Dvidešimtasis
(47) posėdis
2005
m. balandžio 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.PEKELIŪNAS
PIRMININKAS. Prašau gerbiamuosius Seimo narius užimti vietas ir, matyt, pradėsime popietinį posėdį nuo registravimosi.
Užsiregistravo 40 Seimo narių. Ar visi sutinkate, kad tiek užsiregistravo? Pakartoti? Pakartokime, nes tikrai, atrodo, yra daugiau. Registruojamės dar kartą, gerbiamieji. Registruojamės! Nedaug pasikeitė – užsiregistravo 47. Kadangi… (Balsai salėje) Dar kartą norite? Aš manyčiau, kad mes dar galėsime… Reikalaujate? Prašom. Dar kartą registruojamės. Gerbiamieji Seimo nariai, trečią kartą kviečiu registruotis. Prašom Seimo narius registruotis. Visi registruojamės. Gerbiamoji Mikutiene, registravotės? Dabar 52. Ačiū.
Pradedame darbą. Nutarimo projektas Nr.XP-450. Jis yra sujungtas su dar trimis nutarimų projektais. Pranešimui kviesčiau gerbiamąjį Seimo narį A.Sysą. Darbo kodekso straipsnių pakeitimo ir papildymo bei pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas. Jis yra ir teikėjas.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas dėl Darbo kodekso 52 straipsnių pakeitimo. Norėčiau priminti, kad tie pakeitimai buvo parengti dar anoje kadencijoje ir tai buvo pirmieji kompleksiniai pakeitimai įsigaliojus Darbo kodeksui nuo 2003 m. sausio 1 dienos. Iš principo Seimui buvo pateikta be galo daug pataisų. Jų buvo pateikta beveik 2/3 Darbo kodekso straipsnių. Darbo grupė buvo sudaryta daugiausia iš mokslo specialistų, kurie ir rengė Darbo kodeksą. Buvo aprobuoti visi pasiūlymai, kurie buvo gauti iš socialinių partnerių, tiek iš darbdavių organizacijų, tiek iš profesinių sąjungų, iš ministerijų ir buvo sutarta taip, kad tą dieną visi įstatymo projektai ir straipsniai, kurie buvo pateikti, buvo pradėti svarstyti. Sutarta, kad mes baigsime šiais straipsniais, kurie dabar yra pateikti, bet svarstymo metu ir komitetas, ir darbo grupė gavo iš atskirų ministerijų, Darbo inspekcijos, Seimo narių gana daug pasiūlymų, todėl priėmus šį įstatymą darbas nesibaigia ir toliau vyksta naujų pasiūlymų svarstymas. Jūs suprantate, kad Darbo kodeksas yra gana globalus dalykas. Yra susitarimas Seime, kad mes dažniausiai kodeksus svarstome vieną kartą per metus.
Taigi grįžtant jau prie šių pasiūlymų, kurie buvo užregistruoti dar pernai rudenį, svarstyti buvo gauta Seimo Teisės departamento pasiūlymai. Aš, ko gero, ties kiekvienu pasiūlymu neapsistosiu, nes tai, ko gero, užtruktų daugiau nei valandą, jeigu aš juos visus pateikčiau, bet norėčiau trumpai referuoti, kad iš principo daugeliui Teisės departamento pasiūlymų komitetas pritarė. Dėl vieno ar kito straipsnio nepritarimo yra paaiškinimai. Pavyzdžiui, kad tokios sąvokos yra vartojamos įvairiuose Tarptautinės darbo organizacijos teisės aktuose arba žiūrint į platesnį kontekstą mes siūlome nepritarti vienoms ar kitoms Teisės departamento pastaboms.
Buvo daug Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pastabų. Vėlgi daliai iš jų pritarta, daliai nepritarta. Pavyzdžiui, informavimo konsultavimo srityje. Mes priėmėme ir Europos darbo tarybų įstatymą, ir Darbo tarybų įstatymą, ir yra egzistuojanti Europos Sąjungos direktyva dėl informavimo ir konsultavimo. Mes stengiamės vienodai traktuoti, kas yra informavimas ir konsultavimas.
Nepritarėme balsavimo keliu ir Profesinių sąjungų konfederacijos siūlymui neleisti streikuoti darbo taryboms, nes darbo grupėje atsirado tokia nuostata, kadangi darbo tarybos turi teisę pradėti vesti derybas ir tam, kad pasiektų kažkokį rezultatą pagal Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas… turi turėti priemonių pasiekti tą derybų rezultatą, buvo pasiūlyta, kad ir darbo tarybos turi teisę streikuoti. Buvo balsuojama ir daugelis komiteto narių buvo už tai, kad ir darbo tarybos galėtų streikuoti, nors, aišku, čia daugiau yra teorinis samprotavimas ir teorinė nuostata, mano galva, nes kol kas mes negalime pasidžiaugti ir pasigirti dideliais darbo tarybų laimėjimais. Yra daugiau kalbų apie tai, kad jos norėtų ir gali susikurti, negu realiai tas padaryta.
Antras dalykas. Aš manau, kad nuostata, kuri įtvirtinta pačiame įstatyme, kad jeigu streikuoja darbo taryba, tada darbuotojai atsako dalimi lėšų, kurios galėtų būti skirtos tų darbuotojų priemokoms ir premijoms ar kitoms išmokoms, tai bus labai rimtas stabdis priimant tokius sprendimus.
Iš nepritartų būtų galima paminėti siūlymą 211 straipsniui, dėl kurio mes manome, kad tai būtų ydingas siūlymas ir neatitiktų paties pavadinimo. Taip pat buvo pasiūlyta papildyti Darbo kodeksą 304 straipsniu. Tai yra įvardyti, kad yra dar ir kiti darbo ginčai, nes jūs žinote, kad Darbo kodekse yra kolektyviniai ir individualūs darbo ginčai. Čia bandoma įtvirtinti dar ir kitokius ginčus. Mes tam nepritariame.
Be to, buvo Lietuvos sveikatos darbuotojų apsaugos profesinės sąjungos pasiūlymai įtvirtinti sveikatos priežiūros specialistams 36 valandų per savaitę sutrumpintą darbo laiką ir numatyti galimybę papildomai dirbti 12 valandų per savaitę. Mes tam nepritariame, nes tai nėra Darbo kodekso reguliuojamas dalykas. Tai yra Vyriausybės nutarimo reikalas ir siūlome, kad reikėtų tuo klausimu keisti Vyriausybės nutarimą, o ne Darbo kodeksą, nes Darbo kodeksas nereguliuoja darbo laiko nė vienai darbo grupei. Yra nustatyta darbo laiko savaitė 40 valandų, arba maksimali darbo laiko savaitė – 48 valandos.
Daug pastabų buvo gauta, nes šį įstatymą labai nuodugniai svarstė Trišalė darbo taryba, pačios iš Trišalės tarybos. Į daugelį pastabų, vėlgi reikia pasakyti, buvo atsižvelgta. Kai kurioms pastaboms (daugiau filosofinio pobūdžio) nebuvo pritarta. Neminėsiu čia straipsnių. Taip pat buvo pateikta mūsų kolegės D.Mikutienės ir kitų Seimo narių pastaba dėl 132 straipsnio dėl nėščių moterų apsaugos. Iš esmės jai pritarta, nes mes pateikėme naują redakciją. Iš principo palikome galioti seną, išskyrus tai, kad įrašėme, kad tai negalioja laikinoms sutartims, nes laikinoji sutartis yra sudaroma tik iki dviejų mėnesių.
Taip pat buvo gautos Teisės ir teisėtvarkos komiteto trys pastabos dėl šių straipsnių, kurie reglamentuoja nėščių moterų atleidimą. Iš esmės joms yra pritarta.
Šiandien ryte svarstėme mūsų kolegos P.Vilko pateiktus siūlymus. Jis pateikė pasiūlymų dėl 15 straipsnių. Penki straipsniai visiškai nauji, todėl su kolega P.Vilku sutarėme, kad naudosime šią formulę visiems kitiems, kad užbaigtume pradėtą darbą, kad nereikėtų grįžti vėl į trišalę, todėl jų apskritai nesvarstėme, atmetėme. Dėl kitų diskutavome, taip pat atmetėme. Po to su P.Vilku džentelmeniškai susitarėme dėl tokio dalyko, kad (ponas Pranas patvirtins pats) jis atsiims šias pataisas, užregistruos atskiru įstatymu.
Kaip sakiau, komitetas pradeda iš naujo svarstyti kitas naujas pataisas, kurios yra pateiktos Darbo kodeksui, ir svarstys iš eilės ir jas, nes vėl turi būti tas ratas, t.y. darbo grupė, Trišalė taryba, kad visi pereitų ratą ir vėl grįžtų į Seimą. Būtų labai gerai, nes šios pataisos, kurios pateiktos – 52 straipsniai, noriu atkreipti dėmesį, yra labai reikalingos ir vienai socialinei pusei, ir kitai, ypač noriu pabrėžti darbdavius. Čia mes liberalizuojame pirmiausia labai svarbų dalyką konkurencinėje rinkoje, ko reikalauja Lisabonos strategija, t.y. suminę darbo laiko apskaitą. Iki šiol šį dalyką reguliuoja Vyriausybės nutarimai, kam skirti, kam neskirti. Mes siūlome šią nuostatą atiduoti socialiniams partneriams. Kolektyvinėje sutartyje gali numatyti, ar gali taikyti suminę darbo laiko normą, ar ne.
Kitas labai svarbus dalykas, apie kurį šiandien gana daug diskutavome, tai yra viršvalandinių valandų norma. Šiandien galiojanti norma yra 120 valandų per metus. Mes siūlome taikyti europietišką normą – ne daugiau kaip 180 valandų. Normos išsaugomos ta prasme, kad galima dirbti viršvalandžius dvi dienas iš eilės, po to dvi dienos poilsio, ir 180 valandų užtenka paskirstyti per visą periodą, bet neviršyti įstatymo numatytos normos, kad ne daugiau kaip 48 valandas per savaitę.
Taigi yra dvi liberalios nuostatos, kurios padėtų spręsti konkurencinius klausimus darbo rinkoje. Yra kitų pataisų, kurios derinamos su kitais priimtais įstatymais, su Europos teise. Yra kelios pastabos, kurios apsaugo darbuotojų atstovus esant tam tikriems ginčams.
Taip gana plačiai ir trumpai norėčiau pateikti pataisas, kurios buvo pateiktos jums svarstyti. Komitetas bendru sutarimu šioms pataisoms yra pritaręs. Kviečiu kolegas labai rimtai pažvelgti, nesiginčyti, pritarti 52 straipsniams, kurie perėjo visą ratą: mus ir socialinius partnerius, ne vieną kartą Seimo komisijas, kad šios pataisos realiai egzistuotų gyvenime. Ir toliau teikite, jeigu turite naujų pataisų. Kaip sakiau, yra naujų pastabų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iš Darbo inspekcijos, iš Ūkio ministerijos, iš socialinių partnerių. Taigi procesas tęsiasi toliau. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu į tribūną papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą gerbiamąjį Seimo narį J.Sabatauską. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl Darbo kodekso pataisų pateikė savo pastabų ir pritarė nemažai daliai Teisės departamento specialistų pastabų. Komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad galiojančiame Darbo kodekso 132 straipsnyje, kuriame nustatytos garantijos nėščioms moterims kaip darbuotojoms, auginančioms vaikus, darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus kodekso 136 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytus atvejus.
Tačiau šiame projekte siūloma pakeisti 132 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikta pažyma, išskyrus 107 straipsnio atvejį, kai kalbama apie išbandymo rezultatus, bei 136 straipsnyje nustatytus atvejus, kai pasibaigus laikinai darbo sutarčiai, jos terminui, galima nutraukti su nėščia moterimi.
Atkreipiu dėmesį, kad 107 straipsnyje numatyta supaprastinta darbo sutarties nutraukimo tvarka, jeigu vienos sutarties šalies netenkina išbandymo rezultatai. Darbdavys, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai netenkina, darbuotoją iš darbo gali atleisti. Vertinti išbandymo rezultatus yra jo prerogatyva. Todėl svarstytina, ar darbdavys, vertindamas išbandymo rezultatus bei gavęs medicinos pažymą apie nėštumą, išvengs subjektyvumo nėščios moters atžvilgiu.
Taip pat reikėtų įvertinti tai, kad Darbo kodekso 106 straipsnyje numatyta galimybė nustatyti iki šešių mėnesių išbandymo laikotarpį, kuriam pasibaigus ir darbdaviui pripažinus, kad darbuotoja netinka sulygtam darbui, nėščia moteris bus atleista iš darbo supaprastinta tvarka. Todėl siūlytina iš dalies nepritarti 132 straipsnio 1 dalies pakeitimui ir netaikyti 107 straipsnio išimties.
Kaip kolega A.Sysas minėjo, Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš esmės atsižvelgė į mūsų pastabas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Yra gerbiamojo Seimo nario J.Razmos pasiūlymas įrašyti žodžius „atlikti savivaldybės tarybos nario pareigas. Ar gerbiamasis J.Razma neatsiima savo pasiūlymo? Jums įjungtas mikrofonas. Dėl Darbo kodekso pakeitimo. Prašom.
J.RAZMA. Kad mano lyg ne šio įstatymo… Ar šio įstatymo buvo? Aš turiu pasitikslinti.
PIRMININKAS. Jie yra sujungti.
J.RAZMA. Tada atidėkite vėlesniam laikui, aš pažiūrėsiu. Tegul kiti kalba.
PIRMININKAS. Ne, mes negalime, vyksta svarstymas. Ar jūs atsiimate, ar ne? Jūs esate įrašęs: „atlikti savivaldybės tarybos nario pareigas. Komitetas nuomonei nepritarė.
J.RAZMA. Aš maniau, kad iš tikrųjų yra gera proga, nes mes išbraukiame Seimo narius. Savivaldybių nariams, man atrodo, tas tikrai tinka. Jeigu jų pareigos reikalautų atitraukimo nuo darbo, tai čia yra trumpalaikiai dalykai, čia nėra ketverių metų, kaip Seimo nariams, tokių atvejų gali būti. Gal komitetas turi rimtų argumentų, juos išklausęs galbūt ir atsiimčiau.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Gerbiamasis Sysai, pagrįskite komiteto nuomonę.
A.SYSAS. Mūsų nuomonė būtų tokia. Savivaldybių nariai nėra išrenkami nuolat ketveriems metams taip, kaip yra renkami Seimo nariai. Seimo narys turi visiškai nutraukti darbo santykius su buvusia darboviete ir dirbti tik čia, o savivaldybių nariai, sakykim, valandą ar dvi valandas per mėnesį ar per savaitę atlieka tą pareigą. Todėl tokią normą įrašyti į bendrą kodeksą… Na, teisininkai sako, kad tai neatitinka to straipsnio dvasios. Aš galiu atnešti kodeksą ir paskaityti tą straipsnį.
PIRMININKAS. Aš turiu teisę paklausti gerbiamojo J.Razmos. Ar jūs atsiimate, ar ne?
J.RAZMA. Aš nesu tikras dėl to, ką pasakė ponas A.Sysas, taip tvirtai jau man įrodė. Gali būti atvejų, kad savivaldybės tarybos narys vyksta su kokia nors delegacija, tai gali būti savaitė, ir jam gali tekti prašyti atostogų iš pagrindinės darbovietės dėl to, kad jis turi atlikti kokias nors tarybos nario funkcijas. Tai, be abejo, ne ketveri metai, kaip buvo dėl Seimo narių, bet tai gali būti kelios dienos, savaitė. Tokių atvejų, man atrodė, gali būti.
A.SYSAS. Yra kiti straipsniai. Galima kitaip tuos reikalus sutvarkyti, o ne… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tai ar atsiimat, ar neatsiimat?
J.RAZMA. Galiu atsiimti.
PIRMININKAS. Atsiimta. Ačiū. Tada kviesčiau Seimo narius pritarti po svarstymo. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėl pono P.Vilko. Aš taip supratau, kad jis irgi atsiims, bet turiu paklausti. Prašau, gerbiamasis Vilkai.
P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu informuoti gerbiamuosius kolegas, kad mano siūlymo yra tokios nuostatos, nes šiuo metu tame įstatymo pakeitimo projekte yra „atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali tik profesinės sąjungos. Aš, aišku, pasiūliau ir darbo tarybas. Tai tikrai buvo vertas dėmesio siūlymas. Manau, kad profesinė sąjunga ir darbo taryba galėtų veikti įmonę kartu, tokia praktika yra susiklosčiusi daugelyje Vakarų valstybių, nes tokiu būdu yra geriau ginami darbuotojų interesai. Tai yra principinė nuostata ir aš žinau komiteto pirmininko galimybes, kad jeigu tam bus Seimo pritarta, aišku, bus daroma šio svarstymo pertrauka, to, aišku, nelabai pageidaučiau. Todėl aš, išgirdęs komiteto pirmininko gerbiamojo A.Syso tokius lyg ir patikinimus, kad bus vėliau svarstoma ir mes turbūt surasim tokius bendrus sprendimus, kurie bus naudinga ne vien tiktai profesinėms sąjungoms ir darbdaviui, ir tuo tikėdamas, užregistruosiu atskirą projektą ir šiuo metu šiuos savo siūlymus atsiimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Supratome. Gerbiamasis Seime, kviesčiau pritarti bendru sutarimu po svarstymo. (Balsai salėje) Kas dar norit? Gerbiamasis V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Iš esmės pritariu ir siūlau, tikriausiai klauso manęs ir komiteto pirmininkas gerbiamasis A.Sysas, tam tikri, mano požiūriu, netikslumai… Gal aš nesupratau, gal ir nevisiškai taip, tačiau atkreipčiau dėmesį, kad 1 straipsnyje, kuriame kalbama apie darbo teisės šaltinius, tarp visų šaltinių yra paminėti darbo santykius reglamentuojantys Europos Sąjungos teisės. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad darbo įstatymų sritis priklauso šalių narių kompetencijos klausimams, tad kažin ar tiktų įrašyti šiuos teisės aktus kaip šaltinius?
Toliau, dar viena pastaba. 17 straipsnyje, kuriama rašoma apie tai, kad nėščios moterys, motina, tėvas bei kiti asmenys, faktiškai auginantys vaiką. Mano požiūriu, iškils problemų, kas yra tie kiti asmenys. Jeigu yra paaiškinta ši sąvoka, kas yra kiti asmenys, ir kaip įteisinami šie asmenys, tada viskas aišku.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Nuomonė už. Nuomonės prieš negirdžiu. Tai dabar siūlyčiau gerbiamiesiems Seimo nariams pritarti po svarstymo bendru sutarimu. Galim? Balsuojam? Gerai. Kviečiam balsuoti. Pasiruoškit. Balsuojam. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo šiam projektui? Prašau.
Už – 65, susilaikė 15, prieš – 2. Priimta. Ačiū.
Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-163 (svarstymas)
Mūsų darbotvarkės 2b klausimas – Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-163. Teikėjai – Seimo nariai A.Čaplikas ir R.Remeika, o pranešėjas – gerbiamasis Seimo narys Z.Mikutis. Kviečiu į tribūną.
Z.MIKUTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.XP-163. Buvo gauti pasiūlymai iš Seimo Teisės departamento, į tai buvo atsižvelgta. Europos teisės departamentas teikė siūlymus, į tai irgi buvo atsižvelgta. Taip pat siūlė pilietė I.Kigulienė, ji siūlė pritarti įstatymo projektui. Komitetas nepritarė tam. Lietuvos pramonininkų konfederacijos siūlymas buvo nepritarti projektui, komitetas pritarė šiam siūlymui. Taip pat buvo Seimo nario A.Syso siūlymas, komitetas irgi nepritarė. Buvo Vyriausybės pasiūlymai. Vyriausybės pasiūlymams buvo pritarta. Žmogaus teisių komiteto siūlymams komitetas nepritarė. Komitetas, atsižvelgdamas į Vyriausybės išvadą, projektą siūlo atmesti. Balsavimo rezultatai: 3 – už, 2 – prieš, 3 susilaikė. Siūloma nepritarti.
PIRMININKAS. Nematau norinčių kalbėti. Gerbiamasis Seimo narys R.Remeika. Nuomonė prieš.
R.REMEIKA. Siūlyčiau atmesti komiteto nuomonę, nes papildomas komitetas – Žmogaus teisių iš esmės projektui pritarė. Mano požiūriu, šis komitetas neatsižvelgė į daugelį svarbių niuansų ir šiek tiek neįsigilinęs nepritarė šiai įstatymo pataisai. Todėl siūlau atmesti komiteto nutarimą.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Gerbiamasis A.Stasiškis dėl vedimo tvarkos? Prašau.
A.N.STASIŠKIS. Aš norėčiau pasiteirauti, kaip suprasti komiteto išvadą: komiteto sprendimas – projektą atmesti, balsavimo rezultatai: 3 – už, 2 – prieš, 3 susilaikė? Tai už ką balsavo, už sprendimą ar dar už kažką, nes niekaip neišeina sprendimas?..
PIRMININKAS. Kad atmestume. Manau, kad mes suprantam. Nebent gerbiamasis A.Sysas. Prašau.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paaiškinti. Galbūt ten buvo šiek tiek kitaip suformuluota. Mes balsavom dėl gerbiamojo A.Čapliko ir kolegos pasiūlymų. Paprasčiausiai pasiūlymai nesurinko reikiamo kiekio balsų. Tiktai du žmonės iš komiteto, t.y. aš ir ponas Z.Mikutis, pritarėme šiems siūlymams, trys balsavo prieš ir trys susilaikė. Rašydami išvadą mes turėjome suformuluoti taip, kaip reikalauja išvada. Todėl galbūt keistai skamba tie rezultatai, bet balsavimas komitete buvo toks. Iš principo esmė šio įstatymo yra ta, kad mūsų įstatyme poilsio dienos, t.y. šeštadienis, sekmadienis, yra švenčių dienos. Tai yra šventės, kurios Darbo kodekse numatytos atskirai, kai kurios švenčių dienos nepastovios, todėl sutampa poilsio ir švenčių dienos. Europoje yra tokia praktika, kad penkiose šalyse jos yra kompensuojamos būtent pridedant dieną prie atostogų arba tam tikru laiku, o daugelyje kitų šalių paprasčiausiai už tas dienas yra sumokama piniginė kompensacija. Tai ponas A.Čaplikas ir siūlė, kad jeigu šventinė diena sutampa su poilsio diena, o tokių vidutiniškai per metus būtų 3 ar 4… o mano pataisoje, atsižvelgiant į tai, kad Motinos diena ir Velykos yra sekmadieniais, siūloma jų nejudinti, jau taip istoriškai susiklostė ir taip pateikta, tai būtų viena arba dvi dienos per metus, po Kalėdų prisidėtų papildomai atostogų. Tokia buvo šio įstatymo esmė, bet jam nebuvo pritarta. Todėl reikia balsuoti, ar atmesti, ar skirti naują komitetą, ar tą patį.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės už nėra. Viena buvo prieš. Tada, matyt, turėtume pereiti prie balsavimo, taip? Kas už tai, kad atmestume, balsuojame. Atmestume gerbiamųjų A.Čapliko ir R.Remeikos teikiamus pasiūlymus. Ką pasiūlė komitetas? Jie siūlo atmesti. Prašau? Dar kartą formuluoju. Komitetas siūlo atmesti gerbiamojo A.Čapliko, nepritarti, kitaip sakant, atmesti. O jūs spręskite. Dar kartą sakau, kas už tai, kad būtų atmestas, nepriimtas Seimo nario A.Čapliko pasiūlymas. Tai, ką pasiūlė komitetas. Sustabdom.
Gerai, mane pataiso. Prašo, kad aš viską perskaityčiau, kad jums visiems būtų visiškai aišku. Kas už tai, kad būtų atmestas Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, be leidimo. Mes turime balsuoti, ar pritariame komiteto išvadai? Komitetas priėmė sprendimą atmesti ir mes turime balsuoti už komiteto išvadą. Ir viskas. Jeigu nepritarsime, tada perduosime kitam komitetui spręsti tą klausimą.
PIRMININKAS. Aš nematau, kad čia kuo nors skiriasi, bet jeigu jūs norite, kad taip suformuluočiau, galime šitaip. Dabar visiems aišku, už ką balsuojame? Galime balsuoti? Galim. Balsuojame. (Salėje šurmulys)
Visaip buvo paaiškinta, aš manau, kad jau visiems aišku. Už – atmetame, prieš – paliekame.
Už – 12, prieš – 41, susilaikė 19. Neatmetame. Vadinasi, turėtume spręsti dėl kito komiteto paskyrimo. Gerbiamieji, komiteto pasiūlymas neatmetamas. Dabar aš laukiu jūsų siūlymų, kokį kitą komitetą skiriate. Prašom. Gerbiamasis A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, kadangi papildomas buvo Žmogaus teisių komitetas, tad siūlyčiau klausimą dabar perduoti Žmogaus teisių komitetui kaip pagrindiniam komitetui.
PIRMININKAS. Ar yra kitokių nuomonių? Nėra. Galime bendru sutarimu priimti tokį sprendimą, kad kitas komitetas dabar bus Žmogaus teisių komitetas. Ačiū. Priimta.
Darbo kodekso 145 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-153 (svarstymas)
Pereiname prie kito klausimo. Taip pat Darbo kodekso 145 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-153. Jį teikia Seimo narys G.Šileikis. Kviečiu pranešėją gerbiamąją V.V. Margevičienę. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ. Teikiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 145 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Seimo Teisės departamentas pateikė tris pastabas, kurioms komitetas pritarė. Europos teisės departamentas taip pat pateikė pastabas ir į jas yra atsižvelgta. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pastabos yra gautos iš Trišalės tarybos. Komitetas pritarė Trišalės tarybos projektui nepritarti šiam Darbo kodekso pakeitimui ir komitetas tai nuomonei pritarė. Valstybės institucijų, savivaldybių siūlymų ir pataisų negauta. Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat siūlo atmesti kaip perteklinį. Komitetas pritarė Vyriausybės pasiūlymui. Toliau, iš kitų papildomų komitetų pasiūlymų ir pataisų, ir pastabų nebuvo gauta. Komitetas bendru sutarimu balsavo už ir pritarė Teisės departamento ir Vyriausybės išvadai projektą atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Iš karto yra nuomonė už. Kviečiu gerbiamąjį A.Sysą.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju komitetas tikrai rimtai pažiūrėjo į gerbiamojo G.Šileikio siūlymą. Noriu jus informuoti, kad Darbo kodekse yra nemažai straipsnių, ir 108 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 114, kuriame parašyta, jeigu to nedraudžia įstatymai ir kiti teisės aktai, ir 144 straipsnio 5 dalis, nėra Darbo kodekse nuostatų, kurios ribotų asmenų, dirbančių sutrumpintą darbo laiką, teises susitarti dėl papildomo darbo ir darbo kitoje nepagrindinėje darbovietėje. Todėl tai būtų nereikalinga pataisa, kuri galėtų sukelti skirtingą traktavimą. Aš nemanau, kad ši pataisa padarytų Darbo kodekso aiškesnį, todėl komitete siūliau ir dabar siūlau jį atmesti. Šių problemų iš tikrųjų nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir nuomonė prieš. Teikėjas gerbiamasis Seimo narys G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, išties norėčiau prieštarauti komiteto pirmininko A.Syso kalbai, pirmiausia todėl, kad pati Vyriausybė, jau iš dalies spręsdama šią problemą, pakeitė savo nutarimą. Taigi labai akivaizdu, kad yra problema, ir ją mes turėtume išties reglamentuoti įstatymu ir Darbo kodekso būtent šiuo straipsniu, nes painiava gali kilti ir kyla, kai žmogus dirba papildomai ir dažnai darbdaviai vertina ne kaip normalią darbo trukmę, o kaip viršvalandžius, čia yra visai kiti santykiai ir kitas apmokėjimas. Mano siūlymu kaip tik leidžiama žmogui pačiam pasirinkti, kad jis nebėgiotų iš vienos darbovietės į kitą, o toje pačioje darbovietėje, esant galimybei, galėtų dirbti daugiau valandų negu tą dabar nustatytą sutrumpintą darbo dieną. Todėl siūlyčiau atmesti komiteto siūlymą ir pritarti mano teikiamam siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomones turime. Dėl balsavimo motyvų nematau. Yra siūlymas pritarti komiteto nuomonei atmesti Darbo kodekso 245 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Ar galime bendru sutarimu? Reikalaujate balsuoti? Gerbiamieji, aiškiai pasakiau? Prašom, kviečiu balsuoti. Balsavimas vyksta dėl komiteto pasiūlymo atmesti Darbo kodekso 145 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurį teikia Seimo narys G.Šileikis. Kas už, tas atmeta, kas prieš, tas neatmeta.
Už – 49, prieš – 18, susilaikė 6. Atmesta.
Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-415 (pateikimas)
Einame toliau. Gerbiamasis Seimo narys ministras A.Butkevičius prašo truputį pakeisti darbotvarkę ir jo klausimą svarstyti dabar. Jeigu jūs nepykstate, aš jį kviečiu į tribūną. Teikiamas Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-415. Teikia ministras A.Butkevičius.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, jums yra pateikiamas Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Jis yra keičiamas dėl Valstybės kontrolės parengtos valstybinio audito 2003 metų ataskaitos. Atsižvelgta į valstybės skolos ataskaitos vertinimą, valstybės skolos valdymo vertinimą, į valstybės turtinių įsipareigojimų prisiėmimą ir jų vykdymą, taip pat šiame įstatyme yra numatyta skolų valstybei išieškojimo tvarka. Taip pat yra atsižvelgta į Seimo valdybos pateiktą 2004 m. lapkričio 10 d. sprendime Nr. 2517 nurodytą Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 2, 3, 7, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Projekto tikslas ir esmė – patikslinti valstybės skolos sąvoką, papildant sąvokoje nurodytus skolos instrumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniais popieriais, kurie, būdami nematerialios formos, iš esmės negali būti priskiriami ne tik prie valstybės skolos apibrėžime įvardytų kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų, bet ir prie paskolų.
Antra, įtraukti nuostatas, kad garantijų institucijos, už kurių įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantijas galėtų teikti ne tik bankams, bet ir kitoms kredito įstaigoms, tai yra kredito unijoms, tokiu būdu suvienodinant veiklos sąlygas visoms veikiančioms Lietuvos kredito įstaigoms. Trečia, patikslinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos funkcijas, susijusias su Vyriausybės prisiimtais skoliniais įsipareigojimais.
Ketvirta, tobulinti valstybės garantijų teikimo ir vykdymo nuostatas bei valstybės, kaip kreditoriaus, nuostolių, patirtų skolininkui pažeidus prievolės įvykdymo terminą, išieškojimo reglamentavimą. Tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Jus nori paklausti Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, vienas klausimėlis. Skaičiau, skaičiau – nieko nesupratau. Ar šis įstatymas duos kokią nors realią finansinę naudą valstybei ar kreditoriams – toks vienas klausimėlis, nes nesupratau, kokia esmė, ta prasme, ekonominė, o ne formalioji.
Antra. Rublinių indėlių, žinokite, laukiame, laukiame, palūkanų neskaičiuojate, kainos kyla. Ar nereikėtų čia įteisinti, kad, ko valstybė neįvykdo pagal įstatymus savo kreditoriams, taip pat būtų indeksuojama arba mokamos palūkanos už tai, ko valstybė laiku neįvykdo?
A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimus. Jeigu pradėčiau atsakyti nuo antrojo klausimo, aišku, dėl palūkanų skaičiavimo šiame įstatyme tikrai nėra numatyta, bet šiame įstatyme yra numatyta papildomai įtraukti visus valstybės įsipareigojimus, kurie yra numatyti priimtuose įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose. Aišku, tai yra nauja. Jeigu vertintume ekonominiu požiūriu, kuo šis įstatymas yra naudingesnis, tai tuo, kad garantijas bus galima suteikti ir kredito unijoms, ir kredito unijų konkurencinės sąlygos taps vienodos su komercinių bankų.
PIRMININKAS. Daugiau jus norinčių paklausti nematau. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Yra pasiūlymas pritarti. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas ir papildomas – Audito komitetas. Kitokių nuomonių nėra? Ačiū. Einame prie kito… Datą. Siūloma svarstyti šių metų gegužės 26 dieną. Sutinkame? Gerai. Ačiū.
Dabar labai prašo gerbiamoji D.Mikutienė dar vieną rezervinį klausimą. Ar sutinkame tai padaryti? Nėra prieš? Tada kviečiu gerbiamąją D.Mikutienę pateikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-411A. Kviečiu pranešėją į tribūną.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio pakeitimo įstatymo alternatyvų projektą. Tikiuosi, pateiks ir pirmąjį. Šio projekto tikslas yra suderinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio nuostatas su Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo nuostatomis. Pagal teikiamą projektą naujas reglamentavimas yra suderintas su Triukšmo valdymo įstatymo tikslais ir sąvokomis. Jo esmė yra ta, kad triukšmas yra nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Jeigu tai trikdo viešąją rimtį ar viršijami triukšmo ribiniai dydžiai viešose vietose, gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose bei jų teritorijoje, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki 100 litų. Ankstesniojoje redakcijoje buvo reglamentuotas laikas nuo 22.00 iki 6.00 valandos, o šio įstatymo projekto teikimo tikslas – kad nebūtų reglamentuojamas laikas, o visą parą.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Jus nori paklausti 3 Seimo nariai. Pirmoji yra gerbiamoji Seimo narė V.Boreikienė. Prašom klausti.
V.BOREIKIENĖ. Ačiū pirmininkui. Pirmiausia gal pradėsiu nuo replikos. Norėčiau pasakyti gerbiamajai kolegei D.Mikutienei, kad jūs, Seimo senbuvė, aplenkėte Seimo naujokę stačiame posūkyje. Tiesiog jaučiuosi apgauta ir manau, kad dar šiandien svarstysiu, ar kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, nes balandžio 12 dieną buvo užregistruota mano alternatyva, projektas, ir jūs, rengdama savo pataisas, pasinaudojote mano teikiamomis išvadomis aiškinamajame rašte. Tai vienas dalykas.
Dėl paties projekto gal ne tik klausimas, bet ir kartu komentaras, kad dar reikėtų jį tobulinti. Įstatymo projektas yra labai svarbus visuomenei. Aš kviesčiau kolegas atkreipti dėmesį į šį įstatymo projektą, nes norint pasiekti tikrai gana aukštą kokybę triukšmo valdymo srityje reikės dar daug kartų tobulinti. Aš manau, kad reikėtų atkreipti Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių dėmesį į vieną klausimą – ar nereikėtų numatyti didesnę administracinę atsakomybę: vietoje 100 litų padidinti iki 300 arba 500 litų ir numatyti atsakomybę už pakartotinį pažeidimą, ko šiandien nėra.
Taip pat reikėtų svarstyti, ar nereikėtų kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją, kad būtų rengiamas Triukšmo valdymo įstatymo 6 straipsnio pakeitimas, nes pagal dabartinį reglamentavimą…
PIRMININKAS. Žiūrėkite į laiką!
V.BOREIKIENĖ. Jau baigiu. …pagal dabartinį reglamentavimą yra numatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai gali kištis tiktai vakaro arba nakties metu. Yra daug klausimų, į kuriuos turėtų atsakyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jūsų nuomonė? Ar jūs analizavote šį klausimą?
D.MIKUTIENĖ. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia aš manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstys šią įstatymo pakeitimo nuostatą ir apsispręs. Aš manau, kad jūsų pastaba dėl pakartotinai atliktų tam tikrų veiksmų teisinga, tikrai dera tai pasvarstyti ir pasižiūrėti. Viena.
Antra. Gerbiamoji kolege, jūs įregistravote įstatymo pataisą. Aš tikrai vertinu jūsų triūsą, tačiau jūsų pateiktas triukšmo apibrėžimas neatitinka Triukšmo valdymo įstatymo. Mes, kaip šakinis komitetas, privalome į tai reaguoti ir pateikėme savo poziciją. O tai, kas yra rašoma aiškinamajame rašte, visos šios nuostatos yra paimtos iš Triukšmo valdymo įstatymo, tai yra kaip apibrėžiamas triukšmas, jo valdymas ir visi kiti dalykai. Taigi, aš manau, visiems reikėtų vienodai skaityti. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Jus nori paklausti gerbiamasis P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Iš tikro susipažinus su abiem projektais atrodo, kad turinys ir to, ir to yra tas pats, tiktai vieno ir kito tas turinys yra išreiškiamas skirtingais žodžiais. Gerbiamoji D.Mikutienė sako, kad būtent ponios V.Boreikienės projekte tas apibūdinimas yra ne pagal Triukšmo valdymo įstatymą. Taip gali būti, bet tai turbūt galėjo būti tiesiog įforminta kaip ano įstatymo pataisa. Ar jūs taip nemanote, ponia Mikutiene?
D.MIKUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Tada reikėtų paimti ir visiškai viską išbraukti, nes Triukšmo valdymo įstatyme yra aiškiai reglamentuota, kokie yra pavadinimai. Aš negaliu kitaip interpretuoti, negu yra parašyta Triukšmo valdymo įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū, pranešėja. Gerbiamoji Boreikiene, dar palaukite, nes V.Žiemelis nori. Kviečiu Seimo narį V.Žiemelį.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamoji pranešėja, šiuo atveju aš nenoriu abejoti, kad sąvoka, kas yra triukšmas, apibrėžta teisingai, tačiau man iškyla abejonių jau teisine prasme. Triukšmas yra nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai. Man labai įdomu, tiksliau, ne įdomu, o aš norėčiau žinoti, kas vis dėlto nustatys, kad tie išoriniai garsai yra kenksmingi žmogui, nes, ko gero, su aparatūra paskui kiekvieną dainuojantį nevaikščios. Manau, bus sudėtinga tai įgyvendinti ir bus daug galimybių pralaimėti teismuose.
D.MIKUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Gerbiamasis kolega, Triukšmo valdymo įstatyme yra parašyta, kad šis įstatymas netaikomas patiems asmens keliamo ar jį veikiančio triukšmo atvejais, triukšmui darbo vietose ir transporto priemonių viduje, taip pat triukšmo dėl karinių veiksmų karinės teritorijos atvejais. Jums reikėtų paskaityti Triukšmo valdymo įstatymą. Aš tik tiek galiu pakomentuoti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Aš manyčiau, bus dar svarstymas, ir galėsime labai daug diskutuoti. Gerbiamoji V.Boreikienė. Prašom.
V.BOREIKIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau repliką gerbiamajai pranešėjai. Pirmiausia pati redakcija yra paimta iš įstatymo, ir aš jums pačiai siūlyčiau gerai išnagrinėti tai, kas buvo siūloma mano įstatymo projekte. Ši redakcija yra ankstesnioji buvusi redakcija. Esminiai dalykai, kurie skiriasi, tai yra laikas, jis anksčiau buvo reglamentuotas. Šiuo projektu siekėme nenumatyti laiko dėl triukšmo sukėlimo gyvenamosiose patalpose.
Dėl naujos redakcijos, gerbiamoji, tai buvo teiktas Valstybinio aplinkos centro direktoriaus pasiūlymas, jį gavau kaip alternatyvą mano siūlymui, kuriuo jūs pasinaudojote. Tai yra negarbinga.
D.MIKUTIENĖ. Kadangi svarstymas vyksta viešai, tai kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad apsvarstytų šį ginčą, ir, manau, visi taškai bus sėdėti. Ačiū už klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Galite sėstis į vietą. Dėl balsavimo motyvų. Vienas Seimo narys, kurio nuomonė prieš – gerbiamasis V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš nebūčiau kalbėjęs prieš, bet labai gaila, kad pranešėja ar neišgirdo mano klausimo, ar nesuprato mano klausimo. Mano klausimas buvo labai aiškus: kas nustatys, ar išoriniai garsai yra kenksmingi ir kokiu būdu tai bus daroma. Atsakyta buvo visiškai kitaip. Įstatymus, atrodo, moku skaityti. Labai gaila, kad neatsakė į šį klausimą. Jeigu į šį klausimą neatsakyta, tai kaip mes galime priimti Administracinių teisės pažeidimų kodekso atskiras normas, pagal kurias bausti praktiškai negalėsime. Jeigu nubausime, tai nubausime neteisėtai.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Nuomonės už aš nematau. Manyčiau, svarstymo metu gerbiamoji D.Mikutienė bus visiškai pasirengusi atsakyti į klausimą, kaip bus matuojamas triukšmas. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ne. Yra nuomonių balsuoti? Yra nuomonių balsuoti. Seimo nariai, pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas po pateikimo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio pakeitimas, kviečiu balsuoti.
Už – 42, susilaikė 17, prieš – 18, priimta po pateikimo. Siūlomi pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nėra. Yra siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Pritariame? Negirdžiu. Pritariame. Siūloma svarstyti data, nepasiūlėte, kada. Kada siūloma svarstyti? Gegužės 26 dieną. Gerai? Ačiū.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ataskaita
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas 2-3a – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ataskaita. Kviečiu į tribūną pranešėją – komisijos pirmininkę gerbiamąją Ireną Smetonienę. Jai skirta labai daug laiko. Jeigu sutrumpinsite, visi dėkos. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu tyliau kalbėtis ir dėmesingiau klausyti. Pranešėjai labai sunku skaityti.
I.SMETONIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jums yra pateikta išsami 2004 metų Kalbos komisijos ataskaita. Norėčiau atkreipti dėmesį į, mūsų manymu, svarbiausius 2004 metų darbus.
Kadangi 2003 metais Seimas priėmė Valstybinės kalbos politikos gaires, vienas iš svarbiausių dokumentų 2004 metais buvo Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo patvirtintas Gairių priemonių planas. Tame Gairių priemonių plane buvo išdėstyti pagrindiniai darbai, kuriais bus įgyvendinamos pačios Gairės. (Šurmulys salėje)
Dar labai svarbu, kad 2005 metais baigėsi pagrindinė Kalbos komisijos programa – Ugdymo ir vartojimo programa. 2004 metais Vyriausybė patvirtino 2006–2015 metų programą, kuri vadinasi „Vartojimo, ugdymo ir sklaidos programa. Taigi pagrindiniai darbai, kurie buvo dirbami pagal aną programą, toliau bus tęsiami. Yra naujų darbų, kuriais bus įgyvendinamos tos pačios Gairės ir Gairių priemonių planas bei Valstybinės kalbos įstatymas.
2003 metų pabaigoje Seimas priėmė Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymą. Vasario 2 dieną terminų bankų metodiką patvirtino Kalbos komisija. Vasarą, liepos 12 dieną, Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo visas ministerijas ir valstybės institucijas sudaryti terminijos komisijas, kad jos inventorizuotų savo turimus terminus ir rinktų naujus terminus bei juos apsvarstytų ir teiktų Kalbos komisijai aprobuoti.
Komisijų nariams Vilniaus universitete buvo perskaitytos paskaitos, net 42 paskaitų valandos, jie buvo supažindinti su terminologijos problemomis, su terminologijos abėcėle.
Labai svarbu – tarptautiniai ryšiai, nes mes tikrai vieni dirbti nelabai sugebėtume ir turbūt neturėtume jėgų. Vienas svarbiausių dalykų buvo tai, kad įvykusi Europos kalbų institucijų konferencija priėmė Kalbos komisiją į Europos valstybės kalbų institucijų federaciją. Dabar daugelis kalbos klausimų sprendžiama kartu su kitomis Europos institucijomis.
Vieni svarbiausių darbų yra įvairiausios konferencijos, kad galėtume pasidalyti patirtimi. Viena iš tokių konferencijų vyko Rygoje. Ji yra rengiama tiktai kartą per 10 metų, tai „Kalbos technologijos. Baltijos šalių perspektyvos.
Rugsėjo mėnesį Kalbos komisija ir kitos organizacijos organizavo didžiulę tarptautinę konferenciją „Rečiau vartojamų kalbų mokymo patirtis daugiakultūrėje ir daugiatautėje Europoje. Čia dalyvavo atstovai iš 80 šalių, buvo perskaityta daugybė pranešimų, pasidalyta patirtimi. Čia vėl mes turėjo progos pateikti mūsų kalbos politiką, buvo žmonių iš Australijos, iš Afrikos, iš Amerikos ir iš daugelio kitų kraštų.
Bendradarbiaujame ir su kitomis institucijomis. Rudenį vyko Jungtinių Tautų geografinių pavadinimų ekspertų grupės aštuntasis seminaras, kuriame perskaitytas pranešimas ir įvertinta Lietuvos darbo patirtis.
Iš tokių praktinių darbų, o mūsų Kalbos komisija dabar dirba dviem kryptimis, tai yra norminimo darbas ir kalbos politikos perspektyvų nustatymas, taigi iš tokių norminimo darbų norėčiau pabrėžti kirčiavimo rekomendacijas. Jeigu kas atkreipėt dėmesį, jų pernai buvo priimta aštuonios. Kuo jos yra reikšmingos? Reikšmingos tuo, kad mes esame Gairėse numatę vieną iš tokių uždavinių, – dirbti taip ir norminti kalbą taip, kad visuomenė nenusiviltų savo kalbos galiomis ir nebijotų kalbėti.
Taigi tose kirčiavimo rekomendacijose šalia jau įprastų žodyno normų pateikiama ir tokia norma, kuri negalėtų būti laikoma klaida. Pavyzdžiui, ne klaida yra kirčiuoti procentas ir procentas, ne klaida yra kirčiuoti yda ir yda, proga ir proga, daugybė kitų žodžių. Tų rekomendacijų jau šiemet yra priimta per 13, ir mes numatome peržiūrėti visą kalbos sistemą.
Dar vienas labai svarbių savotiškų kalbos sistemos peržiūros darbų yra pradėta pernai vadinamoji skyrybos reforma. Kadangi skyryba yra labai sudėtinga, vienas iš svarbiausių uždavinių buvo peržiūrėti, kaip ta skyryba galėtų būti atskirta į tam tikras sritis, kad mokiniai, kurie baigia mokyklą, nebijotų valstybinio kalbos egzamino, ypač tos skyrybos dalies. Šiuo metu skyryba yra suskirstyta į tris pagrindines kryptis. Viena – tai, kas bus privaloma skirti arba neskirti ir kas bus laikoma klaida, rekomendacija, kas skyrimas ir neskyrimas klaida nelaikoma, ir trečioji didžiulė dalis – tai yra stilistinė skyryba. Manome, ne tik sumažės klaidų, bet dar žmonių noras kalbėti lietuviškai tikrai padidės. Antrus metus mes vertiname vadovėlius, jų kalbą. 2004 metais komisijai pateikti svarstyti 58 vadovėliai. Tik 29 iš jų iš karto gavo žymą, kad yra taisyklingi, 29 buvo atmesti kaip netaisyklingi. Dar vienas darbas, pradėtas 2003 metais, buvo originalus lietuviškas šriftas „Palemonas. 2004 metais baigta didžioji „Palemono versija. Tai reiškia, kad dabar mes turime ne tik lietuviškas, ne tik kirčiuotas, nekombinuotas raides, bet mes turime ir 2900 diakritinių ženklų, kurių reikėjo ir tarminiams tekstams, ir seniesiems raštams rinkti.
Iš tokių darbų, kurie yra skirti ryšiams su visuomene, norėčiau akcentuoti Kalbos komisijos tinklalapį. Kadangi 2003 metais mes tą tinklalapį įkūrėme, reikėtų pasakyti, kad, palyginti su 2003 metais, lankomumas išaugo tris kartus. 2003 metais būdavo nuo 200 lankytojų per dieną, o 2004 metais – jau 700 per dieną. Per mėnesį lankytojų 2003 metais buvo 5700, 2004 metais – jau 18 tūkst. Didžiausias lankomumas buvo lapkritį – 31 tūkst. 763 lankytojai.
Kalbos komisija leidžia ir elektroninį laikraštį, kuris vadinasi „Pastabos paraštėse. Jeigu turime galvoje, kad jį užsisako valstybės tarnautojai, tai mūsų prenumeratorių yra 203, t.y. tikrai gana daug. Praėjusių metų gegužę įsteigta konsultacijų grupė, kadangi konsultuotis norinčių yra nepaprastai daug. Iš viso per metus suteikta 15 tūkst. konsultacijų telefonu ir 10 tūkst. elektroniniu paštu. Taigi per dieną būna apie 57 klausimai telefonu ir apie 40 klausimų elektroniniu paštu.
Iš dažniausių klausimų yra sudarytas konsultacijų bankas, kurį numatoma plėsti. Kol kas yra 5 tūkst. įrašų, bet matome pagal poreikį, kad reikėtų jį plėsti ir, matyt, didinti, ir dar kaip nors kitaip jį kurti, kad jis būtų prieinamas visiems ir atitiktų visus jų poreikius. Per metus į šį konsultacijų banką buvo kreiptasi 210 000 kartų. Vadinasi, tikrai kalbos konsultacijos yra labai reikalingos.
Kad tas bankas yra iš tikrųjų sukurtas žmonėms ir labai reikalingas, rodo ir tai, kad Vyriausybės surengtame konkurse „Naujasis knygnešys šis mūsų konsultacijų bankas tapo naudingiausių sprendimų gyventojams internete nominantu.
Iš smulkesnių darbų, kuriuos mes vadiname kasdieniais darbais, norėčiau akcentuoti savotišką kovą dėl žodžio „euras. Kadangi buvo nutarta savotiškai jo nelinksniuoti, palikti nelinksniuojamą formą, tiktai „euro, taigi bendros Kalbos komisijos ir Užsienio reikalų ministerijos pastangos vis dėlto davė vaisių ir maždaug po mėnesio susirašinėjimų ir susitikimų Briuselyje mes turime visus linksnius, išskyrus vardininką.
Pateikta nemaža išvadų dėl mokslo kalbos, surengti keli seminarai. Ir toliau tęsiamas šis darbas. Mokslo kalba dar vis dėlto nėra toks rezultatas, kokio mes norim, mokslo kalba dar nėra įsitvirtinusi kaip tikra lietuvių kalba.
Išvados pateiktos Registrų centrui, kadangi pastebėta, jog yra registruojamos įmonės nesilaikant firmų vardų darymo taisyklių. Pateikta pastabų dėl dokumentų vertimo, buvo nemaža susitikimų ir seminarų su vertėjais, redaktoriais ir dabar užmegzti ryšiai, bet, matyt, jie jau būtų kaip šių metų, jau kitais metais pristatomas darbo rezultatas, t.y. ryšiai su Liuksemburgo vertimų centru ir Briuselyje dirbančiais vertėjais.
Iš tokių pagrindinių darbų norėčiau tiktai akcentuoti, kad peržiūrėję visus savo darbus, įsitraukę į Europos kalbų institucijų federacijos veiklą, pastebėjome, jog vis dėlto reikėtų naujos Valstybinės kalbos įstatymo redakcijos. Mes pernai pateikėme motyvaciją Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui dėl naujos Valstybinės kalbos įstatymo redakcijos. Ir prašytume, kad būtų sudaryta darbo grupė ir tokią kalbos įstatymo redakciją jau reikėtų pradėti rengti. Tokia būtų mano trumpa kalba.
PIRMININKAS. Jus nori paklausti septyni Seimo nariai. Matyt, pirmasis – gerbiamasis Seimo narys ponas V.Čepas. Prašau.
V.ČEPAS. Gerbiamoji pirmininke, visų pirma noriu padėkoti už plačią, išsamią 52 puslapių ataskaitą, kurios, drįstu teigti, nė vienas Seimo narys iki galo neperskaitė, bet gal kai kas ir pavartė. Pavyzdžiui, J.Veselka. Tačiau aš noriu jūsų paklausti tokio klausimo ir galbūt ne pirmas toks klausėjas būsiu. Na, tikrai, atrodo, dirba daug, yra kalbos tvarkytojai vietose, savivaldybėse, bet ta lietuvių kalba kažkaip iš mūsų kasdienio vartojimo vis labiau išstumiama. Užeikite į užsienio kapitalo įmones – ten lietuviškai nesusišnekėsit, nors Valstybinės kalbos įstatymas reglamentuoja, kokia kalba ten turi būti kalbama, kokia kalba turi būti suteikiama informacija. Pažiūrėkim užrašus prie „Europos, Vilniuje, čia pat, panosėje, arba prie „Akropolio, kur retas užrašas yra parašytas lietuviškai. Jau nebėra žodžio „viešbutis, nebėra žodžio „aludė, yra „pabai, „hoteliai ir kažkaip jų vis daugėja, o tų lietuviškų žodžių mažėja, jau nekalbant apie tai, kad pernai Švietimo ministerija, atkreipiu dėmesį, išleido internetinį puslapį abiturientams, kuris vadinasi „Nesiparink. Tai yra ministerijos tvarinys. O mes raunamės nuo galvos plaukus dėl kirčiavimo, dar kokio nors ne taip pasakyto žodžio.
Aš noriu paklausti, gal jūsų komisijos darbas yra tokia teorinė veikla, bet vis dėlto reikėtų konkretumo, kad tikrai mūsų kalba taptų valstybine Lietuvoje. Dabar, deja, ji, man atrodo, po anglų kalbos yra antroje vietoje. Ačiū jums už atsakymą.
I.SMETONIENĖ. Dėkui už klausimus. Čia buvo keli. Vienas – dėl darbo kalbos. Kalbos komisija suorganizavo susitikimą su suinteresuotomis organizacijomis todėl, kad gairių priemonių plane vienas iš punktų yra apsvarstyti kalbą darbo vietoje, kokia ji yra. Mes buvome susitikę su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas, Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos ir inspekcijos atstovais, ir svarstėme klausimą dėl darbo kalbos. Kitais metais esame suplanavę atlikti tyrimą ir vis dėlto prašyti savo komiteto, kad klausimas būtų apsvarstytas dar plačiau.
Be abejo, daug kartų kalbėta, ir inspekcijos darbas būtų tikrinti ir surinkti, kur tokių pažeidimų yra. Nes vis dėlto tai yra Kalbos įstatymo pažeidimas. Jūs tikriausiai žinote, kad Kalbos komisija ir Kalbos inspekcija yra dvi skirtingos organizacijos. Mes priimame nutarimus, mes formuojame kalbos politiką. Jie turi prižiūrėti, kaip yra vykdomi ir nutarimai, mūsų Kalbos komisijos nutarimai, ir kaip yra vykdomas Kalbos įstatymas. Jie mums atsiskaito kartą per metus, o jų steigėjas yra Kultūros ministerija. Matyt, Kultūros ministerijai jie pateikia tas kassavaitines savo tikrinimo ataskaitas. O mes tiktai kartą per metus, nors kartu su jais mes rengėme šiuos projektus ir organizavome daugybę susitikimų.
Tai būtų dėl darbo kalbos. Dabar dėl tų viešųjų užrašų. Taip, žinoma, daugelis ir atvažiavusiųjų pastebi, kad tų užrašų yra be galo daug. Bet jūs irgi šitą puikiai žinote, kad yra firmų vardų darymo taisyklės, pagal kurias negalima įregistruoti firmos, jeigu ji prieštarauja šioms taisyklėms. O ten, be abejo, jokiems angliškiems nėra leidimo ir yra Prekių ženklų įstatymas, kurį mes bandom, – ir mūsų naujoji komisija, ir anoji komisija jau bandė pajudinti, bet ten įrašyti jokio kalbos reikalavimo neįmanoma. To praėjusio Seimo kadencijos komiteto pirmininkas A.Pavilionis yra klausęs ir ne vieną kartą rašęs į įvairiausias Europos Sąjungos institucijas, kaip būtų įmanoma pakeisti Prekių ženklų įstatymą. Bet tai yra neįmanoma. Ir tai jau yra bendroji mūsų kultūros išraiška, štai tokie užrašai. Ir ką mes dabar kalbame apie tam tikrus gatvės užrašus, jeigu buvo labai keistas klausimas, ir tikriausiai jus tai nustebins, nes mus lygiai taip pat nustebino, kai mūsų šios federacijos, Europos kalbų federacijos prezidento pavaduotojas paskambina ir paklausia: ar jūsų valstybėje dvi valstybinės kalbos? Ir žinote, kas jiems sukėlė tokias mintis? Tai, kad kai jis atsidarė Seimo tinklalapio pirmąjį puslapį, rado parašyta lietuviškai – Lietuvos Respublikos Seimas ir apačioje – angliškai. Mes peržiūrėjome kiek įmanoma visų šalių tinklalapius. Reikia pasakyti, kad iš šešiolikos – Australijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Portugalijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos – tiktai Belgijoje yra dvigubi užrašai. O tokį kaip mes – lietuvišką ir anglišką turi dar estai. Žinoma, nepažiūrėjome, dar neįėjome į Maltos, nes tai yra naujas klausimas, tiesiog niekam akis neužkliuvo. Dar nepažiūrėjome Maltos, kurie yra dvikalbiai, bet gali būti, kad dėl to tas klausimas ir kilo. Netgi ir Seimo tinklalapio pirmas puslapis yra su tais pačiais užrašais.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Turiu pasakyti, kad Seimas išleido bukletą apie Seimo narius pirma anglų kalba, o paskui išeis lietuvių kalba.
Jus nori paklausti Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamoji pranešėja, iš dalies jau atsakėte į tai, ko aš norėjau jūsų paklausti, tačiau gal konkrečiau atsakysite. Įstatymuose yra nustatyta tvarka tuo atveju, kai vartojami lygiaverčiai užrašai kitomis kalbomis, tačiau įstatyme labai aiškiai pasakyta, kad užrašai kitomis kalbomis neturi vyrauti, o lietuviški žodžiai rašomi pirma ir ne mažesnėmis raidėmis. Tačiau nors ir kaip būtų, neretai daroma priešingai. Kartais užrašas anglų kalba būna užrašytas daug didesnėmis raidėmis negu lietuviškas, o kartais lietuviško ir nėra. Aš turiu omenyje viešuosius užrašus.
Jūs minėjote problemą, kad daug Vilniaus viešųjų užrašų yra vien prekiniai ženklai. Čia yra didelė problema ir aš apie šią problemą nekalbėsiu. Čia ateities problema. Atrodo, įstatymų lyg ir užtenka, kad būtų užtikrintas lietuvių kalbos vartojimas viešuosiuose užrašuose, bet nors ir kaip keista, to nėra. Ką daro Lietuvių kalbos komisija? Jeigu aš neklystu, ji tam tikra prasme vis dėlto yra kontroliuojanti institucija inspekcijos atžvilgiu…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Žiemeli, laikas.
V.ŽIEMELIS. Gerai, aš tik baigsiu, jeigu galima.
Gal jūs pasakytumėte, kokių įstatyminių normų trūksta tam, kad šioje srityje mūsų įstatymai galiotų taip, kad lietuvių kalba nebūtų skriaudžiama ir būtų pirmoji?
I.SMETONIENĖ. Dėkui už klausimą. Jau yra Valstybinės kalbos įstatymas, kuriame pasakyta tai, ką jūs pacitavote. O įstatymo vykdymo kontrolę, ir vėl pakartosiu, prižiūri inspekcija ir kalbos tvarkytojai. Jeigu jie pamato, kad viešasis užrašas yra toks, kaip jūs sakote, jie privalo kreiptis. Jie žino, kaip yra surašomi nurodymai, o Kalbos komisija nei bausti, nei kontroliuoti negali. Jeigu mes pamatome tokį užrašą, mes perduodame inspekcijai, nes tik ji turi teisę surašyti nuorodą.
O kokių poįstatyminių aktų dar reikėtų? Mes ir norime, kad vis dėlto būtų Kalbos įstatymo nauja redakcija. Mes pažiūrėjome visų Europos šalių kalbų įstatymus ir tikrai mūsų įstatyme trūksta ir konkrečiau apibrėžti, kas yra viešasis užrašas, ir dėl reklamos, trūksta daugybės dalykų dėl interneto, dėl telefonų ir t.t. Kai bus nauja redakcija, tada šiuos dalykus bus galima surašyti. Be abejo, inspekcija turi teisę surašyti įvairiausius nurodymus.
Dar, atsiprašau, neatsakiau dėl „nesiparink. Kadangi „nesiparink yra žargonas, ar jis pažeidžia, ar nepažeidžia kalbos normų, ar pažeidžia Kalbos įstatymą, turėjo surašyti kokį nors nurodymą Kalbos inspekcija.
PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti gerbiamasis J.Veselka. Tik gerbkime reglamentą.
J.VESELKA. Gerbiamoji pranešėja, jau daug jūs čia atsakinėjote, ir mano panašus klausimas, bet ar neatrodo… Žinote, kaip valdžia daro. Kad inteligentiją šiek tiek nuramintų, sukuria komisiją, duoda jai pinigų, jūs rašykite traktatus. O iš tų traktatų kas išeina. Atsivežu iš Siesikų 70-metę senutę, kad parodyčiau Gedimino prospektą. Perėjome abu, ji manęs klausia, sako, pasakyk, ar Gedimino prospektas dar Lietuvos teritorija, ar jau ne? Aš sakau, kodėl jūsų toks įspūdis? Ji sako, nesupratau, kas ten parašyta. Aš grįždamas pasižiūriu, prie Ūkio ministerijos, priešingoje pusėje, yra pastatas, ant kurio užrašyta: „City women / men. Aš einu ir galvoju, kokie čia lietuviški žodžiai.
Tai kaip jums atrodo, ar jūs rašysit traktatus, tobulinsite kalbą, o rezultatas – niekas lietuviškai nebekalbės, išskyrus, kaip Lenkijos Žečpospolitoj, kaimiečius. Ar nėra tokio pavojaus?
I.SMETONIENĖ. Na, matote, vis tiek tie traktatai bus reikalingi, nes ir kitose Europos šalyse yra panašių komisijų, tik jos kai kur vadinamos tarybomis, ir tuos traktatus rašo. Čia yra prekių ženklai, kuriuos aš jau minėjau. Bet štai dėl šito konkretaus tikrai norčiau atsakyti. Būtent „City women / men, jų firma vadinasi kaip „Apranga. O tai yra prekių ženklai. Ir jie pakabino prekių ženklą, o ne firmos pavadinimą. Čia ir yra bėda. Kaip jau sakiau, firmų vardai yra kuriami pagal firmų vardų sudarymo taisykles, kurios yra komisijos patvirtintos. Bet tai yra prekės ženklas. O į prekės ženklą net Europos institucijos mums liepia nežiūrėti kaip į žodį, žiūrėti kaip į grafinį vaizdą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega Seimo narys R.Remeika.
R.REMEIKA. Šiuo metu, kai iš esmės Lietuvai į pasaulio bendriją atsivėrė visi vartai, Lietuvių kalbos komisijai turbūt iškyla titaniškas uždavinys išsaugoti lietuvių kalbą, nes kuo mes esame išskirtinesni, tuo esame įdomesni ir pasauliui.
Mano klausimas. Jūs turbūt irgi naudojatės kompiuterinėmis technologijomis ir daugelis moksleivių įvairias programas naudoja, netgi tą pačią lietuvių kalbą mokosi su kompiuterio pagalba, su interneto pagalba. Kaip jūs inicijuosite ar inicijuojate, kad daugelis programų, naudojamų mūsų kompiuteriuose, vat, aš irgi neteisingai pasakiau – vat, bet žiūriu dabar į kompiuterio ekraną ir matau daug tokių pavadinimų kaip File, Tools ir t.t. Iš esmės jie yra angliški. Ar Lietuvių kalbos komisija inicijuos vertimą šių programų, kad į kompiuterius būtų instaliuojamos lietuviškos programos?
I.SMETONIENĖ. Dėkui už klausimą. Lituanizuotos yra net kelios versijos Microsoft. Jeigu jūs dirbate su naujausiomis programomis, jos turėtų būti lietuviškos. Naujausios programos. Būtent tos naujausios programos, kiek žinau, Švietimo ministerijos yra nupirktos ir su jomis dirba mokiniai. Jie jau yra… (Balsai salėje) Tai jau Seimo problemos. Bet (…) ir tretieji Windows tikrai yra lituanizuoti paties Microsoft iniciatyva. O įvairiausios naršyklės programos yra lituanizuojamos pagal Kalbos komisijos ketvirtąją programą – Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje. Naršyklės, jeigu pažiūrėtumėte, jau yra lietuviškos. Labai nedaug yra tokių, kurie dirba su angliškomis programomis. O kad likęs File, vis dėlto pati Matematikos ir informatikos instituto Terminijos komisija nėra apsisprendusi. Ji yra palikusi žodžius ir „File, ir „rinkmena kaip du sinonimus. Reikėtų palaukti, kol visuomenė pasirinks vieną iš tokių žodžių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS. Labai ačiū. Laba diena. Gerbiamoji pranešėja, Lietuvių kalbos komisija prižiūri Lietuvių kalbos įstatymo vykdymą mūsų valstybėje. Aš norėčiau paklausti, kokios komisijos nuostatos? Kiek aš žinau, kitų tautybių asmenų pavardes asmeniniuose dokumentuose ketinama rašyti nelietuviškais rašmenimis, aš pirmiausia turiu omenyje lenkų. Kokia Lietuvių kalbos komisijos nuostata, nes žinau, kad tokia problema jau svarstoma vykdomosios valdžios? Ačiū
I.SMETONIENĖ. Dėkui. Kalbos komisija svarstė tą problemą, galėtume sakyti, ar tą klausimą. Kalbos komisijos nuomone, kalbinių trukdžių tą padaryti nėra. Tai yra politinis sprendimas. Yra sudaryta darbo grupė, kurioje yra ir mūsų komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė. Darbo grupė rengia tokius nuostatus. O Kalbos komisija nei pasakyti, nei atšaukti šito negali. Kol to nebuvo priimta Lenkijoje, kol nebuvo į jų Tautinių mažumų įstatymą įrašyta, kad jų tautinės mažumos gali rašyti savo kalba, be abejo, mes galėjome sakyti, kad tam tikrais paritetiniais pagrindais dėl to nėra sutarta. O šiuo metu, deja…
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.Dumčius klausia.
A.DUMČIUS. Gerbiamoji pranešėja, norėjau paklausti dėl ryšių su kitomis institucijomis, kurios grynina ir tobulina mūsų gimtąją kalbą. Pirmiausia ar kartu su Kalbos inspekcija, pavyzdžiui, Žurnalistų etikos komisija ir jų, pavadinčiau, ombudsmenu gerbiamuoju Romu Gudaičiu pasipriešinate lietuvių kalbos darkymui, to yra gausu žiniasklaidoje, pavyzdžiui, realybės šou ir t.t.? Ar inicijavote įstatymų pataisas? Ir paskutinis – ar pasinaudojote ryšiais su Prancūzija, kuri turi labai didelę patirtį grynindama savo gimtąją kalbą?
I.SMETONIENĖ. Dėkui. Taip, mes su Kalbos inspekcija bendradarbiaujame būtent šioje srityje. Kalbos inspekcija tikrina ir jos ataskaitoje mes matėme daugybę patikrintų laidų, surašyta daugybė klaidų ir įvairiausių nurodymų. Tai jau Kalbos inspekcijos ta sritis. Mūsų juk nutarimuose ir įstatymuose yra viskas surašyta, kad laidose turi skambėti taisyklinga kalba, o jau jos vykdymą prižiūri būtent inspekcija. Mes laukiame, nes Kalbos inspekcija kitame mūsų posėdyje, kuris turėtų įvykti ne šią, o kitą savaitę, Kalbos komisijos posėdyje, turėtų pateikti savo tikrinimo metodiką. Mes norėtume pažiūrėti, kokie jų tikrinimo metodai yra šiuo metu, kaip jie įsivaizduoja, ko būtų galima pasiekti. O mes jau esame kalbėję ir aš jau čia kalbėjau apie naują Valstybinės kalbos įstatymo redakciją, nors yra Visuomenės informavimo priemonių įstatymas, matyt, dar reikėtų kai ką ryškiau apibrėžti. Tas įstatymas buvo geras, bet ten kai kurios formuluotės truputėlį pasenusios, todėl reikėtų apibrėžti kitaip.
Dėl Prancūzijos. Taip, Prancūzijos kultūros centras ir Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pavasarį organizavo dešimties dienų savotišką mano stažuotę. Aš buvau dešimt dienų Prancūzijoje ir domėjausi jų kalbos politika. Mačiau, kaip jie įvairiausius dalykus tvarko – ir žiniasklaidos, ir apskritai visą kalbos politiką. Šis Lietuvos Respublikos terminų bankas yra savotiškai nusižiūrėtas nuo prancūzų, tiktai jų kelią mes sutrumpinome per pusę. Jų yra tokia biurokratinė grandinė tų terminų tvirtinimo, tai mes ją padarėme daug greitesnę. Rezultatas mūsų yra kitas, jie neturi tokio terminų banko, kokį turime mes, nors gal jie neturi tokių, pavyzdžiui, vertimo problemų, kokių turime mes. Taigi ryšiai yra. Dabar jie yra su visomis Europos institucijomis. Mąstome, kad mes apskritai keisimės nuomonėmis su vokiečiais, nes neseniai įvykusi jų rašybos ir skyrybos reforma mums yra labai įdomi. O glaudžiausiai bendradarbiausime su latviais. Mes norėtume sukurti tokią bendrą tarybą, kad kartu spręstume baltų kalbų reikalus, nes būtent taip pasiūlė ir ši federacija, kad mes vieni kitiems atstovautume.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir klausia kolega Seimo narys P.Auštrevičius. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS. Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, be jokios abejonės, jūsų aptariamas klausimas, pati tema yra aktuali. Aš skatinu jus visomis priemonėmis toliau ginti lietuvių kalbą, jos vartojimą, plitimą ir apskritai perduoti žinią apie ją tiek Europai, tiek visam pasauliui, bet vis dėlto jūsų turiu pasiteirauti. Kokia, jūsų nuomone, yra naujosios, moderniosios, šiuolaikinės Lietuvos terminijos kūrimo situacija? Ar ji yra patenkinama, ar ji atitinka nūdienos praktikos poreikius, pats tempas, posakiai ir žodžiai?
Turiu tokį pasiteiravimą ir galbūt pasiūlymą. Iš tiesų jaunimas dažniausiai pats išranda terminiją, pats pirmas pradeda vartoti. Ar nebūtų naudinga iš tikrųjų jaunimą įtraukti į terminijos kūrimą plačiau ir kartu su juo atrasti naujus žodžius, pasiūlyti jaunimui, o ne laukti, kol jis sugalvos, pradės vartoti, pripras, ir tik vėliau pradėti su juo diskutuoti siūlant savo sunormintos kalbos variantą? Labai ačiū.
I.SMETONIENĖ. Dėkui. Be abejo, mes labai norėtume, kad jaunimas įsitrauktų į tų terminų kūrimą. Dabar dėl pačios terminų kūrimo sistemos. Kalbininkas šioje Terminijos komisijoje yra tiktai vienas, kaip patarėjas. Pagrindinis darbas vis dėlto yra ant specialistų pečių. Pirmiausia specialistas turi rasti atitikmenį angliškam, vokiškam, prancūziškam ar kokiam kitam žodžiui. Jis turi pateikti apibrėžtį, ką šis terminas reiškia. Tada Terminijos komisija, o ta Terminijos komisija turėtų būti iš dešimties žmonių, tie 9 specialistai sutaria, kad šį terminą jie pasirenka, kaip mes kažkada esame pasirinkę, kad tai yra mikrofonas (nutarėme, kad šis tarptautinis žodis tinka), tai yra tribūna, tai yra kėdė, tai yra stalas, o kalbininkas tiktai pažiūri, tai sistemiška ar ne sistemiška, tai klaida ar ne klaida. Visiškai nenorėtume kištis ir vadovauti terminijos darbui, nes tai, ką mes suprantame čia šiandien, kad terminologas yra kalbininkas, tai yra netiesa. Europoje terminologas yra specialistas. Mes tam terminų bankui vadovaujame, kaip jau minėjau, nes niekas to nesiėmė, nes tai yra labai sunkus darbas – ir administruoti, ir prižiūrėti, ir sutvarkyti.
Kai jūs tai sakėte, jūs tikriausiai turėjote galvoje būtent kompiuterių arba informacinių technologijų terminiją. (Balsas salėje) Mums labai džiugu, kad galų gale pavyko visus informatikus susodinti į vieną vietą, nes anksčiau vieniems sumąsčius terminus kiti būdavo nepatenkinti. Matematikos ir informatikos institute praėjusiais metais yra įkurta ta Terminijos komisija. Joje yra labai skirtingų požiūrių žmonės, bet jie kažkaip susitaria ir mums teikia terminų sąrašus. O kokių ten būna žodžių, tai jau jų reikalas, kada tie žodžiai prigis. Tiktai noriu pasakyti, kad tokie žodžiai kaip „programišius vietoje „hakeris ir visi kiti, „vaizduoklis ne vietoje „monitoriaus, o dar kažko, kas monitoriuje rodoma, yra pačių specialistų sugalvoti žodžiai. Pavyzdžiui, dėl to paties „programišiaus mūsų kalbininkai net sakė, kad čia gal ne visai gera priesaga, nes yra tam tikrų žodžių, kurie yra neigiamai konotuoti lietuvių kalboje, bet patys specialistai jo norėjo, nes jie turi kitų argumentų. Jeigu jiems pavyks pasiekti, kad žodis prigytų, be abejo, tas terminas bus. Arba yra labai keistas žodis, sakykim, „tinkinti. Jis jau kaip anekdotas, tai kompiuterių terminas, kas dirba lietuviška Windows programa, matė. Bet šis žodis yra iš žodyno, arba mes jį atgaivinsime, arba ne, t.y. kitoje sulietuvintoje versijoje šio žodžio nebus.
O jaunimą mes tikrai norėtume skatinti, bet gal buvo susidaręs toks savotiškas vakuumas, kad tarsi tiems vaikams nebuvo leista kurti. Vis dėlto norėčiau pasakyti, kad žargono kūrimas nėra labai blogas dalykas. Tada vaikai nuo pat mažens yra mokomi kurti žodžius ir šiems žodžiams suteikti reikšmę. Jeigu mokytojai tik nukreiptų puikia linkme, kad tuos žodžius reikia kurti lietuviškus, tada mes, kai jie užaugs, turėtume puikių specialistų. Tam mes esame priėmę jau užpernai kalbos programą, kuri turėtų būti aukštosiose mokyklose. Ji vadintųsi Specialybės kalbos programa. Jos pagrindai būtų ne didžiųjų klaidų kalimas, o prasidėtų nuo terminologijos, kaip yra kuriami terminai. Jeigu mums pavyktų išauginti tokią kartą, mes tada turėtume visko, ko norime.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Manyčiau, kad į visus klausimus atsakėte. Labai ačiū.
Kadangi yra parengtas nutarimo projektas dėl ataskaitos, kviesčiau gerbiamąją pranešėją M.A.Pavilionienę pateikti Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 metų veiklos ataskaitos projektą Nr.XP-426.
M.A.PAVILIONIENĖ. Labai ačiū. Gerbiamieji, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 metų veiklos ataskaitą ir pritarė jai bendru sutarimu. Komitetas akcentuoja, jog ataskaita išsami, turininga, įrodanti komisijos profesionalią veiklą ir rūpinimąsi lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, gryninimu ir išsaugojimu.
Komitetas siūlo įpareigoti Seimo valdybą iki 2005 m. liepos 1 d. sudaryti darbo grupę Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo naujai redakcijai parengti. Taip pat komitetas siūlo, įgyvendinant Terminų banko įstatymo 8 straipsnio nuostatas, įpareigoti Seimo kanclerį iki 2005 m. gegužės 15 d. įsteigti Seimo kanceliarijos terminijos komisiją ir kontroliuoti, kad tokios komisijos veiktų Seimui atskaitingose institucijose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Turiu pasakyti žinią, kad yra Teisės departamento išvada. Nelabai norima sutikti su šio nutarimo projekte numatytu 3 straipsniu, kuriame yra sakoma, kad įpareigotume Seimo kanclerį, o šiaip yra pritariama 1 ir 2 straipsniams. Kaip mes darome? Ar galima po pateikimo bendru sutarimu priimti? Ne, taip?
Dabar dėl 3 straipsnio kaip mes darysime? Po pateikimo jį siūloma svarstyti dabar, šiandien? Ar yra norinčių kalbėti dėl to 3 straipsnio? (Balsai salėje) Bet Teisės departamentas pasisako prieš tokį formulavimą. Reikėtų jį redaguoti, nes jis neatitinka Statuto. (Balsai salėje) Gal užtenka tada pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Pritariate tam, kad šiandien pritartume po pateikimo? Nėra prieš? Jūs norite balsuoti? Gerai. Kas už tai, kad šiandien po pateikimo pritartume šiam nutarimo projektui, prašom balsuoti.
Už – 64, susilaikė 5, pritarta po pateikimo. Manyčiau, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas turėtų patobulinti ir vėl pateikti Seniūnų sueigai. Pritariame? Ačiū. Einame toliau.
Kadangi gerbiamoji V.Blinkevičiūtė vėluoja, nes mes einame į priekį, siūlome darbotvarkės 2-7 klausimą – Uždarosios akcinės bendrovės „Kauno energetikos remontas statuso nustatymo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-423. Pranešėjas – Seimo narys J.Veselka. Yra pasirašę 49 Seimo nariai. Pateikimas. Kviečiu į tribūną.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, čia yra tas pats klausimas, kuris jau buvo svarstytas, tai yra kad UAB „Kauno energetikos remontas įmonės, kur beveik 97% akcijų priklauso valstybei, būtų paliktas tas pats statusas. Klausimas kyla todėl, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas padarė išvadą, jog gali prieštarauti konstitucinei nuostatai, kad įstatymas negalioja atgal ir kad negali būti pažeisti kažkokie potencialūs interesai. Todėl mes, pasikonsultavę su teisininkais, pateikėme kitą įstatymo redakciją, tai yra kad ne koks nors pratęsimas, o būtent ji įteisinama kaip „Kauno energetikos remontas akcinės bendrovės antrinė įmonė. Įteisinama tokiu pagrindu, kad jeigu Vyriausybė numatys ją privatizuoti ar kitaip reorganizuoti, ji ateis su atskiru įstatymu, ir mes tada žinome, ar privatizuojame, ar kitaip reorganizuojame. Ta formuluotė yra gera ta prasme, kad ji nenustato galutinio termino, o priklauso nuo Vyriausybės norų ir pagrindimo su ja ką nors daryti. Siūlyčiau pritarti.
Labai daug prirašė Teisės departamentas. Todėl atsakydamas į Teisės departamento pastabas, irgi pasakysiu pastabų. Kai Vyriausybė pateikė įstatymą, kad iki 2005 metų turi būti „Lietuvos energijos antrinė įmonė, kažkodėl tada Teisės departamentas jokių pastabų dėl Konstitucijos neatitikimo neturėjo. Kai Teisės departamentas pamatė, kad mes nutarėme pratęsti jos buvusį statusą, tada prasidėjo Teisės departamentui baisumai, kad bus pažeista net Konstitucija. Labai keistas Teisės departamento požiūris. Vienu atveju jokių Konstitucijos pažeidimų nebuvo, kitu atveju, kai Vyriausybė pasako, kad ji nenorėtų, kad jai nesvarbus tas statusas, tada Teisės departamentas ypač stengiasi įtikti Vyriausybės nuomonei. Teisės departamentas turi vertinti teisiškai ir visų pirma žiūrėdamas valstybės interesų, ne privačių potencialių interesų. Todėl jų požiūris, kai jie rašė, kad jau ši antrinė įmonė yra privatus juridinis asmuo, tai kaip mes ją privatizuosime?.. Neva turtas privatus, o akcijos valstybinės. Ji dirba pagal privačios teisės sistemą, kaip ir turi dirbti, kad valdžia nereguliuotų jos veiklos. Bet ji nėra tikrąja prasme privatus asmuo. Todėl prašyčiau pritarti, nes mes radome tą formuluotę. Prašyčiau Seimo Pirmininko pavaduotoją paveikti, kad jis būtų skubiau priimtas. Dabar ta įmonė taip ir kabo, o apie ją jau sukasi. Ji dirba pelningai, užimtas kolektyvas, turi užsakymų užsienio šalyse, tai yra ta įmonė, kuri bet kuriuo atveju, įvyks ar neįvyks kokie konkursai, niekas nelaimės, labai susijusi su Ignalinos atomine elektrine. Ir kol veiks atominė elektrinė, iš esmės tokios įmonės reikia. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori klausti gerbiamasis Seimo narys R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS. Ačiū. Laba diena, gerbiamasis pranešėjau. Norėjau klausti. Iš jūsų pateikimo matyti, kad ta įmonė svarbi mūsų Lietuvos valstybei ir vienai svarbiausių veiklos šakų – energetikai. Ar būtų galima traktuoti, kad tai strateginės paskirties įmonė, nes energetika, kaip žinote…
J.VESELKA. Be abejo. Tuo labiau kad ji susijusi su Ignalinos atomine elektrine, dirba, apskritai energetikos srityje daug veikia. Tai yra energetinė strategija ir ši įmonė yra strategiškai labai svarbi Lietuvai.
R.KUPČINSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau norinčių nėra. Norėčiau dėl Teisės departamento išvadų. Pabaigoje yra aiškiai pasakyta, kad akcinė bendrovė „Lietuvos energija kaip pagrindinė akcininkė turi teisę priimti visus sprendimus, lemiančius UAB „Kauno energetikos remontas teisinį statusą.
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Ar čia negalima apsiriboti tuo?
J.VESELKA. Tas sakinys, ką jie pareiškė anksčiau, pasako, kad mes šį statusą galime nustatyti.
PIRMININKAS. Kadangi daugiau klausimų nėra, dėl balsavimo motyvų nematau, manyčiau… Atsiprašau. Gerbiamasis Seimo narys A.Skardžius nori klausti.
A.SKARDŽIUS. Pirmininke, norėjau paprašyti, kad Audito komitetas būtų papildomas komitetas svarstant šį klausimą. Pritariu šiam klausimui po pateikimo.
J.VESELKA. Labai gerai, jeigu turite teisę.
PIRMININKAS. Daugiau norinčių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Atsiprašau, dar yra Seimo nario J.Razmos noras. Kviečiu.
J.RAZMA. Pirmas dalykas, po pateikimo pranešėjas nebūtinai turi stovėti tribūnoje ir nereikia jam atsakyti į klausimus. Šiaip, kaip ir anksčiau, aš turiu abejonių, ar tikrai nėra persistengta su tokiu specialiu statusu vienai įmonei, ne pačiai reikšmingiausiai, kurios nėra strateginių įmonių sąraše. Jeigu ji iš tiesų yra praleista strateginių įmonių sąraše, tada gal reikėtų ten įrašyti ir viskas atsistotų į savo vietas. Dabar taip niekas man nesugeba atskleisti tų žinių, gal jų ir turi, apie kažkokias, šiuo atveju reikia kalbėti apie ūkio ministro, užmačias dėl tos įmonės likimo, jeigu net visa valdančioji dauguma Seimo narių yra taip išsigandę, kad karštligiškai puola nustatyti specialų tos įmonės statusą. Aš labai norėčiau sužinoti, ką ten tokio baisaus dėl tos įmonės yra sumanęs ūkio ministras, nes tai yra jo įtakos sritis. Tai yra vienintelis atvejis, kai matome, kad net visi valdančiosios daugumos Seimo nariai akivaizdžiai nepasitiki savo Vyriausybe tuo klausimu, konkrečiai ūkio ministru.
Šiuo atveju prašyčiau, kad būtų numatyta gauti Vyriausybės išvadą, nes naujas projektas. Bus nekorektiška remtis ta išvada, kuri buvo gauta dėl kito projekto, nors ir panašaus turinio.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Jurgiui. Nuomonė už – gerbiamasis P.Vilkas.
P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Išklausius gerbiamojo J.Razmos motyvus, galėčiau pagalvoti taip, kad jie privatizavimo procese turi didesnį patyrimą negu kiti. Man atrodo, gal jis taip ir galvoja. Dėl ūkio ministro, kad yra pasiūlęs, tai yra įrodymas, kad Seimo nariai gali priimti savo sprendimą ir niekam nepataikauja. Jeigu ten tikrai yra Vyriausybės ar Ūkio ministerijos teikiamas sprendimas, kuriuo mes abejojame, tai mes galime priimti kitą sprendimą. Kaip tik yra vienas iš pavyzdžių, kad mes visiškai taip neklausome, kaip kartais būdavo, jeigu pasako kokiam nors žmogui, kad atsiimtų savo pasiūlymus, atsiima, kai paskui jam pasako vėl siūlyti, tai tada: aš dar neatsiimu. Žinote, apie ką kalbu. Aš siūlau palaikyti teikimą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi išgirdome nuomones už ir prieš, ar galime priimti bendru sutarimu po pateikimo? Negalime. Yra pasiūlymas balsuoti. Kas už ir kas prieš, prašom dalyvauti balsavime. Prašom.
56 – už, 7 susilaikė, 9 – prieš. Priimta. Yra siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų ir papildomas – gerbiamasis A.Skardžius pasiūlė Audito komitetą. Atsiprašau, Ekonomikos – pagrindinis, o papildomas – Audito. Kitokių nuomonių nėra? J.Razma. Prašau.
J.RAZMA. Aš kalbėdamas minėjau, kad reikėtų vis dėlto gauti Vyriausybės išvadas. Čia mes sprendžiam dėl vienos konkrečios įmonės, kurią Vyriausybė kontroliuoja, todėl nekorektiška būtų spręsti nežinant jos išvadų. Netgi formaliai reikėtų žinoti, koks jos statusas šiandien yra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis J.Veselka. Prašau.
J.VESELKA. Na, J.Razma yra J.Razma – iš tikrųjų labai rūpinasi valstybės interesais, bet kažkodėl, kai mes norim ją palikti kaip valstybinę nuosavybę, jam jau norisi atvirkščiai. Taigi dabar buvo analogiškas įstatymas. Vyriausybė yra aiškiai pasakiusi savo nuostatą, kad nepritaria. Kai J.Razma sako, kad dėl vienos įmonės Seimas priima sprendimą, tai tokį sprendimą vieną kartą Seimas jau buvo priėmęs. Vadinasi, ir toliau Seimas priima tokį sprendimą.
Ir dar noriu paporinti gerbiamajam P.Vilkui: labai gerai, kad Seimas nelaksto pagal vieno vado pirštą. Pasakė: atiduot Mažeikius amerikonams. Visi – valio! Todėl prašau – jokios Vyriausybės nereikia, Vyriausybės pozicija aiški, o Seimas tegul turi savo poziciją, ir viskas.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Juliui. Manyčiau, kad mes datą dar turėtume paskelbti. Yra pasiūlymas gegužės 26 dieną.
Dėl Vyriausybės. Tai kaip? Prašot balsuoti? Reikia suformuluoti. Tada kviesčiau Seimo narius pasiruošti balsuoti, ar mes prašysim Vyriausybės išvadų. Jeigu neprašom, tai prieš, o jeigu prašom, tai už. Kadangi, aš taip supratau, Ūkio ministerija jau buvo…
Taip, už – 22, prieš – 25, susilaikė 17. Prašau. Dar A.Kubilius nori repliką. Prašau.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš irgi manau, kad tokios Vyriausybės kokių nors išvadų prašyti tikrai nereikia.
PIRMININKAS. Ačiū replikuojantiesiems. Klausimas baigtas.
Pereinam prie kito mūsų darbotvarkės klausimo, 2-5, jo registracijos Nr.XP-449. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Ministrė neatvyko. Atvyko viceministras gerbiamasis Mečislovas Zasčiurinskas. Kviečiu į tribūną.
M.ZASČIURINSKAS. Laba diena. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė, siekdama įgyvendinti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, teikia Seimui svarstyti iš keturių skirsnių susidedantį įstatymo projektą, kuriuo keičiamos ir papildomos Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymų nuostatas.
Pagrindinis įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, kuris įsigalios nuo šių metų liepos 1 dienos. Atsižvelgiant į tai siūloma:
1. Nuo 2005 m. liepos 1 d. nustatyti, kad asmenims, draudžiamiems visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu ir dalyvaujantiems profesinės reabilitacijos programoje, būtų mokamos profesinės reabilitacijos pašalpos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Jos būtų mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Profesinės reabilitacijos pašalpos dydis būtų 85% asmens kompensuojamojo darbo užmokesčio, bet ši pašalpa per mėnesį negalėtų būti mažesnė kaip dvi bazinės pensijos – 344 litai. Profesinės reabilitacijos pašalpa būtų mokama ne ilgiau kaip 180 dienų. Ši nuostata yra jau priimta ir įrašyta Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme. Po to asmeniui būtų nustatomas darbingumo lygis ir jis arba įgytų netekto darbingumo pensiją, arba sugrįžtų į darbo rinką. Lėšos, reikalingos šioms pašalpoms mokėti, šių metų, 2005 metų, „Sodros biudžete yra numatytos. Tai maždaug 130 tūkst. litų. Planuojama, kad šiais metais dėl jų skyrimo galėtų kreiptis apie 360 žmonių. Vidutinė pašalpa – 356 litai.
2. Asmenims, neatitinkantiems reikalavimų socialinio draudimo profesinės reabilitacijos pašalpai gauti, t.y. arba neapdraustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, arba neturintiems minimalaus draudimo stažo (tai yra trys mėnesiai per metus arba šeši mėnesiai per dvejus metus), profesinės reabilitacijos pašalpos bus mokamos iš valstybės biudžeto lėšų (taip pat dvi bazinės pensijos, arba 344 litai). Šiuo atveju mokėjimo funkciją vykdys jau ne „Sodros teritoriniai skyriai, bet teritorinės darbo biržos pagal kitus teisės aktus, kurie jau yra priimti.
3. Šiuo įstatymu taip pat siekiama keičiamų įstatymų sąvokas suderinti su priimto Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo sąvokomis, t.y. vietoj sąvokos „Valstybinė socialinės ekspertizės komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įrašyti sąvoką „Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie ministerijos, vietoj sąvokos „invalidas įrašyti sąvoką „neįgalusis ir kita.
Įstatymo projektu taip pat siūloma pagerinti Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokų gavimo sąlygas. Šiuo metu draudiminiu įvykiu, suteikiančiu teisę gauti šią išmoką, nelaikomas nelaimingas atsitikimas, įvykęs apdraustajam vykstant į darbą arba iš darbo, kai prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės bei motyvai nesusiję su darbu. Siūloma nustatyti, kad apdrausti asmenys, sužaloti pakeliui į darbą ar iš darbo, galėtų gauti priklausančias išmokas nepriklausomai nuo to, ar jie nukentėjo dėl smurto, ar kitokių priežasčių.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė šių metų balandžio 20 d. pritarė teikiamam įstatymo projektui. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimui priėmus pateiktą įstatymo projektą reikės patikslinti ir keletą įstatymų lydimųjų teisės aktų, prašome svarstyti šį įstatymo projektą skubos tvarka. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Yra užsirašę du Seimo nariai. Jie nori jus paklausti. Pirmasis – Seimo narys A.Matulas. Prašau.
A.MATULAS. Gerbiamasis viceministre, pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą šias pataisas jūs turėjot pateikti iki praeitų metų, atrodo, rugsėjo 1 dienos. Sveikatos reikalų komitete svarstant, kaip yra pasirengta įgyvendinti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą nuo liepos 1 d., paaiškėjo, kad yra labai daug darbų, kuriuos vėluoja atlikti Socialinių reikalų ministerija. Vis dėlto per paskutinį mėnesį, kiek mes matome, padaryta gana nemažai. Dar kartą noriu jūsų paklausti, ar tikrai suspėsite pasirengti šio įstatymo įgyvendinimui nuo liepos 1 dienos. Aš vakar dalyvavau Pasvalio invalidų draugijos posėdyje – Socialinių reikalų skyriaus vedėja neturi iš esmės jokios informacijos apie tai, kas bus. Invalidai uždavė labai daug klausimų, į kuriuos konkrečiai atsakyti, kaip sakiau, skyriaus vedėja nelabai galėjo. Ar suspėsite pasirengti, ar savivaldybių socialinių reikalų skyriai žino apie tai? Ar jūs mokote juos, informuojate, rengiate seminarus? Ačiū.
M.ZASČIURINSKAS. Dėkui už klausimą. Mes dėkingi komitetui, kad atkreipė dėmesį į problemas, susijusias su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo įgyvendinimu. Mes stipriai suaktyvinome dėmesį to įstatymo įgyvendinimo eigai. Šiuo metu vyksta intensyvūs mokymai, intensyviai dirbama visomis kryptimis ir mes esame įsitikinę, kad nuo liepos 1 dienos būsime visiškai pasirengę, kad įstatymas įsigaliotų. Tuo atveju, jeigu mums nepavyks dėl kai kurių dokumentų… dėl pažymėjimo truputį yra klaustukų, esame parengę atsarginį variantą, tai taip pat nestabdys šio įstatymo įgyvendinimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jus nori paklausti Seimo narys E.Žakaris.
E.ŽAKARIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis viceministre, ar Invalidų socialinės integracijos įstatymas yra suderintas su Darbo kodeksu, o konkrečiai žmogus, dalyvaujantis integracijos procese, ne kokioje nors specialiojoje įmonėje bus siunčiamas profesinės reabilitacijos iki 180 dienų. Koks įstatymas užtikrins jam, kad per tas 180 dienų jis nebus atleistas, kad bus saugoma darbo vieta ir kad darbdavys išleis, nes Darbo kodeksas netgi sirgimo atveju, žinome terminus… Kaip dėl to? Ačiū.
M.ZASČIURINSKAS. Ačiū. Profesinės reabilitacijos pašalpos dydis, kaip minėjau, bus 85% asmens kompensuojamo darbo užmokesčio. Ši pašalpa bus mokama ne ilgiau kaip 180 dienų. Tiktai po to darbuotojui bus nustatomas darbingumo lygis. Per tą laikotarpį jis laisva valia turės teisę pasirinkti, ar jis norės, kad jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis, ar ne, tokiu atveju jam galės būti mokamos tiktai tos dvi bazinės pensijos. O su įstatymu yra suderinta.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Gal bus pasiūlymas bendru sutarimu pritarti šiam projektui? A.Matulas dar norėjo pasakyti nuomonę? Galime sutarti bendru sutarimu, taip? Ačiū. Tada yra prašymas… Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime pritarti? Pritariame. Komitetai yra siūlomi Socialinių reikalų ir darbo pagrindiniu ir papildomas – Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Dar siūlote Sveikatos reikalų komitetą? Pritariame? Ačiū. Gerbiamojo A.Matulo čia ir buvo noras pasakyti, kad Sveikatos reikalų komitetas. Taip? Prašom įjungti.
A.MATULAS. Aš ir norėjau pasakyti, nes Sveikatos reikalų komitetas svarstė, po to tikrai darbai pasistūmėjo ir Socialinių reikalų ir darbo ministerija, ir Valstybinė medicinos ekspertizės komisija tikrai paskutiniu metu ganėtinai paspartino darbą. Manau, kad reikėtų pritarti įstatymo projektams, kas ir buvo padaryta. Noriu padėkoti.
Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-421 (pateikimas)
PIRMININKAS. Dėkojame. Liko vienas klausimas – 2-8, registracijos Nr.XP-421, jo pavadinimas – Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Seimo narys gerbiamasis V.Bogušis. Yra pasirašę 48 Seimo nariai. Kviečiu pranešėją į tribūną.
V.BOGUŠIS. Labą vakarą, gerbiamieji Seimo nariai, kurie dar ištvėrėt. Teikiu jums 48 straipsnio 14 dalies pataisą. Jūs visi projektus turit. Aš aiškinamąjį raštą gana trumpai paskaitysiu. Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 14 dalis reglamentuoja komisijos administracijos statusą, numato jo atskaitomybę komisijai, pagal komisijos patvirtintus nuostatus veikiančiai administracijai vadovauja komisijos skiriamas direktorius. Jis kasmet atsiskaito komisijai. Siekiant sudaryti sąlygas efektyviai administracijos atskaitomybei bei pavaldumui komisijai, įstatyme nustatyta, jog administracijos direktoriumi negali būti komisijos narys. Tačiau nenustačius apribojimo komisijos nariams būti komisijos administracijos darbuotojais, minėtas siekis nėra įgyvendinamas. Dar daugiau – tokio apribojimo nebuvimas kelia pavojų administracijos valdymo efektyvumui, neužtikrina komisijos priimamų sprendimų objektyvumo. Atsižvelgiant į tai, kas ankščiau išdėstyta, įstatymo projektu yra siūloma nustatyti draudimą komisijos nariui būti ne tik administracijos direktoriumi, bet ir pavaduotoju.Taigi šios pataisos esmė skambėtų taip. Anksčiau buvo: „administracijos direktoriumi negali būti komisijos narys, dabar pataisyta: „administracijos direktoriumi ar darbuotoju negali būti komisijos narys.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Norinčių paklausti nematau. Tai ką darysim? Bendru sutarimu? Po pateikimo, taip? Galim sutarti, kad bendru sutarimu po pateikimo priimame? Ačiū.
V.BOGUŠIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Siūlomi komitetai yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kaip pagrindinis, papildomas – Informacijos. Prašau? (Balsai salėje) Buvom sutarę bendru sutarimu. Taip. Tai dėl komitetų neturit pasiūlymų? Aišku. Dėl svarstymo datos. Gegužės 26 d. Nėra? Gerbiamieji, jūsų nuostabai, sutaupėm valandą. Gal norit dar ką nors apsvarstyti? Nėra. Tai ačiū. Registruojamės. Pareiškimų nėra. (Balsai salėje: Reikia balsuoti.) Dėl ko balsuoti? Bendru sutarimu visi sutarėt, niekas neprašėt. Registruojamės.
59 Seimo nariai. Ačiū už darbą ir iki ketvirtadienio. Posėdį baigiu.