Trisdešimt
devintasis (66) posėdis
2005
m. birželio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS
2005 m. birželio 16 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, prašom sėsti. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. birželio 16 d. rytinį plenarinį posėdį.
Pirmiausia prašau registruotis. Prašom sudėlioti korčiukes, ir registruojamės.
Kol kas užsiregistravo 58 Seimo nariai. Manau, bus daugiau, nes po pirmojo klausimo iš karto balsavimai, taigi suprantama, kad bus registracija. Pakartosime, galbūt reikės dar ir balsuoti. Kolegos, pirmiausia dėl darbotvarkės. Kaip matote, ji yra šiek tiek pamarginta. Pirmiausia išbraukti keli klausimai, kurių komitetai arba neišnagrinėjo, arba laiku neišnagrinėjo. Bet dėl to gana sočiai prisidėjo papildomų klausimų. Papildomi klausimai – tai tie, kurie buvo perkelti iš antradienio posėdžio, tai viena grupė, o antra grupė – nauji labai svarbūs klausimai. Atkreipiu dėmesį į 9 klausimą – galimo referendumo projektą ir 4 rezervinį klausimą (mes jį turime nagrinėti po pietų, nes teikėjas Seimo Pirmininkas atvyks tuo metu) – nutarimą „Dėl Augustino Normanto paskyrimo Seimo kontrolieriumi“. Toks projekto pateikimas. Ir dar kai kurie dalykai, kuriems buvo pritarta Seniūnų sueigoje.
Matau, kad kolega A.Matulevičius norėtų tarti žodį. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Labas rytas, kolegos ir posėdžio pirmininke! Aš turiu labai rimtą prašymą. 1-9 klausimu dėl Seimo nutarimo dėl referendumo V.Mazuronio nebus. Man, kaip antram pasirašiusiam, reikėtų pateikti, bet turiu išvažiuoti į laidotuves, todėl prašyčiau klausimo pateikimą nukelti 16 valandai (popietiniam posėdžiui).
PIRMININKAS. Gerai. Jeigu daugiau siūlymų nebus, tai iš karto apsispręsime. Kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš dėl tikslumo. Noriu patikslinti, kad vėl nebūtų problemų. Yra 2-4 klausimas dėl rezoliucijos. Čia yra užrašyta, kad yra pateikimo tęsinys. Mes 15 dieną pritarėme bendru sutarimu po pateikimo. Buvo pasakyta pirmininko, kad pritarta, ir svarstymas bus vėliau.
PIRMININKAS. Gerai. Jeigu iš tikrųjų taip buvo, bet man atrodo, buvo padaryta pertrauka.
E.KLUMBYS. Nebuvo…
PIRMININKAS. Minutėlę! Kolega Egidijau, išjungsiu. Minutėlę. Jeigu sakote ir taip yra, tai iš tikrųjų daromas svarstymas, ir iš karto vyksta diskusijos. Juk niekas nespėjo paklausti. Autoriaus turi paklausti.
E.KLUMBYS. Aš sprendžiu pagal tai, ką pasakė Seimo Pirmininkas.
PIRMININKAS. Šiuo atveju turime laikytis procedūros, kaip jūs pats siūlote, iki galo. Tai yra dar kartą tribūnoje turi stovėti rezoliucijos autorius ar atstovas, jis turi atsakyti arba neatsakyti į klausimus (gal niekas nenorės klausinėti), ir tik jau po to diskusijos. Kas užsirašė, tų pavardės yra išlikusios. Čia ne problema. Jeigu reikės iš karto svarstyti, svarstysime.
Dar kartą A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Aš labai atsiprašau. Būtų galima 1-9 klausimo nekeisti, jeigu jį galėtų pateikti taip pat pasirašęs R.Ačas. Gerai?
PIRMININKAS. Jokios problemos.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Tada tas klausimas atkrinta. Dar J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, aš dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos.
PIRMININKAS. Taip.
J.VESELKA. Yra gautas, kaip rašo Rimantas Stanikūnas, neva teigiamas Europos Komisijos pranešimas, bet mes nė vienas neskaitėme ir negavome. Ar nebūtų galima atidėti, kad mes galėtume su juo gerai susipažinti ir priimti sprendimus, tuo labiau kad aš turiu kai kurių pasiūlymų?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueiga vienbalsiai tam pritarė, bet šis klausimas įrašytas paskutinis. Jeigu tikrai bus rimtų žmonių kaip tamsta, kurie nesugebės per visą dieną susipažinti, tai, aišku, bus galima nagrinėti kitą dieną.
J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, aš žinau, kaip jūs mokate, – paskutinysis gali tapti pirmas.
PIRMININKAS. Gali.
J.VESELKA. Ir pirmasis gali tapti paskutinis.
PIRMININKAS. Ne.
J.VESELKA. Todėl sutarkime ir neskubėkime, ir aš prašau frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerai. Aš sutinku, kad skubėti nėra reikalo. Jeigu jūs reikalausite balsuoti, tai, be abejo, balsuosime. Šiuo atveju iš tiesų pabaigoje, o prieš tai mes turime labai daug rimtų klausimų, įskaitant ir jums rūpimą referendumo klausimą, taigi aš labai abejoju, ar bus anksčiau kaip 17 valandą. Labai abejoju.
J.VESELKA. Pirmininke, išspręskime, duokite mums… Ekonominiai dalykai negali būti sprendžiami vadovaujantis garbės žodžiu.
PIRMININKAS. Gerai. Jeigu jūs reikalaujate balsuoti, balsuosime. Mielieji kolegos, pastabų iš esmės nėra, išskyrus tą paskutinį klausimą, dėl kurio mums reikėtų balsuoti. Dabar aš noriu kolegai E.Klumbiui atsakyti, aš turiu stenogramą, nė vienas Seimo narys nespėjo paklausti. (Balsas salėje) Vis tiek reikės klausinėti. Jeigu mes tęsiame, tai autoriai turi būti klausinėjami, kaip ir kiekvienu atveju. Toks Statutas. Ir kolega patvirtina. Ir po to svarstymai. Nediskutuokime dėl šito dalyko.
Gerbiamieji kolegos, štai dabar atėjo momentas, kai reikės balsuoti. Balsavimas yra toks. Prašom susikaupti, kad nebūtų painiavos. Kadangi klausimas atsirado papildomai, o kolegos iš Liberaldemokratų frakcijos siūlo to klausimo nenagrinėti, tai mes turėsime balsuoti teigiamai, ar įtraukiame į darbotvarkę. Kadangi išankstinėje darbotvarkėje, kurią Seimas patvirtino praėjusią savaitę, šito klausimo nebuvo, tai balsavimas yra ne išbraukti, o įtraukti. Taigi tie, kurie mano, kad Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo pakeitimai turi būti nagrinėjami, spaudžiate mygtuką „už“. Kolegos, ar visi klausote? (Šurmulys salėje)
Gerbiamasis Olekai, gerbiamasis Bradauskai? Prašom užimti savo vietas, nes dabar reikės balsuoti dėl labai svarbaus klausimo, kuris, atrodo, daugumai rūpi, o iš tikrųjų nerūpi. Dėmesio! Mes balsuojame, ar įtraukiame į šios dienos darbotvarkę į rezervinių klausimų sąrašą Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo pakeitimus, registracijos Nr.XP-325. Kas už įtraukimą, už, kas kitaip mano, kitaip ir balsuoja. Prašom. Registracija ir balsavimas.
Už įtraukimą – 52, prieš – 30, 16 susilaikė, klausimas įtrauktas. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu patvirtinti patikslintą darbotvarkę? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Toliau pirmininkaus G.Steponavičius. Prašom, kolega.
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, pereiname prie eilės tvarka darbotvarkėje numatytų klausimų svarstymo. Darbotvarkės 1 klausimas – ankstesniuose posėdžiuose nespėtas apsvarstyti Seimo nutarimo dėl Valstybės kontrolės valstybinio audito praėjusių metų spalio 29 d. ataskaitos projektas. Pateikimo stadija. Kviečiu Audito komiteto pirmininką A.Skardžių pateikti teikiamą nutarimo projektą iš tribūnos.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės kontrolė atliko auditą „Valstybės sienos apsaugos tarnybos infrastruktūros plėtros ir žmogiškųjų išteklių valdymo pagal Šengeno sutarties reikalavimus vertinimas“.
Audito metu Valstybės kontrolė nustatė, kad Šengeno sutarties ir ją įgyvendinančių teisės aktų reikalavimai, organizuojant pasienio kontrolės punktų darbą ir stiprinant jų infrastruktūrą, įvykdyti iš dalies. Todėl yra rizikos, kad tam tikrose valstybės sienos ruožuose valstybės sienos apsauga organizuojama nepakankamai efektyviai. Investicijos valstybės sienos infrastruktūrai plėsti planuojamos sudarant Valstybinės sienos apsaugos tarnybos veiklos strateginius planus ir programas, numatant jų įgyvendinimo priemones, tačiau tarnyba dalį investicijų panaudojo neefektyviai. 2001–2003 m. statė naujas nepagrįstai erdvias pasienio užkardas, trečdalis jų statybai skirtų investicijų buvo panaudota neekonomiškai, neturint patvirtintos strategijos, neefektyviai, nerezultatyviai valstybės sienos stebėjimo sistemai įrengti, ir ne pagal paskirtį.
Trečia. Lietuvoje nėra parengtos bendros vidinių ES ir išorinių ES sienų strategijos. Svarstymo metu Audito komitete buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad šiandien Šengeno reikalavimus įgyvendina trys institucijos. Visų pirma Transporto investicijų direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Antra, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerija. Beje, kertasi šių minėtų institucijų interesai, daugiausia dėl jūros pasienio zonos apsaugos. 12 mylių saugo Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o už 12 mylių 200 mylių – Krašto apsaugos ministerijos padaliniai. Todėl planuojant investicijas į šiuos Šengeno reikalavimus atitinkančius pasienio punktus išties reikalinga viena koordinuojanti institucija.
Vyriausybė š.m. kovo 12 d. savo nutarimu įpareigojo nuo spalio 1 d. įsteigti Pasienio kontrolės punktų direkciją prie Susisiekimo ministerijos. Tai vėlgi projektas vertinamas. Naujos žinybos steigimą, nors reikalinga viena koordinuojanti institucija, vadinčiau kontroversišku. Todėl Seimo Audito komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 59 straipsnio 2 punktu, parengė ir teikia Seimui nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės valstybinio audito 2004 m. spalio 29 d. ataskaitos Nr.2040-5“ projektą. Ten Vyriausybei siūloma išanalizuoti priežastis, dėl kurių pasienio kontrolės punktuose nėra įgyvendinti visi Šengeno sutarties ir ją įgyvendinančių teisės aktų reikalavimai.
Antra, siūloma Vyriausybei atlikti detalų pasienio kontrolės punktų infrastruktūros ir veiklos įvertinimą, atsižvelgiant į esamą situaciją, iškeltus reikalavimus ir planuojamus pokyčius, susijusius su Šengeno sutartimi ir ją įgyvendinančiais teisės aktais. Parengti atskirų pasienio kontrolės punktų bei būsimos išorinės Europos Sąjungos sienos vystymo bendrąjį planą, jame numatyti konkrečias priemones, atsakingus vykdytojus, koordinuojančią instituciją, nustatyti finansavimo šaltinius ir priemonių įgyvendinimo terminus. Manome, jeigu Vyriausybė atsižvelgs į šį siūlomą nutarimą ir į šiuos siūlymus, lėšos bus naudojamos efektyviau. Bet visų svarbiausia, kad būtų viena koordinuojanti institucija.
Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau po pateikimo pritarti šiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Du Seimo nariai nori jūsų klausti. Eilės tvarka J.Veselka – pirmasis. Prašau.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų komitetas dirbdamas iškėlė daug kitų klausimų, tarp jų, tą Valstybės auditas mini, pavyzdžiui, dėl SAPARD’o lėšų panaudojimo, dėl 50 hektarų Vilniuje, susijusių visų… bet kažkodėl jūsų rezoliucijoje atsispindi tik Šengeno klausimai. Kodėl visi tie negatyvūs dalykai, kuriuos jūs atskleidžiate, neįtraukti ir nepabrėžti, kad toliau būtų jais užsiimama, išsiaiškinama, o tiktai Šengenas? Kaip čia yra?
A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš vis dėlto norėčiau, manau, jūs žinote, bet tiesiog norėčiau priminti jums, kad yra tokia tvarka, jog ataskaitos, dėl kurių yra pareikštos neigiamos išvados, pavyzdžiui, finansinio arba veiklos audito, tų ataskaitų yra apie 150 per metus, atiduodamos Audito komitetui su tam tikrais siūlymais. Mes jas iš eilės nagrinėjame pagal mūsų patvirtintą planą. Šiuo atveju ir dėl kai kurių ataskaitų priimame komiteto sprendimus ir išsiunčiame tiesiai Vyriausybei, toms institucijos, dėl kurių ataskaitų rengiame Seimo nutarimus. Seimo nutarimas tikrai nėra pirmas ir nėra paskutinis. Ačiū Seniūnų sueigai, kad įvertino parlamentinės kontrolės svarbą ir įtraukė kaip pirmąjį klausimą šį kartą, bet tai yra būtent dėl Šengeno, gerbiamasis kolega. Mano minėtas klausimas – tik dėl Šengeno, jis nėra apie visą Valstybės kontrolės ataskaitą. Kiti klausimai eina savo ruožtu, jie tikrai bus, jeigu jų nebuvo, nes kai kurie jau yra pateikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis yra kolega A.Sysas. Prašau.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau paklausti dėl pasienio reikalų. Ne vieną kartą buvo rašyta apie pirkinį, t.y. naktinio stebėjimo prietaisus, kurie, ko gero, taip ir neveikia. Buvo pastatyti, sumontuoti, komisijoms parodyta, kaip jie galėtų veikti, bet taip ir neveikia. Kokia situacija šiandien? Kai tyrėte šią ataskaitą, galbūt domėjotės ir šiais reikalais? Vis dėlto naktinio matymo prietaisai pasienyje yra ar ne? Labai ačiū. Ypač su Baltarusija.
A.SKARDŽIUS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, kaip žinote, tas pirkinys buvo gana senas, net mūsų kolega V.Žiemelis kreipėsi į Audito komitetą. Audito komitetas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Iš ten atėjo duomenys, kad pažeidimų nėra. Turime juodu ant balto aprašytą tą procesą. Be abejo, mums abejonių kyla tikrai daug. Mes neturime kitos institucijos, kuri vykdytų baudžiamojo persekiojimo ar tyrimo veiksmus. Pats komitetas jų atlikti negali, bet prokuratūros yra toks atsakymas. Jeigu jus domina, gerbiamasis kolega, aš jums pateiksiu. Pažeidimų jie nemato ir nemato reikalo tirti.
A.SYSAS. Atsiprašau, aš klausiau, kokia šiandien situacija, ar yra tie prietaisai, ar nėra? Ar yra kokie nors kitokie, ne „Tompson“ firmos?
A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis kolega, manau, prietaisai, užtikrinantys mūsų sienos apsaugą, ar jie būtų vizualinio matymo, ar jie būtų radijo radarai, tikriausiai yra. Mes kalbame apie Valstybės kontrolės ataskaitą ir apie 7 mln. JAV dolerių, kurie buvo išmesti vėjais. Tai jie ir liko išmesti vėjais. Turbūt nereikėtų kartoti tokių dalykų, kai Lietuva eksperimentinį produktą įsigyja ir savo kailiu jį išbando.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, atsakėte į visų norėjusių paklausti klausimus. Pateikimo stadija. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Todėl klausčiau, ar mes po pateikimo galėtume pritarti bendru sutarimu? Nėra norinčių prieštarauti. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu.
Dabar tas pats kolega A.Skardžius – dėl vedimo tvarkos.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai tas pats. Aš tiesiog norėčiau pasiūlyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą papildomu.
PIRMININKAS. Taip, matom, kad ne kitas. Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo skirti Audito komitetą, papildomais – Europos reikalų, Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus. Ar priimtini tokie svarstysiantys komitetai? Nėra manančių kitaip. Pritarta. Siūloma svarstyti pratęstoje pavasario sesijoje. Ar galima tam taip pat pritarti? Šiaip sesija dar nėra pratęsta.
A.SKARDŽIUS. Jeigu gerbiamasis posėdžio pirmininkas leistų, aš vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai yra Seimo nutarimas, manau, kad galime suspėti pagrindinės sesijos metu. Prašau kaip koordinuojančio ataskaitų svarstymą Audito komiteto pirmininkas.
PIRMININKAS. Mes supratome. Jeigu pasiūlytumėte dar porą papildomų, tai dar palengvėtų uždavinys greičiau apsvarstyti klausimą. Bet šiuo atveju, jeigu daugiau papildomų nėra, aš ir formuluoju, kad dar šioje sesijoje šis klausimas būtų svarstomas. Ar galime sutarti? Ačiū. Šis klausimas, pritarus svarstymo procedūrai po pateikimo, yra baigtas.
Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-415(2*) (priėmimas)
Pereiname prie darbotvarkės 2 klausimo – Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-415. Priėmimo stadija. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto paskirtą pranešėją R.Palaitį.Svarstome Valstybės skolos įstatymo projektą.
R.PALAITIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pasiūlymų po svarstymo nebuvo gauta, todėl siūlau pradėti priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs taip lengvai atėjote į tribūną. Vis dėlto aš norėčiau jūsų paklausti. Yra gautos Teisės departamento pastabos. Norėjau paklausti, ar komitetas jas svarstė. Gal aš jums jas duosiu. Bent trys pastabos dėl įstatymo projekto yra pateiktos priėmimo stadijai.
R.PALAITIS. Noriu pasakyti, kad komitetas jų nesvarstė, nes jos gautos 14 dieną, o komitetas renkasi rytoj.
PIRMININKAS. Tai ką siūlytumėte kaip komiteto paskirtas pranešėjas?
R.PALAITIS. Tokiu atveju reikia daryti pertrauką, penktadienį renkasi komitetas ir apsvarstys šias pastabas.
PIRMININKAS. Kitas sprendimas gali būti, jeigu manote, kad klausimas nėra didelis: šias pastabas komitetas greitai susirinkęs per pertrauką gal galėtų apsvarstyti ir tada vakariniame posėdyje mes priimtume? Aš bandau žvalgytis komiteto pirmininko. Nematau jo salėje. Bet galbūt elkimės taip: jeigu komitetas spėtų apsvarstyti šias pastabas, kurios yra gana detaliai surašytos, tada mes grįžtume prie klausimo dar vakariniame posėdyje. Ar būtų priimtina?
R.PALAITIS. Būtų priimtina.
PIRMININKAS. Jeigu ne, tada atitinkamai kitą dieną. Prašom grąžinti mums šį lapą.
R.PALAITIS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Daroma šio klausimo svarstymo komiteto prašymu, toks yra statutinis formulavimas, pertrauka. Iki kada pertrauka, matysime netrukus. Šio klausimo svarstymas yra baigtas bent jau dabar padarius pertrauką. Pone Pečeliūnai, aš jau ne sykį formulavau, iki kada yra pertrauka. Prašyčiau jūsų dėmesingumo svarstant klausimus.
Tai šiuo atveju dabar svarstome darbotvarkės 3 klausimą – Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 4 straipsnio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-399. Priėmimo stadija. V.Galvoną, Biudžeto ir finansų komiteto paskirtą pranešėją, kviečiu trumpai reformuoti priėmimo stadijoje, kokių yra pasikeitimų.
V.GALVONAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas po pateikimo svarstė šį klausimą, bendru sutarimu pritarė. Po pateikimo negauta jokių pasiūlymų, papildymų. Teisės departamento irgi nieko negauta. Siūlau priimti papunkčiui. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi pastabų ir pasiūlymų nėra gauta, pereiname prie priėmimo pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio. Ar galime priimti? Nėra prieštaraujančių. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis „Įstatymo taikymas“. Ar galime priimti? Nėra prieštaraujančių. 2 straipsnis priimtas. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašom balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.XP-399, priėmimo.
Balsavimo rezultatai: 97 Seimo nariams užsiregistravus, 79 – už, 3 – prieš, 12 susilaikė. Įstatymas, projekto registracijos Nr.XP-399, priimtas.
Rytinio posėdžio darbotvarkės 4 kompleksinis klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-508. Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Pateikti buvo numatytas J.Lionginas. Kas iš komiteto narių būtų pasiruošę patalkinti nesančiam komiteto pirmininkui? Gal kolega R.Palaitis? Gerbiamieji kolegos, šiaip jokių pastabų nėra gauta. Formaliąja prasme būčiau siūlęs kviesti ką nors iš komiteto narių tai pasakyti iš tribūnos, bet, jeigu yra priimtina, mes galime judėti į priekį. Konstatuojame, kad nieko naujo ir atskiro aptarimo reikalaujančio priėmimo stadijoje nėra. Primenu, kad priimant įstatymą taikoma skubos tvarka. Tai yra išties formalūs pakeitimai, susiję su Europos Sąjungos direktyvomis. Taigi, kolegos, pereiname prie priėmimo. Viso labo trys straipsniai.
Dėl 1 straipsnio, ar galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.
2 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų, 2 straipsnis taip pat priimtas.
3 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimo terminas“. Ar galime priimti 3 straipsnį? Nėra prieštaravimų, 3 straipsnis taip pat priimtas bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Kolegos, dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Vėl nėra. Taigi, kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr.XP-508 priėmimo. Prašau balsuojant išsakyti savo nuomonę.
Užsiregistravo 91 Seimo narys, iš jų 87 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Įstatymas, projekto registracijos Nr.XP-508, priimtas.
Su juo susijęs Akcizų įstatymo 19 straipsnio ir įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-509. Taip pat priėmimo stadija. Taikoma skubos tvarka. Jokių pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Taigi dėl šio įstatymo projekto priėmimo stadijoje pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Ar galime priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Ar galime priimti 2 straipsnį? Taip pat nesant prieštaraujančių, priimtas.
3 straipsnis susijęs su šio įstatymo įsigaliojimu. Ar galime priimti 3 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 3 straipsnis taip pat priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Taigi, kolegos, pereiname prie progos prieš balsuojant sakyti motyvus. Tokių nėra. Kolegos, balsuodami išsakykite savo nuomonę, ar pritariame įstatymo projektui Nr.XP-509.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai. 83 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas, projekto registracijos Nr.XP- 509, priimtas.
Laikome neblogą tempą, kolegos, todėl aplenkėme darbotvarkėje numatytų klausimų svarstymo laiką, todėl aš siūlyčiau dabar stabtelti ir apsvarstyti vieną ar kitą rezervinį klausimą. Galbūt, jeigu V.Domarkas būtų pasiruošęs, galėtume pateikimo stadijoje išklausyti Seimo nutarimo „Dėl Seimo Regioninės plėtros komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektą Nr.XP-280. Gerbiamasis kolega, kviečiu iš tribūnos pristatyti jūsų teikiamą projektą.
V.DOMARKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Regioninės plėtros komisija parengė savo nuostatus, apsvarstė juos, pritarė bendru sutarimu ir prašo, kad Seimas juos patvirtintų.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Taip lakoniškai pristatėte, kad neišprovokavote klausti. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį dėl nuostatų, kurių yra pateikta antroji redakcija. Aš suprantu, ko gero, atsižvelgiant į Teisės departamento pateiktas pastabas. Taigi net ir pateikimo stadijoje jau yra teikiamas patobulintas variantas. Nėra norinčių klausti. Ar būtų norinčių pateikimo stadijoje kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, ar po pateikimo mes galėtume pritarti? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Tačiau norėčiau pasitikslinti, kokie komitetai galėtų svarstyti šį nutarimo projektą. Ar tai galėtų būti Aplinkos apsaugos komitetas? Seniūnų sueiga, deja, nėra numačiusi ir nesiūlo komitetų. Ką mano gerbiamasis V.Domarkas? Gal Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas norėtų pasvarstyti? Bandau kuriam nors iš komitetų įsiūlyti, nes tokia procedūra. Vienas ar kitas komitetas turi imtis. Gal sutarkime, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – pagrindinis, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Tinka? Gerai. Ar užtektų?.. (Balsai salėje) Gali ir Plėtros komisija (nuolatinė) pažiūrėti. Gerai, natūralu. Tokie komitetai. Gal sutartume, kad pratęstoje sesijoje būtų svarstomas šis nutarimo projektas? Ar galim? Gerai. Ačiū. Darbotvarkės rezervinį 1 klausimą apsvarstėme.
Kolegos, grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės 5 klausimo – Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymo projektas. Priėmimas. Čia yra į vieną sujungti keli kodekso pakeitimo projektai. Kviečiu į tribūną V.Žiemelį. Matau, jis pasiruošęs. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstant ATPK pakeitimus, visada yra skiriamas pagrindiniu. Prašau, gerbiamasis pranešėjau, trumpai referuoti priėmimo stadijoje apie tai, kas yra pasikeitę.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas ištisas pluoštas, taip drįsčiau pavadinti, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų, kurie buvo rengti ne vieną mėnesį, ir dabar jie visi pateikiami priimti šiandien vienu metu. Labai gaila, kad Teisės departamentas išvadą dėl šio projekto pateikė tik dabar. Iš esmės tai neesminiai pasiūlymai, išskyrus vieną – tai siūlymas taisyti 35 straipsnio 2 dalies redakciją. Užrašyti, kad terminas pradedamas skaičiuoti nuo išteisinamojo nuosprendžio priėmimo dienos, būtų nevisiškai teisinga, jų nuomone, išteisinamasis nuosprendis dar gali būti ir apskundžiamas. Aš sutikčiau, būtų buvę geriau užrašyti: „nuo išteisinamojo nuosprendžio įsigaliojimo dienos“, tačiau manau, kad teisminė praktika nueis gera linkme ir taip ir bus suprantama ši sąvoka. Kitų esminių pataisymų, pasiūlymų nėra, visi kiti, kurie buvo pateikti, priimti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aš tik noriu pasitikslinti, ar, jūsų manymu, komitetui neapsvarsčius kelių Teisės departamento pastabų mes vis tiek galėtume toliau priiminėti?
V.ŽIEMELIS. Mano požiūriu, galima priimti. Aš paminėjau tik vieną rimtesnę Teisės departamento pastabą.
PIRMININKAS. Supratau. Taigi komiteto pranešėjui išsakius tokią nuomonę, galime pradėti priėmimą. 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio nėra gauta pastabų?
V.ŽIEMELIS. Pastabų nėra gauta.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaravimų, 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Pastabų nėra. Ar galime priimti?
V.ŽIEMELIS. Pasiūlymų taip pat nebuvo.
PIRMININKAS. Kolega E.Zingeris šiaip mygtelėjo? Gerai. 2 straipsnis priimtas, nesant norinčių kalbėti dėl motyvų.
3 straipsnis Ar galime priimti 3 straipsnį?
V.ŽIEMELIS. Taip pat nebuvo pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra pastabų. Galim priimti. Priimtas. Nėra prieštaravimų.
Bazinio įstatymo 35 straipsnis, tai yra teikiamo įstatymo 4 straipsnis. Jūs minėjote, gerbiamasis pranešėjau, kad dėl jo yra pastaba.
V.ŽIEMELIS. Yra pastaba. Šiuo atveju Seimas galėtų apsispręsti, ar reiktų šiandien šį įstatymą priimti, galima šio straipsnio ir nepriimti. Mano požiūriu, jį galima priimti ir šiandien. Manau, visi teismai supras, kad terminas skaičiuojamas, savaime suprantama, nuo išteisinamojo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.
PIRMININKAS. Vis dėlto aš dar patikslinčiau. Ar jūs siūlote atsižvelgti į pastabą dėl šio straipsnio, ar ne?
V.ŽIEMELIS. Jeigu Seimas priimtų, šiandien jau negalima taisyti. Atsižvelgti į formuluotę reikės. Jeigu Seimas pritartų, kad terminas skaičiuojamas nuo išteisinamojo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.
PIRMININKAS. O gal mes galime padaryti taip? Jeigu išties yra klaustukų ir svarbus tikslinimo klausimas, tai šio straipsnio mes šiandien galėtume nepriimti, o su kitais straipsniais judėti į priekį. Ką komiteto pirmininkas mano? Jūs manot, kad paliekam. Gerai. Dėl šio straipsnio mes neapsisprendžiame, paliekame komitetui svarstyti. Gerai. Matau, kad, ženklais pasikonsultavus komiteto nariams, mes šio straipsnio nepriimame. Judame į priekį. 5 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime priimti? Nesant prieštaravimų priimtas.
V.ŽIEMELIS. Aš galiu pasakyti… Priimtas. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra.
V.ŽIEMELIS. Taip pat nėra pasiūlymų.
PIRMININKAS. Galim priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.
7 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Nėra pasiūlymų.
PIRMININKAS. Nėra pasiūlymų. Ar galim priimti?
V.ŽIEMELIS. Galiu pasakyti, kad šie toliau einantys straipsniai visi yra susiję su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais.
PIRMININKAS. Visi – tai iki pat pabaigos?
V.ŽIEMELIS. Ne, ne iki pabaigos. 117 trys, keturi, šie du straipsniai.
PIRMININKAS. 8 straipsnis. Ar 8 straipsnį galime priimti nesant pastabų?
V.ŽIEMELIS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Priimtas. 9 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. 9 straipsnyje suvienodinami terminai. Čia tik terminų suvienodinimas.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 9 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 10 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Taip pat čia suvienodinami terminai. Vietoj „upių, vidaus vandenų“ parašoma, kaip reikalaujama: „vidaus vandenų ir oro transporto“.
PIRMININKAS. Ačiū. Galim priimti 10 straipsnį?
V.ŽIEMELIS. Analogiškas suvienodinimas.
PIRMININKAS. Priimtas. 11 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Taip pat analogiškas suvienodinimas.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 11 straipsnį? Nėra prieštaravimų, priimtas. 12 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Taip pat terminų suvienodinimas.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 13 straipsnis. Ar galime priimti?
V.ŽIEMELIS. Taip pat suvienodinimas.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 14 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Nebuvo.
PIRMININKAS. Galim priimti 14 straipsnį? Nėra prieštaravimų, priimtas.
15 straipsnis. Dėl 15 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
V.ŽIEMELIS. Čia yra neesminė pastaba. Mano požiūriu, dėl šios pastabos galima priimti, čia yra daugiau stilistinė pastaba.
PIRMININKAS. Ar su pastaba, į kurią siūlo atsižvelgti pranešėjas ir komitetas, galime pritarti 15 straipsniui? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
16 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. 16 straipsniui pastabų nėra.
PIRMININKAS. Pastabų nėra. Ar galime priimti 16 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
17 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. 17 straipsniui taip pat nėra pastabų.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 17 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
18 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Taip pat nėra pastabų.
PIRMININKAS. Nėra pastabų, 18 straipsnis priimamas nesant prieštaravimų. 19 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 20 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 20 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 21 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Taip pat nesant pastabų ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 22 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Nėra pastabų, ar galime priimti 22 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 23 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 23 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 24 straipsnis. Ar galime priimti?
V.ŽIEMELIS. Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Dėkui, 24 straipsnis priimtas. 25 straipsnis. Taip pat pastabų nėra?
V.ŽIEMELIS. Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 25 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 26 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Nėra pastabų. Priimtas. 27 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Nėra pastabų. Ar galime priimti 27 straipsnį? Priimtas.
28 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
V.ŽIEMELIS. Yra po žodžių „laivybos priežiūros taisyklių, viršininko ir t.t.“. Atsisakyti galiojančios redakcijos.
PIRMININKAS. Atsiprašau, dar kartą.
V.ŽIEMELIS. Šiuo atveju priimtina pastaba.
PIRMININKAS. Su pastaba, į kurią siūlo atsižvelgti komiteto pranešėjas, ar galime priimti 28 straipsnį? Prieštaravimų nėra, priimtas.
29 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Nėra pastabų. Ar galime priimti 29 straipsnį? Prieštaravimų nėra, priimtas.
30 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Pastabų nėra. Ar galime priimti? 30 straipsnis priimtas.
31 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Pastaba priimtina. Geriau tinka žodis „arba“.
PIRMININKAS. Taip. Laikome šią pastabą redakcinio pobūdžio. Ar galime, atsižvelgdami į šią pastabą, priimti 31 straipsnį? Nėra prieštaravimų, 31 straipsnis priimtas.
32 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Pastabų nėra dėl 32 straipsnio. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.
33 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Pastabų taip pat nėra.
PIRMININKAS. Pastabų nėra dėl 33 straipsnio, priimtas bendru sutarimu.
Dėl 34 straipsnio.
V.ŽIEMELIS. Pastabų taip pat nėra.
PIRMININKAS. Nesant pastabų, ar galime priimti 34 straipsnį? Prieštaravimų nėra, priimtas.
35 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Pastabų nėra. Ar galime priimti 35 straipsnį? Ar L.Sabutis dėl viso? Gerai. Ačiū. 35 straipsnis priimtas.
36 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Pastabų nėra. Ar galime priimti 36 straipsnį? Priimtas.
37 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Pastabų nėra. Ar galime priimti 37 straipsnį? Prieštaravimų nėra, priimtas.
38 straipsnis.
V.ŽIEMELIS. Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Pastabų nėra, 38 straipsnis taip pat priimtas.
39 straipsnis (paskutinysis).
V.ŽIEMELIS. Čia yra terminų suvienodinimas.
PIRMININKAS. Ir ką manote apie tai?
V.ŽIEMELIS. Siūlau priimti visą projektą.
PIRMININKAS. Pritariame taip pat ir dėl terminų suvienodinimo…
V.ŽIEMELIS. …ir terminų suvienodinimo, išskyrus 35 straipsnio 2 dalies pakeitimą.
PIRMININKAS. Ačiū.
V.ŽIEMELIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto siūlyčiau, kad, baigę priėmimą pastraipsniui, išskyrus vieną straipsnį, mes darytume pertrauką, nes komitetas formaliai buvo priėmęs sprendimą sujungti į vieną įstatymą, o dabar to vieno straipsnio išbraukimas juridinės technikos požiūriu, mano supratimu, nebūtų korektiškas.
V.ŽIEMELIS. Teisingai.
PIRMININKAS. Gal komitetas galėtų pasvarstyti, ir mes po pertraukos grįžtume.
V.ŽIEMELIS. Pirmininkas šiuo atveju yra posėdyje, jeigu neklystu.
PIRMININKAS. Gerai. Manau, jūs pasitarsite ir rasite progą išsakyti savo nuomonę. Tada grįšime prie klausimo. Dabar, likus nepriimtam vienam straipsniui, daroma pertrauka. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Darbotvarkės 5 klausimas nėra baigtas svarstyti. Prie jo turėtume grįžti dar šiandien.
Darbotvarkės 6 kompleksinis klausimas – Dokumentų ir archyvų įstatymo kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas bei du su juo susiję įstatymų projektai, registracijos Nr.XP-536, Nr.XP-537 ir Nr.XP-538. Kaip suprantu, tai yra darbo grupės, kurios vadovas buvo A.Sadeckas, rengti įstatymų pakeitimai. Šiuos įstatymų projektų pakeitimus teikia grupė Seimo narių. Tribūnoje jau yra darbo grupės vadovas A.Sadeckas. Pateikimo stadija. Jeigu Seimas neprieštarautų, visus projektus prašytume pateikti kartu. Ar tinka?
A.SADECKAS. Taip, tinka.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis pranešėjau, žodis jums.
A.SADECKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai yra antroji įstatymų projektų, kuriuos parengė Seimo valdybos sudaryta darbo grupė ir teikia šeši Seimo nariai… Tai Dokumentų ir archyvų įstatymo bei jį lydinčių įstatymų pakeitimo įstatymų projektai.
Ši įstatymų grupė nėra tokia gausi, kaip buvo antradienį, bet dėl šių pataisų buvo labai daug diskutuojama, ieškoma kompromisų tikrai ne mažiau, nei rengiant prieš tai pateiktus įstatymų projektus. Rengiant šias pataisas buvo gautas Europos teisės departamento, Teisingumo ministerijos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei kitų institucijų ekspertinis vertinimas.
Darbo grupės nariai lankėsi Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijoje, kur buvo analizuojama analogiškų archyvinių dokumentų saugojimo, priėjimo prie jų ir šių dokumentų skelbimo tvarka. Suprantama, kad skirtingose valstybėse yra įvairi praktika.
Vokietijoje STASI archyvinių dokumentų apskaitą vykdo, juos tvarko bei saugo Federalinė STASI bylų priežiūros komisija, Lenkijoje – Tautos atminties instituto archyvas, Čekijoje – Vidaus reikalų ministerijos archyvas.
Tačiau visoms šalims, kaip ir bendrai tarptautinei praktikai, yra vienas bendras momentas: nustatant priėjimo prie archyvuose esančios informacijos tvarką garantuojama, kad nebūtų pažeidžiami kitų asmenų saugomi interesai.
Iš esmės tai ir buvo pagrindinis uždavinys, kurį darbo grupė gana sėkmingai išsprendė. Tai garantuoti asmeniui teisę į privataus gyvenimo gerbimą, kuri įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Europos Sąjungos direktyvoje dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių dokumentų judėjimo, nacionaliniuose teisės aktuose bei kartu sudaryti kuo palankesnes sąlygas archyviniams dokumentams tyrinėti bei skelbti.
Kad būtų išsaugota ši pusiausvyra ir priėjimas prie archyvinių dokumentų būtų ribojamas, jei tai pažeidžia asmens privatumą, pasisakė 17 iš 21 darbo grupės nario.
Atsižvelgiant į tai, tobulinant Dokumentų ir archyvų įstatymą, buvo išsaugota nuostata, kad priėjimas prie archyvinių dokumentų, kuriuose yra agentūrinės ir operatyvinės informacijos ir duomenų apie asmens privatų gyvenimą, yra ribojamas tam tikrą laiko tarpą.
Detalią priėjimo prie šių dokumentų tvarką, kaip ir iki šiol, turėtų reglamentuoti Vyriausybė. Priėjimas prie visų kitų dokumentų, ar tai būtų KGB, ar Komunistų partijos dokumentai, jei juose nėra agentūrinės operatyvinės informacijos ar privataus asmens duomenų, yra visiškai laisvas.
Užtikrinant, kad bus galimybė paskelbti ir tuos dokumentus, priėjimas prie kurių šiuo metu ribojamas, projekte naujai įtvirtinama, kad pasipriešinimo, rezistencijos SSRS ir Vokietijos okupacinės valdžios struktūroms, SSRS specialiųjų tarnybų, Komunistų partijos dokumentai sudaro Nacionalinio dokumentų fondo ypatingąją dalį. Šie dokumentai negali būti naikinami, bet turi būti perduoti ir nuolat saugomi Lietuvos ypatingajame archyve. Taip pat siūloma trumpinti priėjimo ribojimo terminus, numatant, kad priėjimas būtų ribojamas 30, o ne 50, metų po asmens mirties, o jeigu mirties data nenustatyta, – 100 metų nuo asmens gimimo. Kai nenustatyta nei asmens gimimo, nei mirties data, – 70 metų nuo dokumentų sudarymo, o ne 100 metų, kaip įtvirtinta šiuo metu galiojančiame įstatyme, tai yra sumažinta 30 metų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš atsiprašau. Gerbiamoji Dangute Mikutiene. Malonu. Prašom tęsti.
A.SADECKAS. Kodėl buvo pasirinkti būtent tokie terminai? Paprasčiausia aritmetika. Pavyzdžiui, 100 metų terminas. Pagal Statistikos departamento duomenis vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje – 66 metai, moterų – 78 metai, taigi vidurkis – 72 metai. Tarp tėvų ir vaikų paprastai būna apie 30 metų skirtumas. Tai gana didelis skirtumas. Tikėtina, kad asmens ir jo vaikų nebus gyvų (yra tokia reali galimybė) sudėjus 72 ir 30 metų, t.y. 100–102 metai. Taigi įstatymas nustato terminus, kuriems suėjus tikėtina, kad asmuo ir jo vaikai šiuo atveju neturės įtakos tam sprendimui ir neturės pareikšti savo teisių, ir pagal Civilinį kodeksą turi išimtinę teisę skelbti privataus gyvenimo duomenis.
Pažymėtina, kad priėjimo prie dokumentų ir jų naudojimo ribojimas nereiškia absoliutaus teisės susipažinti su dokumentais ribojimo. Nepasibaigus ribojimo terminams, dokumentai, kuriuose yra informacijos apie asmens privatų gyvenimą, bei valstybės archyvams perduotos susistemintos asmens duomenų rinkmenos gali būti įstatymu nustatyta tvarka teikiamos teismams, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, kitoms institucijoms pagal kompetenciją, advokatams, kitiems asmenims – su duomenų subjekto, t.y. asmens, sutikimu, taip pat fiziniams ir juridiniams asmenims mokslinio tyrimo, statistikos arba istoriniais tikslais, jeigu jie įsipareigoja saugoti asmens duomenis ir jų neskelbti be asmens sutikimo.
Tai, kad ir šiuo metu archyvai nėra uždari, patvirtina Archyvų departamento pateikiama statistika. Pavyzdžiui, skaitytojų skaičius Lietuvos centriniame valstybės archyve 2005 m. kovo mėn., t.y. įsigaliojus naujam Dokumentų ir archyvų įstatymui, buvo dvigubai didesnis nei 2004 m. sausio mėnesį: atitinkamai 949 ir 419 skaitytojų. Lietuvos ypatingajame archyve iš esmės buvo tiek pat skaitytojų po ir prieš įstatymo įsigaliojimą. Iš viso valstybiniuose archyvuose 2004 m. sausio mėn. buvo 2180 skaitytojų, o 2005 m. kovo mėn. buvo 3063 skaitytojai.
Svarstant priėjimo prieš archyvinių dokumentų tvarką taip pat reikia įvertinti, kad archyviniai dokumentai yra gana sudėtingi ir neaiškūs. Atskiri dokumentai prieštarauja vienas kitam. Tik šios srities specialistai, istorikai, Valstybės saugumo departamento pareigūnai, sistemiškai analizuodami dokumentus, turėdami archyvinių dokumentų vertinimo patirtį, gali pateikti daugiau ar mažiau pagrįstus vertinimus ir išvadas. Nors ir tai gana sudėtinga, kai išlikusi tik labai maža dalis KGB archyvinių dokumentų, o ir tie yra fragmentiški. Pažymėtina ir tai, kad Liustracijos komisijos, kuriai visi dokumentai yra atviri, viena iš pagrindinių funkcijų yra tyrinėti KGB archyvinius dokumentus ir jų pagrindu priimti atitinkamus sprendimus. Mūsų manymu, sprendžiant tą klausimą reikėtų pasitikėti tais žmonėmis, kurie dirbs Liustracijos komisijoje, kuriuos parinks mūsų šalies vadovai ir kurie priims atitinkamus sprendimus išanalizavę, kruopščiai ištyrę esamus archyvinius dokumentus.
Dar vienas minėtinas aspektas yra toks, kad Seimui pritarus teikiamiems projektams bus užtikrintas ir tarptautinės teisės normų, ginančių asmens privatumą, įgyvendinimas ir sudarytos sąlygos mokslininkams papildomai, be jokių apribojimų skelbti informaciją apie tarpukario laikotarpiu Lietuvoje veikusius asmenis. Lydintieji projektai teikiami atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį Dokumentų ir archyvų įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina priėjimo prie Nacionalinių dokumentų fondo dokumentų ir jų naudojimo taisykles. Iš esmės analogiškų klausimų sprendimo pavedimas bendrai Lietuvos archyvų departamento ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Valdymo ir metodikos tarybai yra perteklinis ir lemia įstatymų prieštaravimą. Darbo grupė prašo pritarti pateiktiems įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. 8 Seimo nariai noriu jūsų klausti. Eilės tvarka – E.Klumbys. Primenu, kad klausimams 1 minutė. (Balsai salėje) Iki 30, nes trys įstatymų projektai.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamasis pranešėjau! Mane iš tikrųjų truputį stebina jūsų nuolat pabrėžiami žodžiai „privatus gyvenimas“, „privatūs duomenys“. Sakykite, ar, jūsų komisijos nuomone, darbo grupės nuomone, dalyvavimas vieno ar kito asmens represinių struktūrų veikloje, veiksmuose prieš mūsų tautą yra traktuojama kaip privati veikla, kurią reikia saugoti šimtą metų?
A.SADECKAS. Pagal pateiktus Europos teisės departamento, Teisingumo ministerijos išaiškinimus, Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos išvadas ir atsižvelgdami, kaip aš jau minėjau, į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją ir dokumentus, Europos Sąjungos direktyvą (tai nustato tokius reikalavimus), mes formulavome savo siūlymus ir savo išvadas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia S.Pečeliūnas.
A.SADECKAS. Yra komisija, kuri spręs klausimus…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jau kitam suteikiau žodį klausti. Mes supratome, kad jūs baigėte atsakyti į klausimą. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, darbo grupės vadove, aš norėčiau jūsų paklausti, kodėl jūs, kreipdamiesi į asmens duomenų apsaugos specialistus, aiškiai nesuformulavote, ar jūs tas institucijas, dėl kurių surinktų duomenų laikote teisėtai veikusiomis Lietuvoje ir tuos duomenis teisėtai surinktus… šito klausime nebuvo. Todėl kaip klausėte, taip ir gavote atsakymą. Asmens duomenų apsaugos tarnyba jums atsakė, kaip reikia elgtis su teisėtos institucijos teisėtai surinktais duomenimis. Taigi aš noriu jūsų paklausti. Kodėl jūs, formuluodami klausimą Asmens duomenų apsaugos tarnybai, nesuformulavote klausimo iš esmės, o paklausėte taip, kad gautumėte jums patogų atsakymą?
A.SADECKAS. Jokio siekio nei aš, nei darbo grupė gauti sau patogų atsakymą neturėjo. Jūs buvote toks pat darbo grupės narys, kaip aš minėjau, kuris antradienį daugiausia kalbėjo ir daugiausia uždavė klausimų.
S.PEČELIŪNAS. Ir mažiausiai gavo atsakymų…
A.SADECKAS. Taigi tuos klausimus, kurie buvo suformuluoti inspekcijai, ir tuos atsakymus girdėjote ir jūs, girdėjo, ir visi kiti. Jų atsakymai buvo aiškūs, aiškiai apibrėžti, ko mes privalėjome ir laikytis.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Žinoma, nusikalstamos organizacijos, tokios kaip KGB, kuri pagal mūsų įstatymus yra pripažinta nusikalstama, narių surinkti duomenys negali būti saugomi, mūsų nuomone, ir slaptinami, tačiau aš norėčiau paklausti jūsų, ar buvo darbo grupėje svarstomi Respublikos Prezidento siūlymai, kurie yra kitokie, nei suformuluota jūsų darbo grupės įstatymo pakeitimuose? Vakar buvo radijo pokalbis, kuriame buvo teigiama, kad štai Respublikos Prezidentas pateikė savo siūlymus darbo grupei. Ar jūs juos svarstėte, ar gavote?
A.SADECKAS. Mes girdėjome, kolega, apie kažkokius Prezidento siūlymus, tačiau niekas tų oficialių, konkrečių siūlymų neturi, tų kalbų buvo, į tuos visus pasisakymus, į tuos vertinimus, be abejo, buvo atsižvelgta į visas skelbtas problemas. Iš tikrųjų buvo atsižvelgta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.N.Stasiškis. Labai atsiprašau, išties eilės tvarka klausia kolega A.Sereika. Prašau.
A.SEREIKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi teikiami trys įstatymai, galbūt aš galiu du klausimus užduoti? Aš pasistengsiu…
PIRMININKAS. Po to, jeigu liks laiko, klausite eilės tvarka.
A.SEREIKA. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pristatydamas įstatymą deklaruojate, kad ginate asmens duomenų apsaugos teises. Bet iš tiesų ar jums neatrodo, kad taip sakydamas tiesiog saugote teises tų, kurie nėra teisės subjektai. Aš kalbu apie valstybę, archyvo sudarytoją, kurios jau nebėra, ir manau, kad ji nebegali būti teisės subjektas, lygiai taip pat apie asmenis, kurie, deja, jau yra išėję iš gyvenimo. Ar jie dar yra teisės subjektai? Tai vienas klausimas.
Antras, nes dar telpu į minutę. Ar pats tikite tuo, kad keisdami metus iš 50 į 30 ir iš 100 į 70 ką nors keičiate iš esmės, juk tai yra tiktai skaičių pakeitimas? Esmė juk nesikeičia.
A.SADECKAS. Ačiū. Jūs irgi buvote darbo grupės narys. Vėlgi aš grįžtu prie to, jog demokratinėje valstybėje demokratinis principas tai yra daugumos sprendimas, darbo grupės sprendimas buvo. Ir jūsų, ir S.Pečeliūno nuomonės buvo labai atidžiai klausoma. Jūs pats dirbot, puikiai suprantate, kad sekami, vedamos bylos buvo tiems asmenims, kurių dabar teisės gali būti pažeistos. Šitas juk turbūt yra suprantama, kad ten gali būti dokumentų, kurie pažeidžia tų žmonių teises. (Balsai salėje) Jūs kalbate būtent apie tą, mes žinome atvejų, kai buvo paskleista vienokia ar kitokia informacija. Prašau atsakyti man į klausimą: ją galima patvirtinti ar paneigti? Nei patvirtinti, nei paneigti, nes archyvai yra Maskvoje. Mes jų nepaimsime, iš atskiro fragmento paleisdami atitinkamą informaciją be jokio patikrinimo, ką turėtų nustatyti Liustracijos komisija, mes teisingumą įgyvendinsime tikrai tiktai kabutėse. Į tai buvo atsižvelgta. Ir mes pažeisime kitų žmonių interesus, tų, kurie buvo sekami, apie kuriuos tie patys agentai teikdavo informaciją.
PIRMININKAS. Dėkui. Antanas…
A.SADECKAS. Aš nemanau, kad valstybės institucijos, kurios teikė savo siūlymus, ir Valstybės duomenų apsaugos inspekcija, ir visos kitos, kurios rėmėsi Europos Sąjungos teise, tai darė tyčia. Ne. Jokiu būdu. Paskelbdami tą paskui vaikščiosite turbūt po teismus. Juk į šitą jos irgi, matyt, atsižvelgė siūlydamos.
PIRMININKAS. Ar jau baigėte, gerbiamasis pranešėjau?
A.SADECKAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Pone pranešėjau, nesupykite, aš irgi paerzinsiu. Man atrodo, kad grupės išvados yra tokios nuostabios, kad dabar turbūt ir Višinskis, ir Berija, sėdėdami verdančio deguto katile, ploja rankomis. Gal ir tokiems piktadariams suteikti džiaugsmo nėra blogas dalykas, bet tiek to.
Mano klausimas dėl kitų dviejų įstatymų. Gyventojų genocido įstatymo pakeitimas susijęs su tuo, kad yra panaikinama metodinė valdymo taryba, kuri buvo sudaroma bendra su Archyvų departamentu. Dabar tas naujasis įstatymas to nenumato, bet ir nedraudžia. Kodėl jums prireikė naikinti šitą? Ši bendra valdymo taryba yra, man atrodo, tikrai būtina. Arba Genocido centras tada yra iš viso šalinamas iš aktyvios šios srities veiklos.
A.SADECKAS. Ačiū, kolega. Darbo grupės supratimu, tai buvo perteklinė funkcija, perteklinė institucija. Bet vėlgi bus svarstymo eiga, galima toliau nagrinėti tą klausimą. Čia nėra ypač principinis klausimas, tačiau visos pusės apsisprendė, kad taip būtų. Dėl jos panaikinimo arba kad ji nustotų veikti jokių kalbų prieš ar labai rimtų argumentų prieš nebuvo.
A.N.STASIŠKIS. Ar galiu patikslinti? Ar Genocido centras sutiko su šia jūsų siūloma pozicija? Ar buvo derinta su Genocido centru?
A.SADECKAS. Genocido centras dalyvavo mūsų darbo grupėje. O darbo grupė sprendimus priėmė kolegialiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis – E.Zingeris. Prašom.
E.ZINGERIS. Didžiai gerbiamas pirmininke ir gerbiamasis pranešėjau, vakar aš išsakiau labai daug teigiamų žodžių dėl jūsų vakarykščio pranešimo ir dėl jūsų veiklos, bet šiandien man tai sunkiau padaryti, nes būnant ir su Prezidentu užsienyje… aš buvau su Prezidentu oficialioje delegacijoje Izraelyje, po to aš buvau kitose vietose su kitais šalies pareigūnais ir mūsų ten klausia dėl archyvinių dalykų ir su dideliu nerimu dėl to ilgo laikotarpio, siūlomo dabar jūsų. Žinote, kad kartu su kūdikiu išmetama ir viso reikalo esmė. Dabar daug užsieniečių, kurie norės ne dėl Lietuvos vidaus dalykų… jeigu buvę Lietuvos piliečiai norės gauti kokių nors žinių, jie to negalės padaryti. Aš manau, mes susidursime su didžiule nepasitenkinimo banga. Čia dar vienas aspektas šalia kitų, kurie buvo kolegų paminėti. Ar jūs galėtumėte atsakyti dėl to rūpesčio, kuris gali mums truputėlį arba gerokai pakenkti? Ačiū.
A.SADECKAS. Ačiū, kolega. Suprantama, kad tai yra jautrus, sudėtingas įstatymas, tačiau nacionalinė teisė pagal savo tarptautinius įsipareigojimus turi vadovautis ir tarptautinės teisės aktais. Šitą mes privalome daryti. Juk mes jau turėjome pavyzdį su buvusiais KGB darbuotojais, kurie su Europos žmogaus teisių… pasakė, kad tie apribojimai, kurie buvo taikyti, yra neproporcingi. Jau šitą rezultatą mes turėjome. Taigi tam tikra patirtis jau yra.
Dar kartą norėčiau priminti, jog mes negalime teigti, kad priėjimas prie archyvų yra absoliučiai uždarytas. Taip nėra. Aš juk minėjau. Ir teisėsaugos institucijos, ir visi asmenys, norintys gauti informaciją apie save, turi tam visišką teisę. Kiti asmenys su dokumento subjekto sutikimu ir fiziniai bei juridiniai asmenys, atliekantys mokslinius istorinius tyrimus, gavę atitinkamą Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos patikrą arba atskirais atvejais Valstybės saugumo departamento leidimą.
Taigi kalbėti apie archyvo uždarumą negalima. Tai yra neteisinga. Todėl ir yra ta proporcija, kurią mes turėtume matyti. Juk kiekvienas dokumentas, kuris buvo… Man tiesiog nesinori iš tos tribūnos kalbėti, priminti tuos dokumentus, kurie jau pradėjo cirkuliuoti, ir ką mes jais patvirtinome? Patvirtinom, kad nebuvo? Kas patvirtino, kad nebuvo? Nuėjo į Maskvos archyvus, pasižiūrėjo, paklausė? Nepaklausė. Patvirtinom, kad buvo? Irgi negalėjome patvirtinti, kad buvo. Tai ką mes norime toliau daryti? Mesti įtarimus žmonėms be komentarų, be išaiškinimo? Kiršinti toliau žmonių negalime. Eis žmonės į teismus. Kas tai yra paviešinti tokius dokumentus? Todėl ir kalbama, kad tai yra privataus gyvenimo pažeidimas, ir manau, ir čia esantys žmonės jau susidūrė su tuo dalyku. Yra toks įstatymo reikalavimas, teikiantis privataus gyvenimo apsaugą. Tik tuo mes ir remiamės.
PIRMININKAS. Dėkui. Kitas klausiantysis – E.Pupinis.
E.PUPINIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanote, kad vis dėlto…
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, A.Matulą norėčiau paprašyti neužstoti klausiančiojo, nes kontaktas bent jau akimis turėtų būti.
E.PUPINIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanote, kad priėjimas prie duomenų asmenų, kurie faktiškai turi būti vieši… Ir tie asmenys, kurie dirba galbūt ne valstybės valdymo srityje, iš esmės turi skirtis… Juk žmonės, kurie pasirenka politiko kelią, valstybės valdymo kelią iš esmės turi būti atviri, jų asmenybės turėtų būti žinomos ir priėjimas prie tų duomenų turėtų būti neribojamas.
A.SADECKAS. Vėlgi, nepaisant to, kad tas asmuo yra viešas… Tai įdomus klausimas, mes jį taip pat nagrinėjome. Ačiū, kolega, už tai. Jis yra viešas, tačiau ta informacija, kuri jį pasiekė, iš dalies gali pažeisti ir kitų asmenų teisę. Aš vėl priminsiu paskutinį dokumentą. Prisiminkite paskutinį dokumentą, kurį… iššifruoti, vadinamąjį…
PIRMININKAS. Ar baigėte atsakymą?
A.SADECKAS. Baigiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia L.Sabutis.
L.SABUTIS. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto jautri yra šio įstatymo redakcija ir pakeitimai jautrūs, bet kai mes, keisdami Dokumentų ir archyvų įstatymo 2, 3, 20 straipsnius, nukreipiame priėjimo prie dokumentų prievolę… ir jų naudojimo taisykles nustatyti Vyriausybei, mes… Įstatymo leidėjas faktiškai apskritai nepasisako, kas tai yra priėjimas, ir kito įstatymo redakcijoje yra kalbama apie viešą priėjimą. Jeigu mes nepasakysime, ką bent jau tam tikra prasme reiškia priėjimas, tada negalėsime pavesti ir Vyriausybei nustatyti to priėjimo taisyklių. Vieną ir kitą… ką gali pasakyti dabar ar šiame, ar kitame įstatyme apie privatų gyvenimą… Apskritai, man atrodo, žmogaus teisės, laisvės ir t.t… Bet jo veikla būna vieša, būna privati ir sąvoka „privatus gyvenimas“ šioje pataisoje taip pat neišryškinta. Kaip mes galėtume išspręsti tuos du dalykus?
A.SADECKAS. Ačiū. Taip, tas klausimas irgi buvo nagrinėjimas, kuris (…), kad tas taisykles būtų galima nustatyti. Galbūt būtų galima nustatyti įstatymu, tačiau tai būtų labai detalus reglamentavimas, tai būtų techniniai dalykai ir į pagrindinius principus, kuriuos įstatymas suformuoja, turėtų atsižvelgti Vyriausybė. Beje, aš ne be reikalo citavau apsilankymus archyve. Po jų apsilankymų, jūs matote, kad apribojimų nėra. Atvirkščiai, žmonių skaičius padidėjo. Todėl, jeigu kalbėtume apie ribojimą, mes matome atvirkštinį procesą. Vis daugiau žmonių apsilanko archyvuose. Aišku, vėlgi galima galbūt nagrinėti įstatymo svarstymo metu, kiek detalizuoti tą dalyką. Nors pagrindiniai principai, kurie čia buvo duoti, man atrodo, buvo išdėstyti. Dėl privataus gyvenimo yra teisės aktai, yra priimtos normos, kurios aiškiai atsako į tuos klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Formaliai žiūrint pageidaujantys kolegos gali klausti ir antrą kartą, nes yra keli įstatymų projektai. Ar A.Sereika dar norėtų klausti? Manau, išsakysite nuomonę dėl motyvų. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už trijų projektų pristatymą.
Dabar proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. Sutarkime, kad trys įstatymų projektai. Dėl visų trijų bendrai motyvus sakome ar dėl kiekvieno atskirai? Dėl viso paketo. Trys kalba už, trys – prieš. S.Pečeliūnas – motyvai prieš.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Jeigu taip susitarėme dėl Statuto, tai, matyt, ir laikas turėtų būti truputį ilgesnis.
PIRMININKAS. Laikas išdėstyti motyvams ne ilgesnis.
S.PEČELIŪNAS. Dėl vieno, taip, bet dėl trijų turi būti trigubas.
PIRMININKAS. Pone Pečeliūnai, ne jūs formuluojate žaidimo taisykles, o posėdžio pirmininkas.
S.PEČELIŪNAS. Statutas nustato.
PIRMININKAS. Niekas neprieštaravo, kad būtų būtent taip. Pone Pečeliūnai, jums sugaišinus pusę minutės, jūs turite dar 2 minutes išdėstyti motyvus.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Vis dėl priėmėte, ką sakiau. Dėl visų įstatymų projektų. Dėl Archyvų įstatymo pataisų. Kodėl mes turėjome atskirąją nuomonę? Todėl, kad… (Balsai salėje) Pone posėdžio pirmininke, jūs su manimi diskutuojate ar su kuo nors kitu? Aš žinau, kad dvi minutės. Ačiū.
Mūsų motyvai prieš buvo labai elementarūs ir aiškūs. Pirmas dalykas, darbo grupė neapsisprendė ir aiškiai nepasakė, klausinėdama kitų institucijų, ar šitų institucijų, KGB, GRU ir kitų, surinkti archyvai, ar tos institucijos vis dėlto traktuojamos kaip neteisėtos, nors įstatymas taip nurodo. Ar tie duomenys surinkti teisėtai ar neteisėtai ir koks tada į juos požiūris, dėl to nebuvo apsisprendusi. Ar asmens, kai jis miršta, duomenys yra irgi Asmens duomenų apsaugos įstatymo reglamentuojami ar ne? Mes to klausinėjome Lenkijoje ir kitur. Lenkų požiūris mums buvo visiškai suprantamas. Jie pasakė labai aiškiai, kad asmeniui mirus jo duomenys pagal Asmens duomenų įstatymą nesaugomi, saugomi pagal visai kitus dalykus. Tos institucijos yra nusikalstamos, todėl jų surinkti duomenys irgi traktuojami kaip surinkti nusikalstamu būdu ir nesaugomi pagal kai kuriuos įstatymus. Lenkai tai gyvenime pritaiko ir tai galioja.
Klausimas dėl viešo ir neviešo asmens. Čia buvo kalbėta apie tai, kad reiktų saugoti dar kažkokius asmenis. Lenkai tą problemą yra išsprendę, kiti kraštai irgi išsprendę. Europos teisė tai aiškiai nusako, kaip kraštai gali tą išspręsti. Aiškiai pasakoma, ką jie laiko bet kokiomis aplinkybėmis Asmens duomenų apsaugos įstatymo saugomais dalykais. Jie nustatė du dalykus: asmens sveikata, asmens lytinė orientacija. Aš pasisakau prieš šituos įstatymus, nes 500 mokslininkų nuomonė buvo visiškai negirdima, ji nebuvo nagrinėta, o buvo apsiribota tik savo norais ir iš esmės niekas nėra padaryta, tik sužaista skaičiais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Primenu, kad Statute kalboms dėl motyvų yra skiriamos 2 minutės. Kolegos, kitas, sakantis motyvus prieš, yra A.Sereika. Prašom.
A.SEREIKA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų norėčiau priminti tik tikslą, kurio buvo siekiama sudarant šią darbo grupę. Tikslas buvo šviesus ir aiškus – sudaryti kuo palankesnį priėjimą prie archyvų. Iš esmės darbo grupė dirbo ilgai ir sunkiai, bet to tikslo, deja, taip ir nepasiekė. Lieka tik pritarti pono S.Pečeliūno mintims, kad šiandien giname teises, liekame ginti teisių valstybės, kurios nėra, institucijos, kurios jau nėra, daugeliu atveju ir asmenų, kurių jau nėra. Bet kuris teisininkas tikriausiai pripažintų ir pasakytų, kad jie negali būti teisės subjektai. Kitas dalykas, ką bandė keisti, bet taip ir nepavyko – terminai. Dar kartą pakartosiu, nematau jokio skirtumo tarp 100 ir 70 metų. Nors ir kokie čia būtų hipotetiniai pamąstymai ir išvedžiojimai, kad galbūt išmirs karta, tėvai ir vaikai, bet toks priėjimo prie įstatymo būdas, toks mąstymo būdas ydingas. Arba mes atveriame ir leidžiame susipažinti ir patys galime pažiūrėti į savo praeitį, arba ne. Šiuo atveju pasirinkome antrąjį variantą.
PIRMININKAS. Dėkui. I.Šiaulienė – motyvai už.
I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai įstatymas kėlė ir kels dar daug diskusijų, bet manau, kad darbo grupė dirbo ir pateikė konkretų variantą. Jam reiktų pritarti. Bus svarstoma komitetuose, bus galima teikti pasiūlymus, manau, kad pradinėje stadijoje šio dokumento, pateikto įstatymo projekto, atmesti nereiktų.
PIRMININKAS. Ačiū. A.N.Stasiškis, kita nuomonė.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėl archyvų. Nusikalstamų struktūrų veikla, nusikalstamų struktūrų surinkti duomenys taip pat yra nusikalstami duomenys. Mes prisidedame prie šito nusikaltimo įteisindami nusikaltimo slėpimą, tai yra mes esame tų nusikaltimų dalyviai. Nieko, čia yra lyginama su Vokietija, Lenkija ir kitais… Iš tikrųjų ten yra nevisiškai taip, kaip teikiama ir įrodinėjama. Be to, mes pamirštame vieną dalyką – Vokietijoje, Lenkijoje ir kitur buvo nusikalstami antidemokratiški režimai, tačiau nebuvo kruvinos okupacijos, o mes kalbame apie kruvinos okupacijos dokumentus, ar ji būtų sovietinė, ar nacistinė. Taigi geriausiu atveju galbūt galima būtų ieškoti tam tikrų išlygų dėl kai kurių duomenų ar kokių dokumentų, todėl reikia šitą įstatymą grąžinti tobulinti. Pirmas dalykas.
Dėl kitų dviejų. Tai iš viso nepriimtina, nes Genocido tyrimo centras ir Archyvų departamentas turi turėti bendrą struktūrą, kuri padėtų dirbti, tvarkyti dokumentus, atrinkti, nes yra dar daug dokumentų neaprašytų, daug dokumentų ateina iš periferijos. Mano supratimu, dar šiandien nebaigtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtai sunaikintų svarbių dokumentų, to ėmėsi Archyvų departamentas, suklastojęs ekspertų komisijos protokolus. Todėl ta taryba yra būtina ir šie siūlymai turi būti atmesti iš karto.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Sabatauskas – motyvai už.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų rengiant šiuos projektus vis dėlto daug atsižvelgta į įvairius siūlymus, taip pat ir tų žmonių, kurie kalbėjo dėl terminų. Nepamirškime, kad yra išskirtos dvi dalys archyvo. Vėl grąžinama tam tikra archyvo dalis, kuri pavadinta, kaip ir anksčiau buvo, ypatingąja. Jai yra nustatytas ne draudimas susipažinti su ta informacija, o tam tikras ribojimas pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, ne taip, kaip buvo anksčiau, – pagal paties Archyvų departamento taisykles. Kita vertus, nustatytas tam tikras ribojimas susipažinti su kitais duomenimis, kurie nėra ypatingojo archyvo dalis, kuriuose yra duomenų apie asmens privatų gyvenimą. Man būna keisti argumentai tų žmonių, kurie sako, kad miręs žmogus – ne žmogus, t.y. ne asmuo, ir duomenis apie jo privatų gyvenimą galima mėtyti į dešinę, į kairę, kur nori mėtyti, net pavartėse. Tai tikrai nesukelia pagarbos mums visiems. Gerbkime save, o ypač mirusiųjų atminimą. Todėl iš tikrųjų šis projektas yra priimtinas ir nėra jokio draudimo mokslininkams dirbti prie tos informacijos, bet yra tam tikri ribojimai, kad ta informacija, kuri siejasi su privačiais duomenimis, nebūtų mėtoma pavartėse. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deja, kolega P.Jakučionis negali klausti, nes jau būtų ketvirtasis. Kolegos, dabar proga balsavimu išsakyti savo nuomonę, nes nėra bendro sutarimo. Žvelgdamas į visus tris įstatymų projektus, drįsčiau teigti, kad iš esmės jie yra susiję tarpusavyje. Klausiu, ar nėra prieštaraujančių, kad dėl kitų mes balsuotume kartu, nes tikrai jie tarpusavyje susiję logikos sąsajomis? Gerbiamasis teikėjau, ką jūs manote? Gerai. Prašau pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame po pateikimo įstatymų projektams Nr.XP-536, Nr.XP-537 ir Nr.XP-538.
Balsavimo rezultatai: 91 vienam užsiregistravus, 57 – už, 25 – prieš, 7 susilaikė, po pateikimo pritarta.
Seniūnų sueiga dėl pirmojo įstatymo projekto Nr.XP-536 pagrindiniu siūlo skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, papildomais – Nacionalinio saugumo ir gynybos, Žmogaus teisių komitetus, taip pat siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dabar bandau iššifruoti, kas yra raidės PORDK – Pasipriešinimo okupaciniams režimams komisija – tikslesnis terminas. Tai Seimo nuolatinė komisija. Manau, taip pat galima pritarti, kad ji būtų papildoma. Ar pritariame, kad, šalia minėtų darbotvarkėje, Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų paskirtas papildomu? Ačiū.
Minutėlę. Ar dėl pirmojo projekto turite pasiūlymą? Prašom. Kolega A.Endzinas.
A.ENDZINAS. Labai atsiprašau, pirmininke. Netekau galimybės balsuoti, nes sugedo balsavimo mašina, taip buvo pripažinta. Todėl prašau mano balsą įskaityti už.
PIRMININKAS. Aš, remdamasis Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimu, noriu konstatuoti, kad balsai, kurie nėra gauti elektroniniu būdu, o kitu būdu, negali būti priskaičiuoti. Manau, jūs savo nuomonę galėsite išsakyti kitose stadijose, arba jūs galite prašyti perbalsuoti. Tai yra vienintelis, mano supratimu, vienintelis kelias. Kolega Enzinai, jeigu dar turite šiuo klausimu ką pridurti, prašau.
A.ENDZINAS. Taip, aš tiesiog neturiu galimybės išreikšti savo valios. Todėl prašau įskaityti už.
PIRMININKAS. Kolegos, ar būtų prieštaravimų, kad mes pakartotume balsavimą?
A.ENDZINAS. Pirmininke, jūs nesupratote. Sugedo mano mašina, todėl negaliu balsuoti.
PIRMININKAS. Pone Endzinai, dar kartą noriu pasakyti, mes netrukus išsiaiškinsime, ar ji sugedo, bet jūsų balso pridėti negalime, nes jau ne kartą taip yra išaiškinusi Etikos ir procedūrų komisija.
S.PEČELIŪNAS. Ne, čia yra kitas klausimas. Jeigu nebūtų balsavimo, tada taip. Bet neturi teisės balsuoti mechaniškai.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galime su tokia pastaba, pripažįstant, kad pono A.Endzino balsavimo technika yra sugedusi, priskaičiuoti jo balsą už? (Balsai salėje) Gerai. Ponas A.Endzinas net atsistojo. Taigi radome kompromisą. Vienas papildomai už.
Dabar S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Jūs taip greitai čia patvirtinote visus komitetus, kad nespėjau pribėgti prie to mikrofono.
PIRMININKAS. Traukinys dar nenuvažiavo.
S.PEČELIŪNAS. Kaip sakote?
PIRMININKAS. Dar ne vėlu. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Mano siūlymas. Aš sunkiai suvokiu, kodėl dėl Archyvų įstatymo pagrindinis turėtų būti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Aš manyčiau, kad Žmogaus teisių komitetas labiau tiktų šiai funkcijai atlikti, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas gali būti papildomas. Toks būtų mano siūlymas.
PIRMININKAS. Šiuo atveju jūsų siūlymas išgirstas, mes jau esame dėl to apsisprendę. Žmogaus teisių komitetas, nebuvo prieštaravimų, aš oficialiai klausiau, yra paskirtas papildomu. Jūs pats žinote, kad ne rodymas lemia, o proga kalbėti prie vieno iš šoninių mikrofonų. (Balsai salėje) Kolegos, pone Pečeliūnai, nevelkite ten, kur nereikia velti. Šiuo atveju apsispręsta dėl pirmojo įstatymo.
Dėl antrojo įstatymo – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, kaip tik galbūt ir išgirdus jus, pagrindiniu siūlomas Žmogaus teisių komitetas, papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir taip pat Pasipriešinimo okupaciniams režimams nuolatinė komisija. Ar būtų siūlymų kitus komitetus numatyti papildomus? Manančių kitaip nėra. Dėkoju.
Dabar dėl įstatymo projekto Nr.XP-538. Šiuo atveju Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu Žmogaus teisių komitetą, papildomais Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir nuolatinę šioje srityje dirbančią komisiją. Ar kolega S.Pečeliūnas dėl šio klausimo norėtų? Ne. Ar būtų norinčių prieštarauti tokiems komitetams dėl šio įstatymo projekto? Nėra. Ačiū. Apsispręsta bendru sutarimu.
Dėl svarstymo datos. Siūloma svarstyti rudens sesijoje, t.y. rudenį. Kolegos, ar galime pritarti tokiai svarstymo preliminariai datai? Ačiū. Apsispręsta bendru sutarimu. Šių trijų įstatymų svarstymas laikytinas baigtu, bet dar šioje vietoje stabtelkime. S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos arba replika.
S.PEČELIŪNAS. Aš replikos prašyčiau.
PIRMININKAS. Prašom. Replika.
S.PEČELIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, aš truputį nesuprantu jūsų logikos. Jūs vienu atveju argumentuojate, kad visi trys klausimai labai susiję ir kalba vienas apie kitą, kitu atveju jūs jau naudojate visiškai atvirkščią logiką, kai skirstote po pagrindinius komitetus. Pasirinkite kurią nors vieną logiką ir ja vadovaukitės viso svarstymo metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Nemanau, kad čia dabar yra logikos pamokėlių vieta. Noriu pasakyti, kad taip Seniūnų… Aš ne komentuoju, o jums paaiškinu, kad Seniūnų sueiga pasiūlė tokius dalykus, ir niekas neprieštaravo, tarp jų ir jūs, kai galėjote tą padaryti. Šiuo atveju mes klausimą svarstyti baigėme.
Dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-183 (pateikimas)
Svarstome Dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-183. Pateikimo stadija. Teikėją J.Razmą kviečiu į tribūną.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šis mano jūsų teismui teikiamas projektas atsirado kiek anksčiau, kai dar nebuvo sudaryta gerbiamojo A.Sadecko darbo grupė. Jis atsirado kaip reakcija į šiemet įsigaliojusį Archyvų įstatymą, kuris gana smarkiai riboja galimybes susipažinti su Ypatingojo archyvo medžiaga ir bylomis. Dabar teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad priėjimas prie ypatingosios nacionalinio dokumentų fondo dalies iš esmės yra viešas. Kitaip sakant, siūloma eiti tuo keliu, kuriuo jau anksčiau žengė Čekija, Slovakija, priimdamos drąsius sprendimus dėl analogiškų archyvų paviešinimo. Mes galėjome įsitikinti, kad po tokių sprendimų nieko baisaus neįvyko, neiškilo kokių nors ypatingų problemų dėl privataus gyvenimo atskleidimo, dėl žmogaus teisių pažeidimo ir t.t.
Teikdamas šį siūlymą pirmiausia remiuosi mūsų Konstitucijoje įtvirtintais principais. Mano manymu, ten yra fundamentalus informacijos laisvės principas, kuris draudžia kliudyti ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, išskyrus tada, kai tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę, orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Tai yra tas išvardytas ribojimų sąrašas.
Jeigu mes dabar ramiai pažvelgtume į to ypatingojo archyvo turinį, į tas bylas, kurios susijusios su buvusios SSRS tarnybų veikla, tai turėtume prisiminti, kad minėtos specialiosios tarnybos jau yra mūsų pripažintos nusikalstamomis organizacijomis, vykdžiusiomis karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSSR okupuotoje Lietuvos Respublikoje.
Taigi minėtų specialiųjų tarnybų veikla buvo neteisėta. Ja buvo pažeidžiami teisėti Lietuvos gyventojų interesai ir daroma žala paskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Todėl su tom tarnybom susiję asmenys tikrai negali turėti pretenzijų į privatumo apsaugą. Žinoma, su viena išlyga, su išlyga dėl tų asmenų, kurie pagal mūsų galiojančius įstatymus yra nustatyta tvarka prisipažinę ir gali turėti teisėtų lūkesčių į informacijos apie juos įslaptinimą, kaip tai numatyta įstatyme. Kitaip sakant, mes turime ginti konstitucinius jų teisėtų lūkesčių principus. Dėl to teikiamame projekte aš taip pat šitą išlygą darau ir tai, manau, būtina daryti. Kviesdamas balsuoti už projektą, aš iš esmės kviečiu palaikyti archyvų paviešinimo kryptį, o dėl atskirų projekte esančių paviešinimo procedūrų detalių, dėl terminų, be abejo, galima diskutuoti, galima juos koreguoti ir tai galima padaryti jau svarstant komitetuose.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Keturi Seimo nariai nori klausti. Pirmasis – R.Smetona. Prašau.
R.SMETONA. Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš manau, kad darbo grupės vardu teiktas projektas tikrai yra taisytinas, tačiau aš nemanau, kad taip, kaip jūs siūlote, nors dabar šiek tiek patikslinote ir jūs pats. Man tiktai keista, kad buvusių KGB agentų slaptumas jums taip labai rūpi, ką jūs ir dabar paminėjote lyg ir remdamasis Konstitucija. Štai ponia R.Juknevičienė antradienį galimą jų paviešinimą pavadino netgi grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Bet man keista, kad jums visai nerūpi nukentėjusiųjų nuo jų interesai, nes archyvų dokumentai, jūs puikiai suprantate, – tai mažesnioji jų dalis susijusi su agentais, skundikais, o didžioji dalis – su jų aukomis. Tų aukų interesai jums lyg ir nerūpi. Jums svarbu, kad, gink Dieve, nebūtų paviešinti buvę KGB agentai, kurie dėl kokių nors priežasčių prisipažino. Ar jums tai neatrodo keista, ar tai teisinga?
J.RAZMA. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų man labai keista yra jūsų pozicija, kai jūs ne pirmą kartą reikalaujate, kad būtų paviešinti tie asmenys, kurie pagal galiojusius įstatymus prisipažino ir pagal įstatymus turi teisę į tą juose nurodytą apsaugą. Jeigu mes nueitume šiuo keliu, taip apgaudinėtume žmones, mes, be abejo, priverstume absoliučiai visus netikėti mūsų valstybe, jos įstatymuose duodamais įsipareigojimais. Iš tikrųjų jūsų siūlymai verčia žmones neprisipažinti. Kam prisipažinti, jeigu vis tiek gresia paviešinimas? Jūsų siūlymai yra labai naudingi tiems darbuotojams, kurie toliau planuoja viena ar kita forma tęsti veiklą ar gali būti pažeidžiami. Aš tikrai labai siūlyčiau pagalvoti, apie ką jūs kalbate.
O kad reikia rūpintis nukentėjusiais asmenimis, tai aš su tuo sutinku. Apie tai reikia pagalvoti. Jeigu reikia kokia nors forma čia dar įrašyti apie jų interesų apsaugą, manau, kad ta kryptimi tikrai galima projektą tobulinti. Manau, ne vienu atveju būtų ir pagarba tiems nukentėjusiems, jeigu jų kančios būtų viešai paskelbtos, aprašytos. Tai nėra jų kokių nors interesų pažeidimas, mano manymu, jeigu visuomenė sužino apie tas jų patirtas kančias. Pagalvokite, kiek mes leidžiame knygų apie tremtį, apie nukentėjusius žmones. Ar tai yra tų žmonių interesų koks nors pažeidimas, kad visuomenė susipažįsta, užjaučia, įvertina jų patirtas kančias?
PIRMININKAS. Dėkui. Kitas klausiantysis – A.N.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, kadangi jūsų projektas užregistruotas gerokai prieš įsisiūbuojant tos didžiosios darbo grupės veiklai, tai ar jūs buvote pakviestas į grupės posėdžius, ar grupė svarstė jūsų projektą, ar buvo diskusija dėl šito? Ir antroji klausimo pusė. Jeigu būtų po pateikimo pritarta, ar yra reali galimybė šiuos projektus sujungti ir juos patobulinti ir ar būtų naudinga juos abudu sujungti?
J.RAZMA. Dėl pakvietimo į grupę aš neturiu kuo skųstis, nes mūsų frakcija delegavo kitą asmenį, mano yra atskiras projektas. Ar grupė įvertino, ar nagrinėjo, aš nesiimu spręsti. Manau, tai nėra labai svarbus dalykas, grupė gali dirbti taip, kaip ji pati susiplanuoja. O dėl patobulinimo ir sujungimo, be abejo, kad taip, kiekvieną projektą galima tobulinti. Pristatydamas projektą pats paminėjau keletą tobulinimo krypčių.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Sereika.
A.SEREIKA. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų pritariu pačiai įstatymo įdėjai, pačiai minties krypčiai, bet kartu turėčiau pasakyti, kad tai gerokai neišbaigtas siūlymas. Ar jūs nemanote, kad reikėtų konkrečiau reglamentuoti tvarką, tarkim, susipažinimo, nes šiuo atveju nematau jokių žingsnių ta linkme. Ar jūs nemanote, kad reikėtų tam tikra prasme reglamentuoti viešųjų asmenų statusą ir informacijos apie juos skelbimą?
J.RAZMA. Tikrai aš sutinku, kad būtų labai naudinga detalizuoti paviešinimo tvarką, bet tiek jūs, tiek aš esame politikai. Mes nebūtinai ir žinome, kaip tas detales geriausiu būdu aprašyti. Apskritai manau, kad Seime mes, kaip politikai, dažnai esame varžomi, nes turime pateikti gana detalius projektus, kad Seime nėra tradicijos, kad mes balsuotume, sakykim, už rezoliucijas, kur būtų nusakoma sprendimų kryptis ir principai, o po to specialistai pagal tuos principus parengtų reikiamus projektus. Be abejo, aš sutinku, kad man stinga žinių toms įvairioms procedūroms, detalėms aprašyti. Manau, kad tas trūkumas iš esmės galėtų netrukdyti balsuoti už projektą ir pavesti komitete tuos trūkumus ištaisyti papildant procedūras.
Dėl viešųjų asmenų. Čia, matyt, taip greitai negalėčiau atsakyti. Apie kokius viešuosius asmenis kalbam? Tų laikų viešuosius asmenis, dabartinius? Ką čia galima papildomai dėl jų numatyti, kad pirmiausia būtų parengti tie dokumentai paviešinti. Aš tikrai sutikčiau, kad tai būtų visuomenės interesas, būtent apie viešuosius asmenis pirmiausia turėti galimybę gauti informaciją iš archyvo, o ne apie tuos, kurie privačiame sektoriuje ramiai triūsia ir niekam nerūpi.
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinysis klausia K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš principo pritariu archyvų paviešinimui ir kai kuriems jūsų siūlomiems pakeitimams, bet yra labai didelė kontroversija, ką jūs siūlote. Jūs rašote, kad Vyriausybės nustatyta tvarka archyvų apžiūrėjimas bus ribojamas tik tuomet, kai ta informacija bus susijusi su prisipažinusiais asmenimis. Kitaip sakant, jūs oficialiai pritariate bylos falsifikavimui. Jeigu aš noriu pažiūrėti kokią nors bylą ir ten yra asmuo, kuris padarė galbūt labai didelį nusikaltimą, nužudė arba ištrėmė žmogų, bet jis prisipažino, tai jo pavardė iš tos bylos bus išbraukta ir aš turėsiu susipažinti su falsifikuota byla. Kaip tai suprasti?
J.RAZMA. Man atrodo, jūs šiek tiek viską sujaukėte. Jeigu koks žmogus yra padaręs nusikaltimą, tai jis už tai turi būti nuteistas arba teisiamas ir niekas jo čia neapsaugo. Kalbama apie tuos, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę ir gal net nieko blogo nepadarę, bet jie pagal galiojančius įstatymus, aš dar kartą akcentuoju, turi teisėtus lūkesčius į informacijos apie juos apsaugą. Tą garantavo įstatymai, tą garantavo Seimas. Jūs siūlote tą paneigti, kad niekas nebetikėtų valstybe? (Balsai salėje) Už nusikaltimus kiekvienas atsako įstatymų nustatyta tvarka, ir nieko aš čia nesiūlau apsaugoti nuo tos atsakomybės. Tik reikia, kad prokuratūra atliktų savo pareigas ir tirtų tuos nusikaltimus. Čia yra visai kiti dalykai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis teikėjau, už pristatymą ir atsakymus į klausimus. Pateikimo stadijoje vienas – už, vienas – prieš. R.Dagys – motyvai už.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, visi, kurie anksčiau dalyvavome diskusijose dėl KGB rezervo sąrašo ir panašiai, kalbėjome vieningai, nebuvo didelių prieštaravimų. Visos frakcijos gana vieningai kalbėjo, kad mes turėtume eiti paviešinimo keliu, ir tai iš tikrųjų yra esminė nuostata. Kuo ilgiau laikysime uždarę tuos archyvus, tuo ilgiau turėsime daugiau įvairiausių situacijų su visokiais dokumentais, kurie neaišku iš kur atkeliauja, iš kur atėjo, kas ten buvo, su visokiais gandais, įvairiais riboto ir slapto naudojimo dokumentų paviešinimais ir t.t.
Jeigu mes norime tęsti tokią praktiką, aišku, galime pasisakyti prieš šį įstatymą, o tuos visus techninius dalykus, kuriuos ponas J.Razma minėjo, iš tikrųjų bus galima ištaisyti komitete ir papildyti tą rekomendaciją. Galų gale ir pati Vyriausybė gali įstatymiškai nustatyti tvarką, kaip tai bus padaryta, bet pats principas tikrai reikalauja kuo greičiau baigti šį procesą, kad mes ilgai netęstume įvairių tyrimų, kurie mums kartais yra primetami. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. J.Sabatauskas – kita nuomonė.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš dirbau toje darbo grupėje, kuri susijusi su prieš tai teiktais įstatymų projektais, ir teko susipažinti su kitų šalių patirtimi ne tik iš dokumentų, bet ir akivaizdžiai kalbantis su tais žmonėmis, kurie rūpinasi tais reikalais, pavyzdžiui, Lenkijoje. Aš noriu jums priminti skandalą, kuris nuvilnijo prieš kelis mėnesius Lenkijoje. Jis vadinamas tokiu pavadinimu – „Vilšteino sąrašas“, kai vienas žurnalistas gavo iš Tautos atminties instituto archyvo katalogą asmenų, nors kartą paminėtų tose bylose, o ten paminėti ir nukentėję asmenys, kurių persekiojimas buvo vykdomas, ir slaptieji bendradarbiai, ir niekuo dėti asmenys, kurie pateko į aplinką nukentėjusiojo aprašomoje dalyje. Tas sąrašas, katalogas, buvo paskleistas su tokiu užrašu: „Jie buvo slapti bendradarbiai“. 240 tūkst. asmenų. Tas pats gali atsitikti ir čia, kai paviešinsime visą sąrašą, visus duomenis iš bylų. Aš, pavyzdžiui, nenoriu, kad mano šeimos tremties byla būtų vieša, kad niekam be asmens sutikimo… Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą iš viso negali būti viešinami duomenys, kurie susiję su kitų asmenų gyvenimu, jeigu jie to nenori. Taigi kad nebūtų tragedijų, kurios atsitiko Lenkijoje, kai buvo apšmeižti tautos didvyriai, kurie buvo nukentėję, grįžę iš Osvencimo, sovietiniame kalėjime pabuvo, kurių vardais pavadintos šimtas mokyklų ar „harcerskų družinų“, kuriuos dabar laiko priešais… Negalima priimti tokio įstatymo.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, turime balsuodami išsakyti, nesant bendro sutarimo, nuomonę. Tikiuosi, veiks ir pono A.Endzino aparatūra. Balsuokime dėl pritarimo arba ne įstatymo projektui Nr.XP-183 po pateikimo.
Balsavimo rezultatai: 87 užsiregistravus, 24 – už, 37 – prieš, 24 susilaikė. Po pateikimo nepritarta.
Kolegos, dabar turime apsispręsti, ar grąžiname tobulinti, ar yra atmetamas. Gal bendru sutarimu galime grąžinti iniciatoriui tobulinti? Gerai. Bendru sutarimu apsispręsta grąžinti iniciatoriui tobulinti. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.
Dabar, kolegos, prašau dar minutėlę jūsų dėmesio. Siūlyčiau grįžti prie Administracinių teisės pažeidimų kodekso, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėjo galimybę aptarti šį klausimą, atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadą. Į tribūną kviečiu V.Žiemelį, kad referuotų dėl įstatymo 4 straipsnio. Prašom, gerbiamasis kolega.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas susirinkęs aptarė ir iš esmės priėmė Teisės departamento siūlymą. 35 straipsnio 2 dalies formuluotę teikia tokią. Ar skaityti visą formuluotę, ar tik konkrečiai?..
PIRMININKAS. Ne, jūs tiesiog pasakykite, kas keičiasi. Mes taip taupysime laiką.
V.ŽIEMELIS. Pasikeičia tik trys žodžiai ir pasakysiu konkrečiai kokie. „Priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį“ – vietoj šių keturių žodžių mes įrašome „nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos“.
PIRMININKAS. Gerai. O dėl 3 dalies?
V.ŽIEMELIS. Viskas gerai ten.
PIRMININKAS. Niekas nesikeičia. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
L.Sabutis dėl šio straipsnio ar dėl viso? Dėl viso. Dėkoju. Ar galime priimti šį straipsnį su patobulinimu, kurį siūlo, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabą, pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Nėra manančių kitaip, pritarta 4 straipsniui su pakeitimais bendru sutarimu.
Taigi dabar dėl viso įstatymo projekto – L.Sabutis. Nuomonė už.
L.SABUTIS. Nežinau, ar kalbėti už, nes nėra prieš. O šiaip tai manyčiau, kad reiktų padėkoti Teisės ir teisėtvarkos komitetui už tai, jog pagal nūdienos reikalavimus pakoreguotos teisės normos. Apskritai mūsų Administracinių teisės pažeidimų kodeksas modernėja ir darosi vis sudėtingesnis, tačiau toks šiandien yra gyvenimas. Žinoma, norėtųsi, kad būtų toliau kiek galima sparčiau tobulinama ir galų gale būtų kaip vientisas rinkinys, nes dabar kituose teisės aktuose yra panašių teisės normų. Pasisakydamas už šias pataisas, kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Taigi, kolegos, primenu, kad balsuojame dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų įstatymo projekto Nr.XP-147 priėmimo. Prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę.
Balsavimo rezultatai: 79 Seimo nariams užsiregistravus, 75 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Įstatymas, registracijos Nr.XP-147, priimtas.
Gerbiamieji kolegos, 11.51 val. Aš siūlau padaryti trumpą pertrauką iki 12.10 val. Ar priimtina? Gerai. Rytinio posėdžio pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, primenu, kad mes išnagrinėjome visus klausimus, kurie turėjo būti išspręsti iki pertraukos, ir dar kai ką iš rezervinių klausimų.
Dabar pagal eilę yra darbotvarkės 1-8 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-226(2). Eurointegracinis. Svarstymo stadija.
Primenu, kokia buvo istorija, arba kas nutiko šitam projektui. Buvo padaryta pertrauka ryšium su Etikos ir procedūrų komisijos išvada ir posėdžio pirmininkas paprašė Teisės departamento išaiškinimo. Teisės departamentas pateikė išaiškinimą Seimo Pirmininkui A.Paulauskui. Pabaiga yra tokia: „Teigti, kad Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo, projekto numeris toks ir toks, įstatymo leidybos procedūra turi būti stabdoma, nėra teisinio pagrindo“. Tokia yra išvada. Bet, primenu, kad irgi apie tai buvo kalbėta ir aš pats kalbėjau Seimo posėdyje, jeigu kas reikalauja, tai mes turėtume balsavimu nuspręsti, ar einame toliau, kaip užrašyta darbotvarkėje, ar grįžtam atgal? Prašom. Kolega R.Dagys dėl šito? Diskusijose. Jeigu bendru sutarimu, tai einam toliau, ir viskas. Ačiū.
Iš eilės turėtų būti ne kolega R.Dagys o jo kolega K.Starkevičius. V.Rinkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas. Prašom.
V.RINKEVIČIUS. Komitetas pakartotinai svarstė šį įstatymo projektą ir svarstymo metu komiteto narė V.Martinkaitienė balsavime nedalyvavo, antrą kartą, birželio 15 d., balsavime dėl šio projekto. Komitetas apsvarstė Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 30 ir 34 straipsnių bei aštuntojo1 skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-226. Jam pritarė. Siūlo svarstyti antrąjį variantą. Komitetas atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Projektui yra gauta pataisų, į kai kurias pataisas atsižvelgė, į kai kurias ne. Siūlau pataisas…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Rinkevičiau, jūs dar turite kalbėti ir Europos reikalų komiteto vardu, man atrodo. Tai gal pasakykite porą žodžių.
V.RINKEVIČIUS. Europos reikalų komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir projektui pritarė bendru sutarimu. Siūlo pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi vienas kolega nori kalbėti, aš siūlau tamstai šiek tiek prisėsti, o į tribūną kviečiu kolegą R.Dagį. Prašom. Ar frakcijos, ar savo vardu? Tada 5 minutės. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, gaila, kad šitas įstatymo svarstymas apaugo procedūriniais ir kitokiais pažeidimais, ignoravimais ir neleidimais įvairioms suinteresuotoms pusėms komitete išsakyti visų nuomonių, ir paskendo visa svarstymo esmė. Šį įstatymų paketą priimame todėl, kad atsiliekame nuo tam tikro savo integracijos įstatymų grafiko. Daugelis tų pataisų, kurias reikia priimti, reikalingos, jau seniai reikėjo priimti, nes vargu ar mes spėsime iki rugpjūčio 31 d. įvykdyti direktyvos reikalavimus, kad sukurtume visą atliekų tvarkymo, ypač elektronikos srityje, finansavimo sistemą. Todėl reikėtų paskubėti.
Pagrindinis ginčas tarp interesų grupių turbūt susijęs su 34 straipsniu. Kad geriau suprastume, dėl ko mes ginčijamės, aš norėčiau kai kuriuos aspektus jums pateikti ir pasiūlyti savo nuomonę. Iš tikrųjų atliekų tvarkymas yra tam tikra prievolė, kuri užkraunama mūsų gamintojams, ir tą prievolę jie turi vykdyti. Tai yra visiškai suprantamas dalykas. Klausimas yra mums patiems apsispręsti, kaip mes tą dalyką darome, kas tai vykdo ir kas imasi tos atsakomybės. Ankstesnės Vyriausybės buvo tokių nutarimų, kuriuos priėmus kūrėsi kai kurios asociacijos, kad organizuotai tvarkytų atliekas, tiek elektroninės, tiek stiklo taros, tiek kitas pakuotes ir panašiai. Kadangi tai yra labai skirtingi interesai, tuos interesus reikia kartu suderinti ir, kita vertus, geriau kontroliuoti, ir prisiimti visą atsakomybę, kai asociacija susikuria dėl kokio nors konkretaus klausimo ir tą klausimą ima pati kuruoti. Valstybei tai yra be galo naudinga, nes mes patys nesikišame į jų vidaus kovas ir visų interesų derinamą, o tiesiog užkraunam prievolę ir žiūrim, kaip tą prievolę vykdo. Taigi decentralizacijos prasme mums būtų labai naudinga, kad būtų asociacijos. Europinė praktika yra tokia, kad kai kurios valstybės, ne dauguma, yra įsivedusios monopolį tuo klausimu, monopolį ne blogąja prasme, bet tiesiog jungiamasi prievarta į asociacijas, kad tas dalykas būtų jų kolektyviai tvarkomas. Taip, kaip mūsų Prekybos ir amatų rūmai įteikia tam tikrus žymėjimo sertifikatus ir t.t. Vežėjai turi, išdavinėja savo leidimus. Todėl specialiai taip daro… Kitos valstybės, dauguma valstybių, renkasi asociacijų būdą, kai gali veikti kelios asociacijos, bet irgi aiškiai. Kas tvarko elektronikos atliekas, kas stiklo taros, kas kitas pakuotes tvarko, bet irgi aiškūs subjektai.
Šitoje įstatymo normoje, be šitų, mėginame įteisinti, kad ir pačios įmonės tai gali daryti, vienokia ar kitokia įmonė, sakykim, apeliuojama į didelę „Snaigę“ . Iš esmės leidžiam ir pačioms įmonėms tai daryti. Tada ta įmonė pati už viską atsako arba neatsako, mūsų teisinė bazė yra tokia, kad galima kol kas lengvai pro tas visas skyles praslysti. Atsakomybės ir kitos tvarkos klausimus jie tada sprendžia individualiai. Dažniausiai tas individualiai būna susijęs su tam tikrais valdininkais, kaip kas garsiau prieina, kaip kas geriau susitaria ir panašiai. Mano manymu, mes neturėtume palaikyti tokios išlygos, kuri iš esmės sugriauna visą sistemą, o eiti ta pačia linkme, dėl kurios anksčiau Vyriausybė buvo apsisprendusi, – skatinti jungtis visus į asociacijas. Skirtingas asociacijas, gal skirtingų interesų, bet kad būtų aiškus subjektas, su aiškia atsakomybe ir su aiškia galimybe tvarkyti ir prisiimti atsakomybę už juos. Kita vertus, jeigu paliekame taip, kaip dabar yra, tai asociacijai mes esam prirašę įvairių reikalavimų, ką jos turi veikti ir kaip jos turi tvarkytis, kokia atsakomybė tvarkymosi srityje, o individualioms įmonėms kol kas jokių reikalavimų neturime. Šiuo atveju, aišku, visi eis lengviausiu keliu – jokių asociacijų nekurs, nes individualiai tada susitvarkyti bus lengviau. Aš agituočiau už tai, kad mes atsisakytume tos išlygos ir galimybės, apeliuojant į kažkokį liberalizmą, nesuprantama, dėl ko… liberalizmas niekur čia nėra pažeidžiamas, nes yra konkretus interesas sutvarkyti atliekas, užtikrinama asociacijų kūrimo teisė, atsisakyti tos išlygos, kuri iš esmės sugriauna pradėtą procesą. Siūlyčiau šią įstatymo vietą taisyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaip tik laiku baigėte. Diskusijoje buvo užsirašęs kalbėti vienas Seimo narys. Todėl dar kartą kviečiu į tribūną kolegą V.Rinkevičių. Dabar nagrinėsime pataisas. Noriu pranešti, jeigu ką nors ne taip pasakysiu, kolega V.Rinkevičius pataisys, kad komitetas birželio 8 d. nagrinėjo visą paketą pataisų, ir mes pirma būtent šitas pataisas aptarsime. O tada yra dar kitas paketas pataisų, tai vėliau. Pirmasis pagal mano sąrašą, gerbiamasis Rinkevičiau, yra kolega E.Pupinis. Sutampa mūsų sąrašai?
V.RINKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Tada prašyčiau, kad kolega E.Pupinis tartų žodis. Prašom.
E.PUPINIS. Gerbiamieji, mano pasiūlymo esmė yra ta, kad vis dėlto nebūtina tik vykdyti direktyvas, būtinas sąlygas reikia įvykdyti, bet Lietuvoje yra tam tikros specifinės sąlygos, kai galime praplėsti dalyvaujančių atliekų tvarkymo narių skaičių. Tai yra siūlau įvesti dar ir tai, kad solidariai tame procese dalyvautų ir tie, kurie įveža automobilių dalis. Kodėl aš tai siūlau? Todėl, kad Lietuvoje yra susidariusios tam tikros sąlygos, labai populiarus verslas yra transportų priemonių tvarkymas. Įvežant ir senas transporto priemones ir įvežant naujas dalis, atvežama tam tikrų atliekų. Manau, kad solidariai tame procese turi dalyvauti ir tie, kurie įveža automobilių dalis. Yra tam tikrų problemų, kai žmonės, kurie tvarko savo transporto priemones, tų dalių neturi kur dėti. Faktiškai teršiama gamta, todėl atsirado šitas pasiūlymas. Taip pat (galbūt pasiūlyme buvo įsivėlusi klaida) siūlau, jog būtų viena sąlyga, kad būtų atsižvelgta į tai, kad eksploatuotos transporto priemonės ir dalys būtų be pašalinių atliekų, nes gali susidaryti precedentas, kad į šalį gali būti atvežamos transporto priemonės atskiromis dalimis, atskirai kėbulas ir variklis, iš esmės jos bus neįtraukiamos į apskaitą. Todėl manau, kad nebūtų nereikalingų žaidimų, įtraukti į šį procesą ir tas įmones, kurios įveža dalis ir kurios taip pat užsiima transporto priemonių tvarkymu. Tada sąlyginai mokesčiai bus paskirstyti lygiau ir tiems, kurie įveža transporto priemones, ypač senesnes transporto priemones, ir tiems, kurie atveža dalis.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
V.RINKEVIČIUS. Komitetas nepritarė pataisai, nes tai neatitinka direktyvos reikalavimų, jie taikomi tik transporto priemonėms, o ne jų dalims. Kita vertus, tai labai apsunkintų administravimą, iš esmės nėra jokios apskaitos, kaip tai vykdyti. Yra valstybinė automobilių registracija, yra apskaita, yra informacija. Dėl atskirų dalių nėra galimybės, kaip tą padaryti, faktiškai būtų deklaratyvi tokia nuostata, kuri realiai nelabai būtų vykdoma. Todėl siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega L.Sabutis nori paremti pataisą. Prašom.
L.SABUTIS. Taip. Aš norėčiau paremti. Prašyčiau pranešėjo priimti, nes tai nė kiek nesumenkintų paties įstatymo ir tų normų, kurias jūs teikėte priimti. Tarp kitko, yra įvežama įvairių ne tik transporto priemonių, bet ir kitų buityje naudojamų atliekų, ir televizorių, ir šaldytuvų, ir kitokio balasto. Jūs žinote, kad 15 metų į Lietuvą iš visos Europos ir iš kitų pakraščių vežamos kaip į šiukšlių dėžę įvairiausios… Tam tikra prasme galima jas panaudoti, bet dažniausiai yra nepanaudojamos. Jų pareiga, be abejo, rūpintis ir kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvoje… dėl šių daiktų atliekų pakavimo ir likvidavimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Bosas. Kita nuomonė. Prašom.
A.BOSAS. Gerbiamasis L.Sabutis šiek tiek supainiojo tuos dalykus. Direktyva kalba tik apie automobilių transporto priemones, kurios įvežamos ir registruojamos. Kadangi agregatai ir dalys neregistruojamos, jų apskaita neįmanoma, ir sukontroliuoti tų dalykų neįmanoma. Todėl siūlau nepritarti tai pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti, ir balsuosime. Primenu, kalbame 1 – už, 1 – prieš. Dar pranešėjas. Prašau labai trumpai.
V.RINKEVIČIUS. Yra bendra atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje, kuri apima ir tuos, ir nebūtinai įvardijant šiame įstatyme. Apskritai yra bendra tvarkymo sistema, kuri apima ir tas dalis, ir mazgus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Pirmas balsavimas po pertraukos. Kas remiate kolegos E.Pupinio pataisą, balsuojate už, kas manote kaip pagrindinis komitetas, balsuojate kitaip. Gerbiamasis pranešėjau, pasiimkite savo kortelę ir čia galite balsuoti.
Už – 18, prieš – 40, susilaikė 10, nepritarta.
Dabar grupė komiteto narių – kolegos V.Martinkaitienė, J.Palionis, K.Starkevičius – teikė pataisą, kuriai pritarta iš dalies. Galbūt sutinkate su komiteto išvada? Kas gali pasakyti iš jų? Sutinkate? Gerai. Tada darome taip, kaip komitetas nutarė. Dabar nepritarta… Čia, matyt, tų pačių grupės Seimo narių… Prašom. (…) straipsnis.
V.RINKEVIČIUS. Taip, tų pačių. Komitetas nepritarė šiai pataisai. Gal atsiima kolegos?
PIRMININKAS. Kolega J.Palionis. Čia tiktų būtent jam kalbėti.
J.PALIONIS. Taip, atsiimame.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų vienai pataisai, t.y. 30 straipsnio papildymui 8 dalimi, pritarta, o dėl 34 straipsnio vienam siūlymui nepritarta. Ar atsiimate? Gerbiamasis Palioni? Gerbiamasis Juozai, toliau jūsų siūlymai. Daugumai pritarta, bet 34 straipsnio kitokiam išdėstymui nepritarta. Ar reikalaujate balsuoti, ar atsiimate?
J.PALIONIS. Visa grupė sutinka, kaip nusprendė komitetas. Tai yra kur nepritarta, tai nepritarta, o kur pritarta, tai pritarta.
PIRMININKAS. Gerai. Aišku. Ačiū. Dabar 341 straipsnis. Čia pritarta iš dalies, sutinkate? Ačiū. Pritarta. Siūlėte atsisakyti 343 straipsnio, komitetas nepritarė. Ar sutinkate su komiteto nuomone?
J.PALIONIS. Sutinkame.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir 34 straipsnis. Komitetas pritarė iš dalies. Irgi sutinkate?
J.PALIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Po to pritarta. Ir, man atrodo, jūsų paskutinis 346 straipsnis – pritarimas iš dalies, sutinkate?
J.PALIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir 346 straipsnis – irgi pritarimas iš dalies, o po to viskam pritarta, sutinkate?
J.PALIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi iš šio bloko visos pataisos. Gerbiamasis pranešėjau, prašom dar būti savo vietoje. Mielieji kolegos, dabar pataisos, kurias Seimo nariai teikė vėliau, ir dėl kiekvienos turėsime balsuoti. Tiesa, dėl vienos yra abejonių, bet pasakysiu, kai ateis laikas. Pirmiausia kolegos G.Jakavonis ir V.Simulikas. Kuris kolega tars žodį? Kolega G.Jakavonis žodį tars? Prašom dėl jūsų pataisos ir po to dar ieškosime 10 balsų. Prašom. G.Jakavonis.
G.JAKAVONIS. Mano siūlymas yra 34 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: pirma, gamintojai ir importuotojai turi teisę individualiai tvarkyti savo gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, jas surinkti ir įvykdyti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas užduotis.
PIRMININKAS. Bet komitetas iš dalies pritarė. Jūs norite, kad būtų pagal jūsų redakciją?
G.JAKAVONIS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom. Pranešėjas.
V.RINKEVIČIUS. Su komiteto redakcija teikėjai sutiko.
PIRMININKAS. Tai kaip, dabar neteiksite?
G.JAKAVONIS. Taip kaip komiteto.
PIRMININKAS. Kaip komiteto, gerai. Ačiū. Ar Seimas sutinka, kad būtų pagal komiteto redakciją? Sutinkame. Ačiū. (Balsai salėje) Taip, kaip yra surašyta komiteto išvadoje, kuri buvo priimta birželio 15 dieną. Birželio 15 d. 341 straipsnis. Taip, iš dalies. Gal pirmininkas? Prašom, gerbiamasis…
V.RINKEVIČIUS. Vakar buvo svarstyta, iš dalies buvo pritarta, kad lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčių už aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės… atliekomis (…) gaminių grupę ir pakuotės rūšį naudojamos tik tos gaminių grupės… Aišku, taip?
PIRMININKAS. Gerai. Bičiuliai, dar vienas klausimas, kad palengvintume savo gyvenimą. Ar dėl kiekvienos siūlymų grupės reikia rinkti mums po 10 pritariančių Seimo narių, ar galime iš karto sutarti, jog dėl visų siūlymų yra 10 palaikančių narių? Yra? Sutariame? Ačiū.
Taigi dėl kolegų G.Jakavonio ir V.Simuliko siūlymų taip, kaip interpretavo pagrindinis komitetas, iš dalies pritarta. Ačiū.
Kolegos Seimo nario J.Palionio siūlymas, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė, tai yra, atrodo, vienai dalelei pritarė. Prašom. Gal gerbiamasis Juozas pasakys. J.Palionis.
J.PALIONIS. Kadangi vakar komiteto posėdyje svarstydami iš dalies pritarėme, todėl aš abu siūlymus atsiimu.
PIRMININKAS. Aišku. Noriu paklausti Seimo narių, ar tuo atveju, kur komitetas pritarė, Seimas irgi pritaria, ar reikia dėl to balsuoti? Pritaria. Gerai. Ačiū. Vadinasi, dėl kolegos J.Palionio siūlymų, tiksliau, vieno siūlymo sutarėme, kitus jis atsiėmė.
Štai yra vienas ginčijamas dalykas, tai yra kolegos K.Starkevičiaus siūlymas. Jis jį pateikė šiandien 8 val. 20 minučių. Labai prašau pateikti šį siūlymą priėmimui. Mes jo negalime nagrinėti. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, visos pastabos. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų?
R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto gaila, kad ponas J.Palionis atsiėmė visus savo siūlymus, nes, nors ir buvo priimtas tas kompromisas, kad įtrauktume tas asociacijas, viskas gerai, bet esmė, dėl kurios kalbėjau, taip ir liko – ta pati skylė ir liko. Mes sujaukėme visą procesą, nes įtraukėme į procesą visiškai skirtingus subjektus. Aš tikrai priėmimo stadijos metu parengsiu savo pataisą, nebūsiu toks liberalus dėl atsiėmimų ir panašiai. Tai yra principinė nuostata, gaila, aš norėčiau palaikyti kolegos iš pozicijos nuomonę, bet šį kartą man tokia galimybė pradingo. Tada teks telkti opozicijos pajėgas, mėginti įrodyti dar kartą, kad tai yra procesas ir jo sujaukti tikrai nereikia. Palikus tokias nuostatas, kokios dabar yra, aš už šį įstatymo projektą balsuoti negaliu. Kviečiu, kolegos, po svarstymo taip pat nepritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Iš tikrųjų tamstos teisė teikti pastabas. Kolega A.Bosas. Prašom. (Balsai salėje)
A.BOSAS. Iš tikrųjų diskusijų dėl šio įstatymo buvo daug. Mes diskutuodami priėmėme tokį konsensusą ir teikiame Seimui šį įstatymą. Siūlau balsuoti, nes mes vis dėlto sutarėme, kokia turi būti redakcija. Ačiū.
PIRMININKAS. Tuoj balsuosime. Buvo kalbos dėl balsavimo motyvų. Aš turiu mažai vilčių, kad būtų bendru sutarimu. Ne? Mažai vilčių? Gerai.
Dabar aš tik dar kartą noriu priminti Etikos ir procedūrų komisijos išvadą dėl galimo interesų konflikto Seimo narės V.Martinkaitienės veikloje. Rekomendacija, kaip žinote, nedalyvauti balsavime. Ačiū už išankstinį būsimą veiksmą.
Taigi dabar prašome balsuoti, ar pritariame po svarstymo.
Už – 66, prieš – 2, susilaikė 15. Pritarta po svarstymo.
Imsimės priešpaskutinio iki Vyriausybės valandos klausimo, bet dar R.Dagys nori tarti žodį. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš šiuo atveju į jus norėčiau kreiptis.
PIRMININKAS. Prašom.
R.J.DAGYS. Iš tikrųjų mes susiduriame su tam tikru įdomiu reiškiniu. Šiaip kiekvienas balsavimas dėl kiekvieno klausimo, t.y. balsavimas posėdžių salėje, kiek suprantu, yra balsavimas, kai nulemiama ar vienokia, ar kitokia redakcija. Jeigu Etikos ir procedūrų komisija rekomenduoja nusišalinti nuo balsavimo, vadinasi, rekomenduoja nusišalinti ir nuo balsavimo dėl redakcinių pataisų, o ne tik dėl pritarimo ar nepritarimo po kokio nors svarstymo. Aš taip suprantu. Jeigu teisingai suprantu, tai šiuo atveju vėl, deja, turiu konstatuoti, kad ponia V.Martinkaitienė, balsavo dėl pirmos pataisos, dalyvavo balsavime. Man atrodo, tai tikrai apgailestavimo vertas atvejis, todėl vėl prašyčiau Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinti, ar teisingai buvo pasielgta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, suprantama, kad nereikėjo to daryti, bet tie nusišalinimai ar nušalinimai yra retenybė ir žmonės ne iškart pripranta. Prašyčiau tam tikro atlaidumo. Pagrindiniame balsavime nebuvo dalyvauta.
Kolega A.Bosas. Prašom.
A.BOSAS. Iš tikrųjų V.Martinkaitienė ir komiteto posėdžio balsavime nedalyvavo. Vakar buvau komitete, kuris svarstė tas visas pataisas. Ir praeito trečiadienio komiteto svarstytus klausimus perbalsavome ir vienbalsiai balsavome, bet balsavime V.Martinkaitienė taip pat nedalyvavo.
PIRMININKAS. Ačiū. Svarbus patikslinimas. Dabar, kolegos, prašyčiau susitelkti. Mes turime 20 minučių, gal truputį daugiau, labai svarbiam klausimui. Tai gal bent jį pradėkime, o gal ir galėsime užbaigti atitinkamą stadiją. Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl euro įvedimo Lietuvoje paskelbimo“ projektas Nr.XP-597. Pranešėjas – kolega R.Ačas. Prašom.
R.AČAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, prieš jus 43 Seimo narių prašymas. Vadovaudamasi Konstitucijos 9 straipsnio, Konstitucijos 67 straipsnio 3 punktu bei Referendumo įstatymo 5, 9, 12 ir 15 straipsniais, Seimo narių grupė siūlo Seimui paskelbti konsultacinį referendumą dėl euro įvedimo Lietuvoje.
Gerbiamieji kolegos, kai 1940 metais Rytų saulę parvežė keletas tautos atstovų, jie amžiams užsitraukė visų pasmerkimą. Džiugu, kad 2003 m. referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą dauguma pasakėme savo nuomonę ir pasisakėme už, todėl atsakomybę už Lietuvos ateitį prisiėmėme visi. Tuomet šalyje nebeliko nei opozicijos, nei pozicijos. Tiek tuometinis Lietuvos Respublikos Prezidentas, tiek Seimo Pirmininkas, tiek Vyriausybės vadovas – visi pasileido į visus Lietuvos kampelius agituoti už referendumą, už stojimą į Europos Sąjungą. Džiugu, kad buvo pasiektas toks rezultatas ir atsakomybę prisiėmė ne Seimas, ne Vyriausybė, bet prisiėmė visa tauta. Kai kurie Seimo nariai oponuoja, kad, girdi, referendume pasisakydami už stojimą į Europos Sąjungą mes pasisakėme ir už eurą. Deja, neklaidinkime tautos. Klausimas buvo iškeltas vienas – ar pritariame stojimui į Europos Sąjungą? Mes visi žinome, kaip buvo ratifikuota Europos Sąjungos Konstitucija, t.y. buvo neatsakingai skubama, kai kurie Seimo nariai ją ratifikavo net neperskaitę. Šis klausimas buvo priimtas jo neišdiskutavus, nepasitarus su tauta.
Šiandien dėl šio ratifikavimo daug prieštaringų nuomonių. Kai kurie iš mūsų stebisi, kodėl pastaruoju metu šalies politinė visuomenė pasyvi? Atsakymas vienas, kad svarbiausi gyvenimo klausimai sprendžiami nepasitarus su visuomene, neatsižvelgiant į jos nuomonę. Šiandien norėčiau pasakyti tiems, kurie sako, kad referendumas kainuos 5–6 mln. ar daugiau. Noriu pasakyti viena, kad tiesa, piliečių valia ir likimas nematuojama jokiais pinigais.
Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien pateikimo stadija, todėl prašome balsuoti už, o po to diskutuokime ir apsispręskime svarstymo ir priėmimo stadijose, kad ateityje už šį žingsnį neprisiimtų atsakomybės vien tik Seimas ar Vyriausybė. Ir kad mes visi, jeigu įvyks referendumas, taip pat agituotume, kaip agitavome už stojimą į Europos Sąjungą. Mes, iniciatoriai, kurie pasirašėme dėl šio referendumo, tikrai esame už, tačiau norime, kad svarbiausiais šalies klausimais, tą sako Konstitucijos 9 straipsnis, mes visi pasitartume su tauta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kad klausimams 10 minučių. Pirmoji – B.Vėsaitė. Prašom.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji iniciatoriai, iš tikrųjų nematau analogijų tarp stojimo į Europos Sąjungą ir į Tarybų Sąjungą. Noriu jums priminti, kad Stojimo sutartyje Lietuva yra pažymėjusi, kad įsives eurą. Taigi jūs, iniciatoriai, aiškiai pavėlavote. Porą metų Lietuva stebima, kaip vykdo Mastrichto kriterijus. Aš noriu jums pasakyti, kad lenkai, latviai arba čekai labai norėtų būti mūsų vietoje ir 2007 m. įsivesti eurą. Mano klausimas. Kodėl jūs stabdote Lietuvos pažangą, nes iš tikrųjų stabdote ir investicijų atėjimą, ir, tiesą sakant, greitesnį mūsų prisivijimą ir priartėjimą prie Europos Sąjungos BVP vidurkio.
R.AČAS. Gerbiamoji Seimo nare, aš noriu pasakyti, kad mes nestabdome ir mes nesame prieš euro įvedimą, tačiau, aš kartoju, kad tokiais svarbiais gyvenimo klausimais mes visi turime pasiklausti tautos.
PIRMININKAS. J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš tikiu jūsų nusistatymu, kad jūs už eurą, už euro įvedimą, ir juo ankstesnį. Bet, kadangi jūs kalbate visų pasirašiusiųjų vardu, tai aš, susipažinęs su tais parašais, aiškiai matau, kad yra daug žmonių, kurie buvo ir prieš stojimą į Europos Sąjungą, ir prieš euro įvedimą. Todėl tikrai turbūt negalėtumėte už visus pasakyti, kad visi yra už. Tas dalyvavimas iniciatorių grupėje tų žmonių, kurie aiškiai yra nusiteikę prieš stojimą į Europos Sąjungą ir euro įvedimą, rodo, kad galbūt šis referendumas gali būti skirtas ir tokiems tikslams, – dar kartą išreikšti negatyvią nuomonę. Mano klausimas, kaip jūs balsavote dėl stojimo į Europos Sąjungą referendume, kuriame taip pat buvo įrašyta ir mūsų sutartis dėl euro įvedimo?
R.AČAS. Atsakydamas į pirmą jūsų klausimo dalį, aš galiu pasakyti, kad daugumos pasirašiusių po šiuo referendumu parašų surinkau aš. Ėjau ir diskutavau su Seimo nariais, todėl galiu patvirtinti, jog nė vienas nepasakė, kad jis yra prieš eurą. Bet visi vienu balsu tvirtino, kad reikia atsiklausti tautos.
O dėl manęs, kaip aš balsavau. Aš balsavau už ir balsavau paštu, nes euro referendumo, stojimo į Europos Sąjungą referendumo dieną buvau Vokietijoje. Todėl prieš tai aš balsavau už paštu.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis. Prašom, kolega.
E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, be jokios abejonės, labai svarbu demokratinėje šalyje prieš priimant svarbius sprendimus valstybei atsiklausti žmonių ir apgailestaujame, kad Europos Sąjungos Konstitucijos priėmimas, kuris įvyko praėjusios kadencijos pabaigoje, faktiškai visų Seimo frakcijų balsų dauguma, išskyrus liberalus centristus, buvo po kilimu. Aš dabar matau kai kuriuos žmones, kurie šiandien yra pasirašę po šita iniciatyva ir kurie užsimerkę balsavo už šitą Konstituciją. Tegul lieka tai šių žmonių sąžinei. Bet aš manau, kad atsiklausdami nuomonės jūs mėginate šį klausimą politizuoti, padaryti liberaldemokratų tam tikrą rinkiminę kampaniją už valstybės pinigus. Todėl aš tikrai linkęs nepritarti, nes prisimenu jūsų partijos pirmininko Rolando Pakso 2000 metais jo vadovaujamos Vyriausybės priimtą nutarimą, kuriuo 2007 metais buvo planuojama įvesti eurą. Tai kaip, jūs dabar išsižadate savo kolegos bendražygio sprendimų? Ar tai nėra elementari žmonių sąmonės manipuliacija, ir tiek?
R.AČAS. Gerbiamasis kolega…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, išjungsiu mikrofoną. Aš noriu paprašyti, kad kolegos tilptų į tas 60, maksimum 70 sekundžių, ir ne ilgiau. Atsiprašau. Prašom.
R.AČAS. Gerbiamasis kolega, jūs kaip visada neteisus. Aš pasakysiu, kad šiemet tikrai jokių rinkimų nėra ir jokios rinkiminės akcijos mums nėra dėl ko daryti. Tai viena. Antras dalykas. Buvęs Prezidentas R.Paksas tikrai neagitavo prieš Europos Sąjungą ir jis yra už euro įvedimą. Tai čia yra du nesusieti klausimai ir jūs kaip visada painiojatės.
PIRMININKAS. J.Karosas, tikiuosi, nepainioja. Prašom.
J.KAROSAS. Aš nepainioju, bet aš norėčiau kalbėti.
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, būkite malonus.
J.KAROSAS. Aš nepainioju, bet norėčiau kalbėti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Tada aš supainiojau. Atsiprašau. K.Glaveckas.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų euro įvedimo traukinys yra pajudėjęs. Lietuva yra pasirašiusi sutartį su Europos Sąjunga, su Centriniu banku, prasidėjo pasirengimo procesas. Klausimas būtų toks. Sakykite, jūsų nuomone, ar klausimo, ar reikia įvesti, ar nereikia įvesti euro, kvestionavimas nepakenktų investoriams, kurie planuoja ilgalaikes investicijas eurais, ar nepakenktų bankinėms ir nebankinėms organizacijoms. Galų gale ar nepaveiktų žmonių psichologijos, nes žmonėms pagrindinis klausimas vis dėlto yra toks, kaip bus keičiamas litas į eurą ir kokiu santykiu. O nuo kada, nėra toks esminis dalykas. Tai sakykite, jūsų nuomone, ar referendumas nepaveiks investorių interesų ir nepadarys ilgalaikės ar kokios stabdomosios žalos Lietuvos ūkio ekonomikos augimui?
R.AČAS. Gerbiamasis profesoriau, aš manyčiau jums, kaip ekonomistui, tikrai nereikėtų aiškinti, kad jeigu liksime kiek metų su litu, mūsų ekonomika sugrius. Aš manyčiau, su litu mes gyvenome ne vienus metus ir ekonomika nesugriuvo. Mes matome mūsų ekonomikos vystymosi tempus ir visi džiaugėmės. Manyčiau, kad… Kodėl mes taip iš karto užsiangažuojame, kad lyg ir tauta bus prieš. Aš manyčiau, jeigu mes visi draugiškai agituosime, tauta bus už, bet visa tauta ir prisiims atsakomybę. Ar seksis su tuo euru gyventi, ar nesiseks, visi jaus, kad dalyvavo šiame procese ir jie buvo už. Dėl rezultato tikrai nenorėčiau abejoti. Aš nesuprantu tų Seimo narių, kurie man prieš posėdį kalbėjo ir kai kuriuos mūsų Lietuvos piliečius vadino baronais, runkeliais. Jie nesupras, jiems neišaiškinsime. Aš tikrai taip nenuvertinčiau Lietuvos žmonių ir manyčiau, jeigu mes mažiau diskutuotume per televiziją apie laikinąsias komisijas, apie skandalus, o daugiau diskutuotume apie Europos Sąjungą, apie eurą, tikrai tai duotų didesnį teigiamą rezultatą, negu dabar vieni skandalai.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom, kolega.
J.VESELKA. Na, visi prisiekinėjate, kad labai norite euro. Aš iš tų, kurie nenori euro. Dabar jums būtų toks klausimas. Vis dėlto, kad ir kaip būtų, jūs turbūt sutiksite, kad pinigai yra tik ekonomikos reguliavimo priemonė, nieko daugiau. Prisiminkime. Turėjome rublį, turėjome „vagnorkę“, turime tokį litą, pripešiotą tai prie dolerio, tai prie euro. Kaip matote, ekonomika vis tiek funkcionuoja. Net su „vagnorke“ funkcionavo. Dabar, kaip žinome, mūsų ekonomika siekia maždaug 50% Europos Sąjungos vidurkio. Ar gali normaliai funkcionuoti ta pati reguliavimo sistema ratams arba vežėčioms ir kosminiam laivui?
R.AČAS. Čia jūsų retorinis klausimas, bet, kolega, galėčiau atsakyti. Tikrai nebijau, kad įvedus eurą kas nors atsitiks ar mūsų šalyje prasidės ekonominė krizė. Kaip tik manyčiau, kad niekas nepasikeis ir galbūt viskas būtų daug geriau, nes kai kurie kolegos taip motyvuoja, sako, be reikalo keičiame, keisdami prarandame tam tikrus pinigus. Aš manyčiau, kad čia tik pliusai bus nuo to.
PIRMININKAS. Ačiū. H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mes, lietuviai, visada pasižymime labai įdomiu mąstymu, kai dažniausiai kelnes per galvą maunamės. Kodėl taip sakau? Todėl, kad 2000 m. pats buvau Vyriausybės narys ir atsimenu, kad buvo numatytas 7 metų pasirengimo laikotarpis eurui įvesti. Galbūt tada tam tikru metu reikėjo kalbėti apie referendumą. Dabar pasirengimui yra išleista apie 20–30 mln. litų. Pasirengimo laikotarpiui. Mane labai domina, ar jūs konsultavotės, ar kalbėjotės bent su Reinoldijumi Šarkinu, kokios gali būti pasekmės? Dar vienas dalykas, kadangi apie pinigus pradėjau. Kiek jūsų referendumas kainuos tai tautai, kurios jūs norite atsiklausti? Ačiū.
R.AČAS. Gerbiamasis kolega, kaip tik dėl to kaltinimo, kodėl tai nebuvo padaryta prieš penkerius metus, tai aš manyčiau, kad atsakomybę turėtumėte prisiimti jūs, ne aš, nes aš tada nebuvau nei Seimo narys, nei Vyriausybės narys. O kiek kainuos, aš dar kartą noriu pakartoti tą pačią frazę: tiesa, piliečių valia ir likimas nematuojama jokiais pinigais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū tamstai už pranešimą ir atsakymus į klausimus. Dabar vienas – už, vienas – prieš. J.Veselka, nuomonė už.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš už todėl, kad reikia būti už. Kodėl? Štai dauguma argumentų, kodėl reikia įvesti eurą, aiškina taip: daug kas atpigs, investicijos plūstels, bus sutaupoma pinigų. Neseniai, turbūt prieš mėnesį, buvo suomių delegacija, parlamento Ekonomikos komitetas. Aš klausiau, kas pas juos pagerėjo įsivedus eurą? Sakė, nereikia važiuojant į kitas valstybes keisti pinigų. Sakiau, aš tai žinau, bet ar investicijos padidėjo? Ne, sumažėjo. Ekonominio vystymosi tempai paspartėjo? Ne, tokie patys arba net sumažėjo. Analizuoju Europos Sąjungą po euro įvedimo – jokių papildomų augimo tempų neatsirado. Europos ekonomika – lėtos stagnacijos būklės. Iš dalies dėl to prancūzai, olandai nepritarė Konstitucijai. Italai kalba apie grįžimą prie nacionalinės valiutos. Kur mes skubame? Štai girdžiu visą laiką, kad kai kažką padarysim, atsisakysim kažko nacionalinio, padidės investicijos. Nejaugi jums nenusibodo tos komjaunuoliškos pliurpalynės: įstosim į Europos Sąjungą – padidės investicijos, įstosim į NATO – padidės investicijos. Kur jos? Kol turėjome tarybiniais metais sukurtą turtą ir pusvelčiui jį pardavinėjome, tol ėjo investicijos. Nelieka, vis mažiau lieka – kur tos investicijos? Kū-kū. Kur investicijos? Nėra. O štai vadovaujamės tokiu komjaunuolišku principu: kažkas pasakė – pirmyn. Kaip? Nesakysiu, kaip jie eina. Todėl manau, kad reikia referendumo, nors referendumai ekonominiais klausimais man iš principo nepatinka.
PIRMININKAS. Ačiū. Dvigubai dėkoju J.Veselkai, kad jis kai ko nepasakė. E.Masiulis.
E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pranešėjo atsakymai man dar labiau sustiprino įspūdį, kad čia nėra nieko daugiau, tik politinė akcija. Aš manau, kad nė vienas Seimo narys neturi teisės taip ciniškai elgtis ir naudoti mokesčių mokėtojų pinigų savo politiniams tikslams siekti. Aš dar suprasčiau, jeigu referendumo iniciatoriai kalbėtų apie terminus, apie euro įsivedimo laiką, nes paties euro įsivedimo faktas jau yra kaip Lietuvos įsipareigojimas Europos Sąjungai, patvirtintas Stojimo sutartyje. Būtų galima diskutuoti, bet dabar akivaizdžiai matyti, kad yra noras toliau klaidinti žmones, manipuliuoti jų jausmais ir protais ir tokiu būdu didinti savo politinį kapitalą. Aš kategoriškai nesutinku su tokiom iniciatyvom ir manau, kad Seimas neturėtų pritarti tokiems lengvabūdiškiems žaidimams.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom susikaupti. Mes dabar balsuosime, ar pritariame po pateikimo, tai yra ar pradedame tolesnes svarstymo procedūras. Šiuo atveju galioja bendrosios Statuto normos priimant nutarimus. Galbūt geresnės, tai prašom labiau susikaupus balsuoti už, prieš ar susilaikyti. Kas remiate, kad šis pateiktas nutarimas būtų toliau nagrinėjamas, balsuojate už. Kas manot kitaip, kitaip ir balsuojate. Prašom. Registracija ir balsavimas.
Už – 37, prieš – 16, susilaikė 28. Nepritarta.
Šiuo atveju, matyt, iniciatoriams reikia sugalvoti kitą klausimą. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dar prašyčiau, kad vienas – už, vienas – prieš, ar iš tikrųjų siūlome tobulinti, ar atmesti? (Balsai salėje) Atiduoti tobulinti? Aišku. Atiduodame tobulinti, be balsavimo. Ačiū.
Turim 1 minutę, bet per vieną minutę kurio nors klausimo neišnagrinėsime. (Balsai salėje) Neturim, bet dar ministrų neturim. (Balsai salėje)
Mielieji kolegos, kadangi ministrai neatėjo arba dar neatėjo, aš siūlau apsispręsti dėl žurnalistų etikos inspektoriaus. Čia yra tik viena pastaba. Galbūt mes galime išspręsti šitą klausimą ir nekankinti mūsų inspektoriaus? (Balsai salėje) Gerai.
Kviečiu ministrus į savo tribūną ir pradedame Vyriausybės valandą. Ar ministrai jau pasiruošę ir susikaupę? Prašom. Kviečiam ir naująjį ministrą. Pirmoji klausia I.Degutienė, o po to kolega E.Masiulis ar A.Čaplikas? Kuris? Kolega E.Masiulis. Gerai. I.Degutienė. Prašom.
I.DEGUTIENĖ. Ačiū, gerbiamasis vicepirmininke. Aš, aišku, apgailestauju, kad labai mažai Vyriausybės narių dalyvauja šiandieną. Norėjau paklausti švietimo ir mokslo ministrą, bet jo irgi nematau, tai gal paklausiu teisingumo ministrą.
Gerbiamasis teisingumo ministre, spaudoje buvo skelbta, kad yra parengtos teismo eksperto kažkokios išvados dėl Generalinės prokuratūros turimų duomenų – juodosios „Rubikon“ buhalterijos patikimumo. Ar tos išvados gali būti prieinamos ir viešai paskelbtos, galėtų visi Lietuvos gyventojai ir Seimo nariai sužinoti? Nes dabar iš tikrųjų visuomenėje plinta įvairūs gandai, tie gandai plinta ir žiniasklaidoje. Ačiū už atsakymą.
G.BUŽINSKAS. Laba diena. Labai ačiū už klausimą. Aš, deja, turėčiau nuvilti jus, ponia Irena, nes klausimas tikrai adresuotas ne teisingumo ministrui, nes Generalinė prokuratūra, kaip viena iš teisminės valdžios institucijų, yra tikrai nepriklausoma nuo Teisingumo ministerijos. Jeigu norite sužinoti mano asmeninę nuomonę, aš irgi būčiau už tokių dalykų paviešinimą, nepamirštant, kad Baudžiamojo proceso kodeksas reglamentuoja ikiteisminio tyrimo ypatumus ir kai kurie dalykai gali būti susiję, jų paviešinimas ar nepaviešinimas visada yra susijęs su įstatymo raide. Bet asmeniškai aš būčiau už. Deja, sakau, nei teismų veiklos kontrolė… Tai galėtų būti klausimas, susijęs su Teismų taryba, kuri įvyks rytoj. Būtų galima jai tokį paklausimą pateikti (aš esu Teismų tarybos narys) arba tiesiogiai Generalinei prokuratūrai.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis. Ruošiasi kolega R.Ačas.
E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau. Tikrai sudėtinga klausti, nes nei premjero, nei ūkio ministro nėra tribūnoje.
PIRMININKAS. Premjeras išvykęs, žinote, kokiu reikalu.
E.MASIULIS. O ūkio ministras, nežinau, kokiu reikalu išvykęs. Gal kas nors teiktųsi paaiškinti? Gerbiamieji kolegos, bet kokiu atveju noriu paklausti laikinai einantį premjero pareigas poną Zigmantą Balčytį. Nepaisant to, kad vyksta kasdieniai darbai, ministrai dirba, eina savo pareigas, bendra situacija Vyriausybėje ir valstybėje nėra pati geriausia. Prašom pasakyti, ar Vyriausybė mėgins vienaip ar kitaip reaguoti į V.Uspaskichą ir su juo susijusius skandalus, kai paaiškės vienokie ar kitokie faktai, ar mes pagaliau sulauksime aiškaus premjero ar Vyriausybės narių savo kolegos veiksmų įvertinimo? Nežinau, ar jums dabar pavyks atsakyti į tą klausimą, bet norėtume aiškumo, nes žmonės taip pat laukia aiškumo.
Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Aš manau, tas klausimas nėra labai sudėtingas. Dėl Vyriausybės, kuri susideda iš trylikos ministrų, veiklos, manau, per tą pusmetį (vakar buvo mūsų pusės metų jubiliejus) Vyriausybė iš tikrųjų dirbo gana kvalifikuotai ir kompetentingai, nes sprendimai buvo priimami. Kiekviename Vyriausybės posėdyje mes apsvarstome ir iš esmės vienbalsiai priimame nuo 30 iki 40 klausimų. Tai rodo, kad vienų ar kitų kokių nors santykių arba tam tikrų interesų aiškinimasis, tam tikros institucijos neturi jokio poveikio Vyriausybės darbui. Tai vienas.
Antra. Dėl V.Uspaskicho komandiruotės, jis Sankt Peterburge turi dalyvauti tam tikrame ekonominiame forume. Komandiruotė išrašyta iki šios savaitės pabaigos, ir kitą savaitę jis turėtų būti darbe.
Dėl sprendimų. Manau, premjeras yra gana aiškiai pasakęs, kad kompetentingos institucijos, tarp jų ir Saugumo departamentas, turi pateikti išvadas dėl dokumento autentiškumo ir tų faktų pagrindu bus galima priimti vieną ar kitą sprendimą. Tai yra valstybės vadovo kompetencijos sritis.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Ačas. Ruošiasi kolegė A.Pitrėnienė.
R.AČAS. Aš atsisakau, nes nėra to ministro, kurio norėjau paklausti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė A.Pitrėnienė. Ruošiasi J.Olekas.
A.PITRĖNIENĖ. Turiu atsisakyti, nes nėra švietimo ministro.
PIRMININKAS. J.Olekas. Ruošiasi daktaras K.Bobelis.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš grįšiu prie žemiškų reikalų. Pirmiausia norėčiau pasveikinti naująjį susisiekimo ministrą ir jo paklausti dėl Kazlų Rūdos.
Kaip žinote, Kazlų Rūdoje auga ekonomika, intensyvėja gyvenimas, tačiau išlieka labai didelė problema, kad miestelis yra geležinkelio padalintas į dvi dalis. Žmonėms einant per geležinkelį įvyksta įvairių nelaimių, kurios nusineša vaikų gyvybes. Buvo projektas, kad per geležinkelį bus pastatyta pėsčiųjų perėja. Ar jūs galėtumėte patvirtinti, kad šio projekto įgyvendinimas prasidės šiais metais, ar Kazlų Rūdos gyventojai dar turės laukti geresnių laikų? Ačiū už atsakymą.
P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš negalėčiau šiandien patvirtinti, kad numatytas finansavimas ir kad yra parengtas tos perėjos projektas. Žinau tą Kazlų Rūdos problemą, man teko daug metų susidurti su Kazlų Rūdos įmonių veikla. Manyčiau, kad klausimas yra aktualus, bet šiandien pasakyti, patvirtinti, kad bus statoma pėsčiųjų perėja per geležinkelį, negaliu. Tačiau aš tai turėsiu omeny, ir Susisiekimo ministerija nagrinės jūsų iškeltą klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. K.Bobelis. Ruošiasi kolegė A.Balsienė. Prašom nespaudyti nereikalingų mygtukų.
K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš turiu klausimą sveikatos ministrui. Pirmiausia noriu pasakyti, kad sveikinu jus ir remiu jūsų aiškią, stiprią, konkrečią liniją vykdant sveikatos reformą. Taip pat pritariu priimtam sprendimui skirti kolegą Kęstutį Kuzmicką sveikatos atstovu Briuselyje. Tačiau aš buvo labai sukrėstas jūsų pareiškimo. Gal tai buvo lapsus linguae, galbūt netyčia tas žodis išsprūdo, kai jūs pasakėte, kad moralė apskritai neturi reikšmės ar moralė apskritai neturi reikšmės gyvenime, darbe, politikoje. Tai mane labai nustebino. Aš norėčiau paklausti, ar jūs tą savo pasakymą atšauktumėte, ar paaiškintumėte, ką jūs galvojate apie moralę, kalbant apie bendrą visuomenės gyvenimą?
Ž.PADAIGA. Ačiū, gerbiamasis daktare, už klausimą, ačiū už palaikymą. O dėl moralės, iš tiesų taip nesakiau, galbūt taip buvo suprasta iš konteksto. Apie tai kalbėjome per pusryčius su žurnalistais. Labai vertinu moralės reikšmę kasdieniniame gyvenime, Vyriausybės ir visų institucijų darbe. Jeigu taip buvo galima suprasti iš mano kalbos, tikrai atsiprašau ir atsiimu tuos žodžius.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Balsienė. Ruošiasi kolega V.Kamblevičius.
A.BALSIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau užduoti klausimą sveikatos ministrui. Vakar į susitikimą su rinkėjais atėjusios operacinių slaugytojos kalbėjo apie tai, kad slaugytojų padėjėjoms visai nepadidinti atlyginimai, nors nė viena operacija nevyksta be slaugytojų padėjėjų. Jos baigė kvalifikacijos kursus, tačiau kai kuriose ligoninėse atlyginimai nepadidinti. Ar, ministre, jūs pasižiūrėsite į tą sistemą ir tą tendenciją, kad atlyginimų didinimas vyksta priklausomai nuo administracijos valios? Ir apskritai Lietuvoje turėtų atsirasti tokia darbo užmokesčio sistema, kad priklausytų ne nuo vadovo, bet priklausytų nuo kvalifikacijos, darbo krūvio ir kompetencijos.
Ž.PADAIGA. Ačiū už klausimą. Jūs turbūt pamenate, kad susitarime su profesinėmis sąjungomis, kurį pasirašė premjero sudaryta darbo grupė, taip pat Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, Gydytojų vadovų sąjungos, kitų asociacijų vadovai, buvo įvardyta, kad atlyginimai didinami slaugytojoms ir gydytojams. Taip, daugeliui darbuotojų, kurie nepriklauso šioms kategorijoms, atlyginimai liko nepadidinti, tačiau toks buvo susitarimas. Manome, įstaigos turi pakankamai vidinių rezervų, kad kilstelėtų atlyginimus šiems žmonėms, juo labiau kad į įstaigas investuojamos struktūrinių fondų lėšos (tai yra Energijos taupymo programa), restruktūrizacijos fondo lėšos. Tai yra visos tos priemonės, kurios leidžia jiems taupyti vidinius rezervus.
Pritariu jums, kad galbūt atlyginimo sistema galėtų būti kiek kitokia, tačiau gydymo įstaigos daugiausia yra viešosios įstaigos ir jos sprendžia pačios. Nenorėčiau sutikti su pasakymu, kad atlyginimai kai kur visai nepadidėjo. Kiek turiu preliminarios informacijos, jie padidėjo visose įstaigose, kurioms buvo skirtos lėšos ir kuriose priklausė padidėti. 20 dieną mes turėsime galutinę sudarytos monitoringo grupės, kuri turi įvertinti atlyginimų padidinimą, informaciją ir galėsime aiškiai pasakyti, kurios įstaigos vis dėlto neatiduoda visų pinigų atlyginimams padidinti. Tačiau tikiu, kad jeigu tokių bus, tai bus vienetai. Mes turime priemonių, kad jas įkalbėtume elgtis pagal taisykles.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Kamblevičius. Ruošiasi kolega G.Jakavonis.
V.KAMBLEVIČIUS. Klausimas kultūros ministrui. Gerbiamasis Prudnikovai, pirmasis klausimas yra toks: ar Valdovų rūmų koordinacinė komisija priėmė kokius nors sprendimus dėl dviejų istorikų – gerbiamojo Alvydo Nikžentaičio ir Alfredo Bumblausko?
Antras klausimas. Lietuvoje neseniai lankėsi Lietuvos ambasadorė prie UNESCO ir pareiškė nuogąstavimą dėl Kuršių nerijos ir Vilniaus Senamiesčio galimo įtraukimo į Pasaulio paveldo objektų pavojaus sąrašą. Kokia būtų Kultūros ministerijos pozicija šiuo klausimu? Ačiū.
V.PRUDNIKOVAS. Labai ačiū už klausimą. Dėl Valdovų rūmų ir dviejų istorikų. Jie įtraukti į ekspertų grupę ir dirbs toliau.
Dėl Kuršių nerijos, dėl vizito ir tokios kritikos. Pasakyčiau, kad ne tik Kuršių nerija, bet yra daug objektų ir kituose regionuose, ir Vilniuje, kur dirbant ekspertams, kurie dabar yra UNESCO, buvo duoti tam tikri leidimai. Dabar Kultūros ministerijos pozicija yra labai griežta ir mūsų pagrindinio įstatymo, kuris yra paveldo apsaugos garantas, lydimieji aktai garantuoja, kad ateityje tokių situacijų būti negali. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. G.Jakavonis. Ruošiasi kolegė V.Čigriejienė.
G.JAKAVONIS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Mano klausimas aplinkos apsaugos ministrui gerbiamajam A.Kundrotui. Prieš kelis mėnesius valstybinių institucijų atstovai oficialiai pareiškė ketinimus įrengti panaudoto branduolinio kuro kapinynus ir ilgalaikes saugyklas Pietų Lietuvoje. Atsakydama į mano raštiškus paklausimus, jūsų vadovaujama ministerija tikino mane, kad oficialiai paskelbta informacija apie kapinynus yra klaidinanti. Dabar pasiekė oficiali informacija iš Latvijos apie tai, kad Lietuva oficialiai informavo, jog ketina įrengti branduolinius kapinynus šalia Latvijos sienos ir atsisakė kompensuoti pinigines išmokas Latvijos piliečiams, gyvenantiems netoli tos vietos. Prašom paaiškinti šią situaciją ir atsakyti į klausimą, ar Lietuvos piliečiams planuojamos tokios kompensacijos?
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Nežinau, kodėl jūs man adresavote jį, nes tikrai neužsiimu jokiais kapinynais, ir jeigu būtų pateikta poveikio aplinkai vertinimo ar kitokiu aspektu, be abejo, į tai galėčiau atsakyti. Aš manau, kad su Latvijos tais piliečiais yra susiję prie Ignalinos rengiami įrenginiai. Galbūt kažkokia diskusija buvo, bet iš tikrųjų yra atskira institucija – Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūra ir, matyt, ten yra kažkokie klausimai svarstomi, bet Aplinkos ministerijos kompetencijos srityje jokios diskusijos dėl šių reikalų nebuvo. Man būtų labai tikrai sunku atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.M.Čigriejienė. Ruošiasi K.Glaveckas.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Gerbiamasis sveikatos ministre, jūs žadate pasirašyti, o gal ir pasirašėte įsakymą skirti K.Kuzmicką atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje. Kodėl abu su J.Oleku proteguojate šį asmenį, įsivėlusį į viešųjų ir privačių interesų konfliktą? Dėl to jis neteko Sveikatos komiteto pirmininko posto. Jūs neįžvelgiate jokios problemos ir teigiate, kad tai neturi jokios reikšmės. Ar reikia antrojo atašė ir kokios bus jo funkcijos? Nors Socialinių reikalų ministerija yra kur kas didesnės apimties negu Sveikatos, bet turi vieną atašė Europos Sąjungoje. Ačiū.
Ž.PADAIGA. Ačiū, gerbiamoji profesore, už klausimą. Taip, iš tiesų pasirašiau jau įsakymą, kad K.Kuzmickas vyktų į Briuselį ir dirbtų antruoju sveikatos apsaugos atašė. Darbų yra labai daug, funkcijos yra padalytos. Jos šiandien yra išvardytos išplatintame pareiškime spaudai, galite pasižiūrėti. Manau, kad pareigos jam pavedamos labai atsakingos. Aš pakartosiu, atėjęs dirbti į ministeriją, radau ministro J.Oleko teikimą dėl K.Kuzmicko ir paprašiau visų galimų institucijų pateikti nuomonę apie K.Kuzmicką. Deja, negavau jokių argumentų, kurie leistų man kardinaliai keisti šį sprendimą, todėl pasirašiau šį teikimą ir K.Kuzmickas turėtų nuo šiandien pradėti eiti šias pareigas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Glaveckas. Ruošiasi kolega P.Vilkas.
K.GLAVECKAS. Ačiū. Paprastas, bet labai svarbus klausimas, jeigu galima, dviem ministram, tai finansų ir teisingumo ministrams. Užvakar „Lietuvos rytas“ paskelbė publikaciją, kad paprastas žmogus, važiuodamas iš Kaliningrado srities, deklaravo, kad jis vežasi pradėtą „Korvalolio“ buteliuką už 99 centus. Jis buvo sulaikytas, jam pradėtas teisminis tyrimas, kitaip sakant, bus nubaustas. Sakykite, pone finansų ministre, kadangi tą visą funkciją pradėjo jūsų žinybai priklausantis Muitinės departamentas, tiksliau sakant, Kriminalinis skyrius, ar iš tikro taip yra ir jeigu taip yra, ką jūs tuo klausimu manote? O teisingumo ministrui, ar iš tikro valstybė turi ginti paprastą žmogų, ar jį paprasčiausiai skriausti? Ačiū.
Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų yra tam tikros psichotropinių ir narkotinių medžiagų įvežimo ir išvežimo taisyklės. To buteliuko istorija turbūt yra… (Balsai salėje) Kaip? Taip, čia yra kalbama apie „Korvalolį“. Pagal man pateiktus duomenis, muitinės pareigūnai iš tikrųjų tą buteliuką priskyrė medžiagai, kuri yra draudžiama vežti pagal tam tikras sąlygas. Dabar vyksta tyrimas ir bus galima atsakyti, ar mūsų pareigūnai teisūs, ar ne.
PIRMININKAS. Ačiū.
G.BUŽINSKAS. Jeigu leisite…
PIRMININKAS. Prašom.
G.BUŽINSKAS. …pratęsdamas atsakymą, pradėsiu nuo turbūt daugeliui žinomos lotyniškos frazės dura lex, sed lex. Bet aš iš tikrųjų norėčiau atkreipti dėmesį, kad įvažiavimo ir prekių įvežimo ir išvežimo taisykles reglamentuoja žinybiniai aktai, šiuo atveju Muitinės departamento. Aš manau, kad kas ne kas, bet Teisingumo ministerija, jeigu būtų toks paklausimas, galėtų iš tikrųjų įvertinti, ar tas reglamentavimas griežtas, negriežtas, bet jeigu komentuočiau šią konkrečią situaciją, jeigu nėra numatyta teisės aktuose kvalifikuojančio požymio kaip kiekis įvežamų ne Lietuvoje gaminamų medikamentų, kurie nėra Lietuvoje registruoti… Be abejo, yra daug požymių, rodančių, kad buvo teisės pažeidimas, tačiau aš visiškai sutinku, kad toks kiekis ir tokia reakcija į tokį pažeidimą galbūt nėra visiškai adekvati. Teisingumo ministerija pasilieka teisę, jeigu bus kreiptasi, šį klausimą kelti ir duoti kvalifikuotą išvadą dėl to. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. P.Vilkas ir ruošiasi kolega J.Veselka.
P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra skirtas socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Gerbiamoji ministre, nuo praėjusių metų yra įsigaliojęs Socialinių įmonių įstatymas. Svarstymo metu tikrai buvo daug diskusijų, buvo daug siūlymų. Aišku, to įstatymo tikslas buvo, kad, atsiradus naujam įmonių statusui – socialinėms įmonėms ir neįgaliųjų įmonėms, būtų suteikta valstybės parama, kad tos neįgaliųjų įmonės galėtų sėkmingai tęsti savo veiklą. Štai rezultatai. 2004 metų pradžioje veikė 31 neįgalių žmonių įmonė, o dabar liko tik 7. Dar. Pavyzdžiui, 2005 metais jiems yra skirta 7,4 mln. litų, šiandien yra suteikta tiktai 0,5 mln. litų. Mano būtų klausimas jums, kodėl mažėja neįgaliųjų įmonių Lietuvoje?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Atsakyčiau labai paprastai. Todėl, kad yra tam tikri reikalavimai, kada yra suteikiamas socialinės įmonės statusas, kada yra suteikiamas neįgaliųjų įmonės statusas, nes valstybės parama, valstybės dotacijos negali būti skiriamos bet kam ir bet kaip. Yra tam tikri reikalavimai, kurie yra patvirtinti įstatymu, ir jie yra privalomi visiems. Kaip ministrė ir žmogus, dirbantis socialinės apsaugos ir darbo sistemoje, aš sutinku, kad kai kuriuos pataisymus, pamačius juos praktikoje ir gal ne visada pasiteisinusius, reikia pataisyti. Mes buvome surengę ne vieną pasitarimą ir su neįgaliųjų įmonių atstovais, neįgaliųjų organizacijų vadovais arba atstovais, aptarėme šias problemas. Kartu aš noriu pasakyti, jog dar šią savaitę pasirašiau įsakymą, kuriuo yra pakeisti trys teisės aktai: dėl socialinės įmonės suteikimo juridiniams asmenims tvarkos, dėl tikslinių grupių priklausančių darbuotojų dalies nuo vidutinio tų darbuotojų sąrašo apskaičiavimo tvarkos ir dėl socialinės įmonės veiklos verslo plano struktūros. Aš tikiu, kad šie tų trijų įstatymų lydimųjų teisės aktų pakeitimai bus naudingi ir palankūs, tarp jų ir neįgaliųjų socialinėms įmonėms.
Dar vienas komentaras. Nieko nenorėdama įžeisti, vis dėlto turėčiau pasakyti tokį dalyką, kad pinigus gauti visi norime labai lengvai ir labai paprastai, bet, deja, praėjo tie laikai, kai parašai pusę puslapio ir sakai: čia mano verslo planas, būkite malonūs, už tai valstybė turi skirti dotacijas darbo užmokesčiui, „Sodros“ įmokoms, darbo vietoms įrengti. Iš tikrųjų mes einame prie civilizuotų santykių, prie tam tikrų reikalavimų ir tie metai pradėjus veikti naujam įstatymui yra tam tikras išbandymas, tačiau, kaip aš sakiau, mes esame gana lankstūs ir nemažai pagalbos teikiame, taip pat ir neįgaliesiems, kad jie parengtų tokius dokumentus, kurie atitiktų reikalavimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Veselka. Ruošiasi kolega G.Mikolaitis.
J.VESELKA. Norėjau premjerui, bet premjero nėra, todėl norėčiau pateikti klausimą kultūros ministrui. Gerbiamasis kultūros ministre, kaip jūs žinote, yra toks literatūrinis kombinatorius klasikas – Ostapas Benderis, bet pagal tai, kas vyksta Lietuvoje, mūsų veikėjai kur kas jį pranoksta. Ar jūs nemanote paskelbti literatūrinio konkurso, kad būtų parašytas romanas apie lietuviškus ostapus benderius, nes negražu, kad rusų literatūra mus pralenkia šioje srityje, kai iš esmės mes juos kur kas lenkiame.
V.PRUDNIKOVAS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Reikia skelbti konkursą.
V.PRUDNIKOVAS. Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas prieš penkerius metus padovanojo knygą. Ta knyga buvo visiškai be teksto. Ir jis sakė: kada nors turbūt būsi net kultūros ministras, tai aprašyk, parašyk viską, su kuo susidursi. Tą po savo kadencijos ir padarysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gali ir mus aprašyti, gerbiamasis klausėjau. G.Mikolaitis. Ruošiasi kolega A.Matulas. Garsėliau. Būkit arčiau mikrofono. Įjungta. Prašom nelaužyti.
G.MIKOLAITIS. Norėčiau paklausti žemės ūkio ministrės. Šiais metais mes visus metus, kai važinėjom…
PIRMININKAS. Kolega, gal būkit malonus, prie šoninio mikrofono. Kažkas atsitiko jūsiškiui. G.Mikolaitis. Prašom.
G.MIKOLAITIS. Važinėjom po rajonus ir deklaravom, kad nebus pratęstas pasėlių deklaravimo laikas. Vieną kartą prieisime prie tvarkos ir kad išmokos būtų gaunamos laiku. Dabar teko dalyvauti keliuose… kur sąžiningai žmonės deklaravo. Jie vėl gaus vėliau. Gal jūs numatysite ne tik pratęsti, bet ir eilę? Tie, kurie pirmiau deklaravo, gal pirmiau gaus išmokas? Ačiū.
K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū. Klausimas iš tikrųjų geras ir laiku. Dėl pratęsimo, kad ir kaip būtume linkę palaikyti tvarką, deja, kai buvo surinkta mažiau nei 180… dabar aš tiksliai negalėčiau pasakyti, kiek tūkstančių paraiškų, negalėjome sustabdyti proceso. Dar ir šiandien yra iki 200 tūkstančių, o už praeitus metus buvo 238 tūkstančiai pareiškėjų. Žmonėms nesudaryti galimybės deklaruoti arba nustačius terminą nepanaudoti viso Europos leistino termino… Visas leistinas terminas, kaip žinote, buvo dviem savaitėmis ilgesnis. Todėl ir pratęsėm. Niekas šito nesuprastų. Žmonių priekaištų būtų dešimtys tūkstančių.
Tai viena. Antra, jūs teisus – už praeitus metus nustatyta tvarka pagal eilę… kai pateikta atiduoti pirmumą, nėra visiškai logiška. Be abejo, išmokų procesą reikia paspartinti. Tai padarėme metų pradžioje. Kitiems metams aš modeliuoju kartu su specialistais, su agentūra scenarijų, procedūras, kaip galima dar labiau paspartinti, kad iš esmės jau kovo pradžioje, ypač tie, kurie ūkininkauja, kurie gamina, gautų išmokas.
Taigi pirmumas pirmiausia turėtų būti skiriamas grupėms, o ne personaliai. Tai yra tiems, kurie gamina, išmokama pirmiausia, o tie, kurie turi tik deklaruotas geros agrarinės būklės žemes, dažnai beveik dirvonuojančias, tik aptvarkytas, bet produkcijos negamina, galėtų gauti kovo mėnesį. Bet laikas vis tiek bus tik nuo gruodžio mėnesio. Biudžeto pinigai, mūsų nacionalinė dalis irgi yra taip suplanuota, kad mes šiemet tik pradėsime mokėti. O sausis ir vasaris bus patys aktyviausi mėnesiai. Patikėkit, tikrai pasistengsim, kad bent vienu mėnesiu tas procesas sutrumpėtų. Bet trumpiau kaip per 3–3,5 mėnesio iš esmės niekaip neįmanoma. Tada reikia turėti dvigubai didesnę agentūrą. Ir tada bus sunku valdyti procesą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Matulas. Ruošiasi kolega A.Endzinas.
A.MATULAS. Klausimą noriu užduoti švietimo ministrui. Gerbiamasis ministre, ar vykdote tyrimą ir ar jau turite pakankamai įrodymų, kad ūkio ministro diplomas suklastotas? Kokių veiksmų imsitės kaip švietimo ministras, matydamas, kaip Lietuvoje kepami magistrantai, nesivarginantys ne tik lankyti paskaitų, bet ir atvykti atsiimti diplomų? Norėčiau konkretaus atsakymo.
R.MOTUZAS. Labai ačiū už klausimą. Švietimo ir mokslo ministerija nėra įgaliota ir netikrina visų, baigusių mokslus užsienio valstybėse, diplomų. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisę turi tik darbdavys, priimdamas pilietį ar asmenį, sakykim, į valstybės tarnybą, jeigu žmogus yra baigęs aukštąjį išsilavinimą užsienio valstybėje, kreiptis į prie Švietimo ir mokslo ministerijos esantį Studijų kokybės vertinimo centrą, kad įvertintų tokio žmogaus… jeigu kvalifikaciniai reikalavimai reikalauja aukštojo išsilavinimo ar jo baigimo, diplomas iš tikrųjų liudija, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą.
Kitas vertinimo kriterijus yra kvalifikacija. Žodžiu, ar tas diplomas, tas aukštasis išsilavinimas, sakykim, suteikia inžinieriaus, ekonomisto ar kitos specialybės kvalifikaciją.
Priimant į magistrantūros studijas, apskritai į studijas, iki 1999 metų nereikėjo kreiptis, nebuvo nustatyta tvarka, ar reikia, ar nereikia patvirtinti Lietuvos Respublikoje užsienyje įgyto išsilavinimo. Kadangi ponas V.Uspaskichas stojo į Kauno technologijos universitetą 1997 metais, tuo metu tik pats universitetas, pati aukštoji mokykla savo nuožiūra, esant įtarimui, galėjo kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą dėl patikrinimo, ar tikrai tas užsienyje įgytas išsilavinimas liudija, kad žmogus yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą.
1999 metais Vyriausybė nustatė tvarką. Po 1999 metų mūsų aukštosios mokyklos, priimdamos į bet kurias studijas asmenis, kurie atitinkamą išsilavinimą yra įgiję užsienyje, turi kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą dėl įgyto išsilavinimo patvirtinimo. Taigi Kauno technologijos universitetas nepatikrinęs įstatymo nepažeidė. Kauno technologijos universiteto rektorius teigė, kad visus dokumentus turi įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau, žinoma, vyko Rektorių konferencija, mes apie tai kalbėjome. Yra atkreiptas aukštųjų mokyklų dėmesys, kad reikia būti budresniems priimant ir į aukštojo mokslo studijas, ir į magistrantūros, ir į doktorantūros studijas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Matulas nori papildyti. Prašom, tik trumpai.
A.MATULAS. Gerbiamasis ministre, jūs neatsakėte į antrąją mano klausimo dalį. Ar gali Lietuvoje gauti magistro laipsnį žmogus, nelankantis paskaitų? Kad jums būtų lengviau atsakyti į klausimą, aš noriu paklausti. Ar mano sūnus, kuris baigs universitetą po dvejų metų, gali išsikviesti rektorių ar dekaną įteikti diplomą namuose?
R.MOTUZAS. Gali paskaitų nelankyti. Kiekviena aukštoji mokykla turi savo taisykles. Tačiau svarbiausia – jis turi surinkti kreditus. Yra kiekvieno dėstytojo, kuris dėsto tą discipliną, tvarka reikalauti. Sakykim, šiuo metu yra labai gabių studentų, kurie gali ateiti ir išlaikyti. Formaliai turi surinkti visus reikiamus kreditus ir turėti visų disciplinų įvertinimą.
PIRMININKAS. O prieš tai dar gauti kreditą.
R.MOTUZAS. Jeigu dėstytojas sutiks, pavyzdžiui, Muzikos akademijos dėstytojai labai dažnai dirba namuose, nes patalpos, kadangi groja instrumentais, trukdo.
PIRMININKAS. Klausia A.Endzinas. Ruošiasi kolega E.Klumbys.
A.ENDZINAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau kreiptis į finansų ir aplinkos ministrus. Gerbiamieji ministrai, kaip žinome, valstybės biudžetas gauna nemažas pajamas iš mokesčių už gamtos išteklių naudojimą. Tarp jų – ir už naftos gavybą. Tiksliau, gaudavo nemažas pajamas. Nepaisant Seime priimtų įstatymų, skatinančių naujų išteklių paieškas ir gavybą, gavyba mažėja. Nauji ir jau žinomi naftos plotai iš tikrųjų yra nepanaudojami. Dalis šių plotų nepanaudojama dėl greta gyvenančių žmonių kai kada ir objektyvaus pasipriešinimo.
Kaip jūs manote, ar vietinių gyventojų suinteresuotumas dalį gavybos mokesčio paliekant vietinėms savivaldybėms, o (…) bendruomenėms nepadėtų padidinti įplaukų į valstybės biudžetą padidėjus naftos gavybai iš naujai surastų telkinių? Dėkoju.
Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Gal aš atsakysiu į pirmą dalį dėl tam tikrų biudžeto lėšų paskirstymo. Iš tikrųjų yra daugybė šaltinių, tarp jų ir iš naftos gavybos gaunami mokesčiai į biudžetą. Yra Biudžeto sandaros įstatymas, yra dvi valdžios valstybėje, t.y. valstybinė valdžia ir savivalda. Ir tai, ką jūs minėjote apie bendruomenės skatinimą dėl vienų ar kitų didesnių finansavimo apimčių, tai yra grynai savivaldybių kompetencijos klausimas. Iš tikrųjų meras kartu su taryba galėtų spręsti šį klausimą perskirstydami savo turimą biudžetą dėl parėmimo vienos ar kitos bendruomenės, priimdami vieną ar kitą sprendimą, ypač dėl naftos išteklių panaudojimo. Aš manau, kad tai yra klausimas, kuris nereikalauja keisti kokių nors norminių aktų, bet, ko gero, yra kiekvienos savivaldybės kompetencijos klausimas.
A.KUNDROTAS. Galėčiau truputį pratęsti atsakymą. Iš tikrųjų naftos ir bet kurių kitų išteklių gavyba turėtų būti vykdoma taip, kad nepažeistų žmonių gyvenamosios aplinkos ir nebūtų taršos. Jeigu tokia tarša yra, tam yra mokesčiai už aplinkos teršimą. Kaip žinote, 70% tų mokesčių lieka savivaldybės biudžete.
Nafta ir kiti ištekliai tikrai nėra kaip nors tiesiogiai susiję su ten gyvenančiais žmonėmis ir lyg ir neturėtų būti paskirstomi tiesiogiai toms savivaldybėms. Tas klausimas yra gana seniai gvildenamas, ar neturėtų būti dalis mokesčio paliekama. Manau, be abejo, galima grįžti ir vėl pažiūrėti. Jeigu tai yra kaip vienas iš esminių trukdžių, tai galbūt lengvinant susitarimą su vietos savivalda tas galėtų būti panaudojama, bet, manau, atsirastų kitas prastas principas, kad lyg ir mes ką nors blogo darome toje vietoje, toje savivaldybėje, ir kompensuojame pinigais. Aš manau, kad klausimas turi ir moralinę pusę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E.Klumbys. Ruošiasi kolega K.Starkevičius.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu paklausti du ministrus dėl to nelemto vieno lito buteliuko su korvaloliu. Taigi klausimo pirmoji dalis einančiam premjero pareigas gerbiamajam Z.Balčyčiui. Istorija su vieno lito buteliuku atspindi realią situaciją valstybėje – gaudomi ligoniai, bobutės, o į didžiulius pažeidimus nekreipiama dėmesio. Sakykite, kiek dar vykdomosios valdžios institucijos juokins žmones, nes iš tikrųjų žmonės juokiasi?
Ir antra klausimo dalis yra teisingumo ministrui. Sakykite, ar be jokio kreipimosi nereiktų grąžinti paso tam žmogui, iš kurio jis buvo atimtas dėl vieno lito buteliuko?
Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Dar kartą mėginsiu paaiškinti, dabar detaliau. Dar kartą grįžtu prie psichotropinių ir narkotinių medžiagų, kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, ten įeina ir korvalolis. Iš tikrųjų jis turėjo pagal muitinėse nustatytą tvarką pateikti recepto kopiją, ir jokių problemų nebūtų. Kadangi ši kopija nebuvo pateikta, o mūsų pareigūnai gana sąžiningai atliko savo pareigą, tai šiam piliečiui, aišku, buvo surašytas pažeidimo protokolas.
Dabar kalbant apie vieną litą ir galbūt sureikšminimą arba sulyginimą su tvarka valstybėje. Iš esmės nenorėčiau sutikti su tokiu palyginimu. Manau, jūs galėjote pateikti daug skaičių ir faktų, kurie labai dažnai yra rodomi per masinės informacijos priemones ir televiziją, kai mūsų pasienyje per paskutinį pusmetį arba per paskutinį laikotarpį sulaikomos ypač didelės kontrabandos siuntos, turinčios pačias didžiausias istoriniu laikotarpiu matuojamas apimtis. Tai yra cigaretės ir narkotinės medžiagos, visiškai neseniai buvo sulaikyta 10 mln. litų kontrabanda, yra ir spirito kontrabanda. Taigi mūsų pareigūnų darbas, manau, ir tvarka valstybėje palaipsniui gerėja. Vieno buteliuko istorija dar kartą rodo, kad visi piliečiai, nepaisant to, kiek jie veža per sieną nelegalios arba legalios tam tikros draudžiamos priemonės, privalo tą deklaruoti pagal nustatytą tvarką. Deja, taip jau seniai yra kitose išsivysčiusiose Europos Sąjungos valstybėse, manau, kad ir mes po truputį einame prie bendros tvarkos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. K.Starkevičius.
G.BUŽINSKAS. Jeigu leisite, dar buvo dalis klausimo…
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
G.BUŽINSKAS. Aš grįšiu prie to, kas buvo pasakyta anksčiau ir pratęsiu kolegos ministro mintį. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienu atveju institucijos, kurios reaguoja į vieną ar kitą teisės pažeidimą, atlieka, užtikrina mažų mažiausiai dviejų uždavinių vykdymą. Pirmas – prevencinis, antras – to padaryto pažeidimo tyrimas. Tai šiuo atveju, kad ir kaip būtų skaudu, aš grįžtu prie to, kad visiškai nepamirškime, jog iš tikrųjų kiekvienas teisės pažeidimas turi parodyti, kad mūsų valstybės veikla šioje srityje turi, sakykime, visuotinumo, neišvengiamumo pobūdį, kad kiekvienas teisės pažeidimas turi būti ištirtas ir pažeidėjas turi būti nubaustas. O dėl to, ar patiems inicijuoti tokių teisės aktų, žinybinių teisės aktų pagrįstumą ar nepagrįstumą, tai Teisingumo ministerija pati negali to imtis, nes ji nėra ta institucija, kuri išduoda pasus ar sulaiko pasus. Dar kartą kartoju, jeigu bus toks paklausimas, mes pateiksime išvadas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Starkevičius, ruošiasi kolegė M.Pavilionienė.
K.STARKEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti žemės ūkio ministrės. Ar nemanote, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra slepia informaciją nuo žemdirbių apie lėšų skirstymą? Dabar į Nacionalinę mokėjimų agentūrą sunku patekti ir žemdirbiui, ir žiniasklaidos atstovui ir gauti informaciją. Po to mes išgirstame tik faktus, kuriame komisijas, analizuojame, ar teisingai skirti 9 mln. vienoms kompanijoms, čia garsiai skambančioms. Štai dabar iškilo atvejų, kai keli milijonai skirti nesantiems šiltnamiams. Jeigu būtų daugiau viešumo, būtų daugiau skaidrumo, žemdirbiai žinotų informaciją, tai vidutinis žemdirbys, kuriam kaime labiausiai šiandien reikia tų pinigų, gal tikrai juos gautų?
K.D.PRUNSKIENĖ. Labai ačiū. Iš tikrųjų mes ne kartą atkreipėme agentūros dėmesį dėl viešumo. Žiūrėjome ne tik kiekybės dėl informacijos sklaidos, bet ir dėl to, kokiu būdu tai daroma, kokia forma tai pateikiama. Šį darbą, žinoma, reikia stiprinti nuolat, manau, rezervų tam tikrai yra. Bet spaudoje nuskambėjęs priekaištas dėl to, kad informacija skelbiama taip pat ir per respublikinę spaudą, o ne specifiškai pirmiausia per regioninę spaudą ar specializuotą agrarinio sektoriaus, būtent ta informacija irgi šiek tiek susijusi su konkurencija. Aš įsitikinusi, kad taip orientuojama ir agentūra, kad daugiausia ir pirmiausia turi būti skelbiama per žemdirbiams skirtą specialią spaudą, radijo laidas, televizijos ir t.t., tačiau visai neskelbti per respublikinę spaudą, per stambiausius dienraščius irgi yra netikslinga. Mes šiek tiek tą strategiją koreguojame, nes kai kalbama apie žemės deklaravimą, apie daugelį kitų dalykų, pavyzdžiui, perdirbimo pramonę, kokybės dalykus, kurie irgi susiję su įgyvendinamomis priemonėmis, projektais, tai visų Lietuvos žmonių, kaip vartotojų, dėmesys svarbus. Aišku, yra dar daug ką nuveikti tobulinant, bet kartais nėra taip tiksliai suformuluojama kritika, kai ta kritika kyla iš žiniasklaidos leidinių, dienraščių ar regioninės spaudos tarpusavio konkurencijos. Toks momentas irgi yra.
PIRMININKAS. M.A.Pavilionienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Prašo papildyti. Aš mielai išklausysiu papildymą.
PIRMININKAS. Prašom. Gerai, tuojau, vieną minutę. Palaukite! Kolega K.Starkevičius papildo.
K.STARKEVIČIUS. Aš norėčiau, kad papildytų dėl Panerių, neišgirdau atsakymo apie tyrimą dėl lėšų.
K.D.PRUNSKIENĖ. Yra dalykų, kurie yra įvykę anksčiau ir aš šiandien labai tiksliai… Tas klausimas pavestas ištirti, šiandien aš konkretaus atsakymo neturiu, o savo nuomonės tikrai nenorėčiau daryti oficialiu vertinimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegė M.Pavilionienė. Ruošiasi kolega V.Žiemelis.
M.A.PAVILIONIENĖ. Labai ačiū. Klausimas adresuotas gerbiamajam sveikatos apsaugos ministrui. Birželis – pasaulinis nevaisingų porų mėnuo. Lietuvoje užregistruota apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Manoma, kad kasmet jų padaugėja apie 2000. Mums nuolat primenama apie blogėjančią šalies demografinę situaciją. Mano klausimas. Kada Sveikatos apsaugos ministerija išdrįs pateikti Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą, nes įstatymas turi ginti žmones ir jiems padėti? Ačiū.
Ž.PADAIGA. Labai ačiū už klausimą. Noriu patikslinti, gerbiamoji profesore, kad 50 tūkst. yra orientacinis skaičius, paimtas ekstrapoliuojant kitų šalių duomenis. Tikslių tyrimų Lietuvoje, deja, nėra, gali būti mažiau, gali būti daugiau. Manau, kad ne tai pagrindinė problema.
Dėl Dirbtinio apvaisinimo įstatymo. Jūs puikiai žinote, kad iki šios kadencijos Seimo buvo pateikti du įstatymų variantai, jie galioja, jie nėra išbraukti iš įstatymų leidybos konvejerio. Sveikatos apsaugos ministerija laukia, koks bus Seimo Sveikatos reikalų komiteto sprendimas dėl šio įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Žiemelis. Ruošiasi O.Valiukevičiūtė.
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Paprastai, jeigu kuris nors žmogus pasako, kad jis yra pats protingiausias, kad dirba geriau už kitus, tai aš į tokį žmogų žiūriu skeptiškai. Šiuo atveju gerbiamasis laikinai einantis premjero pareigas sako, kad jie dirba labai gerai, labai kvalifikuotai. Man tai sukelia tam tikrų abejonių. Norėčiau patikslinti gerbiamojo A.Matulo švietimo ministrui užduotą klausimą. Norėjau paklausti, ar aukštoji mokykla privalo pareikalauti diplomo ar atestato originalo? Mūsų laikais originalai visą laiką likdavo aukštojoje mokykloje. Ar šiuo atveju V.Uspaskicho diplomo originalas turėjo likti aukštojoje mokykloje? Ar jums neatrodo, ministre, kad šis skandalas sukelia rimtų abejonių, jog aukštosios mokyklos pernelyg savarankiškos ir ministerijai, matyt, reikėtų, ko gero, daugiau teisių, kad galėtų griežčiau kontroliuoti aukštųjų mokyklų darbą. Ar jums taip neatrodo?
R.MOTUZAS. Labai ačiū. Aš jau minėjau ir dar kartą norėčiau akcentuoti, kad nuo 1999 m. aukštosios mokyklos, priimdamos į bet kokias studijas, turi įsitikinti, kreiptis į mūsų Studijų kokybės vertinimo centrą patvirtinimo, kad užsienyje įgytas išsilavinimas atitinka diplomą. Žodžiu, nuo 1999 m. privalo patikrinti visus turimus diplomus.
Dėl diplomų originalo. Stojant yra paimamas diplomo originalas, paskui padaroma kopija ir grąžinamas asmeniui. Šiuo atveju, kaip teigia Technologijos universitetas, originalas buvo paimtas ir grąžintas. Šiuo metu Kauno technologijos universitete yra jo kopija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė O.Valiukevičiūtė. Po to E.Pupinis.
O.VALIUKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis vidaus reikalų ministre, neseniai vykusioje Žmogaus teisių komiteto surengtoje diskusijoje, joje dalyvavo dar kiti trys komitetai, dėl prekybos žmonėmis prevencijos visi kartu pasidžiaugėme, kad naujoji 2005 metų programa jau patvirtinta ir kad jai skirta kur kas didesnė suma – apie 6 mln. litų. Nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie, kaip žinome, labai aktyviai dirba šios prevencijos srityje, prašė manęs paklausti, kada tie pinigai galėtų pasiekti jų programas, kada juos galima tikėtis gauti?
G.J.FURMANAVIČIUS. Čia turbūt jūsų klausė tie, kurie laukia 70 tūkst., Vilniaus skyriaus nevalstybinė organizacija. Iš tikrųjų mūsų patvirtintoje programoje tie pinigai yra numatyti, bet kaip ir kiekvienoje programoje yra numatyti terminai, kada kuri priemonė vykdoma ir pagal tai ji finansuojama. Priemonių ten yra daug, aš atmintinai nepamenu, bet galite patikinti klausėjus, kad pinigai tikrai bus nustatytu laiku, nes jie yra skirti ir jie bus.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Pupinis. Ruošiasi kolegė A.Pitrėnienė.
E.PUPINIS. Klausimą norėčiau užduoti socialinės apsaugos ir darbo ir finansų ministrams. Manau, kad vienas iš aktualesnių klausimų, kuris bus svarstomas Seime kitą savaitę, yra Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Iš ministerijų, ypač Finansų ministerijos, atstovų su nuostaba tenka girdėti, kad iš savivaldybių lėšos, kurios savivaldybių biudžetuose buvo numatytos socialinėms išmokoms ir kompensacijoms, paimamos dėl Vyriausybės priimtų sprendimų, kurie leido sutaupyti tas lėšas. Ko gero, socialinės apsaugos ir darbo reikalų ministrė turėtų pripažinti, kad ta ekonomija daugiau susidarė dėl nepriimtų sprendimų, t.y. pakeitus paramos tvarką, kai gyventojai privalėdami deklaruoti savo turtą, butus, kuriuose gyvena, nes kažkur privalo gyventi, nors galbūt šiuo metu tie butai šiek tiek per dideli, neteko kompensacijos, o remiamos pajamos nebuvo padidintos. Todėl norėčiau ministrės paklausti. Ar negalime kuo skubiau tą klaidą ištaisyti kad ir paskutiniam šių metų ketvirčiui, prieš šildymo sezoną, ir su ta intencija savivaldybėms lėšas palikti?
To paties norėčiau paklausti ir finansų ministro, kuris galėtų pripažinti, kad lėšų ekonomija buvo ir dėl savivaldybių pastangų tinkamai ūkininkauti tvarkant šilumos ūkį, remiant pastatų renovaciją arba iš savo biudžeto finansuojant nedarbą mažinančias programas?
PIRMININKAS. Prašom.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gal aš pradėsiu pirmoji, nes manęs klausė pirmosios. Atsakysiu šitaip. Žinote, visą laiką vertinu savivaldybių pastangas dirbti labai atsakingai, matyti kiekvieną žmogų ir taikliai skirti jam socialinę paramą, pavyzdžiui kompensacijas už būstą, jeigu jo pajamos mažos, socialinę pašalpą, jeigu jis tikrai negali dirbti ir užsidirbti arba jo pensija per maža, arba vykdant Seimo patvirtintą įstatymą dėl tų išmokų šeimoms, kurios augina vaikus. Kitaip sakant, tai yra kategorinės išmokos. Suprantu, kai tikslinė dotacija, skirta iš valstybės biudžeto, yra beveik 600 mln. litų, tai paklaida gali būti. Tačiau nesutinku, kad ta paklaida gali būti tokia didelė, vidutiniškai net 25%, arba pernai sutaupyti 156 mln. litų. Kai kuriuose miestuose tai yra gana didelės sumos. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste 18 mln., Kauno – 14 mln., Klaipėdoje – 8,7 mln. ir panašiai. Pripažįstu, kad tai yra bendrai blogai organizuotas darbas tiek savivaldos, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nes buvom per geri ir per gausiai priplanavome lėšų. Man kyla toks retorinis klausimas. Ar ne todėl taip yra, kad yra tokia tvarka, jog paskutinį ketvirtį savivaldybės turi teisę savo nuožiūra panaudoti tas lėšas ten, kur nori? Taigi surinkusi informaciją, kam konkrečiai buvo naudojamos lėšos, pamačiau, kad socialinei apsaugai, socialinėms paslaugoms iš tų sutaupytų lėšų nekliuvo net 10%. Tos lėšos buvo panaudotos kai kam kitam, pavyzdžiui, labai mėgsta statyti, remontuoti ir, kitaip sakant, tos išlaidos tapo kaip valstybės investicijų programa.
Dabar dėl jūsų pasiūlymo, kad tos lėšos galėtų būti panaudotos remiamoms pajamoms padidinti. Aš visiškai sutinku, ir ne tik aš, mes tai svarstėme mūsų keturių valdančiųjų partijų politinėje taryboje. Ta mintis buvo iškelta ir diskutuota ir pirmadienį vykusiame mūsų keturių partijų frakcijų bendrame posėdyje, jog iš tiesų reikėtų didinti remiamas pajamas. Manau, kad Vyriausybėje mes tą sprendimą priimsime, nes lėšos jau ir dabar yra savivaldos biudžetuose. Jeigu mes padidinsime remiamas pajamas nuo 135 iki 155 litų, 20 litų, tam pusmečiui reikia tik 15 mln. litų. Jau dabar planuojame, kad šiais metais savivaldybės tikrai nepanaudotos 100 mln.litų, mažiausiai 100 mln. litų, nes, kaip jūs teisingai pastebėjote, yra priimti neblogi žmonėms sprendimai, žmonių pajamų padidinimo sprendimai, t.y. minimalios algos padidinimas iki 550 litų. Nuo liepos 1 d. vidutiniškai 50 litų didės pensijos, be abejo, mažėja nedarbas. Tai ne vien savivaldos pastangomis, bet, manau, mūsų verslo, mūsų ekonomikos augimo pastangomis. Žinoma, dalis žmonių tikrai negali užsidirbti tiek lėšų arba jų pensijos yra nepakankamos, todėl Vyriausybė, manau, tokį sprendimą nagrinės ir turėtų jį priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ministre, prašom.
Z.BALČYTIS. Jeigu galima, aš tada į antrąją klausimo pusę dėl savivaldos tam tikrų gerų sprendimų ir mėginimo palyginti, kad mes lyg nusaviname arba atgal sugrąžiname šituos pinigus. Tai yra du skirtingi finansavimo šaltiniai, kai valstybės paskirtai funkcijai pati valstybė per dotacijas (ir tai valstybės biudžete yra tam tikroje kitoje valstybės biudžeto dalyje), per dotacijas mes suteikiame savivaldybėms vykdyti mūsų valstybės paskirtą funkciją. Jeigu yra savivaldos priimami labai geri sprendimai – rekonstruojamas šilumos ūkis, didinamas darbo vietų skaičius, mažinamas nedarbas, – tai visi šitie finansiniai resursai ir piniginės lėšos ateina į savivaldybės biudžetus ir mes nesikėsiname ir neturime jokių tikslų tas lėšas kaip nors kitaip perskirstyti.
Praėjusiais metais savivaldybės bendrą biudžetinių pajamų planą viršijo daugiau negu 300 mln. litų ir jokių veiksmų nebuvo daroma. Šiais metais yra planuojama, kad panaši suma taip pat gali būti, kad savivalda viršys savo biudžetinių numatytų pajamų dalį. Visi šitie pinigai liks savivaldybėse. Tačiau dėl valstybės paskirtos funkcijos, ypač socialinių reikmių, aš manau, kad buvo labai gera proga ir pretekstas galutinai išsiaiškinti dar šiandien ir apskaitos, ir galbūt biudžetinių lėšų kontrolės tam tikras problemas. Aš manau, kad kartu su jumis, su Seimu, mes šią problemą išspręsime gana civilizuotai ir ateityje socialinėms reikmėms turėtų būti skiriama tiek, kiek faktiškai reikia. Toks atsakymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Pitrėnienė ir ruošiasi kolega R.Kupčinskas.
A.PITRĖNIENĖ. Ačiū. Klausimą noriu pateikti švietimo ir mokslo ministrui. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pastaruoju metu gauna daug švietimo bendruomenės nusiskundimų iš įvairių savivaldybių bendruomenių, Seimo narių paklausimų dėl švietimo tinklo pertvarkos savivaldybėse. Nors ši funkcija teisės aktais visiškai priskirta savivaldybėms, švietimo bendruomenių atstovai, netekę vilties susitarti savivaldybėse, kreipėsi į komitetą vildamiesi, kad komitetas sustabdys bendruomenę netenkinančių sprendimų priėmimą, bet komitetas realiai to padaryti negali. Todėl norėčiau paklausti, kaip ministerija vertina susidariusią situaciją, kokias priežastis susidariusioje situacijoje galėtų įvardyti, kokių priemonių ministerija ėmėsi ir kokius sprendimus planuoja dar priimti, kad ši problema būtų išspręsta?
R.MOTUZAS. Labai ačiū už klausimą. Klausimas iš tikrųjų yra labai aktualus. Mokyklų tinklo pertvarka vykdoma pagal Seime praėjusiais metais priimtą Švietimo įstatymą, jo pataisas, konkrečiai skyrių „Mokyklų tipai“. Taip pat Vyriausybė praėjusiais metais priėmė du labai svarbius nutarimus dėl mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų, patvirtino kriterijų sąrašą, taip pat Vyriausybė patvirtino mokyklų tinklo kūrimo taisykles. Didžiausią nerimą kelia tai, kad remdamosi mano minėtais Vyriausybės nutarimais savivaldybės iki gegužės 1 dienos turėjo pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai mokyklų tinklo pertvarkos planą iki 2007 metų, nurodydamos konkrečias švietimo įstaigas, kurias pertvarkys, ir principus iki 2012 metų. Norėčiau Seimo nariams pasakyti, kad mokyklų tinklo pertvarka vykdoma ne vien dėl reformos. Ji vykdoma ir dėl mažėjančio mokinių skaičiaus. Per dešimt metų sumažėjo per 20 tūkstančių moksleivių. Taip pat mes dabar žinome, kiek gimė vaikų, kurie 2012 metais bus moksleiviai. Sumažės nuo pusės milijono iki 360 tūkstančių. Pirmiausia yra mūsų demografinė situacija. Mažėja mokinių, dėl to mažėja mokyklų, reikia jas pertvarkyti. Aišku, tai yra tėvų, mokinių ir pedagogų interesai. Bet pagrindinė problema yra ta, kad mano minėti teisės aktai keičia iki šiol nusistovėjusią struktūrą. Gimnazija yra keturmetė mokykla, tai yra paskutinės 9–12 klasės, pradinė mokykla – 1–4 klasės ir pagrindinė mokykla – 1–10 klasės. Šiuo metu daug aistrų sukėlė Kauno miestas, nes dabar esančios gimnazijos nori būti ne keturmetės ir nori turėti žemesnes 5–8 arba net 1–12 klases.
Žodžiu, pagal Vyriausybės nutarimus tinklas yra tvarkomas atsižvelgiant į mokinių skaičių. Pavyzdžiui, numatyta, kad savivaldybės centre arba mieste vidurinė mokykla turi turėti ne mažiau kaip 850 moksleivių, gyvenvietėse – ne mažiau kaip 220, gimnazijų moksleivių skaičius savivaldybės centre arba mieste pagal Vyriausybės nutarimą turi siekti 700, gyvenvietėje – 300. Jeigu mokinių turi mažiau, iškyla mokinių krepšelio, finansų problema. Švietimo ir mokslo ministerija, norėdama sušvelninti tą situaciją, prieš dvi savaites surengė merų pasitarimą. Mums atrodė, kad mes išaiškinome, merai suprato, nors buvo daug klausimų, aiškinomės labai ilgai.
Kita problema yra persidengiančios 9–10 klasės pagrindinėje mokykloje ir gimnazijoje. Mes esame numatę nuo rugsėjo 1 dienos paskirti pagrindinėms mokykloms, turinčioms 9–10 klases, socialinius pedagogus. Švietimo ministerija yra parengusi metodines rekomendacijas. Tačiau norėčiau baigti tuo, kad vis dėlto visuomenės dauguma yra nepatenkinta, norėtų, kad gimnazija būtų ištisinė, kad visa bendrojo lavinimo struktūra būtų nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Jeigu mes grįžtume prie to, reikia teisės aktų pakeitimo. Pakeitus teisės aktus, reikėtų kur kas daugiau pinigų valstybės biudžete. Mes vėl įteisintume padėtį, kad išlieka mokyklos su daug mažesniu mokinių skaičiumi. Taigi padidėtų finansų poreikis kitais metais, būtų sunku vykdyti profilinį mokymą ir, aišku, protestuotų tos mokyklos, kurios jau prieš trejus, ketverius ar penkerius metus yra susitvarkiusios.
Aš manau, kad Švietimo ir mokslo ministerija iš tiesų daug dirba aiškindama kriterijus, konsultuodama savivaldybes ir panašiai. Dar kartą norėčiau akcentuoti: norint grįžti prie ankstesnių struktūrų, reikia politinio apsisprendimo pirmiausia Seime, nes reikia keisti Švietimo įstatymą, o kitas žingsnis – ar mes galėsime skirti daug didesnį finansavimą negu dabar? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės valanda turėtų baigtis, nes laikas viršytas, bet buvo pažadėta dar dviem Seimo nariams teisė paklausti. Gal jie bus malonūs ir neklaus? Sutinka? Tada aš galiu būti ir formalistas, kaip jūs mane kartais mokote. (Balsai salėje) Kolega R.Dagys atsisako. R.Kupčinskas. Prašom.
R.KUPČINSKAS. Labai ačiū. Aš ilgai neklausiu. Dėkoju už suteiktą galimybę tiek laukus. Norėčiau tokią nedidelę repliką švietimo ministrui. Jūs teigiate, kad su merais pakalbėjote ir merai viską suprato. Ne su merais reikia kalbėti, su žmonėm, su bendruomenėm reikia kalbėti ir atsižvelgti į jų nuomonę, o kad merams pasakėte, merai savaip įvertino ir paskui bandys vykdyti grynai jūsų nurodymus. Manau, čia ne tas kelias.
Dabar labai trumpai. Norėčiau aplinkos ministrui užduoti klausimą. Lietuvoje yra gana daug senų pastatų. Visai neseniai nuskambėjo tragiškas įvykis, kai žuvo vaikas nukritus blokui. Tokių situacijų Lietuvoje yra tikrai nemažai – balkonai, plytos, sunkiai pritvirtintos stogų dalys ir nuo seno sunkiai laikosi. Kokių priemonių žada imtis Aplinkos ministerija dėl tų dalykų, kad tokių tragiškų įvykių nepasikartotų?
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimus. Iš tikrųjų mes bendrai ėmėmės tų priemonių. Statybos įstatymas buvo papildytas ir nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo dėl statinių priežiūros – atitinkami įpareigojimai savivaldybėms ir apskritims užtikrinti statinių tinkamą eksploatavimą. Aš manau, tai tikrai yra labai svarbus žingsnis į priekį. Jeigu kur nors yra tos tvarkos nesilaikoma, tada jau reikia žiūrėti atskirus atvejus. Jeigu jūs kalbate apie tuos statinius – apleistas, pusiau išardytas senas fermas ir panašiai, tai Aplinkos ministerijos iniciatyva yra parodyta. Šiemet yra registruojami visi statiniai. Tokius raštus gavo ir apskritys, ir savivaldybės. Mūsų planas yra šiemet baigti pesticidų išvežimą ir, nemažinant asignavimų, juos permesti prie šių apleistų bešeimininkių pastatų.
Seimo protokolinis nutarimas dėl Romualdo Lanko peticijos
PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės valanda baigta. O Seimo narių, pačių kantriausių, norėjau paprašyti dar truputį kantrybės. Mes išspręstume vieną rezervinį klausimą ir mums neprailgtų vakarinis posėdis. Jeigu neprieštaraujate, aš kviečiu M.Petrauskienę, Peticijų komisijos pirmininkę. Ačiū, gerbiamieji ministrai ir ministrės.
M.PETRAUSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Vadovaudamasi Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų 28 punktu, teikiu išvadą dėl Romualdo Lanko peticijoje „Dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisų“ pateikto siūlymo pakeisti savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, įvedant mišrią tarybų rinkimų sistemą, kad pilietis galėtų iškelti savo kandidatūrą ir asmeniškai.
Seimo Peticijų komisija š.m. birželio 7 d. posėdyje išnagrinėjo minėtą pareiškėjo siūlymą. Komisija, atsižvelgusi bei įvertinusi Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, Vidaus reikalų ministerijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktas išvadas bei nuomones, taip pat susipažinusi su Seimo kanceliarijos Informacijos analizės skyriaus pateikta informacija apie rinkimų į savivaldybių tarybas sistemą kitose šalyse, nutarė atmesti šį siūlymą ir teikti Seimui išvadą dėl šio siūlymo atmetimo.
Seimo Peticijų komisija tokį sprendimą priėmė motyvuodama tuo:
1. Tarptautinės teisės dokumentai nenumato imperatyvaus reikalavimo numatyti savarankišką asmens teisę išsikelti kandidatu, jeigu yra numatomos partijų lygios teisės kelti kandidatų sąrašus. Rinkimų organizavimo taisyklės yra iš anksto numatytos įstatymų ir yra numatoma galimybė pažeistas teises ginti teisme. Taip pat nėra reikalavimų pasirinkti vienokią ar kitokią rinkimų sistemą. Tai taip pat neišplaukia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų;
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programoje nėra numatyta keisti dabartinę, t.y. proporcinę, rinkimų į savivaldybių tarybas sistemą;
3. Savivaldybių asociacijos taryba pritaria kitokiai nei pareiškėjo siūloma rinkimų į savivaldybių tarybą sistemai, t.y. siūlo, kad rinkimai daugiamandatėse apygardose būtų vykdomi pagal proporcinę rinkimų sistemą su reitingavimo galimybe. Kandidatus į savivaldybių tarybų narius kelia partijos, įregistruotos pagal Politinių partijų įstatymą. Kitaip tariant, nesiūloma įvesti mišrios rinkimų sistemos;
4. Pačios savivaldybės šiuo klausimu neturi bendros nuomonės. Dauguma jų siūlo palikti proporcinę rinkimų sistemą;
5. Be to, ne tik savivaldybės, bet ir Seimas, Vyriausybė ir visuomenė neturi bendros nuomonės šiuo klausimu.
Atsižvelgdama į visa tai, prašyčiau Seimo narių pritarti šiai komisijos išvadai bei priimti Seimo protokolinį nutarimą dėl šio siūlymo atmetimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu, ar vis dėlto dėl balsavimo motyvų? Gerbiamoji pranešėja, ačiū. Dabar jau klausinėjimo nėra – tik už arba prieš.
Kolega V.Volčiokas. Prašom. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Jūs galite sėstis.
V.VOLČIOKAS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad sprendimas teisingas, nes ir kiekvienam piliečiui yra galimybė dalyvauti rinkimų sąrašuose, kuriuos iškelia partijos. Be abejo, kiekviena partija yra suinteresuota, jeigu pilietis aktyvus, patraukti jį į savo sąrašą. Jo teisės, aš manau, nebus pažeidžiamos, jeigu jis dalyvaus partijos sąrašuose, taip bus sustiprinta partijų politinė sistema. Kaip minėjo pranešėja, taip pat nėra bendros piliečių ir savivaldybių nuomonės. Aš manau, kad nereikia keisti dabartinės proporcinės rinkimų sistemos, ir pasisakau už pateiktą pranešimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Endzinas. Prašom.
A.ENDZINAS. Iš tiesų nebūtų galima nesutikti su išsakytais argumentais. Be abejo, turbūt jie yra… ne turbūt, o iš tikrųjų, labai svarūs ir kategoriškai prieštarauti turbūt būtų sunku. Tačiau gerbiamoji pranešėja taip pat labai tiksliai pasakė, kad nėra nei visuomenės, nei savivaldybių tarybų, nei kitų sluoksnių bendros nuomonės. Nesvarstyti, nenagrinėti šio klausimo ir taip lengvai jį atmesti tiesiog būtų galbūt ne visai teisinga, todėl siūlyčiau pritarti, o paskui išnagrinėjus atmesti.
PIRMININKAS. Matote, kad čia tokia procedūra: mes iš karto turime apsispręsti, ar į tą pusę, ar į tą. Ar bendru sutarimu pritariame Peticijų komisijai, ar reikalaujame balsuoti? Pritariame? Balsuoti. Prašom. Taigi, kolegos, balsavimas yra toks: tie, kurie pritaria Peticijų komisijos išvadai, balsuoja už atitinkamą protokolinį nutarimą, mygtukas „už“, kurie kitaip galvoja, kitaip balsuoja. Taigi prašom registruotis ir balsuojame. Už – „už“, prieš – „prieš“.
24 – už, 2 – prieš, 3 susilaikė Pritarta. Ačiū.
Prieš skelbdamas posėdžio pabaigą, noriu pasakyti, kad vakarinis posėdis prasidės 15 valandą ratifikavimo įstatymais. Labai prašyčiau ir čia esančius, kantriausius, ir visus kitus susirinkti, kad galėtume priimti kai kuriuos būtinus sprendimus.
Ačiū. Posėdis baigtas. Gero apetito!