Keturiasdešimt penktasis (72) posėdis
2005 m. birželio 28 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai G.STEPONAVIČIUS ir V.MUNTIANAS

2005 m. birželio 28 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, 2005 m. birželio 28 d., norėčiau paskelbti šios dienos rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Sveikinu susirinkusius. Ta proga siūlau peržvelgti darbotvarkę ir registruotis.

Galiu jus patikinti, kad progų registruotis šiandien dar turėsime. (Balsai salėje) Netrukus. Aš tik norėčiau referuoti, gerbiamieji kolegos, nors tai ir mažai tikėtina, darbotvarkėje beveik nėra pajuodinimų, išbraukimų ar papildymų, išskyrus vieną klausimą, kurio registracijos Nr.XP-602. Dėl juridinių technikos reikalavimų šį klausimą iš darbotvarkės yra siūloma išbraukti. Dabar, kolegos… Tiesa, yra įtraukta pora papildomų rezervinių Seimo nutarimų. Kolegos, štai tokia darbotvarkė. Matau, kolega E.Klumbys dėl darbotvarkės. Prašom per centrinį mikrofoną.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos. Šiandien birželio 28 d., tęsiasi epopėja su birželio 14 d. Seimo pareiškimu. Norėčiau žinoti, kokia situacija ir kodėl šiandien vėl nėra šio klausimo?

PIRMININKAS. Seniūnų sueiga svarstė. Šio klausimo teikimas yra numatytas ketvirtadienį, tas klausimas ten irgi buvo iškeltas. Taigi turėdami minty šią pastabą, ar galime pasiruošti ir balsuoti, o kartu dar sykį mėginti registruotis ir patvirtinti šios dienos rytinio ir vakarinio plenarinių posėdžių darbotvarkes? Ką tik atvykstantiems primenu, kad balsuojama dėl šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkių patvirtinimo.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 60, už – 50, prieš nėra, susilaikė 1. Darbotvarkėms pritarta.

2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-574(2) (antrasis svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, svarstome darbotvarkės 1 klausimą – 2005 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-574. Antrasis svarstymas. Kviečiu į tribūną finansų ministrą Zigmantą Balčytį. Jis pristatys Vyriausybės nuomonę dėl po pirmojo svarstymo pateiktų Seimo komitetų, atskirų Seimo narių siūlymų. Po to – proga klausti ministro, tada yra numatytas laikas diskusijoms. Gerbiamasis ministre, žodis jums.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo komitetų ir Seimo narių pasiūlymus, teikia patobulintą Lietuvos Respublikos 2005 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

Pažymėtina, kad svarstydami biudžeto projektą Lietuvos Respublikos Seimo komitetai ir 53 Seimo nariai pateikė pasiūlymus padidinti esamus valstybės biudžeto asignavimus dar papildomai už 341 mln. litų. Trumpai apžvelgdamas komitetų siūlymus, norėčiau paminėti Seimo komitetus, kurie pateikė daugiausia tokių pasiūlymų, tai Sveikatos reikalų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas – beveik už 30 mln. Lt, Užsienio reikalų komitetas – 23 mln. Lt ir kiti. Norėčiau pasakyti, kad siūlymai didinti asignavimus vienai ar kitai sričiai arba priemonei nenurodžius finansavimo šaltinio arba nurodžius jį nerealų nesulaukė Vyriausybės pritarimo, nes priešingu atveju reikėtų mažinti finansavimą kitoms sritims arba biudžetinėms įstaigoms, o tai būtų netikslinga, o daugeliu atveju ir neteisinga. Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išnagrinėjusi Seimo komitetų ir Seimo narių pasiūlymus bei įvertinusi būtinumą patikslinti kai kurias anksčiau numatytas išlaidas, patobulintame įstatymo projekte numatė papildomai skirti 39,4 mln. Lt.

Galimybė padidinti asignavimus rasta sumažinus asignavimus 39,4 mln. Lt Finansų ministerijai, t.y. valstybės skolos aptarnavimui papildomai skiriamus asignavimus 19,4 mln. Lt ir asignavimus Europos Bendrijų nuosavų išteklių programai, t.y. mokėjimą į Europos Sąjungos biudžetą sumažinti 20 mln. Lt, ir tas lėšas skirti kitoms reikmėms. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojams papildomai yra numatoma skirti 19,4 mln. litų. Be to, atsižvelgus į savivaldybių prašymus nemažinti specialiosios tikslinės dotacijos socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti, specialiajai tikslinei dotacijai papildomai numatoma skirti 20 mln. litų.

Dabar norėčiau trumpai pristatyti Vyriausybės išvadas dėl Seimo pagrindinio – Biudžeto ir finansų komiteto, papildomų komitetų, Seimo narių konkrečių pasiūlymų dėl pateikto patobulinto biudžeto projekto. Atsižvelgta į Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus dėl savivaldybių biudžetų.

Pirma. „Papildomai įvertinti (kaip minėjau) ir specialiąją tikslinę dotaciją šioms reikmėms sumažinti iš dalies…“ Vyriausybės išvada – pritarti ir atsižvelgus į savivaldybių ir atskirų Seimo narių, komitetų, frakcijų prašymus yra numatyta sumažinti paimamą dotacijos dalį iš savivaldybių 20 mln. Lt arba papildomai skirti šiai specialiajai tikslinei dotacijai 20 mln. litų.

Antra. „Išbraukti iš įstatymo projekto 5 straipsnį. Nustatyti, kad valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti paskirta specialioji tikslinė dotacija pervedama tiesiogiai į rangovo sąskaitas, nurodytas Finansų ministerijai savivaldybių teikiamose paraiškose apie faktiškai atliktus darbus“. Vyriausybės išvada – pritarti.

Trečia. „Įstatymo projekto 8 straipsnį išdėstyti taip: siūlyti savivaldybių taryboms, kad savivaldybių biudžetų gautos viršplaninės pajamos, palyginti su prognozuojamomis pajamomis, naudojamos pirmiausia skolinimams už suteiktas paslaugas, atliktus darbus…“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė šitai nuostatai pritarė.

Ketvirta. „Rengiant Lietuvos Respublikos 2006 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą vadovautis Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi ir nustatyti, kad metų pabaigoje likusios nepanaudotos tikslinės paskirties lėšos, nustatytos savivaldybių biudžetams priimant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, lėšos, kurios per metus buvo paskirtos savivaldybių biudžetams pagal atskirus įstatymus ar Vyriausybės nutarimus arba panaudotos ne pagal savo tikslinę paskirtį, iki sausio 10 d. grąžinamos į valstybės biudžetą, pervedamos iš savivaldybių biudžetų sąskaitų į valstybės iždo sąskaitą“. Šitai nuostatai Vyriausybė pritarė iš dalies, siūlome šį klausimą svarstyti atskirai rengiant 2006 m. biudžetą.

Toliau. Padidinti asignavimus atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto ir Seimo narių pasiūlymus. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai žuvusio Seimo nario R.Ruzo šeimos nariams teismo priteistam civiliniam ieškiniui patenkinti – 240 tūkst. Lt, Vyriausybės išvada – pritarti. Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos užsienio atstovybėms steigti – 300 tūkst. Lt, pritarti. Teisingumo ministerijai organizuotoms teisinėms paslaugoms pirkti ir koordinuoti atstovavimą Lietuvos valstybei nagrinėjant Norvegijos kompanijos pretenzijas Vilniaus miesto savivaldybei – 2 mln. Lt., pritarti. Švietimo ir mokslo ministerijai Grigiškių „Šviesos“ vidurinės mokyklos statybai – 200 tūkst. Lt, pritarti. Kultūros ministerijai Valstybinio Vilniaus mažojo teatro darbuotojų aptarnaujančio personalo darbo užmokesčio bei kitoms einamosioms teatro reikmėms finansuoti – 300 tūkst. Lt, pritarti. Žemės ūkio ministerijai Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centro kompiuterinei bazei modernizuoti ir kitai orgtechnikai įsigyti – 40 tūkst. Lt, pritarti. Kauno medicinos universiteto investiciniams projektams įgyvendinti – 800 tūkst. Lt, pritarti. Kauno technologijos universitetui investicinio projekto Kauno technologijos universiteto laboratoriniam priestatui baigti ir kuro inžinerijos studijų bazės kūrimui baigti – 508 tūkst. Lt, pritarti. Lietuvos veterinarijos akademijai Gyvulininkystės instituto darbuotojų atlyginimams – 150 tūkst. litų, pritarti. Vilniaus dailės akademijai kreditoriniams įsiskolinimams padengti – 300 tūkst. litų, pritarti. Lietuvos muzikos ir teatro akademijai mokymo reikmėms – 300 tūkst. litų, pritarti. Lietuvos mokslų akademijai įvairioms išeitinėms pašalpoms ir tarptautiniam bendradarbiavimui finansuoti – 115 tūkst. litų, pritarti.

Alytaus apskrities viršininko administracijai Simno specialiosios mokyklos šilumos ūkio renovacijai atlikti, įvairių trasų, įvairios rekonstrukcijos ir prijungimui prie Simno miestelio katilinės šilumos tinklų – 72 tūkst. litų, pritarti. Vilniaus apskrities viršininko administracijai Turgelių vidurinės mokyklos priestato statybai ir esamo pastato šildymo sistemai įrengti – 1 mln. litų, pritarti. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai Klaipėdos apskrities ligoninės operacinių patalpų, reanimacijos, Intensyviosios terapijos skyriaus sterilizacijos patalpų rekonstrukcijai – 1 mln. litų, pritarti.

Alytaus apskrities viršininko administracijai Valkininkų sanatorijos „Pušelė“ patalpoms rekonstruoti – 300 tūkst. litų, pritarti. Šiaulių apskrities viršininko administracijai Šiaulių „Vaivorykštės“ vaikų globos namų rekonstrukcijai – 197 tūkst. litų, pritarti. Marijampolės apskrities viršininko administracijai Marijampolės ligoninės medicinos aparatūros ir kito ilgalaikio turto apmokėjimui – 400 tūkst. litų, pritarti. Alytaus apskrities viršininko administracijai Kudirkos ligoninės skyrių rekonstrukcijai užbaigti – 300 tūkst. litų, pritarti.

Utenos apskrities viršininko administracijai Aulelių vaikų globos namų energetiniam auditui atlikti ir investiciniam projektui parengti – 9 tūkst. litų, pritarti. Alytaus miesto Kunčino viešosios bibliotekos rekonstrukcijos užbaigimui finansuoti – 351 tūkst. litų, pritarti.

Valstybės saugumo departamento išlaidoms – 100 tūkst. litų, pritarti. Specialiųjų tyrimų tarnybos išlaidoms, kurios bus skirtos kvalifikacijos kėlimui, – 30 tūkst. litų, pritarti. Lietuvos Apeliaciniam teismui išlaidoms – 83 tūkst. litų, pritarti. Nacionalinei teismų administracijai, jos išlaidoms – 25 tūkst. litų, pritarti.

Kauno miesto savivaldybei Dainavos vidurinės mokyklos renovacijai – 300 tūkst. litų, pritarti. Kauno rajono savivaldybei Garliavos vidurinės mokyklos avarinei būklei likviduoti – 400 tūkst. litų, pritarti. Panevėžio miesto savivaldybei Panevėžio muzikos mokyklos langams pakeisti – 183 tūkst. litų, pritarti. Prienų rajono savivaldybei investicinio projekto „Kairiojo Nemuno kranto sutvirtinimas Prienų mieste“ – 100 tūkst. litų, pritarti.

Panevėžio miesto savivaldybei Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos kapitaliniam remontui – 200 tūkst. litų, pritarti. Pakruojo rajono savivaldybei – 420 tūkst. litų, pritarti. Pagėgių savivaldybei Pagėgių vidurinės mokyklos rekonstravimo investicinio projekto, įtraukto į valstybės investicijų programą, įgyvendinimui – 900 tūkst. litų, pritarti. Klaipėdos miesto savivaldybei Klaipėdos pramoninės plėtros teritorijos aprūpinimo geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo ištekliais projektui įgyvendinti – 800 tūkst. litų, pritarti.

Širvintų rajono savivaldybei teritorijos bendrajam planui rengti, Kernavės miestelio (…) nuotraukai rengti – 240 tūkst. litų, pritarti. Skuodo savivaldybės Barstyčių vidurinės mokyklos renovacijos investiciniam projektui parengti – 50 tūkst. litų, pritarti. Kaišiadorių rajono savivaldybei Rumšiškių miestelio ir Vilkiškių kaimo tvenkiniui sutvarkyti – 570 tūkst. litų, pritarti. Šiaulių rajono savivaldybei Šilėnų pagrindinės mokyklos langams pakeisti siekiant sumažinti NATO karinės bazės lėktuvų keliamą triukšmą – 220 tūkst. litų, pritarti.

Trečia. Atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, nekeičiant bendros asignavimų sumos perskirstyti asignavimai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai. Sumažinti asignavimus turtui įsigyti 803 tūkst. litų, atitinkamai padidinti asignavimus išlaidoms – pritarti. Lietuvos Respublikos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai 200 tūkst. litų sumažinti išlaidoms skirtus asignavimus ir šiuos asignavimus skirti Biologinių ir kitų preparatų kokybės kontrolės centro laboratorijos pastato statybai užbaigti, pritarti. Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Vyriausybės nekeičiant bendros asignavimų sumos padidinti asignavimus darbo užmokesčiui 65 tūkst. litų, pritarti.

Padidinti valstybės remiamas pajamas nuo 135 litų iki 155 litų nuo 2005 m. spalio 1 d. ir skirti papildomus asignavimus išmokoms, apskaičiuojamoms pagal valstybės remiamų pajamų dydį, mokėti (pateikė Socialinių reikalų ir darbo komitetas kartu su Vyriausybe). Iš dalies pritarti nuo 2005 m. spalio 1 d. valstybės remiamas pajamas padidinti iki 155 litų. Todėl siūloma 8 mln. litų sumažinti 2005 m. numatomas nepanaudoti specialiąsias tikslines dotacijas socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti ir šias lėšas skirti valstybės remiamoms pajamoms padidinti.

Ketvirta. Atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus apsvarstyti Seimo komitetų, Seimo narių pasiūlymus. Papildomai 156 tūkst. litų skirti Valstybės kontrolei metinei audito programai įvykdyti ir Lietuvos atstovavimui (…) valdybos taryboje. Pritarti, skirti 156 tūkst. litų.

Penkta. Apsvarstyti Seimo narių pasiūlymai. Numatyti 4,801 tūkst. litų dydžio asignavimus daliai politinės kampanijos išlaidų kompensuoti. Užregistravo 6 Seimo nariai, kurie atstovauja visoms politinėms partijoms. Iš dalies Vyriausybė pritarė, skirti 1,6 mln. litų.

Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į asignavimų valdytojų prašymus, siūlo padidinti asignavimus: Lygių galimybių kontrolierių įstaigai ilgalaikiam turtui įsigyti – 100 tūkst. litų; Vaikų teisių apsaugos kontrolierių įstaigai išlaidoms darbo užmokesčiui ir turtui įsigyti – 122 tūkst. litų; Marijampolės apskrities viršininko administracijai medicininės aparatūros ir kito ilgalaikio turto apmokėjimui – 200 tūkst. litų; Neringos savivaldybei Nidos vidurinės mokyklos su Juodkrantės filialu rekonstrukcijai, baigiamiesiems darbams atlikti – 500 tūkst. litų; Alytaus miesto savivaldybei „Alytaus tekstilės“ kultūros namams išpirkti – 3 mln. litų; Žemės ūkio ministerijai Lietuvos valstybės žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centro kompiuterinei bazei modernizuoti ir kitai technikai įsigyti – 20 tūkst. litų; Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai darbo užmokesčiui padidinti – 80 tūkst. litų; Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui – 105 tūkst. litų, iš jų darbo užmokesčiui – 80 tūkst. litų.

Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo patikslinti asignavimus tarp investavimo sričių nekeičiant asignavimų valdytojo ir jam numatytos bendros asignavimų sumos tarp valdymo, kultūros ir informatikos sričių, patikslinus investicinius projektus. Telšių apskrities viršininko administracijai sumažinti asignavimus 42 tūkst. litų turtui įsigyti ir ta pačia suma padidinti asignavimus išlaidoms. Švietimo ir mokslo ministerijai perskirstyti asignavimus turtui įsigyti – 918 tūkst. litų tarp funkcijų, nekeičiant bendros asignavimų sumos, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai padidinti asignavimus darbo užmokesčiui 64 tūkst. litų.

Visiems kitiems Seimo komitetų ir Seimo narių, valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių pasiūlymams nepritariama, nes nėra finansinių galimybių. Kaip minėjau, padengimo šaltiniai yra valstybės skolai aptarnauti skirti papildomi 19,4 mln. litų ir asignavimai, sumažėję… įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą, – 20 mln. litų. Tai būtų tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Kolegos, proga užduoti klausimus. Dešimt minučių klausti. Eilės tvarka. Pirmasis – A.Čaplikas. Prašom, kolega.

A.ČAPLIKAS. Ministre, šiandien politinių partijų daugelis lyderių bei politikų deklaruoja tai, jog viena išeičių išeiti iš galimos politinės korupcijos partijoms yra geras biudžetinis finansavimas. Vyriausybė, planuodama biudžeto pakeitimą, pirmąjį projektą pateikė visiškai neatsižvelgdama į jau metus galiojusį įstatymą, jog politinėms partijoms, kurios dalyvavo rinkimuose, kompensuojamos išlaidos gali būti kompensuojamos iki 25% išlaidų. Pirmajame projekte to nebuvo padaryta. Po to, kai visos frakcijos pasiūlė tai padaryti, jūs vėl neatsižvelgėte į galimą skirti maksimalią sumą. Jūs siūlote šiandien po mūsų spaudimo tik 1,6 mln. vietoj galimų 4,8 mln. politinėms partijoms. Kas tai? Tai požiūris į problemos sprendimą ar tai manymas, kad politines partijas reikia palikti vegetuoti taip, kaip yra dabar? Tai jūsų įsitikinimas ar tokia klaida?

Z.BALČYTIS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ministre, aš tik minutėlę, norėčiau prašyti. Gerbiamasis kolega Salamakinai, gerbiamasis kolega Jagminai, gerbiamasis kolega Butkevičiau ir visi kiti, kurie šurmuliuojate salėje, gerbkime kalbantį ministrą, taip pat ir vieni kitus. Tęskite, atsakykite į klausimą, pone ministre.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Tai iš tikrųjų nėra mano asmeninė nuomonė, aš, pristatydamas jums projekto antrąjį variantą, pabrėžiau, kad tai yra Vyriausybės nuomonė, jokiu būdu ji nėra vieno ar kito ministro.

Antra, dėl jūsų užduoto klausimo. Manau, kad nė vienas prašymas nebuvo patenkintas šimtu procentų, nes pagal biudžeto formavimo principus, ypač kai biudžetas yra keičiamas metų viduryje, yra atsižvelgiama į esamas finansines galimybes. Manau, kad mes labai padidinome politinėms partijoms, nes įstatyme yra numatyta „gali būti finansuojama ir gali būti kompensuojama“, bet jokiu būdu nėra imperatyvaus nurodymo, kad tai turi būti padaryta šimtu procentų. Taip pat norėčiau priminti, kad pagal 2005 m. biudžetą, pagal ankstesnius biudžetus rinkimų metu politinėms partijoms buvo numatytos lėšos. Manau, kad prie šio klausimo būtų galima grįžti visoms politinėms partijoms formuojant 2006 m. biudžetą. Tačiau šiuo metu Vyriausybė, manau, atliko didelį darbą, t.y. surado finansavimo šaltinius – 1,6 mln. litų kompensuoti išlaidoms, patirtoms per rinkimų kampaniją. Aš manau, kad tai yra geras sprendimas.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Toliau klausia R.Dagys. Prašom, kolega.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis ministre, jūs iš dalies sumažinote lėšų iš savivaldybių atėmimą 20 mln. litų. Pagal pirmąjį projektą jūs irgi ne visas atėmėte, 87 mln. iš… apetitas dabar dar sumažėjo. Klausimas būtų iš esmės. Kokiu pagrindu yra toks dalinis atėmimas? Jeigu jūs manote, kad lėšos panaudotas ne pagal tikslinę paskirtį, jūs turėtumėte būti gana principingi, paimti visas lėšas. Dabar jūs pusiau paimate. Kokiais kriterijais jūs vadovaujatės dėl tokios išimtinės logikos? Arba tai yra valstybės lėšos, kurios turi būti paimtos atgal į biudžetą ir savivaldybėm nepriklauso, arba tada nereikia žaisti, taikyti dvigubų standartų, kelti sumaišties. Gal galėtumėte paaiškinti šį klausimą detaliau?

Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Pirma, tai norėčiau dėl kategorijų. Nei Vyriausybė, nei Finansų ministerija, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri pagal įstatymą yra atsakinga už specialiosios tikslinės dotacijos nustatymą ir šitų lėšų perskirstymą, jeigu tai iš tikrųjų yra būtina, nieko iš nieko neatima. Iš tikrųjų yra biudžeto formavimo ir biudžeto keitimo principai, dėl kurių sprendžia, dėl tų keitimų principų sprendžia penki įstatymai ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ten aiškiai pasakyta, kad valstybės biudžetas formuojamas ir keičiamas ta pačia tvarka, kaip jis yra formuojamas. Kadangi yra dvejų metų patirtis, pagal kurią išaugus tam tikrų žmonių kategorijai, kuri anksčiau buvo remiama, išaugus tų žmonių gaunamoms pajamoms dėl pensijų padidinimo, dėl atlyginimų padidinimo, dėl nedarbo sumažėjimo, tai ta patirtis rodo, kad valstybės piniginių lėšų, kurios buvo skirtos savivaldybėms įgyvendinti numatytą valstybės funkciją, poreikis yra sumažėjęs.

Pagal tam tikrą nustatytą metodiką Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė Finansų ministerijai tų lėšų ekonomijos apimtis, o mes, Finansų ministerija, turime veikti pagal tam tikrus įstatymus, privalome šias lėšas perskirstyti pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus kitoms sritims, tai mes tai ir atlikome. Papildomai apskaičiavusi ir papildomai surinkusi informaciją iš savivaldybių Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė perskaičiavimus, nes tie apskaičiavimai buvo grįsti pirmojo ketvirčio duomenimis. Pagal jų apskaičiavimus mes dar 20 mln. sumažinome šių lėšų sumą, paimamų į biudžetą lėšų sumą ir perskirstomą įstatymų nustatyta tvarka, todėl čia iš tikrųjų niekas niekur nebuvo pažeista. Paprasčiausiai yra įtvirtinimas, laikomasi principo, kad ir ateityje biudžetinės lėšos turėtų būti perskirstytos tokiu principu, kaip yra daroma dabar.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia E.Masiulis. Prašom, kolega.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, turbūt sutiksite su tuo, kad yra ydinga praktika, kuri jau tampa tradicija, kad kiekvienų metų vasarą Vyriausybė atneša į Seimą patobulintą metų biudžetą? Iš tikrųjų tai nėra gera praktika, tai rodo tam tikrą planavimo broką. Nesvarbu… Mes turime konstatuoti, kad 2005 m. išlaidos ir pajamos buvo iki galo gerai nesuplanuotos, jeigu mes dabar esame priversti koreguoti biudžetą. Kita vertus, akivaizdu, kad valdžios noras nuolatos skirstyti ir dalyti pinigus yra. Reikia pasakyti, kad priėmus Vyriausybės sprendimą 86 mln. litų iš savivaldybių biudžetų yra paimami. Tai reiškia, kad priverstinai visos 60 savivaldybių tarybos turės rinktis į savo posėdžius ir koreguoti savo savivaldybių biudžetus. Ar sutinkate, ministre, kad taip jūs demonstruojate, kad centrinio valdymo principai vis labiau Lietuvoje įsigali ir kalbėti apie didesnę savivaldybės laisvę ir saviraišką nėra prasmės?

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Panašaus pobūdžio klausimo iš jūsų, gerbiamasis kolega, ir tikėjausi. Tačiau aš noriu priminti, kad tiek Vyriausybei ir Seimui, taip pat ir Seimo daugumai, vis dėlto principas formuoti biudžetą yra numatytas įstatyme ir Konstitucijoje. Deja, kito demokratinio centralizmo principai šiandien daugiau nėra numatę. Kad Vyriausybė pateikė metų viduryje papildomų piniginių lėšų perskirstymą, tai rodo kaip tik pozityvų veiksmą, rodo tai, kad tiek Seimas, tiek Vyriausybė dirba gana neblogai. Tai iš tikrųjų reikėtų tik sveikinti.

Aš manau, kad yra kur kas didesnė blogybė, kas buvo atsitikę 1998 arba 1999 metais, kai mes su savo planavimu nepateisinome lūkesčių… ir kai turime metų viduryje mažinti asignavimus ne tik biudžetinėms organizacijoms ir įstaigoms, bet ir savivaldybėms. Tai yra kur kas didesnė blogybė, ji išbalansuos valstybės piniginius srautus, nes nesugebama sukaupti piniginių lėšų, apmokėti savo įsipareigojimų. Jeigu mes metų viduryje, birželio mėnesį, pateikėme papildomai beveik 300 mln. Lt, tai yra normalus dalykus. Tikrai turime pritarti nuostatai, kad per paskutinius metus įvyko labai daug pasikeitimų ir mūsų politiniame, ir ekonominiame gyvenime.

Tos piniginės sumos, kurios ateina iš Europos Sąjungos kaip parama, kaip pagalba iš tikrųjų atneša didesnę naudą, negu bet kas gali šiandien prognozuoti. Tai rodo, kad tiek Vyriausybė, tiek Seimas, tiek mūsų valstybė gana gerai panaudoja šią paramą ir mes turime vadinamąją pridėtinę vertę, kurią šiandien su jumis turime galimybę paskirstyti. Tai yra sveikintinas dalykas. Aš nesu girdėjęs nė vieno priekaišto dėl to, kad metų viduryje yra išdalijami, arba paskiriami, papildomi pinigai.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš manau, kad ponas E.Masiulis čia jus puola todėl, kad Klaipėda ir taip jau daug gavo, ir per perskirstymą gavo, o jis nori pasidžiaugti savo darbu ir geru Vyriausybės, kuri gali perskirstyti, darbu. Gerbiamasis ministre, jūs iš tikrųjų dar papildomai pristatėte beveik 40 mln. perskirstymą. Tai yra džiugu, nes šie pinigai pasieks visas savivaldybes ir daugelį Lietuvos gyventojų. Gal jūs galėtumėte ne pagal tam tikrus projektus, o apibendrindamas dar kartą pasakyti, nes po pirmojo pateikimo turėjome labai aiškų įrodymą ir pateikimą, kad šis biudžeto perskirstymas yra orientuotas socialiai, kad jis pasiekia daugelį savivaldybių. Kaip jis dar pagerėjo suradus papildomus 40 milijonų? Ačiū.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Iš tų 287 mln. beveik 160 mln. atgal patenka į savivaldybes visiškai kita forma. Tai savivaldybių biudžeto reikmėms 53,4 mln., t.y. dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo, taip pat dėl specialiosios tikslinės dotacijos atskiriems investiciniams projektams padidinti 30 mln. litų, taip pat minimaliai mėnesinei algai užtikrinti, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio koeficientui padidinti sveikatos apsaugos srityje, jie yra finansuojami iš savivaldybių biudžetų, – 23, 4 mln. litų.

Per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją papildomai – 44,6 mln. litų Švietimo ir mokslo ministerijai ir kitiems. Manau, šis perskirstymas socialiai yra teisingas. Dar kartą norėčiau akcentuoti ir pabrėžti, kad Vyriausybė taip pat pateikė valstybės remiamų pajamų padidinimą nuo 135 iki 155 mln. litų, kas valstybei metams kainuotų papildomai 35 mln. litų. Laikomasi principo, kad socialiai jautrūs gyventojų sluoksniai nepajustų tam tikrų problemų, kai mes padidiname 50 litų, o jiems parama sumažėja 100 litų. Į tai buvo atsižvelgta po pirmojo biudžeto svarstymo. Manau, šis pasiūlytas variantas turėtų būti priimtinas.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausiantysis – K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis ministre, šiandien jūs kalbate dėl biudžeto peržiūrėjimo, apie padidinimą, papildomą finansavimą, kitaip sakant, apie pinigų padalijimą, perdalijimą ar dar kokį nors perskirstymą. Į esminį klausimą formuojant biudžetą lieka neatsakyta: kaip tie pinigai, kurie skirti atskiroms programoms, koks jų naudojimo efektyvumas, kur būtų galima sutaupyti, kokie yra rezervai? Mano supratimu, kaip tik ši biudžeto svarstymo dalis neakcentuojama.

Pone ministre, kokius efektyvumo didinimo rezervus administravimo, valdymo srityje ir išlaidų mažinimo srityje jūs galėtumėte pasakyti, kurie matyti dabartiniu metu ir kurie bus metų pabaigoje, kad būtų prasmingas darbas? Ačiū.

Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Jis iš tikrųjų yra gana platus. Čia reikėtų vardyti daug programų. Manau, jūs, kaip finansininkas, turėtumėte sutikti, kad bendras efektyvumas pasireiškia tam tikrų nustatytų pajamų įvykdymo dydžiu. Jeigu mūsų valstybėje atsiranda papildomų finansinių resursų, vadinasi, visos institucijos dirba šiek tiek efektyviau.

Dėl Finansų ministerijos. Iš tikrųjų yra surasta papildomų finansinių resursų mažinant skolos aptarnavimo išlaidas. Negalima sakyti, kad ši ekonomija – apie 130 mln. litų šiaip sau atsirado. Dėl to, kad Finansų ministerijoje buvo įdiegta šiuolaikiškesnė, kur kas labiau orientuota į šiuolaikines technologijas piniginių lėšų paskirstymo sistema, dėl to, kad keliais darbuotojais buvo sustiprinti tam tikri padaliniai, šiandien yra per 100 mln. litų ekonomija.

Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo. Kaip žinote, jie visiškai atsisako principo… taikant labai griežtus metodus kaltininkams. Iš pradžių kalbama apie tam tikras prevencines priemones, apie tam tikras diskusijas su verslo atstovais. Jūs puikiai žinote, kad yra sudaryta atskira grupė verslo įmonių, kurios didžiausią dalį į valstybės biudžetą moka įvairių mokesčių pavidalu.

Dėl Pinigų prevencijos įstatymo. Seime yra priimama daug gerų sprendimų. Iš šios tribūnos pateikiama jų įtaka mūsų šalies ekonominiam gyvenimui. Visos šios priemonės kaip tik ir duoda šiandienį rezultatą. Manau, dar didesnį rezultatą bus galima pamatyti, kai formuosime 2006 metų biudžetą, nes jau dabar dėl įvairių įstatymų priėmimo mes turime papildomų įsipareigojimų 800 mln. litų. Aš esu įsitikinęs, kad tuos įsipareigojimus sugebėsime įrašyti į biudžetą ir 2006 metais įvykdyti.

PIRMININKAS. Kolegos, išnaudojome daugiau laiko, nei buvo numatyta. Apgailestauju, kad dalis jūsų nespėjo paklausti. Dėkoju, gerbiamasis ministre, už Vyriausybės pozicijos pateikimą, taip pat atsakymus į klausimus.

Dabar diskusijos. Diskusijoje Seimo posėdžių sekretoriate Statuto numatyta tvarka yra užsiregistravę kalbėti šie Seimo nariai: K.Glaveckas, A.Butkevičius, E.Klumbys, A.Vrubliauskas, R.Dagys, A.Matulas.

Pradedame nuo kalbų frakcijų vardu. Vienai kalbai skiriama iki 7 minučių. Pirmasis į tribūną kviečiamas K.Glaveckas. Ruošiasi A.Butkevičius.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien yra svarbus įvykis, nors ne pats svarbiausias metų finansinis dalykas, bet labai svarbus, t.y. šių metų biudžeto patikslinimas.

Šio biudžeto svarstymas, klausimų formulavimas, rezervų paieška, efektyvumo nustatymas yra svarbus pirmiausia tuo, kad tai yra prieangis, arba preliudija, kitų metų biudžetui sudaryti. Mes matome, kad šiuo etapu atsirandantis ir iš anksčiau atėjęs konfliktas tarp centrinės valdžios ir savivaldybių visiškai išlieka.

Pagrindinė diskusija dėl šių metų biudžeto, kaip žinome, vyksta dėl to, ar sumažinti tikslinę dotaciją savivaldybėms, ar nesumažinti. Tai, kaip ekonominis klausimas, kaip finansinis, turi dvi puses. Pirmoji pusė yra ta, kad buvo numatytos tokios lėšos, buvo skirta tikslinė dotacija. Natūralu, savivaldybės planavo, numatė visus savo veiksmus žinodamos, kad jeigu taupiau ir racionaliau tuos pinigus naudos, galės panaudoti juos savo tikslams.

Kita vertus, valstybė, Finansų ministerija ir Socialinių reikalų ir darbo ministerija, numatydama šias išlaidas, turėjo remtis ne tik savivaldybių informacija, bet ir savo skaičiavimais, ir turėjo tiksliai nustatyti tas apimtis, kurios yra reikalingos, arba bent tiksliau. Iš čia atsirado konfliktas, kuris nežinau, ar bus išspręstas, bet gero sprendimo neturėsime. Bet kuriuo atveju savivaldybės bus nepatenkintos, centrinis biudžetas taip pat praras tam tikras galimybes valdyti ir tvarkyti (…) pinigus.

Kitas dalykas, į kurį mes, frakcija, norime atkreipti dėmesį, – tai besikartojantis efektyvumo ir naudingumo ignoravimas. Visi biudžeto pinigai, kurie yra skiriami, nėra pinigų išdalijimas ir pasakymas, kad tą ar kitką reikia padaryti. Turi būti kontrolė ir atskaitomybė, galų gale efektyvumo analizė ir tos analizės pagrindu gauti duomenys.

Paviršutiniška biudžeto analizė rodo, kad didžiulius pinigus valdome neefektyviai. Pirmiausia tas pasakytina apie valstybės skolos aptarnavimo išlaidas, nes mes kasmet randame čia po šimtą milijonų litų daugiau. Čia nėra tik skolos valdymo specialistų nuopelnas. Jokiu būdu ne. Tai yra elementaru. Tai yra paprasčiausias biudžeto pinigų rezervo laikymas. Laikymas, kad paskui būtų galima perskirstyti, nes finansinės rinkos, kuriose tie pinigai (skolos) veikia ir grąžinami, paskolų rinkos yra ilgalaikės. Mes žinome, kiek kainuos palūkanos, kiek kainuos grąžinimas ir t.t. Vadinasi, šioje srityje iš karto yra biudžeto principo pažeidimas, tikslaus programavimo pažeidimas. Tas principas faktiškai yra perkeltas į visas kitas biudžeto sritis, todėl metų viduryje turime tikslinti biudžetą. Tas tikslinimas daugiau primena ne efektyvesnio sprendimo radimą, bet paprasčiausią perdalijimą arba atskirų skylių užkamšymą.

Dar vienas dalykas, į kurį norėtume atkreipti dėmesį, kad nepasikartotų klaidos, kurios dabar aiškiai ryškėja, t.y. kitų metų biudžetą sudarant, kad biudžetas turėtų būti programinis, kad tos programos būtų visiškai aiškios ir, svarbiausia, pagrįstos ir efektyvios.

Paskutinis dalykas, į ką atkreipėme dėmesį, yra didžiulės problemos valstybės valdymo ir administravimo srityje, šių sričių finansavimo problemos. Saulėtekio komisijos išvados, kurios buvo padarytos prieš penkerius metus ir vėliau, visą laiką koreguojamos, iš tikrųjų jos nėra įtrauktos į biudžeto skaičiavimus, į visą valdymą ir administravimą. Iš esmės biudžeto politika grindžiama valdymo išlaidų didinimu, remiantis būtinumu plėsti Europos Sąjungos paramą ir kitus dalykus. Tai yra didžiulis rezervas.

Ir dar vienas dalykas, į kurį nori atkreipti dėmesį frakcija, yra tai, kad šių metų patikslintame biudžete mes iš tikrųjų kai kuriais atvejais priimame, mūsų supratimu, per daug optimistinius skaičius. Mes galvojame, kad mūsų ekonomika augs taip pat sparčiai, kaip ir praeitais metais, tokiais pat tempais, bet statistika rodo, kad pirmojo ketvirčio ekonominis augimas yra sulėtėjęs ir sudaro 5,3 punkto, arba yra sumažėjęs 1%. Pagal investicijų į ekonomiką apimtis Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje tarp Europos kraštų. Visi tie dalykai šiais metais darys neigiamą poveikį ir bendrojo vidaus produkto augimui, ir biudžeto pajamoms, todėl biudžeto sudarymas kitiems metams, remiantis tais principais, kuriuos mes ignoruojame, iš tikrųjų gali lemti, kad kitų metų biudžeto sudarymas bus ne mažiau sudėtingas ir problemiškas.

Remdamasi šitais išdėstytais motyvais, frakcija nepritars šių metų biudžeto tikslinimui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Toliau eilės tvarka frakcijos vardu kalba A.Butkevičius. Ruošiasi E.Klumbys.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Pirmiausia norėčiau pažymėti, dėl ko yra keičiamas Biudžeto įstatymas. Tikriausiai dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Viena svarbi priežastis – kad yra priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, ir mes Konstitucinio Teismo priimtus sprendimus turime vykdyti. Antra priežastis ta, kad valstybės finansų valdymo efektyvumas būtų geresnis.

Norėčiau pakalbėti apie valstybės finansų efektyvumo didinimą. Jeigu yra suplanuoti asignavimai tiek savivaldybėms, tiek valstybės biudžete numatytiems asignavimams ir jeigu metų eigoje pastebime, kad savivaldybių biudžetai viršplaninių pajamų gali gauti apie 400 mln. L, ir jeigu Vyriausybė visiškai nereaguoja į tokią finansinę situaciją, tai kyla klausimas, ar valstybė stengiasi efektyviai valdyti pinigus.

Šiuo metu, kai kilo labai didelė diskusija, ar turi teisę Vyriausybė siūlyti parlamentui, kad savivaldybėms suplanuotus asignavimus būtų galima sumažinti, reikėtų nagrinėti, dėl kokių priežasčių asignavimai yra mažinami. Taip, prieš dvejus metus savivaldybėms buvo leidžiama ketvirtajame ketvirtyje perplanuoti turimus asignavimus, bet kritikai kažkodėl nepabrėžia vieno svarbaus faktoriaus – kad tos lėšos, kurios yra viršplaninės, arba jų yra per daug suplanuota vykdant tikslines valstybės perduotas funkcijas, turi būti skirtos įsiskolinimams arba finansiniams įsipareigojimams dengti. Tai yra aiškiai parašyta Biudžeto įstatyme.

Atlikę praeitų dvejų metų analizę pamatysime, kad kai kurios savivaldybės tikrai tuos įsipareigojimus vykdė, aišku, ne 100%, bet dalis savivaldybių tas lėšas paskirstė ne pagal paskirtį. Aišku, aš nenoriu kaltinti savivaldybių, nes savivaldybių finansinė situacija, palyginti su asignavimų valdytojais, kurie yra finansuojami iš valstybės biudžeto, yra blogesnė, būtų galima apie tai labai ilgai diskutuoti, bet įvertinus tai, kad viršplaninės pajamos šių metų, manau, pabaigoje sudarys apie 350–400 mln. Lt, reiškia, kad savivaldybių biudžetų rezervai yra labai dideli, t.y. finansiniai rezervai, ir niekas nesikėsina į savivaldybių viršplaninių pajamų atėmimą ar sumažinimą.

Manau, tikrai yra sveikintina, kad vyksta tokia plati diskusija ir kad tiek kiekvienas Seimo narys, tiek komitetai dar gali pateikti ir savo pasiūlymus, bet aš manau, kad tie visi pasiūlymai yra teikiami atsižvelgiant į tęstinių projektų finansavimą, įsigilinus į esamas problemas – tiek socialines, tiek kitas problemas. Aš manau, kad, panagrinėję Vyriausybės pateiktą Biudžeto įstatymo projektą, arba pakeitimo projektą, pamatysime, kad dalis sutaupytų lėšų bus kaip tik skirta socialinėms programoms vykdyti, o tai yra labai svarbus Vyriausybės užsibrėžtas prioritetas. Manau, kad metų pabaigoje, kai tos lėšos bus įgyvendintos ir perskirstytos ir kai jos bus efektyviau paskirstytos, bus geriau ir visuomenei, ir pačiai valstybei.

Aš norėčiau kritiškai pasisakyti dėl vienos nuostatos, arba vieno pakeitimo, kuriame yra sakoma, kad Valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti paskirta specialioji tikslinė dotacija pervedama tiesiogiai į rangovo sąskaitas. Tai buvo daroma iki šiol. Taip buvo daroma todėl, kad yra diegiama „Novision“ programa. Tuo keliu eina visos valstybės. Daugelyje Europos valstybių yra įgyvendinta tai, kad užsakovas tik teikia mokėjimo paraišką, o pinigai iš iždo yra tiesiogiai pervedami tai įstaigai, kuri atliko darbus arba suteikė paslaugas. Daugelyje valstybių netgi yra įgyvendinta, kad darbo užmokesčiai yra pervedami ne biudžetinėms organizacijoms, bet į žmonių atidarytas sąskaitas arba tas turimas korteles.

Baigdamas norėčiau kviesti Seimo narius, kad tikrai šiam įstatymui būtų pritarta ir galėtume toliau dalyvauti šio įstatymo priėmimo procedūrose.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Toliau diskusijoje kviečiui dalyvauti ir frakcijos vardu kalbėti E.Klumbį. Tada frakcijos vardu – R.Dagys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos! Pirmiausia Liberalų demokratų frakcija mano, kad tokio savivaldybių biudžeto nubraukimo metų viduryje, nepaisant visų aplinkybių, kai savivaldybės iš principo jau yra susiplanavusios biudžetus, negali būti. Čia iškyla kitas, esminis, klausimas – Vyriausybės atsakomybė už jos parengtą biudžeto projektą, kurį tvirtina Seimas.

Pirmiausia kyla klausimas, kad turi būti tinkamai suplanuotas biudžetas. Geriau yra skirti mažiau ir metų viduryje pridėti, negu skirti daugiau ir metų viduryje atimti. Yra labai įdomi situacija, kas nuskambėjo ir finansų ministro kalboje, kad yra labai lengvai pasakoma – nusprendė Seimas. O tam, kad būtų pakeista, reikia 71 Seimo nario, todėl pakeisti tai, ką siūlo Vyriausybė, iš esmės yra nerealu. Kas atsitinka? Tuomet, kai yra atimamas biudžetas, kaip dabar vyksta su savivaldybių biudžetais, kas yra blogas? Bus blogas Seimas. Ne Vyriausybė, o Seimas, kuris tą padarys. Kita vertus, jeigu Seimas pridėtų, jeigu būtų mažiau skiriama lėšų, tai Seimo nariai būtų geri. Štai yra pliusas ir minusas. Aš manau, kad Seimo nariai apie tai pirmiausia turi galvoti, ir jie turi galvoti metų pabaigoje, kai tvirtina Seimo biudžetą.

Yra dar vienas dalykas: atsiranda mechanizmas, ir tai irgi yra pastebima, kad Vyriausybė gali daugiau, žinoma, Seimo rankomis, atimti iš tų savivaldybių, kurios yra politiškai blogos, ne tos pakraipos, o mažiau atimti iš tų, kurios yra palankios. Atsiranda dar vienas politinio poveikio mechanizmas, ir tai yra daroma tiek metų pabaigoje, tiek metų viduryje.

Mūsų nuomone, yra dar vienas svarbus dalykas – kad yra Seimo ir Vyriausybės priedermė griežtai prižiūrėti, kaip yra naudojami savivaldybėms skiriami pinigai. Vyriausybė su Seimu skiria ir jų priedermė yra labai tiksliai žiūrėti, ar šitie pinigai buvo panaudoti taip, kaip reikia. Tačiau ką mes skaitome įstatymo projekte?

„Siūlyti (aš būtent pabrėžiu, siūlyti) savivaldybių taryboms, kad savivaldybių biudžetų gautos viršplaninės pajamos, palyginti su prognozuojamomis pajamomis, pirmiausia būtų naudojamos įsiskolinimams už suteiktas paslaugas, atliktus darbus padengti“. Aš manau, vietoj siūlymo čia turi būti griežta imperatyvinė norma ir savivaldybės turi žinoti. Jei jos pažeidė šiuos reikalavimus, panaudojo lėšas ne tiems tikslams, kuriems privalėjo tas lėšas panaudoti, kitais metais jie atitinkamos sumos tų pinigų negaus. Ir tada labai greitai viskas sustotų į vietas. Tačiau čia atsiranda kitas dalykas – vėlgi tas pats politinis žaidimas. Savivaldybės, kurios yra politiškai palankios, turi didesnių galimybių savivaliauti, iš kitos pusės, ir Seimas, ir Vyriausybė kažkaip savų savivaldybių nelabai nori bausti. Tol, kol nebus griežtos tvarkos visoms savivaldybėms, nepaisant to, kokios jos pakraipos, ar kairės, ar dešinės… tada bus tvarka valstybėje, tada nebus galimybių savivaliauti, nes savivaldybės žinos, kad jos bus nubaustos, ir tada tikrai mes pasieksime geresnių rezultatų. Taigi Liberaldemokratų frakcija negali balsuoti už tokį teikiamą Vyriausybės biudžetą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kviečiu diskusijoje dalyvauti R.J.Dagį. Frakcijos vardu.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, mes antrą kartą svarstome šį įstatymo projektą ir turbūt kartojame savo daugelį minčių, bet priversti jas kartoti, nes nelabai tos mūsų mintys pasiekia ausis tų, kurie tvarko šį biudžetą. Nors praėjusį kartą beveik visos frakcijos išsakė labai aiškią nuostatą dėl lėšų paėmimo iš savivaldybių už nepanaudotas lėšas, beveik nebuvo prieštaraujančių tam dalykui, bet koregavimas įvyko labai simbolinis – 20 mln., ir labai keistas iš principo. Ir dar keisčiau šiandien nuskambėjo finansų ministro pasakyti žodžiai, kad tokia tvarka bus ir toliau. Man atrodo, tokia tvarka iš esmės yra negera ir ydinga. Jeigu iš tikrųjų Vyriausybė laikosi nuostatos, kad visas deleguotas specialiąsias nepanaudotas lėšas reikia grąžinti atgal į biudžetą, tai yra svarstytina nuostata, bet tada taip ir turėtų elgtis. Šiuo atveju ji siūlo kažkokius pusinius variantus per pirmą pateikimą dovanodama 80 mln., šiame variante dar pridėdama 20 mln. dovanų. Kokiais kriterijais, į ką atsižvelgta, kodėl iš dalies paimtos, ne visos? Nėra jokio aiškaus principo ir tai kelia labai daug klausimų, ir tai iš tikrųjų didina biudžeto neskaidrumą iš principo. Arba mes elgiamės vienaip, arba kitaip.

Mūsų frakcijos nuomonė yra gana aiški. Mes negalime keisti žaidimo taisyklių biudžeto vykdymo metu. Yra vasara, mes kalbame apie nepanaudotas biudžeto lėšas, kurios gal menamai yra nepanaudotos, nes liko pusė metų. Kai mes žinosime galutinius rezultatus, tada teisiškai būtų galima spręsti apie nepanaudotų lėšų ėmimą. O tai, kad nebuvo laiku priimta pataisa, kuri sureguliuotų tuos klausimus, vėlgi čia yra Vyriausybės apsileidimas. Mes šiuo atveju pastatome savivaldybes į labai keblią padėtį, kai jos net ir gavusios biudžetus negali jais normaliai disponuoti per visus metus ir darbus planuoti per visus metus. Tokios praktikos tęsti toliau tikrai negalime.

Kita vertus, Seimo pastangomis lyg ir padidėjo perskirstomosios pajamos 39 mln. litų. Vadinasi, 15% padidėjo biudžetas. Tai iš tikrųjų tam tikras pasiekimas. Mes galėtume ir džiaugtis, kad Vyriausybė atsižvelgė į Seimo narių ir komitetų pasiūlymus, bet tai rodo ir mūsų neatsakingumą dėl pateikiamų projektų. Vis dėlto tai yra didelė suma ir manau, kad iš tikrųjų gal be reikalo Seimo frakcijos iki šiol nepriima sprendimo, kad padidintų Seimo kontrolės pajėgumą, įvedant ir papildomus etatus Seimo narių padėjėjams, nes, matyt, kad mūsų kontrolė ir papildoma peržiūra visų biudžeto eilučių duoda gerus rezultatus mūsų įvairiems ūkio subjektams, įvairiems poreikiams ir panašiai. Kas gali garantuoti, jeigu mes būtume dar nuosekliau pasižiūrėję į visas siūlomas pataisas ir visas eilutes, gal būtų dar atsiradę ne 15%, o 30% papildomų pajamų. Iš tikrųjų tai yra praktika, kuri turėtų versti Finansų ministeriją kur kas tiksliau prognozuoti visus savo veiksmus, ypač planuojant kitų metų biudžetą, ir atsakingiau žiūrėti į prievoles.

Dar vienas dalykas. Mes dabar labai preciziškai pasižiūrėjome ne į savo biudžetą, o savivaldybių biudžetą. Bet jeigu mes taip pat pažiūrėtume į visas eilutes, kaip kitos institucijos naudoja savo lėšas, tai aš manau, kad pamatytume tokį pat rezultatą, ir mūsų institucijos negalėtų apsiginti, kad jos tikrai panaudos lėšas pagal paskirtį iki metų galo. Remdamiesi tokiu pačiu pretekstu, tokiu pačiu teisiniu pagrindu, mes galėtume atimti lėšas beveik iš visų valstybės institucijų, jeigu mes labai kruopščiai patikrintume visas jų biudžetų eilutes. Tokiam sandaros principui, kai neaišku, kokiais principais vadovaujantis perskirstomas biudžetas ir sukeliama dar didesnė painiava, ypač dėl elgesio kitais metais… Tėvynės sąjunga tikrai negali pritarti, siūlo atmesti šį biudžetą ir tobulinti Vyriausybėje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Toliau eilės tvarka kviečiu diskusijoje dalyvauti A.Vrubliauską. Po to – A.Matulas.

A.VRUBLIAUSKAS. Gerbiamasis vicepirmininke, mielieji kolegos. Iš tiesų aš irgi norėčiau prisijungti prie tų kalbėtojų, kurie pasisako už savivaldą. Metų metus besikeičiant valdančiosioms daugumoms ir Vyriausybėms, deja, nesikeičia požiūris į savivaldą. Kiekvieną kartą ji mokoma, kad nemoka tvarkytis, kad neteisingai panaudoja vienokias ar kitokias lėšas. Iš tiesų nemalonu girdėti, gal net ir nesolidu, kad dabar jau kelintą kartą girdžiu tai, kad kažkas nutiesė šaligatvį ne ten, kažkas automobilį nusipirko. Pagaliau, jeigu kalbame apie tai, matyt reikėtų išgirsti konkrečiau. Jeigu iš tiesų yra tokių negerų savivaldybių tarybų, jų vadovų, galbūt reikėtų juos įvardyti, tačiau ne visus, nesuabsoliutinti šios problemos ir vis aiškinti tą patį per tą patį.

Iš tikrųjų tokie pakeitimai vidury metų, drįsčiau teigti, tokia pataisa savivaldybių nenaudai, man atrodo, bene pirmoji būtų. Galima pateikti ne vieną argumentą, pagrindžiantį, kad lėšų bus sutaupyta ne tik dėl Vyriausybės sprendimų, bet taip pat dėl savivaldybių pastangų tinkamai ūkininkauti tvarkant šilumos ūkį, rengiant pastatų renovaciją ir įdarbinant bedarbius, mažinant jų skaičių ir panašiai. Todėl jeigu lėšos bus nusavintos, iš esmės savivaldybėms neliks stimulo tvarkyti pirmiausia šias, taip pat ir kitas sritis. Neskatinsime jų taupyti, pagaliau, kam tą reikia daryti, nes vidury metų, kad ir geriausiai taupydamas ir dirbdamas, gali jų Vyriausybės lengva ranka netekti. Tačiau apie tai toliau nekalbėsiu.

Norėčiau pacituoti buvusios Vyriausybės vieną labai gerą nutarimą. Nutarimas „Dėl kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojų saugumo ir policijos apylinkės inspektorių veiklos gerinimo 2003–2005 metais programos patvirtinimo“. Labai gera programa, labai reikalinga, labai aktuali tema. Šiandien lankantis kaimuose, kalbant su gyventojais… iš tiesų yra labai daug bėdų ir jie tikrai tikisi didesnio darbo, geresnio dėmesio, saugesnio gyvenimo iš tos pačios policijos. Puiki programa, kaip jau minėjau, tačiau ir keletą punktų norėčiau pacituoti, arba tiesiog skaičių. „Sudaryti sąlygas kaimo gyvenamosiose vietovėse dirbantiems policijos apylinkės inspektoriams gyventi aptarnaujamoje teritorijoje, visus kaimo gyvenamosiose vietovėse dirbančius policijos apylinkės inspektorius aprūpinti uniforma, specialiais policijos automobiliais su įranga, radijo ryšio priemonėmis, alkoholio matuokliais“ ir t.t.

Kokia situacija yra šiandien? Kaimo gyvenamosiose vietovėse dirbantys policijos inspektoriai, t.y. iš 484 pareigūnų aprūpinti tik 13. 2,7% turi tarnybines mobiliojo ryšio priemones. Radijo ryšio priemones – 31%, o ką kalbėti apie transportą?

Aš nematau, vartydamas patikslintą biudžetą, kad tam būtų numatyta lėšų. O programa lyg ir baigiasi šiais metais. Linkėčiau, kad ne tik deklaracijomis… bet kad Vyriausybė rimtus įsipareigojimus, kuriuos yra priėmusi, irgi vykdytų ir jų laikytųsi. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau diskusijoje dalyvauja A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, nesu ekonomistas ar finansininkas, todėl bandysiu konkrečiais pavyzdžiais pademonstruoti, kaip perskirstomas valstybės biudžetas. Kartu noriu pacituoti labai trumpą ištrauką iš Darbo partijos programos, kurioje ji įsipareigojo būti vienodai teisinga visiems Lietuvos žmonėms gindama jų interesus ir teises. Analizuojant, kaip paskirstomos lėšos investiciniams sveikatos projektams, akivaizdu, kad šio teiginio visiškai nesilaikoma.

Aš jau praeitą kartą, po pirmojo svarstymo, vardijau, kokiems investiciniams projektams skiriamos lėšos, ir bandžiau lyginti su šiose savivaldybėse dabar esama politine situacija bei išrinktais Seimo nariais. Šiandien finansų ministras pateikė informaciją, kad vėl atsižvelgta į kai kuriuos pasiūlymus, pavyzdžiui, į Marijampolėje išrinkto Seimo nario pasiūlymą, į Klaipėdoje. Vėlgi tenkinami nauji Šeškinės projektai, Kėdainių kai kurie nauji projektai. Galima teigti, kad šis biudžetas perskirstomas siekiant patenkinti valdančiajai daugumai priklausančių Seimo narių rinkimų pažadus. O jeigu įsigilinsime, kaip skirstomos investicinės lėšos švietimo, kultūros objektams, akivaizdu, kad šios lėšos yra skirstomos įžūliai, nekorektiškai ir neteisingai.

Aš noriu priminti, kad Anykščių ligoninė prašė lėšų baigti savo ligoninės statybą, kuri pradėta 1992 m., bet jai papildomai nėra skirta lėšų. Pasvalio poliklinikos statyba irgi tęsiasi 13 metų. Ir šiais metais neskirta nė vieno lito. Utenos ligoninė buvo pateikusi investicinius projektus, bet šie projektai nebuvo svarstomi ir jiems nėra skiriama nė vieno lito.

Noriu priminti Finansų ministerijai, kad Vyriausybė prieš 2–3 metus patvirtino keletą priemonių planų regionams, kuriuose yra didžiausias nedarbas. Tuose planuose buvo patvirtinta viena iš priemonių – skirti prioritetą investicijoms. Deja, šie Vyriausybės nutarimai visiškai nevykdomi.

Kitas dalykas, noriu priminti, kad Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi kažkodėl ne į Vyriausybę, ne į Finansų ministeriją, bet į Seimo Sveikatos reikalų komitetą prašydama skirti 60 mln. litų, kad būtų įvykdytas susitarimas dėl medikų atlyginimų pakėlimo. Mes praeitą trečiadienį komitete išklausėme Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atsakingų pareigūnų informaciją ir uždavėme klausimą, ar bus įvykdytas susitarimas laiku padidinti medikų atlyginimus pagal patvirtintą planą, jeigu nebus skirta papildomų lėšų. Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai negalėjo garantuoti ir labai abejojo, kad šis susitarimas bus vykdomas. Todėl siūlau, kolegos, netvirtinti šio biudžeto, nes dėl jo sveikatos sistema geresnių sąlygų tikrai neturės. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Dar dviejų frakcijų vardu pareiškė pageidavimą kalbėti K.Prunskienė ir V.Blinkevičiūtė. Aš manau, kad svarstydami tokį svarbų įstatymo projektą mes turėtume suteikti galimybę frakcijoms išsakyti nuomones.

K.Prunskienė – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijų vardu. Prašom, ponia ministre.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man ne taip dažnai tenka kalbėti iš šios tribūnos ir ačiū frakcijai, kad šį kartą patikėjo man šią misiją. O klausimas iš tikrųjų yra labai nepaprastas. Juk šis Seimas ir dabartinė Vyriausybė pirmą kartą rimtai prisėdo prie šių metų biudžeto. Mes iš praeitos kadencijos, buvusio Seimo ar buvusios Vyriausybės, paveldėjome suformuotą biudžetą.

Šiandien tikrai nesinori ieškoti klaidų, netikslumų arba tiesiog komentuoti biudžeto planavimo pagrįstumą, biudžeto plano pagrįstumą. Tai nėra lengvas dalykas. Kita vertus, kiekviena politinė dauguma, vykdydama savo programą, šiek tiek pakoreguoja ir prioritetus. Bet tik pakoreguoja ir patikslina, nes tikslinimas, kuris dabar vyksta, ypač kai tikslinimo pagrindinis motyvas yra biudžeto viršijimo faktas, nėra labai skausmingas. Atvirkščiai, kai yra viršijama, tikslinti paprastai būna didelis džiaugsmas ir gera žinia valstybei.

Gal tikslinimas nebūtų toks skausmingas, jeigu nebūtų kalbama apie savivaldybių biudžetų vieną nelemtą eilutę – specialiąsias tikslines dotacijas. Jeigu mes, reikia savikritiškai pažiūrėti į šį reikalą, dar metų pradžioje būtume įvertinę, koks procesas vyksta žmonių pajamų augimo srityje, toks įstatymas (jis iš esmės būtų padėjęs situaciją pakoreguoti) galėjo būti priimtas anksčiau.

Aš turiu galvoje pirmiausia valstybės remiamų pajamų lygį. Juk augant pajamoms, per algas, per pensijas… Pavyzdžiui, į kaimą atėjo dar apie 700 mln. litų išmokų pavidalu. Suprantama, kad esant ankstesniam remiamų pajamų lygiui – 135 litams, dalis žmonių iškrito iš remtinų grupės, kai kalbama apie kompensacijas už būsto šildymą, už vandenį arba kitas socialines išmokas.

Taigi jeigu biudžetinio laikotarpio pradžioje mes sugebėtume labai tiksliai įvertinti bent kitų metų procesus, kaip poreikio apimtį keičia šios išmokos, tos problemos nebūtų. Aš manau, mes dabar turėjome tikrai labai rimtą pamoką, kuri pirmiausia reiškia, kad biudžeto planavimui reikia skirti kur kas daugiau dėmesio, kad dar kartą reikia įvertinti metodikas ir tuos veiksnius, kurie turės įtakos realiam poreikiui. Tebūnie ir šioms išmokoms, apie kurias dabar kalbama. Mano ranka tikrai nekiltų ir mūsų frakcija tikrai nepalaikytų kad ir šiek tiek pakoreguoto antrojo patikslinto varianto, jeigu mes matytume, kad summa summarum savivaldybių biudžetai pablogėja bendrai paėmus ir konkrečioms savivaldybėms atskirai. Aš labai pasigedau, iki priėmimo norisi paprašyti finansų ministro vis dėlto mums pateikti, kaip atrodo savivaldybių biudžetų šių metų pajamų vykdymo prognozė, kad būtų matyti, ar augimas, kuris skamba labai įtikinamai, 350 mln. apskritai paėmus, ar šis augimas pagal kiekvieną eilutę, pagal kiekvieną savivaldybę dengia tą mažėjimą? Apskritai matyti, kad dengia kelis kartus. Apskritai žinom, kad iš tų 86 mln. grįžta kitais pavidalais vėlgi tiems patiems žmonėms. Socialinių pajamų didėjimas tiems patiems žmonėms yra kaip ir tos dotacijos. Nėra žmonių, kurie nepriklausytų ar vienai, ar kitai savivaldybei. Jeigu žmonės gauna daugiau kitų pajamų, pagrindiniai…

PIRMININKAS. Gerbiamoji ministre!

K.D.PRUNSKIENĖ. …tai, manau, poreikis toms dotacijoms, kompensacijoms, vargo dotacijoms, natūraliai sumažėja. Man atrodo, tą situaciją, kai auga kitos pagrindinės pajamos, turime vertinti pozityviai. Ir kad poreikis toms dotacijoms (kompensacinio pobūdžio) mažėja, irgi yra mūsų valstybės, mūsų žmonių turtėjimo reiškinys. Būdama įsitikinusi, kad savivaldybėms ir jų žmonėms šiemet ateis kur kas daugiau pajamų negu planuota, aš vis dėlto kviečiu palaikyti šį variantą. Jis labai sušvelnina tą įtampą ir problemą, dėl kurios mes ginčijamės. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Kviečiu į tribūną Naujosios sąjungos frakcijos vardu kalbėti V.Blinkevičiūtę. Gerbiamoji ministre, minutėlę. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis kolega Zingeri, gerbiamasis kolega Bobeli, Turčinskai, Draugeli, salėje šurmulys. Aš dar kartą prašau gerbti vieni kitus, taip pat ir ministrę V.Blinkevičiūtę. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Naujosios sąjungos frakcija Vyriausybės pateiktą biudžeto perskirstymo projektą nagrinėjo visą ir iš esmės, o ne atskirus to biudžeto pakeitimo fragmentus. Todėl išnagrinėjusi kaip visumą teikiamą biudžeto pakeitimo projektą jam pritaria.

Pritaria štai dėl ko – mūsų frakcija pritaria didinti pensijas. Kaip jūs žinote, nuo liepos 1 dienos yra didinamos pensijos ir apie milijoną Lietuvos gyventojų gaus didesnes išmokas. Ar tos frakcijos, kurios kalbėjo prieš, eidamos į Seimo rinkimus, irgi nežadėjo didinti pensijų? Kadangi dirbu socialinėje apsaugoje, labai puikiai atsimenu, kad vieni iš pagrindinių pažadų buvo pensijų ir atlyginimų didinimas. Pasisakymas prieš reiškia savo rinkėjų išdavimą ir tų pažadų nevykdymą.

Naujosios sąjungos frakcija pasisako už šį biudžetą ir todėl, kad jo dėka bus galimybė didinti Lietuvos dirbantiesiems minimalią mėnesio algą. Ar tai reiškia, kad tie Seimo nariai ir jų frakcijos, kurie balsuos prieš, pasisako prieš minimalios algos didinimą mažiausiai uždirbantiems Lietuvos žmonėms?

Naujosios sąjungos frakcija pasisako už tą biudžetą ir todėl, kad jo dėka bus galima padidinti atlyginimus medikams, mokytojams ir socialiniams darbuotojams, nes nemaža dalis tų žmonių iš tiesų dirba labai sunkiai ir atsakingai. Jeigu nebus padaryti tokie biudžeto pakeitimai, vadinasi, atlyginimai tiems dirbantiesiems negalės būti padidinti.

Taip pat aš labai prašau jūsų suprasti ir suvokti, jeigu jūs atidžiai skaitėte visą biudžeto pakeitimą, o ne atskirą fragmentą ir ne tik iš savo kiemo ar iš savo daržo šnekat matydami kokios nors vienos savivaldybės neteisingai pateiktą informaciją, kad šio įstatymo pakeitimo dėka bus galima mokėti pensiją Sausio 13-osios nukentėjusiesiems, nes nuo liepos 1 dienos tie žmonės, kurie per Sausio 13-ąją ir vėliau buvusius įvykius buvo sužeisti, netapo dėl to invalidais, bet gynė mūsų nepriklausomybę, įgijo teisę gauti šalpos pensiją. Jeigu nebus pakeitimų, nebus tokių pensijų.

Taip pat šio įstatymo dėka teisę įgyja ir pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 metų susitarimą į Lietuvą perkelti žmones gauti nukentėjusiųjų asmenų pensijas. Ar tie, kurie balsuos prieš, pasisako prieš tų žmonių gyvenimo pagerinimą? Šio įstatymo dėka nuo liepos 1 dienos neįgalūs žmonės, kurių yra keli tūkstančiai Lietuvoje, galės gauti šalpos pensijas, jeigu yra I ir II grupių invalidai, bet jie negalėjo užsidirbti „Sodros“ stažo, nes jie jauni tapo neįgaliais ir dabar negauna jokių pensijų. Vadinasi, jūs pasisakote prieš pensijų skyrimą tiems žmonėms. Ir pagaliau pasisakote prieš tuos našlaičius, jeigu jų tėvai mirė ir gyveno ne Lietuvoje, jie negalės gauti našlaičių pensijos.

Tikiuosi, jūs palaikysite Naujosios sąjungos frakciją ir prisidėsite prie šio biudžeto palaikymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji kolege. Gerbiamieji Seimo nariai, buvo proga klausti ministro, dalyvauti diskusijoje. Visi pageidavę pasinaudojo ta galimybe. Remdamiesi Statuto nustatyta tvarka (noriu jums ją trumpai priminti), šiandien dėl biudžeto nebalsuojame, o balsuosime tik dėl procedūrinio klausimo, kad nustatytume galutinio biudžeto tvirtinimo datą viename iš artimiausių Seimo posėdžių.

Kolegos, dabar turime apsispręsti dėl datos. Žinau, kad Seniūnų sueigoje šis klausimas buvo svarstytas ir buvo siūlomas ketvirtadienis. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad pasiūlymai, kuriems nebuvo pritarta… (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, paklausykite. Jūs galėtumėte pasinaudoti proga ir antram biudžeto variantui vėl Statuto numatyta tvarka galėtumėte registruoti pasiūlymus, jeigu jūs norėsite dar kartą teikti po to, kai nebuvo pritarta Vyriausybėje. Primenu, galioja 48 valandų reikalavimas, todėl tai reikėtų pasistengti padaryti per artimiausias valandas. Dėl tikslios valandos, kurią valandą ketvirtadienį būtų svarstoma, mes diskutuosime, jeigu bus apsispręsta ir Seimas pritars, kad klausimą svarstysime ketvirtadienį.

Gerbiamieji kolegos, dabar yra procedūrinis balsavimas, dėl jo nuomonės nėra išsakomos. Prašom balsuoti, kad biudžeto tvirtinimo data būtų nustatoma birželio 30 diena. Dėl vedimo tvarkos – kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, jūs pats pasakėte, kad turi būti 48 valandos. Vadinasi, ketvirtadienį turi būti svarstoma formaliai ne anksčiau 11.20 valandą. Bet dar reikia parengti, atspausdinti. Tai realiai šis dalykas, kad ir ką sakytume, ketvirtadienį geriausiu atveju būtų 17 valandą. Galvokime, ką mes darome. Ar mes norime iš biudžeto svarstymo, labai rimto dalyko, padaryti juoką?

PIRMININKAS. Taip, mes supratome jūsų nuomonę. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs nepacitavote 177 straipsnio 5 dalies. Man atrodo, pirmiausia šiuo atveju ji turėtų būti taikoma. Ji sako: „Jeigu yra daug svarbių pastabų dėl valstybės biudžeto projekto, jis gali būti grąžintas Vyriausybei pataisyti“. Mūsų frakcijos atstovai tą, man atrodo, ir teigė reikšdami daug svarbių pastabų. Nuo to reikėtų pradėti. Jeigu Seimas nenuspręs grąžinti Vyriausybei pataisyti, tada galima tartis, kokia gali būti priėmimo data. Jeigu grąžins pataisyti, tada nėra ko balsuoti dėl datos.

PIRMININKAS. Arba atvirkščiai.

J.RAZMA. Atvirkščiai netinka.

PIRMININKAS. Jeigu dėl datos būtų apsispręsta.

J.RAZMA. Jeigu atvirkščiai, nėra logikos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Razma, dabar nepolemizuokime, o klausimą spręskime balsuodami. Aš iš tiesų žinau ir matau prieš save 177 straipsnio 5 dalį. Kadangi frakcijos vardu jūs prašote, kad dėl to būtų balsuojama, jūsų prašymas yra teisėtas. Dėl to mes apsispręsime balsuodami. Kolegos, dabar norėčiau formuluoti, dėl ko mes balsuosime. Ar, kolega Bradauskai, dabar būtinai norite kalbėti dėl vedimo tvarkos? Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien aš tikrai neišgirdau dėl biudžeto kokių nors labai rimtų pastabų. Tai tokios pastabos, kurios sakomos beveik kasdien. Nemanau, kad dešinioji pusė ką nors pateikė. Bet kai valdė dešinieji, jie turėjo labai didelę progą pademonstruoti, kaip reikia sudaryti biudžetą, kaip jį vykdyti, deja, visą laiką biudžetus peržiūrėdavome tik išlaidų mažinimo linkme. Nemanyčiau, kad šiandien mes turėtume politizuoti šį reikalą. Labai gerai, dešinioji puse, įsiklausykite į ministrės V.Blinkevičiūtės kalbą, gal tai jums padės apsispręsti.

PIRMININKAS. Kolegos, aš, kaip posėdžio pirmininkas, formuluoju, dėl ko mes dabar balsuosime. Aš siūlau balsuoti, ar įstatymo projektas yra grąžinamas pataisyti Vyriausybei. Balsavimas už reiškia pritarimą, kad Biudžeto įstatymo projektas yra grąžinamas pataisyti. Balsavimas prieš yra nepritarimas. Susilaikymas, žinia, yra susilaikymas. Kolegos, prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę dėl projekto Nr.XP-574, ar jis yra grąžinamas Vyriausybei pataisyti.

Užsiregistravo 116, už – 47, prieš – 63, susilaikė 3. Balsų dauguma nuspręsta, kad projektas nėra grąžinamas Vyriausybei.

Dabar dėl datos. Buvo pasiūlytas ketvirtadienio rytinis posėdis. Ir tai yra, aš suprantu, per Seniūnų sueigą Č.Juršėno pateiktoje darbotvarkėje suformuluotas siūlymas. Dėl to dabar mes taip pat balsavimu turime apsispręsti, ar pritariame, kad biudžeto tvirtinimo data būtų birželio 30 d. rytinis plenarinis posėdis. Balsuojame, ar pritariame tokiai datai.

Užsiregistravo 114, už – 69, prieš – 17, susilaikė 26. Taigi biudžeto tvirtinimas numatytas ketvirtadienio rytiniame posėdyje.

Kolega R.Dagys – repliką po balsavimo. Prašom.

R.J.DAGYS. Ne, ne.

PIRMININKAS. Jūs tiesiog stovite. Gerai, taupome laiką. Šio klausimo svarstymas šiandien baigtas.

Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 30, 34 straipsnių ir aštuntojo¹ skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-226(3*)ES (priėmimas)

Pereiname prie darbotvarkės 2 klausimo – Atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.XP-226. Priėmimo stadija. Primenu, kolegos, kad praeitą savaitę buvo nebaigtas svarstyti klausimas, nes nuo komiteto išvadų buvo nepraėjęs reikiamas laikotarpis. Dabar priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Aplinkos apsaugos komiteto paskirtą pranešėją K.Starkevičių. Išklausę išvadas, pereisime prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Gerbiamasis kolega, centrinis mikrofonas. Ar kas nors kitas klausimą pristatys?

K.STARKEVIČIUS. Klausimą pristatys pavaduotojas V.Rinkevičius.

PIRMININKAS. Kas?

K.STARKEVIČIUS. V.Rinkevičius, pavaduotojas.

PIRMININKAS. Gerai. Nematau dėl to didelės bėdos. V.Rinkevičių, kitą Aplinkos apsaugos komiteto narį, kviečiu į tribūną. (Balsai salėje) Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Siūlome projektą priimti pastraipsniui. Po svarstymo gautas vienas pasiūlymas.

PIRMININKAS. Gerai. Yra gauti Seimo narių pasiūlymai, taip pat yra nemažai Teisės departamento pastabų. Taigi eilės tvarka pradedame nuo 1 straipsnio. Aš žiūriu į Seimo narių pasiūlymus, dėl kurių mes turime balsuoti, dėl jų terminai yra išlaikyti, taigi jie gali būti svarstomi.

1 straipsnis susijęs su bazinio įstatymo 2 straipsniu. Gerbiamasis pranešėjau, dėl šio straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Jūsų komentaras.

V.RINKEVIČIUS. Yra pritarta.

PIRMININKAS. Kaip?

V.RINKEVIČIUS. Pritarta.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ar galima pritarti 1 straipsniui su Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė? Nėra prieštaravimų. Pritarta. 2 straipsnis.

V.RINKEVIČIUS. 2 straipsnis. Taip pat pritarta Teisės departamento pastaboms.

PIRMININKAS. Gerai. Dėl 2 straipsnio. Ar galime priimti 2 straipsnį su Teisės departamento pastaba, į kurią siūloma taip pat atsižvelgti? Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis.

V.RINKEVIČIUS. 3 straipsnis. Nepritarėme Teisės departamento išvadoms, nes gaminių ir pakuočių programą sudaro mokesčiai už apmokestinamuosius gaminius ir pakuotę, kiti gaminiai, transporto priemonės, elektros ir elektroninė įranga nėra mokesčių objektas. Todėl mes nepritariame šioms pastaboms.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dėl šio straipsnio būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Siūloma nepritarti Teisės departamento pastabai. Taigi balsuojame už tokią redakciją, kokia yra pateikta. Ar galime pritarti bendru sutarimu 3 straipsniui? Nėra prieštaravimų. Pritarta. 4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio?

V.RINKEVIČIUS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. O kolegų R.Dagio ir K.Starkevičiaus pasiūlymų?

V.RINKEVIČIUS. Apsvarstyta. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, 4 straipsnis apibrėžia visą bazinio įstatymo aštuntąjį skirsnį.

V.RINKEVIČIUS. R.Dagio pataisai buvo nepritarta.

PIRMININKAS. Taip, dėl bazinio įstatymo 34¹ straipsnio yra R.Dagio siūlymas. Prašyčiau gerbiamąjį R.Dagį mygtelėti mygtuką, žodis jums. Pristatykite teikiamą siūlymą.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, jeigu salėje dar yra klausančių ir mėginančių išgirsti, tai būtų gerai atkreipti dėmesį. Mes perkėlėme tam tikras europinės praktikos normas į Lietuvos įstatymus. Viena iš tų normų, kad yra nuoseklus siekis perduoti daugelį tvarkymo funkcijų asocijuotiems nariams. Įstatyme numatyta, kad asocijuoti nariai gali jungtis į įvairias draugijas, bendrijas ir jiems būtų galima pavesti tam tikras atliekų tvarkymo funkcijas, visą atsakomybę, finansus ir taip toliau, jie patys turėtų tuo rūpintis. Tai būtų gerai, bet šiame įstatyme yra įrašyta, įstatymas sujauktas iš esmės, nes mes įvedame tvarką, ne asociacijas, bet dar įvedame ir tam tikras įmones, kurios atskirai gali tuos dalykus pačios tvarkyti, kurios veiks pagal kitokius principus ir jų sprendimai daugiausia priklausys, kaip jie sutaria su valdžios institucijomis.

Jokios atsakomybės atskiroms įmonėms mes negalėsime užkrauti, nes tai yra visiškai kitokio veikimo ir pobūdžio įmonės, jos veikia pagal Įmonių įstatymą, o šios asociacijos, kurias mes turėtume skatinti, yra kuriamos būtent konkretiems dalykams – atliekoms tvarkyti. Taip, kaip mes esame įkūrę ir turime praktikos su kitomis asocijuotomis asociacijomis, ir perdavę daugelį funkcijų. Jeigu mes remiamės valstybės decentralizacijos tvarka ir norime sutvarkyti, kad kuo mažiau tvarkytumės patys… ir skatintume įvairius neigiamus valstybėje reiškinius, susijusius su įtaka sprendimams ir taip toliau, mes turėtume nuosekliai tą ir daryti, o ne jaukti įstatymų ir įvesti naujų funkcijų. Ankščiau Vyriausybės nuostata buvo aiški, kad tai turi kurti, daryti asociacijos, dabar atseit mes viską liberalizuojam ir leidžiam įmonėms. Todėl įmonių galimybę, atskirų įmonių galimybę, veikti individualiai, ne per savo tikslines asociacijas tuos dalykus daryti siūlau išbraukti.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, kad šis ir kiti siūlymai, registruoti priėmimo stadijoje, būtų svarstomi (minutėlę, gerbiamasis pranešėjau), reikia 29 Seimo narių pritarimo. Ar mes galime taupydami laiką bendru sutarimu pritarti, kad šie pakeitimai būtų svarstomi? Ne. Nėra, todėl turėsime balsavimu apsispręsti. Tuoj pat aš suformuluosiu, dėl ko mes balsuosime. Tai yra procedūrinis balsavimas: ar pritariame, kad Seimo nario R.J.Dagio pasiūlymas būtų svarstomas plenariniame posėdyje. Prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę. Primenu, tam reikia bent 29 Seimo narių pritarimo.

26 balsavo. Nėra pritarimo tam, kad šis siūlymas būtų svarstomas.

Eilės tvarka turime apsispręsti dėl 34 straipsnio su ženkleliu 1, t.y. 34¹ straipsnio, tokios redakcijos, kokia ji yra pateikta. Nėra. Kolega V.Navickas dėl šio straipsnio. Motyvai prieš. Prašom.

V.NAVICKAS. Šiame straipsnyje yra numatomos įmonės, kurios turės užsiimti atliekų tvarkymu ir vykdyti tam tikras užduotis. Tai yra nustatoma 34¹ straipsnyje. Čia yra numatyta, kad kiekvienas importuotojas arba gamintojas gali tuo reikalu užsiimti individualiai. Antra rūšis yra tokiems reikalams steigiamos specialios įmonės ir trečia kategorija yra numatomos steigti organizacijos. Kitame, 34², straipsnyje yra parašyta, kokios organizacijos tai galėtų būti, ir čia rašoma, kad tai bus asociacijos. Toliau kalbama…

PIRMININKAS. Atsiprašau, mes dabar svarstome 34¹ straipsnį.

V.NAVICKAS. Tai dabar galiu pasakyti, kad tos organizacijos, kurios numatytos šio straipsnio trečiajame punkte, nėra teisiškai aptartos ir nėra numatyta įstatyme, kokios šio straipsnio formuluotės siūlomos. Antras punktas, kuriuo siūloma registruoti šias organizacijas pagal šį įstatymą, prieštarauja Juridinių asmenų registrų įstatymui, kur yra nustatytos aiškios juridinių asmenų registravimo taisyklės. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerai. Dėl šio straipsnio proga išklausyti komiteto nuomonę. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Mes nepritariame, nes yra nustatyta pagal rinkos dalyvį. Šiuo įstatymu taikomi visai kiti dėsniai, tai yra įsteigtos importuotojų arba gamintojų asociacijos yra skirstomos, registruojamos ir sudaromos ne pagal tai, koks minimalus subjektų skaičius gali steigti asociaciją, tačiau pagal rinkos dalyvių – gamintojų ir importuotojų – skaičių, o jų yra šimtai, dešimtys, kad nebūtų sudaryta šioje srityje tam tikra monopolija, kad kuo daugiau gamintojų ir importuotojų dalyvautų šioje veikloje. Taip yra ir Europos Sąjungos direktyvoje, kad tai apimtų kuo didesnį… Faktiškai turi dalyvauti visi gamintojai ir importuotojai. Kad būtų trys gamintojai ir importuotojai – taip nėra ir negali būti, jų skaičius yra kur kas didesnis.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratom. Dabar turime balsuoti dėl 34¹ straipsnio priėmimo. Kolegos, prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę.

Balsavimo rezultatai: 80 užsiregistravus, 55 – už, 3 – prieš, 18 susilaikė.

Norėčiau paklausti, ar kolegė V.Martinkaitienė dalyvauja balsuojant? Ponia Martinkaitiene, aš drįstu jums priminti ne sykį išsakytas abejones, taip pat ir oficialių struktūrų. Šiuo atveju aš noriu paprašyti, kad Seimas perbalsuotų dėl šio straipsnio, taip pat prašau ponią V.Martinkaitienę susilaikyti ne tik nuo dalyvavimo balsuojant, bet ir reiškiant nuomonę per svarstymus tiek priėmimo stadijos metu, tiek ir kitose vietose. Tai, kolegos, dėl šio 34¹ straipsnio prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę. Kolegos, aš taip pat pastebiu, kad yra balsuojančių ne tik už save. Ateityje aš netoleruosiu tokių atvejų ir atkreipsiu dėmesį, minėdamas konkrečių žmonių pavardes. Prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę.

80 užsiregistravo. 51 – už, 2 – prieš, 24 susilaikė. 34¹ straipsnis priimtas.

Kolegos, dabar 34² straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, ar yra pastabų dėl šio straipsnio?

V.RINKEVIČIUS. Yra Teisės departamento pastabos. Komitetas siūlo nepritarti pastaboms. Teisės departamento pastaboms siūlome nepritarti.

PIRMININKAS. Taigi pastabai dėl 34² straipsnio komitetas siūlo nepritarti. Yra tokios redakcijos 34² straipsnis. Prašau balsavimu… Ar galime bendru sutarimu priimti straipsnį? Nėra prieštaravimų. 34² straipsnis priimtas.

34³ straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, ar yra pastabų?

V.RINKEVIČIUS. Ne.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 34³ straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimta. Atsiprašau, kolega, nepastebėjau. V.Navickas – motyvai prieš.

V.NAVICKAS. Aš minėjau priimant 34¹ straipsnį, kad yra numatoma steigti organizacijas, kurių teisinė forma nėra numatyta Lietuvos įstatymais. Tai štai 34³ straipsnyje yra išryškinta, kokios tai organizacijos. Čia yra numatyta, kad tos organizacijos bus kaip asociacijos. 4 punktas numato, kad gali būti vienas steigėjas, nors Asociacijų įstatymas aiškiai nustato, kad turi būti minimum trys asociacijos steigėjai. Antras įstatymo prieštaravimas, kad asociacijoje vienas steigėjas negali turėti daugiau kaip pusės balsų. Bet jeigu asociaciją steigia trys, vadinasi, jie turės po vieną trečdalį balsų. Taigi pateiktasis įstatymo straipsnis prieštarauja esamiems įstatymas. Siūlau jam nepritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Komitetas savo nuomonę jau išsakė. Ar dar norite ką nors papildomai pakomentuoti?

V.RINKEVIČIUS. Ne, aš savo nuomonę…

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi balsavimu apsispręskime, ar pritariame 34³ straipsniui.

V.RINKEVIČIUS. Gerai.

PIRMININKAS. Kas gerai?

81 Seimo narys užsiregistravo. 40 – už, 16 – prieš, 23 susilaikė. Taip, kolegos, yra dalyvavusių balsuojant dauguma. Pritarta šiam straipsniui. Judame toliau.

34⁴ straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau…

V.RINKEVIČIUS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Pastabų nėra. Ar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime priimti 34⁴ straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.

34⁵ straipsnis.

V.RINKEVIČIUS. Yra Teisės departamento pastabos. Komitetas pritaria pastaboms.

PIRMININKAS. Taip, su Teisės departamento pastabomis dėl 34⁵ straipsnio. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Straipsnis priimtas bendru sutarimu.

34⁶ straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gauti du siūlymai. Registravimo eilės tvarka pradedame nuo K.Starkevičiaus pasiūlymo. Gerbiamasis kolega!

V.RINKEVIČIUS. Seimo…

PIRMININKAS. Minutėlę, mes iš pradžių duosime galimybę kolegai pristatyti pasiūlymą. Luktelkite, mikrofonas tuoj bus įjungtas. Prašom pristatyti savo teikiamą siūlymą.

K.STARKEVIČIUS. Siūlau pakeisti įstatymo projekto 34⁶ straipsnio 4 dalies 4 punktą ir išdėstyti taip: „Kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas dokumentas, užtikrinantis einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą…“

V.RINKEVIČIUS. Komitetas pataisai pritarė.

PIRMININKAS. Minutėlę, kad šis siūlymas būtų svarstomas, reikia 29 Seimo narių pritarimo. Ar galim pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu, kad būtų svarstomas. Matome, yra išsakytas komiteto pritarimas. Ar yra norinčių prieštarauti? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti K.Starkevičiaus siūlymui? Prieštaravimų nėra. Siūlymui pritarta bendru sutarimu.

Dėl šio straipsnio yra gauti du Seimo nario R.Remeikos pasiūlymai, susiję su 34⁶ straipsnio dviem dalimis. Ar, kolega R.Remeika, jūs manytumėte, kad tai tarpusavyje susiję, ar reiktų juos svarstyti atskirai?

R.REMEIKA. Galima atskirai.

PIRMININKAS. Gerai. Eilės tvarka dėl pirmosios dalies. Prašom trumpai pristatyti savo teikiamą siūlymą.

R.REMEIKA. Aš gal truputį iš toliau pradėsiu, nuo to, kad nuo Lietuvos nepriklausomybės daugelis neregistruotų vežėjų vežė elektroninę įrangą. Ir dabar, priėmus šitą įstatymą, pareiga už tos įrangos surinkimą ir kvotų arba užduočių nustatymą tenka dabartiniams importuotojams ir gamintojams. Nors Europos Sąjungos direktyvoje numatomos užduotys yra valstybei, šiuo atveju valstybė visą atsakomybę už užduočių vykdymą permeta ant importuotojų ir gamintojų, ypač ant Lietuvos gamintojų, pečių. Todėl ir siūlau, kad šitame straipsnyje atsirastų papildymas, kad gamintojas ir importuotojas būtų atsakingas už atliekų surinkimą tik nuo atliekų surinkimo aikštelių iki tų atliekų pašalinimo. O sistema – nuo vartojo iki atliekų surinkimų aikštelių būtų įgyvendinama kaip dabar galiojanti sistema ir savivaldybė būtų atsakinga už atliekų surinkimą. Antrasis priedėlis yra susijęs su šituo.

PIRMININKAS. Gerai. Kad siūlymas būtų svarstomas, reikia 29 Seimo narių pritarimo. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Nėra bendro pritarimo, girdžiu prieštaraujančių balsų. Kolegos, balsavimu išsakykime nuomonę, ar pritariame R.Remeikos pasiūlymui, kad jis būtų svarstomas posėdyje?

Pasiūlymas sulaukė pritarimo ir jis yra svarstomas plenariniame posėdyje. Taigi dar kartą komiteto nuomonė. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Šiuo pasiūlymu mes apskritai sukeltume įstatymo vykdymo sumaištį, nes kaip tik elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai yra atsakingi už surinkimą. Savivaldybė tik dalyvauja toje veikloje kartu. Jeigu mes įrašome nuostatą, kad tvarko nuo atliekų surinkimo aikštelių iki atliekų panaudojimo ir pašalinimo tik elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai, visiškai išbalansuojame. O iki aikštelių, kas tada atsakingas? Savivaldybės vienos negali būti, nes pagal Europos Sąjungos direktyvą atsakingi, kaip minėjau, yra gamintojai ir importuotojai. O jeigu tų aikštelių nėra, nes galima ne tik iš aikštelės, surenkant, apvažiuojant ar kitokiu būdu surinkti, kaip tada? Tada niekieno pareiga, niekas neatsakingas. Tai čia būtų nelogiška ir mes siūlome nepritarti, nes apskritai šio įstatymo vykdymas būtų problemiškas.

PIRMININKAS. Dėkui. E.Masiulis. Nuomonė už siūlymą.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai siūlau nutraukti ydingą praktiką, kai taikydami Europos Sąjungos direktyvų nuostatas nacionaliniuose įstatymuose mes vis daugiau valstybinių funkcijų, kurias turėtų atlikti valstybė arba savivaldybė, užkrauname privatiems verslo subjektams. Ir šituo konkrečiu atveju aš nelabai suprantu, kaip bus priimtas įstatymas, kaip jis bus realizuojamas. Išeina, kad įmonės, kurios verčiasi elektroninės įrangos importavimu ir prekyba, turės finansuoti visą savivaldybių šiukšlių surinkimo biznį. Iš tikrųjų tai yra visiška kvailystė, arba šitos įmonės bus priverstos pačios steigti šiukšlių surinkimo įmones, kurios užsiims ne sau būdinga veikla, taigi bus verčiamos pradėti visiškai skirtingus verslus. Kolegos, tikrai trūksta logikos šito įstatymo nuostatoje ir kviečiu paremti R.Remeikos pasiūlymą, kuris bent iš dalies atkurtų teisingumą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – A.Bosas.

A.BOSAS. Šiaip gerbiamasis E.Masiulis turėtų žinoti, nes dirbo ilgai taryboje, kad tai prieštarauja ne tik Europos Sąjungos direktyvai, bet prieštarauja ir Savivaldos įstatymui. Taigi pasiskaitykite. Iš tikrųjų komitetas priėmė teisingą sprendimą – nepritarti tam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Po vieną nuomonę yra išsakyta. Kolegos, balsavimu apsispręskime, ar pritariame Seimo nario R.Remeikos siūlymui, susijusiam su 34⁶ straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimu.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Už – 28, prieš – 38, susilaikė 16. Pasiūlymui nepritarta.

Dabar noriu dar kartą paklausti kolegos R.Remeikos, ar yra tikslinga ir ar yra prasmė balsuoti? Atsiimate savo antrąjį siūlymą? Gerai. Dabar dėl šio straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom pasakyti, kokia komiteto nuomonė.

V.RINKEVIČIUS. Komitetas nepritarė. Čia yra dvi pastabos. Vienai pritarė, kitai nepritarė. Pirmai pastabai nepritarė, nes pagal elektroninės įrangos atliekų 12 straipsnį šios įrangos gamintojai ir importuotojai turi būti registruojami kasmet. Remiantis įstatymo projekto 342 straipsnio 1 dalimi, ši direktyvos nuostata turi būti įteisinta Vyriausybės ir jos institucijos teisės aktu. Be to, gamintojo ar importuotojo registravimo duomenys turi būti vieši ir prieinami kitiems asmenims. Pagal įstatymo projekto 344 straipsnio 1 dalį elektros ir elektroninė įrangos platintojams draudžiama platinti elektros ir elektroninę įrangą, kurios gamintojas ir importuotojas nėra įregistravęs šio įstatymo 34² straipsnio nustatyta tvarka, taip pat kurio elektros ir elektroninė įranga nėra paženklinta šio įstatymo 345 straipsnio nustatyta tvarka. Ir kitai pastabai yra pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Pritarę K.Starkevičiaus siūlymui, nepritarę R.Remeikos siūlymui dėl šio straipsnio, taip pat siūlant komitetui vienai Teisės departamento pastabai pritarti, į kitą neatsižvelgti, turėtume apsispręsti dėl viso straipsnio ar dėl šios dalies? S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Aš dėl vedimo tvarkos. Pone posėdžio pirmininke, į jūsų pastabas ir Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacijas ponia V.Martinkaitienė toliau nereaguoja. Tai aš nežinau, ką mums daryti. Mes turėtume grįžti, vėl perbalsuoti ir taip daryti kiekvieną sykį, kol ji reaguos.

PIRMININKAS. Patikslinkite, ką reiškia nereaguoja?

S.PEČELIŪNAS. Tai reiškia, kad per prieš tai buvusį balsavimą ji dalyvavo.

PIRMININKAS. Gerai, nemanau, kad dabar turim daryti dėl to pertrauką, bet jeigu paaiškės, kad išties taip yra, manau, kad Statuto numatyta tvarka įstatymo pasirašymas, jeigu jis bus priimtas, gali būti sustabdytas, ta procedūra yra apibrėžta. Kolegos, apgailestauju, kad taip gali atsitikti. Kolegos, dabar dėl viso straipsnio su mano paminėtais pakeitimais. Ar reikia balsuoti? Suprantu, kad dėl viso straipsnio turėtume balsuodami išsakyti savo nuomonę. Balsuokime dėl 34⁶ straipsnio priėmimo.

Užsiregistravo 81 Seimo narys: 51 – už, 7 – prieš, 20 susilaikė. Kolegos, noriu su jumis pasitarti. Sekretoriatas patvirtina, kad kolegė V.Martinkaitienė dalyvavo balsuojant dėl atskirų siūlymų. Galbūt galėtume grįžti ir perbalsuoti dėl tų siūlymų, dėl kurių balsuojant ji dalyvavo? (Balsai salėje: nereikia.) Kolegos, ką reiškia nereikia? Manau, tai mums padėtų išspręsti galimas tolesnes nelengvas teisines pasekmes.

Kolegė V.Martinkaitienė. Prašom.

V.MARTINKAITIENĖ. Pirmiausia noriu visiems pasakyti, kad man rekomenduota susilaikyti nuo balsavimo tik tuo atveju, jei yra viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Šiuo atveju jokio konflikto nėra. Tai pirmas dalykas.

Antras dalykas. Jeigu balsavau, tai mechaniškai, nes kol nebus iki galo išaiškinta situacija, tikrai nebalsuosiu. Jeigu buvo balsuota ir mechaniškai padariau, atsiimu savo balsą.

PIRMININKAS. Patikslinkite, dėl ko jūs dabar balsavote, konkrečiai dėl kurio siūlymo? Prašom prie mikrofono.

V.MARTINKAITIENĖ. Man atrodo, kad aš nebalsavau. Jeigu netyčia mechaniškai paspaudžiau, atsiimu savo balsą. Rodo, kad nebalsavau. Koks reikalas?

PIRMININKAS. Dėl šio jūs nebalsavote, bet buvo fiksuota, kad jūs balsavote…

V.MARTINKAITIENĖ. Atsiimu savo balsą, dar kartą sakau.

PIRMININKAS. Tuoj, minutėlę, mes išsiaiškinsime, kaip spręsti šį klausimą. Patikslinkite, dėl kokios konkrečios nuostatos, nes dėl tos nuostatos negalite atsiimti balso, mes tiesiog perbalsuosime.

A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš jau kreipiuosi į jus, nes norėtųsi, kad Seimas išmoktų gerbti privalomas nuostatas, kurias nustato Seimo statutas ir kurias gerbti reikalauja paprasčiausias padorumas. Noriu priminti Seimo statuto 20 straipsnį, kuriame yra labai aiškiai parašyta: jeigu Seimo posėdžio metu Seimo narys nevykdo Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacijos dėl interesų konflikto vengimo, posėdžio pirmininkas gali Seimo narį įspėti žodžiu. Tas jau buvo padaryta. „Jeigu Seimo narys ir toliau nekreipia dėmesio į posėdžio pirmininko įspėjimą, įspėjimas gali būti įrašytas į posėdžio protokolą.“ Jūs turite teisę tai pasiūlyti. Skiria posėdžio pirmininkas.

Toliau. Jeigu ir toliau nepaisoma Etikos ir procedūrų komisijos išvadų, noriu priminti 21 straipsnį: Seimas gali laikinai pašalinti Seimo narį iš posėdžių salės, jeigu šis po pareikšto įspėjimo toliau nevykdo Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacijos. Tai gali padaryti Seimas savo sprendimu pasiūlius Seimo posėdžio pirmininkui.

PIRMININKAS. Ačiū, kad primenate mano teises. Sakykime taip: aš apsiribojau dviem žodiniais įspėjimais. Manau, to visai pakanka, nes pati kolegė pripažįsta, kad ji turėtų susilaikyti nuo balsavimo.

Judame į priekį. Dabar priėmus 34⁶ straipsnį eilės tvarka – 34⁷ straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, ar turime dėl jo pastabų?

V.RINKEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime priimti 34⁷ straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimta.

Grįžtame prie keičiamų straipsnių. Įstatymo 5 straipsnis, susijęs su įstatymo įsigaliojimu. Ar galime priimti, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, 5 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 5 straipsnis bendru sutarimu priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Kolegos, proga kalbėti dėl balsavimo motyvų 4 – už, 4 – prieš. A.Matulevičius – motyvai prieš.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš nesu prieš šį įstatymą. Jeigu kalbėtume iš esmės, praeitoje kadencijoje man teko kalbėti, teikti pasiūlymus ir (…) šį įstatymą, Seimas truputį taisė. Bazinis įstatymas iš tikrųjų yra ydingas. Dabartinės padarytos pataisos jo tikrai nepagerina, net truputį sujaukia. Kaip anekdotiškai skamba „rinkos dalyvis“. Mes čia su kolega Juliumi kalbėjomės, kad tie, kurie šiukšlynuose kapanojasi, irgi yra rinkos dalyviai. Atsiprašau. Tokie abstraktūs terminai negerina, o situacija yra nejuokinga, netgi galbūt apverktina. Kadangi atliekų versle geros atliekų žaliavos, kurias galima naudoti gamyboje iš naujo, yra užgrobtos, dažnai neteisėtai, kaip liaudis vadina, vos ne mafijozinių struktūrų, ir kai mes įstatyme įrašome sampratą „asociacijos“, „ne asociacijos“, kaip tik duodame galimybę neskaidriai atlikti šį veiksmą. Visos šiukšlės lieka savivaldybėms ir valstybei, ir tose šiukšlėse valstybė ir žmonės skęsta.

Aš girdėjau, man neseniai pasakė, kad bus rengiama nauja šio įstatymo redakcija. Balsuojant aš susilaikysiu. Iš tikrųjų reikėtų sudaryti darbo grupę ir parengti šio įstatymo naują redakciją bei apsvarstyti jį netgi antikorupciniu požiūriu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. A.Bosas. Motyvai už.

A.BOSAS. Klausantis tokių dalykų susidaro nuomonė, kad ponas A.Matulevičius absoliučiai neskaitė, kas ten parašyta. Direktyva sako, kad teršėjas moka, bet ne savivaldybė turi užduotis. Savivaldybė užduočių neturi. Importuotojas ir gamintojas turi užduotis. Atsiprašau, gerbiamasis (…).

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau R.J.Dagys. Nuomonė prieš.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, direktyva yra iš dviejų dalių. Pirma, kad mes turime prievolę užkrauti tiems, kurie teršia. Tai yra normali nuostata, nes jie už tai gauna pelną, pelno dalis turi būti skirta atliekoms sutvarkyti. Tokia yra bendroji direktyvos logika. Dėl to neturėtume ginčytis.

Antra dalis, kaip bus vykdomas atliekų tvarkymas. Yra direktyvos ne tik raidė, bet ir dvasia, kaip tas daroma. Ir ne kokioms nors, pone Matulevičiau, mafijozinėms struktūroms Europos Sąjunga užkrauna tas prievoles, o būtent tam tikslui ir kuria asociacijas, kurios tarpusavyje sutardamos atlieka prievolę tvarkyti visas atliekas, kontroliuoja viena kitą, ieško kompromisų. Bet ne kiekvienas valdininkas kišasi į procesą ir tada iš tikrųjų kuria įvairias struktūras, kurias mes su malonumu ir nemalonumu tiriame, aiškinamės, komentuojame, ieškome interesų konfliktų ir panašiai.

Priėmus nuostatas, sujaukus direktyvos bendrą dvasią, mano galva, priimamas įstatymas neatitinka tos nuostatos, integracinės nuostatos, kuri išdėstyta šioje direktyvoje, ne vien tik jos raidė, bet ir dvasia. Šiuo atveju negaliu pritarti šiam projektui. Manau, mes neišvengiamai anksčiau ar vėliau turėsime prie jo grįžti ir taisyti tas klaidas, kurias dabar padarėme. Tos klaidos buvo daromos be precedento Seime painiojant viešųjų interesų konfliktą. Tas konfliktas buvo susijęs su šiomis nuostatomis ir mano išsakytais argumentais.

Nežinau, ar Seimas apskritai gali priimti tokį įstatymą, kurio priėmimo procedūroje buvo pažeidimų, įvairiems atstovams neleista kalbėti komiteto posėdyje. Mes, palikdami skyles, priimame įstatymą, iš esmės neatitinkantį direktyvos dvasios, kuri išdėstyta direktyvos preambulėje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Palionis. Nuomonė už.

J.PALIONIS. Gerbiamasis Seime, aš noriu pasakyti, kad šį įstatymą mes turėjome priimti jau prieš tris mėnesius. Bet, deja, daug diskusijų buvo komitete, kartais nereikalingų. Siūlau būtinai priimti. Galėsime tobulinti, nes patirties neturime, bet jį reikia priimti. Yra sudaryta darbo grupė įstatymui tobulinti. Todėl būtinai reikia jį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Toliau kalbės R.Remeika. Nuomonė prieš.

R.REMEIKA. Šio įstatymo priėmimas ir svarstymas buvo „apaugęs“ dideliais nesutarimais, diskusijomis, skandalais, gal todėl ir atsiranda toks sujauktas įstatymas. Jis, kaip pripažįsta ministerijos atstovai, t.y. rengėjai, galėtų būti galbūt bandomasis įstatymas, kol nenustatytos tam tikros užduotys gamintojams. Bet, kaip jūs žinote, tos užduotys bus nuo 2008 m., net rengėjai negali pasakyti, kas tada bus atsakingas, kas mokės ir kaip funkcionuos tam tikra sistema. Todėl šiandien siūlyčiau nedaryti bandymų su mūsų įstatymu arba su mūsų visuomene ir nepritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. B.Bradauskas – nuomonė už.

B.BRADAUSKAS. Dėkui, posėdžio pirmininke. Kai kurie kolegos, matyt, kalbėdami net nežino, kad šis įstatymas funkcionuoja, jis yra, o čia tik pataisos, susijusios su tuo, ką padiktavo gyvenimas. Norėčiau atsakingai pasakyti, kad aš paprašiau ministerijos šio įstatymo galutinio revizijos varianto. Mane ministras patikino, kad visi galimi privatūs interesai yra panaikinti, nors svarstymo metu buvo tokių pasiūlymų. Todėl nemanau, kad reikėtų mums stabtelėti šiame etape.

Gyvenimas, aišku, nestovi vietoje ir jis mums padiktuos dar daug įvairių situacijų, ne tik dėl šio įstatymo, bet ir dėl kitų. Taigi mes priimame įstatymus vadovaudamiesi gyvenimo logika ir šių dienų reikalavimais, ir atitiktimi. Nemanyčiau, kad mums reikėtų atidėti šio įstatymo pataisų priėmimą, todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkui. J.Razma – kita nuomonė.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, manau, priimant šį įstatymą būtų buvę gerai Seime organizuoti konceptualią diskusiją, kokį būdą mes renkamės, ar labiau patikime šią atliekų tvarkymo sritį asocijuotų struktūrų savivaldai, ar tokį biurokratinį, kuo daugiau visko darant per Vyriausybę, per jos įgaliotas institucijas. Man atrodo, be reikalo yra pasirinktas antrasis būdas.

Mes dar ir neįsivaizduojame to viso biurokratizmo, kurį mums Vyriausybė organizuos. Pavyzdžiui, aš pasižiūriu į gamintojų ir importuotojų registravimo straipsnelį. Ten yra pasakyta, kad tas bus sprendžiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Manau, jeigu Seimas būtų turėjęs daugiau valios, būtų galėjęs bent parašyti, kad tą įmonės gali atlikti paprastai internetu, tai jau ir šiokia tokia garantija būtų įmonei, o dabar nežinia, ko Vyriausybė pareikalaus. Iš tikrųjų daugybę dalykų turės pateikti gamintojai ir importuotojai, ir informaciją apie visus apmokestinamuosius gaminius, šių gaminių pakuotes, jų kiekius. Tai ar mes bent įsivaizduojame tą visą biurokratizmą, tą apsunkinimą, kurį patirs gamybininkai ar importuotojai?

Kitas dalykas, manau, nepakankamai buvo atsižvelgta į pramoninkų pastabas dėl to, kad jiems atitenka visa našta dėl iki šio įstatymo sukauptų elektros ar elektroninės įrangos atliekų sutvarkymo. Manau, kad tą naštą vis dėlto reikėjo dalyti įvairiems subjektams. Tai čia yra ir mūsų kaltės, kad tie klausimai nebuvo sureguliuoti laiku. Visos tos aplinkybės, čia aš visko nevardiju, vis dėlto verčia susilaikyti balsuojant dėl šio įstatymo.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma – paskutinysis kalbėjęs dėl motyvų prieš. Paskutinysis nuomonę už sako V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Man keista klausyti kolegų didžiausių euroentuziastų, kurie tikrai visą laiką pasisakė už stojimą į Europos Sąjungą, už nuostatas, už mūsų integraciją į Europos Sąjungą. Praeitą kadenciją buvę vieni didžiausių entuziastų, dabar tie patys kolegos kažkodėl prieštarauja šiam įstatymui. Mes netgi Stojimo sutartyje įsipareigojome Europos Sąjungai diegti Europos Sąjungos teisę į savo nacionalinę teisę, yra tokia Europos Sąjungos direktyva, yra Europos Sąjungos senųjų šalių patirtis, čia nėra išrandamas koks nors dviratis, tai yra paremta senųjų šalių, Europos Sąjungos senbuvių, patirtimi. Taip pat verslo subjektams yra didelė pasirinkimo galimybė, buvo teiktos pataisos, daugeliui jų pritarta, verslo subjektai dalyvavo svarstant. Aišku, patenkinti kiekvieną nėra galimybės, įstatymas tam ir yra, kad jis reglamentuotų taip, kaip valstybėje turėtų būti. Siūlau pritarti ir balsuoti už. Aišku, tobulumo ribų nėra. Mes turėsime galimybę, kai gyvenimas išryškins spragas, jį pataisyti. Dabar siūlau balsuoti ir priimti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, formuluoju balsavimo klausimą. Prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę dėl įstatymo (projekto registracijos Nr.XP-226) priėmimo.

Balsavimo rezultatai. Užsiregistravo 90 Seimo narių, už – 52, prieš – 8, susilaikė 30. Įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, šio klausimo svarstymas šiandien baigtas. Šiek tiek atsiliekame nuo numatytos darbotvarkės grafiko. Noriu atsiprašyti dalyvaujančių svečių, bet, manau, 10 minučių pertrauka būtų tikslinga. 10 minučių pertrauka, kolegos. Renkamės salėje 12.20 valandą.

Pertrauka

Seimo nutarimo „Dėl G.Godos, A.Klimavičiaus, J.Prapiesčio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais“ projektas Nr.XP-591 (pateikimas)

PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Darbotvarkės 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl G.Godos, A.Klimavičiaus, J.Prapiesčio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais“ projektas Nr.XP-591. Pranešėjas – Haroldas Šinkūnas, Respublikos Prezidento patarėjas. Prašom.

H.ŠINKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Respublikos Prezidentas 2005 m. birželio 9 d. dekretu Nr.332 teikia Lietuvos Respublikos Seimui skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais ponus Gintarą Godą, Antaną Klimavičių ir Joną Prapiestį. G.Godos, A.Klimavičiaus ir J.Prapiesčio kandidatūras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, parinko ir Respublikos Prezidentui pasiūlė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ponas Vytautas Greičius.

Pažymėtina, kad Respublikos Prezidento teikiami kandidatai atitinka visus reikalavimus, kurie yra keliami asmenims, siekiantiems tapti Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Tai, be jokios abejonės, yra iškilūs ir visuomenei plačiai žinomi asmenys, turintys didelę teisinio darbo patirtį. Atsižvelgdamas į tai Respublikos Prezidentas prašo pritarti jo teikimui ir skirti G.Godą, A.Klimavičių ir J.Prapiestį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame. Klausimų jums nėra. (Balsai salėje) Prašom. Kviečiame kandidatus, jiems galėsite pateikti klausimus. Kviečiame į tribūną kandidatą į Aukščiausiojo Teismo teisėjus Gintarą Godą. Prašom.

G.GODA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Esu Gintaras Goda, esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Jūs prisistatyti daugiau nenorite?

G.GODA. Jeigu būtina, tai galiu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Prašau. Nori klausti kolega K.Bobelis. Prašom klausti.

K.BOBELIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kandidate, žiūrint į visų trijų kandidatų biografijas, man jos palieka labai gerą įspūdį. Rimti, pasiruošę profesionalai, ir tikiu, kad Seimas juos nominuos ir jie gerai atliks savo darbą. Man kyla klausimas, ar jūs, dirbdamas prieš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, turėjote kokių nors politinių bylų tyrimo reikalų ar panašiai, ar iš viso su politinėmis bylomis turėjote kokių nors sąsajų?

G.GODA. Mes čia visi buvome pristatyti kaip labai prityrę teisininkai. Bet mano, palyginti su kitais kandidatas, darbo stažas yra mažesnis. Teisininko diplomą gavau 1990 metais po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir jokio teisinio darbo iki tol nebuvau dirbęs, iki 1990 metų.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega J.Razma. Prašom klausti.

J.RAZMA. Gerbiamasis pretendente, kadangi jūs dirbote administracinių teismų sistemoje, man būtų įdomi jūsų nuomonė ir komentaras dabar gana plačiai aptarinėjamoje „Respublikos“ redaktoriaus atvesdinimo į teismą byloje, tiksliau, dėl reikalavimo atvesdinti norint skirti administracinę nuobaudą. Jūs turbūt žinote tą istoriją ir analizavote?

G.GODA. Man būtų gana sudėtinga dabar atsakyti į šį klausimą. Jeigu jūs manęs nepaskirsite Aukščiausiojo Teismo teisėju, tai gal Vyriausiajame administraciniame teisme paskui man gali tekti tą bylą nagrinėti, todėl iš anksto ką nors pasakyti apie administraciniuose teismuose nagrinėjamas bylas kaip ir neišeina. Labai atsiprašau.

J.RAZMA. Ponas V.Greičius nori atsakyti į tą klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti. Kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Aš neturiu klausimo. Aš turiu gerbiamajam A.Klimavičiui.

PIRMININKAS. Prašom klausti. Kolega A.Sereika.

A.SEREIKA. Gerbiamasis pretendente, iš jūsų gyvenimo aprašymo matyti, kad esate puikus teisės teoretikas, bet praktikos stažas nėra didelis. Jeigu aš neklystu, tik treji metai. Ar nemanote, kad tai šiek tiek per mažas praktinio darbo stažas einant į tokias aukštas pareigas?

G.GODA. Be abejo, negaliu pasigirti dideliu teisėjo darbo stažu, bet ir šiuo metu aš esu teisėjas teismo, kuris sprendžia tam tikrą kategoriją bylų kaip paskutinė instancija. Taigi ir skiriant į šias pareigas vis tiek buvo įvertinta mano biografija ir darbo patirtis ir todėl dabar buvo nuspręsta, kad aš galiu tą darbą dirbti. Man pačiam sunku pasakyti. Be abejo, 20 metų yra geriau, negu 3, bet…

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėkojame. Kviečiame kandidatą A.Klimavičių.

A.KLIMAVIČIUS. Laba diena, pone posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Aš pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Matulevičius. Prašom klausti.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pretendente ir dabartinis generalini prokurore, aš suprantu, kad klausimas gal bus ne visai malonus, bet jis net ne jums asmeniškai skirtas. Bloga procedūra yra Seime, Seimas negerbiamas, kad net Prezidento atstovai neatsako į klausimus, kodėl Prezidentas elgiasi vienaip ar kitaip. Na, „pasikėlę“ tai „pasikėlę“. Vakar mūsų šalies sąžinės dienraštyje buvo paskelbta labai žymaus žurnalisto (matyt, labai aiškus dalykas), parašyta taip, kad ponui Prezidentui neįtikęs prokuroras. Pradėta labai sudėtinga jo pakeitimo procedūra, t.y. išleidžiant į Aukščiausiąjį Teismą. Aš tikrai norėčiau jūsų paklausti ir paneigti arba pritarti, arba nutylėti, tai irgi bus man atsakymas. Ar jūs neįtikote Prezidentui dėl to, kad jūs rodote bent kokį suinteresuotumą ištirti „Abonento“ bylą ir išsiaiškinti, kas yra tas „Abonentas“, kad tai nebūtų numarinta. Jums išėjus iš Generalinės prokuratūros, aš manau, kad tas dalykas taip nurims, kaip nurimo ir Prezidento pasakymas, kad reikia atsistatydinti ponui „Abonentui“, bet jis paskui atsiranda vakarėlyje Turniškėse. Tai, ko gero, jūs tikrai esate auka ir, ko gero, tas didysis laikraštis buvo teisus? Kaip jūs manote? Ačiū.

A.KLIMAVIČIUS. Skaičiau to laikraščio „Laiko ženklus“. Užuomina yra ir ta užuomina ne pirmą kartą sklando. Pirmas straipsnis buvo po to, kai aš sutikau su V.Greičiaus, Aukščiausiojo Teismo pirmininko, pasiūlymu. Aš šia versija netikiu, nes tikiu Respublikos Prezidento ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko padorumu. Be to, tokia versija mažai įtikėtina dar ir dėl to, kad aš dvi savaites galvojau, ar sutikti. Na, būčiau nesutikęs, ir kas iš tos versijos? Nieko.

O dėl „Abonento“, tai man atrodo, Seimo laikinosios komisijos jau turi praktiką, apsilankė Valstybės saugumo departamente, paklausė tie, kurie turi teisę dirbti su įslaptinta informacija, paklausė tam tikrus įrašus ir pasidarė aiškiau. Lygiai taip pat Seimo laikinoji komisija gali apsilankyti Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir ten paklausyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, turbūt natūralu, kad jūsų kandidatūrai dėmesys yra padidintas ir, matyt, pagrindinė priežastis yra ta, kad generalinio prokuroro kadencija dar nėra pasibaigusi. Jeigu bus priimtas sprendimas, jūs nebaigęs kadencijos pradėsite eiti naujas pareigas. Bet paprastai tokiais atvejais, kai nebaigęs kadencijos vienas ar kitas pareigūnas yra siūlomas skirti į kitas pareigas, dažniausiai tai būna daroma dėl dviejų priežasčių. Arba už tai, kad tas pareigūnas labai gerai dirba ir tiesiog norima paskatinti jį ir perkelti į kitas pareigas, arba dėl to, kad tas pareigūnas blogai dirba ir norima jį tokiu būdu pakeisti duodant kitam žmogui pasireikšti einant tas pareigas. Tai noriu jūsų tiesiog paklausti, gal turite kaip generalinis prokuroras įtarimų, kuris kelias ir kuri priežastis čia yra, kad jūs šiandien Seime esate teikiamas kaip kandidatas į Aukščiausiojo Teismo teisėjus?

A.KLIMAVIČIUS. Aš neturiu visiškai jokių įtarimų. Man pasiūlė, aš pagalvojau ir sutikau, ir daugiau nieko. Kokie čia gali būti įtarimai? Vis tiek kada nors ta kadencija baigsis. Ji baigsis po dvejų su puse nepilnų metų. Manau, jeigu yra toks pasiūlymas, verta jį svarstyti ir, ko gero, verta sutikti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti. Kolegė Z.Žvikienė.

E.MASIULIS. E.Masiuliui davėte.

Z.ŽVIKIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, jūs iš tiesų esate pasiūlytas vykdyti teisingumą aukščiausioje institucijoje. Sakykite, kokia jūsų, kaip žmogaus, kaip teisininko, nuomonė apskritai. Ar neturėtų pretendentas į Aukščiausiojo Teismo teisėjus turėti kito teismo teisėjo praktikos? Iš jūsų dosjė galima matyti, kad jūs teisėju nesate dirbęs. Kokia jūsų nuomonė?

A.KLIMAVIČIUS. Aš galėčiau atsakyti labai paprastai, kad atitinku tuos reikalavimus, kurie yra Teismų įstatyme. Kita vertus, galėčiau ir plačiau pasakyti. Aš iš tiesų nesu dirbęs teisėju, bet aš esu dirbęs visų rangų tardytoju: tardytojas, vyr. tardytojas, ypatingai svarbių bylų tardytojas, esu vadovavęs Tardymo skyriui, esu buvęs miesto prokuroro pavaduotoju, esu vadovavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Tardymo skyriui. Be to, dirbu generaliniu prokuroru. Manau, kad turiu šiokį tokį privalumą ir atžvilgiu tų, kurie dirba teisėjais kurioje nors grandyje. Turiu patyrimą. Be to, jeigu… Man atrodo, jūs irgi teisininkė. Tas, kuris rašo sudėtingos bylos kaltinamąją išvadą arba kaltinimo aktą, mano požiūriu, rašo tokį mini mokslinį straipsnį. Be to, jeigu dar sudėtingoje byloje parašo labai gerą kasacinį ar apeliacinį skundą, tai irgi yra… Be to, aš esu palaikęs valstybinį kaltinimą bylose.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Veselka. Prašom klausti.

J.VESELKA. Gerbiamasis generalini prokurore, toks būtų klausimas. Kaip žinote, mūsų nepriklausomoje Lietuvoje su generaliniais prokurorais nuolat yra bėda: tai įstatymus keičia, kad juos pašalintų, tai yra ne pašalintų – duotų suprasti, kad reikia išeiti, tai vėl kas nors. Bet generalinio prokuroro pareigos Lietuvoje yra be galo svarbios. Ir štai man kyla toks klausimas. Jūs dar nebaigėte pirmos kadencijos, dar jums yra galimybė antrą kadenciją. Bet aš vertinu taip. Štai, sakysim, jūsų pavaduotojas Kęstutis Betingis prieš kurį laiką užsimanė patikrinti tai, ko negalima tikrinti. Jūsų gerbiamas Prezidentas jį ištrėmė į Kauną. Matyt, kai sueis pensija, dar gaus tremtinio priedą. Dabar, kai jūs gana normaliai elgiatės dėl korupcijos, kai prasidėjo „Abonento“ byla, pats pajutote, kad reikia keisti darbo vietą. Dabar išeina… Kodėl vis dėlto generalinio prokuroro institucija yra nestiprinama? Žmogus, išdirbęs… Sakykime, jūs išdirbtumėte 7 metus, iš tikrųjų įgytumėte labai geros patirties, žinotumėte visus vingius ir kitą kadenciją be galo efektyviai dirbtumėte. Kodėl Prezidentas nesistengia stiprinti Generalinės prokuratūros reikšmės, įtakos, turėti bent dvi kadencijas pastovų generalinį prokurorą?

A.KLIMAVIČIUS. Aš girdžiu repliką, kad geras klausimas. Man jis nelabai geras. Klausimas gal ne visai man.

Aš neatsimenu tokio laikotarpio, bent ilgesnio kaip 3 mėn., kad Lietuvoje nebūtų kokio nors skandalo. Vis tiek kas nors būna, kaip sakė Šveikas. Tokiu atveju tikriausiai lengviausia reikalauti ko nors iš generalinio prokuroro, ypač pastaraisiais metais, kai visiems ikiteisminiams tyrimams vadovauja prokuroras, todėl kur kas ramesnis tapo policijos, Valstybės saugumo departamento ir kitų ikiteisminių įstaigų darbas. Visa atsakomybė, visi klausimai – prokurorui. O kadangi prokurorų yra daug ir visiems, kam reikia užduoti, klausimų neužduosi, tai generaliniam prokurorui, nors pagal Konstituciją kiekvienas prokuroras, atlikdamas savo funkcijas, yra savarankiškas ir klauso tik įstatymų. Yra šiokia tokia įstatymų ir viešosios opinijos kolizija, bet man atrodo, kad tai yra pereinamasis laikotarpis, nes naujieji įstatymai pradėjo galioti neseniai, prie jų reikia priprasti.

Aš nežinau, ar atsakiau į klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimui užduoti – viena minutė, noriu įspėti. Prašom klausti. Kolega K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis kandidate, aš tikrai labai vertinu Aukščiausiojo Teismo pirmininko kompetenciją ir džiaugiuosi jo pasirinktais kandidatais. Vienas yra daugiau iš akademinės srities, kitas turi didelį teisinį patyrimą, o jūs turite tikrai labai didelį tardymo, tyrimo ir prokuroro patyrimą. Visa tai suderinus, Aukščiausiasis Teismas tikrai gali būti labai efektyvi institucija. Mano toks klausimas: kaip jūs galvojate?.. Kadangi jūs žinote nepaprastai daug paskutiniuoju metu Lietuvoje vykusių skandalų užkulisių, kaip jūs galvojate suderinti visus tuos dalykus, būdamas Aukščiausiojo Teismo teisėjas? Ačiū.

A.KLIMAVIČIUS. Aš manau, kad tos bylos, kurios dabar turi rezonansą visuomenėje, yra nebaigtos. Jeigu jos bus nagrinėjamos kasacine tvarka Aukščiausiajame Teisme, tai Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas manęs neskirs į tų bylų kolegiją, o jeigu skirtų ir būtų byla, kurioje aš priėmiau kokį nors procesinį sprendimą arba pradėjau ikiteisminį tyrimą, aš pats nusišalinčiau. Negali būti kalbų apie tai, kad perėjęs į Aukščiausiąjį Teisimą aš užbaigsiu tas bylas, kurios dabar rūpi visuomenei ir kurios jau yra.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Sereika. Prašom.

A.SEREIKA. Gerbiamasis generalini prokurore, prisipažinsiu, nustebau su šiokia tokia humoro gaidele iš jūsų išgirdęs pasakymą, kad Seimo nariai nuo šiol gali vaikščioti į specialiąsias tarnybas ir prašyti slaptų įrašų. Nebūtų nieko keista, jeigu ne viena detalė – kad ta informacija, kurią išgirsta iš specialiųjų tarnybų, dar tą pačią dieną paprastai atsiduria žiniasklaidos puslapiuose. Ar jūs nemanote, kad, esant tokiai situacijai, jūsų vadovaujama institucija turėtų įsikišti, ir ar nevertinate tokios situacijos kaip įslaptintos informacijos paviešinimo?

A.KLIMAVIČIUS. Aš nemanau. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymą slapta informacija išslaptinama į baudžiamąjį procesą ir tampa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tačiau pagal Operatyvinės veiklos įstatymą dar yra ir kitoks operatyvinės informacijos panaudojimas. Kitoks – vadinasi, jos kaip slaptos pateikimas valstybės vadovams, ko gero, ir laikinosioms komisijoms. Aš šito nežinau, nes Vyriausybė tos tvarkos nenustatė, kaip numatyta įstatyme. Be to, jeigu kalbama apie tą „rubikoninę“ situaciją, ten yra operatyvinės medžiagos, kuri jau yra ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kuri viešai išnagrinėta teisme. Jeigu reikia, kodėl nesusipažinti?

Aš beveik atsakiau, kad yra du operatyvinės medžiagos panaudojimo būdai: į baudžiamąjį procesą ir kitoks panaudojimas, kurio tvarką nustato Vyriausybė. Tai, kad Vyriausybė nenustatė tos tvarkos, nereiškia, kad niekas negali vadovautis įstatymu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis generalini prokurore, norėčiau paklausti dėl rezonansinių bylų. Jeigu būtų galimybė per laiko prizmę pažvelgti atgal ir vėl pradėti kažką iš naujo, ką jūsų vadovaujama institucija darytų kitaip, aš turiu omeny rezonansinę praeitos kadencijos parlamentarų bylą? Labai ačiū.

A.KLIMAVIČIUS. Tokį klausimą aš sau daug kartų uždaviau ir analizavau daugelio metų visas teisėsaugos bėdas dėl rezonansinių bylų, dėl skandalų. Priėjau prie išvados, kad sušvelninti situaciją kai kuriais sprendimais buvo galima, bet išvengti skandalų, kad prokuratūra užkirstų kelią tiems skandalams, kuriuos sukėlė ne prokuratūra, neįmanoma.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kandidate, jūs atsakėte į visus klausimus.

Kviečiame kitą kandidatą – poną Joną Prapiestį. Prašom.

J.PRAPIESTIS. Gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Viskas, kas svarbiausia mano gyvenime, surašyta ir jūs, ko gero, esate susipažinę, todėl, manau, laikas klausimams.

PIRMININKAS. Prašom klausti. Kolega K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis kandidate, dėl jūsų kvalifikacijos net nėra klausimo. Man atrodo, kad jūs turite nepaprastai didelę teisininko kvalifikaciją ir esate tinkamiausias kandidatas. Aš tik noriu paklausti. Kadangi jūs vieną kadenciją buvote Konstitucinio Teismo teisėjas, o kai kurie Konstitucinio Teismo sprendimai yra kontroversiniai, ne visiems iki galo priimtini, neaiškūs, sukeliantys įvairių interpretacijų, kaip jūs galvojate suderinti kai kuriuos Konstitucinio Teismo sprendimus su naujomis pareigomis Aukščiausiajame Teisme?

J.PRAPIESTIS. Aš manau, kad ten bus visai skirtingi klausimai. Tie, kurie yra Konstitucinio Teismo nutarimuose, nemanau, kad gali kirstis su Aukščiausiojo Teismo darbu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Dumčius. Prašom.

A.DUMČIUS. Gerbiamasis pretendente, pažįstam jus nuo atgimimo pradžios kaip labai darbštų, dorą darbuotoją. Norėčiau jūsų paklausti. Pirma, ar jums būtų priimtina, jeigu praplėstume teisę patekti visuomeninių organizacijų nuomonei į mūsų Konstitucinį Teismą, nes jos labai to reikalauja.

Antras klausimas. Kaip jūs vertinate konvencijos 14 protokolo tokią tendenciją – liberalizuoti bylų priėmimą į Europos teismą, net kartais nebaigus proceso čia, vietoje?

J.PRAPIESTIS. Pirmiausia dėl Konstitucinio Teismo veiklos srities plėtimo. Ta diskusija vyksta, kalbama apie piliečių skundus ir panašiai. Manau, viskas yra Seimo rankose. Atviresnis teismas – gerai, bet nereikia pamiršti, kad visa tai turi būti paremta ir žmonėmis, ir specialistais, ir gana dideliais pinigais. Dabar bylų nagrinėjimo terminai gana ilgi, reikia tai suprasti ir pasvėrus tada spręsti. Nemanau, kad Konstitucinis Teismas nesprendžia aktualiausių klausimų. Kreipiamasi per teismus, įvairių instancijų teismai išryškina pačias svarbiausias problemas tiek įstatymų taikymo, tiek žmogaus teisių ir laisvių apsaugos klausimais.

Dėl Strasbūro teismo. Man atrodo, reikėtų turėti daugiau informacijos, kad galėtume atsakyti į tuos klausimus. Ten irgi gana ilgas laiko tarpas. Kelerius, keliolika metų laukti sprendimo, ko gero, per ilgai. Kažkokie kitokie atrankos mechanizmai turėtų veikti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, aš, gerai jus pažinodamas, agituosiu savo kolegas, kad už jus balsuotų ir pritartų, nes mažai turime žmonių, kurie turi tokią darbo patirtį ir tokį aukštą intelekto, kultūros lygį. Mano klausimas būtų iš tokios srities, būtent iš jūsų patirties. Jūs buvote ir Seimo nariu, ir Vyriausybės ministru, ir buvote Konstituciniame Teisme. Šiandien valstybėje matome (gal mes diletantai, o ne teisininkai) ne visai gerą dalyką. Sukurta nepriklausoma teismų sistema, yra Konstitucinis Teismas. Ir, mano supratimu, išaugo tam tikrų institucijų, kurios sau algas nustato (turiu omeny Konstitucinio Teismo sprendimus, jums žinomus) ir apskritai priima sprendimus, kad niekas niekur nieko negali daugiau pasakyti, ir nenori eiti į dialogą su kitomis valdžiomis, tarp jų ir Seimu, kaip tautos atstovu. Kas darosi? Darosi, kad valstybėje nerenkama valdžia ima viršų. Ar jūs, kaip (…) žmogus, nematote čia problemos, kad reikia valdžių dialogo, reikia galvoti, tartis, nes mes galime kažkur į kitą pusę nuvažiuoti. Man tokia baimė susidaro.

J.PRAPIESTIS. Man tokios baimės nesusidaro, nes teismai veikia pagal įstatymus, kuriuos priima Seimas. Jeigu Seimas mato problemas, tai laisvai visa tai pasvėręs gali pataisyti. Seimas talentingas ir, manau, pajėgus išspręsti visas problemas. Jokios baimės nejaučiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė Z.Žvikienė. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, nuoširdžiai sveikinu, kad jūs esate pasiūlytas į Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Manau, teisingumas Lietuvoje laimės, jeigu bus priimami tokie teisėjai į Aukščiausiąjį Teismą. Noriu jūsų paklausti turėdama tam tikrų vilčių dėl jūsų atsakymo.

Sakykite, kai jūs dirbsite Aukščiausiojo Teismo teisėju, ar, formuojant teismų praktiką, jūs sieksite, kad žemesnės instancijos teismai, įgyvendindami teisingumą, dažniau taikytų tiesiogiai taikomus teisės aktus, tai yra Konstituciją ir Pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių konvenciją, kad apgintų ir apsaugotų pagrindines žmogaus teises? Ačiū.

J.PRAPIESTIS. Matyt, klausimas Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir teisėjų senatui, ne tiek man, nes vienas teisėjas šioje srityje praktiškai nieko nuveikti negali. Bet jūsų mintis protinga, be abejo, tiesiogiai pačios Konstitucijos taikymas, kaip kai kurie atvejai rodo, tiesa, reti, yra gana logiškas ir teisingas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pasakyti, kad nutarimo projektą svarstysime ir priimsime liepos 5 dieną. Pagrindiniu komitetu svarstant nutarimo projektą numatyta skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Frakcijos ir komitetai, kurie dar nėra susitikę su kandidatais, turi galimybę susitarti, nors faktiškai visos frakcijos susitarė.

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1, 3, 6, 9, 10, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-516(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 4a klausimas – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-516(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – A.Rimas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu.

A.RIMAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo šešių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Noriu kolegoms priminti, jeigu kas pamiršo, šio įstatymo tikslą: atsižvelgti į šalies kurortų plėtros perspektyvas ir šalies savivaldybių siekį, kad jų teritorijose esančioms gyvenamosioms vietovėms būtų suteiktas kurorto statusas. Taip pat patikslinti šio statuso teisinį reglamentavimą, įvedant kurortinės teritorijos sąvoką, suderinti tarpusavy Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo straipsnių atskiras nuostatas. Suderinti šį įstatymo projektą ir visą įstatymą su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis.

Tiksliau reglamentuoti nuostatas, susijusias su Teritorijos administracinių vienetų steigimu ir panaikinimu, gyvenamųjų vietovių pavadinimų suteikimu ir keitimu, teritorijų ribų nustatymu bei keitimu. Suteikti Vyriausybei įgaliojimus nustatyti reikalavimus gyvenamosioms vietovėms kurorto ir kurortinės teritorijos statusui įgyti. Taip pat deleguoti teisę Vyriausybei suteikti kurortinės teritorijos statusą.

Buvo gautos Teisės departamento išvados. Išvadose – penkios pastabos. Mūsų komitetas pritarė visoms pastaboms. Taip pat gauti Seimo narių S.Girdausko ir E.Pupino pasiūlymai ir pakeitimai 10 ir 13 straipsniams, ir siūlymas papildyti 7 ir 8 straipsnius dėl įstatymo įsigaliojimo ir pasiūlymų Vyriausybei. Visiems Seimo narių pasiūlymams komitetas pritarė. Taip pat pritarė ir Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymui

Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam projektui. Balsavimo rezultatai: visi 8 Seimo nariai, dalyvavę komiteto posėdyje, balsavo už.

PIRMININKAS. Ačiū. Ekonomikos komiteto vardu kviečiu kalbėti E.Pupinį.

E.PUPINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas taip pat svarstė šį Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ribų įstatymo 1, 3, 6, 9, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Taip pat pritarė tiek pateiktiems pasiūlymams, tiek Teisės departamento išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 2.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose užsirašęs kalbėti kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kaip Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovas sakė, kad čia tik dėl kurortų, tai dėl kurortų įvairių kriterijų pastabų neturiu.

Bet po kurortų kriterijų eina kiti dalykai. Aš esu prieš dėl gyvenamosios vietovės pavadinimų keitimo. Anksčiau buvo taip, kad gyvenamosios vietovės pavadinimą galima pakeisti atsižvelgiant į gyventojų pasiūlymus, t.y. kiekvienas gyventojas pasirašo pasiūlymą, kad jis nori pakeisti. Dabar nori pakeisti, kad tai bus siūlymas atsižvelgiant į gyventojų nuomonę. Vadinasi, jau parašo nereikia, o nuomonę tirs įvairios sociologinių tyrimų tarnybos. Tos sociologinių tyrimų tarnybos dažnai tiria taip, kaip užsakovas duoda pinigų. Todėl mes atimame teisę ir suteikiame dideles galimybes vadinamiesiems naujiesiems lietuviams, kurie turi pinigų. Jie tarybose gali daryti įtaką sprendimų priėmimui, ir taip, pavyzdžiui, iš Vilniaus miesto gali tapti abonento miestu pritariant Vilniaus miesto gyventojams.

Manau, mažinti gyventojų teises, tik gyventojų prašymu keisti vietovės pavadinimą ir suteikti valstybinei institucijai yra klaida, nes iš tikrųjų tie gyventojai, kurių proseneliai, seneliai gyveno tam tikroje teritorijoje, nelabai sutiks keisti vietovės pavadinimo, o tarybos tai gali. Manau, dėl teritorijų pavadinimo keitimo nereikia keisti nuostatos, kad tik gyventojų siūlymu ir jų parašais gali būti keičiama, o ne tarybos sprendimu.

Galiu duoti pavyzdžių, kodėl tai pavojinga. Jūs gerai žinote. Mane juokina tai, kad 10,4 ha miško… vieni Aplinkos ministerijos atstovai pamatė, kad ten auga miškas, nuėjo abonentas, pažiūrėjo ir sako: ten Sachara. Kitas ministras, aplinkos apsaugos, įteisino, kad tai Sacharos dykuma ir už Sacharos dykumos panaudojimą reikia duoti pinigų.

Esant tokiai situacijai keisti įstatymus valdžiai atimant iš piliečių iniciatyvos teisę, aš manau, būtų yda, todėl siūlau tai nuostatai nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Negalime? Prašom. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Jūs patys lyg ir pritariate. (Balsai salėje) Gerai. Tada prašom išreikšti savo nuomonę balsuojant.

Už – 58, prieš – 3, susilaikė 14. Pritarta įstatymo projektui po svarstymo.

Turizmo įstatymo 2, 19, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-517(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 4b klausimas – Turizmo įstatymo 2, 19, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-517(2). Pranešėjas – A.Rimas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Prašom.

A.RIMAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2, 19, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šis įstatymo projektas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo straipsnių (apie juos ką tik kalbėta) pakeitimo ir papildymo projektą ir patikslinama Turizmo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje vartojama „kurorto“ sąvoka. Taip pat šis įstatymas papildomas ir „kurortinės teritorijos“ sąvoka. Nustatoma Turizmo departamento kompetencija kurortinių teritorijų plėtros atžvilgiu.

Komitetas apsvarstė Seimo Teisės departamento išvadą ir pritarė jai. Taip pat pritarta ir Ekonomikos komiteto svarstymo rezultatams, išvadoms. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Už šį projektą balsavo 8 prieš ir už… susilaikiusių nebuvo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, kadangi iš tikrųjų šis įstatymo projektas susijęs su anksčiau mūsų svarstytu, norinčių dalyvauti diskusijose nėra. Ar galime pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? Ekonomikos komiteto pasiūlymams pagrindinis komitetas pritarė. Ar galime pritarti? Galime pritarti? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta įstatymo projektui po svarstymo.

Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-565(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 5 klausimas – Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-565. Pranešėjas – A.Butkevičius, Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Prašom. Svarstymas.

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Noriu pasakyti, kad Teisės departamento pastabų iš esmės nebuvo gauta. Viena lyg ir redakcinio pobūdžio, jai buvo pritarta. Taip pat buvo gautos dvi įstatymo pataisos Seimo nario P.Jakučionio. Joms nebuvo pritarta. Jeigu būtų pritarta šioms įstatymo pataisoms, reikėtų peržiūrėti šių metų Biudžeto įstatymą. Reikėtų papildomų lėšų įstatyminėms nuostatoms įgyvendinti. Taip pat iškiltų tam tikrų pavojų dėl Konvergencijos programoje numatytų fiskalinių įsipareigojimų.

Taip pat buvo diskutuojama dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto pastabos. Jie prašė, kad neišbrauktume I grupės invalidų arba suformuluotume atitinkamas nuostatas dėl asmenų, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. bus nustatyta terminuota I invalidumo grupė, bus I grupės invalidai, ir nuo 2005 m. liepos 1 d. tol, kol bus pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, ar jiems bus pripažintas didelių specialiųjų poreikių lygis.

Mes išvadoje teikiame, kad šiam pasiūlymui būtų nepritarta, tai būtų perteklinė nuostata, nes ji įrašyta Invalidų integracijos įstatymo baigiamosiose nuostatose. Norint užtikrinti, kad nekiltų tam tikrų abejonių, nes tai yra socialiai jautriausia žmonių grupė, manau, jeigu kiltų diskusija svarstymo metu, priėmimo metu būtų galima parengti pataisą. Aš manau, kad nors tai ir perteklinė nuostata, būtų galima tam neprieštarauti.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto antrai pastabai dėl įstatymo įsigaliojimo datos mūsų komitetas pritarė. Galutinė išvada – šioms išvadoms Biudžeto ir finansų komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom A.Sysą, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas kaip papildomas svarstė šias įstatymo pataisas. Kaip jau buvo minėta, buvo gauta Teisės departamento pastabų, joms pritarta. Pono kolegos Seimo nario P.Jakučionio pastaboms nebuvo pritarta. Jis siūlė keisti datas, nors šio įstatymo esmė yra suderinti su Socialinės integracijos įstatymu šį įstatymą. Mūsų išvada, ir aš labai prašysiu, kad būtų balsuojama. Manau, pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas ne iki galo įsigilino į mūsų teikiamą siūlymą. Aš perskaitau: „Neišbraukti I grupės invalidų arba suformuluoti atitinkamas nuostatas. Asmenys, kuriems iki š.m. birželio 30 d. bus nustatyta terminuota I grupės invalidumo grupė, bus I grupės invalidai ir nuo 2005 m. liepos 1 d. tol, kol bus pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, ar jiems bus pripažintas didelių specialiųjų poreikių lygis“. Dabar pasistengsiu pasakyti paprasta kalba. Liepos 1 d., kai įsigalios Socialinės integracijos įstatymas, priminsiu, kolegos, mes daugiau Lietuvoje neskirsime I, II, ar III grupės invalidumo, o žmonėms bus nustatoma, kad jie darbingi, nedarbingi, iš dalies darbingi arba turi specialių poreikių. Taigi bus įteisinamas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, t.y. dėl tų, kuriems jau paskirtas I, II, III grupės invalidumas ir kurie gauna senatvės pensiją, paprasčiausia nebus iš naujo daromas tyrimas, kad būtų nustatyta, ar jie darbingi ar nedarbingi, nes jiems galios tos pačios garantijos ir po dvejų metų jiems paprasčiausiai automatiškai bus perdaryti dokumentai, kad yra pripažintas tam tikras darbingumo laipsnis.

Taigi, jeigu mes išbraukiame šią nuostatą ir per dvejus metus šis žmogus, I grupės invalidas, kreipsis dėl žemės grąžinimo jis paprasčiausia neturės tokios teisės, jis turės laukti dvejus metus, nes įstatyme nelieka nuostatos. Nuorodos į Socialinės integracijas įstatymą neužtenka. Manau, kad nebūtų papildomo galvos skausmo, ten galbūt bus vienas, gal dešimt, gal penki Lietuvos piliečiai, geriau įrašyti į šį įstatymą šią nuostatą. Sako, kad sviestu košės nepagadinsi, ar nebus per daug, manau, tai būtų paprasčiau, todėl komitetas ir siūlo tą padaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Butkevičius. Prašom išsakyti savo nuomonę dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto pataisos. Čia prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Manau, reikėtų neprieštarauti tai nuostatai. Nors dar šiandien teisininkai aiškino, kad ji gali būti perteklinė, bet geriau tegul nekyla ginčų, nes tie asmenys, kurie nagrinės tuos prašymus, gali atsižvelgti tik į vieną įstatymą, kur kalbama apie kompensacijas, ir neatkreipti dėmesio į galiojantį Socialinės integracijos įstatymą. Taigi, kad nekiltų tam tikra painiava, pritarkime.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto?.. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Prašom Seimo narį P.Jakučionį. Prašom pateikti savo pataisų turinį.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, mano pataisų esmė yra ta, kad aš siūlau sutrumpinti kompensacijų už išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius, gyvenamuosius namus terminus, nes auga valstybės ekonomika, daugėja lėšų valstybės biudžete ir stebime, kad Vyriausybė jau ir pernai, ir šiemet skyrė papildomų lėšų šioms kompensacijoms. Tie dabar nustatyti terminai, atrodo, jau yra pasenę ir formalūs. Iš tikro mes galėtume duoti geresnę viltį žmonėms, pirmiausia buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams, iš kurių žemė ir gyvenamieji namai buvo atimti ir su kuriais iki šiol neatsiskaitoma, tiesiog reikėtų sutrumpinti terminą pusę metų, o jų įpėdiniams sutrumpinti nuo 2009 metų iki 2008 metų, t.y. vienais metais. Man atrodo, kad tai yra visiškai pagrįsta. Biudžeto ir finansų komiteto baimės, kad nebus pinigų, nebus biudžete, yra nepagrįstos, nes pagal mano siūlymą tos išmokos bus mokamos tik kitais metais ir dar kitais metais. Taigi tų, kitų ir dar kitų metų biudžete būtų galima numatyti ir didesnes išmokas. Be to, šių žmonių, šios kategorijos žmonių, su kuriais dar neatsiskaityta, tos kompensacijos… nėra didelis skaičius. Taigi aš prašau Seimo narius pritarti mano siūlymams ir nematau čia jokių baimių.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pagrindinio komiteto nuomonės.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas nepritaria dėl vienos beveik pagrindinės priežasties. Jeigu įrašysime į įstatymą šią siūlomą Seimo nario P.Jakučionio pastabą, tai automatiškai padidės valstybės finansiniai įsipareigojimai. O šiuo metu Vyriausybė puikiai supranta ir vykdo griežtą fiskalinę politiką, jeigu šiais metais bus viršplaninių pajamų, Vyriausybė nutarimu galės skirti tas lėšas finansiniams įsipareigojimams mažinti, taip pat kompensacijoms už žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą išmokėti. Tas buvo daroma praeitais metais, manau, kad š.m. pabaigoje tas irgi bus padaryta. Bet jeigu iš anksto įsipareigotume, tai reikštų, kad mes į Konvergencijos programą turėtume tuos šiais metais papildomai priimtus finansinius įsipareigojimus perkelti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, dėl P.Jakučionio siūlymų teks apsispręsti balsuojant. Prašom, nuomonė už. S.Pečeliūnas. Prašom?

S.PEČELIŪNAS. Dėl motyvų reikėtų kalbėti.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas – nuomonė už.

S.PEČELIŪNAS. Aš nesupratau kelių dalykų, ką dabar aiškino buvęs ministras. Pirmas dalykas, jeigu pakeisime datą, nors sako, kiekvienais metais pridedame ir tų išmokų išmokame daugiau, grafiką esame aplenkę, vadinasi, tą datą tikrai Vyriausybė galėtų peržiūrėti ir gal net pati Seimui pasiūlyti kokiais metais sutrumpinti, nes jau esame aplenkę grafiką. Bet kai jūs sakote, kad padidės valstybės įsipareigojimai piliečiams, tai tada aš nesuprantu, ar jūs planuojate, kad greičiau išmokant reikės daugiau lėšų išmokėti iš principo? Manau, kad ne. Lėšos tos pačios, tik terminas kitas. O grafiką esame aplenkę. Todėl įvertindami tai, kas yra atsitikę, grafiką jau esame aplenkę, tą ir ponas A.Butkevičius patvirtino, nes kiekvienais metais yra pridedama, galėtume tą grafiką padaryti žmoniškesnį. Toks yra siūlymas, aš siūlau jam pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš ryto mes svarstėme biudžeto patikslinimą. Ar nors vienas iš kalbančiųjų pateikė siūlymą, kad skirtume papildomų lėšų šiems reikalams? Taigi turbūt ne pirmus metus Seime sėdite ir puikiai suprantate, kad priimant šį įstatymą, bet kokį įstatymą, kuriam reikia papildomų pinigų, reikia keisti Biudžeto sandaros įstatymą. Ponui P.Jakučioniui net ir komitete sakėme, pasiūlymai yra labai geri, juos reikia svarstyti, bet ne dabar, kai mes deriname du skirtingus įstatymus, kad terminologija būtų vienoda. O pasekmės – tokiu atveju reikia kreiptis į Vyriausybę jos nuomonės, paklausti, kiek lėšų. O sakyti, kad tų žmonių nedaug, lėšų bus nedaug, manau, taip įstatymų leidėjai nesielgia. Visur turi būti tvarka, tiksliai apskaičiuota ir viskas teisingai padaryta. Taigi mums neleidžia Statutas taip elgtis, todėl komiteto nuomonė ir buvo tokia, kad negalime šiems pasiūlymams pritarti. Sakau, juo labiau kad šiandien iš ryto mes svarstėme biudžetą ir apie tai niekas nepasakė nė žodžio. Todėl, gerbiamieji kolegos, yra galimybė ir teisė kiekvieno siūlymus teikti atskirai, registruoti įstatymo pataisą ir, svarstant kitų metų biudžetą, numatyti ir lėšas, ir tokio įstatymo pakeitimus. Todėl aš prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsavimu apsispręsti, ar pritariate dėl P.Jakučionio pasiūlymui.

Už – 31, prieš – 21, susilaikė 25. Pasiūlymui nepritarta. Taip, antras pasiūlymas taip pat buvo pateiktas kolegos P.Jakučionio, taip? Ar galime dėl antrojo pasiūlymo taip pat apsispręsti balsuodami? Prašom. Prašom balsuoti dėl antrojo pasiūlymo.

Ačiū. Už – 27, prieš – 22, susilaikė 26. Pasiūlymui nepritarta. Taip, prašom, S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Replika po visų tų balsavimų. Aš norėčiau, kad mes truputį girdėtume, kas yra siūloma. Ir savo argumentus kai ponas A.Sysas sako, tai truputį jus klaidina. Pono P.Jakučionio siūlyme jokių naujų pinigų iš Vyriausybės nereikia. Tiesiog tuos pinigus pagal tą grafiką, kaip aš sakiau, mūsų valstybė žmonėms jau yra išmokėjusi aplenkdama grafiką. Jeigu grafikas yra aplenktas, kas trukdo jį sutrumpinti, atkelti galutinę datą? Aš siūlyčiau dabar nelaužyti iečių, bet tiesiog kreipiuosi ir į poną A.Butkevičių, ir į kitus: tegul Vyriausybė tuos dalykus pasižiūri. Jeigu esam teisūs, ar pusmečiu, ar metais, jeigu galima tą galutinį terminą sutrumpinti, nes pinigai jau yra išmokėti, tai gal reikėtų tą ir padaryti. Tegul kreipiasi į Seimą ir Seimas tada pritartų. Nes žmonės jaučia, kad pinigus moka ir galima greičiau juos baigti mokėti. Prieš rinkimus nežaiskim tų žaidimų, kad pagerinsim padėtį, nors ji ir taip realiai gerėja.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti bendru sutarimu įstatymo projektui po svarstymo? Galima? Nėra prieštaravimų? Ačiū, pritarėm po svarstymo įstatymo projektui.

Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo projektas Nr.XP-568(2*) (svarstymas)

Šeštasis darbotvarkės klausimas – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo projektas Nr.XP-568(2). Pranešėja – A.Staponkienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Svarstymo stadija. Prašom.

A.STAPONKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo projektas. Šiam projektui svarstyti buvo paskirti papildomi komitetai. Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui. Dėl šio projekto buvo rengiami klausymai, kuriuose dalyvavo įvairių teisinių institucijų atstovai ir akademinės bendruomenės atstovai. Gauta pasiūlymų ir pastabų, į daugelį jų Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsižvelgė ir patobulino projektą. Pateiktam patobulintam įstatymo projektui Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė bendru sutarimu. Šio įstatymo projekto tikslas – ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus, nustatant atvejus ir tvarką, kai valstybė kompensuoja smurtiniais nusikaltimais padarytą turtinę ar neturtinę žalą. Šiuo įstatymu įgyvendinama Tarybos direktyva dėl žalos kompensavimo nusikaltimų aukoms. Ši direktyva įpareigoja visas Europos Sąjungos valstybes nares nuo šių metų liepos 1 d. užtikrinti jų teritorijoje tyčiniais smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos teisingą ir tinkamą kompensavimą. Įstatymo projekte numatoma, kad smurtinis nusikaltimas – tai Baudžiamajame kodekse numatyto apysunkio, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo požymių turinti pavojinga veika, kuria buvo tyčia atimta asmens gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba pasikėsinta į seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamybę. Šio įstatymo projekte teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir neturtinės žalos kompensavimą turėtų nukentėję asmenys ir nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniai, nepilnamečiai vaikai ir kiti išlaikytiniai, o jei jų nėra, – vaikai ir tėvai. Įstatymo projekte numatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama fondo administratoriaus sprendimu. Numatoma, kad fondą administruos Teisingumo ministerija arba jos įgaliota institucija. Įstatyme konkrečiai nustatomas kompensuojamos turtinės žalos dydis. Taigi, gerbiamieji kolegos, kviečiu pritarti pateiktam patobulintam įstatymo projektui, kuris yra visiškai naujas ir tikrai labai reikalingas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komiteto vardu kviečiame A.Butkevičių. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Dėl Teisės departamento pateiktų pastabų mūsų komiteto išvada buvo tokia: pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui įvertinti teikiamas išvadas ir pasiūlymus. Daugiau pastabų nebuvo gauta. Ir galutinė komiteto išvada – pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu, atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Nėra prieštaravimų? Ačiū. Bendru sutarimu pritarėm įstatymo projektui po svarstymo.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-411A (svarstymas)

Septintasis darbotvarkės klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-411. Pranešėja – V.Aleknaitė-Abramikienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Svarstymo stadija.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, minėtam projektui gauta nemažai pastabų iš Teisingumo ministerijos, Teisės instituto, Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos. Apsvarstęs šias pastabas, komitetas nusprendė, kad verta grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti ir atsižvelgti į pastabas. Šis sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu. Plačiau nenorėčiau dėstyti, jeigu galima.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji, ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti? Nėra prieštaravimų? Ačiū. Grąžinam iniciatoriams tobulinti.

Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-558* (svarstymas)

Aštuntasis darbotvarkės klausimas – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-558. Pranešėja – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Seimo sveikatos reikalų komitetas svarstė Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnio papildymo įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu. Prašau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J.Sabatauską. Taip, atsiprašau, gerbiamasis R.Šukys, prašom, Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą dėl Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnio papildymo įstatymo projekto, kurio Nr.XP-558. Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą kaip papildomas komitetas, pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į daugybę išdėstytų pastabų. Pagal tas pastabas įstatymas turėjo būti patobulintas iš esmės. Ar taip dabar yra atlikta pagrindinio komiteto, aš negaliu pasakyti, tačiau komiteto yra išdėstytos keturios esminės pastabos. Pagrindinė komiteto nuostata buvo, kad šio įstatymo keitimo nereikia, nes valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą gali gauti ir tokios pagalbos gavimą asmenims, kai sprendžiami sunkiomis psichikos ligomis sergančio paciento hospitalizavimo ir priverstinio gydymo klausimai, privalo užtikrinti jų paskirti globėjai. Jeigu globėjai tų pareigų neatlieka, turėtų būti informuojamos institucijos, kad globėjas neatlieka savo pareigų. Kaip tik globėjas, veikdamas sergančiojo psichikos liga interesais, turėtų imtis veiksmų ir atlikti tuos veiksmus, kad psichikos liga sergančiam asmeniui būtų suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ir tai neturėtų būti pareiga, kaip ir numato įstatymo projektas, gydymo įstaigai, psichiatrijos įstaigos administracijai. Tokia buvo komiteto išvada.

Buvo ir daugiau pastabų. Iš esmės projektas turėjo būti suderintas su Civiliniu kodeksu bei kitais įstatymais, nes, komiteto nuomone, reikėjo ir kitų įstatymų pakeitimų, jeigu kaip nors keičiame šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Žmogaus teisių komiteto vardu – A.Dumčius. Prašom.

A.DUMČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, Žmogaus teisių komitetas apsvarstęs pritarė bendru sutarimu šiai įstatymo pataisai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Manau, jeigu nėra prieštaraujančių, galime pritarti bendru sutarimu, nes ir Sveikatos reikalų komiteto, ir Žmogaus teisių komiteto nuomonė šiuo atveju sutapo, o Teisės ir teisėtvarkos komiteto išdėstytos pastabos yra abstrakčios. Jeigu žiūrėtume dėl globėjų ir sveikatos priežiūros atsakomybės, manau, kad bent jau pagal patirtį, kurią dabar esame sukaupę, daugiau atsakomybės turi prisiimti sveikatos priežiūros įstaigos, nes globėjų nerūpestingumas kartais iš tikrųjų labai nuskriaudžia jų globotinius, todėl siūlau pritarti teikiamam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo įstatymo projektui po svarstymo. Prašom balsuoti.

Už – 67, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Serbijos ir Juodkalnijos Ministrų Tarybos susitarimo dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr.XP-623 (pateikimas)

Darbotvarkės 9 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Serbijos ir Juodkalnijos Ministrų Tarybos susitarimo dėl abipusių investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr.XP-623. Pranešėjas – Užsienio reikalų ministerijos viceministras Zenonas Petrauskas. Pateikimas.

Z.PETRAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimui teikiamas ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Serbijos ir Juodkalnijos Ministrų Tarybos susitarimo dėl abipusių investicijų skatinimo ir apsaugos projektas.

Šis susitarimas buvo pasirašytas šių metų kovo 29 d. Vilniuje. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos tarptautinių sutarčių įstatymu, šis susitarimas, kaip ilgalaikė ekonominė sutartis, turi būti ratifikuojamas Lietuvos Respublikos Seime.

Pagal teikiamą ratifikuoti tarptautinę sutartį kiekviena sutarties šalis įsipareigoja skatinti kitos šalies investuotojus investuoti kitos valstybės teritorijoje ir savo nacionalinės teisės aktuose nustatyta tvarka priimti tokias investicijas. Susitarimu taip pat užtikrinamas didžiausio palankumo režimas, taip pat įsipareigojama nenacionalizuoti ir nesiimti kitų panašių priemonių tokių investicijų atžvilgiu. Susitarime nustatyta ir ginčų dėl susitarimo aiškinimo ir taikymo nagrinėjimo tvarka.

Susitarimas sudarytų palankesnes sąlygas ekonominiam Lietuvos Respublikos ir Serbijos ir Juodkalnijos bendradarbiavimui, plėtotų ir skatintų investicijas bei sukurtų teisinį pagrindą abejų šalių investicijoms kitos šalies teritorijoje. Prašytume pritarti teikiamam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega K.Bobelis. Prašom klausti.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, tai yra standartinis tarptautinis įstatymas, kurį reiktų priimti. Man kyla klausimas. Jūsų ministras, teikdamas šį klausimą, parašė: „Įstatymo įgyvendinimui išlaidų iš valstybės biudžeto nereikės“. Iš kur jūs gausite lėšų šiam ratifikavimo įstatymui įgyvendinti, jeigu iš biudžeto pajamų nereikės? Kaip suprasti tą parašymą?

Z.PETRAUSKAS. Mes turime atitinkamai nurodyti, ar įstatymui įgyvendinti reikės biudžeto lėšų. Tačiau lėšų… (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Prašom atsakyti.

Z.PETRAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Iš tikrųjų to susitarimo vykdymas nėra susijęs lėšomis, todėl tame rašte taip ir teigiama.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, nuomonių prieš dėl pateikto įstatymo projekto nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateiktam įstatymo projektui? Prieštaravimų nėra. Ačiū. Bendru sutarimu įstatymo projektui pritarta.

Z.PETRAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom pateikti ir kitą.

Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Tarptautinio jūrų teisės tribunolo privilegijų ir imunitetų ratifikavimo“ projektas Nr.XP-628 (pateikimas)

Darbotvarkės 11 klausimas – įstatymo „Dėl susitarimo dėl Tarptautinio jūrų teisės tribunolo privilegijų ir imunitetų ratifikavimo“ projektas Nr.XP-628. Pateikimas. Pranešėjas – Z.Petrauskas.

Z.PETRAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl susitarimo dėl Tarptautinio jūrų teisės tribunolo privilegijų ir imunitetų ratifikavimo“ projektas.

Šis susitarimas priimtas 1997 m. Niujorke. Juo numatytos Tarptautinio jūrų teisės tribunolo privilegijos ir imunitetai, tai yra jo nariams ir pareigūnams, vykdantiems savas funkcijas. Šie imunitetai yra analogiški tiems, kurie suteikiami pagal Jungtinių Tautų konvencijas Jungtinių Tautų specializuotoms agentūroms ir pačioms Jungtinėms Tautoms. Susitarimu siekiama, kad tribunolas turėtų tokius imunitetus ir privilegijas, kurie reikalingi tik jo funkcijoms vykdyti.

Šiuo metu prie šio susitarimo yra prisijungusios 13 Europos Sąjungos valstybių. Šio susitarimo ratifikavimas būtų reikšmingas skatinant daugiašalį Jungtinių Tautų ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimą, taip pat užtikrinant didesnę pagarbą tarptautinei jūrų teisei. Ačiū. Prašytume pritarti teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega K.Bobelis. Prašom klausti.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš iš principo pritariu pateikimui, bet niekur nėra paminėta jūsų pateiktame projekte, kiek yra tribunolo narių, kas juos skiria ir kaip jie bus finansuojami, o ten apie lėšas labai daug kalbama. Kiek, pavyzdžiui, Lietuva turės teisę turėti narių tame tribunole ir kokiu būdu jie skiriami?

Z.PETRAUSKAS. Ačiū už klausimą. Tribunolo narių skyrimas numatytas šiame susitarime, ten yra ilga procedūra ir čia būtų labai ilgas teikimas. Todėl mes pateikiame tiktai esminius to susitarimo momentus. Rotacijos būdu, aišku, kiekviena valstybė turi galimybę turėti savo renkamus narius ir Lietuva, suprantama, čia ne išimtis. Atėjus tam rotacijos laikui, pagal numatytą mechanizmą mes taip pat galėsime turėti savo narius. Ši konvencija, šis susitarimas su kokiais nors finansiniais įsipareigojimais, žinoma, nėra susiję. (Balsas iš salės) Taip, žinoma, mes tuos klausimus detalizuosime komitete.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, nuomonių prieš dėl pateikto įstatymo projekto nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateiktam įstatymo projektui? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarėme bendru sutarimu įstatymo projektui. Ir vienam, ir kitam įstatymo projektams pagrindiniu numatytas Užsienio reikalų komitetas, o papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstyti numatyta rudens sesijoje. Dėl 623 Seniūnų sueiga nebuvo numačiusi Teisės ir teisėtvarkos komiteto, tiktai dėl 628.

Seimo nutarimo „Dėl Vertybinių popierių komisijos narių skyrimo“ projektas Nr.XP-622 (pateikimas)

Kitas (dvyliktas) darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vertybinių popierių komisijos narių skyrimo“ projektas, registracijos Nr.XP-622. Pranešėjas – Haroldas Šinkūnas, Respublikos Prezidento patarėjas. Pateikimo stadija. Prašom.

H.ŠINKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidentas 2005 m. birželio 22 d. dekretu Nr.346 teikia Lietuvos Respublikos Seimui skirti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos narius Vaidą Cibą ir Viliją Nausėdaitę. Pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 51 straipsnį, Vertybinių popierių komisija susideda iš pirmininko ir keturių narių. Paskutiniame Seimo posėdyje iš Vertybinių popierių komisijos narių atleidus komisijos narę Eglę Siurplienę, šiuo metu Vertybinių popierių komisijoje, be pirmininko, yra du nariai. Taigi yra dvi laisvos vietos. Atsižvelgdamas į tai, Respublikos Prezidentas teikia Seimui skirti Vertybinių popierių komisijos nariais dvi kandidatūras, tai yra Vaidą Cibą ir Viliją Nausėdaitę, ir prašo Seimą tokiam jo siūlymui pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame į tribūną kandidatą Vaidą Cibą. Prašom.

V.CIBAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite prisistatyti. Esu Vaidas Cibas, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu teikiamas Vertybinių popierių komisijos nariu. Esu baigęs Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. Turiu įgijęs ekonomikos magistro laipsnį. Šiuo metu dirbu Valstybės kontrolės vyriausiuoju valstybiniu auditoriumi, vadovauju audito grupėms. Mano darbo sritis yra valstybės finansai. Esu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus dabar arba vėliau, esant progai.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis kandidate, man jūsų kvalifikacija nekelia jokių abejonių ir, aš manau, kad jūs tinkamas kandidatas. Bet aš daugelį metų prekiauju vertybinių popierių akcijomis, ten yra didžiausia suirutė tarp akcijų pardavėjų firmų ir bankų departamentų, kurie parduoda ir laiko akcijas. Kaip akcininkas, aš nė karto nesu gavęs dėl turimų akcijų visuotinio susirinkimo kvietimo, kokie klausimai bus svarstomi, nė vieno karto nesu informuotas apie mokamus dividendus ir nėra jokio ryšio su akcininkų… Amerikoje aš turėjau daug akcijų ir kiekvieną mėnesį gaudavau detalų pranešimą iš savo firmos, per kurią pirkdavau akcijas, kokia yra mano akcijų padėtis, kada susirinkimai, kokie dividendai, kokie projektai siūlomi. Čia absoliučiai nieko nėra ir akcininkas laikomas tamsoje arba jis turi kreiptis į savo firmą ir prašyti, maldauti, kad jam atsiųstų tą informaciją. Kaip jūs manote šį klausimą išspręsti?

V.CIBAS. Už praėjusį laiką, deja, negaliu atsakyti, nes nedirbau Vertybinių popierių komisijoje, o šį klausimą, aš manau, aptarsime su Vertybinių popierių komisijos pirmininku, nes būtent pirmininkas vadovauja komisijai ir bandysime kažką keisti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Navickas. Prašom.

V.NAVICKAS. Gerbiamasis pretendente, jūs iš tiesų pretenduojate į labai garbingą instituciją. Štai pasižiūrėjus į jūsų gyvenimo aprašymą, yra nelabai aišku, kiek jūs turėjote darbo patirties būtent vertybinių popierių srityje. Daugiausia tai buvo audito darbo organizavimo arba verslo konsultavimo klausimai. Norėdamas įsitikinti jūsų profesiniais gebėjimais, norėčiau paklausti dėl jūsų požiūrio į vieną iš klausimų, kurį turėtų spręsti Vertybinių popierių komisija. Daugelyje Europos valstybių Draudimo priežiūros tarnyba, Bankų priežiūros tarnyba, taip pat Vertybinių popierių komisija yra viena institucija, vykdanti tas funkcijas. Kaip jūs įsivaizduojate tokį reorganizavimą Lietuvoje ir kokie jūsų vertinimai?

V.CIBAS. Ačiū už klausimą. Taip, iš tikrųjų daugelyje valstybių egzistuoja viena institucija, kuri prižiūri finansų rinką. Išimtis yra Lietuva, bet iš principo aš teigiamai žiūriu į šį dalyką. Jeigu kalbėtume apie laikotarpį, kada būtų galima tai padaryti, manau, priimtiniausia būtų ne anksčiau kaip 2007 metais, tai yra po euro įvedimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.

V.CIBAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiame kandidatę Viliją Nausėdaitę. Prašom.

V.NAUSĖDAITĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, taupydama jūsų brangų laiką, trumpai prisistatysiu. Esu Vilija Nausėdaitė, teikiama kandidatė į Vertybinių popierių komisijos narius. 2002 metais įgijau išsilavinimą Vilniaus universiteto Teisės fakultete, įgijau teisės magistro kvalifikacinį laipsnį. Iš esmės mano darbinė karjera susijusi su Vertybinių popierių komisija, su vertybinių popierių rinka. Joje darbą pradėjau 2001 metais Teisės ir priežiūros skyriaus specialiste. Teko įsijungti į du tokius svarbius procesus: tai pensijų sistemos reformai reikalingų teisės aktų rengimą, taip pat kaip tik tuo metu vyko pasirengimas stojimui į Europos Sąjungą, Lietuvos teisininkams, įskaitant ir Vertybinių popierių komisiją, tai reiškė Europos Sąjungos direktyvų, susijusių su vertybinių popierių rinka, perkėlimą. Taigi aktyviai teko dalyvauti tame darbe. Nuo 2003 metų iki 2005 metų vadovavau Investicijų valdymo skyriui, kuris buvo atsakingas už kolektyvinių investicijų rinkos priežiūrą, tai pensijų fondų ir investicinių fondų. O šiuo metu vadovauju Teisės ir priežiūros skyriui, būtent tam skyriui, kuris neturi kuruojančio komisijos nario, į kurio vietą esu teikiama. Į detalesnius klausimus galiu atsakyti dabar ar kai pageidausite.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti. Kolega K.Bobelis.

K.BOBELIS. Ačiū, pirmininke. Aš irgi noriu pabrėžti, kad apie jūsų kvalifikaciją neturiu jokių klausimų. Jūs esate daug patyrusi, gerai mokate anglų kalbą. Bet yra vienas klausimas. Aš jums pateiksiu klausimą, kurį pasakiau jūsų kolegai, bet jis nepajėgė atsakyti į jį. Jums galbūt bus lengviau atsakyti, nes jūs kelerius metus, kaip aš suprantu, dirbate Vertybinių popierių biržoje kaip teisės patarėja, todėl turėtumėte teisiškai, ypač kadangi mokate anglų kalbą, žinoti, kaip yra tvarkomos akcininkų akcijos, kaip akcininkai informuojami, kokie ryšiai, kokie kontaktai palaikomi. Lietuvoje tas visiškai ignoruojama. Jūs ten dirbdama turėjote pastebėti didelį deficitą. Kaip jūs manote, kadangi iki šiol nepastebėjote? Dabar, kai būsite nominuota užimti tą poziciją, kaip jūs tą klausimą spręsite, kad akcininkas nebūtų laikomas aklavietėje, nežinotų, kas iš tikrųjų vyksta su jo investuotu kapitalu?

V.NAUSĖDAITĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų informacijos teikimas (…) yra akcinės bendrovės reikalas ir tai priklauso nuo korporatyvinės kultūros lygio. Kaip jūs pats minėjote, esate akcininkas Amerikoje, ten tas lygis yra visai kitas. Pas mus, tarkime, dažnai pasinaudojama galimybe apie vykstantį susirinkimą ir panašius renginius informuoti tiesiog paskelbiant skelbimą laikraštyje. Natūralu, kad daugelis akcininkų taip ir nesužino, nes neperskaito laikraščių. Tačiau ši problema dabar yra sprendžiama Europos Sąjungos lygiu. Jie numatė bendrovių teisės atnaujinimo planą. Vienas iš to plano… – stiprinti korporatyvinį valdymą ir atskaitingumą akcininkams. O Lietuvoje tai reikš, kad bendrovės, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, t.y. listinguojamos bendrovės, turės laikytis korporatyvinio valdymo kodekso, tai biržos taisyklių dalis ar kažkas panašaus, ir viešai atskleisti visus ryšius su akcininkais, kaip jie dirba. Laikymosi principas bus tas, kad arba laikaisi visų nuostatų, būtent atskaitomybės akcininkams ryšių su akcininkais prasme, arba paaiškini, kodėl nesilaikai jų. Tai irgi yra informacija akcininkui. Jeigu matai, kad bendrovė nesilaiko gero valdymo nuostatų, gali į ją neinvestuoti. Ši problema pastebėta ir Europos Sąjungos lygiu ir yra sprendžiama.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom, dar kartą klausia K.Bobelis.

K.BOBELIS. Jūs ne taip atsakėte į mano klausimą. Jeigu aš turiu akciją ir šaukiamas akcininkų susirinkimas, tos akcijos laikomos banko akcijų departamente arba pas akcijų pardavėją, ar jie neturi informuoti, kada akcininkų susirinkimas bus? Čia su Europos Sąjunga neturi nieko bendro. Europos Sąjungoje yra reikalavimai, kad akcininkai būtų informuoti. Čia yra klausimas. Jūsų pareiga kontroliuoti, kad pardavėjai atliktų savo uždavinį.

V.NAUSĖDAITĖ. Iš tiesų galiu dar kartą pabrėžti, gal neaiškiai pabrėžiau, kad pagal Lietuvos teisinę bazę informuoti galima dviem būdais: arba išsiųsti akcininkui pranešimą asmeniškai, arba paskelbti apie tai viename iš Lietuvos dienraščių. Dažniausiai Lietuvos akcinės bendrovės naudojasi antru būdu, t.y. paskelbia apie vykstantį renginį dienraščiuose, tačiau neinformuoja kiekvieno akcininko asmeniškai, dažniausiai kaštų sumetimais.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai turbūt užmiršo, ką reiškia simpatiška pretendentė tribūnoje, todėl toks šurmulys. Ačiū.

Gerbiamieji Seimo nariai, ir frakcijų seniūnams noriu priminti, kad turite galimybę susitikti su pretendentais. Kol kas užsirašiusių nėra. Ketiname kandidatūras svarstyti dar šioje pavasario sesijoje. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas.

Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, skelbiu pietų pertrauką. Posėdis baigtas.