Trisdešimt antrasis (59) posėdis
2005 m. gegužės 26 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V.MUNTIANAS

Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo projektas Nr.XP-435(2)A*. Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-540*. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas Nr.XP-436(2*). Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-438(2*) (svarstymo tęsinys)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Pradedame popietinį posėdį. P.Gražulis teikia siūlymą registruotis. Prašom.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Sulauksime ir daugiau. Dabar J.Lionginas.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Darbo partijos frakcijos vardu prašyčiau pusės valandos pertraukos dėl iš rytinio posėdžio perkeltų Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo projekto, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekto ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Pusės valandos pertrauka. Ar pritartų Seimo nariai? Neprieštaraujate. Gerai. Bendru sutarimu pusės valandos pertrauka.

Galbūt galėtume per tą pusvalandį išklausyti Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, kuri padaryta kaip tik šiandien, atsakoma į Liberalų ir centro frakcijos iškeltą klausimą. Ar komisijos pirmininkas galėtų pristatyti? Prašom. Taip. Prašom. Komisijos pirmininkas A.Monkevičius.

A.MONKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komisijos posėdyje, komisijos narių kvorumas buvo, išnagrinėjome du prašymus, du nusiskundimus, mums pateikus Liberalų ir centro frakcijos vardu. Mes juos sukomponavome į vieną visumą ir pabandėme į tuos klausimus atsakyti.

Konstatuojame, kad Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo projektas, jis buvo pažymėtas kaip alternatyva (2A), Seimo posėdžių sekretoriate užregistruotas kaip alternatyva Laikinojo verslo mokesčio įstatymo projekto, kuris Seime buvo pateiktas balandžio 28 dieną. Tai ir sukėlė daug ginčų, nes neatitinka pavadinimas, o alternatyva gali būti to paties įstatymo. Štai todėl Liberalų ir centro frakcijos atstovai kreipėsi prašydami paaiškinti, ar tai gali būti laikoma įstatymo projekto alternatyva.

Taip pat komisija konstatuoja, kad teikiant svarstyti Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo projektą Nr.XP-435(2A) buvo paprašyta taikyti ypatingą skubos tvarką. Seimo statuto 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Prezidento, Seimo Pirmininko arba Pirmininką pavaduojančio jo pavaduotojo, aš atkreipiu dėmesį, pavaduojančio pavaduotojo, arba Vyriausybės motyvuotu teikimu, dar kitas akcentas, motyvuotu teikimu, įstatymų ir Seimo nutarimų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka. Taikyti tokią tvarką gali pateikti Seimo Pirmininkas arba jį pavaduojantis Seimo Pirmininko pavaduotojas. Gegužės 24 d. ypatingos skubos tvarką pasiūlė taikyti ne Pirmininką pavaduojantis pavaduotojas, bet posėdžio pirmininkas Pirmininko pavaduotojas. Jis neturėjo tų įgaliojimų. Kai nėra paskirtas nuolatinis Pirmininko pavaduotojas, tokius įgaliojimus gali suteikti tik Seimas, ir niekas kitas.

Štai todėl komisija nusprendė pirmiausia atkreipti įstatymų ir Seimo nutarimų projektus registruojančių subjektų dėmesį, kad ateityje registruojant alternatyvius įstatymų bei Seimo nutarimų projektus būtų preciziškai laikomasi Seimo statuto 137 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Kad nebūtų abejonių ir nebūtų ginčų, jog yra registruojamas to paties įstatymo alternatyvus projektas.

Antra. Siūlyti įstatymų ar Seimo nutarimų projektus svarstyti ypatingos skubos tvarka turi teisę, kaip aš minėjau, tik Seimo Pirmininką pavaduojantis pavaduotojas. O posėdžio pirmininkas gegužės 24 d., kai buvo svarstomas šis projektas, kolega Č.Juršėnas būtent šių įgaliojimų neturėjo.

Trečia. Seimo Pirmininkas siūlyti įstatymų ir Seimo nutarimų projektus svarstyti ypatinga skubos tvarka gali tik motyvuotu teikimu, o gegužės 24 d. Seimo posėdyje siūlant svarstyti minėtą įstatymo projektą toks Seimo Pirmininko motyvuotas teikimas nebuvo pateiktas.

Vadovaudamasi Seimo statuto 137 straipsnio 3 dalimi, komisija rekomenduoja Seimo posėdyje nagrinėti abu alternatyvius įstatymų projektus ir pasirinkti vieną iš jų. Jeigu juos nagrinėjame kaip alternatyvius, tai svarstant Seimo posėdyje reikia juos nagrinėti ir pasirinkti vieną iš jų kaip numato 137 straipsnio 3 dalis. Tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Išeitų, kad be reikalo išbraukėme iš darbotvarkės vieną klausimą. Tiek to, padarėme, tai padarėme. Išklausėme išvadą.

Seimo kontrolierių veiklos ataskaita

Dabar galbūt galėtume, kol praeis tas pusvalandis, išklausyti Seimo kontrolierių veiklos ataskaitą. Seimo kontrolieriai yra pakviesti ir prašyčiau juos į tribūną. Tuoj, kol eina į tribūną, prašom. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Pone Pirmininke, mes visi dabar susipažinome su išvada, suprantame, kad iš to išplaukia labai aiškūs veiksmai, ką Seimas turėtų atlikti. Ar jūs siūlote grįžti prie tos temos, kaip mes elgiamės su išvadomis, po praeisiančio pusvalandžio. Tiesiog norėjau pasitikslinti.

PIRMININKAS. Be abejo, visi apmąstys, kas čia išplaukia…

G.STEPONAVIČIUS. Gerai. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom.

R.VALENTUKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamosios Seimo narės ir gerbiamieji Seimo nariai, nenorėdamas trukdyti jūsų brangaus laiko, aš savo ataskaitoje apie praeitų metų Seimo kontrolierių įstaigos veiklos rezultatus plačiai nekalbėsiu, nes jums visiems buvo įteiktas mūsų leidinys, kuriame plačiai, mūsų manymu, atskleista pagrindinė mūsų veikla, mūsų darbai, kuriuos mes atlikome praėjusiais metais.

Keletą žodžių apie įstaigą kaip įstaigos vadovas, o paskui pateiksiu kai kuriuos Seimo kontrolieriaus, tiriančio tam tikrų institucijų pareigūnų veiklą, darbo dalykus.

Pirmas dalykas. Praėję metai, mūsų įstaigai buvo nelengvi. Vienas iš momentų, kuris trukdė normaliam darbo ritmui, buvo, sakyčiau, didelė netikėta Seimo kontrolierių kaita. Pasikeitė trys Seimo kontrolieriai, vieno iš jų dar ir šiandien mes neturime paskirto, manau, kad Seimas artimiausiu metu mums šią netektį kompensuos.

Antras, sakyčiau, geras momentas buvo tai, kad per 10 Seimo kontrolierių įstaigos gyvavimo metų pagaliau buvo mums suteiktos normalios darbo sąlygos. Mes įsikūrėme Gedimino pr. 56. Ta pačia proga dabar iš šios aukštos tribūnos aš norėčiau padėkoti Seimui, Vyriausybei ir ypač premjerui ponui A.Brazauskui, kad suprato mūsų rūpesčius, norą ir vis dėlto buvo parengtos tinkamos patalpos, kuriomis mes, nors dar ir su nuomininkais, jau džiaugiamės. O tai, žinoma, padeda ir mūsų darbo našumui, darbo efektyvumui. Kartu ir į mus besikreipiantiems piliečiams tapo daug patogiau nei tada, kai mes buvome įsikūrę Seimo II rūmuose.

Trečias ne mažiau svarbus įstaigos veiklos kokybės momentas buvo tai, kad praėjusių metų lapkričio mėnesį buvo priimtas ir įsigaliojo naujasis Seimo kontrolierių įstatymas, kuris šiandien, galima jau drąsiai sakyti, atitinka tarptautinių ombudsmenų institucijų įstatymus. Jis suteikia mums didesnes galias ir teises tais atvejais, kuriais anksčiau jų neturėjom, tai yra ginant pažeistas žmonių teises ir teisėtus jų interesus.

Taigi aš manyčiau, kad šie trys faktoriai (du teigiami, vienas neigiamas) padės mums ateityje dar efektyviau ir kokybiškiau darbuotis mūsų žmonių labui.

Jeigu grįžtume truputį prie įstatymo, aš Seimo nariams norėčiau paminėti tris tokius svarbius ankstesnių įstatymų redakcijų momentus, kurie, manyčiau, trukdė dirbti. Šiame įstatyme jau numatyta, kad Seimo kontrolierius turi teisę tikrinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų darbą atliekant procesinius veiksmus, jeigu jie, atlikdami procesinius veiksmus, pažeidžia žmogaus teises. Tokios nuostatos laikosi beveik visos pasaulio ombudsmenų institucijos. Sakyčiau, šiandien jau yra to darbo vaisiai. Anksčiau mums buvo problemų gilintis į areštinių ir kitų įkalinimo įstaigų ar panašiai veiklą, o šiandien mes jau turime tam tikrus įgaliojimus.

Dar vienas svarbus momentas – šiame įstatyme atsirado tarpininkavimo elementas. Seimo kontrolierius, nustatęs tam tikrą pažeidimą ar ką, kad problema ilgai nesitęstų, gali tarpininkauti ar sutaikyti pareigūnus su piliečiais, kad problema vienu ar kitu aspektu būtų sprendžiama neatliekant kokio nors ilgo tyrimo ar nagrinėjimo.

Porą žodžių, prieš pereidamas prie kai kurių kitų probleminių mūsų veiklos ypatybių, pakalbėsiu kaip Seimo kontrolierius, kuriam priklauso tirti statutinių pareigūnų, taip pat kai kurių ministerijų, žinybų pareigūnų veiklą žmogaus teisių pažeidimo srityje.

Kaip jūs matėte iš mūsų ataskaitos, labai daug pareiškimų ir skundų yra gaunama dėl policijos pareigūnų veiksmų. Aš noriu pasakyti, kad ši sritis, matyt, dar yra plati veiklos sritis, kad mūsų pareigūnai gaudydami nusikaltėlius ar sulaikydami įtariamuosius vis dėlto elgtųsi žmogiškai ir nepažeistų piliečių teisių ir teisėtų jų interesų.

Vienas iš policijos veiklos trūkumų, sakyčiau, yra ir tai, kad pastaruoju metu man kartu su patarėjais važinėjant po Respublikos areštines buvo konstatuota, kad daugumoje jų, tai iš 46 esančių areštinių, sakyčiau, dešimtyje, sulaikytiesiems yra normalios, tinkamos sąlygos, t.y. atitinka minimalius reikalavimus. Aš žinau, kad šios problemos kėlimas nėra populiarus visuomenėje. Ir mums kartais pasako, kad sulaikytieji piliečiai, jeigu jie nusikaltę, gali ir blogiau pasėdėti. Tačiau aš manyčiau, kad taip neturėtų būti. Areštinių renovacijai ir gyvenimo sąlygoms turi būti skiriamas dėmesys. Nors pastaraisiais metais yra numatyta programa ir skiriamos tam tikros lėšos joms renovuoti, tačiau šiandien galiu pasakyti, kad aš nežinau, ar tokiose areštinėse kaip Ukmergės, Anykščių, Zarasų išvis gali būti laikomas žmogus. Ypač atkreiptinas dėmesys į tą momentą, kad ten kai kurie piliečiai atlieka ir administracinį areštą už autoavarijos padarymą, tai yra tie, kurie nenori atlikti viešųjų darbų. Taigi, aš manyčiau, mūsų Vidaus reikalų ministerija, galbūt ir Vyriausybė turėtų skirti dėmesį šiems klausimams, juolab kad Europos žmogaus teisių komisaras Alvaras Gil-Roblesas savo ataskaitoje taip pat paminėjo, kad Lietuvos valstybėje šiuo klausimu yra problemų.

Kiek tai susiję su valstybinėmis institucijomis, tai ministerijomis, žinybomis, šiandien galima pasakyti, kad čia padėtis yra kur kas geresnė. Jeigu anksčiau gaudavom nemažai skundų dėl ministerijų, žinybų pareigūnų veiksmų, tai šiandien galiu pasakyti, kad pagrįstų ir nepagrįstų skundų skaičius jau susilygino. Tai galbūt būtų galima teigti, kad vis dėlto pareigūnai, valstybės tarnautojai, matyt, dirba kokybiškiau ir geriau. Nors kai kurios ministerijos, turiu pasakyti, pastaruoju metu mane trupučiuką pradėjo stebinti… skundų sveikatos apsaugos klausimais skaičiaus didėjimas, sakyčiau, tokie skundai, kurie yra iš tikro pagrįsti. Jūs, be abejo, irgi žinote iš spaudos, kad jau yra įvykę ir nemažai teisminių bylų, kurias piliečiai laimi.

Dar vienas toks, sakyčiau, momentas, kad įstatymas numato, atliekant procesinius veiksmus, mums tirti šių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą, jeigu jie pažeidžia žmogaus teises. Tačiau šiandien dar susiduriame su kai kurių pareigūnų veikla, kad jie motyvuoja tuo, kad tai ne jūsų reikalas ir į procesą nesigilinkit, nors įstatymas tą suteikia. Daugumoje atvejų ši padėtis jau normalizavosi (man teko kalbėtis ir su generaliniu prokuroru), tačiau Panevėžio, Kauno apygardose kažkodėl galioja senesni stereotipai. Aš net pasiūliau pasiskaityti Seimo kontrolierių įstatymą ir persiorientuoti.

Kalbėdamas apie Seimo kontrolierius (šiandien jums, gerbiamasis Seime, atsiskaityti tenka tik dviems Seimo kontrolieriams, kiti yra paskirti šiais metais), aš norėčiau šiek tiek paminėti keletą tokių probleminių dalykų, į kuriuos, mūsų manymu, ir mums, ir visiems šalyje reikėtų atkreipti dėmesį. Neseniai atliktas mūsų veiklos tyrimas parodė, kad dauguma piliečių nežino, kur jiems kreiptis dėl pažeistų jų teisių atkūrimo. Jie rašo įvairioms žinyboms, ministerijoms, Seimui ir Seimo nariams taip pat rašo, prašydami išspręsti vieną ar kitą problemą. Bet jaudina dar toks faktas, kad iš apklaustųjų 70% pasakė, kad mes išvis nenorime niekur kreiptis, nes teisybės Lietuvoje nerasime. Tai yra nerimą keliantis faktas.

Man atrodo (čia jau pereinu prie kito klausimo), svarbu yra tai, kad mūsų visuomenėje teisinis, švietėjiškas darbas turi būti atliekamas kur kas efektyviau. Mes, įsikūrę naujose patalpose, savo ruožtu atnaujinome savo interneto puslapį. Turiu pasakyti, kad jis tapo labai populiarus. Jau per porą mėnesių jį aplankė per 42 tūkst. lankytojų, kurie domisi mūsų institucijos veikla. Mes pateikiame beveik visas, be išimties, pagal skundus ir pareiškimus ištirtas pažymas, ir kitą visokeriopą informaciją piliečiams. Tai yra viena švietėjiškų problemų. Aišku, tai atsiliepia mums tuo požiūriu, kad žmonės labiau pradėjo pasitikėti ir žinoti mūsų įstaigą. Skundų srautas pastaraisiais mėnesiais sparčiai auga. Tai truputį kelia nerimą, nors mes tiriame ir tirsime piliečių skundus, bet kontrolieriai savo veiklą bandys orientuoti į platesnę ombudsmenų institucijos veiklą, kaip yra daugelyje pasaulio šalių. Ypač neseniai vykusi tarptautinė konferencija. „Ombudsmenas – teisės į gerą viešąjį administravimą gynimo priemonė“… Užsienio ombudsmenai pabrėžė, kad Lietuvoje šios problemos iškėlimas yra labai laiku, ir mes bandysime gvildenti tą problemą ateityje, kad būtų pasiekta geresnių rezultatų administravimo srityje, kad piliečiams kiltų mažiau problemų, sprendžiant vienokius ir kitokius klausimus.

Norėčiau paminėti jums dar keletą problemų, kad šiandien mums yra labai opus ir svarbus klausimus… Toje konferencijoje, kurią minėjau, buvo vienareikšmiškai kalbėta, kad mūsų keliama problema turi būti sprendžiama. Administracinės teisenos įstatyme anksčiau buvo norma, kad Seimo kontrolierių rekomendacijų teismas nesprendžia ir jos neturėtų būti nagrinėjamos teismuose. Bet viename šio įstatymo naujosios redakcijos variantų kaip tik Seimo kontrolieriai iškrito, jeigu būtų galima taip pasakyti, ir dabar teismai gali nagrinėti mūsų rekomendacijas.

Aš noriu pasakyti, kad man nesuprantama, kaip galima svarstyti rekomendaciją, jeigu ji nieko neįpareigoja, nieko neverčia. Mes, priimdami sprendimą, rekomenduojame atitinkamiems pareigūnams, administracijų darbuotojams atkurti pažeistas žmogaus teises laikantis įstatymų reikalavimų. Tai jų sprendimas gali būti skundžiamas. Aš nekalbu čia apie tai, kad jeigu Seimo kontrolierius padarytų kokį nors pažeidimą, tai yra kitas klausimas, ir jis gali būti skundžiamas teismui. Nė vienos pasaulio ombudsmenų institucijos rekomendacijų teismas nenagrinėja.

Dar norėčiau pasakyti, kad jeigu su teismais ši problema nėra dar itin aštri, tai ypač man kelia nerimą Administracinių ginčų komisija, kuri imasi nagrinėti Seimo kontrolieriaus rekomendacijas, juo labiau ši institucija yra įsteigta Vyriausybės, t.y. žemesnės institucijos. Mes esame skiriami ir atskaitingi Seimui. Taigi man nesuprantamas šios komisijos noras gilintis į Seimo kontrolieriaus rekomendacijų tikslingumą.

Šis projektas, kiek žinau, yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Man malonu pasakyti, kad Žmogaus teisių komitetas, klausydamas mūsų ataskaitą, taip pat pritarė šiai minčiai, žadėjo išsiaiškinti ir kelti tą problemą. Manyčiau, laiku jos priėmimas Seime tik padės nepriklausomos ombudsmenų institucijos tolesnei veiklai.

Dėl tolesnio darbo. Mes be galo dėkingi Seimo Žmogaus teisių komitetui, nes jie imasi labai geros iniciatyvos, kad nori sutelkti visas (jų yra kelios dešimtys) visuomenines nevyriausybines žmogaus teisių organizacijas žmogaus teisių klausimams spręsti. Mes taip pat prisidėsime prie šios problemos. Būtų gerai, kad visos žmones ginančios institucijos, ar jos nevyriausybinės, ar visuomeninės, susiburtų. Man atrodo, čia ir švietėjiškai veiklai, ir geresniam žmogaus teisių gynimui bus atviras kelias.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad Lietuvoje apie institucijos darbo efektyvumą ir kokybę dabar sprendžiama pagal tai, kiek pareigūnų nubausta, kiek jų atleista iš darbo ir panašiai. Man, kaip ombudsmenui, didžiausią džiaugsmą suteiktų tai, kad galėčiau pasakyti: ištyriau tiek ir tiek skundų, bet nė vienas nepasitvirtino. Tai rodytų, kad jau gyvename tikrai teisinėje, demokratinėje visuomenėje. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū kontrolieriui už ataskaitą, tiksliau, ataskaita yra pateikta raštu, čia santrauka. Ar mes dabar skirsime tam tikrą laiką klausimams? Sutinkate. V.Žiemelis pirmasis klausia. Ruošias J.Veselka. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gana įdėmiai išklausėme jūsų informacijos, rezultatai neblogi. Norėčiau jūsų paklausti. Ar pakanka Seimo kontrolieriui teisių, kad gerai vykdytų savo pareigas? Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną labai svarbią aplinkybę. Dabar mes labai daug gauname piliečių pareiškimų, kad ypač savivaldybės ne tik kad ne laiku neatsako į jų pareiškimus, prašymus, bet ir visiškai neatsako. Tai labai dažnas atvejis. Yra įstatymas, yra aiškiai nurodyta, kad per 30 dienų. Kodėl neįvedama tvarka, ypač savivaldybėse, kad būtų laikomasi įstatymų reikalavimų, kad visi piliečių skundai būtų išnagrinėti laiku. Kokių reikėtų imtis priemonių, turiu omeny ir baudimo priemonių, drausmine tvarka, kad šie įstatymai, tiek Administravimo įstatymas, tiek ir jūsų veiklą reglamentuojantys įstatymai, veiktų šioje srityje?

R.VALENTUKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Atsakau į pirmąją klausimo dalį, ar pakanka teisių. Manyčiau, po naujosios redakcijos, kuri buvo priimta praėjusiais metais (nors tų teisių gal per daug niekad nebūna), šiandien užtenka. Galbūt kontrolieriai galėtų būti aktyvesni kai kuriais klausimais, principingiau ir griežčiau reikalauti iš pareigūnų net ir smulkių žmogaus teisių nepažeidimų…

Dėl antrosios jūsų klausimo dalies. Visiškai su jumis sutinku. Jeigu nustatome tokius faktus, tai mes reikalaujame taikyti drausmines nuobaudas. Tokių faktų turime. Jūs labai teisingai pastebėjote, kad ypač problemų yra apskričių ir savivaldos institucijose. Aš jau kalbėdamas minėjau, kad ministerijose, žinybose požiūris lyg ir normalesnis, bet rajonuose, ypač miestuose, iš tikrųjų į pilietį žiūrima kaip į žemesnį. Galbūt iš dalies tai būtų susiję ir su kai kuriais policijos pareigūnais. Manyčiau, trys kontrolieriai, kurie tiria apskričių ir savivaldos institucijų veiklą, atkreips dėmesį į šią jūsų mintį ir pastabą. Ateityje vadovausimės.

PIRMININKAS. Klausia J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia pateikėte labai gerą ataskaitą. Man kilo klausimas, ar jūs laikotės Lyčių lygių teisių įstatymo. Nes, matau, jūs vienas vyras tribūnoje, daug žavingų moterų ten sėdi, ir daugiau nė vieno vyro. Klausimas būtų toks. Ar galėtumėte pasakyti, koks procentas jūsų rekomendacijų yra įgyvendinamas, koks užprotestuojamas ir kokiose srityse daugiausia yra užprotestuojama?

R.VALENTUKEVIČIUS. Dėl to lyčių lygių galimybių santykio, tai čia Seimo kompetencija skirti kontrolierius tiek vyrus, tiek moteris. Gal moterys yra darbštesnės ir principingesnės, gal jas geriau Seimas pasirenka, bet čia ne rimtai. O dėl procentų aš turiu pasakyti, kad praėjusiais metais 67% mūsų rekomendacijų yra įvykdyta. Kai kurios dar yra vykdomos, nes gal skiriamas ilgesnis laiko tarpas, o blogiausiai vykdomos tos rekomendacijos ir kyla įvairiausių niuansų, kai prašome taikyti drausminio poveikio priemones. Administracijų darbuotojai – ar savivaldos administracijos direktorius, ar ministerijų pareigūnai – piestu stoja ginti ir netgi kartais bando kaltinti kontrolierių, kad jis nelabai objektyviai ar šiek tiek per griežtai surašė. Mes, aišku, tai žinome ir ateityje tam skirsime daugiau dėmesio.

PIRMININKAS. R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Mano klausimą iš esmės paklausė J.Veselka, tik kalbant ne apie pirmąja dalį. Dėl pirmosios dalies aš visai sutikčiau, kad kaip tik moterys stovėtų tribūnoje, o vyrai, kaip pavaldiniai, sėdėtų ir klausytųsi, bet čia, žinoma, ne prieš jus nukreipta, aš neturiu nieko prieš, tik atsiliepiu į tą šmaikštų paklausimą.

O dėl antrosios dalies iš tiesų, kiek man apygardoje tenka susidurti, dauguma žmonių ateina su jau anksčiau padarytomis labai rimtomis Seimo kontrolierių išvadomis, po kurių, deja, nieko neįvyksta. Ar jūs turite tokią statistiką, kiek per jūsų ataskaitinį laikotarpį yra atsižvelgta, ištaisytos klaidos, įvyko pasikeitimų, o kiek ne?

R.VALENTUKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš turiu pasakyti, gerbiamoji Seimo nare, kad jūs turbūt turėjote galvoje Kauno miestą, ir tai yra daugiausia rekomendacijos dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Šiuo atveju, nors kontrolieriaus rekomendacijos yra piliečio naudai, bet jos nevykdomos arba vykdomos vangiai prisidengiant įvairiomis įstatymų insinuacijomis ir kitais dalykais. Aš visiškai sutinku, kad dar yra, ypač Kaune, daug negrąžintų namų, neiškeltų nuomininkų. Mes kaip faktą pripažįstame, kad turto valdymo skyrius ar Kauno miesto savivaldybės administracija to ir to nepadarė. Aišku, mes bandome įvairiais būdais tą klausimą judinti, bet kadaise, dirbant senesniems merams, man net vienareikšmiškai buvo pasakyta, kad aš jūsų rekomendacijų nevykdžiau ir nevykdysiu, nes aš neturiu pinigų, kur iškelti nuomininkus ir atiduoti tuos namus savininkams.

Dėl Kauno iš tikro yra problemų. Gal kitose Respublikos vietovėse taip nėra, išskyrus Vilniaus apskritį su žemės klausimais, bet mes atkreipsime dėmesį. Mes šią problemą žinome, kartais rašome, susirašinėjame. Dabar, birželio 2 dieną, į Kauną vyksta du kontrolieriai su komandomis, bandysime ten organizuoti gyventojų priėmimą. Jau paskelbėme ir bandysime susėsti su savivaldybės, apskrities pareigūnais ir tuos klausimus, kurie buvo pas mus ir iškilusius naujus bandysime gvildenti. Mes paprastai žmonėms patariame, jeigu mūsų rekomendacija yra jam palanki ir jis su ja sutinka, gali kreiptis ir į teismą, teismas priims privalomąjį sprendimą, bet žmonės, aš jums atvirai pasakysiu, gerbiamieji Seimo nariai, labai vengia teismų. Tai tęsiasi ilgai ir dėl to kartais tie klausimai užsitęsia, bet pastaba yra teisinga.

PIRMININKAS. A.Dumčius. Tiktai aš siūlyčiau trumpiau atsakyti į klausimus. Prašom. A.Dumčius. Nespauskite mygtuko.

A.DUMČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, ačiū už galimybę paklausti. Pirmas klausimas labai trumpas. Mes visi girdime, kad naujoji Kontrolierių įstatymo redakcija jums suteikia didesnes galias. Kad įtikintumėte, kad tikrai taip yra, gal galite pasakyti, kuriose vietose ir kaip?

Antras klausimas dėl regioninės jūsų darbo kompetencijos paskirstymo. Standartinis klausimas – užsienyje gyvenantys lietuviai. Ar jūs pagalvojote, kas ten turės ar deleguoti, ar panašiai?

R.VALENTUKEVIČIUS. Dėl įstatymo galių ir kompetencijos aš galėčiau vardyti. Ten yra daug punktų. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau mes negalėjome tirti privačių struktūrų, kurios valstybei delegavo savo funkcijas, šiandien mes tokią teisę turime. Tai antstoliai, notarai, advokatai. Mes galime tirti jų veiklą ir jau yra tam tikrų poslinkių šioje srityje. Kaip aš minėjau, jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami procesinius veiksmus, pažeidžia žmogaus teises, taip pat galime tirti. Yra ir daugiau tokių akcentų, bet aš, kaip Pirmininkas prašė, labai neišsiplėsiu, ir to, aš manyčiau, pakanka. Čia kai kas sakė, kad gal reikia privalomųjų rekomendacijų, ir aš noriu pasakyti, kad nė vienoje pasaulio šalyje ombudsmeno institucijos… privalomos rekomendacijos nėra priimamos, tik ten problema… jie tos problemos neturi, nes niekas pasaulyje… Jeigu ombudsmenas priėmė rekomendaciją, pripažino, kad piliečių teisės pažeistos, jos yra vykdomos ir niekas jų nekvestionuoja. Pas mus, deja, yra atvirkščiai.

O dėl Lietuvos piliečių, kurie šiandien yra užsienyje, aš nematau didelės problemos. Mes jų teises galime ginti įvairiais būdais, taip pat ir pasitelkdami į pagalbą užsienio šalių ombudsmenus. Aš esu kreipęsis į vienos šalies ombudsmeną pateikti man kai kurią informaciją, mes kolegiškai bendraujame. O jeigu tai yra susiję su užsienio piliečiais, pareigūnais, dirbančiais Lietuvoje, savaime aišku, mes galime tirti, o jeigu tai susiję su užsienio žinybų pareigūnais, tos šalies ombudsmenas mums mielai talkina ir čia aš nematau didelių problemų. Gal jūs turite omeny tą atvejį, kuris buvo mūsų institucijoje, bet ten buvo truputį kitas variantas.

PIRMININKAS. R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš kaip tik norėčiau pratęsti jūsų atsakymą ir kartu pateikti klausimą. Vis dėlto norėčiau paklausti, kaip padaryti, kad jūsų priimti sprendimai būtų vykdomi? Štai Kauno apskrityje man visai neseniai teko supažindinti administracijos atstovus su piliečio skundu, ir Žemės departamento, ir Teisės departamento vadovai gana kategoriškai ir įžūliai teigė, girdi, jūs priimkite įstatymą, kad Seimo kontrolierių sprendimai yra privalomi, tada mes juos vykdysime. Man atrodo, ir pats pareiškimo teikėjas, pilietis buvo labai nustebintas dėl tokio elgesio.

Dar vienas dalykas. Tai, ką jūs paminėjote apie Europos praktiką, man atrodo, kad ir ombudsmenai turi vadovautis Europos praktika.

Be to, man atrodo, kad mes esame dar teisinės valstybės kelyje ir nesame teisinė valstybė, jeigu biurokratai šitaip elgiasi su jūsų sprendimais. Ačiū.

R.VALENTUKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš visiškai su jumis sutinku, ir tokių pasakymų, kuriuos ir jūs minėjote, aš ir pats esu girdėjęs. Aš noriu pasakyti, tai yra teisinės kultūros, teisinio mentaliteto klausimas. Aš manyčiau, kad ir Seimas, ir Seimo nariai, ir Respublikos vadovybė galėtų šiuo klausimu taip pat diskutuodama pasisakyti, kad jeigu ombudsmenas priėmė rekomendaciją ir pripažino, kad piliečių teisės pažeistos, tai visų lygių, visų rangų pareigūnai turi jas vykdyti. Aš tai esu girdėjęs ir netgi iš vieno apskrities viršininko (dabar, tiesa, jis jau ne viršininkas), kad jeigu čia būtų tavo ukazat nakazat (aš atsiprašau už kitos valstybės žodį), tai aš vykdyčiau, o jeigu rekomendavat, – ne. Man atrodo, laikui bėgant tas mentalitetas turėtų pasikeisti. Mes esame teisinė, demokratinė valstybė ir, aš manyčiau, ateis ta diena, kaip aš ir minėjau, kad ombudsmeno rekomendacija bus tabu.

PIRMININKAS. Po tokių žodžių aukštesnis pareigūnas turi atleisti tą valdininką iš darbo. Ir baigtųsi visos kalbos. V.Vertelienė.

V.VERTELIENĖ. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, kas jūsų institucijoje yra kompetentingas tirti skundus dėl blogai atlikto medikų darbo? Jeigu nėra tokio kompetentingo asmens, kas šį darbą atlieka ir kaip jūs… kodėl jūs vertinate?

R.VALENTUKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Pagal veiklos pasiskirstymą mes nevertiname gydytojo ar kito mediko atliktos operacijos kokybės ar ko nors. Čia mes nedarome vertinimų dėl pažeistų žmogaus teisių, bet mes žiūrime, ar administracijos, ministerijos pareigūnai padarė viską, ką reikia, kad būtų laikomasi įstatymų, jie vykdomi. Šią sritį – Sveikatos ministeriją kuruoju aš pats. Aišku, mes medikų neturime, bet mūsų reikalas, jeigu pažeistos žmogaus teisės, tai ir ne medikas tą labai gerai gali nustatyti. O kokybės arba proceso eigos mes nevertiname. Taip ir čia, ar ji teisingai vaistus išrašė, ar ne, mes nediskutuojame. Bet į įvykusį faktą, jeigu buvo elgiamasi kitaip, biurokratiškai ir panašiai, sąlygos nežmoniškos, mes reaguojame.

PIRMININKAS. V.Grubliauskas.

V.GRUBLIAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai prisidedu prie kolegų vertinimų apie jūsų ataskaitos prasmingumą ir svarbą, tačiau norėčiau pateikti jums klausimą, į kurį atsakymas, ko gero, bus kitoje jūsų ataskaitoje.

Jau šią savaitę gali baigtis kelerius metus trukusios peripetijos dėl nepatvirtintos Pajūrio regioninio parko planavimo schemos, taip teisiškai „užkonservuotos“ žemvaldžių ir verslininkų geidžiamame pajūryje. Aplinkos ministras A.Kundrotas teigia, kad prieš dedant parašą lemiamą žodį tars prokurorai, kurie turėtų nuspręsti, kaip pasielgti su tais pajūrio sklypais.

Kiek aš žinau, jus šiomis dienomis turėjo pasiekti pajūrio gyventojų skundas dėl sklypų likimo teritorijoje prie Nemirsetos. Jūs, ko gero, tą žinote. Liūdniausia, kad ši karuselė vėl baigia įsisukti pašėlusiu greičiu. Manau, kad dėl to gali būti tikrai nemažai bėdos ateityje. Liūdniausia, kad šioje karuselėje gana aktyviai reiškiasi ir Klaipėdos viršininko apskrities administracija.

Koks, jūsų nuomone, tolesnis šio proceso vyksmas arba priežiūra iš jūsų institucijos pozicijų ir ar jūs ruošiatės kokiems nors, sakykime, preventyviems veiksmams, jeigu jie yra įmanomi? Ačiū.

R.VALENTUKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš žinau šią problemą, dėl jos atsiskaitys po manęs Seimo kontrolierė Zita Zamžickienė. Ji kaip tik šią problemą turi, ir žinau, kad ji jau kažką atliko, žodžiu, ji jums atsakys į šį klausimą.

PIRMININKAS. B.Pauža. Jūs dar kartą paspauskite mygtuką, nes išsitrina iš monitoriaus. Prašom.

B.PAUŽA. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš norėjau pranešėjo paklausti. Turbūt jūs gerai žinote, kad žemės grąžinimas teisėtiems savininkams Vilniaus mieste bei apskrityje labai atsilieka. Nemažai pažeidimų pagal jūsų ataskaitą nustatė ir Seimo kontrolieriai, tiriantys pareiškėjų skundus. Mano klausimas būtų toks. Ar jūs negalvojate, o galbūt ir planuojate ateityje taikyti kokias nors efektyvesnes kontrolės priemones, ne vien tik skundus tirti, nes nusižengimų nemažėja? Mes, Seimo nariai, gauname nemažai skundų, kad valstybės tarnautojai, dirbantys šioje srityje, labai nerangiai, nenoriai arba kartais galbūt ir tyčia neatlieka savo funkcijų taip, kaip reikėtų. Ačiū.

R.VALENTUKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Šiuo klausimu, jeigu bus reikalas, galės kalbėti kontrolierė, kuri tiria Vilniaus apskritį. Bet Vilniaus apskritis ir Vilniaus miestas iš tikro žemės klausimais yra problemų problema. Kiek aš žinau, naujai paskirta kontrolierė dažnai dalyvauja bendruose pasitarimuose, išsako savo pastabas, ne vien tik skundus tirdama. Ir vakar, ir užvakar važiavo dėl Žirmūnų rajono, dėl (…) statybos. Kontrolierė turi platesnės informacijos, jeigu reikės, bus galima ją pateikti, aš nenorėčiau čia už ją kalbėti. Dėl Vilniaus miesto ir Vilniaus apskrities kol kas yra problemų problema. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar pagal mūsų procedūrą yra numatytos kitų kontrolierių kalbos, bet ateina laikas, kai mes turime sugrįžti prie mokesčių. Norėjau pasitarti, kaip dabar dirbsime: ar dar klausysime kontrolierių ataskaitas, ar grįšime prie mokesčių? Prie mikrofono tada, nes vis tiek iš vietos nieko negirdėti arba visi kartu kalba. Prašom. V.Stankevičius.

V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš nežinau, jeigu neprieštarautų Statutui ir kolegos sutiktų, aš nė kiek neabejoju mūsų Seimo kontrolierių įstaigos geru darbu, siūlyčiau nekviesti į centrinę tribūną atskirai kiekvieno kontrolieriaus, tiesiog gerbiamoji komiteto pirmininkė pateiktų projektą ir mes galėtume balsuoti. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo kontrolierių įstaigos 2004 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-488 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Ar pritartumėte tokiam siūlymui, kad išklausę Kontrolierių įstaigos vadovą mes pereitume prie nutarimo projekto svarstymo? Pritariate. Nėra kontrolierių prieštaravimų? Ačiū. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininkę Z.Žvikienę pateikti Seimo nutarimo „Dėl Seimo kontrolierių įstaigos 2004 m. darbo ataskaitos“ projektą. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas balandžio 27 d. ir gegužės 4 d. posėdžiuose svarstė Seimo kontrolierių veiklos 2004 m. ataskaitą ir pritarė jai. Teikia Seimui nutarimo „Dėl Seimo kontrolierių įstaigos 2004 metų darbo ataskaitos“ projektą Nr.XP-488.

Komitetas bendru sutarimu šiam projektui pritarė ir nutarimas skambėtų taip: „1 straipsnis. Pritarti Seimo kontrolierių įstaigos 2004 metų darbo ataskaitai“. Pasinaudodama tribūna, aš trumpai norėčiau pasakyti keletą sakinių dėl Seimo kontrolierių darbo. Iš tiesų Žmogaus teisių komitetas per 2004 metus gavo 13 skundų dėl Seimo kontrolierių darbo. Komitetas juos svarstė, tačiau buvo konstatuota, kad Seimo kontrolieriai, tirdami skundus, vadovavosi tuo metu galiojančiu įstatymu ir jame numatyta skundų nagrinėjimo tvarka.

Iš tiesų komitetui iš dalies yra tam tikra problema nagrinėti skundus, parašytus dėl kontrolierių, t.y. kai skundžiami patys kontrolieriai, nes nėra komiteto kompetencija nagrinėti (ir negali būti) patį turinį. Mūsų teisė yra tik pažiūrėti, ar nėra pažeistas įstatymas, kuriuo dirbdami vadovaujasi kontrolieriai. Tai yra terminai ir apskritai, kad skundai būtų tiriami.

Tačiau reikia paminėti tai, ką sakė kontrolierių vadovas, kad paskutiniu laiku žmonės vis labiau pasitiki ombudsmeno tarnyba ir ji gauna vis daugiau skundų, tačiau didėja ir jų darbo krūvis.

Dar komitete svarstant kontrolierių darbą buvo diskusija, kad rekomendacijos, parašytos Seimo kontrolierių, sunkokai vykdomos. Komiteto nariai pasiūlė tokį lyg ir bendradarbiavimo būdą tais atvejais, kai kontrolierių rekomendacijos nevykdomos, kad Kontrolierių tarnyba apie tai informuotų Žmogaus teisių komitetą, o Žmogaus teisių komitetas, vykdydamas parlamentinės kontrolės funkcijas, pagal Seimo statutą galėtų prisidėti prie šių rekomendacijų vykdymo. Tai tiesiog būtų tokios pastabos. Be abejo, Žmogaus teisių komitetas ir toliau galvoja apie tai, kad ši ombudsmeno rekomendacija neturėtų būti skundžiama teismui. Tačiau ir Seimo kontrolierių, ombudsmenų, skyrimas arba rinkimas, gal netgi taip būtų galima įvardyti, galėtų vykti labiau įtraukiant visuomenę, t.y. visuomenė galėtų pasakyti nuomonę apie būsimą ombudsmeną jam būnant kandidatu, prieš jį skiriant. Tokios būtų pastabos. O nutarimo projektą aš perskaičiau, jis vieno straipsnio.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus dar nori klausti. Užtrukite. J.Veselka. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamoji pranešėja, nors jūs paminėjote, kad čia jūs siūlote Seimo kontrolieriams bendradarbiauti su jūsų komitetu, bet tas bendradarbiavimas, atvirai pasakius, kaip čia, – bendras kavutės gėrimas ir padejavimas. Jūs žinot, jūsų rekomendacija irgi, jeigu į teismą kreipiasi, o teismas priima kitokį sprendimą, tai ir jūsų, kaip komiteto, rekomendacija yra šiaip sau. Todėl Seimo kontrolierius aiškiai pasakė: Europos Sąjungoje Seimo kontrolierių sprendimų ginčijimas teisme nėra taikomas. Ar nereikėtų mums rezoliucijos, kurioje įsipareigotume taip pakeisti įstatymą, kad iš tikrųjų jų rekomendacijos nebūtų skundžiamos, nes visiems, kurie lankosi savo apygardose, žmonės atėję skundžiasi kartais labai blogu savivaldybių biurokratų darbu? Žmogus ateina dėl elementarių dalykų – pasiunčia arba atsako bet ką, bet nieko tu jam negali padaryti. Todėl reikėtų padaryti, kad tos rekomendacijos būtų besąlygiškai vykdomas. Net jeigu vienas kitas valdininkas ir nukentėtų, bet bendra žmonių aptarnavimo kultūra labai pagerėtų. Gal mes galėtume kokia nors forma įsipareigoti tai padaryti? Ar protokoliniu nutarimu, ar dar kaip nors, nes šiaip jūsų geri norai, aš jau žinau, niekam tikę.

Z.ŽVIKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už jūsų klausimą. Iš tiesų jūs šiek tiek pakalbėjote vienu aspektu dėl dviejų dalykų. Nepaisant to, kad rekomendacija ir būtų neskundžiama, jos vykdymo klausimas būtų neišspręstas. Jos vykdymo klausimas būtų neišspręstas. Be abejo, tai yra teisinio mentaliteto ir teisinio švietimo arba teisinio susivokimo klausimas, todėl mes ir pasiūlėme, kad Žmogaus teisių komitetas tais atvejais, kai rekomendacijos yra nevykdomos, manau, vykdydamas parlamentinę kontrolę, iš tiesų gali papildomai panaudoti savo valias kreipdamasis į ministerijas, į atsakingus asmenis, kad vis dėlto šiose rekomendacijose numatyti veiksmai būtų atlikti ir būtų priimami vienos ar kitos valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimai. O dėl to, kad rekomendacijos turėtų būti neskundžiamos, be abejo, aš jau sakiau po to, kai mes dalyvavome konferencijoje. Tačiau šis atvejis, kai ombudsmenas yra skiriamas tik Seimo, kandidatūra nesvarstoma viešai visuomenės, manau, būtų ankstyvas. Galbūt tai reikėtų daryti paraleliai.

PIRMININKAS. V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamoji pranešėja, jeigu dar prisidės ir jūsų vadovaujamas komitetas, kad būtų vykdoma rekomendacija, tai jūsų sprendimai taip pat yra rekomendacinio pobūdžio. Rekomendavimas dukart, manau, rezultatų neduos. Ne veltui aš klausiau Seimo kontrolierių, ar jiems pakanka teisių, kad būtų vykdomos jų rekomendacijos. Aiškiai nepakanka. Jūsų komitetas turėtų galvoti, kaip sukurti mechanizmą, kad būtų vykdomos šios rekomendacijos. Jeigu rekomendacija nevykdoma, tai galbūt būtų pagrindas iškelti drausminę bylą arba tarnybinį tyrimą pradėti, reikia galvoti. Tačiau negerai, kai žmonės vaikšto su Seimo kontrolierių išvadomis, kurios yra priešingos teismo išvadoms.

Z.ŽVIKIENĖ. Ačiū už klausimą, bet manau, kad ši jūsų mintis veda prie imperatyvios teisės normos, kurią būtų privaloma vykdyti. Tokiu atveju iš tiesų tai jau būtų būtinybė tikrai, tai yra teisė… būtinai turėtų būti ši rekomendacija apskundžiama. Kaip padaryti, kad ji būtų privaloma? Aš manau, kad pati ombudsmeno kilmė iš tiesų yra… turėtų būti vykdoma vien tik dėl to, kad ne apie teisės normas galvojant, o apie papročius, apie supratimą, kad ombudsmeno tarnyba yra tokia, kuri gina žmogų, ginčams neturėtų būti vietos.

PIRMININKAS. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Mes, visi Seimo nariai, apie tą patį. Ir man atrodo, kad mūsų valstybinė sistema yra šiek tiek nesutvarkyta. Pas mus kuo žemesnes pareigas eina arba žemesnės instancijos paskirtas pareigūnas, tuo didesnes teises jis turi. Pas mus gali policininkas, veterinaras, muitininkas, higienistas, dabar jau leidom, surašyti administracinių nuobaudų protokolą ir nubausti kelių tūkstančių litų bauda. Tuo tarpu valstybės kontrolierius, taip pat ir Seimo kontrolierius gali tiktai gražiai paprašyti ir parašyti rekomendaciją. Neretai tos rekomendacijos išmetamos į šiukšlių dėžę. Į mane, kaip į Seimo narį, kreipiasi žmonės, ypač žemės grąžinimo klausimais, kur aiškiai kontrolieriaus pasakyta, kad reikia vykdyti, šalinti pažeidimus, bet tie pažeidimai nėra šalinami. Todėl, manyčiau, žūtbūt reikia susirūpinti, ypač jūsų komitetui, nes jūsų komiteto rekomendacijos tikrai nieko neduos, nes jūs nieko daugiau negalit, o tik irgi rekomenduoti, jūsų komiteto sprendimai tik rekomendacinio pobūdžio.

PIRMININKAS. Klauskite.

P.GRAŽULIS. Todėl ar jūs nemanote, kad būtinai reikia suteikti daug didesnes teises ombudsmenams?

Z.ŽVIKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už jūsų klausimą ir pasiūlymą bei pamąstymus. Jeigu dauguma Seimo narių mano, kad ši institucija turėtų turėti tokią imperatyvią normą nurodyti rekomendacijų vykdymą, tai, be abejo, apie tai būtų galima pagalvoti. Manau, kad aš komitetui perduosiu Seimo narių nuomonę, galbūt tuo klausimu reikia surengti didesnę diskusiją, dėl šitos iniciatyvos daugiau padiskutuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. V.Stankevičius. Nuomonė už.

V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, dirbu jau antrą kadenciją Seime ir ne vieną kartą teko bendradarbiauti su Seimo kontrolierių įstaiga. Darbas, galiu paliudyti, tikrai geras. Taip pat teko girdėti ir tarptautinių institucijų labai gerų atsiliepimų apie mūsų kontrolierius. Jeigu mūsų gerbiamieji kontrolieriai dar padėtų mums, Seimo nariams, įkurti analogišką įstaigą kaimyninėje valstybėje, aš turiu omenyje Baltarusiją, būtų visiškai gerai. Todėl siūlyčiau pritarti ataskaitai. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Veselka. Nuomonė prieš.

J.VESELKA. Na, baltarusiai kaip nors patys susitvarkys. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu šimtu procentų kontrolierių veiklai, bet jūs nenorite girdėti, ką jie sako. O jie sako aiškiai, kad ištiria, rekomenduoja ir išeina toks dalykas, bet jūs nenorit girdėti. Kai kurie valdininkai, ypač tie, kurie dirba su pensininkais, šiaip mažai raštingais žmonėmis, specialiai daro pažeidimus. Tuomet ateina žmogus, skundžiasi, kontrolieriai nustato, jie sako, eik į teismą, eik į teismą, tas šiandien visur girdėti. Jūs puikiai žinote, tas žmogus to teismo bijo, nei jis moka surašyti… advokatai labai daug pinigų reikalauja, kai kurie nenori užsiimti. Bet ir mes nematom problemos, kaip apginti žmogų, nes, neduok Dieve, valdininkui ką nors ne taip padarysim. Atimsim iš valdininko teisę apsiskųsti. Reikia nežiūrėti tos raidės, kaip mes dabar įpratę, o iš tikrųjų išspręsti realią problemą, kad ne žmogus bijotų pas valdininką eiti, ne valdininkas stumdytų po teismus, o valdininkas jaustų didelę atsakomybę ir pavojų, jeigu nevykdo. O šiaip tai yra tuščios mūsų plepalynės.

PIRMININKAS. Dabar turėtume balsuoti, ar pritarti nutarimo projektui po pateikimo. Prašau pasiruošti. Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimui „Dėl Seimo kontrolierių įstaigos 2004 metų ataskaitos“.

77 Seimo nariai pritaria, prieš nėra, 7 susilaikė, nutarimui pritarta po pateikimo. V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš taip pat balsavau už pritarimą ataskaitai, bet visi kalbėję Seimo nariai labai aiškiai pasakė, kad kontrolierių rekomendacijos yra labai dažnai nevykdomos, ir teikė tam tikrus pasiūlymus. Gal priimkime protokolinį nutarimą atsižvelgdami į Seimo narių pasiūlymus, kad Žmogaus teisių komitetas juos išanalizuotų ir teiktų Seimui pasiūlymus.

PIRMININKAS. Žodžių „labai dažnai“ aš negirdėjau, kiek dažnai nevykdomos. Jeigu yra toks faktas, mes galime priimti protokolinį nutarimą, bet galime ir šiame nutarime. Tada jį reikėtų taisyti. Dabar būtų toks siūlymas.

Dar P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš irgi norėčiau pridurti. Manau, Seimo kontrolieriai susiduria su konkrečiu darbu. Būtų labai gerai, kad jie ir pateiktų konkrečius pasiūlymus Žmogaus teisių komitetui, kuris kuruoja jų veiklą. Manau, tikrai būtina suteikti jiems daug didesnes ir konkretesnes teises.

Taip pat pranešėja Žmogaus teisių komiteto pirmininkė sakė, kad vis daugėja žmonių skundų. Manau, jeigu kontrolieriai turėtų teisę nubausti realiomis baudomis, tikrai tų žmonių sumažėtų, mažiau skųstųsi, nes bijotų Seimo kontrolieriaus. Ne tik gerbtų, bet ir bijotų. Manau, reikia eiti šiuo keliu, nes jeigu bandysime tik apeliuoti į moralę, kurios, manau, beveik neliko, tai ir toliau bus tokia pati padėtis.

PIRMININKAS. Čia kažkaip viską supainiojome. Komiteto pirmininkė sakė, kad dėl kontrolierių jai skundžiasi, o jūs sakote, kad skundžiasi dėl žmogaus teisių pažeidimų. Ne dėl to ji kalbėjo. Aš dar kartą sakau, jeigu yra tokių faktų… Iš kontrolieriaus ataskaitos girdėjau, kad tik Kaune nevykdo jų… (Balsai salėje) Konkrečiai pasakė dėl Kauno. Jeigu yra tokių faktų, iš tiesų reikia juos ištirti ir reaguoti, ir nustatyti procedūrą, kaip įgyvendinti tas rekomendacijas. Ar nereikėtų taisyti to nutarimo, klausiu? (Balsai salėje) Taip, veiklos ataskaita. Ją nagrinėdami, nustatėme, kad kontrolierius negali veikti efektyviai, jam reikia vėzdo. (Šurmulys salėje)

R.JUKNEVIČIENĖ. Galima pasiūlyti?

PIRMININKAS. Taip, R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone Pirmininke, gal Seimas galėtų protokoliniu nutarimu pasiūlyti ar pavesti Žmogaus teisių komitetui, kad jie ypač atkreiptų dėmesį ir atliktų ekspertizę arba pavestų kam nors atlikti ekspertizę, kaip vykdomos rekomendacijos, tada gautume išsamią informaciją ir priimtume sprendimus, ar komitetas, ar mes?

PIRMININKAS. Dabar dėl ataskaitos. Ar galėtume ypatingos skubos tvarka, jeigu nėra prieštaraujančių, priimti nutarimą dėl ataskaitos? Siūlyčiau balsuoti dėl nutarimo priėmimo. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitos“. Prašom.

82 – už, prieš nėra, 4 susilaikė, nutarimas priimtas.

Ar galime priimti protokolinį nutarimą, įpareigojantį Žmogaus teisių komitetą išsiaiškinti, kodėl nevykdomos Seimo kontrolierių rekomendacijos, ir pasiūlyti, ką padaryti, kad šios rekomendacijos būtų veiksmingos. Galime taip? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Bendru sutarimu įpareigojame komitetą išnagrinėti šią situaciją ir mums pateikti siūlymus. Ačiū.

Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo projektas Nr.XP-435(2)A* (svarstymo tęsinys)

Dabar galime grįžti prie mokesčių.

Primenu, kad baigėsi pertrauka, kurią pasiūlė J.Lionginas, dėl jos sutikome. Dabar reikėtų tęsti ir išklausyti kitų komitetų pirmininkų išvadas. Kviečiu V.Navicką, Ekonomikos komiteto pirmininką, dėl Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo.

V.NAVICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir jam pritarė. Svarstymo metu nuomonių dėl šio įstatymo projekto buvo įvairių. Svarbiausias argumentas prieš šį įstatymą buvo toks, kad, nors ir laikinai, dvejus metus, bet padidėja mokesčiai verslui, o tai gali neigiamai atsiliepti ekonomikos plėtrai, mažinti investicinį Lietuvos patrauklumą.

Kiti komiteto nariai, taip pat kolegos Seimo nariai siūlė šį projektą vadinti kitaip, sieti jį su apmokestinimo objektu arba bendrąja jo paskirtimi biudžeto pajamoms didinti. Komiteto nariai taip pat minėjo, kad šis mokestis yra būtinas ir jį lemia tokie pagrindiniai veiksniai.

2006–2007 metais susiklostys nelengva finansinė padėtis dėl gyventojų pajamų mokesčio mažinimo, taip pat dėl atsirandančių naujų valstybės papildomų finansinių įsipareigojimų.

Antra, būtina išlaikyti valstybės makroekonominius įsipareigojimus, duotus Europos Sąjungai.

Ir trečia, turi būti tęsiamos ir vystomos valstybės socialinės programos.

Vadovaudamasis šiais motyvais, taip pat Biudžeto ir finansų komiteto, Finansų ministerijos argumentais dėl galimo nepalankaus dvejų metų valstybės biudžeto pajamų plano, Ekonomikos komitetas pritarė šiam įstatymo projektui ir siūlo Seimui balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausti negalima. Jūs išdėstėt komiteto išvadą… (Balsai salėje) Palaukite, pabaikime procedūrą iki galo, ir aš jums suteiksiu žodį. Palaukite, viską mes padarysime. Ko jūs skubate?

Dabar A.Balsienė. Prašom. Užbaikime vieną darbą, padarysime kitą. (Balsai salėje) Minutę! Tai jūsų nuomonė. Mes išnagrinėsime. (Balsai salėje) Ne, komisija tokios nuomonės nepasakė.

A.BALSIENĖ. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Verslo ir užimtumo komisija svarstė Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo projektą ir jam pritarė. Klausimas yra diskutuotinas, bet galbūt pavadinimas nulėmė tokią eigą. Komitetas pritarė ir siūlo Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už buvo 5, 1 – prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme komitetų pirmininkų išvadas. Noriu paaiškinti. Matau, kad yra šioks toks nesupratimas dėl išvados, kuri buvo paskelbta. Išvadoje yra pasakyta, jog ypatingą skubą gali siūlyti Seimo Pirmininkas. Seimo Pirmininkas tai daro motyvuotu teikimu. Yra ir tokia praktika, kad ne tiktai Seimo Pirmininko, bet ir Prezidento, Vyriausybės siūlymu svarstyti ypatinga skuba nebūna motyvuotų raštiškų teikimų. Dažniausiai tie motyvai išdėstomi žodžiu. Tokia praktika visą laiką buvo taikoma. Buvo ar nebuvo, bet tokia praktika iki tol buvo visą laiką, todėl ir šiuo atveju buvo pasiremta tais precedentais, kurie buvo ne kartą taikyti. Nėra nė vieno motyvuoto teikimo raštu atvejo, kai buvo svarstoma ypatinga skuba. Mes galime pateikti jums ir Prezidento, ir Vyriausybės, ir mano rašytus raštus. Šie motyvai buvo pateikiami žodžiu. Todėl teigti, jog ypatinga skuba kuo nors yra neteisinga arba kad tai yra šiurkštus pažeidimas, kuris sustabdytų procedūrą ir reikėtų pradėti iš naujo, tikrai nematau tam pagrindo. Galima pripažinti, kad ateityje reikia laikytis, ir turbūt po šios išvados taip ir darysime, bet dabar sugrįžti į pirmąją stadiją – į pateikimą tikrai nėra pagrindo. Toks yra mano šios išvados išaiškinimas, todėl prašom toliau tęsti svarstymo procedūrą. Jeigu jūs nesutinkate, tada mes turėsime balsuoti dėl mano išaiškinimo. Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš nelabai suprantu šių jūsų pasiteisinimų. Jeigu jūs norėjote išdėstyti savo požiūrį, jūs turėjote atvykti į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ir išdėstyti tuos argumentus, kuriuos jūs dabar dėstote Seimui.

PIRMININKAS. Manęs niekas nekvietė.

E.MASIULIS. Bet jūs to nepadarėte. Dabar visi Seimo nariai turi Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą, ir šio sprendimo 3 punktas labai aiškiai sako, kad nebuvo motyvuoto teikimo, todėl komisija padarė tam tikrą išvadą. Jeigu jūs dabar kvestionuojate komisijos sprendimą, ką Seimo nariai turi galvoti? Ar jūs turite tokią teisę kvestionuoti Seimo komisijos sprendimą?

PIRMININKAS. Išvada yra balsuojama.

E.MASIULIS. Aš noriu pasakyti ir dar kitą dalyką. Pirmasis Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo punktas kalba ir apie tai, kad įstatymų projektai, kurie buvo traktuojami kaip alternatyvūs įstatymų projektai, iš tikrųjų neatitinka Statuto 137 straipsnio 3 punkto, kuriame labai aiškiai kalbama: jeigu yra gauti keli alternatyvūs to paties įstatymo projektai. Iš tikrųjų tai nebuvo tas pats įstatymas, jų ir pavadinimai yra skirtingi, taigi negalima traktuoti kaip alternatyvių projektų. Bet jeigu jau yra traktuojama kaip alternatyvūs projektai, tada Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo 4 punktas sako: vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 3 dalimi, rekomenduoti Seimo posėdyje nagrinėti abu alternatyvius įstatymo projektus ir pasirinkti vieną iš jų. Ši procedūra, nurodyta 137 straipsnio 3 dalyje, irgi nebuvo išlaikyta. Taigi mes šiandien iš tikrųjų matome tris pažeidimus.

PIRMININKAS. Bet jūs ir padarėte, kad nenagrinėtume, jūs ir pasiūlėte šitaip.

E.MASIULIS. Palaukite! Ką reiškia jūs – ne jūs? Buvo toks Seimo apsisprendimas. Dabar reikia pripažinti tas klaidas ir Laikinojo socialinio mokesčio įstatymas šiandien neturėtų būti toliau svarstomas, nes nėra išlaikyti Statuto reikalavimai.

PIRMININKAS. Supratau. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš iš tikrųjų norėčiau tą dalyką netgi užaštrinti. Jeigu Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad ta ypatingos skubos tvarka buvo teikta neteisėtai, mes šiandien to negalime daryti.

PIRMININKAS. Kur jūs radote žodį „neteisėtai“?

E.KLUMBYS. Gali tik motyvuotu teikimu.

PIRMININKAS. Kur radote žodį „neteisėtai“?

E.KLUMBYS. Gerai, pasitikslinu: tik motyvuotu teikimu. Motyvuoto teikimo nebuvo. Vadinasi, yra pažeidimas. Tai yra neteisėta. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Tai jau yra jūsų traktuotė. (Balsai salėje) Aš noriu pasakyti, kad Etikos ir procedūrų komisija apskritai išvadų dėl to nepadarė. Nėra. Jeigu matote, išvadų nėra. Išvadas reikia padaryti mums patiems. (Balsai salėje) Jūs matote, kad akivaizdus ginčas gali būti išspręstas tik balsuojant. (Balsai salėje) A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, atmeskime tą faktą, kad šiandien svarstome klausimą dėl mokesčių, dėl kurių mes turime skirtingus požiūrius, bet pažiūrėkite – mes jau sukuriame kelintą neigiamą precedentą. Pasirodo, Etikos ir procedūrų komisijos išvados nieko nevertos. Panaikinkime Etikos ir procedūrų komisiją, ponui A.Monkevičiui, kaip pirmininkui, išreiškime nepasitikėjimą ir baikime žaisti šį cirką. Jeigu Seimo Pirmininkas gali pats ramiai pasakyti, kad, žinote, Etikos ir procedūrų komisijos išvados nieko nevertos, tada baikime žaisti tą komediją. Priešpiet sukuriame vieną precedentą, kai keičiame, ką norime…

PIRMININKAS. Neiškraipykite mano žodžių. Aš pasakiau, kad nėra išvadų, bet ne jos yra nieko vertos. Jūs pats tai pasakėte. Vadovaukimės ne įspūdžiais. L.Graužinienė.

L.GRAUŽINIENĖ. Aš norėčiau kolegoms priminti, kad praėjusį kartą, kai pranešėjas teikė skubos tvarką, buvo labai motyvuotai paaiškinta, dėl ko teikiama skubos tvarka. Aš nematau, dėl ko mes ginčijamės.

PIRMININKAS. Beje, man sako, kad buvo pritarta. V.Žiemelis – paskutinė replika.

V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau tiktai patikslinti, kad ne skubos tvarka, o ypatingos skubos tvarka. Tarp kitko, aš pats klausiau gerbiamojo Č.Juršėno, tuo metu pirmininkavusio, kur Seimo Pirmininko įgaliojimai. Jis man jų neparodė. Šiandien mes turime Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą. Gerbiamasis Pirmininke, jūs pasižiūrėkite – komisija nusprendė. Ką ji nusprendė, parašyta 3 punkte: „Seimo Pirmininkas siūlyti įstatymus ir Seimo nutarimų projektus svarstyti ypatingos skubos tvarka gali tik motyvuotu teikimu“. Nusprendė, kad tik taip galima…

PIRMININKAS. Mes ateityje taip ir darysime.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Pirmininke, motyvuoto teikimo nebuvo, nes jūsų salėje nebuvo. Nebuvo raštiško… Pripažinkime, kad esame šiuo atveju kalti. Negalime eiti kaip buldozeriai.

PIRMININKAS. Ačiū. Baigiame. Dar kartą aiškinu, kad Etikos ir procedūrų komisija rekomenduoja taip daryti ir siūlo ateity teikti motyvuotą teikimą, ką, manau, ir darysime. (Balsai salėje) Jeigu dėl to paties, aš tada nutraukiu diskusijas. Jeigu jūs dėl to paties, tada iš karto įspėju. Prašom. N.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš norėčiau, kad jūs, visos pusės, truputį nusiramintumėte ir pažiūrėtumėte į tai logiškai. Jeigu buvo užregistruoti du projektai kaip alternatyvūs, mes, komisija, atkreipėme dėmesį, kad nepakankamai preciziškai tai padaryta, bet jeigu jie buvo, kad nesugriautume procedūros, vieną iš tų projektų Seimas privalo pasirinkti svarstymo stadijos metu arba pagrindinio komiteto teikimu privalo vieną atmesti, kitą imti toliau svarstyti. Šiandien vienas iš projektų yra juodas, išbrauktas. Taigi mes pirmiausia turime atkurti darbotvarkę, įtraukti tą pagrindinį projektą, balsuoti dėl jo atmetimo ir toliau daryti…

PIRMININKAS. Ačiū už šį pasiūlymą. Balsuosime, ar įtraukti į darbotvarkę. Dabar H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš manau, kad Etikos ir procedūrų komisijos išvados tikrai yra labai svarbios, bet bet kuriuo atveju dėl jų turi apsispręsti Seimas, todėl aš siūlau nutraukti šias absurdiškas diskusijas ir balsuoti. Balsavimo metu mes apsispręsime, kaip reikia elgtis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar aš noriu paaiškinti. Yra du pasiūlymai, išplaukiantys iš šios išvados: pirmasis – balsuoti, ar procedūra išlieka ta pati, (šis sprendimas yra orientuotas į ateitį) ir ateity vadovautis šiuo išaiškinimu, antras – balsuoti dėl darbotvarkės papildymo, įtraukiant laikinąjį verslo mokestį į mūsų darbotvarkę, ir šiuos du klausimus svarstyti kartu. Ar aišku, dėl ko mes turime apsispręsti? Aišku. Dar E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Pirmininke, jūs klausiate ir pats atsakote. Iš tikrųjų…

PIRMININKAS. Aš pats pirmininkauju, man lengva tą daryti.

E.MASIULIS. Aš tik noriu pasakyti, kad mes negalime įtraukti antrojo projekto, nes Seimas ryte apsisprendė neįtraukti jo į darbotvarkę dėl aiškios priežasties, nepraėjo 72 valandos komiteto išvadų… Mes negalime balsuoti pažeisdami įstatymą. Lygiai toks pat yra siūlymas ir dėl pirmo varianto – jūs siūlote balsuoti, ar pažeisti įstatymą, ar nepažeisti įstatymo. Pirmininke, negalima šantažuoti taip Seimo.

PIRMININKAS. Jūs neteisingai formuluojat…

E.MASIULIS. Žiūrėkite, Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad įstatymas yra pažeistas.

PIRMININKAS. Aš aiškinu dar kartą. Aiškinu, ach, jums nereikia, tada balsuojame. Tada viskas, išsidavėte. Dabar prasideda balsavimas. Pirmasis klausimas, ar tęsiame nagrinėjimą… Č.Juršėnas nori. Gerai. Prašom. (Balsas iš salės) Nori atsiprašyti, kad Seimą… Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, jeigu reikia ko atsiprašyti, tai aš esu tas, kuris gali atsiprašyti. Kitiems liežuvis neapsiverčia. O aš galiu atsiprašyti, bet šiuo atveju, mielieji kolegos, ypač tie, kurie dirbate daugiau negu pusę metų… (Balsai salėje) Minutėlę! Jeigu dirbate daugiau negu pusę metų, turėtumėte žinoti, kad ir Konstitucija, ir Seimo statutas skiria šiurkščius ir nešiurkščius pažeidimus. Šiurkštūs pažeidimai sukelia juridines pasekmes ir Konstituciniame Teisme taip pat. O šiuo atveju, jeigu ten neišlaikytas terminas arba pateiktas teikimas be motyvų, tai nėra šiurkštus pažeidimas. Štai į mane žiūri J.Veselka ir aš jam perskaitysiu, manau, mielo Prezidento dekretą. „2004 m. kovo 3 d., vadovaudamasis Konstitucijos straipsniu, teikiu Seimui ypatingos skubos tvarka ratifikuoti“. Gal man parodytumėte, kuriame Konstitucijos straipsnyje yra ypatinga skuba? O dabar pasakyti, kas pasirašė? R.Paksas. (Balsai salėje) Ne, ne, aš galiu ir daugiau pavyzdžių pateikti. Yra ir daugiau pavyzdžių. Žodžiu, minutėlę, klausimas, gerbiamieji kolegos, yra toks. Praktika per 15 metų yra tokia, kad kai yra pateikimas ir kai yra svarstymas, pagrindinis pranešėjas paaiškina projekto svarbą ir po to pirmininkas, jeigu jis yra, jeigu jo nėra, jo pavedimu tas, kuris veda posėdį, ar gerbiamasis G.Steponavičius, ar A.Pekeliūnas, ar V.Muntianas, ar Č.Juršėnas, ir pasako šitai. Raštiško pavedimo niekas niekada nereikalavo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Atrodo, jau laikas, ar ne? Mes iki išnaktų šiandien dirbsime. J.Veselka.

J.VESELKA. Aš labai trumpai. Gerbiamasi Juršėnai, jūs paminėjote, kad Prezidentas R.Paksas pateikė ypatingos skubos tvarką, kurios nėra Konstitucijoje, už tai buvo Prezidentas pašalintas iš pareigų. Nejaugi jūs norite būti taip pat pašalintas?

PIRMININKAS. Nenukrypkite. Nenukrypkite į šoną.

Č.JURŠĖNAS. Vieną sekundę. Jeigu J.Veselka man tai įrodys, prašom. Aš atidirbau.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime, ar nagrinėti šiandien Laikinojo socialinio mokesčio įstatymą ypatingos skubos tvarka? Prašom balsuoti. Kas už tai? Aš išdėsčiau du kartus, bet pasakė, kad nereikia.Girdėjau atsakymą, kad nereikia mums šito. Du kartus išdėsčiau. Stenogramą paimsiu ir įteiksiu kiekvienam.

60 – už, 25 – prieš, 6 susilaikė. Nagrinėjame toliau šį įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Prašom pradėti diskusijas. R.Palaitis. Kviečiu į tribūną. Susikaupkime diskusijoms.

R.PALAITIS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, man, aišku, kaip ir visai frakcijai, pirmiausia kelia nuostabą, kai ypatinga skuba taikoma įstatymui, pagal kurį mokestis įsigalios tik nuo kitų metų sausio 1 dienos. Laiko iki to yra labai daug ir kam čia reikia ypatingos skubos? Bet čia, taip sakant, palikime tą istorijai.

O dabar dėl socialinio mokesčio. Pats pavadinimas „Socialinis mokestis“. Man rodos, pats komiteto pirmininkas ponas Jonas tikrai pro ūsą šypsosi, bet vis tiek sako, kad tai yra teisinga. Nors bet koks mokestis yra biudžeto pajamos, taip? O biudžeto išlaidos, arba kaip finansininkai sako, asignavimai, yra nustatomi tam tikrų metų Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, o ne kažkokiam daliniam mokesčių įstatyme. Tai prieštarauja patiems mūsų valstybės finansų principams, biudžeto sudarymo principams, Biudžeto sandaros įstatymo patiems pagrindams.

Na, gerai, vadinasi, pavadinome socialiniu mokesčiu, gal ką nors apgausime, gal liaudis supras, kad mokesčio pakėlimas yra dėl kilnių socialinių tikslų. Čia norėčiau prisiminti tokią istoriją, kai kaimynas Petras dviem savo sūnums studentams davė „po Maironį“ – po 20 litų. Vienas sūnus užrašė ant to banknoto: „Čia bus knygai nusipirkti“, o kitas sūnus nuėjo, įdėjo į kreditinę kortelę ir pasakė: „Ai, kai reikės aš tą knygą nusipirksiu iš kreditinės kortelės“. Pirmasis prisiminė ir laikė piniginėje su užrašu: „Ne, tas pinigas bus knygai nusipirkti“. Tai mūsų valstybė iki šiol elgėsi civilizuotai. Buvo biudžeto pajamos, buvo biudžetas sudaromas ir asignavimai paskirstomi. Ką, nuo dabar mes elgsimės visiškai kitaip? Pasakysime, kad tie 400 mln. eis būtent socialinėms programoms? Tada mes pažiūrėsime, ar iš tikrųjų 2006 metų biudžete socialinės programos padidės 400 mln. litų. Aš įsitikinęs, kad to nebus. Paprasčiausiai reikėjo pavadinti šitą dalyką „Pelno mokesčio laikinas padidinimas“, tada būtų labai daug problemų atkritę.

Dabar apie pinigus. Dar truputį apie pavadinimą. Yra nusistovėjusi praktika (ir visame pasaulyje dažniausiai taip būna), kad mokestis yra pavadinamas pagal apmokestinimo bazę. Mokestis šį kartą nuo pelno, tai turėtų būti pelno mokestis. Mes turėjome kelių mokestį. Liepos 1 d. jis baigiasi. Tai anachronizmas, kilęs iš to, kad mes dar kažkada turėjome tokį Kelių fondą, bet jeigu finansininkai prisimenate, tas Kelių fondas jau seniai perorganizuotas į valstybės biudžeto programą. Taigi jau ir tos paskirties nėra.

Dabar apie pinigus. Prisiminkime tokį dalyką, kad sumažinus gyventojų pajamų mokesčių tarifą, kaip dabar mes jį mažiname, nuo 2006 metų vidurio, vis dėlto 2006 metais planuojamas (absoliučius skaičius žiūrint) gyventojų pajamų mokesčio surinkimas. Pajamos bus didesnės, finansininkų prognozavimu bus didesnės nuo 4 iki 5%. Jeigu dar galėtume pasverti tokius faktorius, kad galbūt sumažės „vokelių sistema“, tai tas augimas galėtų būti dar didesnis. Vadinasi, jokių skylių biudžete nesusidaro, mes negalime kalbėti apie biudžeto skyles, turime kalbėti apie papildomus apetitus. Labai paprasta skirstyti pinigus, aš skirstau pinigus, esu geras dėdė, duodu tam, duodu kitam. Aišku, kuo daugiau pinigų paskirstysiu, tuo geresnis dėdė būsiu visiems. Štai tikroji mokesčio įvedimo priežastis. Ir įvedamas jis yra tik šiai kadencijai, kad kaip tik šios kadencijos dauguma būtų geresni dėdės ir turėtų daugiau ką paskirstyti. Principas – valdžia davė, o kad prieš duodama valdžia turėjo atimti, kam tai įdomu. Nebent tiems, iš ko tas yra atimama.

Mano supratimu, didelio poreikio iš viso to mokesčio įvesti nėra, 2006 metų biudžetas bus labai normalus ir be to mokesčio. Įvedus šitą mokestį, mano supratimu, gerokai sumažės Lietuvos investicinis patrauklumas ir labai tikėtina, kad dėl to ūkio vystymasis tikrai sulėtės. Jis dabar jau po truputį lėtėja, bet dar šio mokesčio įvedimas tikrai prisidės prie ūkio plėtros sulėtėjimo. Mūsų, liberalcentristų, nuomone, yra rezervai ne kokių nors „naujų“ mokesčių įvedimas, ar mokesčių didinimas, o pagrindiniai rezervai vis dėlto yra kova su šešėline ekonomika, kova su kontrabandos srautais ir, svarbiausia, ko mes dažnai nenorime pripažinti, – tai racionalus valstybės valdymas. O dabar yra didinamas valdininkų skaičius. Jau šiandien. Tada sakoma, mes neturime pinigų jam išlaikyti, reikia įvesti papildomą mokestį. Kažkodėl jis pavadinamas socialiniu. Kažin kiek tai turi bendra su socialiniais reikalais? Todėl mes, Liberalcentristų frakcija, nebalsuosime už šį įstatymą ir siūlome ir kitiems nariams nebalsuoti už jį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Mazuronį. Kol V.Mazuronis eina į tribūną, dėl vedimo tvarkos J.Razma. Prašau.

J.RAZMA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, pagal mūsų darbotvarkę 16 val. turėjo būti Specialiųjų tyrimų tarnybos ataskaita. Ar tai, kad ši ataskaita akivaizdžiai nusikels kokiom dviem valandom vėliau, išreiškia jūsų požiūrį į šios tarnybos darbo nereikšmingumą ir manote, kad vadovas čia valandų valandas gali tuščiai sėdėti laukdamas, kada mes teiksimės jį pakviesti į tribūną? Jeigu matote, kad mes sunkiai spėjame, gal būtų protingiau nukelti tą ataskaitą arba leisti kalbėti dabar?

PIRMININKAS. Ne, dabar…

J.RAZMA. Jeigu mes patys sujaukiame darbotvarkę, tai kodėl mes tuo apsunkiname kitus kviestus pareigūnus?

PIRMININKAS. Gerai, kad jūs kritiškai vertinate save ir mus visus. O dėl pono Povilo Malakausko, tikrai, kol kalbės V.Mazuronis, mes pagalvosime, kokį sprendimą priimti. Prašau.

V.MAZURONIS. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu Liberalų demokratų frakcijos vardu. Liberalų demokratų frakcija nepritaria teikiamam įstatymo projektui. Pagrindinės priežastys, dėl kurių mes negalime pritarti šiam Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo projektui, yra šios. Pirma, liberalai demokratai pasisako prieš mokesčių didinimą ar naujų mokesčių įvedimą. Tai mes žadėjome ir mūsų rinkėjams per ne taip seniai vykusius rinkimus į Seimą. Kiek aš atsimenu, tą patį žadėjo ir visos politinės partijos. Mielieji kolegos, tą patį žadėjote ir visi jūs, Seimo nariai, rinkėjams, kad mokesčių mes nedidinsime ir naujų neįvedinėsime.

Taigi tesėdama pažadus, duotus mūsų žmonėms, kurie mus išrinko, Liberalų demokratų frakcija negali pritarti šiam siūlomam projektui. Mūsų nuomone, siūlomas mokestis – tai naujas mokestis, kurį galų gale sumokės visi Lietuvos žmonės.

Antras dalykas, mums ne visai gražiai atrodo naujai įvedamą mokestį vadinti socialiniu mokesčiu. Manau, kad tai yra bandymas (ir nelabai sąžiningas) klaidinti žmones. Tai yra paprastas pelno mokesčio didinimas. Mums atrodo, kad taip ir derėtų sakyti. Bent jau Seime atvirai sakyti netiesą Lietuvos žmonėms tikrai turbūt nederėtų. Taigi dėl šių priežasčių, kaip aš jau iš karto pasakiau, Liberalų demokratų frakcija teikiamam įstatymo projektui nepritars.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Veselka. Prašau. Tuoj sutarsime dėl laiko ir pranešiu tada dėl dienos. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, jeigu būtų didinamas tik šis mokestis, jam būtų galima ir pritarti. Bet kai jūs kompleksiškai bandote spręsti šią problemą, išeina negerai. Kodėl išeina negerai? Turime pabrėžti, kad Lietuvai investicijos yra labai svarbu. Kadangi mes traktuojame, kad investicijos labai svarbu, todėl pelno mokestį nustatėme 15% pelnui ir jeigu dividendus išmoki, dar 15%. Mes lyg ir parodėme, kad investicijos yra labai svarbu. Šiuo mokesčiu, kai mes apmokestiname visą pelną papildomai 4%, vadinasi, šiais procentais apmokestiname ir tą verslininką, kuris 100% nori investuoti gautą pelną, negalvoja jo panaudoti asmeniniam vartojimui. Ir mes atimam. Sakysime, jeigu verslininkas uždirbo 10 mln. pelno, mes vietoj 1 mln. 500 iš jo atimam 1 mln. 900 tūkst., vadinasi, 400 tūkst. mes atimame dėl to, kad jis nesukurtų darbo vietų, nepradėtų mokėti papildomo fizinių asmenų mokesčio ir t.t.

Antras momentas, asmeniniam vartojimui gaunamos pajamos iš pelno ir iš darbo. Kodėl pas mus asmeniniam vartojimui gaunamos pajamos iš pelno apmokestinamos tik 15%, o iš darbo gaunamos asmeninės vartojimo pajamos apmokestinamos 33%, po dvejų metų žadate 24%. Vadinasi, vienas, kuris taip pat valgo, moka 15% arba daugiau prabangai skiria, kitas, kuris neturi ko valgyti, moka 33%, po to 24%, vadinasi, apie tai reikėtų pagalvoti. Jeigu reikia spręsti šią problemą, aš siūlau apmokestinti tik dividendus. Tos pelno dalies, kuri eina investicijoms, neapmokestinti, nes jūs žadate savo programoje tuos pinigus skirti irgi nedarbui įveikti. Negi jūs, atimdami iš verslininko, manote, kad per valstybinį finansavimą jūs padėsite geriau spręsti nedarbo klausimus? Ne.

Aš vakar parengiau įstatymo projektą, kuriame siūlau pakeisti Pelno įstatymo 33, 34 ir 35 straipsnius, t.y. dividendams išmokamą pelną apmokestinti kaip ir fiziniams asmenims 24%. Štai mes ir išsprendžiame kompleksiškai. Jeigu nori investuoti, investuok, turtą kaupk, paskui parduosi, gausi daug pajamų. Bet jeigu nori pravalgyti, mokėk vienodai, kaip už darbą, taip ir už tą.

Štai yra labai paprastos mano pelno įstatymo pataisos. Ir aš prašyčiau, jeigu galima, kitą savaitę pateikti ir galbūt mes šį įstatymą priimtume vietoj to socialinio. Ir bus labai teisingai: apmokestiname ne visą pelną, o dividendus, t.y. asmeniniam vartojimui, o skatiname toliau investicijas. Ir tą socialinį mokestį galima logiškai valdyti taip, kad paties Pelno įstatymo kaip socialinio nekeičiame. Todėl aš siūlau šiam įstatymui nepritarti, eiti logiškai, būtent Pelno mokesčio pakeitimo įstatymo linkme. Ir gausime geresnį rezultatą negu dabar. Toks mano pasiūlymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada tikrai laukiame jūsų pasiūlymų. (Balsas salėje) Yra. Tai mes gal svarstysime šiandien. Toliau kalbės A.Čaplikas. Prašau. Atsiprašau, kol eina A.Čaplikas, ar pritartumėte, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos ataskaita būtų nukelta į kitą posėdį? Nes peržiūrėjęs darbotvarkę tikrai galiu pasakyti, kad nespėsime šiandien išklausyti. Tiesiog norime atsiprašyti P.Malakausko ir paprašyti jį geranoriškai reaguoti į mūsų šiandieninę darbotvarkę. Lauksime jo kitame posėdyje. Prašau. A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas iš tikrųjų nepatinka žiūrint į visą mokesčių reformą? Aišku, galima teikti siūlymus, kaip daro ponas J.Veselka, tikintis, kad bus išgirstas sveiko proto balsas, kad bus išgirsti argumentai, kad bus atsižvelgta į skaičius ir galbūt valdančioji dauguma tam paklus ir kažką pakoreguos. Tačiau aš neturiu tokios iliuzijos, todėl mano kalba bus kiek politinė. Žiūriu, kaip viskas gimė ir ką tai priminė. Priminė tam tikras kažkokio šešėlinio grobio dalybas. Du mėnesius jūs ten kažką dalijotės. Ką – niekaip negali suprasti. Dalybų metu „krito“ finansų ministras, buvęs finansų ministras Algirdas Butkevičius, ir, kiek supratau, vienas iš dalybų pozicijų buvo finansų ministrų portfelis.

Aš tai dabar suprantu ir pradeda ryškėti, kad, matyt, čia buvo ne mokesčių reformos esmė, o buvo sau palankus arba priimtinas, arba reikalingas finansų ministras, nes jeigu dabar pažiūrėsime, ką mes svarstome, yra tai, ką pasiūlė finansų ministras.

Tai kas gi čia dabar įvyko? Kodėl diena iš dienos keitėsi pozicijos, buvo kvailinama visuomenė, Seimo nariai ir niekaip nebuvo galima surasti, kas buvo iš karto paprasta ir aišku, – taip, kaip yra dabar? Tai yra jūsų pozicija, mes ją gerbiame, mes turime kitą nuomonę, einame į svarstymus, ginčijamės. Du mėnesius migloje, lyg tamsiame kambaryje, vyksta kažkokios dalybos. Žinot, toks vaizdelis, kai tamsią naktį vilkų mūšyje, kuriame girdisi urzgimas ir kartkarčiais blyksteli iltys, ir po to girdėti nukrintančio kūno (…) parkrito kažkas, šiuo atveju vienas, antras. Per tą laiką susidarė toks įspūdis. Deja, apgailestauju, kad Seimas nepritarė Liberalų ir centro sąjungos frakcijos siūlymui dėl rezoliucijos dėl Lietuvos fiskalinės politikos krypčių svarstymo Seime. Mes iš tikrųjų bandėme pateikti gana rimtą dokumentą, ne politinį, jums svarstyti, kaip galimas alternatyvas, sakykime, jeigu yra biudžeto lėšų trūkumas sumažinus gyventojų pajamų mokestį. Aš gerbiu jūsų politinį norą turėti biudžete daug lėšų prieš rinkimus. Ko gero, kiekviena Vyriausybė taip darytų. Bet jūsų pasirinkti būdai didinti mokesčius veda į niekur. Jūs šiandien nenorite net kalbėti ir galvoti apie galimybę gauti papildomų įplaukų į biudžetą kontroliuojant kontrabandą. Mes siūlėme parengti programą kovoti su kontrabanda, to šiandien verkiant reikia.

Nenorite galvoti, kaip galima kovoti su PVM grobstytojais, kad gautume papildomų įplaukų. Jūs einate lengviausiu keliu: didinti mokesčius, o visa kita kaip nors susitvarkys. Dėl to aš apgailestauju. Na, vis dėlto tokia jūsų politinė valia turėti daug pinigų, prieš savivaldybių rinkimus dalyti, būti geriems politikams yra priimtina turbūt kiekvienam politikui, bet būdai pasirinkti ne tie. Vėlgi, matyt, mes būsime teisūs po poros metų, kai grįšime prie šių įstatymų svarstymo pamatę, kad mūsų išsakytos pastabos buvo teisingos. Naudos nebus, biudžete įplaukų galbūt ir padidės, ūkio plėtra nuo to nepaspartės, o problemų patys sau pridarysite dar daugiau.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Steponavičius. Ruošiasi A.Kubilius.

G.STEPONAVIČIUS. Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos, 9 Seimo nariai užsiregistravo. Leiskite jūsų paklausti, ar yra bent vienas valdančiosios daugumos atstovas, norintis šia tema dalyvauti diskusijoje, kalbėti ir ginti poziciją? Labas rytas, pone Bradauskai! Užsinorėjote, ar ne?

Man labai gaila, kad iš tiesų, ko gero, patys nepatogiai jaučiatės, ponai, dėl gana nevėkšliško pasirinkto būdo apskritai svarstyti klausimus. Tas nepatogumas šiandien galbūt paaiškinamas tuo, kad net nenorite jo viešai paskelbti. Apsisprendėte, kad žmonės neverti būti supažindinti su šiuo projektu, nes jis gimė ir buvo įregistruotas tik prieš savaitę. Mename akimirkas žavingas, kai prieš pusę metų Darbo partija sakė – tarsimės su žmonėmis. Žmonės yra ignoruojami, jų nėra klausiama.

Štai šio mokesčio svarstymo ir priėmimo kontekste tos žavingos akimirkos dingo kaip rūkas. Manau, tai yra patvirtinimas, kad tai buvo tik retorika.

Šiandien norėčiau kalbėti apie kelis aspektus, kurių mano kolegos dar neminėjo. Deja, šiandien jūsų tonas yra gana atsainus. Manau, bene liūdniausias aspektas yra požiūris į žmones. Užkabinti pavadinimą, kuris iš esmės neturi nieko bendro su paties įstatymo esme pasakant, kad būtent socialinėms reikmėms bus surinkti papildomai keli šimtai milijonų, o paaiškės, kad tie pinigai ir nenukeliaus lyginant su tuo, kiek, tarkime, šiais metais socialinėms reikmėms yra skiriama. Nebus padidėjimo ar realaus pagerėjimo. Mes matysime, kad tai yra faktiškai dar viena žmonių apgavystė. Manau, galima jums dar daug kartų priminti, kiek ir kokių kitų alternatyvių būdų tai pačiai problemai, tariamai biudžeto nesurinkimo problemai, spręsti siūlė ir opozicija, ir finansų ekspertai, Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Kontrabandos klausimai. Manau, jūsų požiūrį į kovą su kontrabanda ir nenorą siekti didesnio surinkimo, apie ką kalbėjo A.Čaplikas, patvirtina praeitą savaitę Vyriausybės priimtas sprendimas panaikinti Ministro Pirmininko vadovaujamą komisiją, kurioje buvo sutelktos pajėgos, ir palikti tai žemo lygio žinybinei ekspertų komisijai, neva sprendžiančiai kontrabandos mažinimo klausimus. Be abejo, čia buvo iki 200 mln. rezervas, kuris galėjo būti išnaudotas, jeigu būtų principingai pažiūrėta.

Kitas būdas – valdymo išlaidų apribojimas. Per pastaruosius trejus metus kasmet valdymui skiriamos išlaidos biudžete buvo didinamos vidutiniškai nuo 100 iki 150 mln. litų. Yra paskaičiuota ekspertų, kad vien nedidinant valdymo išlaidų, mažinant pajamų mokestį, buvo galima sutaupyti 130 mln. litų. To nebuvo net svarstyta kaip realaus varianto.

Privatizavimo klausimas. Be abejo, sutinku, kad pagal finansų ir biudžeto logiką, skolinimosi dalykus neišeina vien tik iš privatizavimo gautų lėšų skirti, tarkime, biudžeto reikmėms. Jeigu jau pasirinkote laikinąjį socialinį mokestį, kuris taip pat prieštarauja daugeliui įstatymų, kodėl nesvarstyti idėjos pardavus Rytų skirstomuosius tinklus išspręsti iš esmės ir spartesnį indėlių grąžinimą, ir kartu spręsti biudžeto subalansavimo klausimus.

Dar vienas šaltinis, apie kurį taip pat nebuvo iki galo kalbėta, – grįžti prie tos pačios Konvergencijos programos. Ekspertai pripažįsta, kad peržiūrėjimas ir didesnio deficito, tarkime, dviem ar trimis dešimtosiomis procento, neatsilieptų mūsų pasirengimui prisijungti prie eurozonos. Manau, jūs patys svarstote, kad prie to paties klausimo neišvengiamai turėsite grįžti. Jūs pasirinkote tą būdą, kuris jums atrodė paprastas: viena ranka paimti, sumažinti, kita ranka padidinti ir turėti sau ramų gyvenimą.

Manau, tokio sprendimo apibendrinta išvada – dėl trumpalaikių interesų yra aukojami ateities – kelerių metų valstybės ekonominio augimo interesai.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Ruošiasi E.Klumbys.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes manome, stiprūs politikai, stiprios partijos, stiprios valdančiosios koalicijos gali sau leisti pripažinti, kad suklydo. Šiandien matome daug konkrečių pavyzdžių, kad šiai valdančiajai koalicijai tokios stiprybės neužtenka. Neužtenka net ir pripažinti, kad suklydo elementariose procedūrose. Ką padarysi. Ką padarysi, kad valdančiajai koalicijai stiprybės užtenka tik ten, kur ji turi labai pragmatinių interesų.

Štai visą mėnesį matėme, kaip ministras A.Butkevičius kovojo su apyvartos mokesčiu, o valdančiosios koalicijos politinė taryba, pasirodo, kovojo su ministru A.Butkevičiumi. Šiuo atveju stiprybės valdančiajai koalicijai užteko – įveikė ministrą. Nėra ministro – nereikia ir apyvartos mokesčio. Sveikinu valdančiąją koaliciją su tokiu dideliu laimėjimu.

Antras dalykas, ką norėčiau pasakyti apie šį konkretų mokestį. Iš tiesų susiduriame su labai įdomiu reiškiniu, kuris, maniau, Lietuvoje yra paplitęs tik tam tikruose sluoksniuose, nors ir plinta, ir vyskupai kreipiasi perspėdami, kad okultizmas yra pavojingas dalykas, bet, pasirodo, ir valdančioji koalicija yra paveikta to paties reiškinio, pavojingo reiškinio, t.y. bando užkalbėti tikrovę. Ryškiausias užkalbėjimo pavyzdys yra bandymas paprastą ir akivaizdų sprendimą pavadinti socialiniu mokesčiu. Tai niekas kitas, tik politinio okultizmo pavyzdys ir reiškinys. Aš visiškai gerai suprantu, kodėl dėl jo pavojų perspėja ir Bažnyčia.

Ką reiškia šios srities socialinis mokestis? Tai reiškia, matyt, tai, kad iki šiol su socialinėmis problemomis, su skurdu ir socialine atskirtimi valdančiajai koalicijai nesisekė kovoti. Dabar susiima, sutelkia visas jėgas, numoja rankomis į visas procedūras ir ima kovoti su tokiais blogais reiškiniais. Todėl įvedamas naujas mokestis, kuris padės visiems mums Lietuvoje gyventi geriau.

Mes labai atidžiai žiūrėsime, kad įgyvendinant šį mokestį socialiniams reikalams, sudarant naują biudžetą, nebūtų sumažinta nė vienu centu, kuris dabar yra skiriamas, o štai šie pinigai būtų pridėti įgyvendinti tam tikslui, kuriam šis mokestis yra skirtas. Į šį dalyką, aš jums pažadu, mes žiūrėsime labai principingai, kad kiekvienas šio įstatymo žodis būtų įgyvendintas preciziškai. Manau, kad šis įstatymas taip pat reikalaus dar ir to, kad kitų metų biudžeto įstatyme būtų sudaryta speciali biudžetinė programa, tokia buvo Kelių plėtros programa, į kurią šie pinigai turės patekti, bet tik tai programai ir galima bus šiuos pinigus naudoti, nes parašymas, kad šis įstatymas yra skirtas socialinių programų ir priemonių, mažinančių skurdą ir socialinę atskirtį, vykdymo finansavimui, reiškia, kad kitų metų biudžete turės būti speciali biudžetinė programa. Mes į tai taip pat labai atidžiai žiūrėsime.

Ir paskutinis dalykas. Jeigu įsivaizduojama, kad laikinas mokestis privers verslą, kuris gauna pelną, laikinai mokėti didesnį mokestį, manau, tai yra paprasčiausiai bandymas užkalbėti tikrovę. Manau, kad verslas laikinai didesnę pelno dalį paprasčiausiai investuos į savo gamybos plėtrą ir mes turėsime iš viso šito didelio triukšmo labai didelį ir gražų švilpuką, kuriuo galėsime gražiai pašvilpti.

PIRMININKAS. Toliau E.Klumbys. Ruošiasi R.J.Dagys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš pirmiausiai norėčiau pradėti nuo šio įstatymo priėmimo būdo. Vis dėlto tai yra mokesčių įstatymas, svarbus įstatymas. Turbūt nė vienoje normalioje civilizuotoje šalyje, Vakarų pasaulio, į kurį mes taip orientuojamės, kurio privalumus mes taip deklaruojame, nėra, kad mokesčių įstatymus, net menkiausias pataisas priimtų nepaprastos skubos tvarka. Šiuo atžvilgiu mes turbūt net ir čia jokiems Rytams neprilygstame, išvis esame kažkokie unikalūs.

Dabar dėl paties įstatymo iš esmės. Paskutiniu metu galutinai paaiškėjo, kad šis mokestis yra skaičiuojamas nuo pelno. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad ministras A.Butkevičius buvo teisus atkakliai reikalaudamas, kad tas mokestis būtų skaičiuojamas nuo pelno. Kodėl jo nebuvo atsiprašyta ir kodėl pagaliau jis nebuvo grąžintas į finansų ministro postą? Jis buvo teisus. Taigi išvada viena – ministras A.Butkevičius krito ne dėl to. Priežastys yra kur kas gilesnės, manau, mes apie tai sužinosime ateinančiais metais.

Toliau. Labai elementarus klausimas. Mes suprantame, biudžete bus skylė, jei nebus šio mokesčio. Tai kodėl mes nepaliekame to buvusio kelių mokesčio, kam mes apgaudinėjame žmones tą patį mokestį pavadindami kitais pavadinimais? Ar dėl to, kad jeigu mes ant negro užkabinsime lentelę, kad tai baltasis, jis pasidarys baltasis? Jis vis tiek bus negras. (Balsai salėje)

Dar vieną dalyką noriu pasakyti. Šis mokestis iš esmės yra dvigubas pelno apmokestinimo mokestis. Kyla kitas klausimas: kodėl šis mokestis ne nuo apyvartos, taip jį būtų kur kas paprasčiau surinkti ir galbūt kur kas geriau paimti? Bet atsakymas, mano nuomone, labai paprastas: mokestis nuo apyvartos paliestų stambiuosius, įkliūtų ir mūsų „Maxima“, „Palink“ „Iki“, „Lietuvos dujos“, „Dujotekana“, tai yra būtent patys stambiausi mūsų politinių partijų finansuotojai. Šioje situacijoje geriau neiti šiuo keliu, o eiti būtent skaičiuojant nuo pelno. O pelną didieji, patikėkite, moka slėpti, moka parodyti taip, kad jo turi labai nedaug.

Dar aš norėčiau paklausti, nes kol kas negirdėjau atsakymo. O ką mes darysime 2008 metais, kai nebus šio mokesčio, kai, kaip parašyta įstatyme, pasibaigs šio įstatymo galiojimo laikas? Tada mes galbūt sugalvosime kokį pagalvės mokestį, dar kokį nors mokestį? Aš manau, kad tikrai reikės 2007 metų pabaigoje stipriai pasukti galvą, kaip mes gyvensime toliau.

PIRMININKAS. Noriu atkreipti dėmesį, kad jūsų pavartotas žodis apibūdinant juodaodžius yra įžeidžiantis ir, kaip teigiate, normaliose civilizuotose Vakarų valstybėse nevartojamas.

Toliau kalbės R.Dagys. Ruošiasi K.Glaveckas.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, vargu ar mes čia dabar labai rimtai svarstome tą įstatymą, sprendžiu pagal mūsų nuotaikas salėje, bet vis dėlto man nesinorėtų iš šios tribūnos, kalbant apie mokesčių įstatymus, juokauti. Iš pradžių, kad geresnė nuotaika būtų mūsų valdančiajai pozicijai, norėčiau pakelti nuotaiką ir juos pagirti, gerai, kad jie atsisakė mokesčio nuo apyvartos ir mums po dvejų metų nereikės mokėti baudų, jeigu kas nors prisiteistų tas baudas iš… Europos Komisijos. Aišku, tai gerai. Bet žiūrint iš esmės, kalbant apie visą mūsų paketą, prisimenant, kad visus Seimo narius, esančius šiame Seime, žmonės vertina pagal tai, ką mes Seime priimame, nediferencijuoja, ar ta pozicija, ar opozicija, darosi liūdna. Kam mes pradėjome mokesčių reformą? Kad ji taptų patrauklesnė Lietuvai. Atsakykime į klausimą, ar ji tapo patrauklesnė po tokio svarstymo, kai keitėme ministrus, vėl grįžome atgal, sugalvojome naują pavadinimą, iš esmės niekam nesuprantamą ir nepaaiškinamą, lyg mes nemokėtume „Sodros“ mokesčio, neskirtume socialiniams reikalams specialaus mokesčio, kai įvedame dar kažkokį naują mokestį? Ką mes norime apgauti? Nieko neapgausime, tik vienas kitą pajuokinsime.

Ar mums dabar reikia eiti tuo keliu? Jeigu mes norėjome padaryti patrauklią Lietuvą, sumažinti mokesčius, tai ir numatykime tą mažinimą. Galėjome eiti normaliu keliu, mažinti visą mokesčių naštą, žiūrėti, kiek ateina naujų pajamų iš tamsaus šešėlinio verslo, dvigubų buhalterijų ir t.t., ką tie mokesčiai duoda per investicijas, papildomas pajamas, žiūrėti, ar mums papildomai reikia subalansuoti biudžetą. Iš tikrųjų mes dar turime ir rezervą galų gale šiek tiek padidinti ir savo fiskalinį deficitą, būtume nepakenkę eurui, jeigu būtume padidinę bent pusę procento, ir būtume tas visas rizikas padengę. Ir dabar, net ir sumažinus pajamų mokestį, fizine prasme pajamų mokesčio įplaukos į biudžetą padidės.

Vadinasi, vienintelis dalykas, kurio mums reikia, tai sumažinti savo apetitus, savo įsipareigojimus, savo politinius žaidimus ir atsižvelgti į realijas, kad mums reikia konkuruoti su dešimčia valstybių. Ne, mes šiuo keliu neiname, mes jaukiame tą sistemą, kuri dabar darosi visiškai nesuprantama, ir pirminių tikslų, patrauklumo tikslų, mes jau nebesiekiame. Mes įvedame papildomus mokesčius, pavyzdžiui, turto mokestį. Gal jį ir reikėtų įvesti žiūrint kitaip, žiūrint kitomis sąlygomis ir siekiant kitų tikslų, siekiant numatyti tam tikrą svertą savivaldybėms, bet mes iš jo gauname (…) 50 mln. Mes vien per savo „Lietuvos kurą“, neseniai tai nagrinėjo Seimo Antikorupcijos komisija, lengvai padovanojame 90 mln. Ramu, jokio tyrimo, Vyriausybės institucijos bejėgės ką nors padaryti. Rezervas yra iš karto. Tai kam mums erzinti žmones, kam juos kankinti, kai mes galime tas problemas išspręsti visiškai be to, nes iš esmės tai nieko nekeičia. Taigi aš siūlyčiau dar kartą mūsų valdančiajai koalicijai rimtai persvarstyti visas savo pozicijas, nebejuokinti žmonių su naujais visokiais pavadinimais, kai yra aišku, kad tai yra pelno mokestis, kuris paklius į bendrą katilą, kurį mes bendrai skirstysim, nebus jis kokios nors „Sodros“ valdybos atskirai administruojamas ir t.t., jokios kitokios programos čia nebus. Tiesiog mes juokinam žmones įvesdami naujus pavadinimus. Jeigu reikia įvesti pelno mokestį, tvarka, įveskite pelno mokestį. Čia jūsų reikalas. Bet nekomplikuokime tos sistemos ir nedarykime Lietuvos dar neaiškesnės. Nes Lietuvos patrauklumas visų pirma yra jos mokesčių sistemos stabilumas. Jeigu mes negalime pagerinti mokesčių sistemos, tai tada nejudinkim. Taip ateis investicijos be nieko. Bet jeigu mes sujaukiame ją, darome dar neaiškesnę ir neaišku, kas darosi, jeigu po mėnesio pasikeis dar vienas ministras ir vėl bus grįžta prie naujo mokesčio, kokio nors apyvartos, tai tada visos tos reformos pasieks visiškai priešingą rezultatą ir mes tikrai nieko gero Lietuvai neduosim.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu K.Glavecką. Replika – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš noriu pasakyti nebijodamas žodžio „negras“, kad žodis „negras“ yra lietuvių kalbos žodis, įrašytas lietuvių kalbos akademiniame žodyne. Aš turiu visą moralinę teisę vartoti šį žodį. Jeigu tame Vakarų pasaulyje yra pasiektas toks lygis, kad jau bijomasi tokių žodžių kaip“negras“, kaip „homoseksualas“, tai gal Seime priimkime įstatymą, kur tuos žodžius uždrausime vartoti lietuvių kalboje. Bus išspręsta visa ši problema.

PIRMININKAS. Kalbos žodyne galite rasti ir kitų nevartotinų žodžių. Taip, K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien mes turime dar vieną pavyzdį ekonominių problemų svarstymo politiniu aspektu. Bet visi puikiai suprantame, kad nuo to klausimas netampa aiškesnis ir nuo to mums visiems aiškiau nepasidaro. Mokesčių klausimas visuomet buvo ekonominis klausimas, tiktai politinio įgyvendinimo formos. Ta forma, kurią mes pasirinkome, jau prieš tai kalbėjusiųjų buvo kritikuota ir ji yra turbūt pats blogiausias pavyzdys, kaip nereikia daryti mokesčių pakeitimo, mokesčių reformų. Ekonomika yra dvirankė, gal ir daugiarankė. Bet jeigu paimsime šį mokestį ir nagrinėsime vien tik jį, be kitų mokesčių sistemos elementų ir padarinių, akivaizdu, kad mes negausime to atsakymo, kurio siekiame. Vienoje rankoje mes turime gyventojų pajamų mokesčio sumažinimą, kaip žinote, kuris iš tikro lems ir skatins darbo jėgos kainos augimą, gyventojų pajamų didėjimą, gal ne taip smarkiai, kaip prognozuojama, netektis iš tikro nebus tokia didelė. Kitoje rankoje mes turime pelno mokesčio padidinimą, kuris gal logiškai sektų iš pastarųjų metų tendencijų, kurios buvo darbo, kapitalo rinkoje ir žemės rinkoje. Reikia pasakyti, kad pastaruosius dvejus metus darbo užmokesčio fondas, darbo, kitaip sakant, darbo apmokėjimo fondo padidėjimas visų – ir privačių, ir valstybinių – kompanijų sudarė vieną milijardą litų. Pelno padidėjimas sudarė maždaug 3,2 mlrd. litų. Akivaizdu, kad kapitalas vis efektyviau naudojamas ir jis gauna daugiau pelno. Todėl tas argumentas, kad lyg ir turi būti padidintas pelno mokestis, iš tikro turi tam tikrą prasmę. Tačiau mes neužmirškime kito dalyko ir poveikio, apie kurį nebuvo kalbėta. Tai pelno mokesčio poveikį apskritai pagrindiniams mūsų ekonomikos sektoriams. Tokiam sektoriui, apie kurį mes mažai kalbame, bet visi žinome ir iš gyvenimo žinome, tai nekilnojamojo turto rinka. Kaip žinote, pastaraisiais metais apie 30% visų finansinių srautų sukasi kaip tik nekilnojamojo turto rinkoje, žemė, investicijos ir t.t. Šios investicijos yra ir pelningiausios. Jų pelningumo norma… Tai, kad viskas, kas investuojama, duoda vertės padidėjimą, vienaip ar kitaip yra pelnas. Pelningumas šiame ekonomikos sektoriuje sudarė 30–40%, priklausomai nuo metų. Iš esmės buvo galima ir nemokėti pelno mokesčio, nors tokį pelną… ir buvo padidinamas. Šito pelno mokesčio padidinimas iš esmės liečia gamybines organizacijas, aptarnavimo įstaigas ir kitas. Vadinasi, tiems, kurie uždirba pelną arba didina pridedamąją vertę iš gamybos steigdami įmones, gamindami, parduodami rinkai, iškovodami rinkas, iš esmės našta yra didinama. Kita dalis ekonomikos visiškai natūraliai gauna pelną, bet nemoka šio mokesčio arba kitokių mokesčių, kurie galėtų diferencijuoti tas pajamas.

Ką tai reiškia ekonomikos ilgalaikėje perspektyvoje ir struktūriniuose dalykuose? Tai reiškia, kad dalis pinigų, kaip ir anksčiau, tas didžiulis investicijų srautas eis ne į gamybą lietuviško kapitalo, ne į gamybą, ne į paslaugas, ne į tuos sektorius, kurie vienaip ar kitaip turi išplėstas rinkas ir išvystytas, bet į nekilnojamojo turto rinką. Aišku, vienas iš motyvų taip pat yra šešėlinių pinigų legalizavimas. Todėl nekilnojamojo turto rinka akivaizdžiai pasieks tokį tašką, apie tai jau kalba visi specialistai, kad ji turės sprogti. Jos sprogimas akivaizdžiai gali sukelti dideles finansines netektis tų investorių, tų žmonių ir struktūrų, kurios savo pinigus deda į nekilnojamąjį turtą ir tikisi, kad iš jų bus galima uždirbti kur kas daugiau negu iš bet kokio kito ekonomikos sektoriaus. Prisiminkime 1993–1994 metus, kai žmonės užstatydavo butus ir savo pinigus skolindavo bankams. Kuo tai baigėsi? Vadinasi, toks šio mokesčio įvedimas nesutvarkius mokesčių sistemos, jos administravimo, tų lengvatų ir struktūrų, kurios neapmokestinamos pelno mokesčiu, iš tikro nėra labai pagrįstas ir prasmingas. Todėl, mano supratimu, į viską reikėjo žiūrėti visiškai kitaip, sistemiškai, pamatuojant pelningumo normas ir vadovaujantis vienu paprastu principu – visos investicijos eina pagal pelno normą. Jeigu pelno norma aukšta, jos ten eina, jeigu maža, neina. Mes sumažinome pelno normą… padidinome pelno normą tuose ekonomikos sektoriuose, kurių iš esmės dabar yra gana sudėtinga padėtis ir ateityje ji bus dar sudėtingesnė. Todėl aš manau, priėmimas šio mokesčio, nors ir galima jį motyvuoti aritmetiniais dydžiais, strateginiu požiūriu yra nepamatuotas ir negeras. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymas diskutuoti valdančiajai daugumai sukėlė tokį norą B.Bradauskui ir V.Muntianui. Vieną minutę. B.Bradauskas. Pasiūlymas buvo. Negalėjo nepriimti šio pasiūlymo.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien svarstant šį klausimą labai išryškėjo, tiesiog net nereikia kokio nors ryškalo, deklaracijos ir veiksmai. Prieš rinkimus dešinė pusė deklaravo, kad jie yra už paprastą žmogų. Deja, šiandien kalbant pasirodė, kad yra visiškai kitas dalykas. Apie ką mes šiandien kalbame? Mes kalbame apie euro įvedimo būtinybę, o tai sukurs papildomai darbo vietų, mūsų paprasti žmonės galės gauti darbą ir taip išspręsti savo problemas. Deja, šiandien iš dešinės pusės yra didelis nenoras pasidalinti su tauta tuo, kuo reikėtų dalintis. Net verslininkai neprieštarauja ir mano, kad tikrai lemiamu momentu reikėtų pasidalinti su paprastais vargstančiais žmonėmis, dešinės pusės Seimo nariai tą ignoruoja. Kur yra logika priešrinkiminių pažadų ir panašiai, kai reikia iš tikrųjų pasidalinti? Mes kviečiame dalintis tik dvejus metus, kad palengvintume visų žmonių gyvenimą. Bet šiandien matome didelį pasipriešinimą. Aš labai apgailestauju, kad net libdemai pasidavė šiai agitacijai ir jų atstovai kalba prieš. Taigi aš tikrai noriu pakviesti jus, gerbiamieji dešinės pusės atstovai, būkime sąžiningi, duodami pažadėjus rinkėjams ir praktiškai vykdydami jų priesakus. Kas tai yra mokestis nuo pelno? 4 ir 3%. Kai buvo kalbama iš šios tribūnos, kad padidės mokesčių našta verslininkams ir panašiai, ji absoliučiai ne didėja, o mažėja, nes vieną mokestį keičiame kitu, be to, fizinių asmenų pajamų mokestį irgi mažiname 6 procentiniais punktais. Todėl nereikia apgaudinėti žmonių, nereikia skelbti kažkokių doktrinų, kad žlugs verslas, kad viskas bus blogai ir valstybė žlugs. Tai yra daroma paprastiems žmonėms, todėl aš kviečiu balsuoti už šitas pataisas. Iš tikrųjų lemiamu momentu pasidalykime visi – imkimės naštos ir verslas, ir paprasti žmonės.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu V.Muntianą baigti diskusijas. Bet jūs patys pasiūlėte tą daryti. Prašom.

Ne, ne, prašom, buvo pasiūlyta iš valdančiosios daugumos kam nors kalbėti. Tai kai sureagavo, jūs pykstate. Neteikite tada tokių siūlymų.

V.MUNTIANAS. Gerbiamieji, turiu pasakyti atvirai, mes labai lengvai pasiduodame provokacijoms. Jeigu mūsų prašo pasisakyti, mes būtinai pasisakysime bet kuriuo klausimu. O šiuo svarstomu klausimu noriu pasakyti, kad mes taip pat esame prieš mokesčius ir už tą mokesčių reformą, už naujus mokesčius pasisakome tik tuomet, kai mokesčių našta nedidėja ūkio subjektams, jeigu 2006 metus lygintume su 2005, o daugumai žmonių dėl to, kad mažiname gyventojų pajamų mokestį, našta netgi mažėja.

Noriu pasakyti tiems, kurie kalbėjo apie rezervus ir apie galimybes, kad šiandien Biudžeto ir finansų komitete mes du kartus turėjome galimybę svarstyti visus pateiktus siūlymus. Noriu pasakyti, kad visi jie buvo labai argumentuotai atmesti kaip neverti dėmesio. Taigi pasiūlymų, vertų dėmesio, į kuriuos būtų galima reaguoti realizuojant mokesčių reformą, iš tikrųjų mes neišgirdome. Galbūt viena verta dėmesio idėja buvo pasakyta šiandien plenariniame posėdyje svarstymo metu (ją pasakė J.Veselka), bet konkretaus įstatymo projekto šiuo klausimu mes nematėme.

Noriu pasakyti, kad mes perskirstome per biudžetą tik 28,7% bendrojo vidaus produkto, o mūsų konkurentai Europos Sąjungoje, kitos šalys – iki 34%. Taigi nėra pagrindo kalbėti apie tai, kad valstybės išlaidos yra labai didelės ir kad nereikia papildomai pinigų.

Noriu pasakyti, kad turėtų būti šiek tiek sąžinės ir jos turėtų turėti kiekvienas. Neseniai buvau liudininkas ir, kai buvo kalbama apie laikinąjį verslo mokestį nuo apyvartos, iš dabar nuo manęs kairės pusės girdėjau, kad būkite malonūs pereiti prie pelno mokesčio, viskas tuomet bus gerai ir tokią situaciją mes palaikysime. Iš tikrųjų to neįvyko.

Noriu dar kartą grąžinti į realybę. Tie žmonės, kurie sėdi šioje salėje, jau turėjo galimybę realizuoti savo sumanymus. Noriu jums priminti tuos rezervus, kurie šiandien buvo paminėti. Privatizavimo fondas, 1996–2000 metai, 4 mlrd. litų pajamų. Turėjote visas galimybes nepalikti skolų nei žmonėms, nei už nekilnojamąjį turtą, galėjote padengti visus valstybės įsipareigojimus iki 2000 metų.

Noriu priminti dar vieną dalyką. Nežiūrint to, kad prašvilpėte, kaip čia labai vaizdžiai pasakė A.Kubilius, tuos 4 mlrd., jūs prašvilpėte dar du kartus pasiskolindami, padidindami valstybės skolą nuo 5 mlrd. iki 10, ir tų 5 mlrd., kuriuos jūs pasiskolinote, dabar niekas nesuranda. Taigi, mielieji, aš noriu pakviesti: dirbkime konstruktyviai, iš tikrųjų darykime tai, ką sakome, ir netrukdykime daryti tai, kas šiandien būtina mūsų šaliai. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Paprastai jeigu žmogus ar frakcija, ar dauguma daro ne visai gerą darbą (arba padaro ne visai gerą darbą), ieško kaltų asmenų. Šiuo atveju prieš tai kalbėjęs, ko gero, tą ir darė. Tačiau labai teisingai pasakė gerbiamasis V.Muntianas, kad pasiūlymų buvo ir gerų, ir racionalių. J.Veselka siūlė apmokestinti dividendus nuo pelno. Tai yra rimtas siūlymas ir rimtai reikia apmąstyti. Aš vis dėlto siūlyčiau Seimo daugumai neskubėti. Jeigu dar yra siūlymų, siūlyčiau padaryti pertrauką, pamąstyti, nes laiko iki kitų metų sausio pradžios dar yra pakankamai, ir tik gerai aptarus, atsižvelgus ir į visuomenės nuomonę… Siūlyčiau šį jūsų įstatymo projektą pateikti svarstyti visuomenei, tada tikrai žinotume, ar visuomenė pritaria. Laiko yra, neskubėkime, padarykime geriau.Yra laiko.

PIRMININKAS. Turbūt baigėme diskusiją, nes iš tikrųjų ji buvo pratęsta.

J.ČEKUOLIS. Repliką!

PIRMININKAS. Po balsavimo.

J.ČEKUOLIS. Ne, dabar.

PIRMININKAS. Jūs repliką turite, ar ne? Po balsavimo replikos.

J.ČEKUOLIS. Ne, dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Replikos sakomos po balsavimo. Dėl vedimo tvarkos galima sakyti, kai vyksta procedūra. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ilgai nebuvo pertraukos. Siūlau apsvarstyti, ar tai yra reikalinga. Kadangi kolega V.Muntianas apeliavo į sąžinę, primenu, pažiūrėjau Darbo partijos rinkimų programą. Parašyta: mažinti mokesčių skaičių.

PIRMININKAS. Ar tai yra dėl vedimo tvarkos? Jonai Čekuoli, maniau, jūs tikrai esate sąžiningesnis tuo atveju. Ne, jeigu dėl vedimo tvarkos, tai dėl vedimo. Kas pavargo, išeina, pailsi, grįžta, dirbame. Išeina, pailsi, parūko ar dar ką padaro…

Dabar pereiname prie pasiūlymų. Kviečiu komiteto pirmininką į tribūną. Yra gauta nemažai siūlymų. Eisime pastraipsniui.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas šiandien buvo susirinkęs dar kartą. Buvo svarstyti Seimo nario S.Lapėno siūlymai Socialinio mokesčio įstatymo projektui. Nuspręsta nepritarti pateiktiems siūlymams.

Toliau taip pat buvo daug papildomų Seimo nario E.Masiulio pasiūlymų mano minėtam įstatymo projektui. Komiteto sprendimas – nepritarti pateiktiems siūlymams.

Taip pat buvo svarstyti Seimo nario A.Čapliko siūlymai Socialinio mokesčio įstatymo projektui. Nuspręsta nepritarti pateiktiems siūlymams.

Taip pat komitetas svarstė Ekonomikos komiteto ir Verslo ir užimtumo komisijos išvadas. Daugiau Seimo narių pasiūlymų komitetas negavo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar jūs pasilikite tribūnoje. Aš noriu pasakyti, kad R.Palaitis yra pateikęs ne vieną pataisą tam pačiam straipsniui. Aš prašau jo pateikti savo pasiūlymą, dėl jo mes turėsime apsispręsti. Jūs galite pateikti visus iš karto, tik paminėti jų esmę ir dėl kurio straipsnio. Prašom.

R.PALAITIS. Ačiū, Pirmininke.

PIRMININKAS. Čia ypatinga skuba. Nereikia.

R.PALAITIS. Ačiū, Pirmininke. Bandysiu visus pasiūlymus pateikti.

PIRMININKAS. Prašom.

R.PALAITIS. Pirmasis pasiūlymas dėl to, kaip ir daugelis per svarstymą kalbėjo, kad pavadinimas neatitinka esmės. Siūlyčiau pradėti nuo pavadinimo pakeitimo.

PIRMININKAS. Jūs siūlote Biudžeto ir pajamų didinimo įstatymu vadinti?

R.PALAITIS. Taip.

PIRMININKAS. Supratau. Kokia būtų Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko nuomonė ar komiteto išvada?

J.LIONGINAS. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. Tada pasiruoškime balsuoti. (Balsai salėje) Taip, prašom. Niekas neužsirašė. Minutę, tuoj pereisime prie užrašų. A.Čaplikas – nuomonė prieš. Prašom. Ne, jis prieš. Susipainiojo. Atsiprašau. Tada S.Lapėnas – už. Prašom.

S.LAPĖNAS. Kolegos, iš tiesų prisimename svarstymo metu vykusią diskusiją, kad šio įstatymo pavadinimas neatitinka jo turinio. Iš esmės pagal mokestinę bazę tai yra pelno mokesčio didinimas. Valdančioji dauguma elgiasi kaip strutis smėlyje – bando pavadinimu pridengti jiems gana nepatogų, bet akivaizdų ir nedviprasmišką pelno mokesčio didinimą. Todėl manyčiau, R.Palaičio pataisa nusipelno dėmesio, ir būtų pats sąžiningiausias veiksmas daiktus vadinti tikruoju vardu. Siūlau palaikyti R.Palaičio pataisą.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar A.Čaplikas. Jūs turbūt nekalbėsite prieš? Data B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, dėkoju. Šio pavadinimo pakeitimas yra žodžių žaismas. Kaip rimtas finansininkas, Raimundas, manyčiau, galėtų jį ir atsiimti. Ne mokesčio pavadinimo esmė, o tai, kam jis bus naudojamas. Jeigu kas nors nori pažiūrėti, ar tikrai jis bus naudojamas tam, kam mes siūlome, tai gali atsistoti ir sužymėti pinigus.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime. Kas už tai, kad pritartume R.Palaičio pasiūlymui pakeisti mokesčio pavadinimą. Primenu, komitetas prieš.

32 – už, 55 – prieš, 6 susilaikė, nepritarta.

R.Palaitį kviečiu pateikti. (Balsas salėje) Ne, mes susipainiosime. Aš žinau, yra ir jūsų, ir A.Čapliko. Tada mes susipainiosime, jeigu taip žiūrėsime. Pirma baikime su R.Palaičio pasiūlymu, tada eisime toliau.

R.PALAITIS. Dėl 1 straipsnio 1 dalies. Iš tikrųjų visa mūsų finansinė sistema ir Biudžeto sandaros įstatymas, ir visa sistema kalba apie tai, kad paprastai mokesčio įstatyme nėra nurodoma, kuriam tikslui jis bus panaudotas. Šiuo atveju aš taip ir sakau, keiskime, kad šio įstatymo tikslas – tai ne socialinių programų ir priemonių, mažinančių skurdą ir socialinę atskirtį, vykdymo finansavimas, o tai, kad būtų užtikrintas biudžeto pajamų augimas.

Prie kito mokesčio, t.y. 2006 metų biudžete, bus galima nurodyti, kam tie pinigai bus naudojami, kaip įprastai daroma mūsų valstybėje.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto išvada.

J.LIONGINAS. Komitetas šiam pasiūlymui nepritaria.

PIRMININKAS. Dabar balsuosime… Motyvai buvo prieš tai. Dabar balsuosime ir dėl balsavimo motyvų. G.Steponavičius – už. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone Pirmininke. Ponas J.Lionginas taip tvirtai pasakė, kad svarstėme, nepritarėme. Realiai komitete net ir diskusijos nebuvo, turint minty, kokį tempą, svarstant šį įstatymo projektą, dauguma yra pasirinkusi. Natūralu, kad pagal tokį pasiūlytą tempą yra tiek pasiūlymų.

Norėčiau palengvinti dalią ir sakyti, kad pritarę šiam pasiūlymui jūs išvengtumėte priekaištų ateityje, kad šis įstatymas prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymui. Ponas J.Lionginas gali patvirtinti, kad pagal visą logiką negali būti pinigai, tiesiogiai surinkti iš šio mokesčio, skirti socialinėms programoms įgyvendinti. Kad išvengtų prieštaravimų tarp skirtingų įstatymų, reikėtų pritarti kolegos R.Palačio siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Čaplikas – prieš? Jūs prieš ar kaip? Tada bandykite prieštarauti. (Juokas) Jis užsirašė, aš ir sakau. (Balsai salėje)

A.ČAPLIKAS. Net nedrįstu prieštarauti, jeigu Pirmininkas liepė nesutikti, tą ir darysiu. Matyt, Seimo Sekretoriatas ir posėdžio pirmininkas mane taip pamėgo, kad net nespaudus pavardė atsiranda prie žodelio „prieš“. Jeigu gavau žodį, tai aš prieš absurdišką, jūsų sukurtą vadinamąją mokesčių reformą.

PIRMININKAS. Gerai. Ateityje žinosime, ką jūs pasakysite. (Balsai salėje) Dabar balsuosime. Kas už tai, kad pritartume R.Palaičio pasiūlymui. Primenu, komitetas prieš.

29 – už, 55 – prieš, 6 susilaikė, šiam pasiūlymui nepritarta.

Dėl 2 dalies. Prašom, R. Palaiti.

R.PALAITIS. Kitas mano siūlymas yra susijęs su pirmuoju dėl mokesčio įstatymo pavadinimo.

PIRMININKAS. Gal atsiimsite šį siūlymą?

R.PALAITIS. Iš principo, jeigu anam nepritarta, logiška būtų, kad jo nereikėtų svarstyti.

PIRMININKAS. Dėkoju už supratimą. Dabar pateikite kitą siūlymą.

R.PALAITIS. Kitas mano siūlymas išplaukia iš to, kad… 1 straipsnio 3 dalis, čia kalbama apie laisvąsias ekonomines zonas. Ši pataisa išplaukia iš to, kad šis socialinis mokestis pagal prigimtį ir visa kita, yra pelno mokestis, ir viskas, visos nuorodos į lengvatas buvo „transliacija“ pelno mokesčio. Čia yra tam tikras akių dūmimas, nes šį socialinį mokestį bandoma parodyti kaip visiškai atskirą mokestį. Jeigu yra visiškai atskiras mokestis, tai ir lengvatos jame turėtų būti surašytos atskirai. Šiuo atveju yra analogija su pelno mokesčiu, kad Pelno mokesčio įstatyme laisvosioms ekonominėms zonoms yra pelno mokesčio lengvata, todėl siūlau ją taikyti ir socialiniam mokesčiui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar komiteto išvada.

J.LIONGINAS. Komitetas mano, kad tai perteklinė nuostata, ir pasiūlymui nepritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. S.Lapėnas – nuomonė už.

S.LAPĖNAS. Kolegos, iš tiesų, kaip ir su pavadinimu, taip ir čia daiktus reikėtų vadinti tikraisiais vardais. Todėl siūlau pritarti R.Palaičio teikiamam siūlymui ir įvardyti, kas gali turėti lengvatas, kas ne.

PIRMININKAS. Ačiū. B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Šis mokestis yra aiškiai apibrėžtas. Pasakyta, kad mes turime vykdyti socialines programas, tai maždaug atitinka ir tą sąvoką, kaip solidarumo mokestis, todėl aš manyčiau, kad šioje srityje mes neturėtume daryti kokių nors išimčių ir šis mokestis numatytas toks, koks numatytas, ir aš kviesčiau jam pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad pritartume R.Palaičio pasiūlymui? Primenu, komitetas prieš. (Balsai salėje) Paaiškinu, kam čia iš jūsų padarysi tą spaudimą. Nuosekliai dirbame, neišsimuškime iš vėžių.

25 – už, 48 – prieš, 8 susilaikė. Nepritarta.

Dabar toliau kviečiu R.Palaitį pateikti savo siūlymus.

R.PALAITIS. Dabar mano kitas siūlymas pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį. Ten šiek tiek siejasi su prieš tai buvusiu įstatymu ir kalba apie tai, kad laisvų ekonominių zonų įmonės neturėtų mokėti to pelno mokesčio.

PIRMININKAS. Ne, mes dėl to balsavome.

R.PALAITIS. Tai yra susiję. Galima sakyti, kad tai yra susiję siūlymai ir iš esmės šitą galima atsiimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau?

R.PALAITIS. Toliau mano siūlymas yra toks, kad šis naujas socialinis mokestis nebūtų taikomas smulkaus ir vidutinio verslo subjektams pagal Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymą priskiriamus juridiniams asmenims. Šioje vietoje aš paaiškinsiu, nėra taip paprasta, nes Pelno mokesčio įstatyme nėra automatiškai nurodyta į smulkaus ir vidutinio verslo įmones, o ten yra specialus apibrėžimas, kam yra taikomos tos lengvatos. Aš vis dėlto manau, kad jeigu mes remiame smulkų ir vidutinį verslą, tai parodykime ne žodinę, o realią paramą ir atleiskime juos bent nuo socialinio mokesčio ir parašykime taip, kaip yra parašyta Smulkaus ir vidutinio verslo paramos įstatyme.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto pirmininkas.

J.LIONGINAS. Komitetas svarstė ir buvo, atrodo, paaiškinta gerbiamajam Seimo nariui, nes Pelno mokesčio įstatyme yra aiškiai apibrėžta smulkaus ir vidutinio verslo įmonės sąvoka. Ką siūlo gerbiamasis Seimo narys, faktiškai tik dvi įmonės mokėtų šį mokestį, tai „Mažeikių nafta“ ir Ignalinos atominė elektrinė. Komiteto nuomonė – nepritarti pasiūlymui.

PIRMININKAS. A.Čaplikas – nuomonė už. Ne, iš vietos nekalbėkime, tik… Prašom. Taigi A.Čaplikas – nuomonė už.

A.ČAPLIKAS. Tai, ką pasakė šiandien ponas J.Lionginas, ką tik dabar, tai dar kartą liudija, jog visiškai nesusigaudome mūsų šalies ekonomikoje. Na, mes visi deklaravome, aš kreipiuosi į Darbo partiją, jog smulkų ir vidutinį verslą remsime ir jo nesmaugsime. Ką tik prieš tai J.Čekuolis perskaitė jūsų rinkimų programą. Ši išlyga leistų nepasmaugti bent jau tų vidutinių įmonių, kurios patirs nuostolius. Dar kartą siūlau pritarti pono R.Palaičio siūlymui.

PIRMININKAS. B.Bradauskas – prieš. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų mes nedidiname mokesčių naštos smulkiam verslui, nes tą vadinamąjį kelių mokestį mokėjo visi, tai šiuo atveju mokės tą patį mokestį tik į kitą bazę. Bet noriu pasakyti, kad pelno mokesčio lengvatos smulkiam verslui yra numatytos kitame įstatyme, todėl čia, taip sakant, koziruoti tuo, kad mes spaudžiame smulkų verslą ir panašiai, nėra jokio pagrindo. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime. Kas už tai, kad pritartume R.Palaičio pasiūlymui? Primenu, komitetas prieš.

Už – 20, 55 – prieš, 4 susilaikė. Nepritarta. Prašom toliau. Dabar gal pateikite 2 straipsnį.

R.PALAITIS. 5 straipsnio 1 dalį.

PIRMININKAS. Taip. 2 straipsnio …

R.PALAITIS. 5 straipsnio 2 dalį.

PIRMININKAS. Ar 5-ojo?

R.PALAITIS. 5 straipsnio 1 dalį.

PIRMININKAS. Gal tada 5 straipsnio.

R.PALAITIS. 5 straipsnio 1 dalį.

PIRMININKAS. Taip, prašom.

R.PALAITIS. Įstatymo projekte yra pasakyta, kad šis socialinis mokestis turėtų galioti ir 2006, ir 2007 metais, bet Gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimą mes įvedame tik nuo 2006 metų vidurio. Vadinasi, pusę metų mokestis bus renkamas senu tarifu. Vadinasi, pajamos į biudžetą plauks normalia eiga. Todėl 2006 metai tikrai finansiškai nebus labai įtempti, nes vis dėlto ūkis šiek tiek augs ir nedarbas mažės. Ir gyventojų pajamų mokesčio absoliučiu dydžiu vis tiek bus surenkama daugiau negu 2005 metais. Taigi 2006 metai nebus tokie įtempti, todėl aš siūlau tik 2007 metais palikti galioti šį socialinį mokestį, o ne 2006 metais.

J.LIONGINAS. Komitetas šiam siūlymui nepritaria.

PIRMININKAS. Komitetas nepritaria. R.Dagys – už. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien labai daug kalbėjome apie visų deklaracijų, savo siekių ir panašiai skaidrumą. Man atrodo, kaip tik šitai ir liudija, kokie jie yra skaidrūs. Specialiai pusę metų… Net priimant jūsų terminą, kad jūs norite subalansuoti biudžetą, tai iš tikrųjų jūs ne subalansuojate, o pusei metų garantuotai daugiau padidinate pajamas, negu dabar būtų neįvesti mokesčiai. Mes siūlome šito dalyko… tikrai logiškas siūlymas, kad to reikia atsisakyti. Jeigu jūs jau tokie dori ir sąžiningi, tai padarykite tokį veiksmą, pritarkite gerbiamojo R.Palaičio siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš nėra norinčių kalbėti. Balsuosime. Kas už tai, kad pritartume R.Palaičio siūlymui? Primenu, komitetas buvo prieš. (Balsai salėje) Ne, yra ir už balsuojančių. Negaliu.

21 – už, 55 – prieš, susilaikė 4. Nepritarta 5 straipsniui. Dabar galbūt 9 straipsnį.

R.PALAITIS. 9 straipsnio 3 dalį.

PIRMININKAS. Taip.

R.PALAITIS. Na, šią pataisą skatina Biudžeto sandaros įstatymo nuostatos, nes iš tikrųjų mes negalime mokesčio įstatyme pasakyti, kur pajamos, gautos nuo to mokesčio, į biudžetą būtinai turi nueiti, t.y. 2006 m. ar 2007 m. Biudžeto įstatyme bus pasakyta, kad yra tokios ir tokios programos ir joms skiriama. O ar tai bus nuo pirmo lito, nuo dešimto ar dvylikto, niekam tas neįdomu. Lygiai taip pat ir čia. Mes pasakykime, kad mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą ir čia padėkime tašką. Kam mes dar mulkiname žmones ir sakome, kad tai bus socialinėms programom, kai tas bus sprendžiama visai kitame įstatyme – 2006 metų biudžeto įstatyme.

PIRMININKAS. Kokia komiteto nuomonė?

J.LIONGINAS. Komitetas šiam siūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. A.Čaplikas – nuomonė už.

A.ČAPLIKAS. Nuomonių arba motyvų, kodėl prieš, mes jau seniai nebegirdime. Tačiau ši R.Palaičio pataisa palengvintų, pone Jonai, patiems darbą ir ateitį. Šiuo atveju įskaitymas į valstybės biudžetą nenurodant konkrečiai, kur jūs padėsite tuos pinigus, jums palengvintų gyvenimą, bet jūs net šito negirdite, kai mes jus gelbstime.

PIRMININKAS. Mes norime sunkumų. A.Pekeliūnas – nuomonė prieš.

A.PEKELIŪNAS. Aš manyčiau, kad kaip tik yra labai gerai, kai parašys, jog įstatymo tikslas – užtikrinti socialinių programų ir priemonių, mažinančių skurdą ir socialinę atskirtį, vykdomą finansavimą. Tai koks čia gali būti neaiškumas? Siūlau balsuoti prieš tokį siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas už tai, kad pritartume R.Palaičio siūlymui dėl 9 straipsnio 3 dalies? Primenu, komitetas buvo prieš.

20 – už, 55 – prieš, 5 susilaikė. Nepritarta.

Dabar dar liko 12 straipsnis. Jūsų pakeitimas. Prašom.

R.PALAITIS. Šis pasiūlymas yra susijęs su prieš tai buvusiu, kur aš siūliau taikyti tik 2007 metams. Kadangi dėl ano nebuvo nubalsuota, šį tenka atsiimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Visi jūsų siūlymai?

R.PALAITIS. Taip. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Baigiame. Dabar G.Steponavičius, taip pat pateikęs daug pasiūlymų. Kai kurie iš jų kartojasi. Mes paklausime. Prašau. G.Steponavičius pristatys savo siūlymus.

G.STEPONAVIČIUS. Pone Pirmininke, nesikartoja nė vienas, gal tiesiog susiję su panašiais straipsniais. Aš norėčiau pradėti nuo pristatymo savo pasiūlymo, kuris susijęs su įstatymo pavadinimu, nes kolega R.Palaitis siūlė kitaip. Aš siūlau vietoj žodžio „socialinio“ įrašyti žodžius „papildomu pelno“. Jeigu yra pasirinktas atskiro įstatymo variantas skaičiuojant papildomus 4%, o po to 3% nuo pelno, tai geriau jį vadinti papildomu pelno, o ne socialiniu, nes iš esmės tai būtų tikslesnis ir neklaidinantis pavadinimas. Tokie motyvai buvo mano siūlymo.

PIRMININKAS. Dėkui. R.Palaitis. Nuomonė už.

R.PALAITIS. Iš tikrųjų aš pripažįstu, kad šis pasiūlymas geresnis už mano, nes mano buvo šiek tiek sarkastiškas, visi tai pajutote. O čia esmė yra ta, kad tai yra pelno mokesčio didinimas. Tik dar protingiau būtų parašyti ne tiek daug straipsnių, kaip dabar yra projekte, o parašyti – pelno mokesčio pakeitimo įstatymas ir parašyti vieną sakinį, kad laikinai tarifas yra 18% ar 19%, ir tiek. Aš manau, kad G.Steponavičiaus pasiūlymas yra racionalus ir reiktų jį paremti.

PIRMININKAS. Gerai, kad pripažįstate, kad jūsų buvo ne visai tinkamas. B.Bradauskas. Prašau, nuomonė prieš.

B.BRADAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš manau, kad čia yra kažkokie žaidimai, dėl kurių tikrai nereiktų gaišti laiko. Jeigu yra numatytas tikslas šio mokesčio, tai ir vadinkime jį pagal tikslą. O tikslas yra vienas – vykdyti socialines programas. Aš siūlau balsuoti prieš šį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Dėkui, balsuosime. Kas už tai, kad pritartume G.Steponavičiaus pasiūlymui dėl mokesčio pavadinimo? Primenu, komitetas nepritarė.

Už – 20, prieš – 48, susilaikė 9. Pasiūlymui nepritarta.

Prašau pateikti pasiūlymą dėl 1 straipsnio 1 dalies.

G.STEPONAVIČIUS. Jis susijęs su pirmuoju. Atsiimu.

PIRMININKAS. Dėl 2 dalies.

G.STEPONAVIČIUS. Taip pat.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 3 dalies.

G.STEPONAVIČIUS. Dėl 9… 3 dalies panašus buvo balsuojamas. Aš nemanau, kad turėtų būti antrą kartą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl 3 straipsnio.

G.STEPONAVIČIUS. Pirmininke, būtent taip. Šiuo atveju aš siūlau, kad nuo šio laikinojo socialinio mokesčio būtų atleistos socialinės įmonės. Mus jau tikino, kai svarstėme komitete, kad neva jos ir nemokėtų. Bet, aš manau, aiškiai įrašius į įstatymą, dėl to nekiltų abejonių. Manau, dėl to galėtume apsispręsti balsuodami.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

J.LIONGINAS. Komitetas sakė, kad tai perteklinė nuostata, nes ir dabar socialinės įmonės pelno mokesčio nemoka. Todėl komiteto išvada – nepritarti pasiūlymui.

PIRMININKAS. J.Čekuolis. Nuomonė už.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, noriu atsiprašyti jūsų už savo nekorektišką elgesį prie mikrofono. Čia kad būtų smagiau toliau diskutuoti.

Dabar apie esmę. Kolegos, prašau atkreipti dėmesį į šį pasiūlymą. Socialinės įmonės yra tokios, kurių daugumą darbuotojų sudaro neįgalūs asmenys, kurių daugumą darbuotojų sudaro žmonės, grįžę iš įkalinimo įstaigų. Todėl ir yra specialus tų įmonių statusas. Tai yra socialinio jautrumo klausimas. Dar sykį paminėti ir šiame įstatyme, net jeigu yra argumentuojama, kad tai yra galbūt ir perteklinė norma, blogai nebūtų. Todėl kviečiame pritarti šiam pasiūlymui. Socialinės įmonės, priėmus naujus jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, dabar yra labai sunerimusios ir turi daug problemų savo veikloje. Šis aiškumas tikrai panaikintų papildomą įtampos šaltinį. Tikiuosi, kad išgirdote. Kviečiu palaikyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. B.Bradauskas, nuomonė prieš.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Aš tiesiog siūlyčiau negadinti popieriaus ten, kur problemos jau išspręstos. Jeigu jos išspręstos kitur, kam visą laiką kartoti ten, kur nereikia kartoti. Aš siūlau balsuoti prieš šią pataisą.

PIRMININKAS. Dėkui. Pasiruoškite, balsuosime. Kas už tai, kad pritartume G.Steponavičiaus pasiūlymui dėl 3 straipsnio? Primenu, komitetas nepritarė.

Už – 17, prieš – 55, susilaikė 10. Pasiūlymui nepritarta.

Jeigu galite, dabar dėl 5 straipsnio. Prašau.

G.STEPONAVIČIUS. Atsiprašau, Pirmininke, dėl kurio?

PIRMININKAS. Dėl 5 straipsnio.

G.STEPONAVIČIUS. Dėl 5 straipsnio 1 ir 2 dalių yra du, mano supratimu, savarankiški pasiūlymai. Pirmasis susijęs su 2006 m. siūlomu nustatyti tarifu. Mano kolega R.Palaitis jau užsiminė apie motyvus, kodėl nereikėtų 4% kitiems, ateinantiems, metams, nes, viena vertus, nuo metų vidurio bus pradėta skaičiuoti. O kita vertus, mes taip pat visai neseniai sužinojome, kad iki maksimalios ribos padidinus mokesčius sunkiajam keleiviniam transportui ir pervežimo transportui dar pusantro šimto milijono surenkama, bent preliminariais skaičiavimais, kuriuos pateikė „Linava“. Vadinasi, čia jau yra per didelis procentas ir per didelės lėšos numatomos surinkti. Todėl siūlome nuosaikesnį variantą. Jeigu yra tokia ydinga sistema, vis dėlto ir ydingą sistemą galima mėginti taisyti. Vietoj 4% siūloma 1,5%.

PIRMININKAS. Dėkoju.

J.LIONGINAS. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. E.Masiulis, nuomonė už. Prašau.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, mokesčių įstatymai neturi tikslo pasipinigauti. Iš tikrųjų mokesčiai turi būti tokie, kokios yra valstybės išlaidos. Dabar aiškėja, kai buvo pradėti svarstyti šie įstatymų projektai, kad atsiranda papildomų resursų, kalbant apie kitų metų valstybės biudžetą. Iš tikrųjų būtų logiška mažinti projekte numatytą tarifą, nes iš kitų resursų bus papildomų pajamų, kurios padės subalansuoti biudžetą.

PIRMININKAS. Prieš nėra norinčių kalbėti. Pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta G.Steponavičiaus pasiūlymui dėl 5 straipsnio 1 dalies? Primenu, komitetas – prieš.

Už – 18, prieš – 55, susilaikė 6. Nepritarta.

Prašau pristatyti to paties straipsnio 2 dalį.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Labai trumpai. Manau, kad prognozuojant, kas galėtų būti po 2 metų, tai tikrai ekonomikos augimo prognozės ir kiti dalykai sako, kad vis dėlto reikalai nesiklostys taip blogai, kad reikėtų tokį didelį (…) procentą, todėl siūlomas 1% vietoj 3%. Tokia logika.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra norinčių kalbėti nei prieš, nei už. Pasiruoškime balsuoti. Kas už tai?.. Atsiprašau, dar komiteto nuomonė.

J.LIONGINAS. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas už tai, kad pritartume G.Steponavičiaus siūlymui? Girdėjote, komitetas nepritarė.

Už – 18, prieš – 49, susilaikė 7. Siūlymui nepritarta.

Dėl 7 straipsnio. Čia tiesiog viską išbraukiate.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Aš laikyčiau tai vientisu pasiūlymu. Neskaidant jų. Gerbiamasis Pirmininke, kolegos, aš manau, mes, Liberalų ir centro frakcija, konstatavome, kad apskritai yra pasirinktas ydingas instrumentas, naujas įstatymas, faktiškai naujas savarankiškas mokestis, nors taip nėra. Tai bent tada jau būkime sąžiningi ir neskaičiuokime, ir nereikalaukime avansinio mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo. Tai tokia yra siūlymo esmė, kuri apima kelis straipsnius.

PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas.

J.LIONGINAS. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. R.Palaitis – nuomonė už.

R.PALAITIS. Šiandien komiteto posėdyje finansininkas, kurį iš tikrųjų gerbiu, B.Bradauskas, kuris dabar kalba prieš visus siūlymus, pasakė, iš tikrųjų dėl tų avansinių pelno mokesčio mokėjimų nuo praeitų metų pelno ne viskas gerai. Gerai, Pelno mokesčio įstatymo mes neliečiame, bet bent neimkime avansinių mokėjimų nuo to socialinio mokesčio, nes iš tikrųjų ten sumos bus nedidelės, o valstybė tikrai turi kitų instrumentų subalansuoti finansų srautus, pavyzdžiui, išleisti vertybinius popierius, šiek tiek pasiskolinti ar dar ką nors padaryti. Kodėl mes būtinai iš verslo turime imti avansinį mokestį iš anksto, nežinia nuo ko skaičiuojamą mokestį. Siūlyčiau pritarti šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas – prieš.

J.OLEKAS. Aš siūlau nepritarti tokiam kolegų siūlymui. Iš tikrųjų pateiktas kompleksas subalansuoja būtent imant avansinį mokėjimą. Kad neiškreiptume viso komplekso, siūlau nepritarti teikiamai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasiruoškime, balsuosime. Kas už tai, kad pritartume G.Steponavičiaus pasiūlymui dėl 7 straipsnio? Komiteto nuomonė buvo neigiama.

Už – 22, prieš – 53, susilaikė 6. Nepritarta.

Dėl 8 straipsnio. Šitie pasiūlymai čia susiję?

G.STEPONAVIČIUS. Konstatavau, kad tai yra tie patys…

PIRMININKAS. Taip. O 9 straipsnis?

G.STEPONAVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Taip pat, atsiimate?

G.STEPONAVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkoju. G.Steponavičiaus pasiūlymus išnagrinėjome. Ačiū.

Dar yra R.Remeikos pasiūlymas dėl 5 straipsnio. Ar R.Remeika gali pristatyti šį siūlymą? Prašau. Paspauskite mygtuką, greičiau surasime jūsų pavardę. Prašau.

R.REMEIKA. Šio įstatymo aiškinamajame rašte buvo parašyta, kad įvedus…

PIRMININKAS. Išjunkite. (Balsas salėje: išjungtas.) Čia turbūt kažkieno telefonas veikia. Gerbiamasis Boguši! (Balsai salėje) Prašau pristatyti.

R.REMEIKA. Pelno mokestį 2006 m. padidinus 4%, būtų surinkta apie 400 mln. Lt, o pelno mokestį 2007 m. padidinus tik 3%, būtų surinkta 360 mln. litų. Mano skaičiavimu, įvertinus galimą ekonomikos didėjimą ir įmonių pelno didėjimą, šituos procentus 2006 m. sumažinus 2%, o 2007 m. – 1,5%, 2006 m. taip pat galima būtų surinkti apie 400 mln. Lt, o 2007 m. – apie 300 mln. litų. Siūlyčiau šiuos pakeitimus įvykdyti, nes niekas nepasikeistų.

PIRMININKAS. Tiesiog sumažinti tarifus?

R.REMEIKA. Taip.

J.LIONGINAS. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. E.Masiulis? Ne. S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS. Iš tiesų, kai tęsiama ta tradicija, kad Biudžeto ir finansų komitetas iš principo, matyt, linkęs nepritarti nuostatoms, kurias siūlo oponuojanti pusė, tai jis elgiasi labai negarbingai. Manyčiau, vien todėl verta būtų palaikyti šią pataisą ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Tvirtas argumentas. B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis Sauliau, Biudžeto ir finansų komitetas nesuveda kokių nors sąskaitų dėl garbės ar negarbės, o tiesiog vadovaujasi turimais skaičiais. Manau, kad Finansų ministerija moka skaičiuoti, mes vadovaujamės tuo, ką pateikė Finansų ministerija ir Statistikos departamentas. Nemanau, kad mes galėtume iškraipyti tuos skaičius. Siūlau balsuoti prieš šią pataisą.

PIRMININKAS. Pasiruoškime balsuoti. Balsuosime du kartus, nes tai yra du pasiūlymai. Balsuojame dėl 5 straipsnio 1 dalies. Kas už tai, kad pritartume R.Remeikos pasiūlymui? Primenu, komitetas prieštarauja. (Balsai salėje) Daug pasiūlymų.

Už – 21, prieš – 58, susilaikė 2. Pasiūlymui nepritarta.

Dabar siūlymas dėl to paties straipsnio 2 dalies. Balsuokime. Kas už tai, kad pritartume R.Remeikos pasiūlymui? Primenu, komiteto nuomonė buvo neigiama. (Balsai salėje) Kad aš pats nepamirščiau. (Balsai salėje) Aš jus noriu supainioti. (Balsai salėje)

Už – 20, prieš – 54, susilaikė 6. Nepritarta.

Dabar prašau pasiruošti S.Lapėną ir pristatyti savo pataisą dėl 7 straipsnio 3 dalies. Prašau.

S.LAPĖNAS. Kolegos, pristatau savo siūlomą pataisą, kurios esmė yra ta, kad juridiniai asmenys, vykdantis apyvartą, kuri neviršija 1 mln. Lt, neturėtų mokėti avansinio mokesčio. Iš tiesų apyvarta tai nėra pelnas, kad įmonė turėtų galimybę sumokėti kokius nors mokesčius, iš esmės jinai turi vykdyti bent minimalią apyvartą, kuri leistų išlaikyti žmones, garantuoti įmonės veiklos tęstinumą ir taip toliau. Jeigu mes kolegų pasiūlytoms ankstesnėms pataisoms nepritarėme vien tik todėl, kad mums smulkiojo ir vidutinio verslo parametrų sąvokų apibrėžimai buvo nepriimtini, tai čia yra labai konkretus parametras. Manyčiau, kad tai minimalus 1 mln. Lt apibrėžimas pagal apyvartą, kurios neviršijus, būtų galima tikėtis, kad įmonės nebūtų įpareigotos mokėti avansinį mokestį.

Ir dar viena pastaba. Pasižiūrėjus į pačių smulkiausių įmonių analizę, juridinių asmenų, galima teigti, kad būtent įmonės, turinčios iki 10 darbuotojų, pavyzdingiausiai sumoka pelno mokestį, todėl tos įmonės, kurios turi tokią sąlyginai nedidelę apyvartą, nusipelno mūsų didesnio ir jautresnio dėmesio. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

J.LIONGINAS. Komitetas apsvarstė, pasiūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. A.Čaplikas – nuomonė už.

A.ČAPLIKAS. Keista negirdėti jokių motyvų. Aš dar kartą grįžtu prie mūsų visų rinkimų pažadų surasti būdų, kaip padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui. Ši siūloma pataisa iš tikrųjų padėtų tiems žmonėms, kurie gyvena provincijos miesteliuose, turi labai nedidelį verslą ir šiandien labai sunkiai gyvena. (Balsas salėje: tai jie nemoka…) Netgi dar kartą grįžtu, į Darbo partiją žiūriu, į liberaldemokratus, socialliberalus, mes visi žadėjome, bent jau čia padarykime jiems paslaugą – didindami bendrą mokestinę naštą padėkime smulkiajam ir vidutiniam verslui. Nebūkite jūs tie, kurie vien tik žada, bet nieko nedaro. Pritarkite šiai pataisai. Jinai iš tikrųjų gera ir racionali.

PIRMININKAS. Ačiū. L.Graužinienė – nuomonė prieš.

L.GRAUŽINIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš patarčiau atidžiau paskaityti tuos įstatymus, kuriuos patys priėmėte. Paskaitykite Pelno mokesčio įstatymą, visos tos nuostatos yra perkeltos, kai mokamas avansinis pelno mokestis. Jeigu jūs norite, aš galiu mintinai pacituoti jums visą skyrių, bet siūlyčiau paimti ir pažiūrėti. Taigi neklaidinkite ir kitų narių, kurie galbūt nežino, nes yra išimčių, kai avansinis pelno mokestis yra nemokamas, ir jūsų paminėti argumentai kaip tik įeina į šitą terpę.

PIRMININKAS. Jūs prieštaraujate profesionalui, juk kalba auditorė. Paklausykite pagarbiai. Balsuosime. Kas už tai, kad pritartume S.Lapėno siūlymui dėl 7 straipsnio 3 dalies? Tenka priminti, kad komitetas vėl prieš.

Už – 19, 51 – prieš, 6 susilaikė. Nepritarta.

Gerai. E.Masiulis taip pat yra pateikęs daug pataisų ir pavyzdys, kad net į tokius rimtus dalykus kaip mokesčiai galima pažiūrėti su humoru. A.Čaplikas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Aš tik norėčiau patikslinti prieš tai nuskambėjusią mintį. Tikiuosi, kad ponia L.Graužinienė šiandien nėra dirbanti auditorė. Šiandien ponia L.Graužinienė yra Seimo narė ir tikrai aš norėčiau, kad protokole tai atsispindėtų.

PIRMININKAS. Bet negi jus dabar taip užgavo tai, kad ji pasakė… Aš pasakiau, kad ji yra auditorė, jos tokia profesija. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ. Aš turėčiau aiškiai atsakyti, kad šiuo metu aš esu Seimo narė, o auditoriaus kvalifikacijos iš manęs niekas neatėmė, aš ją gavau visam gyvenimui. Jeigu atims, tai tik Auditorių rūmai. Ačiū.

PIRMININKAS. Man atrodo, nereikia nuklysti į visai kitus dalykus. G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ne apie profesiją, pone Pirmininke, o apie laiką. Aš tik norėčiau paklausti. Mums liko dirbti keletas minučių, norėtume žinoti, kas mūsų laukia artimiausiu metu. Paprastai mes baigiame laiku, tai supažindinkite, koks planas.

PIRMININKAS. Mūsų laukia darbas, darbas ir darbas. (Juokas salėje, plojimai)

Susirinkome dirbti, tauta laukia. E.Masiulis. Prašom pateikti savo pasiūlymą turbūt nuo pavadinimo, kaip įprasta. Ar ne?

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jeigu iki šiol šiek tiek su pašaipa žiūrėjote į pataisas, tai aš dabar tikrai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į mano teikiamą pirmąją pataisą, kuri siūlo pakeisti teikiamo įstatymo projekto pavadinimą ir jį pavadinti Lietuvos Respublikos laikinuoju socialinio mokesčio konstituciniu įstatymu. Labai trumpai, dėl ko toks siūlymas gimė. Pirmiausia Lietuvos Respublikos Konstitucija aiškiai pasako, kad valstybė reguliuoja visuomeninę ir ūkinę veiklą. Akivaizdu, kad šis įstatymo projektas turės įtakos visuomeninei ir ūkinei veiklai, todėl, mano supratimu, tokio įstatymo svarba iš tikrųjų turėtų turėti konstitucinio įstatymo statusą.

Antras dalykas, jūs kalbate apie tai, kad tai yra laikinasis mokestis, tačiau niekas neturi garantijų, kad kitais metais, pamačius, kad 2008 metų biudžetas gali būti nesurinktas, tiesiog bus pratęstas laikinojo įstatymo galiojimas dar keleriems metams. Konstitucinio įstatymo statusas neleistų piktnaudžiauti pratęsimais, o jeigu kas norėtų pratęsti, tada jau reikėtų daugiau kaip 71 balso Seime, kad šitą įstatymą pakeistume. Tai apsunkintų pratęsimo sąlygas.

Taigi, kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai iš tikrųjų labai rimta įstatymo pataisa, ir kviesčiau jai pritarti.

J.LIONGINAS. Komitetas šiai pataisai nepritaria.

PIRMININKAS. A.Čaplikas. Nuomonė už.

A.ČAPLIKAS. E.Masiulis taip aiškiai ir suprantamai išaiškino argumentus, kad aš jau tikėjausi, kad net ir komitetas pritars. Deja, ir šį kartą jis negirdi.

PIRMININKAS. J.Olekas. Nuomonė prieš.

J.OLEKAS. Kviesčiau, kolegos, nepritarti pateiktai pataisai. Aš manau, kad mes čia susirinkome, kaip Pirmininkas sakė, dirbti. Šiandien dar reikės priimti visus įstatymus ir kuo mažiau bus tokių pataisų, nors pateikiamų su labai rimtu prieskoniu, tuo ilgiau mes gaišime laiką. Aš kviečiu nepritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Balsuosime, kas už tai, kad pritartume E.Masiulio pasiūlymui dėl mokesčio pavadinimo. Primenu, komitetas vis dar prieš.

18 – už, 48 – prieš, 4 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Kaip teisingai pastebėjo kolega G.Steponavičius, mūsų numatytas darbotvarkėje laikas baigėsi. Todėl siūlau pratęsti. Ar pritartumėte šiam siūlymui? (Balsai salėje: pritariame.) Entuziastingai visi pritaria. Yra balsų ir prieš. Ar galime pratęsti bendru sutarimu? Ne. Gerai, balsuokime. Kas už tai, kad pratęstume dar posėdžio laiką iki tol, kol baigsime darbotvarkę dėl mokesčių?

50 darbštuolių, 14 – prieš, 6 susilaikė. Posėdžio laikas pratęstas.

Toliau E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, siūlau pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ten, kur yra numatomas įstatymo tikslas, vietoje žodžių „socialinių programų ir priemonių, mažinančių skurdą ir socialinę atskirtį“ siūlau įrašyti „užtikrinti didesnes valdžios galimybes perskirstyti visuomenės uždirbamas lėšas“. Tai vėlgi atitiktų šio įstatymo tikslą, ir kai čia kažkas kalba apie tai, kad kokia įstatymo paskirtis, taip reikėtų jį ir vadinti, aš noriu pasakyti, kad visi Lietuvoje galiojantys mokesčių įstatymai yra pavadinti taip, ką jie apmokestina. Ar tai būtų PVM, ar akcizo, ar gyventojų pajamų įstatymas, ir tai yra vienintelis įstatymas, kuris apeliuoja į išlaidas. Iš tikrųjų tokios praktikos iki šiol nėra ir kviesčiau įvardyti aiškų įstatymo tikslą, o ne klaidinti visuomenę.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.

J.LIONGINAS. Komitetas šiam siūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. A.Čaplikas – nuomonė už.

A.ČAPLIKAS. Tikrai reikėtų pritarti, nes vienas iš mūsų pagrindinių veikimo būdų – kalbėti tiesą ir nebandyti žmonių apgaudinėti. Šiuo atveju ši pataisa atitinka siūlymą mokesčių sistemoje būti atviriems prieš žmones ir siūlyčiau jai pritarti.

PIRMININKAS. J.Olekas – nuomonė prieš.

J.OLEKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, siūlau nepritarti teikiamai įstatymo pataisai, nes tai yra pirmą kartą vartojama įstatymo nuostata, bet pirmą kartą per mūsų šių laikų seimų istoriją mažinamas fizinių asmenų pajamų mokestis. Jam kompensuoti būtent socialiniams tikslams ir reikalingas šis laikinasis mokestis. Siūlau nepritarti teikiamai pataisai.

PIRMININKAS. Balsuosime, kas už tai, kad pritartume E.Masiulio siūlymui dėl 1 straipsnio 1 dalies? Primenu, komiteto nuomonė buvo prieš.

12 – už, 55 – prieš, 2 susilaikė. Pataisai nepritarta. Prašau pristatyti pataisą dėl 3 straipsnio.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Siūlau papildyti 3 straipsnį taip, kad… Įstatymo projekte yra pasakyta: mokestį moka juridiniai asmenys, kurie už tą patį mokestinį laikotarpį privalo mokėti pelno mokestį nuo apmokestinamojo pelno. Mano siūlymas yra papildyti šį sakinį ir po kablelio parašyti „išskyrus pelno nesiekiančius vienetus“. Kodėl atsirado toks siūlymas? Jeigu jums irgi tenka bendrauti su įvairių jau veikiančių viešųjų įstaigų vadovais, administracija, jie kalba apie tai, kad gavo Mokesčių inspekcijos išaiškinimus, kad viešųjų įstaigų pajamos metų gale, jeigu jos nėra panaudotos, bus apmokestinamos 15% tarifu. Vadinasi, pagal šią logiką dar 4% socialinio mokesčio. Jeigu yra ne pelno siekiančios įmonės, kaip jos gali būti apmokestinamos šiuo tarifu? Todėl ir reikia ištaisyti šitą nesusipratimą.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

J.LIONGINAS. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. S.Lapėnas – nuomonė už.

S.LAPĖNAS. Iš tiesų keista jau kelintą kartą girdėti išsakomą nuostatą, kad Biudžeto ir finansų komitetas nepritaria siūlymams, kurie aiškiau, detaliau, suprantamiau paaiškintų įstatymo nuostatas, ir nepateikia absoliučiai jokių argumentų, jokių motyvų. Mielieji, stebina tokia komiteto pozicija. Tačiau, nepaisydami to, mes esame priversti laikytis Statuto ir priimti įstatymo pataisas arba nepritarti pataisoms, kurias teikia Seimo nariai. Aš primygtinai siūlyčiau atkreipti dėmesį į šią E.Masiulio pateiktą formuluotę ir balsuoti už.

PIRMININKAS. B.Bradauskas – nuomonė prieš.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Aš matau, kad iš dešinės pusės yra kaip du vandens lašai panašūs siūlymai, ir įžvelgiu, kad tai yra noras tiesiog sabotuoti šio įstatymo priėmimą. Dabar dar kartą pakartosiu tai, ką aš sakiau iš tribūnos, kad jų rinkimų pažadai ir veiksmai labai skiriasi, todėl siūlau nepritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mūsų pusėje maratonininkų daugiau. Kas už tai, kad pritartume E.Masiulio pasiūlymui dėl 3 straipsnio? Komitetas –prieš. (Balsai salėje) Kodėl? (Balsai salėje) Galiu vienas balsuoti.

Už – 13, prieš – 50, susilaikė 3. Nepritarta.

V.Rinkevičius – dėl vedimo tvarkos. Prašau.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Aš turiu pasiūlymą kolegai Eligijui: Eligijus atsiima visas savo pataisas, aš jį kviečiu trumpo poilsio, alus mano. (Juokas. Balsai salėje.)

PIRMININKAS. Ar reikia laiko apsvarstyti, ar teiksite toliau?

E.MASIULIS. Gal suteikite žodį.

PIRMININKAS. Prašau.

E.MASIULIS. Gerbiamasis kolega V.Rinkevičius neįvertino mano galimybių, todėl tai jam gali brangiai kainuoti.

PIRMININKAS. Tai tęsiate pristatymą?

E.MASIULIS. Taip.

PIRMININKAS. Prašau.

E.MASIULIS. Kolegos, norėčiau pristatyti kitą savo siūlymą…

PIRMININKAS. 7.2.

E.MASIULIS. Taip. …kuris yra susijęs su avansinio mokėjimo tvarka. Dabartiniame įstatymo projekte yra sakoma, kad avansinis mokestis turi būti sumokėtas po 1/3 apskaičiuoto avansinio mokesčio sumos iki mokestinio laikotarpio trečio mėnesio paskutinės dienos. Tai reiškia, kad mes primetame valstybės įsipareigojimus ir valstybės naštą verslui, iš jo reikalaudami tokio dažno, sakykim, ir nepelnyto išankstinio mokėjimo. Mano siūlymas yra truputį palengvinti verslo atžvilgiu šį įstatymo projektą ir vietoj 1/3 mokestinio laikotarpio siūlau 1/2, t.y. kad šitas avansinis pelnas būtų skaičiuojamas kas pusę metų. Iš tikrųjų būtų lengviau Lietuvos verslo pasauliui planuoti savo pajamas. Aišku, tai, sakykim, parodytų valstybės požiūrį į verslininką, nes šiuo metu tie žmonės, kurie suneša į biudžetą daugiausiai lėšų, yra valstybės labai menkai vertinami.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

J.LIONGINAS. Komitetas šiam pasiūlymui nepritaria.

PIRMININKAS. S.Lapėnas – nuomonė už.

S.LAPĖNAS. Iš tiesų, kolegos, aš manyčiau, kad turėtumėte įvertinti šios pataisos konstruktyvumą, nes siūlymas, kurį teikia E.Masiulis, vis dėlto turi tą racionalų grūdą, kad ūkio subjektams būtų kur kas patogesnis variantas kas pusmetį, o ne kas tris mėnesius keisti mokestines nuostatas. Esmė būtų ta, kad siūlymas iš tiesų būtų naudingas ypač smulkesnėms įmonėms, kurios turi mažesnes galimybes kvalifikuotai administruoti savo pelno mokesčio mokėjimą, todėl siūlyčiau paremti E.Masiulio pasiūlytą pataisą.

PIRMININKAS. B.Bradauskas nepritaria šiai pataisai.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Aš prisimenu senus laikus, kai dirbau valstybės pajamų ekonomistu. Iš tikrųjų buvo perskaičiuojama kas ketvirtį. Iš tikrųjų yra avansinių mokėjimų problema, aš negaliu to paneigti, bet turėtume iš esmės spręsti klausimą ne šiuo įstatymu, o iš viso Pelno mokesčio įstatymu. Manyčiau, kad dėl 3% ir 4% mes neturėtume šiandien laužyti iečių ir pritarti, o iš tikrųjų prie šio klausimo sugrįžti, sakykim, kitą kartą, kai mes galėtume teikti iš viso Pelno mokesčio įstatymo pataisas dėl avansinių mokėjimų. Todėl aš dabar siūlau nepritarti pataisai ir balsuoti taip, kaip yra numatyta projekte.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime. Kas už tai, kad pritartume E.Masiulio pasiūlymui dėl 7 straipsnio 2 dalies? Komitetas nepritaria. (Balsai salėje) Baigdamas vis dėlto pasakė, kad ne. (Balsai salėje)

Už – 9, prieš – 50, susilaikė 3. Pasiūlymui nepritarta.

Dabar prašau pristatyti 7 straipsnio 3 dalies papildymą.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Kadangi šis pasiūlymas yra susijęs su prieš tai svarstytu pasiūlymu, kuris buvo atmestas, dėl pelno nesiekiančių vienetų, tai aš jį atsiimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tada liko 9 straipsnio 3 dalis.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, iš šitos gražios tribūnos per visą svarstymo laikotarpį skambėjo labai daug tikrai gražių žodžių apie tai, kad visi pinigai, kurie bus surinkti pagal šį įstatymą, bus skiriami socialinėms reikmėms, ir nė centas nenukris niekur į šoną. Žodžiai yra žodžiai, bet aš siūlau šią nuostatą įrašyti į įstatymo projektą. Iš tikrųjų tai būtų labai aiškus signalas Lietuvos verslui, visiems, kurie moka pelno ir ruošiasi mokėti socialinį mokestį, kad tai iš tikrųjų nėra tušti žodžiai, o yra valstybės nuostata. Todėl aš iš siūlau, kad ne pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą paskirtį. Joje kalbama apie tai, kad visi pinigai eis socialinėms programoms, panaudota sumokėto mokesčio dalis, grąžinama mokestį sumokėjusiems mokesčio mokėtojams.

J.LIONGINAS. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. A.Čaplikas. Nuomonė už.

A.ČAPLIKAS. Keista pono J.Liongino bei komiteto daugumos pozicija. Kai mes pasiūlėme išbraukti per prieš tai buvusį balsavimą pavadinimą „socialinį mokestis“ palikti tik „(…) valstybės biudžetą“, buvo pasakyta griežtai, kad šios lėšos bus naudojamos tik socialinėms programoms. Ponas B.Bradauskas net pasakė, jog algas didinsime, spręsime, tiesime, kelsime. Tai dar kartą mes siūlome, jeigu jūs sakote ir nebijote, kad savo žodžio neištesėsite, įsipareigokite, jog tas lėšas, kurias panaudosite ne socialinėms programoms įgyvendinti ir vykdyti, grąžinsite verslui ir atsiskaitysite žmonėms bei Seimui. Tai labai protingas ir tikslus siūlymas. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Bosas, nuomonė prieš.

A.BOSAS. Jeigu gerbiamasis E.Masiulis paskaitytų įstatymo pavadinimą, būtų aišku, kam skirtos šitos lėšos. Manau, kad jo pasiūlymas yra visiškai perteklinis, ir siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Balsuosime. Kas už tai, kad pritartume E.Masiulio pasiūlymui dėl 9 straipsnio 4 dalies. Komitetas nepritarė.

Už – 10, prieš – 49, susilaikė 3. Pataisai nepritarta.

Dėl 3 dalies. Toks pats buvo G.Steponavičiaus, tai mes dėl jo nebalsuosime. Visi jūsų siūlymai? Ačiū. Dabar yra A.Čapliko pasiūlymai dėl šio įstatymo, todėl kaip visada pradedame nuo pavadinimo. (Juokas, balsai salėje) A.Čaplikas. Prašau.

A.ČAPLIKAS. Aš trumpai pristatysiu savo pasiūlymo esmę, tai yra priminsiu, kaip viskas gimė. Praeitų metų pabaigoje Seimas atsisakė kelių mokesčio, įstatymu panaikino kelių mokestį ir per derybas, arba pašnekesį, su verslininkais, norėdamas kompensuoti biudžeto netekimą, įsipareigojo suteikti Vyriausybei galimybę leisti didinti transporto priemonių savininkų ir jų valdytojų, naudotojų mokesčio ribinius tarifus. Tokia teisė Vyriausybei buvo suteikta, kad kompensuotų biudžetinių lėšų netekimą. Šiandien situacija tokia, kad iš esmės Kelių fondo lėšos, kurios buvo surenkamos į biudžetą, yra grąžinamos per pelno mokesčio padidinimą, ar vadinamąjį socialinį mokestį.

Vyriausybė lygiai prieš mėnesį, pasinaudodama Seimo suteikta teise, jau padidino mano minėtą ribinį mokestį 4 kartus. Šitų metų biudžete buvo suplanuota surinkti 50 mln. litų. Padidinę kitais metais jūs surinksite į biudžetą papildomai dar 150 mln. litų. Jeigu jūs jau pasiryžote kompensuoti biudžeto lėšų netekimą kitais mokesčiais, mes siūlome atsisakyti to, ką jūs sutarėte tada su verslu. Tai yra panaikinti ribinių skaičių dydžius, kurie buvo padaryti praeitais metais, o grąžinti buvusių metų rodiklius. Tai yra būti sąžiningiems verslui ir žmonėms, nes jūs deklaravote padorumą ir sąžiningumą bendraujant su verslu. Jūs vien iš šito mokesčio surinksite papildomai 150 mln. litų. Kur jūs juos dėsite? Tikrai ne socialinėms programoms.

J.LIONGINAS. Tai koks pasiūlymas?..

A.ČAPLIKAS. Pasiūlymą… aš jums palengvinsiu, kad būtų lengviau. Jis visas yra pateiktas mano įstatymo projekte… balsuokite už jį, jums bus labai sudėtinga skaityti pastraipsniui. Aš bandžiau populiariai ir aiškiai paaiškinti, ką reiškia mano pasiūlymas. Siūlyčiau vienu sykiu, nes jūs jau pavargote, balsuoti už arba prieš. Esmę aš jau išdėsčiau.

PIRMININKAS. Dėkoju. S.Lapėnas – nuomonė už.

S.LAPĖNAS. Iš tiesų, kolegos, jeigu jau nenorite įvardyti pavadinimo, nenorite konstruktyvių oponuojančios pusės pasiūlymų, tai bent jau išlikite sąžiningi dėl savo teiktų įstatymų ar projektų. Nes tai, ką siūlo A.Čaplikas, yra vis dėlto galimybė jums „su veidu“ išeiti iš susidariusios situacijos. Mielieji, tie skaičiai akivaizdžiai rodo, kad jau iš anksto nuspręsta 150 mln. nukreipti ne socialinei paramai, biudžeto išlaidas finansuojant, bet kompensuoti tą nesurinktą pajamų dalį iš kelių pajamų mokesčio. Taigi aš jums siūlyčiau dar kartą rimtai įvertinti, nes, nepadarę šių pataisų, jūs sudarote mums galimybę, priimant Biudžeto įstatymą, grįžti prie šių klausimų.

PIRMININKAS. J.Olekas – nuomonė prieš.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes nesirengiame kur nors išeiti, mes normaliai dirbame. Jūsų jau daug išėjo „be veidų“. Pažiūrėkite, kiek likę, kaip skysta toje pusėje. (Juokas, šurmulys salėje) Dėl įstatymų, apie kuriuos mes kalbame. Iš tikrųjų nebėra kelių mokesčių, ir jeigu šiek tiek jo netektis kompensuota didinant įkainius, tai mes dabar kalbame dar apie vieną didelį mokesčių mažinimą, tai yra mažinimą fizinių asmenų pajamų mokesčio, ir tik nedidelės dalies praradimų į biudžetą socialinėm reikmėm kompensavimą, įvedant kaip tik socialinį mokestį nuo pelno. Todėl kviečiu nepritarti teikiamom Seimo nario A.Čapliko pataisom ir balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Kokia komiteto nuomonė?

J.LIONGINAS. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. Ką gi, balsuosime dėl viso A.Čapliko pasiūlymo. Kas už tai, kad šis pasiūlymas būtų priimtas, prašau balsuoti. Komitetas prieš.

Už – 13, prieš – 48, susilaikė 3. Pasiūlymui nepritarta.

Visos pataisos dėl šio įstatymo, gerbiamieji. (Triukšmas salėje) Gal ryžtamės ir padarome priėmimą. (Balsai salėje) Dabar reiktų apsispręsti, ar pritarti po svarstymo. Ar galėtume bendru sutarimu tai padaryti? Yra prieštaraujančių. Viena nuomonė už, kita prieš. Komiteto pirmininkas gali užimti savo vietą salėje. Ačiū jums. H.Žukauskas – už. Prašau.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Paprastai dėl tokių įstatymų yra arba už arba prieš, kai tu išgirsti argumentus. Aš noriu pasakyti, kad mano argumentas balsuoti už šitą įstatymą yra vienintelis, nes kitų aš neišgirdau. Aš išgirdau tik pono A.Kubiliaus labai rimtą argumentą, kad jis gali švilpuku švilpti. Manęs toks argumentas netenkina. Aš siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Čaplikas. Nuomonė prieš.

A.ČAPLIKAS. Kodėl mes negalime pritarti šiam įstatymo projektui ir kodėl mes nepritarsime? Populiariai. Todėl, kad priimant šį įstatymo projektą dar kartą buvo pademonstruota, jog jūs, ponai iš valdančiosios daugumos, net įstatymų tvarkingai, nepažeisdami mūsų statutinių reikalavimų, priimti negalite. Vieno penktadalio reikalavimas atlikti ekspertizę šio įstatymo projekto – atmesta. Sakote, tai nerimta? Mes paprašėme, kokį poveikį turi šalies ekonomikai šio įstatymo priėmimas. Vienas iš oponuojančių Seimo narių sakė, aš jums per 5 min. parašysiu. Štai ir požiūris į tokius rimtus dokumentus. Dar populiariai, kodėl mes šiandien tiek daug pataisų registravome ir kodėl tiek ilgai kalbėjome. Ponai, mes skiriamės požiūriu į valstybės valdymą, mes skiriamės požiūriu į jos finansų tvarkymą, mes manom, manom ir manysime, kad žmogus pats turi sukurti savo ateitį ir gerą gyvenimą. Jūs manote, kad yra geras dėdė, tai yra valstybė, kuri surinks ir padalys. Štai čia ir skiriasi mūsų požiūris. Visomis šiomis įstatymo pataisomis mes jums rodome ir dar kartą rodysime, kad jūs mąstote neteisingai. Ne jūs sukuriate gerą gyvenimą žmonėms, žmonės užsidirbdami susikuria sau gerą gyvenimą. Kol jūs to nesuprasite, tol mes išgyvensime dėl to, kad mūsų šalis niekaip negali sulaukti ekonominio pagyvėjimo. Tai ne demagogija, tai yra teisybė ir samprata į pasaulėžiūrą, į mūsų gyvenimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo projektui po svarstymo, prašom balsuoti.

58 – už, 13 – prieš, 2 susilaikė, projektui po svarstymo pritarta.

J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, aš jau sakiau, kad yra parengtas ir vakar jau buvo užregistruotas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas, kuris faktiškai yra alternatyvus šiam įstatymui. Ar negalėtumėte įtraukti į antradienio darbotvarkę, kad pažiūrėtume, galbūt iš tikrųjų būtų galima pakoreguoti?

PIRMININKAS. Tai komitetas turėtų pasakyti. Ačiū. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, Seimo Pirmininke, Seimo daugumos vardu aš noriu padėkoti konstruktyviai opozicijai, kad ji nesipriešino, ir tik 13 balsų buvo prieš šį įstatymą. Jo tikrai reikia šaliai. Ačiū jums.

PIRMININKAS. D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, daugumos vardu reiškiu didelį susirūpinimą opozicijos sveikata, nes didelis plepėjimas irgi turi jai įtakos.

PIRMININKAS. Taip, atrodo, replikos po balsavimo jau visos pasakytos. Atsiprašau. A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Aš jau pradedu sielotis dėl…

PIRMININKAS. Jūs duokite ženklą, ir viskas bus gerai.

A.ČAPLIKAS. …nuolat reiškiamo susirūpinimo tai Lietuvos gyvenimu, tai Seimo narių sveikata. Būkite ramūs, viskas bus gerai. Ponia Dangute, baikite siuntinėti man visokius laivelius arba lėktuvėlius. Aš jų nepirksiu, ir viskas bus gerai su sveikata.

PIRMININKAS. Pajuokavome, ir tuo baikime šį svarstymą. Dabar noriu pasakyti, kad yra užregistruotas pasiūlymas atlikti nepriklausomą ekspertinį tyrimą. Tam pritarė 30 Seimo narių. Etikos ir procedūrų komisija patikrino ir nustatė, kad 9 iš jų turi akcijų, bet nedeklaravo, kad gauna dividendus. Dėl to gali būti tam tikrų abejonių. Etikos ir procedūrų komisija sako, jeigu jie turi nepelningų įmonių akcijų arba tų įmonių, kurios neišmoka dividendų, tai negali įžvelgti konflikto pasirašant. Minutę, aš baigiu. Nemato konflikto jį pasirašant.

Aš noriu jums pacituoti 145 straipsnį, kuris kalba apie tai, kada reikia skirti ekspertinį projekto vertinimą. Turi būti dvi sąlygos. Pirmoji, jeigu tai iš esmės keičia teisinį reglamentavimą. Antroji sąlyga, jeigu kartu dėl to yra surinkta viena penktoji Seimo narių parašų. Vieną sąlygą mes turime, o dėl antros, kiek žinau, kyla tam tikrų abejonių ir diskusijų. Ar galėtų dabar dėl to išsakyti savo nuomonę frakcijos ir komiteto pirmininkas?

Prašom. Komiteto pirmininkas J.Lionginas.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, jūs teisingai pacitavote 145 straipsnį, kuriame aiškiai parašyta: „iš esmės keičia teisinį reglamentavimą“. Kiek mes šiandien girdėjome (dvi valandas aš stovėjau čia, tribūnoje), beveik visi kalbėtojai pasakė, iš tikrųjų, kolegos, tai yra pelno mokestis. Buvo vadinamas įvairiausiais vardais, ko jūs čia keičiate ir t.t., pavadinkite pelno mokesčiu, tik pakeiskite tarifą, ir panašiai. Kolegos, ar tai iš esmės keičia teisinį reglamentavimą? Nekeičia. (Balsai salėje) Mano nuomonė tokia. Patikėkite manimi, aš 25 metus dirbau finansų sistemoje ir, manau, šiek tiek kažką išmanau.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Pirmininke, aš labai gerbiu Etikos ir procedūrų komisijos išvadą. Vis dėlto pelnas yra toks dalykas. Šiandien jo nėra, rytoj gali būti. Čia buvo deklaracijos, pateiktos už 2004 metus. Manau, liberalams, kurie tapo Seimo nariais, gali ir atsirasti to pelno.

PIRMININKAS. Čia buvo netgi ne išvada, čia buvo tokia nuomonė, pasakyta pirmininko. A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Prašėte frakcijos nuomonės, taigi aš informuoju, kad mes laikomės tos pačios nuostatos, jog ekspertizė yra būtina. Dar kartą toks jausmas, kad ji reikalinga, kyla po paskutinės J.Liongino kalbos. Jis visą laiką stovėdamas tribūnoje įrodinėjo, kad tai yra socialinis mokestis, nieko bendra neturintis su pelno mokesčiu, ir po visų balsavimų išeina į tribūną ir paaiškina, jog tai yra tas pats pelno mokestis. Pone Jonai, kas tai yra? Socialinis mokestis ar pelno mokestis? Kada jūs kalbate netiesą arba kada jūs būnate teisingas ir teisus? Tai dar kartą rodo, kad ekspertizė yra būtina.

PIRMININKAS. Dėkoju. L.Graužinienė.

L.GRAUŽINIENĖ. Norėčiau oponuoti ir pasakyti, kad dabar labai aiškiai ir akivaizdžiai matome, kad opozicija sąmoningai stabdo mokesčių reformą. Manau, jie ir toliau eis stabdydami biudžeto formavimą ir panašiai. Tendencijos labai aiškios. Frakcijos vardu pareiškiu, kad opozicija stengiasi sukelti destrukciją Seimo darbe. Siūlyčiau labai rimtai apgalvoti savo veiksmus.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Socialdemokratų frakcijos vardu manome, kad nereikia ekspertizės, nes teikiant įstatymą pakankamai tyrė Finansų ministerijos, Vyriausybės ekspertai, todėl medžiaga yra labai išsami ir papildomos ekspertizės nereikalauja. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, ar jūs nusprendėte, ar nenusprendėte, yra Statuto nuostata – penktadalio Seimo narių iniciatyva yra ir ji turi būti įgyvendinta. Tai pirma. Kiekviena frakcija turi savo nuomonę.

Dėl išsakytų replikų. Ką tik jūs balsuodami įrodėte, kad tai yra naujas mokestis, nors mes aiškinome, kad yra senas. Dabar jūs turite nuosekliai laikytis savo koncepcijos, kad tai yra naujas mokestis su nauju pavadinimu. Naujam mokesčiui su nauju pavadinimu reikia išvados. Jūs paneigėte visas mūsų nuostatas balsuodami. Nėra ko dabar dviveidiškai išsisukinėti.

Trečias dalykas, pone seniūne, niekas labiau nevilkino mokesčių reformos, negu jūs su visokiais savo pasitarimais ir ministrų „nuiminėjimais“.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Aš, kaip visada, siūlau kompromisinį variantą. Dauguma mano, kad tai nekeičia teisinės sistemos, mažuma mano, kad keičia. Aš siūlau balsuoti ir balsavimu išspręsti šį klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar kartą primenu, kad Statutas numato dvi sąlygas: teisinio reglamentavimo keitimą ir parašų skaičių. Tiktai dvi sąlygos duoda pagrindą. Dabar dėl pirmos. Etikos ir procedūrų komisija galės tą patikrinti. Įvyko ginčas, todėl aš noriu, kad jūs balsuotumėte. Ar jūs manote, jog tai iš esmės keičia teisinį reguliavimą, ar ne? Ir pagal tai nuspręsime dėl galutinės išvados. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad šis mokestis iš esmės keičia teisinį reguliavimą?

Už – 9, prieš – 48, susilaikė 4. Ekspertizė negali būti paskirta.

Dabar V.Simulikas. Prašau. Ne? Dėkoju.

Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-540* (svarstymas)

Pradedame svarstyti darbotvarkės 4b klausimą – Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-540. Pranešėjas – J.Lionginas. Ruošiasi V.Navickas.

J.LIONGINAS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio papildymo įstatymo projektą ir šiam įstatymo projektui pritarė. Yra gautos dvi Seimo narių pastabos.

PIRMININKAS. Tai galbūt mes iš karto jas turėtume svarstyti. Prieš tai tik išklausykime kitų komitetų nuomones ir tada pereisime prie pataisų.

V.Navickas. Ruošiasi A.Balsienė. Dabar svarstymas, taip. Taip, dėl 31 straipsnio.

V.NAVICKAS. Ekonomikos komitetas nagrinėjo šį įstatymo projektą, kadangi jis susijęs su prieš tai svarstytu įstatymo projektu. Žinoma, nebuvo manoma kitaip pasielgti, kaip tik pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Balsienė paskelbs Verslo ir užimtumo komisijos išvadą.

A.BALSIENĖ. Verslo ir užimtumo komisija pritarė šiam įstatymui, nes buvo prieš tai pritarta. Taip pat už – 5, prieš – 1.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusijoje norėjo dalyvauti E.Klumbys, taip? Ne, yra. Prašau. Ruošiasi R.Dagys.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš noriu pasakyti porą dalykų dėl šio įstatymo projekto. Kaip aš suprantu, buvo parašyta, kad ir šitas įstatymas svarstomas ypatingos skubos tvarka. Jeigu svarstoma ypatingos skubos tvarka, ne per seniausiai mes turėjome Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, turi būti Seimo Pirmininko teikimas, to teikimo aš neišgirdau. Tai vienas dalykas. Ar jums neatrodo, kad mes dar kartą šio posėdžio metu pažeidžiame Seimo statutą.

Antras dalykas, kurį aš norėjau pasakyti, kiek aš susipažinau, ten yra įrašomas verslo mokestis, tačiau, kaip suprantu, šio mokesčio pavadinimas yra laikinasis verslo mokestis. (Balsai salėje) Atsiprašau, socialinis, jis turėtų būti įrašytas visas – laikinasis socialinis mokestis.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, malonu, kad mes taip ilgai galime kartu padirbėti ir tą malonumą mes turėsime dar turbūt porą valandų. Iš tikrųjų šitas įstatymas galbūt yra esminis, nuo kurio viskas prasidėjo. Jo idėjai tikrai negalima būtų prieštarauti, nes iš tikrųjų pelno mokestį turėtume mažinti, pajamų mokestį, bet visas tas mūsų paketas virto tam tikru cirku. Mūsų frakcija iš esmės pajamų mokesčio mažinimui pritarė. Tiktai apgailestauja, kad nežengtas kur kas radikalesnis žingsnis. Galima buvo tikrai drąsiai mažinti kur kas smarkiau, o tada buvo galima kalbėti apie tam tikrų kompensacijų svertus ir panašiai, jeigu iš tikrųjų jų trūktų, bet, deja, šiuo metu tas jūsų ryžtas yra toks silpnas, kad tikrai tų kompensacijų nereikėjo. Šiam mokesčiui mes pritarsime.

PIRMININKAS. Kaip aš supratau, jūs kalbėjote apie gyventojų pajamų mokestį, o mes nagrinėjame pelno mokestį. Na, nesvarbu. (Balsai salėje, plojimai.) Dabar mes turime apsvarstyti pataisas ir pasiūlymus dėl šio įstatymo. Yra gautas G.Steponavičiaus pasiūlymas dėl Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio… (Balsai salėje) Atsiima? Bet čia tikrai jo nuomonė? Prašau fiksuoti, kad tai tikrai yra G.Steponavičiaus pasiūlymas, kurį A.Čaplikas atsiėmė. Daugiau pataisų nėra?

J.LIONGINAS. R.Palaičio dar buvo.

PIRMININKAS. O kur Palaičio? Pas mus nėra. Pristatykite R.Palaičio… O gal ir R.Palaičio atsiimate?

J.LIONGINAS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė R.Palaičio pasiūlymą dėl Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio papildymo įstatymo projekto, nuspręsta nepritarti pateiktiems pasiūlymams.

PIRMININKAS. Atsiimate, taip? A.Čaplikas. Prašau.

A.ČAPLIKAS. Nenorėdamas sukelti krizės Darbo partijos frakcijoje, nes matau, kad žmonės jau pavargo, atsiimame ir šį siūlymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi pasiūlymų dėl pataisų nebeliko. Diskusijos įvyko. Tiesa, ne visai apie tą. Siūlyčiau svarstyti, ar pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui. Ar galėtume bendru sutarimu? Nėra pritarimo. Prašau. E.Klumbys – nuomonė prieš.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš dar kartą kartoju, kad šį įstatymo projektą svarstymo stadijoje mes priimame pažeisdami Seimo statutą.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas – nuomonė už.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Kadangi R.Dagys pritarė šiam įstatymo projektui, tai kviečiu visus balsuoti už.

PIRMININKAS. Prašome pasiruošti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio papildymo įstatymui?

Už – 46, prieš – 12, susilaikė 2. Po svarstymo šiam įstatymo projektui pritarta.

R.Dagys repliką. Prašau.

R.J.DAGYS. Trumpą repliką. Aišku, jums buvo maloniau balsuoti, kai mes, man suklydus, pritarėme ne tam įstatymui, bet, deja, mes nepritariame šiam Pelno mokesčio įstatymui, o ta mano kalba, aš jau netrukdysiu jūsų, tegu bus įskaityta prie paskutinio mūsų priimamo įstatymo.

PIRMININKAS. Įskaitysime.

Dabar svarstome darbotvarkės 4c klausimą – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą Nr.XP-436. Prašau, B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Aš norėjau pasiūlyti, kad vis dėlto jeigu yra ypatinga skuba, šiandien priimti ir Pelno mokesčio, ir kitus įstatymus. Toks samprotavimas, nežinau.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas Nr.XP-436(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerai. Komiteto pirmininkas turėtų apie tai pasakyti. Svarstome Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Pranešėjas – J.Lionginas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu. Buvo gauta Teisės departamento pastabų. Daugumai jų komitetas pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Navicką, Ekonomikos komiteto pirmininką. Ruošiasi V.S.Draugelis.

V.NAVICKAS. Ekonomikos komitetas nagrinėjo šį įstatymo projektą ir jam pritarė. Komiteto nariai taip pat minėjo, kad toks Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, kuris numato vienodai apmokestinti juridinių ir fizinių asmenų fizinių asmenų ūkinei veiklai naudojamą nekilnojamąjį turtą, yra logiškas. Tai padėtų išvengti Nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo disproporcijų, juridinių asmenų turto perregistravimo fiziniams asmenims, taip pat sudarytų sąlygas legalizuoti vykdomą ūkinę veiklą. Ekonomikos komitete diskusijų metu atkreiptas dėmesys į tai, kad pažymas apie fizinių asmenų turimą nekilnojamąjį turtą ir naudojimą komerciniams tikslams reikėtų finansuoti iš Registrų centro pajamų ir taip sumažinti fizinių asmenų išlaidas įgyjant mokesčiams mokti reikiamas pažymas. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad individualiai vertinant nekilnojamąjį turtą, jeigu yra nemažas skirtumas tarp pateikto (…) įvertinimo metu, kurį pateikė registrų centrai… išlaidas taip pat turėtų apmokėti Registrų centras tokiu būdu atlikdamas objektyvesnį nekilnojamojo turto įvertinimą.

Ekonomikos komitete taip pat buvo išreikštos tam tikros abejonės dėl galimų šio mokesčio administravimo išlaidų ir šio mokesčio pajamų, gaunamų į valstybės biudžetą. Nepaisydamas to, komitetas siūlo pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui ir jį priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu V.S.Draugelį. Nėra? Gal kas?.. A.Balsienė. Prašom. Verslo ir užimtumo komisija.

A.BALSIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Verslo ir užimtumo komisija svarstė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą. Siūlome jį atmesti, nes, įvedus Nekilnojamojo turto mokestį, bus pablogintos smulkiojo verslo veiklos sąlygos. Balsavimo rezultatai: 3 – už, 3 – prieš, 2 susilaikė. Taip pat yra pareikšta atskiroji trijų Verslo ir užimtumo komisijos narių – B.Vėsaitės, S.Draugelio ir R.Venclovo nuomonė, jie siūlo šiam įstatymui pritarti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir siūlymus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusijoje nori kalbėti 4 Seimo nariai. Pirmasis diskusiją pradeda A.Čaplikas. Primenu, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas.

A.ČAPLIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis naujas mokestis, kuris atsiranda Lietuvos finansų politikoje, iš tikrųjų bus komplikuotas mums visiems. Kažkaip keistai atsitinka, kai tik kas nors tampa finansų ministru, jis ima ir tyčia ar netyčia nusišneka. Taip bent buvo pateikti naujo finansų ministro komentarai apie nekilnojamojo turto įvedimą visiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Aš vėlgi nemanau, kad ponas Z.Balčytis yra žmogus, kuris netyčia tą pasakė, tiesiog iš nepatyrimo, nes jis, atėjęs į naują darbą, turi visą informaciją ir puikiai ją supranta. Sakydamas, kad Nekilnojamojo turto mokestis bus įvestas visiems Lietuvos Respublikos gyventojams, jis pasakė teisybę. Dabar jūs neteisybę sakote, kai kalbate, kad tai tik variantas, kuris yra laikinas… ne, ne laikinas, o tam, kad būtų apmokestintos komercinės gyventojų patalpos, naudojamos komerciniams tikslams, ir daugiau nebus plečiama apmokestinamųjų bazė.

Manau, finansų ministras pasakė tiesą, tiesą dėl to, kad šiandien įvedamas mokestis ekonomiškai niekam nereikalingas. Kas tai yra valstybės mastu? Jo planuojamas surinkimas šiandien realiai, remiantis įvairiais paskaičiavimais, kiek mes jų girdėjome iš Finansų ministerijos, – 10–40 mln. litų? Kiek kainuoja tokio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo administravimas, kaip bus daromos išlygos, jau šiandien negirdime. Ir vėl įvedus jį iš esmės nukentės tas, kas šiandien sunkiai gyvena ir turi savo smulkų ir mažą verslelį, kaimo turizmas, kuris pateks į šią bangą. Ne, dėl „Maximos“ aš neišgyvenčiau, tikrai pritarčiau, kad „Maximos“, „Rimi“, „Vikondos“ tinklai būtų apmokestinami ir dar griežčiau. Bet, deja, visada atsitiks taip, kaip atsitinka mūsų gyvenime. Tie, kas plaukia, tie išplaukia, o tie mažiukai vargšeliai, kurie vegetuoja, vėl pateks į šias pinkles, nes norint, kad jie nepatektų, jūs turėsite daryti išlygas. Darant išlygas atsiras tų turtingųjų ir tų galingųjų, kaip sakote, pone Artūrai, geri advokatai, kurie visada įrodys, kaip yra išvengti… ir jiems galima. Štai dėl ko mes negalime pritarti tokio mokesčio įvedimui.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Sereika. Ruošiasi E.Klumbys.

A.SEREIKA. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, taupydamas jūsų ir savo laiką, pasakysiu tik keletą sakinių. Frakcija ir šiuo atveju yra nuosekli ir laikosi pozicijos, kad naujų mokesčių įvedimas iš principo yra ydingas. Todėl mes, laikydamiesi rinkimų kampanijos metu duotų pažadų ir laikydamiesi savo programos, naujam mokesčiui pritarti negalime.

PIRMININKAS. Dėkoju. E.Klumbys. Ruošiasi R.Dagys. (Balsai salėje: aš negaliu frakcijos vardu…)

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien turbūt šio įstatymo, tiksliau, šių įstatymų bloko, visą esmę išsakė gerbiamasis B.Bradauskas. Jis pasakė, kad visi šie mokesčiai yra skirti paprastam žmogui ir kad jie rūpinasi tuo paprastu žmogumi. Šitoks labai dalinis, labai neesminis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas iš tikrųjų yra naudingas tiems didiesiems nekilnojamųjų turtų turėtojams mūsų valstybėje. Pažiūrėkime, kaip statoma – tiesiog sprogimas, kaip statomi butai Vilniuje. Tie žmonės, kurie dabar turi daug pinigų, jie turi po penkis, po septynis, po dešimt butų, o mes iš esmės apmokestiname tuos žmogelius, kurie verčiasi kokiu nors smulkiu bizniu, kurie savo patalpose yra įsirengę dirbtuvėles, kurie, kaip čia buvo minėta, verčiasi kaimo turizmu. Štai šis įstatymas smogs šiems žmonėms. O visi tie didieji, kurie turi butus, „Maxsima“, kiti stambieji prekybos centrai, jie vėl lieka už šio įstatymo ribų. Taigi dar kartą kartoju, šis įstatymas yra skirtas ir neigiamai paveiks tą paprastą Lietuvos žmogų. Man yra tiesiog liūdna, kad tokius įstatymus proteguoja žmonės, kurie save vadina kairiaisiais.

PIRMININKAS. Dėkoju. R.Dagys. Primenu, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas.

R.J.DAGYS. Ačiū, Pirmininke, kad priminėte, aš jau buvau užliūliuotas komiteto pirmininko ir jūsų balso, kad komitetas prieš, komitetas prieš, komitetas nepritarė. Iš jūsų priminimų, kad komitetas nepritarė, paskui neaišku, nei kam pritarė, nei kam nepritarė. Svarbiausia žinom, kad nepritarė.

Gerbiamieji kolegos, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas iš principo yra neblogas instrumentas valstybei. Ir mūsų partijos rinkimų programoje tokio mokesčio įvedimas buvo numatytas, bet tikrai ne tokiame kontekste, kaip jis yra pateikiamas dabar. Atrodo, finansų ministras atvirai pasakė, kad jis žada įvesti tą mokestį visiems. Tai yra pagirtinas žingsnis, nes aiškiai pasakoma, kaip yra ir kaip bus, nes ši visa mokesčio konstrukcija, kuri čia yra parašyta, iš tikrųjų panaikins tuos porą žodelių, jis taps visuotiniu turto mokesčiu, o ne skirtu tik kažkokioms verslo struktūroms ir t.t.

Jo nauda, aišku, galėtų pagyvinti mūsų… atšaldyti kai kurias įšaldytas mūsų investicijas juodai dienai arba nenaudojamus plotus galėtų padėti daug efektyviau išnaudoti, galėtų priversti mūsų verslą suktis. Tai būtų kaip ir pliusas, bet, kita vertus, šis mokestis dažniausiai naudojamas tam, kad savivaldybės galėtų labiau laviruoti pagal jį ir pritraukti tokiu būdu sau reikalingas investicijas, kai padidinamas ar sumažinamas turto mokestis. Deja, šis laviravimas kaip ir baigiasi čia, nes kai pasižiūri šį įstatymą, matai 20 išimčių, 20 punktų, ir mes patys viską sutvarkėme. O čia šiuo atveju išeina nekilnojamojo turto mokestis. Bet vėl subalansavimo įstatymas. Juo labiau tas subalansavimo įstatymas duoda per 50 mln., kuriuos labai lengvai galima kompensuoti taupant biudžetą, tikrai tai nesudarytų jokių didelių sunkumų ir mes mažiau jaudintume žmones. Nes iš tikrųjų (…), bus panaudota labai daug visokių administracinių pajėgumų. Neaišku, kokia jo nauda, ir neaišku, ar jam gerai pasirengta, ar sutvarkyti visi registrai ir panašiai. Nauda, kuri iš jo matoma, tikrai minimali, ir jos galbūt visiškai nereikėtų siekti. Todėl pritarti šitam įstatymui mes negalime. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Baigiame diskusijas. Pataisų negauta. Ar yra? Prašau. Komitetas pasakys, kaip elgėsi su šiomis pataisomis. Jūs tik pasakykite, mums balsuoti nereikia, tik pasakykite.

J.LIONGINAS. Buvo gauta Meno darbuotojų asociacijos ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos pasiūlymų, komitetas pritarė. Taip pat buvo smulkiųjų verslininkų pasiūlymas – nepritarta. Seimo nario B.Bradausko du pasiūlymai, jiems pritarta. Ir vienas R.Palaičio pasiūlymas, jam taip pat pritarta. Daugiau pasiūlymų Biudžeto ir finansų komitetas dėl šio įstatymo projekto negavo.

PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsai salėje) Ačiū. Dabar J.Olekas. Nuomonė už.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui. Kaip mes girdėjome iš kalbančiųjų, mūsų kolegos konservatoriai norėtų apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą. Čia yra tik žingsnelis į tai. Bet vis tiek tai yra pirmas žingsnis, kuris išlygina verslo sąlygas. Tie, kurie naudoja juridinių asmenų nekilnojamąjį turtą, ir tie, kurie naudoja fizinių asmenų turtą, šiuo atveju turės vienodas verslo sąlygas. Todėl kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. G.Steponavičius – nuomonė prieš.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone Pirmininke. Manau, kad nieko nestebina socialdemokratų noras apmokestinti viską, kas juda ar kas stiebiasi virš žemės. (Salėje šurmulys)

PIRMININKAS. Čia kaip tik tai nejuda.

G.STEPONAVIČIUS. Todėl aš manau, kad mokesčių bazės plėtimas… Kolegos, čia tikrai nėra juokinga, bet fiziniams asmenims nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas, kad ir komerciniai paskirčiai naudojamam, tai yra Pandoros dėžės atidarymas. Naujasis finansų ministras jau išsidavė. Planuose socialdemokratai sapnuoja ir mato ir platesnį apmokestinimą. Gerbiamieji Darbo partijos atstovai, šiuo atveju kaip fiskalinės politikos instrumentas, biudžeto vykdymo ar kitom prasmėm jis yra realiai menkas dalykas. Aš kviečiu nesivelti į šį gana keblų klausimą, kurio rezultatas neduos nei papildomų pajamų ir administracine prasme kainuos labai brangiai, nes iš esmės turto vertinimas, verčių nustatymas bus brangus. Apsiribokite ir taip jau gana rezonansiniu laikinuoju socialiniu mokesčiu, tai, jūsų manymu, bus, ko gero, didžiausias pagelbėjimas subalansuojant biudžetą. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiruoškime, balsuosime. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektui? Prašau balsuoti.

Už – 43, prieš 15, susilaikė 1. Projektui po svarstymo pritarta. L.Graužinienė. Po svarstymo, prašau.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš siūlau Seimo valdybai greičiau spręsti naujos salės klausimą, nes čia akivaizdžiai trūksta deguonies ir mūsų gerbiamiems kolegoms, dirbantiems ne pirmą kadenciją Seime, tai jau akivaizdžiai atsiliepia sveikatai.

PIRMININKAS. R.Dagys. Ar nepasidalinate, kuris kalbės? (Triukšmas salėje) Prašau.

R.J.DAGYS. Matote, kaip Darbo partija veržiasi prie mikrofonų, net savų neužtenka. Norėčiau, kad vis dėlto būtų užfiksuota pozicija, nes ponas J.Olekas kaip visada mėgina rasti sliekų, kur jų niekada ir nebuvo. Mes niekada neplanavome apmokestinti viso turto, mes kalbėjome apie mokesčių reformą, kuri numatyta mūsų rinkimų programoje. Jeigu jūs būtumėte sumažinę pelno ir socialinį mokestį iki 15, tada būtų galima apie tai kalbėti.

PIRMININKAS. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš kaip tik noriu apginti garbę tų Seimo narių, kurie dirba jau ne pirmą kadenciją. Visados tas žmogus ir apskritai tas padaras, kuris ilgą laiką negauna deguonies, kaip tik kur kas geriau pripranta gyventi tomis sąlygomis negu tas, kuris pirmą kartą patenka į tokią padėtį. (Juokas salėje)

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-438(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Čia taip pat, kaip ir kariamas pripranta. Sako, šuva ir kariamas pripranta. Svarstome 4d. Dar kantrybės ir ištvermės, paskutinis mokesčių įstatymo projektas. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-438. Pranešėjas J.Lionginas.

J.LIONGINAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė minėto įstatymo projektą. Buvo gautos Teisės departamento keturios pastabos, joms visoms yra pritarta.

PIRMININKAS. Gerai. Dabar išklausome komitetų išvadų. Dabar J.Lionginas, taip. V.Navickas, Ekonomikos komitetas. Noriu pranešti, kad mūsų posėdį stebi Kinijos užsienio reikalų delegacija iš Užsienio reikalų instituto. (Plojimai) V.Navickas. Ruošiasi S.Lapėnas.

V.NAVICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė ir pritarė šiam įstatymo projektui. Tai Vyriausybės parengtas įstatymo projektas, kuriuo siekiama labai rimtų tikslų, tai yra subalansuoti darbo ir kapitalo apmokestinimą, didinti Lietuvos mokesčių sistemos konkurencingumą, mažinti šešėlinę ekonomiką, ir, žinoma, kas svarbiausia, siūloma didinti realiąsias gyventojų pajamas. Mokesčio sumažinimas nuo 33 iki 27% kitais metais ir 2008 m. – iki 24% suteiks žmonėms galimybes papildyti asmenines pajamas šimtais milijonų litų, kurie per vartojimą leis augti ekonomikai. Komiteto vardu siūlau pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. S.Lapėnas, komisijos išvada.

S.LAPĖNAS. Verslo ir užimtumo komisija, apsvarsčiusi šį įstatymo projektą, su dideliu apgailestavimu pripažino, kad įstatymo projektas pernelyg lėtai mažina gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Su apgailestavimu pritarė teiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Komisijos išvada – pritarti. Ten viskas buvo improvizacija.

Dabar pradedame diskusiją. Pirmasis kalbės E.Klumbys. Ruošiasi A.Sysas.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, štai mes turime puikų pavyzdį – dar vieną įstatymo projektą, kuris iš tikrųjų Lietuvoje realiai didins socialinę nelygybę. Aš čia į didesnius skaičiavimus nesileisiu, nes apie tai detaliau kalbės mano kolega J.Veselka. Jis puikiai parodys jums, gerbiamieji Seimo nariai, kaip šis įstatymas atsisuks prieš tą paprastą žmogų, apie kurį kalbėjo mūsų kolega B.Bradauskas.

Aš dar suprasčiau, kad tokį įstatymą siūlytų liberalai ar konservatoriai, nes šis įstatymas yra dešinysis, jeigu taip galima pasakyti, įstatymas, t.y. dešiniajai ideologijai atstovaujantis įstatymas. Tą puikiai dabar pasakė kolega S.Lapėnas, išreikšdamas tam tikrą nepasitenkinimą, kad tas procentas yra mažinamas per lėtai.

Galiu konstatuoti, kad šiandien priimant štai šį įstatymo projektą valdančioji koalicija tapo dešiniosios opozicijos įkaite, nes ji realizuoja dešiniąją ideologiją. Jeigu mes kalbėtume iš esmės apie šį įstatymo projektą, tai turėtume kalbėti apie rimtą progresinių mokesčių sistemą. Dėl to pirmiausia kairieji turėtų būti šaukliai. Europoje, į kurią mes einame, kitose Vakarų valstybėse progresinio mokesčio sistema yra visos mokesčių sistemos pagrindas. Nors Lietuvą jau nuo 2000 metų valdo kairieji, niekaip nesugebame įvesti šios mokesčių sistemos.

Dar noriu pasakyti vieną dalyką dėl tų pinigų, kurių neteks biudžetas, kai bus sumažintas gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Šie pinigai yra viešieji pinigai. Jie eina ligoninėms, socialinei sferai išlaikyti. Kalbama ne apie pensijas, o apie infrastruktūrą, kalbama apie švietimo sistemą. Iš šių sistemų atimami pinigai.

Svarbiausia yra tai, kad tų pinigų negaus, tų paslaugų mažiau gaus tie žmonės, kurių kišenėje liks mažiau pinigų, t.y. paprasti Lietuvos žmonės. Šis įstatymas atsisuks ne tik tuo, kad padidins socialinę nelygybę finansine prasme, jis didins socialinę nelygybę ir paslaugų teikimo srityje, socialiniu lygmeniu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Sysą. Toliau pirmininkaus V.Muntianas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, labai gaila, kad svarstant labai svarbius klausimus mūsų salėje lieka labai nedaug. Koks bus gyventojų pajamų mokestis, labai daug priklauso… Mes kuriam socialinių įstatymų modelius, bet šias problemas reikėtų spręsti kaip tik per gyventojų pajamų mokestį.

Aš pabandysiu šiek tiek padiskutuoti šia tema. Progresinių mokesčių tema atsispindi daugelio parlamentinių partijų programose. Ne vienas iš mūsų, sėdinčių čia, salėje, ne vieną kartą maitino savo rinkėjus žadėdami, kad bus atsižvelgta į tokius dalykus. Dabar mes bijome kaip velnias kryžiaus kalbėti apie tokius dalykus.

Taigi ar atsiras progresiniai mokesčiai mūsų Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, ar ne? Yra galimybė būti panašesniems į Vakarų Europos šalis. Ne į Rytų Europos šalis – ne į Baltarusiją, ne į Rusiją, kur 13 ar 14 procentų, bet į Vakarų šalis galime būti panašūs. Bet kol kas iš siūlymų panašu, kad labiau krypstame į Rytų sistemas.

Viename iš paskutiniųjų „Ekonomisto“ žurnalų, kurio negali pavadinti kokiu socialistiniu, tai yra superliberalus žurnalas, Lietuva užima paskutinę vietą pagal mokesčių perskirstymą. Mes esame paskutiniai iš 25 Europos Sąjungos valstybių, nes perskirstome tiktai mažiau nei 29 procentus. Aš nenoriu lygiuoti į Švediją, kur 52 procentai, bet mūsų kaimynai – ir tie perskirsto po 33–35, iki 40 procentų. Ką duoda, aš dabar nediskutuosiu, nes tai užimti gana daug laiko.

Ką mes siūlome Lietuvoj? Mes siūlome toliau išlaikyti proporcinį mokestį. Kaip žinome, toks proporcinis mokestis, kai ir daug, ir mažai pajamų gaunantiems tenka mokėti tokį patį mokestį, liko tik, pasakyčiau, keturiose turtingiausiose Europos Sąjungos valstybėse. Ar jas reikia paminėti ir išvardyti? Tai yra Slovakija, Lietuva, Latvija ir Estija. Tai yra keturios valstybės, kurios išlaiko proporcinę mokesčių sistemą, o mes giriamės, kad štai likome tokie unikalūs Europos Sąjungoje.

Pats progresinio mokesčio principas kaip niekas kitas akivaizdžiai parodo, kokia yra visuomenės socialinė ir ekonominė branda. Jeigu jų nėra, tai ir tos brandos turbūt mažoka. Kaip tik šis mokestis mažina socialinę atskirtį, didina vienų pasitikėjimą kitais. Progresinis mokestis turi ir ekonominių privalumų. Jis yra geras automatinis ekonomikos stabilizatorius: gerina vartotojų perkamosios galios kokybę, didina mažąsias pajamas, kurios, noriu pabrėžti, greičiausiai išleidžiamos, gerina prekinės apyvartos balansą.

Progresinis pajamų mokesčio tarifas būtų priemonė bent kiek padoriau sutvarkyti bedarbių ir mažiausiai uždirbančių gyventojų gyvenimą. Šiandien Lietuvoje yra 150 tūkstančių bedarbių ir 350 tūkstančių žmonių, kurie gauna minimalų atlyginimą.

Pagal mano pasiūlymus mažiau tiesiogiai laimėtų daug uždirbantis žmogus, bet mokesčiai ir turi būti taip sutvarkyti, kad perskirstymas būtų pagal pajėgumą mokėti. (Pirmininke, tuoj baigsiu.)

Kita vertus, piliečių gerovė susijusi tarpusavyje. Mokesčių mažinimas, stipriau parėmus kuklias algas, – ir visi gali tikėtis gražesnės ir saugesnės aplinkos, tarp jų ir užsienio investuotojai, kuriuos korupcija ir gyventojų nuskurdimas, pabrėžiu – nuskurdimas, gąsdina labiau nei bet koks progresinis mokestis. Nereikia pamiršti svarbiausio (tą sakė ir ponas E.Klumbys) – kam tie pinigai bus naudojami. Taigi savivaldai.

Gyventojų pajamų mokestį sumažinus pajamoms iki 1200 litų, tai leistų savivaldybių viešajam sektoriui palikti bent šimtu milijonų litų daugiau. Manau, ir kolegos pasakys apie skaičius. Buvo visiškai teisus opozicijos lyderis, kuris baiminosi dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto, nes, pritarus tokiom įstatymo pataisom, kurias šiandien svarstome, paprastas darbuotojas, uždirbantis minimalų atlyginimą, per metus gaus daugiau 200 Lt, o eilinis Seimo narys per metus gaus daugiau kaip 3 tūkst. Lt, jeigu mes už tokią sistemą, tai aš manau, kad mes darome klaidą. Ačiū.

PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Ačiū pranešėjui. Žodis pranešimui suteikiamas J.Sabatauskui. Nėra? Ir labai gerai. (Juokas, balsai salėje) Kalbės kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis A.Sysas dar kartą patvirtino, kokiu keliu reikia eiti. Kadangi visiems jau nusibodo, tai aš labai trumpai, ką jūsų reforma duoda. Pavyzdžiui, tie žmonės, kurie gauna algą iki 700 Lt, po jūsų mokesčio sumažinimo kas mėnesį papildomai gaus 41 litą. Per metus jie gaus papildomai po 492 Lt, tie, kurie uždirba 10 tūkst. Lt per mėnesį, jie per mėnesį gaus papildomai 874 Lt, per metus papildomai gaus beveik 11 tūkstančių. Taigi, gerbiamieji, kai jūs prie socialinio mokesčio rašote apie socialinės atskirties ir skurdo mažinimą, jūs manote, kad čia sėdi žmonės, absoliutus beraščiai, nemokantys skaičiuoti, ir jūsų ta beprasmė ideologinė pompastika gali visus apmauti. Jūs dar labiau didinate socialinę atskirtį, dar labiau skurdinate žmones. Argumentas paprastas: po to jūsų pelno mokesčio padidinimo, turto mokesčio įvedimo, padidės kainos ir tiems, kuriems paliekate per mėnesį 41 Lt, dėl to teks mokėti dar daugiau, ir jūs juos dar labiau nuskurdinsite. O tas, kuris gauna 10 tūkst., papildomai gaus 11 tūkst., viską išleis infliacijai ir dar turės daugiau pajamų. Todėl, gerbiamieji, valdantieji, jums pasiūlymas. Beveik metai, kai jūs valdote, valdyti nemokate. Liberaldemokratų frakcija vienintelė pasiūlė logišką progresinį mokestį, atsižvelgdama į situaciją, pradėti nuo mažiausias pajamas gaunančių, toliau pasiūlė, aišku, pelno mokesčio pakeitimą, kai apmokestinami tik dividendai, suvienodinamas mokestis asmeniniam vartojimui ir nuo kapitalo, ir nuo darbo pajamų. Turto mokestį iš tikrųjų įvestume kaip ir Vakaruose, ne apskritai nuo kiekvienos lūšnos, o iš tikrųjų nuo tam tikros vertės. Todėl siūlau: leiskite liberaldemokratams valdyti, pasimokykite trejus metus, po trejų metų kartu tvarkingai tvarkysime valstybės reikalus. Labai racionalus trumpas pasiūlymas, prašau pritarti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Pritarimo reikėjo ieškoti šiek tiek anksčiau, iki lapkričio 15 dienos. Kviečiame kalbėti… Jau kalbėjote, tada labai gerai. Ačiū. Prašome pagrindinį pranešėją, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, dėl pasiūlymų.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Buvo gauti du pasiūlymai, tai Seimo narių gerbiamojo A.Syso ir J.Sabatausko. Esmė progresinių mokesčių įvedimas. Pagrindinis komitetas svarstė ir nepritarė progresinės pajamų mokesčių sistemos įvedimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega A.Sysai, galėtumėte pristatyti savo siūlymus?

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dar kartą pasakysiu esmę. Siūlymas yra toks, kad įvedant mažesnio procento pajamų mokesčio tarifą, jį taikytume ne visoms pajamoms, o pajamoms, siekiančioms tam tikrą ribą. Ribą aš nubrėžiau, kad tai būtų 1200 Lt, beveik 60% Lietuvos gyventojų gauna iki tokios sumos pajamas, bet toks tarifas būtų taikomas visoms pajamoms. Tokiu atveju, ką kalbėjo ir mano kiti kolegos, ir uždirbančių tą 1200 Lt, ir Seimo nario, uždirbančio „popieriuje“ po 4 tūkst., arba uždirbančių per mėnesį daugiau, pajamos padidėtų tik 54 Lt. Skirtumas tarp minimalų atlyginimą gaunančio ir daugiau uždirbančio būtų maždaug du kartai, o šiuo atveju, jeigu mes paliekame tokią sistemą, kad taikome mokesčio sumažinimą visiems, tai padidėjimas pajamų per metus tarp gaunančių 600 Lt ir 5 tūkst. sudaro net 15 kartų. Todėl aš ir prašau pritarti mano pasiūlymams… įvesti progresinį mokestį, o mokestį taikyti tiktai pajamoms, neviršijančioms 1200 litų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime iš karto pasitarti dėl visų jūsų pasiūlymų?

A.SYSAS. Aš prašau, jeigu nebus pritarti šitam įstatymo projektui, tada dar kartą norėčiau kalbėti tiktai dėl šešto savo pasiūlymo.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Nuomonė už – kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų teikiamas mūsų kolegų pasiūlymas dėl progresinio tarifo įvedimo, manau, padėtų iš dalies spręsti socialinės atskirties problemas, bet šiuo atveju yra pasirinktas kitas variantas, kai mes smarkiau mažiname fizinių asmenų pajamų mokestį, ir ta socialinė diferenciacija šiek tiek kompensuojama per kitus du mokesčius, už kuriuos mes šiandien jau balsavome. Tai yra ir fizinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis ir socialinis mokestis skaičiuojamas nuo pelno. Manau, kad šitie du mokesčiai iš dalies kompensuoja fizinių asmenų pajamų mokestį. Bet iš principo aš pritariu kolegų teikiamam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš ne dėl šito, aš palaikau gerbiamojo A.Syso pataisą, užsiregistravau kalbėti dėl viso įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Supratau. Dabar balsuojame dėl pritarimo A.Syso pasiūlymui, prašome balsuoti.

Taip, ačiū. Už – 9, prieš – 25, susilaikė 8. Nepritarta pasiūlymui. Prašome, A.Sysas dėl šešto pasiūlymo. Atsiimate? Prašau.

A.SYSAS. Kolegos, aš atsiimu 2, 3, 4 ir 5 siūlymus. Bet 6 mano pasiūlymas… aš noriu priminti, kad mes ruošiamės dar labiau sumažinti gyventojų pajamų mokestį po pusantrų metų ir jį padaryti 24%. Taigi, mielieji ponai, ten privačių ir viešųjų interesų konfliktas išryškės dar labiau. Nes jeigu dabar mes per mėnesį gausime daugiau maždaug 280 Lt, kai gyventojų pajamų mokestis taps 24%, tos pajamos per mėnesį padidės 420 Lt. Aišku, tiems piliečiams, kurie gauna 600 Lt, padidės 27 Lt, tai, jeigu jūs padarysite tam tikrus veiksmus, pamatysite, kad tas skirtumas dar daugiau padidės. Todėl, gerbiamieji kolegos, jau bent šiuo atveju nedarykime tokių įstatymų pataisų, kurios tikrai padidins turtinę diferenciaciją visais aspektais ir sudarys dar didesnę problemą savivaldai spręsti tuos dalykus, kuriuos jiems ir privalu spręsti: ir sveikatą, ir švietimą, ir visus kitus, nes biudžeto nesurinkimas dar labiau padidės. Nežinau, kuo mes jį kompensuosime, jeigu socialinį mokestį mes priimame tik 2 metams. Todėl aš kviečiu pritarti, kad 24% būtų taikomi pajamų mokesčių tarifui… pajamų dydžiui, neviršijančiam 1200 Lt. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Nuomonė už, nuomonė prieš A.Syso pasiūlymą.

J.LIONGINAS. Pagrindinis komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Nepritarė? Prašom apsispręsti balsavimu dėl pritarimo A.Syso pasiūlymui. Prašom balsuoti.

Už – 11, prieš – 19, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta.

J.LIONGINAS. Toliau E.Masiulio pasiūlymas. Aš trumpai pasakysiu esmę. Jis siūlo iš karto sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo 33 iki 24%. Pagrindinis komitetas šiam pasiūlymui nepritarė, nes šiuo metu valstybė neturi realių finansinių galimybių įgyvendinti pateiktą siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Masiulis neišlaikė įtampos, nėra. Prašom, nuomonė už dėl pasiūlymo. Kolega A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Kiekviena mokesčių reforma arba ekonomikos reforma yra tiek efektyvi, kiek ji yra radikali. Visa kita yra pusėtini žingsniai, skirti tik tam, kad imituotų reformą, kuri neduoda radikalių pakitimų. E.Masiulio siūlymas iš tikrųjų yra protingas ir racionalus. Turint omenyje, kad šiandien į valstybės biudžetą planuotų (…) Lt surinkta daugiau, turint omenyje, kad jūs įvedate naujuosius mokesčius, kurie su kaupu viršys jūsų planuojamą nuostolį, turint omenyje, jog sumažinus gyventojų pajamų mokestį surinkimas į biudžetą tik didėja, aš siūlyčiau pritarti šiai pataisai, ir manau, kad mes patys po 2 metų pajusime šį ekonomikos pagyvėjimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Rinkevičius – nuomonė prieš šitą įstatymą.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Tokį pasiūlymą gali teikti tik opozicija, kuri visiškai neatsako už biudžeto formavimą, už socialinių ir kitų programų finansavimą. Tai irgi tie patys socialiniai ir sveikatos apsaugos, švietimo reikalai. Čia visai neseniai kolegos labai skambiai pritarė medikų streikui ir reikalavo padidinti jų atlyginimus. Tvarka, mes taip pat už tai, tačiau tam reikia resursų. Ir tokie staigūs posūkiai gali apversti mūsų biudžeto laivą. Mes turime tai daryti protingai ir teisingai, žingsnis po žingsnio, įvertindami visas realias galimybes. Todėl tokiam staigiam sumažinimui, aš manau, mes negalime pritarti, nors jis atrodo ir viliojamai. Sakau, tik opozicija dabar gali teikti tokius pasiūlymus, ji ir teikia. Siūlau nepritarti, ir daryti tai nuosekliai, žingsnis po žingsnio.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl kolegos E.Masiulio pasiūlymo. Prašom balsuoti.

Už – 9, prieš – 34, susilaikė 4. E.Masiulio pasiūlymui nepritarta.

J.LIONGINAS. Ir paskutinis pasiūlymas buvo Verslo ir užimtumo komisijos, kuri siūlė, kad įstatymo projekto 1, 2 ir 3 straipsniai įsigaliotų nuo 2006 m. sausio 1 dienos. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė bendru sutarimu. Šiuo metu valstybė neturi realių finansinių galimybių įgyvendinti pateikto siūlymo. Daugiau pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom dėl pasiūlymo už ir prieš. Prašom. Nuomonė už – A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Vadinamoji mokesčių reforma yra paradoksali tuo, kad naujieji mokesčiai įvedami nuo sausio 1 d., o lengvata taikoma nuo liepos 1 dienos. Akivaizdu, jog tai yra tik paprastas tikslas surinkti kuo daugiau lėšų į biudžetą, kad po to galėtume tariamai teisingai perskirstyti. Šiuo atveju vėlgi tai nėra mokesčių reforma, tai yra dar kartą žmonių pinigų atėmimas. Jeigu jau reformuoti, bent jau priimkite mūsų siūlymą. Viskas vienu metu ir vieną dieną – sausio 1 dieną. Turint omeny, kad ir įmonės turi sutvarkyti buhalterinę apskaitą, ir žmonės tam pasirengti, ir reikalinga viena data.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šitas mokesčių reformos perliukas dar labiau padidins socialinę prarają tarp tų, kurie Lietuvoje uždirba daug, ir tų, kurie Lietuvoje uždirba nedaug. O tokių, kaip pasakė…

PIRMININKAS. Atsiprašome, neišlaikė.

E.KLUMBYS. Gal jūsų nervai neišlaiko?

PIRMININKAS. Prašom.

E.KLUMBYS. O tokių žmonių, kaip pasakė socdemų atstovas A.Sysas, Lietuvoje yra 350 tūkst. Aš suprasčiau, ir tai būtų labai natūralu, jeigu tokią mokesčių reformą inicijuotų liberalai. Jie nori staigiai sumažinti, galbūt reikėtų iki 3%, iki 2% sumažinti mokesčio tarifą. Lietuva turtingiesiems iš tikrųjų suklestės. Aš noriu dar pasakyti, atsižvelgdamas į tuos skaičius, kuriuos pateikė kolega J.Veselka, kad priėmus šitą mokesčių įstatymo pataisą tie, kurie uždirba daug, uždirbs 22,5 karto daugiau, ir jie laimės iš šito mokesčio įstatymo, o ne tie, kurie gauna mažai. Ir iš tikrųjų unikali šalis Lietuva, kai toks įstatymas yra priiminėjamas socdemų, soclibų, Darbo partijos ir Valstiečių partijos balsais.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašome balsavimu apsispręsti dėl Verslo ir užimtumo komisijos pasiūlymo.

Už – 9, prieš – 27, susilaikė 10. Nepritarta.

Gerbiamieji Seimo nariai, nuomonė už, prieš dėl pritarimo po svarstymo įstatymo projektui. Nuomonės už jau buvo išsakytos. Ar galime balsuoti? Prašom balsavimu apsispręsti dėl pritarimo po svarstymo įstatymo projektui.

Už – 47, prieš – 2, susilaikė 2, įstatymo projektui pritarta po svarstymo. Paprastai moterys jums pritardavo, bet šį kartą nenorėtų pritarti. Prašom.

V.SIMULIKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Labai trumpai, gerbiamieji kolegos, iš kitos operos. Pedagoginė pertraukėlė. Norime paskelbti, kad sukurta Šiaulių krašto bičiulių grupė, kuri vienija 16 narių. Kviečiame užsirašyti visus kitus. Pirmininku išrinktas V.Simulikas, pavaduotojais – R.Bašys ir V.Mazuronis. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo“ projektas Nr.XP-552 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo“ projektas, registracijos Nr.XP- 552. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, žinau, jūs esate pavargę. Labai trumpas techninio pobūdžio nutarimas. Išvykstu oficialaus vizito į Pietų Kaukazą, aplankysime tris respublikas: Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją. Šios kelionės metu (kelionė truks apie savaitę) prašau paskirti eiti pareigas Seimo Pirmininko pavaduotoją V.Muntianą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūsų nori klausti E.Klumbys. Prašom klausti.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mes žinome, kad ilgą laiką jūsų pirmuoju pavaduotoju buvo gerbiamasis Č.Juršėnas. Pasakykite, kodėl šiuo atveju jūs nepaliekate jo vietoj savęs, juk jis turi didelį patyrimą, ir paliekate, labai gerbiu gerbiamąjį Viktorą, gerbiamąjį V.Muntianą?

A.PAULAUSKAS. Dvi priežastys. Pirma, reikia išsirinkti pirmąjį pavaduotoją, todėl reikia patikrinti visus, kaip elgtųsi, jeigu pasiliktų. Kitas dalykas, jūs patys man siūlėte vadovautis rotacijos principu skiriant einančius pareigas man išvykus. Aš naudojuosi taip pat ir jūsų patarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.J.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis Pirmininke, aš naudojuosi proga. Jūs prieš du su puse mėnesio žadėjote, kad per mėnesį atsiras pirmasis pavaduotojas. Kiek mes galime laukti ir tikėtis, kad nereikėtų spręsti tokių klausimų?

A.PAULAUSKAS. Sunku patikėti, kad jūs taip jo laukiate. Jeigu jūs jo tikrai laukiate, manau, vis tiek tą sprendimą subrandinsiu. Patikėkite, tai nėra lengva. Iš penkių reikia išrinkti vieną.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti po pateikimo? Galima? Ar yra norinčių dalyvauti svarstant šį nutarimo projektą? Ar galime pereiti prie nutarimo priėmimo? Prašom apsispręsti balsuojant dėl nutarimo priėmimo. Prašom balsuoti.

Už – 43, 1 susilaikė, priimtas.

Darbotvarkės 1 rezervinis klausimas… Atsiprašau. V.Simulikas kalbėjo, aš maniau, už visas jau kalbėjo.

D.MIKUTIENĖ. Ne, ne už visas. Tiesiog negaliu nepatenkinti moteriško smalsumo. Noriu paklausti Seimo Pirmininko. Ar yra atstovaujamas lygių galimybių principas? Ar šioje delegacijoje yra nors viena moteris? (Juokas) Jeigu nėra, mes… (Balsas salėje: taigi į Gruziją važiuoja, tai moterų ten…) (Juokas)

Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pakomitečių pirmininkų patvirtinimo“ projektas Nr.XP-557 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, Seimo nutarimo „Dėl Seimo pakomitečių pirmininkų patvirtinimo“ projektas, registracijos Nr.XP-557. Pranešėjas – Č.Juršėnas. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kantrieji kolegos, klausimas irgi paprastas, bet jis įdomus tuo, kad pagaliau atsirado. Svarbiausia, nėra tų, kurie taip troško šio klausimo sprendimo. Aš galėčiau ir nutilti dabar, bet vis dėlto pasakau, kad Seniūnų sueigoje buvo sutarta dėl proporcijų ir konkretaus atstovavimo frakcijoms. Kai kurie komitetai išsirinko pakomitečių pirmininkus arba pirmininkes, nes čia yra ir taip, ir taip. Taigi, jeigu dabar nubalsuosime, turėsime net šešis pirmininkus ar pirmininkes.

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Jūsų nori klausti E.Klumbys. Ruošiasi J.Veselka, po to D.Mikutienė ir R.Dagys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, norėjau klausti. Praėjo lygiai pusė metų, kai mes dirbame…

Č.JURŠĖNAS. Šiek tiek daugiau.

E.KLUMBYS. Ačiū už tikslumą. Gyvenimas parodė, kad galima puikiai dirbti be tų pakomitečių. Sakykite, kam jų apskritai reikia?

Č.JURŠĖNAS. Pakomitečių reikia tam, kad kai kurie klausimai būtų preliminariai pastudijuoti, paanalizuoti ir komiteto posėdyje būtų tam tikra pozicija. Tai yra vienas klausimas.

Antras klausimas. Paprastai ten, kur yra didesni komitetai, sudaromas specialus parlamentinės kontrolės pakomitetis, kaip, sakysime, yra suplanuota Teisės ir teisėtvarkos komitete. Tada galima koncentruotis į kuruojamas ministerijas ar žinybas, komiteto nariai labai konkrečiai pasiskirsto ir gali konkrečiai užsiimti šia labai svarbia mūsų parlamentinės veiklos dalimi. Vaizdžiai tariant, pakomitečiai reikalingi konstruktyviai įstatyminei iniciatyvai brandinti.

PIRMININKAS. Štai taip. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis Juršėnai, kai griovėme socializmą, sakėme – labai biurokratiškas. Dabar žiūriu – kiekvienas nori būti Seime „načalnikas“. Jūs puikiai žinote, ką reiškia pakomitetis. Jie ten brandina, brandina, brandina, bet vis tiek reikia viską tvirtinti komitete. Aš, kaip komiteto narys, tą visą pakomitetį galiu vėl iš naujo tris valandas kankinti įvairiais klausimais ir t.t., ir galų gale sprendimas. Kada mes baigsime tas?.. Kiek moka pakomitečių pirmininkams, pavaduotojams?

Č.JURŠĖNAS. Panašiai kaip komitetų pirmininkų pavaduotojams arba šiek tiek mažiau. Žodžiu, čia ne taip ypatinga, bet smagumas yra tas, kad klausia vienas iš dabartinių „načalnikų“. (Juokas)

Jeigu galima, Pirmininke, dar pridėsiu. Dabar rimtai. Nesvarbu, vis tiek viršininkas. Prašom. Bet yra tarpfrakcinis susitarimas ir pasiskirstymas. Dar kartą sakau, čia viskas priklauso nuo komiteto ir konkrečių narių darbo. Juk galima taip sakyti: kam yra komiteto darbas, kai pagrindinis komitetas nutaria taip, o Seimas ima ir nubalsuoja, kad pagrindinio komiteto sprendimas niekam tikęs, o paskui tas klausimas perduodamas kitam komitetui kaip pagrindiniam. Irgi galima sakyti, gal sumažiname komitetų skaičių, yra keletas gerų komitetų, jie visus klausimus nagrinėja. Tiesiog tai geras pasiūlymas.

PIRMININKAS. R.Dagys.

Č.JURŠĖNAS. Aš baigsiu, Pirmininke. Jeigu čia reikia parlamentinės teorijos ir praktikos klausimų, tai aš užbaigiu. Jeigu mes atsidėję rimtai dirbsime, tai šitos struktūros savo vietą jau anksčiau buvo radusios ir dabar ras, ir tai išeis į naudą mums visiems, ypač naujiesiems Seimo nariams.

PIRMININKAS. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis Pirmininke, vis dėlto norėčiau jūsų paklausti. Kaip mums šiandien pareiškė Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius, ten tokio kaip ir sutarimo tarp frakcijų iš tikrųjų nebuvo, kas konkrečiai kaip pasiskirstė. Buvo daugumos sprendimas, kas vadovaus pakomitečiams. Todėl norėčiau, kad jūs pakomentuotumėte, ar čia ir toliau taip spręsime. Bet mano klausimas yra kitas. Kiek dar pakomitečių yra planuojama įsteigti?

Č.JURŠĖNAS. Atsakau į abu klausimus. Pirmasis klausimas tiksliai pagal Statutą, kaip ir konservatorių laikais, kaip ir, sakysim, dar anksčiau, taip ir dabar. Kai yra sutarimas, džiaugiamės, kad bendru sutarimu, konsensusu, o kai to nėra, tada sprendžia dauguma. Iš tikrųjų dėl poros pakomitečių buvo ginčas, nes buvo po du siūlymus. Buvo balsuojama Seniūnų sueigoje ir balsavimas buvo maždaug 13 prieš 4. Taigi buvo pakankama dauguma, kad būtų galima šitos daugumas sprendimu remtis ir priimti tam tikrą galutinį sprendimą.

O dabar kiek dar pakomitečių gali būti? Dar yra numatyta steigti 3, bet dėl jų kaip tik nebuvo susitarta. Ten pagal pasiskirstymą turėtų atitekti konservatoriams ir liberalcentristams. Galimas daiktas, kad dar vienas kitas pakomitetis bus, nes iš pradžių buvo skaičiuojama, kad bus apie 12, o kol kas kalbama apie 9.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimus. J.Veselka – nuomonė už.

J.VESELKA. Iš tikrųjų, išklausęs labai rimtus gerbiamojo Č.Juršėno argumentus, siūlau įsteigti kiekvienam Seimo nariui po pakomitetį.

PIRMININKAS. E.Klumbys nesutinka su tokia nuomone. Prašau.

E.KLUMBYS. Aš ne apie gerbiamojo J.Veselkos nuomonę kalbėsiu, kalbėsiu apie šį nutarimo projektą. Galbūt kalbėsiu remdamasis patirtimi, nes čia gerbiamasis Česlovas kalbėjo apie tokį daugiau teoretinį dalyką, apie pakomitečių veiklą. Žinoma, būtų labai gražu ypač tiems naujiesiems Seimo nariams (tai būtų kaip poligonas) apšilti, įsivažiuoti į Seimo darbą. Tačiau galiu pasakyti, kad iš praeito Seimo kadencijos patirties, dirbau tikrai intensyvų darbą Teisės ir teisėtvarkos komitete ir būnant viename iš to komiteto pakomitečių, patikėkite, joks darbas pakomitečiuose nevyksta. Yra didžiausia problema, kad žmonės nesusirenka į komitetų posėdžius, yra problema, kai lakstoma ir ieškoma vieno kito Seimo nario, kad būtų kvorumas, tai kalbėti apie pakomitečius ir dar kitu laiku, patikėkite, yra nerealu.

PIRMININKAS. Tuoj jums atsakys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš iš dalies sutinku su kolega Egidijumi, kuris turi gana didelį, arba ilgametį, patyrimą, ir aš pats tą patyrimą turiu, bet dar kartą sakau, tai nuo mūsų priklauso. Jeigu stengsimės, tai bus nauda, jeigu nesistengsime, tai nėra naudos ir iš komitetų, ir iš komisijų, neužmirškite. O dabar esminis dalykas, kurį čia gerbiamasis J.Veselka pasakė, gal daugiu „šposais“, bet reikia rimtai atsakyti. Matote, yra minimalus narių skaičius tiek komitetui sudaryti, bet yra minimalus skaičius ir pakomitečiui sudaryti, tai net, jeigu jūs labai norėtumėte ir rastumėte daug šalininkų, teoriškai tai neįmanoma padaryti. (Balsai salėje) Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar bendru sutarimu pritartume šiam pateikimui? Nėra prieštaraujančių, pritarta. Ar galėtume priimti ypatingos skubos tvarka? (Balsai salėje) J.Olekas – nuomonė už. Prašau. Tiesiog galvą linktelėjo, kad už.

Balsuosime, ar priimti šį nutarimą „Dėl Seimo komitetų pakomitečių pirmininkų patvirtinimo“. Visą nutarimą. Prašau.

Už – 37, prieš – 2, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Savaitės (nuo 2005-06-06) – 2005 m. birželio 7 d. (antradienio) ir 9 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

Dabar kitos savaitės darbotvarkės. Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas pristatys kitos savaitės darbotvarkes, tiksliau, ne kitos, o dar kitos, birželio 7 ir 9 dienų, darbotvarkes. Prašau.

Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, jeigu leisite, aš pradėsiu kaip tik nuo artimiausios savaitės. Čia jokia paslaptis, mes Seniūnų sueigoje išties kalbėjome apie kitą savaitę, arba apie galimą neeilinio posėdžio grėsmę. Bet dabar ta grėsmė, mano manymu, praėjo, atitinkami įstatymai priimti, todėl turėtume posėdžiauti taip, kaip numatyta mūsų spalvotame grafike, kurį anksčiau patvirtino Seimo valdyba. Tik tie variantai, kurie jums pateikti, ypač 7 ir 9 dienų, abu turės būti patikslinti, nes matote, 1 kompleksinis klausimas išspręstas šiandien, o čia apsisaugant buvo įrašyta vėliau. Kadangi dėl daugelio dalykų mes jau susitarėme, bet liko neišspręsti kai kurie kiti klausimai, vadinasi, automatiškai juos reikės perrašyti iš šios dienos į birželio 7 dieną. Tai vienas klausimas, į kurį atkreipiu dėmesį, – 7 dienos 2, 5, 6 ir 7 klausimai. Po ilgesnės pertraukos vėl pradedame nagrinėti galimas Konstitucijos pataisas. Sakau, galimas, nes, primenu, Konstitucijos pataisoms priimti kiekvienu atveju reikia ne mažiau kaip 94 balsų. Taigi reikia plataus frakcijų susitarimo.

Ir paskutinis, bet ne paskutinis pagal reikšmę klausimas – tai opozicinės Liberaldemokratų frakcijos darbotvarkė, kuri numatyta birželio 9 dieną. Čia yra pridėta jų klausimų, aš sakyčiau, gausybė, daugiau negu reikia, net 25 klausimai, bet yra viena aplinkybė, kuri yra statutinė. Kai kurie klausimai – pataisos tiems įstatymams, kurie buvo neseniai taisyti. Norint, kad tai būtų nagrinėjama, turi būti įvykdyti kai kurie statutiniai reikalavimai. Kolegos liberaldemokratai turi daugiau negu 10 dienų tai pataisyti. Seniūnių sueiga aprobavo.

PIRMININKAS. Tik vienas patikslinimas – mes šiandien nepriėmėme tų mokesčių įstatymų, perėjome tik svarstymą.

Č.JURŠĖNAS. Pirmas.

PIRMININKAS. Visų tik svarstymą perėjome.

Č.JURŠĖNAS. O dėl pirmo nebalsavome?

PIRMININKAS. Tik svarstymas.

Č.JURŠĖNAS. Tai labai gerai, viskas pagal planą.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti D.Mikutienė. Prašau.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau priminti, ką kalbėjome ir Seniūnų sueigoje, kad būtų įtraukta nutarimas… rezoliucija po Nacionalinės sveikatos tarybos metinio pranešimo. Ir norėčiau paprašyti tokio dalyko, nes žiūrint pagal laiką mes posėdžiausime ir dirbsime nuo 10.00 val. iki 12.00 valandos. Aš prašyčiau, kad būtų neužtęsta ir būtų galima padaryti bent 15 min. pertrauką, nes 12.00 val., prieš 12.00 val. į salę susirinks labai daug svečių. Yra pakviesti apskričių gydytojai, merai, apskričių viršininkai, ministrai ir ambasadoriai. Tiesiog prašytume, kad galbūt laisviau svarstytume ir būtų galimybė žmonėms pailsėti, nes visiems parlamentarams reikės nuo 10.00 val. iki 14.00 val., tai yra 4 valandas, išsėdėti salėje.

Č.JURŠĖNAS. Aš sutinku su tamsta. Dėl rezoliucijos, tai ji pas mane pažymėta, tiesiog nebuvo rengiamas 2 variantas. Lygiai taip pat nepažymėti ir tie klausimai, kurie iškrito, visų pirma STT. Visa tai bus.

O dabar dėl rytinio posėdžio sekos, gal taip reikia pasakyti. Mielieji kolegos, viskas priklausys nuo to, kiek pataisų bus pateikta. Jeigu pataisų bus pateikta bent tiek pat, kiek buvo pateikta svarstyti, o galima prognozuoti, kad jų bus ne mažiau, tai tada mums reikės arba anksčiau pradėti posėdį, arba iš tikro baigti taip, kaip numatyta, 11.45 val., bet tada po pietų toliau tęsti priėmimą. O kad pertrauka turi būti, be jokios kalbos, juo labiau kad paprastai dar būna naudojama įvairi technika ir ekranas kabinamas.

PIRMININKAS. J.Veselka.

J.VESELKA. Česlovai, ar negalėtumėte įtraukti birželio 7 d. „Kauno energoremonto“ priėmimą, jeigu šiandien mes apsvarstysime. Jau tiek prisikamavome, kad jokių problemų nėra. Ir dar viena. Aš šiandien, svarstydamas jūsų laikinąjį socialinį mokestį, pateikiau alternatyvų įstatymo projektą – 33, 34, 35… pelno mokesčio pakeitimo. Gal galėtumėte padaryti pateikimą, kad vis dėlto pamatytume, galbūt būtų galima padiskutuoti ir pakeisti tą laikinąjį į nuolatinį pelno mokestį.

Č.JURŠĖNAS. Gerai, manau, dėl to dar Seniūnų sueigoje turėsime susitarti, yra daug laiko. Aš pasižymėjau.

PIRMININKAS. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, jūs užsiminėte apie posėdžių grėsmę kitą savaitę. Aš džiaugiuosi, kad posėdžių nebus. Tačiau dirbant tokiu gana laisvu grafiku, sakykite, kokia yra posėdžių grėsmė po birželio 30 dienos?

Č.JURŠĖNAS. Didelė. Aš noriu pasakyti, kad klausytų ir tie, kurie čia yra, ir kurių nėra. Juo labiau kad aš tai sakiau šiandien per Seniūnų sueigą ir atitinkamą suvestinę pateikiau Seimo Pirmininkui. Mes, atrodytų, lyginant su ankstesnėmis sesijomis, turime nedidelį vadinamųjų eurointegracijos įstatymų sąrašą – 22 projektus. Bet, šios dienos duomenimis, priimtas vienas trečdalis, antras trečdalis yra apyvartoje, t.y. nagrinėjamas čia, o dar vienas trečdalis nepasiekė Vyriausybės. O šiandien yra gegužės pabaiga. Žinoma, mes kartais per dieną priimame 10 ar 15 įstatymų, todėl tie likę keli ar keliolika įstatymų, atrodo, neturi reikšmės. Bet jeigu mes juos iš Vyriausybės gausime birželio antroje pusėje, vis tiek gali tekti peržengti tą rubikoną, t.y. birželio 30 dieną.

PIRMININKAS. Gerbiamasis E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, po šių liūdnokų intonacijų tenka grįžti prie pono A.Salamakino įstatymo. Pone Česlovai, dėl tautinių mažumų. Kada maždaug, nujaučiate, jis bus pateiktas? Ponas A.Salamakinas jį kuruoja. Kada mes galėsime jį įtraukti?

Č.JURŠĖNAS. Šiuo atveju reikėtų ir klausti to kolegos, kurio aš dabar nematau. Kai jis bus pateiktas, kai bus Teisės departamento išvada, tada galėsime nagrinėti. Tai klausimas, kurį mes tikrai turime spręsti, nes jis yra tarp tų kelių likusių iš anų laikų. Jų galiojimą mes vis pratęsiame ir pratęsiame. Mes turime apsispręsti, ar reikės dar kartą pratęsti galiojimą, ar priimti naują, ir tada klausimas bus išspręstas.

Kitas didelis dalykas, kurio jau mes greičiausiai šioje sesijoje nepadarysime, – tai Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kuris irgi yra iš anų laikų, mes jį tik taisome, o naujas yra svarstomas.

PIRMININKAS. Jūs atsakėte į klausimus. Dabar mums reikėtų susitarti dėl dar kitos savaitės darbotvarkės. Ar pritartumėte? Ačiū, pritarta.

Dabar jūs dar norėjote.

Č.JURŠĖNAS. Taip, Pirmininkui leidus, aš noriu kolegas šiek tiek pralinksminti ta, atrodytų, anksčiau labai sunkia tema. Kas yra ypatinga skuba ir kaip ji įvairių posėdžio pirmininkų pateikiama?

Tai štai mano rankose stenograma, šviežia, šių metų gegužės 12 dienos. Aš ją cituoju: „Pirmininkas. Ačiū, išklausėme komitetų išvadas. Pritarta po svarstymo“. Dabar dėmesio: „Ar Seimas neprieštarautų, kad šį įstatymą svarstydami taikytume ypatingos skubos tvarką“.

Duodu tris kartus. Kuris pirmininkas vedė šį posėdį? (Balsas salėje) O! Premija. (Juokas) Tai štai, matote, kaip yra. Tokia yra praktika. Labai gerai. Aš noriu pasakyti ir prie Pirmininko, kuris girdi, ir prie Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko, ir prie kitų kolegų. Jeigu sutariame, kad mes sugriežtiname tvarką ir subiurokratiname, galbūt suprantate, kad mano „dūšia“ čia tik džiaugsis. Bet kentės kiti. Ir, galimas daiktas, ši pusė. Tai nesukelkite vėjo prieš save. Ačiū.

PIRMININKAS. Č.Juršėnas baigė. Dabar yra laikas, skirtas pareiškimams. (Balsas salėje) Ne, ne, minutę. Teisingai, gera pastaba.

Dabar mums reikėtų sutarti. Gerbiamieji, jūs matote, kad mums šiandien nepavyko… (Balsas salėje) Palaukite, palaukite, mums nepavyko įveikti visos darbotvarkės laiku. Minutę, kodėl jūs neleidžiate pasakyti? Atrodo, laikas vėlus, tokie nekantrūs. Aš sakiau, kad mes pratęsiame laiką, iki priimsime mokesčių įstatymus. Mes taip sutarėme. Dabar tas laikas jau atėjo. Priėmėme. Bet darbotvarkė liko įgyvendinta ne visa. Kaip elgiamės toliau? Klausimas jums. Yra pasiūlymas baigti, yra pasiūlymas pratęsti. Užimkite vietas. Mums reikėtų pabalsuoti, kuri nuomonė yra dominuojanti. Minutę. Pirma balsuosime už tai, kad posėdį baigtume. Ar alternatyviai? Prašom. Koks gražus siūlymas. Kas už tai, kad baigtume, spaudžia mygtuką „už“, kas už tai, kad pratęstume, spaudžia mygtuką „prieš“. Liko nemažai: dar liko Specialiųjų tyrimų tarnybos ataskaita, Helsinkio konvencijos… (Balsai salėje) Ne, ne, aš kalbu apie darbotvarkę. Ne, palaukite. Gerai, jeigu mes priimsime sprendimą pratęsti, tada dar smulkinsime klausimą, kiek liks klausimų nagrinėti. Kol nepratęsėme, nepradėkime šito reikalo. Balsuojame, kas už tai, kad pratęstume, o kas už tai, kad nepratęstume, baigtume.

Dar kartą primenu: kad posėdį baigtume, balsuojate už, o kad posėdį pratęstume, balsuojate prieš. Minutę.

Už, t.y. kad posėdį baigtume, balsavo 20. Atsiprašau, nesikeikite. 9 – prieš, vadinasi, kad posėdį tęstume, ir susilaikė 1, bet susilaikymas neskaičiuojamas. Aš liūdnai turiu pranešti, kad mes posėdį vis dėlto privalome baigti. A.Sereika nori padaryti pareiškimą. Prašom.

A.SEREIKA. Replika po balsavimo.

PIRMININKAS. Replika po balsavimo. Prašom.

A.SEREIKA. Atsiprašau, man reikia sekundę susikaupti.

PIRMININKAS. Gerai, tada V.Rinkevičius perskaitys pareiškimą, kurį turi parašęs. Gerai, visi pasirašykite, tuoj…

A.SEREIKA. Pirmininke, kol ateis. Jūs tiesiog nesilaikėte darbotvarkės preciziškai. Tarp kitų klausimų nagrinėjote rezervinius, tas mane šiek tiek nustebino. Nutraukėte posėdį iš esmės aptarę rezervinius, o neaptarę pagrindinių klausimų. Aš manau, tai nėra pati geriausia praktika.

PIRMININKAS. Aš nenutraukiau posėdžio, aš pasakiau, kad mes baigėme tą laiką, dėl kurio susitarėme, ir reikėjo naujo pratęsimo. O aš kitą savaitę išvykstu, posėdžių nėra, reikėjo priimti sprendimą, kas pavaduos.

Seimo narių pareiškimai

V.Rinkevičius. Pareiškimas.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos pareiškimas.

„Seimo Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija balsavo už Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo projektą, įvertindama šio mokesčio tikslą, kad gautos pajamos užtikrintų socialinių programų realizavimą ir priemonių, mažinančių dalies žmonių skurdą bei socialinę atskirtį, įgyvendinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo nustatoma mokestinė našta bus mažesnė nei iki šiol buvusio kelių mokesčio. Be to, išliks visos iki šiol galiojusios lengvatos žemdirbiams ir smulkiajam verslui.

Pritardama šio įstatymo projektui, frakcija tikisi verslo atstovų supratimo, kartu manydama, kad šio mokesčio pajamomis pasinaudos ir patys verslininkai per įvairias socialines paslaugas.

Frakcija nepritaria opozicijos siekiui neteisingai interpretuoti šio įstatymo paskirtį, dezinformuoti visuomenę ir taip trukdyti priimti Laikinojo socialinio mokesčio įstatymą.

Frakcija tikisi konstruktyvesnio opozicijos darbo ir kartu priimti šį įstatymo projektą.“

PIRMININKAS. Ačiū. Tiesa, dar A.Sereikai norėjau pasakyti, kad mes nutarimo šiandien negalėtume priimti, nes salėje nėra 71 Seimo nario, ir negalėtume baigti darbo. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu šiek tiek padėti daugumai, kuri išseko ir pavargo. Jeigu mes nutraukiame šį posėdį, dar liko tie klausimai, mes tuos klausimus turime perkelti į kitos savaitės darbotvarkę.

PIRMININKAS. J.Veselka. Prieikite čia, nes ten girdėti labai blogai.

J.VESELKA. „Ar Lietuva turi veikiantį Prezidentą?

Po paskutiniųjų Seimo rinkimų suformavus naują valdančiąją daugumą valstybės valdymą tarsi ištiko paralyžius. Aukšti valstybės tikslai tarsi nustumti į šalį, o prasidėjo korumpuotų politinių, finansinių, pramoninių klanų tarpusavio rietenos. Dauguma žmonių tas rietenas smerkia.

Bet ar galėjo būti kitaip? Ar tai kartu nėra ir teigiamas dalykas? Nejaugi geriau būtų, jeigu jie ir toliau paslapčiomis dalytųsi valstybės turtą, pinigus, klestėtų nebaudžiama korupcija?

Jeigu neslapukausime ir sakysime tiesą, tai iki šiol Lietuva buvo valdoma pinigus, turtą besidalijančių politinių, finansinių, pramoninių klanų, kurie mažiausiai rūpinosi bendra tautos gerove, kaip to reikalauja Konstitucijos 46 straipsnis, o rūpinosi savo įtakos zonų persidalijimu. Todėl logiška, kad tai turėjo atvesi prie dabartinės situacijos.

Klausimas toks: ar iš šios situacijos Lietuva išeis garbingai, nusikračiusi tų nešvarumų, kurie apraizgė šiandien Lietuvą, ar dar giliau įklimps į korupcijos klanų įtakos didėjimą ir lėtą valstybės degradavimą?

Kuo baigsis šios rietenos, šiandien labiausiai turėtų priklausyti nuo Lietuvos Respublikos Prezidento.

Konstitucijos 77 straipsnis aiškiai sako: „Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas“. Tuo Prezidentui yra suteikiami visi įgaliojimai veikti, jeigu valstybės interesus nusveria klanų tarpusavio interesai. O ką daro mūsų Prezidentas? Nieko, tik stebisi. Einant Prezidento pareigas stebėtojo nereikia, reikia ryžtingai veikiančio Prezidento. Tik juoką sukelia, kai Prezidentas susidariusiai situacijai spręsti sukviečia politologus arba politinius burtininkus ir okultistus. Ar Prezidentas neturi patarėjų, valstybės institucijų, teisėtvarkos institucijų?

Prezidentas gali paaiškinti, kokiai tautos daliai atstovauja politologai. Tie politologai gerai pasidarbavo nušalinant Rolandą Paksą. Todėl kyla klausimas, ar tik Prezidentas nenori padėti kokiam nors klanui įsitvirtinti valdžioje ir ką nors nušalinti? Gal Prezidentui nerūpi Lietuva, kaip skaidri, veiklios demokratijos, socialinės partnerystės valstybė? Gal svarbiausia, kad jo klanas naudotųsi valstybės resursais? Tokie įtarimai turi rimtą pagrindą.

Prisiminkime, kai generalinio prokuroro pavaduotojas Kęstutis Betingis pradėjo tirti vieną bylą, jis buvo faktiškai nušalintas nuo einamų pareigų ir ištremtas į Kauną. Kai Valentinas Junokas pradėjo „graibyti“ korupciją aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, Prezidentas faktiškai jį pašalino iš pareigų. Kai išryškėjo „abonentas“, Prezidentas klausia politologų, ką daryti. Kai generalinis prokuroras tampa vis savarankiškesnis, Prezidentas įvairiomis formomis bando išreikšti nepasitenkinimą juo.

Prisiminkime pirmąją Prezidento kadenciją, kai savo atstovams, kurie padėjo įrodyti, kad dirbant Jungtinėse Valstijose galima nuolat trejus metus gyventi Lietuvoje, buvo dalijami ministrų portfeliai, kai per rinkimus kažkaip nuolat sutrikdavo kompiuteriai ir t.t.

Tokia Prezidento laikysena teisėsaugos institucijų vadovų atžvilgiu yra aiškus signalas, kad teisėsaugos institucijos negali visiškai savarankiškai vykdyti savo funkcijų ir privalo taikyti dvigubus standartus. Tai paralyžiuoja teisėsaugos institucijų darbą, ko ir siekia politiniai, finansiniai, pramoniniai klanai.

Stebint kuriamų Seimo komisijų kiekį, jų uždavinius atrodo, kad jų tikslas – ne išsiaiškinti teisybę, o apsišaudžius surasti tarpusavio balansą, viską numarinti.

Todėl Prezidentas privalo vykdyti valstybės vadovo funkcijas ir:

pirma, pareikalauti iš teisėsaugos institucijų, kad jos nešališkai ir kaip galima greičiau ištirtų korupcijos faktus, interesų painiojimą;

antra, besąlygiškai pareikšti savo paramą teisėsaugos institucijoms;

trečia, jeigu teisėsaugos institucijos turi pakankamai įtarimų, kad savivaldybės ar Vyriausybės atstovai susiję korupciniais ryšiais ar supainiojo interesus, turi inicijuoti jų įgaliojimų sustabdymą, kol nebus baigtas tyrimas.

Lietuva šiandien neturi veikiančio Prezidento – turi stebintį ir nežinantį, ką daryti, Prezidentą, todėl galima sakyti, kad Prezidentas nevykdo savo pareigos. Ačiū.

PIRMININKAS. Išgirdome pareiškimą. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Skelbiu posėdį baigtą. (Balsai salėje)

Registruotis? Gerai, dar kartą. Prašom. Likusius salėje ištvermingiausius, stipriausius, kantriausius prašom registruotis. (Balsai salėje) Deguonies? Kai yra mažiau žmonių, tai yra daugiau deguonies.

Užsiregistravo 26 Seimo nariai. Dėkoju. Posėdis baigtas.