[VK1]

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D A

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30 IR 34 STRAIPSNIŲ BEI AŠTUNTOJO¹ SKIRSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XP-226 (ES)

2005 m. birželio 8 d.

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Antanas Bosas (komiteto pirmininkas), Viktoras Rinkevičius (komiteto pirmininko pavaduotojas), Gediminas Jakavonis (komiteto narys), Valentinas Mazuronis (komiteto narys), Vilma Martinkaitienė (komiteto narė), Juozas Palionis (komiteto narys), Rimantas Remeika (komiteto narys), Kazys Starkevičius (komiteto narys).

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2005-02-09)	Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, išsakytinos šios pastabos: 1. Projekto 1 straipsnio pavadinimą reikėtų išdėstyti taip: “1 straipsnis. 2 straipsnio 2 ir 17 dalių pakeitimas bei straipsnio papildymas 31 ir 32 dalimis”. 2. Projekto 1 straipsnyje reikėtų apibrėžti ir “elektros ir elektroninės įrangos atliekų” sąvoką, nes ji, greta elektros ir elektroninės įrangos sąvokos bei elektros ir elektroninės įrangos atliekų, susidarančių buityje, sąvokos yra apibrėžta įgyvendinamoje Direktyvoje 2002/96/EB. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 punkte galima būtų apsvarstyti galimybę logine bei aiškumo prasme tikslinti apibrėžimą po žodžio “buityje” prieš žodį “o taip pat” įrašyti žodį “susidarančios”. 4. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje redaguotina siūloma įstatymo 30 str. 6 dalies formuluotė, nes savivaldybė neturėtų pati su savim derinti papildomos sistemos diegimo sąlygų, taip pat neaiškūs papildomų atliekų surinkimo sistemų diegimo subjektai. 5. Projekto 34^3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad gamintojų ir importuotojų organizacija yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo. Būtina atkreipti dėmesį, kad pagal Civilinį kodeksą, Asociacijų įstatymą nėra tokio viešojo juridinio asmens požymio kaip “pelno nesiekiantis”. Pagal Civilinį kodeksą bei kitus juridinių asmenų steigimą ir veiklą, taip pat mokesčius reglamentuojančius įstatymus, kiekvienas juridinis asmuo, taip pat ir viešasis, gali turėti pelno, tik jo panaudojimas ir paskirstymas yra apribojamas nustatant, kad jis gali būti naudojamas tik viešojo juridinio asmens tikslų siekimui ir negali būti paskirstomas ar kitokia forma perduodamas juridinio asmens dalyviui. Taip pat būtina pastebėti, kad to paties straipsnio 4 dalyje nurodomas įstatinis (dalininkų) kapitalas, kuris yra būdingas daugiau privatiems juridiniams asmenims. Viešojo jurinio asmens teisinė forma – asociacija nei įstatinio, nei akcininkų kapitalo neturi, todėl manytume, kad keičiamo įstatymo 34^3 straipsnio 4 dalis tikslintina įtaką gamintojų ir importuotojų organizacijai susiejant su šio juridinio asmens dalyvių turimu balsų skaičiumi priimant sprendimus visuotiniame dalyvių susirinkime.	Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti
	6. Projekto 4 straipsnyje pateikiamoje įstatymo 34^3 straipsnio 8 dalyje nenurodyta, kada ir kokia forma pateikiama Organizacijos ataskaita. 7. Projekto 5 straipsnyje yra tik viena struktūrinė dalis, todėl jos numeravimo reikėtų atsisakyti.	Pritarti Pritarti

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Pasiūlymo turinys	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacija (2005-03-04)	2 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Yra siūloma keisti 30 straipsnio 5 dalį, kurioje yra numatoma, įmonėms vykdančioms komunalinių atliekų surinkimą, vykdyti šią veiklą savivaldybės teritorijoje tik sudarius sutartis su savivaldybe. Ši nuostata tik apriboja galimybes plėtoti atliekų surinkimą, kadangi: 1. Savivaldybė tampa kontroliuojančia institucija ir gali sudaryti sutartį arba nesudaryti sutartį, tuo pačiu apriboti įmonės, vykdančios atliekų surinkimą, veiklą. 2. Visi gamintojai bei importuotojai yra suinteresuoti, kad jiems tvarkytų atliekas įmonės, kurios efektyviausiai vykdo šią veiklą ir galėtų tai vykdyti visos Lietuvos teritorijoje. Didelė dalis gamintojų bei importuotojų turi savo įmonių padalinius visoje Lietuvoje, todėl atliekų tvarkytojas privalėtų sudaryti sutartis su tomis savivaldybėmis. Šiuo atveju, nesudarius sutarties nors su viena savivaldybe, nebūtinai dėl atliekų tvarkytojo kaltės, yra tikimybė, kad iškils problemų tolimesnėje veikloje tarp gamintojų, importuotojų bei atliekų tvarkytojų. 3. Šiuo metu, visos įmonės, užsiimančios atliekų tvarkymu, nustatyta tvarka privalo, gauti leidimus šiai veiklai vykdyti ir sutartys su savivaldybėmis tik dubliuotų šių leidimų prasmę. Pasiūlymas – visiškai panaikinti nuostatą, kuri apibrėžia būtinumą sudaryti sutartis tarp atliekų tvarkytojų ir savivaldybių. Aštuntojo ^1 skirsnio pakeitimas. 34^1straipsnio dalis skelbia: Gamintojai ir (ar) importuotojai gali patys tvarkyti savo gaminių ir (ar) pakuočių atliekas (taip pat sutartiniais pagrindais pavesti šias atliekas tvarkyti atliekas tvarkančioms įmonėms) arba kartu su kitais gamintojais ir (ar) importuotojais steigti organizaciją (tapti organizacijos steigėju),........... Tam, kad pasiekti efektyvumo atliekų surinkimo veikloje, reikėtų panaikinti skliausteliuose numatytą nuostatą ”(taip pat sutartiniais pagrindais pavesti šias atliekas tvarkyti atliekas tvarkančioms įmonėms)”. Tuo būtų pasiekta: 1. Gamintojai ir (ar) importuotojai privalėtų jungtis į organizacijas, kurių pagrindinė veikla būtų – organizuoti efektyvų atliekų surinkimą. 2. Garantuotas pastovus jų informavimas apie įstatymų susijusių su atliekų tvarkymu projektus, pakeitimus, pasiūlymus ir kt. (šiuo metu to nėra).	Nepritarti Nepritarti	Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje yra nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje esančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Būtent savivaldybės rengia komunalinių atliekų tvarkymo taisykles bei planus ir priežiūri, kaip laikomasi juose nustatytų reikalavimų. Be to, teikiamoje projekto 30 straipsnio redakcijoje yra numatyta, kad šio įstatymo 34^1 straipsnio 2 dalyje numatytų atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimui gali būti diegiamos savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje yra nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje esančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Būtent savivaldybės rengia komunalinių atliekų tvarkymo taisykles bei planus ir priežiūri, kaip laikomasi juose nustatytų reikalavimų. Taip pat savivaldybės nustato mokestį gyventojams, įmonėms ir organizacijoms už komunalinių atliekų tvarkymą.

Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
	3. Šių organizacijų numatytos atsakomybės ribos leistų efektyviai vykdyti atliekų surinkimą. 4. Būtų vykdomos visų Organizacijos steigėjų ir narių pareigos ir užduotys vienodomis ir tomis pačiomis sąlygomis. Pasiūlymas - 34^1 straipsnio 3 dalyje išbraukti nuostatą “(taip pat sutartiniais pagrindais pavesti šias atliekas tvarkyti atliekas tvarkančioms įmonėms)”.		Be to, projekto 30 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad šio įstatymo 34^1 straipsnio 2 dalyje numatytų atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimui gali būti diegiamos savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos.
UAB “Žaliasis taškas” (2005-03-04)	1. Atliekų tvarkymo užduočių įvykdymas – nėra vien tiktai savivaldybės prievolė (už didelės dalies atliekų tvarkymą finansiškai atsakingi gamintojai ir importuotojai), todėl tvarkymo pajėgumų didinimas yra skatintina iniciatyva. Neturi būti išankstinės sąlygos – kad papildomi pajėgumai būtų steigiami tiktai pasekoje savivaldybės negalėjimo įvykdyti užduotis. Todėl siūlome projekto 2 straipsnio 3 dalies redakcinį pakeitimą. Papildyti 30 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Šio įstatymo 34^1straipsnio 2 dalyje numatytų atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimui gali būti diegiamos savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios surinkimo sistemos. Šiuo atveju surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su savivaldybe Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“.	Pritarti
	2. Siūlome atsisakyti formuluotės, kuri sudaro sąlygas išlikti visiems tvarkymo sistemos trūkumams: dokumentacijos klastojimui, didelės apimties valstybinio administravimo poreikiui, dalyvavimo tvarkymo veikloje vengimui, antrinių žaliavų perdirbėjų uždarbiavimui neatliekant papildomos veiklos ir t.t.  Dėl tos pačios priežasties 34(3) straipsnyje apibrėžtos Organizacijos nebus steigiamos, nes būtų nekonkurencingos dėl keliamų aukštų reikalavimų veiklai (formuluojamų str. 34(3)) Siūlome projekto 4 str., dėl 34(1) str. 3d.: redakcinį pakeitimą: “Gamintojai ir (ar) importuotojai gali patys tvarkyti savo gaminių ir (ar) pakuočių atliekas arba kartu su kitais gamintojais ir (ar) importuotojais steigti organizaciją (tapti organizacijos steigėju), nurodytą Įstatymo 34^3 straipsnyje, ar sutartiniais pagrindais tapti tokios organizacijos nariu ir jai pavesti organizuoti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymą bei vykdyti visas ar tam tikras šiame Įstatyme jiems nustatytas pareigas. Gamintojas ir (ar) importuotojas, nusprendęs pats tvarkyti savo gaminių ir (ar) pakuočių atliekas privalo jas surinkti ir įvykdyti šio straipsnio 2 dalyje numatytas atliekų tvarkymo užduotis”. 3. Teisė tikrinti Organizacijai tvarkyti patikėtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų apskaitą yra būtina tiek dėl duomenų tikslumo, tiek ir dėl atskiros įmonės finansinio indėlio atitikimo taršai. Atkreipiame dėmesį, kad dalyvavimas Organizacijoje elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams yra atliekų tvarkymo finansavimo garantijos forma Siūlome projekto 4 str., dėl 34 (3) str.  papildyti 9 dalimi: “9. Organizacija turi teisę tikrinti savo steigėjų ir narių vykdomą gaminių ir (ar) pakuočių apskaitą, kurių atliekų tvarkymas sutartiniais pagrindais jai yra pavestas”.	Nepritarti Nepritarti	Projekto 34^1 straipsnyje yra nustatyti alyvų, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir šių bei kitų gaminių pakuočių gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigos. Todėl siūlyti taikyti vienodas sąlygas visų minėtų gaminių atliekų tvarkymo organizavimui nėra tikslinga. Be to, teikiama 34^1 straipsnio 3 dalies redakcija neuždraudžia gamintojams ir importuotojams sutartiniais pagrindais pavesti jų gaminių ir (ar) pakuočių atliekas tvarkyti atliekas tvarkančioms įmonėms. Organizacija, veikianti pagal projekto 34^3straipsnyje nustatytus reikalavimus turėtų teisę vykdyti siūlomas funkcijas ir nepapildžius šio straipsnio nauja 9 dalimi. Todėl manome, kad tai yra perteklinė nuostata.

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo narys Edmundas Pupinis (2003-03-23)	Siūlau 2 straipsnį papildyti 31 dalimi, o 31 ir 32 dalis, atatinkamai laikyti 32 ir 33 dalimi: “31. Transporto priemonės dalis – bet kokia, šio straipsnio 30 dalyje apibūdintai transporto priemonei priskiriama dalis, mazgas arba įrenginys.” Siūlau 34 ^1 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:	Nepritarti	Direktyvos 2000/53/EB dėl netinkamų naudoti transporto priemonių reikalavimai yra taikomi transporto priemonei, o ne atskiroms jos dalims.
	“4. Transporto priemonių ir jų atsarginių dalių  gamintojai ir (ar) importuotojai turi sukurti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių tvarkymo sistemą, užtikrinančią, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų dalys būtų surenkamos ir sutvarkomos. Ši sistema turi būti organizuota taip, kad būtų sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė arba atskiros transporto priemonių dalys neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią transporto priemonę arba jos dalis tokias atliekas tvarkančioms įmonėms, išskyrus atvejus, kai: 1) eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonės veikimui būtinų pagrindinių dalių  – variklio ir kėbulo; 2) eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra pašalinių atliekų.”
Komiteto nariai, išvados rengėjai: V.Martinkaitienė, J.Palionis, K.Starkevičius	1. Pakeisti įstatymo projekto 30 straipsnio 5 dalį įrašant  “Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka” ir ją išdėstyti taip:           „5. Įmonės, kurios verčiasi vykdo komunalinių atliekų surinkimu surinkimą, įskaitant antrines -ių žaliavas  ų surinkimą , šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios sutartis su savivaldybe (Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka”.	Pritarti iš dalies	Šios dalies redakcijoje po “savivaldybe” reikėtų įrašyti “(arba savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigto juridinio asmens, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą)”.
(2005-06-08)	2. Projekto 30 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Savivaldybės privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suderinti su gamintojų ar importuotojų įsteigtomis organizacijomis šio įstatymo 34^1 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų, savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių, atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygas”.	Nepritarti	Projektas redaguotinas pagal  aukščiau pateiktą pastabą 30 straipsnio 6 daliai, kuriai buvo pritarta.
	3. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnį papildyti 7 dalimi:          “7. Savivaldybės iki 2007 m. sausio 1 d. privalo:            1) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrengti stambaus gabarito atliekų surinkimo aikštelę  100 tūkstančių gyventojų, bet ne mažiau kaip vieną aikštelę savivaldybės teritorijoje, jei tokios aikštelės savivaldybės teritorijoje nėra ir pagal regioninę atliekų tvarkymo sistemą tokia aikštelė nenumatyta įrengti.  Tuo atveju, jei įrengti aikštelę nėra galimybės, savivaldybės privalo aprūpinti kitomis atliekų surinkimo priemonėmis;          2) į sutartis su komunalines atliekas tvarkančiomis įmonėmis įrašyti nuostatas dėl šių įmonių pareigos atskirai rinkti ir rūšiuoti buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas, atliekų vežimo perdirbėjams bei atliekų surinkimo apvažiavo būdu tvarką.”	Pritarti iš dalies	Siūlytoma tokią straipsnio dalių redakciją: “7. Savivaldybės iki 2007 m. sausio 1 d. privalo:    1) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje įrengti bent vieną didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelę, jei tokios aikštelės savivaldybės teritorijoje nėra ir pagal regioninę atliekų tvarkymo sistemą tokia aikštelė nenumatyta įrengti. Tuo atveju, jei įrengti aikštelę nėra galimybės, savivaldybės privalo aprūpinti kitomis atliekų surinkimo priemonėmis; 2) į sutartis su komunalines atliekas tvarkančiomis įmonėmis įrašyti nuostatas dėl šių įmonių pareigos atskirai rinkti ir rūšiuoti buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas, atliekų vežimo perdirbėjams bei atliekų surinkimo apvažiavo būdu tvarką.”
	4. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnį papildyti 8 dalimi: “8. Fiziniai ir juridiniai asmenys buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo  atskirti  nuo komunalinių atliekų ir jas rūšiuoti .”	Pritarti
	5. Pakeisti Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2. Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis, o taip pat gamintojų ir (ar) importuotojų sumokėtos baudos ir delspinigiai už šio mokesčio nesumokėjimą ar pavėluotą sumokėjimą”.	Nepritarti	Šios lėšos skirstomos kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
	6. Pakeisti Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: “3. Programos lėšos naudojamos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų finansuoti: 1) surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo energijai gauti išlaidoms kompensuoti apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės nesutvarkytų atliekų, kurios susidarė dėl Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų užduočių neįvykdymo ar tokių užduočių nevykdymo, sutvarkymui; 32) investiciniams projektams įgyvendinti naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti visuomenės švietimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės bei jų atliekų tvarkymo klausimais; 23) surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba naudojimui energijai gauti, investiciniams projektams rengti, vertinti ir įgyvendinti apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo investicinių projektų įgyvendinimą.” 7. Pakeisti Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “4. Pagrindiniai Programos lėšų naudojimo principai: 1) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra jų naudojimas pagal šio Įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytus atvejus; Programos lėšos naudojamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu; 2) išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti ir saugiai pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms panaudoti nėra technologijų; finansuojami tik papildomai sukurti apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo energijai gauti tvarkymo pajėgumai;	Pritarti Pritarti
	3) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams mokamos kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekas gaunamų pajamų skirtumo Programos lėšomis negali būti finansuojama ta atliekų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo išlaidų dalis, kuri padengiama pajamomis, gautomis realizavus sutvarkytas gaminių ar pakuotės atliekas; 4) kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų atliekų svorio ar tūrio vienetui ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis 4) 5) lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar) pakuotės rūšį, naudojamos tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms surinkti, rūšiuoti ir perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų poreikio einamaisiais metais nėra, lėšos gali būti naudojamos kitų apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti lėšos, sukauptos už tam tikrą gaminių grupę ir (ar) pakuotės rūšį, naudojamos tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekų tvarkymo finansavimui; 5) 6) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo investiciniai projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais atvejais, kai minėtų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų pajėgumų arba yra įgyvendinti tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo investiciniai projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais atvejais, kai minėtų gaminių ir pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų pajėgumų arba yra įgyvendinti tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai; 6) 7) Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra naudojamos kitais metais šio straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti Programos lėšos  naudojamos einamaisiais biudžetiniais metais šio straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti, o jei nėra galimybės – perkeliamos į kitus metus.”
	8. Projekto 34-1 straipsnį išdėstyti taip: “34 ^1 straipsnis. Gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigos       1. Gamintojai ir importuotojai turi teisę:       1) individualiai tvarkyti savo gaminių ir (ar) pakuočių atliekas;       2) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekas sutartiniais pagrindais pavesti tvarkyti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms;       3) gamintojai ir importuotojai gali įsteigti organizacijas ir joms pavesti diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas, kad būtų įvykdytos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo užduotys. Šio punkto nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.      2. Gamintojai ir importuotojai  privalo:      1) registruotis šiame įstatyme nustatyta tvarka;      2) įvykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo užduotis;       3) tvarkyti alyvų, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir šių bei kitų gaminių pakuočių apskaitą ir teikti ataskaitas Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta tvarka.      4) pateikti elektros ir elektroninės įrangos platintojui registravimąsi, patvirtinantį dokumentą;       5) sumokėti Mokesčio  už aplinkos teršimą įstatyme nustatytą mokestį už aplinkos teršimą atliekomis, jei nėra vykdomos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo užduotys.	Pritarti iš dalies	1. Straipsnio 1 dalies 3 punkte po “užduotys” įrašyti “bei elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo užduotys”. 2. Reikėtų nurodyti, kad tik elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo patiekti platintojui registravimąsi patvirtinantį dokumentą. 3. Išbraukti projekto 34-1 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatyto mokesčio mokėjimo.
	3. Transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai privalo sukurti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemą, užtikrinančią, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės būtų surenkamos ir sutvarkomos. Ši sistema turi būti organizuota taip, kad būtų sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią transporto priemonę tokias atliekas tvarkančioms įmonėms, išskyrus atvejus, kai: 1) eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonės veikimui būtinų pagrindinių dalių  – variklio ir kėbulo; 2) eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra palikta papildomų pavojingų arba kitų atliekų. Papildomai paliktomis atliekomis nelaikomos natūraliai transporto priemonėje esančios atliekos.”
	9. Projekto 34-2 straipsnį išdėstyti taip: “34^2 straipsnis. Gamintojų ir importuotojų registravimas          1. Gamintojai ir importuotojai turi registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.          2. Registruodamiesi gamintojai ir (ar) importuotojai privalo pateikti:          1) įmonės rekvizitus;          2) informaciją apie į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleidžiamas alyvas, transporto priemones, apmokestinamuosius gaminius ir šių bei kitų gaminių pakuotes ir jų kiekius (tonomis);          3) kitą, Vyriausybės ar jo įgaliotos institucijos nustatytą, informaciją. 3. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai be šio straipsnio 2 dalyje nustatytos informacijos pateikia vieną iš šio įstatymo 34^6 straipsnio 3 dalyje nustatytų dokumentų, įrodančių, kad visų jo elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas.”	Pritarti
	10. Atsisakyti projekto 34-3 straipsnio, nes ši organizacija tinkamai neužtikrina atliekų sutvarkymo.	Nepritarti	Projekte palikti nuostatas, susijusias su gamintojų ir importuotojų organizacijos steigimu ir šį straipsnį išdėstyti taip: 34-3 straipsnis. Gamintojų ir importuotojų organizacijos 1. Gamintojų ir importuotojų organizacija (toliau šiame straipsnyje – Organizacija), yra viešasis juridinis asmuo, kurio pelnas gali būti naudojamas tik Organizacijos tikslų siekimui ir negali būti paskirstomas ar kitokia forma perduodamas Organizacijos steigėjams ar nariams. Organizacija steigiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo ar kitų įstatymų nustatyta tvarka ir yra atvira naujiems Organizacijos nariams. 2. Organizacija turi vykdyti visų Organizacijos steigėjų ir narių pareigas ir užduotis vienodomis ir tomis pačiomis sąlygomis.  3. Organizacija gali verstis tik ta veikla, kuri skirta šio Įstatymo 341 straipsnyje numatytų Organizacijos steigėjų ir narių pareigų vykdymui bei su tuo susijusia veikla (gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas, konsultavimas atliekų tvarkymo klausimais, atliekų tvarkymo specialistų mokymas ir jų kvalifikacijos kėlimas, visuomenės švietimas atliekų tvarkymo klausimais).
			4. Vienas Organizacijos steigėjas arba steigėjų grupė, privalanti sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę, arba steigėjų grupė, kurioje teisė tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti šiuos steigėjus ir paveikti jų finansinę ir ūkinę veiklą priklauso tiems patiems asmenims, negali turėti daugiau kaip 1/5 balsų priimant sprendimus visuotiniame Organizacijos steigėjų susirinkime. 5. Organizacija gali vykdyti savo veiklą tik gavusi licenciją. Licencijavimo taisykles, atsižvelgdama į alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų bei netinkamų naudoti transporto priemonių tvarkymo organizavimo specifiką, tvirtina Vyriausybė.
			6. Licencija išduodama Organizacijai, kuri atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir turi su Vyriausybės įgaliota institucija suderintus:           1) atliekų tvarkymo veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai, užtikrinantys šio Įstatymo 341 straipsnio 2 dalyje numatytų užduočių įvykdymą;
			2) atliekų tvarkymo finansavimo schemą, garantuojančią, kad alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų bei netinkamų naudoti transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas;           3) visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programą.
			7. Kiekvienais metais Organizacija pateikia ataskaitą apie atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymą už praėjusius metus visuomenei susipažinti ir Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta tvarka.
	11. Pakeisti projekto 34-4 straipsnio pavadinimą įrašant “ir teisės”, straipsnį papildyti nauja 1 dalimi, 2 dalį papildyti paskutiniu sakiniu, jį laikyti 34-3 straipsniu ir visą straipsnį išdėstyti taip:  “34^3 straipsnis. Elektros ir elektroninės įrangos platintojų pareigos ir teisės 1. Elektros ir elektroninės įrangos platintojams (toliau šiame straipsnyje – platintojai) draudžiama platinti elektros ir elektroninę įrangą, kurios gamintojas ir (ar) importuotojas nėra  įsiregistravęs šio įstatymo 34^2 straipsnyje nustatyta tvarka, o taip pat kurio elektros ir elektroninė įranga nėra paženklinta šio įstatymo 34^5 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Platintojai privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jei vartotojo  atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė įranga ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis (skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės įrangos kiekį. Pageidaujant gamintojui platintojas turi  pirkėjams nurodyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, apdorojimo ir ekologiško šalinimo kaštus.	Pritarti iš dalies	Nekeisti straipsnio numeracijos, nes nėra išbraukiamas 34-3 straipsnis.
	3. Platintojai gali nesilaikyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir nepriimti vartotojo atiduodamų elektros ir elektroninės įrangos atliekų, jeigu šias atliekas sudaro elektros ir elektroninė įranga be pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir elektroninės įrangos atliekoms ir (ar) šios atliekos kelia pavojų darbuotojų sveikatai ir saugumui. 4. Platintojai iš vartotojų priimtas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo perduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkančiai įmonei.                5. Platintojai, priimantys vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas, prekybos vietoje privalo  informuoti vartotojus apie tai, kaip vartotojas gali atiduoti šias atliekas platintojams.
	6. Šio straipsnio reikalavimai taip pat taikomi platintojams, kurie į Lietuvos rinką tiekdami elektros ir elektroninę įrangą naudojasi nuotolinio ryšio priemonėmis. Šiuo atveju vartotojui turi būti sudarytos sąlygos atiduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas elektros ir elektroninės įrangos atsiėmimo vietoje”. 12. 34-5 straipsnį išdėstyti taip: “34^5straipsnis. Elektros ir elektroninės įrangos ženklinimas Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka  standartiniu ženklu ženklinti po 2005 m. rugpjūčio 13 d. į Lietuvos rinką išleidžiamą elektros ir elektronikos įrangą. Ženklinimas privalo būti toks, kad po išleidimo į Lietuvos rinką, būtų vienareikšmiškai galima identifikuoti elektros ir elektroninės įrangos gamintoją ir (ar) importuotoją bei išleidimo į Lietuvos rinką datą ir vartotojai būtų informuoti apie būtinybę atskirai surinkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Jei dėl apmokestinamojo gaminio dydžio ar kitų specifinių savybių ant minėto gaminio  to padaryti praktiškai neįmanoma, tai toks ženklinimas privalo būti apmokestinamos įrangos naudojimosi instrukcijoje ir garantijos pažymėjime.”	Pritarti
	13. Pakeisti 34-6 straipsnio 3 dalį, kurią išdėstyti taip: “3. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ar importuotojai, nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. išleisdami į rinką elektros ir elektroninę įrangą, registruodamiesi šio įstatymo 34^2 straipsnyje nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad visų jo elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Tokiais dokumentais gali būti:          1) banko garantija, išduota gamintojui ar importuotojui;            2) laidavimo draudimo sutartis, sudaryta tarp elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar importuotojo ir draudiko;            3) dokumentai, nurodyti šio straipsnio 4 dalyje, kuriais patvirtinamas elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar importuotojo dalyvavimas kolektyvinės atsakomybės atliekų tvarkymo finansavimo sistemoje. Dalyvaudamas šioje sistemoje gamintojas ir importuotojas, vykdo Vyriausybės nustatytas užduotis neatsižvelgiant ar tvarkomos elektros ir elektroninės įrangos atliekos išleistos į rinką yra jo ar yra tik tos pačios kategorijos. Gamintojai ir importuotojai turi teisę reikalauti, kad jų išleistos į rinką elektros ir elektroninės įrangos atliekos būtų tvarkomos atskirai, jei jie padengia susidariusias išlaidas; 4) dokumentas, įrodantis gamintojų ir importuotojų dalyvavimą kituose įstatymuose nustatytose elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo finansavimo sistemose (schemose).”	Pritarti iš dalies	Šio straipsnio 3 dalies 3 punkto  redakcijoje reikėtų palikti “sutartį ar kitą dokumentą, įrodantį dalyvavimą gamintojų ir importuotojų organizacijoje, atitinkančioje šio įstatymo 34-3 straipsnio reikalavimus” kaip dokumentą, įrodantį, kad visų jo elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas.
	14. Projekto 34-6 straipsnį papildyti 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: “4. Dokumentas, patvirtinantis elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar importuotojo dalyvavimą šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytoje kolektyvinės atsakomybės atliekų tvarkymo finansavimo sistemoje yra: 1) banko garantija, užtikrinanti einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą; 2) laidavimo sutartis, sudaryta tarp gamintojo ar importuotojo ir patronuojančios įmonės ar kito juridinio asmens, užtikrinanti einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą. Bendra laidavimo suma, gali būti ne didesnė, nei patronuojančios įmonės ar kito juridinio asmens kapitalo dydis;  3) laidavimo draudimo sutartis, sudaryta tarp gamintojo ar importuotojo ir draudiko, užtikrinanti einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą; 4) banko komforto laiškas, užtikrinantis einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą.”	Pritarti iš dalies	Atsisakyti banko komforto laišką įtvirtinti kaip garantiją vietoj jo įrašant, kad tokiu dokumentu gali būti kitas įstatymuose nurodytas dokumentas, užtikrinantis einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą.
	15. Pakeisti 34-6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: “5. Banko garantijos, laidavimo sutarties bei kitų sutarčių, nurodytų šio straipsnio  3 ir 4 dalyse sudarymo ir vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.”	Pritarti
	16. Pakeisti Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio 2 dalį po žodžių “(ar) pakuotės atliekomis” įrašant “o taip pat lėšos gautos pagal šio įstatymo 34-6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas garantijas, laidavimo draudimo sutartis bei kitus dokumentus, užtikrinančius atliekų sutvarkymo finansavimą”.	Pritarti
	17.    Projekto 5 straipsnio tekstą išdėstyti taip: “Šio Įstatymo 4 straipsnis, išskyrus šiuo straipsniu keičiamo 34^1 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2 ir 3 punktą ir 4 dalį bei 34^5 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d., įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.”	Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Europos reikalų komiteto išvada (2005-03-02)	1. Pritarti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2, 30 ir 34 straipsnių bei aštuntojo^1 skirsnio pakeitimo įstatymo projektui XP-226 ES. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto išvadoms Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2, 30 ir 34 straipsnių bei aštuntojo⁽¹⁾skirsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-226.

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: K.Starkevičius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2, 30 ir 34 straipsnių bei aštuntojo⁽¹⁾skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-226 (2) ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas

Antanas Bosas

---

[VK1]