LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

EUROPOS REIKALŲ KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO

IŠVADA

DĖL Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 60, 145, 147, 157, 212, 213, 214, 215, 226, 249, 251, 252, 256, 267, 270, 272, 274, 280 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 147¹, 199¹, 199², 267¹, 270¹ ir 308¹ straipsniais įstatymo projekto

Nr. XP-418

2005 m. gegužės 11 d.

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Europos reikalų komiteto nariai: Petras Auštrevičius, Audronius Ažubalis, Rimantas Jonas Dagys, Valentinas Mazuronis, Vladimir Orechov, Juozas Palionis, Marija Aušrinė Pavilionienė, Viktoras Rinkevičius, Alvydas Sadeckas, Gintaras Steponavičius, Vilija Vertelienė, Jadvyga Zinkevičiūtė, Roma Žakaitienė, Zita Žvikienė.

Europos reikalų komiteto sekretoriatas: vyresnioji patarėja Loreta Raulinaitytė, patarėjai Aina Būdvytytė, Andrej Didenko, Živilė Pavilonytė, padėjėjai Julijus Glebovas, Rolandas Kazlauskas, Ineta Začepa.

Kiti: Seimo Kaimo reikalų komiteto patarėja Izolda Bulvinaitė, Seimo Ekonomikos komiteto patarėja Rasa Ona Duburaitė, LR Vyriausybės kanceliarijos ES politikos analizės ir pozicijų koordinavimo departamento ES politikos analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Liutauras Gudžinskas, Seimo Pirmininko patarėjas Audrius Kasinskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto patarėja Ieva Kuodienė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vyresnysis patarėjas Gediminas Morkūnas, LR Prezidento patarėja Daiva Pipirienė, Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto patarėja Rita Rakevičiūtė, LR Vyriausybės kanceliarijos ES politikos analizės ir pozicijų koordinavimo departamento Institucijų ryšių koordinavimo skyriaus patarėja Raimonda Sagatauskaitė, Seimo Audito komiteto patarėja Aistė Samuilytė, Finansų viceministras Jaunius Simonavičius, Seimo nario P.Auštrevičiaus padėjėja Edita Skripkaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Išvados rengėjų nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas	1. Nėra aišku, kuo motyvuojama būtinybė griežtinti Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalies ir 157 straipsnio 1 dalies sankcijas. Projekto aiškinamajame rašte reikalingumas griežtinti sankcijas nėra argumentuojamas.	Pritarti
		2. Projekto 7 straipsniu siūloma BK papildyti straipsniu, kuriame būtų numatyta atsakomybė už muitinės apgaulę. Siūlymas papildyti BK yra abejotinas, kadangi jis nėra pagrįstas sistemine BK Specialiosios dalies normų, taip pat šių normų ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso normų tarpusavio analize ir teismų praktikoje suformuota kontrabandos sudėties požymių samprata. Pirma, lyginant BK 199 straipsnio 1 dalies normą, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, ir siūlomo BK 199¹ straipsnio normą, numatančią baudžiamąją atsakomybę tam, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, galima daryti išvadą, kad muitinės apgaulės sudėtimi siūloma reglamentuoti baudžiamąją atsakomybę už vieną iš BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtų kontrabandos objektyviuosius požymius atitinkančių veikų. Prielaidą daryti tokią išvadą skatina tai, kad 2003 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 43 “Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose” (1997 m. sausio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 1 su pakeitimais ir papildymais, padarytais 1998 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 2, naujoji redakcija) 2 punkte kontrabanda apibrėžiama kaip privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant arba neturint leidimo gabenti jų tiek iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tiek į jos teritoriją, t. y. įvežimas į Lietuvos Respubliką laikytinas viena iš gabenimo, kuris suprantamas kaip transportavimas į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną, per muitinę arba ją apeinant, formų (nutarimo 2.1 punktas), todėl BK 199 straipsnio 1 dalyje vartojama gabenimo sąvoka laikytina visiškai apimančia BK 199¹ straipsnyje vartojamą įvežimo sąvoką. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte BK papildymas nauju 199¹ straipsniu grindžiamas tuo, kad Lietuvos Respublika įsiliejo į Europos Sąjungos bendrąją rinką, tačiau nepagrindžiama, kodėl tie atvejai, kai privalomi pateikti muitinei daiktai įvežami į Lietuvos Respublikos teritoriją iš Europos Sąjungos valstybių narių ir nepateikiami muitinės kontrolei, neatitinka kontrabandos sudėties požymių, taip pat nepagrindžiama, kuo BK 199¹ straipsnio normos turinys ir juo grįstinas nepateikimo muitinės kontrolei ar kitokio šios kontrolės išvengimo pradžios momentas skiriasi nuo BK 199 straipsnio 1 dalies normos turinio ir juo grįstino nepateikimo muitinės kontrolei ar kitokio šios kontrolės išvengimo pradžios momento. Lyginant BK 199 str. ir BK 199¹ straipsnių dispozicijas, galima pastebėti, kad kontrabandos baigtumas siejamas su privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar šios kontrolės išvengimu kitaip, o muitinės apgaulės baigtumas siejamas su privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar šios kontrolės išvengimu kitaip. Atsižvelgiant į tai, kad minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo 2.2 ir 2.3 punktuose nurodoma, jog daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu (pavyzdžiui, daiktų paslėpimas iš anksto tam paruoštose slėptuvėse ir panašiai), o kitokiu muitinės kontrolės išvengimu laikomas neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas, kuris apima ir daiktų deklaravimą žodžiu arba veiksmu, taip pat naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis atvejus, galima teigti, kad privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimas ar kitoks šios kontrolės išvengimas reiškia daiktų nepateikimą bet kokios valstybės muitinės kontrolei ar bet kokios valstybės muitinės kontrolės išvengimą, todėl ir šiuo aspektu muitinės apgaulės sudėtis laikytina iš esmės nesiskiriančia nuo kontrabandos sudėties. Trečia, minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo 5 punkte nurodoma, kad kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento, o 5.1 – 5.3 punktuose detalizuojama, kada nusikaltimas laikomas baigtu, atsižvelgiant į privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimo vietą ir kryptį: 1) kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami ne per muitinių postus, nusikaltimas yra baigtas nuo tų daiktų patekimo į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio juostos ribas momento; 2) kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami į Lietuvos Respublikos teritoriją per muitines, nusikaltimas yra baigtas nuo jų įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nepateikimo muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento; 3) kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami iš Lietuvos Respublikos teritorijos per muitines, nusikaltimas yra baigtas nuo nepateikimo jų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento. BK 199¹ straipsnio formuluotė sudaro prielaidą ją aiškinti taip, kad pagal šią normą būtų baudžiamas ir tas, kas, nepateikęs privalomų pateikti muitinei daiktų Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar šios kontrolės išvengęs, šiuos daiktus įvežė į Lietuvos Respubliką, ir tas, kas, įvežęs privalomus pateikti muitinei daiktus į Lietuvos Respubliką, nepateikė jų Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar šios kontrolės išvengė kitaip. Tai, kad, Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, asmenims neliko galimybės pateikti daiktus muitiniam tikrinimui Lietuvos Respublikos pasienyje su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis – Lenkijos Respublika ir Latvijos Respublika, nepaneigia nei asmenų, įvežančių į Lietuvos Respubliką privalomus pateikti muitinei daiktus, pareigos pateikti prekes ar kitus privalomus pateikti muitinei daiktus Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems muitinės postams, nei Lietuvos Respublikos teisės organizuoti privalomą pateikti muitinei daiktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, tikrinimą Lietuvos Respublikos pasienyje su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad muitinės apgaulės ir kontrabandos baigtumo momentas visiškai sutampa. Ketvirta, manytina, kad, teikiant siūlymą kriminalizuoti muitinės apgaulę, kartu su šiuo siūlymu turėtų būti teikiamas ir siūlymas papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą straipsniu, kuriame būtų numatyta administracinė atsakomybė už muitinės apgaulę, kai privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija 250 MGL sumos.	Pritarti
		3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 9 straipsniu teikiamos BK 212 straipsnio 2 dalies normos turinys netiksliai atitinka BK 199 straipsnio ir BK 199¹ straipsnio normų turinį, kadangi minėtuose straipsniuose vartojama ne sąvoka “prekės”, o sąvoka “privalomi pateikti muitinei daiktai”. Remiantis minėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimu, galima daryti išvadą, kad prekės yra tik viena daiktų, privalomų pateikti muitinei, grupė, kadangi šio nutarimo 3 punkte pateikiamas išaiškinimas, jog daiktai, nurodyti BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, yra visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui, t. y. bet kokios Lietuvos ir kitų šalių prekės, juvelyriniai dirbiniai, mokslo, meno, istorinės ir kultūros vertybės, archeologiniai radiniai, Lietuvos Respublikos gryni pinigai ir užsienio valiuta, vertybiniai popieriai ir kiti materialūs objektai, turintys piniginę išraišką. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ne visų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė gali būti apskaičiuojama pagal teisėtoje apyvartoje esančių arba panašių pagal savo paskirtį prekių mažmenines kainas, įskaitant mokesčius. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos banknotai ir monetos ar bet kokios kitos valstybės ar jų sąjungos banknotai ir monetos, esančios apyvartoje, laikomos ne prekėmis, o prekių ekvivalentu, kuriuo išreiškiama prekės kaina, be to, banknotai ir monetos nelaikomi apmokestinimo objektais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina BK 199 straipsnio ir BK 199¹ straipsnio dispozicijose prekes išskirti kaip savarankišką privalomų pateikti muitinei daiktų grupę.	Pritarti
		4. Projekto 10 straipsniu teikiamoje naujoje 213 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą tikrų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių pagaminimą. Manytina, kad kaip neteisėtas tikrų pinigų pagaminimas gali būti vertinamas ir tikrų pinigų gaminimas, pažeidžiant darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, t. y. veika, atitinkanti BK 176 straipsnyje apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties požymius, ir tikrų pinigų gaminimas, sugadinant įrenginius ar iššvaistant žaliavas, t. y. veikos, atitinkančios BK 184 straipsnyje ar BK 188 straipsnyje apibrėžtų nusikalstamų veikų sudėčių požymius, ir tikrų pinigų gaminimas neturint licencijos (leidimo) gaminti pinigus, t. y. veika, atitinkanti BK 202 straipsnyje apibrėžtų nusikalstamų veikų sudėčių požymius, ir tikrų pinigų gaminimas apgaulingai juos apskaitant, t. y. daugiau kaip vieno banknoto arba monetos, turinčių vienodą seriją ir numerį, pagaminimas, kuris iš esmės tiksliausiai atitinka finansų sistemos, kurią siūloma laikyti pagrindiniu BK 213 straipsnio 4 dalyje apibrėžtų nusikalstamų veikų pagrindiniu objektu, pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad BK 213 straipsnio 4 dalies formuluotė “neteisėtai” turėtų būti patikslinta, nurodant, kad baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia tikrų pinigų pagaminimas, pažeidžiant pinigų gamybos apskaitos tvarką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BK 213 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse žodžiai “pavirtintus” ir “pavirtintų” turėtų būti atitinkamai pakeisti žodžiais “patvirtintus” ir “patvirtintų”. Be to, kadangi BK 213 straipsnyje apibrėžtų nusikalstamų veikų dalyku siūloma laikyti ne tik netikrus ar suklastotus pinigus, siūlytina atitinkamai patikslinti BK 213 straipsnio pavadinimą arba veikas, kurių dalykas yra tikri pinigai, kriminalizuoti savarankišku BK straipsniu.	Pritarti Pritarti
		5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priėmus projektą, Baudžiamojo kodekso 274 straipsnio pavadinimas taptų siauresnis, nei jo dispozicija.	Pritarti

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

6. Komiteto sprendimas: 1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 60, 145, 147, 157, 212, 213, 214, 215, 226, 249, 251, 252, 256, 267, 270, 272, 274, 280 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 147¹, 199¹, 199², 267¹, 270¹ ir 308¹ straipsniais įstatymo projektui Nr. XP-418.

2. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Europos reikalų komitetas.

3. Atkreipti dėmesį, kad Europos Sąjungos teisės aktų vertimuose į lietuvių kalbą bei nagrinėjamame įstatymo projekte naudojamos skirtingos sąvokos: ,,Tarybos pamatinis sprendimas” ir ,,Tarybos pagrindų sprendimas”. Vadovaujantis 2004 m. sausio 20 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės nutarimu Nr. 12, siūlyti nuosekliai naudoti tik sąvoką ,,Tarybos pagrindų sprendimas” (angl. Council framework decision).

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Viktoras Rinkevičius.

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta.

Komiteto pirmininkas Vydas Gedvilas

Pasiūlymo turinys