LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO BEI VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO              

ĮSTATYMO PROJEKTO

2005-04- 25                 Nr. XP- 449

Vilnius

            Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

            Vertinant projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

            1. Projekto antrajame skirsnyje, keičiamo Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad draudiminiu įvykiu būtų pripažįstami nelaimingi atsitikimai, kurie įvyko prieš apdraustąjį panaudojus smurtą, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo. Svarstant šį siūlymą būtina atkreipti dėmesį į tai, kad draudimo nuo nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos įmokas moka darbdavys. Šių įmokų tikslas – apdrausti darbdavio atsakomybę įvykus draudiminiam įvykiui. Pagal bendruosius draudimo principus, asmuo turi draustis dėl tų veikų, už kurių pasekmes jis yra atsakingas, todėl svarstytina, ar pagrįstai siūloma nustatyti, kad draudiminiu įvykiu būtų pripažįstami ir nelaimingi atsitikimai, kurie įvyko prieš apdraustąjį panaudojus smurtą, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo. Darytina išvada, kad tokiais atvejais darbuotojas turėtų būti traktuojamas kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jam atlyginti žalą turėtų tą žalą padaręs asmuo remiantis civilinę atsakomybę reguliuojančiomis nuostatomis.

2. Projekto trečiajame skirsnyje, keičiamo Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad “darbingumo netekimas – laikinas ar visiškas darbingumo netekimas...”. Šią sampratą reikėtų tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad žodis “laikinas” apibrėžia terminą, o žodis “visiškas” – darbingumo netekimo lygį. Laikino darbingumo netekimo negalima išreikšti procentais, todėl sampratą reikėtų tikslinti ir tarpusavyje derinti su keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei kitomis analogiškomis nuostatomis.

Teisės departamento vyresnioji patarėja                                           Jadvyga  Andriuškevičiūtė

Sutinku:

Teisės departamento direktorius                                                                       Kęstutis Virketis