Dvidešimt pirmasis (48) posėdis
2005 m. balandžio 28 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pirmųjų metinių sukakties ir Europos dienos minėjimas

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Labas rytas, mielieji kolegos, kviečiu užimti darbo vietas. Pradedame balandžio 28 d., ketvirtadienio, plenarinį posėdį.

Šiandien, kaip jūs matote darbotvarkės pradžioje, yra numatytas pirmųjų Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metinių sukakties minėjimas, todėl ta proga bus perskaityti keli pranešimai. Vėliau mes patvirtinsime šios dienos darbotvarkę ir dirbsime pagal ją.

Taip pat noriu pasakyti, kad posėdyje dalyvauja Vyriausybės nariai, kai kurie sėdi Seimo narių darbo vietose, taip pat yra pakviesti ambasadoriai, reziduojantys Lietuvoje, paminint narystės Europos Sąjungoje vienerių metų sukaktį dalyvauja ir kiti garbingi svečiai.

Toliau kviečiu pirmininkauti Č.Juršėną ir pradėti mūsų iškilmingą posėdį.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, garbingieji svečiai, ekscelencijos ambasadoriai, tęsiame posėdį. Dabar kalbės Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, ekscelencijos ambasadoriai, šio iškilmingo posėdžio svečiai!

Norėčiau jus visus, čia susirinkusius, pasveikinti su Lietuvos tapimo Europos Sąjungos nare vienerių metų sukaktimi. Jubiliejus visai nedidelis, bet gal dėl to dar labiau reikšmingas. Praeis dar keletas ar keliolika metų ir buvimas Europos Sąjungoje taps įprastu ir neypatingu dalyku – atrodys, kad taip buvo visada.

Tačiau šiandien mes dar labai ryškiai jaučiame, labai aiškiai suvokiame tai, kad mes, Lietuva, jau esame Europos Sąjungos šalis narė.

Prieš penketą metų mes net nežinojome, kad įstosime į Europos Sąjungą – tai buvo tik mūsų strateginis tikslas ir kartu priemonė užsitikrinti geresnį gyvenimą.

Penkiolika metų prabėgo nuo 1990 m. kovo 11-osios – ir šiandien, švęsdami Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą metines, mes matome, koks ilgas kelias yra nueitas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Lietuva, kuri visada buvo geografiniame Europos centre, pagaliau tapo sudėtine Europos dalimi ir ekonomine, politine bei kultūrine prasmėmis. Europa, Europos Sąjunga – jau nebe pavydus JIE, bet sklidinas pasididžiavimo MES.

Su naryste Europos Sąjungoje Lietuva pradėjo naują istorinės patirties, ekonominės ir socialinės raidos etapą. Tikiu, kad narystė mums ir mūsų vaikams leis užsitikrinti geresnę ir saugesnę ateitį. Visi kartu kursime Europą ir sieksime, kad joje kuo sparčiau išnyktų ekonominiai ir socialiniai skirtumai.

Prieš penkiolika metų mes ištrūkome iš vienos sąjungos – tai pareikalavo iš Lietuvos nemažai pastangų, ryžto, valios ir netgi kraujo. Nepraėjus nė penkiolikai metų mes įstojome į kitą sąjungą – Europos Sąjungą. Kai kurie skeptikai, tarp jų ir politikai, bando dėti tarp šių sąjungų lygybės ženklą, netgi traktuoja Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą kaip jos silpnumo požymį.

Manau, kad šie žmonės sąmoningai užmerkia akis ir užsidengia ausis nenorėdami matyti, girdėti ir suprasti, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje. Dabartinis XXI amžiaus pasaulis – visai ne tas, kuris buvo XIX amžiuje ar net XX amžiaus viduryje. Šiuolaikiniame pasaulyje atstumai trumpėja, žmonės vis daugiau bendrauja ne tik su savo kaimynais ir bendradarbiais, bet ir su kitais žmonėmis už tūkstančių kilometrų ar netgi kitoje žemės rutulio pusėje. Mūsų pasaulis mažėja – tai, kas anksčiau buvo pasiekiama tik po ilgų, mėnesius trunkančių kelionių, dabar pasiekiama daug greičiau, o kai kada ir per parą.

Lietuva, kaip ir bet kuri kita šiuolaikiška valstybė, negali izoliuotis, atsitverti nuo mus supančio pasaulio – tik aktyviai bendraudami ir bendradarbiaudami su Europa ir visu likusiu pasauliu mes galime tikėtis išlaikyti spartų ekonomikos bei socialinės gerovės augimą.

Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą buvo neišvengiamas. Tai gal skambės fatališkai, bet mes iš tiesų neturėjome kito pasirinkimo, kito kelio – tik kelią į Europą, nes „kitas kelias“ būtų buvęs kelias atgal į diktatūros gniaužtus.

Kai kas bando įžvelgti trečiojo kelio galimybę – draugystę su visais niekam niekuo neįsipareigojant. Nemanau, kad tai yra įmanoma – ypač turint omenyje kai kuriuos istorijos Lietuvai padovanotus kaimynus.

Bandymas brėžti lygiagretes tarp Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir buvusios „narystės“, mano nuomone, yra, švelniai tariant, naivus. Tokie bandymai ignoruoja istoriją, ignoruoja Lietuvos okupacijos faktą. Nereikia jokio specialaus išsilavinimo, kad suvoktum, kad įžiūrėtum skirtumą tarp buvimo kokios nors sąjungos nariu laisvai tautai laisva valia ir buvimo jėga pasmerktai būti „tarp lygių lygi ir laisva“.

Neįmanoma lyginti laisvos demokratiškos valstybės pasirinkimo kartu su kitomis valstybėmis susijungti į vieną bendrą ekonominį ir politinį, demokratijos ir lygybės principais grindžiamą darinį su priverstiniu, okupacinės valdžios primestu buvimu sąjungoje, kurioje yra viena, vadovaujančios partijos tiesa ir vienas kelias – „į šviesų rytojų“.

Europos Sąjunga – tai pirmiausia ekonominės gerovės ir socialinio saugumo organizacija. Lietuvos žmonės gali laisvai keliauti, gyventi, dirbti ir mokytis Europos Sąjungos valstybėse, o prekės, paslaugos ir kapitalas – laisvai judėti 25 šalių erdvėje.

Europos Sąjunga – tai įvairovės vienybė. Lietuva išsaugos savo tautinę tapatybę ir vieną seniausių visame pasaulyje kalbų, kartu prisidėdama prie naujos, bendros europietiškos kultūros kūrimo.

Europos Sąjunga – tai politinio stabilumo, demokratiškumo, pagarbos žmogaus teisėms garantas.

Noriu padėkoti tiems, kieno dėka Lietuvos narystė Europos Sąjungoje tapo įmanoma: visų pirma Lietuvos žmonėms, valstybės pareigūnams, politikams, derybininkams – visiems tiems, kurie kasdien dirbo, kad šis siekis taptų realybe.

Taip pat noriu padėkoti užsienio valstybių diplomatams, be kurių svaraus indėlio mūsų kelias į Europą būtų buvęs daug ilgesnis ir painesnis.

Leiskite dar kartą Jus visus pasveikinti su šia labai reikšminga visai Lietuvai data ir palinkėti mums visiems sėkmės tolesniuose mūsų darbuose mūsų visų naujuosiuose namuose – Europos Sąjungoje.

Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Dabar kviečiu į tribūną užsienio reikalų ministrą, Seimo narį Antaną Valionį. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas.

A.VALIONIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ekscelencijos, ponios ir ponai! Gegužės 1 dieną kartu su savo tauta paminėsime pirmąsias narystės Europos Sąjungoje metines. 1995 metais, kai Lietuvos Respublikos Prezidentas pateikė prašymą dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą, nebuvo labai daug optimistų, tikėjusių, kad jau po dešimties metų Lietuva turės progą apžvelgti savo narystės pirmų metų rezultatus.

Mūsų darbus ir tikslus įprasmino tvirtas Lietuvos Respublikos piliečių pritarimas, noras matyti Lietuvą kaip Europos Sąjungos narę. Šis istorinis apsisprendimas leido Lietuvai ne tik grįžti į Europos šeimą, bet ir atvėrė naujas galimybes stiprinti savo valstybę, didinti jos tarptautinį autoritetą.

Lietuva, pirmoji ratifikavusi Sutartį dėl Konstitucijos Europai, pademonstravo siekį tapti aktyvia ir patikima Europos Sąjungos nare bei tarptautinės politikos veikėja.

Manau, kad Konstitucinė sutartis reiškia ambicingesnę ir stipresnę Europą. Tačiau ji tokia galės būti tik išlaikydama demokratijos egzaminą. Tai egzaminas, apie kurį turime galvoti, kuriam turime būti pasiruošę kasdien spręsdami ir vidaus politikos, ir Europos reikalus. Tai atsakomybė, kuria dalijasi visa visuomenė: akademikai ir verslininkai, ūkininkai ir mokytojai, politikai ir žiniasklaida.

Sakiau ir sakysiu, kad Europos kūrimo procese nėra nei naujokų, nei senbuvių, nes pasirinkimai tarp nacionalinių ir tarptautinių problemų, tarp ilgalaikių perspektyvų ir trumpalaikių tikslų yra vienodai sudėtingi visiems. Įveikti juos galime tik kartu. Kartu su prancūzais, ispanais, lenkais ir vengrais.

Naujoje Lietuvos užsienio politikos koncepcijoje deklaravome siekį kurti solidarią ir vieningą Europą, kurioje turėtume užsitikrinti svarbios integracijos proceso dalyvės vietą. Privalome būti pasirengę bendromis pastangomis ne tik diskutuoti, bet ir rasti geriausius sprendimus esant permainingoms situacijoms.

Per pirmuosius narystės metus Lietuva tapo viena iš aktyviausių Baltijos regiono valstybių, jungiančių Europos Sąjungą su jos naujomis rytinėmis kaimynėmis ir formuojančių veiksmingą Europos Sąjungos kaimynystės politiką. Mūsų iniciatyvos yra remiamos ir vertinamos.

Aktyviai dalyvaujame formuojant Europos Sąjungos rytų politiką, ypač Rusijos, Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos ir Pietų Kaukazo valstybių atžvilgiu. Lietuvos pastangas ieškoti porinkiminės krizės Ukrainoje sprendimo gerai įvertino tarptautinė bendrija.

Mūsų regioninio bendradarbiavimo patirtis – trijų Baltijos šalių, Šiaurės ir Baltijos šalių ar Vilniaus dešimtuko bendradarbiavimas padės Europos Sąjungos rytinėje kaimynystėje esančioms ir demokratijos siekiančioms šalims efektyviau įgyvendinti būtinas reformas, leis joms greičiau įsilieti į europines ar euroatlantines struktūras.

Prisidėdami prie savo kaimynų eurointegracinio požiūrio formavimo, mes tiesiogiai prisidedame prie mūsų Europos vaidmens ir interesų regione bei pasaulyje stiprinimo. Esu tikras, kad plėsti saugumo ir stabilumo erdvę į Rytus yra ir Lietuvos nacionalinis interesas.

Nuosekliai laikomės „atvirų durų politikos“. Galimybė tapti Europos Sąjungos narėmis turi būti sudaryta visoms Europos šalims, atitinkančioms tuos pačius kriterijus kaip ir ankstesniais plėtros etapais.

Norėčiau pasakyti, kad plėtodami savo santykius su Europos Sąjungos kaimyninėmis šalimis ir kaimyniniais regionais mes ir toliau aktyviai stipriname dvišalius ir regioninius ryšius su kitomis Europos valstybėmis.

Aktyvus dalyvavimas trijų Šiaurės ir Baltijos šalių susitikimuose, glaudus Lietuvos ir Vyšegrado grupės valstybių bendradarbiavimas, dvišalių ryšių su kitomis Europos Sąjungos narėmis pakylėjimas į naują kokybinį lygmenį ir toliau lieka svarbus Lietuvos, kaip naujos Europos Sąjungos narės, užsienio politikos tikslas.

Daugelis mano minėtų užsienio politikos bruožų ar laimėjimų yra glaudžiai susiję su šalies vidaus politika, kuri dar iki mūsų visateisės narystės Europos Sąjungoje tapo jos darbotvarkės dalimi. Kaip žinote, Europos Sąjungos darbotvarkės apimtis yra ypač plati, o sprendimų priėmimo greičiai – itin dideli.

Nedidelės šalies galimybę būti aktyvia, girdima ir vertinama partnere tarp kitų Europos šalių visų pirma lemia gebėjimai nustatyti lanksčią nacionalinę koordinavimo sistemą ir aiškiai identifikuoti prioritetus.

Sklandžiam Lietuvos įsiliejimui į darbą Europos Sąjungoje nemažos reikšmės turėjo dar iki narystės nustatyta ir dabar efektyviai veikianti bei nuolat tobulinama Europos Sąjungos reikalų koordinavimo sistema, leidžianti koncentruotis prie svarbiausių europinės darbotvarkės klausimų.

Išskirčiau keletą artimiausios ateities prioritetinių sričių – tai žinių visuomenės formavimas, Lisabonos strategijos peržiūra, derybos dėl kitos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos, naujoji daugiametė Hagos programa teisingumo ir vidaus reikalų srityje. Aktyviai siekiame, kad Europos Sąjungos politikos peržiūrose būtų tinkamai atsižvelgta į Lietuvos interesus.

Apžvelgdamas pirmųjų Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metų rezultatus, norėčiau pažymėti: vertindami tai, ką padarėme, turime kartu žvelgti ir į iškylančius bei ateityje iškilsiančius įsipareigojimus, susijusius su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje.

Mūsų vis dar laukia intensyvus derybų maratonas dėl Europos Sąjungos finansinės perspektyvos 2007–2013 metams. Iki birželio mėnesio Europos Vadovų Tarybos, kurioje ketinama pasiekti politinį susitarimą šiuo klausimu, lieka mažiau nei du mėnesiai. Labai svarbu užsitikrinti finansinių įsipareigojimų tęstinumą – tinkamą Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir Kaliningrado tranzito finansavimą. Turime stengtis, kad 2007 m. taptume Šengeno susitarimo nariais ir prisijungtume prie eurozonos.

Tebelieka aktuali susijungimo su Europos energetikos ir transporto tinklais problema, nors Europos Sąjungos dokumentuose yra įtvirtinti įsipareigojimai padėti Baltijos šalims įveikti infrastruktūrinę izoliaciją tiek transporto, tiek energetikos srityse.

Gerbiamieji, jau šiandien turime rengtis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungoje kartu su Airija ir Graikija 2013 m. sausio mėn.–2014 m. birželio mėnesį. Tai bus nelengvas išbandymas. Pagal pirmininkavimą Europos Sąjungoje ir jo rezultatus daugeliu atvejų sprendžiama apie valstybės narystės Europos Sąjungoje dalykiškumą bei jos europinę brandą.

Pripažįstant ypatingą politinę pirmininkavimo Europos Sąjungoje svarbą, būtina imtis visų reikiamų priemonių bei sutelkti išteklius, kad būsimasis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungoje būtų efektyvus ir sėkmingas.

Pirmieji Lietuvos narystės metai aiškiai parodė, jog realias šalies galimybes aktyviai veikti Europos Sąjungoje, turėti įtakos jos darbotvarkei ir sprendimams lemia ne šalies dydis ar politinis svoris, o pirmiausia – administraciniai pajėgumai.

Būdami Europos Sąjungos nariai, dalyvaujame daugiau kaip pustrečio šimto darbo grupių veikloje. Nuo mūsų kvalifikacijos lygio tiesiogiai priklauso darbo sėkmė. Tai nėra vien tik Užsienio reikalų ministerijos pareiga. Ugdyti aukštos kvalifikacijos ekspertus turi ir kitų Europos Sąjungos klausimų srityje dirbančios Lietuvos institucijos.

Teigiamai vertinčiau tai, jog Europos Sąjungos institucijų rengiamuose konkursuose Lietuvos piliečiai yra vieni iš aktyviausių. Šiuo metu Europos Sąjungos institucijose jau dirba daugiau kaip 350 Lietuvos piliečių. Lyginant kitų devynių Europos Sąjungos naujokių piliečių įdarbinimo statistiką, matyti, kad mūsų tautiečiai įdarbinami geriau nei vidutiniškai. Esu įsitikinęs, kad sugrįžę į Lietuvą jie savo patirtimi ypač sustiprins mūsų šalies administracinius gebėjimus.

Ponios ir ponai, pirmieji narystės metai Europos Sąjungoje leido ne tik džiaugtis narystės teikiamais privalumais, tai buvo ir naujų išbandymų metai. Būti patikima ir savo nacionaliniams interesams deramai atstovaujančia Europos Sąjungos nare yra didelis ir atsakingas uždavinys. Tam reikia aktyvaus visų mūsų – Seimo, Vyriausybės ir atskirų ministerijų darbo, pakankamų ir racionaliai skiriamų išteklių.

Kreipiuosi į jus tikėdamas, kad mes kartu padarysime viską, ką galime, kad Lietuvos žmonės kuo greičiau pajustų narystės Europos Sąjungoje privalumus. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Ačiū ministrui. Dabar kviečiu Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkę Genovaitę Staliūnienę.

G.STALIŪNIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai ir šio šventinio minėjimo svečiai, man didelė garbė šiandien atstovauti mūsų šalies ūkininkams ir dalyvauti Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pirmųjų metinių sukakties bei Europos dienos minėjime.

Lietuvos žemdirbiai su mūsų šalies naryste Europos Sąjungoje siejo itin dideles viltis, todėl neatsitiktinai kaimo žmonės pasakė referendumo metu taip. Ūkininkai tikėjosi iš Europos Sąjungos dviejų pagrindinių dalykų. Pirma, norėjo stabilesnės žemės ūkio politikos, nes jau buvome pavargę nuo jos svyravimų į kairę ir į dešinę. Antra, tikėjomės svaresnės finansinės paramos iš Europos fondų. Jaunesni kaimo gyventojai laukia atsiveriančios galimybės pagaliau legaliai padirbėti Europos Sąjungos šalyse.

Nuo Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą praėjo vieneri metai, tai yra per trumpas laiko tarpas gilesniems apibendrinimams. Narystės vaisiai bus kur kas labiau subrendę, manau, po penkerių ar dešimties metų. Nors pirmieji metai žemdirbiams buvo ypač sunkūs ir sudėtingi, bet davė ir neblogą derlių. Dabar daug kas mėgsta skaičiuoti ūkininkams skirtus milijonus, tačiau nevalia pamiršti, kad pernai labai padidėjo kuro kainos, brangsta elektra, o trąšas jau tenka pirkti du kartus brangiau negu pernai. Lietuvos žemės ūkio politika iš tikrųjų tampa aiškesnė. Ne tik žinome, ką ir už kiek gausime, bet sulaukėme ir pirmosios tiesioginių išmokų paramos. Tikimės, kad dar šį mėnesį bus baigtos išmokėti beveik 600 mln. Lt 2004 metų tiesioginės išmokos. Šiandien mūsų žemdirbių ir senbuvių Europos Sąjungos šalių ūkininkų yra nevienodos konkurencinės sąlygos, todėl žemdirbiai tikisi, kad tiesioginių išmokų dydis kiekvienais metais proporcingai didės ir sudarys sąlygas tapti lygiaverčiais partneriais.

Pernai įžengėme į dar vieną naują etapą – prasidėjo paraiškų priėmimas pagal Kaimo plėtros planą ir Bendrąjį programavimo dokumentą. Kaimo plėtros plano priemonėms įgyvendinti 2004–2006 m. skirta 2,1 mlrd. Lt, o Bendrojo programavimo dokumento kaimiškosioms priemonėms – 663 mln. litų. Iš tikrųjų skaičiai yra įspūdingi. Be to, minėtina parama žemės ūkiui iki stojimo ir apskritai kaimui pagal SAPARD’o programą, iš viso šiam reikalui skirta 600 mln. litų. Džiugu, kad daugiau kaip pusė sutarčių pasirašyta dėl investicijų į pirminę žemės ūkio gamybą. Taip pat SAPARD’o lėšų gavo ir 21 kaimo turizmo sodyba, 164 kaimo vietovėms skirta apie 90 mln. Lt vandentvarkai.

Gerbiamieji, vis dėlto tenka pripažinti, kad gyvename kiek kitoje Sąjungoje, nei ta, su kuria prieš kelerius metus pradėjome derybas. Pasirodo, Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika ne tik stabili, bet ir stabiliai besikeičianti. Nuo pernai metų vidurio sumažintos lieso pieno miltelių ir sviesto intervencinės kainos, panaikintas rugių intervencinis pirkimas, keičiama pieno rinkos reguliavimo sistema atsisakant tikslinės pieno kainos. Jau rengiamas ir cukraus rinkos pertvarkos projektas, kuris skaudžiai palies ir mūsų cukrinių runkelių augintojus. Kainą numatoma sumažinti trečdaliu, bus mažinama ir cukraus gamybos kvota. Mes puikiai suprantame, kad konkurencinis spaudimas mūsų ūkininkams ir toliau didės, nes Pasaulio prekybos organizacija ir toliau spaudžia Europos Sąjungą, kad būtų mažinama vidaus parama žemdirbiams, kad dar labiau būtų atveriamos rinkos ir palaipsniui atsisakoma eksporto subsidijų. Čia dera prisiminti, kad Airijos ūkininkų skaičius nuo įstojimo į Europos Sąjungą sumažėjo dvigubai, o pajamos jiems išaugo tris kartus.

Minėtos tendencijos, manau, neaplenks ir mūsų, todėl ekonominės veiklos kaime įvairinimas, ūkininkų pajamos iš kitos veiklos tampa neišvengiama būtinybe. Mes tikime, kad tai spręsime bendromis jėgomis, kad bus šalinami kliuviniai pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis, kurių keletą ir norėčiau paminėti. Deklaruoti pasėlius, vesti apskaitą jau bemaž išmokome. Išmoksime, aišku, laikytis ir veterinarinių, maisto saugos, aplinkos apsaugos ir kitų Europos Sąjungos reikalavimų, tik labai prašome nekurti griežtesnių reikalavimų, negu to reikalauja reglamentai ar direktyvos. Bendrosios žemės ūkio politikos reglamentavimas išties labai painus, bet juk mes esame ne tik šios politikos vykdytojai, bet ir visateisiai kūrėjai, todėl bandykime ją supaprastinti. Kartu tikimės ir palankių valdžios žingsnių sprendžiant kaimo infrastruktūros klausimus, ypač gerinant kaimo kelių būklę, sparčiau diegiant kaime naujas informacines technologijas ir ryšių priemones, ypač įgyvendinant taip laukiamą ir daug diskusijų sukėlusį RAIN projektą. Taip pat laukiame žingsnių, dar labiau priartinančių žemės ūkio valdymą prie žemdirbių. Europa mus moko ne tik panaudoti paramą, bet, tai ypač svarbu, taip pat moko būti iniciatyvesnius ir patiems kurti bei įgyvendinti specifines kiekvieno regiono gyvybiškumo stiprinimo priemones. Kaimo bendruomenės tikisi ne tik moralinio, bet ir materialinio palaikymo.

Baigdama savo kalbą, noriu išreikšti įsitikinimą, kad Europa, gerbdama žemės ūkio istoriją ir tradicijas, aktyviai dalyvaujant ir Lietuvai, sugebės pasiekti, kad požiūris į Europos, vadinasi, ir į Lietuvos kaimą, į jo kultūrą ir didžiąsias jo vertybes bus supratingas. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Mes šia kalba Europos dienos minėjimą Seime baigiame. Noriu pasakyti, kad yra suplanuoti renginiai, jie ir kitą savaitę tęsis, šeštadienį ir kitomis darbo dienomis, todėl prašyčiau Seimo narius aktyviai dalyvauti tiek Vilniuje, tiek regionuose. Yra organizuota paroda ta tema čia, Seime. Kitaip tariant, su minėjimui skirtais renginiais jūs supažindinti ir galite pasirinkti, kuriame dalyvauti. Tuo mes minėjimą baigiame, ir šią savo darbotvarkės dalį taip pat baigiame.

2005 m. balandžio 28 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Ar galėtume tęsti be pertraukos? (Balsai salėje) Manau, kad dabar reikėtų, jeigu yra kokių papildymų, pakalbėti dėl darbotvarkės. P.Vilkas. Prašau.

P.VILKAS. Gerbiamasis Pirmininke….

PIRMININKAS. Palaukite. Kodėl negirdėti? Ar galite kalbėti tiesiai į mikrofoną?

P.VILKAS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, Ekonomikos komitetas prieš priėmimą gavo pasiūlymą iš vieno Seimo nario dėl įstatymo projekto Nr.XP-248 ir nespėjo apsvarstyti, tiesiog klausimo dar neapsvarstė. Vadovaudamasis Statuto 155 straipsnio 5 dalimi, siūlau išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės.

PIRMININKAS. 1-7, taip?

P.VILKAS. Taip, 1-7.

PIRMININKAS. Jūs prašote šį klausimą iš darbotvarkės išbraukti, taip?

P.VILKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, netrukus pradėsime svarstyti mokesčių reformos įstatymų paketą. Seniūnų sueigoje buvo balsuota, kad pradėtume nuo pagrindinio reformos klausimo – asmens pajamų mokesčio mažinimo. Manau, kad tai yra reformos esmė. Dabar mes jį dedame į visų mokesčių įstatymų svarstymo pabaigą. Manau, kad mes turėtume pradėti nuo mokesčių mažinimo klausimo svarstymo ir, jeigu tam pritariame, galime judėti į priekį. Mano supratimu, tokia yra mokesčių įstatymų sumanymo logika.

PIRMININKAS. Aišku.

G.STEPONAVIČIUS. Noriu, kad dėl to balsuotume.

PIRMININKAS. Mes balsuosime. Tik noriu pasakyti, kad tokią eilės tvarką išdėstė Vyriausybė, teikdama šį projektą. V.Boreikienė. Prašom.

V.BOREIKIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, į darbotvarkę siūlau įrašyti Kauno laisvosios ekonominės zonos klausimą, nes jau yra gauta Vyriausybės išvada. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar tai jūs darote savo vardu, ar frakcijos vardu? Prašau pasakyti.

V.BOREIKIENĖ. Frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Frakcijos vardu. Dar A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Šiandien rytą Seniūnų sueigoje mes išbraukėme iš darbotvarkės bene tris klausimus, dėl kurių mums abejonių sukėlė Teisės departamento išvados. Siūlau atkreipti dėmesį, kad mes dėl tokių pačių motyvų negalime svarstyti ir Lietuvos Respublikos laikinojo verslo mokesčio įstatymo projekto, nes Teisės departamentas aiškiai parašė, jog teikiamas įstatymo projektas negali būti vienareikšmiškai vertinamas Europos Teisingumo Teismo. Šiuo atveju aiškiai išreikštas prieštaravimas arba abejonė dėl nesutikimo su įstatymu. Todėl siūlau atsižvelgti į Teisės departamento išvadas ir išbraukti šiandien iš darbotvarkės Laikinojo verslo mokesčio įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėl jūsų minėtų trijų įstatymų projektų buvo suabejota dėl sutikimo su Konstitucija.

A.ČAPLIKAS. Šiuo atveju aš galiu pacituoti…

PIRMININKAS. Kuo skiriasi?

A.ČAPLIKAS. Galiu pacituoti ir mūsų Statuto nuostatą: jeigu Teisės departamentas pateikė išvadą, kad projektas prieštarauja Respublikos Konstitucijai, tai šiuo atveju turėtume taip daryti.

PIRMININKAS. Taip. Aš tai žinau. Dėkoju. Tuo kalbas galime ir baigti. (Balsai salėje) Ar pakartotinai dar yra? Dar nori kalbėti. Kalbės A.Vrubliauskas. Prašom.

A.VRUBLIAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji Seimo nariai, iš tiesų mokesčių įstatymai labai svarbūs. Man taip pat teko dalyvauti Seniūnų sueigoje ir aš balsavau už tai, kad Laikinojo verslo mokesčio įstatymo projektas eitų taip, kaip pateikta Vyriausybės, nes būtų labai sunku kalbėti apie mokesčių lengvatas, jeigu mes nerasime šaltinių, kokiu mokesčiu remdamiesi kompensuosime nesuderintas pajamas. Siūlyčiau palikti taip, kaip yra dabar.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mums išdalijo projektą, kuriame nurodyta, kad jums išvykus jus pavaduos Č.Juršėnas. Ar nebūtų geriau, kad nereikėtų kiekvieną kartą, kai jūs išvykstate, o Pirmininkas išvyksta gana dažnai, paskirti pirmąjį pavaduotoją ir mums nereikės nuolatos priimti atskirą aktą? Aš tik siūlau. Kartu norėčiau paklausti, kodėl vis dėlto dar nepateikiamas svarstyti pakomitečių klausimas? Č.Juršėnas buvo įsipareigojęs šią savaitę spręsti šį klausimą.

PIRMININKAS. Seniūnų sueigoje mes pasitarėme šiuo klausimu ir seniūnai gavo visą reikiamą informaciją.

Dabar balsuosime dėl pasiūlymo. Pagal Statuto 94 straipsnį frakcija gali pasiūlyti įrašyti papildomą klausimą į darbotvarkę. Tokį siūlymą pateikė V.Boreikienė Tėvynės sąjungos frakcijos vardu, kad būtų įtrauktas įstatymo projektas dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos. Atsiprašau, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vardu. Įstatymo projektas Nr.XP-325. Ar Seimo nariai pasiruošę balsuoti dėl šio pasiūlymo? Taigi primenu, kad balsuojame dėl papildomo klausimo įrašymo į darbotvarkę dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad įtrauktume šį klausimą į darbotvarkę? Prašom balsuoti, kad už tai, kad būtų įtrauktas šis klausimas. (Balsai salėje)

Už – 41, prieš – 19, susilaikė 20. Projektas įtrauktas.

Buvo pasiūlymas sukeisti vietomis svarstomus klausimus. Aišku, tokio pasiūlymo pagal Statuto 94 straipsnį teikti negalima, bet toks pasiūlymas sprendžiamas posėdžio pirmininko nuožiūra. Aš siūlyčiau apsispręsti, ar Seimo nariai priima siūlymą sukeisti vietomis svarstomus įstatymų projektus. Tai yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą atkelti į pirmo, o Laikinojo verslo mokesčio įstatymą nukelti į 2d klausimo vietą. (Balsai salėje) Yra toks pasiūlymas ir aš jį teikiu. Prašom. A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, manau, opozicija turėtų pasakyti argumentus, kodėl nori juos sukeisti. Pasakyti, kad nukeliam čia, o atkeliam čia, tai Seimo nariams tikrai bus sunku apsispręsti. Norėčiau išgirsti opozicijos argumentus, kodėl tai daroma.

PIRMININKAS. Opozicija, kaip girdėjote, turėjo du pasiūlymus. Vieni teikia, kad nereikia keisti, taip sakė ponas A.Vrubliauskas, o ponas G.Steponavičius siūlė keisti. Man atrodo, aišku. Kodėl, vienas ir kitas pasakė savo argumentus. Dabar balsuokime, kad negaištume laiko. Prašom. Kas už tai, kad keistume tvarką, kuri šiandien nustatyta jums pateiktoje darbotvarkėje? Kas už tai, kad keistume? (Balsai salėje) Balsuojame.

Už – 17, prieš – 56, susilaikė 12. Eilė lieka ta pati, kuri jums ir pateikta.

Ar bendru sutarimu galime pritarti P.Vilko siūlymui išbraukti iš darbotvarkės 1-7 klausimą, nes komitetas jo dar neapsvarstė? (Balsai salėje) Gerai. Bendru sutarimu išbraukiame.

Daugiau siūlymų nebuvo gauta. Noriu tik priminti, kad opozicinėje darbotvarkėje yra įtraukti 2-3b ir 2-5 klausimai, kurie reikalauja tam tikro Seimo narių pritarimo. Dar nėra reikiamo skaičiaus parašų, todėl prašau iniciatorius prieš teikiant klausimus dar kartą surinkti tuos parašus.

E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Noriu atkreipti dėmesį, kad buvo dar vienas Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūno A.Čapliko siūlymas, bet jis nebuvo iki galo užfiksuotas. Šis siūlymas yra susijęs su Laikinojo verslo mokesčio įstatymo projektu.

PIRMININKAS. Aš girdėjau. Supratau.

E.MASIULIS. Yra siūlymas balsuoti ir dėl šio įstatymo projekto, nes Teisės departamento išvados teigia, kad negali būti vienareikšmiškai numatyta, ar teisėtumas sutinka su Europos teise laikinojo verslo mokesčio atžvilgiu, o jeigu mes traktuojame, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos teisės sistemos dalis, tokiu atveju išeitų, kad gali būti prieštaravimas Lietuvos teisės normoms. Tuo vadovaudamasi frakcija siūlo balsuoti dėl šio įstatymo projekto išbraukimo iš darbotvarkės.

PIRMININKAS. Paaiškinu, kad straipsnyje, kurį citavo gerbiamasis A.Čaplikas, kalbama apie prieštaravimą Konstitucijai. Jis tą ir citavo.

Jūs remiatės išvada. Čia kaip tik rašo, kad teigti, jog pažeistų, nėra pagrindo. Suprantat? O jūs sakote, kad prieštarauja. O čia sako (paskutinis sakinys): teigti, jog pažeistų, nėra pagrindo. (Balsai salėje) Todėl abejonių yra galbūt, bet tai nėra tas pagrindas, kurį nurodė A.Čaplikas. (Balsai salėje) Siūlymas gali būti, bet toks siūlymas yra tiktai siūlymas.

G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Aš nesuprantu, ar mes norime pereiti prie klausimo svarstymo, ar ne?

PIRMININKAS. Norim.

G.STEPONAVIČIUS. Bet koks frakcijos vardu pateiktas siūlymas dėl darbotvarkės klausimo išbraukimo turi būti balsuojamas. Negaiškime laiko, judėkime į priekį.

PIRMININKAS. Ne bet koks, o tik tas, kuris sutinka su Statutu. (Balsai salėje) Gerai, balsuosime. Yra pateiktas A.Čapliko pasiūlymas išbraukti darbotvarkės 1-2a klausimą dėl Laikinojo verslo mokesčio įstatymo. Prašau balsuoti. (Balsai salėje)

Už – 29, prieš – 55, susilaikė 4. Klausimas lieka.

Visi pasiūlymai apsvarstyti. Pradedame darbą pagal darbotvarkę. Kviečiu į tribūną ministrą… (Balsai salėje) Visai darbotvarkei? Gerai. Ar galime bendru sutarimu pritarti visai darbotvarkei? (Balsai salėje) Girdėti įvairių balsų, matau kratančių galvas, todėl balsuosime. Prašau pasiruošti. Kas už tai, kad patvirtintume darbotvarkę su visais priimtais papildymais ir pasiūlymais?

Už – 67, prieš – 8, susilaikė 9. Pradedame dirbti pagal patvirtintą darbotvarkę.

Laikinojo verslo mokesčio įstatymo projektas Nr.XP-435 (pateikimas)

Kviečiu ministrą Algirdą Butkevičių pristatyti darbotvarkės 1 klausimą – Laikinojo verslo mokesčio įstatymo projektą Nr.XP-435.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Pristatau Vyriausybės posėdyje pritartus įstatymų projektus šiuo metu Seimui, jums. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. J.Razma.

J.RAZMA. Esame nustebę dėl pranešėjo. Mes viešai girdėjome, kad ponas A.Butkevičius kategoriškai nepritaria teikiamam projektui, tai kaip jis dabar aiškins, gins tą bent pirmąjį projektą? Čia yra kažkokia komiška situacija. Tegu pateikia žmogus, kuris pritaria, kuris galėtų paaiškinti. O dabar jis turės prievartauti save, kalbėti taip, kaip reikia, o ne taip, kaip galvoja. Bus pažeistas principas, kad Seimo narys turi veikti pagal sąžinę. Kodėl mes prievartaujame žmogų, jeigu jis galvoja kitaip?

PIRMININKAS. Palaukite, kas prievartauja?

J.RAZMA. Tegu jis pats pasako. Jūs liepėte jam pateikimą daryti ar Vyriausybė?

PIRMININKAS. Yra Vyriausybės nutarimas, įpareigojantis finansų ministrą A.Butkevičių pristatyti Vyriausybės nutarimą, ir jis tą daro.

J.RAZMA. Tegu jis pasako, ar veikia kaip Seimo narys pagal savo sąžinę. Yra toks principas.

PIRMININKAS. Sėskite į vietą ir netrukdykite dirbti.

A.BUTKEVIČIUS. Pirmininke, jeigu galima, aš atsakysiu. Šiuo metu Vyriausybės nutarimu esu įpareigotas pristatyti. Bet mano pozicija buvo išsakyta anksčiau ir jinai nesikeis, jinai išliks tokia, kokia buvo, kad nekiltų papildomų klausimų arba diskusijų šiuo klausimu. (Balsai salėje) Aš išsakysiu tik Vyriausybės poziciją.

PIRMININKAS. Tęskite pristatymą, nes aš matau, kad čia nukrypsime…

A.BUTKEVIČIUS. Laikinojo verslo mokesčio įstatymo projekto, kuriam pritarė Vyriausybė, tikslas yra kompensuoti biudžeto pajamų netekimą, susijusį su gyventojų pajamų mokesčio sumažinimu, siekiant užtikrinti esamų bei būsimų valdžios sektoriaus įsipareigojimų ir fiskalinių deficitų planų vykdymą. Projekto esmė – įvedamas mokestis 2006–2007 m. mokestiniams laikotarpiams. Norėčiau atkreipti dėmesį: nustatoma, kad mokesčių bazė, mokesčių tarifai, mokesčių mokėtojai, mokesčių lengvatos, mokesčių mokėjimo tvarka iš esmės yra identiški šiuo metu galiojantiems atskaitymams nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą. Tiek trumpai. Aiškinamajame rašte yra plačiau.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – V.Karbauskis.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų norėdama tinkamai suprasti opozicijos pusėje kilusius klausimus ir jų norą išsiaiškinti, žinodama, kad jie rengiasi prašyti šio klausimo pateikimo pertraukos, Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija prašo pusės valandos pertraukos. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Balsuosime dėl šio frakcijos pasiūlymo. Pasiruoškime. Balsuosime, ar padaryti Laikinojo verslo mokesčio įstatymo projekto pateikimo stadijos pusės valandos pertrauką. (Balsai salėje) Pranešėjas pateikė klausimą. (Balsai salėje) Palaukite, nesikarščiuokite, aš viską paaiškinsiu. Po pusės valandos tęsime pateikimą. (Balsai salėje) Prašau balsuoti. Kas už tai, kad padarytume pusės valandos pertrauką? Balsuojam.

Už pertrauką – 55. Šio įstatymo pateikimo pusės valandos pertrauka. (Balsai salėje)

Prašau. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Mes dėkingi V.Karbauskiui, kad jis rūpinasi opozicijos norais ir galimybėmis geriau susipažinti su šia tikrai kazuistine situacija, kai ministras trimis sakiniais pristato vieną iš svarbiausių įstatymų. Aš suprantu, kad ministrui tikrai daugiau ką nors pasakyti apie tą įstatymą, kuriam jis prieštarauja, yra sudėtinga. Kadangi buvo paprašyta pertraukos tam, kad mes galėtume geriau susipažinti su situacija, tai mes prašome daryti posėdžio pertrauką ir kviečiame ministrą A.Butkevičių Veidrodinėje salėje susitikti su opozicija.

PIRMININKAS. Kokią jūs darote pertrauką?

A.KUBILIUS. Mums pasiūlė daryti pertrauką tam, kad susipažintume su šiuo įstatymu. Tai mes prašome daryti posėdžio pertrauką ir prašome ministrą, jeigu galima, iškviesti ir ūkio ministrą, kuris šitą įstatymą stumia į priekį, mes norėtume su jais abiem susitikti Veidrodinėje salėje ir išsiaiškinti šio reikalo esmę.

PIRMININKAS. Visa esmė yra po klausimo.

A.KUBILIUS. Po klausimo? Tai kam daroma pertrauka? Paprašė pertraukos.

PIRMININKAS. Gerai, nebesiginčykim. Darbotvarkės 1-2b klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas Nr.XP-436. Kviečiu ministrą pristatyti.

A.KUBILIUS. Buvo siūlymas.

PIRMININKAS. Jūsų siūlymui mes skirsime laiko. Ne, palaukite, netrukdykite dirbti. Visi siūlymai bus apsvarstyti, kai baigsime trijų įstatymų pateikimą. (Triukšmas salėje) Sėskite, netriukšmaukite, nieko nebus, viskas vyks pagal nustatytą tvarką. Prašom, ministre.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas Nr.XP-436 (pateikimas)

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektui Vyriausybė yra pritarusi. Projekto tikslai: siekiama ne fiskalinio tikslo, bet sukurti darnią nekilnojamojo turto apmokestinimo sistemą, suvienodinti verslo sąlygas komercinėje ūkinėje veikloje dalyvaujantiems subjektams, pereiti prie tarptautinių nekilnojamojo turto apmokestinimo praktikoje taikomų mokesčių vertės nustatymo principų.

Projekto esmė. Projekte siūlomos šios pagrindinės naujos teisinio reguliavimo nuostatos:

1. Išplečiamas mokesčių mokėtojų sąrašas. Mokesčius moka ne tik juridiniai asmenys, bet ir fiziniai asmenys.

2. Išplečiama mokesčio bazė. Mokestis mokamas už fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus tam tikros paskirties, pavyzdžiui, gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, statinius. Pastarąjį nekilnojamąjį turtą siūloma apmokestinti tik tais atvejais, jeigu: šis nekilnojamasis turtas naudojamas fizinio asmens vykdomai projekte nustatytai ekonominei (noriu pabrėžti) individualiai veiklai; šis nekilnojamasis turtas neterminuotai ar ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui perduotas naudoti juridiniams asmenims.

3. Nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta taikant nekilnojamojo turto masinio vertinimo būdą, bei tam tikrais atvejais vertė, nustatyta atkuriamosios vertės kaštų metodu. Siūloma tam tikrais atvejais numatyti galimybę atlikti individualų nekilnojamojo turto vertinimą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti… Palaukite, netriukšmaukite, visiems bus suteiktas žodis. Stovėkite prie mikrofono. Aš jus matau ir suteiksiu žodį. Tiesiog dabar mes pereiname prie klausimų. Yra užsirašiusių 12 Seimo narių, norinčių užduoti jums klausimus. Klausia K.Glaveckas. (Balsai salėje) Bet K.Glaveckas užduoda klausimą.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis ministre, kaip vieną iš šito mokesčio įvedimo leitmotyvų jūs minėjote mokestinių sąlygų suvienodinimą. Sakykite, kodėl tas principas taikomas tik šiuo atveju, o kitais atvejais, kai yra kalbama apie pridėtinės vertės mokestį, apie gyventojų pajamų mokestį, tas principas nėra taikomas? Kaip tik tuose nevienoduose tarifuose, mano supratimu, jūs tą puikiai žinote, slypi gana dideli biudžeto rezervai.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Vis dėlto mes šiuo metu kalbame apie Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą. Aš manau, kad šis įstatymas yra labai reikalingas vien dėl to, kad būtų suvienodintos konkurencinės sąlygos.

Atsakysiu į antrą klausimo dalį dėl kitų mokesčių tarifų suvienodinimo. Tikrai apie tai yra diskutuojama. Tai yra įvertinta ir fiskaliniu požiūriu, yra atsižvelgta, kokia įtaka būtų daroma, jeigu kai kurių lengvatų būtų atsisakyta jau nuo ateinančių metų sausio 1 dienos. Mes manome, kad reforma ir toliau bus tęsiama, ta kryptimi irgi bus dirbama, ir kai kurie siūlymai, aš manau, bus pateikti vėliau.

PIRMININKAS. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Pone Pirmininke, aš norėčiau jums priminti Statuto reikalavimus, kad dėl vedimo tvarkos Seimo nariai turi teisę prašyti žodžio ir paprastai toks žodis yra suteikiamas. Taigi aš mielai pratęsiu savo klausimą tada, kai kolegos pakalbės dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Jūs atsisakote klausti?

G.STEPONAVIČIUS. Ne, aš, vadovaudamasis Seimo statutu, suformulavau, kokia dabar yra teisinė situacija.

PIRMININKAS. Ar jūs klausite, ar ne?

G.STEPONAVIČIUS. Aš klausiu tada, kai jūs mano kolegoms suteiksite žodį dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Na, pirmas dalykas, tai tikrai jums niekas nesuteikė teisės pažeisti Seimo statutą. Noriu priminti opozicijos lyderio A.Kubiliaus siūlymą daryti posėdžio pertrauką, dėl kurios nebuvo balsuota. Taip pat frakcijos vardu noriu pasiūlyti, kad šiuo antruoju klausimu taip pat būtų padaryta pusės valandos pertrauka, nes ir pono V.Karbauskio buvo toks siūlymas įsigilinti opozicijai į šiuos įstatymų projektus, o dabar jūs mums tokios galimybės įsigilinti nesuteikėte. Norėtume, kad būtų balsuojama dėl šių dviejų siūlymų. Jeigu ir toliau jūs ignoruosite mūsų siūlymus, tiesiog kyla klausimas, ar tikrai jūs tinkamas šiandien vesti Seimo posėdį.

PIRMININKAS. Noriu priminti, kad posėdžio pertrauka gali būti padaryta tik pirmininko sprendimu, ir tik pirmininkas gali padaryti pertrauką. Jokios frakcijos, jokie lyderiai – niekas negali siūlyti šitų dalykų. Siūlyti, tiesa, gali, bet sprendimą priimu aš. (Balsai salėje) Nebalsuojama, paskaitykite Statutą. Tai dėl kitos pertraukos, o čia dėl svarstymo pertraukos. Jūs siūlote daryti posėdžio pertrauką, o Statute yra visai kitaip reglamentuojami šitie dalykai. 100 straipsnio 2 dalis. Dėl šio taip, bet jūs man priekaištaujate dėl daromų posėdžio pertraukų. Aš jums sakau: 100 straipsnis reglamentuoja tą tvarką. Prašom. Būtų gerai prieš sakant perskaityti.

Gerai, balsuosime dėl frakcijos siūlymo daryti šio įstatymo pateikimo pusvalandžio pertrauką. Toks buvo siūlymas. Kas už tai, kad pritartume šiam siūlymui?

35 – už, vienas penktadalis yra. Pusės valandos pertrauka. 11.30 val. baigsis.

Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-437 (pateikimas)

Pradedame kitą įstatymo projektą. Kviečiu ministrą A.Butkevičių pateikti 2c darbotvarkės klausimą – Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-437. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Dėkui. Šis įstatymas yra tikslinamas dėl to, kad yra siūloma priimti kitus įstatymus – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą ir Laikinojo verslo mokesčio įstatymą. Jis yra labai trumpas. Projekto tikslas yra įtraukti laikinąjį verslo mokestį ir nekilnojamojo turto mokestį į pagal Mokesčių administravimo įstatymą administruojamų mokesčių sistemą. Gal tiek trumpai.

PIRMININKAS. Yra 5 Seimo nariai, norintys jūsų paklausti. K.Glaveckas. Prašom. Nėra K.Glavecko. Tada A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau jūsų paklausti, ar iš tikrųjų šis įstatymas yra reikalingas ir ar jis yra tinkamai suformuluotas, jeigu net ir jūsų įstatymo projektas, kuriam jūs nepritarėte, dėl verslo mokesčio numato, kad tai yra laikinasis mokestis, tačiau čia jūs jį įrašote jau kaip nuolatinį mokestį. Ar, siejant šį įstatymą su pirmuoju įstatymu, iš tikrųjų nėra prieštaraujama pačiai įstatymų logikai?

A.BUTKEVIČIUS. Gerai. Dėkoju už klausimą. Noriu dar kartą priminti, kad ši mokesčių reforma yra vykdoma pagal Politinės tarybos priimtą sprendimą. Nei aš, kaip ministras, nei Finansų ministerija tikrai jokiu būdu nesame šios reformos iniciatoriai. Tuo pagrindu aš teikiu Vyriausybėje pritartus įstatymų projektus.

PIRMININKAS. E.Masiulis. Prašau.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, dar Vyriausybei svarstant naujų mokesčių klausimus jūs esate ne kartą išsakęs tokią poziciją, kuri ir kitų ekspertų buvo pasakyta, kad nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas papildomiems subjektams ir pats šito mokesčio administravimas reikalauja daug kaštų ir surinkta suma nėra tokia milžiniška, kad būtinai reikia šitą mokestį įvesti. Ar tada yra prasmės priiminėti nekilnojamojo turto mokestį ir kartu šitame mokesčio administravimo įstatyme numatyti ir šito mokesčio surinkimą?

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Noriu užtikrinti, kad administravimo kaštai tikrai nebus dideli, nes tam Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įdiegtos kompiuterinės programos, ir to įstatymo priėmimas fiskaliniu požiūriu tikrai neduos labai didelių pajamų. Vis dėlto reikia suvienodinti verslo sąlygas komercinėje ir ūkinėje veikloje dalyvaujantiems subjektams. Šiuo metu šios konkurencinės sąlygos yra labai iškreiptos, ir kuo toliau, tuo daugiau įmonių yra perregistruojama fizinių asmenų vardu norint išvengti mokesčių mokėjimo, o tuo sudaromos netolygios konkurencinės sąlygos kitiems verslininkams.

PIRMININKAS. E.Klumbys. Prašau.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis ministre, jūsų pirmtakė dabartinė Europos Sąjungos komisarė Dalia Grybauskaitė praeitoje kadencijoje buvo nuolat giriama už labai gerą mokesčių reformą ir visus mokestinius dalykus. Dabar, praėjus ne visiems metams, mes matome, kad visa tai turi būti kardinaliai keičiama, perdaroma ir vėlgi kalbama apie mokesčių reformą, kurios viena iš dalių yra šito įstatymo, kurį jūs teikiate, projektas. Aš plačiau noriu paklausti – ar tuometinė ministrė D.Grybauskaitė buvo išsiųsta į Briuselį už prastą mokesčių reformą?

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Tikrai ne už tai buvo išsiųsta į Briuselį, bet gyvenimas nestovi vietoje. Taigi kodėl mums reikalinga mokestinė reforma? Įstoję į Europos Sąjungą, mes turime papildomų įsipareigojimų. Vienas įsipareigojimas yra vykdyti pensinę reformą. Aišku, jų būtų galima vardyti daugiau. Jeigu mes nedarytume jokios mokesčių reformos, tai mūsų biudžetas kitais metais būtų perteklinis, jeigu mes vadovautumės dabartine mokesčių sistema.

PIRMININKAS. R.J.Dagys. Prašau.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis ministre, aš vis dėlto pratęsiu A.Kubiliaus klausimą, nes man pasidarė neaišku. Gal jūs galite pakomentuoti tų mokesčių veikimo terminus? Mes dabar juos priimame kaip nuolatinius mokesčius, nors kalbame apie laikinus. Kokie vis dėlto terminai, ar nebus taip, kad tai, kas laikina, taps amžina?

A.BUTKEVIČIUS. Kiek aš žinau, Vyriausybės posėdyje buvo sutarta, kad tas mokestis bus laikinas ir tik 2 metams. Manau, kad to susitarimo laikysis ir po 2 metų jis turėtų nebegalioti. Prašau? (Balsas salėje) Aiškinamajame rašte parašyta, kad įvedamas 2 metams.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar dvi nuomonės. V.Muntianas. Prašau, už.

V.MUNTIANAS. Iš tikrųjų laikas nestovi vietoje, situacija keičiasi, keičiasi ir tarp tų valstybių, tarp kurių esame priversti konkuruoti. Mes esame Europos Sąjungos nariai. Kartu su mumis įstojo dar 9 valstybės ir mes matome, kaip ten keičiasi situacija. Tai yra vienas dalykas, kuris verčia labai greitai apsispręsti dėl gyventojų pajamų mokesčio ir jį mažinti. Mūsų, valdančiosios koalicijos, pagrindinis programos tikslas yra gerinti žmonių gyvenimo sąlygas. Be jokios abejonės, šitas įstatymas prisidės prie to, kad tos žmonių sąlygos pagerėtų, kad kuo daugiau pinigų liktų mūsų žmonių, mūsų gyventojų kišenėse.

Trečias dalykas, dėl ko tai reikia būtinai daryti, kad darbo ir kapitalo apmokestinimo santykis aiškiai yra ne darbo naudai. Darbas apmokestintas kur kas daugiau negu kapitalas. Šituo įstatymu mažindami gyventojų pajamų mokestį, mes ištaisome apmokestinimo santykį.

Paskutinis dalykas. Mes žinome, kad yra labai didelė šešėlinės ekonomikos dalis, todėl šitas gyventojų pajamų mokesčio mažinimas, taip, kaip yra numatyta įstatymo projekte, tikrai padės mažinti šešėlinės ekonomikos apimtis mūsų šalyje. Todėl aš noriu kalbėti už tai, kad mes pritartume šio įstatymo projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau. E.Masiulis. Nuomonė prieš.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Besiklausant gerbiamojo V.Muntiano ima šiurpas, nes rengiamės atiminėti žmonių pinigus, ir jūs aiškinate, kad čia bus žmonių gyvenimo gerėjimas. Man tokia pozicija visiškai nesuprantama. Kita vertus, noriu pasakyti, kadangi yra padarytos pertraukos dėl dviejų svarbių įstatymų projektų, t.y. dėl Nekilnojamojo turto ir dėl Laikinojo verslo mokesčio, dabar būtų ne visai protinga šito įstatymo projektą, kuris reglamentuoja, kaip tie mokesčiai bus administruojami, priiminėti po pateikimo, nes neaišku, kokia bus anų mokesčių baigtis. Galbūt dabar reikėtų ne priiminėti šitą įstatymo projektą, o sulaukti pagrindinių įstatymų projektų pateikimo ir balsavimo po jo. Jau žiūrint į įstatymą matyti, kad ketinimai, kurie buvo paskelbti, kad tik laikinai įvedami šitie mokesčiai… tuo tarpu Mokesčių administravimo įstatyme apie jokį laikinumą jau nekalbama. Taigi laikini mokesčiai gali tapti nuolatiniais, taip mes „pakabinsime“ dar daugiau mokesčių naštos ant mūsų piliečių. Kviečiu nepritarti šitam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme dvi nuomones. Dabar reikėtų apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad pritartume šiam įstatymo projektui po pateikimo? Prašau balsuoti.

Už – 58, prieš – 31, susilaikė 2. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindiniu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – Ekonomikos komitetas ir Verslo ir užimtumo komisija. Svarstymo diena – gegužės 26 diena. Ar pritariame šiems siūlymams? Seniūnų sueiga pritarė. Ačiū.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-438 (pateikimas)

Kviečiu A.Butkevičių dar kartą į tribūną pristatyti įstatymo projektą, kurio registracijos Nr.XP-438 – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Prašau.

A.BUTKEVIČIUS. Šiame įstatymo projekte yra numatyti nedideli, bet labai esminiai pakeitimai. Projekto tikslai yra sumažinti gyventojų pajamų mokesčio naštą ir užtikrinti pajamų dvigubo apmokestinimo panaikinimą. Projekto esmė – siūloma palaipsniui sumažinti esamą 33% pajamų mokesčio tarifą iki 24%. Tai yra 2006 m. liepos 1 d. – iki 27%, mažėjimas būtų 6 procentiniais punktais, ir 2008 m. – iki 24%. Tai sudarytų dar 3 procentinius punktus. Taip pat siūloma nustatyti vienodas pajamų dvigubo apmokestinimo panaikinimo sąlygas, t. y. leisti nuo pajamų mokesčio atskaityti bet kurioje užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokestį, išskyrus užsienio valstybes, kurios laikomos tikslinėmis teritorijomis.

Noriu pasakyti, kokią įtaką tai turės biudžetams. Priėmus įstatymo pakeitimo projektą valdžios sektoriaus biudžetas 2006–2008 m. netektų apie 1 milijardą 600 mln. litų. Dėkoju.

PIRMININKAS. Viskas, taip?

A.BUTKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. J.Palionis.

J.PALIONIS. Mūsų frakcija, labai gerbdama Seniūnų sueigos sprendimus, mano, kad reikėtų padaryti šio klausimo pateikimo pusės valandos pertrauką. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Yra siūlymas padaryti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pateikimo pusės valandos pertrauką. (Balsai salėje) Ar balsuosime dėl šio siūlymo? Prašom pasiruošti. (Balsai salėje) Girdėjau, kad yra prieš. Balsuosime. Kas už tai, kad pritartume Socialdemokratų frakcijos siūlymui padaryti 30 minučių pertrauką?

57 balsavo už pertrauką. Skelbiama šio įstatymo pateikimo pertrauka.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-471 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dabar turime keletą minučių, iki iš naujo pradėsime mūsų darbą dėl mokesčių reformos. Kol ateis laikas, aš kviesčiau Č.Juršėną pateikti Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo projektą.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, tai yra klausimas, kuris buvo ilgokai užtrukęs, bet dabar laimingai baigėsi. Mes jau turime komitete išrinktą Europos reikalų komiteto pirmininką V.Gedvilą, ir Seimo prievolė yra patvirtinti šį sprendimą. Žinoma, kam nepatinka, galima balsuoti kitaip. Bet manau, kai V.Gedvilo kandidatūra buvo teikiama į Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas, jis daugiausia kalbėjo ne apie Seimo reikalus, o būtent apie Europos reikalus ir įrodė, kad gali šį darbą dirbti. Tikiuosi, kad kolegos tiek iš kairės, tiek iš dešinės, tiek ir esantys centre pritars šiam siūlymui.

Suprantama, kad tada turėtų keistis ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovybė. Primenu, kad pagal proporcinį frakcijų atstovavimą šio komiteto pirmininko arba pirmininkės vieta priklauso Darbo frakcijai. Yra atitinkamas komiteto sprendimas, kuriame komiteto pirmininke siūloma patvirtinti Seimo narę A.Pitrėnienę. Taigi vienu nutarimu, jeigu Seimas bus maloningas, mes iš karto išspręsime dviejų komitetų vadovų klausimą. Prašyčiau vieningai palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių jūsų klausti.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū. Svarstymo stadijoje norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume pritarti po svarstymo? Vienas straipsnis.

Dėl 1 straipsnio prieštaravimų nėra? Ir dėl 2 straipsnio? Nėra. Pasiruoškime ir balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“, prašom balsuoti.

Už – 80, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.

Sveikiname naujai paskirtus Seimo narius. (Plojimai) Linkime jiems gero darbo.

Laikinojo verslo mokesčio įstatymo projektas Nr.XP-435 (pateikimo tęsinys)

Jau atėjo laikas po pertraukos pradėti svarstyti mūsų pirmą klausimą. Tai yra Laikinojo verslo mokesčio įstatymo projektas. Mes sustojome prie klausimų. Kviečiu ministrą į tribūną. Atsiprašau, mes buvome pradėję… Užsiregistravo iš naujo. Klausia G.Steponavičius. Apie pirmąjį mokestį. (Balsai salėje) Ką sakote? Nėra tokios programos, kad išlaikytų, išsitrina ir viskas. Prašom. Klausia G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone Pirmininke. Aš apgailestauju ir pripažįstu, kad kiti kolegos buvo užsiregistravę anksčiau.

Gerbiamasis ministre, norėčiau jūsų paklausti. Jūsų Vyriausybės pateikta visos mokesčių pertvarkos koncepcija naujų mokesčių įvedimą grindžia kaip kompensacinius sprendimus, nes dalis pajamų bus prarandama mažinant asmens pajamų mokestį. Gerbiamasis ministre, ar jūs nagrinėjote kitus nemokestiniais svertais pagrįstus Vyriausybės sprendimus ar Seimo sprendimus taupyti lėšas ir kompensuoti biudžeto netekimus? Valstybės tarnautojų atlyginimo nedidinimo mažinant asmens pajamų mokestį, kontrabandos pasienyje ir akcizo iš alkoholio ir tabako nesurenkamų pajamų klausimus, taip pat tai, kad kitais metais valstybės biudžetas didės vos ne milijardu? Ar svarstėte ir ar nematote tikslingesnių kitų priemonių nei naujų mokesčių įvedimą?

PIRMININKAS. Klausimui skirta minutė.

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Tai yra labai aktualus klausimas, kurį mes svarstome beveik kiekvieną savaitę. Noriu pasakyti, kad yra priimtas mokesčių administravimo gerinimo priemonių planas. Jis yra pateiktas Vyriausybei. Mes manome, kad praeitais metais kovojant su šešėline ekonomika mums pavyko iš šio sektoriaus biudžeto pajamas padidinti 300 mln. litų. Jeigu kalbėtume apie 2006 m., manome, kad iš šešėlinės ekonomikos bus gauta apie 400 mln. litų. Taip pat įvertinome tai, kad daugelis viešųjų įstaigų yra įsikūrusios prie ministerijų, departamentų. Yra išsiuntinėti Finansų ministerijos raštai, kad formuojant 2006 m. Biudžeto įstatymo projektą viešosios įstaigos tiesiogiai, turiu omeny ne visas, nebus finansuojamos. Jos turės konkurso tvarka dalyvauti Vyriausybės programose norėdamos gauti finansavimą. Taip pat buvo peržiūrima, kiek galima sutaupyti, kaip jūs minėjote, ir mažinant valdymo išlaidas, bet balansas, įvertinus Europos Sąjungos reikalavimus, kiek žmonių turi dirbti, norint gerai administruoti Europos Sąjungos finansinę paramą, kol kas darbuotojų skaičiaus balansas yra neigiamas, palyginti su 2006 metais. Paskutinis Europos Sąjungos Komisijos auditorių raportas yra toks, kad, pavyzdžiui, vienas Finansų ministerijos darbuotojas dirba už penkis, tas, kuris administruoja Europos Sąjungos finansinę paramą.

PIRMININKAS. V.Karbauskis.

V.KARBAUSKIS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs puikiai suprantate ir pats ne kartą esate sakęs, kad šios reformos esmė yra gyventojų pajamų mokesčio mažinimas, gerokas mažinimas, kuris duoda didelės naudos gyventojams, kartu esantys sunkumai dėl biudžeto subalansavimo. Jūsų siūlymai buvo būtent dėl šio mokesčio įvedimo, bet aš ne to norėčiau paklausti. Šiandien frakcijoje mes kalbėjome apie tai, kad verslo visuomenė turbūt daugiau kalba ne apie tai, ar jis teisiškai pagrįstas, ar nepagrįstas, bet apie laikinumą. Sakoma, nieko nėra pastovesnio už laikiną. Tas jūsų pasakymas, kad šis mokestis yra laikinas, verslo visuomenės neįtikina, todėl jie ieško kitokių būdų, prieštaravimų. Jūs tą irgi paskatinate. Todėl klausimas būtų: ar jūs pritartumėte Naujosios sąjungos frakcijos siūlymui, kad galbūt su verslininkais politikai turėtų pasirašyti susitarimą, kad tikrai tas mokestis yra laikinas ir įstatymas laikinas, jis ir bus laikinas tol, kol baigsis? Kokia jūsų nuomonė?

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Jūsų klausimas yra labai platus. Aš dar norėčiau kai ką pakartoti, nes matau, kad ir užduodant klausimą yra įžvelgiama tam tikra politika. Pirma, Finansų ministerijos pasiūlymai, aš gal penktą, septintą ar dešimtą kartą kalbu, yra išdėstyti Konvergencijos programoje. Ten nėra užsiminta apie tai, kad turi būti solidarumo mokestis arba mokestis nuo pelno bazės. Nenoriu kartoti, galima pasiimti Konvergencijos programą ir paskaityti. Šis siūlymas yra Politinės tarybos. Buvo pasiūlyta ne įstatymų projektus parengti, bet medžiagą Finansų ministerijai, kad ją būtų galima pateikti verslininkams. Tai yra du variantai. Pirmas – dėl laikino solidarumo mokesčio, kuris būtų analogiškas kelių mokesčiui. Kitas variantas būtų, kad nuo pelno bazės. Susitikus su verslininkais tam buvo nepritarta, bet paskui vis tiek buvo žengiama toliau ir priimami sprendimai, kad vis dėlto trauktis lyg ir nėra kur, todėl buvo parengtas toks įstatymas. Manau, kad dar kartą susitikti su verslininkais ir apie tai kalbėti būtų beprasmiška, kiekvieną dieną kas nors susitinka su verslininkais, todėl galima išgirsti nuomonę.

PIRMININKAS. R.Dagys. Prašau.

R.J.DAGYS. Prieš užduodamas klausimą norėčiau pasakyti gerbiamajam V.Karbauskui. Nereikia jokių nesutarimų, reikia įstatyme datas įrašyti, ir visi susitarimai bus labai aiškūs. Bet klausimas ministrui būtų toks. Jūs siūlote šį įstatymą kaip kompensaciją dėl galimų praradimų. Ar jūs tikrai apskaičiavote visus tuos galimus praradimus, juo labiau kad mes dar turime tam tikrą rezervą, nes stojimas į Europos Sąjungą mums davė didesnį deficitą – 3%, biudžeto deficitą, kuris gali galimai amortizuoti galimai netenkamas pajamas? Ar jums neatrodo, kad racionaliau būtų eiti pajamų mokesčio mažinimo keliu ir tik tuo atveju, jeigu šis rezervas negalėtų mums kompensuoti prarandamų pajamų, eiti naujų mokesčių įvedimo keliu? Man atrodo, dabar jūs tikrai apsidraudžiate per daug ir gausite ne mokesčių naštos mažinimą, bet padidinimą.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Taip, fiskaliniu požiūriu yra įvertinta. Dabartinė mokesčių reforma yra vykdoma, kaip jau minėjau, atsiradus papildomiems tiek išoriniams, tiek vidiniams finansiniams įsipareigojimams. Vertinant fiskaliniu požiūriu, kokia yra nauda, kokios yra papildomos pajamos šią mokestinę reformą įgyvendinus, ją lyginant su ta mokestine sistema, kuri buvo iki šių metų liepos 1 d., pabrėžiu, iki liepos 1 d., nes kelių mokestis yra naikinamas nuo š.m. liepos 1 d., balansas yra neigiamas. Minus 70 mln. su tais siūlomais naujais mokesčių projektais. Taip pat mes optimistiškai žiūrime į tai, kad ekonomika Lietuvoje augs tokiais pačiais tempais, kaip augo iki šiol. 2006 metais, įvertinus papildomas pajamas iš šešėlinės ekonomikos, valstybės biudžeto pajamų augimas, palyginti su šiais metais, turėtų būti didesnis, per 1 milijardą, jeigu norime įgyvendinti visus įsipareigojimus, kad neatsirastų jokių trikdžių ir sėkmingai įgyvendintume ir tarptautinius susitarimus.

PIRMININKAS. A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Pone ministre, viena iš jūsų atsistatydinimo priežasčių buvo prieštaravimas šio mokesčio įvedimui. Jūs teigiate, kad priėmus šį įstatymo projektą galimos neigiamos pasekmės, susijusios su jo sutikimu su Europos Sąjungos teise. Gal jūs galite įvardyti, kokio dydžio baudą gali sumokėti Lietuva, jeigu Seimas priims teikiamą įstatymo projektą? Jeigu Lietuva teismą pralaimės, kitaip sakant, jeigu verslininkai laimės bylą prieš valstybę, kiek Lietuva turės sugrąžinti, t.y. kokio dydžio pinigų sumą?

A.BUTKEVIČIUS. Gerai, dėkoju už klausimą. Aišku, tai jau spręs teismas. Priimdamas tokį kategorišką sprendimą vis dėlto aš diskutavau ir tariausi su teisininkais iš tarptautinių audito kompanijų ir su verslininkais. Aišku, teko kalbėtis ir su teisininkais, kurie dirba ir valstybės institucijose, ir net teisingumo ministro paklausti. Buvo pasakyta beveik visų, (…) kaip yra parašyta, kad rizika yra. Aš čia netgi galėčiau perskaityti, kur ta rizika yra, bet galutinį sprendimą priims teismas. Čia dar turi būti žodis „jeigu“– jeigu teismas priims sprendimą po dvejų ar trejų metų, maždaug per metus mes iš šio mokesčio gauname apie 500 mln. Lt, tai priklausytų, kuriuo metu būtų priimamas sprendimas. Jeigu įstatymas galiotų dvejus metus ir dar būtų įvertinta ta data, kada mes įstojome į Europos Sąjungą ir buvo kelių mokestis, tai galima lengvai susiskaičiuoti. Tai priklausytų nuo teismo. (Balsai salėje) Per metus gaunama 500 mln. Lt pajamų. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. 10 minučių, skirtų klausimams, jau baigėsi. (Balsai salėje) Jūs turite balsuoti dėl pratęsimo, jeigu yra tokių pasiūlymų. (Balsai salėje) Pateikite. (Balsai salėje) A.Kubilius. Palaukite, ministre, gal dar…

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, manau, tai yra tikrai labai svarbus klausimas, ir būtų net sunkiai suprantama, jeigu nebūtų pratęsta galimybė pateikti klausimus.

PIRMININKAS. Aišku. Dar yra nepaklausę penki Seimo nariai. Yra siūlymas pratęsti klausimų ir atsakymų laiką. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad pratęstume ir leistume dar penkiems Seimo nariams paklausti ministro? Prašau balsuoti. (Balsai salėje)

84 Seimo nariai balsavo už tai, kad pratęstume laiką. Klausia K.Glaveckas. Prašyčiau kitų nesirašyti, mes pasižymėjome tas penkias pavardes, tik jiems bus suteiktas žodis. Prašau.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, praeitų metų pabaigoje, kai praeitas Seimas priėmė šių metų biudžetą, vienas… su Biudžeto sandaros įstatymu ėjo kaip tik kelių mokesčio atsisakymas nuo š.m. antros pusės. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašau.

K.GLAVECKAS. Buvo atsisakyta kelių mokesčio, kaip mokesčio nuo apyvartos. Ta pozicija dabar pasikeitė, todėl kolegos jau klausia dėl teisinio pagrįstumo. Akivaizdu, kad verslininkai pasinaudos ta proga, nepraleis tos progos, gal ne Lietuvos verslininkai, o užsieniečiai, kurie Lietuvoje investavę, kad paduotų į Europos Teismą, todėl po 3–4 metų galimos, natūralu, finansinės netektys ir apskritai dideli finansiniai sunkumai. Sakykite, jūsų nuomone, kas turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę už tokio mokesčio įvedimą ir už viską, kas su tuo yra susiję? Ačiū.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aišku, klausimas yra gana sudėtingas. Jeigu, noriu pabrėžti, teismas priims tokį sprendimą, tai vadovaujantis Europos Sąjungos teise iš esmės galima netgi patraukti tam tikrus asmenis atsakomybėn, nežinau kokion, bet už tai, kad valstybei yra padaryta tam tikra žala. Kiek yra žinoma, kiek mane teisininkai informavo. Pirmiausia aš nesu teisininkas. Teisininkai galėtų į tai puikiai atsakyti. Bet tokie įstatymai tikriausiai yra. Aš, kaip ministras, suprasdamas ir nepritardamas tokiai pozicijai, esu priėmęs tokį pareiškimą.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, visų pirma gal čia procedūrinis klausimas. Jūs šiam įstatymui nepritariate, premjeras šiam įstatymui nepritaria ir net pabėgo į Egiptą. Dar smarkiau nepritaria negu jūs. Vienoje iš televizijos laidų net ir V.Uspaskichas taip pat šiam įstatymui nepritarė. Šioje salėje mes turime vienintelį valdančiosios koalicijos lyderį A.Paulauską, kuris pritaria, tai galbūt būtų gerai, kad jis po to atsistotų į tribūną ir išaiškintų, kam iš tiesų šio įstatymo reikia. Nes jeigu jo reikia tam, kad būsimosios vyriausybės, būsimoji kito Seimo Vyriausybė turės mokėti milijardą litų už priimtą šitokį sprendimą, tai iš tiesų mes turime žinoti, kas prisiima atsakomybę už tokius sprendimus? Klausimas jums tiesiogiai, ar jūs prisiimsite atsakomybę už šios dienos sprendimą?

Antra klausimo dalis. Sakykite, vis dėlto jūs, kaip finansų ministras ir kaip žinomas finansininkas, ar galite paaiškinti, kodėl vis dėlto buvo pasirinktas šis kelias – įvesti laikinąjį solidarumo mokestį nuo apyvartos ar nuo pelno ir tokiu būdu bandyti kompensuoti, be abejo, negaunamas pajamas, ką mes visi suprantame, bet kodėl buvo pasirinktas būtent laikinasis įstatymas? Ar galite pasakyti, kas bus po to, kai šis laikinasis įstatymas baigs galioti? Tai yra iš kur tada bus randamos papildomos pajamos subalansuoti tas netenkamas pajamas dėl gyventojų pajamų mokesčio sumažinimo? Kodėl jūs nebandėte eiti tuo keliu, kurį jums siūlė Vyriausybės sudaryta ekspertų grupė? Iš išlaidų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui mažinti gauti 128 mln. litų, pajamų natūra apmokestinimo – 27 mln., verslo liudijimų – 27 mln. ir t.t., surinkti 500 mln. litų papildomų nuolatinių pajamų. Kodėl jūs nėjote šituo keliu, o nutarėte ieškoti laikinųjų įstatymų? Kas bus po to, kai baigsis laikini įstatymai?

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimus. Dėl ekspertų pasiūlymų. Mes ekspertų siūlymus nagrinėjome ir svarstėme. Jeigu būtume mokesčių reformą pradėję vykdyti pagal jų pasiūlymus, tikrai fiskaliniu požiūriu mūsų padėtis būtų blogesnė, negu šiuo metu yra siūlomi įstatymų projektai.

Dabar dėl atsakomybės. Aš aiškiai pasakiau, kad aš atsakomybės už šį įstatymą neprisiimu ir neprisiimsiu. O dėl solidarumo mokesčio įvedimo, aš manau, kad atsakys tie, kurie priima įstatymą. Šiuo metu tikriausiai Seimas priima įstatymus. Jeigu kalbėtume apie solidarumo mokestį, tai buvo nutarta Politinėje taryboje ir buvo pavesta Finansų ministerijai, kai bus galutinai sutarta, parengti įstatymo projektą.

PIRMININKAS. V.Uspaskichas.

V.USPASKICHAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, jūsų akivaizdoje pasirašytas komunikatas, kurio pagrindu šiandien jūs pateikėte mokesčių paketą. Buvo išsakyta labai daug įvairių nuomonių ir bandyta autorystę priskirti Darbo partijai, nors taip nėra, aš noriu tiesiog… Jūs, gerbiamasis ministre, turbūt vis tiek nepaneigsite, kad aš Politinėje taryboje siūliau nepriimti nei pelno, nei solidarumo mokesčio, taip pat Vyriausybės posėdyje aš pakartojau savo siūlymą, pritardamas Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus siūlymui neįvesti naujų mokesčių, bet gerbdamas koalicijos partnerius, taip pat ir jus, Politinėje taryboje pritariau bendroms nuostatoms.

Mano klausimas, gerbiamasis ministre. Kas šito mokesčių paketo autorius ir ar socialdemokratai pritarė, ir ar balsuos? Tai labai svarbu. Noriu pabrėžti, kad šio klausimo niekada nebūtų, jeigu jūs neatsistatydintumėte. Aš vis dėlto norėčiau, kad jūs pacituotumėte Ūkio ministerijos išvadą dėl solidarumo mokesčio.

Iš Europos Teisingumo Teismo…

PIRMININKAS. Jau laikas. 1 minutė.

V.USPASKICHAS. Tai labai svarbi informacija. Prancūzijoje taikomas mokestis, skaičiuojamas nuo įmonės metinės apyvartos, nebuvo pripažintas pažeidžiančiu Tarybos 6 direktyvos straipsnius. Kita vertus, iš esmės skiriasi šio Prancūzijos mokesčio tikslas. Jis skiriamas darbuotojų socialinės apsaugos schemoms finansuoti ir, kaip pripažino Europos Teisingumo Teismas, yra ne fiskalinio pobūdžio. Jūs turbūt atsimenate, Politinėje taryboje buvo ir mano, ir kitų siūlymas pavadinti solidarumo mokesčiu būtent todėl, kad būtų vykdomi prisiimti įsipareigojimai dėl socialinių garantijų.

PIRMININKAS. Klausimas.

V.USPASKICHAS. Klausimai skambėjo.

A.BUTKEVIČIUS. Gerai, galiu atsakyti. Dėl Prancūzijos atvejo yra visiškai kita situacija, ten ne fiskaliniu požiūriu teismas įrodė, kad buvo priimtas toks įstatymas, ne dėl fiskalinės politikos.

Dabar jeigu kalbėtume apie Politinėje taryboje vykusias diskusijas, čia, žinote, turėčiau kalbėti apie valandą laiko. Noriu labai atsakingai pasakyti, kad paskutinėje taryboje tik premjeras, aš ir R.Karbauskis iškėlė tam tikras abejones, kad vis dėlto reikėtų įsiklausyti į finansų ministro dėstomus argumentus. Taip buvo ir paskui vyko balsavimas, buvo pasitelkta demokratija.

PIRMININKAS. Balsavimo nebuvo. E.Masiulis.

E.MASIULIS. Čia aš kaltas. Labai ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes kaip tik matome, kad diskusijos iš valdančiosios daugumos Politinės tarybos persikelia į Seimą, nes ir po V.Uspaskicho klausimo, ir tuo labiau po pono A.Butkevičiaus atsakymo dar neaiškiau, kas iš tikrųjų yra šio įstatymo projekto autorius.

Dabar dėl gerbiamojo A.Butkevičiaus. Aš puikiai suprantu šį jo žingsnį – atsistatydinimą iš finansų ministrų, bet juridiškai, noriu pasakyti, pone Butkevičiau, jeigu jūs iš tikrųjų neprisiimate atsakomybės už šį įstatymo projektą, tai kuo greičiau atšaukite visus savo parašus ant įstatymų projektų, kurie yra atnešti į Seimą ir pateikti, jūsų parašai ten yra. Nes tai reiškia, kad jūs turite prisiimti pagrindinę atsakomybę, nors mes puikai žinome jūsų nuomonę, kad jūs nepritariate šitam įstatymo projektui. Čia tiesiog toks geranoriškas pasiūlymas.

O klausimas yra labai trumpas ir paprastas. Įvedus verslo mokestį, galima iš tikrųjų prognozuoti, kad infliacija Lietuvoje didės. O gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas leidžia tikėtis, kad gyventojas, sakykime, vidutiniškai uždirbantis, gaus papildomai galbūt 700 Lt per mėnesį. Jis visus papildomus pinigus išleis pabrangusioms prekėms ir paslaugoms. Todėl ši jūsų teikiama mokesčių á la reforma iš tikrųjų neturi jokios prasmės. Pakils kainos, aišku, šiek tiek padidės tada ir gyventojų atlyginimai, bet visą padidėjusį atlyginimą jie išleis pabrangusioms prekėms ir paslaugoms.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš galiu atsakyti, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos yra priimamos nuo kitų metų liepos 1 d. įvertinus tai, kad šios mokesčių lengvatos labiausiai paveiks infliacijos augimą.

Dėl kitų mokesčių įstatymų reikėtų dar labai suabejoti, yra paskaičiuota, kad infliaciją paveiks nežymiai, nes labai stipri konkurencija tarp ūkio subjektų.

O dabar dėl parašų. Atsako tie asmenys, kurie deda parašus, kai įstatymai yra priimami.

PIRMININKAS. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis ministre, dabar iš tikrųjų išgirdome keletą labai įdomių dalykų. Pirmiausia akivaizdu, kad sprendimą dėl šios mokesčių reformos priėmė Politinė taryba. Vienas iš svarbiausių jos dalyvių, įtakingiausias, gerbiamasis ūkio ministras pasakė, kad jis buvo prieš. Jūs esate prieš. Aš norėčiau žinoti, kas toje Politinėje taryboje, nors ji ir nėra Seimo institucija, tačiau jos sprendimai yra primetami Seimui, taigi kas vis dėlto balsavo toje Politinėje taryboje, kad konkrečiai šitas įstatymas būtų teikiamas per Vyriausybę Seimui?

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Šiuo metu aš teikiu Vyriausybės posėdyje priimtus sprendimus. Aš nesu Politinės tarybos narys, aš tik būnu laikinai pakviestas, jeigu Politinė taryba diskutuoja finansiniais klausimais, o toliau nedalyvauju tuose posėdžiuose. Aš galiu būti atsakingas tik už šitą dalį.

PIRMININKAS. Atsakėte į visus klausimus. Ačiū. Dabar – J.Lionginas, nuomonė už.

J.LIONGINAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų mane stebina kai kurių kolegų kalbos. Kai kurie kolegos dirba ne pirmą kadenciją ir labai gerai supranta, kad tai yra įstatymo projekto pateikimas, pateikimas Seimui svarstyti. Ir tik tada prasideda darbas, kai įstatymo projektas pradedamas svarstyti komitete, gauname Seimo narių pasiūlymus ir t.t., ir panašiai. Mes užmirštame vieną dalyką, kad Finansų ministerija jau turi pradėti dirbti dėl 2006 m. biudžeto. Šiandien ji yra, manau, pasimetusi, nes nežino, kokie mokesčiai galios kitais metais. Mes visi giriame, kad pagaliau per 5 metus apsispręsta ir priimtas sprendimas dėl gyventojų pajamų mokesčio, tačiau kitų pasiūlymų, kaip kompensuoti laikinai negaunamas biudžeto pajamas, mes neturime. Pateiktas tik šis įstatymo projektas, tai yra Laikinojo verslo mokesčio įstatymas. Taip, aš pritarčiau, čia nuskambėjo ir ūkio ministro pasiūlymas, kad gal reikėjo pavadinti solidarumo mokesčiu, nes jeigu mes manome toliau vykdyti vyriausybių prisiimtus įsipareigojimus, tęsti pensijų reformą, reikia spręsti. Jeigu stabdom tuos dalykus, galime šio įstatymo ir nepriimti. Dėl to siūlau pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą.

PIRMININKAS. A.Kubilius, nuomonė prieš.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš kaip tik siūlau nedelsiant šį įstatymą atmesti ir ieškoti visai kitų būdų spręsti tas problemas, kurias tikrai turime spręsti. Nes jeigu mes ilgai diskutuosime ir kankinsimės su šiuo tikrai prastu įstatymu, tai mes paprasčiausiai prarasime laiką.

Aš noriu dar sykį priminti, kas yra sakoma šios dienos dokumentuose, tiek Finansų ministerijos pateiktame aiškinamajame rašte, tiek ir Teisės departamento. Cituoju Teisės departamentą: „Negalima būtų vienareikšmiškai numatyti Europos Teisingumo Teismo pozicijos laikinojo verslo mokesčio atžvilgiu“. Vadinasi, yra rizika. Rizika labai paprasta, kad po 2 ar 3 metų gali tekti iš valstybės biudžeto surasti milijardą litų sugrąžinti šitaip iš neteisėtai rinkto mokesčio gautas pajamas. Be abejo, šiandieninė valdančioji dauguma gali spjauti ir sakyti, kad po 2 ar 3 metų mes jau čia už tai neatsakysime, galės prisiimti tą naštą kitos vyriausybės. Bet mes kalbame apie Lietuvą ir Lietuvos perspektyvą. Ir akivaizdu, kad šiandien iš valdančiosios koalicijos niekas nenori prisipažinti, kas gi yra atsakingas už šitokio mokesčio pateikimą. Kiek aš suprantu, iš šiandien esančių salėje valdančiosios koalicijos lyderių vienintelis, kuris tokią pareigą turėtų padaryti ir prisiimti atsakomybę, tai yra A.Paulauskas, bet jis išmintingai tyli. Ką mes darome?

Aš noriu dar sykį paraginti atsisakyti bandymo įvesti tokį mokestį nuo pat pradžių. Dar kartą kartoju. Pirmas dalykas, kad jis yra greičiausiai neteisėtas ir turėsime problemų su neteisėto sprendimo pasekmėm. Antras dalykas, jis yra laikinas, ir finansų ministras nieko nepasakė, kas bus po to, tai yra 2008 m., iš kur gausime papildomų pajamų.

Trečias dalykas, kad Vyriausybės sudarytos ekspertų grupės ekspertai yra pateikę labai konkrečius pasiūlymus, kaip spręsti šią problemą, tai yra kokių reikia atsisakyti lengvatų ir išimčių, kokius kitus veiksmus padaryti, kad gautume į biudžetą papildomai 500 mln. Lt pajamų. Klausimas, kodėl Vyriausybė to nedaro. Kai kurios iš tų priemonių tikrai yra nepopuliarios. Bet tai yra racionalūs siūlymai, racionalūs sprendimo būdai neklaidžiojant po kažkokius solidarumo ar kitus neteisėtus veiksmus ir būdus. Dar sykį siūlau balsuoti prieš. O jeigu ir toliau tęsis šito įstatymo priėmimas, tai mes turėsime inicijuoti Laikinosios tyrimo komisijos sudarymą, kuri aiškintųsi, kas yra atsakingas už tokio mokesčio pateikimą.

PIRMININKAS. Paaiškinu. Šį mokestį ir apskritai visus įstatymus pateikė Vyriausybė, o kaip balsuos Seimas, pamatysime priėmimo metu. Dabar reikia apsispręsti po pateikimo. Prašau pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo šiam įstatymo projektui?

Už – 59, prieš – 37, susilaikiusių nėra. Po pateikimo projektui pritarta.

Prašau dabar K.D.Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo ieškoma, kas tie kaltininkai, tai sąžiningai turiu pasakyti, kad ne iš mūsų frakcijos ir iš mūsų partijos išplaukė tokie pasiūlymai. Tai yra visiškai teisinga žinia, nes niekas negali patvirtinti, kad bent koks iniciatyvos ženklas buvo parodytas iš mūsų frakcijos. Maža to, mes padarėme labai skausmingą kompromisą koalicijos partneriams, tiksliau sakant, Finansų ministerijos pateiktam variantui, kuris buvo pristatytas kovo mėnesį. Aš turiu su prierašu „parengė Finansų ministerija“, kai dar nebuvo aiškus pavadinimas, kaip vadinsis mokestis, bet buvo kaip kelių mokesčio pakeitimas.

Būkim sąžiningi. Jeigu finansų ministras šiandien nori būti vienintelis teisus prieš verslininkus, tai mes irgi turime būti sąžiningi ir pasakyti, kaip iš tikrųjų buvo. Jeigu buvo tokia Finansų ministerijos pozicija dėl koalicijos partnerių susitarimo ir mes keturiese padėjome parašus, tai nereiškia, kad kas nors vienas išpuola prieš opoziciją aiškinti, kad jis šito nenorėjo. Mes taip pat nenorėjome. Bet, deja, deja, o kas įrodė, kad reikia mažinti fiskalinį deficitą, kas įrodė, kad dideli finansiniai įsipareigojimai? Deja, mes turime rūpintis biudžeto įplaukom. Padarėm prasmingą darbą, balsavome už pateikimą, ir jeigu Finansų ministerija rodo, kad yra kitų būdų dėl pinigų, mes kartu su visais kolegomis ir kairėje, ir dešinėje svarstysime, kokią galutinę poziciją priimti balsuojant už galutinį projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. E.Masiulis. Prašau.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Kadangi per paskutinį pusvalandį mes išgirdome Politinės tarybos keturių partnerių, trijų, tai yra Darbo partijos, Socialdemokratų ir Valstiečių, pasiaiškinimus, kad nė viena iš jų nepritaria Laikinojo verslo mokesčio įstatymui, tai dėl visiško aiškumo būtų gerai, kad ir Naujoji sąjunga pasakytų. Nes dabar išeina, kad vienintelė Naujoji sąjunga Politinėje taryboje buvo už šitą mokestį.

PIRMININKAS. Tik gaila, kad frakcijoje – ne 59. A.Čaplikas. Prašau.

A.ČAPLIKAS. Girdint tokias kalbas, kad niekas nenori prisiimti autorystės, tai šiaip jau gyvuoja tokia tradicija: muša tą, kurio nėra. Tai greičiausiai atsakomybę prisiima premjeras A.Brazauskas. Aš taip supratau.

PIRMININKAS. Ar baigėme kalbas? A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Aš vis dėlto norėčiau, kad Seimas būtų supažindintas su koalicijos gyvavimo taisyklėmis, nes, kiek mes suprantame, dabar bandoma pasakyti, kad Vyriausybė, toks neutralus ir neaiškus vardo darinys, yra atsakinga už tai. Tačiau kiek mes prisimename ir kiek stebėjome visus susitarimus dėl mokesčių, tai Koalicijos taryba priėmė sprendimą, kurį po to Vyriausybė įgyvendino kaip privalomą įgyvendinti dalyką. Ar galėtume susipažinti su koalicijos statuto ir kitomis jo veiklą reglamentuojančiomis taisyklėmis, kad galų gale suprastume, kaip A.Paulauskas, kuris vienintelis neneigia savo atsakomybės už šį Koalicijos tarybos sprendimą, sugeba, turėdamas tik 10 narių Seime, visą valdančiąją daugumą paversti savo apsisprendimo įkaite?

PIRMININKAS. Baigėte? V.Uspaskichas.

V.USPASKICHAS. Noriu pasveikinti koaliciją su išsakyta bendra nuomone. Aišku, opozicija liūdi, tačiau nieko nepadarysi. Tai yra įrodymas, kad koalicija dirba sėkmingai. Jeigu Finansų ministerija subalansavo 2006 metų biudžetą, mato spragų ir teisingai mano, kad biudžetą subalansuoti reikia, kad nebūtų problemų, tai Koalicinė taryba šiems sprendimams pritarė vienbalsiai ir tai įrodė šiandien per pateikimą. Jeigu svarstymo metu bus kitų pasiūlymų, jie irgi bus svarstomi ir bus atkreiptas dėmesys.

PIRMININKAS. Nepradėkime svarstymo anksčiau, negu ateis ta stadija. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone Pirmininke. Po viešų koalicijos partnerių išpažinčių norėčiau pasiūlyti keletą sprendimų, kaip šį klausimą galėtume toliau svarstyti.

PIRMININKAS. Perduokim komitetams.

G.STEPONAVIČIUS. Pone Pirmininke, jeigu leisite, aš pabaigsiu sakyti, ką pradėjau.

PIRMININKAS. Pabaikite.

G.STEPONAVIČIUS. Siūlau pasinaudoti Seimo statuto naujove ir dabar priimti protokolinį sprendimą, kad Seimas paprašys privalomos išvados dėl įstatymo projekto, kartu užsakydamas nepriklausomą šio įstatymo pasekmių ekspertizę, kad nereikėtų rinkti 1/5 Seimo narių parašų tai ekspertizei užsakyti. Be to, prašyčiau, kad Seimas protokoliniu sprendimu nutartų kreiptis į Europos teisės departamentą prie Vyriausybės, kad būtų paviešinta jų pateikta išvada dėl šio įstatymo prieštaravimo Europos Sąjungos teisei. Trečias dalykas, siūlau, kad Seimas nuspręstų surengti šio klausimo viešus klausymus.

PIRMININKAS. Jūs rekomenduojate komitetui, bet mes dar jo nepaskyrėme. Jūs labai skubate, ir komitetas negali… (Balsai salėje) Neskubėkite. Komitetas negali išgirsti, nes jis dar nepaskirtas. Aš suprantu, kad komitetas vis tiek turės tai daryti. (Balsai salėje) A.Dumčius. Prašom.

A.DUMČIUS. Aš kalbu ir savo, ir Tėvynės sąjungos frakcijos vardu. Kalbu panašiai kaip ir G.Steponavičius. Kadangi yra daug neaiškumų ir išsiskiria Vyriausybės nuomonė, siūlome sudaryti Seime ekspertų komisiją, kuri dabar ypač propaguojama tais atvejais, kai nėra aišku dėl įstatymų projektų. Yra visas paketas įstatymų projektų, ir jis yra ypač svarbus, todėl mes siūlome Seime sudaryti ekspertų komisiją.

PIRMININKAS. Taip. Prašom. V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, pirmiausia aš norėčiau, kad mano balsą įskaitytumėte kaip prieš. Tai nebuvo užfiksuota, ir aš prašau, kad būčiau 38, balsavęs prieš. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė pasielgė nekorektiškai, nepateikdama nuomonės kitų institucijų, kurios yra pareiškusios, jog šis įstatymas gali turėti labai liūdnų pasekmių mūsų valstybei. Finansų ministras minėjo, kad tokios nuomonės yra ir Teisingumo ministerija. Mano požiūriu, jų nuomonės turėjo būti pateiktos, kad Seimas, spręsdamas šį klausimą, atsižvelgtų į būsimas liūdnas pasekmes. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Žiemelis balsavo prieš, V.Vertelienė balsavo už.

Noriu pasakyti, kad paskirkime komitetą, kuris turės reaguoti į siūlymus ir parengti įstatymo projektą svarstyti. Yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis, Ekonomikos komitetas – papildomas ir Verslo ugdymo komisija taip pat papildoma. Ar pritartumėte šiems siūlymams? (Balsai salėje) Kaip nėra? O kokia yra? Tada Verslo ir užimtumo komisija. Atsižvelgdami į S.Lapėno siūlymą, skiriame Verslo ir užimtumo komisiją. Svarstymo data – gegužės 26 diena. Ar pritariate? Dar gal apsvarstysime ar…

A.KUBILIUS. Dėl komitetų galima?

PIRMININKAS. Palaukite, yra keletas pasiūlymų. Jų nereikia svarstyti? Dar papildoma. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau tarp papildomų komitetų būtinai įrašyti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad jis ištirtų, ar atitinka europinės teisės sistemą ir galimas teisines pasekmes. Taip pat siūlau papildomai įrašyti Europos reikalų komitetą, kad rimtai apsvarstytų, ir Audito komitetą, kad nustatytų, kokios galimos pasekmės žvelgiant į valstybės finansinius įsipareigojimus, kurie gali kilti dėl neigiamų teisinių įvertinimų.

PIRMININKAS. Taip, yra dar vienas pasiūlymas. E.Masiulis – dar vieną pasiūlymą.

E.MASIULIS. Aš tiesiog norėčiau patikslinti, gerbiamasis Seimo Pirmininke, remdamasis Statuto 145 straipsnio 2 dalimi. Kai kalbama apie nepriklausomų ekspertų teisinį vertinimą, yra du variantai: arba apsisprendžia pagrindinis komitetas, arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. G.Steponavičiaus siūlymas buvo balsuoti, kad būtų apsispręsta Seime dėl teisinės ekspertizės.

PIRMININKAS. Jūs pakartojote tą pasiūlymą.

E.MASIULIS. Jūs sakėte, kad pagrindinis komitetas.

PIRMININKAS. Ne, aš pasakiau, kad mes apsispręsime dėl visų pasiūlymų.

E.MASIULIS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. Kai jau kartojama antrą kartą, laikas eina. Taip, mes tą pasiūlymą turime, atsivertę 145 skaitome, viskas gerai.

Taigi yra keletas pasiūlymų. Pirmasis būtų dėl komitetų, dar papildyti. Yra pasiūlyti Teisės ir teisėtvarkos, Europos reikalų ir Audito komitetai. Ar būtų kokių nors nuomonių dėl šių siūlymų? (Balsai salėje) Prieštaraujama. Ar dėl visų prieštaraujate, ar dėl kurio nors vieno? Kitų nuomonių negirdžiu, tik girdžiu, kad prieštarauja. Tada balsuosime. Pasiruoškite.

J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kolega G.Steponavičius iškėlė idėją, kad reikėtų užsakyti nepriklausomą auditą, tačiau jis nenurodė lėšų šaltinio, iš kurio bus mokama už tą auditą. Manau, kad iš esmės toks auditas gali būti atliktas Europos teisininkų. Žinant jų įkainius, šių metų Seimo biudžete tokių pinigų nėra. Būtų gerai, jeigu opozicija įsipareigotų apmokėti tokį auditą, tai mes galėtume kalbėti apie šio įstatymo svarstymą Seime.

PIRMININKAS. Čia buvo pasakyta dėl kito siūlymo. Dabar balsuosime. Buvo A.Kubiliaus siūlymas skirti papildomus tris komitetus: Teisės ir teisėtvarkos, Europos reikalų ir Audito. Kas už tai, kad skirtume šiuos tris papildomus komitetus? Prašom balsuoti.

Už – 39, prieš – 33, susilaikė 21. Nepritarta.

Noriu pasakyti, kad mūsų Statutas yra labai demokratiškas – nė vienam komitetui neuždrausta svarstyti, kiekvienas gali svarstyti savanoriškai, ir jų išvada bus tokia pati, kaip ir tų, kurie privalo tai daryti. Nenusiminkite – komitetai, kurie nori svarstyti, tai gali daryti.

Dabar dėl kito komiteto. Leiskite baigti dėl pasiūlymų, nes jūs siūlote vis naujus. Yra G.Steponavičiaus siūlymas, kad Seimas apsispręstų dėl ekspertų išvados. Jau buvo komiteto pirmininko J.Liongino argumentai, bet mums dėl to pasiūlymo reikia balsuoti. Kas už tai, kad pritartume G.Steponavičiaus pasiūlymui rekomenduoti užsakyti nepriklausomą ekspertinį teisės akto įvertinimą? Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Prašau?

G.STEPONAVIČIUS. Pone Pirmininke, jūs pasirėmėte pono J.Liongino argumentais.

PIRMININKAS. Ne, ne. Aš sakau, kad ponas J.Lionginas išsakė argumentus.

G.STEPONAVIČIUS. Leiskite tada man patikslinti. Seime tam yra specialiai skirtos lėšos. Įstatymų leidybai ir jų vertinimui. Biudžete yra keli šimtai tūkstančių litų ir valdyba tuos dalykus yra apsvarsčiusi. Patikslinu, kad čia nekalbama apie auditą, o kalbama apie nepriklausomą ekspertizę.

PIRMININKAS. Aš tik pasakiau, kad argumentus jau išsakė ponas J.Lionginas, ir tikrai nė vienu argumentu nesirėmiau.

L.Graužinienė. Prašau.

L.GRAUŽINIENĖ. Aš norėčiau atsakyti. Turbūt nežinote, kiek kainuoja tokie darbai, ir tikrai tų 300 neužteks. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aišku. Balsuokime. Gerbiamieji, balsuokime ir judėkime į priekį. Kas už tai, kad pritartume G.Steponavičiaus pasiūlymui? Prašau balsuoti. Vyksta balsavimas.

Už – 37. Pakankamas skaičius Seimo narių, palaikančių šį siūlymą. (Balsai salėje) Toliau. Mes turėtume pereiti prie antrojo… Prašau. Dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, iš tikrųjų mane stebina tarp valdančiosios koalicijos įsivyravusi baimė. Valdančioji koalicija tarsi bijo ekspertų, bijo savo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų. Aš suprantu, kad valdančioji koalicija perėmė tą, matyt, tam tikrą psichologinę nuotaiką, įsivyravusią ir žiniasklaidoje, kad šie balsavimai yra jos egzistencijos ir išlikimo pagrindas. Matydamas visas frakcijas, iš esmės ir Darbo partijos frakcijos lyderius, ir socialdemokratų lyderius finansų klausimais, prieštaraujančius šio įstatymo priėmimui… Balsavimas demonstruoja visiškai aklą užsispyrimą ir bet kokių atviresnių diskusijų baimę, todėl aš siūlau, Pirmininke, pasinaudoti jums savo teise ir padaryti viso šito paketo svarstymo pertrauką ir posėdžio pertrauką, gal išsikviesti kokius nors psichologus, šiek tiek nusiraminti ir pradėti racionaliai mąstyti. Nes tai, ką mes čia matome, yra kažkokia fantasmagorija. Visi prieštarauja, bet vis tiek balsuoja už. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Bet jūs kviečiatės psichologą. (Balsai salėje) Mums nereikia. Mes ramiai balsuojame.

A.KUBILIUS. Kaip ramiai?

PIRMININKAS. V.Žiemelis. prašau.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Seimas ką tik nusprendė, kad būtų atlikta ekspertizė. Tai neišvengiamai bus daroma, ir savaime suprantama, kad svarstymas, numatytas gegužės 26 d., yra per ankstyvas. Matyt, mes turime pakeisti svarstymo datą arba bent jau nuspręsti tada, kada gausime ekspertų išvadas, nes be ekspertų išvadų svarstymas yra betikslis.

PIRMININKAS. Ne, 145 straipsnio 3 punktas išsprendžia klausimą, kurį jūs keliate. Tiesiog yra dvi normos, kurios konkuruoja, ir nugali ta, kuri yra dėl datų. (Balsai salėje) Taip, žinotų, nes Statutas išdalytas visiems. 145 straipsnio 3 dalis kaip tik sako: kol nėra ekspertų išvados, neprasideda svarstymas. (Balsai salėje) Taip yra pasakyta: kol nėra, neprasideda svarstymas. (Balsai salėje) O ką mes žinome, kada nuspręs ekspertai? Tai kam mums reikia dabar iš karto užbėgti už akių? J.Lionginas.

J.LIONGINAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Sprendimas padarytas, turėsime užsakyti ekspertizę, jeigu Lietuvoje skelbsime konkursą, o jeigu tarptautinį, tai užtruks dar ilgiau, bet manau, vis tiek ekspertizė bus atlikta ne anksčiau kaip lapkričio ar gruodžio mėnesiais. Yra tokia praktika, ir ją žino tie, kurie nors kartą su tuo susidūrė. Vadinasi, šiandien arba paralyžiuojamas Finansų ministerijos darbas rengiant 2006 m. biudžetą, arba turime apsispręsti, ir aš laukčiau iš opozicijos, kokioms sritims reikėtų sumažinti finansavimą mažiausiai 500 mln. Lt, ar sveikatos apsaugai, ar švietimui, ar, tarkim, policijai, bet turi būti konkretūs pasiūlymai, o ne kažkas kažkur ir taip toliau.

Antras dalykas. Jeigu iš tikrųjų opozicija mato, kad yra kitų finansavimo šaltinių, kurie padėtų išspręsti problemas 2006 m., tai Biudžeto ir finansų komitetas laukia kitą savaitę įstatymų paketų, gal juos pateiks buvęs Biudžeto ir finansų komiteto narys gerbiamasis A.Kubilius ar kiti, tiek konservatoriai, tiek liberalcentristai. Negalima stabdyti valstybės procesų. Žinome, kad Biudžeto įstatymas yra vienas iš pagrindinių įstatymų, kurį kiekvienais metais priima Seimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.KUBILIUS. Dar vieną repliką.

PIRMININKAS. Na, kiek galima?

A.KUBILIUS. Kad meluoja…

PIRMININKAS. Jūs galite nesutikti su pasakytais argumentais, bet mes turime eiti pirmyn pagal tvarkaraštį.

A.KUBILIUS. Mes turime dirbti pagal Statutą, ir aš prašau žodžio replikai.

PIRMININKAS. Prašau. Labai trumpai.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man gaila, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, buvęs ministras ponas J.Lionginas bando taip dezinformuoti visą Seimą. Tai, kas yra numatyta Seimo statute ir už ką mes balsavome, yra ekspertų išvados, t.y. Lietuvos ekspertų pasitelkimas, kad atsakytų į tuos klausimus, į kuriuos aiškiai nedrįsta atsakyti valdančioji koalicija. Tie patys ekspertai, kurie pateikia Vyriausybei savo siūlymus, kaip įvykdyti finansų reformą ir kur nėra jokių siūlymų dėl solidarumo ar verslo mokesčių, taigi tie patys ekspertai gali būti pakviesti į Seimą, kad jie pasakytų, kaip iš tiesų reikėtų žiūrėti į tokį verslo mokestį. Pasikviesti taip pat reikia ir Europos teisės ekspertus, kurių Lietuvoje taip pat yra, kad jie irgi aiškiai atsakytų, kokias pasekmes sukeltų šis įstatymas. Tokiems ekspertams pasamdyti visiškai nereikia milijonų, apie kuriuos kalba J.Lionginas. Galų gale, jeigu norite alternatyvos, galite ištraukti iš Finansų ministerijos ir Vyriausybės stalčių ten jau nuo praeitų metų pradžios gulinčius tų pačių ekspertų pateiktus pasiūlymus, kaip reikėtų sutvarkyti visą mokesčių sistemą neįvedinėjant kažkokių absurdiškų verslo mokesčių, kurių patys bijote, ir turėsime normalius sprendimus. Patys užlipote ant grėblio, dabar bandote aiškintis, kas atsakingas, bandote suversti viską vargšei Finansų ministerijai ir iš tiesų niekaip negalite išeiti iš šio savo suktuko.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas Nr.XP-436 (pateikimo tęsinys)

PIRMININKAS. Ar galime apsieiti be psichologo ir eiti toliau? (Balsai salėje) Kviečiame pradėti 1-2b klausimą (pertraukos laikas baigėsi) – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą Nr.XP-436. Turėtume tęsti atsakymus į klausimus po pateikimo. Prašyčiau klausti ministrą. G.Steponavičius. Paspauskite mygtuką. Prašau.

G.STEPONAVIČIUS. Labai ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamasis ministre, išties Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimas apmokestinant fizinius asmenis, naudojančius savo nekilnojamąjį turtą komercinei paskirčiai… Jūs pats pripažinote, kad šis įstatymo pakeitimas fiskaliniais tikslais bent jau smarkiai nepapildys biudžeto. Vadinasi, yra kiti tikslai, jūs juos mėginote įvardyti, bet taip ir liko neaišku. Sakykite, ar šio sprendimo, kuris šiame mokesčių pakete yra gana menkavertis, verta iš principo imtis? Galbūt, kaip mes kalbėjome, verta ieškoti kitų biudžeto resursų netektims užpildyti? Taip pat ar jūs nemanote, kad tokio įstatymo įvedimas bus nauja biurokratija ir apskritai nepasitarnaus mūsų ekonomikos konkurencingumui?

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Tikrai nenorėčiau sutikti su ta mintimi, kad netikslinga tokį įstatymą turėti, nes visos Europos Sąjungos valstybės tokį įstatymą turi. Bet ne dėl to jis yra priimamas. Kaip minėjau, fiskaliniu požiūriu jis labai daug papildomų pajamų neduos. Bet reikia pripažinti, kad yra savotiška teisinė spraga, kuria pastaruoju metu labai naudojasi verslininkai sudarydami netolygias sąlygas konkuruoti.

Kitas labai svarbus faktorius, kad priėmus šį įstatymą turto vertė bus nustatoma pagal rinkos vertę ir iš dalies leis išspręsti atskirų regionų tam tikras problemas.

PIRMININKAS. K.Glaveckas jau klausė dėl šio įstatymo, todėl klaus V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš sutinku su jumis, kad Nekilnojamojo turto įstatymą reikės anksčiau ar vėliau priimti, tai neišvengiama. Tačiau kodėl mes skubame? Šiandien mes, ko gero, būtume daug atsakingiau pasielgę, jeigu neskubėtume įvesti ir leistume verslo subjektams sėkmingiau dirbti. Jūs ką tik pasakėte, kad jo administravimas kainuos nemažai, o į biudžetą bus surinkta nedaug pinigų. Ar jūs galėtumėte pasakyti, kiek bus surinkta pinigų į biudžetą, kiek kainuos administravimas ir ar reikia būtent dabar skubėti?

A.BUTKEVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad mes neskubame, mes atsiliekame, bandome tą atsilikimą likviduoti.

Administravimo išlaidos daug nepadidės, tą yra patvirtinusi Centrinė mokesčių inspekcija, o į biudžetą kitais metais planuojame gauti 30 mln. litų.

Administravimas… Bus paskaičiuota. Aš manau, kad papildomai prie to, kas yra administruojama, išlaidos sudarys apie 1 mln. litų, tikrai ne daugiau.

PIRMININKAS. E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis ministre, pirmas dalykas, ar šio įstatymo priėmimas nėra įžanga į tolesnius žingsnius, kuriuos Finansų ministerija galbūt ruošiasi daryti? Turiu omenyje visuotinį fizinių asmenų turto apmokestinimą. Ar tokių planų neturi ši Vyriausybė ir Finansų ministerija?

Ir antra klausimo dalis. Ar jūs sutinkate, kad šis mokestis iš esmės kris ant smulkaus ir vidutinio verslo, būtent paslaugų verslo, sakykime, kirpyklos paslaugos ar kitokių įmonių paslaugos…

A.BUTKEVIČIUS. Jeigu galima… Aš nesupratau viso klausimo. Nebaigėte.

E.MASIULIS. Išsijungė mikrofonas. Ar jūs nemanote, kad šio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine veikla, labiausiai pažeis ir taip jau beveik sunaikintą smulkaus ir vidutinio verslo grupę Lietuvoje?

A.BUTKEVIČIUS. Aš manau, kaip tik šio įstatymo priėmimas paskatins vienodas konkurencines sąlygas tiek tarp smulkių verslininkų, tiek tarp stambiųjų, nes Lietuvoje, galiu pasakyti, paskutiniu metu yra tokių atvejų, kad net įmonės, gamyklos perrašomos fizinių asmenų vardu.

Ne, yra labai daug. Antra problema – rajonuose, miestuose supirktos kai kurios įmonės, kurios yra…

PIRMININKAS. R.J.Dagys.

A.BUTKEVIČIUS. Dėl visuotinio gyventojų pajamų mokesčio įvedimo. Finansų ministerija tikrai nesirengia įvesti. Kiek žinau, ir Vyriausybė nesirengia.

PIRMININKAS. R.J.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis ministre, aš nebūčiau toks didelis optimistas kaip jūs. Jūs pasakėte, kad iš esmės administravimo problemų nematote, yra kompiuterinės bazės ir panašiai. Aš vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiuo metu apskritai dėl nekilnojamojo turto apskaitos turime labai daug problemų. Kiek visokių statinių pastatyta ir panašiai, tai klodai tirti, vertinti ir t.t., daug nelegalių statybų. Ar jūs nesujauksite šiuo įstatymu, nepadarysite daugiau chaoso negu naudos? Ar iš tikrųjų galite garantuoti, kad mūsų Mokesčių inspekcija pasirengusi administruoti šį mokestį deramai, nesukeldama papildomo chaoso?

A.BUTKEVIČIUS. Matote, chaosas atsiranda tada, kai yra mokestinių lengvatų arba nėra mokesčių tam tikroje veiklos srityje. Tai skatina tą chaosą didėti arba plėstis. Jeigu mes peržiūrėsime visą turimą informaciją, kiek nekilnojamojo turto buvo įregistruota fizinių asmenų vardu prieš trejus metus, ir palyginsime su registracija šiuo metu… Tokią registraciją turime, tik artimiausiu metu turėtų būti baigta rengti metodika dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo masiniu būdu. Čia pavojaus mes nenumatome ir neįžvelgiame.

PIRMININKAS. A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Ministre, savo kalboje kaip vieną iš argumentų šio mokesčio įvedimo jūs pateikėte pavyzdį, jog visose Europos Sąjungos valstybėse toks mokestis yra. Be abejo, jūs žinote, kad tuo mokesčiu ten yra apmokestinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Aš jūsų klausiu, kada pagal jūsų vadovaujamos ministerijos planus bus įvestas visuotinis apmokestinimas Lietuvoje, nes jūs jau sau pradedate prieštarauti? Pagrindinis argumentas – tas mokestis yra Europos Sąjungoje ir ten yra apmokestinti visi. Čia jūs apmokestinate tik mažą dalį, vadinasi, turite planų apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą. Kada tai įvyks?

A.BUTKEVIČIUS. Aš labai atsakingai pasakau: nėra mūsų planuose to numatyta. Jeigu jūs žinote, iš kur jūs gavote šią informaciją, tai yra jūsų problema. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.BUTKEVIČIUS. Žmonėms nėra problemos, nes jiems tas negresia.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, ar jūs vis dėlto nemanote, kad ne laiku šis įstatymas yra teikiamas? Šiaip gal būtų galima diskutuoti dėl nekilnojamojo turto bendro įstatymo giliai analizuojant visų kitų valstybių patirtį. Bet šiuo atveju, kai iš tiesų bandoma vykdyti mokestinę reformą siekiant Lietuvos ekonomikos konkurencingumo sąlygų plėtros, šis įstatymas nesubalansuoja fiskalinio disbalanso, atsirandančio dėl gyventojų pajamų mokesčio mažinimo, jis nesprendžia kokios nors kitos rimtesnės problemos. Jo pasekmė bus (kaip jūs rašote aiškinamajame rašte) visuomenės negatyvių nuotaikų katalizavimas. Ar nemanote, kad dėl šių priežasčių būtų geriausia jį atidėti ir dabar jo net nepradėti svarstyti?

A.BUTKEVIČIUS. Tikrai taip nemanau. Manau, šis įstatymas yra teikiamas labai pavėluotai. Jis, mano manymu, turėjo būti priimtas nors prieš ketverius penkerius metus. Tokio įstatymo nebuvimas arba tam tikrų įstatyminių spragų sudarymas neskatina investicijų atėjimo į tam tikrus regionus.

PIRMININKAS. B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju. Man šio įstatymo būtinybė nekelia abejonių, iš tikrųjų reikia suvienodinti verslo sąlygas. Bet aš, naudodamasis proga, norėčiau paklausti dėl kai kurių niuansų, kurie man nelabai suprantami.

Visų pirma 7 straipsnis, kuriame yra taikomos lengvatos. Prašom pasakyti, kodėl nekilnojamasis turtas, naudojamas laidojimo paslaugoms, neturėtų būti apmokestintas? Juk tai yra paprasta komercinė veikla kaip ir visos kitos. Čia toliau eina – arba esantys kapinių teritorijoje. Manau, paminklai tikrai neturėtų būti apmokestinti. Bet laidojimo namai ir visi kiti, jie komercija užsiima. Kodėl jiems daroma išlyga?

Labiausiai kelia nerimą žmonių kreipimasis dėl butų. Jeigu jie nuomoja tuos butus kam nors, kaip čia bus? Ar poįstatyminiais aktais nebus bandoma tą nuomą apmokestinti, nes mes sulaukėme daug kritikos?

Dar viena nuostata dėl lengvatų – (…) nepripažinti tinkamais naudoti statiniai, jeigu jie nėra faktiškai naudojami. Dėl šios nuostatos gali kilti labai daug keblumų administruojant. Kaip jūs manote, ar čia nereikėtų ką nors peržiūrėti ir keisti?

A.BUTKEVIČIUS. Dėl patalpų, kurios yra naudojamos laidojimo paslaugoms. Daugelyje šalių, aš manau, ir Lietuvoje būtų tikslinga taikyti lengvatą, kad paslaugos nepabrangtų.

Dėl gyvenamojo būsto. Jeigu gyvenamasis būstas bus nuomojamas, iš to gaunamos pajamos ir nebus traktuojama, kad vykdoma ekonominė ar individuali veikla, mokesčių nemokės. Bet jeigu tos patalpos bus išnuomotos kitam ūkio subjektui, jis gaus pajamas ir rodys, kad vykdoma ūkinė arba individuali veikla, tada mokestį turės mokėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Baigėsi 20 minučių, skirtų klausti. Dar liko du Seimo nariai, nespėję paklausti. Galbūt svarstymo metu… (Balsai salėje) Prašom? Ne, mes tiesiog savo laiko netaupome. Labai vėluojame. Ar dar užduodam klausimus? (Triukšmas salėje) Gal patys Seimo nariai atsisakys? Neatsisakote? Balsuojame. Balsuojame, ar pratęsiame ir dar dviem nariams suteikiame galimybę klausti. (Balsai salėje) Prieštarauja. Aš vienas negaliu spręsti tokio klausimo. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad pratęstume šią atsakymų į klausimus stadiją, prašau balsuoti. Reikia pusės dalyvaujančiųjų pritarimo.

Už – 34, prieš – 37, susilaikė 9. Nepratęsiame šios stadijos. Ačiū, ministre. Dabar galime išklausyti dvi nuomones. Prašau. (Balsai salėje) Galbūt iš tų klausėjų galėjo kas klausti? E.Masiulis. Nuomonė prieš. Prašau.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, tiek iš finansų ministro pateiktų argumentų, tiek iš Seime skambančių diskusijų susidaro įspūdis, kad iš tikrųjų tas įstatymas labai nepapildys valstybės biudžeto, tuo tarpu kris gana skaudžiai ant kai kurių fizinių asmenų, kurie verčiasi smulkiuoju ar vidutiniu verslu. Kiek atsimenu, per rinkimus valdančiosios daugumos partijos labai aiškiai pasisakė už smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimą ir plėtrą, tuo tarpu šiandieninis veiksmas pirmiausia krenta ant šių žmonių pečių ir gali būti, kad po tokio mūsų sprendimo dar sumažės Lietuvoje vidutinio ir smulkiojo verslo įmonių skaičius. Todėl kviečiu prisiminti rinkimų pažadus ir juos vykdyti, t.y. balsuoti prieš šio įstatymo projektą, nes daugiau neigiamų negu teigiamų pusių mes šiandien per šį svarstymą įžvelgiame.

PIRMININKAS. V.Muntianas. Nuomonė už.

V.MUNTIANAS. Labai ačiū. Labai džiaugiuosi, kad E.Masiulis pagaliau išstudijavo mūsų rinkimų programas ir žino, ko mes siekėme. Tai aš noriu dar kartą priminti, kad pagrindiniai dalykai, kurių mes siekėme ir kuriems pritarėme, buvo teisingumas, buvo skaidrumas, buvo vienodos konkurencijos sąlygos visiems be išimties ūkio subjektams, buvo nusistatymas mažinti apskritai mūsų ekonomikos šešėlinės ekonomikos dalį. Būtent šis įstatymas visa tai garantuoja, todėl aš pasisakau už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasiruoškite, balsuosime. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektui, prašau balsuoti.

Už – 59, prieš – 21, susilaikė 8. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlytas kaip pagrindinis, kaip papildomi – Ekonomikos komitetas ir Verslo ir užimtumo komisija. Pritariate. Dėl gegužės 26 dienos neprieštaraujate? Ačiū. Baigiame to klausimo svarstymą.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-438 (pateikimo tęsinys)

Pradedame 2d. Pertraukos laikas baigėsi. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-438. Mes sustojome prie atsakymų į klausimus, todėl dabar galite ministro paklausti. Pirmasis tai daro K.Glaveckas. Prašau.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų tai ilgai lauktas pasiūlymas ir jis, natūralu, bus naudingas. Bet aš noriu pasakyti bendrą pastabą dėl visų mokesčių įstatymų paketo svarstymo. Turbūt pirmą kartą istorijoje mokesčių reforma pateikta ne vizualiai, nepateikta su išaiškinimais, su duomenimis, su pasekmėmis. Matyt, didelė dalis klausimų ir problemų, nesusitarimų įvyksta todėl, kad dalis Seimo narių, kurie turi teisę priimti tuos įstatymus, iš esmės nelabai konkrečiai žino, apie ką kalbama. Be to, be viešų svarstymų.

Dar viena pastaba. Jūs sakėte, kad dėl gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimo per 2 metus biudžetas negaus 1,6 mlrd. litų pajamų. Tačiau pasaulio patirtis rodo, kad gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas iš tikrųjų padidina įplaukas kaip tik iš šio straipsnio, be to, dar yra antrinė apmokestinimo rinka. Iš esmės prognozuotina, kad per 2 metus nuostoliai biudžetui bus ne 1,6 mlrd., bet blogiausiu atveju 0,5 mlrd. Dėl šių esminių klausimų nebuvo pasakyta ir parodyta. Galų gale nebuvo kalbama apie tai, kokia vis dėlto pajamų ir išlaidų situacija, kad būtų parodoma aiškiai, kam bus naudojama. Klausimas yra toks: ar jūs turite tuos antrinius skaičiavimus, kurie parodo, kaip pasikeis biudžeto įplaukos, ne aritmetinius, kad sumažės? Kaip realiai pasikeis biudžeto įplaukos dėl gyventojų pajamų mokesčio mažinimo? Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš pradedant ministrui atsakyti, aš jo atsiprašau. Toliau pirmininkaus G.Steponavičius. Prašau.

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Tikrai mes turim visą informaciją. Jeigu komitetai prašys, mes ją pateiksime. Tikrai yra įvertintas ir rinkos „elastingumas“, nes mes ne vien aritmetiškai skaičiuojame. Manau, kad Biudžeto ir finansų komitetas apie tai galės labai plačiai diskutuoti. Netgi yra pasiremta ir tam tikra teorija, kiek gali pirmais metais sugrįžti pajamų, kiek gali antrais metais sugrįžti dėl kai kurių mokesčių mažinimo tarifų.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Ačiū. Toliau klausia R.Dagys. Prašau.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis ministre, vienas iš pagrindinių šio mokesčio įvedimo tikslų – padidinti mūsų Lietuvos patrauklumą investicijoms, galimybę pritraukti daugiau pinigų iš išorės. Noriu jūsų paklausti. Ar jūs gerai išnagrinėjote visus galimus variantus, nes estai eina kur kas radikalesniu keliu, kad didintų savo patrauklumą? Kaip mes atrodysime tarp naujų Europos Sąjungos valstybių? Kodėl buvo nenueita toliau, negu jūs pasiūlėte savo projekte? Ar buvo kokie nors skaičiavimai, nes vis tiek jūs siūlote kompensavimo mechanizmus, kurie tai gali sulyginti? Ar tokie skaičiavimai buvo padaryti? Kaip mes atrodysime konkurencingumo požiūriu, palyginti su mūsų kaimynais, kurie gana radikaliai eina į priekį?

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Tikrai buvo įvertinta ir kaimyninių valstybių mokesčių sistema. Jeigu ši mokesčių reforma, kalbu apie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, bus įgyvendinta, tai mūsų efektyvusis tarifas bus tokio paties dydžio, koks yra ir kaimyninėse valstybėse – Latvijoje ir Estijoje, nes Estijoje neapmokestinamųjų pajamų minimumas yra mažesnis, palyginti su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu Lietuvoje. Savaime suprantama, kad Lietuvoje darbo rinka yra apmokestinta kur kas daugiau, palyginti su vartojimo arba kapitalo mokesčiais. Bus šiek tiek laikomasi balanso.

PIRMININKAS. Dėkui. Kitas klausia E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis ministre, priėmus šį įstatymą kišenėje tų žmonių, kurie gauna apie 500–600 Lt, papildomai liks apie 20 litų. Tų žmonių, kurie gauna 5000–7000 Lt, kišenėje papildomai liks ne mažiau 500–600 litų. Sakykite, ar, jūsų nuomone, šis įstatymo projektas nedidina dar labiau socialinės diferenciacijos ir socialinės atskirties mūsų valstybėje?

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Jeigu mes aritmetiškai skaičiuosim, įvertinę kurios nors dienos darbo užmokesčius, tai aišku, gal ta socialinė diferenciacija ir padidės, ne gal, bet tikrai, bet mes turime žvelgti į ateitį, mes turim galvoti apie investicijų pritraukimą ir apie ilgalaikį mūsų šalies ekonomikos vystymąsi. Jeigu mes įvertinsime tai, kad tiek užsienio investicijos, tiek vidaus investicijos sukuria naujas darbo vietas ir sudaro sąlygas darbdaviams didinti darbo užmokestį, mes einame teisingu keliu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai džiaugsminga diena, kai socialdemokratų finansų ministras teikia įstatymo projektą, apie kurį liberalai šnekėjo galbūt daugiau nei ketverius metus, kad jo reikia Lietuvai. Ačiū už tai, kad tie argumentai yra išgirsti. Kita vertus, jums turbūt žinoma, kad Seime jau prieš porą savaičių opozicijos pateiktam įstatymo projektui dėl gyventojų pajamų mokesčio sumažinimo iki 24% jau nuo kitų metų sausio 1 d. po pateikimo yra pritarta. Sakykite, ar jūs, kaip finansų ministras, matote tam tikras galimybes sparčiau įvesti gyventojų pajamų mokesčio mažinimą, nes, kaip rodo statistika, spartesnis ir didesnis gyventojų pajamų mokesčio mažinimas gali duoti didesnį vartojimo postūmį, o kartu ir Lietuvos ekonomikos?

A.BUTKEVIČIUS. Dėl spartesnių tempų reikėtų labai ilgai diskutuoti, reikėtų įvertinti ir valstybės dydį, reikia įvertinti, kokios yra pagrindinės pajamos tiek į valstybės, tiek į savivaldybių biudžetus. Manau, kad radikalesnė reforma duotų neigiamas pasekmes tiek valstybei, tiek biudžetui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, noriu dar kartą grįžti prie reformos radikalumo. Kodėl jūs negalvojate, kad būtų galima ją iš karto padaryti dar radikalesnę ir taip pasiekti geresnį impulsą, konkurencingumą ir šešėlinės ekonomikos išėjimą į paviršių, kai dėl netenkamų pajamų balansavimo jūs nurodėte tokį fantastinį sprendimą kaip solidarumo mokestis, kurį būtų galima parašyti ir kur kas didesnį? Aš nelabai suprantu, kodėl apsiribota mažinimu tik iki 27%, kodėl nebuvo pasirinkta iki 20% numatant, kad solidarumo mokestį rinksite didesnį.

Ir paskutinė dalis mano klausimo, kurį aš jau klausiau prieš tai. 2008 m. jūs numatote, kad, palyginti su 2007 m., valstybės biudžetas dėl gyventojų pajamų mokesčio mažinimo neteks dar 600 mln. pajamų, jeigu aš gerai suprantu jūsų lentelę. Vadinamasis solidarumo mokestis pagal dabar svarstomą įstatymo projektą galios tik 2006–2007 metais. Sakykite, kokiu būdu jūs ruošiatės 2008 m. balansuoti netenkamas pajamas?

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimus. Daugiau mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifo neįmanoma. Yra atlikti paskaičiavimai ir yra įvertinta, kokia galima grąža tiek dėl užsienio investicijų pritraukimo, tiek dėl vietos investicijų išaugimo, tiek dėl vartojimo augimo. Stebuklo tikrai neįvyktų, nes nė vienoje valstybėje nėra tokių stebuklų atsitikę.

Dabar dėl solidarumo mokesčio. Šiandien vyko diskusija, Finansų ministerija parengs išsamų pranešimą ir jį išplatins, nes man, kaip ministrui, šiek tiek buvo gėda klausytis savo kolegų, bet aš nenorėjau ginčytis. Mes parengsime savo atskirą dokumentą, nuosekliai viską išdėstysime, kad Seimo nariams būtų aišku, jie tikrai tą informaciją gaus.

Dėl 2008 metų manome, kad ekonomikos augimą pagyvins laiku panaudotos Europos Sąjungos struktūrinės lėšos.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pranešėjau, prie aiškinamojo rašto yra priedas, kuriame jūs pažymėjote, koks yra šio įstatymo poveikis, išvardijot konkrečiais metais. Man šiek tiek neramu, kad neigiamas poveikis bus sveikatos priežiūros sistemai, ypač 2008 m., tuo metu, kai jau nebus solidarumo mokesčio. Kaip jūs sugebėsite nenuskriausti šios sistemos?

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už labai gerą pastabą. Jeigu dėstyčiau savo poziciją, manau, jai gal ir bus pritarta, 2008 m. turėtume atsisakyti mokesčių lengvatų, nes gyventojų mokesčio tarifas jau bus 24%. Tai 15% jau tikrai nereikia. (Balsai salėje) Kodėl negalime atsisakyti šiuo metu? Tai sukeltų infliacijos augimą ir gyventojams, kurie yra sudarę sutartis ir pasiėmę paskolas, būtų neteisinga visa tai nutraukti, nes jie netektų dalies finansavimo palūkanoms dengti. Tam irgi yra ruošiamasi.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis ministre, prisimenu senus laikus, kai man teko pradėti dirbti valstybės pajamų srityje, Finansų skyriaus vedėju, tai mokesčių administravimas ir apskaičiavimas buvo labai paprastas. Nuo 100 rub. – 8.20 rub., jei per 100 rub., tai 13%. Dabar apie 70% dirbančių žmonių gauna iki 1500 litų atlyginimą. Ar nebūtų tikslinga, norėčiau išgirsti jūsų asmeninę nuomonę, kad iki 1500 gaunantys mokėtų 27%, o per 1500 – palikti 33%. Tai ir biudžetui būtų lengvesnė našta, ir mes priartėtume prie šiokio tokio socialinio teisingumo, nors, aišku, iki to dar toli. Argumentas, kad mes labiau pritrauktume užsienio investicijas, manęs nelabai įtikina, nes ir užsienio įmonės, kurios steigiamos, ar bendros, moka algas tokias, kokios vyrauja Lietuvoje, mano minėtas sumas. Sakykite, kokia jūsų nuomonė šiuo požiūriu? Dėkoju.

A.BUTKEVIČIUS. Mano asmeninė nuomonė šiuo klausimu yra tokia, kokia yra išdėstyta Vyriausybės variante.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausiantysis – P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, mes čia kalbame, daug ginčijamės dėl šių įstatymų projektų, kai iš esmės šis įstatymas duoda nuostolius biudžetui, o kiti du įstatymai turėtų tuos nuostolius kompensuoti. Tačiau mes visai nekalbame apie tai, kad vis dėlto turėtų būti didinamos biudžeto įplaukos, nes reikia reformuoti ir švietimą, ir sveikatos apsaugą, ir socialinę apsaugą. Iš kur mes, tik subalansuodami dabartinį biudžetą, gausime lėšų toms reformoms ir papildomam finansavimui, ypač sveikatos ir švietimo? Tokių siūlymų lyg ir negirdėti.

A.BUTKEVIČIUS. Dabar čia teikiami mokesčių įstatymų projektai. Jeigu kalbėtume apskritai apie 2006 m. biudžeto įplaukas, tai augimas, palyginti su 2005 m., yra geresnis. Tą augimą didžiąja dalimi sudaro ekonomikos augimas ir taip pat lėšų pritraukimas iš šešėlinės ekonomikos.

PIRMININKAS. Ačiū. Pone ministre, atsakėte į visus klausimus. Kolegos, yra proga išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių diskutuoti. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui? Prieštaravimų nėra. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo tokius komitetus, kurie galėtų svarstyti įstatymą. Biudžeto ir finansų komitetas siūlomas pagrindiniu, Ekonomikos komitetas ir Verslo ir užimtumo komisija – papildomais. Preliminari svarstymo data – gegužės 26 diena. Ar galime tokiai svarstymo eigai pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu.

Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-269(2*) (priėmimas)

Eilės tvarka svarstome kompleksinį darbotvarkės 3 klausimą – Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Priėmimo stadija. Registracijos Nr.XP-269. Kviečiu į tribūną Sveikatos reikalų komiteto pranešėją M.Čigriejienę.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo 1, 4 ir 5 dalių pakeitimo pastabų ir pasiūlymų po svarstymo negauta. Siūlau priimti ir tvirtinti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Galbūt toli nepabėkite.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Nepabėgsiu, nes yra kitas panašus.

PIRMININKAS. Kitas yra susijęs įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Vienas vienintelis straipsnis.

Dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašom, kolegos, pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo (registracijos Nr.XP-269) priėmimo. (Balsai salėje) Gerbiamieji, dabar nediskutuojame.

Užsiregistravo 72. Balsavimo rezultatai: 71 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Įstatymas (registracijos Nr.XP-269) priimtas.

Sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-270* (priėmimas)

Susijęs su juo Sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-270. Ponia pranešėja, žodis jums.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. 47 straipsnio 2 dalies 4 punkto pakeitimas. Taip pat pastabų ir pasiūlymų po svarstymo negauta, todėl siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja, už pateikimą. Nėra pastabų, pasiūlymų, dėl ko reikėtų balsuoti. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Vienas vienintelis straipsnis.

Taigi dėl viso įstatymo projekto prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame įstatymo projektui Nr.XP-270.

Gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: užsiregistravo 68, 67 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Įstatymas nepriimtas. Kolegos, apgailestauju, salėje priimant įstatymus balsavime turi dalyvauti 71 Seimo narys. Ar mes galėtume padaryti dėl šio klausimo pertrauką? (Balsai salėje) Gerbiamasis Klumby, keletas sako, kad nesuveikė balsavimas. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, registruokimės ir kartu kviečiu, kad frakcijų atstovai pasižvalgytų šalia salės. (Balsai salėje) Spaudžiame. Pirštas mėlynas. Nenorėčiau vertinti situacijos, tačiau siūlau balsuoti pakartotinai, kolegos, ir prašau būti dėmesingiems, net ir būdami salėje nepraleiskime progos balsuoti. Taigi, kolegos, prašom balsuoti pakartotinai dėl įstatymo, kurio registracijos Nr.XP-270, priėmimo.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai, iš jų 76 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Įstatymas (registracijos Nr.XP-270) priimtas.

Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-313A(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, svarstome eilės tvarka ketvirtąjį darbotvarkės klausimą – Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-313. Priėmimo stadija. D.Mikutienę, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę, prašom pateikti klausimą. Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesį nukreipti į tribūną.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas teikia jums Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymą priėmimui. Po svarstymo buvo gautas Seimo narės I.Degutienės pasiūlymas dėl šio įstatymo projekto. Seimo Sveikatos reikalų komitetas nepritarė kolegės I.Degutienės pateiktam pasiūlymui motyvuodamas tuo, kad šis jos siūlymas gali būti inkorporuotas į tvarką, kuri nustatytų, kaip yra apskaičiuojamos bazinės vaistų kainos. Komitetas siūlo nepritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Prašom dar likti tribūnoje. Turime progą išklausyti. Prašom I.Degutienę iš savo vietos pateikti savo teikiamą pasiūlymą.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mano pasiūlymo esmė yra ta: įstatyme reglamentuoti kompensuojamųjų vaistų nustatymo kainas siekiant išvengti Lietuvos gyventojų priemokų už kompensuojamuosius vaistus ženklaus didėjimo, nustatant kompensuojamųjų vaistų bazines kainas remtis atrinktų šalių grupės vaistų gamintojų kainų vidurkiais. Dabar atrenkant grupę šalių, kurių rinkose esančių vaistų kainų vidurkiais bus remiamasi nustatant kompensuojamųjų vaistų bazines kainas, reikia vadovautis tam tikrais kriterijais, tai yra šalies gyventojų skaičiumi, vaistų rinkos dydžiu, BVP dydžiu ir BVP dydžiu vienam gyventojui. Iš tiesų tai būtų ta situacija, kad mes nenustatome ar Vyriausybės nutarimu, ar Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, o visa tai yra reglamentuojama pačiame įstatyme. Aš sutikčiau, vakar išklausiusi komitete svarstymo metu pasiūlymą, atsiųstą Sveikatos apsaugos ministerijos, kad bazinei kompensuojamųjų vaistų kainai apskaičiuoti imamos vaistų gamintojų kainos neturi būti didesnės už atrinktų šešių Europos Sąjungos šalių. Jeigu dar papildytume mano pasiūlymą „už atrinktų šešių Europos Sąjungos šalių“, aš manau, kad tada šiame 10 straipsnyje būtų absoliučiai viskas reglamentuota, skaidru ir nekiltų jokių abejonių.

Kitas dalykas. Sveikatos apsaugos ministerija turėtų kur kas platesnes galimybes derėtis su vaistų tiekėjais dėl geresnių vaistų tiekimo sąlygų ir taip būtų užtikrintas gydymo vaistais prieinamumas visiems Lietuvos gyventojams. Prašyčiau pritarti mano pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė jau buvo išsakyta. Galbūt jūs dar norite, ponia pranešėja, papildomai argumentuoti?

D.MIKUTIENĖ. Taip, aš norėčiau pakomentuoti. Tą siūlymą, kurį jūs pateikėte, dabar truputėlį kitaip komentavote, bet mes negalime įstatyme „prisirišti“ prie tokių rodiklių, kurie yra susiję su Europos Sąjungos šalimis, kurios yra artimiausios Lietuvai pagal BVP arba BVP vienam gyventojui. Nėra tokios įstatymo praktikos, kad mes savo įstatyme įrašytume nuostatą, kad „prisirišame“ prie kitų šalių rodiklių. Mes galime kalbėti apie kai kuriuos išgrynintus kriterijus, kuriuos jūs paminėjote, bet jie turėtų būti įrašyti į tvarką ir tą tvarką turėtų patvirtinti Vyriausybė. Tai yra pats optimaliausias variantas, kai būtų galima paskaičiuoti, kad neišaugtų kainos. Komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Tam, kad siūlymas būtų svarstomas, reikia mažiausiai 29 Seimo narių pritarimo. Ar galime pritarti, kad būtų svarstomas, bendru sutarimu? Ne, nėra bendro sutarimo. Prašom balsuoti, ar pritariame, kad I.Degutienės siūlymas būtų svarstomas. Ne dėl paties siūlymo, bet kad būtų svarstomas.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai, 32 Seimo nariai pritarė, kad būtų svarstoma. Bus svarstoma. (Balsai salėje) 29 balsai yra, kad būtų svarstoma. Dabar bus proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. 1 – už, 1 – prieš dėl paties pasiūlymo. A.Matulas – motyvai už šį siūlymą. Taip pat proga vienam kalbėti prieš.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kokiu būdu buvo pateiktos pataisos. Dviejų valdančiosios koalicijos partnerių buvo pateikti du projektai: vienas – griežtai reglamentuoti tvarką, kitas – visiškai nereglamentuoti tvarkos. Komitete jam buvo pritarta. Pritarimą ponios D.Mikutienės projektui nulėmė komiteto pirmininkės balsas. 3 balsavo už, 3 – prieš, nulėmė komiteto pirmininkės balsas. Atmetant kolegės I.Degutienės pataisas vėl lėmė tik komiteto pirmininkės balsas, visiškai nebuvo įsiklausyta į opozicijos nuomonę. Opozicija siūlė surengti klausymus šiuo svarbiu klausimu, bet komitete buvo atsisakyta šios procedūros.

Mes manome, ta pataisa, kuri aiškiai nustatytų kriterijus, kuriais ministerija turėtų vadovautis nustatydama bazinę kainą, yra aiškiai skaidresnė ir kontroliuojama. Siūlomas kolegės D.Mikutienės variantas iš esmės yra nekontroliuojamas. Dvejus metus ministerija bazines kainas nustato vadovaudamasi ministrų įsakymais. Kas iš to išėjo? Labai padidėjo daugelio vaistų priemoka. Pagal Farmacijos departamento išvadas praėjusiais ir užpraėjusiais metais padidėjo vienos pakuotės kaina, vadinasi, vaistų kaina didėja.

Labai prašau kolegų įsigilinti į šį pateiktą projektą ir pritarti jam. Nesvarbu, kad tai teikia opozicijos atstovas, bet reikia pritarti. Farmacija yra toks biznis… Reikia priimti tokį įstatymą, kad būtų kuo mažiau galimybių ir sąlygų piktnaudžiauti.

PIRMININKAS. Dėkui. M.Žymantas – kita nuomonė.

M.ŽYMANTAS. Norėčiau pasakyti, kad pats įstatymo poreikis kilo iš pačios ministerijos, nes ji norėjo, kad priemokos pacientams būtų kuo mažesnės. Šios įstatymo pataisos formuluotė, kurią surado ministerija, yra noras, kad žmonėms priemokos būtų mažesnės. Rinkos sąlygos greitai keičiasi ir yra poreikis gana greitai reaguoti į tuos pokyčius, todėl suformulavome tokį variantą, kad teikia Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybės pritarimu, kad būtų tam tikri saugikliai ir nebūtų piktnaudžiaujama. Aš siūlau balsuoti už visą projektą, bet prieš pataisą.

PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonės išsakytos. Kolegos, formuluoju aiškiai, dėl ko balsuosime: prašom balsuojant išsakyti savo nuomonę, ar pritariame Seimo narės I.Degutienės siūlymui, susijusiam su šio įstatymo 10 straipsnio pakeitimu.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai: 32 – už, 30 – prieš, 15 susilaikė, pasiūlymui nepritarta. Jeigu teisingai suprantu, ponia pranešėja, siūlymų, dėl ko reikėtų diskutuoti ar apsispręsti, nėra. Ačiū už pateikimą.

J.Razma – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, po šio balsavimo frakcijos vardu noriu prašyti pertraukos bent iki kito posėdžio. Prašau neatsitiktinai, nes manau, kad dėl to, kaip dabar liko visiškai neapibrėžtas pirminis projektas, mes galime kalbėti apie neskaidrumus, apie tai, kad gali būti terpė korupcijai, todėl, manyčiau, būtų sveika, jog dėl tokio projekto, koks jis liko, pasisakytų Antikorupcijos komisija. Bet yra ir geresnis sprendimas – vis dėlto iki kito posėdžio, jeigu jis būtų ne šiandien, kolegė I.Degutienė parašytų patikslintą pataisą, kuri išspręstų visas mano minėtas problemas.

PIRMININKAS. Jūsų siūlymas yra teisėtas. Tai yra balsavimas dėl procedūrinių dalykų. Dėl šito norite kalbėti? Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų ministerija yra pateikusi, kiek žinau, ir Konservatorių frakcijai buvo pateikusi, įvairius skaičiavimus – apie dešimt variantų, kaip padaryti, kad nepadidėtų kainos, t.y. priemokos gyventojams, už kompensuojamuosius vaistus. Turiu pasakyti, kad Vyriausybė turi skubiai parengti šį nutarimą, nes turi išeiti vaistų kainynas. Dabar mes, įsiveldami į tokias visiškai nereikalingas diskusijas, iš tiesų stabdome labai svarbų procesą, nes pagal dabar neteisėtai įvestus K ir Z koeficientus priemokos padidėjo apie 25 mln. litų. Šiuo atveju jūs lygiai taip pat prisiimate atsakomybę, jeigu stabdote šio įstatymo priėmimą.

Aš noriu jums pasiūlyti kompromisą. Mes komitete taip pat svarstėme, kad ministerija, prieš pateikdama Vyriausybei tą nustatytą tvarką, šitą tvarką pateiktų komitetui. Lygiai taip pat galima pateikti ir visoms frakcijoms, kad mes visi būtume ramūs, kad Vyriausybė priims teisingą tvarką. Aš prašau jūsų, apeliuoju į sveiką protą – nestabdykite šio įstatymo, nes žmonėms nuo to bus tik blogiau.

PIRMININKAS. Kolegos, turime balsuoti dėl pertraukos iki artimiausio Seimo posėdžio padarymo Tėvynės sąjungos frakcijos siūlymo pagrindu. Prašom balsuojant išsakyti savo nuomonę.

Užsiregistravo 81 Seimo narys: už pertrauką balsavo 33, t.y. daugiau negu vienas penktadalis, kai pertraukos prašo opozicinė frakcija. Pertrauka iki artimiausio posėdžio. Vakariniame posėdyje prie šio klausimo mes grįšime.

13 valanda. Kolegos, turėtume pradėti Vyriausybės valandą, tik norėčiau su jumis pasitarti: mes iš rytinės darbotvarkės numatytų klausimų sąrašo nesame svarstę bent keturių ar penkių įstatymų projektų. Yra dvi alternatyvos, kaip mes galėtume elgtis: vienas variantas – juos svarstyti po Vyriausybės valandos arba daryti trumpesnę Vyriausybės valandą, jeigu nebūtų daug klausiančiųjų. (Balsai salėje) Pagal darbotvarkę tai reikštų, kad jūs nenorite, kad ir kai kurie integraciniai klausimai šiandien būtų priimti. Man nelabai suprantamas, aišku, ypač kai kurių daugumos atstovų siūlymas. Kolegos, siūlau sutarti arba dėl trumpesnės Vyriausybės valandos, arba po 14 valandos pratęsti posėdį ir apsvarstyti darbotvarkėje numatytus klausimus. (Balsai salėje) Į galą ko? Gerai, kolegos. Suprantu, kad yra norinčių elgtis ir vienaip, ir kitaip. D.Mikutienė. Centrinis mikrofonas.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mes iš tiesų matome, kokia yra įtempta darbotvarkė. Siūlau sutrumpinti Vyriausybės valandą ir tada svarstyti klausimus. Pusė valandos.

PIRMININKAS. Aš žiūriu į sąrašą. Yra 15 Seimo narių, norinčių klausti. Manau, jų teisės klausti taip pat negalėtume riboti. Kolegos, jeigu matysime, kad 15 narių paklaus greičiau negu per valandą, mes pereisime prie nesvarstytų klausimų, juo labiau kad dalis yra tos pačios Vyriausybės teikiamų, ir kartu apsispręsime, ar pratęsiame mūsų rytinį posėdį. Gerai? Ačiū.

Vyriausybės valanda

Kolegos pereiname prie Vyriausybės valandos. Kaip Statutas ir numato, pradedame nuo opozicijos lyderio A.Kubiliaus. Prašau ministrus ir ministres savo dėmesį sukoncentruoti į klausimus. A.Kubilius. Primenu, kad du klausimai.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti teisingumo ministro klausimo, susijusio su šios dienos karštomis mūsų diskusijomis dėl mokesčių reformos. Gerbiamasis ministre, čia šiandien išsiaiškinome, kad pateiktam Laikinojo verslo mokesčio įstatymui nepritaria ministras Algirdas Butkevičius, nepritaria premjeras Algirdas Brazauskas, išvykęs į Egiptą, nepritaria ministrė Kazimiera Prunskienė, nepritaria ministras Viktoras Uspaskichas. Jūs, kaip teisingumo ministras, turėjote pateikti išvadas dėl to, ar šis įstatymas atitinka Lietuvos teisę ir Europos Sąjungos teisę. Kokias išvadas jūs pateikėte dėl šio įstatymo ir ar jūs pats asmeniškai pritarėte šio įstatymo priėmimui Vyriausybės posėdžio metu?

G.BUŽINSKAS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų klausimas gana konkretus ir aš turėčiau be didelių išvedžiojimų į jį atsakyti. Tuo metu, kai buvo svarstomas tas klausimas Vyriausybėje, aš nedalyvavau, nes buvau išvykęs į tarnybinę komandiruotę. Todėl aš negalėčiau, bent jau taip, kaip ponas A.Kubilius laukia atsakymo iš manęs, atsakyti. Aš tik žinau, kad šiuo klausimu buvo išreikšta ir ministerijos pozicija, ir Europos teisės departamento pozicija. Tik tiek galėčiau pakomentuoti atsakydamas į jūsų klausimą.

PIRMININKAS. Taip, kolega A.Kubilius. Antrasis klausimas.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, išsiaiškinome, kad dar vienas ministras neprisiima atsakomybės už šį įstatymą, kuris tikrai sukelia daug keblumų mąstant apie ateitį ir apie tai, kas bus atsakingas, jeigu bus priteista iš biudžeto mokėti milijardą litų, neteisėtai surinktų iš mokesčių mokėtojų. Man tai primena tam tikras fantastines istorijas, šiek tiek primena ir neseniai matytą kino filmą apie operos fantomą. Todėl aš norėčiau paklausti ministro Vladimiro Prudnikovo: gal jūs esate tas ministras, kuris prisiima atsakomybę už šį įstatymą?

V.PRUDNIKOVAS. Laba diena. Ačiū už klausimą. Man atrodo, visa Vyriausybė prisiima ir turi prisiimti atsakomybę už šio įstatymo priėmimą ir įgyvendinimą. Kadangi koalicija ir dauguma pasakė „taip“, tai ir Vyriausybė pritarė šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš suprantu, kad premjero pareigas einantis Zigmantas Balčytis norėtų papildyti. Prašom.

Z.BALČYTIS. Taip, šiek tiek esu įsižeidęs, kad manęs niekas neklausė iš pradžių. (Balsai salėje) Jeigu leisite, aš irgi išsakysiu savo nuomonę, nes esu šios Vyriausybės narys. Manau, visiems yra aišku, kad yra keturių partijų koalicija. Buvo suformuota Politinė taryba, kurioje buvo nuspręsta teikti tokią mokesčių sistemą. Mums kiekvienam atskirai gali patikti ar nepatikti, tačiau šiandien Seime įvyko pateikimas. Šiai procedūrai, kiek aš suprantu, Seimo dauguma taip pat pritarė. Ir aš manau, kad kiekvienas, kuris turi tam tikrų abejonių ar dėl teisėtumo, ar dėl kitų dalykų, finansinių dalykų… Bus laiko komitetuose, bus svarstymo stadija, paskui bus priėmimo stadija, ir šie klausimai ateityje bus išsiaiškinti. Todėl aš nemanau, kad vienas ar kitas ministras gali, sakykim, paveikti bendrą sprendimo priėmimą, bet aš esu įsitikinęs, kad vis tiek vienokia ar kitokia mokesčių reforma šiame Seime bus patvirtinta.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A.Čaplikas. Ruošiasi I.Degutienė.

A.ČAPLIKAS. Nagrinėjant mokesčių reformos klausimus Seime nebuvo atsakyta į klausimą ne tik dėl atsakomybės prisiėmimo, bet taip ir liko neaišku, kas vis dėlto yra šios mokesčių reformos autorius. Aš norėčiau paklausti kultūros ministro pono V.Prudnikovo: gal jūs esate šios mokesčių reformos autorius?

V.PRUDNIKOVAS. (Balsai salėje) Čia buvo tas pats klausimas. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Mes turime priimti bet kokį atsakymą, koks jis, deja, yra. (Balsai salėje) Klausia I.Degutienė.

Z.BALČYTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad aš mėginau išaiškinti dėl atsakomybės. Pagal savo kompetenciją dalį atsakomybės prisiims Vyriausybė ir dalį atsakomybės dėl savo sprendimų taip pat prisiims ir Seimas. Ir čia, man atrodo, viskas aišku. Yra statutinės nuostatos, yra tam tikri įstatymai. Aš manau, kad kiekvienam iš mūsų tai yra aišku. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. A.Čaplikas. Galimybė patikslinti klausimą. Paspauskite mygtuką. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Aš norėčiau patikslinti. Aš klausiau ne dėl atsakomybės. Atsakymą girdėjome. Aš klausiau, kas yra šios mokesčių reformos autorius. Tai galbūt jūs, pone Balčyti, prisiimate atsakomybę? Jūs esate autorius?

Z.BALČYTIS. Jūsų klausimas buvo iš dviejų dalių. Pirmiausia, kas buvo autorius, antras – kas prisiims atsakomybę. Į antrąją dalį aš jums atsakiau, į pirmąją dalį – visos šitos reformos autorius yra Vyriausybė. Vyriausybėje buvo aprobuotas šis principas, buvo svarstoma Vyriausybės posėdyje, todėl mes kolegiškai pagal įstatymą visi esame atsakingi už šį reformos pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji ministrų kabineto nariai, aš, aišku, irgi norėjau kalbėti panašiai, kaip klausimus uždavė opozicijos lyderis ir kolega A.Čaplikas, bet supratau, kad atsakymo vis tiek negausiu, nes yra kažkokia mistinė Politinė taryba, kuri turi įtakos Vyriausybės priimamiems sprendimams, ir dabar susidarė įspūdis, kad kalčiausias čia bus Seimo Pirmininkas A.Paulauskas, kuris nurodė Vyriausybei priimti tokį sprendimą.

Bet aš norėčiau paklausti konkrečiai švietimo ir mokslo ministro. Švietimo ir mokslo ministerijos paskelbtame aukštojo mokslo raidos projekte numatoma įtraukti universitetus, keisti studijų finansavimą, keisti aukštųjų mokyklų valdymą. Gerbiamasis ministre, kokius teisės aktus reikėtų keisti norint pasiekti projekte numatytų tikslų? Ar jūs nemanote, kad reikės keisti ir Konstituciją, ir per kiek laiko tai numatoma įgyvendinti? Ačiū.

R.MOTUZAS. Labai ačiū už klausimą. Švietimo ir mokslo ministerija jokio aukštojo mokslo plėtros plano nepaskelbė, nes jis nėra parengtas. Šiuo metu yra diskutuojama dėl aukštojo mokslo pertvarkos principų. Tokį planą Vyriausybė turėtų patvirtinti, taip yra įsipareigota ir Vyriausybės įgyvendinimo priemonių plane, šių metų paskutinįjį ketvirtį. Šiuo metu nėra numatyta, nes planas arba koncepcija ir negali numatyti jokių aukštųjų mokyklų uždarymo. Tačiau pagrindinės aukštojo mokslo pertvarkos kryptys iš tikrųjų būtų trys: aukštojo mokslo valdymo pertvarkymas valstybės lygmeniu, tai būtų taryba arba komisija… mokslo technologijų ir inovacijų… dar norėčiau papildyti, kad čia nėra nieko naujo. Jūs žinote, kad aukštojo mokslo pertvarka turi būti įgyvendinta remiantis Europos Komisijos reikalavimais. Tai yra susiję su Lisabonos strategija, konkurencingos žinių visuomenės sukūrimu, ir nuspręsta, kad pasiektume, kaip įsipareigota Lisabonos strategijoje, Jungtinių Amerikos Valstijų lygį, pirmiausia pertvarkyti mokslo, studijų ir inovacijų sistemą. Jūs turbūt šiomis dienomis irgi skaitėte komisarės Dalios Grybauskaitės interviu, kad mokslui ir studijoms du kartus padidintos lėšos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Aš nemanyčiau, kad universitetai šiuo metu… Baigsiu dėl krypčių. Tai būtų valdymo pertvarkymas valstybės lygmeniu, tarybos arba komisijos sukūrimas, valdymo pertvarkymas aukštosios mokyklos lygmeniu įtraukiant į tarybas daugiau socialinių partnerių, kad jie dalyvautų parengiant specialistus, ir galėtume labiau atsižvelgti į darbo rinkos poreikius, taip pat dalyvautų skiriant rektorių. Trečias būtų, aišku, finansavimo pertvarkymas. Be jokios abejonės, kad ir kaip keistųsi finansavimo pertvarkymo principai, valstybė, Vyriausybė turi prisiimti savo įsipareigojimus. Tai pastatų išlaikymas, mokymo priemonės, sąlygų sudarymas. Mes šiandien žinome, kad vieno studento studijos pagal atskiras programas kainuoja nuo 2 iki 8 tūkstančių litų. Vadinasi, žurnalistai šiek tiek iškraipė universitetų uždarymą. Mes turime omenyje… Jau rodo, kad užtenka. (Balsas salėje) Ne? Gerai. Rodo, kad universitetų uždarymas yra programų ir studijų optimizavimas. Taip, klausau patikslinimo.

PIRMININKAS. Prašom. Kaip supratau, norit patikslinti. Minutėlę! Prašyčiau taip pat ministrus iki dviejų minučių atsakyti į klausimus.

I.DEGUTIENĖ. Labai atsiprašau. Aš tik noriu patikslinti. Buvo tokia informacija, kad studentų priėmimas į aukštąsias mokyklas bus sumažintas. Ar taip, ar ne? Mūsų europarlamentarė Laima Andrikienė yra labai nustebinta mūsų priimta tokia pozicija. Tai gal čia tikrai klaida?

R.MOTUZAS. Mes turėtume atskirti du dalykus. Aukštojo mokslo reforma vyks mažiausiai penkerius, galbūt šešerius metus. Kaip minėjau, aukštojo mokslo pertvarkymo planas bus patvirtintas kitais metais.

Taip, iš tikrųjų Vyriausybė kiekvienais metais tvirtina, kaip mes sakome, valstybės užsakymą aukštosioms mokykloms. Iš tiesų šiemet priėmimas į aukštąsias mokyklas ir kolegijas bus sumažintas iš viso 4 tūkstančiais. Šiuo metu mūsų specialistai rengia šį Vyriausybės nutarimo projektą. Mes žinome, kad su kolegijomis aukštųjų mokyklų šiuo metu yra apie 40, ir mes nematome nieko blogo, jeigu apie 4 tūkstančius sumažėtų. Aš tik noriu pateikti statistiką, kad šiuo metu į aukštųjų mokyklų finansuojamas vietas mes priimame 70% abiturientų, į aukštąsias mokyklas. Europos šalyse šis vidurkis siekia tik 45%. Jūs iš karto galite tikslinti klausimą sakydama, kad dalis abiturientų gali netekti galimybių įstoti. Mes labiau optimizuosime (ir dirbame) skatindami ir vystydami, dar išliko keletas, aukštesniųjų mokyklų ir profesinių mokyklų bei profesinio rengimo centrų tinklą.

Šiuo metu Vyriausybė dar nesvarstė. Jeigu mes išlaikytume tokį patį studentų skaičių universitetuose, koks yra šiemet, iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti, tikslinant biudžetą, 27,8 mln. litų. Praėjusiais metais buvo padaryta aukštojo mokslo įstatymo pataisa ir įteisinta visiems vienoda 500 litų įmoka. Tai sudaro, pavyzdžiui, medikus rengiant, jūs patys suprantate, maždaug tik aštuntąją devintąją dalį lėšų, kiek kainuoja studentas.

PIRMININKAS. Pone ministre, pasistenkite suspėti per dvi minutes.

R.MOTUZAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš manau, kad atsakymas buvo gana išsamus. Toliau klausia R.Ačas, ruošiasi V.Saulis.

R.AČAS. Ministrei Vilijai Blinkevičiūtei. Gerbiamoji ministre, šių metų vasario 8 dieną parašiau jums paklausimą. Statuto 215 straipsnis sako, kad atsakyti turėtumėte per 10 dienų nuo paklausimo gavimo. Atsakymą iš jūsų gavau balandžio 7 d., t.y. lygiai po dviejų mėnesių.

Prašom pasakyti, ar Statute numatytais terminais jūs atsakote tik pozicijos atstovams?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Mes iš tikrųjų stengiamės atsakyti visiems klausėjams, ar tai būtų Seimo nariai, vienos ar kitos partijos, pozicijos ar opozicijos, ar tai būtų besikreipiantys gyventojai. Aš labai atsiprašau, matyt, šiuo atveju reikėjo papildomai aiškintis vienas ar kitas aplinkybes. Aš pasidomėsiu, kaip ten buvo, bet tikrai neturi jokios reikšmės, kas paklausė. Statuto turime laikytis visi vienodai.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V.Saulis. Ruošiasi L.Počikovska.

V.SAULIS. Dėkoju. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrei. Gerbiamoji ministre, paskutiniais metais mūsų ūkininkai rodė didelį susidomėjimą ekologiniu ūkiu, tačiau įstojus į Europos Sąjungą jau pernai iškilo problema dėl valstybinės žemės, kurią nuomoja ūkininkai ekologinei žemdirbystei vystyti, nuomos trukmės.

Pagal Europos Sąjungos reikalavimus ta trukmė turi būti ne trumpesnė kaip penkeri metai. Pernai rudenį, kai ši problema buvo iškilusi, buvęs žemės ūkio ministras galbūt ir, sakykime, nelabai atitinkantį direktyvas įsakymą buvo išleidęs, bet mes tą problemą lyg ir išsprendėme. Tačiau šiemet, kai vėl atėjo laikas pateikti paraiškas ekologiniams ūkiams, Nacionalinė mokėjimų agentūra nebepriiminėja paraiškų dėl to, kad nuomos terminas yra trumpesnis negu penkeri metai.

Pateikiant paraišką reikia Kadastro įmonės pažymos, tačiau ji neduoda pažymos trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, nes nebaigta žemės reforma. Susidaro lyg ir užburtas ratas ir ta problema šiandien tikrai aštri. Ačiū.

K.D.PRUNSKIENĖ. Labai ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų tai viena iš aštriausių problemų, kurias dabar ministerijai tenka spręsti. Nes, viena vertus, yra Europos reglamento nustatyti reikalavimai, kita vertus, anksčiau padarytas precedentas ir ekologine žemdirbyste užsiimančių ūkininkų viltis yra ta, kad tai, kas buvo anksčiau, gali galioti ir perspektyvoje.

Iš tikrųjų yra pateikta maždaug 1270 paraiškų. Dėl dalies, dviejų trečdalių, nėra jokių problemų nei dėl apsauginių zonų, nei dėl nuomos terminų. Dėl kitų individualiai dirbama su pareiškėjais ir didelę dalį pavyksta spręsti tiesiog lanksčiau vertinant galimybes sudaryti penkeriems metams.

Bet tuo pat metu aiškinamės su Europos Sąjunga. Juk žemės reforma nėra baigta ir jos baigtis konkrečiam pareiškėjui konkretaus žemės ploto atžvilgiu šiandien nebūtinai yra visiškai aiški. Todėl yra mūsų požiūris šią aplinkybę, t.y. dar neišaiškintus nuosavybės santykius, laikyti nepriklausoma nuo abiejų pusių valios ir galimybių. Mes tikimės, kad artimiausiomis dienomis, esame tokį paklausimą pateikę, Kaimo plėtros direktoratas neseniai lankėsi, rasime būdą išspręsti. Tačiau ten, kur įmanoma išspręsti, mes sprendžiame, Nacionalinė žemės tarnyba turi įpareigojimą pagreitinti tų plotų nuosavybės santykių išaiškinimą, kad visoms pusėms būtų visiškai aišku, kaip elgtis ateityje.

Apie 100 atvejų bus labiau problemiški, o dėl didžiosios dalies, apie 90%, mes tikimės išspręsti taip, kad nepažeistume nei Europos reglamento, nei žmonių interesų. Gaila, kad ir „Ekoagro“ šiek tiek įsivėlė į politikavimą ir bando būti geresnė už Europos Sąjungą ir ministeriją, nes ministerija vis dėlto turi elgtis pagal Europos Sąjungos reglamentą. Aš nematau kito būdo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Vietoj L.Počikovskos klausia V.Tomaševskis. Ruošiasi A.Matulas.

V.TOMAŠEVSKIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti švietimo ministrą. Buvęs ministras A.Monkevičius, mūsų kolega, forsavo vadinamąjį mokyklų tinklo optimizavimą, tas faktiškai reikšdavo mokyklų uždarymą. Tokiam siūlymui pasipriešino socialdemokratai ir daugelį mokyklų pavyko apginti. Šią savaitę Vilniaus miesto savivaldybė priėmė projektą, kuriame numatyta pusę lenkų ir rusų mokyklų uždaryti arba pažeminti jų lygį.

Aš norėčiau paklausti jus, gerbiamasis ministre. Ar jūs, kaip socialdemokratas, tokiems siekiams pritariate? Jeigu ne, ar nemanote, kad reikia priimti dokumentus siekiant apsaugoti šias mokyklas nuo uždarymo?

R.MOTUZAS. Ačiū už klausimą. Visos rajonų ir miestų savivaldybės, remdamosi praeitais metais priimtu Vyriausybės nutarimu, iki gegužės 1 dienos turėtų priimti Bendrojo lavinimo švietimo įstaigų pertvarkos planą. Vilniaus miesto savivaldybė buvo atėjusi į Švietimo ir mokslo ministeriją ir aptarė šio plano principus, tačiau apie tautinių mažumų mokyklas nekalbėjome. Man apie priimtą sprendimą nėra žinoma. Ministerijai jį turi pateikti gegužės 1 dieną, o mes mėnesį turime analizuoti ir aptarti su savivaldybėmis. Aš tik tiek žinau, kad yra Vyriausybės nutarimu įteisintas klasės mokinių skaičius, t.y. aukštesnės pakopos klasėse turi būti iki 25 mokinių klasėje. Reikia žiūrėti ir analizuoti kiekvieną mokyklą, bet aš manau, kad mes peržiūrėsime. Tautinių mažumų mokykloms, jūs žinote, yra kai kurių išimčių, taip pat skiriama ir daugiau krepšelio lėšų, ir panašiai. Aišku, manau, tautinių mažumų mokyklos turi išlikti, jos turi būti, nes tai sudaro ir mūsų tautos kultūrinio palikimo dalį, be to, visi mūsų teisės aktai numato galimybės jiems mokytis sudarymą. Mes susitiksime su Vilniaus miesto savivaldybės švietimo padalinio vadovais ir išanalizuosime, ir jums tada atsakysime papildomai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Matulas. Ruošiasi V.Bogušis.

A.MATULAS. Ačiū. Kadangi nėra sveikatos apsaugos ministro, aš noriu paklausti laikinai Ministro Pirmininko pareigas einančio ministro Z.Balčyčio. Jeigu sveikatos ministras išvykęs, tikriausiai jį kažkas pavaduoja, tai ir to ministro. Aš praėjusią savaitę dar kartą pasitikslinau, paklausiau buvusio sveikatos apsaugos ministro J.Oleko, ar prieš rinkimus jis, žadėdamas pakelti medikams atlyginimus šiais metais 35%, blefavo, ar iš tikro žinojo, kad yra tokios galimybės? Jis man atsakė, aš žinojau, kad tokios realios galimybės, nes 2004 metus Privalomojo sveikatos draudimo fondas baigė turėdamas 257 mln. sutaupytų rezervo lėšų, papildomai – šiais metais biudžetas augo. Dabar sveikatos apsaugos ministras pradėjo lepinti medikų visuomenę žadėdamas 10%, kai jį pasikvietė premjeras ir finansų ministras, – 20%, vakar pasakė, kad jau turime galimybę kelti 35%. Lygiai tiek, kiek buvo galimybė ir kiek žadėjo ministras J.Olekas. Bet jis pasakė, kad suderino, kad 5% kels gydymo įstaigos iš savo rezervo. Vakar aš paklausiau gal penkiolikos įstaigų per Mediko dienos minėjimą, bet jie nieko nėra girdėję…

PIRMININKAS. Laikas!

A.MATULAS. …sako, tuo labiau neturim rezervo. Baigiu. Aš noriu paklausti premjero ir pavaduojančio ministro. Kodėl leidote sveikatos apsaugos ministrui žarstyti pažadus ir žaisti su visuomene, jeigu buvo realios galimybės? Ir ar tai, kad…

PIRMININKAS. Laikas!

A.MATULAS. Baigiu. Ar tai, ką ministras sakė, kad turi galimybę 5% rezervo skirti algoms kelti, yra derinta su jumis, kaip pavaduojančiuoju premjerą?

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą ir dėkui už mano pareigų sureikšminimą, aš esu tik laikinai einantis. Iš tikrųjų dabar kalbėdamas apie tuos skaičius, kuriuos jūs paminėjote klausdamas, apie buvusio ministro tam tikrus patikinimus dėl algų kėlimo, manau, kad ar ten 10%, ar 20%, ar 30%, ar 35%, matyt, šiandien tai nėra esminis dalykas. Esminis dalykas yra tas, kokiais tempais ir kada realiai galima įgyvendinti savo įsipareigojimus. Jūs paminėjote, kad didėja biudžetas. Iš tikrųjų biudžetas didėjo, buvo pateikti ir anksčiau įvairūs skaičiai, tačiau didėjo ir kitų institucijų poreikiai, ir švietimo sistemos, ir savivaldybių, ir socialinės apsaugos. Aišku, neatmetu ir transporto sistemos poreikių didėjimo, nes reikėjo skirti kur kas daugiau pinigų kofinansavimui ten, kur mes naudą gausime už metų ar dvejų. Todėl tos derybos, kurios vyksta tarp medikų dabar, yra sveikintinos ir pozityvios. Tai rodo, kad mes ne tik sugebame pasakyti ne, bet mes sugebame susiderėti žiūrėdami į abi puses. Aš manau, kad ministras Ž.Padaiga daro labai didelį darbą. Jis nuramina ir visuomenę, ypač tą, kuri turi gydytis, ir nuramina medicinos darbuotojus. Šiandien, kiek žinau, tos priešpriešos nėra, todėl, manau, tie veiksmai, kurie buvo padaryti praeityje, yra visiškai teisingi. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Bogušis. Ruošiasi O.Valiukevičiūtė.

V.BOGUŠIS. Pone vidaus reikalų ministre Furmanavičiau, mano galva, jūs turite galimybę, realius šansus politiniais reitingais aplenkti poną Vytautą Grigaravičių, nes už jūsų nugaros apie pusantro milijono Lietuvos vairuotojų. Kokia jūsų, kaip ministro, nuomonė, jeigu jūs įsakymu įtvirtintumėte, kad vairuotojų pažymėjimų išdavimas pagal Europos Sąjungos reikalavimus – dešimties metų terminas būtų fiksuojamas nuo jų išdavimo datos? Kitaip sakant, keičiami pažymėjimai, kurie yra išduoti iki 2005 m. gruodžio 31 d., o vėliau prisijungiam prie naujosios direktyvos ir keičiant popierinius yra dešimties metų pereinamasis laikotarpis, o plastikinius, kuriuos jūs dabar prievarta visiems brukate, – dvidešimties metų. Baigtųsi chaosas, ir jums būtų gerai, ir vairuotojai tikrai už jus galvą guldytų. Ačiū.

G.J.FURMANAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jau beveik baigiu išmokti atmintinai tekstą atsakinėdamas į šį klausimą, nes ir frakcijoje jums atsakinėjau, ir praėjusiame posėdyje. Tik noriu pasakyti labai aiškiai, kad neturiu tikslo ką nors aplenkti pagal reitingus.

Dabar atsakau į jūsų klausimą. Tikrai jūsų pasiūlymas vertas dėmesio, bet, kaip minėjau, mes laukiame galutinio Europos Tarybos sprendimo. Noriu labai aiškiai pasakyti, kad informacija, kuri šiandien pasirodė „Kauno dienoje“, yra neteisinga, nes vasario 3 d. Europos Taryboje buvo tiktai svarstymas, o ne priėmimas. Man tikrai gaila, kad panelė Margarita Starkevičiūtė, būdama Briuselyje, nesugeba tokių elementarių dalykų išsiaiškinti. Aš vis dėlto laikausi nuostatos, kad, sulaukę sprendimo iš Europos, mes tikrai priimsime patį geriausią variantą dėl mūsų pusantro milijono vairuotojų. Tikiu, kad mano reitingai tada vis dėlto pakils.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia O.Valiukevičiūtė. Ruošiasi V.Martinkaitienė.

O.VALIUKEVIČIŪTĖ. Norėčiau kreiptis į socialinių reikalų ir darbo ministrę ponią V.Blinkevičiūtę. Lietuvoje nemažėja probleminių šeimų ir tėvų išsižadėtų vaikų. Tokių vaikų skaičius, visi girdėjome, šiuo metu siekia apie 13 tūkstančių, ir jis iš tikrųjų nemažėja. Tiek globos namų, kiek yra mūsų valstybėje, neturi net daug skurdesnės šalys. Daugelis vaikų teisių apsaugos specialistų teigia, kad valstybėje nėra tinkamos socialinės gerovės politikos ir nėra suskaičiuota, kiek pinigų yra skiriama vaiko gerovei. Vyriausybės parengtoje 2005–2012 metų vaiko gerovės valstybės politikos strategijoje yra numatyta steigti tarpžinybinę Vaiko gerovės tarybą. Norėčiau jūsų paklausti, kas ją sudarytų? Jūsų nuomone, ar reikia tokios tarybos ir ar ji tikrai išspręstų savivaldybių poreikius įgyvendinant vaiko teises ir vaiko gerovę?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, ponia Onute, už klausimą. Iš tiesų aš džiaugiuosi, kad jūs, dirbdama Šeimos ir vaiko komisijoje, gilinatės ir domitės šiais klausimais. Tiktai noriu pasakyti, kad vaikų skaičius, kurie, deja, yra priversti dėl mūsų, suaugusiųjų, apsigyventi globos institucijose – vaikų namuose, tikrai nedidėja. Iš jūsų paminėtų apie 13 tūkstančių vaikų didesnioji dalis yra globojami šeimų, o mažesnioji dalis (ir mes mažiname tą dalį) patenka į vaikų globos namus. Jeigu keistųsi pats požiūris pirmiausia į tai, kur vaikui geriau (čia aš kalbu apie vietos institucijas ir vietos valdžią), tai jų ten būtų dar mažiau, tačiau su globėjais, su šeimomis reikia dirbti, reikia surasti tinkamus žmones ir tinkamoms šeimoms patikėti vaikus, jeigu tie vaikai negali savo šeimose gyventi. Man labai skaudu, kad kartais lengviausias būdas būna paimti vaiką iš šeimos ir atiduoti jį į vaikų namus. Tai nėra pats geriausias būdas. Jis kai kuriais atvejais yra pats lengviausias, bet kartais duoda daug žalos.

Dabar dėl to, jeigu apibendrinčiau, ar yra siekiama Lietuvoje vaiko gerovės. Iš tikrųjų mes patvirtinome ir programą, ir priemones, bet jos gali likti tiktai popieriuje, jeigu nebus tinkamo koordinavimo ir bendros politinės valios. Jūsų minėta tarpžinybinė bendradarbiavimo taryba ar komisija, manyčiau, galėtų būti įsteigta prie mūsų ministerijos, ir štai kodėl. Todėl, kad reikia sutelkti įvairių ministerijų specialistus ir atstovus, ir net politikus. Mažiausiai penki ministrai ir penkios ministerijos yra tiesiogiai irgi atsakingos už vaiko gerovę Lietuvoje. O jeigu apskritai imsime, tai visa Vyriausybė yra atsakinga. Be to, Lietuvoje veikia labai nemažai nevyriausybinių organizacijų, kurios irgi rūpinasi vaikais. Jų veiklą irgi reikėtų tinkamai kreipti, koordinuoti ir bendrai spręsti. Pavyzdžiui, svarstyti įvairius rengiamus teisės aktus, įvairias programas, prieš pateikiant Vyriausybei arba prieš pateikiant Seimui. Paskui žiūrėti, kaip jos įgyvendinamos, ar jos tinkamai įgyvendinamos, ar vėl liko tik popieriuje. Todėl čia buvo mūsų iniciatyva, kad mes turime įvairias tarybas, veikiančias tokiu principu: iš vienos pusės yra vyriausybinės institucijos, iš kitos pusės yra nevyriausybinės. Pavyzdžiui, jų yra ir neįgaliųjų srityje, jaunimo srityje, turime pensininkų tarybą. Vaikų klausimais iki šiol neturime, manome, kad turėtume ją įsteigti, kad geriau koordinuotume savo veiklą.

Dar. Naudodamasi proga, nors ir pažeidžiu šiek tiek Statutą, noriu pasakyti, kad mūsų ministerija kartu su nevyriausybine organizacija „Gelbėkite vaikus“ jau antrą kartą rengia tokią akciją, kad gegužės mėnuo yra skelbiamas mėnesiu be smurto prieš vaikus. Šiandien ši akcija startuoja. Visus labai kviečiu, gerbiamieji politikai, į Savivaldybės aikštę 18 valandą. 19 valandą ten vyks renginys, koncertuos vaikams, tėveliams ir mums, suaugusiems, bene labiausiai mėgstama vaikų grupė „Tele bim bam“. Kartu ten bus dalijama ne beržinė košė. Ten vienas kitam prisieksime, kad vaiką reikia ne mušti, ne smurtu auklėti, o tiesiog bendrauti su juo. Taip bus pasiektas didesnis rezultatas. Dar kartą dėkui už galimybę atsakyti.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V.Martinkaitienė. Ruošiasi V.M.Čigriejienė.

V.MARTINKAITIENĖ. Norėčiau paklausti gerbiamąjį aplinkos apsaugos ministrą. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas kreipėsi į ministeriją prašydamas pateikti komitetui dokumentus, patvirtinančius strateginio atliekų plano vykdymą. Reikėjo tik surinkti esamus dokumentus, sudėti į segtuvą ir pateikti Seimui. Data buvo nurodyta iki balandžio 19 dienos. Aš žinau, jūs prašėte komiteto pirmininko leisti truputį ilgiau dėlioti tuos dokumentus į segtuvą, komitetas, nesulaukęs dokumentų, kreipėsi į jūsų sekretorių Aleksandrą Spruogį ir prašė pateikti tuos dokumentus. A.Spruogis pasakė, kad ministras yra išvykęs ir be ministro leidimo jis negali duoti dokumentų.

Noriu klausti, kaip jūs vertinate šį faktą, kad Aplinkos apsaugos komitetas be ministro leidimo negali gauti dokumentų, reikalingų darbui?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Būtų sunku kaip nors vertinti, gal tik kaip tam tikrą pagarbos ženklą. Jeigu į mane kreipiasi, aš pasirašau atsakymą, o ne taip, kad kas nors kitas negalėtų pateikti tų dokumentų. Manau, čia jokios problemos nėra. Galbūt problema yra ta, kad raštas buvo gautas, rodos, 19 dieną. Aš turėjau išvykti ir visą praeitą savaitę nebuvau. Dabar jis yra parengtas, šiandien jį turėtumėte gauti. Ten yra išvardyta. Ten nebuvo tiktai koks nors dokumentų surinkimas arba mes ne taip supratome. Tai yra atsakymas pagal kiekvieną priemonių plano punktą, kas yra padaryta, kas yra daroma, kada bus padaryta ir panašiai. Jūs tikrai jį gausite. Būtų labai malonu susitarti dėl bendradarbiavimo. Jeigu tai nedega ir nėra būtina per dieną ar dvi atsakyti, tai norėtųsi, kad tas terminas būtų realesnis. Aš skambinau pirmininkui ir sakiau, kad mes nelabai per tą laiką pateiksime, ypač dėl mano išvykimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.M.Čigriejienė. Ruošiasi V.Grubliauskas.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Mano klausimas buvo skirtas sveikatos ministrui, bet kreipiuosi į premjero pavaduotoją. „Sodros“ pateiktais duomenimis, iš jos žinias gavo ir premjeras, teikdamas nerealius medikų atlyginimus, yra duomenys apie tai, kad kai kurie šalies vyriausieji gydytojai gauna atlyginimus du tris kartus didesnius nei ministrai ir net Prezidentas. Mano turima informacija, tokias algas gauna viešųjų gydymo įstaigų vadovai, kurių steigėja kaip tik yra Sveikatos apsaugos ministerija. Vyriausybė privalėjo pasidomėti ir imtis priemonių apriboti nežabotus vyriausiųjų gydytojų apetitus. Ar galite įvardyti tų įstaigų vadovus, kurie gauna tokius atlyginimus, ir kokių priemonių numatote imtis ateityje? Tie skaičiai tikrai įspūdingi – apie 30 tūkstančių per mėnesį.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Šis klausimas dėl tam tikrų atlyginimo mokėjimo principų pavaldžioms organizacijoms ar biudžetinėms organizacijoms buvo svarstomas ministrų pasitarime. Klausimas yra aktualus, jums leidus, aš jį galėčiau pasižymėti, ir gautumėte kvalifikuotą atsakymą iš ministro. Bet šiek tiek galėtų papildyti ir sveikatos ministrą pavaduojanti gerbiamoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė V.Blinkevičiūtė. Prašom, kolege.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tiesų šiek tiek pridėčiau. Visiškai teisingai ministras Z.Balčytis pasakė, kad mes Vyriausybėje svarstėme keletą kartų dėl tų atlyginimų, kuriuos gauna tos institucijos, kurių steigėja yra valstybės atskiros institucijos. Dėl sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių vadovų pagrindinė problema dabar yra ta, kad sveikatos priežiūros įstaigos yra viešosios įstaigos ir jos pačios nusistato sau atlyginimus. Tas atlyginimų nusistatymas kitą kartą tikrai nėra tinkamas. (Balsai salėje) Štai ir vėl vyriausieji gydytojai. Kai yra klausimas dėl vyriausiųjų gydytojų atlyginimų, tai irgi reikia labai pasverti ir pažiūrėti, už ką ir kaip tos lėšos skiriamos ir kokiems darbuotojams yra skiriama, ir kokią dalį paima nuo bendrų sveikatos priežiūrai skirtų lėšų, ir kokios proporcijos atsiranda tarp vadovo ir paprasto mediko. Manau, mes kartu su sveikatos ministru ir ministerija turėtume pasvarstyti šiuos klausimus. Kaip aš supratau iš susitikimų su medikais, nepasitenkinimas kyla toks: sako, pernai Vyriausybė skyrė lėšų 10% padidinti atlyginimus sveikatos įstaigos darbuotojams, bet kai kur to nebuvo padaryta. Nes paprastam gydytojui pats vyriausiasis gydytojas nustato atlyginimą. Jeigu jis nori, pakelia jo atlyginimą, jeigu nenori, jo nepakelia. Štai kur yra pagrindinė problema.

O dėl vyriausiųjų gydytojų, manau, mes tikrai galėsime padiskutuoti kartu su sveikatos ministru.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Grubliauskas. Ruošiasi E.Klumbys.

V.GRUBLIAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti laikinai pavaduojantį premjerą poną Z.Balčyti. Skundėsi, kad trūksta klausimų, tai šis klausimas vienas iš lengvesnių. Visiškai neseniai Lietuvos sporto bendruomenę šiek tiek šokiravo Vyriausybės sprendimas paskatinti iš Vyriausybės rezervo fondo vadinamuosius ledinius žmones, kurie dalyvavo ledo eksperimente. Diskusija kilo vien dėl to, kokiai sporto šakai reikėtų priskirti. Ar tikrai verta tam skirti Vyriausybės rezervo lėšas? Žiniasklaidoje gana aiškiai buvo minima ir eskaluojama mintis, kad jie, beje, yra ir Darbo partijos nariai, kas jiems turbūt padėjo iškęsti ne tik šaltį, bet ir pretenduoti į Vyriausybės rezervo fondo paramą.

Norėčiau jūsų klausti. Visiškai neseniai, praėjusią savaitę, sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas laimėjo Europoje trečiąją vietą ir garsino Europoje visą mūsų šalį pačiu garbingiausiu būdu. Norėčiau jūsų paklausti. Ar neplanuojama, kad Vyriausybės posėdyje būtų svarstomas šis klausimas? Gal jūs galėtumėte rekomenduoti, į kokią politinę partiją jam reikėtų įstoti prieš tai, kad jis būtų realiai pastebėtas ir pažymėtas? Ačiū.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Dėl premijų skyrimo tiems, kurie išbuvo labai ilgą laiką tam tikroje išskirtinėje aplinkoje, tai iš tikrųjų, matyt, nėra pagrindinis motyvas, kad priklausė vienai ar kitai politinei partijai ir todėl išbuvo tame lede. Tas klausimas buvo svarstytas mūsų ministrų pasitarime. Jis iš tikrųjų sukėlė didžiulį žmonių susidomėjimą, ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio. Ir tik todėl, kad nebuvo tinkamai pasiūlyta arba nebuvo tinkamai įformintas stebėjimas viso šio įvykio, šis rekordas neatsirado Gineso rekordų knygoje ar dar kur kitur. Bet tai nesumenkina šitų žmonių tam tikrų žmogiškumo ribų parodymo. Manau, tie 5 tūkstančiai litų visiškai nekelia didelės problemos.

Dėl kitų mūsų Vyriausybės veiksmų. Jūs turbūt puikiai žinote, kad gana nemaža premija buvo skirta „Lietuvos rytui“, laimėjusiam ULEB taurę. Šiuo metu yra Vyriausybės nutarimas ir gerbiamasis R.Vyšniauskas taip pat bus apdovanotas pinigine premija, kuri yra numatyta mūsų norminiuose dokumentuose. Taigi viskas vyksta nuosekliai ir, manau, gana pasvertai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Klumbys. Ruošiasi E.Pupinis.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į finansų ministrą, kuris pinigėlius valdo, ir į einančią sveikatos apsaugos ministro pareigas gerbiamąją V.Blinkevičiūtę. Klausimas susijęs su artėjančiu medikų streiku.

Premjero pateikti skaičiai apie gydytojų atlyginimus, kuriuos jis gavo iš „Sodros“, matyt, yra teisybė, kaip ir teisybė tas didelis gydytojų pasipiktinimas dėl tų išsakytų skaičių, nes tie pasipiktinę gydytojai tos vidutinės algos negauna. Tuos pinigus pagal viską gauna, kaip čia jau buvo pasakyta, vyriausieji gydytojai ir tam tikras jų žmonių, jų pateptųjų ratas. Dabar pinigai, 200 mln. litų, bus metami į sveikatos apsaugos sistemą per įkainių didinimą, t.y. dėl tų atlyginimų, kaip buvo pasakyta, spręs tie patys vyriausieji gydytojai. Ir dabar sakykit, šioje situacijoje, kai yra iš tikrųjų didžiulė netvarka dėl gydytojų atlyginimų, medikų atlyginimų, dar…

PIRMININKAS. Minutė klausimui.

E.KLUMBYS. …atsiprašau, 200 mln. Litų, įkišti į šią netvarką, tikrai neduos to rezultato, kurio yra tikimasi. Kaip jūs manot?

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Šiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete iš praeitų metų buvo perkeltos gautos viršplaninės pajamos, kurios sudaro 260 mln. litų, ir šiais metais papildomai yra skirta Privalomojo sveikatos draudimo fondui, kartu įskaičius valstybės biudžeto skiriamus asignavimus, palyginti su praeitais metais, jie padidėjo 340 mln. litų. Ir vis dėlto tų lėšų panaudojimo tikslingumą sprendžia Sveikatos apsaugos ministerija ir ligonių kasos.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Pupinis. Ruošiasi A.Endzinas.

E.PUPINIS. Klausimą norėčiau pateikti ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, kadangi kova dėl Verslo darbdavių konfederacijos siekio kištis į verslo informacinių centrų ir verslo inkubatorių veiklą dar nemažėja, problematika išlieka, norėčiau paklausti. Praeitoje Vyriausybės valandoje atsakydamas į klausimus jūs pareiškėte: kai kurios savivaldybės, siekdamos apsisaugoti nuo Verslo darbdavių konfederacijos, kartu ir nuo Darbo partijos globos, nematydamos savo veikloje galimybės išlikti nepriklausomos nuo partinių interesų, netgi sutinka atsisakyti jiems iš Ūkio ministerijos skirto finansavimo, kuris, beje, buvo numatytas ir valstybės biudžete. Gerbiamasis ministre, praeitą Vyriausybės valandą jūs viešai paminėjote Klaipėdą. Norėčiau, kad įvardytumėte ir kitas savivaldybes, kurios vis dėlto išdrįso paprieštarauti jūsų sumanymams. Taip pat norėčiau paklausti, ar jūs tikrai įsitikinęs, kad verslo asocijuotų struktūrų tapimas verslo informacinių centrų dalininkais už vieną litą yra teisėtas.

V.USPASKICHAS. Ačiū už klausimą. Noriu patikinti visus, kad VDK aš neprašiau, kad jie rašytų, o Lietuvos pramonininkų konfederaciją ir Prekybos ir pramonės amatų rūmus paprašiau, kad jie rašytų dėl galimo įsitraukimo būti verslo centrų dalininkais, raštiškai paprašyti. Tai yra vienas dalykas. Kitas dalykas, verslo centrai sukurti tam, kad mokytų, padėtų pradėti verslą. Na, jeigu reikia Bronislovą Lubį, Pocių, Mockų ar dar ką nors mokyti pradėti verslą, tai aš abejoju, kad verslo centras sugebės juos išmokyti. Todėl, aišku, mes, atsižvelgdami į situaciją, kviesim tuos žmones iš smulkaus ir vidutinio verslo, nacionaliniu mastu verslo organizacijas, kad galėtų dalyvauti veikloje, administruoti tuos centrus, nes verslininkai geriausiai žino, ko jie nori iš tų centrų. Ir noriu pasakyti, tiesiog pakartoti, nes aš jau daug kartų sakiau, kad iš Ūkio ministerijos skirtas tik vienas žmogus kontroliuoti tuos 50 verslo centrų. Aišku, Ūkio ministerija nesugebės užtikrinti nei kokybės, nei revizuoti, kur išleis tuos pinigus ir t.t. Todėl mes ir norėjom, kad būtų įtraukta ir būtų viešiau tvarkomas šis dalykas, kad būtų įkurta taryba iš 5–7 verslo atstovų, kad jie skirtų tų verslo centrų vadovus, o ne valdininkai. Ir aš sieksiu tai daryti, nes tai yra įtraukta į Vyriausybės programą. Ir pasiūlyta merams, kad jie galėtų nesutikti ir paimti tuos centrus, skirti ten ką tik nori ir patys finansuoti. Kaip jūs atsimenat, dar praeitą kadenciją, na, jūs tada nebuvot, tiesą sakant, praeitą kadenciją buvo nuspręsta, kad dvejus, na, trejus metus gali būti finansuojami centrai, o paskui jie turi patys save išlaikyti. Štai tokia yra situacija. Praėjo tas terminas, ir mes žiūrim, ką galima daryti, kaip gali dirbti tie centrai.

Todėl, gerbiamieji, jūs tik iniciatyvas teikit, jūs triukšmaujat, o patys nenorit dalyvauti toje veikloje. Rašykit prašymus, gal ir jus ten priims. Juk čia nėra jokių problemų. Tarp kitko, taip pat mano iniciatyva parengtas projektas, kad dalyviai turėtų tiek balsų, kiek padaro įnašo. Jeigu Seimas pritars šiam įstatymui, prašau. Jeigu su vienu litu ateis dalininkas, už vieną litą turės ir balsų. Ar yra dar klausimų dėl to, gerbiamasis? Ar jūs daugiausia kreipiatės į žiniasklaidą?

PIRMININKAS. Ačiū. Čia klausimus ne ministrai, pone Uspaskichai, užduoda. Ir noriu priminti, kad šiandien darbotvarkėje yra bent trys klausimai, susiję kaip tik su šia problematika.

V.USPASKICHAS. Labai gerai. Daugiau užduokit klausimų.

PIRMININKAS. Dabar klausia A.Endzinas, po to – A.Kašėta.

A.ENDZINAS. Gerbiamoji žemės ūkio ministre, gerbiamoji profesore, Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonėse yra numatyta viena iš aktualiausių kaimo priemonių, tai yra ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos. Šiai priemonei įgyvendinti 2004 m. buvo planuota skirti, atrodo, 104 mln. litų, faktiškai panaudota 52 milijonai. Savivaldybių informacija teigia, kad dalis norinčių pasinaudoti šia priemone negali to padaryti, nes asmenys, kurie kažkada pirmumo teise įsigijo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, negali jos perleisti ne mažiau kaip penkerius metus. Tuo tarpu galiojantis amžiaus cenzas riboja priemonės siekiančių žmonių skaičių ta prasme, kad po penkerių metų jie jau nebegalės pasinaudoti šia priemone arba pasinaudos nevisiškai.

Ar jums neatrodo, kad laikas peržiūrėti galiojančią tvarką ir leisti šią žemę jiems perleisti bent jau artimiausiems giminaičiams, nes statistiškai absoliuti dauguma anksti pasitraukiančių iš žemės ūkio gamybos perleidžia žemę būtent jiems. Dėkoju.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis kolega, ačiū už klausimą. Šiuo atveju jūs ir pats formuluodamas klausimą nurodėt šitokio sprendimo, kokį jūs siūlytumėt, prieštaravimą galiojantiems įstatymams dėl teisės perleisti žemę penkerius metus. Bet, žinoma, prie to klausimo reikia grįžti ir dar kartą peržvelgti galiojančius įstatymus. Bet jeigu mes kalbam apie ankstyvą pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos (tokias paraiškas yra pateikę 6,5 tūkst. pareiškėjų), tai vis dėlto yra dar ir kitų priežasčių. Dabar, kai prasidėjo realus tiesioginių išmokų mokėjimas, ypač nepalankiose ūkininkauti žemėse, žmonės, žinoma, pirmiausia nori išbandyti dar galimybę gauti pajamų pasilikdami. Taip pat mes matom, kad lėtai vyksta žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo mišku procesas. Čia yra dar mažiau entuziazmo. Kaip tik dėl šios pozicijos mes turime daugiau kalbėti su Aplinkos ministerija, tas dialogas vyksta, ieškoti būdų, kaip žmonėms padėti pažvelgti į tolesnę perspektyvą, kad jie suprastų, kuri priemonė jiems yra priimtinesnė būtent šiuo požiūriu. Beje, Lietuva, kitaip tariant, mūsų ministerija su kai kuriomis kitų šalių ministerijomis Europos Sąjungos lygiu bando įrodyti, kad šios priemonės yra perspektyvios ir reikalingos 2007–2013 metų laikotarpiu. Todėl manome, kad gal mums pavyks sudaryti prielaidas… kas neapsisprendžia dabar dėl vienokių ar kitokių priežasčių, viena vertus, šalinti priežastis, priklausančias nuo Lietuvos įstatymų ir teisės aktų, kita vertus, sudaryti prielaidas laimėti sprendimus Europos Sąjungos lygiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Klausimas gerbiamajai žemės ūkio ministrei. Žemdirbiai vėl jaučiasi apgauti. Europos Sąjungos išmokos žemdirbiams buvo ne vieną kartą atidedamos. Puikiai suprantate, ministre, kad žemdirbiams pinigų labiausiai reikia prieš sėją: sėklai, trąšoms, technikai, tačiau visos išmokos – arba sėjos metu, arba po jos. Žemės ūkio ministerijos pareigūnai dar vieną gerą naujieną perdavė nenašių žemių rajonų žemdirbiams – kad išmokos už nenašias žemes bus mokamos iki birželio 1 dienos. Pavyzdžiui, Varėnos rajone šiandien iš žemdirbiams skirtų 8 mln. išmokėta tik 700 tūkst., t.y. 10%. Gerbiamoji ministre, ar jums neatrodo, kad jūsų vadovaujama ministerija šiurkščiai laužo savo pažadus ir dar sykį stumia žemdirbius į neviltį? Vis dėlto kokios yra to priežastys?

K.D.PRUNSKIENĖ. Labai ačiū, bet labai dramatiškai buvo suformuluotas klausimas. Aš tikrai ne vieną kartą per savaitę susitinku su didelėmis auditorijomis ne tik auditorijose, bet laukuose su žmonėmis, ir nematau tos didelės nevilties, apie kurią jūs kalbate. Jeigu mes kalbame apie tiesiogines išmokas, o joms per 2004 metus yra skirta 490 mln. litų, tai jau iki kovo 31 dienos buvo išmokėta daugiau kaip 420 mln. litų. Kai pareiškėjų yra 238 tūkstančiai, plius mokėjimas vyksta iš trijų šaltinių: iš tiesioginių išmokų, iš kaimo plėtros plano – europinių pinigų, taip pat iš nacionalinių lėšų, tai puikiai suprantate, kiek tada apskritai yra veiksmų, nekalbant apie paraiškų peržiūrėjimą, jų autorizavimą.

Taigi ūkiniai metai pasibaigia spalio mėnesį. Pernai lapkričio 22 dieną buvo pradėta mokėti pagal paraiškas. Pradėjusi dirbti gruodžio 15 d., jau pirmą savaitę pareikalavau sudaryti grafiką, kad būtų mokama kiek galima sparčiau, bet, aišku, pagal Mokėjimo agentūros pajėgumus. Turint minty, kad ketvirtį milijono paraiškų apdoroti per kelias savaites absoliučiai neįmanoma, buvo naivu duoti suprasti žmonėms, kad tai įmanoma, naivu buvo patikėti, ypač politikams, kad tai gali apskritai įvykti. Taigi ir 2005 m. tiesioginės išmokos už 2005 metus bus mokamos nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 30 dienos. Balandžio 30 d. ir baigėsi išmokų mokėjimas už 2004 metus. Kovo 31 d. buvo autorizuotos visos išmokos, kuriose nebuvo klaidų, o vienas mėnuo, tokia buvo mano pozicija, paliktas tam, kad būtų galima išsiaiškinti dėl probleminių išmokų ir kad laiku, pagal Europos reglamentą iki balandžio pabaigos, visos paraiškos būtų autorizuotos ir atsiskaityta su žemdirbiais. Taigi apie jokį vėlavimą…

Aš jau kartą sakiau iš šios tribūnos, kad tai labai panašu į Seimo rinkimus, kai į pirmą dešimtuką nori patekti visas partijos sąrašas, bet į pirmą dešimtuką patenka tik dešimt. Lygiai taip pat per mėnesį galima padaryti tiek, kiek įmanoma padaryti, turint galvoje, kad darbas skirtas penkiems mėnesiams. Taigi pagal grafiką ir dirbame.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinė klausia V.V.Margevičienė. Ji buvo užsiregistravusi, išsitrynė pavardė. Prašau labai glaustai.

V.V.MARGEVIČIENĖ. Labai ačiū už suteiktą galimybę. Tikrai pavardė išsitrynė ne dėl mano kaltės. Noriu klausti teisingumo ministro.

Gerbiamasis ministre, Respublikoje yra dvi įstaigos, t.y. pataisos namai, kur yra įkalinti berniukai ir mergaitės, – tai Kaune ir Panevėžyje. Seimo, parlamentarų, komisija lankėsi toje Kauno įstaigoje ir tiesiog nustatėme, kad yra labai šiurkščiai pažeidžiama Vaiko teisių konvencija ir nepilnamečiai nėra tinkamai maitinami, kaip reikalauja higienos normos. Praėjo jau nemažai laiko. Noriu klausti, ar jums pasisekė išsiaiškinti ir ar situacija pagerėjo? Taip pat mes išsiaiškinome, kad daugelis nepilnamečių serga priklausomybės ligomis, yra sergantys, yra iš labai apleistų šeimų. Noriu paklausti. Kadangi Lietuvoje visi vaikai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, ar sveikatos apsaugai pakanka lėšų, skirtų iš biudžeto? Dėkui.

G.BUŽINSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų klausimas yra susijęs su labai jautria mūsų visuomenės tam tikra socialine grupe, t.y. nepilnamečiais, tais nepilnamečiais, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Aš galėčiau plačiai komentuoti konvencijos nuostatas, kurios pažeidžiamos ar nepažeidžiamos. Aišku, negalima visko suversti vien tik maitinimo normų dydžiams, aš tik noriu pasakyti tiek, kad ne teisingumo ministras nustato tas normas. Tai yra Seimo prerogatyva ir tiek, kiek leidžia valstybės biudžetas, yra nustatyta. Aš tik galiu pasidžiaugti bent jau tuo, kad maitinimo normos nepilnamečiams bausmės atlikėjams yra didesnės, kartoju – didesnės, negu suaugusiems asmenims. Vadinasi, kas yra manoma, tas yra daroma.

Dėl sveikatos apsaugos lėšų. Be abejo, aš irgi dar kartą noriu pasakyti, kad jų nepakanka, bet situacija žinoma. Aš irgi lankiausi laisvės atėmimo vietose ir galiu jus patikinti, kad daugelis ten yra iš asocialių šeimų. Būtų, sakykime, per daug drąsu tikėtis, kad laisvės atėmimo vietos išspręs visas jų socialines problemas. Dalis tų aspektų, kuriuos jūs palietėte savo klausimu, iš tikrųjų yra susiję ne vien tik su Teisingumo ministerija. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Baigėme Vyriausybės valandą. Dėkoju ministrams, atvykusiems į Seimo posėdį. Ačiū visiems klausėjams.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, dar norėčiau pasitarti su jumis. Yra neapsvarstyti 5 rytinio posėdžio klausimai, bet trijų yra priėmimo stadija. Tam, kad priimtume, nėra pakankamai balsų. Gal mes galėtume apsiriboti dviem Vyriausybės teikiamais klausimais, t.y. krašto apsaugos ministro ir aplinkos ministro nedideliais klausimais, kurių yra pateikimo stadija, ir tada 10–15 min. užtruktų posėdis. Ar galime sutarti, kad pasislinktume porą žingsnių į priekį? Ponas G.Kirkilas netgi pats nelabai norėtų. Tai tada būtų vienas – aplinkos apsaugos kuruojamas klausimas, pateikimo stadija.

Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15, 17, 18, 19, 20, 22, 24, 25, 26, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-445 (pateikimas)

Gerbiamieji ministrai ir gerbiamieji Seimo nariai, tie, kas norite pabendrauti tarpusavyje, siūlau tai daryti už šios salės ribų. Ar reikia pakviesti, kad palydėtų? Gerai. Gerbiamasis kolega Kundrotai, kviečiame jus į tribūną. Dabar svarstytume, Seimo nariams neprieštaraujant, rytinio posėdžio darbotvarkės 9 klausimą – Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-445. Pateikimo stadija. Prašom.

A.KUNDROTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, trumpai sakant, šio įstatymo pakeitimas yra pusiau techninio pobūdžio, nes daugelyje straipsnių yra tiesiog moderniau įvardijamos sąvokos. Esmė yra ta, kad iš cheminių medžiagų valdymo sistemos yra išbraukiama Ūkio ministerijos kuruojama inspekcija ir tos visos funkcijos perduodamos Aplinkos ministerijai. O Aplinkos ministerijoje tuo užsiimtų Aplinkos agentūra. Čia yra esmė. Šis klausimas buvo svarstytas Vyriausybės strateginiame komitete ir buvo nuspręsta, kad vienoje institucijoje ir politikos kuravimas, ir įgyvendinimas būtų racionalesnis. Prašyčiau svarstyti ir pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Vienas Seimo narys nori paklausti. Tas Seimo narys yra A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti ministro, o kas bus su tais žmonėmis, kurie šiandien dirba Ūkio ministerijoje? Ar jūs ne tiktai pavadinimą perimate į savo dispoziciją, bet ir žmones, ir kaip šis klausimas bus sprendžiamas? Ačiū.

A.KUNDROTAS. Iš tikrųjų būtų labai sudėtinga pasakyti dėl žmonių. Šiaip etatai yra perimami, bet, be abejo, pagal Lietuvos įstatymus ar iš naujo bus skelbiamas konkursas, ar bus perduodama kartu su žmonėmis, aš šiuo metu dar negaliu atsakyti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Diskutuoti dėl motyvų niekas nėra nusiteikęs šią popietės valandą. Taigi, kolegos, ar po pateikimo mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Gerai. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo skirti Aplinkos apsaugos komitetą, o papildomu – Ekonomikos komitetą bei preliminari svarstymo data – šių metų gegužės 26 diena. Ar galime tam pritarti? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu.

Konstatuoju, kad liko keli neapsvarstyti klausimai iš rytinio posėdžio. Jeigu po opozicinės darbotvarkės dar liks laiko, aš manau, prie tų klausimų galėtų būti grįžtama, bet manau, kad Seimas tai spręs vakarinio posėdžio metu.

Dabar 14.05 valanda. Skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. Pertrauka iki 15.00 valandos.