Trisdešimt šeštasis (63) posėdis
2005 m. birželio 9 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

Opozicinės Liberalų demokratų frakcijos darbotvarkė

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 15.00 valanda (pora minučių po jos), pradedame vakarinį plenarinį posėdį, skelbiu jo pradžią.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vakarinio posėdžio darbotvarkę. Ji yra gana turininga. Primenu, kad Seimas apsisprendė į vakarinį posėdį perkleti šių metų biudžeto papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Likęs laikas yra skiriamas opozicinės Liberalų demokratų frakcijos teikiamiems klausimams.

Mes, kaip buvome sutarę, pradėsime nuo 1 klausimo – generalinio prokuroro Antano Klimavičiaus atsakymai į Seimo narių klausimus apie bylų, susijusių su Vilniaus miesto meru Artūru Zuoku, tyrimo eigą. Norėčiau jus informuoti, kad generalinis prokuroras A.Klimavičius pats neatvyko, bet yra atvykęs Algimantas Kliunka, organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras. Kviečiame į tribūną. Gal sutartume, kad iki 10 minučių laiko skirsime departamento vyriausiojo prokuroro pono A.Kliunkos kalbai. Ar užtektų jums tiek laiko? Jeigu trumpiau, tai dar geriau. Ir proga Seimo nariams jus paklausti.

Taigi, gerbiamasis prokurore, žodis jums.

Atsakymai į Seimo narių klausimus apie bylų, susijusių su Vilniaus meru Artūru Zuoku, tyrimo eigą

A.KLIUNKA. Gerbiamieji Seimo nariai, generalinis prokuroras šiandien paprašė manęs atvykti į Seimo plenarinį posėdį ir atsakyti į Seimo narių klausimus. Tačiau susipažinęs su kvietimo turiniu galiu iš karto pasakyti, kad esu procesinis prokuroras, kuris vykdo aukštesniojo prokuroro funkcijas konkrečiose bylose, ir apie nebaigtų bylų ikiteisminio tyrimo duomenis konkrečiai kalbėti negaliu, nes negaliu atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų, nesuderinęs su tyrimą atliekančiais prokurorais. Taip pat pagal nekaltumo prezumpcijos principą negaliu minėti konkrečių pavardžių asmenų, kurie apklausti kaip įtariamieji ar kaip nors siejami su kokiais nors įtarimais. Taip pat ilgai svarsčiau, ar galiu ateiti ir atsakyti į klausimus, kai bus klausimai apie konkrečias bylas, nebaigtus tyrimus pozicijos ir opozicijos diskusijų kontekste arba tam tikros politinės pusės atstovai klaus apie savo oponentus.

Galiausiai susipažinęs su kvietimo tema manau, kad tą klausimą nagrinės Seimo parlamentinė tyrimo komisija. Ji turi teisę prašyti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Prokurorai spręs, ar turi tą medžiagą ir gali ją teikti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 13 dieną nutarimu nurodė, kad prokurorai, kurie susiję su bylų tyrimu, negali būti kviečiami į Seimą ir teikti paaiškinimus apie aplinkybes, kurios susijusios tiesiogiai su procesinių funkcijų tyrimu.

Galiu pasakyti apie bylos eigą tiek. Tiriama tam tikra byla dėl vienos įmonės galimos nusikalstamos veikos finansų sistemai ir tiriami kai kurie duomenys dėl galimo valstybės pareigūnų papirkinėjimo. Šitoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2004 m. kovo 4 dieną. Tyrimas tęsiasi, galutiniai sprendimai nepriimti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ką gi, lakoniška, gerbiamasis prokurore, kalba. Proga klausti Seimo nariams eilės tvarka. V.Mazuronis. Prašom, kolega.

V.MAZURONIS. Dėkoju. Gerbiamasis prokurore, Prezidentas V.Adamkus net per televiziją kreipėsi į teisėsaugos institucijas, prašydamas daug greičiau duoti visuomenei nedviprasmiškus atsakymus dėl visuomenę jaudinančių bylų ir įtarimų. „Rubikono“ juodosios buhalterijos lentelės prieš gerą pusmetį buvo pademonstruotos televizijos laidoje. Tada buvo rodomos raidės AMB, dabar kaip iš gausybės rago pasipylė „Abonentas“, Prezidento rinkiminė kampanija, galų gale Čiučelis.

Mano klausimas būtų toks: ar jūs jau žinote (jeigu ne, kodėl), kas „nutekino“ kratos metu paimtą medžiagą? Antra, kodėl iki šiol nei patvirtinta, nei paneigta ten esančių dokumentų baisių kaltinimų aukščiausiems mūsų valstybės vadovams tikroviškumas arba ne? Tokia situacija daro sąmyšį mūsų visuomenėje ir yra netoleruotina.

PIRMININKAS. Jau čia yra komentarai. Prašom suformuluoti klausimą.

V.MAZURONIS. Atsiprašau, aš klausimą galiu formuluoti taip, kaip, manau, reikia. Mano klausimas buvo toks.

PIRMININKAS. Aš tik primenu, kad jūs išnaudojote daugiau negu minutę. Tą aš akcentuoju. Prašom, gerbiamasis prokurore.

A.KLIUNKA. Viskas daroma iš tyrėjų pusės, prokurorų ir SST pareigūnų, kurie dalyvauja tyrimo grupėje, kad tos bylos, kuriose dar nebaigtas ikiteisminis tyrimas, būtų kuo greičiau ištirtos. Byla turėjo ne vieną kryptį. Pirmoji byla buvo iškelta sausio 16 d., dvi bylos yra baigtos, o iš tų bylų išskirta būtent ta paskutinioji byla, kuri siejama su vienos įmonės finansine veikla. Byloje yra skirta daug ekspertizių, duotos specialistams užduotys atlikti įmonės finansinės veiklos tyrimus. Ir tik praėjusią savaitę gautas pirmasis aktas, nes finansinė apskaita yra didelės apimties. Nemažai yra parašyta teisinės pagalbos prašymų į užsienį, į Jungtines Amerikos Valstijas, į Estiją. Dalis jų gauta, dalis negauta. Sprendimai bus priimti išsamiai ištyrus bylą.

Tyrimas trunka ilgai, bet prokurorai, kurie tiria, nori priimti tokį sprendimą, kad niekam nekiltų abejonių, ar padarytos nusikalstamos veikos, ar jos nepadarytos, ir būtų priimtas išsamus sprendimas, paremtas išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu.

Dėl duomenų „nutekinimo“. Galiu pasakyti, kad šitos lentelės, kurios buvo išprodukuotos iš tam tikros optinės laikmenos, buvo plačiai naudojamos Seimo komisijose, praėjusiais metais – Seimo Antikorupcijos komisijoje. Įprastai Seime dirbant komisijoms padauginama 12 egzempliorių. Vėliau, kai pasibaigė kai kurie procesai, aš 2004 m. rugpjūčio mėnesį pareikalavau grąžinti visas kopijas, didžioji dalis jų negrįžo, dalis grįžo su išplėštais lapais.

Dar turiu pasakyti, visi tie dokumentai yra baudžiamojoje byloje, kur priimtas išteisinamasis nuosprendis teisme vadinamojoje Vilniaus mero rinkimų byloje dėl vieno tarybos nario galimo papirkimo. Ten yra ir kratos protokolas, ir apžiūros protokolas, ir ekspertizės aktas, ir visos lentelės. Šis nuosprendis įsiteisėjęs. Šie dokumentai visiems visiškai prieinami, nes priėmus naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą neliko normos, analogiškos senojo Baudžiamojo proceso kodekso 16¹ straipsniui, kuri numatė, kad proceso dalyviai, tarp jų ir prokuroras, turi teisę prašyti, kad įsiteisėjus nuosprendžiui su bylos medžiaga, tam tikra dalimi ar visa, negalėtų susipažinti asmenys, nedalyvavę procese. Tokios normos nėra ir faktiškai visi gali su tuo susipažinti. Pavyzdžiui, „Laisvas laikraštis“ birželio 2 dieną spausdina tas pačias lenteles, kurių pradžioje yra rekvizitai, nurodytas priedas, prie kokios bylos ir po to prokuroro parašas, kiti tuos duomenis dangsto.

Mes siūlėme. Aš pats asmeniškai rašiau projektus, teikėme Seimo komitetams rugsėjo mėnesį ir laikinajai komisijai, kuri nagrinėjo galimą teisėsaugos pareigūnų politikavimą, pasiūlymus, tarp jų priimti ir tokią normą. Jeigu būtų tokia norma, prokurorai galėjo prašyti neskelbti tokių duomenų, neleisti susipažinti kitų bylų tyrimo interesais.

Dabar iš tokių duomenų pagal įrodymų vertinimo principus smulkiai nepasakosiu Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio. Vienas įrodymas niekada nėra įrodymas, vienas duomuo niekada nėra faktas, kuris nustato nusikalstamos veiklos požymių buvimą. Duomenys pripažįstami įrodymais tik teismo ir tik tada, kai juos galima patikrinti kitais proceso veiksmais. Tiktai teismas juos pripažįsta įrodymais, remdamasis visų kitų įrodymų, kurie taip pat savo ruožtu turi būti patikrinti, ištyrimu. Ir dabar ikiteisminio tyrimo metu tiriant šią laikmeną… ši laikmena yra įvertinta viename įsiteisėjusiame nuosprendyje, ir teismas taip pasakė: kadangi nenustatyta, kas sukūrė šiuos duomenis, be to, šie duomenys nepagrįsti įrodytais veiksmais, teismas šia laikmena nesirėmė kaip įrodymu.

Kitas dalykas, teismas ir ekspertai pasakė, kad ši laikmena yra kelių asmenų keleto metų darbo produktas, ir tie duomenys nuolat buvo papildomi, keičiami, koreguojami, todėl teismas negali vienareikšmiškai ir kategoriškai atmesti prielaidos, kad šie duomenys negali būti keičiami. Todėl tiriant negalima remtis vienu įrodymu, reikalingi ir kiti įrodymai.

Šie dalykai eskaluojami ne pirmą kartą, ir tai eskaluoja žiniasklaida, nors ta istorija jau yra pasenusi pusantrų metų. Jeigu kas klausinėja apie kokias nors santrumpas, ten yra skaičių, žodžių sutrumpinimų, inicialų, abreviatūrų, santrumpų, panašių į pavardžių pradžią, tada tie asmenys, kurie įtariami, kad sukūrė tą laikmeną, sako: tai ne mūsų. O kita pusė, spėjama, sako: tegul paaiškina, laikmena ne mūsų, nekūrėme, o kiti – tegul paaiškina, kas čia yra, tie, kurie sukūrė. Tyrimas pradėtas pagrįstai, todėl reikia išsiaiškinti, ar buvo tos nusikalstamos veikos. O kas dėl…

PIRMININKAS. Gerbiamasis prokurore, būkit malonus glausčiau formuluoti mintis, nes nemažai nori jūsų klausti.

A.KLIUNKA. Gerai…

PIRMININKAS. Tai prašom pabaigti.

A.KLIUNKA. O kas dėl to, kad daromos išvados, kad tokios santrumpos yra kažkieno pseudonimas, tai ekspertai nustatė, kad vienas iš darbo barų – duomenų srauto pavadinimas „abonent“ ir „abonent“ išvados advokatui ir t.t., kokią reikšmę turi. Tai žino tik asmenys, kurie sukūrė, o tyrimas įvertins visus kitus duomenis, kuriuos gaus, ar buvo padarytos nusikalstamos veikos finansams, nuosavybei, taip pat ir valstybės tarnybai.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Pone prokurore, vakar tribūnoje stovėjo generalinis prokuroras, šiandien tribūnoje stovite jūs. Seimo nariai demonstruoja lyg ir susirūpinimą problemos sprendimu, tačiau klausant kilo toks jausmas, kad, be politikos, čia nieko daugiau nėra, yra noras susireikšminti. Kaip jūs manote, tokie jūsų stovėjimai tribūnoje padeda tyrimui ar ne?

A.KLIUNKA. Aš esu kviečiamas į Seimą, siunčiamas generalinio prokuroro rezoliucija. Į prašymą atvykti privalau, atsakyti į klausimus privalau. O šiaip Seimą gerbiu, kaip ir visi Lietuvos piliečiai, ir su juo bendradarbiauju. (Balsai salėje, plojimai) Esu rengęs daug įstatymų, daug dirbęs darbo grupėse. Taip įsivaizduoju savo funkciją. Taip pat esu dalyvavęs Seimo ir komisijų darbe, teikdamas tam tikrą informaciją, kurią galėjom teikti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš matau, Seimo nariai apsidžiaugė išgirdę, kad gerbia.

A.KLIUNKA. Man tai yra nauja gyvenimo patirtis. Žinau, kaip jaučiasi žmonės Seimo plenariniame posėdyje, kai atsakinėja į klausimus.

PIRMININKAS. Gerai. Tai sveikinam su tuo jausmu, gerbiamasis prokurore. Kitas klausėjas yra R.Ačas.

R.AČAS. Gerbiamasis prokurore, pirmos instancijos teismui išteisinus poną Artūrą Zuoką ir jo garsiąją komandą Vilmanto Drėmos byloje, o Apeliaciniam teismui pradėjus nagrinėti Generalinės prokuratūros skundą, STT pareigūnai „papuolė“ perduodami garso įrašų kasetę vienai iš komercinių televizijų. Praėjus daugiau kaip dvejiems metams po „Rubikono“ „juodosios“ buhalterijos paėmimo, didžiąją dalį STT bylos studijavusi praeitos kadencijos Seimo Antikorupcijos komisija neturėjo medžiagos apie milijoninius kyšius, kuriuos gavo garsusis „abonentas“. Džiugu, kad visuomenė apie tai sužinojo iš LNK reportažų. Mano nuomone, didelį ir sudėtingą darbą atlikę pareigūnai operatyvinę informaciją nutekino supratę, kad išaiškintus aukštų pareigūnų kyšininkavimo atvejus dirbtinai numarina tokias bylas kuruodami ir dangstydami aukščiausi valstybės vadovai. Esu įsitikinęs, kad taip ir būtų nesužinota apie milijoninius „abonento“ kyšius, jei ne šios informacijos nutekinimas žurnalistams. Gerbiamasis prokurore, norėčiau išgirsti argumentus, galinčius paneigti šią nuomonę. Taip pat prašome pasakyti, kodėl taip vėlai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl „abonento“. Ar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kitų televizijos reportaže šiame sąraše parodytų kyšio gavėjų? Ačiū.

A.KLIUNKA. Apie tą šventą pasipiktinimą, kad nepavyksta įrodyti nusikalstamų veikų baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, konstitucine tvarka žmonės gali šventai piktintis ir rodyti savo nešališkumą arba kokį nors pasipiktinimą tokiais būdais. Tai girdėjau ir iš vienos specialiosios tarnybos vadovo ir tų pareigūnų. Tas dalykas nepriimtinas, ir tyrėjai turi būti nešališki. Nebūtinai, jeigu nėra įrodymų, turi būti kaip kare siekiama laimėti. Proceso dalyviai nėra oponentai, kuriems turi būti atkeršyta bet kuriuo būdu. Mūsų valstybė yra teisinė ir kaltės klausimus turi spręsti teismas. Pareigūnai turi būti nešališki, objektyvūs, savo emocijų nerodyti ir matyti įstatymus. Teismai sprendžia pagal įstatymus, remdamiesi įrodymų ištyrimu. Jeigu sprendimai yra ginčijami, jie skundžiami taip pat įstatymų nustatyta tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Sereika. Aš tik prašyčiau, gerbiamasis prokurore, kalbėti truputį garsiau.

A.SEREIKA. Gerbiamasis prokurore, ar iš to, kad tribūnoje esate jūs, o ne įstaigos vadovas, kaip paprastai būna, kaip tai įprasta, mes galime daryti kokias nors išvadas? Ir norėčiau paklausti antrą klausimą. Ar iš tiesų visais atvejais, kai buvo nutekinta ikiteisminio tyrimo medžiaga (aš kalbu apie tuos atvejus, kaip, sakykim, telefoninių pokalbių paviešinimą garsiojoje politikų byloje), irgi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas?

A.KLIUNKA. Taip, aš šiandien atvykau todėl, kad generalinis prokuroras priima Latvijos ir Estijos generalinius prokurorus. O kas dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo, tai buvo pradėti net keturi ikiteisminiai tyrimai dėl informacijos pagarsinimo, tačiau, deja, tų šaltinių platinimo nepavyksta nustatyti. Aš kai kuriuos kanalus, kaip patenka informacija, minėjau anksčiau – buvusius teismo procesus, buvusius parlamentinius procesus. Tačiau dar yra tokia problema, kad žiniasklaida neatskleidžia informacijos gavimo šaltinių. Dar 2003 metais Konstitucinis Teismas pripažino, kad neatitinka Konstitucijos Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnis, tačiau kitas straipsnis iš esmės negalioja ir nepakeistas. O baudžiamajame procese galioja straipsnis, kad žurnalistai negali būti apklausiami dėl informacijos šaltinio be jų sutikimo. Paprastai jie to informacijos šaltinio neatskleidžia, ir dabar kiekviena ta laikmena „išprodukuota“ iš to paties disko, ir joks ekspertas nenustatys, kiek padaryta kopijų, ar tai yra tos bylos dokumentas ir kas jį išplatino.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Matulevičius. Po to – J.Olekas.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis prokurore, aš suprantu, kad jūs, dirbdami tokį darbą, toli gražu ne vien švarų darbą, ne vien popierius rašydami… Kaip ir chirurgas pripranta prie kraujo, taip, matyt, ir jūs priprantate ir atbunkate nuo tų niekšybių, nuo to baisaus, brutalaus aukštų pareigūnų savo pareigos supratimo ir moralės pamynimo. Bet iš tikrųjų jūs, kaip pilietis, vis dėlto turėtumėte jausti ir suprasti, matyt, ir tą žalą, kurią daro tie pareigūnai, kai jūs sakot: jeigu bus įrodyta, tai jis bus nuteistas. Bet jis per tuos vienus, antrus, trečius metus, kol jūs ne visada sėkmingai bandote įrodyti, ir toliau daro tą baisią žalą visuomenei ir jau išauga karta, kuri jį mėgdžioja. Taip iš esmės toliau gimdomi tie patys nusikaltėliai – kad reikia eiti į politiką, ten vogti ir panašiai. Tai, klausykit, ar mes iš tikrųjų tokią teisinę valstybę turime kurti visi kartu? Juk jūs esate viena iš valdžios šakų. Tai aš kartais ne visai suprantu to pasakymo, kad trūksta įrodymų. Man atrodo, kad nesiekiama rasti tų įrodymų ir jūsų žinyboje. Tas nutekinimas yra desperatiškas šauksmas tyruose jūsų darbuotojų, kurie jau praradę viltį gauti aukštų valdžios institucijų palaikymą. Ar taip, ar ne? Ačiū.

A.KLIUNKA. Mūsų darbuotojai, prokuratūros darbuotojai, arba tie, kurie dirba tyrimo grupėje nuo rugsėjo 14 dienos, kai buvo perimtos bylos, tikrai nenutekino jokios informacijos iš tų bylų. Ir tas šauksmas tyruose ne prokuratūros. O dėl kitų klausimų buvo tokia nuomonė, kuriai galiu tik pritarti, ir mes stengiamės tas veikas ištirti, kiek turime būdų ir priemonių. Kartais būna objektyvių duomenų, juos galima surasti ir užfiksuoti, o kartais yra išnaudojamos visos tyrimo priemonės ir trūkstant duomenų ikiteisminiai tyrimai nutraukiami. Arba galiausiai nustatoma, kad nepadaryta nusikalstama veika, tai irgi teisingas sprendimas, nes ne visi tyrimai turi baigtis teismais, kitaip nereikėtų nei prokuratūros, nei teismo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Olekas, ruošiasi R.Šukys.

J.OLEKAS. Gerbiamasis prokurore, jūs jau truputį minėjote kai kurias detales, bet aš noriu dar kartą pasitikslinti. Ar apskritai ikiteisminio tyrimo informacijos nutekinimas padeda ištirti ir jūs galite pagrįsti tą objektyviais skaičiais, kad būtent nutekinus informaciją pasisekė bylą sėkmingiau ištirti, ar atvirkščiai? Ir antra klausimo dalis būtų, kiek buvo pradėta tokių tyrimų dėl informacijos nutekinimo ir kiek jų pasibaigė išaiškinimu tų žmonių, kurie tą informaciją nutekino? Ačiū.

A.KLIUNKA. Jeigu informaciją nutekina ikiteisminio tyrimo pareigūnai arba tą informaciją skleidžia pažeidžiant nekaltumo prezumpciją kiti šaltiniai, tai, aišku, nepadeda jokiam tyrimui ir pažeidžia teises asmenų… nešališką teismą, tai, ką deklaruoja Konstitucija, Europos žmogaus teisių deklaracija ir t.t. Šiuo metu nemanyčiau, kad prokuratūroje vyrauja toks metodas suformuoti nuomonę apie tikrai padarytą nusikalstamą veiką, kad paveiktų kaip nors teismą. Tikrai pastaruoju metu prokuratūroje nėra tokių išvadų, pasakymų, kad mes esame pasipiktinę teismo sprendimu. Viskas turi vykti normalia procesine tvarka.

Tokių bylų, t.y. dėl ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimo (aš esu žiūrėjęs), 2004 m. buvo iškelta iki keturių baudžiamųjų bylų. Deja, nė viena dėl minėtų priežasčių anksčiau nepasiekė teismo. Todėl aš siūlyčiau Seimui apsvarstyti mūsų pateiktus projektus, pagalvoti apie Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnį, apie Baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnį, taip pat mes esame pateikę pasiūlymus dėl Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio. Ten neaišku, kas turi prašyti leidimo ir kokia tvarka, žodžiu ar raštu. Tas pats Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnis numato, kad bylos duomenys gali būti pagarsinti iki bylos nagrinėjimo teisme, o iš tikrųjų taip neturi būti, iki konkrečių duomenų nagrinėjimo negali būti paviešinti. Tas straipsnis numato, kad dėl atsakomybės už duomenų paviešinimą gali būti įspėjami tik asmenys, kurie dalyvavo arba matė atliekant veiksmus, tačiau nenumato, kad dėl atsakomybės gali būti įspėjami asmenys, kurie susipažino su informacija. Sakysime, niekada negalėjome įspėti Seimo komisijų narių, kiek jų buvo, duomenys buvo nuolat paviešinami ir kartais dar iki jų tyrimo komisijoje. Mes pateikėme visą bloką tų pasiūlymų.

Taip pat siūlėme uždrausti kopijuoti dokumentus, kai informacija gauta ir užfiksuota atliekant operatyvinius ir slaptuosius tyrimo veiksmus. Nepaisant šitų siūlymų pačiame skandalo ir informacijos paviešinimo įkarštyje 2004 metų liepos mėnesį Seimas priėmė įstatymą, kuriame numatė, kad dar iki bylos perdavimo į teismą visi proceso dalyviai, įtariamieji, nukentėję, jų gynėjai gali gauti visas bylų kopijas be jokių išimčių ir prokuroras neturi teisės neleisti daryti tų kopijų, kai ikiteisminis tyrimas baigtas. Todėl mes siūlėme bent iš dalies apriboti dauginimo dokumentų, gautų slaptaisiais tyrimo veiksmais… telefonų kontrolės būdu… operatyvinių veiksmų protokolus, jų priedus, laikmenas ir t.t.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis prokurore, pagal darbotvarkę įrašyta, kad jūs buvote pakviestas arba, tiksliau, atstovaujate Generalinei prokuratūrai atsakant į Seimo narių klausimus apie bylų, susijusių su Vilniaus miesto meru Artūru Zuoku, tyrimo eigą. Vieną bylą, kurioje A.Zuokas yra išteisintas, o teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs, aš žinau. Aš noriu jūsų paklausti, ar dabar prokuratūroje tiriama bylų, susijusių su A.Zuoku, ar kur būtų pareikšti įtarimai A.Zuokui? Ačiū.

A.KLIUNKA. Šiuo metu prokuratūroje nėra nė vienos bylos. Jeigu būtų įtariamųjų, aš nepasakyčiau jų pavardžių laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, bet jeigu asmuo neapklaustas kaip įtariamasis, galiu tai pasakyti. Be to, įtariamojo apklausa, kitaip negu formuojama žiniasklaidoje arba kai kurių teisėsaugos pareigūnų arba politikų, nėra tolygi patraukimui kaltinamuoju. Tai yra asmuo apklausiamas kaip įtariamasis ir jam pranešama prieš apklausą, kuo jis yra įtariamas, jis turi teisę žinoti, kuo jis yra įtariamas, ir gintis nuo įtarimo galiojant nekaltumo prezumpcijai.

R.ŠUKYS. Tai ar yra bylų, susijusių su A.Zuoku?

A.KLIUNKA. Aš iš esmės atsakiau. Jūs formuluojate… šiek tiek verčiate mane atsakyti į užduotą klausimą…

R.ŠUKYS. Ne, aš klausiu apie A.Zuoką.

A.KLIUNKA. Aš kalbėsiu (tik, aišku, jaudinuosi), kiek turiu savo žodyne baudžiamojo proceso terminų. Nėra tokių bylų, kurios su tuo susijusios. Bylos pradedamos dėl nusikalstamų veikų požymių, padarytų veikų ar galimų veikų, o ne dėl asmenų.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis prokurore, aš noriu jūsų paklausti. Kai LNK televizija atskleidė informaciją ir paviešino medžiagą apie „abonentą“, jūsų pareigūnai nė kiek nenustebo, pasakė, kad jūs turite daugiau informacijos, tačiau ikiteisminį tyrimą pradėjote tik atskleidus informaciją LNK televizijai. Noriu paklausti, kas trukdė jums iki to laiko pradėti ikiteisminį tyrimą? Kokios politinės ar kitokios jėgos dengė ir reikalavo, kad būtų nepradėtas ikiteisminis tyrimas? Krikštatėvis ar dar kokie kiti aukšti pareigūnai?

A.KLIUNKA. Aš nemanau, kad LNK atskleidė nusikalstamas veikas, jie cituoja tas pačias lenteles, kurios buvo paimtos 2004 m. sausio 21 d. kratos metu, ir visos aplinkybės, kurios reikšmingos tyrimui, yra tiriamos baudžiamojoje byloje nuo praėjusių metų sausio 21 dienos. Kai kurios neištirtos istorijos, ten, kur bylos nenutrauktos, ten, kur nepriimti išteisinamieji nuosprendžiai, visi tie duomenys, kurie kelia įtarimą dėl galimų nusikalstamų veikų, tiriami keliomis kryptimis.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Z.Žvikienė.

Z.ŽVIKIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis prokurore, aš iš tiesų neabejoju nei Generalinės prokuratūros kompetencija, nei objektyvumu, tačiau kalbama apie didelį rezonansą visuomenėje turinčią bylą, todėl manau, kad nebūtų paslaptis, jeigu jūs atsakytumėte į labai paprastą klausimą. Kiek prokurorų dirba tyrimo grupėje ir koks šių prokurorų darbo patirties stažas? Ačiū.

A.KLIUNKA. Praėjusių metų rugsėjo 14 dieną mes suformavome tyrimo grupę, susidedančią iš trijų Generalinės prokuratūros prokurorų, taip pat iš STT ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Grupėje yra šeši tyrėjai, ir prokurorai dirba ne mažiau kaip dešimt metų.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte, pone prokurore? Paskutinis klausiantysis – K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke ir pranešėjau, pirmiausia aš noriu padaryti pastabą dėl vedimo tvarkos ir prašau neįskaičiuoti į mano laiką. Mums, Seimo nariams, yra paskirta viena minutė paklausti. Atsakymas turi būti per 2–3 minutes, o valdininkas, atsakydamas į klausimus, užima 5–7 minutes ir konkrečiai nieko nepasako. Todėl kitiems nariams nelieka galimybės paklausti.

PIRMININKAS. Šiuo atveju jums lieka, ir jūs esat pagerbtas.

K.BOBELIS. Aš manau, (…) pajėgus trumpai, konkrečiai atsakyti į klausimą. Mano klausimas yra toks. Aš labai gerbiu ir vertinu STT ir prokuratūros darbą. Žinau, kokiomis sunkiomis sąlygomis jūs dirbate, bet jūs esate apsigaubę tam tikra dirbtine nekaltumo aureole nenorėdami paskelbti to, kas visiškai nepakenktų ikiteisminiam bylos tyrimui. Todėl jūs duodate galimybę kitiems tą informaciją nutekinti ir paskleisti visuomenėje skirtinga forma, negu jūs galėtumėte padaryti. Klausimas yra toks. Jūs aiškiai žinote, kas yra „abonentas“, jūs aiškiai žinote, kas yra AZ ir kas yra ABM, bet jūs vengiate atsakyti. Kodėl jūs negalite konkrečiai atsakyti, kas tie asmenys yra? (Balsai salėje)

A.KLIUNKA. Atsakysiu trumpai. Sprendimai priimami ir išvados daromos prokurorų priimant sprendimus nutarimuose ir rašant kaltinamuosius aktus, kalbant teismo salėse. Atsakymas baigtas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis prokurore, už jūsų atsakymus, už tai, kad atvykote į Seimą. Pirmas kartas visada būna. Dėkojame. Po prokuroro pateikimo ir atsakymo į klausimus dėl vedimo tvarkos ar repliką – N.Steiblienė. Prašom.

N.STEIBLIENĖ. Kadangi buvo minima praėjusios kadencijos Antikorupcijos komisija, aš noriu priminti ir pasakyti, kad praėjusios kadencijos Antikorupcijos komisija neturėjo vadinamosios juodosios buhalterijos duomenų, nes mums buvo pateikti tik tie lapai, kurie buvo susiję su Seimo nariais. Visa kita buvo pajuodinta ir užbraukta. Taigi noriu, kad būtų aišku.

PIRMININKAS. Dėkui. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.

2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-574 (pateikimas)

Svarstome įstatymo projektą Nr.XP-574 – 2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Kviečiu į tribūną finansų ministrą Z.Balčytį. Pateikimo stadija. Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesio.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi visas finansines galimybes ir atsižvelgusi į asignavimų valdytojų prašymus bei būtinumą patikslinti kai kurias anksčiau numatytas išlaidas, teikia Lietuvos Respublikos 2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

Pažymėtina, kad tikslinant Lietuvos Respublikos 2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų atitinkamą įstatymą iš asignavimų valdytojų, įstaigų ir kitų ūkio subjektų buvo gauta prašymų ir pasiūlymų padidinti asignavimus ir valstybės kapitalo investicijas daugiau kaip 608 mln. litų.

Tikslinant valstybės biudžeto finansinius rodiklius, siūloma padidinti bei perskirstyti asignavimus skiriant juos atsiradusiems papildomiems įsipareigojimams bei poreikiams, ypač socialinės srities, dengti. Teikiamame įstatymo pakeitimo projekte iš viso numatoma papildomai skirti 267,7 mln. litų. Papildomų lėšų, be minėtos socialinės apsaugos srities, siūloma skirti viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos, švietimo, kultūros, sveikatos, žemės ūkio, aplinkos apsaugos ir kitoms sritims bei investicijų projektams finansuoti.

Taigi socialinei apsaugai iš valstybės biudžeto lėšų projekte siūloma papildomai skirti 45,4 mln. litų. Tai rodo, kad iš tikrųjų kreipiame dėmesį į labiausiai pažeidžiamų gyventojų problemas ir poreikius. Iš jų 8 mln. litų – mokėti II laipsnio valstybinėms pensijoms motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms septynis ir daugiau vaikų, 1,3 mln. litų – mokėti nukentėjusių asmenų valstybinėms pensijoms, 23,4 mln. litų – dėl nuo 2005 m. liepos 1 d. socialinio draudimo bazinės pensijos didinimo ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų didinimo, 8 mln. litų papildomai numatoma šalpos išmokoms, 1,9 mln. litų – vienkartinėms išmokoms už pabrangusius vystyklus mokėti ir 800 tūkst. litų – kitoms būtiniausioms reikmėms tenkinti.

Socialinių darbuotojų, išlaikomų iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, darbo užmokesčiui padidinti 20% nuo šių metų lapkričio 1 d. yra numatoma papildomai skirti 2 mln. litų. Taip pat minimaliai mėnesinei algai padidinti nuo šių metų liepos 1 d. iki 550 litų valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir savivaldybėms numatyta iš viso 21,4 mln. litų. Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo, vykdant atitinkamą Konstitucinio Teismo nutarimą, valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir savivaldybėms papildomai numatyta 40,6 mln. litų, iš jų 25 mln. litų numatoma viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos sričiai.

Be to, viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos sričiai projekte siūloma papildomai skirti dar 12,8 mln. litų, iš kurių didžiausia dalis – 3,7 mln. litų tenka personalui komplektuoti ir 4,2 mln. litų pastatų rekonstravimui bei statyboms. 1,5 mln. litų – pareigūnų darbo užmokesčiui mokėti ir 700 tūkst. litų – Nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programai vykdyti, taip pat 2,7 mln. litų – kitoms šios srities reikmėms.

Projekte teismams siūloma papildomai skirti apie 2,4 mln. litų. Tai teisėjų padėjėjų etatams teismuose įsteigti ir jų darbo vietoms įrengti.

Švietimui projekte siūloma papildomai skirti 24 mln. litų. Iš jų esminėms priemonėms įgyvendinti: 4 mln. litų – naujai priimtų studentų studijų išlaidoms padengti, 2,1 mln. litų – dėl mitybos normos padidinimo nuo 7,13 iki 8,5 litų specialiosioms internatinėms mokykloms, 600 tūkst. litų – aukštųjų mokyklų reikmėms tenkinti.

Žemės ūkiui iš viso numatoma papildomai skirti 20,2 mln. litų, iš kurių 2,4 – dotacijoms savivaldybėms žemės ūkio ir melioracijos specialistų etatams seniūnijose įsteigti. Tai labai svarbus mūsų sprendimas. 8,5 mln. litų – darbo užmokesčiui padidinti. Kaimo rėmimo programos priemonėms (paramai gyvulių veislininkystei, ūkiams modernizuoti, žemės sklypų nustatymo informacinei sistemai) įgyvendinti papildomai numatoma skirti 2,7 mln. litų. Kitoms reikmėms – beveik 7 mln. litų.

Aplinkos apsaugos sričiai projekte numatoma papildomai skirti 2,7 mln. litų, iš kurių 1,4 mln. litų numatoma skirti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai išlaidoms, susijusioms su Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimu.

Pagal Lietuvos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus naftos produktų valstybės atsargų užduotims vykdyti Ūkio ministerijai papildomai yra numatoma skirti 2,5 mln. litų.

Valstybinei kelių transporto inspekcijai projekte siūloma papildomai skirti 5,2 mln. litų padengti vežėjų išlaidoms, kurios susidaro dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų taikymo aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviams.

Poilsiui, kultūrai ir religinėms bendruomenėms teikiamame projekte siūloma papildomai skirti apie 14,4 mln. litų. Iš jų knygų fondams komplektuoti pagal Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo programą – 1,5 mln. litų, architektūrinių paminklų sutvarkymo darbams atlikti įgyvendinant Kultūros vertybių apsaugos programą – 1,6 mln. litų, sportininkų pasirengimo Pekino olimpinėms žaidynėms išlaidoms padengti… Kauno Kristaus Prisikėlimo Bažnyčios atstatymo darbams užbaigti – 3 mln. litų, nacionalinių muziejų reikmėms tenkinti – 800 tūkst. litų, kitoms reikmėms – 4,4 mln. litų.

Sveikatos sričiai projekte siūloma papildomai skirti beveik 10 mln. litų. Iš šios sumos medicinos darbuotojų, finansuojamų iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, darbo užmokesčiui padidinti vidutiniškai 20% nuo šių metų liepos 1 d. valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose yra numatoma 8,4 mln. litų. Nacionalinei imunoprofilaktikos programai įgyvendinti taip pat papildomai skiriama 1 mln. litų.

Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus bei finansines galimybes, buvo patikslinta valstybės investicijų 2005–2007 metų programa pagal investavimo sritis 2005 metais. Ten iš valstybės biudžeto lėšų papildomai investicijoms siūloma skirti 80,5 mln. litų. Investicijų projektus numatoma finansuoti ne tik skiriant papildomų valstybės lėšų ir perskirstant jau numatytas investicijas, atsižvelgiant į jų įgyvendinimo būklę tarp atskirų investavimo sričių ir projektų, bet ir perkeliant asignavimus, numatytus išlaidoms finansuoti. Daugiausia siūloma investuoti į švietimą, sveikatos ir socialinę apsaugą – iš viso 31,3 mln. litų. Iš jų beveik 21,5 mln. litų siūloma papildomai investuoti į švietimo sritį, o transporto sričiai papildomai skirti dar 14,1 mln. litų.

Savivaldybių biudžetui numatoma papildomai skirti 45,5 mln. litų. Bendrosios dotacijos kompensacijoms iš viso būtų skiriama 23,4 mln. litų. Iš jų 15,1 mln. eina minimaliai mėnesiniai algai didinti, kaip minėjau, nuo liepos 1 dienos, 2,6 mln. litų – darbo užmokesčiui dėl indeksavimo koeficiento taikymo kompensuoti, 3,3 mln. litų – mokyklų kai kurių kategorijų darbuotojų didesniam darbo užmokesčiui nuo šių metų rugsėjo 1 dienos mokėti, 1,3 mln. litų – medicinos darbuotojų didesniam darbo užmokesčiui nuo liepos 1 dienos mokėti ir 1,1 mln. litų – socialinių darbuotojų didesniam darbo užmokesčiui nuo šių metų lapkričio 1 dienos mokėti.

Specialiosios tikslinės dotacijos – iš viso 22,1 mln. litų. Jų didžioji dalis – 16,6 mln. litų tenka investicijoms. 2,3 mln. litų – pastatams remontuoti ir langams keisti, 2,4 mln. litų – papildomiems žemės ūkio ir melioracijos specialistų etatams įsteigti ir 800 tūkst. litų yra skiriama kitoms savivaldybių reikmėms tenkinti.

Kadangi baigėsi laikas, norėčiau paminėti, kad Finansų ministerijos numatytos išlaidos mažinamos daugiausia – 112 mln., 112,8 mln. litų, mažinant valstybės skolos aptarnavimo išlaidas. Pirmiausia dėl palūkanų normų sumažėjimo, dėl efektyvesnio valstybės lėšų naudojimo. Taip pat tikslinant valstybės biudžeto finansinius biudžetus kaip vieną iš papildomų finansavimo šaltinių siūloma perskirstyti Kelių priežiūros ir plėtros programą. Šiais metais dėl numatomo piniginio socialinės paramos gavėjų skaičiaus mažėjimo, tai bedarbių, nedarbo mažėjimo, gyventojų pajamų augimo, savivaldybėse liks nepanaudota apie 106,4 mln. litų specialiosios tikslinės dotacijos socialinėms išmokoms, kurias mes taip pat numatome perskirstyti valstybės reikmėms.

Prašau gerbiamuosius Seimo narius priimti svarstyti Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Statutas nenumato aiškios nuostatos, kad klausimai būtų užduodami. Bet taip susiklostė praktika, kad ir pateikimo stadijos metu yra galimybė paklausti. Tam skiriame 10 minučių. Eilės tvarka pirmas klausia R.Palaitis, po to – K.Glaveckas.

R.PALAITIS. Gerbiamasis ministre, prašau pasakyti, kokie motyvai buvo mažinant savivaldybių finansavimą 106 mln. litų, ypač skirtą socialinėms išmokoms? Panašu, kad socialiniai poreikiai nemažės, kaip jūs teigėte, dėl nedarbo, bet yra ir kitų socialinių išmokų tikslų. Kodėl mažinamas tam tikras savivaldos finansinis savarankiškumas, sakoma, kad savivaldybių biudžetams priklausanti specialioji tikslinė dotacija turėtų būti pervedama tiesiogiai į rangovų sąskaitas? Ačiū.

Z.BALČYTIS. Dėl pirmo klausimo. Ačiū už klausimą. Valstybės biudžeto sudarymo principus reglamentuoja keletas pagrindinių įstatymų, vienas iš jų yra Konstitucija. Konstitucijos kai kuriuose straipsniuose, t.y. 132 straipsnio 2 dalyje, yra labai aiškiai pasakyta, kad biudžetas yra tikslinamas tokiu pat principu, pagal kokį sudaromas. Taip pat yra priimta daugelis kitų įstatymų. Tai ir Seimo statutas, kuris taip pat reglamentuoja biudžeto tvirtinimo ir keitimo principus, biudžeto sandaros tam tikri įstatymai. Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos yra pats svarbiausias dalykas, pagal jį numatyta funkcija Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai nustatyti socialinių išmokų ir kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo metodiką. Pagal šią metodiką Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra patvirtinusi prognozavimo modelį. Kiekvienais metais pagal tam tikrus duomenis ir prognozavimo modelį yra nustatoma savivaldybėms valstybės numatytoms funkcijoms reikalinga piniginių lėšų suma. Kadangi, kaip minėjau, įvyko tam tikri rinkos ir mūsų realaus gyvenimo pasikeitimai, sumažėjo nedarbas, padidėjo žmonių gaunamos pensijos, padidėjo žmonių gaunamos pajamos, tai atsitiko toks dalykas, kad savivaldybėms valstybės numatytai funkcijai įgyvendinti ir įvykdyti tiek valstybės lėšų nereikia.

Kaip minėjau, pagal tam tikrus Konstitucijos straipsnius ir tam tikrus Seime priimtus įstatymus mes, Vyriausybė, kartu su jumis, Seimu, teikiame įstatymo projektą, pagal kurį 106 mln. perskirstome kitoms valstybės reikmės. Dar norėčiau pabrėžti, kad iš tų 106 mln., kaip ir sakiau, 45 mln. grįžta tiesiogiai savivaldybėms įvairiems investiciniams projektams įgyvendinti ir dar apie 40 mln. grįžta per Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus pasiūlymus dėl minimalios algos didinimo mokėjimo, dėl pensijų didinimo ir t.t. Manau, nėra jokios problemos dėl šių pinigų, tai yra galimybė galbūt efektyviau panaudoti valstybės resursus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Glaveckas. Ruošiasi J.Olekas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis ministre, Biudžeto sandaros įstatyme numatyta, kad negali būti jokių fondų, išskyrus Vyriausybės rezervinį fondą. Iš tikrųjų valstybės skolos aptarnavimo išlaidos naudojamos ir veikia kaip rezervinis fondas. Šiais metais perskirstant, t.y. tikslinant, valstybės biudžetą, jo sąskaita yra gaunama maždaug 112 mln. litų papildomų pinigų.

Klausimas. Sakykite, kada Finansų ministerija pradės geriau planuoti valstybės skolos aptarnavimo išlaidas ir nustos slėpti finansinius išteklius toje išlaidų eilutėje? Ačiū.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už labai gerą klausimą. Į pirmą dalį turbūt jau atsakėte, kada mes tiksliau panaudosime. Tie 113 mln. litų rodo, gerbiamasis kolega, kad Finansų ministerija užpraeitais ir praeitais metais priėmė daug teigiamų priemonių, kurios šiandien duoda labai akivaizdžios naudos. Tai yra buvo sustiprinti kai kurie departamentai, buvo sustiprinta biudžetinių lėšų panaudojimo sistema, mes kur kas mažiau pradėjome pervesti atskiriems asignavimų valdytojams, pervesti tik pagal jų poreikį. Taip pat pradėjome analizuoti bendrą kitų valstybių patirtį ir bendrą rinką, todėl dėl tam tikrų piniginių lėšų efektyvesnio panaudojimo mes šiandien turime ekonomiją. Manau, į pirmąja dalį jūs pats jau ir atsakote, kad mes tą darome. Aš esu įsitikinęs, kad mes ir ateityje tą darysime.

Nenorėčiau sutikti, kad taupymo rezervai arba didesnės priemonės, duodančios papildomą galimybę perskirstyti lėšas, yra kažkoks atskiras fondas. Finansų ministerija niekada to nedarė, manau, ir nedarys, kad mėgintų, kaip jūs minėjote, kaip nors slėpti išlaidas. Jūs patys puikiai žinote, kad tiek valstybės, tiek nacionalinis biudžetas yra tvirtinamas Seime, dėl jo yra diskutuojama komitetuose. Tokių, sakyčiau, tikslų niekada neturėjome ir neturėsime.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Olekas, po to – A.Sysas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, dėkoju už labai įdomų ir argumentuotą biudžeto pataisymo pateikimą. Ypač malonu, kad jūs tęsiate geras Finansų ministerijos tradicijas perskirstant biudžetą atsižvelgti į sveikatos apsaugos sritį. Manyčiau, kad yra labai svarbus iš biudžeto išlaikomų medicinos darbuotojų finansavimo padidinimas, nes tie, kas finansuojami per Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, gauna naujus įkainius. O šiems žmonėms šaltinio nebuvo. Manau, kad toks paskyrimas tikrai padės pakelti ir šios grupės medikų atlyginimus. Kaip ir imunoprofilaktikos programos finansavimo padidinimas, nes mūsų šiuolaikinė programa reikalauja, kad ji būtų paremta finansais. Gerbiamasis ministre, aš noriu paklausti apie dvasinę sveikatą. Jūs minėjote, kad religinėms bendruomenėms paskirta nemažai lėšų. Ar Pivašiūnų bendruomenė ir klebonas nėra kreipęsi? Ten sueina visa Lietuvos visuomenė, ir ne tik Lietuvos. Ačiū už atsakymą.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Aš manau, kad kiekvienas iš Seimo narių turi po vieną ar po keletą klebonų ir visada yra tam tikrų prašymų. Mes iš tikrųjų stengiamės visus šiuos prašymus įvykdyti ir įgyvendinti. Kiek aš žinau, lyg ir šis prašymas yra patenkintas.

Dėl sveikatos sistemos finansavimo. Iš tikrųjų dar norėčiau pažymėti keletą skaičių. Šis dešimties milijonų skaičius yra palyginti kuklus, nes tai yra iš valstybės biudžeto. Tačiau žinome sveikatos apsaugos sistemos finansavimo principus. Didesnė dalis yra finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Ir iš tikrųjų noriu patikinti, kad ateityje tikrai bus didesnė galimybė skirti lėšų spręsti toms problemoms, kurias jūs paminėjote, kurių dar yra daugybė kitų. Jas šiandien minėjo ir gerbiamasis ministras, mano kolega. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų surinkimas ir praeitais metais, ir šiemet yra vykdomas ir netgi viršijamas. Taigi iš tikrųjų ateityje kalbant apie 2006 metų biudžetą, aš manau, mes tuos savo argumentus galėsim pagrįsti daugiau pinigų skirdami tai sistemai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Klausia A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, pirmiausia kreipiuosi į savo kolegas. Aš paprašiau, kad išdalintų praeitų metų tikslinių dotacijų socialinėm išmokom ir kompensacijom įvykdymo duomenis. Jūs aiškiai matot, kad pernai buvo neišnaudota 156 mln. savivaldybėse būtent kompensacijoms už šildymą, už karštą, šaltą vandenį, už kurą, taip pat paramai vaikams ir motinoms pagal Piniginės socialinės paramos įstatymą. Ministre, mano būtų klausimas. Ar jums teko matyti Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos vakarykštį pareiškimą, kuriame jie kaip tik tvirtina, kad siūlymas perskirstyti 106 milijonus prieštarauja kitiems įstatymams. Todėl būtų dar papildomas mano klausimėlis. Ar mes negalėtume, kad taupymas nebūtų dar didesnis, nes nuo liepos 1 d. didėja ir minimali mėnesio alga, ir pensijos didėja 50 Lt… Rudenį tas sutaupymas arba lėšų nepanaudojimas gali išaugti dvigubai, jeigu mes nedidinsim gyventojų remiamų pajamų, ir galbūt, jeigu yra toks ryškus sutaupymas, galima būtų padidinti ir vaiko vadinamąją pašalpą 50 Lt, nes ją mes numatom didinti iki 18 metų. Labai ačiū.

Z.BALČYTIS. Iš tikrųjų labai ačiū už keletą tokių rimtų klausimų. Pirmiausia dėl pačios strategijos ir dėl tų lėšų ekonomijos. Aš manau, kad mes iš tikrųjų darome vieną labai gerą ir teisingą dalyką, kad didindami žmonių pajamas, ar tai būtų pensijos, ar tai būtų pajamos iš darbinės veiklos, ar tai būtų kitos pajamos, darome tam tikrus dalykus, kurie leidžia skirti mažiau lėšų per socialinės šalpos sistemą. Matyt, toks turėtų būti mūsų pagrindinis tikslas ir ateityje. Aš manau, kad nebūtų visiškai teisinga, jeigu mes tiesiogiai proporcingai didindami pajamas iš karto padidintume ir pašalpų principą. Kad jis turi būti, aš taip pat sutinku, nes gyvenimas eina iš dalies atsilikdamas, ypač šioje srityje ir ypač kaimiškuose rajonuose. Aš tikrai sutinku. Bet čia, matyt, jau yra atskiras tiek Socialinės apsaugos ministerijos, tiek Vyriausybės diskusijų objektas, kur reikėtų iš tikrųjų turėti tam tikrus pagrindžiančius duomenis.

Dėl 155 mln. ekonomijos. Tai iš tikrųjų pereitų metų faktai rodo tokius skaičius. Šiemet pagal prognozuojamą modelį ir pagal tas tendencijas ir tuos realius skaičius Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš pirmo ketvirčio prognozuoja 106 milijonus. Ir tai yra oficialiai pagal tam tikrą nustatytą metodiką pagrįsti skaičiavimai, kuriais mes privalome remtis. Aišku, kad metų gale reali padėtis parodys, kiek iš tikrųjų yra sutaupoma šioje srityje. Aš manau, kad mes rasime konsensusą su savivaldybėm dėl tolesnio šių lėšų panaudojimo. O dėl savivaldybės nuomonės, aš manau, kad jie iš tikrųjų turi tokį tikslą – turėti daugiau lėšų perskirstyti savo reikalams, tačiau mes irgi kaip valstybė, norinti subalansuoti piniginius srautus ir spręsti strateginius dalykus, taip pat turime savo tikslą. Dėl to šiandien aš čia ir stoviu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Daugiau nei 10 minučių buvo klausinėjama. Aš apgailestauju dėl nespėjusiųjų paklausti, tačiau artimiausias kelias savaites Seime šiam įstatymo projektui turėsime dar progos skirti nemažai dėmesio. Taigi laukia nemažai darbo komitetuose. Balsuoti mes neturime dėl šio projekto. Yra tiesiog išklausomas pateikimas. Toliau, pagrindiniu komitetu yra skiriamas Biudžeto ir finansų, o papildomais – visi kiti Seimo komitetai. Trumpai informuoju apie tai, kaip bus toliau svarstoma. Iki birželio 15 d. Biudžeto ir finansų komitetas laukia pasiūlymų iš suinteresuotų asmenų. Birželio 16 d. yra ta diena, iki kurios Biudžeto ir finansų komitetui pateikiamos Seimo komitetų išvados. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarsto gautas išvadas bei pataisas ir parengia išvadas iki birželio 17 d. Birželio 21 d. – pirmasis svarstymas plenariniame posėdyje, birželio 28 d. – antrasis. Priėmimas numatytas birželio 30 dieną. Tai yra, švelniai tariant, optimistinis scenarijus. Tikėkimės, kad taip ir atsitiks. Kadangi praėjo valanda, kolegos, o jūs neturėjot progos įgyvendinti vienos iš prigimtinių Seimo narių teisių, siūlau registruotis. Vyksta registracija. Kartu noriu jums pasakyti, kad šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.

Opozicinės Liberalų demokratų frakcijos darbotvarkė (tęsinys)

Konstitucinio Teismo įstatymo 48 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-478(2) (pateikimas)

Dabar turim progą pasinerti į opozicinės Liberalų demokratų frakcijos teikiamus klausimus. Konstatuoju, kad užsiregistravo 72 Seimo nariai. Antrasis vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo 48 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.XP-478, pateikimo stadija. Teikėjai – R.Ačas ir A.Sereika. Vieną iš teikėjų – R.Ačą – kviečiu iš tribūnos pateikti projektą.

R.AČAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, teikiu jūsų dėmesiui Konstitucinio Teismo įstatymo 48 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Noriu jums glaustai išdėstyti esminius šio projekto tikslus, uždavinius ir numatomo naujo teisinio reguliavimo nuostatas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 104 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad „Konstitucinio Teismo teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija“, Konstitucinio Teismo nešališkumo principais, įtvirtintais ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 17 straipsnio pirmoje dalyje. Konstitucinis Teismas, taip pat jo teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija. Atsižvelgiant į ypatingą Konstitucinio Teismo statusą ir išskirtinę kompetenciją teikiamu įstatymu siekiama užtikrinti Konstitucinio Teismo, taip pat teisėjų nešališkumą ir nepriklausomumą.

Įstatymo projekte aptartų klausimų teisinis reguliavimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 48 straipsnyje įtvirtinti Konstitucinio Teismo teisėjo nusišalinimo ir nušalinimo pagrindai. Konstitucinio Teismo teisėjas nusišalina ar gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu: pirma, jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis…

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, jūs tiesiog skaitote aiškinamąjį raštą. Visi Seimo nariai jį yra gavę, nebent pasakytumėte esminius dalykus, nes tikrai taip sutaupytume laiko.

R.AČAS. Kaip jūs žinote, yra du nušalinimo arba nusišalinimo atvejai. Siūlomas yra trečias atvejis, kas yra numatyta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Taip pat tokie atvejai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 66 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Tad mes siūlome, kad ir Konstitucinio Teismo 48 straipsnio įstatyme tokie atvejai taip pat būtų numatyti. Todėl, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prašau jūsų pritarti teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori jūsų klausti, gerbiamasis pranešėjau. Eilės tvarka – N.Steiblienė pirmoji.

N.STEIBLIENĖ. Jūs siūlote tokį teiginį: „Yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu“. Gal kaip šios pataisos autorius galėtumėte įvardyti, kokios dar gali būti kitos aplinkybės?

R.AČAS. Gerbiamoji kolege, prieš dvi savaites Konstitucinis Teismas nagrinėjo mano paklausimą ir taip įvyko, kad du Konstitucinio Teismo teisėjai šioje byloje gavo nusišalinti. Aišku, aš neturėjau galimybės paprašyti jų nušalinimų ir jie pagal įstatymo raidę taip pat neturėjo galimybių nusišalinti. Bet jie priėmė tokį sprendimą ir nusišalino, nes konkrečiai šioje byloje, kurią jie nagrinėjo, buvo klausimai dėl Tomos Birmontienės, kuri prieš tai dirbo Prezidentūroje, konkrečiai susiję klausimai. Tad gyvenime yra daug visokiausių situacijų, kada Konstitucinio Teismo teisėjas gali būti šališkas. O šiuo atveju yra tik du atvejai, kada jis gali nusišalinti.

N.STEIBLIENĖ. Šiuo atveju, man atrodo, jūs pats šališkas.

R.AČAS. Čia jūsų nuomonė.

PIRMININKAS. Dabar yra klausimai užduodami. Komentarai bus vėlesnėje stadijoje. A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, yra susiklosčiusi tokia praktika, kada Konstitucinio Teismo teisėjai patys sprendžia, kada jiems tikrai nusišalinti. Šis jūsų palyginimas su kitais teisėjais, manau, nėra tikslus. Sakysime, baudžiamųjų bylų teisėjai, administracinių bylų teisėjai, jų specifika yra kitokia nei Konstitucinio Teismo teisėjų. Ar nepadarysime meškos paslaugos, kai kiekvienu atveju bus tampomas Konstitucinio Teismo teisėjas pagal pareiškėjo norą ar kitų, kad jis būtų nušalintas.

R.AČAS. Gerbiamasis kolega, gerbiu jūsų nuomonę, bet nelabai norėčiau su ja sutikti. Pagrįsdamas savo nuomonę aš galiu pasakyti, kad ir Teisės departamentas šiuo atveju neturėjo jokių priekaištų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis teikėjau, atsakėte į visus klausimus. Jeigu norėtumėte dėl balsavimo motyvų išsakyti nuomonę… Dėl vedimo tvarkos, minutėlę. Kolegos, išklausėme pateikimą. Dėl vedimo tvarkos – kolega A.Sereika. Prašom.

A.SEREIKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man iš tiesų nemalonu daryti jums pastabą, nemoku to daryti, bet jūs tiesiog nutraukėte pranešėją nurodinėdamas, kaip jis turėtų pristatyti projektą. Aš manau, tai yra jo valia ir teisė pristatinėti taip, kaip jam yra patogu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra nusistovėjusi Seime praktika. Skaityti tai, kas yra surašyta ir visiems Seimo nariams išdalinta… Manau, kad tai visi priimame kaip geranorišką pastabą ir nemanau, kad dėl to reikėtų įsižeisti. Juo labiau kad jūs sudarėte tokią darbotvarkę, kurios intensyvumas numato gerokai ilgesnį laiką, nei tai yra Seimo darbe įprasta. Taigi tai yra jūsų pačių labui. Kolegos, pateikimo stadijoje nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar būtų norinčių balsuoti? Yra norinčių balsuoti. Kolegos, prašau balsuojant išsakyti nuomonę, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-478.

Balsavimo rezultatai: 61 užsiregistravo, 37 – už, 3 – prieš, 20 susilaikė. Po pateikimo yra pritarta.

Pagrindiniu komitetu yra siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Apsiribojame vienu komitetu. Dėl svarstymo datos. Ar galėtume rašyti aptakiai – iki pratęstos, jeigu bus pratęsta, pavasario sesijos? Gerai. Tokia preliminari data, niekas neprieštarauja, dėl to apsispręsta. Apgailestauju, kad Seniūnų sueiga nepasiūlė konkretesnės datos.

Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-496 (pateikimas)

Vakarinio posėdžio darbotvarkės 3 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo 10¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-496. Pateikimo stadija. Į tribūną kviečiu teikėją A.Balsienę.

A.BALSIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš trumpai pristatysiu šio įstatymo pataisas. Mes visi buvome kažkada vaikai ir kiekvienas turime savo mamas. Kai buvome maži, aiškiai jautėme, kad reikia paramos mamai. Kai užaugame, mes užmirštame. Ir šiandien, va dabar, mes kalbame apie tai, kiek mes sutaupėme lėšų priėmę įstatymus ir sumažindami pašalpas motinoms. Šis mano įstatymas kaip tik yra apie motinas, kurios pagimdo vaiką būdamos studentės arba neturi darbo stažo, arba šiuo metu neturi darbo, septynis mėnesius neturėjo darbo ir gauna tik 93 litus iki metų. Tai yra tiek mažai, kad ir labai norėdama ji negali išlaikyti vaiko. Todėl siūlau papildyti, kad motina gautų vienu MGL daugiau, prie 93 dar vienas MGL, tai bus daugiau kaip 200 litų. Tai nesieks santykinės skurdo ribos, bet tai yra šiek tiek geriau.

Antra, papildome įstatymą tuo, kad šiuo metu… dauguma ir Seimo narių yra iš daugiavaikių šeimų. Ir šiuo metu susiformavusi visuomenės nuomonė, kad jeigu šeima daugiavaikė, ji skursta, turi daug vaikų, vadinasi, ji socialiai remtina arba degradavusi. Kai mes užaugome, dauguma net neprisipažįstame, kad užaugome daugiavaikėje šeimoje ir esame stiprūs, galime politikuoti, esame visaverčiai žmonės. Bet įstatyme dėl išmokų vaikams kaip tik yra skirtumas. Vaikui nuo vienerių iki trejų metų ta pašalpa vienoda: ar augini du vaikus, ar augini penkis, ar dešimt, kiekvienam vaikui. Tai yra taip mažai, kad dabar statistika rodo, kad daugiavaikės šeimos labai skursta. Todėl aš siūlau tai padidinti maždaug 25 litais kiekvienam vaikui. Labai prašyčiau pritarti šiam įstatymo pakeitimui ir papildymui.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausimo aktualumą rodo tai, kad net keturi Seimo nariai nori jūsų klausti. Lygiomis teisėmis – dvi Seimo narės, du Seimo nariai. B.Vėsaitė pirmoji. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamoji pranešėja, pritardama, kad iš tiesų motinoms mes per mažai skiriame lėšų vaikų auginimui, vis dėlto aš turiu šiek tiek abejonių, nes mes turime liūdnos patirties, kai vaikeliai gimdomi tam, kad gautų tą nelaimingą pašalpą. Tai gal vis dėlto geriau būtų skatinti dirbančias mamas gimdyti. Kita vertus, ar jūs pasiskaičiavote, kiek tai kainuos biudžetui?

A.BALSIENĖ. Iš tiesų pasiskaičiavau. Ir su Finansų ministerija buvo vestos derybos. Kainuos maždaug 7 mln., kaip sakė, litų. Taip raštu pateikė ministerija. Ir kadangi šiandien kaip tik pateikė, kad sutaupyta 155 mln. lėšų, tai aš manau, kad savivaldybės kaip tik ir galės realizuoti tuos pinigus tom socialinėm pašalpom.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita klausėja – R.Žakaitienė. Prašom.

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju. Mano klausimas irgi konkrečiai dėl finansų. Jūs siūlote sumažinti socialinėms išlaidoms skirtas lėšas, kurios šiaip jau yra planuojamos ir ne visada yra neišleidžiamos, kaip yra numatyta biudžete. 7 mln., jūs nepaminėjot, bus per mėnesį. Vis dėlto būtų daugiau kaip 73 mln. per metus. Norėčiau, kad jūs pagrįstumėte, iš kur tie pinigai gali atsirasti, kad didintume tokias išmokas.

A.BALSIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų šis klausimas… Labai gerai jums pasakė socialdemokratas A.Sysas, pateikdamas kaip tiktai duomenis, kaip kiekviena savivaldybė sutaupė lėšų kaip tik dėl šių išmokų. Ypač tų lėšų liko savivaldybėse priėmus Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymą. Kaip tik tas įstatymas parodė, kad tam, kam labiausiai reikia, kaip tik galima skirti lėšų, nes buvo sutaupyta… piktnaudžiavimas, ir tų lėšų yra.

PIRMININKAS. Dėkui. Kitas klausėjas – A.Endzinas.

A.ENDZINAS. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau jūsų paklausti. Jūs, be abejo, žinote, kad šeimose, kur ypač sunki finansinė padėtis (aš turiu galvoje tuos vaikus, kuriems teko nelaimė gimti asocialiose šeimose), tos išmokos, kurios yra skiriamos vaikams, nepasiekia adresato. Sakykite, ar jums neatrodo, kad visų pirma dėmesys turėtų būti skirtas tam, kad tie pinigai, kurie jau skiriami, pasiektų vaikus, o ne tam, kad sumos turėtų būti didinamos ir vis tiek vaiko nepasieks. Ar ši problema, kurią aš dabar tik ką įvardijau, jums neatrodo didesnė, kad tai nereikalauja didesnio dėmesio, o ne didinti pinigų krepšelį, kuris, deja, labai dažnai nepasiekia adresato? Dėkui.

A.BALSIENĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų vaikų socialinė diskriminacija… Kiekvienas vaikas pas mus, Lietuvoje, traktuojamas labai skirtingai. Jeigu mes paremsime motiną, kuri nori pati užauginti vaiką, mes jai duodame tik 93 litus ir tai abejojame, ar ji teisingai panaudos. Jeigu atiduodame tą patį vaiką, kai motina neišlaiko iš 93 litų, į globėjo rankas, mes tada skiriame 500 litų. Jeigu atsisako globėjas, mes mokame tūkstantį internatinėms mokykloms. Tokiu atveju visa bendra politika neskatina padėti motinai, esančiai tam tikroje situacijoje. Bet labai sutinku su klausėju dėl to, kad vis dėlto mes turėtume galvoti apie rizikos ir socialinės atskirties šeimose augančius vaikus. Kaip tos lėšos panaudojamos, yra jau bendra politika, kuri, man atrodo, dabar kaip tik ir Socialinių reikalų ir darbo komitete jau pradedama svarstyti, kaip dirbti su tom šeimom. Darbą su tom šeimom reikėtų keisti, kad tie pinigai būtų panaudojami kaip reikia, bet mes turime gerbti motiną ir padėti motinai, jeigu ji nori auginti vaiką, o ne daryti tokius… Trys tūkstančiai vaikų kiekvienais metais papildo internatines mokyklas arba globos namus. Tai labai daug.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Neklausiu, nes mano klausimas jau buvo pateiktas.

PIRMININKAS. Ką gi, taupome laiką. Ačiū, gerbiamoji pranešėja, už pateikimą ir atsakymus. Pateikimo stadijos metu proga kalbėti dėl motyvų. Nėra norinčių. Kolegos, ar yra norinčių, kad mes balsuotume? Yra norinčių, kad būtų balsuojama. Prašom, kolegos, pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame įstatymo projektui Nr.XP-496 po pateikimo.

Užsiregistravo 72.

Už – 61, prieš nėra, 10 susilaikė.

Gerbiamieji kolegos, pritarus po pateikimo norėčiau siūlyti, kad kreiptumės į Vyriausybę dėl išvados, nes tai yra susiję su biudžeto lėšų papildomu prašymu. Kadangi būtų prašoma Vyriausybės išvados, siūlyčiau, kad būtų svarstoma prasidėsiančioje rudens sesijoje, nes pagal terminus Seimas tikrai nespės anksčiau svarstyti tokio įstatymo. Ar priimtina? Taigi apsispręsta bendru sutarimu kreiptis į Vyriausybę išvados bei preliminari svarstymo data – prasidėsianti rudens sesija.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-422 (pateikimas)

Ketvirtas vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimas – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-422. Patiekimo stadija. Kviečiu į tribūną teikėją O.Valiukevičiūtę pristatyti jūsų teikiamą įstatymo projektą.

O.VALIUKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jūsų dėmesiui Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Išsamūs argumentai yra išdėstyti aiškinamajame rašte, todėl norėčiau tik trumpai jums pateikti esminius įstatymo projekto tikslus ir uždavinius bei siūlomas naujo teisinio reguliavimo nuostatas.

Įstatymo projekto tikslas ir uždavinys yra toks, kad, atsižvelgiant į dabartinę Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetenciją ir pavadinimą, reikia suvienodinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme ir Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme vartojamus skirtingus tarnybos ir kontrolierių pavadinimus. Vadovaujantis Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijomis, keičiamame teisės akte keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių, todėl teikiu naują Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo redakciją.

Dažnai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipiasi asmenys, žinoma, dažniau moterys, patyrusios darbdavių ar bendradarbių neseksualinį priekabiavimą dėl lyties, pasireiškiantį jų įžeidinėjimu, žeminimu, ir dėl viso to sukuriama priešiška, bauginanti darbo aplinka, žmogus praranda sugebėjimą normaliai atlikti savo darbą. Kadangi toks priekabiavimas nėra apibrėžtas dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, todėl tokia veika minėtame įstatyme yra neuždrausta.

Dar į Lygių galimybių tarnybą kreipiasi asmenys, kurie skundžiasi, kad, pavyzdžiui, darbdavys pats tiesiogiai neapribojo jų teisių dėl lyties, bet davė nurodymą savo pavaldiniui atlikti tokius veiksmus, dėl kurių kito žmogaus padėtis tapo blogesnė, palyginti su kitu asmeniu. Tokie darbdavio veiksmai galėtų būti įvardyti kaip nurodymas diskriminuoti. To taip pat nėra dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme ir jie neapibrėžiami kaip prieštaraujantys teisei.

Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme yra numatytas baigtinis sąrašas sprendimų, kuriuos gali priimti lygių galimybių kontrolierius, atlikęs skundo tyrimą, tačiau dažnai jau skundo tyrimo metu ginčas tarp šalių būna išsprendžiamas taikiai, priimamas abiem šalims priimtinas ginčo sprendimo būdas ir pažeidimas pašalinamas arba skundėjui pasiūlomas alternatyvus jam priimtinas sprendimo būdas. Tokiais atvejais skundo tyrimas nutraukiamas šalims susitaikius arba nutraukus priešiškus teisei veiksmus, todėl būtina numatyti tokį kontrolieriaus sprendimą: tyrimą nutraukti pareiškėjui ir pažeidėjui susitaikius.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 25 straipsnio numato tik juridinių asmenų pareigą duoti paaiškinimus ir pateikti informaciją, būtiną tyrimui, būtina papildyti įstatymą ir numatyti tokią pačią pareigą visiems fiziniams asmenims, kurie galėtų suteikti naudingos informacijos apie tiriamą diskriminacijos faktą.

Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, esu įsitikinusi, kad naujasis Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai padės efektyviau ir veiksmingiau užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes. Prašau jūsų pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Ir vėl lygiomis galimybėmis po du Seimo narius ir nares nori jūsų klausti. Pirmoji – ta pati B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamoji pranešėja, sutinku, kad naujajame įstatymo projekte bus platesnė sritis, veikianti dėl moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimo. Jeigu teisingai supratau, didžioji šio įstatymo dalis yra redakciniai pakeitimai.

O.VALIUKEVIČIŪTĖ. Ne vien.

B.VĖSAITĖ. Ir dar dėl priekabiavimo veikos. Seksualinis priekabiavimas buvo labai sunkiai įrodomas, o kita veika, turinti priekabiavimo atspalvį, ar apskritai bus įrodoma? Kokia būtų jūsų asmeninė nuomonė šiuo klausimu?

O.VALIUKEVIČIŪTĖ. Aš, rengdama tą įstatymo pataisą, rėmiausi lygių galimybių kontrolierės pateiktais faktais ir jos pageidavimais, kaip galėtume pakeisti šį įstatymą. Manau, ji turi pakankamai faktų, kurie leidžia atlikti tyrimą, ir prašo tik daugiau galių.

PIRMININKAS. Dėkui. V.Čepas taip pat nori jūsų klausti. Prašom.

V.ČEPAS. Gerbiamoji pranešėja, aš pritarsiu šioms jūsų pataisoms, bet man kyla negera nuojauta, kad mes, taip reguliuodami santykius tarp vyrų ir moterų, tiek nureguliuosime, kad žvilgsnis į moterį bus traktuojamas kaip priekabiavimas, ir toks žmogus bus tampomas po komisijas ar institucijas. Ar nereikėtų iš esmės pažiūrėti į šias lygias galimybes? Kodėl jūs, kaip moteris, įvairių organizacijų atstovė, niekur nekeliate klausimų, kad moterys lygiai su vyrais turėtų tarnauti Lietuvos kariuomenėje, kad moterys galėtų būti dvasininkės, kur tikrai būtų lygios teisės? Dabar netyčia prisiliesi prie moters, ir tave tuoj pat užtampys po komisijas. Siūlau iš esmės keisti įstatymą. Ačiū.

O.VALIUKEVIČIŪTĖ. Dėkoju už klausimą. Aš pritariu visai pirmai jūsų klausimo daliai dėl dvasininkių. Aš visada tam pritarčiau. Manau, visi jūsų pasiūlymai yra ateities klausimas, nes turime dar šiek tiek laiko.

Dėl to, kad negalima prisiliesti ir dėl to bus atliekamas tyrimas, manau, mūsų lygių galimybių kontrolierė yra aukštos kvalifikacijos teisininkė, ir ji atsirinks ir pagal įstatymus atliks visus tyrimus, ar tai buvo tik lengvas prisilietimas, ar priekabiavimas dėl lyties, ar kitu atveju.

PIRMININKAS. Pone Čepai, aš turėčiau padaryti jums pastabą. Mes svarstome Lygių galimybių įstatymo projektą, todėl visko nesvarstykite vienpusiškai. Gali būti ir prie jūsų prisiliesta.

O.VALIUKEVIČIŪTĖ. Čia kalbama, be abejo, ne tik apie moteris.

PIRMININKAS. Ir moteris gali prie jūsų prisiliesti. Toliau klausia A.Dumčius. (Šurmulys salėje)

A.DUMČIUS. Gerbiamoji pranešėja, aš norėjau paklausti, ar jūs sutinkate su mūsų Teisės departamento pastabomis, kad reikia parengti labai rimtą redakciją (jūsų ir parengta), kada priekabiavimas ir kada seksualinis priekabiavimas. Man atrodo, ypač moterims tai yra netapatus dalykas?

O.VALIUKEVIČIŪTĖ. Be abejo.

A.DUMČIUS. Aš toliau dar kalbėsiu, galima? Ar jums neatrodo, kad jau reikia pradėti kalbėti ne tik apie moterų seksualinį ar kitokį priekabiavimą, bet ir daugiau apie vyrų?

O.VALIUKEVIČIŪTĖ. Be abejo. Kai kalbame apie lygių galimybių tarnybą, klausimai susiję ne tik su moterų priekabiavimu, bet taip pat ir vyrų, nes lygios galimybės. Taip ir tarnyba vadinasi. Aš noriu pasakyti, kad pritariu. Manau, į Teisės departamento pastabas reikia atsižvelgti. Visoms pastaboms pritariu. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinė klausiančioji – R.Žakaitienė.

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, prašau pasakyti, ar jūs, rengdama pataisas šiam įstatymui, tarėtės su Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga?

O.VALIUKEVIČIŪTĖ. Taip.

R.ŽAKAITIENĖ. Ar atkreipėte dėmesį, kad Europos Teisės departamentas nurodo, kad projektas nevisiškai suderintas su direktyva dėl moterų ir vyrų lygių galimybių. Ar esate linkusi dar kai kuriuos straipsnius, kurie neatitinka direktyvos, taisyti įstatymo priėmimo metu?

O.VALIUKEVIČIŪTĖ. Taip, be abejo. Aš iš karto atsakau į antrą klausimą. Gavusi Teisės ir Europos departamentų pastabas esu linkusi pataisyti. Dėl visų kitų dalykų yra taip, kaip tartasi su ponia Aušrine Burneikiene.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamoji projekto teikėja. Atsakėte į visus klausimus. Ačiū už pateikimą.

Kolegos, norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Ar reikia balsuoti? R.Dagys nori kalbėti prieš. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto manyčiau, kai mes teikiame tokius projektus, jie turėtų būti normaliai parengti, nes kitaip jie tampa tam tikrų pašaipų objektu ir iš esmės yra parodijuojami. Aš, matydamas Teisės departamento pastabas ir štai čia mūsų salėje vykusią diskusiją, siūlyčiau projekto teikėjams patobulinti projektą.

PIRMININKAS. Nesant bendro sutarimo, kolegos, balsavimu išsakykime nuomonę, ar pritariame įstatymo projektui Nr.XP-422 po pateikimo.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai: 36 – už, 11 – prieš, 15 susilaikė, po pateikimo yra pritarta.

Noriu informuoti, kad Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo skirti Žmogaus teisių komitetą, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galbūt dar ir Šeimos ir vaiko reikalų komisija galėtų pažiūrėti. Gal dar kas norėtų? Pagrindiniu siūlomas Žmogaus teisių komitetas. Ar galime pritarti šiems komitetams? Pritarta.

Kolegos, dėl svarstymo datos. Iš esmės siūloma keisti visą įstatymą. Ar galima prašyti jūsų neprieštarauti, kad svarstytume rudens sesijoje? Gerai, bendru sutarimu pritarta.

Bibliotekų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-283 (pateikimas)

Vakarinio posėdžio darbotvarkės 5 klausimas – Bibliotekų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-283. Pateikimo stadija. Teikėja – A.M.Pavilionienė. Prašom pateikti projektą iš tribūnos.

M.A.PAVILIONIENĖ. Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedu nuo subtilios pataisos. Kreipiuosi į jus kaip į žmones, suprantančius knygos reikšmę individo dvasiniam ir intelektualiniam gyvenimui. Bibliotekų saugojimas yra kiekvieno politiko pareiga, nes biblioteka yra tautos ir pasaulio kultūros paveldo saugykla.

Bibliotekų įstatyme yra taisytina spraga. 7 straipsnyje teigiama, kad Lietuvos valstybinės reikšmės bibliotekos finansuojamos atskira eilute. Įstatyme pateiktos penkios valstybinės reikšmės bibliotekos, tarp jų Vilniaus universiteto biblioteka, kuri iki šiol nėra finansuojama atskira eilute, bet per valdytojo, t.y. Vilniaus universiteto, asignavimą. Vadinasi, seniausios Lietuvoje ir istorinę reikšmę turinčios bibliotekos likimą gali lemti universiteto vadovas, savo nuožiūra skirstantis universiteto biudžeto lėšas.

Todėl prašau pritarti mano siūlomai pataisai, kad Vilniaus universiteto bibliotekai būtų skiriami asignavimai, nurodomi atskira eilute. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už lakonišką pateikimą. 4 Seimo nariai nori klausti. Pirmasis yra A.Monkevičius. Prašom.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, norėčiau tik pasiteirauti pritardamas jūsų išsakytai pozicijai. Žinau, kad dvi funkcijas atlieka ši biblioteka, labai svarbias – aptarnauja universitetą ir saugo paveldą. Iš tikrųjų labai didelį paveldą, kaip jūs įvardijote. Bet vis dėlto Teisės departamentas kalba apie tai, kad derėtų sieti su programomis. Tai būtų skaidriau, aiškiau ir įtikinamiau visuomenei. Kaip, jūs manote, į tai būtų galima reaguoti?

M.A.PAVILIONIENĖ. Matote, programų finansavimą dažnai lemia tai, ar yra pinigų. Dažnai mums sakoma, kad trūksta pinigų šiai programai, ir programa lieka nefinansuojama. O bibliotekos gyvavimas lemia ir studentų bei dėstytojų išlikimą, nes biblioteka „maitina“ naujomis knygomis, nauja įranga mūsų naująją kartą. Tai tam, kad būtų užtikrintas stabilus bibliotekos finansavimas, aš ir siūlau, nes, pavyzdžiui, universiteto rektorius gali nuspręsti iš tam tikrų lėšų uždengti stogą ar pakeisti langus, bet neskirti tam tikros sumos bibliotekai naujoms knygoms įsigyti ar tiesiog naujai informacinei sistemai įrengti.

PIRMININKAS. Dėkui. E.Pupinis taip pat klausia. Prašom.

E.PUPINIS. Gerbiamoji pranešėja, jūs pateikėt, kad galbūt universitete neefektyviai panaudojamos lėšos ir mažai skiriama bibliotekai. O jūs tikrai įsitikinusi, kad jeigu bus finansuojama tiesiai iš valstybės biudžeto, nebus dar labiau apkarpomos lėšos, ir jūs turėsite tikrai didesnę įtaką negu universitete?

M.A.PAVILIONIENĖ. Ši pataisa skiriama konkrečiam universitetui. Aš manau, kad tada bibliotekos darbuotojai ir bibliotekos direktorė, su kuria aš konsultavausi ir kalbėjau, turės tam tikrą teisę ginti savo bibliotekos likimą. Tiesiog aš noriu apsaugoti šią biblioteką. Mes nežinome, kas ateityje bus vadovas. Mes nežinome. Kodėl keturios bibliotekos yra finansuojamos vienaip, o viena biblioteka, kuri įvardyta įstatyme, yra skriaudžiama?

PIRMININKAS. Ačiū, supratome. A.Endzinas taip pat klausia. Prašau.

A.ENDZINAS. Aš norėjau paklausti gerbiamąją pranešėją. Sakykit, vis dėlto ar tai dera, tarkime, su universiteto, kaip tam tikros humanitarinės oazės, turinčios savo autonomiškumą, būtent autonomiškumą, jos atskiro padalinio išskirtinumu? Dabar įstatyme lyg ir būtų fiksuojama ir šio padalinio atskiru finansavimu. Ar tai neišderina visos sistemos? Ar nebus sudarytas precedentas, tarkime, kitoms grandims, kurios taip pat pageidaus tarsi pasitraukti iš bendro konteksto? Dėkoju.

M.A.PAVILIONIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš pradėsiu nuo jūsų egzotiško klausimo, kad Vilniaus universitetas yra oazė. Aš sutinku su tuo. Tai yra kultūrinė oazė, lėmusi Lietuvos mokslo likimą. Bet tikrai ne, nes ir dabartinis rektorius pritaria šiai pataisai. Jis sutiko, net atsiuntė raštą. Nemanau, kad tai ką nors išderintų. Tai įvestų tam tikrą tvarką, prie kurios mes ne visada esame pratę.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinysis klausia V.Grubliauskas. Prašau. Tuoj įjungsim. Jūs neturėjot paspausti. Kai paspaudžiate, dingsta jūsų vardas.

V.GRUBLIAUSKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūs net keletą kartų akcentavot arba bent buvo galima išgirsti baimę dėl to, kad pasikeis universiteto vadovybė, ir bibliotekos ateitis dėl to tampa lyg ir miglotesnė. Tačiau ar jums neatrodo, kad, sakykim, jūsų siūlomas projektas įteisins kitokį pavojų: gaudama atskirą finansavimą arba gaudama atskirą, sakykime, asignavimų eilutę, biblioteka tampa nebepavaldi universitetui. Kaip jūs numatote tokiu atveju santykį finansavimo eilutėje, sakykim, asignavimų valdytojas ir universitetas kaip tikrasis bibliotekos šeimininkas, „gaspadorius“? Ačiū.

M.A.PAVILIONIENĖ. Jūsų baimės, man atrodo, nėra pagrįstos, nes universiteto biblioteka yra universiteto padalinys, po vienu stogu. Bet bus sutvarkytas biudžetas. Aš sakiau, kad „nenuplauktų“ pinigai asfaltui, durims ir langams, bet būtų skiriami dvasiniams poreikiams. O visos kitos bibliotekos sutvarkytos. Tai kodėl palikti šią spragą? Aš tiesiog užpildau tai, ko nėra įstatyme, bet ką įstatymas apibrėžia. Visos valstybinės reikšmės bibliotekos turi būti finansuojamos atskira eilute. Štai ir viskas.

PIRMININKAS. Dėkui. Atsakėte, gerbiamoji pranešėja, į visus klausimus. Norėčiau klausti, ar po pateikimo bus norinčių balsuoti? Yra norinčių balsuoti. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuojant išsakyti savo nuomonę, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-283.

41 – už, 3 – prieš, 16 susilaikė. 62 užsiregistravo. Po pateikimo yra pritarta. Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo skirti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, papildomais – Biudžeto ir finansų komitetą, taip pat, kiek supratau, Informacinės visuomenės plėtros komitetas pageidavo būti papildomas. Ar galime pritarti tokiems komitetams? (Balsas salėje) Čia buvo rimtas siūlymas, kolega Grubliauskai. Suprantu, kad dėl komitetų nėra daugiau norinčių prieštarauti. Pritarta. Dėl svarstymo datos. Kokie būtų siūlymai? Aš klausčiau galbūt pagrindinio komiteto ar papildomų. Rudens sesijoje yra siūlymas. Yra kitų siūlymų? Jeigu nėra, pritarta, kad būtų svarstoma rudens sesijoje.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-441(2) (pateikimas)

Darbotvarkės šeštasis klausimas, baigus svarstyti prieš tai buvusį klausimą. Tai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.XP-441. A.M.Pavilionienė jau tribūnoje. Prašau jus pateikti jūsų teikiamą įstatymo projektą. Pateikimo stadija.

M.A.PAVILIONIENĖ. Ačiū, pirmininke. Mielieji kolegos, teikiu pataisą dėl Krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos įstatymo. Šiuolaikinė visuomenė tampa humaniškesnė suteikdama lygias galimybes vyrui ir moteriai ir sudarydama abiem lytims vienodas sąlygas derinti profesinį darbą ir įsipareigojimus šeimai. Derindami Lietuvos įstatymus su Europos Sąjungos teise, turime nediskriminuoti ir psichiškai netraumuoti Lietuvos karių, išėjusių motinystės ar tėvystės atostogų. Po šių atostogų jiems turėtų būti užtikrinta teisė grįžti į ankstesnes ar analogiškas pareigas.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 straipsnio 9 dalis prieštarauja Europos Sąjungos Tarybos direktyvoms dėl vienodo moterų ir vyrų įdarbinimo principo traktavimo. Priėmus teikiamą pataisą kariui bus išsaugotos garantijos, kad po vaiko auginimo atostogų jis ar ji galės grįžti į tą pačią tarnybą ar jai prilygstančias pareigas. Tikėdamasi jūsų humaniškumo, tikiuosi ir jūsų pritarimo.

PIRMININKAS. Dėkui. Trys Seimo nariai nori jus paklausti. Pirmoji – B.Vėsaitė. Prašau.

B.VĖSAITĖ. Visa širdimi iš tikrųjų pritariu šiai pataisai. Tai, ko mes nepadarėme anoje kadencijoje. Gerbiamoji pranešėja, ar jūs nemanote, kad reikia keisti ir daugiau įstatymų, nes ne vien šiame įstatyme yra fiksuota ši diskriminacinė nuostata, ir ar neanalizavote kitų įstatymų, tarp jų ir Krašto apsaugos ir karinės tarnybos?

M.A.PAVILIONIENĖ. Taip, paaiškinsiu, kodėl buvo imtasi būtent šio įstatymo ir šios srities. Į mane kreipėsi motinos, kurių dukterys laukiasi kūdikio. Tiesiog tai buvo pagalbos šauksmas. Ir šį pagalbos šauksmą palaikė lygių galimybių kontrolierė. Aš atsižvelgiau į prašytojų interesus, ir parengėme tokią pataisą, nes yra konkrečių pavyzdžių, kai diskriminuojamos moterys, besilaukiančios kūdikių arba jau pagimdžiusios. Moterys karės, arba kariai.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamoji pranešėja, manau, kad jūsų pasiūlymas labai tinkamas ir tikrai labai reikalingas. Labai dažnai pasitaiko, kad į Seimą… pavyzdžiui, arba į karinę tarnybą pašaukti asmenys, kuriems yra garantuota grįžimo pozicija, grįžę to negauna. Ir kai jūs paminėjote nėščių moterų klausimą, tai savaime aišku, kad moteris, kuri atlieka karinę tarnybą, jeigu ji tampa nėščia, atlikusi savo gimdymo pareigas, turėtų grįžti į tą pačią poziciją. Todėl aš manau, kad šis pasiūlymas yra geras ir…

PIRMININKAS. O koks būtų jūsų klausimas?

K.BOBELIS. Klausimas būtų tas, kad atėjo laikas, kad šį klausimą reikėtų išspręsti.

M.A.PAVILIONIENĖ. Labai ačiū už palaikymą.

PIRMININKAS. Klaustuko ženklas buvo stiprus. Tuokart ačiū. Klausia S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, ką jūs siūlote, yra tikrai rimta ir reikalinga, bet man kyla keletas klausimų. Jūs kažkodėl visas tas moteris pavadinote kariais, ar karėmis. Bet turime labai aiškiai atskirti kares ir karininkes. Ten yra truputį nevienodos sąlygos ir stojimo į tarnybą, ir sutarčių, ir viso kito.

Antras dalykas yra tas, kad visiems, ar vienokią, ar kitokią karo tarnybą atliekantiems, yra fiziniai reikalavimai. Na, galit juoktis, galit ne, bet aš visiškai nesutikčiau, kad šeštą mėnesį nėščia moteris turėtų bėgti į kažkokį žygį ar dar kažką daryti. Mes tiesiog žudytume tą kūdikį. Bet tie fiziniai reikalavimai yra.

PIRMININKAS. Pone Pečeliūnai, koks jūsų klausimas?

S.PEČELIŪNAS. Kaip jūs mėginate spręsti lygių galimybių klausimą, tarnybos išsaugojimo klausimą ir vis dėlto būtinų fizinių kondicijų atliekant tarnybą klausimą? Aš manau, jį galima išspręsti. Ar jūs jį bandote spręsti?

M.A.PAVILIONIENĖ. Atleiskite, bet tai nėra mano interesas šiuo klausimu su jumis diskutuoti. Aš teikiu visai kitą pataisą. O įstatyme ir vyras, ir moteris vadinami žodžiu „karys“. Tai ir yra dar viena – kalbinė diskriminacija. Nėra nei „karė“, nei „kareivė“. Ir šiandien mes kalbame apie motinystės ir tėvystės atostogas, o ne apie fizinį vienos ar kitos lyties sugebėjimą. Aš labai atsiprašau.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Atsakėte į visus klausimus. Ar yra prašančių, kad būtų balsuojama dėl šio įstatymo projekto? Yra siūlymas bendru sutarimu. Nesant prieštaraujančių bendru sutarimu. (Balsai salėje) Norit balsuoti. Gerai. Kolegos, balsavimu išsakykime savo nuomonę dėl įstatymo projekto Nr.XP-441.

Užsiregistravo 63. 50 – už, 4 – prieš, 7 susilaikė. Po pateikimo pritarta. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra siūlomas pagrindiniu, Socialinių reikalų ir darbo komitetas – papildomu. Preliminari svarstymo data – rudens sesija. Gerai, nesant prieštaraujančių apsispręsta dėl to bendru sutarimu.

Aš tik norėčiau trumpai stabtelti ir grįžti prie Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo. Informuoja, kad nebuvo paskelbti svarstantys komitetai. Mes apsisprendėme kreiptis į Vyriausybę ir dėl svarstymo datos, o pagrindiniu komitetu yra siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime dėl to taip pat pritarti? Gerai. Pritarta bendru sutarimu.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 41⁸ straipsniu ir 247⁶ straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-296(2) (pateikimas)

Vakarinio posėdžio darbotvarkės 7 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-296. Pateikimo stadija. A.M.Pavilionienę prašau iš tribūnos pristatyti teikiamą projektą.

M.A.PAVILIONIENĖ. Dėkoju, pirmininke. Ačiū Seimo nariams už kantrybę matyti šį vaizdelį tribūnoje. Dabar teikiu jūsų dėmesiui Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo įstatymo projektą. Projekto kūrimą vėl paskatino lygių galimybių kontrolierė.

Įstatymo projekto paskirtis – nustatyti administracinę atsakomybę už bet kokią tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų. Šiuo metu susidariusi tokia situacija, kai asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojantis kitą dėl amžiaus, lyties, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar savo įsitikinimų, negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Todėl suteikime mes lygių galimybių kontrolierei instrumentą, kuris padėtų jai efektyviai atkurti pažeistą nelygybę.

Savo pataisomis, atsižvelgdama į lyties diskriminaciją, siūlau konkrečias sumas už žmogaus pažeminimą dėl amžiaus, rasės įsitikinimų ir t.t. nuo 100 iki 2000 litų, o jeigu antrą kartą padaro šį nusižengimą, nuo 2000 iki 4000 litų. Prašau pritarti šiai pataisai, kuri nėra vien mano siūlymas, bet ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos prašymas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Niekas nenorėjo jūsų klausti. Dėkui už pristatymą. Pateikimo stadija. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar būtų norinčių prieštarauti? Norite kalbėti dėl motyvų? Norite, tai prašom. S.Pečeliūnas – dėl motyvų už.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mano motyvai gal greičiau būtų už repliką posėdžio pirmininkui ir mums visiems, ir pačiai pranešėjai. Ji kelis įstatymus pateikė, kurie yra inicijuoti iš esmės lygių galimybių atstovės. Man kyla natūralus klausimas: ar mūsų lygių galimybių atstovė jau tokia nedrąsi, kad bijo ateiti į Seimą ir pareikšti savo nuomonę vienu ar kitu klausimu, kad ieško, atsiprašau už tą žodį, kaip ir advokatų Seime? Man būtų daug mieliau, kad mūsų tarnybos būtų aktyvios ir įstatymų leidybos srityje, ir pačios gintų savo tarnybų garbę, ir ieškotų galimybių joms veikti. Tai gal mes, visi kartu sutarę, vis dėlto atsisakytume ten, kur įmanoma, gerąja prasme tokio advokatavimo ir verstume pareigūnus eiti į tribūną ir sakyti, kas jiems kliūva ir kaip jie mano padėtį reikia taisyti?

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkui, kolega. Balsuosime. Tik primenu, kad visi žinome Konstitucijos reikalavimus ir kas turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Šiuo atveju, kolegos, prašau balsavimu išsakyti, ar mes pritariame po pateikimo. Pone Zingeri, apgailestauju, po vieną kalba dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijos metu. Balsuokime.

Užsiregistravo 61. 54 – už, prieš nėra, 6 susilaikė. Po pateikimo pritarta.

Tradiciškai pagrindiniu skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu siūlomas Žmogaus teisių komitetas. Ar galime tam pritarti? Nėra prieštaravimų? Pritarta. Taip pat būtų siūloma svarstyti prasidėsiančioje rudens sesijoje, juoba kad ir naujos redakcijos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas juda į priekį. Ar galime tam pritarti? Nėra prieštaravimų. 7 klausimas, pritarus svarstymo eigai, svarstyti baigtas.

Kūno kultūros ir sporto įstatymo VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, papildymo 42¹ straipsniu ir 44 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-191 (pateikimas)

Dabar išmušė A.Matulevičiaus valanda. Kviečiu į tribūną kolegą A.Matulevičių pristatyti Kūno kultūros ir sporto įstatymo VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, papildymo 42¹ straipsniu ir 44 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-191. Pateikimo stadija. Prašom, kolega.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Šios įstatymo pataisos tikslas – pagerbti olimpinius medalininkus ir olimpinius sporto šakų, Europos ir pasaulio čempionus suteikiant jiems nusipelniusio Lietuvos Respublikai sportininko vardą ir sudaryti sąlygas asmenims, turintiems nusipelniusio Lietuvos Respublikai sportininko vardą, gauti I laipsnio valstybinę pensiją. Man atrodo, dokumentai yra pateikti, projektas yra pateiktas. Yra Teisės departamento išvados. Aš manau, kad jeigu po pateikimo būtų pritarta, į jas įmanoma atsižvelgti tvarkant ir svarstant įstatymą komitetuose. Aš, taupydamas laiką, atsakysiu į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Dėkui. Pirmasis E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS. Gerbiamasis pranešėjau, galima sakyti, šis įstatymas susideda iš dviejų dalių. Viena, kad tikrai reikia padidinti galbūt tam tikras išmokas sportininkams, išeinantiems į pensiją. Antra, dėl nusipelniusio Lietuvos Respublikos sportininko vardo suteikimo. Manyčiau, kad tas nusipelnęs Lietuvos sportininko vardas kažkuo labai panašaus į zasluženyj master sporta, kuris būdavo daugiau priimtas Rytų bloko šalyse, o Vakaruose daugiau buvo vertinami pagal nuopelnus – olimpinis čempionas, Europos čempionas ir panašiai, nes nusipelnęs, manau, tas, kuris daugiau dirba, o dirba ir kitų sporto šakų sportininkai. Todėl galbūt nevertėtų įvesti tokio termino. Gal jūs žinote, kurios šalys Vakaruose vartoja tokius terminus?

A.MATULEVIČIUS. Aš nesistebiu jūsų klausimu, bet manęs visiškai negąsdina tai, kad mes, kas yra gero Rytuose, galime perimti ir iš Rytų, nes mes irgi kai ką nunešame ir iš mūsų taip pat kopijuoja, kas yra gero pas mus, ir Vakaruose. Tuo labiau kad Lietuva yra tarp Rytų ir Vakarų. Mes to neneigiame. Man atrodo, aš specialiai neteikiau sau tokios užduoties analizuoti, kur yra tokių vardų, bet esu girdėjęs, kad yra. Išsamios analizės nedariau, bet dar yra viena aplinkybė, kodėl to reikėtų. Todėl, kad kas metai vis labiau susiduriame su tuo, jog kai reikia komplektuoti mūsų nacionalines rinktines, yra kur kas sudėtingiau su tais žymiais sportininkais, kurie išsilakstė po visą pasaulį. Tarp kitko, jie žaidžia ir Rytuose, ir Vakaruose. Man atrodo, tokio vardo suteikimo įvedimas ir atitinkamai skatinimas… Galų gale svarstant galima čia kai ką papildyti, bet tikrai tai nepakenks tų, o pasitarnautų Lietuvos sportui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Aš pritariu jūsų projektui, bet ar nereikėtų jį papildyti įtraukiant daugiau sporto šakų? Pavyzdžiui, akrobatinio skraidymo pasaulio čempionas Jurgis Kairys. O gal atsiras Lietuvoje „Formulės-1“ pasaulio čempionas? Labai prestižinės sporto šakos, bet jos nėra olimpinės. Kokia būtų jūsų nuomonė ta prasme?

A.MATULEVIČIUS. Jeigu aš teisingai supratau, pagal 2 punktą jis yra suteikiamas olimpinių sporto šakų, Europos ir pasaulio čempionams. Čia gal kartais prasmė… Reikės dar pasižiūrėti. Galbūt reikės pakoreguoti, gal ne visai aišku, nes mes tie, kurie rengėme, įsivaizdavome, kad ne tik olimpinių sporto šakų, bet ir Europos ir pasaulio čempionams. Aš manau, svarstant tikrai galima visus tuos dalykus sudėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, čia iš tikrųjų yra dvi dalys. Vienas klausimas, tai yra žmogui nusipelniusio sporto veikėjo vardo suteikimas už vienokius ar kitokius nuopelnus. Kitas iš karto bus siejamas su įvairiom valstybės pažymėjimo formom, valstybinės pensijom ir t.t. Kaip jūs manote, kiek galėtų prasiplėsti valstybinių pensijų kiekis, ir šiaip, ar mes nepradedame tokio precedento, kai tuo paseks labai daug sričių, visi norės turėti savo nusipelniusius? Kaip mes tada per kitus įstatymus sureguliuosime socialinį aspektą? Kaip jūs tai įsivaizduojate?

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Aš suprantu, kas būtų, jeigu būtų. Reikalas yra tas, kad vis dėlto sportas pasaulyje ir Lietuvoje tapo išskirtinis ta prasme, kad duoda valstybei didžiulę reklamos naudą. Mes šiandien pasikalbėjome ir, jeigu atvirai, tai labiau spaudoje žinome, kiek lietuviai su rusais užsienyje nuvarė mašinų, t.y. pavogė, o labai retai žinome teigiamus dalykus. O daugiau Lietuvą iš teigiamos pusės propaguoja mūsų sportininkai žaisdami kitų šalių rinktinėse. Kad jie nepamirštų savo ištakų, aš vis dėlto norėčiau juos pririšti ir prie Lietuvos. Tai yra paprasčiausias šio dalyko tikslas. Man atrodo, kad kitos šakos tokios šalies reklamos nedaro. Aš suprantu, kiekviena šaka ar ūkio sektorius turi tam tikrą naudą tėvynei ir valstybei, bet tai vis dėlto yra išskirtiniai dalykai. Čia žmonių nėra daug, nes dalis jų jau dabar gauna ir taip yra pagerbti, bet čia tiesiog sudedami kai kurie akcentai.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Pateikimo stadijoje dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar būtų prašančių balsuoti? (Balsai salėje) Yra siūlymas po pateikimo pritarti bendru sutarimu. Pritarta. Dabar Seniūnų sueiga siūlo tokius komitetus. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą pagrindiniu, papildomais – Socialinių reikalų ir darbo, Biudžeto ir finansų komitetus, taip pat Jaunimo ir sporto reikalų komisiją skirti papildoma. Aš dabar tiktai svarstau, ar išties kalbant apie pensijas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas yra tas, kuris turėtų būti pagrindinis. Ko gero, tai yra labiau socialinės srities dalykas. Ar neprieštarautumėte, kolegos, kad mes sukeistume vietomis: Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas būtų papildomas, o Socialinių reikalų ir darbo komitetą darome pagrindiniu. Pritariame? Gerai, kolegos. Ačiū. Taip pat svarstymo data būtų siūloma prasidėsianti rudens sesija. Ar galime tam pritarti? Ačiū. Ar galime taupyti komitetų laiką ir pasiūlyti kreiptis į Vyriausybę išvados, nes tai yra susiję su papildomais finansais? Taip pat, matau, galime apsispręsti dėl to bendru sutarimu. Gerai. Ačiū, kolegos. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Devintasis darbotvarkės klausimas. Kolegos, atkreipiu dėmesį, kad yra dviejų lydimųjų teikėjai, tačiau nebuvo surinkti parašai, nėra praėję pusė metų nuo anksčiau svarstytų panašių įstatymų, todėl šiandien jie nebus svarstomi.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų išmokėjimo pensininkams, turėjusiems draudžiamųjų pajamų, tvarkos įstatymo projektas Nr.XP-281 (pateikimas)

Dabar devintasis – Valstybinių socialinio draudimo pensijų išmokėjimo pensininkams, turėjusiems draudžiamųjų pajamų, tvarkos įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Registracijos Nr.XP-281. Tas pats A.Matulevičius yra teikėjas. Prašom, kolega.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad dabar pateiksiu įstatymą, galbūt nelabai populiarų šioje Seimo salėje, bet, deja, socialiai, mano supratimu, labai reikalingą ir teisingą, nes jis turėtų ištaisyti neteisybę, kuri kažkada buvo padaryta būtent šioje salėje priimtais sprendimais. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2002 m. lapkričio 25 d. savo nutarimu pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas, mažinusias valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją asmenims, turėjusiems draudžiamųjų pajamų. Nuo to laiko, pasakė, niekada negalima kėsintis į žmogaus teisingai uždirbtą pensiją. Konstitucinė teisė į senatvės pensiją Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje siejama su teise į nuosavybę, bet kaip mes galime jaustis, kad atkuriame teisingumą, jeigu iš tikrųjų daliai pensininkų valstybė nusavino pinigus ir jiems jų negrąžino. Todėl aš siūlau vis dėlto svarstyti. Suprantu, gal šis mano projektas būtų ir taisytinas. Aš labai prašau kolegų po pateikimo pritarti gal ir sunkiam įstatymo projektui, nes tai iš tikrųjų reikalauja lėšų, bet pabandyti svarstyti Seime, gal ir ilgai svarstyti, tartis ir ieškoti, kaip atkurti teisingumą tai daliai žmonių, kuriems kažkada, kai valstybė buvo savotiškai nualinta, buvo atimta ne kas nors, bet dalis jų pensijos. Aš tik tiek norėčiau pasakyti. Visa kita yra surašyta. Čia galima daug kalbėti, daug ginčytis, bet aš norėčiau, kad pabandytume ieškoti būdų. Aš suprantu, ministerijos, Vyriausybė gali pasakyti, ai, Konstitucinio Teismo nutarimai neturi atgalinės galios. Taip, tie nutarimai neturi atgalinės galios, bet Seimo valia atitaisyti Seimo kažkada padarytą neteisybę. Aš tiesiog kreipiuosi į jus be jokių… Matot, spaudos nėra, čia ne populizmas. Aš tikrai jaučiu tą poreikį ir prašau po pateikimo pritarti. Ieškokim sprendimo kelių. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Labai gerai, kad prisipažinote. Vis dėlto trys Seimo nariai nori jūsų klausti. Eilės tvarka – J.Čekuolis pirmasis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, mane truputį nustebino jūsų pateikimo stilius. Ko jums čia reikia rezignuoti ir kažko baimintis? Jūs teikiate normalų, gerą projektą, ir taškas. Jūs taip teikiate, kad, spėju, turbūt socialdemokratai jums pasakė, kad jie nepalaikys. Todėl jūs jau taip ir vinguriuojat. O dabar, kalbant rimtai, mano klausimas. Jūs nurodote, kad jeigu pensininkas miršta, tuomet likusi neišmokėta pensijos dalis atitenka jo įpėdiniams. Ar jūs sutiktumėte šios nuostatos atsisakyti, nes vis dėlto pensijos nėra paveldimos. Pensijos nėra tas turtas, kuris yra paveldimas.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū už pritarimą. Tiesiog aš galbūt per daug emocingai pasakiau, bet supraskite. Čia yra dalis emocijų, bet ir nuoširdumo reikia sprendžiant šias problemas. O dėl to, ką jūs pasakėte dėl paveldėjimo, taip, gal tai ir perteklinis dalykas. Apie tai galima galvoti.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Jūsų labai kilnūs norai. Bet vis dėlto, gerbiamasis Algimantai, norėjau paklausti. Tada jūs priklausėte Liberalų frakcijai, kuri buvo valdančioji, ir jūs tada priėmėte tokį įstatymą. Ar jūsų sąžinė prabudo? Kodėl jūs tada negalvojote, kad taip atsitiks? Čia truputį kvepia populizmu, iš tiesų.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Labai geras klausimas. Aš tada balsuodamas susilaikiau, nes sakiau, kad taip daryti negalima. Taigi sąžinė buvo ir tada, tik prigesusi. O dabar jau visiškai pabudo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia rodote tikrai tokią gražią iniciatyvą, bet aš ir kolega G.Šileikis esame anksčiau užregistravę tokį įstatymo projektą dėl to, kad dirbantiems pensininkams, kuriems nebuvo išmokėta pensija, būtų grąžintos šios pensijos. Kaip čia taip išėjo, kad jūs kažkaip aplenkėte, ar kad gudresnis esate, ar greitesnis?

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Kolega, niekas nieko nelenkė, paprasčiausiai pateikėme savo opozicinėje darbotvarkėje. Aš nežinau, kodėl jūs neteikėte, kai buvo jūsų opozicinė darbotvarkė. Aš esu susipažinęs su jūsų projektu. Aš manau, kad mes galėtume juos inkorporuoti. Nenoriu jūsų įžeisti, bet mano lyg ir toks detalesnis yra projektas, jūs tik duodate pavedimą Vyriausybei. Bet aš manau, kad jeigu jūs pateiksite, juos bus galima sujungti. Logiška, jeigu šiandien po pateikimo bus pritarta, svarstymas bus tik rudenį. Taigi čia realu tą padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, išklausėme pateikimą ir taip pat atsakymus į klausimus. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Iš Socialdemokratų pusės matau, kad nori. Kolegos, balsuokime, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-281?

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. 46 – už, prieš nėra, 9 susilaikė. Pritarta po pateikimo.

Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Socialinių reikalų ir darbo, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetus. Ar galime pritarti? Ar galime iš pradžių pritarti komitetams? Nėra prieštaravimų. Pritarta.

Be abejo, tai yra susiję su papildomų finansų klausimu, todėl ar galime bendru sutarimu kreiptis į Vyriausybę, kad pateiktų išvadą projektui? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Siūloma svarstymo data – rudens sesija. Ar galime tam taip pat pritarti? (Balsai salėje)

Kolegos, jeigu mes paprašėme Vyriausybės išvados, tai optimistinis scenarijus yra keturios savaitės, kol Vyriausybė pateiks tokią išvadą. Mes tikrai nespėsime. Nebent kartu siūlome pratęsti sesiją iki liepos pabaigos. Nėra tokio siūlymo? Gerai. Tada suprantu, kad nėra primygtinio reikalavimo ir sutariame dėl rudens sesijos. Gerai. Ačiū.

Darbotvarkės 10 klausimas. Kolegos, aš dar prieš tai noriu atsiklausti, gerbdamas jūsų teisę į trumpą pertraukėlę, ar mes… (Balsai salėje) Minutėlę, aš tikiuosi, kad leisite man pabaigti sakinį. Aš siūlau tęsti posėdį, nors lyg ir būtų pertrauka. Liko trys klausimai. Mes netrukus baigsime ir tuo anksčiau išsiskirstysime, kuo tęstiniau dirbsime. Kolegos, kas norite trumpos pertraukėlės, sau individualiai nuspręskite. Dabar, jeigu neprieštaraujate, judame į priekį. Gerai? Ačiū. Dėkoju už supratimą.

Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-444 (pateikimas)

Darbotvarkės 10 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-444. Teikėjas yra tas pats – A.Matulevičius. Taigi kviečiu į tribūną. Pateikimo stadija.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū, kolegos. Aš tikiuosi jūsų supratimo ir dėl šio įstatymo projekto. Labai dėkingas už anuos palaikymus. Kai jūs palaikote, tada norisi dirbti.

Dėl šio įstatymo projekto norėtųsi tik padaryti tokią pastabą. Kad spartėjančios informacinės technologijos vis daugiau galimybių suteikia mūsų viešojo administravimo valstybės tarnautojams, subjektams, kurie gali gauti informaciją apie žmogų ar įstaigą iš kitų duomenų bazių. Bet jie to daryti nenori. Ir mano šios pataisos kaip tik padaro jiems kaip tam tikrą įpareigojimą, kad jie patys pasirūpintų tais duomenimis ir nevaikytų mūsų piliečių ar juridinių asmenų, kad jie rinktų įvairias pažymas, vaikščiotų po įvairias kontoras, stovėtų eilėse. Yra daugybė dalykų, kuriuos galėtų gauti patys. Ir čia yra numatytas netgi saugiklis, kad papildomas dokumentas atitinkamai turi būti motyvuotas, nustatyti terminai ir panašiai. Galbūt tai būtų pirmas žingsnelis dėl to, ką mes dažnai Seime kalbame, net kuluaruose su kolegomis, kad mūsų žmonės nebūtų vaikomi iš kabineto į kabinetą. Galbūt paprasta, bet gana aiški yra šių siūlymų idėja ir dvasia. Man atrodo, kad tai būtų neblogas žingsnis, jeigu jūs pritartumėte.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenorėjo jūsų klausti. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Pagrindiniu yra siūloma skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Galbūt dar šioje sesijoje, nes Vyriausybės išvadų nereikia, biudžeto papildomų lėšų kaip tik sutaupytume. Ar galime pritarti, kad pavasario besibaigiančioje, galbūt pratęstoje sesijoje? Nėra prieštaravimų, pritarta. Gerai.

Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-135(2*) (svarstymas)

Vakarinio posėdžio darbotvarkės 11 klausimas. Dabar kolegos A.Matulevičiaus nebe pristatymo stadija, bet jo teikto projekto svarstymo stadija. Taigi projektas Nr.XP-135. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pagrindinis. J.Sabatauską prašau pateikti išvadą. Ruošiasi Z.Žvikienė papildomo komiteto išvadai.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, projekto esmė buvo ta, kad Seimo nariui atsistatydinus iš Seimo nario pareigų nebūtų išmokama išeitinė kompensacija, išeitinė pašalpa. Šiuo atveju derėtų įvertinti, kad tiek Darbo kodekse, tiek Valstybės tarnybos įstatyme ir kituose įstatymuose yra numatytos tam tikros socialinės garantijos asmenims, kurie nutraukė darbo sutartį dėl kitų priežasčių, nesant jų kaltės, dėl sveikatos būklės ir panašiai. Todėl mes atitinkamai siūlome pataisyti šį projektą ir teikiame jums patobulintą variantą, kai išeitinė pašalpa taip pat išmokama nutrūkus Seimo nario įgaliojimams pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 3 punktą, kai Seimo narys atsistatydina dėl ligos ar invalidumo, trukdančio jam eiti pareigas. Ačiū. Komiteto sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Žmogaus teisių komiteto, papildomo komiteto, išvadą prašau pateikti komiteto pirmininkę Z.Žvikienę.

Z.ŽVIKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo projektą. Komiteto sprendimas – bendru sutarimu pritarti pateikto įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, diskusijoje dalyvauti norinčių nėra. Pastabų ar siūlymų, dėl ko turėtume balsuoti, taip pat nėra. Kolegos, klausčiau, ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Nėra manančių kitaip. Pritarta bendru sutarimu. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Šilumos ūkio įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-216 (pateikimas)

Vakarinio posėdžio darbotvarkės 12 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-216. Teikėjas – P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, 2004 m. Specialiųjų tyrimų tarnyba tam tikrų politinių partijų būstinėse atliko dokumentų poėmį, o žiniasklaida paviešino kai kurių politikų pokalbius su „Rubicon group“ vadovais, todėl tuo metu tapo visiškai aišku, kad Seimas prekiauja įstatymais ar kai kuriomis įstatymų straipsnių nuostatomis. Viena iš šių įstatymų nuostatų, pakliuvusių į „Rubicono“ šilumos tiekėjų interesų lauką, tai ir yra Šilumos ūkio įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šią įstatymo pataisą ir buvo užregistravęs Seimo narys E.Masiulis, tačiau dėl šiandien jau suprantamų priežasčių ši pataisa nebuvo priimta. Ši įstatymo pakeitimo nuostata yra tokia, kad šilumos vartotojas, nusprendęs keisti šilumos tiekėją, tai galėtų padaryti ne per dvejus metus, kaip šiandien reikalauja įstatymas, o per 30 dienų, kaip ir siūlė E.Masiulis.

Kitas siūlymas – atsisakyti nuostatos, įteisinančios norinčio atsijungti šilumos vartotojo kompensacijų mokėjimą šilumos teikėjui už padidėjusias sąnaudas likusiems šilumos vartotojams. Taigi prašyčiau Seimo narių pritarti šiai įstatymo pataisai po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori jūsų klausti.

P.GRAŽULIS. Ačiū Dievui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar būtų norinčių balsuoti? Nėra. Ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kolegos nori balsuoti. Nors salėje vyrauja gera valia, bet yra prašančių balsuoti. Prašau balsuojant išsakyti savo nuomonę, ar pritariame po pateikimo.

Užsiregistravo 47, už – 30, prieš – 3, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta.

Kolegos, pagrindiniu yra siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Svarstymo data. Atsižvelgdami į tai, kad dabar yra rengiamas naujos redakcijos Šilumos ūkio įstatymo projektas ir yra sudaryta speciali grupė, ar galime nutarti, kad tai yra prasidedanti rudens sesija? Nėra prieštaraujančių. Preliminari svarstymo data – prasidedanti rudens sesija.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-396 (pateikimas)

Kitas kolegos P.Gražulio teikiamas įstatymo projektas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-396. Pateikimo stadija. Prašome, kolega, pristatyti.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, manyčiau, kad šis mano pateikimas yra daugiau techninio pobūdžio.

2001 m. buvo keičiama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo… žemės grąžinimo tvarka. Joje buvo numatyta, kad pirmumo teisę atsikelti žemę turi tas asmuo, kuris dirba valstybės fondo žemę. Tačiau, kad nebūtų piktnaudžiavimų, buvo numatyta, kad ūkininkas ir žemės ūkio bendrovė turėtų bent dvejus metus naudoti tą žemę… turėjo būti registravęs ūkį. Nors, kaip Teisės departamentas teigia, kad ūkininkai ūkį galėjo registruoti jau 1994 m., nes Lietuvos Vyriausybė buvo įsteigusi Ūkininkų ūkių registrą, tačiau praktiškai 1995 m. nebuvo užregistruotas nė vienas ūkininkas, todėl šio įstatymo nuostatomis jie negali pasinaudoti. Ūkininkai pradėjo registruoti ūkius 1999 m., kai buvo priimtas Ūkininko ūkio įstatymas, kuriame buvo aiškiai pasakyta, kad tik registruoti ūkiai gaus socialines garantijas, išmokas iš Europos Sąjungos ir vietinio biudžeto. Per tuos metus užsiregistravo per 60 tūkst. ūkių.

Taigi šiomis įstatymo nuostatomis pasinaudojo tik žemės ūkio bendrovės, kurių jau 1995 m. buvo užregistruota 455. Nė vienas fizinis asmuo, nė vienas ūkininkas negalėjo pasinaudoti, nes pats įstatymas buvo priimtas 1997 metais. Pagal jį reikėjo, kad jau 1995 m., t.y. prieš dvejus metus, būtų įregistruotas ūkis. Tačiau tai nebuvo padaryta, todėl ir Kaimo reikalų komitete… Buvo kalbėta su komiteto pirmininku, su kitais nariais, su teisininkais. Iš esmės įvyko klaida, nes priimdami įstatymą visi manėme, kad ūkininkas turės būti įregistravęs ūkį prieš dvejus metus iki 2001 m., bet taip išėjo, kad teisininkai konstatuoja, kad nuo įstatymo įsigaliojimo. Todėl prašyčiau ištaisyti tą techninę klaidą ir pritarti po pateikimo.

Dabar dėl Teisės departamento išvadų. Manyčiau, pirmoji dalis to, ką jie konstatuoja, prasilenkia su jų kompetencija. Teisės departamento pagrindinis tikslas – pateikti, ar šis įstatymas neprieštarauja kitiems įstatymams, ar keičiant šią nuostatą nereikia keisti kitų įstatymų, susijusių su keičiamomis nuostatomis, taip pat ar neprieštarauja Konstitucijai. Visi kiti politiniai motyvai, kurie dėstomi, yra Seimo reikalas ir Seimas turėtų prisiimti atsakomybę už priimtus politinius sprendimus. Aš manau, kad tai yra tik techninio pobūdžio keitimas ir tikrai nebus sukelta neigiamų pasekmių, o svarstymo stadijos metu Kaimo reikalų komitetas, jeigu bus paskirtas pagrindiniu, galės paklausti ir Žemės ūkio ministerijos nuostatos. Man teko kalbėti su žemės ūkio ministre. Jinai taip pat neprieštarauja, kad šis pakeitimas būtų padarytas, todėl prašyčiau jus pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti V.Žiemelis. Prašau.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis kolega, aš labai atidžiai skaitau. Gal iki galo nesupratau, bet, mano požiūriu, yra ne visai techninė pataisa, nes iš esmės keičiasi situacija. Iš esmės iki šio įstatymo įsigaliojimo, kaip buvo numatyta anksčiau, pradaro galimybę. Dabar mes terminą pratęsiam. Tai ne techninis dalykas. Pirma neturėjo tokios teisės, o dabar turės. Tai nevisiškai techninis. Aš gal ir už tai, bet turiu omenyje tai, kad jūs nesakytumėte, kad tai techninis, mano požiūriu. Tai ne visai techninis.

P.GRAŽULIS. Galima iš dalies sutikti su jumis, kad tai nėra visiškai techninis, bet įvyko techninė klaida 2001 m. priimant įstatymą. Tačiau aš noriu pasakyti, kad šitas klausimas yra „pakibęs nežinioje“, nes pats Teisės departamentas savo išvadoje rašo: „be to, pagal galiojančius įstatymus žemės sklypų, kuriuos nuo 1995 m. naudoja ūkininkai ar žemės ūkio bendrovių nariai, negalima projektuoti suteikti nuosavybėn neatlygintinai kitiems Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytiems asmenims net ir tada, kai šiuos žemės sklypus naudojantys asmenys (ūkininkai ir žemės ūkio bendrovių nariai) apskritai neturi teisės atkurti nuosavybės teisę į žemę“. Taigi jeigu dabar tą žemę naudoja, niekas negali įgyti jos nuosavybės, todėl priėmus šią pataisą būtų galima sutvarkyti nuosavybę.

PIRMININKAS. Dėkui už pristatymą. Dėl balsavimo motyvų – tas pats V.Žiemelis. Motyvai už.

V.ŽIEMELIS. Mano motyvai už, tačiau aš prašyčiau gerbiamojo pranešėjo: gerbiamasis Petrai, kad jūs girdėtumėte, kad būtų tvirčiau, iki svarstymo būtų gerai vis dėlto gauti ir Vyriausybės išvadą.

PIRMININKAS. Gerai, mes netrukus dėl to taip pat galėsime pasitarti. Dabar matau, kad yra norinčių balsuoti. Kolegos, kviečiu balsuojant išsakyti nuomonę, ar pritariame įstatymo projektui Nr.XP-396 po pateikimo.

Užsiregistravo 47, už – 30, prieš – 1, susilaikė 14. Po pateikimo yra pritarta. Gerbiamieji, pagrindiniu yra siūlomas Žmogaus teisių komitetas. (Balsai salėje) Suprantu, kad papildomas galėtų būti Kaimo reikalų komitetas, galbūt Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ką mano komiteto pirmininkas? Dar kartą, kolegos: jeigu norite ką nors pasakyti, tai yra daroma per šoninį mikrofoną, o aš sakau tai, ką pasiūlė Seniūnų sueiga. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš manau, tikrai nesureikšminkime šios iniciatyvos iki žmogaus teisių problemų. Tai yra labai aiški kaimo reikalų sritis ir tam komitetui priskirkime šį projektą kaip pagrindiniam komitetui.

PIRMININKAS. Gerai. Jeigu taip mano Seimas, nėra ko diskutuoti. Nematau labai užstojančių Žmogaus teisių komitetą. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ar reikia papildomų komitetų? Gerai. Dėl Vyriausybės išvados prašymo. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad kreipiamės į Vyriausybę? Ačiū. Manau, kad bus pritarimas, kad būtų svarstoma prasidėsiančioje rudens sesijoje. Nėra prieštaravimų? Ačiū. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Buvo dar likęs vienas kitas rezervinis klausimas, tačiau salėje nematau pranešėjų.

Kolegos, pareiškimų metas – paskutinis darbotvarkės klausimas. Ar būtų norinčių išsilieti? Nėra.

Kolegos, 17 valandų 23 minutės. Noriu paskelbti šios dienos vakarinio posėdžio pabaigą anksčiau, nei buvo numatyta.