Dvidešimt
trečiasis (50) posėdis
2005
m. gegužės 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS, V.MUNTIANAS ir G.STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Labas rytas. Prašyčiau jūsų dėmesio. Skelbiu 2005 m. gegužės 12 d. rytinio posėdžio pradžią. Taip jau susiklostė, kad po pertraukėlės vėl susirinkome, ir tai yra penkiasdešimtasis, sakykim, jubiliejinis, šios kadencijos Seimo plenarinis posėdis. (Plojimai) Atlaikėm penkiasdešimt, atlaikysim ir daugiau.
Gerbiamieji kolegos, prieš pereinant prie darbotvarkės aptarimo ir tvirtinimo yra klausimas, susijęs su mūsų parlamentarų pasiekimais sporto srityje. Kaip žinote, trys mūsų kolegos – A.Sysas, G.Jakavonis ir A.Čaplikas – praeitą savaitę dalyvavo pasaulio parlamentarų maratono pirmenybėse ir tapo komandinės rungties pasaulio čempionais. Ta proga mes norėtume juos pasveikinti ir pakviesti visą komandą į priekį. (Plojimai)
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Visos komandos vardu noriu pasakyti, kad jūsų labai palaikomi mes, bėgdami 21 km trasą, ir galvojome, kaip grįžti, kad nebūtų gėda, todėl mūsų pasiekimai tokie geri. Ačiū jums visiems. (Plojimai) Atminčiai norėčiau įteikti Seimo Pirmininkui nugalėtojų nuotrauką su parašais. (Plojimai)
2005 m. gegužės 12 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
PIRMININKAS. Kolegos, nuo malonių akimirkų pereikime prie dalykiškų klausimų. Jums yra išdalyta šios dienos vakarinio ir rytinio plenarinių posėdžių darbotvarkės. Seniūnų sueiga darbotvarkes svarstė. Trumpai norėčiau atkreipti dėmesį, kad dalį klausimų yra siūloma iš darbotvarkės išbraukti. Tai tie klausimai, kurių komitetai nespėjo apsvarstyti, arba klausimai, išbraukiami dėl kitų priežasčių. Taip pat darbotvarkė papildyta naujais klausimais. Norėčiau pasakyti, kad Seniūnų sueigoje nebuvo bendro sutarimo dėl valstybės kontrolierės ponios Rasos Budbergytės pakvietimo į plenarinį posėdį, todėl Seimas balsuodamas turės apsispręsti dėl šio klausimo. Matau, kad kolega A.Kubilius, opozicijos lyderis, – dėl darbotvarkės. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes ragintume radus tam tinkamą laiką pakviesti valstybės kontrolierę į Seimo posėdį, nes manome, kad jos ataskaitoje išsakytos pastabos yra labai rimtos ir Seimas tikrai negali nusišalinti nuo tokio svarstymo.
Antras dalykas. Noriu informuoti, kad rytinio posėdžio metu, surinkus reikalingą parašų kiekį, bus paskelbta iniciatyva sudaryti specialią tyrimo komisiją, matyt, visi žinote, kokiais klausimais, todėl šiandien posėdžių diena bus gana intensyvi. Pasitarę su Liberalų ir centro frakcijos vadovybe, mes siūlome diskusiją apie metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą išbraukti iš šios dienos posėdžio. Ji ir taip yra nukelta į pavakarę. Siūlome tą diskusiją perkelti į antradienio rytinį posėdį, nes tada ir diena bus ramesnė, ir turėsime daugiau laiko, ir išreikšime daugiau pagarbos tokiam svarbiam dokumentui kaip Vyriausybės veiklos ataskaita.
PIRMININKAS. Dėkoju. L.Graužinienė. Po to Č.Juršėnas. Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ. Norėčiau pasakyti, kad šiandien ryte Seniūnų sueigoje opozicija labai aiškiai apibrėžė valstybės kontrolierės pakvietimo priežastis, dėl ko jie nori kviesti. Buvo akcentuota, kad tai yra politinės priežastys, o ne ataskaitos nagrinėjimas. Mes frakcijos vardu taip pat pritariame, kad R.Budbergytė politiniu aspektu šiandien būtų iškviesta į Seimą.
PIRMININKAS. Pritariate?
L.GRAUŽINIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Manau, kad mes galime sutarti ir, per daug neapsunkindami posėdžio arba neužtęsdami vakarinio posėdžio, rasti laiko ir vietos mūsų konkrečioje darbotvarkėje. Noriu pasakyti, kad dėl galimo diskusijos apie Vyriausybės metinę ataskaitą nukėlimo ką tik kalbėjau su Ministru Pirmininku. Jis sutinka, kad šis klausimas būtų antradienį iš ryto, tai yra antradienį 10 valandą. Jeigu Seimas su tuo sutiktų, mes turime tam tikrą rezervą ir to laiko sąskaita galėtų būti ir komisija, jeigu parašai tikrai bus, o ne bus gąsdinama parašais, ir pakviestume valstybės kontrolierę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, matome, kad dėl klausimų, kurie nebuvo sulaukę pritarimo ar sutarimo Seniūnų sueigoje, plenariniame posėdyje turbūt net nereikės didelių diskusijų. Taigi, kolegos, dabar iš principo norėčiau paklausti, ar galime bendru sutarimu sutarti, kad būtų kviečiama valstybės kontrolierė šiandien atvykti į Seimą pateikti tyrimo išvadas? Prieštaravimų nėra. Sutarta. Ar galime taip pat bendru sutarimu sutarti, kad šiandien Vyriausybės ataskaitos svarstymas, kuris numatytas vakariniame posėdyje, būtų perkeltas į antradienį, t.y. išbraukiamas iš šios dienos darbotvarkės? Sutarimas yra.
Taigi dabar mus lieka susitarti, kada mes tai galėtume padaryti. Jeigu teisingai supratau, be abejo, jeigu atvyksta valstybės kontrolierė ir būtų teikiamas siūlymas, kuris būtų paremtas parašais, sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, tai tie klausimai galėtų būti šalia. Galbūt mes galime sutarti, kad 15 val. atvyksta valstybės kontrolierė, po to komisijos, jeigu bus toks teikimas pagal Statuto keliamus reikalavimus. Ar galime dėl to taip pat sutarti? Tada automatiškai vakarinio posėdžio klausimai pasislinktų toliau. Gerai. Štai tokie darbotvarkės pasikeitimai. Ar dar būtų norinčių kalbėti? Ponia Z.Žvikienė. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ. Aš norėčiau frakcijos vardu paprašyti, kad būtų įvardyta, apie kokią komisiją kalbama plenarinio posėdžio metu.
PIRMININKAS. Manau, kol nėra komisijos, per daug ir nekalbėkime.
Z.ŽVIKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs paminėjote, kad bus sudaroma komisija. Gal būtų galima sužinoti, dėl ko ši komisija bus sudaroma? (Balsai salėje) Jūs paminėjote.
PIRMININKAS. Pasakysiu taip: jeigu bus sudaroma ir jeigu bus pateikti Seimo narių prašai tai iniciatyvai, bet manau, kad A.Kubilius tai pasakys tiksliau. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, noriu informuoti apie iniciatyvą, kuri taip ir vadinasi – Seimo nutarimas „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Seimo nario ir ūkio ministro V.Uspaskicho galimam neteisėtam veikimui proteguojant kai kuriuos asmenis ištirti ir įvertinti sudarymo. Jau yra pasirašę apie 30 Seimo narių. Jeigu dar yra norinčių prieiti ir pasirašyti, prašom, S.Lapėnas juos renka.
PIRMININKAS. Kolegos, primenu, kad tokių komisijų sudarymo klausimas į darbotvarkę įtraukiamas privalomai, ir šiuo atveju tai yra statutinis reikalavimas. Kai bus parašai, mes prie šio klausimo grįšime.
Kolegos, dar kartą referuoju, kad, išbraukdami Vyriausybės ataskaitą ir vakarinį posėdį pradėdami valstybės kontrolierės ponios R.Budbergytės pranešimu, ar galime manyti, kad tokią darbotvarkę mes tvirtiname bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galbūt balsuodami ir registruodamiesi patvirtinkime savo pritarimą, kolegos, dėl darbotvarkės. Prašau išsakyti savo nuomonę balsuojant.
Užsiregistravo 104. Už – 96, prieš ir susilaikiusių nėra. Matau nusiskundimų, kad balsavimas nebuvo užfiksuotas, bet… (Balsai salėje) Gerai. Siūlau dar kartą pademonstruoti vieningą arba ne tokią vieningą nuomonę dėl darbotvarkės. Kartu ir registruojamės.
Užsiregistravo 101. Už – 95, prieš ir susilaikiusių nėra. Darbotvarkė patvirtinta.
Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau dar patikslinti. Ar būtų priimtina, kad valstybės kontrolierės pranešimui ir atsakymams į klausimus būtų skirta pusė valandos, kaip tai yra įprasta Seimo praktikoje. Gerai, ačiū.
Kolegos, turėtume dabar pereiti prie darbotvarkėje numatytų klausimų. A.Matulas – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad šiandien yra Tarptautinė donorų diena. Seimo medicinos punkte imamas kraujas. Tiems, kurie turite sveikatos ir noro padėti sunkiai sergantiems žmonėms, siūlau ateiti į medicinos punktą ir duoti kraują. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, bet nenusišalinant nuo tiesioginių Seimo nario pareigų. Kolegos, rytinės darbotvarkės 1 klausimas – Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-352. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną pagrindinio – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką. (Triukšmas salėje) Kolegos, prašau nešurmuliuoti!
A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitetas apsvarstė įstatymo projektą, jam pritarė. Taip pat svarstant komitete buvo pritarta G.Kirkilo pasiūlymui. Siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kadangi pasiūlymų ir pastabų, dėl kurių reikėtų balsuoti nėra, tai tuokart ačiū už pristatymą. Gerbiamieji, pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui priėmimo stadijos metu. 1 straipsnis. Ar kolega E.Klumbys dėl viso? Gerbiamasis Egidijau Klumby? Gerai, ačiū. Supratome. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 3 straipsnis. Ar galime priimti 3 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 4 straipsnis. Ar galime priimti 4 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 5 straipsnis. Ar galime priimti 5 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 6 straipsnis. Ar galime priimti 6 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 7 straipsnis, paskutinis. Ar galime priimti 7 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Ar kolega A.Matulevičius dėl šio straipsnio? Nėra norinčių kalbėti dėl 7 straipsnio. 7 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso įstatymo projekto proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. E.Klumbys – motyvai prieš.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos. Pirmiausia noriu pasakyti, kad visas šitas įstatymas, mano nuomone, prieštarauja Konstitucijai. Praeitame Seime mes bandėme surinkti parašus (tie parašai buvo surinkti) ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, bet vėliau prasidėjo rankų sukinėjimas Seimo nariams, jie atsiėmė savo parašus ir mes negalėjome pateikti šio įstatymo Konstituciniam Teismui. Aš tikiuosi, kad mes tą padarysime šiame Seime. Aš pasisakau prieš šias pataisas dėl to, kad mes taisome, mano nuomone, prieštaraujantį Konstitucijai įstatymą. Todėl aš iš principo pasisakau prieš šias pataisas.
PIRMININKAS. Dėkui. Supratome jūsų motyvus. A.Matulevičius – motyvai už.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Masiuli!..
A.MATULEVIČIUS. Šitas įstatymas yra nenaujas, jis tiktai koreguojamas pagal laiko dvasią. Kolegoms, kurie skeptiškai į tai žiūri, aš norėčiau replikuoti. Taip, mes galime nieko nesiųsti, niekur nedalyvauti, bet tada patys turėsime turėti daug didesnę armiją, tai kainuos kur kas daugiau pinigų, jeigu norėsime gintis. Jeigu mes perėjome prie kolektyvinės gynybos koncepcijos ir įstojome į NATO, jeigu mes esame kolektyvinės gynybos sistemoje, tai nori nenori mes turime dalyvauti kartu su jais, nes jie mus gina, jų kareiviai saugo mūsų oro erdvę jau dabar, atlieka policijos funkcijas. O kas gintų iš oro mūsų Ignalinos atominę elektrinę, jeigu nebūtų šitų NATO lėktuvų? Taigi nori nenori reikia ir mums kažką paaukoti. Būtų labai gerai nieko nedaryti, kai mus kiti gina. Deja, taip istorijoje nebūna. Mes ir dabar matėme įvykius, pergyvenome iš naujo, iš naujo barėmės, iš naujo juos interpretavome, bet, deja, žinome viena, kad kolektyvinė gynyba vienintelė gali užtikrinti taiką. Ir aš už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka – motyvai prieš.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kai analizuoji Veimaro Respublikos istoriją, tai iki Hitlerio atėjimo į valdžią ten buvo diskutuojamos dvi tendencijos. Viena, hitlerizmui atstovaujanti, teigė, kad Vokietija negalės normaliai gyventi, jeigu nepradės kariauti ir užgrobti naujų teritorijų. Tai yra akcentavo būtent ginklą, kad kažkas kariauja ir kariauja, todėl mums reikia stiprinti kariuomenę. Po to taip gavo, kad ilgam ilgam nebenori su niekuo kariauti, ir karinėms išlaidoms procentas nuo BVP yra mažesnis. Antra tendencija buvo tokia, kad Vokietija turi vykdyti ekonominę ekspansiją, t.y. užkariauti pasaulį konkurencingumo dėka. Po karo, deja, pavėluotai, Vokietija nuėjo šiuo keliu, būtent ekonominės ekspansijos. Tie, kurie sako, kad mus kažkas gins, nesupranta, kad pasaulis kokybiškai pasikeitė. Teritoriškai užkariauti kitų valstybių nebeapsimoka. Geriausia forma yra finansiškai, ekonomiškai pajungti. Ir, dar kartą kartoju, XXI amžiuje geriausias kareivis bus doleris, euras. Todėl Lietuvai visas jėgas reikia sukoncentruoti į ekonominį konkurencingumą… Tie pavojai, kuriais gąsdina mus: gins, užpuls, yra grynas blefas. Gryna praeities filosofija. Todėl aš būsiu prieš. Man svarbiausia, kad Lietuva susikoncentruotų į ekonominio konkurencingumo didinimą ir palaikytų su visais kraštais gerus santykius. Bet kokia rinka – ar rusiška, ar japoniška, ar kitokia – yra svarbi, jeigu duoda darbą žmonėms, papildomų biudžeto pajamų ir didina Lietuvos ekonominį konkurencingumą. Todėl aš esu prieš.
PIRMININKAS. Dėkui. A.Ažubalis – motyvai už.
A.AŽUBALIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš pritariu prieš tai kalbėjusio pono A.Matulevičiaus mintims. Iš tikrųjų šitie pakeitimai kaip tik leis Lietuvai greičiau ir efektyviau bendradarbiauti su Europos Sąjunga ir su NATO užtikrinant taiką ir stabilumą atitinkamose valstybėse. Štai ponas J.Veselka sakė, kad pasaulis kokybiškai pasikeitė. Iš tikrųjų kokybiškai pasikeitė ir dabar yra tokie pavojai kaip terorizmas, nelegali migracija. Jeigu mes nedalyvausime tose valstybės palaikydami taiką ir stabilumą karštuose taškuose, tai iš tikrųjų pavojus kils Lietuvai ir Europos Sąjungai: nelegalūs migrantų srautai, prekyba žmonėmis, prekyba ginklais, narkotikais ir taip toliau, ir taip toliau. Taigi šitie pakeitimai tik stiprina Lietuvos saugumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. K.Bobelis, taip pat nuomonė už.
K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, Seimas priėmė sprendimą, mes įstojome į NATO organizaciją ir priėmėme tam tikrus įsipareigojimus, ir dabar, būdami organizacijos nariai, mes negalime eiti prieš organizacijos nustatytą programą ir jų vedamą politiką. Aš manau, labai svarbu, kad Lietuva aiškiai pasakytų, ko mes norime, ir dalyvautume NATO organizacijoje kaip visateisiai nariai. Aš siūlyčiau šituos pakeitimus priimti, kaip yra siūloma, ir dirbti pagal savo įsipareigojimus, kuriuos mes prisiėmėme stodami į NATO.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Dagys, taip pat nuomonė už.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nekartosiu argumentų, taupydamas mūsų visų laiką. Tik labai trumpai norėčiau pasakyti, kad pasaulis iš tikrųjų pasikeitė, bet ponas J.Veselka nepasikeis niekada. Visas tas kalbas aš jau girdėjau ir institute, ir mokyklos laikais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme 4, kalbėjusius už. Nėra norinčių kalbėti prieš. Dėl balsavimo motyvų nuomonės išsakytos. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.XP-352 priėmimo.
Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: už – 88, prieš – 3, susilaikė 5. Įstatymas, registracijos Nr.XP-352, priimtas.
Svarstome darbotvarkės 2 klausimą – Principinės kariuomenės struktūros 2005 metais ir planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2010 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo projektą Nr.XP-358. Priėmimas. Kviečiu į tribūną pagrindinio – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką. Gerbiamasis kolega Sadeckai, kviečiame jus į tribūną.
A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą ir jam pritarė. Vakar buvo gautas dviejų Seimo narių – kolegos A.Kašėtos ir kolegos G.Steponavičiaus pasiūlymas. Komitete jis buvo apsvarstytas, tačiau jam nebuvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi reikės aptarti pasiūlymus, prašyčiau jūsų likti tribūnoje. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
2 straipsnis. Dėl jo taip pat nėra gauta siūlymų, tad ar galime priimti 2 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 2 straipsnis priimtas.
Dėl 3 straipsnio yra gautas, kaip ir minėjo gerbiamasis pranešėjas, Seimo narių A.Kašėtos ir G.Steponavičiaus siūlymas. Prašyčiau A.Kašėtą pristatyti pasiūlymą, susijusį su 3 straipsniu.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, aš jau minėjau komentuodamas šį projektą, kad beveik visos NATO šalys arba perėjo, arba pereina prie profesionalios kariuomenės. Už 3 metų iš 26 NATO šalių tik 4 kartu su Lietuva išlaikys profesionalią kariuomenę. Aš suprantu, kodėl danai arba vokiečiai neatsisako profesionalios kariuomenės. Todėl, kad ten jaunuoliai neišsisukinėja nuo privalomos karinės tarnybos. Ten kariuomenė neatlieka Socialinių reikalų ministerijos arba Švietimo ministerijos funkcijų. Ten kariuomenė atlieka savo funkciją ir piliečiai jaučia pareigą atlikti karinę tarnybą. Pas mus tai yra pretekstas korupcijai, pas mus tai yra išsisukinėjimų mechanizmas. Manau, kad tie reikalavimai, kuriuos mums kelia naujas laikmetis ir į kuriuos atsižvelgė ir kitos NATO šalys, yra mobili, greita, profesionali kariuomenė, mokanti valdyti modernius naujus ginklus.
Mūsų manymu, šita principinė schema neatitinka laiko dvasios ir reikėtų sparčiau nubrėžti perėjimo prie profesionalios kariuomenės gaires. Taigi mes siūlome, kad 2010 m. būtų pereita prie profesionalios kariuomenės.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar norėtų dar pranešėjas pakomentuoti? Prašom.
A.SADECKAS. Už siūlomų pataisų ir pasiūlymų slypi esminis politinis sprendimas, susijęs su mūsų gynybos politika, susijęs su nacionalinio saugumo politika. Jis iki šiol nėra priimtas, nors dėl jo buvo ilgai diskutuota, sakykim, liberalų ir praėjusią kadenciją. Iš tikrųjų, dar kartą pabrėžiu, tai yra esminis sprendimas, tai nėra skaičiaus dalykas. Užsienio šalyse profesionalų ir šauktinių santykis, pabrėžiu, profesionalų ir šauktinių santykis, yra skirtingas ir neteisinga sakyti, kad ten nėra šauktinių. Lietuvoje dabar atitinkamai yra 62% profesionalų ir 37% šauktinių. O 2010 m. šis santykis bus 80% ir 19%. Tai yra 4 profesionalai – vienas šauktinis. Reikia pasakyti, kad privalomos karinės tarnybos karių skaičius mažėja, ir mes paėmėme tik vieną skaičių, kuris mažėja. Šitame įstatyme numatyta nuo 3500 šiais metais iki 2000 (beveik du kartus) 2008 metais. Nuo 2008 m. iki 2010 m. liktų pastovus. Reikia priminti, jog pereinant prie profesionaliu pagrindu grindžiamos kariuomenės reikia užtikrinti dienos tarnybos, sargybos daliniuose vykdymą bei išlaikyti aktyviojo rezervo karių kiekį, kuris susiformuoja iš buvusių privalomos karinės tarnybos karių, taip pat suformuoti karo meto vienetus ir turėti rezervą nuostoliams grąžinti. Išlaikyti vieną profesionalą kainuoja dvigubai brangiau negu šauktinį. Šauktinių skaičiaus mažinimas bei jų pakeitimas profesinės karo tarnybos kariais atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes yra įmanomas tik tai darant palaipsniui per kelerius metus. Tas dabar ir vyksta. Šiuo metu pasirinkta kariuomenės kryptis (mūsų kariuomenė darosi vis profesionalesnė) yra tinkama ir pagal mūsų išteklius, ir pagal mūsų teisės aktus. Taigi profesionalios kariuomenės kūrimą lemia laikas ir laipsniška proceso plėtra.
Todėl komitetas, remdamasis šiais argumentais, pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Tam, kad šis siūlymas būtų svarstomas, reikia 29 Seimo narių pritarimo. Kolegos, prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar šis siūlymas gali būti svarstomas?
Deja, pasiūlymas nesulaukė reikiamos paramos. Dėl jo nebus balsuojama, taip pat ir nebus išsakomi motyvai. Taigi, nepritarus pasiūlymui dėl 3 straipsnio, dėl viso 3 straipsnio ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? A.Kašėta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. A.Matulevičius irgi dėl viso? Ačiū. Dėl 3 straipsnio. Kolegos, balsavimu prašom išsakyti nuomonę, ar pritariame 3 straipsniui. 3 straipsnis.
Užsiregistravo 89. 68 – už, 10 – prieš, 7 susilaikė. 3 straipsnis priimtas. Įstatymo priėmimas pastraipsniui baigtas. Proga kalbėti dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų. A.Kašėta – motyvai prieš.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Liberalų ir centro frakcija iš principo pasisako prieš šį Seimui teikiamą projektą, nes neatsižvelgta į mūsų siūlymą pereiti prie profesionalios kariuomenės ir nematyti jokių ateities gairių. O dėl tų argumentų, kad profesionalus karys kainuoja dvigubai brangiau negu šauktinis, tai leiskite paklausti, kaip tą problemą išsprendė ir sprendžia estai, latviai, lenkai, čekai, vengrai ir t.t. Jiems tai išsprendžiamos problemos. Kažkodėl mūsų didžiavyriams iš Krašto apsaugos ministerijos ne.
Antras dalykas – dėl ryšių su visuomene. Aš jau minėjau, kad iš keturiolikos atrinktųjų, perėjus visas komisijas, tik vienas paimamas. Likusi didžioji dalis vienu ar kitu būdu išsisuka nuo karinės tarnybos. Remiantis šia statistika, koks tai ryšis su visuomene? Aš manau, mums svarbiausia įvykdyti kariuomenei keliamą uždavinį, kad ji būtų gerai parengta, profesionali ir kad mes galėtume ja pasitikėti. Išties siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui ir grįžti prie profesionalios kariuomenės kūrimo klausimo.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius. Kita nuomonė. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad toks principinis klausimas, principinis nuomonių skirtumas yra vienintelis: ar ateityje Lietuvai turėti tik profesionalią kariuomenę, ar turėti ir dalį šauktinių? Jeigu prieš penkerius metus mane būtų paklausę, aš į tą klausimą buvau neįsigilinęs, todėl emocionaliai būčiau buvęs tikrai už gerbiamojo kolegos A.Kašėtos siūlymą. Man tuomet atrodė, kad profesionali kariuomenė valstybei yra geriau. Bet įsigilinęs į klausimą, nes jau penkti metai esu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, pavažinėjau po pasaulį ir pamačiau, kaip yra, priėjau prie išvados, kad iš tikrųjų nėra taip idealu ir su profesionalia kariuomene. Yra keletas niuansų. Vienas niuansas yra tas, kad tos valstybės, kurios šiandien turi profesionalias kariuomenes, jau pačios abejoja, ar gerai padarė. Ir ne vien dėl finansų, kad tai brangiai kainuoja, bet labai elementariai gyvenimiškai. Karys sensta ir nenori vykti į jokias misijas. Antra, jis turi žmoną, šeimą ir panašiai, todėl jis nori gyventi viename mieste.
Antras dalykas, tą sako profesionalai, kad visuomenės ir armijos ryšys mažėja.
Trečias dalykas. Nėra naujų idėjų, nes neateina jaunimo. Dėl to, kas pasiūlyta Seimui, kad nuo 2008 metų turėtume porą tūkstančių šauktinių, man atrodo, kad vien savanorių tokį skaičių Lietuvoje bus galima surasti ir nereikia užkirsti galimybės jauniems žmonėms pasirinkti kario profesiją. Žmonės, pradėdami kaip eiliniai, gali tapti kariškiais ir padaryti tam tikrą karjerą. Kol dar yra karų, visuomet bus ir karių, todėl, man atrodo, mišri armija Lietuvoje, nedidelėje valstybėje, yra pats geriausias variantas. Siūlau pritarti pateiktam siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. J.Čekuolis. Motyvai prieš.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, nepritarus siūlymui dėl laipsniško perėjimo prie visiškai profesionalios kariuomenės po penkerių metų, praranda prasmę bendras balsavimas už teikiamą įstatymo projektą, nes jis įtvirtina ir pratęsia dar mažiausiai penkeriems metams tą pačią ydingą praktiką, kurią turime Lietuvos ginkluotosiose pajėgose. Aš kalbu būtent apie šauktinių kontingentą. Jeigu 2010 metais, kaip siūloma, bus pora tūkstančių šauktinių, tai iš esmės bus vienas iš dvidešimties šaukiamojo amžiaus jaunuolių. Kokiais kriterijais vadovaujantis 19 iš 20 galės neiti į kariuomenę, o vienam iš 20 ši pareiga bus per prievartą, bus prievolė priskirta, ypač jeigu tas vienas nenorės tai atlikti savanoriškai?
Savanoriams niekas netrukdo tapti profesionalais ir tokios galimybės bus. Kolega sakė, kad daug valstybių, perėjusios prie profesionalų kariuomenės, neva abejoja savo pasirinkimu, bet tai yra didelė naujiena. Kaip tik, manyčiau, yra priešinga tendencija kitose Europos valstybėse, tą kolega A.Kašėta jau minėjo. Pažiūrėkime į mūsų kaimynines šalis, eikime nuo Rusijos iki Čekijos ir dar toliau, kur profesionalėjimas ir perėjimas prie profesionalų kariuomenės yra vienas iš valstybės uždavinių. Kariuomenė, ginkluotė, amunicija ir visa kita tobulėja, todėl akivaizdu, kad reikia vis daugiau žinių, vis daugiau išsilavinimo naudingai dirbti kraštui. Šauktinis tarnauja 12 mėnesių, po to išeina ir ateina kitas šauktinis. O profesionalą išmokei vieną kartą, tai, paprastai kalbant, jis jau yra kvalifikuotas ir išmokęs. Galima būtų tęsti ir toliau šią diskusiją, ji iš tiesų yra verta platesnių nagrinėjimų, tik tenka apgailestauti, kad šiuo atveju Seimo komitetas gerai neįsigilino į šį klausimą ir nepriėmė reikiamo sprendimo. Kadangi esminių pokyčių modernėjimo linkme nebus, siūlau balsuoti prieš įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kolegos, kalboms dėl motyvų skiriama iki 2 minučių. Motyvai už – V.Saulis. Prašom.
V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, ši diskusija apie profesionaliosios kariuomenės reikšmę mūsų valstybei vyksta jau gana seniai. Manau, tai komiteto pirmininkas visiems gana aiškiai ir suprantamai paaiškino. Ir galbūt kartais keistokai skamba tokie pasakymai, kad mes negalime surinkti šauktinių. Tai mūsų gėda ir savotiškas valstybės nepasirengimas, kad mes nesugebame surinkti šauktinių armijos. Galbūt daugiausia kalba tie, kiek aš suprantu, kurie nė dienos netarnavo armijoje. Manau, kad per šauktinius mes kaip tik galime formuoti profesionalią kariuomenę. Tą jau parodė ir mūsų šauktiniai, ir net, kaip čia buvo minėta, savanoriai iš savanoriškųjų krašto pajėgų sistemos. Jie sėkmingai dalyvauja įvairiose misijose ir ateityje jie gali tapti profesionalais, todėl nereikia atmesti ir visuomenės parengimo ateičiai, gal kai kada bus naudinga mūsų visuomeninė gynyba. Aš remiu šį įstatymo projektą ir manau, kad perėjimas palaipsniui ir finansiškai, ir visais kitais aspektais mūsų valstybei bus naudingas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. J.Veselka – motyvai prieš.
J.VESELKA. Gerbiamasis Sauli, dabar kalbės žmogus, kuris trejus metus „atkalė kariuomenėje ir paskui kas dvejus metus buvo imamas apmokyti, nes neturėjo „blato. Suskaičiavau, kad daugiausia studijavau karo mokslus, bet jie man taip įkyrėjo, kad aš jau negaliu jų pakęsti. Jeigu rimtai, tai kai mes kalbame, kad reikia pereiti prie profesionalios kariuomenės, vienas iš argumentų būna, kad Lietuvos vyrai nenori tarnauti kariuomenėje. Reikėtų susimąstyti, kodėl Lietuvos vyrai nenori tarnauti kariuomenėje.
Antras dalykas. Kiek žinau, tai bent jau iš praeito Seimo nė vieno Seimo nario vaikas netarnavo Lietuvos kariuomenėje. Taigi liežuviu labai norima stiprinti kariuomenę, labai rūpintis kariuomene, labai norima dalyvauti tarptautinėse operacijose, o kai reikia realiai savo sūnelį pasiųsti į kariuomenę, kad paragautų košės, tada visi jau turi kitokį požiūrį. Tai vienas dalykas.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, pone Veselka, minutėlę! Gerbiamieji kolegos, ar jūs girdite, ką kalba jūsų kolega? (Balsai salėje) Aš norėčiau pagarbos vieni kitiems šiek tiek daugiau. Atkreipiu dėmesį, kad salėje didelis šurmulys. Prašom tęsti.
J.VESELKA. Bet laikas tai prabėgo, gerbiamasis pirmininke.
PIRMININKAS. Suskaičiavome.
J.VESELKA. Trečias argumentas. Kai kalbate apie profesionalią kariuomenę, atsiminkite, kuo Lietuvos kariuomenė ginkluojama. 1953–1954 m. Amerikos–Korėjos karo nevykusiais šautuvais, iš Švedijos kaip transporto priemonę gavome dviračių. Tai kur čia reikia didelio profesionalumo? Ketvirta, kodėl aš vis dėlto balsuosiu prieš šį įstatymą. Lietuvos istorija rodo, kad generolai, admirolai ir pulkininkai, kai tik Lietuvai iškyla realus pavojus, patys pirmieji iš Lietuvos neša kudašių. Šioje koncepcijoje yra numatyta didinti būtent generolų, admirolų ir pulkininkų skaičių, o iš jų naudos… Jie labai gražiai atrodo, kai nereikia kariauti ir nėra priešų, kitaip sakant, piešia planus. O šiaip klausimas yra aktualus. Mišrios kariuomenės idėją aš palaikyčiau, bet kai didinamas aukšto lygio karininkų skaičius, manau, yra beprasmis pinigų švaistymas. Todėl aš būsiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau dėl motyvų už – A.Ažubalis. Minutėlę, tuojau įjungsime, išsitrynė. Prašom.
A.AŽUBALIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik norėčiau pasakyti šios pataisos teikėjams, kad jie, matyt, tikrai nėra susipažinę su paskutinėmis tendencijomis Europoje ir Europos profesionalios kariuomenės vadų nuomonėmis. Tai, ką pasakė ponas A.Matulevičius, iš tikrųjų yra bėda: profesionalių kariuomenių santykiai su visuomene silpnėja. Dar galiu pasakyti, kad pirmoji valstybė, kuri įvedė profesionalią kariuomenę Europoje, buvo Belgija. Neseniai lankėmės NATO būstinėje ir kalbėjomės su Belgijos generolu. Jis pasakė, kad profesionali kariuomenė atvedė iki to, kad dabar Belgijos armijos vidurkis yra 45 metai. Jie visi yra profesionalai, bet išsiųsti juos į kovinius veiksmus, sakykime, į karą, dėl jų garbaus amžiaus nėra kaip. Kitas dalykas, britai, kurie taip pat turi profesionalią kariuomenę, pasakė: dabar mes turime problemų ieškodami naujų kadrų, mes neturime rezervo, neturime, iš kur imti žmonių. Pramonė plečiasi, algos nėra tokios didelės, palyginti su kitais sektoriais, ir žmonės nebeina. Taigi šauktinių kariuomenė būtinai turi būti išlaikyta. Kitas dalykas. Kai sakoma, kad nenori eiti į kariuomenę ir išsisukinėja, tai yra mūsų visų ir valstybės reikalas ir, kaip buvo pasakyta, gėda. Man tai primena Lenkijos ir Lietuvos Respublikos laikų seimelius, kai bajorai atsisakydavo eiti į karą, o samdydavo samdinius. Kuo tai baigėsi Lietuvos ir Lenkijos Respublikai visi puikiai žinome. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš buvau ir esu prieš NATO, tačiau, kita vertus, galiu pasakyti, kad širdis džiaugiasi, kai matau, kaip didžiausi NATO rėmėjai ir simpatikai – konservatoriai ir socdemai – iš principo eina prieš NATO generalinę liniją: tose valstybėse kariuomenė turi būti profesionali. Šioje situacijoje susiduriame su labai įdomiu reiškiniu. Aš manau, kad iš tikrųjų kariuomenė, kaip rimta institucija, turi būti profesionali. Dabar išlaikydami šauktinių kariuomenę, o šauktinių kariuomenė yra pagrindinė patrankų mėsa, mes didiname, kaip čia buvo pasakyta mano gerbiamo kolegos Juliaus, tų didžiųjų karininkų skaičių ir turime labai įdomią situaciją, kai viršūnė yra profesionali, o apačios yra neprofesionalios. Todėl aš iš principo negaliu pritarti šiam įstatymo projektui ir balsuodamas susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas – kita nuomonė.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi mano kolega E.Klumbys prisistatė kaip NATO priešininkas, tai aš prisistatysiu kaip remiantis profesionalios kariuomenės idėją. Dalyvaujant ir susitinkant su profesionalių kariuomenių profesionalais iš kitų kraštų teko išgirsti tuos argumentus, kuriuos išdėstė mano kolegos. Viena vertus, vien profesionali kariuomenė yra pliusas, kita vertus, turi savų trūkumų. Šiandieną siūlomas sprendimas iš principo neužkerta kelio, kad kada nors ateityje Lietuvos kariuomenė gali būti profesionali, tačiau penkeriems metams pasilieka šauktinių dalis ir pažiūrėsime, kaip toliau plėtosis mūsų aplinkinių kaimynių kariuomenės, Europos kraštų kariuomenės ir kita. Jeigu reikės, per tą laiką mes galėsime pakeisti ir mūsų Konstituciją, kurioje taip pat yra nuoroda dėl šių dalykų. Mielieji kolegos, norėčiau pakviesti jus šiandien pritarti pateiktam įstatymo projektui, nes šauktinių kariuomenė turi tam tikrų privalumų išmokyti platesnę grupę žmonių, palaikyti glaudesnį ryšį su visuomene ir daugelį kitų. Todėl kviečiu balsuoti už teikiamą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo proga po keturis kalbėti dėl balsavimo motyvų. Tai ir padaryta. Kolegos, prašom pasiruošti. Balsuojame dėl įstatymo, registracijos Nr.XP-358, priėmimo. Prašom balsuodami išsakyti savo nuomonę.
Užsiregistravo 102 Seimo nariai. Už – 77, prieš – 13, susilaikė 9. Įstatymas, registracijos Nr.XP-358, priimtas.
Šio klausimo svarstymas baigtas. Dėl vedimo tvarkos – S.Lapėnas. Prie šoninio mikrofono.
S.LAPĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau informuoti, kad dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Seimo nario ir ūkio ministro V.Uspaskicho galimai neteisėtam veikimui komisijos sudarymo pasirašė 46 Seimo nariai. Norėčiau patvirtinimo, kad popietiniame Seimo posėdyje šis klausimas bus nagrinėjamas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, patvirtinimas bus tada, kai jūs Statuto nustatyta tvarka įregistruosite parašais patvirtintą nutarimo projektą. Manau, kaip Statutas ir numato, judėsime į priekį.
Kolegos, svarstome darbotvarkės klausimus. Dabar svarstysime 3 kompleksinį darbotvarkės klausimą, tai yra keli tarpusavyje susiję įstatymų projektai. Priėmimo stadija.
Pradedame nuo Ginklų fondo įstatymo projekto Nr.XP-359. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėją A.Sadecką.
A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, aš turbūt galėčiau pateikti iš karto visus, taip?
PIRMININKAS. Jeigu nėra pastabų ir pasiūlymų, tai konstatuokime tai ir, manau, taip sutaupysime laiką.
A.SADECKAS. Kiek žinau, pastabų ir pasiūlymų nėra. Tai yra visas paketas, kuriam be didelių diskusijų ir abejonių buvo pritarta ir komitete, ir Seime. Siūlyčiau priimti Ginklų fondo įstatymo pavadinimo pakeitimo ir kitus su tuo susijusius įstatymus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pradedame nuo pirmojo – Ginklų fondo įstatymo pavadinimo ir dviejų straipsnių įstatymo projekto priėmimo. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui.
1 straipsnis susijęs su pavadinimo keitimu. Ar kolega V.Žiemelis dėl viso įstatymo? Nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti 1 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 2 straipsnis priimtas.
Ar galime priimti 3 straipsnį? Nėra prieštaravimų, 3 straipsnis priimtas. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso įstatymo projekto motyvai prieš – V.Žiemelis. Minutėlę! Įjungsime. Kolega Žiemeli, žodis jums.
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visi keturi įstatymų projektai susiję su tuo, kad keičiamas tiktai Ginklų fondo pavadinimas. Anksčiau šis fondas buvo vadinamas Ginklų fondas prie Vyriausybės, o dabar taisome pavadinimą į Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Aš manau, kad jeigu būtų likęs tas pats pavadinimas, nieko blogo nebūtų atsitikę. Keisdami pavadinimą vis dėlto mes sudarome daug keblumų, ir ne tik keblumų, tačiau valstybei dėl šio pakeitimo reikės patirti ir finansinių nuostolių: išleisti įstatymus po pakeitimo, paskelbti juos „Valstybės žiniose, spausdinti naujus blankus, gaminti antspaudus, keisti kitus poįstatyminius aktus, parengti naujos formos leidimus, senuosius pakeisti. Tai yra ne viena dešimtis tūkstančių litų ir tai darome visiškai be reikalo. Todėl aš nematau jokios prasmės taisyti šiuos įstatymus.
PIRMININKAS. Ačiū, supratome. Nėra daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Taigi, kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-359 priėmimo.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 97, už – 70, prieš – 9, susilaikė 16. Įstatymas (registracijos Nr.XP-359) priimtas.
Kitas su juo susijęs įstatymo projektas (registracijos Nr.XP-360) – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pastabų ir pasiūlymų, dėl ko mums reikėtų balsuoti, taip pat nėra. Taigi 1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 1 straipsnis priimtas. Ar galime priimti 2 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis. Ar galime priimti 3 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 3 straipsnis priimtas. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, kurio registracijos Nr.XP-360, priėmimo.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 86, už – 68, prieš – 3, susilaikė 12. Įstatymas (registracijos Nr.XP-360) priimtas.
Dar vienas su svarstomais įstatymo projektais susijęs įstatymas Nr.XP-361. Taip pat priėmimo stadija. Priimamas iš karto visas įstatymas, nes tai vienintelis straipsnis. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-361 priėmimo.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 86, už – 71, prieš – 2, susilaikė 11. Įstatymas, kurio registracijos Nr.XP-361, priimtas.
Nepaprastosios padėties įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-362* (priėmimas)
Ketvirtasis su ką tik priimtais įstatymų projektais susijęs įstatymas Nr.XP-362. Vienas straipsnis. Taigi dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, kurio registracijos Nr.XP-362, priėmimo.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 90, už – 71, prieš – 3, susilaikė 12. Įstatymas, kurio registracijos Nr.XP-362, priimtas.
Kolegos, rytinės darbotvarkės 4 klausimas – Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei XIX skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-450. Taip pat sujungti keli kiti įstatymų projektai į vieną. Priėmimo stadija. Pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Sysą kviečiu į tribūną.
A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Seime komitetas dar gavo Teisės departamento pastabas ir mūsų kolegos J.Čekuolio tris pastabas. Komitetas vakar diskutavo dėl jų, ir panašiai, kaip ir dėl gerbiamojo P.Vilko pasiūlymo, mes sutarėm (galbūt ir kolega J.Čekuolis paliudys), kad jis registruos tuos įstatymus atskirai, nors formaliai komitetas sutarė, kad nepritaria. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymų daliai yra pritarta, daliai nepritarta. Kai mes priiminėsime šitą kodeksą pastraipsniui, aš tada pasakysiu, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, kad jie būtų suredaguoti pagal Teisės departamento pastabas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jūs, sakydamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, omenyje turėjote Teisės departamentą, taip?
A.SYSAS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, išklausę pranešėjo pristatymą pereiname prie priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų dėl jo nėra gauta. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas bendru sutarimu.
2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario J.Čekuolio pasiūlymas. Kolega Čekuoli, pristatykite teikiamą siūlymą.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pateikiau tris pasiūlymus dėl priimamo įstatymo projekto, tačiau pasvarstę komitete priėjome prie išvados, kad šie mano teikiami siūlymai ne visai atitinka tas pataisas, kuriuos yra konkrečiai nagrinėjamos teikiamame pataisyme, todėl jie bus perregistruoti ir teikiami kaip atskiras įstatymo projektas. O šiandien aš visas tris savo pastabas atsiimu.
PIRMININKAS. Visus pasiūlymus atsiimate?
J.ČEKUOLIS. Taip. Atsiėmiau visus pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dėl 2 straipsnio. Ar galime priimti 2 straipsnį?
A.SYSAS. Galim.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis. Ar galime priimti 3 straipsnį? Dėl 3 straipsnio nėra klausimų.
A.SYSAS. Nebuvo. Galime priimti.
PIRMININKAS. Priimtas. 4 straipsnis. Ar galime priimti?
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Nėra pastabų. Priimtas. 5 straipsnis. Ar galime priimti 5 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 6 straipsnis. Ar galime priimti 6 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 7 straipsnis. Ar galime priimti 7 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
Dėl 7 straipsnio? J.Čekuolis. Prašau.
J.ČEKUOLIS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu atkreipti dėmesį į 7 straipsnį, kuriuo keičiamas Darbo kodekso 47 straipsnis, reglamentuojantis informavimą ir konsultavimą įmonėje, ir į tai, kas konkrečiai yra keičiama. Esminis keitimas yra tas, kad darbdavys yra įpareigojamas raštu teikti informaciją darbuotojams apie įmonę, įskaitant ir informaciją, kuri susijusi ne tik su darbo santykiais ir įmonės veikla, bet taip pat ir tokią informaciją, kuri gali būti įvertinta kaip komercinė įmonės paslaptis. Kadangi informacijos kiekis gali būti labai didelis ir raštu yra įpareigojama suteikti bet kurią informaciją, nepriklausomai nuo jos svarbos ir aktualumo, manytina, kad toks pareigos uždėjimas darbdaviui yra perteklinis ir galbūt sudarytų sąlygas darbuotojams piktnaudžiauti šia teise. Darbuotojų teisę būti informuotiems visiškai užtikrintų darbdavio pareiga svarbiausią informaciją skelbti raštu ir sudaryti sąlygas susipažinti su kita informacija. Įpareigojimas darbdaviams teikti net ir komercinę ar profesinę paslaptį sudarančią informaciją hipoteziškai gali rimtai sutrikdyti įmonės veiklą, nes iš teikiamo straipsnio pakeitimo nėra aiški atskleistinos informacijos apimtis ir nėra aišku, kokioms tiesioginėms pareigoms pagal darbo sutartį arba darbuotojo atstovo pareigoms atlikti tokia informacija yra būtina. Kiekviena įmonė veikia esant konkurencinei aplinkai ir kiekviena įmonė gali turėti savo paslapčių, savo sumanymų, kurių gal nenorėtų atskleisti. Čia gi tokios galimybės yra suteikiamos. Ankstesnė tvarka, pagal kurią buvo kalbama tik apie svarbiausios informacijos teikimą arba informacijos, susijusios su darbo santykiais, teikimą, yra geresnė, todėl siūlome palikti ankstesnę 47 straipsnio redakciją ir nepritarti teikiamam pakeitimui.
PIRMININKAS. Dėkui. Dar komiteto pranešėjas. Prašom.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad šis projektas buvo svarstytas Trišalėje taryboje, kurioje yra ir Vyriausybės, ir darbdavių, ir profesinių sąjungų atstovai. Trišalė taryba, noriu atkreipti dėmesį, pritaria tokiai naujai redakcijai.
Kodėl buvo pateikta nauja redakcija? Noriu priminti, kad mes jau esame priėmę Europos darbo tarybų įstatymą ir Darbo tarybų įstatymą, kurie yra suderinti su Europos Sąjungos direktyva apie informavimą ir konsultavimą. Dėl tų nuogąstavimų, kuriuos sakė mano kolega, dėl komercinės paslapties mes, kai svarstėme anuos įstatymus, daug ginčijomės. Tai yra daugiau teoriniai samprotavimai, nes, jeigu jūs paskaitysite trečiąją dalį, ten aiškiai yra nustatyta tvarka, kaip ta komercinė paslaptis, jeigu ji yra, gali būti suteikiama, plius už tai mūsų įstatymuose yra atsakomybė. Todėl, gerbiamieji kolegos, aš nenorėčiau, kad mes pradėtume atmetinėti tam tikrus straipsnius, kurie perėjo ir pragarą, ir rojų, nes Trišalėje taryboje buvo diskutuota ir šiam straipsniui Trišalė taryba pastabų neturėjo. Turėjo kaip tik profesinės sąjungos, kurios norėjo kitokio, aiškesnio, informavimo ir konsultavimo apibrėžimo, bet ne turinio. Su šiais dokumentais galima susipažinti komitete. Komitetas siūlo pritarti naujai darbo grupės parengtai redakcijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas nepritaria, bet ji taip pat nurodo iškeltą problemą dėl paslapčių. Tačiau, kolegos, mes turime dabar balsuoti.
A.SYSAS. Ne dėl paslapčių, dėl darbuotojų ir jų atstovų.
PIRMININKAS. Aš atkreipiau dėmesį į pastabą, kurioje ta problema taip pat yra iškelta, gerbiamasis pranešėjau. Kolega Sabuti, apgailestauju, bet vienas dėl balsavimo motyvų prieš, vienas dėl balsavimo motyvų už. Už, Čekuoli, jūs nebegalėtumėte kalbėti, nes tai būtų motyvai prieš. Bus proga kalbėti dėl motyvų balsuojant dėl viso įstatymo projekto.
Dabar, kolegos, balsuojame dėl įstatymo 7 projekto, susijusio su bazinio kodekso 47 straipsniu. Prašau balsuojant išsakyti savo nuomonę. Balsuojame dėl straipsnio priėmimo.
Užsiregistravo 73. 45 – už, 10 – prieš, 15 susilaikė. 7 straipsnis priimtas. Replika po balsavimo. L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, mes turėsime balsuoti už visas pataisas, bet dėl šio straipsnio. Aš manau, reikia grįžti ir labai nesunkiai galima ją pataisyti. Galbūt redakcija bus ne tokia, kaip siūlė kolega J.Čekuolis, bet 3 dalis, kuri sako, kad darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją… Dabar informacijos teikimas yra įvairus – ir raštu, ir asmeniškai, ir elektroniniu paštu, ir t.t., todėl nereikėjo naujoje redakcijoje vartoti vien šio žodelio „raštu. Tiesiog reikėjo palikti darbdaviui laiku nemokamai teikti informaciją. O štai 4 dalis, kur darbdavys gali atsisakyti raštu suteikti informaciją, galbūt ir tinka. Čia turėtų būti „privalo raštu suteikti informaciją. Čia žodelis „raštu tinka, o štai 3 dalyje visiškai netinka. Aš vien dėl šito turėsiu nebalsuoti už visas pataisas, teikiamas šiam kodeksui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, bet šie jūsų argumentai yra post factum, nes straipsnis yra priimtas. Jeigu jūs norėtumėte redaguoti, jūs tai galėtumėte daryti teikdamas pataisas raštu. Taigi dėl šio straipsnio yra apsispręsta. Pereiname prie 8 straipsnio. Ar galime 8 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
9 straipsnis. Aš prašyčiau jus, gerbiamasis pranešėjau, tiesiog sakyti man, kada reikia stabtelti, kai yra pastabų.
A.SYSAS. Nebuvo.
PIRMININKAS. Gerai. 9 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. 10 straipsnis.
A.SYSAS. Pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų, priimtas. 11 straipsnis.
A.SYSAS. Pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Galime priimti. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 12 straipsnis.
A.SYSAS. Nebuvo pastabų.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 13 straipsnis.
A.SYSAS. Nebuvo pastabų.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 13 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 14 straipsnis.
A.SYSAS. Nebuvo pastabų.
PIRMININKAS. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. 15 straipsnis. Ar galime priimti 15 straipsnį?
A.SYSAS. Yra Teisės departamento pastaba, į kurią atsižvelgėme. Nenaudoti. Tai grynai technikos klausimas – nerašyti 852 straipsnio dar su prim, o atskirai. Numeracija pagal redakciją. Pagal Teisės departamento pastabą.
PIRMININKAS. Ir komitetas pritaria?
A.SYSAS. Taip.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 15 straipsnį su Teisės departamento pastaba, kuriai pritaria komitetas bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, priimtas. 16 straipsnis. Ar galime priimti?
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 17 straipsnis.
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Ar galime 17 priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 18 straipsnis.
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 18 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 19 straipsnis.
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Ar galime 19 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 20 straipsnis.
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Ar 20 straipsnį galima priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 21 straipsnis.
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Ar galime 21 priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 22 straipsnis. Ar galime 22 straipsnį priimti?
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra prieštaravimų. 22 straipsnis priimtas. 23 straipsnis.
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Ar galime 23 straipsnį priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 24 straipsnis.
A.SYSAS. Yra Teisės departamento pastaba, ir mes į ją atsižvelgėme – vietoj „kiti darbuotojai įrašyti „kiti asmenys.
PIRMININKAS. Ar galime su Teisės departamento pastaba, kuriai pritarė komitetas, priimti 24 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 24 straipsnis priimtas.
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. 25 straipsnis taip pat priimtas bendru sutarimu. 26 straipsnis. Ar galime priimti?
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų 26 straipsniui. Priimtas. 27 straipsnis.
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. 27 straipsniui taip pat nėra prieštaravimų. 27 straipsnis priimtas. 28 straipsnis.
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. 28 straipsnis priimtas. 29 straipsnis.
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Užtai J.Čekuolis nori dėl balsavimo motyvų prieš. Prašom, kolega.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju, kolegos. Prašau atkreipti dėmesį į 29 straipsnį. Čia kalbama apie tai, kada darbuotojas atleidžiamas iš darbo. Iki šiol buvo „darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, raštu įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Tu dirbi ir gauni raštą, kad dėl tokių ar kitokių priežasčių po dviejų mėnesių tave ketinama atleisti iš darbo. Dabar yra teikiamas pasiūlymas, kad būtų „darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius, t.y. yra įpareigojama, kad darbuotojas pasirašytų gautą darbdavio raštą, kad jį po dviejų mėnesių dėl kažkokių priežasčių ketinama atleisti. Pirma, nėra tiksliai aišku, nuo kada skaičiuoti du mėnesius: ar nuo tos datos, kada darbuotojas pasirašo, ar nuo tos datos, kada jam išsiunčiamas raštas. Antras dalykas, kaip pasiekti, kad iš tiesų darbuotojas… o kas bus, jeigu darbuotojas piktybiškai nesutiks pasirašyti, turėsime problemų. Faktiškai darbdavio pareiga gauti darbuotojo parašą apsunkina sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva. Jau ir dabar darbdaviui yra kur kas sunkiau nutraukti darbo sutartį negu darbuotojui: ilgesnis įspėjimo terminas, išeitinės pašalpos ir t.t. Todėl šis pataisymas yra netikslingas, sunkinantis, biurokratizuojantis procesą ir manytina, kad jo nereikia. Manytina, kad anksčiau galiojusi kodekso tvarka yra teisinga, todėl siūlau balsuoti prieš 29 straipsnį, palikti senąją redakciją ir nereikalauti, kad privaloma tvarka darbuotojas pasirašytų raštų, įspėjimą dėl to, kad jį dėl kažkokių priežasčių ketinama atleisti iš darbo. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas. Motyvai už.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau oponuoti dabar ką tik kalbėjusiam kolegai J.Čekuoliui ir štai dėl kokių motyvų. Iš tikrųjų žmogus, kuris įspėjamas ir atleidžiamas iš darbo, susiduria su nemažu stresu ir gyvenimiška situacija. Prarasti šiais laikais darbą nėra toks paprastas dalykas. Žmogus negali kitaip būti informuotas kaip pasirašytinai. Nes kitaip mes visą laiką turėsime problemų, ar tas žmogus buvo įspėtas, ar nebuvo įspėtas. Tuo metu, kada žmogus gauna raštišką informaciją apie atleidimą iš darbo, jis pasirašo ir būtent nuo to momento turi būti skaičiuojamas laikas dėl jo atleidimo. Parašyti įspėjimą – viena data, o informuoti žmogų yra kita data. Todėl tik nuo jo pasirašymo ir galime skaičiuoti atleidimo laiką. Aš manau, kad dėl to per daug neturėtų prieštarauti ir darbdaviai. Šiuo metu Lietuvoje yra situacija, kai vis labiau ir labiau gali pritrūkti darbo jėgos, ji gali pasirinkti kitus variantus, kituose Europos Sąjungos kraštuose, todėl manau, kad teikiama pataisa gina darbuotojų teisę, o mūsų, kaip Seimo narių, priedermė ginti silpnesniojo teisę, nes darbuotojo galimybė pasirinkti, apsiginti atleidimo atveju yra visada sudėtingesnė. Todėl kviečiu visus pritarti teikiamai įstatymo pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat ir komiteto pranešėjas norėtų. Prašom.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šiame 29 straipsnyje mes keičiame 130 straipsnio 7 dalį, tai yra pagrindinis keitimas. O 1 dalis, kurią papildome „pasirašytinai, atsirado po darbo grupės kreipimosi į Aukščiausiąjį Teismą. Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs visas Darbo kodekso pastabas, pateikė keletą pasiūlymų, ką reikėtų padaryti. Sprendžiant teismines bylas buvo padaryta išvada, kai dėl to dažnai prasideda ginčai, nuo kada skaičiuoti, suteikė, nesuteikė… Todėl, kad kiltų mažiau ginčų, darbo grupė atsižvelgė į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos pastabas ir įrašė šitą „pasirašytinai. Noriu vėl atkreipti dėmesį. Trišalė taryba svarstė. Jokių pastabų nei darbdaviai, nei profesinės sąjungos šiam straipsniui neturėjo. (Balsai salėje) Nereikia skaityti Darbo kodekso vieno straipsnio, reikia skaityti visus straipsnius. Ir tada… Nes Jonas kalbėjo, pavyzdžiui…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau baigėte pristatymą, o dabar pasiduodate replikoms iš salės.
A.SYSAS. Ne, buvo kalbama apie išeitinės terminus… Nieko šitas straipsnis nekeičia. Visos šios pastabos, visi pakeitimai niekur nekeičia nei išeitinių dydžių, nei terminų. Todėl kalbėkime apie tai, kas parašyta kodekse, ir kas keičiama. Todėl komitetas ir siūlo pritarti komisijos ir Trišalės tarybos pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Išties, gerbiamasis pranešėjau, jūs teisus, kai sakote, kad šiame straipsnyje yra du savarankiški pasiūlymai, bet dabar balsuojame ne dėl pasiūlymų, o dėl priėmimo pastraipsniui. Taigi dėl viso straipsnio, neskaidydami jo, turime išsakyti savo nuomonę. Prašom, kolegos, tai padaryti balsavimu. Primenu, balsuojame dėl įstatymo 29 straipsnio.
Užsiregistravo 73. Balsavimo rezultatai: 51 – už, 7 – prieš, 13 susilaikė. Straipsnis priimtas. Judame į priekį. Toliau priėmimas pastraipsniui. 30 straipsnis.
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 31 straipsnis. Ar galime 31 straipsnį priimti?
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 32 straipsnis.
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 33 straipsnis.
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 34 straipsnis.
A.SYSAS. Yra Teisės departamento tokia pat kaip ir prieš tai pastaba, tai yra dėl rašymo technikos. Tai yra du su prim ženklu. Todėl siūlome pagal Teisės departamento pastabas kitaip suredaguoti.
PIRMININKAS. Taip, bet kaip aš matau, taip pat yra dar ir kita Teisės departamento pastaba, kuriai jūs nepritarėte. Penktoji, ar ne?
A.SYSAS. Tuoj pasakysime. Taip, galiu paaiškinti, kodėl nepritarta penktai pastabai. 141 straipsnis reglamentuoja atsiskaitymo tvarką su darbuotoju, kai jis nutraukia darbo santykius. 207 straipsnis reglamentuoja atsiskaitymą su darbuotoju, kai jis dirba. Todėl mes manome, kad negalima sugretinti šių straipsnių, arba vienodai traktuoti, nes vienu atveju tai yra visiškas nutraukimas darbo santykių su buvusia darbo vieta ir su darbdaviu, o 207, t.y. nuolatinis besitęsiantis procesas, ir ten yra šiek tiek kitokia tvarka. Gali būti ir kolektyvinėje sutartyje numatytos kitokios datos ir terminai.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Ar J.Čekuolis dėl šio straipsnio? Prašom.
J.ČEKUOLIS. Gerbiamieji kolegos, Darbo kodekso 141 straipsnis numato darbdavio pareigą visiškai atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar sutartimis nėra numatyta kitaip. Yra teikiamas siūlymas, jog tais atvejais, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Mano požiūriu (prašau paklausyti, kolegos) toks siūlymas diskriminuoja kitus darbdavio arba įmonės kreditorius. Jis priverstų darbdavį mokėti darbo užmokestį už neatliekamą darbą, nustatytų neproporcingą bausmę darbdaviui, neatsižvelgiant į įsiskolinimo darbuotojui dydį. Galima paklausti: ką daryti? Ogi siūlau ir manau, kad galiojantis sutarčių įgyvendinimo ir žalos išsiieškojimo mechanizmų sistema visiškai užtikrina darbuotojo galimybes drauge su kitais įmonės kreditoriais patenkinti savo reikalavimus. Todėl kviečiu balsuoti prieš teikiamą Darbo kodekso 141 straipsnio papildymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kita nuomonė – R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto manyčiau, kad Seimas turėtų atsižvelgti į bendruosius principus. Šiuo atveju darbuotojas iš tikrųjų yra silpnesnioji grandis, mėginanti atgauti kokius nors finansinius ar kitus resursus iš darbdavio. Todėl faktiškai jo gynyba įstatyme turėtų būti didesnė. Visos kitos institucijos (tiek kreditoriai, tiek kiti) turi gana daug svertų apginti savo teises, ir finansinių, ir juridinių, ir teisinių, ir advokatų, ir t.t. Šiuo atveju, aš manau, nėra tikrai didelio nusižengimo verslui, kitiems, tiesiog užtikrinamos darbuotojo teisės. Žmogus jausis… jo saugumas darbe mums irgi yra svarbus, nes, tik saugiai darbe jausdamasis, žmogus gali sukurti gerą produktą ir pridėtinę vertę.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, turime balsuoti dėl šio straipsnio. Gerbiamasis kolega Sysai, jūs jau išsakėte. Manau, argumentai tikrai buvo ir vienos, ir kitos pusės išdėstyti. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad komitetas siūlo į vieną pastabą atsižvelgti, o kitą Teisės departamento pastabą neatsižvelgti. Taigi dabar balsuojame dėl to, ar pritarti straipsniui su komiteto siūlymu iš dalies atsižvelgti į Teisės departamento išvadas dėl 34 straipsnio… teikiamo pasiūlymo pakeisti atitinkamai 141 straipsnį. Prašau balsuoti.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 78 Seimo nariai. Už – 66, prieš – 5, susilaikė 4. Straipsnis priimtas.
Judame į priekį. 35 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
36 straipsnis.
A.SYSAS. Nebuvo pastabų.
PIRMININKAS. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.
37 straipsnis. Ar galime priimti?
A.SYSAS. Nebuvo pastabų.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų, priimtas. 38 straipsnis. Ar galime priimti?
A.SYSAS. Nebuvo pastabų.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų, priimtas. 39 straipsnis. Ar galime priimti?
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.
40 straipsnis.
A.SYSAS. Buvo, bet Jonas atsiėmė.
PIRMININKAS. J.Čekuolis. Motyvai už.
J.ČEKUOLIS. Tiesiog tam, kad komiteto pirmininkas ir kiti kolegos negalvotų, jog vien tik prieštarauju, noriu pasveikinti su šiuo straipsniu, nes dabar viršvalandinis darbas, jo galimybės galės būti numatytos ir kolektyvinėje sutartyje, apie ką mes, liberalai, kalbėjome jau daug metų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Štai koks optimizmo protrūkis. Ar galime priimti 40 straipsnį? Nėra prieštaravimų, priimtas bendru sutarimu.
41 straipsnis. Ar galime priimti?
A.SYSAS. Nebuvo pastabų. Galėtų ponas J.Čekuolis irgi paremti.
PIRMININKAS. Gal, taupydami laiką, to nedarykime. Ačiū. 41 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.
42 straipsnis.
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų, priimtas. 43 straipsnis.
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų, priimtas. 44 straipsnis.
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų, priimtas. 45 straipsnis.
A.SYSAS. Nebuvo pastabų.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų, priimtas. Po truputį judame prie pabaigos. 46 straipsnis.
A.SYSAS. Nebuvo pastabų.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų, galime priimti? Priimtas. 47 straipsnis. Ar galime priimti?
A.SYSAS. Nebuvo pastabų.
PIRMININKAS. Pastabų nėra. Priimtas. 48 straipsnis. Ar galime priimti?
A.SYSAS. Nebuvo pastabų.
PIRMININKAS. Pastabų nėra. Priimtas. 49 straipsnis. Ar galime priimti?
A.SYSAS. Yra Teisės departamento pastaba, mes jai pritariame, kad tai yra individualus darbo ginčas, nes yra kolektyviniai darbo ginčai, todėl mes sutinkame.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galime priimti 49 straipsnį su Teisės departamento pastaba? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 50 straipsnis.
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Pastabų nėra. 50 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
51 straipsnis. Ar galime priimti?
A.SYSAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Ko gero, jau visas, ar ne?
A.SYSAS. Daugiau nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
A.SYSAS. Iš viso 56.
PIRMININKAS. Jeigu nėra pastabų, nėra prasmės jums likti tribūnoje.
A.SYSAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Taupau jūsų ištvermę. Ačiū. 51 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
52 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
53 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
54 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
55 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Paskutinis – 56 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Darbo kodekso Nr.XP-450 pakeitimo įstatymo pakeitimo priėmimo.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 84 Seimo nariai. Už – 76, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 5 klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-315. Priėmimas. Z.Mikutį, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją, kviečiu į tribūną.
Z.MIKUTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl šito įstatymo jokių pasiūlymų ir pataisų nebuvo gauta.
PIRMININKAS. Ačiū už referavimą. Kolegos, priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Ar kolega E.Žakaris nori kalbėti dėl šio įstatymo? Dėl 1 straipsnio.
E.ŽAKARIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau atkreipti dėmesį, nors šitas įstatymas, šie pakeitimai yra siejami su Socialinės integracijos įstatymu, tačiau yra pabloginama žmonių padėtis, t.y. Socialinės integracijos įstatymas sako, kad neįgalumo lygis nustatomas tik žmonėms iki senatvės pensijos amžiaus. Vadinasi, žmogus iki senatvės pensijos amžiaus gali tapti arba visiškai nedarbingas, arba iš dalies darbingas, o kai jis sulauks senatvės amžiaus, jis jau neturės teisės į lengvatas, jos atsiranda tik sulaukus 85 metų. Aš manau, kad negalima taip diskriminuoti žmonių. Ten yra numatyta dėl specialiųjų poreikių, kad gali suteikti. Tačiau specialieji poreikiai iki šiol taip pat buvo ir buvo suteikiamos lengvatos žmonėms, kurie neturėjo invalidumo. Taigi aš pasisakau prieš tokią formuluotę.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Sysas. Prašau.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Ne todėl, kad aš norėčiau pritarti šitam įstatymui, nes dėl jo galima šiek tiek diskutuoti, tiesiog kolega E.Žakaris truputį suklydo. Transporto lengvatų įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas nustato lengvatas važiuoti transportu sausio 13-osios agresijos metu nukentėjusiems žmonėms. Mano pozicija buvo svarstant komitete… nes mes pakeitėme išmokas, kurias mokame nukentėjusiųjų grupei, ir man atrodė keista, kad mes dar siūlome padidinti jiems ir transporto lengvatas, nors anksčiau mes labai sunkiai jas sumažinome kitoms žmonių kategorijoms, ir netgi kai kurių neįgaliųjų kategorijoms mes tas lengvatas panaikinome.
Taigi pasisakiau tik todėl, kad būtų teisingai suprasta, kad šitas įstatymas reglamentuoja šiek tiek kitus dalykus, tai yra transporto lengvatą Nepriklausomybės gynėjų šeimų nariams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos.
PIRMININKAS. Kolegos, primenu, kad čia buvo kalbos dėl balsavimo motyvų svarstant 1 straipsnį. Tas 1 straipsnis ir apibrėžia šituos dalykus. Taigi, kolegos, neišvengsime balsavimo. Prašau balsavimu išsakyti, ar priimame įstatymo 1 straipsnį?
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Už – 70, prieš nėra, susilaikė 6. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Jis faktiškai tik pakeičia terminus. Ar galime priimti 2 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
3 straipsnis susijęs su įstatymo įsigaliojimo terminais. Ar galime priimti 3 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Aš suprantu, kad kolega E.Žakaris dėl viso įstatymo norėtų kalbėti, baigus priėmimą pastraipsniui. Prašom, žodis jums.
E.ŽAKARIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Galbūt nemokėjau išaiškinti, nes lyg ir yra tokia nekalta formuluotė, kad tai suderinama su Socialinės integracijos įstatymu, bet dar kartą noriu pabrėžti, kad Socialinės integracijos įstatyme yra labai aiški formuluotė: neįgalumo lygis nustatomas tik darbingo amžiaus žmonėms. Vadinasi, žmogus, tapęs senatvės pensininku, nors jo fizinė būklė bus tokia pat, kaip ir darbingo amžiaus, tai yra jis galėtų gauti invalidumą, bet jis jo negaus ir praras lengvatas. Jas galės gauti tik sulaukęs 85 metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Taigi, kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, kurio projekto Nr.XP-315, priėmimo.
Užsiregistravo 81. Už – 68, prieš – 1, susilaikė 12. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 6 klausimas… Salėje šurmulys. Klausimas Nr.XP-259. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną Informacinės visuomenės plėtros komiteto pranešėją V.Grubliauską. Ruošiasi papildomo komiteto pranešėjas A.Ivanauskas.
V.GRUBLIAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mūsų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu svarstant įstatymo „Dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Izraelio Valstybės bendradarbiavimo susitarimo dėl civilinės pasaulinės palydovinės navigacinės sistemos (GNSS) ratifikavimo projektą. Komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam projektui. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Kitų nuomonių komiteto nariai nepateikė. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas buvo Užsienio reikalų komitetas. Kolegą A.Ivanauską kviečiu pateikti komiteto išvadą.
A.IVANAUSKAS. Laba diena, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada dėl įstatymo „Dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Izraelio Valstybės bendradarbiavimo susitarimo dėl civilinės pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) ratifikavimo projekto Nr.XP-259. Ekspertų pasiūlymų komitetas negavo. Komitete visi balsavo už. Kitų nuomonių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Išklausėme komitetų išvadas. Pageidaujančių dalyvauti diskusijoje nėra.
Kolegos, ar galime pritarti po svarstymo? Prieštaravimų nėra. Po svarstymo pritarta.
Ar galime pereiti prie priėmimo? Niekas neprieštarauja. Priėmimas. Yra vienas vienintelis straipsnis. Kolegos, norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Prašom balsuojant išsakyti savo nuomonę.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Už – 75, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 7 klausimas – projektas Nr.XP-318. Tai dar vienas įstatymas, susijęs su tarptautinio susitarimo ratifikavimu. Svarstymo stadija. Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Kviečiu į tribūną pranešėją V.Galvoną. Ruošiasi A.Ivanauskas.
V.GALVONAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Vyriausybės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo projekto. Tai yra techninio pobūdžio klausimas, nes Lietuvos Vyriausybė yra pasirašiusi daugelį dvišalių susitarimų, kuriuose yra numatyta, kaip išvengti dvigubo apmokestinimo. Yra tik Teisės departamento išvada, kad nepritartume, nes jie sako, kad protokolas yra sudėtinė sutarties dalis. Užsienio reikalų komitetas pritarė, o Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu pasisakė už. Atskirųjų nuomonių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiu į tribūną papildomo Užsienio reikalų komiteto pranešėją A.Ivanauską.
A.IVANAUSKAS. Dar kartą sveiki, gerbiamieji. Užsienio reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogytės Vyriausybės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo projekto Nr.XP-318. Posėdyje dalyvavo 8 komiteto nariai ir visi balsavo už. Daugiau pasiūlymų ir pataisų negauta. Kitos komiteto nuomonės nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme komitetų išvadas. Svarstymo stadija. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Ar galime įstatymo projektui po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu.
Ar galėtume, svarstydami šį įstatymą, taikyti ypatingos skubos tvarką, kaip tai yra įprasta priimant tarptautinius susitarimus ratifikuojančius įstatymus? Prieštaravimų nėra. Taikome ypatingą skubą.
Pereiname prie priėmimo stadijos. Yra vienas straipsnis. Dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Kolegos, prašome pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Už – 87, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Dar vienas įstatymo projektas – darbotvarkės 8 klausimas. Jis susijęs su tarptautinės sutarties ratifikavimu, t.y. projektas Nr.XP-257. Svarstymo ir priėmimo stadijos. Pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikia komiteto pirmininkas J.Lionginas. Ruošiasi H.Žukauskas.
J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymo „Dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko steigimo sutarties 1 straipsnio pakeitimo ratifikavimo projektą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Užsienio reikalų komiteto išvadą prašom pateikti H.Žukauską.
H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė įstatymo „Dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko steigimo sutarties 1 straipsnio pakeitimo ratifikavimo projektą ir pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme komitetų išvadas. Svarstymo stadijos metu dalyvauti diskusijoje pageidaujančių nėra. Ar galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu.
Ar Seimas neprieštarautų, kad šį įstatymą svarstydami taikytume ypatingos skubos tvarką? Prieštaravimų nėra. Pritarta dėl tokios tvarkos taikymo bendru sutarimu.
Pereiname prie priėmimo. Yra vienas straipsnis. Ar J.Veselka norėtų kalbėti dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų?
J.VESELKA. Dėl viso.
PIRMININKAS. Dėl viso. Prašom, žodis jums.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mane štai kas netenkina. Žiūriu į dokumentus, pateiktus priimti. Parašyta, kad visi pritaria, bet niekur nerandu, kam jie pritaria. Taigi balsuosime maždaug taip: visi pritariame, bet nežinome, kam pritariame. Aš tokiam balsavimui niekaip negaliu pritarti. Turėjo būti pateikta, kas ten yra keičiama. Dabar dokumentuose nieko nėra. Svarstymo metu kažkas buvo, o dabar nėra. Pasipriešinkime tam aklam balsavimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, išklausytos kalbos dėl balsavimo motyvų. Prašom balsuoti dėl įstatymo, kurio projekto Nr.XP-257, priėmimo. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 83. Balsavimo rezultatai: už – 81, prieš – 2, susilaikiusių nėra. Įstatymas, kurio registracijos Nr.XP-257, priimtas.
Darbotvarkės 9 klausimas, įstatymo registracijos Nr.XP-258. Svarstymo stadijos įstatymas dėl tarptautinės konvencijos protokolo ratifikavimo. Svarstymo stadija. Užsienio reikalų komitetas paskirtas pagrindiniu. Jo paskirtą pranešėją H.Žukauską kviečiu į tribūną, ruošiasi V.Rinkevičius.
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė išvadą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl tolesnio išmetamų sieros teršalų mažinimo ratifikavimo projektą ir jam pritarė: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Kad ponui Juliui būtų aiškiau, aš noriu pasakyti: šiandien mes kalbame apie tai, jog į atmosferą būtų išmetama mažiau sieros ir azoto junginių. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto, papildomo komiteto, pranešėją V.Rinkevičių į tribūną.
V.RINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl tolesnio išmetamų sieros teršalų mažinimo ratifikavimas Lietuvai jokių pasekmių iš esmės neturės, nei finansinių, nei kitokių, nes nuo 1990 m. Lietuvoje išmetamo sieros dioksido, palyginti su 2002 m., sumažėjo penkis kartus, o pagal šį protokolą mums tuo laikotarpiu reikėjo sumažinti 35%. Vadinasi, mes sumažinom penkis kartus dėl pramonės, energetikos ir transporto sektorių, ir kitų dalykų struktūros pokyčių per tuos penkiolika metų. Taigi Aplinkos apsaugos komitetas bendru sutarimu pritarė šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Svarstymo stadijoje išklausėme komiteto išvadas. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Lygiai taip pat nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime pritarti įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Yra tiktai linksėjimai už. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Kolegos, ar neprieštarautumėte, kad taikytume šio įstatymo svarstymo ypatingos skubos tvarką? Nėra prieštaravimų. Pritarta tam bendru sutarimu. Taigi pereiname prie priėmimo. Vienas vienintelis straipsnis. Taigi dėl viso įstatymo projekto proga kalbėti dėl balsavimo motyvų, tačiau, nesant pageidaujančių, prašau, kolegos, pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.XP-258 priėmimo.
Užsiregistravo 79. Už – 78, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas, kurio registracijos Nr.XP-258, priimtas.
Rytinio posėdžio darbotvarkės 10 klausimas – Įstatymo „Dėl Monrealio protokolo dėl medžiagų, ardančių ozono sluoksnį, Londono ir Kopenhagos papildymų bei pataisų ratifikavimo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios projektas, registracijos Nr.XP-62. Svarstymo stadija, kolegos. Pagrindiniu buvo paskirtas Užsienio reikalų komitetas. A.Ažubalį kviečiu į tribūną, ruošiasi V.Martinkaitienė. (Balsai salėje) Išties, galbūt ir nereikės papildomų komitetų išvados, nes yra siūlymas grąžinti tobulinti. Prašau.
A.AŽUBALIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė ir vienbalsiai nutarė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Kadangi tarptautinių sutarčių išlygos ir pareiškimai, o čia būtent tai ir yra, yra tarptautinių sutarčių sudėtinė dalis, todėl komitetas mano, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pati savo nutarimu negali teikti tokio įstatymo pataisos be Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto. Tokiai mūsų išvadai pritarė ir Seimo Teisės departamentas, ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, atstovaujama tuometinės Prezidento patarėjos teisės klausimais Tomos Birmontienės. Taigi siūlome grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Primenu, kad pagal Statutą yra numatyta, jeigu pagrindinis komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti arba atmesti, papildomų komitetų išvados nėra išklausomos ir yra iš karto balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto siūlymui. Taigi tą mes turime padaryti, bet prieš tai proga pasisakyti dėl balsavimo motyvų vienam už, vienam prieš. Norinčių tai daryti nėra. Kolegos, klausčiau gal mes bendru sutarimu galėtume pritarti pagrindinio komiteto siūlymui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti? Nėra manančių kitaip, bendru sutarimu apsispręsta grąžinti įstatymą, kurio registracijos Nr.XP-62, iniciatoriams tobulinti.
Darbotvarkės 11 klausimas, baigus svarstyti šį, yra Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-313. Tai yra alternatyvus anksčiau svarstytam įstatymo projektui. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D.Mikutienę. Primenu, kad buvo padaryta šio klausimo svarstymo pertrauka. Taigi mes grįžtame į tą vietą, kai jau neturėtume dėstyti motyvų, o turėtume dėl šio projekto balsuoti. Bet galbūt, gerbiamoji pranešėja, yra kokių nors naujų aplinkybių, mielai jas išklausysime.
D.MIKUTIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl paties įstatymo turinio jokių naujų aplinkybių nėra, išskyrus tai, kad praėjusį kartą svarstant svarstymo stadijoje opozicijai suabejojus šių nuostatų skaidrumu buvo kreiptasi į Antikorupcijos komisiją. Ši komisija savo ruožtu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybą ir tarnyba gegužės 3 d. atsakė (pacituosiu): „Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos siūlymą, atlikusi Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-313 (alternatyvus) antro varianto antikorupcinį vertinimą, esminių pastabų ir pasiūlymų neturi. Pasirašė direktorius Povilas Malakauskas. Prašyčiau priimti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Dėkoju. Išties pasitikslinome, motyvai svarstant šį įstatymo projektą per priėmimo stadiją nebuvo išsakyti, todėl proga po vieną už arba prieš, netgi po keturis, nes tai yra priėmimo stadija. A.Matulas pirmasis. Prašom, motyvai prieš.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, visų pirma yra keistoka šio įstatymo pateikimo procedūra. Įstatymas yra labai rimtas, šiuo įstatymu yra nustatoma tvarka, kaip bus nustatomos bazinės kompensuojamųjų vaistų kainos ir, mano manymu, šitą projektą turėjo pateikti Vyriausybė, kad mes vis dėto žinotume, kokia Vyriausybės pozicija. Dabar įstatymo projektą pateikė du vienos valdančiosios koalicijos nariai. Tie įstatymų projektai buvo skirtingi, svarstymo metu komitete buvo atsisakyta klausymo procedūros, visiškai nebuvo atsižvelgiama į opozicijos pateiktus siūlymus. Praeitame Sveikatos reikalų komiteto posėdyje sveikatos apsaugos viceministras Rimantas Šadžius apkaltino Seimą tuo, kad dabar auga išlaidos už kompensuojamuosius vaistus ir auga dėl to, jog Seimas vilkina priimti šį įstatymą, o juk šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija būtent ir nustato tas bazines kainas vadovaudamasi sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Vadinasi, galima daryti išvadą, jog ministerija nesusitvarko vien su savo įsakymais. Opozicija siūlė numatyti tam tikrus kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų nustatyta ta kaina, bet vėlgi, kaip sakiau, neaišku, kodėl yra atmesta. Todėl pagal šį įstatymą visa teisė nustatyti sąrašus, bazinę vaistų kainą būtų patikėta Sveikatos apsaugos ministerijai. Ir tai tikrai kelia abejonių, ar šita tvarka bus skaidri, ar ją bus įmanoma sukontroliuoti, todėl mūsų frakcija siūlo nepritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkui. Taip pat motyvus prieš norėtų išsakyti J.Olekas. Žodis jums.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes iš tikrųjų atsisakome savo nustatytos tvarkos ir priežiūros, kuri egzistavo iki šiol galiojančiame įstatyme. Buvo konkrečiai nustatyta, nuo kokio lygio skaičiuojamos bazinės kainos, tai yra minimali kaina plius 5%. Išsiplėtus Europos Sąjungai ir padaugėjus valstybių, iš kurių imamas skaičiavimo pagrindas, galbūt ir buvo tikslinga pakeisti įstatymo projektą, pasirenkant atskiras šalis, tai yra taikoma nustatant vaistų kainas ir kitose šalyse. Tačiau palikus vien tik Vyriausybės nustatytą tvarką ir visą krūvį perkėlus ministerijai, aišku, ministerijai tai bus papildomas krūvis, ir išsaugoti tokias mažas bazines vaistų kainas, kurias mes turėjome, ko gero, bus neįmanoma. Jeigu tai pavyks, tikrai sveikinsime. Todėl aš abejoju, ar galima suteikti tokius įgaliojimus Sveikatos ministerijai, nes iš pateiktų duomenų dabar matyti, kad bus atsisakyta paskutinio žingsnio, kuris buvo suderėtas su farmacinėm kompanijom, ir dar apie 30–40 mln. sumažinti visą sumą, išmokamą už kompensuojamus vaistus. Todėl aš kviečiu nepritarti teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkui. Nėra norinčių pritarti, o kolega R.Dagys nori kalbėti prieš. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, kuo labiau mes koncentruojame sprendimų priėmimą į valstybės pareigūnų, vienaip ar kitaip priklausomų nuo mūsų valdžios institucijų, rankas, tuo didesnį žingsnį darome atgal. Jeigu žiūrėtume prevenciniais, antikorupciniais ir kitais tikslais, kuo viešesnė procedūra ir kuo daugiau reikalavimų įdedame į įstatymus, tuo yra mažesnė galimybė piktnaudžiauti. Kai pareigūnai patys sprendžia, dažnai jie priima įdomius sprendimus. O farmacinės kompanijos daro kartelinius susitarimus, prieš juos labai sunku kovoti. Ir vienintelis būdas kovoti – tai kuo didesnė reglamentacija, kad kuo daugiau būtų barjerų, kuriuos mes turime nugalėti. O kad pareigūnai iš tikrųjų nesuinteresuoti mažinti vaistų kainų, aš įsitikinau. Pavyzdžiui, uždarydami Labdaros ir paramos centrą, mes faktiškai mes atsisakome labdaros vaistų, ir tokių galimybių šiek tiek paveikti vaistų rinką, kad kaina sumažėtų… Čia vėl įsipainioję pareigūnų interesai, kuriuos, manau, ištirs Seime Viešųjų interesų komisija, tai yra vienas iš Sveikatos… patarėjų nori perduoti funkcijas kažkuriai organizacijai, kurioje jis anksčiau dirbo.
Tokių sprendimų gali būti labai daug. Man atrodo, mes turėtume eiti tikslesnio reglamentavimo keliu. Kitokiu būdu nesprendžiama visame pasaulyje, net ir didžiosios valstybės vien tik per personalijas nesugeba apsiginti nuo 7 ar 8 stambių farmacijos kompanijų kainų diktavimo tvarkos. Tai yra didelė problema ne vien tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Mes turėtume matyti tuos pavojus ir padėti mūsų valstybei gintis nuo tokio vaistų diktato, nes farmacijos kompanijos pasiima ne pelną, o viršpelnį.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Daugiu norinčių kalbėti nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-313 – Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimo.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Už – 46, prieš – 20, susilaikė 17. Įstatymas Nr.XP-313 priimtas.
Gerbiamieji kolegos, eilės tvarka svarstome 12 klausimą, bet prieš tai – replika po balsavimo, kolega A.Matulas. Prašau per šoninį mikrofoną.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad valdančioji dauguma tikrai padarė nelabai gerą darbą, nes jau pats įstatymas gali sukelti tam tikrus interesus, todėl mes pasiliekame galimybę kreiptis į Prezidentą, kad jis nepasirašytų šito įstatymo.
PIRMININKAS. Gerai. Supratome. Manau, teisę kreiptis turi Seimo nariai. Replika po balsavimo, J.Olekas. Prašau.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu priminti savo kolegai A.Matului, kad komitete šitai pataisai buvo pritarta tik todėl, kad jis nedalyvavo ir jo kolegė iš jo frakcijos nedalyvavo balsavime. Jeigu būtumėte dalyvavę, ta pataisa nebūtų priimta.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad kalbėjimas, kas būtų, jeigu būtų, nėra perspektyvus. Kolegos, svarstome 12 klausimą – Valstybinės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-248. Priėmimas. Ekonomikos komiteto pranešėją P.Vilką prašau trumpai pristatyti projektą.
P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po Valstybinės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymo Seime buvo gautas vienas pasiūlymas – tai gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos. Ekonomikos komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Siūlau pradėti priėmimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš dar jus prašyčiau likti tribūnoje, nes mes bent jau turėsime progą išklausyti šį siūlymą. Kolegos, du straipsniai. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl šio straipsnio siūlymų nėra gauta. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 1 straipsnis priimtas.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario J.Veselkos siūlymas, kurį ir prašau jus pristatyti. Spustelkite savo mygtuką. Prašau.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, tikrai prašyčiau atkreipti dėmesį. Pagal šituos naujus pakeitimus Ūkio ministerijai ne tik pavedama patvirtinti galutinę pirmojo bloko nutraukimo programą, tai yra fizine prasme, bet ir jai pačiai priimti ir patvirtinti net finansinį, ekonominį pagrindimą – t.y. ir parengti pagrindimą, ir pačiai pasitvirtinti. Jūs žinote, kadangi Europos Sąjunga žada duoti 815 mln. eurų programai su Ignalinos uždarymu, tai apie 3 mlrd. Lt… Ir man labai keista, kad vienai ministerijai, tik paderinus su kai kuriom – Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos, net ne su Finansų ministerija, visus tuos 3 mlrd. ir parengs ir patvirtins pati Ūkio ministerija. Jeigu ministras galvotų šiek tiek plačiau, pats pasiūlytų, kad pačią finansinę programą tvirtintų Vyriausybė, nes tai suteiktų skaidrumo. Tas skaidrumas būtų geriau ir mums Europos Sąjungos akyse, ir patiems viduje sukeltų mažiau abejonių, spėlionių ir visokių įtarimų. Man labai keista, kad šitam pasiūlymui, kad galutinį ekonominį finansinį pagrindimą patvirtintų Vyriausybė, prieštarauja. Todėl aš prašyčiau tuos, kurie supranta, kad skaidrumas šioje srityje labai svarbu, palaikyti mano pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkui. Dar kartą proga išsakyti motyvus, gerbiamasis pranešėjau, komiteto nuomonę, kodėl nepritariate. Iš pradžių išsakysite nuomonę, po to balsuosime, ar gali būti svarstomas siūlymas.
P.VILKAS. Ekonomikos komitetas nepritarė dėl šių motyvų. Kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad Valstybinės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. O ką mes kalbame įstatyme, kad yra Ignalinos atominės elektrinės galutinis eksploatavimo nutraukimo planas, tai yra tik viena iš programos techninio eksploatavimo nutraukimo priemonių. Tai dubliavimas, finansiniai pagrindimai yra numatyti programoje, todėl komitetas tam ir nepritarė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Tam, kad šis siūlymas galėtų būti svarstomas, reikia bent jau 29 Seimo narių pritarimo. Kolegos, prašom išsakyti savo nuomonę balsuojant elektroniniu būdu.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Už – 39. Pakanka.
Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar proga vienam kalbėti už, vienam – prieš dėl šio siūlymo. Prieš balsuojant norinčių buvo. L.Sabutis – motyvai už.
L.SABUTIS. Be jokių abejonių. Visus, kurie iki šiol abejojo, kviečiu pritarti pateiktam siūlymui. Šiuo atveju programa yra ne kokios nors atskiros ministerijos ar Vyriausybės, o visos Lietuvos valstybės programa. Jai atsiskaito Vyriausybė ir kiti pareigūnai.
PIRMININKAS. Dėkoju. V.Karbauskis – kita nuomonė.
V.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitete kolega J.Veselka vis teikė pasiūlymus šiam straipsniui. Dabar likęs tik jo pasiūlymas, kad tvirtinimas būtų Respublikos Vyriausybei ekonomiškai pagrindus. Būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina programą, kurioje ir turi būti ekonominis pagrindimas. Visi srautai ir visa kita jau dingo. Kolega Julius ne iki galo paaiškino savo pataisos esmę, todėl kalbantys už šią pataisą klaidingai suprato esmę. Nepritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome, kad nesupratome, – tokia būtų išvada. Kolegos, nepaisydami to, mes turėsime balsuoti ir išsakyti savo nuomonę. Deja, dėl balsavimo motyvų gali kalbėti po vieną. Čia yra pataisa, o ne visas įstatymo projektas. Taigi balsuodami išsakykime nuomonę, ar pritariame Seimo nario J.Veselkos siūlymui, susijusiam su įstatymo projekto 2 straipsniu.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Už – 38, prieš – 32. (Balsai salėje) Pusės nėra. Susilaikė 10. Pasiūlymui nepritarta.
Taigi dėl 2 straipsnio tokios redakcijos, kokia ji yra, ar būtų norinčių kalbėti prieš balsavimą? Žinoma, kad yra. J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Oi, gerbiamieji, labai keista… Todėl aš visada žiūrėjau kritiškai, kai V.Uspaskichą kaltino dėl SAPARD’o lėšų, dabar dėl dešryčių dalijimosi su Maskva. Dabar suprantu, kad ūkio ministras peržengti tos dalijimosi ribos taip ir nesugeba. Nesuprantu, kam būnant ūkio ministru dirbtinai kelti įtarimus, kai galima pateikti Vyriausybei. Vyriausybė apsvarstytų, išsakytų kritines pastabas ir visas procesas būtų labai švarus. Bet kai taip nenorima, kad būtų kolektyvinis tų 3 milijardų aptarimas, man nesuprantama, todėl siūlau už 2 straipsnį nebalsuoti, balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kad dėl atskirų straipsnių dėl balsavimo motyvų kalbama po vieną. Prašom balsuojant išsakyti savo nuomonę, ar pritariame tokios redakcijos 2 straipsniui, koks yra siūlomas.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Už – 39, prieš – 38, susilaikė 3. Apgailestauju, balsai keliant rankas neskaičiuojami. Konstatuoju, kad 2 straipsnis nepriimtas.
Gal galėčiau paklausti pagrindinio komiteto nuomonės, ką siūlytų daryti šiuo atveju? Galbūt tinkamiausia būtų daryti pertrauką? (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – kolega V.Karbauskis.
V.KARBAUSKIS. Galima. Kadangi yra komiteto pirmininko pavaduotojas, o aš stoviu prie mikrofono, sako, kad komiteto vardu prašome pertraukos.
PIRMININKAS. Su klaustuku ar prašote?
V.KARBAUSKIS. Prašom. Kadangi aš prie mikrofono, tai kad neitų komiteto pirmininko pavaduotojas. Galima taip, ar ne?
PIRMININKAS. Jūs labai malonus. Galima.
V.KARBAUSKIS. Labai ačiū. (Balsas iš salės: Gal galima repliką?)
PIRMININKAS. Iš pradžių apsispręskime dėl to, o replika bus paskui. Kolegos, nepritarus 2 straipsniui, yra pagrindinio Ekonomikos komiteto siūlymas daryti pertrauką. Ar galime tam pritarti? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kas čia dabar vyksta? Jeigu norite pasakyti ką nors prasminga, tai darykite per mikrofoną, o jeigu nenorite, tai šurmuliavimas nieko neduos.
V.MAZURONIS. Aš noriu dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Taip. Kolega V.Mazuronis.
V.MAZURONIS. Kolegos, ar pavaduotojas, ar gerbiamasis V.Karbauskis gali kalbėti komiteto vardu tik vienu atveju: jeigu komitetas tokį sprendimą priima. Jis dabar gali kalbėti tik savo vardu.
PIRMININKAS. Galiu patikslinti, kad pakanka pranešėjo, kuris… (Balsai salėje) Gerbiamais Mazuroni, jūsų, kai kalbėjote, klausėme. Lygiai taip pat, pone Razma, aš prašau jūsų paklausyti. Statutas numato, kad pranešėjo reikalavimu, esant panašiai situacijai kaip dabar, gali būti daroma pertrauka. Pone Vilkai, norime išgirsti jus.
P.VILKAS. Komiteto vardu prašom daryti pertrauką. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto pranešėjas siūlo pertrauką. Nėra tam pritarimo, tačiau, nesant sutarimo, yra balsuojama. Procedūrinis balsavimas. Statuto 158 straipsnis. Kolegos, balsuodami apsisprendžiame. Balsuokime, ar komiteto pranešėjo reikalavimu daroma šio klausimo svarstymo pertrauka.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai. 47 pasisakė už pertrauką, prieš – 36, susilaikė 3. Pertrauka iki artimiausio posėdžio dienos. Statuto 158 straipsnis numato, kad iki galutinio priėmimo dėl viso įstatymo projekto turi būti surengtas dar vienas pagrindinio, kuruojančio komiteto, Ekonomikos komiteto, posėdis ir tada būtų apsispręsta. Pasitiksliname: iki artimiausio posėdžio dienos, tai yra ne iki vakarinio posėdžio, bet, manyčiau, iki antradienio, kai vyks kiti plenariniai posėdžiai.
Dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke, kad dalį pacitavote, bet aš noriu pacituoti antrąją dalį, kad komitetai negalvotų, kad yra laisvi nepaisyti Seimo valios. Noriu pasakyti, kad to paties straipsnio 2 dalis sako, kad po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų straipsnių esmei, ir dėl tų pakeitimų balsuojama. Kadangi 2 straipsnis yra nepriimtas, tai šiai Seimo sprendimo esmei jūsų pasiūlymai negali prieštarauti.
PIRMININKAS. Tai čia pastaba kitam Seimo posėdžiui arba tiesiog įvyksiančiam Ekonomikos komiteto posėdžiui. Supratau, kad repliką po balsavimo norėtų V.Karbauskis. Prašom.
V.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, salėje buvo girdėti replikos, kad balsuojant dėl šio įstatymo socialliberalams yra kažkokia nauda ar ne nauda. Jeigu būtų kokių nors konkrečių to paaiškinimų, būtų malonu juos išgirsti.
Kitas momentas. Aš norėčiau pasakyti, kad įstatymo projektų siūlymams jau yra Vyriausybės pritarimas, tai būkime geri, nesiekime tų dalykų vien su V.Uspaskichu, nes jeigu mes taip visą laiką siesime iš Ūkio ministerijos atėjusius projektus, tai tikrai sprendimo blaiviu protu nepriimsime. Ačiū.
PIRMININKAS. P.Vilkas – taip pat repliką po balsavimo. Kolegos! Pone Vaclovai, jau išsakėte savo nuomonę.
P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš galiu atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad pinigai šiai programai, šiam eksploatacijos nutraukimai nėra kokie nors pinigai iš biudžeto, tai yra donoro pinigai. Ten labai daug ko keisti nelabai ir galėsime. Taigi tas tvirtinimas yra tiktai formalus, tie pinigai iš anksto paskirti, galime gauti ar negauti. Taigi nuo mūsų čia nelabai kas ir priklausys. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dar vienas raundas diskusijų bus komitete. Ar galime taupyti laiką?
J.VESELKA. Aš tikrai trumpą repliką.
PIRMININKAS. Prašom.
J.VESELKA. Kadangi V.Karbauskis sakė, kad socliberalams jokios naudos, tai aš galiu pasakyti. Kai buvo tvirtinama Vyriausybė ir konservatoriai klausė premjero, ar jūs atsakote už visą Vyriausybę, kaip premjeras išsisukinėjo! Tai aš ir matau: labai gerai tuos 3 mlrd. leisti galutiniai patvirtinti Ūkio ministerijai, jeigu ten kažkas įvyks (greičiausiai kažkas įvyks), visi Vyriausybės partneriai lieka švarus, išskyrus Darbo partiją. Štai jums ir nauda.
PIRMININKAS. Replikos yra baigtos. Šio klausimo svarstymas taip pat yra baigtas. Gerbiamieji kolegos, noriu pasiūlyti posėdžiavus daugiau nei dvi valandas padaryti 15 minučių pertrauką. Pertrauka iki 12.30 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Pirmiausia šventas reikalas – registruojamės. Kol kas 29. (Balsai salėje) Persiregistruosime tuoj pat, kai ateis daugiau Seimo narių. Aš tiktai pranešu, kad pagal esamą registraciją mes įstatymų priiminėti negalime. Galime tik pastraipsniui priiminėti. Todėl aš siūlau iškart imtis kompleksinio 17 klausimo, kurio yra svarstymo stadija. Gerbiamasis kolega Sysai! Taigi Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ir visos serijos įstatymų projektai. Pagal registraciją – tai Nr.XP-403(2), po to dar pora: Nr.XP-403 ir Nr.XP-491, ir Nr.XP-492. Pranešėjai: pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – pats pirmininkas A.Sysas, ruošiasi kolega R.Kupčinskas ir kolegė Z.Žvikienė, ir dar viena kolegė I.Degutienė. Taigi prašom, gerbiamasis Algirdai. Nr.XP-403, 491 ir 492, čia yra kompleksiniai. (Balsai salėje) Taip, čia yra pažymėta. Aš sakiau, kad yra keli 403. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad prieš metus Seimas priėmė Socialinės integracijos įstatymą, kuris įsigaliojo liepos 1 d. Tenka labai apgailestauti, kad kiti teisės aktai gana vėlai pateikiami svarstyti ir priimti. Tikėsimės, kad priėmus pagrindinį įstatymą ir kitų įstatymų pataisas bus kuo mažiau nesusipratimų įgyvendinant Socialinės integracijos įstatymą. Taigi jūsų dėmesiui pateiksiu komiteto išvadą dėl Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo, Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.XP-403.
Svarstant komitete buvo pasiūlyta… Pateikimo stadijos metu į jį dar buvo įtraukti ir du kiti įstatymai: Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pakeitimo įstatymo projektai. Komitete svarstymo metu buvo padaryta pertrauka, nes buvo Teisės departamento pastaba, kad būtų pateiktos naujos redakcijos šių įstatymų, nes tiek vieno, tiek kito buvo keičiama daugiau kaip pusę straipsnių. Tai tas ir yra padaryta. Apie juos mes kalbėsime vėliau.
Svarstant šitas pastabas buvo gautos Teisės departamento pastabos, kurioms iš esmės (beveik visoms) pritarėm. Nepritarėm ketvirtai pastabai, kurioje kalbama apie tai, kad našlių ir našlaičių pensijų skyrimo mokėjimo tvarka neturėtų būti taikoma tik po 2005 m. liepos įvyksiantiems draudiminiams įvykiams. Manome, kad vienos rūšies pensiją pakeičiant kitos rūšies pensija teisėti lūkesčiai nebus pažeisti, be to, keičiant įstatymą įgytos teisės turi būti išsaugotos, todėl pensijų nemažinimo taisyklė yra būtina. Taip pat nebuvo pritarta aštuntai pastabai. Mes manome, kad keičiamame įstatyme yra nustatyta, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas netaikomas asmenims, gaunantiems kitų rūšių pensijas ir išmokas. „Profesoriaus emerito išmokos pagal Aukščiausiojo mokslo įstatymą gali būti priskirtos tik sulaukusiems 65 metų asmenims.
Taip pat yra gautos Biudžeto ir finansų komiteto pastabos. Joms yra pritarta. Žmogaus teisių komiteto – iš esmės pritarta. Į Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pastabas irgi atsižvelgta. Kaip sakiau, komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui, patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, teikti naują Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo redakciją ir teikti naują Valstybinių šalpos išmokų įstatymo projekto redakciją. Be to, pasiūlyti Vyriausybei parengti ir pateikti Seimui Darbo kodekso pakeitimo projektą, suderinant atitinkamus jo straipsnius su teikiamuose įstatymo projektuose įtvirtintomis nuostatomis, reglamentuojančiomis invalidų darbą ir su tuo susijusias garantijas, bei sampratomis „nedarbingas, „iš dalies darbingas bei darbingumo lygio nustatymo kriterijais. Už šitą pasiūlymą vienbalsiai pasisakė visas komitetas. Ar man visus?
PIRMININKAS. Siūlau visus, tada bus paprasčiau, nes, kiek supratau, čia esminių pastabų nėra, išskyrus siūlymą Vyriausybei, kurį mes, matyt, įforminsime kaip protokolinį nutarimą, bet pabaigoje. Dabar prašome apie kitus projektus.
A.SYSAS. Projektas Nr.XP-491. Tai būtų atskiras įstatymas, paimtas iš šių pateiktų įstatymų, tai yra Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Komitetas šiam projektui pritarė ir taip pat pritarė Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-492. Ir siūlo Seimui irgi pritarti.
Dabar pristatysiu Ligos ir motinystės socialinio draudimo…
PIRMININKAS. Stop! Čia jau kitas. Šitą vėliau.
A.SYSAS. Gerai, šitą vėliau.
PIRMININKAS. Čia yra 17 kompleksinis klausimas.
A.SYSAS. Gerai, supratau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dabar kviečiu R.Kupčinską – Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Taip pat prašyčiau gerbiamąjį kolegą kalbėti apie visus projektus, kaip ir kolega A.Sysas kalbėjo.
R.KUPČINSKAS. Laba diena, kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritarė teikiamam įstatymo projektui. Mes siūlėme pagrindiniam – Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į priimtą ir įsigaliojusį Šalpos išmokų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr.XP-10137. Į tai buvo atsižvelgta. Kalbant apie visus tuos pateiktus tris įstatymų projektus, tai komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar turėtų kalbėti Z.Žvikienė – Žmogaus teisių komiteto pirmininkė. Aš jos kol kas nematau. Jeigu kolegos neprieštaraus, nes čia pritarta, tai aš tą ir noriu perskaityti. Komiteto sprendimas: pritarti pateiktam įstatymo projektui, čia turima galvoje 403, bet vėliau jis buvo, kaip žinote, padalytas. Ir paskutinioji kalba kolegė I.Degutienė, Šeimos ir vaiko reikalų komisijos vardu. Prašom.
I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui, siūlo atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktus pasiūlymus ir pastabas. Socialinių reikalų ir darbo komitetas į Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pasiūlymus atsižvelgė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, diskusijoje norėtų kalbėti tik vienas Seimo narys E.Žakaris. Prašyčiau jį į tribūną. Prašom, kolega.
E.ŽAKARIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Kaip jau minėjo komiteto pirmininkas, prieš metus, deja, buvo priimtas Socialinės integracijos įstatymas. Gal sudėtinga išaiškinti, kaip praktiškai visi tie dalykai veikia, kai realiai žinai, kas iš to bus. Gal paminėsiu tik porą nuostatų, kad būtų lengviau suprasti. Nedarbingumo lygis pagal Socialinės integracijos įstatymą yra nustatomas tik žmonėms iki senatvės pensijos amžiaus. Aš turiu abejonių, ar ši nuostata atitinka Konstituciją, nes kas bus po to? Vadinasi, žmogui, sulaukusiam senatvės amžiaus, nebus nustatomas nedarbingumo lygis, nors jis jį ir atitiks. Taigi jeigu žmogus norės dirbti, jis nebebus remiamas ir praras teisę į darbą. Ar taip elgiamasi su sveikais žmonėmis?
Tas pats yra (jau šiandien priėmėme) ir dėl lengvatų. Vadinasi, jeigu žmogui iki pensijos liko mėnuo ar kiek, jis turi teisę į lengvatas, jeigu jam atsitiks nelaimė suėjus pensiniam amžiui, jis neturės tokios galimybės. Tas pats su vaistais. Be to, įstatyme yra numatyta, kad žmonėms su judėjimo problemomis yra kompensuojamos transporto išlaidos, tačiau vėlgi tik darbingo amžiaus žmonėms. Vadinasi, jeigu tau suėjo pensinis amžius, tu jau nebevažiuoji arba važiuoji už savo pinigus. Tas pat numatyta skiriant transportą žmonėms su judėjimo problemomis. Transportą gali gauti tik būdamas darbingo amžiaus. Jeigu turi teises, visą gyvenimą važinėjai, tau atsitiko nelaimė, šito irgi negausi.
Aš manyčiau, jog tokiam įstatymui tikrai negalima pritarti. Yra ir daugiau blogesnių punktų. Tarkime, iki 22 metų žmogus, norėdamas gauti pensiją, privalo turėti dviejų mėnesių stažą. O jeigu jaunas žmogus mokėsi, arba, tarkime, visą laiką gydėsi, bet dar negalėjo gauti dalinio nedarbingumo, tai suėjus 22 metams jis nepretenduoja į nieką.
Aišku, šis įstatymas yra Socialinės integracijos įstatymo, kurį tikrai reikia taisyti ir galbūt pasidomėti, ar jis atitinka Konstituciją, pasekmė. Šiam įstatymui, kuriame yra įteisinamos žmonių situaciją pabloginančios nuostatos, aš negaliu pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, diskusijoje daugiau užsirašiusių nebuvo, todėl aš siūlyčiau, jeigu kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, tai dėl viso paketo. Sutinkam? Prašom, jeigu kas nori kalbėti. J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, reikia gana rimtai įvertinti gerbiamojo Seimo nario E.Žakario kalbą ir pasiūlymus, nes ši tendencija yra negera tendencija, ir, manyčiau, reikėtų patobulinti tą įstatymą ir tik tada bandyti priimti. Negali būti taip, kad tas pats žmogus, viena koja peržengęs kažkokią liniją, tampa žmogumi, kuris socialiai praranda daugumą garantijų. Manau, kad tokiam įstatymui pritarti negalima.
PIRMININKAS. A.Sysas. Kita nuomonė. Prašom, kolega.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes šiandien priimame lydimuosius įstatymus, kuriuos reikia suderinti su pagrindiniu įstatymu. Aš visiškai sutinku su kolega E.Žakariu, kad galbūt Socialinės integracijos įstatymas nėra visiškai tobulas ir įvairiai gali būti traktuojamas, nes dar net ne visi įstatymų lydimieji aktai yra parengti. Aš norėčiau jums priminti Piniginės socialinės paramos įstatymą, kai irgi buvo siūloma jį atidėti ir kažką taisyti nežinant, kaip jis veiks. Mano pasiūlymas (ir aš tą pasakiau ir kolegai), kad reikia ne atidėti jo įgyvendinimą, t.y. liepos 1 d., o pradėti jį taikyti ir žiūrėti, kokie yra trūkumai, o jų tikrai gali atsirasti ir turbūt atsiras, ir juos greitai taisyti. Jeigu reikia, netaikyti Statuto normų, nes tiek įstatymas Nr.XP-403 ir nuo jo atskirti Socialinio draudimo pensijų ir Šalpos išmokų įstatymai, tiek dar keturi įstatymų paketai yra tik derinimas nuostatų, kurios vartojamos Socialinės integracijos įstatyme. Tai yra vietoj pirmos invalidumo grupės, antros invalidumo grupės ir trečios vartojami terminai darbingas, iš dalies darbingas arba nedarbingas. Terminų vartojimas. Iš esmės yra toks derinimas. Todėl, kolegos, aš kviečiu pritarti. O jeigu reikia taisyti, grįšime taisyti Socialinės integracijos įstatymą. Šių įstatymų taisyti nereikės, nes pagrindinis, bazinis, priimtas jau prieš metus.
PIRMININKAS. Ačiū. Man atrodo, kad kolega komiteto pirmininkas logiškai paaiškino, bet dar nori žodį tarti ir G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų į tai, ką pasakė gerbiamasis E.Žakaris, reikia atkreipti dėmesį, bet mane stebina komiteto pirmininko A.Syso pozicija – greitai priimame, po to labai greitai taisysime. Tai gal būkime mieli, suvokime tų žmonių, ypač su negalia, situaciją, padėtį ir neskubėkime, įvertinkime visus argumentus už ir prieš. Tuomet priiminėkime. O dabar išeina tarsi bėgimas ir dar kartą parodo Seimo broko darbą, kad mes priiminėjame, o po mėnesio ar dviejų taisome. Siūlyčiau nepritarti ir galbūt komiteto pirmininkas galėtų pats pasiūlyti daryti pertrauką ir įvertinus visus pateiktus siūlymus pataisyti šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš dar kartą noriu priminti. Mes šiandien nepriiminėjame. Šiandien mes tik pritariame po svarstymo, be to, yra pasiūlymas kreiptis į Vyriausybę, o kai bus priėmimas, tai tam priėmimui galima dar pateikti ir pataisų, o pakeliui eis ir kiti įstatymai. Bet Seimo valia spręsti vienaip ar kitaip. Tai balsuojame dėl visų trijų įstatymų paketo ar dėl kiekvieno atskirai? Dėl visų trijų? (Balsai salėje) Ar dėl kiekvieno atskirai? Dėl visų trijų? Gerai. Mielieji kolegos, primenu, kad čia yra svarstymo stadija ir yra galimybės dar taisyti ir tobulinti. Taigi prašom susikaupti ir balsuojame dėl viso paketo, t.y. 17 kompleksinio klausimo, aprobavimo po svarstymo. Prašom balsuoti.
Už – 40, prieš – 7 susilaikė, 31. Pritarta. Ačiū. Viskas gerai, nereikia kartoti, nes viskas padaryta sąmoningai. Dabar ar reikia balsuoti, ar pritariam bendru sutarimu? Aš perskaitau komiteto siūlymą: „Pasiūlyti Vyriausybei parengti ir pateikti Seimui Darbo kodekso pakeitimo projektą, suderinti atitinkamus jo straipsnius su teikiamuose įstatymų projektuose (apie juos mes ką tik kalbėjome) įtvirtintomis nuostatomis, reglamentuojančiomis invalidų darbo ir su tuo susijusias garantijas, bei sampratomis „nedarbingas, „iš dalies darbingas bei darbingumo lygio nustatymo kriterijais. Jums tai yra išdalyta. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar reikia?.. Galima? Įrašome į protokolą. (Balsai salėje)
Reikia balsuoti? Prašom. Kompiuteris nenori mūsų klausyti. Gal galime iš tikro bendru sutarimu, nes čia pasiūlymas Vyriausybei? Galime įrašyti į protokolą? Ačiū. Prašom. (Balsas salėje) Minutę! Kompiuteris iš viso nenori klausyti. Dabar, kai kompiuteris pradės veikti, mielieji kolegos, aš siūlau pasitikrinti, kiek mūsų yra. Man atrodo, kad mes turime daugiau negu 70, todėl galėsime imtis 13 kompleksinio bei 14, 15 ir 16 klausimų, nes tai yra priėmimas ir salėje turi būti ne mažiau kaip 71 Seimo narys. Kolegos, kantrybės! Kompiuteris pavargo.
Bet gal kolega E.Žakaris galėtų ateiti ir mums pranešti dėl atmintinų dienų, nes, kiek aš čia žiūriu, kokių nors ypatingų pataisų nėra. (Balsai salėje) Tos, kurios yra, nagrinėsime, bet aš sakau, ypatingų pataisų nėra.
E.ŽAKARIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, svarstymo metu gautas vienas Seimo nario J.Veselkos siūlymas. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas šį siūlymą svarstė ir balsuodamas jam nepritarė. Balsavimo rezultatai: 1 – už, 6 – prieš. Įstatymo projektą siūlome priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Tik dabar, matyt, teks eiti prie šoninio mikrofono. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kas liks protokolui, pasakysime žodžiu. Jokios problemos, kaip kadaise. Gerbiamasis Juliau! Dabar žodis J.Veselkai, kuris turėtų pateikti savo siūlymą. Prašom. Tiktai primenu, kad reikės po to dar surinkti 29 pritariančius, o kol kas J.Veselka pateikia savo siūlymo esmę. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mano siūlymo esmė ta, kad kaip vieną atmintiną dieną įteisintume ir Europos dieną, ir Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo dieną. Kodėl? Jūs pasakysite, kad Vakarų Europoje gegužės 8 diena yra Aukų atminimo diena, o gegužės 9 diena – Europos diena. Kodėl manau, kad mums reikia čia priimti tokį faktą, kuris atspindi Lietuvos realybę? Vis dėlto Hitleris Vakarų Europos valstybėms buvo numatęs satelitinių valstybių statusą, kokį mes turėjome TSRS sąlygomis. Mums, kaip ir buvusioms kitoms TSRS respublikoms, buvo numatytas visai kitoks statusas – jokio valstybingumo, kažkiek germanizuoti (mane taip pat buvo numatę germanizuoti, nes man, kaip vaikui, hitlerininkai davė gerą maisto normą, net tėvams užteko), o maždaug 70% gyventojų arba ištremti, arba sunaikinti.
Antras dalykas. Jeigu nebūtų buvę pergalės tam Didžiajame kare, tada nebūtų ir Kovo 11-osios, mūsų nepriklausomybės. Todėl, manau, mums nereikia mėgdžioti to, kas yra Europoje, o realiai atspindėti savo istorinę realybę ir sutapatinti gegužės 8 ir 9 dienas, gegužės 9 dieną paskelbti Europos ir tų žuvusiųjų atminimo diena, nes be tų žuvusiųjų nebūtų ir šiandieninės Europos. Labai paprastas ir racionalus siūlymas.
Dar viena. Kam minėti du kartus, jeigu ekonomiškiau yra vieną dieną kartu paminėti, nes tai neatskiriami dalykai. Štai mano paprastas pasiūlymas. Nors Seimo Pirmininkas pavadino nereikšmingu, bet, manau, labai reikšmingas.
PIRMININKAS. Nusileidžiu, bet nepaisant abiejų mūsų pareiškimų vis tiek reikės dar 29 remiančių balsų, kad mes nagrinėtume. Taigi pradžioje aš siūlau užsiregistruoti. Tik užsiregistruoti. Patikrinsime, kaip veikia kompiuteris. Prašom, kolegos! Dabar tik registruojamės. Gerbiamosios Seimo narės ir kai kurie Seimo nariai, prašom į savo vietas. Dabar tik registruojamės. Pasitikriname, kiek mūsų yra salėje. (Balsai salėje) Užtenka, 75 yra ir be J.Veselkos. Gerai. Pakartojame registravimą. Kolegos, prašyčiau tai daryti tikrai sąmoningai ir už save, ir patikrinti korteles. Ar kortelė taip įkišta? (Balsai salėje) Ar tuo galu? Dabar, pasirodo, aš likau neužregistruotas. (Balsai salėje) Kolegos, dabar reikia 29 balsų. Ar remiame kolegos J.Veselkos siūlymą, kuriam nepritarė komitetas? Tai yra ar svarstome, o po to jau bus kalbos už, prieš ir t.t. Labai gaila, tiktai 12.
Mielieji kolegos, įstatymas yra vieno straipsnio, tai yra bazinio įstatymo 1 straipsnio kitoks išdėstymas. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo? J.Veselka – dar kartelį. Prašom, kolega.
J.VESELKA. Šalia manęs sėdintys kaimynai mane padrąsino. Sako, ir Leninas labai dažnai būdavo vienas, kiek žinau, ir Hitleris lyg ir 5 metus buvo vienas, kalbėdavo pats su savimi, tai ir aš čia pabandysiu. Vis dėlto, gerbiamieji kolegos, man ta būtinybė pamėgdžioti Vakarų Europą ir neatsižvelgti į savo istorines realijas primena vasalo sindromą. Aš teikiau šį pasiūlymą, nors žinojau, kad jūs tikrai nepritarsite, bet mano tikslas buvo pasižiūrėti, kiek žmonių nenori būti apskritai europiečiais be tautybės, o kiek vis dėlto yra tų, kurie nenori būti nei surusinti, nei suvokietinti, nei sueuropietinti, nori likti mužikais Lietuvos ir žemaičių. Tokie buvome per visą istoriją. Dabar pamačiau, kad dauguma nori tapti europiečiais be tautybės, t.y. danų kiaulių augintojais. Ką gi, linkiu sėkmės!
PIRMININKAS. Kodėl išskiriami tik šitie? Kolegos, dėmesio! Dabar prašom registruotis. Balsuojame dėl viso Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 82. Už – 72, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. Ačiū.
Kolegos, dabar yra antrasis klausimas iš to paketo – Seimo nutarimo pripažinimas netekusiu galios, nes ką tiktai mes vieną atitinkamą datą įrašėme į įstatymą. Ar yra būtina kam nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. D.Mikutienė.
D.MIKUTIENĖ. Ačiū, pirmininke. Jūs, drįstu pasakyti, manęs nepastebėjote. Aš ne dėl šio klausimo. Aš noriu pranešti Seimo plenariniam posėdyje apie 30 Seimo narių iniciatyvą dėl Seimo laikinosios komisijos politikų viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumo požymiams Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės SAPARD 2004 m. išlaidų ataskaitų patvirtinimo valstybinio audito ataskaitoje ištirti sudarymo.
PIRMININKAS. Sveikinu – dar viena komisija.
Bet dabar dar kartą prašyčiau grįžti prie nagrinėjamų klausimų. Kadangi niekas nenori kalbėti, kviečiu registruotis ir balsuoti. Priimam Seimo nutarimą dėl Seimo nutarimo „Dėl gegužės 15-osios – Steigiamojo Seimo susirinkimo dienos pripažinimo netekusiu galios. Tai darom, nes yra patikslintas įstatymas. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 74, už – 71, 2 susilaikė. Nutarimas priimtas.
Ar kolega E.Žakaris dar pageidautų trečiuoju klausimu, t.y. dėl valstybės vėliavos, ateiti į tribūną? Man atrodo, ten pastabų nėra. Gerai, ačiū.
Mielieji kolegos, trečiasis paketo projektas – tai Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 10 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Čia irgi yra tiktai vienas straipsnis, arba bazinio įstatymo 10 straipsnio papildymas ir pakeitimas.
Nematau, kad kas nors norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galim iškart priimti? Galim. Ačiū. Tai prašom pasiruošti. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 10 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 76. Už – 70, 5 susilaikė, įstatymas priimtas.
Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-180* (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, dabar darbotvarkės 14 punktas, t.y. Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Projekto registracijos Nr.XP-180. Priėmimo stadija. Į tribūną kviečiu L.Sabutį, jis kalbės pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Prašom, kolega. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas V.Muntianas.
L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, po pateikimo svarstymo metu papildymų negauta. Sakyčiau, tik teisinės technikos požiūriu papildomas Vyriausybės įstatymo 22 straipsnis, nes dėl Vyriausybės atstovų yra kitas įstatymas. Tame įstatyme yra įrašyta, jog Vyriausybės atstovo tarnybos veiklos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Tai tokią pat normą siūlome įrašyti ir Vyriausybės įstatyme. Pasiūlymų negauta. Komitete sutarta vienbalsiai teikti ir prašyti balsuoti.
PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Ačiū. Turime tiktai vieną straipsnį, tai galime iš karto svarstyti viso įstatymo priėmimo klausimą. Ar yra nuomonių prieš, nuomonių už? Nėra norinčių kalbėti dėl įstatymo projekto. Tuomet prašom balsuoti ir balsavimu išreikšti savo poziciją dėl įstatymo priėmimo. Prašome balsuoti. (Balsai salėje)
Gerbiamieji, balsavimas negalioja. (Balsai salėje) Iš tikrųjų nėra 71 Seimo nario. Taip, prašau. (Balsai salėje) Dar kartą noriu paprašyti. Prašom registruotis. Prašom paskubėti registruotis. Ačiū. Tuomet dar kartą prašau susikaupti, dar kartą balsuosim dėl įstatymo projekto priėmimo. Prašome balsuoti.
Už – 77, prieš nebuvo, susilaikė vienas. Įstatymas priimtas.
Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo projektas Nr.XP-333(2*)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo projektas Nr.XP-333. Pranešėjas – J.Čekuolis. Prašom. Priėmimo stadija.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju, mielieji kolegos. Po svarstymo stadijos įstatymo projektui gautos dvi pataisos, kurių autorius – Seimo narys, komiteto pirmininkas A.Sysas. Komitetas jo teikiamas pataisas priėmė. Kitų pasiūlymų negauta. Kviečiame pradėti įstatymo projekto priėmimą pastraipsniui.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji, visiems pasiūlymams… Ačiū. Tuomet prašom pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio siūlymų nebuvo. Ar yra prieštaravimų? Nėra. Pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ar yra prieštaravimų? Nėra. Pritarta. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ar yra prieštaravimų? Nėra. Pritarta. Dėl 4 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario A.Syso siūlymas. Prašom pateikti savo siūlymą.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Mano yra du pasiūlymai – 5 straipsnio 1 daliai ir 5 straipsnio 2 daliai. Tai dabar pirmąjį, ko gero…
PIRMININKAS. Prašom.
A.SYSAS. Aš siūlau, kad įstatyme pasiūlytus žodžius „užsakovas, priimantis darbuotoją iš kitos valstybės pakeistume žodžiais „darbdavys, siunčiantis darbuotoją. Aš argumentuoju tai tuo, kad bet kokiu atveju čia mes kalbame apie darbuotojus, kurie atvyks į Lietuvą ir čia atliks tam tikrus darbus. Bet ar tai būtų lietuvis darbdavys, siunčiantis darbuotoją į užsienį, ar užsienietis darbdavys, jis visada yra atsakingas už savo darbuotoją. Ne tas asmuo, kuris priima ten ir suteikia darbo vietą, bet jeigu aš įsidarbinu pas kažkokį darbdavį, tai jis ir yra pagrindinis tiek darbo užmokesčio mokėtojas, tiek tam tikrų sąlygų sudarytojas. Todėl būtų teisingiau įrašyti „darbdavys, siunčiantis darbuotoją į Lietuvos teritoriją ir t.t.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, komitetas šiam pasiūlymui pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti pasiūlymui? Nėra prieštaravimų? Jeigu nėra prieštaravimų, tai prašom dėl 2 dalies pasiūlymo. Prašom.
A.SYSAS. Prašau pritarti mano siūlymui 2 dalyje įrašyti žodžius „tačiau ne trumpiau už darbuotojo komandiruotes Lietuvos Respublikoje trukmę. Šioje dalyje kalbama apie tai, kad turi būti saugomi dokumentai. Yra logiška, pavyzdžiui, jeigu atsiųstas į Lietuvą dirbti žmogus patirtų kokį nors nelaimingą atsitikimą, traumą ar dar ką nors, tai tie dokumentai, kad jis čia ne pats atvažiavo, o jį siuntė, turi išlikti, todėl yra pasiūlymas, kad tie dokumentai, siunčiami darbdavio, būtų saugomi iki tos komandiruotės pabaigos Lietuvoje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, pagrindinis komitetas šiam pasiūlymui taip pat pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti tam pasiūlymui? Nėra prieštaravimų? Ar galime pritarti įstatymo projekto 5 straipsniui? Nėra prieštaravimų? Ačiū. Pritarta.
Dėl 6 straipsnio jokių pasiūlymų nebuvo. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 7 straipsnio. Nėra prieštaravimų? Pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto priėmimo. Yra nuomonių prieš, už? Nėra. Taigi prašom, gerbiamieji, balsuoti dėl Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo projekto priėmimo. Prašom balsuoti.
Ačiū. Už balsavo 76, prieš nebuvo, susilaikė 1, įstatymas priimtas.
Kitas darbotvarkės 1–16 klausimas – įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėse projektas, registracijos Nr.XP-336(2). Svarstymo stadija ir priėmimas. Pranešėjas – A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo jokių pastabų negauta. Siūlau priimti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 1 straipsnio. Jokių pasiūlymų nėra, prieštaravimų nėra, pritarta.
Dėl 2 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 3 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 4 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 5 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 6 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 7 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta.
Dėl 8 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 9 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 10 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta.
Dėl 11 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 12 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 13 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta.
Dėl 14 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 15 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 16 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 17 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 18 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 19 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta.
Dėl 20 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 21 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 22 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta.
Dėl 23 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 24 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 25 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta.
Dėl 26 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 27 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 28 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta.
Dėl 29 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 30 straipsnio. Pritarta.
Dėl 31 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 32 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 33 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta.
Dėl 34 straipsnio. Prieštaravimų nėra. Pritarta.
Ir dėl viso įstatymo projekto nuomonių už ir prieš nėra. Prašom balsuodami apsispręsti dėl viso įstatymo projekto. Prašom balsuoti.
Ačiū. Už balsavo 78, prieš nėra, susilaikė 2, įstatymas priimtas.
Kitas darbotvarkės 1-18 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-449(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas A.Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nesistebėkite, aš ne specialiai visą dieną prieš jus stoviu. Paprasčiausiai tai rodo, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas labai daug ir efektyviai dirba ir pateikia daug įstatymų. Taigi nekartosiu šio įstatymo ilgo pavadinimo. Šis įstatymas – tai dar vienas iš įstatymų, kuriuos reikia suderinti su socialinės integracijos įstatymais, apie tai jau mes kalbėjome prieš tai.
Yra gautos Teisės departamento pastabos. Siūlome pirmai pastabai nepritarti. Tai pastaba dėl to, kada laikyti nelaimingą atsitikimą, susijusį su darbu, būtent iš darbo ir į darbą. Gauta Šeimos ir vaiko reikalų komisijos išvada. Jai pritarta ir bendru sutarimu komitetas pritarė. Kviečiu pritarti įstatymo projektui Nr.XP-449. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Registracijos Nr.XP-449, jeigu kas nežino, L.Sabutis nežino. Prašom. A.Matulas, Sveikatos reikalų komitetas. Prašom.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė šį įstatymo paketą ir vienbalsiai jam pritarė. Noriu priminti, kad šis įstatymo paketas irgi priimamas dėl to, kad nuo liepos 1 d. pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą reorganizuojamos invalidumo nustatymo įstaigos ir nustatymo tvarka. Šis įstatymo paketas turėjo būti pateiktas praeitų metų rugsėjo 1 dieną. Kaip matote, Vyriausybė vėluoja. Todėl, matyt, reikėtų pritarti ir skubos tvarkai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome R.Baškienę, Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkę. Prašom.
R.BAŠKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mieli kolegos, Šeimos ir vaiko reikalų komisija taip pat svarstė minėtą įstatymo projektą, išreiškė būtinybę suderinti šio įstatymo projekto nuostatas su Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis. Šeimos ir vaiko reikalų komisija siūlė pagrindiniam komitetui atkreipti dėmesį į Teisės departamento pateiktą antrą pastabą ir nepritarti pirmai pastabai, nes manome, kad draudiminiu įvykiu turi būti pripažįstami nelaimingi atsitikimai, kurie įvyko prieš apdraustąjį panaudojus smurtą, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą arba iš darbo. Komitetas atkreipė dėmesį į mūsų siūlymą ir Šeimos ir vaiko reikalų komisija iš esmės projektui siūlo pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose užsirašęs tiktai vienas Seimo narys. Prašom, E.Žakaris. Prašom.
E.ŽAKARIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Aš gal pabandysiu konkrečiu atveju kalbėti, nes bus lengviau įrodyti. Tikrai labai agituosiu, kad šiuo klausimu būtų padaryta pertrauka. Dabar pagal šį įstatymą ką reiškia profesinė reabilitacija? Jeigu žmogus dirba kokioje nors darbovietėje ir jam kyla kokių nors fizinių problemų, ištinka negalia, jis kreipiasi į specialistus ir yra siunčiamas į profesinės reabilitacijos centrą atlikti programą iki 180 dienų. Žmogus turi darbo vietą, Darbo kodeksas, žinote, numato 120 dienų, 180 dienų nenumato. Žmogui tada kyla klausimas – ar saugoti darbo vietą iš paskutiniųjų, ar vis dėlto vykti į tą centrą, ten atlikti programą ir po to galbūt nebeturėti darbo? Tai aš manyčiau, kad turėtų būti Darbo kodekso pataisa, nes kiekvienas darbdavys vadovausis Darbo kodeksu. Socialinių reikalų komitetas, kaip girdėjote, pirmininkas pristatė kreipimąsi į Vyriausybę. Aš manyčiau, kad šis įstatymas gali truputėlį palaukti, jis nėra taip glaudžiai susijęs su Socialinės integracijos įstatymu. Jeigu labai greitu laiku ateitų Darbo kodekso pataisa, kuri leistų žmonėms dėl negalios išsaugoti darbo vietą, tai būtų galima vienu metu priimti abu įstatymus. Dėl to labai agituoju padėti žmonėms, kuriems gali kilti problemų išsaugoti darbo vietą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašom apsispręsti balsuodami dėl pritarimo po svarstymo šiam įstatymo projektui. Tai komiteto… Minutėlę. Mes balsuojame už tai, kad pritartume įstatymo projektui po svarstymo. Taip, prašau. A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia yra svarstymo stadija. Niekas netrukdo pateikti pataisas ir pasiūlymus. Bet kai mes svarstėm, negavome jokių pataisų. Todėl aš siūlau pritarti po svarstymo. Niekas netrukdo pateikti pasiūlymų. Aš noriu priminti, kad Darbo kodeksas yra bendrinis dokumentas ir 120 dienų taikoma visiems. Mes negalėtume keisti Darbo kodekso, nes vėl būtų tam tikros išimtys. Tada yra siūlymas čia sutrumpinti iki 120, gal vienas iš variantų yra toks, bet aš manau, kad tai reikėtų diskutuoti komitete. Turi būti užregistruotas pasiūlymas ir iki priėmimo galima pataisyti. Aš prašau pritarti.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Prašom, G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Išties mus stebina toks valdančiosios daugumos, bent jau kai kurių atstovų, nejautrumas ir tiesiog ignoravimas vieno iš kolegų siūlymo. Todėl opozicijos, Tėvynės sąjungos, taip pat Liberalų ir centro frakcijų, vardu mes prašome, kad iki balsavimo pritarti ar ne po svarstymo būtų padaryta pertrauka. Tas prašymas yra opozicinių frakcijų vardu.
PIRMININKAS. Taip. Gerai, darome svarstymo pertrauką. Taip, prašau, ar Seimas pritaria Tėvynės sąjungos ir Liberalų ir centro frakcijų pasiūlymui, prašom balsuoti. Dėl svarstymo pertraukos. Ar pritaria?
Ačiū. Už – 37. Daroma šio įstatymo projekto svarstymo pertrauka.
Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-19 – įstatymo „Dėl paramos mirties atveju 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-401. Pranešėja – V.V.Margevičienė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji kolegos, pristatau jums Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas yra atsižvelgta ir joms pritarta. Taip pat pritarta visiems kitiems pakeitimams. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų ar kitų organizacijų pastabų negauta. Valstybės institucijų ir savivaldybių pastabų negauta. Asmenų, turinčių teisę siūlyti pataisas, pastabų negauta. Seimo komitetas visų narių pritarimu pritarė šio įstatymo dviejų straipsnių pataisoms. Kviečiu balsuoti. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pagrindinis komitetas pritarė visiems pasiūlymams ir įvertino visus pasiūlymus. Prašom apsispręsti balsuojant dėl pritarimo įstatymo projektui po svarstymo. Prašom balsuoti.
Už – 79, prieš nebuvo, niekas nesusilaikė. Pritarta įstatymo projektui po svarstymo.
Kitas darbotvarkės 1-20 klausimas – Transporto veiklos pagrindų įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo trečiuoju skirsniu bei priedu įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-286. Svarstymo stadija. Pranešėjas – V.S.Draugelis, teisės ir teisėtvarkos komitetas.
V.S.DRAUGELIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas į surengtą klausymą buvo pasikvietęs vežėjus, keleivinio transporto atstovus, kitų institucijų atstovus, kurie išreiškė savo pastabas. Papildomi komitetai – Ekonomikos, Europos reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Užsienio reikalų – svarstė, pateikė siūlymus. Teisės ir teisėtvarkos komitetas išanalizavo, patobulino projektą ir siūlo Seimui pritarti po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom V.Škilį Ekonomikos komiteto vardu.
V.ŠKILIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas kovo 24 d. apsvarstė Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Aptarime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai, keleivinio transporto įmonių vadovai. Ekonomikos komiteto nariai bendru sutarimu priėmė sprendimą siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į suinteresuotų juridinių asmenų pateiktus siūlymus bei pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom R.J.Dagys – Europos reikalų komiteto vardu. Ar kas kalbės Europos reikalų komiteto vardu? A.Sadeckas. Prašom.
S.PABEDINSKAS. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kovo 26 d. apsvarstė, buvo atvykę uždarosios akcinės bendrovės, tolimojo keleivinio transporto kompanijos … buvome gavę tokį siūlymą. Daugiau jokių siūlymų negauta, Komisija bendru sutarimu nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į tai, kad jame nurodyti įpareigojimai vežėjams atitiktų Šengeno susitarimo 26 straipsnio nuostatas.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, V.Stankevičius – Užsienio reikalų komiteto vardu.
V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, kolegos, Užsienio reikalų komitetas išnagrinėjo šį klausimą, iš esmės pritarė, bet mūsų komitetas turėjo siūlymą siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir atkreipti dėmesį, ar projektas atitinka Kelių transporto kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Norėčiau informuoti, kad pagrindinis komitetas iš dalies pritarė mūsų siūlymams. Siūlome pritarti įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, noriu jus supažindinti su Europos reikalų komiteto sprendimu svarstomu klausimu: „Pritarti Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo trečiuoju skirsniu bei priedu įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Europos reikalų komitetas.
Prašom. Dėl pritarimo po svarstymo įstatymo projektui nuomonė prieš. Kolega J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, suprantamas Vyriausybės noras kaip nors stabdyti nelegalų užsieniečių pervežimą. Tai krypčiai tikrai, manau, niekas neprieštarautų, bet manau, kad projekto autoriai ir komitetai, pritarę projektui, neįvertino, kad sprendžiant šią problemą norima užkrauti per didelę naštą vežėjams, o ne toms institucijoms, kurios atsakingos už bet kokių nelegalių srautų kontrolę. Aš manau, kad vežėjams tikrai čia užkraunami sudėtingi reikalavimai, žmonės neturi patirties, kaip tuos dokumentus perprasti, tikrinti, pagaliau pames koks keleivis tuos dokumentus, ir čia galima daug tų atvejų vardyti, ir kiekvienu tokiu atveju vežėjui gresia finansinė atsakomybė. Aš manau, kad čia yra tikrai neapgalvotas reikalavimas, bet projektas kritikuotinas ir teisine prasme, nes čia užsimota sukurti tarsi naują procesą, visiškai atskirą kažkokią teiseną, lyg nepakaktų dabar galiojančių kodeksų. Aš manau, kad reikėjo tą procesinę dalį sudėti į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ar palaukti naujo kodekso, kur tie klausimai dar geriau išspręsti. Taigi aš kviečiu atsižvelgti į Ekonomikos komiteto siūlymą ir grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Prašom, nuomonė prieš. Atsiprašau, nuomonė už, J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties norėčiau paraginti visus pritarti teikiamam įstatymo projektui. Taip, tai yra tam tikros papildomos pareigos ir vargas mūsų vairuotojams, tačiau kalbama ne apie tai, kad jie turėtų ištirti, geri ar negeri pasai, kurie yra pateikiami, bet mes žinome, kad pagrindinė problema, kad autotransportu taip pat yra nelegaliai pervežami žmonės, ir į transporto priemones tie žmonės patenka ne be vairuotojų žinios. Tam tikros atsakomybės, tam tikrų įsipareigojimų turėtų imtis ir vežėjai, todėl siūlau pritarti teikiamam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašom apsispręsti balsuojant dėl pritarimo įstatymo projektui po svarstymo. Prašom balsuoti.
Už – 40, prieš – 26, susilaikė 8. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
Darbotvarkės 1-21 klausimas – Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3, 4, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir jo priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-325. Pranešėja – B.Vėsaitė, Ekonomikos komitetas. Svarstymo stadija. Prašom.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, pristatau jums ką tik paminėtą Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo pakeitimo įstatymą. Ekonomikos komitetas svarstė šį įstatymą, priimtas sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Siūlyčiau teigiamai apsispręsti dėl šio projekto, nes Kaunui jis reikalingas kaip oras.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom kalbėti dėl šio klausimo.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kada gi tie lietuviai atsisakys visokių iliuzijų ir pradės gyventi praktinį gyvenimą? Jeigu pamatė tik kokią nors užsienietiškai parašytą kompaniją, tai šimtu procentų jau ji švari, Lietuvai nori padaryti labai daug gero ir reikia besąlygiškai vykdyti tos kompanijos… Kada mes iš šio bekelnystės amžiaus išbrisime? Dabar aš jums noriu pacituoti Seimo Teisės departamento keletą išvadų. Jie rašo (štai trečioji): „Sutartyje nėra numatytos sutartinių įsipareigojimų nevykdymo teisinės pasekmės. Šalių įsipareigojimai sutartyje yra sąlyginiai, o sąlygų vykdymas nėra privalomas. Viena pastaba, kuri sako, kad ši sutartis yra niekinė.
Antra. Griežtai žiūrint, sutarties teksto požiūriu, sutartis tarp Kauno LEZ’o ir tos kompanijos nebuvo patvirtinta. Teisiniu požiūriu ši sutartis nėra patvirtinta.
Toliau. Jeigu žiūrėtume… Dabar mes esame Europos Sąjungos muitų teritorijoje. Ten bus taikomos įvairios lengvatos. Vadinasi, toje zonoje veikiančios įmonės Europos Sąjungoje produkcijos parduoti negalės net sumokėjusios muitus. Jos turės parduoti tik trečiosioms šalims. Ar yra šioje sutartyje ar apskritai kur nors kalbama, ką jie darys, ką jie ten kurs, kur tą produkciją realizuos? Viso to nėra. Yra maždaug toks požiūris: Klaipėdoje veikia laisvoji zona, ten kažkas pastatyta, ta kompanija irgi žada ten investuoti. Bet atsakomybės jokios, įsipareigojimų už nevykdymą jokių. Todėl manau, kad apskritai tam įstatymui būtų galima pritarti tik tada, kai bus sukonkretinta sutartis, ta sutartis parafuota ir matysime konkrečius tų vadinamųjų investuotojų į Lietuvą įsipareigojimus. Šiaip be jokių įsipareigojimų yra vienas jų noras. Ten iš tikrųjų žemės sklypas labai brangus ir jis labai greitai pabrangs tris, keturis, penkis kartus. Ko jie nori? Užmokėti dabartinę kainą, nuo dabartinės kainos sumokėti mokestį 99 metams į priekį ir jų nebelieskime, o kaina ten iš tikrųjų svyruos iki milijono už hektarą. Matote, kokie jų tikslai. Dar jie… Jeigu pirma buvo tik kompanijos ir Vyriausybės atsakomybė, jie dabar jau nori įtraukti ir valdymo bendrovę. Vadinasi, ši kompanija nori kada nors nusimuilinti, atvirai sakant, todėl, manau, yra geri Audito komiteto pasiūlymai ir be šių pasiūlymų… Kol sutartis nebus aiškiai pakoreguota ir parafuota, mes negalime… Todėl prašyčiau daryti šio svarstymo pertrauką, gauti aiškius įsipareigojimus ir tik tada spręsti, ar pataisas priimti, ar ne. Tai daryti prašyčiau frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Gerbiamasis kolega A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas gavo ir svarstė Kauno laisvosios ekonominės zonos steigimo vertinimą, t.y. Valstybės kontrolės išvadą. Valstybės kontrolė savo išvadoje teigia, kad reikia sumažinti Kauno laisvosios ekonominės zonos teritoriją ir numatyti, kad laimėjusi konkursą bendrovė užtikrintų, kad per vienerius metus taptų veikiančia bendrove ir pradėtų investicijas nuo 50 hektarų ploto, taip pat kad būtų numatytos sankcijos už šalių prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą.
Komitetas apsvarstė Valstybės kontrolės ataskaitą. Tuo metu jau buvo Ekonomikos komitete svarstomos ir teikiamos pataisos dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo pakeitimo, iš dalies atitinkančios Valstybės kontrolės išvadą, kad reikėtų panaudoti tokią teritoriją, kokią bendrovė gali panaudoti, tai yra būtų mažinama. Ir išties čia yra jau mažinama teritorija iki 534 hektarų. Kartu prašoma pratęsti nuomos laikotarpį iki 99 metų, tai yra valstybė daro nuolaidas.
Kaip jau minėjo mano kolega J.Veselka, Teisės departamentas dar 2003 metais, paprašytas tuometinio Biudžeto ir finansų komiteto ir atsakydamas į Biudžeto ir finansų komiteto paklausimą, labai neigiamai įvertino šią sutartį ir nurodė, kad investuotojas, 1998 metais laimėjęs konkursą, gali bet kuriuo metu nutraukti sutartį, nes ten nėra jokių įsipareigojimų. Valstybės kontrolė, kaip matote, teigia tą patį.
Audito komitetas kreipėsi į Ūkio ministeriją, kreipėsi į Vyriausybę prašydamas, kad būtų įvertinti įsipareigojimai, kuriuos prisiimtų valdymo bendrovė, Vyriausybei darant nuolaidas, nes neišvengiamai reikia atnaujinti sutartį. Tada buvo pateikta valdymo bendrovės oferta, kurioje buvo iš dalies sukonkretinti kai kurie įsipareigojimai ir buvo nurodyta sąlyga, kad, jeigu Seimas priims įstatymo pakeitimus, tai yra pratęs iki 99 metų ir sumažins tą plotą, tada ofertoje nurodyti siūlymai gali atsidurti sutartyje. Audito komiteto netenkino ofertoje išdėstyti įsipareigojimai. Komitetas dar kartą paprašė Vyriausybės ir Ūkio ministerijos atsakyti ir gavo Ūkio ministerijos atsakymą. Jums buvo išdalytas atsakymas su komiteto siūlymu, protokolinio nutarimo tekstu, kuris buvo pateiktas prieš dvi savaites, kai buvo ketinama šį klausimą svarstyti. Ten buvo parašyta taip: „Manytume, kad Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės bei jos akcininko ofertoje pateikti siūlymai iš esmės užtikrina Valstybės kontrolės 2003 m. (…) 23 d. atlikto Kauno laisvosios ekonominės zonos steigimo veiklos audito ataskaitos rekomendacijų įgyvendinimą. Tikimasi, kad kiti siūlymai bus įvertinti atnaujinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kompanijos AOI sutartį. Todėl Audito komitetas pateikė protokolinį nutarimą. Žinau, tą nutarimą svarstė Ekonomikos komitetas, iš dalies jam pritarė, tik nepritarė 3 punktui, kuris šiek tiek kertasi su 3 straipsnio 2 dalimi, kuriai komitetas prieš tai buvo pritaręs (dar, jeigu galima, porą sekundžių, pirmininke), kad žemės nuomos kaina per visus 99 metus nekinta.
Aš norėčiau trumpai supažindinti su tuo tekstu, kuris bus teikiamas po priėmimo, jeigu Seimas apsispręs priimti šias pataisas dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos. Pirma. Numatyti atnaujinant sutartį, kad AOI įsipareigoja užtikrinti, kad Kauno laisvoji ekonominė zona taptų veikiančia per vienerius metus nuo tos dienos, kai Kauno LEZ’o valdymo bendrovė galės naudoti be kliūčių 50 hektarų žemės sklypą. Kaip žinote, jau perduoti 57 hektarai, bet investuotojas nėra įbedęs kastuvo į tą žemę, nors valstybė parengė ir paklojo išorinius infrastruktūrinius tinklus.
2 punktas. Numatyti aiškius sutarties šalių įsipareigojimus ir jų vykdymo terminus, konkrečias sankcijas už sutarties šalių įsipareigojimų nevykdymą. Pasirašyti pakeistą sutartį iki Kauno LEZ’o valdymo bendrovės ir jos akcininko AOI Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai pateiktos ofertos galiojimo pabaigos. (Balsai salėje) Na, be abejo, asocijuojasi su žodžiu … toks yra pavadinimas. Siūlymai tai yra… Trečiuoju punktu, kuris, minėjau, kertasi su jau Ekonomikos komiteto apsisprendimu, nustatyti periodinę kompensavimo tvarką tais atvejais, kai Kauno LEZ’o valdymo bendrovei iš anksto sumokėjus žemės nuomos mokestį ar jo dalį vėliau padidėja žemės vertė, pagal kurią skaičiuojamas žemės nuomos mokesčio dydis, įpareigoti Kauno LEZ’o valdymo bendrovę atlyginti susidariusį skirtumą tarp sumokėtos žemės nuomos mokesčio ir konkrečių metų realaus nuomos mokesčio. Tokie buvo mūsų, Audito komiteto, siūlymai. Jeigu bus priimtos pataisos, tada tą protokolinį nutarimą prašysime taip pat priimti, nes be sutarties pakeitimo išties būtų sudėtinga kalbėti apie naudą valstybei be valdymo bendrovės įsipareigojimų. Ir reikėtų priminti, kaip buvo svarstyta ir komitete, jog reikėtų pareikalauti atsakomybės iš valdininkų, iš apskrities ir savivaldybės dėl to, kad po pasirašymo žemė atsidūrė privačiose rankose. Dabar iš 534 ha tiktai 57 ha yra valstybinės, kuri perduota, o 500 ha yra privačiose rankose. Tai buvo parduota kaip į rekrūtais belgų konsorciumui. Tad tokie yra Audito komiteto siūlymai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame. Diskusijose nori dalyvauti ir kolegė V.Boreikienė. Prašom.
V.BOREIKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos Seimo nariai. Turbūt niekas kitas taip negadina žmogaus, įmonės, Vyriausybės ir visos šalies reputacijos, kaip prisiimti ir nevykdomi įsipareigojimai. Deja, būtent tokioje negarbingoje ir visiems nenaudingoje padėtyje esame šiandien atsidūrę dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos. Įvertindama visas aplinkybes, šiandien, Seimo nariai, kviečiu Liberalų ir centro frakcijos vardu priimti siūlomus sprendimus dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos. Šiam siūlymui pagrįsti kartu pateiksiu jums ir ekonominius argumentus, kodėl privalome pritarti siūlomam įstatymo projektui.
Pirma, investicijos į Lietuvą kasmet dramatiškai mažėja. Ir jei Vilnius dar gali išnaudoti savo, kaip sostinės, privalumus, tai kitiems Lietuvos regionams išsilaikyti konkurencinėje kovoje yra nepakeliamai sunku. Pradėjęs veikti Kauno mieste, LEZ’as būtų išties unikalus šansas Lietuvai pritraukti papildomų investicijų bei padėti atsigauti visam Kauno regionui. Kitaip tariant, vienas sprendimas padėtų pasiekti dviejų prioritetinių tikslų – investicijų bei ekonominio augimo šalyje ir regiono plėtros.
Antra. Turime pripažinti, kad siūlymas pratęsti žemės nuomos laikotarpį iki 99 metų yra logiškas. Būtent toks ilgalaikės žemės nuomos modelis yra įprastas bei taikomas ir Lietuvos, ir tarptautinėje praktikoje. Kadangi savivaldybė turi visas galimybes kontroliuoti, ar išnuomota žemė naudojama pagal paskirtį, tai, vykdant visas sutarties sąlygas, nėra reikalo nerimauti dėl siūlomo ilgesnio nuomos laikotarpio. Beje, Klaipėdos LEZ’o žemė taipogi išnuomota 99 metų laikotarpiui.
Trečia. Turime galimybę ne žodžiais, o realiais sprendimais pademonstruoti, kad padedame savivaldybėms realizuoti jų plėtros planus, bei netrukdyti joms užtikrinti regiono gyventojų gerovės. LEZ’o veikla padėtų įsidarbinti Kauno regiono gyventojams, padidinti regiono investicinį patrauklumą, juolab kad kartu su kitomis Kaune vykstančiomis permainomis tai sukurtų investicijų sinergijos efektą. Turiu galvoje planuojamus pigius skrydžius į Kauną, numatomus laisvalaikio organizavimo projektus ir kita.
Ketvirta. Įsivaizduokime, kad mes nepritariame šiandien siūlomiems pakeitimams ir Kauno LEZ’o projektas galutinai žlunga. Ar mes pasirengę šiandien atsakyti už sutarties su investuotojais nevykdymą ir padengti jų nuostolius, kaip tai yra numatyta sutartyje? Ar mes turime alternatyvų šios teritorijos vystymo projektui, planui, investuotojams ir lėšoms? Ar turime laiko ir galimybių įsivelti į tarptautinius ginčus? Ar galime sau leisti Europoje pagarsėti kaip sutarčių nevykdanti šalis? Šiandien mūsų pasirinkimas yra apribotas jau priimtų įsipareigojimų, sutarčių, sprendimų, kuriuos mes turime koreguoti atsižvelgdami į šios dienos realijas bei galimybes. Turime arba kaip siūloma keisti sutarties sąlygas, arba pripažinti, kad užbraukiame dešimtmečio įdirbį ir atsiduriame ties nuline padala su ilgalaikiais teisiniais ginčais ir neišmatuojamais nuostoliais.
Penkta. Kadangi sutartis su Belgijos investuotojais sudarė Vyriausybė, neturime suteikti jai preteksto perkelti atsakomybę Seimui ir tuo argumentuoti bei pateisinti sutarties nevykdymą. Seimas turi panaikinti kliūtis investicijoms, jei tokios yra. Jei šiandien siūloma sumažinti nuomojamą plotą ir pailginti nuomos laikotarpį, mes tiesiog privalome tai padaryti, nes sunku būtų rasti įtikinamą argumentą, kodėl turime to nedaryti. Kviečiu jus balsuoti už pateiktus pasiūlymus įpareigojant sutartyje su investuotojais Vyriausybei numatyti tvirtus saugiklius dėl jų įsipareigojimų vykdymo. Esu tikra, kad tik taip galėsime užbaigti jau dešimtmetį trunkančią Kauno LEZ’o neveiklumo istoriją ir ištrinsime šią juodą dėmę Lietuvos investicijų žemėlapyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame V.Boreikienei. Ir dėl kolegos Seimo nario J.Veselkos pasiūlymų, kuriems nepritarė pagrindinis komitetas. Taigi pirmas pasiūlymas, kuriam nepritarta, ir čia yra daugybė pasiūlymų. Bet aš suprantu, kad jie susiveda į vieną turbūt pasiūlymą. Taip? Ir jeigu aš jį teisingai įvardysiu, tai šiuo įstatymu likviduojama Kauno laisvoji ekonominė zona. Taip? Toks pasiūlymas, taip? Ir dėl jo mes turėtume apsispręsti. Teisingai? Tai prašom tuomet… J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kai išgirdau kauniečių tokias ugningas kalbas, tai jeigu jie iš tikrųjų taip norėjo, kad ši zona veiktų, nereikėjo pradėti machinacijų… Buvo priimtas aiškus įstatymas, kuris numatė, kad ši zona turi veikti. Ir aišku, kad jeigu nenorėjo užsiimti machinacijom, nereikėjo niekam nei leisti persikelti žemės, nei grąžinti, o kompensuoti. Tas variantas būtų labai pigus. Bet pajutę, kad ten kaina išaugs, pradėjo… formaliai juridiškai lyg ir tvarka, gali persikelti, bet jau buvo įstatymas, kad ten bus zona, leido perkelti žmonėms žemę. Žmonės žemes persikėlė, susitvarkė nuosavybės dokumentus ir pagal visą rinkos strategiją jie pamatė: gali tą žemę gan brangiai parduoti. Nebūtinai Kauno LEZ’ui, ateityje bet kam jie galės brangiai parduoti. Ir jie nutarė, kad neapsimoka šios žemės parduoti. Už ją bus galima gauti milijoną. Lietuvos teismai kaip beveik visada žino, kad Vyriausybė nori tiems belgams parduoti pigiai. Ir belgai gudručiai. Jie nori išsinuomoti 99 metams šiandienos kaina, šiandienos kaina sumokėti už 99 metus nuomos mokestį ir 99 metus nieko nemokėti. O ką jie ten pastatys, kokia atsakomybė? Jokios. Taigi, gerbiamieji, pirmiausia nereikėjo pradėti nuo machinacijų šioje teritorijoje, o dabar, jeigu netgi… aš nežinau, ar ten turi ekonomistų. Jeigu milijonas… kiek jis už nuomą galėtų gauti savivaldybei pinigų, kai nuolat augs kaina, net pagal tą patį… Ir dar vienas dalykas. Klaipėdos ekonominėje zonoje yra toks variantas: 99 išsinuomojo, bet visada, priklausomai nuo kainos ir nuomos pasikeitimų, jie mokės nuomos mokestį taip. Taigi bus dvi skirtingos zonos. Klaipėdos zona veiks pagal vieną principą ir mokės žemės nuomos mokestį, o Kauno zona – pagal kitą. Sumokėjau pagal 2005 metų kainas ir 99 metus ką noriu, tą darau. Atleiskite, tai yra „machinatorių susitarimas, nėra jokios atsakomybės, todėl siūlau likviduoti šitą zoną kaip absoliučiai nepasiteisinusią.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas norėtų dėl kolegos J.Veselkos pasiūlymo? E.Masiulis. Prašom. Nuomonė prieš.
E.MASIULIS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jeigu ir yra Lietuvoje žmogus, kuris labiausiai nusikalto ekonomikos plėtrai ir stabdo ekonomikos plėtrą, tai J.Veselka. Nepaisant J.Veselkos nuolatinio ir sistemingo pasipriešinimo, ačiū Dievui, kad Klaipėdos ekonominė zona veikia. Jeigu pasiklausytume jo kalbų ir perskaitytame stenogramas prieš trejus ar ketverius metus, tai panašiai buvo kalbama ir apie Klaipėdos LEZ’ą.
Jeigu mes dabar kalbame apie Kauno laisvąją ekonominę zoną, kolegos, nenoriu, kad būtų painiojami du skirtingi dalykai. Jeigu yra kokių nors kriminalinių problemų, specialiosios teisėsaugos institucijos turi nedelsiant patikrinti, ar tikrai nėra buvę valstybės pareigūnų piktnaudžiavimo faktų, ir šiuos visus dalykus identifikuoti. Bet dar yra ir ekonominiai procesai. Todėl aš siūlau šiuos du procesus tarpusavyje atskirti. Duoti „žalią šviesą tolesnei laisvosios ekonominės zonos plėtrai, kartu griežtai įvertinti ir ištirti visus tuos dalykus, apie kuriuos čia šiandien mes kalbėjome. Todėl J.Veselkos siūlymas šiandien yra nei į tvorą, nei į mietą. Siūlau jam nepritarti.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji, ar yra nuomonė už J.Veselkos pasiūlymą? Ar dėl viso pritarimo? (Balsai salėje) Dėl J.Veselkos pasiūlymo, taip? Prašom. Dabar J.Veselka.
J.VESELKA. Štai toks yra E.Masiulis, kuriam korupcija – apvaginėjimas – yra Lietuvos ekonominis augimas. Seimo nariai sėdi ir džiaugiasi. Ką tu, Masiuli, kur nors padarei, turbūt čekių privatizavimą irgi labai gerai panaudojai?
E.MASIULIS. Veselka, jūs puikiai pardavėte kai kuriuos tabako fabrikus.
PIRMININKAS. Ačiū. Viskas. Jūs dar kalbate?
J.VESELKA. Kad jūs išjungėte. Taip, tai buvo pavyzdingas privatizavimas, dėl kurio niekas neturėjo jokių pretenzijų, išskyrus asilą E.Masiulį. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau už J.Veselką. Nuomonė už – A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Aš nenoriu čia į visus asilus lįsti. Aš noriu kalbėti apie konkrečią esmę. Esmė yra ta, kad dar mums su Juliumi būnant Vyriausybėje, kai jis buvo premjeras, mums teko pradėti idėją dėl ekonominių zonų. Vėliau Adolfo Šleževičiaus Vyriausybė tą idėją labai ilgai tempė. Labai daug vyriausybių prisidėjo, kad tos ekonominės zonos Lietuvoje laiku neatsirastų. Vienintelė veikianti ekonominė zona yra Klaipėdoje, o Kauno zona, būkime realistai, neveikia. Šiandien siūloma Seimui padaryti korupcinį veiksmą, t.y. leisti išsinuomoti žemę šios dienos kainomis 99 metams. Pykit, nepykit, vyrai liberalai (aš irgi širdyje liberalas), bet aš nesuprantu šio kvailo dalyko, tai kaip „monkės biznis valstybėje šiuo atveju, t.y. šiandien sumoku, po dešimt metų bus brangiau, ir aš iš naujo išnuomosiu. Suprantate, jokių įsipareigojimų. Per tą laiką niekas nieko nepadarė. Todėl aš remiu J.Veselkos pasiūlymą, nes Kaunas nerodė iniciatyvos.
Norėčiau atkreipti Etikos ir procedūrų komisijos dėmesį į antrą dalyką (matyt, ponas A.Monkevičius salėje sėdi arba girdi), kad mūsų Seimo nariai kolegos turėtų skaityti Konstitucinio Teismo nutarimą ir neproteguoti tų dalykų, kur jie yra asmeniškai suinteresuoti, nes jie ten išrinkti. Konstitucinis Teismas liepė atstovauti visai Lietuvai ir visos Lietuvos interesams. Todėl dėl Lietuvos interesų šiandien aš siūlau palaikyti J.Veselkos pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ekonomikos komiteto vardu dėl pasiūlymo. Prašom.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, teikiu Ekonomikos komiteto nuomonę nepritarti J.Veselkos siūlymui likviduoti Kauno laisvąją ekonominę zoną. Dar būdama šioje tribūnoje noriu pasinaudoti galimybe ir pasakyti, kad Vyriausybė pritaria Kauno LEZ’o įstatymo pakeitimo projektui.
Dabar kriminalinių problemų nėra. Ponia N.Steiblienė, būdama Antikorupcijos komisijos pirmininkė, dar anoje kadencijoje iškėlė šiuos klausimus. Komitetas apsvarstė ir iš tikrųjų kriminalinių problemų nėra. Problema yra ta, kad Vyriausybė neįvykdė savo įsipareigojimų Kauno LEZ’ui. Pasirašė sutartį, bet nedavė žemės. Tuo ir skyrėsi buvo skirtumas nuo Klaipėdos LEZ’o.
Kodėl mes diskriminuojame Kauno LEZ’ą, o leidžiame Klaipėdos LERZ’ui nuomoti žemę 99 metus? Mielieji bičiuliai, aš lankiausi Klaipėdos LEZ’e. Juliau Veselka, dabar klausyk. Ten yra sukurta beveik 1000 darbo vietų, ir jie labai gailisi to laiko, kai tu draudei jiems ir dar raginai visus kitus Seimo narius, kad jie nebalsuotų. Klaipėdiečiai štai ką sako: mums dabar trūksta inžinerinių darbuotojų. Ir dar sako: jeigu investuotojai renkasi investavimo vietą, tai renkasi ne tarp Klaipėdos ir Kauno, o tarp Lietuvos ir Rumunijos arba Slovakijos.
Toliau.
PIRMININKAS. Ačiū, Birute.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, manau, klausimas labai užsitęsęs, kiekviena diena atneša didžiulių nuostolių. Ir, tarkime, tai, ką įdeda valstybė, atsiperka per dvejus metus. Tai yra Klaipėdos skaičiavimai. (Balsai salėje) Mielieji kolegos, prašau jūsų supratimo ir baikime šio įstatymo projekto svarstymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom dėl vedimo tvarkos. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes ką tik išgirdome patį šiurkščiausią J.Veselkos išpuolį prieš vieną iš opozicijos narių E.Masiulį. Mes to tikrai negalime toleruoti. Todėl, gerbiamasis posėdžio pirmininke, remdamasis Seimo statuto 21 straipsnio 2 dalimi, jungtinės Liberalų ir Centro sąjungos bei Tėvynės sąjungos opozicijos vardu kreipiuosi į jus kaip į posėdžio pirmininką pasinaudoti šiame straipsnyje jums suteikta galia ir pasiūlyti Seimui laikinai iš Seimo posėdžių salės pašalinti Seimo narį J.Veselką dviem šios dienos posėdžiams, t.y. rytiniam posėdžiui ir vakariniam posėdžiui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal mes galėtume kreiptis, kad tą poelgį įvertintų Seimo Etikos ir procedūrų komisija? Vynioti į vatą galima, bet jis netrukdė vesti Seimo posėdžio, tik nepagarbiai atsiliepė apie mūsų kolegą. Jo poelgis turėtų būti įvertintas Seimo etikos ir procedūrų komisijos. Prašom dėl vedimo tvarkos.
A.ČAPLIKAS. Dėl vedimo tvarkos. Aš kreipiuosi, pirmininke, į jus dėl to, kad šiurkščiai pavadindamas mano kolegą J.Veselka įžeidė ne tik jį, jis įžeidė ir premjerą, ir kartu ūkio ministrą, kurie yra šio įstatymo teikėjai. Šiuo vardu jis įžeidė ne vien E.Masiulį, atkreipkite dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, ar galima apsispręsti bendrai? (Balsai salėje) Aš suprantu, čia jau kitas klausimas, ar ne? (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos. Prašom. N.Steiblienė.
N.STEIBLIENĖ. Aš ne dėl vedimo tvarkos, nes gerbiamoji B.Vėsaitė paminėjo pavardę. Tiesiog noriu patikslinti, kad buvo ne toks tolimas faktas anos kadencijos Antikorupcijos komisija, kuriai aš vadovavau, bet šios kadencijos Ekonomikos komiteto sprendimas kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ištirtų Žemės ūkio ministerijos pažymą, kurią mes gavome, dėl įstatymo pažeidimų grąžinant žemę LEZ’o teritorijoje. Ir dabar į mano rankas pateko įdomus dokumentas, kurį, žinoma, reikia dar patikrinti, išsiaiškinti, kam buvo teikta pažyma apie tai, kad iki 2002 m. pabaigos vyko žemės pardavimo procesai privatiems asmenims, perleidimo. Taigi nereikia kaltinti nei Vyriausybės, nei Seimo, o juo labiau valstybės dėl kažkokių įsipareigojimų nevykdymo. Aš manau, kad visa problema susidaro dėl Kauno apskrities pareigūnų ir tarnautojų neatsakingo požiūrio į LEZ’ą. Nes jeigu ten nebūtų iki 2000 metų žemė „partalinama, atsiprašau už tokį šiurkštų žodį, tai šiandien mes neturėtume tokių problemų ir nebūtų šito pykčio Seime. Aš tik tiek norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū.
V.MAZURONIS. Aš kviesčiau, kolegos, visus ramybės, pirmiausia kviesčiau ramybės gerbiamąjį E.Masiulį, kuris, atvirai kalbant, tą visą žiežirbą įskėlė ir pradėjo ne visai gražią diskusiją, aš kviesčiau ramybės gerbiamąjį Julių, kuris, be jokios abejonės, galėjo tą padaryti korektiškiau, aš kviesčiau ramybės gerbiamąjį A.Kubilių, kuris yra ne kartą labai nepagarbiai atsiliepęs apie visą Liberalų demokratų frakciją ir čia pat aiškinęs Etikos komisijoje, kad tai yra nieko nereiškianti diskusija tarp politikų. Aš kviesčiau ramybės, ir pabaikime tuos visus dalykus. Pabaikim ir pažiūrėkime į save, pone Kubiliau, pone Masiuli ir pone Juliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar dėl vedimo tvarkos.
E.KLUMBYS. Replika.
PIRMININKAS. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Aš norėjau pasakyti repliką dėl tos nelemtos Kauno laisvosios ekonominės zonos. Ten iš tikrųjų laisva zona, nes nieko joje nėra. Norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų ten yra įdomi situacija, nes, viena vertus, Kauną nuolat valdo dešinieji, žinoma, V.Šustausko periodą mes galime praleisti. Tačiau, manau, praeitos Seimo kadencijos Vyriausybė tikrai galėjo per tuos ketverius metus ten padaryti tvarką ir šitą klausimą išspręsti. O dabar mes svarstome senas uodegas, ir aš manau, kad reikia pagaliau vieną kartą ryžtingai baigti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji, mes dar galbūt grįšime prie to A.Kubiliaus pasiūlymo, nes jis paremtas Statuto 21 straipsniu: „Seimas gali laikinai pašalinti Seimo narį iš posėdžių salės, jeigu šis Seimo narys savo veiksmais žemina Seimo nario vardą.
Kreipiuosi į Seimą, kas už šį… (Balsai salėje). Taigi, gerbiamieji, prašom, kas už tokį pasiūlymą? Minutėlę. Prašom. Iki posėdžio pabaigos buvo siūloma pašalinti J.Veselką. Prašom.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad iš tikrųjų tie pasisakymai, kurie nuskambėjo iš J.Veselkos lūpų, nedaro garbės nei jam pačiam, nei mums čia visiems esantiems. Tokio fakto praleisti negirdomis negalima. Kad nebūtų tolesnio cirko, aš siūlau, kad per pietų pertrauką, kurios liko 10 minučių, susirinktų Etikos ir procedūrų komisija ir tą klausimą apsvarstytų.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Taigi, gerbiamieji, remdamiesis Statutu aš siūlau Seimui apsispręsti, ar pritariame pasiūlymui pašalinti iki šio posėdžio pabaigos Seimo narį, mūsų kolegą J.Veselką. Prašom balsuoti.
Už – 33, prieš – 26, susilaikė 13, J.Veselka gali dalyvauti iki šio posėdžio pabaigos.
Gerbiamieji, grįžtame prie svarstomo klausimo. Mielieji, buvo nuomonė už, buvo nuomonė prieš dėl J.Veselkos pasiūlymo dėl jo pataisos, prašom apsispręsti balsuojant. Pasiūlymas buvo toks. Jeigu balsuojate už, balsuojate už tai, kad būtų likviduota Kauno ekonominė zona. Jeigu prieš…
Už – 6, prieš – 53, susilaikė 14. Seimas nepritarė gerbiamojo J.Veselkos pasiūlymams. Dabar, prašom, nuomonė už, nuomonė prieš dėl pritarimo įstatymo projektui. Prašom. Nuomonė už, K.Starkevičius.
K.STARKEVIČIUS. Laba diena. Štai jau beveik 10 metų, kai priimtas Laisvosios ekonominės zonos įstatymas. Jis buvo priimtas šioje salėje, po to buvo Vyriausybės nutarimai, sprendimai, tačiau galutinio sprendimo dėl Kauno LEZ’o, kurį mes šiandien, aš tikiuosi, įteisinsime ir priimsime, nebuvo. Aš noriu nuraminti tuos, kurie sakė, kad iš LEZ’o nebus galima eksportuoti į Rytus ir į Vakarus. Tikrai bus galima eksportuoti. Taip pat aš noriu nuraminti tuos, kurie nuogąstavo, kad ten žemė neteisingai buvo grąžinta. Nuosavybės atkūrimas vyko, ir nemanau, kad ten buvo kokių nors didelių nusižengimų, tyrė ne viena komisija ir to tikrai nenustatė. Jeigu mes nepadarysime šito veiksmo, tai kas kompensuos nuostolius, kuriuos yra patyrusi dabar valdymo bendrovė? Taip pat mūsų neveiklumas per tuos 10 metų bent 10 kartų ten padidino žemės kainą. Jeigu ryžtingesni sprendimai būtų atlikti anksčiau, tai už tą žemę (dabar valstybė išperka) būtų reikėję daug mažiau mokėti. Taigi tikrai kviečiu balsuoti ir duoti žalią gatvę LEZ’o veiklai.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš. A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Netrukdykite! Juliau, netrukdyk, nes išvesdins tikrai. Gerbiamieji kolegos, aš nenorėdamas kartotis, kad nesuprantama logika… Žinoma, logika suprantama, bet jeigu mes įtarsime, kad arba apgauti kolegos, kurie čia taip jau mušasi į krūtinę ir sako, kad tas pataisas padarius viskas bus gerai, arba iš tikrųjų juos suklaidino, arba jie turi ne visai tuos tikslus, ką garsiai kalba. Man keista, kodėl šiandien nėra taip, kaip kažkada mes svarstėme dėl Dujų įstatymo, buvo paskelbtas atskiras sąrašas, kad negali tie, kurie vartoja dujas arba jų draugai vartoja, apskritai dalyvauti planuojant ir priimant įstatymus.
Aš matau, kad čia šiandien labai mušasi į krūtinę ir kalba Kaune išrinkti Seimo nariai. Jie atstovauja tik atskiram interesui, o neatstovauja visos tautos interesui, nes Lietuvai bus nuostolis, jeigu žemė šiandien bus išnuomota šios dienos kainomis, o ne kas metai, kai rinkos kaina augs, bus nuomojama. Aš matau, kad šis įstatymas, šios pataisos kvepia korupciniais dalykais. Todėl reikėtų padaryti vienintelį veiksmą – atiduoti ištirti korupcijos aspektu šį įstatymą, nes Seimas negali priimti korupcinių įstatymų. Dėkui Dievui, aname Seime mes jau buvome pasimokę, ką reiškia priimti Šilumos įstatymą, kuris iki šios dienos skamba visoje Lietuvoje. Negana to, mes girdėjome ir Audito komiteto pirmininko kalbą, kad iš tikrųjų labai daug abejonių kelia šio įstatymo šių pataisų skaidrumas, todėl, gerbiamieji kolegos, nekiškite galvos į kilpą, neterškite Seimo vardo ir šio įstatymo priėmimą šiandien atidėkime.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų aš noriu pabrėžti, kad dabar yra kalbama apie svarstymo stadiją. Mes pritarsime arba nepritarsime po svarstymo. Taigi išsakyta nuomonė prieš, nuomonė už. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, balsuojant apsispręsti dėl pritarimo įstatymo projektui po svarstymo. Prašom balsuoti.
Už – 48, prieš – 9, susilaikė 15. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
Prašom. Dėl balsavimo motyvų – J.Olekas.
J.OLEKAS. Jau po balsavimo, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau, kad liktų mano prašymas Etikos ir procedūrų komisijai ištirti kolegos J.Veselkos kalbą kitų kolegų atžvilgiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Aš labai dėkingas J.Olekui, kad rūpinasi manimi, bet irgi reikia pagalvoti, kaip su tom avarijom. Bet aš viešai dėkoju Seimui, kad nepašalino, ir noriu gerbiamojo E.Masiulio viešai atsiprašyti. Vis dėlto be reikalo pasikarščiavau, bet niekada nenorėčiau, kad ir mane pradėtų įžeidinėti. Todėl tiesiu ranką, Egidijau, susitaikom ir einam pirmyn. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Pasirodo, galima išspręsti problemas šiek tiek kitaip. Jeigu nenori, kad tave įžeistų, tu įžeisk pirmas, ir viskas bus gerai.
Dar yra… (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, skelbiama pertrauka iki 15.00 valandos. Jaunius Simonavičius bus pirmasis po pertraukos. Arba ne. Prašom.
V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu visiems priminti ir pakviesti jus 15.00 valandą į Konstitucijos salę susitikti su Vokietijos delegacija. Tuos kolegas, kurie priklauso Tarpparlamentinių ryšių su Vokietijos Federacinės…
PIRMININKAS. Posėdis baigtas.