Dvidešimt
antrasis (49) posėdis
2005
m. balandžio 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir A.PEKELIŪNAS
Opozicinės Tėvynės sąjungos ir Liberalų ir centro frakcijų darbotvarkė
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. balandžio 28 d. vakarinį plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, vakarinis posėdis ypatingas tuo, kad jis yra skirtas opozicinių Tėvynės sąjungos ir Liberalų ir centro frakcijų pateiktiems klausimams. Bet net ir tokiai darbotvarkei esant pirmiausia registruojamės. Registracija!
Ačiū. Kol kas 47 Seimo nariai. Registruosimės. Bus dar daug progų. Ar P.Auštrevičius norėjo tarti žodį? Ar jūs norėjote tarti žodį? Prašom. P.Auštrevičius.
P.AUŠTREVIČIUS. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau padaryti pareiškimą. Atsižvelgdamas į Vyriausybės pateiktą Laikinojo verslo mokesčio įstatymo projekto pateikimą Seimui, 28 dieną esu gavęs atsakymą iš Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Kadangi pateiktas atsakymas yra riboto naudojimo, pasinaudodamas nustatyta tvarka perdaviau jį Seimo specialiajai raštinei. Gerbiamieji, ji yra įsikūrusi I rūmuose, 117 kabinete. Jūs galite susipažinti su šiuo dokumentu pagal nustatytą tvarką. Tai yra dėl Laikinojo verslo mokesčio įstatymo…
PIRMININKAS. Ačiū.
P.AUŠTREVIČIUS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega R.Dagys irgi norėjo ką nors tarti? Ne? Ačiū. Dabar turėtų ateiti į tribūną S.Lapėnas. Taip? Kol jis ateis, dar kartą registruojamės. Registruojamės! Kol registruojamės, aš tik pranešu, kad pirmasis klausimas yra Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-463. Pateikimo stadija. Yra 29 Seimo narių parašai.
Užsiregistravo 52. Tikiuosi, kad bus ir daugiau, bet kol kas kolega S.Lapėnas. Pateikimo stadija. Prašom.
S.LAPĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu jums vertinti ir svarstyti įstatymo projektą Nr.XP-463 ir kartu projektą Nr.XP-464. Teikiamų įstatymų projektų tikslas yra užtikrinti valstybės ir savivaldybių interesų apsaugą, kai jos yra viešųjų įstaigų dalininkės. Įstatymų…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, vieną minutę! Kolegos opozicionieriai, yra jūsų darbotvarkė, prašom bent jus stropiai klausytis. Nepatogu. Prašom, gerbiamasis Lapėnai.
S.LAPĖNAS. Įstatymų projektus paskatino viešai teikiama informacija apie tai, kad tapti valstybės ir savivaldybių lėšomis išlaikomų verslo informacinių centrų tinklą sudarančių viešųjų įstaigų dalininke yra proteguojama viena iš asocijuotų struktūrų, kuri nepaisydama jai suteikiamų lygiaverčių su kitomis dalininkėmis – Ūkio ministerija ir vietos savivaldybėmis ar apskričių viršininkų administracijomis teisių nesirengia nei realiai dalyvauti formuojant įstaigos kapitalą, nei įsipareigoti finansuojant įstaigų veiklą. Paprastai tariant, idėja yra labai paprasta: už simbolinį įnašo – lito dydį bandyti valdyti tą sukurtą kapitalą, kuris šiandien yra sukurtas verslo informaciniuose centruose, pasinaudoti ta materialine baze.
Įstatymų projektų esminė nuostata yra ta, kad siūloma, kad jei viešosios įstaigos dalininkės kartu su kitais asmenimis yra valstybės ar savivaldybės institucijos, visuotiniame dalininkų susirinkime turimų balsų kiekis dalininkams paskirstomas proporcingai jų įnašo vertei.
Kita esminė pataisa būtų, kad valstybės ar savivaldybių institucijų, kurios yra viešosios įstaigos dalininkės ar steigėjos kartu su kitais asmenimis, viešajai įstaigai perduodamų lėšų suma negali būti daugiau nei tris kartus didesnė už kitų dalininkų ar steigėjų viešajai įstaigai perduodamų lėšų sumą.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti tai, kad dar 2003 m. vasario 24 d. ūkio ministras savo įsakymu dėl paslaugų smulkiam, vidutiniam verslui įstaigų finansavimo patvirtino lėšų skyrimo tinklo įstaigoms teikti plėtros 13 punktą, kuriame sakoma: „Savivaldybė arba apskrities viršininko administracija ir jeigu yra kiti steigėjai turi dengti ne mažiau kaip 25% su tinklo įstaigos steigimu susijusių išlaidų. Iš esmės tai dera ir su šiomis įstatymų pataisomis, kad ne vien tik žinybiniu vienos ar kitos ministerijos apsisprendimu būtų teikiamas toks dalininkų finansavimo principas, bet kad tai atsispindėtų ir įstatymo nuostatose.
Projektai yra pateikti, laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmasis – V.Čepas. Prašom, kolega.
V.ČEPAS. Iš jūsų pateikimo aš supratau, kad jūs čia dedate lyg ir tokį apynasrį, kad šis iš mokesčių mokėtojų lėšų sukurtas turtas ir informacinė sistema nepakliūtų, sakykim tiesiai šviesiai, į Darbdavių konfederacijos rankas?
S.LAPĖNAS. Ne tik. Aš manyčiau, kad tokios įstatymų nuostatos, jūs teisingai pastebėjote, galiotų ne tik šioms viešosioms įstaigoms. Tai paprasčiausiai užkirstų kelią galimybei „prichvatizuoti valstybines investicijas esant galimybei už simbolinį litą ateiti dalininku į viešąją įstaigą. Šios iniciatyvos pradininkas buvo Verslo darbdavių konfederacija kartu su Ūkio ministerija – dėl to aš visiškai su jumis sutinku.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Grubliauskas. Prašom.
V.GRUBLIAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dabar žiniasklaidoje labai eskaluojama ši tema ir kalbama apie pavojus, kurie gali kilti Verslo darbdavių konfederacijos šiam žingsniui, kurį ji prognozuoja. Tuo labiau iš jūsų pateikimo galima suprasti, kad, ko gero, tie pavojai visiškai realūs. Norėčiau jūsų paklausti, kaip šis jūsų teikiamas įstatymo projektas užtikrintų valstybės, būtent savivaldybių, interesų apsaugą, kai jos bus viešųjų įstaigų dalininkės kartu su kitais asmenimis ar struktūromis? Kaip šis įstatymas padės užtikrinti pirmiausia savivaldybių ir valstybės interesų apsaugą? Ačiū.
S.LAPĖNAS. Nustatomos proporcijos, kuriomis privalu ne tik pareikšti savo norą dalyvauti dalininku vienos ar kitos viešosios įstaigos valdymo procese. Yra nustatoma nuostata, kad viešajai įstaigai perduodamų lėšų suma negali būti daugiau nei tris kartus didesnė už kitų dalininkų ar steigėjų viešajai įstaigai perduodamų lėšų sumą. Kita vertus, yra nuostata, kad balsų skaičius dalininkams paskirstomas proporcingai jų įnašų vertei. Tai yra mes neužkertame kelio dalininkais tapti kad ir su tokia iniciatyva už tą simbolinį litą, bet atitinkamai turėtų būti perskirstyti ir patys balsai. Manyčiau, šios nuostatos leistų užtikrinti apsaugą tų institucijų, kurios finansavo vienos ar kitos viešosios įstaigos veiklą.
PIRMININKAS. A.Čaplikas. Prašom, kolega.
A.ČAPLIKAS. Ar jums žinomi tokie faktai arba nusiskundimai kai kurių merų, bent man teko girdėti, jog Ūkio ministerija bandė pristabdyti einamųjų išlaidų finansavimą verslo informaciniams centrams siekdama į dalininkų grupę įtraukti Verslo darbdavių konfederaciją? Jeigu tas gandas iš tikrųjų yra tikras, ar jūsų pataisos leistų išvengti štai tokių dalykų?
S.LAPĖNAS. Pradėsiu nuo antro galo. Tikrai tos pataisos leistų. Dėl finansavimo pristabdymo, tai iš tiesų pasiekė tokia informacija iš verslo centrų, kad kovo mėnesį finansavimas, matyt, buvo kryptingai ir tikslingai pristabdytas, kad verslo centrai ir savivaldybės suvoktų, kas vis dėlto užsako muziką verslo centrams.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Sysas. Prašom, kolega.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jei aš neklystu, informacinių centrų finansavimą arba kūrimą vykdė Ūkio ministerija, savivaldybės ir apskrities administracijos kai kuriais atvejais. Galbūt.
S.LAPĖNAS. Dažniausiai taip.
A.SYSAS. Ar nereikėtų eiti kitokiu keliu, nes juos kuriant tai buvo valstybės ir savivaldybių lėšos, kad paliktume šioms institucijoms tiktai jų valdymą, nesudarytume galimybės ateiti vieniems ar kitiems, ar tretiems? Tai siūlau, nes tai yra valstybės politikos sudėtinė dalis ir savivaldos darbo sudėtinė dalis pritraukti ir informuoti verslininkus. Gal reikėjo eiti šiek tiek kitokiu keliu? Ačiū.
S.LAPĖNAS. Dėkoju už klausimą. Būtent šis siūlomas būdas neužkerta kelio privatiems subjektams tam tikru laiku, kai tai nuspręs ar Seimas, ar Vyriausybė, kaip vykdomosios valdžios institucija, perduoti dalį paslaugų, tarkime, nebūdingų savivaldai, arba pripažinti, kad privatus sektorius gali efektyviau administruoti vieną ar kitą viešąją įstaigą. Manyčiau, užkirsti tokį kelią iš anksto, a priori, būtų netikslinga, o dalininkų teisių paskirstymas pagal jų įstatinį kapitalą, manau, tai yra tas būdas, kuris leistų ir ateityje neužtrenkti durų.
PIRMININKAS. R.Dagys. Prašom, kolega.
R.J.DAGYS. Sveikinu jūsų iniciatyvą mėginant užkirsti kelią galimiems politiniams sprendimams panaudoti valstybės lėšas ir išteklius savo partijos reklamai. Jeigu ateityje kas nors per tuos centrus darysis tokiu būdu sukurtus… tai ir Europos Sąjunga tars labai svarų žodį, be jokios abejonės. Galite neturėti iliuzijų tie, kurie steigiate tuos centrus, čia iš karto viskas bus padaryta, visi Europos pinigai bus tiksliai suskaičiuoti. Klausimas būtų toks. Jūs dabar einate prie Viešųjų įstaigų įstatymo taisymo. Viešosios įstaigos yra tos, kuriose yra šimtas procentų valstybės kapitalo, yra įvairių. Ar mes tokiu būdu nesujaukiame visos tos sistemos, nes kai kurios įstaigos ne per vieną litą eina?.. Kaip tik jos įsteigtos tam, kad mes perėjome prie naujos valdymo struktūros, decentralizuoto valdymo, ir ta praktika yra gana paplitusi. Ar tokia formuluotė nepakenks bendrai sistemai?
S.LAPĖNAS. Iš tiesų, teikdami šias pataisas, bandėme analizuoti esamą situaciją tarp viešųjų įstaigų, nes tai paliestų ir kitas viešąsias įstaigas. Manytume, pats principas, kai valstybinės investicijos apginamos numatant balsų paskirstymą ne pagal tai, kiek yra dalininkų, bet pagal įnašo dalį, turėtų tiksliau atspindėti esamą padėtį. Viliuosi, svarstymo metu bus išsamiau nagrinėjama situacija.
PIRMININKAS. Ir A.Skardžius. Prašom, kolega.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų teikiant šį įstatymą nebuvo plačiau pažvelgta. Yra viena didelė blogybė, ją nustatė ir Valstybės kontrolė atlikusi viešųjų įstaigų prie ministerijų patikrinimą, kad biudžeto lėšos, kurias gauna ministerijos pagal vienokią ar kitokią programą, iš esmės neteisėtu būdu atiduodamos institucijai, kaip viešajai įstaigai, kuri nėra asignavimų valdytojas. Jai negalioja, naudojant biudžeto lėšas, reikalavimai skelbti konkursą perkant paslaugas, įsigyjant paslaugas, perkant darbus, nustatant darbo užmokesčio fondą valstybės tarnybos negalioja… tai yra biudžeto lėšos naudojamos lengvatinėmis sąlygomis. Apskritai yra ketinama atsisakyti finansavimo per viešųjų įstaigų biudžetą. Jūs dabar darote labai smulkią, sakyčiau, struktūrizuotą pataisą, skirtą vienoms įstaigoms. Manau, tai yra politizuotas jūsų teikimas. Kodėl nepažvelgti plačiau ir neuždrausti, nes jau šiandien per biudžetą šimtas milijonų pinigų perduodama viešosioms įstaigoms apskritai? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Laikas.
S.LAPĖNAS. Linkęs sutikti su jūsų teiginiais, bet atkreipčiau dėmesį į tai, kad duodant pinigus turi būti ir tinkama kontrolė. Iš tiesų, jeigu tose viešosiose įstaigose dalininkų balsai paskirstomi po vieną balsą kiekvienam dalininkui, nepaisant įnašo dalies, jūs esate šimtu procentų teisus, kad tokiu būdu valstybinės investicijos yra išplaunamos. Būtent tas dalininkas, turėdamas minimalią dalį ir dalyvaudamas bendroje viešosios įstaigos veikloje, pasielgia taip, kaip jūs ir teigiate. Todėl, manyčiau, su šiomis pataisomis kaip tiktai atsakomybė paskirstoma tolygiai dalininko turimoms investuotoms lėšoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega pranešėjau, ar jūs sutiktumėte, kad mes apsispręstume iš karto dėl abiejų jūsų projektų, ar dėl kiekvieno atskirai? Dėl abiejų?
S.LAPĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. R.Šukys. Prašom, kolega.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šiems abiem įstatymų projektams reikėtų pritarti, nes reikia (nors pranešėjas jau atkreipė dėmesį, bet dar kartą to reikia) atkreipti dėmesį, kad vis dėlto turtas, kuris yra perduotas informaciniams centrams, lėšos, kurios yra skiriamos informaciniams centrams, yra valstybės arba savivaldybių. Jo naudojimą reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymas. Daugeliu atvejų iš tiesų yra nemažos lėšos. Su simboliniu litu atėjus į tokią viešąją įstaigą turėti tokį pat balsą, kokį turi ir valstybės atstovas, yra neleistina situacija.
Blogiausia šiuo atveju tai, kad iniciatyva yra parodyta Ūkio ministerijos, ir pagrindinė institucija, arba visuomeninė organizacija, kuri šia situacija pasirengė pasinaudoti ir kuri stovi eilėje, ko gero, vieninteliai bus priimti, jeigu nebus priimtas šis įstatymas, bus buvusio… ūkio ministro V.Uspaskicho vadovaujamos Verslo darbdavių konfederacijos atstovai. Yra akivaizdus ir interesų konfliktas, todėl pasielkime teisiškai ir pritarkime šioms pataisoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Kita nuomonė – A.Skardžius. Prašom, kolega.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, pirmininke. Aš vis dėlto norėčiau, kad parlamentarai pažvelgtų konceptualiai į tą problemą, į visas viešąsias įstaigas, kurios yra sukurtos prie ministerijų ir kurios dažnai dubliuoja ministerijų funkcijas, o biudžeto lėšų, šiandien drįstu teigti, kad jau yra šimtas milijonų 2004 metais, 2003 metais buvo 50 milijonų, t.y. tiek lėšų viešosioms įstaigoms ministerijos perduoda iš savo asignavimų. Tai yra didžiulės lėšos. Galų gale tikrai reikėtų baigti su tomis viešosiomis įstaigomis, nes tai tarsi palydovai, tarsi kažkokie kooperatyvai prie ministerijų, kurie naudojasi biudžeto lėšomis. Todėl manau, kad tos pataisos, kurias teikia gerbiamasis kolega S.Lapėnas, yra tiktai labai dalinės. Siūlau žvelgti konceptualiai ir nepriimti šių pataisų, o tiesiog iš esmės peržiūrėti visą sistemą ir parengti rimtą projektą dėl viešųjų įstaigų, ypač prie ministerijų.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio. Dabar dar kartą registruosimės ir balsuosime dėl dviejų pateiktų projektų. Ar pritariam po pateikimo ir pradedam nagrinėjimą, ar ne? Ar kolega V.Navickas būtinai nori kalbėti? Gerai. Ačiū. Čia buvo du projektai. Formaliai žiūrint galėjo du kalbėti. Bet kolegos, būkim supratingi, greičiau baigsim. Mielieji kolegos, dėmesio, mes balsuojam dėl abiejų projektų, ar pritariam po pateikimo, ar nepritariam. Nuomonių buvo pareikšta įvairių. Registruojamės ir balsuojam.
Už – 40, prieš – 34, 12 susilaikė. Nėra ko kartoti. Čia ne vienas balsas. Tik susitarkim, ar tobulinam, ar ką nors kita darom. Autorius. (Balsai salėje) Minutėlę. Ar kolega S.Lapėnas nori kalbėti? Prašau.
S.LAPĖNAS. Norėčiau pasinaudoti trumpos replikos teise. Mielieji kolegos, prisiimkit kartu ir atsakomybę, nes šie „prichvatizavimo procesai tik prasideda.
PIRMININKAS. K.Glaveckas. Prašom. Trumpai.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš balsavau už. Prašom įskaityti mano balsą už.
PIRMININKAS. 41. Vis tiek per mažai. Dar reikia penkis surasti. B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš reaguoju į gerbiamojo A.Skardžiaus kalbą ir noriu pasakyti, kad Vyriausybė nutarė nuo kitų metų viešosioms įstaigoms finansavimo neskirti, jos turės dalyvauti konkurso būdu. Jeigu laimės, tik tada bus skiriamas finansavimas. Taigi ši problema jau išspręsta.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš dabar…
J.RAZMA. Gerbiamasis pirmininke…
PIRMININKAS. Dėmesio! Minutėlę, aš noriu priminti Statutą, o po to J.Razma. Pagal Statuto 137 straipsnį ir jo 4 dalį, jeigu yra keletas to paties įstatymo pataisų, Seimo posėdyje tos pataisos nagrinėjamos kartu. Primenu, kad yra kolegos V.Gedvilo pataisos ir mes jas turėsim nagrinėti. Bet mes dar nebaigėm, ką turim daryti su pateiktais projektais – grąžinam tobulinti ar atmetam? Grąžinam tobulinti, taip?
J.RAZMA. Aš prašau…
PIRMININKAS. Atmetam?
J.RAZMA. Aš prašau žodžio.
PIRMININKAS. Gerai, tvarka. J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Aš frakcijos vardu noriu prašyti perbalsuoti, kadangi skirtumas nedidelis ir plius tai, ką pasakė ponas B.Bradauskas, ypač verčia atidžiai vertinti šiuos siūlymus, nes jeigu bus konkursinis finansavimas ir, tarkim, ūkio ministras sprendžia, kas yra konkurso laimėtojas, tai aš manau, kad ten, kur bus dalininkai jau leisti, tie privatūs konfederacijos atstovai, bijau, kad konkursuose labai seksis tiems centrams. Aš manau, kad tikrai reikia perbalsuoti ir žiūrėti, koks bus rezultatas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu būtų vieno balso skirtumas, galima būtų tai daryti. O yra pakankamai didelis balsų skirtumas, o jūsų nuomonė galės būti išsakyta nagrinėjant 2-1c klausimą. Bus galima tai padaryti. (Balsas salėje) Tai tik jums bus blogiau.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos dar galima?
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašau.
A.KUBILIUS. Aš noriu pateikti esminę informaciją šiuo klausimu, kurios gal nežino…
PIRMININKAS. Prašom.
A.KUBILIUS. … ir valdančiosios koalicijos lyderiai.
PIRMININKAS. Kur jūs buvot anksčiau?
A.KUBILIUS. Aš maniau, kad premjeras A.Brazauskas, nors ir išvykęs atostogauti į Egiptą, vis dėlto savo nuomonę galėjo pranešti ne tik per mūsų frakciją, nes mes savo frakcijos posėdyje, susitikime su premjeru A.Brazausku kaip tik klausėme dėl Darbo partijos iniciatyvos užimti verslo informacijos centrus ir klausėm, ar premjeras tam pritaria. Premjeras tam, pasakė, kategoriškai nepritaria. Todėl aš norėčiau šiuo klausimu matyti daugiau vienybės tarp valdančiosios koalicijos lyderių ir siūlyčiau A.Paulauskui paremti premjerą.
PIRMININKAS. Labai ačiū.
A.KUBILIUS. Siūlau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Bet gerbiamasis premjeras turi galimybę mums tiesiogiai pasakyti. Tai kai pasakys, tada ir darysim. O dabar, gerbiamieji kolegos, gal sutiksit, kad Seimo Pirmininkas pateiktų papildomą klausimą? Tai, kas yra rezerve. Bus rezoliucija ir tada prašom mobilizuoti visas pajėgas. Aš jums sudarau papildomas galimybes mobilizuoti pajėgas.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, gegužės 3–7 d. vykstu į komandiruotę į Kopenhagą, paskui į Vengriją dalyvauti Šiaurės valstybių ir Baltijos valstybių pirmininkų susitikime, o po to Vengrijoje vyks Europos Sąjungos valstybių parlamentų pirmininkų susitikimas. Mano komandiruotės metu prašau pavesti eiti pareigas Č.Juršėnui.
PIRMININKAS. Kolega V.Žiemelis. Aš kai ką girdėjau. Prašom klausti.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš jau tvirtinant darbotvarkę sakiau, kad būtų kur kas paprasčiau išsprendžiamas klausimas, jeigu mes kiekvieną kartą, kai jums reikės išvykti, nepriimtume nutarimų ir gaištume tikrai brangų Seimo darbo laiką, ir kainuojantį valstybei, o būtų paskirtas pirmasis pavaduotojas. Susitarkit, juk keturiems ne taip sunku susitarti, ir paskirkit pirmą pavaduotoją. Nereikės niekada tokių nutarimų priimti.
A.PAULAUSKAS. Iš penkių reikia pasirinkti vieną, reikia laiko pasižiūrėti, kaip visi dirba. Kai tiktai apsispręsiu, tada jums teiksiu tokį pasiūlymą dėl pirmojo pavaduotojo. O laikas eina ir atsakinėjant į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Bogušis. Prašom, kolega.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Pirmininke, išties sveikinu, kad jūs reprezentuosit Lietuvos valstybę. Vienas dalykas. Antras dalykas, kas kartu su jumis vyksta? Ir trečias dalykas, jūs gal ten apsigalvosit ir pakeisit savo nuomonę dėl informacinių verslo centrų? Kaip jums atrodo?
A.PAULAUSKAS. Gerai, pirmas klausimas. Aš vyksiu su kancleriu, nes Šiaurės valstybių ir Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų susitikimai vyksta reguliariai kas dveji metai. Prieš porą metų buvo Palangoje, dabar Kopenhagoje. Paprastai forma tokia – pirmininkas ir kancleris. Susitikimo Vengrijoje forma lieka ta pati – kancleris ir aš, ir, aišku, dar mus lydi patarėjai užsienio politikos klausimais. Štai taip.
O dėl verslo, aš nežinau, ar pavyks įtraukti į šio susitikimo darbotvarkę, bet pabandysiu, jeigu jūs man taip rekomenduojat.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis Pirmininke, aš asmeniškai neturiu iliuzijų, kad atsiras pirmasis pavaduotojas. O dėl tvarkos, kadangi keliausit jūs tikrai nemažai per tą kadenciją, gal jūs galėtumėt iškart pasiūlyti tokį nutarimą, rotacijos tvarką, kada kas pavaduoja, ir visos problemos būtų išspręstos. Kartą paskaudėtų visiems, ir būtų tvarka.
A.PAULAUSKAS. Gerai, geras pasiūlymas. Rotacijos principas, matyt, bus panaudotas. Jeigu aš tiktai žinočiau, kada kur vykstu, tai man būtų lengviau. Bet dėl pirmojo pasiūlymo tikrai priimu jūsų pastabą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, Pirmininkas siūlo, kad šis nutarimas iš karto būtų ir priimtas. Ar nori kas kalbėti, ar nori dėl balsavimo motyvų pasakyti nuomonę? Ar galime iš karto balsuoti? (Balsai salėje) Galime. V.Žiemelis vis dėlto nori. Minutėlę! V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš balsuosiu už, jeigu įsipareigoja, kad tai bus paskutinis toks nutarimas, kad mes neeikvotume be reikalo Seimo darbo laiko, nes tai kainuoja, sutikite su tuo. Aš turėjau omenyje, tarp keturių politinių partijų, o ne pavaduotojų. Matyt, pirmąjį pavaduotoją skirsite pasitarę su politinėmis partijomis, aš tą turėjau omeny. Keturios politinės partijos valdžioje.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nematau, kad dar kas norėtų kalbėti, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo“, prašom balsuoti.
Kolegos, užsiregistravo 80 Seimo narių, 71 balsas plius Pirmininko balsas – 72 ir 7 susilaikė. Nutarimas yra priimtas. Ačiū už pasitikėjimą. (Balsai salėje) Gerai. Ačiū, Pirmininke.
Mielieji kolegos, dar kartą noriu pasitikslinti dėl mūsų išnagrinėtų 2-1a ir 1b klausimų. Kiek supratau, sutarėme, kad toliau autoriai arba iniciatoriai tobulina šiuos projektus. O dabar yra rezoliucijos „Dėl Darbo partijos siekio valdyti verslo informacijos centrus projektas, projekto registracijos Nr.XP-469(2). Pranešėjas – kolega E.Pupinis. Prašom. Pateikimas.
E.PUPINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, manau, klausimas dėl verslo informacinių centrų ir verslo inkubatorių dalininkų skaičiaus didinimo problematikos žiniaklaidoje išdiskutuotas, tačiau, gerbiamieji kolegos, savo kalboje vis dėlto norėčiau šiek tiek priminti tų verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių pačias struktūras ir jų pačią idėją.
Taigi verslo informacinis centras – tai vienos ar kelių savivaldybių teritorijoje veikianti viešoji įstaiga, kuri toje teritorijoje pradedantiesiems verslininkams bei veiklą vykdantiems ūkio subjektams lengvatinėmis sąlygomis teikia informaciją, konsultacijas, organizuoja informacijos sklaidos renginius ir mokymus įvairiomis verslo organizavimo ir plėtojimo temomis: įmonės steigimo, verslo planavimo, rinkodaros, darbo teisės, finansų valdymo, buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų panaudojimo ir t.t.
Savivaldybėse labai panašus poreikis buvo atsiradęs ir verslo informacinių centrų, galbūt tik specifika šiek tiek kitokia. Taip pat yra žinoma ir tam tikra struktūra, kaip yra tvarkomi tie verslo informaciniai centrai. Visiems žinomi tie skambantys dalininkai. Daugiausia vietų – Ūkio ministerija ir savivaldybės. Dalininkų funkcijose – jie turi sprendžiamojo balso teisę, kiekvienas dalininkas, neatsižvelgiant į jo įnašą į centro kapitalo dydį, susirinkime turi tik vieną balso teisę. Savaime suprantama, svarbus klausimas, kad jie sprendžia ir verslo informacinių centrų, ir inkubatorių vadovų klausimus. Beje, įstatuose taip pat yra numatyta dar viena tokia struktūra, kurią šiandien savo atsakymuose minėjo ir gerbiamasis ūkio ministras, tai yra tarybos, kurios taip pat turi gana didelę svarbą ir didelę jėgą. Tarybos nariai, kaip paminėta daugumoje įstatų, gali būti atstovaujami verslininkų vienijančių organizacijų, tarybos narius gali taip pat atšaukti tos pačios verslininkų organizacijos. Funkcijos yra daugiau negu pakankamos, t.y. svarstyti ir rekomenduoti visuotiniams dalininkų susirinkimams tvirtinti centro sąmatas, svarstyti ir teikti visuotiniams dalininkų susirinkimams išvadas ir pasiūlymus dėl centro veiklos planų ir ataskaitų, svarstyti ir teikti visuotiniams dalininkų susirinkimams išvadas ir pasiūlymus dėl centro finansinės atskaitomybės, svarstyti ir teikti visuotiniams dalininkų susirinkimams išvadas ir pasiūlymus dėl dalininkų nustatytų privalomų veiklos užduočių ir darbų atlikimo.
Kaip ir atrodo iš pirmo žvilgsnio, įvairių verslo asocijuotų struktūrų dalyvavimas per šią instituciją gali būti tikrai pakankamas. Taip pat tenka priminti, kad, ko gero, daugumai teko girdėti viešai išsakytas merų, manau, jie tiesiogiai suinteresuoti dėl verslo plėtros sėkmės regionuose, nuomones. Jie verslo informacinių centrų ir informacinių centrų veikloje nemato problemų, o konstatuoja, kad šie centrai nuolat didina savo kompetenciją, dirba gerai ir, atsižvelgiant į vykdomą verslo informavimo ir plėtros programą, gana gerai vykdo su steigėjais suderintus (dauguma yra savivaldybės ir Ūkio ministerijos) veiklos planus, už kurių vykdymą atsiskaito tiems patiems steigėjams. Todėl kyla klausimas, ar reikėtų keisti nusistovėjusių verslo informacinių centrų dalininkų skaičių ir daryti intervenciją į šių centrų, taip pat ir verslo inkubatorių, valdymą didinat dalininkų skaičių, o ne aktyvinant verslo informacinių centrų įstatuose numatytų tarybų veiklą.
Jeigu verslo informaciniai centrai ir inkubatoriai atlieka savo funkciją, tai kur gi ta idėja, dėl kurios ūkio ministras ir Verslo darbdavių konfederacija įvedė tokią destrukciją į šių viešųjų įstaigų veiklą? Manau, tas interesas ir atsakymas tikrai susijęs su kai kuriais galbūt Prezidento ir premjero pamąstymais apie verslo struktūrų siekį dalyvauti valstybės valdyme ir daryti politinę įtaką. Savaime suprantamas kai kurių politinių jėgų noras kontroliuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės paramos verslui fondų srautus, taip pat suprantamas ir iš valstybės lėšų finansuojamos struktūros panaudojimas partijos struktūros spragoms užpildyti. Tačiau ar tai yra priimtina visoms partijoms? Galiu pasakyti, daugumai partijų, kurios nori išlikti konkuruodamos politinėmis idėjomis ir gebėjimais jas įgyvendinti, o ne valdžios teikiamomis galimybėmis eiti primityvesniu, bet galbūt kol kas užtikrintesniu keliu, t.y. pirkti politinį populiarumą svetimais pinigais, kam suorganizuojant valstybės finansuojamą darbo vietą, kam skiriant finansavimą projektams įgyvendinti, o kam ir neskiriant, bet pasakant: pagalvok, ar viskas gerai su tavo politinėmis nuostatomis, ar tu mąstai kaip kažkoks ministras ar panašiai… Galima daryti įtaką.
Kaip jau minėjau, atsakymas yra aiškus, ko gero, ir daugumai sėdinčių čia, šioje salėje, tačiau ar drįsime patys sau tai įvardinti balsuodami, priimdami šią rezoliuciją, parodys balsavimas. Ar sugebėsime mes kai kurių verslo struktūrų susitapatinimą su vykdomąja ir politine valdžia, siekiant įtvirtinti savo pirmenybę perimti finansinius srautus ir juos panaudoti savo politiniams sumanymams įgyvendinti?.. Be to, ir iš paties ūkio ministro atsakymo į klausimą dėl Verslo darbdavių konfederacijos siekimo dalininko teisių Klaipėdos savivaldybėje, kuri tam, kad apsisaugotų nuo interesų grupių, atsisako net teisėtai gauto finansavimo iš Ūkio ministerijos paramos, ar atsisakoma tik dėl to, kad savivaldybė turi per daug pinigų?.. Tikrai ne. Tačiau lėšos, kurios yra skiriamos centrams išlaikyti, skiriamos ne iš vieno ar kito pareigūno asmeninės sąskaitos, o iš valstybės biudžeto. Be to, šiandien dar nėra atsakymo, ar asocijuotų struktūrų atėjimas į verslo informacinius centrus ir verslo inkubatorius, kuriuos įsteigė valstybinės institucijos už vieną litą, apskritai iki galo yra teisėtas.
Todėl mes, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien turime sustabdyti Ūkio ministerijos veiksmus, kol gal bus parengta ir patobulinta tam tikra teisinė bazė, ateityje neleisianti taip kištis į valstybės reikalus. Prašau pritarti šiai rezoliucijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Keturi Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis – R.Dagys. Prašom, kolega.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, šis modelis, kurį dabar Ūkio ministerija mėgina įdiegti… Nieko tokio nauja čia nėra. Tai yra Rusijoje labai paplitęs dalykas. Tai yra vienas iš tos vadinamosios valdomos demokratijos požymių, prieš kurį yra labai aiškiai pasisakiusi ta pati Europos Sąjunga. Iš esmės beveik visuose norminiuose fondų skirstymo ir kituose aktuose, kurie yra priimti, labai stropiai sekama, ar nesusimaišęs valstybinis ir privatus… ir viešasis interesas. Tada yra tam tikros sankcijos: jeigu bus panaudoti pinigai būtent tokiu būdu, valstybė gali nukentėti. Jūsų manymu, kokios pasekmės gali būti mūsų valstybei, jeigu tokia praktika įsigalios… Europos Sąjungos sankcijos?
E.PUPINIS. Manau, tiesioginės, nes tai yra, ko gero, matoma, stebima ir atitinkamu metu gali būti patikrinta. O kada tas laikas bus, savaime suprantama, galbūt nėra tiksliai aišku, bet kad taip viskas plauks pasroviui ir niekas nepastebės ir nevertins, tai tikrai nereikia tikėtis, nes tai yra akivaizdus verslo įtakos darymas fondų paskirstymui primityviausiu būdu, einant į tam tikras struktūras ir kreipiant srautus į vieną ar kitą pusę. Tai tikrai yra nepriimtina.
PIRMININKAS. V.Navickas. Prašom, kolega.
V.NAVICKAS. Gerbiamasis kolega, vakar Ekonomikos komitete jūs taip pat pateikėte šiek tiek kitokio pobūdžio iniciatyvą – pirmiausia komitete svarstyti, gavus informaciją dėl šio klausimo, ir laikinai, iki mes svarstysime komitete ir išsiaiškinsime realią situaciją, šiek tiek pristabdyti tas iniciatyvas, apie kurias jūs kalbate. Ar jūs nemanote, kad nereikėtų šios rezoliucijos, ar kaip ji čia vadinasi, o tiesiog apsiriboti tuo, ką Ekonomikos komitetas vakar nutarė, šiek tiek palaukti, pasvarstyti, panagrinėti realią situaciją. Iš tiesų ministras šiandien atsakė į klausimą, ir tai yra Vyriausybės programoje įteisinta, kad verslo asocijuotos struktūros – Pramonės ir prekybos rūmai, Verslo darbdavių konfederacija, Pramonininkų konfederacija – turėtų aktyviau dalyvauti ekonominiame gyvenime, ypač tose srityse, atliekant tas funkcijas, kurios susijusios su verslu. Manau, kad pats veiklos principas įteisinti verslininkų dalyvavimą minėtuose verslo informaciniuose centruose nėra blogas. Galbūt buvo paskubėta, galbūt nebuvo visiems deramai ir laiku paaiškinta, bet pati idėja nėra smerktina. Aš norėčiau jūsų paklausti: galbūt iš tiesų tos deklaracijos nereikia, o reikia palaukti komiteto darbų ir tada grįžti į tribūną?
E.PUPINIS. Niekas neginčija, kad asocijuotų struktūrų dalyvavimas veikloje galimas ir galbūt teigiamas dalykas, tačiau ministras minėjo ne dalininkus, o tarybas. Per tą galime veikti.
Taip pat norėčiau atsakyti ir į tą jūsų klausimą dėl svarstymo komitete. Taip, tas komitetas bus, tačiau iki galo man ir neaišku, nes jis buvo užprotestuotas, ar iš tikrųjų tas klausimas bus. Tikiuosi, kad bus, bet pagrindinis klausimas yra tas, kad vis dėlto svarstymai Seime labai užsitęsia. Aš norėčiau, kad šiuo metu būtų paskelbtas tam tikras moratoriumas, kad nebūtų daromas spaudimas ir panašiai, kol Ekonomikos komitetas, galbūt ir Seimas priims savo sprendimą. Tada mes galėsime judėti į priekį. Skubėti tikrai nėra kur.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma. Prašom, kolega.
J.RAZMA. Gerbiamasis kolega, manau, jūs labai tiksliai apibūdinote Darbo partijos veikimo principus, kai išnaudojami turimi postai ir valdomi pinigai savo politinei įtakai plėsti. Sakykite, be jūsų minėtos įtakos darymo verslo informaciniams centrams, štai vakarykštis ministro Ž.Padaigos renginys Kėdainiuose, kai „Vikondos pramogų centre buvo sveikinami medikai ir kai renginio organizatoriai yra Darbo partija, Kėdainių savivaldybė ir sveikatos apsaugos ministras, ar tai yra tokio pat arba panašaus pobūdžio šios partijos veiklos išraiška, ar tai tik, jūsų manymu, ministro bandymas kiek įmanoma labiau įsiteikti savo partijos viršininkui ponui V.Uspaskichui?
E.PUPINIS. Deja, tai, ko gero, yra valstybinė problema – politinės kultūros stoka. Lietuvoje bandoma pasakyti, kad visos priemonės vardan to tikslo įgyti tam tikrą politinį populiarumą, gauti vieną ar kitą vietą Seime, savivaldybėse kol kas pas mus yra pateisinamos. Negalima sakyti, kad visos partijos taip traktuoja. Yra ir senosios partijos, kurios supranta tą politinę kultūrą ir už valstybės pinigus nedaro tokių pigių šou. Manau, kad tai tikrai nėra pateisinimas, ir, ko gero, tikrai reikėtų sustoti toje vietoje. Aš galėčiau pasakyti, nes ir taryboje teko dirbti, teko būti meru, kad kai kurie žmonės, nors ir keista, bet nesupranta, kad į politiką reikia eiti visuomeniniais pagrindais, kad darytum gera visuomenei. Kai kurie tiesiogiai supranta ir sako: kodėl aš einu į politiką, negi aš galiu neturėti naudos? Jis iš esmės nesupranta. Manyčiau, tai kaip tik ir yra politinės kultūros stoka. Galbūt tokių žmonių politikoje turėtų mažėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis – A.Kubilius. Prašom, kolega.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu verslo informacijos centrai tampa, yra daromi Darbo partijos atraminiais štabais regionuose, nepaisant kitų verslo organizacijų, tarp jų ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmų, prieštaravimo, vis dėlto tai yra daroma ir einama kaip tankas į priekį, ar mes galime tokiu atveju manyti, kad tada, kai bus baigtas šis etapas, tai yra rajonų verslo informacijos centrai bus paversti Darbo partijos regioniniais skyriais, ar galėtume prognozuoti, kad vėliau Ūkio ministerija bus paversta Darbo partijos centriniu štabu, o Seimas, matyt, socialliberalų centriniu štabu, nes mes matome Seimo Pirmininką labai suartėjantį su Darbo partijos vadovybe? Ar galime tai prognozuoti, ar ne? Kaip jūs manote?
E.PUPINIS. Aišku, tai labai jau toks politinis klausimas, bet, aš manyčiau, Seimui reikia šiek tiek pristabdyti tuos norus. Man atrodo, viskas bus gerai, nes vis dėlto Seimas yra ta vieta, kurią stebi žmonės. Jeigu mes leisime įsiviešpatauti begalinei valdžiai ir begaliniams interesams, patys turėsime problemų, ypač tie, kurie siekia skaidrios politikos, kurie siekia konkuruoti politinėje rinkoje tam tikrais savo politiniais sugebėjimais, politinėmis idėjomis ir siekiais jas įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Primenu, kad pagal Statuto 183 straipsnį dabar turėtų vykti bendroji diskusija. Kaip matau, tiktai vienas Seimo narys pageidauja tai daryti. J.Karosas. Galima ir iš centrinės tribūnos. Prašom.
J.KAROSAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Manau, visi pajutome – problema yra. Rezoliucija tą problemą kelia gal labai aštriai. Aš siūlau tokį variantą: pritarti rezoliucijai, sudaryti redakcinę komisiją, rezoliuciją suredaguoti ir vis dėlto tą problemą fiksuoti. Mano labai autentiška turima informacija sako, kad problema yra gana rimta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kolegė L.Graužinienė – Darbo partijos frakcijos seniūnė. Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ. Tikrai norėjau pažymėti, kad labai didelis dėmesys yra skiriamas Darbo partijai. Nėra Lietuvoje svarbesnių problemų kaip Darbo partija? Manyčiau, kad Seimas tikrai turėtų susirūpinti ir prestižu, ir reputacija.
Dėl rezoliucijos turėčiau pasakyti, kad tikrai jokio pavojaus nėra ir nereikia be reikalo gąsdinti Lietuvos žmonių. Tiesiog galioja iš anksčiau ateinanti ta pati taisyklė: bijom, gąsdinam kažkokiu slenkančiu pavojumi, kurio ir nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar Statuto 184 straipsnis – priimti rezoliuciją be pataisų, redaguoti arba atmesti. Redaguoti? Ar galime bendru sutarimu, ar… Gerai, tvarka. Tada balsuojame. Taigi siūlymas redaguoti. Jeigu siūlymas redaguoti nepriimamas, tada balsuosime: arba atmesti, arba pavesti parengti naują. Ar aiškus balsavimas? Pirmas siūlymas yra atmesti. (Balsai salėje) Atsiprašau, pirmas redaguoti, antras atmesti. Teisingai, aš pasitaisau. Taigi kas remia siūlymą redaguoti, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Jeigu redagavimas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, tada antras balsavimas atmesti arba pavesti parengti naują. Ar aišku? Taigi dabar mes balsuojame, ar redaguosime šią aptartą rezoliuciją. Prašom balsuoti.
Už redagavimą – 40, prieš – 36, susilaikė 6… (Balsai salėje) Neredaguoti? Ar tikrai? Tada iš tikrųjų vienas balsas, prašom susikaupti. Aš dar kartą perskaitysiu Statutą, kad nebūtų abejonių. Aš perskaitysiu Statutą, o po to žodis Statuto žinovui A.Salamakinui. Statuto 184 straipsnis: „Seimo sprendimai po rezoliucijos projekto svarstymo. Mes pradėjome redaguoti rezoliucijos projektą nuo 2 dalies. Jeigu bus nubalsuota panašiai taip, kaip buvo nubalsuota, tada bus antras balsavimas atmesti arba pavesti parengti naują.
A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, aš ne kaip Statuto žinovas. Mes jau kartą turėjome problemą (ir ne tik kartą), kai Seimo nariai balsavo ne tik už save, bet ir už kolegas. Aš labai prašyčiau, būkime malonūs, yra labai svarbus klausimas, nebalsuokime už kaimynus, kurių nėra. Antraip aš turėsiu išvardyti pavardes. Dabar nuo to susilaikau dėl mūsų bendro darbo. Jeigu dar kartą taip balsuosite, aš tikrai išvardysiu, kas balsuoja už kaimynus.
PIRMININKAS. Kolegos, tylos! Ar supratote A.Salamakino grasinimą? Ar visi supratote? (Balsai salėje) Tada balsuojame. Prašom sėsti į savo darbo vietas. Kolega Subačiau, prašom sėsti… Ir prašom už V.Karbauskį nebalsuoti. Gerai. (Balsai salėje) Minutė kantrybės. Visi turite susikaupti ir apsispręsti. Aš supratau, kad jis ruošiasi už tamstą balsuoti, dėl to aš jį įspėjau.
Kolegos, dėmesio! Dabar vėl balsuojame, ar redaguojame rezoliucijos projektą. Tie, kurie remia šį siūlymą, spaudžia mygtuką „už. Tie, kurie neremia, balsuoja kitaip. Jeigu tų kitų bus daugiau, tada bus dar vienas balsavimas. Ar aišku? Pradedame. Registruojamės ir balsuojame. Tie, kurie už redagavimą, tie už, kurie mano kitaip, kitaip ir balsuoja.
42 – už, 35 – prieš, 5 susilaikė, redaguojame. Kas redaguoja, ar Ekonomikos komitetas, ar Verslo ir užimtumo komisija? Prašom. Kas pasiūlysite? (Balsai salėje) Ekonomikos komitetas? J.Razma. Prašom. Iniciatorių vardu.
J.RAZMA. Komitetas svarstys savo ruožtu, bet kadangi tai susiję su smulkiuoju ir vidutiniu verslu, jo interesų atstovavimu, galbūt komisija galės šiuo atveju padirbėti.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega R.Bašys. Prašom.
R.BAŠYS. Balsavau prieš, bet neveikė mygtukas. Prašom įskaityti mano balsą prieš. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Prašom žiūrėti dabar į monitorius. Vieną sekundę! Jeigu iš tikrųjų buvo taip, taip, teisingai. (Balsas iš salės: frakcijos vardu prašome pertraukos.) Gerai. Todėl, kad kolega R.Bašys balsavo ne taip, kaip liepė jo širdis. Dėmesio! Paskutinį kartą. Dabar kaip bus, taip bus. Prašom visi sėsti į savo vietas. Prašom nespausti svetimų mygtukų, ir dar kartą balsuojame. Kolegos, kas už tai, kad pateikta rezoliucija būtų redaguojama? Prašom registruotis ir balsuoti.
38 – už, 36 – prieš, 6 susilaikė. Viskas. Replikas paskui, dabar prašom susitarti, ką darome, ar atmetame, ar pavedame parengti naują. Alternatyvus balsavimas. (Balsai salėje) Alternatyvus balsavimas. Dėmesio! Mygtukas „už – atmesti, mygtukas „prieš – parengti naują. Ar aišku? Kol kas kolega S.Lapėnas. Prašom.
S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį. Gerbiamojo J.Palionio darbo vietoje nėra, salėje taip pat nematau… (Balsai salėje) Aš stebėjau iš šalies, kaip vyko pats balsavimas. Jo nebuvo salėje. (Triukšmas salėje) Tada bandysime peržiūrėti videojuostą.
PIRMININKAS. Vis tiek 41 balsas, prieš – 38. (Triukšmas salėje) Kolegos, dėmesio! Dabar alternatyvus balsavimas: už atmetimą – už, už naujos rezoliucijos rengimą – prieš. Ar aišku? (Balsai salėje) Jau gana perbalsavimo. Prašom balsuoti alternatyviai. Kolegos, mygtukas „už – atmesti, mygtukas „prieš – redaguoti. Balsuojame. (Šurmulys salėje) Prašom nešaukti balsavimo metu.
Už – 39, prieš – 44, tai yra pavedama parengti naują. Klausimas baigtas.
Gerbiamieji kolegos, dar kartą grįžtu prie to Statuto straipsnio, kurį aš anksčiau minėjau. Paraleliai turi būti pateikiamas projektas, kurį parengė V.Gedvilas ir grupė Seimo narių.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu… (Balsas salėje) Prašom per centrinį mikrofoną pasakyti, gerbiamoji kolege, kad kiti apsiramintų. Kolegė V.Vertelienė. Prašom.
V.VERTELIENĖ. Mano balsą prašau įskaityti už.
PIRMININKAS. O, matote! Kolega A.Čaplikas, matyt, pasakys kitaip. Prašom.
A.ČAPLIKAS. Aš nelabai supratau, pirmininke, kodėl. Aš jau keliauju toliau, nes supratau, kad rezoliucija yra atmesta.
PIRMININKAS. (…) naują.
A.ČAPLIKAS. Kodėl šiandien jūs ardote opozicinių frakcijų darbotvarkę? Kas suderino pono V.Gedvilo pateikimą? Mes esame suderinę, kad tai yra mūsų teikiami klausimai. Čia Seimo Pirmininkas savo komandiruotę susitvarkė, dabar ponas V.Gedvilas tvarkys, tai gal mums eiti namo? Jūs čia vieni tvarkykitės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Čaplikai, jeigu reikės, susitvarkysime, jokių problemų. Šiuo atveju yra galiojantis Statutas ir atitinkama norma. Ar reikia dar kartą perskaityti? Tiesiog ilgėliau dirbsime, ir viskas. Prašom, gerbiamasis Gedvilai. Pateikimo stadija. Primenu, kad projekto registracijos Nr.XP-273. Prašom.
V.GEDVILAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, pataisa labai paprasta, susijusi su aukštuoju mokslu, aukštosiomis mokyklomis. Noriu esmę pasakyti.
Aukštosios mokyklos siekia gauti lėšų joms labai reikalingoms investicijoms iš parduotų pastatų, kuriuos kartais naudingiau parduoti negu remontuoti, už gautus pinigus pastatyti naujus pastatus su šiuolaikine įranga. Pirmą kartą panašų įstatymo projektą buvo parengęs gerbiamasis profesorius R.Pavilionis.
Kokie pagrindiniai šio pakeitimo tikslai? Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimu siekiama, kad visos lėšos, gautos už turtą, kurį valdė aukštoji mokykla ir kuris buvo parduotas, atitektų tos aukštosios mokyklos investicijoms.
Kokius šio įstatymo projekto klausimus reikėtų aptarti? Pagal dabar galiojantį Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą lėšos, gautos už parduotą, nereikalingą arba netinkamą naudoti turtą, gali būti panaudotos tik investicijoms į valstybės ar savivaldybės įmonę, bet ne į aukštąją mokyklą. Laisvesnis disponavimas aukštosios mokyklos turtu ir lėšos, gautos už parduotą turtą, leis taupyti valstybės investicines lėšas. Šiuo metu aukštosios mokyklos parduodamas turtas patenka į valstybės biudžetą. Mes norėtume, kad šios investicijos atitektų aukštajai mokyklai.
Aš apeliuoju į jūsų sąžinę. Jūs visi buvot aukštųjų mokyklų studentai. Jūsų vaikai mokosi aukštosiose mokyklose. Investicijos aukštajam mokslui yra nepakankamos. Todėl jūsų visų prašau aptarti šį mano pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet pirmiausia jūs turit atsakyti į net šešių Seimo narių klausimus. Kolega A.Monkevičius. Prašom.
A.MONKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš noriu jūsų paklausti, galbūt šiek tiek ir žinau jūsų požiūrį, bet vis dėlto labai svarbu, kad ir parlamentas, ir visuomenė teisingai suprastų siūlymo esmę. Noriu paklausti, kad būtų išsklaidytos abejonės, jog tikrai šios lėšos bus panaudotos kaip investicija aukštųjų mokyklų, universitetų plėtrai. Iš tikrųjų daugelyje šalių tokia patirtis yra. Estai dar daugiau yra padarę. Klausimas: kokie saugikliai, kaip užtikrinsime, kad tikrai tos lėšos nebūtų kaip nors kitaip panaudojamos, bet tarnautų universitetų plėtrai, kaip numatyta strateginiuose planuose ir Vyriausybės programose? Ačiū.
V.GEDVILAS. Dėkoju už klausimą. Klausimas iš tikrųjų esminis. Aš manau, kad trys pagrindiniai saugikliai turėtų būti: aukštosios mokyklos senatas, aukštosios mokyklos taryba ir, aišku, Švietimo ministerija. Šios trys institucijos ir turėtų būti pagrindiniai saugikliai pardavus turtą ir rengiant strategiją apie šio turto investicijas.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Skardžius. Prašom, kolega.
A.SYSAS. O mane kodėl praleidot?
PIRMININKAS. Atsiprašau. Gal iš tikro. A.Sysas. Pagal abėcėlę.
A.SYSAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Vieną minutę palaukit. Įrankį reikia paimti. (Balsai salėje) Aš turiu mokyti, kad „i eina prieš „k? (Balsai salėje) Pagal lietuvišką taip, o ne pagal lotynišką. Pagal lotynišką „x“, „y“, „z“ pabaigoje. Tas pats. Mes iš čekų kai ką nusirašėm. Prašom. A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Ne tik pagal abėcėlę, aš buvau anksčiau užsirašęs klausti. Ponas A.Skardžius pakentės.
Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad šiuo pasiūlymu iš principo leidžiam valstybės lėšų skaldymą atskiroms institucijoms? Po to, sakykim, ligoninės norės atskirai pardavinėti ir investuoti, po to dar kažkas, po to kiekviena ministerija atskirai pardavinės. Ar aukštasis mokslas ir aukštosios mokyklos nėra valstybės nuosavybė ir ar ne parlamentas ir savivaldybės, sakykim, skirsto ir disponuoja tuo turtu? Labai ačiū.
V.GEDVILAS. Aišku. Klausimas labai geras. Visiems reikėtų valdyti savo turtą. Tačiau, aš manau, švietimas yra mūsų valstybės prioritetinė sritis. Dabartiniu metu finansavimas iš biudžeto yra tikrai nepakankamas. Aukštosios mokyklos įvairioms investicijoms ir savo struktūrinių padalinių tam tikriems pertvarkymams lėšų neturi. Čia būtų vienintelė galimybė joms truputį pagerinti savo sąlygas. Aš manau, kad reikia pasvarstyti. Čia yra teikimas. Mes turėsim laiko padiskutuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. O dabar atsiprašau, jau kolega A.Skardžius. Prašom.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš vis dėlto norėčiau gerbiamajam A.Sysui pasakyti: daryk žmogui gerą darbą, tai dar būsi apkaltintas.
PIRMININKAS. Prašom.
A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų žengtas žingsnis išties yra labai reikalingas. Mūsų kaimyninės šalys… turtą valdant, aš nekalbu apie žinybinį turto valdymą kaip aukštojo mokslo įstaigų turto valdymą. Bet turi vieningą sistemą. Visą valstybės valdomo turto bendrą sistemą, t.y. ir ministerijų valdomo turto, ir t.t. Tai leidžia užtikrinti profesionalų ir kontroliuojamą disponavimą juo. Žinybinis valdymas, be abejo, geriau negu nieko, bet manau, kad nežvelgiant visos valstybės mastu galima padaryti išties nemažai klaidų.
Todėl palaikau jūsų iniciatyvą ir noriu jūsų paklausti. Ar jūs nemanote, valstybėje jau subrendo sprendimas, kreipiuosi į jus kaip į pirmininko pavaduotoją, kad vis dėlto reikėtų inicijuoti ar Turto fondui suteikti naują statusą ir atsakomybės ribas, kad jie galėtų imtis viso valstybės turto valdymo ir disponavimo juo. Aš manau, jis būtų kur kas racionaliau ir efektyviau panaudojamas. Todėl mano klausimas būtų, ar jūs nemanote eiti ir toliau išsprendęs šią problemą, jeigu bus pritarta?
V.GEDVILAS. Gerbiamasis Artūrai, iš tikrųjų dėkoju už klausimą. Jūs puikiai pakomentavot tas mintis, kurių aš dar neišsakiau. Reikėtų diskutuoti. Aš manau, kad šis pasiūlymas privers mus šiek tiek padiskutuoti ir iš esmės peržiūrėti. Kas dirba aukštosiose mokyklose, kas mokėsi aukštosiose mokyklose, kas dabar dirba, puikiai žino, kokia yra situacija. Taigi čia yra vienas iš galimų sprendimo būdų. Jeigu biudžete atsirastų labai daug pinigų ir mūsų valstybė galėtų paremti taip, kaip reikia paremti aukštąjį mokslą, aš galbūt ir neteikčiau šio pasiūlymo. Bet tai yra vienas iš išsigelbėjimo būdų. Tuo labiau kad saugiklių užtenka.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė Z.Žvikienė. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu tik pasitikslinti. Prašau pasakyti, ar tas turtas, kurį pagal šį teisės aktą būtų galima suteikti teisę parduoti aukštosioms mokykloms, šiandien priklauso ir yra įregistruotas aukštųjų mokyklų vardu, ar savivaldybių? Ačiū.
V.GEDVILAS. Tai yra valstybės turtas. Aukštosios mokyklos priklauso, sakykim, valdo jas Švietimo ministerija. Tai nėra savivaldybių turtas.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Šukys. Prašom, kolega.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs atidžiai perskaitėte Teisės departamento išvadą dėl jūsų projekto, kurioje yra nuoroda į atitinkamą punktą, kuris dabar jau leidžia 50% lėšų skirti taip, kaip jūs siūlote? Pakeitus pirmąjį punktą yra nurodoma, kad atsiras konkurencija arba, sakykim, dvejopa situacija, nes valstybinės aukštosios mokyklos samprata 2 punkte apima nurodytos institucijos, organizacijos, įstaigos. Taigi juridinės technikos požiūriu čia yra problema. Tai vienas klausimas.
Antras klausimas, ar valstybinės aukštosios mokyklos šiuo atveju išskiriant jas, o ne paminint universitetus, kurių turtas taip pat yra valstybės, tačiau tai nėra… ar čia apima šiuo atveju universitetus, kurie turi autonomiją, tačiau turtas yra valstybės?
PIRMININKAS. Laikas.
R.ŠUKYS. Ar jiems galios ši nuostata?
V.GEDVILAS. Jūsų pastaba labai teisinga. Aš turiu Teisės departamento išvadą. Ten yra aiškiai parašyta, kad 50% ir šiuo metu gali atitekti, į biudžetą eina 50%, o 50% galima investuoti į aukštąją mokyklą, čia yra baiminamasi, kad ir kitos organizacijos norės turėti tokį pat įstatymą. Galbūt ligoninės, dar kitos valstybinės organizacijos, kurios taip pat norės disponuoti tuo turtu. Tai, aišku, yra įrašyta. Bet, kaip jūs sakėte, nesupratau, universitetai, aukštosios mokyklos. Aukštosios mokyklos ir yra universitetai. Aišku, aukštosios mokyklos dar yra kolegijos, bet aš čia kalbu apie aukštąsias mokyklas ir kaip apie kolegijas, ir kaip apie universitetus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Dumčius. Prašom.
A.DUMČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau tik paklausti. Ar to užtenka, ar dar reikėtų kai kuriuos punktus koreguoti, kad įsigaliotų jūsų siūloma įstatymo pataisa?
V.GEDVILAS. Užtektų įrašyti tik „valstybinę aukštąją mokyklą šalia „investicijoms į valstybės, savivaldybės įmonę ar valstybinę aukštąją mokyklą, valdžiusią šį turtą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, kolega B.Bradauskas norėtų tarti žodį dėl balsavimo motyvų. Prašom. Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau laisvas. B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mūsų švietimas turi problemų, aš to nekartosiu, pranešėjas viską išsakė. Kai kurių abejonių dėl šio projekto yra, bet, manyčiau, mes turėtume pritarti po pateikimo, o paskui galėtume truputį patobulinti, kada tas turtas gali būti parduotas, kas turėtų leisti parduoti, kad nebūtų parduoti objektai, turintys kultūros paveldo statusą ir t.t. Todėl aš siūlyčiau po pateikimo pritarti, o paskui svarstydami komitetuose galėtume jį patobulinti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sysas turi kitą nuomonę. A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, manau, švietimo problemas dėl universitetų, dėl kitų aukštųjų mokyklų, dėl visos sistemos finansavimo reikia spręsti planuojant biudžetines lėšas, tam yra ir savivalda, ir parlamentas, o jokiu būdu ne paleisti džino iš butelio ir paskatinti įvairias valstybines institucijas. Kaip tik man nesuprantamas ir gerbiamojo A.Skardžiaus pasakymas, kad jis prieš žinybiškumą, kad tai yra blogai, bet iš principo šis pasiūlymas kaip tik yra žinybiškas ir kiekviena institucija pradės pardavinėti tai, ko jai nereikia. Sakykim, tos aukštosios institucijos turi kokį nors sandėliuką su neblogu žemės sklypu, tai tą sandėliuką parduos kartu su žeme ir parceliavimas bus tęsiamas toliau. Todėl aš kategoriškai prieš.
PIRMININKAS. Net kategoriškai? Tikrai? Gerbiamieji kolegos, jeigu jau taip pasakyta, mes turime balsuoti. Dėmesio! Prašom susikaupti. Ar pritariame pateiktajam projektui po pateikimo ir jį toliau nagrinėjame? Prašom registruotis ir balsuoti.
Už – 69, prieš – 2, 10 susilaikė. Pritarta. Mielieji kolegos, Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Kaip tik dėl šio klausimo? Prašom. A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS. Aš taip pat, gerbiamasis pirmininke, norėčiau, kad ir Audito komitetas būtų, nes tą patį klausimą svarsto, kaip minėjau, dėl Turto fondo, dėl Turto fondo veiklos ir dėl perspektyvinės jo veiklos. Vis dėlto tai yra turtas ir, matyt, ateityje tie klausimai bus susieti, viso valstybės turto valdymo klausimai sprendžiami.
PIRMININKAS. Manau, kolegos neprieštaraus, kad pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomi du – Biudžeto ir finansų ir Audito komitetai. Sutinkame? Ačiū. Paskutinis dalykas ir dar žodis bus suteiktas A.Skardžiui. Siūloma nagrinėti gegužės 26 dieną. Sutinkame? Ačiū. Replika po balsavimo.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, pirmininke. Aš išties norėčiau replikuoti gerbiamajam A.Sysui ir prisiminti, kaip racionaliai buvo disponuojama profsąjungų turtu. Gerbiamajam R.Šukiui norėčiau priminti, kaip meistriškai savivaldybės, ypač Vilniaus savivaldybė, sprendžia savo turto klausimus. Manau, tikrai atėjo laikas nesekti tokiu pavyzdžiu, koks buvo profsąjungų elgesys su turtu, o visą valstybės turtą centralizuotai, atsakingai valdyti. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlau koalicininkams aiškintis kitoje vietoje.
Dabar, gerbiamieji kolegos, dėl tolesnio… (Balsai salėje) Minutėlę! Dabar dėl tolesnio darbo tvarkos, o po to žodis kolegai R.Šukiui. Dabar eis opozicinės darbotvarkės klausimai, tik įterpiant artimiausios savaitės darbotvarkę, o jeigu bus laiko ir sveikatos, kokie nors kiti papildomi klausimai.
Dabar iš eilės turėtų būti V.Žiemelio klausimas. O kol jis ateis į tribūną, – R.Šukys. Prašom.
R.ŠUKYS. Aš norėjau gerbiamajam A.Skardžiui priminti, kad R.Šukys nieko bendra su Vilniaus savivaldybe neturi ir nėra tarybos narys, o Vilniaus savivaldybės sprendimus priima Vilniaus miesto taryba, kaip ir kitų miestų ir rajonų tarybos. Todėl reikėtų susilaikyti nuo nepagrįstų replikų ar kaltinimų.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Patikslinimas.
Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-168 (pateikimas)
V.Žiemelis. Pranešu, koks klausimas. Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-168. Teikia kolega V.Žiemelis ir dar grupė Seimo narių. Pateikimo stadija. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, kartu su kitais kolegomis Seimo nariais teikiu Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 3 dalies pakeitimą ir siūlau 3 dalyje vietoj žodžių „trys tūkstančiai įrašyti žodžius „penkiasdešimt procentų būsto vidutinės vertės. Kodėl aš siūlau tokią pataisą? Tai yra susiję su žmonių gyvenamosiomis patalpomis bei mūsų, Lietuvos piliečių, požiūriu ir noru kiekvienam turėti savo gyvenamąją patalpą. Turėti butą ar namą, ar kitą gyvenamąjį būstą Lietuvos Respublikos piliečiui, mano požiūriu, yra labai svarbu, būsto praradimas yra didelė nelaimė Lietuvos Respublikos piliečiui. Dabar galiojanti valstybės politika suteikia galimybę kreditoriams, tarp jų visų pirma ir šilumos tiekimo įmonėms, išreikalauti skolas iš skolininkų ir net prievarta parduoti skolininkams priklausančias gyvenamąsias patalpas. Mano požiūriu, tai labai skaudi netektis žmonėms, jeigu taikoma ši norma, netgi drįsčiau teigti, ji nevisiškai užtikrina jų konstitucinę teisę į būsto neliečiamumą. Jūsų žiniai galiu pasakyti, kad praeitais metais vien tik Vilniaus mieste priverstine tvarka iškeldintos 55 šeimos, tarp jų už skolas – 15, vien tik Vilniuje. Kituose miestuose, aišku, tokių atvejų irgi yra nemažai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnyje yra numatyta, kad išieškoti skolas iš skolininko būsto galima tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 3 tūkst. litų. Paprastai kreditoriai, ypač šilumos tiekėjai, eina paprasčiausiu, lengviausiu keliu, reikalauja, kad būtų areštuojamas nekilnojamasis turtas, kuris dažniausiai būna gyvenamosios patalpos, butai. Manau, ši norma yra ir kitu požiūriu neteisinga. Ji realiai neapgina piliečių nuo įvairių netikėtumų, kuriems įvykus areštuojamas jų būstas ir dažniausiai parduodamas už aiškiai sumažintą kainą. Be to, 3 tūkst. litų, tarkime, Didžiasalyje sudaro vos ne visą būsto kainą, kituose rajonų miestuose – šiek tiek mažiau, o Vilniuje 3 tūkst. sudarytų tik apie 5% būsto vertės. Tai ir šiuo požiūriu neteisinga ši norma.
Ypač sunku sunkiai gyvenantiems žmonėms šildymo sezono metu. Šio sezono metu išgyventi jiems be skolų iš esmės neįmanoma. Todėl skolos gali labai nepastebimai pasiekti ir 3 tūkst. litų, ir žmonės gali prarasti butus. Kaip paprastai, dauguma nesugeba sumokėti šildymo sezono metu todėl, kad paprasčiausiai tų pinigų neturi, tačiau ne šildymo metu jie sugeba išlyginti skolas ir atsiskaito, tačiau jau gali būti vėlu, nes kreditoriams suteikta tokia teisė reikalauti iš jų atiduoti skolą. Jeigu neturi iš ko, tai reikalauti, kad būtų parduodamas jų gyvenamasis būstas priverstine tvarka. Todėl, mano požiūriu, šis apribojimas turėtų būti išreikštas ne konkrečia pinigine suma, kuri yra labai skirtinga skirtingose vietovėse, o procentais nuo realios gyvenamosios patalpos vertės. Jeigu šis procentas siektų 50% būsto vertės, toks apribojimas iš esmės pašalintų būsto praradimo atvejus ir priverstine tvarka būtų parduodamos gyvenamosios patalpos tik tų asmenų, kurie piktybiškai vengia sumokėti skolas. Tačiau valstybei reikėtų galvoti ir apie tokius asmenis. Juk neišmesi jų į gatvę, ypač vienišus ir mažamečių vaikų turinčias šeimas. Manyčiau, kad grįžti prie dabartinės tvarkos būtų galima tiktai tada, kai būtų pradedami statyti valstybei ir savivaldybei priklausantys gyvenamieji namai, kurių išlaikymas būtų kur kas pigesnis ir juos galėtų išnuomoti valstybė ir savivaldybė iškeldintiems iš gyvenamųjų būstų asmenims. Iš dalies tokia tendencija jau ir prasidėjo. Aš mačiau ir per televiziją tikriausiai visi matėte, kai Kauno savivaldybė įsigijo keletą butų ir juos suteikė sunkiai gyvenantiems žmonėms. Todėl ir siūlau pataisyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 3 dalį numatant galimybę išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 50% realios būsto vertės, nes iš karto gali kilti klausimas, gali būti piktnaudžiavimų ir t.t., kad turintys brangius butus gali piktnaudžiauti. Tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad leidžiama išieškoti ir iš visų kitų turimų pajamų…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
V.ŽIEMELIS. …iš kito turimo turto. Tiktai tuo atveju, kai jau nieko nebeturi, tada galima iš būsto, o nieko nebeturi tie žmonės, kurie tikrai sunkiai gyvena. Ši pataisa, mano požiūriu, naudinga sunkiai gyvenantiems žmonėms.
PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis – A.Dumčius. Prašom, kolega.
A.DUMČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, išties pataisa skirta pagerinti būklę tų vargingų žmonių, kurių kreditoriniai įsiskolinimai už būstą yra dideli. Bet man kyla klausimas, ar nereikėtų tuos 50% vis dėlto labiau sumažinti, nes tai yra suma, kuri kai kuriais atvejais gali būti padori? Kokia jūsų asmeninė nuomonė?
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Aš manyčiau, kad tai svarstytina problema, ir aš sutikčiau, kad būtų galima sumažinti šią ribą nors iki 30% ar dar iki mažesnės ribos, tačiau numatyti procentus, o ne konkrečias sumas.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulas. Prašom, kolega.
J.SABATAUSKAS. Pirmininke, įjungta J.Sabatauskui. Ar aš galiu kalbėti?
PIRMININKAS. Minutėlę! Iš eilės kolega A.Matulas. Prašom. A.Matulas.
A.MATULAS. Gerbiamasis kolega, aš, aišku, sveikinu jus su ta iniciatyva, bet noriu paklausti, ar jūs turite kokios nors informacijos, ar dabar yra žmonių, piktnaudžiaujančių ir tyčia nemokančių, nors turi galimybių, šių mokesčių, ir ar priėmus šią jūsų pataisą nepadaugės tyčia nemokančių mokesčių žmonių?
V.ŽIEMELIS. Tyčia nemokėti gali… Turite omeny tuos, kurie turi kitų pajamų? Jeigu jie turi kitų pajamų, tai bus išieškoma iš kitų pajamų, tarp jų ir atlyginimų, ir netgi pensijų, ir iš kito turto. Tokiu atveju, norėdamas išvengti ir nemokėti už butą, turi nieko neturėti. Šiuo atveju yra sudėtinga nieko neturėti turinčiam uždarbį žmogui ir kitų realių pajamų, kito turto. Jis nenorės prarasti kito turto. Vien tik automobilių Lietuvoje yra per milijoną. Ir iš automobilių bus išieškoma. Čia tik kraštutiniu atveju, jeigu jau nieko nebeturi, o nieko nebeturi dažniausiai tik sunkiai gyvenantys žmonės.
PIRMININKAS. Dėkoju. J.Sabatauskas. Prašom, kolega.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs tikriausiai atkreipėte dėmesį į Teisės departamento bei Europos teisės departamento pastabas, kur aiškiai išryškinta problema, kurią gali sukelti būtent jūsų teikiamas projektas, kad tie asmenys, kurie piktnaudžiaus savo teise, turi didelės vertės butą, pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje, kai buto vertė pagal dabar pakilusias nekilnojamojo turto kainas viršija milijoną litų, o pagal jūsų projektą tik tada, kai bus, tarkim, skola pusė milijono, tai jie galės įsiskolinti ir nemokėti už komunalinius patarnavimus, tarkim, 20 metų, o kokiame kitame mažame miestelyje, kuriame pats butas kainuos gal truputį daugiau kaip 3 tūkstančius litų, kurie dabar yra nustatyti, jis niekaip nuo to negalės apsiginti. Be to, dabartiniame Civilinio proceso kodekse yra nustatyta eilė, kad gyvenamasis būstas tik penktąja eile.
PIRMININKAS. Laikas! Prašom klausti.
J.SABATAUSKAS. Aš noriu paklausti, kaip išvengti šių piktnaudžiavimų? Ar ne tyčia padaryta tiems, kurie turi didelės vertės turtą, išvis vengti mokėti?
V.ŽIEMELIS. Aš šią pataisą pateikiau todėl, kad į mane jau kreipėsi ne vienas sunkiai gyvenantis žmogus, kuris prarado būstą. Tik todėl. Aš analizavau statistiką. Tie, kurie gerai gyvena, jie paprastai turi kitų pajamų. Jeigu jis turi butą už milijoną, tai nejaugi neturi kitų pajamų? Paprastai taip nebūna.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Juozapaitis. Prašom, kolega.
J.JUOZAPAITIS. Aš norėčiau paklausti pranešėjo, ar jis analizavo tokių rajonų, miestų būklę, kai butas kainuoja 4 ar 5 tūkstančius, o įsiskolinimas siekia 6 tūkstančius? Ar nebus dar daugiau tokių? Ar čia tik Vilniaus miestui taikote pakeitimą?
V.ŽIEMELIS. Ne, čia… Gerbiamasis kolega, jeigu galiu, atsakysiu. Čia taikoma visai Lietuvai. Jeigu būstas kainuoja 6 tūkstančius, šiuo atveju iš esmės rajone liks tas pats – 3 tūkstančiai, jeigu paliksime 50%. Išanalizuoti visoje Respublikoje man, aišku, neužteko laiko, nes reikia tikrai daug laiko gauti informaciją iš visų Respublikos miestų, tačiau, mano žiniomis, panaši padėtis yra ir Kaune, ir Šiauliuose – didžiuosiuose miestuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia V.Navickas. Prašom, kolega.
V.NAVICKAS. Gerbiamasis kolega J.Sabatauskas minėjo, kad tokia pataisa ves į tam tikrą piktnaudžiavimą, žinoma, to išvengti nepavyks. Klausimas tada būtų toks, o kaip jūs siūlytumėte padengti tuos nuostolius, kuriuos patirs paslaugų teikėjai, pirmiausia šilumininkai? Žinoma, elektrą galbūt galima atjungti ir toliau netiekti, jeigu yra įsiskolinimas, galbūt taip pat dujas, bet centrinio šildymo neįmanoma atjungti šildomame būste? Paslaugos bus teikiamos, bet už jas nemokama. Šilumos tiekėjai patirs nuostolių. Kokiu būdu jūs siūlytumėte kompensuoti nuostolius tiems paslaugų teikėjams?
V.ŽIEMELIS. Šiuo atveju yra ir kitų pajamų. Jeigu jūs kalbate apie tuos turtingus žmones, kuriuos… Lygiai toks pats klausimas, ko gero, kaip ir Seimo nario J.Sabatausko. Paprastai turintys geras patalpas turi ir pragyvenimo šaltinį, kitų pajamų. Dažniausiai taip būna. Manyčiau, kad grįžti prie griežtesnės tvarkos… (Balsai salėje) Gerbiamasis Vytautai, aš jums atsakau. O grįžti prie šios tvarkos galima po tam tikro laiko. Net ir po kelerių metų, kai bus pradėti statyti savivaldybei ir valstybei priklausantys namai. Gal jūs domėjotės, kokia padėtis yra kitose Europos valstybėse. Man teko domėtis Prancūzijos praktika. Kai kuriuose miestuose net apie 30% žmonių gyvena (…) namuose, nes jie kur kas pigesni ir kur kas lengviau išlaikyti. Ir mums neišvengiamai tą reikės daryti, ir reikia kuo greičiau daryti. Žmogui netekti buto ar kitų gyvenamųjų patalpų yra labai skaudi nelaimė. Piktnaudžiaujančių visą laiką visur būna.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom. Pirmoji – A.Balsienė. Prašom, kolege.
A.BALSIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų įstatymo pataisa yra gera. Pagrindinė problema, dėl ko tokie dideli įsiskolinimai ir dėl ko žmonės praranda butus – nes mūsų nesubalansuoti atlyginimai ir paslaugų kainos. Kylant paslaugų kainoms ir labai lėtai kylant pensijoms ir darbo užmokesčiui, visiškai nedidėjant socialinėms pašalpoms, toms skurdžiausioms šeimoms susidaro didžiausios skolos. Būtų gerai, kad įstatymo projekto teikėjai pažiūrėtų ir tuos motyvus, kokios yra kitos pajamos, t.y. pašalpos, atlyginimai, tiesiog žiūrėti kompleksiškai. Pataisa yra gera, kiekvienas įstatymas, kuris padeda žmogui, yra reikalingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – A.Skardžius. Prašom, kolega.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš iš tiesų nesu prieš. Aš balsuodamas vis dėlto susilaikysiu, nes gerbiamojo V.Žiemelio teikiamas siūlymas yra aktualus. Žvelgiant į žmonių skurdžią šiandieninę padėtį ir skurdų savivaldybių biudžetą kalbėti apie tai, kad būtų galima statyti socialinį būstą… Gal tik Artūras Zuokas gali garsiai pamąstyti, kad socialinį būstą galvoja statyti atriekdamas žemės gabalą. Pažiūrėkite, miestai, net ir Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, nepastatė nė vieno socialinio būsto pastaruoju metu, gal tik rengiasi kada nors statyti namą. Štai kolega J.Sabatauskas replikuoja. Taip, toks projektas yra statyti namą, gal vieną, bet ateities dalykas aprūpinti didžiąją dalį žmonių socialiniu būstu, manau, tai ateities klausimas. Šiandien priėmus tą sprendimą, bijau, kad dalis žmonių gali nukentėti nepagrįstai, ir mes turėsime dar didesnę problemą. Todėl balsuodamas susilaikysiu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Čia vienas – už, vienas – prieš. Dabar prašom pasiruošti. Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Už – 31, prieš – 23, susilaikė 21, nepritarta. Ar atiduodame autoriui tobulinti? Sutinkame? Ačiū.
Dabar, gerbiamieji kolegos, yra sudėtingesnis dalykas. Darbotvarkės 3a ir 3b klausimai. 3a klausimo negalime teikti, nes Teisės departamento išvada yra su nuoroda į rimtas abejones dėl Konstitucijos straipsnio. Taigi projektai Nr.XP-465, Nr.XP-157 (jis jau išbrauktas), Nr.XP-152, Nr.XP-18 ir Nr.XP-279 yra perduodami Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kad jis preliminariai išnagrinėtų ir po to pateiktų savo išvadas Seimui.
Taigi darbotvarkės 3b klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-466. Pranešėja – V.Boreikienė ar E.Masiulis. Kuris ar kuri? Prašom. Kolegė V.Boreikienė. Pateikimo stadija.
V.BOREIKIENĖ. Ačiū Seimo Pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, jeigu man leisite, aš norėčiau kalbėti apie abu projektus iš karto, nes pritarus Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisai, iš karto reikėtų pritarti ir Vietos savivaldos įstatymo pataisai, nes vienas su kitu yra susiję.
Teikiamo įstatymo projekto tikslas – siekti rinkimų teisės reguliavimo aiškumo bei nuoseklumo. Įstatymo projekto rengimą paskatino nuolatiniai bandymai, remiantis konjunktūriniais sumetimais, manipuliuoti savivaldybių tarybų rinkimų data bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 57 straipsnio pakeitimu, kuriuo buvo nustatyta fiksuota Seimo rinkimų data ir taip užkirstas kelias tokioms manipuliacijoms.
Šiuo metu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyta, kad savivaldybių tarybų rinkimų datą, kuri negali būti ankstesnė kaip 4 mėnesiai ir ne vėlesnė kaip vienas mėnuo iki tarybų įgaliojimo pabaigos, nustato Seimas. Vietos savivaldos įstatymas (…) pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimą nustato, kad jis turi būti sušauktas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinės dienos.
Atsižvelgdami į dabartinės kadencijos savivaldybių tarybų pradžią (pirmasis posėdis įvyko, kaip jūs žinote, 2003 m. balandžio 2 dieną), Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme siūlome nustatyti fiksuotą rinkimų į šias tarybas datą, savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos metų kovo mėnesio pirmą sekmadienį. Tai būtų 2007 m. kovo mėnesio pirmas sekmadienis.
Taip pat nustatyti, kad pirmasis naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdis visais atvejais turi būti šaukiamas ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo. Toks rinkimų datos nustatymo reglamentavimas ne tik užkirs kelią anksčiau minėtoms manipuliacijoms, bet ir panaikins nekokybiško valdymo nepagrįstai ilgų tarpuvaldžių laikotarpio galimybę. Patirtis rodo, kad remiantis prieš pat rinkimus pakeistu įstatymu, 2002 m. gruodžio 22 dieną surengus rinkimus prieš keturis mėnesius iki buvusių tarybos narių įgaliojimų pabaigos, savivaldybėse valdymą neretai įgyvendino savivaldybių tarybų nariai bei merai, kurie neturėjo galimybės užimti šių postų naujos kadencijos tarybose. Dėl tokio ilgai užtrukusio tarpuvaldžio buvo neužtikrinta valdymą įgyvendinančių asmenų atsakomybė, o kartu ir paties valdymo kokybė. Tokio ilgo tarpuvaldžio ydingumą, aišku, patvirtina ir Seimo patirtis, bet neveiklumo laikotarpis yra kur kas trumpesnis.
Aš kreipiuosi į savo kolegas, kad labai rimtai atkreiptų dėmesį į šį projektą. Jeigu jūs esate dirbę savivaldybėse, turite puikiai suprasti, kad esant dabartinei rinkimų tvarkai faktiškai darbas savivaldybėse yra visiškai paralyžiuotas mažiausia pusei metų. Kolegos, siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar iš karto balsuojame? (Balsai salėje) Aš negirdžiu to bendro sutarimo. Prašom balsuoti. Kolegos, dėmesio! Ar pritariame po pateikimo? Prašom išreikšti tai atitinkamu balsavimu.
Už – 29, prieš – 28, 17 susilaikė. Nepritarta. Atiduodam autoriams tobulinti ar kaip? Atiduodam? Ačiū. Sutarta, tobulinam.
Kolegos, dėmesio! Dabar aš noriu pasitarti, ar darom trumpą pertrauką, ar dar vieną kompleksinį klausimą išnagrinėjam? Mes dar turim gana daug klausimų. Toliau. Prašau. Tada aš tik noriu pasiklausti, ar gerbiamasis V.Grubliauskas, ar ne mažiau gerbiamas A.Endzinas? Kuris? Iš kairės ar iš dešinės? Gerai. Tamstos požiūriu žiūrint. Gerai, A.Endzinas. Aš perskaitysiu visus projektus. Siūlau juos… Taip, bet aš turiu perskaityti. Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Projektų registracijos numeriai: Nr.XP-206(2), Nr.XP-338, Nr.XP-339 ir Nr.XP-340. Visus projektus kartu pateikia kolega A.Endzinas. Prašom.
A.ENDZINAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien galiojantys įstatymai numato, kad visas naftos ir dujų išteklių mokestis bei didžioji dalis mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus 70% mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą, kuris įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamų gyvūnų ištekliai, biudžetą, yra įskaitomi į valstybės biudžetą, t.y. naudojami bendram paskirstymui, neatsižvelgiant į geografinį mokestinių pajamų šaltinį. Reglamentuojant Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos finansavimo šaltinius yra numatyta, kad į šią programą pervedami mokesčiai už teršalų išmetimą į aplinką, 70% mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą, savanoriškos juridinių ar fizinių asmenų įmokos bei kitos teisėtai gautos lėšos.
Aptardamas programos naudojimo sritis įstatymas, neatsižvelgdamas į atskirų savivaldybių interesus, nustato programos lėšų dalis, kurios gali būti skiriamos tik tam tikroms įstatyme numatytoms priemonėms finansuoti. Tiek naftos ir dujų gavyba, tiek gamtos išteklių naudojimas yra susiję su tam tikros savivaldybės aplinkai bei infrastruktūrai tokiu naudojimu padaroma žala bei gyventojų patiriamais nepatogumais, kuriems kompensuoti savivaldybės turi skirti atitinkamai lėšų.
Atsižvelgiant į tai, kad tokio kompensavimo poreikio dydis konkrečioje savivaldybėje yra proporcingas gamtos išteklių naudojimo toje savivaldybėje mastui, galima daryti išvadą, jog dalis už naftos ir dujų gavybą bei gamtos išteklių naudojimą mokamų mokesčių turėtų būti skiriama savivaldybėms, kurių teritorijoje išgaunama nafta ar dujos arba naudojami valstybiniai gamtos ištekliai. Šiuo metu nustatyti apribojimai suvaržo savivaldybių teises spręsti nuosavų lėšų panaudojimo aplinkosaugos bei visuomeniniams sveikatos rėmimo tikslams klausimus, neleidžia savivaldybėms atsižvelgti į konkrečios teritorijos specifiką bei neatitinka savivaldybių savarankiškumo užtikrinimo siekio.
Įstatymų projektų tikslas – pakeisti naftos ir dujų išteklių mokesčio bei mokesčių už valstybinius gamtos išteklius paskirstymą, atsižvelgiant į geografinį mokestinių pajamų šaltinį, taip pat užtikrinti didesnį savivaldybių savarankiškumą disponuojant jų biudžetų lėšomis. Siekiant šių tikslų siūloma: 50% minėtų mokesčių pervesti į savivaldybių, kurių teritorijose išgaunama nafta ar dujos arba naudojami valstybiniai gamtos ištekliai, biudžetus bei atsisakyti įstatymų nuostatų, kurios suvaržo savivaldybių teisę pasirinkti Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų naudojimo prioritetus. Jeigu trumpai, būtų tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Trys Seimo nariai nori paklausti. P.Vilkas. Prašom, kolega.
P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs aiškinamajame rašte nurodot, kad dalis už naftos ir dujų gavybą bei gamtos išteklių naudojimą mokamų mokesčių turėtų būti skiriama savivaldybėms. Mano klausimas: kiek mūsų šalyje yra savivaldybių, kurios pasinaudos šia nuostata?
A.ENDZINAS. Kiek aš žinau, šiandien nafta yra išgaunama Gargždų, Klaipėdos rajono ir Šilutės… Taip, Kretingos, Gargždų ir Šilutės savivaldybių teritorijose, nors ištirti klodai yra gerokai didesni, tačiau jie šiandien dar neeksploatuojami.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.ENDZINAS. Taip, ponas V.Čepas patikslino – dar ir Palangos.
PIRMININKAS. Kolega V.Muntianas. Prašom.
V.MUNTIANAS. Iš tikrųjų pagirtinas jūsų rūpinimasis savarankiškumu ir vietos savivalda, kad jos, kaip valdymo principo, būtų kuo daugiau, kad kuo daugiau teisių turėtų vietos savivalda. Tačiau yra įtarimų, kad jūsų pasiūlymai dar labiau diskriminuos savivaldybes ir išskirs trijų savivaldybių iš 60 galimybę gauti papildomų pajamų. Tai ar neskatins jūsų siūlymas didesnės savivaldybių diskriminacijos?
A.ENDZINAS. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų iš pirmo žvilgsnio gal ir galima susidaryti tokią nuomonę, tačiau yra siūlomas įstatymų paketas ir kalbama ne tik apie naftą ir dujas – kalbama apie durpes, žvyrą, gipsą, molį, pagaliau apie vandenį, mišką. Šiandien mes turime precedentą su medžiojamąja fauna. Mes turime sukūrę precedentą, teisingiau, praeitos kadencijos Seimas jį sukūrė. Iš tikrųjų tai labai geras precedentas. Štai tie pinigai, kurie šiandien pasiekia savivaldybes, tie 70% už medžiojamąją gyvūniją, duoda labai didelį efektą. Dar visai neseniai, na, prieš porą metų, dėl, sakyčiau, objektyvių priežasčių jau buvo galima įtarti, kad briedį arba elnią mes pamatysime tik zoologijos sode arba aptvare, nors irgi nemanau, kad tai blogai, iš principo tai gerai, kad aptvaruose jų yra, o šiandien, kai tie pinigai skiriami būtent savivaldybėms, formuojamos pašarų aikštelės, aptveriami tie miškai, gamtosaugai skiriama papildomų lėšų ir jau atkuriama ta fauna, kuri dėl, sakyčiau, vienokių ar kitokių gana objektyvių ir subjektyvių priežasčių buvo sunaikinta. Taigi perskirstykime, leiskime jiems pasinaudoti ir tomis lėšomis. Jeigu skiriame žvėrims, tai kodėl neskiriame žuvims? Taip pat labai svarbus ir ežerų, ir Kuršių marių, ir tvenkinių įžuvinimas, o tai yra pamiršta. Aš manau, kad ir kreida, ir smėlis, ir kvarcinis smėlis taip pat yra vertybė ir pinigai. Kodėl toms savivaldybėms to neduoti? Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. V.Grubliauskas. Prašom, kolega.
V.GRUBLIAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke. Aš tik norėjau paklausti. Neabejoju, kad Seimo nariai tikrai supras, kad realiai šie įstatymų pakeitimai tikrai tam tikra prasme turėtų atkurti socialinį teisingumą tose savivaldybėse, kurių teritorijoje vyko, vyksta ir vyks tie gamtos išteklių gavybos darbai. Gal vertėtų, sakykim, jau, ko gero, vėliau, svarstymo stadijos metu, pagalvoti, kad, sakykim, tie mokesčiai, kurie sugrįš į savivaldybes, turėtų aiškią paskirtį, kad jie būtų investuojami, sakykim, vėlgi į tų pačių teritorijų rekreaciją ir būtent tiems konkretiems tikslams, bet kad ne abstrakčiai grįžtų į savivaldybę.
A.ENDZINAS. Labai gera pastaba. Jeigu Seimas apsispręstų svarstyti šį klausimą, iš tikrųjų ši pastaba būtų labai tinkama. Aš turėčiau galbūt pasakyti ir daugiau. Iš tikrųjų šiandien kalbama apie 50%, tačiau tie 50% yra labai didelis žingsnis. Aš manau, kad galbūt ir iš diskusijų prieš pateikiant šį klausimą jau aiškėja, kad neverta vienu žingsniu peršokti visų 100 metrų ar kilometrinės distancijos. Galbūt verta daryti keletą mažesnių žingsnių ir šiandien suteikti galimybę disponuoti mažesniais procentais. Tai irgi galėtų būti diskusijų ir atitinkamų pataisų objektas, todėl prašyčiau pritarti po pateikimo ir išdiskutuoti klausimą iš esmės.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar dėl balsavimo motyvų. Kolega V.Grubliauskas – nuomonė už. Prašom.
V.GRUBLIAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke. Tikrai kviesčiau Seimo narius pritarti šiai gerai idėjai. Žinau, kad panašaus pobūdžio įstatymo pataisos buvo teikiamos ir praėjusios kadencijos Seime, tačiau jos nesulaukė deramo dėmesio. Siūlau ir kviečiu Seimo narius tikrai palaikyti šią iniciatyvą šios kadencijos Seime. Dabar vadinamosios darnaus vystymo strategijos pozicija yra gana aiškiai išreikšta. Kalbama apie ekonomikos, aplinkos apsaugos ir socialinės srities tolygią plėtrą. Šis mokestis grįžta į savivaldybę. Jeigu bus aiškiai reglamentuojamas jo panaudojimas savivaldybėje, tai tikrai padėtų siekti vadinamosios darnaus vystymo strategijos. Kita vertus, svarstymo metu bus galima diskutuoti dėl proporcijų, dėl procentų. Tai dalykai, kurie bus pagrįsti ekonominiais skaičiavimais, ir nė kiek neabejoju, kad šio įstatymo pataisų tikrai laukia ne vien tik pamario ir pajūrio krašto gyventojai ir savivaldybės, bet jos, manau, labai aktualios, kaip gerbiamasis prelegentas aiškino, ir kitoms Lietuvos savivaldybėms, kurių teritorijoje yra išgaunami žemės gelmių turtai. Ačiū. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar priešinga nuomonė. Kolega V.Muntianas. Prašom.
V.MUNTIANAS. Aš iš tikrųjų labai gerai suprantu, kodėl kaip gamtos ištekliai buvo pateikti fauna ir molis, ir, tarkime, gerai, kad nepateikti Kėdainių agurkai. Bet…
PIRMININKAS. O būtų galima.
V.MUNTIANAS. …yra visi kiti dalykai, kuriuos taip pat galime suprasti. Sakykim, kad Šilutė išgauna turbūt daugiausia naftos ir galima tą pateiktą įstatymo projektą suprasti kaip norą tenkinti išskirtines Šilutės galimybes… per valstybės turtą. Aišku, kol kas gamtiniai ištekliai yra visos valstybės turtas… (Balsai salėje) Todėl, kad naftos ten, deja… Tik naftotiekis yra, bet jis nėra gamtos išteklius, nors iš jo irgi kai kas semiasi atskirai. Tai štai, kad nebūtų tokio precedento semtis kiekvienam atskirai, aš balsuosiu prieš šį įstatymą.
PIRMININKAS. Aišku. Kolegos, dėmesio! Matyt, autoriai neprieštaraus, kad mes balsuotume dėl viso paketo, taip? Ačiū. Taigi, mielieji kolegos, mes balsuojame dėl viso ketvirto kompleksinio klausimo. Ar pritariame po pateikimo? Ar aišku? Prašom balsuoti. Kas pritariate, mygtukas „už, kas galvojate kitaip –balsuojate kitaip.
Už – 25, prieš – 37, 9 susilaikė. Nepritarta. Grąžiname autoriams tobulinti? (Balsai salėje) Ačiū. Atsiprašau, atmesti? Gerai. Tada alternatyvus balsavimas. Mygtukas „už – už tai, kad grąžiname autoriams tobulinti, mygtukas „prieš – už tai, kad atmetame visą paketą. Ar aišku? Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Gerai, stabdome balsavimą. Kolegos, aš prašyčiau tylos! Dabar yra alternatyvus balsavimas. Mygtukas „už – už tai, kad būtų grąžinta autoriams (štai matote du tokius garbingus Seimo narius), kad jie toliau tobulintų. Galėtų atsistoti ir jums pasirodyti. O jeigu mygtukas „prieš, tai atmetame ir jie tada tobulina septintą mėnesį skaičiuojant nuo šios dienos. Ar aišku? Mygtukas „už – grąžiname tobulinti, mygtukas „prieš – iš karto atmetame. Prašom.
Už tobulinimą – 24, už atmetimą – 45. Pakanka. Visas paketas atmestas.
Gerbiamieji kolegos, noriu pranešti, kad technika reikalauja šiokios tokios pertraukos. Mažiausiai 5 min. mes turime padaryti pertrauką. Ne man čia pertrauka reikalinga, o technikai. Konkrečiai dėl to, kad turime įtraukti nagrinėti vieną būtiną klausimą, bet apie jį bus pasakyta po pertraukėlės. Taigi prieš pertrauką mes turime padaryti du darbus. Pirmas darbas, ir aš jį iš karto darau: dabar yra 16.58 val., ir, aišku, laiku posėdžio mes nebaigsime, todėl posėdis pratęsiamas iki tol, kol baigsime nagrinėti visus klausimus, skaičiuojant ir kai kuriuos rezervinius. Tai yra pirmas sprendimas.
2005 m. gegužės 12 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
Antras sprendimas – mums reikia patvirtinti artimiausios savaitės darbotvarkę, t.y. posėdžiai bus tik gegužės 12 dieną, jeigu neiškils būtinumo surengti posėdžio kitą savaitę. Ar galime pritarti tai darbotvarkei, kurią jūs turite, plius (minutėlę, aš tuoj pasakysiu, kokie klausimai) Kauno LEZ’o įstatymas ir tie klausimai, kurie iškrito iš šios dienos rytinio posėdžio, ir, galimas dalykas, Vyriausybė pateiks kokių nors būtinų klausimų. Prašom, tuoj. Įjungsime. V.Navickas. Prašom.
V.NAVICKAS. Gal galima sutrumpinti šios dienos darbotvarkę išbraukiant klausimą dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos?
PIRMININKAS. Tai aš ir pasakiau, kad Kauno LEZ’as bus svarstomas gegužės 12 d., ne šiandien. Taigi, gerbiamieji kolegos, galime sutarti, kad patvirtinome gegužės 12 d. posėdžių darbotvarkę įskaičiuojant šios dienos rytinės darbotvarkės klausimus ir klausimą dėl Kauno LEZ’o ir, žinoma, tai, kas gali būti papildomai, ką pateiks Vyriausybė? Ačiū. Sutarėme.
Dabar, gerbiamieji kolegos, prieš tą 5 min. pertrauką mes turėtume susitarti, ar neprieštaraujame, kad būtų įtrauktas klausimas dėl nutarimo „Dėl nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos ir t.t. vieno straipsnio pakeitimo. Čia yra kolegės V.Vertelienės komisija. Buvo numatyta iki gegužės 5 d., dabar reikėtų šiek tiek daugiau laiko. Ar sutinkame, kad būtų įtraukta į darbotvarkę? (Balsai salėje) Sutinkame. Gerai. Įtraukiame ir tada iš karto po pertraukos. Kolegos, taigi sutarėme, kad viskas gerai ir viskas gražu. (Balsai salėje) Pratęsto posėdžio laiku. Dėl nutarimo. (Balsai salėje) Taigi sutarėme, kad įtraukiame į darbotvarkę. Dabar 5 min. pertrauka ir po tos pertraukos kolegė V.Vertelienė prašo, kadangi jai reikia išvykti, kad tas formalus klausimas būtų pateiktas. Jeigu ji negali, galėsiu aš ją pakeisti. (Balsai salėje) Dabar? V.Bogušis leidžia, gerai, tada pertrauka šiek tiek vėliau. Gal tada, gerbiamoji Verteliene, malonėkite į tribūną, nors galėčiau ir aš pasakyti. Prašom. (Balsai salėje) Reikės. Jūsų klausimai eis po to, kai bus techninė 5 min. pertrauka. Prašom. Minutėlę. G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Labai ačiū. Nenustoju žiūrėti į kairiąją pusę. Kas antro veidai švyti – ir pirmas žingsnis su reforma į priekį neblogai, ir visus opozicijos teiktus klausimus šiandien sutartinai atmetėme…
PIRMININKAS. Ne visus!
G.STEPONAVIČIUS. …ir tai yra smagu. Tiesiog geras jausmas būti daugumai. Gerbiamasis pirmininke, jūs leidžiate sau dėlioti opozicijos darbotvarkę su intarpais taip, kaip jūs norite, ir jaučiatės taip pat su šypsena veide. Aš jums noriu pasakyti, kad opozicija taip pat gali išnaudoti svertus, kurių dar neišnaudojo.
Taip pat ir priimant įstatymus, kai reikia 71 dalyvavimo. Jeigu jūs priėmimo metu norite susidurti su tokiomis problemomis, ir toliau elkitės pagal tokį toną. Seimo narių pateikiamus projektus mėtyti per petį – prašau elgtis pagal tokią taktiką.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš nenoriu replikuoti ir man nedera to daryti, bet rytiniame posėdyje, kaip prisimenate, visko buvo. Ir jūs savo galimybėmis tikrai pasinaudojote. O opozicijos visi klausimai bus toliau nagrinėjami. Bet kolega A.Čaplikas dar nori tarti žodį. Prašom. (Triukšmas salėje) Nagrinėjami, prašom nepainioti.
A.ČAPLIKAS. Vadinkime daiktus tikraisiais vardais, bet aš dar kartą akcentuoju žiūrėdamas į darbo… Aš žiūriu, didžiausią atsakomybę prisiima Darbo frakcija. Girdėkite, ką sako G.Steponavičius. Seni politikos vilkai, kaip ponas Česlovas, visą atsakomybę sukraus jums. Mes dar kartą sakome, kai jums reikės 71 balso priimti įstatymus, jūs niekada jų neturėsite. Jeigu jūs norite paralyžiuoti Seimo darbą, jūs tai ir turėsite. Ką dabar daro ponia V.Vertelienė tribūnoje, pone Česlovai?
PIRMININKAS. Minutėlę, mes jau sutarėme. Jeigu jūs baigėte, minutėlę. (Balsai salėje) Minutėlę! Gerbiamieji kolegos, buvo sutarta, kad mes įtraukiame papildomą klausimą, o visi opozicijos klausimai bus. Apie ką čia kalbama? Nesismulkinkime. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Gerbiamieji kolegos, dėl 71 balso jūs esate teisūs. Šis jūsų grasinimas privers daugumą stropiau dirbti. (Balsai salėje) Jeigu nepavyks, tada jūs liksite laimingi, ko jūs išgyvenate. V.Bogušis. Prašom.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl šio klausimo, kurį ponia V.Vertelienė bando pateikti. Aš suinteresuotas ginti dabar jau Socialdemokratų frakcijos interesus, tai yra A.Salamakino. Kaip buvęs Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, jis man paaiškino, kad šis veiksmas yra neteisėtas, nes darbotvarkėje šio klausimo nebuvo ir jūs negalite jo įtraukti. Taigi aš šiuo metu atstovauju socialdemokratams. Įsiklausykite į šį balsą. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, Statutas leidžia tai daryti, jeigu to prašo frakcija. Negi šį elementarų dalyką reikia aiškinti Seimo nariui, kuris dirba ne pirmą kadenciją. (Balsai salėje) Bet kada posėdžio metu. Prašom. Kolegė V.Vertelienė. Prašom. Kolegė L.Graužinienė.
L.GRAUŽINIENĖ. Dėl kompromiso aš siūlau baigti opozicinę darbotvarkę, kaip buvo paprašyta, padaryti 5 min. pertrauką ir tada svarstyti mūsų klausimus.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. 5 min. pertrauka. (Balsai salėje) Prašau negąsdinti, 17.10 val. bus posėdžio tąsa.
Pertrauka
Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-142 (pateikimas)
PIRMININKAS. Kolegos, tęsiame darbus. Dabar vakarinio posėdžio darbotvarkės 5 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-142. Pranešėja –V.V.Margevičienė. Pateikimas. Prašom į tribūną. Kolegos, prašyčiau sėstis. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, noriu jums pristatyti Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. 2003 m. spalio 16 d. priėmus įstatymą dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso, buvo įvertintas signatarų indėlis atkuriant Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Pagerbiant per 1991 m. sausio 11–13 d. nukentėjusius asmenis bei jų šeimas, asmenims, per įvykius ar po jų tapusiems invalidais, nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos padidintos dvigubai. Visos kitos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos lieka neindeksuotos nuo 1998 metų. Negerai pamiršti žmones, kovojusius už Lietuvą toli nuo jos, tuos, kurie gyvuliniuose vagonuose prievarta buvo palikę tėvynę, tuos, kurie gražiausius savo metus atidavė kovai su šalčiu ir badu, tuos, kurie už viltį būti nepriklausomiems paaukojo savo gyvybes.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena per 60 tūkst. tremtinių ir politinių kalinių, iš kurių tik 5 tūkst. turi invalidumą. Dabartinis teisinis įstatymo reglamentavimas leidžia politiniams kaliniams, tremtiniams, pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms (rezistencijos) dalyviams, laisvės kovų dalyviams, asmenims, kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams už buvusios TSRS teritorijos ribų, buvo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose, tiems, kurie turi I, II grupės invalidumą arba yra sukakę senatvės pensijos amžių… skiriama ir mokama nukentėjusių asmenų valstybinė pensija, kurios bazinis dydis yra 138 litai.
Mes norime teigti, kad išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Antrojo skirsnio pirmieji trys punktai nurodo, kokiais pagrindais anksčiau išvardinti asmenys gali pretenduoti į didesnę nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.
Esmė yra išskirti asmenis, kurie invalidais tapo dėl tam tikrų represijų: neteisėto kalinimo ir tremties, pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms, išvežimo priverstiniams darbams, buvimo getuose ir koncentracijos stovyklose, kitokio tipo priverstinėse stovyklose.
Tikslas yra panaikinti asmenį žeminantį procesą, kai reikia įrodinėti invalidumo atsiradimo priežastis ir jo tikslus, įrodinėti šaltinį, ar invalidumas atsirado tremtyje, kalėjime, ar po grįžimo. Siūlome išskirti politinius kalinius ir tremtinius, pasipriešinimo okupacijoms dalyvius, laisvės kovų dalyvius, kurie Antrojo pasaulio karo metu buvo išvežti priverstiniams darbams. Todėl siūlome papildomoje 2 dalyje nurodyti, kad asmenims, išvardintiems Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 2–4 punktuose ir turintiems I, II, III invalidumo grupes, nesvarbu, kada ji atsirado, nukentėjusių asmenų valstybinė pensija turės būti skiriama ir mokama tokia: pripažintiems I grupės invalidais – 8 valstybinių pensijų bazių dydžio, II grupės invalidais – 6 valstybinių pensijų bazių dydžio, o III grupės invalidais – 4.
Teigiami rezultatai: pagaliau būtų padidinta valstybinė pensija. Daugelis buvusių tremtinių ir politinių kalinių ne tik neatgavo nuosavybės Lietuvoje, indėlių grąžinimo klausimas nėra visiškai išspręstas, tačiau ir tokie probleminiai klausimai kaip socialinis aprūpinimas, vaistų kompensavimas, medicininė reabilitacija yra sprendžiami labai neefektyviai.
Neigiamų pasekmių priėmus įstatymą nenumatoma. Šiuo įstatymu valstybinių pensijų sistema yra tik modifikuojama, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. Taip pat nereikės rengti papildomų. Priėmus šį įstatymo projektą, apytiksliais skaičiavimais, valstybei kiekvienais metais papildomai reikėtų skirti apie 37 mln. litų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ir tamstai. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. E.Klumbys – pirmasis. Prašom, kolega.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamoji pranešėja, aš norėjau jūsų paklausti dėl juridinės technikos klausimo. Sakykite, kas yra šio įstatymo projekto teikėjai?
V.V.MARGEVIČIENĖ. Seimo narė V.V.Margevičienė.
E.KLUMBYS. Tada aš norėčiau paklausti, jeigu galima, gerbiamojo Č.Juršėno, nes tai yra susiję su vedimo tvarka. Pagal Statutą įstatymo projektas, aš skaitau 135 straipsnio 7 dalį, įstatymo papildymo ir pakeitimo projektas gali būti pateiktas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip praėjus 6 mėn. po įstatymo priėmimo. Aš klausiu, kas teikėjas? Aš todėl ir klausiu… (Balsai salėje)
V.V.MARGEVIČIENĖ. Jūs klausėte manęs, kas dabar yra teikėjas, tai aš jums…
E.KLUMBYS. Ne, aš klausiu, kas yra įstatymo projekto teikėjas?
PIRMININKAS. Minutėlę! Ar jūs abu galite patylėti?
V.V.MARGEVIČIENĖ. Galime.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jau aš kalbėsiu. Taigi yra remiantys 29 arba ne mažiau kaip 29 parašai ir tada ta išlyga yra likviduojama. Ačiū. J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Kas klausia, tas neklysta, neužmirškite.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamoji kolege, iš esmės jūs keičiate įstatymo nurodytas esmines reikšmines aplinkybes, dėl ko suteikiama valstybinė pensija asmenims, ir iš esmės, kaip jūs minėjote, yra ta žeminanti pareiga žmonėms įrodinėti, kada jis tapo nedarbingas. Bet jeigu jis tapo nedarbingas dėl kitų priežasčių, o įstatymo projekte tokios prielaidos sudaromos, kad tada jis galės tokią pensiją gauti, tai projektas visiškai neatitiks tikslų. Aš nematau tada prasmės keisti. Neatitiks jūsų tikrųjų tikslų.
V.V.MARGEVIČIENĖ. Gerbiamasis Juliau, aš noriu pasakyti, žmonės, išbuvę po 20, po 18 ir 15 metų lageriuose, kankinti KGB rūsiuose, dabar yra priversti įrodinėti, kad tai buvo būtent lageryje ar KGB rūsyje. Jeigu jūs norite, kad būtų smulkiai išaiškinta, kurioje vietoje ir kur tam žmogui atsitiko ta bėda, tai yra kitas reikalas. Čia apie tai kalbama. Apskritai niekam nesiūlyčiau eiti ir įrodinėti ar aiškinti medikams, kodėl reikalingas vienos ar kitos grupės invalidumas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų.
V.V.MARGEVIČIENĖ. Labai ačiū kolegoms. Aš manau, kad pritarsite.
PIRMININKAS. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Ne. Ar galime? Balsuojame? Gerai. Tada prašom. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo 142 projektui pagal registraciją, prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojame.
Už – 23, prieš – 12, 22 susilaikė. Nepritarta. Atiduodame tobulinti? Ačiū.
Kviečiu į tribūną V.M.Čigriejienę. Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-379(2). Pateikimas. O kol kas žodis A.Kubiliui. Prašom. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad opozicija yra nustebinta dėl tokios valdančiosios koalicijos baimės, kurios neprisimename nė iš vieno ankstesnio Seimo. Niekaip kitaip negalime vadinti to, ką matome šiandieną, kai balsuojama prieš visus opozicijos pasiūlytus įstatymų projektus net per pateikimo stadiją, kaip tik baime, kad dėl šių projektų gali būti diskutuojama komitetuose, gali pasirodyti, kad jie yra visai neblogi projektai ir jiems galbūt reikia pritarti. Šitokios baimės ir tokio, na, tiesiog nesuprantamo nenoro racionaliai svarstyti vienus ar kitus siūlymus mes nesame matę, todėl mes nematome prasmės toliau opozicines darbotvarkes naudoti tam, kad būtų pateikiami kokie nors siūlymai, ir linkime sėkmės valdančiajai koalicijai šiandien pačiai su savimi diskutuoti toliau.
PIRMININKAS. Ačiū už dėmesį. Supratau, kad 2–6 klausimas neteikiamas, nes pranešėja išeina.
Tada darbotvarkės 2–7 punktas – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-385. Pranešėjas – A.Endzinas. Prašom į tribūną. Prašom, kolega.
A.ENDZINAS. Gerbiamasis pirmininke, aš nežinau, ar vertėtų, bet aš vis dėlto pasakysiu tai, ką buvau pasiruošęs. Tai iš tikrųjų šiandien ir per Vyriausybės valandą paklausiau ponios K.Prunskienės apie galimybę pagerinti kaimo reikalus. Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės yra numatytos kaip vienos iš aktualiausių kaimo klausimų. Yra ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos. Šiai priemonei įgyvendinti 2004 metais buvo planuota skirti 104 mln. su trupučiu litų, faktiškai panaudota 52 mln. litų. Informacijoje iš savivaldybių teigiama, kad dalis norinčių pasinaudoti šia priemone (noriu pasakyti, kad ne tik iš Šilutės savivaldybės, kaip prieš tai čia norėjo atkreipti, bet ir iš daugiau) to negali padaryti dėl teisinės bazės netobulumo, pagal kurią asmenys, pirmumo teise įsigiję valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, negali jos perleisti ne mažiau kaip penkerius metus. Tuo tarpu galiojantis amžiaus cenzas riboja priemonės siekiančių žmonių skaičių, nes po penkerių metų šie žmonės jau nebegalės pasinaudoti priemone arba pasinaudos nevisiškai. Kadangi pagal absoliučią daugumą šių perleidimo aktų, kurie dabar yra patvirtinti, žemė perleidžiama artimiems giminaičiams, mes siūlytume šį dalyką leisti ir tiems žmonėms, kurie yra gavę žemės pirmumo teise. Jeigu glaustai, tiek. Ačiū. Bendru sutarimu – atmesti. (Balsai salėje: …ne, ne, ne, palaukit…)
PIRMININKAS. Minutėlę, jūsų dar nori paklausti, ir ne bet kas, o frakcijos seniūnė.
L.GRAUŽINIENĖ. Aš atsiprašau, norėjau dėl balsavimo…
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Prašom dėl balsavimo motyvų. Prašom dar kartą spustelti, Loreta. Loreta Graužinienė. Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ. Norėčiau padėkoti opozicijai nors už vieną gerą pateiktą įstatymo projektą ir siūlau balsuoti už. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal galime bendru sutarimu be balsavimo?
L.GRAUŽINIENĖ. Balsuojam.
PIRMININKAS. Balsuojam, gerai, prašom. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo? (Plojimai)
Audringi plojimai. 39 – už, 2 susilaikė. Projektui po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Kaimo reikalų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Ekonomikos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Ir siūloma svarstyti gegužės 26 dieną.
Dabar, mielieji bičiuliai, yra tokia situacija. Liko Seimo narių pareiškimai, kolegės V.Vertelienės papildomas klausimas ir iš rezervo ketvirtas kompleksinis klausimas, štai ir visa mūsų darbo diena.
Dabar kviesčiau A.Pekeliūną užbaigti tokį sunkų posėdį. Prašom.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu tikrai pasidžiaugti, kai opozicija paliko salę, darbas iš tiesų yra konstruktyvus.
PIRMININKAS. Taigi skelbiu, kad dabar tas papildomas klausimas, kurį mes įsirašėme į darbotvarkę. Dėl nutarimo dėl Seimo nutarimo dėl Seimo komisijos vieno straipsnio pakeitimo į tribūną kviečiu V.Vertelienę. Toliau pirmininkaus A.Pekeliūnas. Prašom.
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS). Ačiū.
V.VERTELIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pateikti Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos riboto naudojimo dokumento dingimo ir paviešinimo faktams ir aplinkybėms ištirti sudarymo“ 5 straipsnio pakeitimo. 5 straipsnyje vietoj žodžių „ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo įrašyti žodžius „iki 2005 m. gegužės 20 d. ir šį straipsnį išdėstyti taip: „Nustatyti, kad komisija tyrimo išvadą Seimui pateikia iki 2005 m. gegužės 20 dienos.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys…
E.KLUMBYS. Aš diskutuoti.
PIRMININKAS. Diskutuoti?
E.KLUMBYS. Taip.
PIRMININKAS. Statutas nenumato tokio atvejo šiuo momentu. Jūs buvote užsirašęs? Tada prašau. Supratom. Daugiau klausti nėra norinčių? Nėra. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Pritariat. Ačiū. Priimta. Diskutuoti, išskyrus E.Klumbį, daugiau užsirašiusių nėra. Kviečiu į tribūną.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji Seimo vicepirmininkai, gerbiami kolegos! Tikrai unikali situacija, kairėje pusėje iš esmės nieko nėra ir vienas iš opozicijos yra Seimo tribūnoje.
Aš norėčiau iš principo pakalbėti dėl šio nutarimo projekto, nes iš tikrųjų po šio nutarimo projekto pateikimo mes matom, kokia vis dėlto yra, aš norėčiau pasakyti, palyginti juokinga situacija mūsų Seime. Sudaroma komisija nustatyti vieno egzemplioriaus dingimą, bet yra žmogus, prisipažinęs, kad tą egzempliorių sunaikino, o mes po mėnesio darbo dar beveik mėnesį pratęsiame šios komisijos darbo laiką. Norėčiau paklausti, ką ta komisija veikia? Kas čia, didžiausias detektyvas? Čia reikia ištirti, apklausti šimtus žmonių. Noriu pasakyti, turbūt gerbiamojo S.Pabedinsko komisija, kuri turėjo gerokai didesnę darbo apimtį, kur kas greičiau susitvarkė su savo užduotimi. Todėl manau, kad pirmiausia turėtume komisijos darbą, ką jinai daro pagal teikiamą nutarimo projektą, vertinti nepatenkinamai. Manau, kad tikrai jokiais būdais negalima sutikti su šiuo nutarimu, kad būtų pateikta iki gegužės 20 dienos. Komisija turėjo atsiskaityti. Ką jau šioje situacijoje mes galime padaryti nematydami išeities, tai ta komisija turi savo išvadas pateikti kitam Seimo posėdžiui, gegužės 12 dieną.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam E.Klumbiui. Manau, kad galiu jūsų paklausti, ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Jeigu niekas neprieštarauja. (Balsai salėje) Galime balsuoti. Protestuoja Seimo narys E.Klumbys, todėl reikia balsuoti. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo komisijos darbo pratęsimui iki gegužės 20 dienos, prašau balsuoti.
Už – 34, prieš – 2, susilaikė 4. Priimta.
Kitas mano siūlymas būtų priimti. Ar galime bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) Vienas jūsų pasiūlymas, vadinasi, norite už datos pakeitimą balsuoti? (Balsai salėje) Ar sunku, mes balsuosime. (Balsai salėje) Po svarstymo, bet mes turėtume dar priimti. Vienas Seimo narys protestuoja prieš tokią mūsų procedūrą. Kaip mes turėtume daryti? (Balsai salėje) Jūs galite dar kartą pasakyti savo datą, gerbiamasis Klumby.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš siūlau, matydamas tą aklavietę, kad išvados būtų pateikiamos artimiausiame Seimo posėdyje, numatytame gegužės 12 dieną. Tai yra beveik po dviejų savaičių, manau, kad tai gana ilgas laiko tarpas, per kurį būtų galima pateikti komisijos išvadas.
PIRMININKAS. Kadangi teikėja… Atsiprašau, dar Seimo narys V.Žiemelis. Prašau.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, galbūt teikėja sutiks, man atrodo, laiko pakanka, ką čia rašyti, būkim atviri, gal užteks laiko.
PIRMININKAS. Suteikiame žodį teikėjai. Vilija, prašau.
V.VERTELIENĖ. Komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tai atliekama Valstybės saugumo departamente ir šiuo metu yra išvykę keturi komisijos nariai, tos medžiagos mums nepateikė. Reikia kiekvienam asmeniškai susitarti, nueiti, daug medžiagos perskaityti, tada mes priimsime galutines išvadas. Todėl mes prašome tokio termino.
PIRMININKAS. Gal dabar E.Klumbys suprato ir atsiima savo pasiūlymą? Matyt, iš tikrųjų trūksta laiko ir daugiau jokių kitokių motyvų nėra. Ar galite atsiimti savo pasiūlymą? Tada reikės balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, yra du pasiūlymai, kad iki gegužės 20 d., ir Seimo nario E.Klumbio, kad gegužės 12 d. svarstytume. Pirmiausia turėtume svarstyti E.Klumbio pasiūlymą, kad komisijos darbą pratęstume iki gegužės 12 dienos. Kas už tai, kad palaikytume E.Klumbio pasiūlymą, balsuoja už, kas prieš – prieš. Prašau balsuoti.
Už – 7, prieš – 30, susilaikė 4. Atmesta.
Tada kviečiu balsuoti už pasiūlymą, kuriuo turėtume pratęsti darbą… Atsiprašau, už nutarimo projektą, t.y. iki gegužės 20 dienos. Už visą prašau balsuoti. Kas už tai, kad priimtume tokį nutarimą, koks yra pateiktas projektas?
Už – 36, prieš – 1, susilaikė 1. Priimta.
Einame toliau. Rezervinis 4a klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-322. Pranešėja – D.Mikutienė.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu leisite, aš iš karto pristatysiu abu projektus, nes jie yra susiję.
PIRMININKAS. Galime leisti? Pritarta.
D.MIKUTIENĖ. Teikiu jums Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo tikslas yra skatinti gyventojų dalyvavimą sveikatos priežiūroje darbdavio lėšomis nustatant, kad draudimo įmokos darbuotojo naudai už papildomą savanorišką sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo gydymo išlaidų ir kitų sutartų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atsiskaitymams. Šiuo metu vieneto mokamos draudimo įmokos mokamos iš pelno. Tai stabdo papildomo sveikatos draudimo produkto plėtrą, nes dėl nepalankios mokestinės aplinkos vienetas, rūpindamasis savo darbuotojų gerove, patiria nepagrįstai didelius kaštus.
Pagal galiojantį Pelno mokesčio įstatymą įmonės materialusis turtas bei rinkodaros išlaidos įvertinamos daugiau nei žmogiškieji resursai. Išlaidoms gali būti priskiriamos sąnaudos, susijusios su įmonės materialiuoju turtu, su išoriniais resursais ir t.t. Tačiau apmokestinamos tokios su žmogiškaisiais resursais susijusios išlaidos kaip darbuotojų naudai mokamos papildomos savanoriškosios sveikatos draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokos sveikatingumo programos vieneto darbuotojams.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo projekto tikslas yra paskatinti gyventojų dalyvavimą sveikatos priežiūroje darbdavio lėšomis nustatant, kad vieneto mokamos savanoriškos sveikatos draudimo įmokos darbuotojų naudai už papildomą savanoriškąjį sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo gydymo išlaidų ir kitų sutartų sveikatos priežiūros paslaugų mokėjimas, neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Tam įgyvendinti nereikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų, nes bendra suma, kuri gali būti neapmokestinta pajamų mokesčiu, ir šiuo metu tai yra būsto paskolos, papildomas pensijų draudimas, įmokos už studijas, kuri sudaro ne daugiau kaip 25% visų pajamų, nebūtų didinama.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Gerbiamasis V.Navickas. Prašom.
V.NAVICKAS. Iš tiesų gerbiamosios pranešėjos pasiūlymas svarbus ir vertingas. Ar nebūtų tikslinga išplėsti tas lengvatas, apie kurias jūs kalbėjote, ir taikyti ne tik gyventojų pajamų mokesčio lengvatas panašioms įmokoms, bet ir socialinio draudimo įmokų lengvatas tos pačios rūšies įmokoms? Tai būtų taikoma ir gyvybės kaupiamojo draudimo įmokoms, kurios dabar apmokestinamos socialinio draudimo mokesčiais, o gyventojų pajamų mokestis iš dalies neskaičiuojamas arba atleidžiama ta dalimi, kurią leidžia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Ką jūs manytumėte dėl to?
D.MIKUTIENĖ. Iš tiesų mums svarbu, kad jūs pritartumėte, tada mes galėtume svarstyti plačiau ir pažiūrėti kompleksiškiau. Ačiū už klausimą ir pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jus nori klausti gerbiamasis Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Gerbiamoji kolege, būkite maloni, kaip jūs išverstumėte į žmonių kalbą „draudimo vienetas?
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, kaip suprasti, kaip išversti į žmonių kalbą? Aš kalbu tais terminais, kurie yra įrašyti įstatyme. Aš negaliu jums kalbėti paprasta žmonių kalba. Reikia remtis įstatymo nuostatomis.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Dėl balsavimo motyvų nematau. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Prieš nėra? Turiu atkreipti gerbiamosios Seimo narės D.Mikutienės dėmesį, kad yra Teisės departamento kai kurių pastabų, iki svarstymo reikėtų pažiūrėti.
Gerbiamieji, darbas eina į pabaigą. Nenusiminkite, dar pora valandų, ir užbaigsime. Jokios reakcijos.
Yra du pranešimai, turiu perskaityti. Pranešimas apie tarpparlamentinių ryšių grupės įkūrimą. Pranešu, kad Moldovos grupės posėdyje buvo išrinktas pirmininkas A.Paleckis, jo pavaduotojai V.Simulikas ir A.Lydeka. Grupę sudaro 13 narių. Prašom užregistruoti Seime Tarpparlamentinių ryšių su Moldovos Respublika grupę. Yra pavardės.
Du Seimo nariai nori padaryti pareiškimus. Gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, šis mano pareiškimas – viešas kreipimasis, adresuotas Liberalcentristų frakcijai ir keturiems jos nariams. Prašysiu, kad jūs perduotumėte, nes jų nėra, kiekvienam yra parengta.
Viešas kreipimasis į Seimo narius liberalcentristus V.Bogušį, A.Čapliką, A.Kašėtą ir E.Masiulį. Galbūt jie girdi mane kabinetuose.
Gerbiamieji kolegos, noriu jums priminti, kad 2005 metų pradžioje po 93 Seimo narių kreipimosi uždrausti rūkyti Seimo restorane Seimo valdyba tai padarė. Šis draudimas atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2004 m. rugsėjo 28 d. ir kuri Lietuvoje įsigaliojo 2005 m. kovo 16 d., taip pat Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymą.
Po Seimo draudimo jūs ne kartą demonstratyviai rūkėte Seimo restorane, nekreipdami jokio dėmesio į mano pastabas, kad pažeidinėjate Seimo valdybos draudimą rūkyti restorane. Aš suprasčiau, kad būtų galima nekreipti dėmesio į kolegos prašymus nerūkyti, jei jums į tą Seimo narį tiesiog nusispjauti. Tačiau jūs viešai paniekinate 92 Seimo narių valią ir svarbiausia – laužote Lietuvos Respublikos įstatymus bei mūsų valstybės tarptautinius susitarimus.
Esu įsitikinęs, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys savo elgesiu pirmiausia turi pademonstruoti aplinkiniams, kad nepriekaištingai laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat mūsų valstybės tarptautinių susitarimų. Pagarba valstybei prasideda nuo pagarbos jos teisės aktams. Jei jūs jų nesilaikote, tai kaip galite reikalauti, kad kiti jų laikytųsi?
Neturėdamas kito pasirinkimo aš kreipiuosi į jus, gerbiamieji kolegos, prašydamas liautis nuolat pažeidinėti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos tarptautinius susitarimus, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo valdybos nutarimą.
Kreipiuosi į Seimo Liberalcentristų frakcijos vadovybę, kad ji nurodytų savo frakcijos nariams, nuolat rūkantiems Seimo restorane, kad Seimo nariams nedera pažeidinėti Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių susitarimų, taip pat Seimo valdybos nutarimo. Įtikinkite savo kolegas, kad jie privalo būti pavyzdys aplinkiniams ne žodžiais, o savo darbais.
Taip pat viešai informuoju, kad jei jūs ir toliau rūkysite Seimo restorane, ir toliau pažeidinėsite Lietuvos Respublikos įstatymus bei tarptautinius susitarimus, taip pat Seimo valdybos nutarimą, draudžiantį rūkyti Seimo restorane, būsiu priverstas kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, taip pat į Seimo Pirmininką A.Paulauską, kuris nuolat pabrėžia Seimo narių tinkamo elgesio svarbą. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Plojimai, matyt, reiškia, kad visi pritaria. Taigi rūkantys ir norintys rūkyti restorane, manyčiau, tikrai turi užbaigti.
Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį H.Žukauską padaryti pareiškimą. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS. Ponas E.Klumbys dar ne visus matė rūkančius.
Gerbiamieji kolegos, prieš keletą dienų, t.y. balandžio 24 dieną, buvo minimos armėnų genocido, vykdyto 1915–1923 metais, 90-osios metinės. Be abejo, tai labai tragiškas armėnų tautos istorijos faktas.
Reikia pasakyti, kad oficialūs Lietuvos Respublikos valdžios pareigūnai ir politikai neišreiškė jokios pozicijos šiuo armėnų tautai aktualiu klausimu. Ar galima nepastebėti, o gal ir nematyti tam tikrais istoriniais laikotarpiais išžudytų daugiau kaip 2 mln. nekaltų žmonių?
Kai kalbama apie vieną žiauriausių praeito amžiaus nusikaltimų, vietos spekuliacijoms ir istorijos revizijai neturi likti. Tarptautinė bendrija negali susitaikyti su nežmoniškais nusikaltimais prieš tautas. Tai pagaliau turi suprasti ir ta šalis, kuri vykdė genocidą, bei tos šalys, kurios ramiai stebėjo ir nesutrukdė šiems įvykiams.
Dabartiniu metu, kai Turkija rengiasi narystei Europos Sąjungoje, ji turi prisiimti moralinę atsakomybę už tuos veiksmus, kuriuos padarė. Tai ji turi padaryti ne vien tik tam, kad tikėtųsi palankesnių sau rezultatų, bet kad būtų įvykdytas teisingumas.
Lietuviai, taip pat išgyvenę masinį naikinimą bei okupaciją, puikiai supranta, kas yra genocidas. Kita vertus, Lietuvai, kaip Europos Sąjungos valstybei, turi rūpėti oficialiosios Turkijos pozicija, neveidmainiškai pripažįstant nusikaltimus prieš armėnų tautą. Ciniškas ir besąlygiškas armėnų tautos genocido neigimas liudija, kad yra neatsižvelgta į istorijos pamokas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Plojimai reiškia, kad mes pritariame. Užmiršau pasakyti jums vieną dalyką: dėl Pelno mokesčio ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų mes nepaskyrėme komitetų. Yra siūlymas paskirti pagrindiniu Biudžeto ir finansų komitetą ir papildomu – Sveikatos reikalų komitetą. Ar pritariame? Svarstymo datą paskelbti gegužės 26 dieną. Pritariame, taip? Ačiū. Priimta.
Darbotvarkė baigta. Ar norite registruotis? Kviečiame registruotis.
Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Ačiū. Primenu visiems, kad kitas posėdis – gegužės 12 dieną. Komitetai, kurie dirba, turi žinoti.