Keturiasdešimt
ketvirtasis (71) posėdis
2005
m. birželio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V.MUNTIANAS ir V.GEDVILAS
PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame vakarinį posėdį. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Vakarinio posėdžio darbotvarkės 1 klausimas – Seimo kontrolieriaus priesaika.
Seimo kontrolieriaus priesaika
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų 1 klausimas – valstybės kontrolieriaus priesaika. Primenu, kad asmuo, paskirtas valstybės kontrolieriumi, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei, perskaito priesaikos tekstą, tekstą gali skaityti ir be paskutinio sakinio. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas Seimo posėdyje, Seimo kontrolierius pasirašo priesaikos tekstą, kuris saugomas Seime.
Kviečiu Augustiną Normantą prisiekti.
A.NORMANTAS. Aš, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisvę ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas, saugoti man patikėtas paslaptis. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
A.PAULAUSKAS. Sveikiname Seimo kontrolierių, linkime jam principingos pozicijos ir sėkmės darbe! Norisi jūsų vardu jį taip pat pasveikinti.
Opozicinių Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir centro frakcijų darbotvarkė
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, darbotvarkės 2-2 klausimas – Laikinai einančio ūkio ministro pareigas Petro Povilo Čėsnos atsakymai į Seimo narių klausimus. Prašom laikinai einantį ūkio ministro pareigas P.Čėsną į tribūną. Jis kartu ir susisiekimo ministras.
Gerbiamieji Seimo nariai, šiam klausimui – 20 minučių.
P.P.ČĖSNA. Gerbiamieji Seimo nariai, gavau jūsų klausimus ir pasistengsiu eilės tvarka atsakyti į jūsų pateiktus klausimus.
PIRMININKAS. Prašom.
P.P.ČĖSNA. Ačiū. Kokios priežastys lemia degalų kainų kilimą ir jų skirtumus, palyginti jas su kaimyninių šalių degalų kainomis?
Pagrindinės priežastys, lemiančios degalų kainų lygį, yra žalios naftos kainos lygis bei nustatytas mokesčių, t.y. akcizo ir PVM, dydis. 2005 m. birželio 20–23 dienomis benzino ir dyzelino mažmeninės kainos pakilo iki 2,9–2,96 lito už litrą, t.y. per mėnesį pabrango apie 10%. Degalų kainos pakilo dėl smarkiai pakilusios žalios naftos rinkos kainos. Vien per praėjusį mėnesį naftą pabrango per 20%. 2005 m. gegužės mėnesį naftos barelis, tai yra 159 litrai, kainavo 45,08 JAV dolerio. Jau šiomis dienomis vieno barelio kaina – apie 55 JAV doleriai. Žalia nafta sudaro apie 48% benzino ir dyzelino gamybos išlaidų, tas pabrangina produktus, galutinė pabrangimo kaina – apie 20 centų. Taip pat kaina pasikeitė ir dėl pakilusio JAV dolerio kurso. Per pastarąjį mėnesį JAV doleris pabrango apie 7–8%, turima galvoje euro ir lito atžvilgiu. Kadangi už naftą yra atsiskaitoma JAV doleriais, tai dar padarė įtaką, kad pabrangtų 3–4 centais. Kaina pasikeitė ir dėl išaugusių degalų poreikio pasaulio rinkose.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kaip augo kainos. Pirmiausia brango pati naftos žaliava, yra tam tikra dalis pabrangimo, brango doleris, o 18% PVM jau buvo skaičiuojamas nuo pabrangusios naftos kainos ir pabrangusio dolerio, buvo atitinkamas kainų padidėjimas. Jeigu žiūrėtume pagal turimą informaciją, tai matyti, kad šiemet palyginus dolerio ir naftos svyravimus (imkime pasaulinį kainų kritimą esant žemiausiai ir didžiausiai pasaulio žaliavos kainai bei aukščiausiam ir žemiausiam JAV dolerio kursui, mes žiūrėkime į 1 litro kainą) didmeninė kaina svyravo nuo 2,05 litų iki 2,69 litų. Apytiksliai 1 litro kainos svyravimas sudaro apie 60 centų. Viskas vyksta šiemet dėl naftos kainos svyravimo ir dėl dolerio kurso.
Kitas klausimas dėl palyginimo su Latvija ir Estija.
Mūsų turimais oficialiais duomenimis (birželio 6 dienos oficialūs duomenys), gautais iš Europos Komisijos, palyginus Lietuvos ir Latvijos kainas, Latvijoje mažmeninės kainos buvo mažesnės: benzinas buvo pigesnis apie 11 centų už litrą, dyzelinas buvo pigesnis 6 centais už litrą. Palyginus Lietuvos ir Estijos kainas, Estijoje mažmeninės kainos buvo mažesnės: benzinas buvo pigesnis 9 centais už litrą, o dyzelinas pigesnis 6 centais už litrą. Akcizo mokesčiai degalams (skaičiuojama eurais) Lietuvoje ir Estijoje yra beveik vienodi, o Latvijoje yra mažesni – apie 13 centų už vieną litrą. Visų trijų šalių PVM yra vienodas, t.y. 18%.
Ar numatoma imtis priemonių? Jei taip, kokių siekiant sušvelninti degalų kainų augimą ir jo pasekmes?
Ūkio ministerijos veiksmai šiuo klausimu yra riboti. Pagal degalų kainų struktūrą beveik 50% sudaro mokesčiai, t.y. akcizas ir PVM. Europos Sąjungos direktyvomis yra numatyta, kokie turi būti taikomi minimalūs akcizai degalams. Šiuo metu nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos, t.y. nuo praeitų metų gegužės 1 dienos, nustatyti tokie akcizų tarifai degalams: benzinui – 1318 litų už toną, arba 1 litas už 1 litrą; dyzelinui – 1002 litai už toną, arba 85 centai už litrą; suskystintoms dujoms – 432 litai už toną, arba 24 lietuviški centai už litrą. Akcizų dydžiai atitinka minimalius reikalaujamus akcizus pagal Europos Sąjungos direktyvas. Per 2004 metus už degalus surinkta akcizo per 1 mlrd. litų į valstybės biudžetą. Už benziną surinkta apie 440 mln. litų, už dyzeliną surinkta apie 550 mln. litų, o už suskystintas dujas – apie 90 mln. litų.
Trečias klausimas. Ar Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos rengiasi siekti bent laikino akcizo už degalus sumažinimo? Akcizo mokesčių dydis reguliuojamas Europos Komisijos ir yra jos kompetencijos. Lietuva viena sprendimų šiuo klausimu priimti negali. Kai kurios Europos Sąjungos šalys jau yra pateikusios pasiūlymą Europos Komisijai reguliuoti mokesčius priklausomai nuo naftos kainų. Šiuos pasiūlymus palaikė ir Lietuva, tačiau kol kas jokių sprendimų šiuo klausimu dar nėra priimta.
Kokios priežastys stabdo degalų importą į Lietuvą? Naftos sektorius jau daugiau kaip dešimt metų veikia rinkos sąlygomis. Šio sektoriaus veikla reglamentuojama minimaliai. Šiandien nėra jokių teisinių apribojimų degalų importui iš trečiųjų šalių ar jų atgabenimui iš Europos Sąjungos šalių. 2004 metais buvo panaikintos licencijos degalų importui. Valstybė nereguliuoja degalų pardavimo kainų, nenustato importo ar gabenimo kvotų, todėl galima teigti, kad teisinių kliūčių degalų importui nėra.
2004 metais šalyje buvo suvartota 345 tūkst. tonų benzino, 754 tūkst. tonų dyzelino. Iš to kiekio benzino importas sudarė apie 4%, o dyzelino importas apie 16%. Kita dalis degalų, parduodamų šalyje, yra pagaminta akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“. 2005 m. Sausio–gegužės mėnesiais benzino importo lygis išliko panašus kaip praėjusiais metais, o dyzelino importas padidėjo dvigubai palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šių metų sausio-gegužės mėnesiais dyzelino buvo importuota apie 65 tūkst. tonų. 2005 m. pirmame ketvirtyje degalus importavo 28 įmonės. Todėl galima teigti, kad importo veiklai esminių kliūčių nėra. Manome, kad santykinai nedidelį importo dydį lemia verslo interesai ir galimybės uždirbti iš importo veiklos. Tam tikros įtakos importo veiklos plėtrai, kaip nurodo verslininkai, turi 4,7% muito mokestis benzinui, kai jis importuojamas iš trečiųjų šalių, tai yra ne iš Europos Sąjungos valstybių.
Aukšti reikalavimai degalų kokybei, kurią reglamentuoja Europos Sąjungos direktyvos. Ne visos Rusijos Federacijos ar Baltarusijos įmonės šiandien gali pagaminti degalus, atitinkančius Europos Sąjungos standartus. Degalų suvartojimas bei paklausa didėja ir pačiose NVS šalyse. Todėl ne visada galima gauti tinkamos kokybės ir reikiamą kiekį degalų reikiamu momentu. Kaip vieną iš barjerų importuojančios įmonės nurodo ir reikalavimą (noriu pabrėžti, Europos Sąjungos reikalavimą) kaupti naftos produktų valstybės atsargas. 2005 m. importuotojams nustatyta 9% atsargų kaupimo užduotis nuo importuotų naftos produktų kiekio.
Tai būtų tiek, tokie buvo klausimai. Taip aš pasistengiau atsakyti į jūsų klausimus. Jeigu bus papildomų, stengsiuos taip pat atsakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti K.Glavecką.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis ministre, jūs iš tikro atsakėte į pagrindinius klausimus, bet kai pradėjot kalbėti apie priežastis, kurios lėmė benzino augimą, minėjote dolerio kurso kilimą. Bet jeigu pažiūrėsime truputėlį atgal, prieš pusantrų metų, dvejus metus, tai krintant dolerio kursui benzino kainos Lietuvoje nemažėjo. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Kaip žinote, benzino kainos didėjimas yra naudingas visų pirma dviem subjektams: „Mažeikių naftai“, atrodo, jos pelningumas jau tapo viršpelniu. Per šių metų pirmąjį ketvirtį ji, atrodo, jau gaus apie 200 mln. pelno, o metų tikimybė, kad per metus bus gauta daugiau kaip pusė milijardo litų. Toks vienas faktorius.
Kitas dalykas. Kai kyla „Mažeikių naftos“ pajamos ir ta dalis, kuri susijusi su kaštais Mažeikiuose, natūralu, kyla ir valstybės biudžeto įplaukos. Vadinasi, ir valstybei yra naudinga. Nenaudinga yra tik paprastam žmogui, benzino vartotojui. Klausimas būtų toks. Sakykite, ar Vyriausybė ir jūsų ministerija nemano apskritai teikti įstatymo pataisas dėl kompanijų, kurios turi viršpelnius, kokio nors viršpelnio paėmimo iš tų kompanijų, nes, priešingai, išeis taip, kad „Mažeikių nafta“ gali padidinti savo pelną iki labai didelių sumų ir tam tikra prasme tuos kaštus arba išlaidas perkelti į benzino kainą arba vartotojo kainas? Ačiū.
P.P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Žinote, Lietuva jau daugiau negu dešimt metų dirba rinkos sąlygomis. Dabar tas rezultatas, kad „Mažeikių nafta“ gauna didelius pelnus, rodo, kad pasaulinėje rinkoje pradeda trūkti naftos perdirbimo galingumų. Naftos rinka veikia susisiekiančių indų principu. Vadinasi, yra tas požymis, ir jie gauna dėl to daugiau pelno. Dėl „Mažeikių naftos“ aš noriu pasakyti, kad dar praėjusios Vyriausybės laikotarpiu, t.y. praėjusiais metais, Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl „Mažeikių naftos“. Analizuoja būtent „Mažeikių naftą“, ar tom pačiom didmeninėm kainom parduoda benziną Latvijoje, Estijoje, ar yra kitų pažeidimų, kaip jos monopolinė padėtis rinkoje, dėl viršpelnio, matyt. Aš dabar negaliu atsakyti tiksliai, kuriais klausimais, bet pagal mano turimą informaciją Konkurencijos taryboje liepos mėnesį, tai yra kitą mėnesį, bus apsvarstyta „Mažeikių naftoje“ situacija ir pateikta informacija.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamasis ministre, vienas iš klausimų, teiktų Seimo narių grupės, buvo, ar svarsto Vyriausybė, konkrečiai kuruojamos ministerijos, bent laikinai sumažinti akcizą degalams dėl minėtų priežasčių, kurios jūsų paties buvo įvardytos, kas sukėlė degalų kainų augimą? Jūs kalbėjote apie tai, kad galima kreiptis į komisiją, derinti su Europos Sąjungos institucijom ir panašiai. Bet Lenkijos pavyzdys, gerbiamasis ministre, rodo, kad tokį sprendimą lenkai yra pasiekę ir laikinai jie yra ėmęsi priemonių patys vienašališkai sumažinti akcizus degalams. Ar nemanytumėte, kad galėtų būti drąsesni žingsniai pačios Vyriausybės, būtent akcizų mažinimas tikrai nedidelėse ribose – 5, 7 ar panašiai centų, leistų sumažinti degalų kainas?
P.P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš jau savo kalboje minėjau, kad Lietuva taip pat prisijungs prie kitų Europos Sąjungos šalių, palaiko jas, Graikiją ir kitas, jeigu neklystu, kad būtų sumažinti akcizai. Jeigu mes toleruosime… Aš abejoju, ar Lenkija taip galėjo padaryti. Susitarimai yra susitarimai, galima pažeisti įstatymus ir Lietuvoje, bet už tai paskui yra atsakomybė. Jeigu lenkai tą padarė vienašališkai, manau, jiems reikės atsakyti, o ekspertai sako, kad 5–7 centai nieko nesprendžia. Jeigu pažiūrėtume į tai, kiek centų, lietuviškų centų, yra parduodant 1 litrą benzino, tai maždaug apie 22–25 centai už kiekvieną litrą, vadinasi, kainą pakelia mažmenininkai, bet į tai įeina ir transportavimo išlaidos, ir visų benzino kolonėlių išlaikymo išlaidos.
Mes visi džiaugiamės, kad Lietuvoje yra pastatytos visiškai naujos, modernios benzino kolonėlės ir jų yra pastatyta daug. Tai tam tikri amortizaciniai atskaičiavimai, grąžinami kreditai bankams. Ta dalis, kurią mažmenininkai uždeda kartu su transportavimo išlaidomis, siekia tik apie 9%, tačiau ta procentinė išraiška yra nuo 22 centų už litrą iki galbūt 27 už dyzeliną.
Aš galėčiau pasakyti tiek. Ministerijos ir Vyriausybės pozicija yra tokia: jeigu atsiras galimybė ir pavyks susitarti Europos Sąjungoje, galvojama apie akcizo mažinimą. Tačiau noriu priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad iš akcizo į biudžetą pernai buvo surinkta milijardas 800 mln., ką jau minėjau. Jums patiems taip pat reikėtų priimti sprendimą dėl biudžeto paskirstymo, o tas sprendimas – akcizo dydis, jeigu aš neklystu, taip pat nustatytas gerbiamųjų Seimo narių.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, noriu priminti, kad pirmiausia klausia tie, kurie raštu pateikė klausimus, todėl dabar klausia kolega A.Endzinas. Prašom.
A.ENDZINAS. Gerbiamasis ministre, norėčiau jūsų paklausti. Sakykite, kiek, jūsų nuomone, vis dėlto kuro kainai įtakos daro nestabili strateginio investuotojo pozicija dėl „Mažeikių naftos“ ir kaip tai spekuliatyviai gali veikti kainų augimą?
P.P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad esant šiai situacijai kainų augimo neveikia, nes „Mažeikių nafta“, kaip jau minėjau, dirba pasaulinėmis kainomis, taigi perka naftą, jeigu neklystu, daugmaž Roterdamo biržos kainomis ir… Roterdamo, jeigu neklystu. Prašom. Dabar aš jums nepasakysiu to tikslaus pirkimo. Aš sakau, Roterdamo kainomis. Apie 50 dolerių už barelį, dabar 55 doleriai už barelį. Taigi tam neturi įtakos kokie nori galimi akcijų paketo savininko pasikeitimai. Taip pat ji parduoda benziną ir dyzeliną rinkos kainomis. Labiau kainos pakelti ji negali. „Mažeikių naftoje“ pagamintas benzinas ir dyzelinas iš esmės jau atitinka Europos valstybių reikalavimus, ir jie pardavinėja ta kaina. Aš suprantu, kad Mažeikiai gauna didelius pelnus, tačiau jie veikia rinkos sąlygomis ir savo noru labai mažinti pelną… Manau, bet koks savininkas, užsiimdamas verslu, neplanuotų atsisakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ministras Petras Čėsna atsakinėja jau 20 minučių į mūsų raštu ir žodžiu pateiktus klausimus. Ar baigėme klausimus, nes laikas jau baigėsi. Baigėme? Dėkojame gerbiamajam ministrui už atsakymus į pateiktus klausimus. Ačiū.
Kitas darbotvarkės klausimas tas, ko mes nebaigėme rytiniame posėdyje. Darbotvarkės 1-11 klausimas – Aukštojo mokslo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-384(2). Pranešėjas – V.Gedvilas. Prašom.
V.GEDVILAS. Ačiū, pirmininke. Pranešimą aš jau padariau, visi girdėjote. Buvo paskelbta pertrauka. Ponia Marija Aušrinė paskelbė pertrauką. Mes, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, grįžome ir pasitarėme dėl dviejų punktų, dėl kurių buvo didžiausios diskusijos, t.y. dėl 5 straipsnio papildymo 9 ir 10 dalimis. Pasitarę bendru sutarimu nutarėme vardan to, kad šis įstatymas, sakykime, judėtų į priekį, nes jis yra labai svarbus ir reikalingas aukštajam mokslui, tuos du punktus, kurie prieštarauja Teisės departamento ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoms, šiuo metu išbraukiame iš įstatymo ir grąžiname Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetui kartu susėdus apsvarstyti galimybes, nes pagal Statutą mes lyg ir negalime priimti to įstatymo, o įstatymas labai reikalingas.
Mielieji kolegos, norėčiau, kad jūs pritartumėte ir, išbraukus šias dvi dalis iš įstatymo projekto, balsuotume už visą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dar, gerbiamasis pranešėjau, yra V.Navicko pasiūlymai, jie nebuvo aptarti.
V.GEDVILAS. Jie buvo aptarti, ir komitetas nepritarė šiems siūlymams. Komitetas nepritarė. Aš šiuos dalykus jau išdėsčiau rytiniame posėdyje. Viskas buvo aptarta, išskyrus du punktus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuojant apsispręsti dėl V.Navicko pasiūlymų. Ar yra V.Navickas? Nėra. Jo siūlymo esmė: „Siūlau išbraukti projekto 1 straipsnio 3 dalį, papildančią galiojančio įstatymo 5 straipsnį 9 ir 10 dalimis. 9 – aukštosios mokyklos pavadinime negali būti kitos aukštosios mokyklos pavadinimo“.
Turite išvadas? Taip? Pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom balsuojant apsispręsti dėl V.Navicko pasiūlymo. Prašom balsuoti.
Gerbiamieji Seimo nariai, už –38, prieš – 2, susilaikė 38. Nepritarta V.Navicko pasiūlymui, todėl aš kviečiu… Prašom. Aš kviečiu jus dabar išsakyti savo nuomones už ir prieš ir įvertinti tai, ką kalbėjo V.Gedvilas. Ar nėra prieštaravimų? Dėl pritarimo po svarstymo nėra prieštaravimų? Prašom. Prašom balsuoti ir balsuojant išreikšti savo pritarimą po svarstymo įstatymo projektui. Su tais siūlymais, kurie buvo pateikti V.Gedvilo. Prašom balsuoti.
Už – 72, prieš nėra, susilaikė du. Pritarta įstatymo projektui po svarstymo. Gerbiamieji, yra nemažai mūsų vakarinio posėdžio darbotvarkėje klausimų, kurių nėra mūsų pavasario sesijos programoje. Todėl pateikti nutarimo projektą kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją Č.Juršėną. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, situacija vėlgi yra pikantiška. Jeigu prisimenate, anksti rytą tvirtinant darbotvarkę vienas klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės remiantis tuo Statuto straipsniu, pagal kurį nagrinėjami klausimai, kurie yra darbų programoje. Tas klausimas vadinasi Švietimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymas. Bet iš tikrųjų yra dar apie 20 klausimų, neįtrauktų į darbų programą. Tai dabar mes turim pasirinkti alternatyvas. Aš kreipiuosi į visą Seimą. Ar patvirtinam jums dabar dalijamą Seimo nutarimo projektą, kad įtrauktume į darbų programą tuos visus klausimus, ar jų neįtraukiam ir einam švęsti Joninių? (Balsai salėje) Įtraukiam? Aš siūlau įtraukti ir pradėti nagrinėti visus klausimus iš eilės. Nutarimo projektas yra jums išdalytas arba dalijamas dabar.
PIRMININKAS. G.Steponavičius. Prašom, dėl vedimo tvarkos.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamasis Česlovai Juršėnai, jūs elgiatės, mano supratimu, kaip gudrus lapinas, bet tai nereiškia, kad jūs esat šiuo atveju teisus. Aš leidžiu sau priminti jums, kad praėjusios kadencijos metu ir visada šiame Seime galiojo praktika, kad Seimo opozicinių frakcijų teikiamų klausimų papildomai nereikia įtraukti į darbotvarkę. Jūs dabar norite „pakišti“ opozicines frakcijas dar darydamas subtilų spaudimą, kad tik šiandien galėtume svarstyti Švietimo įstatymo pataisą, kuri yra neteisėtai įtraukta. Ir jūs elgiatės ne visai korektiškai. Aš net nemanau, kad gali būti toks nutarimas svarstomas, nes juo nebuvo papildyta darbotvarkė, kai mes iš ryto ją tvirtinome. O darbotvarkės jau yra patvirtintos ir jūs nebeturit teisės koreguoti.
Č.JURŠĖNAS. Ar galima atsakyti?
PIRMININKAS. Taip, prašau.
Č.JURŠĖNAS. Gerai, gal tegul… Taip, paaiškinsiu, bičiuliai.
PIRMININKAS. Prašau. Dėl vedimo tvarkos – J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS. Gerbiamasis pirmininke, galbūt kartais esame gyvenime ir suklydę, bet Statutas labai aiškiai numato, kad visi klausimai, kurie svarstomi Seime, turi būti įtraukti į darbotvarkę. Ir kai ponas G.Steponavičius tą priminė, mes sutikome, kad Nr.XP-605 įstatymas būtų iš šios dienos darbotvarkės išbrauktas. Taigi tas galioja visiems. Statute nėra jokių išimčių pozicijos ar opozicijos teikiamiems įstatymų projektams. Jeigu mes susitarsime kitaip, tai siūlau pradėti svarstyti nuo Nr.XP-605 įstatymo projekto.
Č.JURŠĖNAS. Dabar, jeigu galima, pirmininke, aš pasakysiu vieną principinį dalyką. Kadangi, kiek aš suprantu, mums kartu reikės dar ilgai dirbti, aš esu ne kartą sakęs, kad nereikia kabinėtis prie smulkmenų. Jų mūsų darbe yra masė. Ir aš esu tas, kuris gali rasti jų gana daug, bet aš jų specialiai neieškau. Bet kai iš ryto buvo pradėta ieškoti, tai atsakymas yra labai paprastas: visi turim laikytis taisyklių. Ir opozicinėms frakcijoms ar frakcijų darbotvarkėms galioja tos pačios taisyklės. Praktika buvo tokia, aš sutinku, kad mes į tai nekreipdavom dėmesio. Bet jeigu dėl smulkaus įstatymo projekto atkreipiamas dėmesys ir mes esame mokomi, kad nesilaikom Statuto, tai aš dešimtą ar šimtąjį kartą kartoju ir kartosiu šimtą pirmąjį kartą – laikykimės visi. Todėl ir siūlau patvirtinti šį nutarimo projektą ir į darbotvarkę papildomai įtraukti tą Nr.XP-605 projektą, apie kurį kalbėjo kolega J.Olekas.
PIRMININKAS. Taip, prašau. Dėl vedimo tvarkos – I.Degutienė. Prašom.
I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis pone Česlovai, na, kad ir gerbiu jus, bet šiandien nesuprantu, kas čia vyksta. Iš ryto, kai mes tvirtinom darbotvarkę, Seimas balsavo, kad nebūtų įtrauktas projektas Nr.XP-605, t.y. Švietimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymas. Mes balsavom, šios dienos darbotvarkė yra patvirtinta be šio įstatymo projekto. Dabar jūs vėl iš naujo teikiat. Na, atleiskit, jūs mus prievartaujate dabar. Kitaip negalima pasakyti.
Č.JURŠĖNAS. Aš aiškinu…
I.DEGUTIENĖ. Ir kitas dalykas. Kad ir kaip kas nemėgtų opozicijos, bet vieni kitus bent jau gerbkim. Jeigu yra opozicijos darbotvarkė, kurią patvirtinom, kurią turėjom, dėl kurios šiandien ryte balsavom, tai gal ir pradėkim dirbti su opozicinės darbotvarkės klausimais. Ir baigiam šias diskusijas.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Tikrai dirbsim.
PIRMININKAS. Dar dėl vedimo tvarkos – A.Skardžius. Prašom.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamieji pirmininkai. Išties aš norėjau pasiteirauti tokio dalyko. Vis dėlto ar ketinama šį Seimo nutarimą ir priimti? Aš siūlyčiau, kad būtų apsiribota pateikimu, nes komitetai turi pataisų ir nori papildyti savo tam tikrais projektais. Todėl vadovaudamasis Seimo statutu noriu, kad būtų atsižvelgta ir išlaikytos Statuto normos, ir šiandien apsiribota pateikimu. O svarstymo ir priėmimo stadijoms, be abejo, mes pateiksime savo siūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega ir gerbiamasis posėdžio pirmininke, ir mielieji kolegos. Atsakau į pirmąjį klausimą, o po to ir į antrąjį. Pirmiausia mes turim patvirtinti šį nutarimą dėl klausimų įtraukimo į darbų programą. Ir tai mes nesunkiai galim per kelias minutes padaryti. Tada kitas klausimas – ar įtraukiam į šios dienos darbotvarkę papildomai klausimą, kurio registracijos Nr.XP-605. Ne per užpakalines duris, o balsuodami, įtraukti ar neįtraukti. Ir trečias atsakymas kolegai A.Skardžiui: jeigu iškils kokių papildomų klausimų, tai mes ruošiamės su jumis dirbti ir vieną savaitę, ir galbūt kitą, tada tuos klausimus irgi galėsim įtraukti į darbų programą. Aš čia nematau jokios problemos.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji. Vis dėlto turbūt būtų geriausia dirbti pagal patvirtintą programą.
Č.JURŠĖNAS. Taip. Ir patvirtinti šį projektą.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų Joninių proga per daug sudėtingi reikalai čia prasidėjo.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš dar kartą siūlau paprastą sprendimą: mes priimam šį nutarimą ir dirbam pagal patvirtintą darbotvarkę. O dėl Nr.XP-605 klausimo galima dar atskirai balsuoti.
PIRMININKAS. Taip. J.Olekas. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.
J.OLEKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš dėl šventos ramybės Joninių išvakarių proga pritariu Česlovo teikiamam variantui, kad tvirtinam pavasario darbų darbotvarkę, o Nr.XP-605 klausimą kaip teikėjas iš šios dienos darbotvarkės siūlau išbraukti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, labai ačiū, kad Juozas labai kolegiškai užjautė Jonus. Taigi, mielieji, dabar balsuojam už tai, kad būtų patvirtintas pateiktą nutarimo projektą. (Balsai salėje) Prašau?
Č.JURŠĖNAS. Atskirai galėsim balsuoti.
PIRMININKAS. Kas? Prašau. Prašom klausti. Kolega E.Masiulis. Prašom klausti.
E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, mes tikrai ne pirmą kartą tampame liudininkais to, kad darbo sąlygos opozicijai yra vis prastinamos ir prastinamos. Anksčiau nebuvo reikalavimo surinkti 29 parašus prieš teikiant įstatymo projektus į darbotvarkę. Dabar tokie reikalavimai iš valdančiosios daugumos atsiranda. Dabar mes matome naują veiksmą, t.y. pildyti sesijos darbų programą, ko niekad iki šiol nebuvo. Tai, matyt, tokia sparta eidami, mes prieisim prie to, kad galbūt visai atsisakysim opozicijos darbotvarkės. Iš tikrųjų gal jų tada ir nereikia. Gerbiamasis Česlovai, pažindamas jus kaip žmogų, kuris gerbia opozicijos teises, aš manau, kad jūs turite viską padaryti, kad įvyktų šios dienos opozicinė darbotvarkė. Opozicinės darbotvarkės klausimai yra tokie svarbūs, kad be jų, nepriėmus jų, Joninės bus nekokios.
Č.JURŠĖNAS. Aš sutinku su baigiamąja tamstos nata, o kiti dalykai yra diskutuotini. Parašų surinkimas galioja visiems, ne tik opozicinėms frakcijoms. Visiems. Antras dalykas. Dėl programos papildymo, kaip matote, aš pats pasiūliau tai padaryti, o ne pasiūliau kam nors iš mūsų išeiti ir užprotestuoti visą darbotvarkę. Tą buvo galima padaryti remiantis Statutu. Ir viskas. Taigi prašom vertinti mano kilniaširdiškumą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, neužmirškime, kad reikia gana greitai klausimus užduoti ir gana greitai į juos atsakyti. Klausia A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Česlovai, vertinu jūsų kilniaširdiškumą, bet dabar yra įstatymų, kurie neįtraukti į darbotvarkę, nors mes juos svarstome. Ką darysime su tokiais? Pavyzdžiui, Žemės įstatymas, kuris buvo pateiktas antradienį?
Č.JURŠĖNAS. Tai reikia laikyti kaip vieną iš mūsų darbo broko pavyzdžių.
A.SYSAS. Kad?..
Č.JURŠĖNAS. Mūsų darbo broko pavyzdžių. Matote, aš rodau į save.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamasis Juršėnai, ar jūs galėtumėte prisiminti bent vieną pastarųjų metų ar praėjusios kadencijos atvejį, kai opozicinės darbotvarkės sudarymo, formavimo klausimu jūs būtumėte teikęs panašius nutarimus?
Mano klausimo antroji dalis, ar lemiamas motyvas pateikti štai tokį nutarimo projektą buvo jūsų keturių frakcijos narių teikiama iniciatyva dėl Švietimo įstatymo pakeitimo?
Č.JURŠĖNAS. Ir tas, ir tas.
G.STEPONAVIČIUS. Gerai. Ar…
Č.JURŠĖNAS. Pavyzdžių buvo, kai mes būtent opozicinių frakcijų siūlymais pildydavome darbų programas. Ne vienas siūlymas buvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis mano amžinasis prieše, stovintis tribūnoje. Opozicija čia labai skundžiasi, o aš nuo gimimo esu opozicijoje ir niekad nesiskundžiu. Dėl paskutinio jūsų rekomenduojamo projekto noriu paklausti jūsų ir visų, kas čia yra baigę gimnazijas, (…) jie neigia baigę vidurines mokyklas? Aš, pavyzdžiui, didžiuojuos, kad baigiau ne gimnaziją, o vidurinę mokyklą. Kur jūs matote pavojų, jeigu Lietuvoje bus gimnazija tiems ypatingiems, o normaliems žmonėms bus vidurinės mokyklos, kaip rusai sutvėrė?
Č.JURŠĖNAS. Aš irgi baigiau vidurinę, čia nematau problemos. Šiuo atveju mano uždavinys yra ne aiškinti kiekvieno įstatymo esmę, ar Antstolių įstatymo, ar Rinkliavų įstatymo. Mano uždavinys yra pagal frakcijų siūlymus jums pateikti spręsti, ar mes papildome darbų programą, ar ne. Aš savo uždavinį atlikau ir kviečiu Seimą patvirtinti programos papildymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, nuomonės už, prieš? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui po pateikimo? (Balsai salėje) Prašom. Be 605. Ar galime pritarti? Nėra. Ačiū.
Norinčių dalyvauti šį nutarimo projektą svarstant nėra, galime pereiti prie priėmimo? Galime.
Dėl 1 straipsnio prieštaravimų nėra. Yra? Nėra. (Balsai salėje) Pritarta.
Dėl 2 straipsnio nėra prieštaravimų. Pritarta.
Nuomonės už ir prieš dėl nutarimo projekto. Nuomonė už – kolega E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS. Aš kalbėsiu, jeigu A.Skardžius kalbės. Ar kalbės A.Skardžius?
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A.Skardžius. Visi Artūrai solidariai atsisako dėl Jonų. Taip? Ačiū. (Balsai salėje)
Gerbiamieji, ar galime… Prašau? (Balsai salėje) Jonas prašo jūsų pritarti nutarimo projektui.
A.SKARDŽIUS. Taip, Jonui prašant aš pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašom balsuoti dėl nutarimo projekto priėmimo. Prašom balsuoti.
Ačiū. Už – 64, prieš – 1, susilaikė 9, nutarimas priimtas.
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-421(2). Pranešėja – kolegė R.Žakaitienė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu. Prašau? Dėl vedimo tvarkos – S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Kol ponia R.Žakaitienė ateis, aš jūsų ilgai negaišinsiu. Kadangi posėdžio pirmininkas labai dažnai rėmėsi Jonais, tai gal ištaisytų Seimo vadovybės klaidą ir jos vardu pasveikintų ir čia esančius Jonus su artėjančiu vardadieniu?
PIRMININKAS. V.Simulikas kalbės Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu. Prašom.
V.SIMULIKAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo pagrindinis. Komitete atskirų nuomonių nebuvo, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Grubliauskas – Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu. Prašom.
V.GRUBLIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas kaip papildomas svarstė šį teikiamą įstatymo pakeitimo projektą. Buvo pritarta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms, taip pat buvo atsižvelgta į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendacijas. Nebuvo gauta nei piliečių, nei visuomeninių organizacijų, nei politinių partijų pastabų bei valstybinių institucijų pastabų.
Komiteto sprendimas yra iš dviejų dalių: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam projektui, ir antrasis – siūlyti pagrindiniam komitetui dėl svarstomo įstatymo projekto suformuluotą Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio pataisą integruoti į darbo grupės rengiamą naują Visuomenės informavimo įstatymo redakciją.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, nuomonės už, prieš? Prieštaraujančių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū. Įstatymo projektui Nr.XP-421 pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
Antstolių įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-609 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Antstolių įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-609. Pateikimas. Pranešėja – D.Teišerskytė. Prašom.
D.TEIŠERSKYTĖ. Mielieji kolegos, turbūt nėra nė vieno iš mūsų, kuris nebūtų gavęs skundų dėl vienokių ar kitokių antstolių veiksmų.
Vien pastarąjį pirmadienį priimant rinkėjus gauti du skundai. Pirmas byloja tai, kad žmogus buvo įsiskolinęs valstybei 60 centų ir buvo nubaustas 200 litų bauda. Kitas įstatymas, kai… (Triukšmas salėje) Kolegos, aš norėčiau, kad paklausytumėte, tai yra rimta!
PIRMININKAS. Gerbiamieji, galima prašyti tylos?
D.TEIŠERSKYTĖ. Dėkoju. Antras dalykas. Moteris pirko išsimokėtinai baldą ir už paskutinį mėnesį kažkodėl parduotuvė ar bankas neatskaičiavo 86 litų ne dėl jos pačios kaltės. Antstolių kontora nubaudė žmogų 500 litų. Tokių pavyzdžių yra labai daug.
Remdamasi šiais pavyzdžiais, piliečių skundais ir Valstybės audito išvadomis, teikiu Antstolių įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymą. 1 straipsnis, 21 straipsnio 4 dalies pakeitimas, skambėtų taip (pridėtume sakinį): „Atlyginimo antstoliui už atskiro vykdomojo dokumento vykdymą dydis negali būti didesnis už vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika nustatytas faktines tokio vykdymo sąnaudas“. Prašom balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega J.Sabatauskas. Prašom klausti.
J.SABATAUSKAS. Ačiū. Gerbiamoji kolege, iš tikrųjų klausimų, kurie ateina iš mūsų rinkėjų dėl antstolių veiklos, tikrai būna nemažai, bet jūs siūlote variantą iš esmės šiek tiek kitokį negu dabar yra, kai teisingumo ministras nustato tą tvarką. Ar jūs manote, kad tas, kas dabar yra nustatyta teisingumo ministro įsakymais, yra keistina ir išvis siūlote pakelti į kitą lygį, į Vyriausybės lygį?
D.TEIŠERSKYTĖ. Manau, kad taip, nes ši tvarka yra būtinai ir skubiai keistina.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji, dėl balsavimo motyvų nuomonių už, prieš nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo įstatymo projektui? Nėra prieštaravimų? Pritarta įstatymo projektui Nr.XP-609 bendru sutarimu po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas Seniūnų sueigoje nebuvo nustatytas. Ko gero, ir nereikia. Siūloma svarstyti įstatymo projektą rudens sesijoje.
Darbotvarkės 5a klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-561. Pranešėja – D.Bekintienė. Pateikimo stadija.
D.BEKINTIENĖ. Gerbiamasis pirmininke…
PIRMININKAS. Atsiprašau, jūs galite pateikti ir 5b. Taip?
D.BEKINTIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū.
D.BEKINTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 7 punkto pakeitimą. Šio projekto esmė yra suteikti seniūnams atlikti teisę dar vieną notarinį veiksmą, t.y. tvirtinti rajono savivaldybių seniūnijų, išskyrus savivaldybių centrų seniūnijų, teritorijos gyventojams notarų patvirtintiems prilyginamus įgaliojimus ir registruoti jų vardu Viešajame registre nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises į… Dar kartą kartoju, seniūnai tvirtina tik įgaliojimus ir tik kaimo vietovėse.
Šis įstatymo projektas yra analogiškas pateiktam ir priimtam svarstyti gerbiamojo J.Jagmino projektui. Jis teikia Notariato įstatymo papildymą, kad… Žinome, kokia problema yra kaimuose – 40% senų pastatų, pastatytų iki 1991 metų, yra neįregistruoti. Savivaldybių seniūnų asociacija kreipėsi dėl šios problemos, sutinka atlikti tokius veiksmus neatlygintinai, bet tik kaimų seniūnijų senyviems kaimo žmonėms, ligotiems, kurie neturi galimybių nuvykti į rajono centrą, nes dėl savo užimtumo notarai negali vykti į kaimus, kaimų seniūnijas, o atvykę pareikalauja dvigubo mokesčio.
Taigi aiškinamajame rašte aš stengiausi viską smulkiai išdėstyti ir smulkiai jums pateikti. Aš gavau Teisės departamento išvadą, su kai kuriais jos punktais, deja, negaliu sutikti. Teisės departamento išvadoje tvirtinama, kad seniūnams yra suteikta teisė tvirtinti įgaliojimus tik paprastesne tvarka. Kaip žinote, pagal Notariato įstatymą jau šiuo metu seniūnai tvirtina įgaliojimus ir notarų tvirtinamus įgaliojimus. Štai tokius: liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą, liudija parašo dokumentuose tikrumą, tvirtina oficialiems testamentams prilyginamus testamentus. Taigi seniūnai atlieka gana daug tokių veiksmų, labai reikalingų gyventojams, atsakingų, todėl negaliu sutikti su departamento išvada, kad jie atlieka tik labai paprastus notarinius veiksmus. Paprastesne tvarka atlieka notarinius veiksmus netgi daugiabučių namų bendrijų pirmininkai. Seniūnai atlieka daugiau notarinių veiksmų, todėl mano dar vienas siūlymas, atsižvelgiant į šią susidariusią problemą kaimuose, – būtent tvirtinti testamentus. Jokiu būdu neatlikti kažkokių sandorių, sandorius atlieka notarai, o tik tvirtinti… Atsiprašau, įgaliojimus.
Dar viena Teisės departamento išvada, su kuria taip pat negalėčiau sutikti. Jie atkreipė dėmesį į tai, kad buvo teiktas projektas Nr.XP-3534, kuris Seime buvo atmestas. Tai iš tikrųjų yra netiesa. Ponas J.Jagminas pateikė gegužės mėnesį projektą, kuris buvo priimtas svarstyti. Šis projektas kabo ore. Kitaip tariant, jis Seimo nebuvo priimtas svarstyti, nes buvo neapsvarstyti papildomi komitetai, t.y. Biudžeto ir finansų komitetas. Dabar šią klaidą Sekretoriatas stengiasi ištaisyti kažkokiu būdu, bet jokiu būdu su šia nuostata aš nesutinku, nes mano projektas analogiškas… ne Nr.XP-3534, bet būtent pono J.Jagmino pateiktam projektui, kuris svarstomas komitetuose.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dabar yra proga ne žodžiais, o darbais įrodyti, kad jūs pasitikite savivalda, suteikiate seniūnams įgaliojimus, o seniūnai galės atlikti daugiau paslaugų gyventojams. Tai yra nurodyta ir mūsų visų patvirtintoje Vyriausybės programoje. Taigi labai kviečiu teisingai politiškai apsispręsti ir balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega J.Sabatauskas. Prašom klausti.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, kaip jūs žinote, yra įtvirtinta tiek drausminė, tiek finansinė notaro atsakomybė, tiek prievolė privalomai drausti civilinę atsakomybę, kai suma yra 100 tūkst. litų, o šiandien seniūnai yra vietos savivaldos tarnautojai, savivaldybės administracijos tarnautojai, kurie atlieka pagal jų pareigas veiksmus, kuriems šiandien, kaip jūs komentavote Teisės departamento pastabą, paprastesne tvarka duodami įgaliojimai. Dabar jūs siūlote jiems duoti tokias teises be jokios atsakomybės ir be pareigų. Kaip jūs siūlytumėte įtvirtinti atsakomybę? Galbūt ir būtų galima sutikti su tokiu siūlymu, jeigu visiškai būtų įtvirtinta tiek finansinė atsakomybė, tiek drausminė atsakomybė iki atleidimo iš pareigų už tokias klaidas, nes pasekmės gali būti labai skaudžios ir finansiškai, ir morališkai.
D.BEKINTIENĖ. Gerbiamasis Juliau Sabatauskai, tikrai gerbiu jūsų teisinį išsilavinimą ir teorines žinias, tačiau aš tikrai negaliu sutikti ir ką tik labai energingai aiškinau, kad seniūnai ir šiuo metu atlieka veiksmus, deja, ne tik supaprastinta tvarka. Aš jau išvardijau, kokius jie atlieka veiksmus, kurie atliekami notarine tvarka. Ir netgi oficialiems testamentams prilyginamus testamentus tvirtina. Jie pildo ūkio knygas, išduoda pažymas, kurios jau yra teisė registruoti nekilnojamąjį turtą, ir daug kitų veiksmų atsakingai atlieka. Taip, aš sutinku, seniūnai nėra drausti, bet jeigu jūs man pateiktumėte konkrečių pavyzdžių, kad seniūnai, daugelį metų atlikdami šiuos veiksmus, padarė kokių nors pažeidimų, tai, žinoma, svarstant faktus, o ne tik teorinius išvedžiojimus, aš pati mielai atsiimčiau šitą savo projektą. Tačiau mano ilgametė praktika seniūnijoje rodė atvirkščiai. Aš dalyvavau keliuose teismuose, kur notarai tuos veiksmus atliko neteisingai, kitaip tariant, neteisingai atstovavo gyventojams. Bet dėl seniūnų atliekamų notarinių veiksmų juos kontroliuoja, jie yra apdrausti savo bendruomenės. Jie yra kaimo seniūnai, bendruomenei yra atsakingi. Ir jeigu sakytum sąžiningi, nesąžiningi, tai nesąžiningų notarų mano praktikoje pasitaikė daugiau, o apie seniūnų nesąžiningumą tokių faktų neturiu. Jeigu jūs man jų pateiktumėte, tai, kaip sakiau, aš atsiimčiau savo projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu priminti: klausimui – 1 minutė, atsakymui – 3 minutės, ne daugiau. Klausia kolega J.Olekas. Prašom klausti.
J.OLEKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau pasitikslinti. Kadangi jūs kalbate iš principo apie kaimo seniūnus, tai, kiek aš supratau, susipažinau su jūsų projektu, ten nėra išskirta, kad tik kaimo seniūnams tokia teisė suteikiama. Tai ar galėtumėte patikslinti? Ir antra mano pastaba. Tarp kitko, jūs minite, kad mes visi patvirtinome Vyriausybės programą. Aš noriu pasitikslinti, ar jūs buvote tarp tų, kurie balsavo už Vyriausybės programą?
D.BEKINTIENĖ. Taip, aš balsavau už Vyriausybės programą. Norėčiau pasakyti, kad mano projekte yra „tvirtina rajono savivaldybių seniūnijų, išskyrus savivaldybių centrų seniūnijų“, ten, kur yra notarų biurai. Bet yra ir mažosios savivaldybės, kaip žinote. Ne visose mažose savivaldybėse yra notarų biurai, kur seniūnai galėtų atlikti tokį notarinį veiksmą, tik įgaliojimą (jie sandorių neatlieka) nekilnojamajam turtui įregistruoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega L.Sabutis. Prašom klausti.
L.SABUTIS. Ačiū. Aš norėčiau išgirsti, gal rengdama šias pataisas pagalvojote jūs apie tai, kaip bus galima apsisaugoti nuo fiktyvių įgaliojimų, kurie gali sukelti labai neigiamas pasekmes ne tik įgaliotojui, bet ir įgaliotiniui, o taip pat tretiesiems asmenims?
D.BEKINTIENĖ. Aš jau pasakiau, kad seniūnus reguliuoja bendruomenė. Seniūnai vertina savo darbą ir savo bendruomenių nuomonę. Aš nemanau, kad iš to kiltų… Dar kartą sakau, kad seniūnai atlieka daug svarbesnius notarinius veiksmus: tvirtina testamentus, prilyginamus oficialiems testamentams, išduoda pažymas iš namų knygų ir pildo namų knygas. Jūs man pasakykite, ar kilo koks nors skandalas dėl to? Žinoma, teisininkai žiūri į tai giliau, o aš į tai žiūriu praktiškiau ir žinau, kokia čia problema kaimo vietovėse. (Triukšmas salėje) Galų gale, jeigu gyventojas nepasitiki tos bendruomenės seniūnu (labai norėčiau, kad jūs atidžiau paklausytumėte), tai tokius notarinius veiksmus gali atlikti ir notarai. Jiems gi nedraudžiama tai atlikti. Tačiau kai notarai nepasiekiami, o kaimo žmonės seni, ligoti, tai seniūnai galėtų (…) atlikti tokį notarinį veiksmą – tvirtinti tik įgaliojimą.
PIRMININKAS. Klausia kolega B.Bradauskas. Prašom klausti.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamoji Bekintiene, aišku, tie klausimai, kurie čia keliami dėl atsakomybės, tai yra bandymas nuvesti į šoną nuo problemos sprendimo. Mes puikiai žinome, kad seniūnai kaip valdininkai turi lygiai tokią pačią atsakomybę kaip ir visi notarai ir panašiai, ir kiekvienas atsako. Jeigu mes galvosime, kad vienas yra šventa karvė, o kiti yra kažkas tokio, tai niekada nepriimsime teisingų sprendimų. Aš pritariu jūsų šiam projektui, bet tik noriu paklausti, ar ne geriau būtų sujungti tą projektą su J.Jagmino siūlymu ir kaip nors sureguliuoti kartu arba papildymą, kokį pasiūlymą įrašyti. Nes dabar yra du projektai, ir atrodo, kad vieną gaidį pjauname keliese.
D.BEKINTIENĖ. Ačiū už pasiūlymą ir palaikymą. Kai buvo teikiamas J.Jagmino projektas, aš pati pirmoji pasiūliau bendradarbiauti. Štai ponas J.Jagminas stovi prieš mane, taip pat linksi galva. Jeigu jūs priimtumėte, svarstymo metu mes šitą dalyką sureguliuotume: ir Civilinio kodekso projektą, ir vietos savivaldos, taip pat ir pono J.Jagmino projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos J.Jagminas, taip?
J.JAGMINAS. Aš norėčiau palaikymo žodį pasakyti ir paprašyti visų palaikyti ponios D.Bekintienės. Mes iš tikrųjų dirbome kartu ir sprendėme tuos visus įstatymus. Kolegos, kurie galbūt nevisiškai įsigilinę, mes padarytume gerą darbą kaimo žmonėms, kaime gyvenantiems žmonėms, seniūnams suteikdami šitą teisę. O kai dėl Notariato įstatymo pakeitimo, tai taip pat inicijuosime ir padarysime pakeitimą. O vėliau, man aiškina teisininkai, dar kai kuriuos įstatymus reikia šiek tiek pataisyti. Tą irgi galime padaryt. Mes visose programose deklaravome palengvinimą kaimo žmonėms ir nesvarbu, opozicija ar pozicija, čia gerą darbą darome.
D.BEKINTIENĖ. Taip. Ir dar norėčiau priminti, kad jums būtų lengviau apsispręsti balsuojant arba pritariant, kad Lietuvos savivaldybių asociacija taip pat neprieštarauja šiam projektui, o Seniūnų asociacija iš tikrųjų pasirengusi (…) talkinti kaimo žmonėms ir atlikti tokius notarinius veiksmus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, matau, kad nuomonių prieš nėra. Ar reikia kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po pateikimo? Negalime. Yra žmonių, kurių netgi Jonai neįtikino. L.Sabutis intensyviai moja rankomis. Prašom. Nuomonių prieš nėra? Balsuojame dėl pritarimo po pateikimo įstatymo projektui. Prašome balsuoti.
Už – 54, prieš – 5, susilaikė 6. Pritarta įstatymo projektui po pateikimo.
Gerbiamieji, noriu įspėti, kad mes čia pritarėme ir 5a, ir 5b įstatymų projektams. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių, papildomas – Kaimo reikalų komitetas ir Civilinio kodekso… Mes kalbam apie Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą – 5a. Jam pagrindinis yra Valstybės valdymo ir savivaldybių, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Civilinio kodekso… Prašau.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų klausimai susiję ne su savivaldos funkcijomis, kurios Vietos savivaldos įstatyme nėra, ir tikrai ne tas komitetas turi būti pagrindinis. Tai yra susiję su notariato funkcijomis, o tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto sritis.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar A.Sysas, taip?
A.SYSAS. Man labai keista, kad mes paskiriam Kaimo reikalų komitetą, nors ponia D.Bekintienė dirbo ne kaimo, o Vilniaus seniūnijoje, todėl man nesuprantama, kodėl… Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi būti. Seniūnai yra ir mieste.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji, B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komiteto noras perimti ir būti pagrindiniam svarstant šį reikalą… Aiškus reikalas, kad tai bus sužlugdytas dalykas, todėl jokiu būdu nesiūlau skirti šio komiteto pagrindiniu. Iš komitetų narių kalbų mes matėme jų nuostatas, todėl siūlau Savivaldybių reikalų komitetą skirti pagrindiniu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, jeigu galima, aš dar kartą noriu paaiškinti. Mes dabar pritarėm po pateikimo dviem įstatymų projektams: Nr.XP-561 – Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (visiškai logiška, normalu, kad dėl šito įstatymo projekto pagrindinis yra Valstybės valdymo ir savivaldybių, o papildomas – Kaimo reikalų komitetas), kitas įstatymo projektas, kuriam mes pritarėm po pateikimo, – Nr.XP-562 – Civilinio kodekso 2.138 straipsnio papildymo įstatymo projektas (čia pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos, o papildomas –Valstybės valdymo komitetas). Taip. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, pagalvokim logiškai: šio pakeitimo esmė, objektas yra notariniai veiksmai. Notariniai veiksmai, Notariato įstatymas ir viskas, kas su tuo susiję, yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto veiklos sritis. Nesvarbu, kad šie veiksmai dabar bus atlikti seniūnijose. Ne vieta lemia esmę, o patys veiksmai. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų pagrindinis komitetas turi būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomi komitetai turi būti Kaimo reikalų, Valstybės valdymo ir savivaldybių ir, aš netgi pasakyčiau, Žmogaus teisių komitetai, nes tai susiję su žmonėmis, su jų teisių palengvinimu. Aš manau, kad negalima taip mechaniškai, kadangi tai yra vietos savivaldos įstatymai, iš karto į Savivaldybių komitetą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, ar būtų priimtinas variantas, kad dėl abiejų įstatymų projektų pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos? (Balsai salėje) Ar galime tam pritarti? Negalima? Tuomet alternatyvus balsavimas. Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad svarstant Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą pagrindinis būtų taip, kaip yra mūsų darbotvarkėje, balsuoja už. Alternatyvus – kad pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Kaimo reikalų komitetai. Balsuojate prieš. Ar supratote? Prašome, alternatyvus balsavimas.
Už – 38, prieš – 22, susilaikė 2. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių, papildomas – Kaimo reikalų komitetas, svarstant Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Teisės ir teisėtvarkos gali būti kaip papildomas komitetas. Dėl Civilinio kodekso buvo… (Balsai salėje) Ar galime pritarti taip, kaip yra? Prašau? Taip. Ar galime pritarti tam, kad, svarstant Civilinio kodekso 2.138 straipsnio papildymo įstatymo projektą, pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomi – Valstybės valdymo ir Žmogaus teisių komitetai? Ir pirmam… Ko dar norite?
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš norėjau patikslinti. Aš siūliau, kad dėl Vietos savivaldos papildomas komitetas būtų ir Žmogaus teisių komitetas. Vadinasi, Teisės ir teisėtvarkos, Kaimo reikalų ir Žmogaus teisių komitetai – trys papildomi komitetai.
PIRMININKAS. Gerai. Taip. Gerbiamieji, galime pritarti tokiems pagrindiniams komitetams? Nėra prieštaravimų? Prašau? Replika po balsavimo. J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS. Ačiū. Nors ir Joninės, bet, kolegos, jeigu vadovausimės tokia logika ir kitąkart sugalvosim siūlyti atlikti ar notarinius veiksmus, ar prokurorinius veiksmus, ar antstolių veiksmus, tarkim, bibliotekininkams ar mokyklų direktoriams, tai tada nuspręsim, kad pagrindinis komitetas tikriausiai bus Švietimo ir kultūros, o jeigu pavesim tas funkcijas spręsti žuvivaisos įmonėms, tai turbūt Žuvininkystės komisija bus pagrindinė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, iš tikrųjų labai nuoširdžiai sakau: nežinau, ar galiu tą daryti, bet dabar man pranešė, kad mirė Tėvas Stanislovas, mano supratimu, Lietuvos šviesuolis. Aš prašau visus pagerbti jį tylos minute. (Tylos minutė) Ačiū.
Gerbiamieji Seimo nariai, 2-7 darbotvarkės klausimas išimamas iš darbotvarkės, nes nesurinkti reikalingi parašai, todėl pereiname prie 2-8 darbotvarkės klausimo, registracijos numeris Nr.XP-616, – Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projekto. Pranešėjas – A.Ažubalis. Pateikimas. Prašom A.Ažubalį.
A.AŽUBALIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiuo metu Lietuvos Respublika turi 70 specialiųjų atašė, kurie dirba užsienyje ir atstovauja įvairiausioms žinyboms ir ministerijoms. Kaip žinote, specialiuosius atašė skiria šakiniai ministrai arba atskirų institucijų, tokių kaip muitinė, saugumas ar kitos institucijos, vadovai užsienio reikalų ministro pritarimu, kuris dažniausiai būna nominalus, nes nėra apsvarstytas Užsienio reikalų ministerijos Atestacijos komisijoje. Žinant, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose Lietuvos Respublikos specialiuosiuose atašė nuostatuose yra 6 straipsnis, kuris pabrėžia, kad specialusis atašė ir jo pavaduotojas – buvimo valstybėje ir Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės diplomatinio personalo nariai, tiesiogiai pavaldūs juos paskyrusiam ministrui ir diplomatinės atstovybės vadovui, būtina atkreipti dėmesį, kad šios kandidatūros turi būti labai gerai apsvarstytos Atestacinėje komisijoje. Kitaip mes galime sulaukti įvairių, sakykime, kazusų, nepalankių Lietuvos įvaizdžiui, nepalankių Lietuvos tarptautiniam prestižui. Todėl siūlau Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įrašyti, kad „Atestacijos komisija vertina diplomatų tarnybinę veiklą užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka, svarsto diplomatų ir specialiųjų atašė kandidatūras, ar diplomatai ir specialieji atašė atitinka skiriamas ar einamas pareigas…“ ir t.t.
Iš Teisės departamento esminių pastabų nėra. Kelios pastabos yra tik dėl juridinės technikos. Yra pasiūlymas, kaip reikėtų keisti šį įstatymo pakeitimą lydėsiančius teisės aktus. Ačiū. Prašau jūsų palaikymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega J.Olekas. Prašom klausti.
J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad yra apie 70 specialiųjų atašė, jie dirba kelerius metus. Ar yra pasitaikę tokių faktų, kad jie pakenkė mūsų įvaizdžiui, kaip nors nusižengė norminiams aktams ir panašiai, dėl ko reikėtų keisti dabartinę paskyrimo tvarką? Iš esmės jie atstovauja žinybiniams interesams būdami tos srities ministro ar institucijos vadovo deleguoti žmonės.
A.AŽUBALIS. Konkrečių faktų čia minėti nenorėčiau. Galiu pasakyti vieną dalyką, kad buvimo valstybėje… jie yra Lietuvos Respublikos veidas, Lietuvos Respublikos diplomatai. Niekas užsienyje nesiaiškins, ar jis yra teiktas, skirtas vieno ar kito ministro. Jis yra Lietuvos diplomatas tiems trejiems metams. 70 žmonių, kurių viena kadencija paprastai yra 3 metai, tai yra labai didelis žmonių būrys. Noriu pasakyti, kad šioms kandidatūroms yra būtina pereiti, pavadinsiu taip, mūsų Užsienio reikalų ministerijos Atestacinės komisijos filtrą.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.AŽUBALIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom dėl balsavimo motyvų. E.Klumbys – nuomonė prieš. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, manau, jeigu ministerijai yra suteikta teisė skirti savo atašė, tai ta ministerija ir prisiima visą atsakomybę, pirmiausia ministras, už tą Lietuvos veidą, apie kurį kalbėjo pranešėjas.
Specialiųjų atašė kandidatūrų tikrinimas toje Atrankos komisijoje, manau, yra tiesiog noras Užsienio reikalų ministerijos monopolizuoti visą šį dalyką ir specialiais atašė praleisti tik savo rato žmones. Manau, Užsienio reikalų ministerija turi užsiimti grynai diplomatiniu darbu, o specialiuosius atašė turi skirti tiktai atsakingos ministerijos ir valstybės institucijos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, prašom balsuoti dėl pritarimo įstatymo projektui. Prašom balsuoti.
Už – 26, prieš – 10, susilaikė 24, nepritarta įstatymo projektui po pateikimo.
Alternatyvus balsavimus, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti. Ar galime bendru sutarimu grąžinti tobulinti? Nėra prieštaravimų. Ačiū. Bendru sutarimu grąžiname tobulinti.
Triukšmo valdymo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-610 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Triukšmo valdymo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-610. Pateikimo stadija. Pranešėja – V.Boreikienė. Prašom.
V.BOREIKIENĖ. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekto tikslas – tiksliau reglamentuoti Triukšmo valdymo įstatymo įgaliojimus įstatymo subjektams. Teikiamo projekto naujas reglamentavimas nustato Vidaus reikalų ministerijos kompetenciją atlikti triukšmo kontrolę visą parą, ir ne tik Triukšmo valdymo įstatymo 6 straipsnio 3 punkte nurodytuose objektuose, bet taip pat gyvenamuosiuose pastatuose ir jų gretimose teritorijose.
Apklausos rodo visuotinį bendruomenės nepasitenkinimą nekontroliuojamu triukšmu, ypač gyvenamosiose vietovėse. Todėl Seimui priėmus teikiamo įstatymo projektą, žmonių ramybė ir gyvenimo kokybė būtų saugoma ir administracinio poveikio priemonėmis.
Kadangi įstatymo normos inkorporuojamos į viešosios teisės normų teisės šaką, reikės papildyti Administracinį teisės pažeidimų kodekso 2591 straipsnio 1 dalies 1 punktą įgaliojimais vidaus reikalų ir policijos pareigūnams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Taip pat reikės priimti kodekso 183 straipsnio 1–2 dalis. Šios dalys jau buvo pateiktos ir užregistruotos mano kolegės D.Mikutienės, taip pat užregistruoti du projektai mano pavarde. Taip pat šis projektas, kaip matau, yra įtrauktas į antradienio darbotvarkę, bus jo svarstymo stadija.
Kadangi Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano 495 priemonėje yra nutarta triukšmo valdymui reglamentuoti šių metų III ketvirtyje parengti Vyriausybės nutarimu tvirtinamą valstybės triukšmo kontrolės aprašą, jis yra rengiamas Sveikatos apsaugos ministerijoje. Šiame apraše ir bus reglamentuota, kaip ir kur vykdoma valstybinė triukšmo kontrolė.
Kaip minėta, Sveikatos apsaugos ministerija yra patvirtinusi ir higienos normą – akustinio triukšmo leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Todėl manau, naujų lydimųjų aktų nereikės rengti.
Biudžeto lėšų šiam įstatymui įgyvendinti nereikės, nes yra tokia Vidaus reikalų ministerijos funkcija, kuri įeina į bendrą viešosios tvarkos apsaugos funkciją. Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega J.Olekas. Prašom klausti.
J.OLEKAS. Gerbiamoji pranešėja, prašau pasakyti, kodėl negalėtų administracinių teisės pažeidimų aktų surašyti ir kitos žinybos, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos tarnybos, ir panašiai? Ačiū.
V.BOREIKIENĖ. Iš tiesų svarstant šias pataisas Teisės ir teisėtvarkos komitete siūlyta ir įgaliota būti atsakingas už triukšmo kontrolę ir Sveikatos bei Aplinkos ministerijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti. Kolega V.Čepas. Kolega Čepai, jūs galite klausti.
V.ČEPAS. Aš pasirengęs paklausti. Visų pirma sveikinu kolegę Violetą, kad ėmėsi tokio svarbaus klausimo sureguliavimo. Noriu paklausti, kaip bus nustatoma, kad tas triukšmas viršija normą ir kad galima bausti triukšmadarį? Ačiū.
V.BOREIKIENĖ. Gerbiamasis kolega, jūs iš tiesų uždavėte labai aktualų klausimą, bet šis klausimas yra sprendžiamas ATPK 183 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Ten yra numatyta, kad triukšmo kėlėjai bus patraukti administracinėn atsakomybėn ne tik už viršytus lygius, bet tiesiog už triukšmą, kuris kenkia sveikatai. Taigi priėmus įstatymo pataisas bus nebūtina nustatyti viršijančius lygius.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė D.Mikutienė. Prašom klausti.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamoji kolege, pirmiausiai tikrai labai nuoširdžiai jus sveikinu su tokia laiku pateikta pataisa ir norėjau paklausti tokio dalyko. Jūs teikiate ir 11 punkte pažymite, kad nereikės papildomų lėšų, tačiau ar jūs domėjotės. Vidaus reikalų ministerijoje iš tiesų tai įeina į bendrą viešosios tvarkos apsaugos funkciją, bet reikia lėšų įsigyti matavimo prietaisus. Aš žinau, ypač rajonuose policija skundžiasi, kad jie neturi galimybių tai padaryti. Sakykit, ką jūs matytumėte, kaip bendromis pastangomis būtų galima išspręsti šią problemą?
V.BOREIKIENĖ. Kaip minėjau, pirmiausia visos savivaldybės, higienos centrai ir įgaliotos institucijos, kurios turės kontroliuoti triukšmą, jas įgalios būtent savivaldybių tarybos. Higienos centrai turi įsigiję šių aparatų. Aparatai nėra dideli ir esant galimybėms, žiūrint į ateitį, manau, iš mūsų valstybės biudžeto nebus brangu skirti tam tikras lėšas tiksliniam šių aparatų įsigijimui. Tačiau, kaip minėjau savo kolegai prieš tai, nebūtinai reikės nustatyti triukšmo lygį. Gaunu labai daug piliečių nusiskundimų. Skundžiasi tie piliečiai, kurie gyvena soduose, ir tos teritorijos vadinamos gyvenamosiomis vietovėmis. Iš miesto nei higienos centrai, nei seniūnai į tokias vietas nevažiuos. Todėl reikia, kad į šią triukšmo kontrolę įsitrauktų Vidaus reikalų ministerijai priklausančios institucijos, tokios kaip Policijos departamentas. Tas priklauso jiems pagal pareigybes ir pagal numatytas funkcijas – užtikrinti viešąją tvarką.
PIRMININKAS. Klausia kolegė I.Degutienė. Prašom klausti.
I.DEGUTIENĖ. Gerbiamoji kolege, pritardama jūsų teikiamam projektui aš vis dėlto noriu paklausti. Mano apygardoje labai daug žmonių kreipiasi dėl triukšmo, nes daugiausia jų gyvena Vilniaus miesto Gedimino prospekte. Kaip jūs manote, ar priėmę šio įstatymo pataisas mes galėsime valdyti situaciją ir tikrai padėti žmonėms, kad jie dieną naktį nebūtų kankinami triukšmo, kuris šiandien sklinda iš barų, iš kavinių, o ten pat, pirmame ar šeštame aukšte, gyvena žmonės? Kaip jūs manote, ar reikia keisti ir kitus įstatymus, kad iš tiesų įvestume tvarką?
V.BOREIKIENĖ. Ačiū, kolege, už puikų klausimą. Iš tiesų apie tai taip pat buvo pagalvota siūlant šias įstatymo pataisas. Pirmiausia noriu priminti, kad neseniai Seimas priėmė Vietos savivaldos įstatymo 7, 8 ir 17 straipsnių papildymo pakeitimus. Vienas iš jų, būtent 48, reglamentuoja, kad triukšmo prevencijos veiksmų planus tvirtina savivaldybės. Būtent savivaldybės ir turės nustatyti triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles, tyliąsias zonas, taip pat tam tikrus triukšmo rodiklius, savivaldybės spręs šiuos klausimus. Tiek Triukšmo valdymo įstatyme, tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekse bus numatyta, ar bausti, ar nebausti ir kaip bausti barų, kavinių savininkus įpareigojant nuo tam tikros valandos, jeigu tai priims savivaldybės taryba savo nuostatuose, neleisti triukšmauti.
Aš suprantu, kad jūs turite omeny tikriausiai tuos piliečius, kurie gyvena antruose aukštuose, o triukšmas iš barų sklinda iki pat ryto. Aš noriu pasakyti, kad šis klausimas labai aktyviai sprendžiamas Europos valstybėse. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija yra priėmusi įstatymą, kuris sprendžiamas vietos municipalitetų lygmeniu. Jie sprendžia, kaip reikėtų bausti barus, kavines. Tai yra jų teisė spręsti, kaip reikia elgtis.
Mes, priimdami įstatymo pataisas, nustatome bendrą tvarką, bendrus įpareigojimus. Mes padarome pagrindą eiti į priekį, kovoti su triukšmu, kuris vargina šimtus žmonių. Galbūt ne šimtus, o tūkstančius žmonių. Mano nuomone, neužteks priimti tai, ką šiandien aš pati siūlau, ką siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Mes, manau, turėsime galimybių tobulinti šiuos įstatymus, tačiau reikia eiti šiuo keliu, kuriuo eina viso pasaulio išsivysčiusios valstybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega V.Grubliauskas. Prašom klausti.
V.GRUBLIAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tikrai pritariu, kad šis įstatymas aktualus, man, kaip muzikantui, tai yra ypač svarbu. Aš asmeniškai labai jautriai žiūriu į dvi sąvokas, kurios yra šalia – muzika ir triukšmas. Labai norėčiau, kad jos nebūtų painiojamos, nes gerai atliekama ir gerai įgarsinta muzika niekad netaps triukšmu. Blogai atliekamą, blogai įgarsintą muziką visada galima vadinti triukšmu. Dėl ko aš dabar to klausiu?
6 straipsnyje, kurį jūs siūlote redaguoti, Vidaus reikalų ministerijos kompetencijai pavedate atlikti triukšmo kontrolę, išvardyti keli niuansai, ir muzikiniuose renginiuose. Jūs dabar paaiškinkite man, kaip muzikantui, kaip atlikėjui, kaip muzikiniame renginyje nustatomas triukšmo lygis? Ar tai yra garso lygis, kuriuo yra atliekamas koncertas ar festivalis, ar tai yra… Kas yra susiejama?
Antra klausimo dalis. Visiškai pritardamas įstatymui, norėčiau jūsų paklausti, ar jūs neįžvelgiate pavojaus, kad gali prasidėti piktnaudžiavimas norint uždrausti vieną ar kitą renginį elementariai pamatavus garso matuokliu? Decibelų bus šiek tiek daugiau. Atvirai pasakius, aš garsiai uždainavęs galiu pasiekti tą limituojamą decibelų skaičių.
V.BOREIKIENĖ. Tiesą sakant, aš laukiau šio klausimo. Noriu dar kartą pasakyti, kad jau yra rengiama tvarka Sveikatos ministerijoje, kaip, ką ir kur bausti ir kur valstybės institucijos turėtų kontroliuoti. Taigi šio klausimo tik priėmus dabar pirminė stadija ir padėtas pamatas tolesniems žingsniams.
Antras dalykas. Kaip minėjau, savivaldybės turės visišką teisę nustatyti tyliąsias zonas ir tam tikrą tvarką. Turėjau klausimą, o kaip Palangoje? Ten Basanavičiaus gatvėje yra tiek kavinių, barų, dienos metu ir iki vėlumos groja muzika. Be abejonės, tai trukdo aplink gyvenantiems poilsiautojams. Taigi šie klausimai bus diskutuojami ir sprendžiama, kaip pasielgti. Aišku, turės būti numatytos tam tikros galimybės leisti triukšmauti, groti. Sakykim, koncertai, rengiami renginiai. Štai Kauno „Vienybės“ aikštėje vasaros metu nuolat vyksta renginiai. Šie klausimai bus aptarti.
Tačiau aš dar kartą pabrėžiu, kad šis įstatymas leis kovoti ir padėti mūsų paprastiems, eiliniams gyventojams, kai triukšmautojai ciniškai, įžūliai leidžia muziką. Mes su ponu profesoriumi K.Glavecku turime krūvą pavyzdžių, kai į mus kreipėsi, o mes negalėjome niekuo padėti, nes to nebuvo numatyta, nereglamentuota įstatymų bazėje. Bute gyvena neįgalūs žmonės, kurie yra įkalinti dėl savo negalios nuo ryto iki ryto bute, o kaimynai leidžia muziką, dėl kurios neįmanoma būti kambaryje. Be policijos pagalbos mes negalėsime šių problemų išspręsti. Savivaldybėse sudarytos administracinės komisijos spręs, ar objektyviai kreipėsi pareiškėjas dėl sukelto triukšmo, ar neobjektyviai, ar reikia bausti, ar nereikia bausti ir galbūt kokių priemonių toliau imtis, kad būtų išvengta triukšmo.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Nuomonė už – kolegė I.Degutienė. Prašom. (Balsai salėje)
I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji kolegos, iš tiesų ponia V.Boreikienė pateikė labai aktualius šiandien, ypač didžiuosiuose miestuose, Palangoje, klausimus, nes mūsų gyventojai skundžiasi dėl to, kad gyvena itin triukšmingoje aplinkoje ir taip būna ištisą parą. Todėl pateiktas įstatymo projektas tikrai atitinka šiandienines aktualijas. Ir kita, pateikdama gerbiamoji Violeta išsamiai atsakė į visus klausimus ir, žiūriu, yra išanalizavusi ir Europos patirtį. Todėl tikrai kviečiu visus pritarti šiam įstatymo projektui ir toliau galvoti, kaip kovoti su triukšmu, kad žmonės būtų sveikesni.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom. Nuomonė prieš.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Taip, iš esmės aš nesu prieš šį projektą ir man patinka ta idėja, bet užsirašiau prieš tam, kad galėčiau suabejoti sąvoka, kad visą parą atlieka triukšmo kontrolę. Žinote, man yra tekę gyventi Madride pas garsią lietuvių pianistę profesorę fon Monstavičius, ji yra Madrido konservatorijos profesorė. Man buvo gaila matyti, kaip šis žmogus netgi izoliuotame savo bute bijo paspausti vieną klavišą, nors ji yra pianistė, dienos metu dėl kvailų įstatymų ir municipaliteto piktnaudžiavimo. Net ispanai vieni kitus žiauriai skundžia. Manau, lietuviai nuo jų neatsiliks. Todėl reikėtų išlygos, nes mūsų vaikai, kurie mokosi muzikos, beje, aš neturiu intereso, nes mano vaikai muzikos nesimoko, tačiau kai aš mokiausi muzikos, vadinasi, mano tėvus turėjo bausti kiekvieną dieną už tai, kad aš repetuoju. Aš galėsiu pritarti tik tada, jeigu bus išlyga, kad repetavimas ar panašiai neįeina į šitą. Tam, kas buvo pasakyta apie barus, kurie per naktį drebina sienas, tai aš tikrai labai pritariu. Bet aš manau, kad taip, kaip čia yra, tai mes prieš klasikinę muziką, prieš bet kokias galimybes studijuoti, prieš vaikų lankymą muzikos mokyklų jau pasisakome.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo įstatymo projektui. Prašom balsuoti.
Ačiū. Už – 57, prieš – nėra, susilaikė 8. Pritarta įstatymo projektui po pateikimo. (Plojimai) Jeigu bus dar plojimų, tai galime perbalsuoti.
Darbotvarkės 2-10… (Balsas salėje: komitetai. )Atsiprašau, komitetai. Kažkodėl Sveikatos reikalų komitetas pagrindinis, papildomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. (Balsai salėje) Taip, Seniūnų sueiga taip nusprendė. (Balsai salėje) Prašom. Gerbiamieji, yra siūlymas, kad Sveikatos reikalų komitetas pagrindinis. Tinka? O Žmogaus teisių komitetas papildomas. Tinka? (Balsai salėje) Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas taip pat papildomas. (Balsai salėje) Gerbiamieji, Sveikatos reikalų komitetas pagrindinis, Žmogaus teisių komitetas ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas papildomi. Tinka taip? Nėra prieštaravimų?
D.MIKUTIENĖ. Yra prieštaraujančių.
PIRMININKAS. Prašom. Nuomonė… (Balsai salėje)
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų Sveikatos reikalų komitetas turėtų būti pagrindinis, teisingai, Žmogaus teisių komitetas papildomas, bet dėl Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto niekaip nesuprantu. Gal tada imkime dar Ekonomikos komitetą?..
PIRMININKAS. Kultūra viską apima.
D.MIKUTIENĖ. …(…) dėl vieno muzikavimo, tai iš viso. (Balsai salėje)
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Atsiprašau, galima?
PIRMININKAS. Prašom. V.Aleknaitė-Abramikienė.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš labai atsiprašau. Pone pirmininke, aš vis dėlto prašau įtraukti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, nes Lietuva mažai kuo gali pasididžiuoti, bet savo klasikine muzika, atlikėjais tikrai gali pasididžiuoti. Daug labiau negu kitomis sritimis. Todėl aš manau, kad reikia specialaus kultūrininkų žvilgsnio į šitą įstatymą, kad jis nebūtų klaidingai interpretuojamas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, ar bus prieštaravimų, jeigu bus… (Balsai salėje) …pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas, papildomi Žmogaus teisių komitetas ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas? (Balsai salėje) Matau, turite daug laiko. Yra prieštaravimų. Prašom. Kas už tai, kad pritariame Sveikatos reikalų komitetui kaip pagrindiniam, o kaip papildomiems Žmogaus teisių ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetams? Prašom. Prašom.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu patikslinti. Kad pagrindinis Sveikatos komitetas, niekas neabejoja, bet mes kalbame apie du papildomus, tai reikėtų skelbti alternatyvų balsavimą.
PIRMININKAS. Mielieji, gi mes po tris papildomus esame priėmę ir dėl to per daug neišgyvenome. (Balsai salėje) Aš irgi taip manau, kad ne tik tegul būna, bet tegul klesti mūsų kultūra visur. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Man labai keista, kad mes gaištame laiką dėl papildomo komiteto. Statutas leidžia visiems svarstyti bet kurį projektą ir be jokio paskyrimo. Tad jeigu kam yra noras labai dirbti, galima bet kurį projektą svarstyti kaip papildomą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai teisingai. Gerbiamieji, aš suprantu, kad ir D.Mikutienė balsuoti jau nereikalauja. J.Razma vis dėlto kažko reikalaus.
J.RAZMA. Aš pastebėjau, kad dėl šio projekto aktualumo neabejoja daugelis frakcijų. Ar nebūtų galima pakeisti tą įrašą, kad jis galėtų būti svarstomas pratęstoje pavasario sesijoje, o ne rudens sesijoje, kaip parašyta? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Iš tikrųjų nespėsime. (Balsai salėje)
Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-168(2) (pateikimas)
Gerbiamieji, darbotvarkės 2-10 klausimas – Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-168(2). Pranešėjas – V.Žiemelis. Pateikimas. V.Žiemelis paprastai labai greitai pateikia.
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, pasistengsiu įgyvendinti jūsų lūkesčius. Šiuo įstatymo projektu siūloma patobulinti šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas, reguliuojančias taikomus apribojimus išieškant iš fizinio asmens turto. Dabar galiojanti teisinė norma suteikia galimybę kreditoriams, tarp jų ir šilumos tiekimo įmonėms, išreikalauti skolas iš skolininkų, net prievarta parduoti jiems priklausančias gyvenamąsias patalpas, jeigu išieškoma suma viršija 3 tūkst. litų. Tai, mano požiūriu, neteisinga, neužtikrina žmogaus teisės į būstą neliečiamumo. Atkreipiu dėmesį, kad, remiantis šia teisine norma, priverstine tvarka iškeldinama gana nemažai šeimų, vien tik Vilniaus mieste praeitais metais iškeldintos 55 šeimos, tarp jų už skolas – 15. Be abejo, kad Lietuvos Respublikos piliečiui prarasti savo būstą yra labai skaudu ir gali sukelti sunkias pasekmes.
Naujajame Civilinio proceso kodekse, kuris įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d., yra nustatyta, kaip minėjau, 3 tūkst. litų suma, t.y. riba, nuo kurios galima išieškoti iš skolininkui priklausančių būstų. Tačiau, atkreipčiau dėmesį, per šį laikotarpį padidėjo infliacija, išaugo komunalinių paslaugų ir aptarnavimo bei pačių butų kainos. Galiu pasakyti, turto vertintojų „Invalda“ duomenimis, 2004 m. butų kainos išaugo 30%, 2005 m. padidėjo dar 20%, t.y. nuo šios normos įsigaliojimo dienos butų kainos padidėjo 50%. Be to, palyginti su 2003 metais, infliacija padidėjo daugiau kaip 4%. Tad, savaime suprantama, ši 3 tūkst. litų riba yra, be abejonės, didintina. Siūlau šią sumą padidinti bent jau iki 7 tūkst., kurią viršijus būtų galima išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto. Ir kodėl? Motyvuoju tuo, kad, kaip paprastai ypač sunkiai gyvenantiems žmonėms šildymo laikotarpiu išgyventi be skolų yra beveik neįmanoma. Todėl skolos gali nepastebimai pasiekti ir neretai pasiekia 3 tūkst. ir didesnę ribą, ir žmonės gali labai greitai prarasti būstus, jeigu vykdomieji raštai bus perduoti antstoliams. O antstoliai, kaip žinote, dirba labai operatyviai. Todėl aš siūlau pritarti šio įstatymo projektui. Priėmus šį projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega R.Kupčinskas. Prašom klausti.
R.KUPČINSKAS. Laba diena. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad jūs palietėt labai svarbią, aštrią ir skaudžią temą. Šio įstatymo projektas yra tikrai labai aktualus. Tik norėčiau paklausti. Čia jūs išvardijot, kiek butų buvo išvaržyta. Bet man atrodo, kad pasitaikė ir specialių atvejų, kai tiesiog nusikalstamu būdu buvo stengiamasi tuos butus atimti iš žmonių, patekusių į labai sunkią gyvenimišką padėtį. Pirmiausia, kai jie praranda pajamas, pašlyja sveikata, tada jie, neturėdami pajamų, negali laiku susimokėti už butą. Ačiū.
V.ŽIEMELIS. Taip, ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų taip, tuo atveju, kai skola pasiekia daugiau kaip 3 tūkst. litų, be abejonės, net ne už komunalines paslaugas. Paprastas atvejis. Man, kaip advokatui, teko turėti tokių bylų. Žmogus, tarkim, invalidas, padarė autoavariją (jis irgi gali važinėti), ir autoavarijos metu padaryta žala viršija 3 tūkst. litų. Ir momentaliai žmogus, invalidas, gali prarasti savo butą, nėra jokių išimčių. Tad aš sutinku su jumis. Tam tikrais atvejais gali būti ir piktnaudžiaujama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega S.Pabedinskas. Prašom klausti.
S.PABEDINSKAS. Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų labai laiku būtent šis įstatymo projektas yra pateikiamas, galbūt buvo galima ir kur kas anksčiau. Mano klausimas būtų toks. 7 tūkst. litų, pone Vidmantai, įdomu, ar nebuvo galima (galbūt taip negalima) diferencijuoti? Sakykim, vienos butų kainos Panevėžyje, kitaip žmonės moka kitur: Molėtuose, Kupiškyje arba Pasvalyje. Ar ta 7 tūkst. riba bus taikytina visiems miestams ir antstoliai galės vienodai savotiškai terorizuoti tuos gyventus? Ačiū.
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Jeigu pamenate, pirmasis mano projektas buvo diferencijuojantis. Numato iškeldinimą pagal skolos dydį, proporcingai buto vertei. Tačiau aš tame projekte taip pat matau tam tikrų trūkumų, nes skola yra skola. Ir kreditoriui ji yra vienoda, ar jis įsiskolinęs mieste, ar įsiskolinęs, tarkime, miestelyje, kur butų kainos yra dešimt kartų mažesnės. Kreditoriui yra lygiai tas pats, ta pati skola. Šiuo atveju yra dvi medalio pusės. Buvo galima eiti ir tuo, ir tuo keliu, bet šiandien yra paprasčiau, nes jau yra priimta tokia norma pačiuose įstatymuose, galbūt paprasčiau ir lengviau bus priimti bent jau tokią normą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Vrubliauskas. Prašom klausti.
A.VRUBLIAUSKAS. Taip, gerbiamasis pranešėjau, jūs apčiuopėt labai rimtą temą, iš tiesų tie klausimai yra labai skausmingi. Tačiau aš norėčiau vis dėlto tam tikrų argumentų, patikslinimo, kodėl būtent tie 7 tūkstančiai. Ir kad dar kartą jūs akcentuotumėt dėl tų nevienodų butų kainų. Nes Vilnių lyginti… Jūs čia tik Vilniaus duomenis naudojate, tačiau iš tiesų būtų įdomu, kaip kitur, kainos labai skiriasi periferijoje ir Vilniuje. Ačiū.
V.ŽIEMELIS. Ačiū. Kainos auga nevienodai, tačiau mes gavome duomenis iš „Invaldos“, kuri pateikė kainų augimą ne tik Vilniuje, bet visos Respublikos mastu. Kaip aš paminėjau, 2004 m. kainos ir kitose vietovėse išaugo vidutiniškai 30%, šiais metais šoktelėjo net 50%. Savaime suprantama, žinome, kodėl, nes mes esame Europos Sąjungos nariai. Tas pats atsitiko netgi Danijoje: įstojus į Europos Sąjungą kainos šoktelėjo beveik dvigubai. O šiuo atveju ir infliacija padidėjo. Remdamiesi šiais duomenimis mes ir siūlome padidinti sumą nuo 3 iki 7 tūkst. Kita vertus, kaip aš minėjau, dažniausiai žmonės iškeldinami už tai, kad jie nesugeba sunkiai gyvendami mokėti komunalinių paslaugų šildymo sezono metu. Tarkim, Lenkijoje, mano žiniomis, už komunalines paslaugas moka vienodą sumą ištisus metus. Tada jiems kur kas paprasčiau mokėti laiku. O pas mus niekur nesidėsi, šildymo metu žmonės turi mokėti kur kas daugiau negu nešildymo metu ir jie sugeba nešildymo metu iš dalies kompensuoti savo žalą. Tačiau yra pavojinga, kad neviršytų tos 3 tūkst. ribos. O esant 3 tūkst. ribai pagal dabartines kainas, ypač didžiuosiuose miestuose, yra didelės galimybės viršyti šią sumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonės prieš nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo įstatymo projektui? Ar reikia balsuoti? Taip, ačiū. Bendru sutarimu pritariame po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-168. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Nėra prieštaravimų? Nėra. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Gerbiamieji, dabar kolega Č.Juršėnas pateiks ateinančios savaitės darbotvarkės projektus. O šiandieną, kadangi yra didžiosios valstybės šventės – Joninių – išvakarės, premjera, toliau pirmininkaus kolega V.Gedvilas.
Č.JURŠĖNAS. Didžiai gerbiamas pirmininke, mielieji kolegos, jūs turite antrąjį darbotvarkių projektą, kurį aptarė Seniūnų sueiga. Pagrindiniai klausimai yra biudžetas, eurointegraciniai reikalai, tarptautiniai susitarimai ir, norėčiau atskirai pasakyti, mūsų pačių reikalai, tai yra ir komitetų patikslinimai, ir komisijų darbas, ir komisijų sudarymas (aš turiu galvoje Lietuvos Respublikos Seimo ir Jungtinių Valstijų lietuvių bendruomenės komisijos sudarymą), ir dar kai kurie kiti dalykai. Ir aš iškart siūlau: jeigu šiandien kurių klausimų nespėjam išnagrinėti, atsižvelgdami į šį ypatingą vakarą, tai tada atitinkamai galima po porą klausimų pridėti prie antradienio ir ketvirtadienio darbotvarkės, ir tikintis, kad sesija bus pratęsta, – prie darbotvarkių liepos pradžioje. Tai tiek trumpai.
PIRMININKAS (V.GEDVILAS). Gerbiamieji kolegos, užsirašė paklausti du Seimo nariai. Klausia gerbiamasis A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Česlovai Juršėnai, ar būtina teikti naujų įstatymų pateikimus – jų yra nemažai, aš dabar pastebėjau, kad yra pateikiama keletas naujų įstatymų, kurių mes turbūt šioje sesijoje ir nebaigsim. Ar nebūtų galima tuos pateikimus daryti ar rudenį, ar per pratęstas sesijas, o ne taip dirbtinai ilginti sesiją? Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Matote, posėdžiai nėra labai ilgi, maždaug iki 18 valandos plius, minus. Mes turime turėti projektų, kurie yra įvairių nagrinėjimo stadijų, o jeigu turėsime omenyje sesijos pabaigą ir kitos sesijos pradžią, tai kitoje sesijoje vien nuo pateikimų nedera pradėti – reikės kai ką priimti, kai ką svarstyti. Kita vertus, turi turėti darbo ir komitetai. Juk komitetai ne ilsėsis du arba du su trupučiu mėnesio, komitetai turės truputį dirbti liepos mėnesį ir rugpjūčio mėnesį, tai jiems irgi reikia duoti darbo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega gerbiamasis A.N.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Kolega Česlovai, pusantro klausimo. Pirma, kur dingo Seimo rezoliucija, kurią birželio 14 d. aš pateikiau per pusantro karto ir kurią žadėjo visi redaguoti ir, atrodo, pamiršo? Kodėl jos nėra kitos savaitės programos projekte? Jeigu nespės suredaguoti, galima išbraukti, bet jinai turi būti įrašyta. Tai viena pusė klausimo.
Antra pusė klausimo. Pavasario sesijos darbų programoje yra dar iš praeitos kadencijos likusios Pasipriešinimo dalyvių teisių atkūrimo įstatymo pataisos, kurios yra užregistruotos jūsų kolegos J.Sabatausko vardu, ir reikėtų jas pateikti. Tai yra gana sudėtinga pataisa ir vertėtų rasti laiko ją svarstyti.
Č.JURŠĖNAS. Dėl rezoliucijos. Čia reikėtų aiškintis su Užsienio reikalų komitetu, bet nematau pirmininko, man atrodo, ir pavaduotojo nematyti. Aš pažadu, kad pasiaiškinsiu šiuos dalykus ir bus galima po Seniūnų sueigos antradienį galutinai pasakyti.
Dėl jūsų siūlomo kito projekto reikia pasitarti ir su komitetu, ir Seniūnų sueigoje. Jeigu nebus pasipriešinimo, tai bus galima tą Pasipriešinimo įstatymą įrašyti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Visi norintys paklausė. Ar yra kitų nuomonių? Mums reikia priimti kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę. Ar galime bendru sutarimu? Taip, galime. Labai ačiū.
Toliau tęsiame plenarinio posėdžio darbotvarkę. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-294. Pranešėjas – V.Čepas. Pateikimo stadija. Prašom.
V.ČEPAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – tinkamai reglamentuoti prokurorams priedo už ištarnautus metus nustatymo tvarką. Iki 2000 m. rugpjūčio 29 d., kada dar galiojo Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statutas, jo 66 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad ištarnautas prokuratūroje laikas skaičiuojamas nuo priėmimo į tarnybą dienos. Priėmus Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, priedo už ištarnautą laiką skaičiavimo tvarka pasikeitė, nes 5 straipsnio 1 dalyje atsirado nuostata, kad prokurorams priedas prie pareiginės algos skaičiuojamas ne nuo priėmimo į tarnybą dienos, bet nuo 1990 m. kovo 11 dienos. Tokia nuostata seniai dirbantiems prokuratūros darbuotojams labai sumažino socialines garantijas, nes neįskaitoma daug jų ištarnautų metų.
Taip nustačius prokurorų atlyginimų teisinių santykių reguliavimą yra pažeidžiami net keli mūsų valstybės konstituciniai principai: teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Tai reiškia, kad valstybė privalo vykdyti asmenims prisiimtus įsipareigojimus, o pastarieji, įgiję tas teises, šiuo atveju teisę į priedą už ištarnautus metus, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jos bus įgyvendintos.
Būtina nepamiršti, kad Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarime teigiama, kad teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisių ir teisėtų interesų. Be to, Konstitucinio Teismo formuojama konstitucinė doktrina įpareigoja nuosekliai laikytis ir taikyti Lietuvos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, teigiantį, kad visi asmenys, esantys ar buvę tokioje pat situacijoje, vertinami vienodai. Dabar Vidaus tarnybos statuto 30 straipsnyje – „Vidaus tarnybos stažas“ nurodoma, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant priėmimo į vidaus tarnybą datą ir į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant laikotarpį iki 1990 m. kovo 11 d., t.y. iki nepriklausomybės paskelbimo.
Lygiai taip pat darbo stažo klausimas išspręstas ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje, ką reglamentuoja jų statuto 30 straipsnis. Vadinasi, negali būti dviejų skirtingų požiūrių, sprendžiant Seime vienodus tarnybos stažo ir tarnybos laiko klausimus. Be to, noriu atkreipti dėmesį, kad darbo prokuratūroje laikotarpis iki 1990 m. kovo 11 d. yra įskaitomas į tarnybos laiką prokuroro pensijai skirti, o dėl priedo už ištarnautus metus neįskaitomas.
Taigi, gerbiamieji kolegos, nuostata, pagal kurią seniai dirbantiems prokurorams buvo panaikinti priedai už iki 1990 m. kovo 11 d. ištarnautus metus, pažeidžia jų teisėtus lūkesčius, konstitucinę teisę į nuosavybę, sukuria teisinio netikrumo ir nesaugumo jausmą.
Prašau gerbiamuosius kolegas tiek iš pozicijos, tiek iš opozicijos palaikyti šitą jų iniciatyvą ir atkurti mūsų įstatymų leidybos konstitucinį teisingumą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Paklausti užsirašė trys Seimo nariai. Klausia S.Pabedinskas. Prašom, Skirmantai.
S.PABEDINSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pone Vytautai, norėjau tiesiog sužinoti, kiek tokių teisėjų ir prokurorų dabar taip jau vaikšto, blaškosi mūsų miesto…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Skirmantai, arčiau mikrofono, pranešėjas negirdi. Ačiū.
S.PABEDINSKAS. Pone Vytautai, dabar girdite mane?
V.ČEPAS. Dabar girdžiu.
S.PABEDINSKAS. Iš tikrųjų būtų įdomu pirmiausia sužinoti, kiek visa tai gali mums kainuoti, t.y. papildomų lėšų, kiek tokių žmonių? Sakykime, jie turbūt didės aritmetine progresija. Gal mes visą laiką anksčiau išleisime į pensiją, gali būti taip, ar tai jau yra suskaičiuota? Iš tikrųjų nėra malonu, kada matai buvusį teisėją ar prokurorą vaikštantį arba dirbantį kokioje tai tarnyboje su šluota. Ar reikės papildomų lėšų tam, apie ką jūs dabar kalbate?
V.ČEPAS. Ačiū už klausimą. Aišku, tie, kurie pradėjo dirbti po Kovo 11 d., sulauks, tas stažas jiems bus skaičiuojamas. Ateis laikas, kai jie pateiks į tą kategoriją, nes prokuratūroje už kiekvienus ištarnautus trejus metus pareiginis atlyginimas didėja 3%, t.y. priemoka, 3% nuo pareiginio atlyginimo. Šiuo metu tokių prokurorų, kurie liko dirbti prokuratūroje ir kurie dirbo prokuratūroje iki 1990 m. kovo 11 d., mūsų valstybėje yra likę tiktai 163. Jiems tas stažas iki Kovo 11 d. nesiskaito. Jeigu bus priimtas tas įstatymas, kitų metų biudžete reikėtų numatyti 1 mln. 160 tūkst. Lt per metus. Tokios būtų mūsų valstybės lėšos, skirtos šiam teisingumui atkurti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis Čepai, šiaip jūsų projektas neblogas, bet kyla vienas toks klausimėlis: o kiek iš tų 160, kuriuos jūs minėjote kaip dabar dirbančius prokuratūroje, senesnius prokurorus, taip vadinkime juos, yra vis dėlto dalyvavę politinėse bylose ir ar už tą dalyvavimą mes jiems irgi stažą didinsime? Ar šitą kokią nors išlygą jūs darote savo projekte tokiems asmenims, ar vis dėlto visus vienodai vertinate – ir baudžiauninkus, kurie vagių nusikaltimus tyrė, ir tuos, kurie dalyvavo politinėse bylose? Tokių buvo nedaug, jų sąrašas buvo fiksuotas, saugumas jį žinojo, tik jiems pavesdavo tokias bylas. Toks klausimas jums, o šiaip remiu jūsų iniciatyvą. Ačiū.
V.ČEPAS. Ačiū, gerbiamasis Sauliau, už tokį labai sunkų klausimą, nes aš tikrai negaliu pasakyti, kiek iš tų 163, kurie ten, sakykim, sodino kunigus į kalėjimus ir kaltino vykstant politiniams procesams, kurių Lietuvoje buvo nemažai. Bet mano teikiamos pataisos kalba… Neturime tikslo šitą dalyką nusakyti, nes tai sprendžia, kaip jūs puikiai žinote, kiti mūsų valstybėje priimti įstatymai. Jūs puikiai prisimenate iš anų Seimų, kai būdavo batalijų čia, Seime, skiriant kokį nors prokurorą į kokias nors pareigas ir į Strasbūrą, kur jis dalyvavo tokiose bylose. Ne tik prokurorą, bet ir teisėją. Aš manau, kad tai galima nuspręsti kiekvienu individualiu atveju. Bet netgi jeigu jis ir dalyvavo tokiose politinėse bylose (man neleistų sumeluoti Seimo teisininkai), jei tai nėra įvertinta kaip nusikaltimas, jam turi būti taikomos lygiai tokios pat įstatymų normos kaip ir visiems kitiems prokurorams.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Vytautai, jūs kalbėjote apie Konstituciją ir apie lygiateisiškumo principą. Aš noriu jūsų paklausti, kuo, jūsų manymu, tarybiniai prokurorai yra geresni už tarybinius TSKP laikų politikus, teisėjus, tarnautojus, tais laikais vadintus „činovnikais“, ir kitus pareigūnus, jeigu jūs tik vienai kategorijai siūlote tarnybą Lietuvos valstybėje, noriu pabrėžti, priedą didinti tik jiems, įskaičiuoti stažą, kai jie tarnavo ir iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – Kovo 11-osios dienos. Labai ačiū.
V.ČEPAS. Ačiū, gerbiamasis Sysai už klausimą. Galima būtų išsamiai diskutuoti, kas yra Lietuvos valstybė ir ar buvo Lietuvos valstybė tuo laikotarpiu, kurį mes vadiname okupacija, tačiau aš noriu ir ponas Algis puikiai šitą dalyką žino, kad šie priedai jokiu būdu taikom i ne vien prokurorams. Netgi, atvirkščiai, kaip tik prokurorai jų ir neturi. Policijos stažas skaičiuojamas nuo darbo policijoje dienos iki Kovo 11-osios, pagal STT statuto 30 straipsnį STT darbuotojams taip pat darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai jie pradėjo dirbti STT tarnyboje. Netgi paradoksas, jeigu prokuroras perėjo dirbti į STT, tai jam skaičiuojamas stažas iki Kovo 11-osios, o jeigu jis lieka dirbti prokuratūroje, neskaičiuojamas. Taip pat ir kitos statutinės tarnybos turi tokius priedus ir tik prokurorai jų neturi. To klausėte. Kas neturi? (Balsai salėje) Tai jūs klausėte… aš ir apie politikus pakalbėsiu. Politikams, kaip žinote, apskritai nenumatyti priedai. Jeigu jūs manote, kad jiems reikia priedų, tai mes priimkime tokį įstatymą, kad jeigu prabuvai Seime ketverius metus, tai kažkoks priedas, jeigu aštuonerius – didesnis priedas. Deja, to nėra. Aš kalbu apie realią situaciją, kuri dabar yra. Tokia yra įstatymų bazė, taip yra sureguliuoti dalykai ir šiuo atveju prokurorai yra nuskriausti.
PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamasis pranešėjau už pateikimą. Nuomonė už, nuomonė prieš. Užsirašė kalbėti po vieną. Nuomonė už – gerbiamasis A.Vrubliauskas. Prašom.
A.VRUBLIAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pačioje pristatymo pabaigoje V.Čepas beveik išdėstė motyvus, kuriuos aš norėjau pasakyti pritardamas šiam projektui. Tik dar akcentuoju V.Čepo pasakytas mintis, kad prokurorai yra viena iš jėgos struktūrų, kurios pareigūnai yra eliminuoti iš šios stažo skaičiavimo metodikos, kalbant apie priedus. Visų kitų jėgos struktūrų atstovai nepatenka… nėra diskriminuojami, jeigu taip būtų galima pasakyti.
Kita vertus, tikrai nepritarčiau pono A.Syso klausime nuskambėjusiam dideliam priekaištui, kaipgi su politikais ar kitais panašiais. Mes šiuo atveju kalbame apie statutinius pareigūnus. Ir dar vienas niuansas. 1990 metais, kiti dirba nuo 1991 metų, jie prisiekė ištikimybę Lietuvos valstybei, ir jeigu jie šiandien dirba tą darbą, vadinasi, nėra įrodyta kitaip, jie nėra kokie nors pažeidėjai ar, sakykime kitaip, duodantys pagrindą, kad jiems nebūtų taikomi šie priedai. Taigi tai yra tikro, elementaraus socialinio teisingumo atkūrimas ir siūlau visiems palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš. Kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš labai norėčiau, kad jūs paklausytumėte. Nepainiokime visų dalykų į vieną krūvą. Pirmiausia buvo pasakyta, kad stažas neskaičiuojamas. Nepainiokime stažo pensijai. Visiems pareigūnams ir prokurorams jis yra skaičiuojamas. Dabar noriu atkreipti dėmesį, koks įstatymas keičiamas. Keičiamas Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų (prie kurių priklauso ir prokurorai) įstatymas. Siūloma keisti 5 straipsnį, o reikėtų pirmiausia keisti 3 straipsnį. Nes 3 straipsnyje kalbama, iš ko susideda prokurorų darbo užmokestis: pareigybinės algos, priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir priedo už kvalifikacinį rangą. Koks gi pasiūlymas? Pasiūlymas yra toks, kad priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiuotume ne nuo Kovo 11-osios, o nuo 1968 metų, kai buvo Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika. Tokios nuostatos netaikomos nei teisėjams, nei politikams, nei valstybės tarnautojams, nei kitiems pareigūnams pagal šį įstatymą. Todėl kai mes kalbame apie lygiateisiškumą, aš noriu priminti, kad Aukščiausioji Taryba dėl buvusių milicininkų, dabar policininkų, kurie perėjo anuomet, kai buvo karštos dienos, tarnauti, priėmė atskirą Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, kuriame buvo pažadėtos visos garantijos. Taigi jiems išimtys ir yra paliktos. Kitiems pareigūnams, teisėjams, politikams tokių išimčių nebuvo padaryta. Todėl, mielieji kolegos, negalvokite, kad jeigu jūs pritarsite tokiems siūlymams, tai 168 ir baigsime šitą klausimą. Bus daugybė: bus teisėjų, bus politikų, bus tas pats tarnautojas, kuris dirbo prokuratūroje, bet nebuvo prokuroras. Kodėl jis bus blogesnis? Taigi todėl aš ir nepritariu. Neimkime iš konteksto vienos grupės ir nesudarykime jai sąlygų. Tai yra ir pinigai – vienas milijonas papildomai.
PIRMININKAS. Dėkojame kolegoms už išsakytą nuomonę. Dabar reikia savo nuomonę pareikšti balsavimu. Buvo nuomonė už, buvo nuomonė prieš. Prašom registruotis ir išreikšti savo nuomonę balsavimu.
Gerbiamieji kolegos, po pateikimo Seimo nariai pritarė šiam projektui. Užsiregistravo 53 Seimo nariai, už – 29, prieš – 4, susilaikė 18. Po pateikimo reikia paskirti komitetus. Pagrindinis komitetas siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Biudžeto ir finansų komitetas. Ar bus kitų pasiūlymų? Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Kitas darbotvarkės klausimas… siūloma svarstyti rudens sesijoje. Pritariate, bendru sutarimu, taip? Labai ačiū.
Kitas darbotvarkės klausimas Nr.XP-89 – Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – kolega J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, teikiu penkių, susijusių turiniu, įstatymų projektų rinkinį, kuriais siūloma sureguliuoti statutinių tarnautojų kai kuriuos atsakomybės klausimus. Pats pirmasis, t.y. 89 projektas, dar yra išlikęs iš tų laikų, jeigu kas prisimenate, kai buvo iškilusi valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovo generolo Algimanto Songailos atleidimo problema, kai buvo susigriebta, jog tikrai trūksta pagrindų atrodytų logiškam atleidimui. Todėl aš ir siūlau, kad atitinkamame įstatyme nebūtų kaip anksčiau tik keturi punktai kaip atleidimo pagrindas, o būtų nuoroda į bendrą vidaus tarnybos statutą, kur yra apie 17 punktų, kitaip sakant, šios tarnybos vadovas būtų atleidžiamas tais pačias pagrindais kaip ir kiti statutiniai pareigūnai, gyvenantys ir dirbantys pagal tą įstatymą.
Dabar trumpai apie kitus projektus. Vidaus tarnybos statuto 13 straipsnio pakeitimu siūlau pažymėti, kad pareigūnas laipsnio netenka ne tik atveju, kai nuteisiamas ar kai netenka pilietybės, bet ir kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Pabrėžiama, kad sprendimą dėl laipsnio atėmimo priima tą laipsnį suteikęs pareigūnas, nes iki šiol nebuvo apibrėžta, kas tai turi atlikti.
Valstybės saugumo departamento statuto 30 straipsnį keičiant taip pat pabrėžiama, kad tarnybinis rangas būtų atimamas ir kai pareigūnas savo poelgiu pažemino saugumo pareigūno vardą arba sulaužė priesaiką. Dėl to yra atleidžiamas, kartu atimamas laipsnis. Neatsitiks taip, kad dėl kokio kontrabandos atvejo atleistas pareigūnas toliau puikuosis savo rangu ar laipsniu.
Panašus principas siūlomas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams. Atleidimo pagrindas siūlomas ir toks, kad kai pareigūnas savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Atitinkamai Krašto apsaugos sistemos įstatyme (neskaitau viso pakeitimo įstatymo pavadinimo) taip pat siūloma pabrėžti, jog atleidimo pagrindas galėtų būti, kai karys savo veiksmais pažemina kario vardą, ir duodamas apibrėžimas, kas tai yra. Tiek.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Užsirašė klausti vienas kolega. Prašom klausti. Gerbiamasis J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs siūlote iš karto dvi bausmes už vieną ir tą pačią veiką: atleisti pareigūną, jeigu jis pažemino vardą, ir dar atimti laipsnį. Pareigūnas laipsnį užsitarnauja ilgais tarnybos metais palaipsniui. Taip nebūna, kad jis iš karto gautų aukščiausią laipsnį. Tarkime, jis tarnavo 10, 15, 20 metų, užsitarnavo tam tikrą laipsnį. Staiga už labai šiurkštų pažeidimą baudžiamas griežčiausia tarnybine nuobauda – atleidimu. O jūs dar siūlote jam antrą nuobaudą. Taigi yra bendras principas – už tą pačią veiką, už tuos pačius veiksmus du kartus nebaudžiama.
J.RAZMA. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs būtumėte atidžiau pažiūrėjęs, aš neįvedu naujo principo. Šis principas galioja tuo atveju, kai įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis. Aš savo projektais teigiu, kad rimtas nusižengimas, dėl kurio pareigūnas atleidžiamas, sakykime, už priesaikos sulaužymą, yra labai panašus kaip ir tas atvejis, kai įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis. Tas apkaltinamasis nuosprendis irgi gali būti už kokį nors nesunkų nusikaltimą. Aš čia per daug naujo nieko neįvedu. Kaip jūs teigiate, aš negaliu sutikti, kad už tą patį nusižengimą numatau du atsakomybės momentus. Tas principas jau buvo.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Gerbiamasis Razma, norime jūsų paklausti, ar mes teisingai supratome, kad jūs pateikėte savo visus penkis projektus, taip?
Gerbiamieji kolegos, kadangi nuomonių už ir prieš nėra, siūlau apsispręsti bendru sutarimu. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Yra kita nuomonė – balsuoti dėl pateiktų įstatymų projektų. Dėl visų iš karto, taip? Dėl visų iš karto. Prašom apsispręsti balsuojant. Užsiregistruokite, ir balsuosime.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 46 Seimo nariai: už balsavo 36, prieš nebuvo, susilaikė 10, pritarta projektams po pateikimo. Dabar reikia paskirti papildomus komitetus dėl kiekvieno atskiro projekto.
Dėl pirmo projekto siūlomi komitetai. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Mums reikia apsispręsti, kokį mes skirsime papildomą komitetą. Nėra. Jeigu nėra, pagrindinis komitetas yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Gerbiamasis Sabatauskai, norite pasiūlyti papildomą komitetą? Prašom siūlyti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Gerbiamieji Seimo nariai, ar neprieštaraujate pasiūlymui? Pritarta bendru sutarimu. Klausimą siūloma svarstyti rudens sesijoje. Prieštaravimų nebus? Gerai.
Antras projektas. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Gerbiamieji kolegos, ar bus prieštaraujančių? Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Trečias projektas. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomo nėra numatyta. Yra? J.Sabatauskas siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, taip? Dėl visų komitetų tą patį komitetą siūlo. Visi pritariate? Taip. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Dėl kitų klausimų yra tie patys komitetai ir dar papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Bendru sutarimu? Ačiū.
Rinkliavų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo Nr.XP-611 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Rinkliavų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-611. Pranešėjas – gerbiamasis kolega R.Palaitis.
R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien teikiu įstatymo projektą, kuriuo siūlau šiek tiek pakoreguoti Rinkliavų įstatymą. Korekcijos esmė yra tokia. Šiandien valstybės rinkliavos, kurias surenka savivaldybės, yra renkamos tokia tvarka. Vyriausybė susirenka, susumuoja duomenis iš visų savivaldybių ir pasako: tokia ir tokia rinkliava, turi būti tokia konkreti suma.
Akivaizdu, kad skirtingose savivaldybėse yra skirtingos sąnaudos tai pačiai licencijai išduoti, turint omeny rinkliavas už licencijų išdavimą. Šiuo atveju yra šiokia tokia nelygybė tarp savivaldybių. Į mane kreipėsi ne vienas meras sakydamas, kad reikėtų palikti savivaldybėms teisę pačioms, galbūt turi būti tam tikros ribos, nuspręsti, kokie turėtų būti rinkliavų dydžiai.
Todėl šiuo projektu teikiu, kad Vyriausybė nustatytų valstybinių rinkliavų dydžius. Jeigu savivaldybė surenka tas rinkliavas ir išduoda licencijas, tai pati savivaldybė turėtų nustatyti konkrečius dydžius. Tokia yra trumpa šio projekto esmė. Laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai už pateikimą. Klausimų nėra. Siūlau balsuoti. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Bendru sutarimu pritariame? Dėkoju pranešėjui. Reikia paskirti komitetus. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Klausimą siūloma svarstyti rudens sesijoje. Pritarta. Labai ačiū.
Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-379(2) (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-379. Pranešėja – profesorė V.M.Čigriejienė. Prašom.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Gerbiamasis vicepirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu 16 straipsnio 2 dalies patobulintą įstatymo projektą. Seimas, tvirtindamas biudžetą, Vyriausybės teikimu tvirtina ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Valstybės lėšomis draudžiama dalis gyventojų: vaikai, pensininkai, neįgalieji bei kiti asmenys, neturintys darbo santykių. Tokių yra 2,2 mln. gyventojų. Taigi didinant lėšas padidėtų įplaukų į privataus sveikatos draudimo biudžetą. Mažėjant sveikatos apsaugos finansavimui negalima užtikrinti efektyvaus sistemos funkcionavimo bei paslaugų kokybės, nes įkainis nesiekia realių kainų ir gyventojai privalo mokėti medicininėse įstaigose savo lėšomis.
Be to, antrojo, trečiojo lygio stacionaruose ta pati operacija kainuoja skirtingai, nors vienodai vyksta ir pedagoginis procesas, nes pedagogų dirba ir tose bazėse. Mes didžiuojamės profesionaliais chirurgais, širdies ir kitų specialybių gydytojais, nes jie atlieka tą patį, ką atlieka gydytojai turtingose šalyse: persodina organus – ir ligonis gyvena antrą gyvenimą, operuoja auglius – dešimtmečiais pailgina amžių sergantiems onkologinėmis ligomis arba juos išgydo.
Sunkiai susirgę būname pasiryžę atiduoti viską, kad tik išgyventume patys. Nešame gydytojams dovanas, pykstame, kad ima. Kodėl pykstame ant gydytojų, kai jie paprašo pinigų iš Vyriausybės? Norėdami iš esmės pagerinti situaciją, turime imtis ryžtingų priemonių, o ne kosmetinių. Kosmetinėmis priemonėmis tik sukelsime didesnį žmonių susierzinimą. Nepatvirtinęs Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies pataisos, Seimas grąžino šį projektą tobulinti. Žinome, kad bendrasis vidaus produktas ir ekonomika auga, o sveikatos apsaugos finansavimas atsilieka nuo bendrojo vidaus produkto, todėl būtina didinti privalomojo sveikatos draudimo biudžeto pajamas, tas leistų padidinti įkainius, o kartu ir atlyginimą.
Turbūt daugiau nei prieš dešimtmetį buvo nuspręsta, kad pinigai turi eiti paskui ligonį. Tuo tikslu buvo įkurtos ligonių kasos teisingai pinigams paskaičiuoti ir pinigams paskirstyti, tačiau niekas nepasikeitė, dalis skirtų lėšų atiteko ligonių kasoms išlaikyti. Susirgusiems valdžios vyrams daromas viskas be eilės patogiu metu, todėl ir sunku jiems suvokti tikrąją medicinos esmę, medikų reikalavimus. Tai pasityčiojimas iš medikų ir pacientų. Sveikata turi būti gelbėjama bet kokiomis sąlygomis, nes esame piliečiai, mokame mokesčius. Nejaugi leisime puikiems chirurgams, perspektyviems gydytojams išvažiuoti į Prancūziją, Angliją, Skandinavijos šalis? Europos Sąjungos šalyse sveikatos apsaugai skiriami 6,2% bendrojo vidaus produkto, o Lietuvoje – tik 3,7%. Lietuva pagal finansavimo dydį atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių 5–10 kartų.
Visuomenei privalu domėtis, kur plaukia biudžeto pinigai. Juk pinigų yra. Kodėl mokama už triuką – užsišaldymą lede? Šiuo metu farmacinės kompanijos grąžina į valstybės biudžetą pinigų, nes mokėjo užsieniui. Išlaikėme valdininkų armiją ir dar ją norime padidinti. Ligonių kasos depozite laiko per 200 litų, gautos palūkanos iš „Jukos“ už dividendus – 100 mln. litų, o iš skirtų medikams 167 mln. per mokesčių sistemą sugrįžta 112 mln. 2004 metų pabaigoje Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto atsiskaitomoje sąskaitoje lėšų likutis buvo per 259 mln., o 2004 metų rezerve liko nepanaudota per 18 mln. Ir 2005 metų atskiroje rezervo sąskaitoje yra per 257 mln. litų. Tai rodo blogą administravimą.
Pagal šiandien galiojantį įstatymą įmokos dydis vienam apdraustajam yra, kaip žinote, 242 litai. Tad apie kokį normalų finansavimą sveikatos apsaugos sistemoje galima kalbėti? Todėl žmogus ligoninėje turi pirkti viską. „Sodra“ kiekvienais metais tvirtina skirtingas draudžiamąsias pajamas. Tai yra socialinis rodiklis, noriu pabrėžti. Todėl tikslinga įmokos dydį vienam apdraustajam per dvejus metus valstybės lėšomis (tai siūlau) padidinti atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų kitimą ir skirti 35% šio dydžio. Priėmus 16 straipsnio 2 dalies pakeitimo projektą, nuo 2007 m. sausio 1 d. padidėtų sveikatos draudimo biudžeto pajamos už valstybės draudžiamus asmenis ir iš valstybės biudžeto reikėtų pervesti 747 mln. litų į privalomojo sveikatos draudimo biudžetą. Kviečiu susimąstyti apie sveikatos apsaugą ir palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame profesorei už išsamų pristatymą. Jūsų paklausti užsiregistravo gerbiamasis V.Rinkevičius.
V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Aišku, kilnūs jūsų tikslai ir pasiūlymai, tačiau vis dėlto jie turi atitikti mūsų realias galimybes. Vis dėlto tokią sumą šiemet, kaip jūs minėjote, iš įvairių rezervų, resursų gal surinktume, tačiau ateis kiti, dar kiti metai, kai visus tuos rezervus „suvalgysime“, ką tada darysime? Gal reikėtų mums realiau galvoti? Iš tiesų problema yra, bet ar šiandien mūsų valstybė nesprendžia piktybiškai tų dalykų, ar todėl, kad šiandien nėra tiek galimybių? Aš manau, kad galimybės turi atitikti ir mūsų norus. Kaip jūs manote?
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Ačiū Seimo nariui V.Rinkevičiui už klausimą. Be abejo, viską suprantu, bet vis tiek reikia kai kuriose srityse ryžtingumo, nes tikrai bręsta revoliucija. Brangsta… įkainiai ne taip brangsta, kaip turėtų būti, diegiamos naujos technologijos, pinigų trūko ir trūks visose srityse, bet, manau, tam ir yra Vyriausybė. Gal vis dėlto ji gali peržiūrėti visus rezervus ir priimti kokius sprendimus, kaip teisingai administruoti ir kokią liūto dalį skirti medicinai.
PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamoji profesore, už atsakymą. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra norinčių išreikšti. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū visiems. Siūlomi komitetai. Pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas, papildomas Biudžeto ir finansų komitetas. Klausimą siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ačiū, gerbiamoji profesore.
Kitas darbotvarkės klausimas, kuris turėjo būti svarstomas, tačiau noriu pasakyti priežastį, kodėl jo nesvarstysime, tai yra 15 klausimas – Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančios šeimos (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo projektas Nr.XP-513. Negalime jo svarstyti, nes nėra surinkti parašai. Nėra 29 parašų, todėl mes šio klausimo svarstyti negalime.
Toliau pagal darbotvarkę taip pat nesvarstytinas klausimas, nes mes neturim tų parašų, taip? (Balsai salėje) Mes negavome. Gerbiamasis profesoriau, labai atsiprašom, einame toliau, nes visi su nekantrumu laukia posėdžio pabaigos.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-621, kurį turėtų pristatyti gerbiamasis R.Palaitis. Tačiau pasakysiu, kodėl jūs negalite jo pristatyti. Jis prieštarauja Konstitucijai, tai pareiškė Teisės departamentas pagal Seimo statutą. Jeigu Teisės departamentas pateikė išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti šį projektą. Todėl šiandien jis nebus teikiamas pagal mūsų darbotvarkę. Atleiskite, gerbiamasis kolega.
Toliau darbotvarkės klausimas, kurio nenagrinėjome, tuoj, sekundę, kolegos, pasitikslinsiu – Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-606. Pranešėjas – gerbiamasis kolega A.Pupinis.
E.PUPINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiuo projektu siūloma panaikinti savivaldybės kontrolierių nustatytą 5 metų kadencijos terminą bei pareigų užėmimą būdą – konkursą ir nustatyti, kad savivaldybės kontrolierius į pareigas bus priimamas ir atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Aš esu susipažinęs su Teisės departamento pastabomis, manau, po pateikimo tikrai aktyviai bus teikiami pasiūlymai svarstymo stadijoje, manyčiau, į visas tas pastabas galėsime atsižvelgti. Todėl siūlau po teikimo pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam kolegai už pranešimą, jūsų nori paklausti gerbiamasis J.Sabatauskas. Prašom, Juliau.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Labai trumpai. Kolega, šiandien visos valstybės tarnybos įstaigų vadovai renkami konkurso tvarka ir yra jų kadencijos terminas. Jūs siūlote visą šią tvarką keisti, tai yra konceptualus dalykas. Panaikinti terminą „savivaldos kontrolierius“ ir panaikinti, kur yra parašyta, kad „kadencijų skaičius neribojamas“. Viena blogybė gali būti, kad tie žmonės bus amžini, kas prieštarauja valstybės tarnybos koncepcijai, kita vertus, jie bus visiškai priklausomi nuo merų. Tai irgi neleistina. Kaip jūs į tai reaguosite?
E.PUPINIS. Nemanyčiau, kad jie bus priklausomi nuo merų. Šiuo metu iš dalies priklauso nuo merų, nes kai kurie iš jų atėję kaip pasitikėjimo tarnautojai, kai kurie yra paskirti tam tikros kadencijos metu. Manyčiau, kad savivaldybės kontrolieriai yra vieninteliai, kurie išliko savivaldybės lygmeniu, ir skiriami kadencijai. Jie turėtų būti gana laisvi žmonės ir objektyviai vertinti, nepaisydami kažkokių politinių vėjų ir panašiai, savivaldybes situaciją bei būti pavaldūs tarybai, kaip atstovaujamai institucijai. Šiek tiek gal ir yra tam tikros… gali būti diskusijų, nes dabar yra auditoriai ir yra kontrolieriai, tai manyčiau, kad kontrolieriai turi būti pavaldūs atstovaujamai institucijai – tarybai. Šioje vietoje atsiranda vienas iš pagrindinių dalykų, tai yra patirtis.
J.SABATAUSKAS. O dėl kadencijos?
E.PUPINIS. Taip pat nemanyčiau, kad vis dėlto turi būti ribojama kadencija, nes kadencija vėl leidžia politinį įsikišimą ir norą, norime ar nenorime, skirti vadinamuosius savus. Ir vis dėlto geriau jau be kadencijos, negu kišeninis kontrolierius.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolegė gerbiamoji R.Baškienė.
R.BAŠKIENĖ. Gerbiamasis kolega, ar jums neatrodo, kad daugkartinės Vietos savivaldos įstatymo pataisos sukėlė tam tikrą chaosą savivaldybėse? Jūs dabar vėlgi siūlote grįžti prie…
PIRMININKAS. Mieloji kolegė, truputį arčiau mikrofono, kolegos jūsų negirdi.
R.BAŠKIENĖ. Jūs vėl siūlote grįžti prie šio įstatymo pataisų. 2000 m. mero patikėjimo teise buvo skiriami kontrolieriai, 2000 m. spalio 12 d. jie tapo kaip valstybės tarnautojai penkerių metų kadencijai. Dabar šios kadencijos terminas artėja į pabaigą. Ar negalima teigti, kad kam nors yra naudingas jūsų įstatymo projekto teikimas, kai šiuo atveju tiek Seimo kontrolieriai, tiek valstybės kontrolieriai dirba penkerių metų kadenciją.
Antras dalykas. Ar Savivaldybių asociacija pritaria šiai jūsų įstatymo pataisai?
E.PUPINIS. Negaliu pasakyti, kad kadencija šiuo metu baigiasi visiems, kai kuriems baigiasi, kai kuriems dar nesibaigia. Bet vėlgi aš grįžtu prie to paties, kartu ir prie asociacijos atsakymo. Taip, galbūt kai kurie merai norėtų turėti sau labai artimą žmogų kontrolierių tarnyboje. Beje, aš buvau meru ir man tokia pareigybė, kur dirbtų savas žmogus, labai netiktų. Priešingai, kontrolierius turi prižiūrėti, o jis gali prižiūrėti tik tada, kai per daug metų turi sukaupęs didelę patirtį. Kontrolierius – tokia institucija, kuriai svarbiausia ir yra patirtis ir žinojimas, kaip tikrinti, žinojimas apskritai tos visos sistemos ir silpniausių vietų. Dar kartą norėčiau sugrįžti, nemanyčiau, kad kadencijos pabaiga kuriems nors kontrolieriams turėtų būti svarbus argumentas.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam E.Pupiniui. Klausimų daugiau neturime. Yra nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už. Neužsirašė. Nuomonė prieš – E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos! Vis dėlto aš manyčiau, kad siūloma tokia tvarka nėra gera. Galbūt reikia keisti tą tvarką, kuri yra nustatyta dabar. Aš tikrai nesiginčiju, kad jinai yra gera. Aš galbūt matyčiau šioje situacijoje kitokią išeitį, kad, tarkim, jeigu yra renkama savivaldybės taryba ketveriems metams, tai savivaldybės kontrolierius gali būti skiriamas 5 ar 6 metams, tačiau turi išlikti į tas pareigas konkurso tvarka, jis turi žinoti, kad šias pareigas eina ribotą laiką, ir tai jį skatins gerai dirbti. Nes jeigu jis žinos, kad yra faktiškai nepakeičiamas, mes tikrai galime turėti problemų su tokio žmogaus prisitaikomumu prie valdžios ir tarnavimu savivaldybės institucijoms, o ne žmonėms, čia gali būti daug problemų. Manyčiau, kad vis dėlto šis įstatymo projektas, kuris yra reikalingas iš principo, yra taisytinas. Siūlyčiau jį grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkojame Egidijui. Nuomonė už – gerbiamasis kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Per savo parlamentinį gyvenimą teko pamatyti visokių savivaldybių kontrolierių: ir pataikaujančių merams, ir labai su jais kariaujančių, bet dažniausiai už reikalą. Dažniausias rezultatas būdavo, ypač anksčiau, kad tokius kontrolierius taryba tiesiog pašalindavo ir skirdavo sau patogius. Aš nesakau, kad tai, ką dabar siūlo pranešėjas, yra tikrai geriausias variantas, bet atminkime Seimo statutą, mes dabar tik sprendžiame, ar šitą klausimą, savivaldybių kontrolierių klausimą, svarstome ar ne? Problemų yra. Po to paskirsime pagrindinį komitetą ir jisai sudėlios visas, sakykim, gerąsias ir blogąsias vieno ar kito sprendimo puses. Aš siūlyčiau šiandien tiesiog nuspręsti, kad mes tokį klausimą svarstome. Kokį mes sprendimą padarysime, priklausys ne tik nuo to, ką dabar pasiūlė projekto autorius, bet ir kokią nuomonę suformuos pagrindinis komitetas. Juk statutą žinote. Dažniausiai po komiteto taip atsitinka, jog opozicija siūlo, komitetas siūlymą apverčia aukštyn kojom, jis net negali pasakyti, kad tai jau nebe jo siūlymas, nebe jo projektas. Tai gal ir čia taip atsitiks, niekas negali pasakyti, bet atmesti klausimą, nes problemų tikrai yra, aš nesiūlyčiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam S.Pečeliūnui. Buvo viena nuomonė už ir viena nuomonė prieš po pateikimo. Mielieji kolegos, reikėtų apsispręsti balsuojant. Prašome registruotis ir balsuoti. Kas už, kas prieš?
Dėkoju, kolegos. Užsiregistravo 46 Seimo nariai, už – 24, prieš – 9, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ar bus kitų siūlymų? Ačiū.
Kitas darbotvarkės klausimas – Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-620. Pateikimas. Pristato gerbiamasis Seimo vicepirmininkas G.Steponavičius. Prašom, Gintarai.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tai, kad mano klausimas svarstomas darbotvarkės pabaigoje, tik patvirtinta tą faktą, kad visi Seimo nariai yra lygūs, skirtingai nei tai šiandien mėgino ne sykį teigti kiti kolegos. Jeigu grįžtume ir trumpai stabtelėtume prie teikiamo įstatymo projekto esmės, tai noriu pasakyti, kad Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas aiškiai pasako, kad visi mokslinį laipsnį turintys mokslininkai turi teisę gauti valstybinę mokslininkų pensijų. Tačiau praktikoje paaiškėja, kad tiktai valstybinėse aukštosiose universitetinėse ar neuniversitetinėse mokyklose dirbantys gauna būtent tokias valstybines mokslininkų pensijas. Pačios įstatymo nuostatos nėra tarpusavyje suderintos. 1 straipsnyje rašoma apie pačią esmę, kad valstybinę pensiją gali gauti kiekvienas, turintis mokslo laipsnį, kituose straipsniuose yra parašyta, kad gali gauti tiktai valstybinių įstaigų mokslo daktarai. Todėl įstatyme yra siūloma keliose vietose išbraukti žodį „valstybinį“ ir tada būtų suvienodintos sąlygos.
Galiu pasakyti, kad ši iniciatyva kilo susitikus su nevalstybinių aukštųjų (tiek universitetinių, tiek neuniversitetinių) mokyklų atstovais, kurie sakė, kad gabūs jauni mokslininkai neina dirbti į privačias mokyklas, nes dažnai yra sakoma, kad tenai dirbdami turės menkesnes socialines garantijas nei valstybinėse. Manau, mes turime nustatyti vienodas galimybes visų tipų mokykloms, juo labiau kad privatus mokslas, aukštasis mokslas Lietuvoje užima vos kelis procentus. Latvijoje palyginimui yra beveik trečdalis ar net prie pusės artėja skaičius studentų, studijuojančių privačiame aukštojo mokslo sektoriuje. Manau, kad iš kelių straipsnių išbraukus žodį „valstybinis“ diskriminacinė nuostata būtų panaikinta. Tikiuosi, kolegos, jūsų pritarimo. Juo labiau kad šventinė nuotaika, tikiuosi, vis labiau apima kiekvieną iš jūsų.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – gerbiamasis V.Domarkas. Prašom, Virginijau.
V.DOMARKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu ne paslaptis, ar jūs dar studijuojate ir, jeigu studijuojate, kokioje aukštojoje mokykloje?
G.STEPONAVIČIUS. Esu baigęs seniai, dėsčiau 10 metų valstybiniame universitete. Šiuo metu įstatymai leidžia studijuoti, bet neleidžia dėstyti, kaip žinote, Konstitucija to nenumato Seimo nariams. Grįžtant prie jūsų klausimo, čia nėra jokio mano intereso. Dar nepaminėjau, kad, be abejo, tai būtų susiję su tam tikrais papildomais finansais iš valstybės biudžeto, tai būtų iki 1 mln. Lt, mūsų skaičiavimais, todėl, manau, jeigu būtų pritarta po pateikimo, reikėtų kreiptis į Vyriausybę išvados.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymą. Nuomonė už – gerbiamoji kolegė I.Degutienė. Prašom.
I.DEGUTIENĖ. Jeigu niekas nenori kalbėti prieš, tai ir aš atsiimu tada.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai Irenai už tai, kad jinai neišsakė savo nuomonės už ir neišsakė savo nuomonės prieš. Mielieji kolegos, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Kitų pasiūlymų nėra. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas.
Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Kitų pasiūlymų nėra? Ačiū.
Mielieji kolegos, dar turime porą klausimų. Vienas iš jų – tai rezervinis 6 klausimas – Vidaus tarnybos statuto, Policijos veiklos įstatymo ir Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-587. Pranešėjas – kolega K.Starkevičius.
K.STARKEVIČIUS. Laba diena, kolegos. Puiki nuotaika! Aš manau, jos nesugadinsiu.
V.M.Čigriejienę, A.Salamakiną ir mane rengti įstatymo projektą paskatinusios priežastys yra būtinumas parengti tinkamą teisinę bazę Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos daliniams reorganizuoti, funkcionuoti, nustatant šių dalinių reorganizavimo kryptis ir veiklos reglamentavimą.
Įstatymo tikslas – užtikrinti dabar esančių vidaus tarnybos dalinių veiklos ir juose tarnaujančių pareigūnų tarnybos tęstinumą.
Aš ilgai jūsų nekankinsiu, įrodinėdamas, kaip šio įstatymo reikia, tik pasakysiu, kad, kol mes dabar čia svarstome, jie labai laukia šio įstatymo. Šiandien yra Joninės. Šie vyrai budi, dirba ir laukia šio įstatymo, nes dabar yra pato situacija, todėl šio įstatymo priėmimas yra būtinas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Norinčių klausti nėra. Ar reikia balsuoti, ar pritariame bendru sutarimu? Yra siūlymas balsuoti. Kas už tai, kad pritartume siūlomam projektui? Dar yra nuomonių už ir prieš. Nėra? Buvo siūlymas balsuoti. Tai prašom išsakyti nuomones, kas už ir kas prieš. Nėra. Gerbiamasis E.Klumbys atsisakė? Prašom, gerbiamasis Klumby. Nuomonė už.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, manau, tai yra labai svarbus, labai rimtas siūlymas pakeisti įstatymą. Situacija yra labai dviprasmiška. Vidaus reikalų pulkai yra tam tikros „pakabintos“ būsenos. Reikia kuo greičiau išspręsti tą situaciją, kad tie žmonės žinotų, kokį darbą dirba ir kad toliau dirbtų darbą taip, kaip dirbo iki šiol. Aš visiems siūlau balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti po pateikimo. Prašom.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo balsuoti 40 Seimo narių: už – 37, prieš – 1, susilaikė 1, pritarta po pateikimo.
Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis kolega J.Sabatauskas siūlo sukeisti vietomis komitetus: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar pritariame bendru sutarimu? Labai ačiū.
Mielieji kolegos, prašau jūsų neskubėti. Mes dar turime vieną darbotvarkės klausimą. Gerbiamasis A.Dumčius, mūsų mielasis profesorius, pateiks išimties tvarka, nes nebuvome gavę 29 parašų. Šiuo metu jis mums juos pateikė. Gerbiamasis profesoriau, jums suteikiamas žodis.
A.DUMČIUS. Ačiū. Pirmininke ir gerbiamieji kolegos, teikiu Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo projekto naują redakciją.
Kadangi įsivėlė klaida, lietuvių kalbos netikslumas, – buvo atskliaustas antrasis subjektas, antroji socialinė grupė – vieni gyvenantys asmenys, todėl jie tarsi praranda ir teisę, palyginti su pirmąja. Pasikonsultavus ištaisyta ši klaidinga sakinio konstrukcija ir vietoj skliaustelių, kurie panaikinti, yra skyryba jungtukais „ir“, „arba“. Tai tik toks yra įstatymo pakeitimas.
Kadangi neseniai buvo taisytos įstatymo pataisos, tai surinkti 29 Seimo narių parašai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam profesoriui už projekto pateikimą. Norinčių klausti nėra. Nuomonių už ir prieš taip pat nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūlomas pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Mielieji kolegos, pareiškimų negavome, todėl… (Balsai salėje) Atsiprašau. Gerbiamoji I.Degutienė. Prašom.
I.DEGUTIENĖ. Frakcijos vardu noriu pasveikinti Seimo Pirmininką su puikia premjera – pirmininkavimu posėdžiui. (Plojimai) Visiems kolegoms, kurie kantriai dalyvavote pateikiant opozicinę darbotvarkę ir geranoriškai balsavote, norime tiek Tėvynės sąjungos, tiek Liberalų ir centro sąjungos frakcijų vardu padėkoti ir palinkėti visiems linksmų Joninių.
PIRMININKAS. Dėkojame mielajai I.Degutienei.
Aš taip pat noriu labai trumpai. Mielieji kolegos, dėkoju už toleranciją, už pastabas, už komplimentus. Noriu visiems palinkėti gero savaitgalio. Gerai pailsėkite, kad kitą savaitę su nauja energija, gerai pailsėję susitiktume ir galėtume taip pat sėkmingai bendrauti, kaip bendraujame dabar. Visiems sėkmės!
Posėdis baigtas. Mielieji kolegos, sėkmės jums!