Trisdešimt penktasis (62) posėdis
2005 m. birželio 9 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. birželio 9 d. rytinį plenarinį posėdį. Prašom pirmiausia užsiregistruoti.

Kol kas yra 52 Seimo nariai. Aš manau, kad atsiras pakankamai. Primenu, kad mes pradėsime nuo įstatymų priėmimo ir salėje turi būti atitinkamas Seimo narių skaičius.

Mielieji kolegos, dėmesio! Vienas svarbus pranešimas, susijęs su vakarykščiu liūdnu pranešimu. Kaip žinote, birželio 7 d. mirė 1996–2000 metų kadencijos Seimo narys Vytautas Aleksandras Cinauskas. Dabar jau galime informuoti dėl pašarvojimo ir laidotuvių. Velionis bus pašarvotas Rašytojų sąjungos salėje, t.y. Sirvydo g. 6, netoli Centrinio pašto. Atsisveikinimas vyks birželio 9 d. (ketvirtadienį) 11 valandą, t.y. nuo 11 iki 20 valandos. Ir birželio 10 d. (arba penktadienį) nuo 9 iki 11 valandos. Karstas išnešamas 12 valandą, laidojama Kairėnų kapinėse.

Ir dar viena informacija. Birželio 10 d., t.y. penktadienį, 7.30 val. (iš pat ryto) už velionį bus aukojamos šventos mišios Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Štai toks pranešimas. Prašau kolegas ne tik iš tos frakcijos, kuriai jis priklausė, bet ir iš kitų frakcijų pagerbti mirusįjį buvusį Seimo narį.

2005 m. birželio 9 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Dabar dėl darbotvarkės. Pirmiausia aš pasakau, o po to, aš matau, kiti kolegos irgi norės pasakyti, prašom, tai bus galima padaryti.

Šiandien Seniūnų sueigoje lyginant su kitais atvejais mes gana karštai diskutavome tiek dėl šios dienos posėdžių, tiek dėl kitos savaitės. Bet apie kitą savaitę ir apie tolesnį mūsų darbą birželio ir liepos mėnesiais bus pasakyta vėliau. Dėl šios dienos. Kai kurie klausimai iškrito dėl to, kad nebuvo apsvarstyti laiku komitetuose ar dėl kitų priežasčių, atsirado nemažai papildomų klausimų, kurių mes nespėjome, kaip prisimenate, išnagrinėti antradienį, tai štai esminis dalykas.

Ir kitas taip pat svarbus dalykas yra opozicinės frakcijos, konkrečiai Liberaldemokratų frakcijos, darbotvarkė. Ji yra išmarginta dvejopai. Kursyvu pažymėti tie klausimai, dėl kurių iki tam tikro momento dar nebuvo surinktas reikalingas Seimo narių parašų skaičius, kad būtų galima nagrinėti kai kuriuos klausimus, sakysime, 2-8b, 8c ir dar rezervinį 10. Jeigu parašai bus surinkti, bus nagrinėjama, jeigu nebus iki momento, kaip numatyta, nebus nagrinėjami. Dar kai kurie klausimai iškilo dėl to, kad yra abejonių dėl teikiamų projektų konstitucingumo. Kaip tik dėl šio klausimo buvo ginčų, buvo papildomai aiškintasi, ir mano nuomonė nepasikeitė: mes šių klausimų negalime nagrinėti, kol jų preliminariai neišnagrinės Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Dabar iš eilės, iš kairės į dešinę, S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, pone pirmininke. Noriu jums padėkoti (tas retai būna), kad jūs galų gale, kiek jau mėnesių praėjo, išgirdote. Ilgai reikėjo kartoti, bet išgirdote, kad pertraukos vis dėlto turi būti ne tik pietums, bet ir truputį anksčiau, kaip mūsų medikai liepia. Bet, deja, jūsų girdėjimas galioja tik iki pietų, po pietų jūs jau nebegirdite. Po pietų pertraukėlių nebenumatote. Prašyčiau vis dėlto atkreipti dėmesį ir po pietų irgi numatyti pertraukėles bent po pusantros ar dviejų valandų popietinio posėdžio, kad žmonės galėtų truputėlį atsipūsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mielasis signatare, aš su tamsta visiškai sutinku, bet čia reikės susitarti su kolega, kuris dabar tars žodį, aš manau, kitu klausimu, kad kalbos būtų trumpos, tada bus nesunku padaryti pertrauką, o mes neužsiposėdžiausime. Primenu, kolegos, ir kairėje, ir dešinėje esantys, dėmesio! Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kadangi yra labai daug klausimų ir mes norime juos išnagrinėti, kad vakarinis posėdis bus ilgesnis. Toks buvo Seniūnų sueigos sutarimas konsensusu. O dabar – kolega V.Mazuronis. Prašom.

V.MAZURONIS. Gerbiamieji kolegos, aš visų labai norėčiau paprašyti Liberalų demokratų frakcijos vardu. Kaip žinote, šiandien yra opozicinė darbotvarkė, ir mes buvome pateikę du įstatymų projektus, t.y. Vyriausybės įstatymo pakeitimą, aš neminėsiu pavadinimo, t.y. Nr.XP-409, ir Valstybės saugumo departamento įstatymo pakeitimą. Tų įstatymų (ir vieno, ir kito) esmė yra ta: ar gali KGB karininkas, buvęs rezerve, vadovauti Lietuvos valstybei, būti ministru arba premjeru? Ir antro įstatymo esmė yra, ar gali KGB karininkas, buvęs rezerve, dirbti ir vadovauti Lietuvos valstybės saugumui? Atmesdami šiandien šio įstatymo svarstymą, t.y. neįtraukdami į darbotvarkę, mes, kaip Seimas, ir kiekvienas iš mūsų, kaip Seimo narys, pasakysime, ar gali taip būti Lietuvoje. Iš tiesų, ar gali KGB karininkai eiti tokias pareigas? Aš esu tikras, kad atsakymas negali būti „taip, gali“, ir būtent todėl aš kviečiu visus kolegas įtraukti šiuos klausimus į svarstymą. Iš tikrųjų yra Teisės departamento tam tikros pastabos, bet svarstymo metu iki priėmimo jas tikrai galima pakoreguoti. Priešingu atveju, jeigu mes neįtrauksime šių įstatymų, mes vienareikšmiškai pasakysime: mes, kaip Seimas, ir kiekvienas narys, kuris balsuos už tai, pasisakome už tai, kad Ministru Pirmininku KGB karininkas Lietuvoje būti gali.

PIRMININKAS. Prašyčiau neapibendrinti, tuoj aš atsakysiu, matyt, abiem iš karto. P.Gražulis. Jaučiu, kad apie tą patį.

P.GRAŽULIS. Iš dalies apie tą patį. Aš noriu spėti, ką pasakys Č.Juršėnas, kad teikėjai yra du – tai E.Klumbys ir P.Gražulis. E.Klumbys yra išvykęs į Taliną, į komandiruotę, todėl teikti įstatymo pataisą turėjau aš. Tačiau Seniūnų sueigoje pasakiau motyvuodamas tuo, kad Teisės departamentas pateikė trijų lapų išvadas, nors įstatymą siūloma papildyti vienu straipsniu iš vieno sakinio, bet Teisės departamentas yra toks raštingas, kad jis prikūrė tris lapus išvadų. Aš perskaičiau ir tiesiog atsidūriau tokioje psichologinėje streso būsenoje. Sakiau, kad gal atsiimu, ir aš pagalvojau, nejaugi toks neraštingas ir diletantas yra signataras Seimo narys E.Klumbys, tiesiog man pasidarė gėda, kaip čia galima iš vieno sakinio prirašyti tris lapus. Bet pasikalbėjęs su V.Mazuroniu iš to streso būsenos aš jau atsigavau ir sutinku pateikti šį įstatymą. Ir matau, kaip saugumiečiai darė sovietmečiu ir dabar moka sukurti tokį psichologinį stresą. Man labai gaila, kad mūsų Teisės departamentas taip stipriai gina saugumiečius, labiau negu tėvą ir motiną. Aš iš tikro šiandien esu atsigavęs ir galiu pateikti šiuos įstatymus.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar trys mano pareiškimai. Pirmas – aš labai džiaugiuosi, kad P.Gražulis atsigavo. Aš nekalbu, kas buvo prieš tai, bet svarbu, kad jis atsigavo. Seimas, be abejo, išloš, taip pat ir jo kaimynė.

Dabar antras pareiškimas. Jeigu Teisės departamentas, po ilgesnės pertraukos dar kartą išnagrinėjęs įstatymo projektą, kurį sudaro vienas sakinys ar viena pastraipa, parašė vos ne disertaciją, tai liudija neabejotiną Teisės departamento darbuotojų kvalifikacijos pagerėjimą, palyginti gana staigų pagerėjimą. Tuo mes taip pat galime pasidžiaugti.

Trečia ir svarbiausia – tai yra Statutas. Projektai negali būti teikiami. Man gaila laiko, kurį mes prarandame, bet turiu pranešti, kad pagal 139 straipsnį Seimo Pirmininkas neteikia svarstyti, jeigu yra atitinkama Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. O prieš tai yra Statuto 138 straipsnio 2 dalis: jeigu Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apvarstyti šitą projektą. Šitie dalykai jau buvo nutarti ankstesniame posėdyje ir jums buvo pranešta. Seniūnų sueigoje tai buvo tik pakartota. Taigi šitas klausimas nenagrinėjamas ir jis nebalsuojamas.

Ar P.Gražulis antrą kartą nori kalbėti? Tik antrą kartą, trečią kartą negalima.

P.GRAŽULIS. Norėčiau ir trečią kartą, bet antrą kartą. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad šita Statuto nuostata prieštarauja Konstitucijai, ir imsiuosi iniciatyvos rinkti parašus kreiptis į Konstitucinį Teisimą. Pagal Konstituciją tai, koks įstatymas prieštarauja Konstitucijai, nustato… Ir šita kompetencija palikta net ne Seimui ir ne kažkokiam Seimo vadovybės sukurtam departamentui, o tik Konstituciniam Teisimui. Aš manau, tai yra įrankis, kaip uždrausti man, Seimo nariui, vykdyti pagrindinę prievolę – teikti įstatymų projektus ir pačius įstatymus.

Aš norėčiau dar grįžti prie kitų – prie Energetikos įstatymo ir Elektros įstatymo – pataisų ir paprašyti, kad dėl jų būtų balsuojama. Posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti, kad vis dėlto Teisės ir teisėtvarkos departamentas politikuoja ir jis naudojamas kaip įrankis, kaip neįtraukti į darbotvarkę nepalankių valdančiajai daugumai įstatymų, kad jie nebūtų svarstomi. Taip pat dėl Energetikos įstatymo. Aš jį registruoju antrą kartą. Kai pirmą kartą buvo užregistruotas, buvo parodyta viena labai smulki techninė klaida, į kurią atsižvelgiau, pataisiau ir antrą kartą registravau. Po pirmojo jų išaiškinimo gavau vėl trijų lapų išvadą. Tai jie patys nežino, ką aiškina. Kaip tik antruoju išaiškinimu pasakė, kad pirmas išaiškinimas… lyg ir pamatė, kad jie patys suklydo. Todėl aš prašyčiau traukti, bet leisti Seimui balsuoti. Tegul Seimas priima politinę valią svarstyti ar nesvarstyti šituos įstatymus.

PIRMININKAS. Aš dar kartą pranešu, kad aš negaliu teikti net balsuoti. Tvarka yra tvarka, o kad būtų aiškiau, – Ordnung muss sein, ir taškas. Kolega V.Karbauskis.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu prašyčiau rytinio posėdžio darbotvarkės 1-8 klausimą Nr.XP-574 perkelti į popietinį posėdį, po generalinio prokuroro kalbos ir atsakymų į klausimus.

PIRMININKAS. Minutėlę! Tas dalykas iš tikrųjų galimas. Dėl to reikės balsuoti, jeigu nebus bendro sutarimo. Bet problema yra ta, kad tada yra opozicinė darbotvarkė ir tokiu atveju mūsų vakarinis posėdis tikrai dar pusvalandžiu pailgės. Jeigu niekas neprieštarauja, kad pailgės pusvalandžiu… (Balsai salėje) Po generalinio prokuroro pasakyta. Aš ir sakau: jeigu kolegos liberaldemokratai neprieštarauja, tai iš karto po generalinio prokuroro. (Balsai salėje)

P.GRAŽULIS. Galiu? Aš dar vieną sakinį noriu pasakyti. Paskutinį.

PIRMININKAS. Ne. Aš sakiau – du kartus, ir gana. (Balsai salėje) (Triukšmas salėje) Kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad nėra tikslo perkelti į popietinį, nes biudžeto pateikimo yra visai kita procedūra. Čia jokių pertraukų… Čia informacijos pateikimas. Jeigu kažkam nepatinka, jeigu kažkas nori keisti, yra nustatyta tvarka – teiksite pasiūlymus ir bus svarstoma komitetuose. Nematau jokio tikslo perkelti iš 12.00 val. į 15.00 val., ar ten bus susitikimai su premjeru – po, prieš, ar su ministrais. Esmė yra ta, kad finansų ministras pateiks pasiūlymus, kuriuos teikia Vyriausybė, o toliau svarstykime nustatyta tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu tikrai dėl vedimo tvarkos. P.Gražulis. Po trečio žodžio neišjungsiu.

P.GRAŽULIS. Dėl vedimo tvarkos. Noriu pasakyti, kad įsigalėjo komunistinė politinė diktatūra, kad šiame įstatyme… šitos Seimo kadencijos metu nė vienas mano įstatymo projektas nėra registruojamas ar dėl vienos, ar dėl kitos priežasties. Tai yra politinė diktatūra, ir tegul greičiau šitas Seimas pasileidžia.

PIRMININKAS. Jeigu būčiau piktas žmogus, aš šį tamstos pareiškimą turėčiau apskųsti Etikos ir procedūrų komisijai, bet kaip krikščioniui tamstai atleidžiu. Kolega V.Mazuronis.

V.MAZURONIS. Gerbiamieji kolegos, liberalai demokratai buvo ir yra konstruktyviai dirbanti frakcija. Kadangi kolegos paprašė įtraukti rimtą klausimą į mūsų formuojamą darbotvarkę, mes sutinkame.

PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti, ar sutariame, kad eina po… Reikia.

Dabar aš noriu apibendrinti. Dėl visų kitų klausimų yra taip, kaip patvirtinta Seniūnų sueigoje. Dabar mes balsuosime dėl vienintelio klausimo, kurį suformulavo kolega V.Karbauskis frakcijos vardu, – dėl 1-8 klausimo perkėlimo į vakarinio posėdžio darbotvarkę, tai yra tarp 2-1 ir 2-2. Ar aišku? Kas remiate kolegos V.Karbauskio, kaip frakcijos seniūno, siūlymą, balsuojate už, kas manote, kad 1-8 klausimas turi likti taip, kaip numatyta, – 12.00 val., tas balsuojate kitaip. Registruojamės ir balsuojame.

Už – 56, prieš – 16, susilaikė 22. Perkelta.

Mielieji kolegos, ar dabar bendru sutarimu galime patvirtinti šiek tiek patikslintą darbotvarkę? Galim. Ačiū. Sutarėme dėl visų klausimų.

Toliau pirmininkaus kolega Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Linkiu jam sėkmės.

Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15, 17, 18, 19, 20, 22, 24, 25, 26, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-445(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, patvirtinę abiejų plenarinių posėdžių darbotvarkę, pereiname prie 1 klausimo. Skelbiu, kad dabar svarstomas Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-445. Priėmimas. Aplinkos apsaugos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Kolegą V.Rinkevičių kviečiu į tribūną, o kitus – kolegas valstiečius – kviečiu laikytis rimties. Ponia Staponkiene, pone Pekeliūnai, salėje didelis šurmulys…

V.RINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo projektui pastabų ir pasiūlymų negauta, siūloma priiminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkui. Nėra gauta pasiūlymų ir pastabų, dėl kurių mes turėtume balsuoti. Priėmimas. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.

2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.

3 straipsnis. Ar galime priimti 3 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis. Ar galime priimti 4 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

5 straipsnis. Ar galime priimti 5 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 5 straipsnis priimtas.

6 straipsnis. Ar galime 6 straipsnį priimti? Priimtas.

Ar galime priimti 7 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

8 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

9 straipsnis. Ar galime priimti 9 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 9 straipsnis priimtas.

10 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. 10 straipsnis priimtas.

Ar galime priimti 11 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

12 straipsnis. Ar galime priimti 12 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

13 straipsnis. Ar galime priimti 13 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

14 straipsnis. Ar galime priimti 14 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

15 straipsnis. Ar galime priimti 15 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 15 straipsnis taip pat priimtas bendru sutarimu.

16 straipsnis. Ar galime priimti 16 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 16 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

17 straipsnis. Ar galime priimti 17 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

18 straipsnis. Ar galime priimti 18 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 18 straipsnis taip pat priimtas.

19 straipsnis. Prieštaravimų nėra. Taip pat priimtas.

20 straipsnis. Ar galime priimti 20 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

21 straipsnis. Ar galime priimti 21 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Taip pat priimtas.

22 straipsnis. Prieštaravimų nėra. Priimtas.

Paskutinis 23 straipsnis. Ar galime priimti 23 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 23 straipsnis priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas.

Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto? Nėra. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-445, priėmimo.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Už – 91, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Prieš pereinant prie kito klausimo, norėčiau paskelbti tokią informaciją. Kolegos, siūlomas priimti Seimo protokolinis nutarimas dėl redakcinės komisijos Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo“ projektui suredaguoti“ sudarymo. Siūlo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D.Mikutienė. Frakcijos jau pasiūlė kandidatūras į šią komisiją. Noriu paskelbti sudėtį, kurią mes turėtume patvirtinti protokoliniu sprendimu. D.Mikutienė – Darbo partijos frakcija, J.Olekas – Socialdemokratų partijos frakcija, V.Bogušis – Liberalų ir centro frakcija, A.Matulas – Tėvynės sąjungos frakcija, K.Bobelis – Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcija, V.Simulikas – Naujosios sąjungos (soclialliberalų) frakcija, A.Balsienė – Liberalų demokratų frakcija. Ar galime priimti tokį protokolinį nutarimą bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-299(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 2 klausimą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-299. Priėmimo stadija. Pagrindiniu buvo paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Kviečiu jo pranešėją V.Galvoną į tribūną trumpai pateikti, kas naujo įvyko priėmimo metu.

V.GALVONAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas nagrinėjo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymą. Nagrinėjimo metu negauta jokių pasiūlymų, jokių pakeitimų. Siūlome šį įstatymą priimti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Priėmimo metu svarstysime pastraipsniui, tačiau yra tik vienas straipsnis, taigi dėl viso įstatymo projekto yra proga kalbėti keturiems už arba prieš. Nėra nė vieno norinčio kalbėti, kolegos, todėl prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-299, priėmimo.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Už – 92, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-300(3*) (priėmimas)

Kitas su juo susijęs įstatymo projektas – Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-300. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną pagrindinio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkę A.Pitrėnienę trumpai pateikti projektą.

A.PITRĖNIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nagrinėjo Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Po svarstymo pasiūlymų ir pastabų negauta. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia pranešėja. Taigi, kolegos, yra vienas straipsnis. Nesant pastabų ir pasiūlymų, dėl kurių mes turėtume balsuoti, dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, prašom balsuojant išsakyti savo nuomonę dėl įstatymo Nr.XP-300.

Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Už – 90, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-334(3*) (priėmimas)

Dirbame gana sutartinai. Darbotvarkės 3 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-334. Priėmimo stadija. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėjas V.Volčiokas pateiks, kas naujo įvyko priėmimo metu.

V.VOLČIOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Dėl jums teikiamo projekto yra gauta Teisės departamento išvada, kuri yra daugiau techninio pobūdžio. Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projekto pavadinimas turi būti suderintas su lyginamuoju variantu ir turi būti Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio pakeitimo bei papildymo įstatymas. Tai viena techninio pobūdžio pastaba, kuri bus ištaisyta.

PIRMININKAS. Dėl antros?

V.VOLČIOKAS. Dėl antros Teisės departamentas pateikė pastabą, kad įstatyme turi būti reglamentuotas keičiamo įstatymo straipsnis.

PIRMININKAS. Sakykite, komitetas pritarė ar ne, ir judėsime į priekį.

V.VOLČIOKAS. Pritarė.

PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Atsižvelgiant į dvi Teisės departamento pastabas, su šiomis pastabomis sujungiant du straipsnius į vieną, nes iš esmės pakeitimai yra dėl to paties straipsnio skirtingų dalių, pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Pritarus Teisės departamento pastaboms lieka vienas straipsnis.

J.Razma – motyvai už. Prašom.

J.RAZMA. Iš tikrųjų galima pasidžiaugti ir išreikšti viltį, kad priėmus šį įstatymą, man atrodo, suintensyvės gyventojų susirašinėjimas su valstybės institucijomis naudojantis elektroniniu paštu. Gerai, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas parodė principingumą ir pateikė pataisas, kurios panaikino iš Vyriausybės gauto projekto trūkumus. Jame buvo numatytas labai komplikuotas elektroninio parašo naudojimas, kuris galimas tik su saugiu parašu, o praktinis to išsprendimas, kaip žinome, gali užtrukti. Dabar projektui tikrai galima pritarti ir neabejoju, kad jis bus naudingas ir nekils tų konfliktų, kurie kartais pasitaikydavo, kai žmonės negaudavo atsakymų į elektroniniu paštu siunčiamus laiškus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Kolegos, prašom dėmesio. Balsuojame dėl įstatymo, registracijos Nr.XP-334, priėmimo.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Už – 85, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas, registracijos Nr.XP-334, priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos bei Persijos įlankos regionuose pratęsimo ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-515(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos bei Persijos įlankos regionuose pratęsimo ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-515. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Svarstymo stadija. Kviečiu paskirtą komiteto pranešėją R.Bašį pateikti komiteto išvadą.

R.BAŠYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė klausimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė pateiktam Seimo nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pasiūlymų ir pastabų nėra gauta, tačiau diskusijoje nori dalyvauti kolega J.Olekas. Kviečiame į tribūną su visu kompiuteriu. Taupome laiką ir kviečiame į tribūną.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes neseniai minėjome metus laiko, kai Lietuva tapo visaverte NATO nare. Mūsų dalyvavimas tarptautinėse misijose sulaukė didelio ir palankaus mūsų tarptautinių organizacijų partnerių įvertinimo. Nuo šių metų birželio mėnesio mes jau išlydėjome savo kariškius į naują misiją Afganistane. Tai Goro provincijos atstatymas, t.y. padėti šios šalies žmonėms kurti demokratiją ir savo valstybę. Todėl šis įstatymo pakeitimas, tarnaujantis mūsų tarptautinių misijų įvykdymui, yra labai reikalingas. Frakcijos vardu kviečiu pritarti teikiamam įstatymo projektui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Ar svarstymo stadijoje būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.

Gerbiamieji, noriu jus informuoti, kad yra gautas Seimo Pirmininko pareigas einančio V.Muntiano teikimas, siūlantis šį Seimo nutarimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Taip pat yra išdėstyti motyvai. Štai gera praktika yra diegiama Seimo darbe. Norėčiau supažindinti su tais motyvais: nutarimą būtiną priimti kuo greičiau, nes vyksta Lietuvos karių perdislokavimas į Afganistaną ir yra suplanuoti skrydžiai, kuriuos remia JAV karinės pajėgos.

Taigi, kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti ypatingos skubos tvarkos taikymui? Nėra manančių kitaip, pritarta bendru sutarimu. Pereiname prie šio Seimo nutarimo priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Šis straipsnis yra vienintelis. Taigi ar būtų norinčių kalbėti dėl viso nutarimo projekto dėl balsavimo motyvų? A.Kašėta, motyvai prieš. Prašau.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, aš išties nebalsuosiu prieš, aš susilaikysiu, kaip susilaikiau ir komiteto posėdžio metu. Kokia pagrindinė priežastis? Aš manau, kad Lietuva gana svariai dalyvavo tarptautinėse taikos palaikymo operacijose, ar po NATO skėčiu, ar vykdant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas. Išties mūsų pačių iniciatyva prisiimti naštą, t.y. atstatyti Goro provinciją, o būtent karių siuntimas, karių padidinimas šiame regione, Afganistane, su tuo yra susijęs, manau, buvo labai neapgalvota ir tai pernelyg didelė našta, prisiimta Lietuvos valstybės, atsižvelgiant į tai, kad mes nežinome, kaip ateityje klostysis reikalai Afganistane ir ar ši mūsų iniciatyva išties neatsisuks mums kitu lazdos galu. Taigi, manau, mes galėjome ir toliau dalyvauti taikos palaikymo misijoje, tačiau nebuvo reikalo prisiimti šios rizikingos misijos.

Mūsų frakcija balsuos laisvai, o aš susilaikau.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra norinčių dėstyti motyvus už. Galbūt J.Olekas dar kažką naujo mums pasakys. Prašom.

J.OLEKAS. Tikrai taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad nauja patirtis, kurią mums suteikia dalyvavimas atstatant Goro provinciją, yra svarbi ir tuo, kad mes pirmą kartą dalyvausime ne kaip kokios nors misijos dalyviai, o patys turėsime progą ir vadovauti tokiai misijai. Tai yra nauja patirtis mūsų kolegų kariškių, vadovų, kurie imasi tokios atsakomybės ir naudojasi šiomis galimybėmis, todėl sakyti, kad geriau turėti išbarstytas pajėgas keliose kitų kraštų vadovaujamose misijose nei koncentruoti pajėgas vienoje suteikiant sau galimybę ir išbandant save kaip misijos vadovus, manau, yra klaidinga. Todėl kviečiu visus Seimo narius pritarti teikiamam įstatymo projektui ir balsuoti už.

PIRMININKAS. R.Juknevičienė, taip pat motyvai už.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Afganistano provincijos atstatymo misija yra tikrai labai atsakingas uždavinys, iniciatyva, kokios Lietuva dar turbūt nėra turėjusi. Iš tiesų tai pareikalaus ir finansinių lėšų, pareikalaus ir didžiulės mūsų žmonių ištvermės, ir nuolatinės priežiūros, globos taip pat ir Seimo, ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, nes ten yra tikrai labai daug problemų ir mes ėmėmės labai svarbios misijos.

Pritariu šiam sprendimui ir dėl keleto motyvų. Vienas dalykas, tai iš tiesų yra mūsų labai rimtas atsakas, indėlis į tai, kad mes patys esame saugesni. Tie keturi NATO lėktuvai, kurie saugo Lietuvos padangę, gal, atrodo, nedaug, tačiau vis dėlto mes taip pat esame didelio pasaulio dalis, mums ne vis tiek, kokių problemų yra, atrodytų, toli nuo mūsų, bet jos susijusios ir su mumis, kad ir narkotikų gabenimas, tai susiję ir su Lietuva, ir jeigu ten bus mažiau narkotikų auginimo, nors Lietuva tiesiogiai, žinoma, tų darbų nedirbs, tačiau vis dėlto, kad ir netiesiogiai, prie to prisidės, tai yra labai svarbus humanitarinis indėlis. Aš jau nekalbu apie demokratijos stabilumo, saugumo plėtrą, kuri yra labai svarbi ir mums. Taigi Lietuvos indėlis, kuris, kaip sakiau, tikrai yra nelengvas uždavinys, yra labai svarbus.

Kiek man tenka dalyvauti tarptautinėse struktūrose, NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, susitinkant su kitų valstybių, NATO valstybių atstovais, pareigūnais, Lietuva tikrai yra lyderė tarp tų valstybių, kurios įstojo į NATO, tokiomis konkrečiomis iniciatyvomis. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Balsienė, kita nuomonė. Prašau. Tuoj pat bus įjungtas mikrofonas.

A.BALSIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų yra svarbus žygis, kad mes parėmėme NATO įstoję į pasaulinę organizaciją, bet mes visada pakėlę žmones dideliam skrydžiui į tokias pasaulines misijas… bet Afganistanas mūsų, lietuvių, širdyse, ne vienoje šeimoje yra kaip didelis skaudulys. Žmonės visada gerai atlieka savo pareigą kitose šalyse, bet grįžę namo ne visada turi tą paramą ir dėmesį, kurio nusipelnė. Afganistaniečiai, tie žmonės, kurie tarnavo anksčiau, turi didelių problemų. Reikėtų pagalvoti ir apie pasekmes, kokia bus tų žmonių sveikata. Aš susilaikysiu dėl šito.

PIRMININKAS. Dėkui. V.Stankevičius. Motyvai už.

V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu kolegoms, kurie sako, kad ta misija yra labai atsakinga. Ji bus gana komplikuota, bet, aš manau, mes, kaip Seimo nariai, turėtume plačiau, globaliau žiūrėti į tarptautinius santykius. Atėjo tokia diena, kai mes turėtume priimti šį sprendimą. Nepamirškime, kolegos, kad artėja rugsėjis. Rugsėjo 18 d. Afganistane bus parlamentiniai rinkimai, ir labai svarbu, kad ir mūsų sąjungininkų misijos, ir mūsų misija padėtų vietinei tautai susiorientuoti ir kuo efektyviau surengti parlamentinius rinkimus. Galbūt nuo tų rinkimų ir prasidės demokratinis Afganistanas. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Endzinas. Motyvai prieš. Prašom.

A.ENDZINAS. Sunku būtų nesutikti su išsakytais motyvais už, tačiau, gerbiamieji kolegos, ar neatrodo, kad visų pirma reikia susitvarkyti namuose, o tik po to keliauti į svečius ir aiškinti, mokyti bei padėti tvarkytis svečiuose. Sunkiai įsivaizduojama pagalba Afganistanui, kai mes šiandien čia, Lietuvoje, tarkime, paskutinis pavyzdys, uždarinėjame mokyklas. Apie ką mes kalbame? Gal pirma tvarkykimės čia savo problemas, o paskui padėkime spręsti jas kaimynams, juolab labai tolimiems kaimynams. Dėkoju.

PIRMININKAS. A.Matulevičius. Motyvai už.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų klausimas gana sudėtingas ir nėra lengva priimti sprendimą, nes yra keletas aplinkybių. Sena, negera ir karti patirtis sovietiniu laiku dėl mūsų karių, kurie buvo Afganistane, kai paskui netgi mūsų nepriklausoma valstybė jų iš pradžių nepripažino, jie nuėjo labai ilgą kovos kelią, kad juos pripažintų su kitais nukentėjusiais. Galų gale išspręstos tos problemos, bet tai turi šleifą.

Antras dalykas yra galbūt toks negatyvus, aš jaučiu, daugiau Seime, kad mūsų Vyriausybės atstovai, gal ir kariuomenės atstovai per anksti, nepasitarę su parlamentu priima įsipareigojimus. Dabar būtų skandalas, jeigu mes nepriimtume. Bet, matyt, reikalingas koks nors mechanizmas, kai priimami tokie įsipareigojimai, bent pasitarimų ar konsultacijų su Seimu, kitaip Seimas tampa butaforinis.

Bet iš principo, kodėl aš balsuosiu už ir kitus kviečiu balsuoti už. Mes neturime pamiršti vieno, kad jeigu mes įstojome į NATO ir NATO vykdo tam tikras misijas, ir mes norime ten turėti rimtą balsą, už viską reikia mokėti, taip pat ir dalyvaujant. Ir tai yra solidus buvimas nariais, kai nėra skaičiuojama, ar mažiukas, ar didelis. Ten visi esame lygūs, turime po vieną balsą, todėl negalima būti tokie: kai norėjome įstoti, kad mus priimtų ir paskui mes jaustumės saugiau po NATO skėčiu, tai žadėjome viską, o po to nieko nebedarysime arba stengsimės pabūti krūmuose. Tai yra nesolidu ir negarbinga. Todėl aš siūlau balsuoti už, o Krašto apsaugos ministerijai reikėtų duoti pastabą, kad ateityje tokius dalykus plačiau diskutuotų ne tik su politikais, bet ir su visuomene. Vieną gražią dieną mūsų visuomenė gali nusigręžti nuo tokių projektų ir jiems nepritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kaip tik dvi minutes preciziškai išnaudojote. Kolegos, motyvai išsakyti. Daugiau kaip keturi negali būti už, nors ir buvo daugiau norinčių. Taigi prašom balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame Seimo nutarimui, kurio projekto Nr.XP-515.

Užsiregistravo 92, už – 76, 2 – prieš, 10 susilaikė. Seimo nutarimas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, esame šiek tiek aplenkę numatytą darbo grafiką. Siūlyčiau stabtelti prie rezervinių klausimų. Ar R.Šukys yra pasirengęs teikti patobulintą rezoliucijos projektą? Galbūt vakariniame posėdyje, ar ne? Gerai.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti sudarymo“ projektas Nr.XP-510(2) (svarstymas ir priėmimas)

Gal tada antras rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos akcinės bendrovės „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti sudarymo“ projektas. Kviesčiau į tribūną vieną iš teikėjų – A.Sereiką.

A.SEREIKA. Laba diena, posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji kolegos. Prašau minutėlės dėmesio ir teikiu jums nutarimo „Dėl laikinosios tyrimo komisijos AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti sudarymo“ projektą. Turėdamas omenyje šiandienos kontekstą suprantu, kad laikinųjų komisijų darbas ir kūrimas yra gana šaržuotas, tačiau turiu pasakyti, kad šios komisijos idėja atsirado šiek tiek anksčiau negu prasidėjo didysis komisijų vajus.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau. Ar galėčiau prašyti? Projektas jau buvo pateiktas, dabar yra svarstymo stadija, todėl reikėtų pateikti tik tai, kas yra nauja ir pasikeitę. Taip taupysime laiką, nes darbotvarkė šiandien įtempta.

A.SEREIKA. Taigi teikiu pavardes asmenų, kurie siūlomi dirbti šiose komisijose. A.Ažubalis, A.Butkevičius, V.Kamblevičius, J.Pinskus, V.Simulikas, R.Šukys, V.Tomaševskis, J.Veselka ir V.Žiemelis. Komisijos pirmininku yra siūlomas J.Pinskus, komisijos pirmininko pavaduotoju siūlomas V.Žiemelis.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad dabar yra visiškai aiškus nutarimo projektas. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau.

Kolegos, yra papildytas pavardėmis tiek komisijos sudėties, tiek ir siūlomų vadovauti komisijai asmenų sąrašas. Ar mes galėtume pritarti po svarstymo nutarimo projektui bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta. (Balsai salėje) Gal mes per priėmimą dar galėsime? Gerai. Dėkoju už jūsų supratimą. Po svarstymo pritarus, aš klausčiau (formaliai turime pabaigti procedūrą, nebevilkindami jos), ar galime pereiti prie priėmimo? Nėra prieštaravimų. Pereiname.

Priėmimo stadija pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime 1 straipsnį priimti? Ar kolegos užsiregistravę dėl viso? Gerai, supratome. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis, nustatantis devynių Seimo narių komisijos sudėtį. Ar galime priimti 2 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis priimtas.

Dėl komisijos vadovų paskyrimo. J.Razma. Motyvai prieš. Primenu, kad J.Pinskus siūlomas pirmininku, pavaduotoju – V.Žiemelis. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš pats tiksliai nežinau informacijos, bet girdėjau kalbų Seimo koridoriuose, kad apie poną J.Pinskų esama tam tikrų neigiamų publikacijų spaudoje, kurios galėtų galbūt sukelti abejonių jo tinkamumu eiti šias pareigas. Gal yra kas iš Seimo narių, tiksliau žinančių tas aplinkybes? Teisės ir teisėtvarkos komitete, man atrodo, šiek tiek apie tai buvo kalbama. Tiesiog aš negaliu čia ką nors labai tiksliai teigti, bet prašau kolegų, kurie tiksliau žino tuos dalykus, čia ramiai išsiaiškinti.

PIRMININKAS. Ačiū. D.Mikutienė. Dėl šio straipsnio? Dėl viso ar dėl šio straipsnio? Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, gal mums geriau reikėtų skaityti teisės aktus, o ne vadovautis ta informacija, kurią rašo laikraščiai. Vis dėlto valstybėje galioja nekaltumo prezumpcija.

PIRMININKAS. Tai ką jūs siūlote?

D.MIKUTIENĖ. Pritarti.

PIRMININKAS. Pritarti. Gerai, kolegos. Po vieną nuomonę už ir prieš dėl šio straipsnio. Primenu, kad nėra formaliai pateikta jokio kito siūlymo, šie asmenys yra pateikti. Šalia to, primenu, jau yra precedentų, kai kitomis procedūromis naudojantis galima kelti klausimus, kurie, mano supratimu, yra ne plenarinio posėdžio klausimai.

Taigi, kolegos, dėl 3 straipsnio. Prašom balsavimu išsakyti, ar pritariame 3 straipsniui, kuriuo yra skiriami komisijos pirmininkas ir pavaduotojas.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Už – 49, prieš nėra, susilaikė 24. 3 straipsnis priimtas.

Dėl 4 straipsnio. Ar galime priimti 4 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas.

5 straipsnis. Ar galime priimti 5 straipsnį? Čia nustatomi darbo terminai, vienas mėnuo. Ar galime priimti 5 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 5 straipsnis priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso nutarimo projekto proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas – už, vienas – prieš. A.Matulevičius – nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad pastaruoju metu visuomenės informavimo priemonėse pasklido tokia nuomonė, jog Seimas dirba ne savo darbą, Seimas kuria komisijas ir panašiai. Taip, aš suprantu, gal mes kai kurių komisijų tuo pačiu klausimu per daug sukūrėme, aš tada esu sakęs savo nuomonę plenariniame posėdyje ir tos nuomonės ir šiandien laikausi. Tuo klausimu būtų užtekę vienos komisijos. Bet dėl komisijų kūrimo negalima mąstyti, kad Seimas neturi tos teisės. Vienas dalykas. Antras dalykas, kad tai yra beviltiškas dalykas. Ne be reikalo signatarai ir apskritai tie, kurie dirbo iki mūsų nepriklausomos valstybės parlamente, sugalvojo tokią formą, nes tai yra labai veiksminga parlamentinės kontrolės darbo forma, ir ta kritika, kuri dabar eina komisijos atžvilgiu, kad paralyžiuoja Seimo darbą ir panašiai, įrodo, jog bijoma šitų komisijų. Todėl aš siūlau pritarti komisijos sukūrimui ir tegu ji vykdo parlamentinės kontrolės funkcijas, nes, kad ir kaip būtų gėda prisipažinti, bet komitetai ir kitos nuolatos veikiančios komisijos toli gražu ne visai gerai atlieka parlamentinės kontrolės funkcijas. Tos ataskaitos daugiau formalios, nėra konkrečiai ir su tokia atsakomybe išnagrinėjamos taip, kaip tai padaro laikinosios komisijos. Visuomenėje rezonansas iš tikrųjų yra gaunamas ir galų gale tie atsakingi pareigūnai pasitempia. Todėl siūlau patvirtinti šį Seimo nutarimą.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Stankevičius – nuomonė prieš.

V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad komisijos sudėtis yra labai gera, aš balsavau už komisijos pirmininko kandidatūrą ir pavaduotojo kandidatūrą. Neturiu jokių abejonių, kad tie Seimo nariai tinkamai atstovaus savo frakcijoms šioje komisijoje. Bet iš esmės aš nepritariu tokiai strategijai, manau, kad mes dirbame ne savo tiesioginius darbus. Siūlau netvirtinti šitos komisijos, o atitinkamai institucijai pavesti išnagrinėti šį atvejį, jeigu mes turime abejonių. Užfiksuoti laiką ir per nustatytą terminą pareikalauti atitinkamų išvadų. O Seimo nariams sugrįžti prie savo tiesioginio darbo, gerai padirbėti iki birželio pabaigos ir pagerinti Seimo įvaizdį. Siūlau balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. K.Bobelis – nuomonė už.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, kad šita komisija ypač svarbi, nes visuomenėje, žiniasklaidoje yra paskleista labai daug gandų, kad visas procesas buvo neteisėtas. Aš manau, kad į šios komisijos darbą taip pat reikėtų įtraukti ir Turto fondo valdytojo elgesį šioje privatizavimo byloje. Apie dabartinį Turto fondo valdytoją yra labai bloga visuomenės nuomonė. Kaip žmogus, kuris gali užsiimti brakonieriavimu, kuris yra teismo nubaustas, kuriam yra paskirta Administracinio teismo bausmė, pripažinta, kad jis nusikalto, gali dalyvauti įvairiuose privatizavimo procesuose ir jiems vadovauti. Todėl aš siūlau, kad ši komisija, be savo jau pasiūlytų darbų, taip pat įtrauktų į darbotvarkę ir Turto fondo valdytojo buvimą Privatizavimo komisijoje ir būtų iškeltas klausimas dėl pasitikėjimo juo.

PIRMININKAS. Dėkui. J.Razma – taip pat nuomonė už.

J.RAZMA. Reikalas tas, kad pagal Statutą neįmanoma kalbėti prieš, kai yra surinktas reikiamas parašų skaičius, galime kalbėti ir balsuoti tik už, nebent yra kita galimybė – visai nedalyvauti balsavime. Iš tikrųjų yra neatsakytų klausimų po „Alitos“ privatizavimo. Yra žinomos tam tikros problemos, yra garsi mūsų kolegos A.Sereikos kažkokios bylos vežimo į prezidentūrą istorija, apie kurią jis, matyt, nuoširdžiai paliudys dabar įkurtai komisijai. Todėl tikrai būtų galima pritarti tokiai komisijai. Bėda yra ta, kad mes Seime esame prikūrę begalinę gausybę tyrimo komisijų ir tame kontekste dar vienos komisijos atsiradimas atrodo ne per geriausiai. Tam tikra problema gali būti ir tai, jeigu komisija bandys atsakyti į klausimus, kokie jie čia yra suformuluoti. Pavyzdžiui, kaip pačiai komisijai paskelbti atsakingus asmenis už žalos padarymą. Aš manau, kad tik teismas gali nustatyti atsakingus asmenis, kurių veiksmais buvo padaryta žala valstybei, o ne komisija. Manau, kad bus sudėtinga komisijai taip pat nustatyti, kiek objektyviais faktais buvo pagrįsta specialiųjų tarnybų pažymų medžiaga, nes operatyvinių duomenų rinkimas turi daug slaptumo elementų. Aš manau, kad komisijai bus nelengva išnagrinėti šį klausimą. Bet ką gi, tegu pamėgina, linkime sėkmės ir lauksime konkrečių išvadų.

PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Prašau balsavimu pasakyti savo nuomonę, ar pritariame nutarimo projektui Nr.XP-510.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Už – 58, prieš – 2, susilaikė 10. Žinia, dėl nutarimo projektų 71 daugumos dalyvaujančių nereikia. Nutarimas priimtas.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-468(2*)ES (svarstymas)

Kolegos, priėmę šį nutarimo projektą, grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 5 klausimą – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-468. Su Europos Sąjunga susijęs įstatymo projektas. Svarstymas. Aplinkos apsaugos komiteto paskirtą pranešėją K.Starkevičių kviečiu į tribūną. Pateikite komiteto išvadą.

K.STARKEVIČIUS. Labas rytas. Esamas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas reglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą bei šio proceso dalyvių tarpusavio santykius. Kaip sakė posėdžio pirmininkas, į šį mūsų dabartinį įstatymą perkeliamos Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. gegužės 26 d. direktyvos. Svarstydamas šį klausimą, komitetas gavo Teisės departamento išvadas. Į jas atsižvelgta. Taip pat svarstant šį įstatymą dalyvavo ir nevyriausybinės organizacijos, žaliųjų organizacija. Į dalį pasiūlymų atsižvelgta, kiti išsiaiškinti ir nepritarta. Taip pat dalyvavo Pramonininkų konfederacija, į dalį jų pasiūlymų atsižvelgta. Gauti keleto Seimo narių, tai H.Žukausko ir D.Mikutienės, pasiūlymai. Į dalį jų atsižvelgta o kitai daliai komitete nepritarta. Kodėl nepritarta H.Žukausko pasiūlymui? Aplinkos ministerija negali vykdyti visos Lietuvos mastu planuojamų ūkinių veikų užsakovui priskirtų funkcijų, ji tik koordinuoja, nagrinėja poveikio aplinkai programas ir ataskaitas ir priima sprendimus dėl veiklos leistinumo. Taip pat sekė kiti pasiūlymai, kad būtų įtvirtinta Aplinkos ministerija, kaip ir užsakovas.

Dabar dėl D.Mikutienės pasiūlymų. Daliai jų yra pritarta, lentelėse matyti, tačiau kai kuriems yra nepritarta. Pasakysiu keletą motyvų dėl ko.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes prie šių pastabų grįšime ir kiekvieną iš jų svarstysime, nes dėl to Seimas turės apsispręsti. Jeigu turite bendresnių pastabų, prašom, jeigu ne, judėsime į priekį.

K.STARKEVIČIUS. Gerai, judam į priekį.

PIRMININKAS. Dėkoju už išvados pateikimą. Dabar diskusija, po to pereisime prie pataisų svarstymo. Diskusijoje pageidauja dalyvauti H.Žukauskas. Kviečiu į tribūną. Primenu, kad savo vardu – 5 minutės.

H.ŽUKAUSKAS. Laba diena. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, be abejo, klausimas yra aktualus ir svarbus. Visiškai nenoriu kalbėti apie tai, kad to nereikia arba tai kaip nors apsunkins kieno nors padėtį. Įstatymo labai reikia, į jį reikia žiūrėti labai rimtai ir atsižvelgti į visas sąlygas. Būdamas architektu turėjau galimybę dalyvauti projektavimo procese ir todėl iš praktinės pusės galiu pasakyti, kad šiuo metu svarstomo įstatymo kai kurios nuostatos nėra geros, ir neabejoju, kad jos gali šiek tiek turėti įtakos organizatoriams, kurie ruošiasi vykdyti tam tikrą veiklą, gali neigiamai paveikti ir dar labiau įaitrinti tuos procesus, kurie šiuo metu labai nepopuliariai vadinami korupcija.

Kodėl? Galiu remtis paprasta liaudies patirtimi. Mano pataisos, kurias aš vakar pateikiau komitetui, deja, negalėjau dalyvauti jas gindamas, nes pasikeitė svarstymo laikas, buvo atmestos. Esmė yra labai paprasta. Žmonės ir tauta sako taip: kas moka pinigus, tas ir muziką užsako. Dabar įstatyme yra numatyta, kad organizatoriai, kurie planuoja ūkinę veiklą, patys užsako vertinimus. Jeigu aš moku pinigus, be abejo, tie mokslininkai, kurie rengia, padaro tai, ko man reikia. Ar tai yra naudinga ir reikalinga valstybei, deja, niekas nežino. Dabar poveikio aplinkai procesas yra vienas iš pagrindinių, vos ne kaip gelbėjimo ratas, norint išspręsti kai kurias problemas, kurios be galo aktualios tiek Lietuvai, tiek bendruomenėms. Turiu omeny labai paprastą dalyką – naftos gavybą tam tikrose teritorijose, kurios yra labai aktualios ir galbūt pagal bendruosius planus priskiriamos rekreacijai.

Šiuo metu labai daug kalbama apie kiaulių fermų steigimą. Vėlgi gelbėjimo ratas yra poveikis aplinkai. Kokios bus išvados, mes tą ir turėsime. Mano siūlymai yra labai paprasti. Tas, kuris nori vykdyti veiklą, gali finansuoti poveikio aplinkai įvertinimo procesą, tačiau užsakovas turi būti atsakinga institucija. Štai yra labai paprastas dalykas. Tokiu atveju institucija bus ne tik peržiūrinti ir daranti kokius nors procesinius veiksmus, bet iš esmės tai bus užsakovas, kuris tikrai bus atsakingas už tai, kas darosi Lietuvoje. Yra labai paprastas dalykas. Pataisos yra susijusios tik su tuo, kad atsakinga institucija, Aplinkos ministerija arba kita paskirta atsakinga institucija, visiškai atsakytų už tai, kas daroma ir kaip vykdomas vertinimo procesas. Labai paprasti dalykai.

Ir dar vienas dalykas. Šiame įstatyme yra numatyta atranka. Tai yra grupė veiksmų, kur reikės daryti poveikį aplinkai, ir grupė veiksmų, kur galima daryti, galima nedaryti. Dėl to spręs ministerija arba atsakinga institucija. Mūsų institucijose, kai paliekama tam tikra laisvė – galima daryti, galima nedaryti, – visada atsiranda landa korupcijai. Į tai noriu atkreipti dėmesį. Noriu informuoti Seimą, kad aš, kaip Seimo narys, turėdamas galimybę kreipiausi į Specialiąją tyrimų tarnybą, kad šio straipsnio nuostatos būtų išaiškintos antikorupciniu požiūriu ir ar teisingai ir gerai yra parengtas įstatymas. Tai tiek noriu pasakyti. Be abejo, įstatymo reikia, bet aš siūlyčiau vis dėlto jį peržiūrėti ir balsuodamas susilaikysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną grįžti K.Starkevičių, nes dabar svarstysime pataisas, kurios buvo gautos. Dėl jų mes turėsime balsuoti. Primenu, kad pasiūlymus yra pateikę Seimo nariai D.Mikutienė ir H.Žukauskas. Tam, kad šios pataisos būtų svarstomos, reikia 10 Seimo narių pritarimo. Klausiu, gal taupydami laiką mes galime pritarti, kad jos būtų svarstomos? Prieštaravimų nėra. Ačiū.

Taigi eilės tvarka pagal laiką, kada buvo įregistruotos pataisos, pradedame nuo H.Žukausko. Dėl 2 straipsnio. Klausiu, ar dėl 2 straipsnio pasiūlymas laikomas kaip vienas pasiūlymas? Gerai. Prašome jį pateikti.

K.STARKEVIČIUS. 2 straipsnis…

PIRMININKAS. Ne, pirmiausia ponas H.Žukauskas, po to jūsų komentaras, pone pranešėjau.

H.ŽUKAUSKAS. Kaip ir minėjau savo kalboje, gerbiamieji kolegos, noriu tik sukeisti sąvokų turinį, tai yra atsakinga institucija, tai yra užsakovas. Gink Dieve, ne pagal Statybos įstatymą, tačiau užsakovas – tas, kuris ieško tų institucijų, mokslinio tyrimo institutų ar kitų, kurie gali daryti poveikio aplinkai vertinimą, suranda juos, sudaro su jais sutartį ir tuo jų funkcijos baigiasi. Tai yra 1 ir 2 dalys, organizatorius, finansuotojas, tai yra tas, kuris moka pinigus. Noriu panaikinti principą, kad muziką užsako ne tas, kuris moka pinigus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų komentaras, pranešėjau.

K.STARKEVIČIUS. Iš tikrųjų Aplinkos ministerija negali vykdyti, turbūt sutiksite, visų Lietuvos mastu planuojamų ūkinių veiklų užsakovui priskirtų funkcijų. Ji koordinuoja, nagrinėja poveikio aplinkai vertinimo programas ir ataskaitas ir priima sprendimą dėl veikos leistinumo. Ministerija jokiu būdu atsakomybės nuo savęs nenusiima, o kaip tik atsako dėl sprendimo ir visų po to galimų pasekmių, nes priima sprendimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar būtų norinčių pritarti arba prieštarauti H.Žukausko pirmajam siūlymui, susijusiam su 2 straipsniu? Nėra. Kolegos, prašom balsuojant išsakyti savo nuomonę, ar pritariam H.Žukausko pasiūlymui, susijusiam su 2 straipsniu, apibrėžiančiu įstatyme įtvirtinamas sąvokas. Kolegos, vyksta balsavimas.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Už – 29, prieš – 17, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta.

Kitas H.Žukausko siūlymas, susijęs su 5 straipsniu. Prašome jį pateikti.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Kadangi pirmajam pasiūlymui nepritarta, man atrodo, neverta svarstyti antro pasiūlymo, nes tai yra proceso dalyviai. Po pirmojo turėjo būti balsuojama už antrą. Aš antrąjį atsiimu, nes nėra tikslo trukdyti jūsų laiką. Ačiū.

PIRMININKAS. Nelabai supratau, jūs atsisakote? Gerai. Kadangi siūlymas susijęs su pirmuoju, siūlymą atsiima. Ačiū. Apsvarstėme visus pasiūlymus, kuriuos svarstymo stadijoje teikė H.Žukauskas.

Pereiname prie D.Mikutienės pasiūlymų, kuriuos komitetas taip pat apsvarstė. Gerbiamoji Mikutiene, prašome, pradėkite nuo pirmojo – 2 straipsnio 4 dalis. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, 2 straipsnio 4 dalies pasiūlymo esmė yra ta, kad reikėtų papildyti 4 dalį, taip pat teisės aktais nustatyta tvarka licencijuoti ar atestuoti asmenis. Iš tiesų Aplinkos apsaugos komitetas tam nepritarė motyvuodamas tuo, kad licencijuojama yra tik Bulgarijoje, Estijoje ir Briuselio regione. Tačiau noriu priminti, kad dar 2003 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė išleido nutarimą. Sveikatos apsaugos ministerijos taip pat yra nustatyta pavaldžių institucijų, kurios atlieka poveikio vertinimą… Yra nustatyta licencijų išdavimo tvarka. Man, švelniai tariant, kelia labai didelių abejonių išsakyta komiteto pozicija dėl nepritarimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau!

K.STARKEVIČIUS. Iš tikrųjų norėčiau atsakyti. Daugelyje sričių Lietuvoje nėra licencijuojama. Komitetas mano, kad licencijavimas kaip tik dar padidina poveikį korupcijai, nes, tarkim, yra aiškiai nustatyta, kas gali vertinti, kvalifikaciniai reikalavimai. Tai jeigu mes įtraukiam dar vieną grandį, kad kažkokia grandis vertins tuos specialistus, tai aš manau, kad jau ir taip yra nustatyti reikalavimai. Galėčiau pateikti pavyzdį. Štai akademikas Jurgis Vilemas ateina į tą komisiją ir jį vertina, licencijuoja. Tokių pavyzdžių tada būtų ne vienas. Kitose srityse to nėra, tiktai šioje srityje norima tai įvesti. Tai gal palikime, kad visur Lietuvoje būtų vienodai. Juo labiau praktika rodo, kad Europos šalyse… Iš mūsų, naujai įstojusių, yra tiktai Estija, besiruošianti stoti Bulgarija ir Briuselio regionas. Aplinkui to nėra. Bulgarija dar įstos, o Estija jau yra. Briuselio regionas. Bet aplinkui pasižiūrėkime – to nėra.

PIRMININKAS. Ačiū, supratome. Kolegos, po vieną už ir prieš dėl D.Mikutienės siūlymo, susijusio su 2 straipsnio 4 dalimi. H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Noriu pasakyti, kad norėjau panaikinti priežastis, kad paskui pasekmės būtų geresnės, tačiau nepavyko. Bet kuriuo atveju turėčiau pritarti Dangutės siūlymams, nes, gerbiamasis Kazimierai, jeigu J.Vilemas ateitų ir prašytų licencijuoti jį dėl poveikio aplinkai vertinimo, tai su profesoriumi nėra viskas gerai. Esmė yra kokia, kad negali bet kas užsiimti šita veikla. Jinai yra labai atsakinga, ir tai turės ateityje didelių ekologinių pasekmių. Reikia vertinti, kelti kvalifikacinius reikalavimus, išdavinėti licencijas ir taip toliau. Reikia prižiūrėti šią veiklą, o ne paleisti ją laisvai. Ačiū.

PIRMININKAS. Kita nuomonė – R.Remeika.

R.REMEIKA. Siūlyčiau nepritarti Seimo narės D.Mikutienės siūlymui, nes komitetas šiuo atveju pasielgė toliaregiškai ir visiems suteikė vienodas sąlygas. Licencijavimas yra numatytas tiktai sveikatos ministro raštu ir tik šioje srityje. Visose kitose srityse licencijavimo nėra – yra nustatyti tam tikri kvalifikaciniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti tos įmonės, kurios tiria poveikį aplinkai, ir tiek, todėl komitetas nepritaria. Aš siūlyčiau Seimo nariams irgi nepritarti D.Mikutienės siūlymams.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, išsakius nuomones, pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame D.Mikutienės pasiūlymui, susijusiam su 2 straipsnio 4 dalimi.

Užsiregistravo 53, už – 15, prieš – 20, susilaikė 15. Pasiūlymui nepritarta.

Kitas kolegės D.Mikutienės siūlymas. Aš tik atkreipčiau dėmesį, kad jų yra dar 11. Tai, taupydamas laiką, prašyčiau jūsų supratimo ir lakoniškai, kiek įmanoma, pristatyti savo siūlymus. Taip pat būtų gražu, kad ir komentarai būtų lakoniški. D.Mikutienė. Žodis jums.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, prieš pristatydama aš noriu pasakyti, kad kolega R.Remeika jus suklaidino – yra Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, ir mes dabar priimame įstatymą, kuris akivaizdžiai prieštarauja jau galiojančiam įstatymui. Tai replika.

Mano teikiama 7 straipsnio 13 dalies pataisa yra susijusi su tuo, kad mes kažkaip išvengtume ginčų dėl poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų ir atsakingos institucijos sprendimų, siekiant suteikti iš tiesų didesnes galias poveikio aplinkai vertinimo subjektams, vykstant bendrai poveikio aplinkai vertinimo procedūrai. Atsižvelgiant į esamą graudžią praktiką planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai srityje (tai ir Kazokiškių sąvartynas, ir kiaulių komplekso Pakruojo rajone statyba), tikslinga įstatyme nustatyti ir aiškiau reglamentuoti atsakingos institucijos ir poveikio aplinkai vertinimo subjektų tarpusavio santykius vykstant atrankos procedūrai, kuri iš tiesų yra labai svarbi teikiant išvadas ir priimant sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Pone pranešėjau, komiteto nuomonė?

K.STARKEVIČIUS. Komiteto nuomonė išdėstyta raštu – nepritarti. Taupydamas laiką gal aš ir nekomentuosiu. Iš tikrųjų matau, kad yra jautrių vietų – naujų kompleksų statyba, bet mes, kaip jūs sakote, šituo tiktai norime paaitrinti, kad kažką padės. Jūsų pataisa dėl kelio užkirtimo kompleksų statyboms, kad juos statytų (yra ir kitų būdų), tikrai nieko nepadėtų.

PIRMININKAS. Ačiū. H.Žukauskas – pritarianti nuomonė.

H.ŽUKAUSKAS. Taip, pritariu ir būsiu labai konkretus ir, sakysim, „trumpas“, kaip dabar sakoma.

PIRMININKAS. Bet tai nelietuviška būtų.

H.ŽUKAUSKAS. Aš supratau, bet labai aišku.

Visi, kurie teikia pasiūlymus, man atrodo, dalyvavo ar bet kuriuo atveju yra susiję su tam tikromis problemomis, kurios yra vėlgi susijusios su poveikio vertinimu. Dangutė labai teisingai sako: man nesuprantamas komiteto požiūris nesuvokti tų dalykų, kai, dar kartą noriu pabrėžti, tai yra gelbėjimosi ratas mūsų ekologijai. Jeigu mes nenumatysime tam tikrų priemonių, kurios gali turėti poveikį, mes padarysime žalą Lietuvai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Bosas – kita nuomonė.

A.BOSAS. Iš tikrųjų komitetas svarstė ir įsigilino į visus įstatymus ir įstatymų lydimuosius aktus. Iš principo tas siūlymas būtų perteklinis, nes po to reikėtų keisti daug įstatymų lydimųjų aktų, kur tai, kas dabar yra siūloma, jau yra reglamentuojama ir tvarka yra.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar belieka balsuojant išsakyti, ar pritariame D.Mikutienės pasiūlymui, susijusiam su 7 straipsnio 13 dalimi.

Užsiregistravo 68. Už – 21, prieš – 20, susilaikė 23. Pasiūlymui nepritarta.

Trečiasis siūlymas, susijęs su to paties 7 straipsnio 15 dalimi. Kolegę Dangutę Mikutienę… Tuoj bus įjungtas mikrofonas. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, 7 straipsnio 15 dalyje yra siūloma, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, užsakovas gali pradėti poveikio aplinkai vertinimą be atrankos procedūros tik tada, kai nėra jokio pavojaus aplinkai ir visuomenės sveikatai. Iš tiesų šito 7 straipsnio pradžioje yra numatyta, kaip yra vykdoma atranka, ir suformuluota, kas tai yra atrankos tikslas. Tačiau jeigu mes paliksime 15 dalį be šios mano pataisos, vadinasi, yra suponuojama tokia nuomonė, kad kažkam šovus į galvą galima pradėti poveikio aplinkai vertinimą netgi ir be šios atrankos procedūros. Jeigu kalbam, kad mes norime įtraukti Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, mes iš karto pasiliekame sau landą šauniai korupcijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

K.STARKEVIČIUS. Komiteto nuomonė yra išsakyta raštu. Manome, kad jinai yra perteklinė. Iš tikrųjų užsakovas, pradėjęs poveikio aplinkai vertinimo procedūras, be atrankos proceso nesukelia jokio pavojaus aplinkai ir visuomenės sveikatai, nes tolesnio poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo metu bus atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, rengiama poveikio aplinkai vertinimo programa ir ataskaita, kurią nagrinės ir derins institucijos, atsakingos už visuomenės sveikatos priežiūrą. Tas visas procesas yra numatytas.

PIRMININKAS. Dėkui. H.Žukauskas. Pritarianti nuomonė.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Kaip aš minėjau ir savo kalboje, tai yra viena iš temų, dėl kurių aš kreipiausi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, norėdamas išaiškinti tam tikras šio įstatymo nuostatas, ar jis nėra korumpuotas. Bet kuris valdininkas, kuris gali priimti sprendimą „taip“ arba „ne“, turi galimybę sumokėti tam tikrą sumą. Jūs puikiai žinote, kad verslininkas, norėdamas ką nors padaryti, nesiskaito nei su priemonėmis, nei su pinigais. Šis įstatymas leidžia daryti tokius dalykus. Atkreipkite į tai dėmesį ir pritarkite bent šiai D.Mikutienės pataisai. Labai ačiū.

PIRMININKAS. A.Bosas. Kitokia nuomonė. Prašom.

A.BOSAS. Labai ačiū, pirmininke. Tai reikalinga nuostata. Bet ji yra perteklinė, nes yra kituose norminiuose dokumentuose.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, balsuokime ir išsakykime nuomonę dėl D.Mikutienės siūlymo, susijusio su 7 straipsnio 15 dalimi.

Užsiregistravo 65. Už – 30, prieš – 18, susilaikė 13. Siūlymui nepritarta.

Ketvirtasis D.Mikutienės siūlymas. Prašom, kolege. Tas pats 7 straipsnis, 14 dalis.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau tokią 7 straipsnio 14 dalies redakciją. Jeigu persvarstant atrankos išvadą nors vienas poveikio aplinkai vertinimo subjektas pateikia savo išvadą, kad privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, atsakinga institucija taip pat priima galutinę išvadą, kad privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

PIRMININKAS. Supratau, kad pacitavote tai, ką įregistravote. Gerai. Komiteto nuomonė.

K.STARKEVIČIUS. Iš tikrųjų poveikio aplinkai vertinimo proceso metu visos pusės turi tartis, o atsakinga institucija koordinuoti poveikio aplinkai vertinimo procesą. Įstatymo 8 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatos nurodo, kad atsakinga institucija, gavusi užsakovui poveikio aplinkai vertinimo subjekto motyvuotą prašymą ar motyvuotus suinteresuotos visuomenės siūlymus iš naujo apsvarstyti atrankos išvadą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Pasitarimų metu susitariama dėl priimamos išvados. Pasitarimas yra protokoluojamas, o 13 punkte yra reglamentuota prievolė, per kiek laiko atsakinga institucija turi priimti atitinkamą išvadą. Taigi čia irgi numatyti visi saugikliai.

PIRMININKAS. Dėkui. H.Žukauskas. Nuomonė už.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad ne tik Seimo nariams, bet ir komiteto nariams būtų pravartu įsigilinti į tą 7 straipsnį. Atsidurkite verslininko kailyje ir pažiūrėkite, ką jūs turėsite padaryti, jeigu jūs mokate teisingai skaityti. Be 70 dienų jūs negausite jokios išvados, jus visą laiką vaikys ir prašys papildomos informacijos, galų gale pasakys, kad jūs galite arba negalite daryti poveikio aplinkai vertinimą. Jūs neįsiskaitėte ir neįsigilinote, o sprendimą priiminės vienas valdininkas. Štai ir viskas. Sužinokite tik adresą ir kainą. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Bosas. Priešinga nuomonė.

A.BOSAS. Kaip minėjo pranešėjas, viskas yra nurodyta ir reglamentuota kituose normatyviniuose dokumentuose.

PIRMININKAS. Kolegos, ačiū. Balsuojame dėl ketvirtojo D.Mikutienės siūlymo, susijusio su nauju 7 straipsnio 14 dalies punktu.

Užsiregistravo 59. 27 – už, 19 – prieš, 12 susilaikė. Pasiūlymas nepriimtas.

Penktasis D.Mikutienės siūlymas, susijęs su 8 straipsnio 10 dalimi. Prašom jį pateikti.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šio straipsnio pataisa siekiama, kad būtų… šiame įstatyme apskritai yra nepakankamai išsamiai reglamentuotas visuomenės dalyvavimas poveikio aplinkai vertinimo procese. Mano pataisa yra ta, kad atsakinga institucija, išnagrinėjusi programą ir suinteresuotus motyvuotus visuomenės siūlymus, turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildyti ir pataisyti programą. Jeigu kalbame apie tai, kad visuomenės atstovai gali per visą procesą teikti pataisas… turiu pasakyti, kad liūdnas Kazokiškių variantas, nors dar neprarandu vilties, kad pavyks atkurti teisybę, tačiau turiu pasakyti, kad visuomenė yra žiauriai ignoruojama. Jeigu mes kalbame apie tai, kad viskas reglamentuota įstatymus papildančiuose aktuose, tai, mano mielieji, mes priiminėjame integracinį įstatymą, vadinasi, visiškai normalu, kad reikės pakeisti tvarką. Turime priprasti, kad gyvenimo laikmetis mums diktuoja visiškai naujas gyvenimo kokybės sąlygas. Jeigu dabar tokioms pataisoms nepritarsime, prognozės bus tikrai labai liūdnos.

PIRMININKAS. Dėkui. Komiteto nuomonė.

K.STARKEVIČIUS. Suinteresuotos visuomenės atstovai, kaip ir minėjote, motyvuotus siūlymus gali pateikti per visą poveikio aplinkai vertinimo procesą, o ne tik iki programos patvirtinimo. Aplinkos ministerijos parengtame visuomenės informavimo, dalyvavimo… planavimo ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos apraše yra nustatyta, kad užsakovas nustatyta forma registruoja visus visuomenės siūlymus ir atlieka jų argumentuotą įvertinimą, kurį pateikia atsakingai institucijai kartu su ataskaita. Įstatymo 7 straipsnio 7 ir 8 punktai užtikrina, kad atsakingai institucijai per visą poveikio aplinkos vertinimo procesą iki pat sprendimo priėmimo suinteresuota visuomenė gali teikti siūlymus, o atsakingai institucija, tik įvertinusi visuomenės siūlymus, dar kartą akcentuoju, tik įvertinusi visuomenės siūlymus priims sprendimą.

PIRMININKAS. Dėkui. H.Žukauskas. Nuomonė už.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaip jau ten bus ir kas vertins, už kiek vertins, kitas dalykas. Bet bendruomenės, visuomenės nuomonės labai prašau neignoruoti, nes tie procesai, kurie vyksta šiandien, ne tik vertinimo, bet ir planavimo… (…) konvencijoje, kurią mes praeitame Seime ratifikavome, labai aiškiai viskas pasakyta, ir jeigu aš dar iki šio laiko sakiau, kad susilaikysiu, tai dabar, be abejo, balsuosiu tik prieš tokio įstatymo svarstymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuotaikos radikalėja. A.Bosas – kita nuomonė.

A.BOSAS. Šis įstatymas kaip tik palengvina visoms suinteresuotoms grupėms ir struktūroms dalyvauti šiame svarstyme ir pateikti savo motyvuotus siūlymus. Visoms ir viso šio proceso metu.

PIRMININKAS. Dėkui. Balsuokime dėl D.Mikutienės siūlymo, susijusio su 8 straipsnio 10 dalimi. Siūlau spausti tik už save.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Už – 25, prieš – 19, susilaikė 13. Pasiūlymui nepritarta.

Šeštas siūlymas, susijęs su 9 straipsnio 2 dalimi. Kolege Dangute, prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šio straipsnio 2 dalyje siūloma: „Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoja visuomenės supažindinimą su ataskaita ir tiesiogiai informuoja suinteresuotą visuomenę apie viešą ataskaitos svarstymą“.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

K.STARKEVIČIUS. Čia yra komiteto nuomonė. Aplinkos ministerijos parengtame, aš neskaitysiu, apraše yra nustatyta, kad užsakovas besiribojančių žemės sklypų valdytojams, naudotojams ir motyvuotus pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės atstovams apie viešą supažindinimą privalės pranešti raštu – registruotu laišku informuos.

PIRMININKAS. Ačiū. H.Žukauskas, ta proga motyvai už.

H.ŽUKAUSKAS. Aš liksiu ištikimas D.Mikutienei, nes negaliu nepritarti jos pataisoms. Jos motyvai, man atrodo, yra labai paprasti ir aiškūs. Tačiau turėkite omeny, bet kuriuo atveju šio įstatymo priėmimas, jį priėmus teisės… tai yra poįstatyminius aktus reikės peržiūrėti. Jeigu jūs to nepadarysite, paliksite tą patį, bus labai blogas kūdikis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Po H.Žukausko prisipažinimo dėl ištikimybės balsuokime dėl D.Mikutienės pasiūlymo. Tiesa, dar kolega A.Bosas nori pasakyti kitą nuomonę.

A.BOSAS. Iš tikrųjų, jeigu įsiklausytume, pranešėjas viską pasakė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, siūlau taupyti laiką. Prašau balsuojant išsakyti savo nuomonę, ar pritariame siūlymui, susijusiam su 9 straipsnio 2 dalimi.

Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 54 Seimo nariai, už – 23, prieš – 17, susilaikė 13. Pasiūlymui nepritarta.

D.Mikutienės 7 siūlymas, susijęs su 10 straipsniu. Pirma klausiu, ar tai vientisas siūlymas?

D.MIKUTIENĖ. Tai yra ne vientisas siūlymas.

PIRMININKAS. Gerai, dabar dėl šio straipsnio 4 dalies. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šio straipsnio 4 dalis, kurią siūlau papildyti, skamba taip: „Jei nors vienas poveikio aplinkai vertinimo subjektas pateikia išvadą, kad planuojama ūkinė veikla dėl atitinkamų įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų ir/ar galimo neigiamo poveikio aplinkai pasirinktoje vietoje neleistina, atsakinga institucija taip pat priima sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla pasirinktoje vietoje neleistina“.

PIRMININKAS. Prašau, komiteto nuomonė.

K.STARKEVIČIUS. Iš tikrųjų įstatymo 8 straipsnio 12 dalies ir 10 straipsnio 3 dalies nuostatos reglamentuoja, kaip suderinti poveikio aplinkai veiklos subjektų prieštaraujančias išvadas, t.y. nurodyta, kad kai poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados prieštarauja viena kitai, atsakinga institucija, prieš tvirtindama programą ar prieš priimdama sprendimą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo subjektus dalyvauti svarstant jų išvadas, taip pat ir motyvuotus pasiūlymus pateikusius visuomenės atstovus.

Ši pasiūlyta nuostata daugiau tiktų užsakovui besąlygiškai vykdyti įstatymo nuostatas be jokių kompromisų ir aptarimų. Poveikio aplinkai vertinimo proceso metu visos pusės turi tartis, o atsakinga institucija – koordinuoti šį procesą.

Aplinkos ministerija neturi kompetencijos ir lėšų užsiimti apklausų vykdymu. Įstatymas nedraudžia tokias apklausas vykdyti užsakovui.

Aplinkos ministerijos parengtame Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos apraše yra nustatyta, kad užsakovas apie viešą supažindinimą skelbia ne tik per laikraščius, bet gali papildomai rinktis ir kitus informavimo būdus, kurių šiandien yra daugiau.

PIRMININKAS. Dėkui už pagarsinimą to, kas buvo surašyta išvadoje. Aš kviesčiau H.Žukauską įsitraukti į nuomonių išsakymą. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Kolega Kazimieras labai teisingai viską pasakė: užsakovas pats moka už aplinkos vertinimo projektą, pats organizuoja apklausas, pats duoda skelbimus – viską daro pats. Tai kur yra objektyvumas ir kas yra naudinga valstybei? Ar tai, kas naudinga užsakovui? Absurdas. Siūlau palaikyti ponią D.Mikutienę.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Bosas, nuomonė prieš.

A.BOSAS. Vėl galiu pasakyti, kad visi motyvai pranešėjo buvo išsakyti, ir papildomas tų dalykų reglamentavimas įstatyme yra perteklinis.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsuokime dėl D.Mikutienės siūlymo 10 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Už – 24, prieš – 22, susilaikė 9. Pasiūlymui nepritarta. Dėl to paties 10 straipsnio papildymo nauja 5 dalimi. Prašau, kolegė D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Aš siūlau 10 straipsnį papildyti 5 dalimi, kuri skamba taip: „Jei atitinkamoje gyvenamojoje vietovėje planuojama ūkinė veikla bus vykdoma kelių savivaldybių ar visos apskrities mastu ir/ar turės ilgalaikį neigiamą poveikį tos vietovės gyventojų sveikatai ir/ar aplinkai, atsakinga institucija privalo atlikti tos gyvenamosios vietovės gyventojų apklausą. Planuojama ūkinė veikla šiuo atveju gali būti vykdoma, jeigu gautas daugiau kaip dviejų trečdalių tos gyvenamosios vietovės gyventojų sutikimas“.

PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis pranešėjau.

K.STARKEVIČIUS. Iš tikrųjų aš sakiau, kad apklausa kiekvienu atveju, jeigu yra toks visuomenės noras, turi būti vykdoma. Aš nekartosiu, nurodydamas tuos pačius poįstatyminius aktus, kuriuose tai numatyta.

PIRMININKAS. Dėkui. H.Žukauskas. Prašau, motyvai už.

H.ŽUKAUSKAS. Siūlau pritarti D.Mikutienės pasiūlymui, nes jis yra objektyvus ir labai vertingas. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Bosas.

A.BOSAS. Taupydamas laiką siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Gerai. Nuomonės aiškios, balsuokime.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Už – 21, prieš – 21, susilaikė 8. Pasiūlymui nepritarta.

Aštuntas jūsų siūlymas, susijęs su 15 straipsniu. Dėl vedimo tvarkos –D.Bekintienė. Prašom.

D.BEKINTIENĖ. Labai atsiprašau, aš balsavau už šią pataisą.

Kažkodėl nesuveikė, gal mano pirštas kaltas.

PIRMININKAS. Aš manau, kad į tai galime atkreipti dėmesį, bet tai nebūtų pakeitę balsavimo rezultatų. Šiuo atveju prašau pristatyti 8 siūlymą. 15 straipsnio 1 dalis. Prašau.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, komitetas šiems siūlymams pritarė. Aš taupydama laiką nepristatinėsiu.

PIRMININKAS. Nelabai supratau, nenorite pristatyti?

K.STARKEVIČIUS. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Jums yra teisė pristatyti siūlymus. Žmonės norėtų žinoti, už ką balsuos. Kolegos, formaliai bent trumpai esmę prašyčiau vis dėlto pristatyti.

D.MIKUTIENĖ. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje po žodžio „išvadų“ parašyti kablelį ir išbraukti jungtuką „ir“. Šią dalį išdėstyti taip: „Ginčai dėl šio įstatymo taikymo poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų atsakingos institucijos sprendimų“.

PIRMININKAS. Gerai. Gal komiteto pranešėjas galėtų trumpai pakomentuoti?

K.STARKEVIČIUS. Komitetas išnagrinėjo ir yra pritaręs. 8 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad savivaldybės tarybos sprendimai nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokia buvo šio pasiūlymo esmė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galime pritarti šiam siūlymui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta.

Devintasis siūlymas. Siūloma pakeisti 2 priedo 5 punktą ir papildyti jį nauju papunkčiu. Gerbiamoji D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Siūloma papildyti nauju papunkčiu ir įrašyti taip: „Degto molio plytų, plytelių ir statybinių dirbinių gamyba“.

K.STARKEVIČIUS. Komitetas siūlo pritarti, nes Europos direktyvos taip pat numato, kad mes galime savo nacionaliniu lygiu įrašyti papildomas medžiagas, papildomas gamybos kryptis.

PIRMININKAS. Ar galime, pritarus pagrindiniam komitetui, pritarti bendru sutarimu? Pritarta.

Dešimtasis siūlymas susijęs su 2 priedo 7 punktu, įrašomi atitinkami žodžiai. Kolegė D.Mikutienė. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Šiame punkte po žodžio „maisto“ siūloma įrašyti žodžius „ir tabako“ ir šį punktą išdėstyti taip: „Maisto ir tabako pramonė“.

PIRMININKAS. Prašom. Komiteto nuomonė.

K.STARKEVIČIUS. Komitetas pritarė, nes tai gražiai dera prie Sveikatos apsaugos ministerijos šių dienų iniciatyvos.

D.MIKUTIENĖ. Ačiū už komentarą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Dešimtajam siūlymui pritarta.

Vienuoliktasis siūlymas – 2 priedo 7 punkto papildymas 7.13 papunkčiu. Tai susiję su prie štai svarstytu, taip?

K.STARKEVIČIUS. Taip.

D.MIKUTIENĖ. Siūloma papildyti „tabako gaminių gamyba“.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti? Prieštaravimų nėra. Pritarta.

Dvyliktasis, paskutinis, siūlymas. Prašom. Kolegė D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Siūloma papildyti ir šį papunktį išdėstyti taip: „Urbanistinių objektų, įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, mašinų stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba, kai užimamas didesnis kaip pusės hektaro plotas“.

PIRMININKAS. Gerai. Komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti šiam siūlymui? Pritarta. Ačiū. Apsvarstėme visus D.Mikutienės pasiūlymus. Daliai jų buvo pritarta. Ar turite dar ką nors pridurti, gerbiamasis pranešėjau, svarstymo metu?

K.STARKEVIČIUS. Ne, ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą ir už komentarus. Kolegos, ar po svarstymo mes galėtume pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, negalime. Matau, kad yra norinčių nepritarti. Deja, galės kalbėti tik vienas. H.Žukauskas – motyvai prieš.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Svarstant šias pataisas, be abejo, argumentų buvo išsakyta daug. Man įdomus toks dalykas. Praeitame Seime mes priėmėme per 100 eurointegracinių įstatymų ir, manau, nepadarėme didelių klaidų. Šiandien mes svarstome vieną iš nedaugelio šios sesijos eurointegracinių įstatymų, bet man keistas požiūris Seimo narių, kurie iš esmės gana pasyviai dalyvauja šį įstatymą svarstant. Manau, jeigu šis įstatymas bus priimtas, jis turės įtaką kiekvienam iš mūsų, nepaisant to, ar tai Seimo narys, ar ne. Kiekvienas rinkėjas, verslininkas, suinteresuotas arba norintis ką nors padaryti, pastatyti, kreipsis į jus ir klaus: ką jūs ten padarėte? Be trijų mėnesių jūs nepadarysite nieko, iš esmės stabdysite bet kokias investicijas, jeigu priimsite tokį įstatymą. Aš siūlau nebalsuoti už šį įstatymą ir grąžinti jį tobulinti rengėjams. Ačiū.

PIRMININKAS. Supratome jūsų nuomonę. Ačiū. A.Bosas – motyvai už.

A.BOSAS. Iš tikrųjų įstatymas palengvina ir organizatoriams, ir patiems verslininkams šios procedūros atlikimą, todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, svarstymo metu kalbėjo po vieną kolegą. Balsuodami išsakykime savo nuomonę, ar po svarstymo pritariame įstatymo projektui Nr.XP-468.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Už – 35, prieš – 13, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta. D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Bet aš balsavau prieš.

PIRMININKAS. Dar kartą noriu akcentuoti, kad mes turėtume perbalsuoti, nes balsai žodžiu nėra įskaitomi. Tokia yra Etikos ir procedūrų komisijos išvada. Bet aš suprantu, kad vienas balsas nebūtų pakeitęs rezultato. Nėra siūlančių perbalsuoti. (Balsai salėje) Negirdžiu siūlymų perbalsuoti. Taigi, kolegos, po svarstymo pritarta. Ačiū.

Noriu konstatuoti, kad mes dėl didelio pataisų skaičiaus atsiliekame nuo numatyto grafiko, tačiau pertrauka buvo numatyta. Pertrauka iki 12 valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, tęsiame posėdį. Prašom registruotis. Skaičiaus nesakysiu, nes nepatogu garsiai sakyti. Tačiau dirbti galime ir netgi galime priimti kai kuriuos tesės aktus.

Siūlau priimti vieną sprendimą, kad po to galėtume ramiai vesti popietinį posėdį.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ projektas Nr.XP-570(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Tai yra rezervinis klausimas dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos priedėlio papildymo. Pirmiausia yra opozicinės frakcijos narių siūlymai, bet du paskutiniai siūlymai susiję su valdančiosios koalicijos kolegų siūlymais. Ar norite kas nors manęs paklausti, ar galime apsieiti be to? 8 rezervinis. Galime pritarti po pateikimo? Galime iš karto priimti, juo labiau kad su Pirmininką pavaduojančiu pavaduotoju oficialiai susitarta, kad iš karto priimame. Galime priimti? Prašom balsuoti.

Registruojamės ir balsuojame, ar priimame nutarimą dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo. Registruojamės ir balsuojame. Tai P.Gražulis kaip tik turėtų padėkoti, nes jo klausimai įrašomi.

Užsiregistravo 22 Seimo nariai. Už – 20, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Ačiū, gerbiamieji kolegos. Dabar turime susitarti, ar kolega A.Sysas galėtų pateikti 6 klausimą. Gerai, tada iš eilės, o jeigu ne, tada imtume rezervinį, kurį turėtų pateikti kolegė L.Graužinienė. Yra jau? Atsiprašau.

Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-455* (svarstymas)

Jeigu pirmininkas siūlo laikytis tvarkos, tada, gerbiamoji Aldona, yra darbotvarkės 6 punktas – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Projekto registracijos Nr.XP-455. Svarstymo stadija. Komiteto vardu kalbės pirmininkas A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, buvo gauta tik Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kad pastabų nėra. Todėl komiteto išvada – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori kalbėti. Ar nori kas dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime pritarti? Pritarta. Ačiū. (Balsai salėje) Prašau?

Bedarbių rėmimo įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-456* (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 7 klausimas – Bedarbių rėmimo įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-456, taip pat svarstymo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagrindinis. Jo pirmininkas A.Sysas kaip pagrindinis.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Bedarbių rėmimo įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimą ir papildymą. Yra užregistruota viena mano pataisa, tiksliau, pasiūlymas. Komitetas svarstė ir pritarė. Mes priėmėme Darbo kodekso pataisas, kurios jau įsigaliojo, Prezidentas pasirašė, todėl aš siūlau papildyti šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalį 6 punktu, t.y. dalį, skambančią taip: „motina ar tėvas, auginantis vaiką iki 8 metų, nėščios moterys, motina ar tėvas bei kiti asmenys, faktiškai auginantys vaiką iki 8 metų“. Mes suvienodinome redakciją, padarėme tokią pačią, kaip dabar yra Darbo kodekse. Todėl prašau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kalbėti niekas nenori. Yra paties pirmininko A.Syso pasiūlymai ir čia reikia 10 remiančių balsų. Ar yra, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Yra. Gerai. Kadangi komitetas pritarė, ar galime bendru sutarimu pritarti kolegos A.Syso teikiamam papildymui ir pataisymui? Galima. Ačiū. Pritarta.

Tada dar kartą klausiu, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso projekto, kad pritartume po svarstymo? Niekas. Bendru sutarimu. Labai ačiū.

Taigi, kaip matote, operatyviai išsprendėme dar vieną klausimą. (Balsai salėje) Minutę! Aš buvau žadėjęs, kad vis dėlto ir Seimo narės galėtų kai ką pateikti, o ne tik vieni vyrai, dėl lyčių lygybės. Tai ar gerbiamoji Loreta galėtų pateikti savo klausimą dėl komisijos sudėties patikslinimo? L.Graužinienė, prašom. Čia yra darbotvarkės rezervinis 12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos 2005 m. balandžio–gegužės mėnesiais visuomenės informavimo priemonėse paskelbtiems faktams apie galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje ištirti sudarymo“ 2 ir 3 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.XP-581. Pateikimas. Prašom. Kolegė L.Graužinienė.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos 2005 metų balandžio-gegužės mėnesiais visuomenės informavimo priemonėse paskelbtiems faktams apie galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje ištirti sudarymo“ 2 ir 3 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.XP-581 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau informuoti, kad 2 straipsnyje keičiama viena pavardė, nes mūsų V.Draugelis netikėtai susirgo. Manau, kad dėl to neturi sustoti komisijos darbas. Taip manau ne aš viena, taip mano ir mūsų frakcija, nes tai buvo mūsų žmogus. Todėl yra keičiama taip: vietoj V.Draugelio įrašoma L.Graužinienė. Kadangi vadovauja mūsų žmogus, taip pat pakeisti 3 straipsnį, vietoj V.Draugelio įrašyti L.Graužinienę.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Kolegos, aš čia neįžvelgiu jokio interesų prieštaravimo. Frakcijos seniūnė. Bet kolega A.Čaplikas nori paklausti. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Ponia Loreta, dabar yra išdalytas Seimo nario pono A.Matulo pasiūlymas (aš kreipiuosi į jus, kaip į būsimą komisijos pirmininkę), siūlymas atsižvelgti į Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, jog V.Galvono dalyvavimas šioje komisijoje gali būti šališkas. Kaip jūs žiūrite į šį pasiūlymą? Galbūt reikėtų atsižvelgti į Etikos ir procedūrų komisijos siūlymą?

L.GRAUŽINIENĖ. Dar negaliu atsakyti kaip komisijos pirmininkė, nes dar jūs manęs nepatvirtinote, bet galiu pasakyti savo nuomonę. Kiek aš žinau, Etikos ir procedūrų komisija šiuo metu svarsto dar dviejų narių galimybę dalyvauti, tai, manyčiau, reikėtų palaukti visų išvadų, nes svarstymai panašūs. Tada, jeigu bus apsispręsta, priimtume visiems bendrą sprendimą.

A.ČAPLIKAS. Galima patikslinti?

PIRMININKAS. Prašom, kolega Čaplikai.

A.ČAPLIKAS. Noriu patikslinti, kad ponas V.Bogušis prieš formuojant komisiją pats kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją ir išvada yra, kad ponas V.Bogušis gali dalyvauti komisijoje. Šiuo atveju yra tik dėl vieno komisijos nario papildomas sprendimas. O dėl pono V.Galvono yra išvada. Aš ir į Seimo vadovybę kreipiuosi, kaip tada mes darome, gal mes iš viso panaikinkime Etikos ir procedūrų komisiją kaip nereikalingą struktūrą.

L.GRAUŽINIENĖ. Aš iš esmės nematyčiau čia problemų, kolegos, jeigu bus priimti sprendimai Etikos ir procedūrų komisijoje, bus apsvarstyta artimiausiame komisijos posėdyje ir tada bus pateikta antradienio Seimo plenariniame posėdyje. Sakyčiau, šiandien gal mes nesusiekime tų dviejų dalykų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Vis tiek, kolegos, kas pageidaus, galės kalbėti diskusijoje. Mano siūlymas yra toks, aš noriu tai pasakyti, o po to jau kolegų žodžiai. Man atrodo, mes išspręskime šitą klausimą, kurį turime spręsti, nes atsitiko nelaimė, ir komisijai vis tiek turi būti vadovaujama. Man atrodo, išspręskime šitą klausimą, o tada mes turime apsispręsti dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados, nes vis tiek galutinai sprendžia Seimas, o ne privaloma tvarka komisija, nors ir labai svarbi komisija. Jeigu dar ten yra kitų klausimų, tai mes dabar kiekvieną savaitę posėdžiausime antradieniais ir ketvirtadieniais, o gali būti, kad reikės dar valandą kitą ir kitą savaitės dieną, tai tikrai galėsime tai išspręsti. Gal būtų priimtina ir kolegai A.Čaplikui, ir kitiems, kad mes dabar išsprendžiam šitą klausimą, t.y. vadovo pakeitimo klausimą, o po to kitą? Kolega A.Čaplikas dar kartelį. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Aš tikrai galbūt tam pritarsiu, bet kas tada man atsakys, ar komisijos posėdžiai, kuriems šiandien pirmininkauja V.Galvonas, yra teisėti ir ar mes galime tikėtis objektyvaus ir nešališko tyrimo. Mes šiandien jau klimpstame į problemą. Man kyla abejonių, kad yra nenoras pasitraukti iš tos komisijos ir nenoras surasti tiesą, o yra noras paprasčiausiai suformuoti savo šališką nuomonę, jeigu V.Galvonas, net ir esant Etikos ir procedūrų komisijos išvadai, nesitraukia iš komisijos, o net jai ir pirmininkauja.

PIRMININKAS. Aš nenoriu jums patarinėti, kaip reikia elgtis, bet yra elegantiškų būdų, kaip šitą problemą išspręsti, bet nepatarinėsiu. Man nedera šito sakyti. Patys galvokite.

Dabar aš siūlau išspręsti šitą dalinę problemą, pripažįstant, kad kita problemos dalis taip pat yra ir kad mes prie jos grįžtame artimiausiuose posėdžiuose, ne popiet, o kitą savaitę. Ar sutinkam, kolegos, su tuo?

Tada aš noriu visiškai formaliai paklausti, ar galime pritarti po pateikimo tam, kas pasiūlyta? Galime. Ačiū. Ar galime pradėti ir priėmimo procedūrą, nes čia irgi yra suderinta, kad priimame šiandien. Galime. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas. Tada prašome balsuoti. Kas už tai, kad (neskaitysiu viso pavadinimo) nutarimas dėl nutarimo pakeitimo dėl komisijos būtų priimtas? Prašome registruotis ir balsuoti.

Užsiregistravo 62, už – 46, prieš – 1, susilaikė 13. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pakomitečių pirmininkų patvirtinimo“ papildymo“ projektas Nr.XP-584 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Labai dėkoju kolegoms, kad tikrai sutartinai vienas kitą suprasdami dirbame, tai gal tokia pat dvasia galime dar vieną klausimą išspręsti, juo labiau kad jis buvo pateiktas opozicijos siūlymu. Man atrodo, kad jūs jau gavote dabar pakomitečių papildymą, tai yra nauji trys pakomitečių pirmininkai. Čia viskas padaryta pagal susitarimą Seniūnų sueigoje, pagal frakcijų siūlymus ir komitetų sprendimus. Manykite, kad aš pateikiau klausimą. Galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Ar galime iš karto pereiti prie priėmimo? Tada prašome pasiruošti ir balsuojame, ar priimame nutarimą (tuoj pavadinimą perskaitysiu) – Seimo nutarimo dėl Seimo komitetų pakomitečių pirmininkų patvirtinimo papildymo projektą? Ar priimame šį nutarimo projektą? Prašom registruotis ir balsuoti.

Užsiregistravo 60, 56 – už, 2 susilaikė. Nutarimas priimtas.

Labai ačiū, mielieji kolegos, kad tikrai taip sutartinai mes viską sureguliavome.

Dabar aš čia girdėjau kalbas apie kitas mūsų institucijas, tai noriu pranešti, kad situacija yra tokia. Dėl Seimo komisijų klaustukų neturime, nebent frakcijos norės pakeisti vienus Seimo narius kitais. Pakomitečiai, kurie buvo pasiūlyti, sudaryti, bet dar kai kurie komitetai lyg ir gali sudaryti naujų pakomitečių, tada atskirai Seniūnų sueigoje spręsime, kad viskas būtų pagal proporcijas. Ir delegacijos. Dėl jų iš esmės problemų nėra. Ir lieka komitetai. Aš manau, kad kitą savaitę dar papildysime atskirų frakcijų pasiūlytais komitetų pirmininkų pavaduotojais, nes yra neužimta Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo vieta ir pora Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojų. Šitą dalyką irgi, aš manau, antradienį suderinsime ir arba antradienį, arba ketvirtadienį galėsime išspręsti. Taigi, kaip matote, reikalai ir čia pajudėjo.

Mielieji kolegos, dabar mes galėtume imtis Administracinių teisės pažeidimų kodekso, bet aš siūlyčiau padaryti išlygą. Mes kelis kartu kilnojome vieną kadrinį klausimą. (Balsai salėje) Minutėlę, prašom netriukšmauti! Trečią imsime, bet šiek tiek vėliau. Ketvirtas yra greta, labai svarbus klausimas. Ketvirtas klausimas yra Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“ projektas Nr.XP-497. Pranešėja – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė A.Pitrėnienė. Prašyčiau į tribūną. Pretendentas sėdi už mūsų nugarų, kas nepažįstate, prašom pažiūrėti.

Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“ projektas Nr.XP-497 (pateikimas)

A.PITRĖNIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės kultūros paveldo komisija, vadovaudamasi Valstybės kultūros paveldo komisijos įstatymu, pateikė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui Jono Rimanto Glemžos kandidatūrą į Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko postą. Priminsiu, kad šios komisijos pirmininkas skiriamas dvejiem metams iš komisijos narių. Komitetas prieš priimdamas sprendimą kreipėsi į frakcijas, prašydamas frakcijų išsakyti nuomonę dėl pono J.R.Glemžos kandidatūros į komisijos pirmininkus.

Komitetas, atsižvelgdamas į posėdžio metu išsakytus argumentus, taip pat ir frakcijų nuomones, nutarė Seimui teikti J.R.Glemžos kandidatūrą. Trumpai išdėstysiu pagrindinius argumentus. Ponas Glemža, vadovaudamas Valstybinei kultūros paveldo komisijai, daug prisidėjo prie naujosios Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo redakcijos rengimo, įvairių institucijų ir interesų grupių nuomonių derinimo. Per ateinančius dvejus metus komisija turės stebėti, kaip įgyvendinamas šis įstatymas, ir teikti išvadas bei siūlymus šiuo klausimu. Todėl labai svarbu, kad komisijos pirmininkas būtų labai patyręs šioje srityje. Kaip žinoma, J.Glemža paveldo apsaugos srityje dirba nuo 1958 metų, puikiai žino paveldo problemas bei naujojo įstatymo nuostatas. Komisija, vadovaujama J.Glemžos, atliko ne vieną dėmesio vertą darbą. Komisijai pavyko surasti konstruktyvesnį dialogą su paveldo srityje veikiančiomis valstybės institucijomis ir drauge spręsti aštriausias paveldo problemas. Komisija parengė ir patvirtino Nacionalinės integralios paveldosaugos strategijos metmenis, taip pat komisija daug dėmesio skyrė ir aktyviai dalyvavo sprendžiant pasaulio kultūros paveldo objektų problemas. Komisija įsitraukė į kultūros paveldo objektų, susijusių su Lietuvos istorija ir kultūra užsienyje, globos problemų sprendimą.

Už pono J.Glemžos kandidatūrą komitete balsavo: 5 – už, prieš nebuvo, susilaikė 3. Todėl komitetas teikia jūsų balsavimui šią kandidatūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori paklausti gerbiamąją pirmininkę. H.Žukauskas pirmasis. Prašom, kolega.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Gerbiamoji pirmininke, visiškai pritardamas jūsų siūlomai kandidatūrai ir manydamas, kad tai yra šiuo metu viena iš padoriausių ir iškiliausių asmenybių, galinčių užsiimti šios komisijos vadovavimu ir veikla, vis dėlto noriu jūsų paklausti, ar jūs, kaip komiteto pirmininkė, bendraudama su komisija vis dėlto neprašysite iš jos tokių gana svarbių dalykų kaip saugojimas negriovimo sąskaita? Turiu omenyje labai paprastą gerbiamojo mūsų skulptoriaus Juozo Zikaro memorialinį namą, kuriame jis gyveno Kaune ir kuris jau baigia nugriūti per 10 metų, turiu omenyje šešiakampę bažnyčią Kalvarijose, kuri taip pat jau sunykusi. Ne tik kad skirsime, ne tik kad pasitikėsime, bet ir prašysime, kad politika būtų ne tokia, kad saugant griaunama, bet saugant tausojama. Ačiū.

A.PITRĖNIENĖ. Dėkui už klausimą. Norėčiau kolegai atsakyti šitaip. Iš esmės komitetas šiandien jau bendradarbiauja su komisija, aš manau, bendradarbiavo ir praeitų kadencijų laikotarpiu. Iš tikrųjų mes vedame gyvą dialogą su komisija. Manyčiau, kad jūsų teikiamas siūlymas yra labai svarbus ir mes, be abejo, į tai atkreipsime dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Dabar noriu paklausti kolegų, ar reikia išklausyti pretendentą? Pretendentas yra ir jis turi teisę pasakyti kalbą, o mes jį galime paklausinėti. Ar galime be to apsieiti gerai jį pažinodami? Ar gerbiamasis Glemža nori tarti žodį? Prašom. Jūsų teisė. Ne? Nepageidauja. Ar norime paklausinėti? Ar reikia? Reikia? (Balsai salėje) Nereikia. Ačiū. Frakcijos yra numatytos. Tada labai ačiū, kolegos.

Seniūnų sueiga siūlo, kad būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kuris aptartų. Frakcijoms yra numatytas grafikas ir per Sekretoriatą prašom susiderinti, o Seime galutinai spręsime birželio 16 dieną. Tinka? Ačiū.

Dabar, kolegos, aš siūlau iš eilės. 1-9 ir 1-10 klausimai, t.y. du Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų papildymo projektai Nr.XP-332 ir po to Nr.XP-380.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 224, 259¹, 320 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 152¹⁴ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-332* (svarstymas)

Pirmuoju klausimu – R.Šukys. Prašom. Svarstymo stadija. Dabar 1-9, t.y. Administracinių teisės pažeidimų kodekso (pagal registraciją Nr.XP-332) projektas, o po to kitas.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 224, 259¹, 320 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 152¹⁴ straipsniu įstatymo projekto Nr.XP-332. Komitetas, apsvarstęs nurodytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektą, jį patobulino ir bendru sutarimu pritarė jums pateiktam patobulintam įstatymo projektui, todėl siūlyčiau pritarti komiteto išvadai. Jokių pasiūlymų svarstymo metu šiam projektui gauta nebuvo, būtų galima pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis vicepirmininke. Niekas nenori kalbėti. Ar iš tikrųjų galime bendru sutarimu pritarti, ar reikia balsuoti? Galim. Ačiū. Primenu, kad yra daug Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų, tas pataisas priėmimo metu sujungsime ir priimsime dviem paketais, nes pirmajame pakete turi būti vienas su eurointegracija susijęs projektas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 239⁴ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-380 (svarstymas)

Dabar antrasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimas. Projekto registracijos Nr.XP-380. Pagrindinio – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu turėtų kalbėti kolegė N.Steiblienė. Prašom. Ruošiasi kolega M.Žymantas.

N.STEIBLIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 239⁴ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu nutarė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgdamas į pastabas, kurioms komitetas pritarė.

Norėčiau, kad pritartumėte komiteto sprendimui, nes šitų pataisų esmė tokia, kad Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotai įstaigai perduota kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų teikiamų paslaugų, apgyvendinimo paslaugų saugos, o ne saugos ir kokybės, kontrolė.

Noriu pasakyti, kad saugą tikrintų viena institucija, o kokybę tos saugos – kita institucija. Mes manome, kad ir taip iki keliolikos tikrintojų priskaičiuojame kiekvienai smulkaus ir vidutinio verslo įmonei. Jeigu dabar tą saugą ir kokybę nors šiaip saugos kokybė yra neskiriama, tikrins ir vieni, ir kiti, manau, žmonės bus baudžiami už tą patį du kartus. Todėl mes nusprendėme kreiptis į Vyriausybę, kad ji patobulintų, suderintų visus teisės aktus ir parengtų Seimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Dabar aš turiu save šiek tiek patikslinti. Kadangi komitetas suformulavo tokią išvadą, tai mes turime vadovautis Statuto 151 straipsnio 3 dalies 2 punktu – iš karto balsuoti, jeigu pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams arba jį atmesti. Jeigu kolegos nori dėl balsavimo motyvų, prašom. B.Vėsaitė. Prašom kolege.

B.VĖSAITĖ. Pritarčiau…

PIRMININKAS. Dabar dėl pagrindinio komiteto išvados – ar pritariame jai, ar nepritarime. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Iš tikrųjų siūlyčiau grąžinti tobulinti, nes tai, apie ką kalbėjo N.Steiblienė, yra labai svarbu smulkiajam ir vidutiniam verslui. Jeigu mes iš tikrųjų tų kontroliuojančių institucijų skaičių palengva mažintume ir sujungtume kontrolę, tai smulkusis ir vidutinis verslas mus tik paskatintų ir pasveikintų.

PIRMININKAS. Atsiprašau. D.Mikutienė. Prašom. Kita nuomonė.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tokiam punktų perdavimui dar šių metų sausio 26 d. pritarė Vyriausybė, o Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija yra pasirengusi perimti šitas funkcijas, kurias vykdė ir anksčiau. Ne maisto produktų inspekcija jų realiai nevykdo dėl kvalifikuotų specialistų trūkumo ir nepakankamų administracinių gebėjimų užtikrinti šią funkciją. Sveikatos reikalų komitetas pritaria šiam projektui, kad jis būtų svarstomas ir priimtas kuo greičiau, nes kitaip jokia minėtų objektų kontrolė nėra vykdoma. Noriu pasakyti, kad jau 2005 m. biudžete lėšos buvo perduotos, ir Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija yra pasirengusi vykdyti šitas funkcijas.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kolegos, dėmesio! Yra dvi nuomonės, mes turėsime balsuoti. Prašom susikaupti, aš ramiai paaiškinsiu, dėl ko balsuojame. Mes balsuojame dėl pagrindinio komiteto, kuris siūlo grąžinti iniciatoriams, išvados. Mygtukas „už“ – tai už pritarimą pagrindinio komiteto nuomonei. Kurie mano kaip kolegė Dangutė, tai balsuoja kitaip. Ar aišku? Žodžiu, kas pritaria pagrindinio komiteto nuomonei grąžinti – mygtukas „už“, kas mano kitaip, kitaip ir balsuoja. Prašom balsuoti.

Už – 38, prieš – 25, susilaikė 2. Pritarta. Grąžiname tobulinti.

Mielieji kolegos, mes dirbame beveik pagal grafiką, todėl siūlau imtis 11 klausimo, o paskui iki Vyriausybės valandos iš tikrųjų galėsime išnagrinėti visus jaudinantį rezervinį 3 klausimą.

Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-399* (svarstymas)

Taigi Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-399. Pagrindinio – Biudžeto ir finansų komiteto vardu – kolega V.Galvonas. Prašom į tribūną.

V.GALVONAS. Gerbiamasis vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-399. Buvo gautos Teisės departamento išvados, kurioms iš esmės pritarta, nes tai bus įvertinta redaguojant įstatymo projektą. Daugiau jokių pasiūlymų, pataisų negauta, suinteresuotų asmenų taip pat negauta. Komiteto sprendimas – pritarti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, kadangi niekas nenorėjo kalbėti, pataisų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti, ar dar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galim pritarti? Ačiū. Pritarta.

Konstitucijos 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-391 (pateikimas)

Dabar prašyčiau susikaupti – Konstitucijos pataisa, kuri tikrai turėtų būti visiems įdomi. Kviečiu į tribūną A.Sysą – grupės Seimo narių vardu. Konstitucijos 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-391. Pateikimas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, projekto tikslas – įtvirtinti įstatymo leidėjų pareigą įstatymu reglamentuoti Seimo nario darbo laiką. Dabartiniu metu Konstitucija ir Seimo statutas nustato tik sesijų pradžią ir pabaigą. Seimo statute nėra įtvirtinta, kokiomis dienomis ir kiek laiko trunka plenariniai, komitetų, komisijų ir frakcijų, Seimo sueigos, Seimo valdybos posėdžiai.

Griežtinant Seimo narių atsakomybę už posėdžių nelankymą, turi būti aiškiai reglamentuotas ir tų posėdžių laikas, tai yra Seimo narių darbo laikas. Visas kitas laikas turi būti traktuojamas taip, kad Seimo narys galėtų laisvai spręsti, ką tuo metu veikti: dirbti su rinkėjais, rengti įstatymų pataisas, susitikti su pareigūnais ar tiesiog ilsėtis. Konstitucijos 49 straipsnis nustato, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Konstitucija yra tiesioginio taikymo teisės aktas, todėl papildomai nustatyti Seimo statute, kad Seimo nariams nustatomos, pavyzdžiui, 35 kalendorinių dienų atostogos, nėra būtinybės.

Konstitucijos 49 straipsnio nuostatą galima įgyvendinti apibrėžiant Seimo nario darbo laiką. Seimo narių darbo, o ne atostogų, laiko reguliavimas yra įteisintas daugelyje Europos šalių: Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Čekijoje, Norvegijoje ir kitose. Seimo statuto pataisose siūlomas įteisinti tik metinis Seimo narių poilsio laiką, kasmetines atostogas yra ydingas, nes kartu nėra įteisinamas savaitės bei paros poilsis. Priėmus Konstitucijos 60 straipsnio pataisas Seimo statute reikėtų nustatyti Seimo posėdžių, kurių lankymas Seimo nariams būtų privalomas, laiką. Šio įstatymo priėmimas neigiamų pasekmių nenumato ir papildomų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikia.

Iš karto noriu pasakyti, kad yra labai teisinga Teisės departamento pastaba. Aš atsinešiau Lietuvos Konstituciją, kuri mane ir suklaidino. Teisingumo ministerijos išspausdintoje Konstitucijoje 2 ir 3 pastraipos susiliejo į vieną, todėl aš pateikiau pataisą 3 pastraipai, nors tai yra ketvirtoji. Aš su ja visiškai sutinku.

PIRMININKAS. Maža pripažinti savo klaidą, reikia dar atsakyti į klausimus. R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų jūs siūlote Konstitucijoje reglamentuoti tik tai, kad Seimo narių darbo laikas nustatomas įstatymu. Bet jūsų pacituotas Konstitucijos 49 straipsnis labai aiškiai apibrėžia ir pasako, kad kiekvienas pilietis turi teisę į kasmetines mokamas atostogas. Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime, 2005 m. vasario 12 d. šio nutarimo išaiškinime labai aiškiai pasakė, kad laikas tarp sesijų, tarp posėdžių ir panašiai negali būti traktuojamas kaip poilsio laikas, negali būti traktuojamas kaip atostogos ir kad iš 49 straipsnio kyla pareiga įstatymo leidėjui nustatyti kasmetinių atostogų Seimo nariams laiką, jų trukmę, išleidimo tvarką ir panašiai. Jūs manote, kad jūsų pateikta pataisa išspręs arba pašalins Konstitucinio Teismo nutarime nurodytus teisinio reguliavimo trūkumus. Aš esu įsitikinęs, kad to neįvyks, nes jūsų pataisoje…

PIRMININKAS. Laikas!

R.ŠUKYS. …trūksta žodžių apie tai, kad įstatymas nustato darbo ir poilsio laiką. Jeigu tie žodžiai būtų, aš sutikčiau, kad ta pataisa tikslinga. Kodėl jūs manote, kad 49 straipsnyje nurodyta teisė į kasmetines atostogas Seimo nariui negalioja?

A.SYSAS. Pirmininke…

PIRMININKAS. Vieną minutę! Mielieji kolegos, primenu, kad klausti – minutė. Opozicijai padaryta išimtis, visiems kitiems 70 sekundę klausimas bus nutrauktas. Prašom.

A.SYSAS. Aš su jumis visiškai sutinku. Mano toks matymas spręsti būtent taip. Yra pateikimas, bus galimybė teikti pasiūlymus ir keisti. Manau, jeigu mūsų Konstitucijoje būtų taip, kaip aš siūlau ar kas nors panašiai įrašyta 60 straipsnyje, ko gero, Konstitucinio Teismo išvada būtų visiškai kitokia, negu buvo dabar, kai mūsų vienas iš kolegų kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas išaiškinti, kaip tai yra traktuojama. Žiūrint į kitų šalių patirtį, aš linkęs reglamentuoti darbo laiką, nes mes esame atsakingi prieš rinkėjus už tai, kaip mes dirbame. Galbūt žiniasklaida padarė mus labiau priklausomus nuo poilsio. Jeigu bus aiškiai reglamentuotas darbo laikas, už kurį mes ir būsime baudžiami, jeigu nevykdysime mums pavestų pareigų ir funkcijų, tada bus mažiau ginčų ir dėl poilsio laiko.

PIRMININKAS. Ačiū. Nori paklausti S.Pečeliūnas. Prašom, kolega.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kiek atsimenu, mes visada Konstitucijos atžvilgiu laikydavomės nuostatos, jeigu įmanoma nekeisti, tai to nedaryti. Šiuo klausimu, dėl kurio teikiate pataisas, manau, yra galimybė spręsti klausimus nesibrukant su naujomis pataisomis į vientisą Konstitucijos tekstą. Tuo labiau kad kaip išaiškino Konstitucinis Teismas, tai galima daryti arba atskiru įstatymu, arba priimant atitinkamas Seimo statuto pataisas.

Kodėl jūs nesirenkate antrosios galimybės, o ketinate ir Lietuvos Konstituciją paversti dokumentu, kuriam kiekvienais metais atsiras naujų pataisų, ir tada visuomenė vienintelio, pagrindinio, stabiliausio įstatymo požiūriu galės sakyti, kad ji taisyta, pertaisyta ir niekas nesupranta, kas galioja, o kas negalioja. Kodėl nesirenkate antrojo kelio rengti įstatymą arba Seimo statuto pataisas, o brukatės į Konstituciją su pataisomis? Ačiū.

A.SYSAS. Sakyčiau, yra du paaiškinimai. Pirmiausia turbūt visi girdėjote (ir jūs, gerbiamasis kolega), kad teisininkai yra už tai, kad, ko gero, mūsų Konstituciją apskritai reikėtų perrašyti iš naujo žiūrint į dabartinę situaciją ir prisimenat, kaip buvo parašyta ana Konstitucija ir kodėl atsirado vienos ar kitos nuostatos. Tai vienas dalykas.

Antra. Aš, matyt, nebūčiau surinkęs parašų ir teikęs šios Konstitucijos pataisos. Tuo metu, kai aš ją teikiau, situacija darbo grupėje, kurioje aš dirbau, buvo tokia, kad aš buvau vienas prieš visą darbo grupę, kuriai mėginau įrodyti, kad veiksmingiau reglamentuoti darbo laiką, o ne poilsio laiką, kaip buvo siūloma. Džiaugiuosi, kad man šiek tiek pavyko įtikinti kolegas, buvo sudaryta nauja darbo grupė, kuri dabar šį klausimą traktuoja visai kitaip. Ko gero, jeigu pirmoje darbo grupėje taip būtų traktuojamas šios problemos sprendimas, ši pataisa nebūtų atsiradusi. Kadangi ji buvo užregistruota, reikia bandyti spręsti. Manau, tai bus pasvarstymas, jeigu bus sudaryta nauja darbo grupė, kuri rengs naują Lietuvos Konstituciją, kad tą problemą reikėtų aiškiai reglamentuoti, kad nebūtų dviprasmybių.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūsų teikiama pataisa kilo dėl to, kad Konstitucinis Teismas padarė tam tikrus išaiškinimus, o žiniasklaida dar sukalė kelis vinis į Seimo karstą. Konstitucijos (jos 60 straipsnį dabar siūlote keisti) 102 straipsnis neleidžia Konstituciniam Teismui apskritai aiškinti Konstitucijos. Jie turi teisę spręsti, ar įstatymai atitinka Konstituciją, ar ne. Toliau kaip tekste. Kodėl mes ir jūs asmeniškai, gerbiamasis Seimo nary ir komiteto pirmininke, reaguojate į antikonstitucinius Konstitucinio Teismo veiksmus? Iš tikrųjų pagal Konstitucijos dvasią jie to daryti negalėjo. Jie remiasi doktrina, tai gal ir mes galime remtis kokia nors išgalvota Seimo doktrina, kaip poilsiauti ir dirbti?

A.SYSAS. Ačiū už klausimą. Kadangi mano asmeniui buvo skirtas atskiras Konstitucinio Teismo pranešimas spaudai, aš nekomentuosiu Konstitucinio Teismo sprendimo. Atsakydamas į jūsų klausimą, kodėl aš pateikiau pasiūlymą, galiu tik pakartoti. Toje darbo grupėje, kurioje aš dirbau, pirmoje darbo grupėje, kuri bandė spręsti Konstitucinio Teismo nutarimo realizavimą ir įgyvendinimą, nuostata buvo tokia, kad reikia reglamentuoti poilsį, o ne darbo laiką. Todėl tęsdamas tai, ką bandžiau teigti darbo grupėje, kurioje mano pasiūlymai buvo atmesti, nes buvo pasakyta, jog reikia taisyti Konstituciją, aš ir parengiau konstitucinę pataisą, pasiūliau ir surinkau parašus. Mūsų valia, ar reikės ją taisyti, ar nereikės. Buvo diskusija, reikėjo žengti tam tikrus žingsnius ir aš juos žengiau.

PIRMININKAS. Ačiū. L.Sabutis. Prašom, kolega.

L.SABUTIS. Gerbiamasis kolega, pritardamas jūsų siūlymui kartu norėčiau išgirsti jūsų nuomonę. Jeigu būtų, kaip pasakyta pataisoje, reglamentuojamas darbo laikas, kaip jums atrodo, ar neprieštarautų Konstitucijos nuostatoms ir terminams tai, jog parlamentinė veikla yra apskritai veikla? Man atrodo, darbas taip pat yra veikla. Kaip šie dalykai tarpusavyje bus susiję ir kaip bus atskirti?

A.SYSAS. Manau, kad mūsų darbo veikla yra pagrindinis dalykas. Kadangi mes turime nenutraukiamą mandatą nuo – iki, manau, būtų kilę kur kas daugiau problemų, jeigu būtume reglamentavę poilsio laiką. Ar tikrai mes visiškai atsižadėtume savo Seimo nario pareigų bendrauti su žmonėmis, atsakinėti į jų laiškus, kalbėtis? Šiuo atveju, jeigu aiškiai reglamentuojame darbo laiką, mes tik pasakome, kad dirbame ir tada, kai nesėdim šioje salėje, kai nesėdim savo kabinete, kai važiuojam pas rinkėjus, kai priimam juos savo apylinkėse, kai paprasčiausiai mes atsakom į jų gerus, piktus, draugiškus ar nedraugiškus klausimus parduotuvėje, gatvėje ar dar kur nors. Taigi mes dirbam savo darbą aiškindami, ką kaip politikai darom būdami išrinkti vienai ar kitai kadencijai.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Dagys. Prašom, kolega.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, nors aš manau, kad ir dabartinis Konstitucinio Teismo išaiškinimas, jeigu skaitytume ne vieną pastraipą, o visą ištisai, leidžia būtent taip išspręsti problemas, bet pritariu jūsų minčiai, kad dar aiškiau reikia užrašyti šią jūsų nuostatą, kad paskui nekiltų noro dar kam nors papildomai interpretuoti skaitant tik vieną dalį kokio nors išaiškinimo ir remiantis apskritai ne konstituciniu supratimu apie Seimą. Bet aš norėčiau jūsų paklausti, ar, jūsų manymu, toks išaiškinimas jau iš tikrųjų panaikins visus norus kitaip traktuoti šią nuostatą ir vėl mes kalbėsime apie kokias nors mistines atostogas?

A.SYSAS. Aš manau, kad antra darbo grupė, dirbusi prie Seimo statuto pakeitimų, kurie sprendžia šią problemą, darbą padarė. Ten yra keletas alternatyvų. Šis projektas yra pateiktas Seimo Pirmininkui. Aš manau, kad Statuto pataisą reikėtų pradėti svarstyti. Manau, tai įrašę į Konstituciją mes iš esmės nei padarom revoliuciją, nei kažką labai stipriai pakeičiame. Tai būtų tam tikras pliusas, kad mes čia kalbam ir apie mūsų darbo laiką, Statute reglamentuojam tas nuostatas, ir, manau, nekiltų papildomų klausimų. Bet jeigu šiame Seime, kitame, ateityje, (…) norinčių ko nors paklausti Konstitucinio Teismo, galbūt dėl visiškai kitokių dalykų, išaiškinimas gali būti visoks. Aš negaliu garantuoti, kad padarius tokias pataisas nekiltų diskusijų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimams skirtas laikas baigėsi. (Balsas salėje) Aš labai atsiprašau, tvarka yra tvarka. Mes dar turim daugybę klausimų. Jau vienam išimtis buvo, užtenka. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kolegos, dabar galit dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš, ar pritariam po pateikimo. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui, t.y. Konstitucijos papildymui. Manau, toks aiškus įrašymas dėl Seimo nario darbo reglamentavimo įstatymų leistų išvengti kritikos smaigalių, kurie buvo nukreipti į Seimą praeitoje kadencijoje ir šios kadencijos pradžioje. Todėl kviečiu pritarti teikiamai įstatymo pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Žiemelis. Kita nuomonė. Prašom, kolega. Gerbiamasis Liudvikai, prašom netrukdyti. V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininko… vis norisi sakyti – pirmasis pavaduotojau. Kalbėsiu švelniai, nes kolega sakė kalbėti švelniai, tačiau esu prieš bet kokį Konstitucijos keitimą tuo atveju, jeigu nebūtina jos keisti. O mano požiūriu, šiuo atveju ir pranešėjas A.Sysas (man susidarė toks įspūdis) mano, kad, ko gero, galima apsieiti ir be Konstitucijos keitimo.

Tačiau man sukėlė nerimą pranešėjo teiginys, kad galbūt reikia priimti naują Konstituciją. Manyčiau, apie tai tikrai nereikėtų kalbėti. Taisyti galbūt reikėtų. Tačiau šiuo atveju, mano nuomone, Konstitucija suteikia galimybę Seimo nariui dirbti kaip priklauso. Reikėtų atsižvelgti, ko gero, teisingiausias buvo J.Veselkos pasiūlymas, kad Seimo narys savo nuožiūra turi disponuoti laiku, laisvu nuo Seimo posėdžių, komitetų, komisijų posėdžių. Todėl aš pasisakau prieš Konstitucijos keitimą.

PIRMININKAS. Supratau. Kviečiu balsuoti. Kolegos, ar pritariam po pateikimo? Registruojamės ir balsuojam.

Už – 45, prieš – 2, 17 susilaikė. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad, kaip ir priklauso pagal Statutą, nagrinėtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkam? O papildomai – Konstitucijos komisija. Sutinkam? Ir, žinoma, svarstyti, nes šiuo atveju reikia išlaikyti tam tikrus terminus, kuriuos nustato Statutas, jau rugsėjo mėnesį, t.y. kitoje sesijoje. Sutinkam? Ačiū. J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tiesiog nagrinėjamo klausimo tema. Su kolegomis teko dalyvauti darbo grupėje, kuri nagrinėjo Statuto pataisas dėl darbo laiko ir poilsio laiko reglamentavimo. Jau prieš porą mėnesių darbas yra baigtas ir Seimo Pirmininkui atiduotas. Aš noriu paprašyti jūsų, posėdžio pirmininke, kaip vieno iš geriausiai išmanančių Seimo darbą. Mums iki sesijos oficialios pabaigos liko vos kelios dienos – keturios dienos – posėdžiauti. O šios pataisos yra parengtos, įstrigusios. Jeigu mes jų nepriimsim, baigsis tuo, kad vasarą išvažiuosim kur nors, po to Etikos ir procedūrų komisija visus už tai išinterpeliuos. Kviečiu paraginti parengtas Statuto pataisas nagrinėti plenariniame posėdyje iki sesijos pabaigos.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš jus galiu nudžiuginti: niekas mūsų neinterpeliuos, nes interpeliacija yra skiriama tik premjerui, ministrams ir Vyriausybei. O mes visi likusieji galim būti ramūs. (Balsai salėje) Gerai. Žodžiu, mes ir šiandien Seniūnų sueigoje apie tai kalbėjom. Gaila, kad aš nematau kolegos J.Sabatausko. Yra vilties, kad tam tikras variantas bus pateiktas ir birželio pabaigoje mes jį galėsim priimti. Yra vilties. Jeigu ir liepos pradžioje, tai dar ne pasaulio pabaiga. Liks pusantro mėnesio atostogauti.

Kolegos, mes turim dvi minutes. Ar galim kokį klausimą nagrinėti? Jeigu kolega A.Skardžius labai operatyviai kurį nors vieną klausimą pateiktų, manau, Vyriausybė nepyks laukdama dvi minutes klausimo pateikimo. Tai kurį? Penktą rezervinį ar septintą?

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijų viešųjų įstaigų valdymui tobulinti įgyvendinimo“ projektas Nr.XP-567 (pateikimas)

A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties norėčiau pateikti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijų viešųjų įstaigų valdymui tobulinti įgyvendinimo“ projektą.

PIRMININKAS. Vieną sekundę. Aš tik pasakau registracijos numerį – Nr.XP-567. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Taip. Yra Teisės departamento išvada. Pastabų dėl teikiamo Seimo nutarimo projekto sutikimo su Lietuvos Respublikos Konstitucija, galiojančiais įstatymais, juridinės technikos reikalavimais nėra.

O šio projekto esmė yra tokia. Viešosios įstaigos, kaip matote, yra kuriamos įvairiais atvejais. Reikia ką nors įteisinti, pavyzdžiui, švieslentę privačioje įmonėje, ir štai Sporto departamentas bando už biudžeto lėšas įsigyta įranga pateisinti tai, kad sukuriama viešoji įstaiga. Arba reikia ministerijoms atlikti viešojo administravimo kokias nors funkcijas, arba organizuoti, pasakysiu šiek tiek perkeltinai, kokį baliuką – įkuriama viešoji įstaiga. Viešųjų pirkimų įstatymas negalioja. Kaip panaudojami pinigai, atsiskaityti nereikia. Todėl biudžeto lėšos, patekusios į viešąją įstaigą, ir turtas, įsigytas už tas lėšas, įgauna tam tikrą neapibrėžtą statusą, po to reorganizuojant, naikinant tas viešąsias įstaigas jis atsiduria privačiose rankose.

Todėl išnagrinėjęs visą tą procesą Seimo Audito komitetas siūlo priimti Seimo nutarimą, t.y. pasiūlyti Vyriausybei reglamentuoti tą procesą. Matote, šeši siūlymai yra išdėstyti, todėl dėl laiko stokos nekartodamas, nes jau gerbiamoji Vyriausybė sėdi savo vietose, paprašyčiau kolegų pritarti pateikimui ir pradėti šio Seimo nutarimo nagrinėjimo procedūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Trys Seimo nariai nori paklausti, prašyčiau labai operatyviai. A.Butkevičius. O Vyriausybės atsiprašau, labai trumpai. A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano klausimas būtų buvęs labai ilgas. Klausimas kilo dėl vakarykščio…

A.SKARDŽIUS. Aš irgi norėjau pristatyti…

A.BUTKEVIČIUS. …komiteto pirmininko komentaro televizijos laidose. Klausimas iš esmės yra toks. Vis dėlto Valstybės kontrolė yra aukščiausia valstybės audito institucija, todėl labai neigiamai reaguoja tarptautinės organizacijos, kai ta institucija yra kritikuojama politikų. Mes puikiai atsimename, kai kūrėme Valstybės kontrolės įstatymą, siekėme, kad ta institucija būtų visiškai nepriklausoma, o ten netgi buvo minima, kad Europos Komisijos auditoriai būtų neatvykę į Lietuvą arba jie atvyktų. Europos Komisijos auditoriai tikrai niekada nepraneša nė vienai valstybei, ar jie atvyks, ar neatvyks. Jie patys sprendžia ir tos informacijos neteikia net toms valstybės institucijoms, su kuriomis jie bendradarbiauja arba palaiko ryšį. Mano klausimas būtų toks. Jeigu pasitvirtins Valstybės kontrolės išvada, kaip Audito komitetas į tai reaguos ir kaip jūs vertinsite savo kalbą viešai?

A.SKARDŽIUS. Ačiū už gerą klausimą, gerbiamasis Butkevičiau. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad esame parlamentinė Respublika, Parlamentas yra aukščiausia institucija. Komiteto kompetenciją apibrėžia, kaip puikiai žinote, Statutas, ką komitetas gali tirti ar savo iniciatyva, ar Seimo pavedimu. Tai viena.

Antra. Kai Valstybės kontrolė parengia išvadą ir ją pasirašo, išvada yra nekeičiama. Nereikėtų klaidinti visuomenės, nes yra pareiškiama nuomonė tokia, kokia pareiškiama. Ji nepriklauso… ar Audito komitetas tą savo nuomonę išsakys kaip parlamentinis komitetas dėl to problemos, bet ne dėl išvados. Šiuo atveju Audito komitetui yra pavesta pagal Statutą išnagrinėjus rengti Seimo nutarimus. Be abejo, ne dėl visų Valstybės kontrolės rengiamų patikrinimų, t.y. ir finansinis auditas, ir veiklos auditas. Mes, manau, elgiamės pagal Statutą.

Aš tikrai nemačiau to reportažo, buvau išvykęs ir nežinau, ką ten parodė, kurią dalį, bet jeigu nuosekliai būtų buvęs parodytas visas atsakymas, tai vis dėlto jokiu būdu nebuvo pasakyta taip, kad išvada nėra teisinga. Mes svarstėme tą problemą. Matome, jeigu kalbame apie SAPARD’o lėšas, kad ten išties Valstybės kontrolė konstatavo, kad procedūros pažeidimų nėra. Tą garso įrašą mes turime, manau, kad ir nufilmavo tai, nežinau, ar tai buvo parodyta, bet pažeidimų nėra. Yra kitoks vertinimas, t.y. turinys prieš formą ir taip toliau. Tai vėl galima sakyti, kad valstybinė institucija, beje, įsteigta Seimo, atskaitinga Seimui institucija, ir yra mūsų parlamentinės kontrolės įrankis. Manau, mūsų komitetas elgėsi pagal Statutą ir elgėsi teisiškai. Kaip ir kiekvienas komitetas galime tirti bet kurį klausimą, reikšti savo nuomonę ir teikti Seimui. Todėl, gerbiamasis Butkevičiau, aš išties nesupratau, kaip šis klausimas susijęs su mano teikiamu nutarimu? Šiaip tai kviečiame užeiti į komitetą ir padiskutuosime.

PIRMININKAS. Gerai. Atskirai pasiaiškinsite.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu labai trumpai klausti, o pranešėją labai trumpai atsakyti. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Atrodo, į jūsų komitetą po vakarykštės laidos ir jūsų žodžių, skirtų kitam Seimo nariui, mūsų kolegai A.Čaplikui, baisu užeiti. Jeigu taip svaidomasi ir kolegos vadinami, kaip jūs vakar vadinote viešoje televizijos laidoje, tai, manau, niekas iš Seimo narių nenori ten eiti.

Mano klausimas yra dėl jūsų teikiamo nutarimo 6 punkto, kuriame kalbama apie viešojo administravimo ir paslaugų neperdavimą. Mes turėjome kelias diskusijas dėl seniūnijų funkcijų, ar tai neužkirstų kelio tiems siūlymams, kurie dabar yra diskutuojami dėl naujojo Savivaldos įstatymo. Ačiū už atsakymą.

A.SKARDŽIUS. Aš nenorėčiau į pirmą dalį atsakyti. Gerbiamasis kolega, Seimo Audito komitetas kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad išnagrinėtų gerbiamojo A.Čapliko veiksmus per visus posėdžius, tai yra viso komiteto kreipimasis, gerbiamasis mano kolega, aš nenoriu, kad jūs interpretuotumėte ar žaistumėte kokius nors politinius žaidimus.

O į klausimą dėl 6 punkto, tai, manau, tai yra siūlymas Vyriausybei. Vyriausybė nuspręs taip, kaip jai reikės. Tai sinchronizuos su jūsų minėtu įstatymu. Mes atkreipiame dėmesį, kad yra tokia situacija.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir V.Žiemelis. Prašom, kolega.

V.ŽIEMELIS. Kadangi atvyko premjeras ir Vyriausybė, aš atsisakau klausti.

PIRMININKAS. Štai opozicija, labai dėkoju.

A.SKARDŽIUS. Dėkoju. Siūlau pritarti pateikimui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, ar reikia balsuoti? Gerai. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Audito komitetas, o papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkam? Ir siūloma nagrinėti birželio pabaigoje. Sutinkam? Ačiū.

Vyriausybės valanda

Taigi šiek tiek vėluodami pradedame Vyriausybės valandą. Primenu, pagal mūsų susitarimą Seniūnų sueigoje Vyriausybės valanda turės baigtis 14 val., ne vėliau. Pirmieji kaip paprastai klausia opozicijos atstovai. Nematau seniūnų. Tada iš eilės. R.Juknevičienė, po to kolega V.Čaplikas.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis premjere ir pone finansų ministre! Vakar vienoje iš televizijos informacinių laidų jūsų koalicijos partneris ir vienas iš Seimo vadovų A.Pekeliūnas, komentuodamas Valstybės kontrolės audito išvadose paskelbtus įtarimus dėl jo paties anksčiau vadovautos bendrovės „Krekenavos agrofirma“ galimo sukčiavimo, gaunant SAPARD’o lėšas, sakė: „Lietuva turi džiaugtis, kad turi gudrių žmonių, kurie bando tokiais būdais gauti kuo daugiau pinigų“. Gal jūs, pone premjere, ir jūs, pone finansų ministre, galėtumėte paaiškinti ponui A.Pekeliūnui ir žmonėms, kuriuos jis, plaudamas savo ir savo verslo partnerio V.Uspaskicho mundurą, klaidina, ar SAPARD’o programai skirta bendra suma yra fiksuota ir jeigu viena įmonė pasiėmė daugiau pinigų nei galėjo, tai ar nenukentėjo kiti ūkininkai, kurie tos pačios sumos negavo?

Ir dar vienas – svarbiausias dalykas. Jums tikrai ne paslaptis, kad tokias kalbas atidžiai stebi ir Europos Komisijos atstovai. Iš esmės aukštas Lietuvos pareigūnas pasakė, kad iš Europos vogti galima. Manau, kad jums dabar yra gera proga, bent iš dalies…

PIRMININKAS. Laikas.

R.JUKNEVIČIENĖ. …atitaisyti žalą, kurią mūsų valstybės įvaizdžiui padarė ponas A.Pekeliūnas.

A.M.BRAZAUSKAS. Jeigu jūs į mane kreipiatės, tai nevisiškai pagal adresą, nes ponas A.Pekeliūnas nėra Vyriausybės narys nei kitas pareigūnas.

Antra. Aš nemačiau televizijos laidų.

Trečia. Aš nemanau, kad televizijos laidos gali būti pagrindas tokiai rimtai auditorijai nagrinėti klausimus, nes laidų yra labai daug, jos yra labai įvairios. Laikraščiuose straipsnių ir straipsnelių dar daugiau. Jeigu mes pradėsime per Vyriausybės valandą kiekvieną straipsnį straipsnelį nagrinėti ir sakyti savo nuomonę, manau, mes prarasim pagrindinį tikslą. Vyriausybė yra pasirengusi atsakyti į visus klausimus, kurie yra susiję su mūsų kompetencija.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. (Balsas salėje) Tuoj, sekundę. Pagal Statutą galima. R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gal tada finansų ministras vis dėlto galėtų pasinaudoti ta proga, nes, kitaip negu premjeras, aš esu tikra, kad Europos Komisijos pareigūnai tikrai seka informaciją, tokią informaciją perduoda ir analizuoja. Gal jūs, pone ministre, galėtumėte atsakyti į klausimą: ar tikrai galima vogti iš Europos Sąjungos? Kitas dalykas: ar SAPARD’o lėšos yra fiksuotos? Jei viena įmonė pasiėmė galimai daugiau lėšų, ar nenukenčia kiti ūkininkai?

Z.BALČYTIS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Prašom.

Z.BALČYTIS. Kiek suprantu, turi būti atliktos visos procedūros iki galo. Jūs užduodat klausimą, mes mėginame atsakyti. Manau, Europos Sąjungos komisijos mūsų televizijos laidų neseka ir iš tų tokių didelių apibendrinančių išvadų nedaro, o visa kita, visą esmę, manau, labai aiškiai išdėstė premjeras. Ačiū.

PIRMININKAS. Kadangi klausimas svarbus, dar vienas ministras nori kalbėti. V.Uspaskichas. Prašom.

V.USPASKICHAS. Žinote, iš tikrųjų aš pritarčiau poniai R.Juknevičienei apie įvairias skleidžiamas informacijas. Iš tikrųjų Valstybės kontrolė pasielgė neetiškai, nes, neišsprendusi iki galo reikalo, skelbia tokius dalykus, kad yra padaryti kažkokie nusižengimai, yra neteisingai skirtos lėšos ir t.t. Pritariu jums, jeigu jūs inicijuosite tokį darbą, kad anksčiau laiko nebūtų skleidžiami duomenys, kurie iki galo nepatvirtinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Čaplikas. Ruošiasi kolega R.Ačas.

A.ČAPLIKAS. Mano klausimas premjerui. Jis susijęs su tampančiu žymiuoju vakar dienos Audito komiteto posėdžiu, po kurio buvo tiek komentarų, sunkiai sveiku protu suvokiamų, tiek išsakyta minčių ir netgi kvietimo premjerui atvykti į Audito komitetą. Jau sklando mintis kviesti ir Prezidentą tarkuoti.

Pone premjere, jūs vakar pasakėte neblogą mintį, kad Audito komitetas jau pradeda dubliuoti Valstybės kontrolę arba pradeda jai nurodinėti, ką jai reikėtų daryti. Gal jūs galėtumėte apsvarstyti politinės tarybos posėdyje galimybę panaikinti Audito komitetą, kuris neranda savo vietos Seimo darbe ir tam tikra prasme tampa kliūtimi normaliam darbui?

A.M.BRAZAUSKAS. Klausimas šiek tiek pakrypo į vieną pusę. Norėčiau atsakyti į tą dalį, dėl kurios man vakar teko aiškintis žurnalistams, ir neaišku, dėl ko aš turėjau aiškintis. Aš iš komiteto negavau jokio kvietimo, nebuvo išdėstyti jokie klausimai, kuriais komitetas domisi. Todėl man ekspromtu liko tik pasakyti tuos žodžius, kuriuos aš pasakiau. Kad per žiniasklaidą kviestų premjerą, ir ne tik premjerą, bet ką, į komiteto posėdžius, manyčiau, tai yra visiškai neetiška, nesilaikoma bendrų elgesio normų.

Dėl paties komiteto. Aš nelinkęs vertinti. Aš paprašiau mūsų teisininkų pažiūrėti Seimo statutą, kokie yra įrašai, kokia yra komiteto tematika, ir mes, Vyriausybė, suformuosime savo nuomonę. Aš dabar nenoriu ką nors smerkti, nenoriu ką nors iš anksto sakyti.

Dėl kvietimo. Taip, mes puikiai žinome Statutą. Bet yra susiklosčiusi praktika, jeigu komitete iškyla konkretus klausimas, kur reikia Vyriausybės pozicijos paaiškinimų, tai visuomet dalyvauja ministras, viceministras, kitas pareigūnas ir tai padaro. Premjeras paprastai dalyvauja plenariniuose posėdžiuose, atsako į klausimus ir visa kita. Todėl šiek tiek mums keistai atrodė toks premjero ekspromtu kvietimas per žiniasklaidą. Tuo labiau tema, kiek išgirdau irgi iš žiniasklaidos, kad reikalaujama pakeisti Vyriausybės nutarimą. Čia yra apskritai nesuprantamas dalykas tokie raginimai. Yra aiškiai nustatyta, kas turi teisę nagrinėti Vyriausybės nutarimus, ar jie teisingi, ar neteisingi, ar atitinka mūsų kompetenciją, ar ne, ir mes pasirengę toms institucijoms atsakyti. Tokia institucija yra Konstitucinis Teismas, o ne Seimo komitetas.

Labai gerai žinoma, kad vienas penktadalis Seimo narių gali kreiptis į Konstitucinį Teismą reikalaudamas išsiaiškinti, ar iš tikrųjų Vyriausybės nutarimas peržengia kokias nors teisines ar panašias ribas. Manau, tokios tvarkos reikėtų laikytis ir ateityje. Juo labiau kad šiuo klausimu dėl šio 2002 m. liepos mėnesio nutarimo keletą kartų buvo atsakyta ir komitetui, ir Seimo nariams, kurie domėjosi šiuo reikalu. Parengiamuoju laikotarpiu derinant šį klausimą buvo labai įdėmiai išnagrinėtas iš esmės klausimas, ar Vyriausybės nutarimas gali būti priimtas. Buvęs tiesingumo ministras Vytautas Markevičius mano prašymu buvo surinkęs visų institucijų pagrindinius atstovus, taip pat ir Generalinės prokuratūros, nes ten kai kurie epizodai buvo susiję ir su šios institucijos kompetencija, ir buvo pripažinta, ir Vyriausybė priėmė šį nutarimą visiškai sąmoningai įvertinusi visus aspektus, visas savo galimybes ir savo teises.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kolega V.Čaplikas nori patikslinti. Labai trumpai.

A.ČAPLIKAS. Premjere, aš tik patikslinsiu. Premjere, vakar nuskambėjo nebloga jūsų mintis. Tik norėčiau atkreipti dėmesį, jeigu ir toliau taip dirbs komitetas, tai čia reikėtų atkreipti dėmesį ir Užsienio reikalų ministerijai. Bijau, kad į kitą posėdį mes iškviesime atsiskaityti Europos Komisijos pirmininką.

PIRMININKAS. Labai geras pasiūlymas. Ačiū. Tegul Lietuvai atsiskaito visa Europa. R.Ačas. Prašom.

R.AČAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi susisiekimo ministro nėra, tai gal premjero paklausiu. Džiugu, kad nuo birželio 1 dienos už naudojimąsi Lietuvos pagrindinėmis magistralėmis mokės ir kitų šalių vežėjai, nes iki šiol būdavo taip, kad, kai Lietuvos vežėjai važiuodavo per kitas šalis, mokėdavo, o kitų šalių vežėjai mūsų keliais naudodavosi nemokamai. Vokietija ilgai rengėsi šiam mokesčiui ir jį įvedė tik visiškai pasirengusi, nes kiekvienoje degalinėje buvo galima mokėti už naudojimąsi keliais. Lietuva šiuo klausimu pasielgė kitaip, pirma, ji įvedė mokesčius, o paskui pradėjo galvoti, kur vežėjai galės mokėti. Buvo graudu žiūrėti, kai po birželio 1 dienos susidriekė didelės eilės sienos pervažiavimo postuose.

Kelių direkcijos vadovas Virgaudas Puodžiukas tik birželio 2 dieną per televiziją skėsčiodamas rankomis bandė aiškintis, kad bandoma tartis su degalinėmis ir bankais, kur dar galėtų būti imamas šis mokestis. Suprantu, keičiasi ministrai, bet ar nereikėjo šiuo atveju vadovautis patarle: „Roges ruošk vasarą, o ratus žiemą“. Ar pirma nereikėjo pagalvoti, kaip bus renkamas šis mokestis, o tada jį rinkti.

PIRMININKAS. Prašom.

A.M.BRAZAUSKAS. Atsakys einantis ministro pareigas ponas Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Pati šio klausimo esmė buvo rengiama ne vienerius ir ne dvejus metus. Jūs teisingai pastebėjote, kad reikėjo mokesčių rinkimų sistemos nors esminius principus sulyginti su visomis Europos Sąjungos valstybėmis. Vokietijoje kelių apmokestinimas galioja gana ilgai. Jie turi praktinius šio apmokestinimo principus. Visiškai neseniai, jūs labai teisingai pastebėjote, Vokietija įvedė naują apmokestinimo sistemą, kuri yra paremta palydovinio ryšio sistema, mokėjimo kortelių principu, ko mums Lietuvoje dėl tokios sistemos brangumo, galbūt ir ekonominio neatsiperkamumo dar šiandien įvesti būtų per anksti.

Vokietijai šis projektas kainavo 1 mlrd. eurų. Aišku, mūsų valstybė tokių investicijų šiandien negali įdėti. Iš tikrųjų birželio mėnesio pirmomis dienomis buvo tam tikros eilės dėl tokio mokesčio įvedimo, bet tos eilės susidarė dėl dviejų priežasčių. Viena, galbūt iš tikrųjų nebuvo išspręsti visi organizaciniai dalykai dėl šių vinječių išsipirkimo, ir antras dalykas, tai buvo nauja, ir daugeliui vairuotojų Kelių direkcijos atstovai, muitinės pareigūnai turėjo tam tikrą laiką aiškinti, kodėl, kai jie vakar arba užvakar važiavo, to daryti nereikėjo, o dabar birželio 1 dieną tą daryti reikia.

Dabar padėtis yra ištaisyta, iš esmės jokių problemų ir nusiskundimų nėra. Manau, ateityje ši sistema taip pat turės galimybę išsiplėsti ne tik dėl 21 mūsų valstybėje numatyto kelio ruožo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Olekas. Ruošiasi kolega M.Subačius.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu paklausti sveikatos ministrą gerbiamąjį Ž.Padaigą. Jau įvyko pirmasis apmokėjimas už gegužės mėnesį, kai medikams buvo padidintos algos arba buvo pažadėta pakelti algas. Yra įvairių kalbų dėl vienokio ar kitokio padidinimo. Norėčiau jūsų paklausti. Ar jūs jau turite kokią nors pradinę apibendrinančią medžiagą, kiek yra pakelti tiek gydytojų, ties slaugytojų atlyginimai? Galbūt frakcija gali gauti šią medžiagą raštu? Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom prie mikrofono. Prašom.

Ž.PADAIGA. Dėkoju už klausimą. Atlyginimai turėjo didėti taip, kaip buvo numatyta konkrečioms paslaugų kategorijoms pagal konkrečius įkainius. Dabar neturiu informacijos, kiek konkrečiai pakilo. Yra sukurta monitoringo grupė, ir kitos savaitės pradžioje turime gauti informaciją apie kiekvieną Lietuvos sveikatos įstaigą, kokioms darbuotojų grupėms kiek padidėjo atlyginimai labai konkrečiai. Galėsiu į frakciją visą tą medžiagą pristatyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega M.Subačius, ruošiasi A.Pekeliūnas.

M.SUBAČIUS. Gerbiamasis premjere, norėčiau pasiteirauti. Ar savivaldybės taryba savo sprendimu gali ignoruoti ar net pakeisti Vyriausybės nutarimą? Jeigu ne, tai kur žiūri Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje?

A.M.BRAZAUSKAS. Nežinau, apie ką jūs kalbate. Jeigu žinočiau konkrečiau, tai galėčiau atsakyti. Mūsų sprendimo, žinoma, niekas neturi teisės keisti. Mes patys esant reikalui galime tai daryti. Bet jeigu jūs kalbate apie tą garsųjį sklypą, tai niekas mūsų nutarimo nekeitė. O jeigu savivaldybė priėmė kokius nors sprendimus, kurie bendrom nuostatom neatitinka mūsų nutarimo, tai čia jau būtų atsakingi ir atsakytų į šį klausimą tie, kurie tą padarė. Taip aš atsakyčiau. Kaip jūs gerai žinote, mes kokių nors įpareigojančių veiksmų savivaldybių atžvilgiu padaryti negalime.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Pekeliūnas, ruošiasi kolega V.Stankevičius. A.Pekeliūnas.

A.PEKELIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi premjeras labai aiškiai atsakė į gerbiamosios R.Juknevičienės klausimą, tai aš manyčiau, kad neturiu ką pridurti. O gerbiamajai Rasai, matyt, aš atskirai pateiksiu atsakymą, galbūt raštiškai.

PIRMININKAS. Teisingai, čia dabar ne tas žanras. Ačiū. Kolega V.Stankevičius, ruošiasi kolega P.Gražulis.

V.STANKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis premjere, praeitą savaitę teko aplankyti keletą mokyklų Klaipėdoje. Problemų yra, be abejo, daug, bet mes atskirai pabendrausime su švietimo ministru. Aiškėja viena bendra problema visoms mokykloms. Labai maži mokytojų ir mokyklų direktorių atlyginimai. Gal aš klystu, bet susidarė toks įspūdis, kad mūsų pedagogai praranda motyvaciją dirbti, praranda perspektyvą. Manau, tai labai neigiamai atsilieps ateityje mūsų švietimo sistemai. Norėčiau išgirsti jūsų komentarą, ką ruošiasi daryti Vyriausybė, kokie Vyriausybės planai šioje srityje? Kitaip, ko gero, sulauksime medikų sindromo ir švietimo sistemoje. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Daug kas gauna mažus atlyginimus Lietuvoje. Deja, mūsų toks realus gyvenimas. Dabar konkrečiai dėl mokytojų atlyginimų. Yra priimtas 2004 m. rugsėjo mėn. mūsų nutarimas, kur yra suformuota nauja mokytojų darbo apmokėjimo sistema ir įgyvendinimo programa. Keletas faktų. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. pradeda didėti atlyginimai mokytojams,vidutiniškai maždaug kiekvienam mokytojui po 60 litų. Ir šis didėjimas eis palaipsniui iki 2009 metų. Vadinasi, mokytojams yra pridedama užimtumo valanda. Ten yra visas tvarkaraštis, grafikas, aš jo dabar neatsimenu, bet principas yra toks, kad per mūsų dabartinę kadenciją mokytojams atlyginimai turi padidėti apie 35% per tuos trejus metus. Man atrodo, kad jeigu maždaug po 10% didės atlyginimas, tai yra visiškai nemaža pažanga, įvertinant dešimtis tūkstančių mokytojų. Ir vien tik šiais metais šis 60 litų padidėjimas kainuoja, yra numatyta 84 mln. litų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Gražulis. Ruošiasi kolegė V.M.Čigriejienė.

P.GRAŽULIS. Bendrai tokia elementari etika sako, kad mažiausiam visada duodamas pirmumas. Pas mus Seime kai mažiausias, taip paskutinis. Ką darysi, tikėkimės, kad Seimas pasitaisys.

PIRMININKAS. Pagal liaudies patirtį, žinote.

P.GRAŽULIS. Tačiau aš noriu užduoti klausimą vidaus reikalų ministrui. Pastaruoju metu vis daugiau pasirodo autoįvykių, kurie sukeliami kelių policijos pareigūnų, juose žūsta ir sužalojami žmonės. Šie faktai diskredituoja pačią policiją. Ką jūs galvojate daryti, kokių veiksmų imtis, kad tokių pažeidimų būtų kiek galima mažiau? Anksčiau tokių pažeidimų tikrai nebūdavo.

PIRMININKAS. Atrodo, veikia mikrofonai, pasitikrinkite.

G.J.FURMANAVIČIUS. Ačiū kolegai Padaigai už geranorišką pagalbą. Iš tiesų pritariu kiekvienam žodžiui, kurį pasakėte, ir man belieka tik atsiprašyti visų Lietuvos žmonių už tai, kas šiuo metu vyksta, už tą girtų policininkų siautėjimą keliuose. Tikriausiai nėra taip, kad anksčiau to nebūdavo, paprasčiausiai būdavo stengiamasi nuslėpti šitą informaciją. Ir manau, kad viešumas, kuris yra dabar, tai yra pirmas mūsų žingsnis siekiant tai išgyvendinti iš policijos sistemos. Generalinis komisaras sakė, ir aš galiu patvirtinti, kad bet kurie pareigūnai bus šalinami iš darbo be jokių diskusijų, be jokių tarnybinių patikrinimų ir viso kito, nes jeigu yra promilės, čia neturi būti daugiau jokių tikrinimų. Ir šiaip esame numatę nemažai priemonių, kad šitą dalyką išgyvendintume iš visų mūsų institucijų. Norime padaryti, kad iš viso Lietuvos keliais nevažinėtų neblaivūs vairuotojai, bet pradėti procesą vis dėlto turime nuo savęs. Visiškai su jumis sutinku.

PIRMININKAS. Kolegė V.M.Čigriejienė. Ir ruošiasi kolega E.Žakaris.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Gerbiamasis sveikatos ministre, jūs teigiate, kad sveikatos apsaugos įstaigos vidinių rezervų neturi, ir, jei finansavimas nepadidės, prasidės regresija. Kaip žadate spręsti šią problemą? Nes didėja pacientų nepasitenkinimas dėl blogėjančių paslaugų kokybės, negalėjimo pasinaudoti konstitucine teise, neįgalia kompensuojamų vaistų reforma, kai iš kompensuojamų vaistų sąrašo išbraukiami efektyviausi, moderniausi medikamentai ligoms gydyti ir mes regresuojame dešimtmečiu atgal. Ši reforma patuštins ir pacientų kišenes. Kokio finansavimo prašyti sveikatos apsaugai, kad ji taptų prioritetine, nes dabartinis finansavimas neužtikrina sveikatos rodiklių gerėjimo, o Europos Sąjungos direktyva reikalauja ypatingo skaidrumo vaistų politikoje, ir Lietuva šių direktyvų privalo laikytis. Ačiū.

Ž.PADAIGA. Ačiū už klausimą. Keletas klausimų. Nenoriu sutikti su daugeliu jūsų teiginių, kad blogėja prieinamumas, kad didėja pacientų nepasitenkinimas. Apklausos rodo visai ką kita. Patenkintų ir nepatenkintų pacientų skaičius išlieka panašus.

Dėl finansavimo didėjimo. Pagal mūsų pasirašytą susitarimą su medikų profesinėmis sąjungomis mes turime įsipareigojimą kitais metais skirti papildomai 210 mln. litų vien tam, kad užtikrintume šių metų atlyginimų padidinimą. Kaip žinote, nuo gegužės 1 d. papildomai skirta 135 mln. litų. Ir vien tam, kad išlaikytume tokį padidėjimą, 210 mln.; jeigu dar didinsime atlyginimą prieš Naujuosius metus, rudeniop, kaip vėlgi esame įsipareigoję, dar gali reikėti papildomai 100 mln. litų. Taigi 300 mln. litų yra ta suma, apie kurią galime kalbėti gana pagrįstai, kurios reikia sistemai.

Kiti jūsų klausimai. Jūs norite dezinformuoti visuomenę. Neišbraukiami naujausi, moderniausi vaistai, jūs sakote neteisybę. Kalbame apie vaistų grupavimą, kalbame apie realius mechanizmus, kurie leistų sustabdyti nežabotą kompensuojamų vaistų išlaidų augimą. Kaip žinote, per pirmus keturis mėnesius įsiskolinimai vaistinėms išaugo 30 mln. litų vien dėl to, kad ta sistema yra faktiškai nevaldoma. Rengiame atitinkamą Vyriausybės nutarimą, kuriuo bus perskaičiuojamos vaistų bazinės kainos, kalbame apie priemokų kompensavimą už draudimą, daug kitų veiksnių, kurie užtikrintų išlaidų suvaldymą šioje srityje, tačiau nepablogintų pacientų situacijos ir užtikrintų visoms pacientų grupėms vienodą galimybę gydytis. Šiuo metu tai yra ganėtinai iškreipta, yra sergančiųjų, kurie iš viso negauna jokio gydymo, joks gydymas jiems yra nekompensuojamas. Ir yra pacientų grupės, kurioms kompensuojama prabangos lygiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Žakaris ir ruošiasi A.Endzinas.

E.ŽAKARIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas skirtas tiek aplinkos, tiek susisiekimo ministrams, bet klausiu aplinkos ministro.

Gerbiamasis ministre, prieš gerus metus miestų tarybos nustatydavo maksimalius tarifus už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų. Dabar yra nustatomi konkretūs tarifai. Pavyzdys – Šiaulių miesto taryba du kartus didino tarifus, gelbėdama savo įmonę, nors privačios kompanijos protestavo ir sakė, kad to tarifo visiškai užtenka. Nėra konkurencijos, vyksta savo įmonės gelbėjimas gyventojų sąskaita. Panaši situacija ir su pervežimu mikroautobusais, kur taip pat dabar jau yra nustatomi konkretūs tarifai. Klausimas būtų toks: kodėl atsisakyta termino „maksimalus tarifas“? Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų negalėčiau pasakyti, kokiame dokumente to termino buvo atsisakyta. Greičiausiai gal tai buvo savivaldos tam tikruose nuostatuose, nes įstatymų bazėje tokio lyg nebuvo.

Įstatymai numato dvi formas, kaip yra tvarkomos atliekos, tiksliau, kaip yra parenkami tvarkytojai: arba savivaldybės įkurta įmonė, arba konkurso būdu organizuojamas viešasis konkursas ir atitinkamai parenkamas nugalėtojas. Tas būdas kol kas yra užfiksuotas Atliekų tvarkymo įstatyme. Be abejo, savivalda turėtų taikyti tokį būdą, kuris gyventojams yra pigesnis, kartu išlaikydama visus atliekų tvarkymo reikalavimus.

Aš manau, kad jūsų klausimas tikrai labai geras, bet visų pirma į tai turėtų atsakyti pati Šiaulių miesto valdžia, kodėl ji nesinaudoja įstatymų suteiktom galimybėm pigiau tvarkyti atliekas. Aš manau, kad tai, ką jūs pasakėte, yra tam tikra tendencija, kurią mes pastebime Lietuvoje, kad ten, kur savivaldybėms dar priklauso įmonės, ten teikiama prastesnė paslauga ir paprastai dar brangiau kainuoja žmonėms. Iš tikrųjų būtų labai gerai, kad dabar svarstant Atliekų tvarkymo įstatymą galbūt liktų viena nuostata – būtų pasakyta, kad tik konkurso būdu galima organizuoti šių paslaugų teikėjo parinkimą.

PIRMININKAS. Taigi dabar klausia kolega A.Endzinas ir ruošiasi R.Dagys.

A.ENDZINAS. Gerbiamasis premjere, norėčiau šiek tiek praplėsti kolegos V.Stankevičiaus klausimą.

Sakykite, ar jums žinoma, kad švietimo sistemos darbuotojų, pedagogų atlyginimai ne tik nedidėja, bet ir netaikomas etatinis apmokėjimas, ir kad Vyriausybės institucijoms pritarus, nes kitaip paprasčiausiai neįmanoma, yra masiškai uždaromos mokyklos, prisidengiant mokyklų tinklo optimizavimo programa? Prašom pasakyti, ar yra pasikeitę Vyriausybės prioritetai švietimo klausimu, ar vyksta kokie kiti procesai, kurių mes nežinome? Koks jūsų požiūris dėl mokyklų uždarymo, ypač kaimo vietovėse, kur mokykla yra ne tik švietimo įstaiga, bet ir vienas iš paskutiniųjų kultūros židinių? Dėkoju.

A.M.BRAZAUSKAS. Matot, į tą klausimą iš tikrųjų labai ilgai turbūt reikėtų atsakinėti, paimti visus dokumentus, kurie priimti Seime. O Seime yra priimti du kardinalūs dokumentai: Švietimo įstatymas (tai buvo prieš trejus metus) ir prieš dvejus metus buvo priimta Švietimo strategija, kuri buvo svarstyta čia, Seime. Pagrindiniai reformų, tiksliau, visos švietimo sistemos, ateities principai šiuose dviejuose dokumentuose yra išdėstyti.

Mes, be abejo, parengėme ir priėmėme įstatymų lydimuosius aktus. Ten yra nustatytos tam tikros normos. Jūs pats galite suprasti: kai trys vaikai pirmokai lieka mokykloje, tai negali funkcionuoti tokia klasė. Niekur nefunkcionuoja ir pas mus tas pats bus. Ten yra nustatyti minimalūs normatyvai švietimo įstaigoms, ypač kaimo vietovėse, ir mes galėtume… Jūs turbūt ir žinote tuos normatyvus, kurie yra nustatyti. Krepšelio kaina taip pat yra skirtinga miesto ir kaimo, be jokių abejonių. Bet aš visiškai su jumis sutinku, kad ši reforma turi ir savo minusų.

Vienas iš pagrindinių minusų – kad yra grupė žmonių Švietimo ministerijoje (to aš nematau Seime ir labai džiaugiuosi), kurie visokiais būdais stengiasi sunaikinti vidurines mokyklas, išgrynindami, kaip jūs žinote, gimnazijas, sudarydami problemų mokyklų bendruomenėms, tėvams. Aš surinkau per paskutiniuosius tris mėnesius krūvą skundų iš atskirų rajonų, seniūnijų, miestų ir pateikiau švietimo ministrui. Aš tikiuosi, kad mes į savo darbotvarkę įsirašysime specialų klausimą ir peržiūrėsime visus tuos normatyvus, galų gale ir kai kuriuos principus, nes vien mokyklų atestacija, kaip yra sugalvotas dirbtinis reikalas, pagal kurį reikalaujama parengti aštuonis šimtus puslapių, tomą, kad būtų įrodyta, kad ši mokykla tikrai gali vaikus mokyti… Iki tokių dalykų yra prieita. Aš manau, kad reikia keisti daug ką švietimo sistemoje, nes vidurinės mokyklos, kurių šiandien Lietuvoje yra apie 500, sudaro visos švietimo sistemos pagrindą. Jas beatodairiškai pradėti likviduoti, mano supratimu, neteisinga, nors buvo labai daug šalininkų ir, deja, iki šiol jų yra, kad mes darytume tokią drastišką reformą.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Dagys. Prašom, kolega. Ruošiasi J.Lionginas.

R.J.DAGYS. Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui. Gerbiamasis ministre, jūs savo nutarimu panaikinote Medicinos paramos labdaros centrą, kuris rūpinosi labdaringų vaistų iš užsienio, iš kitų nevisuomeninių organizacijų tiekimu. Jūs perdavėte šią funkciją Ekstremalių sveikatos situacijų centrui, kuris iš tikrųjų yra vaistų rezervo sandėlis. Jis negali tokiom funkcijom užsiimti. Tuo būdu jūs iš esmės atsisakėte 20 mln. litų labdaros. Tai yra vos ne pusė to, ką mes žadame surinkti iš mokesčio už nekilnojamąjį turtą. Bet mano klausimas ne toks. Aš tiktai konstatuoju tai, kad rimtai į jūsų prašymus skirti lėšų medicinai nekreipsiu dėmesio.

Klausimas yra kitas. Visą šį procesą kuravo jūsų patarėjas Arvydas Ramelis, kuris anksčiau dirbo Medicinos paramos labdaros centre, kuriam perduotos šios funkcijos. Kokių veiksmų ėmėtės, kad šis aiškus viešųjų interesų konfliktas būtų išspręstas ir A.Ramelis būtų už tai atitinkamai įvertintas?

Ž.PADAIGA. Labai ačiū už tą patį klausimą, kurį jau kartojate kelinto posėdžio metu. Taip, iš tiesų tas Paramos labdaros centras yra likviduotas pagal Valstybės kontrolės nurodymus, atsižvelgiant į tai, kad ministerija negali turėti viešųjų įstaigų ir negali skirti biudžetinio finansavimo viešosioms įstaigoms be jokių konkursų. Mes nusprendėme tai padaryti. Kita vertus, Lietuva buvo likusi vienintelė iš naujųjų Europos Sąjungos narių, kuri vis dar prašė labdaros ir bando ta labdara iš tiesų padengti tam tikras reikmes.

Dėl neteisingos informacijos. A.Ramelis nedirbo Medicinos labdaros paramos centre. Jis dirbo Ekstremalių sveikatai situacijų centre, tai prašom pataisyti savo informaciją. Šis sprendimas neturi nieko bendra su A.Ramelio buvusia darboviete. Tai nutarė ministerijos vadovybė ir šį sprendimą įgyvendino. Tarp kitko, Valstybės kontrolė, besilankydama ministerijoje ir aptardama Valstybės kontrolės atliktą ministerijos darbo analizę, labai teigiamai atsiliepė apie šį žingsnį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Lionginas. Ruošiasi A.Staponkienė. J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų finansų ministrui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais šiemet savivaldybėms reikės 180 mln. litų mažiau valstybės deleguotoms funkcijoms, t.y. socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms už šaltą ir kaštą vandenį išmokėti. Gerbiamasis ministre, kokia būtų jūsų nuomonė? Ar dalį lėšų panaudoti kitoms socialinėms programoms, dalį paliekant bendroms savivaldybių biudžetų reikmėms, ar apskritai šiek tiek pataisius įstatymą sumažinti šių metų valstybės biudžeto deficitą?

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už gana nelengvą klausimą, nes pastaruoju metu mes, ko gero, ir savivaldybių merai, ir atskirų institucijų pareigūnai išsiaiškinsime kiekvienas savo sutikimą su Konstitucija ir kitais įstatymais ir nutarimais.

Mūsų Konstitucija, Seimo statutas ir Biudžeto sandaros įstatymas vienareikšmiškai teigia, kad valstybė arba Vyriausybė turi teisę perskirstyti biudžeto lėšas, jeigu ji mato, kad yra tam tikrų sričių, kurioms ji gali skirti papildomų lėšų arba sumažinti asignavimus. Tas perskirstymas turi būti atliekamas tokiu pat principu, kaip ir buvo sudaryti valstybės ar savivaldybių biudžetai.

Savivaldybių biudžetai buvo sudaryti pagal Savivaldos įstatymą, kuriame finansų ministrui deleguota funkcija nustatyti tvarką. Pagal šią nustatytą tvarką atskiros institucijos, tarp jų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pagal savo nustatytus ir priimtus modelius pateikia tam tikrą skaičiavimą ir poreikį lėšų, kurie yra skiriami vienai ar kitai valstybės deleguotai funkcijai įgyvendinti.

Jeigu iš tikrųjų matyti, kad tų lėšų kokiai nors deleguotai funkcijai nereikia, sakykime, dėl socialinės pašalpos ir visų kitų išmokų už kompensaciją būstui ir šildymui, nes padidėjo žmonių pajamos, sumažėjo nedarbas, ir daugelis žmonių gali sumokėti už išlaidas… Atsitiko keistų dalykų, kad mes vienai funkcijai faktiškai per metus sutaupome 106 mln. litų. 180 mln. litų yra numatomi skaičiai, o 106 mln. litų yra tai, kai pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą metodiką mes tų lėšų nepanaudosime.

Todėl manau, kad valstybėje, nesvarbu, kokia tai būtų sritis (manau, ir finansai), turi būti tvarka. Kviečiu Seimą ir Biudžeto ir finansų komitetą, ir Savivaldybių asociaciją, ir merus laikytis tos tvarkos. Galime ieškoti visokių kompromisų, bet pagrindiniai principai turi būti išlaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia kolegė A.Staponkienė. Ruošiasi J.Karosas.

A.STAPONKIENĖ. Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro. Gerbiamasis ministre, žiniasklaidoje nuolat yra skelbiami operatyviniai ikiteisminio tyrimo duomenys. Tokių duomenų paskelbimas kai kuriais atvejais yra nusikalstama veika. Generalinis prokuroras Seime pasakė, kad beveik visais atvejais šis darbas nedavė jokių rezultatų tiriant tokius nusikaltimus, nes baudžiamosios bylos nepasiekė teismų, o kalti asmenys nebuvo nustatyti ir nubausti. Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę šiuo klausimu.

Ar dėl nusikalstamų operatyvinių duomenų viešinimo ir šios veikos nebaudžiamumo Vidaus reikalų ministerijoje imamasi priemonių? Ačiū.

G.J.FURMANAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš daug kartų esu kalbėjęs žiniasklaidoje ir kartojęs pareigūnams, kad aš esu kategoriškai prieš bet kokios operatyvinės informacijos paviešinimą. Bet kurio – ar tarnybinio patikrinimo, ar ikiteisminio tyrimo metu. Tai yra labai sudėtingas klausimas ir sudėtinga problema, nes atliekant tarnybinius patikrinimus labai sunku nustatyti, kada ši informacijos grandinė yra atveriama žiniasklaidai ir visuomenei.

Mes su generaliniu komisaru ir kitais pareigūnais bandysime aiškintis, kodėl ši problema egzistuoja, ypač pastaruoju metu tokie dažni šie atvejai. Ieškosime būdų, kaip tą padaryti. Manau, pats problemos sprendimas taip pat yra operatyvinė informacija, todėl aš apie tai nenorėčiau daug kalbėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Karosas. Ruošiasi A.Skardžius.

J.KAROSAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas būtų socialinių reikalų ministrei, bet kadangi jos nėra, tada, matyt, premjerui.

Praėjusį savaitgalį lankantis Lazdijų krašte (tas pats klausimas buvo ir spaudoje) manęs žmonės sunerimę klausė, kadangi pensijos padidėja 30-40 litų, kad išnykus mokesčių už komunalines paslaugas kompensavimui jie praras faktiškai daugiau, negu gaus.

Gal galėtumėte paaiškinti, kaip tas klausimas iš tiesų atrodo realiai, nes kartais ta informacija būna gana įvairiai interpretuojama?

A.M.BRAZAUSKAS. Iš tikrųjų paradoksas. Viena vertus, mes didiname žmonėms pensijas, didėja atlyginimai, mažėja nedarbas, kita vertus, žmonės dėl to reiškia valdžiai pretenzijas. Tai yra kategorija žmonių, kuriems valstybė padeda ir iš dalies suteikia socialines paslaugas, ir dabar tam tikros grupės žmonių situacija kaip tik tokia…

Mes šiandien dar neturime atsakymo, aš sakau tiesiai ir atvirai. Tai nėra toks paprastas dalykas, kaip surasti šitą mechanizmą ir kaip jį pritaikyti. Tai yra mūsų uždavinys, ir mes turėtume šį klausimą išnagrinėti ir pagalvoti, kaip jį spręsti. Ar čia selektyviai, atrinktinai, gal per savivaldybes būtų galima pažiūrėti konkrečius asmenis, nes apibendrinti, 100 ar 150 tūkstančių žmonių, kurie gauna tokią pagalbą, labai sunku padaryti. Situacijos kiekvienu atveju yra vis kitokios.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Skardžius, ruošiasi kolega A.Kašėta.

A.SKARDŽIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis premjere, norėčiau atsiprašyti už mūsų komiteto nario A.Čapliko vakar organizuotą viešųjų ryšių kampaniją. Jis ne tik pasiuntė visą komitetą po velnių, bet sugebėjo pareikalauti, kad komiteto pirmininkas paliktų salę, ir galų gale organizavo iš jūsų interviu. Dėl to aš atsiprašau.

Komitetas tikrai nepriėmė sprendimo kviesti jūsų į komiteto posėdį. Tokių siūlymų buvo iš komiteto narių. Yra parengtas kreipimasis, kreipimosi tekstas priimtas komitete, t.y. raštiškas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką. Kelia susirūpinimą ta situacija, kuri susidarė Vilniaus mieste, nes dalyvavo atsakingi Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos pareigūnai. Jie vienu balsu tvirtino, kad šių dviejų ministerijų įsakymas, priimtas šių metų sausio 20 dieną, nėra pagrindas savivaldybei naikinti jūsų priimtą Vyriausybės nutarimą.

Galiu jums pasakyti…

PIRMININKAS. Prašom klausti. Laikas!

A.SKARDŽIUS. …gerbiamasis premjere ir gerbiamieji ministrai, kad savivaldybės sprendimas – nustatyti, kad Vilniaus miesto bendrajame plane pažymėta teritorija, tas 61 ha, žemė… rekreacinio naudojimo būdo teritorija tapo komercinės paskirties objektų naudojimo būdo teritorija. Tai yra beveik 38 ha…

PIRMININKAS. Prašom klausti, 1,5 minutės!

A.SKARDŽIUS. Ačiū, pirmininke, tuoj baigiu. Tapo komercinių objektų panaudojimo žeme. Ji buvo atiduota… gerbiamasis premjere, jūs puikiai žinote, kad visuomenės interesams žemės sklypas suteiktas neatlygintinai tik Vilniaus pramogų parkui ir universaliai arenai statyti ir eksploatuoti, t.y. viešajam interesui. Štai 37 ha…

PIRMININKAS. Nutraukiu, nes jau dvi minutės!

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis pirmininke…

A.M.BRAZAUSKAS. Aš supratau klausimą.

A.SKARDŽIUS. Aš norėčiau paklausti. Gerbiamasis premjere…

PIRMININKAS. Dvi minutės, bičiuliai, kolegos, na, turėkite sąžinės.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš niekaip nesuprantu to, ką jūs aiškinate, ką čia bendra turi su mūsų nutarimu. Mūsų nutarime yra aiškiai parašyta, kokiems tikslams skiriama ši žemė. Tada prasideda veiksmai kitų institucijų. Su tomis institucijomis reikia ir…

PIRMININKAS. Tuoj, minutę. Gerbiamieji kolegos, aš tik dar kartą paaiškinu tvarką, kad klausimui yra minutė, net pačiam sudėtingiausiam. Ir man nepatogu ne pirmą kadenciją dirbančiam kolegai tai aiškinti. Dabar jis turi teisę papildomai paaiškinti, bet prašom irgi neviršyti limito. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties jūs Statutą, manau, žinote puikiai ir kad klausimą galima patikslinti. Tai aš norėčiau patikslinti.

Gerbiamasis premjere, Vyriausybės atstovas apskrityje yra tiesiogiai pavaldus jums ir ministrų kabinetui. Jis turėtų užtikrinti, kad ši procedūra būtų nepažeista, tai yra Vyriausybės nutarime, ir žemės panaudojimo būdas turėtų būti toks, kokį jūs numatėte savo Vyriausybės nutarime. Viena. Antra, apskrities viršininkas juk tvirtina detaliuosius planus. Jie negali prieštarauti Vyriausybės nutarimui. Todėl, gerbiamasis premjere, kreipiuosi į jus komiteto vardu (tas yra išdėstyta raštu), kad šie pareigūnai atliktų savo darbą. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Gerai, pasistengsim, kad atliktų savo darbą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kašėta. Ruošiasi kolegė A.Balsienė.

A.KAŠĖTA. Klausimas šiandien posėdyje nepelnytai užmirštai vienintelei damai Vyriausybėje – žemės ūkio ministrei. Gerbiamoji Kazimira, šį pavasarį žemdirbiai labai vangiai deklaruoja pasėlius. Pavyzdžiui, kai kuriose Varėnos rajono seniūnijose deklaravo tik pusė. O terminas baigiasi birželio 15 dieną. Yra įvairių priežasčių, tačiau kelios yra tikrai rimtos, dėl ko jūsų ministerija turėtų rimtai susimąstyti. Ne dėl žmonių kaltės, o dėl matininkų, žemėtvarkininkų, kurie padėjo deklaruoti pasėlius, įsivėlė klaidų ir kai kurie žmonės negavo išmokų. Yra ydinga išmokų išmokėjimo tvarka, išmokos vėluoja ir kai kurie žemdirbiai iki šios dienos jų nėra gavę. Taigi kaip jūs ruošiatės tobulinti tvarką? Ar jūs visas klaidas išanalizavote ir ką darysite, kad jų būtų išvengta ateityje?

PIRMININKAS. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų labai liūdnai pristatyta situacija. Išmokos už praeitus metus yra išmokėtos. Jeigu kalbama apie kaimo plėtros priemonę – kompensacijas už mažiau palankias ūkininkauti žemes, jų šiandien irgi apie 90% išmokėta. Bet tai yra du skirtingi šaltiniai ir mechanizmai.

Kalbant apie šių metų deklaracijas, iš tikrųjų jos mus baugino. Jeigu bent kiek sekėte spaudą, ypač regioninę ir žemės ūkio pakraipos, pastarosiomis savaitėmis Žemės ūkio ministerija, taip pat Mokėjimo agentūra nuolat ragino, kad žemdirbiai susirūpintų ir aktyviau deklaruotų žemes. Dabar jau yra apie 190 tūkst. paraiškų. Už praėjusius metus buvo surinkta 238 tūkstančiai.

Taigi, kaip matote, jau apie 80%, palyginti su praeitų metų pareiškėjais, paraiškų gauta. Mes buvome priversti pratęsti iki birželio 15 d., turėdami mintyje žmonių vėlavimą, nes šiemet pavasaris yra vėlyvas, ūkio darbai suaktyvėjo gegužės mėnesį. Dabar, kai darbai jau lyg ir eina į pabaigą, deklaravimas yra aktyvesnis. Žmonės puikiai supranta, kad tai atitinka jų pačių interesus. Mes manome, kad iki birželio 15 d., per likusią savaitę, nedeklaruotų žemių plotas tikriausiai bus deklaruotas.

Kita vertus, per praėjusių metų laikotarpį, t.y. autorizuojant paraiškas, vykdant privalomus patikrinimus ir šiek tiek daugiau nei privalomus, nes tai pirmieji metai, todėl buvo nepaprastai svarbu įsitikinti, kiek teisingai, kiek tiksliai, kiek realiai žmonės deklaruoja būtent geros agrarinės būklės žemę, o ne tik turimą žemę, dirvonuojančius laukus, buvo surasta gana daug klaidų, netikslumų ir, žinoma, didėjimo linkme. Todėl dalis žmonių, kurie žino, jog šiemet bus griežčiau kontroliuojama, ypač tie plotai, kuriuose nevyksta jokia agrarinė veikla, jokia gamyba, yra deklaruojama… Gali būti palaikoma gera agrarinė būklė net nieko negaminant, kitas dalykas, bet tai irgi kainuoja pinigus. Nesėjant jokių pasėlių, žinoma, rezultatas yra ne kažin koks.

Taigi praeitų metų tiesioginės išmokos yra išmokėtos. Liko milijonas (su trupučiu) lėšų, maždaug 487,5 mln. yra išmokėta. Taigi dabar lieka tik tiems, kuriems rezervuotos lėšos, ir dar yra tikslinamasi, aiškinamasi, kad nebūtų permokų. Permokos yra tikrai labai nepriimtinas reiškinys, nes susigrąžinti yra sunkiau negu sumokėti likusius litus.

Apskritai situacija yra normali. Mūsų pirmoji pamoka yra tikrai labai svarbi mums, kad už šiuos metus mes anksčiau pradėtume, spėriau vykdytume, pasėlių plotai būtų tiksliau deklaruojami. Tai padaryti padeda naujo turinio, patobulintas registras. Buvo dirbama visomis kryptimis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė A.Balsienė, matyt, paskutinė. Bet jeigu jinai… (Balsas salėje) Minutėlę! Bet jeigu jinai trumpai klaus ir bus trumpai atsakyta, tada K.Starkevičius. Taškas.

A.BALSIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tikrai pasistengsiu labai trumpai. Gerbiamasis premjere, alkoholio vartojimas yra labai paplitęs, labai daug vartojama alkoholio, todėl yra daug nusižengimų, smurto šeimoje. Aš norėčiau paklausti, ar Vyriausybė laiko tai svarbia problema ir ar mato sprendimo būdus, kaip pagerinti padėtį šiuo klausimu?

A.M.BRAZAUSKAS. Na, iš tikrųjų labai paplitęs dalykas, nes Lietuva išgeria vidutiniškai tiek, kiek vidutiniškai maždaug Europa. Jeigu kalbėtume apie absoliutų alkoholį, tai yra, man atrodo, apie 10,5 litro. Štai toks yra skaičiukas. Na, o kad mato, iš tikrųjų mato. Bet kas nors būtų genijus (nežinau, kurioje valstybėje), jeigu pasakytų, kaip visiškai atsisakyti alkoholio. Buvo valstybių, kurios praeitame šimtmetyje ir užpraeitame šimtmetyje bandė įvesti „sausus“ įstatymus. Iš to kai kas padarė labai didelį biznį, ar tai būtų Skandinavija, ar Jungtinės Amerikos Valstijos.

Todėl mūsų darbotvarkėje tokio klausimo iki šiol nebuvo. Iki šiol nebuvo tokio klausimo, kurį būtų galima duoti išnagrinėti ir pateikti tokį pasiūlymą, kuris iš tikrųjų padarytų esminę revoliuciją alkoholio vartojimo srityje. Labai abejoju. Nors aš nesu skeptikas.

Vidaus reikalų ministrui buvo užduotas klausimas. Mes praeitą trečiadienį svarstėm vairuotojų klausimą. Vairuotojų klausimus.

Kad ir kaip sakytume, nebaudžiamumo aplinka yra pats baisiausias dalykas, nes įvairiais būdais išsisuka, pramiega tas 30 valandų, kol jiems aiškina apie alkoholio žalą, paskui vėl gauna teises ir vėl važiuoja. Visa tai yra nebaudžiamumo sritis.

Man atrodo, kad šiuo atveju teisinės institucijos turėtų gerokai padirbėti ir mes labai pritartume. Galbūt ir jūsų komitetai, kurie užsiima šiais dalykais, pasiūlytų mums ir Vyriausybei kai kuriuos dalykus, kuriuos mes turėtume pritaikyti. Mes turime kariauti su nebaudžiamumu. Iš tikrųjų apie 1,5 milijono Lietuvos žmonių važinėja automobiliais. Ką tai reiškia? Vadinasi, visa aktyvioji visuomenės dalis, kuri šiek tiek išgeria, ir automobilius vairuoja. Susieti tuos du dalykus iš tikrųjų reikia.

PIRMININKAS. Ačiū. Laikas baigėsi taip, kaip tarėmės. Dėkoju premjerui ir Vyriausybei. O mes, kolegos, toliau dirbame. Yra keturi svarbūs pateikimai. Prašom nesiskirstyti. Niekas nesibaigė. Posėdis turi būti pratęstas, nes patys iš ryto tokią darbotvarkę patvirtinome. Taigi įstatymas „Dėl Lietuvos ir Moldovos susitarimo dėl piliečių kelionių ratifikavimo“. Pranešėjas – Zenonas Petrauskas, viceministras. Pateikimo stadija. Projekto Nr.XP-559. Prašom. Kolega R.Dagys dar repliką ar dėl vedimo tvarkos?

R.J.DAGYS. Taip, replika po mūsų Vyriausybės apklausos. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu atkreipti dėmesį, kad jūs nevienodai mylite poziciją ir opoziciją, nes pozicijos atstovams leidžiate patikslinti klausimus, o opozicijos neleidžiate. Norėčiau, kad ateityje jūsų meilė būtų dalijama vienodai abiem pusėm.

Antras dalykas. Norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad sveikatos ministras jau kelintą kartą iš eilės klaidina Seimą neteisingais atsakymais, kai kalba apie tai, kad tas pačias funkcijas jo proteguojamas centras jau gali vykdyti, o anas negali vykdyti, nes Lietuvai tai kažkas draudžia. Tai ne pirmas kartas, tai jau tampa tradicija. Turbūt ministro Ž.Padaigos jau daugiau prasmės klausti nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada aš neleisiu opozicijos atstovui R.Šukiui klausti dvi minutes su viršum ir kolegei R.Juknevičienei taip pat neleisiu patikslinti jos klausimo. Kadangi jūs siūlot, atsižvelgdami į tai, kad jums nebuvo suteiktas žodis, taupant laiką, tada ir kitiems tai nebus daroma. Arba visiems, arba ne. Kolegė V.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, ne aš klaidinau Seimą, bet ministras klaidino Seimą.

PIRMININKAS. Šito aš nežinau.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Taip, aš kėliau ranką, bet jūs opozicijai nedavėte kalbėti. Aš dirbau rinkimų apygardoje, pas mane ateina rinkėjai, aš žinau, kaip teikiamos paslaugos ir kiek kainuoja vaistai, ir kiek primoka pensininkas iš kišenės. Ką jis man čia sako demagogiją? Jis užsiima, bet ne aš.

PIRMININKAS. Man labai gaila, bet aš negaliu netikėti ministru. V.Žiemelis. (Balsai salėje) Prašom.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, kiek trunka Vyriausybės valanda? Puikiai žinote, kad vieną valandą, o šį kartą jūs pažeidėte Statutą ir mes nesuspėjome užduoti ypač svarbių valstybei klausimų.

PIRMININKAS. Aš tikrai esu labai nusiminęs, bet noriu pranešti, kad pradedant Vyriausybės valandą buvo susitarta, jog dėl to, kad vienas klausimas buvo virš plano, Vyriausybės valanda vis tiek, nors ir trumpesnė, baigsis laiku. Aš tai ir padariau, ką žadėjau. Prašom pasitikslinti stenogramą. O dabar štai per šias kalbas mes posėdį baigsime 15.00 valandą ir vakarinį pradėsime taip pat 15.00 valandą. Tegul kolegos jums padėkoja. Z.Petrauskas. Prašom.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl piliečių kelionių ratifikavimo projektas Nr.XP-559 (pateikimas)

Z.PETRAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas Susitarimas dėl Lietuvos Respublikos ir Moldovos Respublikos Vyriausybių susijęs su Piliečių kelionių ratifikavimo įstatymu.

2005 m. balandžio mėnesį Lietuvos Respublikos įgaliotas atstovas pasirašė Lietuvos ir Moldovos susitarimą dėl piliečių kelionių. Jo esmė būtų tokia: ratifikavus šį susitarimą, Lietuvos Respublikos piliečiai galės nevaržomai vykti į Moldovą ir atgal, o Lietuvos Respublika gaus galimybę aktyviai prisidėti plečiant saugumo ir demokratijos erdvę už Europos Sąjungos ribų, tai yra vykdyti Europos Sąjungos kaimynystės politiką. Tokiu būdu bus sukurtas asimetrinis vizų režimas. Lietuvos Respublikos piliečiai vyks į Moldovą be vizų, o Moldovos Respublikos piliečiai į Lietuvą vyks nemokamai ir su be kvietimų išduodamomis vizomis. Taigi susitarimo objektas apima tik trumpalaikes vizas, leidžiančias būti šalių teritorijoje iki 90 dienų per pusės metų laikotarpį. Visų pirma Moldovos Respublikos piliečiams, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečiams neapibrėžiant laikotarpio.

Nors vizos Moldovos piliečiams remiantis susitarimu bus išduodamos nemokamai, vizų teikiama asmenų kontrolės galimybė išliks. Lietuvos Respublikos pareigūnai ir toliau galės atsisakyti išduoti vizas kilus pagrįstiems įtarimams dėl konkrečių asmenų kelionės, taip pat jų finansinių galimybių arba netvarkingai pateiktų dokumentų. Įplaukos į valstybės biudžetą sumažės nedaug, nes šiuo metu Moldovos piliečiams išduodama palyginti nedaug vizų – iki pusantro tūkstančio per metus. Ratifikavus susitarimą jis įsigalios tada, kai abi susitariančios šalys apsikeis notomis, pranešančiomis, kad vidaus procedūros, reikalingos susitarimui įsigalioti, užbaigtos. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos Seimui ratifikavus sutarties projektą, pačią sutartį, ir pasikeitus notomis. Šis projektas, suprantama, suderintas su tam tikromis Vyriausybės institucijomis, ir jam buvo pritarta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti V.Žiemelis. Prašom, kolega.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pranešėjau, mano požiūriu, Lietuva ir Lietuvos piliečiai turėtų būti dėkingi Moldovai, nes Moldova viena iš pirmųjų pripažino Lietuvos Respubliką – dar prieš pripažįstant Islandijai. Aišku, tas pripažinimas tebuvo tik simbolinis, tačiau tikriausiai jūs žinote šį faktą. Taigi, manyčiau, mes turėtume Moldovą išskirti iš kitų valstybių. Aš pritariu jūsų nuomonei. Ko gero, tai ne klausimas, o tik mano teigimas. Jūs tikriausiai pritarsite?

Z.PETRAUSKAS. Ačiū už klausimą ir palaikymą. Suprantama, kad abiem susitariančiom šalim toks susitarimas bus naudingas, nes Lietuvos piliečiams apskritai pašalins galimybę įsigyti vizas, o Moldovos piliečiams atitinkamai atkris finansinės išlaidos. Aišku, kad tai yra tam tikra draugiškų santykių išraiška.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Ar galime bendru sutarimu, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Užsienio reikalų komitetas. Sutinkame? Seime svarstome birželio 16 dieną. Ačiū.

Z.PETRAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu į tribūną ūkio viceministrą Nerijų Eidukevičių. Net trys jo klausimai.

Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 3, 4, 10, 11, 12, 13, 15, 19 ir 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-543 (pateikimas)

Pirmasis yra Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-543. Prašom.

N.EIDUKEVIČIUS. Ačiū. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Gerbiamasis pranešėjau, atsižvelgiant į tarptautinę situaciją ir padėtį šioje salėje, būtų gerai, kad trumpai drūtai pasakytumėte, kas rūpi.

N.EIDUKEVIČIUS. Aš tada nekartosiu gerbiamojo pirmininko pasakyto projekto, kurį aš teikiu, pavadinimo. Galiu pasakyti tik tiek, kad šis pakeitimas papildytų Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą nuostatomis, kurios reglamentuotų valstybės ar savivaldybės įmonių turto pertvarkymą, pačių įmonių pertvarkymą iš valstybės ir savivaldybės įmonės į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę.

Čia siūlomi reglamentuoti tokie pagrindiniai dalykai. Tai yra po pertvarkymo veiksiančiose akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse įstatinio kapitalo dydžio nustatymas, kaip jis turi būti nustatytas, kokie mechanizmai turi būti. Taip pat išskyrėme į atskirą eilutę balanso nuosavo kapitalo dalyje išimtine valstybės nuosavybe priklausantį turtą. Taip pat privalomus rezervo dydžius bandome sureguliuoti kaip Akcinių bendrovių įstatyme, kad valstybės arba savivaldybės įmonės nebūtų diskriminuojamos. Yra ir kiti panašūs pakeitimai, kurie iš tikrųjų yra daugiau techninio pobūdžio. Kadangi visi žinome Akcinių bendrovių įstatymą, jie nebus naujiena visiems. Prašytume pritarti po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų niekas nenori klausti. Galime bendru sutarimu pritarti? Labai ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas, o papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame? Minutėlę! Ir dar kolega V.Domarkas.

V.DOMARKAS. Aš prašyčiau, kad papildoma komisija būtų Regioninės plėtros. Kad nereikėtų grįžti, jeigu galima, pasakyčiau dėl 516 ir 517?

PIRMININKAS. Palaukite! Čia jūs jau truputį į priekį užbėgote. Ar jūs norite ir šiam klausimui, kuris buvo pateiktas, nes dar?..

V.DOMARKAS. Ne, 516 ir 517.

PIRMININKAS. Avansu. Ačiū. Turėsiu galvoje. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueiga siūlo, kad nagrinėtume mėnesio pabaigoje, t.y. birželio 28 dieną. Sutinkame? Ačiū.

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1, 3, 6, 9, 10, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-516. Turizmo įstatymo 2, 19, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-517(pateikimas)

Dabar yra du klausimai, kuriuos pranešėjas gal galėtų kartu pateikti. Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo projektas Nr.XP-516 ir Turizmo įstatymo pakeitimo projektas Nr.XP-517. Ir viską baigsime. Prašom.

N.EIDUKEVIČIUS. Labai ačiū. Siekiant nustatyti reikalavimus kurortui ir įteisinti kurortinės teritorijos statusą ir buvo pasiūlyti šie pakeitimai, kuriuos šiandien aš jums teikiu. Šiuo metu gyvenamajai vietovei suteikiamas kurorto statusas įstatymu, tačiau jokiuose įstatymuose nėra kriterijų, pagal kuriuos būtų galima tą statusą suteikti arba teikti Seimui pagal tuos kriterijus pripažinti kurortu. Todėl siūlome šią vietą pataisyti. Taip pat siūlome įvesti kurortinės teritorijos statusą, kuris faktiškai suteiktų imidžo akcentą tam tikroms vietovėms ir taip pat lyg ir padėtų apsispręsti vietos valdžiai, kokia kryptimi jie nori vystyti savo gyvenamąją teritoriją. Tai būtų pirmasis žingsnis ateityje siekiant kurorto statuso.

Taip pat kartu su šiuo Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų bei Vietos savivaldos įstatymo straipsnio nuostatų pateikimu eina taisymai, kad būtų suderinti šie pakeitimai, kuriuos dabar pristačiau jums šiais įstatymais. Tai tiek trumpai. Prašyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Trys Seimo nariai nori jus paklausti. Pirmasis L.Sabutis. Prašom, kolega.

L.SABUTIS. Gerbiamasis viceministre, kurortinės vietovės, kaip teritorijos vieneto, sąvokos apibrėžimo tartum atskirai nėra. Ir antra, ar bus siūloma keisti, daryti tam tikras pataisas Vietos savivaldos įstatymo.

N.EIDUKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš dabar greitai nerasiu tos vietos, kur yra ta sąvoka, bet iš tikrųjų vienas iš tikslų šio įstatymo pakeitimo ir yra „kurortinės teritorijos“ sąvokos įvedimas, kad ji atsirastų, nuo ko būtų galima startuoti. Be jokios abejonės, Vietos savivaldos įstatymo straipsnio pakeitimai, susiję su šiais pakeitimais, taip pat bus siūlomi daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Endzinas. Prašom, kolega.

A.ENDZINAS. Aš iš tikrųjų neradau kurortinės teritorijos vietos apibrėžimo, todėl nelabai suprantu, apie ką mes kalbame. Gal jūs galėtumėte vis dėlto jį pateikti? Priešingu atveju netenka prasmės šis svarstymas.

PIRMININKAS. Besvarstydami galime papildyti. Bus komitetai.

N.EIDUKEVIČIUS. Aš siūlyčiau tą klausimą perkelti, jeigu pritartumėte po pateikimo, į komitetus, nes dabar man greitai surasti jums pakeitimus nepavyks, nurodyti straipsnius.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Žiemelis. Prašom, kolega.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pranešėjau, 4 straipsnio 2 dalyje parašyta, kad kurortinės vietovės statusą suteikia Seimas Vyriausybės teikimu, išskyrus tuos, kuriems jau suteikta. Tada bus dviejų statusų kurortiniai miestai. Tai gal visiems tada reikia tą padaryti? Ar atgaline, tiksliau, ne atgaline, bet iš naujo patvirtinti tą statusą, nes tokia tvarka nepatvirtinti tie kurortiniai miestai. Bus dviejų statusų kurortiniai miestai.

N.EIDUKEVIČIUS. Teisininkai, be jokios abejonės, žiūrėjo šiuos pakeitimus ir šios problemos nenustatė. Mes nemanome, kad galėtų būti tokia kolizija, bet, be jokios abejonės, diskutuojant toliau šiuos įstatymų pakeitimų projektus galima detaliau pasižiūrėti į tą juridinį kazusą, kuris galbūt galėtų būti. Labai ačiū už pastabas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Seniūnų sueiga siūlo, kad abiem atvejais pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame? O papildomas ir vienu, ir kitu atveju – Ekonomikos komitetas ir dar pridedame Regioninės plėtros komisiją, kad papildomai išnagrinėtų. Kaip supratau, niekas neprieštarauja, kad pritartume po pateikimo. Ačiū. Nagrinėjame mėnesio pabaigoje, birželio 28 dieną. Labai ačiū.

Dabar prašom dar nesiskirstyti, posėdis nebaigtas, pagal planą jis baigiasi 14.30 valandą. Mes dar turime daug gražaus laiko. Aš jums pranešu, kad iš rezervinių klausimų, galimas dalykas, kad liko tik vienas 7, nes 9 ir 10 vargu ar bus nagrinėjami. Kaip matote, neblogai padirbėjome. Bet po prokuroro pranešimo, kuris yra opozicinės Liberaldemokratų frakcijos darbotvarkėje, po prokuroro pranešimo turėtų būti biudžeto papildymo šiais metais projekto pateikimas. Paskutinis klausimas, kurį mes galime dabar išspręsti, jeigu jūs būsite maloningi, tai kitos savaitės darbotvarkė.

Savaitės (nuo 2005-06-13) darbotvarkės projektas

Jeigu sutikote, tada aš noriu pasakyti porą žodžių dėl tolesnio mūsų darbo. Vakar Seimo valdyboje, šiandien Seniūnų sueigoje mes kalbėjome apie tolesnį darbą. Kol kas nėra sutarta, ar reikės pratęsti sesiją, bet jeigu reikės pratęsti, tai tik tradiciškai vienai savaitei iki Valstybės dienos ar plius minus vieną dieną, t.y. iki liepos 7 ar 8 dienos. Tai ir yra viena savaitė, nes 8 diena yra penktadienis, ir viskas. Bet per tą laiką, žinoma, mes turime išspręsti tą nelemtą atostogų klausimą. O dabar dėl kitos savaitės.

Kitos savaitės 14 d. yra neeiliniai posėdžiai, nes pagal spalvotą grafiką nebuvo numatyti mūsų posėdžiai. Jie prasidės Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido atmintinų dienų minėjimu. Tai yra 10 val., ne 11 val., o 10 valandą. Renginių bus gana daug ir čia, Vilniuje, ir kitur, jūs tuos planelius turite, prašom paskirstyti frakcijų pajėgas, kad būtų galima įvairiose vietose dalyvauti.

Dabar kiti numatyti klausimai Yra keletas eurointegracinių klausimų. Yra visas paketas darbo grupės, kuriai vadovavo A.Sadeckas, klausimų, tai popietinis kapitalinis antras klausimas, susidedantis iš 21 projekto. Taip pat yra tarptautinės sutartys ir jau pirmasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų paketas. Čia yra priėmimo stadija, tarp jų irgi yra vienas eurointegracinis. Vis atidėliojama STT ataskaita. Štai iš esmės ir visi klausimai. Seniūnų sueiga pritarė. Galiu tik pasakyti, kad gali būti ir papildomų dalykų. Laukiame Prezidento dekreto dėl naujo ministro, suprantama, turi būti ministro priesaika Seime. Taip pat laukiame Prezidento dekreto dėl kandidatų į Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir gali būti dar kai kurių kitų klausimų, kuriuos teiks Ekscelencija Prezidentas ir Vyriausybė. O tai, ką jūs dabar turite, kas jums išdalinta, Seniūnų sueigoje buvo aptarta ir aprobuota. Galime pritarti? Ačiū. Taigi, kaip matote, posėdį baigėme anksčiau, negu buvo numatyta. Taigi gero jums apetito. Vakarinis posėdis – 15 valandą. Po prokuroro – biudžetas. 15 val., prašom nepainioti.