Keturiasdešimt
antrasis (69) posėdis
2005
m. birželio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.PEKELIŪNAS
PIRMININKAS. Prašau sėsti ir pradėsim vakarinį posėdį. (Balsai salėje) Bus. Kai išgirs kalbant, gal greičiau subėgs daugiau. Vakarinį posėdį pradedu. Kviečiu registruotis. Registruojamės.
Dalyvauja 37. Lyg ir yra daugiau. Yra prašymas dar kartą pakartoti. Ar galim tai padaryti? Gerbiamieji, dar kartą registruojamės. Dar kartą registruojamės, nes kai kurie nespėjo. Registruojamės. Šiek tiek padaugėjo – 41. Aš matau, ateina daugiau. Matyt, vis tiek posėdį pradedam.
Pirmasis klausimas yra Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių ir priedų pakeitimo bei papildymo ir kodekso papildymo įstatymo projektas. Jį turėtų pateikti… Teikėjas yra ministras Gintautas Bužinskas, bet pranešėjai yra komitetų pirmininkai. Pirmąją kviečiu gerbiamąją Seimo narę A.Staponkienę – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
A.STAPONKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas parengtas vykdant stojimo į Europos Sąjungą sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei atsižvelgiant į bendrą Europos Sąjungos valstybių narių politiką tam tikrose srityse.
Pakeitimų tikslas yra suderinti Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę su Europos Sąjungos Bendrijos teisynu. Įgyvendinant minėtus Europos Sąjungos teisės aktus yra tikslinama… Aš galbūt straipsnių nevardysiu, tik įvardysiu, ką tie straipsniai numato, kokią atsakomybę už kokius pažeidimus.
Prekybos žmonėmis, vaiko pirkimo arba pardavimo, netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo, laikymo arba realizavimo, netikrų mokėjimo instrumentų, skirtų atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, gaminimo ar neteisėto disponavimo jais, aplinkos apsaugos ar gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo, neteisėto medžiojimo arba žvejojimo, neteisėto augalų rinkimo ar naikinimo, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų sudėtys yra numatytos šiuose straipsniuose, kurių svarstymas šiandien vyksta. Taip pat numatoma nauja neteisėtos prekybos ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis nusikaltimo sudėtis. Daugelyje Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių įtvirtinama juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė.
Kartu įstatymo projekte numatomos ir kitos reikalingos baudžiamojo įstatymo pataisos. Galbūt vėl nevardysiu straipsnių numerių, nes nieko nesako. Atsižvelgiant į priimtą naują Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo redakciją, straipsnyje tikslinamos vartojamos sąvokos. Baudžiamajame įstatyme siūloma įtvirtinti naują išnaudojimo priverstiniam darbui nusikaltimo sudėtį, t.y. įrašoma sąvoka „muitinės apgaulė“, kuri numato baudžiamąją atsakomybę už į Lietuvą per kitas Europos Sąjungos valstybes nares patenkančių prekių, kurios Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje turėjo būti pateiktos muitinės kontrolei, nepateikimą muitinės kontrolei.
Yra straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, taip pat straipsniai, kurie inicijuojami remiantis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rekomendacijomis, pateiktomis rezoliucijoje Nr.1540. Ši rezoliucija priimta siekiant atspindėti padidėjusį tarptautinės bendruomenės dėmesį nusikaltimams, susijusiems su teroristiniais išpuoliais. Masinio naikinimo ginklo gamyba ir disponavimas juo kelia ypatingą pavojų, kuriam rezoliucija siekia užkirsti kelią. Tai ir numato šių Baudžiamojo kodekso straipsnių pakeitimai bei papildymai. Taip pat tikslinamos baudžiamojo įstatymo normos, susijusios su atsakomybe už neteisėtą medžiojimą ar žvejojimą. Atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos dėl žmonių klonavimo uždraudimo bei Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nuostatas, tikslinamos normos, numatančios baudžiamąją atsakomybę už draudžiamus biomedicininius tyrimus su žmogumi ar žmogaus embrionais.
Šiam projektui buvo paskirti papildomi komitetai – Europos reikalų komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Šių abiejų komitetų sprendimu yra pritarta šiam įstatymo projektui bendru sutarimu. Dėl šio projekto vyko klausymai, kuriuose dalyvavo universitetų bendruomenė, Generalinės prokuratūros, Teisės instituto, muitinės pareigūnai, Vidaus reikalų ministerijos atstovai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atstovai. Buvo daug pasiūlymų bei pastabų. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tobulindamas šį projektą, į daugelį jų atsižvelgė ir pateiktam patobulintam įstatymo projektui pritarė. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Kitas komitetas parašytas Europos reikalų komitetas. Kviečiu Europos reikalų komiteto pirmininką gerbiamąjį V.Gedvilą.
V.GEDVILAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji mano kolegos, Europos reikalų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Mūsų komiteto sprendimas yra toks: pirmas, iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso visų išvardytų straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo straipsniams, pritarti projektui Nr.XP-418; antras punktas: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritaria Seimo Europos reikalų komitetas; trečias: atkreipti dėmesį, kad Europos Sąjungos teisės aktų vertimuose į lietuvių kalbą bei nagrinėjamame įstatymo projekte vartojamos skirtingos sąvokos – „Tarybos pamatinis sprendimas“ ir „Tarybos pagrindų sprendimas“. Vadovaujantis 2004 m. sausio 20 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės nutarimu Nr.12 siūlyti nuosekliai vartoti tik sąvoką „Tarybos pagrindų sprendimas“. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam V.Gedvilui. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovą. Kas pareikš nuomonę? Gerbiamasis Seimo narys V.Čepas. Prašau.
V.ČEPAS. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo bei papildymo projektus. Komitetas iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui tobulinant projektą įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Komitetas pritaria bendru sutarimu. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui gerbiamajam V.Čepui. Dabar diskusijai yra užsirašęs vienas Seimo narys – gerbiamasis J.Veselka. Kviečiu į tribūną. Prašau.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti keletą pastabų ne kaip teisininkas, bet kaip pilietis. Vis dėlto man keistai atrodo kai kurie palyginimai. Pavyzdžiui, jeigu paimsim 4 straipsnį dėl 147 – „Prekyba žmonėmis“. Čia, jeigu pardavei prostitucijai, iš to naudojiesi ir t.t., baudžiama nuo 2 iki 10 metų. Dabar, jeigu prekiavo, stengėsi įsigyti žmogaus, asmens organą, audinį arba ląstelę, vėl baudžiama nuo 4 iki 12 metų. Kartu pažiūrėkime 7 straipsnį. Jeigu jūs vežėte kažkokius daiktus, kuriuos reikėjo pateikti muitinei, bet jūs nepateikėte muitinei, o tų daiktų vertė 31 tūkst. litų, jūs baudžiamas iki 8 metų. Prilygina prekybai prostitutėmis, prekybai audiniais! Ir 31 tūkst., jeigu perveži neparodęs muitinei įvairių daiktų, litų ar eurų, pervedus litais 31 tūkst. Aš nežinau, ar yra kokia nors valstybė, kad būtų maždaug lygios bausmės už ekonominį nusikaltimą (nors ten bauda gali būti, bet aš maksimaliai) ir už tai, kai iš tikrųjų yra šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės. Todėl manau, kad reikia arba labai padidinti numatytą bausmę už įtraukimą į prostituciją, už prekybą nukentėjusio asmens organais, audiniais, ląstelėmis, arba labai padidinti sumą už tas prekes. Girdėjote, kai kažkas vežė validolį ar kažkokio kito skysčio buteliuką, jo nedeklaravo muitinėje ir prasidėjo ilgos procedūros. Todėl, mano galva, atleiskite, už 31 tūkst. žmogų sodinti 8 metams į kalėjimą!.. Arba kitas atvejis, jeigu akcizines prekes, atsiminkite, tą 31 tūkst. dar reikėjo sumokėti… Atimkite mokesčius, jeigu 20%… už 6 tūkst. mes galime žmogų pasodinti net iki 8 metų. Žinoma, galima sakyti, kad teisėjai atsižvelgs, duos baudą, bet tokios didelės maksimalios baudos nustatymas yra nelogiškas.
Toliau, dar kas įdomu. Jeigu padarė … žmogų dirbti vergovės ir kitokiomis nežmoniškomis sąlygomis, žmogų verčia dirbti vergovės sąlygomis – irgi maksimali bausmė 8 metai, kaip ir už 31 tūkst., 8 metai. Na, atleiskite, gal tų juristų moralė yra kitokia, bet vis dėlto aš negaliu pritarti. Ir dar vienas, 20 straipsnis dėl (…) pakeitimo. Jeigu veika sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelė žala gyvūnijai, augmenijai, atsirasti kitų sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. O jeigu vien tik gyvūnams pridarė didelės žalos, jau iki 6 metų. Vadinasi, Lietuvoje gyvūnai labiau vertinami negu žmonės. Todėl prašyčiau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsižvelgtų į šias mano pastabas. Aš suprantu, kad gyvūnų dabar mažiau negu žmonių, bet vis dėlto kol kas moralės požiūriu žmogus yra vertinamas labiau už gyvūną. Tas pat ten yra dėl bakteriologinio ginklo vienu atveju ir kitu atveju, kai yra konkreti žala mažesnė… Gerbiamasis, pažiūrėkite, paskaitykite… Todėl teisininkai gal ir prilygina ekonominį 31 (…) nusikaltimą šimtams prekiaujančių prostitutėmis, bet aš su tuo sutikti negaliu… Ir prašyčiau tas mano pastabas įvertinti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui J.Veselkai. Ar galima bendru sutarimu? Ne. Kviečiame balsuoti. Dėl balsavimo motyvų nuomonė už – gerbiamoji Ona Valiukevičiūtė. Prašom.
O.VALIUKEVIČIŪTĖ. Dėkoju. Visose pastarojo meto diskusijose Seime, taip pat teko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje, ne kartą buvo pabrėžiama, jog dabartinio Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso numatytos bausmės yra neadekvačios padarytiems nusikaltimams, nes teismai prekeivių veikas dažnai kvalifikuoja tik kaip už pasikėsinimą prekiauti žmonėmis. O dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse ypač yra neužtikrinta nepilnamečių apsauga. Aš pritariu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktiems Baudžiamojo kodekso straipsnių pakeitimams, kurie ypač sugriežtina bausmes už prekybą žmonėmis, ir labai svarbu, kad naujajame (ne 8 metai, ne, tikrai) variante išvardytos poveikio priemonės dėl pasinaudojimo aukos pažeidžiamumu. Tai taip pat labai svarbu yra naujose pataisose. Pritariu ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Nuomonė prieš – gerbiamasis Seimo narys A.Endzinas.
A.ENDZINAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš pasigedau tų motyvų, kuriuos ką tik įvardijo prieš mane kalbėjusi prelegentė. Norėčiau įvardyti straipsniais. 308 straipsnio 1 dalis. „Tas, kas atliko draudžiamus biomedicininius tyrimus su žmogumi ir žmogaus embrionu, baudžiamas teise dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, atėmimu arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“. Iki dvejų metų, jeigu pradėjai tyrimus neteisėtai su žmogumi arba žmogaus embrionu. Ir pacituosiu kitą straipsnį. 274 straipsnis: „Neteisėtas saugomų laukinių augalų, grybų arba jų dalių rinkimas. Tas, kas neteisėtai paėmė iš natūralios aplinkos ar kitaip rinko arba naikino, žalojo, laikė, perdirbo, gabeno arba realizavo į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytus (arba ir t.t.) grybus ar jų dalis ir padarė didelės žalos jų populiacijai, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“. Paklausykite, kur suderinamumas?! Už grybavimą, jeigu aš nepažinau, kad grybas įtrauktas į Raudonąją knygą, 3 metai, o už biomedicininius tyrimus su žmogumi ar žmogaus embrionu iki 2 metų. Tikrai, mano galva, neadekvačios bausmės. Siūlyčiau jį grąžinti rengėjams tobulinti. Taip negalima tyčiotis iš žmonių.
PIRMININKAS. Labai ačiū už nuomonę. Posėdyje dalyvauja teisingumo viceministras G.Švedas. Jeigu jūs pageidautumėte, jis galbūt duotų atsakymus. Ar pageidaujate?
A.ENDZINAS. Čia ne klausimas, o nuomonė yra. Tiesiog taip parašyta.
PIRMININKAS. Nepageidaujate. Nuomonė už ir nuomonė prieš buvo. Aš siūlyčiau pritarti, kad būtų pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Negalite. Siūlote balsuoti. Gerbiamieji, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų po svarstymo pritarta šiam projektui, prašom balsuoti.
53 – už, prieš – 9, susilaikė 10. Pritarta. Bet aš manau, kad bus atsižvelgta į pastabas, kurias išsakė Seimo nariai.
Pereiname prie kito nutarimo projekto – įstatymo dėl Protokolo, iš dalies pakeičiančio Europos Konvenciją dėl kovos su terorizmu, ratifikavimo projekto Nr.XP-470. Teikėjas – Lietuvos Respublikos Prezidentas. Pirmiausia išėjo gerbiamasis H.Žukauskas, atstovaujantis Užsienio reikalų komitetui, taip?
H.ŽUKAUSKAS. Nesu Prezidentas, bet vietoje A.Paleckio šitą klausimą teiksiu aš. Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, išnagrinėjęs Protokolo, iš dalies keičiančio Europos Konvenciją dėl kovos su terorizmu, ratifikavimo projektą, neturėdamas daugiau jokių pataisų nei iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto, nei iš kitų komitetų, nei asmenų, siūlo pritarti iniciatorių pateiktam projektui. Komitetas balsavo taip: 7 – už, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Siūlau kolegoms pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Į tribūną kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą gerbiamąjį Seimo narį V.Žiemelį.
V.ŽIEMELIS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs šį įstatymo projektą, bendru sutarimu jam pritarė, nes iš esmės jis yra reikalingas, jis praplečia sąrašą asmenų, kurie gali būti ekstradicijos tvarka, atsiprašau, jeigu galima pasakyti, iš šalies išsiųsti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Ir trečias papildomas komitetas buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kviečiu Seimo narį A.Kašėtą.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė įstatymo projektą, pastabų, siūlymų jam neturėjo, pritarė bendru sutarimu. Siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Nematau užsirašiusių diskutuoti. Turiu pasakyti, kad Teisės departamento jokių pastabų irgi nėra. Iš viso pastabų negauta. Siūlyčiau po svarstymo bendru sutarimu priimti. Ar galime taip? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Yra Seimo Pirmininko prašymas, kreipimasis, kad šį nutarimą svarstytume ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti? Pritarimas yra. Dėl balsavimo motyvų nėra. Tada kviečiu priimti šį nutarimą ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu? Reikia balsuoti, taip? Gerbiamieji, pasiruoškite balsuoti ir balsuojame. Kas už tai, kad priimtume įstatymo „Dėl Protokolo, iš dalies pakeičiančio Europos konvenciją dėl kovos su terorizmu, ratifikavimo“ projektą? Balsuojame!
Už – 80, prieš – nė vieno, susilaikė 1. Priimta.
Kitas klausimas – projektas Nr.XP-559 – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės… (Balsai salėje) Prašau? Kortelė neveikia, taip? Mes pridėsime vieną balsą. Prašom pridėti gerbiamosios Aušrinės balsą. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl piliečių kelionių ratifikavimo“ projektas. Šiandien svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas turėtų būti Seimo narys A.Paleckis. Klausimą teikia gerbiamasis Seimo narys H.Žukauskas.
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, teikiame Seimo Užsienio reikalų komiteto – pagrindinio komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl piliečių kelionių ratifikavimo“ projekto. Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė šį projektą. Balsuojant 9 buvo už, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Siūlome Seimo nariams balsuoti už šį projektą dėl to, kad ir į Moldovą mes galėsime važiuoti be vizų. Ačiū.
PIRMININKAS. Užsirašė kalbėti diskusijoje Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys. Kviečiu į tribūną.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, mes vėl, kaip ir praėjusį ketvirtadienį, susiduriame su ta pačia problema. Mums yra teikiamas ratifikuoti susitarimas, ne sutartis. Dar kartą noriu priminti Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktą: „Seimas ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis“. Taip pat priminsiu 138 straipsnį, kad Seimas ratifikuoja ar denonsuoja tarptautines sutartis, kurios čia yra išvardytos. Kai Seimui teikiamas ratifikuoti susitarimas, mano nuomone, tai prieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Turiu pasakyti, Teisės departamentas yra pareiškęs, kad projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus ir juridinės technikos taisykles. Aš privalau tai paskelbti. Ar po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Negalime. Reikalaujama balsuoti.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti dėl įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl piliečių kelionių ratifikavimo“ projekto. Kviečiu balsuoti. Gerbiamieji, balsuojame! (Balsai salėje)
Už – 69, prieš – 1, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
Ar galime pradėti priėmimą, nes turime Seimo Pirmininko prašymą svarstyti ypatingos skubos tvarka? Nėra prieštaraujančių? Ar yra norinčių kalbėti dėl priėmimo? Nėra. Tada kviečiu gerbiamuosius Seimo narius balsuoti ir priimti šį nutarimo projektą. Atsiprašau, atsirado. Nuomonė už – gerbiamasis Seimo narys H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti, kad mes šiuo atveju atsižvelgėme į Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, kuris mums siūlo ratifikuoti šį dalyką. Pagal Konstituciją ir pagal visus tarptautinių sutarčių pasirašymo protokolus mes darome tikrai gerą dalyką, ir ypač lietuviams. Ačiū. Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Nuomonė prieš – Seimo narys E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų man yra liūdna, kad Respublikos Prezidentas nelabai skaito Lietuvos Respublikos Konstituciją, jeigu jis teikia šį susitarimą ratifikuoti. Dar liūdniau, kad Konstitucijos neskaito Prezidento žmonės, kurie atlieka teisinį darbą ir kurie siūlo Prezidentui, kad jis teiktų tokį susitarimą ratifikuoti Seimui. Aš manau, kad iš tikrųjų prezidentūra turėtų rimčiau žiūrėti į Lietuvos Respublikos Konstituciją ir atrinkti, ką ji pagal Konstituciją gali teikti Seimui ratifikuoti, o ko ne.
Kita vertus, ir pats Seimas turėtų skaityti ir žiūrėti, kas yra parašyta Konstitucijoje, o ne aklai daryti tai, kokius darbus jam teikia daryti Prezidentas. Manau, iš tikrųjų pagalvokite rimtai, ar jūsų toks balsavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę prieš. Dar viena nuomonė už – gerbiamasis Seimo narys V.Stankevičius. Prašom.
V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip gerbiamasis ponas H.Žukauskas pateikė komiteto išvadą, iš tikrųjų mes visapusiškai išnagrinėjome šį projektą ir nekilo jokių abejonių. Manau, kad šis įstatymas tikrai atitinka mūsų nacionalinius interesus. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę už. Daugiau nuomonių nėra. Gal galime bendru sutarimu? Negalime. Tada kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas šis įstatymas, projekto Nr.XP-559? Balsuojame, gerbiamieji!
Už – 68, prieš – 2, susilaikė 3. Priimtas.
Kitas projektas – Vertybinių popierių rinkos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-571. Pagrindinis komitetas buvo Biudžeto ir finansų komitetas. Teikia gerbiamasis Seimo narys K.Glaveckas, kurį ir kviečiu į tribūną.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Noriu tik trumpai priminti, kad šis įstatymas, pagrindinio įstatymo korektyva arba dabartinio korektyva yra susijusi su tuo, kad Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, bendros tapo visos rinkos, tarp jų ir kapitalo rinka.
Remiantis 2003 m. lapkričio 4 d. Europos direktyva, vadinamąja prospekto direktyva, visi prospektai, t.y. kurie turi būti skelbiami kaip vertybiniai popieriai, yra siūlomi visuomenei arba įtraukiami į prekybos reguliavimo rinkos sąrašą. Kitaip tariant, visiems rinkos dalyviams, emitentams arba investuotojams, ypač emitentams, kurie rengia prospektus, reikalavimai turi būti tokie pat kaip ir kitiems Europos Sąjungos šalyse esantiems nariams.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikia pastabas, į daugumą atsižvelgta. Komitetas svarstė, taip pat atsižvelgė į kitas pastabas. Atsižvelgęs į visas pastabas, dar kartą kartoju, komitetas bendru sutarimu pritarė pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Papildomas komitetas buvo Ekonomikos komitetas. Kviečiu į tribūną Seimo narį gerbiamąjį S.Bucevičių.
S.BUCEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Vertybinių popierių rinkos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-571. Gavęs Teisės departamento išvadas, komitetas siūlo pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į šias išvadas.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Užsirašiusių diskutuoti nėra. Yra pasiūlymas priimti bendru sutarimu po svarstymo. Nėra kitokių nuomonių? Ačiū. Priimta.
Kitas klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – gerbiamasis Seimo narys K.Glaveckas, Biudžeto ir finansų komitetas. Nežinau, kuris buvo pagrindinis.
K.GLAVECKAS. Ekonomikos komitetas buvo pagrindinis.
PIRMININKAS. Ekonomikos komitetas? Tai pažeisime tvarką. Ar leidžiate? Prašom, gerbiamasis Glaveckai.
K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas yra lydintysis. Kadangi yra keičiami Vertybinių popierių įstatymo kai kurie straipsniai, turi būti pakeisti ir Akcinių bendrovių įstatymo straipsniai. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą, atsižvelgė į Teisės departamento pastabas ir siūlo Seimui pritarti šioms įstatymo pataisoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui K.Glaveckui. Kviečiu į tribūną Seimo narį S.Bucevičių pateikti Ekonomikos komiteto nuomonę.
S.BUCEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kurio registracijos Nr.XP-572, ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti norinčių nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu po svarstymo? Nuomonių prieš nėra, priimta. Ačiū.
Kitas darbotvarkės klausimas – Socialinių įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-454. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kviečiu į tribūną Seimo narę pranešėją A.Balsienę. Prašom.
A.BALSIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo svarstomas šio įstatymo projektas. Buvo pritarta su pateiktais pasiūlymais. Kai kurie pasiūlymai buvo atmesti. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas siūlė priderinti įstatymą prie… Jo galiojimo datai liepos 1 d. buvo nepritarta, nes dar neaišku, kada įsigalios šis įstatymas. Socialinės įmonės UAB „Negalia“ direktorės Kastigovos pasiūlymui dėl galiojančio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nepritarta ir nepritarta dėl galiojančio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, taip pat nepritarta dėl galiojančio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies.
Pakeisti galiojančio įstatymo 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Jeigu socialinė įmonė organizuoja šioje įmonėje dirbančių neįgaliųjų darbuotojų, turinčių I ir II invalidumo grupes, vežimą iš darbo ir į darbą, arba darbo nuvežimą į namus, šiai įmonei gali būti skiriama subsidija jos transporto, kuro išlaidoms kompensuoti“. Pritarta iš esmės.
Viešosios įstaigos (…) direktoriaus pasiūlymams pakeisti galiojančio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nepritarta. Pakeisti galiojančio įstatymo 18 straipsnio 2 dalį pritarta iš esmės, taip pat pakeisti galiojančio įstatymo 19 straipsnio 2 dalį pritarta iš esmės.
Seimo narių E.Žakario, P.Vilko, V.Simuliko, J.Dautarto ir V.Mazuronio, G.Steponavičiaus ir A.Staponkienės pasiūlymams pakeisti 3 straipsnio 2 dalį pritarta. Pritarta 5 straipsnio, 14 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimams. Pritarta 6 straipsnio, 18 straipsnio 2 dalies pakeitimui ir 7 straipsnio, 19 straipsnio pakeitimui pritarta iš esmės.
Taip pat gauta pasiūlymų ir pastabų iš Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos. Jos nuomonė yra pritarti. Pagal paskutines komiteto išvadas gavome Teisės departamento nuomonę, kuri nebuvo svarstyta, nes gavome šiek tiek vėlokai. Mes rengiamės svarstyti vėliau.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Buvo numatyta, kad papildomas komitetas bus Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Kviečiu į tribūną Seimo narį gerbiamąjį E.Žakarį.
E.ŽAKARIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Šeimos ir vaiko reikalų komisija nutarė iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 3, 4, 8, 10, 14, 18, 19 straipsnių papildymo ir pakeitimo projektui. Taip pat nutarė pritarti grupės Seimo narių siūlymui ir, atsižvelgiant į grupės Seimo narių siūlymą, taip pat į Teisės departamento išvadą, siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti svarstomą įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Yra užsirašiusių kalbėti diskusijoje. Seimo narys vicepirmininkas gerbiamasis G.Steponavičius. Kviečiu į tribūną.
G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien svarstome Socialinių įmonių įstatymo pakeitimus, kurie gali būti pavadinti dvejopai. Viena vertus, noras šiai Vyriausybei ir konkrečiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ieškoti sau palankesnių sąlygų, o ne neįgaliesiems sukurti palankesnes sąlygas, ypač įmonėms, kuriose dirba pakankamas skaičius tokių neįgaliųjų. Kita vertus, galima laikyti, kad tai yra tos pačios, bent toje srityje dirbančios ministerijos darbo broko taisymas. Tie kolegos, kurie pamenate šio įstatymo svarstymo peripetijas per metus, puikiai atsimenate, kad tiktai čia, Seime, atsiradusių pataisų dėka Socialinių įmonių įstatyme buvo padarytos tokios pataisos, kurios bent šiek tiek pataisė situaciją, kuri būtų susidariusi nepalanki neįgaliesiems, pirmiausia dirbantiems neįgaliesiems, priėmus pagal ministerijos kurpalį sukurptą įstatymą. Dabar aš galiu tiktai pasidžiaugti, gerbiamieji kolegos, kad Seime iš Vyriausybės atkeliavus tokioms pataisoms Seimo narių grupė, pirmiausia gerbiamojo E.Žakario iniciatyva sutelkta grupė, teikia pasiūlymus. Ir smagu, kad nors ir ne vienbalsiai, tačiau pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas šioms pataisoms pritarė. Bent iš dalies yra išplečiamos galimybės ir skaičius žmonių, kurie galėtų gauti tam tikras lengvatas, subsidijas gautų taip pat ir įmonės, kur dirba tie žmonės, turintys bent dalinę negalią. Ir šiuo atveju aš tikiuosi, kad bent šie daliniai pakeitimai leis tai, kas yra įtvirtinta įstatymu, įgyvendinti ir praktikoje.
Norėčiau pailiustruoti konkrečiu pavyzdžiu. Praėjusiais metais keli milijonai litų subsidijų buvo skirta įmonėms, kurios pagal šį įstatymą įdarbina socialinėse įmonėse tam tikrą skaičių žmonių su negalia, bet praktikoje atsitiko taip, kad didžioji dalis tų pinigų šių įmonių net nepasiekė. Rezultatas buvo tas, kad iš keliolikos socialinių įmonių, priklausančių asociacijai, kelios jų iki to laiko net bankrutavo. Ir iš esmės šio įstatymo, kuris buvo priimtas praėjusių metų pabaigoje, po įstatymų leidžiamais aktais tiesiog buvo vilkinamas įgyvendinimas. Galų gale mes ir dabar matome, kodėl atsirado tokios pataisos, nes iš esmės, matom, buvo nelabai ir norima tuos po įstatymų leidžiamus aktus priimti, o pasirinktas kelias – paprastai padaryti įstatyme tam tikras pataisas. Džiaugiuosi, kad Seime ši problema gana aiškiai suvokiama, ir tikiuosi, kad po svarstymo šioms Seimo narių teiktoms pataisoms bus pritarta ir bus bent minimalios garantijos įmonėms, įdarbinančioms žmones su negalia, taip pat ir asmenims, globojantiems žmones su negalia, gauti subsidijas. Mes šią padėtį galbūt šiek tiek išlaikysime. To laukia žmonės su negalia, ir gana didelis žmonių skaičius. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam G.Steponavičiui. Diskusijai į tribūną kviečiu A.Balsienę.
A.BALSIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių įmonių įstatymas turėjo užpildyti užimtumo visuomenėje spragą. Socialiai remtiniems, neturintiems darbo įgūdžių, riboto darbingumo žmonėms, iš įkalinimo įstaigų grįžusiems žmonėms, ilgalaikiams bedarbiams sunku konkuruoti ir rasti darbą darbo rinkoje. Todėl buvo priimtas šis įstatymas, kuris turėjo spręsti socialines problemas verslui naudinga kryptimi. Vyriausybė skyrė lėšų, kurios nepanaudotos, nes pagrindinis stabdis yra nepasitikėjimas vieni kitais. Įstatymas buvo orientuotas apsaugoti socialiai pažeistus žmones nuo galimo išnaudojimo, sugriežtinta lėšų panaudojimo kontrolė. Šį klausimą įstatymas ir po įstatymų leidžiami aktai išsprendė, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos specialistai griežtai laikosi tos pozicijos. Praeitais metais nepanaudota 2,5 mln. lėšų, skirtų tokių įmonių kūrimuisi. Įmonės nesikuria. Ir netgi tos, kurios buvo įsikūrusios, nesugeba konkuruoti rinkoje. Socialinės įmonės statusą įgyja labai mažai naujų įmonių, nes tai visiškai nenaudinga verslui. Mes svarstėm Verslo ir užimtumo komisijos posėdyje, ir ačiū Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui, kuris vykdė parlamentinę kontrolę. Ir mes aiškiai matėm to įstatymo netobulumus. Bet kadangi šį įstatymo projektą siekta suderinti priėmus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, tai todėl galbūt ir pataisos dar yra ne visos. Ir šis įstatymas iš esmės – ne visai veikiantis. Todėl ir reikėtų sudaryti ekspertų darbo grupę ir išanalizuoti iš esmės, kad šis įstatymas galėtų padėti ir darbdaviams, ir socialiai orientuotiems žmonėms įeiti į darbo rinką. Šios pataisos iš dalies pagerina jau veikiančių įmonių padėtį, todėl ir reikėtų priimti šį įstatymą, šio įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai A.Balsienei. Nespėjo paspausti mygtuko, bet aš žinau, kad diskusijoje nori kalbėti gerbiamasis Seimo narys E.Žakaris. Kviečiu į tribūną.
E.ŽAKARIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo pataisų, kurias pateikė grupė narių, esmė – ar Seimas pritars, kad pagalba neįgaliųjų socialinėms įmonėms būtų padidinta maždaug 5-6% ar sumažinta ir ar padidinti vadinamąjį popierizmą, ar sumažinti. Pataisas būtų galima suskirstyti į dvi grupes, t.y. 3, 14, 18 straipsniuose kalbama apie grupės žmonių, kuriems būtų galima skirti paramą, išplėtimą. Jeigu skaitysime Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, tai ten labai aiškiai parašyta, kad dabartinė pirmoji grupė bus priskiriama nedarbingiems nuo 0 iki 25% pagal darbingumą, antroji grupė – žmonės, kurie turi 30–40% išlikusį darbingumą, ir trečioji grupė – 45–55%. Pažiūrėkime į šį ministerijos siūlomą įstatymo projektą. Pirmoji ir antroji grupė prilyginama 30–40%. Ir pastaruoju metu, kiek yra teikiama įstatymo pataisų, susijusių su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, tai šie skaičiai nuolat neatitinka, nes jie ir negali atitikti. Iš esmės pirmoji grupė pagal naują Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą skils, jeigu taip galima pasakyti, į dvi dalis, t.y. vieni žmonės, kurie visiškai, sakykime, nieko negali, bus nedarbingi, o kurie dar gali dirbti, yra judantys, tai bus 30–40%. Antroji grupė iš esmės bus 45–55%. Todėl mes siūlome, atsižvelgdami į tuos dalykus, kad būtų padidinta grupė žmonių rėmimo, o realiai tai išliktų kažkas panašaus. Visiškai prilyginti negalima, ir mes bandėme skaičiuoti, ir jeigu bus pritarta pataisoms, tai realiai įmonėms parama padidės apie 5–6%.
Turbūt pagrindinis dalykas, t.y. 19 straipsnio 1, 2 dalis, dėl ko vyko ginčai praeitos kadencijos Seime ir vyksta dabar. Jeigu žmogus yra neįgalus, tai jam jo darbo procese reikia sveiko žmogaus pagalbos. Ir pagrindinis ginčas vyksta tiktai dėl to, ar tai susieti su tais žmonėmis, kurie teikia pagalbą, ar vis dėlto su neįgaliojo darbu. Ministerija parengė po įstatymų leidžiamus aktus ir visa tai padarė susiedama su pagalbininkų sveikųjų žmonių darbu. Ir prasidėjo nesuvokiamas popierizmas. Kiekvieną dieną fiksuojama, kiek minučių kuris žmogus priėjo prie neįgaliojo, kokį darbą paliko ir t.t., nors galutinis rezultatas išeina lygiai tas pats. Įmonėse yra iki trijų buhalterių, kurie tvarko visus mokestinius dalykus, skaičiuoja atlyginimus, o darbo biržose dėl Socialinių įmonių įstatymo yra jau du darbuotojai. Tokia sudėtinga pasidarė buhalterija. Ir todėl yra įmonių prašymas, nes pinigai yra tie patys, niekas nesiskiria, kad vis dėlto būtų susieta su neįgaliojo darbu. Juo labiau kad tai yra ir konkretu, ir čia nieko nepapiktnaudžiausi, nes tai yra už minimalų atlyginimą ir apibrėžtos ribos.
Ir šiandien buvo paminėta, kad yra gauta Teisės departamento vakar dienos išvada. Nesu teisininkas, bet, paskaitęs tas išvadas, kai ko jau pradedu nesuprasti. Pasirodo, kad sąvoka „būtina pagalba“ yra teisiškai ydinga. Tai jeigu žmogus pagal įstatymą yra pripažįstamas invalidu ar neįgaliuoju, tai jau aiškiai yra pasakoma, kad jis ne viską gali pats, vadinasi, jam reikalinga pagalba. Po šitokių išvadų Seimas turi priimti įstatymą ir panaikinti bet kokius neįgalumus, invalidumus ir t.t.
Kitas momentas. Iš viso yra nedaroma jokia 19 straipsnio 1 punkto pataisa, yra perrašoma iš buvusio įstatymo. Vadinasi, praėjusiais metais buvusios kadencijos Seimas priėmė teisiškai ydingą įstatymą, kurį pasirašė Prezidentas. Žiūrėjo Teisės departamentas, pasirašė Seimo Pirmininkas, pasirašė Prezidentas, manau, kad žiūrėjo ir jo teisininkai, – viskas buvo gerai. Dabar pasirodo, kad tai yra ydinga. Mano nuomone, tai yra ne visai korektiški žaidimai, kad įstatymo rengėja ar rengėjai, nors mes susiduriame su vienu žmogumi, kuris rengė… Vis dėlto Socialinių reikalų ir darbo komitete labai nepatiko, kad atsiranda pataisos. Ir praeitos kadencijos metu dėl jų kovojome, ir bandymas žūtbūt vis tiek pasiekti savo.
Gerbiamieji Seimo nariai, iš 31 neįgaliųjų įmonės, buvusios pernai iki įstatymo įsigaliojimo, liko 7. Nė viena įmonė nėra privati, visos jos yra invalidų visuomeninių organizacijų įmonės. Nė vienas verslininkas Lietuvoje nesiėmė kurti tų įmonių, nes iš neįgaliųjų (yra reikalavimas, kad daugiau kaip pusė būtų neįgalieji) tikrai turtų nesusikrausi. Tai, kas buvo su „Vilniaus prekyba“, dėl ko vėliau įmonės nukentėjo, tai nė viena nepiktnaudžiavo neįgaliųjų įmone. Ten buvo paliktos spragos ir tuo pasinaudojo kiti.
Aš agituoju ir prašau, kad vis dėlto tos įmonės būtų išsaugotos, kad tie žmonės nebūtų uždaryti namuose, nes liko keli šimtai darbuotojų. Užuot padėję, kad plėstųsi, einame prie to, kad tų įmonių iš viso neliktų. Jeigu toks tikslas, tada nelabai suvokiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Edvardui.
Mes gavome aštuonių Seimo narių pasirašytą siūlymą dėl pataisų: 7 straipsnio – 19 straipsnio pakeitimo ir 19 straipsnio – 2 straipsnio pakeitimo. Tam, kad būtų galima įrašyti, nes jis gautas po komiteto išvadų, dėl svarstymo ir priėmimo, aš turėčiau paprašyti jūsų, kad 10 Seimo narių pritartų balsuodami ar paprastu rankų pakėlimu. Galima? Labai ačiū. Matau, kad 10 yra. Aš taip suprantu, kad bus galima įrašyti.
Ar galiu paklausti, ar galime pritarti po svarstymo pagrindiniam įstatymui ir šiam su pasiūlymu, kad būtų pritarta ir kitas etapas jau būtų priėmimas? Su tomis… O, atsiprašau. Yra dar nuomonė prieš dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Seimo narys A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Kolegos, aš labai norėčiau atkreipti dėmesį, dėl kurios pataisos mes balsuojame. Čia yra paskutinė pataisa, kurią pateikė E.Žakaris ir dar 7 mūsų komiteto nariai. Iš principo kolega daug kalbėjo ir pasakė apie tas pataisas, dėl kurių komitetas balsavo. Buvo skirtingų nuomonių ir balsavimo metu buvo pritarta Vyriausybės pateiktam variantui, kad šiandien asistentui yra dviejų dydžių išmokos – arba 30%, arba 20. Pirminės stadijos metu mes balsavome už 30 kiekvienam asistentui, t.y. iš valstybės lėšų neįgaliųjų socialinei įmonei skiriama didesnė subsidija. Dabar mūsų kolegos siūlo grąžinti šiandien galiojančią nuostatą, t.y. jeigu tai yra 30–40% darbingumo lygis, mokėti 30%, o jeigu darbingumo lygis yra didesnis, t.y. III grupės pagal seną tvarką, mokėti tik 20% subsidijas. Mano siūlymas –nepritarkime tokiam dalykui, nes pati Vyriausybė ir Socialinės apsaugos ministerija sako, kad apskaita yra labai sudėtinga ir asistentas gali dirbti ir su vienos grupės, ir su kitos. Niekas ten netvarkys apskaitos, juo labiau kad pinigai yra skirti tokiems dalykams, didesni pinigai, todėl aš nematau tikslo dabar apkarpyti galimybę įmonei gauti šiek tiek daugiau pinigų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui gerbiamajam A.Sysui. Nuomonė už – gerbiamasis A.Matulevičius. Dingo, liko Seimo narė I.Degutienė. Kviečiu.
I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Iš tiesų, kolegos, man atrodo, vis dėlto turėtume įsiklausyti į pono E.Žakario siūlomą projektą ir pataisą. Mes komitete iš tiesų visi pasirašėme, pritardami E.Žakario pasiūlymui, nes jis yra logiškas. Kitas dalykas, aš puikiai suprantu A.Sysą, kaip buvusį profsąjungų lyderį. Aš noriu tik pasakyti tokią galbūt repliką, ponas E.Žakaris turbūt tikrai neįsižeis. Deja, tiksliau sakant, reikia džiaugtis, kad kol kas neįgaliųjų darbdaviai nėra tokie priešiškai nusiteikę prieš savo darbuotojus. Pono E.Žakario siūlymas yra visų neįgaliųjų įmonių darbuotojams ir pačiai įmonei pagerintos sąlygos, ir tie asistentai tikrai turėtų gauti diferencijuotą atlygį, tie, kurie dirba su žmonėmis, kurie šiandien yra vadinamieji I grupės invalidai, arba su tais žmonėmis, kurie šiandien yra II grupės invalidai. Todėl gerbiamųjų Seimo narių prašyčiau pritarti E.Žakario ir iš esmės visų kitų Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių, išskyrus komiteto pirmininką, pataisai ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamajai Irenai. Išklausėme nuomonę už ir nuomonę prieš. Matyt, bendru sutarimu nesutarsime, aš taip suprantu. Balsuoti? Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas šis papildomas siūlymas, kurį pateikė gerbiamasis E.Žakaris ir kiti Seimo nariai?
Už – 67, prieš – 1, susilaikė 5. Pasiūlymas priimtas. Kita mūsų procedūra būtų, kad turėtume… Gal galime bendru sutarimu pateiktą įstatymo projektą? Nėra prieš? Nėra prieš. Ačiū. Pritarta su pasiūlymu po svarstymo.
Pereiname prie kito klausimo, ir aš norėčiau jūsų paklausti. Gerbiamasis Seimo narys J.Sabatauskas labai prašo rezervinį klausimą dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros 2004 metų ataskaitos. Ar galima būtų įtraukti dabar? Leidžiate, taip? Kviečiu pranešėją gerbiamąjį J.Sabatauską pateikti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros 2004 metų veiklos ataskaitos ir 2005–2006 metų prioritetų“ projektą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pagrindinis. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Ačiū, gerbiamieji kolegos, kad sutikote dabar svarstyti rezervinį klausimą.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas išnagrinėjo Generalinės prokuratūros pateiktą ataskaitą ir siūlo priimti nutarimą, kaip ir nustatyta įstatyme, kuriuo siūlo atkreipti dėmesį ir patvirtinti… Aišku, siūlo pritarti ataskaitai ir siūlo atkreipti dėmesį ir patvirtinti dvejų artimiausių metų, t.y. šių ir kitų metų, 2005 ir 2006 metų, veiklos prioritetus pagal nusikalstamas veikas, išskiriant jas kaip prioritetą tiriant atitinkamos rūšies nusikaltimus, taip pat siūlo patvirtinti prokuratūros veiklos prioritetus jau rūšiuojant ne vien pagal nusikalstamas veikas, bet ir apskritai pagal veiką: tiek pagal, kaip jūs matote, žmogaus teisių užtikrinimo klausimą, tiek viešojo intereso klausimą, tiek viešojo intereso gynimo klausimą, Nepilnamečių justicijos programos bei pačių prokurorų kvalifikacijos ir mokymo sistemos kūrimo ir įgyvendinimo klausimus.
Taip pat siūlo pačiai prokuratūrai ir toliau kreipti didelį dėmesį į skundų, pareiškimų ir pranešimų apie nusikalstamas veikas sugriežtintą kontrolę, nes, kaip žinote, prieš dvejus metus įsigaliojo naujas Baudžiamasis kodeksas, Baudžiamojo proceso kodeksas, kuriais buvo nustatyta, kad visi skundai, pareiškimai, pranešimai turi būti registruojami ir turi būti tiriami. Komitetas gauna skundų ir, nagrinėdami įvairius klausimus, taip pat matom šioje srityje tam tikrų problemų. Nepaisant to, kad galbūt prokuratūra tiesiogiai lyg ir neprivalo kontroliuoti šio dalyko, tai yra pačios registracijos fakto, fakto tyrimo, nes tai yra Policijos departamento vadovybės reikalas, bet kadangi prokuratūra vadovauja ikiteisminiam tyrimui, koordinuoja bei kontroliuoja ikiteisminį tyrimą, todėl mes manome, ji taip pat negali nusišalinti nuo šios kontrolės .
Taip pat siūlome, kad reikia tobulinti pačios Generalinės prokuratūros veiklos strateginį planą, numatytą iki 2010 metų, siūlome, kad tiek Vyriausybė, tiek kitos teisėsaugos institucijos bei visuomenė įvertintų ir pateiktų savo pasiūlymus.
Taip pat paskutiniame 5 straipsnyje siūlome atkreipti Biudžeto ir finansų komiteto, Vyriausybės dėmesį į nepakankamą prokuratūros finansavimą, įvertinti tai, kad būtina sukurti informacinę sistemą ir techninį aprūpinimą tai informacinei sistemai egzistuoti, pačios prokuratūros bazę, turiu omeny didelį poreikį rekonstruoti, įsigyti pastatų, nes ne visuose pastatuose… arba yra avarinė būklė, arba yra kiti savininkai ir yra būtinas poreikis, jau spaudžiant kitiems savininkams, kitų patalpų. Taip pat dėl automobilių parko būklės. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviesčiau truputį prisėsti. Kviesčiau papildomo – Žmogaus teisių komiteto pirmininkę gerbiamąją Seimo narę Z.Žvikienę. Aš vis dėlto kviesčiau, kad papildomo komiteto nuomonę pateiktų, o tada klausimai. (Balsai salėje) Taip. (Balsas iš salės) Taip buvo užrašyta, jūs to pageidavote. Jie buvo paskirti prieš tai, todėl ir yra įrašyta. Šiandien pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Taip. Gerai. Jeigu nesutinkate, prašom. Gerai. Gerbiamasis Seimo narys A.Skardžius klausia, ir kviečiu vėlgi gerbiamąjį Seimo narį J.Sabatauską į tribūną. Būtumėt išklausę abi nuomones, būtų geriau.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad jūs, svarstydami prokuratūros ataskaitą, atkreipėte dėmesį į viešojo intereso gynimą. Šiandien viešojo intereso gynimas yra deleguotas prokuratūrai, bet čia de jure. De facto viešojo intereso iš esmės negina niekas. Net teismai dėl bandymų bendruomenėms inicijuoti viešojo intereso gynimą yra pasisakę taip, kad tai nėra jų funkcija, o prokuratūra, kuriai priskirta ši funkcija, motyvuoja labai paprastai – nėra lėšų, ieškiniai gali būti didžiuliai ginant viešąjį interesą. Čia yra baimė pralaimėti teisme turint omenyje, kad interesų objektas yra labai vertingas, ir verslas, gindamas savo interesą, tiesiog iškels didelį ieškinį, kurio prokuratūra bus nepajėgi, jeigu pralaimėtų teismą, patenkinti. Tai išsilieja į nemažas lėšas. Kaip jūs manote spręsti šią problemą, ar reikėtų prokuratūrą atleisti nuo tokių įsipareigojimų išimties tvarka, nes gina viešąjį interesą, ar tiesiog skirti didesnes lėšas iš biudžeto, kad prokuratūra nebijotų ginti viešojo intereso ir drąsiai stotų į viešojo intereso gynimo kovą?
J.SABATAUSKAS. Ačiū, kolega, už labai gerą klausimą. Iš tikrųjų šiandien labai svarbus atstovavimas visuomenės viešajam interesui ir ta pareiga yra šiandien prokuratūrai. Civilinio proceso kodeksas nustato, kad būtent prokuratūra atstovauja viešajam interesui. Šiuo klausimu yra kelios problemos. Tai, kaip aš minėjau prioritetuose, apie kuriuos gana kukliai pasakiau, yra ir kvalifikacijos, ir kadrų problema. Jeigu atkreipsite dėmesį, prokuratūros struktūroje (jeigu jūs analizavote, o turėjote analizuoti kaip Audito komitetas) iš esmės 99,99% darbuotojų dirba baudžiamosios teisės srityje. Viešojo intereso atstovavimas jau yra civilinės bylos. Šia prasme prokuratūros kontingentas sukomplektuotas nepakankamai, įvertinant tai, kad vienam iš generalinio prokuroro pavaduotojų yra priskirta ta sritis ir Generalinėje prokuratūroje dirba skyrius, kuriame yra keli žmonės. Apygardos bei apylinkių prokuratūrose iš tikrųjų trūksta. Tačiau, nepaisant to, netiesa, kad prokuratūra neatstovauja viešajam interesui. Jau per pastaruosius dvejus metus, kai įsigaliojo įstatymo norma, pagal kurią prokuratūrai pavesta atstovauti viešajam interesui, išieškota keliolika milijonų litų. Galbūt tai yra iš tikrųjų nepakankama, bet turint omeny, kad praktika yra dar kukli, tai pradžia nėra jau tokia bloga.
Paskutinis akcentas. Iš tikrųjų yra problema dėl teismo išlaidų, nes ieškiniai gali būti tikrai nemaži, o plius materialinis aprūpinimas prokuratūros yra nepakankamas. Į tas problemas aš atkreipiau dėmesį teikdamas nutarimą, nebekartosiu. Dėl įstatymų reguliavimo, ar tai yra spragos, ar ne, šiuo klausimu šiandien turbūt nekalbėkime, nes valdyba yra sudariusi darbo grupę kaip tik dėl atstovavimo viešajam interesui. Mes laukiame tos darbo grupės pasiūlymų, kaip reikėtų taisyti įstatymus ir kitus teisės aktus ir ką reikėtų daryti, kad viešajam interesui iš tikrųjų būtų atstovaujama efektyviau.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori…
J.SABATAUSKAS. Čia būtų panašus atsakymas turbūt ir Žmogaus teisių komitetui, kuris siūlė plėsti subjektų ratą ginant viešąjį interesą. Mes laukiame tos darbo grupės pasiūlymų. Kaip minėjau vardydamas prioritetus, viešasis interesas irgi yra išskirtas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų nori dar paklausti Seimo narys L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS. Gerbiamasis kolega, šiaip pritarčiau ir manau, kad Seimo nariai pritars ataskaitos nuostatoms ir perspektyvoms, bet Seimo nutarimo 3 straipsnyje jūs siūlote įrašyti, kad prokurorų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas… dar, taip sakant, sistemos kūrimas yra pavėluotas. Man atrodo, šiokia tokia sistema yra. Ar nemanote, kad tai turėtų būti kaip tik šio straipsnio pirmoji, pagrindinė dalis, nes visa kita – ir interesų gynimas, ir kvalifikacija, ir bylų užbaigimas – priklausytų nuo to, kokie žmonės ten dirba. Antra, šalia to, 4 straipsnyje jūs siūlote, kad strateginis planas prokuratūros, kuri yra atskaitinga Prezidentui ir Seimui, būtų teikiamas Vyriausybei. Teikiamas ne šiaip sau žinoti, bet vertinti. Kažin ar čia jūs teisingai pasielgtumėte, ir labai norėtųsi sužinoti, kada visuomenė tai galėtų pamatyti, nes čia rašote – ir visuomenei svarstyti?
J.SABATAUSKAS. Ačiū. Du klausimai, ar prokuratūros mokymo ir kvalifikacijos sistema yra nusistovėjusi, ar ją apskritai reikia kurti, kodėl išskirtas tas prioritetas? Pirmiausia prokuratūra savo ataskaitoje siūlo jį nustatyti kaip prioritetą. Matydami problemą, kad šiandien ta sistema yra, jeigu ji ir veikia, tai ne taip, kaip turėtų būti, jie siūlo padaryti bendrą kvalifikacijos kėlimo ir mokymo sistemą su teisėju, todėl kalbama apie sistemos sukūrimą.
Kita vertus, galiu dar kartą pakartoti, svarstant metinį biudžeto rodiklių įstatymą, jis svarstomas kiekvienų metų pabaigoje (rudenį) Seime, deja, kiekvieną kartą, kai svarstome tuos klausimus, prokuratūra tam gauna nepakankamai lėšų. Todėl mes siūlome tarp tų strateginių plano vertintojų, siūlytojų įtraukti ir Vyriausybę. Aišku, ne tik todėl, bet ir todėl, kad Vyriausybė pagal mūsų Konstituciją atsako už krašto vidaus saugumą ir viešąją tvarką, o prokuratūra šioje sistemoje yra viena iš dalių. Nepaisant to, kad Konstitucijoje įtvirtinta, kad ji yra nepriklausoma, bet ji neveikia nepriklausomai nuo kitų teisėsaugos institucijų, už kurių darbą atsakinga Vyriausybė. Todėl mes siūlome tą planą vertinti ir pateikti siūlymus taip pat ir Vyriausybei.
Dėl pateikimo visuomenei. Visi projektai ir visi teisės aktai, svarstomi Seime, yra Seimo informacinėje interneto duomenų bazėje. Jeigu jos nepakanka, tai bus galima svarstyti kitus pateikimo variantus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviesčiau trumpiau, nes mes jau pradėjome labai atsilikti nuo laiko. Nori klausti Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl viešojo intereso. Kaip jūs žinote, ir mūsų politinės (…) iki šiol daugiau buvo orientuotos į privatų interesų gynimą.
Klausimas. Jūs aiškinote, kad prokuratūra viešajam interesui atstovavo, tiek bylų, tiek išieškota milijonų. Ar jūs sutinkate, kad, pažeidžiant viešąjį interesą, valstybė gali netekti dešimčių milijonų ir gauti kompensaciją tik milijonais? Ar nenumatyta prevencija, stiprinti (…) prevencijos srityje siekiant išvengti viešojo intereso pažeidimo? Ne po to, kai jis įvyksta, bet užbėgti jam už akių. Ar yra tas numatyta, kur ir ką reikia padaryti dėl prevencijos?
J.SABATAUSKAS. Mes kalbame, kaip minėjau, apie civilinius santykius. Tai, ką jūs siūlote, būtų grįžimas prie bendrosios priežiūros. Bendrosios priežiūros, kaip vienos iš prokuratūros funkcijų, buvo atsisakyta 1994 metais. Siekiant tą padaryti, kaip jūs siūlote, nebent aš neteisingai įsivaizduoju jūsų siūlomą variantą, reikėtų grįžti prie to. Mes to atsisakėme. Tam yra kitos institucijos: Valstybės kontrolė, Seimo kontrolieriai, kitos tikrinančios ir kontroliuojančios institucijos, kurios turi teikti prokuratūrai, kuri turi reaguoti į jų siūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis vicepirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti dėl bendrosios priežiūros. Labai charakteringa data – 1994 metai, vėliau prasidėjo daug visokių dalykų, susijusių su privatizacija. Vadinasi, iš principo buvo „išmuštas“ labai galingas mechanizmas. Mes šiandien matome, kas susiję su visuomene, viešuoju interesu, vyksta begalė piktnaudžiavimų, ir jūs pasakėte, yra daug institucijų, kurios turėtų kažką daryti, o iš principo nedaro arba jų sprendimai turi rekomendacinį charakterį. Ar strategiškai nereikėtų pagalvoti apie grįžimą prie prokuratūros priežiūros veiklos siekiant sustabdyti teisinius, kaip pasakyti, negerumus, vykstančius mūsų valstybėje?
J.SABATAUSKAS. Ačiū. Dėl prevencijos. Pratęsdamas kolegos J.Veselkos ir papildydamas jūsų klausimo atsakymą, turiu pasakyti, prevencija pasireiškia ne vien kontroliuojančių institucijų įsiskverbimu ar reagavimu. Pirmiausia prevencija yra per teisėkūrą, per įstatymų leidybą, per Vyriausybės nutarimų priėmimą, per ministrų norminių įsakymų priėmimą ir t.t., tai vienas dalykas.
Kita vertus, galbūt reikėtų pagalvoti apie visų kontroliuojančių institucijų koordinavimą. Jeigu nėra pakankamos tvarkos, kad į jų siūlymus būtų reaguojama, gal ir reikėtų į tai reaguoti. Bet dėl 1994 metų turiu pasakyti, kad tai tikrai nesusiję su jūsų siūlomais finansiniais įvykiais. 1994 metais pasikeitė, teismų sistema perėjo nuo dviejų pakopų teismų sistemos prie keturių arba trijų pakopų, t.y. pirmos, antros apeliacinės instancijos ir kasacinės. Kitaip sakant, buvo apylinkių teismai ir Aukščiausiasis Teismas, tai vienas dalykas. Keitėsi teismų sistema, atitinkamai turėjo reorganizuotis prokuratūra, buvo steigiamos įvairios kitos institucijos. Dviejų tų pačių funkcijų negali atlikti dvi valstybės institucijos, todėl ir buvo pertvarkyta.
Ar reikia grįžti? Mums reikėtų sėsti prie Teisinės sistemos reformos metmenų redakcijos ir ją išanalizuoti bei padiskutuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Norėčiau klausti, ar galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū. Prieš nėra.
Pereisime į kitą stadiją – svarstymą. Yra gerbiamojo Seimo Pirmininko A.Paulausko prašymas svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar neprieštaraujate? Neprieštaraujate. Kviečiu į tribūną gerbiamąją Z.Žvikienę pateikti Žmogaus teisių komiteto, kaip papildomo komiteto, nuomonę.
Z.ŽVIKIENĖ. Žmogaus teisių komitetas svarstomam klausimui – Generalinės prokuratūros 2004 metų veiklos ataskaitai bendru sutarimu iš esmės pritarė, tačiau siūlė Generalinei prokuratūrai plėsti subjektų grupę ginant viešąjį interesą, kai yra nustatyti teisės aktų pažeidimai, kurie turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams apginti.
Be abejo, labai gaila, kad pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė šiai Žmogaus teisių komiteto siūlomai redakcijai. Bet malonu tai, kad iš esmės kaip prioritetinis siūlymas pagrindiniame komitete rado vietą siūlymas dėl viešojo intereso gynimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti yra užsirašęs gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys. Aš taip supratau, ir V.Muntianas nori, ar ne? Gerai. Kviečiu gerbiamąjį Seimo narį E.Klumbį.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, prokuratūra yra viena iš svarbiausių mūsų teisėtvarkos sistemos grandžių. Tai yra institucija pakelta į konstitucinį lygmenį. Aš manyčiau, kad… Pirmiausia noriu pasakyti dėl svarstymo formos. Prokuratūros ataskaitą, tokios svarbios institucijos ataskaitą, pervaryti per 15 minučių, rimtai nesvarstant, manau, kad tai yra labai blogas pavyzdys. Pažiūrėkime, kas atsitiko pernai. Vien tiktai paimkime santykį prokuratūra ir Seimas. Ta plačiai nuskambėjusi istorija, kai čia, iš šios tribūnos, greitai bus metai, kaip generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis pateikė kaltinimus, tiksliau, ne kaltinimus, o paprašė Seimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn tris Seimo narius ar kitaip suvaržyti jų teises. Žinoma, kilo didelis skandalas, buvo daug triukšmo. Ir kuo visa tai baigėsi? Baigėsi tuo, kad prokuratūra nieko negalėjo įrodyti, o tie trys Seimo nariai, nors jie, žinoma, tikrai buvo ne angeliukai ir ten buvo ne visai gerų dalykų, iš principo visuomenės akyse buvo sukompromituoti, tai patvirtino ir rudenį įvykę Seimo rinkimai. Aš manau, kad prokuratūros darbas praeitais metais nebuvo toks, kokį norėtų matyti mūsų šalies visuomenė.
Šiandien jau iškilo ne vieno Seimo nario ir Žmogaus teisių komiteto pirmininkės pasakytas faktas dėl viešojo intereso gynimo. Iš principo sutikim su tuo – viešojo intereso gynimo mūsų valstybėje nėra, nors Civiliniame kodekse tai yra aiškiai parašyta. Aš suprantu, kai čia buvo pasakyta, kad, tarkim, nėra lėšų. Tie ieškiniai yra dideli, tai parodo mastą, kaip yra pažeidžiamas viešasis interesas, jeigu ieškiniai turi būti dideli. Ar prokuratūra atėjo čia, į Seimą, generalinis prokuroras, ir pasakė, kad štai yra didžiuliai viešojo intereso pažeidimai, mes neturim pajėgumų, reikia finansų ir t.t.? Nebuvo šito. Negana to, viskas baigėsi tuo, kad generalinis prokuroras kelia sparnus į šiltesnę vietą, galbūt į saugesnę vietą – į Aukščiausiąjį Teismą. Tai irgi, manyčiau, šis veiksmas, kai yra aiškiai nustatyta kadencija, kiek jis turi išbūti, ir jis žinojo, kiek jis turi išbūti eidamas į tas pareigas, parodo, kad prokuratūroje nėra taip gerai, kaip norima tai pateikti. Dėl to aš manyčiau, kad reikėtų labai rimtai kai kuriuose komitetuose pasvarstyti prokuratūros ataskaitą. Bent aš matyčiau tris komitetus, kur turėtų būti rimtai svarstoma prokuratūros ataskaita. Lygiai taip pat prokuratūros ataskaitą turėtų svarstyti ir frakcijos, nes, kolegos, mums tenka kalbėti, susitikti su rinkėjais, jie išsakė begales pretenzijų, o mes taip šiandien per penkiolika minučių patvirtinsim prokuratūros ataskaitą. Aš manau, kad kelias yra negeras. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam E.Klumbiui. Tik aš turiu priminti jums, kad ši ataskaita buvo pateikta visiems komitetams ir komitetai galėjo svarstyti ir pateikti savo nuomones Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Bet, deja, kiek aš suprantu, Teisės komitetas iš kitų komitetų jokių nuomonių negavo. Dabar aš kviesčiau ir klausčiau, ar galima bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Yra reikalavimas balsuoti, taip? Gerbiamieji Seimo nariai, aš kviečiu balsuoti, kad būtų pritarta po svarstymo šiam nutarimui. Kviečiu balsuoti. Balsuojam, kas pritariate Lietuvos Respublikos prokuratūros 2004 m. veiklos ataskaitai ir perspektyvoms, kurios yra išdėstytos.
Už – 53, prieš – 3, susilaikė 12. Priimta po svarstymo. Tada kviečiu į tribūną gerbiamąjį J.Sabatauską dėl šios ataskaitos priėmimo, taip? Pakomentuokite Teisės departamento pateiktas išvadas ir pasiūlymus, kad kai ką ten reikėtų pataisyti.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Aš trumpai norėčiau reaguoti į gerbiamojo E.Klumbio kalbą dėl dviejų dalykų. Dėl to, kad mes niekaip neįvertinom praėjusių metų įvykių – netiesa. Kaip girdėjote, kolega L.Sabutis siūlė tarp prioritetų 3 straipsnyje iškelti į pirmą vietą kvalifikacijos ir mokymo klausimus, o jeigu jūs atkreipėt dėmesį, pirmasis prioritetas yra žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių užtikrinimas baudžiamojo proceso metu taikant Operatyvinės veiklos įstatymą. Tai čia jums atsakymas į tai, kad mes niekaip nereagavom. Atvirkščiai, mes iškėlėm tai kaip pirmąjį prioritetą. Ir dėl to, kad štai lyg ir buvo pasakyta, jog yra blogybė, kad generalinis komisaras, atsiprašau, prokuroras, jeigu šiandien Seimas jį patvirtins Aukščiausiojo Teismo teisėju, vėl neišbus visos kadencijos ir tai tarsi yra minusas Seimui. Na, aš irgi tikėjausi, kad nors pirmas generalinis prokuroras išbus visą kadenciją. Tačiau pirmas dalykas – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas pasiūlė jo kandidatūrą Prezidentui. Prezidentas priėmė tą kandidatūrą ir pateikė ją svarstyti Seimui. Todėl aš manyčiau, kad tas priekaištas lyg ir ne vietoje.
O dabar dėl Teisės departamento pastabų. Pirmoji pastaba dėl 2 straipsnio. Dėl 1 straipsnio turbūt galima? Pastabų nėra. Galima būtų priimti.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, yra užsirašę. Čia dėl viso gerbiamasis J.Veselka ir gerbiamasis L.Sabutis, ar atskirai dėl straipsnių? Nieko. Tada galima priimti, taip. Tai dėl 1 straipsnio nėra prieš? Ačiū, priimta. 2 straipsnis.
J.SABATAUSKAS. Dėl 2 straipsnio buvo pastaba, kad vertinant projekto atitikimą Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms pažymėtina, jog Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje reglamentuojama piktnaudžiavimo sudėtis, todėl jie siūlo, kad projekto 2 straipsnio 2 punkto a papunktyje reikėtų atsisakyti žodžių „tarnybine padėtimi“. Kaip jūs matote, tarp prioritetų dėl nusikalstamų veikų tyrimo yra išskirta piktnaudžiavimas antrame tarp korupcijos… piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, o b – kyšininkavimas. Noriu atkreipti dėmesį, kad mes čia nerūšiavom pagal Baudžiamąjį kodeksą, o atsižvelgėme į Korupcijos prevencijos įstatymo reikalavimus. Todėl yra išskirta kaip nusikalstamos veikos, korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos ir ten būtent taip ir yra – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir kyšininkavimas atskirai. Todėl dėl 2 straipsnio mes neatsižvelgėm į tą pastabą.
PIRMININKAS. Ar galim pritarti dėl 2 straipsnio? Nėra prieš. Ačiū. Priimtas. 3 straipsnis.
J.SABATAUSKAS. Dėl 3 straipsnio nebuvo Teisės departamento pastabų, buvo tik dėl 5 straipsnio.
PIRMININKAS. Gerbiamasis L.Sabutis dėl 3 straipsnio? Prašom, įjunkite mikrofoną.
L.SABUTIS. Ačiū. Aš suprantu, kad pranešėjas paliks turbūt 3 straipsnyje tą pačią sistemą, iškeldamas, kaip minėjo, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių užtikrinimą baudžiamojo proceso metu. Čia man ir norėtųsi pasiūlyti padėti tašką. Kodėl taikant Operatyvinės veiklos įstatymą? Šitos žmogaus teisės ir laisvės turi būti užtikrinamos visame procese. Jeigu paliktumėte tokią redakciją, kokia jūsų pasiūlyta, tai nors įrašykite žodžius „ypač taikant“ tokį ir tokį įstatymą, nes šiaip logiška, kad taikant ne tik šį įstatymą, bet ir baudžiamojo proceso, ir materialiosios teisės normas turi būti saugomos laisvės ir teisės. Bet šiuo atveju kodėl tiktai Operatyvinės veiklos įstatymas? Jeigu jau norime išskirti, sakykim, „ypač“ tokį ar tokį įstatymą. Ačiū.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už pastabą. Iš tikrųjų iš dalies sutikčiau, kad reikėtų išskirti. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių užtikrinimas baudžiamojo proceso metu bei taikant Operatyvinės veiklos įstatymą. (Balsai salėje) Bet kadangi nėra siūlymo raštu…
PIRMININKAS. Kadangi neregistruota, turėtume…
J.SABATAUSKAS. Jeigu galima, mes tada tą pataisą padarytume, bet, kaip suprantu, mes šiandien jau priimame?
PIRMININKAS. Taip, jau priėmimas. (Balsai salėje) Aš turėčiau klausti dėl 3 straipsnio, ar sutinkame, ar ne? Nėra prieš? 4 straipsnis. Prašom.
J.SABATAUSKAS. 4 straipsniui pastabų nėra.
PIRMININKAS. 4 straipsniui pastabų nėra. Yra pastaba dėl prokuratūros pavadinimo, nes visur turėtų būti minima Lietuvos Respublikos prokuratūra, gerbiamasis Sabatauskai. Teisės departamentas jums rašo, kad tiek 3, tiek 4 straipsniuose (aš kalbu apie straipsnius) turėtų būti žodžiai „Lietuvos Respublikos prokuratūra“ visur, o čia kai kur eina be šių dviejų žodžių. Manyčiau, kad turėtų būti…
J.SABATAUSKAS. Tai yra redakcinė pastaba.
PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio. Nėra pastabų. Galima priimti, taip? 5 straipsnis. Nėra prieštaravimų.
J.SABATAUSKAS. Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pastaba dėl sukčiavimo išskyrimo, kad sukčiavimas patenka tarp 4 punkte reglamentuotų nusikaltimų nuosavybei. Mes tam nepritariame, nes mes norėjome išskirti aktualią problemą, o ne nusikalstamą veiką. Todėl mes nepritariame tokios formuluotės pastabos taisymui.
PIRMININKAS. Dėl 5 straipsnio daugiau prieštaravimų nėra? Ačiū. Pritarta. Gerbiamasis L.Sabutis dėl viso. Taip? Kviečiu gerbiamąjį L.Sabutį dėl viso nutarimo.
L.SABUTIS. Ačiū. Čia ypatingų kalbų nereikėtų sakyti, nes yra labai konkretus nutarimas. Tiktai reikėtų palinkėti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kad ypač 5 straipsnis galų gale būtų realizuotas vykdant jiems parlamentinę kontrolę, o 4 straipsnyje dėl strategijos penkeriems metams į priekį, dėl prokuratūros strateginio plano vis dėlto būtų paskelbta kaip nors ir visuomenei svarstyti, o ne tik liktų čia tokia forma įrašas nutarime. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – gerbiamasis Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, štai kas vyko priėmimo metu. Stovi tribūnoje komiteto pirmininkas. Gerbiamasis L.Sabutis siūlo. Komiteto pirmininkas sutinka pagal žodinį pasakymą, o Statute aiškiai sakoma, kad turi būti raštu pateikta. Matome, kad nutarimas priimamas be to, ką reikėtų pasiūlyti ten įrašyti. Tai vienas momentas. Bet skubama, nežinau, kodėl čia reikia skubėti, ar negalėjome mes ketvirtadienį priimti, o šiandien – po svarstymo?
Antras dalykas. Kad ir kiek čia išsisukinėjo, kiek čia aiškino, viešasis interesas yra nustumtas į antraeilių arba net tolesnių interesų lygmenį. Todėl klausimas, kad būtų užtikrintas viešojo intereso vykdymas, neišspręstas. Ir mes sakome: 1994 metais buvo atsisakyta prokurorinės priežiūros, todėl dabar grįžti atgal nėra ko. Aš sutinku, kad jos buvo atsisakyta galbūt todėl, kad korupcijai geriau, bet matome, kad penkiolika metų korupcija vyksta. Visi pripažįsta – Prezidentas, mokslininkai, Vyriausybė, kad ji yra didelė ir nemažėja. Deja, kokių nors prokuratūros laimėjimų šioje srityje nėra: sugavo gydytoją valgant saldainius, sugavo muitininką vežant „šnapsą“. O Dieve mano, kokia korupcija! Bet ji vyksta visuose kituose lygiuose. Štai pažiūrėkit, kokias dabar Audito komitetas problemas kelia. Premjeras sako: Audito komitetą reikėtų beveik likviduoti. Ko jis trukdo dirbti, jeigu mes 15 metų taip dirbome?
Manau, kad pritarti nereikia. Valstybėje yra problemų ir jos turi būti sprendžiamos taip pat ir prokuratūros pagalba.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam J.Veselkai, bet, deja, Statutas toks, ir mes kitaip negalime. Buvo nuomonė už ir nuomonė prieš. Yra pasiūlymas priimti. (Balsai salėje) Atsiprašau. Dar gerbiamasis E.Klumbys. Atsiprašau.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų galbūt jau Seimo vicepirmininkui atsibodo, kad mes kalbame, bet ką darysi. Reikia pasakyti nuomonę, ypač pasakyti nuomonę dėl tokių svarbių valstybės institucijų veiklos sričių kaip prokuratūra. Viena vertus, mes kiekvieną dieną matome tą neteisingumą, kuris yra mūsų valstybėje, kuris vargina mūsų žmones. Kita vertus, ateina institucijų vadovai ir skėsčioja rankomis, o galiausiai paaiškėja, kad iš principo mūsų valstybėje nėra kam ginti viešojo intereso. Geriausias pavyzdys viso to, kas dedasi mūsų valstybėje, – šnekos apie tai, kad baigiamas žemės grąžinimas, o Vilniaus mieste, vadovaujant merui A.Zuokui, yra grąžinta 7% žemės, ir niekam tai neužkliūva. Negana to, premjeras dar parėmė šiandien A.Zuoko veiklą. Klausykite, kur mes nuvažiavome su tokia teisine mūsų valstybės sistema? Šioje situacijoje pritarti prokuratūros ataskaitai aš tikrai negaliu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu Seimo narius pasiruošti balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros 2004 metų veiklos ataskaitos ir 2005–2006 metų prioritetų“. Balsuojame, kas už tai?
Už – 52, prieš – 4, susilaikė 11. Priimtas.
Kitas mūsų svarstomas klausimas būtų 2-6a – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2004 metų lėšų, gautų iš valstybės biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaita. Aš turiu labai atsiprašyti pranešėjo gerbiamojo fondo tarybos pirmininko Stanislovo Žvirgždo, kad mes taip užgaišome, bet, deja, taip atsitiko. Kviečiu į tribūną.
S.ŽVIRGŽDAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jums Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2004 metų lėšų, gautų iš valstybės biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas – viešosios informacijos savitvarkos institucija, aktyvinanti kultūros ir švietimo… žiniasklaida, ugdanti analitinį požiūrį į kultūrą ir švietimą, skatinanti integralių kultūros, meno, mokslo populiarinimo, ilgalaikių programų sukūrimą per spaudą ir garso ir vaizdo informacijos priemonėmis. Fondo remiamos programos atspindi kultūros ir švietimo meninės kūrybos procesus, sudaro galimybę įvairių kartų kūrėjų raiškai, teikia įžvalgas ir idėjas institucijoms, formuojančioms ir plėtojančioms kultūros, meno, mokslo ir švietimo politiką. Be to, jos yra susijusios su Vyriausybės programa, jos veikla bei informacinės visuomenės plėtra. Viešosios informacijos rengėjų konkursai įgyvendinami pagal Vyriausybės nutarimus dėl Vyriausybės teikiamos finansinės paramos kultūrinei ir šviečiamajai veiklai, pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas programas konkurso bendrųjų nuostatų patvirtinimo… dėl valstybės teikiamos finansinės paramos kultūrinei ir šviečiamajai veiklai regionų, miestų, rajonų laikraščiuose pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas programas konkurso bendrųjų nuostatų patvirtinimo…
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2004 m. veiklos ataskaita pateikiama tokia forma, kokios reikalauja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Trumpai aptariamas veiklos pobūdis, tikslai ir uždaviniai, pateikiami konkurso duomenys ir finansinė ataskaita. Taip pat diagramos, viešosios informacijos rengėjų dalyvavimo konkursuose ir 2004 metų išlaidų pagal sąmatos rūšis bei kitos lentelės. 2004 metais fondas įgyvendino dvi programas.
Pirmoji programa – Konkursas viešosios informacijos rengėjams, programų administravimas ir žiniasklaidos proceso analizė. Vadovaudamasis visuomenės informavimo įstatymu, fondas skelbia konkursą, kurio tikslas skatinti nacionalinei kultūrai, švietimui reikšmingų žiniasklaidos programų kūrimą, remti išliekamąją vertę turinčias programas, laiduoti jų tęstinumą, istorinių ir dvasinių vertybių sklaidą, demokratijos procesų skatinimą ir atviros pilietinės visuomenės iniciatyvų bei Lietuvos kultūros sklaidą. Užtikrinti minimalią paramą meno ir mokslo kūrėjų, kitų profesinių grupių viešajai raiškai ir švietimui, prevencinėms programoms įgyvendinti, vaikų ir jaunimo doroviniam auklėjimui.
Antroji programa – Regionų, miestų ir rajonų laikraščių kultūrinės šviečiamosios veiklos rėmimas. Ja siekiama regionų, miestų ir rajonų laikraščiuose atspindėti kultūros, švietimo, etninės kultūros bei meninės kūrybos procesus, atskleisti perspektyvias tendencijas, sudaryti galimybę regionų kūrėjų raiškai, kultūros, meno, mokslo populiarinimui. Nuolat aktyvinti viešas diskusijas, palaikyti tradicinės etninės kultūros raišką, profesionaliai analizuoti situaciją, regionuose skatinti jų iniciatyvą ir suaugusiųjų švietimą.
2004 m. konkurse valstybės finansinei paramai gauti pagal pirmąją programą dalyvavo 212 viešosios informacijos rengėjų. Pagal informacijos pobūdį pateikta programų: per spaudą – 98, iš jų žurnaluose – 58, laikraščiuose – 40; garso ir vaizdo informacijos pateikta 114, iš jų per televiziją – 54, per radiją – 10, per internetą – 50. Pateiktoms programoms įgyvendinti reikia 17 mln. 900 tūkst. litų, prašoma iš fondo parama – 9 mln. 850 tūkst. litų, viešosios informacijos rengėjų ir iš kitų šaltinių gaunamos lėšos – 8 mln. 50 tūkst. Valstybės parama suteikta 109 viešosios informacijos rengėjų programoms: spaudos – 52, televizijos – 22, radijo – 9, interneto – 26. Pagal pirmąją programą – Viešosios informacijos rengėjų konkursas, projektų administravimas ir žiniasklaidos analizė – fondui buvo skirta 3 mln. 340 tūkst. litų. Kitos lėšos yra licencijinis mokestis, kurį sudarė 239 tūkst. 95 litai. Parama, skirta kultūros ir švietimo programoms, – 3 mln. 28 tūkst. 560 litų, iš licencijinio mokesčio skirta 110 tūkst. 771 litas. Iš viso programoms remti skirta 3 mln. 104 tūkst. 940 litų. Išlaidos Fondo tarybos ir Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos darbui administruoti, konkursams organizuoti, vesti, programoms administruoti, žiniasklaidos procesui analizuoti, ekspertų darbui apmokėti, auditui, biuro technikai aptarnauti, patalpoms nuomoti, pašto, ryšio paslaugoms ir visos kitos sudarė 240 tūkst. litų.
Konkurse pagal antrąją programą dalyvavo 31 viešosios informacijos rengėjas. Programoms įgyvendinti reikalinga suma – 1 mln. 129 tūkst. 480 litų. Iš fondo prašoma suma – 659 tūkst. 570 litų. Viešosios informacijos rengėjų indėlis yra 469 tūkst. 990 litų. Parama skirta 27 programoms: regionų – 3, miestų – 5 ir rajonų – 19. Pagal antrąją programą regionų, miestų ir rajonų laikraščių kultūrinei šviečiamajai veiklai remti iš valstybės biudžeto skirta 500 tūkst. litų. Programai remti skirta 458 tūkst. 500 litų, programai administruoti – 41 tūkst. 500 litų.
Kultūros ir švietimo leidiniai, neatskiriama kultūrinio gyvenimo dalis, formuojanti visuomenės poreikius, tampa svarbia sąlyga visuomenės informavimo kokybei ugdyti. Visuomenė supažindinama su kultūros įvykiais, naujausia kūryba, kūrybos psichologija, vyraujančiomis tendencijomis kultūros, mokslo ir meninės kūrybos procesuose, aptariami vertybinių orientacijų kaitą skatinantys bei palaikantys veiksniai, valstybės kultūros politika, žiniasklaida, regionų kultūrinės programos. Įgyvendinant programas puoselėjama: skirtingų kultūros žmonių, kartų dialogas, atviros kultūros idėjos, tolerantiškas požiūris į įvairias meno formas, jo apraiškas, atviros visuomenės idėja. Skelbiami tekstai kultūros ir švietimo leidiniuose bei internete pristatė visuomenei kultūros paveldą, jo modernias interpretacijas, skatino profesionalius jos tyrimus, dalyvavimą (…) svarbiausiais visuomenės švietimo, kultūros ir meno klausimais.
Pateikiant politinių bei visuomeninių procesų analizę buvo siekiama prisidėti prie visuomenės pilietiškumo, pagarbos tradicinėms vertybėms ugdymo. Labai išaugo internetinių projektų skaičius. Pradėję nuo vienos kitos programos šiandien jau turime dešimtis. 2004 metais konkurse, kaip minėta, dalyvavo 50 programų, parama skirta jau 26. Vyrauja šiuolaikiški tęstiniai portalinio pobūdžio elektroniniai leidiniai, kuriuose duomenų bazių pagrindu interneto vartotojams visame pasaulyje teikiama svarbi informacija. Tokie projektai skiriami ne vien profesinei bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei, jaunimui. Jie brandina kritinę mintį, ugdo pilietiškesnį mąstymą, tautinę savimonę ir savivoką, turi didelę reikšmę informacinei visuomenei kurti.
Lietuvai tapus Europos Bendrijos nare, atsivėrė galimybės plačiai Europos auditorijai pristatyti lietuvių kultūrą ir visuomeninį gyvenimą, dalyvauti kuriant bendrą vertybių sistemą, skatinti kultūrinius intelektinius mainus bei skleisti savo idėjas formuojant Europos Sąjungos kultūros tapatumo viziją.
Plačiau apie fondo reikalus, remiamas programas ir atskiras programų grupes buvo nuolat diskutuojama Fondo tarybos posėdžiuose svarstant konkrečius projektus ir bendrąsias nuostatas. Manome, kad konkursui teikiamų ir paremtų programų pagrindinis tikslas visada buvo ir lieka tas pats – didinti mūsų žmonių informuotumo ir išsilavinimo lygį, skatinti meno, mokslo, švietimo, kultūros reiškinių kritinę analizę ir vertinimus. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas iš esmės pritarė 2004 metų lėšų, gautų iš valstybės biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmoji užsirašiusi yra gerbiamoji Seimo narė M.A.Pavilionienė.
M.A.PAVILIONIENĖ. Labai ačiū. Paaiškinkite man, naiviai moteriškei, kam reikia per fondą perskirstyti lėšas, kurių tam tikras procentas nusėda fondo darbuotojų kišenėse, jei valstybė gali tiesiogiai remti kultūrą, švietimą, mokslą? Ar fondo egzistencija neįrodo valstybės neveiklumo ir nesirūpinimo valstybės kultūra ir ar fondas nėra darbo vietos fondo administracijai? Ačiū.
S.ŽVIRGŽDAS. Ačiū už klausimą. Galiu atsakyti, kad mes vykdome Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnį. Jeigu jau taip numatyta, tai mes neturime kur dėtis. Jeigu gerbiamasis Seimas, Vyriausybė ar kas kitas numatys kitaip, fondo nebus, mes neskirstysime, galbūt bus galima lėšas kitokiais būdais paskirstyti kultūrai ir dar sugalvoti ką nors kita. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys V.Škilis.
V.ŠKILIS. Gerbiamasis pranešėjau, kodėl jūs taip mažai lėšų skiriate internetinei žiniasklaidai finansuoti?
S.ŽVIRGŽDAS. Atsiprašau, blogai girdėjau klausimą.
V.ŠKILIS. Internetinei žiniasklaidai finansuoti.
S.ŽVIRGŽDAS. Kodėl skiriame?
V.ŠKILIS. Kodėl mažai lėšų skiriama?
S.ŽVIRGŽDAS. Mažai skiriama, nes internetinės programos dalyvauja bendroje vaizdo programų programoje. Tų programų yra labai daug ir vien išskirti interneto mes neturime galimybės. Jau kuris laikas, man atrodo, porą metų keliame klausimą, kad internetinės programos, panašiai kaip spaudos ar garso ir vaizdo programos, būtų finansuojamos atskirai ir joms būtų atskiras konkursas.
Dabar, kiek žinau, vyksta Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio svarstymas. Mes pateikėme savo siūlymus, kad tai būtų atskira programa, tai yra trečioji programa ir trečias konkursas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų klausia Seimo narys R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS. Laba diena! Aš norėjau jūsų paklausti. Kodėl iš fondo neskiriama lėšų remti tokiems leidiniams, tarkime, savaitraščiams, kurie skatina mūsų tautos patriotines nuostatas, dorovės, dvasingumo ugdymą? Juo labiau kad visuomenės moralė, nepasakyčiau, kad yra labai aukšto lygio, ir, reikia pripažinti, vis labiau smunka. Aš suprantu, kad reikia remti kultūrą, mūsų kultūrines, tautines tradicijas ir panašiai, bet moralė, patriotizmas ir dvasinės vertybės irgi gana svarbus dalykas. Kodėl jūs, pavyzdžiui, neremiate laikraščio, išeinančio du kartus per savaitę, tai „XXI amžius“?
S.ŽVIRGŽDAS.Iš karto galiu atsakyti. „XXI amžius“ jau dveji metai nėra pateikęs paraiškos. Taigi jie nedalyvauja konkursuose, ir mes neturime jokios galimybės jų remti. Jeigu jie, tarkime, šiais metais skelbiamam konkursui pateiks savo paraišką, jie bus svarstomi ir dalyvaus konkurse.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Nori klausti gerbiamasis Seimo narys S.Pabedinskas. Prašom.
S.PABEDINSKAS. Ačiū, pirmininke. Jau ne pirmus metus tenka stebėti šio fondo veiklą. Galiu pasakyti, kad mane tenkina tai, kad kai nuvažiuoji į regionus, skaitai laikraštį ar žiūri radijo ir televizijos programą, vis dažniau matai, kad ta programa remiama Spaudos, radijo ir televizijos fondo.
Vis dėlto norėčiau sužinoti, ar fondas, skirdamas lėšas, reglamentuoja respublikinei spaudai arba radijo ir televizijos programoms, regioninėms periodiniams leidiniams? Turbūt yra skirtumas pinigus užsidirbti tam leidiniui, kuris yra regione, iš reklamos kur kas lengviau turbūt regioninei spaudai arba televizijos programoms. Ar čia yra diferencijuojama? Ar pagrindinis dėmesys neturėtų būti skiriamas ateityje tiems nedideliems leidiniams, kurie skleidžiami ne centre, o periferijoje, regione? Ačiū.
S.ŽVIRGŽDAS.Ačiū. Jeigu jūs gerai supratote iš mano ataskaitos, tai fondas vykdo dvi programas. Viena programa yra skirta tai pagrindinei miestų spaudai, o antroji programa yra regionų, rajonų, mažesnių miestų spaudai remti. Iš jų teikiamų paraiškų, jų maždaug buvo 41, suteikėme paramą 36. Faktiškai tiktai penkios neatitiko tam tikrų reikalavimų arba neatitiko konkurso sąlygų, todėl nebuvo remtos. Toje programoje ir skiriamas šis prioritetas. Tiesa, turiu pasakyti, kad jeigu būtų didesnių lėšų, o dabar skiriama pusė milijono visai regioninei žiniasklaidai, ir visiškai neskiriama garso ir vaizdo programoms… Čia, mano galva, kaip tik ir yra nevienoda konkurencija. Didžiosios televizijos gali dalyvauti konkursuose, o regioninės, t.y. miestų mažosios televizijos, apskritai negali dalyvauti mūsų konkursuose ir priverstos rungtis su didžiosiomis. Atsakymas aiškus, kad didžiosios visada jas nurungs, parašydamos geresnes programas, didesnės jų galimybės, ir sklaidos, ir gamybos, visokios kitokios. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Daugiau klausimų nėra. Iš karto kviečiu pereiti prie mūsų klausimo, susijusio su šia ataskaita, tai Seimo nutarimo „Dėl Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2004 metų lėšų, gautų iš valstybės biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitos“, registracijos Nr.XP-505. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkę gerbiamąją Seimo narę A.Pitrėnienę.
A.PITRĖNIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2004 metų lėšų, gautų iš valstybės biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą. Papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas siūlė rekomenduoti darbo grupei, rengiančiai Visuomenės informavimo įstatymo naują redakciją, papildyti Viešosios įmonės spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo dalininkų sąrašą įtraukiant į jį Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei numatyti galimybes šios valstybės institucijos atstovui tapti fondo tarybos nariu. Šie siūlymai perduoti minėtai darbo grupei.
Komitetas parengė Seimo nutarimo projektą, birželio 8 dieną jį patobulino atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadą ir teikia Seimui svarstyti antrąjį nutarimo projekto variantą. Jame siūloma Seimui pritarti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2004 metų lėšų, gautų iš valstybės biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitai ir siūlyti Vyriausybei surasti galimybę ne mažiau kaip 20% padidinti fondo lėšas, skiriamas iš valstybės biudžeto, dėl minėtų ir išvardytų priežasčių.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Niekas neužsirašė kalbėti. Ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galima. Neprieštaraujat. Pereiname prie svarstymo stadijos. Yra Seimo Pirmininko kreipimasis svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariate? Ačiū. Pritarta. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį A.Monkevičių, kaip papildomo komiteto pranešėją. Turiu pranešti, kad yra Teisės departamento išvados: neprieštarauja nei Konstitucijai, nei įstatymams.
A.MONKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas svarstė minėtą klausimą (fondo veiklos ataskaitą). Kaip jau buvo minėta, atsižvelgdamas į tai, kad vykdant fondo misiją būtina stiprinti informacinės visuomenės ugdymo aspektus, ypač tai, kad kultūra šiandien gana pastebimai atranda naujas galimybes plėtotis ir skleistis, būtina skatinti internetinių kultūros plėtros projektų autorius, komitetas rekomenduoja darbo grupei, rengiančiai Visuomenės informavimo įstatymo naują redakciją, papildyti jį ir į Rėmimo fondo dalininkų sąrašą įtraukti Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Vyriausybės. Aš esu tos darbo grupės narys. Kiek man teko dalyvauti, žinau, kad toks pasiūlymas yra, ir, atrodo, jis yra realizuotas ir bus pateiktas. Taip pat komitetas siūlo įpareigoti Radijo ir televizijos rėmimo fondą parengti specialią internetinių projektų finansavimo, vertinimo ir auditavimo tvarką, kad būtų galima skaidriai, aiškiai remti autorius, rengiančius internetinius kultūros plėtros projektus.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Aš taip suprantu, kad visiškai pritariate abiem straipsniams, kaip yra nutarimo projekte, taip? Norinčių kalbėti nei už, nei prieš nėra. Siūlau bendru sutarimu pritarti po svarstymo. Ar galima? Prieš nėra. Pritarta. Ačiū.
Pereiname prie priėmimo. Vėl kviečiu gerbiamąją A.Pitrėnienę.
A.PITRĖNIENĖ. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kreipiasi į gerbiamuosius Seimo narius ir prašo pritarti projektui.
PIRMININKAS. Daugiau nuomonių nėra. Kviečiu balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta nutarimui „Dėl Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2004 m. lėšų, gautų iš valstybės biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitos“. Prašome balsuoti, Seimo nariai.
Už – 57, prieš – 1, susilaikė 13. Priimta.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.XP-370. Teikia Vyriausybė. Kviečiame pranešėją J.Palionį, Aplinkos apsaugos komitetas kaip pagrindinis.
J.PALIONIS. Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Svarstymo stadija.
J.PALIONIS. Gerbiamieji kolegos, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektui Aplinkos apsaugos komitetas pritarė. Balsavo visi aštuoni komiteto nariai. Buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadų, kurios daugiausiai buvo redakcinio pobūdžio. Joms visoms buvo pritarta. Siūlyčiau po svarstymo Seimui pritarti šiam įstatymo projektui. Jis yra eurointegracinis ir jame atsiranda priedas, kuriame ankstesnė Europos Parlamento ir Tarybos direktyva keičiama naujesne direktyva. Todėl reikėtų priimti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiu į tribūną Europos reikalų komiteto atstovą gerbiamąjį R.J.Dagį. Jis išsakys nuomonę.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komitetas svarstė šį klausimą, žiūrėjo būtent eurointegraciniu aspektu, ne tiek nagrinėjo to įstatymo specifiką, nes šis įstatymas yra susijęs su kitais mūsų įstatymais, dabar priimamais Seime. Jo vykdymas priklausys ir nuo tų įstatymų priėmimo, kokios formuluotės bus ten. Bet eurointegracine prasme pastabų niekas nepasakė. Įstatymas atitinka reikalavimus. Siūlom atsižvelgti į Teisės departamento pastabas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kadangi niekas neužsirašė nei diskutuoti, nei klausti, aš turėčiau paklausti, ar galima bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam nutarimo projektui? Nėra, ačiū, pritarta.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-406. Pranešėjas – gerbiamasis Seimo narys L.Sabutis.
L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pataisos buvo pateiktos dėl aštuonių straipsnių. Tai yra dėl to, kad būtų atsižvelgta pirmiausia į du labai svarbius momentus – supaprastintas deklaracijų pateikimas kasmet arba pradėjus tarnybą, ir antra, kad kai kurios korekcijos būtų padarytos dėl pačios Vyriausiosios etikos komisijos.
Komitetas svarstė ir pritarė pateiktam projektui, kartu pasiūlydamas kai kurias pataisas. Dabar projekto antrajame variante jos yra išdėstytos atsižvelgiant ne tik į mūsų komiteto siūlymus, bet ir į kitų komitetų. Apie juos, manau, vėliau pasakys tų komitetų atstovai.
Aš norėčiau paminėti, kas yra naujesnio antrosios versijos projekte. Supaprastinta dėl… teisės aktų nustatyta tvarka gali būti teikiama kitoms institucijoms. Mūsų komiteto nariai ir mes manome, ir Vyriausioji etikos komisija taip pat pritarė tokiai redakcijai, kad tokias deklaracijas atitinkamos institucijos turi išsireikalauti pačios, o ne reikalauti iš asmens, kuris deklaruoja savo interesus. Deklaracijos, kaip žinote, yra darbovietėje, ir iš ten tas žinias gali gauti. Tai yra viena supaprastinta procedūra.
Kita yra tokia. Mes manome, kad reikalauti tikrinti deklaracijoje pateiktus duomenis gali labai konkretus, ribotas institucijų pareigūnų skaičius. Čia paminėta tai. 9 straipsnyje vietoj buvusių išvardytų trijų: STT, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės tarnybos departamento ir kitų institucijų, mes pasiūlėme, jog būtų kur kas aiškiau, jeigu mes pasakytume: (…) institucijos, kurioje asmuo dirba, vadovas arba įgaliotas asmuo gali tikrinti, antra, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, savaime suprantama, Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip buvo, taip ir paliekam, ir siūlome įrašyti, jog tai gali daryti teisėsaugos institucijos tik teisės aktų nustatyta tvarka. Savaime suprantama, yra tokių funkcijų, kurios įstatyme gali būti reglamentuotos toms institucijoms turėti teisę patikrinti.
Dar viena pastaba. Mes manome, kad atsižvelgiant į nusistovėjusią kitų Seimo skiriamų valstybės institucijų pareigūnų… komisijos nariai galėtų būti skiriami penkeriems metams, o ne ketveriems, kaip buvo iki šiol.
Norėčiau pabrėžti ir tai, jog yra naujas siūlymas, tam tikras komitetas pasiūlė, kad kai daugiau kaip pusė Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą, tada toks komisijos narys gali būti svarstomas ir atleidžiamas iš užimamų pareigų. Svarstymo metu komitete iškilo klausimas, ar nereikėtų argumentuoti. Tačiau buvo palikta tai, kad Seimo nariai turi patys spręsti, atsižvelgdami į svarstymo išvadas, galų gale kalbas, ir priimti sprendimą. Mūsų komitetas pritarė naujai normai, kad tokiu būdu gali būti drausminami komisijos nariai.
Dėl komisijos narių nebuvo išspręsta tai, kada jiems išmokama išeitinė išmoka. Projekte buvo siūloma tai vadinti kompensacija, tačiau bendrąja tvarka yra išeitinė išmoka ir tik tada, kai pasibaigia įgaliojimų laikas ir kai nedirba ilgiau kaip 120 dienų dėl ligos.
Įstatymo projekte buvo minima, kad aptarnauja komisiją administracija, tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymą ir bendrąsias normas mes siūlome, kad komisija… vietoj žodžio „administracija“ būtų skelbiama, jog jai talkina sekretoriatas.
Štai tokios pagrindinės pastabos ir pataisos padarytos. Kaip sakiau, redakcija jums yra pateikta. Atsižvelgėme į Teisės departamento siūlymą patikslinti pavadinimą: vadinti ne „asmuo“, o kad tai yra asmuo, deklaruojantysis savo interesus. O visa kita aš jau išdėsčiau ir neturėčiau ko daugiau pridėti. Siūlyčiau pritarti po svarstymo ir toliau pagal procedūras.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviesčiau į tribūną pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę Seimo narę gerbiamąją V.Aleknaitę-Abramikienę.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui projekto 2 straipsniu keičiamo bazinio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad kitoms institucijoms deklaracijas teikia ne pats asmuo, o šios institucijos jas išsireikalauja iš tų asmenų ar institucijų, kurioms šios deklaracijos pateiktos. Taip pat pasiūlėme pagrindiniam komitetui atsižvelgti į tas Teisės departamento ir mūsų komiteto pastabas, kurioms esame pritarę. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Kaip aš supratau iš pono L.Sabučio kalbos, pagrindinis komitetas šias mūsų pastabas priėmė. Tai tik tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Ir dar vienas komitetas, kurio nuomonę kaip papildomo turim išklausyti, tai Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pranešėjas – Seimo narys gerbiamasis A.Sysas. Prašau.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas apsvarstė. Buvo gauta Teisės departamento išvada. Į jos pastabas atsižvelgta. Aš džiaugiuosi, kad pagrindinis komitetas jau paminėjo tas pastabas ir pasiūlymus, kuriuos teikė mūsų komitetas, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnį reikia papildyti nauju punktu apie tai, kai nutrūksta kontrolierių įgaliojimai, t.y. daugiau kaip pusė visų Seimo narių pareiškia juo nepasitikėjimą. Taip pat šiame straipsnyje numatyti išeitines, būtent 23 straipsnio 1 ir 4 dalys. Ir patikslinti 23 straipsnio 5 dalį, aš nemačiau, kaip galutinai suredaguota, bet aiškiai įvardyti, kas aptarnauja komisiją, nes iki šiol nebuvo reglamentuota. Mes manytume, kad komisijos administraciją turėtų sudaryti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Tada nekiltų nereikalingų įvairių traktavimų, kokiais santykiais jie grindžia savo santykius. Ačiū. Siūlau pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Kadangi niekas neužsirašė, ar galima bendru sutarimu pritarti šiam nutarimo projektui po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Norėčiau Seimo narių paklausti. Yra gerbiamojo Seimo nario V.Karbauskio prašymas dabar svarstyti rezervinį klausimą, trečiąjį rezervinį klausimą, kurio Nr.XP-593. Ar pritartumėte? Labai trumpai. Galima, taip? Negalima. Gerbiamoji V.Aleknaitė-Abramikienė nori. Prašau, jungiu.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš nenorėjau sakyti „negalima“, bet tiesiog aiškiai matyti, kad salėje nėra S.Pečeliūno. Jis jums būtų seniai priminęs, kad pagal mūsų darbotvarkę jūs turėjote prašyti pratęsti posėdį. Tai aš tiesiog atlikau jo funkciją ir jums priminiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, kol kas mes žiūrim į laiką ir pagal darbotvarkę numatyta pertrauka, 18.30 val. turėtume baigti. Dabar yra 17.15 val., tai, Vilija, atsiprašyk manęs. Taip. Jums pritarus, kviečiu gerbiamąjį V.Karbauskį. Prašau.
Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo komisijos“ projektas Nr.XP-593 (pateikimas)
V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš greitai. Teikiu jums Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo komisijos“ projektą. Projektą teikiam kartu su kolega J.Razma. Kaip žinote, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme yra numatyta Privatizavimo komisijos sudarymo tvarka, jos teisės, sprendimų priėmimo tvarka ir kita. Pasikeitus Seimui po Seimo rinkimų ir Vyriausybei savo nutarimu birželio 6 d. priėmus sprendimą pakeisti tris Privatizavimo komisijos narius, atsirado būtinybė keisti ir komisijos sudėtį. Komisijos sudėtį siūloma, kaip ir Privatizavimo komisijos įstatyme numatyta, kad Privatizavimo komisijos sudėtį gali pasiūlyti Vyriausybė – 6 nariai ir komisijos pirmininkas, taip pat Seimas Seimo narių, frakcijų teikimu. Kaip žinote, Vyriausybė vykdo turto privatizavimą, Vyriausybę po Seimo rinkimų formuoja nauja Seimo dauguma. Todėl manau, kad į komisiją pasiūlyti narius privalo Seimo daugumos frakcijos, taip pat ir opozicinės frakcijos. Mūsų siūlomame nutarimo projekte gali teikti siūlymus visos keturios valdančiosios daugumos frakcijos ir dvi opozicinės frakcijos – tai Tėvynės sąjungos ir Liberalų ir centro. Kitos opozicinės frakcijos – Liberaldemokratų ir Mišri grupė – tokių teikimų siūlyti negali. Mišri grupė – net ne frakcija. (Balsas salėje) Mūsų siūlyme yra pasirinkta būtent tokia forma. Jeigu po pateikimo bus pritarta, bus galima svarstyti visus pasiūlymus, kokie tiktai bus. Aš turiu iš karto pasakyti, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose teikiamos pastabos yra priimtinos ir po pateikimo bus galima teikti antrąjį projekto variantą, kuriame bus atsižvelgta į Teisės departamento pasiūlymus ir pastabas. Todėl siūlyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jus nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausimas, Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis pranešėjau, ar galima suprasti, kad pagarsėjęs Gedimino Vagnoriaus laikų privatizavimo klausimų veikėjas Stasys Vaitkevičius yra toks svarbus, kad jis vertas iš esmės dviejų žmonių ir dėl to uždraudžiama Liberaldemokratų frakcijai turėti savo atstovą šioje komisijoje?
V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis kolega, aš iš tikrųjų nenoriu dabar svarstyti kandidatūrų. Aš kalbu apie patį principą. Apie patį komisijos sudarymo principą. Teikiamos kandidatūros yra frakcijų pasirinkimas. Kai bus svarstant ir priimant kalbama apie kandidatūras, tada prašau teikti klausimus tiems, kurie teiks šias kandidatūras.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys J.Razma.
J.RAZMA. Iš tikrųjų aš apgailestauju, kad kolega E.Klumbys taip populistiškai ir neatsakingai vertina buvusius Privatizavimo tarnybos darbuotojus. Aš manau kaip tik priešingai, mums reikėtų geriau pagalvoti ir pasidžiaugti, kad mūsų privatizavimo proceso pagrindiniai organizatoriai nesusikrovė kažkokių milžiniškų turtų, netapo oligarchais ar baudžiamųjų bylų dalyviais. Reikėtų apie tai pagalvoti, lyginant su tuo, kas atsitiko gretimose šalyse.
O pranešėjo aš norėčiau teirautis, ar nebūtų galima žiūrint į netolimą ateitį svarstyti, kad būtų pakeistas įstatymas ir būtų numatyta galimybė nenurodyti konkretaus skaičiaus, kad kiekviena Seimo frakcija galėtų deleguoti po vieną atstovą. Taip sakant, kad įstatyme nebūtų skaičiaus šeši kaip dabar, o kiek Seime tuo metu būtų frakcijų, tiek ir būtų tų atstovų. Ir dar papildomas klausimas. Ar dabar Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija tebėra didesnė už Liberaldemokratų, kai R.Smetona iš ten išėjo ir K.Bobelis, atrodo, taip pat kalba apie išėjimą. Tai ar toje vietoje neturėtų atsirasti Liberalų demokratų frakcija?
V.KARBAUSKIS. Atsakant į pirmąją klausimo dalį, tai iš tikrųjų, kaip žinote, dabar įstatyme yra nustatytas komisijos narių skaičius – 13. Iš 13 komisijos narių 6 teikia Vyriausybė ir kartu komisijos pirmininką, ir 6 narius teikia Seimo narių frakcijos. Kaip aš ir minėjau, kai toks narių skaičius, valdančiosios daugumos keturios frakcijos teikia narius ir opozicinės frakcijos, kurių mes šiandien turim iš viso septynias. Todėl atitinkamai opozicinės frakcijos iš eilės pagal dydį, t.y. Tėvynės sąjunga, Liberalų ir centro ir Liberaldemokratų frakcijos. Atitinkamai būtų skaičius 7 nuo Seimo, užtektų visoms frakcijos. Nėra to skaičiaus, yra 6, natūralu, kaip sakoma, viena frakcija atkrinta. Dabar kalbant apie Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakciją, jų yra 12, jeigu taip žiūrėtume. Šiandien mes turim žinią, kad vienas kolega iš tos frakcijos išėjo. Bet vis dėlto yra 11. Čia dėl skaičiaus. Principas toks, kad Vyriausybė, kurią deleguoja būtent Seimo valdančioji dauguma, vykdo privatizavimą ir būtent tos frakcijos turėtų atstovauti. O ji ar mažesnė, ar ne, valdančiosios daugumos frakcijos, ar jų būtų trys, ar keturios, ar penkios, atstovavimas turėtų būti. Tai čia mano, kaip teikėjo, nuostata. Jeigu Seimas priimtų kitokį požiūrį, tai Seimo apsisprendimo teisė.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Mazuronis.
V.MAZURONIS. Mano klausimas turbūt būtų panašus kaip kolegų. Aš suprantu, kad valdančioji dauguma gali nutarti ir po du narius iš kiekvienos frakcijos įtraukti, ir viskas bus labai gerai. Jūsų frakcija, aš turiu omenyje Socialliberalų, Seime turi neproporcingai dideles pozicijas, ir netgi Privatizavimo komisijoje. Jūs esate nė kiek ne didesnė už Liberalų demokratų frakciją, jūs kažkodėl išdidžiai teigiate, kad jūs ten turite būti. Iš bendros susidariusios situacijos aš matau akivaizdų jūsų norą eliminuoti Liberalų demokratų frakciją iš Privatizavimo komisijos sudarymo proceso. Kad ir kokiu atžvilgiu mes pažiūrėtume, ar bendražmogišku, ar politiniu, manau, tai yra nekorektiška. Gal jums ši frakcija patinka, nepatinka, gal jūs bijote jos, gal nebijote, tačiau ar jums neatrodo, kad taip elgtis negalima? Ir jeigu jau jūs rengiate nutarimo projektą dėl Privatizavimo komisijos, tai jūs privalėtumėte kartu ir siūlyti didinti narių skaičių taip, kad visų frakcijų nariai būtų šioje komisijoje. Priešingai, žinokite, tikrai nelabai korektiškai atrodo.
V.KARBAUSKIS. Na, gerbiamasis kolega, čia jūsų nuomonė, kaip atrodo. Principines nutarimo suformavimo nuostatas aš išsakiau. Jeigu jums atrodo kitaip, jūs tikrai galite teikti siūlymus tam nutarimui, bet niekas neatmeta tokios galimybės teikti ir įstatymo projektą, taisantį skaičių pačiame įstatyme. Tada klausimas išsispręstų. Galimi keli variantai. Nutarimo projekto yra tik teikimo stadija, paskui bus svarstymas, priėmimas. Prašom, dar yra laiko teikti siūlymus, kurie, manau, Seime bus svarstomi ir tikrai tada gal bus kalbama ir apie tai, ar liberaldemokratų, ar socialliberalų atstovas turėtų būti toje komisijoje. Aš tikrai priešiškumo neturiu jokio, ir mūsų frakcija tikrai neturi jokio nusistatymo prieš Liberaldemokratų frakciją. Patikėkite, kolegos.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Daugiau klausimų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ne. Prašo balsuoti. Prašom. Gerbiamasis V.Mazuronis – nuomonė prieš, kadangi pirmas pasižymėjo. Jungiame.
V.MAZURONIS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai kviesčiau visus nepritarti šiam nutarimo projektui, nes ir gerbiamojo J.Razmos išsakyta mintis… Ir ne tiek svarbu, sakykime, nėra vietos ar liberalams demokratams, ar valstiečiams, ar socialliberalams. Aš nepritarčiau tai nuomonei, kad reikėtų socialliberalus išbraukti, o vietoje jų įrašyti liberaldemokratus. Bet aš manyčiau, kad mes turėtume padaryti gana korektiškai, ir kadangi frakcijų skaičius Seime pasikeitė lyginant su praeito Seimo sudėtimi, šiam nutarimui dabar nepritarti, o pataisyti ir nutarimą, ir įstatyme pakeisti septynis, kad visos frakcijos turėtų po vieną vietą. Man atrodo, tai būtų korektiškas sprendimas ir nebūtų jokių nereikalingų emocijų. Kviesčiau šį kartą nepritarti, palikti patobulinti ir kartu taisyti įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę prieš. Nuomonė už. Seimo narys gerbiamasis E.Žakaris.
E.ŽAKARIS. Ačiū, pirmininke. Tik aš paskubėjau balsuoti, bet kadangi taip išėjo, aš kalbėsiu už. Labai pritariu liberalų demokratų pasipiktinimui, taip nebūtų galima elgtis, ir jeigu jie užregistruos pasiūlymą, aš asmeniškai tikrai tam pritarsiu, o šiaip siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę už. Kadangi pagal tvarką turime balsuoti, kviečiu Seimo narius balsuoti, kad būtų pritarta nutarimo projektui dėl Privatizavimo komisijos po pateikimo. Prašom balsuoti. Balsuojame.
Už – 53, prieš – 7, susilaikė 8. Pritarta po pateikimo.
Norėčiau atsiklausti Seimo narių, nes pagal darbotvarkę buvo numatyta pertraukėlė, ar mes ją darome, ar ne? Dauguma sako, kad ne, taip? Gerai. Tada važiuojame toliau. Reikia paskirti komitetą, atsiprašau. Yra siūlymas paskirti Ekonomikos komitetą. Pritariate kaip pagrindiniam? Svarstyti šioje sesijoje. Pritariate. Ačiū.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas (labai sudėtingas ir ilgas pavadinimas, aš jį sutrumpinsiu) – Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo dalyviams įstatymo 3 straipsnio įstatymo… vykdytos agresijos ir po buvusių įvykių pakeitimo, registracijos Nr.XP-490. Sutrumpinau visą tą dalį, aš manau, kad visi viską suprantate ir aš jo neskaitau, kad greičiau eitų reikalai.
Kviečiu pranešėją gerbiamąją J.Zinkevičiūtę pareikšti Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kaip pagrindinio komiteto, nuomonę. Prašom.
J.ZINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada dėl šio įstatymo projekto. Įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, kuris įsigalios nuo 2005 m. liepos 1 dienos. Šiuo tikslu būtina suderinti keičiamų įstatymų nuostatas su naujo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis, taip pat įvertinti kitus teisės aktus, susijusius su valstybės parama nukentėjusiems asmenims. Projekte nustatoma, kad pašalpų skyrimą ir mokėjimą administruoja savivaldybės, kurioms skiriama 2 procentai pašalpoms mokėti skirtų lėšų.
Gauta Teisės departamento išvada, dviem pastaboms pritariama, vienai ne. Taip pat gauti papildomų komitetų siūlymai. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei pritarta, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonei nepritarta. Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmai pastabai pritarta, antrai nepritarta, nes išmokas mokanti valstybė turėtų pati nustatyti netekto darbingumo lygį. Patikslintas įstatymo projekto I skirsnis, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje atitinkamai nurodyti ir netekto darbingumo procentai.
Taigi komiteto siūlomi sprendimai: pritarti Teisės departamento ir Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pasiūlymams patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. Po svarstymo komiteto posėdyje buvo gauta Teisės departamento redakcinė pastaba vertinant projektą dėl jo atitikties Konstitucijai. Būtų galima pasiūlyti projekto 5 straipsnio 1 straipsnyje vietoje nuorodos į įstatymo IV skirsnio 4 straipsnio 2 dalį teikti nuorodą į IV skirsnio 4 straipsnio 1 dalį, tam komitetas pritarė.
Taip pat buvo gautas Seimo nario gerbiamojo pono P.Jakučionio siūlymas: asmenims, grįžusiems į Lietuvą po 2004 m. sausio 1 d. ir turintiems kitose valstybėse nustatytą invalidumo grupę, ją atitinkantis nedarbingumo lygis nustatomas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi dabar norėčiau pasakyti, kad šiam įstatymo pasiūlymui komitetas nepritarė, ir norėčiau tada pateikti, kad darytina išvada, kad įstatymu numatyti nuostatą, pagal kurią būtų pripažįstama kitose valstybėse nustatyta invalidumo grupė, netikslinga, nes praktika rodo, kad užsienyje invalidumas nesiejamas su rezistencine kova. Taip pat numačius pripažinti užsienyje nustatytą invalidumą, neatsižvelgiant į jo priežastis ir jo pagrindu skiriant kompensaciją, būtų pažeistas įstatymo principas skirti kompensacijas tik tiems kariams savanoriams, kurie buvo sužaloti ginkluoto pasipriešinimo kovose, tardymo ar įkalinimo metu. Taigi data, taip pat nurodyta pasiūlyme po 2004 m. sausio 1 d., yra niekuo nepagrįsta, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 dienos.
Taip pat siūloma imperatyvinė nuostata nustatyti tokį darbingumo lygį, koks buvo nustatytas kitose valstybėse, neturėtų būti įtvirtinta. Darbingumo lygį nustatanti įstaiga priimdama sprendimą turi vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais jos veiklą, o ne kitų valstybių įstaigų priimtais sprendimais. Taip pat kiekviena valstybė turi nustatytą tvarką pensinio amžiaus asmenims, turintiems invalidumą. Manau, kad atvykę į Lietuvą jie turi būti patikrinti pagal tam tikrą tvarką, ir invalidumas nustatomas, bet neatimamas. Taigi aš siūlau šiai nuostatai nepritarti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Kviečiu papildomo komiteto, t.y. Biudžeto ir finansų komiteto, atstovę Seimo narę L.Počikovską pateikti nuomonę.
L.POČIKOVSKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas pritarė šiam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū, kad trumpai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonę turėtų pateikti Seimo narys A.Kašėta. Pristato gerbiamasis A.Sadeckas.
A.SADECKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą ir siūlė pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti, t.y. nukelti įstatymo įsigaliojimo datą. Kaip sakė pagrindinio komiteto atstovas, šiam siūlymui nebuvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Kviečiu gerbiamąjį A.N.Stasiškį. Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių komisijos nuomonė.
A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, komisija šį projektą svarstė ir bendru sutarimu nutarė iš esmės jam pritarti, bet turi du pasiūlymus.
Pirmas, kad projekte būtų paliktos galioti esamos vienkartinės pašalpos ginkluoto pasipriešinimo dalyviams, nustatant dabartinio invalidumo grupių atitikimą nedarbingumo lygiams, kurie yra dabar įsigaliojus naujam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui. Šį siūlymą, rodos, pagrindinis komitetas priėmė.
Antras pasiūlymas buvo papildyti straipsnį nuostata, kad įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamos… t.y. prilyginamos atitinkamam nedarbingumo lygiui kitų valstybių nustatytos invalidumo grupės.
Šį siūlymą pagrindinis komitetas atmetė. Man atrodo, kad tai yra apgailėtina pagrindinio komiteto klaida. Kiek aš supratau pristatančiąją, pagrindinis komitetas taip ir nesuprato šios problemos esmės. Visų pirma nepripažįstamos kitų valstybių automatiškai nustatytos invalidumo grupės. Užtai ir rašoma, kad įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, reikia nustatyti, kokiu būdu peratestuojama, kodėl ši nuostata reikalinga. Todėl pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą pensinio amžiaus žmonėms nuo liepos 1 d. nebus nustatomos invalidumo grupės ir nebus jokių komisijų, kurios šitą dalyką spręs. Galimas dalykas, kad atvyks po liepos 1 d. iš Rusijos ar iš Kazachstano koks nors buvęs partizanas, kuris buvo sužeistas kovų metu ar suėmimo metu ar įkalinimo metu tapo invalidu, ir dabar jis čia negalės savo teisių kokiu nors būdu realizuoti. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, čia buvo minima, kad reikia įsakmiai. Tai mūsų siūlymas, kad kaip tik neįsakmiai, būtent nustatyta tvarka. O kokia ta tvarka bus, reikia tą išspręsti. Be abejo, kad ne automatiškai.
Toliau buvo kalbama, kad tas invalidumas turi būti susijęs su pasipriešinimo dalyvių veikla arba įkalinimu. Be abejonės, juk ir pas mus invalidumas suteikiamas ne apskritai bet kada grįžus iš kalėjimo, jeigu jis tapo invalidu, o būtent savo veiklos metu arba įkalinimo metu. Taigi čia problema išlieka, aš siūlyčiau pagrindiniam komitetui prie šios problemos grįžti. Be abejo, tai bus vienetai, jeigu bus, gal visai nebus tokių vienetų, bet mes neturime teisės palikti šią spragą.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam A.Stasiškiui. Matyt, dabar Seimas turi apsispręsti, ar mes pritarsime šiam Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių komisijos siūlymui, kuriam nepritarė komitetas. Jis skamba taip: „Įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamos kitų valstybių nustatytos invalidumo grupės“. Nuomonė prieš yra, už nėra. Kviečiu nuomonę prieš… Atsirado ir nuomonė už, bet kadangi gerbiamasis A.Sysas pirmas, tai gerbiamąjį A.Sysą kviečiu pasakyti nuomonę prieš.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai norėčiau atkreipti dėmesį. Nespekuliuokime atvejais, kurių nėra. Iš principo pats pranešėjas pasakė, kad tai yra teorinis samprotavimas, kad toks galėtų būti. Bet kuri valstybė, manau, ar tai būtų Lietuva, ar kita, pati nustato savo tvarką. Tuo labiau kad nuo liepos 1 d. įsigalios įstatymas, kuris derinamas su Socialinės integracijos įstatymu. Nuo liepos 1 d. pensinio amžiaus žmonėms neįgalumo grupės nebus nustatomos. To nereikia daryti. Noriu pabrėžti, kad ir dabar galioja tokia tvarka, kad atvykus iš kitos šalies piliečiui, kuris turi neįgalumą, grupę, jis vis tiek turi pereiti nustatyta tvarka patikrinimą, kai jam patvirtinama ta grupė, yra mokama. Taigi ta sistema išlieka ir tiems, kurie anksčiau gavo nedarbingumo lygį, arba invalidumo grupę, jiems ir toliau bus mokamos nustatyto dydžio pensijos.
Dar labai svarbus dalykas, tą pasakė ir pranešėja. Aš labai norėčiau, kad mes pažiūrėtume, kokį mes įstatymą priimame, t.y. Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams… įstatymas. Tai ne invalidumo nustatymo įstatymas, vargu ar yra toks atvejis, kad Rusijoje būtų nustatytas invalidumas dėl rezistencijos. Invalidumas nustatomas pagal kitokius dalykus, todėl komitetas ir mano, kad tai yra nereikalingi dalykai ir tai yra daugiau teorinis negu praktinis samprotavimas. Bet pagrindinis dalykas, kad kiekviena valstybė pati patvirtina ir įstatymų tvarką, ir įstatymus, ir poįstatyminę tvarką, kokiu būdu nustatomas neįgalumas.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę prieš. Nuomonė už. Gerbiamasis Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Na, iš tikro nesusikalbėjimas yra labai aiškus. Komisijos siūlyme yra viena akcentuojama, kad tie žmonės, kurie dabar Lietuvoje gyvena, tie rezistentai, tie ginkluotos kovos dalyviai, jie visi, žinoma, iki liepos 1 d., taip manoma, bus susitvarkę savo dokumentus. Iš tikro tie, kurie dar negavo, o dauguma ir gavo, tas kompensacijas gaus tokias, kaip čia įstatyme numatyta. Tačiau tie, kurie dar nėra grįžę į Lietuvą (o tokių tikrai yra, aš šiandien komitete kalbėjau ir minėjau, kad aš bent du tokius žmones jau dabar pažįstu, bet tai ne aš vienas viską žinau, gal yra ne du, o dvidešimt tokių, kurie dar nesusitvarkę dokumentų ir yra negrįžę į Lietuvą, tačiau artimiausiu metu žada grįžti), taigi šie žmonės pagal dabartinį įstatymo projektą jau tų tokio dydžio kompensacijų negaus, kokias gauna, gavo rezistencijos dalyviai, gyvenantys Lietuvoje nuo seniau. Čia ir yra pagrindinis klausimas, dėl ko mes su komitetu kažkodėl nesusikalbame. Nėra jokių spekuliacijų, niekam nereikia jokių spekuliacijų, man atrodo, kad mes čia tiesiog vieni kitų nebesuprantame. Siūlau pritarti komisijos pasiūlytai nuostatai.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę už. Kadangi nuomonės išsiskyrė, tai aš kviečiu balsuoti Seimo narius už tai, kad būtų priimta nuostata, kurią aš minėjau, – įstatymo nustatyta tvarka pripažįstamos kitų valstybių nustatytos invalidumo grupės. Kas už, kas prieš, kviečiu balsuoti. Balsuojame.
Už – 23, prieš – 16, susilaikė 21. Nepritarta. (Balsas salėje) Todėl, kad nepritarta. Yra gautas gerbiamojo P.Jakučionio pasiūlymas, bet jis jau gautas po komiteto išvados. Pagal Statutą jį turėtų palaikyti 10 Seimo narių. Ar yra? Jūs turite jį, žinote? Tada pakelkite rankas, kas palaikote gerbiamojo P.Jakučionio… Reikia 10. Ačiū, 10 yra. Turėsim svarstyti šį pasiūlymą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį P.Jakučionį. Iš vietos pristatykite.
P.JAKUČIONIS. Galima kalbėti? Mano siūlymo esmė yra tokia pati, koks buvo ir komisijos siūlymas, tik kitais žodžiais, galima sakyti, kitokia redakcija išreikšta. Iš tikrųjų aš siūlau, kad asmenims, grįžusiems į Lietuvą po 2004 m. sausio 1 d. (ši data komiteto kritikuojama, tačiau ji yra nustatoma todėl, kad jeigu jau yra metai, kai žmonės grįžo, kad galėtų susitvarkyti dokumentus) ir turintiems kitose valstybėse nustatytą invalidumo grupę, ją atitinkantis nedarbingumo lygis būtų nustatomas mūsų Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyt tvarka. Tai vėl čia jokio imperatyvo nėra. Kokia yra mūsų tvarka, pagal tokią ir bus nustatomas nedarbingumo lygis. Ir tie grįžtantys 2, 3 žmonės per metus gaus tokias pačias kompensacijas. Kur čia problema? Biudžeto problemos tikrai nėra dėl keleto per metus grįžtančių žmonių, buvusių partizanų.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė – už. Gerbiamasis A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš dar kartą atkreipiu dėmesį į tai, kad čia ginčas visiškai ne dėl turinio, o ginčas dėl procedūrų. Pagal dabartinį projektą ir pagal galiojantį Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą nelieka procedūros, kokiu būdu žmogus galės įteisinti savo invalidumą. Esmė, be abejonės, yra ta, kad turi būti nustatyta procedūra, patikrinama, o ne automatiškai, čia visiškai netinka kalbėjimas apie kažkokią spekuliaciją arba automatinį tiesioginį pripažinimą. Bet turi būti šita galimybė palikta. Be abejo, įrodymai, pagrindimas, ir medicininis pagrindimas, ir chronologinis, kada tai įvyko, sužalojimas ir visa kita. Bet turi būti galimybė, nes dabar nebelieka šitos galimybės, nebelieka struktūros, kuri tuo dalyku užsiims ir kuri turi teisę priimti sprendimą. Todėl būtina tokią ar kitokią redakciją į šitą įstatymą įtraukti.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę už. Nuomonė prieš. Gerbiamasis Seimo narys A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ko nepasakiau svarstant pirmąją pataisą, kurią teikė komisija. Mes atsižvelgėme į pirmąjį jų pasiūlymą ir šito įstatymo 3 straipsnyje atsirado kaip tik darbingumo lygis, ko nebuvo iki šiol. Todėl yra galimybė analogiškai, kai pereina mūsų institucijų patikrinimą, nustatyti. Bet mes negalime pritarti šitom pataisom, kurias siūlo ponas P.Jakučionis, dėl keleto priežasčių. Pirma, jis pats paminėjo, niekuo nepagrįsta data. Ką reiškia, jau per metus susitvarkė? Praėjo pusantrų metų. Kodėl tada ne nuo trečių ar nuo penktų?
Antra. Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą nedarbingumo lygis nebus nustatomas. Galės būti nustatomas neįgalumo lygis iki 18 metų ir darbingumo lygis nuo 18 metų.
Trečia. Siūloma nuostata yra perteklinė, nes įsigaliojus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui bei jį lydintiems teisės aktams darbingumo lygis bus nustatomas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Ketvirta. Siūlomos nuostatos turinys neatitinka įstatymo turinio. Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo dalyviams įstatyme neturi būti reglamentuojamas, noriu pabrėžti, ką aš jau sakiau pirmą kartą, darbingumo lygio nustatymas. Tą daro visai kitas įstatymas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas.
Penkta. Aš dar kartą teigiu, kad tai yra imperatyvinė nuostata, nes parašyta: „asmenims, grįžusiems į Lietuvą po (…), turintiems kitoje valstybėje nustatytą invalidumo grupę, ją atitinkantis nedarbingumo lygis nustatomas įstatymu“. Kas tai, ne imperatyvas? Tai yra tiesioginis imperatyvas.
Šešta. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 31 straipsnyje, atkreipiu dėmesį kolegų, kurie siūlo tas pataisas, nustatytas asmenų, sukakusių senatvės pensinį amžių, teisių išsaugojimas. Tai jeigu jie turėjo neįgalumą, jie tai ir išsaugojo. Todėl ir nepritariame, nes tai nereikalingi dalykai.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Kadangi nuomonės išsiskyrė, mes privalome pagal Statutą balsuoti, nebent P.Jakučionis atsiima. Atsiimate? Ne. Kviečiu balsuoti, ar pritariame, kad būtų papildytas 1 straipsnis 3 dalimi, kurią siūlė gerbiamasis Seimo narys P.Jakučionis. Balsuojame. Balsuojame, gerbiamieji Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų? Po to.
Už – 19, prieš – 12, susilaikė 24. Nepritarta.
S.Pečeliūnas dėl balsavimo motyvų ar repliką? Replika. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Mielieji kolegos, man atrodo, mes iš tos kovos išėjome tikrai visi pralošę. Įsivaizduokite situaciją, kad asmuo, dalyvavęs pasipriešinimo kovose, paskui buvo išvežtas į Rusiją, kaip paprastai būdavo, jeigu jį suimdavo, prieš tai suluošindavo betardydami ir po to neturėdavo teisės grįžti į tėvynę. Jis ten kažkokiu būdu įsikūrė, gyveno, sulaukė tų metų, kai jau gali grįžti į tėvynę, o mes pasakome… O ten Rusijoje jau po viskam, kai jis ten natūralizavosi gyventi žmoniškai, pripažino jo suluošinimą, kad jis tokį turi. Pagal datas aišku, kad jis suluošintas tardymo metu. Ir čia grįžus, Lietuvos valstybė pasako, kadangi tu per ilgai gyvenai ne Lietuvoje, už tai, kad tu buvai suluošintas, už tai, kad gynei Lietuvą, mes tavęs nebematome. Tu tiesiog būk grįžęs, kaip nors pragyvensi. Man atrodo, čia truputį argumentuodami, dėstydami visokias „mašinerijas“, atleiskite už žodį, mes prasilenkiame su sąžine. Aš prašyčiau komitetą šituos argumentus vis dėlto panagrinėti. Dar ne priėmimas. Gal pats komitetas priėmimo metu galėtų surasti išeitį, kad mums tikrai neskaudėtų širdies žiūrint tiems žmonėms į akis. Jų gal bus vienas, du. Bet čia ne pinigus sprendžiame, čia sprendžiame Lietuvos sąžinės tų žmonių atžvilgiu klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis A.Sysas dėl balsavimo motyvų ar repliką? Prašau.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, nereikia kelti vėjo ten, kur nereikia. Reikia perskaityti visą įstatymą. Neimkime iš konteksto vieno žodžio ar vieno sakinio ir nedarykime iš to didelių išvadų. Perskaitykime visą įstatymą ir tada nekils problemų.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę ir už repliką. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Prieš nėra. Ačiū. Pritarta. Norėčiau jūsų paklausti. Gerbiamasis Seimo narys A.Skardžius labai prašo perkelti į priekį Žemės įstatymą. Nesutinkate? Neprieštaraujate? (Balsai salėje) Tada vietoj klausimo Nr.XP-481… Ko nori gerbiamasis A.Sysas? Prašom.
A.SYSAS. Prašyčiau eilės tvarka, nes labai trumpas įstatymas. Aš kaip tik pavaduoju ponią I.Degutienę, kuri paprašė, kad pateikčiau išvadą.
PIRMININKAS. Na, ką gi, kadangi prieštarauja, mes keisti negalime.
Kviečiu svarstyti Seimo nutarimo „Dėl 2004 metų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos patvirtinimo“ projektą Nr.XP-481. Pranešėjas – gerbiamasis A.Sysas, atstovaujantis Socialinių reikalų ir darbo komitetui.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išvada labai trumpa – pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui. Tiek Biudžeto ir finansų komitetas, tiek Šeimos ir vaiko reikalų komisija pritaria. Ačiū.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę pateiks gerbiamoji Seimo narė L.Počikovska.
L.POČIKOVSKA. Gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas irgi pritaria šiam nutarimui.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Šeimos ir vaiko reikalų komisijos nuomonę pateiks Seimo narė R.Baškienė.
R.BAŠKIENĖ. Mielieji kolegos, Šeimos ir vaiko reikalų komisija taip pat svarstė nutarimo projektą, ypač atkreipdama dėmesį į „Sodros“ galimybių didinimą įgyvendinant socialinę politiką ir į veiksmus, užtikrinančius gerą klientų aptarnavimą. Komisija bendru sutarimu pritarė nutarimo projektui, siūlo pritarti ir jums.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Siūlau bendru sutarimu po svarstymo pritarti. Nėra kitokių nuomonių? Ačiū. Pritarta.
Žemės įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-600(2) (pateikimas)
Kviečiu gerbiamąjį A.Skardžių pateikti Žemės įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-600.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Šį įstatymo projektą teikia ir Audito komitetas, ir Seimo Pirmininkas. Audito komitetas, išnagrinėjęs Valstybės kontrolės ataskaitą ir remdamasis išvadomis… Dalį išvados aš jums, gerbiamieji kolegos, paskaitysiu. „Civilinio kodekso Ketvirtosios knygos IX skyriuje numatytos užstatymo teisės (superficies) suteikimo tvarka ir procedūros nėra reglamentuotos kituose valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.“ Valstybės kontrolės nuomone, šio reglamentavimo nebuvimas gali sudaryti prielaidas neefektyviai valdyti ir naudoti viešosios nuosavybės turtą, valstybinę ir savivaldybių žemę.
Todėl Audito komitetas kartu su Seimo Pirmininku siūlo papildyti Žemės įstatymo 14 straipsnį 3 dalimi, kuri skambėtų taip: „Savivaldybių žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant valstybei, perduodant ją valdyti patikėjimo teise, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlyginamai naudotis sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl savivaldybių žemės negali būti sudaromi“.
Teisės departamentas taip pat pateikė išvadą, kuri skamba taip: „Vertindami teikiamą įstatymo projektą pagal santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei juridinės technikos reikalavimais, pastabų neturime“.
Taigi, gerbiamieji kolegos, prašyčiau pritarti pateikimui, nes tai išspręstų Valstybės kontrolės išvadose teikiamą nepakankamą reglamentavimo buvimą. Iš praktikos matyti, kad ir Valstybės kontrolė, ir Prokuratūra, kuri atstovauja viešajam interesui, šiuo atveju sako vienodai, kad nori to tikslinimo.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti Seimo narys G.Mikolaitis.
G.MIKOLAITIS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, 14 straipsnio 2 dalyje pasakyta: „Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės savininko teises įgyvendina savivaldybės taryba“. Kaip aš suprantu, pagal jūsų pateiktą pasiūlymą yra apribojamos tarybos galios, nes savivaldybės taryba šiandien gali išnuomoti, perduoti žemę, ji turi šią teisę. O jūs rašote: „Kiti sandoriai dėl savivaldybių žemės negali būti sudaromi“. Apribojate savivaldybės teises, ar kaip tai suprasti?
A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis Gintautai, už išties gerą klausimą. Tikrai ne pirmą kartą tą klausimą tenka girdėti. Vis dėlto reikėtų pažvelgti į Žemės įstatymą, kuriame aiškiai pasakyta, kad savivaldybių žemė yra viešoji nuosavybė, o savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo. Todėl šios nuostatos ir lemia, kad žeme turi disponuoti pagal Žemės įstatymą, nes žemė yra viešoji nuosavybė.
Su teisininkais šis dalykas yra išnagrinėtas ir išvengiant dviprasmybės būtent ir yra teikiama ši pataisa. Mūsų Teisės departamentas tam pritaria.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių paklausti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Prieš nėra. Ačiū. Pritarta. Yra pasiūlymas šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Ar pritartumėte? Jis bus svarstomas šią sesiją. Komitetai: pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomais – Kaimo reikalų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Prašom, gerbiamasis Artūrai.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi tai susiję su Valstybės kontrolės išvada, vis tiek pagrindiniu siūlyčiau Audito komitetą, nes Statutas numato, kad svarstant Valstybės kontrolės ataskaitą koordinuojantis komitetas yra Audito komitetas. Jeigu nepyktumėte.
PIRMININKAS. Ar Seimas sutinka, kad pagrindinis būtų Audito komitetas, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas papildomas? Prieš nėra? Negirdžiu. Pritarta. Ačiū.
Einame toliau. Kitas klausimas – Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2, 9, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-603. Pranešėjas turėtų būti ministras Gintautas Bužinskas, bet yra viceministras Gintaras Švedas. Kviečiu į tribūną.
G.ŠVEDAS. Labas vakaras. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė jums teikia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
Įstatyme išsprendžiamos keturios praktinės problemos, su kuriomis šiandien susiduria įvairūs valstybės institucijų subjektai. Pirmas dalykas. Įstatyme nustatoma Vyriausybės sprendimų ir rezoliucijų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka. Antras momentas. Nustatoma, kad Vyriausybės nutarimai, kuriuos reikia priimti nedelsiant… jų įsigaliojimo tvarką. Pats gyvenimas parodė, kad tokios situacijos retkarčiais susiklosto ir įstatymas turi atspindėti gyvenimo realijas.
Trečias momentas – tai apskričių viršininkų, savivaldybių, atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų bei merų priimamų teisės aktų įsigaliojimo tvarka, kuri šiandien yra be galo sudėtinga ir šioms institucijoms brangiai kainuojanti. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą galima šiek tiek palengvinti šių institucijų gyvenimą ir šiek tiek supaprastinti skelbimo ir įsigaliojimo tvarką. Ir trečia, tai institucijų vadovų ir kolegialių institucijų individualių teisės aktų skelbimo tvarka.
Tai tiek trumpai būtų apie šį projektą. Dar noriu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė prašo šį projektą svarstyti skubos tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų klausti norinčiųjų nėra. Yra Teisės departamento išvadų, pastabų. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Prieš nėra. Ačiū. Pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Europos reikalų komitetas. Kitų pasiūlymų nėra? Ačiū. Dėl skubos tvarkos pritariame? Prieš nėra. Pritarta.
Kariuomenės drausmės statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-601 (pateikimas)
Einame toliau. Kitas darbotvarkės klausimas Nr.XP-601 – Kariuomenės drausmės statuto pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – viceministras Gintautas Šivickas. Taip? Kviečiu į tribūną. Dar bus vienas lydintis projektas.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto pakeitimo įstatymo projektą, kuris turėtų įgyvendinti pagrindinius keturis tikslus.
Pirma. Kariuomenės drausmės statutas yra papildomas išplečiant karių drausmės atsakomybės subjektų grupę, nustatant kariūnams skiriamas drausmines nuobaudas, ir asmenis, turinčius teisę skirti kariūnams drausmines nuobaudas.
Antra. Kariuomenės drausmės statute atsisakoma drausminės nuobaudos (pataisos) – arešto kaip neproporcingos padarytam pažeidimui ir nepakankamai kompetentingų asmenų skiriamos karius drausminančios poveikio priemonės. Taip pat sutrumpinamas maksimalus uždraudimo išeiti iš tarnybos vietos laikas nuo 50 iki 30 parų.
Trečia. Įgyvendinti Ženevos konvencijas nustatant karių drausminę atsakomybę už tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimus.
Ir ketvirta. Patikslinti statuto nuostatas, atsižvelgiant į pakitusią kariuomenės struktūrą ir kitus įstatymus. Kviečiame pritarti ir svarstyti komitetuose.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jus nori paklausti Seimo narys G.Mikolaitis.
G.MIKOLAITIS. Gerbiamasis viceministre, ar dabar kariuomenėje yra labai pašlijusi drausmė, kad reikia net keisti įstatymą?
G.ŠIVICKAS. Ačiū už klausimą. Ne, kaip tik yra švelninamos drausmės priemonės. Jeigu pastebėjote, yra atsisakoma pataisos – arešto kaip pagrindinės bausmės. Jos yra atsisakoma. Kaip tik sankcijos yra švelninamos.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada, jeigu galima, pristatykite ir antrą jūsų pateikiamą… Antras atšaukiamas, taip? Tada turiu klausti Seimo narių, ar galime bendru sutarimu po pateikimo priimti? Galime, taip? Siūlomi komitetai: pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi Žmogaus teisių komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Du komitetai. Turite kitų nuomonių? Gerbiamasis A.Ažubalis. Prašom.
A.AŽUBALIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu paklausti, ar mes čia kalbame dėl pirmo projekto?
PIRMININKAS. Taip, dėl pirmo projekto, nes antro neteiks, aš taip supratau. Pritariate, taip? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta. Dabar klausimas Nr.XP-602. Jūs jį teikiate? Ar atšaukiate?
G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis pirmininke, šiuo metu yra Teisės departamento išvados, kad šį įstatymo projektą dekretu turėtų teikti Prezidentas. Aš manau, yra techniniai nesklandumai. Mes kol kas…
Valstybės iždo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-607ES (pateikimas)
PIRMININKAS. Labai ačiū. Viską supratome. Tada kitas mūsų klausimas – Valstybės iždo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-607. Pranešėjas – gerbiamasis Seimo narys ir gerbiamasis „šviežias“ mūsų finansų ministras Zigmantas Balčytis. Nėra S.Pečeliūno, tai man leidžia.
Z.BALČYTIS. Labai ačiū, pirmininke. Visokių turėjau epitetų, dar vieną prisisegsiu.
Iš tikrųjų įstatymo projektas turi tikslą pakeisti tam tikrą finansinės apskaitos sistemą, ypač piniginių lėšų, kurios ateina iš Europos Sąjungos. Šiuo metu galiojančio Valstybės iždo įstatymo nuostatos nevisiškai atitinka minėtus procesus ir pasikeitusias efektyvaus valstybės piniginių išteklių valdymo ir racionalaus jų naudojimo ypatybes. Pagal Europos Komisijos reikalavimus Europos Sąjungos finansinei paramai gauti ir administruoti kiekvienam fondui ir priemonei yra atidarytos atskiros valstybės iždo sąskaitos Lietuvos banke.
Atsižvelgiant į tai ir į valstybės piniginių išteklių valdymo poreikius, valstybės iždo samprata išplėtota neapsiribojant vien tik sąskaitos banke tvarkymu, bet yra traktuojama kaip Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdoma sistema, apimanti jos valdymo iždo bendrąją sąskaitą Lietuvos banke, kaip minėjau, ir sistemas, leidžiančias tvarkyti valstybės finansinius reikalus. Pirmiausia kaupti bendroje sąskaitoje pinigus, piniginius išteklius, juos išduoti, tvarkyti šių veiksmų apskaitą, atlikti kontrolę, rengti ir teikti atskaitomybę apie šiuos veiksmus, valstybės vardu valdyti prisiimtus įsipareigojimus, išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, taip pat prognozuoti valstybės piniginių išteklių srautus, investuoti ar kitaip grąžinant naudoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius. Į įstatymo projektą yra įrašytos nuostatos, numatančios, kaip minėjau, Europos Sąjungos finansinės paramos gavimą į valstybės iždą sąskaitą tiesiogiai, taip pat patikslinta išmokų iš valstybės iždo sąskaitų tvarka, susijusi su Europos Sąjungos paramos lėšų naudojimu. Taip pat yra patikslintos kitos nuostatos, susijusios su valstybės pinigų, išteklių valdymu, skolinių įsipareigojimų vykdymu ir kitais procesais. Todėl siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojam pranešėjui. Kadangi nematau užsirašiusių klausti, turiu teisę klausi Seimo, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū. Priimta.
Z.BALČYTIS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Yra siūlomi šie komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti liepos 5 dieną. Seimas pritaria? Atsiprašau, kadangi sesija nepratęsta, tai, matyt, šią sesiją. Pritariate, taip? Ačiū.
Dar liko vienas klausimas, tai yra rezervinis klausimas Nr.XP-548. Seimo nutarimo „Dėl specialiųjų tyrimų tarnybos 2004 metų veiklos ataskaitos“ projekto svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Seimo narys A.Sadeckas. Kviečiu į tribūną.
A.SADECKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė nutarimo projektą ir teikia jums svarstyti ir pritarti svarstymo stadijoje, nes pateikdami atsakėme į klausimus, į komentarus, įvertinimus. Siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Jeigu galite, pasakykite Seimui, nes yra Teisės departamento pastabų. Numeracija, redakcinio pobūdžio pastabos.
A.SADECKAS. Taip. Kitų pastabų ir siūlymų nėra, o su Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastabomis mes sutinkame.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu paklausti, ar galime bendru sutarimu po svarstymo priimti? Ačiū. Priimta. Yra Seimo Pirmininko prašymas svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariame? Pritariame. Kviečiu gerbiamąjį A.Sadecką pateikti priimti. Pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio neprieštaraujate? Ačiū. Priimtas. 2 straipsnis? Prieš nėra. 3 straipsnis? Nematau. Priimtas. 4 straipsnis? Nėra. Ačiū. Ar galime pradėti balsavimo procedūrą dėl viso nutarimo? Supratau, kad galime. Gerbiamieji Seimo nariai, pasiruoškite balsuoti, kad priimtume nutarimą „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2004 metų veiklos ataskaitos“. Kas už, kas prieš, prašom balsuoti.
Už – 38, prieš nėra, susilaikė 6. Priimta.
Kadangi Seimo narių pareiškimų nėra, skelbiu šios dienos posėdį baigtą. Kitas posėdis ketvirtadienį.