavimų valdytojas Nacionalinė teismų administracija. Iki šiol tą reglamentavo atskiras įstatymas. Pagal Valstybės įstaigų įstatymą tokią galimybę įsteigti institucijas įstatymu, netgi institucijos, kuri yra įsteigta pagal įstatymą, vadovo skyrimo tvarką Konstitucija reglamentuoja, o jūs siūlote perduoti steigėjo funkcijas, vadinasi, steigimo ir likvidavimo iniciatyvą, šiuo atveju Aukščiausiajam Teismui. Siūlote panaikinti ir įstatymą, kuris reglamentavo visos įstaigos veiklą, t.y. užtikrino aukščiausią nepriklausomybę tos institucijos tiek nuo pačių teismų, tiek ir nuo bet kokių vykdomųjų valdžių arba įstatymo leidžiamosios. Yra įstatymas, įsteigta institucija, ir viskas.
J.PINSKUS. Aš pranešime minėjau, kad Teismų administracija šiuo atveju vykdydama auditą yra kaip ir aukščiau už visus teismus. Dalies teisių atidavimas Teisingumo ministerijai, manau, kaip tik susiaurintų jų galias.
PIRMININKAS. Aišku. Dabar R.Žakaitienė. Prašau klausti.
R.ŽAKAITIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums yra žinoma, kad grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl teismų nepriklausomumo kai kurių klausimų. Galbūt jūsų teikiamas įstatymo projektas būtų tinkamesnis, kai gautume Konstitucinio Teismo išvadas? Tai čia kaip ir dalis klausimo.
Bet pagrindinis mano klausimas, nes jūsų siūlomos pataisos mažina Nacionalinės teismų administracijos kompetenciją ir daug daugiau prievolių prideda Teisingumo ministerijai, yra toks. Ar jūs galėtumėte įvardyti, kiek tokia esminė reforma kainuotų, kiek papildomai valstybės tarnautojų reikėtų Teisingumo ministerijoje, kiek numatoma atleisti Nacionalinės teismų administracijos darbuotojų? Toks įspūdis, kad pagal jūsų siūlymą Nacionalinė teismų administracija atlieka tiktai techninį aptarnavimą. Ar aš teisingai supratau?
J.PINSKUS. Taip. Ačiū už klausimą. Pirmu klausimu manyčiau, kad šio įstatymo projekto yra tik pateikimo stadija ir komitetuose bus galima, jeigu po pateikimo jis bus priimtas, apsvarstyti ir jo atitikimą Konstitucijai.
Dėl finansinės pusės, tai šiandien Teismų administracijai yra skiriama apie 3 mln. litų. Susiaurinus jų kompetenciją, manau, šios lėšos gali būti sumažintos. O analizuojant tai, kad Teisingumo ministerija būtinai perims dalį šių funkcijų, tai jie užtikrina, kad jiems užtenka dabartinių resursų, intelektualinių ir kvalifikacijos, kad tas papildomas funkcijos be papildomų lėšų būtų galima įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ačiū. L.Sabatauskas. Prašau.
J.SABATAUSKAS. Ačiū. Kolegos, apskritai dėl Teismų įstatymo atitikimo Konstitucijai. Prieš kelerius metus Konstitucinis Teismas nagrinėjo šią bylą ir dėl to nutarimo buvo keičiamas tuo metu galiojęs Teismų įstatymas. Po to atsirado Nacionalinė teismų administracija, kai kurias funkcijas Konstitucinis Teismas pripažino nebūtingomis Vyriausybei, kad Vyriausybė negali to tvarkyti, todėl ir buvo įsteigta Nacionalinė teismų administracija. Dabar, kaip minėjo kolegė R.Žakaitienė, yra grupės Seimo narių kreipimasis. Pavyzdžiui, aš esu Seimo įgaliotas atstovauti Seimui dėl dabartinės Teismų įstatymo redakcijos, kai bus nagrinėjama byla. Iš tikrųjų gal verta palaukti, kol bus išnagrinėta byla, kaip jūs manote?
J.PINSKUS. Bet aš savo pranešime kaip tik ir minėjau, kad 1999 m. gruodžio 21 d. nutarime kaip tik Konstitucinis Teismas ir pažymėjo, jog teisingumo ministro įgaliojimai organizuoti teismų materialinį aprūpinimą nepažeidžia teismų nepriklausomumo. Vadinasi, ši nuostata suponuoja, kad Teisingumo ministerija gali užtikrinti tinkamas teismų darbo sąlygas, išsiaiškinti jų materialinius poreikius ir t.t. O dėl šio klausimo… Įstatymas yra pateikimo stadijos, tuo labiau kad svarstymas ir priėmimas po pateikimo bus rudenį, tai čia bus galima sulaukti atsakymo.
PIRMININKAS. V.Volčiokas. Prašom klausti.
V.VOLČIOKAS. Gerbiamasis kolega, ar susiaurinus socialines Teismų administracijos funkcijas, suprantama, apkarpius jų biudžetą, nereikės iš tikrųjų papildomo finansavimo teismams ir Teisingumo ministerijai?
J.PINSKUS. Aš jau minėjau tą klausimą, šiandien Teismų administracijai yra skiriama apie 3 mln. litų, tai, manau, sumažinus jų funkcijas, dalį biudžeto pajamų bus galima sutaupyti.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis kolega, ar jums teko pačiam susidurti su Nacionaline teismų administracija, nes mano klausimas būtų labai tiesus. Ką jie tokio padarė, kad jūs norite juos sunaikinti? Ačiū.
J.PINSKUS. Man neteko susidurti su Teismų administracija ir aš iš tikrųjų nenoriu sunaikinti, o kaip tik atvirkščiai, padaryti taip, kad teismų darbas vadybine prasme būtų geriau organizuojamas, nes manau, kad informacinės technologijos, atiduotos Teisingumo ministerijai, ir teismai kompiuterizuojami plačiąja prasme įdiegiant… Teisingumo ministerijos kompetencija leisti gauti platesnę, greitesnę informaciją ir greičiau spręsti problemas.
PIRMININKAS. L.Sabutis. Klausia paskutinis.
L.SABUTIS. Gerbiamasis kolega (į šitą pusę pasukite galvelę), vis dėlto sakykite, kokios priežastys paskatino šiandien pateikti šio įstatymo pataisas, jeigu jūs suvokiate, kad pagal Konstituciją niekuo negali viršyti savo galių vienas teismas prieš kitą. Ar tai būtų Vilniaus, ar Klaipėdos, ar Apeliacinis, ar Aukščiausiasis Teismas, tai yra savarankiški vienetai ir negali diktuoti savo valios. Dabar savo pataisomis jūs galimybę tvarkyti viešąjį administravimą ir daryti įtaką kitiems teismams perkeliate Aukščiausiajam Teismui ir t.t.
Ir antra. Pažeidžiamas ar ne dabar sudarytos Teismų administracijos kaip tokios savarankiškumas, kai materialinis aprūpinimas ir kitas priklausomumas iš Teismų administracijos perduodamas Teisingumo ministerijai, t.y. Vyriausybės institucijai. Ar nesupainiojama šiuo atveju teismų nepriklausomumas ir valdžių savarankiškumas, tokių funkcijų atskyrimas?
J.PINSKUS. Manau, kad savarankiškumas iš tikrųjų išlieka. Iš Teismų administracijos kelių funkcijų perdavimas Teisingumo ministerijai tik užtikrins geresnį darbą, aprūpinimą. Daugiau net nežinau ką pridurti, nes iš principo yra pagrindinė nuostata, kad Teismų administracija vykdo tik teismų aprūpinimą. Kaip čia gražiau pasakyti? Nacionalinė teismų administracija yra teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti biudžetinė įstaiga.
PIRMININKAS. Ačiū pateikėjui. Atsakėte į visus klausimus. Dabar pasakykite savo nuomonę dėl šio projekto. Aišku, galima kalbėti dėl abiejų, nes jie glaudžiai susiję, jeigu mes pritarėme pirmam, tada naikiname pačią Nacionalinę teismų administraciją teikdami įstatymą. Yra dvi nuomonės. Viena – už, kita – prieš. A.Matulevičius yra už. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Kadangi yra vėlyvas laikas ir artėja nenumatytos atostogos, tai aš būsiu labai lakoniškas. Yra ginčytina idėja, galbūt reikia svarstyti, rudenį grįšime pailsėję, pasisėmę energijos ir tada gerai apsvarstysime, padiskutuosime. Iš tikrųjų prie teismų reikia atsisėsti, rimtai pagalvoti, nes ne viskas yra gerai. Aš atsimenu, kai buvo priimamas tas įstatymas. Praeitoje kadencijoje buvo daug problemų. Todėl siūlau po pateikimo pritarti, bet tai nereiškia, kad aš pritariu visai idėjai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir R.Šukys – nuomonė prieš. Prašom.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad tikrai nėra jokios prasmės pritarti šiam projektui. Nors bandyta pavaizduoti, kad šiuo atveju yra suderinti įstatymai, atitinka Konstituciją ir netgi institucinius Nacionalinės teismų administracijos, Teismų tarybos interesus, bet iš įstatymo nuostatų matome, kad taip nėra. Šis projektas tikrai yra parengtas, manau, netinkamai. Jeigu tokia iniciatyva eina iš Teisingumo ministerijos, tai tada yra nustatyta tvarka, kaip projektas iš Vyriausybės patenka į Seimą. Man iš viso nuostabu, kaip kolegos J.Pinskaus birželio 23 d. įregistruoto projekto pateikimas taip skubiai atsidūrė darbotvarkėje. Aš matau čia tam tikrą įtaką ir lygesnių Seimo narių už kitus buvimą, nes yra nustatyta teikiamų teisės aktų projektų eilė visiems Seimo nariams, yra už tai atsakingas komitetas, yra pagaliau Seimo Pirmininkas ir Prezidentas. Šis įstatymas yra per daug rimtas, kad jam šitaip lengva ranka dėl tam tikrų institucinių interesų pritartume. Dabartinė situacija, jeigu mes pripažinsime Nacionalinės teismų administracijos įstatymą negaliojančiu, reiškia, kad mes ją likviduojame ir turi būti įsteigta nauja Nacionalinė teismų administracija, įgyvendinant šio įstatymo pakeitimus. Aš akivaizdžiai matau – tokio projekto nėra, apie tai nekalbama, sukelsime didžiulį chaosą. Negalima pritarti. Šis įstatymo projektas yra parengtas tikrai netinkamai, neprofesionaliai. Aš jau nekalbu apie nuostatas, ką reiškia atimti iš Prezidento skyrimo teisę, teismų savivaldą aptarnaujančią instituciją padaryti visiškai pavaldžią Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Mes ne kartą diskutavome tais klausimais. Aš su tuo nesutinku, todėl balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Išgirdome dvi nuomones. Prašom pasiruošti. Balsuosime, ar pritariame šiam projektui po pateikimo? Prašom balsuoti.
28 – už, 12 – prieš, 29 susilaikė. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.
Dabar mes turime du variantus – ar tobulinti, ar atmesti. Ar būtų kokių minčių dėl šio projekto? Girdžiu iš vienokių, ir kitokių. Gal tada nusprendžiame balsuodami ir išreiškiame savo nuomonę, ar… Ne, ne. Dabar tai nuspręskime. Jeigu balsuodami esame už, tai tobuliname, jei esame prieš, tai atmetame. Ar priimtinas toks balsavimas? Sutariame. Prašom nuspręsti balsuodami alternatyviai – ar tobulinti, ar atmesti? Dar kartą primenu. Prieš – atmesti, už yra tobulinti. Prašom balsuoti. Susilaikiusieji neskaičiuojami.
46 – už, tiek yra už tobulinimą, 18 – prieš, tiek už atmetimą. Projektas tobulintinas. Prašom autorių patobulinti išklausius nuomones, galbūt suderinus su komitetu ir tada pateikti kitą variantą.
Ir lydintysis taip pat eina pagal pirmąjį, nes lydintysis yra glaudžiai susijęs. Dabar – Č.Juršėnas, vėl nėra. Gal tada rezervinį septintą ar šeštą?
Rezervinis 6 klausimas. Liko balsavimas po svarstymo. Jau kalbėjo dėl balsavimo motyvų? Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. (Balsai salėje) Bet nebalsavome. Buvo padaryta pertrauka, dabar mes grįžtame po pertraukos ir vakariniame posėdyje galima balsuoti dėl pritarimo po svarstymo. Pasiruoškite, gerbiamieji. Balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Primenu, kad kalbama apie savivaldos kontrolierius. Balsuojame, ar pritarti po svarstymo.
Už – 17, prieš – 18, susilaikė 32. Po svarstymo projektui nepritarta.
Prašau.
E.PUPINIS. Prašyčiau perbalsuoti, nes mačiau, kad kelis mygtukus spaudė tie patys žmonės. Pasitikrinti dėl skaičiaus ir balsuoti prašau frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu. Ar tikrai jūs galite patvirtinti, kad matėte apgavystės faktą? (Balsai salėje) Dar neatlikime tyrimo, pasitikėkime, jeigu tikrai taip. Gerai. Balsuojame antrą kartą. Balsuojame dėl įstatymo projekto dėl kontrolierių. Prašau. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo šiam įstatymo projektui? Balsuojame.
Už – 19, prieš – 11, susilaikė 30. Po svarstymo įstatymo projektui nepritarta.
Dabar turime 3 alternatyvas: grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą, grąžinti iniciatoriams tobulinti ir atmesti. Matote, kaip keičiate nuomonę. Dabar kokie būtų pasiūlymai, dėl kurių šitų trijų alternatyvų galėtume balsuoti? (Balsai salėje) Prieikite prie mikrofono, nes rėkiate iš vietos, aš negirdžiu. Prašau. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau išspręsti pirmąją alternatyvą: ar tobuliname, ar atmetame. Po to, jeigu bus nuspręsta, kad tobuliname, tai arba tobulina pagrindinis komitetas, arba iniciatorius.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Pupinis.
E.PUPINIS. Norėčiau pasiūlyti, kad būtų balsuota už tai, jog komitetui būtų perduota svarstyti, nes ten padarytas didelis įdirbis, jie svarstė remdamiesi naujos koncepcijos dėl savivaldos formavimo ir dėl mero rinkimų perspektyva.
PIRMININKAS. Gerai. Yra du alternatyvūs pasiūlymai: tobulinti, atmesti. Jeigu balsuojame už, vadinasi, tobuliname. Jeigu balsuojame prieš – atmetam. Suprantate? Balsuojame, kaip pasielgti su tuo komiteto projektu. Jūs jau patys nuspręskite kaip. Už būtų tobulinti, prieš – atmesti. Susilaikiusieji neskaičiuojami.
Už tobulinimą – 59, prieš – 14, už atmetimą. Tobuliname. Ar tinka komitetas kaip ta vieta, kur būtų tobulinama? Nėra prieštaravimų? Pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas turi patobulinti šį projektą.
Replika po sprendimo – L.Graužinienė. Prašau.
L.GRAUŽINIENĖ. Aš nesutinku, kad tobulinti turėtų tas pats, nes mes nepasakėme iniciatoriams. Aš siūlau Audito komitetą, nes čia tiesiogiai susiję su kontrolieriais. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Čia yra arba pagrindiniam, arba iniciatoriams. (Triukšmas salėje) Kito komiteto pasirinkimo nėra, yra arba tas pats pagrindinis, arba iniciatoriams. Mes negalime balsuoti už perdavimą kitam komitetui, nes Statutas tokio sprendimo nenumato. Lieka pagrindinis komitetas.
Seimo protokolinis nutarimas dėl Juvento Pliuškio peticijos
Dabar rezervinis 7 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo dėl Juvento Pliuškio peticijos projektas. Pranešėja – Milda Petrauskienė. Prašau.
M.PETRAUSKIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų 28 punktu, teikiu išvadą dėl J.Pliuškio peticijoje pateiktų Advokatūros įstatymo pasiūlymų. Seimo Peticijų komisija šių metų birželio 28 d. posėdyje išnagrinėjo minėtoje peticijoje pareiškėjo pateiktus pasiūlymus ir atsižvelgusi bei įvertinusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos, Teisės instituto, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedros, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės instituto, Lietuvos advokatų tarybos, Teisėjų asociacijos, Žmogaus teisių stebėjimo instituto pateiktas išvadas, taip pat išklausiusi minėtų institucijų atstovų išdėstytus argumentus Seimo Peticijų komisijos organizuotame posėdyje diskusijoje bendru sutarimu nutarė pareiškėjo pateiktus pasiūlymus atmesti.
Reikia pasakyti, kad minėtų institucijų nuomonės dėl šių pasiūlymų buvo gana skirtingos. Tačiau komisijos organizuotame posėdyje diskusijoje, kur buvo nagrinėjami šie pasiūlymai iš esmės, vis dėlto vyravo nuomonė, kad pasiūlymus reikia atmesti. Dėl pirmojo pasiūlymo komisija priėmė sprendimą atmesti jį ir teikti Seimui išvadą dėl atmetimo, nes siūlymas Advokatūros įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad Advokatų garbės teismo sprendimas įsigalioja pasibaigus Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje įtvirtintam apskundimo terminui… o jeigu jis apskųstas po teismo sprendimo įsigaliojimo, šio siūlymo tenkinimas sudarytų galimybę tapti advokatais asmenims, teistiems už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne, taip pat teistiems už kitą nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs. Lietuvos advokatų garbės teismo sprendimas dėl drausminės nuobaudos įsigalioja nuo jos paskyrimo dienos ir sprendimo apskundimas jos galiojimo nesustabdo. Priešingas Advokatūros įstatymo normų aiškinimas sudarytų prielaidas paneigti Advokatų garbės teismo sprendimo poveikį, prieštarautų advokatų drausminės atsakomybės tikslams. Tokį nutarimą priėmė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio nutarimai, kaip žinome, yra galutiniai ir neskundžiami.
Įvertinus pareiškėjo siūlomą nuostatą, atsirastų neribotos galimybės piktnaudžiauti teise skųsti Advokatų garbės teismo sprendimą, nes per visą bylinėjimosi laiką asmuo galėtų toliau vykdyti advokato funkcijas. Su tokiomis problemomis jau daug metų susiduria Rusijos notariatas, kai labai abejotinos reputacijos notarai gali vykdyti savo pareigas iki proceso pabaigos, o tai savo ruožtu sukelia didelį visuomenės nepasitenkinimą.
Jeigu Advokatų garbės teismo sprendimas būtų panaikintas, tai automatiškai reikštų, kad asmuo atgauna tiek advokato vardą, tiek ir teisę praktikuoti, taip pat galėtų reikalauti žalos atlyginimo.
Dėl antrojo pasiūlymo. Sprendimas atmesti siūlymą buvo priimtas todėl, kad siūlymas… Advokatūros įstatyme turi būti įtvirtinta nuostata, kad asmuo, pripažintas advokatu, nuo pripažinimo momento turi atsisakyti bet kokių kitų mokamų pareigų ir pateikti prašymą įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą. Jeigu jis to nepadaro, tarkim, per 30–45 dienas, sprendimas pripažinti asmenį advokatu netenka galios. Šis sprendimas būtų teisiškai radikalus, nes įrašymas į praktikuojančių advokatų sąrašą yra profesinis pasirinkimas, o asmens pripažinimas advokatu – profesinė kvalifikacija.
Nuostata, kad asmuo, pripažintas advokatu, nuo pripažinimo momento turi atsisakyti bet kokių kitų mokamų pareigų ir pateikti prašymą įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą, gali prieštarauti Konstitucijos 48 straipsniui, pagal kurį kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą.
Dvipakopė advokatūros sistema taikoma daugelyje pasaulio valstybių. Remiantis pasauline praktika yra normalu, kad asmuo būtų pripažintas advokatu, tačiau nesiverstų advokato praktika.
Dėl trečiojo pasiūlymo komisija priėmė sprendimą atmesti jį (tam pritarė beveik visi diskusijoje dalyvavę teisininkai), nes siūlymas Civilinio proceso kodekse įtvirtinti nuostatą, kad asmeniui civiliniame procese gali atstovauti ir asmuo pagal įgaliojimą, apribojant jo kompetenciją teisiniu išsilavinimu, yra nepriimtinas, nes neatitinka nei bendrų europinių tradicijų, nei viešojo intereso.
Pareiškėjo reikalavimas suformuluotas taip, kad asmeniui civiliniame procese galėtų atstovauti asmuo, turintis tik teisinį išsilavinimą, o tai reiškia, kad asmeniui galėtų atstovauti asmuo, net neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, o turintis tik kolegijos baigimo diplomą.
Kartu reikia pažymėti ir tai, kad Peticijų komisija priėmė ir sprendimą kreiptis į Teisingumo ministeriją, siūlydama jai apsvarstyti galimybę parengti Advokatūros įstatymo pakeitimo projektą, įrašant į jį nuostatą, kad visi advokatai kas ketveri penkeri metai laikytų kvalifikacinį egzaminą, taip pat kad advokato vardas negali būti suteikiamas teisėjams, prokurorams ir ikiteisminio tyrimo tyrėjams.
Atsižvelgdama į visa tai, prašyčiau Seimo narius pritarti šiai komisijos išvadai bei priimti Seimo protokolinį nutarimą dėl šių siūlymų atmetimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Yra siūlymas pritarti komisijos išvadai ir atmesti peticiją. Galima bendru sutarimu priimti tokį protokolinį nutarimą? Protokolinis nutarimas priimtas.
Mes baigėme šios dienos darbotvarkę. Visi klausimai, kurie buvo pateikti ir kuriuos galėjome išnagrinėti, išnagrinėti. Posėdis baigtas.
Noriu priminti, kad rytoj švęsime Valstybės dieną. Vyks įvairūs renginiai, kviečiu Seimo narius dalyvauti Simono Daukanto aikštėje, kai 12 val. bus pakeliama valstybės vėliava. Ir dar primenu, kad ketvirtadienį posėdžio pradžia 10 valandą.