LIETUVOS RESPUBLIKOS
A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S
1. Projektą paskatinusios aplinkybės.
Įstatymo projektą paskatino Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos kreipimasis į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, kuriame nurodoma, kad registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. kaimo vietovėje, registro tvarkytojas pripažįsta teisėtu pagrindu registruoti savivaldybės seniūnijos vedamos ūkio knygos įrašus ir seniūno išduotus dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą, tačiau tvirtinti įgaliojimus atstovauti turto savininką registruojant nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį, seniūnams teisės nesuteiktos. Kaimuose senyvo amžiaus žmonėms problemiška patiems vykti į registro tvarkytojo įstaigas apskrityse ar nutarus įgalioti kitą asmenį atstovauti jį, tenka vykti į rajono centre esančius notarų biurus tvirtinti įgaliojimą registruoti turtą. Paskatino taip pat, kad Seimo narys J. Jagminas pateikė Seimui Notariato įstatymo 27 1 straipsnio papildymo įstatymo projektą XP-91, kuris svarstomas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, tačiau turėjusių jį lydėti įstatymų projektų nepateikė.
2. Projekto tikslai ir uždaviniai
Projektu siekiama sudaryti sąlygas rajonų savivaldybių seniūnijų seniūnams tvirtinti notarine tvarka pagal gyvenamąją vietą fizinio asmens įgaliojimus atstovauti jį, jo vardu įregistruojant Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį turtą ir atsiradusias teises į jį.
2. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu
CK 2.138 straipsnio 1 dalis nustato bendrąsias taisykles, kada įgaliojama palaikyti santykius su trečiaisiais asmenimis - atlikti teisinius veiksmus ar sandorius, kurių tvirtintinimas reikalingas notaro. Straipsnio 2 dalis taikoma su CK 2.138 straipsnio 1 dalimi, t. y. 2 dalyje išvardyti atvejai aktualūs, tik kai įgaliojimas turi būti notarinės formos. Šioje dalyje nurodyti atvejai, kada ir kokių asmenų patvirtinti įgaliojimai prilyginami notaro patvirtintiems įgaliojimams, reikalingiems notarinės formos ten, kur nėra notarų biurų. Notarine tvarka tvirtinamiems įgaliojimams prilyginami tik karių, kalinių, jūreivių įgaliojimai, patvirtinti atitinkamų oficialių vietų, kur tie fiziniai asmenys yra ( karinių dalinių ir įstaigų, laisvės atėmimo vietų, tolimojo plaukiojimo laivų) pareigūnų, ir tai yra todėl, kad ten nėra notarų biurų.
Notariato įstatymo 26 straipsnio 4 ir 5 punktuose vardijami notarų atliekami notariniai veiksmai (dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumo, parašo dokumentuose tikrumo liudijimas), ir Įstatymo 27 1 straipsniu leidžiama seniūnijų teritorijos gyventojams tokius notarinius veiksmus atlikti ir seniūnams.
3. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos
Teikiamu įstatymo projektu papildomas įgaliojimų prilyginamų notaro patvirtinamiems, sąrašas. Kaimiškųjų seniūnijų, kur, kaip žinoma, nėra notarų biurų, seniūnai tvirtintų įgaliojimus, prilyginamus notaro patvirtinamiems, taikant su 2.138 str. 1 dalies 2 punkto nuostata “Notarine tvarka tvirtinamas įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą”. Čia minimos išimtys iš notarinės formos įgaliojimų bendrosios taisyklės – tai Kodekso 2.139 str. vardijamiems veiksmams supaprastintos formos įgaliojimai.
4. Teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus įstatymo projektą
Priėmus teikiamo projekto įstatymą tikimasi palengvinti kaimiškųjų seniūnijų pagyvenusių, neįgalių, vienišų gyventojų padėtį, dėl silpnai ir netolygiai šalyje išdėstyto notarų biurų tinklo turinčių problemas privalomai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pastatus ir namų valdas.
5. Galimi neigiami priimto įstatymo padariniai ir priemonės, kurių reikėtų imtis jiems
išvengti
Neigiamų padarinių dėl tokio Civilinio kodekso papildymo negali būti. Įstatymo projektu aptariama seniūnų teisė tvirtinti duodamus įgaliojimus atlikti tik vienos rūšies teisinį veiksmą – pagal dokumentus, kurių pagrindu atsirado įregistruojama teisė, įregistruoti atstovaujamojo vardu tą nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teisę į jį. Teisė atstovaujamojo vardu atlikti sandorius ar kitaip pakeisti jo civilines teises ir pareigas įstatymo projektu nesuteikiama. Ir CK 2.137 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad atstovas, kurio teisės įgaliojime net nėra apibrėžtos, turi teię atlikti tik tuos veiksmus, kurie reikalingi atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams apsaugoti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnis nustato, kad prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir teisę į jį asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą.
6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Kriminogeninės situacijos, korupcijos įstatymas neįtakos.
7. Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Verslui ir jo plėtrai įstatymas įtakos neturi
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą
Įstatymas inkorporuojamas Civilinės teisės teisės normų šaką.
Tebegalioja Civilinio kodekso XI skyriaus 2.138 straipsnis (Žin, 2000, Nr. 2263). Su šiuo įstatymo projektu teikiamas susietas Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, taip pat siejamas Seimo komitetuose svarstomas Notariato įstatymo 271 straipsnio papildymo įstatymo projektas XP-91.
9. Lydimieji teisės aktai, kuriuos reikia parengti
Poįstatyminių lydimųjų teisės aktų įstatymo įgyvendinimui nereikia.
10. Projekto įgyvendinimo išlaidos
Įstatymui įgyendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikia, kadangi tarp savivaldybėms deleguotų valstybės funkcijų šios funkcijos nėra. Šie notariniai veiksmai, kaip ir kiti, Notariato įstatymu priskirtieji, atliekami nemokamai ir savivaldybės biudžeto sąskaita bendruomenės interesais.
11. Įstatymo projekto autorė Semo narė Danutė Bekintienė
12. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai
Teikia Seimo narė Danutė Bekintienė