Dvidešimt penktasis (52) nenumatytas posėdis
2005 m. gegužės 17 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir V.MUNTIANAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Vyriausybe ir premjere, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo gegužės 17 d. neeilinį rytinį posėdį. Kaip žinote, dar ir papildomai pranešu, šis posėdis kaip ir vakarinis posėdis yra sušaukti Seimo valdybos iniciatyva, ir nagrinėjami tie klausimai, kuriuos yra nustačiusi Seimo valdyba per savo posėdžius. Bet jeigu kas nori pasakyti kokį žodį, kaip konkrečiai J.Veselka, prašom. Po to registruosimės.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš matau, naujoje programoje nėra įtraukta į darbotvarkę „Kauno energoremonto“. Motyvas neva tas, kad reikia Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Bet, kaip žinote, Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi išvadą dėl 51 straipsnio, kuriam buvo numatytas statusas iki 2009 metų. Jie ten kažką daro. Pasikonsultavę su teisininkais pakeitėme, kad turi būti nenustatant statuso. Kai Vyriausybė norės, galės įstatymu pakeisti statusą. Toliau paaiškiname, viešasis interesas ne tik dėl Ignalinos, bet ir dėl dalyvavimo Europos Sąjungos konkursuose, nes gali… turės „Lietuvos energijos“ įstatinį kapitalą didesnį, gali dalyvauti. Viešasis interesas yra kur kas platesnis, todėl prašau įtraukti į šios dienos darbotvarkę įstatymo projekto Nr.XP-423 svarstymą, nes tam nėra kliūčių.

Man labai keista, kad jeigu 100% valstybės akcijų turinti įmonė per metus užimtųjų skaičių didina 200 – nuo 700 iki 900 – ir rodo nuostatuose, tai būtinai daroma, kad jai pakenktų, kad kažkam galėtų atitekti (…). Todėl prašyčiau įtraukti, nes šis klausimas yra nuo pernai. Prašyčiau įtraukti.

PIRMININKAS. Supratau, gerbiamasis kolega, ir atsižvelgdamas į tamstos argumentų svarumą siūlau, kad Seimas tuoj pat pavestų Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kaip numato mūsų Statutas, šį klausimą išnagrinėti, nes yra Teisės departamento abejonių ir mes jų negalim peržengti. Apie tai net viename Konstitucinio Teismo sprendime yra pasakyta. (Balsai salėje) Nesiginčykime, paprašykime Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad jis išnagrinėtų artimiausiame posėdyje. O tas artimiausias posėdis bus rytoj. Tada galėsime toliau nagrinėti. Šis klausimas yra aiškus. Dabar kolega V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, jau ne vieną savaitę mes kalbame apie tai, kad reikia sudaryti pakomitečius. Teisės ir teisėtvarkos komiteto praeitame posėdyje mes net nutarėme kreiptis raštu į Seimo vadovybę, kad pakomitečiai būtų kuo greičiau sudaryti, nes iš tikrųjų mūsų komitetui trukdo dirbti. Mes negalime visi susirinkti tuo pačiu klausimu. Jeigu būtų sudaryti pakomitečiai, mes dirbtume kur kas našiau ir mūsų darbas būtų lengvesnis.

Antras klausimas. Rytoj Seimo posėdžio nebus, tačiau rytoj jūsų gimtadienis. Leiskite jus pasveikinti su eiliniu gimtadieniu ir palinkėti sėkmės, energijos, kurios jums tikrai netrūksta.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, jeigu jus tai nuteiks geresniam darbui, tai tikrai ačiū. Bet šio klausimo toliau nenagrinėsime.

Dabar grįžtu prie pirmo, svarbesnio, klausimo dėl pakomitečių. Gerbiamieji, Seniūnų sueigoje tas klausimas tikrai nagrinėtas ir dar nėra galutinai aišku, kiek komitetų kiek konkrečiai iš viso turės pakomitečių. O frakcijoms pasakyta, kad jos pasidalintų ir pagal vieną variantą, ir pagal kitą. Pagal vieną variantą turėtų būti 10 arba net daugiau pakomitečių, pagal kitą – tik 8. Suprantama, tada pasidalijimas tarp frakcijų yra netolygus. Galbūt tai padarysime pagal mažesnį variantą, ir artimiausiu metu bus konkretus paskirstymas frakcijoms. Tie komitetai, kurie yra tvirtai apsisprendę, galės sudaryti pakomitečius. Šis klausimas irgi yra išspręstas.

Ministro priesaika

Imamės šios dienos darbotvarkės 1 klausimo – finansų ministro prisaikdinimo. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką A.Paulauską. Prašom. Prašom, Pirmininke.

A.PAULAUSKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Prezidentas šių metų gegužės 13 d. išleido dekretą, kuriuo atsižvelgdamas į Ministro Pirmininko teikimą atleido Zigmantą Balčytį iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro pareigų ir nuo šių metų gegužės 14 d. paskyrė Lietuvos Respublikos finansų ministru.

Pagal Vyriausybės įstatymo 7 straipsnį pradėdamas eiti pareigas ministras privalo prisiekti. Priesaikos tekstą jis perskaito Seime, Seimo posėdyje. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas.

Yra du priesaikos tekstai, jie identiški, išskyrus paskutinį sakinį. Prisiekiantysis pasirenka vieną iš jų. Ministras prisiekia, primenu, stovėdamas priešais Seimo Pirmininką, skaitydamas priesaikos tekstą padeda ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, po to pasirašo vardinį priesaikos lapą. Priesaikos tekstai ir pasirašyti lapai saugomi Seimo kanceliarijoje. Kviečiu Z.Balčytį prisiekti.

Z.BALČYTIS. Að, Zigmantas Balčytis, prisiekiu bûti iðtikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstitucijà ir ástatymus, saugoti jos þemiø vientisumà; prisiekiu visomis iðgalëmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybæ, sàþiningai tarnauti Tëvynei, demokratijai, Lietuvos þmoniø gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Priesaika priimta. Palinkėkime Z.Balčyčiui gerai atlikti finansų ministro pareigas ir tvarkyti mūsų valstybės finansus. Sėkmės jums!

PIRMININKAS. Dar kartą sėkmės naujajam ministrui. Tęsiam mūsų darbą.

Diskusija apie metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą

Mielieji kolegos, gerbiamieji Vyriausybės nariai, dabar darbotvarkės 2 klausimas – tai diskusija apie metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą. O po to net dvi rezoliucijos. Iki suteiksiu kam žodį, primenu Statutą. Pateikus Vyriausybės ataskaitą, ją nagrinėja Seimo komitetai ir rengiama speciali Seimo diskusija, kurios pabaigoje Seimas gali priimti rezoliuciją. Diskusijoje pirmieji kalba Seimo opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų atstovai. Taigi pagal Seimo statuto 207 straipsnį į tribūną kviečiu opozicijos lyderį A.Kubilių. Ruošiasi arba jų frakcijos atstovas, arba liberalcentristų. (Balsai salėje) Gal jis pasakys, kad trumpiau kalbės. Prašom, gerbiamasis kolega.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Vyriausybe, gerbiamasis premjere, Vyriausybės veiklos ataskaita valstybės gyvenime yra ypatingos svarbos dokumentas. Tokia ataskaita priverčia stabtelėti ir pagalvoti, ar tinkama kryptimi ėjome per praeitus metus ir ar tinkama kryptimi ruošiamės eiti toliau. Kartais turime atsakyti ir į tokį klausimą: ar iš viso mokame kur nors eiti, ar tik riedame ten, kur riedasi? Todėl ir tokios ataskaitos svarstymas Seime yra ypatingos svarbos, nes galime ir privalome svarstyti ne vien tik tai, kas ataskaitoje parašyta, bet ir tai, ką mes galvojame apie bendras valstybės vystymosi tendencijas ir ką Vyriausybė ir kitos valdžios institucijos galėtų daryti kitaip, nei darė iki šiol. Tokia diskusija Seime turėtų būti svarbiausia metinė Seimo diskusija apie padėtį šalyje. Gaila, kad šiais metais tokia diskusija po ataskaitos pateikimo dėl premjero atostogų atidėta beveik mėnesį. Manau, kad Seimas tokios diskusijos tradiciją turėtų vertinti kur kas rimčiau.

Šiandien ilgai nenoriu sustoti prie pačios ataskaitos teksto, apie jau viską esu pasakęs. Kita vertus, žinau, ką reiškia būti premjeru. Žinau, kaip sunku rengiant tokias ataskaitas išvengti biurokratų tobulai įvaldyto biurokratinio atsirašymo stiliaus. Deja, premjerui dar kartą akivaizdžiai to nepavyko išvengti, išskyrus gal tik ataskaitos dalį apie grėsmes nacionaliniam saugumui. Todėl tokia ataskaita tik dar labiau mane skatina kalbėti ne apie pačią ataskaitą, o apie valstybės, tarp jų ir Vyriausybės gebėjimą kur nors eiti ir kuria nors kryptimi vesti visą kraštą. Būtent tokio gebėjimo labiausiai ir pasigendu tiek buvusios, tiek ir šiandieninės Vyriausybės veikloje. Suvokdamas, kad viena iš svarbiausių šių dienų problemų yra tokio Vyriausybės gebėjimo vesti kraštą į priekį deficitas, taip pat jausdamas, kad Lietuva dėl tokio deficito ima vis labiau trypčioti vietoje, dar kartą uždaviau sau klausimą: o kodėl taip yra ir ką reikėtų daryti kitaip? Bandant rasti atsakymus į tokius klausimus ir atsirado šis pranešimas, ką daryčiau kitaip. Jo kopijos jums yra išdalytos. Galbūt tokiu būdu atsiranda ir nauja opozicijos lyderio metinio pranešimo tradicija.

Taigi ką daryčiau kitaip, būdamas premjero vietoje, ir kodėl reikia daryti kitaip, tai yra kodėl reikia keistis? Prieš atsakydami į šį klausimą, iš pradžių pabandykime atsakyti patys sau į paprastą klausimą: Lietuva penkioliktaisiais nepriklausomybės metais – kokia ji yra? Koks yra svarbiausias jos skiriamasis bruožas? Mano atsakymas yra paprastas. Tai valstybė, kuri vis mažiau gerbia savo piliečius, todėl piliečiai vis mažiau gerbia savo valstybę. Svarbiausia problema yra ta, kad tarp valstybės ir piliečių yra nutrūkęs sąžiningumo saitas.

1990 m., pajudėję vakarietiškos demokratijos link, pusiaukelėje įstrigome posovietinės nomenklatūrinės nesąžiningos politikos dumble. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl mes turime keistis, ir turime keistis žinodami, kokį tikslą turime pasiekti. Šiandien matau vieną ilgalaikį mūsų pastangų keistis tikslą – tai kurti kitokią – sąžiningą Lietuvą, kad valstybė gerbtų savo piliečius, o piliečiai gerbtų savąją valstybę. Visi jaučiame, kad gyvename Lietuvoje, kuri per 15 metų pasiekė gana daug, tačiau ji dar nėra tokia, kurioje mums viskas patiktų. Todėl ir siūlau kalbėti apie tą kitokią Lietuvą, kurią patys turime susikurti.

Prieš pradėdamas kalbą apie tai, ką daryčiau kitaip, visų pirma privalau pats sau įvardyti tas svarbiausias šių dienų ir rytdienos Lietuvos problemas ir bėdas, kurias reikia įveikti norint ilgainiui turėti tą kitokią Lietuvą. Matau tris svarbiausias valstybės bėdas tiek šiandien, tiek ir ateityje. Tai yra tos bėdos, kurios ateityje tik stiprės, jeigu jau šiandien nesiimsime jų spręsti. Sąlyginai suskirstyčiau tas bėdas į tris grupes: tautos erozija, ekonominis netoliaregiškumas ir valstybės neveiksnumas. Turiu pasakyti, kad labai panašiai svarbiausias Lietuvos problemas ir iššūkius Lietuvai įvardijo ir Prezidentas Valdas Adamkus savo metiniame pranešime. Tai tik dar labiau mane drąsina kalbėti apie kitokią Lietuvą, kurią statant ir reikia įveikti minėtas problemas.

Tautos erozijos didžiausia problema yra ta, kad mes, lietuviai, esame tapę nykstančia tauta. Kaip teigia paskutiniai „Eurostato“ duomenys, 2050 metais Lietuvoje gyvens jau tik 2,8 mln. gyventojų. Tai reiškia, kad iškyla ne tik iššūkiai tautos egzistavimui, bet ilgainiui tai visiškai lems ekonominę bei socialinę stagnaciją ir įtampą. Nebebus kam dirbti, todėl nebeaugs ekonomika, neišlaikysime socialinės naštos arba galų gale turėsime atsiverti neribotai imigracijai. Sąlyginai pavadinta tautos erozijos problemų sritis apima tokias jau šiandien matomas gana dideles mūsų visuomenės bėdas: mažėjantį gimstamumą, silpstančią šeimą, didėjančią emigraciją, senstančią visuomenę, plintančią socialinę patologiją, vyraujantį pesimizmą ir nepasitikėjimą, tai yra nykstančią iniciatyvą ir kūrybiškumą, gresiančią imigraciją. Didžiausia problema yra ta, kad nors žmonės yra didžiausias ir vienintelis mūsų valstybės turtas, valstybė šiuo savo didžiausiuoju turtu iš esmės visai nesirūpina arba rūpinasi nepakankamai, nes galvoja, kad vien BVP auginas gali išspręsti visas problemas.

Apie ekonominio netoliaregiškumo bėdą. Be abejo, tautos erozijos problemų neįveiksime neturėdami sveikos ir stiprios ekonomikos. Šiandien atlyginimai Lietuvoje sudaro tik apie penktadalį Europos Sąjungos vidurkio. Siekti jo artėjimo prie Europos Sąjungos vidurkio yra svarbiausias uždavinys, kitaip emigracija nesiliaus. Lietuvai reikalingas ilgalaikis aukšto ekonominio augimo laikotarpis. Airija per paskutinius 15 metų kiekvienais metais demonstravo ūkio augimą, siekiantį iki 8–10%. Lietuvoje tuo tarpu paskutiniais metais ūkio augimas pradėjo lėtėti, o Vyriausybė vis dar džiaugiasi, kad mūsų augimas didesnis nei senojoje Europoje, ir nieko nedaro, kad sustabdytų slinktį lėtesnio augimo link. Tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje, palyginti su Airija, – ašaros, bet Vyriausybei tai akių nebado. Žmonės nemato ilgalaikės ekonominės perspektyvos bei vilties, todėl išvažiuoja. Taigi didžiausia šių dienų ekonominė problema, kad šiandien visiškai nekuriami ateities pamatai sėkmingai, konkurencingai ekonomikai, o tokių pamatų trūkumas skaudžiai bus juntamas jau po kelerių metų, kai Lietuva nebeturės pigios darbo jėgos pranašumo ir ekonomikos augimas dar labiau sulėtės.

Apie valstybės neveiksnumo bėdą. Lietuvos problema yra ta, kad valstybė, kaip institucija, yra valdoma taip, kad ji tampa vis silpnesne, negebančia sieti naujų tikslų valstybe, valstybe, kuri negerbia savo piliečių. Kita vertus, valstybė veikia taip, kad nesudaro galimybės piliečiams ją gerbti. Piliečiai vis mažiau pasitiki savo valstybe, todėl valstybė yra nepajėgi piliečių telkti kokioms nors permainoms ar ambicingiems žygiams, kartu liekame be kokio nors instrumento būtinai kaitai. Pagrindinė valstybės silpnumo priežastis, kartu ir pagrindinė valstybės valdymo problema yra ta, kad valstybėje nebėra jokio strateginio mąstymo ir gebėjimo siekti aiškių tikslų. Valdžia, kuri veikia be jokių prioritetų, gali netrukdyti gyvenimo kasdienybei rutuliotis savieiga, bet visiškai negali pasiekti kokių nors rezultatyvių permainų ten, kur jos būtinos. Strateginių tikslų nebuvimas atima piliečiams galimybę suvokti valstybės, kartu ir savo pačių perspektyvą. Jie negali dalyvauti savo valstybės kūrimo darbe diskutuodami dėl valstybės planų, todėl taip smagiai ir emigruojama. Antra valstybės bėda, kuri iš pašaknų kerta žmonių pasitikėjimą, – tai paplitusi korupcija ir to nulemta teisingumo stoka. Trečia valstybės bėda yra tai, kad paslaugas, kurias ji teikia, ji teikia dažniausiai visiškai prastai ir biurokratiškai, negerbdama savo piliečių, kurie gali palyginti valstybės biurokrato abejingą požiūrį į pilietį ir „Maksimos“ pardavėjų pastangas mandagiai rūpintis savo klientu. Tai taip pat mažina žmonių pasitikėjimą savo valstybe.

Kai valstybė veikia taip prastai ir silpnai, kaip kad ji dabar veikia, ji negali sėkmingai realizuoti tų permainų, kurios yra būtinos norint įveikti tautos erozijos ir ekonominio netoliaregiškumo problemas. Nuo ko pradėti? Visus darbus pradėčiau ne nuo tautos erozijos bėdų, kurios yra didžiausios ir svarbiausios, ar ekonomikos problemų sprendimo, bet nuo radikalių valstybės valdymo pertvarkų, nuo to, ką pavadinčiau valstybės rekonstrukcija. Tik tokiu būdu būtų įmanoma susigrąžinti įrankį būtinoms permainoms realizuoti kitose srityse, ten, kur turime anksčiau minėtų bėdų. Valstybės rekonstrukcijos tikslas – sukurti kitokią valstybę. Kitokia valstybė – tai valstybė, kuri pirmiausia atsakinga, antra, tai valstybė, kuri gerbia savo piliečius, ir trečia, ji rūpinasi jais tais tiek, kiek pati valstybė tai gali ir privalo padaryti. Kitokia valstybė – tai pirmiausia valstybė, turinti autoritetą, gerbiama ir gebanti telkti, todėl ir pajėgi įgyvendinti permainas ten, kur jos reikalingos. Mano įsitikinimu, kitokia valstybė – tai visų pirma mūsų gyvenimo lyderė, antra, tai lyderė Europoje.

1990 m. pradžioje valstybė buvo daugelio permainų, vykusių Lietuvoje, lyderė, tiek ardant senos sistemos likučius, tiek kuriant naują Lietuvą. Dabar to nebėra, todėl ir reikalinga valstybės rekonstrukcija.

Rekonstruodamas valstybę pirmiausia pasiekčiau, kad svarstant Vyriausybės programą visi sutartų dėl jos aiškių prioritetų, tikslų ir įgyvendinimo priemonių, kad po to nebūtų taip, kaip šiandieninei koalicijai su mokesčių politika.

Antra. Kardinaliai pakeisčiau Vyriausybės kanceliarijos, šiandien dubliuojančios kitas ministerijas, struktūrą. Visą ją paversčiau Vyriausybės strateginio planavimo komitetu, apimančiu ir strateginę analizę, ir strateginių tikslų įgyvendinimo monitoringą. Tai leistų Vyriausybės politinę programą paversti ir valstybės biurokratijos programa. Dabar yra atvirkščiai. Vyriausybė labai dažnai gyvena pagal biurokratų parengtą programą.

Trečia. Išreikalaučiau iš ministrų, kad jų metinės veiklos planai būtų trumpi, tikslai konkretūs, pamatuojami ir žmonėms suprantami.

Ketvirta. Įsipareigočiau kiekvienų metų pabaigoje Lietuvos piliečiams pateikti viešas ataskaitas, kaip Vyriausybei ir ministerijoms pavyko pasiekti savo užsibrėžtų tikslų.

Penkta. Aiškiai įvardyčiau, kad Vyriausybei svarbu ne tik ekonomika, bet ir tokios pamatinės vertybės kaip šeima, bendruomenė ir solidarumas, stipri valstybė ir teisingumas.

Šešta. Imčiausi skatinti partijų dialogą tiek tarpusavyje, tiek ir su visuomene, partijų konsolidaciją ir jų intelektinio potencialo brendimą, taip tikėdamasis paspartinti europietiškos partinės sistemos atsiradimą Lietuvoje. Manau, kad tokios permainos valstybės valdyme leistų ne tik pačiai Vyriausybei geriau suvokti, ko ji siekia, bet leistų ir visiems piliečiams tai suprasti. Piliečiai pajustų, kad valstybė pradeda juos gerbti, nes teikia jiems aiškią žinią apie savo planus ir jų įgyvendinimą. Piliečiai pajus, kad valstybė juos gerbia, jeigu imsimės ryžtingai reformuoti valstybės paslaugų teikimą. Pilietis, atėjęs į valstybės įstaigą, negali jaustis pastumdėlis. Jis turi jausti, kad jį gerbia.

Valstybės autoritetas nebus susigrąžintas ir be realios, efektyvios kovos su korupcija, žmonėms suteikiant akivaizdžius įrodymus, kad valstybė gali garantuoti teisingumą. Mes galime ir privalome patys kurti tokią valstybę, kuri būtų pasirengusi priimti visai naujus globalius iššūkius, turime kurti valstybę, sugebančią būti lydere naujoje poindustrinėje žinių visuomenėje. Todėl Lietuva Europoje turi būti ne akla Europos kopijuotoja, bet veržli naujųjų Europos madų lyderė. Tik tokia valstybė ir gali imtis neatidėliotinų darbų spręsdama demografines ir ekonomines bėdas.

Ekonominę rekonstrukciją pradėčiau nuo keleto naujos ekonominės politikos postulatų įtvirtinimo, naujos ekonominės ambicijos, valstybės resursų koncentracijos į sėkmės proveržio kryptis: stambių tarptautinių korporacijų investicijų proveržio kryptyse pritraukimas į Lietuvą, investicijų pritraukimui reikalingos švietimo ir mokslinių tyrimų bazės sukūrimas, galų gale rizikos, kapitalo fondų ir paramos smulkiam verslui ir regioninei politikai kūrimas.

Tautos erozijos stabdymas, arba demografinė rekonstrukcija, mano įsitikinimu, turi apimti tris svarbiausius problemų blokus: gyvenimo šeimoje skatinimas, gimstamumo skatinimas ir elgesio skurdo, arba socialinės patologijos, įveikimas. Tautos erozijos stabdymo raktas yra šeimos stiprinimas, nes stipri šeima – tai ir paskata auginti daugiau vaikų, tai ir tvirtesnis vertybių pamatas, ant kurio auginami valstybės piliečiai, tai ir daugiau pagalbos remiant vienas kitą nelaimės ir nepriteklių atveju. Todėl šalia programos „2V“ imčiausi įgyvendinti ir „2T“, arba „Abu tėvai“, programą, kuri būtų skirta gyvenimui šeimoje skatinti. Raktas elgesio skurdui įveikti – tai bendruomenių stiprėjimas. Bendruomenės ir bažnyčia turi tapti svarbiausiomis institucijomis, per kurias būtų teikiama parama skurstantiems.

Prieš 15 metų didžiąją Sąjūdžio svajonę – sukurti kitokią Lietuvą –įgyvendino dideli svajotojai idealistai, neramūs ir nenurimstantys žmonės. Ir šiandien naujai didelei svajonei – kurti kitokią Lietuvą turi telktis neramūs ir nenurimstantys idealistai. Tartis galima tik tada, jeigu išpažįstame, gyvename ir dirbame remdamiesi tomis pačiomis vertybėmis, jeigu remiamės į tą patį pamatą – vertybes, kuriomis remiantis turi būti kuriama kitokia Lietuva, sąžiningumas, principingumas, atsakomybė, solidarumas, kūrybiškumas ir iniciatyva. Toks yra kelias į kitokią Lietuvą. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, pranešu, kad A.Kubilius kalbėjo savo, kaip opozicijos lyderio, ir Konservatorių frakcijos vardu, todėl ilgesnis laikas. Bet dabar kitos opozicinės frakcijos atstovas G.Steponavičius, Seimo Pirmininko pavaduotojas. Ruošiasi kolega A.Sereika. (Balsas salėje) Nepainiokime opozicijos lyderio su kitais. Opozicijos lyderis Seime yra tik vienas. Prašome patylėti.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū už žodį. Kartais man tampa nebeaišku, koks čia dabar yra žanras, kai ponas P.Gražulis mėgina įsiterpti…

PIRMININKAS. Jis nori prisistatyti opozicijos atstovu. Prašom. 20 sekundžių pridėsiu.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos! Aš manau, kad neturėtume bambėti ar jaustis ko nors įsižeidę, kai išgirstama šiek tiek kitokia nuomonė ar vertinimas kalbant apie tai, ką Vyriausybė darė praėjusiais metais, ar apskritai žvelgiant į šią ataskaitą, vertinant tai, ką Vyriausybė nuveikė arba teigia nuveikusi per pastaruosius 3,5 jos darbo metų. Aš galėčiau pasakyti, kad tai buvo laikotarpis, kai Vyriausybė galėjo ir privalėjo pasinaudoti mūsų dėkingai susiklosčiusios ekonomikos augimo tendencijomis, tačiau žvelgiant į ataskaitą ir ne tik žvelgiant, bet ir skaitant ją, susidaro įspūdis, kad tai yra ne Vyriausybės ataskaita, o greičiau atskirų ministerijų ataskaitų mozaika, ir nieko daugiau. Tarpusavyje nederantys įvairūs prioritetai, išdėstomi kiekvieno skyriaus pabaigoje, nei įkvepia, nei įtikina. Aš galėčiau pasakyti, kad sąmoningai ar nesąmoningai yra apeinama daugybė, tarp jų ir ekonominių parametrų, kuriais taip mėgsta Vyriausybė retkarčiais statistiškai pasidžiaugti, tačiau daugelis šių parametrų jau ir dabar kalba apie nepalankias mūsų valstybei tendencijas ir tai, deja, ataskaitoje yra vengiama pripažinti. Vien jau tai, kad per paskutiniuosius 2005 m., lyginant ekonomikos augimo tempus, 3% krito augimas, bet nėra jokios analizės ir įvertinimo, kodėl taip atsitiko. Infliacijos didėjimo tempai ir priemonės jai mažinti, bet apie tai faktiškai beveik nekalbama. Aš galėčiau teigti, kad pačios ataskaitos akcentai yra klaidingai sudėlioti. Giriamasi tuo, kas nuo Vyriausybės tiesiogiai nepriklauso, o kartu tik paviršutiniškai aptariama tai, kas turėjo būti tiesioginis Vyriausybės darbas, atitinkamai ir rezultatas. Štai ir teiginys „Vyriausybė turi ieškoti naujų verslo skatinimo būdų“ gana gerai atskleidžia, kaip Vyriausybė suvokia tai, nuo kuo priklauso šalies ūkio būklė, ir štai priemonės tam įgyvendinti, veikiau šimtai priemonių, surašytų į įvairius planus. Mes matome, kad tas suvokimas, kaip gali būti paskatintas verslas, deja, nepadėjo plėtotis mūsų ūkiui. Aš manau, kad nesunku suprasti ir įžvelgti, kaip tokie įvairūs skatinimai, paprastai paslėpti po priemonėmis, virsta natūralią asmenų motyvaciją ir konkurenciją iškraipančiomis išimtimis, lengvatomis ar išmokomis, neišvengiamai paremtomis papildomais mokesčiais ir reguliavimais. Simptomiškas teiginys, kurį Vyriausybė irgi prisiima, kad Vyriausybė padidino minimalią mėnesinę algą iki 500 Lt, yra tiesiog klaidinimas, ir nieko daugiau. Mes vis dar mėginame vadovautis, tiksliau, Vyriausybė mums mėgina įteigti, kad galima kažkur centralizuotai suplanuoti ir nustatyti didesnius atlyginimus. Ar buvo analizuota ir išsiaiškinta, kaip minimalios algos iki 500 Lt padidinimas atsiliepia, tarkim, provincijoje bedarbystės didėjimui arba tam pačiam smulkiam verslui? Aš manau, tokia analizė parodytų, jog smulkiose parduotuvėlėse ar aptarnavimo sektoriuje tai veikiau buvo žmonių atleidimo iš darbo rezultatas, o ne realus atlyginimų padidinimas. Tokių priemonių arba pseudopriemonių verslui skatinti šioje programoje mes galėtume atrasti daugiau, ir aš manau, kad žmonės tuos dalykus puikiai supranta.

Švietimas yra dar viena iš sričių, kur yra remiamasi daugeliu statistinių duomenų, tačiau manyčiau, kad turime kalbėti labai atvirai, jog aukštojo mokslo finansavimo sistema yra ypač neracionali ir iškraipanti tiek studijuojančių, tiek ir dirbančių mokslo srityje motyvaciją. Išskyrus moksleivio krepšelį, konkurencijos principai švietimo srityje beveik neveikia. Taigi kyla klausimas, kaip tokia konkurencijos neįsileidžianti sistema gali gerai parengti jaunuolius sėkmingam konkuravimui rinkoje. Manau, kad tai yra tarpusavyje tiesiogiai susiję dalykai.

Privataus sektoriaus dalyvavimas švietimo sistemoje yra minimalus ir mes pagal šį parametrą esame vos ne paskutiniai Europoje. Manau, kad tai yra nemaža dalimi ir valstybės numatomų nevienodų konkurencinių sąlygų nustatymo rezultatas. Aukštojo mokslo studijų išlaidos vienam studentui yra vienos mažiausių Europoje ir beveik lygios mokinio krepšeliui mokykloje. Tai akivaizdžiau nei kokie nors tyrimai byloja apie studijų kokybę.

Kitos nesėkmės, kurias sąmoningai vengiama aptarti ataskaitoje yra tiesioginių užsienio investicijų klausimas. Tai yra vienas iškalbingiausių Vyriausybės veiklos sėkmingumo arba šiuo atveju, pasakyčiau, nesėkmingumo konkurencinėje tarptautinėje erdvėje rodiklių. Daug nekomentuojant lieka konstatuoti, kad tai yra akivaizdus Vyriausybės nesėkmės pavyzdys. Palyginti su daugeliu panašios padėties Europos valstybių, Lietuvos ūkis pritraukia mažiausiai tiesioginių užsienio investicijų. Ir taip yra per paskutiniuosius kelerius metus. Manau, šalia pateiktos Vyriausybės ataskaitos reikėtų pasiskaityti Pasaulio banko ataskaitą apie Lietuvos investicinio klimato situaciją, kad suprastume, kokia skirtinga kalba ir logika remiasi ekonominės situacijos Lietuvoje vertinimas.

Paimkime kad ir interneto plėtros atvejį. Statistiniais duomenimis, yra džiaugiamasi, kad besinaudojančių internetu skaičius per metus išaugo nuo 6 su trupučiu procentų iki 10,6 procentų. Švelniai tariant, kolegos, nėra ko girtis. Manau, tai yra vienas iš rodiklių, rodantis, kad tai yra kelias į ekonomikos augimą, gyventojų švietimąsi ir rinkos konkurencingumą.

Dar vienas pavyzdys. Didžiausias praėjusių metų ir, kaip matyti, būsimų metų praradimas yra žmonių išvykimas iš Lietuvos ir valdžios politika, tarsi siekianti, kad tas išvykimas kuo greičiau pavirstų sugrįžimu. Dvigubas pajamų apmokestinimas ir panašūs atvejai rodo, kad realiai nesuvokiama, kokios priežastys lemia šiandien daugelio mūsų bendratautiečių išvykimą.

Reformos švietimo ir viešojo administravimo srityje nėra įgyvendintos. Aš manau, tai yra priežastys, dėl struktūrinių reformų nebuvimo šiose srityse nevyksta spartesnis mūsų ekonomikos atsigavimas. Šalia to, manau, sveikatos apsaugos padėtis, kuri yra dabar, yra tiesioginė pasekmė tos politikos, kuri vykdoma per pastaruosius trejus metus šiame sektoriuje. Galima minėti ir teigiamus dalykus, bet, gerbiamieji kolegos, manau, turime atvirai kalbėti apie dalykus, ko nėra šioje ataskaitoje.

Apibendrindamas ir baigdamas galėčiau pasakyti tiek. Vyriausybės veikla buvo šiek tiek sėkmingesnė tose srityse, kur buvo aiškiai suformuluoti reikalavimai iš Europos Sąjungos pusės. Kita vertus, Vyriausybės politika buvo nespėjanti su gyvenimu ten, kur reikia kliautis sava išmintimi, drąsa ir įžvalgumu. Manau, ne mes realiai šią ataskaitą vertinome, ją įvertino Lietuvos rinkėjai balsuodami. Pažiūrėkite, kiek praėjusios Vyriausybės atstovų yra šiame Seime, ir, manau, geriausią įvertinimo rezultatą mes pamatysime. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kolegą A.Sereiką. Ruošiasi komitetų atstovai.

A.SEREIKA. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Perskaičius Vyriausybės ataskaitą reikėtų sau aiškiai pasakyti, kad šiandien vertiname praeitos Vyriausybės darbą.

Ataskaitoje iš tiesų daug kalbama apie darbus, kuriuos pavyko padaryti, kurie buvo padaryti gana sėkmingai, t.y. apie didžiąją politiką, apie eurointegraciją, apie NATO, bet labai mažai kalbama apie mažąją politiką, su kuria, deja, mes dažniausiai susiduriame, tai yra apie didelę emigraciją, apie didelius socialinius skirtumus, apie didelę regionų plėtros disproporciją, apie korupcijos mastus ir kitas blogybes. Deja, apie šiuos dalykus Vyriausybės ataskaitoje galima rasti tik kelias pastraipas.

Vyriausybės ataskaitoje pasigedome ir aiškių prioritetų. Manome, tai galėjo būti technologijų kūrimas, žinių visuomenės formavimas – apie šiuos dalykus taip pat kalbama labai mažai.

Skaitant Vyriausybės programą (pasikartosiu) iš tiesų susidaro įspūdis, kad ją rengė atskiros ministerijos, galbūt atskiri Vyriausybės pareigūnai tiesiog sudėliojo savo tekstus į bendrą visumą. Deja, panašu, kad išbaigto teksto net ir pateikėjai iki galo neperskaitė. Kalbu apie skyrių „Grėsmės nacionaliniam saugumui“.

Kalbant apie Vyriausybės ataskaitą ir ją lyginant su realiu gyvenimo lygiu Lietuvoje, liberaldemokratai negali vertinti jos teigiamai.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai A.Sereikai už trumpą kalbą.

Dabar komitetų ir likusių frakcijų atstovai. Aplinkos apsaugos komitetas. Gerbiamasis kolega A.Bosas ar kuris? Prašom. Ruošiasi kolegė L.Graužinienė. Prašom.

A.BOSAS. Komitetas, išnagrinėjęs Vyriausybės ataskaitos aplinkosaugos dalį, nutarė pritarti ataskaitai ir siūlo Seimui balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. L.Graužinienė, Darbo partijos frakcija. Ruošiasi Audito komiteto pirmininkas.

L.GRAUŽINIENĖ. Gerbiamasis premjere, Vyriausybės nariai, svarstydami Vyriausybės ataskaitą norėtume pabrėžti, kad, nežiūrint didžiulės ataskaitos apimties ir plataus kiekvienos srities aprašymo, ataskaitai vis dėlto trūksta vientisumo. Nors ataskaitos turinys geras, pati ataskaitos forma, manytume, yra ne visai tinkama. Mūsų nuomone, Vyriausybės ataskaitoje nėra aiškiai įvardyti tikslai, o kartu ir uždaviniai bei priemonės, kaip tie tikslai pasiekti.

2004 metai buvo paskutinieji praėjusios Vyriausybės veiklos metai. Atsižvelgiant į tai, mūsų manymu, Vyriausybė galėjo labai aiškiai ir koncentruotai pateikti, kokie praėjusios kadencijos darbai buvo atlikti ir kokie liko neatlikti. Manytume, turėjo būti įvardyta ir aiškiai suformuluota, dėl ko tai nepavyko padaryti.

Kaip pavyzdžius galėtume nurodyti socialinę ir regioninę atskirtis. Nepaisant išsakytų pastabų, negalime nematyti teigiamų rezultatų, kuriuos parodo Vyriausybės atlikti darbai. Reikėtų išskirti gerus šalies makroekonominius rodiklius, sparčiai vykdomus socialinius įsipareigojimus. Reikia pasidžiaugti ir didžiuliu nuveiktu darbu užsienio politikos srityje – narystė Europos Sąjungoje ir NATO.

Darbo partijos frakcija buvo susitikusi su atskirų sričių ministrais ir, gavusi atsakymus į ataskaitos svarstymo metu iškilusius klausimus, priėmė sprendimą pritarti pateiktai Vyriausybės 2004 metų veiklos ataskaitai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Audito komiteto pirmininką A.Skardžių. Ruošiasi Socialdemokratų frakcijos vardu kalbėti B.Bradauskas.

A.SKARDŽIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis premjere, gerbiamieji ministrai, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, apsvarstęs Vyriausybės ataskaitą, nusprendė pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metų veiklos ataskaitai.

Svarstant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metų veiklos ataskaitą, buvo iškelta nemažai klausimų, išsakyta pastabų, į kurias Vyriausybė turėtų atkreipti dėmesį formuodama savo veiklos gaires. Pirmiausia būtina tobulinti valstybės turto apskaitą, šį turtą apskaityti realia verte, efektyviau valdyti, panaudoti valstybei priklausantį turtą. Pirmoji kryptis – tobulinti valstybės turto apskaitą, šį turtą apskaityti realia verte. Formaliai žiūrint į valstybei priklausančio turto apskaitą, tarsi viskas gerai. Seimui yra pateikiamos kasmetinės ataskaitos apie valstybei priklausantį turtą, yra nustatyta atsakinga institucija – Statistikos departamentas, kuris rengia Vyriausybei ir Seimui ataskaitas apie valstybės turtą. Manome, kad valstybei reikia turto apskaitos, nemechaniškai sumuojančios valstybės turto fizinius vienetus, pavyzdžiui, sumuojančios valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės hektarus, kvadratinius metrus. Nors ir čia ne viskas gerai, ne viskas apskaitoma.

Valstybei būtina apskaityti savo turtą realia verte. Tai yra reikia ekonomiškai pagrįstos turto apskaitos, kad būtų žinoma tikra ir teisinga turto vertė. Manau, Statistikos departamentas nėra ta institucija, kuri pajėgi spręsti šios dienos valstybės turto apskaitai keliamus reikalavimus. Turto apskaitos tikslas – užtikrinti efektyvų, taupų, racionalų valstybės turto panaudojimą. Ne visas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas yra apskaitomas. Pavyzdžiui, kultūros vertybės, valstybinė žemė, infrastruktūros objektai, keliai, melioracijos įrenginiai ir t.t. yra iš dalies už apskaitos ribų arba yra apskaitomi gana netiksliai.

Manome, kad valstybei sutelkus pagrindinį dėmesį stojimui į Europos Sąjungą, į NATO galbūt pritrūko dėmesio valstybės turto apskaitai, nors reikia pripažinti, kad turto apskaita realia verte reikalauja iš turto valdytojo didelių lėšų. Tai ypač gerai matome „Lietuvos geležinkelių“ atveju. Mūsų komiteto siūlymu Seimas priėmė nutarimą „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitos“. Seimas paprašė Vyriausybės pateikti Seimui Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymų pakeitimus.

Patvirtinti viešojo sektoriaus apskaitos ir atskaitomybės sistemos reformos koncepciją. Užtikrinti, kad nustatant asignavimų valdytojų vykdymo programų įgyvendinimo vertinimo kriterijus ypatingas dėmesys būtų skirtas valstybės turto naudojimo efektyvumo vertinimo kriterijams. Pateikti Seimo valstybės turto informacinės sistemos įgyvendinimo koncepciją.

Antroji kryptis. Efektyviau valdyti, panaudoti valstybei priklausantį turtą. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto apskaitą, valdymą ir jo privatizavimą, manome, būtų tikslinga patikėti vienam juridiniam asmeniui. Šių funkcijų nereikėtų skaidyti atskiriems subjektams, nes valstybės turtui efektyviai valdyti reikia ne tik gerų norų, bet ir reikiamos kvalifikacijos. Centralizavimas šiuo atveju yra ne tik ekonomiškai naudingas, bet ir reikalingas koordinavimo, aprūpinimo ir kontrolės aspektais. Ar neatėjo metas valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo srityje įkurti vieną instituciją, kuri, inventorizavus visą valstybei nuosavybės teise priklausantį, valstybės įmonėms bei institucijoms priklausantį turtą bei atlikus atitinkamus teisės aktų pakeitimus, užtikrintų efektyvų savininkų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto panaudojimo efektyvumo analizės ir šio turto paskirstymo tarp valstybės institucijų ir kitų asmenų, turinčių teisę patikėjimo teise valdyti tokį turtą, kontrolė ir koordinavimas pagerėtų, jeigu tai kaimyninių šalių pavyzdžiu būtų koncentruota vienose rankose.

Valstybės turto privatizavimas eina į pabaigą, gal reiktų pagalvoti, kaip geriau panaudoti Valstybės turto fondo sukauptą personalo kvalifikacinį potencialą, užtikrina ne tik turto privatizavimą… Be abejo, tokiu atveju reikėtų keisti Valstybės turto fondo veiklos prioritetus, kryptis, funkcijas, o svarbiausia – atsakomybės ribas. Manau, kad Vyriausybė įsiklausys į Audito komiteto siūlymus formuodama savo veiklos gaires. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu B.Bradauską. Ruošiasi Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Ar pavaduotojas? Gerai.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Ministre Pirmininke, Vyriausybės nariai, jums leidus aš kalbėsiu ir Biudžeto ir finansų komiteto vardu.

PIRMININKAS. Prašom. Buvo pavyzdys.

B.BRADAUSKAS. Šiandien mes išklausėme pirmą kalbą, po to ir antrą. Ir aš tiesiog jau galiu atmintinai pasakyti, kas bus pasakyta iš šios tribūnos svarstant vienokį ar kitokį panašų klausimą: kad Lietuva yra nomenklatūrinė, kad Lietuva yra nesąžininga. Norisi pridėti dar vieną garsų posakį: „Lietuva – tai šunauja“.

Pusę nepriklausomybės laiko Lietuvą valdė dešinieji. Dabar aš suprantu, kodėl toks įniršis ir kodėl toks nepasitenkinimas, nes jiems valdant absoliučiai nieko nebuvo padaryta. 2000 m. paliktas daugiau kaip 4 mlrd. einamosios sąskaitos deficitas. Nekalbu apie tai, kad buvo puiki proga sumažinti fizinių asmenų pajamų mokestį, buvo bazė. Buvo iššvaistyti pinigai, nei mokesčiai sumažinti, nei indėliai grąžinti. Ir šiandien mes turime drąsos kalbėti apie tokią Lietuvą, kokią aš įvardijau. Bet tas pyktis suprantamas, suprantamas štai dėl ko. (Šurmulys salėje) Norim ar nenorim, vadovaujant dabartiniam premjerui A.Brazauskui ir anksčiau, buvo išvesta sovietinė kariuomenė, buvo įstota į Europos Sąjungą, buvo įstota į NATO. Lietuva tapo pripažinta valstybė tarptautiniu mastu. Sukėlė pasitenkinimą žmonių, kurie ne kartą rinko…

Dabar, kai yra galimybė dėl stabilios ekonominės valstybės raidos baigti eurointegracijos procesą, būtent įvesti eurą, dešinė ypač įnirtingai priešinasi šiam veiksmui, daromos visokios kliūtys, kad, neduok Dieve, nepasisektų baigti paskutinio etapo. Tai yra suprantama. Bet skaičiai kalba ką kita, leiskite man bent keletą jų paminėti.

Aš jau ne kartą sakiau, kad bendrom frazėm mes galime kalbėti gana ilgai ir nuobodžiai. Bet skaičiai (ekonomistai jais turi vadovautis) rodo visai ką kita. Iš šios tribūnos buvo pasakyta, kad bendrojo vidaus produkto augimas lėtėja ir panašiai. Aš jums štai ką pasakysiu, 2000 m., kai, vaizdžiai sakant, konservatoriai pridavė valstybę, Lietuva pagal bendrąjį vidaus produktą buvo paskutinė iš euro zonos valstybių. Paskutinė. Šiuo metu, (…) m. nedaug, bet aplenktos tokios valstybės kaip Lenkija, Latvija. Pagal augimo tempus 2004 m. Lietuvą aplenkė tik Liuksemburgas, Airija, Jungtinė Karalystė ir Belgija. Štai ir viskas. Tai apie kokį mes galime kalbėti bendrojo vidaus produkto augimo sulėtėjimą, kai skaičiai kalba visai ką kita. Imkime išraišką procentais. 2000 m. bendrasis vidaus produktas augo tik 3,9%, 2003 m. – 9,7%, du su puse karto daugiau, o 2004 m. – 6,7%. Kai euro zonos bendrasis vidaus produktas auga po 2,5%, nenorėkime, kad Lietuva visą laiką tokiais tempais galėtų girtis. O palyginus su Europos Sąjungos valstybėmis, 2003 m. Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas buvo kur kas didesnis negu visose Europos valstybėse.

Valdžios sektoriaus išlaidos. Mes labai kritikuojame, tai yra ne mes, o iš dešinės pusės, kad valdžia išlaidauja ir panašiai. Pažiūrėkime, kas iš tikrųjų yra. 2000 m. valdžios sektoriaus išlaidos sudarė 39,5%, 2004 m. – jau 35,7%. Vadinasi, kur einame? Einame aiškiai gerėjimo linkme. O euro zonos valdžios sektoriaus išlaidos sudaro 48,5%. Taigi mes kur kas aplenkėme Lenkiją, Latviją, Estiją ir kitas valstybes. Kalbame apie tai, kad kažko trūksta. Be abejo, daug ko trūksta, bet lyginkime panašias valstybes, kurios išėjo iš Sovietų Sąjungos, iš vadinamosios liaudies demokratijos. Nelyginkime tų valstybių, kurios kapitalizmo būdu vystosi šimtmečiais. Jeigu mes taip pradėsime lyginti, aišku, skaičiai niekada nebus mūsų naudai. Dabar imkime valstybės skolą. Sakykime, labai giriamasi ir kritikuojama, kad kairieji praskolino valstybę ir t.t. Štai 2000 m. nuo BVP palikta valstybės skola – 23,8%. O dabar – 19,7%. Tai kur link einame? Mūsų Vyriausybės valdymo metai rodo, kad tempas eina gerėjimo linkme, ir tai užtikrina mūsų valstybės kvietimą įsivesti eurą 2007 metais. Įvertinkime šitą nuopelną.

Imkime nedarbo lygį. Vėlgi aš lyginu: 2000 m. – 16,4%, 2004 m. – 10,8%. O Europos Sąjungos nedarbo vidurkis per tą laikotarpį išaugo. Tiesa, nedaug – 0,6%: nuo 8,2 iki 8,8. Mes tik dviem procentiniais punktais nedarbo lygiu atsiliekame nuo Europos vidurkio. Per tuos ketverius metus padarytas didelis žingsnis. Ir tas, kas buvo Vyriausybės programoje, aš turiu paskutinę ataskaitą dėl gyventojų užimtumo, įsteigta 100 tūkst. darbo vietų. Dabar registruotų bedarbių yra 184 000,4, o 2000 m. buvo 284 tūkst.

Štai visi šie skaičiai, gerbiamieji iš dešinės, norite ar nenorite, rodo, kad Vyriausybės darbas yra gana efektyvus. Aišku, šiandien galime atsistoti tribūnoje ir sakyti, kaip ir kalbama, kad tai nepriklauso nuo Vyriausybės, tai savaime darosi. Tada rūpėtų paklausti, kodėl mes renkame Vyriausybę, kodėl mes tvirtiname programas, kodėl Vyriausybė atlieka vienus ar kitus veiksmus, jeigu nieko nuo jos nepriklauso? Viskas savaime vyksta. Tai gal ir parlamento nereikia, visiškai nereikia įstatymų valstybėje? Viskas savaime susiklostys. Tokių absurdiškų teiginių aš tikrai nenoriu pripažinti.

Be abejo, šiandien sakyti, kad valstybėje viskas gerai, tikrai negalime. Yra tokių dalykų, neišspręstų problemų, bet jos neišsprendžiamos per vienerius ar dvejus, trejus ar ketverius metus, jos sprendžiamos daug metų. Bendrojo vidaus produkto augimą turime padidinti beveik tris kartus vienam gyventojui, nes taip susiklostė. Mes atėjome ir pradėjome kurti valstybę, galima sakyti, nuo nulinio varianto, todėl negalime reikalauti, kad šiandien vienam gyventojui tektų 28 ar 30 tūkst. litų bendrojo vidaus produkto. Aišku, nuo kai kurių valstybių mes atsiliekame tris kartus, bet sparčiai žengiame į priekį. Aš nesakau tokių frazių, kad mes turime pasivyti ir pralenkti, bet mes tikrai artėjame ir priartėsime. Aišku, ne per vienerius metus.

Dabar dėl ataskaitos formos. Biudžeto komitete mes kėlėme klausimą, kad galėtų būti programa ir prie programos ataskaitoje punktai, kas padaryta ir panašiai. Aišku, aš to nelaikau būtinu dalyku, bet kai kurie mūsų kolegos, matyt, tingi paimti į rankas ir pasiskaityti programas, todėl norėtų, kad jiems viskas būtų sukramtyta ir paduota. Na, galima apie tai pagalvoti.

Žodžiu, Biudžeto ir finansų komitetas bei frakcija teigiamai įvertino Vyriausybės darbą. Norėčiau palinkėti Vyriausybei tolesnės sėkmės. Jeigu tokie tempai bus išlaikyti, aš manau, netolimoje ateityje išspręsime pagrindines problemas, kurių šiandien dar yra mūsų valstybėje. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką tarti žodį. O ruošiasi kolegė A.Staponkienė.

V.NAVICKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Vyriausybės nariai, Ekonomikos komitetas svarstė Vyriausybės veiklos ataskaitą ir, žinoma, daugiausia dėmesio skyrė programos ekonominiams aspektams. Bendras komiteto sprendimas yra teigiamas. Vyriausybės veiklos ataskaitai yra pritarta.

Svarstymo metu buvo ypač pažymėta, kad Vyriausybė 2004 m. veikė aktyviai ir įvykdė programoje keltus uždavinius. Šis rezultatas matyti iš bendro ūkio augimo, kuris buvo iš tiesų vienas ryškesnių nagrinėjant Europos valstybių kontekstą. Čia buvo paminėta 6,7%. Tai yra gana aukštas ekonominio augimo rodiklis. Šis ekonominis augimas buvo pasiektas išlaikant pagrindinius makroekonominius parametrus, kuriuos Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai pagal Stabilumo pakto nustatytus kriterijus.

Taip pat Vyriausybė praeitais metais daug dėmesio skyrė svarbiausiems infrastruktūros, verslo plėtros projektams ir skatino smulkų bei vidutinį verslą. Pažymėtina, ypač svarbu, kad bendras verslo pelningumas 2004 m., palyginti su 2003 m., padidėjo net 35%. Tas leido verslui gauti apie 5 mlrd. pelno 2004 metais. Tai yra gana spartus, didelis augimas ir rodo neblogą verslo padėtį šiuo metu Lietuvoje.

Žinoma, Vyriausybė nemažai dėmesio skyrė ir socialiniams klausimams. Pagal išgales buvo didinamos socialinės išmokos, keliami tie rodikliai arba gerinami tie rodikliai, kurie sudaro sąlygas žmonėms gerinti savo gyvenimo kokybę. Labai svarbu, kad Vyriausybė 2004 m. daug dėmesio skyrė įvairiems integracijos į Europos Sąjungą klausimams. Tai iš tiesų buvo lemtingi Lietuvai metai, nes iki gegužės mėnesio buvo priimti svarbiausi sprendimai, kurių reikėjo Lietuvos teisinę sistemą siekiant suderinti su Europos Sąjunga, taip pat atitinkamai suderinti daugelį kitų gyvenimo sričių.

Svarstymo metu buvo atkreiptas dėmesys į kai kuriuos klausimus, kuriuos naujoji Vyriausybė šiais ir kitais metais vykdydama savo programą galėtų labiau akcentuoti.

Pirmas svarstymo metu paminėtas klausimas buvo, jog Vyriausybė daugiau dėmesio galėtų skirti valstybės išlaidų efektyvumo klausimui, nes iš tiesų dalis valstybės išlaidų, ypač dabar, turint omenyje besiklostančią finansinę situaciją 2006 ir 2007 metais, išlaidų efektyvumo didinimo prasme galėtų sutaupyti nemažai valstybės finansų.

Antrasis klausimas, kuris buvo pažymėtas, yra susijęs su konkurencingumo klausimais. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, ypač Rytų Europos šalys, turi labai didelį dėmesį skirti Lisabonos strategijos įgyvendinimui. Lietuvoje daug Vyriausybės veiklos priemonių galėtų būti labiau nukreiptos tiems klausimams įgyvendinti. Tai ir paramos verslui klausimų nagrinėjimas, prioritetų suteikimas projektams, kurie susiję su verslo konkurencingumo didinimu.

Taip pat buvo paminėta, kad svarbus klausimas yra Lietuvos energetikos sistemos spartesnis integravimas į Europos Sąjungos bendruosius energetinius tinklus. Vyriausybės programoje tiems klausimams yra skirta dėmesio, tačiau manome, kad artimiausiais metais bus labai akcentuoti šie darbai.

Buvo paminėti klausimai, susiję su investicijų padėtimi Lietuvoje. Čia buvo paminėta, kad tiesioginių investicijų srautai 2004 m. šiek tiek sulėtėjo. Kiek žinome, Vyriausybė rengia investicijų skatinimo programą. Manome, kad artimiausiu metu tiems klausimams Vyriausybė skirs didelį dėmesį.

Baigdamas norėčiau tik pakartoti, kad komitetas pritarė Vyriausybės 2004 metų veiklos ataskaitai ir linki Vyriausybei sėkmingo darbo ateityje.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kolegę A.Staponkienę – Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos seniūnę. Europos reikalų komiteto vardu ruošiasi kas nors iš pavaduotojų.

A.STAPONKIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamieji ministrai, kolegos, nagrinėjame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metų ataskaitą. Ataskaitoje yra visas sritis apimanti argumentuota analizė. Padaryta daug darbų, o ekonominiai rodikliai yra geriausi per 15 nepriklausomybės metų.

Vyriausybė dirbo be sutrikimų ir paskutinį metų mėnesį sudarytos keturių partijų koalicijos Vyriausybės veikla taip pat yra suderinta. Yra politikos ir svarbiausių valstybės įsipareigojimų tęstinumas. Vyriausybės veikloje yra suderintos koalicijos partnerių programinės nuostatos ir realizuojami jų įgyvendinimo veiksmai. Tačiau dėl Vyriausybės ataskaitoje pateiktos regioninės politikos pageidautina, kad Vyriausybė greičiau priimtų ekonominio socialinio išsivystymo skirtumų mažinimo, jų plėtros skatinimo programą ir konkrečias valstybės pagalbos priemones. Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcija, apsvarsčiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. ataskaitą, siūlo šiai ataskaitai pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Europos reikalų komitetas. Tada aš perskaitysiu, kokia yra išvada. Iš karto pranešu, kad ruošiasi Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkė.

„Europos reikalų komitetas posėdžiavo balandžio 22 d. ir nutarė pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės metinės veiklos ataskaitai, už – 9, susilaikė 4.“ Pasirašo komiteto pirmininko pavaduotojas P.Auštrevičius.

Kviečiu I.Šiaulienę kalbėti komiteto vardu. Ruošiasi Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Vyriausybe, Informacinės visuomenės plėtros komitetas apsvarstė pateiktą Vyriausybės ataskaitą, teigiamai ją įvertino ir pažymėjo, kad ta veikla, kuri buvo nuveikta per 2004 m. informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje, yra didelis lūžis plėtojant mūsų krašte informacinę ir žinių visuomenę. Komitetas teigiamai įvertino: padarytus žingsnius, realizuojant kompiuterinio raštingumo programą ir strategiją; besiplečiantį viešosios internetų prieigos taškų steigimą, modernizuojant viešąjį administravimą, naudojant informacines technologijas ir taip trumpinant žmonių kreipimosi trukmę realizuojant vieno langelio principą; žingsnius, rengiantis informacinės visuomenės paslaugų geresniam teisiniam ir praktiniam realizavimui, kuriant viešųjų pirkimų informacinę sistemą, atviro kodo programą, didinant interneto skvarbą namų ūkiuose, ypač įgyvendinant gyventojų pajamų mokesčio lengvatą.

Lietuva turi ir didelių laimėjimų kalbant apie judrųjį telefono ryšį, arba mobiliuosius telefonus. Mes čia peršokame ne tik visos Europos vidurkį, bet esame pirmaujantys tiek kiekybiniu mastu, tiek ir pagal paslaugų kokybę. Vertinant kiekybiniu mastu, iš esmės visi mūsų gyventojai turi po vieną mobilųjį telefono aparatą ir jis yra aktyvus. Aktyvumo lygmuo siekia 89,9%. Pirmaujame ir pagal paslaugų kokybę, nes vidutinės privataus vartotojo mėnesio išlaidos judriojo ryšio sektoriuje yra mažiausios iš Europos Sąjungos šalių ir siekia tik 5,5 euro per mėnesį.

Komitetas, linkėdamas Vyriausybei toliau nuosekliai dirbti informacinės visuomenės ir žinių plėtros srityje, pasiūlė rengiamoje nacionalinėje Lisabonos strategijoje išskirtinį dėmesį skirti Mokslinių tyrimų ir technologijų bei inovacijų skatinimo programai, toliau tęsti viešųjų elektroninių paslaugų plėtros įgyvendinimą, plėsti elektroninių paslaugų pasiūlą, kokybę bei elektroninio parašo infrastruktūrą, kad bandomasis projektas, kuris yra realizuotas, virstų praktika.

Kalbant apie viešąjį administravimą ir lyginant paskiras viešojo administravimo struktūras, norėtųsi atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad jinai ypatingai paglobotų ir pasirūpintų elektroninių paslaugų plėtros tempais sveikatos apsaugos srityje. Palyginti su kitomis sritimis, ši informacinės visuomenės sritis atsilieka. Taip pat Vyriausybei siūlome tęsti ir skirti ypatingą dėmesį Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimui, vykdyti kultūros paveldo skaitmeninimo darbus. Kviečiame nepamiršti rūpintis, prižiūrėti, siekti gerinti valstybės institucijų interneto svetainių administravimą, kad geriau būtų vykdomas jau 2003 m. balandžio 18 d. priimtas valstybės nutarimas „Dėl bendrųjų reikalavimų valstybės institucijų interneto svetainėms patvirtinimo“.

Tokie yra komiteto sprendimai dėl Vyriausybė ataskaitos. Linkime Vyriausybei ir toliau pasiektų laimėjimų lygmeniu nuosekliai tęsti tuos darbus, kad Lietuva informacinių žinių plėtros srityje, laikytų tuos pačius tris kampus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką kolegą J.Jagminą. Ruošiasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

J.JAGMINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Kaimo reikalų komitetas svarstė Vyriausybės ataskaitą, pritarė ir linki Vyriausybei gerų ir prasmingų darbų ateityje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas kolega A.Sadeckas. Prašom. Ruošiasi Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos seniūnas kolega V.Karbauskis.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis premjere, ministrai! Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, vertindamas Vyriausybės politiką, grindžiamą Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu bei Seimo patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis, stiprinančiomis vidaus ir išorės saugumą, pritarė Vyriausybės 2004 m. veiklos ataskaitai. Tačiau komitetas mano, kad būtina ir toliau stiprinti nacionalinio saugumo interesų apsaugą, neutralizuoti negatyvius išorės veiksnius, užtikrinti šalies vidaus saugumą ir tvarką, efektyvią kovą su nusikalstamumu ir korupcija, ekonominį saugumą. Komiteto nuomone, Vyriausybei reikėtų grįžti prie jos metinėje ataskaitoje įvardytų grėsmių nacionaliniam saugumui, jas išnagrinėti ir įvertinti platesniu instituciniu ir iš viso Vyriausybės požiūriu, numatyti reikiamas priemones toms grėsmėms neutralizuoti ir mažinti.

Vyriausybė, mūsų nuomone, turėtų skirti reikiamą dėmesį (nesakome, kad jis neskiriamas, tačiau dar papildomai reikėtų akcentuoti) ilgalaikių valstybinių saugumą stiprinančių programų parengimui laiku bei garantuoti efektyvų jų įgyvendinimą, kad ten numatytos priemonės užtikrintų atskirų nacionalinio saugumo sričių uždavinių ir tikslų sprendimą. Pagal Seimo patvirtintą Ilgalaikio valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo planą šiais metais Seimą turi pasiekti Ekonominio saugumo stiprinimo, Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo, Ekologinio saugumo stiprinimo, Lietuvos policinės sistemos plėtros programos.

Rengiamoje Ekonominio saugumo stiprinimo programoje, mūsų nuomone, turėtų būti įvertintos tiek Nacionalinio saugumo strategijoje, tiek, suprantama, ir pateiktoje Nacionalinio saugumo būklės ir plėtros atskaitoje įvardytos ekonominio saugumo grėsmės bei numatytos priemonės, kurios leis užtikrinti svarbiausių energetikos sektoriaus įmonių patikimą veiklą, garantuos energijos išteklių tiekimo įvairinimą sujungiant Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių energetikos tinklus. Šioje programoje turėtų būti sprendžiama ir daugelis kitų ekonominiam saugumui svarbių klausimų, t.y. Lietuvos transporto sistemų sujungimas su kitų Europos šalių transporto sistemomis, kelio užkirtimas neaiškios kilmės kapitalo skverbimuisi į valstybės ūkio įmones ir objektus bei kiti strateginiai ekonominio saugumo klausimai.

Ne mažesnis dėmenys, mūsų nuomone, turi būti skiriamas ir parengtų bei patvirtintų programų įgyvendinimo kokybei bei garantuojamas tinkamas šių programų finansavimas. Čia akcentuočiau svarbias šalies nacionaliniam saugumui programas: Nacionalinę kovos su korupcija programą, Nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programą, programą (…) bei kitas dabar priimtas ir įgyvendinamas programas.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomone, Lietuvai toliau tęsiant aktyvaus dalyvavimo taikos ir tarptautinio stabilumo palaikymo politiką, turi būti aiškiai nustatyti dalyvavimo tarptautinėse misijose bei operacijose prioritetai, Lietuvos siūlymų dėl dalyvavimo šiose misijose pateikimo ir sprendimų rengimo tvarka. Turėtų būti tiksliau reglamentuota ir Krašto apsaugos ministerijos bei Užsienio reikalų ministerijos kompetencija rengiant minėtus sprendimus. Siekiant stiprinti šalies sienos apsaugą, būtina užtikrinti Šengeno priemonėms įgyvendinti numatytų lėšų panaudojimą. Taigi gerai įvertinant Vyriausybės nacionalinio saugumo srityje nuveiktus darbus, norėtųsi palinkėti ir toliau efektyviai veikti, stiprinti, užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu kolegą V.Karbauskį, Naujosios sąjungos frakcijos seniūną. Ruošiasi Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis premjere, Vyriausybės nariai!

Vyriausybės 2004 m., t.y. vienerių metų, ataskaitą tos Vyriausybės, kuri dirbo aną kadenciją ir kurioje dirbo nemaža dalis Socialliberalų partijos deleguotų ministrų, darbo veiklą mūsų frakcija vertina labai gerai. Ne viską galima įgyvendinti turint ir geriausias programas. Problemų yra nemažai. Sąrašą tų problemų, kurias šiandien vardijo opozicijos kolegos, turbūt ne mažesnį galėtume pateikti ir mes. Bet darniai ir sklandžiai dirbant galima mažinti problemas. Tą darė ana Vyriausybė, tą daro ir šį Vyriausybė. Mūsų frakcija linki šiai Vyriausybei dirbti taip pat sklandžiai, kaip dirbo aną kadenciją, ir tiems ministrams, kurie liko šioje Vyriausybėje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Sysą. Ruošiasi Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamoji Vyriausybe, aš visiškai suprantu mūsų kolegų iš opozicijos susirūpinimą, labai rimtą susirūpinimą Lietuvos žmonėmis ir Lietuva. Noriu pasakyti, kad mes ir Lietuvos žmonėmis, ir Lietuva rūpinamės ne mažiau. Aš stebiuosi savo kolegomis, kad mes labai jautriai reaguojame. Turbūt daugeliui jūsų teko būti kituose parlamentuose. Man visiškai neseniai Varšuvoje teko stebėti plenarinį posėdį, kai buvo labai karšti ginčai, labai karšti žodžiai. Mūsų Etikos ir procedūrų komisija turbūt dirbtų dieną naktį spręsdama tokias problemas. Manau, Seimas yra ta vieta, kur turi būti ginčijamasi. Aš esu dėkingas opozicijai už konstruktyvią kritiką, nes tai verčia mus dar geriau dirbti ir priimti geresnius sprendimus.

Taigi kritikos porcija buvo. Mano pareiga pasakyti, kas buvo padaryta gerai. Juo labiau kad visas mūsų komitetas, tie, kas dalyvavo posėdyje, sutiko, jog skyriui „Darbas ir socialinė apsauga“ neturime didelių pretenzijų ir šiai ataskaitai pritariame, išskyrus dvi koleges, kurios susilaiko dėl visos ataskaitos.

Norėčiau paminėti kai kuriuos teigiamus dalykus, kurie buvo padaryti per tuos metus. Niekas negali paneigti, kad nedarbas mažėjo. Aišku, pasakysite, kad dalis žmonių išvažiavo į užsienį, bet pažiūrėkime į tuos, kas moka socialinio draudimo įmoką, jų skaičius didėja, vadinasi, užimtumas didėja. Sudarytas teisinis pagrindas rastis socialinėms įmonėms. Padėtis labai kebli, sunki, ir šiandien mes sprendžiame tas problemas, bet jos pradėjo kurtis, pradėjo gauti paramą. Reikia pripažinti, yra trūkumų. Komitetas vykdo parlamentinę kontrolę, jau buvo du posėdžiai. Manau, bendromis pastangomis pasieksime, kad jos veiktų dar geriau.

Kritikuojate, kad didėja minimali mėnesinė alga iki 500 litų ir kad tai paskatino atleidimus. Aš sakau, mokančių socialinio draudimo įmokas daugėja, vadinasi, mes turime eiti tuo keliu, nes mūsų darbo užmokestis, jeigu žiūrėtume apskritai į Europos Sąjungos valstybių kontekstą, yra pats žemiausias. Tai visų mūsų pastangomis didėja tiek minimalus, tiek bendrojo ekonominio išsivystymo pagrindu didėja ir bendras darbo užmokestis.

Buvo didinamos socialinio draudimo išmokos. Pavyzdžiui, pernai motinystės pašalpos padidėjo iki 70%. Ateityje planuojame tas išmokas didinti, taip sprendžiami šeimos klausimai.

Pasigirdo tam tikra kritika dėl išmokų ir pensijų. Pernai buvo padidinta bazinė pensija ir draudžiamosios pajamos. Reikėtų atkreipti dėmesį, ir premjeras, ir ministrė kalbėjo, kad ir šių metų liepos mėnesį pensija vidutiniškai gali padidėti 50 litų. Norėčiau atkreipti dėmesį, gal reikėtų rezervuočiau į tai žiūrėti, nes dalis pensininkų pernai nebuvo laimingi, kai mes padidinome jiems 20 litų, bet kompleksiškai nepadidinome kitų dydžių, nuo kurių priklauso tų žmonių gerovė. Aš turiu omeny socialines gyventojų remiamas pajamas. Kai pridėjome 20 litų prie pensijos, tie žmonės peržengė tam tikrą ribą, kai jie turėjo teisę gauti paramą, kompensacijas už šildymą, už karštą vandenį, už kurą. Jie prarado tą galimybę. Tada, viena vertus, mes duodame 20 litų, kita vertus, jie praranda 50 litų ar netgi daugiau. Todėl, kai rengiamės vėl didinti pensijas, pirmiausia turėtume rimtai pagalvoti ir padidinti tuos dydžius, dėl kurių gali būti toks sprendimas, kad dalis tų žmonių, kuriems padidinsime pensijas, liks vėl nepatenkinti. Todėl kviečiu rimtai padiskutuoti apie gyventojų remiamas pajamas, kad jos būtų padidintos bent 20 litų, tada tai būtų šiek tiek subalansuota.

Reikia priminti tą dalyką, kad mes žengėme gana ilgai rengtą žingsnį, t.y. pernai nuo liepos 1 dienos pradėjome skirti išankstines senatvės pensijas. Tai padėjo išspręsti problemą žmonių, kurie buvo ilgalaikiai bedarbiai. Pirmą kartą per 10 metų pernai nuo balandžio 1 dienos buvo padidintos šalpos pensijos, kurios buvo mokamos ir dabar mokamos neįgaliems vaikams ir jauniems neįgaliesiems, taip pat ir kiti geri darbai.

Kalbant apie socialinę paramą norėčiau atkreipti naujos Vyriausybės dėmesį, kad nepasikartotų praeitų metų situacija, kai iš 600 mln. litų, skirtų socialinei apsaugai, jos buvo skirtos per savivaldybes, 150 mln., t.y. ketvirtadalis, buvo panaudota ne pagal paskirtį. Jos, aišku, buvo panaudotos to rajono gyventojams, bet ne pagal paskirtį, ne socialinei apsaugai. Todėl mes turime surasti tokį mechanizmą, kad pinigai, skirti socialinei paramai, pirmiausia patektų tiems, kam jų reikia.

Dar kartą pakartosiu, komitetas tikrai neturėjo didelių pastabų šiam skyriui. Dauguma balsų pritarė ataskaitai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D.Mikutienę. Ruošiasi Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamasis premjere, Vyriausybės nariai, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Vyriausybės veiklos 2004 m. ataskaitos projektą ir nutarė. Pirma, pritarti ataskaitai.

Antra, siūlyti Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai apsvarstyti valstybinių sveikatos programų įgyvendinimo koordinavimo problemas ir parengti šių programų tarpžinybinio koordinavimo tvarką; peržiūrėti programas, įskaitant ES struktūrinių fondų paramą, atsižvelgiant į Vyriausybės programoje, Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje bei Lietuvos sveikatos programoje numatytus prioritetus.

Trečia, siūlyti Vyriausybei apsvarstyti Valstybinės sveikatos reikalų komisijos ir Valstybinės psichikos sveikatos komisijos veiklą ir imtis priemonių šiai veiklai užtikrinti arba spręsti klausimą dėl šių komisijų tolesnės veiklos tikslingumo.

Ketvirta. Siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai išnagrinėti pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo įgyvendinimo problemas ir iki 2005 m. birželio 1 d. komitetui pateikti apibendrintą informaciją, kokių numatoma imtis priemonių sprendžiant šias problemas. Linkime Vyriausybei gero darbo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną A.Pitrėnienę, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkę. Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.

A.PITRĖNIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis premjere, Vyriausybės nariai, kolegos Seimo nariai, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą. Svarstymo metu komiteto nariai teikė nemaža klausimų ir siūlymų švietimo ir kultūros ministrams. Dauguma balsų nutarė pritarti Vyriausybės 2004 m. veiklos ataskaitai Švietimo, mokslo ir kultūros srityse. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas. Ruošiasi Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Vyriausybės 2004 metų ataskaitą ir 7 balsavus už, 1 susilaikius ataskaitai pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas J.Karosas. Ruošiasi Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas arba atstovas.

J.KAROSAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, gerbiamieji Vyriausybės nariai, gerbiamieji kolegos! Aš mažą repliką, prieš skelbdamas mūsų komiteto verdiktą, dėl kritikos. Jeigu Vyriausybė visai nedirbtų, matyt, kritikos nebūtų, kai Vyriausybė dirba, kritikos yra. Tai viena. Antra, tam ir yra opozicija, kad ji kritikuotų. Gerbiamasis A.Kubilius už tai ir atlyginimą gauna, dabar ir knygelę parašė, ką jis darytų kitaip, jeigu jis būtų valdžioje. Čia ginčo objekto nėra, ir mes labai dėkingi už tai visi, kurie esame daugumoje.

Mūsų komitetas svarstė Vyriausybės metinės veiklos ataskaitą, ypač tuos skyrius, kurie susiję su mūsų komiteto kompetencija. Turiu galvoje 13 skyrių „Krašto apsauga“, 14 skyrių „Užsienio politika“ ir 15 skyrių „Nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2004 m. ataskaita“.

Reikia pasakyti, kad dėl visų šitų sričių mes ypatingų pastabų lyg ir neturėjome ir todėl buvo pritarta ataskaitai. Už balsavo 6, prieš – 4. Įdomu yra tai, kad prieš balsavo faktiškai be kokių nors ypatingų argumentų. Užsienio politikai, krašto apsaugai ypatingų priekaištų nėra, nes tie dalykai yra ne tik mūsų, bet ir pasaulio pripažinti. Labai ačiū. Linkiu Vyriausybei sėkmės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vadovybės nematau, tai aš perskaitau komiteto sprendimą. Komitetas posėdžiavo balandžio 22 dieną. „Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metų veiklos ataskaitai. Už – 4, prieš – 1, susilaikė 2.“

Ir paskutinis – Žmogaus teisių komitetas. Kviečiu komiteto pirmininkę kolegę Z.Žvikienę.

Z.ŽVIKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Vyriausybės nariai, mielieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Vyriausybės 2004 metų veiklos ataskaitą. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nebuvo nė vieno, susilaikė 2. Tačiau komitetas norėtų atkreipti dabartinės Vyriausybės dėmesį į tai, kad Žmogaus teisių komitetas iš tikrųjų gauna labai daug žmonių skundų dėl jų teisių pažeidimo socialiniais, teisingumo, teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimais. Todėl Žmogaus teisių komitetas iš tikrųjų tikisi, kad dabartinė Vyriausybė skirs ypač svarbų dėmesį žmogaus teisių apsaugai bei jų įgyvendinimui tiek priimant poįstatyminius teisės aktus, tiek įgyvendinant įstatymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, frakcijų vadovai, taip pat opozicijos lyderis, komitetų vadovai arba atstovai kalbėjo. Užsirašę dar liko 8, nors jau praėjo beveik pusantros valandos. Todėl aš siūlau tokį sprendimą: nuo kiekvienos frakcijos užsirašiusių – po 1 atstovą.

Pirmąją kviečiu R.Juknevičienę. Ruošiasi E.Masiulis, po to rezoliucijos. (Balsai salėje) Pagal frakcijų dydį.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šią ataskaitą pateikė keturių dabar koalicijoje esančių partijų atstovai. Kiek suprantu, visi ministrai Vyriausybėje turbūt be didelių diskusijų balsavo už. Socialdemokratų ir socialliberalų tokia sovietinių laikų pompastika ir pasigyrimai, kaip viskas gerai valstybėje, yra iš dalies suprantama. Tai neatsiejama jų mentaliteto dalis turbūt dar nuo CK ir Plano komiteto laikų. Išimtis šiame dokumente – tikrai rimtas ir analitinis skyrius apie nacionalinio saugumo būklę, bent kiek realesnis vaizdas apie padėtį Lietuvoje. Tačiau Seimo daugumos siūlomas atsakas (jų pasiūlytas rezoliucijos projektas) į šiame skyriuje iškeltas problemas – pritarti. Pritarti, ir taškas. Pritarti kam?

Įsiskaitykite. „Galimas pavojus šalies saugumui, pernelyg didelė priklausomybė nuo strateginių žaliavų ir energijos tiekimo iš vienos valstybės“. Pritarti? „Neigiamą poveikį nacionaliniam saugumui šalyje daro šalyje veikiančios didžiulės finansinės įtakos grupės, dalyvaujančios valstybei ir savivaldybėms priklausančio turto privatizavime, mėginančios paveikti valstybinės valdžios institucijų pareigūnus, kad būtų priimti tam tikroms įmonėms palankūs sprendimai“. Pritarti? Valdančioji dauguma pritarė, ir daugiau nieko, nė vieno žodžio, tyla iki kitų metų Vyriausybės ataskaitos, kurioje, jei išsilaikys ši dauguma, ko gero, jau nebus ir šio skyriaus apie nacionalinio saugumo būklę, teko girdėti tokias kalbas iš valdančiosios daugumos.

Prieš gerą mėnesį buvo paskelbti visuomenės nuomonės apklausos rezultatai. Apie 60% piliečių iš savo politikų labiausiai norėtų sąžiningumo. Verta apie tai kalbėti ir svarstant šią ataskaitą. Taigi visi ministrai balsavo už. Darbo partijos frakcija žada taip pat be didelių diskusijų, ypač buvo ryški pono A.Boso kalba už. Nors dar vos prieš 6 mėnesius per visus radijo imtuvus ir per visas televizijas tie patys žmonės šaukte šaukė: valstybėje viskas ne taip. Buvo rodomos disertacijos, knygos, kad viskas ne taip įrodant, apsiginant tas disertacijas. Viskas iš esmės blogai, ir tai darė čia sėdintys Darbo partijos atstovai. Tai liko parašyta ir jų dokumentuose. Cituoju: „Apsidairykime aplinkui ir išvysime daug nerimą keliančių dalykų valstybės valdyme, ekonomikoje, sveikatos apsaugoje, švietime, moksle, teisinėje sistemoje, teisėtvarkoje. Ydos, įsišaknijusios visuomenės gyvenime, ir t.t.“. Kur tas nerimas šiandien? Kur tas nerimas šiame dokumente, kas atsitiko? Juk buvo sakoma, kad labiausiai kompetentingi ir pasiruošę ateina valstybės valdyti. Vadinasi, nepasiruošę, nes nežinojote, kas toje valstybėje dedasi, ir per tuos 5 mėnesius apsidairę pasakote – viskas gerai, pritariame.

Būtent iš čia, iš tokių nesąžiningų, neatsakingų ataskaitų ir politikų veiksmų, svarstant ir priimant tas ataskaitas, ir gimsta nepasitikėjimas valstybe. Jūs tą nepasitikėjimą dar labiau gilinate. O gal kaip tik to ir norima? Piliečiai galutinai praras tikėjimą demokratija, tikėjimą savo galimybėmis paveikti valdžios sprendimus, ir tada bus galima ramiai, be stresų ir be kontrolės skirstytis Europos pinigus.

Ir vis dėlto ateis kitokios politikos Lietuvoje laikas ir kitokios Lietuvos metas. Deja, dar teks palaukti ir pergyventi lyg karčią piliulę B.Bradausko odėmis, labai jau primenančiomis Aleksadro Grigorijevičiaus kalbas per Baltarusijos televiziją, apdainuojamą Vyriausybę. Bet tas laikas tikrai ateis.

PIRMININKAS. Aleksandro Sergejevičiaus, Sergejevičių turėjo galvoje. (Balsai salėje)

Kviečiu A.Masiulį. Ruošiasi A.Matulevičius.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis premjere, gerbiamieji ministrai, nemažai minčių ir pastabų iš šitos tribūnos šiandien jau išsakyta vertinant praeitų metų Vyriausybės veiklos ataskaitą. Tiesiog galima įžvelgti keletą tendencijų.

Pirmiausia mes dažnai iš Vyriausybės vadovo ir iš kitų aukštų pareigūnų girdime, kad pagrindinis, vos ne svarbiausias Vyriausybės uždavinys yra stabilumas. Aš suprasčiau, jeigu mes tikrai gyventume įtampos laikais ir tikrai mums to stabilumo reikėtų. Arba aš suprasčiau, kad stabilumas būtų vertybė, jeigu mes jau būtume pasiekę Vakarų Europos išsivystymo lygį pagal įvairius parametrus. Bet šiandien, kai valstybė turi demonstruoti savo ambicingumą, kai reikia ieškančios Vyriausybės, nebijančios galbūt ir suklysti Vyriausybės, nuolatos ieškančios ir randančios Vyriausybės, tai kalbos apie kažkokį mistinį stabilumą tikrai kelia nuostabą. Nežinau, kokio mes, gerbiamieji, stabilumo siekiame.

Kadangi tenka dirbti Ekonomikos komitete, tai gal labiau norėčiau pasakyti keletą pastabų dėl ekonominės dalies, dėl Vyriausybės ataskaitos dalies dėl ūkio veiklos. Pirmiausia, aišku, gaila, kad svarstant ataskaitą, kai yra išsakomos pastabos, nedalyvauja ūkio ministras, vienas svarbesnių Vyriausybės figūrų, nuo kurio veiksmų irgi priklauso Lietuvos ūkio tendencijos. Jeigu pažiūrėsime Vyriausybės veiksmus dėl biudžeto pajamų, tai niekaip kitaip negaliu pavadinti tų užtrukusių diskusijų valdančiosios daugumos politinėje taryboje kaip tragedija. Kartais pradedi galvoti, ar iš viso buvo verta pradėti atskirų mokesčių įstatymų pakeitimus, galbūt buvusi ir esama, dabar egzistuojanti mokesčių sistema yra geresnė už tą sistemą, kurią rengiasi valdančioji dauguma pateikti. Nuolatos yra tariamasi, bet nesusitariama. Ir šiandien, tarkime, vėl nežinoma, kokiu keliu eis Lietuvos mokesčių sistema. Visi šie išbandymai ir ta nežinia pirmiausia krenta ant Lietuvos verslo ir Lietuvos žmonių pečių. Kiekvienas verslininkas jau turi planuoti kitus metus ir dar kelerius metus į priekį, imamos paskolos ir t.t. Gyvenimas nesustoja vietoje. O iš Vyriausybės vis ateina kokių nors naujų žinių, bet konkretaus aiškumo ir nėra. Todėl tik linkėjimas, kad kuo greičiau tas konkretumas atsirastų. Be jokios abejonės, kai Lietuvoje pradėjo augti bendrasis vidaus produktas (2001 metais ryškus augimas prasidėjo), tuo metu nebuvo išnaudota gera proga padėti pamatinius sprendimus mūsų ekonomikos plėtrai. Kalbu apie mokesčių politikos sprendimus, apie mokesčių mažinimą. Būtent bendrojo vidaus produkto augimas ir galėjo būti vienas iš tų šaltinių, kuris būtų galėjęs uždengti atsiradusias skyles mažinant gyventojų pajamų mokestį. Tačiau, aišku, geriau vėliau negu niekada, todėl vis tiek mokesčius reikėtų mažinti.

Ūkio reikalai. Pamenu, kaip skambiai iš šios tribūnos visai neseniai buvo argumentuojama, kad reikia Alytaus tekstilės įmonei pinigų, reikia šią įmonę gelbėti, kitaip, jeigu mes tų pinigų neįdėsime, įmonė bankrutuos. Rožiniai planai buvo piešiami ir t.t. Pažiūrėkime, kokia situacija šiandien „Alytaus tekstilėje“. Žinome, kad praėjusių metų nuostolis apie 15 mln. litų. Klausimas, ar ir toliau Vyriausybė rengiasi kišti pinigus į tuščią maišą, ar vis dėlto priims ryžtingus sprendimus, kurie gal ir bus skaudūs, bet iš dalies bent jau padės pamatus šios įmonės tolesnei plėtrai. Kitu atveju aš matau, kad pinigai yra leidžiami, bet jokio rezultato nėra. O kai reikia prisiimti atsakomybę, kaltų jau nebėra. Tai tik vienas trumpas pavyzdėlis iš Vyriausybės ekonominės politikos, bet tokių pavyzdžių būtų galima ieškoti ir daugiau, kai mes kalbame apie investicijų pritraukimą, apie verslo sąlygų sudarymą. Taigi šiandien Vyriausybė yra lyg pūškuojantis garvežys, kuris išleidžia daug garo, bet iš vietos jis nepajuda. Tad noriu palinkėti, kad iš tikrųjų pajudėtumėte iš vietos, o garo būtų mažiau.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Matulevičių. Ruošiasi J.Olekas. Sutarėme, kad nuo visų frakcijų, o kiti galėtų kalbėti, kai bus rezoliucijų laikas, nes lieka, aš labai atsiprašau, be kolegos A.Matulevičiaus ir J.Oleko, dar penki kalbėtojai. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis Ministre Pirmininke, ministrai, gerbiamieji kolegos. Aš suprantu ir tam tikrą nekantrumą mūsų kolegų, sėdinčių čia, nors mums vis tiek reikės visą dieną sėdėti, niekur nepabėgsime, bet Seimo nariams yra vienintelė galimybė apsvarstyti valstybės gyvenimo problemas makrolygiu ir apskritai stambesniu lygiu, kai svarstoma Vyriausybės ataskaita. Dar kartą per metus būna labai rimtas aktas, t.y. Prezidento pranešimas, bet po to diskusijos būna tik televizijoje ir tai tik išrinktiems asmenims.

Man atrodo, kad šis svarstymas, iš tikrųjų tapęs formaliu aktu, turėtų vykti šiek tiek kitaip. Bet ką jau padarysi. Yra taip, kaip yra. Šiandien, man atrodo, turėtume kalbėti ne apie tai, kiek kas ką kritikuoja ir kiek kas giriasi, o apie tai, kaip gyvena valstybė ir ar joje yra problemų, kas padaryta. O svarbiausia – žiūrėti, ką reikia padaryti ateityje. Man atrodo, kad antrą kadenciją turint labai patyrusį premjerą būtų neatsakinga vien tik girtis ir, žinoma, būtų neatsakinga viską vien tik neigti. Man atrodo, reikėtų matyti problemas globališkesnės laiko erdvės, t.y. kaip jos sprendžiamos ir kas dar nepadaryta, ir kas skaudžiausia mūsų žmonėms. Man atrodo, šiandien nepripažinti pasiekimų, tai reikia neturėti proto. Bet šiandien taip pat nepripažinti bėdų ir nebaigtų darbų, tai reikia neturėti širdies. Man atrodo, kad valstybėje šiandien yra trys skaudžiausios problemos, apie kurias gal truputį mano kolegos kalbėjo, bet aš trumpai jas paryškinsiu.

Pirmoji. Tai didžiulis tam tikros dalies, nesakau kad visos, bet mūsų valstybės tarnautojų institucijų nesiskaitymas su mūsų žmonėmis. Pabandykime pereiti per savivaldybes, apskritis ir net kai kurias respublikinio lygmens žinybas, ypač jų padalinius rajonuose, ir pamatysite, kokios yra eilės ir kaip nesiskaitoma su žmonėmis. Tai yra chroniška liga, kuri tęsiasi metų metus prie bet kokių politinių vėjų ar politinių Vyriausybių. Ir visi žadame, kad tą išgydysime, bet šioje srityje faktiškai nelabai kas daroma. Kartais sakoma, kad savivaldybės savarankiškos, bet negi poniškumas – tai savarankiška valstybės politika, kurią jos tarnautojai labai dažnai rodo mūsų piliečiams? Man atrodo, atėjo laikas pradėti diskusiją, dėl to, kad būtų rengiamas Valstybės tarnautojų atsakomybės ir piliečių teisių realizavimo užtikrinimo įstatymas. Žinoma, jam parengti vien Seimo narių neužteks. Kartu su Vyriausybe turėtų būti sudaryta darbo grupė, nes jeigu šios problemos nespręsime, mes ir toliau „gimdysime“ dalį tokių valstybės tarnautojų biurokratų, kurie nesiskaitys su piliečių teisėmis.

Antra didžiulė problema yra ta, kad apie trečdalis Lietuvos gyventojų (tai ne kartą visi, dalyvavę rinkimuose, kalbėjome prieš rinkimus) tikrai gyvena skurdžiai. Ir aš tikėjau, kad atėjusios lėšos iš Europos Sąjungos padės išspręsti regionų problemas, šių žmonių problemas nors iš dalies nuo šiol pradės spręsti. Deja, Vilnius ir Klaipėda plėtojasi, Kaunas šoka „tancius“ apie sporto areną, mano, kad nuo to ekonomika pakils. O kiti regionai? Nieko nedaroma. Todėl, kad nedarbas sumažėjo tikrai tik dėl to, jog dalis žmonių išvažiavo. Man atrodo, kad šiam Seime reikia atskiros išsamesnės diskusijos apie mūsų didelės dalies žmonių prastą gyvenimo lygį ir apskritai regionų vystymąsi.

Trečioji problema, kuri, man atrodo, yra pati svarbiausia ir kurios neišsprendę ir Vyriausybės lygiu, ir valstybės lygiu mes niekaip neisime į priekį, tai yra korupcija. Korupcija šiandien apėmė visus valstybės gyvenimo sluoksnius. Šiandien išspręsti problemą ir neduoti kyšio, tapo atvira paslaptimi… Netgi teigiamą teismo sprendimą gali gauti. Visi apie tai kalba, bet, deja, niekas nieko nedaro. Aš kreipiuosi į visų gerbiamą ir neginčijamą tautos autoritetą – premjerą, kad jis, nekreipdamas dėmesio į partijų intrigas, į partinius interesus, iš tikrųjų pradėtų vadovauti pažangių politikų, pažangių žmonių kovai su šiuo marazmu, kuris šiuo laiku apėmė mūsų valstybę. Jeigu mes neįveiksime korupcijos kaip apraiškos, mūsų valstybė ateities neturės. Viena STT ar viena Seimo komisija, ar atskiri politikai šito nepadarys. Todėl, gerbiamasis premjere, man atrodo, pažangioji tauta jus palaikys, jeigu jūs taip padarysite. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir J.Olekas. Prašom, kolega.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės nariai, premjere, iš tikrųjų šiandien svarstome labai aktualų klausimą. Man atrodo, Seimo posėdis ir yra skirtas apsvarstyti Vyriausybės praeitų metų veiklos ataskaitą. Iš kalbų mes aiškiai supratome, kad yra dvi kalbančiųjų grupės. Tai yra vieni svarsto pateiktą ataskaitą, kurioje, manau, yra pakankamai savikritiškų nuostatų, išsamiai aprašyti padaryti darbai ir nustatytos artimiausios ateities perspektyvos.

Antroji kalbančiųjų dalis ieško naujų žanrų arba dar geriau – galbūt užsidėję juodus akinius bando nematyti to, kas yra parašyta Vyriausybės ataskaitoje. Gerbiamasis opozicijos lyderis, ko gero, galėjo padaryti viena, ką daryčiau kitaip parašydamas, tiek daug neprimokėčiau už „Mažeikių naftą“. Turbūt pirmas puslapis taip nemėlynuotų, nes iš kregždutės virto kažkokia melsva dėme ar trikampiu.

Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Vyriausybės programoje praeitais metais buvo kelti ypač aktualūs šaliai strateginiai tikslai. Pirma, tapome NATO ir Europos Sąjungos nariais. Šie uždaviniai, tarptautiniu mastu patys svarbiausi mūsų šalies uždaviniai, didelėmis Vyriausybės pastangomis buvo įgyvendinti. Prisiminkite, kiek čia, Seime, buvo pateikta Vyriausybės parengtų įstatymų projektų, kad jie būtų priimti, kad mes atitiktume visus mums keliamus reikalavimus.

Dar daugiau. Jau praeitų metų pabaigoje Vyriausybė priėmė sprendimą ne tik būti pasyvia NATO nare, bet ir aktyviai dalyvauti tarptautinėse misijose. Visų pirma turiu omenyje provincijos rekonstrukcijos grupę Afganistane. Dėl šių tarptautinių sprendimų iš tikrųjų mūsų šalis ir Vyriausybė yra bene geriausiai vertinama visame Europos Sąjungos šalių narių kontekste.

Kolegos liberalcentristai uždavė retorinį klausimą, žinodami atsakymą į jį, tik gaila, kad nebaigė. Tai kiekgi iš praeitos Vyriausybės narių dirba šiame Seime? Ogi daugiau kaip pusė. O kiekgi dirba iš ponų liberalų Vyriausybės? Ogi trys, bet iš jų du pabėgę į kitas frakcijas. Aš manau, jeigu norite užduoti klausimą, reikėtų žinoti ir aiškų atsakymą.

Dėl tarptautinės politikos, atrodo, ir mūsų kolegos su tamsiais akiniais neturi daug priekaištų.

Antra strateginė mūsų Vyriausybės ir visos šalies užduotis –socialinės gerovės visiems valstybėje kūrimas. Kas padaryta būtent praeitais metais, čia jau buvo išdėstyta, pradėkime nuo pačių mažiausių. Išmokos jaunoms šeimoms ir jaunoms mamoms, apskritai šeimoms, už vaikus, kurios, aš manau, paskatino šeimas turėti daugiau vaikų. Tai, kas yra parašyta kolegos A.Kubiliaus pateiktoje rezoliucijoje, visiškai neatitinka realios situacijos, kuri buvo bent praeitais metais, kuriuos mes svarstome. Taip, ilgą laiką, ir jūsų valdymo metais, po 2 tūkst. vaikučių gimdavo mažiau, ir tik užpernai, praeitais metais įvyko lūžis – gimimų skaičius didėja.

Gerbiamieji kolegos, žiūrėkime toliau. Studijuojančiųjų skaičius. Praeitais metais jis pasiekė didžiausią aukštosiose mokyklose studijuojančiųjų skaičiaus lygį. Jeigu žiūrėtume į ateitį, ko norėjo kolega E.Masiulis, šiais metais tas skaičius dar padidėjo. Manau, yra labai aiškus darbų tęstinumas. Be abejo, jeigu ponas E.Masiulis mano, kad šiais laikais garvežiai važinėja, tai galbūt jis ir nenori matyti didėjančio studentų skaičiaus. Bet daug kur garvežius keičia elektrovežiai ir, aš manau, jie juda kur kas sparčiau nei judėjo jūsų minėti garvežiai.

Kitas dalykas yra darbo užmokestis, ypač mažas pajamas gaunančiųjų. Buvo paminėta: pakelta minimali alga, padidintos pensijos, mažėja nedarbas.

Taigi iš tikrųjų mes matome, kad dar ne viskas padaryta, dar reikia dirbti ir Seimui, ir Vyriausybei. Negalime išsiskirstyti, man atrodo. Praeitų metų Vyriausybės ataskaitą mes siūlome įvertinti teigiamai, pritarti ir balsuoti už keturių frakcijų seniūnų pateiktą rezoliucijos projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mums skirtas laikas visiškai baigėsi, o liko dar dvi rezoliucijos. Dabar aš norėčiau pakviesti Ministrą Pirmininką, kad jis tartų žodį, o po to imsimės rezoliucijų. (Balsai salėje) Vis tiek mums reikės diskutuoti dėl rezoliucijų, todėl automatiškai diskusija bus pratęsta. (Balsai salėje) Yra įrašytas J.Veselka. Kompiuteris kažkodėl neįrašė, netilpo Julius į kompiuterį. (Balsai salėje) Prašom.

A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip pamenate, balandžio 14 d. pristačiau Vyriausybės, noriu pabrėžti ir opozicijai pasakyti, ne valstybės praeitų metų ataskaitą, nes kai kuriose kalbose mes išgirdome žodį „valstybė“. Tokią ataskaitą, kaip numato Konstitucija, daro Prezidentas, kuris kalba valstybės vardu. Mes būsime kuklesni ir kalbėsime apie mūsų, t.y. Vyriausybės, kompetencijos reikalus.

Buvome kritikuojami, kad kalbame tik apie atliktus darbus ir nematome perspektyvų. Todėl norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad vienas, sakyčiau, netgi kiekvienas mūsų Vyriausybės ataskaitos skyrius buvo baigiamas, ar tai būtų kultūra, ar sveikatos apsauga, ar finansai, akcentuojant ir įvardijant artimiausio laikotarpio mūsų prioritetus.

Vyriausybė ir ministerijos turi sukaupusios didelę strateginio planavimo patirtį. Strateginius planus ir įvykdymo ataskaitas galima rasti Vyriausybės ir ministerijų tiklalapiuose. Mūsų darbo reglamentai nustato strateginių planų rengimą ir jų vykdymo kontrolę, visų institucijų funkcijas, pavaldumą, visuomenės informavimą apie vykdomosios valdžios darbus. Programinių strateginių planų kūrimas ir jų kontrolė atliekama pagal tam tikrą ir visiškai aiškiai apibrėžtą metodiką. Apibendrinusi kelerių metų darbo praktiką Vyriausybė patvirtino, o vėliau ir patobulino šio strateginio planavimo metodiką.

Ministerijos ir Vyriausybės įstaigos kasmet, noriu pabrėžti, atsiskaito už strateginių planų vykdymą. Pagal nustatytą formą reikalaujama palyginti faktiškai pasiektus rezultatus su planuotais tiems metams. Nuo 2001 m. Strateginio planavimo komitete vyksta konkretus svarbiausių klausimų nagrinėjimas. Todėl visiškai nesuvokiu konservatorių siūlymo iš esmės pertvarkyti tai, kas yra padaryta, pertvarkyta ir pasiekta. Iš viso nesuprantamas pasiūlymas dėl kanceliarijos funkcijų. Ji nei Konstitucijoje, nei kituose mūsų valstybės aktuose nevaidina valdančiosios institucijos vaidmens, tai yra kanceliarija. Todėl nesuprantamas pasiūlymas, kad kanceliarijai turi būti pavaldžios atskiros žinybos, ministerijos, ir dar kai kurie pasiūlymai dėl valstybės pertvarkymo. Svarstant Vyriausybės metinę ataskaitą Seimo komitetuose ir frakcijose, aktyviai dalyvavo ministrai, teko dalyvauti ir man. Mums susidarė įspūdis, kad kaip niekad buvo konstruktyvūs mūsų pokalbiai visuose komitetuose ir daugelyje frakcijų. Jautėme susirūpinimą bendrais valstybės reikalais ir pritarimą Vyriausybės vykdomai politikai, tuo įsitikinome ir šiandien.

Nors Vyriausybė pateikė praėjusių metų ataskaitą, bet diskusijų metu daugiau buvo kalbama apie šių dienų aktualijas. Frakcijose buvo akcentuojami įvairūs politiniai aspektai, koalicijos bendro darbo klausimai ir aktualiausios valstybės problemos. Opoziciją ypač domino daugumos koalicijos partnerių santykiai ir Vyriausybės veiklos perspektyvos. Seimo nariai klausinėjo apie sklandžius mūsų veiksmus, kita vertus, ir apie gandus, kurie yra susiję su mūsų koalicijos veikla ir su mūsų koalicijos partneriais.

Seimo daugumos sudaryta koalicinė Vyriausybė sėkmingai pradėjo darbą. Noriu pabrėžti, kad šį darbą ji pradėjo tiktai nuo gruodžio 14 dienos, todėl ši ataskaita, kad ir kaip sakytume, yra susijusi su buvusios Vyriausybės veikla. Be jokių abejonių, naujiems ministrams, kurie dirba tiktai nuo metų pabaigos, buvo ne taip lengva ir ne taip paprasta dalyvauti diskusijose ir atsakinėti į visiškai konkrečius klausimus, kurie jiems galbūt ir (kai kada taip ir buvo) nebuvo visiškai nauji ir žinomi dalykai.

Taip pat buvo nesuprantamas opozicijos pasiūlymas, kad Vyriausybė turi daryti du pranešimus, o ne vieną, nors tvarka yra nusistovėjusi, yra Vyriausybės ir parlamento reglamentai, kurie nenumato dvigubos ataskaitos formos. Aš esu prieš jus, gerbiamieji Seimo nariai, ir reaguoju kaip Ministras Pirmininkas, kaip Vyriausybės vadovas, į tai, kas buvo šiandien pasakyta, ką mes išgirdome ir labai įdėmiai išklausėme. To, kas yra tiesa, kas iš tikrųjų yra ne politika, o realus valstybės gyvenimo svarstymas, analizė, geri pasiūlymai, mums labai reikės. Mes tobulinsime savo veiklą, tobulinsime savo darbą.

Aš nenorėčiau dabar leistis į polemiką ir kalbėti, atsakyti į tuos šios dienos pasakymus, kurie visiškai prasilenkia su tiesa, kurie turi tik politinę prasmę ir nieko bendra su realybe. Gyvenimas pats rodo, padėtis Lietuvoje taip pat yra matoma labai gerai. Manau, ta linija, kurios laikėsi buvusi Vyriausybė, ta linija, kurios laikosi dabartinė Vyriausybė, ji nėra teisinga, ji nėra patvirtinta parlamente. Mes tik pradėjome dirbti. Kadencija yra ketveri metai, mes visi gerai žinome. Manau, dabar spręsti ir daryti kokias nors gilias išvadas apie įvairius labai sudėtingus mūsų valstybės gyvenimo aspektus būtų visiškai nesąžininga.

Dėl perspektyvos. Aš ne vieną kartą ir iš šios tribūnos minėjau, sakiau, kad mūsų praeita 12 Vyriausybė nuo pat savo darbo pradžios parengė fundamentalius dokumentus, kurie numato valstybės raidos, ekonomikos plėtros planus, arba ateitį, arba mūsų siekius. Šie dokumentai yra prieinami visiems. Aš labai siūlyčiau ir pageidaučiau, kad Seimo nariai susipažintų su tuo, kas padaryta. Beje, dalis tų dokumentų yra patvirtinta mūsų parlamento, yra oficialūs valstybės dokumentai, į kuriuos mes orientuojamės rengdami savo programą, rengdami savo sprendimus. Mes matome perspektyvą, šiandien mato ir dabartinė mūsų Vyriausybė, ypač turiu galvoje naują finansinį Europos Sąjungos periodą, kurį rengiant aktyviai dalyvaujame, mūsų atskiros tarnybos taip pat. Tikiuosi, kad Vyriausybė turės parlamento palaikymą, mes įvertinsime tai, kas čia buvo pasakyta. Manau, pakanka kompetencijos, noro ir energijos šiuos klausimus, kurie yra svarbūs, aktualūs mūsų valstybei, spręsti teigiamai. Ačiū už parodytą dėmesį. (Plojimai)

Seimo rezoliucijos „Dėl Vyriausybės ataskaitos“ projektas Nr.XP-429. Seimo rezoliucijos „Dėl Vyriausybės ataskaitos“ projektas Nr.XP-429A (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Mielieji kolegos, siūlau kol kas dar nedaryti pertraukos ir užbaigti pirmąjį kompleksinį klausimą. Yra dvi rezoliucijos. Visų pirma kviečiu į tribūną, jeigu būtent jis eis, A.Kubilių pateikti Seimui rezoliucijos „Dėl Vyriausybės ataskaitos“ projektą, kurio Nr.XP-429.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, trumpai leiskite pateikti rezoliucijos projektą, kuris buvo parengtas bandant įvertinti Vyriausybės ataskaitą, kaip reikšmingą mūsų valstybės politinio gyvenimo reiškinį. Reaguodamas į premjero žodžius noriu pasakyti, mano įsitikinimu, čia, Seime, realus gyvenimas ir politika turi būti neatsiejami ir negalima būtų bandyti jų atskirti.

Dėl pačios rezoliucijos. Manau, būtų labai svarbu, čia kreipiuosi į valdančiąją daugumą, kad, svarstydami Vyriausybės ataskaitą, mes neapsiribotume tiktai opozicijos ir valdančiosios daugumos pasišpagavimu, o bandytume realiai pažiūrėti į tas problemas, kurios mūsų gyvenime yra išryškėjusios, kurias paryškina net ir pati ataskaita ir jos forma, ir bandytume į tas problemas realiai Seimo dokumentu, Seimo rezoliucija, reaguoti. Tokio tikslo ir siekiau rengdamas šią rezoliuciją.

Ją sudaro trys dalis. Jas norėčiau trumpai aptarti. Visų pirma noriu pabrėžti, perskaityti ir pacituoti mano pateiktos rezoliucijos 1 punktą, kad valdančioji koalicija nemanytų, jog mes nemokame matyti ir gerų dalykų, kuriuos kartu su šia ir buvusia Vyriausybe Lietuvai pavyko pasiekti. Noriu pacituoti savo rezoliucijos 1 punktą. „2004 metais Lietuva tapo NATO ir Europos Sąjungos nare, ir tai yra pats didžiausias ne vien praėjusių metų Lietuvos laimėjimas. Seimas dėkoja 12 Vyriausybei ir visoms kitoms vyriausybėms, kurių veiklos dėka tai pavyko pasiekti.“ Aš tikrai nuoširdžiai noriu paraginti visą Seimą padėkoti ir buvusiai Vyriausybei, ir visoms anksčiau buvusioms vyriausybėms, kad mums tai pavyko pasiekti.

Tačiau, be to, manau, tikrai yra tokių mūsų valstybės gyvenimo reiškinių, kurie, nori ar nenori, turi kelti nerimą. Pradėti galėtume nuo ekonomikos augimo procentų mažėjimo. Prieš porą, trejetų metų mes turėjome 9%, dabar yra likę 6%, ekonomikos ekspertai įspėja, kad ekonominio augimo skaičiai ir toliau tik mažės. Tai mus turi kelti nerimą. Mes norėtume išgirsti aiškų Vyriausybės atsakymą, ką ji planuoja daryti, kad šito nerimo mūsų gyvenime būtų mažiau. Nekalbu jau apie tai, kad ataskaitoje iš tiesų nieko nėra pasakyta apie tokius svarbius klausimus ir reiškinius, kurie svarstomi, labai rimtai svarstomi ir dalyvaujant šiandieninei Vyriausybei. Pavyzdžiui, emigracijos, to paties gimstamumo. Galime čia ilgai diskutuoti, ar jis mažėja, ar didėja, bet jis yra mažas. „Eurostato“ duomenys yra neginčijami: lietuviai yra mirštanti tauta. Galų gale šeimos instituto silpnėjimas. Visa tai yra realios problemos. Apie tai iš ataskaitos mes nelabai ką išgirdome.

Todėl mano pirmasis siūlymas yra, kad artimiausiu metu (manau, būtų galima duoti mėnesį laiko, čia parašyta gegužės 15 data, bet rezoliucija buvo parengta, kai buvo pateikta ataskaita) prašytume Vyriausybę pateikti papildomą pranešimą Seimui ir nurodyti, kokias svarbiausias Lietuvos ūkio bei visuomenės gyvenimo problemas Vyriausybė mato ir kokiais būdais yra žadama jas spręsti. Dabar to Vyriausybės ataskaitoje ir premjero pranešime nėra.

Antras dalykas, kurį norėjau pabrėžti šioje rezoliucijoje, tai dėl pačios ataskaitos, kaip tam tikro politinio dokumento ir žanro. Skaitant tokį dokumentą iškyla klausimas, už ką Vyriausybė atsiskaito? Ataskaita nėra siejama su jokiais Vyriausybės buvusiais įsipareigojimais. Visiškai neaišku, ar Vyriausybė bandė įgyvendinti savo pačios programą, ar to nebandė daryti? Todėl gana daug dėmesio skyrėme ir pačios ataskaitos, kaip svarbiausio politinio dokumento, mūsų svarstymuose reikšmei sustiprinti. Yra pateikta daug pasiūlymų, kaip padaryti, kad iš tikrųjų toks dokumentas taptų dar reikšmingesnis, mūsų manymu, tai galima padaryti tik stiprinant Vyriausybės strateginio planavimo gebėjimus. Premjeras teisingai pastebėjo, aš dėkingas premjerui, kad jis atidžiai perskaitė mūsų pasiūlymus ir bando reaguoti, premjeras teisingai pastebėjo, kad ministerijų ir Vyriausybės strateginių planų, tokių dokumentų, atsiranda vis daugiau, tačiau pažiūrėkime į jų realų turinį ir pabandykime juose įžiūrėti, ką realiai Vyriausybė arba ministerijos planuoja daryti? Neįžvelgsime tokių aiškių įsipareigojimų ir todėl Vyriausybės ataskaita yra ne apie įsipareigojimų įvykdymą, o apie tai, ką Vyriausybė ir ministerijos bandė veikti per visus praeitus metus. Kadangi neturėjo labai aiškių įsipareigojimų, tai ir tas atsiskaitymas apie veiklą yra nelabai apibrėžtas. Čia norėčiau pasakyti ir premjerui, ir jo komandai, kad jeigu iš tiesų norima matyti strateginį planavimą mūsų Vyriausybės veiksmuose, tai raginčiau pažiūrėti į labai artimą savo ideologija Vyriausybės lyderį, neseniai trečią kartą perrinktą, – Tonį Bleirą, pažiūrėti į jo kanceliarijos struktūrą. Tai nesunku padaryti internete, ir pamatysite dvi svarbiausias jo kanceliarijos institucijas. Viena – strateginė tarnyba. Galima pažiūrėti, kokius dokumentus rengia Tonio Bleiro strateginė tarnyba ir kokius planus rengia Vyriausybė, ilgalaikius ir artimesnio laikotarpio. Šalia galima pamatyti kitą tarnybą, tai – įgyvendinimo tarnyba. Mes tai siūlome daryti ir Lietuvoje. Todėl mes manome, kad kiekvienais metais turėtų būti pateikiama ne tik Vyriausybės ataskaita, bet ir labai aiškus Vyriausybės šių metų įsipareigojimų planas, kad kitais metais mes galėtume skaitydami būsimą Vyriausybės ataskaitą, žinoti, už ką ji turi atsiskaityti.

Ir paskutinis dalykas. Iš tiesų manau, kad Seimas, pritardamas mūsų rezoliucijai, turėtų teigiamai įvertinti Vyriausybės pastangas realiai vertinti šalies nacionalinio saugumo būklę. Tačiau vieno to pozityvaus vertinimo, kurį mes ne vieną kartą išsakėme, tos dalies, apie nacionalinio saugumo būklę, neužtenka. Mes siūlome Vyriausybei pateikti Seimui veiksmų planą, numatantį, kokių žingsnių imsis Vyriausybė ir kokių veiksmų bus siūloma imtis kitoms valstybės institucijoms, kad ataskaitoje paminėtos grėsmės nacionaliniam saugumui būtų pašalintos arba sumažintos. Papildomai, aš apie tai kalbėjau ir Seimo valdyboje, siūlome sudaryti specialią darbo grupę, į kurią įeitų svarbių Seimo komitetų – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Teisės ir teisėtvarkos, Ekonomikos, Biudžeto ir finansų, Užsienio reikalų bei Europos reikalų – atstovai, kurie apsvarstytų tiek ataskaitoje pateiktas išvadas apie grėsmes nacionaliniam saugumui, tiek ir kitus Valstybės saugumo departamento pateiktus dokumentus apie nacionalinio saugumo būklę ir pateiktų Seimui siūlymus, ką reikia daryti, kad tos grėsmės būtų sumažintos ir kad būtų Lietuvoje realiai imamasi prevencijos dėl tokių grėsmių. Kiek žinau, Seimo valdyba tuo metu pasiūlė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui surengti išplėstinį posėdį, į kurį būtų pakviesti ir kitų komitetų atstovai ir frakcijų atstovai, kad tai būtų realiai apsvarstyta. Kol kas tokio posėdžio dar nesulaukėme, todėl mano siūlymas lieka galioti.

Tai tiek yra šioje rezoliucijoje, siūlau žiūrėti labai realiai, ne vien kaip į ginčą tarp opozicijos ir valdančiosios koalicijos. O žiūrėti kaip į Seimo dokumentą, kurį tikrai, mano įsitikinimu, reikėtų priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Keli Seimo nariai nori paklausti. A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, jeigu žiūrėtume į Seimo rezoliuciją kaip į rimtą dokumentą, tai norint ką nors laimėti tarp pozicijos ir opozicijos reikėtų, ko gero, keisti retoriką iš tokios, liaudiškai kalbant, „ogulnos“ kritikos į teigiamus dalykus. Lygiai tas pats matyti rezoliucijoje. Artimiausiu metu, iki gegužės 15 d., pateikti naują pranešimą, teisingiau, naują ataskaitą. Tai aš ne visai suprantu, ar tai yra noras bendrai dirbti, ar tai yra noras pasijuokti iš dabartinės Vyriausybės. Nors iš tikrųjų rezoliucijoje yra gerų idėjų. Aš daliai jų pritarčiau. Aš norėčiau pasiūlyti jums ir kitiems, kurie pateiks antrą rezoliuciją, gal pabandyti sujungti jas. Bet tie punktai iš karto parodo, kad tai yra noras kažką pademonstruoti, o ne rimtai dirbti. Man taip atrodo.

A.KUBILIUS. Nelabai supratau klausimą. (Balsai salėje) Aš jau minėjau, kad …

PIRMININKAS. Prašom po vieną.

A.KUBILIUS. Aš jau minėjau, kad rezoliucijos projektas, kaip matote, įregistruotas balandžio 19 dieną. Aš nekeičiau datų. Dabar gegužės 15 d. yra nerealu. Nes aš, registruodamas šią rezoliuciją, nežinojau, kad premjeras išvažiuos atostogų. Dabar tą datą tikrai pakeistume ir įrašytume birželio 15 d. ar liepos 1 dieną. Mano įsitikinimu, jeigu mes pripažįstame, kad pirmosios dalys, nuo 1 iki 5 punkto, kaip sako ponas A.Matulevičius, yra teisingos, tai toliau reikia prašyti Vyriausybės, kad ji pateiktų kokią nors savo reakciją, kokį nors savo matymą, kaip į tokias problemas ji žada atsižvelgti. Tai vienintelis dalykas, ką siūlau padaryti šiuo papildomu pranešimu.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Čepas. Prašom, kolega.

V.ČEPAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau kalbą sakyti, bet teks apsiriboti klausimu.

PIRMININKAS. Prašau. Dvi minutės, tai labai daug.

V.ČEPAS. Gerbiamasis opozicijos lyderi ir mano kolega, jau aš klausausi bene šeštos Vyriausybės ataskaitos ir iki šiol nesu girdėjęs, kad mes to nepadarėme ar ano nepadarėme, kad Lietuvoje milijonas žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, kad aš sumažinau tą skurdą 1%, kad sumažėjo „ubagų“ ir t.t., ir t.t. Jūs irgi buvote premjeras. Aš labai paprastą klausimą, kada bus Lietuvoje toks valstybės vadovas, Vyriausybės vadovas, kuris sakytų, ne kad aš ne tą padariau, nepakėliau procentų, BVP, AMM ir kitų dalykų, tai žmonėms yra nulis, bet pasakytų, aš tik sumažinau valstybėje, 20% sumažėjo „ubagų“. Jūs netrukus būsite Vyriausybės vadovas, ar jūs taip elgsitės?

A.KUBILIUS. Ačiū, kolega. Aš taip ir norėjau atsakyti į jūsų klausimą, kai mes su jumis sudarysime valdančiąją koaliciją, tai taip ir darysime. Pagal šias rezoliucijoje išsakytas nuostatas, aš manau, kad… Man tikrai šiek tiek gaila ir apmaudu, kad tokiam dalykui kaip Vyriausybės ataskaita pati Vyriausybė, mano įsitikinimu, skiria labai mažai dėmesio. Tuo mūsų Vyriausybė labai ryškiai skiriasi nuo vyriausybių kitų valstybių, kuriose toks politikos veiksmas kaip Vyriausybės ataskaita tampa vienu iš svarbiausių metinių politikos įvykių. Bet tai būna politinė ataskaita, o ne biurokratų ataskaita. Tai, ką premjeras pristatė, esu įsitikinęs, parašė jo mylimi biurokratai, o ne jis pats. Tai yra didžiausia problema.

PIRMININKAS. B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Jūsų pranešime, kalboje dėl Vyriausybės ataskaitos ir dabar visur figūruoja trys dalys. Sakykite, ar čia neliko iš to seno – marksizmas ir trys sudėtinės jo dalys, buvo tokia teorija. Aš manau, ji dar išliko gyva. Dabar aš matau jūsų lankstinuką „Ką daryčiau kitaip?“ Pačiame pirmame puslapyje yra nuotrauka, kuri labai simbolizuoja jūsų veiksmų išdavas. Kelias eina už horizonto ir neaišku, kas bus toliau. Ir gana debesuotas dangus. Tai štai mano klausimas. Ar jūs iš tikrųjų skaitėte Vyriausybės programą ir Vyriausybės veiksmų planą, nes dauguma jūsų teiginių visiškai sutampa su Vyriausybės veiksmų planais ir programa. Kyla klausimas, kam perrašinėti du kartus tą patį, ką mes tikrai žinome, ir kam gadinti popierių? Dėkoju.

A.KUBILIUS. Žinote, aš marksizmą kažkaip silpnai mokiausi, tai man sunku atsakyti į jūsų klausimą. O jeigu jūs sutinkate su mūsų išsakytomis mintimis ir idėjomis, tai aš raginu balsuoti už rezoliuciją.

PIRMININKAS. Ačiū. I.Šiaulienė. Prašom, kolege.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis opozicijos lyderi, gerbiamasis kolega, aš džiaugiuosi, kad iš dalies jūsų pateiktas rezoliucijos projektas nėra ištisai neigiamas. Bet vis dėlto įvertindama jūsų, kaip opozicijos lyderio, pastangas perdirbti Vyriausybę arba jos ataskaitas taip, kas jos būtų rašomos jūsų stilium, vis dėlto norėčiau pasiteirauti, ar jūs savo knygoje „Dešinioji alternatyva – sėkmės Lietuva“ įvertinote taip, kaip jūs reikalaujate šiandien iš Vyriausybės ataskaitos, savo veiklos rezultatus jūsų valdymo metu? Ir dėl tų priekaištų dėl gimstamumo, dėl demografinių rodiklių, ar jūs nesusimąstote, ar tie rodikliai iš dalies nėra pasekmė tos konservatorių vykdytos „sėkmės Lietuvos“ programos rezultatas?

A.KUBILIUS. Žinote, man šiek tiek gaila, kad taip primityviai bandome diskutuoti tikrai rimtas problemas. Ir gimstamumo problema, kuri darosi viena iš svarbiausių problemų Lietuvoje, kaip ir emigracijos problema, tai nėra nei socialdemokratų, nei konservatorių problema, tai yra Lietuvos problema. Ir kuo ilgiau mes bijosime į ją pasižiūrėti atviromis akimis ir galvosime, jog jeigu tą klausimą kelia opozicija, tai valdančioji koalicija turi būtinai sakyti, kad čia jokių problemų nėra arba jos kilo dėl konservatorių, tai tuo ilgiau mes elgsimės kaip maži vaikai. Aš raginu į tas problemas pasižiūrėti atviromis akimis ir pirmiausia ieškoti sprendimų. Šiandien aš tų sprendimų nematau, todėl man neramu. Ir neramu, kad šiandieninė Vyriausybė nenori pasižiūrėti į tų problemų esmę. Štai kur yra problema.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas. Replika paskui.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų jūs palietėte sudėtingas ir svarbias problemas, dėl to niekas nesiginčija. Aš manau, kad ypač demografinė situacija šiandien yra tokia, kad beveik 12 metų dėl vienokių ar kitokių priežasčių labai ženkliai mažėjo gimstamumas. Turbūt iš tikrųjų galima įvertinti ir praeitos Vyriausybės darbą, ir praeitų metų ataskaitą, kad vis dėlto gimstamumo mažėjimo lūžis yra įvykęs 2003–2004 metais. Be abejo, reikia įvairių pastangų, kad ta tendencija išliktų ir gerėtų. Bet jūsų pateiktoje medžiagoje, jūsų tokioje programoje (dvi varnos, dvi tokios „v“ yra) teigėte, kad 2050 m., įgyvendinus šią programą, būtų 4 mln. gyventojų. Jeigu galvotume, kad dvi „v“ yra galimi šeimoje du vaikai, tai jokiu būdu Lietuvoje 2050 metais 4 mln. žmonių negyvens, nes vienaip ar kitaip dėl ligų ir kitokių nelaimių yra tam tikras nubyrėjimas. Ar jūs nemanote, kad ši jūsų programa, arba siūlymas, tiesiog neatitinka tikrovės. Aš niekada negalėjau sutikti su tuo ir visada maniau ir siūliau kitiems sekti mano pavyzdžiu, kad šeimoje būtų bent trys vaikai. Tada būtų galima kalbėti apie Lietuvos gyventojų augimą. Ką jūs apie tai manote?

A.KUBILIUS. Aš labai džiaugiuosi, kad svarstome ne tik rezoliuciją, bet ir mano metinį pranešimą. Iš tiesų manau, kad pirmiausia mes turime įveikti pirmą problemą. Šiandien vidutiniškai šeima arba moteris augina ne du vaikus, o vieną vaiką. Štai kur problema. Ir kol mes neįveiksime to barjero ir neįtikinsime jaunų Lietuvos šeimų, kad jos turi auginti bent po du vaikus, tai tol mūsų svajonės apie daugiau vaikų bus visiškai utopiškos. O iš esmės manau, kad iš tiesų sekdami ir kitų daug išbandymų patyrusių tautų pavyzdžiu, kaip pavyzdį galėčiau paminėti Izraelio tautą, galėtume turėti tokią ryškią nacionalinę ambiciją, kad mūsų 2050 metais turi likti ne 2,8 mln., kaip šiandien teigia Europos statistika, o turi būti 4 mln., ir taip orientuoti savo politiką.

PIRMININKAS. Bet tada, gerbiamasis kolega, reikia ne atskirų konservatorių ar socialdemokratų pastangų, o bendrų pastangų.

A.KUBILIUS. Viskas gali būti sutarta vardan Lietuvos.

PIRMININKAS. Gerai. Ir paskutinis klausia K.Bobelis. Paskutinis. 10 minučių, jau vienuolikta minutė eina.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai jūs išleidote labai gražią knygutę ir čia vartojote labai daug skambių žodžių: „principingumas“, „sąžiningumas“ ir t.t. Ir jūs savo knygutėje pabrėžėte, kad didžiausios Lietuvos bėdos yra tautos erozija, ekonominis trumparegiškumas ir valstybės neveiklumas. Kalbėdamas apie tautos eroziją jūs sakote „tautos erozijos stabdymas“. Kaip ją stabdysite? Aš paskaičiau tą jūsų aprašymą, kaip stabdyti, tai yra pamokymas vaikų darželiui. Nė vieno rimto žodžio nepasakyta, net nepasakyta, kas yra tautos erozija. Kalbate, kad yra tautos erozija, bet aš negaliu suprasti, ką jūs turite galvoje sakydamas „tautos erozija“. Mano nuomone, šiuo metu didžiausia tautos erozijos problema ta, kad mūsų valstybinėse institucijose yra baisi korupcija, o jūs apie korupciją net nekalbate, tik žodžiai – „principingumas, kuris panaikins korupciją“. Jūs nekalbate, kad mūsų valstybės institucijose dirba žalingiausios represinės struktūros buvę pareigūnai.

PIRMININKAS. Prašom klausti.

K.BOBELIS. Visą laiką konservatoriai skelbė pasauliui, skelbė Lietuvai, kur tik kas nusičiaudėdavo, kad ateina rusai ir kad yra didžiausia grėsmė. Šiandien jūs net nepaminite…

PIRMININKAS. Daktare, prašom klausti, arba aš nutrauksiu.

K.BOBELIS. …kad mūsų Vyriausybėje yra KGB agentų. Tai kur yra jūsų patriotiškumas?..

PIRMININKAS. Ačiū.

K.BOBELIS. Dar vieną trumpą žodį. Ekonominis trumparegiškumas. Jūs pasakote, kad sutvarkęs eroziją šiek tiek aptvarkysite ekonomiką. Šiek tiek. Kaip suprasti tą „šiek tiek“?

A.KUBILIUS. Gerbiamasis daktare, man džiugu, kad jūs taip skubomis skaitėte mano pranešimą. Aš raginčiau jus atidžiau paskaityti, nes tikrai aiškiai esu pasakęs, kas, mano manymu, yra tautos erozija, labai aiškiai pasakęs: ir gimstamumo mažėjimas, ir emigracija, ir socialinės patologijos didėjimas. Visa tai yra parašyta, tik atidžiai reikia paskaityti, gal reikia daugiau laiko. O dėl valstybės ir politikų sąžiningumo, aš manau, kad mums visiems yra apie ką pagalvoti ir kai kam, o gal ir visiems savo nuodėmes prisipažinti. Daktare, aš raginčiau tą padaryti, tada bus paprasčiau visiems kalbėti apie Lietuvos ateitį, apie tą valstybę, kokią norime sukurti, apie kitokią valstybę, kurioje iš tikrųjų sąžiningumo bus gerokai daugiau ir kurioje sugebėsime įveikti ir korupciją, sugebėsime įveikti ir iš praeities ateinančius dalykus, bet pirmiausia turime susitarti, kad iš tiesų patys mes visi taip pat esame šiek tiek nuodėmingi. Tik tada galime pradėti kalbėtis su žmonėmis sąžininga kalba.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aš siūlau dabar išklausyti antrąjį pranešėją, t.y. J.Oleką, ir po to jį paklausinėti. O kol J.Olekas ateis, – I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tiesiog norėčiau dar truputėlį opozicijos lyderio dėmesio ir priminti Vinstono Čerčilio žodžius, kad lengviau yra pamokyti šimtą mergelių, kaip likti nekaltoms, negu pačiam būti džentelmenu. Tai mano klausimas ir buvo orientuotas į tai, jog būtų buvęs gražus pavyzdys iš jūsų pusės atmerktomis, atviromis akimis ne tik raginti, bet ir parašyti šitą knygą ir įvertinti ir savo nepadarytus darbus.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir tada dar P.Gražulis. Lukterkite, gerbiamasis Olekai.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, yra tokia nusistovėjusi tradicija, ypač kai jūs pirmininkaujate, kai lieka vienas paklausti, visada jam leidžiama paklausti. Deja, nors esate džentelmenas, bet šito džentelmeniškumo egzamino neišlaikėte. Tačiau aš vis dėlto noriu vieną repliką pasakyti.

PIRMININKAS. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamoji I.Šiaulienė pasakė ir A.Kubilius bandė bent kalbėti, kad nė vienas nesame be „grieko“. Aš noriu pasakyti, kad Prezidentas metiniame pranešime pabrėžė: viena didžiausių erozijų, kad tampame oligarchine valstybe. Turtas sutelktas kelių žmonių rankose, totalitarizmo apstu. Kaip tik reikia daugiau socialdemokratinių nuostatų, aktyviau įgyvendinti socialdemokratines nuostatas, kad žmonės ir tie, kurie vos galą su galu suduria, geriau gyventų. Apie tai nėra nė vienos minties. Ir dar vienas dalykas. Gerbiamasis Kubiliau, pridėkite ranką prie akies… (Salėje juokas) …prie širdies ir pasakykite (ir prie akies nepakenktų). Noriu pabrėžti, kad tokių įžūlių nusikaltimų, kad ir kaip aš peikčiau šitą Vyriausybę, ji nepadarė, kokių padarė konservatorių ir krikdemų Vyriausybė. Įsivaizduokite, už vieną litą parduotą „Lietuvos kurą“! Kur tai matyta! Įsivaizduokite, jūs…

PIRMININKAS. Laikas.

P.GRAŽULIS. …priimate įstatymo pataisą, pagal kurią turtuolius atleidžiate nuo „Sodros“ mokesčio, tai kokio įžūlumo reikia! Jeigu gaudavai 3,5 tūkst. Lt, tai dar mokesčius „Sodrai“ mokėdavai, o jei per 3,5 tūkst., jau nemokėdavai „Sodrai“ mokesčių. Koks tai įžūlumas, Kubiliau! Jūs čia turėtumėte kryžium gulėti ir atgailauti už šitas padarytas žalas. (Plojimai salėje) Bet jūs nekalbate. Kitas dalykas. Jūs privatizuojate „Telekomą“…

PIRMININKAS. Laikas!

P.GRAŽULIS. XXI amžiuje pusė tautos lieka be telefono, nes sukuriate monopolį, kainos pakyla dešimtis kartų, kaimuose vyksta apiplėšinėjimai, žmonės net neturi, kaip policijai paskambinti, ir nė kiek nepažiūrite į save. Štai kur esmė. Bet šiandien man konservatoriai pasakė: kritikuodamas pasakyk, kad ne visi tokie konservatoriai, yra ir dorų konservatorių. Taip. Ir šiandien Konservatorių partijoje yra dorų politikų, bet, deja, jie ne aukščiausiuose postuose.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Gerai, ačiū. Išklausome pranešimą, tada. (Balsai salėje) Po to, kai baigsis atitinkamas klausimas. J.Olekas, prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų miela ir malonu šiandien būti šioje tribūnoje, girdėti tokius gerus ir paskatinančius žodžius, tai A.Kubilius, pamiršęs interneto tinklalapyje konservatorius Didžiojoje Britanijoje, jau suka į leiboristus, Maiklą Fordą keičia Toniu Bleiru… Štai, gerbiamasis P.Gražulis linki apskritai mums visiems turbūt, ne tik atskirai socialdemokratams ir dabartinei valdančiajai daugumai, bet ir valdančiajai daugumai kartu su kitais aktyviais Seimo nariais, galvojančiais apie Lietuvos ateitį ir dirbančiais Lietuvai, priimti ir įvertinti Vyriausybės praeitų metų darbą.

Aš, kaip ir mano kolega, matau, kad A.Kubiliaus teiktoje rezoliucijoje yra vienas kitas ir neblogas, vertas dėmesio sakinys, bet kadangi toje rezoliucijoje yra nemažai klaidų, supainiojimų, tai mums reikėtų sudaryti redakcinę komisiją, grįžti, vėl ilgai ginčytis, ar palikti vienokį ar kitokį sakinį. Todėl mes nutarėme eiti tradiciniu keliu: įvertinti Vyriausybės ataskaitą kaip ganėtinai savikritišką (ką minėjo ir gerbiamoji R.Juknevičienė, kalbėdama iš tos tribūnos), gana informatyvią, nušviečiančią padarytus darbus, to veiksmų plano, kuris yra priimtas 2004 m., įvykdymą, paminėjimą pačių svarbiausių perspektyvos reikalų tapus Europos Sąjungos nare ir vykdant tokias ambicingas strategijas kaip Lisabonos ir kitas, ir pritarti pateiktai ataskaitai su visomis keliamomis problemomis. Negi, ponia Juknevičiene, sakytumėte, kad nėra vienokių ar kitokių grėsmių? Aš manau, jog reikia pripažinti, kad jos yra, o Vyriausybė nebaigė darbo iki praėjusių Kalėdų, mes sudarėme kitą Vyriausybę, kita Vyriausybė tęsia, dirba kartu su Seimu ir tas problemas spręs. Todėl mūsų rezoliucija yra labai konkreti. Kviečiu visus Seimo narius pritarti būtent mūsų pateiktam rezoliucijos projektui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Keli Seimo nariai nori paklausti.

J.OLEKAS. Mielai atsakysiu.

PIRMININKAS. Pirmasis J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, stebint jūsų ir konservatorių 15 metų tarpusavio kovą, atrodo, kad jūsų ideologijos nesutaikomos. Bet realiai žiūrint, išeina toks rezultatas. Konservatoriai pradeda, tauta pasako, blogai darote, pakviečia Algirdą Mykolą. Algirdas Mykolas užbaigia tai, ką konservatoriai pradėjo, ir konservatoriai labai pyksta, kad jie neužbaigė to, ką jie pradėjo. Įvardykite man jūsų ir konservatorių ekonominės ir socialinės politikos esminius skirtumus. Ir įvardykite keletą pagrindinių žingsnių, kuriuos 2004 m. padarė Vyriausybė, kad, sakysim, kaip jūs tvirtinate, šokteltų socialinė ekonominė šalies plėtra. Keletą esminių punktų, kuriuos padarė Vyriausybė ir kokie esminiai konservatorių ir socdemų ekonominės, socialinės politikos skirtumai.

J.OLEKAS. Ačiū, mielasis kolega už klausimą. Kiek aš atsimenu, atsimenu, atrodo, tiksliai, tai konservatorių darbus parėmei tęsti pats, būdamas ekonomikos ministru. (Balsai salėje) Manau, kad nelabai sėkmingai ir pačiam sekėsi. Praėjusiais metais padaryti darbai. Aš jau minėjau labai konkrečius, jeigu pradėtume nuo tam tikrų gyventojų grupių: dirbantiems žmonėms minimalaus darbo užmokesčio padidinimas; jaunoms šeimoms išmokų už vaikus mokėjimas; jaunoms šeimoms kreditų dengimo didėjimas būstui įsigyti. Galėčiau taip tęsti ir tęsti. Todėl manau, kad yra pakankamai, to, ko tamsta nedarei būdamas ministru, ir to nedarė kiti, bet mes kalbame apie tai, kas yra pateikta, ir mūsų siūlymas yra pritarti pateiktam projektui.

PIRMININKAS. A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog noriu, kad mes grįžtume į rezoliucijų žanrą, nes man nebeaišku, koks dabar žanras. (Balsai salėje) Bet aš, gerbiamasis pranešėjau J.Olekai, norėčiau paklausti. Aš suprantu, lakoniškumas tai iš tikrųjų yra genialumas. Jūsų rezoliucija ta prasme yra geniali, bet yra vienas bet. Jeigu mes gerai ten įsiskaitysime, man frakcijoje teko diskutuoti su premjeru ir jis tą pripažino, iš tikrųjų ataskaitoje pateikta, gal ir gerai, kad pateikta, nors, sako, atsitiktinai pakliuvo, labai rimtai dalykų, rimtų grėsmių ir panašiai. Jeigu nė vieno šito sakinio neparašysi, o konservatoriai, kad ir kokie jie blogi būtų, šiuo atveju parašė visai neblogai, suprantat, aš manau, kad vis tiek būtų tikslingiau sudaryti redakcinę komisiją ir pabandyti padaryti tą rezoliuciją solidesnę. Vis tiek tai yra išliekamas dokumentas, o ne tik, kaip sako, į šiukšlių dėžę. Ačiū.

J.OLEKAS. Aš manau, jeigu mes imtume ieškoti kitų priemonių, ne tų, kurias numatė Vyriausybė, mes dirbame komitetuose… Manau, kad kiekviename komitete mes svarstome. Ar tai būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, ar Sveikatos reikalų komitetas, ar Ekonomikos komitetas – visada turime priimti sprendimus. Patys pagrindiniai sprendimai, kurie garantuoja nacionalinį saugumą, ekonomikos augimą, virsta įstatymų projektais. Todėl manau, kad Vyriausybė labai aiškiai iškėlė problemas, sudėtingas, aktualias, ir mes, šiais metais priiminėdami naujus įstatymų projektus arba naujus įstatymus, kuriuos turbūt daugiausia pateiks Vyriausybė, atsižvelgsime į pateiktą ataskaitą. Taigi, dabar ėmę nagrinėti vieną sritį daugiau, kitą mažiau, mes nepadarytume to pagrindinio darbo. Aš kviečiu pasidėti šią ataskaitą kaip darbo knygą kiekvienam ant savo stalo, nesvarbu, kokiam komitete dirbtumėte, išanalizuoti pateiktas problemas ir situaciją ir pagal šią ataskaitą toliau priiminėti mūsų sprendimus.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Balsienė. Prašom, kolege.

A.BALSIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau kalbėti dėl metinės ataskaitos, bet dabar užduosiu klausimą. Ar nacionaliniam saugumui nėra grėsmės tai, kad Lietuvoje iki šiol badauja vaikai, ir tai, kad mūsų tokie maži atlyginimai, kad verslu – prekyba moterimis ir vaikais Lietuva pirmauja, ir tai, kad praeitos Vyriausybės pateikti įstatymai kur kas sumažino invalidų integraciją į rinką, ir tai, kad daugėja rizikos šeimų? Mes neturime sprendimo, kaip padėti toms šeimoms, jaunoms šeimoms, išeiti iš skurdo dugno, kaip pakilti. Norėčiau paklausti, ar atsispindės, ar mes darysime ryžtingesnius žingsnius, ar mažinsime socialines garantijas ir būsime populistai?

J.OLEKAS. Ačiū už klausimą. Manau, jūs palietėte labai rimtą klausimą, kuriam būtų galima paskirti atskirą Seimo diskusiją. Kaip keisti situaciją? Čia mes girdėjome daug pasiūlymų. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas minėjo įstatymų keitimą, socialinių pašalpų mokėjimą. Manau, buvo geras žingsnis dėl tėvų suradimo, kurį inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, išmokos už vaikų mokėjimą, netgi minimalios algos kėlimas dirbančioms šeimoms, kad jos galėtų geriau išlaikyti savo vaikus. Minėjau, praeitais metais pakelta, jau priimtas sprendimas dėl didinimo šių metų liepos 1 dieną. Praeitais metais buvo priimtas sprendimas dėl neapmokestinamojo minimumo atsižvelgiant į vaikų skaičių. Manau, yra padaryti tam tikri pirmi žingsniai.

Su jumis visiškai sutinku, kad ne viskas yra išspręsta, ir reikia ta kryptimi dirbti. Vertinant praeitų metų ataskaitą siūlau jai pritarti, nes ir joje buvo elementų, kurie daliai šeimų padės išbristi iš sunkios socialinės padėties. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Juknevičienė. Prašom, kolege.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, po to, kai valdančioji dauguma entuziastingai paplojo po P.Gražulio kalbų čia svarstant labai svarbų klausimą – Vyriausybės ataskaitą, aš neturiu daug vilčių, kad būtų pritarta labai racionaliam A.Matulevičiaus pasiūlymui vis dėlto nors kiek vertinti bent jau save ir pateikti rimtesnį dokumentą Seimo vardu įvertinant Vyriausybės ataskaitą. Aš turiu galvoje rezoliuciją ne iš vieno žodžio, o bent atsiliepiant į tas problemas, kurios buvo iškeltos Vyriausybės ataskaitoje.

Gal jūs dar pamąstytumėte sekundėlę kitą kartu su savo kolegomis ir ryžtumėtės rimtesniam dokumentui, kuris susijęs su visais. Mes, opozicija, taip pat esame susirūpinę kaip ir jūs dėl daugelio dalykų, kurie yra Lietuvoje. Gal bent jau čia padiskutavę galėtume rasti kai kurių sąlyčio taškų, kuriuos ir opozicijos lyderis iškėlė? Ar tikrai nuo to nebūtų visiems geriau? Ar nebūtų daugiau politikų prestižo Lietuvoje, jeigu rastume tuos taškus?

PIRMININKAS. Prašom klausti.

J.OLEKAS. Ačiū, kolege. Mes priimame visus konstruktyvius pasiūlymus. Man atrodo, bent jau šiai daugumai jūs galite rasti laiko, galimybės pateikti pasiūlymus, ir tie pasiūlymai bus svarstomi.

Dėl šios rezoliucijos. Manau, visą Vyriausybės ataskaitą reikėtų vertinti kaip visumą. Jeigu mes paimsime ar vieną, ar kitą fragmentą, kurį bandysime siūlyti, kodėl nepasiūlyti ko nors daugiau sveikatos daliai ar kultūros, ar kitai? Manau, tai būtų ne tas kelias, kuriuo reikia eiti. Todėl kviečiu ir jus konstruktyviai pritarti pateiktai Vyriausybės ataskaitai ir mūsų teikiamai rezoliucijai. Dar kartą kviečiu grįžti į savo komitetus, kuriuose yra pagrindinis mūsų darbo krūvis, pateikti savo frakcijos pasiūlymus, ir mes ten tuos dalykus nagrinėsime.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar A.Matulas. Prašom, kolega.

A.MATULAS. Gerbiamasis kolega, jūs puikiai žinote, su kokiomis problemomis šiandien susiduria visuomenė ir medikai: maži atlyginimai, gydytojų emigracija, pablogėjęs paslaugų prieinamumas, sistemos finansavimas labai atsiliko per paskutinius metus. Noriu priminti, kad 1998 metais sveikatos sistemai buvo skiriama 4,8%, 2004 metais siekė tik 3,7% bendrojo vidaus produkto. Ar jūs iš tiesų manote, kad tuo metu, kai jūs, R.Dobrovolskis buvote ministrais ir nerodėte daug ryžto ir energijos, kad tos problemos būtų efektyviau sprendžiamos, kai buvusi Vyriausybė paliko tiek daug problemų, dėl kurių medikai rengiasi piketuoti, ar iš tikrųjų jūs manote, kad galima pritarti bent sveikatos daliai Vyriausybės ataskaitos? Norėčiau, kad atsakytumėte rimtai, ne ironiškai, ne dar kartą kaltindamas konservatorius.

J.OLEKAS. Kolega, manau, tikrai galima. Ačiū už klausimą. Net ir tokiame oponuojančiame politine prasme krašte kaip Pasvalys tuo metu buvo pradėtos tvarkyti ir kaimo ambulatorijos. Ačiū, kad pakvietėte, man teko lankytis ir kalbėti su žmonėmis. Jau nekalbant apie tai, kiek kitose vietose buvo padaryta, ypač kaimo žmogui. Mums dar reikia dirbti ir dirbti. Manau, užteks ir šiai kadencijai, ir kitai, todėl niekam nereikia nusiminti, kad visi darbai ir visos problemos bus išspręstos.

Taip, ir sveikatos apsaugos srityje yra. Turbūt visų mūsų, dirbusių šiuose baruose, buvo pražiūrėta tam tikru momentu, kai atskiros specialybės… arba atskiri akcentai buvo sudėti kitoms specialybėms, o ne sveikatos apsaugos priežiūrai. Yra pasiekta puikių rodiklių: gimstamumo augimas, kūdikių mirtingumo sumažėjimas, gyventojų trukmės didėjimas. Tas yra gerai. Didžiausia problema, kuri egzistuoja pačioje sistemoje, yra pačių įstaigų restruktūrizacija, kuri yra pradėta, kuri yra nelengva, kuri sulaukė daug kritikos ir sunkiai skinasi kelią, bet ji vyksta. Vyksta ir dideliuose miestuose, ir mažuose miesteliuose.

Antra, yra darbo užmokestis. Ir trečia, pačios visuomenės nukreipimas sveikatos išsaugojimui ir ankstyvai diagnostikai. Praeitais metais buvo pradėti daryti kai kurie žingsniai, juos reikėtų tęsti. Tada galėsime spręsti tas problemas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, mes labai viršijome visus grafikus. Dabar siūlau: tie, kurie užsirašėte pasakyti savo trumpas kalbas ar už vieną, ar už kitą rezoliuciją, ir balsuosime. Manykime, kad tai yra diskusijos, nes… (Balsai salėje) Minutėlę. Jau kas kas, o opozicijos lyderis turėjo kur kas didesnes galimybes negu kiti esant mūsų draugiškam susitarimui. Jeigu jūs manote, kad tos kalbos buvo ne diskusijos, tai man tada sunku šnekėti. Prašom iš eilės kalbėti. S.Pečeliūnas. Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, šiuo atveju nesirengiu kalbėti. Bet yra kolegų, kurie užsirašė kalbėti diskusijoje dėl rezoliucijų. Tai yra visiškai kitas klausimas negu diskusija dėl Vyriausybės ataskaitos. Jie yra iš anksto užsirašę, ir jie turėtų turėti teisę kalbėti. Laiko iki vakaro užteks.

PIRMININKAS. Tada aš priminsiu, kaip mes tarėmės, ir niekas neprotestavo, kad dar atskirai nori žodį tarti kolegos D.Jankauskas, A.Matulas, J.Veselka ir profesorė V.M.Čigriejienė. Štai ir viskas. Po to bus du – už, du – prieš, o ne taip, kaip buvo numatyta.

Kolega Jankauskai, prašom į tribūną.

D.JANKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šiandien buvo pateiktos dvi rezoliucijos dėl ypač svarbaus dalyko – dėl Vyriausybės praeitų metų veiklos ataskaitos. Iš šios tribūnos girdėjome daug pagiriamų žodžių Vyriausybei už jos veiklą ir darbus, kylančią Lietuvos ekonomiką, augantį BVP. Bet nors ir kaip būtų, Lietuvos žmonių pasitikėjimas valstybe ir savo valdžia ne auga, o netgi mažėja.

Viena priežasčių – neteisingas valstybės elgesys savo piliečių atžvilgiu. Ar tie piliečiai, kurie per nepriklausomos Lietuvos 15 metų nesulaukė to, ką valstybė yra pažadėjusi, t.y. nuosavybės teisių į turėtą nekilnojamąjį turtą atkūrimo, paprasčiausio teisingumo atkūrimo…

Vyriausybės ataskaitoje yra kelios kuklios eilutės apie piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę. Iš pateiktų skaičių aišku, kad daugiau nei 57 tūkst. piliečių dar nesulaukė valdžios sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Ar tai tik kelios nedidelės išimtys, kaip yra minėjęs premjeras kalbėdamas Seime? Šio klausimo problemos Vyriausybės veiklos ataskaitoje neįvardytos. Praėjusios kadencijos Seimas 2004 m. liepos 15 d. pritarė savo sudarytos Laikinosios komisijos nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarkos pažeidimams ištirti išvadoms. Ten rašoma: „Nors paskutiniais metais dėmesys nuosavybės teisių atkūrimo problemoms ypač žiniasklaidoje padidėjo, daug piliečių kreipimųsi… apskrityse ir toliau lieka neišspręstas“. Tai kelia įtampą visuomenėje, nepasitikėjimą ne tik žemėtvarkos specialistais, bet ir aukščiausiu lygiu sudaromomis jų darbą tikrinančiomis komisijomis. Tolesnis terminų nukėlimas gali sukelti dar didesnį žmonių nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą valstybe. Tai aiškiai liudija ir kiekvienas susitikimas su rinkėjais. Manau, kad valstybė tikrai pajėgi pateisinti savo piliečių pasitikėjimą ir susigrąžinti teisingumą. Tam galių ir išteklių tikrai pakanka. Ar pajėgi, ar turės politinės valios Lietuvos Vyriausybė įvardyti prioritetų teisingumo atkūrimą, galų gale sukurti, jeigu to reikia, papildomas institucijas ir ryžtingai bei teisingai išspręsti piliečių nuosavybės teisių į turėtą nekilnojamąjį turtą sugrąžinimą? Jeigu rezoliucijoje būtų toks Vyriausybės ryžtas, be abejo, galbūt ir leistų sąžinė balsuoti kitaip. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Matulas. (Plojimai) Prašom. Ar nekalbėsite? A.Matulas. Ruošiasi J.Veselka. Ar jau nebe?

A.MATULAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikro perskaičius Vyriausybės ataskaitą ir po to susipažinus su dviem rezoliucijomis galima būtų, aišku, sutikti, kad ta ataskaita visiškai tiktų, jeigu ji būtų… ta sveikatos dalis visiškai tiktų, jeigu tai būtų perskaityta, padarytas toks pranešimas, pateikta tokia ataskaita kokioje nors tarptautinėje jubiliejinėje konferencijoje, kurios tikslas būtų supažindinti su tam tikrais padarytais gal ir neblogais darbais, laimėjimais, bet taktiškai, korektiškai nutylint tai, kas nepadaryta.

Skaitydami ataskaitą mes matome, kad buvo kuriama moderni visuomenės sveikatos strategija ir sistema, pertvarkytos struktūros. Bet kas yra padaryta, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos srityje? Iš Sveikatos reikalų komitete šiais metais pateiktos tam tikros informacijos apie visuomenės sveikatos situaciją mes matome, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje šiandien dirba apie šimtas žmonių, tuo tarpu įvairiuose centruose, prisišliejusiuose prie ministerijos, dirba apie 2 tūkstančiai žmonių, t.y. pagrindinėse struktūrose. Tuo tarpu pasižiūrėkime, kas darosi apskričių ir filialų visuomenės sveikatos įstaigose, centruose. Jie merdi, finansavimas toliau per tuos metus mažėjo, materialinė bazė skurdi. Ataskaitoje vėlgi teigiama, kad buvo vykdomos kai kurios programos, bet iš tikro Sveikatos apsaugos ministerija yra paskaičiavusi, kad šiandien valstybinėms programoms, kurios priimtos ir patvirtintos, reikia 500 mln. litų finansavimo, nors buvo skiriama nuo 5% iki 10%. Tikriausiai turėtume apsispręsti, vadovaudamiesi Lietuvos sveikatos programa, kokie prioritetai ir dėl kokių problemų šiandien toliau didėja mirtingumas ir sergamumas Lietuvoje. Todėl turėtume labai apsispręsti dėl programų ir keletą jų finansuoti kur kas geriau.

Ataskaitoje vėlgi džiaugiamasi, kad buvo numatyta savivaldybių sveikatos specialiųjų programų finansavimo šaltiniai, bet kukliai nutylima, kad Sveikatos sistemos įstatyme buvo dar vienas šaltinis, t.y. Vyriausybė turėjo numatyti lėšas už parduotą alkoholį ir tabaką visuomenės sveikatos programoms finansuoti, bet tai buvo išbraukta. Vadinasi, buvo sumažinti šaltiniai, bet džiaugiamasi, kad buvo patvirtinti finansavimo šaltiniai.

Mes jau girdėjome, svarstydami įvairiuose komitetuose, kaip Vyriausybė ir Sveikatos ministerija vykdė Narkomanijos prevencijos ir Narkomanų reabilitacijos programų projektus. Mes matėme, kad lėšos buvo skiriamos iš esmės išimtinai tik metadono programai vykdyti. Kitos reabilitacijos priemonės nebuvo plėtojamos. Pavyzdys – labai gražiai aprašytas lėšų naudojimas Šiauliuose. Iš 10 tūkstančių programai skirtų lėšų žalai mažinti tik 300 litų buvo skirta įvairioms priemonėms narkomanams pirkti, o 970 tūkst. litų buvo panaudota atlyginimams ir autotransporto priemonėms išlaikyti. Tarkim, šeštadienio laikraštyje „Panevėžio rytas“ labai gražiai aprašyta, kaip Panevėžio priklausomybių ligų centrui sugebėjo kelerius metus vadovauti suklastojęs diplomą žmogus, netgi ne medikas. Ir viskas – Sveikatos apsaugos ministerijai tiko. Iš to mes galime daryti aiškią išvadą, kad programa buvo vykdoma nekontroliuojamai.

Teigiama, kad gerėja kai kurie šalies sveikatos rodikliai. Be abejo, kai kurie rodikliai gal ir pagerėjo, bet pagrindiniai sveikatos rodikliai blogėja, toliau didėja mirtingumas dėl piktybinių onkologinių ligų, dėl infekcinių ligų, katastrofiškai mažėja natūralus gyventųjų prieaugis. Manau, kad nelabai reikia džiaugtis tuo, kad per 2003–2004 metus nežymiai – apie 500 padidėjo gimimų skaičius. Aš manau, kad tai yra 2003 metais prieš rinkimus pasklidusių kalbų padarinys, kad iki 2000 litų bus padidinta pašalpa už gimdymą. Dėl to kai kurios moterys, neturtingos šeimos tiesiog galbūt ir susigundė tais pažadais. Ypač…

PIRMININKAS. Laikas!

A.MATULAS. …katastrofiška situacija ir iš esmės šios problemos, su kuriomis mes susiduriame sveikatos sistemoje šiandien, yra buvusios Vyriausybės kelerių metų vykdytos neteisingos politikos pasekmė, ypač finansavimo srityje. Todėl, manyčiau, pritarti koalicijos partnerių, keturių frakcijų vadovų, rezoliucijai nereikėtų. Siūlau pritarti A.Kubiliaus rezoliucijai, sudaryti redakcinę komisiją ir ją tobulinti.

Pasinaudodamas proga noriu pasakyti, kad, gerbiamieji kolegos, mes šiuo metu renkame informaciją apie tai, kaip vis dėlto yra įvykdyti pažadai dėl algų kėlimo. Akivaizdžiai matyti, kad kaimo medikai, pirminės sveikatos priežiūros grandies medikai, mažų ligoninių medikai yra apgauti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom. Ruošiasi kolegė V.M.Čigriejienė.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, keletas pastabų. Iš tikrųjų tai, ką konservatoriai ir gerbiamasis A.Kubilius įvardijo kaip pavojus Lietuvai, šie pavojai jau buvo pastebimi nuo 1993 metų. Gaila, labai vėlai pastebėjome tai, kad vyksta lėtas tautos nykimas, kad tauta neturi darbo, priversta emigruoti, kad didelis socialinis teisingumas… tai yra didelės bėdos, kurių, deja, ši Vyriausybė net nebandė ir nebandys spręsti. Kai J.Oleko paklausiau, įvardykite esminius skirtumus tarp konservatorių ir socdemų, jis nesugebėjo įvardyti, tik pasakė, kad gimdančioms šeimoms davėme šiek tiek pinigų. Iš tikrųjų skirtumas didelis. Aš nemanau, kad konservatoriai ar kas nors kitas nebūtų davę.

Toliau. Prašiau įvardyti ir tuos Vyriausybės priimtus esminius sprendimus, dėl kurių pernai BVP iš tikrųjų pasiekė aukštus augimo tempus. Nė vieno neišgirdau. Jeigu jau toks lyderis, kuris nuolat sėdi Seime, nesugeba įvardyti konkrečių sprendimų, kurie buvo padaryti ir taip stebuklingai pastūmėjo Lietuvą į priekį, tai yra bėda.

Jeigu dabar mes kalbame, ar teigiamai, ar neigiamai įvertinti Vyriausybės darbą, bet rinkėjai jau įvertino. Jeigu anksčiau Seimo daugumą turėjo socialliberalai, socialdemokratai, tai rinkėjai pasakė: dirbote blogai ir užteks tik 31 Seimo nario, būkite opozicija, nesuformuokite Vyriausybės. Bet čia ateina genijus V.Uspaskichas ir ištiesia ranką tiems, kuriems tauta pasakė – pabūkite opozicija, apmąstykite, ką jūs veikėte ketverius metus. Bet tas genijus labai keistas: gauti Seime daugumą ir nepasiimti finansų ministro posto, vadinasi, kapituliuoti. Štai ką mes turime.

Iš esmės tauta beveik nuolat balsuoja už socialinio teisingumo valstybę, kurią turėtų įgyvendinti būtent socialliberalai, socdemai, Darbo partija, o nuolat gauna tai, prieš ką jie balsuoja. Tai štai tie dvigubi standartai. Mano požiūriu, jau geriau konservatoriai ar liberalcentristai, kurie sako, mes tokie, ateisime, visiems kaimiečiams įvesime vienodus mokesčius ir mokėsite kaip geri. Ir jeigu apgaus kaimiečius, apgaus, bet sakė tiesą. O kai deklaruoji vienas vertybes, o atėjęs į gyvenimą įgyvendini kitas vertybes, tai yra dviguba tautos išdavystė. Ir apie tai negalima nekalbėti. Dabar, kai aš seku diskusiją dėl mokesčių reformos, galiu trumpai taip apibūdinti. Tie 600 tūkst. ar 400 tūkst., kurie skurdžiai gyvena, po šitos mokesčių reformos dar skurdžiau gyvens, nes visokie verslo mokesčiai bus atsigriebti kainų didinimu. Todėl, gerbiamieji, tie, kurie žadate ir progresyvinius mokesčius, ir visokius kitokius dalykus ir nedarote, iš tikrųjų darote lietuvių tautai nusikaltimą, nes tauta, dar kartą noriu pasakyti, nori socialinio teisingumo valstybės, nes tik tokia valstybė yra stabili. Jeigu vertinsime globalizacijos procesus, vykstančius XXI amžiuje, tai pamatysime, kad tos tautos, kurios nesugebės prisiderinti prie aršios konkurencijos pasaulinėje rinkoje (jūs galite, kiek norite mokėti moterims už gimdymą), išnyks ne per metus, ne per 10, ne per 20, bet neišvengiamai išnyks. Šiandien tie, kas gerai suvokia globalizacijos procesus, turi koncentruoti tokios mažos valstybės kaip Lietuva visus resursus socialiniam ekonominiam augimui. Kai dabar kalbame… Iš tikrųjų teorija sako: pasaulinėje rinkoje prasiveržti keliomis kryptimis, bet štai kur buvo padaryta bėda ir dar tęsiama. Maža valstybė gali prasiveržti keliomis kryptimis tik vystydama mišraus kapitalo ekonomiką. Verslas kaip toks per silpnas. (Man jau pypsi. Gerai, ačiū.) Vis dėlto manau, kad tauta pasakė, jog Vyriausybe nepatenkinta, pasakė, kad Seimo dauguma turi būti kitokia, Vyriausybė kitokia, todėl pritarti rezoliucijai negalima.

PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. Kolegė V.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Laba diena, vicepirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Aš turbūt pasakysiu savo nuomonę dėl sveikatos apsaugos ministro ataskaitos. Ataskaita pateikta labai paviršutiniška, blanki, dviejų su puse puslapio, vieną trečdalį ataskaitos užima įstatymų priėmimo datos, įstatymų pavadinimai. Nors ministras teigia, kad jis tuo metu dirbo tik dvi savaites, tačiau ją perskaičius medicinos problemų nematyti. Tačiau ar ne medicinos problemos privedė prie beveik įvykusio streiko, nes nerealus paslaugų įvertinimas. Ar galima suvokti normalios ligoninės darbą, kai paslauga apmokama apie 60%? O iš kur gauti 40%? Tai ir kelia dilemą. Mes turime surasti kelius, kaip tą pasiekti. Nagrinėjant problemas, niekur nematyti esminių klausimų sprendimo būdo, kelių, kaip tą problemą spręsti ir kokie gauti rezultatai. Kalbant apie visas problemas, apie visuomeninę sveikatos priežiūrą, kažkas bandoma daryti, bet kokios pasekmės, kokios išvados, ataskaitoje nieko nėra. Aš ataskaitą suvokiu kitaip. Taip pat ir dėl vaikų sveikatos. Na, visur. Jeigu paimsime narkomanijos prevenciją ar narkomanų reabilitacijos sritį, irgi aiškumo neįžvelgsime. Tas pats ir dėl alkoholio bei tabako problemų, ŽIV/AIDS profilaktikos ir visur kitur. Kadangi daugelį mano minčių paminėjo mano kolega A.Matulas, todėl nenorėdama kartotis, galiu pasakyti, kad vis dėlto medicinos srityje yra labai daug problemų. Aš palinkėčiau, gaila, kad nebuvo šiandien ministro ir aš negalėjau pakalbėt, nėra ir Ministro Pirmininko… Gerbiamajam ministrui Ž.Padaigai aš linkiu dirbti ne buvusio ministro Juozo Galdiko stiliumi, tada mes neturėsime tokių padarinių, kokie dabar yra medicinos srityje. Dabar artėja dar didžiulė problema – Kauno onkologinė ligoninė ir nemanau, kad gerbiamajam Juozui Pundziui buvo malonu klausytis, kai per savaitę laiko pasirašė apie 30 tūkst. žmonių, ta problema yra didžiulė. O pirminėje grandyje slaugytojams algas padidino nuo 13 iki 18 litų, gydytojams – 30 litų. Gerbiamieji Seimo nariai, ar čia išspręsta algų padidinimo problema? Todėl apibendrinant visą programą, aš minėjau, kad reikėtų pritarti opozicijos lyderio programai, gal kai kuriuos klausimus koreguoti, ir bendru sutarimu ją priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar siūlau apsispręsti, kadangi yra du rezoliucijos projektai, vieni kalba už vieną rezoliucijos projektą, kiti už kitą rezoliucijos projektą ir paskui sutarsime, kaip balsuosime. Prašom. Pirmas J.Karosas. Prašom dar kartą spustelt.

J.KAROSAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų aš nelabai suprantu, ką mes dabar čia darome. Reikalas tas, kad mes komitetuose svarstėme Vyriausybės ataskaitą, jai pritarėme, ir aš manau, kad komiteto pozicijos, kurias diskutavo ir opozicija, buvo pakankamai subalansuotos, todėl aš siūlyčiau laikytis nuoseklios logikos ir pritarti tai programai, kuriai pagrindinės Seimo institucijos, kai kurie komitetai iš esmės jau pritarė. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka dar sykelį.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, dėl konservatorių, arba opozicijos, parengtos rezoliucijos. Ten jie iš tikrųjų labai giria dėl to NATO, Europos Sąjungos, kur ten Afganistane lakstome, bet aš manau, kad vis dėlto reikėtų tuos vadinamuosius istorinius sprendimus palikti spręsti istorijai. Mano požiūriu, taip, kaip šiandien valdoma Lietuva, tai Europos Sąjunga ir NATO mūsų neišgelbės, o atvirkščiai, orientuodamiesi į praeitį, t.y. manydami, kad karinės grėsmės yra svarbiausios XXI amžiuje, mes klystame. Aš nė vienoje rezoliucijoje nematau iš esmės pakeisti politiką, pertvarkyti ne į karinių grėsmių arba kitokių grėsmių užsienio politiką, o į politiką didinti tautos ekonominį konkurencingumą, per mokslą bandyti kiek galima kartu su mišriu kapitalu prasiveržti keliomis kryptimis ir taip išgelbėti Lietuvos ateitį, nes kitaip tie visi tarptautiniai įstojimai nieko mums neduos. Mes jau buvome, jau trečias bandymas: Žečpospolita, TSRS, dabar Europos Sąjunga. Todėl aš negaliu pritarti nė vienai rezoliucijai.

PIRMININKAS. Įdomu. S.Pečeliūnas. Prašom, kolega.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Kadangi kalbame už abi rezoliucijas, tai, matyt, ir minučių ne viena, o dvi turėtų būti skirta.

PIRMININKAS. Taip.

S.PEČELIŪNAS. Taigi, sutinkate, pone pirmininke. Ačiū. Jeigu kalbėsime apie A.Kubiliaus pateiktą rezoliucijos projektą, tai drįstu pasakyti, lygindamas jį su J.Oleko pateiktu projektu… Pernai baigėsi Seimo kadencija, Vyriausybės programa irgi buvo priimta tai kadencijai. Baigiamųjų metų ataskaita iš esmės turi reikšti, kad visa, kas buvo Vyriausybės programoje, yra įvykdyta ir ta Vyriausybė garbingai išeina į užtarnautą poilsį.

Deja, turbūt šiandien visi pripažino, kad ne viskas yra įvykdyta. Vadinasi, rezoliucijos projektas, teigiantis, kad visa programa įvykdyta, tai yra žiūrėjimas pro „ružavus“ akinius į ne visai „ružavą“ gyvenimą. O A.Kubiliaus rezoliucija atkreipia dėmesį, kad kai kas nėra padaryta. Kai kurių įsipareigojimų Vyriausybė neįvykdė ir apie tai reikia kalbėti, ir tai yra kaip priesakas naujajai Vyriausybei. Šitaip aš žiūriu į šiuos du rezoliucijų projektus. Manau, dauguma gali rasti protingą išeitį vis dėlto atkreipti dėmesį į tai, kas nėra padaryta, nors buvo įsipareigota, ir iš tų dviejų rezoliucijų padaryti tikrai Seimo vertą dokumentą. Ačiū

PIRMININKAS. I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto man kyla klausimas: ką mes šiandien Seime veikiame? Vyriausybė pateikė ataskaitą. Seimas turi įvertinti, kaipgi ta Vyriausybė dirbo. Tai pirmiausia tam, kad įvertintų, Seimas turi konstatuoti, kokie veiksmai buvo padaryti, kokie nebuvo padaryti, t.y. kritiškai įvertinti Vyriausybės ataskaitą. Ir po to Seimas turėtų siūlyti, kaip pagerinti Vyriausybės darbą, kad mes turėtume teigiamą rezultatą. Šiandien, jau nekalbant apie tai, kad kiekviename pačios ataskaitos skirsnyje yra daug deklaratyvios medžiagos, niekur nėra įvardyti jokie kokybiniai rodikliai. Ar tu paimtum sveikatos apsaugos sistemą, ar švietimo sistemą, ar kitą sistemą, iš esmės Vyriausybės ataskaita yra pateiktas formalumas be jokių konkrečių pasiūlymų. Ir man tikrai net nepatogu skaityti rezoliuciją iš vieno sakinio „Pritarti Vyriausybės ataskaitai“ be jokių pasiūlymų, be jokių pamąstymų. Vadinasi, mes, Seimo nariai, Seimas, patys save diskredituojame net nesugebėdami ataskaitoje įžvelgti tų problemų, kurių sprendimas toks reikalingas Lietuvos žmonėms. Todėl tikrai negaliu pritarti tai rezoliucijai, kurią teikia J.Olekas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė R.Juknevičienė gal kitaip mano? Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš dėl rezoliucijos, kurią pateikė A.Kubilius.

PIRMININKAS. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Jos, žinoma, abi susijusios. Pirmiausia, kad stenogramose neliktų naujojo V.Uspaskicho ir A.Brazausko klapčiuko P.Gražulio paskelbto melo: ne A.Kubiliaus Vyriausybė, o P.Gražulio iki šiol garbinamo R.Pakso Vyriausybė už vieną litą pardavė „Lietuvos kurą“. Beje, Tėvynės sąjunga vienintelė iš visų partijų savo oficialiuose dokumentuose yra labai kritiškai įvertinusi ir savo padarytas klaidas, tarp jų G.Vagnoriaus ir R.Pakso vyriausybių padarytas klaidas. Siūlau ir kitoms partijoms kuo greičiau taip pat kritiškai įvertinti savo veiklą.

Apie politiką. Nors ir keistas atrodo valstybės politiko A.Brazausko nusiteikimas prieš politiką kaip reiškinį apskritai, šiandien vėl girdėjom tokius jo žodžius, šios dienos posėdyje vyravusi nuotaika ir agresyvus nusiteikimas prieš opozicijos lyderio pasiūlymus svarstyti rimtus klausimus iš esmės, man atrodo, pateisina tokį A.Brazausko nusiteikimą. Iš tiesų nelabai malonu konstatuoti, kad praėjus 15 metų po nepriklausomybės šioje tikrai labai svarbioje Seimo salėje esminių diskusijų apie Lietuvos politiką ir apie gyvenimą nevyksta. Todėl vis dėlto turėdama šiokią tokią viltį kviečiu Seimo daugumą gal priimti po pateikimo abi rezoliucijas, jas sujungti į vieną ir po to priimti rimtą, konkretų dokumentą, kad pagaliau Lietuvoje prasidėtų rimtos diskusijos Seime apie mūsų gyvenimą. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Olekas. Prašom, kolega.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau pritarti mūsų pateiktai rezoliucijai. Pailiustruosiu tai keliais pavyzdžiais, kuriuos iškėlė kolegė I.Degutienė kalbėdama apie labai konkrečius kiekybinius rodiklius. Ataskaitos 14 puslapis. Apie valstybinio socialinio draudimo pensijas. 2000 metais, kai dar ir jai teko šiek tiek dirbti Vyriausybėje, – 318, 2004 – 378 litai. 20 puslapis, „Švietimas ir mokslas“. Vienam universiteto studentui skiriamos lėšos: 2003 m. – 4800 litų, 2004 m. – 5137 litai. Vienas kompiuteris, tenkantis moksleiviams: 2000 m., kai dar kolegei teko dirbti, vienas kompiuteris teko 60 moksleivių, 2004 m. – nei 18. Ir taip toliau. Sakykim, kūdikių mirtingumas: 2000 m. – 8,5, 2003 m. – 6 su trupučiu. Gydytojų atlyginimai: 2004 m. – 1677 litai ir t.t., ir t.t. Taigi aš manau, kad to konkretumo iš tikrųjų pakanka, yra pakankamai ir savikritikos, ką reikėtų akcentuoti.

Dar kartą siūlau pritarti mūsų pateiktai rezoliucijai ir toliau dirbti, kad tos problemos, kurios yra iškeltos metinėje ataskaitoje, būtų išspręstos dirbant kartu Vyriausybei ir Seimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, formuluoju siūlymą. Kadangi kalbose buvo aiškiai pasakyta arba už vieną, arba už kitą rezoliuciją, nors buvo ir pasakyta, kad būtų galima redaguoti, taigi galimas toks balsavimas: alternatyvus – renkamės vieną ar kitą ir po to arba iš karto priimam, arba redaguojam. Taip pat galima balsuoti atskirai dėl kiekvienos rezoliucijos. Dėl kiekvienos? Prašom. Jeigu dėl kiekvienos, tai dėl kiekvienos. Dabar jau visos kalbos pasakytos, liko tik balsavimai. Ir principinis dalykas yra toks: ar pasirenkam alternatyviai ir po to galutinai apsisprendžiam, ar balsuojam tokia eile, kaip buvo pateikta, tiksliau, kaip buvo registruota. (Balsai salėje) Už kiekvieną, taip? Gerai.

Dabar dėmesio, prašom susikaupti. Pirmoji rezoliucija yra A.Kubiliaus pateiktoji rezoliucija dėl Vyriausybės ataskaitos. Ir mes turim spręsti, ar priimame ją, ar ne. Prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojame. Pirmoji registracija ir pirmasis balsavimas. Prašom susikaupti.

Užsiregistravo 113. Už – 38, prieš – 60, 13 susilaikė. Nepritarta. Ačiū.

Dabar imamės antrosios rezoliucijos. Tai yra rezoliucija, kurią pateikė kolektyvas: kolegos L.Graužinienė, J.Olekas, A.Staponkienė, V.Karbauskis. Kolegos, prašom susikaupti. Dėmesio! Irgi tas pats balsavimas. Ar priimam, ar nepriimam? Prašom registruotis ir balsuojame.

Užsiregistravo 113. 66 – už, 38 – prieš, 9 susilaikė. Rezoliucija priimta.

Ačiū, gerbiamieji kolegos, užsitarnavom pertrauką. Bet po vieną žmogų, po vieną Seimo narį iš vienos pusės ir iš kitos. J.Razma ir kolega V.Domarkas. J.Razma.

J.RAZMA. Nors aš matau valdančiosios daugumos laimingus veidus, tarsi čia mes būtume tikrinę, ar tebeegzistuoja parama Vyriausybei, bet ne toks buvo balsavimas. Šiuo atveju valdančiosios daugumos atstovai, perskaitę, kad tik vieną sakinį tesugebėjo parašyti net keturi rezoliucijos autoriai, manau, neturėtų jaustis labai laimingi vertindami savo intelektinį potencialą. Net prisiminę TSKP suvažiavimus (manau, kad socialdemokratams tai nėra sudėtinga), jie prisimintų, kad vertinant generalinio sekretoriaus pranešimą vis dėlto būdavo sugebama parašyti, kad valstybėje yra ir kokių nors trūkumų. Šiuo atveju, atrodo, net ir tiek nebesugebama padaryti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, negaliu iškentėti. Man atrodo, ir jūsų pusėje yra tokių, kurie tikrai prisimena suvažiavimus. Ne? (Balsai salėje) Na va, net J.Veselka prisimena.

Kolega V.Domarkas. Prašom.

V.DOMARKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti, kad aš pirmojo balsavimo metu balsavau prieš, o nuspaudžiau ne tą mygtuką. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Gerai, patikslinsim. Ačiū. Čia protokolui. Gerbiamieji kolegos, 17 minučių pertrauka. 13.30 val. – pagal darbotvarkę iš eilės.

Pertrauka

PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Dabar svarstysime r–3 rezervinį klausimą, neturime galimybės svarstyti kito klausimo, nes nėra reikiamo žmonių skaičiaus. Todėl svarstysime rezervinį r–3 klausimą Nr.XP-443 – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Pranešėjas – A.Matulevičius. Pateikimas. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Labai ačiū, pone posėdžio pirmininke. Ar jums atrodo, kad mes esame aplenkę darbotvarkę, ar kokie nors kiti motyvai jus verčia pereiti prie rezervinių klausimų?

PIRMININKAS. Verčia tai, kad nėra arba pranešėjų…

G.STEPONAVIČIUS. Pranešėjas yra. Yra ir ponas P.Vilkas, jis dėl atominės elektrinės į tribūną veržiasi…

PIRMININKAS. Reikia 71 Seimo nario. Priėmimas.

G.STEPONAVIČIUS. Kaip tik reikia, nes būtent Ignalinos atominės elektrinės klausimas sukėlė rezonansą. Prisimindamas tai, kad balsavimas pastraipsniui baigėsi su dideliais klaustukais, aš siūlau eiti prie šio klausimo, nes jis kur kas svarbesnis negu šis rezervinis klausimas.

PIRMININKAS.Taip, bet mes nieko dabar negalime daryti, nes yra priėmimas ir turi būti 71 Seimo narys.

G.STEPONAVIČIUS. Tai siūlau eiti prie kitų pagrindinės darbotvarkės klausimų arba…

PIRMININKAS. Dėl kitų pagrindinių klausimų nėra pranešėjų.

G.STEPONAVIČIUS. R.Šukys yra salėje. Primenu, kad balsuojant dėl Seimo nutarimų 71 balso nereikia.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Teikiu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo17 straipsnio papildymo įstatymą.

PIRMININKAS. Minutėlę, atsiprašau, yra svarbesnių už svarbius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Pone posėdžio pirmininke, Statutas numato, kad jūs turite atsiklausti Seimo sutikimo dirbti ne pagal darbotvarkę arba svarstyti tuos klausimus, kurie yra numatyti.

PIRMININKAS. Ar yra darbotvarkėje rezervinių klausimų? Rezerviniai klausimai darbotvarkėje yra. Dabar mes kitų klausimų kol kas svarstyti negalime, nes nėra pakankamai Seimo narių. Prašom.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-443 (pateikimas)

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Teikiu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymą dėl nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų su darbo santykiais susijusių pajamų, kurių šaltinis yra ne Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas dirbo užsienio valstybėje ir ten sumokėjo pajamų mokestį, tai, grįžęs į Lietuvą, jis privalo papildomai sumokėti skirtumą tarp nustatyto Lietuvoje ir užsienio valstybėje taikomo pajamų mokesčio, kadangi Lietuvoje gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra didesnis negu daugelyje užsienio valstybių. Taip skatinama emigracija ir pajamų slėpimas. Be to, dėl kalbos nemokėjimo ir užsienio valstybių teisės aktų nežinojimo, gyventojams sunku tinkamai įforminti mokestines prievoles patvirtinančius dokumentus, mokesčių administravimas yra pernelyg brangus. Įstatymo projektą aš parengiau anksčiau, jį užregistravau. Dabar pajutau, ir žiniasklaidoje pasirodę pranešimai kaip tik tai patvirtina, kad šios pataisos labai reikia. Iš tikrųjų nusiskundimai gyventojų, kurie grįžta į Lietuvą ir atveža Lietuvai pajamų, yra labai dideli. Užuot pasitikus juos valstybėje, kad jie galėtų čia kurtis, likti ir galbūt daugiau niekur nevažiuoti ieškoti laimės, jie pirmiausia turi aiškintis mokesčių inspekcijose. Mes jau girdėjome daug kuriozinių atvejų dėl aiškinimosi mokesčių inspekcijose. Man atrodo, kad ši pataisa leistų geriau reglamentuoti šiuos santykius ir skatintų žmonių, uždirbusių užsienyje, pinigų grįžimą į Lietuvą. Todėl teikiu Seimui ir siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti E.Masiulis. Prašom klausti.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pritardamas, gerbiamasis pranešėjau, jūsų teikiamam įstatymo projektui, aš vis dėlto noriu paklausti, ar tik šią vieną priemonę jūs matote, kad mes paskatintume ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais darbais Lietuvos žmonių, kurie šiandien dirba užsienyje, grįžimą į Lietuvą, kad jie atvežtų čia uždirbtus pinigus? Prašom pasakyti, ar prie to neprisidėtų ir gerokas gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas Lietuvoje, kas irgi leistų grįžus į Lietuvą naudoti savo teisėtai uždirbtus pinigus? Kai valstybė, kuri nesuteikia darbo vietos žmogui, ir jis dėl to išvažiavo į užsienį , ten užsidirbo, o grįžęs turi valstybei, kuri jį tam tikra prasme padarė „ubagu“, sumokėti pinigus, tai yra neteisinga. Ar jūs nematote kitų priemonių, kaip tą procesą spręsti?

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Manau, kad mano pataisa, kurią galbūt reikėtų priimti operatyviai, nes šiandien yra labai daug nusiskundimų, tų skundų, matyt, visi gaunate… Diskusija, kuri paskatintų tolesnį įstatymo tobulinimą, tvarkos tobulinimą galėtų būti jau išsamesnė. Mano supratimu, kviečiant išvykusius žmones grįžti į Lietuvą, jeigu jie grįžta nuolatiniam gyvenimui, reikėtų visai nerealizuoti jų pajamų. Kitos valstybės taip yra dariusios. Žinoma, jeigu tos pajamos neįgytos nusikalstamu būdu. Tačiau tam reikia tolesnės diskusijos. Rengdami šią pataisą, mes taip galvojome, bet aš supratau, kad vienas Seimo narys to padaryti nepajėgus. Mūsų galios jau būtų… Ir tai didelis dalykas. Žmonės norėtų, jei tai būtų įteisinta, jiems būtų lengviau kalbėtis su mokesčių inspekcijomis.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Nuomonės už, prieš? Nėra? Ar yra norinčių kalbėti prieš šį įstatymo projektą? Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra? Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną.

Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-248* (priėmimo tęsinys)

Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės I bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo 4, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-248. Ekonomikos komiteto pranešėjas – P.Vilkas. Priėmimas. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Praeito Seimo posėdžio metu Ekonomikos komiteto prašymu buvo padaryta Valstybinės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo įstatymo 4, 10 straipsnių įstatymo projekto priėmimo pertrauka. Per tą laiką buvo gautas naujas gerbiamojo J.Veselkos pasiūlymas, kuriame buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Ignalinos atominės elektrinės I bloko nutraukimo finansinio pagrindimo planą. Dar griežčiau buvo nurodyta, kad tai yra tvirtinama iki 2006 m. sausio 1 dienos. Ekonomikos komitetas apsvarstė šį pasiūlymą, tai yra naujas pasiūlymas, ir bendru sutarimu jam pritarė. Prašome Seimo taip pat pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jums buvo pateiktas Seimo nario J.Veselkos pasiūlymas. J.Veselkos dabar nėra. Ar jūs galėtumėte pakomentuoti siūlymo esmę?

P.VILKAS. Galiu. J.Veselkos pasiūlymas yra toks. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Ignalinos atominės elektrinės I bloko eksploatavimo nutraukimo programa, iki 2006 m. sausio 1 d. patvirtina galutinį Ignalinos atominės elektrinės I bloko eksploatavimo nutraukimo plano ekonominį finansinį pagrindimą. Apie tai praeitą kartą buvo daug diskutuota, dabar taip ir liko. Maždaug taip, kaip buvo ankstesniame, taip yra ir dabar, tik sukonkretinta data – iki 2006 m. sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti J.Veselkos siūlymui bendru sutarimu? Pritariame? Ačiū. Ačiū pranešėjui. Ar galime pastraipsniui pritarti pakeitimo įstatymo projektui? 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis – pripažinti netekusiu… Atsiprašau. 2 straipsnis. Tai, kas buvo Seimo nario J.Veselkos pasiūlyta. Bendru sutarimu pritarta. Ar yra nuomonių prieš, už dėl viso įstatymo projekto? Nuomonė už – kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Iš tikrųjų dabar lengva pritarti projektui, nes jis iš esmės yra pataisytas ir jame neliko sumanymų sprendžiant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimus ir skirstant pinigų srautus didesnius įgaliojimus suteikti ūkio ministrui. Ypač esant dabartinėms jo problemoms šis mūsų projekto koregavimas yra logiškas. Taigi Vyriausybė turės laiko ir I bloko eksploatavimo nutraukimo programą nurodytais terminais galės parengti. Žinoma, aš tikiuosi, kad ji pakeis savo supratimą, kad ta programa Vyriausybės lygiu jau yra didžiulis informacijos blokas, kaip mums buvo aiškinama, kone vežtinas atskiru sunkvežimiu, kad galima tokią programą suprasti kitaip ir nebūtinai visus smulkius techninius dalykus tvirtinti Vyriausybės lygiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuojant išreikšti savo nuomonę dėl pateikto įstatymo projekto.

Už balsavo 75, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas priimtas.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-419* (svarstymas)

Darbotvarkės 1-4 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-419. Pranešėjas – V.S.Draugelis, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas.

V.S.DRAUGELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiuo projektu Vyriausybė suteikia galimybę piliečiams pakeisti valią dėl kompensavimo būdų už nekilnojamąjį turtą – žemę. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė šiam Vyriausybės projektui ir siūlo pritarti. Nelikvidžių įmonių akcijas bus galima pasirašyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Prašom K.Daukšį kalbėti Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Ar yra? Kas gali kalbėti Biudžeto ir finansų komiteto vardu? Nėra. Prašom. G.Mikolaitis – Kaimo reikalų komiteto vardu.

G.MIKOLAITIS. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu ir svarstė 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Nusprendė iš esmės pritarti ir pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui apsvarstyti galimybę įstatymo projekte nustatyti ilgesnį laiką dėl nuomonės pakeitimo, kad būtų grąžinta ne pinigais, o vertybiniais popieriais. Taip pat pasiūlyti Vyriausybei išplėsti įmonių grupę (…) galėtų įsigyti vertybiniais popieriais. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 1 susilaikė. Pagrindinis komitetas mūsų rekomenduotai galimybei apsvarstyti nepritarė. Mes siūlome pritarti po svarstymo šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom K.Daukšį kalbėti Biudžeto ir finansų komiteto vardu.

K.DAUKŠYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šį klausimą svarstė ir pritarė projektui balsuodamas vienbalsiai, kad būtų grąžinta vertybiniais popieriais. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių diskutuoti nėra. Taigi… (Balsai salėje) Prašom. Ačiū. Diskutuoti norinčių nėra. Prašom. Nuomonės už ir prieš dėl pritarimo po svarstymo. Prašom. Nuomonė už – P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, tai yra gana aktuali problema ir ji, mano nuomone, sprendžiama tik iš dalies. Mes puikiai prisimename: žmonės rašė pareiškimus, kad jie atsisako žemės, ir tikėjosi iš valstybės gauti kompensacijas pinigais. Deja, praėjo daug laiko, Vyriausybė buvo įsipareigojusi (ir Seimas) iki šio laiko visiems išmokėti žadėtas pinigų sumas už žemę. Žemė brango, o pinigai, be abejonės, nuvertėjo.

Aš manau, reikėjo pažiūrėti šiek tiek plačiau į šį klausimą, nes valstybė vis dėlto nesugebėjo įgyvendinti savo pažadų. Reikėtų leisti pakeisti tiems žmonėms savo valią nepaisant to, kad baigėsi terminas dėl valios pakeitimo, ir kad tie, kam pinigai buvo negrąžinti, galėtų dar kartą pareikšti norą žemę susigrąžinti. Taip būtų, aš manau, teisingiau.

Todėl šiuo klausimu nebalsuosiu prieš, susilaikysiu. Iš dalies atsiranda didesnis pasirinkimas žmonėms. Kiti gal susimąstys ir iš tikro akcijomis pasiims. Atsiranda galimybių gauti pajamų. Bet, mano manymu, būtų teisingiau, nes valstybė nesugebėjo įgyvendinti savo pažadų, reikėtų žmonėms leisti pakeisti savo valią ir prašyti, kad grąžintų žemę natūra.

PIRMININKAS. Prašom. Nuomonė prieš. V.Tomaševskis.

V.TOMAŠEVSKIS. Ačiū, pirmininke. Aš nebalsuosiu prieš, susilaikysiu, bet norėčiau kalbėti. Iš esmės šiuo pakeitimu daug naudos teisėtiems savininkams neatnešėme. Greitai praeis pusė metų ir ar verta mums kiekvieną kartą per tris svarstymus šį įstatymą svarstyti ir po pusės metų vėl prie to grįžti? Iš esmės nėra jokio skirtumo, ar vertybiniai popieriai, ar pinigai. Aš manau, šiuo atveju apskritai neturėtų būti taikomas terminas.

Pritardamas ponui P.Gražuliui norėčiau pasakyti, kad mes turime svarstyti galimybę leisti tiems, kurie kažkada prašė pinigų, o jie nuvertėjo, pakeisti būdą ne tik dėl akcijų, bet dėl viso atlyginimo už žemę ir t.t.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo po svarstymo įstatymo projektui. Prašom balsuoti.

Už – 82, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Įstatymo „Dėl 1997 m. Protokolo, iš dalies pakeičiančio 1973 m. Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos, iš dalies pakeistą 1978 m. Protokolu, ratifikavimo“ projektas Nr.XP-407* (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 1-5 klausimas – Įstatymo „Dėl 1997 m. Protokolo, iš dalies pakeičiančio 1973 m. Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos, iš dalies pakeistą 1978 m. Protokolu, ratifikavimo“ projektas Nr.XP-407. Pranešėjas – A.Ivanauskas, Užsienio reikalų komitetas. Ruošiasi A.Bosas, Aplinkos apsaugos komitetas.

A.IVANAUSKAS. Laba diena, posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Užsienio reikalų komitetas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl 1997 m. Protokolo, iš dalies pakeičiančio 1973 m. Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos, iš dalies pakeistą 1978 m. Protokolu, ratifikavimo“ projektą Nr.XP-407, jam vienbalsiai pritarė. Susilaikiusiųjų nebuvo, pareikštų atskirųjų nuomonių irgi nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A.Bosą.

A.BOSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas pritarė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl 1997 m. Protokolo, iš dalies pakeičiančio 1973 m. Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos, iš dalies pakeistą 1978 m. Protokolu, ratifikavimo“ projektui Nr.XP-407 ir siūlė pagrindiniam komitetui įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktą pastabą. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Norinčių diskutuoti nėra. Ar galime dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Dėl įstatymo… atsiprašau, dėl protokolo ratifikavimo priėmimo. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galima pereiti prie priėmimo pastraipsniui?

1 straipsnis. Dėl viso projekto ratifikavimo galime balsuoti? Kas už tai, kad pritartume ratifikavimui, prašome balsuoti.

Už – 86, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Protokolo ratifikavimui pritarta. Prašom.

A.ENDZINAS. O gal aš ten ne per stipriai paspaudžiau tą mygtuką, prašom mano balsą įskaityti kaip už. A.Endzinas.

Įstatymo „Dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr.14, pakeičiančio Konvencijos kontrolės sistemą, ratifikavimo“ projektas Nr.XP-395(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-6 klausimas – Įstatymo „Dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 14, pakeičiančio Konvencijos kontrolės sistemą, ratifikavimo“ projektas Nr.XP-395. Pranešėjas – A.Lydeka. Ar yra kas iš Užsienio?.. A.Ivanauskas – Užsienio reikalų komiteto vardu. Prašom.

A.IVANAUSKAS. Dar sykį sveiki, gerbiamieji. Užsienio reikalų komitetas, išnagrinėjęs šį klausimą, siūlo atsižvelgti į Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą ir ten, kur yra žodis „Europos“, pagrindiniam komitetui siūlo patobulinti įstatymo projektą, iš pavadinimo išbraukti žodį „Europos“. O šiaip apskritai siūloma pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – V.Aleknaitė-Abramikienė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti jums, kad Protokolas, kurį dabar Seimui siūloma ratifikuoti, reformuoja Europos Žmogaus Teisių Teismą, supaprastina bylų nagrinėjimo, taip pat ir kreipimosi į Teismą procedūrą. Yra manoma, jog šis Protokolas Nr.14 prisidės prie efektyvesnės žmogaus teisių apsaugos Europos Sąjungoje. Nors Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė iš ratifikavimo įstatymo pavadinimo išbraukti žodį „Europos“, tačiau ne todėl, kad sumažintų šio dokumento įtaką Europai, tiesiog originalus šio dokumento pavadinimas neturi šio žodžio. Tačiau pažymėtina, jog Protokolas Nr.14 papildo Europos žmogaus teisių konvenciją nuostata, leidžiančia Europos Sąjungai tapti šios Konvencijos dalyve. Kaip žinoma, vienas iš Europos Sąjungos tikslų, konstitucionalizuojant savo teisės sistemą, kaip tik ir buvo galimybė tapti juridiniu asmeniu ir prisijungti prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Komiteto balsavimo rezultatai buvo tokie: už – 4, prieš – 1, susilaikė 3. Nuspręsta pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti Žmogaus teisių komiteto vardu? Prašom. Žmogaus teisių komiteto vardu – R.Kšanienė.

R.KŠANIENĖ. Žmogaus teisių komiteto sprendimas priimtas bendru sutarimu. Pateiktam įstatymo projektui pritarėme vienbalsiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dalyvauti diskusijoje yra užsirašęs kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau jūsų dėmesio. Nebuvo vienos Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonės dėl šio Protokolo ratifikavimo, ir štai kodėl. Aš norėčiau išsakyti motyvus, kodėl komitete balsavau prieš. Manyčiau, kad reikėtų dar gerai pagalvoti, ar tikrai Konvencijos protokolas Nr.14 pagreitins bylų nagrinėjimą ir pagerins žmogaus teisių gynimą taip, kaip yra pateikta šio projekto aiškinamajame rašte. Problema yra ta, kad šiandien iš tiesų Europos Žmogaus Teisių Teismas turi didžiulį darbo krūvį, yra labai daug skundų, peticijų. Laukti tenka po dvejus ir daugiau negu dvejus metus, kol yra išsprendžiami klausimai. Tačiau tas būdas, kuris yra pasirinktas šiame Protokole siekiant pagreitinti procesą, man kelia labai rimtų abejonių.

Pirma. Yra numatyta, kad įvedama vieno teisėjo kompetencija, t.y. Teisme galės nagrinėti vienas teisėjas, kuriam pranešimą parengs kanceliarijos darbuotojas. Šis vienas teisėjas galės paskelbti, kad pagal atitinkamą konvencijos straipsnį pateikta peticija yra nepriimtina, arba išbraukti ją iš teismo bylų sąrašo, jei toks nutarimas gali būti priimtas neatliekant tolesnio nagrinėjimo. Iki šiol tokios situacijos nebuvo. Aš manyčiau, kad vienas teisėjas gali išspręsti žmogaus klausimą iš esmės ir lengva ranka kartais galbūt atmesti. Todėl abejonė čia yra. Tiesa, yra numatytas pereinamasis laikotarpis, kad dvejus metus ta vieno teisėjo kompetencija nebus taikoma ir ji negalios peticijoms, kurios buvo pateiktos iki šios konvencijos Protokolo Nr.14 įsigaliojimo.

Antras dalykas, kuris man kelia klausimą. Yra įvedamas priimtinumo kriterijus, sprendžiama apie peticijų priimtinumą. Naujas kriterijus, kuris, manau, mūsų žmonėms iš šalių, kur paprastai yra priteisiamos mažos žalos atlyginimo sumos, nes atsižvelgiama į šalies gyvenimo lygį, gaunamus atlyginimus ir panašiai, mes matom, kad tos sumos dažnai būna, netgi kai tos peticijos yra priimtos, iš esmės simbolinės… Tačiau daugeliui žmonių yra principinis klausimas laimėti bylą prieš valstybę. Naujas kriterijus, kuris atsiranda konvencijos Protokole, leidžia Teismui, nors ir vienasmeniškai vienam teisėjui, paskelbti nepriimtiną kiekvieną peticiją, jeigu manoma (įvedamas naujas kriterijus), kad (įsiklausykite): „Pareiškėjas nepatyrė didelės žalos, išskyrus atvejus, kai iš pagarbos žmogaus teisėms pagal konvenciją ir jos protokolus peticiją reikia nagrinėti iš esmės. (Su sąlyga), kad byla negali būti atmesta šiuo pagrindu, jei ji nebuvo tinkamai išnagrinėta valstybės teismo“. Yra tam tikrų saugiklių, bet manymas, kad nepatyrė didelės žalos gali būti kriterijus, kai peticija bus pripažinta nepriimtina. Tokiu būdu tikrai galima labai greitai sumažinti Žmogaus Teisių Teismui tenkantį darbo krūvį, sumažinti bylų skaičių, tačiau ar nuo to laimės žmonės, aš noriu pasakyti, ypač Lietuvos žmonės, man kyla labai didelių abejonių.

Paskutinis klausimas, kuris mane šiek tiek, gal ne šiek tiek, iš esmės nustebino. Šiame konvencijos Protokole yra numatyta, kad teisėjų kadencija yra nustatoma devyneriems metams. Anksčiau ji buvo diferencijuota laiptine sistema. Šiandien Lietuvos teisėja pirmai kadencijai yra paskirta ponia Danutė Jočienė – šešeriems metams. Tačiau kai aš perskaitau konvencijos Protokolo 21 straipsnį, kur yra pasakoma pačiu Protokolu, kad teisėjų, einančių pareigas pirmą kadenciją, kadencijos laikas šio Protokolo įsigaliojimo dieną ipso iure pratęsiamas iki devynerių metų, kiti teisėjai baigia savo kadenciją, kuri ipso iure pratęsiama dvejiems metams, man labai kelia abejonę principas, kai pareigas einantys teisėjai yra paskirti tam tikram laikui, o pasirašančios, ratifikuojančios šalys ima ir pratęsia tą kadenciją. Manyčiau, kad tai neturėtų galioti šios kadencijos arba dabar dirbantiems teisėjams. Šiaip konvencijos Protokole yra ir teigiamų dalykų. Tačiau tai, ką aš išdėsčiau, šie argumentai man neleidžia balsuoti už šios konvencijos šio Protokolo ratifikavimą. Noriu pasakyti, kol bet viena šalis jos neratifikuos, ji neįsigalios. Todėl yra mūsų apsisprendimo galimybė ratifikuoti šį protokolą ar ne. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl pritarimo po svarstymo. Nėra prieštaravimų? Taip, prašom, nuomonė už – Z.Žvikienė. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų skatinčiau pritarti, nes Protokolo tikslas yra reformuoti Europos Sąjungos Žmogaus Teisių Teismą ir nustatyti naujus pareiškimų priimtinumo kriterijus, supaprastinti bylų nagrinėjimo procedūrą. Taip, iš tiesų Protokole įvedami nauji peticijų priimtinumo kriterijai, kurie kaip tik ir leidžia teismui koncentruotis ties esminėmis bylomis. Kita vertus, Protokole numatoma, kad neleidžiama atmesti bylų, jei jos turi būti nagrinėjamos iš esmės arba jeigu jos nebuvo iki galo išnagrinėtos vidaus teismuose. Tai yra gana svarbu. Taip pat Protokole iš tiesų yra įvedama daug naujų dalykų, prisidedančių prie efektyvesnės žmogaus teisių apsaugos. Kartu norėčiau skatindama balsuoti už paminėti, kad Protokolas papildo Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatą, leidžiančią tapti Europos Sąjungos konvencijos dalyve. Šie visi motyvai iš tiesų turėtų būti reikšmingi ir kviesčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis R.Šukys išdėstė labai daug argumentų, kurie parodo, kad šios konvencijos ratifikavimas iškreipia tuo aspektu, jog valstybė lyg ir tampa besąlygiškai aukštesnė už asmenį. Kiek suprantu ir mes turbūt visi žinom, kad valstybės įstatymų ir vykdomosios valdžios tobulinimas yra būtent asmenybės teisių ir jo interesų pagrindimas ir apgynimas. Todėl manyčiau, kad jeigu mes tai ratifikuosim, pažeisim pagrindinį principą – žmogus, asmenybė tampa lyg antrinis, palyginti su valstybe. Tai gali būti, bet šioje situacijoje, kai klausimas yra menkas, nemenkas, pretenzijos ir t.t., aš manyčiau, kad mums nereikia pritarti. Mes parodytume, kad nesame Europos Sąjungoje tiktai kažkokie vykdytojai arba tiktai demokratijos kitų nuostatų vykdytojai, bet sugebame formuoti savo politiką. Aš siūlyčiau arba balsuoti prieš, arba susilaikyti. Nors iš tikrųjų, kaip parodė gerbiamoji Z.Žvikienė, yra ir teigiamų dalykų. Bet apskritai aš manyčiau, kad mums reikėtų arba nepritarti, arba susilaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašom išreikšti savo nuomonę įstatymo ratifikavimo klausimu. Prašom apsispręsti balsuojant.

Taip, už – 47, prieš – 5, susilaikė 30. Pritarta įstatymo projektui po svarstymo. Gerbiamieji, prašom repliką po balsavimo.

G.STEPONAVIČIUS. Aš labai apgailestauju. Ačiū, pone pirmininke, kad nesuteikėt man žodžio dėl vedimo tvarkos prieš balsavimą, nes jeigu tai būtų balsavimas dėl priėmimo, aš manau, kad mes būtume turėję gana skaudžią pamoką. Pirmas dalykas, ką aš norėčiau pasakyti, kad Seimo nariams išdalinus šiuo klausimu svarstomą medžiagą pats Protokolo tekstas nėra išdalintas. Šio teksto taip pat nėra internete, o yra tiktai nutarimo projektas. Aš manau, kad mes negalime visaverčiai svarstyti tokio rimto klausimo. Todėl siūlytume prie priėmimo stadijos šiandien nepereiti. Aš taip pat siūlyčiau tikrai nežiūrėti į šį rimtą dokumentą atmestinai ir neskubėti priimti, nes, mano supratimu, klaustukai, kurie yra iškelti, yra gana rimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip, gerbiamieji, laikas, skirtas rytiniam posėdžiui, baigėsi. (Balsai salėje) Taip, prašau.

D.BEKINTIENĖ. Labai atsiprašau, bet mygtukas neveikė. Aš balsuodama susilaikiau.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Laikas, skirtas rytiniam posėdžiui, baigėsi. Priėmimas. (Balsas salėje) Prašau? Priėmimas bus svarstomas vakariniame posėdyje. (Balsas salėje) Prašau? 15 val. pradedame nuo kito darbotvarkės klausimo. Rytinio darbotvarkės klausimai persikelia į vakarinį posėdį. Rytinį posėdį skelbiu baigtą.